2010 lapkričio 5–12 d., Nr. 37
Gimtasis kraštas
Aktualijos
Pagunda greitai pasiskolinti stipresnė už blaivų protą Lietuva vėluoja įgyvendinti ES direktyvą, reglamentuojančią greitųjų vartojimo kreditų rinką, o jų bendrovės, nustatydamos plėšikiškas palūkanas, stumia žmones į skolas ir žlugdo jų gyvenimus.
1
Neįrodyta ar nekenksminga? Nuogąstavimai dėl elektromagnetinės spinduliuotės žalos sveikatai atsimuša į Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas ir politikų sprendimus. Vida TAVORIENĖ Daug negalavimų žmonės sieja su elektromagnetine spinduliuote (EMS), vis daugiau mokslininkų kalba apie jos žalingą poveikį sveikatai, tačiau mūsų šalyje judriojo ryšio antenos styro ant visuomeninių pastatų, gyvenamųjų namų, mokyklų. Visuomenės sveikatos sergėtojai užtikrina: „Visos normos ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijos išlaikytos!“
Gediminas STANIŠAUSKAS Greitųjų kreditų rinka per kelerius pastaruosius metus plėtėsi neįtikėtinai dideliais tempais. Kelias minutes pabendravus internetu ar net susisiekus trumposiomis žinutėmis (SMS), galima be didelių problemų net vidury nakties gauti nuo keliasdešimties iki keliolikos tūkstančių litų paskolą. Tačiau per ekonomikos krizę į finansinę duobę patekę gyventojai dažnai nepagalvoja apie pasekmes.
Baiminasi ligų Prieš mobiliojo ryšio antenas pasisako ne viena gyventojų bendruomenė. Ir žiniasklaidai, ir politikams žmonės yra išsakę daugybę nuogąstavimų dėl įvairių sveikatos negalavimų – nuo nuolatinio nuovargio iki susirgimų vėžiu. Nukelta į 3 psl.
Iš vienų skolinosi, kitiems atidavinėjo Jei žmonės gerai suskaičiuotų, kiek jiems galiausiai teks sumokėti už gautus kreditus, dažnam praeitų bet koks noras skolintis. Vidutinės metinės palūkanos čia siekia 400 procentų (kai kuriose įmonėse – net 800 proc.), o delspinigiai – nuo 300 iki 700 proc. Kaip rodo kreditų biuro „Creditinfo Lietuva“ duomenys, maždaug kas 20 Lietuvos gyventojas yra pasiskolinęs iš greitųjų vartojimo kreditų bendrovių. Per metus suteikiama apie 100 tūkst. šių kreditų, o bendras jų paskolų portfelis siekia apie 100 mln. Lt. Vilnietis Andrius R. 2009-ųjų pradžioje iš kredito bendrovės paėmė 700 Lt paskolą, bet netekęs dar-
Jei žmonės gerai suskaičiuotų, kiek jiems galiausiai teks sumokėti už gautus kreditus, dažnam praeitų bet koks noras skolintis. Raimundo Šuikos nuotrauka
bo negalėjo laiku jos grąžinti. „Delspinigiai ėmė augti kaip ant mielių. Nežinodamas, ką daryti, skolinausi iš vienų greitųjų kreditų bendrovių, kad galėčiau grąžinti skolas kitoms. Taip patekau į užburtą ratą, iš kurio išėjimo nebebuvo“, – pasakojo Andrius. Iš greitųjų kreditų bendrovių paimtus pinigus jis naudojo tik kitų bendrovių skoloms grąžinti. Nė litas nebuvo išleistas kitur. Per šį laikotarpį šioms bendrovėms jis jau sumokėjo 6 450 Lt ir liko dar skolingas 3 800 Lt. Andrius teigia, kad geriau
būtų skolinęsis iš mafijos. Tokių istorijų ne viena.
Vienintelė Europos Sąjungoje Seimo narės Agnės Zuokienės teigimu, Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kurioje nereglamentuota greitųjų vartojimo kreditų rinka. „Pavyzdžiui, Italijoje už protu sunkiai suvokiamas kredito palūkanas, kokias matome Lietuvoje, bendrovei grėstų ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė“, – pa-
sakojo A.Zuokienė. Pagal 2008 m. Europos Parlamento ir Tarybos nustatytą direktyvą 2008/48/EB vartojimo kredito sutarčių nuostatas Lietuva privalėjo į nacionalinę teisę perkelti iki šių metų birželio 11 d. „Pataisos pateiktos jau seniai, bet su jomis pavėluota, – aiškino A.Zuokienė. – Galbūt Seimas mano, kad valstybei geriau mokėti po 20 tūkst. eurų baudą už kiekvieną pradelstą dieną nei sutvarkyti kreditų rinką.“ Nukelta į 2 psl.
Šalia antenų gyvenantys žmonės pastebi, kad suserga ir naminiai gyvuliai, dažnai krinta paukščiai. Martyno Vidzbelio nuotrauka
Biurokratijos saulėlydžio agonija Valdžios pažadai sumažinti valdininkų armiją pasitelkus Saulėlydžio komisiją virto dar vienu tuščiu šūkiu.
Valdančioji dauguma, pernai entuziastingai kalbėjusi apie biurokratijos mažinimą, pati įklimpo į šį liūną ir jau nieko nenori keisti. Martyno Vidzbelio nuotrauka
Saulius TVIRBUTAS
Rankos jau nusviro
Pernai Vyriausybė atnaujino apmirusios Saulėlydžio komisijos darbą ir žadėjo rimtai apkapoti vis augančios biurokratijos čiuptuvus. Užsimota peržiūrėti visų valstybės institucijų veiklą, atsisakyti nereikalingų funkcijų, etatų. Tikėtasi, kad tai padės biudžetui sutaupyti ne vieną šimtą milijonų litų. Tačiau greitai komisijos veikla ėmė išsikvėpti. Gyventojų, visuomeninių organizacijų komisijai siūlomos idėjos atsimuša į interesų grupių Seime ir ministerijose skydus.
Pirmas šios kadencijos valdžios atkurtos Saulėlydžio komisijos pirmininkas Valentinas Milaknis tikėjosi, kad įgyvendinus struktūrines valstybės aparato permainas valstybė sutaupys nuo 200 iki 500 mln. Lt mokesčių mokėtojų pinigų per metus. Tačiau vėliau, net nepaaiškinęs priežasčių, V.Milaknis pasitraukė. Naujas komisijos pirmininkas Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Giedrius Kazakevičius apie tokius plačius užmojus jau ne-
kalba. „Svarbiausia komisijos darbo vertė yra nebiurokratinis požiūris į biurokratines problemas. Aišku, pasitenkinimas darbu būtų gerokai didesnis, jeigu rezultatai būtų greitai matomi“, – kalbėjo jis. Pirmininkas pripažino, kad daug komisijos pasiūlymų stringa Seime. O komisijoje dirbanti Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė atvirai pareiškė, kad biurokratijos saulėlydžio idėja žlunga ir jau vargu ar pavyks parodyti realius rezultatus. Nukelta į 2 psl.
2
Gimtasis kraštas
Pagunda greitai pasiskolinti stipresnė už blaivų protą Atkelta iš 1 psl.
Įstatymas padėtų vartotojui Vartojimo kredito įstatymo pataisose siūloma, kad bendrovė bent dvi dienas neskolintų klientui pinigų, taip duodama jam laiko pagalvoti apie galimas pasekmes. Taip pat siūloma nustatyti didžiausią palūkanų normą, kuri turėtų būti du kartus didesnė, nei paskolas suteikia bankai. Pavyzdžiui, jei šalies bankuose metinių palūkanų norma siekia 10 proc., tai kredito bendrovės negalėtų teikti kreditų su didesnėmis nei 20 proc. metinėmis palūkanomis. Visi kiti paskolos tvarkymo mokesčiai negalėtų siekti daugiau kaip 10 proc. paskolos dydžio. Galiausiai kreditavimo veikla siūloma užsiimti tik licencijuotoms įmonėms, o šias licencijas išduotų Lietuvos bankas.
Priekaištai ministrei ir Vyriausybei
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT). Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos direktorė Kristina Nemaniūtė tikina, kad smulkųjį kreditą gauna tik beveik kas antras kreipęsis į smulkiųjų vartojimo kreditų teikimo įmonę. Jos duomenimis, šiemet per 9 mėnesius asociacijos nariai smulkiuosius kreditus suteikė beveik 29,5 tūkst. klientų. Net 96,53 proc. asociacijos narių suteiktų smulkiųjų kreditų buvo grąžinti, ir tai yra įmonių atsakingos kreditavimo politikos rezultatas. Per 9 šių metų mėnesius daugiau nei 23 tūkst. klientų atsisakyta suteikti smulkųjį kreditą. Be to, jos teigimu, per tą laiką gauti tik du skundai dėl asociacijos narių teikiamų smulkiųjų kreditų paslaugų. Kristinos Nemaniūtės manymu, kažkas sąmoningai manipuliuoja skaičiais, klaidina ir gąsdina visuomenę „greitųjų kreditų kilpa ant Lietuvos kaklo“.
Vartojimo kredito įstatymo pataisose siūloma, kad bendrovė bent dvi dienas neskolintų klientui pinigų, taip duodama jam laiko pagalvoti apie galimas pasekmes. Martyno Vidzbelio nuotraukos
O raktažodžiu „Minibank“ didžiausioje pasaulyje paieškos sistemoje reklamavosi kita kreditus teikianti įmonė. „Šią reklamos sritį tvarko trečia šalis, todėl ji nebuvo įsigilinusi į finansinių įstatymų subtilybes ir tam skyrė
per mažai dėmesio“, – teisinosi bendrovės atstovas. Kitaip tariant, žurnalistui pakako poros valandų akivaizdžiai vartotojus klaidinančioms reklamoms aptikti, kurių mėnesių mėnesius „nepastebėjo“ nei Konkurencijos taryba, nei
Seimo narė A.Zuokienė tikina, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nesugeba deramai atstovauti vartotojų interesams. „Tai pagrindinė institucija, kuri privalėtų teisiškai ginti vartotojų interesus, bet ji to nedaro, – teigė Seimo narė. – Žmonės ne į teismą pirmiausia turi eiti, o į šią tarnybą, kurios vadovo vietoje seniai būčiau paskelbusi, kad kredito bendrovės yra nesąžiningos, lupikauja, o jų nuostatos neetiškos.“ Pavyzdžiui, Konkurencijos taryba „Bigbank“ nubaudė 30 tūkst. Lt bauda už klaidinančią reklamą dėl „greičiausio kelio iki pinigų“. Kredito įstaiga pralaimėjo visų pakopų teismus.
Biurokratijos saulėlydžio agonija
Eltos inf.
Seimo narės A.Zuokienės teigimu, Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kurioje nereglamentuota greitųjų vartojimo kreditų rinka.
čiame sektoriuje, todėl registruotųsi darbo biržoje, o tai padidintų nedarbo lygį“, – svarstė LVDK generalinis direktorius.
Diržų nesiveržia
Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija į savo posėdį pakvietusi finansų ministrę Ingridą Šimonytę, teigia negavusi aiškių atsakymų. Šios frakcijos nuomone, ne tik Finansų ministerija, bet ir visa Vyriausybė, o ypač premjeras Andrius Kubilius, nesugeba valdyti valstybės. „Su ministre vyko konstruktyvus bendravimas, geranoriškas pokalbis, tačiau nepaisant to, atsakymai į klausimus mūsų netenkino. Akivaizdu, kad finansų ministrės veikla priklauso nuo premjero veiklos. Mūsų nuomone, valdant finansus pasirenkamas ne pats teisingiausias kelias, tai rodo, kad ne tik Finansų ministerija, bet ir visa Vyriausybė, ir ypač premjeras, nemoka, nesugeba valdyti valstybės“, – teigė frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis. Į „tvarkiečių“ posėdį ministrė buvo pakviesta aptarti Valstybės kontrolės Seimui pateiktą išvadą dėl 2009 m. valstybės biudžeto vykdymo apyskaitos bei valstybės skolos, suteiktų paskolų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų ir suteiktų valstybės garantijų ataskaitų. Tikėjęsi išgirsti finansų ministrės atsakymus į klausimus dėl šiose išvadose nurodytų Finansų ministerijos veiksmų bei galimų pažeidimų valdant valstybės biudžetą frakcijos nariai teigia jų neišgirdę.
„Bigbank“ atstovas Audrius Kasparavičius tikino, kad „Bigbank“ yra bankas, o ne paprasta greitųjų kreditų bendrovė. Tačiau „Bigbank“ veiklos esmė – vartojimo kreditai, kurių palūkanos yra vienos didžiausių šalyje. Palyginti su kitais bankais, „Bigbank“ kreditų palūkanos yra beveik du kartus didesnės. Be kita ko, atlikusi sutarčių analizę 2008 m. pradžioje Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba paskelbė, kad ne tik „Bigbank“, bet ir „Moment Credit“ , „General financing“, „Mobile Credit Baltic“ sutartyse buvo vartotojų ekonominius interesus pažeidžiančių nuostatų. 2009 m. tik UAB „HST komunikacijos“ kredito sutarties bendrosios sąlygos buvo įvardytos nesąžiningomis. Po šių sprendimų Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba tarsi užmigo žiemos miegu.
Nesąžininguosius gaudė tik dvejus metus
Prisidengė bankų vardu Žmonės į greitųjų kreditų bendroves neretai kreipiasi lyg į bankus. Už klaidinamą reklamą, naudojant žodį „bankas“, kai kurios įmonės buvo nubaustos arba įspėtos. Viena įmonė ir vėliau naudojo žodį „bankas“ socialiniame tinkle „Facebook“, bet po žurnalisto pastabos savo profilį ištrynė.
2010 lapkričio 5–12 d., Nr. 37
Aktualijos
Nors valdžia giriasi, kad valdininkų nuo pernai sumažėjo beveik 4 tūkst., tačiau pamirštama pridurti, kad nemaža dalis etatų buvo neužimti ir palikti siekiant gauti kasmetinių asignavimų, kurie tapdavo premijomis tarnautojams. Martyno Vidzbelio nuotrauka
Atkelta iš 1 psl. „Kai tik imame judinti kokią nors tarnybą, padalinį, tuoj atsiranda užtarėjų Seime, ministerijose, – teigė ji. – Nors komisija nestokoja gerų idėjų, sulaukiame daug vertingų žmonių pasiūlymų, į juos reaguojame, svarstome, bet įgyvendinti šiuos sumanymus valdžios atstovams trūksta politinės valios, veikia daug povandeninių srovių. Atrodo, kad valdančioji dauguma, pernai entuziastingai kalbėjusi apie biurokratijos mažinimą, pati įklimpo į šį liūną ir jau nieko nenori keisti.“
Perstumdė kėdes Lietuvos verslo ir darbdavių konfederacijos (LVDK) generalinis direktorius Danas Arlauskas tvirtino, kad dauguma asociacijos narių iš Saulėly-
džio komisijos veiklos nemato jokios naudos verslui. „Verslo atstovai teikė daug pasiūlymų, kaip palengvinti verslo sąlygas, bet gausybės pristeigtų ir besidubliuojančių kontrolės institucijų nesumažėjo“, – aiškino jis. Pasak D.Arlausko, daug keistų aistrų kilo, kai komisija svarstė Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos likimą. „Pasipylė emociniai, neracionalūs argumentai, esą, be šios tarnybos bus nugirdyta tauta, bet nesiimta apskaičiuoti, kokia iš tarnybos reali nauda“, – stebėjosi LVDK generalinis direktorius. D.Arlauskas pastebi, kad valdžia, kelias valdymo reformas pateikusi kaip naudingas biudžetui, iš tikrųjų tik perstumdė kėdes. „Buvo sujungtos kelios įstaigos, pakeistas įmonių pavaldumas, bet nesiimta peržiūrėti valstybinių struktūrų funkcijų, nesigilinta, ar jų tikrai reikia, o be šito
„Kai tik imame judinti kokią nors tarnybą, padalinį, tuoj atsiranda užtarėjų Seime, ministerijose, – teigė Rūta Vainienė. biurokratinės naštos nesumažinsi“, – įsitikinęs D.Arlauskas. Jis įtaria, kad biurokratijos mažinimas valdžiai gali būti neparankus ir dėl nedarbo statistikos. „Juk atleisti tarnautojai vargiai gaus darbo priva-
Nors valdžia giriasi, kad valdininkų nuo pernai sumažėjo beveik 4 tūkst., tačiau pamiršta pridurti, kad nemaža dalis etatų buvo neužimti ir palikti siekiant gauti kasmetinių asignavimų, kurie tapdavo premijomis tarnautojams. Skelbiami skaičiai daro dar mažesnį įspūdį įvertinus tai, kad per šį dešimtmetį valstybės tarnautojų pagausėjo kone dvigubai, nors gyventojų šalyje per tą laiką tik mažėjo. Taip pat neskubama taupyti viešųjų išlaidų, susijusių su tarnautojų darbu ir algomis. Ministrų patarėjai, padalinių vadovai gauna solidžius priedus. Negailima biudžeto lėšų ir pirkti paslaugoms, kurias galėtų atlikti patys valdininkai už gaunamą atlyginimą. Valstybės kontrolės duomenimis, įvairioms paslaugoms, konsultacijoms ar mokslinėms studijoms pirkti 2008 m. ministerijos ir joms pavaldžios įstaigos išleido apie 56 mln. Lt. Pernai, užklupus sunkmečiui, ši suma padidėjo iki 60 mln. Lt, o šiemet jau planuojama panaudoti net per 70 mln. Lt. „Tokie faktai rodo, kad Saulėlydžio komisijos pasiekti rezultatai menki ir nepadeda taupyti biudžeto lėšų, – mano Seimo Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė. – Akivaizdu, kad tramdyti ministerijų išlaidavimą, kai įvairioms analizėms samdomi specialistai iš šalies, įmanoma tik priėmus specialius tai apribojančius įstatymus.“
2010 lapkričio 5–12 d., Nr. 37
Maltiečiai kviečia aukoti
Gimtasis kraštas
Aktualijos
Neįrodyta ar nekenksminga? na ląsteles ir skatina vėžio atsiradimą (vėžio riziką padidina 2–5 kartus). J.Grigas pateikia ir gydytojų atliktų tyrimų duomenis. Štai keletas Vokietijos gydytojų nustatė, kad susirgimai vėžiu buvo tris kartus dažnesni tarp žmonių, kurie gyveno iki 400 m nuo bazinių stočių, nei gyvenančiųjų toliau. Jie taip pat nustatė, kad gyventojai, veikiami EMS, vėžiu suserga vidutiniškai 8 metais anksčiau. VU profesorius pastebėjo, kad nemažai mokslininkų, paskelbę nepalankius rezultatus apie EMS poveikį mokslinėje spaudoje, sulaukė puolimo.
Jolanta LUNEVIČIENĖ Maltos ordinas Lietuvoje šį rudenį, kaip ir kiekvienais metais, kviečia prisiminti senus, vienišus žmones. Jie labiausiai skursta mūsų visuomenėje. Žemiau skurdo ribos gyvena apie 100 tūkst. senolių. Oficialiais statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais šalyje buvo 627 tūkst. vyresnių nei 60 metų žmonių. Tarp 50 ir 64 metų sulaukusiųjų skursta net 31 proc., o iš vyresnių nei 65 metų žmonių žemiau skurdo ribos gyvena 15 proc. Maltiečiai nuo 1998 m. stengiasi palengvinti vargingiausiųjų senatvę – maitina namuose, globoja, slaugo. Didžiąją dalį lėšų, už kurias maitinami senoliai, suaukoja Lietuvos žmonės per labdaros rinkimo akcijas. „Lietuvos žmonės yra jautrūs, užjaučiantys ir solidarūs. Tuo įsitikinome per pastaraisiais metais rengiamas „Kalėdinės sriubos“ akcijas. Praėjusiais metais vien tik SMS žinutėmis sriubai aukojo daugiau nei 200 tūkst. žmonių. Šiemet labdaros akciją vadiname „Maltiečių sriuba“, norėdami pabrėžti jos esmę. Maltiečiai ne tik per šventes, bet ir kiekvieną dieną karštu maistu, simboliškai vadinamu sriuba, daugelyje miestų maitina per 300 vienišų senelių. Jiems tai vienintelis maistas, o juos globojantys savanoriai – vieninteliai žmonės, su kuriais jie bendrauja ir gali prašyti pagalbos. Akcijos metu, vaišindami dubenėliu sriubos, mes iš tiesų kviečiame aukoti“, – sakė Maltos ordino Lietuvoje ambasadorius grafas Douglas von Saurma-Jeltsch. Didžiuosiuose miestuose ir vietovėse, kur veikia maltiečių skyriai, prieš šv. Kalėdas bus rengiami susitikimai prie sriubos. Vienas ryškiausių akcijos akcentų – gruodžio 8 d., 19 val. per LNK transliuojama tiesioginė labdaros laida „Mums reikia tavęs“. Geros valios žmonės bus kviečiami aukoti skambučiais ar SMS žinutėmis trumpaisiais numeriais: 1416, auka – 2 litai, 1417 – 5 litai, 1418 – 10 litų. Beje, šiais numeriais aukoti galima jau dabar. Jie veiks iki metų pabaigos. „Rengdami labdaros akciją sutinkame labai daug geros valios žmonių. Padėti vienišiems seneliams nori ir pavieniai asmenys, ir verslo kompanijos, nesvarbu – didelės jos ar mažos. Telekomunikacijų bendrovės sutiko atsisakyti savo uždarbio už trumpųjų numerių paslaugą, daug prisideda LNK televizija, laikraščiai, radijas, lauko reklamos pardavėjai, reklamos agentūros. Pagrindiniai akcijos rėmėjai – informacija telefonu 118 ir prekybos tinklas „Senukai“, – sakė Maltos ordino Lietuvoje finansų paieškos direktorė Renata Gaidienė. 19 metų su pagarba ir viltimi Lietuvoje maltiečius mini labai daug vargo ir skurdo prispaustų žmonių. Skyriai veikia 24 miestuose ir miesteliuose. Maltos ordino pagalbos tarnybos veikla yra savanoriška.
Bendrovės meta milijonus tyrimams
Keletas Vokietijos gydytojų nustatė, kad susirgimai vėžiu buvo tris kartus dažnesni tarp žmonių, kurie gyveno iki 400 m nuo bazinių stočių, nei gyvenančiųjų toliau. Martyno Vidzbelio nuotraukos
Atkelta iš 1 psl. Šalia antenų gyvenantys žmonės pastebi, kad suserga ir naminiai gyvuliai, dažnai krinta paukščiai. Tiesa, dauguma gyventojų nepaleidžia iš rankų mobiliųjų telefonų, kurie kelia ne mažesnę riziką. Elektromagnetinė spinduliuotė kelia nerimą ne tik Lietuvos žmonėms. Kai kuriose Vakarų šalyse ribojamas vaikų ir paauglių naudojimasis mobiliaisiais telefonais, galioja draudimai mokyklose. O štai prancūzai su telekomunikacijų bendrovėmis kariauja teismuose, kurie, beje, yra priėmę gyventojams palankių sprendimų. Tačiau visuomenės sveikatos specialistai sako, kad žmonių nuogąstavimams dėl elektromagnetinės spinduliuotės žalos nėra pagrindo. O mūsų politikai linkę sudaryti geras sąlygas telekomunikacijos bendrovių plėtrai. Pernai paaiškėjus, kad dauguma sumontuotų judriojo ryšio bazinių stočių neturi leidimų-higienos pasų, netrukus pasirodė tuomečio sveikatos apsaugos ministro Algio Čapliko įsakymas, atšaukiantis higienos pasų reikalingumą tokioms antenoms. Vasarą įsigaliojęs Visuomenės sveiktos priežiūros įstatymo pakeitimas užtvirtino, kad higienos pasais telekomunikacijų bendrovėms rūpintis nereikės. Šiemet nuo liepos 1 d. buvo numatyta uždrausti statyti antenas ant mokyklų stogų, tačiau Švietimo įstatyme atsirado nuostata, pagal kurią sprendimai dėl antenų įrengimo ant ugdymo įstaigų palikti mokyklų taryboms. Telekomunikacijų bendrovės atsiduso: nereikės išmontuoti antenų nuo mokyklų stogų, o mokyklų tarybos greičiausiai bus linkusios prie biudžetą papildančių sprendimų. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos duomenimis, 2010 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo 4 190 judriojo ryšio bazinių stočių.
Antenos draudžiamos ant operacinių
Maltos ordino nuotrauka
3
Seimo Sveikatos reikalų komitetas yra siūlęs uždrausti antenas ant mokyklų, gyvenamųjų namų, tačiau judriojo ryšio bazinių stočių tik daugėja.
„Ant ligoninių antenų neleidžiama statyti, nes motyvuojama, kad jos išbalansuoja aparatūrą. O žmogus ne tokia sudėtinga sistema?!“ – klausė Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Dangutė Mikutienė. Pasak Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos Sveikatos rizikos veiksnių valdymo skyriaus vedėjo pavaduotojo Mariaus Urbono, antenų negalima montuoti virš intensyviosios terapijos ir operacinių
Daug tyrimų įvairiose šalyse patvirtino, kad elektromagnetiniai laukai silpnina imuninę sistemą, sukelia depresiją, įvairias vėžio formas ir kt. skyrių, taip pat visuomeninės paskirties pastatų ir gyvenamųjų namų balkonuose, terasose ir lodžijose. Žodžiu, kone prie žmonių lovų. Visur kitur galima. Jei vaikų darželiai būtų aukštesniuose pastatuose, antenų nedraustų ir ant jų. M.Urbonas pastebėjo, kad Lietuvoje priimta higienos norma dėl elektromagnetinės spinduliuotės – viena griežčiausių Europos Sąjungoje. „Europos Komisija nelaiko antenų pavojingais objektais, o PSO po gana ilgai trukusio tyrimo pateikė išvadas, kad mobilieji telefonai ir bazinės stotys nesiejamos su susirgimais, taip pat ir vėžiu“, – tokiais duomenimis remiasi Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos specialistai. Bet atrodo, kad PSO rekomendacijos gana prieštaringos. Viešai skelbiama, kad stokojama patikimų mokslinių duomenų, įrodančių EMS kenksmingumą, tad nenumatoma ribojimų antenoms statyti. Tačiau tvirtinama, kad vaikų organizmas itin jautriai reaguoja į elektromagnetinę spinduliuotę, mobiliuoju telefonu rekomenduojama kalbėti ne ilgiau kaip 10 minučių ir kt.
Apie žalą prabilę mokslininkai puolami Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto profesorius Jonas Grigas ne viename straipsnyje yra išsamiai aprašęs, kaip pražūtingai gyvą organizmą veikia elektromagnetinė spinduliuotė, pateikęs nemažai užsienio mokslininkų atliktų tyrimų išvadų. „Ir silpna mikrobanginė spinduliuotė sukelia organizme elektrinę poliarizaciją, kuri sutrikdo žmogaus ląstelių veiklą. Silpnos elektromagnetinės bangos įsiskverbia bent keletą centimetrų į organizmą. Šių bangų poveikis pirmiausia pasireiškia nuovargiu, nemiga, galvos skausmais, atsiranda įvairios psichinės, o vėliau ir kitokios ligos. Kuo toliau, tuo blogiau. Spinduliuotė keičia mūsų kraujo baltyminę sudėtį ir veikia visas biologines organizmo funkcijas. Ypač ji kenksminga augančiam organizmui“, – sakė prof. J.Grigas. Anot VU profesoriaus, daug tyrimų įvairiose šalyse patvirtino, kad elektromagnetiniai laukai silpnina imuninę sistemą, sukelia depresiją, įvairias vėžio formas ir kt. Du kartus Nobelio premijai nominuotas JAV fizikas Gerardas Hylandas kviečia žmones netapti telekomunikacijų bendrovių eksperimentų aukomis. Jis teigia, kad dabartinių mobiliųjų tinklų bazinių stočių antenų spinduliuotė nesaugi, nes remiamasi tik šiluminiu elektromagnetinės spinduliuotės poveikiu, o egzistuojančios higienos normos nesaugo nuo nešiluminio poveikio, kuris ne mažiau pavojingas. Jis ardo DNR, naiki-
D.Mikutienė tvirtino, kad išanalizavo nemažai pasaulyje atliktų elektromagnetinės spinduliuotės poveikio sveikatai tyrimų. „Išvada tokia: jei tyrimai užsakomi nepriklausomų ekspertų, jie rodo, kad yra grėsmė sveikatai. Jei juos užsakinėja telekomunikacijų bendrovės, tuomet žalingas poveikis nenustatomas. Tai pastebėjo ir Švedijos politikai, su kuriais teko bendrauti šia tema“, – sakė parlamentarė. Anot Seimo narės, JAV 10 metų truko ne vieną milijoną dolerių kainavęs tyrimas, užsakytas telekomunikacijų bendrovių. „Įdomu tai, kad šių tyrimų rezultatai nebuvo paviešinti. Matyt, jie rodė grėsmę sveikatai“, – svarstė D.Mikutienė. Nepriklausomų mokslininkų išvados nepalankios telekomunikacijų bendrovėms, todėl šios negaili pinigų sau palankiems tyrimams. Jei neįtikins, tai bent sudrums vandenį. O PSO, remdamasi, kad yra visokių prieštaringų tyrimų, priima sprendimą: „Iki galo neįrodyta“.
Dangutė Mikutienė tvirtino, kad išanalizavo nemažai pasaulyje atliktų elektromagnetinės spinduliuotės poveikio sveikatai tyrimų.
Gimtasis kraðtas Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė, lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt
Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110 Žurnalistai: Meilė Taraškevičienė, Irma Dubovičienė, Lina Pečeliūnienė, Arvydas Jockus, Virginija Barštytė, Virginija Mačėnaitė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Aušra Pocienė, Lina Kazokaitytė. Fotografai: Martynas Vidzbelis, Raimundas Šuika, Klaudijus Driskius.
Leidėjas – UAB Generalinis direktorius Žanas Panovas Pardavimų departamentas Gryta Balserytė Tel. (8 5) 210 0093 Prenumeratos ir platinimo departamentas Rūta Ramonė Tel. (8 5) 210 0060 Tiražas 5 000 egz. ISSN 2029-4816 Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.
4
Gimtasis kraštas
Didesnis minimalus atlyginimas: laimėsime ar prarasime? Albinas ČAPLIKAS Kiekvienas valdininkas jums pasakys, kad atlyginimą jam moka institucija, kurioje dirba, ministerija, geriausiu atveju – valstybė. Jums pasiseks, jeigu kuris nors iš jų prisipažins: atlyginimą mokate jūs, mokesčių mokėtojai. O juk iš tikrųjų taip ir yra – mes, mokantys mokesčius, esame visų valdininkų, visų ministrų, premjero, Seimo narių ir net Prezidentės darbdaviai. Tačiau mūsų nuomonė šioms institucijoms dažniausiai būna neįdomi. Geriausiu atveju valdininkai ir politikai mus tik išklauso arba apsimeta, kad išklauso. Žinoma, yra retų išimčių, bet jos nekeičia bendro vaizdo. Todėl nesusižavėkime valdžios siekiais rūpintis mumis ir ta proga įteisinti didesnį minimalų atlyginimą. Tai gali būti sūris spąstuose. Tokią paramą vertėtų labai atidžiai pasverti, nes vėliau gali paaiškėti, kad iš tikrųjų mes daugiau praradome nei laimėjome. Pasvarstykime, ar atėjo laikas didinti minimalų atlyginimą. Darbdaviai tokius siūlymus kritikuoja. Jie tikina, kad ekonomika dar neatsigavo. Tačiau neidealizuokime ir darbdavių – versle retai būna tokių atvejų, kai pats darbdavys, niekieno nespaudžiamas, savo valia darbuotojams didintų atlyginimus. Taip, jis didina, tačiau tai daro todėl, kad baiminasi prarasti gerus darbuotojus arba galų gale supranta, kad nedidindamas atlyginimo mažina savo darbuotojų motyvaciją vis geriau, naudingiau ir efektyviau
2010 lapkričio 5–12 d., Nr. 37
Komentarai
dirbti ir jam, darbdaviui, uždirbti daugiau pelno. Tokios yra tikrosios atlyginimų didinimo priežastys ir nevertėtų jomis stebėtis, nes gyvename konkurencijos, neretai net žiaurios išlikimo kovos sąlygomis. Darbdavius galima ir net būtina retkarčiais paraginti neužmiršti savo darbuotojų, tačiau priversti tai daryti beveik neįmanoma. Net jeigu Vyriausybė tokius reikalavimus įteisintų, darbdaviai visada surastų išeitį. Gal kelis mėnesius jie paklustų valdžios reikalavimui ir ki-
Idealioje valstybėje minimali alga pasiektų vidutinį atlyginimą. Tačiau tai tik svajonės. tiems reikalams numatytus pinigus panaudotų atlyginimams didinti, tačiau paskui atsigriebtų arba būtų priversti mažinti darbo vietų skaičių. Taip, tikra tiesa, kad minimali alga turėtų atitikti pavadinimą, t. y. kad tai būtų tokia suma, kurią turėdamas galėtum nors minimaliai išgyventi. Kol kas taip nėra. Štai vienas neturtingiausių Seimo narių mus tikina, kad kiekvieną mėnesį kažkaip nepastebimai išleidžia visą nemenką kelių tūkstančių parlamentaro atlyginimą
Kodėl Vyriausybė pritaria profesinių sąjungų siūlymui didinti minimalią algą nors iki 100 litų per mėnesį? Gera valdžia? Deja, tokių politikų nedaug sutiksime. Raimundo Šuikos nuotrauka
ir jam niekaip nepavyksta susitaupyti atsargų juodai dienai. O kaip neturinčiam atsargų išgyventi gaunant tik minimalią mėnesinę algą, t. y. už 800 litų neatskaičius mokesčių? Idealioje valstybėje minimali alga pasiektų vidutinį atlyginimą. Tačiau tai tik svajonės. Finansų ekspertai sako, kad šiuo metu daugelyje ES šalių minimali alga sudaro apie 40 proc. vidutinio atlyginimo. Auga vidutinis atlyginimas – auga ir minimali alga. Ir atvirkščiai. Todėl darbdaviai dabar ir tikina, kad Lietuvoje didinti minimalią algą dar nėra galimybių, tačiau jie gali palengva didinti vidutinį atlyginimą. Kodėl Vyriausybė pritaria profesinių sąjungų siūlymui didinti minimalią algą nors iki 1 000 Lt per mėnesį? Gera valdžia? Deja, tokių politikų nedaug sutiksime. Žinoma, jų yra, tačiau tokie paprastai nedaro lemiamos įtakos, o jeigu netyčia trumpam pasiekia valdžios olimpą, tai labai greitai nuo jo būna nutrenkti. Todėl neturėkime iliuzijų ir būkime realistai. Iš tikrųjų valdžios pritarimas didinti minimalią algą yra labai žemiškas. Neužmirškime, kad padidinus minimalią algą atlyginimai iš karto šoktelėtų ir visų valdžios institucijų atstovams, t. y. visiems valdininkams ir tarnautojams, nes jų atlyginimai nustatomi pagal koeficientą, kuris dauginamas iš nustatytos minimalios algos. Be to, Vyriausybei labai patiktų išaugę atskaitymai „Sodrai“, šiek tiek padidėtų atskaitymai ir kitiems mokesčiams. Yra dar vienas niuansas – padidinus minimalią algą, daugeliui dirbančiųjų automatiškai sumažėtų neapmokestinamasis pajamų dydis, taigi Vyriausybė ir šiuo požiūriu sutaupytų šiek tiek lėšų, o žmonės laimėtų mažiau nei tikisi. Tad valdžios suinteresuotumas suprantamas, nors ir trumparegiškas. Labiau turėtų stebinti mūsų profesinių sąjungų aklumas. Keista ir net įtartina, kad profesinių sąjungų lyderiai nekelia kitų reikalavimų, pavyzdžiui, padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį. Manau, kad tokiam pasiūlymui jau pritartų darbdaviai, o premjeras ir finansų ministrė priešintųsi. Tačiau galima parengti ir trečią, kompromisinį variantą – mažiau nei dabar pasiūlyti didinti minimalią algą, tačiau šiek tiek padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį. Ir tada visus tris pasiūlymus pakloti ant stalo visoms valdžioms – tegul renkasi ir prisiima atsakomybę.
Ant politinių svarstyklių
Ar atostogos sutramdys Seimo narius? Konstitucinis Teismas (KT) jau du kartus nurodė būtinybę įteisinti Seimo narių atostogas. Gal nebūtų apkaltos Aleksandrui Sacharukui ir Linui Karaliui, jei Seimo narių poilsis būtų griežtai reglamentuotas?
Man nereikia atostogų Česlovas Juršėnas, Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narys Šie abu Seimo nariai, man atrodo, žinojo, ką daro. Todėl nedera prisidengti tuo, kad nesureguliuotos Seimo narių atostogos. Man atostogos per visus 20 parlamentinio darbo metų – neaktualus klausimas. Aš visą laiką dirbu. Išskyrus gal savaitę kitą, visada esu darbe. Ir vasarą, ir žiemą, ir šeštadienį, ir sekmadienį. Buvo ketinimų Seime įteisinti atostogas, bet pasiginčydavo, ar jos turi būti tik vasarą ar ir žiemą, kiek dienų turi tęstis, ir klausimas vis būdavo nustumiamas. Dabar, atrodo, artėjame prie sprendimo. Yra įregistruotas pasiūlymas, kad atostogos turi būti vasarą – 35 dienos tarp pavasario ir rudens sesijų. Ne visur pasaulyje parlamentarų atostogos įteisintos – pasaulis margas kaip genys. Kai kurie Seimo nariai, priešindamiesi atostogų reglamentavimui, kaip tik ir rėmėsi pasauliniais pavyzdžiais. Motyvavo tuo, kad pagal Konstituciją parlamentaro darbas yra nepertraukiamas. KT irgi tai pabrėžia, bet išdėsto, kad vis tiek atostogos turi būti, ir būtinai visiems vienu metu. Tai nereiškia, kad, tarkime, griūva valstybė, o Seimas nedirba, nes atostogos. Jeigu yra ypatinga padėtis ar net ir kitais atvejais, atostogos gali būti nutraukiamos.
Tie, kurie nedirbo, tie ir toliau nedirbs Andrius Mazuronis, Seimo Tvarkos ir teisingumo frakcijos narys KT sprendimas gerbtinas. Esu įsitikinęs, kad šios kadencijos Seimas įteisins atostogas. Neliktų nereikalingų ginčų: teisėtai ar neteisėtai Seimo narys išvažiavo, galėjo ar negalėjo, informavo Seimo valdybą ar neinformavo. Tai puikiausias pretekstas žiniasklaidai ir visuomenei pliekti Seimą. O tinkamai reglamentavus dingtų papildoma įtampa. Bet pasakysiu atvirai: Seimo nario darbas yra iš principo toks, kad norėdamas gali nieko nedirbti. Tam yra visos sąlygos, nesvarbu, bus atostogos ar nebus. Tie, kurie dirbo iki šiol, dirbs ir toliau nepaisydami nei atostogų, nei savaitgalių. Kurie nedirbo, tie ir toliau nedirbs. Nuėjus į bet kurį komitetą ar plenarinių posėdžių salę labai aiškiai matyti, kas dirba, o kas tik laiką stumia. Dirbančių Seimo narių tikrai yra daugiau negu nedirbančių. Aš pirmą kadenciją Seime, bet matau labai daug dirbančių, kompetentingų, atsidavusių valstybei ir visuomenei Seimo narių. Man labai gaila, kad šaukštas deguto gali sugadinti visą statinę medaus. Dėl vieno ar kito Seimo nario neatsakingo veiksmo nukenčia visas Seimas.
Dešimtadaliui šeimų neužtenka pinigų net maistui Aštuonios iš dešimties Lietuvos šeimų savo finansinę padėtį dabar apibūdina kaip blogą ar vidutinę – 80 proc. apklaustųjų. Šeimos finansinę padėtį kaip gerą įvertino kas šeštas – 16 proc. Prieš metus – 2009 m. rugsėjį – šeimos finansinės padėties vertinimas buvo panašus. Tačiau, palyginti su situacija prieš dvejus metus, stebimi dideli pokyčiai į blogąją pusę. 9 procentiniais punktais sumažėjo šeimų, savo finansinę padėtį vertinančių kaip gerą, ir net 16 procentinių punktų padaugėjo namų ūkių, ją vertinančių kaip blogą.
Prasidėjus rudeniui dešimtadalis – 10 proc. – viešosios nuomonės apklausos dalyvių nurodė, kad jų šeimai neužtenka pinigų net maistui. Dar trečdalis – 33 proc. – apklaustųjų atsakė, kad jų šeimoms užtenka pinigų maistui, bet sunku nusipirkti drabužių. Didžioji dalis – 37 proc. – respondentų teigė, kad jiems užtenka pinigų maistui bei drabužiams ir dar gali šiek tiek sutaupyti, bet to neužtenka stambesniam pirkiniui, pavyzdžiui, televizoriui ar šaldytuvui. Šeimų, kurios gali pirkti viską, ko nori, šiuo metu tėra pusė procento.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu rugsėjo 25–spalio 4 dienomis atliktos apklausos duomenimis, blogiausiai savo finansinę padėtį vertina šeimos, gyvenančios kaime ir mažesniuose miestuose. Net pusė – 51 proc. – čia gyvenančių šeimų savo finansinę padėtį apibūdino kaip blogą, t. y. jiems neužtenka pinigų nei maistui, nei drabužiams. Didmiesčiuose tokių šeimų yra 36 proc. Šių metų rugsėjį vidutinės namų ūkio mėnesio pajamos buvo 2 050 litų, o vidutinės pajamos vienam šei-
mos nariui – 836 litai. Prieš metus šie rodikliai buvo atitinkamai 2 086 litai ir 856 litai, prieš dvejus metus – 2 604 litai ir 1 073 litai. Sociologai pažymi, kad vidutinės namų ūkių pajamos Lietuvoje dabar yra nukritusios į prieš trejus metus buvusį lygį. Šeimų, kurios savo finansinę padėtį apibūdina kaip gerą, namų ūkio pajamų vidurkis per mėnesį šiuo metu yra 3 610 litų bei 1 380 litų vienam šeimos nariui, o šeimų, kurios finansinę padėtį nurodo kaip blogą, atitinkamai 1 400 litų ir 620 litų vienam šeimos nariui. Eltos inf.
Martyno Vidzbelio nuotrauka
Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje Emigracija
Kelyje
Svetimoje dirvoje sunkiai prigyja net medis Nacionaliniai vairavimo ypatumai ūkanotą rudenį Telšiškis Eugenijus Pauliukas neslepia, kad į Švediją vyko su
Žiemą įprastas vaizdas. Vairuotojas paleidžia automobilį ir eina valyti langus arba ilgokai sėdi automobilio salone laukdamas, kol sušils variklis.
nerimu. Ten gyveno ir dirbo du jo sūnūs, tačiau apsispręsti vyriškiui nebuvo lengva.
5
6
Jaukūs namai
Sveikata
Žaliajam daugiabučiui žadamas ilgas gyvenimas
Varvanti nosis – užkrato šalti nis
Ar gali egzistuoti ekologiškas, taupus, nekenksmingas aplinkai daugiabutis, Sakoma, gydoma sloga praeina per savaitę, o negydoma – per septynias atitinkantis skirtingų tautų – lietuvių, vokiečių, danų ir lenkų gyvenimo dienas. Tai ar reikia gydyti slogą, ar laukti , kol ji praeis? filosofiją? Šiandien tai jau ne fantazija, o realus projektas, bendrai kuriamas šių šalių architektų, inžinierių ir konstruktorių.
9
8
Kelionės
Gyvenimas
Romantiška ir paslaptinga Bretanės gyvenimo kasdienybė
Marius Jampolskis: kuo daugiau darai, tuo daugiau spėji
Žemėlapyje Bretanės – Prancūzijos šiaurinės vakarų provincijos – kontūrai primena laivo pirmagalį. Keturis penktadalius jos teritorijos skalauja jūra, o pakrantės ilgis siekia net tris tūkstančius kilometrų.
Marių dabar gali pamatyti ir televizijos laidose, ir serialuose, ir įvairiuose renginiuose.
14
13