Gimtasis kraštas Nr. 38 by Gimtasis kraštas

Gimtasis kraštas Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2010 m. lapkričio 12–19 d., Nr. 38

Kaina 1,99 Lt

Panemunių turtai atskleidžia lietuvių kultūrą ir istorinę gyvenseną Prie upių tėvo Nemuno prisiglaudęs Jurbarko rajonas keliautojus džiugina ir žavi renesanso stiliaus pilimis, istoriniais dvarais ir parkais.

9 psl.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Žalgirio mūšis – istorinės atminties fenomenas 17 psl.

Tolimoje šalyje lietuvis lietuviui tampa draugu

5 psl.

Kelionės – gyvenimo prieskonis 18 psl.

2010 lapkričio 12–19 d., Nr. 38

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Negailestingi Nemokamas gydymas – tik afiša likimo kirčiai Ne vienas Lietuvos gyventojas savo kailiu yra patyręs, kad Konstitucijoje įteisintas nemokamas gydymas tėra blefas.

Beveik iki pečių abiejų rankų netekęs Ramygalos gyventojas Valentinas Audzevičius iš paskutiniųjų nepasiduoda likimo kirčiams.

Vida TAVORIENĖ Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) vėl sklando mintys apie priemokų už gydymo paslaugas įteisinimą. Laisvosios rinkos šaukliai norėtų įsiūlyti įteisinti tokį modelį, pagal kurį nemokamai būtų suteikiama tik būtinoji pagalba ir gydymas skurstantiesiems. „Ministerija pirmiausia turėtų pasirūpinti, kaip pažaboti jau egzistuojančias nelegalias priemokas, o ne svarstyti apie jų įteisinimą“, – pareiškė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.

Gediminas STANIŠAUSKAS Valentinas pas ūkininką Stanislovą Janušką, įsidarbino nelegaliai. Per dieną jis gaudavo 20–50 litų. Visa tai truko iki lemtingo rugpjūčio, kai įvyko nelaimė, kuri Valentino gyvenimą pakeitė negrįžtamai. Dirbdamas su netvarkingu šieno presavimo agregatu, vaikinas susižalojo abi rankas. Gelbėdami Valentino gyvybę, Kauno medicinos universiteto klinikų medikai iš pradžių jaunuoliui amputavo vieną, o po dienos ir kitą ranką.

Nemokamas gydymas kainuoja Pasak sveikatos apsaugos ministro Raimondo Šukio, priemokų už gydymo paslaugas įteisinimas valstybinėse įstaigose yra konstitucinė problema. To padaryti neįmanoma nepakeitus Konstitucijos, kurioje nustatytas nemokamas gydymas. Dažnas gyventojas, varstantis poliklinikų, šeimos centrų, ligoninių duris, pasakytų, kad nemokamas gydymas jau seniai yra tik blefas. Ne paslaptis, kad gydymo įstaigose ligonių pinigai tirpte tirpsta. Kainuoja tyrimai, konsultacijos, o prieš operacijas visi žino, kad reikės ne vieną šimtą litų palikti vaistinėse. O kur dar asmeninis atsilyginimas gydytojams. Per sunkmetį, kai gydymo įstaigos itin kruopščiai pradėjo skaičiuoti išlaidas, pacientai jose palieka dar daugiau pinigų. Be to, Sveikatos draudimo įstatyme ir 1999 metų tuomečio sveikatos apsaugos ministro įsakyme yra numatyta, kad už kai kurias gydymo paslaugas reikia mokėti arba galima primokėti. Valstybinė ligonių kasa informuoja, kokiais atvejais paslaugos yra mokamos. Tačiau pate-

Draugė po nelaimės nepaliko

Dažnas gyventojas, varstantis poliklinikų, šeimos centrų, ligoninių duris, pasakytų, kad nemokamas gydymas jau seniai yra tik blefas. Ne paslaptis, kad gydymo įstaigose ligonių pinigai tirpte tirpsta. Martyno Vidzbelio nuotrauka

kus į gydymo įstaigas, tai išsiaiškinti darosi gana sudėtinga. Kiek, už ką ir kam mokėti? Tai vienas didžiausių pacientų galvosūkių.

Nelegalios priemokos „Priemokas už gydymo paslaugas reikia stabdyti, o ne įteisinti. Ir poliklinikose, ir ligoninėse, ir privačiose įstaigose egzistuoja paslėptos priemokos. Štai išsiaiškinome, kad vienoje įstaigoje už magnetinio rezonanso tyrimą žmonės mokėjo 200 litų, nors jiems tą paslaugą apmoka ligonių kasos. Paaiškėjo, kad esą tai mokestis už durų atidarymą, ligonio nurengimą ir pan. Tik ar pats ligonis žinojo,

už ką jam reikia mokėti?“ – piktinosi A.Matulas. Anot parlamentaro, negali būti nė kalbos, kad valstybė užtikrins tik nemokamą būtinąją medicinos pagalbą. „Įstatyme aiškiai nurodyta, kokias gyventojų kategorijas draudžia valstybė. Sistema yra socialiai teisinga ir jautri. Tik dėl mažo finansavimo, neoficialių mokėjimų, kartais prastai organizuojamo darbo įstaigose sistema iškraipoma“, – aiškino A.Matulas. Tačiau parlamentaras pripažino, kad šiuo metu valstybė visų gydymo paslaugų apmokėti negali. „Žmonėms reikia aiškiai pasakyti, už ką moka valstybė, o už ką pacientas turėtų sumokėti iš savo kišenės ar papildomo

savanoriško draudimo. Tuo galėtų pasirūpinti ir darbdaviai, o už tai jiems gali būti suteiktos pajamų mokesčių lengvatos“, – sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas.

Tiek artimieji, tiek pažįstantieji Valentiną žurnalistui pasakojo, kad V.Audzevičius nebuvo nei chuliganas, nei nuo taurelės priklausantis žmogus. Jis apskritai nevartojo alkoholio, o paprašytas visada padėdavo kitiems. Jie stebisi, kodėl likimas jam atsiuntė tokį sunkų išbandymą. Nukelta į 3 psl.

Įteisinimas nuskriaustų žmones Pasak Pasvalio rajono ligoninės vyriausiojo gydytojo Rolando Rastausko, ekonominė situacija sunki ir gydymo įstaigoms, ir gyventojams. Pasvalio ligoninei šiemet finansavimas buvo sumažintas 2 mln. litų. Bet ligoninės vadovas pripažino, kad priemokos skriaustų žmones. Nukelta į 2 psl.

Lietuvos neįgaliųjų forumo vadovus šokiravo žinia, kad Donato Jankausko vadovaujamos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos institucija neįžvelgė poreikio Valentiną slaugyti. Autoriaus nuotrauka

Imigracijos banga artėja prie Lietuvos krantų Pernai pasiektas emigracijos rekordas – išvyko 21 970 Lietuvos žmonių. Tačiau jau dabar aišku, kad šiemet jis bus pagerintas , o verslininkai vis dažniau kalba apie planus atsivežti darbo jėgos iš trečiųjų šalių. Albinas ČAPLIKAS

„Šį rugpjūtį išvykimą deklaravo per 58 tūkst. gyventojų. Tiesa, dabar dėl įsigaliojusių naujų mokesčių (privalomojo sveikatos draudimo mokestis ir kt.) apie išvykimą

deklaruoja išvykusieji prieš kelerius metus, tačiau labai tikėtina, kad iki 30 tūkst. išaugs ir šiemet išvykusiųjų skaičius“, – sako Migracijos departamento prie VRM direktoriaus pavaduotojas Dainius Paukštė.

Grįžtančiųjų kol kas nedaug Šiek tiek vilčių teikė iki 2008-ųjų labai lėtai, bet didėjęs ir sugrįžtančiųjų skaičius. Tačiau krizė šį menką upeliuką išdžiovino. Nukelta į 2 psl.

2 Nemokamas gydymas – tik afiša Gimtasis kraštas

Aktualijos

Per sunkmetį, kai gydymo įstaigos itin kruopščiai pradėjo skaičiuoti išlaidas, pacientai jose palieka dar daugiau pinigų. Martyno Vidzbelio nuotraukos

Atkelta iš 1 psl. „Dabar, manau, nėra būtinybės įteisinti priemokas. Pakėlus gydymo paslaugų balo vertę, gydymo įstaigų finansavimas šiek tiek atsikūrė. Vadinasi, situacija palaipsniui gerėja“, – tvirtino R.Rastauskas. Tačiau Pasvalio ligoninės vyriausiasis gydytojas pastebėjo, kad tam tikros priemokos už gydymo paslaugas sudrausmintų žmones. Jei, pasak R.Rastausko, apsilankymas pas šeimos gydytoją kainuotų kelis simbolinius litus, eilės tikrai sumažėtų. R.Rastauskas užtikrino, kad Pasvalio ligoninėje besigydantiems gyventojams tuštinti piniginių nereikia. Kainuoja tik tos paslaugos, kurių

apmokėjimas yra įteisintas. „Pavyzdžiui, fizioterapijos procedūros. Valstybė apmoka tik kelias procedūras, o už kitas, jei jų pageidauja, ligonis turi susimokėti pats“, – aiškino ligoninės vadovas.

Ligoniai jaučiasi nejaukiai Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkės Vidos Augustinienės teigimu, ligoniai neretai jaučiasi nejaukiai gydymo įstaigose nežinodami, kokias paslaugas jie privalo gauti nemokamai, o už ką reikia patiems mokėti. Štai vienam ligoniui už savaitgalį ligoninėje pakeistą tvarstį teko sumokėti 10 litų. Buvo paaiškinta,

kad jis gydosi poliklinikoje, kuri su ligonine nėra sudariusi sutarties tokioms paslaugoms atlikti po darbo valandų ir savaitgaliais. Jei žaizda būtų susiūta ligoninėje, tvarsčių keitimas ligoniui nekainuotų. Taigi progų netikėtai atverti piniginę gydymo įstaigose daugėja. Žmonės skundžiasi, kad jiems reikia pirkti operacijoms reikalingus reikmenis, mokėti už tyrimus, vaistus. „Pavyzdžiui, jei ligoniui atliekama akių operacija, o jis serga diabetu, vaistų pastarajai ligai gydyti jis negauna. Bet pagal deklaruojamą sveikatos politiką žmogus turi gauti visas gydymo paslaugas. Aišku, kai lėšų per mažai, tuomet taip ir išeina. Tik dabar gydymo įstaigose išleidžiami žmonių pinigai nepatenka į kasą“, – teigė V.Augustinienė. Pasak Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkės, gyventojams užkliūva ir profilaktinės sveikatos priemonės. Viešai deklaruojama, kad jos žmonėms prieinamos, tačiau gydymo įstaigose prireikia daug pastangų, kad jomis būtų galima pasinaudoti.

Latvių pacientus vaikosi antstoliai „Vis dėlto neturėtume taip skųstis, nes, palyginti su kaimynine Latvija, mūsų sveikatos apsaugos sistema kur kas palankesnė žmonėms. Latviai mums to pavydi ir sako, kad jie tokios sistemos neturėjo ir gerais laikais“, – samprotavo Pasvalio ligoninės vadovas R.Rastauskas. Latvijoje įteisintos gydymo paslaugų priemokos, kurios yra nemažos. Per sunkmetį latviai masiškai

2010 lapkričio 12–19 d., Nr. 38

neatsiskaitinėjo už suteiktas gydymo paslaugas. Ligoninės samdė skolų išieškojimo firmas, pacientus vaikėsi antstoliai. „Latvijoje masiškai uždarinėjo ligonines. Prastas artimiausių kaimynų pavyzdys rodo, kad šiandien tokiu keliu eiti nereikėtų. Jis nėra geras nei pacientams, nei pačiai sistemai – toks kelias veda į bankrotą“, – „Gimtajam kraštui“ yra pastebėjusi sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė. Mūsų sveikatos apsaugos pranašumais stebėjosi ir Pasvalio rajone lankęsi gruzinai. „Gruzijoje beveik visos gydymo paslaugos yra mokamos. Tik 25 proc. draustų, kiti moka

Lietuviai išleidžia daugiau Julita Varanauskienė, SEB banko šeimos finansų ekspertė

Lietuviai daugiau lėšų išleidžia vaistams ir medicininei įrangai nei kaimynai, bet gerokai mažiau pinigų palieka gydymo įstaigose. Pernai Lietuvoje vienas šeimos narys per metus išleido 170 EUR vaistams ir medicinos įrangai, Estijoje – 152 EUR, Latvijoje – 140 EUR, o Vokietijoje – 258 EUR. Galima pastebėti, kad, išaugus pajamoms, daugiau išleidžiama ir šioms reikmėms. Palyginus, kiek išlaidų sveikatos priežiūrai dengia valstybė, ir kiek moka žmonės iš savo kišenės, galima pastebėti, kad kuo skurdesnė šalis, tuo didesnė našta gyventojams.

Pasak sveikatos apsaugos ministro Raimondo Šukio, priemokų už gydymo paslaugas įteisinimas valstybinėse įstaigose yra konstitucinė problema.

patys, o, pavyzdžiui, vidutinė pensija tesiekia 120 litų. Gruzinai sako, kad pas mus socializmas“, – teigė R.Rastauskas.

Priemokos turėtų būti leidžiamos Stasys Gendvilis, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas

Gydytojų vadovų sąjunga oficialiame rašte SAM yra išdėsčiusi savo poziciją, kad jeigu mažėja sveikatos apsaugos finansavimas, turėtų būti leidžiamos pacientų priemokos už gydymo paslaugas. Dabar gydymo paslaugų balo vertė atkurta iki 0,89 Lt. Jeigu tokia liks ir kitais metais, prognozės bus šiek tiek geresnės. Tačiau ir tokiu atveju svarstytinos priemokos už sveikatos priežiūros paslaugas. Tik galbūt ne visais atvejais.

Imigracijos banga artėja prie Lietuvos krantų Atkelta iš 1 psl. Migracijos saldo (išvykstančiųjų ir atvykstančiųjų skirtumas) kasmet auga. Štai 2008 m. Statistikos departamento duomenimis, minėtas skirtumas buvo pasiekęs 7 718, o pernai šoktelėjo net iki 15 483 asmenų. Pasak D.Paukštės, rinkoje tuščios vietos nebūna. Laisvas darbo vietas, o jų, atsigaunant ekonomikai, labai padaugės, užims atvykėliai iš trečiųjų šalių. Tik iš trečiųjų, nes neverta tikėtis, kad į Lietuvą atvyks darbuotojai iš kitų ES šalių. Kodėl neverta tikėtis? Todėl, kad atlyginimų ir gyvenimo lygis Lietuvoje iš ES rinkos gali suvilioti tik bulgarus ir rumunus, na, gal vieną kitą latvį. Vidutinis lietuvių namų ūkis 2009-aisiais maistui skirdavo apie 34 proc. visų išlaidų, o lietuvių emigrantų pamėgtose šalyse ( Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje) šiam tikslui skiriama tik 10–12,3 proc. visų išlaidų. Tiesa, mokesčiams už vandenį, elektrą ir dujas minėtose šalyse tenka skirti 23–30 proc., o Lietuvoje – apie 19 proc. visų išlaidų, nors ir šie duomenys labai greitai susilygins. Taigi lietuviai vyksta į šalis, kuriose gyvenimo lygis yra aukštesnis. Regis, kad stojimo į ES metu iškeltas tikslas per 20–30 metų Lietuvai pasiekti buvusių 15 ES valstybių gyvenimo lygį tolsta. 2009 m. perkamosios galios standartais pagal vienam gyventojui tenkantį BVP Lietuvoje tesudarė 61 proc. ES vidurkio.

Emigracijos ir imigracijos balansas rodo, kad valstybė iš esmės prarado 400 ar net 500 tūkst. veikliausių žmonių. Be to, vidaus rinkoje dar užsiauginome per 300 tūkst. bedarbių. Jie irgi linkę pakelti sparnus ir ne vieni, o su šeimomis. Apytikriai skaičiuodami surinktume dar beveik milijoną potencialių emigrantų. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Senosiose ES valstybėse imigrantai iš trečiųjų šalių neretai sudaro net iki 8 proc., o Lietuvoje ji kol kas nesiekia 1 proc. visų gyventojų. Gali padaugėti įmigrantų Vertindami minėtus duomenis daugelis pamanys, kad pagerinti savo

gyvenimą galime tik išvykę į senąsias ES valstybes, o rinką Lietuvoje palikę engiamiems trečiųjų šalių piliečiams. Kai kas ta proga primena, kad emigraciją išgyveno ir dabar lietuvių pamėgta Airija. Palyginkime. Airiai emigruoti iš šalies pradėjo jau nuo XIX a., bet neužmirškime, kad tuo metu nebuvo globalizacijos veiksnių. Kokios pasekmės? Šiandien Airijoje dominuoja ne airių, bet anglų kalba. Taigi ir Lietuva šia prasme yra tarsi tuščias lapas – neturime patirties, o valstybė nepajėgi skirti lėšų užsieniečių integracijai. Ar gali stebinti teiginys, kad 2060-aisiais ar jau 2030-aisiais Lietuvoje teliks 2,5 mln. gyventojų? „Įmanoma, nors tai labai priklausys nuo padėties valstybėje. Jeigu toliau gyvenimas negerės, tai žmonės emigruos“, – tvirtina D.Paukštė.

Pristabdyti gyventojų skaičiaus mažėjimą galima tik sumažinus išvykimą arba padidinus atvykimą. Emigracijos sustabdyti tikriausia nepavyks, o štai imigracija iš trečiųjų šalių, tikėtina, didės. Senosiose ES valstybėse imigrantai iš trečiųjų šalių neretai sudaro net iki 8 proc., o Lietuvoje nesiekia 1 proc. visų gyventojų.

Pavojus likti skurstančia šalimi Diskutuodami dėl Lietuvos stojimo į ES reikalavome kuo greičiau įteisinti laisvą asmenų judėjimą visoje ES erdvėje. Kartais atrodė, kad šis siekis buvo keliamas labiau nei galimybių paieška savo valstybėje gerinti ekonominę padėtį. Dabar skiname vaisius – emigracijos ir imigracijos balansas rodo, kad valstybė iš esmės pra-

rado 400 ar net 500 tūkst. veikliausių žmonių. Be to, vidaus rinkoje dar užsiauginome per 300 tūkst. bedarbių. Jie irgi linkę pakelti sparnus ir ne vieni, o su šeimomis. Į emigraciją suka ir besimokantis jaunimas. Apytikriai skaičiuodami surinktume dar beveik milijoną potencialių emigrantų. Taigi liktų 2,5 mln. gyventojų. Be kita ko, per 600 tūkst. iš jų yra jau garbaus amžiaus. Jau dabar, nors šalyje yra apie 300 tūkst. bedarbių, darbdaviai pradeda ruoštis įsileisti daugiau darbo jėgos iš trečiųjų šalių. Vieni sako, kad Lietuvai prireiks tik kvalifikuotos darbo jėgos, o kiti tikina, kad pritrūksime ir nekvalifikuotų darbuotojų. Jų jau dabar trūksta, nes pašalpų išlepinti bedarbiai vengia menkai apmokamo nekvalifikuoto darbo. Profesorius Romas Lazutka bene pirmas pastebėjo dar vieną emigracijos ir imigracijos poveikio šalies ekonomikai problemą. „Mūsų darbdaviai prašo palengvinti nekvalifikuotų darbininkų iš trečiųjų šalių įvažiavimą. Net nesvarstomos galimybės prisivilioti kvalifikuotus darbuotojus ar mokslininkus. Taigi einama lengviausiu, bet pavojingu keliu. Jeigu bus galima lengvai atsivežti nekvalifikuotos darbo jėgos, tai mūsų valstybėje ir kursis tokie verslai, kuriems reikia tik nekvalifikuotų darbuotojų. Ir jei taip bus, tai mes ir liksime skurstančia šalimi“, – daro išvadą prof. R.Lazutka.

2010 lapkričio 12–19 d., Nr. 38

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Negailestingi likimo kirčiai

Darbo sąlygos lietuvių nedžiugina

Atkelta iš 1 psl. „Pažįstu Valentiną nuo vaikystės. Jis yra darbštus, sąžiningas ir nuoširdus vaikinas, patyręs daug gyvenimo negandų“, – kalbėjo Ramygalos parapijos „Caritas“ vedėja Angelė Kielienė. Jai iki šiol sunku parinkti žodžius, kad tinkamai apibūdintų Valentiną. Po skaudžios nelaimės Valentino nepaliko ir jo širdies draugė Ilona, nors ją vargu ar būtų smerkę už kitokį pasirinkimą. „Kaip jūs dabar laikotės?“ – telefonu kalbinome Iloną. „Sunkiai“, – pasakė ji. Ilonos balse jautėsi didelis nuovargis, nes ji Valentinui atstoja prarastas rankas, be kurių vaikinas negali patenkinti net elementariausių poreikių. „Pavargau, – su ilgomis pauzėmis kalbėjo ji. – Labai pavargau. Paprasčiausiai jau nebeturiu jėgų.“ Tą kartą Valentinas miegojo, todėl su juo pasikalbėti pavyko vėliau.

Užvaldė depresija Dar prieš porą mėnesių tiek Ilona, tiek Valentinas buvo kupini ryžto nešti savąjį kryžių, bet ilgainiui daug kas pasikeitė. Jaunuolis užsisklendė savyje. „Nežinau, ar Valentinas su jumis kalbės. Jis puolęs į depresiją, – pasakojo A.Kelienė. – Jam dabar labai sunku. Jis nenori nei matyti, nei girdėti žurnalistų, kurie prirašė visokių dalykų.“ Suprantu. Juk kai kurie plunksnos broliai Valentino nelaimę aprašė tarsi nuotykį, kaip štai jis eina atlikti fiziologinių reikalų, lupa bananą kojomis ar kojų pirštais renka telefono numerį. Bjauru dėl to, nors ir tiesa. Nors kitaip, matyt, ir būti negali. Tačiau žmogiškumui tikrai visada galime atrasti vietos...

Tiki žmonių gerumu Sunku net pagalvoti, ką tokioje situacijoje atsidūręs Valentinas darytų be geraširdžių žmonių. „Jis visada man padėdavo atnešti pieno, o dabar pagalbos reikia jam“, – kalbėjo Ramygalos parapijos „Caritas“ vedėja A.Kielienė. Būtent ji žurnalistams parašė laiškus, kuriuose prašė padėti Valentinui pinigais, kad jis galėtų įpirkti bent jau lietuviškus protezus. Vienas toks įtaisas kainuoja apie 45 tūkst. Lt. Valstybinė ligonių kasa gali padengti tik 10 tūkst. Lt išlaidų. Tačiau šie protezai Valentinui tiktų tik iš bėdos. Jam kur kas reikalingesni elektros impulsais valdomi bioprote-

Devyni iš dešimties arba 87,6 proc. samdomų darbuotojų neturi galimybės pasirinkti patogesnio darbo laiko grafiko, tik 12,9 proc. respondentų galėjo organizuoti savo darbo laiką taip, kad būtų galima pasiimti laisvų dienų dėl šeiminių ar asmeninių priežasčių, nenaudojant atostogų.

Ką į bėdą patekusiam piliečiui gali pasiūlyti valstybė? Beveik nieko.

zai, kainuojantys apie 130 tūkst. eurų (apie 450 tūkst. Lt). A.Kielienės ir „Caritas“ pastangos nenuėjo perniek. Per kelis mėnesius į „Caritas“ sąskaitą jau surinkta 34,4 tūkst. Lt. „Pinigų reikia, labai reikia“, – sakė A.Kielienė. Ji tiki, kad jei negali padėti valstybė, gerų žmonių visada atsiras.

Maža to, nustatyta, kad jam slauga nereikalinga, o pakanka tik priežiūros. Tai reiškia, kad kiekvieną mėnesį už Valentino priežiūrą, iki jam sukaks 24 metai, Ilonai bus mokama 765 Lt pašalpa. Vėliau ji gaus tik 382 Lt. O už slaugą, jai priklausytų dvigubai didesnė išmoka.

Slaugos nereikia?

Šokiravo valstybės institucijos pozicija

Editos Mildažytės vedamoje Lietuvos televizijos laidoje „Bėdų turgus“ apie Valentino nelaimę sužinojo nemažai žmonių. Rėmėjai vienus metus sutiko apmokėti būsto nuomos išlai-

Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentę Rasą Kavaliauskaitę šokiravo žinia, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos institucija neįžvelgė poreikio Valentiną slaugyti.

Padėkite Valentinui nupirkti protezus Maloniai kviečiame lėšas aukoti į Panevėžio vyskupijos „Caritas“ šiam tikslui atidarytą sąskaitą Nr. LT73 0075 8000 1212 0572 AB banke „Snoras“, įm. kodas 192069978, mokėjimo paskirties pavedime nurodant „Auka protezams“. das. Tai leido V.Audzevičiui kartu su Ilona persikraustyti iš prastos pirkios be patogumų į butą Ramygaloje. „Tačiau Valentinui reikia ir normalios lovos, ir naujesnio šaldytuvo“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė viena iš jo seserų Jolanta. Ką į bėdą patekusiam piliečiui šiuo atveju pasiūlė valstybė? Beveik nieko. Atvirkščiai, taupydama pinigus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldi Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT) Valentiną laiko iš dalies darbingu. Esą jo darbingumas siekia 25 proc.

„Juk tai išimtinis atvejis. Panašių nelaimių, kad žmogus netektų abiejų rankų, nėra daug. Vienetai! – sakė R.Kavaliauskaitė. – Man nesuprantama, kaip Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba gali traktuoti, kad Valentinui nereikalinga slauga.“ Lietuvos neįgaliųjų forumas sieks Valentinui padėti, kad NDNT sprendimas būtų peržiūrėtas. „Bet dabar jam svarbu susitaikyti su faktu, kad jo gyvenimas pasikeitė, ir priimti jį tokį, koks yra, – sakė R.Kavaliauskaitė. – Bėda ta, kad Lietuvoje nėra net psichologų, galinčių dirbti su neįgaliai-

Siūloma tramdyti politinius perbėgėlius

„Politinių perbėgėlių skaičiumi mes juokiname ir šiurpiname visą civilizuotą pasaulį“, – sako darbietis V.Gapšys. balsas.lt nuotrauka

Seimo Darbo partijos frakcijos nariai siūlo naikinti savivaldybių tarybų nario įgaliojimus tada, kai yra panaikinama jo narystė jį iškėlusioje politinėje partijoje. „Pastaruoju metu vis dažniau susiduriame su atvejais, kada į savivaldybę išrinkti politikai, pamiršę visus rinkėjams duotus pažadus, pradeda keisti frakcijas kaip kojines – priklausomai nuo to, kur „šilčiau“. Ne paslaptis, kad daug tokių politikų yra ir Seime. Manau, kad atėjo laikas užkirsti kelią tokiai gėdingai praktikai. Politinių perbėgėlių skaičiumi mes juokiname ir

šiurpiname visą civilizuotą pasaulį“, – sako pataisos iniciatorius Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys. Šiuo metu galiojančiame Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme savivaldybės tarybos nario mandatas nėra susietas su jo politine priklausomybe. Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta tada, kai jis atsistatydina, miršta, yra pripažįstamas neveiksniu, pradeda eiti pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį ir kitais atvejais. GK, Eltos inf.

Raimundo Šuikos nuotrauka

siais, o dabar geriausiais psichologais tampa panašaus likimo žmonės.“ Sužinojusi, kad Valentinas gyvena kaime, R.Kavaliauskaitė atsiduso pabrėždama, jog tai dar labiau apsunkina situaciją. Pasak R.Kavaliauskaitės, psichologinis stresas gali trukti net iki penkerių metų, bet jis slopsta matant gerus pavyzdžius ir bendraujant su panašaus likimo neįgaliaisiais.

Robotų kūrėjo žinutė Šiuo metu Valentinas mėgina kabintis į gyvenimą. Viltį jam suteikia ir netikėtos žinios. Pavyzdžiui, televizijos pranešimai apie robotų kūrėją iš Klaipėdos Vitalijų Rodnovą, pasaulio robotų čempionate laimėjusį aukso medalį. Jis prieš kameras nuotoliniu būdu demonstravo rankų judesius atkartojantį robotą. „Mačiau tą siužetą ir pagalvojau, kad galbūt galėtų sukurti panašius protezus“, – sakė V.Audzevičius. V.Rodnovas „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad impulsais valdomus protezus pagaminti yra be galo sunku. „To nepadaryčiau, bet šias technologijas į ortopediją diegia Vakarų Europos valstybės“, – kalbėjo V.Rodnovas. Jis perdavė žinią Valentinui. „Vienas profesorius iš JAV man pasakė: kad ir kas atsitiktų, niekada nepasiduok“, – tikino robotų kūrėjas V.Rodnovas. Vokietijos ortopedai gali būti viena didžiausių Valentino vilčių. Šioje šalyje nuo Antrojo pasaulinio karo ortopedijos sritis vystosi sparčiausiai Europoje. Tiesa, svajonėms įgyvendinti pirmiausia reikia pinigų.

Daugiau nei pusė (51,3 proc.) apklaustųjų galėjo pasiimti laisvadienių palyginti retai, o kiek daugiau nei trečdalis (35,8 proc.) iš viso neturėjo galimybės pasiimti laisvų dienų dėl asmeninių ar šeiminių priežasčių, nenaudodami atostogų. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog vaiką iki 8 m. auginančioje šeimoje galimybę dėl vaiko priežiūros pasiimti laisvų dienų turėjo kas penkta moteris (20,5 proc.) ir kas aštuntas vyras (13,1 proc.) Į klausimą apie naudojimąsi mokamomis vaiko priežiūros paslaugomis teigiamai atsakė beveik penktadalis (18,2 proc.) visų apklaustųjų. Į šias paslaugas buvo įtraukti lopšeliai-darželiai, darželiai, mokamos vaikų auklių paslaugos, pailgintos dienos grupės, dienos priežiūros centrai ir pan. Tyrimo vertinimais, 1,7 proc. 15–64 metų gyventojų prižiūrėjo ne savo ar savo sutuoktinio vaikus iki 15 metų ir 1,3 proc. – 15 metų ir vyresnius sergančius, neįgalius, pagyvenusius giminaičius ar draugus, kuriems reikalinga priežiūra. Tyrimo duomenimis, kas dešimtas (9,4 proc.) gyventojas, prižiūrėjęs savo arba kitus vaikus iki 15 metų ar 15 metų ir vyresnius asmenis, nedirbo arba dirbo nevisą darbo dieną dėl tinkamų vaikų ar ligonių, neįgalių ir pagyvenusių žmonių priežiūros paslaugų nebuvimo ar neįperkamumo. Tinkamų priežiūros paslaugų nebuvimas ar neįperkamumas didesnę įtaką daro moterų dalyvavimui darbo rinkoje. Tyrimo vertinimais, moterys daugiau nei dukart dažniau nei vyrai nedirbo arba dirbo ne visą darbo dieną, nes tinkamos priežiūros paslaugos neteikiamos arba yra neįperkamos. Tačiau daugumos (90,6 proc.) gyventojų sprendimui nedirbti ar dirbti nevisą darbo dieną tinkamų priežiūros paslaugų buvimas ar nebuvimas įtakos neturėjo. Eltos inf.

Gimtasis kraðtas Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė, lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110 Žurnalistai: Meilė Taraškevičienė, Irma Dubovičienė, Lina Pečeliūnienė, Arvydas Jockus, Virginija Barštytė, Virginija Mačėnaitė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Aušra Pocienė, Lina Kazokaitytė, Jurgita Činkienė – korespondentė JAV, jurgita@centras.lt. Fotografai: Martynas Vidzbelis, Raimundas Šuika, Klaudijus Driskius.

Leidėjas – UAB Generalinis direktorius Žanas Panovas Pardavimų departamentas Gryta Balserytė Tel. (8 5) 210 0093 Prenumeratos ir platinimo departamentas Rūta Ramonė Tel. (8 5) 210 0060 Tiražas 5 000 egz. ISSN 2029-4816 Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.

4 „Sodros“ skylė vis didėja Gimtasis kraštas

Nieko nedarant jau 2013 metais „Sodros“ deficitas gali viršyti pajamas. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Lina PEČELIŪNIENĖ Dabartinis socialinių reikalų ir darbo ministras Donatas Jankauskas – atsakingesnis už savo pirmtaką Rimantą Dagį. D.Jankauskas nedega noru ugdyti devynioliktojo amžiaus motinas. Vyrų jis neapšaukia „bambaliais“ ir nekaltina moterų, kam per mažai gimdo ir griauna tradicinę šeimą. D.Jankauskas išvis mažai kalba, nes nenori erzinti visuomenės būsima „Sodros“ reforma. Jei galėtų, visai nieko nereformuotų. Bet negali. Prezidentė Dalia Grybauskaitė jau seniai laukia ne šiaip kokių smulkių apkarpymų, o visos sistemos reformos vizijos. Nieko nedarant jau 2013 metais „Sodros“ deﬁcitas gali viršyti pajamas. Šiemet „Sodros“ skylė jau pasiekė 2,3 mlrd. litų, kitais metais jai reikės skolintis 3,2 mlrd. litų. Nereikia šiurpintis, ne vien Lietuvą slegia socialinės sistemos bėdos. Galima sakyti, kad krizė sėkmingai griauna gerovės valstybės mitą visoje Europos Sąjungoje (ES). Visos šalys vėlina pensinį amžių. Net

2010 lapkričio 12–19 d., Nr. 38

Komentarai

Prancūzija pasiryžo, nors ir pasipylė daugiadieniai protestai – streikai, kasdien atnešę net iki 400 mln. eurų nuostolių. O čia tai politinė valia! Lietuvoje politinės valios mažiau, nors mūsų žmonės kantrūs. Dėl pensinio amžiaus tolinimo nutarta tartis tik po savivaldos rinkimų. Negali sakyti, kad D.Jankausko ministerija nedirba. Priešingai, darbo grupė įnirtingai svarsto būsimas permainas. Net tada, kai ministras tyli, iš darbo grupės pasigirsta pasvarstymų apie tai, kad bazinė pensijos dalis galėtų būti mokama iš valstybės biudžeto, o „Sodra“ pensijas skaičiuotų sukauptų taškų būdu – kuo daugiau mokėjai, kuo ilgiau dirbai, tuo tavo pensija bus didesnė. Reikia sukurti bent vaizdą, jog tu gali pats „Sodroje“ sukaupti pensiją, nes baisu, kad tie, kurie moka mokesčius, galutinai neprarastų pasitikėjimo valstybės socialinio draudimo sistema. Darbo grupė sprendžia ir A.Kubiliaus galvosūkį – kaip įveikti žmonių įprotį gyventi iš pašalpų. Socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka yra sakęs, kad du vaikus auginanti šeima gali gauti apie 2 tūkst. Lt

pašalpų. Tai kam dirbti, jei gausi tik minimalų 800 Lt (neatskaičius mokesčių) atlyginimą? Iš tokių pasvarstymų ir atsirado „genialus“ sprendimas: padidinkime minimalią algą iki 1 000 Lt, o socialines išmokas ilgalaikiams bedarbiams palaipsniui mažinkime. Nedirbsi penkerius metus, išvis nebegausi. Tikslas geras: tegul dirba visi turintys galvas, rankas ir kojas, pašalpas turi gauti tikri neįgalieji (yra juk ir piktnaudžiavimų neįgalumu). Tik bėda, kad per krizę rikiuojasi tūkstančiai bedarbių. Kur tos darbo vietos, laukiančios ilgalaikių (įgūdžius praradusių) bedarbių? Kas jiems mokės po 1 000 Lt? Kai dėlioji biudžeto skaičiukus, atrodo, pilna išmintingų sprendimų. Bet tikrovė žiauresnė – kur trumpa, ten trūksta. Pagaliau ir premjeras pareiškė: socialinės išmokos ilgalaikiams bedarbiams artimiausiu metu nebus mažinamos. Pasakė taip, nes Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius pranešė: daugybė žmonių kaimuose ir miesteliuose labai išsigando. Prieš rinkimus gąsdinti žmones – tikrai blogas tonas. Valdančiai partijai – beveik savižudybė. Opozicijai geriau. Krikščionių partija žada pensijas didinti, socialdemokratai skelbia, kad neleis bloginti žmonių padėties. O ministras D.Jankauskas sako, kad „Sodros“ reforma gali prasidėti tik tada, kai dėl jos susitars visos politinės jėgos. Kaip joms susitarti? Jau šio mėnesio gale darbo grupė žada pabaigti rengti reformos projektą. Seimui jį tikimasi pateikti kovo mėnesį. Bet D.Jankauskas nežada, kad 2012-aisiais Lietuva jau turės taupią ir protingą socialinio draudimo sistemą. Taigi viskas nusitęs jau po kitų Seimo rinkimų. Ką tik pranešta, kad socialinėms pašalpoms vėl trūksta 93 mln. Lt. Birželį Vyriausybė pašalpoms papil-

Šiemet „Sodros“ skylė jau pasiekė 2,3 mlrd. litų, kitais metais jai reikės skolintis 3,2 mlrd. litų. domai skyrė 84 mln. Lt, rugpjūtį – 150 milijonų. Ar išgyvens „Sodra“ iki reformos? Praėjusią savaitę ES susitarė bausti valstybes už pavojingą ekonominę politiką. Be reikalo manome, kad tai taikoma tik Graikijai.

Ant politinių svarstyklių

Etikos sargas – neetiškas? Pripažintas pažeidęs etiką Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) pirmininkas Algimantas Salamakinas parašė atsistatydinimo pareiškimą. Tačiau Seimo pirmininkė Irena Degutienė pareiškė, kad to pareiškimo teikti Seimui neskubės. O komisija jau ėmė byrėti – iš jos išėjo Dalia Teišerskytė ir Vytautas Kurpuvesas.

A.Salamakinas turi pasitraukti Etikos sargo simbolis Remigijus Ačas, Seimo „Tvarkos ir

Juozas Olekas,

teisingumo“ frakcijos narys

Seimo Socialdemokratų frakcijos narys

Meluojantis EPK pirmininkas, kuris siekia pranašumo menkindamas kitus, negali dirbti. Tai mano principinė pozicija. A.Salamakinas mane apšmeižė. Žiniasklaidai pasakė, kad aš savavališkai be Seimo valdybos leidimo atostogavau Tailande, skelbė, kad komisija priims man nepalankų sprendimą. Seimo valdyba išaiškino, kad nereikia jokių leidimų. Laiką tarp sesijų, jei nevyksta jokie posėdžiai, Seimo narys planuoja savarankiškai. Tuomet A.Salamakinas ėmė pasakoti, kad tokio interviu nedavė, žurnalistas jo mintis iškraipė. Net paprašė laikraščio paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją. Bet žurnalistas atsiuntė įrašą, ir viskas išaiškėjo. Tada aš komisijai apskundžiau jos pirmininką. Komisija svarstė ir pripažino: A.Salamakinas suklaidino komisiją ir pažeidė Politikų elgesio kodekse įtvirtintus sąžiningumo ir pavyzdingumo principus. Dabar man kelia juoką: nuneša A.Salamakinas Seimo pirmininkei atsistatydinimo pareiškimą, ji nežada teikti Seimui, o A.Salamakinas džiaugiasi, kokia šauni Seimo pirmininkė. Jeigu tu nenori, kad teiktų tą pareiškimą, tai jo ir nenešk. Dirbk toliau. Kam daryti politinį šou? Po pokalbio su I.Degutiene A.Salamakinas komisijoje bandė įrodyti, kad ta išvada apie jo etiką dar nepatvirtinta, ir sukėlė didžiausią visų pasipiktinimą. Vėl visi studijuos įrašus, klausys, ar buvo pasakyta, kad jau patvirtinta. EPK pirmininkas išsisukinėja, o juk galėjo pasakyti: suklydau, atleiskite. Negarbingai elgiasi.

A.Salamakinas principingai vertino visų elgesį, nepaisydamas, kas kokiai frakcijai priklauso. Manau, toks EPK pirmininkas ir turėtų būti. Nepasitenkinimas juo kilo todėl, kad nuo komisijos sprendimų nukenčia įvairių frakcijų atstovai. Ir kiekvienoje frakcijoje yra žmonių, kurie ta veikla nepatenkinti. Taip, A.Salamakinas padarė klaidą ne visai objektyviai įvertindamas kolegos išvyką į Tailandą. Pirmininko pasisakymą komisija įvertino kaip neetišką. Tikrai nelengva pirmininkui dirbti tokiomis aplinkybėmis: vertini kitų etiką, o pats esi pripažintas pasielgęs neetiškai. Jis pats tą sakė mūsų frakcijoje. Aptarėme tą jo padarytą klaidą. Bet visą jo veiklą įvertinome teigiamai. Dabar viskas priklauso nuo Seimo pirmininkės ir pačios komisijos. Džiaugiuosi, kad panašiai kaip mūsų frakcija jo darbą gerai vertina ir Seimo pirmininkė. O kaip bus toliau, matysime. Dėl to, kad dabar pasitraukė du komisijos nariai, darbas nenutrūksta, kvorumas išlieka. Bet yra problemų dėl EPK darbo. Kai kas siūlo pertvarkyti visą komisiją, kad ji tik procedūrinius pažeidimus svarstytų, bet ne etiką. Ir A.Salamakinas turi idėją, kaip pakeisti komisijos darbą. Geresnė buvo tvarka, kai komisijos nariais tapdavo tie, kurie gaudavo 15 kitų frakcijų narių pritarimą. Komisija būdavo sudaroma ne pagal frakcijų dydį. Bet Tėvynės sąjunga tą tvarką pakeitė. Kartą esu buvęs toje komisijoje, mačiau, kad dalis valdančiosios daugumos vadovaujasi politiniais motyvais – gina savus.

Vienas parlamentaras išsilaikė, kitas krito Aleksandras Sacharukas išsaugojo Seimo nario mandatą, tačiau jo kolegai Linui Karaliui ketvirtadienį vykusi apkalta buvo lemtinga – jis turės palikti Seimą.

Eltos nuotrauka

Už tai, kad be pateisinamos priežasties praleidęs Seimo posėdžius L.Karalius netektų Seimo nario mandato balsavo 89 Seimo nariai, prieš buvo 16, susilaikė 13 Seimo narių,

12 balsavimo lapelių pripažinti negaliojančiais. Už A.Sacharuko mandato panaikinimą balsavo 80 Seimo narių, prieš – 24, susilaikė – 13 Seimo narių, 13 balsavimo lapelių pripažinti negaliojančiais. Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, Seimas gali pašalinti iš pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą 3/5 visų narių balsų dauguma.

Šių metų spalio 27 d. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimo nariai Aleksandras Sacharukas ir Linas Karalius šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką. Panašių pažeidimų yra padaręs ne vienas dabartinės kadencijos parlamentaras, tačiau dėl politinių motyvų ir oponentų keršto į Konstitucinį Teismą buvo kreiptasi tik dėl A.Sacharuko ir L.Karaliaus.

Teismas nustatė, kad Seimo narys Aleksandras Sacharukas pasinaudojo parlamentaro Lino Karaliaus Seimo nario pažymėjimu ir plenariniuose posėdžiuose sąmoningai balsavo už jį. Seimo narys Linas Karalius buvo išvykęs į užsienio kelionę ir dėl to be pateisinamos priežasties nedalyvavo plenariniuose Seimo posėdžiuose. GK, Eltos inf.

Mûsø paveldas Priedas apie Lietuvos paveldà 2010 m. lapkrièio 12–19 d., Nr. 5 (38). Redaktorë Lilija Valatkienë, lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

„Gimtasis kraðtas“ sveèiuojasi Jurbarko rajone

Panemunių turtai atskleidžia lietuvių kultūrą ir istorinę gyvenseną

Žvilgsniu saugo nuo užkariautojų

Jurbarko rajonas net 70 kilometrų prisiglaudęs prie upių tėvo Nemuno. Važiuojant senuoju pašto keliu iš Kauno į Klaipėdą, ties piliakalniais ir panemunių kraštovaizdžiu, automobilis pats sustoja, kojos skuba, kad akys pamatytų ir fotoaparatas užfiksuotų. Tokio architektūros paveldo Jurbarkui gali pavydėti visa Lietuva.

Iškilioje Jurbarko miesto aikštėje, ūksmingų medžių apsuptyje, jau aštuonis dešimtmečius stovi Vytauto Didžiojo paminklas. Tai miesto atminimo ženklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui, kuris čia kartu su savo tėvu Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Kęstučiu kovėsi dėl šios žemės laisvės prieš kryžiuočių ordiną.

Tomas ZABULIS Jurbarkas įsikūręs dešiniajame Nemuno krante, trijų upių – Nemuno, Mituvos ir Imsrės – santakoje. Pirmą kartą jis paminėtas 1259 metais P.Duisburgo kronikoje, kryžiuočiams šioje vietoje pasistačius Georgenburgo (Jurgenburgo) pilį. Nuo XIV amžiaus Jurbarkas tapo karališkuoju dvaru. XVI amžiaus trečiajame dešimtmetyje Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis išleido potvarkį Žemaičių žemei tvarkyti – visą gyvenamąją juostą pagal prūsų sieną pavedė tvarkyti karalienėms. Pirmoji Jurbarką valdė Žygimanto II žmona karalienė Bona. 1611-aisiais Jurbarkui suteiktos Magdeburgo teisės ir herbas – trys lelijos raudoname skyde. Rimanto Akutaičio nuotraukos

Netoli Skirsnemunės stūkso PANEMUNĖS PILIS. Vardą ji gavo nuo seniau čia buvusio Panemunės dvaro. 1604–1610 m. pilį pastatė vengrų kilmės didikas Janušas Eperješas. Panemunės pilis – tipiška

Panemunės pilis su gynybiniais bokštais.

XVII amžiaus pradžios feodalo pilis su gynybiniais įrenginiais, gyvenamaisiais ir ūkiniais pastatais. Nuostabus pilies parkas su penkiais kaskadiniais tvenkiniais ir kalvotas reljefas palieka neišdildomą įspūdį.

Lilijos Valatkienės nuotrauka

Viešvilės teismo rūmai.

VIEŠVILĖ įsikūrusi prie kryžiuočių laikus menančio kelio Jurbarkas–Šilutė, apsupta Viešvilės girios, apkabinta gražuolio Nemuno. Istoriniuose šaltiniuose miestelis paminėtas XVI amžiaus pradžioje, o dvaras 1549 metais. Klaipėdos kraštą 1923-iaisiais prijungus prie Lietuvos

Respublikos, Viešvilėje buvo muitinė, pasienio policijos įstaiga, valsčiaus administracija, miškų urėdija, teismas ir dvi mokyklos. Iki šiol miestelį puošia teismo rūmai. 1902 m. statytas masyvus triaukštis mūras primena viduramžių pilį. Nukelta į 10 psl.

Regina KLIUKIENĖ Lietuvos istorijoje 1930-ieji buvo įvardyti kaip Vytauto Didžiojo metai. Visas kraštas minėjo nevainikuoto Lietuvos karaliaus 500-ąsias mirties metines. Daugeliui jubiliejiniais metais gimusių berniukų tėvai tautos didžiavyrio garbei ir atminimui suteikė Vytauto vardą. Tais metais šalyje iškilo ne vienas paminklas Vytautui Didžiajam.

Žmonės aktyviai rinko pinigus Idėja pastatyti paminklą Jurbarke kilo čia gyvenusiam skulptoriui Vincui Grybui. Miesto savivaldybė skyrė darbininkų ir statybinių medžiagų. Buvo numatyta pastatyti didelį biustą, veidu nukreiptą į kryžiuočių užkariautas buvusias prūsų žemes, kad saugotų Lietuvos sieną nuo užkariautojų iš Vakarų. Beje, kitose vietose Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto žvilgsnis tuo pačiu tikslu nukreiptas į Rytus. Paminklo projektas buvo šiek tiek kitoks. Postamento kampuose turėjo būti fakelai, tačiau paminklas buvo gaminamas iš cemento, fakelus suformuoti buvo sunku, tad jų teko atsisakyti. Postamentas tinkuotas, biustas dengtas maltu marmuru. Daug prie šio paminklo prisidėjo ir jurbarkiškis menininkas Pranciškus Mikutaitis. Nukelta į 11 psl.

Jurbarko kraštas – lyg maža jungtinė karalystė Etnografiniu požiūriu Jurbarko rajonas nėra vientisas, teritorija jungia net trijų skirtingų etninių regionų žemes. Nuo Šventosios upelio į vakarus (Smalininkų ir Viešvilės seniūnijos) – lietuvninkų, Mažosios Lietuvos kraštas. Į šiaurės vakarus nuo Jurbarko driekiasi pietrytinės Karšuvos žemės. Tai žemaitiškas regionas, priklausantis Eržvilko seniūnijai. Likusiai rajono savivaldybės daliai būdin-

ga vakarų aukštaičių kultūra. Beje, Nemunas skiria šį kraštą nuo ketvirtojo etnografinio Sūduvos regiono, kurio įtaka jaučiama ir šiame upės krante. Lilija VALATKIENĖ Jurbarko rajone dar ir dabar galima apčiuopti etnografinių žemių ribas, architektūrinius skirtumus, tarmes, tradicijas, papročius, gy-

venimo būdo ypatumus, kulinarinio paveldo savitumus. Kas jūs esate, jurbarkiečiai? Kai prie stalo susėdo penki jurbarkiečiai, paaiškėjo, kad tik vienas jų – vietinis, šakniniu save vadinantis. Visi kiti – atėjūnai. Vienas anksčiau, kitas vėliau atsikėlė čia gyventi. Pieno upės ir kisieliaus krantai tik pasakose būna. Kad ir kur atvažiuotum, svetimo jausmas persekioja lyg šešėlis. Jie atrado naujus drau-

gus, kolegas, įdomų darbą, po truputį prisitaikė prie aplinkos. Užplūdo prisiminimai iš praeities. Ir nors šiandien visi save vadina vietiniais, tačiau turėjo, ką palyginti, kuo pasigirti ir didžiuotis, iš ko pasijuokti bei dėl ko pasiginčyti. Koks Jurbarko rajono gyventojo portretas? Kokiais bruožais praturtėjote iš žemaičių, aukštaičių, dzūkų ir suvalkiečių? Nukelta į 10 psl.

Vinco Grybo paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje Emigracija

Sportas

Tolimoje šalyje lietuvis lietuviui tampa draugu

Įsiplieskęs karas tarp Vilniaus ir Kauno – kol kas be aukų

Toli nuo tėvynės gyvenantys lietuviai neretai susipažįsta atsitiktinai, o Įsiplieskęs karas tarp Vilniaus „Lietuvos ryto“ ir Kauno „Žalgirio“ krepšinio kiekviena tokia pažintis jiems iki šiol atrodo didelė šventė. Mat sutikti lietuvį klubų nestebina Europos ir pasaulio krepšinio čempiono bei olimpinės bronzos laimėtojo Sergėjaus Jovaišos. krašte, kuriame jų vos kelios dešimtys, visuomet malonu ir netikėta.

5 Sveikata

Kultūra

Tinkamiausias metas puoselėti odą

Menininkus įkvepia Žalgirio mūšio pergalės

Rūpintis oda reikia visais metų laikais, tik priežiūros priemonės turi atitikti sezoną.

2010 metais Lietuva švenčia 600 metų Žalgirio mūšio sukaktį. Jame buvo sutriuškintas Kryžiuočių ordinas.

8 Kelionės

Laisvalaikis

Kelionės po pasaulį – gyvenimo prieskonis

Žemaitiškas mirkalas – greitas ir sotus patiekalas

Visais laikais buvo žmonių, žinančių, kad pasaulis nesibaigia su horizonto linija, ir ieškančių, kas gi už jos. Gerimantas Statinis, kaip ir daugelis keliautojų, stengiasi įamžinti viską, ką pamato.

Kulinarinio paveldo puoselėtoja Kristina Vaičienė iš Jurbarko rajono Naujasodžių kaimo sako, kad žemaitiškus patiekalus paprasta gaminti, sotu ir sveika valgyti.