Gimtasis kraštas Nr. 44 by Gimtasis kraštas

Gimtasis kraštas Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2010 m. gruodžio 31 d.–2011 m. sausio 14 d., Nr. 44

Kaina 1,99 Lt

Raimundo Šuikos nuotrauka

Šiandien „Gimtasis kraštas“ su priedu

Mūsų paveldas 9–14 p.

Patogų gyvenimą Amerikoje Arvydas Vilčinskas keičia į muziką

Tapytojas dovanojo spalvų fejerverką 17 p.

5 p.

Piktus ir suirzusius lietuvius suvienijo krepšininkai 6 p.

2010 m. gruodžio 31 d.–2011 m. sausio 14 d., Nr. 44

Vieni šoko, kiti dirbo, o nepasitiki visais

Šokėjėlis A.Šedžius puoselėja ambicijas tapti prezidentu. Raimundo Šuikos ir Eltos nuotraukos

Visuomenės pasitikėjimas Seimu yra katastrofiškai kritęs, beliko vos keli pasitikinčiųjų juo procentai. Lina PEČELIŪNIENĖ Šios kadencijos Seimas penktąją sesiją baigė skandalingai. Svarstant rezoliuciją, skirtą Baltarusijos diktatoriaus smurtui pasmerkti, liberalas Petras Auštrevičius demonstratyviai suplėšė socialdemokrato Justino

Karoso alternatyvųjį tekstą. Tuomet socialdemokratas Bronius Bradauskas pareikalavo užbaigti sesiją ir pats ėmė giedoti himną. Konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją dėl himno išniekinimo ir reikalavo patikrinti B.Bradausko blaivumą. Seimo pirmininkė Irena Degutienė norėtų, kad į pavasario sesiją Seimo nariai susirinktų šiek tiek geresni.

Šokėjėliai – šaukštas deguto Žmonės mano, kad Seimo nariai nieko gero neveikia, tik šoka, tarnauja oligarchams, neteisėtai kraunasi milijonus ir dar turistauja komandiruo-

Gimtasis kraštas

Aktualijos

„Tikrai ne tokį Seimo vaizdą matome televizijose, koks jis yra iš tikrųjų. Bet šaukštas deguto ir statinę medaus pagadina. Šoka du Seimo nariai, dainuoja vienas ar du, bet sukuriamas paviršutiniškas apibendrinantis įvaizdis“, – sakė A.Krupavičius. Etikos ir procedūrų komisija ne kartą svarstė televizijų projektuose šokančius Žilviną Šilgalį ir Andrių Šedžių, pramogines laidas vedančius Ingą ir Arūną Valinskus, žadėjo net šalinti juos iš parlamento, bet apsiribojo rekomendacija Seimo nariams nešokti ir nedainuoti. Būtų viskas gerai, jei rinkėjai tokio „šaukšto deguto“ daugiau niekada į parlamentą nerinktų. Bet rinkėjai Lietuvoje kartais tyčia renka blogesnius, keršija valdžiai. Ž.Šilgalis net neslėpė, kad šokiai jam buvo būdas tapti labiau žinomam, taigi ir galimybė būti vėl išrinktam. O A.Šedžius puoselėja ambicijas tapti šalies prezidentu. Ž.Šilgalis ir A.Šedžius Seime garsūs tuo, kad abu metė savo partijas ir dabar yra tik „asmenybės“. O didžiajai daliai visuomenės tai ypač patinka. Net du trečdaliai tautos norėtų laikinai arba visam laikui uždrausti partijas. Gal tai būtų geresnė išeitis demokratijai? „Manau, kad tai iliuzija. Kiek egzistuoja atstovaujamoji demokratija (daugiau negu šimtą metų), tiek politinė logika grindžiama partijomis. Tai neišvengiamas „blogis“. Politinės partijos atstovauja piliečių grupių interesams, formuoja parlamentuose daugumas ar mažumas, suburia vyriausybes. Partijos šiuolaikinėje politikoje yra esminis subjektas, ir pabėgti nuo to negalime. Balsavimas už asmenybes ar atskirus politikus nebus išeitis“, – sakė A.Krupavičius.

Skirtingi vaidmenys

tėse. O plenarinių posėdžių metu dar pjaunasi tarpusavyje. Politologas Algis Krupavičius sako, kad toks vaizdas apie Seimą iškreiptas. Seimas daro tuos darbus, kuriuos turi daryti pagal Konstituciją, ir jis nėra toks blogas, kokį vaizdą matome žiniasklaidoje.

Politologai Lietuvos žmonėms dažnai pataria rinktis protingai. Bet kaip rinkėjui atskirti, kuris kandidatas į Seimą geras? Ar yra kokie formalūs kriterijai? Anksčiau atrodydavo svarbu, kaip Seimo nariai lanko posėdžius. Tačiau dabar, kai dėl posėdžių nelankymo Linas Karalius per apkaltą neteko mandato, visi parlamentarai be pateisinamos priežasties nepraleidžia posėdžių. Net pagimdžiusi kūdikį Asta Baukutė gruodžio mėnesį dalyvavo visuose aštuoniuose plenariniuose posėdžiuose. Nukelta į 2 p.

Žingsnis į aukščiausiąją diplomatijos lygą

Arvydas JOCKUS 2011 metų sausio 1 dieną Lietuva pradeda pirmininkauti 56 pasaulio valstybes vienijančiai Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijai (ESBO). „Aišku, didžiausias mūsų šalies iššūkis kitąmet bus Europos krepšinio čempionatas, bet užsienio politikoje Lietuvos laukia ne mažesnės svarbos uždaviniai“, – teigia Užsienio reikalų ministerijos politikos direktorius, ambasadorius Eitvydas BAJARŪNAS.

Istorija ir simboliai Kuo Lietuvai reikšmingas pirmininkavimas ESBO? Lietuva turės galimybę įrodyti, kad ir maža tauta gali ir turi daryti įtaką pasaulio įvykiams. Dažnai guodžiamės, kad už mažas tautas sprendžia didžiosios galybės. Pirmininkaudama didžiausiai Europoje regioninei organizacijai Lietuva taps įtakingesnė. Bet mūsų pirmininkavimas bus ir labai simbolinis. Sausio 13 dieną ESBO Taryboje, Vienoje, Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pristatys Lietuvos programą ir primins prieš 20 metų įvykusius įvykius Vilniuje. Tuomet žinojome, kad Europoje yra tokia organizacija, kuri tuomet vadinosi Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencija (ESBK). Išbandymų dienomis, kai Lietuvos parlamentą buvo apsupę tankai, mūsų šalies vadovybė pagalbos kreipėsi ir į ją. Į šią organizaciją pradėjome belstis dar 1990-aisiais. Nebuvome priimti. Negana to, 1991 metų rudenį mūsų atstovai, SSRS delegacijai reikalaujant, buvo išprašyti iš ESBK aukščiausio lygio susitikimo Paryžiuje. Simboliška, kad po 20 metų Lietuva kaip savarankiška valstybė pirmininkaus šiai organizacijai. Tai priminimas skeptikams, kad pasaulis ir Lietuva pasikeitė. Nukelta į 3 p.

Lietuvos vėliavose tautos protėvių dvasia Politiniame pasaulio žemėlapyje nerasime valstybės, kuri neturėtų savo vėliavos. Lietuva, turinti tris vėliavas – valstybinę, istorinę ir prezidento, ne išimtis. Nijolė BARONIENĖ Semiotiko Algirdo Juliaus Greimo nuomone, vėliava – vėlių būrys, vėlių visuma. Iškeldami vėliavą, dvasiškai susivienijame ne tik vieni su kitais, bet ir su savo tautos mirusiųjų galia, kuri daug kartų pranoksta gyvųjų pajėgas.

Dabar turime tris oficialias mūsų valstybę reprezentuojančias vėliavas, tačiau buvo metas, kai egzistavimas kėlė daug aistrų ir ginčų. Heraldikos komisijos pirmininkas dr. Edmundas Rimša prisiminė, kaip prieš ketvertą metų įsiplieskė diskusija, kurios vėliavos mums reikia, o kurios ne. Be abejo, keliamas klausimas pa-

kėlė į kovą net tuos, kuriems tautos istorinė praeitis ne itin buvo žinoma ir ne kažin kiek rūpėjo. „Buvo ištrauktas sakinys iš konteksto ir prasidėjo spekuliacijos. O kalbant šia tema labai lengva sublizgėti ir pelnyti politinių dividendų“, – sakė dr. E.Rimša. Nukelta į 2 p.

Sausio 1-oji – vėliavos diena, ji ypatinga ir visada laukiama.

Mieli skaitytojai, kitas 32 puslapių „Gimtojo krašto“ numeris išeis 2011 m. sausio 14, penktadienį.

GK archyvo nuotrauka

Gimtasis kraštas

Aktualijos

2010 m. gruodžio 31 d.–2011 m. sausio 14 d., Nr. 44

Vieni šoko, kiti dirbo, o nepasitiki visais Pasak A.Krupavičiaus, parlamentarų aktyvumas yra svarbus, bet žmonės būna skirtingi. „Prieš kelis dešimtmečius JAV buvo gana populiarūs parlamento narių vaidmenų tyrimai. Reikia įvairias funkcijas atliekančiųjų. Vieni būna oratoriai, kiti žiūrovai, treti specialistai, kurie dirba komitetuose, kuria įstatymus, gilinasi į jų detales“, – aiškino A.Krupavičius.

Per daug naujokų

Žmonės mano, kad Seimo nariai nieko gero neveikia, tik šoka, neteisėtai kraunasi milijonus, turistauja komandiruotėse. Raimundo Šuikos nuotrauka

Atkelta iš 1 p. O Zita Užlytė paprašė Seimo valdybos leidimo ne sesijos metu nuvažiuoti į Paryžių meno parodos pažiūrėti. Įstatymų priėmimo metu plenarinių posėdžių salėje dabar būna beveik visi Seimo nariai, net ir ministrai suvaromi. Taip yra todėl, kad valdančioji koalicija neturi ryškios daugumos. Ir valdžia, ir opozicija smarkiai varžosi dėl įtakos. Pagal pateiktų projektų skaičių per visą šią Seimo kadenciją nepralenkiamas socialdemokratas Edvardas Žakaris. Jis pateikė 727 dokumentus.

Jis vertas ypatingos pagarbos ir dėl to, kad yra neregys, o dirba Seime uoliau už sveikuosius. 587 projektus pateikė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, 144 – opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius. Nėra tokio Seimo nario, kuris nebūtų pateikęs nė vieno projekto, mažiausiai (tik 17) pateikė konservatorius Egidijus Vareikis, kuris pagarsėjo komandiruotėmis ir rizikavo netekti Seimo nario mandato už paskaitų skaitymą Kvalifikacijos kėlimo institute. Pagal pasisakymų skaičių plenarinių posėdžių metu pirmauja opozicijos nariai socialdemokratai Vy-

tenis Andriukaitis, Juozas Olekas ir Algirdas Sysas, Darbo partijos nariai Kęstutis Daukšys ir Mečislovas Zasčiurinskas. O visiškai neaktyvūs Lenkų rinkimų akcijos nariai, Tėvynės sąjungos atstovė Rūta Rutkelytė, Tautos prisikėlimo partijos narė Inga Valinskienė. Tačiau Seimo pirmininkė I.Degutienė sako, kad nei pateiktų projektų skaičius, nei kalbėjimas posėdžių metu nėra Seimo nario gerumo kriterijus. Svarbu, kad projektai būtų kokybiški, o kai kurie Seimo nariai galėtų nepiktnaudžiauti pasisakymais žybsint televizijų kameroms.

Lietuvos Seimo veteranas, vienintelis visas kadencijas jame buvęs socialdemokratas Česlovas Juršėnas neigia mitą, kad Seimas kiekvieną kadenciją vis blogėja. Jo nuomone, visokių skandalų ir pražangų būta visada, netgi taip idealizuojamame 1990–1992 m. Atkuriamajame Seime. Pasak Č.Juršėno, dabar tik didėja visuomenės reiklumas, stiprėja Seimo kritika. A.Krupavičius mato, kad nepasitikėjimo Seimu tendencijos yra ilgalaikės. Palyginti su kitomis Europos valstybėmis, lietuvių pasitikėjimas be galo mažas. Mūsų žmonės nelinkę pasitikėti kolektyvinėmis politikos institucijomis, o naujų ryškių politikos veikėjų ne tiek daug. Seimo sudėtis marga, daug partijų, jos visos nepopuliarios. Tačiau A.Krupavičius pastebi, kad šios kadencijos Seimo darbo pradžia buvo ypač komplikuota. „Ekonomikos krizei spaudžiant, sprendimai buvo priimami balsuojant buldoze-

rio principu be didesnių svarstymų, kokios bus vienų ar kitų sprendimų pasekmės. Buvo daug chaoso ir neapgalvoto darbo, todėl visuomenė ir nepatenkinta“, – mano politologas. Pasak jo, blogai, kad kiekvieną kadenciją ateina 50 ir net daugiau naujokų, kurie net neturi supratimo, ką tas Seimas veikia, kokios konkrečios Seimo nario pareigos. Pasirengimas politiko darbui labai svarbus. „Stiprios demokratijos šalyse paprastai į politiką neateina visai jauni žmonės. Renkantis reikia žiūrėti, kaip politikas elgėsi anksčiau, ar nebėgiojo iš vienos partijos į kitas, kokios jo pažiūros. Bet sudėlioti visus Seimo narius į lentynėlę ir pasakyti, kad būtinai vienas bus geras, o kitas blogas, – neįmanoma“, – sakė A.Krupavičius.

Mūsų žmonės nelinkę pasitikėti kolektyvinėmis politikos institucijomis, o naujų ryškių politikos veikėjų ne tiek daug.

Lietuvos vėliavose tautos protėvių dvasia Atkelta iš 1 p. Heraldikos komisijoje niekada nebuvo diskutuojama, kad reikėtų atsisakyti kažkurios vėliavos. Pasak komisijos pirmininko, tokių minčių nėra ir niekada nebus. Šiek tiek painiavos kelia netikslūs vėliavų pavadinimai. „Pasaulio praktikoje tokios vėlavos kaip mūsų trispalvė vadinamos tautinėmis, o vėliava, kurios istorija siekia net penkioliktą amžių, turėtų būti vadinama valstybine. Tačiau, norėdami atitaisyti šį netikslumą, turėtume skelbti referendumą ir keisti I Konstitucijos skirsnį“, – tikino dr. E.Rimša.

Daugiau nei vėliava Jei dėl istorinėje vėliavoje pavaizduoto Vyčio kildavo ginčų aukštyn pakelta ar žemyn nuleista turi būti žirgo uodega, tai trispalvės spalvos ne vienam ir dabar kelia galvos skausmą, juolab kai buvo sužinota, jog tokių spalvų vėliavą turi ir viena Afrikos valstybė. Tautinės juostuotos vėliavos atsirado vėlai. Didžiausią impulsą jų raidai davė 1789 m. Prancūzijos j re-

voliucija. Iki tol naudotą karališkąją baltą vėliavą pakeitė trispalvė. 1918 m., kai Antanas Žmuidzinavičius kūrė atgimusiai Lietuvos valstybei vėliavą, inteligentija nesigilindama į heraldikos reikalavimus siūlė ieškoti tautinių spalvų liaudies kūryboje. Geltona, žalia, raudona spalvos buvo pasirinktos dėl to, kad raudona ir žalia dominuoja liaudies audiniuose, o geltona simbolizuoja aušrą. Vėliau priimtos vėliavos spalvos buvo įvardytos kaip krašto simboliai. Jonas Basanavičius aiškino, kad raudona spalva – už tėvynę pralieto kraujo simbolis, žalia – gyvybės simbolis, o geltona – šio gyvenimo vaisių simbolis. Aišku, tuo metu tautai reikėjo simbolio. Ir pasiūlytas variantas tiko. Kovojusieji rezistencijoje, gyvenusieji ilgais sovietų okupacijos metais ar ėjusieji prieš tankus Sausio 13-ąją žinojo, kad trispalvė – daugiau nei vėliava.

Istorinė sausio 1-oji 1919 m. sausio 1 d. Vilniuje, Gedimino pilies bokšte, pirmą kartą buvo iškelta Lietuvos trispalvė. p Kita įsiį

Kol kas turėdami tris – valstybinę, istorinę ir prezidento – vėliavas gyvename ramiai, tačiau prof. Alfredas Bumblauskas kelia klausimą, kas būtų tokiu atveju, jei Baltarusija nuspręstų Vytį raudoname fone paskelbti savo valstybine vėliava. „Trispalvė neatitinka heraldikos reikalavimų. Valstybės herbo komisija 1940 m. gegužės 8 d. net buvo nutarusi teikti prezidentui naują vėliavos projektą. Spalvas geltona, žalia, raudona turėjo pakeisti spalvos geltona, raudona, balta. Vienoje pusėje per vidurį būtų vaizduojamas raitelis, kitoje – Gediminaičių stulpai. Vėliavos spalvos buvo paimtos iš 1934 m. kurto herbo. Bet tolesnius sprendimus nutraukė tų pačių metų birželio 15-osios įvykiai, kai Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą“, – sakė prof. A.Bumblauskas. Dabar, anot jo, turime sukti galvas, kaip ant trispalvės uždėti Vytį, nes per vidurį ne raudona, o žalia spalva.

mintina diena – 1988 m. spalio 7 d., kai ji vėl suplevėsavo ant Gedimino pilies. Kai buvo paskelbta nepriklausoma Lietuvos valstybė su sostine Vilniumi, nebuvo aišku, kieno reali valdžia. Mieste ir šalyje tebešeimininkavo vokiečiai, kurie 1919 m. sausio 1 d. rytą nuleido savo vėliavą pilies bokšte ir ėmė trauktis iš miesto. Tada karininko Kazio Škirpos iniciatyva Vilniaus gatvėse pirmą kartą pasirodė apsiginklavusi dešimties Lietuvos karių grupė, kuri sausio 1 dieną 15 valandą pilies bokšte iškėlė didelę trispalvę. Katedros aikštėje gausiai rinkosi žmonės, stebėjosi dar nematyta spalvinga vėliava.

Iškilmingoji diena Jei eidami pro svarbiausias šalies institucijas (Seimą, prezidentūrą, Vyriausybę) pastebime, kad vėliava išblukusi, apibrizgusiais kraštais, piktinamės ne be pagrindo. Gedimino pilies muziejaus vedėja Asta Daunoravičienė sakė, kad trispalvę tenka keisti gana dažnai. Per metus mažiausiai dešimt kartų. „Didžiausia problema – nuolatinis vėjas. Kaip ne kaip, plazda ji ant kalno. Mano pareigybinėje charakteristikoje įrašyta, kad esu atsakinga už valstybinę vėliavą“, – sakė pašnekovė. Sausio 1-oji jai – ypatinga ir visada laukiama diena. Jei įprastai vėliava keičiama stengiantis, kad muziejuje būtų kuo mažiau lankytojų, tai tą dieną ji nuleidžiama ir pakeliama laikantis iškilmingo ritualo. Senoji vėliava tradiciškai dovanojama vienai ku-

Prezidento vėliava nuleidžiama, jei Dalia Grybauskaitė būna išvykusi iš šalies. Martyno Vidzbelio nuotrauka

riai mokyklai. 2011 m. sausio 1-ąją senoji vėliava atiteks sostinės Sausio 13-osios mokyklai. Keičiant Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus puošiančią istorinę vėliavą su Vyčiu, ritualų nesilaikoma. Nacionalinio muziejaus Pastatų ir technologinių įrenginių skyriaus vedėjas Mindaugas Povilaitis sakė, kad kiekvieną pirmadienį vėliava apžiūrima. Jei reikia, keičiama.

Ypatingas audeklas UAB „Rodiklis“, gaminančios vėliavas, rinkodaros vadovas Rimantas Rupšys pasakojo, kad vėliavoms skirtas audeklas – ypatingas: 100 proc. poliesteris, lengvas, stiprus, greitai išdžiūstantis. „Nedėkingiausias oras – lijundra. Tada vėliava negali išdžiūti ir ima lūžinėti. Labiausiai nuo vėjo nukenčia audeklo kampučiai. Bandėme juos papildomai tvirtinti, bet įsitikinome, kad neverta. Pastebėjome, kad graži trispalvė būna tris mėnesius.

Vėliau spalvos papilkėja nuo dulkių ir automobilių išmetamųjų dujų“, – sakė R.Rupšys.

Neparduoda ir nedovanoja Išskirtinio grožio prezidento vėliava nuolat plevėsuoja ant prezidentūros. Tik valstybės vadovui išvykus ji nuleidžiama. Prezidentų vėliavos yra herbinės, nuo nacionalinių ir valstybinių vėliavų paprastai skiriasi spalvomis, dydžiu, puošnumu. Anksčiau Lietuva oficialiai įteisintos prezidento vėliavos neturėjo. Prezidentūros spaudos tarnyba informavo, kad šiuo metu turi 3 natūraliai siuvinėtas ir 10 šilkografijos būdu pagamintų vėliavų. Ketvirtą siuvinėtą turi Valdas Adamkus. Panaudotos vėliavos atiduodamos muziejams, nes įstatyme nereglamentuota, ką su jomis daryti. Prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė patikino, kad kolekcininkams ar kitiems privatiems asmenims prezidento vėliavos neparduodamos ir nedovanojamos.

2010 m. gruodžio 31 d.–2011 m. sausio 14 d., Nr. 44

Žingsnis į aukščiausiąją diplomatijos lygą Atkelta iš 1 p.

Plečia taikos erdvę Kaip paprastai paaiškintumėte, kas yra ESBO? Kuo ji skiriasi nuo kitų tarptautinių organizacijų? Pradėčiau nuo palyginimo su NATO, kuriai, ypač Šaltojo karo laikais, tiktų turtingai ir gražiai gyvenančių žmonių kaimelio, aptverto tvora, įvaizdis. NATO žiūri, kad pro tą tvorą neįlėktų kaimyno paleistas akmuo, kad su tais, galbūt nedraugiškais, kaimynais būtų geri santykiai. Šio kaimelio gyventojai aiškiai pasako: jeigu į mūsų teritoriją kas nors veršis, duosime atkirtį. Pasaulis keičiasi, keičiasi ir NATO. Organizacijos tikslai išliko panašūs, gal tik tvora nebe tokia aukšta. Bet palyginimas su kaimeliu, kuris atsitvėręs tvora ir pasirengęs atremti išpuolį, tebetinka. ESBO – šiek tiek kitoks kaimelis. Jame gyvena tautos, valstybės, tarp kurių pasitaiko ir problemų. Kaimynai kartais nesutaria, kur turi eiti jų sodybas skirianti tvora (valstybių teritoriniai ginčai), kartais susipyksta. Tačiau valstybės yra sutarusios dėl principų ir normų, kurių dera laikytis: žmogaus teisių, saugaus sugyvenimo, teritorinio vientisumo ir pan. Nereikia tikėtis, kad ESBO atsiųs armijas apginti taikos ar žmogaus teisių. Tam yra kitos organizacijos, tarp jų ir NATO. ESBO geriausiai apibūdina du žodžiai: saugumas ir bendradarbiavimas.

Reaguoja į konfliktus Organizacijai priklauso ir demokratinės, ir totalitarinės valstybės. Principus, apie kuriuos kalbate, jos traktuoja skirtingai, o pati ESBO neretai pašiepiamai vadinama „pokalbių klubu“. Kaip realiai pavyksta spręsti kylančius konfliktus? Iš tikrųjų gali pasirodyti, kad konfliktų trumpuoju laikotarpiu užgesinti nepavyksta. Per metus Padnestrės ir Moldovos santykiuose pokyčių lyg ir mažoka. Bet per visą konflikto laiką nuveikta tikrai nemažai. Prieš 20 metų šiame regione ginčai buvo sprendžiami karinėmis priemonėmis. Dabar padėtis stabilesnė, vyksta realus dialogas. Kartu su kitomis organizacijomis ESBO užtikrina, kad abi pusės kalbėtųsi, inicijuoja pasitikėjimo skatinimo projektus. Šį pavasarį neramumai prasidėjo Kirgizijos sostinėje Biškeke. Dėl jų pasikeitė šalies valdžia. Vėliau konfliktas peraugo į didžiulį smurtą šalies

„Lietuva turės galimybę įrodyti, kad ir maža tauta gali ir turi daryti įtaką pasaulio įvykiams“, – sako E.Bajarūnas. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

pietuose esančiame Ošo mieste. Šiemet ESBO pirmininkaujančio Kazachstano užsienio reikalų ministras Kanatas Saudabajevas reagavo žaibiškai ir į konflikto zoną išsiuntė savo žmones. Paskui atvykę ES ir Jungtinių Tautų atstovai parodė, kad tarptautinei bendruomenei ši krizė rūpi. Vėliau Kirgizijoje įvyko demokratiniai rinkimai, šiuo metu baigiama formuoti vyriausybė. ESBO vaidmuo šiuose procesuose buvo didžiulis – ir

Vienas iš mūsų pirmininkavimo prioritetų bus spaudos laisvė ir jos puoselėjimas, žurnalistų apsauga. stabilizuojant padėtį, ir padedant surengti laisvus rinkimus. ESBO į Kirgiziją yra išsiuntusi policijos patariamąją grupę, kurioje yra ir Lietuvos atstovas. Bet organizacija moka reaguoti ne tik laikinomis priemonėmis. Didžiulį stabilizuojantį vaidmenį atlieka ir nuolat veikiančios misijos. Šiuo metu ESBO misijos veikia 17 šalių. Jos atlieka konfliktų prevencijos vaidmenį. Be to, organizacija daug dirba, kad įvairiose valstybėse rinkimai vyktų demokratiškai.

Skambės vardas Ar Lietuvai pirmininkavimas ESBO yra didžiulis iššūkis?

Valstybiniai automobiliai turės būti sužymėti

GK archyvo nuotrauka

Vyriausybė nutarė, kad visi valstybės įmonių ir viešųjų įstaigų automobiliai turės būti su logotipais, kad aiškiai matytųsi, kam jie priklauso. Tikimasi, kad tai padės efektyviau kontroliuoti, kaip jais naudojamasi. Tokia tvarka sudarys galimybę visuomenei, kaimynams, bendruomenėms matyti, ar kas nors nesinaudoja

Jeigu pritaikytume sporto alegoriją, Lietuva patenka į aukščiausiąją lygą. Mūsų užsienio reikalų ministras kitąmet bus ESBO veikiantysis pirmininkas. Apie ESBO dienotvarkę jis kaip lygus su lygiu kalbėjosi su JAV valstybės sekretore Hilari Klinton neseniai vykusio vizito į Vašingtoną metu. Esame sutarę su kolegomis iš Rusijos, kad kitų metų pirmomis dienomis ministras vyks į Maskvą kalbėtis su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. Audroniaus Ažubalio laukia ir daugybė kitų vizitų į Pietų Kaukazo, Vidurinės Azijos ir Vakarų Balkanų valstybes. Lietuva iš ankstesnių metų paveldėjo 2009 metais ESBO pirmininkavusios Graikijos pradėtas ir Kazachstano pratęstas diskusijas dėl Europos saugumo ateities. Lietuvos ambasadorius Vienoje, kuris pirmininkaus ESBO Tarybai, turės galimybių aktyviai organizuoti šias diskusijas. Diskusijos dėl Europos saugumo – tai ir proga organizacijai tapti dar svarbesne. Lietuva galės ir moraliniu pavyzdžiu daryti įtaką daugeliui procesų. Esame šalis, kurioje rengiami rinkimai atitinka visus ESBO standartus. Vienas iš mūsų pirmininkavimo prioritetų bus spaudos laisvė ir jos puoselėjimas, žurnalistų apsauga. Pirmininkavimas ESBO svarbus ir Lietuvos įvaizdžiui. Kitais metais to įvaizdžio kūrimo svertai bus mūsų rankose. Lietuvos vardas skambės dešimtyje tarptautinių renginių Vilniuje, Vienoje, Briuselyje, Prahoje ir kitur. O kitų metų gruodžio mėnesį į Lietuvos sostinę suvažiuos visų ESBO valstybių užsienio reikalų ministrai. Lietuva vienu metu dar niekada nėra tarnybine padėtimi, ar nevažinėja kur nors ne tarnybiniais tikslais. Iki šiol teisės aktai reikalavo, kad būtų žymimi ministerijų ir kitų valdžios įstaigų tarnybiniai automobiliai. Žymint tarnybinius automobilius turėtų būti nurodytas įmonės ar įstaigos pavadinimas ir (arba) patvirtintas logotipas. Ženklinti siūloma šonines dureles abiejose automobilio pusėse. Nuo 2009 m. tarnybinius lengvuosius automobilius žymėti ir naudoti tik tarnybos reikmėms privalo biudžetinės įstaigos, išlaikomos iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų. GK, Eltos inf.

Gimtasis kraštas

Aktualijos

priėmusi 56 valstybių diplomatijos tarnybų vadovų.

Kuklus biudžetas Kaip mūsų diplomatai rengėsi Lietuvos pirmininkavimui? Ar jų laukia daug darbo? Sakoma, kad studentui prieš egzaminą vis pritrūksta vienos nakties. Manau, kad mums tos nakties nepritrūks. Šiam įvykiui rengiamės nuo tada, kai prieš ketverius metus buvo nutarta, kad ESBO pamečiui pirmininkaus Suomija, Graikija, Kazachstanas ir Lietuva. Visą šį laiką keturios valstybės bendradarbiavo, keitėsi informacija. Mus įkvėpė ESBO pirmininkavusių panašaus dydžio valstybių – Belgijos, Slovėnijos, Suomijos – pavyzdys. Be to, mūsų užsienio reikalų ministras nuo praėjusių metų dalyvavo vadinamojo Trejeto, kurį sudaro ankstesnis, esamas ir būsimas ESBO pirmininkas, veikloje. Labai gražiai bendravome su kazachais. Mūsų ir Kazachstano diplomatai kartu baigė specialiuosius ESBO mokymus. Kolega diplomatas Vytautas Naudužas yra dabartinio Kazachstano užsienio reikalų ministro K.Saudabajevo asmeninis atstovas transporto klausimais. Yra ir šiokių tokių sunkumų. ESBO sekretoriatas Vienoje – labai nedidelis, iš tolo neprilygstantis NATO ar ES institucijoms. 2013 metų antroje pusėje Lietuva pirmininkaus ES. Tačiau šio laiko laukiame ramiai, nes ES turi puikiai veikiančias struktūras. ESBO centrinė būstinė gerokai kuklesnė. Todėl pirmininkaujančios šalies diplomatijai tenka didžiulis uždavinys – mūsų atstovams Vienoje teks gerokai paplušėti.

Kam reikia gaisrininkų Ką turėtume nuveikti, kad po metų galėtume pasakyti, jog su uždaviniu susidorojome sėkmingai, o gal net ir didžiuotumėmės tuo, ką padarėme? Kas Lietuvai geriau: ramiai pirmininkauti ar įsitraukti į kokį nors konfliktą? Daugeliui pirmininkaujančių valstybių teko koks nors išbandymas. Kazachams atmintyje išliks įvykiai Kirgizijoje. Suomiai atsimena 2008 metų Rusijos ir Gruzijos karą. Aišku, turime galvoti ir apie galimas krizes. Šiuo atveju pasitelkčiau gaisrininkų įvaizdį. Gaisrininkų niekas nevertina pagal tai, kiek per mėnesį buvo gaisrų. Iš gaisrininkų tikimasi, kad būtų pasirengę juos gesinti: budėtų, prisipiltų vandens, parengtų automobilius. Jeigu gaisrų nėra, kai kam gali pasirodyti, kad gaisrininkai nereikalingi. Bet turbūt sutiksite, kad taip nėra. ESBO taip pat yra parengusi priemonių, kurios padėtų įveikti kylančias krizes. Gerai, kai jų nėra, bet turime būti joms pasirengę.

Už teisę protestuoti žada kovoti teisme Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija kaltina Vilniaus valdžią nedemokratiškumu ir žada teisę protestuoti prie Seimo sausio 16 dieną ginti teisme. Vilniaus savivaldybė protestuoti siūlo Kalnų parke arba prie „Siemens“ arenos. „Mes kritikuojame Baltarusiją kaip nedemokratišką, bet gal reikėtų pirma atsigręžti ir pasižiūrėti, kaip su demokratija yra pas mus pačius. Žmonės, kurie nori išreikšti savo protestą prieš susidariusią situaciją, nukišami į užkampį, kur jiems patariama susirinkti, pašnekėti tarpusavyje ir išsiskirstyti“, – sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas Artūras Černiauskas. LPSK vadovas teigė, kad kai tik bus gautas oficialus pranešimas iš savivaldybės, bus kreipiamasi į teismą. „Pagal įstatymą jie turėtų informuoti nedelsiant, mes turėtume šiandien arba ryt gauti pranešimą, bet savivaldybei mūsų įstatymai nelabai galioja, jie tai daro ir po savaitės. Tikimės, kad po Naujųjų metų gausime ir kreipsimės į teismą“, – sakė A.Černiauskas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virginijus Dastikas teigė, kad nemano, jog tokiais žingsniais yra paminamos demokratinės vertybės, ir sakė, kad priimant sprendimą buvo pirmiausia atsižvelgiama į saugumą. „Pamintos demokratinės vertybės buvo prieš dvejus metus. Aš nematau, kad dabar yra pamintos kažkokios demokratinės vertybės. Prieš dvejus metus saugumas nebuvo užtikrintas, ir įvyko tokie įvykiai, kad nukentėjo žmonės. Prašau, norite, mitinguokite, yra dvi vietos. Ir policija tą pačią nuomonę turi, kur tai galima daryti saugiai“, – kalbėjo V.Dastikas. Leidimo protestuoti prie Seimo sausio 16 dieną prašė profesinės sąjungos ir Algirdo Paleckio vadovaujamas Socialistinis liaudies frontas. Prieš dvejus metus, sausio 16-ąją, prie Seimo rengtas mitingas baigėsi riaušėmis. GK, Eltos inf.

GK archyvo nuotrauka

Gimtasis kraðtas

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis,

Pardavimų departamentas Tel. (8 5) 210 0093

stasys.jokubaitis@krastospauda.lt

Prenumeratos ir platinimo departamentas Tel. (8 5) 210 0060

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė, lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

Tiražas 5 000 egz. ISSN 2029-4816 Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.

Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110

Leidėjas – UAB Žurnalistai Meilė Taraškevičienė, Irma Dubovičienė, Lina Pečeliūnienė, Arvydas Jockus, Virginija Mačėnaitė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Nijolė Baronienė, Jurgita Činkienė – korespondentė JAV, jurgita@centras.lt

Fotografas Klaudijus Driskius. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Naujuosius pasitinkant

Stasys JOKŪBAITIS Netrukus į mūsų duris vėl pasibels Naujieji. Lygiai dvyliktą dangų nušvies įvairiaspalviai fejerverkai, pokšės šampano kamščiai. Taip paprastai atsisveikiname su senaisiais, vis vildamiesi, kad Naujieji bus geresni, laimingesni. Stovėdami ant besibaigiančių metų slenksčio dažnai susimąstome: kokie mums buvo tie, lyg paukščiai pralėkę metai? Apie tai šiomis dienomis diskutuoja politikai, mokslininkai, kultūros, sveikatos apsaugos darbuotojai, ūkininkai. Nuotaikos įvairios, kaip ir visas mūsų gyvenimas. Vieniems tai buvo džiugių permainų darbe, karjeroje ar net šeimoje metai, kiti murkdėsi krizės išraustoje duobėje, vis bandė atsispirti į jos dugną ir iškilę į viršų įkvėpti gaivaus oro.

Kaip rodo visai nesena „Baltijos tyrimų“ apklausa, ketvirtadalis Lietuvos gyventojų vis dėlto mano, kad 2010-ieji jiems asmeniškai buvo sėkmingi. Tikrai džiaugiamės dėl jų. Tai jau tam tikro optimizmo, kurio mums pastaraisiais metais itin trūksta, daigai. Aukščiausi mūsų valstybės vairininkai jau kurį laiką tikina, kad Lietuva tikrai stojasi ant kojų, kad juodžiausias sunkmetis jau praeina. Tačiau daugelis to kol kas nepajuto. Nieko nuostabaus, kad žmonės ima ir suabejoja, ar tikrai mūsų valdžia viską padarė, jog lengviau įveiktume šias negandas. Gaila, bet, atrodo, ne. Skaudu, kai valdantieji gyvena savo mažame pasaulėlyje, palikdami vienui vienus grumtis už gyvenimą ne tik sparčiai šį pasaulį paliekančius pensininkus su nukirptomis jų pensijomis, bet ir kitus labiausiai pažeidžiamus visuomenės narius. Dabartinė valdžia įsimins žmonėms nejautrumu ir nesuprantamais darbais Be jokios abejonės, ji turi rūpintis finansų stabilumu, stengtis subalansuoti biudžetą, bet valstybės piliečių gerovė vis dėlto yra didesnis prioritetas. Deja, mūsų šalyje taip nėra, tad dažnai mes atrodome kur kas blogiau negu artimiau-

GK archyvo nuotrauka

si mūsų kaimynai, kurie patyrė ne mažesnių krizės išbandymų. Šiemet smuktelėjo beveik visų žmonių gyvenimo lygis, sumažėjo algos, pensijos, kitos socialinės išmokos. Tūkstančiai žmonių liko be pragyvenimo šaltinio, stulbinamai padaugėjo socialinę pašalpą gaunančių žmonių, išvykstančiųjų ieškoti geresnio gyvenimo į kitas šalis. Mūsų valantieji, atrodo, užmiršo, kad biudžeto deficitą galima mažinti ne tik karpant išlaidas, bet ir didinant įplaukas, sudarant palankesnes sąlygas verslui. Progresiniai pajamų, nekilnojamojo turto mokesčiai, galėję gerokai papildyti valstybės biudžetą, jau daug metų prisimenami tik kokių nors rinkimų išvakarėse, gundant rinkėjus geresnio gyvenimo, didesnio socialinio teisingumo vizija. O kokie bus ateinantys 2011-ieji? Dabar į šį visus labai dominantį klausimą bando atsakyti ne tik astrologai, bet ir politikai, politologai, daugelis savo ir savo vaikų ateitimi susirūpinusių žmonių. Nors valdžia žada iš šešėlio ištraukti visą milijardą litų, tačiau dosnūs Naujieji metai tikriausiai nebus. Tai liudija ir varganas šalies biudžetas, ir vis daugiau ištiestų rankų, laukiančių vienokios ar kitokios paramos. Šį rudenį Vyriausybė nusprendė socialinės paramos dalybas ateityje perleisti savivaldybėms. Gal jos ir geriau žino, kam toji parama labiausiai reikalinga, kas ja piktnaudžiauja. Tik ar valstybės funkciją perdavus savivaldai padaugės paramai skiriamų pinigų? Kad ir kaip būtų, maždaug penktadalis Lietuvos gyventojų tikisi, kad ateinantys metai bus geresni mūsų šaliai, o šiek tiek daugiau nei trečdalis laukia tokių pat kaip ir šie. Gal jie apsiriko, gal iš tiesų bus geriau? Nepraraskime vilties. Sakoma, jog sausio 31-oji – Blogų minčių atsikratymo diena, nes įžengiant į Naujuosius metus visą blogį reikia palikti, kad jis nesektų iš paskos. Padarykime tai. Visiems gerų, kūrybingų, svajonių išsipildymo metų!

2010 m. gruodžio 31 d.–2011 m. sausio 14 d., Nr. 44

Ant politinių svarstyklių

Seimas karš kailį dviem ministrams Baigiantis Seimo rudens sesijai opozicija surinko pakankamai parašų dviem interpeliacijoms. Pirmiausia nepasitikėjimo tekstas buvo užregistruotas ir įteiktas energetikos ministrui Arvydui Sekmokui. Tikėtasi, kad jo veikla bus apsvarstyta dar šiemet. Tačiau A.Sekmokas laukė iki paskutinės dienos, kuri sutapo su kalėdinių švenčių laikotarpiu, ir svarstymą teko perkelti į pavasario sesiją. Parlamentui turės aiškintis ir aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas.

Interpeliacijos nusipelnė

Tobulai dirbančiųjų nebūna

Valentinas Mazuronis, Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas

Algis Čaplikas, Seimo Jungtinės frakcijos seniūnas

Ministrams interpeliacijos įteiktos dėl dviejų stambių projektų sužlugdymo – atominės elektrinės statybos ir daugiabučių renovacijos. Metus buvome maitinami pažadais apie sklandžią atominės elektrinės statybos konkurso eigą. Pasirodo, turėjome tik vieną dalyvį, kuris pasitraukė, ir dabar likome be nieko. Vyriausybė aiškina, kad gera išeitis ir tiesioginės derybos. Tačiau neįsivaizduoju, koks stambus investuotojas, žinodamas mūsų energetikos politikos nestabilumą ir realią situaciją, pasiūlys palankias šaliai sąlygas. Vyriausybė daug kalba apie energetinę nepriklausomybę, bet nepateikia jokių ekonominių argumentų. Aplinkos ministrą pirmiausia kaltiname tuo, kad sužlugdė renovacijos programą. Prieš dvejus metus valdantieji ją labai skambiai pristatė, žadėjo, kad programos įgyvendinimas sukurs daug darbo vietų ir padės atlaikyti krizę, o gyventojams sumažės išlaidos šildymui. Bet buvo renovuoti gal 200 namų. Žinant, kad jų yra daugiau kaip 20 tūkst., tai tik lašas jūroje.

Opozicija tam ir yra, kad kritikuotų valdančiuosius, o tobulai dirbančiųjų niekada nebūna. Tačiau manau, kad nei energetikos, nei aplinkos ministrai nenusipelnė interpeliacijų. Atominės elektrinės statyba yra stambus projektas, ir dėl jo politikuoti nereikėtų. Būtina visiems susitelkti ir siekti rezultato. Tai, kad pasitraukė konkurso dalyvis, tikrai negali būti pretekstas A.Sekmoko interpeliacijai. Nepasitikėjimo nenusipelnė ir G.Kazlauskas. Renovacijos programa stringa dėl objektyvių priežasčių. Krizės laikotarpiu žmones sunku įkalbėti skolintis iš bankų. O valstybė labiau paremti senų būstų savininkų negali. Ši idėja iškelta ankstesnės Vyriausybės, kai ekonomika išgyveno pakilimą. Po sunkmečio, pagerėjus gyvenimo lygiui, renovacijai ryšis daugiau daugiabučių gyventojų. Netiesa, kad ministras kaltas dėl blogai veikiančios atliekų rūšiavimo sistemos. Tai labai priklauso ir nuo visuomenės sąmoningumo. Galima sukurti kuo geriausią sistemą, bet jei ja žmonės nesinaudos, ji ir neveiks.

Pagerbė Elko vyskupą ir „Gimtąjį kraštą“ Žiemišką vakarą Vilniaus pedagoginio universiteto II rūmų arkivyskupo Mečislovo Reinio salėje buvo pagerbti kasmetinių vyskupo Motiejaus Valančiaus ir publicisto Vinco Kudirkos blaivybės konkursų laureatai. Vyskupas M.Valančius savo blaivybės akcija neturi analogų pasaulyje. Savo laikais jis kūrė blaivybės brolijas net jas uždraudus carui. Buvo už tai persekiojamas, baudžiamas. Jo įkvėpti žmonės metė visai vartoti svaigalus, masiškai buvo uždaryta spirito ir degtinės gamyklų, svaigalų parduotuvių. Taip buvo suduotas didžiulis smūgis valstybės biudžetui, o M.Valančiui buvo iškelta byla. „Vyskupo akcija išsiliejo toli už Lietuvos – į Lenkiją, Baltarusiją, Ru-

siją ir Ukrainą. Įkvėpti M.Valančiaus mes su meile remiame visus katalikų dvasininkus Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, kurie nuoširdžiai skleidžia doros ir blaivybės idėjas. Mūsų tikslas – padėti atverti duris į jų sukauptą tikrųjų dvasinių vertybių pasaulį, į jų patirtį, padėkoti už šį darbą ir jiems nusilenkti“, – šventėje sakė Nacionalinės žalingų įpročių prevencijos tarybos prezidentas, Lietuvos blaivybės draugijos „Baltų ainiai“ pirmininkas Alfonsas Čekauskas. Jau 21 metus iš eilės vykdomame vyskupo M.Valančiaus blaivybės konkurse šiemet laureatu tapo Lenkijos katalikų bažnyčios Elko vyskupas Jiežis Mazuras. Vertinimo komisijos pirmininkas prof. Česlovas Kalenda pabrėžė, kad naujasis laureatas dešimtis metų uoliai ir diplomatiškai dirba

V.Kudirkos publicistinio konkurso laureato vardas už kūrybinį darbą skleidžiant blaivybės idėjas šiemet buvo suteiktas „Gimtojo krašto“ žurnalistei V.Mačėnaitei. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

žmonijos labui, iki šiol palaiko glaudžius ryšius su Seinų krašte gyvenančia gausia lietuvių tikinčiųjų bendruomene ir labai prisideda prie blaivybės bei doros tradicijų puoselėjimo. „Būtent ryšiai su dvasiniais ganytojais skatina parapijiečius visur

elgtis atsakingai ir kantriai ugdyti savo vaikus, kad jie nepakliūtų į žalingų įpročių nelaisvę“, – kalbėjo Č.Kalenda. Tą vakarą taip pat buvo iškilmingai pagerbti ir publicisto V.Kudirkos blaivybės konkurso laureatai. „Žur-

nalistai yra antroji jėga kovoje už blaivybę. Deja, šiuo metu toli gražu ne kiekvienas žurnalistas yra vertas padėkos už blaivybės propagavimą, todėl tų keleto sąžinės ir tiesos sergėtojų balsai mums yra labai brangūs“, – pabrėžė Nacionalinės žalingų įpročių prevencijos tarybos prezidentas. Šiemet V.Kudirkos publicistinio konkurso laureato vardas už ilgametį kūrybinį darbą skleidžiant blaivybės idėjas buvo suteiktas „Gimtojo krašto“ vyriausiajam redaktoriui Stasiui Jokūbaičiui ir žurnalistei Virginijai Mačėnaitei, taip pat „Žinių radijo“ sveikatos laidų vedėjui Ginui Dabašinskui ir „Respublikos“ žurnalistei Genei Silickienei. Konkurso vertinimo komisijos pirmininkas Antanas Rybelis laureatams įteikdamas garbės raštus pastebėjo, kad šiandien žurnalistams kalbėti už blaivybę nėra lengva: „Kartais tai lyg Don Kichoto kova su vėjo malūnais. Tačiau džiugu, kad atsiranda bent vienas kitas šviesos spindulėlis tamsos karalystėje.“

2010 m. gruodžio 31 d.–2011 m. sausio 14 d., Nr. 44

„Grįžti į sceną po beveik dvidešimties metų nėra lengva. Sprendimas sugrįžti į Lietuvą taip pat nebuvo staigus ir paprastas“, – prisipažino garsus Sąjūdžio laikų atlikėjas Arvydas Vilčinskas.

Gimtasis kraštas

Emigracija

Patogų gyvenimą Amerikoje Arvydas Vilčinskas keičia į muziką

Jurgita ČINKIENĖ Šių metų pabaiga ir kitų pradžia muzikanto gyvenime – didelių permainų laikas. Į sceną grįžtantis atlikėjas jau ruošiasi krautis lagaminus ir po koncertinio turo JAV lietuvių bendruomenėse grįžti namo. „Vienus ar kitus sprendimus kiekvieno mūsų gyvenime diktuoja tam tikru metu susiklostanti situacija. Grįžti į Lietuvą nutariau dėl kelių priežasčių, tačiau svarbiausia jų – noriu mirti kaip muzikantas, o ne kaip dažytojas ar sunkvežimio vairuotojas“, – kalbėjo A.Vilčinskas.

Koncertai – JAV lietuviams Šiuo metu daugiausia laiko Arvydas skiria koncertams po JAV. Amerikoje numatyta apie penkiolika atlikėjo koncertų. Pirmasis A.Vilčinsko koncertas neseniai įvyko Kolorado valstijoje, Denveryje. Kolorado lietuvius atlikėjas nustebino koncerto kokybe – į Denverį jis atsivežė visą reikiamą garso ir apšvietimo aparatūrą, taip pat didžiulį vaizdo ekraną. „Į sceną grįžtu po daugelio metų, todėl ieškojau kitokios nei įprasta koncerto idėjos. Investavau nemažai, tačiau manau, kad einu teisingu keliu – tą parodė ir publikos reakcija. Pats režisavau visą apšvietimą. Pamenu, pirmai dainai apšvietimą kūriau maždaug savaitę – kol išmokau

Buvęs garsus atlikėjas A.Vilčinskas ketina pavasarį sugrįžti į Lietuvą ir pradėti koncertinę veiklą.

dirbti su specialia šviesų programa. Į koncertus važinėju vienas – be garso operatorių, be apšvietėjų, kitų techninių darbuotojų. Įsigijau garso ir šviesų aparatūrą, kuri leidžia viską daryti pačiam“, – kalbėjo A.Vilčinskas. Koncertus pagyvina ir vaizdo medžiaga – daugybė nuotraukų ir filmuotos medžiagos, įvairių efektų. Kai kurias dainas papuošia lazerio spinduliai, dirbtinis sniegas ir rūkas. „Noriu, kad atėję į koncertus žmonės ne tik išgirstų dainas, bet ir pamatytų reginį. Koncertinę programą „Po 20 metų“ kūriau beveik metus. Po epizodą, po detalę – į tai įdėta ne tik daug laiko, tačiau ir daug širdies“, – pasakojo Arvydas.

Ačiū ir už žiūrovų ašaras

A.Vilčinskas sako, kad pirmasis koncertas Denveryje buvo rimtas išbandymas, idėjų ir minčių patikrinimas. Dainuodamas senas ir naujas dainas Arvydas stebėjo žmonių veidus, reakciją. „Maloniai nustebau, kad žiūrovai šiltai priėmė ne tik senas, bet ir naujas dainas. Manau, kad atspindėti kai kurių dainų nuotaiką labai padėjo ir vaizdas ekrane. Sakykime, kai skamba dainos žodžiai „... o jei gyvenimas prabėgo šuoliais“, ekrane vaizduojami pirmieji kūdikio žingsniai, kuriuos čia pat pakeičia seno žmogaus ėjimas. Tada išvydau kai kurių žiūrovų ašaras. Tokie dalykai labai sujaudina. Kuriant vaizdo pristatymus, galvojant idėjas ne kartą ir man pačiam suvirpėjo širdis. Jei tai jaudina mane, turėtų paliesti ir žiūrovų širdis“, – kalbėjo Arvydas. Koncertuose bemaž populiariausia A.Vilčinsko „Kūryba mane džiugina, o gitarą į rankas dabar paimu kasdien“, – kalbėjo Arvydas Vilčinskas. daina „Į Lietuvą“ žiūro-

„Į Lietuvą grįžti noriu, bet nedrąsu. Amerikoje gyventi tikrai man patogu ir gera“, – svarstė A.Vilčinskas. vams pateikiama taip pat kiek netikėtai. Dundančius traukinius ekrane keičia kylantys lėktuvai. „Manau, kad ši daina dabartiniu laikotarpiu įgauna kiek kitą prasmę: emigracija Lietuvoje juk žingsniuoja septynmyliais žingsniais“, – sakė atlikėjas.

Po JAV – automobiliu Po Ameriką A.Vilčinskas važinės automobiliu, o visos kelionės metu teks nukakti apie dvylika tūkstančių kilometrų. „Dabar ruošiuosi koncertui Kalifornijoje, paskui – Oregone. Tada paskutinį kartą grįšiu į dabartinius savo namus Naujosios Meksikos valstijoje. O vėliau keliausiu į Rytinę pakrantę ir tiesiai iš ten – į Lietuvą. Keliausiu su visa aparatūra, su visais daiktais – visa mano manta tilps į priekabą. Kelionė po JAV užtruks apie porą mėnesių, mat norėsis stabtelėti gražiausiose šalies vietose. Amerika – įdomi, spalvota, graži šalis. Pagaliau JAV lietuvių bendruomenėse norėsis kiek ilgėliau pabendrauti su lietuviais. Tai – mano atsisveikinimo su JAV turas, todėl galvotrūkčiais lėkti tikrai nėra kur“, – juokavo Arvydas.

Nuo muzikos – tylos siena Sąjūdžio laikais patriotinėmis dainomis apie Lietuvą išgarsėjęs dainų autorius ir atlikėjas susidūrė su problemomis versle ir reketu, tad prieš

Asmeninio archyvo nuotraukos

daugelį metų emigravo į JAV. Tylos siena nuo muzikos ir kūrybos atsitvėręs A.Vilčinskas ilgą laiką dirbo paprastus darbus – vairavo vilkiką, restauravo senovinius baldus, dažė namus. „Kodėl? Gal nejutau, kad turiu, ką pasakyti. Keletą pastarųjų metų sukurdavau dainų, tačiau tik sau. Dabar atėjo laikas, kai vėl noriu dainuoti, kai jaučiu, kad turiu ką pasakyti. Kūryba mane džiugina, o gitarą į rankas dabar paimu kasdien“, – kalbėjo pašnekovas. Legendinės savo dainos „Į Lietuvą“ A.Vilčinskas buvo nedainavęs jau daugelį metų. Tik maždaug prieš metus vieną vakarą į rankas paėmęs gitarą netikėtai užniūniavo: „Grįžtu namo, kol saulė dar nenusileido...“

Muzika – svarbiau nei pigus benzinas „Į Lietuvą grįžti ir noriu, bet ir nedrąsu. Amerikoje gyventi tikrai patogu ir gera. Neramu dėl Lietuvoje esančios mokesčių sistemos, įstatymų, kurie kartais atrodo yra kuriami ne žmogui, o prieš žmogų. Pagaliau nerimą kelia nusikalstamumas, žmonių tarpusavio santykiai“, – svarstė A.Vilčinskas. Tačiau maždaug prieš metus nutaręs grįžti į Lietuvą Arvydas tikina, kad savo sprendimo nekeis. „Tikiu, kad Lietuvoje galėsiu dirbti sau mielą darbą – dainuoti. Man tai yra svarbiau nei patogus gyvenimas, nei pigus benzinas, nei daugelio išsvajota Amerika. Daug kas Amerikoje sako, kad mano sprendimas grįžti namo labai keistas ir nesuvokiamas. Bet jei to nepadarysiu dabar, nepadarysiu niekada. Patogų gyvenimą Amerikoje keičiu į tai, kuo esu, – į muziką. Tik sugrįžęs į sceną, vėl pradėjęs dainuoti supratau, kiek man tai reiškia. Muzika man užaugina sparnus“, – kalbėjo Arvydas. A.Vilčinskas į Lietuvą grįš pavasarį, o rudenį planuojami jo koncertai ir Lietuvos salėse. Į Lietuvą atlikėjas parsigabens visą JAV įsigytą aparatūrą. Tą pačią programą jis pristatys ir Lietuvoje.

Parama puoselėjant lietuvybę Lituanistinis švietimas – vienas svarbiausių veiksnių saugant ir puoselėjant lietuvybę. Užsienio lietuviai sukūrė nuoseklią tautinio tapatumo palaikymo sistemą, įsteigė lietuvių švietimo įstaigas, kurių pagrindinės funkcijos – mokyti lietuvių kalbos, kultūros, istorijos bei tradicijų, ugdyti lietuvybės perėmėjus ir tęsėjus, suteikti galimybes užsieniečiams pažinti Lietuvą. Dažna į užsienį emigravusi šeima norėtų, kad jų vaikai nepamirštų lietuvių kalbos, tautos papročių, netaptų „pasaulio piliečiais“, pamiršusiais savo šakinis. Todėl užsienio lietuvių švietimo įstaigose mokosi apie 8 tūkstančius mokinių – neformaliojo švietimo įstaigose apie 6 200, formaliojo švietimo įstaigose apie 1 800. Palyginti su emigravusiųjų iš Lietuvos skaičiumi, tai nėra labai daug, tačiau vis dėlto jie byloja, kad lituanistinis švietimas užsienyje yra labai svarbus. Valstybė pagal savo galimybes padeda užsienio lietuvių organizacijoms, finansuoja Lietuvos mokytojų, kultūros ir meno darbuotojų, siunčiamų į užsienio valstybių lietuvių neformaliojo švietimo ir kultūros įstaigas bei lietuvių bendruomenes, darbą.

bernardinai.lt nuotrauka

Pagal atitinkamas sutartis 7 užsienio valstybėse dirba 49 asmenys (Rusijoje – 23, Baltarusijoje – 8, Latvijoje – 5, Lenkijoje – 7, Ukrainoje – 4, Gruzijoje ir Moldovoje – 1). Jų atlyginimams 2010 m. skirta 730 tūkst. litų. Siunčiami Lietuvos mokytojai dirba 35 užsienio lietuvių neformaliojo švietimo įstaigose. Be to, valstybė finansuoja užsienio lietuvių organizacijų veiklos projektus. Lituanistinio švietimo plėtra – prioritetinė projektinės veiklos kryptis. Organizuojami užsienio lietuvių neformaliojo švietimo ir kultūros įstaigose dirbančių mokytojų, kultūros ir meno darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo renginiai. Užsienio lietuvių švietimo įstaigų reikmėms prenumeruojami lietuviški leidiniai (2010 m. užsakyti 6-ių pavadinimų leidiniai 174 įstaigoms). GK, URM inf.

(Pa. 1)

Gimtasis kraštas

Sportas

Svarbiausi 2010 metų sporto įvykiai pasaulyje ir Lietuvoje

Piktus ir suirzusius lietuvius suvienijo krepšininkai Arvydas JOCKUS Praeinantys metai sporto sirgaliams padovanojo daug jaudinančių akimirkų. Turbūt daugiausia dėmesio sulaukė vasarą Pietų Afrikos Respublikoje vykęs pasaulio futbolo čempionatas ir žiemos olimpinės žaidynės Kanadoje. Lietuvai, kurioje krepšinis dažnai vadinamas antrąja religija, svarbiausias įvykis neabejotinai buvo Kęstučio Kemzūros vadovaujamos nacionalinės rinktinės triumfas pasaulio krepšinio čempionate Turkijoje. Rudenį mūsų šaunieji krepšininkai kelioms savaitėms suvienijo ekonomikos krizės nualintą Lietuvą ir po platųjį pasaulį išsibarsčiusių tautiečių širdyse bent trumpam sužadino pasididžiavimo tėvyne jausmą.

Kęstučio Kemzūros vadovaujami vyrai Turkijoje 8 kartus iš 9 šoko pergalės šokį.

Anglų katastrofa Vilniuje Kovo 5–7 d. Vilniuje vykęs Deviso taurės varžybų Europos ir Afrikos zonos II grupės mačas tarp

Vankuveryje geriausiai pasirodė biatlonininkė Diana Rasimovičiūtė.

ziją stebėjo 2,4 mln. Lietuvos gyventojų, labiausiai jie sirgo už Brazilijos ir Vokietijos futbolininkus. Liepos 11 d. vykusiame čempionato ﬁnale Europos čempionė Ispanijos rinktinė po pratęsimo įveikė Olandijos futbolininkus. Vienintelį įvartį 116 rungtynių minutę įmušė Andresas Injesta. Sėkminga ispanų ataka surengta po to, kai teisėjas akivaizdžiai suklydo ir neskyrė kampinio prie Ispanijos rinktinės vartų. Tuo pasipiktinę olandai dar ilgai burnojo, kad anglas teisėjas iš jų pavogė pergalę. Ispanai Pietų Afrikoje iš viso įmušė 8 įvarčius, o tai pati skurdžiausia statistika tarp pasaulio čempionų. Anksčiau mažiausiai už kitus – po 11 įvarčių – įmušdavo italai 1938 m., anglai – 1966 m., brazilai – 1994 m. Puikiai pirmenybėse pasirodžiusi, tačiau pusﬁnalyje ispanų sumušta Vokietijos rinktinė sugebėjo susiimti ir laimėti pasaulio čempionato bronzą. Dvikovoje dėl 3-ios vietos vokiečiai rezultatu 3:2 įveikė Urugvajaus futbolininkus.

Auga gabus jaunimas

Nesėkmė Vankuveryje Vasario 12–28 d. Vankuveryje (Kanada) vykusiose žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvavę šeši Lietuvos sportininkai patikėtų užduočių neįvykdė. Solidžiausiai pasirodė biatlonininkė Diana Rasimovičiūtė, dviejose distancijose patekusi į trisdešimtukus. Mūsų kaimynams olimpiados fortūna šypsojosi dažniau. Lenkija iškovojo 1 aukso, 3 sidabro ir 2 bronzos medalius, broliai latviai – 2, estai – 1 bronzos medalį. Šešiolika dienų trukusioje olimpiadoje bendrojoje komandų įskaitoje nugalėtoja pirmą kartą istorijoje tapo Kanados rinktinė. Žaidynių šeimininkų ledo ritulio rinktinė, ﬁnale įveikusi JAV komandą, iškovojo ir paskutiniuosius olimpinius aukso medalius. Uždarymo iškilmėse olimpinė vėliava perduota Sočio merui Anatolijui Pachomovui. Šiame Rusijos mieste žiemos žaidynės vyks 2014 m. Lietuvių nesėkmė Vankuveryje privertė šalies sporto vadovus rimčiau susimąstyti dėl žiemos sporto ateities. „Viskas priklausys nuo lėšų. Ar ras jų žiemos sportui mūsų valstybė? Mes žinome, ko norime, bet nežinome, kaip tai padaryti, kai nėra pinigų“, – pagrindinę kliūtį siekti geresnių rezultatų nurodė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas.

2010 m. gruodžio 31 d.–2011 m. sausio 14 d., Nr. 44

Aštuoniolikmečiai parodė Europai, kad Lietuvoje išaugo nauja stiprių krepšininkų karta.

Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinktinių baigėsi teniso tėvynės atstovų katastrofa. Po mačo britų žiniasklaida rašė, kad anglai Vilniuje patyrė gėdingiausią pralaimėjimą istorijoje. Specialistai pabrėžė, kad britus rezultatu 3:2 nugalėjo Lietuvos komanda, kurios vieninteliai trys žaidėjai įtraukti į pasaulio reitingo sąrašą. „Visi jie dar paaugliai“, – nusivylimo kartėlį liejo britai ir priminė, kad Didžioji Britanija turi 52 tenisininkus, esančius pasaulio reitinge, o jos pagrindiniai žaidėjai gauna geresnį ﬁnansavimą nei konkurentai bet kurioje pasaulio šalyje. Britus į miltus sumalė ir tenisą Lietuvoje į populiarumo aukštumas iškėlė trenerio Remigijaus Balžeko vadovaujami 19-metis Ričardas Berankis, 18-metis Laurynas Grigelis, 17-metis Dovydas Šakinis ir 15-metis Lukas Mugevičius.

giris“ ar kas. Jie vogs, vogs ir vogs. Ir jūs jiems padedate. Ačiū.“

Ispanų triumfas Afrikoje Birželio 11 d. Pietų Afrikos Respublikoje prasidėjęs pasaulio futbolo čempionatas prikaustė milijonų aistruolių dėmesį visoje planetoje. Nors Lietuvoje futbolas pagal populiarumą nusileidžia krepšiniui, pasaulio pirmenybės ir čia neliko be dėmesio. Daugumoje maitinimo įstaigų visam mėnesiui buvo įrengti išnuomoti plačiaekraniai televizoriai, kad klientai vakarais gurkšnodami alų galėtų stebėti futbolo rungtynes. Apklausų duomenimis, čempionatą per televi-

Mūsų šalies aštuoniolikmečiai parodė Europai, kad Lietuvoje išaugo nauja stiprių krepšininkų karta. Rugpjūčio 1 d. Vilniaus „Siemens“ arenoje mūsų šalies aštuoniolikmečių rinktinė rezultatu 90:61 įveikė Rusijos bendraamžius ir tapo Senojo žemyno čempionais. Lietuviai iškovojo devynias pergales iš eilės ir vieninteliai iš dalyvavusių 16 komandų nepatyrė pralaimėjimo kartėlio. Pirmenybėse ypač sužibėjo jaunasis vidurio puolėjas Jonas Valančiūnas. Jis tapo naudingiausiu čempionato žaidėju. Jaudinanti akimirka: per iškilmingą apdovanojimų ceremoniją legendinis Arvydas Sabonis aukso medalį įteikė rinktinėje žaidusiam savo sūnui Tautvydui. Rugpjūčio 1-oji pateko ne tik į Lietuvos, bet ir į Senojo žemyno krepšinio istoriją: jaunių iki 18 metų Europos čempionate oﬁcialiai pasiektas naujas šios amžiaus grupės varžybų lankomumo rekordas. „FIBA Europe“ interneto svetainė pranešė, kad pirmą rugpjūčio sekmadienį Lietuvos rinktinės ﬁ-

Apkartintas LKL finalas Gegužės 24 d. Vilniaus „Lietuvos rytas“ namuose po atkaklios kovos apgynė Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionų titulą. Praėjusio sezono LKL ﬁnalo seriją apkartino viešumoje nuskambėję „Žalgirio“ savininko Vladimiro Romanovo pareiškimai, esą buvo bandoma už pinigus nusipirkti čempionų žiedus. Vilniaus klubo vadovybė tokius kaltinimus griežtai atmetė. „Žalgiris“ 11 tūkst. žiūrovų akivaizdoje (palaikomas maždaug 3 tūkst. savų sirgalių, iš Kauno nemokamai atvežtų autobusais) iš paskutiniųjų stengėsi laimėti, bet galiausiai nusileido šeimininkams rezultatu 71:80. Spaudos konferencijoje verslininkas nuščiuvusiems žurnalistams trumpai pareiškė: „Labą vakarą. Sunku man šnekėt. Ir matyt, kad eilinį kartą Lietuvą vėl apvogė. Šitiems žmonėms nėra vertybės. „Žal-

Arvydas Sabonis aukso medalį įteikė 18-mečiui rinktinėje žaidusiam sūnui Tautvydui.

Pergalę lietuviams išplėšė L.Grigelis.

nalo rungtynių susitikimą su Rusijos krepšininkais stebėjo 13 tūkst. žiūrovų. „Neįtikėtina, kaip lietuviai myli krepšinį. Mes didžiuojamės šiuo lankomumo rekordu“, – po varžybų sakė „FIBA Europe“ generalinis sekretorius Naras Zanolinas.

Istorinė krepšininkų pergalė Vėlų rugsėjo 12-osios vakarą pasibaigus finalo dvikovai tarp JAV ir Turkijos į aikštę atsiimti iškovotų pasaulio bronzos medalių išbėgo ir jauna Lietuvos rinktinė. Vorele išsirikiavę Lietuvos vyrai įžengė pasišokinėdami ir dainuodami „Ant kalno mūrai, joja lietuviai“. Krepšininkai iškovojo pergalę, apie kurią prieš mėnesį Lietuvoje mažai kas drįso net pasvajoti. Rugpjūčio 28 d. Turkijoje prasidėjusiame pasaulio krepšinio čempionate Kęstučio Kemzūros vadovaujami vyrai 8 kartus iš 9 šoko pergalės šokį, kėlė pasididžiavimo jausmą ir spaudė džiaugsmo ašaras tėvynėje ir po platųjį pasaulį išsibarsčiusiems tėvynainiams. Jauna Lietuvos krepšinio komanda šiemet perrašė krepšinio istoriją. Pusfinalyje pralaimėję tik čempionais tapusiems amerikiečiams lietuviai pirmą kartą iškovojo pasaulio pirmenybių medalius. Po mažojo finalo rungtynių, kuriose rezultatu 99:88 įveikė serbus, ir patys krepšininkai sunkiai suvokė jų pasiektos istorinės pergalės reikšmę. „Ką padarėme, turbūt suprasime po metų ar dvejų, o gal dar vėliau, kai baigsime krepšinio karjerą“, – po laimėtų rungtynių su serbais jausmingai kalbėjo naujieji šalies didvyriai. Namuose jų laukė įspūdingos sutiktuvės Vilniuje ir Kaune, kur jų pamatyti plūdo tūkstančiai čempionato kovų įaudrintų sirgalių. Besišypsančių krepšininkų akyse galėjai įžvelgti tramdomas džiaugsmo ir dėkingumo ašaras. „Noriu padėkoti ir pasakyti: šita rinktinė pranoko lūkesčius, o jūs, žmonės, pranokote mūsų lūkesčius. Ačiū jums už šitas akimirkas“, – Lietuvos žmonėms dėkojo Kęstutis Kemzūra.

Ispanai Pietų Afrikoje iš viso įmušė 8 įvarčius, o tai pati skurdžiausia statistika tarp pasaulio čempionų. EPA-Eltos nuotraukos

Gimtasis kraštas

Pasaulio įvykiai

2010 m. gruodžio 31 d.–2011 m. sausio 14 d., Nr. 44

Ekologinės nelaimės, katastrofos, perversmai ir futbolo fiesta čiausias pasaulyje pastatas – 828 metrų aukščio dangoraižis „Burj Khalifa“. Pastate yra 162 aukštai. Patalpų vidinis plotas – 344 tūkst. kv. m. Statinys kainavo pusantro milijardo JAV dolerių. Dangoraižyje yra prekybos centrai, biurai, 37 aukštus užima viešbutis, o 45–108 aukštuose įrengta 700 itin prabangių butų. 123 ir 124 aukštuose turistų laukia apžvalgos aikštelės.

Lietuvos paviljoną pasaulinėje parodoje „Expo 2010“ per pusmetį aplankė beveik šeši milijonai žmonių. EPA-Eltos ir VL archyvo nuotraukos

Neramumai Kirgizijoje

Dubajuje iškilusiame aukščiausiame pasaulyje pastate yra net 162 aukštai.

Dr. Manvydas VITKŪNAS 2010-ųjų pradžioje dalyje Lotynų Amerikos šalių buvo įvesta bendra valiuta, skurdžiausią Vakarų pusrutulio valstybę Haitį sudrebino kraupus žemės drebėjimas, o metams baigiantis padvelkė galimo naujo karo Korėjos pusiasalyje šaltukas.

Haičio nelaimės Sausio 12 d. skurdžiausią Vakarų pusrutulio šalį Haitį sudrebino 7 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimas. Žuvo 222 570 žmonių, 311 tūkst. buvo sužeisti, 869 žmonės dingo be žinios. Materialiniai nuostoliai siekia 5,6 mlrd. eurų. Labiausiai nukentėjo šalies sostinė Port o Prensas. Spalį Haityje prasidėjo choleros epidemija, jau nusinešusi per 2 600 gyvybių.

Nauja valiuta Sausio 1 d. kai kurios Lotynų Amerikos šalys įsivedė naują bendrą valiutą – sukrę. Ji naudojama kaip regioninė valiuta, kurios banknotai dar nėra išleisti į apyvartą. Tačiau sukrėmis jau vykdomi bankiniai atsiskaitymai tarp atskirų regiono šalių ir jų viduje. Manoma, kad artimiausioje ateityje į apyvartą bus išleisti ir sukrės banknotai. Bendros valiutos organizacijai ALBA priklauso Venesuela, Bolivija, Kuba, Antigva ir Barbuda, Sent Vinsentas ir Grenadinai, Ekvadoras, Dominika bei Nikaragva.

Balandžio 6–15 dienomis Kirgizijoje vyko masiniai neramumai, per kuriuos buvo nuverstas šalies prezidentas Kurmanbekas Bakijevas. Jis su šeima pabėgo į Baltarusiją. Opozicijos atstovai užėmė šalies parlamentą, kitus administracinius pastatus sostinėje ir sričių centruose. Per protestuotojų susidūrimus su teisėsaugos pareigūnais žuvo 87 žmonės. Birželio mėnesį pietiniame Kirgizijos mieste Oše kilo susirėmimai tarp čia gyvenančių kirgizų ir uzbekų bendruomenių, per kuriuos žuvo dar mažiausiai 893 žmonės (daugiausia uzbekai). Į kaimyninį Uzbekistaną pasitraukė beveik milijonas pabėgėlių.

Žuvo Lenkijos prezidentas Balandžio 10 d. šalia Smolensko (Rusija) sudužo iš Varšuvos skridęs Lenkijos karinių oro pajėgų lėktuvas „Tu-154“, kuriuo į Katynės žudynių 70-ųjų metinių minėjimą vyko šalies prezidentas Lechas Kačynskis su žmona Marija bei gausi delegacija – Lenkijos politiniai lyderiai, aukščiausia šalies karinių pajėgų vadovybė, visuomenės ir Bažnyčios atstovai. Žuvo visi lėktuvu skridę žmonės – 89 keleiviai ir 7 įgulos nariai. Tyrimo duomenimis, avarijos priežastimi tapo sudėtingomis oro sąlygomis (tvyrojo tirštas rūkas) padaryta pilotavimo klaida.

Nuo birželio 11 d. iki liepos 11 d. Pietų Afrikos Respublikoje vyko pasaulio futbolo čempionatas. Jis pirmą kartą surengtas Afrikos žemyne. Čempionato metu sužaistos 64 rungtynės, įmušti 145 įvarčiai. Pasaulio čempionų taurę pelnė ispanai, antri liko Olandijos, treti – Vokietijos, ketvirti – Urugvajaus žaidėjai. Geriausiu čempionato žaidėju pripažintas urugvajietis Diegas Forlanas.

Neregėti karščiai

Išsiveržė ugnikalnis Kovo 21 d. Islandijoje išsiveržė Ejafjadlajokudlio ugnikalnis, į atmosferą išmetęs vulkaninių pelenų debesis. Balandžio 13 d. ugnikalnis įsiveržė dar kartą. Į atmosferą patekę vulkaniniai pelenai labai smarkiai sutrikdė susisiekimą oru didžiojoje Europos dalyje. Kasdien aviakompanijos patirdavo mažiausiai 200 milijonų JAV dolerių nuostolių.

Futbolo čempionatas

Pavasarį Islandijoje dukart išsiveržė Ejafjadlajokudlio ugnikalnis, į atmosferą išmetęs vulkaninių pelenų debesis.

Ekologinė katastrofa Balandžio 20 d. įvyko sprogimas ir kilo gaisras kompanijai BP priklausančioje naftos gavybos platformoje „Deepwater Horizon“, esančioje Meksikos įlankoje, 80 kilometrų nuo pietinės JAV pakrantės. Sprogimo ir po jo kilusio gaisro metu žuvo 11 žmonių, vėliau – dar du avarijos likviduotojai. „Deepwater Horizon“ avarija tapo viena didžiausių technogeninių katastrofų žmonijos istorijoje, per šią avariją į jūrą išsiliejo daugiausia nei kada nors anksčiau naftos. Iš viso ištekėjo daugiau nei 4 milijonai barelių naftos. Balandžio 30 d. naftos teršalų dėmė pasiekė JAV pakrantę. Gamtai padaryta didžiulė žala. Labai nukentėjo žvejybos ir turizmo verslas.

Pasaulinė paroda Gegužės 1–spalio 31 d. Kinijos mieste Šanchajuje vyko pasaulinė paroda „Expo 2010“. Joje dalyvavo

daugiau nei 190 pasaulio šalių (tarp jų – ir Lietuva). Parodoje apsilankė 73 milijonai lankytojų. Tai daugiausia šalių-dalyvių ir daugiausia lankytojų sutraukusi pasaulinė paroda. Lietuvos paviljoną per šešis mėnesius aplankė beveik šeši milijonai žmonių ir jis buvo tarp populiariausiųjų. Jame kasdien pabuvodavo apie 30 tūkst. žmonių. Lankytojų skaičiumi Lietuvos paviljonas lenkė tokių valstybių kaip Didžioji Britanija ir Turkija paviljonus. Kita pasaulinė paroda įvyks Pietų Korėjos mieste Josu 2012 metais.

Žydai atakavo humanitarinę pagalbą Gegužės 31 d. Izraelio pasienio apsaugos pajėgų specialiosios paskirties dalinio kariai atakavo tarptautinės „Laisvės ﬂotilės“ laivus, į Gazos ruožą gabenusius humanitarinės pagalbos krovinį. Per puolimą nužudyti aštuoni Turkijos piliečiai, dar trisdešimt įvairių šalių atstovų buvo sužeisti. Lengvus sužeidimus patyrė 10–15 žydų karių. Izraelio veiksmai sulaukė daugelio užsienio šalių ir Jungtinių Tautų pasmerkimo.

Nuo liepos iki rugsėjo didelėje Europos dalyje tvyrojo neregėti karščiai. Ypač smarkiai stichija smogė Rusijai, kurioje ši vasara, mokslininkų teigimu, buvo karščiausia per pastarąjį tūkstantį metų. Karščio rekordas pasiektas Tambove ir Volgograde, kur oro temperatūra pavėsyje birželio pabaigoje buvo pasiekusi 41,1 laipsnio. Kilus didžiuliams gaisrams, sudegė apie 2 tūkst. gyvenamųjų namų, žuvo 57 žmonės. Rusijos vyriausybė uždraudė grūdų eksportą. Bendras stichijos sukeltų nuostolių dydis šalies ekonomikai siekia daugmaž 20 milijardų dolerių.

Įtampa Korėjoje Per visus 2010 metus didėjo įtampa Korėjos pusiasalyje. Komunistinės Šiaurės Korėjos povandeninis laivas kovą paskandino Pietų Korėjos karo laivą. Žuvo 46 Pietų Korėjos jūrininkai. Gegužės mėnesį Šiaurės Korėjos vadovybė paskelbė šalyje karinę parengtį, o birželio mėnesį atvirai pagrasino Pietų Korėjai branduoliniu karu. Lapkričio 23 d. Šiaurės Korėjos artilerija apšaudė Pietų Korėjai priklausančią salą ir nukovė 4 Pietų Korėjos karius. Pietų Korėja taip pat atsakė artilerijos ugnimi. Abi šalys pasienyje rengia plataus masto karinius mokymus ir demonstruoja karinę galią.

Potvynis Pakistane Birželio mėnesį Pakistane po ilgai trukusių musoninių liūčių išsiliejo upės, kilo didžiuliai potvyniai. Vietomis vanduo pakilo net 5,5 metro. Stichija pasiglemžė mažiausiai pusantro tūkstančio gyvybių, buvo sugriauta apie 15 tūkstančių namų, išplauti keliai, sugriauti 45 gelžbetoniniai tiltai. Nuo potvynio nukentėjo ne mažiau kaip 2 milijonai žmonių.

2010 m. Korėjoje didėjo įtampa.

Aukščiausias pastatas Sausio 4 d. Dubajuje ( Jungtiniai Arabų Emyratai) atidarytas aukš-

Skurdžiausią Vakarų pusrutulio valstybę Haitį sudrebino kraupus žemės drebėjimas.

Pakistane po ilgai trukusių musoninių liūčių kilo didžiuliai potvyniai.

Mûsø paveldas Priedas apie Lietuvos paveldà 2010 m. gruodþio 31 d.–2011 m. sausio 14 d., Nr. 8 (44). Redaktorë Lilija Valatkienë, lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

„Gimtasis kraðtas“ sveèiuojasi Trakø rajone

Trakai – tautos istorijos lopšys Trakai – nedidukas Lietuvos miestas, suvaidinęs milžinišką vaidmenį mūsų tautos istorijoje.

Vincas Kapočius, Trakų rajono savivaldybės meras

Švenčiausiosios Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia virš Trakų iškyla lyg baltas angelas.

Nors Trakuose gyvena apie septynis tūkstančius gyventojų, miestelis sulaukia neregėto turistų dėmesio. Pripažintas vienu labiausiai lankomų Rytų Europos miestų, Trakai traukia žmones savo architektūriniu savitumu, unikaliais kultūriniais renginiais ir pramogomis.

Ištikimieji sargybiniai XIV a. pabaigoje, kai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorija siekė net Juodąją jūrą, kunigaikš-

tis Vytautas iš Krymo atsivežė totorių ir karaimų šeimas ir įkurdino Trakuose. Jie saugojo didžiojo kunigaikščio pilį ir buvo ištikimi Vytauto sargybiniai. Karaimai iki šiol išsaugojo savo tautinę savimonę. Šiandien turistus domina išlikę karaimų gyvenamieji namai, maldos namai kenesa. Ne vienas skuba paragauti garsiųjų karaimų kibinų ir kitų tautinių patiekalų. Trakus iš visų pusių supa ežerai: Lukos (Bernardinų), Totoriškių, Galvės. Čia pat Skaistis ir Akmena. Eže-

ringas Trakų kraštas (daugiau kaip 200 ežerų) ištisus metus masina žvejoti tiek vietinius, tiek gamtos mylėtojus iš tolėliau. Trakų kraštą raižo upės Neris, Verknė, Geluža, Cirvija, Gruožė, Lukna, Spengla ir Žvirgždė.

Senieji Trakai – kovų liudytojai Trakų istorija prasideda Senuosiuose Trakuose, nedideliame už trijų kilometrų esančiame kaime, pro kurį pravažiuojame keliaudami į Trakus iš Vilniaus traukiniu. Legen-

Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

dos pasakoja, kad Senuosius Trakus įkūrė Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas. Manoma, kad tai įvyko XIV a. pirmoje pusėje. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose ši vietovė minima 1337 m. kryžiuočių ordino metraštininko Vygando Marburgiečio kronikoje. XIV a. antroje pusėje Senuosiuose Trakuose jau stovėjo mūrinė pilis. 1345–1382 m. ją valdė Trakų ir Žemaitijos kunigaikštis Gedimino sūnus Kęstutis. Nukelta į 10 p.

Grafaitės prisiminimuose Lentvaris – džiaugsmo ir skausmo namai „Lentvario dvaras ir miestelis buvo mylimiausias Vladislovo Tiškevičiaus kūrinys. Paskyręs jam didelę gyvenimo dalį, grafas amžinam poilsiui atgulė koplyčioje prie bažnyčios, dėl kurios statybos jis ilgai kovojo su caro valdžia“, – savo dienoraštyje rašė jo dukra Zofija Tiškevičiūtė-Potocka.

Nuotrauką laikė po užuolaidėle Palaikydamas gerus santykius su vietine lenkų bendruomene, mano tėvas susidraugavo su Konstantinu Liubomirskiu, kunigaikščio Eugenijaus Adolfo sūnumi. Vieną kartą tėvas pas jį pamatė labai gražios merginos nuotrauką. Negalėdamas atitraukti nuo jos akių, pasipiršo be užuolankų: „Mano žmona taps tik ta, jokia kita“.

Tuomet jis nė neįtarė, jog tai Konstantino sesers Marijos Kristinos nuotrauka. Mano tėvas tuoj pat užsigeidė tą nuotrauką turėti. Tais laikais toks įgeidis buvo visiškai nepriimtinas ir padaryti tai buvo ne taip paprasta. Po ilgų svarstymų ir abejonių Konstantinas visgi davė jam tą nuotrauką su sąlyga, kad Vladislovas niekam jos nerodys. Tėvas užsakė nuotraukai specialų, savo sumanytą rėmelį, su balta šilkine užuolaidėle, kuri slėpė panelę nuo nepageidaujamų žvilgsnių. Mano motina laukėsi. Nežiūrint to tėvai nutarė dalyvauti visuose to sezono renginiuose. 1893 m. vasario 7 dieną jie nuvyko į didelį karnavalo pokylį pas grafą Stanislavą Kosakovskį. Mano mama buvo persirengusi Žozefina, pirmąja Napoleono žmona. Vilkėjo ilgu safyro spalvos

Kodėl čia gera gyventi

Lentvario dvaro šeimininkai Vladislovas ir Kristina Tiškevičiai.

apsiaustu, pamuštu šermuonėlių kailiais, su auksiniu ąžuolo lapų vainiku ant galvos, o tėvas buvo persirengęs vengrų kunigaikščiu. Jie atrodė stulbinamai. Deja, pokylio įkarštyje jiems teko skubiai išeiti ir grįžti namo. Vasario 8 dienos rytą aš išvydau šį pasaulį.

Vladislovas Tiškevičius – energingas novatorius Tėvas sumanė pastatyti miestą šalia geležinkelio stoties. Nesunkiai gavo leidimą.

Nukelta į 10 p.

Aš kilęs nuo Ukmergės krašto. Į Trakus prieš 35 metus atvažiavau baigęs mokslus. Ne veltui sakoma, kad savame krašte pranašu nebūsi. Žmoną – architektę – Kaune sutikau ir pamilau. Į Trakus atvykome su mažu sūneliu, o dukra – visai vietinė, Trakuose gimė ir išvažiuoti iš čia niekur neketina. Tiesa, tik atvažiavus buvo minčių sparnus kelti. Kaip ir visi atvykėliai manėme, kad nepritapsime. Tačiau Trakai, daugianacionalinis, daugiakultūris rajonas, greitai įtraukė į savo gyvenimą. Su šeima pradėjome gyvenimą vieno kambario bute, o dabar savo namą turime, sodą ir šulinį, žodžiu – esame vietiniai. Gera mums čia, didžiuojamės gyvendami vietovėje, kuri itin svarbi Lietuvos istorijoje. Man kaip merui optimizmo suteikia tai, kad Trakų rajone nedarbas bene mažiausias Lietuvoje, vadinasi, iš krizės duobės išsikapstysime pirmi. O ko daugiau žmogui reikia? Darbo ir gražios aplinkos, kad būtų gera gyventi ir smagu ilsėtis. Labai vertinu tai, ką turiu. Kokiomis savybėmis pasižymi trakiškiai? Karaimai, totoriai, lenkai, rusai, lietuviai – visi jie man draugiški, paprasti, nuoširdūs. Bendraujant lemia kiekvieno individualios savybės. Juk kaip šauksi, taip ir atsilieps. Prie gero geras traukia, prie blogo blogas. Gražesnėje aplinkoje geresni žmonės. Ne tokie pikti, atsipalaidavę, ypač vasarą. Gal darbštumo truputį jiems trūksta. Kiemus galėtų apsišluoti. Visiems linkėčiau žemaitiško požiūrio į darbą, sveiko užsispyrimo ir tvarkos. Trakų mieste yra 6,5 tūkstančio gyventojų. Vasarą užplūsta daugybė žmonių, vien pilyje apsilanko 350 tūkstančių turistų, tad saviškį gatvėje sunku ir pastebėti. Trakuose žmonės daugiausia verčiasi turizmu. Dalis trakiškių kasdien važinėja dirbti į sostinę, o pas mus iš Vilniaus atvažiuoja gydytojai, teisėjai, kultūros darbuotojai. Kaip gyventi žmonėms per krizę? Palinkėčiau daugiau iniciatyvos, atjautos, šypsenų, mažiau panikos. Tegul Naujieji metai atneša daugiau šviesos, džiaugsmo ir paprastos žmogiškos laimės.

Nukelta į 11 p.

Gimtasis kraštas

2010 m. gruodžio 31 d.–2011 m. sausio 14 d., Nr. 44

Mūsų paveldas

Atkelta iš 9 p. Apie 1350 m. čia gimė žymiausias Lietuvos viduramžių valdovas Vytautas (1392–1430 m. Lietuvos didysis kunigaikštis). XIII–XV a. lietuviams teko daug kariauti. Pats pavojingiausias priešas buvo Teutonų (kryžiuočių) ordinas. Senųjų Trakų pilis – kovų su kryžiuočiais liudininkė. 1391 m. pilis buvo sugriauta ir nebeatstatyta. Pastačius pilis Naujuosiuose Trakuose, Senųjų Trakų pilis neteko reikšmės ir nebuvo atstatyta. Šiandien pilies vietoje matome XIX a. pabaigoje statytą neogotikinę bažnyčią. Jos sienos remiasi į 1405 m. vienuolių benediktinų statytos bažnyčios pamatus. 1998 m. Trakų istorinis nacionalinis parkas pradėjo įgyvendinti projektą „Vytauto Didžiojo kelias“.

Naujieji Trakai – unikalus miestas 1377 m. kryžiuočių kelių aprašymuose pradedami minėti Naujieji Trakai – šiandieninis Trakų miestas. Naujųjų Trakų miesto planą, struktūrą ir raidą nulėmė gamtos sąlygos. Tačiau jos tapo ir gynybiniu miesto privalumu. Miesto dalis į visumą jungė vasaros ir žiemos keliai. Didysis kelias (dabar Birutės g.) ir Senasis kelias (dabar Karaimų g.) sukūrė unikalų miesto planą, kuris vasarą buvo linijinis, o žiemą, kai buvo naudojami žiemos keliai, radialinis. Šalia šių gatvių, laikui bėgant, buvo statomos ne tik pilys, visuomeniniai pastatai, bet ir privatūs gyvenamieji namai. Trakai – unikalus miestas dar ir tuo, kad jame gyveno ir jį kūrė lietuviai, lenkai, žydai, rusai, totoriai ir karaimai. Tai vienintelis Lietuvoje miestas, turėjęs dvi savivaldas: nuo 1409 m. – Didžiojo miesto, t. y. krikščioniškosios Trakų miesto dalies, ir nuo 1441 m. – Mažojo miesto, t. y. karaimų gyventos Trakų miesto dalies. Jų palikimas pasiekė mus ir stebina savo architektūros lakoniškumu ir tradiciškumu.

Trakai – tautos istorijos lopšys Trakų miesto vardas kilęs nuo žodžio trãkas – pakilesnė, iškirsta ar išdegusi miško vieta.

Lietuvos pasididžiavimas Manoma, kad Trakų pilį iki 1377 m. statė Kęstutis. Kryžiuočių kronikos tais metais ją vadina Trakų naująja pilimi. Čia buvusius žemės ir medžio konstrukcijų įtvirtinimus XV a. pradėta keisti mūru. Pilis baigta statyti valdant Vytautui, 1414–1430 m. Pilį saugojo 11 gynybinių bokštų. Šiandien restauruoti keturi pilies bokštai. Po 1430 m. Pusiasalio pilyje rezidavo Lietuvos didieji kunigaikščiai Švitrigaila ir Žygimantas Kęstutaitis. Žygimantą Kęstutaitį 1440 m. kovo 20 d., Verbų sekmadienį, Pusiasalio pilies vartų bokšte sąmokslininkai nužudė. Šioje pilyje 1503 m. buvo įkalinti Maskvos didžiojo kunigaikščio pasiuntiniai. Lemtingais 1655 m. pilis buvo sugriauta ir nebeatstatyta. Tik XIX a. antroje pusėje pradėti pilies restauravimo darbai. 1962 m. pagal architekto B.Krūminio projektą buvo atstatyti Kunigaikščių rūmai su donžonu, o 1987 m. baigti restauruoti pagrindiniai priešpilio objektai (architektas Stasys Mikulionis). 1962 m. Salos pilis perduota Trakų istorijos muziejui. Šiandien Trakų pilis labiausiai garsėja birželį ir rugpjūtį vykstančiomis

Lietuvos valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos paskelbė konkurso „Sėkmingiausias metų turizmo projektas“ rezultatus. Trakų miestui paskirtas II vietos apdovanojimas už sėkmingiausią nekomercinį turizmo rinkodaros projektą bei už sėkmingiausią turizmo iniciatyvą 2010 metais. Vienintelis Lietuvoje Irklavimo muziejus buvo apdovanotas II vieta. Irklavimo muziejaus įkūrėja Rima Karalienė, Trakų rajono savivaldybės meras Viktoras Kapočius ir Trakų turizmo informacijos centro direktorė Laima Balčytienė džiaugiasi, kad Trakų turizmo projektai – vieni sėkmingiausių Lietuvoje. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Trakų kenesa buvo kelis kartus sugriauta ir sudeginta, tačiau kiekvieną kartą tikinKlaudijaus Driskiaus nuotraukos tieji ją atstatydavo toje pačioje vietoje.

viduramžių šventėmis, kurių metu atgimsta viduramžių miesto gyvenimas su jo amatais, prekyba, riterių kovomis. Šis renginys kasmet sutraukia po kelis tūkstančius žmonių. Dveji laiptai veda į aukščiausią pilies vietą – Aukų kalną. Pasak legendos, ant jo vyko pagoniškos apeigos, buvo aukojama dievams. XX a. antroje pusėje Aukų kalne rastos XV a. pradžioje nebaigtų statyti rūmų liekanos. Čia įrengtos ekspozicijos, veikia parodos, vyksta renginiai. Muzikos gerbėjus traukia Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vasaros festivaliai ir senosios muzikos ansamblių koncertai. Kasmet pasigrožėti pilimi atvyksta daugiau kaip 350 tūkstančių žmonių.

Karaimai ir kenesa Naujieji Trakai tapo ir karaimų tėvyne. Juos XIV a. pabaigoje Vytautas iš Krymo atkėlė ir apgyvendino miesto dalyje, esančioje tarp Pusiasalio ir Salos pilių. Trakų karaimai pasiskirstė į dvi skirtinga veikla užsiimančias grupes: karių ir civilių. Kariai gyveno Mažajame mieste ir saugojo pilis bei tiltą į Salos pilį, o civiliai gyveno Didžiajame mieste ir buvo raštininkai, vertėjai, dirbo žemę, vertėsi smulkiaisiais amatais, prekyba. Šioje miesto dalyje iki šiol yra jų maldos namai –

Grafaitės prisiminimuose Lentvaris – džiaugsmo ir skausmo namai Atkelta iš 9 p.

Grafas Vladislovas Tiškevičius.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Nedelsdamas pastatė didelį viešbutį – medinį namą su restoranu, šokių sale, scena, skirta koncertams ir vaidinimams. Turtingiausios žydų šeimos iš Vilniaus atvažiuodavo į tą viešbutį švęsti savo vestuvių. Tėvas už savo lėšas pastatė vaistinę, mūrinį pašto pastatą. Kelias dešimtis dešimtinių žemės išskyrė gyvenamųjų namų statybai, o pirmieji sklypai buvo dalinami neatlygintinai, taip skatinant namų statybą. Miestelis vystėsi gana greitai. Atsidarė maisto prekių parduotuvės, len-

kų ir žydų dirbtuvėlės, urmo sandėliai. Namai augo kaip grybai po lietaus. Buvo pastatytas naujas stoties pastatas ir keli depo pastatai vagonams ir garvežiams. Rezidencijos teritorijoje raudoname mūriniame pastate buvo įsikūrusi ligoninė. Ligonius globojo akušerė ir slaugytoja ponia Šaniavska ir daktaras Okulič, kurių darbas buvo apmokamas iš dvaro lėšų. Jie rūpinosi namiškių, darbuotojų, kumečių ir visų aplinkinių gyventojų sveikata. Kai mano tėvas baigė dantų gydytojo mokyklą Varšuvoje, jis įrengė sto-

kenesa (viena iš trijų pasaulyje veikiančių), mokykla – medresė, o kitoje Totoriškių ežero pusėje nuo pat karaimų įsikūrimo Trakuose – kapinės.

Švenčiausiosios Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia 1409 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas fundavo Trakų parapinę bažnyčią. Bažnyčia buvo gotikinio stiliaus. XVII a. pradžioje Vilniaus vyskupas Eustachijus Valavičius bažnyčią perstatė. 1655 m. per karą su Rusija bažnyčia buvo apgriauta, vėliau atstatyta. 1718 m. bažnyčia rekonstruota. Jos fasadams ir interjerui suteikta baroko bruožų. Bažnyčia garsi Trakų Dievo Motinos paveikslu. Manoma, kad paveikslas nutapytas Konstantinopolyje 1123 m., ir 1390 m. imperatorius Emanuelis II Paleologas padovanojo jį Vytautui. XVIII a. pradžioje popiežius Klemensas XI vainikavo paveikslą auksine karūna. 1718 m. rugsėjo 4–12 d. vyko karūnavimo iškilmės. Tai buvo antras karūnuotas paveikslas Lenkijos ir Lietuvos valstybėje (pirmas – Čenstachovoje, Lenkijoje). Šioje bažnyčioje buvo saugomos Trakų Dievo Motinos paveikslo karūnos, kurias dabar galima pamatyti Vilniaus taikomosios dailės muziejuje. matologijos kabinetą ir kiekvieną dieną dvi valandas iš ryto nemokamai gydė apylinkės gyventojams dantis. Taip pat energingai Vladislovas ėmėsi perstatinėti rūmus ir tvarkyti parką. Buvo pasirinktas neogotikinis Elžbietos I stilius ir pakviestas šio stiliaus specialistas, Belgijos architektas de Vaga. 1895 m. pabaigoje apsigyvenome atnaujintuose rūmuose. Pagal prancūzų botaniko Eduardo Andrė planą buvo sutvarkytas parkas. Ežero pakrantėje, prie kaskados mūriniame pastate buvo įrengta „Cafe Rivjera“. Visam sezonui priimtas aštuonių žmonių ansamblis, kuris, apsirengęs neapolietiškais rūbais, dainuodavo ir šokdavo. Vakarais, esant geram orui, ant spalvotais žibintais apšviestų sielių, vaizduojančių šv. Morkaus aikš-

• Trakų salos pilis (statyta nuo XIV a. II pusės iki Vytauto valdymo pabaigos), kurioje nuo 1962 m. veikia Trakų istorijos muziejus; • Trakų pusiasalio pilies (XIV a.) ir salos pilies (XV a. pradžia) liekanos; • sena parapinė Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia; • mūrinė Trakų Švč. Dievo Motinos Gimimo cerkvė (pastatyta 1863 m.); • karaimų XVIII a. kenesa ir XIX–XX a. kapinės, senųjų kapinių vartai ir tvora yra architektūros paminklas (pirmoji pastatyta dar XV a.); • Trakų dominikonų vienuolynas; • į šiaurę nuo Pilies salos, Galvės ir Skaisčio ežerus skiriančiame pusiasalyje (buvusioje Algirdo saloje) išlikęs Užutrakio dvaras; • Buvusi Trakų smuklė (XVIII a. pabaiga–XIX a. pradžia); • Buvusio Trakų bernardinų vienuolyno liekanos. • Trakuose, Karaimų g. 22, veikia Serajos Šapšalo rinkinių pagrindu sudaryta Trakų muziejaus karaimų parodos ekspozicija. Po remonto atidaryta 1997 m. birželio 28 d., švenčiant karaimų ir totorių įsikūrimo Lietuvoje 600-ąsias metines; • Šv. Jono Nepomuko koplytstulpis.

Manoma, kad koplytstulpis pastatytas XVII a. Turgaus aikštėje kaip skelbimų lenta. Vėliau jis imtas vadinti žvejų ir vandens apsuptų miestų globėjo šv. Jono Nepomuko vardu.

tę Venecijoje, vaidino artistai. Daugybė valčių su žiūrovais plaukiodavo iki sutemų.

Per plauką nuo tremties 1904 m. lapkritį tėvo, Pramonės ir Prekybos rėmimo draugijos Varšuvos padalinio Pirmininko, iniciatyva susirinko apie du šimtus delegatų iš visos šalies. Buvo priimtas garsusis „Tiškevičiaus memorandumas“ prieš antilenkišką Rusijos politiką ir iškelta Lenkų Karalystės autonomijos idėja. Memorandumą gruodžio mėnesį tėvas įteikė Vidaus reikalų ministrui Sankt Peterburge. 1906 m. tėvas gavo mandatą atstovauti pirmojoje Dūmoje.

Nukelta į 12 p.

2010 m. gruodžio 31 d.–2011 m. sausio 14 d., Nr. 44 Jolanta MIŠKINYTĖ Neseniai Trakų rajono savivaldybėje įvyko Kultūros paveldo departamento vadovų, atsakingų savivaldybės pareigūnų ir Lentvario dvaro savininko, kompanijos „Ranga Group“ prezidento Laimučio Pinkevičiaus susitikimas. Verslininkas pateikė konkrečių pasiūlymų, kurie padėtų išgelbėti nuo gresiančio sunykimo vieną įspūdingiausių Lietuvos dvaro sodybos ansamblių.

Gimtasis kraštas

Mūsų paveldas

Lentvario dvaro likimas savivaldybės rankose

Kodėl čia gera gyventi Atkelta iš 9 p. Inesa Nedzveckienė, Trakų rajono savivaldybės Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vyr. specialistė

Gyventojai niokoja paveldą Ne tik Lentvario dvarui, bet ir daugybei kitų šalies paveldo objektų labai pakenkė tokių teritorijų ir jose esančių pastatų išskaidymas keliems savininkams, o neretai – ir neskaidri privatizacija. Kai kuriuose Lentvario ansamblio pastatuose įrengti socialiLentvario dvaro ansamblis turi būti prieinamas plačiajai visuomenei, skirtas pramogoms ir turizmui. Raimundo Šuikos nuotrauka niai būstai. Taip būtų ne tik išgelbėtas nacio- grąžinti grafų Tiškevičių laikų vaizdą. Pasak L.Pinkevičiaus, dalis gy- tojančio parko su įspūdinga tvenkiventojų elgiasi asocialiai: savava- nių, kaskadų, takų, laiptelių ir grotų nalinės svarbos paveldo objektas, bet Pačiuose rūmuose greičiausiai būtų liškai pjauna parko medžius kurui, sistema. Lietuvoje išliko visi keturi ir labai pagerintos jo teritorijoje įsi- gyvenama. ardo pastatus, šiukšlina. Kol aplinka įžymiojo prancūzo sukurti parkai, kūrusių žmonių gyvenimo sąlygos, Trakų rajono savivaldybės meras nuolat siaubiama, jis nemato gali- iš kurių Lentvario parkas laikomas nes dabar jie neturi net įprastų pa- Vincas Kapočius teigė, kad savivalmybių investuoti į dvaro restauravi- brandžiausiu. togumų. dybė visada pritars geroms idėjoms, mą. Verslininko įsitikinimu, jei toks jeigu jos nereikalauja lėšų, kurių sabarbarizmas keros dar keletą metų, Žada pastatyti namus vivaldybė neturi. Rūmuose gyvens pats iš didingo grafų Tiškevičių palikimo Kultūros paveldo departamento nebeliks nieko. Jeigu iš dvaro ansamblio būtų išL.Pinkevičiaus 2007-aisiais įsi- direktorė Diana Varnaitė užtikrino, Netektume XIX a. anglų neo- kelti socialiniai būstai ir būtų sudary- gyjant dvarą išsakyta vizija nesikei- kad departamentas padarys viską, jog gotikos stiliaus rūmų, grafų kavi- tos sąlygos įsigyti jį vienam valdytojui, čia: Lentvario dvaro ansamblis būtų privatizacijos įkarštyje gabalais išdrasnės „Rivjera“, kitų istorinių pastatų. verslininkas L.Pinkevičius sako, kad plačiajai visuomenei prieinama poil- kytas Lentvario dvaro ansamblis vėl Ir, žinoma, pasaulinio garso krašto- įsipareigotų pastatyti gyventojams sio, pramogų ir turizmo vieta. Keti- atsidurtų vienose rankose ir taptų vaizdžio architekto Eduardo Fransua namus bet kurioje kitoje Trakų rajo- nama atkurti vandens malūną, kalvę, unikalų paveldą vertinančių turistų Andrė kurto kalnų peizažą atkar- no savivaldybės pasiūlytoje vietoje. kavinę, sutvarkyti parką, interjerams traukos centru.

Lentvario dvaro sodyba ir parkas Nuo XVII a. minimas Litovariškių (Landvarovo) dvaras, iš kurio XIX a. atsirado Lentvario vietovardis. Manoma, kad pirminis dvaro pavadinimas yra kilęs iš asmenvardžio. XIX a. Lentvario apylinkės priklausė grafams Tiškevičiams, kurie čia pasistatė anglų neogotikos stiliaus rūmus, prie jų pasodino didelį parką, sukurtą žymaus prancūzų kraštovaizdžio architekto E.F.Andrė. Pagrindiniai Lentvario dvaro sodybos ansamblio plano elementai liko nepakitę. Dvaro rūmai ir ūkiniai pastatai buvo pastatyti valdant grafui Juzefui Tiškevičiui, XIX a. II p. Daugelis šių pastatų išliko iki mūsų dienų, tik pakeitė savo paskirtį arba buvo perstatyti.

Kadangi dvaro sodyba suformuota per palyginti trumpą laiką (XIX a. vid.– XX a. pr.), tai visi dvaro pastatai yra vadinamojo plytų stiliaus. Jie netinkuoti, išradingai papuošti raudonų plytų dekoru, neogotikiniais elementais. Dvaro pastatai ir reljefo formos sudaro erdvių visumą, kurios branduolį puošia kompoziciškai išraiškingiausia ir funkcionaliai svarbiausia centrinių rūmų erdvė. Lentvario dvaro parkas yra vienas gražiausių, ypatingo dėmesio vertas istorizmo epochos kūrinių. 2007 m. rugsėjį dvarą ir dalį šalia esančios teritorijos įsigijo UAB „Ranga Group“ savininkas Laimutis Pinkevičius.

Lentvario dvaro ansamblį niokoja socialinių būstų gyventojai.

Angelų kalva skleidžia gėrio spindulius Važiuojant į Užutrakį šalia kelio Trakai–Rykantai atšakos į Būdos kaimą stūkso Angelų kalva. Joje pastatytos milžiniškos angelų skulptūros palaimą ir gėrį skleidžia visam Trakų kraštui. Monika PIPIRAITĖ

Angelų kalvoje jau pastatytos dvidešimt šešios penkių metrų aukščio skulptūros. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Žinia apie Angelų taką pasklido po visą pasaulį, o norinčiųjų prisijungti kuriant simbolinę angelų buveinę Trakų žemėse daugėja. Angelų kalvoje apsilankančius žmones pasitinka jau dvidešimt šešios penkių metrų aukščio angelų skulptūros, simbolizuojančios krikščioniškąsias vertybes. Skulptūras šiai kalvai kuria prieniškio tautodailininko Algimanto Sakalausko sutelktas būrys menininkų iš visos Lietuvos. Prieš keletą metų jungtinės kaimų bendruomenės „Užugiriai“ narių Dominykos Dubauskaitės-Kairevičienės ir Lolitos Piličiauskaitės-Navickienės idėją šalia Trakų įkurti Angelų kalvą nuoširdžiai palaikė Trakų is-

torinio nacionalinio parko direkcija. Kelių žmonių idėja virto pilietiškumą, vienybę ir santarvę skatinančiu projektu. Angelų kalvos kūrime panoro dalyvauti pavieniai asmenys, šeimos, bendruomenės, kolektyvai, įvairių profesijų ir likimų žmonės iš Trakų krašto bei visos Lietuvos. Prieš metus švenčiant Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios 600 metų jubiliejų prie gausaus būrio dovanotojų prisijungė ir Trakų miesto partnerio Rainės (Vokietija) delegacija. Pasak projekto iniciatorių, pradžia buvo sunki, tačiau žmonės suprato, kad norima sukurti sakralią erdvę, iš kurios sklindantys gėrio ir palaimos spinduliai apšvies visą šalį, suteiks dvasios stiprybės, vilties, tikėjimo.

Mano gražiausios nerūpestingos vaikystės ir jaunystės dienos prabėgo Trakuose. Išvažiavau studijuoti, teko gyventi ir užsienyje, tačiau likimo keliai mane grąžino į tėviškę. Kur augau, ten širdelė ir dirbti atvedė. Man čia gera būti. Pirmiausiai dėl to, kad Trakai nors ir nedidelis, tačiau gyvas, jaukus, linksmas miestas. Yra Lietuvoje vietovių, kurių populiarumas priklauso ne nuo dydžio ar geografinės padėties, bet nuo vaidmens tautos istorijoje. Nors gyvenu Vilniuje, tačiau į darbą Trakuose kasdien važiuoju kaip į šventę. Smagiausia čia vasarą, kai privažiuoja daug žmonių iš įvairiausių pasaulio kampelių. Tas miestelio gyvybingumas mane ir vilioja labiausiai. Turtinga istorijos sankaupa, architektūros paveldas, gerai išvystytas pažintinis turizmas, įdomūs žmonės, daug kultūros ir sporto renginių. Man labiausiai patinka didinga Trakų pilis, ji mane įkvepia, mėgstu aplink ją pasivaikščioti. Užkandžiauti traukiu į „Kiubėtės“ kibininę, su draugais neaplenkiame ir „Senosios kibininės“, ir „Kybynlar“. Žodžiu, kibinai dar neatsibodę. Paprastai panašių kurortinių miestelių gyventojai pyksta, kad vasarą atvykėliai sutrikdo jų įprastą gyvenimo ritmą. Tačiau kaip gali pykti ant tų žmonių, kurie padeda mums duonai užsidirbti, atvykę palieka čia savo pinigus. Vietiniai žmonės, smulkūs verslininkai, turizmo specialistai stengiasi daug dirbti. Juk Trakai gyvena iš turistų, todėl jei kuriam nors įvažiavimą į kiemą automobiliai užtveria, neilgai pyksta. Šeimininkas taikiai ir operatyviai išsprendžia tokius nepatogumus ir kviečia dar ir dar atvažiuoti.

„Prieš metus ieškojome norinčiųjų tapti Angelų globėjais, – vienbalsiai teigia D.Dubauskaitė-Kairevičienė ir L.Piličiauskaitė-Navickienė. – O šių metų pavasarį jau prasidėjo stebuklai: pasipylė skambučiai norinčiųjų dovanoti naujų angelų skulptūrų.“ Kraštiečių mylimas ir gerbiamas monsinjoras Vytautas Pranciškus Rūkas, kuris atšventė 85 metų jubiliejų, nutarė Angelų kalvoje įkurdinti simbolizuojantį senolius, garbaus amžiaus sulaukusius žmones globojantį ąžuolinį Senjorų angelą, kurį pašventino Vilniaus arkivyskupijos vyskupas Juozas Tunaitis. „Angelų turėtų būti dar daugiau, juk tai globą ir gėrį simbolizuojančios dangaus būtybės, – pradėdamas naujų skulptūrų pašventinimo ceremoniją sakė V.P.Rūkas. – Šioje kalvoje įkurdintos angelų skulptūros žmonėms primins apie gyvenimo tikslą. Kiekvienam mūsų reikalingas angelas sargas, kad įspėtų mus, skubančius žemės keliais, kad suteiktų vilties ir tikėjimo.“

Gimtasis kraštas

Mūsų paveldas

2010 m. gruodžio 31 d.–2011 m. sausio 14 d., Nr. 44

Baltojo dvaro prisiminimai Parkas sename miške

Šiuo metu Užutrakio dvare ir parke organizuojami įvairūs renginiai.

Trakų istoriniame nacionaliniame parke ant Galvės ežero kranto boluoja nuostabus neorenesansinio stiliaus Užutrakio dvaras. Bitė ANDRIJAUSKAITĖ Užutrakio ansamblis buvo sukurtas Juozapo Tiškevičiaus ir jo žmonos Jadvygos iniciatyva. Ją XIX–XX a. sandūroje įgyvendino lenkų architektas Juzefas Husas bei prancūzų kraštovaizdžio architektas ir biologas Eduardas Fransua Andrė.

Skoninga prabanga Dvaro sodybą sudaro rūmai, parkas ir jame esantys pagalbiniai pastatai: arklidės, spirito varykla, kalvė, svirnas, sargo, keltininko bei sodininko namai, tvartai ir kiti statiniai.

Architektas J.Husas Užutrakyje suprojektavo neorenesansinio stiliaus rūmus su terasa, kurie tapo dvaro sodybos kompoziciniu centru. Pirmame pastato aukšte yra įrengtos septynios simetriškos salės su dideliais stačiakampiais langais, o pačiame pastato viduryje – holas ir per stogą apšviečiama laiptinė. Salių interjeras buvo gausiai išpuoštas. Antrame aukšte buvo kuklios gyvenamosios patalpos su keturkampiais langais. Juozapo ir Jadvygos dukra Joana prisimena: „Gražūs rūmų salonai buvo apstatyti Liudviko XVI stiliaus baldais. Ant sienų kabojo gobelenai ir paveikslai. Tarp jų – nuostabus mergaitės portretas, nutapytas garsaus prancūzų dailininko Žano Batisto Grezo. Kiekviena smulkmena buvo paties tėvo prižiūrima.“ Savo dienoraštyje Zofija Tiškevičiūtė-Potocka, Vladislovo Tiškevičiaus dukra, rašė: „Visi tie skoningai išdėstyti šedevrai traukė akį, bet sudarė šiek tiek dirbtinę atmosferą, kurioje atvykėlis, žavėdamasis tais stebuklais, bijojo laisvai pajudėti ir sėdėti ant tų sofų ir fotelių.“ Ponia Janina Putkamerova-Žoltovska po apsilankymo pas grafą Juozapą Tiškevičių pripažino, kad šalia esantys ir jo broliui Vladislovui

Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

priklausantys Lentvario rūmai bei parkas neprilygsta Užutrakiui grožiu ir supančia aplinka.

Kraštovaizdžio burtai Baltojo dvaro kelių salonų langai buvo nukreipti į ežerą. Sienos baltos, papuoštos lipdiniais, židiniu ir lempomis. Auksuoti ir apmušti švie-

Tėvas statybas pradėjo, sūnus baigė Užutrakio dvaras apėmė daugiau nei 600 ha teritoriją. Iš jų 80 ha plotą aprėpė sodyba, kurią sudarė ūkinė ir reprezentacinė dalys. Abi dalis atribojo sudėtinga tvenkinių ir želdynų sistema. Ūkinėje dalyje Juozapas Tiškevičius (vyresnysis) 1895–1897 m. pastatė medinius ir raudonų plytų mūro pastatus – karvidę, vežiminę, svirną, spirito gamyklą su sandėliu, kalvę ir kt. Šioje sodybos dalyje taip pat buvo Užutrakio alkakalnis, ant kurio nuo XVIII a. stovėjo unitų cerkvė. Ją Tiškevičiai pavertė dvaro koplyčia. Ūkinę dalį J.Tiškevičius suformavo iš XIX a. gale įsigyto Užutrakio palivarko, o naujosios savo rezidencijos reprezentacinę dalį įrengė pusiasalio, vadinto Algirdo sala tarp Galvės ir Skaisčio

Grafaitės prisiminimuose Lentvaris – džiaugsmo ir skausmo namai Atkelta iš 10 p. Tėvo, kaip deputato veikla nepatiko caro valdžiai, nes jis pasisakė prieš valdžios palaimintus žydų pogromus Bialystoke. Dūma greitai buvo paleista ir dingo deputatų neliečiamybė, o tai paskatino sprendimą išsiųsti tėvą į Archangelską. Mama turėjo jį lydėti kartu su tarnais. Ir tik tėvo draugų iš Peterburgo Teisės mokyklos įsikišimas pakeitė tremties nuosprendį į išvykimą iš šalies. Žandarų lydimas tėvas buvo atvežtas prie Rusijos–Vokietijos sienos – į Virbalį. Visuomet veiklus Varšuvoje ir Lentvaryje, priverstas kęsti emigraciją, tėvas nutarė susirasti sau užsiėmimą pagal pomėgius. Milane atidarė dailės-antikvaro saloną „Warowland“. Jis gerai išmanė antikvariatą, ypač senovinę tapybą. Greitai tapo pripažintu šios srities ekspertu. [...] Salonas greitai išgarsėjo; kultūringas aptarnavimas, „del conte Po-

Užutrakio dvaro šeimininkai Jadvyga ir Juozapas Tiškevičiai.

lacco“ [lenkų grafo] žavesys ir žinios pritraukė daugybę klientų.

Lentvario dvare dirbo ir mirė 1914 m. liepos pradžioje prasidėjo rusų–vokiečių karas. Tėvai paskyrė

siu audiniu baldai stovėjo prie sienų. Plytintis vaizdas ir šviesa jungėsi, saulėlydis geso už miškingų kalvų. Galvės ežero krante sumūryta baliustrada su masyvia raudonų plytų ir skaldytų akmenų mūro atramine siena. Terasa su baliustrada – neatsiejama rūmų vakarinio fasado dalis. Nuo šios terasos atsiveria Galvės ežero ir Trakų salos pilies panorama.

Žinomas visoje Europoje kraštovaizdžio architektas ir botanikas E.F.Andrė sukūrė originalų Užutrakio parką, kuris buvo sumanytas kaip vandens parkas. Užutrakio pusiasalyje buvo įrengta sudėtinga, daugiau nei dvidešimties tarpusavyje ir bent su vienu iš didžiųjų ežerų susieta tvenkinių sistema. Parkas buvo kuriamas šimtamečiame miške, kuriame dominavo pušys, eglės ir ąžuolai. Pusiasalyje tebeauga 38 rūšių vietiniai krūmai ir medžiai. Iš 67 E.F.Andrė introdukuotų svetimžemių rūšių tebeauga 54 rūšių medžiai ir krūmai. Užutrakio parkas pasižymi ir unikalia žolynų kolekcija. Užutrakio parke buvo trys parteriai. Juos puošė marmurinės vazos ir skulptūros, geometriniai gėlynai, dekoratyviniai krūmynai ir pavieniai spygliuočiai.

keletą pastatų Raudonojo Kryžiaus ligoninei – patalpas šimtui lovų sužeistiems kariškiams bei sandėliams provizijai, kurui, vaistams. Greitai atvyko Lipavo lazareto dalinys su vokiečiu chirurgu Brehemu, keturiomis latvėmis seserimis ir keturiais sanitarais. Ma-

(Žydiškių) ežerų, gilumoje ant performuoto ir iš dalies supilto Galvės ežero kranto. Užutrakio rūmus 1898– 1901 m. pastatė grafo Juozapo Tiškevičiaus jauniausiasis sūnus Juozapas Tiškevičius (1868–1917 m.), kuris po tėvo mirties 1897 m. paveldėjo Užutrakio dvaro sodybą. Jis buvo pirmasis Užutrakio ordinatorius. Pagal lenkų architekto Juzefo Huso projektą statyti rūmai, turintys neorenesanso ir neoklasicizmo bruožų. Interjerai buvo dekoruoti ankstyvojo prancūzų klasicizmo stiliumi.

mos brolis Konstantinas Liubomirskis, tėvas ir aš pasisiūlėme į pagalbą. Dr. Brehemas davė darbo kiekvienam. Vieną rytą pastebėjome neįprastą sujudimą prie rūmų. Karininkai ir kareiviai buvo paradinėmis uniformomis. Atvyko aukštaūgis, didingas generolas – Jurijus Romanovas, caro giminaitis. [...] Tėtis kalbėjo su generolu, kuris teigė, kad viskas vyksta pagal planą, kad Vilnius nebus atiduotas, kad štabas žiemą praleis Lentvario rūmuose. Nežiūrint į tai, mūšiai jau vyko prie Trakų, mes girdėjome pabūklų griausmą. Kariai buvo siunčiami mirčiai. Kartą sėdėjome prieš rūmus kartu su generolu, kalbančiu apie planus žiemai, kai jam padavė telegramą. Perskaitęs ją, jis išblyško ir palūžusiu balsu tarė: „Otstuplenije“ „Atsitraukimas“. Kilo panika. Mūsų ligoninė irgi turėjo trauktis, tėvas turėjo vykti kartu su ja. Išsiskyrimas buvo tragiškas. Nežinojome, ar ilgam išsiskiriame, kada susitiksime. Rūmai turėjo būti susprogdinti rytojaus dieną, bet ne vokiečių, o „maskolių“. Sužinojome, kas tai turi padaryti ir už 100 rublių išgelbėjome rūmus. Po 1921 m. mūsų žemės dalinai atiteko Rusijai, o dalis Lietuvai – siena

buvo keli kilometrai nuo rūmų. Apsaugos pulkas stovėjo mūsų teritorijoje. Gyvenimo lygis Lentvaryje smuko, niekas neūkininkavo. Įgaliotinis vogė, ką tik galėjo. 1932 m. tėvas susirgo išsėtine skleroze. Liga vystėsi greitai. Dažnai nepažindavo aplinkinių, mamos, manęs, vaikų. Mama slaugė jį atsidavusi, padedant ilgą laiką tarnavusiam Boleslavui Lelevskiui. Vargšas tėvas buvo suparalyžiuotas ketverius metus. 1936 m. vasaros pabaigoje jo būklė labai pablogėjo, tačiau niekas nesitikėjo tokios greitos mirties. Rugpjūčio 23 d. lydėjome jį gražia alėja prie ežero, kuria jis mėgo vaikščioti. Lentvaris buvo mylimas jo paties kūrinys. Visi apylinkių gyventojai dalyvavo laidotuvėse, netgi rabinas su žydų delegacija. Palaidojom jį koplyčioje prie bažnyčios, dėl kurios statybos jis ilgai kovojo su caro valdžia.

Ištraukas iš Zofijos Tiškevičiūtės-Potockos dienoraščio, saugomo Varšuvos nacionalinės bibliotekos archyvuose, „Gimtojo krašto“ redakcijai suteikė Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija.

2010 m. gruodžio 31 d.–2011 m. sausio 14 d., Nr. 44

Gimtasis kraštas

Mūsų paveldas

gramos, kuriose dalyvaujantys vaikai ir jaunimas mokosi pinti iš žilvičio vytelių, rišti juostas. Šioms programoms vadovauja ir nenuilstanti Tiltų kultūros namų administratorė Vaiva Neteckienė. Per penkerius metus vaikai susipažino su žilvičio auginimo ypatybėmis, iš vyresnės kartos pynėjų išmoko paruošti žaliavas pynimui, nupynė įvairių darbelių, surengė ne vieną darbų parodą. Bendruomenės jaunimo stovyklos „Žilvitėlis“ nariai dalyvavo tarptautiniame projekte „Ties via Baltika tautų giesmė“, kurio tikslas buvo supažindinti jaunimą su senaisiais latvių, estų, lenkų ir lietuvių amatais. „Vaikai turi daug pynimo iš žilvičio vytelių patirties ir nori ją skleisti plačiau. Taip Tiltų kaimo vaikai ir jaunimas prisideda prie gimto krašto kultūrinio paveldo gaivinimo, išsaugojimo ir sklaidos. Ši veikla skatina jų norą labiau pažinti savo ir kitų regionų etnokultūrą bendros kultūros kontekste“, – sakė V.Neteckienė. Tiltų kultūros namų ansamblis koncertine veikla garsina savo kraštą, padeda pažinti pietų dzūkų papročius.

Pasitinka ir išlydi su daina Tiltai – autentiškas Trakų krašto pietų Dzūkijos kaimas, turintis gilią istoriją, papročius, kuriuos vietiniai žmonės puoselėja ir saugo iki šiol.

Dainuojanti Tiltų kaimo bendruomenė Tiltų kultūros namuose smagiai laiką leidžia vaikų ir jaunimo etnografinis ansamblis „Gelužėlė“. Nuolatinis Lietuvos dainų švenčių dalyvis savo koncertine veikla garsina Tiltų kraštą, padeda pažinti pietų dzūkų papročius. Jo repertuare – gimtojo krašto dainos, rateliai, žaidimai, atspindintys autentiškus ir tik šiam kraštui būdingus papročius. Ansamblis paruošė Piemenėlių, Velykų, Advento-šv.Kalėdų, Karo ir partizaninės dainos bei Mergvakario programa. Prieš porą metų susibūrė Tiltų kaimo kapela, kurios repertuare – linksmos lietuvių liaudies dainos, šmaikštūs posakiai, rateliai, žaidimai. Kolektyvas koncertuoja ne tik savo kaime, bet linksmina v iso Trakų rajono gyventojus, yra žinomas šalyje ir už jos ribų. Visą kultūrinę, visuomeninę Tiltų gyventojų veiklą remia, aktyvina Tiltų kaimo bendruomenės pirmininkė Laima Kamaitienė. Tiltų kaimo bibliotekininkė Elena Žilinskienė išleido knygą „Gimtieji Tiltai ir jų žmonės“. E.Žilinskienė yra ir Tiltų himno autorė.

Bitė ANDRIJAUSKAITĖ Trakų kraštas nuo seno yra daugianacionalinis. Tačiau bene vieninteliai pietų dzūkai yra išsaugoję savo autentiškumą ir gilias tradicijas. Trakų krašte etnines tradicijas ypač puoselėja Tiltų ir aplinkinių kaimų bendruomenės.

Bendra ganiava Tiltų, Lieponių, Klepočių, Vaikštenių kaimai – tikros kultūros vertybės, architektūros paminklai, etnografiniai gatviniai kaimai, įtraukti į Trakų rajono lankytinų vietovių sąrašą. Tiltai – kunigaikščio dvaro kaimas. Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose jis buvo paminėtas 1777 m. Iki šių dienų kaime išlikusi bendra ganiava. Karves bendroje ganykloje ir bandoje gano kaimo piemenys arba patys šeimininkai. Kiekvienas gano tiek dienų, kiek savo karvių atveda į bandą. Tradiciškai gyvulius į laukus piemenys išgena per Jurgines ir gano iki pirmųjų šalnų.

Tiltų kaimas garsėja savo giesmininkais. Dvylika gyventojų kartu gieda daugybę metų. Kai kurias giesmes atlieka dviem balsais: posmą gieda vyrai, kitą posmą – moterys. Jie maldomis ir giesmėmis padeda atsisveikinti su mirusiaisiais, palydi juos į kapus. Unikalus Dzūkijos kaimelis, apsuptas didingų pušynų, ežerų ir žydinčių pievų, vilioja atvykėlius ne tik senuoju paveldu ir tradicijomis, bet ir grybais, uogomis, vaistažolėmis. Kai per kaimą tekantis upelis Geluža buvo užtvenktas, tvenkinys

tapo ne tik kaimo puošmena, bet ir smagia poilsio, maudynių ir žvejybos vieta. Kiekviena vietovė aplink kaimą turi savo pavadinimą, apipintą įvairiais pasakojimais, kuriuos sugalvojo patys tiltiečiai.

Žilvitis žaliuoja Modernėjant visuomenei kai kurie kaimo papročiai ir amatai nyksta. Tad nuo 2004 metų Tiltuose vykdomos senųjų amatų gaivinimo pro-

Atgimsta senieji amatai Tiltuose gilios žemdirbystės, bitininkystės, žvejybos, medžioklės tradicijos. Taip pat šis kraštas nuo seno garsėjo darbščiomis audėjomis, susibūrusiomis į audėjų klubą „Keturnytis“. Kai anapilin iškeliavo nemažai senų audėjų, amatas ėmė po truputį nykti, tad entuziastai pradėjo vykdyti naują edukacinę programą „Margi audimo raštai“. Tiltų moterys – nuostabios šeimininkės, išsaugojusios ir dabar naudojančios tradicinių ir apeiginių valgių gamybos receptus. 2009 m. liepos–spalio mėnesiais vykdytas tautinės ir pilietinės savimonės, kraštotyros ir etninio paveldo puoselėjimo projektas „Tiltų krašto tradiciniai ir apeiginiai valgiai“. Projekto tikslas – ugdyti tautinę savimonę, puoselėti ir išsaugoti savo gimtojo kaimo etninį paveldą. „Vasarą Tiltų kaimo jaunimas vykdė edukacines ekspedicijas pas senuosius Tiltų kaimo gyventojus ir surinko unikalios medžiagos apie maisto gamybą bei vaišių papročius. Ekspedicijų metu buvo filmuojamas, fotografuojamas, aprašomas Tiltų krašto valgių gaminimas. Pas Antosę Zaleckienę nufilmuotas naminės ruginės duonos kepimas ir saldės gamyba, Marytė Lebednykienė parodė, kaip kepamas naminis baltas pyragas, pas Stefaniją Kastautienę ir jos dukrą Stasę Malevičienę nufilmuota grikinės babkos ir meduolio gamyba“, – pasakojo entuziastė V.Neteckienė.

Pirtis – kelioms šeimoms Dar ir dabar Tiltuose ant Gelužos upės kranto stovi nuo seno kelių šeimų pastatyta bendra pirtis. Malkomis visi pasirūpina bendrai. Pirtelė kas antrą šeštadienį paeiliui kuria vis kitos šeimos vyrai. Maudytis jie taip pat eina pirmi. Kai nueina pirmas piktas garas, prausiasi moterys ir vaikai.

Juozo Kairio pastatytas koplytstulpis nuo 1944 m. saugo Tiltų kaimą.

Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

Trakų rajoną garsinę ir garsinantys žmonės Maja Pliseckaja – baleto artistė, choreografė. 1998 m. Trakų rajono savivaldybės taryba Rusijos baleto legendai suteikė Trakų garbės pilietės vardą. Vytautas Pranciškus Rūkas – kunigas, monsinjoras, Trakų rajono garbės pilietis. Edmundas Zenonas Malūkas – rašytojas. Marija Algė Armalienė – kultūros veikėja. Rolandas Maščinskas – irkluotojas. Kristina Paliokaitė – kulkinio šaudymo čempionė. Evelina Sašenko – dainininkė. Justinas Aukštuolis – kunigas, Aukštadvario bažnyčios statytojas, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas. Stasys Biziulevičius – gydytojas parazitologas. Galina Bogdel – mokytoja, tautodailininkė, literatė. Mykolas Firkovičius – Lietuvos karaimų religinės bendruomenės pirmininkas ir vyresnysis dvasininkas. Lietuvos karaimų kasdienių ir proginių maldų rinkinių sudarytojas, karaimų kalbos vadovėlio autorius. Simonas Firkovičius – poetas, tautosakos rinkėjas, tautinės dvasios puoselėtojas, karaimų kalbos ir tikybos mokytojas, Trakų karaimų kenesos vyriausiasis dvasininkas. Voitechas Gavronskis – lenkų kompozitorius, pianistas. Jonas Kasparavičius – tautodailininkas, skulptorius, medžio drožėjas, poetas. Algirdas Kazlauskas – muitininkas. Halina Kobeckaitė – LR ambasadorė Turkijoje, Lietuvos karaimų kultūros bendrijos garbės pirmininkė, rašytoja. Bronislavas Malevskis – inžinierius, architektas. Donatas Malinauskas – visuomenės veikėjas, Valstybės Tarybos narys, Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataras, diplomatas. Stanislovas Mikulionis – architektas restauratorius, architektūros istorikas. Valentinas Vytautas Navickas – pedagogas, poetas. Stasys Orlavičius – muitininkas. Kipras Petrauskas – operos solistas, profesorius. Mikas Petrauskas – kompozitorius, operos solistas, dirigentas. Sukūrė pirmąją lietuvišką operą „Birutė“. Henrikas Polukordas – farmacininkas, medicinos mokslų daktaras. Motiejus Šimelionis – mokytojas. Stanislovas Šlamas – kunigas, valstybės veikėjas, knygnešys. Nikodemas Švogžlys-Milžinas – kunigas, visuomenės veikėjas, rašytojas ir kraštotyrininkas. Mykolas Tinfavičius – teisininkas, istorikas. Gintaras Žagunis – pasienietis.

Gimtasis kraštas

Mūsų paveldas

2010 m. gruodžio 31 d.–2011 m. sausio 14 d., Nr. 44 bendrauja su žiniasklaida, padeda turizmo informacijos centrui. Paprastai karaimai svečiams parodo kenesą, kviečiasi į bendruomenės namus, vaišina kibininėje „Kybynlar“, mielai pasakoja apie save“, – pasakojo V.Biekšaitė.

Atvežė agurkų sėklų

Trys langai Dauguma karaimų iš namų į centrinę Trakų gatvę žvelgia pro tris langus. Karaimų gatvė, Trakų pasididžiavimas, miestelio istorinis senamiestis, nepasikeitęs nuo viduramžių.

Lilija VALATKIENĖ „Legendos byloja, kad statydamas namą karaimas vieną langą paskirdavo sau, antrą –Vytautui Didžiajam, kurį jie vadino Vatai By (išvertus iš karaimų kalbos – Triuškinantis priešus), trečią – Dievui“, – pasakojo Trakų turizmo informacijos centro darbuotoja Vilma Biekšaitė.

Jaunosios karaimės tautiniais drabužiais.

Naudojosi Vytauto Didžiojo privilegija Tikrasis legendos aiškinimas vis dėlto paremtas turtais. Karaimai viduramžiais turėjo iš ko pasipelnyti, todėl gyveno labai gerai. Vytautas Didysis jiems buvo suteikęs privilegiją gyventi šioje (dabar ji – Karaimų) gatvėje. Kaip ir kiti apylinkių gyventojai, ka-

Martyno Vidzbelio nuotrauka

raimai duoklę mokėjo kunigaikščiui, tačiau jie galėjo išsipirkti langus. Tais laikais irgi viskas buvo apmokama. Mažiau pasiturintieji turėjo po vieną arba geriausiu atveju po du langus į gatvę. Tačiau Karaimų gatvėje yra namų ir su keturiais langais. „Tai perparduoti namai, kurie po Antrojo pasaulinio karo buvo perstatyti, pakeisti“, – apie langų skaičių ir pasikeitusius šeimininkus pasakojo V.Biekšaitė. Atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje, karaimai po truputį sugrįžta į senuosius namus, kurie sovietmečiu buvo nacionalizuoti. Kam nepavyko susigrąžinti turto, nori išpirkti savo namus. „Karaimai nepamiršta savo tradicijų ir istorinės vietos tikrai neužleis. Daugelis Karaimų gatvės namų įrašyti į Lietuvos kultūros paveldo sąrašą, todėl jeigu šiandien kokiam verslininkui ir pavyktų nusipirkti karaimų namą, langų skaičiaus padidinti jis negalėtų“, – patikino V.Biekšaitė. Architektūriškai nepakeistų trilangių karaimų namų kiemai užda-

Raimundo Šuikos nuotrauka

ri, juose paprastai susitelkusi keturių gyvenamųjų namų grupė. Mat viduramžiais karaimai dažniausiai gyveno šeimų bendruomenėje.

Nuoširdūs, bet uždari Išskirtinis seniausias gatvės pastatas – kenesa. Ji nuo viduramžių laikų išoriškai nepasikeitė. Visais laikais buvo medinė, o kenesos kupole iki šiol išlikusi vieta, skirta žiburiui uždegti, kuris paprastai žmones kviesdavo rinktis į šventovę. Šeštadienis karaimams šventa diena, kai šeimoje jie ruošia savo išskirtinį patiekalą kiubėtę – tai pyragas su žuvies, vaisių ar daržovių įdarais. Pasak turizmo informacijos centro darbuotojos V.Biekšaitės, kiekviena karaimų šeima savo namuose turėjo Vytauto Didžiojo atvaizdą ir krupniko varymo aparatą. Ar taip yra ir dabar? „Nežinau. Mat karaimai labai uždari, į svečius nekviečia. Tačiau bendruomenė turi savo atstovus, kurie

Karaimai didžiuojasi, kad gyvena Trakuose. Šis miestas yra jų kultūrinis ir dvasinis centras. Į vasaros stovyklas jie kviečia dėstytojus iš pasaulio universitetų, moko vaikus gimtosios kalbos, istorijos, nepamiršta tikėjimo. „Dabar Trakuose gyvena apie 60 karaimų. Vytautas Didysis – puikus diplomatas, XIV a. atvežė per 300 šeimų, kuriose buvo mažiausiai po 10 žmonių. Tačiau visi jie į Trakus nepateko. Dalį šeimų Vytautas padovanojo savo pusbroliui Jogailai Lenkijoje, kuris juos priverstinai pakrikštijo. O Vytautas Didysis karaimus gerbė. Jis atgabeno ir totorių šeimų. Karaimai buvo Vytauto Didžiojo apsauga, totoriai – jo kareiviai. Jie karšto kraujo, karingi ir drąsūs, nebandyk įžeisti – akį išlups. Totoriai asimiliavosi. Jų Trakuose išliko mažiau. Tačiau savo papročius jie išlaikė, nors tikėjimo neafišuoja“, – dėstė gide dirbanti V.Biekšaitė. Daugelis žmonių sunkiai skiria karaimus ir totorius. Vietiniai paaiškina, kad karaimų oda šviesi, plaukai juodi, nosis kumpa. Totorių oda tamsesnė, akys tamsiai rudos. „Karaimai iš Krymo atvežė agurkų sėklų. Nuo XIV a. ši daržovė pasklido po Lietuvą. Karaimų daržai buvo miesto centre, priešais pilį, kur dabar įsikūręs restoranas „Apvalaus stalo klubas“. Totoriai Trakams dovanojo saldųjį skanėstą – šimtalapį su aguonomis ir medumi. Iki šių dienų mes jį ragaujame, didžiuojamės ir vežame dovanų Briuselio, Strazbūro valdininkams, pristatome kaip Lietuvoje gyvenančios turkų tautos kulinarinį paveldą“, – sakė V.Biekšaitė.

Kibino skonis nepakito nuo viduramžių „Atvažiavau ir likau visam laikui. Nors iš pradžių gyvenome būste be vandens ir jokių patogumų, tačiau puoselėjome tradicijas, savo namus, visą gerovę patys sukūrėme. Čia gera būti. Ežerai, oras liepia grįžti į šias istoriškai brangias vietas. Daugelis mano tautiečių gyvena Lenkijoje, bet matytumėte, kokie būna laimingi, kai sugrįžta pasisvečiuoti į gimtuosius Trakus“, – neleidžia nuoširdumu suabejoti karaimas.

Ar daug žinote patiekalų, kurių forma, sudėtis ir skonis nekinta jau septynis amžius? Lilija VALATKIENĖ Trakuose nuo viduramžių laikų gyvenantys karaimai išsaugojo savo kultūrą, religiją, brangius šeimos papročius ir patiekalo, kuris tapo šios tautos vizitine kortele, gaminimo tradiciją. Šiandien Trakai be kibinų būtų lyg Galvės ežeras be garsiosios pilies.

Dvasininko palinkėjimas Gražiai apskrudęs, karštas, kvapus, prie stalo viliojantis per kelis metrus. Nežinau nė vieno, kuris būtų abejingas kibinui. Kiekvienas užsukęs į kibininę užsisako ne po vieną rusvašonį apskrudėlį. BIJAŃČ DA KUVANČ BU ÜVDIA TOCHTAHEJLAR! KIRIUVČIU DA ČYHUVČU BIRDIAŃ ÜBIJBIA ALHYŠLY BOLHEJLAR! LAI APSIGYVENA DŽIAUGSMAS IR LAIMĖ ŠIUOSE NAMUOSE! TEBŪNIE PALAIMINTI KARTU SU ŠEIMININKAIS VISI JO SVEČIAI!

„Šį palinkėjimą parašė mano tėvas Simonas Firkovičius, buvęs ilgametis karaimų dvasininkas, tuomet, kai šventino šitą namą“, – sakė kibininės „Kybynlar“ direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Firkovičius, išversdamas ant sienos užrašytus žodžius. Karaimų „Kybynlar“ duris atvėrė tik prieš aštuoneris metus, kai Trakuose jau buvo kelios kibininės. „Noras išsaugoti tradicinius patiekalus buvo stipresnis už konkurencinę baimę. Mes nenaudojame kiaulienos. Tad autentiškų kibinų žmonės gali paskanauti tik pas mus“, – šypsojosi A.Firkovičius ir paaiškino, kad idėja atidaryti karaimų kulinarinio paveldo restoraną priklauso jo giminaičiui Jurijui Špakovskiui.

Trakai – visam gyvenimui Šis namas istoriškai priklausė karaimams. Sovietmečiu buvo nacionalizuotas. Vienoje jo dalyje buvo įsikūręs teismas, kitoje – glaudėsi Trakų seniūnija. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, namas buvo gražintas šeimininkams. Tad atsivėrė

Nuo ko širdis spurda

A.Firkovičius per šventes pasipuošia nacionaliniais karaimų drabužiais.

kelias įgyvendinti savo seną svajonę. „Stengiamės laikytis visų mūsų tradicijų, kultūros, religijos, šeimos, net mitybos. Todėl neklauskite karaimo, koks jo mėgstamiausias patiekalas. Žinoma, kad kibinai su aviena!“ – juokiasi A.Firkovičius. Trakų jis nekeistų į jokį miestą pasaulyje. Nors gimė, augo ir mokėsi Vilniuje, žmonos ieškoti atvažiavo į senąją sostinę.

Ar buvote nuvykęs į savo protėvių žemę? – klausėme Aleksandro Firkovičiaus. Kryme lankiausi tik kartą. Eupatorijoje, Bachčisarajuje, restauruojamoje Čufut Kalė chanų tvirtovėje. Tuo metu karaimų pilyje vyko kasinėjimai. Jaučiau alinantį karštį, mačiau tą gilų šulinį, iš kurio žmonės vandenį semdavo. XIII–XIV a. miestas buvo nedidelės kunigaikštystės, priklausančios Aukso ordai, centras. Mieste apsigyveno ir karaimai. Čufut Kalė garsėjo kaip chanų rezidencija. Šiuo metu Čufut Kalėje mažai kas išliko. Pačioje seniausioje, vakarinėje, miesto dalyje yra daugybė uolose iš-

kaltų gyvenamųjų patalpų, sugriautos mečetės liekanos ir 1437 m. statytas Tochtamyšo chano dukters Džanikechanim mauzoliejus. Gerai išsilaikė dvi karaimų kenesos ir vienas kiemas su dviem gyvenamaisiais namais, kur dabar yra ekspozicija, pasakojanti apie karaimų kultūrą. Rytinė miesto dalis neišliko. Joje buvo gyvenamieji namai ir monetų kalykla, kurioje kaldintos Krymo monetos. Viename iš šių namų XVIII a. gyveno karaimų nepriklausomybės propaguotojas, žymus mokslininkas Abraomas Firkovičius. Ar suspurdėjo širdis? Suspurdėjo, bet ne nuo to fakto, kad ten yra karaimų etninės žemės. Juk 600 metų mano protėviai gyveno Lietuvoje. Mūsų šaknys čia. Mūsų karaimų bendruomenė tvirta kaip kumštis.

2010 m. gruodžio 31 d.–2011 m. sausio 14 d., Nr. 44

Avikailio metai mums neša atsigavimą

Metai tarsi medis, kuris išauga per vieną ciklą. Todėl pagal senąjį paprotį reiktų atlikti ritualinį metų pabaigos veiksmą – paimti trinką ar pliauską, pavalkioti po sniegą ir sudeginti. Taip atsisveikinama su senaisiais metais. Mūsų protėviai buvo ugnies garbintojai. Ugnis yra visagalė – viską sukuria ir užbaigia. Per metus susikaupusius negerus prisiminimus taip pat galima „nubraukti“ sudeginus balanėlę. Sukūrenus balanėlę ugnyje galima ir gerus linkėjimus pasiųsti.

Pagal atkurtą baltiškąjį kalendorių 2011-aisiais turėtume atgauti tai, ką praradome, įgyti gyvybinių galių keisti slegiančią aplinką. Vida TAVORIENĖ Spartaus gyvenimo tempo genami priartėjome prie Naujųjų metų slenksčio – dar vienos pabaigos ir naujos pradžios. Astrologai, vadovaudamiesi Rytų kalendoriumi, skelbia, kad 2011-ieji yra Baltojo metalinio triušio (katino) metai. O kokie ateinantys metai pagal etnokosmologo Jono Vaiškūno rekonstruotą baltiškąjį zodiaką? Kokios buvo mūsų protėvių tikėjimo apraiškos metų sandūroje?

2011-aisiais avikailio metais pradėsime atgauti tai, kas prarasta, įgysime gyvybinių galių veikti ir keisti mus slegiančią aplinką.

Atsiveria vartai į nematomus pasaulius Anot senojo lietuvių tikėjimo bendruomenės „Romuva“ vyriausiojo krivio, lietuvių etnologo Jono Trinkūno, metų pabaiga – ne tik kalendorinis įvykis. Saulėgrįžos šventimo papročiai ir apeigos, kalėdinės dainos, ženklų skaitymas padeda žmogui įsijungti į naujos pasaulio tvarkos kūrimąsi, perduoda protėvių išmintį. Tik ar beliko gebančių į ją įsiklausyti ir išgirsti? „Metas nuo Kalėdų iki Trijų karalių yra ypatingas. Tai metų pabaiga ir naujo ciklo pradžia. Kai metų ratas eina į pabaigą, išgyvename tuštumos laikotarpį – materialusis pasaulis tarsi išnyksta, bet atsiveria anapusinio pasaulio gyvenimas. Šiuo metu atsiveria pasaulio vartai į kitas erdves, kurių paprastai nematome ir nesuprantame. Dingsta visos ribos, skiriančios gyvuosius ir mirusiuosius, žmones ir gyvius, augalus“, – aiškino J.Trinkūnas. Pasak etnologo, geriausiai metų rato vyksmą atskleidžia liaudies dainos – didžiulis mūsų tautos paveldas, prilygstantis Biblijai. „Vidury lauko grušelė stovi, toje grušelėje žvakelės dega. Pakrito kibirkštėlės ir išsiliejo marios mėlynos. Vadinasi, prasideda naujas pasaulis. Įvyksta atgimimas – iš mirties prasideda naujas gyvenimas“, – bene geriausiai virsmą metų sandūroje atspindinčią dzūkų liaudies dainą citavo J.Trinkūnas.

Pagal žvaigždes

Lilijos Valatkienės nuotrauka

Senąsias lietuvių žinias apie dangaus šviesulius daugelį metų tyrinėjantis J.Vaiškūnas sako, jog mūsų protėviai turėjo savo zodiako žvaigždynus. Mokslininkas, remdamasis istoriniais, etnografiniais, folkloriniais šaltiniais, priartėjo prie senųjų ženklų sistemos ir atkūrė baltiškąjį zodiaką. J.Vaiškūnas pabrėžia, kad baltiškasis zodiakas tėra rekonstrukcija, teorija, dėl kurios galima ginčytis. Tačiau yra svarių įrodymų, kad jei ne liaudis, tai bent žyniai naudojosi 12 ženklų zodiaku. Tad, anot etnokosmologo, remiantis atkurta baltiškąja zodiako ženklų sistema, kaip ir rytiečių kalendoriumi, galima būtų pažaisti ir paprognozuoti, kokie bus ateinantys metai.

Purus ir minkštas avino kailis simbolizuoja gausą

Ant mūsų senojo zodiako buvo pavaizduotas avino kailis – labai iškalbingas ženklas, reiškiantis gausą, vaisingumą, derlingumą, gyvybines galias.

Pasak etnokosmologo J.Vaiškūno, saulėgrįžos laikotarpiu mūsų protėviai daug būrė ir spėliojo ateitį. Prognozėms buvo naudojama daug įvairiausių ženklų (paukščių balsai, mėnulio atmaina, sniegas ir kt.), bet dažniausiai ateitį spėdavo pagal žvaigždes. Kaimo žmonės burdavo ne tik ūkinių metų, kasdienių darbų sėkmę, bet ir savo likimą. Žyniai kitaip žiūrėjo į dangų, bet šios žinios pamirštos.

Pasak mokslininko, ateinantieji pagal baltiškąjį kalendorių yra avikailio metai. „Kitais metais Jupiteris nuo vasario pereina į avikailį, kuris atitinka Avino ženklą. Graikai šį ženklą vadino auksine vilna. Ant mūsų senojo zodiako buvo pavaizduotas avino kailis – labai iškalbingas ženklas, reiškiantis gausą, vaisingumą, derlingumą, gyvybines galias. Tad 2011-ieji turi būti atsigavimo metai. Atsigau-

sime, pradėsime atgauti tai, kas prarasta, įgysime gyvybinių galių veikti ir keisti mus slegiančią ir spaudžiančią aplinką. Pas mus bus tiek galių, kad viską darysime lengvai, nors iš šalies gali pasirodyti, kad tai pasiekiame užsispyrimu“, – aiškino etnokosmologas.

Mūsų protėviai stengėsi valdyti savo ateitį Anot J.Vaiškūno, šiuolaikinis žmogus į ateities spėjimus žiūri nerimtai ir daug ką linkęs palikti atsitiktinumui, nors tai labai rimtas vyksmas. „Anksčiau žmonės stengėsi valdyti ateitį, tuos dalykus ir reiškinius, kurie, atrodytų, yra nevaldomi ir nepaklūsta žmogaus valiai, pavyzdžiui, sustabdyti lietų, nuspėti lemtį ir pan. Žmonės buvo nusiteikę galvoti apie ateitį, ją planuoti, modeliuoti“, – dėstė mokslininkas. Ateities spėjimas – svarbus ir reikalingas užsiėmimas nepriklausomai nuo to, iš kavos tirščių, žvaigždžių ar delno buriama. Taip mūsų protėviai, naudodami įvairius ženklus, koduodavo save sėkmę. „Galima sakyti, kad bet kurie burtai ir prognozės yra sėkmingos, jei jos ir neišsipildo. Jei burtai būna nesėkmingi, žmogus galvoja, kad galbūt blogai išsibūrė, gal tai neišsipildys, todėl didėja dėmesys savo veiksmams. O jei lydi sėkmė, dar kartą pasitvirtina motyvacija, kad galima daryti įtaką ateičiai, įgyjama pasitikėjimo, užtikrinčiau veikiama“, – sakė J.Vaiškūnas. Mūsų protėviai suvokė, kad pokyčiai gamtoje simbolizuoja pokyčius sieloje. Išoriniai ženklai, reiškiniai buvo vidinio pasaulio simboliai – medžiaga, padedanti mąstyti apie žmogaus vidų. Tačiau, anot J.Vaiškūno, be žmogaus pastangų ir suvokimo jokie

ženklai nepakeis gyvenimo. Ženklai tik prognozuoja tendencijas ir žymi aplinkybes, o žmogus turi pasinaudoti jomis ir keisti elgesį, kryptį, pasaulėžiūrą. „Šiuolaikinis žmogus daugiau pastebi civilizacijos nei gamtos ženklų, tik klausimas, ar praradęs senąjį gamtos ritmą, gerai įsijungė į civilizacijos ritmą. Man atrodo, kad esame tarsi pasimetę tarp dviejų pasaulių – savo senojo, kurį jau prarandame, ir naujojo, kurio dar nepritaikėme savo dva-

siniams poreikiams ir kuris dar nėra nei parankus, nei įtikinantis. Reikia civilizaciją taikyti prie gamtos, o ne gamtą – prie civilizacijos“, – samprotavo etnokosmologas.

Beliko apsimetinėjimas ir išorinis blizgesys Dabartinė kalendorinė metų sandūros riba (gruodžio 31 d.–sausio 1 d.) mūsų protėvių nebuvo sureikšminta. Pagal baltų tradiciją buvo žinomos dvi reikšmingos datos – pavasario lygiadienis, po kurio praėjus mėnesiui švenčiamos Jurginės. Tai žemdirbių naujieji metai. Vėliau pavasariniai naujieji metai dėl kalendorinių reformų perkelti į žiemos saulėgrįžą. Šiuolaikinis naujųjų metų šventimas visiškai atitolęs nuo senųjų tradicijų ir, anot J.Vaiškūno, kupinas apsimetinėjimų ir išorinio blizgesio. Kalėdų Senis, dovanų gausa, apsipirkinėjimai, apsimetinėjimai – kaukės ne tik ant kūno, bet ir sieloje. Etnokosmologo tvirtinimu, dabartinis Kalėdų Senis gali būti vadinamas Kalėda. Tai mitinis personažas, kuris priešistoriniais laikais nukalė saulę ir paleido į dangų žmonėms šviesti. O kai galingas valdovas ją uždarė į žiemos kalėjimą, Kalėda kūju jį sudaužė ir saulę išlaisvino. Senovėje Kalėda arba žynys kalėdodavo po namus ir sakydavo šventus žodžius, palinkėjimus. Už dvasines dovanas žmonės jam gausiai atsidėkodavo materialinėmis vertybėmis. „Žemdirbys duoda kūną, dvasininkas – dvasią. Kai kūnas susilieja su dvasia, atsiranda darna, prasideda atsigavimo metas, nauja gyvybė“, – aiškino mokslininkas. Pasak J.Vaiškūno, eglutės puošimo tradicija atėjusi iš pavasarinių naujųjų metų. Taip buvo sureikšminama pirmoji žaluma. Iki šių dienų kai kuriose šalies vietovėse yra puošiamas Velykų medis. Pavasarinius naujuosius metus perkėlus į žiemą, iš paskos atbėgo ir medžio puošimo tradicija. Pašnekovo tvirtinimu, pas mus Kalėdų medis atkeliavo iš Vokietijos. Tačiau ši tradicija, anot J.Vaiškūno, gana nauja – XIX a. Lietuvoje Kalėdų eglių nebuvo.

16 Jei suspėsi šventykloje pasitikti saulę, būsi laimingas Gimtasis kraštas

Kelionės

Japonai tiki, kad aidant varpų dūžiams visos nuodėmės viena po kitos pasitraukia į praeitį. GK archyvo nuotraukos

2010 m. gruodžio 31 d.–2011 m. sausio 14 d., Nr. 44 taigi kuo daugiau

Japonai pagrindinį vaidmenį teikia amžinai žaliuojančiam augalui.

Asta BENDORAITĖ Moti yra gana klampios konsistencijos, tad lengva paspringti. Kiekvieną sausį laikraščiai rašo apie nelaimingus atsitikimus – moti gabaliukai patenka į kvėpavimo takus. Tačiau ryžių paplotėliai labai skanūs. Jie turi ir magiškos reikšmės, kurios jaunimas jau ir neprisimena, bet intuityviai jaučia. Ant naujametinio stalo nieko neturi būti atsitiktinio. Košė iš raudonųjų pupelių simbolizuoja apsivalymą, viralas iš gydomųjų žolelių ir makaronai iš grikių miltų – laimę ir gerovę.

Japonijoje Naujųjų sutikimas – šeimos šventė. Šios tradicijos šventai laikomasi, nes paskutinę naktį į namus sugrįžta protėvių sielos. Tačiau dievybės ir protėvių dvasios ne visur panorės užsukti. Nešvarią vietą aplenks, taigi švenčių išvakarėse surengiama generalinė ruoša, o piktosios dvasios išvejamos specialiomis apeigomis. Kiekvienas japonas žino, kad šie žmonijos priešai labiausiai bijo žirnių ir pupų, taigi prieš Naujuosius metus jų beriama ant grindų visuose kambariuose, sakant: „Laimė – į namus, nelabieji – iš namų!“

Sveikinimo atvirukų išsiuntimo čempionai

Puošia žalią pušį Japonai kaip ir europiečiai pagrindinį vaidmenį teikia amžinai žaliuojančiam augalui. Tiktai ne eglutei, o pušaitei. Ji simbolizuoja jaunystę ir ilgaamžiškumą. Į šventųjų atsiskyrėlių maisto racioną būtinai įeidavo rasa, kurią laižydavo nuo pušaičių spyglių, – taip kūnas prisipildydavo amžinosios gamtos jėgos. Skirtingai nuo atsiskyrėlių, paprasti valstiečiai Naujųjų metų išvakarėse eina į kalnus, kad išsikastų ar nusikirstų jauną pušaitę. Vėliau ją reikia pastatyti prie savo namų lauko durų – kad pro jas įžengtų sėkmė. Pušis apdainuojama drauge su gerve, kitu žinomu ilgaamžiškumo ir sėkmės simboliu, o ant gervės sparnų skrenda nemirtingosios Daoso šventųjų sielos. Ant prie vartų pastatytos pušies viršūnėlės apsigyvena nuo kalnų nusileidusi ateinančių metų dievybė, suteikianti žemei derlingumo galių. O kad ši dievybė nepavargtų, jai gami-

Sniego skulptūros – pagrindinis Japonijos miestų puošybos akcentas.

namos sočios vaišės: apskriti ryžių paplotėliai moti, ryžių vynas, mandarinai, žuvis. Iki šiol priimta dievybes per Naujuosius vaišinti ir menkių ikrais: sako, kad jie suteikia vaisingumo.

Susitikimas su protėviais Metams bėgant pušaitės medelį vis dažniau keičia jos šakučių ryšulėlis, kuris kabinamas prie durų. Į šį ryšulėlį dar pridedama bambuko ūglių. Bambukas gerbiamas už atsparumą vėtroms, greitą augimą, taigi žmonės iš jo tikisi pasisemti energijos. Į naujametę puokštę pakliuvo ir slyvaičių šakos, simbolizuojančios pavasario artėjimą: japoniška slyva pražysta labai anksti, kai dar gali iškristi sniegas. Puokštė dar perrišama susuktais ryžių stiebeliais, papuošiama kabančiu mandarinu ar persimonu. Tada jau galima sėstis už stalo.

Naujieji metai čia laikomi šeimos švente. Tradicijos šventai laikomasi, nes paskutinę naktį prieš iškilmes į namus sugrįžta protėvių sielos, kurias namų gyventojai privalo džiaugsmingai priimti ir pagerbti. Pašalinių buvimas nėra pageidautinas, japonai neturi įpročio tuo metu vaikščioti į svečius.

Šventinį stalą japonai dengia sau ir dievams Šventinis valgiaraštis nesudėtingas – žmonėms ir dievams tinka tie patys valgiai. Pagrindinis patiekalas – jau minėti ryžių paplotėliai moti. Prieš juos verdant, tešla ilgai minkštinama, daužant specialiais mediniais kūjeliais. Seniau moti daužymas buvo kolektyvinis darbas. Dalyvaudavo visi šeimos nariai arba netgi keletas kaimynų šeimų. Juk japonai tiki, kad šiuose paplotėliuose apsigyvena Ryžių dvasia.

Pirmas dalykas, kuris japonams šauna į galvą, – molinės, popierinės, metalinės, plastikinės ateinančiųjų metų Zodiako ženklo ﬁgūrėlės. Antroje vietoje yra pinigai. Anksčiau būdavo dovanojamos penkių jenų monetos, bet šiandien už penkias jenas jau nieko nenusipirksi, taigi jas pakeitė kupiūros, kurios įdedamos į gražų baltą voką. Japonai yra laikomi čempionais pasaulyje pagal sveikinimo atvirukų išsiuntimo skaičių. Kiekvienas japonas vidutiniškai jų išsiunčia po šimtą. Tėvams, broliams, seserims, viršininkams, kolegoms, kaimynams, atsitiktiniams pažįstamiems – visiems tiems, su kuriais turėjo reikalų per 365 senųjų metų dienas. Japonijoje populiarūs ne spalvoti aukštos poligraﬁnės kokybės paveikslėliai, kaip visame pasaulyje, o pačios paprasčiausios pašto kortelės be jokios meninės išmonės, tačiau su vienu neabejotinu pranašumu – ant kiekvieno atviruko išspausdintas individualus, vienintelis šalyje

Prieš pat Naujųjų metų naktį visoje Japonijoje organizuojamos laimės mugės, kuriose gyventojai ir šalį aplankantys turistai perka švenčių smulkmenas.

organizuojamos naujametinės loterijos numeris. Taigi, kuo daugiau žmogus sulaukia sveikinimų, tuo didesnis šansas laimėti kokį nors solidų prizą. Prieš pat Naujųjų metų naktį visoje šalyje organizuojamos laimės mugės. Ten galima įsigyti, tarkime, laivelį, kuriame plaukia septyni sėkmės dievai. Jie veža nesuskaičiuojamas brangenybes. Galima nusipirkti žaislinį bambukinį grėbliuką, kuriuo reikia sugrėbti laimę, vėduoklę, kuria mojuojant atvejami turtai ir sėkmė. Pardavėjai vitrinose išstato Darumo – legendinio dzenbudizmo pradininko – ﬁgūrėles. Šių ﬁgūrėlių sunkio centras apačioje, taigi jų neįmanoma paguldyti. Toks nepalenkiamumas – gana svarbi savybė, kuri kiekvienam padės išlikti savimi ir priimti teisingus sprendimus. Be to, Darumas neturi akių – tiksliau, jų vyzdžių. Ir tai – neatsitiktinai: gavus statulėlę dovanų, vieną vyzdį būtina nupiešti pačiam ir sugalvoti norą. Jeigu jis išsipildys, reikia nupiešti antrą vyzdį. Jeigu neišsipildys, po metų Darumą būtina sudeginti – jis nepateisino vilčių.

Aitvarai – dangaus pasiuntiniai Apie didžiojo momento atėjimą skelbia 108 varpų dūžiai visose budistų šventyklose. Iš 108 karoliukų susideda rožančius. 108 pagundoms ir nuodėmėms, pasak Budos, pasiduoda ir žmogus. Aidint varpų dūžiams, visos nuodėmės viena po kitos privalo pasitraukti į praeitį. Sulaukę aušros japonai skuba į savo šventyklas – pirmąsyk šiais metais. Svarbu suspėti būtent ten pasitikti tekančią saulę, kad per artimiausius dvylika mėnesių viskas klostytųsi

Šventinis valgiaraštis nesudėtingas – žmonėms ir dievams tinka tie patys valgiai. sėkmingai. Prieš įeidamas į šventyklą kiekvienas nusiplauna senąjį purvą pirmuoju naujametiniu vandeniu iš ąsočio, sekundei sustingsta prieš Įkūrėjo statulą, meta pinigėlį į aukų dėžutę, suploja delnais, kad patrauktų vietos dievybių dėmesį, ir mintimis meldžiasi, kad išsipildytų visi troškimai. Šią maldą siūloma užﬁksuoti ir raštiškai – užrašyti ant medinių lentelių. Tai skirta aukštesnėms jėgoms. Vėliau visi eina laidyti aitvarų – pasiuntinių tarp dangaus ir žemės. Tai galima daryti pirmosiomis sausio mėnesio dienomis. Japonijos miestų gatvėse rengiamos ištisos aitvarų batalijos – priešininkui išgąsdinti ant savųjų aitvarų piešiami bauginantys vaizdai, o laimi tas, kuris sugebėjo nuleisti priešininko aitvarą ant žemės. Tam reikia arba supainioti jo virves, arba kokiu nors prie aitvaro pritvirtintu aštriu daiktu jas nupjauti. Šventė baigiasi ceremonijomis, susietomis su valomąja ugnies galia. Gigantiškuose laužuose, kurie įžiebiami šventyklų teritorijose, sudeginami ir naujametiniai papuošimai, ir medinės lentelės su maldomis.

2010 m. gruodžio 31 d.–2011 m. sausio 14 d., Nr. 44

Tapytojas dovanojo spalvų fejerverką

Tapytojas Algimantas Stanislovas Kliauga lietuviško nerimo ženklus nustelbė ryškiomis „žydinčiomis“ spalvomis.

Lilija VALATKIENĖ Pagrindinis tapybos uždavinys – žaisti spalvomis. Algimantas Stanislovas Kliauga užsižaidė, jis tiesiog siautėjo drobėse.

„Nuvažiavęs iš Lietuvos į Floridą pamačiau neįtikėtiną, tiesiog beprotišką žydėjimą. Aš nesistengiau kurti botanikos vadovėlio, bet tas žydėjimas mane kaip menininką suparalyžiavo. Karališkoji poincia-

Gimtasis kraštas

Kultūra na, orchidėjos, lelijos, mimozos, koralo medžio žiedai, Afrikos tulpės ir daugybė kitų neregėtai ryškių ir kvapių žiedų – viskas susprogo vienu metu ir užvaldė mane“, – įsijautęs pasakojo menininkas. Tačiau spalvos jo nenugalėjo. Žiūrint paveikslus, jaučiasi menininko individualybė ir stiprus vidinis nusiteikimas. „Menininkas privalo turėti jėgos ir magiškos galios suderinti tapybinį akordą. Nesvarbu, ką jis tapytų – gatvę, namus, gėles. Šioje parodoje išryškėjo A.S.Kliaugos matymas, temperamentas, ekspresija. Jo drobės suskambėjo. Tai puiki dovana žiemos šventėms. Kai mus pasiglemžia ūkanota pilkuma ir į sielą bando skverbtis depresija, A.S.Kliaugos „Žydinti Florida“ yra tikras spalvų fejerverkas sielai“, – apie kolegos parodą per atidarymą kalbėjo maestro Aloyzas Stasiulevičius. Paroda „Juozas Art“ galerijoje („Europa City“ viešbutis, J.Jasinskio g. 14, Vilnius) veiks iki 2011 m. vasario 5 d.

A.S.Kliaugos paveikslai iš parodos „Žydinti Florida“ yra tikras spalvų fejerverkas sielai.

Autorės nuotraukos

Šv. Jonų bažnyčios varpinė priims turistus

Šv. Jonų bažnyčios varpinė. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Paveldosauginių tvarkybos darbų priėmimo komisija puikiai įvertino Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios varpinėje atliktus tvarkybos ir restauravimo darbus. Varpinės restauravimą inicijavo ir įgyvendino Vilniaus universitetas. Statinys pritaikytas turizmo reikmėms, bet išsaugo ir savo sakralinę paskirtį. Projekto vadovas architektas Gintautas Pamerneckas sakė, kad jo karjeroje nestigo panašaus pobūdžio ir masto darbų, tačiau Šv. Jonų bažnyčios varpinė jam buvo ypatingas iššūkis: „Tai vienas įdomiausių objektų jau vien dėl to, kad varpinė yra aukščiausias sostinės statinys, formuojantis miesto siluetą. Reikė-

jo surasti sprendimą, kad toks šiuolaikiškas inžinerinis įrenginys kaip stiklinis liftas nesudarkytų kruopščiai išsaugoto XVII a. interjero. Važinėjome po Europą, apsidairėme Lenkijoje, kur istorinio Fromborko miestelio didžiajame gynybiniame bokšte su apžvalgos aikštele taip pat įrengtas liftas.“ Šv. Jonų bažnyčios varpinėje pastatytas nedidelis interjero nedarkantis liftas, kuriuo į apžvalgos aikštelę galės pakilti ir Vilniaus panorama pasigėrėti vyresnio amžiaus ar neįgalūs turistai. Šios bažnyčios varpinės tvarkybos projektas gavo „Europos burių“ apdovanojimą nominacijoje „Už turiningą laisvalaikį“. „Europos burių“ apdovanojimai skiriami geriausiems už ES lėšas įgyvendintiems projektams. Vilniaus universiteto Strateginės plėtros direkcijos vadovas Algimantas Lipinaitis patikino, kad pirmi svečiai ir turistai sutvarkytoje Šv. Jonų bažnyčios varpinėje galės apsilankyti jau pavasarį: „Tai – sezoninis objektas, nes liftas neveikia lauko sąlygomis. Tačiau atšilus orui mūsų svečiai galės apžiūrėti čia įrengtą vienintelę Lietuvoje Fuko švytuoklę, kuri demonstruoja Žemės sukimosi aplink savo ašį efektą. Tada jau dirbs ir Mokslo muziejus. Ateityje norėtume atgaivinti kitados rūsyje veikusias vaško dirbtuves.“ GK inf.

Vilniaus klubas Paveikslai gimsta ilgiausią metų naktį restauruos grafų rūmus Verslo, kultūros, politikos elito atstovus vienijančio Vilniaus klubo nariai nusprendė atgaivinti apleistą grafų Umiastovskių palikimą. Šis 1998 m. susibūręs klubas prieš trejus metus įgijo teisę dvidešimt metų savo veiklai naudoti valstybės saugomą paveldo objektą – grafų Umiastovskių rūmų antrą aukštą. Didikų Umiastovskių rūmai iki mūsų dienų išlaikė beveik nepakitusį fasadą ir daug interjero fragmentų: spalvoto marmuro židinių, koklinių krosnių, lubų lipdinių. Jų šeimininkai buvo išskirtinės kultūros bei išsilavinimo žmonės, aktyviai rėmė ir patys dalyvavo 1794 m., 1831 m. ir 1863 m. sukilimuose. Iki pat Antrojo pasaulinio karo čia virė aktyvus visuomeninis gy-

Rūmai greitai pakils naujam gyvenimui.

venimas. Į XX a. pradžioje gražuolės grafienės Janinos Umiastovskos rengtus pobūvius sugužėdavo iki pusės tūkstančio svečių. Vyko slapti lietuviški vakarėliai, veikė inteligentų klubas, visuomeninės draugijos. Kilus Pirmajam pasauliniam karui, grafienė savo rūmuose įrengė 70 vietų karo ligoninę. J.Umiastovska aukojo labdarai, rėmė mokslą, Vilniaus universitetui padovanojo kelis žemės sklypus su pastatais, finansavo Vilniaus katedros restauravimo darbus, išlaikė jos rūmuose veikusią neturtingų merginų siuvimo mokyklą. Klubo nariai rūmų tvarkybai surinko beveik pusę milijono litų. Tikimasi, kad šiam tikslui pavyks gauti ir ES struktūrinių fondų lėšų. Klubo tarybos narys Vidmantas Janulevičius paneigė sklandančius gandus, neva Vilniaus klubas ketina pastatą privatizuoti: „Mes norime rūmus restauruoti ir skirti juos sostinės kultūrinėms reikmėms. Tai būtų mūsų dovana Vilniui.“ Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė patvirtino, kad departamentas visokeriopai palaiko kiekvieną iniciatyvą, kuri padeda mūsų paveldą apsaugoti nuo išnykimo ir prikelti naujam gyvenimui išsaugant didžiausią jo vertybę – autentiškumą. GK inf.

Grafų Umiastovskių rūmų fasadas Vilniuje, Trakų g. Martyno Vidzbelio nuotraukos

Per ilgiausią tapybos naktį R.Vyšniauskienė tapė senąsias Vilniaus bažnyčias.

Dailės akademijos docentas V.Binkis.

Tapybos grupė „Devyni vėjai“ puoselėja gražią tradiciją. Ilgiausią metų naktį dailininkai tapo paveikslus, simboliškai įprasmina laiko virsmą.

mišrainės – visas vaišes dailininkai pagamina patys, demonstruodami savo išradingumą ir meninę prigimtį“, – sakė teisininkė Dainora Remeikytė.

„Mūsų pasirinkta naktis būna tamsiausia, šalčiausia ir ilgiausia. Po Kalėdų dienos pradeda ilgėti. Nedaug, po minutę kitą prisideda, tačiau po tapybos nakties jaučiame, kad pavasaris nebe už kalnų, kad saulutė, nors ir šykščiai, bet tuoj tuoj ims džiuginti“, – sakė pedagogė Rūta Vyšniauskienė. „Devynių vėjų“ grupės nariai yra R.Savicko suaugusiųjų dailės mokyklos absolventai, žymių menininkų mokiniai, įvairiausių profesijų žmonės, kuriuos vienija troškimas per tapybą atskleisti naujus kūrybinius pasaulius ir nepaprastą jų grožį. Šios grupės nariai skiriasi savo kūrybos braižu, tačiau juos jungia panašios vertybės, dailės mokykloje suformuotas požiūris, kad kūryboje svarbiausia būti laisviems ir drąsiems. Jie įsitikinę, kad menas

minkština sielą, aštrina vaizduotę ir skatina humoro jausmą. „Ilgiausią metų naktį „vėjai“ susėda prie gausiai valgiais nukrauto stalo. Kadangi tapome visą naktį, tad ir pavalgyti reikia sočiai. Žvėrienos patiekalai, troškiniai, žuvys,

GK inf.

„Paveikslui reikia gero grunto“, – sakė bendraminčiai R.Gedutis, R.Vyšniauskienė ir D.Remeikytė. Lilijos Valatkienės nuotraukos

Gimtasis kraštas

2010 m. gruodžio 31 d.–2011 m. sausio 14 d., Nr. 44

Laisvalaikis

Horoskopai E

(sausio 3–9 d.)

Avinai susiras naujų bičiulių ir padidins savo įtaką aplinkiniams. Aplinkybės pareikalaus permainų darbe. Astrologo manymu, jūs galite būti paskirtas į aukštesnį postą. Pagalbą tvarkant reikalus suteiks puikūs profesionalai. Tie, kurie atsidūrė romantiškų nuotykių nelaisvėje, gali kurti ateities planus kartu su mylimu žmogumi.

Jaučiai susidurs su aplinkybėmis, kurios gali viską pakeisti į gerąją pusę. Astrologas pataria būtinai pasinaudoti atsiradusiomis galimybėmis – artimiausioje ateityje tokia proga gali ir nebepasitaikyti. Jus dabar globoja Marsas, kuriam labiau rūpi jūsų darbo laimėjimai.

Dvyniai turėtų nesikišti į įvykių tė-

kmę. Visi mėginimai kuo greičiau užbaigti pradėtą darbą ir gauti dividendų bus nesėkmingi. Vienas jus slapta mylintis žmogus ryšis atskleisti savo jausmus. Brolis arba sesuo praneš jums malonią naujieną. Astrologas pataria savaitgalį praleisti su mylimu žmogumi.

Vėžiai savaitę pradės gana sėkmingai, o štai jos pabaiga bus sunki. Atsiras daug darbų, dėl kurių reikės keisti poilsio planus ir atsisakyti kelionės į užsienį. Pedagogai ir žurnalistai dėl šeimyninių aplinkybių gali išeiti iš darbo. Bet planetos tikrai pasirūpins jūsų ateitimi, taip pat šeimos gerove.

Liūtai turės daug rūpesčių, susijusių su darbu ir verslu. Astrologas pataria neskirti pinigų naujoms investicijoms, kad ir kokie viliojantys būtų pasiūlymai. Kelionė į užsienį jums bus labai naudinga. Asmeninis gyvenimas nesuteiks liūdnų akimirkų.

JMergelės Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Pasijuokime •••

– Ateikite su žmona pas mus per Naujuosius metus. – Ačiū, bet mes negalėsime. – O, tai labai miela iš jūsų pusės. •••

Sustabdo policija smarkiai greitį viršijusį automobilį. – Kur taip skubate? – klausia vairuotojo. – Namo. Mes čia su draugais Naujuosius sutikome, šiek tiek užtrukau. Žmona jaudinasi. – Kokie Naujieji? Juk dabar gegužė! – Na, todėl ir skubu... Kryžiažodžių, išspausdintų praėjusiame GK numeryje, 14 p., atsakymai: Vertikaliai: Pakaba. Kupeta. Karė. Galas. Apapa. Baldai. Skęsta. Kelia. Alotonai. Antri. Grikis. Mylėsi. Laiba. Ugija. Sanas. Pora. Adaptacija. Nilas. Fi. Sustos. Tėte. Amri. Keit. ASM. Horizontaliai: Plauk. Kaluga. Parma. Padas. Šakelė. Beta. Galant. Oita. Balas. Mirt. Opia. Klausyk. Galiūno. Arfa. Lininės. Bijas. Šiaip. Dalasis. Atsakas. Mest. Hewit. Rimo. Spinta. Skaičiais pažymėtuose langeliuose: SLIDĖS. Simonas–Daukantas; įdomus–pašnekovas; Seimo narys–Sysas; Kazlų–Rūda; Vytautas–Didysis; žili senio–ūsai; prie Dubysos–Ariogala; rausia žemę–kurmis; kompozitorius– Raudonikis; lenda iš maišo–yla; upės išteka–iš...; ne vidine–išorine; Laikinoji sostinė–Kaunas; ogi–neik, ir tiek; ilgos zuikio–ausys; Gran–Kanarija; tėvynė–Lietuva; karalienė–Morta; daug usnių–usnynė; rašytoja Liobytė–Aldona; kraujo–donoras; jei gyveni–esi; Užtrakio–dvaras; tik padarytas–naujas; užterštas– oras; vasaromis–vasaroja; „Kalnapilis"–alus; „Tilde–IT"; naktinis–reisas; Aušrinė–Vakarinė; ne ta,o kita. Skaičiais pažymėtuose langeliuose: NEKVIESTA MEILĖ. Iš „pabirusių“ raidžių sudarykite žodžius ir įrašykite į kryžiažodį. Vertikaliai: 1. RSAAPLSKA. 2. URITAKI. 3. GSAIEPS. 4. AAAADKKLV. 5. NNŪDRSAEL. 7. AĄIRISSSU. 10. BAAADILRSST. 13. DEIIOPRRSSU. 14. SSAIŽMA. 15. AEEĖRTŽ. 20. SŠAAABLKR. 21. AAĖKLMSST. 23. EAAIKKLLS. 25. AIIKNPSŠU. 26. UKKSAAT. 27. KSSLOAM. Horizontaliai: 5. AIROSIDKL. 6. NYPAAISKT. 8. AAAADIKPRST. 9. DAAŽR. 11. LAIAISŽ. 12. AKPRU. 16. SSSETAAB. 17. AAADIILT. 18. TOISSĄ. 19. UOŽEML. 22. AAAAPRST. 24. EAMNPRTU. 28. AAKST. 29. LDOSĖKA. 30. SUĖLO. 31. ZIAUNESIATT. 32. LTAIUSASK. 33. KARSAPŠIU. Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

laukia įdomi savaitė, kupina svarbių ir malonių įvykių. Išsipildys dailiosios lyties atstovių svajonė įsigyti nuosavą namą. Puikią karjerą planetos žada valstybės tarnautojams. Jūs turėsite labai daug darbo, todėl teks atšaukti kai kurias šeimynines iškilmes.

Svarstyklėms gyvenimo palydovas praneš gerų naujienų. Jūs sudarysite naudingą sandorį dėl nekilnojamojo turto pirkimo ir vykusiai panaudosite dividendus. Gerą pelną žada visi verslo projektai. Kai kurių Svarstyklių laukia įdomus darbas užsienyje.

Skorpionai įsitikins, kad net priešai gali tapti bičiuliais ir atvirkščiai. Bendras verslas gali žlugti dėl partnerių nesutarimų. Jūs turėsite skubiai parengti naują strategiją, kad ateityje išvengtumėte galimų nemalonumų. Labai gerai seksis kūrybinį darbą dirbantiems Skorpionams. Jaunuolius užvaldys stiprūs jausmai.

Šauliai turi būti pasirengę tam, kad netikėti reikalai sutrukdys įgyvendinti svajonę apie užsitarnautą poilsį. Pasak astrologo, jūs turėsite ištisas dienas dirbti, jeigu norite išspręsti finansinius ir juridinius klausimus. Bet visi šie darbai bus didelės sėkmės preliudija.

Ožiaragiai pajus, kad gali įgyvendinti visus užsibrėžtus tikslus. Kitą savaitę pasiekti viską, kas įmanoma, pirmiausia pavyks tiems, kurių darbas susijęs su kinematografija arba viešbučių verslu. Artimiausios dienos bus sėkmingos finansiniu požiūriu.

Vandeniai palypės karjeros laiptais, pasidžiaugs puikiais santykiais su verslo partneriais. Savaitė žada daug dividendų ir malonių naujienų. Moralinę paramą suteiks vaikai, kurie skuba tapti asmenybėmis ir prabyla apie save visu balsu. Jauni Vandeniai turės galimybę patirti romantiškų nuotykių.

Žuvys galės užmegzti naudingų pažinčių, sėkmingai susižadėti ir vesti. Pagrindiniai jūsų reikalai bus susiję su namais ir artimaisiais. Šeimos iškilmės jus nudžiugins, bet rūpesčių dėl giminių nepavyks išvengti. Mėgstamas darbas suteiks naujų jėgų. Artimas žmogus padės įgyvendinti svajonę apie nuosavą namą. Vienišos Žuvys pradės audringą romaną.

2010 m. gruodžio 31 d.–2011 m. sausio 14 d., Nr. 44

Reklama

Gimtasis kraštas

Sausio 3, pirmadienis

„Volkeris, Teksaso reindžeris“.

Dviračio šou.

„Širdys paklydėlės“.

Dakaras 2011.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 Metų panorama (k.). 11.00 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.00 Trembita. 12.15 Haris ir Hendersonai (k.). 12.45 Retro duetai (k.). 14.25 Pinigų karta (k.). 15.00 Klausimėlis.lt (k.). 15.15 Serialas „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 Klausimėlis.lt. (N-7) 19.00 Muzikinis choreografinis spektaklis „Kelk, broleli“. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Savaitės atgarsiai. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Savaitės atgarsiai. 22.15 „Specialioji jūrų policijos tarnyba“. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Fantastinis serialas „Neįtikėtinos istorijos“.

6.20 „Deksterio laboratorija“. 6.50 Animac. serialas „Kaukė“. 7.20 „Tomo ir Džerio nuotykiai (k.). 7.50 „Kur dingo Eliza?“ 8.50 Animac. f. „Beprotiškas Aloha, Skubi Dū.“ (k.). 10.20 Nuotykių. f. „Amžinai jaunas“ (k.). 12.25 „Atskalūnas“. (N-7) 13.25 „Antinas Gudruolis“. 13.55 „Tomo ir Džerio nuotykiai“. 14.25 Premjera. Telenovelė. „Teresa“. (2010 m. Meksika). 15.25 „Intrigų dvaras“. 16.25 Telenovelė „Moters auka“. 17.30 Kryžminė ugnis. 18.30 Susitikime virtuvėje. Kulinarinė laida. 18.45 Žinios. 19.10 KK2. (N-7) 19.40 Nuo... Iki... 20.30 Kažkas atsitiko. 21.05 „Pričiupom! (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 Veiksmo filmas „Namas prie kelio 2“ (2006 m., JAV). (N-7) 0.15 „Detektyvė Džonson“. (N-7) 1.15 „Ozas“. (N-14)

6.25 Teleparduotuvė. 6.40 „Skūbis Dū kompiuteriniame žaidime“. 8.00 „Mano vardas Erlas“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. (N-7) 10.05 „Naisių vasara“. (N-7) 10.45 Vesternas „Laukiniai, laukiniai vakarai (1999 m., JAV). 13.00 „Padaužos bebriukai“. 13.30 „Katašunis“. 14.00 Serialas „Slaptasis agentas Konoras“. 14.30 „Heraklis“. 15.00 „Kempiniukas“. 15.30 „Simpsonai“. (N-7) 16.00 „Klonas“. (N-7) 17.00 „Meilės jūra“. 18.00 „Širdys paklydėlės“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 „Drąsos kaina“. (N-7) 19.40 Kodėl? 20.30 Gyvenimas yra gražus. 21.10 „Moterys meluoja geriau“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios. 22.00 Drama „Nusivylusios namų šeimininkės“. (N-7) 23.00 „CSI Majamis“. (N-7) 24.00 „Išvaduotojas“. (N-14) 1.00 „Kalėjimo bėgliai“. (N-14)

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos. 7.45 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“ (k.). 8.45 Atvirai su žvaigžde (k.). 9.45 Šeštadienio rytas (k.). 10.45 „Dapkai ir Butkai II“ (k.). 11.20 Televitrina. 11.50 „Mentai IX. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 13.00 Melodrama „Svajonių viešbutis: Indija“ (2007 m., Vokietija) (k.). 15.00 Smagiausios akimirkos. 15.30 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“. 16.25 „Dapkai ir Butkai II“ . 17.00 Atvirai su žvaigžde. 18.00 Karštas vakaras. 18.45 „Mentai IX. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.25 Sąmokslo teorija. 21.30 Amerikos talentai IV. 23.20 Žinios. 23.30 Dakaras 2011. 0.00 „Liejyklos gatvė“ (k.). 0.10 „Ką daryti?“ Dok serialas. 1.20 Bamba. (S)

„Moters auka“.

6.00 Labas rytas. 9.00 Serialas „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Senis“ (k.). (N-7) 11.00 Ant svarstyklių. 12.00 Vilniaus albumas. 12.15 „Haris ir Hendersonai. (k.). 12.45 Dainiaus Pulausko jubiliejinis koncertas „Pulajazz 50“. (k.). 14.25 Savaitės atgarsiai. (k.). 15.15 Serialas „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Pinigų karta. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Nacionalinė paieškų tarnyba. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Nacionalinė paieškų tarnyba. 22.15 Mistinis nuotykių serialas „Dingę“. (N-7) 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Fantastinis serialas „Neįtikėtinos istorijos“.

6.20 „Deksterio laboratorija“. 6.50 Animac. serialas „Kaukė“. 7.20 „Tomo ir Džerio nuotykiai“ (k.). 7.50 „Kur dingo Eliza?“ 8.55 Animac. f „Antinas Dafis Svajonių saloje“ (k.). (1983 m., JAV). 10.30 Valanda su Rūta (k.). 12.25 „Atskalūnas“ (k.). 13.25 „Mano draugė beždžionėlė“. 13.55 „Tomo ir Džerio nuotykiai“. 14.25 „Teresa“. 15.25 „Intrigų dvaras“. 16.25 Telenovelė „Moters auka“. 17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.10 KK2. (N-7) 19.40 Abipus sienos. 20.30 Neišgalvoti gyvenimai. 21.05 Pričiupom! (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 „Mentalistas“. (N-7) 23.30 „Ties riba“. (N-14) 0.30 „Detektyvė Džonson“. (N-7) 1.30 „Ozas“. (N-14)

„Žvilgsnis į ateitį“.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.35 11.25 12.00 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 19.40 20.30 21.10 21.45 22.00 22.05 23.05 0.05 1.00

Teleparduotuvė. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Mano vardas Erlas“. „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Amžini jausmai“. (N-7) Paskutinė instancija. Gyvenimas yra gražus. „Vasara Naisiuose“. Dok. filmas. „Padaužos bebriukai“. „Katašunis“. „Slaptasis agentas Konoras“. „Heraklis“. „Kempiniukas“. „Klonas“. (N-7) „Meilės jūra“. (N-7) „Naisių vasara“. (N-7) TV3 žinios. „Drąsos kaina“. (N-7) Prieš srovę. (N-7) Žiūrim, ką turim. „Moterys meluoja geriau“. (N-7) TV3 vakaro žinios. Eurolygos apžvalga. Drama „Žvilgsnis į ateitį“. (N-14) „CSI kriminalistai“. (N-7) „Išvaduotojas“. (N-14) „Kalėjimo bėgliai“. (N-14)

LTV2 8.00 „Heraklis“. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Groja XV F. Šopeno konkurso laureatas Rafal (k.). 12.05 Veidai. Legendos (k.). 12.55 Muzikos istorijos. 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Etnokultūros ratas. Laumė, ragana – legenda ar realybė? 15.20 Durys atsidaro. 16.00 „Heraklis“. 17.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis. 17.15 Miesto kodas (k.). 18.05 Veidai. 18.55 Prisiminkime. 19.05 Detektyvinis serialas „Puaro“. (N-7) 20.40 Žmonės kaip žmonės. 21.20 Dar širdyje – ne sutema. 22.00 Didysis Kalėdų koncertas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Bardų festivalis „Tai – aš”. 2010 m. 0.00 Panorama. 0.45 „Specialioji jūrų policijos tarnyba. (N-7). TV1 9.05 9.30 9.55 10.45 11.10 11.35 12.00 14.00 14.30 15.00 16.00

„Antinas Dafis“. Superfilmukai. „Ogis ir tarakonai“. „Supermergaitės”. Linksmųjų melodijų šou. „Šiupininis“. Nuotykių komedija „Pergalės Londone“ (k). Teleparduotuvė. „Mano draugė beždžionėlė“. „Likimo kerai“. „Jos vardas Nikita“.

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

LTV2

Sausio 4, antradienis

„Dingę“.

2010 m. gruodžio 31 d.–2011 m. sausio 14 d., Nr. 44

TV programa

„Ugnis virš miesto“.

6.45 Televitrina. 7.15 Spaudos apžvalga. 7.45 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“ (k.). 8.45 Atvirai su žvaigžde (k.). 9.45 Sekmadienio rytas (k.). 10.45 „Dapkai ir Butkai II“ (k.). 11.20 Televitrina. 11.50 „Mentai IX . Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 13.00 „Lesė“ (k.). 15.00 Smagiausios akimirkos. 15.30 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“. 16.25 „Dapkai ir Butkai II“. 17.00 Atvirai su žvaigžde. 18.00 Karštas vakaras. 18.45 „Mentai IX. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.25 Mano šaunioji sodyba (k.). 21.00 Geras filmas. Katastrofų trileris „Ugnis virš miesto“ (2006 m., Vokietija). (N-7) 23.00 Dakaras 2011 0.00 „Liejyklos gatvė“ (k.). 0.10 „Ką daryti?“. Dok serialas. 1.30 Tauro ragas. 1.20 Bamba. (S)

8.00 Animac. f. „Liūtas, džiunglių karalius“. 8.45 „Aviukas Šonas“. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Bardų festivalis „Tai – aš“ (k.). 12.00 Veidai. 12.45 Prisiminkime. 12.55 Dar širdyje – ne sutema (k.). 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Laiko ženklai (k.). 15.15 Žmonės kaip žmonės (k.). 16.00 Animac. f. „Liūtas, džiunglių karalius“. 16.45 „Aviukas Šonas“. 17.00 Trembita. 17.15 M.K.Čiurlionio menų gimnazija. Garsų prasmės beieškant. 18.05 Veidai. 19.05 LTV aukso fondas. „Vilniaus laikrodis“. „Angelų prašymas“. 20.40 Kasdienybės aitvarai 21.20 Vizijos ir tikrovė. 22.00 Durys atsidaro. 22.35 Pasaulio dokumentika. „Nepatikėtum, kad čia galima gyventi“. 23.05 Pasaulio dokumentika. „2020-ieji“. 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. 24.00 Panorama. 0.45 Vaid. serialas „Gyvenimas pagal uošvius“.

TV1 9.05 9.30 9.55 10.20 10.45 11.10 11.35 12.00 13.00

„Antinas Dafis“. Superfilmukai! „Ogis ir tarakonai”. „Fantastiškas ketvertas”. „Supermergaitės”. Linksmųjų melodijų šou. „Šiupininis“. „Atskalūnas“. „Terminatorius. Saros Konor kronikos”.

5.00 LR himnas. 5.07 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai.

17.00 „Atskalūnas”. (N-7) 18.00 Pokalbių laida apie sveikatą „Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai“. (N-7) 18.57 Žodis – ne žvirblis. 19.00 „Kur dingo Eliza“. 20.00 „Terminatorius. Saros Konor kronikos“. 21.00 Romantinė komedija „Pažintis su tėčiu“. (N-7) 22.40 „Kelias per ramunes“.

TV6 10.20 10.35 11.10 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 15.50 16.15 17.00 18.00 19.00 20.00 20.30 21.00 21.30 23.30 0.20

Teleparduotuvė Dar pažiūrėsim... „Angelas“. „Kobra 11“. Geriausi pasaulio koncertai. Pet Shop Boys. „Nenugalimas banzuke“. Realybės šou. Teleparduotuvė „Ryklys“. Kriminalinė drama. Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. „Išlikimas“. „Angelas “. „Kobra 11“. „CSI Niujorkas“. „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. „Moderni šeima“. „Nenugalimas banzuke“. Išgyvenk“. Siaubo trileris. Pinklės“. „Ryklys“.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 „Teletabiai“. 7.40 Griūk negyvas! (N-7) 8.10 Skonio reikalas (k.). 9.00 Kas tu toks? 9.50 Burbulas. 10.35 Pasiduodu! Aš – žvaigždė! 11.30 Šiandien kimba. (k.). 5.00 5.07 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.30

LR himnas. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai. Laida 112. Tarp Rytų ir Vakarų. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Atsiliepk dainoj. Laida rusų kalba.

14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Mano draugė beždžionėlė“. 15.00 „Likimo kerai“. 16.00 „Jos vardas Nikita”. 17.00 „Atskalūnas”. 17.57 Žodis – ne žvirblis (k). 18.00 „Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai“. 19.00 „Kur dingo Eliza?” 20.00 „Terminatorius. Saros Konor kronikos”. 21.00 Trileris „Snaiperis 3“. (N-14) 22.40 „Kelias per ramunes“.

TV6 10.00 10.15 10.45 11.30 12.20 13.15 13.40 14.05 14.30 15.00 15.50 16.15 17.00 18.00 19.00 20.00 20.30 21.00 21.30 23.10 24.00

Teleparduotuvė Tavo augintinis „Išlikimas“. „Angelas“. „Kobra 11“. „Kaip aš susipažinau su jūsų mama “. „Moderni šeima“. Komedija. „Nenugalimas banzuke“. Realybės šou. Teleparduotuvė „Ryklys“. Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai „Išlikimas“. „Angelas“. „Kobra 11“. „CSI Niujorkas“. „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. „Moderni šeima“. „Nenugalimas banzuke“. „Užkrėstieji“. „Pinklės“. „Ryklys“

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 „Teletabiai“. 7.40 Griūk negyvas! (N-7) 8.10 Reporteris (k.). 9.00 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). 9.50 Burbulas (k.). 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10

Spaudos puslapiai. Laida 112. Ant svarstyklių. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Litas prie lito. Duetai. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema.

12.00 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. (k.). 13.40 Lietuva tiesiogiai. (k.). 14.10 Skonio reikalas. 15.00 Super L.T. (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Naša Raša. (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.05 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 20.00 20 minučių. 20.25 Super L. T. (N-7) 21.00 Reporteris. 21.47 Orai. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Naša Raša. (N-7) 23.35 Kas tu toks? 0.25 Reporteris. 1.12 Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.00, 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 – Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Mados nuosprendis. 12.30 Noriu žinoti. 13.05 Humoro laida. 13.55 „Naujametiniai furšetai”. 14.55 Suprasti. Atleisti. 15.30 Susituokime. 16.15 „Sutuoktuvių žiedas”. 17.15 Federalinis teisėjas. 18.10 Laimė valgyti! 19.00 Lauk manęs. 20.00 Laikas. 20.25 „Noriu būti meru”. 20.35 TV serialas „Daktaras Tyrsa”. 21.20 Komedija „Sėkmės džentelmenai”. 22.55 „Smogiamoji jėga”. 23.55 Susituokime. 0.45 Muzikinis kanalas. 17.03 18.10 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48 22.58

Antra pavara. Dienos tema. Gera girdėti. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis. Tarp Rytų ir Vakarų. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. V.Bogutaitė. LR himnas.

10.35 Pasiduodu! Aš – žvaigždė! 11.30 Griūk negyvas! 12.00 Kas tu toks? 12.50 Reporteris (k.). 13.40 Lietuva tiesiogiai (k.). 14.10 Griūk negyvas! (N-7) 15.00 Super L.T. (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Naša Raša. (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.05 Kas tu toks? 20.00 20 minučių. 20.25 Super L.T. 21.00 Reporteris. 21.47 Orai. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Naša Raša. (N-7) 23.35 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 0.25 Reporteris. 1.12 Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.00, 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 – Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.20 Top-shop. 11.35 Mados nuosprendis. 12.35 Noriu žinoti. 13.10 „Jeralaš”. 13.25 Humoro laida. 14.20 „Netikra etiketė”. 15.25 Susituokime. 16.25 „Sutuoktuvių žiedas”. 17.20 Federalinis teisėjas. 18.25 Laimė valgyti! 19.05 Tegul kalba. 20.00 Laikas. 20.20 „Noriu būti meru”. 20.30 „Daktaras Tyrsa”. 21.15 Komedija „Briliantinė ranka”. 23.00 „Smogiamoji jėga”. 0.05 Susituokime. 0.55 Muzikinis kanalas. 18.30 Mažoji studija. Kultūra ir religija. 19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Gamta – visų namai. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Ant svarstyklių. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika. V.Giedra. 22.58 LR himnas.

2010 m. gruodžio 31 d.–2011 m. sausio 14 d., Nr. 44

LTV2

Sausio 5, trečiadienis

„Komisaras Reksas“.

„Juodasis Džekas“.

6.00 Labas rytas. 9.00 Serialas „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 12.00 Rusų gatvė. 12.15 „Haris ir Hendersonai (k.). 12.45 Vienos filharmonijos koncertas (k.). 14.00 Bėdų turgus (k.). 15.00 Klausimėlis. 15.15 Serialas „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Žurnalisto tyrimas. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Teisė žinoti. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Teisė žinoti. 22.15 „24 valandos“. (N-14) 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Fantastinis serialas „Neįtikėtinos istorijos“.

6.20 „Deksterio laboratorija“. 6.50 Animac. serialas „Kaukė“. 7.20 „Tomo ir Džerio nuotykiai“ (k.). 7.50 „Kur dingo Eliza?“ 8.50 Nuotykių f. „Saulėtos atostogos“ (2001 m., JAV). 10.30 2 minutės šlovės. Talentų šou. 12.30 „Atskalūnas“. (N-7) 13.25 „Mano draugė beždžionėlė“. 13.55 „Tomo ir Džerio nuotykiai“. 14.25 „Teresa“. 15.25 „Intrigų dvaras“. 16.25 „Moters auka“. 17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikimas virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.10 KK2. (N-7) 19.40 FTB. 20.30 Farai. 21.05 Pričiupom! (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 Veiksmo f. „Juodasis Džekas“ (1998 m., JAV, Kanada). (N-7) 0.35 „Detektyvė Džonson“. (N-7) 1.35 „Ozas“. (N-14)

„Daktaras Hausas“.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.35 11.30 12.20 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 19.40 20.30 21.10 21.45 22.00 23.00 24.00 1.00

Teleparduotuvė. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Mano vardas Erlas“. (N-7) „Meilės sūkuryje“ (N-7). „Amžini jausmai“. (N-7) Kodėl? Prieš srovę. „Farai“ (N-7). „Padaužos bebriukai“. „Katašunis“. Serialas „Slaptasis agentas Konoras“. „Heraklis“. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Klonas“. (N-7) „Meilės jūra“. (N-7) „Naisių vasara“. (N-7) TV3 žinios. „Drąsos kaina“. (N-7) Akistata. (N-7) Dar pažiūrėsim... (N-7) „Moterys meluoja geriau“. (N-7) TV3 vakaro žinios. Drama „Daktaras Hausas“. (N-14) „CSI Niujorkas“. (N-7) „Išvaduotojas“. (N-14) „Kalėjimo bėgliai“. (N-14)

„Tornadas“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos. 7.45 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“ (k.). 8.45 Atvirai su žvaigžde (k.). 9.45 Tarp miesto ir kaimo (k.). 10.15 Tarp miesto ir kaimo (k.). 10.45 „Dapkai ir Butkai II“ (k.). 11.20 Televitrina. 11.50 „Mentai IX. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 13.00 Komedija „Vaikinas iš Baltosios upės“. 15.00 Smagiausios akimirkos. 15.30 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“. 16.25 „Dapkai ir Butkai II“. 17.00 Atvirai su žvaigžde. 18.00 Karštas vakaras. 18.45 „Mentai IX. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.25 Mano šaunioji sodyba (k.). 21.00 Geras filmas. Katastrofų trileris „Tornadas“ (1 s.) (2006 m., Vokietija). (N-7) 23.00 Dakaras 2011. 23.30 Katastrofų trileris „Ugnis virš miesto“ (k.). (N-7) 1.30 Statybų TV (k.). 2.10 Bamba. (S)

Sausio 6, ketvirtadienis

„Senis“.

„Negailestingi didvyriai“.

6.00 Labas rytas. 9.00 Serialas „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Forumas. 11.00 Menora. 12.15 „Haris ir Hendersonai“. 12.45 Klausimėlis.lt (k.). 13.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. Naujametė laida. (k.). 14.45 Gustavo enciklopedija. (k.). 15.15 Serialas „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. 19.45 Gamtos patruliai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Universitetų žinių lyga „Ateities lyderiai“. Susitinka ISM ir M.Romerio komandos. Pertraukoje – 22.04 loterija „Perlas“. 22.55 Klausimėlis.lt. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Neįtikėtinos istorijos“. (N-7)

6.20 „Deksterio laboratorija“. 6.50 Animac. serialas „Kaukė“. 7.20 „Tomo ir Džerio nuotykiai“ (k.). 7.50 „Kur dingo Eliza?“ 8.50 Komedija „Vieną kartą Romoje“ (2002 m., JAV). 10.30 Naujieji metai pagal Saulių Pošką. (k.). 12.25 „Atskalūnas“. (N-7) 13.25 „Mano draugė beždžionėlė“. 13.55 „Tomo ir Džerio nuotykiai“. 14.25 „Teresa“. 15.25 „Intrigų dvaras“. 16.25 „Moters auka“. 17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.10 KK2. (N-7) 19.40 Valanda su Rūta. 21.05 Žvaigždžių klubas. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 Veiksmo f. „Negailestingi didvyriai“ (1994 m. JAV). (N-14) 0.45 „Detektyvė Džonson“. (N-7) 1.45 Sveikatos ABC (k.).

„Gyvenimas“.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.35 11.15 12.00 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 19.40 20.30 21.10 21.45 22.00

23.00 24.00 1.00

Teleparduotuvė. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Mano vardas Erlas“. (N-7) „Meilės sūkuryje“ (N-7). „Amžini jausmai“. (N-7) Žiūrim ką turim. (N-7) Dar pažiūrėsim... (N-7) Akistata. (N-7) „Padaužos bebriukai“. „Katašunis“. Serialas „Slaptasis agentas Konoras“. „Heraklis“. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Klonas“. (N-7) „Meilės sukūryje“. (N-7) „Naisių vasara“. (N-7) TV3 žinios. „Drąsos kaina“. (N-7) Paskutinė instancija. (N-7) „Skubi pagalba 112“. (N-7) „Moterys meluoja geriau“. (N-7) TV3 vakaro žinios. Kriminalinė drama „Gyvenimas“ (2007 m., JAV). (N-14) „Kaulai“. (N-14) „Išvaduotojas“. (N-14) „Kalėjimo bėgliai“. (N-14)

Gimtasis kraštas

TV programa

„Tornadas“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos. 7.45 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“ (k.). 8.45 Atvirai su žvaigžde (k.). 9.45 Be recepto (k.). 10.15 Girių horizontai (k.). 10.45 „Dapkai ir Butkai II“ (k.). 11.20 Televitrina. 11.50 „Mentai IX . Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 13.00 Katastrofų trileris „Ugnis virš miesto“ (k.). (N-7) 15.00 Smagiausios akimirkos. 16.00 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“. 16.25 „Dapkai ir Butkai II“. 17.00 Atvirai su žvaigžde. 18.00 Karštas vakaras. 18.45 „Mentai IX . Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.25 Mano šaunioji sodyba (k.). 21.00 Geras filmas. Katastrofų trileris „Tornadas“ (2 s.) (2006 m., Vokietija). (N-7) 23.00 Dakaras 2011. 23.30 Drama „Dangaus atradimas“ (k.). (N-7) 1.25 Autopilotas. 1.45 Bamba. (S)

8.00 Animac. f. „Žaislų parduotuvė“. 8.45 Aviukas. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės (k.). 12.00 Veidai (k.). 12.55 Vizijos ir tikrovė. 13.30 Serialas „Makleodo dukterys“. 14.20 Būtovės slėpiniai. 15.15 Kasdienybės aitvarai (k.). 16.00 Animac. f. „Žaislų parduotuvė“. 16.45 „Aviukas Šonas“. 17.00 Vilniaus albumas. 17.15 M. K. Čiurlionio menų gimnazija. Spalvų ir formų pakylėti. 18.10 Veidai. 19.05 Europos kinas. Pasaka „Gyveno kartą karalius“. (N-7) 20.40 Vakaro autografas. 21.20 Kūrybos metas. 21.50 Muzikos istorijos. 22.20 Dėka poezijos kuriu skulptūrą. V.Šerys. 22.35 Pasaulio dokumentika. 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės (2 d.). 24.00 Panorama. 0.45 Mistinis nuotykių serialas „Dingę“. (N-7)

TV1 9.05 „Antinas Dafis”. 9.30 Superfilmukai. 9.55 „Jūreivio Popajaus nuotykiai“. 10.20 „Fantastiškas ketvertas”. 10.45 „Supermergaitės”. 11.10 „Linksmųjų melodijų šou“. 11.35 „Šiupininis”. 12.00 „Atskalūnas“. 13.00 „Terminatorius. Saros Konor kronikos”. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Mano draugė beždžionėlė”. 15.00 „Likimo kerai“.

5.00 5.07 5.45 6.03 6.30 10.03

LR himnas. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

16.00 17.00 17.57 18.00 19.00 20.00 21.00 22.55

„Jos vardas Nikita”. „Atskalūnas“. Žodis - ne žvirblis (k). „Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai”. „Kur dingo Eliza?” „Terminatorius. Saros Konor kronikos“. Vesternas „Virdžinijos kaubojus“. (N-7). „Kelias per ramunes”.

TV6 10.25 10.40 11.30 12.20 13.15 13.40 14.05 14.30 15.00 15.50 16.10 17.00 18.00 19.00 20.00 20.30 21.00 21.30 23.30 0.20

Teleparduotuvė „ Išlikimas“ „Angelas“. „Kobra 11“. „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. „Moderni šeima“. „Nenugalimas banzuke“. Teleparduotuvė „Ryklys“. Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. „Išlikimas“. „Angelas“. „Kobra 11“. „CSI Niujorkas“. „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. „Moderni šeima“. „Nenugalimas banzuke“. „Konanas užkariautojas“. Nuotykių filmas. „Pinklės“. „Ryklys“.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 9.00 9.50 10.35

TV parduotuvė. „Teletabiai“. Griūk negyvas! (N-7) Reporteris (k.). Kas tu toks? (k.) Burbulas (k.). Pasiduodu! Aš – žvaigždė! 11.30 Dok. serialas Gimę žudyti“. 12.00 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). 10.31 Laida 112. 11.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Mes, moterys. 16.03 Žinių amžius. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti.

LTV2 8.00 Animac. f. „Baltoji iltis“. 8.50 Suvalkietiškas pagyvenimas (k.). 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės (k.). 12.00 Veidai. 12.55 Kūrybos metas. Skulptorius Stanislovas Kuzma. 13.30 Serialas „Makleodo dukterys“. 14.20 Krašto garbė (k.). 15.15 Vakaro autografas (k.). 16.00 Animac. f. „Baltoji iltis“. 16.50 Suvalkietiškas pagyvenimas. 1982 m. (k.). 17.00 Rusų gatvė. 17.15 Senas televizorius. Nuojautos. 17.45 Sėkmės formulė. Ina Ščerbickaja. 18.10 Veidai. 18.50 „Jeigu galiu tapyti jaučiuosi žmogumi“. Dailininkė Aldona Molnikaitė. 1997 m. 19.00 TV teatro klasika. J.Volčekas „Tiesos riba”. 1986 m. 20.40 Kuluarai. 21.20 Laiko portretai. 22.00 Meditacija, harmoningas gyvenimas. 22.35 Pasaulio dokumentika. 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. 24.00 Panorama. 0.45 „24 valandos“. (N-14)

14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Mano draugė beždžionėlė”. 15.00 „Likimo kerai“. 16.00 „Jos vardas Nikita“. 17.00 „Atskalūnas”. 17.57 Žodis - ne žvirblis (k). 18.00 „Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai”. 19.00 „Kur dingo Eliza?” 20.00 „Terminatorius. Saros Konor kronikos”. 21.00 Trileris „Salemo vampyrai”. ( N-14) 22.45 „Kelias per ramunes”.

TV1 9.05 „Antinas Dafis”. 9.30 Superfilmukai! 9.55 „Jūreivio Popajaus nuotykiai”. 10.20 „Fantastiškas ketvertas”. 10.45 „Supermergaitės”. 11.10 „Katinas ir kanarėlė”. 11.35 „Šiupininis”. 12.00 „Atskalūnas”. 13.00 „Terminatorius. Saros Konor kronikos”.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 „Teletabiai“. 7.40 Griūk negyvas! (N-7) 8.10 Reporteris (k.). 9.00 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). 9.50 Burbulas (k.). 10.35 Pasiduodu! Aš – žvaigždė! 11.30 Ekovizija. (k.). 12.00 Kas tu toks? (k.).

5.00 5.07 5.45 6.03 6.30 10.03

LR himnas. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

12.50 13.40 14.10 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.22

TV6 10.25 10.40 11.30 12.20 13.15 13.40 14.05 14.30 15.00 15.45 16.10 17.00 18.00 19.00 20.00 20.30 21.00 21.30 23.20 0.20

10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10

Teleparduotuvė „Išlikimas“. „Angelas“. „Kobra 11“. „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. „Moderni šeima“. „Nenugalimas banzuke“. Teleparduotuvė Detektyvas „Monkas“. Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. „Išlikimas“. „Angelas“. „Kobra 11“. „CSI Niujorkas“. „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. „Moderni šeima“. „Nenugalimas banzuke“. „P2“. Siaubo trileris. „Pinklės“. Detektyvas „Monkas“.

Laida 112. Forumas. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Sveikata. Žalioji banga. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema.

20.25 20.50 21.00 21.47 21.50 22.20 23.00 23.35 0.25 1.12

21 Reporteris (k.). Lietuva tiesiogiai (k.). Skonio reikalas (k.). Super L.T. (k.). TV parduotuvė. Žinios. Orai. „Teletabiai“. Žinios. Orai. Kas tu toks? (k.). Žinios. Orai. VTB Jungtinė lyga: Espon „Honka“ (Suomija)–„Lietuvos rytas“ (Vilnius) Tiesioginė transliacija. Pertraukoje – Žinios. Super L. T. (N-7) Tinkama vieta didelėms idėjoms. Reporteris. Orai. Lietuva tiesiogiai. „Ekovizija“. Laida apie ekologiją. Naša Raša“. (N-7) Kas tu toks? Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.00, 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 – Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Mados nuosprendis. 12.30 Noriu žinoti. 13.05 „Jeralaš”. 13.20 Melodrama „Sugalvok norą”. 15.20 Susituokime. 16.15 „Sutuoktuvių žiedas”. 17.15 Federalinis teisėjas. 18.15 Laimė valgyti! 19.00 Tegul kalba. 20.00 Laikas. 20.25 „Noriu būti meru”. 20.35 „Daktaras Tyrsa”. 21.20 Komedija „Burtininkai”. 0.20 „Smogiamoji jėga”. 1.15 Susituokime. 2.05 Muzikinis kanalas. 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Žinių amžius. Mažoji studija. Dievo žodis. Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika. V.Baltuškevičius. 22.58 LR himnas.

12.50 Reporteris. 13.45 VTB Jungtinė lyga“ „Chimki“ (Maskvos sritis)–„Žalgiris“ (Kaunas). Transliacija iš Maskvos. 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Naša Raša. (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.10 VTB Jungtinė lyga“ „Chimki“ (Maskvos sritis)–„Žalgiris“ (Kaunas). Transliacija iš Maskvos. Pertraukoje – Žinios. 21.00 Reporteris. 21.47 Orai. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Naša Raša. (N-7) 23.35 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 0.25 Reporteris. 1.12 Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.00, 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 – Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.20 Top-shop. 11.35 Mados nuosprendis. 12.30 Noriu žinoti. 13.10 „Sutuoktuvių žiedas”. 14.05 „Jeralaš”. 14.15 Komedija „Husarų baladė”. 16.05 „Misija”. 17.10 Laimė valgyti! 18.00 Susituokime. 19.00 „Kalėdos”. 20.00 Laikas. 20.20 Vaid f. „Caras”. 22.20 Kalėdos. Tiesioginė transliacija iš Kristaus Gelbėtojo cekvės. 0.20 Komedija „Mano mama – nuotaka”. 1.30 Žvaigždėlaivis. 1.45 Muzikinis kanalas. 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48 22.58

Gera girdėti. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Literatūros akiračiai. Mažoji studija. Dievo žodis. Forumas. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. A.Jonynas. LR himnas.

Gimtasis kraštas

Sausio 7, penktadienis

„Beprotnamis“.

„Medalionas“.

6.00 Labas rytas. 9.00 Serialas „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 Nacionalinė paieškų tarnyba (k.). 11.00 Akiračiai. 12.00 Vilniaus sąsiuvinis. 12.15 „Haris ir Hendersonai“. 12.45 Universitetų žinių lyga „Ateities lyderiai“. Susitinka ISM ir M.Romerio komandos (k.). 14.15 Teisė žinoti (k.). 15.15 Serialas „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 Klausimėlis.lt. 19.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 22.05 Duokim garo! 23.00 Siaubo trileris. „Beprotnamis“ (2004 m., JAV). (N-14)

6.20 „Deksterio laboratorija“. 6.50 „Kaukė“. 7.20 „Tomo ir Džerio nuotykiai“ (k.). 7.50 „Kur dingo Eliza?“ 8.50 Nuotykių komedija „Tylėsim kaip žemė“ (2000 m., Australija, JAV). 10.35 KK2 Super Naujieji (k.). 12.25 „Atskalūnas“. (N-7) 13.25 „Mano draugė beždžionėlė“. 13.55 „Tomo ir Džerio nuotykiai“. 14.25 „Teresa“. 15.25 „Intrigų dvaras“. 16.25 „Moters auka“. 17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.00 Lietuvos daina. 21.35 Premjera. Veiksmo komedija „Medalionas“ (2003 m., JAV, Honkongas). 23.20 Komedija. „Beiskrepšis“ (1998 m., JAV). (N-14) 0.15 Snobo naktis. Premjera. Miuziklas „Nuoma“ (2005 m., JAV). (N-7)

2010 m. gruodžio 31 d.–2011 m. sausio 14 d., Nr. 44

TV programa

„Boltas“.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.40 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 20.10 22.10 0.05

2.00

Teleparduotuvė. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Mano vardas Erlas“. (N-7) „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Amžini jausmai“. (N-7) Lietuvos talentai 2010. „Padaužos bebriukai“. „Katašunis“. Serialas „Slaptasis agentas Konoras“. „Heraklis“. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Klonas“. (N-7) „Meilės jūra“. (N-7) „Naisių vasara“. (N-7) TV3 žinios. Vaikų balsas 2011. Animac. f. „Boltas“ (2008 m., JAV). Veiksmo f. „Taksi“ (2004 m., JAV, Prancūzija). (N-7) Komedija „Bernvakaris 2. Paskutinis gundymas“ (2008 m., JAV). (N-14) Trileris „Žvaigždžių kelias. Atpildas“ (2002 m., JAV). (N-7)

„Vienišius“.

6.44 Programa 6.45 Televitrina 7.15 „Smagiausios akimirkos“ . 7.45 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“ (k.). 8.45 Atvirai su žvaigžde (k.). 9.45 „Gimnazistai“. 10.45 „Dapkai ir Butkai II“. 11.20 Televitrina. 11.50 „Mentai IX. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). 13.00 „Amerikos talentai IV (k.) 15.00 Smagiausios akimirkos. 15.30 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“. 16.25 „Dapkai ir Butkai II“. 17.00 Atvirai su žvaigžde. 18.00 Karštas vakaras. 18.45 „Mentai IX. Sudužusių žibintų gatvės“. 20.00 Žinios . 20.25 Tarp miesto ir kaimo (k.) 21.00 Geras filmas. Drama „Vienišius“. (N-14) 23.00 Dakaras 2011. 23.30 Drama „Jaunasis Kazanova“. (N-14). 1.30 Autofanai“ (k.). 2.00 Bamba. (S)

LTV2 8.00 Animac.serialas „Alisa Stebuklų šalyje“. 8.50 Barnabas Stipruolis. 1984 m. (k.). 9.00 Labas rytas.“ 11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės (k.). 12.00 Veidai (k.). 12.40 Laiko portretai. 13.30 Serialas „Makleodo dukterys“. 14.20 Gimnazistai (k.) 14.50 Negali būti. 15.15 Kuluarai (k.). 16.00 „Alisa Stebuklų šalyje“. 16.50 Barnabas Stipruolis. 1984 m. (k.). 17.00 Menora. 17.15 Senas televizorius. Šurmas. 18.10 Veidai. Legendos. 18.55 Senas geras kinas. „Traukinys“. Karinis trileris. 21.05 Kultūros metraščiai. Senieji Vilniaus inteligentai. 22.00 Tarp žemės ir dangaus. Ved. Tadas Jančiauskas. 22.35 Pasaulio dokumentika 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. 00.00 Panorama. 00.45 Fantastinis serialas „Žemė-2“. TV1 9.05 9.30 9.55 10.20 10.45 11.10 11.35 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00

5.00 5.07 5.45 6.03 6.30 10.03

LTV2 8.00 8.15 8.30 8.45 9.00 9.15

Sausio 8, šeštadienis

9.30 10.00 11.45 12.15 12.45 13.15

„K2. Ribinis aukštis“.

8.15 8.30 9.00 9.25 9.30 10.00 11.30 12.15

15.00 15.30 16.00 16.10 18.40

20.25 20.30 21.00

22.15

Krikščionio žodis. Gimtoji žemė. „Atgal į ateitį“. „Aviukas Šonas“. Linksmoji šeimynėlė. Ryto suktinis su Zita Kelmickaite. Durys atsidaro. Auksinio balso konkursas „Triumfo arka“. Naujametis koncertas. Sporto panorama. Pasaulio panorama. Žinios (su vertimu į gestų kalbą). Sveikinimų koncertas. Tragikomedija. „Atsiprašau“ (1982 m., Lietuva). Loterija „Perlas“. Panorama. Premjera. Nuotykių drama. „K2. Ribinis aukštis“. (1991 m. JAV, Japonija, Didžioji Britanija). Premjera. Siaubo trileris. „Vilkatai“. (2006 m., JAV).

„Priverstas žudyti“.

„Robinas Hudas – vagių karalius“.

6.30 „Ogis ir tarakonai“. 6.55 „Detektyvas Drupis“ . 7.20 „Kitas Džimio pasaulis“ . 7.45 „Laiko policija“ . 8.10 „Labai slaptos agentės“ . 8.35 „Laslo stovykla“. 9.00 „Brangioji, aš sumažinau vaikus“. 10.00 Kino pusryčiai. Nuotykių filmas „Žiedų valdovas. Žiedo brolija“ (N-7). (2001 m. N.Zelandija, JAV). 13.40 „PREMJERA. Humoro serialas „Mano puikioji auklė“ . 14.55 „Laukinė širdis“ . 17.00 Nuo... Iki... (k). 17.45 Super KK2. 18.45 Žinios. 19.00 Liepsnojantis ledas 2010. Povilo Vanago ir Margaritos Drobiazko šou ant ledo. 21.00 Veiksmo filmas „Priverstas žudyti“. (N-14) (2003 m. JAV). 22.45 Komedija „Beiskrepšis“. (N14). (1998 m. JAV). 0.55 Siaubo trileris „Miesto legendos. Kruvinoji Merė“. (N-14) (2005 m. JAV).

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Katašunis“. 7.30 „Alergija monstrams“. 8.00 „Winx“ klubas“. 8.30 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 9.00 „Tusono sūnūs“. 9.30 Mamyčių klubas. 10.00 „Princesė“ (2008 m., Kanada). 11.15 Komedija „Kur pamesi, ten ir rasi“ (1999 m., JAV). (N-7) 13.45 Romantinė komedija „Mūsų meilės istorija“ (1999 m., JAV). 15.30 Melodrama „Santykių terapija“ (2010 m., Rusija). (N-7) 16.35 Gyvenimas yra gražus. 17.10 Kodėl? (N-7) 18.10 Žiūrim, ką turim. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.00 3 karaliai. Žygis per Vilnių. Mobilus koncertas. 21.00 Nuotykių f. „Robinas Hudas – vagių karalius“ (1991 m., JAV). (N-7) 23.50 Veiksmo f. „Gatvės lenktyninkai“ (2008 m., Rusija). (N-14) 2.00 Siaubo f. „Nasrai 3“ (1983 m., JAV). (N-14)

„Kraustausi iš proto dėl meilės“.

6.30 Televitrina

13.45 14.35

7.00 Sveikatos kodas. 9.00 Girių horizontai.

17.10

10.00 Šeštadienio rytas. 11.00 Nesėsi – nepjausi.

17.25

11.30 Kung fu išmintis.

18.00 18.55 19.30

12.05 Atvirai su žvaigžde (k.). 13.10 Indijos kinas. Melodrama „Kraustausi iš proto dėl meilės“.

20.50 22.30 23.00

(N-7) 16.40 „Merlino nuotykiai“. 17.45 „Specialusis dalinys“ . 18.45 „Liejyklos gatvė“. 20.00 Žinios 20.20 Tarp miesto ir kaimo“ (k.). 21.00 „Rembo IV“ . Veiksmo drama.

0.30

„Antinas Dafis”. Superfilmukai. „Didysis filmukų šou“. „Fantastiškas ketvertas”. „Supermergaitės”. „Katinas ir kanarėlė“. „Šiupininis”. „Atskalūnas”. „Terminatorius. Saros Konor kronikos“. Teleparduotuvė. „Mano draugė beždžionėlė”. „Likimo kerai“.

LR himnas. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

Vilniaus sąsiuvinis. Trembita. Vilniaus albumas. Rusų gatvė. Menora. Kelias. Laida evangelikams. Gimnazistai. Dainų dainelė 2010. Kulinarinės kelionės. Keliaukim! Meditacija, harmoningas gyvenimas (k.). Etnokultūros ratas. Lietuvių dievų panteonas. Laiko ženklai. Teatro popietė. V.Kukulas, R.Tuminas „Čia nebus mirties Dėka poezijos kuriu skulptūrą. Vytautas Šerys. 1995 m. (k.). Muzikos istorijos. „Trys karaliai (k.). Pasaulio dokumentika Vakaro autografas (k.). Didysis Kalėdų koncertas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Premjera. Vaid. f. „Neįtikėtinos istorijos 3“. Panorama. Siaubo komedija „Numirėlių sugrįžimas“. Būk artistas.

TV1 9.05 Praktikantai. 9.35 KTV – kino ir televirtuvė. 10.05 „Šamvaris. Teisė gyventi laisvam“. Dok. serialas. 11.10 „Jauniklių auginimas” . Dok. serialas. 12.10 „Pasivaikščiojimai“. Arūnas Gelūnas. LR kultūros ministras. 12.40 „Ogis ir tarakonai“.

(N-14) 23.00 Dakaras 2011. 23.30 Drama „Jaunasis Kazanova“ (2). (N-14) 1.30 Bamba. (S)

5.00 5.07 5.45 6.03 6.30 7.05

LR himnas. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Gamta – visų namai. Spaudos apžvalga.

16.00 17.00 17.57 18.00 19.00 20.00 21.00

22.45

TV6 10.25 10.40 11.30 12.20 13.15 13.40 14.05 14.30 15.00 15.45 16.10 17.00 18.00 19.00 20.00 20.30 21.00 22.00 23.00 23.55 0.50

„Jos vardas Nikita”. „Atskalūnas”. Žodis – ne žvirblis (k). „Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai“. „Kur dingo Eliza?” „Terminatorius. Saros Konor kronikos”. Penktadienio detektyvas. „Inspektorius Džordžas Džentlis“. (N-7) „Kelias per ramunes”. Teleparduotuvė „Išlikimas“. „Angelas“. „Kobra 11“. „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. „Moderni šeima“. „Nenugalimas banzuke“. Teleparduotuvė. Detektyvas „Monkas “. Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. „ Išlikimas“. „Angelas“. „Kobra 11“. „CSI Niujorkas“. „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. „Moderni šeima“. „Lėlių namai“. Drama. „Vilko bilietas“. Drama. „Keliautojas į praeitį“ „Gelbstint Greisę“. Mistinė drama. „Nerealus seksas“. Erotinis f.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 „Teletabiai“. 7.40 Griūk negyvas! (N-7) 8.10 Reporteris (k.). 9.00 Kas tu toks? (k.). 9.50 Burbulas (k.). 10.35 Pasiduodu! Aš – žvaigždė! 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

Sankryža. Akiračiai. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Auksinės kolekcijos. Gyvoji istorija. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Gera girdėti.

13.15 „Jūreivio Popajaus nuotykiai”. 13.45 „Džekio Čano nuotykiai“. 14.05 „Policijos akademija”. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Dienos zoologijos sode”. 16.00 „Akla meilė”. 16.57 Žodis – ne žvirblis (k). 17.00 „Vyrai medžiuose“. 18.00 „Liežuvautoja”. 19.00 „Arti namų”. 20.00 „Detektyvė Džonson”. 21.00 Komedija „Iki dugno!“ (N-14) 22.40 Veiksmo f. „Pergalė“.

TV6 9.45 Teleparduotuvė 10.00 Dar pažiūrėsim... 10.35 „Nenugalimas banzuke “. 11.00 Norite tikėkite, norite – ne! 12.00 Sporto nesėkmės. 13.00 Džeimio Oliverio kulinarinės kelionės. 14.00 Jokių kliūčių. 15.10 Aukščiausia pavara . 16.15 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 16.45 Jokių kliūčių! 18.00 Norite tikėkite, norite – ne! 19.00 Aukščiausia pavara. 20.05 Topmodeliai. 21.00 „Lėlių namai“. 22.00 „Vilko bilietas“. 22.50 „Keliautojas į praeitį“. 23.50 „Gelbstint Greisę“. 0.45 „Nerealus seksas“. Erotinis filmas. Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 8.00 „Teletabiai“. 9.00 Griūk negyvas! (N-7) 10.20 Dok. serialas „Gimę žudyti“. „Žmogėdros“. 11.00 Namų daktaras. 11.30 Reporteris (k.). 12.15 Skonio reikalas. 7.30 9.03 11.03 12.10 13.10 15.03 16.03 16.30 17.03

Ryto garsai. Kultūros savaitė. Sveikata. Sudie, XX amžiau. Lietuvos diena. Baladės. Kaip žmonės gyvena. Laida rusų kalba. Mažoji studija: Popiežius ir pasaulis, Septintoji diena.

11.30 Didžiausi mokslo pasiekimai. 12.00 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras“. 12.50 Reporteris 13.40 Lietuva tiesiogiai (k.). 14.10 Skonio reikalas (k.). 15.00 Super L.T. (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Naša Raša. (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.05 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras“. 20.00 20 minučių. Informacinė laida. 20.25 Super L.T. Metų apžvalga. (N-7) 21.00 Reporteris. 21.47 Orai. 21.50 Drama „Įkalinti sniegynuose“ (2003 m.. JAV). (N-7) 23.50 Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.00, 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 – Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 9.10 Komedija „Vargšė Saša”. 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Labdaringas koncertas. 13.00 Vaid. f. „Šaltukas”. 14.30 Komedija „Naujametinis tarifas”. 16.10 Vaid. f. „Žiemos romanas”. 17.45 Vaid. f. „Popas”. 20.00 Laikas. 20.25 „Baltoji paukštė”. Elenos Vaengos koncertas. 22.20 Komedija „Sniego angelas”. 0.15 Melodrama „Kalėdų angelas”. 1.50 Muzikinis kanalas. 19.03 20.03 20.45 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48 22.58

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Mažoji studija. Dievo žodis. Gyvoji istorija. „Mažoji studija. Dievo žodis. Akiračiai. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. F.G.Lorka. LR himnas.

13.05 „Pavojingos akimirkos“. 14.00 Dok. serialas „Sutverti žudyti“. 15.00 Naša Raša. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Super L.T. (k.). (N-7) 17.00 Žinios. Orai. 17.10 LKL čempionatas: „Techasas“ (Šiauliai)–„Lietuvos rytas“ (Vilnius). Tiesioginė transliacija. Pertraukoje – Žinios. 19.00 Žinios. Orai. 19.05 Šeštadienio detektyvas „Inspektorius Luisas. (N-7) 21.00 Reporteris. 21.28 Orai. 21.30 Gyvai. 23.30 Siaubo naktis. „Dingęs kambarys“ (2007 m., JAV). (S)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.00, 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 – Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 „Jeralaš”. 11.30 Mados nuosprendis. 12.45 Noriu žinoti. 13.15 Komedija „Sniego angelas”. 15.15 Susituokime. 16.00 „Sutuoktuvių žiedas”. 17.10 Federalinis teisėjas. 18.10 Stebuklų laukas. 19.05 Tegul kalba. 20.00 Laikas. 20.15 „Daktaras Tyrsa”. 21.05 Komedija „Laimės kūdikis”. 22.50 Komedija „Naujametinis tarifas”. 0.20 Landaringas koncertas. 1.10 Muzikinis kanalas. 18.10 20.03 20.25 20.45

Sveikinimų ratas. Vaikų radijo teatras. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika. Just.Marcinkevičius. 22.58 LR himnas.

2010 m. gruodžio 31 d.–2011 m. sausio 14 d., Nr. 44

Gimtasis kraštas

TV programa

Sausio 9, sekmadienis

„Kur Fredas“.

„Prezidento patikėtinis 2“.

„Rytietiški pažadai“.

„Vienišius“.

8.30 Kaimo akademija. 9.00 „Stebuklingas Gaveino kristalas“. 9.15 „Robotukas“. 9.35 „Pašėlę Tornberiai“. 10.00 Gustavo enciklopedija. 10.30 Talentų ringas. 12.30 Pasaulio dokumentika. Kinijos miškai. 13.30 Detektyvinis serialas „Puaro“. (N-7) 15.30 Šventadienio mintys. 16.00 Žinios (su vertimu į gestų kalbą). 16.15 Gamtos kodas. 16.50 Septynios Kauno dienos 17.30 Popietė su Algimantu Čekuoliu. 18.00 Savaitė. 18.30 Stilius. 19.30 Bėdų turgus. 20.30 Panorama. 20.45 Lietuvos operos 90-mečiui. Naujametis koncertas su Violeta Urmana. 22.45 Elito kinas. Komedija „Kur Fredas“ (2006 m., Vokietija). (N-7)

6.30 „Ogis ir tarakonai“ . 6.55 „Detektyvas Drupis“. 7.20 „Kitas Džimio pasaulis“. 7.45 „Laiko policija“ 8.10 „Labai slaptos agentės“. 8.35 „Laslo stovykla“. 9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai. „Skūbis Dū ir Meksikos monstras“. 11.35 Romantinė komedija „Tobulas vyras“ (2005 m. JAV). (N-7) 13.45 „Mano puikioji auklė“ . 14.50 „Laukinė širdis“. 17.00 Ne vienas kelyje. 17.45 Teleloto. 18.45 Žinios. 19.00 2 minutės šlovės. Talentų šou. Didysis finalas. 21.30 PREMJERA. Veiksmo filmas „Prezidento patikėtinis 2. Spąstai teroristams“ (2002 m. JAV). (N-7) 23.20 Veiksmo komedija „Paskutinis skautas“ (1991 m. JAV). (N-14)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Katašunis“. 7.30 „Alergija monstrams“. 8.00 „Winx“ klubas“. 8.30 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 9.00 Sveikas žmogus. 10.00 „Apsaugoti princesę“ (2009 m., JAV). 11.45 Nuotykių f. „Paslaptingasis Trojos lobis“ (2007 m., Vokietija). (N-7) 15.30 „Santykių terapija“. (N-7) 16.35 Skubi pagalba 112. 17.10 Tik tarp mūsų. 17.50 Paskutinė instancija. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Savaitės komentarai. 19.30 Lietuvos talentai 2010. 21.30 Kriminalinė drama. „Rytietiški pažadai“ (2007 m., D. Britanija, Kanada). (N-14) 23.45 Nuotykių f. „Konanas – barbaras“ (1981 m., JAV). (N-7)

6.30 Televitrina 7.00 „Detektyvas Kalas“. 8.00 „Nesėsi – nepjausi“ (k.) 8.30 Tauro ragas. 9.00 Statybų TV“. 9.30 Autopilotas“. 10.00 Sekmadienio rytas. 11.00 Sveikatos kodas. 12.05 Atvirai su žvaigžde (k.). 13.10 „Merlino nuotykiai“ (k.) 14.10 Sveikinimų koncertas. 16.10 Smagiausios akimirkos. 16.45 Girių horizontai. 17.15 Tarp miesto ir kaimo (k.) 17.45 „Specialusis dalinys“ . 18.45 „Liejyklos gatvė“. 20.00 Žinios 20.20 Be recepto. 20.55 Meilės istorijos. „Svajonių viešbutis: Afrika“. (N-7). 23.00 Dakaras 2011. Pasaulio lenktynių maratono apžvalga. 23.30 Drama „Vienišius“ (k.). (N-7) 1.30 Bamba. (S)

LTV2 8.00 Gimtoji žemė. 8.25 Rytas su ... Rimvydu Valatka. 9.10 Vytauto Didžiojo laikų fotografija (k.). 10.00 Miesto kodas. 10.45 Būk artistas (k.). 11.45 Ievos pievos. 12.15 Nepabuvęs kareivėliu. Rasa Polikevičiūtė. 12.45 Mūsų miesteliai. Palūšė. 13.45 Būtovės slėpiniai. 14.30 Veidai. Arti toli (k.). 15.10 Tragikomedija „Atsiprašau“. 16.45 Dalia Kutraitė kalbina ... Jurgį Jurgelį. 17.10 Krašto garbė. 18.00 Lietuva ir SSRS žlugimas. Dok. f. 19.20 Auksinės melodijos. Ryčio Cicino jubiliejinis koncertas. 20.30 Durys atsidaro. Kultūros žurnalas. 21.00 Kūrybos vakaras. 22.30 Panorama. 22.45 Nuotykių drama „K2. Ribinis aukštis“. ( N-7)

21.00 Lietuviško kino vakaras. Drama „Laiptai į dangų“. 1966 m. 22.55 Pasivaikščiojimai. Arūnas Gelūnas. LR Kultūros ministras (k). 23.25 Menininkų portetai. Dailininkė Ramunė Vėliuvienė. 24.00 „Policijos akademija”.

TV1 9.05 Sveikatos ABC (k). 10.05 „Retos gyvūnų rūšys. Dok. serialas. 11.10 „Žvėries prigimtis“. Dok. serialas. 12.10 „Ašaka“. Laida apie žvejybą 12.40 „Ogis ir tarakonai“. 13.15 „Jūreivio Popajaus nuotykiai“. 13.45 „Džekio Čano nuotykiai”. 14.05 „Policijos akademija“. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Dienos zoologijos sode”. 16.00 „Akla meilė”. 16.57 Žodis – ne žvirblis (k). 17.00 „Vyrai medžiuose“. 18.00 „Liežuvautoja”. 19.00 „Arti namų”. 20.00 „Detektyvė Džonson”.

21.30

5.00 5.07 5.45 6.03 8.05 9.03

LR himnas. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Ryto garsų savaitė. Mes, moterys.

TV6 8.45 9.00 9.30 10.00 10.35 11.00 12.00 12.30 13.10 14.00 15.10 16.45 18.00 19.00 21.00

22.00 22.50 23.50 0.45

Teleparduotuvė Tavo augintinis Vienam gale kablys. Dar pažiūrėsim. Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. Džeimio Oliverio kulinarinės kelionės. Mados reidas. Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. Topmodeliai. Jokių kliūčių! Aukščiausia. Jokių kliūčių! Norite tikėkite, norite ne! „Ir ji mane surado“. Komedija, drama. „Klyvlendo šou“. Animac. komedija. „Šeimos “. Animac. serialas. „Vilko bilietas“. „Keliautojas į praeitį“. „Gelbstint Greisę“. „Nerealus seksas“. Erotinis filmas.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 7.40 „Teletabiai“. 8.30 Griūk negyvas! (N-7) 9.00 „Rasos lašeliai 2010“. V nacionalinis vaikų ir jaunimo populiariosios dainos festivalis. 1 dalis. 11.10 Girių takais. 11.30 Reporteris (k.). 12.00 2010 Dok. serialas „Plėšrūno instinktas“. (N-7) 10.03 11.03 12.10 13.03 13.40 14.03 14.28 16.30 17.03 17.30

Tetos Betos viktorina. Muzika Tau. Lietuvos diena. Radijo teatras. Retro. Septynios sporto dienos. Gera girdėti. Laida rusų kalba. Literatūros akiračiai. Atsiliepk dainoj.

13.00 „Inspektorius Luisas“ (k.). 15.00 Naša Raša. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Super L. T. (k.). (N-7) 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 18.00 Žinios. Orai. 18.10 Griūk negyvas!. (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.05 Skonio reikalas (k.) 20.00 Žinios. Orai. 20.10 Kas tu toks? (k.). 21.00 Žinios. Orai. 21.15 24/7. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai. 22.15 Vertas kinas. Drama „Giesmė tremtiniui“. (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.05 Naujienos. 7.15 Top-shop. 7.30 Grok, armonika! 8.00 Gudrutės ir gudručiai. 8.35 Ganytojo žodis. 9.00 Naujienos. 9.20 Skanėstas. 10.00 Anatolijus Romašinas. 11.00 Naujienos. 11.15 „Vištos plunksnų striukė”. 12.15 Melodrama „Meilės istorija arba Naujametinis pokštas”. 14.05 Vaid. f. „Širli-Myrli”. 16.40 Komedija „Kaukazo belaisvė, arba Naujametiniai Šuriko nuotykiai“. 18.20 Viktoro Drobyšo koncertas. 20.00 Laikas. 20.15 „Daktaras Tyrsa”. 21.05 „Yesterday live”. Naujametinė laida. 22.10 TV serialas „Teisė į malonę”. 1.25 Muzikinis kanalas 18.10 19.03 20.03 20.27 20.45 21.03 22.48

Laisvai! Vudstoko vaikai. Vaikų radijo teatras. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. V.Mykolaitis-Putinas. 22.58 LR himnas.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

TV6 Sekmadienis, sausio 9 d.

TV6 Pirmadienis, sausio 3 d. 21.30 val. Siaubo trileris „Išgyvenk“. JAV. 2006 m. Rež. William Brent Bell. (N-14) Vaidina: Jon Foster, Samaire Armstrong, Frankie Muniz. Naujajame Orleane paaugliai pamišo dėl kompiuterinio žaidimo „Išgyvenk“. Žaidimo tikslas – išsiaiškinti legendinės aristokratės, vadintos kruvinąja grafiene, gyvenimo istoriją. Tačiau netrukus miestą sukrečia žinia apie vieną po kito nužudomus jaunuolius. Žudiko naudojami įrankiai tokie pat kaip ir populiariajame žaidime...

TV6 Antradienis, sausio 4 d. 21.30 val. Veiksmo filmas „Užkrėstieji“. Kanada. 2008 m. Rež. Adam Weissman. (N-14) Vaidina: Gil Bellows, Maxim Roy, Glenda Braganza ir kiti.

19.00 val. Komedija, drama „Ir ji mane surado“. JAV. 2007 m. Rež. Helen Hunt. (N-7) Vaidina: Helen Hunt, Bette Midler, Colin Firth.

metu Nilsen savo krūtyje aptinka gumbą ir yra priversta pati sau atlikti biopsiją. Elektroniniu paštu ji susisiekia su JAV medikais. Pasirodo, kad tas gumbas – tai agresyvus ir greitai besivystantis vėžys. Jeigu nori likti gyva, ji turi tuojau pat pradėti taikyti chemoterapiją. Dėl nepalankių oro sąlygų lėktuvas iš žemyno negalės nusileisti dar keletą mėnesių, todėl drąsūs gelbėtojai numeta iš lėktuvo viską, kas yra reikalinga, kad ji galėtų gydytis pati. Padedama savo draugų, ji pradeda varginančius ir sekinančius chemoterapijos seansus. Dar niekada pasitikėjimas savimi nevaidino tokio svarbaus vaidmens jos gyvenime.

TV3 Penktadienis, sausio 7 d. 20.10 val. Animacinis nuotykių filmas „Boltas“. JAV. 2008 m. Rež. Chris Williams, Byron Howard.

Kitos planetos gyventojai ieško, kur apsigyventi, ir jų taikiniu tampa Žemė. Tam, kad užkariautų Žemę, ateiviai pasiverčia žmonėmis, apkrečia vandenį virusu ir po truputį nuodija žmoniją. Keli žmonės suvokia, koks pavojus jų planetai kilęs, tačiau ne taip paprasta jį įrodyti ir pasipriešinti įsibrovėliams.

Tai tikra istorija apie daktarę Džerę Nilsen, vienintelę gydytoją nuo išorinio pasaulio atskirtoje mokslinėje stotyje netoli Pietų Ašigalio, Antarktidoje. Tai yra viena iš pačių atokiausių ir pavojingiausių vietų Žemėje. Ilgos ir nepaprastai šaltos žiemos

TV3 Sekmadienis, sausio 9 d. 22.10 val. Veiksmo filmas „Taksi“. JAV, Prancūzija. 2004 m. Rež. Tim Story. (N-7) Vaidina: Queen Latifah, Jimmy Fallon, Henry Simmons, Jennifer Esposito, Gisele Bündchen ir kiti. Keturios seksualios brazilės, važinėjančios juodais BMW, apiplėšinėja Niujorko bankus. Joms ant kulnų lipa jaunas ir drąsus detektyvas Endis Vašburnas. Bėda ta, kad jis pats prasčiausias vairuotojas Niujorke, todėl jam reikia gero vairuotojo. Ir jis randa. Ji – didžiausia nutrūktgalvė taksi vairuotoja mieste, viršijanti 200 km/h greitį. Belė kaip tik tokia ir yra. Ji tikra greičio mėgėja, o patobulinta mašina leidžia skrieti neįtikėtinai laviruojant.

Lietuvos ryto TV Penktadienis, sausio 7 d. 21.50 val. Drama „Įkalinti sniegynuose“. JAV. 2003 m. Rež. Roger Spottiswoode. (N-7) Vaidina: Susan Sarandon, Aidan Devine, Cynthia Mace.

Moteriai amžiaus krizę paaštrino keli nemalonūs išgyvenimai – paliko vyras, mirė įmotė. Teko išmokti gyventi vienai. Ir staiga į tykų liūdną gyvenimą įsiveržia tikroji motina – nepaprastai ekscentriška asmenybė – ir viską apverčia aukštyn kojom.

Boltas – superšuo. Kiekviena Bolto diena yra kupina nuotykių, pavojų ir intrigos. Bent jau tol, kol jis filmuojamas. Boltas pamažu įtiki, kad jam iš tiesų pavaldūs gamtos dėsniai ir superherojaus galios. Viskas būtų buvę gerai, jei ne apmaudi klaida, dėl kurios Boltas iš Holivudo visai netyčia nugabenamas į Niujorką. Ir ten paliekamas vienui vienas.

Gimtasis kraštas

Įvairenybės

Turtingiausieji renkasi Kaliforniją

2010 m. gruodžio 31 d.–2011 m. sausio 14 d., Nr. 44

Šokiruojantis skrodimas Pirmas skrodimas Švedijos medicinos studentams baigėsi šoku – ant skrodimo stalo jie išvydo negyvą savo docentą. „Pirma autopsija tikrai sukelia labai daug emocijų, o mes skrodėme žmogų, kurį pažįstame“, – prisipažino vienas šokiruotų studentų. Vyriausioji gydytoja Birgita Sundelin šį atvejį pavadino „labai nelemtu“. Anot jos, studentai paprastai laiku informuojami apie tai, kieno kūną jiems reikės skrosti. Vienas studentų teigė, kad šį kartą jie apie skrodžiamą asmenį sužinojo tik perskaitę ant jo kojos piršto tabaluojantį užrašą. Dėl incidento apgailestavo ir profesorė Tina Da-

Amerikiečių žurnalo „Forbes“ sudarytame turtingus gyventojus labiausiai viliojančių vietų sąraše pirmą vietą užėmė Kalifornija. Joje gyvena 9 872 žmonės, kurių turtas

vertinamas daugiau nei 30 mln. JAV dolerių. Kalifornijoje taip pat užﬁksuotas 12 proc. nedarbas, o valstijos skolos siekia 91 mln. JAV dolerių. Niujorkas sąraše užėmė antrą

Bausmės vaikams modernėja Jungtinėse Amerikos Valstijose tėvai vis dažniau vaikų galimybių naudotis internetu apribojimą laiko tokia pat bausme kaip ir draudimą žiūrėti televizorių. Tokią išvadą leidžia daryti Pietų Kalifornijos universiteto mokslininkų paskelbtas pranešimas.

Tyrimo duomenimis, du trečdaliai tėvų, norėdami nubausti savo atžalas, neleidžia jiems žiūrėti televizoriaus. Šis skaičius per pastaruosius 10 metų beveik nepasikeitė. Bet tėvų, kurie bausdami uždraudžia savo vaikams naudotis internetu, per pastarąjį dešimtmetį beveik padvigubėjo. 2010 metų pavasarį surinktais duomenimis, 57 proc. tėvų neleido savo vaikams naršyti po internetą, kad juos nubaustų. 2000 metais šitaip elgėsi 32 proc. apklaustų tėvų. Pasak vieno iš pranešimo autorių Maiklo Gilberto, tėvai nebemato skirtumo tarp televizoriaus žiūrėjimo ir naudojimosi internetu. Mokslininkas priduria, kad dėl sparčios skaitmeninių technologijų plėtros vis sunkiau kontroliuoti, ką veikia vaikai.

Pagimdė 7,1 kg kūdikį 42 metų moteris Brazilijoje pagimdė 7,1 kg kūdikį. Sveika 60 cm ūgio mergaitė pasaulio šviesą išvydo po cezario pjūvio operacijos. Ji pavadinta Gizela. Naujagimės motina pasakojo, kad ir kiti du jos vaikai gimė dideli, jie svėrė 6 bei 5,8 kg. Paprastai naujagimiai sveria apie 3 kg. Tačiau pasitaiko ir išimčių. 2009-aisiais moteris Indonezijoje susilaukė 8,7 kg berniuko. Italijoje 1955 metais gimė 10,2 kg vaikas.

lianis. „Tai siaubinga, tačiau ir tai yra mokslo dalis“, – sakė ji. Studentai esą turi mokėti su tuo susitvarkyti.

Pardavė žaislų kolekciją

vietą – jame gyvena 7 327 ypač turtingais laikomi žmonės Šiaurės DaAmerikiečių žurnalo „Forbes“ kota užėmė paskutinę sąrašo vietą – leidėjo 40 metų kaupta retų ir verjoje gyvena tik 40 itin pasiturinčių tingų žaislų kolekcija Niujorko gyventojų. „Sotheby’s“ aukcione parduota už 2,3 mln. JAV dolerių. Malkolmo Forbso žaislų kolekciją sudarė 1870–1950 m. laikotarpio, vadinamo žaislų aukso amžiumi, žaislai: valtys, kareivėliai, motociklai ir stalo žaidimai, tarp jų ir 1933 m. rankų darbo stalo žaidimas „Monopoly“. Vertingiausias kolekcijos eksponatas buvo trijų

pėdų ilgio „Lusitania“ greitlaivio modelis su įgula ir keleiviais. Amerikiečių kolekcininkas įsigijo jį už rekordinę žaislinio laivo kainą – 194,5 tūkst. JAV dolerių.

Didžiausias tortas pasaulyje Įrašinėja naują albumą Pirmoji Prancūzijos dama vėl grįžta į muzikos pasaulį – Karla Bruni-Sarkozi, prezidento Nikolia Sarkozi žmona, įrašinėja ketvirtą savo albumą. 42 metų moteris žiniasklaidai kol kas nenorėjo atskleisti, kada pasirodys jos kompaktinė plokštelė. Buvusi manekenė dainų žodžius ir muziką kuria pati. Tiesa, koncertuoja K.Bruni-Sarkozi retai. Po vestuvių su N.Sarkozi ji Kataro sostinėje Dohoje pagamintas didžiausias pasaulyje tortas. Jo iltik kelis kartus pasirodė scenoje. gis – 7 m 96 cm, plotis – 3 m 89 cm, o svoris – 1 670 kg.

Selin Dion nebeturi laiko net dušui

Dž.F.Kenedžio žudiko karstas – už 87 tūkst. dolerių Aukcione JAV už 87 469 dolerius parduotas Li Harvio Osvaldo, kuris 1963-iaisiais nušovė tuometinį JAV prezidentą Džoną F.Kenedį, karstas. Karstas su žudiko palaikais buvo ekshumuotas 1981 metais. Taip siekta paneigti sąmokslo teorijas, kad L.H.Osvaldas palaidotas kitame kape. Po ekshumacijos jis perlaidotas kitame karste. Originalus karstas priklausė vienai Teksaso lavoninei.

Neseniai dvynukų susilaukusi Kanados muzikos žvaigždė Selin Dion prisipažino, kad juos augindama patiria tokį stresą, jog neberanda laiko net dušui. Nuo tada, kai prieš šešias savaites gimė Nelsonas ir Edis, atlikėjai trūksta laiko ir valgyti, ir miegoti. „Aš nebežinau, kada diena, o kada naktis“, – sakė 42 metų atlikėja viename interviu. Vidudienį ji vis dar vaikšto su pižama. „Stebuklas, kad mes dar nemirėme“, – pridūrė S.Dion. Po cezario pjūvio operacijos S.Dion mažyliai pasaulio šviesą išvydo spalį Floridoje. S.Dion ir jos 68 metų vyras Renė Angelilis dar augina devynerių metų sūnų. Kitą kovą S.Dion su nauja programa ketina vėl koncertuoti Las Vegaso scenoje. GK, Eltos inf. ir nuotraukos

Sausis p a t k p š

Vasaris

Kovas

Balandis

p a t k p š s

1 2

5 6

8 9

7 8

9 10 11 12 13

7 8

9 10 11 12 13

3 4

6 7

3 4

5 6

2 3

4 5

9 10

7 8

10 11 12 13 14 15 16

14 15 16 17 18 19 20

11 12 13 14 15 16 17

17 18 19 20 21 22 23

21 22 23 24 25 26 27

18 19 20 21 22 23 24

24 25 26 27 28 29 30

28 29 30 31

25 26 27 28 29 30

Gegužė

Birželis

Liepa

Rugpjūtis

p a t k p š s

2 3

7 8

6 7

9 10 11 12

2 3

5 6

4 5

2 3

1 2

4 5 6

9 10

8 9 10 11 12 13 14

7 8

4 5

6 7

9 10 11 12 13 14 15

13 14 15 16 17 18 19

11 12 13 14 15 16 17

15 16 17 18 19 20 21

16 17 18 19 20 21 22

20 21 22 23 24 25 26

22 23 24 25 26 27 28

23 24 25 26 27 28 29

27 28 29 30

18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31

30 31

29 30 31

Rugsėjis

Spalis

Lapkritis

Gruodis

p a t k p š s

1 2

5 6

8 9 10 11

3 4

1 2

5 6

8 9 10 11

1 2

3 4

8 9

7 8

9 10 11 12 13

6 7

3 4

5 6

3 4

12 13 14 15 16 17 18

10 11 12 13 14 15 16

14 15 16 17 18 19 20

12 13 14 15 16 17 18

19 20 21 22 23 24 25

17 18 19 20 21 22 23

21 22 23 24 25 26 27

19 20 21 22 23 24 25

26 27 28 29 30

24 25 26 27 28 29 30

28 29 30

26 27 28 29 30 31