Gimtasis kraštas Nr. 45-46 by Gimtasis kraštas

Gimtasis kraštas Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2011 m. sausio 14–21 d. Nr. 1–2 (45–46)

Kaina 1,99 Lt

Sveikuoliai paneigia mitą: ligos kimba ne eketėje 16 p.

Šiandien „Gimtasis kraštas“ su priedu

Mūsų paveldas 9–14 p.

Vaizdai pro langą ir įkvepia, ir glumina 18 p.

Šviesos šventė primena garsųjį parkų kūrėją 15 p.

Naminis burokėlių vynas 24 p.

2011 m. sausio 14–21 d., Nr. 1–2 (45–46)

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Mūsų Tautos žvaigždės valanda

Vyriausybė skatina kontrabandą? Didindama akcizus Vyriausybė planuoja surinkti milijonus biudžeto skylėms kamšyti, bet nenori matyti galimo kontrabandos suklestėjimo. Albinas ČAPLIKAS Šių metų išvakarėse valdžia jau nesiėmė vadinamųjų naktinių reformų, tačiau jų atgarsius dar jaučiame. Po dvejų metų pertraukos Vyriausybė padidino akcizą dyzelinui ir pradžiugino kontrabandininkus padidinusi akcizus rūkalams. Menkai paguodžia suteiktos lengvatos viešbučių savininkams ir individualia veikla užsiimantiems asmenims.

Kontrabandininkai trina delnus

Sausio 13-oji – mūsų Tautos žvaigždės valanda. Ji giliai įsirėžė į širdį ir atmintį, pakeitė šalies likimą.

Retkarčiais nusiperku pieniškų dešrelių, kad, jas pavilgius pomidorų padaže ir užsikandus batono rieke, nors kelioms akimirkoms grįžtų parlamento aikštėje tvyrojusi Tautos vienybės ir ryžto atmosfera.

Gediminas STANIŠAUSKAS Prieš 20 metų Tauta apgynė teisę į laisvę, o kiekvienas atskirai – dar ir savo vertybes. Tų dienų negalima pamiršti, nes tai buvo visos Tautos žvaigždės valanda. Apie ją dabar primena spauda, radijas, televizija. Politikai postringauja apie patriotizmą. Galiausiai, net artimiausi žmonės primena, kad prieš du dešimtmečius ir tu buvai su Tauta. Su Tauta iš didžiosios raidės.

Sausis atėjo per greitai „Sveikas sūnau, „Valstiečių laikraštyje“ išspausdintas labai įdomus straipsnis apie Sausio 13-osios įvykius“, – vakar netikėtai per „Skype“ parašė mama. Ji – pensininkė, bet nespjauna į technologijas. „Laikraštyje yra nuotraukų, o vienoje sėdi gynėjai. Ar tik ne tavo ten pridengtas veidas?“ – paklausė ji.

Laikraščio dar nevarčiau, bet pasitikrinu. Ne, ten ne aš. Ten kiti. Mama paskubomis vėl parašo: „Jau šiandien noriu Tave pasveikinti Sausio 13-osios dvidešimtmečio proga. Turiu padariusi visą aplanką su nuotraukomis apie tavo dalyvavimą tuose įvykiuose. Visa tai padariau tavo vaikams, bet kol kas laikau pas save. Dažnai pasižiūriu ir paskaitau, man didelė laimė didžiuotis savo sūnumis.“ Tiesą sakant, Sausio 13-oji šiemet kaip ir ankstesniais metais priartėjo pernelyg greitai. Kone kasmet pasižadu iš Kauno nukakti iki parlamento ir drauge su kitais likimo draugais vėl pasėdėti prie laužų. Ugnis ir tuomet suteikdavo vilties. Suteikia ir dabar. Nejučiomis atmintyje iškyla prieš 20 metų televizoriaus ekrane matyti vaizdai: prie Spaudos rūmų šmėsčioja automatais ginkluoti sovietų kareiviai. Rūmų pastate kulkų paliktos žymės. Būriuojasi žmonės. Į greitosios medicinos pagalbos au-

Eltos nuotrauka

tomobilį medikė veda kraujais pasruvusį jaunuolį peršautu skruostu... Žmonės raginami atvykti į Vilnių ir apginti laisvę...

Visi keliai vedė į sostinę Kišenėje penki rubliai. Kartu su kitais žmonėmis dardame magistrale Kaunas–Vilnius. Autobuse per garsiakalbius Lietuvos radijo žurnalistai praneša, kad sostinėje įtampa didėja, okupacinė kariuomenė kai kur šalyje jau kliudo tarpmiestinio susisiekimo transporto eismui. „Kažin, ar mūsų nesustabdys?“ – paklausia kaimynas. Gūžčiojame pečiais, bet tikimės, kad pasieksime Vilnių. Už nugaros liko Vievis. Iki sostinės ne daugiau kaip 20 km. Tuo metu šimtai autobusų važiavo Vilniaus kryptimi, tačiau šiaip ne taip atvykstame. Parlamento aikštėje susirinkę tūkstančiai žmonių. Nukelta į 2 p.

Nuo metų pradžios Lietuvoje nustatyti minimalūs ES akcizų dydžiai rūkalams: visoms cigaretėms – ne mažiau kaip 221 Lt už 1 000 cigarečių; cigarams ir cigarilėms – 80 Lt/kg (iki metų pabaigos – 38 Lt/kg); rūkomajam tabakui – 139 Lt/kg (iki metų pabaigos taikyta 111 Lt/kg). Tačiau klysta manantieji, kad dėl rūkalų pabrangimo nukentės tik rūkaliai. Nukelta į 3 p.

Padidėjo akcizas dyzelinui. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gamta nuožmios žiemos gniaužtuose Stora sniego danga užklotuose užšalusiuose vandens telkiniuose jau pradėjo dusti žuvys, iškilo masinės jų žūties grėsmė, o miškuose žvėrims vis sunkiau rasti maisto. Saulius TVIRBUTAS

Alkani šernai tampa itin pikti.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Medžiotojai jau nutraukė medžiokles su varovais, o žvejams greitai gali būti leista ežeruose gaudyti žuvis tinkliniais samčiais. Gali būti palengvintas žvejybos leidimų išdavimas, neribojama verslinė žvejyba. Tuo siekiama, kad nenueitų veltui jau ir taip pasmerktos uždusti žuvys. Visgi mokslininkai,

medžiotojai nemano, kad gamtai ši žiema padarys nepataisomą žalą. Mūsų platumose šaltuoju metu jau daug tūkstančių metų vyksta intensyvi atranka – pražūva silpniausieji, išlieka stipriausieji. Tačiau, norėdami išsaugoti skaitlingą žvėrių populiaciją, medžiotojai prašo ūkininkų pagelbėti žolėdžiams gyvūnams. Žvėreliams padeda ir mokyklų ekologų būreliai.

Gelbsti moksleiviai ir ūkininkai Kauno šv. Kazimiero vidurinės mokyklos biologijos mokytojas ir jaunųjų ekologų būrelio vadovas Gintautas Mikalauskas pasakojo, kad su vaikais rengs jau antrą maisto rinkimo žvėrims ir paukščiams akciją. Nukelta į 3 p.

2 Mūsų Tautos žvaigždės valanda Gimtasis kraštas

Aktualijos

2011 m. sausio 14–21 d., Nr. 1–2 (45–46)

Atkelta iš 1 p. Tokią vienybę gali demonstruoti tik tikrai daug ką dėl laisvės galinti paaukoti Tauta. Atrodė, kad nei šaltis, nei artėjanti grėsmė neprivers žmonių išsiskirstyti. Tvyrojo nežinomybė dėl ateities, bet sykiu stiprėjo tikėjimas, kad nepriklausomybė bus apginta. Kas valandą žmonių rinkosi vis daugiau, kol išaugo į kone dešimčių tūkstančių minią.

Susitelkimas ir rimtis Iki pat vakaro skambėjo pasisakymai ir patriotiškai nuteikiančios dainos. Darėsi šaltoka. „Rusai telkia pajėgas Vilniuje, jie okupavo DOSAAF pastatą“, – paskutiniųjų valandų įvykius nušvietė autobuso vairuotojas iš Varėnos. Jis mielai priėmė pasišildyti ir dar įpylė arbatos. Pro šerkšnotus langus matėsi tik nenutrūkstama žmonių minia, lėtai vis sukusi ratus aplink parlamentą. Vairuotojas tik apgailestavo, kad negali ilgai laikyti įjungto PAZ autobuso variklio. „Juk dar reikės grįžti į Varėną, tik nežinau kada“, – sakė jis. Jam supratingai linktelėjau galva. Žmonių vis daugėjo. Vietomis prasibrauti pro minią darėsi vis sunkiau. Laužai, arbata ir aplinkinių geranoriškumas. Tai labiausiai įsirėžė į atmintį. Ir, žinoma, pieniškų dešrelių skonis. Tai buvo vienintelis maistas, kurį galėjau nusipirkti. Viena jų porcija nekainavo nė rublio, bet reikėjo taupyti, juk niekada nežinai, kada reikės grįžti namo.

Kruvinoji naktis ir derybos Artėjant vidurnakčiui, didėjo ir įtampa. Kažkas prakalbo apie tai, kad Vilniaus televizijos bokšto link važiuoja tankai. Pasitelkę juos ir šarvuočius, sovietų armijos kariai štur-

Mintyse it kino juostoje prabėgo gyvenimas. Tada labiausiai norėjau bent minutę telefonu pasikalbėti su mama ir ją nuraminti, kad, be manęs, jai dar liko trys sūnūs.

„Kas nori ginti rūsį?“ Po kelių minučių vyriškį apstojome devyniese. Vieni su armatūros gabalais, kiti tuščiomis rankomis. „Turite apsispręsti per penkias minutes, – kalbėjo vyriškis, kurį nusekėme laiptais žemyn. – Rusai rengiasi šturmuoti, todėl vilties, kad liksite gyvi, jokios. Jei čia turite artimųjų, galite su jais pasitarti. Niekas jūsų neteis.“ Du vyrai išėjo ir negrįžo. Mintyse it kino juostoje prabėgo gyvenimas. Tada labiausiai norėjau bent minutę telefonu pasikalbėti su mama ir ją nuraminti, kad, be manęs, jai dar liko trys sūnūs. „Vadas“ surinko pasus ir juos sudėjo į polietileninį maišelį. „Rūsio koridoriaus gale yra dvi dėžės Molotovo kokteilių ir keli ritiniai popieriaus. Jei išgirsite besiveržiančius rusus, turite viską padegti. Sėkmės“, – jis baigė trumpą instruktažą ir išėjo. Rūsyje veikė radijas. Eurika Masytė dainavo „Laisvę“. Pirmą kartą mačiau tiek daug verkiančių vyrų. Praėjo kelios valandos. Šturmo nebuvo.

Dėmesys nukrypo nuo Lietuvos Tokią vienybę gali demonstruoti tik tikrai daug ką dėl laisvės galinti paaukoti Tauta.

mavo bokštą. Naktiniame danguje buvo gerai matyti televizijos bokšto link skriejančios kulkos, serijomis paleistos iš automatų. „Dieve, kas ten darosi, kažin ar yra aukų?“ – vieni kitų prie parlamento klausinėjo žmonės. „O Jėzau!“ – vis pasigirsdavo moteriškas riksmas. Kai buvo pranešta, kad žuvusiųjų vis dėlto yra, minios ryžtas ir pyktis nė trupučio neatslūgo, atvirkščiai – tik sustiprėjo. Laukta tokio pat įvykių scenarijaus kaip ir prie televizijos bokšto. Sumaištis kilo tik todėl, kad Aukščiausiosios Tarybos durys atsidarė beveik visiems panorėjusiesiems. Jei čia ateis sovietai, paliksime jiems lavonų krūvą, kad pasaulis pamatytų tikrąjį jų veidą. Per įvairiausias įmanomas įeigas į parlamentą vienas po kito brovėsi vyrai. „Kiek tau metų?“ – paklausė prie parlamento III rūmų stovėjęs vyriškis su raiščiu ant rankos. „Aštuoniolika“, – atsakiau. „Ar motina žino?“ – dar pasiteiravo jis. „Nejuokaukit, aišku, ne“, – pasakiau tiesą. Su savimi turėjau pasą. Parodžiau. Vyriškis dar svarstė, bet kai pasakiau, kad rusai jaunuolius Kaune bando jėga priversti tarnauti savo kariuomenėje, kaip mat įleido. Kalbėta, kad parlamente buvo apie 2 tūkst. gynėjų.

Nešė maistą ir cigaretes Rytą prasidėjo barikadų statyba. Jos buvo montuojamos prie parlamento ir aplink jį. „Blokai tankų nesustabdys“, – kalbėjo labiau patyręs gynėjas pamatęs, kad kranais prie parlamento montuojamos barika-

Šio straipsnio autorius (nuotraukoje – tupi) su bendražygiais tomis lemtingomis Lietuvai dienomis. Gedimino Stanišausko nuotraukos

Tuos įvykius pamiršti neimanoma – žmonės tuomet kovojo ir maldomis.

dos. Sutemose žvelgiant iš III rūmų fojė, lauke žmonės atrodė keistai. Jie nenutrūkstama gija suko ratus aplink šventove tapusią Aukščiausiąją Tarybą. „Vyrai, paimkit cigarečių“, – šūktelėjo lauke už grotų pasirodęs vyriškis. Bulgariškas „Opal“ cigaretes tuo metu rūkaliai ne itin vertino, bet žmonių pagalba gynėjams buvo nuoširdi. „Pasižiūrėk, kiek turime lašinių. Gal nori valgyti“, – pasiūlė vienas gynėjų. Kampe buvo sukrauta tiek lašinių palčių, kad jų aukštis buvo sulig žmogaus ūgiu. Budint lauke, iš minios atsiskirdavusios moterys su ašaromis akyse linkėdavo stiprybės. Viena jų ragino nepadaryti Lietuvai

gėdos, esą ji prisimena 1940-uosius, kai okupantai į šalį pateko be jokio pasipriešinimo.

Kada verkia vyrai Niekas tiksliai nežinojo, ką planavo okupacinė kariuomenė. Sausio 14ąją apie tai daugiau už savanorius žinojo parlamento gynybą organizavę asmenys – tuometis Krašto apsaugos departamento generalinis direktorius Audrius Butkevičius, savanorių lyderis Jonas Gečas. Gauta pranešimų, kad vis atidėlioję parlamento šturmą sovietų kariai jau važiuoja Aukščiausiosios Tarybos link. Staiga pasigirdo klausimas:

Rytą prasidėjo barikadų statyba. Jos buvo montuojamos prie parlamento. Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

Nemiga valandas pavertė dienomis, o dienas – savaitėmis. Sausio 17ąją parlamente įsikūrė Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT). Gynėjai parlamente godžiai sekė žinias, ir koks tuomet juos apėmė nusivylimas, kai JAV su sąjungininkais Persijos įlankoje pradėjo karinę operaciją, siekdamos nuversti Irako diktatorių Sadamą Huseiną. Pasaulio valstybių dėmesys buvo viena didžiausių kliūčių okupantams neatidėlioti šturmo. Deja, bet pasaulio dėmesys tomis dienomis nukrypo nuo Lietuvos. CNN ir „Sky News“ kanaluose dominavo Irako link leidžiamų raketų vaizdai, o ne reportažai iš mažos Baltijos valstybės. Okupacinė kariuomenė nevaržoma zujo Vilniaus gatvėmis. Šarvuočiai neretai sustodavo prie parlamento esančiame tunelyje. Dažni aliarmai dėl „jau šturmuojamų rūmų“ vėliau savanoriams nebedarė įspūdžio. Budėjimas kartais atrodydavo lyg beprasmiškas laiko leidimas.

Per atsitiktinumą išvengta provokacijos Labiausiai iš proto ir varė mintis, kad tavo namuose šeimininkauja įsibrovėlis. Ne vienam savanoriui knietėjo duoti atkirtį – už Spaudos rūmus, už aukas prie televizijos bokšto. Tik per laimingą atsitiktinumą išvengta provokacinių išpuolių, o juk vieną vakarą, nieko nežinant SKAT vadovybei, jau buvo apsispręsta atakuoti okupantų užimtą radiją ir televiziją. Keli medžiokliniai šautuvai ir rankinės granatos prieš dešimtis automatų ir šarvuočių. SSRS televizijos žinių laidoje „Vremia“ („Laikas“) kirviais, pneumatiniais šautuvais ir lazdomis ginkluoti savanoriai buvo vadinami „iki dantų ginkluotais lietuviškaisiais smogikais“. Viena vertus, šis apibūdinimas dažnam savanoriui keldavo juoką, kita vertus, sovietinė propaganda turėjo kažkaip pateisinti įvykius Vilniuje... Tuos įvykius, kuriems jau 20 metų. Jų pamiršti negalima. Todėl retkarčiais ir nusiperku pieniškų dešrelių, kad, jas pavilgius pomidorų padaže ir užsikandus batono rieke, nors kelioms akimirkoms grįžtų parlamento aikštėje tvyrojusi Tautos vienybės ir ryžto atmosfera. Kad niekada nepamirštum Tautos žvaigždės valandos ir susitelkimo.

2011 m. sausio 14–21 d., Nr. 1–2 (45–46)

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Vyriausybė skatina kontrabandą? Atkelta iš 1 p.

Gamta nuožmios žiemos gniaužtuose Išbadėjusi lapė prie žvejų paliktų ekečių ateina tykoti grobio.

Atkelta iš 1 p. „Gyventojai, maisto prekių parduotuvės per pirmą akciją paaukojo daug maisto: batonų, pyragų, daržovių, – sakė G.Mikalauskas. – Surinktą maistą nuvežėme į prie Kauno esančius miškus, pamaitinome Nemune prie hidroelektrinės ir Vytauto bažnyčios žiemojančias gulbes ir antis, pagaminome daug lesyklėlių.“ Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija kartu su Lietuvos ūkininkų sąjunga taip pat kviečia gyventojus, žemdirbius pagelbėti žvėrims. „Medžiotojai turi įrengę pakankamai šėryklų, pašarinių aikštelių miško žvėrims, žino, kur laikosi stirnos ir kurapkos“, – kalbėjo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Eugenijus Tijušas.

Visų neišgelbėsime E.Tijušas sakė, kad ūkininkai kviečiami sumeistrauti nedideles pašiūres nusilpusiems ir priklydusiems miško žvėrims. „Be to, privačių miškų savininkų prašome nukirsti menkaverčius krūmokšnius, kurie yra puikus maistas stirnoms, – kalbėjo medžiotojų vadovas. – Tik drebules, kurių šakas mėgsta šie gyvūnai, reikia kirsti su miškininkų pagalba, nes tai turi būti padaryta pagal tam tikras kirtimo taisykles.“ Antra vertus, E.Tijušas akcentavo, kad gamta yra žiauri ir žiemą vyksta natūrali atranka. „Žmogui skauda širdį matant nusilpusį žvėrelį, tačiau šis

laikotarpis yra ir didysis apsivalymas: išlieka stipriausieji, kurių palikuonys bus sveikesni, taigi gyvūnų populiacijos genofondas tampa stipresnis.“ Gamtininkas ir Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius irgi mano, kad ši žiema didelio šoko gyvajai gamtai nesukels. „Dabar yra tikra lietuviška žiema, kokia būdavo ir prieš 12 tūkst. metų, taigi gamta prie tokių sąlygų seniai prisitaikiusi, – aiškino jis. – Net ir po labai sunkių bei pražūtingų daugeliui gyvūnų žiemų gamta atsikuria per 2–3 metus.“

Medžioklės su varovais – uždraustos Pasak S.Paltanavičiaus, dabar palankiausias laikas plėšrūnams, kuriems nesunku medžioti sunkiai judančius ir nusilpusius žolėdžius. „Ypač energingi vilkai, – pasakojo gamtininkas. – Taip pat norėčiau paprašyti vienkiemiuose ir prie miškų gyvenančių žmonių nelaikyti palaidų šunų. Žolėdžiams žvėrims dabar ir taip sudėtingas laikotarpis, jie vis dažniau atklysta sodybų link.“ Pasak gamtininko, sudėtingiausia išgyventi stirnų, elnių, danielių, šernų jaunikliams, todėl uždrausta medžioklė su varovais. „Taip apsispręsta dėl to, kad medžiojant šernus su varovais baidomi kiti gyvūnai, paskui jie negrįžta prie ėdžių, – sakė S.Paltanavičius. – Taip pat apledėjusi sniego danga gali sužaloti žvėrių kojas.“

Elzė Vozbinaitė prie sodybos Margionių kaime ruošia vaišes miško žvėreliams. Onos Drobelienės nuotrauka

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Grėsmė žuvims Sudėtingas laikas ir ežeruose gyvenančioms žuvims. Aplinkos ministerijos Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas sakė, kad šalyje yra 280 telkinių, kuriuose apledėjus ir pasidengus sniegu vandens paviršiui sustoja augalų vykdomas fotosintezės procesas ir žuvims ima stigti deguonies. „Pa-

Šalyje yra 280 telkinių, kuriuose apledėjus ir pasidengus sniegu vandens paviršiui žuvims ima stigti deguonies. vyzdžiui, praėjusią žiemą Marijampolės rajone esančiame Žaltyčio ežere nugaišo apie 3 tūkstančiai kuojų, ešerių, o Pagėgių telkiniuose sumažėjo apie 15 proc. žuvų“, – pasakojo V.Graičiūnas. Deguonies kiekį termooksimetrais dabar nuolat matuoja regionų aplinkos apsaugos departamentų specialistai. V.Graičiūno teigimu, kritinė deguonies kiekio riba būna, kai litre vandens tėra 3 miligramai deguonies. „Kol kas žuvys dar nedūsta, kai kur randame netgi 10 miligramų deguonies litre, – tvirtino vedėjas. – Tačiau, jei ledo danga nesuplonės ir ji netaps skaidresnė, žuvų dusimo greičiausiai neišvengsime.“ Pagelbėti žuvims galimybių mažai. Ekečių išgręžimas pagelbsti tik labai nedideliam ežero plotui, nuvalyti nuo ledo sniegą visuose ežeruose irgi nėra galimybių. Mažesniuose tvenkiniuose efektyvus būdas naudoti deguonies tiekimo aparatus, kirsti eketes, nuvalyti sniegą. Jei bus pasiektas kritinis deguonies kiekis ežeruose, Aplinkos ministerija supaprastins žvejybos tvarką. Mėgėjams žvejams dūstančias žuvis tada bus leista gaudyti rankomis ir tinkliniais samčiais, lengviau bus išduodami leidimai verslinei žvejybai. „Taip siekiama neleisti pražūti ištekliams, be to, išgaišusios žuvys dar labiau pablogina situaciją išgyvenusiai faunai“, – aiškino V.Graičiūnas. Pasak jo, masiniai žuvų dusimai yra nuostolis, tačiau vėliau telkinių žuvingumas atsikuria.

Ne mažiau klysta ir Vyriausybės nariai, kurie tikisi, kad padidinus akcizą į šalies biudžetą pavyks papildomai surinkti daugiau kaip 7 mln. Lt. Deja, šie skaičiai yra tik planuose. O štai kontrabandininkai jau prieš Naujuosius metus iš džiaugsmo trynė delnus ir planavo šįmet uždirbti milijonus. Jų planai uždirbti tikrai realūs. Jau iki šių metų pradžios rūkalų kainų skirtumai Lietuvoje ir Rusijoje bei Baltarusijoje buvo labai palankūs rizikuoti. O dabar, kai akcizai Rusijoje ir Baltarusijoje liko užšaldyti, į Lietuvą bus praminta ne tik papildomų kelių ir takelių, bet ir bandoma rūkalų įvežti automobiliais, traukiniais ir net atgabenti laivais. Apsimoka rizikuoti. Dar skaudžiau kainų augimą pajus cigarilių mėgėjai – akcizas padidėjo daugiau nei du kartus. Taigi pigiausias pakelis cigarilių, iki šiol kainavęs 4,8 Lt, pabrangs beveik 90 ct. Akivaizdu, kad cigarilių mėgėjų žvilgsniai nukryps į kontrabandinius rūkalus. Ne mažiau nuotaika pabjurs ir kemšantiesiems pypkes, nes akcizas tabakui pakilo nuo 111 iki 139 Lt/kg. Rūkaliams neverta tikėtis, kad kainų didėjimą amortizuos konkurencija. Praktiškai nėra kam konkuruoti.

Degalų kainų smūgis Gerokai skaudžiau gyventojai pajus degalų brangimą. Kainas šokdins ne tik padidintas akcizas, bet ir pasaulinėje rinkoje brangstanti nafta. Taigi bus dar sunkiau atskirti, dėl kokių priežasčių ir kiek iš tikrųjų pabrango degalai. Pirmomis šių metų dienomis kainos degalinėse tarsi užšalo. Tačiau tai tyla prieš audrą. Degalų pardavėjai stebi vieni kitus ir laukia, kuris pirmas pradės didinti kainas. O tada jų didėjimo nesulaikys ir Konkurencijos tarybos graudenimai. Skaudžiausiai akcizų padidinimą pajus dyzelinu varomų automobilių savininkai – akcizas išaugs nuo 947 iki 1 043 Lt už 1 000 litrų degalų.

Beje, Vyriausybė neverkia dėl akcizo dyzelinui padidinimo ir apskritai dėl degalų brangimo. Ji pati prieš dvejus metus buvo padidinusi akcizą iki dabartinio lygio, tačiau labai greitai nusvilo pirštus – vežėjai pradėjo lenkti Lietuvą ir dyzeliną pirkdavo Latvijoje arba Lenkijoje. Tada valdžia, nors ir nenoriai, buvo priversta nusileisti ir sumažinti akcizą. Ar dabar pavyks surinkti planuojamus 73 mln. Lt, tenka abejoti. Tiesa, padėtis aplinkinėse rinkose pasikeitė – ekonomiškai sustiprėjusioje Lenkijoje dyzelinas šiek tiek brangesnis.

Neišnaudotos galimybės Vežėjų asociacijos „Linava“ vadovas Algimantas Kondrusevičius sako, kad degalų pardavėjai jau prieš kelis mėnesius intensyviai didino degalų kainas, nors pasaulinėje rinkoje naftos kaina taip stipriai neaugo. Jo nuomone, degalų pardavėjai taip apdairiai elgiasi prieš kiekvieną kainų didinimą. LLRI ekspertas Žilvinas Šilėnas stebisi, kad Lietuva pati save įvarė į kampą nustačiusi griežtus degalų rezervų reikalavimus.„Apmaudu, nes Europos Sąjunga valstybėms paliko galimybę pačioms nustatyti degalų rezervo saugojimo tvarką. Galėtume pasimokyti iš Latvijos, kuri nustatė liberalią degalų saugojimo kitose šalyse tvarką. Štai todėl jie išsiderėjo ir palankesnes degalų pardavimo kainas“, – sako Ž.Šilėnas. Geresne nuotaika šiuos metus sutiko tik užsiimantys individualia veikla. Už 2010-uosius ir vėlesnius metus individualia veikla užsiimantys asmenys mokės tris kartus mažesnį gyventojų pajamų mokestį – daugumai veiklos rūšių jis sumažintas nuo 15 proc. iki 5 proc. Lengvatų išsikovojo ir užsiimantys viešbučių verslu. Tai padaryta artėjant Europos krepšinio čempionatui. Nuo šių metų pradžios viešbučiai už savo paslaugas mokės nebe 21 proc., o 9 proc. PVM. Beje, ši lengvata galios iki metų pabaigos.

Kol cigarilių kainos auga, kontrabanda klesti.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gimtasis kraðtas

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis,

Reklamos pardavimas Tel. (8 5) 210 0093

stasys.jokubaitis@krastospauda.lt

Prenumerata ir platinimas Tel. (8 5) 210 0060

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė, lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

Tiražas 5 000 egz. ISSN 2029-4816 Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.

Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110

Leidėjas – UAB Žurnalistai Meilė Taraškevičienė, Irma Dubovičienė, Lina Pečeliūnienė, Arvydas Jockus, Virginija Mačėnaitė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Nijolė Baronienė, Jurgita Činkienė – korespondentė JAV, jurgita@centras.lt

Fotografas Klaudijus Driskius. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Gimtasis kraštas

Komentarai

Laisvė ką nors daryti blogai nėra tikroji laisvė

Stasys JOKŪBAITIS Jau sunku net patikėti, kad lygiai prieš dvidešimt metų Vilniuje, leisdami mėlynų dūmų kamuolius, ropojo sovietų tankai, pokšėjo šūviai, o tūkstančiai žmonių gyvu žiedu buvo apsupę mūsų parlamentą, radiją ir televiziją, kitus svarbius objektus, tikėdamiesi juos bet kokia kaina apginti nuo šiurkščios svetimos jėgos. Šiandien tai – jau istorija, kurią studijuoja moksleiviai ir studentai.

nės dabar mažiausiai pasitiki iš visų mūsų valstybės institucijų. Sausio 13-osios dvidešimtmečio proga neseniai bandėme pakalbinti vieną kolegę, kuri tada prieš du dešimtmečius nepabūgo ginkluotų omonininkų, iki paskutinės galimybės kovojo už savo Tėvynės laisvę, rizikavo gyvybe. Tačiau leistis vėl į prisiminimus ji mandagiai atsisakė. „Nenoriu nieko kalbėti, nes tas prieš dvidešimt metų tvyrojęs patosas seniai išblėsęs, o pati sau meluoti ir džiaugtis viešai tuo, ką tada dariau, nenoriu, nes neturiu ir kuo. Darbe gaunu kelissyk apkarpytą valytojos dydžio atlyginimą, nučiulptą pensiją, bankas, iš kurio buvau pasiskolinusi pinigų būstui statytis, jau vis dažniau klebena duris“, – sakė kolegė. Skaudu, kad taip susiklostė doros, sąžiningos, laisvę gynusios moters gyvenimas. Bet, jei viskas pasikartotų, ji tikriausiai vėl gintų ir parlamentą, ir Radiją bei televiziją, ir Spaudos rūmus, nes jau ne sykį esame įsitikinę, kad niekas mūsų tautos taip nesuvienija, kaip bendra jos nelaimė. Po šito Seimo bus kitas, po jo – dar kitas. Geresnis ar blogesnis, tačiau mūsų pačių demokratiškai išrinktas. Gal ir teisus vienas mūsų politikas, kuris neseniai į viešumą paleido frazę: taip jau atsitinka, kad vis išsirenkame patį blogiausią Seimą, bet tai irgi yra laisvė. Žinoma, ši frazė skamba šiek tiek ironiškai. Laisvė ką nors daryti blogai nėra tikroji laisvė. Būdami laisvi ir nepriklausomi per dvidešimt metų taip ir nesugebėjome patraukti baudžiamojon atsakomybėn tikruosius Sausio 13-osios žudynių dalyvius. Kai paskutiniuoju Europos diktatoriumi vadinamas Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašen-

ka pareiškė, kad jo šalies prokuratūra iš Lietuvos nėra gavusi jokių teisinės pagalbos prašymų tiriant Sausio 13-osios bylą, daug kas tik nusišypsojo: na, ir meluoja tas Lukašenka, net nerausta. Tačiau juo toliau, juo labiau aiškėja, kad A.Lukašenka teisus. Metų metus mūsų prokuratūra vilkino reikalingos medžiagos perdavimą Baltarusijai. Iš kabineto į kabinetą, kad dokumentai būtų išversti, keliaudavo tiesiog mėnesiais, tarsi tai būtų kokio nors smulkaus kišenvagio, nugvelbusio autobuse piniginę su baltomis monetomis, byla. Ar tokie dalykai nežeidžia prieš

Nieko nuostabaus, kad dabartiniai dvidešimtmečiai net neįsivaizduoja, kas iš tiesų buvo ta Sovietų Sąjunga ir kodėl tauta taip veržėsi iš jos gniaužtų į laisvę.

Nieko nuostabaus, kad dabartiniai dvidešimtmečiai net neįsivaizduoja, kas iš tiesų buvo ta Sovietų Sąjunga ir kodėl tauta taip veržėsi iš jos gniaužtų į laisvę. Užaugo nauja karta, kuri apie kruvinus Sausio 13-osios įvykius sovietų tankus stojusių beginklių jau žino tik iš mokyklinių vadovėlių, žmonių, kurie pasiryžo net gyvytėvų ir senelių pasakojimų. bės kaina sustabdyti svetimos vals1991 m. sausio 13-osios naktį sotybės agresiją prieš nepriklausomybę vietinei kariuomenei užėmus Radijo ir paskelbusią Lietuvą? Ar tuo nesutelevizijos pastatus bei Vilniaus televimenkinama beginklės tautos pergalė zijos bokštą tuo metu dar anoniminė prieš sovietinę imperiją? Tai klausigrupuotė, pasivadinusi Nacionalinio mai, kurie keliami beveik kiekvienos gelbėjimo komitetu, paskelbė, kad „paSausio 13-osios išvakarėse. O jų tikėmė“ visą politinę valdžią į savo rankas. rai neturėtų būti. Užgrobiant Lietuvos televizijos ir radijo objektus buvo nužudyta 13 (4 pervažiuoti tankų) žmonių ir iš karto paskelbta apie 174 sužeistuosius (vėliau sužeistųjų skaičius išaugo iki 1 000). Tai skaudūs, nenuginčijami faktai. Tačiau jau lyg ir tradicija tampa kone kasmet prieš Sausio 13-ąją padūsauti: ne tokios Lietuvos tikėjomės, ne už tokią kovojome. Jei vėl reikėtų ginti Seimą, neitume. Ar tikrai? Manau, kad tie žmonės blefuoja. Suprantama, ne taip paprasta dabar pasakyti, kad jie kaip 1991-aisiais vėl būtų pasiryžę stoti plikomis rankomis prieš tankus, kad Jau lyg ir tradicija tampa kone kasmet prieš Sausio 13-ąją padūsauti: ne tokios apgintų parlamentą, kuriuo žmo- Lietuvos tikėjomės, ne už tokią kovojome. Martyno Vidzbelio nuotraukos

2011 m. sausio 14–21 d., Nr. 1–2 (45–46)

Ant politinių svarstyklių

Kova su šešėliu kasos aparatais Vyriausybė nusprendė nuo šių metų gegužės 1 d. įvesti kasos aparatus maisto produktų prekybai turguose, kioskuose ir prekiautojams ant ratų. Numatyta kompensuoti visas kasos aparato įsigijimo išlaidas arba dalį jų. Tikimasi, kad, įteisinus kasos aparatus, biudžetas papildomai gaus apie 100 mln. Lt mokesčių. Smulkiųjų verslininkų organizacijos rengiasi protesto mitingams.

Bus civilizuota prekyba

Verslininkus stumia į pogrindį

Edmundas Pupinis, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas

Saulius Bucevičius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys

Parduotuvėse žmonės gauna dokumentą, turguje nelabai žino, ką perka. O valstybė turi atsakyti už visus sanitarinius reikalavimus. Jau vien dėl to reikia kasos aparatų turguje. Ūkininkams svarbu, kad būtų vienodos konkurencinės sąlygos. Įvežama produkcija ne visada deklaruojama, dažnai deklaruojama tais pačiais dokumentais. Patikrinti, ar tai ne kontrabanda, sudėtinga. Taigi čia toks klausimas: ar Lietuvoje visi turi mokėti mokesčius, ar ne visi. Panevėžio ūkininkai Arūnas ir Vaida Čimolonskai tuos kasos aparatus patys pasistatė turgelyje ir net neįsivaizduoja, kaip be jų galėtų sutvarkyti buhalteriją. Bet ne paslaptis, kad turguose dažniausiai prekiauja ne patys gamintojai, o pagal individualios veiklos sutartis įdarbinti žmonės. Šimtai tonų mėsos parduodama turguose. Būna, kad tas pats didmenininkas tiekėjas, kaip ir kitose prekybos įstaigose, net iš tų pačių mašinų iškrauna. Bet kurį ūkį galima sužlugdyti, kai tokia palaida bala. Todėl mūsų komitetas pritaria, kad reikia pereiti prie civilizuotų santykių. Buvau susitikime ir su smulkiaisiais verslininkais. Jie sako, kad pas juos viskas apskaityta, sutvarkyta, deklaruota. Tada aš nesuprantu, kodėl reikėtų bijoti kasos aparatų. Juk Vyriausybė dotuoja jų pirkimą. Smulkiųjų verslininkų argumentas – nereikia ir viskas. O kodėl? Verslo liudijimai nenaikinami, nereiks įmonių steigti. Jokie nauji mokesčiai neatsiranda.

Vyriausybė skelbia, kad, įvedusi kasos aparatus turguose, sumažins šešėlinę ekonomiką, surinks papildomai 100 mln. Lt į biudžetą. Neaišku, ar tai pavyks. Gerokai plačiau turime žiūrėti į ekonomiką. Pirmiausia reikėjo išanalizuoti, kiek smulkieji prekiautojai atneša pinigėlių dirbdami pagal verslo liudijimus, kokios sumos galbūt yra neapskaitomos. Netikiu, kad 100 mln. Lt surinktų. O kiek smulkiųjų verslininkų sužlugdys? Kas neteks darbo ar palįs po didžiųjų verslininkų sparnu? Apie blogąsias to sprendimo pasekmes niekas nekalba. O man kyla daug abejonių. Kodėl kasos aparatai bus privalomi tik prekiautojams maisto produktais, o ne visai turgaus prekybai? Negalima išskirti vienos grupės iš kitų dirbančiųjų tokiomis pat sąlygomis. Vienas prekiauja mėsos produktais, kitas – kojinėmis, kuo jie skiriasi? Kodėl vienam reikia, kitam nereikia? Juk abu – smulkieji verslininkai. Pasigirdo siūlymai verslo liudijimus palikti tik amatininkams. Vėlgi nėra jokių skaičių – kiek laimės biudžetas, o kiek verslo nueis dar giliau į šešėlį. Šiandien susimokėdavo nors už verslo liudijimus, o paskui gal visai mokesčių nemokės. Norėtųsi, kad bet kuris žingsnis būtų pasvertas. Vyriausybė privalo diskutuoti su tais, kuriuos tas sprendimas palies.

JAV visada palaikė ir palaikys Lietuvos laisvės siekį Lietuvių kilmės JAV senatorius Ričardas J. Durbinas, apsilankęs iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime, pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos visada palaikė ir palaikys Lietuvos laisvės siekį.

Eltos nuotrauka

Ketvirtadienį Seime Sausio 13-osios įvykių minėjime „Mūšis už Tautų laisvę“ JAV senatorius užtikrino, kad jo šalis remia Lietuvos siekį tapti energetiškai nepriklausoma, kad ji galėtų turėti ir branduolinės energijos taikos ateitį, ir pažadėjo stiprinti abiejų

valstybių ryšį bei kovoti su visais priešais, galinčiais pakenkti šių siekių išsipildymui. „Aš žinau, kiek daug iššūkių ir sunkumų jūs turite, bet darote daug daugiau negu didelės valstybės. Taigi jūsų indėlis Goro provincijoje yra didžiulis. Aš manau, mes, kaip Aljansas, galime užtikrinti stabilumą. Jūs esate su kitomis NATO tautomis kovoje už laisvę. Ir jeigu jūs dar kreipsitės į mus pagalbos, mes esame ir būsime pasirengę jums padėti. Mes norime būti tikri, kad Baltijos nepriklausomybė būtų tvirta. Mes norime, kad Sausio 13-oji niekada

daugiau nesikartotų“, – sakė R. J. Durbinas. Parlamente svečias teigė, jog vakar lankydamasis prie Vilniaus televizijos bokšto, išvydo neišdildoma vaizdą, kai šimtai žmonių uždengė visą kalvelę televizijos bokšto link, ir nors bokšto per dūmus ir krintantį sniegą beveik nesimatė, visi žmonės ten susirinko tam, kad niekada nepamirštų 1991 m. šalį sukrėtusių tragiškų įvykių. Senatorius užtikrino, jog šį vaizdą jis parsiveš į Jungtines Valstijas. Svečias taip pat prisiminė savo sąsajas su Lietuva, savo šeimos is-

toriją, kai lygiai prieš 100 metų, 1911 m., jo senelė, pasiėmusi tris vaikus, išvyko į Jungtines Valstijas. Daugelio detalių jis teigė nežinantis, tačiau į Lietuvą kartu su savimi atsivežė senelės bagaže buvusią maldaknygę, atspausdintą 1863 m., kai Lietuvoje buvo draudžiama lietuviška spauda. Eltos inf.

(Užs. 2)

2011 m. sausio 14–21 d., Nr. 1–2 (45–46)

Gimtasis kraštas

Emigracija

Kelmiškis Gintaras Pukelis atostogų grįžo iš tikrosios Kalėdų Senelio tėvynės – iš Suomijos. Tamperėje jis gyvena jau antrus metus, nors važiavo tik vienai poliarinei vasarai.

Šiaurės pašvaistė graži tik akims paganyti Nijolė PETROŠIŪTĖ

Pradėjo nuo Ispanijos Suomija – ne pirmoji šalis, kurioje sotesnio kąsnio ieškojo Gintaras. Pirmiausia jis išvyko į Ispaniją. „Tuokart, o tai buvo gal prieš dešimtį metų, daug kelmiškių bei mažesnių rajono vietovių gyventojų į Ispaniją traukė. Išvažiavau drąsiai. Gal todėl, kad buvau gana jaunas ir galimi nuotykiai labiau viliojo nei baugino. O gal ir todėl, kad iš Kelmės išvyko visas būrys: trys kelmiškiai, du kražiškiai ir po vieną iš Užvenčio bei Tytuvėnų“, – prisiminė G.Pukelis. Po pirmųjų darbo savaičių Ispanijos šiltnamiuose jis norėjo sprukti kuo toliau nuo jų, bet tam reikėjo pinigų bent kelionei, o jų nebuvo. Už atlyginimą jie vos galėjo prasimaitinti, o juk dar reikėjo sumokėti ir už kelionę, ir už įdarbinimą. Anot Gintaro, Ispanijoje tai pabrango keleriopai, nei buvo suderėta išvykstant iš Lietuvos. Prie to dar prisidėjo ir anksčiau čia atvykusių lietuvaičių reketas. Jie čia save laikė savotiškais bosais, tarsi viršesniais už kitus. „Ir kam pasiskųsi, jei net kalbos nemoki...“ Jam kartais atrodydavo, kad tos plantacijos priklauso banditų gaujoms, o jose dirba vergai. Jose nedirbo nė vienas vietinis

žmogus. Daugiausia buvo lenkų, lietuvių, latvių, nemažai marokiečių. Apie porą metų Gintaras plušėjo akmenų skaldykloje. Darbas irgi buvo labai sunkus, bet skaldykloje bent niekas nereketavo, atlyginimą mokėjo pats pagyvenęs skaldyklos savininkas ispanas, nebebuvo jokių tarpininkų. Čia Gintaras susipažino su bendraamžiu marijampoliečiu Virgiu, kuris jau ruošėsi vykti į Londoną, nes jam buvo nepakeliami Ispanijos karščiai. Londonas Gintarui labai nepatiko – rūkai, lietūs. Po Ispanijos saulės šis miestas atrodė itin niūrus. Marijampoliečio draugai pasirūpino ir Gintaru. „Nežinau, ką būčiau daręs be jų: kalbos nemokėjau, be Kelmės didesnio miesto nebuvau matęs. Trijų savaičių prireikė, kol gavau darbą gamykloje prie konvejerio“, – sakė G.Pukelis. Londone vaikinui sekėsi kur kas geriau, nes čia atlyginimas buvo daug didesnis ir jo su banditėliais tautiečiais nebereikėjo dalytis. Tik blogai, kad neturėjo galimybės mokytis anglų kalbos, nes dirbo tarp rusų ir lenkų. Mokytis savarankiškai, kai išdirbi 14–15 val. per parą, nebebuvo jėgų.

Uogauti į Suomijos miškus 2009-ųjų vasarą Gintaras su Virgiu bei dar dviem latviais nusprendė

vykti į Suomijos miškus rinkti mėlynių. Kažkas kažkam buvo sakęs, kad mėlynių ten yra labai daug, o už jas supirkėjai nemažai moka. Vaikinas jau buvo pavargęs nuo didmiesčio smogo, o darbas švarioje gamtoje viliojo it poilsis, juo labiau kad išliko galimybė atgal sugrįžti į buvusį darbą. „Uogų buvo išties labai daug. Didžiulės, gražios. Bet, norint uždirbti, taip pat reikėjo krutėti. Iš pradžių rinkome rankomis, paskui įsigijome šiokios tokios „įrangos“. Mėlynių supirkėjas, baigiantis uogų sezonui, vaikinams pasiūlė vykti į Tamperę, už 180 km į šiaurės vakarus esantį trečią pagal dydį Suomijos miestą. Girdi, laivų statykloje už darbą brangiai mokama, o Baltijos šalių darbininkai yra itin vertinami.

Uoste dažo laivus Į Tamperę Gintaras išvyko su senuoju draugu Virgiu. Prieš išvykdami jiedu iš mėlynių supirkėjo apie Temperę sužinojo, kad tai yra didžiausias miestas Šiaurės Europoje, kuris dar vadinamas Šiaurės Mančesteriu, kad jis yra įsikūręs tarp Nasijervio ir Piuhejervio ežerų ir kad tai yra didžiausias miestas ne prie jūros, nors jo šiaurinėje dalyje veikia uostas. Būtų vaikinai ir daugiau sužinoję, bet jų anglų kalbos žinios buvo labai minimalios, o ir gerasis mėlynių supirkėjas ne ką geriau už juos angliškai kalbėjo. Tamperėje abu draugai įsidarbino uoste laivų dažytojais. Darbas jiems visai patiko, tik labai jau šaltas klimatas, nuolat ūžauja vėjai. „Žodžiu, klimatas toks, koks ir turi būti valstybėje, kurios ketvirtadalis teritorijos yra už poliarinio rato“, – sakė Gintaras.

Lygino su Lietuva

Į Tamperę, didžiausią miestą Šiaurės Europoje, kuris dar vadinamas Šiaurės Mančesteriu, Gintaras išvyko su senuoju draugu Virgiu.

G.Pukelio teigimu, Lietuva dažnai yra lyginama su Suomija: girdi, ir ji dar visai neseniai buvo skurdi valstybė, iki pat XX amžiaus ji buvo laikoma viena neturtingiausių šalių Europoje. Tačiau šiandien skirtumai yra tiesiog nepalyginami. Gintaras sako, kad suomiams, kaip ir lietuviams, didžiausia šeimos ir religinė šventė yra Kalėdos. Ir čia Kūčių vakarą puošiama eglutė, gaminami tradiciniai Kūčių patiekalai, puošiami namai, languose degamos žvakelės, namus lanko Kalėdų Senelis, žmonės vieni kitiems dovanoja kalėdines

„Kol kas lieku Tamperėje, o paskui – kaip Dievas duos, kaip valstybės vadovai Autorės nuotraukos Lietuvą ves“, – sakė Gintaras Pukelis.

dovanas, įstaigų vadovai savo darbuotojams ruošia vakarones ir t. t. Visai kaip pas mus. Tik suomiai dar prie viso to prideda ir maudymąsi tradicinėje suomių pirtyje, tikint, kad taip bus nuplautos visos kūno ir sielos negandos, kad nauji metai bus pradedami tarsi iš naujo gimus.

„Gražūs svetimi kraštai kaip Šiaurės pašvaistė, turtingi jie, bet mums jie visada bus svetimi, kaip ir mes jiems“, – įsitikinęs kalbėjo G.Pukelis. Sauna nesužavėjo Suomiui sauna yra neatsiejama jo gyvenimo dalis (kaip, beje, ir vasarnamis), tačiau Gintarui ji didelio įspūdžio nepadarė. Jam labiau patinka garinės pirtys, su kvapiomis vantomis. „Kažkur skaičiau, kad penkiems suomiams tenka viena sauna ir kad vienu metu visa suomių tauta galėtų jose maudytis ir ten nebūtų ankšta. Beveik kiekviename suomių name yra nors mažutė pirtelė, o iškūrenta sauna reiškia, kad suomio namuose tikrai esi laukiamas“, – pasakojo G.Pukelis. Suomiai Gintarui kažkuo primena lėtapėdžius žemaičius. „Jie gana mažai kalba, o jei ką pasakė, tai ir prilipo. Jų žodis tikrai yra skalsus. Kita vertus, apie ką su mumis jie gali kalbėti, jei mes angliškai vos grai-

bomės. Suomiai, kurių šalyje yra 93 proc., turi savo kalbą, 6 proc. šalies gyventojų kalba švedų kalba, o tokių kaip mes lieka tik vienas procentas. Abi kalbos – suomių ir švedų – šioje šalyje yra valstybinės“, – pasakojo G.Pukelis. Suomiai yra gana konservatyvūs, ypač tradicijų, požiūrio į šeimą atžvilgiu. Tad ir tuo suomiai Gintarui panašūs į žemaičius. Patinka Gintarui ir suomių laisvalaikio sportas: „Žiemą čia slidinėja kiekvienas. Net baugu žiūrėti, kaip tėvai, įsikišę kūdikį į nešioklę, skrieja nuo kalno. Su slidėmis nesiskiria ir visiški senučiukai“, – įspūdžiais dalijosi G.Pukelis.

Virtuvė soti ir labai įvairi Gintarui labai patinka suomių valgiai. „Tai yra virtuvė, kurioje gausu mėsos, žuvies patiekalų, gausu ir daržovių, kurios yra užauginamos šiltuoju metų laiku“, – sakė Gintaras. Jis pastebėjo, kad suomiai pernelyg nesižavi atvežtinėmis daržovėmis ir vaisiais. Jie daugiau negu mes yra girdėję apie ekologiją. Ypač Gintarui patinka suomių sriubos. Jos tirštos, karštos ir jose daug mėsos. „Išsrėbus tokios sriubos lėkštę, kito patiekalo nebesinori“, – prisiminė G.Pukelis. Stebina ir žuvies patiekalų įvairovė. Žuvis visuomet būna šviežia. Ar G.Pukelis iškeis Lietuvą į Suomiją? „Nežinau. Tėvynės ilgesys yra didžiulis. Su kiekvienais metais jis tik didėja. Gražūs svetimi kraštai kaip Šiaurės pašvaistė, turtingi jie, bet mums jie visada bus svetimi, kaip ir mes jiems. Tačiau Lietuvoje aš nematau jokios perspektyvos, netgi paprasčiausio darbo čia negaučiau. Kol kas lieku Tamperėje, o paskui – kaip Dievas duos, kaip valstybės vadovai Lietuvą ves“, – samprotavo Gintaras.

Gimtasis kraštas

Sportas

Futbolo stadionų aukso amžius

2011 m. sausio 14–21 d., Nr. 1–2 (45–46) lai – iki 2020 metų turėti 1 nacionalinį stadioną, 6 UEFA IV kategorijos reprezentacinius stadionus rinktinės rungtynėms, bent 15 UEFA III kategorijos aukščiausios lygos stadionų, apie 40 I lygos reikalavimus atitinkančių stadionų, 6 regioninius treniruočių centrus, 300 visų matmenų treniruočių aikščių, vidutines aikšteles prie ugdymo įstaigų ir kitą infrastruktūrą.

Atnaujinta 20 stadionų

Pernai Gargždų gyventojus pradžiugino visų matmenų futbolo stadionas su dirbtine aikštės danga.

Ekonomikos krizė Lietuvoje pridarė nuostolių visiems, tačiau futbolo infrastruktūrai šis metas yra aukso amžius. Per penkerius praėjusius metus atnaujinta daugiau kaip 20 stadionų. Šiuo metu stadionai renovuojami Tauragėje, Telšiuose ir Gargžduose, o kiti miestai rengia verslo planus. Futbolo strategai planuoja, kad per ateinantį dešimtmetį šalyje bus pastatyti nacionalinis stadionas, šeši reprezentaciniai stadionai rinktinės rungtynėms, 55 įvairaus lygio stadionai ir apie 300 visų matmenų treniruočių aikščių.

Didžiausios investicijos Vakarų Lietuvoje Pastaruoju metu daugiausia investicijų stadionų infrastruktūrai numatyta Tauragėje ir Telšiuose. Šiuose miestuose pasitelkiant ES fondų lėšas senųjų vietoje statomi nauji stadionai. „Tauragės ir Telšių stadionai turi galimybių pasiekti UEFA II kategoriją. Tai leistų rengti pirmųjų UEFA klubinių varžybų etapų rungtynes“, – sakė Lietuvos futbolo federacijos Licencijavimo skyriaus (LFF LS) vadovas, licencijavimo infrastruktūros kriterijaus ekspertas Laurynas Zibolis. Daug investicijų pastaraisiais metais sulaukė ir Gargždų „Bangos“ stadionas, kuriame buvo atnaujinta tribūna ir vidinės patalpos, įrengta moderni dirbtinės dangos aikštė, taip pat baigiama įrengti dirbtinio apšvietimo sistema. Šis stadionas taps jau 9-uoju Lietuvoje, kuriame A lygos rungtynės gali vykti tamsiuoju paros metu. Savo stadionų infrastruktūrą prieš numatytą startą LFF I lygos pirmenybėse šiuo metu gerina ir Trakų bei Kuršėnų miestų klubai.

Atnaujinimo laukia ir geriausias sostinėje „Vėtros“ stadionas, kurį iš bankrutavusio klubo perėme LFF.

parengti aukštesnio lygio varžyboms, išaugo jų naudojimo galimybės. Didžiausias 2010 metais užbaigtas projektas – naujasis stadionas Alytuje. Pagal LFF visų matmenų dirbtinių dangų projektą naujos aikštės įrengtos Gargžduose, Panevėžyje, Kėdainiuose, Kaune. Nemažai darbų vyko ir A lygos klubus turinčiuose miestuose – Pakruojyje įrengta nauja dengta tribūna žiūrovams bei naujas administracinis pastatas, Šiauliuose atnaujintos VIP (svarbių asmenų) vietos, Tauragėje naudojimui paruošta salė su dirbtine danga, Mažeikiuose iš dalies pagerintos sąlygos žiūrovams ir varžybų dalyviams.

Investicijos į ateitį Investicijos vykdomos ir tuose miestuose, kurių klubai kol kas rungtyniauja žemesnėse lygose. Radviliškyje užbaigta 500 vietų stadiono tribūnos renovacija, įrengtas treniruočių

režimo apšvietimas, tęsiami darbai stadiono administracinėse patalpose. Dirbtinės dangos aikštė įrengta Simne, atnaujintas stadionas Kupiškyje. „Šių miestų ar miestelių klubų bei savivaldybių atlikti darbai ateityje taip pat bus vertinami licencijuojant žemesnių futbolo sistemos pakopų klubus, pradedant nuo II lygos. Licencijavimo plėtra numatyta šiemet patvirtintoje 2010–2020 metų Lietuvos futbolo strategijoje“, – aiškino L.Zibolis.

Ilgalaikė strategija Šiemet pradėti arba tęsti stadionų infrastruktūros plėtrą numatyta Vilniuje (planuojama „Vėtros“, „Ventos“ ir „Vingio“ stadionuose), Jonavoje, Gargžduose, Kėdainiuose, Utenoje, Telšiuose, Tauragėje. Treniruočių sąlygas bus siekiama pagerinti Tauragėje, Mažeikiuose, Alytuje, Plungėje, Vilniuje, Pakruojyje, Gargžduose, Trakuose, kituose miestuose. Futbolo strategijoje užsibrėžti tiks-

Sėkmingi metai Didelis žingsnis į priekį žengtas dar pernai – stadionai tapo didesni, geriau

Statomas futbolo stadionas Tauragėje.

Dakaro ralyje vyksta nuožmi kova Argentinoje ir Čilėje vykstančio 33-iojo Dakaro ralio dešimtąjį etapą automobilių klasėje laimėjo Pietų Afrikos Respublikos (PAR) atstovas Ženjelis de Vijeras („Volkswagen).

Jis 176 km greičio ruožą įveikė per 2 val. 53 min. 15 sek. ir iškovojo pirmąją pergalę šių metų varžybose. Antrąją vietą užėmė lenkas Kšiš-

Dešimtąjį Dakaro ralio etapą motociklų klasėje laimėjo ispanas Markas Koma. EPA-Eltos nuotrauka

tofas Holovčicas (BMW), o trečiąją – prancūzas Stefanas Peteranselis (BMW). Varžybų lyderis Kataro atstovas Naseras al Atija („Volkswagen“) liko ketvirtas, o nugalėtojo titulą ginantis ispanas Karlosas Sainsas („Volkswagen“) – penktas. Bendrojoje įskaitoje pirmaujantis N. al Atija antrąją vietą užimantį K.Sainsą lenkia 12 min. 37 sek. Trečiojoje pozicijoje – Ž. de Vijeras. Jis lyderiui pralaimi 46 min. 57 sek. Tarp motociklininkų trečiadienį greičiausias buvo lyderis ispanas Markas Koma (KTM) – 3 val. 6 min. 56 sek. Tai trečioji ispano pergalė šių metų Dakaro ralyje. Antrąją vietą užėmė nugalėto-

Lietuvos rinktinė pateko į trečiąjį burtų krepšelį Sausio 30-ąją Vilniuje įvyks 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionato burtų traukimo ceremonija. Trečiadienį „FIBA Europe“ paskelbė, kaip komandos prieš burtus bus suskirstytos į krepšelius.

„Tai dideli siekiai, tačiau jau padaryti darbai teikia optimizmo. Nuo licencijavimo sistemos įdiegimo 2004 metais iki 2009-ųjų abejose lygose A ir I lygos varžyboms buvo renovuota ar atnaujinta daugiau nei 20 stadionų. Kitas pavyzdys – LFF dirbtinių dangų projektas ne tik gerokai pagerino treniruočių sąlygas, bet ir paskatino savivaldybes pratęsti investicijas sudėtingu ekonominiu Burtus iš dalies lėmė prastas Lietuvos laikotarpiu“, – vardijo L.Zibolis. Licencijavimo skyriaus vadovo tei- rinktinės pasirodymas Europos čempionate Lenkijoje. EPA-Eltos nuotrauka gimu, plėtoti futbolo infrastruktūrą dabar itin palankus metas. „LFF ir UEFA skiria lėšas treniruočių aikščių Lietuvos rinktinė pateko į trečiąprogramoms, savivaldybėms vis labiau jį krepšelį kartu su Vokietijos, Juodprieinamas ES bei kitų fondų finan- kalnijos ir Belgijos nacionalinėmis savimas sporto bazėms atnaujinti, ak- komandomis. Tai reiškia, kad Lietutyvėja privataus, valstybinio ir viešojo vos komanda pirmajame etape tiksektoriaus bendradarbiavimas. Taip rai nesusitiks su šiomis ekipomis. pat daugėja klubų, kartu su savivaldyPirmajame krepšelyje – geriausios bėmis rengiančių ilgalaikes infrastruk- 2009 metų Europos pirmenybių kotūros programas“, – sakė L.Zibolis. mandos: Ispanija, Serbija, Graikija ir Slovėnija. Antrajame – Prancūzija, Kroatija, Rusija ir Turkija, ketvirNeišvengta klaidų tajame – Didžioji Britanija, MakeRenovuojant savivaldybės bei vals- donija, Izraelis ir Gruzija, penktajatybės lėšomis statomus didesnius pro- me – Italija, Bulgarija, Lenkija bei jektus neišvengta ir klaidų. Dėl savi- Bosnija ir Hercegovina, šeštajame – valdybių pasirenkamų projektuotojų Ukraina, Latvija ir dvi papildomo nepatyrimo Marijampolės ir Alytaus atrankos turnyro nugalėtojos. stadionai ne visai atitiko specifinius FIBA Europa praneša, kad rinkUEFA bei A lygos reikalavimus. tinės, kurios dalyvavo Pasaulio čem„Šią problemą sprendžiame reng- pionate Turkijoje, iš karto patenka dami metodinę medžiagą ES paramą ir į šį Europos čempionatą. administruojančioms institucijoms Pirmos dešimt šalių buvo įverbei miestų savivaldybėse už sporto ba- tintos pagal dalyvavimą 2009 metais zių plėtrą atsakingiems darbuotojams. Europos čempionate Lenkijoje. Į Esame pasirengę padėti ir kiekvieną pirmą krepšelį automatiškai pateko bet kokio lygio stadiono rekonstruk- 1–4 vietas užėmusios komandos. cijos projektą įvertinti bei suteikti reKitos 12 komandų yra vertinakomendacijas“, – sakė L.Zibolis. mos pagal pasirodymą atrankiniaLFF, GK inf. me turnyre, kuris buvo rengiamas praėjusią vasarą. Pagrindinis kriterijus skirstant šias komandas buvo pergalių ir pralaimėjimų procentas, o tada buvo žiūrimas įmestų ir praleistų taškų santykis. Papildomas atrankos turnyras išaiškins dar dvi komandas, kurios dalyvaus Europos čempionate. Dėl dviejų vietų kovos Suomija, Vengrija ir Portugalija. Atrankos turnyras baigsis rugpjūčio 24 dieną. Vilniuje sausio 30 dieną vyksianti GK archyvo nuotraukos 2011 metų Europos krepšinio čemjo titulą ginantis prancūzas Sirilas pionato burtų traukimo ceremoniDeprė (KTM), o trečiąją – portu- ja bus nemažas iššūkis pirmenybių galas Rubenas Farija (KTM). organizatoriams. Lietuvos sostinėje M.Koma antrąją vietą bendrojo- rengiamose iškilmėse dalyvaus 24 šaje įskaitoje užimantį S.Deprė lenkia lių atstovai, FIBA Europos ir pasau18 min. 10 sek. Trečias žengia čilie- lio organizacijų vadovai, garsūs buvę tis Fransiskas Lopesas („Aprilia“). krepšininkai, sporto žurnalistai. Planuojama, kad ceremonijoje, Keturračių motociklų klasėje dešimtąjį etapą laimėjo argentinietis kuri bus surengta Vilniaus nacionaChorchė Santamarina („Honda“), o liniame dramos teatre, iš viso dalylyderiu išliko jo tėvynainis Alechand- vaus apie 650 žmonių. Renginys bus ras Patronelis („Yamaha“). transliuojamas ne tik Lietuvoje, bet Sunkvežimių klasėje nugalėjo ir ly- ir tiesiogiai užsienio šalyse. derio poziciją susigrąžino rusas Vla2011 metų Europos krepšinio dimiras Čaginas („Kamaz“). Šešiskart čempionatas rugpjūčio 31–rugsėjo Dakaro ralių nugalėtojas iškovojo ket- 18 dienomis vyks šešiuose Lietuvos virtąją pergalę šių metų varžybose. miestuose: Vilniuje, Kaune, KlaipėRalio, kurį sudaro 13 etapų, daly- doje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alyviai finišuos šeštadienį Buenos Airė- tuje. Pirmą kartą Europos istorijoje se. Lenktynininkai iš viso turės įveik- jame dalyvaus 24 geriausios Senojo ti daugiau nei 9500 km ilgio trasą. žemyno komandos. Eltos, GK inf. GK inf.

2011 m. sausio 14–21 d., Nr. 1–2 (45–46) Arvydas JOCKUS Kultūros sostinių projektas padeda išryškinti Senojo žemyno kultūrų ir gyvenimo būdo įvairovę bei padeda plėtoti miestus, kurie metams tampa Europos kultūros centrais. Nedaugelis žino, kad viskas prasidėjo nuo spontaniškos idėjos, kuri, sėkmingai susiklosčius aplinkybėms, išaugo į didžiulį, daugialypį reiškinį.

Gimtasis kraštas

Pasaulis

Kultūros sostinės vardas teikia ir ekonominę naudą

Nušvitimas oro uoste 1985 metų pradžioje Graikijos kultūros ministrė Melina Merkuri ir jos kolega iš Prancūzijos Džekas Langas stūmė laiką užstrigę oro uoste. Gyvos diskusijos metu M.Merkuri nušvito protas. Buvusią aktorę ir dainininkę staiga aplankė idėja kasmet paskirti miestą, kuris taptų kultūros sostine. M.Merkuri norėjo sukurti ilgalaikio projekto koncepciją, kol Graikija pirmininkavo tuometei Europos Ekonominei Bendrijai (Europos Sąjungos pirmtakei). Graikijos kultūros ministrė norėjo, kad bendrijai priklausančias valstybes nares sietų ne tik ekonomika bei subsidijos žemės ūkiui, bet ir kultūra. „Tikiu kultūros mainais, – 1985 metais sakė M.Merkuri. – Manau, kad neturime būti tik bulvių ir pomidorų bendruomenė, bet taip pat ir menininkų, kurie dalijasi savo idėjomis ir kūryba, bendrija.“

Pavyzdį parodė Atėnai Oro uoste gimęs planas tapo realybe. Pirmąja Europos kultūros sostine M.Merkuri paskelbė Atėnus. Graikijos sostinė šį oﬁcialų statu-

Europos Komisijos atliktas tyrimas parodė, kad miestams labai naudinga tapti Senojo žemyno kultūros sostinėmis. są turėjo vos kelias vasaros savaites. Paskui sekė Florencija, Amsterdamas, Berlynas ir Paryžius, tačiau pirmasis miestas, būtent šiam tikslui parengęs plačią kultūros programą, 1990 metais tapo Glazgas. Vėliau buvo nustatyta tvarka, kad miestai turi pateikti oﬁcialią paraišką ir verslo planus, panašius į tuos, kuriuos teikia rengti žaidynes Tarptautiniam olimpiniam komitetui. 2004 metais į Europos Sąjungą (ES) įstojo 10 naujų narių, 2007 metais prie jų prisidėjo Bulgarija ir

įvairius savo istorijos ir kultūros aspektus. Tikslui pasiekti estai yra numatę ir kiek neįprastų būdų. Iš viso šiemet planuojama per 250 įvairių renginių ir festivalių. Estai akcentuoja savo šalies istoriją ir apmąsto, kokią įtaką Talinui darė Baltijos jūra. Kaip teigia „Talinas 2011“ organizacinio komiteto atstovas spaudai Maris Helrandas, Talino ir jūros sąveika ypač svarbi. Iki Sovietų Sąjungos okupacijos pabaigos, pasibaigusios 1991 metais, miesto pakrantė buvo uždara militarizuota zona. Nors kariškių čia seniai nebėra, Talino pajūris iki šiol išlieka apleistas ir atskirtas nuo miesto. Šiemet čia viskas turėtų pasikeisti. „Mes pakrantę paversime „Kultūros kilometro“ alėja pėstiesiems. Ši vieta numatyta kaip pagrindinė visų kultūros sostinės svarbiausių renginių vieta“, – sako M.Helrandas.

Neįprasti projektai

Pasimokęs iš Vilniaus klaidų šių metų Europos kultūros sostinės vardą pelnęs Talinas ketina švęsti kukliai, bet prasmingai. Rumunija. Dabar ES priklauso 27 valstybės narės, ir kasmet du miestai tampa Europos kultūros sostinėmis. „Kai įvyko 2004 metų plėtra, supratome, kad vieno miesto nebeužteks, nes daugeliui teks labai ilgai laukti savo eilės“, – aiškino Europos Komisijos atstovas Džonas Makdonaldas.

Ilgalaikė nauda Europos kultūros sostinių programą iš pradžių sudarė keli koncertai ir meno parodos, tačiau šiandien išrinktieji miestai rengia šimtus įvairiausių meninių renginių. Ir šie renginiai dažniausiai skiriami ne tik vienkartiniams lankytojams, bet organizuojami taip, kad miestai jaustų ilgalaikę ekonominę naudą. „Net kai kultūros sostinės metai baigiasi, jų metu atsiradę projektai tęsiasi. Gyvybiškumas yra svarbus kriterijus atrenkant miestus“, – sako D.Makdonaldas. Tikslas – pradėti toli siekiančius projektus, pavyzdžiui, renovuoti kultūros centrus, buvusius pramonės rajonus, nustojusias veikti gamyklas paversti kultūros sklaidai tinkančiomis erdvėmis. 2004 metais Prancūzijos miestas Lilis kultūros centrais pavertė 12 buvusių pramoninių statinių. Liuksemburgas, Europos kultūros sostine tapęs 1995 metais, pastatė naują modernaus meno muziejų.

Ekonomikos katalizatorius Europos Komisijos atliktas tyrimas parodė, kad miestams labai nau-

Tūkstančiai dainininkų atvyks į Taliną ir dainomis pažymės laisvės dvidešimtmetį.

dinga tapti Senojo žemyno kultūros sostinėmis. Vokietijos Rūro socialinių judėjimų instituto istorikas Jurgenas Mitagas nurodo, kad laimi ne tik miestas, bet ir jį supantis platesnis regionas. 2010 metais į kultūros sostinės programą įsitraukė daugiau kaip 50 miestų visame Rūro regione. „Kukli iniciatyva tapo galinga jėga ir šiandien tai kur kas daugiau nei trumpas vasaros įvykis. Kultūros sostinių projektas duoda galingą impulsą ekonomikai ir visuomenės informavimo priemonėms. Jis mobilizuoja išsisus regionus ir pasiekia tokį mastą, kuris buvo neįsivaizduojamas 1985 metais“, – sako vokiečių istorikas. 2010 metais Rūro kultūros sostinės biudžetas siekė 65 mln. eurų (224,4 mln. litų). Projektą ﬁnansavo privatūs investuotojai ir miestų sa-

vivaldybės. Pradžiai 1,5 mln. eurų (5,1 mln. litų) skyrė ES, tačiau vėliau patys miestai ėmėsi iniciatyvos pritraukti lėšų iš šalies.

Laimėtoju skelbiamas... Europos miestai stoja į eilę, siekdami geidžiamo kultūros sostinės titulo. Atrankos procesas trunka maždaug šešerius metus. Miestus slaptu balsavimu renka ES Ministrų Taryba. 2011 metais ši garbė teko Talinui (Estija) ir Turku (Suomija). Estijos sostinė Talinas planuoja akcentuoti jūros įtaką miesto istorijai, plėtrai ir kultūrai. Suomijos pietuose esantis Turku ketina žaismingai pažvelgti į savo gyventojus, pasižyminčius saviironija. Kitąmet kultūros sostinės statusą perims Guimaraesas (Portugalija) ir Mariboras (Slovėnija). 2013 metais Europos kultūros centrais taps Marselis (Prancūzija) ir Košicė (Slovakija), 2014 metais – Umėja (Švedija) ir Ryga (Latvija). Kol kas neišrinktos 2015 metų sostinės, bet Europos Komisija pluša, stengiasi atrinkti verčiausius iš didžiulio prašytojų pluošto.

Jūros istorija mieste

Estai akcentuoja savo šalies istoriją ir apmąsto, kokią įtaką Talinui darė Baltijos jūra.

GK archyvo nuotraukos

Savo projektą estai pavadino „Jūros istorijos“. Mūsų Baltijos kaimynai rengiasi atskleisti pasauliui

Nuo naujų metų eurą įsivedusi Estija ketina pristatyti save pasauliui kaip modernią Europos valstybę. Šiam įvaizdžiui skirtas filmų projektas „60 sekundžių vienatvės“. Kaip pasakoja idėjos autorius Indrekas Kasela, tai – „meilės kinui deklaracija“. „Mes viso pasaulio režisierių paprašėme sukurti vienos minutės filmukus vienatvės tema, – pasakoja I.Kasela. – Jie bus sudėti į vienos valandos trukmės filmą.“ Filmas turėtų būti baigtas rugpjūčio mėnesį ir parodytas ne kino teatre, bet didžiuliame ekrane, iškeltame virš jūros. Žiūrovai jį galės žiūrėti ant kranto ir pabaigoje stebėti, kaip ekranas kartu su filmu suliepsnoja ir nukrinta į jūrą. Palikuonims liks tik viena filmo kopija. Kitas projektas numatytas gegužės mėnesį. Tai teatro, vaizdo ir šokio renginys, kurio metu elektrą scenai gamins dalis žiūrovų, minančių dviračių pedalus. Taip jie padės kurti spektaklį, kuriam apšviesti nereikės gamtinio kuro.

Žvilgsnis į Estijos sielą „Talinas 2011“ organizatoriai viliasi sujungti ateitį ir tradicijas. Jaunimo dainų iš šokių festivalis – vienas iš tokių pavyzdžių. Estijos istorijoje ir ryški chorinio dainavimo tradicija, kuri lemiamą vaidmenį suvaidino „Dainuojančioje revoliucijoje“, kai 1987–1991 metais žmonės spontaniškai rinkdavosi į masinius susirinkimus. Jie iš dalies padėjo iškovoti nepriklausomybę. Šiemet tūkstančiai dainininkų atvyks į Taliną kelioms dienoms ir dainomis pažymės laisvės dvidešimtmetį. „Savaitgalį vyksianti dainų šventė padės pažvelgti į estų tautos sielą, – sakė M.Herlandas. – Kas mes esame ir kodėl esame.“ Kitas svarbus renginys – liepos 15–17 dienomis Taline vyksiančios „Jūros dienos“. Nauja paroda bus atidaryta Jūrų muziejuje, kuris įrengtas buvusiuose jūrų uosto angaruose. Svečiai taip pat galės pasigrožėti naujai atidaryta pėsčiųjų alėja. Gruodžio pabaigoje Estijos sostinės centre įvyks kultūros sostinės uždarymas. Tradicijos ir modernios technologijos susilies, kai Talino senamiesčio bažnyčių varpai skambins specialiai šiai progai sukurtą melodiją. Varpų skambesys primins klausytojams Talino kultūros lobius, o miestas šiuo renginiu atsisveikins su Europos kultūros sostinės titulu.

Gimtasis kraštas

Kelionės

2011 m. sausio 14–21 d., Nr. 1–2 (45–46)

Kinija – tolima, įspūdinga, netikėta Daugeliui Kinija asocijuojasi su ne itin kokybiškomis prekėmis, mažais restoranėliais su raudonais žibintais prie durų ir milijonais nedidelio ūgio juodaplaukių siauraakių žmonių.

Šiuolaikinis Pekinas švarus, niekuo nesiskiriantis nuo kitų pasaulio didmiesčių.

kaip reta šlykštus. Kažkas panašaus į sutirštintus kiaulės taukus. Man pasirodė, kad ji ne iki galo iškepta“, – prisiminusi nusipurtė Aida. Viešbučio restorane sporto varžybų dalyviai buvo maitinami įprastais Europoje kinų virtuvės patiekalais. Sočiai ir skaniai. Tad Aida nusprendė bent vieną karą papietauti tradiciniame kinų restorane, kokį užsidirbęs pinigų svajoja atidaryti beveik kiekvienas kinas. „Valgį rinkausi pagal paveikslėlį. Buvo skanu. Tik jaučiausi nekaip, nes visi ten buvę kinai nenuleido nuo manęs akių. O restorano savininkė atsisėdo prieš mane, parėmė veidą rankomis ir stebėjo, kaip nemokšiškai, jos manymu, grabalioju po lėkštę lazdelėmis. Pagaliau neapsikentusi ėmė mane mokyti, kaip teisingai jas laikyti“, – juokdamasi pasakojo A.Vėželienė. Mielai moteriai už pamoką ji padovanojo šaldytuvo magnetuką su Lietuvos žemėlapiu.

Nijolė BARONIENĖ

Adresas ant lapelio

Režisierės Aidos Vėželienės įspūdžiai po kelionės į Kiniją dar neišbluko. Prisiminti, kur būta, kas pamatyta ir po ilgo laiko padeda nuotraukos.

Jei tekų naudotis taksi paslaugomis, kuris Pekine nebrangus, o vairuotojai nesukčiauja, būtina žinoti, kad į reikiamą vietą būsi nuvežtas laiku ir pagal adresą tik tuo atveju, jei vairuotojas gaus lapelį, kuriame adresas bus užrašytas hieroglifais. Keleiviui visada paduodamas kvitas, tačiau jame nepažymėtas dviejų juanių mokestis už įsodinimą ir išlaipinimą. Kinijoje atsiskaitoma tik juaniais. Nei doleriai, nei eurai netinka. Populiariausia susisiekimo priemonė Kinijoje – motoroleriai su būdele, kurioje keleivis sėdi nugara į vairuotoją. Kinai juose važinėja dviese, o europiečiams per ankšta ir vienam. „Važinėjome ir metro. Ten kaip oro uoste. Kiekvienas tikrinamas metalo ieškikliu, atliekama ir ba-

Lyg didelė mikroschema Sužinojusi, kad ieškomas žmogus, galintis parengti ﬁlmuotą medžiagą apie Kinijoje vyksiančias kovinių sporto šakų varžybas, Aida Vėželienė suprato, kad jai laimė šypsosi. Kita proga pamatyti tolimą ir egzotišką šalį gali nebepasitaikyti, todėl ilgai nedvejojusi sutvarkė reikalus taip, kad ilgiau nei savaitei galėtų dingti iš Lietuvos. Parą trukusią kelionę maršrutu Ryga–Maskva–Pekinas ji pavadino pirmu išbandymu. „Tik vėliau sužinojau, kad toks skrydžio planas pigiausias, tačiau tikrai ne lengviausias. Septynių valandų kankynė lėktuve skrendant iš Maskvos į Kinijos sostinę nublanko, kai pamatėme naktinio Pekino vaizdą. Atrodė, kad po mumis plyti didžiulė mikroschema. Jokių tamsių plotų, vien įvairiaspalvis įvairiausių formų mirgėjimas“, – pirmais įspūdžiais dalijosi Aida. Per Pekiną teko skristi beveik valandą. Jau iš viršaus megapolis stebino dydžiu.

Apgaulingoji kinų siena Sportininkai iš Lietuvos apsistojo viename Pekino olimpiados dalyviams skirtų viešbučių. Visus maloniai stebino idealios gyvenimo sąlygos ir nepaprastas kinų paslaugumas bei punktualumas. „Kita vertus, buvo ir absurdiškų situacijų, kai mums skirtas autobusas stovėjo, vairuotojai žaidė kauliukais, o pavargę varžybų dalyviai niekaip negalėjo suprasi, kodėl yra priversi laukti“, – sakė režisierė. Sumaniusiesiems aplankyti Didžiąją kinų sieną A.Vėželienė duotų ne vieną patarimą. „Tik kai kurios kinų sienos atkarpos yra tinkamos lankyti turistams. Tose vietose, kur galima nuo vieno galo iki kito nueiti 600 metrų, mes ir buvome. Atstumą turėjome įveikti per valandą, tačiau tai padaryti buvo neįmanoma, nes einant pačia siena teko kilti ir leistis. Vadinasi, kelias pailgėjo, o kur dar alinantis karštis.

Nusileisti nuo kinų sienos galima specialiai įrengtomis trasomis ant specialių „sėdynių“.

Kadangi ant sienos pakilome funikulieriumi, nusileisti žemyn turėjome ten pat. Tai padaryti taip pat buvo neįmanoma. Grįžę prie bilietų kasų šiaip ne taip išsireikalavome, kad mums grąžintų nors dalį pinigų“, – nuotykį prisiminė Aida. Anot jos, kinai labai gudrūs. Apsimeta, kad nesupranta jokios kalbos, tačiau išgirdę griežtesnį balsą ir žodį „policija“ kaip mat keičia taktiką.

Reikia derėtis Atvykus prie Didžiosios kinų sienos tenka braute brautis pro prekeivius suvenyrais. O jei ką sugalvojai pirkti, derėkis, kol iš prašomos kainos liks trečdalis sumos. „Pekine vėduoklę gali nusipirkti už 6 litus, o prie kinų sienos ji jau kainuoja 60 litų. Man labiausiai patiko beždžionėlės su užrašais. Tačiau už vieną tenka pakloti ne mažiau penkiasdešimties litų. Patarčiau nepirkti daug suvenyrų, nes viršijus leistiną

bagažo svorį, pigiai pirkti daikčiukai labai pabrangs“, – patarė Aida. Atsargiai, anot jos, reikia pirkti ir saldumynus. Mat tokios formos suvyniotus į popieriuką galima įsigyti mėsos ar žuvies gabalėlius traškiame apvalkale. Beje, Aidos atsivežtas suvenyras – magnetas su Lietuvos kontūru – ne vienam kinui tapo galvosūkiu. Paaiškinus, kad jis dedamas ant šaldytuvo durelių, kinai sakė neturintys šaldytuvo. O turintiesiems reikėjo parodyti, kaip magnetas tvirtinamas.

Didžioji kinų siena iš akmenų, medžio, žolės ir žemės pradėta statyti VII a. pradžioje, kai gynybiniais sumetimais kūrėsi ankstyviausios šio regiono karalystės. Architektūrinį paminklą puošia sargybos bokštai. Kylanti aukštyn į kalnus ir nuo jų besileidžianti į slėnius, kertanti lygumas ir dykumas siena pripažinta didžiausiu pasaulio statiniu. Didžiosios kinų sienos statybose dalyvavo daugiau nei milijonas žmonių – valstiečių, kalinių ir kareivių. Tūkstančiai jų statybos metu mirė. Anksčiau siena buvo vadinama Dešimties tūkstančių li siena taip nurodant sienos ilgį (1 li atitinka 0,5 km). Rytinės sienos dalys buvo statomos iš plytų ir akmenų, o vakarinės iš ne tokių patvarių medžiagų – žemės ir žolės.

gažo patikra. Mums paaiškino, kad tai daroma siekiant išvengti galimų teroristų išpuolių. Einat į sporto sales – tas pats. Gatvėse labai daug kamerų. Mus nuolat fotografuodavo. Ar pajutau, kad esame sekami? Nepasakyčiau. Tačiau turiu įtarimų, kad mūsų gidas susijęs su tam tikromis tarnybomis“, – sakė Aida. Jai teko lankytis Lietuvos konsulate, į kurį galima pateki tik iš anksto pasiskambinus. Tad visiems ketinantiesiems keliauti į Kiniją A.Vėželienė patarė turėti ne tik kinų kalba užrašytą Lietuvos konsulato adresą, bet ir telefoną. Juk nežinia, kas gali nutikti svečioje šalyje.

Taip atrodantys patiekalai nežavi europiečių.

Gyvatės skonis Aidai magėjo paragauti kiniškų valgių. Pekine yra kelios gatvės, kuriose gali rinktis nuo skrudintų skorpionų iki balandžių. „Ne veltui sakoma, kad kinai valgo viską, kas juda. Tapau tikra sensacija, kai ėmiau valgyti ant iešmo pamautą gyvatę. Negalėčiau pasakyti, kaip ji buvo paruošta, bet skonis

Mao Dzedunas yra pasakęs: kas neužlipo ant kinų sienos, tas ne vyras.

Gyvatės skonį Aida prisimins ilgai.

Autorės nuotraukos

Mûsø paveldas Priedas apie Lietuvos paveldà 2011 m. sausio 14–21 d., Nr. 1–2 (45–46). Redaktorë Lilija Valatkienë, lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

„Gimtasis kraðtas“ sveèiuojasi Ðirvintø rajone

Kernavė – lietuviškoji Troja Išskirtinė vietovė, liudijanti išnykusią unikalią kultūrinę tradiciją ir 2004 metais įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo šedevrų sąrašą, – tai Širvintų rajono perlas Kernavė.

Penkių piliakalnių kompleksas Kernavėje – pasaulinės reikšmės žmonijos istorijos paveldo objektas.

Nijolė BARONIENĖ Jei pasakytume, kad Kernavės kultūrinio rezervato teritorijoje kiekviena žemės pėda alsuoja istorija, nesuklystume. Čia – archeologų Meka, o Kernavė pelnytai vadinama mūsų regiono Troja.

Griežti reikalavimai Dvidešimt metų Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos vadovas Saulius Vadišis gula ir kelia su mintimis apie jam pavesto pasaulinės reikšmės rezervato reikalus. O jų

apstu: daug nepatenkintųjų, kad tam tikroje teritorijos dalyje negalima vykdyti ūkinės veiklos, statyti statinių taip kaip norisi. „Reikalavimai labai griežti. Tai, savaime suprantama, negali patikti žmonėms, nusipirkusiems žemės sklypus dar iki to meto, kai tapome UNESCO saugomu objektu. Tačiau visada ieškome kompromiso“, – tikino S.Vadišis. Anot jo, įsigijusieji žemės anapus Neries jau susitaikė su ta mintimi, kad statydami namus turės laikytis tam tikrų reikalavimų: statiniai turės būti vieno aukšto, neišsiskiriantys spalva ar forma. Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos vado-

vas pataria visiems sumaniusiems įsigyti nekilnojamojo turto Kernavėje iš anksto pasidomėti, kuriai zonai būsimas turtas priklausys. Prieš aštuonerius metus patikslinus rezervato ribas ir paruošus jo ribų planą, patvirtintos naujos rezervato ir jo apsaugos zonos ribos bei nustatyti saugomų teritorijų plotai: rezervato teritorija – 194,4 ha, rezervato buferinės apsaugos zona – 2 455,2 ha, kuri skirstoma į du skirtingo apsaugos ir naudojimo režimo pozonius: fizinės apsaugos režimo pozonis – 118,3 ha, vizualinės (regimosios) apsaugos režimo pozonis – 2 336,9 ha. Tad, anot S.Vadišio, bendraujant su

Martyno Vidzbelio nuotrauka

rezervato specialistais galima detaliai išsiaiškinti, ką bus galima daryti su įsigytu turtu.

Šiuolaikiškas muziejus Šiuo metu didžiausias S.Vadišio rūpestis – iki gegužės mėnesio baigti archeologijos muziejaus rekonstrukciją. Tad jo lydimi vaikščiojome po dažais ir naujumu kvepiančias patalpas, kuriose lankytojai naudodami naujausias technologijas galės susipažinti su vienuolikos tūkstantmečių senumo Kernavėje gyvenusių žmonių istorija. Nukelta į 10 p.

Gyvenimą paaukojo praeičiai ir dabarčiai Laimutė GIEDRAITYTĖ

Provincijos miestelis

Mokytojo Juozo Šiaučiūno iniciatyva 1929 m. naujame Kernavės pradžios mokyklos pastate buvo įrengtas ir 1930 m. atidarytas krašto muziejus – vienas pirmųjų regioninių muziejų Lietuvoje. Jis išliko ir yra plečiamas iki šiol.

Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą, Kernavė tapo pasienio provincijos miesteliu. Yra žinoma, kad dar 1925 m. Kernavės pradinės mokyklos mokytojui teko atkakliai tėvams aiškinti, jog jie turėtų leisti vaikus į lietuvišką mokyklą, nes antraip ji iš viso bus

J.Šiaučiūno suburta Kernavės bendruomenė 1930 m. Muziejaus archyvo nuotraukos

uždaryta. 1928 m. Švietimo ministerija sudarė sutartį su rangovais dėl naujos Kernavės pradžios mokyklos statybos. Už mokyklos statybos darbus 1927 m. buvo sumokėta 58 183,74 lito.

Idėja kurti muziejų 1928 m. rugsėjo 23 d. į Kernavę atvyksta mokytojas Juozas Šiaučiūnas. 1929 m. rugsėjo 14 d. atidaroma nauja Kernavės pradžios mokykla. Jos mokiniai, vadovaujami J.Šiaučiūno, ekskursijų metu pradeda rinkti medžiagą būsimam muziejui. 1930 m. į Kernavę kunigu paskiriamas Nikodemas Švogžlys-Milžinas, žinomas kaip aktyvus kraštotyrininkas, publicistas, Lietuvos istorijos propaguotojas. Jis gana aktyviai palaiko mokytojo idėją įkurti Kernavėje muziejų, ragina kernaviškius nešti būsimam muziejui įvairias senienas. Vėliau surengiama surinktų eksponatų parodėlė, sukviečiami apylinkės žmonės. Žmonėms pasakojama apie Kernavės istorinę

Mokytojas Juozas Šiaučiūnas.

praeitį, aiškinama eksponatų vertė, raginama paieškoti ir atnešti senovinių daiktų. Tai sukėlė žmonių susidomėjimą, eksponatų skaičius augo. Mokyklos vedėjas J.Šiaučiūnas 1930 m. spalio 28 d. raštu kreipėsi į Ukmergės II rajono pradžios mokyklų inspektorių dėl muziejaus atidarymo Vytauto Didžiojo jubiliejinių metų proga. Nukelta į 10 p.

Kodėl čia gyventi gera? Kęstutis Pakalnis Širvintų rajono meras

Mano vaikystė prabėgo čia. Mokiausi Kaune, Vilniuje, tačiau baigęs studijas grįžau į gimtąsias Širvintas. Mano manymu, gyvenu labai perspektyvioje vietoje, ten, kur galima investuoti ir tikėtis, kad įdėti pinigai grįš. Jei ne prasidėjęs sunkmetis, būtume labai smarkiai pasistūmėję į priekį. Širvintų rajonas vertas išskirtinio dėmesio. Kultūros paveldo objektų čia yra 249. Vien dvarų turime 18, lankomiausi – Lapšių, Gaidelių, Šešuolėlių. O kur dvaras, ten traukos centras, ten vystant turizmą galima plėtoti infrastruktūrą. Ypatingi esame dar ir todėl, kad mūsų rajone yra Lietuvos istorijos perlas – garsioji Kernavė. Neabejingi tautos istorijai žino, ką reiškia Giedraičių mūšis. Jei mūsų apylinkėse nebūtų buvę sustabdyti Želigovskio pulkai, nežinia, kiek tuo metu būtų likę laisvos Lietuvos. Jei klausiate, kodėl čia gyventi gera, galiu pasakyti, kad man gera dėl čia gyvenančių žmonių. Rajonas įvairiatautis, tačiau visi čia gyvenantys nuo seno puikiai sutaria. Buvo metas, kai į Širvintas pardavę butus mieste važiavo vilniečiai. Be abejo, mums mieliau, kai atvyksta gyvenantieji ne iš pašalpų. Dažnas pastebi, kad Širvintos – mielas jaukus miestelis. Turime daug puikių kampelių, žaliųjų oazių, galimybę pailsėti ar bent paganyti žvilgsnį žvelgiant į puikų kraštovaizdį. Tai didina ir nekilnojamojo turto vertę. Jei septintą valandą ryto apsilankytumėte Širvintose, pamatytumėte, kiek automobilių rieda Vilniaus link. Manau, pasibaigus sunkmečiui jų bus dar daugiau. O gal važiuos ir į Širvintas, jei sukursime naujų darbo vietų. Esu jaunas meras. Būdamas juo, artimiau pažinau žmones ir dar labiau juos įvertinau. Supratau, kad esu ten, kur ir turiu būti. Savo gimtajame krašte. Nukelta į 10 p.

Gimtasis kraštas

Kodėl čia gyventi gera? Atkelta iš 9 p. Danutė Miliukaitė Buvusi mokytoja

Į Širvintas atvažiavau 1967 metais iš Akmenės rajono, Užvenčio miestelio. Tada mane dirbti lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja priėmė po sunkios ligos. Sudarė sąlygas, patikėjo manimi. Dabar sutinku mokinius, kurių vaikai jau mokėsi pas mane. Lygindama Širvintas tada ir dabar, matau labai didelį skirtumą. Tačiau esminiai dalykai nepasikeitė. Širvintų rajonas nepaprastai gražus. Atvažiavusi čia buvau nustebinta gamtos grožio. Ten, kur užaugau, nieko panašaus nemačiau. Iki ašarų buvau sujaudinta, kai pirmą kartą pamačiau Kernavę, kai nuvažiavau į Čiobiškį. Tada pagalvojau, kad čia, Lietuvoje, turime savą Šveicariją. Tik manyčiau, kad privalėtume labiau tai vertinti, propaguoti, ir tas grožis gali būti naudingas ne vien Širvintų rajono žmonėms. Atvažiavus į Širvintas, nustebino ir vietinių žmonių pamaldumas. Net važiuodami autobusu pro bažnyčią vietiniai gyventojai persižegnoja. Kitas man svarbus dalykas – šiame krašte vykusi kova už lietuvybę. Dabar galiu drąsiai pasakyti, kad lietuvybė čia įsitvirtino. Romualdas Mikalajūnas Mokytojas

Mūsų paveldas

2011 m. sausio 14–21 d., Nr. 1–2 (45–46)

Kernavė – lietuviškoji Troja Atkelta iš 9 p. „Niekuo nesiskirsime nuo geriausių tokio tipo pasaulio muziejų. Vaizdas 3D formatu, informaciniai terminalai, vaizdo nišos su filmuotais pažintiniais siužetais iš „Gyvosios archeologijos dienų“, – vardijo ir rodė pašnekovas. Viena patalpa bus skirta jauniesiems archeologams. Čia bet kuriuo metų laiku galima bus pamatyti, kaip randami, kruopščiai valomi ir vertinami archeologiniai radiniai. Nemažas plotas tam tikslui jau pripiltas smėlio.

Verta investuoti Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos vadovas S.Vadišis priminė 1979 metus, kai nuslinkus šlaitui buvo pradėti archeologiniai tyrimai. Didysis kasinėjimų bumas prasidėjo vėliau, kai 1987 metais dirbant melioratoriams buvo išverstos medinės senosios gyvenvietės konstrukcijos. „Tada apie mus parašė „Pravda“. Kilo visuotinis susidomėjimas. Nepraėjus nė dvejiems metams buvo įkurtas muziejus-rezervatas“, – prisiminimais dalijosi S.Vadišis. Direktorius įsitikinęs, kad būtent tai apsaugojo istorinę vietovę nuo sunaikinimo, kai atkūrus nepriklausomybę papūtė privatizacijos vėjai. Jis apgailestauja, kad vietos verslininkai kol kas nemato nišos ir neišnaudoja progos. „Galėtų atsirasti daugiau kavinių. Atvažiavusiesiems kyla problemų dėl nakvynės. Aišku viena, turistų srautas netolimoje ateityje tik didės, tad išloš tie verslininkai, kurie investuos jau dabar“, – tikino S.Vadišis.

lipti ant piliakalnių, bet ir kuo daugiau sužinoti apie amžių gelmėse glūdinčią žmonijos istoriją. Todėl mūsų muziejininkų uždavinys ir yra padaryti taip, kad ta istorija būtų matoma, patraukli, suprantama“, – sakė S.Vadišis.

Japonų išvada

S.Vadišis Pajautos slėnio fone.

Netolimos ateities planai Energingas vadovas pasidalija kitais planais: iki 2013–2014-ųjų su Europos Sąjungos parama, palaiminus Kultūros ministerijai, bus įkurtas XIII amžiaus etnografinis kraštotyros muziejus po atviru dangumi. „Turime

Raimundo Šuikos nuotrauka

Rumšiškes, bet šitas muziejus taptų išskirtiniu, nes jame būtų rekonstruotas XIII amžiaus gyvenimas. Kita vertus, Kernavė gyva ir įdomi turi būti ne vien kai liepos pradžioje šurmuliuoja „Gyvosios archeologijos dienos“. Atvykstantieji čia turi turėti galimybę ne tik pasigėrėti atsiveriančiu vaizdu, už-

Trylika šimtmečių šioje vietovėje palei Nerį virė aktyvus gyvenimas.

Jau tradicija tapęs „Gyvosios archeologijos dienų“ renginys, kai Kernavę aplanko šimtai tūkstančių lankytojų, įrodė, kad paveldas, anot S.Vadišio, ne šventa karvė. „Mūsų istorijos paveldas turi būti gyvas. Be abejo, būtina išsaugoti tai, ką dar įmanoma. Ne paslaptis, yra ir kitaip manančių, tačiau mes jau įrodėme, kad galima suderinti istoriją ir dabartį. Prieš keletą metų pas mus į stažuotę buvo atvykę japonai. Domėjosi viskuo. Ypač įstatymais, reglamentuojančiais rezervato veiklą. Atsakėme į 120 klausimų. Grįžę namo jie įvertino surinktą medžiagą ir gavome atsakymą, kad Lietuvoje saugant tokius objektus kaip Kernavė galioja 10 skirtingų įstatymų, tačiau tarpusavyje jie yra suderinti ir puikiai veikia“, – sakė S.Vadišis.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gyvenimą paaukojo praeičiai ir dabarčiai Atkelta iš 9 p.

Aš esu tas, kuriuos vadina „tuteišais“. Mano vaikystė prabėgo kalbant ir lietuviškai, ir lenkiškai, ir rusiškai. Esu įsitikinęs, kad kuo daugiau žmogus moka kalbų, tuo geriau. O kai greta vienas kito gyvena įvairių tautybių žmonės, mokomės tolerancijos, tampame geresni. Mano akyse mažas miestelis su viena gatve tapo gražiu tvarkingu Širvintų miestu. Man patinka tai, kad gyvendamas čia pažįsti beveik visus. Pažįsta ir tave. Be abejo, tai ir gerai, ir nelabai. Tačiau jei esi padorus, gyveni laikydamasis dešimties Dievo įsakymų, nereikia bijoti, kad esi matomas. Galiu pasakyti, kad antrą valandą nakties eidamas Širvintų gatve jaučiuosi saugiai. Nemanau, kad tai galima pasakyti, pavyzdžiui, apie Vilnių. Dabar daug diskutuojama, ką daryti, kad vaikai, jaunimas pamiltų kraštą, kuriame gyvena. Reikia ne kalbėti, o daryti. Mano manymu, vaikams būtina rodyti gimtąjį kraštą. Mes tą ir darome organizuodami pažintines keliones, pėsčiųjų žygius. Esame kartu su moksleiviais nuėję 15 kilometrų. Visiems patiko tokia istorijos pamoka. Bėda ta, kad išsivesdamas į žygį moksleivius mokytojas tampa atsakingas už visus ir viską. O jei kas atsitiks? Tačiau jei taip galvotume, nieko nedarytume. Man malonu matyti, kaip plečiasi vaikų akiratis, kai gimtąjį karštą jie pažįsta ne tik iš vadovėlių, bet patys aplankydami istorines vietas.

„Norime išnaudoti momentą ir pradėjusį busti kernaviškių tautinį susipratimą susieti su Vytauto Didžiojo dvasia ir atidarant muziejų įmūryti Vytauto Didžiojo medalioną į mokyklos rūmų sieną“, – rašė tada mokytojas. 1930 m. gruodžio 28 d. muziejus iškilmingai atidaromas vienoje iš pradinių klasių. Augant eksponatų skaičiui, trūko patalpų, dalis eksponatų buvo tiesiog sandėliuojama. Neužteko jėgų ir tinkamai jų registracijai. Muziejaus tvarkymui nuolat trūko lėšų, apie ką byloja mokytojo J.Šiaučiūno raštai Ukmergės apskrities mokyklų inspektoriui bei Musninkų valsčiaus savivaldybei. Deja, ir gautų pašalpų muziejaus tvarkymui neužteko. J.Šiaučiūnui

šiam darbui teko paaukoti ir dalį savo asmeninių santaupų.

Plataus akiračio žmogus Iš mokyklos vedėjo išlikusios korespondencijos ir įrašų svečių knygoje galima spręsti, kad muziejus pagal ano meto galimybes buvo gerai tvarkomas. Viename įraše yra tokie žodžiai: „laiminga toji apylinkė, kuri turi tokį mokytoją, aukojantį savo jėgas visų gerovei. Tegu būna jo įkurtas muziejus mokslo židiniu ateities kartoms“. Šiandien galima pasakyti, kad tai buvo tikrai pranašiški žodžiai. Prie muziejaus turtinimo, kultūrinių renginių organizavimo nemažai prisidėjo ir poeto Vytauto Onaičio motina mokytoja Aurelija Stanevičiūtė-Onaitienė.

Archeologiniai radiniai rūpestingai saugojami.

Raimundo Šuikos nuotrauka

J.Šiaučiūnas buvo plataus akiračio žmogus. Jaunimui ir suaugusiesiems rengė įvairius mokymosi kursus, skaitė paskaitas, rašė sceninius vaizdelius, pats režisavo ir vaidino. Rinko tautosaką. Per vasaros atostogas vykdavo į kūno kultūros, rankų darbelių, žemės ūkio ir kitus kursus, pedagoginius seminarus, muziejininkų pratybas. Mokykloje įsteigė amatų klasę, mokė berniukus staliaus amato. Įsteigė meteorologijos stotelę. Prie mokyklos buvo įrengtas skveras, pastatytas akmeninis aukuras. Kalnelyje pastatytas Gedimino pilies bokštas nuolat priminė moksleiviams ir muziejaus lankytojams apie lenkų okupuotą Vilnių ir Vilniaus kraštą.

Dėmesio netrūko Kernavę dažnai lankė tiek vietiniai, tiek atokesnių Lietuvos kampelių inteligentai, visuomenės veikėjai. Aplankydavo šį muziejų ir užsieniečiai. Mokykloje buvo suorganizuoti susitikimai su prof. Zigmu Žemaičiu ir Mykolu Biržiška, muziejų aplankė Jonas ir Grasilda Šliūpai, teisingumo ministras Stasys Šilingas. Šiandien galima tik apgailestauti, kad Kernavėje neliko 1739 m. statytos medinės bažnyčios pastato, kuris buvo išardytas ir parduotas. Panašus likimas turėjo ištikti ir medinę koplytėlę, XVIII a. architektūros paminklą. Ji buvo išsaugota tik J.Šiaučiūno pastangomis.

1940 m. J.Šiaučiūno iniciatyva buvo suorganizuotas Kernavės 900 metų sukakties teatralizuotas minėjimas ant piliakalnių. Nuolatinė J.Šiaučiūno pagalbininkė buvo jo žmona Teodora Borsukaitė-Šiaučiūnienė. Ji padėjo tvarkyti tiek mokyklos reikalus, tiek ir muziejų.

Sovietai nepagailėjo Taip besidarbuojant atėjo 1940 ir 1941 m. 1940 metų įvykius J.Šiaučiūnas sutiko palankiai, netgi buvo Liaudies Seimo rinkimų komisijos narys. Deja, jo patriotinė veikla neliko nepastebėta, ir lemtingąją 1941 m. birželio 15 d. jis buvo ištremtas iš Lietuvos. Kartu buvo ištremta ir žmona bei mažamečiai vaikai: sūnus Juozas Eugenijus ir dukra Emilija Pajauta. Naujojoje Vilnioje J.Šiaučiūną atskyrė nuo šeimos ir ištrėmė į Rešotus Krasnojarsko krašte, o kitus šeimos narius – į Krasnogorsko „lespromchozą“ Altajaus krašte. 1942 m. „už veiklą fašistinėse-buržuazinėse-nacionalistinėse organizacijose“ J.Šiaučiūnas nuteisiamas sušaudyti. Vėliau bausmė pakeičiama 10-čia metų lagerio darbų. Deja, tremtis mokytojui baigėsi tragiškai – 1943 m. spalio 19 d. išvarytas šeštadieninėn talkon J.Šiaučiūnas į baraką negrįžo: krisdamas medis jį užmušė vietoje. O žmona visą laiką tremtyje dirbo siuvėja, gelbėjo vaikus nuo bado, šalčio ir tik 1956 m. sugrįžo į Lietuvą.

2011 m. sausio 14–21 d., Nr. 1–2 (45–46)

Šešuolėlių dvaras Širvintų rajone – puikiausias pavyzdys, kaip antram gyvenimui bendromis savininko ir paveldosaugininkų pastangomis galima prikelti architektūrinį paveldą. Stanislava NORUŠIENĖ Kitaip nei dauguma Lietuvos dvarų, Šešuolėlių dvaras, priklausęs ne vienam savininkui, per stebuklą liko nesuniokotas. Ne vieno šimtmečio dvaro istorijoje ryškų pėdsaką paliko Lietuvos didikai Radvilos.

Prabangu ir stilinga Reto grožio anglų kotedžo stiliaus raudonų plytų rūmus XIX a. pab.–XX a. pr. pasistatė Petras Povilas Končius. Apie tai, kaip dvaras buvo parduotas Lietuvos kariuomenės pulkininkui Jonui Variakojui, kuris čia gyveno nuo 1938 m. iki 1944 m., o vėliau su šeima pasitraukė į Vakarus, sklando daug gandų. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dvaras grąžintas senųjų šeimininkų paveldėtojams, gyvenantiems JAV. 1998 m. dvarą įsigijusi JAV gyvenančio Raimondo Petrausko šeima per kelerius metus restauravo rūmus ir kitus statinius, sutvarkė parką, išvalė tvenkinius. Rūmų interjeras prabangus, puošnus, tačiau labai skoningas ir santūrus, išlaikantis XX amžiaus pradžios dvarų ir vilų interjero puošybos tradicijas. Dvaro rūmuose įrengti aštuoni prabangūs miegamieji, sūkurinė vonia, prabangios svetainės ir valgomieji kambariai su gausybe senos ir modernios tapybos paveikslų. Dvarui priklauso daugiau nei 100 hektarų teritorija, rūmų plotas –daugiau nei tūkstantis kvadratinių metrų.

Gimtasis kraštas

Mūsų paveldas

Dvarui priklauso daugiau nei 100 hektarų teritorija, rūmų plotas – daugiau nei tūkstantis kvadratinių metrų. Buvo atkurtas ir didžiulę išliekamąją vertę turintis dvaro parkas.

Grožiu išskirtinis dvaras ne tik savininko džiaugsmui Išlikęs A.Smetonos kambarys Antrame rūmų aukšte, iš kurio atsiveria nuostabus vaizdas į senąjį parką, yra miegamasis. Jame mėgo apsistoti Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona. Aštuoniakampės dvaro ledainės rūsyje įrengta pirtis, virš jos – jaukus poilsio ir pobūvių kambarys. Rekonstruotose dvaro ansamblio patalpose įrengta 400 vietų pokylių salė. Šalia atkurtos dvaro spirito varyklos įrengti ne tokie prabangūs, tačiau jaukūs kambariai. Šešuolėlių dvaro rūmų aplinka pritaikyta proginiams ir kultūriniams renginiams. Dvaras atviras lankytojams. Net ir prabangus šeimininko miegamasis, kai R.Petrauskas nesilanko Lietuvoje, gali būti išnuomotas romantiškos nakvynės geidžiantiems svečiams.

Veši reti augalai Dvaras atkurtas vien privačiomis lėšomis, nebuvo prašoma valstybės pagalbos. Šešuolėliai – vienas pirmųjų Lietuvos dvarų, prikeltų naujam gyvenimui. Restauruotas ne tik unikalus kultūros paveldas – dvaro rūmai, bet ir visi senieji architektūros ansamblio objektai – svirnas, tvartas, ledainė, spirito varykla, kiti pastatai.

Atkurtas ir didžiulę išliekamąją vertę turintis dvaro parkas, kurį kadaise projektavo garsūs to meto prancūzų kraštovaizdžio architektai. Yra ne tik vyraujančių vietinių medžių rūšių, bet ir introdukuotų: pilkųjų riešutmedžių, dygiųjų eglių, sidabrinių kėnių, melsvųjų pocūgių, platanalapių klevų, veimutinių pušų. Veši ir itin reti augalai: plačialapė miglė, vienintelė Lietuvoje karčioji karija. Parke buvo išvalyti ir įžuvinti trys tvenkiniai.

Atviras kultūrai ir žmonėms Nuo seno Lietuvos dvarai garsėjo muzikavimo tradicijomis. Naujojo savininko iniciatyva jos tęsiamos ir dabar. Kad vasara paliktų nepakartojamų prisiminimų, siela prisipildytų muzikos garsų, o akys pailsėtų parko žalumoje ir grakščios architektūros grožyje, jau kelerius metus vasaros sekmadieniais klasikinės muzikos mylėtojai iš sostinės ir įvairių šalies kampelių kviečiami į Šešuolėlių dvarą, kuriame vyksta Kristupo vasaros festivalio koncertų ciklas „Kristupo piknikai“. Žiemą romantiškos muzikos mėgėjus kviečia „Kristupo Kalėdos“. Dvaro šeimininkai mielai dalyvauja socialiniuose projektuose. Vasarą vyko neįgalių vaikų stovykla,

Karo metu dvaro rūmai nenukentėjo, tačiau jų savininkai emigravo į Vakarus.

kurioje jie ilsėjosi su tėvais. Gausu dvare ir kitų įvairių renginių, o savaitgaliais visada sutiksi lankytojų.

Smetoniški priėmimai Jei kalbama apie Šešuolėlių dvarą, visada minimas Prezidentas A.Smetona. Prieš du dešimtmečius teko bendrauti su ilgus metus dvare kambarine dirbusia Petronėle Siniciene. „Darbo būdavo užtektinai, – pasakojo ji. – Ponai mėgo tvarką ir reikalaudavo, kad jų apartamentuose visada būtų švaru ir gražu.“ Kai rūmuose vykdavo pokyliai, Petronėlė aptarnaudavo svečius. Tada pasipuošdavo juoda suknele su balta apykakle, užsijuosdavo baltą prijuostę ir sukdavosi aplink stalą. „Kai užsukdavo vietinių dvarų savininkai, priimdavo tuos dvarininkus kukliai. Ne kokie ten dvarai buvo, palyginti su Šešuolėlių, – sakė Petronėlė. – Tačiau čia dažnai lankydavosi labai aukšti svečiai: Prezidentas A.Smetona su žmona, ministrai Tubelis, Aleksa su žmonomis ir vaikais. Atvykus šiems ponams būdavo labai gražiai serviruojami stalai, juos labai maloniai aptarnaudavo. Pamenu, kad ponai vasarą mėgo valgyti gėlėmis apsodintoje terasoje.“

Gyvenimas virė

Dvare išsaugotos XX amžiaus pradžios dvarų ir vilų interjero puošybos tradicijos.

www.sesuoleliudvaras.lt nuotraukos

Į kambarinės pareigas įėjo ir skalbinių priežiūra. Žiemą ir vasarą vonios kambaryje turėdavo būti prišildyto vandens, kad kuris nors iš ponų ar svečių bet kada galėtų išsimaudyti. „Dvare dirbo daug žmonių: 8 bernai, 2 melžėjos, 2 kiaulių šėrėjos, daug kumečių. Per darbymečius samdydavo žmonių ir iš aplinkinių kaimų. Ūkis buvo didžiulis ir gerai prižiūrė-

tas. Visą ūkį prižiūrėjo ūkvedys, o apskaitą tvarkė vienas buhalteris. Namų ruošai vadovavo ekonomė, kuri dar ir ponams valgyti ruošdavo. Variakojai turėjo du lengvuosius automobilius, vieną sunkvežimį ir vieną traktorių“, – vardijo Petronėlė.

Rūpinosi švietimu P.Sinicienė pasakojo, kad dvare buvo didžiulė biblioteka ir skaitykla, kurioje buvo galima paskaityti lietuviškų ir rusiškų laikraščių. Dvaro savininkas, norėdamas šviesti žmones, kviesdavo juos į skaityklą, nemokamai duodavo arbatos, o vaikams sąsiuvinių ir kitų mokymo priemonių. Prie dvaro veikė mokykla. Joje buvo mokomi ne tik dvarininkų, bet ir darbininkų vaikai. 1908 m. mokyklą lankė 20 mergaičių ir 20 berniukų. Kai kurie mokiniai jau buvo suaugę. Pamokose buvo dėstoma lenkų kalba, bet kai kurie dalykai ir lietuviškai.

Nebuvo nusiaubtas Karo metu dvaras visiškai nenukentėjo. Jam baigiantis Variakojams pasitraukti į Vakarus padėjo asmeninis vairuotojas. Sovietmečiu dvaro rūmuose ir kituose pastatuose buvo tarybinio ūkio kontora, darbininkų butai, paštas, valgykla, medicinos punktas. Tai lėmė, kad Šešuolėlių dvaras nebuvo nusiaubtas. Nors rūmų interjeras ne kartą buvo pertvarkomas, kai restauratoriai nuėmė penkis dažų sluoksnius, pavyko atkurti pirminį sienų dekorą ir lubų bei sienų lipdinius restauruoti pagal senąsias technologijas. Dabar dvaras spindi prabanga, teikia džiaugsmo ne tik savininkams, bet ir užklystantiems prašalaičiams.

Gimtasis kraštas

2011 m. sausio 14–21 d., Nr. 1–2 (45–46)

Mūsų paveldas

Laukų platybėse – lemtingų praeities kovų aidas Apie tai, kas vyko 1920 m. lapkričio 17–21 dienomis Širvintų pašonėje, šiandien primena kuklus stogastulpis. Nijolė BARONIENĖ Giedraičių mūšis, arba GiedraičiųŠirvintų mūšis, kuriame Lietuvos kariuomenė kovėsi su Lenkijos kariuomenės Liucijaus Želigovskio rinktine, pasak istorikų, vienas svarbiausių kovojant už savo teritoriją.

Kitokios istorijos pamokos Prie stogastulpio, 2-ajame Širvintų–Giedraičių kelio kilometre, mokytojai Romualdas Mikalajūnas ir istorikas Jonas Stankevičius nuolat rengia istorijos pamokas. Po jų Širvintų moksleiviai kitaip vertina tai, ką skaitė vadovėlyje ar išgirdo sėdėdami klasės suole. Tik įsivaizduoti galima, kas laukė Lietuvos, jei tada nebūtų sustabdyta Želigovskio kariuomenė. Istorijos pamokas po atviru dangumi vedantys mokytojai žino, kad sėdėdami klasėje vaikai nepajus to, ką išgyvena ir supranta, kai atsiduria toje pat vietoje, kur prieš 90 metų virė aršūs mūšiai.

Frontas sustojo „Moksleiviams pasakojame, kokia situacija buvo 1920 metų rudenį, kai spalio 9 d. užėmusi Vilnių L.Želigovskio rinktinė toliau puolė vakarų ir šiaurės vakarų kryptimis. Gerai, kad jos puolimą vakarų kryptimi kairiajame Neries krante po penkių dienų linijoje Vievis–Valkininkai sulaikė Trečioji pėstininkų divizija. Tačiau lenkai jau buvo užėmę Nemenčinę, Švenčionėlius, Širvintas, Giedraičius“, – pasakojo R.Mikalajūnas. Jis taip pat priminė istoriją, kaip ulonai paėmė nelaisvėn Pirmosios pėstininkų divizijos štabą. Toliau įvykiai rutuliojosi dar smarkiau. Iki spalio 27 d. L.Želigovskio kariuomenė pasiekė Želvą ir grasino perkirsti plentą Ukmergė–Utena. Spalio 28–30 dienomis Lietuvos kariuomenės Pirmoji pėstininkų divizija perėjo į kontrpuolimą ir atsiėmė Želvą, o kitą dieną išvadavo Giedraičius. Frontas sustojo linijoje Kerna-

vė–Musninkai–Širvintos–Giedraičiai–Dubingiai–Švenčionėliai.

Lenkai skubėjo Mokytojas R.Mikalajūnas pastebi, kad, net jei rudens dargana, vaizdžiai pasakojant, moksleiviai įdėmiai klausosi, kas ir kaip tuo metu vyko. Ir ne tik kiekvienų metų spalio mėnesį Širvintų moksleiviai prisimena, kad jų miesto pašonėje yra išskirtinės istorinės svarbos vieta. „Visada kalbant apie tokius įvykius reikia laikytis istorinės tiesos. O ji tokia: Tautų Sąjungai nutarus lietuvių ir lenkų konfliktą Vilniaus krašte išspręsti plebiscitu ir į karo veiksmų zoną išvykus Tautų Sąjungos karinės kontrolės komisijai (TSKKK), L.Želigovskis, kuris siekė užimti teritoriją iki 1920 m. birželio mėn. demarkacinės linijos, buvo priverstas skubėti, nes jo kariuomenės kovingumas pamažu silpo. Lapkričio 17 d. anksti rytą lenkai 30 km Širvintų–Giedraičių–Dubingių fronto ruože pradėjo naują puolimą. Širvintų ir Giedraičių kryptimi puolė dvi pėstininkų brigados, remiamos artilerijos, o kavalerijos brigada, kurią sudarė 11 eskadronų, ties Dubingiais tarpežeriu prasiveržė į Lietuvos kariuomenės

užnugarį Videniškių–Kurklių kryptimi. Stipriausias smūgis teko Giedraičius gynusiam Antrajam pėstininkų pulkui. Vengdamas apsupimo jis pasitraukė iki Želvos linijos. Širvintas gynęs Septintasis pėstininkų pulkas po atkaklių kautynių pasitraukė į pozicijas Viesų–Liūnų–Degučių ruože. Musninkų fronto ruožą gynęs Ketvirtasis pėstininkų pulkas išlaikė turėtas pozicijas“, – pasakojo mokytojas. Anot jo, moksleiviai, žvelgdami į tolumoje dunksančius miškus, ne tik atidžiai klauso, bet ir užduoda ne vieną klausimą. Ypač žiba berniukų akys.

Parklupo ties Motiejūnais Toliau kariniai veiksmai rutuliojosi dar intensyviau. Lenkų kavalerija, ties Kavarsku perėjusi Šventąją, veržėsi gilyn į Lietuvą ir pasiekė Kėdainių apylinkes. Lietuvių kariuomenei grėsė apsupimas. Pirmosios divizijos vadas pritarė Septintojo pėstininkų pulko karininkų susirinkimo paremtam 3-ojo bataliono vado pasiūlytam planui apeiti Širvintas ir smogti lenkams iš flango ir užnugario. Lapkričio 18-osios vakare beveik 200 karių rinktinė, naktį po 14 kilometrų žygio mišku, puolė ties Motiejūnų kaimu

Mokytojas R.Mikalajūnas prie stogastulpio, žyminčio Giedraičių mūšio vietą. Raimundo Šuikos nuotrauka

stovintį lenkų Gardino pulko batalioną. Mūšio metu žuvo Gardino pulko vadas, į nelaisvę pateko L.Želigovskio rinktinės lietuvių ir gudų brigados bei Gardino pulko štabai. Nelaisvėn pateko apie 200 belaisvių, paimta daug trofėjų: 2 patrankos, 9 minosvaidžiai, 20 kulkosvaidžių, karinė gurguolė. Širvintų apylinkėse išsklaidyti ir kiti du Gardino pulko batalionai.

Žukauskas organizavo kontrpuolimą visu frontu. Mobilizavo jėgas. Buvo sustiprintas į Lyduokių apylinkes atsitraukęs Antrasis pėstininkų pulkas, į frontą papildomai buvo įtrauktas Aštuntasis pėstininkų pulkas. Lietuviai nė už ką nenorėjo pasiduoti“, – sakė mokytojas.

Mobilizavo jėgas

Puolimą Lietuvos kariuomenė pradėjo naktį iš lapkričio 20 į 21 d. Širvintos vėl buvo apeitos iš šono mišku ir po trumpo mūšio užimtos. Puolant Giedraičių kryptimi, sunkios kautynės vyko ties Šiupieniais, Giedraičiais ir Bekupe. Pasižymėjo Antrojo pėstininkų pulko 3-asis batalionas. Lapkričio 21 d. po pietų Giedraičiai buvo išvaduoti. Patyrusi nemažų nuostolių, Lietuvos kariuomenė grįžo į iki lapkričio 17 d. turėtas pozicijas. TSKKK reikalaujant lapkričio 21 d. kovos veiksmai nutraukti. Užnugaryje likusi atkirsta lenkų kavalerijos brigada skubiai traukėsi ir, persekiojama lietuvių karių bei partizanų, lapkričio 24 d. ties Labanoru perėjo fronto liniją. Po savaitės TSKKK tarpininkaujant Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir L.Želigovskio atstovai Kaune pasirašė paliaubų protokolą, kuriuo tarp Lietuvos ir L.Želigovskio kariuomenių nustatyta 6 km pločio neutralioji zona. „Tokia tad istorija, kurios neįmanoma perrašyti, kurią būtina žinoti“, – sakė „tuteišiu“ save vadinantis ir tuo besididžiuojantis mokytojas R.Mikalajūnas.

Tačiau mokytojas R.Mikalajūnas pastebi, kad tada atsikvėpti mūsų kariuomenė dar negalėjo. „Persigrupavę lenkai netrukus vėl užėmė Širvintas. Lapkričio 19 d. rytą į Ukmergę atvykęs armijos vadas generolas Silvestras

Būdami istorinėje Giedraičių mūšio vietoje moksleiviai nesunkai įsivaizduoja kaip vyko kovos.

www.bibliotekamums.lt nuotrauka

Neperrašoma istorija

Kur raganos šoka, o velniai Napoleono turtus saugo Stanislava NORUŠIENĖ Širvintų rajone yra tik viena mitologinė vieta, įrašyta į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Tai Raganos kalnas Bagaslaviškio apylinkėse. Pusantro kilometro nutolęs į šiaurės vakarus nuo Bagaslaviškio, kairiajame Gelvės upelio krante esantis Raganos kalnas kadaise buvo visai plikas, o dabar – tankiai apaugęs mišku. 1969 m. šį kalną eglaitėmis apsodino Bagdyšių kaimo gyventojai.

Žmonės kalba, žmonės žino Apie Raganų kalną Širvintų rajone yra daug padavimų.

Lauros Kiškytės nuotrauka

Apie Raganos kalną vietos gyventojai mena daug pasakojimų. Vieni

sako, kad per šv. Joną ant kalno suskrisdavo raganos ir keldavo puotą, mirtinai išgąsdindamos arkliaganius. Jie neva matydavo vaikštant nebylius ponaitį ir panelę, kurių veiduose nebuvo burnų. Kiti porina, kad ant kalno auganti pušis išaugo iš įbestos raganos šluotos. Dar būdavo sakoma, kad čia pasikorė įsimylėjusi panelė. Kiti mano kitaip. Esą Joninių naktį ji pati pakorė berną, nes šis atsisakė ją vesti. Velniai ant Raganų kalno mainydavo į ką nors tabokines. Čia prieš šv. Joną šokdavo raganos ir atsivedusios paklaidindavo lengvatikius žmones. Kad ir kaip ten būtų, šiuo atveju tinka posakis: žmonės kalba, žmonės žino. Teisūs turbūt ir teigiantieji,

kad čia visada vaidendavosi, ir besijuokiantieji iš tokių kalbų.

Napoleono turtai Dūdų kaimo rytiniame pakraštyje, dabar jau apleisto Dūdų–Jaskaudžių kelio rytinėje pusėje, bevardžio kanalizacijos vamzdynuose paslėpto upelio kairiajame krante gausu riedulių. Tarp jų išsiskiria vienas, kurio vakariniame šone yra matoma vadinamoji velnio pėda. Apie Dūdų kaimo akmenį sakoma taip: anksčiau tai buvo tikra žmogaus pėda. Dar tvirtinama, kad toje vietoje Napoleonas bėgdamas iš Lietuvos paslėpė auksą ir svarbius dokumentus. O kad visa tai nedingtų, paprašė velnio, jog juos saugotų.

2011 m. sausio 14–21 d., Nr. 1–2 (45–46)

Gimtasis kraštas

Mūsų paveldas

Mažiausias dydžiu, bet išskirtinis grožiu Vos 60 km nuo sostinės įsikūręs Širvintų miestas. O Širvintų rajono teritorija prasideda tuoj pat už Maišiagalos. Tai savitas kraštas, išsaugojęs įvairių epochų ir kultūrų palikimą. Laimutė GIEDRAITYTĖ

Mena akmens amžių Pirmieji gyventojai Širvintų rajono teritorijoje kūrėsi IX–VIII tūkstantmetyje prieš Kristų. Musninkų, Čiobiškio, Gelvonų, Kernavės apylinkėse aptikta akmens amžiaus stovyklų liekanų. Gražiausias perlas Širvintų krašte – Kernavė. Čia vienas šalia kito stūkso penki piliakalniai. Įdomus istorine praeitimi ir galintis pasigirti išskirtine gamta Širvintų rajonas – mažiausias šalyje, vos 906 kv. km,

Gražiai ir šeimininkiškai tvarkomas Širvintų miestas patrauklus ne vienam sostinės ir aplinkinių miestų gyventojui.

palyginimui: Varėnos rajono plotas – 2 218 kv. km. Miškų taip pat nedaug. Jie užima tik 27,7 proc. rajono teritorijos. Rajono centras – Širvintų miestas. Jame gyvena beveik 7 000 gyventojų. Kaimiškų vietovių miesteliuose Bagaslaviškyje, Čiobiškyje, Gelvonuose, Kernavėje, Musninkuose, Zibaluose ir 485 kaimuose įsikūrę beveik 3 000 rajono gyventojų. 2001 metų surašymo duomenimis, rajone gyveno 20 207 žmonės, iš jų 9 545 vyrai ir 10 662 moterys.

Prasminga statistika Širvintų rajone yra 50 archeologijos, 16 architektūros, 15 istorijos,

78 dailės paminklai, 18 dvarų ir dvaro sodybų. Didžiausios per rajono teritoriją tekančios upės: Neris, Širvinta, Musė. Tyvuliuoja 28 ežerai, iš kurių didžiausias – Alys – užima net 165 ha, o giliausio – Gelvės – gelmės siekia net 25 metrus. Širvintų rajonas gali puikuotis: Alionių, Bartkuškio, Šešuolėlių, Lygaraisčio telmologiniais, Širvintos, Budelių kraštovaizdžio draustiniais. Išskirtinę istorinę vertę turi Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas. Jam suteiktas UNESCO saugomo pasaulio paveldo objekto statusas. Paminėtini penki parkai, du gamtos paminklai: Staškūniškio maumedis

ir Dūdų akmuo su vadinamoji velnio pėda. Rajono apylinkes puošia nemažai architektūros paminklų: Lauryno Stuokos-Gucevičiaus suprojektuotas Čiobiškio dvaras, Bartkuškio, Šešuolėlių dvarai, medinė Alionių bažnyčia, didingos Čiobiškio, Širvintų, Musninkų, Šešuolėlių šventovės. Pakeliui iš Gelvonų į Liukonis yra savitas Mikalajūnų gatvinis-rėžinis kaimas. Jis išsaugojo XIX a. vidurio autentiškumą.

Kovos už nepriklausomybę Po 1920 m. lapkričio 29 d. paliaubų su Lenkija rytinis rajono kraštas pa-

Raimundo Šuikos nuotrauka

teko į neutraliąją zoną ir iki 1939 m. liko Lenkijos valdžioje. Atkaklios rezistentų kovos dėl Lietuvos nepriklausomybės vyko Čiobiškio krašte. 1998 m. vasarą Gelvonų miestelyje buvo atidengtas skulptoriaus Jono Jagėlos paminklas Didžiosios kovos apygardos partizanams. Šeiniūnų kaime 1889 m. gimė rašytojas ir diplomatas Ignas Jurkūnas-Šeinius. Dabar šiame kaime stovi žinomo tautodailininko Ipolito Užkurnio sukurtas stogastulpis Ignui Šeiniui. Musninkų bažnyčios šventoriuje palaidotam Vasario 16-osios nepriklausomybės akto signatarui Alfonsui Petruliui pastatytas paminklas.

Pigonių kaime dainos dar netyla Kažin ar suskaičiuotum dešimt trobų kaime, kurio pavadinimą naršant internete pamatysi ne sykį, mat čia parduodama ne viena sodyba. Tačiau mes ne nekilnojamuoju turtu atvykome domėtis. Nijolė BARONIENĖ Prie Albinos ir Juozo Lisauskų namų veda pravalytas kelelis. Iš pirkios rūksta dūmas. Duris atveria pati šeimininkė.

Sodybų tuštėjimo metas Į akis iškart krinta balta skarelė. Tokias svečiams atvykstant ryšėdavo Lietuvos kaimo moterys. Albina pasipuošė ne šiaip sau, juk ne kasdien kieman užsuka žurnalistai ir fotografai. Tiesa, reportažo herojė ne ji vie-

na, o visa kompanija šaunių moterų ir merginų, kurios trobon sugužės kiek vėliau. Na, o kol jos brenda per pusnis, ragaujame baltą ką tik suspaustą varškės sūrį, kabiname medų ir užsigerdami jonažolių arbata kalbiname šeimininkus. „Per vėlai atvažiavote. Reikėjo nors prieš metus. Palaidojau dvi savo kaimynes, su kuriomis ir vaikus kartu auginome, ir dainą traukėme. Toks jau tas gyvenimas. Sodybų tuštėjimo metas. Senstame“, – sakė Albina ir apgailestavo, kad dar dvi trobos liko tuščios. Vaikai miestuose arba svečio-

se šalyse, tad likusiesiems graudu matyti nykstančius ir naujųjų šeimininkų laukiančius namus. Tiesa, jei tikėtume nekilnojamojo turto agentūromis, kainos čia nemažos. Net 150 tūkstančių litų norima už trobesius ir gabalėlį žemės, mat vos už 7 kilometrų – Kernavė. O apylinkių vaizdai bet kuriuo metų laiku neįkainojami. Albinai ir Juozui pasisekė – sūnus perėmė ūkininkavimą, tad ir karvę gali laikyti, ir laukus spėja apdirbti. Sukasi visi kartu petys petin. Kaimynams blogiau – nebėra, kam ūkiu rūpintis.

A.Lapinskienė ir V.Dambrauskienė be liaudies dainos neįsivaizduoja gyvenimo.

Visada su daina ir malda Tačiau ši skaudi tema pasimiršta, kai Albina ima pasakoti apie mielą širdžiai Pigonių kaimą, kurį nuo šeštojo praėjusio amžiaus dešimtmečio garsino moterų ansamblis „Liepos“. Tokios ir buvo tada, kaip tas lietuviškas medis – gražios ir tvirtos. Atgiedotos būdavo visos gegužinės pamaldos, o spalio mėnesį rinkdavosi kalbėti rožinio. Dabar jau jas keičia jaunimas. Kai trobon viena po kitos pradeda eiti Širvintų kultūros namų Čiobiškio filialo vedėjos Vidos Dambrauskienės vis padrąsinamos jaunosios „Liepelių“ ansamblio dainininkės, erdvioje Lapinskų svetainėje darosi ankšta.

Iš kartos į kartą

„Liepelėse“ dainuoja senosios kartos moterys ir jaunoji karta iš Pigonių, Lapelių ir Čiobiškio kaimų. Raimundo Šuikos nuotraukos

„Lapelių kaimo folklorinio ansamblio pradžių pradžia – Pigonių kaimo etnografinis ansamblis, kuris susibūrė apie 1950 metus. Vyriausios ansamblio moterys pamena, kaip dainuodavo jų močiutės ir mamos, – tos dainos būdavo perduodamos iš kartos į kar-

tą. Jų mokomės ir mes“, – pasakojo V.Dambrauskienė. Ji pasidžiaugė, kad šalia senolių, brandaus ir vidutinio amžiaus dalyvių dainų mokosi ir mažieji Lapelių gyventojai. Nesikrato repeticijų, mielai šventėse dalyvauja ir jaunimas. „Keletą metų ansamblis buvo pripažintas šauniausiu rajone, buvo įteikta ne viena nominacija. 2006 m. Pigonių kaimo etnografinis ansamblis filmavosi Lietuvos televizijos laidoje „Gimtoji žemė“, anksčiau dalyvavo tarptautiniame folkloro festivalyje „Baltica“, Pasaulio lietuvių dainų šventės „Mes“ folkloro dienoje, o 2009 metais respublikinėje folklorinių ansamblių atrankoje į Lietuvos tūkstantmečio dainų šventę „Amžių sutartinė“. O kiek dalyvauta rajone rengtose šventėse neverta ir skaičiuoti“, – tikino ansamblio vadovė. Jai irgi skaudu, kad jaunimas išvažiuoja, o baigusieji mokslus ar padirbėjusieji užsienyje neskuba grįžti į gimtuosius kraštus. Tačiau, anot V.Dambrauskinės, norintieji gyventi linksmai ir turiningai randa, kuo užsiimti kaime.

Gimtasis kraštas

Mūsų paveldas

2011 m. sausio 14–21 d., Nr. 1–2 (45–46)

Dideli stebuklai mažoje lino sėklelėje Širvintų rajone Bagaslaviškio kaime gyvenantys ūkininkai jau dvidešimt metų verčiasi žemdirbyste. Bronislovas Liubomiras Vošteris kartu su žmona Janina „susirgę“ linais, kurių laukai Lietuvoje dabar jau retai kur matomi.

Janina Vošterienė sėmėnų aliejaus į patiekalus pila negailėdama.

Nijolė BARONIENĖ Susidomėjusiesiems gydomąja linų sėklų ir iš jų spaudžiamo aliejaus galia Bronislovas Liubomiras Vošteris negaili patarimų ir mielai dalijasi sukaupta informacija.

Įžengė į aštuntą dešimtį Prieš vienuolika metų ėmęsi ūkininkavimo Vošteriai vis dar dirba diena dienon. Turint savo ūkį kitaip ir neįmanoma. Abu su žmona sutarė, kad radus savo kelią permainingoje žemės ūkio rinkoje reikia jo ir laikytis. Janina taip pat vertina linus ir iš jų sėklų spaudžiamą aliejų. Žvelgiant į ūkininką B.L.Vošterį sunku patikėti, kad jau treji metai, kaip jis įžengęs į aštuntą dešimtį. „Ūkininkai daug juda, tai padeda išlaikyti fizinę formą. Kita vertus, nieko kito nemokame, visą amžių dirbame žemės ūkyje ir esame patenkinti. Tačiau jau mąstome apie tai, kad metas jį perduoti jaunesniems. Tada mes būsime tik patarėjai“, – apie ateities planus kalbėjo ūkininkas.

Išgarsino sėmenų aliejus Daugiau nei šimtą hektarų valdantys Vošteriai žinomi ne tik Širvintų rajone. Labiausiai juos išgarsino sėmenų aliejus, kurį ūkininkai pardavinėja ir savo namų kieme, ir veža į visus Lietuvos miestus. Prekybos apimtis nedidelė, tačiau tie, kas įprato vartoti šį itin vertingą produktą, žino, kada ir kur su šviežiai spaustu aliejumi atvažiuoja ūkininkas B.L.Vošteris. Šeimai aliejaus spaudimas ir pardavinėjimas tėra papildomas verslas. „Mes išspaudžiame tik tam kar-

tui, nes aliejus turi būti šviežias. Pirkėjo neapgausi, jei aliejus spaustas prieš kelis mėnesius, tada būna karstelėjęs. Nenorime prarasti nuolatinių pirkėjų, tad dirbame labai sąžiningai. Žmonės patys pas mus atvažiuoja arba mes keliaujame į ūkininkų turgus 2–3 kartus per savaitę“, – sakė pašnekovas.

Senolių išmintis Nuo seno mūsų krašte žinomas ir vertinamas sėmenų aliejus – tradicinis lietuvių produktas, šaltą žiemą sušildydavęs ir kraują, ir sielą. Aliejaus žmonės pildavo į košes, norėdami jas paskaninti, į raugintų kopūstų, sūdytų grybų, virtų bulvių, pupelių ir žirnių, morkų ir burokėlių salotas. Vargu ar tada žinota, kad vartojant sėmenų aliejų organizmas geriau pasisavina riebaluose tirpius vitaminus. Kai nebuvo jokių mokslinių tyrimų, žmonės vadovaudavosi paprasta gyvenimiška logika: jei gerai jaučiuosi, pilvo neskauda, nuotaika, gera, energija per kraštus liejasi, vadinasi, maitinuosi teisingai. Dabar esame gudrūs žinodami kiekvieno produkto cheminę sudėtį ir veikliąsias medžiagas. O mūsų protėviai ir be sudėtingų tyrimų žinojo stebuklingas sėmenų gydomąsias galias. Bagaslaviškyje ūkininkaujantis B.L.Vošteris ne tik spaudžia ir parduoda sėmenų aliejų, bet ir puikiai žino gydomąsias jo savybes. „Geriausias įrodymas – tai žmonių, kasdien vartojančių sėmenų aliejų, atsiliepi-

JAV buvo pastebėta, kad žmonės, kasdien suvalgydavę po 2–6 šaukštus sėmenų, per keturias savaites cholesterolio kiekį kraujyje sumažino apie 15 procentų, o kraujagyslių būklė pagerėjo tiek lyg kasdien būtų sportavę.

Aliejus spaudžiamas presu, nedideliais kiekiais, kad šviežias pasiektų pirkėjus.

mai. Pastebėjau, kad nuolat perkantieji iš manęs aliejų savo gyvenimo jau neįsivaizduoja be šio produkto. Apie sėmenų aliejaus naudingumą šneka ne tik ligoniai, bet ir sveiki, profilaktiškai vartojantys sėmenų aliejų žmonės. Įvairiose šalyse atlikti moksliniai tyrimai patvirtina, kad sėmenų aliejus būtinas, nes yra labai naudingas žmogaus organizmui“, – pasakojo ūkininkas.

dinasi, organizmas pasisavina mažiau maisto. Sėmenų aliejuje yra tam tikrų omega-3 riebalų rūgščių, kurios ne tik padeda apsisaugoti nuo aterosklerozės, aukšto kraujospūdžio, bet ir skatina susikaupusių riebalų sudeginimą. „Linų sėklose yra medžiagų (gleivių), kurios apsaugo virškinimo traktą nuo dirginimo ir mažina skrandžio rūgštingumą. Taip pat sėmenų aliejus sušvelnina opų sukeltus skausmus ir neleidžia joms toliau plėstis. Taigi nuolat vartojant sėmenų aliejų, niekas jūsų skrandžio „nebeės“, – juokavo ūkininkas. Jis prisiminė vieną sovietmečio istoriją, kai karvių fermoje dirbusios moterys, sužinojusios, kad nebėra sėmenų, kone maištą pakėlė, mat tik jų nuoviras pakeldavo ant kojų viduriuojančius veršelius.

Grožio garantas Raimundo Šuikos nuotraukos

Ne žiniuonis, bet žino Anot ūkininko, žmonės dabar žavisi įvairiausiais papildais, atėjus žiemai šluoja iš vaistinių žuvų taukus ir juos vartodami stiprina savo imunitetą. O reikėtų atsigręžti į savo šalies kulinarinį paveldą ir susimąstyti, ką gi prieš šimtą metų ir daugiau valgė mūsų protėviai. B.L.Vošteris nemano, kad sėmenų aliejus – panacėja, tačiau neabejoja, kad jis padeda išsigydyti daug susirgimų. „Nesu nei gydytojas, nei žiniuonis, bet apie sėmenų aliejaus galias žinau nemažai, pavyzdžiui, jog įvairiose šalyse atliekant mokslinius tyrimus buvo nustatyta, kad sėmenyse esančios medžiagos sumažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis“, – žiniomis dalijosi ūkininkas.

Ir žmogui, ir veršeliui B.L.Vošteris tikina, kad kasdien vartojant sėmenų produktų galima lengviau kontroliuoti apetitą. Tai paprasta paaiškinti, nes sėmenys skatina žarnyno turinio pasišalinimą, todėl žmogus dažniau tuštinasi, va-

Sėmenų aliejuje yra omega-3 rūgščių. Jos skatina plaukų augimą. Jei šių rūgščių trūksta, plaukai tampa sausi ir ima lūžinėti. Aliejumi tepant odos nudegimus, oda žymiai greičiau atsinaujina. Šios rūgštys naikina veido riebalų, kurie užkemša poras, perteklių, todėl aliejus gelbsti norint išnaikinti jaunatvinius spuogus. „Galima drąsiai teigti, kad naudojant sėmenų produktus plaukai sustiprėja, tampa gražūs ir žvilgūs, o oda – švelni ir lygi it aksomas“, – negailėjo gerų žodžių sėmenų aliejui B.L.Vošteris. Anot jo, sunku išvardyti ligas ir problemas, kurias padeda įveikti sėmenų aliejus. „Sąrašas būtų ilgas: sąnarių, nervų, kvėpavimo sistemos, įvairias moterų ir vyrų ligas, net onkologinius susirgimus yra pavykę įveikti ar pristabdyti vartojant sėmenų aliejų. Ne vienas toks atvejis jau žinomas“, – tikino ūkininkas. Jo diena prasideda nuo stiklinės šilto gėrimo, kuris padaromas labai paprastai: kavamale sumalamas šaukštas sėmenų ir užpilamas karštu vandeniu. O kelis kartus per dieną abu su žmona būtinai išgeria po šaukštą sėmenų aliejaus. Ir nebijo nei žiemos šaltuko, nei gilių pusnių.

Širvintų rajoną garsinę ir garsinantys žmonės Česlovas Krivaitis – Kaišiadorių katedros Garbės kanauninkas, monsinjoras, Kernavės klebonas. Viktoras Alekna – poetas, literatūrologas. Irvis Šeinius – rašytojas, visuomenės veikėjas, mecenatas. Marija Remienė – Širvintų krašto garbės pilietė, mecenatė. Alfonsas Balsevičius – kraštotyrininkas, tapytojas. Viktoras Baumyla – muzikas, režisierius. Jonas Dambrauskas – kompozitorius, choro dirigentas, vargonininkas. Jonas Lučiūnas – ekonomistas, fotomenininkas. Petras Naraškevičius – rašytojas, žurnalistas. Aldona Pažusytė – muzikos mokytoja, kultūros darbuotoja. Jonas Vitkūnas – istorikas, pedagogas, muziejininkas. Juozas Binkis – agronomas, tautodailininkas, visuomenės veikėjas. Povilas Malinauskas – tautodailininkas, pedagogas. Pranciškus Navalinskas – Lietuvos žirgų lenktynių sporto meistras. Ipolitas Užkurnys – tautodailininkas, rašytojas. Julianas Gridziuška – tautodailininkas. Zofija Jablonskienė – mokytoja, etninės kultūros ir tradicijų puoselėtoja, juostų audėja. Kęstutis Norušis – kryždirbys, tautodailininkas. Joana Zinkevičienė – tautodailininkė, Didžiojo kunigaikščio Gedimino nominantė. Lina Misikonytė – stalo tenisininkė. Dalia Taparauskienė – visuomenės veikėja. Juozas Lebionka – kultūros istorikas, kraštotyrininkas. Algis Kryžanauskas – poetas. Filomena Vaicekauskienė – pedagogė, kraštotyrininkė. Ona Valančienė – pedagogė, bendruomenės pirmininkė. Sidona Ušackienė – kultūros darbuotoja. Jonas Rimantas Kadžys – medikas, Auksinės Krivulės riteris. Saulius Vadišis – architektas, restauratorius, muziejininkas. Andžela Dalia Emužytė – ūkininkė, Didžiojo kunigaikščio Gedimino nominantė. Violeta Blažienė – agronomė, visuomenės veikėja. Jonas Stankevičius – pedagogas, kraštotyrininkas.

2011 m. sausio 14–21 d., Nr. 1–2 (45–46)

Gimtasis kraštas

Gamta

Už gražiausius Lietuvos parkus reikia dėkoti grafų Tiškevičių giminei bei prancūzų kraštovaizdžio architektui ir biologui Eduardui Fransua Andrė. Steponas DEVEIKIS Kol parkai ilsisi baltuose pataluose, Naujųjų metų naktį žvakėmis nužymėti takai skelbia, kad jų įkūrėjas nepamirštas. E.F.Andrė klubo nariai, Prancūzijos diplomatai, Vilniaus universiteto Botanikos sodo ir tarptautinio „Zontos“ moterų klubo nariai septintus metus tęsia gražią šviesos šventės tradiciją Trakų Vokės, Palangos, Lentvario ir Užutrakio dvarų parkuose. Pasivaikščiokime jų takais.

1876–1880 m. pagal italų architekto Leonardo Markonio projektą pastatyti Trakų Vokės dvaro rūmai labai panašūs į Varšuvoje esančius Lazenkų rūmus. Tais laikais buvo itin populiarus „stanislaviškojo“ klasicizmo stilius.

Šviesos šventė primena garsųjį parkų kūrėją

Trakų Vokės dvaro parkas Trakų Vokės dvaro sodyba – Vilniaus priemiesčio gamtos ir kultūros vertybė. Parkas sukurtas panaudojant upių slėnių kraštovaizdį – didingo Vokės senslėnio šlaitą ir šoninio intako slėnį, kuriame trykšta šaltiniai. Kai 1898 m. Eduardas ir Renė Andrė atvyko į Trakų Vokę, juos nustebino aukštas kultūrinis dvaro ir jo šeimininkų lygis. Čia jau buvo išplėtota dvaro sodyba: neoklasicistiniai italų kilmės architekto Leandro Markonio (1834– 1919 m.) suprojektuoti ir 1876–1880 m. pastatyti rūmai, įrengtas parkas, tvora ir keli puošnūs vartai, tvenkiniai, kiti statiniai. Apie tai R.Andrė byloja savo užrašų knygelėse ir laiškuose žmonai. E.Andrė parkui suteikė įvairovės, išraiškingumo, tam laikui būdingų sprendinių. Šiuo metu dvaro ansamblis su parku užima apie 22 ha. Parko kompoziciniai elementai išsidėstę tiek centrinėje, tiek ūkinėje dvaro dalyje. Išliko treji (iš ketverių) vartai, visi skirtingo stiliaus. Didelį įspūdį daro nepaprastai išraiškingos liepų alėjos. Parko lankytojas taku vedamas taip, kad atsivertų tapybiški akcentai, kad svečias gebėtų juos laiku atpažinti, pamatyti, sustoti ir grožėtis. Trakų Vokės parke svarbų vaidmenį atlieka natūralus reljefas. Jis puikiai panaudotas parko emocinei įvairovei sukurti. Trakų Vokės dvaro rūmuose nuo 2002 m. yra įsikūrusi Lietuvos karališkoji bajorų sąjunga, o buvusių dvaro arklidžių pastate – Vilniaus miesto Panerių seniūnijos administracija, kultūros centras.

Didysis parkų architektas

Švieselių šventėje Trakų Vokės parke dalyvavo Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos prezidentas Arūnas Svitojus ir Prancūzijos ambasadorius Fransua Laumonieris.

Lentvario dvaro parkas Lentvario dvaro sodybos ansamblis su parku išliko iki mūsų dienų toks, koks buvo sukurtas valdant grafui Vladislovui Tiškevičiui pačioje XIX a. pabaigoje. Šios dvaro sodybos klestėjimo periodas truko iki Pirmojo pasaulinio karo. Dabar parkas užima apie 21 ha. Lentvario dvaro parkas yra labai aukštai vertinamas tiek Lietuvos, tiek Europos specialistų, nes jis atskleidžia visą E.F.Andrė kūrybinę jėgą – nuostabiai suvaldytas ir pritaikytas reljefas, stilistinė darna, proporcijų elegancija, vaizdų tapybiškumas ir dermė. O svarbiausia – autentiškumas. Kaip ir kiti E.F.Andrė kurti parkai, Lentvario dvaro parkas – mišraus stiliaus. Prieš grakščius Tiudorų stiliaus rūmus plyti elegantiška dviejų dalių parterio erdvė su kolonomis ir pos-

Trakų Vokės parko takai naktį atrodo paslaptingai.

Lilijos Valatkienės nuotraukos

tamentais, ant kurių kadaise stovėjo prašmatnios vazos. Dabartiniu metu peraugusios tujos ir kiti medžiai gožia parterio erdvę ir ardo vizualinę darną su rūmais bei ežeru. Geometriškai suplanuota rūmų aplinka labai organiškai pereina į kalnų peizažo parko dalį, kuri nuo seno vadinama Šveicarija. Čia prancūzų menininkai puikiai panaudojo esamo reljefo ir vandens galimybes. Sukurti kalnų upelio ir tvenkinių vaizdai, vingrūs takai ir akmenų pakopos veda prie įstabiausių tapybiškų vaizdų – vandens kaskadų, grotų, uolynų, apžvalgos kalvų. Tiškevičių laikais čia vyko labai aktyvus kultūrinis gyvenimas.

Palangos parkas Pirmą kartą Palangoje E.F.Andrė su sūnumi Renė, kaip ir kituose trijuose projektuotuose parkuose, apsilankė 1898 m. birželį. Palangos parko kūrimo darbai aprašomi R.Andrė straipsnyje 1906 m. „Revue horticole“ žurnale. Čia detaliai aprašoma, kaip buvo formuojamos parko erdvės ir paviršius, kaip šaltinio vietoje atsirado vandens telkinys, kaip buvo nutiesti parko takai. Tai vertinga medžiaga saugant parko autentiką. Palangos parko atnaujinimu pradėta rūpintis 1957–1958 m. parko inventorizacijos metu. 1960 m. parkui suteiktas Palangos botanikos parko statusas leido sutelkti žmogiškuosius ir finansinius išteklius, užsakyti parko tvarkymo projektą, atlikti detalesnius parko tyrimus.

Parko takų planinė struktūra tuo metu buvo išlikusi be žymių pakitimų, bet parko želdiniai, laikui bėgant, keitėsi ir nyko. Atskirose vietose susidarė tankynės iš savaime plintančių medžių – baltalksnio, beržo, blindės, drebulės. Paprastasis sausmedis, paprastasis šaltekšnis, pilkasis gluosnis ir kai kurie kiti krūmai vešliai iškerojo ne tik medžių grupių trake, bet ėmė želti ir aikštėse. Ilgą laiką buvę be priežiūros lepesnieji svetimžemiai medžiai ir krūmai neatlaikė vietinių augalų konkurencijos. Daug vertingų dekoratyvinių rūšių ir formų žuvo per šaltąsias žiemas. Dėl šių priežasčių smarkiai nukentėjo architektūriniu požiūriu vertingi parko želdiniai, buvo pažeista kompozicija. Apie 75 proc. senųjų pušų buvo pažeistos puvinio. Vien tik 1960 m. parke iškirsti 367 sausuoliai. Nusausinus parko pakraštį, pradėjo masiškai džiūti juodalksniai. 1966 m. parko tvarkymo darbai, atliekami pagal architekto Algimanto Brusoko ir dendrologo Leono Čibiro projektą, buvo baigti. 2010 m. vykdomas naujas Palangos parko renovacijos projektas.

Užutrakio dvaro parkas Užutrakio ansamblis sukurtas grafo Juozapo Tiškevičiaus (1868–1917 m.) iniciatyva, kurią gražiai realizavo talentingi kūrėjai. 1896–1901 m. pastatytus rūmus projektavo Juzefas Husas (1846–1904 m.), parką – E.F.Andrė (1840–1911 m.). Užutrakio parkas yra sudėtinė Trakų istorinio parko dalis, kurio direkcija jau keliolika metų skiria ypatingą dėmesį dvaro sodybos ansamblio atnaujinimui. Čia sukaupta daug istorinės ikonografinės medžiagos apie dvarą ir parką. Dalis jos eksponuojama restauruotuose rūmuose. Intensyviai tvarkomas parkas. E.F.Andrė kūrybai būdingi aplink rūmus įrengiami platūs reprezentaciniai parteriai. Pagrindinis (rytinis) Užutrakio parko parteris buvo elipsės formos su apvadiniu taku, kurį pabrėžė puošnūs skulptūriniai akcentai. Antrasis (pietinis) parteris, kuris baigiasi mažąja baliustrada, turėjo keturkampę formą; jį puošė biustų ant postamentų eilė. Vakarinė terasa su baliustrada atveria vaizdus į ežero platybes.

Eduardo Fransua Andrė (1840– 1911 m.) vardas yra glaudžiai susijęs su prancūzų želdynų meno suklestėjimu pasaulyje XIX a. pabaigoje. Jis daug prisidėjo nurodydamas gaires kraštovaizdžio architekto profesijai, paskleisdamas daugybės savo projektų urbanistinį aspektą įvairiuose Prancūzijos miestuose ir pasaulyje. Šis aukšto lygio parkų specialistas sukūrė per šimtą parkų įvairiose pasaulio šalyse. E.F.Andrė parkus planavo vadovaudamasis XIX a. vyravusio angliškojo stiliaus tradicijomis, bet tuo pačiu kūrė geometrines kompozicijas prie pastatų. Jo parkai – puikūs mišraus stiliaus pavyzdžiai. E.F.Andrė kūrybos tyrinėtojai sutaria, jog parkai, kuriuos jis sukūrė, iki šiol gyvuoja todėl, kad jų kompozicijos principai paremti puikiu augalijos išteklių pažinimu ir pritaikymu konkrečioms vietos klimato sąlygoms. E.F.Andrė buvo sodų architektūros profesorius nacionalinėje Versalio sodininkystės mokykloje, rašė straipsnius profesinėje spaudoje ir ilgą laiką buvo sodininkystės žurnalo „Revue horticole“ redaktorius. Jis užmezgė tvirtus ryšius su didžiausiais kūrėjais: Centrinio parko Niujorke autoriumi F.L.Olmstedu, C.L.Saržentu, kuris kūrė Arnoldo arboretumą Harvardo universitetui Bostone. E.F.Andrė palaikė nuolatinius ryšius su Viljamu Robinsonu Anglijoje ir kt. Į Lietuvą E.F.Andrė atvyko 1898 m. jau būdamas tikras parkų meno specialistas. Kelionėje jį lydėjo ir kartu dirbo sūnus Renė Andrė (1867–1942 m.).

Pagerbta grafo J.Tiškevičiaus atmintis.

Gimtasis kraštas

2011 m. sausio 14–21 d., Nr. 1–2 (45–46)

Gyvenimo būdas

mi bėgti Vasario 16-osios minėjimui skirtame 12 km bėgime. Prižadėjau, kad leisiu. Juk mes bėgame ne laikui, tiesiog malonumui. Mano ir mano vaikų, kurie sveikai gyvena, sveikata puiki. Tie žmonės, kurie turi sveikatos problemų, žino patys, dėl ko jų turi. Tad nevertėtų dėl visko kaltinti maudynių lediniame vandenyje“, – aiškino sveikuolė S.Kriaučiūnienė.

„Ruoniai“ jaunėja

Pastaraisiais metais „ruonių“ gretos sparčiai jaunėja.

Vieni šoka į eketę, kiti mėgsta puriame sniege pasportuoti.

Sveikuoliai paneigia mitą: ligos kimba ne ledinėje eketėje Pasaulinė „ruonių“ šventė sutampa su pirmąja Naujųjų metų diena. Tą dieną į eketes sušoka tūkstančiai pasaulio „ruonių“. Vasarį į Palangos sąskrydį suvažiuoja bendraminčiai iš visos Lietuvos. Paskutinė eketė būna vasario mėnesio pabaigoje. mūsų sutaupytus pinigus panaudoja. Mums ne tas pats, kur tie pinigai nukeliauja. Juk mes patys rūpinamės savo sveikata. Tad atėjo metas peržiūrėti mokesčių mokėjimo tvarką. Jie turi būti diferencijuojami. Daugelis atvejų yra aplaidumo, o ne nelaimės išdava“, – įsitikinęs sveikatos sąjungos prezidentas.

Dora ir sveikata neatsiejami Po kroso ir mankštos pagulėti sniege stipriam „ruoniui“ – vienas malonumas.

Lilija VALATKIENĖ Žiemos maudynių mėgėjams šalta nebūna. Didžiausią malonumą „ruoniai“ patiria šokdami į vandenį spaudžiant šaltukui. Naujuosius metus jie pasitinka ne knapsėdami prie mišrainėmis ir alkoholiu nukrautų stalų, o taškydamiesi Baltijos bangose. Gimtadieniai, vardadieniai ir kitos artimų žmonių šventės taip pat nepraeina be žiemos maudynių upėse ir ežeruose.

Nėra blogo oro Kada maloniausia pūkštelėti į vandenį? Kiek šalčio turi būti, kad „ruoniai“ negalėtų į vandenį pažiūrėti? „Ruoniams“ maloniausia, kai aplink daug bendraminčių, o vandens temperatūra ir oro sąlygos neturi jokios reikšmės. Nėra tokio oro, kuris trukdytų jiems išsimaudyti. Tiesa, praėjusią vasarą maudytis ežeruose sveikuoliams nebuvo itin malonu. Vanduo, primenantis arbatą, nė kiek neatgaivindavo. Yra buvę atvejų, kai jie maudėsi ir spaudžiant 24 laipsniams šalčio, ir pučiant atšiauriam vėjui. Įprasta į eketę šokti ir sningant, ir lietui lyjant. Lietuvos sveikatos sąjungos vadovas Dainius Kepenis tokiu atveju mėgsta pajuokauti: „Juk ne rūgštimi lyja.“ Nugalėdamas save ir savo baimes, žmogus pasijunta įgavęs begalinės energijos.

Ligą sukelia ne šaltas vanduo Stebėdami tokias maudynes žmonės nelieka abejingi. Vieni stebisi, kiti

kvailina, kad lipant į ledinį vandenį, rizikuojama stipriai susirgti. Ar dažnai sveikuoliai serga? „Per pastaruosius 20 metų į gydytojus aš kreipiausi tik du kartus. Pirmą kartą, kai statybose užlipau ant vinies ir išsigandau, kad nebūtų kraujo užkrėtimo. Antrą kartą medikų pagalbos teko prašyti, kai pjaudamas lentą nusipjoviau piršto galą. Tiesa, tvarkydamasis dokumentus dėl vairuotojo teisių dar kreipiausi medicininės pažymos. Į eketę mūsų niekas varyte nevaro, maratono bėgti, vegetariškai maitintis irgi neprivaloma. Juk ir į kalnus lipti niekas neverčia – žmonės ten eina savo noru. Medikai jau sutaria, kad maudytis žiemos metu žmogaus sveikatai beveik nepavojinga. Mes viską apgalvoję – pirmiausia kūną apšildome, po to ramiai niurktelime. Į ledinį vandenį nebūtina dažnai šokinėti, tačiau norint užsigrūdinti ir nesirgti peršalimo ligomis, reikia kasdien apsilieti šaltu vandeniu ar pasimėgauti šaltu dušu“, – aiškino Dainius Kepenis. Tačiau kalbama, kad po tokių maudynių vyrams atsiranda problemų dėl prostatos. „Nesąmonė. Tyriausi savo prostatą. Gydytojas pasakė, kad mano pavyzdį galima medicinos studentams rodyti. Jei norite žinoti, sveikuoliai serga vidutiniškai perpus rečiau nei kiti Lietuvos gyventojai. Suskaičiavome per dvidešimt metų visų sveikuolių mokyklų absolventų ligonių kasoms paliktus pinigus – apie 15 mln. litų! Būtų įdomu sužinoti, kaip Sveikatos apsaugos ministerija

„Daug metų svajojau išsimaudyti eketėje, tik niekaip nepasitaikydavo proga su sveikuoliais susipažinti. Prieš šešetą metų nusprendžiau tiesiog nubėgti prie upės ir įlįsti į vandenį. Po savaitės susirgau inkstų geldelių uždegimu. Atrodytų, kad ledinis vanduo kaltas... Ir jei būčiau nežinojusi daugelio dalykų, kurie išprovokavo ligą, tikrai kaltinčiau šaltą vandenį. Didesnio mito apie tai, kad šaltas vanduo sukelia ligas, nesu girdėjusi. Taip sako tie, kurie niekada nesimaudė, maudėsi ne pagal taisykles arba gyvena palaidą gyvenimą, bet viešai bando vaizduoti sveikuolį ir lenda eketėn. Nes dora nuo fizinės ir dvasinės sveikatos yra

neatsiejama“, – teigė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidento pavaduotoja Sigita Kriaučiūnienė ir pažėrė daugybę įrodymų, kaip grūdinimasis padeda išsikapstyti iš visokių bėdų. Anot jos, Vakaruose plaukimas lediniame vandenyje yra sporto šaka. Organizuojamos net pasaulinės plaukimo lediniame vandenyje varžybos. Jei tai būtų pavojinga, Europoje tokie renginiai tikrai nevyktų. Sigitos sūnus devynmetis Mantvydas taip pat „ruonis“. Jis kartu su visais maudėsi sutikdamas Naujuosius metus. Kai mokytoja visai klasei paskelbė šį faktą, daugelis iš nuostabos ir pavydo išsižiojo, puolė klausinėti. Mokykloje Mantvydą visi vadina sveikuoliu ir laiko pavyzdžiu. Jam neįmanoma įsiūlyti jokių surogatinių gėrimų, berniukas nevalgo bet ko ir bet kada. Mantvydas ne tik maudosi eketėje. Jis dalyvavo 9 km pagarbos bėgime „Mirties ir gyvybės keliu“. Pernai berniukas buvo jauniausias dalyvis. Šiemet jauniausiojo titulą užleido savo šešiamečiui broliui, kuris didvyriškai nutipeno devynis kilometrus. „Mantvydas labai nori su mani-

Sveikuolių gyvenime papūtė nauji vėjai: atgimsta klubai, norinčiųjų sveikai gyventi gretos jaunėja ir jie sparčiai vienijasi, pritraukia naujų bendraminčių. Kiek „ruonių“ Lietuvoje? „Paprastai nevedame apskaitos, kiek „ruonių“ atsiranda, tiesiog džiaugiamės vieni kitais. Kai kurie žmonės grūdinasi ir maudosi, tačiau nepriklauso jokiam sveikuolių klubui. Ar galima suskaičiuoti, kiek yra sveikai gyvenančių Lietuvoje? Būtų šaunu žinoti tokią statistiką, tačiau kol kas turime tik savo klubų pateikiamus duomenis. Juose yra 2 341 narys. „Facebook“ grupėje „Už sveiką Lietuvą“ dalyvauja 4 700 nariai. Per 20 metų Palangos sveikatos mokyklą baigė apie 30 tūkstančių žmonių. Žinau, kad visi, išskyrus „Facebook“ grupės narius (nes ji virtuali), tikrai yra išsimaudę lediniame vandenyje“, – sakė Sigita Kriaučiūnienė. Sveikuoliai vadovaujasi sveikatingumo bestselerių autoriaus Polio Brego išmintimi: gyvename taip, kad kiekvienos dienos vakare galėtume sau pasakyti „Mano sieloje šiandien šventė.“ Šitą šūkį išgirdę galite būti tikri, kad sutikote sveikuolius. Visos jų šventės prasideda ir baigiasi skanduojant jį ir susikabinus rankomis į didelį ratą. Tokios šventės šie žmonės linki kiekvienam.

Prieš šuolį į ledinį vandenį smagu apšilti su rogutėmis nuo kalniuko.

Šokiai eketėje. Kauno sveikuoliams nėra blogo oro, jie garsėja savo masinėmis maudynėmis, didžiausiomis eketėmis ir smagiais klubo renginiais. Mindaugo Žiūko ir sveikuolių archyvo nuotraukos

2011 m. sausio 14–21 d., Nr. 1–2 (45–46)

Kovoti su gripu organizmo pastangų neužtenka Daugėja gyventojų, sergančių gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Labiausiai prie epideminio lygio sergančiųjų skaičius priartėjo Vilniaus ir Kauno miestuose, Visagino, Varėnos bei Prienų rajonuose. Virginija MAČĖNAITĖ Anot Valstybinės sveikatos priežiūros tarnybos Užkrečiamųjų ligų skyriaus vedėjos Nerijos Kuprevičienės, žiema, o ypač sausio ir vasario mėnesiai, yra tas metas, kada Lietuvoje visuomet yra pastebimas sergamumo gripu ir kitomis viršutinių kvėpavimo takų ūmiomis infekcijomis pakilimas.

Virusui pasišalinti reikia laiko Medikai pastebi, jog negalavimų požymiai priklauso nuo žmogaus organizmo atsparumo, tačiau bet kuriuo atveju reikia gultis į lovą ir gydytis. Reikia laiko, kad virusas pasišalintų iš organizmo. Todėl mažiausiai tris dienas reikia gulėti, gerti daug arbatos, vitamino C, temperatūrą mažinančius vaistus. Jeigu savijauta negerėja, tuomet reikia medikų pagalbos. Kaip yra žinoma, geriausiai nuo visų šįmet cirkuliuojančių gripo virusų apsaugo viena vakcina, mat jos efektyvumas siekia net 80 proc. Tačiau užkrečiamųjų ligų specialistai sutinka, kad šiai specifinei profilaktikai geriausias laikas buvo ruduo. Dabar vakcina nuo gripo gali tiesiog laiku nebesuveikti, nes pasiskiepijus imunitetas organizme susiformuoja maždaug per dvi savaites,

Gimtasis kraštas

Sveikata mą keliantys simptomai kaip drebulys), užkrečiamųjų ligų specialistai turi tik vieną patarimą: nedelsiant kreiptis į gydytoją ir vykdyti visus jo nurodymus. N.Kuprevičienė sako, kad nors daugelis gyventojų gripu perserga gana lengvai, tačiau tam tikrai daliai žmonių šis virusas gali būti labai pavojingas. Tinkamai negydant gripo gali pasireikšti įvairios komplikacijos. „Jeigu gripo virusas pakenkia tam tikras organų sistemas, gali išsivystyti virusinė pneumonija, kvėpavimo distreso sindromas. Taip pat gripas gali sąlygoti komplikacijas, kurios kyla dėl kitų žmogaus turimų lėtinių ligų. Todėl žmonės, kurie serga širdies, kvėpavimo takų, medžiagų apykaitos sutrikimų lėtinėmis ligomis, ypač vyresni nei 65 metų amžiaus, yra priskiriami rizikos grupei. Jiems negydomas gripas gali baigtis net ir mirtimi“, – perspėjo specialistė. Mokslinių tyrimų duomenimis, mirtingumas nuo gripo siekia 0,05– 0,1 proc., tačiau dažnai mirties priežastimi konstatuojamos lėtinės kvėpavimo takų ar širdies kraujagyslių sistemų ligos, o ne jų paūmėjimą sukėlęs gripas.

Cirkuliuoja trys gripo virusai

Nuo gripo saugokime save ir kitus • Venkite glaudaus sąlyčio su ligoniais. Laikykitės nuo gripu sergančio žmogaus mažiausiai vieno metro atstumu, venkite žmonių susibūrimo vietų. • Dažnai plaukitės ar dezinfekuokite rankas. Kruopščiai plaukitės rankas su muilu, ypač nusikosėję ar nusičiaudėję. • Venkite liesti akis, nosį ar burną. Virusai dažnai plinta, kai žmogus paliečia ką nors, kas užteršta mikrobais, o paskui neplautomis rankomis liečia savo veidą. • Rūpinkitės derama kvėpavimo higiena. Kosėdami ar čiaudėdami užsidenkite burną ir nosį servetėle arba žastu, o ne plaštakomis. Panaudotas nosinaites nedelsiant išmeskite. • Likite namuose. Neikite į darbą ar mokyklą, nesilankykite masiniuose renginiuose. Jei to išvengti negalite, dėvėkite medicininę kaukę. o didžiausias antikūnų kiekis susidaro 4–6 savaitę po injekcijos. Visgi, pasitarus su gydytoju, verta skiepytis ir prasidėjus gripo epidemijai, nes apsikrėtus virusu vakcina sumažina galimų gripo komplikacijų tikimybę. „Dabar skiepytis jau yra šiek tiek vėloka, tačiau sezoninio gripo pakilimo banga visuomet trunka mažiausiai keletą savaičių. Tad, jeigu žmogus pasiskiepytų šiandien, bent dalį sergamumo gripu laikotarpio būtų nuo šio viruso saugus. Žinoma, jei pasiskiepijus po poros dienų susirgsite, imunitetas dar nebus susiformavęs, ir apsauga tiesiog nesuveiks“, – aiškino gydytoja N.Kuprevičienė.

Anot jos, saugotis gripo šiuo metu labiausiai vertėtų įprastais nemedicininiais būdais. Susirgus reikėtų likti namuose ir neužkrėsti kitų žmonių, o kosint ar čiaudint visuomet užsidengti burną ir nosį vienkartine nosinaite arba alkūne. Taip pat patariama dažnai plauti rankas, o jei namuose ar darbe yra gripu sergantis žmogus, vengti artimo kontakto su juo, geriausia išlaikyti bent 1 metro atstumą.

Gali baigtis mirtimi Jei nuo gripo apsisaugoti nepavyko ir juo jau susirgote (ypač jei prasidėjo karščiavimas, pasirodė tokie neri-

Šiemet Vilniaus Santariškių klinikose nuo pandeminio šių metų gripo mirė du žmonės. Vieno paciento gyvybė užgeso prieš Naujuosius metus, kito – jau šiemet. Kaip žinome, per visą pasaulį nusiritęs naujas gripo virusas A (H1N1) 2009–2010 m. pasiglemžė 23 lietuvių gyvybes. Nors šiuo metu yra popandeminis laikotarpis, laboratoriškai nustatyta, kad ir šį sezoną A (H1N1) virusas cirkuliuos. „Atsiradus naujam virusui, juo perserga didelė dalis žmonių (manoma, kad maždaug iki 30 proc.), tad jis nebeturi tokių palankių sąlygų plisti, nes šiuo gripo virusu persirgęs žmogus tampa jam atsparus. Tačiau dėl to ramiau jaustis negalime – Lietuvoje šį sezoną cirkuliuoja ir dar du gripo virusai: A (H3N2) bei B tipo virusas“, – aiškino Valstybinės sveikatos priežiūros tarnybos Užkrečiamųjų ligų skyriaus vedėja. Sunkesnes ligas ir pandemijas sukelia A tipo virusai, kurie dažniau mutuoja, o B virusas pandemijų nesukelia, bet paprastai pasireiškia drauge su A tipo virusu. Visi trys šį sezoną cirkuliuosiantys gripo virusai įeina į šių metų sezoninės gripo vakcinos sudėtį.

Kaip nesusirgti Užsikrėsti galima ne tik gripo, bet ir kitais virusais, sukeliančiais kvėpavimo takų ligas, kurias lydi gripą primenantys simptomai. Nuo šių ligų patariama saugotis paprastomis, bet gana efektyviomis priemonėmis.

• Imuniteto stiprinimas. Daugelis virusų ir bakterijų, sukeliančių įvairias peršalimo ligas, gyvena žmogaus organizme, dažniausiai nosiaryklėje ir ryklėje. Tačiau nuolatos nesergame, nes mūsų imuninė sistema neleidžia bakterijoms ir virusams daugintis. Žiemą ji susilpnėja, tad sergame dažniau. Kad taip neatsitiktų, reikia nuolat valgyti česnaką, ežiuolę, medų, vartoti kitas įvairias imunitetą stiprinančias priemones – imbiero preparatus, vitaminą C.

• Organizmo grūdinimas. Išvengti peršalimo ligų padeda organizmo grūdinimas. Naudinga kasdien pasivaikščioti gryname ore. Patariama daugiau judėti ar reguliariai užsiimti aktyvia fizine veikla. Tačiau organizmas turi būti grūdinamas nuolatos ir įvairiais būdais. • Geras patalpų mikroklimatas. Patalpose turėtų būti ne per šalta ir ne per šilta – tinkamas mikroklimatas taip pat gali padėti išvengti peršalimo. Optimaliausia kambario temperatūra, kurioje yra ikimokyklinio amžiaus vaikų, turėtų būti 20–22 º C, vyresniems vaikams ir suaugusiesiems pakanka 18–19 º C. Patalpų oro drėgnis turėtų būti 40–60 proc. Negalima pamiršti natūralaus patalpų vė-

GK archyvo nuotraukos

dinimo, net ir šaltuoju metų laiku. Vėdinti rekomenduojama sudarant skersvėjį, t. y. atidarius langus nors 10 minučių. • Tinkama apranga. Drabužiai, liečiantys kūną, turėtų būti iš natūralaus pluošto, nes tik tokie geriausiai pade-

da išsaugoti šilumą. Reikėtų dėvėti sezonui tinkamus drabužius ir apavą. Geriausiai tiktų drėgmei nepralaidi avalynė. Jei vis dėlto sušlapote kojas, būtina kuo greičiau pasikeisti batus. GK inf.

Tai įdomu

Vitaminas D padeda pasveikti Mokslininkai nustatė, kad vitaminas D gali padėti antibiotikais gydant tuberkuliozę.

Londono medicinos ir dantų gydymo mokyklos mokslininkai atliko tyrimus su 146 pacientais, kurie sirgo vaistams neatsparios tuberkuliozės forma. Visiems tiriamiesiems buvo taikomas standartinis gydymas vaistais, pusei jų kartu duodant 2,5 mikrogramo vitamino D papildų kasdien, o kitiems – placebo. Vien tik vaistus vartojusiems tiriamiesiems plaučiai apsivalė per 6 savaites, o gavusiems papildų – per 5 savaites. Mokslininkai to nelaiko statistiškai reikšmingu skirtumu, tačiau tas skirtumas buvo daug ryškesnis pacientams, turintiems tam tikrą genetinį vitamino D receptoriaus tipą. Pradedant tyrimą, vitamino D nepakankamumas nustatytas 97 procentams pacientų. Sergantiesiems džiova tai yra būdinga problema, kuri atsiranda dėl nepakankamo saulės šviesos kiekio arba dėl nepakankamo vitamino D suvartojimo su maistu. Taip pat gali būti, kad pati džiova gali lemti vitamino D nepakankamumą, nors kol kas nėra visiškai aišku, kaip tai atsitinka. Pasak tyrimo vadovo dr. Adriano Martineau, žinoma apie visokeriopą vitamino D naudą. Didelės šio vitamino dozės buvo naudojamos tuberkuliozei gydyti dar prieš sukuriant antibiotikus, tačiau iki šiol dar nebuvo atlikta klinikinių tyrimų, kokią įtaką vitamino D poveikiui turi pacientų genetika. Britanijos plaučių fondo mokslo direktorius Ianas Jaroldas sako, jog pastarojo tyrimo rezultatai suteikia daug vilčių, kad daliai pacientų džiovos gydymas vaistais paspartės ir taps pigesnis. Žmogaus oda vitaminą D sintetina tiesioginiuose saulės spinduliuose, tačiau vyresnio amžiaus žmonės, ypač gyvenantys šiaurinėse platumose, retai gauna pakankamai saulės ir turi vartoti papildus. Vitamino D turi riebiosios šaltųjų vandenų žuvys kaip lašišos, skumbrės ir silkės, taip pat žuvų taukai ir kiaušinio trynys. Mokslininkai nesutaria, kiek per dieną žmogus turi gauti vitamino D. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, rekomenduojama vitamino D paros norma yra 5 mikrogramai, o Jungtinėse Amerikos Valstijose – nuo 5 iki 15 mikrogamų, priklausomai nuo amžiaus grupės ir kitų faktorių. Tačiau vis daugėja duomenų, kad vitamino D turi būti vartojama daugiau. Kai kurie mokslininkai mano, kad nuo 25 iki 50 mikrogramų per dieną. GK, balsas.lt inf.

Gimtasis kraštas

2011 m. sausio 14–21 d., Nr. 1–2 (45–46)

Situacija

Vaizdai pro langą ir įkvepia, ir glumina

Kapinių vaizdas pro langą D.Krušienei dirbti netrukdo.

matantiems kapus, tą ﬁlosoﬁnę išmintį nesunku nuolat turėti galvoje, tačiau darbui tai nė kiek netrukdo“, – pasakojo D.Krušienė. Žmonės, dirbantys prie Rasų kapinių, mato ir žino tai, apie ką net nenujaučia kiti. „Ekskursijas po Rasų kapines (dažniausiai lenkų turistams) veda narkomanai. Vasarą matome, kaip jie prausiasi, tvarkosi prie vandens kolonėlės, paskui apsirengę švariais drabužiais puola prie pasirodžiusių ekskursantų, veda juos prie Juzefo Pilsudskio kapo ir pasakoja, kad čia palaidota jo širdis. Vakarais tuos pačius „gidus“ matome jau apspangusius nuo narkotikų. Labiausiai mus stebina jų paslaugumas, gebėjimas persiorientuoti ir meistriškai meluoti. Esą jie yra studentai, rudenį važiuosiantys mokytis į Lenkiją, kurią be galo myli, o dabar štai taip uždarbiauja. Be abejo, tokios kalbos sujaudina ne vieno lenkų turisto širdį“, – pasakojo D.Krušienė.

Vaizdas vertas milijono

Onkologijos ligoninės masažuotojos Gražina Lavrenovienė ir Janina Kazėnienė.

Lilija VALATKIENĖ, Nijolė BARONIENĖ „Geriausia Naujųjų metų dovana – darbas“, – pastaruoju metu dažnai girdime sakant žmones. Todėl darbo vieta, kur praleidžiama visa diena, dažnai tampa paties darbuotojo fantazijos ir išmonės vaisiumi. Kitaip tariant, kaip pasiklosi, taip išmiegosi. Jaukią ir šiltą aplinką darbuotojai susikuria patys. O kvapą gniaužiantys vaizdai pro langus dažnai per krizę daugeliui yra tik prabangūs papildiniai.

Vilties pasisemti – į pusrūsį Vilniaus onkologijos ligoninės ﬁzinės medicinos ir reabilitacijos masažuotojos žmonėms po sudėtingų operacijų padeda ﬁziškai sustiprėti ir sugrįžti į gyvenimo kasdienybę. Ligoniai masažuotojas Gražiną Lavrenovienę ir Janiną Kazėnienę vadina savo gelbėtojomis, tad ligoninės pusrūsis kurį laiką jiems tampa viltį teikiančia patalpa. Į savo darbo vietą pusrūsyje masažuotojos laipteliais leidžiasi jau nebe pirmą dešimtmetį. „Žiemą dienos šviesos ruoželis mus lepina labai trumpai. Iš namų anksti ryte išeiname ir grįžtame tamsoje. Gyvename kaip kurmiai. Vasarą – kiek linksmiau. Atvėrusios pusrūsio langelį, girdime kaukšint kulniukus, žinome, apie ką kalba statybininkai, susirinkę parūkyti, bet smagiausia būna, kai darbininkai pradeda pjauti žolę. Per vejapjo-

vės burzgimą neįmanoma susikalbėti, tačiau jam aprimus pasklinda šviežiai nupjautos žolės aromatas“, – šypsojosi masažuotojos. Stacionarinė ir ambulatorinė sergančiųjų onkologinėmis ligomis reabilitacija – ne itin linksmas darbas, todėl medikės savo darbo aplinką stengiasi pagyvinti gėlėmis ir nuolat skambančia muzika.

Geriausia vieta – ant kalniuko Valstybinės augalų apsaugos tarnybos Fitosanitarijos tyrimų laboratorijos vyriausioji specialistė Danguolė Krušienė pro savo kabineto langą mato Rasų kapines. „Kiekvieną dieną į darbą tenka eiti per kapines. Tai pats trumpiausias kelias. Kertu jas ir vasarą, ir žiemą, kai dienos pačios trumpiausios, ūkanotos. Eidama tikrai negalvoju, kuri vieta būtų geriausia mano kapui. O jei kas paklaustų, pasakyčiau, kad norėčiau ilsėtis ten, iš kur matyti mano darbovietė. Ant kalniuko. Juk visas gyvenimas – darbas. Čia praleidžiu daugiau laiko nei namie“, – šypsojosi D.Krušienė. Danguolė patikino, kad jos kolegos ypač puikiai jaučiasi per Vėlines. Plazdančių žvakių jūra – nuostabus vaizdas. „Nė vienam mūsų darbuotojui šis reginys nesukelia liūdesio. Eidama pro šviežiai supiltą kapą, nejaučiu blogų emocijų, liūdnų minčių. Sakoma „memento mori“ – prisimink mirtį. Žmonėms, iš savo darbo vietų

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų teisininkė Indrė Kunigėlytė ne kartą yra girdėjusi sakant, kad dirbant tokioje vietoje, kaip Valdovų rūmai, galima ir algos neimti. „Kai pamato, ką aš kasdien regiu pro nedidelį savo kabineto langą, aikteli iš nuostabos. Tikina, kad toks vaizdas vertas milijono. Man labai malonu matyti mūsų trispalvę ant Gedimino pilies. Dar smagiau jaučiuosi, kai atėję pas mane į kabinetą žmonės pastebi tą vaizdą ir juo gėrisi. Tada sakau, kad algos reikia, nes norisi ne tik reginiu džiaugtis, bet ir šokolado kartais nusipirkti“, – juokėsi Indrė. Kiekvienu metų laiku Gedimino kalno vaizdas vis kitoks, tačiau visada gražus. Nuostabus jis ir ankstyvą pavasarį, ir vasarą, ir auksinį rudenį. Kai už lango balta žiema, nuostabiai išryškėja mūsų vėliavos spalvos. „Draugai sako, jog dirbdama tokioje vietoje niekada nepamiršiu, kur dirbu ir kam dirbu, kad patriotiniai jausmai turi apimti širdį kiekvieną dieną vos įžengus į kabinetą. Panašiai ir jaučiuosi. Manau, kad dauguma žino, kas yra Šventaragio slėnis ir ką Lietuvai reiškia Valdovų rūmai. Man patinka mintis, kad tik žinodami ir vertindami savo šalies praeitį galime eiti į priekį“, – sakė I.Kunigėlytė.

Tekančio vandens jėga Tarptautinio komunikacijų bei ryšių su visuomene „VRP Hilleknowlton“ agentūrų tinklo projektų vadovė Elzė Pociūtė labai džiaugiasi, kad dirba moderniame daugiaaukštyje sostinės Žvėryno mikrorajone. „Niekas kitas taip gerai neilsina pavargusių nuo kompiuterio akių, kaip tolimas ir gražus vaizdas per langą. Žvėryno vaizdas su tekančia upe, atsiveriantis pro septintojo aukšto langą, suteikia ir įkvėpimo, ir atgaivos“, – džiaugėsi E.Pociūtė. Ji mano, kad gerų minčių gali sukelti ir kapinių vaizdas. Svarbu, kaip nusiteiksi, būsi optimistas ar pesimistas. Tačiau tekančios Neries vaizdo ji nenorėtų keisti. Elzei tekantis vanduo gražus bet kuriuo paros metu. Ryte upėje maudosi saulė, vakare atsispindintis miestas primena povandeninį pasakų pasaulį. Neris nuostabiai reaguoja į besikeičiančius metų laikus, tačiau įspūdingiausiai upė atrodo ankstyvą pavasarį, kai vaduojasi iš ledo gniaužtų. „Tik nemanykite, kad rami upės tėkmė nuteikia tik meditacijai. Ji kupina įvairiausių įvykių. Vasarą plaukia baidarės, kateriai, krantus aptūpia žvejai. Nejaukiai jaučiamės pamatę lekiančius gelbėtojų katerius. Tai ženklas, kad kažkas, šokdamas nuo tilto, bandė skandintis“, – pasakojo E.Pociūtė. Tokiais atvejais biure dirbantys žmonės trumpam pamiršta darbą ir seka judėjimą upėje. Tačiau praeina valanda kita ir viskas nurimsta, gyvenimas sugrįžta į savo vėžes, o darbuotojai į savo vietas.

Upės tėkmė suteikia įkvėpimo.

J.Kunigelytei Gedimino kalnas visada gražus.

Martyno Vidzbelio nuotraukos

Jei negali pakeisti situacijos, bandyk keisti požiūrį

Karolina Bajoriūnienė Psichologijos ir psichoterapijos centro „InVito“ psichologė Šiais laikais, kai krizė iš daugelio atėmė galimybę realizuoti save darbe, vaizdas pro langą darbo vietoje iš tiesų tampa tik papildoma, ne tokia svarbia detale. Tačiau kalbant apie jo įtaką darbuotojui pastebėta, kad neutraliausias ir labiausiai motyvuojantis vaizdas yra tas, kuris leidžia žvilgsniui „paklajoti“. Vaizdą pro langą būtų galima prilyginti paveikslui. Be abejo, yra svarbu, ką jame matome, tačiau emociniam vaizdo priėmimui svarbiau yra tai, kokius rėmus kiekvienas žiūrintysis uždeda tam paveikslui. Rėmai – mūsų asmeninės emocijos, kurios susidaro iš patirties, įsimintinų ir svarbių mums įvykių. Tie rėmai atitinka patarlę: jei negali pakeisti situacijos, bandyk keisti požiūrį į ją. Prieš kurį laiką girdėtas pasakojimas labai gerai paaiškina, kaip skirtingai mes galime priimti ir išjausti tą pačią situaciją. Tik nuo mūsų priklauso, kaip mes jausimės ir ką iš tiesų matysime pro savo langą. Vienoje ligoninės palatoje gulėjo du sunkūs ligoniai. Vienas – prie lango, o kito lova buvo prie pat durų. – Kas matyti pro langą? – kartą paklausė tas, kuris gulėjo prie durų. – O! – sureagavo pirmasis. – Aš matau dangų, debesis, panašius į fantastiškiausius gyvūnus, ežerą ir mišką tolumoje. Ilgainiui kiekvieną dieną prie lango gulintis ligonis pasakodavo savo palatos draugui apie tai, ką matė už lango. Apie valtį, žvejus, grįžtančius su dideliu laimikiu, ant kranto žaidžiančius vaikus, apie įsimylėjėlius, kurie laikėsi susikibę rankomis ir nenuleido vienas nuo kito spindinčių akių. Kai jis pasakodavo apie atsiveriančius nuostabius vaizdus, jo kaimyną užvaldydavo nesuvokiama neapykanta. „Taip nesąžininga, – galvojo jis. – Už kokius nuopelnus būtent jį paguldė prie lango, o ne mane. Kodėl aš esu priverstas spoksoti į šias apsilupinėjusias duris, kai jis mėgaujasi puikiu vaizdu už lango?“ Vieną kartą prie lango gulintį ligonį apėmė nevaldomas kosulio priepuolis ir jis pradėjo dusti. Drebančia ranka mėgino pasiekti mygtuką, kad išsikviestų seselę, tačiau dėl baisaus kosulio jam pritrūko jėgų. Palatos kaimynas viską matė. Jis tą pačią akimirką galėjo paspausti savąjį pagalbos mygtuką, tačiau to nepadarė. Po kurio laiko pirmasis nutilo ir išsitiesė savo lovoje. Kai jį išnešė, kaimynas paprašė seselės perkelti jo lovą prie lango. Seselė perklojo lovą ir padėjo jam persikelti į pirmojo ligonio vietą. Įsitikinusi, kad ligoniui patogu, ji pasisuko išeiti. Tik staiga ją sustabdė kupinas nuostabos ligonio šūksnis: – Kaip gi taip! Už lango tik aklina pilka siena! O tas, kuris numirė, pasakojo man, kad mato mišką, ežerą, debesis, žmones. Kaip gi jis galėjo visą tai matyti per šį langą? Seselė liūdnai nusišypsojo ir tarė: – Jis apskritai nieko negalėjo matyti. Jūsų amžinąjį atilsį kaimynas buvo aklas.

2011 m. sausio 14–21 d., Nr. 1–2 (45–46) Pranašiški sapnai. Daug kas, išgirdęs apie tokių sapnų išsipildymą, tik nusišypsos ir pasakys, kad tai prietaringų bobučių pramanai. Ar tikrai taip? Egzistuoja daugybė pavyzdžių, kai žmogus, susapnavęs įspūdingą sapną, jį papasakoja, o vėliau apie tai žinoję žmonės tampa sapno išsipildymo liudininkais.

Išmintis ateina miegant Mokslininkai sako, kad reikšmingi sapnai gali atsirasti kaip smegenų veiklos pasekmė. Sapne mes aktyviai mąstome, apdorojame informaciją, netgi darome logiškas, pagrįstas išvadas. Michailas Lermontovas laisvalaikiu mėgo užsiiminėti matematika. Kartą, neišsprendęs uždavinio, nuėjo miegoti. Sapne jis regėjo nepažįstamą žmogų, kuris jam aiškiai pasakė uždavinio sprendimą. Pabudęs M.Lermontovas ne tik užrašė uždavinio sprendimą, bet ir nupiešė jį padiktavusio nepažįstamo vyriškio portretą. Po daugelio metų specialistai pripažino, kad M.Lermontovo piešinyje buvo pavaizduotas XVII a. gyvenęs logaritmų kūrėjas Džonas Nepertas. Poeto amžininkai tvirtino, kad jis nei apie Dž.Nepertą, nei apie jo darbus nieko nežinojo ir niekada jais nesidomėjo. Beje, Dž.Nepertas buvo airis. Yra žinoma, kad viena M.Lermontovo giminės šaka kilusi yra iš airio Georgo Lermonto, Airijos išeivio. Tad gal poetui per sapną padėjo protėvių dvasia?

Sapnus tiriantys mokslininkai sako, kad pranašiškai sapnuojama dažniausiai 5 valandą ryto. Mokslininkai teigia, kad žmogaus smegenys jam miegant iš turimos informacijos gali atrinkti tinkamiausią variantą, kurio buvo įtemptai ieškota nemiegant. Tai gali būti ne tik kokio uždavinio sprendimas, bet ir ilgas kūrybinis tekstas, muzika, eilės. Pavyzdžiui, R.L.Stivensonas tvirtino, kad visas jo romanas „Daktaro Džekilo istorija“ jam prisisapnavo nuo pradžios iki pabaigos. A.Gribojedovas teigė savo pjesę „Vargas dėl proto“ irgi sukūręs per sapną. Sapne buvo padarytas ne vienas išradimas, gimė vertingi sumanymai ir planai.

Sapnų kilmė Kai kurie mokslininkai tvirtina, kad pranašiški sapnai yra savotiškas atavizmas. Mat mūsų organizme nuo protėvių yra išlikusios kai kurios liaukos, išskiriančios tam tikrus stresų kvapus: džiaugsmo, skausmo, pavojaus, sekso poreikio ir kt. Mūsų pasąmonė puikiai juos „atpažįsta“ ir pagal tai sapne kuria vaizdinius. Pavyzdžiui, žmogus nemiegodamas gali pajusti kokius nors biocheminius pakitimus būdamas šalia mirštančiojo, o naktį to pojūčio paveiktas susapnuoti pranašišką

Gimtasis kraštas

Sielos vingiai

Sapnai perspėja ir keičia pasaulį Mokslininkai teigia, kad žmogaus smegenys jam miegant iš turimos informacijos gali atrinkti tinkamiausią variantą, kurio buvo įtemptai ieškota nemiegant. Martyno Vidzbelio nuotrauka

sapną (beje, kartais ir labai tikslų) apie kieno nors mirtį. Tačiau neretai ryškus sapnas gali būti pasekmė kokios nors organizme išsivysčiusios ar besivystančios ligos. Suprantama, kad paskui stipriau susirgęs žmogus tvirtai tikės, jog jis savo ligą susapnavo iš anksto, nors kūnas negalią pajunta anksčiau nei ją suvokia pats žmogus. Pavyzdžiui, sakoma, jog blogas ženklas sapnuoti raudoną spalvą. Tačiau reikia pasidomėti, ar ją sapnavusiam žmogui naktį nebuvo pakilusi temperatūra. Jei žmogui skauda širdį, jis gali susapnuoti, kad kažkas jam į krūtinę smeigė peiliu, durklu. Stipriau sunegalavęs, jis prisimins savo sapną ir palaikys jį pranašišku. Jei ligos simptomai dar neryškūs, sapnas gali greitai ir neišsipildyti. Tik rimtai susirgęs žmogus kartais prisimena: „O juk sapnavau!..“

Kas svarbu psichologams Bet kurios tautos mitologijoje ir religijoje sapnams teikiama didelė reikšmė, tačiau įdomu tai, kad ir sapnų aiškinimai labai panašūs. Pavyzdžiui, senovėje žmonės tikėjo, kad miegant jų dvasia atsiskiria nuo kūno ir iškeliauja į savarankišką kelionę, kurios metu surenka informaciją iš artimos ir tolimos ateities arba iš praeities. Yra faktų, kai žmonės apie žuvusius artimuosius, jų kūnų buvimo vietą gauna žinią per sapną. Anksčiau pagal susapnuotus daiktų bei reiškinių simbolius buvo kuriami ir universalūs sapnų aiškinimai. Pavyzdžiui: sapne regėti žuvį – nėštumas, šeimos pagausėjimas; susapnuotas tarakonas – pinigai ir t.t. Tačiau psichoterapeutų aiškinimu, tie patys simboliai atskiriems individams gali turėti kitokią (netgi visai priešingą) reikšmę. Prie sapnų aiškinimų prisideda ir psichologai. Jie paprastai stengiasi pažinti žmogaus charakterį, sužinoti svarbius gyvenimo įvykius, santykius su prisisapnavusiais žmonėmis. Kartais tie sapnai būna ryškus žmogaus mąstysenos, psichologinio nusiteikimo vieno ar kito žmogaus atžvilgiu padarinys. Tarkime, jei apie ką nors įtemptai blogai mąstome, vargu ar toks asmuo sapne gali pasirodyti teigiamas.

Ką sako mokslininkai

Žmogaus protas – lyg antena

Mokslininkai iš visų jėgų stengdamiesi paneigti tai, kas nesuprantama protu, sako: tiek daug miegančių, tad kas nors ir susapnuos tai, kas įvyks realybėje. Juk žmonės daug sapnuoja, bet geriausiai įsimena tai, kas išsipildo. O neišsipildžiusių sapnų paprastai neprisimena. Kodėl? Dar viena teorija skelbia, kad sapnai materializuojasi. Ateities įvykiai projektuojasi mūsų sapnuose, o paskui realizuojasi mūsų gyvenime. Fatalistai įsitikinę, kad ateitis yra iš anksto nulemta. Ir ne tik ji, bet ir sapnai apie ją. Futurologų nuomone, sapne žmogaus astralinė projekcija iš smalsumo „žvilgčioja“ į ateitį. O ji labai plati, tad žmogaus sąmonė joje klaidžioja kaip ir praeityje. Ribos sapne išdyla, ir mes atsiduriame tai praeityje, tai ateityje. Beje, ne tik savo, bet ir svetimoje.

Įdomiausia ir pragmatiškiausia pranašiškų sapnų teorija gimė po holograﬁjos atradimo. Hologramos ypatumas yra tas, kad, gavęs nors nedidelę dalelę kokio nors daikto, hologramą „skaitantis“ žmogus mato visą objektą, kuriam ta dalis priklausė. Šie faktai daug kartų įrodyti. O jei taip, tai tikėtina, jog žmogaus protas tam tikromis sąlygomis gali tapti savotiška antena ne tik į praeitį, bet ir ateitį, gauti informaciją iš bet kurio Visatos taško. Ir dar. Sapnus tiriantys mokslininkai sako, kad pranašiškai sapnuojama dažniausiai 5 valandą ryto. O astrologai priduria, kad reikėtų dėmesį skirti ne bet kuriems sapnams, o tiems, kurie susapnuojami tam tikromis Mėnulio mėnesio paromis, ypač vidurnaktį.

Sapnavo tolimą ateitį Įdomu tai, kad pranašiški sapnai kartais siekia tolimą ateitį, o kartais

Pragmatiškiausia sapnų teorija gimė po holografijos atradimo.

Sapnai, kurie pakeitė įvykių eigą Žmonijos istorijoje yra užfiksuota ir vėliau paskelbta daug sapnų, kurie buvo itin svarbūs ne tik atskirų žmonių, bet ir ištisų tautų likimams. Gali būti, kad pasaulis būtų visai kitoks, jei nebūtų buvę įspėjančio Achilo sapno Trojos mūšio išvakarėse arba Aleksandro Makedoniečio, Žanos D’Ark, Napoleono Bonaparto pranašiškų sapnų Aleksandrui Makedoniečiui prieš mūšį už Tiro miestą, kurio sėkme jis abejojo, prisisapnavo šokantis fakyras. Sapnų žinovas jam išaiškino, kad toks

sapnas reiškiąs sėkmę kovoje. Mūšis buvo laimėtas. Paskutinis actekų valdovas žynys Montesuma prieš ispanų įsiveržimą į šalį pasakojo sapnavęs, kad prie jo artinasi žmogus, raitas ant kažkokio aukšto gyvūno su karčiais, panašaus į elnią, tik be ragų. O Montesumos sesuo žynė Papancija regėjo laivą, pilną baltų barzdotų vyrų, apsiginklavusių nematyta ginkluote. Jie buvę panašūs į senuosius dievus. Aiškindama abiejų sapnus Papancija sakė broliui, kad iš už okeano greitai atkeliaus nauji actekų žemių šeimininkai.

įvykiai klostosi tuojau pat ar už kelių dienų, mėnesių. Kalbama, neva esąs užﬁksuotas ir įdomus A.Hitlerio sapnas. Jam miegant karinėje slėptuvėje prisisapnavę, kad jį prislegia daugybė akmenų. Iš to siaubo jis šoko iš patalo ir akies mirksniu išlėkė iš slėptuvės, į kurią vos po sekundės trenkęs sviedinys. Visi slėptuvėje miegoję kariškiai žuvo. Būsimam žymiam rusų aviatoriui I.Sikorskiui vaikystėje prisisapnavęs išraiškingas sapnas apie tolimą ateitį. Berniukas sapnavo, kad skrenda didžiuliu lėktuvu (nors jo vaikystėje lėktuvų dar nebuvo) ir mato save stovintį lėktuvo koridoriuje, kurio gale deganti lempa apšviečia kažkur vedančias duris. Lėktuvas lengvai supęsis. Šis iš tolimos vaikystės atklydęs sapnas po daugelio metų išradėjui pasikartojo realybėje. Per vieną pirmųjų skrydžių jis stovėjo lėktuvo koridoriuje, kurio gale degė lempa, apšviečianti piloto duris. Lėktuvas lengvai suposi. Parengė Aira Remeikaitė

GK archyvo nuotraukos

Montesuma galėjo ginti savo valdomas žemes, tačiau jo ir sesers regėti pranašiški sapnai rodė, kad tai būtų beprasmiška, nes šalies likimas jau nulemtas. Todėl išsilaipinęs su savo kariauna Kortesas actekų žemes užėmė be didelio vargo. Taip prasidėjo senosios civilizacijos naikinimo periodas. Napoleonas prieš žygį į Rusiją susapnavo tokį košmarišką sapną, kad savo riksmu išgąsdino net tarnus. Pažadintas Napoleonas papasakojo sapne regėjęs, kaip baisi ruda meška išdraskė jam krūtinę ir ėdė jo širdį. Kas žino, jei Napoleonas būtų įsigilinęs į pranašišką sapno prasmę, gal nebūtų ryžęsis traukti į šalį, kuriai rudos meškos įvaizdis taikomas nuo seno.

Gimtasis kraštas

Gyvenimas

2011 m. sausio 14–21 d., Nr. 1–2 (45–46)

Nijolė BARONIENĖ Okupantų kareiviai, įsiveržę į aparatinę, radijo garso operatorę Zinaidą Sesickienę kaip ir kitus pastatė prie sienos. Ginkluotiems kareiviams buvo nė motais, kad moteris nėščia.

Įsimintiną naktį Lietuvos radijuje dirbusi komanda rizikavo gyvybe siųsdama pasauliui žinią apie už laisvę kovojančią Lietuvą.

Kaip ir prieš 20 metų Šiandien Zinaida dirba ten pat, kur ir prieš 20 metų, – Lietuvos radijuje. Apie greitai prabėgusį laiką, užaugusius vaikus, našlės dalią kalbėjome toje pačioje aparatinėje, iš kurios lemtingą sausio 13-ąją diktorė Bernadeta Lukošiūtė su kolega Algimantu Saduku perdavinėjo radijo klausytojams pranešimus, gautus iš radijo korespondentų ir žmonių, skambinusių telefonu iš įvykių vietų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje.

Atsakingo ir įdomaus garso operatorės darbo Zinaida Sesickienė nekeistų į jokį kitą.

Pirmoji tarp išvardytų Ne kas kitas, o Bernadeta Lukošiūtė, duodama pirmą interviu apie tai, kas dėjosi sausio 13-osios naktį, išvardijo visus savo darbo vietose tada buvusius iki paskutinės akimirkos. „Už radijo studijos sienos stiklinio lango, aparatinėje, dirbo operatorės Zina Sesickienė, Marytė Ambrizaitė, Rūta Vyšniauskaitė, išleidėja Ina Rumšienė. Tuo metu Lietuvos nacionalinio radijo programoje kartu dirbo visa radijo darbuotojų komanda: norėjome kuo geriau informuoti radijo klausytojus“, – sakė B.Lukošiūtė. Didžiausią įspūdį jai tada padarė operatorė Zinaida Sesickienė. Nors ne vienas kolega ragino išeiti iš aparatinės, Zinaida nekreipė į raginimus dėmesio, nors buvo ketvirtą mėnesį nėščia. „Būtinai pakalbinkite Zinutę. Ji nuostabus žmogus“, – patarė „Tetos Betos viktorinos“ vedėja B.Lukošiūtė.

„Išeikite, kitaip – jie šaudys“ Šiandien Zinaidos darbo vieta atrodo kitaip. Garso operatorė rodo naują aparatūrą, su kuria dirbti daug lengviau ir patogiau. Už lango purus sniegas ir tyla. Stiklinė pertvara skiria nuo studijos, kurioje ant sienos kabo užrašas „Klasika“. Būtent ši ir TV žinių studijos sausio 13-ąją tapo visos laisvos Lietuvos forpostu. Likimas lėmė taip, kad būtent Zinaida Sesickienė diktoriams tą naktį iš aparatinės vidaus telefonu pasakė: „Išeikite, kitaip – jie šaudys. Jūsų balsų eteryje jau nebesigirdi.“ A.Sadukas pakilo nuo mikrofono, priėjęs palengva atidarė Radijo studijos duris. Prieš jį ir B.Lukošiūtę

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Sausio 13-osios naktis: viskas vyko kaip sapne stovėjo rusų kariškiai su šalmais ir atstatytais Kalašnikovo automatais. „Niekada nepamiršiu, kaip Bernadeta laužyta rusų kalba su stipriu akcentu, gražiu diktorės balsu apeliuodama į rusų kareivio sąžinę, klausė, ar jis turi motiną, ir reikalavo, kad patrauktų nuo jos rankas. Buvome išsigandę dėl jos, nes matėme, kad kareiviai gali įsiusti, o tada panaudoti ne tik ﬁzinę jėga, bet ir ginklus“, – tos nakties kulminaciją prisiminė Zinaida. Teiraujuosi, o kaipgi ji jautėsi, juk po širdimi spurdėjo labai laukiama dukrelė. Moteris atsako, kad viskas vyko kaip sapne. Anot jos, niekas netikėjo, kad įvykiai gali pasisukti tokia linkme. Buvo manoma, kad visi šarvuočiai ir kariuomenė – tik pagąsdinimui. Tačiau kai rusų kariškiai apsupo Radijo ir televizijos rūmus, pasigirdo šauksmai, sprogimai, šaudymai. Vienas šūvis buvo toks stiprus, kad pažiro aparatinės ir kitų langų stiklai. Viena automato kulka pataikė į programos išleidimo skyriaus langą. „Pamenu tik, kad kai pagaliau kareiviai mus išleido iš pastato, aš kažkodėl išėjau paskutinė. Pamačiau numestą skėtį, pasilenkiau paimti, o čia pripuolė Jonas, bardamasis stvėrė

mane į glėbį ir nusivedė namo“, – pasakojo Zinaida. 1991 m. sausio 13 d. 2 val. nakties, sovietų kariškiams nutraukus Lietuvos radijo ir televizijos laidų transliaciją Vilniuje, pradeda veikti atsarginės radijo ir televizijos stotys Kaune. Zinaida Sesickienė po kelių dienų jau dirba Aklųjų ir silpnaregių draugijos patalpose įkurtoje radijo studijoje.

Gimė ir augo Moldavijoje Gimusi, augusi ir mokslus baigusi saulėtoje Moldavijoje Zinika Flore nė nesvajojo, kad ištekės už lietuvio, kurio šalis taps jos antrąja Tėvyne. „Susipažinome Maskvoje televizijos ir radijo darbuotojų kvaliﬁkacijos kėlimo kursuose. Mačiau, kad patinku Jonui, tačiau jis buvo vedęs. Tada visi apsikeitėme adresais. Prabėgo šešeri metai. Per tą laiką ištekėjau ir išsiskyriau. Ir staiga iš Jono gaunu laišką. Rašo, kad išsiskyrė ir kviečia mane pas save. Lietuvą visada norėjau pamatyti. Čia gyvenantieji visada buvo arčiau Vakarų nei kiti Sovietų Sąjungos piliečiai“, – pasakojo Zinaida. Pasipiršo Jonas telefonu, paskambinęs į Moldavijos televiziją, kur tuo metu Zinaida dirbo. Pamaniusi, kad lietu-

vis juokauja, taip pat linksmai sutiko tapti jo žmona. Po kelių kelionių į Lietuvą ir Moldaviją praėjus pusmečiui buvo atšoktos vestuvės.

Viktorija pavadinta pergalės garbei Treji metai, kaip Jono nebėra. Per skaudų nelaimingą atsitikimą tapusi našle Zinaida dėkoja Dievui, kad gyveno ir vaikus užaugino su labai geru žmogumi. „Jonas viską mokėjo. Neseniai dukra nusipirko per ilgus džinsus ir pradėjo bėdoti: būtų tėtis, tai patrumpintų. Sakoma, už gero vyro kaip už pečiaus. Tik labai skaudu, kad įvertiname tai, ką turėjome, tik tada, kai netenkame“, – apgailestavo moteris. Nusiminti jai neleidžia sūnus Tomas ir dukra Viktorija. Šiuo vardu ji pakrikštyta neatsitiktinai. Visų pirma, todėl, kad būdama motinos įsčiose ištvėrė Sausio 13-osios siaubą ir yra verta pusės mamai įteikto medalio. Antra, kad jų šeima visada tikėjo Lietuvos laisve, ir trečia, kad pasaulį išvydo labai abiejų laukta. Studijuojanti ekonomiką Viktorija neketina emigruoti iš Lietuvos. Tokios pat nuomonės laikosi ir vadybininku dirbantis bei studijuojantis jos brolis Tomas.

Nedejuoja dėl sunkmečio

Sielos atgaivą Zinaida (viduryje) randa būdama moldavų draugijoje.

Asmeninio archyvo nuotrauka

Sielos atgaivą Zinaida randa pirmais atkurtos nepriklausomybės metais susibūrusioje moldavų draugijoje. „Lietuvoje gyvena gal keli tūkstančiai moldavų. Kelios dešimtys aktyviausiųjų renkamės nuolat. Žinomas Moldavijoje muzikas Proﬁras Skramtai įkūrė nedidelį chorą, kuriame dainuoju ir aš. Jei kur važiuojame, dažnai ﬁnansiškai padeda architektas Vasilijus Lupus. Jo žmona Jūratė – taip pat mūsų choro narė“, – pasakojo Zinaida. Būna, kad moldavišką pavardę radijo garso operatorė išgirsta tiesioginės laidos metu. Dėkojantieji medikams už puikiai atliktą operaciją, gerą širdį ir atjautimą dažnai mini Santariškių ligoninės chirurgą Aleksandrų Gyską.

• 1991 m. sausio 12-osios naktį, 24 val., sovietų ginkluotosios pajėgos, dislokuotos Vilniuje, iš Šiaurės karinio miestelio pajudėjo Karoliniškių mikrorajono link. Sunkvežimiuose – automatais su koviniais šoviniais ginkluota sovietų desantininkų KGB „Alfos“ grupė. • 01 val. 50 min. nakties sovietų kariuomenė apsupa Radijo ir televizijos bokštą, priešais tankus einantys kariškiai koviniais šoviniais iš automatų šaudo į žemę, paskui pro žmonių galvas serijomis šaudo į RTV bokštą. Daugiatūkstantinė minia skanduoja. Sovietų kariškiai jėga neteisėtai veržiasi į RTV bokštą ir jį okupuoja. • Tą 1991 m. sausio 13-osios rytą – kruvinąjį sekmadienį – žuvo 13 taikių civilių Lietuvos gyventojų, daugiau kaip 500 sužeista. Sovietų kariškiai areštuoja ir prie sienos iškeltomis rankomis pastato RTV bokšte dirbusius žmones. • 2 val. nakties sovietų kariuomenės tankai ir šarvuočiai, dengti automobiliai su užrašu „Liudi“ (žmonės), pilni ginkluotų kariškių su dujokaukėmis, guminėmis lazdomis, automatais su koviniais šoviniais, apsupa Lietuvos radijo ir televizijos rūmus S.Konarskio gatvėje ir pradeda šaudyti į RTV rūmus per budinčių kelių tūkstančių žmonių galvas, mėto sprogmenis po kojomis, riksmais bando įbauginti susirinkusiuosius, taikiai ginančius nepriklausomos Lietuvos radiją ir televiziją. Sovietų kariškiai daužo langus, lenda pro juos, veržiasi pro duris ir užima RTV rūmus. Šaudo iš automatų, paleidžia dujas. Kariškiai okupuoja radijo ir televizijos studijas, darbo kabinetus, RTV archyvo patalpas, valgyklą ir areštuoja nepriklausomos Lietuvos RTV darbuotojus, pastato juos iškeltomis rankomis prie sienos. Paskui, įrėmę automatus, veda į lauką.

Puikiai lietuviškai kalbanti Z.Sesickienė nedejuoja nei dėl sumažintos algos, nei dėl sunkmečio. Apgailestauja tik dėl to, kad mirtis išskyrė su Jonu, dėl kurio atvažiavusi į Lietuvą rado viską, ko gali tikėtis moteris: meilę, šeimą, mėgstamą darbą. O sausio 13-ąją pasielgė taip, kaip būtų padaręs bet kuris tuo metu dirbęs radijuje.

2011 m. sausio 14–21 d., Nr. 1–2 (45–46)

Gimtasis kraštas

Švietimas

Mokslininko žvilgsniu

Dailės darbų konkursas

Nepalikime Lietuvos be vaikų Prof. Povilas PIPINYS Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, šalyje kasmet sumažėja maždaug po 25 tūkst. mokinių.

Mokyklų uždarinėjimo metas 2007–2008 mokslo metais buvo uždarytos 3 mokyklos ir 84 pradinių ir pagrindinių mokyklų skyriai. 2008–2009 mokslo metais toks likimas ištiko 9 mokyklas ir 121 pradinių ir pagrindinių mokyklų skyrius. 2009–2010 mokslo metais uždarytos 7 mokyklos ir 45 pradinių ir pagrindinių mokyklų skyriai. Pirmakursių šiemet 4–5 tūkst. mažiau nei pernai, per 18 metų dvigubai sumažėjo pirmokų. Praėjusių metų pradžioje Lietuvoje buvo 3 mln. 329 tūkst. gyventojų, arba 21 tūkst. mažiau negu 2009-ųjų pradžioje. Pagal Eurostato prognozes trijų milijonų neliks maždaug 2035-aisiais. 1990 m. Lietuvoje gyveno per 3,7 mln. žmonių, arba 350 tūkst. daugiau nei 2010 m. pradžioje. Tokie sausi statistikos skaičiai iš įvairių šaltinių akivaizdžiai rodo spėrų lietuvių tautos slinkimą išnykimo kryptimi.

Gyvenimo kokybė lemia gimstamumą Skaičiau Anglijos spaudoje, kad lietuvės nesibodi gimdyti vaikų, jeigu gyvena normalesnėse sąlygose. Iš tikrųjų, kai ekonomika Lietuvoje pagerėjo ir buvo pradėta teikti didesnę valstybės paramą gimus vaikui, gimstamumas pastaraisiais metais pastebimai padidėjo ir Lietuvoje. Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. gimė 37 tūkst. kūdikių, tai 6 tūkstančiais daugiau už minimalų jų skaičių 2004 m., kai gimusiųjų tebuvo 30,6 tūkst. Nors gimusiųjų 2009 m. padaugėjo, tačiau gimė 20 tūkst. kūdikių mažiau

2009–2010 mokslo metais uždarytos 7 mokyklos ir 45 pradinių ir pagrindinių mokyklų skyriai. Pirmakursių šiemet 4–5 tūkst. mažiau nei pernai, per 18 metų dvigubai sumažėjo pirmokų.

nei 1990 m., kai gimusiųjų buvo 56,8 tūkst. Tai, kad vaikus auginančioms šeimoms būtina tiek materialinė, tiek moralinė visuomenės parama, rodo ir Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros mokslininkų tyrimas, atliktas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu. Tyrimas atskleidė, kad porų apsisprendimą negausinti šeimos labiausiai lemia ﬁnansinė vaikų išlaikymo našta ir nepakankama valstybės parama. Lietuvių šeimos pasiryžusios turėti daugiau vaikų, bet tik tuo atveju, jei valstybės visokeriopa parama šeimai didės, nes vos ne kiekvienas, sukūręs šeimą ir susilaukęs vaikų, Lietuvoje beveik neišvengiamai atsiduria ties skurdo riba. Paskutiniaisiais buvusios vyriausybės metais žingsnis po žingsnio buvo didinama ﬁnansinė parama šeimoms, pailgintos apmokamos atostogos po gimdymo, įteisinti, nors ir kuklūs, vaiko pinigai. Tačiau nepradėjusios darbo karjeros jaunos poros buvo paliktos už borto, o nors trumpai dirbusios ir didelį atlyginimą gavusios motinos galėjo gauti dvejus metus nepagrįstai dideles išmokas. Ekonomikos krizei

įsibėgėjus visos tos privilegijos vaikus auginančioms šeimoms drastiškai karpomos. Bet ar gali neturtinga šalis ir dar krizės sąlygomis užtikrinti normalias vaikų auginimo sąlygas ir pasirūpinti, kad vaikus auginančios šeimos neskurstų? Manau, kad tai būtina pa-

Vyriausybė tik karštligiškai skaičiuoja, kiek bus sutaupyta mažinant išmokas motinoms ir vaikams, uždarant mokyklas. daryti nepriklausomai nuo to, kokios partijos valdžioje, nes kitu atveju vėl neteksime šimtų tūkstančių piliečių, o tai nedidelei mūsų šaliai būtų pražūtinga. Sutriktų ir socialinio gyvenimo ritmas. Tik svajonė būtų pasiekti, kad šalyje gyventų 4 mln. gyventojų.

Reikia demografinės strategijos

Ar galima tikėtis, kad dabartinė Vyriausybė imtųsi veiksmingų priemonių demografinei ir jaunimo emigracijos problemoms spręsti? Raimundo Šuikos nuotraukos

Rengiama bendra Lietuvos demografinėms problemoms skirta strategija, todėl noriu trumpai išsakyti savo nuomonę apie ją. Svarbiausia suprasti, kad auginti vaikus – ypač svarbus ir visuomenei naudingas darbas. Pagimdyti vaiką – tolygu sukurti darbo vietą (ir ne vieną). Kūdikiui gimus motinai metus mokamos apie vidutinio mėnesinio atlyginimo išmokos, o vėliau, iki vaikui sukaks treji metai, – pusė tos sumos. Nuo trejų metų vaikai aprūpinami darželiais, o jų trūkstant išmokamos piniginės kompensacijos. Išmokos iš biudžeto turi būti mokamos be išimties visoms motinoms, o turinčiosioms darbo stažo gali būti mokama papildomai iš „Sodros“. Tuomet jaunimas galėtų kurti šeimas ir auginti vaikus nelaukdami, kol baigs studijas ir pasieks karjerą. Tai iš esmės sumažintų ir jaunimo emigraciją. Finansavimo šaltiniais turėtų būti dalis lėšų, skiriamų darbo vietoms kurti, sumažinus išlaidas išpūstam biurokratiniam aparatui. Papildomas

šaltinis turėtų būti viengungio mokestis. Siūlyčiau, kad jį, apie 5 proc. nuo atlyginimo, mokėtų visi be išimties Lietuvos piliečiai, tarkim, sulaukę 24 metų amžiaus ir neauginantys vaikų. Toks mokestis visai pateisinamas, nes bevaikiai ir vaikus auginančios šeimos yra tikrai ﬁnansiškai nelygiavertėje padėtyje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakytas tyrimas parodė, kad vaiko gimimas pablogino arba labai pablogino maždaug pusės šeimų gyvenimo sąlygas. O juk vaikai – ne asmeninis dalykas, nes be jų negalėtų funkcionuoti visuomenė, išnyktų tauta. Juk senatvėje pensijas turės uždirbti būtent dabartiniai vaikai. Tai kodėl neauginantieji vaikų neturėtų materialiai remti juos auginančias šeimas? Nors naujų mokesčių įteisinimas yra nepopuliari priemonė, tačiau turėtų įtakos tik daliai visuomenės, kuri nuo to mažai nukentėtų, nes neaugindami vaikų sutaupo nemažą dalį savo atlyginimo ir naudoja jį tik savo malonumams. Gal toks mokestis būtų motyvas turėti savų vaikų ar įsivaikinti našlaičius.

Neženkime susinaikinimo keliu Ar galima tikėtis, kad dabartinė Vyriausybė imtųsi veiksmingų priemonių demografinei ir jaunimo emigracijos problemoms spręsti? Kol kas tik karštligiškai skaičiuojama, kiek bus sutaupyta mažinant išmokas motinoms ir vaikams, uždarant mokyklas, o vėliau ir universitetus, kurių (kaip ir valdininkijos) dėl demografinių pokyčių jau dabar per daug. Tik aktyvūs visuomenės veiksmai galėtų priversti Vyriausybę imtis veiksmingų priemonių demografinei situacijai pakeisti. Kovojant prieš tokią tautai pragaištingą politiką didžiausią vaidmenį turėtų suvaidinti jaunimas ir ypač studentija. Būtent jai turėtų būti sudarytos visos sąlygos studijuojant auginti ir vaikus, o ne laukti, kol įgys reikalaujamą darbo stažą ar gaus didelę algą. Gimstamumo sumažėjimą iš dalies lėmė tai, kad 1990-aisiais moterys pirmą kartą gimdė būdamos vidutiniškai 21–22 metų, o dabar – 27–28 metų. Abejoju, ar bus rašomi vadovėliai, kaip dabartinė Vyriausybė gelbėjo šalį krizės metais, tačiau istorikai tikrai nagrinės, kodėl šalis, atkūrusi nepriklausomybę, taip veržliai žengė susinaikinimo keliu.

Lietuvos geologijos tarnyba ir Lenkijos geologijos instituto muziejus Varšuvoje paskelbė tradicinį kasmetinį moksleivių dailės darbų konkursą. Šių metų tema – akmeninis žemės archyvas (akmenys, uolos, kalnai, kristalai). Dalyvauti kviečiami abiejų valstybių trečių–šeštų klasių moksleiviai. Jų dailės darbai gali būti piešiniai flomasteriais, pieštukais, tušu, guašu, akvarele ar kitomis priemonėmis, taip pat karpiniai iš spalvoto popieriaus bei klijuoti, siuvinėti, megzti darbeliai ir panašiai. Juos reikia siųsti Lietuvos geologijos tarnybai (S.Konarskio g. 35, LT 03123 Vilnius) iki balandžio 29 dienos. Vertinimo komisija išrinks tris geriausius. Geriausių darbų autoriai – abiejų šalių moksleiviai – bus pakviesti į finalinį renginį, numatytą birželio 2–5 dienomis Varšuvoje. Finalo dalyviams bus surengtos ekskursijos po Varšuvos senamiestį ir Juros periodo parką, įteikti prizai. Konkursas Lietuvoje organizuojamas penktą, o Lenkijoje – dvyliktą kartą. GK inf.

Išmokime rašyti ir kalbėti lietuviškai Emigrantų interneto forumuose ir skelbimuose pastebimos lietuvių kalbos rašybos klaidos verčia rausti iš gėdos. Kada priebalsis „j“ tariamas, bet nerašomas, kokiais atvejais žodžiai rašomi kartu, o kada – atskirai, kokios galūnės reikalauja vienas ar kitas linksnis – tai Lietuvos vaikai išmoksta dar pradinėse klasėse. Paskaičius emigrantų rašytus skelbimus ar pasisakymus interneto forumuose akivaizdu, kad nemažai išeivių nemoka pagrindinių lietuvių kalbos rašybos taisyklių. Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių kalbos katedros prof. dr. Ineta Dabašinskienė teigia, kad taisyklingai parašyti tokius žodžius vaikai mokosi dar pradinėse klasėse. Pradinio ugdymo programoje sudaromi taisyklingos rašybos pagrindai (žodžių galūnių, priešdėlių, priesagų, priebalsių supanašėjimo), o toliau sistemingai gramatikos mokomasi iki aštuntos klasės (šaknies balsių, dalyvių, padalyvių, įvardžiuotinių kalbos dalių, dalelyčių ir kt. rašymo). Deja, ne tik vaikai, bet ir suaugusieji dažnai daro lietuvių kalbos rašybos klaidų. Daugelyje skelbimų galima pamatyti šalių ir miestų pavadinimus, parašytus mažąja raide. Šiuo atveju reikia prisiminti ir remtis taisykle, kad paprastai dauguma pavadinimų rašomi didžiąja raide (asmenvardžiai, geografiniai, įstaigų ir kiti pavadinimai ir t.t.). Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkas dr. Arūnas Teišerskis įsitikinęs, kad prasto žmonių raštingo nereikėtų sieti su emigracija. „Tiesiog tokie žmonės niekada nerašė taisyklingai, net ir gyvendami Lietuvoje. Vienintelis skirtumas yra tas, kad užsienio laikraščiuose ir interneto tinklapiuose tų skelbimų ar žinučių niekas neredaguoja, todėl visos klaidos ir išlenda į viešumą. Todėl kalbant apie lietuvių raštingumą, reikėtų žvelgti ne tik į emigrantus, o kelti klausimą, kodėl kai kurie mokyklą baigę lietuviai taip ir neišmoksta taisyklingai rašyti, o tie, kurie buvo bent kiek pramokę, – pamiršta“, – teigė A.Teišerskis. Švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja Aida Janionytė įsitikinusi, kad jeigu vaikystėje ir paauglystėje išmokta rašyti taip gerai, kaip plaukti, yra susiformavę taisyklingos kalbos vartojimo įgūdžiai, tuomet be klaidų, tikėtina, žmogus rašys visą gyvenimą. GK inf.

Gimtasis kraštas

Kultūra

Atgijo šešiakampė Antanavo koplyčia Jolanta MIŠKINYTĖ Antanavo (Kazlų Rūdos savivaldybė) koplyčia, unikalus ir gerokai likimo aptalžytas medinis kultūros objektas, atspindi liaudišką sakralinę statybą. Iškilusi XVIII a. pabaigoje, ji du šimtus metų gyvavo nepaliesta žmogaus rankos, išskyrus kai kuriuos vidaus pertvarkos darbus. Šiandien Antanavo koplyčia yra vienintelė Lietuvoje išlikusi šešiakampė koplyčia. Kultūros paveldo departamentas skyrė lėšų parengti koplyčios konservavimo, restauravimo ir atkūrimo projektui. Buvo restauruotos rūsio sienos, atkurtos nišos bei langų angos, rūsio perdangos, atstatyti rąstų sienojai, panaudojant išlikusius autentiškus sienojus, įrengta koplyčios perdanga. Vėliau, gavus Europos ekonominės erdvės fondo ir Norvegijos finansinę

paramą, restauruotas koplyčios stogas, bokštelis, kryžius, konservuotos autentiškos konstrukcijos, dangos ir puošybos elementai. Pagal išlikusias detales, segmentus ir ikonografiją restauruotas altorius, atkurtas balkonas ir lubų plafonas. Autentiški fragmentai palikti neuždažyti. Projekto vadovas architektas Saulius Mikalauskas sakė, kad pavyko panaudoti nemažai išlikusios autentiškos medžiagos. Pagal griuvėsiuose aptiktą koplyčios suolo šoninę dalį buvo pagaminti dabartiniai suolai. Antanavo koplyčia priklausė didikų Chrapovickių dvarui, vėliau kartu su juo atiteko dvarininkams Šabunevičiams. Naujieji savininkai ją XIX a. išpuošė nežinomų italų dailininkų tapyba. Sovietmečiu šis sakralinis statinys priklausė spirito gamyklai, kurią privatizavus koplyčia liko be šeimininko ir greitai sunyko.

2011 m. sausio 14–21 d., Nr. 1–2 (45–46)

Europos parkas baigė restauruoti Liubavo dvaro malūną

Liubavo dvaro malūnas-muziejus Vilniaus rajone pradėjo veikti nuo 2011 metų.

Liubavo dvaro malūno netoli Vilniaus restauracija baigta, jis pritaikytas muziejinei veiklai. Projektą „Liubavo dvaro vandens malūno restauravimas ir pritaikymas kultūros ir viešosioms reikmėms“ finansavo Lietuvos Respublika, Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija pagal Europos ekonominės erdvės finansinį mechanizmą. Skelto akmens mūro vandens malūnas su puošniu raudonų plytų karnizu taps vienu iš technikos paveldą reprezentuojančių objektų mūsų šalyje. Malūnas statytas 1902 m., ankstesnio malūno, minimo 1727 m. dvaro inventoriuje, vietoje. Pirmos žinios apie Liubavo dvare stovėjusį malūną siekia XVI amžių. Liubavo dvarą per pusės tūkstantmečio istoriją valdė Lietuvos politinio, kultūros ir dvasininkijos elito atstovai. Liubavo savininkais buvo didieji šalies kunigaikščiai, Mikalojus Radvila Rudasis, Golejevskiai, Krišpinai Kir-

šenšteinai, Teresė Tyzenhauzaitė, Tiškevičių ir Slizienių šeimos. Pirmasis iš Slizienių Liubave gyveno garsus XIX amžiaus Lietuvos skulptorius Rapolas Slizienis. Jis kartu su žmona Kamile Tiškevičiūte yra palaidotas Liubavo dvaro koplyčios-mauzoliejaus požemiuose. Lankytojų centras Liubavo dvaro malūne įrengtas buvusioje malūnininko gyvenamojoje patalpoje, o gamy-

binėse patalpose restauruoti malimo, sijojimo, kruopų gaminimo įrenginiai. Iš svarbesnių įrangos darbų paminėtina restauruota originali vandens turbina, transmisija, atkurtas maišų pakėlimo mechanizmas, įrengtos metalo ir medžio apdirbimo staklės, medienos pjovimo, skiedrų drožimo įrenginiai, pagal analogus atkurtas milvelis. Milvelius tarpukaryje iš malūnų išstūmė fabrikinė milo gamyba. „Restauruodami Liubavo dvaro malūną siekėme kuo mažiau pakeisti paveldo objektą, išsaugoti kuo daugiau autentiškų jo detalių. Norėjome, kad malūne jaustųsi pirmapradė jo atmosfera, pritaikymo elementai darniai įsilietų į bendrą visumą. Sunkiausia buvo rekonstruoti technologinę įrangą, nes nebuvo senųjų projektų. Teko ilgai nagrinėti įvairias likusias technologinės įrangos žymes malūno sienose, perdengimuose, pažinti įrengimų specifiką“, – pasakoja Liubavo dvaro muziejaus įkūrėjas, viešosios įstaigos Europos parko vadovas skulptorius Gintaras Karosas. GK inf.

Išsaugotame ir restauruotame vertingame kultūros paveldo objekte – malimo įranga.

Parodoje – Džiazo pasaulio akimirkos Naujam gyvenimui pakilo Antanavo koplyčia – unikalus medinis kultūros objektas, atspindintis liaudišką sakralinę statybą.

Šventoji kasdienybė Lilja VALATKIENĖ „Tapyboje nėra banalių spalvų, o tik lėkšti pigūs spalviniai deriniai. Tikroje tapyboje nėra banalių temų, o tik neįtikinantys siužetai, motyvai“, – sakė menotyrininkė Ramutė Rachlevičiūtė apie liaudies menininkės Elenos Kniūkštaitės paveikslus. Gėrėdamasis šios menininkės darbais tarytum išgyveni jų, regis, minkštą, švelnią išorinę formą, ne-

E.Kniūkštaitės angelai užmetę meškeres ne žuvelei, o mums, pasiklydusiems, gaudyti.

gudrią kompoziciją ir paprastučius figūrų siluetus. Bet kodėl jie tarsi stipriausias magnetas traukia sugrįžti, panirti į jų kone stebuklingą atmosferą ir patirti tokius seniai primirštus dailėje ir „nemadingus“ harmoningo buvimo su gamta ir savimi išgyvenimus. Pats didžiausias išmėginimas menininkui – rinktis sakralinę temą, religinius motyvus. Iš vienos pusės spaudžia profesionalūs vertintojai, reikalaudami, netgi budriai sergėdami, kad nebūtų nusikalstama autentiškai raiškai, meniškumui, iš kitos pusės – tie, kuriems tikėjimas brangus, jie ilgisi būtent menininko pagalbos, kad jis ištiestų ranką ir pritrauktų prie širdžiai brangių dalykų. Elena Kniūkštaitė traukia širdis ir įtikina profesionalus, nors jos vaizdai iš pirmo žvilgsnio tokie paprasti, lyg prieškarinėje močiutės maldaknygėje. Ir kvepia bičių vaško žvakėmis, praėjusių amžių mediena. Paroda Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4, Vilnius) veiks iki kovo 20 d.

Fotomenininkas R.Dailidė ieško džiazo muziką atitinkančios vizualiosios kalbos. Ričardo Dailidės nuotrauka

Fotomenininkas Ričardas Dailidė jau ne vienus metus gilinasi į savitą, paslaptingą ir permainingą džiazo pasaulį. Dairydamasis po sceną, užkulisius, repeticijų kambarius R.Dailidė ne tik dokumentuoja žinomų muzikantų gyvenimą – jis ieško džiazo muziką atitinkančios vizualiosios kalbos. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje eksponuojamoje fotoparodoje „Gyvenimas džiaze“ R.Dailidė užfiksavo formų ir spalvų žaismą, sukūrė sunkiai suvaldomos kaitos, garsų tėkmės pojūtį. R.Dalidė – daugelio meno parodų kuratorius ir seminarų dalyvis. Menininkas atstovavo Lietuvai tarptautinėse parodose Brazilijoje, Čekijoje, Vokietijoje, JAV, Estijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Kuboje, Latvijoje, Bulgarijoje ir kitose šalyse. Yra

pelnęs daugiau nei trisdešimt apdovanojimų. Menininkas yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, o nuo 1973-iųjų – šios kūrėjų organizacijos valdybos narys. 2002 ir 2007 m. apdovanotas Šiaulių miesto kultūros ir meno premijomis, 2007 m. – Šiaulių apskrities viršininko administracijos garbės ženklu. 2005 m. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija fotomenininkui suteikė meno kūrėjo statusą. R.Dailidės kūriniai saugomi Lietuvos fotomenininkų sąjungoje, Vašingtono fotografų asociacijoje, Maskvos A.S.Puškino, Šiaulių fotografijos, Lietuvos banko, Rokiškio krašto muziejuose ir kitose privačiose kolekcijose. Paroda Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje (Vilniaus g. 41, Vilnius) veiks iki vasario 10 d. GK inf.

Fantazija nuvedė į kosmosą Jaunas menininkas Rokas Beržiūnas, pasirinkęs akrilinę tapybą, nėrė į abstrakcijų gelmes. Molėtų krašto muziejaus meno galerijoje „Akcija M“ eksponuojamoje parodoje abstrakcijos nėra vien spalvomis kalbančios dėmės. R.Beržiūnas kviečia atsispirti nuo žemės ir pakilti į tikrą fantazijos, spalvų ir formų pasaulį, kuriame gyvena ryški šviesa ir visiška tamsa.

Paveikslai primena kosminius ūkus, meteorų skrydžius, sprogimus, žvaigždžių dulkių sklandymą, nežinomų planetų paviršius, kalnagūbrius, kosmose gyvenančios gyvybės šešėlius. Paroda „Abstrakcijos“ Molėtų krašto muziejaus meno galerijoje „Akcija M“ (Inturkės g. 4, Molėtai) veiks iki 2011 m. vasario 15 d. GK inf.

Dailininkas R.Beržiūnas kviečia pasinerti į literatūrinės fantazijos pasaulį. GK archyvo nuotraukos

2011 m. sausio 14–21 d., Nr. 1–2 (45–46)

Reklama

Gimtasis kraštas

24 Bulviniai kokorai išgarsino visą kaimą Gimtasis kraštas

Stalo istorijos

Kokoras – tai apskrudęs, savo forma didelį suplotą koldūną primenantis patiekalas iš bulvių. Nuo neatmenamų laikų jį meistriškai gamina Mackantiškių (Trakų rajonas) kaimo šeimininkės.

Virėja Daiva Morkūnienė kokorus gaminti išmoko iš savo močiutės. Autorės nuotraukos

skanaus!

Lietuviški barščiai 1 stiklinė rūkyto kumpio sultinio, pusė rauginto burokėlio, griežinėlis rūkyto kumpio, 1 svogūnas, 1 morka, 2 laurų lapai, petražolių, pipirų. Išvirkite rūkyto kumpio ar kitų rūkytų produktų sultinį. Jį perkoškite ir sudėkite šiaudeliais supjaustytą morką, vėliau – taip pat susmulkintą svogūną. Kai morka išvirs, sudėkite šiaudeliais supjaustytą raugintą burokėlį. Kad spalva būtų gražesnė, įpilkite pusę stiklinės raugintų burokėlių rūgštymo ir užvirinkite. Jei reikia, pagal skonį įberkite cukraus. Sriubą patiekite su grietine, supjaustytu virtu kumpiu bei atskirai virtomis karštomis bulvėmis. Gardinkite smulkiai kapotais krapais ir petražolėmis.

Senolių barščiai

2011 m. sausio 14–21 d., Nr. 1–2 (45–46)

Lilija VALATKIENĖ

Kaip pasigaminti kokorus

Iki šiol Mackantiškių kaimo gyventojus kaimynai juokais šaukia kokorais. Tie pyksta, įžeidimu laiko. „Močiutė sakydavo, kad tai – ubagų valgis“, – juokiasi virėja Daiva Morkūnienė. Ji iš šeimos moterų paveldėjo tradiciją gaminti šį kulinarinio paveldo patiekalą. Kodėl ubagų? „Pagaminti jį labai pigu. Bulvių juk visi ūkininkai turi, miltų tik saujelės reikia. Įplaki kiaušinį, jei turi. Jei jo nėra, tai ir nereikia. O įdarui tinka viskas. Turtingesni maltos mėsos dėdavo. Kai kurios šeimininkės įsigudrino įdarą gaminti iš miežių, kviečių kruopų, kimšdavo gr ybais ir morkomis, kai mėsos neturėdavo. Lašiniukų paspirgina, grietine užbalina – sotu, paprasta, pigu“, – pasakojo Daiva. Kokorus labiau tinka valgyti žiemą, kai žvarbu, snieguota. Pilvą prikemši, ir šalčiai nebaisūs. „Aukštadvario kavinėje „Du an-

Išvirkite bulvių su lupenomis (galima gaminti ir iš nuskustų bulvių, tačiau kvapas ir skonis bus kitas). Pravėsusias bulves nulupkite. Sumalkite su mėsmale. Jei bulvės birios, miltingos, įplakite 2 kiaušinius. Įdėkite truputį miltų, druskos. Paruoštą masę gerai išmaišykite. Formuodami kukulius, į vidų įdėkite įdaro. Jam reikės virtos jautienos, keptų svogūnų, pipirų, druskos, pievagrybių. Kokorus dėkite į aliejumi išteptą skardą ir kepkite pusvalandį 200 laipsnių temperatūros įkaitintoje orkaitėje. Padažui labai tinka kepinta šoninė su svogūnais ir grietine. Kam per riebu, galite naudoti tik grietinę. Kokorus tinka užgerti alumi, kefyru, arbata ar sultimis.

gelai“ gaminu sumodernintus kokorus – prikemšu į juos jautienos, keptais svogūnais paskaninto pievagrybių įdaro. Šis patiekalas labai populiarus, žmonės dažniausiai

užsisako dar papildomą porciją. O valgo kokorus ir žiemą per šalčius, ir vasarą po maudynių ežere“, – pasakojo virėja D.Morkūnienė. Namuose šeimininkė gamina įdarą iš smulkiai pjaustytos kiaulienos. Apkepina ją su svogūnais, paskanina druska, pipirais, įdeda tarkuotos morkos. Pagerintus kokorus labai mėgsta vaikai, o ir svečiai, prisivalgę jų, sunkiai nuo stalo pakyla.

Naminis burokėlių vynas Senąsias vyno gaminimo tradicijas puoselėja Kėdainių rajone, Vainotiškiuose, gyvenanti Vitalija Jamantienė. Moteris gamina itin retos rūšies naminį vyną iš raudonųjų burokėlių. Nijolė BARONIENĖ

Nusprendė pabandyti V.Jamantienė burokėlių vyno receptą sužinojo iš močiutės. „Buvo taip, kad su močiute kurį laiką sukomės toje pačioje virtuvėje. Matydama, kaip ji gamina naminį vyną iš raudonųjų burokėlių, nusprendžiau ir aš pabandyti“, – prisiminė Vitalija.

Smagiausia V.Jamantienei būna, kai paragavusieji neatspėja, iš ko vynas pagamintas. Vitalijos vynas labai panašus į močiutės, tikrai ne blogesnis. Nors pati tikrojo skonio nelabai atsimena, nes močiutė seniai mirusi.

Proporcijos – pagal nuotaiką Paklausta apie vyno receptą, moteris tikino, kad jis toks paprastas, jog nereikia nieko užsirašyti. Buro-

1,5 l vandens, 2 burokėliai, prieskoninių daržovių (morkų, petražolių, salierų, svogūnų, porų), 2–3 džiovinti grybai, 0,25– 0,5 l burokėlių rūgštymo, druskos, cukraus, 1 skiltelė česnako, 1 šaukštelis sviesto, 0,5 šaukšto miltų. Iš grybų, prieskoninių daržovių ir vandens išvirkite sultinį. Burokėlius nulupkite ir supjaustykite šiaudeliais arba stambiai sutarkuokite ir sudėkite į keptuvę. Pridėkite sviesto, pakepinkite, įberkite miltų, cukraus, druskos, išmaišykite, įpilkite burokėlių rūgštymo arba acto ir troškinkite. Kai burokėliai pasidarys pusiau minkšti, sudėkite šiaudeliais supjaustytus grybus, sutrintą česnaką ir dar patroškinkite. Paskui viską sudėkite į išvirtą, perkoštą sultinį ir pakaitinkite. Į sriubą galima įdėti virtų supjaustytų bulvių arba jas paduoti atskirai.

kėliai, vanduo, mielės, cukrus. Viskas. „Kiek ko dėti? Iš akies ar pagal nuotaiką, kaip kada. Tai nėra labai svarbu. Svarbiausia – sekti procesą ir laiku vyną perpilti“, – pasakojo moteris. Rūgstant vynui reikia būti atidžiam, nuolat ragauti. Pajutus, kad trūksta cukraus, pridėti šaukštą kitą. Beje, pailgi cilindriniai raudonieji burokėliai netinka. Ji šiam tikslui augina tradicinius – apvalius. Jie ir saldesni, ir raudonesni. „Prieš darydama vyną burokėlius apverdu. Tada sutarkuoju stambia trintuvės puse. Galima pjaustyti ir kubeliais, bet tai užima daugiau laiko. Tada užpilu vandeniu ir keletą minučių pavirinu“, – aiškino burokėlių vyną ne pirmus metus gaminanti Kėdainių krašto gyventoja. Vėliau, kai viralas atvėsta, bet neatšąla, į puodą ji beria cukrų, deda šiek tiek sausų mielių. Uždengia dangčiu ir pastato šiltoje vietoje. Jei mielių dedama daugiau, rūgimo procesas būna greitesnis, tad vynas išrūgsta greičiau.

Kantrybės išbandymas

„Pigu ir sveika“, – tikina Vitalija Jamantienė.

Martyno Vidzbelio nuotraukos

„Po 2–3 savaičių paragauju. Jei burokėlių gėrimas rūgštus, nupilu jį į kitą indą atskirdama burokėlių sunką nuo tirščių. Įberiu dar cukraus ir vėl palieku rūgti“, – aiškino moteris.

Burokėlių vynas – rožinės spalvos.

Praėjus maždaug mėnesiui, šeimininkė vyną vėl perpila. Jei trūksta cukraus, ištirpina ir pagardina vyną. Kai skystis tampa skaidrus ir gražiai rausvas, burokėlių vyną galima gerti. Pasak Vitalijos, kuo mažiau cukraus, tuo vynas sausesnis. Daugiau cukraus – skaniau, bet ir galva greičiau apsisuka. Stiprumas priklauso ir nuo brandinimo laiko: kuo ilgiau vynas bręsta, tuo daugiau laipsnių įgauna. Burokėlių vyno kvapas ir skonis labai įdomus ir paslaptingas. Nežinantieji, iš ko vynas pagamintas, iš spalvos spėja, kad tai raudonųjų vynuogių gėrimas. Tad mėgstančiosioms šeimininkauti toks receptas turėtų patikti. „Tik reikia atsiminti, kad burokėlių vyną gali gaminti kantrūs žmonės. Kiekvienas vyno perpylimas ir ragavimas nustatant reikalingą cukraus kiekį atima laiko, bet man toks žaidimas patinka. Būčiau laiminga, jei ir kiti gamintų tokį vyną. Juk tai mūsų tradicijos, kurias reikia saugoti“, – sakė jau garbaus amžiaus sulaukusi V.Jamantienė.

Gimtasis kraštas

2011 m. sausio 14–21 d., Nr. 1–2 (45–46)

Laisvalaikis

Horoskopai E

(sausio 17–23 d.)

Avinui prasidėję metai suteiks naujų galimybių verslo srityje ir profesinėje veikloje. Svarbiausia – nepražiopsoti progos ir laiku surengti reikiamas derybas. Šie sandoriai bus jums labai naudingi įvairiais požiūriais. Bendravimas su giminaičiais ir senais bičiuliais poilsio dienomis padės atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių.

Jaučiai turi nepamiršti santūrumo, nes nežabotas temperamentas gali sukelti rimtų kivirčų su jums svarbiais žmonėmis. Pirmiausia kritiškai vertinkite save, nemėginkite įtikinėti aplinkinių, kad esate visiškai teisūs. Tai tik padidintų įtampą.

Dvyniai neturėtų vengti bendrauti su naujais žmonėmis. Pažintys, kurias užmegsite kitą savaitę, labai pravers ateityje. Tik stenkitės nerodyti savo suinteresuotumo, palaukite, kol bus paprašyta jūsų pagalbos, ir tada galėsite pademonstruoti visus savo sugebėjimus. Antroje savaitės pusėje gausite pinigų.

Vėžys turės kaip reikiant padirbėti. Rūpesčių pakaktų keliems mėnesiams, bet sutvarkyti visus reikalus teks kur kas greičiau. Nors esate labai užsiėmę, daugiau dėmesio skirkite artimiems žmonėms. Artimiausiomis dienomis galite gauti pinigų.

Kryžiažodžių, išspausdintų praėjusiame GK numeryje, 18 p., atsakymai: Vertikaliai: Upė. Dėžė. Mėta. Korida. Bėda. Žana. Mama. Roma. Gaidys. Dėmė. Guma. Knituva. Šokiai. Lėlė. Romas. Kotas. Rogės. Denis. „Kalev“. Varis. Dievas. Pesas. Gidas. Rasis. Tolo. Laka. Zoro. Jama. Horizontaliai: Požėra. Plėvė. Dinama. Radom. Jėga. Šiluma. Gėda. Nuodėmė. Rodo. Kyla. „Comet“. Gana. Teisė. Pavėsis. Las. Vaida. Per. Plovas. Televizija. Sodas. Krosas. Lakas. Rami. Bosas. Skaičiais pažymėtuose langeliuose: EGLUTĖS. Vertikaliai: 1. Praskalas. 2. Tiurkai. 3. Speigas. 4. Kavalkada. 5. Lendrūnas. 7. Sąsiauris. 10. Darbastalis. 13. Prodiuseris. 14. Žaismas. 15. Etažerė. 20. Barškalas. 21. Malkėstas. 23. Aklakelis. 25. Pašukinis. 26. Katukas. 27. Mokslas. Horizontaliai: 5. Laikrodis. 6. Apynaktis. 8. Spartakiada. 9. Radža. 11. Žaislai. 12. Kupra. 16. Asbestas. 17. Atlaidai. 18. Ąsotis. 19. Želmuo. 22. Aparatas. 24. Trupmena. 28. Kasta. 29. Kalėdos. 30. Uoslė. 31. Entuziastai. 32. Staliukas. 33. Paršiukas. Skaičiais pažymėtuose langeliuose: LINKSMA ŠVENTĖ.

(Užs. 13)

Pasijuokime – Mokytoja, ar galima bausti žmogų už tai, ko jis nepadarė? – klausia Petriukas. – Žinoma, ne, – užtikrina mokytoja. – Tai gerai, nes aš nepadariau namų darbų... ••• – Kuo geriausia užgerti meksikietiškus patiekalus? – Tekila. – Vokiškus patiekalus? – Alumi. – Itališkus patiekalus? – Vynu. – Rusiškus patiekalus? – Rusiškus patiekalus reikia ne užgerti, o užkąsti!.. ••• Du atomai geria bare, staiga vienas sako: – Aš ką tik praradau viena savo elektroną. – Tu tuo tikras? – Taip, aš pasidariau teigiamas. ••• Žmogui sutriko regėjimas – akyse ėmė šokinėti juodi taškeliai, tad jis nuėjo pas akių ligų gydytoją. Okulistas, patikrinęs jo akis, liepė pacientui įsigyti akinius. Po savaitės sutikęs žmogų gydytojas klausia: – Na, ar padėjo mano rekomenduoti akiniai? – Labai padėjo, gydytojau. Dabar tie šokinėjantys juodi taškai gerokai ryškesni. Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

(Užs. 4)

Svarstyklėms artimiausiomis dienomis netrūks entuziazmo ir atkaklumo. Tai leis išspręsti visas iškylančias problemas. Jūsų sugebėjimas rasti teisingus sprendimus ir artimų žmonių parama padės pasiekti užsibrėžtą tikslą. Ateinančiomis dienomis galėsite įgyvendinti savo senus sumanymus savišvietos srityje.

Skorpionas kitą savaitę turi rodyti iniciatyvą, ji jums padės pasiekti laimėjimų visose gyvenimo srityse. Galite daug nuveikti darbe, jei būsite drausmingi ir susikaupę. Metas palankus naujoms pažintims su priešingos lyties atstovais ir jau užmegztų santykių stiprinimui.

Šauliai turi atitrūkti nuo nuolatinių minčių apie darbą, ten viskas klojasi labai gerai. Daugiau dėmesio skirkite mylimiems žmonėms, o ne kolegoms. Kuo daugiau vakarų praleiskite su šeimos nariais. Šis metas idealiai tinka ateities planams apgalvoti. Numatykite strategiją ir griežtai jos laikykitės, tai garantuos sėkmę.

Ožiaragis šių metų pradžioje gali laukti vyresnybės pasiūlymo pereiti į atsakingesnes pareigas. Nors naujoje vietoje viską turėsite pradėti iš pradžių, tegul jūsų tai nebaugina – visos su darbu susijusios permainos bus teigiamos ir padės jums atskleisti savo kūrybinį potencialą.

Liūtai kitą savaitę turės progos puikiai pasirodyti: jūs lengvai atliksite darbą, išspręsite verslo problemas, pagerinsite materialinę padėtį, užmegsite reikalingų pažinčių. Vienintelis patarimas – nereikia pernelyg skubėti.

pavyks smarkiai pakelti savo autoritetą darbe, atlikus atsakingą vadovybės įpareigojimą. Jei pasistengsite, niekas nesutrukdys pasiekti norimą rezultatą. Ateinanti savaitė bus labai sėkminga verslininkams. Nudžiugins neblogos piniginės įplaukos.

JMergelėms Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Vandeniai kitą savaitę turės kaip reikiant padirbėti, nes reikalai metų pradžioje bus tvarkomi labai lėtai ir teks skirti daugiau jėgų ir laiko, kad būtų pasiekti numatyti rezultatai. Atkreipkite dėmesį į savo trūkumus ir pasistenkite juos ištaisyti. Žuvims šiek tiek trūks pinigų, todėl didelių pirkinių ateinančią savaitę teks atsisakyti. Vėliau padėtis ims gerėti, nes gausite avansą, bet išlaidauti be priežasties kol kas neverta. Bendraudami su mylimu žmogumi kontroliuokite savo emocijas ir žodžius.

2011 m. sausio 14–21 d., Nr. 1–2 (45–46)

Gimtasis kraštas

Laisvalaikis

Lietuvaitės Europos sostuose Lietuvos istorijoje ne viena dešimtis valdovų dukterų buvo ištekintos į kitų šalių monarchų rūmus. Lietuvos valdovų (visų pirma Gediminaičių dinastijos) kraujas iki šiol teka įvairių Europos karališkųjų dinastijų atstovų gyslomis. Dausprungaitė Mindaugo brolio Dausprungo duktė – pirmoji rašytiniuose šaltiniuose minima lietuvių kunigaikštytė, nutekėjusi į svečius kraštus. XIII a. viduryje ji ištekinta už Haličo-Voluinės (dabartinėje Ukrainoje) kunigaikščio Danieliaus ir kartu su juo buvo vainikuota visos Rusios karaliene.

Gaudimantė Lietuvos valdovo Traidenio duktė 1279 m. ištekėjo už Mazovijos (dabartinėje Lenkikijoje) kunigaikščio Boleslovo II. Pakrikštyta ji gavo Sofijos (lenkiškai – Zofia) vardą. Vienam savo sūnų, būsimam Mazovijos kunigaikščiui, ji suteikė pagonišką see-

nelio Traidenio vardą. Kunigaikštienė su vyru išgyveno devynetą metų (mirė 1288 m.).

Aldona Ypač daug dukterų į svečius kraštus ištekino Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas: Aigustę Anastaziją – į Maskvą, Mariją (jos pagoniškas vardas nežinomas) – į Tverę, Eutemiją Mariją – į Haličą. Į Lenkiją iškeliavo Danutė Elžbieta ir Aldona Ona. Aldo Aldona buvo ištekinta už būsimojo Lenkijos karabūsi liaus Kazimiero III Dilia džiojo. 1325 m. pavad sarį, vos atvykusi į Krokuvą, ji buvo pakrikštyta, o spalį įvyko vestuvės. Aldona k Ona kartu su vyru VaO velio katedroje buvo kaveli

rūnuota Lenkijos karaliene. Pora susilaukė dviejų dukterų: Elžbietos ir Kunigundos. Aldona Ona mirė 1339 m., būdama apie trisdešimties metų amžiaus. Ji tapo pirmąja moterimi, palaidota Lenkijos valdovų panteone – Vavelio katedroje. Aldonos dukterys taip pat sėkmingai ištekėjo: Kunigunda – už Pamario kunigaikščio Boguslavo V, o Elžbieta – už Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Liudviko IV Bavaro. Per Aldonos Gedminaitės palikuonis lietuviško kraujo turi kai kurios iki šiol gyvuojančios monarchų šeimos, dabartinės Didžiosios Britanijos ir Danijos karalienės.

Ringailė Gedimino sūnaus Kęstučio dukters (Vytauto Didžiojo sesers) istorija dramatiška. Ringailę iš pirmo žvilgsnio įsimylėjo Polocko vyskupijos

elektas Henrikas. Praėjus dviem savaitėms jie susituokė. Tačiau dėl meilės atsisakęs vyskupo posto Henrikas sumokėjo gyvybe – netrukus po vestuvių buvo nunuodytas. Antrą kartą Ringailė ištekėjo už Moldovos kunigaikščio Aleksandro Gerojo, susilaukė sūnaus Stečkos (Stepono). Po vyro mirties buvo nužudyta posūnio.

Sofija Vytautaitė Vytautas Didysis neturėjo sūnų. Vienintelė jo palikuonė, duktė Sofija, buvo tvirto būdo, plačių užmojų. Ji gimė apie 1371 m. Senuosiuose Trakuose. Būdama vos penkiolikos, tuomečiu valdovų papročiu, buvo

Pasijuokime ime •••

Sūnus klausia savo vienišos mamos: – Mama, o kas mano tėtis? – Kalėdų Senelis!– piktai atsako mama. – Kaip tai? – stebisi vaikas. – Atėjo naktį, paliko dovanėlę, ir daugiau jo niekas nematė...

Vienas draugas užeina pas kitą į namus. – Ką ten naktimis meistrauji? – Uošvei kėdę – Dar daug liko? – Neee, tik elektros laidus pritaisyti. •••

Tikybos mokytojas klausia Petriu-

•••

Mokytoja klausia: – Kaip atsiranda rasa? Petriukas atsako: – Žemė taip greitai sukasi aplink Saulę, kad net suprakaituoja.

ko: – Tu meldiesi prieš valgį? – Ne, mano mama skaniai gamina... •••

Chirurgas sako pacientui: – Rytoj šalinsime jums kairįjį plau-

•••

Negalvok. Jei galvoji – nekalbėk. Jei galvoji ir kalbi – nerašyk. Jei galvoji, kalbi ir rašai – nepasirašinėk. Jei galvoji, kalbi, rašai ir pasirašai – nesistebėk.

tį. – Bet mano plaučiai visiškai sveiki, – stebisi pacientas. – Plaučiai sveiki, bet kepenys jau nebetelpa.

. Netiketas Zvilgsnis v

Raudona kaip uoga!

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Atsakymą sužinosite kitame GK numeryje.

sužieduota su Maskvos kunigaikščio Dimitrijaus Doniečio sūnumi Vasilijumi. Tapęs didžiuoju kunigaikščiu, 1390 m. jis parsivežė nuotaką į Maskvą. Vestuvių puota truko visą mėnesį. Santuokoje su Vasilijumi Sofija išgyveno 35 metus ir susilaukė penkių sūnų bei keturių dukterų. Deja, penki vaikai mirė maži. Sofija buvo itin veikli politikė, valstybės ūkio tvarkytoja ir netgi gynybos organizatorė. 1451 m. ji vadovavo mūšiui su Maskvą apgulusiais mongolais-totoriais. Priešai buvo sėkmingai atremti. Rusijos raidai įtakos turėjo Sofijos teisynas, kuriame buvo reglamentuotos dalinių kunigaikščių teisės. Mirus vyrui Vasilijui I, Sofija pasirūpino, kad sostas atitektų sūnui Vasilijui II, kuriam tuomet tebuvo dešimt metų. Ji aktyviai rėmė sūnų ir gynė jo sostą nuo varžovų. Vasilijus II buvo patekęs į priešų rankas ir apakintas, o Sofija – ištremta. Bet vėliau Vasilijus II susigrąžino sostą ir sėkmingai valdė padedamas išmintingos motinos. Senatvėje Sofija tapo vienuole ir gavo Sinklitikijos vardą. Ji mirė perkopusi 80 metų, buvo palaidota Kremliuje, Dangun Žengimo cerkvėje. Rusijos istorijoje ji tapo pirmąja moterimi valdove, ne vien kunigaikščio žmona ir jo vaikų motina.

Gimtasis kraštas

2011 m. sausio 14–21 d., Nr. 1–2 (45–46)

TV programa LTV2

Sausio 17, pirmadienis

8.00 8.30 9.00 11.30 12.00 12.50 13.30 14.20 14.50

„Komisaras Reksas“.

„Vertėja“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 Stilius (k.). 11.00 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.00 Trembita. 12.15 Haris ir Hendersonai (k.). 12.45 Duokim garo (k.). 14.30 Savaitė (k.). 15.00 Klausimėlis.lt (k.). 15.15 Serialas „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.35 Amžininkai. Blokados auksas. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Savaitės atgarsiai. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Savaitės atgarsiai. 22.15 „Specialioji jūrų policijos tarnyba“. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Fantastinis serialas „Neįtikėtinos istorijos“.

5.50 Teleparduotuvė. 6.20 „Deksterio laboratorija“. 6.50 Animac. serialas „Kaukė“. 7.20 „Tomo ir Džerio nuotykiai (k.). 7.50 „Kur dingo Eliza?“ 8.55 Super KK2 (k.). (N-7) 9.55 Fantastinė komedija „Simona“ (k.) (2002 m., JAV). (N-7) 11.55 Dviračio šou. 12.30 „Atskalūnas“. 13.25 „Mano draugė beždžionėlė“. 13.55 „Linksmieji Tomas ir Džeris“. 14.25 Telenovelė. „Teresa“. 15.25 „Intrigų dvaras“. 16.25 Telenovelė „Moters auka“. 17.30 Kryžminė ugnis. 18.30 Susitikime virtuvėje. Kulinarinė laida. 18.45 Žinios. 19.10 KK2. (N-7) 19.40 Nuo... Iki... 20.30 Kažkas atsitiko. 21.05 „Pričiupom! (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 Trileris „Vertėja“. (2005 m., JAV, Prancūzija, D. Britanija). (N-7) 0.10 „Detektyvė Džonson“. (N-7)

„Išvaduotojas“.

6.25 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.40 12.25 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 19.40 20.30 21.10 21.45 22.00 23.00 24.00 1.00

Teleparduotuvė. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. „Mano vardas Erlas“. „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Amžini jausmai“. (N-7) Komedija „Auklė“ (1999 m., JAV, Vengrija). (N-7) Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. „Padaužos bebriukai“. „Katašunis“. Serialas „Slaptasis agentas Konoras“. „Heraklis“. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Klonas“. (N-7) „Meilės jūra“. „Naisių vasara“. (N-7) TV3 žinios. „Drąsos kaina“. (N-7) Kodėl? Gyvenimas yra gražus. „Moterys meluoja geriau“. (N-7) TV3 vakaro žinios. „Nusivylusios namų šeimininkės“. (N-7) „CSI Majamis“. (N-7) „Išvaduotojas“. (N-14) „Spec. būrys“. (N-14)

Amerikos talentai IV.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos. 7.45 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“ (k.). 8.45 Atvirai su žvaigžde (k.). 9.45 Šeštadienio rytas (k.). 10.45 „Dapkai ir Butkai II“ (k.). 11.20 Televitrina. 11.50 „Mentai IX. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 13.00 Melodrama „Svajonių viešbutis: Arabų Emyratai. Dubajus“ (k.). 15.00 Smagiausios akimirkos. 15.30 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“. 16.25 „Dapkai ir Butkai II“ . 17.00 Atvirai su žvaigžde. 18.00 Karštas vakaras. 18.45 „Mentai IX. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.25 Sąmokslo teorija. 21.30 Amerikos talentai IV. 23.20 Dakaras 2011. 23.50 „Liejyklos gatvė“ (k.). 0.50 „Specialusis dalinys“ (k.). (N-7) 1.50 Bamba. (S)

„Ties riba“.

6.00 Labas rytas. 9.00 Serialas „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Ant svarstyklių. 12.00 Vilniaus albumas. 12.15 „Haris ir Hendersonai (k.). 12.45 Ryto suktinis su Zita Kelmickaitė (k.). 14.15 Linksmoji šeimynėlė (k.). 14.45 Pasaulio panorama (k.). 15.15 Serialas „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Pinigų karta. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Nacionalinė paieškų tarnyba. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Nacionalinė paieškų tarnyba. 22.15 „Dingę“. (N-7) 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Fantastinis serialas „Neįtikėtinos istorijos“.

6.20 „Deksterio laboratorija“. 6.50 Animac. serialas „Kaukė“. 7.20 „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Kur dingo Eliza?“ 8.55 FTB (k.). 9.50 Valanda su Rūta (k.). 11.20 Kažkas atsitiko (k.). 11.55 Dviračio šou (k.). 12.25 „Atskalūnas“ (k.). 13.25 „Mano draugė beždžionėlė“. 13.55 „Linksmieji Tomas ir Džeris“. 14.25 „Teresa“. 15.25 „Intrigų dvaras“. 16.25 Telenovelė „Moters auka“. 17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.10 KK2. (N-7) 19.40 Abipus sienos. 20.30 Neišgalvoti gyvenimai. 21.05 Pričiupom! (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 „Mentalistas“. (N-7) 23.30 „Ties riba“. (N-14) 0.30 „Grožio peilis“. (N-14) 1.30 „Išrinktieji“. (N-14)

„Žvilgsnis į ateitį“.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.35 11.25 12.00 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 19.40 20.30 21.10 21.45 22.00 22.05 23.05 0.05 1.05

Teleparduotuvė. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Biuras“. „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Amžini jausmai“. (N-7) Paskutinė instancija. Gyvenimas yra gražus. Akistata. „Padaužos bebriukai“. „Katašunis“. „Slaptasis agentas Konoras“. „Heraklis“. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. „Klonas“. (N-7) „Meilės jūra“. (N-7) „Naisių vasara“. (N-7) TV3 žinios. „Drąsos kaina“. (N-7) Prieš srovę. (N-7) Žiūrim, ką turim. „Moterys meluoja geriau“. (N-7) TV3 vakaro žinios. Eurolygos apžvalga. Drama „Žvilgsnis į ateitį“. (N-14) „CSI kriminalistai“. (N-7) „Išvaduotojas“. (N-14) „Spec. būrys“. (N-14)

19.05 20.40 21.20 22.00 24.00 0.45

TV1 9.05 „ Mano draugė beždžionėlė“. 9.30 „Monstrų klubas“. 9.55 „Ogis ir tarakonai“. 10.20 „Džekio Čano nuotykiai” (k.). 10.45 „Supermergaitės”. 11.10 „ Katinas ir kanarėlė“ 12.00 „Šiupininis“. 12.00 „Įstatymas ir tvarka”. (N-7) 13.00 „Atskalūnas“. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Mano draugė beždžionėlė“. 15.00 „Likimo kerai. 16.00 „Jos vardas Nikita“. 17.00 „Atskalūnas”. (N-7) 18.00 Pokalbių laida apie sveikatą „Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai“. (N-7) 18.57 Žodis – ne žvirblis.

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

LTV2

Sausio 18, antradienis

„Dingę“.

15.20 16.00 16.30 17.00 17.15 18.05

Tele bim-bam. Gustavo enciklopedija. Labas rytas. Muzikos pasaulio žvaigždės (k.). Veidai. Stasys Žlibinas (k.). Muzikos istorijos. Muzikos kalbos diplomatija (k.). „Makleodo dukterys“. Etnokultūros ratas (k.). Kulinarinės kelionės (k.). Durys atsidaro Tele bim-bam. Gustavo enciklopedija. Kultūrų kryžkelė. Miesto kodas (k.). Pasaulio dokumentika. Kinijos miškai. Serialas „ Puaro“. Septynios Kauno dienos. Žmonės kaip žmonės. Premjera. „Mažoji Maskva“. Melodrama. Panorama. „Specialioji jūrų policijos tarnyba“.

„Šėtoniškas bunkeris“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos (k.). 7.45 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“ (k.). 8.45 Atvirai su žvaigžde (k.). 9.45 Sekmadienio rytas (k.). 10.45 „Dapkai ir Butkai II“ (k.). 11.20 Televitrina. 11.50 „Mentai IX . Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 13.00 Komedija „Savas“ (k.). (N-7) 15.00 Smagiausios akimirkos. 15.30 „Rohanas“. 16.25 „Dapkai ir Butkai III“. 17.00 Atvirai su žvaigžde. 18.00 Karštas vakaras. 18.45 „Mentai IX. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.25 Mano šaunioji sodyba (k.). 21.00 Geras filmas. Trileris „Šėtoniškas bunkeris“ (2008 m., D. Britanija). (N-14) 23.00 Dakaras 2011. 23.30 „Liejyklos gatvė“ (k.). 0.10 „Specialusis dalinys“ (k.). (N-7) 1.30 Tauro ragas. 2.00 Bamba. (S)

8.00 Gustavo enciklopedija. 8.25 „Stebuklingas Gaveino kristalas“. 8.40 „Robotukas“. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. 12.00 Miesto kodas (k.). 12.55 Septynios Kauno dienos. 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Laiko ženklai (k.). 15.15 Žmonės kaip žmonės (k.). 16.00 Gustavo enciklopedija. 16.25 „Stebuklingas Gaveino kristalas“. 16.40 „Robotukas“. 17.00 Kultūrų kryžkelė. Trembita. 17.15 Kultūros metraščiai. Kelionė į Kražius. 18.05 Veidai. 19.05 LTV aukso fondas. „Kukučių sakmės“. 2 d. TV filmas. 20.30 Kasdienybės aitvarai. 21.10 Vizijos ir tikrovė. Žemutinė pilis – Vilniaus perlas, senosios Lietuvos valstybingumo simbolis. 22.00 Durys atsidaro. 22.35 Pasaulio dokumentika. Kai gandras nuvilia. 23.05 Pasaulio dokumentika. Proto šturmas. 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. 24.00 Panorama. 0.45 „Gyvenimas pagal uošvius“.

TV1 9.05 „ Mano draugė beždžionėlė“. 9.30 „Monstrų klubas“. 9.55 „Ogis ir tarakonai”. 10.20 „Fantastiškas ketvertas”. 10.45 „Supermergaitės”. 11.10 „Katinas ir kanarėlė“ 12.00 „Įstatymas ir tvarka“. 13.00 „Atskalūnas“. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Mano draugė beždžionėlė“.

5.00 LR himnas. 5.07 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai.

19.00 „Kur dingo Eliza“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka“. 21.00 Komedija „Tai bent mamytė!“ (N-7) 22.40 „Pasivaikščiojimai“. A.Gelūnas. LR kultūros ministras (k). 23.15 „Kelias per ramunes“.

TV6 10.20 Teleparduotuvė 10.35 „Išlikimas“. Nuotykių šou. 11.30 „Angelas“. 12.15 „Kobra 11“. 13.10 „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. 13.35 „Darbštuolis Tedas“. 14.05 „Nenugalimas banzuke“. Realybės šou. 14.30 Teleparduotuvė 15.00 Detektyvas „Monkas“. 15.50 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 16.10 „Išlikimas“. 17.05 „Angelas“. 18.00 „Kobra 11“. 19.00 „CSI Niujorkas“. 20.00 „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. 20.30 „Darbštuolis Tedas“. 21.00 „Nenugalimas banzuke“. 21.30 „Beždžionė žudikė“. Trileris. 23.10 „Pinklės“. 0.05 Detektyvas „Monkas“.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Humoro laida „Griūk negyvas!“ (N-7) 8.10 Skonio reikalas (k.). 9.00 Kas tu toks (k.). 9.50 Super L.T. (k.). 10.20 Griūk negyvas! (N-7) 10.35 „Pasiduodu! Aš – žvaigždė!” Realybės šou. (N-7) 11.30 Šiandien kimba. 12.00 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). 12.50 24/7 (k.). 5.00 5.07 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30

15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 23.00 24.00

LR himnas. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai. Laida 112. Tarp Rytų ir Vakarų. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Namai namučiai. Atsiliepk dainoj. Laida rusų kalba.

„Likimo kerai“. „Jos vardas Nikita”. „Atskalūnas”. „Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai“ „Kur dingo Eliza?” „Įstatymas ir tvarka”. Veiksmo f. „Įtikinamas motyvas“. (N-14) „Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai“. „Jos vardas Nikita”.

TV6 9.45 10.00 10.30 11.30 12.20 13.10 13.35 14.00 14.30 15.00 15.50 16.10 17.05 18.00 19.00 20.00 20.30 21.00 21.30 23.10 0.05

Teleparduotuvė Tavo augintinis. „Išlikimas“. „Angelas“. „Kobra 11“. „Kaip aš susipažinau su jūsų mama “. „Darbštuolis Tedas“. Komedija. „Nenugalimas banzuke“. Realybės šou. Teleparduotuvė Detektyvas „Monkas“. Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai „Išlikimas“. „Angelas“. „Kobra 11“. „CSI Majamis“. „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“ „Darbštuolis Tedas“. „Nenugalimas banzuke“. „Nindzės kaukė“. Veiksmo f. „Pinklės“. Detektyvas „Monkas“.

9.50 10.20 10.35 11.30 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10

20.00 20.20 20.25 21.00 21.47 21.50 22.20 23.35 0.25

Griūk negyvas! (N-7) Skonio reikalas (k.). Super L.T. (k.). (N-7) TV parduotuvė. Žinios. Orai. Teletabiai. Žinios. Kas tu toks? (k.). Žinios. Naša Raša. (N-7) Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. „20 minučių“. Informacinė laida. Orai. Super L.T. (N-7) Reporteris. Orai. Dok Griūk negyvas!” Naša Raša. Kas tu toks? Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Mados nuosprendis. 12.25 Noriu žinoti. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 „Jeralaš”. 14.30 Susituokime. 15.25 Detektyvai. 16.05 TV serialas „Sužadėtuvių žiedas”. 17.10 Federalinis teisėjas. 18.10 TV serialas „Pėdsakas”. 19.00 Lauk manęs. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.00 Aš noriu būti meras. 21.10 TV serialas „Daktaras Tyrsa”. 22.10 Specialus tyrimas. 23.10 Lietuvos „Laikas”. 23.15 TV serialas „Jūrų patrulis”. 0.15 Susituokime. 1.00 Muzikinis kanalas. 17.03 18.10 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48 22.58

12.00 12.50 13.40 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.17 18.20 19.00 19.05 20.00 20.25 21.00 21.47 21.50 22.20 23.35 0.25

Antra pavara. Dienos tema. Gera girdėti. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis. Tarp Rytų ir Vakarų. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. V.Šimborska. LR himnas.

Kas tu toks? (k.). Reporteris (k.). Griūk negyvas! (N-7) Super L.T. (k.). (N-7) TV parduotuvė. Žinios. Orai. Teletabiai. Žinios. Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). Žinios. Orai. Naša Raša. (N-7) Žinios. Orai Kas tu toks? 20 minučių. Super L.T. (N-7) Reporteris. Orai. Griūk negyvas! (N-7) Naša Raša. (N-7) Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras. Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas

7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Mados nuosprendis. 12.25 Noriu žinoti. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.20 Detektyvai. 16.00 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 17.00 Federalinis teisėjas. 18.05 Tegul kalba. 19.10 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.00 Aš noriu būti meras. 21.10 TV serialas „Daktaras Tyrsa”. 22.10 Išgelbėti bet kokia kaina. 23.15 Lietuvos „Laikas”. 23.20 TV serialas „Jūrų patrulis”. 0.20 Susituokime. 1.05 Muzikinis kanalas.

Spaudos puslapiai. Laida 112. Ant svarstyklių. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Litas prie lito. Nemunais į laisvę. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema.

19.03S 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48 22.58

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 9.00

13.40 14.10 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.05

18.30 Mažoji studija. Kultūra ir religija. veikinimų ratas. Vakaro pasaka. Gamta – visų namai. Mažoji studija. Dievo žodis. Ant svarstyklių. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. M.Stankus. LR himnas.

2011 m. sausio 14–21 d., Nr. 1–2 (45–46)

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2

Sausio 19, trečiadienis

8.00 8.25 8.35 9.00 11.30 12.00 12.55 13.30 14.20 15.15 16.00 16.25 16.35 17.00 17.15

Teisė žinoti.

„Mirtinas greitis 2“.

6.00 Labas rytas. 9.00 Serialas „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 12.00 Rusų gatvė. 12.15 „Haris ir Hendersonai (k.). 12.45 Sveikinimų koncertas (k.). 15.15 Serialas „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Žurnalisto tyrimas. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Teisė žinoti. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Teisė žinoti. 22.15 „24 valandos“. (N-14) 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Fantastinis serialas „Neįtikėtinos istorijos“.

6.20 „Deksterio laboratorija“. 6.50 Animac. serialas „Kaukė“. 7.20 „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Kur dingo Eliza?“ 8.55 Abipus sienos (k.). 9.50 Snieguolius ir 7 nykštukės. Žydrasis žiburėlis 2011 (k). 12.25 „Atskalūnas“. (N-7) 13.25 „Mano draugė beždžionėlė“. 13.55 „Linksmieji Tomas ir Džeris“. 14.25 „Teresa“. 15.25 „Intrigų dvaras“. 16.25 „Moters auka“. 17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikimas virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.10 KK2. (N-7) 19.40 FTB. 20.30 Farai. 21.05 Pričiupom! (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 Veiksmo f. „Mirtinas greitis 2“ (2001 m., JAV). (N-7) 0.20 „Grožio peilis“. (N-14) 1.20 „Išrinktieji“. (N-14)

Akistata.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.35 11.30 12.20 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 19.40 20.30 21.10 21.45 22.00 23.00 24.00 1.00

Teleparduotuvė. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Biuras“. (N-7) „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Amžini jausmai“. (N-7) Kodėl? Prieš srovę. Skubi pagalba 112. „Padaužos bebriukai“. „Katašunis“. Serialas „Slaptasis agentas Konoras“. „Heraklis“. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Klonas“. (N-7) „Meilės jūra“. (N-7) „Naisių vasara“. (N-7) TV3 žinios. „Drąsos kaina“. (N-7) Akistata. (N-7) Dar pažiūrėsim... (N-7) „Moterys meluoja geriau“. (N-7) TV3 vakaro žinios. Drama „Daktaras Hausas“. (N-14) „CSI kriminalistai“. (N-7) „Išvaduotojas“. (N-14) „Spec. būrys“. (N-14)

Karštas vakaras.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos. 7.45 „Rahanas“ (k.). 8.45 Atvirai su žvaigžde (k.). 9.45 Tarp miesto ir kaimo (k.). 10.45 „Dapkai ir Butkai II“ (k.). 11.20 Televitrina. 11.50 „Mentai IX. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 13.00 Veiksmo f. „Šešios baimės savaitės“ (k.). (N-7) 15.00 Smagiausios akimirkos 15.30 „Rahanas“. 16.25 „Dapkai ir Butkai III“. 17.00 Atvirai su žvaigžde. 18.00 Karštas vakaras. 18.45 „Mentai IX. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.25 Mano šaunioji sodyba (k.). 21.00 Geras filmas. Karo trileris „Oro tiltas“ (2006 m., Vokietija). (N-7) 23.00 Karštas vakaras (k.). 23.45 Veiksmo drama „Rembo IV“ (k.). (N-7) 1.45 Statybų TV (k.). 2.15 Bamba. (S)

18.05 19.05 20.40 21.25 22.00 22.35 23.00

23.30 24.00 0.45

9.05 „Mano draugė beždžionėlė „. 9.30 „Monstrų klubas“. 9.55 „Jūreivio Popajaus nuotykiai“. 10.20 „Fantastiškas ketvertas”. 10.45 „Supermergaitės”. 11.10 „Katinas ir kanarėlė“. 12.00 „Įstatymas ir tvarka”. 13.00 „Atskalūnas”. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Mano draugė beždžionėlė”. 15.00 „Likimo kerai”.

5.00 5.07 5.45 6.03 6.30 10.03

8.00 8.30 9.00 11.30 12.00 13.00 13.30 14.20 15.15 16.00 16.30 17.00 17.15

„Nacionalinis saugumas“.

6.00 Labas rytas. 9.00 Serialas „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Forumas. 11.00 Menora. 12.15 „Haris ir Hendersonai“. 12.45 Tūkstantmečio vaikai (k.). 14.05 Gustavo enciklopedija (k.). 15.15 Serialas „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. 19.45 Gamtos patruliai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Universitetų žinių lyga „Ateities lyderiai“. Susitinka ISM ir M.Romerio komandos. Pertraukoje – 22.04 Loterija „Perlas“. 22.55 Klausimėlis.lt. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Neįtikėtinos istorijos“. (N-7)

6.20 „Deksterio laboratorija“. 6.50 Animac. serialas „Kaukė“. 7.20 „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Kur dingo Eliza?“ 8.55 Nuo... Iki... (k.). 9.45 Lietuvos daina (k.). 12.00 Dviračio šou (k.). 12.25 „Atskalūnas“. (N-7) 13.25 „Mano draugė beždžionėlė“. 13.55 „Linksmieji Tomas ir Džeris“. 14.25 „Teresa“. 15.25 „Intrigų dvaras“. 16.25 „Moters auka“. 17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.06 „Ūkiškas požiūris“. Informacinė laida. 19.10 KK2. (N-7) 19.40 Valanda su Rūta. 21.05 Žvaigždžių klubas. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 Veiksmo komedija „Nacionalinis saugumas“ (2003 m. JAV). (N-7) 0.10 „Grožio peilis“. 1.10 Sveikatos ABC (k.).

Paskutinė instancija.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.35 11.15 12.00 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 19.40 20.30 21.10 21.45 22.00

23.00 24.00 1.00

Teleparduotuvė. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Biuras“. (N-7) „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Amžini jausmai“. (N-7) Žiūrim ką turim. (N-7) Dar pažiūrėsim... (N-7) Vaikų balsas. (N-7) „Padaužos bebriukai“. „Katašunis“. Serialas „Slaptasis agentas Konoras“. „Heraklis“. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Klonas“. (N-7) „Meilės sukūryje“. (N-7) „Naisių vasara“. (N-7) TV3 žinios. „Drąsos kaina“. (N-7) Paskutinė instancija. (N-7) Skubi pagalba 112. (N-7) „Moterys meluoja geriau“. (N-7) TV3 vakaro žinios. Kriminalinė drama „Gyvenimas“ (2007 m., JAV). (N-14) „Kaulai“. (N-14) „Išvaduotojas“. (N-14) „Spec. būrys“. (N-14)

Atvirai su žvaigžde.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos. 7.45 „Rahanas“ (k.). 8.45 Atvirai su žvaigžde (k.). 9.45 Be recepto (k.). 10.15 Girių horizontai (k.). 10.45 „Dapkai ir Butkai III“ (k.). 11.20 Televitrina. 11.50 „Mentai IX . Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 13.00 Veiksmo f. „Šešios baimės savaitės“ (k.). (N-7) 15.00 Smagiausios akimirkos. 16.00 „Rahanas“. 16.25 „Dapkai ir Butkai III“. 17.00 Atvirai su žvaigžde. 18.00 Karštas vakaras. 18.45 „Mentai IX . Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.25 Mano šaunioji sodyba (k.). 21.00 Geras filmas. Karo trileris „Oro tiltas“ (2006 m., Vokietija). (N-7) 23.00 Karštas vakaras (k.). 23.45 Veiksmo f. „Pabėgusi Džein“ (k.). (N-14) 1.45 Autopilotas. 2.15 Bamba. (S)

16.00 „Jos vardas Nikita”. 17.00 „Atskalūnas“. 18.00 „Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai”. 19.00 „Kur dingo Eliza?” 20.00 „Įstatymas ir tvarka“. 21.00 Drama „Laiko nesustabdysi“. (N-7) 22.50 „Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai”. 23.50 „Jos vardas Nikita”.

TV6 10.15 10.30 11.20 12.15 13.10 13.40 14.05 14.30 15.00 15.50 16.10 17.05 18.00 19.00 20.00 20.30 21.00 21.30 23.10 0.05

TV1

LR himnas. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

LTV2

Sausio 20, ketvirtadienis

„Ateities lyderiai“.

Tele bim-bam. „Aviukas Šonas“. „Atgal į ateitį“. Labas rytas. Muzikos pasaulio žvaigždės (k.). Veidai (k.). Vizijos ir tikrovė (k.). „Makleodo dukterys“. Būtovės slėpiniai (k.). Kasdienybės aitvarai (k.). Tele bim-bam. „Aviukas Šonas“. „Atgal į ateitį“. Vilniaus albumas. Senas televizorius. Ar gimtoji kalba tampa slenksčiu? Pokalbis su Algimantu Čekuoliu. 1989 m. Europos kinas. „Senais gerais laikais“. Komedija. Vakaro autografas. Sporto panorama. Kūrybos metas. Jono Arčikausko kostiumų paradas. Pasaulio dokumentika. Amerikietiškas portretas. Pasaulio dokumentika. Skirtumų įvairovė. vaizdo terapijos ir psichodramos patirtis naujojoje Europoje. Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras. Panorama. „Dingę“. (N-7)

17.40

18.10 19.00 20.00 20.40 21.10 21.55 22.25 23.00 23.30 24.00 0.45

Gustavo enciklopedija. „Pašėlę Tornberiai“. Labas rytas. Muzikos pasaulio žvaigždės (k.). Pokalbis su A.Čekuoliu (k.). Kūrybos metas (k.). „Makleodo dukterys“. Krašto garbė (k.). Vakaro autografas (k.). Gustavo enciklopedija. „Pašėlę Tornberiai“. Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė Senas televizorius. Nuojautos. Senas televizorius. Sėkmės formulė. Pažintis su menininku Gintaru Karosu. Veidai. Arti toli. TV teatras. M.Diuras „Muzika”. Kuluarai. Brydė. Rašytojas Kornelijus Platelis. Laiko portretai. Kasdienybėje gimstanti šviesa. Savęs link. Gydytojas S.Mezincevas apie dvasinę sveikatą. Pasaulio dokumentika. Pirmojo Kinijos imperatoriaus mauzoliejus. Pasaulio dokumentika. Gyvenimas Pekine. Muzikos pasaulio žvaigždės. Panorama. TV teatras. M.Diuras „Muzika” (k.).

TV1 9.05 „Mano draugė beždžionėlė“. 9.30 „Monstrų klubas“. 9.55 „Jūreivio Popajaus nuotykiai”. 10.20 „Fantastiškas ketvertas”. 10.45 „Supermergaitės”. 11.10 „Katinas ir kanarėlė”. 12.00 „Šiupininis”. 13.00 „ Atskalūnas”. (N-7) 14.00 Teleparduotuvė.

5.00 5.07 5.45 6.03 6.30 10.03

LR himnas. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

Teleparduotuvė „Išlikimas“ „Angelas“. „Kobra 11“. „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. „Moderni šeima“. „Nenugalimas banzuke“. Teleparduotuvė Detektyvas „Monkas“. Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. „Išlikimas“. „Angelas“. „Kobra 11“. „CSI Majamis“. „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. „Darbštuolis Tedas“. Komedija. „Nenugalimas banzuke“. „Ateiviai prerijose“. Mokslinės fantastikos filmas. „Pinklės“. Eurolygos rungtynės. TOP 16. Vilniaus „Lietuvos rytas”–Atėnų „Panathinaikos”. Vaizdo įrašas.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 9.00 9.50 10.20 10.35

TV parduotuvė. Teletabiai. Griūk negyvas! (N-7) Reporteris (k.). Kas tu toks? (k.). Super L.T. (k.). (N-7) Griūk negyvas! (N-7) Pasiduodu! Aš – žvaigždė! (N-7) 11.30 Dok. serialas „Gimę žudyti „Savigyna” (k.). (N-7) 10.31 Laida 112. 11.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Mes, moterys. 16.03 Žinių amžius. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema.

14.30 „Mano draugė beždžionėlė”. 15.00 „Likimo kerai“. 16.00 „Jos vardas Nikita“. 17.00 „Atskalūnas”. 18.00 „Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai”. 19.00 „Kur dingo Eliza?” 20.00 „Įstatymas ir tvarka“. 21.00 Drama „ Laiko nesustabdysi“. ( N-7) 22.50 „Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai”. 23.50 „Jos vardas Nikita“.

TV6 10.15 10.30 11.20 12.15 13.10 13.40 14.00 14.30 15.00 15.50 16.10 17.05 18.00 19.00 20.00 20.30 21.00 21.30

Teleparduotuvė. „Išlikimas“. „Angelas“. „Kobra 11“. „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. „Darbštuolis Tedas“. „Nenugalimas banzuke“. Teleparduotuvė Detektyvas „Monkas“. Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. Nuotykių serialas. „Kobra 11“. „CSI Majamis“. „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. „Darbštuolis Tedas“. „Nenugalimas banzuke“. „Žmogus su randu“. Kriminalinė drama.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 9.00 9.50 10.20 10.35 11.30 12.00 12.50 13.40 15.00 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

TV parduotuvė. Teletabiai. Griūk negyvas! (N-7) Reporteris (k.). Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). Super L.T. (k.). (N-7) Griūk negyvas! (N-7) Pasiduodu! Aš – žvaigždė! (N-7) Ekovizija (k.). Kas tu toks? (k.). Reporteris (k.). Griūk negyvas! (N-7) Super L.T. (k.). (N-7) Laida 112. Forumas. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Sveikata. Žalioji banga. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Gera girdėti.

12.00 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). 12.50 Reporteris (k.). 13.40 Griūk negyvas! (N-7) 14.10 Skonio reikalas (k.). 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Teletabiai. 17.00 Žinios. 17.07 Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.). 18.00 Žinios. 18.10 FIBA moterų Eurolygos turnyras: „VIČI-Aistės” (Kaunas)–„Tarbes GB” (Prancūzija). Tiesioginė transliacija iš Kauno. Didžiojoje pertraukoje Žinios. 20.00 20 minučių. Informacinė laida. 20.20 Orai. 20.25 Super L.T. (N-7) 21.00 Reporteris. 21.50 Griūk negyvas! (N-7) 22.20 Ekovizija. 23.00 Naša Raša. (N-7) 23.35 Kas tu toks?. 0.25 Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Mados nuosprendis. 12.25 Noriu žinoti. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.25 Detektyvai. 16.05 „Sutuoktuvių žiedas”. 17.05 Federalinis teisėjas. 18.05 Tegul kalba. 19.10 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.05 Aš noriu būti meras. 21.15 „Daktaras Tyrsa”. 22.10 Gyvenamoji aplinka. 23.20 Lietuvos „Laikas”. 23.25 „Jūrų patrulis”. 0.25 Susituokime. 1.15 Muzikinis kanalas. 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03

Gera girdėti. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Žinių amžius. Mažoji studija. Dievo žodis. Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika. P.Raščius. 22.58 LR himnas.

15.30 16.00 16.05 17.00 17.07 17.10 18.00 18.17 18.20 19.00 19.05 20.00 20.20 20.25 21.00 21.47 21.50 22.20 23.00 23.35 00.25

TV parduotuvė. Žinios. Orai. Teletabiai. Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). Žinios. Orai. Naša Raša. (N-7) Žinios. Orai. Kas tu toks? 20 minučių. Orai. Super L.T. (N-7) Reporteris. Orai. Griūk negyvas! (N-7) Pagaminta Lietuvoje. Verslo publicistika. Naša Raša. (N-7) Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras. Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Mados nuosprendis. 12.25 Noriu žinoti. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.25 Detektyvai. 16.05 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 17.05 Federalinis teisėjas. 18.10 Tegul kalba. 19.15 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.05 Aš noriu būti meras. 21.15 TV serialas „Daktaras Tyrsa”. 22.10 Žmogus ir įstatymas. 23.20 Lietuvos „Laikas”. 23.25 Spręskite patys. 0.20 Susituokime. 1.10 Žvaigždėlaivis. 1.30 Muzikinis kanalas. 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48 22.58

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Literatūros akiračiai. Mažoji studija. Dievo žodis. Forumas. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. H.Radauskas. LR himnas.

Gimtasis kraštas

Sausio 21, penktadienis

„Prieblanda“.

„Vyras už pinigus 2“.

6.00 Labas rytas. 9.00 Serialas „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 Nacionalinė paieškų tarnyba (k.). 11.00 Akiračiai. 12.00 Vilniaus sąsiuvinis. 12.15 „Haris ir Hendersonai“. 12.45 Talentų ringas (k.). 14.35 Žurnalisto tyrimas (k.). 15.15 Serialas „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 Klausimėlis.lt. 19.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Duokim garo! 22.04 Loterija „Perlas“. 22.04 Duokim garo! 23.00 Premjera. Trileris. „Prieblanda“ (2006 m., Vokietija, D. Brtianija). (N-14)

6.20 „Deksterio laboratorija“. 6.50 „Kaukė“. 7.20 „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Kur dingo Eliza?“ 8.55 Žvaigždžių duetai (k.). 11.55 Farai (k.). 12.25 „Atskalūnas“. (N-7) 13.25 „Mano draugė beždžionėlė“. 13.55 „Linksmieji Tomas ir Džeris“. 14.25 „Teresa“. 15.25 „Intrigų dvaras“. 16.25 „Moters auka“. 17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.10 Naujieji metai pagal Saulių Pošką. 21.05 Premjera. Veiksmo komedija „Vyras už pinigus 2. Žigoto Europoje“ (2005 m., JAV). (N-7) 22.40 Veiksmo komedija „Aš – šnipas“ (2002 m., JAV). (N-14) 0.30 Premjera. Muzikinė komedija „Prodiuseriai“ (2005 m., JAV). (N-7)

2011 m. sausio 14–21 d., Nr. 1–2 (45–46)

TV programa

„Undinė“.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.40 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 20.10 22.10

0.05

Teleparduotuvė. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Biuras“. (N-7) „Meilės sūkuryje“. (N-7). „Amžini jausmai“. (N-7) Lietuvos talentai 2010. „Padaužos bebriukai“. „Katašunis“. Serialas „Slaptasis agentas Konoras“. „Heraklis“. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Klonas“. (N-7) „Meilės jūra“. (N-7) „Naisių vasara“. (N-7) TV3 žinios. Vaikų balsas 2011. Komedija. „Undinė“ (2006 m., JAV). Komedija. „Tai mergina ar vaikinas“ (2006 m., Kanada, D.Britanija). (N-7) Romantinė drama. „Ji ir jos vyrai“ (2005 m., JAV). (N-7)

„Palydovas“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos. 7.45 „Rahanas“ (k.). 8.45 Atvirai su žvaigžde (k.). 9.45 Gimanzistai (k.). 10.45 „Dapkai ir Butkai III“. (k.). 11.20 Televitrina. 11.50 „Mentai IX . Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 13.00 Amerikos talentai (k.). 14.50 Smagiausios akimirkos. 15.30 „Rahanas“. 16.25 „Dapkai ir Butkai III“. 17.00 Atvirai su žvaigžde. 18.00 Karštas vakaras. 18.45 „Mentai IX . Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.25 Tarp miesto ir kaimo (k.). 21.00 Geras filmas. Drama „Palydovas“ (2007 m., JAV, D.Britanija). (N-7) 23.15 Fantastinis veiksmo f. „Kruvinoji Rein“ (2005 m., JAV, Vokietija). (S) 0.15 Autofanai. 1.45 Bamba. (S)

LTV2 8.00 Tele bim-bam (k.). 8.30 Gustavo enciklopedija (k.). 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės (k.). 12.00 Veidai. Arti toli. 12.45 Laiko portretai. Kasdienybėje gimstanti šviesa (k.). 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Savęs link (k.). 14.50 Negali būti. 15.15 Kuluarai (k.). 16.00 Tele bim-bam (k.). 16.30 Gustavo enciklopedija (k.). 17.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 17.15 Senas televizorius. Šurmas. 18.10 Veidai. Legendos. Algirdas Petrulis. 19.05 Senas geras kinas. „Moteris lange“. Detektyvas. (N-7) 20.40 Tarp žemės ir dangaus. 21.10 Dalia Kutraitė kalbina... Kornelijų Platelį. 1998 m. 21.35 Kabaretas. 22.35 Pasaulio dokumentika. Šeimos albumas. 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. 24.00 Panorama. 0.45 „Žemė–2“. TV1 9.05 „Mano draugė beždžionėlė”. 9.30 „Monstrų klubas“. 9.55 „Džekio Čano nuotykiai“. 10.20 „Fantastiškas ketvertas”. 10.45 „Supermergaitės”. 11.10 „Katinas ir kanarėlė“. 12.00 „ Įstatymas ir tvarka”. 13.00 „Atskalūnas“. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Mano draugė beždžionėlė”. 15.00 „Likimo kerai“. 16.00 „Jos vardas Nikita”.

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03

LTV2

Sausio 22, šeštadienis

8.00 8.15 8.30 8.45 9.00 9.15 9.30 10.00 11.45 12.15 12.45 13.15 13.45

„Laiko vagis“.

8.15 8.30 9.00 9.25 9.30 10.00 11.30 14.30

14.50 15.00 15.30 16.00 16.10 18.50

20.25 20.30 21.00

22.45

Krikščionio žodis Gimtoji žemė. „Atgal į ateitį“. „Aviukas Šonas“. Linksmoji šeimynėlė. Ryto suktinis su Zita Kelmickaite. Durys atsidaro. „Meškutės Nidos nuotykiai. Nida ir vilkai“. Klausimėlis.lt (k.). Sporto panorama. Pasaulio panorama. Žinios (su vertimu į gestų kalbą). Sveikinimų koncertas. Melo drama „Jo žmonos išpažintis“. 1988 m. Loterija „Perlas“. Panorama. 2010 m. geriausių Lietuvos sportininkų pagerbimo ceremonija. Premjera. Detektyvas „Laiko vagis“. (2004 m., JAV). (N-14)

LR himnas. Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė.

„Šakalas“.

„Šrekas 2“.

„Nindzė“.

6.00 Teleparduotuvė. 6.30 Animac. f. „Ogis ir tarakonai“. 6.55 Animac. f. „Detektyvas Drupis“. 7.20 „Kitas Džimio pasaulis“. 7.45 Animac f. „Laiko policija“. 8.10 Animac f. „Labai slaptos agentės“. 8.35 Animac. f. „Laslo stovykla“. 9.00 „Brangioji aš sumažinau vaikus“. 10.00 Kino pusryčiai. Nuotykių f. „Mažylis mieste“ (1998 m. Australija). 11.50 Nuotykių komedija „Teisinguolis Dadlis“ (1999 m., JAV). 13.20 Pričiupom. 13.45 „Mano puikioji auklė“. (N-7) 14.50 „Laukinė širdis“. 17.00 Farai (k.). 17.45 Super KK2. (N-7) 18.45 Žinios. 19.00 Žvaigždžių duetai. 22.00 Trileris „Šakalas“ (1997 m., JAV, D.Britanija, Prancūzija, Japonija). (N-14) 0.30 Premjera. Mistinis trileris „Rūkas“ (2005 m., JAV). (N-14)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Katašunis“. 7.30 „Alergija monstrams“. 8.00 „Winx“ klubas“. 8.30 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 9.00 „Tusono sūnūs“. 9.30 Mamyčių klubas. 10.00 Komedija „Raganaitės“ (2005 m., JAV). 11.50 Nuotykių f. „Kelionė Amazone“ (1993 m., JAV, Peru). (N-7) 13.25 Komedija „Viengungis“ (1999 m., JAV). (N-7) 15.30 Melodrama „Santykių terapija“ (2010 m., Rusija). (N-7) 16.35 Gyvenimas yra gražus. 17.10 Kodėl? (N-7) 18.00 Žiūrim, ką turim. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.00 Animac. komedija „Šrekas 2“ (2004 m., JAV). 20.45 Romantinė komedija „Ilgai ir laimingai. Pelenės istorija“ (1998 m., JAV). 23.00 Karo drama. „Už priešo linijos“ (2001 m., JAV). (N-7) 1.00 Veiksmo f. „Narsioji širdis“ (1995 m., JAV). (N-7)

6.30 Televitrina. 7.00 Sveikatos kodas (k.). 8.00 Gimnazistai (k.). 9.00 Girių horizontai (k.). 9.30 Autofanai. 10.00 Šeštadienio rytas. 11.00 „Nesėsi – nepjausi“. TV žurnalas. 11.30 Kung fu išmintis. 12.05 „Atvirai su žvaigžde (k.). 13.10 Indijos kinas. Romantinė komedija „Geras vaikinas, blogas vaikinas“ (2007 m., Indija). (N-7) 15.40 Smagiausios akimirkos. 16.45 „Merlino nuotykiai“. (N-7) 17.45 „Specialusis dalinys“. (N-7) 18.45 „Liejyklos gatvė“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 Tarp miesto ir kaimo (k.). 21.00 Veiksmo f. „Nindzė“ (2009 m., JAV). (N-7) 22.55 Mistinė drama „Tyka tau tinka (2005 m., D. Britanija, Lietuva). (N-7) 0.50 Bamba. (S)

14.35

17.05 17.25 18.00 19.00 20.55 22.30 23.00 1.20

Vilniaus sąsiuvinis. Trembita. Vilniaus albumas. Rusų gatvė. Menora. Kelias. Brydė (k.). Dainų dainelė 2010. Kulinarinės kelionės. Keliaukim Šventadienio mintys. Etnokultūros ratas. Sarių kaimo etnografinis ansamblis. Petro Vileišio 160-osioms gimimo metinėms. Laiko ženklai Teatro popietė. F.Dostojevskis „Stepančikovo dvaras ir jo gyventojai”. 1989 m. Marijos Gimbutienės 90-mečiui. Lietuvos kronika. 1993 m. Muzikos istorijos. R.Vagnerio opera „Tristanas ir Izolda”. Pasaulio dokumentika. Šeimos albumas (k.). Būti Gvidonu Kremeriu. Kamerinės muzikos koncertas. Premjera. „Neįtikėtinos istorijos 6“. Vaid. f. Panorama. „Saldžioji Irma“. Komedija. (N-14) Būk artistas.

TV1 9.05 Praktikantai. 9.35 KTV – kino ir tele virtuvė. 10.05 „Retos gyvūnų rūšys“. Dok. serialas. 11.10 „Žvėries prigimtis”. Dok. serialas. 12.10 „Pasivaikščiojimai“. Žurnalistas R.Juozapavičius. 12.50 „Ogis ir tarakonai”. 13.15 „Jūreivio Popajaus nuotykiai”.

5.00 LR himnas. 5.07 Su aušra. 5.45 6.03 6.30 7.05

Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Gamta – visų namai. Spaudos apžvalga.

17.00 „Atskalūnas”. 18.00 „Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai“. 19.00 „Kur dingo Eliza?” 20.00 „Įstatymas ir tvarka“. 21.00 Penktadienio detektyvas. „Inspektorius Džordžas Džentlis“. (N-7) 22.45 „Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai“. 23.45 „Jos vardas Nikita”.

TV6 10.15 Teleparduotuvė. 10.30 „Išlikimas“. 11.20 „Sinbado nuotykiai“. Nuotykių serialas. 12.15 „Kobra 11“. 13.10 „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. 13.35 „Darbštuolis Tedas“. 14.00 „Nenugalimas banzuke“. 14.30 Teleparduotuvė 15.00 Detektyvas „Monkas “. 15.50 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 16.10 „Išlikimas“. 17.05 „Sinbado nuotykiai“. Nuotykių serialas. 18.00 „Kobra 11“. 19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. 20.30 „Darbštuolis Tedas“. 21.00 „Spec. būrys“. Veiksmo serialas. 22.00 „Vilko bilietas“. Drama. 22.50 „Keliautojas į praeitį“. 23.50 „Gelbstint Greisę“. Mistinė drama. 0.45 „Slapti studentų žaidimai“. Erotinis f. Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Griūk negyvas! (N-7) 8.10 Reporteris (k.). 9.00 Kas tu toks? (k.). 9.50 Super L.T. (k.). (N-7) 10.20 Griūk negyvas! (N-7) 10.35 Pasiduodu! Aš – žvaigždė! (N-7) 6.30 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30

Ryto garsai. Spaudos puslapiai. Sankryža. Akiračiai. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Auksinės kolekcijos. Gyvoji istorija. Laida rusų kalba.

13.45 „Džekio Čano nuotykiai“. 14.05 „Policijos akademija”. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Dienos zoologijos sode”. 16.00 „Akla meilė”. 16.57 Žodis – ne žvirblis (k). 17.00 „Vyrai medžiuose“. 18.00 „Liežuvautoja”. 19.00 „Arti namų”. 20.00 „Detektyvė Džonson”. 21.00 Komedija „Atsisveikinimas“. ( N-7) 23.00 Kriminalinė drama „Mano tikrasis vardas Stivenas“. (N-7)

TV6 9.15 9.30 10.00 10.35 11.00 11.30 12.00 12.30 13.00 14.00 15.10 16.15 16.45 18.00 19.00 20.05 21.00 22.00 22.50 23.50 0.45

Teleparduotuvė. Universitetai.lt. Dar pažiūrėsim... Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. Kibernetas. Kinas, kinas... Mados reidas. „Nenugalimas banzuke“. Džeimio Oliverio kulinarinės kelionės. Jokių kliūčių. Aukščiausia pavara. Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. Jokių kliūčių! Norite tikėkite, norite – ne! Aukščiausia pavara. Topmodeliai. „Spec. būrys“. Veiksmo serialas. „Vilko bilietas“. „Keliautojas į praeitį“. „Gelbstint Greisę“. „Slapti studentų žaidimai“. Erotinis f.

11.30 Pagaminta Lietuvoje (k.). 12.00 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). 12.50 Reporteris (k.). 13.40 Griūk negyvas! (N-7) 14.10 Skonio reikalas (k.). 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Teletabiai. 17.00 Žinios. 17.07 Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.). 18.00 Žinios. 18.17 Orai. 18.20 Naša Raša. (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.05 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras. 20.00 20 minučių. 20.20 Orai. 20.25 Super L.T. (N-7) 21.00 Reporteris. 21.47 Orai. 21.50 Kriminalinė drama „Žmogžudystė Idatarodo trasoje”. (N-14) 23.50 Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Mados nuosprendis. 12.25 Noriu žinoti. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.25 Detektyvai. 16.05 „Sutuoktuvių žiedas”. 17.05 Federalinis teisėjas. 18.05 TV žaidimas „Stebuklų laukas”. 19.00 20 geriausių dainų. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.00 20 geriausių dainų. 22.50 Vaidybinis f. „Kaipvėžiai”. 1.55 Muzikinis kanalas. 17.03 18.10 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.58

11.30 Reporteris (k.). 12.15 Skonio reikalas. 13.05 „Nacionalinė geografija” pristato: „Stebinančios akimirkos”. 14.00 Dok. serialas „Sutverti žudyti”. „Miniatiūriniai padarai”. (N-7) 15.00 Naša Raša. (N-7) 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Nauda ūkiui. 16.10 Super L.T. (k.). (N-7) 17.00 Žinios. 17.10 LKL čempionatas: „Lietuvos rytas” (Vilnius)–„NaglisAdakris” (Palanga). Tiesioginė transliacija iš Vilniaus. Didžiojoje pertraukoje Žinios. 19.00 Žinios. Orai. 19.05 Šeštadienio detektyvas. „Inspektorius Luisas”. „Gailestingumas”. (N-7) 21.00 Reporteris. 21.30 Trileris „Kerštas iš praeities”. (N-14) 23.30 Siaubo naktis. „Dingęs kambarys”. (S)

Pirmasis Baltijos kanalas 6.50 7.00 7.15 7.25 8.00 8.45 9.00 9.15 9.55 11.00 11.15 12.15 13.00 14.55 15.15 17.10

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 9.00 10.20

TV parduotuvė. Reporteris (k.). Teletabiai. Griūk negyvas! (N-7) Dok. serialas „Gimę žudyti”. (N-7) 11.00 Namų daktaras. 7.30 9.03 11.03 12.10 13.00 15.03 16.03 16.30 17.03

Ryto garsai. Kultūros savaitė. Sveikata. Sudie, XX amžiau. Lietuvos diena. Baladės. Kaip žmonės gyvena. Laida rusų kalba. Mažoji studija.

Antra pavara. Dienos tema. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Gyvoji istorija. Mažoji studija. Dievo žodis. Akiračiai. Vidurnakčio lyrika. G.Patackas. LR himnas.

18.55 20.00 20.15 21.30 22.55 1.15 18.10 19.03 20.03 20.33 20.45 21.03 22.48

Naujienos. Top-shop. „Jeralaš”. Grok, armonika! Gudruolės ir gudruoliai. Ganytojo žodis. Naujienos. Skanėstas. Dievaičiai. Naujienos. Arbatinukų sukilimas. Mano genealogija. „Madagaskaras: Pabėgimas į Afriką”. „Jeralaš”. Vaid. f. „Senelė kinė”. Vaid. f. „Pasivaikščiojimas po Paryžių”. Šlovės minutė. Laikas. Šlovės minutė. Olegas Tabakovas. Vaid. f. „Neįvykdoma užduotis”. Muzikinis kanalas.

Sveikinimų ratas. Auksinės kolekcijos. Vaikų radijo teatras. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. D.Kajokas. 22.58 LR himnas.

2011 m. sausio 14–21 d., Nr. 1–2 (45–46)

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2

Sausio 23, sekmadienis

„Pirmoji eskadrilė“.

„Griausmingieji Čarlio angelai“.

„Atlygis“.

„Šėtoniškas bunkeris“.

8.30 „Atgal į ateitį“. 9.00 „Stebuklingas Gaveino kristalas“. 9.15 „Robotukas“. 9.35 „Pašėlę Tornberiai“. 10.00 Gustavo enciklopedija. 10.30 Talentų ringas. 12.30 Pasaulio dokumentika. Kinijos miškai. 13.30 Detektyvinis serialas „Šerloko Holmso nuotykiai“. (N-7) 15.30 Šventadienio mintys. 16.00 Žinios (su vertimu į gestų kalbą). 16.15 Gamtos kodas. 16.50 Dok. f. „Singapūras. Didžiojo olimpo link“. 2010 m. 17.20 Septynios Kauno dienos. 18.00 Popietė su Algimantu Čekuoliu. 18.30 Stilius. 19.30 Bėdų turgus. 20.30 Panorama. 20.45 Savaitė. 21.15 Karinė drama. „Pirmoji eskadrilė“ (2006 m. JAV, Prancūzija). (N-7) 23.40 Elito kinas. Komedija „Satyrikonas“ (1969 m. Italija). (N-14)

6.00 Teleparduotuvė. 6.30 Animac. f. „Ogis ir tarakonai“. 6.50 Animac. f. „Detektyvas Drupis“. 7.15 „Kitas Džimio pasaulis“. 7.40 Animac f. „Laiko policija“. 8.05 Animac f. „Labai slaptos agentės“. 8.30 Animac. f. „Laslo stovykla“. 9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai. Nuotykių f. šeimai. „Čarlis ir šokolado fabrikas“ (2005 m. JAV, D.Brtianija). (N-7) 12.10 Veiksmo f. „Piko valanda 2“ (2001 m. JAV). (N-7) 13.50 „Mano puikioji auklė“. (N-7) 14.50 Telenovelė „Laukinė širdis“. 17.00 Ne vienas kelyje. 17.45 Teleloto. 18.45 Žinios. 19.00 Lietuvos supermiestas. 21.25 Premjera. Nuotykių f. „Griausmingieji Čarlio angelai“ (2003 m., JAV). (N-7) 23.35 Veiksmo komedija. „Hadsono vanagas“ (1991 m., JAV). (N-7)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Katašunis“. 7.30 „Alergija monstrams“. 8.00 „Winx“ klubas“. 8.30 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 9.00 Sveikas žmogus. 10.00 Komedija „Raganaitės 2“ (2007 m., JAV). 11.50 Komedija „Auklė“ (1999 m., JAV, Vengrija). (N-7) 13.30 Romantinė komedija. „Tik draugai“ (2005 m., JAV, Vokietija). (N-7) 15.30 „Santykių terapija“. (N-7) 16.35 Dar pažiūrėsim. 17.10 Paskutinė instancija. 18.00 Skubi pagalba 112. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Savaitės komentarai. 19.30 „Žmonių“ apdovanojimai „Žmonės 2010“. 21.30 Trileris „Atlygis“ (2001 m., JAV, Vokietija). (N-14) 0.30 Komedija „Idiokratija“ (2006 m., JAV). (N-7)

6.30 Televitrina. 7.00 „Detektyvas Kalas“. 8.00 Nesėsi – nepjausi (k.). 8.30 Tauro ragas. 9.00 Statybų TV. 9.30 Autopilotas. 10.00 Sekmadienio rytas. 11.00 Sveikatos kodas. 12.05 Atvirai su žvaigžde (k.). 13. 10 „Merlino nuotykiai“ (k.). 14.10 Sveikinimų koncertas (tel. (8 5) 278 08 03, mob. 8 618 77 654). 16.45 Girių horizontai. 17.15 Tarp miesto ir kaimo (k.). 17.45 „Specialusis dalinys“. (N-7) 18.45 „Liejyklos gatvė“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 Be recepto. 20.55 Melodrama „Svajonių viešbutis: Balis“ (2007 m., Vokietija). 22.55 Trileris „Šėtoniškas bunkeris“ (k.). (N-14) 0.55 Bamba. (S)

8.00 Gimtoji žemė. 8.25 Muzikos istorijos. R.Vagnerio opera „Tristanas ir Izolda” (k.). 8.55 Marijos Gimbutienės 90-mečiui (k.). 9.15 Rytas su... Andriumi Žebrausku. 10.00 Miesto kodas. 10.45 Būk artistas (k.). 11.45 Ievos pievos. 12.15 Nepabuvęs kareivėliu. Vytenis Andriukaitis. 12.45 Mūsų miesteliai. Alanta. 13.40 Būtovės slėpiniai. 14.30 Vizijos ir tikrovė (k.). 15.20 „Jo žmonos išpažintis“. Melodrama. (N-7) 16.45 Dalia Kutraitė kalbina... Kornelijų Platelį. 1998 m. (k.). 17.10 Krašto garbė. 18.00 Lietuva ir SSRS žlugimas. 19.25 Auksinės melodijos. Miko Suraučiaus jubiliejinis vakaras. 21.00 Durys atsidaro. 21.40 Marijos Gimbutienės 90-mečiui. Geresnio gyvenimo ilgesys. 22.30 Panorama. 22.45 Lietuvos operos 90-mečiui. Naujametis koncertas su Violeta Urmana. 9.05 Sveikatos ABC (k). 10.05 „Retos gyvūnų rūšys“. Dok. serialas. 11.10 „Žvėries prigimtis“. Dok. serialas. 12.10 „Dr. Šuo“. 12.50 „Ogis ir tarakonai“. 13.15 „Jūreivio Popajaus nuotykiai“. 13.45 „Džekio Čano nuotykiai”. 14.05 „Policijos akademija“. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Dienos zoologijos sode”. 16.00 „Akla meilė”. 16.57 Žodis – ne žvirblis (k). 17.00 „Vyrai medžiuose“.

LR himnas. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Ryto garsų savaitė Mes, moterys.

21.00 val.GERAS FILMAS. Trileris. „Šėtoniškas bunkeris“. Jungtinė Karalystė, 2008 m. Rež. Steve Barker. (N-14) Vaidina: Ray Stevenson, Julian Wadham, Richard Brake, Paul Blair, Brett Francy, Enoch Frost, Julian Rivett, Michael Smiley. Jie – tikri karo veteranai ir geriausi samdomi smogikai, tačiau turi tik 48 valandas, kad ištirtų apleistą bunkerį, kuriame Antrojo pasaulinio karo metu buvo atliekami žiaurūs biologiniai eksperimentai. Dideli pinigai už mažą riziką... O gal tik taip atrodo? Karinė misija virsta tikromis skerdynėmis – kažkas nežinomas pradeda medžioklę... Nenutrūkstamas veiksmas ir šiurpi atomazga. Tiesa turi paaiškėti.

Lietuvos ryto TV Trečiadienis, sausio 19 d. 22.20 val. „Ekovizija“. Laida apie ekologiją. Vedėja J.Valeikaitė. Pastaruoju metu gamtos reiškinius vis sudėtingiau nuspėti, aplinkui siaučia viską griaunantys potvyniai (Pakistane), kaimus ir miškus ryja gaisrai (Rusijoje), liejasi nafta Meksikos įlankoje ( JAV)... Kaip mes susiję su šiais ir kitais gamtos reiškiniais, kurie pastaruoju metu vyksta įvairiose pasaulio vietose ir kelia grėsmę žmonių gerovei? Staiga sustabdyti negrįžtamus, viską griaunančius procesus ir gyventi visiškai ekologiškai kol kas, matyt, neįmanoma. Tačiau atėjo laikas stabtelėti ir pagalvoti apie ateitį. Naujos „Lietuvos ryto“ TV laidos „Ekovizija“ rengėjai stengsis išsamiai atsakyti į šiuos ir kitus mums visiems svarbius klausimus. Ši laida supažindins su žmonėmis, kurie žino daug daugiau ir gali patarti dabar jau gyvybiškai svarbiais klausimais. Vienas iš pagrindinių laidos tikslų – suteikti reikiamos informacijos.

TV6 8.45 9.00 9.30 10.00 10.35 11.00 12.00 12.30 13.00 13.55 15.20 16.15 16.45 18.00 19.00 20.30

21.30 22.00 22.50 23.50 0.45

Teleparduotuvė. Tavo augintinis. Vienam gale kablys. Dar pažiūrėsim... Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. Džeimio Oliverio kulinarinės kelionės. Mados reidas. Kinas, kinas... Topmodeliai. Jokių kliūčių! „Ledo kelias“. Realybės šou. Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. Jokių kliūčių! Norite tikėkite, norite – ne! „Vejantis gražuoliuką“. Komedija. Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. „Klyvlendo šou“. Animac. komedija. „Šeimos bičas“. Animac. serialas. „Vilko bilietas“. „Keliautojas į praeitį“. „Gelbstint Greisę“. „Slapti studentų žaidimai“. Erotinis f.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 9.00

TV parduotuvė. Reporteris (k.). Teletabiai. Griūk negyvas! (N-7) Vaid. f. „Kalvino nuotykiai karaliaus Artūro dvare”. 11.00 Girių takais. 11.30 Reporteris (k.). 10.03 11.03 12.10 13.03 13.51 14.03 14.28 16.30 17.03 17.30

Tetos Betos viktorina. Muzika Tau. Lietuvos diena. Radijo teatras. Retro. Septynios sporto dienos. Gera girdėti. Laida rusų kalba. Literatūros akiračiai. Atsiliepk dainoj.

12.00 Dok. serialas „Plėšrūno instinktas”. „Smurto protrūkis džiunglėse”. (N-7) 13.00 Vaid. f. „Inspektorius Luisas”. „Gailestingumas” (k.). (N-7) 15.00 Naša Raša. (N-7) 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Super L.T. (k.). (N-7) 17.00 Žinios. 17.08 Orai. 17.10 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). 18.00 Žinios. 18.08 Orai. 18.10 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. 19.08 Orai. 19.10 Skonio reikalas (k.). 20.00 Žinios. 20.08 Orai. 20.10 Kas tu toks? (k.). 21.00 Žinios. 21.13 Orai. 21.15 24/7. 22.15 Vertas kinas. Drama „Prarastas miestas”. (N- 7)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.05 7.15 7.30 7.45 8.15 9.00 9.20 9.35 10.30 11.00 11.20 13.15 14.20 15.20 16.35 18.25 20.00 21.10 22.15 22.55 23.55 0.50

Naujienos. Top-shop. „Jeralaš”. Laida kariams. Sveikata. Naujienos. Padriki užrašai. Kol visi namie. Fazenda. Naujienos. Vaid. f. „Rudens maratonas”. Gyvenimo skonis. Linksmųjų ir išradingųjų klubas. Gyvenamoji aplinka. Vaid. f. „Sveikas, Kinderi!” M.Tariverdijevo muzikos vakaras. Laikas. Didelis skirtumas. Pramoginė laida. Sekso simboliai. Vyrai. Pozneris. Muzikinis kanalas.

18.10 19.03 20.03 20.23 20.45 21.03 22.48

Laisvai! Vudstoko vaikai. Vaikų radijo teatras. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. J.Strielkūnas. 22.58 LR himnas.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

TV6 Ketvirtadienis, sausio 20 d.

Baltijos TV Antradienis, sausio 18 d.

„Liežuvautoja”. „Arti namų”. „Detektyvė Džonson”. Lietuviško kino vakaras. Vaid. f. „Marš, marš, tra-ta-ta“. 1964 m. 22.35 „Pasivaikščiojimai“. Žurnalistas R.Juozapavičius (k.). 23.10 Retrospektyva. „Dailininkė Kazimiera Zimblytė”. 23.45 „Policijos akademija”.

21.00

TV1

5.00 5.07 5.45 6.03 8.05 9.03

18.00 19.00 20.00 21.00

21.30 val. Kriminalinė drama.„Žmogus su randu“. JAV. 1983 m. Rež. Brian De Palma. (N-14) Vaidina: Al Pacino, Steven Bauer, Michelle Pfeiffer, Mary Elizabeth Mastrantonio, Robert Loggia ir kiti. 1932-ųjų perdirbinys pasakoja apie gangsterio Tonio Montanos (vaid. Alas Pačinas) ir jo artimo draugo Menio Rėjaus pabėgimą į Majamį. Nužudęs įtakingą kubietį Montana pagaliau gali palikti bėglių stovyklas ir keliauti po JAV. Po keleto nesėkmingų mėginimų susirasti legalų darbą Montana su Rėjumi pradeda prekiauti kokainu. Tonis greitai iškyla, bet kuo įtakingesnis jis tampa, tuo labiau daugėja jo priešų ir stiprėja paranoja.

Lietuvos ryto TV Šeštadienis, sausio 22 d. 23.30 val. Siaubo naktis. „Dingęs kambarys“ (3 s.). JAV. 2007 m. Rež. Craig R.Baxley. (S) Vaidina: Peter Krause, Julianna Margulies, Peter Jacobson. 1960 m. iš Čikagos į Los Andželą vedančio vadinamojo mirties kelio 666 pakraščiuose tebestovėjo šimtai motelių su tūkstančiais kambarių. Nė vienas jų niekuo neišsiskyrė iš kitų, kol vieną gražią dieną dėl keisto nutikimo viešbutyje „Sunshine“ paprasti daiktai ėmė virst stebuklingais. Dešimtasis „Sunshine“ viešbu-

čio kambarys ir daugybė įprastų jo interjero detalių – žirklių, šukų ir pan. – tą dieną įgijo unikalių ir nepaaiškinamų ypatybių, dėl kurių įprasti daiktai tapti nesunaikinami. Vos vieną daiktą į rankas paėmęs žmogus gali tapt žmogžudystės taikiniu. Paaiškėjus motelio kambario paslapčiai, kelis dešimtmečius buvo nuolat kėsinamasi į visus magiškus daiktus, siekiant surinkti juos į vienas rankas. Kaip visada kai kurie asmenys troško neribotų galių ir tikėjo, kad surinkę daiktus jie tų galių įgis. Kiti norėjo užtikrinti, kad niekas nesinaudos mistinių daiktų teikiamais gebėjimais. Policijos detektyvas Džo Mileris susipažino su paslaptingu motelio kambariu tada, kai mirtinai pašautas jaunuolis atidavė jam vieną galingiausių ir geidžiamiausių mistinių daiktų – raktą nuo kambario. Detektyvo gyvenimas akimirksniu apsiverčia aukštyn kojomis, kai paslaptingame kambaryje dingsta jauniausia jo dukra.

Baltijos TV Šeštadienis, sausio 22 d. 23.30 val. Mistinė drama. „Tyla tau tinka“. Didžioji Britanija, Lietuva, 2005 m. Rež. Stephanie Sinclaire. (N-7) Vaidina: Alicija Silverstone, Sienna Guillory, Joe Anderson, Leigh Lawson, Vaida Butytė, Jessica Suffield, Elizabeth Pliuchkina. Filmas pasakoja apie dvi seseris Greisę ir Violetą, kurios vienišos gyvena savo vaikystės namuose – keistame, nuo realybės atitrūkusiame pasaulyje. Kartą bare jos susipažįsta su jaunuoliu ir parsiveda jį namo. Geismas ir meilė, pavydas ir baimė persmelkia namų atmosferą. Meilės trikampį trikdo ir nuolat šmėsčiojantis mistinis tėvo šešėlis. Kur slypi giliausios seserų paslaptys? Kaip iškopti iš praeities šešėlių labirinto?

TV3 Sekmadienis, sausio 23 d. 13.30 val. Romantinė komedija. „Tik draugai“. JAV, Vokietija. 2005 m. Rež. Roger Kumble. (N-7) Vaidina: Ryan Reynolds, Anna Faris, Amy Smart, Chris Klein, Chris Marquette ir kiti. Krisas susitinka buvusią mokyklos laikų meilę – jos atstumtas jis tapo nepataisomu mergišiumi. Dabar jis garsus Holivudo prodiuseris, nė kiek nepanašus į aną drovų paauglį. Tačiau jis nė nenujaučia, kad jo laukia susitikimas su mergina, kurią jis beviltiškai stengėsi pamiršti...

Gimtasis kraštas

Įvairenybės

Disertacijos tema – pornografinis filmas. Nukentėjo trys profesoriai Trys profesoriai Turkijoje buvo išmesti iš vieno pagrindinių šalies universitetų, kai studentas kaip disertacijos projektą pateikė pornografinį filmą. Keletas universiteto dėstytojų protestavo prieš tokią žiaurią nuobaudą. Šis incidentas atkreipė visuomenės dėmesį į konfliktą tarp tradicinių šalies vertybių ir Stambule propaguojamo gyvenimo būdo bei menų, kurie kartais būna išties eksperimentiniai. Kai kino skyriaus studentas Denisas Osgunas pirmą kartą prasitarė profesoriams apie planus sukurti pornografinį filmą ir pristatyti jį kaip disertaciją, jie buvo neryžtingi. D.Osgunas norėjo sukurti pornografinį filmą, tačiau kartu ir parodyti, kokios dirbtinos jame yra nufilmuotos sekso scenos. Profesoriai jam patarė suteikti filmui gilesnę intelektinę prasmę, tačiau studentui nepavyko, ir darbas nebuvo įskaitytas. Viskas tikriausiai taip ir būtų pasibaigę, tačiau, kai D.Osgunas apie savo projektą papasakojo vienam naujienų žurnalui, šalyje kilo didžiulis skandalas. Tėvai norėjo sužinoti, kokius mokslus viename iš prestižiškiausių universitetų

2011 m. sausio 14–21 d., Nr. 1–2 (45–46)

Žvaigždė parduoda automobilį „eBay“ aukcione parduodamas futbolo žvaigždės Deivido Bekhemo sportinis automobilis „Porsche 911“, kurį jis prieš dvejus metus įsigijo už 100 tūkst. JAV dolerių. Į prabangų automobilį sportininkas investavo dar 50 tūkst. JAV dolerių, kad jis būtų pagamintas pagal jo pageidavimus. Odines automobilio sėdynes puošia skaičius 23 – toks yra jo marškinėlių numeris. Automobilį parduoda viena JAV automobilių gamintojų. D.Bekhemas jo atsisakė jau prieš kurį laiką. Šiuo metu už automobilį siūloma 150 tūkst. JAV dolerių D.Bekhemui ir jo šeimai vaikščioti pėsčiomis neteks – jie turi

didelį automobilių parką. Tarp daugybės sportinių ir prabangių automobilių yra ir „Rolls Royce“, kainuojantis 300 tūkst. svarų sterlingų (350 tūkst. eurų).

Dovanos viena kitai inkstą kremta jų vaikai. Buvo ne tik uždarytas universiteto Kino skyrius, bet ir visas Komunikacijos fakultetas. D.Osgunas ir buvęs studentas, kuris filmavosi juostoje, pasislėpė. Nei universitetas, nei šalies valdžia nekomentuoja šios situacijos.

Bilgio universitetas turi vieno iš liberaliausių Turkijos universitetų reputaciją. Jis buvo pirmasis universitetas, kuris ignoravo musulmonų moterims taikytą draudimą universiteto teritorijoje ryšėti galvos apdangalus.

Po 16 JAV Misisipės valstijos kalėjime praleistų metų laisvę atgavo dvi seserys, tačiau su sąlyga, kad viena kitai paaukos inkstą. Džeimė ir Gladisė Skot penktadienį išvyko iš kalėjimo teritorijos. Seserys dėl kartu įvykdyto apiplėšimo buvo nuteistos kalėti iki gyvos galvos. Misisipės gubernatorius Halis Barburas suteikė moterims malonę. Tačiau dabar

38 metų Gladisė savo sergančiai seseriai turės paaukoti inkstą. 36 metų Džeimei būtina dializė. Tai valstijai kasmet atsieina 200 tūkst. dolerių. Jos sesuo pasiūlė paaukoti inkstą, jei abi išeis į laisvę. Kritikai argumentuoja, kad tai yra tam tikra prekybos organais forma. JAV nėra neįprasta, kad gubernatorius malonės suteikimą kaliniams sieja su tam tikromis sąlygomis.

10-metė atrado supernovą

Važiuoti kabrioletu kenkia sveikatai?

10 metų kanadietė tapo jauniausiu žmogumi, kuris atrado supernovą. Tai pranešė Kanados karališkoji astronomų draugija (RASC). Savo komunikate ji rašo, jog Ketrina Aurora Grėj kartu su astronomais Polu Grėjumi ir Deividu Leinu sausio 2 d. atrado supernovą galaktikoje UGC 3378 Žirafos žvaigždyne. Ši galaktika yra už 240 milijonų šviesmečių nuo Žemės. RASC primena, kad supernovos yra sprogusios žvaigždės. Didžiausio šviesumo metu supernovos

Kabrioleto vairavimas kenkia sveikatai, nes silpnina žmogaus klausą. Prie tokios išvados priėjo Sent Luiso medicinos universiteto mokslininkai iš Misurio valstijos. Jie atliko garso stiprumo automobiliuose tyrimą. Eksperimento metu tyrėjai testavo garso stiprumą vairuojant penkis „Porsche“, „Saab“, „Nissan“ ir „Ford“ kabrioletus, važiuojančius nuo 88 iki 120 km per valandą greičiu. Nepriklausomai nuo to, kokie varikliai buvo įtaisyti automobiliuose, triukšmas, kurį girdėjo vairuotojas, buvo maždaug vienodas. Pavyzdžiui, važiuojant 88 km per valandą greičiu jis siekė 85 decibelus. Toks triukšmas sugretinamas su triukšmu statybos aikštelėse ir laikomas pavojingu sveikatai. Kabrioletui važiuojant 120 km per valandą greičiu garso stiprumas siekė 100 decibe-

būna milijardus kartų šviesesnės už mūsų Saulę.

Princesė pagimdė dvynukus Danijos princesė Mary šeštadienį pagimdė dvynukus – berniuką ir mergaitę, šeštadienį paskelbė karališkieji rūmai. Pranešime sakoma, kad Mary susilaukė „dviejų sveikų vaikų“ Kopenhagos nacionalinėje ligoninėje „Rigshospitalet“. „Motina ir vaikai jaučiasi gerai“, – nurodė rūmai. Šeštadienio rytą pirmasis gimė berniukas. Jis svėrė 2,7 kilogramo. Jo sesuo, sverianti 2,6 kilogramo, pasaulį išvydo po 26 minučių. Kaip skelbiama Danijos žiniasklaidoje, 10 val. 30 min. (vietos laiku) jai

gimė berniukas, o 10 val. 56 min. – mergaitė. 38 metų princesė į ligoninę buvo atvežta šeštadienį paryčiais. Ją lydėjo 42 metų vyras – sosto įpėdinis princas Frederikas, kuris dalyvavo gimdyme. „Tai – stebuklas, – švytintis tėvas ligoninėje sakė Danijos transliuotojui TV2 ir kitiems žiniasklaidos kanalams. – Dvi mažytės širdelės, nuo kurių reikės nenuleisti akių.“ Tasmanijoje gimusi Mary su Danijos princu susituokė 2004 metais. Jiedu dar augina penkerių metų sūnų Kristianą ir trejų metų dukrą Izabelą.

lų – toks triukšmas tolimose kelionėse gali visiškai apkurtinti vairuotoją. Jeigu vairuotojas kabrioletu važiuos dar didesniu greičiu, triukšmas prilygs reaktyvinio lėktuvo variklio garsui. Beje, buvo tiriamas minimalus garso lygis, kurį gali išgirsti vairuotojas. Mokslininkų iš JAV universiteto manymu,

siekiant minimizuoti riziką sveikatai, kabrioleto vairuotojui reikėtų važiuoti ne didesniu kaip 83,5 km per valandą greičiu. Kokį krūvį patiria žmogaus klausa, važiuojant tokiu greičiu, nepranešama, tačiau ne stipresnis nei 75 decibelai garsas laikomas saugiu žmogaus sveikatai.

Rekordas: indė šoko 123 val. ir 15 min.

Mirė žinomas dainininkas Eidamas 64-uosius metus po ilgos ligos savo namuose kurortiniame Bornmuto mieste Anglijos pietuose mirė žinomas britų dainininkas ir kompozitorius Džeris Rafertis. Tai antradienį pranešė BBC. Dž.Raferčio muzikinė karjera prasidėjo 1972 metais, kai jis su kitais muzikantais įkūrė grupę „Stealers Wheel“. O pasaulinė šlovė jį aplankė 1978 metais, pasirodžius soliniam albumui „City to City“, kuriame buvo žinoma daina „Baker Street“.

37 metų indė Kalamandalam Hemaleta pagerino ilgiausio šokio rekordą – ji šoko 123 val. ir 15 min. Gineso rekordų knygos atstovė ketvirtadienį oficialiai patvirtino šį pasiekimą. Rengdamasi rekordui, moteris kasdien dešimt valandų šokdavo tradicinį indų solo šokį „mohiniyattam“, taip pat bėgiodavo, kad išsiugdytų ištvermę.

Rugsėjį indė rekordo siekė Trisuro mieste. Jis truko penkias dienas. Rekordą liudijantis pažymėjimas šokėjai jau išduotas.

GK, Eltos inf. ir nuotraukos