Gimtasis kraštas Nr. 47 by Gimtasis kraštas

Gimtasis kraštas Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2011 m. sausio 21 d. Nr. 3 (47)

Kaina 1,99 Lt

Emigracijos upė nesenka

Iš Lietuvos jau išvyko šimtai tūkstančių žmonių, tačiau norinčiųjų palikti tėvynę nemažėja. 5 p. Krizės vaisius skina Europos populistai 8 p.

Nepūsk prieš vėją 12 p.

Ramygalą atgaivino kultūros sostinės vardas 13 p.

2011 m. sausio 21–28 d., Nr. 3 (47)

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Artėjantys potvyniai kelia nerimą

Lietuva tampa problemine teritorija

Jau viduržiemį pamario krašte apsemti kai kurie keliai, o dalis Kauno rajono gyventojų baiminasi, kad pavasarį Neris vėl nenusiaubtų jų namų.

Prieš trejus metus Vyriausybė patvirtino 14 probleminių rajonų, kuriuose daugiausia bedarbių ir pašalpų gavėjų, sąrašą. Jis galioja ir dabar, tačiau skursta ir prašo pagalbos kone visa Lietuva.

Saulius TVIRBUTAS

Vida TAVORIENĖ

Rudenį žmonės spėliojo, kokia bus žiema, dabar – ar labai pavasarį tvins upės. Pernai sulaukėme ne tik įprasto potvynio pamario krašte, vandens stichija siautėjo ir Kauno, Jonavos, Panevėžio, Joniškio rajonuose. Šiemet ledo danga nėra labai stora, tačiau gausiai iškritęs sniegas ir išlikęs gana aukštas upių vandens lygis pakrančių gyventojams kelia nerimą. Kauno rajono valdžia sulaukia įvairių pasiūlymų, kaip pažaboti neprognozuojamą Nerį, tačiau teigiama, kad šiemet nieko pakeisti nepavyks.

Anksčiau skurdžios teritorijos etiketė patrauklumo neteikė ir net slėgė savivaldybes. Dabar dėl šio statuso rungtis norėtų ir galėtų kone visi šalies rajonai. Didelis nedarbo lygis ir rekordiškai daug socialinės paramos gavėjų rodo, kad beveik visą šalį galima vadinti problemine teritorija.

Paramos perskirstyti nežada

Nukentėję skambina varpais Pernai Kauno rajono Radikių ir Salių gyvenviečių pirmus namų aukštus užliejo patvinusi Neris. Šioje vietoje dėl upės vingio ir iš sąnašų susidariusios salos ledai užstrigo, ir Neris staigiai ištvino. Tada stichija padarė beveik 2 mln. Lt nuostolių, nukentėjo apie 80 sodybų. Valdžia gyventojams išmokėjo pinigines kompensacijas – vidutiniškai per 4 tūkst. Lt. Dabar gyventojai vėl su nerimu laukia pavasario ir prašo valdžios imtis priemonių. Radikių sodininkų bendrijos pirmininkas Vaclovas Sūnilaitis pateikė savivaldybei pasiūlymą nukasti susiformavusią Neryje salą. „Kai atsikėliau gyventi į Radikius prieš 30 metų, upėje salos nebuvo, ji susiformavo iš sąnašų, todėl gamta nenukentėtų, jei salą nukastume, – įsitikinęs jis. – Būtent dėl šios salos pernai ledai užstri-

Radikių gyvenvietė nukentėjo nuo ištvinusios Neries, šiemet žmonės ir vėl baiminasi tokios stichijos. Autoriaus nuotrauka

go ir užtvenkė Nerį.“ Be to, pirmininkas mano, kad jei sudėtinga nukasti salą, pakrantėse būtų galima supilti pylimus. Tačiau Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytas Bancevičius sako, kad valdžia negali skirti daug lėšų. „Radikiai yra ne kaimas ir ne gyvenvietė, o sodininkų bendrija, todėl savivaldybė neturi finansiškai spręsti bendrijos gyventojų problemų, bet sudarėme komisija ir žadame atlikti galimybių studiją“, – teigė jis. V.Sūnilaitis sakė nusivylęs valdžios vangumu. „Senovėje lietuviai piliakalnius pylė, o dabar negali nieko, – piktinosi jis. – Tai būtų proga sutvarkyti

ir Neries pakrantės krūmynus, išvalyti vagą, pritaikyti tai turizmui.“

Mokslininko niekas neklausė Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandentvarkos katedros vedėjas Petras Punys aiškino, kad gera priemonė sumažinti potvynių pavojų yra dambos, pylimai. „Birštone tokios dambos nedarko gamtovaizdžio ir puikiai saugo miestą nuo Nemuno, – kalbėjo jis. – Pamario potvynius taip pat galima sumažinti tokiais statiniais. Tiesa, jie labai daug kainuoja.“ Mokslininko nuomone, Radikių ir Salių gyvenviečių žmones apsaugotų ir salos nukasimas. „Tai sumažintų

potvynio grėsmę 80 proc.“, – teigė jis. P.Punys yra dalyvavęs rengiant teritorijų planavimo nuostatas ir prieš 5 metus buvo pateikęs siūlymą neleisti statyti netoli upių gyvenamųjų namų. „Tačiau šis punktas buvo išbrauktas, nes nekilnojamojo turto verslui, architektams tai buvo labai nenaudinga, juk pakrančių sklypai kainavo didžiulius pinigus“, – skėstelėjo rankomis P.Punys. Išties pernai per potvynį ledai buvo suvirtę prie Neries naujai suformuotų ir jau apstatytų gyvenviečių sklypuose. Nukentėjo ir prie pat upės esantys Kauno sklypai šalia Kleboniškio miško parko. Nukelta į 2 p.

Socialinei atskirčiai probleminiuose rajonuose mažinti skirtos europinės lėšos pasieks tik anksčiau pagal nustatytus kriterijus (pagrindiniai – bedarbių ir pašalpų gavėjų lygis atsižvelgiant į šalies vidurkį) išskirtų keturiolika teritorijų – Akmenės, Ignalinos, Jonavos, Joniškio, Jurbarko, Kelmės, Lazdijų, Mažeikių, Pasvalio, Rokiškio, Skuodo, Šalčininkų ir Švenčionių rajonus bei Druskininkų savivaldybę. Nukelta į 2 p.

Skursta ir pagalbos prašo beveik visa Lietuva. GK archyvo nuotrauka

Ligoninės virsta benamių prieglaudomis Asocialūs girtuokliai terorizuoja ligoninių darbuotojus, sekina šių įstaigų biudžetus, tačiau steigti blaivyklas ir juos priverstinai blaivinti neleidžia įstatymai.

Į Priėmimo ir skubios pagalbos skyrių dažniausiai patenka benamiai su nušalusiomis galūnėmis. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Vida TAVORIENĖ

Terorizuoja medikus

Neblaivūs, dvokiantys ir apsidaužę benamiai – didelis rūpestis socialiniams darbuotojams, policijos pareigūnams ir medikams. Ligoninės asocialių asmenų priežiūrai ir gydymui išleidžia nemažai lėšų, kurių teritorinės ligonių kasos gydymo įstaigoms nekompensuoja.

Didėjantis skurdas ir socialinė atskirtis į gyvenimo nuošalę stumia vis daugiau šalies gyventojų. Be namų, pragyvenimo šaltinio likusių ir degraduojančių žmonių agresijos ir įtūžio aukomis vis dažniau tampa slaugytojai ir gydytojai. „Tai didžiulė problema, kuri darosi vis opesnė. Per metus pas mus

patenka apie 1 300–1 400 asocialių asmenų. Kasmet jų padaugėja 100– 150. Pernai ligoninė jų priežiūrai išleido per 200 tūkst. litų, šiemet tam prireiks jau ketvirčio milijono. Šie žmonės dažniausiai neturi privalomojo sveikatos draudimo, ligonių kasos išlaidų nekompensuoja“, – apmaudavo Kauno apskrities ligoninės vadovas Stasys Gendvilis. Nukelta į 3 p.

Gimtasis kraštas

2011 m. sausio 21–28 d., Nr. 3 (47)

Aktualijos

Artėjantys potvyniai žmonėms kelia nerimą Atkelta iš 1 p.

Didelių bėdų gal išvengsime

Tikimasi, kad šį pavasarį upėse tokių ledo sangrūdų kaip pernai nebus.

Sauliaus Tvirbuto nuotrauka

Lietuva pamažu tampa problemine teritorija Atkelta iš 1 p. Prieš trejus metus šios savivaldybės pradėjo paruošiamuosius darbus ES struktūrinei paramai gauti. Ir tik pernai pajudėjo europinėmis lėšomis remiamų projektų įgyvendinimas. Rajonų centruose pradėta renovuoti daugiabučius namus, plėsti socialinius būstus, tvarkyti infrastruktūrą. Probleminėms teritorijoms gaivinti skirtą ES paramą buvo numatyta panaudoti dviem etapais. Ne viena į sąrašą nepatekusi savivaldybė siūlė jį keisti ir kitame etape suteikti galimybę kitiems rajonams gauti ES lėšų. Bet pokyčių neįvyko ir Vyriausybė patvirtino tą patį sąrašą. Anot vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio, šokinėjimas nuo vienos savivaldybės prie kitos tik sukeltų didžiulę sumaištį. Esą nutraukus finansavimą, kai kurie projektai liktų neįgyvendinti, o naujų nė nebūtų spėta pradėti.

Kaimynai nepatenkinti Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) direktorė Roma Žakaitienė sutinka, kad pusiaukelėje keisti paramą gaunančias savivaldybes būtų netikslinga. Blaškymasis esą nebūtų naudingas nei projektus jau vykdyti pradėjusioms, nei probleminių teritorijų statusą norinčioms gauti naujoms savivaldybėms. „Be to, dabar būtų labai sunku nustatyti, kokie rajonai probleminiai. Nėra buvę tokios situacijos, kad visose savivaldybėse būtų 3–4 kartus padaugėję socialinių išmokų gavėjų, toks didelis nedarbas“, – samprotavo LSA direktorė. Ne vienos savivaldybės vadovai yra išsakę abejonių dėl pasirinktų kriterijų išskiriant problemines teritorijas. Prie tokių nepriskirto Biržų rajono meras Regimantas Ramonas tvirtino, kad jam dėl to dabar priekaištauja gyventojai. „Kaimyninės savivaldybės gauna regionams gaivinti skirtą paramą, o mes – ne. Žmonėms sunku paaiškinti, kodėl toks pasirinkimas. Mes gyvename karstiniame regione, kur ribojama žemdirbystė, esame pasienio

Dabar būtų labai sunku nustatyti, kokie rajonai yra probleminiai. Iki šiol nebuvo tokios situacijos, kad visose savivaldybėse būtų 3–4 kartus padaugėję socialinių išmokų gavėjų, kad tvyrotų toks didelis nedarbas. rajonas. Kodėl į tai neatsižvelgta, o pasirinkti kiti kriterijai ir remtasi tik plikais skaičiais“, – apmaudavo rajono vadovas. R.Žakaitienė pritaria, kad regioninė politika turėtų būti nuoseklesnė, o ES remiamos investicijos regionams gaivinti – tolygesnės. „Regionų plėtra turėtų būti įvertinta ne tik per probleminių rajonų prizmę. Tikimės, kad tam bus skiriama daugiau dėmesio nuo 2014 metų, kai prasidės naujas finansinės paramos laikotarpis. Asociacija dės pastangas, kad būtų įtvirtintas tolygesnis regionų vystymasis ir daugiau ES lėšų būtų paskirstoma per regionų plėtros tarybas“, – aiškino LSA direktorė. Pasak R.Žakaitienės, vykdant regioninę politiką labai svarbu nepamiršti žmoniškųjų išteklių. Vienas pagrindinių galvosūkių, kaip sustabdyti jaunų žmonių migraciją iš rajonų.

„Problema ta, kad pasirinktų renovuoti daugiabučių namų gyventojai yra garbesnio amžiaus ir juos įtikinti, kad tai naudingas projektas, nebuvo lengva. Net 85 proc. renovavimo išlaidų dengia ES parama ir biudžeto lėšos. Tačiau žmones atbaido tai, kad 15 proc. savo lėšų, kitaip nei vykdant būsto kreditavimo pro-

Pamaryje potvyniai paprastai prasideda antroje kovo pusėje. Tačiau gausiai pasnigus gruodį ir atšilus orams sausį, kai kur vanduo jau rodo galią. Šilutės rajone keliu į Rusnę eismas nesutriko, bet vanduo šią savaitę teliūskavo 6,6 km kelio ruože ir pakilo iki 2 centimetrų. 8 rajoniniuose keliuose vanduo buvo pakilęs net iki 30 cm ir ten eismas sustojo. Taip pat neišvažiuojami buvo 4 Pagėgių savivaldybės keliai, kur vandens lygis buvo apie 60 cm. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas Aleksandras Kajutis aiškino, kad po lietingos vasaros daugelio upių ir žiemą vandens lygis aukštesnis nei įprasta, o pamaryje jis pasiegramą, turi skolintis ne namo bendrijos vardu, o asmeniškai“, – aiškino G.Gegužinskas. Rokiškėnai pradėjo tvarkyti automobilių stovėjimo aikšteles, šaligatvius, pateikė paraiškas 6 daugiabučių namų renovacijai, taip pat numatę suremontuoti iki 18 socialinių būstų. Pirmame etape Rokiškį pasieks apie 12 mln. litų parama, o kitame – iki 15 mln. litų. Rokiškio rajono vadovas Almantas Blažys viliasi, kad pavyks įsirengti ir sporto bei sveikatingumo kompleksą. „Ilgai užtruko derinimas, paraiškų, techninių projektų rengimas, konkursai rangovams išsiaiškinti, todėl realūs darbai pradėti tik praėjusiais metais“, – pastebėjo meras. Joniškio rajono mero Romualdo Gadeikio teigimu, dar per anksti kalbėti apie tai, ar probleminių teritorijų plėtros gaivinimo programa pateisino lūkesčius. Bet meras neabejoja, kad ji duos naudos. Probleminėms teritorijoms numatyta skirti per 300 mln. litų ES ir valstybės biudžeto paramos.

Reikia atsižvelgti į gyventojų interesus Boguslavas Gruževskis, profesorius, Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius

Daugiabučių ir socialinio būsto renovavimas, infrastruktūros plėtra finansiškai skatinami kaip socialinės politikos priemonė. Ši veikla yra imli darbui ir gali užimti daug vietos žmonių. Patobulintos gyvenimo sąlygos, infrastruktūra ir patrauklus estetinis vaizdas geriau motyvuoja pačius gyventojus ir aplinkinius. Tai didina investicinį patrauklumą, būsto vertę ir pan. Bet ši priemonė bus veiksminga, jei bus suderinta su vietos gyventojų poreikiais, galimybėmis ir ateities perspektyva. Tačiau kyla abejonių, ar šios investicijos bus efektyvios Lietuvoje. Daug kas priklausys nuo to, kokios statybų įmonės: vietinės ar didesnių miestų, atliks darbus. Įsidarbinti gali neskatinti ir siūlomi maži atlyginimai už laikinus darbus. Dar svarbu ir tai, kokie daugiabučiai bus atrinkti renovuoti: tie, kur gyvena daugiau bedarbių ir socialiai remtinų, ar tie, kurių gyventojai savo lėšomis gali prisidėti prie renovacijos.

Sąrašo keitimui nepritarė Algis Kazulėnas, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys

Pradėjo renovuoti daugiabučius Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas sutinka, kad situacija šalyje pastaraisiais metais pasikeitė ir problemine teritorija galima vadinti kone visą Lietuvą. Bet prieš keletą metų nedarbo ir socialinių pašalpų gavėjų lygis išskirtuose rajonuose gerokai pranoko šalies vidurkį. Pasvalyje probleminių teritorijų plėtros projektai pradėti įgyvendinti praėjusiais metais. Anot mero, pradėta tvarkyti centrinė miesto aikštė, pasirašytos sutartys dėl 9 daugiabučių renovavimo. Prie jų numatyta įrengti krepšinio, vaikų žaidimo aikšteles, sutvarkyti viešąją erdvę. Kitąmet bus pradėti tvarkyti ir socialiniai būstai.

kęs artimą stichiniam. „Todėl prasidėjus atodrėkiui kai kurie keliai patvino, tačiau tai dar nėra potvynis. Tai turėtų greitai baigtis, kai vėl paspaus šaltukas“, – teigė vedėjas. A.Kajutis prognozuoja, kad neįprastai didelių potvynių šį pavasarį turėtume išvengti. „Pamaryje jis, aišku, bus, bet abejoju, ar nukentės kiti regionai“, – mano hidrometeorologas. Pernai upėse ledo storis kai kur buvo iki 50 cm, taip pat dėl gilaus grunto įšalo tirpstančio sniego vanduo mažai gėrėsi į žemę ir plūdo į upes. „Šiemet sąlygos visai kitokios: ledo storis yra 10–15 cm, todėl tikėtina, kad nebus didelių ledo sangrūdų, o nelabai įšalusi žemė sugers dalį vandens, – svarstė A.Kajutis. – Vis dėlto tikslesnes potvynių prognozes galima bus teikti prasidėjus kovui.“

Didžiasalis, esantis Ignalinos r., be finansinės Europos paramos vargu ar beatsigaus. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Komitetas nepritarė, kad būtų keičiamas probleminių teritorijų sąrašas. Jam priskirti rajonai ilgai rengėsi gauti struktūrinę paramą, derino dokumentaciją ir tik pernai pradėjo įgyvendinti projektus. Reikia leisti užbaigti darbus ir įvertinti rezultatus. Kitos savivaldybės, pamačiusios, kad jų kaimynes pasiekia lėšos, kėlė klausimą dėl sąrašo papildymo, bet tai būtų netikslinga.

2011 m. sausio 21–28 d., Nr. 3 (47)

Ligoninės virsta benamių prieglaudomis Atkelta iš 1 p. Žiemą ligoninės priėmimo skyriaus darbuotojai ir dieną, ir naktį susiduria su girtais ir prasmirdusias vyrais bei moterimis. Juos pirmiausia tenka nuprausti, perrengti. Neretai jie elgiasi agresyviai, terorizuoja slaugytojus ir gydytojus. „Personalui tenka labai nedėkingas darbas. Benamių leksika, agresyvi elgsena, dvokas piktina aplinkinius ir kelia baimę kitiems pacientams. Asocialūs asmenys ne kartą yra suniokoję ligoninės turtą, pavogę kompiuterį, stebėjimo kamerą“, – sakė S.Gendvilis.

Svarbios tik girtų teisės? „Jei miestuose būtų išblaivinimo įstaigos, medikams būtų mažiau problemų. Džiaugėmės, kai Panevėžyje buvo atkurta blaivykla. Tačiau ji veikė neilgai – savivaldybės taryba nusprendė, kad tai prieštarauja teisės normoms, ir blaivyklai išlaikyti daugiau lėšų nebeskyrė“, – apgailestavo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Gintaras Kliauga. Policijos pareigūnai neblaivius gyventojus kartais trumpam uždaro į areštinę. „Dviejų kvadratinių metrų laikino sulaikymo kameroje sąlygos ne kokios. Paguli ant suolo, prasiblaivo ir paleidžiame. Policija turi teisę išblaivinti, tačiau tai ne mūsų pareiga“, – aiškino G.Kliauga.

Lietuvių pensijos – vienos mažiausių Europoje Lietuvoje mokamos senatvės pensijos yra vienos mažiausių Vidurio ir Rytų Europoje ir beveik dvigubai kuklesnės nei Lenkijoje, skelbiama Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos pranešime spaudai. Mūsų šalies pensininkams tenkantis dirbančiųjų skaičius yra vienas iš didžiausių regione, t. y. vieną pensininką išlaiko 2,1 dirbančiojo, visgi lietuviški atlyginimai lenkia tik rumuniškus bei bulgariškus. Šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje sudaro 222 eurus (766,5 lito). Lietuvos pensijų fondų valdytojų surinkti duomenys rodo, kad Lenkijoje pensininkai vidutiniškai gauna beveik dvigubai daugiau – 432 eurus (1 492 litus), Čekijoje – 409 eurus (1 412 litus), Slovakijoje – 350 eurų (1 208 litus). Didesnės pensijos mokamos ir Latvijoje, ir Estijoje – atitinkamai 304 eurai (1 050 litų) ir 232 eurai (801 li-

Išblaivina skubios pagalbos skyriuje Laikinai einantis Panevėžio ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus vedėjo pareigas Arvydas Žilys tvirtino, kad asocialūs asmenys daugiau rūpesčių kelia žiemą. Į Priėmimo ir skubios pagalbos skyrių dažniausiai patenka benamiai su nušalusiomis galūnėmis. Būtinoji medicinos pagalba suteikiama nepaisant to, drausti jie privalomuoju sveikatos draudimu ar ne. Problemų dėl paslaugų apmokėjimo iškyla, kai tokiems pacientams reikia tolesnio gydymo. „Medicinos personalui tenka atlikti ir socialines paslaugas. Slaugytojai juos nuprausia, perrengia. Turime parūpinę labdaros drabužių. Jei lauke spaudžia šaltis, benamiai nuvežami iki nakvynės namų. Negi išmesi žmones į gatvę“, – aiškino gydytojas A.Žilys. Nuo liepos mėnesio Panevėžio ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje teikiama nauja stebėjimo paslauga. Jos prireikia, jei šiame skyriuje apžiūrėjus pacientą dar negalima tiksliai įvertinti jo sveikatos būklės, jei tyrimams ir tam tikriems gydymo veiksmams atlikti reikia iki 24 val. laiko ir kitais atvejais. Šią paslaugą galima suteikti ir neblaiviems asmenims. Jie išblaivinami, apžiūrimi gydytojo ir, jei neprireikia papildomo gydymo, paleidžiami iš ligoninės. Pasak A.Žilio, pacientų išblaivinimo, kaip ir kitas stebėjimo paslaugas, apmoka teritorinė ligonių kasa.

Gimtasis kraštas

Aktualijos

tas). Iš Vidurio ir Rytų Europos regiono šalių mažesnės nei Lietuvoje pensijos yra tik Rumunijoje ir Bulgarijoje – atitinkamai 175 eurai (604 litai) ir 125 eurai (432 litai). „Lietuva pagal vidutinio atlyginimo dydį taip pat rikiuojasi eilės gale ir lenkia tik Bulgariją bei Rumuniją. Tačiau atotrūkis tarp mokamų pensijų ir gaunamų atlyginimų Lietuvoje yra vienas iš didesnių regione – pensijos tesudaro 37 proc. vidutinio atlyginimo „ant popieriaus“, kai, pavyzdžiui, Lenkijoje šis santykis siekia 54 proc. Tai verčia rimtai abejoti, ar mūsų šalyje pensijų išmokų klausimas sprendžiamas efektyviai, ir kelia klausimų, kodėl nesirūpinama papildomu taupymu senatvei sukurtoje II pakopos pensijų sistemoje, jei kuo toliau, vis labiau valstybinės pensijos tampa neadekvačios atlyginimams“, – teigia Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys. GK inf.

Prokurorai pasigedo įrodymų Generalinė prokuratūra neigia iš žmogaus teisių gynimo organizacijos „Reprieve“ gavusi informaciją apie galimą neteisėtą asmenų kalinimą Lietuvoje. Didėjantis skurdas ir socialinė atskirtis į gyvenimo nuošalę stumia vis daugiau šalies gyventojų. Raimundo Šuikos nuotrauka

Žiemą ligoninių priėmimo skyrių darbuotojai ir dieną, ir naktį susiduria su girtais ir prasmirdusias vyrais bei moterimis. Juos tenka nuprausti, perrengti. Neretai jie elgiasi agresyviai. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas pabrėžė, kad policijos pareigūnai ne kartą įtikinėjo ir Seimo narius, ir savivaldos atstovus, kad blaivyklų atsisakyti buvo paskubėta, jos dar yra reikalingos. Anot G.Kliaugos, jei būtų bendras valdžios sutarimas, atsirastų ir lėšų blaivykloms išlaikyti, ir atitinkamai būtų pakoreguoti teisės aktai. „Vadinasi, dabar paisome girtų asmenų teisių, o aplinkinių – ne“, – pastebėjo policijos pareigūnas.

Problema iki šiol neišspręsta Kauno ligoninės vadovas S.Gendvilis nusivylęs, kad ne vienus metus keliamai problemai neatsiranda sprendimų. Buvo kreiptasi ir į savivaldos atstovus, ir į Seimo Sveikatos reikalų komitetą, tačiau girtų benamių ligoninėse tik daugėja. „Tai ne medicinos, o socialinė ar išblaivinimo paslauga. Tokias pas-

laugas reikėtų sutelkti vienoje įstaigoje, į kurią ir turėtų pakliūti asocialūs žmonės“, – samprotavo S.Gendvilis. Tokią įstaigą norėta steigti prie Kauno priklausomybės ligų centro, tačiau kol kas šis sumanymas neįgyvendintas. Panevėžiečiai prieš keletą metų pagal šiuolaikiškus standartus įrengė blaivyklą, vienu metu galėjusią priimti iki 30 žmonių. Agresyviems girtuokliams tramdyti buvo paruošti ledinio vandens dušai. Puoselėti planai ne tik blaivinti, bet ir auklėti į šią įstaigą patekusius gyventojus. Tačiau netrukus ši įstaiga užvėrė duris. „Taip, tai didelė problema, ypač ligoninėms, tačiau ją reikia spręsti valstybės lygiu. Priverstinis išblaivinimas pažeidžia žmogaus teises ir laisves, todėl blaivyklos ir vėl nebeliko“, – sakė Panevėžio miesto vicemerė Rimantė Ratinskaitė. Mūsų šaliai įstojus į Europos Sąjungą, blaivyklos panaikintos dėl prieštaravimo pagrindinėms žmogaus teisėms ir laisvėms. Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) konsultantės socialiniais klausimais Gražinos Šapalaitės teigimu, 2009 metais Seimo iniciatyva buvo sudaryta darbo grupė, kuri nagrinėjo galimybes steigti blaivyklas, tačiau jokio sprendimo nerado. „Blaivinimą norėta primesti savivaldybėms, tačiau lėšų tam nebuvo numatyta. Be to, blaivyklų steigti neleidžia teisinė bazė. Reikėtų išsamios teisės aktų analizės ir suderinimo, kad išblaivinimo paslaugą būtų galima atlikti nepažeidžiant žmogaus teisių“, – aiškino G.Šapalaitė. Anot LSA atstovės, buvo pasiūlymų blaivyklas kurti prie nakvynės namų, tačiau ši įstaiga vykdo socialinę funkciją. O socialinė paslauga negali būti priverstinė.

Pirmasis „Reprieve“ pranešimas Generalinėje prokuratūroje buvo gautas pernai rugsėjo 20 dieną, jame buvo nurodyta apibendrinta informacija apie JAV pareigūnų kalinamą palestinietį Abu Zubaidą. Anot prokuratūros pranešimo spaudai, šiame pranešime buvo pateikta tokia informacija, susijusi su minėto asmens galimu įkalinimu Lietuvoje ir kalinimo vietomis mūsų šalyje: „naujausia informacija, kurią mes („Reprieve“ – red.) gavome iš konfidencialaus ir ypač patikimo neįslaptinto šaltinio, patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2004 m. pavasario iki jo (Abu Zubaido – red.) antrojo perkėlimo į Gvantanamą bei 2006 m. rugsėjį

A.Zubaidas buvo laikomas slaptame kalėjime Lietuvoje. Ši informacija gauta iš patikimiausių šaltinių JAV ir nekelia abejonių.“ Generalinė prokuratūra teigia praėjusių metų rugsėjo 27 dieną „Reprieve“ vadovams išsiuntusi prašymą pateikti visą turimą rašytinę informaciją, kuri leido pareiškime daryti išvadas apie JAV CŽV pareigūnų atliktą sulaikyto A.Zubaido gabenimą į Lietuvos Respubliką, laikymą mūsų šalies teritorijoje bei gabenimą iš Lietuvos laikotarpiu nuo 2004 metų pavasario iki 2006 metų rugsėjo. Taip pat paprašyta nurodyti pareiškime įvardijamą konfidencialų ir ypač patikimą neįslaptintą informacijos šaltinį. Į šį Lietuvos prokurorų prašymą 2010 m. lapkričio 19 dieną gautas vienintelis atsakymas: „tokios informacijos gavimui ir perdavimui yra didelių kliūčių“. Eltos inf.

Slaptųjų ČŽV kalėjimų galėjo būti ir šalia Vilniaus, Antaviliuose. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gimtasis kraðtas

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis,

Reklamos pardavimas Tel. (8 5) 210 0093

stasys.jokubaitis@krastospauda.lt

Prenumerata ir platinimas Tel. (8 5) 210 0060

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė, lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

Tiražas 5 000 egz. ISSN 2029-4816 Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.

Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110

Leidėjas – UAB Žurnalistai Meilė Taraškevičienė, Irma Dubovičienė, Lina Pečeliūnienė, Arvydas Jockus, Virginija Mačėnaitė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Nijolė Baronienė, Jurgita Činkienė – korespondentė JAV, jurgita@centras.lt

Fotografas Klaudijus Driskius. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Gimtasis kraštas

Komentarai

Partijos – silpniausioji grandis

Saulius STOMA Ar įmanoma sustabdyti vis didėjantį visuomenės traukimąsi iš politikos? Kaip tai padaryti ir nuo ko reikėtų pradėti? Atsakymas paprastas. Politinę sistemą gaivinti galima, kaip ir kiekvieną sergantį organizmą. Reikia tik rasti siauriausią, labiausiai užkalkėjusią gyvybinės sistemos vietą. Tai reiškia – silpniausiąją grandį. Mūsų atveju silpniausioji grandis yra akivaizdi. Tai svarbiausias atstovaujamosios demokratijos organas – partijos. Jei Lietuvoje pagaliau atsirastų tikrai demokratiniais pagrindais veikianti partija, ji šluotų lauk iš politinės arenos visas kitas. Tokiai partijai susikūrus, neišvengiamai turėtų keistis ir visos kitos, jei tik norėtų dalyvauti konkurencinėje kovoje. Kol kas sunku spręsti, kas šiuo metu lengviau: sukurti visiškai naują šiuolaikišką partiją ar atnaujinti ir demokratizuoti kurią nors senąją? Tad panagrinėkime abu kelius. Naujos partijos kūrimo idėja sukompromituota nė kiek ne mažiau nei visa senoji partinė sistema. Matėme per daug pergalingų startų, kurie baigdavosi žlugimu. Per daug buvo apgavysčių ir nepateisintų lūkesčių. Dar blogiau. Dabar visi, kas tik nori, kaltina vargšus rinkėjus dėl jų klaidingų pasirinkimų. Tai neteisinga. Juk jie rinkosi kaip gražioje parduotuvėje gražiai įpakuotą prekę, kuri, vos parnešus ją namo, pasirodo, yra sugedusi. Ar tokiu atveju pirkėjai ir pardavėjai tikrai yra vienodai kalti? Rinkėjams pagaliau atėjo laikas įsisąmoninti: charizmatiškas vadas ar grupė protingų lyderių yra gerai. Tačiau svarbiausia – demokratinis visuomenės, o paskui ir eilinių

partijos narių atstovavimas. Jeigu jo nėra, partija anksčiau ar vėliau išsigims. Taps asmeninių ir grupinių interesų tenkintoja, kad ir kaip pataikautų visuomenei. Ar dabartinėje Lietuvoje atsiras lyderių, kurie įstengtų pastumti į šoną asmeninį interesą? Jeigu bus įsisąmoninta, kad tik toks kelias perspektyvus, – galbūt. Tokiems lyderiams reikės įveikti baimę, kad vidinė demokratija gali nušluoti juos į partijos pašalį. Dėl tokių baimių ir formuojasi amžinoji vienas kitą palaikančiųjų nomenklatūra. Atsispirti tam gali tik stipri, savimi pasitikinti ir rizikos nebijanti asmenybė. Tokių lyderių verkiant trūksta senosioms partijoms. Bet gal ir jos dar gali atsinaujinti? Kuri iš senųjų galėtų būti tas ledlaužis? Didžiausia opozicinė partija – socialdemokratai – šiuo metu gana susiskaldę ir susigrupavę. Tai galėtų

Jei Lietuvoje pagaliau atsirastų tikrai demokratiniais pagrindais veikianti partija, ji šluotų lauk iš politinės arenos visas kitas. Tokiai partijai susikūrus, neišvengiamai turėtų keistis ir visos kitos. būti pranašumas demokratėjant, tačiau vis dar slegia senasis sovietinės nomenklatūros paveldas. Atsinaujinti trukdys ir viltis, kad valdžia per kitus rinkimus savaime kris į rankas. Todėl motyvacijos keistis mažoka. Vargu ar staiga taps demokratiškos ir vienvaldžius lyderius turin-

čios Darbo bei „Tvarkos ir teisingumo“ partijos. Lyderiams nusipurčius bent dalies praeities šleifo, jų įtaka dar didės. Jie būtų tikresni dėl savo lyderystės, todėl galėtų skatinti vidinę demokratiją. Tačiau mąstymo taip greitai neperlauši. Kaip tik dėl gana modernaus mentaliteto demokratėjimo keliu galėtų ryžtingiau eiti liberalų partijos. Tačiau visų liberalių partijų vadams galutinai atsidavus lobistinei Laisvosios rinkos instituto ideologijai, jie įspraudė save į labai siaurą politinę nišą, kurioje tupint atstovauti bent kiek platesniems visuomenės sluoksniams tiesiog neįmanoma. Tėvynės sąjungai persilaužti į demokratijos pusę paskatų yra gana daug. Nors tiek pat ir trukdžių. Didžiausias šios partijos turtas – pasišventę rėmėjai, kurie garantuoja tam tikrą vertybinę grimzlę ir kritinę balsų masę net sunkiausiais laikais. Tačiau šis stabilumo garantas leidžia per keliolika metų susiformavusiai partijos nomenklatūrai kontroliuoti situaciją ir tikėtis lyderystės iki gyvos galvos. Demokratijos pamatas – sveika konkurencija – čia beveik netoleruojama. Tiesa, grupuočių kovos vyksta nuolat, o dabar jau beveik atvirai. Tačiau ginkluojamasi ne tiek idėjomis, kiek tyliais sandoriais „tu – man, aš – tau“. Išsišokėliai nuperkami arba išmetami lauk. Arba, nieko nepešę, nutyla patys. Frakcijoje tvyro sprogti galintis nepasitenkinimas. Dauguma jos supranta, kad vietos kitame Seime garantuotos tik nedidelei viršūnėlei, kuri vėl, kaip 2000-aisiais, tilps į vieną liftą. Tačiau partijos apačios yra inertiškesnės ir labiau gerbiančios autoritetus nei maištingos. Jaunoji karta taip pat ryškiai skiriasi į idealistinę mažumą ir karjeristinę daugumą. Tad reikia ypač stipraus lyderio, kuris partiją galėtų sujudinti ir atnaujinti iš apačios. Ir vis dėlto vilčių yra. Klausimas tik: kada. Jeigu per šiuos metus TS-LKD gerų poslinkių neatsiras, artimiausiems Seimo rinkimams gelbėti turės būti sukurta nauja demokratinė partija. Kitaip pildysis pačios niūriausios prognozės.

Ar dabartinėje Lietuvoje atsiras lyderių, kurie įstengtų pastumti į šoną asmeninį interesą?

GK archyvo nuotraukos

2011 m. sausio 21–28 d., Nr. 3 (47)

Ant politinių svarstyklių

Paklusti partijai ar savo sąžinei? Seimo Socialdemokratų frakcijos narys Jonas Jagminas gavo partijos prezidiumo papeikimą už tai, kad balsuoja nesilaikydamas partijos programos ir įstatų. Jis rengiasi skųstis teismui, nes, jo manymu, prievartinis balsavimas prieštarauja Konstitucijos 59 straipsniui („Pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų“) ir 62 straipsniui („Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime negali būti persekiojamas“).

Už nesąmones nebalsuoju

Būtinas komandinis žaidimas

Jonas Jagminas, Seimo Socialdemokratų frakcijos narys

Algirdas Sysas, Seimo Socialdemokratų frakcijos narys

Aš nebalsavau už Alkoholio įstatymą (jį pateikė mūsų partijos nariai Algirdas Sysas ir Bronius Pauža), kuriuo siekta sumažinti akcizą ir pailginti alkoholio pardavimo laiką. Prieš jį pasisakė kunigai, ir Prezidentė jį vetavo. Aš nebalsavau už pirmalaikį Seimo paleidimą. Nepasirašiau po interpeliacijos tekstu energetikos ministrui Arvydui Sekmokui. Aš saviems sakiau: broliai mieli, kam žaisti pokerį? Kam daryti tai, ko mes nelaimėsime? Reikia rengti įstatymų projektus, kurie gerintų žmonių padėtį. Reikia kovoti dėl jų, o ne užsiimti populizmu. Kai nepasirašiau interpeliacijos A.Sekmokui, A.Sysas pritempė, neva aš už programines nuostatas nebalsuoju. Seimo paleidimas, laisvė alkoholiui į mūsų partijos programą įrašyta? Neįrašyta. O už progresinius mokesčius aš pasisakau, bet ne už tokius, kokius įrašė A.Sysas ir B.Vėsaitė. Gaunantiesiems 3 100 Lt atlyginimą jie siūlė užkrauti 33 proc. pajamų mokestį. Tai ne verslininkų algos. Vidurinįjį sluoksnį paverstų vargšais. Net 13 Socialdemokratų frakcijos narių nebalsavo už tokį projektą. O A.Sysas teigia partijos Etikos ir procedūrų komisijai, kad reikia nubausti mane. Man grasina, kad išmes iš partijos. Seimas buvo priėmęs tokią nesąmonę: atiduoti valstybės žemę savivaldybėms. Man frakcijoje net linčo teismas buvo surengtas, kad balsavau prieš. Bet aš nugalėjau. Kai Prezidentė tą įstatymą vetavo, tie patys Seimo nariai jau balsavo už Prezidentės veto. Bet, žinoma, niekas man nepadėkojo, kad aš iš pat pradžių buvau teisus. Visose partijose veikia nerašyta taisyklė priversti visus elgtis taip, kaip reikia. Tai surinkite iš Gedimino prospekto gaują, ir balsuos, kaip pasakyta. Arba seniūnas vienas gali už visus pabalsuoti.

J.Jagminas nubaustas todėl, kad nesilaikė partijos programos ir statuto. Jis balsuoja taip, kaip šauna į galvą. Niekas nevaržo laisvo mandato. Nebūk partijos ir frakcijos nariu, ir gali daryti, ką nori. Manau, kad teismas net nepriims jo skundo, nes tai nėra teisiniai ginčai. Susitarimas dėl balsavimo – frakcijos darbo tvarka. Aš paklausiau, ar Etikos ir procedūrų komisija neįžvelgia, kad J.Jagmino balsavimai prieštarauja partijos programai ir įstatams bei pažeidžia statutą. Komisija pasakė, kad pažeidė. Pasiūlė jam skirti partinę nuobaudą. Partijos prezidiumas pareiškė papeikimą. Partijos, o ne kaip Seimo nariui. Aš pats nepritariau kai kuriems savo partijos sprendimams, bet aš laikausi tvarkos. Yra sprendimo būdas. Dėl LEO LT nepritariau. Skandalas buvo kur kas didesnis. Aš turėjau kitokią nuomonę, ją pasakiau ir nedalyvavau balsavime, bet nebalsavau prieš. Parlamentinė demokratija visgi grindžiama partiniu principu, tai turi būti komandinis žaidimas. Kai frakcija sutaria balsuoti laisvai, balsuok, kaip nori. Praeitą kadenciją aš balsavau prieš pinigų dalybas (prieš atlyginimų didinimą, prieš motinystės atostogų ilginimą), bet frakcija buvo nusprendusi balsuoti laisvai. O būna įpareigojantis balsavimas, žaidimo taisykles nustato frakcija. Aš kreipiausi į Etikos ir procedūrų komisiją dėl to, kad J.Jagminas nebalsavo už progresinius mokesčius. Čia juk partijos programinė nuostata. Mes ją nuolat įrašome į programą ir nevykdome – apgauname rinkėjus. Kai balsavome dėl Seimo paleidimo, į Etikos ir procedūrų komisiją dėl J.Jagmino elgesio kreipėsi partijos pirmininkas. Tada J.Jagminą įspėjo, kad reikia laikytis frakcijos susitarimo. Bet jis demonstratyviai daro priešingai.

2011 m. sausio 21–28 d., Nr. 3 (47)

Emigracijos upė nesenka Iš Lietuvos jau išvyko šimtai tūkstančių žmonių, tačiau ketinančių palikti tėvynę nemažėja. Saulius TVIRBUTAS Įdarbinimo užsienyje įmonių atstovai nevienodai vertina emigracijos mastą. Vieni teigia, kad daug darbingo amžiaus žmonių jau išvykę į Didžiąją Britaniją ir Airiją, todėl šių šalių darbdaviams jie jau neturi, ką pasiūlyti, o siūlantieji darbo vietas Nyderlanduose tvirtina, kad ir toliau sulaukia daug klientų. Dar viena emigracijos banga prognozuojama, kai atsivers Vokietijos ir Austrijos darbo rinkos. Statistikos departamento duomenimis, pernai apie savo išvykimą dirbti kitoje šalyje pranešė 83,5 tūkst. žmonių, tačiau manoma, kad išvykusiųjų yra gerokai daugiau. Dauguma jų nemato perspektyvų savo šalyje ir ketina likti užsienyje.

Lietuvai teks įsileisti imigrantus. Tikėtina, kad ateityje ryškiai pasikeis šalies demografinė sudėtis. draugė, giminės, kaskart vis sunkiau po atostogų palikti savo šalį, bet čia nematau jokių galimybių išgyventi“, – guodėsi Inga. 38 metų Andrius pasakojo, kad prieš pusantrų metų, kai pasaulį drebino krizė, jis buvo grįžęs į Lietuvą. „Gavau čia darbą vienoje duonos kepykloje, buvau pamainos meistras, – pasakojo vyras. – Tai aukštesnės pareigos nei turėjau Anglijoje, kur buvau nekvaliﬁkuotas darbininkas automobilių gamykloje. Tačiau darbdavių kultūra ten visiškai kitokia nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, ten darbų vadovai, net ir žinodami lietuvių bei lenkų nusiteikimą dirbti viršvalandžius ir gauti daugiau pinigų, prie mūsų

Naumčikas. Jo duomenimis, Nyderlandų darbo rinka mažai nukentėjo per krizę, o dabar vėl plečiasi. „Ypač daug darbo jėgos nuo pavasario prireikia žemės ūkyje, taip pat daug darbų sandėliuose, – kalbėjo S.Naumčikas. – Be to, didėja kvaliﬁkuotų darbininkų paklausa: stogdengių, mechanikų, staklių operatorių, atsigauna metalo apdirbimo pramonė, kuriai reikia įvairių specialistų.“ S.Naumčikas mato dar daugiau galimybių įsidarbinti Nyderlanduose nuo gegužės, kai atsivers Vokietijos ir Austrijos darbo rinkos. „Tikėtina, kad iš Nyderlandų ten persikels dirbti nemažai lenkų, taip pat jau dabar į Rytų Vokietiją grįžo nemažai Nyderlanduose uždarbiavusių vokiečių, tad mums veiklos neturėtų pritrūkti“, – įsitikinęs S.Naumčikas.

Darbdaviai sunerimę

Ilgisi, bet negrįžta 39 metų Inga Didžiojoje Britanijoje gyvena jau 10 metų. „Iš pradžių teko dirbti juodus darbus, paskui įsidarbinau sporto klubo registratūroje, dabar dirbu vadybininke greitų siuntų įmonėje“, – pasakojo moteris. Ji prisipažino, kad nors jau seniai prisitaikė prie angliško gyvenimo būdo, laisvai kalba angliškai, turi draugą anglą, tačiau tėvynės ilgesys su metais tik stiprėja. „Lietuvoje yra mano geriausia

Gimtasis kraštas

Emigracija

Statistikos departamento duomenimis, pernai apie savo išvykimą dirbti kitoje šalyje pranešė 83,5 tūkst. žmonių, tačiau manoma, kad išvykusiųjų yra gerokai daugiau. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

visada prieidavo ir paklausdavo, ar sutinkame padirbėti pusvalandžiu ilgiau. Nejaučiau jokio paniekinamo požiūrio, nors buvau tik juodadarbis emigrantas. O Lietuvoje ketvirtadalį atlygio tekdavo aukoti įvairiems trūkumams padengti, nors tai įvykdavo ne dėl mano kaltės. Viršvalandžiai buvo savaime suprantama duoklė darbdaviams.“ Dabar Andrius vėl darbuojasi Anglijoje ir neplanuoja grįžti bent kelerius metus.

stokoja, jų netgi nuolat gausėja. „Savo duomenų bazėje jau turime 20 tūkst. užsiregistravusių žmonių. Vieni jų po sezoninių darbų grįžta ir paskui vėl važiuoja, nemažai jų lieka ieškoti kitų darbų, kiti planuoja ten išvykti“, – sakė įmonės komercijos direktorius Sergejus

Emigracija – išeitis bedarbiams

Reikia galvoti apie imigracijos politiką

Romas Lazutka, sociologas

Audra Sipavičienė, Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė

Srautas nemažėja Įdarbinimo užsienyje agentūros nevienodai vertina emigracijos mastą. Darbą Anglijoje siūlančios įmonės „Darbintera“ direktorė Relonda Jonaitienė teigė, kad daugiausia darbo įmonė turėjo nuo 2009 m. iki praeitų metų liepos. „Dabar jau ateina ligoti, pagyvenę ir kitokie žmonės, kurie tikrai negalėtų dirbti nelengvus darbus ir netenkintų mūsų partnerių, užsienio darbdavių, – sakė ji. – Iš 10 kandidatų vos randame 2 tinkamus.“ R.Jonaitienė spėja, kad į Didžiąją Britaniją jau išvyko pagrindinis norėjusiųjų emigruoti srautas. Taip pat tikėtina, kad dabar lietuviai ten vyksta savarankiškai, be tarpininkų, nes bene kiekviena šeima turi emigravusių draugų, giminaičių Airijoje ir Didžiojoje Britanijoje. O Nyderlanduose siūlanti darbus įmonė „QBIS“ klientų ne-

Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas mano, kad didžiausia bėda – valdžios neveiklumas perkvaliﬁkuojant bedarbius. „Išleidžiama daugybė lėšų bedarbių integracijai, tačiau niekas nekontroliuoja, ar jos naudojamos efektyviai, – mano jis. – Darbdaviai teikia įvairius pasiūlymus, tačiau jų nepaisoma. Juk tie 300 tūkst. bedarbių nėra neišsilavinę ir nieko nesugebantys. O specialistų jau ima trūkti.“ Pasak D.Arlausko, jei ir toliau valdžia nesirūpins darbo rinkos procesais, teks galvoti apie imigraciją iš kitų šalių. „Tai būtų išeitis, bet ji atneštų įvairių problemų, su kuriomis susiduria dabartinės Vakarų šalys, – kalbėjo jis. – Taip pat pastebime, kad žmonėms trūksta ir vidinės motyvacijos dirbti – tie, kas neemigravo, įprato gauti bedarbio pašalpą ir užsidirbti nelegaliai.“ D.Arlauskas mano, kad šiuo metu darbdaviai nepajėgūs mokėti tokių atlyginimų kaip Vakaruose. „Kol perkamoji galia nedidelė, negali didėti ir darbo užmokestis, juk kirpėja negali pakelti kainų tiek, kad gautų užsienio kirpėjos užmokestį“, – aiškino jis.

Kol kas mūsų darbo rinkoje nėra specialistų pertekliaus. Tai rodo darbo jėgos kaina. Jei pasaulyje trūksta maisto ar naftos, jų kainos didėja, o Lietuvoje atlyginimai dar neauga. Natūralu, kad žmonės vyksta ten, kur darbuotojų reikia, ir jiems mokamas juos tenkinantis atlygis. Problemų bus ateityje, nes išvykusieji tikrai neskubės grįžti. Jie ten įleidžia šaknis, leidžia vaikus į mokyklas, tad Lietuvai teks įsileisti imigrantus. Tikėtina, kad tai ryškiai pakeis šalies demografinę sudėtį.

Emigracijos srautas vis dar nemažėja. Dar daugiau neteksime aukštos kvalifikacijos specialistų, kai gegužę atsivers Vokietijos ir Austrijos darbo rinkos. Ten laukiami informacinių technologijų, medicinos, slaugos profesijų žmonės. Todėl jau dabar reikia galvoti, kokia bus mūsų imigracinė politika – kurių šalių piliečiams leisime atvykti dirbti, kokios srities specialistams bus teikiama pirmenybė ir pan. Bet kol kas mes tik diskutuojame ir nieko nedarome.

Išvykusieji nebalsuos? Artėjant savivaldybių tarybų rinkimams išvykusieji iš Lietuvos domisi, kaip galėtų balsuoti renkant savivaldybių tarybas. Tačiau įstatymas, kuriuo būtų įteisinta Konstitucijoje numatyta piliečių teisė rinkti vietos valdžią, tebėra įstrigęs Seime.

Eltos nuotrauka

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas patvirtino, kad Lietuvos ambasadose vykstant savivaldybių tarybų rinkimams balsavimas nerengiamas, nes nepavyktų užtikrinti balsavusiųjų konfidencialumo. „Rinkimų į Seimą metu visi esantieji užsienyje priskiriami Vilniaus Naujamiesčio apygardai ir gali balsuoti ambasadose, todėl nustatyti, kas už ką balsavo, neįmanoma. Tačiau, palaikant partijas ar pavienius kandidatus į savivaldybių tarybas konkrečiame mieste, būtų nesunku identifikuoti, kas už ką pasisakė“, – tikino Z.Vaigauskas. Kadangi konfidencialumas laikomas svarbesniu už teisę balsuoti, išvykusieji iš Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvauti negali. „Kol nėra numatytos procedūros, kaip rengti balsavimą, ir nėra parengto atitinkamo įstatymo, tokios galimybės išvykusiesiems negalime suteikti“, – sakė VRK pirmininkas. Jo teigimu, įteisinti balsavimą užsienyje bandyta ne sykį, tačiau Seimo nariai balsų dauguma įstatymo projektui nepritardavo. Vis dėlto, Z.Vaigausko nuomone, yra būdų užtikrinti užsienyje esančių rinkėjų konfidencialumą. Jei išvykusiesiems būtų leista balsuoti, jie turėtų atvykti į ambasadą, patvirtinti ketinimą dalyvauti rinkimuose bei gauti specialų kodą prisijungti prie interneto. Rinkimų dieną Lietuvos pilietis galėtų atiduoti balsą internetu iš bet kurios vietos. „Galėtume siųsti biuletenius ir paštu, tačiau tai labai brangiai kainuotų. O balsavimas internetu būtų puiki išeitis“, – sakė Z.Vaigauskas. Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos (SPLBK) pirmininkas konservatorius Paulius Saudargas teigė, kad šiuo metu Seime užregistruotas ir savo eilės laukia įstatymo projektas, kuriuo užsienyje esantiems mūsų krašto piliečiams būtų leista balsuoti internetu. GK inf.

(Užs. 13)

(Užs. 2)

Gimtasis kraštas

2011 m. sausio 21–28 d., Nr. 3 (47)

Sportas

Nedaug žadanti Eurolygos šešioliktuko pradžia Aras MOCKUS Trečiadienį Vilniaus „Lietuvos rytas“ ir Kauno „Žalgiris“ dviženkliais skirtumais pralaimėjo pirmąsias Eurolygos „Top 16“ etapo rungtynes.

Naujajam treneriui reikia laiko Pirmo turo rungtynes H grupėje Lietuvos vicečempionas „Žalgiris“ svečiuose rezultatu 59:73 pralaimėjo Valensijos „Power Electronics“ (Ispanija) ekipai su Robertu Javtoku. Kauniečiams 9 taškus pelnė Martynas Pocius, po 8 – Paulius Jankūnas ir Trevis Votsonas, 7 – Dechuanas Kolinzas. R.Javtokas šeimininkams per 19 min. surinko 6 taškus, atkovojo ir perėmė po 1 kamuolį, atliko rezultatyvų perdavimą, blokavo 1 metimą, prasižengė 2 kartus ir sykį suklydo. Vos prieš kelias dienas prie „Žalgirio“ vairo stojęs graikas Ilias Zouras teigė, kad Valensijos komanda rungtyniavo geriau nei jo auklėtiniai. „Tris kėlinius varžovams į nugarą šnopavę žalgiriečiai palūžo ketvirtame kėlinyje ir leido aikštės šeimininkams nutolti bei susikrauti pergalingą pranašumą. Tai pirmas „Top 16“ etapo mačas, todėl turėsime kautis kiekvieną dieną, kad ateityje žaistume geriau“, – po mačo sakė graikas.

Tik pirmadienį prie komandos prisijungęs strategas prieš rungtynes Valensijoje „Žalgiriui“ vadovavo trijose treniruotėse. Graikas pažymėjo, kad jam dar reikia laiko priprasti prie ekipos. „Žalgirio“ įžaidėjas Mantas Kalnietis prisipažino, kad žaidė skaudamais pirštais: „Trečiame kėlinyje ne-

Puikiai pradėjęs rungtynes, joms įpusėjus, M.Gecevičius dėl traumos į aikštę nebegrįžo. EPA-Eltos nuotraukos

pataikėme būdami laisvi, o varžovai tuo pasinaudojo ir nutolo. Aš rungtyniavau traumuotas – jaučiau pirštų skausmą.“ Ispanų strategas Svetislavas Pesičius pažymėjo, kad padėti laimėjo puiki gynyba: „Puikiai gynėmės ir visą laiką kontroliavome mačo eigą. Esu labai laimingas, nes šiandien rungtyniavome taip, kaip ir turėtų žaisti Eurolygos komanda.“

Apmaudi M.Gecevičiaus trauma

„Žalgirio“ varžovų gretose žaidė Lietuvos rinktinės vidurio puolėjas R.Javtokas.

Eurolygos „Top-16“ varžybų E grupėje „Lietuvos rytas“ namuose 59:80 pralaimėjo Atėnų „Panathinaikos“ (Graikija) krepšininkams. Vilniečiams Milkas Bjelica pelnė 11 taškų, Chalidas el Aminas ir Kenanas Bairamovičius pridėjo po 10 taškų. „Lietuvos ryto“ strategas Aleksandras Trifunovičius pripažino, kad pirma rungtynių dalis pavyko, o vėliau viskas lyg sugriuvo. Labai didelis „Lietuvos rytui“ buvo Martyno Gecevičiaus, kuris patyrė traumą, praradimas. A.Trifunovičius įsitikinęs – jeigu ne gynėjo trauma, rungtynės galėjo pasisukti kita linkme. „Šias rungtynes sudarė dvi skirtingos pusės. Iki didžiosios pertraukos mums sekėsi ir įgyvendinome visus planus. Gaila, kad M.Gecevičius patyrė traumą. Nesakau, kad viskas būtų buvę

kitaip su juo, bet rungtynės būtų kitokios, – teigė vilniečių treneris. – Išvažiavus Šarui (Šarūnui Jasikevičiui, – red.), mums labai trūksta dar vieno žaidėjo, kuris organizuotų puolimą. Tikrai manau, kad su M.Gecevičiumi rungtynės būtų kitokios. Nors Dimitris Diamantidis buvo ne kartą išrinktas geriausiai besiginančiu žaidėju, M.Gecevičius sugebėdavo jį pergudrauti.“ Be to, strategas teigė, kad antroje rungtynių dalyje trūko žaidėjų tarpusavio supratimo tiek puolant, tiek ginantis: „Komandoje trūko tarpusavio ryšio ir puolant, ir ginantis. Stengėmės, kaip įmanydami, turėjome valios ir ryžto – 35 atkovoti kamuoliai tai įrodo. Tačiau 18 prarastų kamuolių parodo, kad puolėme nepakankamai protingai.“

Lietuvos viltys Europos čempionate Laukia atranka

Arvydas JOCKUS Į sausio 23–30 dienomis Berne, Šveicarijoje, vyksiantį Europos dailiojo čiuožimo čempionatą vyksta 18-metis Saulius Ambrulevičius ir 25-erių Deividas Stagniūnas su naująja partnere 20-mete amerikiete Izabela Tobias. Visi čiuožėjai Šveicarijoje dar turės kautis dėl patekimo į pagrindinį čempionato turnyrą. „Kai kam galbūt atrodo, kad aukščiausio lygio tarptautinėse pirmenybėse dalyvauja nedaug sportininkų, tačiau Lietuvoje auga labai gabūs jaunieji čiuožėjai. Patikėkite, po kelerių metų mūsų dailusis čiuožimas sužydės puikiausiomis spalvomis“, – tikina Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentė Lilija VANAGIENĖ.

Kaip mūsų sportininkai pasirengė Europos dailiojo čiuožimo čempionatui? Šiemet mūsų komanda šiek tiek mažesnė, nes dėl rankos traumos nevažiuoja Beatričė Rožinskaitė. Į Berną vyksta tik Saulius Ambrulevičius ir ledo šokių pora Deividas Stagniūnas ir Izabela Tobias. Šiemetinis čempionatas vyks kiek kitaip nei ankstesnieji. Į pagrindinį turnyrą pateko praėjusiame čempionate pirmas 18 vietų užėmę sportininkai. O kiti toje pačioje Berno ledo arenoje turės rungtis atrankos varžybose. Jose pirmas 12 vietų užėmę čiuožėjai pateks į Europos čempionatą. S.Ambrulevičiui reikės įveikti šį atrankos barjerą – kartu su kitais pretendentais jis čiuoš laisvąją programą. Į Berną išvykstame sausio 22-ąją, šeštadienį. Sekmadienį pradėsime treniruotis, o 24 dieną, pirmadienį, S.Ambrulevičius šoks laisvąją programą.

Puiki nauja partnerė

GK archyvo nuotrauka

Dailiojo čiuožimo gerbėjus 2010 metų balandį pasiekė skaudi žinia, kad iširo Deivido Stagniūno ir Katerinos Kopli pora. Amerikietė paskelbė baigianti sportinę karjerą dėl sunkios traumos. Tačiau netrukus Deividas surado kitą partnerę 20-metę amerikietę Izabelą Tobias. Kaip jiems sekasi? Deividas visaip galvojo, gal net pasitraukti iš dailiojo čiuožimo, tačiau džiaugiamės, kad nesiryžo tokiam drastiškam žingsniui, nepra-

Sauliui Ambrulevičiui reikės įveikti atrankos barjerą. EPA-Eltos nuotrauka

dėjo dirbti treneriu ar kuo kitu. Jis stojo į porą su kita mergina – Izabela Tobias. Gegužės mėnesį mačiau ją Detroite ir buvau sužavėta. Vos pamačiusi ją čiuožiančią pagalvojau: „Štai tokios partnerės reikia Deividui.“ Tuo metu Deividas pričiuožia prie manęs ir sako: „Ji – mano naujoji partnerė.“ Rugsėjo pabaigoje mačiau juos šokančius varžybose, ir ta pora man labai patiko. Dar po dviejų mėnesių jie dalyvavo kitose varžybose. Trūksta žodžių apsakyti, kokiais tempais jie progresuoja. Turime labai didelę viltį.

Atstovauja Lietuvai Europos čempionate jie jau atstovaus Lietuvai? Taip. Jau turime Tarptautinės čiuožimo sąjungos sertiﬁkatą, leidžiantį mišrioms poroms atstovauti šaliai, kurios federacija su tuo sutinka. Jie ir Europoje, ir pasaulyje

visose varžybose šoks kaip Lietuvos pora. Kokią vietą jiems prognozuojate Šveicarijoje? Juk tai naujas duetas. Mūsų uždavinys, kad jie įveiktų atranką (kaip ir S.Ambrulevičius), nes Deividas nedalyvavo praėjusiame Europos čempionate. Jeigu pateks į pagrindinį turnyrą, manysime, kad rezultatas geras. Patirtis rodo, kad naujos poros pradžioje niekada nepasiekia aukštų vietų. Tam reikia šiek tiek laiko. Tačiau visi, kurie stebės šią porą, tikrai nenusivils. Dabartinė Deivido partnerė yra netgi stipresnė už Kateriną. Izabela septynerius metus šoko baletą ir gali labai aukštai iškelti kojas, ji labai muzikali, išraiškinga, artistiška. O ledo šokiuose tai labai svarbu.

Vėl prašys pilietybės Ar yra vilčių, kad Deividas su Izabela galės atstovauti Lietuvai Sočio žiemos olimpinėse varžybose? Katerinai gauti Lietuvos pilietybės nepavyko, nors ji jau buvo pradėjusi mokytis lietuvių kalbos. Situacija vėl kartojasi. Kaip visada esu optimistė. Negi mūsų jaunajam talentingam lietuvių sportininkui Deividui bus užkirstas kelias į antrą olimpiadą? Kažkaip nenoriu tuo tikėti. Iki olimpinių žaidynių Sočyje dar liko treji metai. Vis tiek kas nors turėtų pasikeisti. Taip neturėtų būti. Supraskime, kad Lietuva pati nepajėgi užsiauginti gerą lietuvišką porą. Neturime tam nei sąlygų, nei lėšų. Ne iš gero gyvenimo mūsų geriausi vyrai renkasi partneres užsienietes.

S.Jasaitis dar nepasirengęs „Lietuvos ryto“ vyriausiasis treneris pasidžiaugė sparčiai gerėjančiu Simo Jasaičio žaidimu, tačiau pažymėjo, kad per tokį trumpą laiką sunku įgauti puikią sportinę formą. „S.Jasaičio sportinė forma gerėja, bet jis nerungtyniavo 5 mėnesius. Jis žaidžia protingai, atneša į žaidimą proto ir racionalumo, tačiau nereikia norėti, kad viskas iš karto būtų idealu“, – kalbėjo A.Trifunovičius. Kitas Eurolygos varžybų rungtynes „Žalgiris“ namuose žais su Pirėjo „Olympiakos“ (Graikija) krepšininkais, o „Lietuvos rytas“ – svečiuose su Vitorijos „Caja Laboral“ (Ispanija) komanda. Abejos rungtynės vyks sausio 26 dieną. Kiek pasaulyje šokia mišrių porų? Daugiau kaip pusė. Deja, tokia realybė.

Stipri pamaina Šiuo metu reikšmingesniuose tarptautiniuose turnyruose skamba tik trys lietuviškos pavardės: S.Ambrulevičiaus, B.Rožinskaitės ir D.Stagniūno. Ar auga pamaina? Kokia ji? Turime labai stiprią jauną pamainą. 12-metė Aleksandra Golovkina šoka trijų rūšių trigubus šuolius su dviem apsisukimais. 11-os metų Deimantė Kizalaitė jau atlieka dviejų su puse apsisukimų šuolį, o varžybose demonstruoja ir trigubą šuolį. Jos bendraamžė Goda Butkutė – taip pat labai perspektyvi sportininkė. Turime itin gerą pamainą, bet ji dar labai jauna. Suaugusiųjų turnyruose jos galės pasirodyti tik būdamos 15-os. O jau dabar rodo puikiausius rezultatus. Jos iš visų varžybų, kurios dabar vyksta Europoje ir kuriose varžosi su vyresnėmis amžiumi sportininkėmis, parsiveža aukso, sidabro arba bronzos medalius. Labai geri ir du vaikinukai – 10-metis Edvinas Jakonis ir 12-metis D.Kizalaitės broliukas Deividas Kizala. Visus šiuos jaunus talentus, taip pat ir Saulių Ambrulevičių, išugdė Kauno žiemos sporto mokykla „Baltų ainiai“. Tikrai po trejų ketverių metų pamatysite, kokie bus mūsų rezultatai. Šie sportininkai ir jų tėvai yra tikri dailiojo čiuožimo fanatikai. Tokios stiprios pamainos kaip dabar dar niekada neturėjome. Esu įsitikinusi, kad mūsų dailusis čiuožimas po kelerių metų sužydės pačiomis gražiausiomis spalvomis.

2011 m. sausio 21–28 d., Nr. 3 (47)

Gimtasis kraštas

Užribis

Internetinė pažintis baigėsi tragedija Virginija MAČĖNAITĖ Sekmadienio rytą sostinės pakraštyje žmonės rado pusnuogės mažametės lavoną. Su savo keturiolikmečiu budeliu mergaitė bendravo visame pasaulyje populiariame socialiniame tinkle „Facebook“.

Pasmaugė ir apiplėšė Trylikametės mergaitės kūnas su smurto žymėmis buvo rastas netoli Nemenčinės plento sekmadienį apie 9 val. ryto. Ji buvo sumušta ir gumine virvele pasmaugta naktį iš šeštadienio į sekmadienį. Lavono net nebandyta paslėpti: nepilnametės kūnas tysojo ant tako, vedančio nuo autobusų stotelės sodų bendrijos link. Ekspertai nustatys, ar ji buvo išžaginta, nes mergaitės apa-

Pareigūnai perspėja, kad bendraujant internetu neįmanoma visapusiškai pažinti žmogaus.

tinė kūno dalis buvo nuoga. Šalia kūno buvo tvarkingai sudėti drabužiai ir batai. Alytaus policijos žiniomis, mergaitė, kuriai kovą būtų sukakę 14 metų, iš namų išėjo šeštadienį apie 17 valandą. Taip nurodė nužudytosios tėvas, kuris pareiškimą policijai parašė sekmadienio pavakarę. Tėvai iš pradžių bandė dukters ieškoti patys. Kraupaus nusikaltimo tyrimui buvo mestos didelės kriminalinės policijos pajėgos. Vilniaus policininkai sulaukė visuomenės pagalbos. Po paskelbtos žinios buvo tikrinama visa gauta informacija. Pareigūnai jau sekmadienio pavakarę sulaikė nusikaltimu įtariamą keturiolikmetį vilnietį. Šis nepilnametis, vienos sostinės mokyklos moksleivis, iki šiol policijai nebuvo žinomas.

Atvyko į pirmąjį pasimatymą Sekmadienio vakarą įvyko žmogžudyste įtariamo jaunuolio apklausa. Nei tuomet, nei vėliau paauglys pareigūnams nesugebėjo paaiškinti savo veiksmų. Antradienio rytą Vilniaus 2 apylinkės teismas leido nepilnametį suimti maksimaliam 3 mėnesių laikotarpiui. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, vaikų susitikimas Vilniuje nebuvo

Pasak pareigūnų, ir nužudytos mergaitės, ir įtariamojo tėvai yra normalūs viduriniosios klasės žmonės, nepriklauso socialinės rizikos grupei. Įtariamasis kaltinamas tyčia nužudęs mažametį bejėgiškos būklės asmenį. Už tai nepilnamečiui gali būti skiriama maksimali 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

atsitiktinis. Su metais vyresniu nužudymu įtariamu vaikinu mergaitė susipažino ir porą savaičių susirašinėjo socialiniame tinkle „Facebook“. O šeštadienį, neperspėjusi tėvų, alytiškė į sostinę atvyko pirmą kartą pasimatyti su virtualiu draugu. Pareigūnų žiniomis, jiedu į Nemenčinės plentą atvažiavo apie vidurnaktį. Kadangi įtariamasis gyvena netoliese, vaikai ėjo paauglio namų link. Tačiau beeinant, pasak sulaikytojo 14-mečio, tarp jų įvyko konﬂiktas. Paauglys mergaitę apiplėšė, mušė, smaugė ir nurengė. Anot įtariamojo, jis ketino trylikametę išžaginti, tačiau jam nepavyko. Jaunuolis buvo aptiktas ir sulaikytas pagal mobiliojo telefono, kurį jis pagrobė iš nužudytosios, skleidžiamus signalus. Sulaikius 14-metį, jo tėvų bute buvo rasti ir kiti aukai priklausantys daiktai.

Sukčiai fantazijos nepristinga

Jau įprastas aferistų siunčiamas žinutes keičia nauji sukčiavimo būdai. Raimundo Šuikos nuotrauka

Virginija MAČĖNAITĖ Kurį laiką, regis, kiek aprimę aferistai vėl griebiasi senų darbelių. Lietuvos policijos suvestinės mirgėte mirga nukentėjusių gyventojų skundais dėl apgaulės praradus nemažas pinigų sumas. Gudragalvių vaizduotė beribė – jie išranda vis naujus patiklių žmonių mulkinimo scenarijus.

Mulkina senutes Kaip anksčiau, taip ir dabar gudročiai labiausiai taikosi į socialiai silpniausią visuomenės grandį – vaikus ir senyvo amžiaus žmones. Štai prieš porą savaičių į policiją kreipėsi aštuoniasdešimtmetė Kauno rajono Teleičių kaimo gyventoja. Moteris sakė, kad sausio 6-osios rytą namuose jaunuolis iš jos apgaule išviliojo 7 tūkst. litų. Įtariamasis dvidešimtmetis M.J. buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Panaši istorija nutiko ir kitos

dienos pavakarę Radviliškio rajono Skėmių kaime. Tądien sukčius apsilankė pas septyniasdešimtmetę E.N. Jaunuolis prisistatė esąs „Sodros“ darbuotojas ir iš moters apgaule išviliojo 20 tūkst. litų. Supratusi, kad yra apgauta, E.N. kreipėsi į policiją. Įtariamieji 20-metis T.Ž., 18-metis Ž.Š. ir 19-metis A.V. uždaryti į areštinę, tačiau pinigai nerasti. Policija prašo artimųjų patarti senyvo amžiaus žmonėms niekuomet neatidaryti durų nepažįstamiesiems, kurie prisistato įvairių tarnybų darbuotojais, agentais ar kitais specialistais. „Tikrinkite jų dokumentus, įsitikinkite, kas iš tiesų jus aplankė. O jeigu kyla nors menkiausias įtarimas, kad už durų stovi sukčius, nedelsdami skambinkite į policiją“, – ragina pareigūnai.

„Labdara“ kainavo tūkstančius Neseniai Panevėžyje gyvenančią senolę aplankė tariamos socialinės darbuotojos. Pasakiusios, kad dalija

iš Vokietijos gautą labdarą, apgavikės močiutei paliko dėvėtus kailinukus. Viena jų pasakė, kad moteriai priklauso ir 250 litų, tačiau ji turinti tik 500 litų kupiūrą. Kai senolė nuėjo ieškoti grąžos, apgavikės, pastebėjusios, kur laikomi pinigai, pagrobė 6 500 litų. Tik „socialinėms darbuotojoms“ išėjus 83-ejų panevėžietė suprato, kad ją apgavo ir apvogė. Tai nebe pirmas atvejis, kai apsilankę apgavikai pasakoja apie labdarą, žada malkų, drabužių ar pinigų. Pirmiausia pasiūloma stambi kupiūra, tuomet paprašoma grąžos ir pagyvenęs žmogus apvagiamas, pamačius, iš kur jis ima pinigus.

Reikalavo atlyginti žalą Šiaulių miesto policijos pareigūnai su prokurorais po metus trukusio kruopštaus tyrimo teismui perdavė telefoninių sukčių bylą. Prieš teismą stos 13 organizuotoje grupėje veikusių asmenų, kurių du sugebėjo įsitraukti į telefoninį sukčiavimą, sėdėdami Marijampolės pataisos namuose. Jiems inkriminuotos net 32 nusikalstamos veikos. Nustatyta, kad nuo šios gaujos nukentėjo 24 žmonės, kuriems padaryta turtinė žala siekia per 48 tūkstančius litų. Pareigūnų dėmesį savo nusikaltimais grupuotė atkreipė dar 2009-ųjų rudenį. Tuomet kriminalistai, pajutę telefoninių sukčių suaktyvėjimą, vieną po kitos surengė sėkmingas operacijas ir sulaikė du sukčių kurjerius. Lapkričio pabaigoje turėdami informacijos, kad šiauliečiai bus telefoninių sukčių taikiniu, pareigūnai sulaikė pinigų pas senyvo amžiaus moterį paimti atėjusį vyrą. Už turtinius nusikaltimus anksčiau teistas ir iš įkali-

Virtualiais draugais pasitikėti negalima Pareigūnai perspėja, kad bendraujant internetu neįmanoma visapusiškai pažinti žmogaus, be to,

lengva sukurti bet kokį įvaizdį, nuslėpti tikruosius jausmus ir motyvus. Todėl su naujais virtualiais „draugais“ realiame gyvenime susitikimus rengti reikia labai apdairiai. „Jeigu vis dėlto ryžotės tai padaryti, įsitikinkite, kad susitikimo metu būsite saugūs. Bent jau pirmą kartą susitikite viešoje vietoje, pakvieskite į susitikimą daugiau jums artimų bičiulių. Taip pat venkite susitikti su nežinomu žmogumi atokiose vietose. Net jeigu su nenustatytos tapatybės „draugu“ internetu bendraujate jau seniai, vis tiek negalite būti tikras, kad jums negresia joks pavojus“, – sako policininkai. O mažamečiams, pabrėžia pareigūnai, apskritai negalima leisti nekontroliuojamai naudotis internetu.

Lavono net nebandyta paslėpti: nepilnametės kūnas tysojo ant tako, vedančio nuo autobusų stotelės sodų bendrijos link. alfa.lt nuotrauka

nimo vietos prieš 10 dienų grįžęs 21 metų šiaulietis vykdė nelaisvėje buvusių likimo draugų užduotį. Vėliau sukčių skambučio sulaukė 70-metė Tilžės gatvės gyventoja. Fiksuoto ryšio telefonu jai paskambino policijos pareigūnu apsimetęs nepažįstamas vyras ir pranešė apie anūko neva padarytą eismo įvykį bei jo metu sužalotą moterį. Skambinusysis patikino, kad nemalonumams išvengti ir nuostoliams atlyginti reikia 3 000 litų. Šiaulietė sutiko pagelbėti anūkui, tačiau sulygti pinigai sukčių taip ir nepasiekė, nes jų pasiimti atėjusio pasiuntinio jau laukė policijos pareigūnai. Kriminalistai sulaikė ir į areštinę uždarė 21 m. E.G., kuris buvo jau 10 kartų teistas, daugiausia už vagystes. Policijos pareigūnai sulaikė ir dar keturis netoli šio nusikaltimo vietos pastebėtus ir bendrininkavimu įtartus Pakruojo rajono gyventojus – dvi moteris ir du vyrus. Sulaikius šiuos sukčių pasiuntinius, apgavikų telefoniniai skambučiai šiauliečiams vis nesiliovė. Apgavikai intensyviai mėtė savo „tinklus“, siekdami jais apraizgyti kuo daugiau senyvo amžiaus žmonių ir gąsdindami juos žinia apie į nelaimę patekusį artimą žmogų siekė išvilioti iš jų pinigų. Policiją vis pasiekdavo nauji pranešimai apie telefoninių sukčių skambučius, tad pareigūnai dirbo toliau. Deja, kai kurie šiauliečiai policijai paskambindavo jau atidavę pinigus.

Būkite budrūs ir gudrūs Policijos pareigūnai netikėto telefoninio skambučio apie artimuosius ištikusią bėdą sulaukusiems žmonėms rekomenduoja neskubėti vykdyti skambinančiojo nurodymų ir prašymo pervesti pinigus į nurodytas banko sąskaitas ar perduoti juos atėjusiam žmogui. Pirmiausia patiems

reikėtų paskambinti artimajam ir įsitikinti, ar tikrai jam reikalinga jūsų pagalba. Be to, skambinančiojo reikėtų paprašyti nurodyti to artimo žmogaus vardą, pavardę, tėvo vardą, kitus asmens duomenis. Dažniausiai sukčiai nurodo perskambinti kitu telefono numeriu. Paskambinęs žmogus išgirsta, kad jis pataikė į policijos komisariatą ar net ambasadą (jei kalbama apie tariamą nukentėjusįjį užsienyje), jam prisistato konkretus pareigūnas, nurodydamas savo pareigas ir pavardę. Tačiau tai būna tik sukčių žaidimo tęsinys. Jokiu būdu neskubėkite tam pareigūnui nurodyti savo giminaičio asmens duomenų, o patys iš jo iškvoskite informaciją apie į nelaimę patekusį žmogų. Jei tariamas pareigūnas ims painiotis, nenurodys konkrečių jus dominančio asmens požymių, padėkite ragelį ir skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112. Policijos departamento inf. Sulaukę skambučio ar nelaukto svečio visuomet prisiminkite: • Įvykus eismo įvykiui ar padarius nusikaltimą, policija niekada nesprendžia iškilusių piniginių problemų tarp nukentėjusiojo ir kaltininko. • Neskubėkite vykdyti skambinusiojo prašymų. • Patys paskambinkite giminaičiui ar artimajam, patekusiam į tariamą bėdą, ir įsitikinkite, ar tikrai jam reikalinga jūsų pagalba. • Jeigu jūsų giminaitis kelionėje, neskubėkite skambinti į ambasadą nurodytu telefono numeriu, pasitikrinkite, ar šis numeris teisingas. • Neperduokite pinigų per tarpininkus. • Neperveskite pinigų į nurodytas banko sąskaitas. • Neįsileiskite nepažįstamų žmonių į namus. • Reikalaukite, kad atvykę pareigūnai parodytų tarnybinį pažymėjimą.

Gimtasis kraštas

Pasaulis

2011 m. sausio 21–28 d., Nr. 3 (47) Analitikai aiškina, kad jo vyriausybės priimtas draudimas musulmonų moterims viešose vietose dėvėti burkas (visą kūną dengiantį tradicinį drabužį), praėjusį rugpjūtį vykdytos masines romų imigrantų deportacijos į Rumuniją ir Bulgariją, skirtos suvilioti potencialius Nacionalinio fronto rinkėjus kitąmet vyksiančiuose prezidento rinkimuose.

Arvydas JOCKUS Praėjusiais metais kraštutinių dešiniųjų ir populistų partijos laimėjo reikšmingas pergales regioniniuose ir parlamento rinkimuose visoje Europoje. Kraštutinių dešiniųjų politikų retorika įvairiose valstybėse skirtinga, tačiau visiems jiems būdinga bendra strategija: pasinaudoti rinkėjų baimėmis ekonomikos sunkmečiu. Dešinieji populistai taiko į savo rėmėjų nepasitenkinimą ir siūlo lengvus būdus, kaip spręsti sudėtingas ekonomikos, nedarbo ir socialinio nesaugumo problemas.

Kelia galvas visame žemyne

Simpatizuoja populistams Dabar, kai Europos Sąjungą sudaro 27 valstybės, o jų gyventojai gali laisvai keliauti nuo Islandijos iki Ukrainos sienų, daugelis Senojo žemyno gyventojų save laiko pirmiausia europiečiais, o ne savo valstybių piliečiais. Tačiau ne visiems patinka nacionalinių barjerų nykimas. Praėjusiais metais Europoje daugelio rinkėjų simpatijas išsikovojo ksenofobiškos kraštutinių dešiniųjų partijos. Vengrijos parlamento rinkimuose dešiniųjų radikalų partija „Jobbik“ („Už geresnę Vengriją“) laimėjo 16 proc. balsų. Vengrija, kaip ir kitos Europos valstybės, patiria didelių ekonomikos sunkumų, tad ši partija, siekdama suvilioti rinkėjus, pataikavo kylančioms nacionalizmo, antisemitizmo ir priešiškumo čigonams nuotaikoms. Pernai vykusiuose rinkimuose reikšmingų pergalių pasiekė ksenofobiška, ultradešinioji Italijos Šiaurės lygos partija ir radikali dešinioji Olandijos laisvės partija.

Praranda pasitikėjimą Kraštutinių dešiniųjų judėjimai save identifikuoja atsiskirdami nuo tų, kuriuos laiko svetimais, todėl jiems sunku sukurti politinę jėgą, kuri peržengtų nacionalinių valstybių ribas.

Buvęs jūrų pėstininkas Ž.M. Le Penas 40 metų vadovavo Nacionaliniam frontui ir išgarsėjo aštriais pasisakymais prieš emigrantus, žydus ir holokausto menkinimu. GK archyvo nuotraukos

Ekonomikos krizės vaisius skina Europos populistai partijoms, kurios baiminasi prarasti potencialius kraštutinių dešiniųjų pažiūrų rinkėjus. Šį reiškinį buvo galima stebėti per Prancūzijos regioninius rinkimus praėjusių metų vasario mėnesį. Nacionalinis frontas, kurio lyderis Ž.M. Le Penas agitavo išsiųsti namo Afrikos imigrantus, perviliojo nemažai balsų iš Prancūzijos prezidento Nikolia Sarkozi vadovaujamos centro dešiniųjų Sąjungos už liaudies judėjimą (UMP). „Regioniniai rinkimai suteikė progą dešiniųjų pažiūrų rinkėjams parodyti Nikolia Sarkozi, kad jie nepritaria politikai, kurią jis vykdė nuo prezidentavimo pradžios“, – sako „Deutsche Welle“ ekspertė Elizabet Kadot.

Kraštutinius dešiniuosius sėkmė lydi ne tik Prancūzijoje. Šiai politikos krypčiai atstovaujančių partijų atstovų yra Italijos, Danijos ir Nyderlandų vyriausybėse. „Kraštutiniai dešinieji ekstremistai ir populistai ypač priešinasi viršnacionalinėms politinėms institucijoms, tokioms kaip Europos Sąjunga, – sako Vokietijos televizijos WDR apžvalgininkas Volfgangas Kapustas. – Jie norėtų matyti nacionalinių valstybių Europą bei siekia sustiprinti savų šalių tapatybę.“ Buvęs Prancūzijos nacionalinio fronto lyderis Žanas Mari Le Penas savo šalies parlamente sėdi nuo 2004 metų. Tačiau Europos Parlamente kraštutiniams dešiniesiems nepavyko sukurti vieningos grupės. „Skirtumai tarp nacionalinių judėjimų yra didžiuliai. Kraštutinių dešiniųjų partijos yra protesto partijos, nepajėgios jungtis į koalicijas“, – teigia vokiečių politikos apžvalgininkas.

Prancūzų nacionalizmas Nepaisant to, kad nesugeba suburti tarptautinių politinių grupių, kraštutiniai dešinieji plečia savo įtaką. Dažnai jiems sekasi primesti pozicijas centro dešiniųjų, konservatorių krypties

Mažos populistinės ir ekstremistinės partijos dažniausiai kuriasi vieniems rinkimams, centro dešinės populistinės jėgos sugeba išsilaikyti gerokai ilgiau. Apžvalgininkai nustebo, kai praėjusių metų kovo mėnesį vykusių Italijos regioninių rinkimų rezultatai parodė, kad, nepaisant viešų skandalų ir kaltinimų korupcija, premjero Silvio Berluskonio partija sugebėjo išsaugoti rinkėjų pasitikėjimą. S.Berluskoniui pavyko išlikti valdžioje sudarius koaliciją su kita dešiniųjų populistų politine jėga.

Vairą perėmė duktė Populiarumo nepraranda ir didžiausia Prancūzijos dešiniųjų radikalų partija, praėjusį sekmadienį naująja lydere išrinkusi ilgamečio jos vadovo dukterį. 40 metų Nacionaliniam frontui vadovavusį buvusį jūrų pėstininką 82-ejų Ž.M. Le Peną partijos lyderio poste pakeitė jo duktė 42 metų Europos Parlamento narė Marina Le Pen. Ji viliasi atnaujinti susiskaldžiusią partiją, kuri pastaraisiais

metais išgarsėjo kaip nacionalistinė, svetimšalių neapkenčianti, priešiška Europos Sąjungai ir islamui politinė jėga. Naujausių apklausų duomenimis, 22 proc. prancūzų pritaria Nacionalinio fronto idėjoms ir 17 proc. balsuotų už naująją lyderę, jeigu ji balotiruotųsi 2012 metų Prancūzijos prezidento rinkimuose. Advokatei, dukart išsiskyrusiai trijų vaikų motinai M. Le Pen bus sunkiau kabinti fašistės, rasistės ir antisemitės etiketes, kurios jau seniai neatsiejamos nuo jos tėvo. Tačiau ir dukros retorikai nebūdingas politinis korektiškumas. Neseniai ji į perpildytas mečetes nebetelpančius ir gatvėse besimeldžiančius musulmonus palygino su Prancūziją okupavusiais naciais. Politinėje Nacionalinio fronto programoje įrašytas siekis įteisinti mirties bausmę, privalomąją karinę tarnybą, legalizuoti „teisėtą gynybą“, kai policija vartoja jėgą prieš įtariamuosius, ir panaikinti socialines išmokas užsieniečiams.

Naujas įvaizdis, senas turinys Paryžiaus politikos mokslų instituto ekspertė Nona Majer teigia, kad M. Le Pen išrinkimas simbolizuoja Nacionalinio fronto pastangas atnaujinti savo įvaizdį ir išplėsti potencialių rinkėjų ratą. „Ji atstovauja naujai politikų kartai, kuri norėtų modernizuoti partiją ir atnaujinti naftalinu dvelkiantį įvaizdį“, – sakė mokslininkė. M.Le Pen strategija – jos partijos išpažįstamą priešiškumą imigrantams ir musulmonams pateikti kaip prancūzų tradicinių vertybių gynimą. Tačiau kritikai teigia, kad ji tiesiog kitaip įpakuoja tą seną turinį, kurį reprezentavo jos tėvas, o rinkėjus bando suvilioti savo asmeniniu žavesiu. „Palyginti su tėvu, ji atrodo mažiau ksenofobiška ir radikali, – sako N.Majer. – Tačiau tai nereiškia, kad jų pažiūros esmingai nesutampa.“ Suprasdamas savo šalies rinkėjų simpatijas dešiniesiems Prancūzijos prezidentas N.Sarkozi taip pat keičia savo politinį kursą, kuris tapo griežtesnis emigrantų ir saugumo klausimais.

Kraštutinius dešiniuosius sėkmė lydi ne tik Prancūzijoje. Šiai politikos krypčiai atstovaujančių partijų atstovų yra Italijos, Danijos ir Nyderlandų vyriausybėse. Jie taip pat sėdi Austrijos, Bulgarijos, Vengrijos, Latvijos, Slovakijos ir Švedijos parlamentuose. Olandų politikas Gertas Vildersas, kurio Laisvės partija daug kur laimėjo savivaldos rinkimus praėjusių metų kovo mėnesį, savęs nepriskiria prie tradicinių kraštutinių dešiniųjų partijų. Šis politikas prisistato kaip demokratijos gynėjas, tačiau atvirai kritikuoja islamą ir jo įsigalėjimą Europoje. G.Vildersas pavadino Koraną „fašistine knyga“ ir teigia, kad neegzistuoja jokia „nuosaikiojo islamo“ atmaina. Olandijos laisvės partija artimesnė politinėms jėgoms, Šveicarijoje pasisakančioms prieš minaretų statybas ar musulmonams priešiškoms partijoms Vokietijoje. Šveicarai praėjusių metų lapkričio mėnesį nusprendė papildyti šalies konstituciją draudimu statyti minaretus šalia mečečių. Šveicarų aktyvistus ypač palaikė panašūs politiniai judėjimai Vokietijos gausiausiai apgyvendintoje Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje. Vietos vokiečių politikai vykdo aktyvią antiislamišką politiką teigdami, kad kovoja prieš visuomenės islamizaciją. Politologai tokiems judėjimams jau prilipdė „antiislamiškojo rasizmo“ etiketę. Iš tikrųjų daugeliui europiečių nepatinka, kad jų šalyse gausėja užsieniečių, ypač musulmonų, kuriems svetimos vakarietiškos vertybės. „Šiomis nuotaikomis sėkmingai naudojasi dešinieji radikalai, tačiau nėra požymių, kad jie iš esmės pakeistų Senojo žemyno politinį veidą. Kraštutinių dešiniųjų partijoms neužteks jėgų Europoje perimti vyriausybių vairą, tačiau jos išliks matoma ir reikšminga jėga Europos politiniame žemėlapyje“, – apibendrina britų politologas Metju Gudvinas.

Menkino holokaustą Ž.M. Le Penas, žurnalistų pravardžiuojamas Prancūzijos politikų baidykle, formaliai atsistatydino Nacionalinio fronto konferencijoje Tūre, Vakarų Prancūzijoje, praėjusį šeštadienį. Jis įkūrė partiją prieš 40 metų ir išgarsėjo Prancūzijoje aštriais pasisakymais prieš emigrantus ir žydus. 1972 metais jis buvo nuteistas už holokausto nusikaltimų menkinimą, kai pareiškė, kad Antrojo pasaulinio karo dujų kameros buvo „istorijos smulkmena“. Politikas teistas dar keturis kartus, kai prokurorai iškėlė kaltinimus dėl jo jaunystės bandymų kurstyti rasinę neapykantą. Nacionalinio fronto lyderis 2002ųjų Prancūzijos prezidento rinkimų pirmame rate surinko beveik 17 proc. balsų. Kad pralenktų socialistą premjerą Lionelį Žospeną, jam pritrūko mažiau kaip 200 tūkst. rinkėjų paramos. Antrame ture jis pralaimėjo tik todėl, kad socialistų kandidatą parėmė dešinieji su Žaku Širaku priešakyje.

Advokatei, dukart išsiskyrusiai trijų vaikų motinai M. Le Pen bus sunkiau kabinti fašistės, rasistės ir antisemitės etiketes, kurios jau seniai prilipo prie jos tėvo.

2011 m. sausio 21–28 d., Nr. 3 (47)

Gimtasis kraštas

Gyvenimas

Jei man ko reikia ir aš matau viziją, kaip tai pasiekti, darau viską, ką galiu, kad tai įgyvendinčiau. Esu ir užsispyrusi, ir įkyroka, bet per kitų galvas nelipu.

Aistė Pilvelytė – liūtė, neturinti bendravimo problemų

Net kai esi labai stiprus, norisi į kažką atsiremti, tiesa? Jūsų klausimas ir yra atsakymas. Šia tema nenoriu kalbėti.

Mėgsta ryškiai geltoną spalvą

„Mano gyvenimas nebuvo labai lengvas, o kai esi mėtomas, užsigrūdini, tampi stiprus“, – sako žinoma dainininkė A.Pilvelytė. Virginija BARŠTYTĖ Aistė teigia neturinti kokio nors ypač įmantraus stiliaus, neišduoda paslapties, kokiais kvepalais kvėpinasi, ir nekalba apie asmeninį gyvenimą.

Konkurencija užaugino Galbūt vaikystėje sekėte kokiu nors autoritetu? Svajojau tapti balerina, tiksliau, gimnaste. Man labai patiko mergaitės, šokančios su kaspinais, – per televiziją dažnai rodydavo gimnastikos varžybas. Tačiau darželio muzikos mokytoja patikino tėvus, kad aš turiu skambų balsą ir kad jį svarbu lavinti. Pas ją ir pradėjau mokytis dainavimo. O kai persikėlėme iš Kauno į Vilnių, iš pradžių lankiau M.K.Čiurlionio menų mokyklą, paskui B.Dvariono muzikos mokyklą. Ir taip visada dvi mokyklos – pusę dienos įprastinė, pusę – muzikos. Turbūt labai anksti užsibrėžėte tikslą pasiekti dainavimo aukštumų, tiesa? Kai nusprendžiau dainuoti, sau pasakiau: „Tapsiu gera ir garsi dainininkė“. Prisimenu, kai dar vaikas buvau, sėdžiu mašinoje, važiuojame koncertuoti, ausinės ant galvos, su drauge šnibždamės: „Ar girdi, kaip ji dainuoja?“ Konkurencija – puikus dalykas, verčiantis augti, pasitempti. Tai draugė kažką naujo išmoksta, tai aš. Taip varžydamosi ir stiebėmės aukštyn. Deja, Lietuvoje menininkams sunku – daugelis, žinau, rengiasi išvykti iš Lietuvos. Turiu ir aš įvairių planų.

Daina, skirta Aistei Ar jus labai nuvylė neišsipildžiusi svajonė padainuoti „Eurovizijoje“? Man sunku pasakyti, kaip yra su

Kas kuria jūsų įvaizdį? „Eurovizijai“ – Ruslanas Rybakovas, o šiaip dirbu su Kristina Kaikariene, kuri yra mano veiklos organizatorė.

ta „Eurovizija“. Realiai žmonės balsuoja. Pernai prodiuseris jau buvo bedžiūgaująs: „Tu laimi, tu laimi!“ Buvau pirma, bet galų gale kažkas atsitiko. Suprantu, jei būčiau kokioje dešimtoje vietoje, sakyčiau: „Aiste, nebandyk, neverta“, bet kai trūksta tik mažo laiptelio... Žmonės pamėgo dainą „Melancholija“. Gal tai jūsų vidinė išraiška? Nepasakyčiau, nors pažįstu šią išraišką, ji kartais mane aplanko. Šiaip aš pozityviai mąstau. Daina parašyta specialiai man. Kompozitorius Rafaelas Arteseras mano būgštavimus nukerta vienu sakiniu: „O kodėl nedainuoti ir devintą, ir dešimtą kartą, kokie čia dar gali būti principai?“ Pasirengti „Eurovizijai“ – vadinasi, atiduoti daug jėgų, ir viskas gula ant mano pečių.

Asmeninio archyvo nuotrauka

Gal jus supa sunkūs žmonės? Ne, įdomūs. Ar jūs lengvai bendraujate? Mano Zodiako ženklas – Liūtas, taigi neturiu bendravimo problemų, bet kartais norisi pabūti vienai.

Ryšys su mama sustiprėjo

Jei man ko reikia ir aš matau viziją, kaip tai pasiekti, darau viską, ką galiu, kad tai įgyvendinčiau. Skaito psichologines knygas Ar bandėte mesti muziką? Bandžiau. Po vidurinės mokyklos baigiau informologijos specialybę VU Komunikacijos fakultete, bet dar studijuodama suvokiau, kad tai – ne mano kelias. Tiesiog likimas atvedė. Neįstojau studijuoti psichologijos, kurią labai mėgstu. Skaitau ne romanus, o psichologines knygas. Man įdomios knygos, iš kurių galiu kažko pasisemti, pavyzdžiui, kaip bendrauti su sunkiais žmonėmis.

Ar ilgai išbuvote be veiklos? Praėjus 6 mėnesiams po gimdymo, aš jau rungtyniavau dėl „Eurovizijos“. Repetuodavome dviese su Ugne ant rankų. Mažylė yra pripratusi prie dainų, pati bando mėgdžioti, šiek tiek kalba – mama, nėra, au. Paprašo valgyti, yra gana imli. Esu lyg pelėda, kuri savo vaikus giria (juokiasi).

Turbūt vaikeliui gimus pasikeitė požiūris į daugelį dalykų? Pasikeitė požiūris į mamą. Labiau ją suprantu, labiau gerbiu, nes tik dabar suvokiu, ką reiškia išauginti dvi dukras, iš kurių viena, mano vyresnioji sesuo, sunkiai sirgo iki 3 metų. Aš jau lengviau augau. Kai gimė Ugnė, gal glaudesnis ryšys su mama užsimezgė, tapau kantresnė, geresnė.

Per kitų galvas nelipa

Ar vis dar kankina nemigo naktys? Tai tebesitęsia, ir šiąnakt tris kartus kėliausi. O aną savaitę dukrai kalėsi dantukai. Tas nuovargis jaučiasi, jis mane lydi. Kai neišsimiegu, jaučiuosi prastai.

Pirmąkart lipdama į sceną taip pat pasakėte – tu gali? Mano gyvenimas nebuvo labai lengvas, o kai esi mėtomas, užsigrūdini, tampi stiprus. Turiu draugę, kuri kaip plunksnelė globojama. Esu jos klaususi: „Kaip tu viena išgyventum?“ Aš nuo pat mažens buvau labai savarankiška. Man tėvai neskyrė besaikio dėmesio, jie buvo savais darbais užsiėmę, ir mudvi su sese užaugome labai savarankiškos.

Jūs dažniausiai dirbate vakare. Ar nesunku dirbti tokiu režimu? Aš vakaro žmogus. Rytais būnu ne aš, o jei dar neišsimiegojusi... Bet vaikas nelaukia, turiu keltis, praustis, maitinti, tvarkytis, o galutinai išsibudinu gal tik po pietų. Ir vakare jau trykštu energija.

Ar lengvai priimate iššūkius, ar jaučiatės stipri juos įveikti? Didžiausias mūsų priešas – baimė. Žmogus bijo nepadaryti to, ano, užsisklendžia užuot sau pasakęs: tu tikrai gali tai padaryti, tu padarysi. Įtaiga veikia, žodžiai tu gali yra mūsų pakeleiviai.

Ar dažnai tenka pakovoti už save?

Ar visiškai ja pasikliaujate? Na, jei staiga pasiūlytų nusikirpti trumpai plaukus dėl naujo įvaizdžio, ar galėtumėte? Galėčiau. Po gimdymo labai slinko plaukai, tad jau norėjau plikai nusiskusti. Baisi trauma, nes plaukai kuokštais krito, ir tik dabar, kai jie atauga, nurimau, pasirodo, tai normalus procesas. Kokia jūsų mėgstamiausia spalva? Geltona. Ir scenoje, ir gyvenime. Ji man, pasak kolegų, tinka. Dar raudoną mėgstu, bet jei nenoriu, kad į mane atkreiptų dėmesį, rengiuosi juodai. Įsilieju į masę ir paskęstu. Kuriuos kvepalus esate prisijaukinusi? Turiu vienus, kurių neišduodu niekam – su afrodiziakais, jais pasikvėpinusi sulaukiu daug komplimentų. Ne kartą klausė, kokiais purškiuosi. Saldžių, sunkių nemėgstu. Kvapas turi turėti šleifą, paslaptį. Kaip apibūdintumėte savo stilių? Labai paprastas, patogus, kasdienis. Net draugės papriekaištauja, kad aš per daug paprasta. Užtenka, kad scenoje būnu išsipuošusi, tad kasdien norisi paprastumo. Kas jums yra pavyzdys? Mano vadybininkė Kristina. Žaviuosi jos skoniu. Ar tam reikia daug pinigų? Nebūtinai. Ji neperka daiktų už tūkstančius, užtenka turėti skonį ir mokėti derinti. Kur apsiperku? Lietuvoje apsipirkti prabanga – nežmoniškos kainos. Dažnokai būnu Anglijoje, tai ten ir apsiperku.

Psichologo paslaugoms bakalauro diplomo neužtenka Iki šiol Lietuvoje psichologo veikla nėra reglamentuota, ja gali užsiimti ir tinkamos kvalifikacijos neturintys žmonės, dėl to iškyla rizika, kad suteiktos paslaugos nebus kokybiškos. Lietuvos psichologų sąjungos nuomone, bakalauro studijų diplomo nepakanka norint kokybiškai ir kvalifikuotai teikti psichologo paslaugas. Pasak Lietuvos psichologų sąjungos (LPS) prezidento dr. Evaldo Kazlausko, daugelyje Europos šalių psichologo profesija reglamentuojama įstatymais, tai būtina padaryti ir Lietuvoje.

„Reikia nepamiršti, kad psichologai dirba su pažeidžiamų asmenų grupėmis sveikatos, socialinės apsaugos, švietimo ir kitose srityse. Todėl svarbu, kad psichologines paslaugas teiktų tik licencijas turintys specialistai. Manome, kad tik taip gali būti užtikrinta teikiamų paslaugų kokybė“, – įsitikinęs E.Kazlauskas. Anot jo, licencija psichologui turėtų būti suteikiama tik tada, jei jo kompetencija atitinka Europos psichologo sertifikato reikalavimuose numatytus standartus (EuroPsy). Juose numatyta, kad mažiausias būtinas išsilavinimas

psichologui – penkeri metai universitetinių studijų ir vieni metai prižiūrimos praktikos. LPS nuomone, itin svarbu, ar pakankamą išsilavinimą turi asmuo, teikiantis psichologo paslaugas. Šiuo metu Seime įregistruotas Gedimino Navaičio įstatymo projektas, kuriame siūloma įteisinti mažesnius psichologo išsilavinimo reikalavimus. LPS nuomone, bakalauro studijų diplomo nepakanka norint kokybiškai ir kvalifikuotai teikti psichologo paslaugas. „Licencijas praktinei psichologo veiklai galima suteikti psichologijos

magistro diplomus turintiems psichologams arba turintiesiems ne mažiau kaip penkerių metų universitetinių psichologijos studijų diplomą. Privalome užtikrinti, kad būtų išvengta pavojų, kurie kyla, kai psichologinę pagalbą teikia reikiamos tam kompetencijos neturintys asmenys“, – mano Vilniaus universiteto profesorė Danutė Gailienė. LPS siūlo, kad už psichologų licencijavimą būtų atsakinga valstybinė institucija, prie kurios būtų sudaryta speciali licencijavimo komisija. Taip psichologų veikla licencijuojama daugelyje

Europos valstybių ir JAV. Licencijavimo komisiją sudarytų ministerijų, universitetų, asocijuotų struktūrų atstovai. Siūloma, kad komisijoje būtų 11 narių. Eltos inf.

Gimtasis kraštas

2011 m. sausio 21–28 d., Nr. 3 (47)

Jaukūs namai

rekonstruojamuose architektūrinio paveldo pastatuose, dažniau naudojami gipso lipdiniai. Jiems galima suteikti norimą piešinį, formą, preciziškai nulipdyti atskiras išraiškingas detales. Poliuretano gaminiais yra paprasčiau dekoruoti lenktas formas – apdailininkams mažiau darbo, juos gali klijuoti ir mėgėjas – tam pakanka tik specialių klijų. Gaminamos ir specialios formos, skirtos dekoruoti lenktus paviršius. Tačiau, siekiant sukurti išraiškingų, individualių piešinių gipso dekorus, gipsas atveria platesnes galimybes. Tai – lenkti karnizai arkos formos nišoms, apvaliems pakabinamų lubų elementams, kolonoms, lenktoms sienoms. Nors gipso modeliai – sunkūs ir trapūs, juos pagaminti gali tik kvaliﬁkuoti meistrai, šio tipo lipdinių kaina yra didesnė, tačiau jie nedegūs, taip pat neribotos galimybės norint suteikti ypatingą, individualų piešinį.

Šiuolaikiniame būste – senovinės puošybos imitacija Interjeruose atgimsta tolimojo, tik labiau stilizuoto baroko bruožai. Vėl pradėti naudoti gipso lipdiniai, kurie dar visai neseniai buvo toleruojami tik rekonstruojamuose paveldo pastatuose. trastą, suteiks namams aristokratiškos dvasios ar klasikos atspindžiais sušildys modernų minimalizmą. Karnizai luboms suteiks subtilumo, specialūs karnizai su įmontuotu apšvietimu vizualiai paaukštins lubas, ornamentai praturtins sienas, o piliastrai ir baldų dekoro detalės pačius paprasčiausius gaminius iš plokščių pavers įspūdingo dizaino interjero elementais.

Siekime tobulumo

Individualių piešinių gipso dekoras tampa vis populiaresnis.

Lota BALSYTĖ Minimalizmo asketizmas ne visiems priimtinas, todėl klasiką vertinantis vartotojas lengviau atsidūsta parduotuvėse pamatęs krištolo sietynus, secesijos stiliaus šviestuvus, šiuolaikines, kiek supaprastintas klasikinių baldų kopijas, kurios anksčiau užėmė deramą vietą nebent dvaruose.

Kodėl vertiname praeitį? Šiuolaikiniuose interjeruose vis dažniau galima pamatyti ir sienų bei lubų dekoro, primenančio senuosius gipso lipdinius. Interjero dizaineriai naudojasi plačiomis dekoro pritaikymo galimybėmis. Lubų ir sienų dekoro elementai sukuria šventinę, nekasdienę nuotaiką. Jau vien jo naudojimas nulemia viso interjero stilių. Vis dėlto siekiant neperžengti trapios ribos tarp kičo ir nuoseklios estetikos, dekoratyvinių detalių naudojimas reikalauja išmanymo, žinių ir gero skonio. Tik tuomet gipso lipdiniai, sukurdami puikų stilių kon-

Sunku apibrėžti visas taisykles dėl dekoro elementų naudojimo, tačiau gaires nurodyti galima. Jei kurdami klasikinį interjerą ko nors pasigendate, verta pavartyti sienų ir lubų dekoro katalogus. Pasitaiko atvejų, kai nudažius lubas ar sienas išryškėja sujungimo nelygumai, atsiranda nedidelių apdailos trūkumų, durų viršuje yra plyšys ar nelygiai suklijuotos plytelės vonios kambaryje prie lubų – visus šiuos trūkumus gali ištaisyti sienų ir lubų dekoras. Juo galima pridengti apdailos trūkumus, asimetriją, ventiliacijos groteles, vamzdžius, vis dažniau jie naudojami kaip puošnios klasikinio stiliaus grindjuostės ar sienų karnizai paslėptam apšvietimui. Jie, kaip ir kolonos ar piliastrai, vizualiai paaukštins patalpą, suteiks kamba- Gipso lipdiniai nauriams prabangos dojami lubų apšvieir gilumos įspū- timo detalėse. dį. Patalpai, kurioje nedaug baldų ir aksesuarų, sukurs didingą vaizdą. Pagal individualų

užsakymą pagaminti gipso lipdiniai praturtins ne tik senovinį, bet ir šiuolaikinį interjerą.

Gipsas – didinga, aristokratiškos dvasios ir sudėtingo charakterio medžiaga. Dekoras diktuoja namų įrengimo taisykles ir nulemia stilių. Šios medžiagos naudojimas reikalauja ne tik žinių ir patirties, bet ir gero skonio. Šiuolaikinių dizainerių dėka gipso dekoro pritaikymo galimybės yra kur kas didesnės nei buvo anksčiau. Gipso elementai sukuria užbaigtumo pojūtį bet kokiame interjere. Kai būsto dailinimas artėja prie pabaigos, bet neapleidžia jausmas, kad kažko vis dar trūksta, pats laikas prisiminti lipdinius.

Karnizai kaipmat suteiks luboms aiškius kontūrus, ornamentai sienas padarys išraiškingesnes, piliastrai pačias paprasčiausias duris pavers triumfo arka, o pjedestalas atstos gėlių stovą. Lubos atrodys lygios, jeigu jų kraštuose bus įtaisytas specialus karnizas paslėptam apšvietimui. Kolonos ir piliastrai vizualiai paaukština sienas, sukuria gilumos ir prabangos efektą. Netgi tokia patalpa, kurioje mažai baldų ir aksesuarų, atrodys turtingai apstatyta. Gipso lipdiniai netgi gali tapti visaverčiais, nors ir neįprastai atrodančiais baldais. Pavyzdžiui, hightech stiliaus interjere iš gipso ant sienos galima nulipdyti veidrodžio rėmą ir nudažyti jį metalo spalva. Minimalistiniame kambaryje vietoje įprastinės knygų lentynos puikiai tiks konsolių eilė su virš jų pritvirtintu stiklo skydu. Gipsiniai židinio apdailos elementai puikiai tiks ten, kur karaliauja anglų aristokratijos dvasia. Beje, lipdiniai neturi būti tik balti, kaip įprasta nuo senų laikų. Dabar populiaru juos dažyti ryškiomis spalvomis ir taip sukurti kontrastą tarp interjero apdailos medžiagų ir dekoro elementų. Lipdinius galima nudažyti ir akmens faktūrą, metalą, dramblio kaulą imituojančiomis spalvomis bei piešiniais. Natūralios šios medžiagos brangios, be to, kai kurias jų sudėtinga apdirbti ir suteikti norimą formą. Lipdiniams dažyti naudojami akriliniai, rečiau – aliejiniai dažai. Tam, kad būtų galima dailiai nudažyti net smulkiausias dekoro dalis, patartina naudoti purkštuvą. Didelius plokščius elementus, kur negausu reljeﬁnių raštų, galima dažyti ir paprastu voleliu.

Klasikinis stilius – ir vonios kambaryje.

GK archyvo nuotraukos

Jaukiau ir šilčiau

Dekoras suteikia puošnumo Lipdiniai namuose sukuria šventinę atmosferą ir atrodo ypač dekoratyviai. Su klasikiniu stiliumi žiloje senovėje atsiradęs gipso dekoras nebūtinai tinka tik prie klasikos – pagal individualų užsakymą padarytos puošmenos derės ir šiuolaikiniame interjere. Gipso lipdiniai – nuo seno naudojama medžiaga, todėl sienų ir lubų reljeﬁnis dekoras asocijuojasi būtent su juo. Tačiau šiuolaikinės medžiagos atveria naujų galimybių. Pastaruoju metu vis labiau populiarėja dekoras, pagamintas iš poliuretano. Kai reikia atkurti senuosius lipdinius autentiškose erdvėse arba

Poliuretanas ar gipsas? Už ir prieš Gipsas – labai sena statybinė medžiaga, todėl tradicinis lipdinių dekoras asocijuojasi būtent su juo. Vis dėlto laikas nestovi vietoje, kuriamos naujos medžiagos, kurias n a u d o j a nt lipdiniai tampa pigesni bei patvaresni. Gipsas nėra idealus, jis turi pranašumų, ir trūkumų, todėl egzistuoja ne vienas jo konkurentas: cementas, polistirenas, kompozitas, stiklo pluoštas, polimerbetonis, poliuretanas. Paskutinysis – pats populiariausias.

Dizaineriai sutaria, kad gipso lipdiniams paprasčiau suteikti formą, preciziškai nulipdyti pačias smulkiausias detales, padaryti reljefą išraiškingą, nei naudojant poliuretaną. Vis dėlto gipso lipdiniai sunkūs ir trapūs, neatsparūs dideliems temperatūros pokyčiams ir drėgmei. Todėl užmiesčio namuose reikėtų visą laiką išlaikyti maždaug vienodą mikroklimatą. Poliuretano pranašumas – mažesnė kaina. Gipsas nėra brangus, tačiau iš jo daryti dekorą gali tik kvalifikuoti meistrai. O rankų darbas vertinamas brangiau nei mašinų. Poliuretanas – lengva, bet tvirta ir ilgaamžė medžiaga. Norint pritvirtinti poliuretano lipdinius prie paviršiaus reikia tik specialių klijų. Poliuretaną, kaip ir gipsą, galima dažyti. Jis nebijo drėgmės, todėl juo

dekoruojami ir išoriniai namo fasadai, baseinai, dušo patalpos. Pagal svorį, faktūrą, struktūrą poliuretanas primena medieną, tačiau net ilgai eksploatuojamas jis neskeldėja. Bet, kitaip nei gipsas, jis gelsta. Dar viena teigiama poliuretano savybė ta, kad iš jo galima daryti lanksčius lipdinius. Pridėjus tam tikrų medžiagų pagaminami lenkti karnizai, ornamentai, kuriais patogu puošti arkas ir banguotas sienas. Tačiau poliuretanas turi vieną didelį trūkumą – tai yra sintetinė medžiaga, todėl jo atsisako visi, kurie nori savo namuose natūralumo, vertina šimtametes tradicijas ir rankų darbą. Naudoti poliuretano lipdinius tikslinga tada, kai būtina nors truputį pagyvinti interjerą. Vis dėlto jeigu nusprendėte namus papuošti sudėtingu, stilistiškai turtingu dekoru, visą lipdinių grožį geriausiai atskleis ir pabrėš gipsas.

2011 m. sausio 21–28 d., Nr. 3 (47)

Gimtasis kraštas

Sveikata

Antibiotikai tampa žmonių priešu

Nagai atspindi organizmo sveikatą

Aušra POCIENĖ Perversmą medicinoje padarę ir milijonus gyvybių išgelbėję antibiotikai žmonijai kelia grėsmę. Neteisingai juos vartodami rizikuojame ne tik savo, bet ir ateities kartų sveikata.

Kodėl lūžinėja ir sluoksniuojasi nagai, konsultuoja gydytoja dermatologė dr. Rūta Gancevičienė.

Skiria, jei ir nereikia Sunerimti verčia pranešimai, kad pastaraisiais metais bakterijų atsparumas antibiotikams daugelyje Europos šalių grėsmingai didėja. Ir pagrindinė to priežastis – netinkamas antibiotikų vartojimas. Kada ir kaip vartoti antibiotikus, nežino ne tik ligoniai, bet neretai ir gydytojai. Įvairiose Europos šalyse atlikti tyrimai parodė, kad ligoninėse pacientams antibiotikai skiriami per dažnai ir net pusė jų gali būti skiriami netinkamai. Pavyzdžiui, Higienos instituto duomenimis, antibiotikų suvartojimas skirtingose Lietuvos ligoninėse skiriasi beveik aštuonis kartus ir vis dažniau skiriami plataus veikimo spektro antibiotikai, kurie sunaikina kur kas daugiau gerųjų bakterijų nei siauro veikimo spektro. Neretai antibiotikai pacientams skiriami nepaisant, ar reikia to, ar ne. „Blogiausia, kai antibiotikai skiriami virusinėms ligoms gydyti. Visi medikai žino, kad to nereikia, bet dėl šventos ramybės skiria profilaktiškai. Neva gali pasireikšti antrinė infekcija. Bet juk antibiotikai yra gyvi organizmai, ne visi jie pasišalina iš organizmo, todėl neturėtų būti skiriami „dėl visa ko“, – tvirtino medicinos mokslų daktaras Vytautas Stonkus. Anot jo, antibiotikai naikina ir gerąsias bakterijas, pavyzdžiui, žarnyne esančius probiotikus, kurie ne tik padeda virškinti, bet yra ir imuninės sistemos informatoriai. Jei juos sunaikiname, imuninė sistema miega ir patekus infekcijai nekovoja su ja.

Dažnai antibiotikai vartojami neteisingai Neseniai Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro atlikta apklausa parodė, kad maždaug pusė apklaustų žmonių antibiotikus vartoja visai be reikalo ir nežino, kad jie negydo virusų sukeltų ligų. Europos supratimo apie antibiotikus dienai skirtoje apklausoje dalyvavo 122 įvairaus amžiaus responden-

Netinkamas antibiotikų vartojimas paspartina antibiotikams atsparių bakterijų atsiradimą ir plitimą.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras pataria, kaip vartoti antibiotikus • Nevartokite antibiotikų, jei sergate ūmiomis infekcinėmis kvėpavimo takų ligomis ir gripu, esant šaltkrėčiui (antibiotikai nemažina temperatūros ir nemalšina skausmų). • Reguliariai plaukite rankas, ypač po čiaudulio ar kosulio, taip pat prieš kontaktą su sergančiaisiais arba po jo. • Visada vartokite antibiotikus pagal gydytojo nurodymus, o ne likučius arba antibiotikus, parduodamus be recepto. • Nevartokite antibiotikų, skirtų kitam žmogui (kaip ir dauguma vaistų, antibiotikai skiriami individualiai net ir identiškos diagnozės atveju). • Paklauskite vaistininko, kaip sunaikinti antibiotikų likučius. tai: 28 vyrai ir 94 moterys. Apklausos rezultatai atskleidė, kad jie antibiotikų įsigijo ne tik gydytojui išrašius receptą (81,69 proc.). Antibiotikų jiems davė šeimos nariai (8,45 proc.), draugai (4,93 proc.) arba pažįstamas vaistininkas (4,93 proc.). Daugiau nei trečdalis apklausos dalyvių vartoja jau turimus antibiotikus be gydytojo ar vaistininko rekomendacijų. „Apklausa rodo, kad nemaža dalis visuomenės nežino ir nesupranta, kokią grėsmę kelia neteisingas antibiotikų vartojimas“, – sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytoja Rasa Liausėdienė. Anot jos, atsparumas antibiotikams yra natūralus reiškinys, kurį sukelia bakterijų genų mutacijos. Tačiau per gausus ir netinkamas antibiotikų vartojimas paspartina antibiotikams atsparių bakterijų atsiradimą ir plitimą. Kiek daug antibiotikai yra praradę savo „kovinės galios“, akivaizdžiai

iliustruoja penicilino pavyzdys. Kai iš paprasto pelėsio gautas penicilinas dar tik buvo pradėtas vartoti, veiksminga jo paros dozė buvo 4,5 tūkst. vienetų. Dabar pacientui priklausomai nuo ligos per parą penicilino skiriama nuo 250 tūkst. iki 60 mln. vienetų. „Jei atsparumo antibiotikams banga mus įveiks, negalėsime atlikti organų transplantacijų, keisti klubo sąnario, atlikti piktybinių auglių chemoterapijos, intensyvios neišnešiotų kūdikių terapijos ir kitų medicininių procedūrų. Stebėjimo duomenys rodo, kad atsparumas antimikrobiniams vaistams tampa vis didesne Europos ligoninių ir bendruomenių problema“, – sakė R.Liausėdienė.

Svarbu laikytis taisyklių Anot profesoriaus, šiuo metu gydymo praktikoje vartojama ke-

GK archyvo nuotrauka

lios dešimtys antibiotikų. Visi jie turi skirtingą struktūrą, nes išskirti iš skirtingų bakterijų ir grybelių kultūrų. „Labai svarbu paskirtus antibiotikus tinkamai vartoti. Maistas trukdo antibiotikams greitai rezorbuotis iš virškinamojo trakto, todėl juos reikia vartoti prieš valgį arba tarp valgymų. Kai kurie antibiotikai stipriau dirgina organizmo audinius, tad juos tikslinga vartoti valgant arba tuoj pavalgius (tetraciklinų grupės antibiotikai). Kai kurių makrolidų (pvz., eritromicino) ir kitų rūgštims neatsparių antibiotikų nepatartina užgerti vaisių ar uogų sultimis“, – aiškino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno medicinos akademijos prof. habil. dr. Eduardas Tarasavičius. Pasak jo, ilgesnį laiką vartojant antibiotikus, ypač plataus veikimo spektro, gali būti sunaikinami ne tik ligą sukeliantys, bet ir organizmui naudingi mikrobai. Tuo atveju vaistininkai galėtų patarti, kaip atkurti naudingos žarnyno floros veiklą. Be to, gydantis antibiotikais negalima gerti jokių alkoholinių gėrimų, nes alkoholis skatina daugelio antibiotikų irimą skrandyje, mažina organizmo atsparumą. Jei vartojant antibiotikus ligonis pajunta nepageidaujamų reakcijų (pvz., jam išberia odą), būtina pranešti gydančiam gydytojui, kad laiku būtų nutrauktas neigiamas šio antibiotiko poveikis.

Purvo vonios gydo ir grūdina Kuo ypatingas gydymas purvu ir kokius negalavimus jis gydo, pasakoja gydytojas reabilitologas dr.doc Petras Dagilis. Purvas gydymo tikslams naudojamas daugybę metų, pradedant pirmuoju mūsų eros šimtmečiu. Per odos receptorius purvas veikia visą žmogaus organizmą, sukeldamas jame sudėtingus procesus ir pagerindamas jo atsparumą. Todėl purvo vonios sėkmingai taikomos sveikatinimui, įvairių ligų profilaktikai ir gydymui. Tam naudojamos tik specialios iš augalų liekanų esant didelei drėgmei ir oro trūkumui susiformavusios durpės. Jas sudaro ištirpę makro- ir mikroelemenai, įvairūs jonai ir organinės medžiagos (amino rūgštys, fenoliai, vitaminai, fermentai).

Purvas veikia didžiausią žmogaus organą – odą, o kartu ir visus organizmo audinius ir organus. Pagerėja jų kraujotaka, aprūpinimas maisto medžiagomis ir deguonimi, mažėja sąnarių, nugaros, stuburo skausmai, uždegiminiai procesai, skatinama vidaus sekrecijos liaukų veikla, medžiagų apykaita, stimuliuojamas imunitetas, centrinė nervų sistema. Purvo procedūros taikomos gydant sąnarių, stuburo ligas, ginekologinius susirgimus, sergant periferinės nervų sistemos, virškinimo organų sistemos ligomis, taip pat po sportinių traumų. Durpinis purvas procedūroms pašildomas iki 37–42 laipsnių C, sumaišomas (įvairiu santykiu) su didelės mineralizacijos arba gėlu vandeniu. 20 minučių procedūra

kartojama kas antrą dieną, nes biocheminis purvo vonių poveikis trunka 24 valandas ir ilgiau. Rekomenduojamas gydymo kursas – nuo 6 iki 10 procedūrų. Tačiau esant ūmiems susirgimams, sergant širdies ir kraujotakos, psichinėmis, inkstų, venerinėmis ir odos grybelinėmis ligomis, purvo vonios nerekomenduojamos. Jos taip pat netinka vaikams iki 12 metų, epilepsija sergantiems žmonėms. Durpinio purvo vonios būna trijų rūšių: bendros vonios, pusvonės (sėdint) ir vietinės vonios kojoms (batų formos) bei rankoms (pirštinių formos). Pastarųjų metų klinikiniai tyrimai parodė, kad pacientams priimtiniausios ir didžiausią poveikį daro pusiau tirštos durpinio purvo, mineralinio vandens ir vaistažolių vonios. Šių trijų

Pacientams priimtiniausios ir veiksmingiausios pusiau tirštos durpinio purvo, mineralinio vandens ir vaistažolių vonios. GK archyvo nuotrauka

komponentų derinys sustiprina gydomąjį, profilaktinį ir sveikatinantį purvo procedūrų poveikį. Jos ypač efektyvios, kai vienu metu gydyti reikia daug sąnarių, stuburą.

Kaip ir žmogaus plaukai, oda, nagai reaguoja į organizmo pokyčius. Todėl lūžinėti ir sluoksniuotis jie gali dėl įvairiausių priežasčių. Nagų pakitimai gali signalizuoti apie rimtą odos ar organizmo ligą, sutrikimus, vitaminų stoką, netinkamą nagų priežiūrą. Turbūt žinote, kad plušėdama namuose, plaudama indus turėtumėte užsimauti gumines pirštines, tvarkant nagus nereikėtų naudoti metalinės dildės. Nagams taip pat gali pakenkti lakai, acetonas, skalbimo milteliai. Jei laikotės nagų priežiūros taisyklių, o nagai vis tiek atrodo apgailėtinai, laikas susirūpinti mityba. Ar gaunate pakankamai baltymų? Žmogus per parą turi gauti ne mažiau 1–1,5 gramo baltymų kilogramui kūno svorio. Jų gaunate valgydami vištieną, kalakutieną, raudoną mėsą, kiaušinius, žuvį.

GK archyvo nuotrauka

Nagai taip pat parodo, ar organizmui pakanka kalcio ir magnio. Visi žinome, kad nagams būtinas kalcis, tačiau apie magnio svarbą pamirštame. Magnis svarbus naujų ląstelių augimui ir aprūpinimui energija. Nagų augimui taip pat reikalingas cinkas, vitaminai A, E, D, B6. Žinoma, geriausia visų reikalingų vitaminų ir mineralų gauti su maistu, tačiau jei to padaryti nepavyksta, reikėtų gerti vitaminų ir mineralų kompleksus. Susilpnėjus nagams, reikia valgyti sviesto, mėsos, kepenų, varškės, kiaušinių, žuvies, gerti pieno. Negalima pamiršti ir riešutų bei daržovių, ypač burokėlių, morkų. Nagus sustiprina juodųjų šermukšnių sultys ir želatina. Jei nagai intensyviai lūžinėja, tai taip pat gali reikšti, kad susilpnėjo jūsų skydliaukės funkcija. Jei nėra rimtesnių priežasčių, atsigauti ir sutvirtėti nagams padeda citrina. Perpjaukite ją per pusę, į minkštimą suleiskite nagus ir palaikykite 3–5 minutes. Nagų augimą stimuliuoja ir pašildytas alyvuogių aliejus. Truputį pakaitinkite šaukštą alyvuogių aliejaus ir įtrinkite juo nagus bei odelę aplink juos, pamasažuokite. Po kiekvienos nagų stiprinimo procedūros rankas ir nagus patepkite riebiu maitinamuoju rankų kremu. Jei nagai itin sausi ir sluoksniuojasi, o rankų oda trūkinėja, rekomenduojama patepti rankas storu kremo sluoksniu, užsimauti pirštines ir palaikyti per naktį. GK inf.

Gimtasis kraštas

Irena KAMIČAITIENĖ Palmira, ką reiškia gimti po laiminga žvaigžde? Ar gimęs su marškinėliais gali gyventi kaip nori – vis tiek viskas puikiausiai klostysis? Gimti su marškinėliais yra savotiška metafora. Iš tikrųjų tai tiesiog reiškia palankų gimimo dienos horoskopą, bet tokių pasitaiko nepaprastai retai. Tie, kas nuolat seka mano darbus, turbūt pastebi, kad aš tik du ar tris kartus per metus pasakau, jog diena yra nepaprastai gera. Ne dažniau. Visos kitos dienos yra vidutinės arba prastokos, arba visai blogos. Pagal tikimybių teoriją turėtų būti pusė laimingų, pusė blogų dienų, bet realiai taip nėra. Todėl labai sėkmingų žmonių, kuriems viskas krenta iš dangaus, yra vienetai. Kiti laimėjimus pasiekia tik kruvinu darbu. Ar yra kokie nors laikotarpiai, kurie bent statistiškai yra laimingesni? Nėra. Per daug margas tas cikliškumas ir planetų judėjimas, kad būtų galima tokius laikotarpius išskirti. Laimingosios dienos irgi kiekvienais metais keičiasi. Kad dermė būtų palanki, yra du pagrindiniai reikalavimai. Pirmas – kad susiklostytų tikrai gera planetų padėtis. Antras – kad nebūtų nė vieno blogo rodiklio. Jei pasitaiko bent mažiukas netikęs aspektas, diena jau neatsiskleidžia visu savo grožiu. Galbūt kažkiek tradiciškai Skorpiono mėnuo susijęs su didesniu depresijų ir nemalonių atsitikimų kiekiu, bet statistiškai visi mėnesiai daugmaž tolygūs. Ar ne per daug sureikšminama ir Juodojo mėnulio įtaka? Kai kuriuose senuose horoskopuose toks net apskritai neminimas. Nemanau, kad jis per daug sureikšminamas, nors čia daugiau astrologinių mokyklų klausimas. Juodasis ar Baltasis mėnuliai yra atėję iš Rytų – indiškos, persiškos astrologijos, kuri turi labai senas tradicijas. Tai susiję su senu karminiu įdirbiu: Juodasis mėnulis – su bloguoju, Baltasis – su geruoju. Juodieji mėnuliai mus pakankamai stipriai veikia, ypač jei paseksime, kada žmogus pakliūva į avarijas, bankrutuoja, suserga, ar jį ištinka nelaimės. Persijoje vienas iš Juodojo mėnulio pavadinimų buvo Druč, o tai reiškia apgaulę, iliuziją, melą. Žmogui gali atrodyti, kad jis elgiasi teisingai ir priima protingus sprendimus, o vėliau, kai šaukštai po pietų, pasirodo, jog įvyko klaida. Todėl Juodojo mėnulio dominavimo laikotarpiu geriau apskritai nieko nedaryti. Bent jau nieko nekeisti, nekristi niekam į akis, atsiriboti nuo bendravimo. Tai laikas darbui su savimi, apmąstymams, senų klaidų analizavimui, organizmo, sąžinės apvalymui. Pabūkite savyje, tapkite šiek tiek asketais, trumpam pakeiskite gyvenimo būdą į labiau vienuolišką, aukokite labdarai, rūpinkitės nuskriaustaisiais, nelaimingaisiais – ir problemų

Sielos vingiai

2011 m. sausio 21–28 d., Nr. 3 (47)

Nepūsk prieš vėją

Kiek tiksliai galima numatyti ateitį? Ar žmonės nori žinoti ir blogus dalykus? Iš principo labai konkrečios ateities nėra. Taip manė senovės astrologai, taip mąsto ir daugelis šiuolaikinių. Ateitis visada formuojama. Mes galime kalbėti tik apie tendencijas. Jei elgsiesi vienaip, turėsi vieną rezultatą, jei kitaip – kitą. Turime tam tikrą įvykių diapazoną ir jame operuojame. Todėl astrologiją galima laikyti gyvenimo menu – tiesiog išmoksti gražiai sužaisti tą šachmatų partiją. Jei esi tikras meistras, gali išsikapstyti iš beviltiškos situacijos. Astrologo užduotis – parodyti, kaip išnaudoti savo geriausias savybes, kaip kompensuoti blogiausias. Astrologas yra tarsi treneris. Jei matau artėjantį blogą dalyką, aš jo neslepiu, įspėju, bet kartu suteikiu ir patarimų. Atsimenate tas fėjas iš „Snieguolės“? Blogoji sako: „Tu įsidursi ir mirsi.“ O geroji: „Aš nesu tokia galinga, kad galėčiau neutralizuoti prakeikimą, bet galiu jį sušvelninti. Princesė nemirs, ji tiesiog šimtą metų miegos, bet paskui ateis princas, ją pabučiuos ir išvaduos.“ Tai štai – astrologija yra lyg toji paskutinė fėja. Žmogus ateina su blogais dalykais, kartais net prakeiksmais – be abejo, aš negaliu jų panaikinti. Bet savo patarimais galiu viską sušvelninti ar galbūt net apskritai padėti kai ko išvengti.

Garsi astrologė Palmira Kelertienė sako, kad ne jos jėgoms prakeiksmus panaikinti. Bet savo patarimais gali viską sušvelninti ar padėti kai ko išvengti.

Palmira Kelertienė sako, kad laimingų žmonių – vienetai.

bus mažiau. Pasak senovės indų astrologų, pastarasis būdas – vienintelis kelias pagerinti karmą. Kokių yra būdų pasprukti nuo prastos lemties? Dar senovės indų astrologai sakė, kad likimas nėra fatališkas dalykas ir mes turime galimybę jį keisti, koreguoti. Tai smarkiai susiję su žmogaus vidine dvasine būkle. Pasiekus tam tikrą rimtį, susikaupimo būseną galima nebereaguoti į blogus horoskopo aspektus, nepalankią planetų padėtį. Mes gi matome fakyrus, kurie ryja ugnį ir nenudega – ne todėl, kad stebuklingais kremais išsitepa, o todėl, kad įeina į tam tikrą transą. Yra ir technikų, padedančių išvengti nepalankių dienų. Apsauginių, laimingų akmenų nešiojimas. Palankių spalvų drabužių vilkėjimas. Net galima kliautis laimingais skaičiais – pavyzdžiui, pastudijuoti asmeniniame horoskope, kuri planeta stipriausia, laimingiausia ir ja remtis. Tiesa, tokie skaičiavimai nėra paprasti. Galima naudotis ir įprasta numerologija, bet ji pernelyg primityvi.

Ypač pavojinga data – gimtadienis Mėnuo prieš gimtadienį turėtų būti pasyvus. Jis simbolizuoja pabaigą, yra susijęs su ciklo užbaigimu. Paskutinės penkios dienos prieš gimtadienį yra ypač sunkios. Jos simbolizuoja mirtį – ne tą realiąją, miršta tik praeitis, išvaloma vieta naujam ciklui. Bet šios dienos iš tikrųjų pavojingos: jokių kelionių, geriau net nedirbti, o pasiimti atostogas, išsikrauti, tinka pabadauti. Kuo geriau tomis dienomis pailsėsite, tuo sėkmingesni bus ateinantys metai. Ir nepradėkite nieko naujo – jei labai reikia, perkelkite būtinus darbus į kurią kitą datą.

manyti, kad jau viską pasiekėte. Imkitės ko nors naujo – kad ir mokytis kalbų. Tai pagrindinis būdas nutolinti senatvę.

Saulės Jonušaitytės nuotrauka, Daivos Barkauskaitės stilius

Vilnius ir Lietuva yra po Vėžio ženklu. Kokiems žmonėms čia palanku gyventi? Čia gerai Vandens ženklams – Žuvims, Vėžiams, Skorpionams. Jie čia kaip savo namuose, jie čia karaliai, šeimininkai. Žemės, Oro ženklai taip pat neblogai jaučiasi. Sunkiausia Lietuvoje Ugnies ženklo atstovams – Avinams, Liūtams ir Šauliams. Jie neturi specifinio horoskopo, pritaikyto gyventi vandens šalies teritorijoje. Juk vanduo gesina ugnį. Jiems nėra paprasta išsilaikyti, todėl tarp šių ženklų daugiausia migruojančių. Ugnies stichijos žmonėms čia lengviau tik tuo atveju, jei jų asmeniniuose horoskopuose daug planetų išsirikiuoja vandens ženkluose. Ar yra pasaulyje valstybių, kur astrologija pripažįstama ir naudojama oficialiai? Stiprios astrologijos pozicijos Rytų šalyse. Astrologinė informacija labai vertinama Japonijoje. Taip pat Jungtinėse Amerikos Valstijose – kaip žinome, daugelis prezidentų turėjo asmeninius astrologus. Senos tradicijos išliko ir Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje. Aš manau, kad požiūris į astrologiją greitai smarkiai keisis, ji atgaus savo prasmę ir reikšmę, nes Vandenio eraastrologijai ypač palanki. Pagaliau šiam dalykui jau daugiau kaip du tūkstančiai metų. Aš net esu girdėjusi, jog kai kuriuose Europos universitetuose astrologijos dėstymas išlikęs dar nuo viduramžių laikų. Anuomet astrologija buvo popu-

Astrologo užduotis – parodyti, kaip išnaudoti savo geriausias savybes ir kompensuoti blogiausias. liari ir tarp dvasininkų. Net juokais sakoma, kad kas antras pranciškonas buvo puikus astrologas. Krikščionybėje apskritai gana daug astrologinių simbolikos apraiškų: trys karaliai – senovės persų astrologai, dvylika apaštalų ir panašiai. Juridiškai asmuo, pasiekęs 18 metų, jau laikomas brandžiu. O kaip astrologijoje – kada žmogus, kaip Zodiako tipažas, susiformuoja galutinai? Kai tik žmogus susiformuoja iki galo, jis miršta. Mes augame, bręstame, vystomės iki pat gyvenimo pabaigos. Įgyjame naujų patirčių – ir kol šis procesas vyksta, senatvė vis nutolinama. Zodiakinis amžiaus ciklas – 84 metai. Man odontologas pasakojo apie senutę, kuriai sulaukus tokio amžiaus ėmė dygti nauji dantys – tiesiog ji pradėjo naują ciklą. Taigi niekada neleiskite sau

Palmira, ar jūs sau prognozuojate ateitį? Ir kaip elgiatės, jei išpuola dirbti būtent nesėkmingomis, pavojingomis dienomis? Aišku, būtinai prognozuoju ir sau. Bet kuris astrologas ir mokytis pirmiausiai pradeda nuo savęs, viską išbando savo kailiu. Į nesėkmingas dienas atsižvelgiu, bet jei labai reikia, einu sukandusi dantis ir dirbu – pavyzdžiui, kai reikia filmuotis. Bloga diena nereiškia, kad bus blogas ir rezultatas. Jis gali būti netgi labai geras, bet kiek tu išeikvosi jėgų! Dešimt kartų daugiau nei įprastai ir galbūt paliesi tuos savo rezervus, kurių judinti nevalia. Būna, kad sportininkai savo blogosiomis dienomis netgi laimi medalius olimpinėse žaidynėse. O paskui suserga arba dar blogiau. Astrologijoje daug racionalių dalykų, todėl geriau nebandyti pūsti prieš vėją. Gal jums ir pavyks, bet kaina aiškiai bus per didelė. Ar astrologinėse prognozėse svarbūs sapnai? Sapnai – labai reikšmingas dalykas. Tai mūsų sielos kalba, tik kartais mums ją nelengva suprasti. Kuo žmogus darnesnis, sutariantis su savimi, tuo geriau supranta savo sapnus. Jei asmuo nenori savęs girdėti ir jausti, jis sapnuose tiesiog pasiklysta. Bet baisus sapnas, nuo kurio atsibundi išpiltas šalto prakaito, nebūtinai reikš ką nors bloga. Sapnas neretai yra atvirkštinis veidrodis. Jei mus kas nors muša, bara ar mes kovojame, net mirštame – tai dažnai reiškia permainas, galbūt geras. Apskritai reikia siekti santarvės su savimi. Jei prieš miegą sau pasakysite, kad miegosite ramiai, sapnuosite saldžius ir laimingus sapnus – ilgainiui taip ir bus. Tai vienas iš būdų susitaikyti su savimi. „Ieva“

2011 m. sausio 21–28 d., Nr. 3 (47)

Gimtasis kraštas

Miesteliai

Nors miestas laikomas ožkų kraštu, jo herbo ir vėliavos simbolis – baltasis gandras. Dėl to Ramygala priimta į Europos miestų Baltųjų gandrų asociaciją.

Ramygalą atgaivino kultūros sostinės vardas

Prisiminė kraštiečius

Anot seniūno Valdo Chirv, Lietuvos kultūros sostinės titulas tapo savotišku išbandymu miestelio bendruomenei.

Ramygalos puošmena – neogotikinė bažnyčia.

Vida TAVORIENĖ Keliasdešimt kilometrų į pietus nuo Panevėžio nutolusiai ir šalia „Via Baltica“ magistralės įsikūrusiai Ramygalai 2010-ieji buvo ypatingi. 640 metų jubiliejų paminėjęs miestelis praėjusį gruodį nuleido Lietuvos kultūros sostinės vėliavą.

Įgyvendino naujas idėjas Pernai Ramygaloje vyko daugybė įvairių renginių. Ramygališkiai didžiavosi laimėję konkursą „Lietuvos kultūros sostinė 2010“. Organizatoriai ir visa vietos bendruomenė pasistengė atskleisti Ramygalos, nuo 1957 m. turinčios miesto teises, ypatumus, prisiminti gilią istoriją, iš užmaršties prikelti žinomus vardus. Nuaidėjus Lietuvos kultūros sostinės renginiams, liko darbai ir ženklai, liudijantys ramygališkių pastangas gaivinant miestelio veidą. Ramygala pasipuošė jaunųjų skulptorių, keramikų darbais, pertvarkytame parko fontane pernai sužydėjo gėlynas. Naujomis spalvomis nušvito miesto centre stovintis maždaug prieš pusę amžiaus statytas savitos architektūros kino teatras „Aušra“. Jau daugelį metų neveikiančiame pastate buvo parodytas dokumentinis kino ﬁlmas apie Ramygalą ir jos žmones. Įvairiems Lietuvos kultūros sostinės projektams generuoti pernai Ramygaloje buvo įkurta idėjų laboratorija „Keisk“. Jau ne vienus metus miestelyje veikiantis veiklių žmonių klubas „Savos erdvės“, kuriam vadovauja aktyvi mokytoja Laima Kiškienė, ir kiti miestelėnai sukūrė nemažai idėjų. Akį patraukia sumanymas išnaudoti netradicines miestelio erdves. Ant autobusų stotelės atsirado Ramygalos lankytinų vietų žemėlapis. Į jį įtrauktas naujas objektas – iki šiol veikiantis tarpukariu statytas Ramygalos malūnas, kuriame yra išlikusi autentiška motorinė įranga. Jame buvo surengta edukacinė programa „Grūdo virsmas“. Miesto centre neveikiančios parduotuvės languose atgijo senose fotograﬁjose sustabdytos žmonių gyvenimo akimirkos. Apie ramygališkių sumanumą ne vieną istoriją menanti mokytoja, Ramygalos gimnazijos Kraštotyros muziejaus vadovė Irena Zubauskienė atkreipė dėmesį į

Ramygalos gimnazijos mokytoja, Kraštotyros muziejaus vadovė Irena Zubauskienė miestelėnams ir svečiams pristato seniūnijos patalpose surengtą kalendorių, kurių muziejuje sukaupta per 3 600, parodą.

nuotrauką, kurioje įamžinta senoji Juodikonių pradinė mokykla. Ant medinės mokyklos šiaudinio stogo buvo įtaisyta nedidelė vėjo jėgainė, kuri gamino elektros energiją.

Ramygala buvo nusiaubta kryžiuočių, net 7 kartus įvairiais amžiais degė. Netradiciškai buvo papasakoti Ramygalos istorijos fragmentai. Po miestelį ant įvairių pastatų sienų buvo „išbarstyti“ istorijos puslapiai, kuriuose pateikti įdomesni faktai. Ant vieno jų galima perskaityti apie Napoleono kariuomenės žygius Ramygaloje. Esą 1812 m. pro miestelį pražygiavę kariai čia palaidojo prancūzų pulkininką. Po 15 metų buvo atvykusi komisija ieškoti tos vietos. Kasinėjo, bet nieko nerado. Išvažiuodami tarstelėjo, kad čia buvo užkastas lobis. Pasakojama, kad ramygališkiai po to dar ilgai naktimis kastuvais darbavosi aplinkui.

Pritrūkę medžiagų slapta prasimanė medienos. Dar daugiau apsukrumo reikėjo kovojant dėl progimnazijos išlikimo. 1936 m. ramygališkiams išprašius mokyklai tuometinio Prezidento Antano Smetonos vardą progimnazija nebuvo uždaryta. Sąjūdžio priešaušryje ramygališkiai pasipriešino iniciatyvai nugriauti mokyklos istorinį balkonėlį, iš kurio kalbą sakė Prezidentas A.Smetona. Atkūrus nepriklausomybę Ramygalos centrinėje aikštėje buvo pastatytas paminklas kovotojams už Lietuvos laisvę (skulptorius Kazimieras Kisielius). Stalinizmo genocido aukas įamžinančiam paminklui žmonės rinko aukas. Pastangų jie dėjo ir atkuriant sovietmečiu nugriautą paminklą savanoriams, žuvusiems 1919 m. kovose su bolševikais. Šio krašto žmonės neliko abejingi, kai didelė bėda ištiko jauną vaikiną Valentiną Audzevičių. Abiejų rankų netekusiam vaikinui per kalėdinį labdaros vakarą vietos verslininkai, ūkininkai surinko per 12 tūkst. litų paramos.

Kultūros sostinės titulas suteikė progą prisiminti iš šio krašto kilusius garsius žmones. Vietos klebono, šalyje žinomo egzorcisto Edmundo Rinkevičiaus lėšomis buvo pastatytas paminklinis akmuo Marijai Kazimierai Kaupaitei – kazimieriečių vienuolyno įkūrėjai. Čikagoje jos vardu yra pavadinta gatvė, o gimtinėje ji buvo primiršta. Buvo surengtas žygis, skirtas paminėti sportinio ėjimo meistrą, olimpietį Antaną Mikėną, po pelkes, kurias aprodė Pašilių stumbryne dirbantis Rytas Papšys. Ramygališkiui aktoriui Sauliui Mykolaičiui atminti buvo surengtas respublikinis moksleivių autorinės dainos festivalis. Iš Ramygalos krašto yra kilę literatūros kritikas Albertas Zalatorius, astronomas Antanas Juška, knygnešys Adomas Ladukas, tekstilininkas Juozas Balčikonis (pernai gruodį mirė), elementoriaus „Saulutė“ bendraautoris Adomas Čiplys, kurio anūkas – populiarus muzikantas ir dainininkas Andrius Mamontovas, ir daug kitų žinomų žmonių.

Naujas titulas išbandė miestelėnus Apie 4,5 tūkstančio gyventojų jungiančios Ramygalos seniūnijos seniūnas V.Chirv sako, kad Lietuvos kultūros sostinės titulas tapo savotišku išbandymu miesto bendruomenei. „Kultūros sostine tapome per patį sunkmetį. Projektui įgyvendinti gavome kelis kartus mažesnę sumą nei ankstesni šio titulo laimėtojai. Dar kartą norisi padėkoti vietos verslininkams, ūkininkams, kitiems aktyviems bendruomenės nariams, be kurių pagalbos nebūtų įgyvendinti visi sumanymai. Matyt, kuo sunkiau žmonės gyvena, tuo labiau jie linkę dalytis ir suprasti kitus“, – miestelėnų sutelktumu džiaugėsi seniūnas. V.Chir pastebėjo, kad ramygališkiai išliko sumanūs ir per ekonomikos krizę. Anot seniūno, nemažai verslininkų sugebėjo perorientuoti savo veiklą ir taip išvengti bankroto. Tiesa, socialinių pašalpų gavėjų seniūnijoje, kaip ir visoje Lietuvoje, padaugėjo kelis kartus. „Žmonės buvo pakylėti, o dabar gyvenimas vėl stoja į savo vėžes“, – sakė Ramygaloje veikiančio knygyno, vienintelio visame Panevėžio rajone, savininkė Žaneta Dangveckienė.

mygalos vardas minimas jau nuo 1370 m. Anksčiau manyta, kad miestelis kur kas jaunesnis. Ramygalos vardas kildinamas iš žodžių junginio „ramus galas, rami vieta“. Viena legenda byloja, kad kartą į šį kraštą užklydusi kilminga dama pareiškė, jog čia „ramus galas“. „Žmonės patys pastatė bažnyčią, mokyklą. Kai reikėdavo, jie griebdavosi ir visokių gudrybių“, – primena mokytoja I.Zubauskienė. Pasakojama, kad dabartinės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios (pastatyta 1914 m.) statybos projektą ramygališkis Šegamogas pėsčiomis nešė į Kauną. Projektas buvo paprastesnis, bet statydami bažnyčią žmonės ją vis „augino“. Ir naujas tuometinės progimnazijos pastatas buvo pastatytas (1927 m.) dėl šio krašto žmonių užsispyrimo, darbštumo ir gudrybių. Ramygaliečiai rinko aukas, patys kasė pamatus, vežė akmenis.

Ožkomis vadino žemaitukus

Senose fotografijose sustabdytos žmonių gyvenimo akimirkos.

Ant namų sienų išradingai papasakoti įdomesni miestelio istorijos faktai.

Nuo seno Ramygala, kuri iki melioracijos buvo apsupta pelkynų, vadinama ožkų kraštu. Apie tai garsiai buvo priminta per pernykštę miesto šventę. Ramygaloje buvo surengtas teatralizuotas ožkų paradas ir mugė „Mis ožka“. Buvo renkamos gražiausia, elegantiškiausia, fotogeniškiausia ir kitaip pasižymėjusios ožkos. Tačiau Ramygalos ožkomis vadino visai ne šiuos gyvūnus. „Iš tikrųjų tai buvo maži arkliukai, kuriuos šio krašto gyventojai laikė, kad būtų lengviau per aplink plytinčias pelkes bristi. Didesni arkliai jose būtų įklimpę. Pasakojama, kad kai ramygališkiai važiuodavo į Panevėžio, Kauno ar Kėdainių turgus, žmonės juokdavosi ir jų arkliukus vadindavo ožkomis“, – „ožkų“ paslaptį praskleidė buvusi Ramygalos kultūros centro direktorė, pernykščių renginių siela Loreta Kubiliūnienė.

Sunkiu metu gelbėjo gudrybės „Ramygala buvo nusiaubta kryžiuočių, net 7 kartus įvairiais amžiais degė. Bet čia gyveno ir gyvena ramūs, orūs, darbštūs ir sumanūs žmonės“, – sako mokytoja I.Zubauskienė. Ji Livonijos kronikose aptiko, kad Ra-

Autorės nuotraukos

Gimtasis kraštas

2011 m. sausio 21–28 d., Nr. 3 (47)

Laisvalaikis

Horoskopai (sausio 24–30 d.)

Avinui primygtinai rekomenduojama sutelkti dėmesį tik į svarbiausius reikalus ir negaišti laiko menkniekiams, nes tai trukdytų žengti į tikslą. Kitą savaitę turėsite puikią progą pakelti savo gerovę ir galėsite įsigyti seniai planuojamą pirkinį.

Jautis neturėtų pasiduoti aplinkinių įtakai, nes kitą savaitę tai gali neigiamai atsiliepti numatytų planų realizavimui. Savarankiškai spręskite savo problemas. Tai gali sukelti aplinkinių nepasitenkinimą, bet tikri draugai jus supras.

Dvyniai teigiamai spręs karjeros

ir tarnybinės veiklos klausimus. Jei turite priimti rimtą sprendimą, neatidėliokite jo vėlesniam laikui, nes situacija gali greitai pasikeisti. Galimas daiktas, kad turėsite ginti savo pozicijas. Jus lydės sėkmė, jeigu kliausitės savo patirtimi ir blaiviu protu.

Vėžys turėtų vengti konfliktų, nes jų padariniai gali būti labai skaudūs. Kad išvengtumėte nesusipratimų su aplinkiniais, truputį apribokite savo kontaktus, atidėkite visus neskubius reikalus ir skirkite dėmesį tik tam, kas jums dabar svarbiausia.

Liūtas gali ne tik rengti planus vi-

siems prasidėjusiems metams, bet ir palaipsniui pradėti juos realizuoti. Apmąstykite jums svarbius projektus, aptarkite juos su aplinkiniais ir su asmenimis, nuo kurių priklauso jų įgyvendinimas. Reikalai visur kur klosis sėkmingai, tik reikėtų daugiau kantrybės.

JMergelė

turėtų susimąstyti apie ateitį. Jūs turite daug jėgų ir energijos, tad galima rengti drąsius planus, apgalvoti visas su darbu susijusias idėjas. Jums seksis megzti svarbias pažintis ir rengti dalykinius susitikimus.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 26 p., atsakymai: Vertikaliai: Aula. Raganaitė. Obuoliais. Santaka. Pasnigs. Rajus. Tasmanai. Morka. Boksitai. Ano. Eskalopas. Suva. Kibiras. Kama. „Avia“. La. Tabakas. Sparnas. Miestas. Kratot. Arama. Isetė. „Tiko“. „Aida“. Ir. Horizontaliai: Kruopa. Amato. Albanijos. Gaust. Urmas. Neliks. Ona. Skani. Pasigauk. Anot. Ikas. Vikiai. Tai. Mėlsta. Laba. Imsim. Kapibara. Krapai. „Rasa“. Pasekit. Astras. „Init“. Katės. Taro. Kada. Trosas. Skaičiais pažymėtuose langeliuose: PLIKLEDIS. Ratažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 26 p., atsakymai: Dantenos. Būgnelis. Absurdas. Kačiukai. Ištrauka. Šerniena. Kontūras. Kardelis. Seklyčia. Granatas. Veliūras. Kirkšnis. Vulkanas. Siužetas. Sporangė. Birželis. Bicepsas. Barsukas. Paltusas. Parodija. Veltinis. Jūreivis. Antalija. Apetitas. Islandai. Vardinės. Kurortas. Stabligė. Gipiūras. Požiūris. Skaičiais pažymėtuose langeliuose: DALGIS. Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 27 p., atsakymai: Vertikaliai: Darbo. Jurga. Satelitas. Lansada. Valio. Masė. Main. Ėglis. Stagaras. Arau. Denaras. Dūryba. Rizika. Retabulas. Cetiozauras. Piaf. „Sisu“. Vyne. Tiko. Leda. Sara. Nida. Horizontaliai: Avaras. Lajus. Rainas. Bėgt. Slėsna. Logaedai. Ledodara. Ricina. Ūgiu. „Kraz“. Peseta. Tarp. Yris. Baki. Galisai. Salasas. Buiza. Katulys. Sirena. Kuosa. Kader. Angina. Skaičiais pažymėtuose langeliuose: RATELIS.

Pasijuokime – Jonuk, kuo norėtum būti užaugęs? – klausia mokytoja. – Statybininku. – O kodėl? – Statyčiau apvalius namus, kad kampe nestovėčiau... ••• – Na, kaip reikalai jūsų firmoje? – Kaip čia pasakius... Direktorius perka loterijos bilietus. ••• – Kur Vytautas Didysis pasiekė savo pirmąją pergalę? – klausia mokytoja. – 139-ame puslapyje! – atsako mokinys.

••• Sustabdo policininkas automobilį. Girtas vairuotojas išlipa iš mašinos: – Na, viskas, pakliuvau. O policininkas linksmai siūlo: – Lažinamės iš tūkstančio litų, kad nepakliuvai. ••• Biudžetinėje įstaigoje uždraudė darbo metu gerti kavą ir skaityti laikraščius. – Tai ką dabar veiksime? – suka galvas valdininkai. Po kurio laiko vienas sugalvoja: – Gersime arbatą ir skaitysime žurnalus.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Svarstyklės turės progą susipažinti su naudingais žmonėmis. Tikriausiai gausite įdomių dalykinių pasiūlymų. Artimieji tikrai parems visas jūsų iniciatyvas ir nešykštės išmintingų patarimų.

Skorpiono laukia labai rami savaitė. Didesnių sukrėtimų neturėtų būti. Laiku atliktas darbas nekels rūpesčių, todėl turėsite galimybę daugiau dėmesio skirti sau ir savo artimiesiems. Labai pravers ką tik gauta premija – drąsiai galite išleisti šiuos pinigus dovanoms.

Šaulys gali tikėtis, kad jį dominantys klausimai bus išspręsti teigiamai. Neatidėliokite sudėtingų darbo užduočių, galite atlikti jas dabar. Dėl to padėtis pasikeistų į gerąją pusę, atsivertų puikių profesinės veiklos galimybių. Visais atžvilgiais savaitė bus sėkminga ir stabili.

Ožiaragis ateinančią savaitę turės gerą galimybę smarkiai padidinti pajamas, jeigu neforsuos įvykių. Visi nesutarimai su artimaisiais, kolegomis ir vyresnybe bus trumpalaikiai ir išsispręs savaime. Tik pasistenkite nekomplikuoti situacijos.

Vandeniui neseniai prasidėję metai suteiks puikų šansą pagerinti padėtį visose gyvenimo srityse. Originalios idėjos ir sprendimai, kurie ateis į galvą kitą savaitę, tikrai verti dėmesio. Jų realizavimas prisidės prie teigiamų pokyčių, kurių jūs taip siekiate.

Žuvys pajus didelį pasitenkinimą dėl to, kad jų kūrybiniai sugebėjimai kitą savaitę bus labai reikalingi. Būkite atidesni artimiesiems – bendraujant su draugais ar giminaičiais gali kilti konfliktas. Nors ryšiai su jais visiškai nenutrūks, kivirčas gali sugadinti nuotaiką ir jums, ir aplinkiniams.

2011 m. sausio 21–28 d., Nr. 3 (47)

Gimtasis kraštas

Laisvalaikis

Ant savo galvos Vetusta PRIŠMANTIENĖ Mūsų protėviai kūrė vaizdingą tautosaką. Dėl per didelio pomėgio ją cituoti mokiniams per lietuvių kalbos pamokas aš patekau į bėdą. Ir į tokią, kad net į klasę bijau eiti! O buvo taip. Supažindinau mokinius su mūsų tautosaka. Pasakojau įsijautusi, stengiausi, kad mokiniai pajustų priežodžiuose, patarlėse sukauptą mūsų senolių išmintį, gyriau jų sugebėjimą tą išmintį pritaikyti kasdienybėje, taikliai pašmaikštauti. Apsidžiaugiau, kad mokiniai mėgsta gilintis į patarlių, priežodžių prasmę. Bet vakar ėjau į savo vadovaujamą klasę nutarusi rimtai pasikalbėti. Mat kolegos mokytojų kambaryje vienas per kitą pradėjo priekaištauti, girdi, mano auklėtiniai kažkodėl pasidarė labai neklusnūs, praleidinėja pamokas, nusirašinėja, o paklausti apie priežastis gudriai atsikalbinėja lyg kokie seni išminčiai. Taigi įėjusi į klasę iškart pradėjau: – Vaikai, – sakau, – man gėda dėl jūsų. Mokytojai skundžiasi, kad mano klasė – pati nedrausmingiausia!

– Kas ką peikia, tai sau teikia! – pasigirdo iš klasės galo. Truputį susiraukiau dėl tokio stačiokiškumo, bet širdyje apsidžiaugiau: mat jau pritaikė žinomą patarlę! Vadinasi, tikrai įtaigiai kalbėjau apie tautosaką. – Taip, – sakau, – bet vis dėlto reikia mums pasikalbėti apie jūsų elgesį. Rokai, kodėl tu bėgi iš chemijos pamokų? – Bėgu, – prisipažino Rokas, – bet jūs, auklėtoja, nepykite. Juk sena patarlė byloja: „Vilkas bėga, vilkas tunka.“ Pagalvojau, aš toks išstypėlis, liesas, gal gi kiek papilnėsiu? Klasė suklego juoku. – Na na, – sakau, – žiūrėk, tėvas sužinos, vėl diržo gausi. Priminus nepedagogišką tėvo auklėjimą paauglys kiek sutriko, bet nepasimetė. – Nieko tokio. Juk nuo seno sakoma: „Geram bajorui šimtas bizūnų – nė už ką.“ Nusijuokiau patenkinta jo šmaikštumu ir kreipiausi į Simoną: – O tu? Irgi, girdėjau, meluoji mokytojams, neatlieki namų darbų... – Kartais pameluoju, – prisipažino ir šis. – Bet juk mūsų senoliai sakė: „Piemuo meluoja, savo kailį vaduoja!“

Rimanto Dovydėno piešinys

– Taigi, kailį. Bet tinginio jie niekada nesiūlė vaduoti! – priminiau ir pasukau kalbą kitur. – Peržiūrėjau jūsų rašomuosius. Prastoki rezultatai. Žodynas skurdus. – Tamsta mokytoja, bet patarlė sako: „Žodis – ne darbas, juo sotus nebūsi“, – įsiterpė ir klasės tylenė Ramunė. – Argi tai ne išmintinga? – Taigi, – sakiau, – bet kad jūs tą išmintį ne taip supratote. – Argi nesupratome? Bet juk jūs tvirtinote, kad liaudies posakiai – visiems suprantami. Vėl nutilau.

– Na, tavo, Kostai, rašinys – aiškiai nesavarankiškas! – nutariau duoti pylos nusirašinėtojams. Išstypėlis Kostas kažką murmėdamas pasimuistė suole. – Ką ten murmi? – paklausiau. – Gal pasiaiškinsi? – Aš ne murmu, tik sakau: „Dieve, duok vienam gimti, bet ne vienam dirbti“! – Eik jau! Gėdykis! – mėginau pertarti „išminčių“. – Visą darbą nusirašei nuo suolo draugo, tik savo pabaigą pridūrei. Paauglys kiek raustelėjo, bet teisindamasis vis vien pridūrė:

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Atsakymą sužinosite kitame GK numeryje.

– Tai kad liaudies patarlė sako: „Ne tas meistras, kuris darbą pradeda, o tas, kuris užbaigia!..“ Na, ką tu jiems pasakysi? Pasirodo, kolegos teisūs. Tikri aštrialiežuviai! Atrodo, jog kiekvienu atveju atsakymas jiems ant liežuvio guli! – Karolis pusę rašinio nukopijavo nuo Agnės, o antrą pusę – nuo Mildos. Klasė nusikvatojo: – Glaudus veršis dvi karves žinda! Aš ne juokais pyktelėjau. – Liaukitės jūs čia juokus krėtę! – riktelėjau. – Prie lentos pakviesti dažnai ir žodžio neišlemenate. – Bet patarlė sako: „Liežuviu mala, kas darbo...“ – vėl pasiekė mano ausis balsas iš paskutinio suolo. – Ak, jūs šitaip? Na, palaukit! Daugiau aš jus nuo mokytojų neginsiu, – pagrasinau pritrūkusi kantrybės. Tik žiūriu iš paskutinio suolo keliasi Jurgis. Tas pats, kurį dėl atsilikimo buvo siūloma į specialią mokyklą išsiųsti. Atsistoja ir, kažką giliai mąstydamas, lėtai eina prie mano stalo. „Na, ką dar šis sugalvojo?!“ – ne juokais sunerimstu ir dėl viso ko atatupsta pasitraukiu arčiau durų. Jurgis – jau čia pat. Neįprastai protingai žvelgia man į akis ir lėtai dėsto: – O liaudis, tamsta mokytoja, sako: „Nekirsk šakos, ant kurios pats sėdi!“ Nepajutau, kaip atsidūriau mokytojų kambaryje. Ir išmokyk juos šitaip. Ant savo galvos!

Gimtasis kraštas

2011 m. sausio 21–28 d., Nr. 3 (47)

TV programa LTV2

Sausio 24, pirmadienis

8.00 8.30 9.00 11.30 12.00 12.50

13.30 14.20

„Komisaras Reksas“.

„40-ies ir vis dar skaistus“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). 11.00 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.00 Trembita. 12.15 „Haris ir Hendersonai“ (k.). 12.45 Duokim garo (k.). 14.30 Savaitė (k.). 15.00 Klausimėlis.lt (k.). 15.15 Serialas „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.35 Amžininkai. Ideologijos eksportas. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Savaitės atgarsiai. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Savaitės atgarsiai. 22.15 „Specialioji jūrų policijos tarnyba“. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Fantastinis serialas „Neįtikėtinos istorijos“.

5.50 Teleparduotuvė. 6.20 „Deksterio laboratorija“. 6.50 Animac. serialas „Kaukė“. 7.20 „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Kur dingo Eliza?“ 8.55 Super KK2 (k.). (N-7) 9.55 Nuotykių f. „Griausmingieji Čarlio angelai“ (k.) (2003 m., JAV). (N-7) 11.55 Dviračio šou. 12.25 „Atskalūnas“. 13.25 „Mano draugė beždžionėlė“. 13.55 „Linksmieji Tomas ir Džeris“. 14.25 „Teresa“. 15.25 „Intrigų dvaras“. 17.30 Kryžminė ugnis. 18.30 Susitikime virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.10 KK2. (N-7) 19.40 Nuo... Iki... 20.30 Kažkas atsitiko. 21.05 „Pričiupom!“ (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 Romatinė komedija „40-ies ir vis dar skaistus“ (2005 m., JAV). (N-7) 0.50 „Grožio peilis“. (N-14) 1.50 „Išrinktieji“. (N-14)

„Kempiniukas“.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.40 12.25 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 19.40 20.30 21.10 21.45 22.00 23.00 24.00 1.00

Teleparduotuvė. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. „Biuras“. „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Amžini jausmai“. (N-7) Komedija „Auklė“ (1999 m., JAV, Vengrija). (N-7) Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. „Padaužos bebriukai“. „Katašunis“. Serialas „Slaptasis agentas Konoras“. „Heraklis“. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Klonas“. (N-7) „Meilės jūra“. „Naisių vasara“. (N-7) TV3 žinios. „Drąsos kaina“. (N-7) Kodėl? Gyvenimas yra gražus. „Moterys meluoja geriau“. (N-7) TV3 vakaro žinios. Drama „Nusivylusios namų šeimininkės“. (N-7) „CSI Majamis“. (N-7) „Moterų detektyvių klubas“. (N-14) „Spec. būrys“. (N-14)

Atvirai su žvaigžde.

14.50

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos. 7.45 „Rahanas“ (k.). 8.45 Atvirai su žvaigžde (k.). 9.45 Šeštadienio rytas (k.). 10.45 „Dapkai ir Butkai II“ (k.). 11.20 Televitrina. 11.50 „Mentai IX. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 13.00 Melodrama „Svajonių viešbutis: Arabų Emyratai. Dubajus“ (k.). 15.00 Smagiausios akimirkos. 15.30 „Rahanas“. 16.25 „Dapkai ir Butkai III“ . 17.00 Atvirai su žvaigžde. 18.00 Karštas vakaras. 18.45 „Mentai IX. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.25 Sąmokslo teorija. 21.30 Amerikos talentai IV. 22.30 Karštas vakaras. 23.15 „Liejyklos gatvė“ (k.). 0.15 „Specialusis dalinys“ (k.). (N-7) 1.15 Bamba. (S)

15.20 16.00 16.30 17.00

Abipus sienos.

6.00 Labas rytas. 9.00 Serialas „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Ant svarstyklių. 12.00 Vilniaus albumas. 12.15 „Haris ir Hendersonai. (k.). 12.45 Ryto suktinis su Zita Kelmickaitė. (k.). 14.15 Linksmoji šeimynėlė. (k.). 14.45 Pasaulio panorama (k.). 15.15 Serialas „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Pinigų karta. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Nacionalinė paieškų tarnyba. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Nacionalinė paieškų tarnyba. 22.15 „Dingę“. (N-7) 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Fantastinis serialas „Neįtikėtinos istorijos“.

6.20 „Deksterio laboratorija“. 6.50 Animac. serialas „Kaukė“. 7.20 „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Kur dingo Eliza?“ 8.55 FTB (k.). 9.50 Valanda su Rūta (k.). 11.20 Kažkas atsitiko (k.). 11.55 Dviračio šou (k.). 12.25 „Atskalūnas“. (k.). 13.25 „Mano draugė beždžionėlė“. 13.55 „Linksmieji Tomas ir Džeris“. 14.25 „Teresa“. 15.25 „Intrigų dvaras“. 17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.10 KK2. (N-7) 19.40 Abipus sienos. 20.30 Neišgalvoti gyvenimai. 21.05 Pričiupom! (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 „Mentalistas“. (N-7) 23.30 „Ties riba“. (N-14) 0.30 „Grožio peilis“. (N-14) 1.30 „Išrinktieji“. (N-14)

Prieš srovę.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.35 11.25 12.00 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 19.40 20.30 21.10 21.45 22.00 22.05 23.05 0.05 1.05

Teleparduotuvė. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Biuras“. „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Amžini jausmai“. (N-7) Paskutinė instancija. Gyvenimas yra gražus. Akistata. „Titanų klasė“. „Katašunis“. „Slaptasis agentas Konoras“. „Heraklis“. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. „Klonas“. (N-7) „Meilės jūra“. (N-7) „Naisių vasara“. (N-7) TV3 žinios. „Drąsos kaina“. (N-7) Prieš srovę. (N-7) Žiūrim, ką turim. „Moterys meluoja geriau“. (N-7) TV3 vakaro žinios. Eurolygos apžvalga. Drama „Žvilgsnis į ateitį“. (N-14) „CSI kriminalistai“. (N-7) „Moterų detektyvų klubas“. (N-14) „Spec. būrys“. (N-14)

19.05 20.50 21.25

21.45 24.00 0.45

TV1 9.05 „Mano draugė beždžionėlė“. 9.30 „Monstrų klubas“. 9.55 „Ogis ir tarakonai“. 10.20 „Džekio Čano nuotykiai” (k.). 10.45 „Supermergaitės”. 11.10 „Katinas ir kanarėlė“ 12.00 „Įstatymas ir tvarka”. (N-7) 13.00 „Atskalūnas“. 14.00 Teleparduotuvė.

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

LTV2

Sausio 25, antradienis

„Dingę“.

17.15 18.05

Tele bim-bam. Gustavo enciklopedija. Labas rytas. Muzikos pasaulio žvaigždės. Muz. F. „Basso cantante” (k.). Veidai. Legendos. Algirdas Petrulis (k.). Muzikos istorijos. R. Vagnerio opera „Tristanas ir Izolda” (k.). „Makleodo dukterys“. Etnokultūros ratas. Sarių kaimo etnografinis ansamblis (k.). Kulinarinės kelionės (k.). Durys atsidaro. Tele bim-bam. Gustavo enciklopedija. Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis. Miesto kodas (k.). Pasaulio dokumentika. Kinijos miškai. „Šerloko Holmso nuotykiai“ (1–2 s.). (N-7) Septynios Kauno dienos. Dailininko V.Šerio 80-mečiui. „Dėka poezijos kuriu skulptūrą“. 1995 m. „Pirmoji eskadrilė“. Karinė drama. (N-7) Panorama. „Specialioji jūrų policijos tarnyba“. (N-7)

„Melas ir iliuzijos“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos (k.). 7.45 „Rahanas“ (k.). 8.45 Atvirai su žvaigžde (k.). 9.45 Sekmadienio rytas (k.). 10.45 „Dapkai ir Butkai III“ (k.). 11.20 Televitrina. 11.50 „Mentai IX . Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 13.00 Karo trileris „Oro tiltas“ (k.). (N-7) 15.00 Smagiausios akimirkos. 15.30 „Rahanas“. 16.25 „Dapkai ir Butkai III“. 17.00 Atvirai su žvaigžde. 18.00 Karštas vakaras. 18.45 „Mentai IX. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.25 Mano šaunioji sodyba (k.). TV konkursas. 21.00 Geras filmas. Veiksmo f. „Melas ir iliuzijos“ (2009 m., JAV). (N-14) 23.00 Karštas vakaras. 23.40 „Liejyklos gatvė“ (k.). 0.40 „Specialusis dalinys“ (k.). (N-7) 1.40 Tauro ragas. 2.10 Bamba. (S)

8.00 Gustavo enciklopedija. 8.25 „Stebuklingas Gaveino kristalas“. 8.40 „Robotukas“. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Bardų muzikos vakaras. 12.00 Miesto kodas (k.). 12.55 Septynios Kauno dienos. 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 P.Vileišio 160-osioms gimimo metinėms. Laiko ženklai (k.). 15.10 Dailininko V.Šerio 80-mečiui. „Dėka poezijos kuriu skulptūrą“. 1995 m. (k.). 15.35 Prakalbintas medis. Suvalkija. 16.00 Gustavo enciklopedija. 16.25 „Stebuklingas Gaveino kristalas“. 16.40 „Robotukas“. 17.00 Kultūrų kryžkelė. Trembita. 17.15 Kultūros archyvai. Verkiai. 18.05 Veidai. 19.05 LTV aukso fondas. TV filmas „Kukučių sakmės“. 20.30 Dailininko V.Šerio 80-mečiui. „Dėka poezijos kuriu skulptūrą“ (k.). 20.50 P.Vileišio 160-osioms gimimo metinėms. 21.20 Vizijos ir tikrovė. Rokiškio dvaras. 22.00 Durys atsidaro. 22.35 Pasaulio dokumentika. Kai gandras nuvilia. 23.05 Pasaulio dokumentika. Proto šturmas. 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. 24.00 Panorama. 0.45 „Gyvenimas pagal uošvius“.

TV1 9.05 „Mano draugė beždžionėlė“. 9.30 „Monstrų klubas“. 9.55 „Ogis ir tarakonai”. 10.20 „Fantastiškas ketvertas”. 10.45 „Zoidai”.

5.00 5.07 5.12 5.45

LR himnas. Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė.

14.30 „Mano draugė beždžionėlė“. 15.00 „Likimo kerai. 16.00 „Jos vardas Nikita“. 17.00 „Atskalūnas”. (N-7) 18.00 Pokalbių laida apie sveikatą „Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai“. (N-7) 18.57 Žodis – ne žvirblis. 19.00 „Kur dingo Eliza“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka“. 21.00 Trileris „Pasiruošusi kilti!“ (N-7) 23.05 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai (k.). 0.05 „Jos vardas Nikita“.

TV6 9.45 10.00 10.30 11.20 12.15 13.10 13.35 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 20.30 21.00 21.30 24.00

Teleparduotuvė Universitetai.lt. Išlikimas. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. „Darbštuolis Tedas“. Nenugalimas banzuke. Teleparduotuvė „Detektyvas Monkas“. „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „CSI Majamis“. „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. „Darbštuolis Tedas“. Nenugalimas banzuke. „Avinėlių tylėjimas“. Trileris. „Detektyvas Monkas“

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 9.00 9.50 10.20 10.35

TV parduotuvė. Teletabiai. Griūk negyvas! (N-7) Skonio reikalas (k.). Kas tu toks (k.). Super L.T. (k.). Griūk negyvas! (N-7) Pasiduodu! Aš – žvaigždė! (N-7) 11.30 Girių takais. 12.00 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). 5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03

11.10 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 23.00 0.05

LR himnas. Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai. Laida 112. Tarp Rytų ir Vakarų. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Namai namučiai. Atsiliepk dainoj.

„Katinas ir kanarėlė“. „Įstatymas ir tvarka“. „Atskalūnas“. Teleparduotuvė. „Mano draugė beždžionėlė“. „Likimo kerai“. „Jos vardas Nikita”. „Atskalūnas”. „Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai“. „Moters auka?” „Įstatymas ir tvarka”. Veiksmo f. „Gilus pogrindis“. (N-14) „Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai“. „Jos vardas Nikita”.

TV6 9.45 10.00 10.30 11.20 12.15 13.10 13.35 14.00 14.30 15.00 16.10 17.05 18.00 19.00 20.00 20.30 21.00 21.30 23.15 24.00

Teleparduotuvė Tavo augintinis. „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. „Darbštuolis Tedas“. Nenugalimas banzuke. Teleparduotuvė „Detektyvas Monkas“. „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „CSI Majamis“. „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. „Darbštuolis Tedas“. Nenugalimas banzuke. „Kas aš?“ Trileris. „Pinklės“. „Detektyvas Monkas“

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 9.00 9.50 10.20 10.35 11.30 12.00 12.50 13.40 6.30 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10

TV parduotuvė. Teletabiai. Griūk negyvas! (N-7) Reporteris (k.). Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). Super L.T. (k.). (N-7) Griūk negyvas! (N-7) Pasiduodu! Aš – žvaigždė! (N-7) Namų daktaras (k.). Kas tu toks? (k.). Reporteris (k.). Lietuva tiesiogiai. Ryto garsai. Spaudos puslapiai. Laida 112. Ant svarstyklių. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Litas prie lito. Duetai. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema.

12.50 13.40 14.10 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.05 20.00 20.20 20.25 21.00 21.47 21.50 22.20 23.35 0.25

24/7 (k.). Griūk negyvas! (N-7) Skonio reikalas (k.). Super L.T (k.). (N-7) TV parduotuvė. Žinios. Orai. Teletabiai. Žinios. Kas tu toks? (k.). Žinios. Naša Raša. (N-7) Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. „20 minučių“. Informacinė laida. Orai. Super L.T. (N-7) Reporteris. Orai. Lietuva tiesiogiai. Naša Raša. Kas tu toks? Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Mados nuosprendis. 12.25 Noriu žinoti. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 „Jeralaš”. 14.30 Susituokime. 15.25 Detektyvai. 16.05 TV serialas „Sužadėtuvių žiedas”. 17.05 Federalinis teisėjas. 18.10 TV serialas „Pėdsakas”. 19.00 Lauk manęs. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.00 Aš noriu būti meras. 21.10 TV serialas „Daktaras Tyrsa”. 22.10 Teisinga istorija. Teheranas 43. 23.15 Lietuvos „Laikas”. 23.20 TV serialas „Jūrų patrulis”. 0.20 GKŠ. 1.10 Muzikinis kanalas. 16.30 17.03 18.10 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48 22.58

Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Gera girdėti. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Tarp Rytų ir Vakarų (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. J.Vaičiūnaitė. LR himnas.

14.10 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10

Griūk negyvas! (N-7) Super L.T. (k.). (N-7) TV parduotuvė. Žinios. Orai. Teletabiai. Žinios. Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). Žinios. Orai. Naša Raša. (N-7) Žinios. Orai Kas tu toks? 20 minučių. Super L.T. (N-7) Reporteris. Orai. Lietuva tiesiogiai. Naša Raša. (N-7) Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras. Reporteris.

18.00 18.17 18.20 19.00 19.05 20.00 20.25 21.00 21.47 21.50 22.20 23.35 0.25

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Mados nuosprendis. 12.25 Noriu žinoti. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 „Jeralaš”. 14.30 Susituokime. 15.30 Detektyvai. 16.05 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 17.05 Federalinis teisėjas. 18.10 Tegul kalba. 19.15 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.05 Aš noriu būti meras. 21.15 TV serialas „Daktaras Tyrsa”. 22.10 Teisinga istorija. Teheranas 43. 23.15 Lietuvos „Laikas”. 23.20 TV serialas „Jūrų patrulis”. 0.20 GKŠ. 1.15 Muzikinis kanalas. 18.30 Mažoji studija. Kultūra ir religija. 19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Gamta – visų namai. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Ant svarstyklių. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika. Š. Petefis. 22.58 LR himnas.

2011 m. sausio 21–28 d., Nr. 3 (47)

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2

Sausio 26, trečiadienis

8.00 8.25 8.35 9.00 11.30 12.00 12.50 13.30 14.20 15.15

„Komisaras Reksas“.

„Majamio policija“.

6.00 Labas rytas. 9.00 Serialas „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 12.00 Rusų gatvė. 12.15 „Haris ir Hendersonai“ (k.). 12.45 Sveikinimų koncertas (k.). 15.30 2011 m. Europos dailiojo čiuožimo čempionatas. Šokiai ant ledo. Trumpoji programa. Dalyvauja Lietuvos pora Isabela Tobias ir Deividas Stagniūnas. Tiesioginė transliacija iš Berno. 18.30 Šiandien. 19.00 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.55 2011 m. Europos dailiojo čiuožimo čempionato atidarymas. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Dailiojo čiuožimo čempionatas. Porų trumpoji programa. Pertraukoje – 22.04 loterija „Perlas“. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Dailiojo čiuožimo čempionatas. Porų trumpoji programa.

6.20 „Deksterio laboratorija“. 6.50 Animac. serialas „Kaukė“. 7.20 „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Kur dingo Eliza?“ 8.55 Abipus sienos (k.). 9.50 Lietuvos supermiestas (k.). 12.25 „Atskalūnas“. (N-7) 13.25 „Mano draugė beždžionėlė“. 13.55 „Linksmieji Tomas ir Džeris“. 14.25 „Teresa“. 15.25 „Intrigų dvaras“. 17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikimas virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.10 KK2. (N-7) 19.40 FTB. 20.30 Farai. 21.05 Žvaigždžių klubas. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 Veiksmo trileris. „Majamio policija“ (2006 m., JAV, Vokietija). (N-14) 1.20 „Išrinktieji“. (N-14)

„Daktaras Hausas“.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.35 11.30 12.20 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 19.40 20.30 21.10 21.45 22.00 23.00 24.00 1.00

Teleparduotuvė. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Biuras“. (N-7) „Meilės sūkuryje“ (N-7). „Amžini jausmai“. (N-7) Kodėl? Prieš srovę. Skubi pagalba 112. „Titanų klasė“. „Katašunis“. Serialas „Slaptasis agentas Konoras“. „Heraklis“. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Klonas“. (N-7) „Meilės jūra“. (N-7) „Naisių vasara“. (N-7) TV3 žinios. „Drąsos kaina“. (N-7) Akistata. (N-7) Dar pažiūrėsim... (N-7) „Moterys meluoja geriau“. (N-7) TV3 vakaro žinios. Drama „Daktaras Hausas“. (N-14) „CSI kriminalistai“. (N-7) „Moterų detektyvų klubas“. (N-14) „Spec. būrys“. (N-14)

„Biblijos kodas“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos. 7.45 „Rahanas“ (k.). 8.45 Atvirai su žvaigžde (k.). 9.45 Tarp miesto ir kaimo (k.). 10.45 „Dapkai ir Butkai III“ (k.). 11.20 Televitrina. 11.50 „Mentai IX. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 13.00 Karo trileris. „Oro tiltas“ (k.). (N-7) 15.00 Smagiausios akimirkos 15.30 „Rahanas“. 16.25 „Dapkai ir Butkai III“. 17.00 Atvirai su žvaigžde. 18.00 Karštas vakaras. 18.45 „Mentai IX. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.25 Mano šaunioji sodyba (k.). TV konkursas. 21.00 Geras filmas. Mistinis trileris „Biblijos kodas“ (2008 m., Vokietija). (N-7) 23.00 Karštas vakaras (k.). 23.40 Veiksmo f. „Pabėgusi Džein“ (k.). (N-14) 1.35 Statybų TV (k.). 2.05 Bamba. (S)

16.00 16.25 16.35 17.00 17.15 18.05 19.05 20.50 21.35 22.00 22.35 23.30 24.00 0.45

TV1 9.05 „Mano draugė beždžionėlė”. 9.30 „Monstrų klubas“. 9.55 „Jūreivio Popajaus nuotykiai“. 10.20 „Fantastiškas ketvertas”. 10.45 „Zoidai”. 11.10 „Katinas ir kanarėlė“. 12.00 „Įstatymas ir tvarka”. 13.00 „Atskalūnas”. 14.00 Teleparduotuvė.

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30 10.03

8.00 8.30 9.00 11.30 12.00

15.15 16.00 16.30 17.00 17.15

„Raudonas vanduo“.

6.00 Labas rytas. 9.00 Stilius (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Forumas. 12.00 Menora. 12.15 „Haris ir Hendersonai“. 12.45 Tūkstantmečio vaikai (k.). 14.15 Klausimėlis.lt (k.). 14.30 Gustavo enciklopedija. (k.). 15.00 2011 m. Europos dailiojo čiuožimo čempionatas. Vyrų trumpoji programa. Tiesioginė transliacija iš Berno. 18.15 Šiandien. 18.45 „Komisaras Reksas“. 19.45 Gamtos patruliai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 2011 m. Europos dailiojo čiuožimo čempionatas. Porų laisvoji programa. Pertraukoje – 22.04 Loterija „Perlas“. 23.15 Vakaro žinios.

6.20 „Deksterio laboratorija“. 6.50 Animac. serialas „Kaukė“. 7.20 „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Kur dingo Eliza?“ 8.55 Nuo... Iki... (k.). 9.50 Iškilminga „Auksinės širdies“ apdovanojimų ceremonija. 12.00 Dviračio šou (k.). 12.25 „Atskalūnas“. (N-7) 13.25 „Mano draugė beždžionėlė“. 13.55 „Linksmieji Tomas ir Džeris“. 14.25 „Teresa“. 15.25 „Intrigų dvaras“. 17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.06 Ūkiškas požiūris. Informacinė laida. 19.10 KK2. (N-7) 19.40 Valanda su Rūta. 21.05 Žvaigždžių klubas. 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 Siaubo trileris. „Raudonas vanduo“ (2003 m. JAV). (N-14) 0.20 „Grožio peilis“. (N-10) 1.20 Sveikatos ABC (k.).

Paskutinė instancija.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.35 11.15 12.00 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 19.40 20.30 21.10 21.45 22.00

23.00 24.00 1.00

Teleparduotuvė. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Biuras“. (N-7) „Meilės sūkuryje“ (N-7). „Amžini jausmai“. (N-7) Žiūrim ką turim. (N-7) Dar pažiūrėsim... (N-7) Vaikų balsas. (N-7) „Titanų klasė“. „Katašunis“. Serialas „Slaptasis agentas Konoras“. „Heraklis“. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Klonas“. (N-7) „Meilės jūra“. (N-7) „Naisių vasara“. (N-7) TV3 žinios. „Drąsos kaina“. (N-7) Paskutinė instancija. (N-7) Skubi pagalba 112. (N-7) „Moterys meluoja geriau“. (N-7) TV3 vakaro žinios. Kriminalinė drama „Gyvenimas“ (2007 m., JAV). (N-14) „Kaulai“. (N-14) „Moterų detektyvų klubas“. (N-14) „Spec. būrys“. (N-14)

LR himnas. Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

LTV2

Sausio 27, ketvirtadienis

„Mūšis už tautų laisvę“.

Tele bim-bam. „Aviukas Šonas“. „Atgal į ateitį“. Labas rytas. Muzikos pasaulio žvaigždės (k.). Veidai. Lietuvių dokumentikos meistrai (k.). Vizijos ir tikrovė. Rokiškio dvaras (k.). „Makleodo dukterys“. Būtovės slėpiniai. (k.). Kasdienybės aitvarai (k.). Tele bim-bam. „Aviukas Šonas“. „Atgal į ateitį“. Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas Senas televizorius. Atvirumo valanda. Ar tolerancija turi ribas? Veidai. Pokalbis su aktoriumi ir poetu K.Geniu. Europos kinas. „Pradinė mokykla“. Komedija. (N-7) Vakaro autografas. Sporto panorama. Kūrybos metas. Galius Kličius. Pasaulio dokumentika. Bankokas. Kepti vabzdžiai visą parą. Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras. Panorama. „Dingę“. (N-7)

Mano šaunioji sodyba.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos. 7.45 „Rahanas“ (k.). 8.45 Atvirai su žvaigžde (k.). 9.45 Be recepto (k.). 10.15 Girių horizontai (k.). 10.45 „Dapkai ir Butkai III“ (k.). 11.20 Televitrina. 11.50 „Mentai IX . Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 13.00 Drama. „Vyrukai“ (k.). (N-7) 15.00 Smagiausios akimirkos. 15.30 „Rahanas“. 16.25 „Dapkai ir Butkai III“. 17.00 Atvirai su žvaigžde. 18.00 Karštas vakaras. 18.45 „Mentai IX . Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.25 Mano šaunioji sodyba (k.). TV konkursas. 21.00 Geras filmas. Mistinis trileris „Biblijos kodas“ (2008 m., Vokietija). (N-7) 23.00 Karštas vakaras (k.). 23.45 Veiksmo f. „Melas ir iliuzijos“ (k.). (N-14) 1.35 Autopilotas. 2.05 Bamba. (S)

17.40 18.10 18.40

21.15 22.00 22.35 23.00 23.30

24.00 0.45

Gustavo enciklopedija. „Pašėlę Tornberiai“. Labas rytas. Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras (k.). 2011 m. Europos dailiojo čiuožimo čempionatas. Porų trumpoji programa. Vakaro autografas (k.). Gustavo enciklopedija. „Pašėlę Tornberiai“. Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė Senas televizorius. Nuojautos. Senas televizorius. Sėkmės formulė. Severina ir Vytautas Stoniai. 2011 m. Europos dailiojo čiuožimo čempionato atidarymas. 2011 m. Europos dailiojo čiuožimo čempionatas. Šokiai ant ledo. Trumpoji programa. Dalyvauja Lietuvos pora Isabela Tobias ir Deividas Stagniūnas. Laiko portretai. Diena iki „Valkirijos” premjeros. Savęs link. Parapsichologija karo pramonėje. Pasaulio dokumentika. Tulou. Keistieji Fudziano bokštai. Pasaulio dokumentika. Sindziango žmonės uigūrų tapytojų akimis. Muzikos pasaulio žvaigždės. Vokalinės orkestrinės muzikos vakaras. Panorama. TV teatras. Inger Hargerup „Stiklinė arbatos su citrina”.

TV1 9.05 „Mano draugė beždžionėlė“. 9.30 „Monstrų klubas“. 9.55 „Jūreivio Popajaus nuotykiai”. 10.20 „Fantastiškas ketvertas”. 10.45 „Zoidai”.

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30

LR himnas. Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai.

14.30 „Mano draugė beždžionėlė”. 15.00 „Likimo kerai”. 16.00 „Jos vardas Nikita”. 17.00 „Atskalūnas“. 18.00 „Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai”. 19.00 „Moters auka?” 20.00 „Įstatymas ir tvarka“. 21.00 Fantastinis siaubo trileris „Sfera“. (N-7) 23.30 „Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai”.

TV6 10.15 10.30 11.20 12.15 13.10 13.35 14.00 14.30 15.00 16.10 17.05 18.00 19.00 20.00 20.30 21.00 21.30 23.15 24.00

Teleparduotuvė „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. „Darbštuolis Tedas“. Nenugalimas banzuke. Teleparduotuvė „Detektyvas Monkas“. „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „CSI Majamis“. „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. „Darbštuolis Tedas“. Nenugalimas banzuke. „Išlikimo pamoka“. Kriminalinė drama. „Pinklės“. Eurolygos rungtynės. TOP 16. Vaizdo įrašas.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 9.00 9.50 10.20 10.35

TV parduotuvė. Teletabiai. Griūk negyvas! (N-7) Reporteris (k.). Kas tu toks? (k.). Super L.T. (k.) (N-7). Griūk negyvas! (N-7) Pasiduodu! Aš – žvaigždė! (N-7) 11.30 Dok. serialas „Gimę žudyti“. „Nuodingiausieji” (k.). (N-7) 12.00 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). 12.50 Reporteris (k.). 10.31 Laida 112. 11.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Mes, moterys (k.). 16.03 Žinių amžius. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti.

11.10 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 22.40 23.40

„Katinas ir kanarėlė”. „Įstatymas ir tvarka”. „ Atskalūnas”. (N-7) Teleparduotuvė. „Mano draugė beždžionėlė”. „Likimo kerai“. „Jos vardas Nikita“. „Atskalūnas”. „Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai”. „Moters auka” „Įstatymas ir tvarka“. Siaubo trileris „Paslaptingas persekiotojas”. (N-14) „Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai”. „Jos vardas Nikita“.

TV6 10.15 10.30 11.20 12.15 13.10 13.35 14.00 14.30 15.00 15.45 16.10 17.05 18.00 19.00 20.00 20.30 21.00 21.30 23.20 0.10

Teleparduotuvė „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. „Darbštuolis Tedas“. Nenugalimas banzuke. Teleparduotuvė „Detektyvas Monkas“. Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „CSI Majamis“. „Kaip aš susipažinau su jūsų mama “. „Darbštuolis Tedas“. Nenugalimas banzuke. „Pavojingasis“. Veiksmo filmas. „Pinklės“. „Detektyvas Monkas“.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 9.00 9.50 10.20 10.35 11.30 12.00 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10

TV parduotuvė. Teletabiai. Griūk negyvas! (N-7) Reporteris (k.). Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). Super L.T. (k.). (N-7) Griūk negyvas! (N-7) Pasiduodu! Aš – žvaigždė! (N-7) Ekovizija (k.). Kas tu toks? (k.). Spaudos puslapiai. Laida 112. Forumas. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Sveikata (k.). Žalioji banga. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema.

13.40 14.10 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.07 17.10 18.00 18.17 18.20 19.00 19.05 20.00 20.20 20.25 21.00 21.47 21.50 22.20 23.00 23.35 0.25

Griūk negyvas! (N-7) Skonio reikalas (k.). Super L.T. (k.) (N-7) TV parduotuvė. Žinios. Orai. Teletabiai. Žinios. Orai. Kas tu toks? (k.). Žinios. Orai. Naša Raša. (N-7) Žinios. Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras. 20 minučių. Informacinė laida. Orai. Super L.T. (N-7) Reporteris. Orai. Lietuva tiesiogiai. Ekovizija. Naša Raša. (N-7) Kas tu toks? Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Mados nuosprendis. 12.25 Noriu žinoti. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.25 Detektyvai. 16.05 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 17.05 Federalinis teisėjas. 18.05 Tegul kalba. 19.10 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.05 Aš noriu būti meras. 21.15 TV serialas „Daktaras Tyrsa”. 22.10 Gyvenamoji aplinka. 23.20 Lietuvos „Laikas”. 23.25 TV serialas „Jūrų patrulis”. 0.25 GKŠ. 1.20 Muzikinis kanalas. 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Žinių amžius (k.). Mažoji studija. Dievo žodis . Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika. V.Šlaitas. 22.58 LR himnas.

12.50 13.40 14.10 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.07 17.10 18.00 18.17 18.20 19.00 19.07 19.10 20.00 20.20 20.25 21.00 21.47 21.50 22.20 23.00 23.35 00.25

Reporteris (k.). Lietuva tiesiogiai. Griūk negyvas! (N-7) Super L.T. (k.). (N-7) TV parduotuvė. Žinios. Orai. Teletabiai. Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). Žinios. Orai. Naša Raša. (N-7) Žinios. Orai. Kaimo diena. Kas tu toks? 20 minučių. Orai. Super L.T. (N-7) Reporteris. Orai. Lietuva tiesiogiai. Pagaminta Lietuvoje. Verslo publicistika. Naša Raša. (N-7) Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras. Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Mados nuosprendis. 12.25 Noriu žinoti. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.25 Detektyvai. 16.05 „Sutuoktuvių žiedas”. 17.05 Federalinis teisėjas. 18.10 Tegul kalba. 19.15 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.05 Aš noriu būti meras. 21.15 „Daktaras Tyrsa”. 22.10 Žmogus ir įstatymas. 23.20 Lietuvos „Laikas”. 23.25 „Jūrų patrulis”. 0.20 Spręskite patys. 1.10 Žvaigždėlaivis. 1.30 Muzikinis kanalas. 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48

Gera girdėti. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Literatūros akiračiai (k.). Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Forumas (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. N.Baratašvilis. 22.58 LR himnas.

Gimtasis kraštas

Sausio 28, penktadienis

2011 m. Europos dailiojo čiuožimo čempionatas.

„Anakonda 3. Palikuonis“.

6.00 Labas rytas. 9.00 Serialas „Komisaras Reksas“ (k.). 10.00 Bėdų turgus (k.). 11.00 Akiračiai. 12.00 Vilniaus sąsiuvinis. 12.15 „Haris ir Hendersonai“. 12.45 Talentų ringas (k.). 14.15 Gamtos patruliai (k.). 15.15 2011 m. Europos dailiojo čiuožimo čempionatas. Moterų trumpoji programa. Tiesioginė transliacija iš Berno. 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 Klausimėlis.lt. 19.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 2011 m. Europos dailiojo čiuožimo čempionatas. Šokiai ant ledo. Laisvoji programa. Dalyvauja Lietuvos pora Isabela Tobias ir Deividas Stagniūnas. Pertraukoje – 22.04 loterija „Perlas“.

6.20 „Deksterio laboratorija“. 6.50 „Kaukė“. 7.20 „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Kur dingo Eliza?“ 8.55 Žvaigždžių duetai (k.). 11.55 Farai (k.). 12.25 „Atskalūnas“ (N-7) 13.25 „Mano draugė beždžionėlė“. 13.55 „Linksmieji Tomas ir Džeris“. 14.25 „Teresa“. 15.25 „Intrigų dvaras“. 17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.10 Nauja daina 2010. Geriausios naujos dainos rinkimų finalinis koncertas. Tiesioginė transliacija. 21.05 Premjera. Veiksmo trileris „Anakonda 3. Palikuonis“ (2008 m., JAV, Rumunija). (N-14) 24.00 Kriminalinė drama. „Nuopuolis“ (1998 m., JAV). (N-14)

„Džonui Takeriui – mirtis“.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.40 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 20.10 22.10

0.15 1.45

Teleparduotuvė. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Biuras“. (N-7) „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Amžini jausmai“. (N-7) „Žmonių“ apdovanojimai „Žmonės 2010“. „Titanų klasė“. „Katašunis“. Serialas „Slaptasis agentas Konoras“. „Heraklis“. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Klonas“. (N-7) „Meilės jūra“. (N-7) „Naisių vasara“. (N-7) TV3 žinios. Vaikų balsas 2011. Animac f. „Nerealieji“ (2004 m., JAV). Romantinė komedija „Džonui Takeriui – mirtis“ (2006 m., Kanada, JAV). (N-7) Komedija „Superžvaigždė“ (1999 m., JAV). (N-7) Komedija „Žinių filmas“ (2008 m., JAV). (N-7)

„Karo kelias“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos. 7.45 „Rahanas“ (k.). 8.45 Atvirai su žvaigžde (k.). 9.45 Gimanzistai (k.). 10.45 „Dapkai ir Butkai III“. (k.). 11.20 Televitrina. 11.50 „Mentai IX . Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 13.00 Amerikos talentai (k.). 14.00 „Merlino nuotykiai“ (k.). (N-7) 15.00 Smagiausios akimirkos. 15.30 „Rahanas“. 16.25 „Dapkai ir Butkai III“. 17.00 Atvirai su žvaigžde. 18.00 Karštas vakaras. 18.45 „Mentai IX . Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.25 Tarp miesto ir kaimo (k.). TV žurnalas. 21.00 Geras filmas. Veiksmo f. „Karo kelias“ (2009 m., JAV, JAV). (N-14) 23.00 Fantastinis veiksmo f. „Siurbėlės“ (2003 m., JAV). (N-14) 0.50 Autofanai. 1.20 Bamba. (S)

8.15 8.30 9.00 9.25 9.30 10.00 11.30 12.15 13.15 13.30 14.00

18.00 18.30

19.15

23.30

Kelias. Gimtoji žemė. „Atgal į ateitį“. „Aviukas Šonas“. Linksmoji šeimynėlė. Ryto suktinis su Zita Kelmickaite. Durys atsidaro. Nacionalinė paieškų tarnyba (k.). Klausimėlis.lt (k.). Sporto panorama. 2011 m. Europos dailiojo čiuožimo čempionatas. Moterų laisvoji programa. Tiesioginė transliacija iš Berno. Pertraukoje – žinios. Pasaulio panorama. Povilo Vanago ir Margaritos Drobiazko pasirodymai čempionatuose ir olimpiadose. 2011 m. Europos dailiojo čiuožimo čempionatas. Vyrų laisvoji programa. Tiesioginė transliacija iš Berno. Pertraukoje – 20.25 loterija „Perlas“. 20.30 panorama. Premjera. „Gelbėk mus nuo pikto“. Dok.f. (N-14)

LTV2 8.00 Tele bim-bam (k.). 8.30 Gustavo enciklopedija (k.). 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės (k.). 12.00 2011 m. Europos dailiojo čiuožimo čempionatas. Vyrų trumpoji programa. 15.30 Savęs link. Parapsichologija karo pramonėje (k.). 16.00 Tele bim-bam (k.). 16.30 Gustavo enciklopedija (k.). 17.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 17.15 Senas televizorius. Šurmas. 18.10 2011 m. Europos dailiojo čiuožimo čempionatas. Porų laisvoji programa. 20.30 Senas geras kinas. „Ausis“. Tragikomedija. (N-7) 22.05 Dalia Kutraitė kalbina... Eduardą Kaniavą. 22.35 Pasaulio dokumentika. Šeimos albumas. 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Kvartetinės muzikos vakaras iš LRT archyvų. 24.00 Panorama. 0.45 „Žemė-2“. TV1 9.05 „Mano draugė beždžionėlė”. 9.30 „Monstrų klubas“. 9.55 „Džekio Čano nuotykiai“. 10.20 „Fantastiškas ketvertas”. 10.45 „Zoidai”. 11.10 „Katinas ir kanarėlė“. 12.00 „Įstatymas ir tvarka”. 13.00 „Atskalūnas“. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Mano draugė beždžionėlė”. 15.00 „Likimo kerai“.

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03

LR himnas. Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė.

LTV2

Sausio 29, šeštadienis

Povilo Vanago ir Margaritos Drobiazko pasirodymai.

2011 m. sausio 21–28 d., Nr. 3 (47)

TV programa

„Emilės Rouz egzorcizmas“.

„Šrekas trečiasis“.

„Tiesioginis kontaktas“.

6.00 Teleparduotuvė. 6.30 Animac. f. „Ogis ir tarakonai“. 6.55 Animac. f. „Galingasis šuo Kriptas“. 7.20 „Kitas Džimio pasaulis“. 7.45 Animac f. „Laiko policija“. 8.10 Animac f. „Labai slaptos agentės“. 8.35 Animac. f. „Laslo stovykla“. 9.00 „Brangioji, aš sumažinau vaikus“. 10.00 Kino pusryčiai. Komedija „Nevykėlis Byveris“ (1997 m. JAV). 11.40 Veiksmo komedija „Vaikų darželio policininkas“ (1990 m., JAV). 13.50 „Mano puikioji auklė“. 14.50 Telenovelė „Laukinė širdis“. 15.54 „Nematomi. Tarp mūsų“. Infošou. 16.00 Telenovelė „Laukinė širdis“. 17.00 Farai (k.). 17.45 Super KK2. (N-7) 18.45 Žinios. 19.00 Žvaigždžių duetai. 22.00 Veiksmo trileris. „Poseidonas“ (2006 m., JAV). (N-7) 23.50 Premjera. Siaubo trileris „Emilės Rouz egzorcizmas“ (2005 m., JAV). (N-14)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Katašunis“. 7.30 „Alergija monstrams“. 8.00 „Winx“ klubas“. 8.30 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 9.00 „Tusono sūnūs“. 9.30 Mamyčių klubas. 10.00 Muzikinė komedija „Mokyklos miuziklas“ (2006 m., JAV). (N-7) 11.50 Nuotykių f. „Kelionė Amazone“ (1993 m., JAV, Peru). (N-7) 12.05 Romantinė komedija „Sidnė Vait“ (2007 m., JAV). (N-7) 14.15 Romantinė drama „Saldus lapkritis“ (2001 m., JAV). 16.35 Gyvenimas yra gražus. 17.10 Kodėl? (N-7) 18.00 Žiūrim, ką turim. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.00 Animac. komedija „Šrekas trečiasis“ (2007 m., JAV). 20.50 Veiksmo f. „Žemės branduolys“ (2003 m., JAV). 23.00 Trileris „Hanibalas. Pradžia“ (2007 m., Prancūzija, D. Britanija, JAV). (N-14) 1.45 Nuotykių komedija. „Sekso turas“ (2008 m., JAV). (N-14)

6.30 Televitrina. 7.00 Sveikatos kodas (k.). 8.00 Gimnazistai (k.). 9.00 Girių horizontai (k.). 9.30 Autofanai. 10.00 Šeštadienio rytas. 11.00 Nesėsi – nepjausi“. TV žurnalas. 11.30 Kung fu išmintis. TV žurnalas. 12.05 Atvirai su žvaigžde (k.). 13.10 Indijos kinas. Veiksmo f. „Kazino „Čainatauno 36“ (2006 m., Indija). (N-7) 16.10 Smagiausios akimirkos. 16.45 „Merlino nuotykiai“. (N-7) 17.45 „Specialusis dalinys“. (N-7) 18.45 „Liejyklos gatvė“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 Tarp miesto ir kaimo (k.). TV žurnalas. 21.00 Veiksmo f. „Tiesioginis kontaktas“ (2009 m., JAV, Vokietija). (N-14) 23.00 Komedija. „Pornorama“ (2007 m., Vokietija). (N-14) 1.00 Bamba. (S)

8.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis. 8.15 Trembita. 8.30 Vilniaus albumas. 8.45 Rusų gatvė. 9.00 Menora 9.15 Krikščionio žodis 9.30 Prakalbintas medis. Suvalkija (k.). 10.00 Kulinarinės kelionės. 10.30 Keliaukim! 11.00 2011 m. Europos dailiojo čiuožimo čempionatas. Šokiai ant ledo. Laisvoji programa. Dalyvauja Lietuvos pora Isabela Tobias ir Deividas Stagniūnas. 14.00 Šventadienio mintys. 14.30 Teatro popietė. Leonardas Frankas „Karlas ir Ana”. 17.25 Muzikos istorijos. Miniatiūra romantikų kūryboje. 18.00 Pasaulio dokumentika. Šeimos albumas (k.). 19.00 Muzika gyvai. Groja kamerinis orkestras „Kremerata Baltica” ir pianistas Lukas Geniušas. 20.35 „Mano mieli kraštiečiai“. Komedija. 22.30 Panorama. 23.00 Mano mylimi herojai. Dainuoja Gehamas Grigorianas. 23.45 „Foksi Braun“. Veiksmo trileris. (N-14) 1.15 Būk artistas.

TV1 9.05 Sveikatos ABC (k.). 10.05 „Retos gyvūnų rūšys“. Dok. serialas. 11.10 „Žvėries prigimtis”. Dok. serialas. 12.10 „Alchemija X. Vieną kartą Varėnoj“. Kultūros laida. 12.50 „Ogis ir tarakonai”. 13.15 „Jūreivio Popajaus nuotykiai”.

Žinios šeštadienį ir sekmadienį – 5.02, 6.00, 7.00, 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00. 5.00 LR himnas. 5.07 Su aušra.

16.00 „Jos vardas Nikita”. 17.00 „Atskalūnas”. 18.00 „Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai“. 19.00 „Moters auka”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka“. 21.00 Penktadienio detektyvas. „Inspektorius Džordžas Džentlis“. (N-7) 22.45 „Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai“. 23.45 „Jos vardas Nikita”.

TV6 10.15 10.30 11.20 12.15 13.10 13.35 14.00 14.30 15.00 16.00 17.05 18.00 19.00 20.00 20.30 21.00 22.00 22.50 23.50 0.45 1.15

Teleparduotuvė „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. „Darbštuolis Tedas“. Nenugalimas banzuke. Teleparduotuvė „Heraklis ir dingusi karalystė“. „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „CSI Majamis“. „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. „Darbštuolis Tedas“. „Spec. būrys“. „Vilko bilietas“. „Keliautojas į praeitį“. „Gelbstint Greisę“. „Slapti studentų žaidimai“. Erotinis filmas. „Pornožvaigždės išpažintis“. Erotinis filmas.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Griūk negyvas! (N-7) 8.10 Reporteris (k.). 9.00 Kas tu toks? (k.). 9.50 Super L.T. (k.). (N-7) 10.20 Griūk negyvas! (N-7) 10.35 Pasiduodu! Aš – žvaigždė! (N-7) 6.30 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30

Ryto garsai. Spaudos puslapiai. Sankryža. Akiračiai. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Auksinės kolekcijos. Gyvoji istorija. Laida rusų kalba.

13.45 „Džekio Čano nuotykiai“. 14.05 „Policijos akademija”. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Dienos zoologijos sode”. 16.00 „Akla meilė”. 16.57 Žodis – ne žvirblis (k). 17.00 „Vyrai medžiuose“. 18.00 „Liežuvautoja”. 19.00 „Arti namų”. 20.00 „Detektyvė Džonson”. 21.00 Komedija „Don Žuanas iš Marko“. 22.50 Kriminalinė drama „Mano tikrasis vardas Stivenas“. (N-7)

TV6 9.15 9.30 10.00 10.35 11.00 12.00 12.30 13.00 14.00 15.10 16.15 16.45 18.00 19.00 20.00 21.00 22.00 22.50 23.50 0.45

Teleparduotuvė Universitetai.lt. Dar pažiūrėsim. Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. „Kašmyro mafija“. Komedija. Mados reidas. Nenugalimas banzuke. „Gordono Ramzio virtuvės košmarai“. Kulinarinis šou. Jokių kliūčių! Aukščiausia pavara. Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. Jokių kliūčių! Norite tikėkite, norite – ne! Ledo kelias. Topmodeliai. „Spec. būrys“. „Vilko bilietas“. „Keliautojas į praeitį“. „Gelbstint Greisę“. „Pornožvaigždės išpažintis“.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 9.00 10.20

TV parduotuvė. Reporteris (k.). Teletabiai. Griūk negyvas! (N-7) Dok. serialas „Gimę žudyti”. (N-7) 11.00 Namų daktaras. 11.30 Reporteris (k.). 5.45 6.03 6.30 7.05 7.30 9.03 11.03 12.10 13.00 15.03 16.03 16.30

Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Gamta – visų namai. Spaudos apžvalga. Ryto garsai. Kultūros savaitė. Sveikata. Sudie, XX amžiau. Lietuvos diena. Baladės. Kaip žmonės gyvena. Laida rusų kalba.

11.30 Pagaminta Lietuvoje (k.). 12.00 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). 12.50 Reporteris (k.). 13.40 Lietuva tiesiogiai. 14.10 Skonio reikalas (k.). 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Teletabiai. 17.00 Žinios. 17.07 Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.). 18.00 Žinios. 18.17 Orai. 18.20 Naša Raša. (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.05 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras. 20.00 20 minučių. 20.20 Orai. 20.25 Super L.T. (N-7) 21.00 Reporteris. 21.47 Orai. 21.50 Drama „ Didelis ir šaltas”. (N-7) 0.10 Reporteris.

Antra pavara. Dienos tema. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Gyvoji istorija (k.). Mažoji studija. Dievo žodis. Akiračiai (k.). Vidurnakčio lyrika. A.Miškinis. LR himnas.

12.15 Skonio reikalas. 13.05 „Nacionalinė geografija” pristato: „Stebinančios akimirkos”. 14.00 Dok. serialas „Sutverti žudyti”. „Koralinis rifas“. (N-7) 15.00 Naša Raša. (N-7) 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Nauda ūkiui. 16.10 Super L.T. (k.). (N-7) 17.00 Žinios. 17.08 Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.). 18.00 Žinios. 18.18 Orai. 18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.05 Šeštadienio detektyvas. Vaid. f. „Inspektorius Luisas”. „Gailestingumas”. (N-7) 21.00 Reporteris. 21.28 Orai. 21.30 Trileris „ Dvigubas gyvenimas“. (N-14) 23.30 Siaubo naktis. „Skerdynės”. (S)

Pirmasis Baltijos kanalas 6.50 7.00 7.15 7.25 8.00 8.45 9.00 9.15 9.55 11.00 11.10 12.10 13.00 14.55 19.00 20.00 20.15 21.40 22.15 23.20 1.10 17.03 18.10 19.03 20.03 20.33 20.45

Naujienos. Top-shop. „Jeralaš”. Grok, armonika! Gudruolės ir gudruoliai. Ganytojo žodis. Naujienos. Skanėstas. Viačeslavas Dobryninas. Naujienos. Gyvenamoji aplinka. Mano genealogija. „Kung fu panda”. Vaidybinis f. „Gudruolė, gražuolė”. Šlovės minutė. Laikas. Šlovės minutė. Paris Hilton prožektorius. Melo detektorius. Vaidybinis f. „Jėgeris”. Muzikinis kanalas.

Mažoji studija. Sveikinimų ratas. Auksinės kolekcijos. Vaikų radijo teatras. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika. Just. Marcinkevičius. 22.58 LR himnas.

2011 m. sausio 21–28 d., Nr. 3 (47)

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2

Sausio 30, sekmadienis

„Fanfanas Tulpė“.

„Largo Vinčas“.

„Priešas už vartų“.

Be recepto.

8.30 Kaimo akademija. 9.00 „Stebuklingas Gaveino kristalas“. 9.15 „Robotukas“. 9.35 „Pašėlę Tornberiai“. 10.00 Gustavo enciklopedija. 10.30 Talentų ringas. 12.00 Pulsas. 12.30 Pasaulio dokumentika. Kinijos miškai. 13.30 Detektyvinis serialas „Šerloko Holmso nuotykiai“. (N-7) 15.30 2011 m. Europos dailiojo čiuožimo čempionatas. Parodomoji programa. Tiesioginė transliacija iš Berno. Pertraukoje – žinios. 18.00 Popietė su Algimantu Čekuoliu. 18.30 Stilius. 19.30 Bėdų turgus. 20.30 Panorama. 20.45 Savaitė. 21.15 Nuotykių komedija „Fanfanas Tulpė“ (2003 m., Prancūzija). (N-7) 23.05 Elito kinas. Tragikomedija „Roma“ (1972 m., Italija). (N-14)

6.00 Teleparduotuvė. 6.30 Animac. f. „Ogis ir tarakonai“. 6.50 Animac. f. „Galingasis šuo Kriptas“. 7.15 „Kitas Džimio pasaulis“. 7.40 Animac f. „Laiko policija“. 8.05 Animac f. „Labai slaptos agentės“. 8.30 Animac. f. „Laslo stovykla“. 8.55 Naujas ūkis. Pokyčių metai. 9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai. Nuotykių komedija. „Pliauškis ir Smirdžiai“ (1998 m. JAV). (N-7) 11.40 Komedija „Gyvūnas 2“ (2001 m. JAV). (N-7) 13.20 Pričiupom (k.). 13.50 „Mano puikioji auklė“. (N-7) 14.50 „Laukinė širdis“. 17.00 Ne vienas kelyje. 17.45 Teleloto. 18.45 Žinios. 19.00 Savaitės įvykių TOP 5. 19.30 Lietuvos supermiestas. 21.25 Premjera. Veiksmo trileris „Largo Vinčas“ (2008 m., Prancūzija, Belgija). (N-7) 0.10 Premjera. Trileris „Vieniša baltoji moteris 2. Psichopatė“ (2005 m., JAV). (N-14)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Katašunis“. 7.30 „Alergija monstrams“. 8.00 „Winx“ klubas“. 8.30 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 9.00 Sveikas žmogus. 10.00 Filmas šeimai. „Indėnas spintelėje“ (1995 m., JAV). 11.50 Komedija „Auklė 3“ (1999 m., JAV, Vengrija). (N-7) 13.40 Mokslinės fantastikos f. „Pasaulis be žmonių“ (2008 m., JAV, Vokietija). (N-7) 15.30 „Santykių terapija“. (N-7) 16.35 Dar pažiūrėsim. 17.10 Paskutinė instancija. 18.00 Tik tarp mūsų. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Savaitės komentarai. 19.30 2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionato burtų traukimo ceremonija. Tiesioginė transliacija. 21.45 Karo drama. „Priešas už vartų“ (2001 m., JAV, Vokietija, D. Britanija). (N-14) 0.20 Kriminalinė komedija „Vaistininkė“ (1997 m., Vokietija). (N-7) 2.20 Katastrofų f. „Mirtinas gripas“ (2007 m., Vokietija). (N-14)

6.30 Televitrina. 7.00 „Detektyvas Kalas“. 8.00 Nesėsi – nepjausi (k.). 8.30 Tauro ragas. 9.00 Statybų TV. 9.30 Autopilotas. 10.00 Sekmadienio rytas. 11.00 Sveikatos kodas. 12.05 Atvirai su žvaigžde (k.). 13. 10 „Merlino nuotykiai“ (k.) 14.10 Sveikinimų koncertas (tel. (8 5) 278 0803, mob. 8 61 877 654). 16.10 Smagiausios akimirkos. 16.45 Girių horizontai. 17.15 Tarp miesto ir kaimo (k.). 17.45 „Specialusis dalinys“. (N-7) 18.45 „Liejyklos gatvė“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 Be recepto. 20.55 Melodrama „Svajonių viešbutis: Seišeliai“ (2007 m., Vokietija). 22.45 Drama. „Palydovas“ (k.). (N-14) 1.10 Bamba. (S).

BTV Antradienis, sausio 25 d.

8.00 Gimtoji žemė. 8.25 Rytas su... Anželika Cholina. 9.05 Miesto kodas. 9.50 2011 m. Europos dailiojo čiuožimo čempionatas. Moterų laisvoji programa. 12.20 2011 m. Europos dailiojo čiuožimo čempionatas. Vyrų laisvoji programa. 15.30 Mūsų miesteliai. Balbieriškis. 16.20 Būtovės slėpiniai. 17.10 Krašto garbė. 18.00 Lietuva ir SSRS žlugimas. Dok. f. 19.15 2011 m. Europos dailiojo čiuožimo čempionatas. Parodomoji programa. 21.50 Durys atsidaro. Kultūros žurnalas. 22.30 Panorama. 22.45 Režisieriaus H.Šablevičiaus 80-mečiui. Vakaras Vilniaus rotušėje. 23.30 TV teatras. Inger Hargerup „Stiklinė arbatos su citrina” (k.).

TV1 9.05 Etno. 9.35 KTV – kino ir televirtuvė. 10.05 „Retos gyvūnų rūšys. Dok. serialas. 10.35 „Tigrų sala“. Dok. serialas. 11.10 „Arkliai“. Dok. serialas. 12.10 „Dr. Šuo“. 12.50 „Ogis ir tarakonai“. 13.15 „Jūreivio Popajaus nuotykiai“. 13.45 „Džekio Čano nuotykiai”. 14.05 „Policijos akademija“. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Dienos zoologijos sode”. 16.00 „Akla meilė”. 16.57 Žodis - ne žvirblis (k). 17.00 „Vyrai medžiuose“.

5.00 5.07 5.45 6.03 8.05 9.03

LR himnas. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Ryto garsų savaitė Mes, moterys.

18.00 19.00 20.00 21.00

„Liežuvautoja”. „Arti namų”. „Detektyvė Džonson”. Lietuviško kino vakaras. Vaid. f. „Mažasis princas“. 1966 m. 22.20 Alchemija X. Vieną kartą Varėnoj. (k). 22.55 Retrospektyva. „Dailininkas Vytautas Šerys”. 23.30 „Policijos akademija”.

TV6 8.45 9.00 9.30 10.00 10.35 11.00 12.00 12.30 13.00 14.00 15.10 16.05 17.00 18.00 19.00 21.30 22.00 22.50 23.50 0.45

Teleparduotuvė Tavo augintinis. Vienam gale kablys. Dar pažiūrėsim... Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. Gordono Ramzio virtuvės košmarai. Mados reidas. Džipai monstrai. Laisvasis važiavimas. Topmodeliai. Jokių kliūčių! Ledo kelias. „Sporto nesėkmės“. Dok. f. Jokių kliūčių! Norite tikėkite, norite – ne „Greitis“. Veiksmo filmas. „Šeimos bičas“. Animacinis serialas. „Vilko bilietas“. Kriminalinė drama. „Po uragano“. Kriminalinis serialas. „Gelbstint Greisę“. „Pornožvaigždės išpažintis“.

12.00 Dok. serialas „Plėšrūno instinktas”. „Smurto Stipriausias įkandimas“. (N-7) 13.00 Vaid. f. „Inspektorius Luisas”. „Susilietimo taškas“. (N-7) 15.00 Naša Raša. (N-7) 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Super L.T. (k.). (N-7) 17.00 Žinios. 17.08 Orai. 17.10 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). 18.00 Žinios. 18.08 Orai. 18.10 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. 19.08 Orai. 19.10 Skonio reikalas (k.). 20.00 Žinios. 20.08 Orai. 20.10 Kas tu toks? (k.). 21.00 Žinios. 21.13 Orai. 21.15 24/7. 22.15 Vertas kinas. Drama Vaid. f. „Amerikietiškoji rapsodija”. (N- 7)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.05 7.15 7.30 7.45 8.15 9.00 9.15 10.05 11.00 11.15 11.55

Lietuvos ryto TV

12.55

6.54 7.10 7.40 8.30

16.30 17.50

TV parduotuvė. Reporteris (k.). Teletabiai. Griūk negyvas! (N-7) 9.00 Vaid. f. „Kalvino Kalvinas Aladino rūmuose“. 11.00 Šiandien kimba. 11.30 Reporteris (k.). 10.03 11.03 12.10 13.03 13.51 14.03 14.28 16.30 17.03

Tetos Betos viktorina. Muzika Tau. Lietuvos diena. Radijo teatras. Retro. Septynios sporto dienos. Gera girdėti. Laida rusų kalba. Literatūros akiračiai.

20.00 21.10 23.00 0.45 1.40 17.30 18.10 19.03 20.03 20.23 20.45 21.03 22.48 22.58

Naujienos. Top-shop. Jeralaš. Laida kariams. Sveikata. Naujienos. Kol visi namie. Vladimiras Vysockis. Naujienos. Gyvasis Vysockis. Vladimiras Vysockis ir Marina Vladi. Eldaras Riazanovas. Susitikimai su Vladimiru Vysockiu. Gyvasis Vysockis. Vladimiro Vysockio gimimo dienai. Laikas. Didelis skirtumas. Vaid. f. „Lūšis”. Pozneris. Muzikinis kanalas. Atsiliepk dainoj. Laisvai! Vudstoko vaikai. Vaikų radijo teatras. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. J.Strielkūnas. LR himnas.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

BTV Šeštadienis, sausio 29 d.

TV3 Šeštadienis, sausio 29 d.

21.00 val. GERAS FILMAS. Veiksmo filmas. „Melas ir iliuzijos“. JAV, 2009 m. Rež. Tibor Takacs. (N-14). Vaidina: Christian Slater, Cuba Gooding Jr., Sarah Ann Schultz, Christa Campbell, Robert Giardina, Al Madrigal.

23.00 val. Komedija. „Pornorama“. Vokietija, 2007 m. Rež. Marc Rothemund. (N-14). Vaidina: Benno Furmann, Tom Schilling, Karoline Herfurth, Michael Gwisdek, Elke Winkens, Leonie Brill.

23.25 val. Trileris. „Hanibalas. Pradžia“. Prancūzija, D. Britanija, JAV, 2007 m. Rež. Peter Webber. Vaidina: Gaspard Ulliel, Ingeborga Dapkūnaitė, Li Gong, Helena Lia Tachovska, Rhys Ifans ir kiti.

Populiar ios knygos autorius Vesas Vilsonas turėjo viską, ko gali trokšti rašytojas – pripažinimą ir turtus. Jo knyga apie nuoširdumą išgelbėjo milijonus šeimų nuo žlugimo. Žavingas Veso pasaulis subyra į šipulius, kai jo mylimoji pagrobiama ir nužudoma, o jis pats įveliamas į samdomų žudikų, šnipų ir pavogtų deimantų istoriją, kurioje Vesas tampa rafinuoto ir stilingo susidorojimo auka. Ką slėpė jo gyvenimo moteris? Veiksmo filmų žvaigždė Kristianas Sleiteris neria į pavojingą melo ir iliuzijų pasaulį.

Kaip sukurti kultinį pornografinį filmą? Atrodo, gana paprasta. Reikia tik tobulų kūnų, aistringos muzikos ir garsių aimanų... Viskas tampa daug sudėtingiau, kai tai bando padaryti dar nekaltas vaikinas septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Pornografija uždrausta, draudžiamas ir laisvas jaunimo judėjimas, o viską akylai stebi policija... Nuolatiniai nesklandumai slaptoje filmavimo aikštelėje, absurdiškiausios situacijos, nenutrūkstamas veiksmas ir gera ironijos dozė. Seksualinė revoliucija turi prasidėti!

Filmo veiksmas nukelia į 1941-ųjų birželį, kai nacių pajėgos surengė žaibišką invaziją į Sovietų Sąjungos teritoriją ir per kelias dienas okupavo visas Baltijos šalis. Dar po kelerių metų negailestingi naciai ir jiems tarnaujantys parsidavėliai lietuviai sužlugdo netoli Vilniaus ištaigingame dvare reziduojančios aristokratų šeimos gyvenimą. Dėl tragiškų įvykių žūsta Europos tapytojų meno kūrinių, rinktinio vyno ir pasaulinės svarbos literatūros veikalų kolekcionierius grafas Lekteris ir jo žmona iš Italijos kilusi aristokratė Simoneta (akt. Ingeborga Dapkūnaitė). Žiaurumu garsėjantys ir išbadėję okupantai nužudo ir suvalgo jų dukterį Mišą (akt. Helena Lia Tachovska). O vyresnysis garbingos ir kilmingos šeimos sūnus Hanibalas (akt. Gaspardas Ullielis) sugeba ištverti pragariškus likimo išbandymus ir pabėga iš karo nualintos Lietuvos...

TV6 Ketvirtadienis, sausio 27 d. 21.30 val. Veiksmo filmas. „Pavojingasis“. JAV, 2009 m. Rež. Keoni Waxman. (N-14). Vaidina: Steven Seagal, Marlaina Mah, Vitaly Kravchenko ir kiti. Atitarnavęs specialiosiose pajėgose ir per klaidą šešerius metus atsėdėjęs kalėjime už nepadarytą nusikaltimą, Šeinas pagaliau grąžinamas į laisvę. Praradęs ankstesnį laimingą gyvenimą, bet atkakliai siekdamas pradėti naują, jis likimo valia tampa žmogžudystės liudininku ir susiduria su kinų mafija, nešvariais pinigais ir gatvės mūšiais...

Lietuvos ryto TV Šeštadienis, sausio 29 d. 14.00 val. Dokumentinis serialas „Sutverti žudyti“. „Koralinis rifas“. (N-7). Tropikų rifuose apstu įvairiausių gyvių – nuo mažyčių pinčių iki trijų metrų ilgio ryklių. Plėšrūnai čia dažnai pasikliauja savo maskuote ir tūno laukdami, kol priartės grobis. Akmenžuvė puikiai apsimeta akmeniu, bet jos didžiulė burna gali greitai praryti praplaukiančias smulkias žuvis. Jūrų gyvatės šmižinėja koraluose, o unguriai murenos ir ypač nuodingi mėlynžiedžiai aštuonkojai tyko nedidelėse olose ir urvuose. Rykliai plaukioja aplink ieškodami žuvų, pasikliaudami uosle. Rifas – grėsminga ir žavinga vieta.

TV3 Sekmadienis, sausio 30 d. 13.40 val. Mokslinės fantastikos filmas. „Pasaulis be žmonių“. JAV, 2008 m. Kas būtų, jei staiga visa žmonija tiesiog dingtų nuo Žemės paviršiaus? Įsivaizduokime miestus, pilnus gyvenamųjų namų, mokyklų, ligoninių, parduotuvių, automobilių, kuriuose nė gyvos dvasios. Leiskimės į fantastinę kelionę ir pamatykime, kaip tūkstančius metų trukusi žmonių valdžia baigiasi ir Žemėje vėl ima viešpatauti gamta.

Gimtasis kraštas

Įvairenybės

2011 m. sausio 21–28 d., Nr. 3 (47)

Apsimelavę amerikiečiai

Kinija veržiasi į priekį Jungtinių Amerikos Valstijų Petersono instituto duomenimis, 2010 m. Kinija pagal perkamąją galią aplenkė JAV ir jos ekonomika tapo didžiausia pasaulyje. 2010 m. Kinijos ekonomika sudarė 14,8 trln. JAV dolerių, o JAV – 14,6 trln. JAV dolerių. Perkamosios galios paritetai rodo, kiek konkrečios šalies valiutos vienetų reikia tam, kad būtų galima įsigyti tą patį prekių ir pas-

laugų rinkinį, kurį galima įsigyti už šalies bazinės valiutos vienetą arba už šalių grupės bendros sutartinės valiutos vienetą. Kinijos ekonomikos prieaugis per pastaruosius dešimt metų vidutiniškai siekė 10,3 proc., o šis rodiklis yra šešis kartus didesnis už JAV. 2010-aisiais antrus metus iš eilės Kinijos automobilių rinka buvo didžiausia pasaulyje. Ši šalis sukūrė greičiau-

sią pasaulyje kompiuterį ir buvo pripažinta didžiausia energijos vartotoja. Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojų apklausos rezultatai parodė, kad 47 proc. amerikiečių mano, jog Kinijos ekonomika turi didžiausią galią pasaulyje. 31 proc. sakė, kad JAV ekonomika turi daugiau galios. Per analogišką 2008 m. atliktą apklausą 41 proc. amerikiečių pripažino JAV kaip valstybę, turinčią galingiausią pasaulio ekonomiką, o 30 proc. manė, kad galingesnė yra Kinija.

Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad trys iš dešimties amerikiečių yra „finansiškai neištikimi“, nes meluoja savo antrajai pusei apie piniginius reikalus. Kartais tokios melagystės net baigiasi skyrybomis. Tyrimų kompanija „The Harris Interactive“ internete apklausė 2 019 amerikiečių. 31 proc. porų, kurios turėjo bendrą šeimos biudžetą, prisipažino, kad savo antrajai pusei melavo ir slėpė pinigus, turėjo atskirą banko sąskaitą arba nebuvo atviri apie turimas skolas. Trečdalis apklaustųjų taip pat sakė, kad patys buvo apgauti. Tiek vyrai, tiek moterys vienodai meluoja savo partneriams apie pinigus. 16 proc. apklaustųjų teigė, kad tokia „finansinė neištikimybė“ išardė jų šeimą, o 11 proc. dėl to buvo laikinai išsiskyrę. 67 proc. apklaus-

tųjų sakė, kad dėl tokių melagysčių susipyko su savo antrąja puse, o 42 proc. prisipažino, kad melas apie piniginius reikalus sumažino jų pasitikėjimą mylimu žmogumi. 58 proc. apklaustųjų prisipažino melavę ir slėpę pinigus nuo antrosios pusės. 54 proc. sakė, kad yra neprisipažinę apie smulkų pirkinį, 30 proc. slėpė sąskaitas už smulkias paslaugas, 16 proc. nuslėpė, kad įsigijo labai vertingą pirkinį, o 15 proc. turėjo slaptą banko sąskaitą. 11 proc. apklaustųjų neprisipažino esą skolingi ir tokia pat dalis žmonių savo antrajai pusei melavo apie gaunamas pajamas.

Specialus apdovanojimas

Už auksą geriau tik auksas Aukso kainos gali viršyti 1 tūkst. 600 JAV dolerių už unciją ribą šių metų pabaigoje arba 2012 m. pradžioje pirmiausia dėl didelės investicinės paklausos, prognozuoja įtakinga konsultacinė bendrovė „GFMS Ltd“. Penktadienį aukso uncija kainavo 1 tūkst. 370 JAV dolerių, o gruodžio 7 d. šio tauriojo metalo kaina buvo šoktelėjusi iki istorinių aukštumų – 1 tūkst. 430,95 JAV dolerio.

2010 m. aukso kainos pašoko 30 proc., o praėjusią savaitę jos nukrito iki žemiausio lygio per septynis mėnesius, nes investuotojai nutarė užfiksuoti pelną pagerėjus makroekonominiams statistiniams duomenims. Aukso gavyba telkiniuose praėjusiais metais išaugo 3 proc. iki naujų rekordinių aukštumų – 2 tūkst. 652

Žmogus puošia vardą

Prisišoko su nepilnamete

2010 m. Latvijoje tėvai savo naujagimiams dažniausiai rinko Roberto ir Sofijos vardus, skelbia Latvijos pilietybės ir migracijos reikalų tarnyba. 2010 m. Roberto vardą išrinko 241 berniukui, Sofija pavadinta 221 mergaitė. Vardas Robertas pozicijų Latvijoje neužleidžia pastaruosius dešimt metų. 2009 m. šis vardas taip pat buvo pats populiariausias. Vardas Sofija populiariausias tapo nuo 2007 m. Kiti populiariausi vardai berniukams 2010 m. Latvijoje buvo Gustavas (227 atvejai), Markusas (224), Maksimas (192), Danielis (186), Artiomas (183), Aleksandras (182), Ričardas (158), Ralfas (151) ir Artūras (150).

Pradėti tirti Italijos ministro pirmininko Silvijaus Berluskonio ryšiai

Lapė pašovė medžiotoją Baltarusijoje sužeista lapė pašovė potencialų savo žudiką. Ji paspaudė medžiotojo šautuvo gaiduką, kai medžiotojas norėjo pribaigti lapę šautuvo buože. Įvykio tyrėjai teigia, kad lapė aršiai gynėsi nuo žudiko ir netyčia letena nuspaudė šautuvo gaiduką. Neįvardytas medžiotojas atsidūrė ligoninėje ir gydosi šautinę kojos žaizdą, o lapė paspruko.

tonų. Labiausiai išaugo gavyba Australijoje, Kinijoje, Argentinoje ir JAV, o kai kuriuose stambiuose Peru ir Indonezijos telkiniuose gavyba sumažėjo. Auksinių juvelyrinių dirbinių gamyba 2010 m. padidėjo 16 proc., daugiausia – Indijoje.

su nepilnamete naktinio klubo šokėja. S.Berluskonis įtariamas viršijęs

Kino režisieriui Kventinui Tarantinui Kino ir televizijos kritikų asociacija (BFCA) skyrė specialų

apdovanojimą už muzikos ir kino sintezę. BFCA jungia per 250 garsiausių šios profesijos atstovų.

savo įgaliojimus, kai reikalavo iš policijos areštinės paleisti Maroke gimusią merginą, žinomą Rubės vardu. Kai kurie šaltiniai teigia, kad pradėtas tyrimas dėl nepilnamečių prostitucijos. Skelbiama, kad tuo metu, kai ji bendravo su S.Berluskoniu, merginai buvo 17 metų. 74 metų Italijos premjero šalininkai teigia, kad nauji įtarinėjimai Italijos premjerui yra visiškai nepagrįsti. S.Berluskonis prisipažino skambinęs policijai dėl minėtos merginos, tačiau neigia, kad nusikalto ar viršijo savo įgaliojimus. Šokėja, praeitais metais dalyvavusi S.Berluskonio rengtuose vakarėliuose, neigia, kad Italijos premjeras siūlė jai mylėtis. Generalinė prokuratūra situaciPopiežius Jonas Paulius II palaimintuoju bus paskelbtas gegužės jos nekomentuoja. 1-ąją. Tai penktadienį Romoje pranešė Palaimintųjų ir šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas, kardinolas Anchelas Amatas. Karolio Voitylos įpėdinis popiežius Benediktas XVI pritarė atitinkamam dekretui. Iškilminga Jono Pauliaus II paskelbimo palaimintuoju ceremonija vyks pirmą sekmadienį po Velykų. Palaimintųjų ir šventųjų skelbimo kongregacija pripažino stebuklą, priskiriamą Jonui Pauliui II. Šis stebuklas yra prancūzų vienuolės Mari Simon Pjer pagijimas nuo Parkinsono ligos.

Svarbus pranešimas

GK, Eltos inf. ir nuotraukos