Gimtasis kraštas Nr. 49 by Gimtasis kraštas

Gimtasis kraštas Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2011 m. vasario 4–11 d., Nr. 5 (49)

Kaina 1,99 Lt

Užkariavę didmiesčius, narkotikai veržiasi į regionus 7 p.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Tautos praradimo penkmetį įvykdėme per vienus metus 4 p.

Kas iš tikrųjų vyksta Afganistane?

Pakilimų ir depresijų atspindžiai

1–3 p.

13 p.

2011 m. vasario 4–11 d., Nr. 5 (49)

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Skolų kupros Ministrus iš postų verčia pagundos greitai atsikratyti nepavyks

Pastarąjį dešimtmetį beveik visi buvę Ūkio ministerijos vadovai iš postų buvo pašalinti po kilusių skandalų. Panašus likimas gali ištikti ir dabartinį ūkio ministrą Dainių Kreivį.

Į skolų liūną klimpsta ne tik valstybė, bet ir jos piliečiai. Šiuo metu vidutinė gyventojų pradelstų mokėjimų suma kai kuriose savivaldybėse jau siekia metų uždarbio dydį. Marius VAKARIS Kai kuriose Lietuvos savivaldybėse dešimčiai gyventojų tenka 2,5 pradelsto mokėjimo, o vidutinis įsiskolinusio gyventojo pradelstų mokėjimų dydis vidutinį mėnesinį darbo užmokestį kai kur viršija beveik dvylika kartų. Esant tokiai situacijai akivaizdu, kad šiemet atsikratyti skolų kupros daug kam nepavyks. Tai paaiškėjo banko „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertams išnagrinėjus naujausius „Creditinfo“ renkamus Lietuvos gyventojų pradelstų mokėjimų duomenis.

Albinas ČAPLIKAS Ūkio ministerija turėtų būti ypatinga, prioritetinė Vyriausybėje, tačiau iš tiesų viskas klostosi kitaip. Pastaraisiais metais ji tik imituoja, kad rūpinasi smulkiuoju ir vidutiniu verslu. Iš tikrųjų dabar svarbiausia ministerijos veikla – ES ir kitų įvairių fondų dalijimas bei bandymai pritraukti kreditus. O kur pinigai, ten ir pagunda, o kuo tie pinigai didesni, tuo ir pagunda didesnė.

Kalvarijoje skolingas kas ketvirtas gyventojas

„Skubu, nes bijau, kad nespėsiu!“ Ūkio ministerijos senbuviai, paklausti dėl kokių priežasčių jų vadovai dažniau nei kiti jų kolegos pagarsėja skandalais, juokais, o gal ir labai rimtai, dažniausiai papasakoja apie vieną šio išskirtinio reiškinio priežastį. Štai vienas Ūkio ministerijos senbuvis pamatė, kad net kojų nespėjęs apšilti naujasis ūkio ministras pradėjo savo giminaičiams, buvusiems, o iš tikrųjų ir tebeesamiems verslo partneriams bei bendrapartiečiams įvairiais būdais teikti išskirtinę pagalbą. Ir tai darė taip atvirai, kad pastebėsi net užmerktomis akimis. Ūkio ministerijos senbuvis, sugebėjęs pergyventi jau kelis ministrus, geranoriškai jam patarė neskubėti. Taip ir pasakė tyliai ministrui į ausį: „Ministre, neskubėkite, nes labai skubėdamas greitai įkliūsite“. Tas pažiūrėjo į patyrusio valdininko akis ir taip pat atvirai

Ūkio ministrui D.Kreiviui nepavyksta išsklaidyti abejonių dėl jo šeimos verslo sąsajų su dabartinėmis jo pareigomis. Martyno Vidzbelio nuotrauka

atsakė: „Skubu, nes bijau, kad nespėsiu“. Gal ne viskas taip paprasta, kaip pasakoja Ūkio ministerijos senbuviai, tačiau, prisiminę iš balno iškritusius ar tiesiog išmestus ministrus, pripažinsime, kad šiuose žodžiuose yra tiesos.

Susidorojo už iniciatyvą? Nesėkmių ratą pirmoji įsuko VIII Vyriausybės pramonės ir prekybos, o vėliau Europos reikalų ministrė Laima Andrikienė, kai Kaune ją atakavo aršūs Vytauto Šustausko bendraminčiai. Norėdama išvengti minios ministrė automobiliu bandė

apsisukti, tačiau pervažiavo policininkui koją. Estafetę perėmė IX ir XI Vyriausybių ūkio ministras Eugenijus Maldeikis. Pakalbintas eksministras pirmiausia pabrėžė, kad nuskambėjęs jo slaptasis vizitas į Maskvą tebuvo pretekstas susidoroti. „Parodžiau iniciatyvą, norėjau sėkmingai išspręsti tuo metu Lietuvai labai svarbius energetikos reikalus. Tuo metu Ūkio ministerija tvarkė ir energetikos bei naftos ir dujų tiekimo reikalus, o šios sritys yra labai jautrios, susijusios su politinėmis ir interesų grupėmis, štai jos mane ir sudorojo“, – prisimena E.Maldeikis.

Ministerija prarado daug svertų Ūkio ministerijos veikla yra daugiafunkcė, valdo daug investicijų, ES paramos instrumentus. „Štai dėl šios priežasties ir kyla koordinacinių nesklandumų su kitomis ministerijomis, nuolat vyksta ministerijų tarpusavio kova, visokie žaidimai“, – prisimena savo darbą E.Maldeikis. Taigi į šiuos žaidimus ir pateko E.Maldeikį pakeitę Valentinas Milaknis, Petras Čėsna, Viktoras Uspaskichas ir dabartinis ūkio ministras Dainius Kreivys. Nukelta į 2 p.

Daugiausia pradelstų mokėjimų kredito, lizingo, telekomunikacijų, komunalinių paslaugų bendrovėms ir bankams – net 250 atvejų tūkstančiui gyventojų yra Kalvarijos savivaldybėje. Mažiausiai skolininkų – Rokiškio r. ir Varėnos r. savivaldybėse, kur tūkstančiui gyventojų tenka atitinkamai 40 ir 43 nepadengtos skolos. Nukelta į 2 p.

Pradelsti mokėjimai labiausiai ūgtelėjo Palangoje. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Kas iš tikrųjų vyksta Afganistane? Buvęs Specialiųjų operacijų pajėgų karys prakalbo apie tai, kas iš tiesų vyksta Afganistane, ir tikino, kad ten yra žuvę daugiau Lietuvos karių negu oficialiai skelbiama. Valdžia visa tai kategoriškai neigia.

Afganistane iki šiol neramu.

EPA-Eltos nuotrauka

Gediminas STANIŠAUSKAS

Skambutis ir vizitas

Specialiųjų operacijų pajėgose (SOP) tarnavęs karys tikina, kad Afganistane lietuviai ne vien važinėja motociklais ir sodina medelius Goro provincijos žmonėms, ten vyksta kur kas žiauresni dalykai. Tačiau Lietuvos kariuomenės atstovai kario, kurį iš mūsų ginkluotojų pajėgų atleido už paslapčių atskleidimą, pasakojimus vadina melu.

Virginija (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pirmą kartą į redakciją paskambino maždaug prieš du mėnesius. Tada spaudoje pasirodė straipsnis apie tai, kaip Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) švaistomasi pinigais, o eilinių karių algos tik nedaug lenkia skurdo ribą. Tuomet KAM apkaltino leidinį užsakomąja žurnalistika.

Virginija iš karto įspėjo, kad jos telefono gali būti klausomasi. „Kodėl?“ – paklausiau. „Tiesiog nežinau. Neįsivaizduoju, kur galėtų būti mano sūnus ir ar jis dar tebėra gyvas, – sakė Virginija. – Jūs nežinote, kokią sistemą užkabinote. Batais, kurie skirti kariams vaikščioti po kalnus, vaikšto karininkai štabe, ir apie tai girdėjau iš pirmų lūpų.“ Nukelta į 3 p.

Gimtasis kraštas

2011 m. vasario 4–11 d., Nr. 5 (49)

Aktualijos

Ministrus iš postų verčia pagundos svarbių svertų – kaip reikia vystyti ekonomiką ir kiek lėšų palikti mokesčiams“, – sako J.Veselka.

Ministrai parenkami netinkamu būdu Rimvydas Jasinavičius, profesorius, ekonomistas

Kur pinigai, ten ir pagunda

Į įvairius skandalus pateko buvę ūkio ministrai Eugenijus Maldeikis, Valentinas Milaknis, Petras Čėsna, Viktoras Uspaskichas, Julius Veselka ir dabartinis – Dainius Kreivys.

Atkelta iš 1 p. Apie gundymus, su kuriais susidūrė šie ministrai, gerai išmano dabartinis Seimo narys ir buvęs ekonomikos ministras Julius Veselka.

„Ūkio ministerija buvo sumanyta kitokia nei yra dabar. Keitėsi Vyriausybės, o Ūkio ministerija vis ką nors svarbaus prarasdavo. Kai kurias labai svarbias jos funkcijas perėmė Finansų ministerija, kuri dabar ne

Martyno Vidzbelio ir Eltos nuotraukos

tik pati renka mokesčius (VMI prie FM), taigi ir siekia kuo daugiau jų surinkti, bet dar ir iš Ūkio ministerijos atėmė investicijų programavimo prognozes. Todėl Ūkio ministerija nebegali turėti dviejų labai

Pataraisiais metais svarbiausia Ūkio ministerijos veikla – ES ir kitų įvairių fondų dalijimas ir bandymai pritraukti kreditus. O kur pinigai, ten ir pagunda, o kuo pinigai didesni, tuo pagunda didesnė. Ar pastebėjote, kad nuo 2000-ųjų į šį postą buvo skiriami tik verslininkai. O verslininkai ir valstybės pinigai yra labai pavojingas kokteilis. Todėl daugelį buvusių verslininkų kamuoja pagundos pagelbėti saviškių ratui. Žinoma, jie bando tai daryti slapta, tačiau nuslėpti labai sunku. „Jeigu aš labai mėgčiau pinigus ir užsiimčiau verslu, tai į valdžią neičiau, su pagaliu manęs niekas nepriverstų užsiimti politika. Kurių velnių eiti į valdžią, kai politikai patys pas verslininkus ateina prašyti paramos. Jeigu eina į valdžią, tai reiškia, kad nori kažką „sukombinuoti“. O kai bando tai daryti – anksčiau ar vėliau pakliūna“, – atvirai sako J.Veselka.

Kodėl ūkio ministrus lydi skandalai? Parenkant žmones netinkamai įvertinama jų praeitis, pasiekimai, nesivadovaujama pagrindinėmis vertybėmis. Juk akivaizdu, kad priimant darbuotojus į bet kokį darbą, paprastai patikrinama tokio darbuotojo kompetencija. Įvertinamos ne tik pretendento žinios, bet ir patirtis. O dabar būta ir tokių atvejų, kai už lėktuvo vairo leidžiame sėsti žmogui, kuris iki tol nesėdėjo net sklandytuve. Ar galime tokiais atvejais tikėtis gerų rezultatų? Panagrinėkite žinomų politikų biografijas ir pamatysite, kad jie, eidami į valdžią, tikrai neturi asmeninių interesų. Į politiką einama atlikti misijos, siekti, kad pagerėtų ne tik tavo artimųjų ar tavo sluoksnio žmonių, bet visų valstybės piliečių gyvenimas. Lietuvoje tokių politikų pasigendu.

Skolų kupros greitai atsikratyti nepavyks Atkelta iš 1 p. „Skirtumai, išryškėjantys lyginant Lietuvos savivaldybių gyventojų turimų pradelstų mokėjimų skaičių ir sumą, rodo, kad įsiskolinimų pasiskirstymas šalyje yra labai netolygus. Įtakos tam turi daugybė veiksnių: darbo užmokesčio dydis, verslo objektų skaičius ir nedarbas, tos vietovės gyventojų amžius“, – sako Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė. Kalvarija dar pasižymi ir tuo, kad pagal vidutinio darbo užmokesčio dydį, palyginti su kitomis savivaldybėmis, yra priešpaskutinėje vietoje. Nuo šalies vidurkio darbo užmokestis

gruodžio jie padidėjo 709 Lt ir pasiekė 1 792 Lt vienam savivaldybės gyventojui. Šiuo metu vienas tokių skolų turintis Palangos savivaldybės gyventojas vidutiniškai yra pradelsęs 15,6 tūkst. Lt. Vidutinis darbo užmokestis šioje savivaldybėje yra 1 334 Lt per mėnesį, taigi vidutinė skola yra net 11,7 karto didesnė. O tai – beveik visos dirbančio statistinio palangiškio per metus gaunamos pajamos. „Oficialus vidutinis darbo užmokestis per pastaruosius dvejus metus Palangoje nelabai kito, tačiau sunkmetis turėjo įtakos atostogautojų elgesiui ir atostogų trukmei. Taigi gali būti, kad sumenko pajamos tų palan-

Pradelsti mokėjimai išliks tarp didžiausių šių metų iššūkių, nes pajamų didėjimo dauguma gyventojų turbūt nepajus – vidutinio darbo užmokesčio augimą šiemet greičiausiai užgoš kainų augimas. (2010 m. III ketvirčio duomenimis) Kalvarijoje atsilieka ketvirtadaliu ir siekia 1 216 Lt, o bedarbių čia – 17,6 proc. Metų pradžioje šis rodiklis šalies vidurkį viršijo 3,2 proc. Daugybę darbo rinkos ir socialinių problemų turi ir Akmenės, Jonavos bei Joniškio rajonų savivaldybės, kuriose pradelstų mokėjimų skaičius tūkstančiui gyventojų viršija 150.

Palangiškio skolos – visas metų uždarbis Per pastaruosius metus pradelsti mokėjimai labiausiai ūgtelėjo Palangoje – nuo 2009 m. iki 2010 m.

giškių, kurie prisidurdavo versdamiesi gyvenamojo ploto nuoma ar kita veikla. Dėl to jie galėjo pradelsti būtinuosius mokėjimus ar skolintis“, – tokio staigaus nepadengtų skolų augimo priežasčių ieško O.Bložienė. Be to, pabrėžia finansų ekspertė, tokia situacija galėjo susidaryti ir dėl Palangoje įsigyto nekilnojamojo turto, kuris ekonominės recesijos metu daug kam galėjo tapti finansine našta. Šią prielaidą patvirtina tai, kad toliau pagal pradelstų mokėjimų sumą vienam įsiskolinusiam gyventojui rikiuojasi Vilnius, Klaipėda ir Kaunas (atitinkamai 10,4 tūkst., 8,8 tūkst. ir 7,1 tūkst. litų).

Vėl skolinasi ir moka skolas Asmeninių finansų instituto specialistai pastebi, kad su bendrosiomis nepadengtų mokėjimų tendencijomis itin glaudžiai siejasi įsiskolinimo greitųjų kreditų bendrovėms mastas. Net šešios iš dešimties savivaldybių, kuriose tūkstančiui gyventojų tenka didžiausias skolų greitųjų kreditų bendrovėms skaičius, patenka tarp tų dešimties savivaldybių, kuriose apskritai yra daugiausia mokėjimus pradelsusių gyventojų. „Viena iš galimų tokios tendencijos priežasčių galėtų būti tai, kad greitaisiais kreditais šiose savivaldybėse gali būti dažnai naudojamasi pradelstiems mokėjimams dengti“, – sako O.Bložienė. Daugiausia skolininkų greitųjų kreditų bendrovėms yra Rietave ir jau minėtoje Kalvarijos savivaldybėje – po 9,7 tūkstančiui gyventojų. Be to, šios savivaldybės rikiuojasi 6–7 vietoje pagal vidutinį pradelsto mokėjimo greitųjų kreditų bendrovėms dydį (Kalvarijoje – 979 Lt, Rietave – 965 Lt). Vadinasi, jose tokio pobūdžio įsiskolinimai yra ne tik dažni, bet ir gana dideli. Didžiausi įsiskolinimai greitųjų kreditų bendrovėms fiksuojami Rokiškio r. savivaldybėje – vidutinė nepadengtos skolos suma sudaro 1 194 Lt (šalies vidurkis 893 Lt).

„Greitieji kreditai kai kuriose savivaldybėse dažnai gali būti naudojami pradelstiems mokėjimams dengti“, – sako O.Bložienė. balsas.lt nuotrauka

nis darbo užmokestis didesnis beveik penktadaliu, skolų už komunalines paslaugas problema yra opiausia. Čia vidutinė pradelsto mokėjimo suma siekia net 4 467 Lt, o tūkstančiui gyventojų tenka 18,5 pradelsto mokėjimo. Daug gyventojų už komunalines paslaugas skolingi ir Neringos bei Palangos savivaldybėse, kur tūkstan-

čiui gyventojų tenka atitinkamai 16 ir 13 nepadengtų skolų. Netoli dviejų tūkstančių litų už komunalines paslaugas vidutiniškai skolingi Prienų, daugiau nei tūkstantį litų – Birštono, Šilalės, Šakių ir Trakų savivaldybių gyventojai. Viena to priežasčių – dideli komunalinių mokesčių tarifai. Akmenė, Neringa, Prienai, Trakai patenka tarp tų dešimties savivaldybių, kuriose šildymo ar karšto vandens kainos yra didžiausios. „Akivaizdu, kad pradelsti mokėjimai išliks tarp didžiausių šių metų iššūkių, mat pajamų didėjimo dauguma dalis gyventojų turbūt nepajus – vidutinio darbo užmokesčio augimą šiemet greičiausiai užgoš kainų augimas. Todėl per šiuos metus padengti pradelstus mokėjimus gali nepavykti ne tik tiems gyventojams, kurių uždelstos sumos siekia metų vidutinio darbo užmokesčio sumą. Svarbu, kad savo skolas gyventojai tvarkytų atsakingai ir dengdami vienus įsiskolinimus neprisiimtų naujų“, – apibendrina asmeninių finansų ekspertė O.Bložienė.

Rietavas

Skirtinga situacija Gana įdomi situacija Varėnos rajone. Atlyginimai čia maži (vidutinis siekia 1 291 Lt), nedarbas gana didelis (17 proc.), tačiau tūkstančiui varėniškių tenka vos 0,11 pradelsto mokėjimo komunalinių paslaugų bendrovėms, o vidutinė tokios skolos suma siekia tik beveik 68 Lt. O Akmenės r. savivaldybėje, kur nedarbas didesnis vos 2 proc., viduti-

Kalvarija Daugiausia skolininkų greitųjų kreditų bendrovėms yra Rietave ir Kalvarijos savivaldybėje – po 9,7 tūkstančiui gyventojų. GK archyvo nuotrauka

2011 m. vasario 4–11 d., Nr. 5 (49)

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Kas iš tikrųjų vyksta Afganistane? Atkelta iš 1 p. Atrodė, kad moteris per kelias minutes norėjo pasakyti viską, tarsi žurnalistas neišklausytų iki pabaigos. Gal todėl jos sakiniai pasirodė padriki. „Kariai negali kalbėti, nes jie priklausomi nuo sistemos, o aš jau nebeturiu, ką prarasti, nes praradau viską: sūnų, sveikatą“, – kalbėjo Virginija. Ji tikino, kad sūnus Robertas 2008–2009 metais tarnavo Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgose. Joms priklauso ir „Aitvaro“ eskadronas.

Pirmoji išvyka į Kosovą Aukšto ūgio ir tvirto sudėjimo Robertas profesinę karo tarnybą pasirinko 2008 m. liepą. Jį tikrino speciali komisija. Iki 2009 m. sausio Robertas baigė karinius mokymus Rukloje. „Prisimenu tą žiemą, kai paskutinę mokymų savaitę jis praleido miške spiginant 20 laipsnių šalčiui. Jį rengė kaip jūrų pėstininką artimos kovos subtilybių, jis turėjo gerus snaiperio duomenis. Sūnui net karininkai sakė, kad jis turi įgimtus sugebėjimus šaudyti“, – prisiminė Virginija. Po Ruklos jis prasitarė, kad yra pakviestas tarnauti SOP. „Staiga įvyko karjeros šuolis. Vasario 18-osios naktį jis išvyko į pirmąją komandiruotę. Tada jis kalbėjo, kad kelioms dienoms išvyks kažkur į Europą, o po penkių parų grįžęs prisipažino, kad dalyvavo karinėje operacijoje Kosove“, – pasakojo Virginija. SOP kariai esą buvo atskraidinti į kaimą, kuriame siautėjo nusikalstama grupuotė. Robertas pasakojo, kad akis į akį susidūrė su dvimetriniu serbu. „Jeigu maniškis grįžo, vadinasi, jis tą serbą nukovė“, – sakė Virginija.

Nuo visuomenės slėpė sužeistą karį? Per minėtą operaciją Robertas esą išgelbėjo sužeistą tarnybos draugą,

nija. Paklaustas, ar Lietuvos kariai nenusižengia žmoniškumui, Lietuvos kariuomenės atstovas T.Balkus tikino, kad nusižengimais „yra suinteresuoti Afganistano sukilėliai, o dalis jų skleidžiamos informacijos yra skirta visuomenei klaidinti“.

Prarado kariuomenės pasitikėjimą

Suabejojo, kieno interesus gina Po dviejų mėnesių Virginija pati atvyko į redakciją. Nustebome. Pirmojo pokalbio akcentus ji beveik žodis žodin atkartojo. „Sistema sūnų faktiškai privertė išvykti iš Lietuvos. Ir nors jis teoriškai turėtų būti Prancūzijos legione (samdinių legionas), vis dėlto nežinau, ar jis dar gyvas“, – pasakojo Virginija. Ji dėstė dalykus, kuriais patikėti labai sunku, nors pokalbio metu moteris vartojo kariškus terminus, tikslius atskirų Afganistano geografinių sričių pavadinimus. Beveik per vienus metus Virginija iš uždaro būdo sūnaus sužinojo detalių apie jo tarnybą SOP. „Kai Robertui užsiminiau, kad viską iškelsiu į viešumą, jis man pasakė: „Mama, tavimi vis tiek niekas nepatikės.“ Tik dabar susidėlioja paveikslas, ką jis darė Afganistane ir kuo pavirto, – prisiminė Virginija. – Noriu visiems jaunuoliams pasakyti, kad prieš eidami tarnauti labai gerai pagalvotų. Eidamas tarnauti jis tikėjosi drausmės, tvarkos, statuto. Juk priesaika mano sūnui buvo šventa, bet vieną kartą grįžęs iš misijos Afganistane jis prasitarė: „Mama, aš nežinau, kieno interesus ginu.“

„Afganistane vyksta amžinos skerdynės, kurios niekada nepasibaigs“, – įsitikinusi Virginija.

nors apie šį incidentą KAM visuomenei nepranešė. Lietuvos kariuomenės atstovas spaudai Tomas Balkus tikino, kad SOP kariai 2009 m. vasarį apskritai nedalyvavo jokioje karinėje operacijoje. „SOP eskadrono „Aitvaras“ kariai misijoje Kosove 2009 metais nedalyvavo“, – konstatavo jis. Jeigu taip, tuomet kam ruošėsi SOP kariai pratybose, apie kurias KAM informavo. „2009 m. vasario 11 d.

„Neįsivaizduoju, kur galėtų būti mano sūnus ir ar jis dar tebėra gyvas. Jūs nežinote, kokią sistemą užkabinote“, – sakė Virginija. baigėsi tris savaites trukusios Lietuvos kariuomenės SOP pratybos, kurių metu du SOP eskadronai „Aitvaras“ atliko skirtingas užduotis, – teigiama 2009 m. KAM pranešime spaudai. – Jų metu kariai ruošėsi misijai Afganistane ir prireikus atlikti taikos meto užduotis šalies viduje (...). Pratybų metu SOP kariai tobulino kovos su terorizmu taktiką.“ Lietuvos kariuomenė kartą nuslėpė SOP kario sužeidimo faktą. 2008 m. lapkritį LNK televizija pranešė, kad spalį Afganistane nukentėjo SOP karys, tačiau incidentas nuo visuomenės buvo nuslėptas. Neoficialiomis žiniomis, sužalotasis karys yra klaipėdietis. Jis iki šiol tarnavo slaptame antiteroristiniame karių povandenininkų dalinyje.

Užsiminė apie šešis žuvusius „Iš Kosovo Robertas grįžo lengvai kontūzytas, – toliau pasakojo Virginija. – Tai pasireiškė tam tikrais epilepsijos požymiais. Kurį laiką jis nelaikė šlapimo ir apie savaitę reabilitavosi karių gydymo centre Palangoje.“

Vėliau misijų padaugėjo. „Jis ne mažiau kaip keturis kartus buvo Afganistane, – pokalbius su sūnumi prisiminė Virginija. – Iš jo paties lūpų girdėjau, kad jis buvo Pandžšero tarpeklyje ir Mahmudraki slėnyje. Ar jūs niekada nesusimąstėte, kodėl Afganistane žūva britai, amerikiečiai, danai, bet tik ne mes?“ Ji pasakojo, kad po vienos operacijų Robertas grįžo prislėgtas. „2009 m. vasarą Afganistane žuvo jo draugas, kurį jis išgelbėjo Kosove. Ferganos slėnyje įvyko SOP persigrupavimas, nes toje bazėje jie visada persirengdavo, nusiprausdavo, pasiimdavo žuvusiuosius ir uždažytais langais juos parsiveždavo namo“, – sakė Virginija. „Jūs norite pasakyti, kad Lietuvos SOP patyrė ne vieną auką? Kokį žuvusiųjų lietuvių Afganistane skaičių minėjo sūnus?“ – paklausėme. „Vienas sudegė šarvuotyje, keturi žvalgai iš devynių žuvo per jų išvadavimo operaciją, – vardijo Virginija. – Ir tas vienas jo draugas Vasilijus.“

Psichikos sutrikimai akivaizdūs Moteris prisipažino neturinti įrodymų, kurie pagrįstų jos žodžius. „Gal jis tikrai išprotėjo, nes tos misijos nepraeidavo be pasekmių, – prisiminė Virginija. – Būnant namuose, kai pradėdavo šaudyti petardos, jis griūdavo po lova. Kai parvažiuodavo namo, pirmiausia jam rūpėdavo langas ir „ugnies taškai“. Sūnus ten buvo snaiperis smogikas. Reikėdavo ir tykodavo pasaloje. Pasak Virginijos, Roberto psichikos sutrikimai būdavo akivaizdūs. „Jį dažnai persekiodavo nukautųjų veidai, kuriuos jis matydavo pro optinį taikiklį paleisdamas kulką“, – sakė Virginija. „2009 m. rugpjūtį po Žolinių jis prasitarė: „Sakyk man, kokius Lietuvos interesus aš ginu.“ Jis pasakė, kad ten Afganistane yra amžinos skerdynės, kurios niekada nepasibaigs, – pasakojo Virginija. – Aš žinau, ką ten darė mano sūnus. Tų motinų ir tų užmuštų vaikų atžvilgiu, kas jis toks yra? Bet iš karto po to jis pridūrė, kad yra karys, kuris davė priesaiką.“

EPA-Eltos nuotrauka

Beveik viską vadina melu Lietuvos kariuomenės atstovas spaudai T.Balkus prieš atsakydamas į žurnalisto klausimus parašė, kad „informacija apie SOP karius, dalyvaujančius Tarptautinių saugumo paramos pajėgų (ISAF) operacijoje Afganistano pietuose, daugiausia yra susijusi su paslaptimi“. „Jūsų siųstuose klausimuose dauguma minimų faktų nėra vykę Lietuvos kariuomenėje, – tikino T.Balkus. – Kariai misijos Afganistano pietuose metu moko vietines pajėgas, vykdo specialiąją žvalgybą, sukilėlių identifikavimo, sulaikymo ir neutralizavimo bei kitas aukšto intensyvumo kovines užduotis.“ Jis tikino, kad žinios apie Lietuvos aukas Afganistane „yra visiškas melas“.

Žmones klaidina sukilėliai T.Balkus atsiuntė nuorodą, kurioje ISAF pajėgų vadas generolas Davidas H.Petraeusas dėkoja Lietuvos kariuomenės vadui generolui majorui Arvydui Pociui už lietuvių indėlį kare. „Paskutinis sūnaus pasakojimas buvo apie operaciją Pandžšero tarpeklyje, kur jie turėjo surasti vieną talibą, – prisiminė Virginija. – Sūnus kalbėjo apie įgaliojimų viršijimą, nes tuo metu kaip tik kilo triukšmas, kai amerikiečiai sušaudė degalus vagiančius civilius.“ Roberto teigimu, sukilėlių vadukai priešais save varydavo civilius gyventojus. „Jie naudojo žmones kaip gyvą skydą, tad akivaizdu, kad sunaikino ir vienus, ir kitus“, – pasakojo Virgi-

Kodėl sūnus buvo priverstas palikti kariuomenę, Virginija neturi vienareikšmiško atsakymo. „Jis prasitarė, kad per misiją Afganistane aprėkė karininką viename pastatų, kuriame sūnus nukovė talibą, – pasakojo Virginija. – Sūnus pamatė, kad karininkas kažką paėmė iš gretimos patalpos, bet ką, nežinau.“ Virginijos teigimu, vėliau Robertas jau tarnyboje Lietuvoje du kartus buvo užtiktas vartojant alkoholį. „Sūnų išmetė iš tarnybos, o jį radau Klaipėdos nakvynės namuose, – kalbėjo Virginija. – Vėliau jis pasitraukė į Prancūzijos legioną, kur, kaip pats sakė, pateko tarp 100 atrinktų (iš 400 dalyvavusių atrankoje) legionierių.“ Nuo to laiko iš Roberto ji neturi jokių žinių. Klaipėdos nakvynės namų socialinė darbuotoja Gražina Savickienė patvirtino, kad nakvynės namuose Robertas buvo apsistojęs apie tris savaites. „Tai atletiškai sudėtas, ramus, labai uždaras vaikinas, – sakė G.Savickienė. – Jis pasakojo, kad dalyvavo karinėse operacijose Afganistane.“ Lietuvos kariuomenės atstovas spaudai T.Balkus aiškino, kad 2010 m. buvo atleistas tik vienas iš misijos Afganistane grįžęs SOP karys. „Jis buvo atleistas dėl to, kad prarado leidimą dirbti su informacija, susijusia su paslaptimi“, – teigė T.Balkus.

Statome mokyklas ir sodiname medelius? Praėjusią savaitę tinklalapis „WikiLeaks“ paviešino dar vieną šūsnį slaptų dokumentų, tarp kurių buvo ir slapta JAV kariškių ataskaita. Joje figūruoja ir informacija apie Lietuvos kariuomenės SOP karius, veikiančius Afganistane. Kovinė operacija, per kurią lietuviams teko stoti į mūšį, vyko 2004 m. birželio 15 d. Tąsyk lietuviai ir JAV karinio jūrų laivyno specialiosios paskirties padalinys su Afganistano sukilėliais kovojo apie 4 valandas į šiaurę nuo Kalato, kuris yra šalies pietuose. Iki šiol viešai buvo teigiama, kad SOP kariai, ypač „Aitvaro“ grupė, Afganistane tik važinėja motociklais, o afganų sukilėliai jų bijo it velnias kryžiaus. Neabejojame Lietuvos karių profesionalumu, tačiau vis pasirodanti prieštaringa informacija visuomenę priverčia klausti: ką Lietuva veikia Afganistane ar Goro provincijoje?

Gimtasis kraðtas

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis,

Reklamos pardavimas Tel. (8 5) 210 0093

stasys.jokubaitis@krastospauda.lt

Prenumerata ir platinimas Tel. (8 5) 210 0060

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė, lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

Tiražas 5 000 egz. ISSN 2029-4816 Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.

Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110

Leidėjas – UAB Žurnalistai: Meilė Taraškevičienė, Irma Dubovičienė, Lina Pečeliūnienė, Virginija Mačėnaitė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Nijolė Baronienė, Jurgita Činkienė – korespondentė JAV, jurgita@centras.lt

Fotografas Klaudijus Driskius. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Tautos praradimo penkmetį įvykdėme per vienus metus Dainius PAUKŠTĖ Neseniai Eurostatas paskelbė, kad daugiausia Lietuvoje gyventojų buvo 1990 m. – 3,7 mln. Nuo to laiko šalyje jų nuolat mažėja. Eurostatas prognozuoja, kad išlikus tokiai tendencijai 2060 m. jų liks tik 2,5 mln. Kad ši prognozė pasitvirtintų, tereikia, jog 70 metų (nuo 1990-ųjų) žmonių Lietuvoje kasmet mažėtų ne daugiau kaip po 17 000. Šį skaičių turėtų sudaryti ne tik emigracijos ir imigracijos santykis, bet ir demograﬁnės padėties blogėjimas. Rodos, kiekviena naujai į valdžią ateinanti politinė jėga ir Vyriausybė turi gerą progą atlikti konkrečius darbus, kad šios Eurostato prognozės neišsipildytų, ir visiems įrodyti, kad agentūra klysta. Tačiau... Tik 2010 m. vien deklaruotos emigracijos skaičiai apibrėžtą ribą viršijo penkis kartus. Ar tik negrįžtame į brandaus socializmo laikus, kai visi skubėdavo raportuoti ir pasigirti apie priešlaikinį planų įvykdymą? Juk Lietuva penkmečio planą įvykdė per... vienus metus! Išlikus tokiems emigracijos tempams, mūsų vietą Lietuvoje iki 2060 m. užimtų kitos tautos. Žinodami metinį žmogiškųjų išteklių praradimo maksimumą (17 000), galime pasitikrinti, kaip „sekasi įgyvendinti“ Eurostato prognozę. Nuo 1990 m. iki 2010 m., t. y. per 20 metų, Lietuva turėjo prarasti apie 340 000 gyventojų. Nesinori burti iš kavos tirščių, bet ir taip akivaizdu, jog realūs praradimai yra daug didesni. Galima tvirtinti, kad emigracija iš Lietuvos yra nevaldoma ir palikta savieigai. Esama padėtis sudaro įspūdį, kad 1990 m. valstybė lyg dovana iš dangaus „nukrito mums į rankas“ ir dabar nežinome, ką su ja daryti. Mūsų politikai su žmonėmis elgiasi taip, kaip tas benamis, laimėjęs „Teleloto“ aukso puodą: iš džiaugsmo nežinodamas, kur dėti pinigus, taško juos į visas šalis. Toks požiūris į didžiausią valstybės turtą – jos žmones – anksčiau

ar vėliau atsilieps sunkiomis pagiriomis ne tik politikams, tautai, bet ir pačiai valstybei. Juk materialines vertybes, kad ir kokios jos brangios būtų, atstatyti ir atkurti galima, tačiau suburti ar kaip nors kompensuoti prarastą tautą – paprasčiausia nebus iš ko. Nors dabar Lietuvoje darbo neturi 311,3 tūkst. žmonių, darbdaviai kalba apie darbo jėgos trūkumą, nes neranda Lietuvoje reikiamos kvaliﬁ-

Mūsų politikai su žmonėmis elgiasi taip, kaip tas benamis, laimėjęs „Teleloto“ aukso puodą: iš džiaugsmo nežinodamas, kur dėti pinigus, taško juos į visas puses.

kokybės... Argi gali būti kitaip, jeigu darbo ir atlyginimo už jį sampratos Lietuvoje yra visiškai nuvertintos? Štai dėl to ir turėtų būti pareikšta aiški politikų pozicija. Bet jos nėra, todėl dabar, ko gero, viskas baigsis kaip ir iki šiol: darbdaviams bus leista įsivežti siuvėjus užsieniečius. O Lietuvoje viskas liks po senovei: savi siuvėjai emigruos, o užsieniečiai – vergaus, tik tautos Lietuvoje liks dar mažiau. Politikai, leisdami įsivežti pigiai dirbančius užsieniečius, pasmerkia emigracijai savuosius ir tampa savotiškais darbdavių bendrininkais ir įkaitais, nes sudaro galimybę darbdaviams įtvirtinti šalies ūkyje dempingą darbo užmokesčio srityje. Taip elgdamasi su savo piliečiais pasivyti senųjų ES valstybių Lietuva neturi jokių galimybių, nes gyvenimas šalyje gerėja tik vienai grupei gyventojų – darbdaviams. O viskas turėtų būti kitaip. Politikas, esantis valdžioje ir atstovaujantis savo tautai, ta proga darbdaviams turėtų pasakyti tokius žodžius: „Kol turime savų bedarbių, į tradicines ūkio šakas neleisime įsivežti jokių užsieniečių! Lietuva turi parengusi savų specialistų – jų paslaugomis ir naudokitės. Tiek daug kalbėję apie laisvos rinkos esmę – konkurenciją, dabar ir pasinaudokite jos teikiamomis galimybėmis. Apie kokį darbuotojų mobilumą ir sutikimą dirbti galite kalbėti, jeigu siuvėjui siūlote tik minimalų atlyginimą, kurį jis turėtų išleisti kelionei į darbą? Apie užsieniečių atsivežimą kalbėsime tik tada, kai Lietuvoje nedarbo lygis pasieks bent ES nedarbo lygį.“ Kai naudojiesi savo darbo jėga, nauda valstybei yra aiški, kaip dukart du: ir tauta gyvena Tėvynėje, ir bedarbių mažiau, ir „Sodra“ pajamų daugiau surenka, ir mokesčių mokėtojų padaugėja, ir pagaliau pensininkams sužiba viltis kada nors gauti didesnę pensiją. Visa bėda, emigraciniai procesai Lietuvoje nėra politikų dėmesio centre.

2011 m. vasario 4–11 d., Nr. 5 (49)

Ant politinių svarstyklių

Kaip atskirti politikus nuo jų verslo? Einantys į politiką verslininkai Kanadoje privalo savo akcijas perduoti vadinamiesiems akliesiems fondams, JAV ir Didžiojoje Britanijoje politikams tokie fondai yra rekomenduojami. Gal ir Lietuvai tai padėtų apsisaugoti nuo viešųjų ir privačių interesų konflikto.

Reikia verslo prieglaudos

Kainuos brangiau negu akcijos

Saulius Stoma, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys

Kęstutis Daukšys, Seimo Darbo partijos frakcijos narys, buvęs ūkio ministras

Kilus skandalui dėl ūkio ministro Dainiaus Kreivio verslo reikalų, siūlau įsteigti agentūrą, kuri perimtų politikų akcijas. Ūkio ministras daug prišnekėjo ir netgi premjero padedamas bandė pateikti Seimui naują valstybės įmonių tvarkymo mechanizmą. Valdymą koncentruojantis skandinaviško tipo modelis buvo modernus ir reikalingas visiškai netvarkai „darau, ką noriu“ likviduoti. Tačiau neišbaigtas ir negrabiai pateiktas „Visuomio“ projektas tik sugadino gerą idėją. Bet patį principą anksčiau ar vėliau teks pritaikyti. Ir štai čia atsiranda vietos į politiką eiti pasiryžusių žmonių verslo prieglaudai.Ta pati agentūra, kuri prižiūrėtų valstybės įmonių veiklą, galėtų perimti ir politikų akcijas. Turto valdymo agentūros vadovybę formuotų prezidentas ir Vyriausybė. Seimas ją tvirtintų ir kontroliuotų. Bet jei ir toliau politikai nebus atskirti nuo jų asmeninio verslo, skandalai kartosis, o visi valdžios sprendimai bus įtartini. Formalios viešųjų ir privačių interesų derinimo taisyklės beveik neduoda naudos. Galiojanti tvarka skatina politikus ﬁktyviai perrašyti savo turtus artimiesiems. Keturiasdešimt milijonierių, sėdinčių Seime, galėtų nieko nestebinti, jei nežinotum, kad Lietuvoje tokių turtingų apskritai yra tik tūkstantis. Stulbinanti koncentracija! Kas dvidešimt penktas milijonierius – Seimo narys. Ir tai dar būtų nieko bloga, jei visuomenė galėtų būti tikra, kad jų verslas yra pakankamai nuo jų atribotas ir kad jie nesinaudoja nei savo įtaka, nei politiko darbui skirtu laiku verslo reikalams. Čia net neverta pateikinėti visiems žinomų pavyzdžių, kad didžioji Seimo milijonierių dalis tuo naudojasi.

Ministras D.Kreivys neturėtų problemos, jei įmonės, kuriose jis (jo motina) turi akcijų, nebūtų dalyvavusios viešuosiuose pirkimuose, kuriuos skelbia valstybė ar savivaldybė. O jei ta įmonė, kurioje D.Kreivio motina turi akcijų, nori dalyvauti viešųjų pirkimų konkurse, tai verslo partneriai gali jos akcijas išpirkti. Kiekvienas verslininkas eidamas į politiką žino, kad turi atstovauti visuomenės interesams ir nepainioti jų su savo privačiais. Politikams reikia deklaruoti, kur ir kokių akcijų jis turi. Ar tos akcijos priklausys žmonai, motinai ar tėvui, koks skirtumas. Apsimesti, kad aš nežinau, ką mano motinos įmonė daro, būtų keista. Visi Lietuvoje supranta, kad tu žinai. Kanadoje ar JAV aklieji fondai priglobia politikų akcijas. Bet, manau, negalima lyginti Lietuvos su Kanada ar JAV. Ten daug didelių įmonių, tad turėti įtaką rinkoje reikia kur kas didesnio pajėgumo. Suprantu, kad rinkoje kotiruojamų įmonių akcijas galima perduoti valstybės įsteigtai agentūrai. Tokią agentūrą įsteigti nėra problemos. Bet jei turi silpnos ar vidutiniškos įmonės akcijų, kur iš esmės daug kas priklauso nuo konkretaus akcininko arba įmonės vadovo veiksmų, tai ką ten valstybė prižiūrės? Gali atsitikti taip: eidamas į politiką perleidi agentūrai akcijas, pasakęs, kad jos kainuoja 50 mln. Lt, o paskui atsiimi tik 10 mln. Lt vertės. Ir imi reikalauti: tegul 40 mln. Lt valstybė man sumoka. Gali būti, kad to turto valdymas agentūroje ir atsiskaitymas, kai reikės akcijas buvusiam politikui grąžinti, valstybei bus brangesnis negu tų akcijų vertė. S.Stomos pasiūlymo nereikėtų palaikyti turint omenyje vien tai, kaip jis pats moka elgtis su pinigais.

Suabejota Varėnos hipodromo statybos teisėtumu

ar tikrai darbai vykdomi be reikiamų dokumentų ir pasitvirtinus pažeidimams nedelsiant stabdyti nelegalias statybas bei įvertinti neleistiną savivaldybės vadovų savivaliavimą. Eltos inf.

kacijos darbuotojų, ir pareiškia, kad jų ieškosis užsienyje. Pasižiūrėkime į siuvėjų situaciją. „Nors teritorinėse darbo biržose jų įregistruota ne vienas šimtas, tačiau šios profesijos darbuotojai nenoriai priima pasiūlymus dirbti, todėl darbdaviai darbo jėgos linkę ieškoti kitur“, – pranešime spaudai cituojamas Lietuvos darbo biržos vadovas. Paaiškėja ir priežastys: laisvos darbo vietos nesutampa su darbo ieškančiųjų gyvenamąja vieta, jo ieškantys žmonės nėra mobilūs, jie dažnai tenkinasi gaunama socialine parama, o tai dar labiau didina teritorinius nedarbo skirtumus. Kvaliﬁkuotų specialistų taip pat netenkina darbo pasiūlymai, nes neatitinka lūkesčių ir negarantuoja gyvenimo

Nors dabar Lietuvoje darbo neturi 311,3 tūkst. žmonių, darbdaviai kalba apie darbo jėgos trūkumą, nes neranda Lietuvoje Klaudijaus Driskiaus nuotrauka reikiamos kvalifikacijos darbuotojų, ir pareiškia, kad jų ieškosis užsienyje.

Seimo narė Aurelija Stancikienė kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos, į Valstybės kontrolę (VK), Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekciją prie Aplinkos ministerijos (VTPSPI) ir Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentą dėl abejotinų Varėnos rajono savivaldybės veiksmų statant Varėnos hipodromą. Seimo narę nustebino Varėnos rajono savivaldybės akibrokštas, kai

pačios savivaldybės administruojamo miško paskirties žemėje, Varėnos mieste, vykdoma hipodromo statyba, kertamas sveikas, be išvartų, 40–50 metų amžiaus miškas, keičiama žemės naudojimo paskirtis. Parlamentarė pabrėžia, kad laikantis Miškų įstatymo miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, Vyriausybės nustatyta tvarka derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus.

„Viso to nebuvo padaryta, tačiau didelės apimties darbai vykdomi. Ir tai daroma prieš pat savivaldybių rinkimus, tuo metu, kai kitos savivaldybės taupo lėšas, nes jų daug labiau reikia socialinėms ir kitoms būtinoms reikmėms“, – sako A.Stancikienė. Pasak Seimo narės, kyla klausimas, kur buvo už miškų naudojimo priežiūrą atsakingi pareigūnai. „Iškirstas tokio dydžio miško plotas, ir niekas nematė? Juk tokie darbai

„nepasidarė“ per vieną dieną. Lieka neaišku, ar aplinkos apsauga yra tik deklaruojama, ar realiai vykdoma“, – pastebi A.Stancikienė. Kaip parlamentarę informavo Varėnos savivaldybės tarybos nariai, hipodromas statomas be detaliojo plano, be projekto, nenurodant ﬁnansavimo šaltinio. Seimo narė prašo patikrinti ir įvertinti, ar Varėnos hipodromo numatytai statybai teisėtai pakeista pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis,

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

2011 m. vasario 4–11 d., Nr. 5 (49)

Gimtasis kraštas

Emigracija

Gali pasikeisti išvykstančiųjų maršrutai Artūras ČERNIAUSKAS Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas

Turbūt jau blankiai prisimename laikus, kai emigracija buvo nedidelė. Emigracija Lietuvai yra gana nemalonus procesas, nes išvažiuoja geriausi ir naudingiausi specialistai. Londonas geras, nes geri uždarbiai, bet blogas, nes dideli mokesčiai.

GK archyvo nuotraukos

Marius Ivaškevičius:

saviems esame žiaurūs Mėnesį Londone lietuvių emigrantų gyvenimą stebėjęs ir medžiagą pjesei rinkęs rašytojas Marius Ivaškevičius sako, kad tik po 15 metų lietuvių emigracija turės tikrąjį veidą. Anot menininko, patys lietuviai nevadina savęs emigrantais, svečioje šalyje neinvestuoja pinigų, tačiau tikėtis, kad jie grįš, – neverta. Kaip atrodo Londone gyvenantis emigrantas? Ar jį domina kultūrinė aplinka, miestas, ar jis stengiasi įsilieti į jį supančią visuomenę? Didžioji dalis – 30-mečiai, 40-mečiai, jie nėra atitrūkę nuo Lietuvos. Jie kartą ar du grįžta į Lietuvą. Tai žmonės, kurie labiau domisi Lietuvos informacija, nei Anglijos. Daugelis namuose žiūri lietuvišką televiziją. Kiti specialiai nežiūri lietuviškų kanalų, kad mokytųsi anglų kalbos. Tačiau tokių nėra daug. Daugelis ketina užsidirbti, nes gyvena mintimi, kad ilsėsis ir gyvens visavertį gyvenimą Lietuvoje. Londonas garsėja turtinga istorija, bet ne visi jį apžiūrinėja. Ne todėl, kad brangu, o todėl, kad trūksta smalsumo, laiko. Sakyti, kad taip gyvena visi, – nedrįsčiau. Yra žmonių, kurie kartais net per daug viskuo domisi, tačiau

didžioji dalis, manau, praleidžia laiką kompanijose savo namuose. Jie neatsisako senų įpročių. Tačiau žmonės gyvena Londone, milžiniškame mieste, todėl aplinka plečia akiratį. Londone gyvenantys lietuviai turi automobilių, jų nevargina buities problemos. Daugiausia vargų kelia mokestis už didesnį būstą. Londonas geras, nes geri uždarbiai, bet blogas, nes dideli mokesčiai. Lietuvos spaudoje pasirodo publikacijų apie tautiečius, kurie Londone vis dar gyvena labai blogomis sąlygomis, nuolat nusikalsta. Ar visame Londono kontekste jų elgesys iš tiesų išskirtinis? Yra sunkiai gyvenančiųjų. Lietuviai linkę taupyti. Kai kurie gyvena nedideliuose namukuose po 7 ar 8

FAKTAI: • Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinis išvykstantis lietuvis yra 20–29 m. • Didžiosios Britanijos analitikų duomenimis, imigrantų iš Lietuvos 2010 m. padaugėjo nuo 13 iki 21 tūkstančio. • Iki 2010 m. kas antras iš Lietuvos išvykęs asmuo nedeklaravo išvykimo. • Patikslinti emigracijos mastą ir gyventojų skaičių 2001–2010 m. leis 2011 m. visuotinis gyventojų ir būstų surašymas. • „Eurostato“ duomenimis, 2060 m. mūsų šalyje bus apie 2,5 mln. gyventojų • 2060 metais tik kas aštuntas bus jaunas.

žmones – po du kambaryje. Mačiau ir tokių, kurie susiranda kokio nors darbelio per savaitę, nelegaliai gyvena parkuose. Esu matęs lietuvių, kurie gyvena čigonų nuomojamuose vagonėliuose, tačiau jų nėra daug. Anglijoje buvo įvykis, kai policininkai palapinių miestelyje šalia laužo rado, manoma, lietuvių iškeptos ir suvalgytos gulbės kaulus. Gulbė ten – šventas paukštis. Rumunijoje kalbėjo, kad jas valgė rumunai. Tame miestelyje gyveno ne tik alkani lietuviai, bet ir ukrainiečiai, kitų šalių piliečiai. Kita vertus, labai sunku suprasti, kokios tautybės žmogus, nes daug kas naudojasi padirbtais lietuviškais pasais. Moldavų dramaturgas pasakojo, kad moldavų emigrantai išskirtinai naudojosi tik Lietuvos pasais. Jie net buvo išmokę Lietuvos himną, mokėjo pasakyti, kad gyvena Šiauliuose, kad turi brolį Stasį. Vis tenka išgirsti, kad išvykę lietuviai įvairiais būdais pelnosi iš tautiečių. O patys emigrantai sako, kad su lietuviais geriau išvis nebendrauti. Ar tai tiesa? Yra daug sukčių ir yra daug naivių lietuvių. Sukčiai naivuolius apgaudinėja. Teko girdėti, kad vienas lietuvis kitam surado dažytojo darbą. Už paslaugą paėmė 50 svarų, net nupirko teptuką, dažų. Tada atvežė į darbo vietą ir liepė privačią tvorą dažyti. Tas visą dieną dažė tvorą, kol grįžę šei-

mininkai vakare klausia: „Ką jūs čia darote?“ Žinoma, būna, kad padeda, ištraukia iš bėdos, bet reikia pripažinti, kad saviems esame žiaurūs. Lengviau nusikalsti prieš savus tautiečius, nes žinai, ko iš jų tikėtis. Ankstesnių emigracijos bangų atstovai krepšiuose vežėsi maldaknyges, „LKB kronikas“ ir iš tiesų daug nuveikė Lietuvos labui. Ką apie Lietuvą galvoja naujieji emigrantai? Ar jie suvokia, kokios tautos istorijos dalimi tapo? Manau, kad per anksti iš dabartinių emigrantų ko nors reikalauti. Dabar pagrindinė jų užduotis – atsistoti ant kojų. Jie ten nėra įleidę šaknų, daugelis savęs apskritai nesuvokia kaip emigrantų. Jie mano, kad laikinai išvyko padirbėti. Ten nieko neinvestuoja, pinigus leidžia čia, Lietuvoje. Klausiau, koks jų gyvenimo planas. Daugelis atsakė, kad gyvena be plano. Jie dirba Londone ir planuoja grįžti į Lietuvą. Tačiau tie, kurie turi iliuzijų, kad emigrantai grįš, tegu nesvaičioja. Tai nerealu, nebent Britaniją ištiktų ekonomikos krizė, o Lietuvoje įvyktų staigus pagerėjimas. Daugelis sako, kad grįžti norėtų, kai kurie net bandė, bet jiems nepavyko.

Atsivėrus Vokietijos darbo rinkai, manau, kad emigracijos srautas padidės, tačiau nežymiai. Greičiau įvyks išvažiuojančiųjų persiskirstymas. Turėčiau įspėti, kad emigruojantys žmonės nepatingėtų pasidomėti savo teisėmis svečioje šalyje. Patarčiau žmonėms kreiptis į Vokietijos profesines sąjungas, kurios yra labai aktyvios. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija pradėjo bendradarbiavimą su Vokietijos profesinėmis sąjungomis. Žadame svečioje šalyje net susitarti dėl papildomos darbo vietos lietuviškai kalbančiam žmogui, kuris galėtų konsultuoti emigrantus darbininkus, kad jais nebūtų spekuliuojama. Emigrantus suskirstyčiau į kelias grupes. Pirma ir pati skaudžiausia grupė – medikai ir socialiniai darbuotojai. Jų trūksta Vokietijoje, tačiau jų trūksta ir pas mus. Deja, Lietuva negali užtikrinti tokio atlyginimo ir darbo sąlygų kaip užsienio valstybės, todėl šie specialistai apleidžia tėvynę, kuriai jų lavinimas, mokymas kainavo didžiulius pinigus. Antra grupė – tai specialistai, kurie pas mus įgyja išsilavinimą, tačiau į užsienį išvykę jo nepanaudoja. Labai gaila, kad didžiulės investuotos sumos nepasitarnauja net ir užsienio šalyje. Prie šios grupės priskirčiau teisininkus. Šiuo metu Vilniaus darbo biržoje registruota 117 teisininkų. Žinoma, naujų darbo vietų pagal specialybę jie čia neras. Dauguma jų nuspręs emigruoti ir užsienyje dirbs tokius darbus, kurių Lietuvoje net nesutiktų dirbti. Trečia grupė – tai specialistai, kurie darbo neteko laikinai dėl sunkmečio. Tai dirbusieji transporto, statybų sektoriuose. Po kelerių metų jiems atsigavus, nebeturėsime į ką kreiptis. Bedarbių bus daug, tačiau jie visi bus be kvalifikacijos. Tie, kurių kvalifikacijai Lietuva išleido nemažai pinigų, bus emigravę, o mes turėsime nekvalifikuotus, kuriems vėl teks skirti lėšų. Migracija yra visose ES šalyse, tačiau Lietuvos padėtis išskirtinė. Dėl mūsų situacijos išvyksta daug tautiečių, tačiau atgalinio darbuotojų srauto iš kitų ES šalių nesulaukiame dėl nekonkurencingų atlyginimų. Jau 2008 m. laisvas vietas teko užpildyti trečiųjų šalių darbininkais. Ne kitokią Lietuvai prognozuoju ir netolimą ateitį. „Pinigų karta“

„Ekonomika.lt“

URM siūlo susilaikyti nuo kelionių į Egiptą Egipte tęsiantis masinėms protesto demonstracijoms ir neramumams, esant nestabiliai viešajai tvarkai, galiojant komendanto valandos režimui, neveikiant daugumai viešųjų paslaugų įstaigų, Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) siūlo nevykti į Egiptą. Šalyje esančius Lietuvos Respublikos piliečius kviečiame elgtis

itin atsargiai (sekti situaciją, vengti palikti gyvenamąją vietą, laikytis nustatytų apribojimų; turistams – nenutraukti ryšio su kelionių vadovais). Lietuvos piliečius, esančius Kaire, Suece, Aleksandrijoje, Izmailijoje, Mansuroje ir kituose didžiuosiuose miestuose, į šalį atvykusius laikinai, turinčius galimybių keliauti saugiai,

kviečiame palikti šią šalį komerciniu transportu. Turint problemų, siūlome susisiekti su Užsienio reikalų ministerija (el. paštas pilieciai@urm.lt, tel. +370 (5) 23 62 444) ir Lietuvos Respublikos ambasada Egipte (tel. +202 273 64 329, faks. +202 273 64 326). Turistams Raudonosios jūros pakrantės kurortuose rekomenduoja-

ma laikytis kelionių organizatorių ar jų atstovų rekomendacijų vietose, o nuo ekskursijų iš kurortų griežtai susilaikyti. Egipte išlieka terorizmo išpuolių grėsmė. Nerekomenduojama vykti į atokius dykumos regionus, ypač esančius šalies pietvakariuose, pasienyje su Libija ir Sudanu. URM inf.

Vokietija tautiečiams tikrai yra gan patraukli šalis tiek sąlygomis, tiek darbo užmokesčiu, tiek geografiniu artumu. GK archyvo nuotrauka

Gimtasis kraštas

2011 m. vasario 4–11 d., Nr. 5 (49)

Sportas

Europos čempionatas Lietuvoje – bilietai pigūs, alaus nebus

„Po ceremonijos gavau labai daug teigiamų atsiliepimų. Tai naujas kokybės standartas“, – teigė generalinis „FIBA Europe“ sekretorius N.Zanolinas. Eltos nuotraukos

Rytis BURNECKAS Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė šių metų Europos čempionate žais A grupėje su nugalėtojos titulą ginsiančia Ispanijos rinktine, Turkijos, Didžiosios Britanijos, Lenkijos komandomis ir antrą vietą atrankos turnyre užimsiančia ekipa. Taip lėmė Vilniuje Nacionaliniame dramos teatre ištraukti burtai, kurie suskirstė 24 komandas į šešias grupes.

Žais Panevėžyje A grupės komandos rungtyniaus Panevėžio arenoje, kurioje telpa 5 500 žiūrovų. Lietuvos rinktinė pirmas rungtynes žais rugpjūčio 31 d. su Didžiąja Britanija. Rugsėjo 1-ą mūsiškiai susitiks su lenkais, rugsėjo 2-ą – su turkais, rugsėjo 4-ą – su ispanais, o rugsėjo 5-ą – su atrankos turnyro dalyve. B grupės komandos – Serbija, Prancūzija, Vokietija, Izraelis, Italija ir Latvija – žais Šiauliuose, C grupės, kurioje rungtyniaus Graikija, Kroatija, Juodkalnija, Makedonija, Bosnija ir Hercogovina bei atrankos turnyro nugalėtoja, kovos vyks Alytuje, o Klaipėdoje varžysis D grupės ekipos – Slovėnija, Rusija, Belgija, Gruzija, Bulgarija ir Ukraina. Antro etapo kovos bus surengtos Vilniuje, o ﬁnalinis etapas vyks Kaune.

Kelione po Lietuva patenkintas Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje „FIBA Europe“ genera-

linis sekretorius Naras Zanolinas pristatė Lietuvos arenų ir apgyvendinimo situaciją, bilietų pardavimo vadybininkė Dovilė Lukavičiūtė atskleidė bilietų pardavimo kainas, o Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas patikino, kad organizatorių prioritetas – užpildyti arenas. N.Zanolinas teigė, kad liko sužavėtas burtų traukimo ceremonija, ir negailėjo pagyrų organizatoriams. „Europos čempionato burtų traukimo ceremonija – geriausia, ką iki šiol matėme. Norėčiau padėkoti visai organizacijai ir Lietuvos krepšinio federacijai. Po ceremonijos gavau labai daug teigiamų atsiliepimų. Tai naujas kokybės standartas“, – teigė generalinis „FIBA Europe“ sekretorius N.Zanolinas. Lietuvą apkeliavęs N.Zanolinas taip pat liko patenkintas arenų ir viešbučių statyba. „Keliaudami nuvažiavome 740 kilometrų. Pradėjome kelionę Panevėžyje, kurio arena aukščiausios kokybės, tad neturiu ką naujo pasakyti apie tai. Viešbutis Panevėžyje sparčiai rekonstruojamas ir turės 72 kambarius bei priims 4 komandas. Šiaulių arena

tokia pat, kaip ir Panevėžio – aukštos kokybės. Klaipėdoje viešbučius matėme jau anksčiau. Arena man sukėlė šiek tiek nerimo, nes atsiliekama nuo tvarkaraščio. Išreiškiau savo susirūpinimą merui ir jis mane patikino, kad artimiausiu metu bus padaryta pažanga. Kovo pabaigoje atvyksiu dar kartą apžiūrėti. Šįryt buvome Alytuje, ten arena yra baigta. Pareiškiau porą pageidavimų, pavyzdžiui, perkelti švieslentes, kad netrukdytų žiūrovams. Taip pat reikia pakeisti krepšių stovus, nes norime, kad visos aikštės, kuriose vyksta mūsų renginiai, atrodytų taip pat. Mums reikalingi mėlyni, o ne raudoni krepšio stovai, – kalbėjo N.Zanolinas. – Esu labai patenkintas Kauno arenos statybomis, nes ji bus baigta gegužės pabaigoje. Oﬁcialiai arenoje yra 15 tūkst. vietų, bet jei reikės, pridėsime dar 2 tūkst. Dėl Kauno nesijaudinu. Vilnius čempionatui jau pasirengęs. Nėra jokių problemų su viešbučiais.“

N.Zanolinas: Bilietų kainos per mažos Bilietų pardavimo vadybininkė D.Lukavičiūtė atskleidė, kad bilietų kainos į Lietuvos rungtynes prasidės nuo 89 litų, o bilietai bus pardavinėjami nuo kovo 1 d. „Jokie bilietai kol kas nepardavinėjami, tai prasidės nustatytu laiku. Į sirgalių grupę įstoję žmonės galės bilietus pirkti anksčiau nei kiti. Oﬁciali bilietų prekyba prasidės kovo pirmą dieną. Sirgalių grupės nariai taip pat turės daugiau privilegijų, kurios bus susijusios su Europos čempionatu. Lietuva bus atskirta nuo kitų komandų ir visada žais paskutinė. Bilietų kainos bus nuo 89 iki 209

Bilietų kainos į grupės rungtynes (Lt) Miestas (rungt.) Panevėžys (2 ne Lietuvos rungt.) Panevėžys (1 Lietuvos rungt.) Klaipėda (3 rungt.) Alytus (3 rungt.) Šiauliai (3 rungt.)

4 kategorijos 69 89 89 89 89

3 kategorijos 109 139 139 139 139

2 kategorijos 139 179 179 179 179

1 kategorijos 169 209 209 209 209

Išskirtinis metų reginys laukia svečių Rytoj Dusetose (Zarasų r.) įvyks 105-osios žirgų lenktynės „Sartai 2011“. Pernai atvykusiųjų į tradicinį renginį šventinę nuotaiką sugadino automobilių spūstys. Kad šiemet nepasikartotų tas pat, lenktynių organizatoriai ragina į 10 valandą prasidėsiantį renginį susiruošti gerokai anksčiau nei įprastai. Lenktynių organizatoriams kaip visada nemažai rūpesčių kelia orai, tačiau kelininkai ir atitinkamos policijos, saugos tarnybos bei tvarkdariai, net jei gamtos sąlygos nebūtų itin palankios susiruošusiesiems į žirginio sporto žiemos šventę, pasistengs padaryti viską ir užtikrinti, kad gam-

tos kaprizai nei sportininkams, nei žiūrovams netaptų kliūtimi. Pasak varžybų organizacinio komiteto nario, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus pavaduotojo Rimanto Jaramino, kelininkai turi parengę rekomendaci-

jas, kokiais keliais iš įvairių Lietuvos kampelių lenktynių dieną bus patogiausia pasiekti Dusetas, ir pasistengs tuos kelius nuvalyti taip, kad keliaujantiesiems nekiltų jokių problemų, net jei prieš lenktynes kiltų pūga. Rekomendacinių kelių schema ir kitos nuorodos paskelbtos specia-

litų, o į rungtynes, kurios bus atskirtos nuo Lietuvos, kainuos nuo 69 iki 169 litų. Šios kainos galios nuo kovo pirmos dienos, tačiau kainos gali kilti. Vilniuje bilietai kainuos nuo 129, Kaune – nuo 139 litų. Finalo rungtynių bilietai kainuos nuo 189 iki 349 litų. Bilietus bus galima įsigyti „Tiketos“ tinklalapyje ir kasose. Alytuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose bus dienos bilietai, o Panevėžyje – atskiri bilietai į Lietuvos rinktinės rungtynes. Vienas žmogus galės įsigyti keturis bilietus“, – dėstė bilietų pardavimo vadybininkė D.Lukavičiūtė. N.Zanolinas įsitikinęs, kad bilietų kainos per mažos. „Mūsų sutartyje nustatyta, kad bilietais rūpinsis vietinis organizacinis komitetas, jis sudarys savo bilietų platinimo strategiją. Visa atsakomybė dėl bilietų platinimo tenka vietos organizatoriams. Toks renginys vyksta tik kartą, tad nustatytos kainos – per mažos. Viskas koordinuojama su mumis, tačiau sprendimą priima organizatoriai“, – paaiškino N.Zanolinas. LKF generalinis sekretorius M.Balčiūnas atskleidė, kad Europos čempionato metu tikimasi surinkti bent 10 mln. litų. Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Saulius Skvernelis posėdžio dalyviams pristatė prekybos alkoholiniais gėrimais čempionato metu tvarką. „Mūsų pozicija yra gana paprasta ir aiški, – teigė S.Skvernelis. – Lietuvoje trečdalis problemų per viešuosius renginius kyla dėl besaikio alkoholio vartojimo. Tad manome, kad būtų tikslinga modelį, kurį naudoja daugelis Europos šalių, pritaikyti ir Lietuvoje. Tai reiškia, kad arenose nebus prekiaujama alkoholiniais gėrimais, į tą sąrašą įtraukiant ir alų. Juo sirgaliai ir svečiai galės vaišintis šalia arenų įrengtose sirgalių pramogų zonose.“ liai šioms lenktynėms sukurtame, jų oﬁcialiame interneto portale www. sartulenktynes.lt. Kad pastatant automobilius nesusidarytų eilės, į atitinkamas aikšteles ir net atskiras jų sekcijas nukreips čia budėsiantys tvarkdariai. Beje, šiemet žiūrovams, atvykstantiems į Dusetose vyksiančią žirgų žiemos sporto šventę, skirtingai nei pernai, už įvažiavimą mokėti nereikės. GK inf.

Dusetų hipodrome prie žirgų lenktynių starto linijos bus išrikiuoti 78 ristūnai, kuriuos vadelios keturių šalių sportininkai. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

„Žalgiris“ pralaimėjo svarbias rungtynes Vyrų krepšinio klubų Eurolygos varžybų antro etapo – „Top16“ varžybų – trečiame ture H grupėje Lietuvos vicečempionas Kauno „Žalgiris“ svečiuose 72:80 (19:22, 22:19, 13:17, 18:22) pralaimėjo Stambulo „Fenerbahce Ulker“ (Turkija) komandai, kuriai atstovauja Šarūnas Jasikevičius ir Darjušas Lavrinovičius.

EPA–Eltos nuotrauka

Trečią nesėkmę patyrusiai Kauno ekipai po 14 taškų pelnė Paulius Jankūnas ir Dechuanas Kolinzas, 12 – Aleksandras Čapinas, 10 – Tomas Delininkaitis. Trečią pergalę iškovojusiai Stambulo komandai Markas Tomas ir Ohuzas Savašas pelnė po 15, Mirsadas Tiurkdžanas (14 atk. kam.) ir Emiras Preldžičius – po 13, o Rokas Lenis Ukičius – 12 taškų. Š.Jasikevičius per 16 min. pelnė 7 taškus (dvitaškiai 2 iš 4, tritaškiai 1 iš 2), atliko 2 rezultatyvius perdavimus, atkovojo 1 kamuolį, prasižengė 3 ir suklydo 2 kartus. D.Lavrinovičius per 19 min. taškų nepelnė. 4-ą min. žalgiriečiai pirmavo 11:3, o 6-ą min. – 17:7. Tačiau pirmąjį kėlinį 22:19 laimėjo aikštelės šeimininkai. Po dviejų kėlinių rezultatas buvo lygus 41:41, o po trijų kėlinių Stambulo ekipa pirmavo 58:54. 31-ąją min. žalgiriečiai buvo išsiveržę į priekį 59:58. Paskui kauniečiai pralaimėjo atkarpą 4:13 ir aikštelės šeimininkai įgijo 8 taškų persvarą – 71:63. 39-ą min. komandas skyrė 10 taškų – 79:69. „Pirmiausia norėčiau pasveikinti „Fenerbahce Ulker“ klubą su pergale. Jie labai gerai žaidžia šį sezoną ir šįkart dar sykį tai įrodė. Atmosfera „Sinan Erdem“ arenoje buvo taip pat nuostabi ir visiems turėjo patikti. Mes buvome labai arti pergalės, bet padarėme kelias kvailas klaidas, ypač ketvirtame kėlinyje. Antroje mačo pusėje praradome koncentraciją. „Fenerbahce Ulker“ ekipa pasinaudojo mūsų klaidomis ir iškovojo pergalę“, – sakė žalgiriečių treneris iš Graikijos. E.Zouras gyrė savo auklėtinius už pastangas ir kovingumą. „Noriu pasveikinti savo žaidėjus už dideles pastangas. Dabar stengsimės laimėti Lietuvos lygoje. Tik vėliau pradėsime rengtis dvikovai su „Fenerbahce Ulker“ komanda namuose ir stengsimės ją laimėti“, – žadėjo E.Zouras. „Fenerbahce Ulker“ klubo vyriausiasis treneris Nevenas Spahija pripažino, kad rungtynės su „Žalgiriu“ buvo sunkios. „Mes prieš rungtynes turėjome daug problemų dėl krepšininkų ligų ir traumų. Žinojome, kad tai bus sunkus mačas, bet mano žaidėjai atkakliai kovojo dėl pergalės. Padarėme viską, ką galėjome. Tiesa, pataikėme tik 40 proc. baudų metimų. Su „Žalgiriu“ žaidėme geriau negu su Valensijos „Power Electronics“ ekipa praėjusią savaitę. Trys pergalės iš trijų galimų „Top-16“ etape – geras dalykas ateičiai“, – sakė kroatų krepšinio specialistas. Kitas Eurolygos varžybų rungtynes „Žalgiris“ žais vasario 16 dieną namuose vėl su „Fenerbahce Ulker“ krepšininkais. GK inf.

2011 m. vasario 4–11 d., Nr. 5 (49)

Užkariavę didmiesčius, narkotikai veržiasi į regionus Virginija MAČĖNAITĖ Lietuvoje bent vieną kartą gyvenime nors vieną narkotiką yra bandę net 22,1 proc. 15–34 metų amžiaus žmonių. Tačiau, intensyviai plečiantis narkotikų verslui, gausėjant kvaišalų pasiūlai, įvairėjant jų gabenimo ir platinimo būdams, šis skaičius auga kasmet. Narkotikai, užkariavę didmiesčių erdves, veržte veržiasi į šalies regionus. O milžiniškomis sumomis vertinamos kvaišalų siuntos iš tolimiausių pasaulio kampelių Lietuvą atakuoja paprasčiausiu – pašto – keliu.

Praeitais metais dažniausiai narkotines medžiagas muitininkai aptikdavo tikrindami pašto siuntas arba kurjerių tarnybų gabenamus krovinius.

VSAT, Muitinės departamento nuotraukos

Ignalinos ir Švenčionių rajonus, kur ir buvo platinami. Pasieniečiams pavyko nustatyti, iš kur sulaikytasis tam gaudavo kvaišalų.

Atsikratė nusikaltėlių sostinės įvaizdžio

Panevėžys gražus miestas, bet reputacija jo – nepavydėtina. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Panevėžio apygardos prokuratūros duomenimis, pernai Panevėžyje užregistruotas mažiausias nusikalstamų veikų skaičius per pastaruosius 10 metų, pasiekti geriausi nusikaltimų tyrimo rezultatai: ištirta net 93 proc. sunkių ir labai sunkių bei 51 proc. – visų nusikaltimų. Dar vos prieš kelerius metus Panevėžys dienos įvykių suvestinėse buvo minimas kasdien, todėl iš kūrybinių lankų atskriedavo šmaikščios intelektualų strėlės, kad apie miestą prie Nevėžio žiniasklaida praneša tik tada, kai ten ką nors susprogdindavo ar nušaudavo. „Užregistravęs mažiausiai nusikalstamų veikų per pastaruosius 10 metų Panevėžys jau nebegali preten-

niečio nuomojamame bute Lazdynų mikrorajono daugiabutyje. Čia aptikta kanapių auginimo laboratorija, kurioje buvo įrengta visa šildymo, laistymo ir ventiliavimo įranga. Bute augo kanapės, čia buvo pasirūpinta netgi daigų sodinimo vazonėliais, elektroninėmis svarstyklėmis. Vyriškio bute pasieniečiai aptiko ir tūkstantinę sumą litais, kuri, įtariama, gauta iš nusikalstamo verslo, bei 101,62 g dozėmis į polietileno maišelius supakuotos žalios spalvos augalinės kilmės medžiagos, įtariama, kanapių. Be to, bute rastas ir plastikinis užspaudžiamas maišelis su 1 g rudos spalvos medžiaga. Abu sulaikytuosius VSAT Ignalinos rinktinės operatyvininkai uždarė į areštinę. Šiuo metu tęsiamas ikiteisminis tyrimas dėl narkotikų platinimo.

Auga kokaino srautai

Tiekė į provinciją Tirdami jau anksčiau pradėtą baudžiamąją bylą dėl narkotikų platinimo Ignalinos ir Švenčionių rajonuose Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Ignalinos rinktinės operatyvininkai sostinės Gedimino prospekte praeitą savaitę sulaikė 22ejų vilnietį. Jo striukės kišenėje pasieniečiai aptiko polietileno maišelį su 1 g baltos spalvos medžiagos, įtariama, metamfetamino. Per sulaikymą šalia vilniečio pasieniečiai ant žemės rado dar vieną maišelį su 1 g tokių pat miltelių. Operatyvininkai iš karto po sulaikymo atliko kratą vilniečio bute Kalvarijų gatvėje. Čia jie rado maišelį su 16,5 g žalios spalvos medžiagos, įtariama, kanapių, svarstykles ir polietileno maišelių, į kuriuos paprastai narkotikų pardavėjai pakuoja nedideles dozes kvaišalų pardavimui. Dar dviejuose maišeliuose buvo 0,7 g ir 0,6 g tokios pat medžiagos. Įtariama, kad šio vaikino sostinėje įsigyti narkotikai buvo gabenami į

Gimtasis kraštas

Užribis

duoti į šį neigiamą įvaizdį: pernai užregistruotos 2 336 veikos, t. y. 11 proc. mažiau nei prieš metus, palyginti su didžiausią veikų skaičių pasiekusiais 2004 metais, sumažėjo net 36 proc. Tokią pat situaciją patvirtina ir pernai mieste užﬁksuotas mažiausias nusikalstamumo lygis 100 tūkstančių gyventojų tarp penkių didžiųjų respublikos miestų. Taip pat mieste sumažėjo vagysčių – jų registruota 27 proc. mažiau nei prieš metus“, – teigia Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras Justinas Pupka. Nusikalstamumas sumažėjo ir visoje Panevėžio apygardoje (palyginti su 2009 metais – 6,4 proc.), mažiau buvo nusikalstama visuose krašto rajonuose, išskyrus Rokiškį. GK inf.

Įrengė kanapių laboratoriją Tęsdami tyrimą VSAT operatyvininkai kratą atliko ir kito 27-erių vil-

Nors populiariausiu narkotiku ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje jau kurį laiką išlieka kanapės, tačiau pastaruoju metu labai šoktelėjo ir kokaino pasiūla. Pernai šalies muitininkai sulaikė apie 7 kg kokaino kontrabandos – tai yra šešis kartus daugiau nei užpernai. Juodojoje rinkoje toks kiekis vertas maždaug 1 mln. 260 tūkst. Lt. Kokainas į Lietuvą paprastai siunčiamas iš Lotynų Amerikos šalių – Kosta Rikos, Bolivijos, Panamos, o šiuo verslu dažniausiai užsiima Vakarų Afrikos valstybių piliečiai. Priklausomai nuo kokaino grynumo, jo gramas Lietuvos juodojoje rinkoje gali kainuoti 180–200 Lt. Pernai muitinės pareigūnai iš viso pradėjo 43 ikiteisminius tyrimus (dvigubai daugiau nei užpernai) dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandos bei neteisėto jų disponavimo.

Lauknešėliai keliauja paštu Praeitais metais dažniausiai narkotines medžiagas muitininkai aptikdavo tikrindami pašto siuntas arba kurjerių tarnybų gabenamus krovi-

nius. Štai vasarą muitinės kriminalistams įkliuvo du Nigerijos piliečiai, kuriems buvo adresuoti siuntiniai su 3,5 kg kokaino. Vienas iš jų sulaikytas Kazlų Rūdoje, kai atėjo atsiimti kilogramo narkotikų, paslėptų iš Kosta Rikos atsiųsto sportinio treniruoklio dėžės dvigubame dugne. Antrasis pa-

Pernai šalies muitininkai sulaikė apie 7 kg kokaino kontrabandos, tai yra šešis kartus daugiau nei užpernai. Juodojoje rinkoje toks kiekis vertas maždaug 1 mln. 260 tūkst. Lt. reigūnams įkliuvo Vilniaus jaunimo nakvynės namuose – pastarasis buvo atsiėmęs pašto siuntą su moteriškomis rankinėmis, atsiųstomis iš Bolivijos. 2,5 kg kokaino buvo užsiūta moteriškų rankinių pamušaluose. Praėjusiais metais muitininkams įkliuvo ir nemažai naujų psichoaktyvių medžiagų, daugiausia augalinių rūkomųjų mišinių, juodojoje rinkoje dažniau vadinamų „Spice“. Šios narkotinės medžiagos dažniausiai buvo siunčiamos iš Kinijos. Rugsėjo mėnesį vienos operacijos metu muitinės kriminalistai sulaikė apie 4 kg šių narkotikų. Maždaug kilogramas svaigiųjų miltelių buvo aptikta pašto siuntoje, o dar 1 kg pareigūnai aptiko siuntos gavėjo namuose per atliktą kratą. Kiti du kilogramai „Spice“ buvo rasti siuntos gavėjo bendrininko automobilyje pakeliui į Latviją.

Seksualinis nusikaltėlis neteko laisvės 46 metų panevėžiečiui R.J. pataisos namuose teks praleisti trejus metus ir aštuonis mėnesius. Taip nusprendė Ukmergės rajono apylinkės teismas, patvirtinęs prokurorų kaltinimą pasikėsinus išžaginti ir seksualiai prievartauti. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2005-ųjų rugsėjį mikroautobusu važiavęs R.J. Ukmergės rajone stabtelėjo paimti pakelėje mašinas stabdžiusios merginos. Tačiau netrukus vyras automobilį pasuko į mišką. Ten sustojęs puolė pakeleivę. Mergina priešinosi. Aukai pasiprašius į lauką ir įtikinus, kad nepaspruks, prievartautojas ją paleido. Tačiau mergina pabėgo. Išmetęs iš automobilio pakeleivės daiktus, R.J. nuvažiavo. Gavus nukentėjusiosios pareiškimą, Ukmergės rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Penkerių metų senumo nusikaltimas buvo atskleistas pernai lapkritį, atliekant eilinę neidentiﬁkuotų pirštų atspaudų patikrą. Buvo nustatyta, kad piršto pėdsaką ant vieno iš asmeninių nukentėjusiosios daiktų paliko R.J. Įtarimus sustiprino išskirtinis smurtautojo ﬁzinis požymis, kurį nurodė mer-

gina – didelis ištisinis randas ant pilvo. Vedęs ir vaikų turintis R.J. vieną kartą jau buvo teistas. Už nesunkų sveikatos sutrikdymą Kupiškio rajono apylinkės teismas 2008 m. jam buvo skyręs 45 parų areštą. Šį nusikaltimą nuo atskleistojo Ukmergės rajone skiria dveji metai, tačiau abiejų aplinkybės panašios. 2007ųjų rugsėjį jaunai moteriai stabdant pakeleivines mašinas kelyje

Panevėžys–Kupiškis prie jos sustojo lengvasis automobilis. Vairuotojas sutiko pavėžėti iki Kupiškio, tačiau netrukus išsuko iš kelio ir ėmė smurtauti. Savo užmačių jis įvykdyti nespėjo – sutrukdė į tą patį keliuką įsukęs kitas automobilis. Tą pačią dieną R.J. buvo sulaikytas Panevėžyje – moteris įsidėmėjo savo skriaudiko automobilio numerį. Eltos inf.

Stabdydami pakeleivingas mašinas ne visada saugiai pasieksite savo tikslą. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gimtasis kraštas

2011 m. vasario 4–11 d., Nr. 5 (49)

Pasaulis

Egipto revoliucijos kulminacija

bet ne revoliuciją“. JAV, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai įvykius Egipte įvertino panašiai. „Mes raginame prezidentą H.Mubaraką bet kokia kaina vengti prievartos ir smurto prieš neginkluotus piliečius, o piliečius raginame naudotis savo teisėmis, bet taikiai“, – teigiama bendrame Didžiosios Britanijos premjero D.Kamerono, Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Prancūzijos prezidento Nikolia Sarkozi pareiškime. Buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Tonis Bleras, kuris šiuo metu yra specialusis Artimųjų Rytų derybininkų ketverto atstovas, labai teigiamai įvertino Egipto prezidentą. H.Mubarakas, pasak jo, įkūnija savyje „gėrio jėgą“. Kaip praneša naujienų agentūra MENA, sekmadienį H.Mubarakas JAV prezidentą Baraką Obamą telefonu patikino, kad yra pasiryžęs atsižvelgti į egiptiečių norą gyventi laisvoje ir demokratinėje visuomenėje. Tačiau trečiadienį JAV prezidentas pareiškė, kad metodiškas valdžios pasikeitimas Egipte „turi prasidėti dabar“.

Siautėja kaliniai ir plėšikautojai

„Milijonų žygyje“, vykusiame antradienį Egipto miestuose, dalyvavo apie 8 milijonus žmonių.

Antrą savaitę vykstančioje Egipto revoliucijoje jau žuvo per 300 žmonių, tūkstančiai sužeisti. Manifestantai reikalauja, kad iki penktadienio atsistatydintų prezidentas Hosnis Mubarakas, ir yra pasiryžę šturmuoti prezidento rūmus. Jie pasipiktino valstybės vadovo pareiškimu, kad jis ketina eiti savo pareigas iki rugsėjo mėnesį įvyksiančių rinkimų, bet dar vienai kadencijai nesibalotiruos.

„Mubarakai, traukis“ „Milijonų žygyje“, vykusiame antradienį Egipto miestuose, dalyvavo apie 8 milijonus žmonių. Didžiausios demonstracijos ir eitynės buvo surengtos šalies sostinėje Kaire. Vien tik Tahriro aikštėje ir aplinkinėse gatvėse buvo susirinkę apie 2 milijonus žmonių. Protestuotojai skandavo: „Tauta – už Mubarako teismą!“, „Mubarakai, traukis!“ Trečiadienį Tahririo aikštę užplūdo ir H.Mubarako rėmėjai, kai kurie jojo ant arklių ir kupranugarių. Prasidėjo susirėmimai tarp Egipto prezidento šalininkų ir priešininkų. Priešiškos grupuotės svaidėsi akmenimis ir mušėsi lazdomis. Aplink aikštę, kuri jau kelios dienos yra masinių protestų prieš šalies vadovybę vieta, stovi armijos tankai. Opozicijos šalininkai paragino šalimais esančius karius stoti į jų pusę ir sutvarkyti valdančiosios Nacionaldemokratinės partijos mušeikas. Tačiau ginkluotųjų pajėgų vadovybė per valstybinę televiziją pa-

ragino demonstrantus skirstytis. Pasak karinio atstovo, demonstrantų žinia yra aiški, jų reikalavimai žinomi. Gyvenimas esą turi grįžti į normalias vėžes. Egipto kariuomenė, kuri iki šiol nesikišo į demonstracijas prieš prezidentą, suėmė kelis protestuotojus. Prezidentas H.Mubarakas pažadėjo palikti postą po prezidento rinkimų rugsėjo mėnesį, o iki to laiko įvykdyti konstitucines reformas. Tačiau Egipto opozicijos lyderis Mohamedas el Baradėjus pažymėjo, kad toks H.Mubarako pareiškimas yra tik „suktybė“ likti poste, o protestuotojai Kaire prižadėjo tęsti demonstracijas tol, kol H.Mubarakas pasitrauks iš posto. Egipto parlamentas laikinai nutraukė savo darbą, kol nebus peržiūrėti 2010 metų pabaigoje vykusių rinkimų rezultatai. Parlamento rinkimus Egipte, turinčiame 85 mln. gyventojų, nuolat lydėjo kraujo praliejimas ir kaltinimai balsų klastojimu.

Prezidentas ėmėsi nuolaidų Įkvėpti Tuniso protestantų egiptiečiai savo revoliuciją pradėjo sausio 24 dieną. Tris dešimtmečius šalį valdantis H.Mubarakas ėmėsi nuolaidų: šeštadienį paleido Egipto vyriausybę ir viceprezidentu paskyrė žvalgybos vadovą Omarą Suleimaną. Jis – viena pagrindinių H.Mubarako režimo figūrų. Žinomas kaip kvalifikuotas derybininkas, dalyvavo daugelyje derybų Artimuosiuose Rytuose. Per šiuos de-

Krizė rimtai atsiliepė šalies turizmo sektoriui, daugelis istorinių įžymybių uždaryta ir saugoma kariškių, tarp jų ir Gizos piramidės. rybų procesus O.Suleimanas užmezgė ryšius su daugeliu Vakarų šalių. Jis buvo laikomas vienu labiausiai tikėtinų H.Mubarako įpėdinių, jeigu prezidentui tektų palikti postą. Šeštadienį sudarytos naujos vyriausybės premjeru paskirtas Ahmedas Šafikas, pakeisti tautos nekenčiami ministrai. Naujai vyriausybei pavesta plėsti dialogą su opozicija. H.Mubarakas pripažino, kad per protesto akcijas egiptiečių tauta išsakė pagrįstus savo reikalavimus. Kartu prezidentas atkreipė dėmesį į tai, kad tarp manifestantų skambėjo ir religiniai šūkiai, aiškiai turėdamas omenyje Egipte uždraustą „Musulmonų brolijos“ organizaciją. H.Mubarakas taip pat įpareigojo premjerą „atkurti pasitikėjimą Egipto ekonomika“, toliau subsidijuoti maisto produktus ir užkirsti kelią jų brangimui, kontroliuoti infliaciją ir užtikrinti gyventojų užimtumą.

Sukilėlių lyderis – Nobelio premijos laureatas

Daugumos gyventojų pajamos – vos du doleriai per dieną.

Ilgai kentėjusiems Egipto gyventojams prezidento pažadų nebereikia. Egiptiečiai – jaunų, išsilavinusių, bet jokio darbo neturinčių žmonių bendruomenė, krečiama valdžios korupcijos ir nepotizmo. Daugumos gyventojų pajamos – vos du doleriai per dieną. Negausi, dešimtmečius užspausta Egipto opozicija paragino šalies gyventojus pirmadienį surengti

EPA-Eltos nuotraukos

visuotinį streiką, o antradienį – „milijonų protesto žygį“. Egipte uždrausta „Musulmonų brolija“ pirmadienį paskelbė remianti Nacionalinio susivienijimo už permainas lyderio M. el Baradėjaus veiksmus. Nobelio taikos premijos laureatas M. el Baradėjus sekmadienį atvyko į centrinę Tahriro aikštę Kaire ir, kreipdamasis į daugiatūkstantinę minią, pareiškė, kad prezidentas H.Mubarakas turi tučtuojau atsistatydinti, o paskui reikia sudaryti pereinamąją vyriausybę, kuri parengtų laisvus rinkimus. „M. el Baradėjaus pasirodymas prieš protestuotojus yra jo mėginimas tapti svarbiausia politine opozicijos figūra. Kol kas M. el Baradėjus, iki 2009 metų gruodžio ėjęs TATENA generalinio direktoriaus pareigas, beveik nežinomas platiesiems Egipto rinkėjų sluoksniams“, – pažymi britų transliavimo agentūros BBC radijo apžvalgininkai. „Bet tas faktas, kad pirmadienį „Musulmonų brolija“ parėmė M. el Baradėjaus veiksmus, atveria jam tam tikrą politinę perspektyvą“, – pabrėžia „Sky News“. Pati „Musulmonų brolija“ kol kas nesiveržia į pirmąsias revoliucijos vedlių gretas. Apžvalgininkai mano, kad šie radikalūs islamistai laukia savo valandos.

Vakarai bijo islamistų Radikalių islamistų pergalės baiminasi ne tik Egipto prezidentas, bet ir Vakarų demokratinės šalys, kurios iki šiol rėmė H.Mubarako režimą kaip stabilumo garantą arabų pasaulyje. Jeigu valdžia „nukristų“ į „Musulmonų brolijos“ rankas, Egiptas gali tapti panašia į Iraną grėsme pasauliui, pirmiausia šalia esančiam Izraeliui. Didžiosios Britanijos premjeras Deividas Kameronas pabrėžė, kad prezidentas H.Mubarakas buvo ir yra geras Didžiosios Britanijos draugas. „Mūsų šalies santykiai su Egiptu – puikūs, – pabrėžė jis. – Mes kartu sprendžiame daug problemų, o kova su islamo ekstremizmu – ne paskutinė iš jų“. Interviu televizijos kanalui CNN Didžiosios Britanijos premjeras pasakė: „Mes remiame evoliucinį plėtros kelią, reformų realizavimą,

Neramumai Egipte persimetė į šalies kalėjimus. Į pietryčius nuo Kairo iš kalinimo vietų pabėgo apie 700 nuteistųjų. Per pabėgimą buvo nužudytas generolas, kuris vadovavo pataisos įstaigai. Dar vieną aukšto rango kariškį kaliniai pagrobė įkaitu. Į laisvę galėjo ištrūkti net apie 5 tūkst. nuteistųjų. Keliuose miestuose buvo pamėginta užimti policijos nuovadas ir perimti ginklus. Naktį į sausio 30 d. demonstrantai padegė Egipto mokesčių valdybos pastatą, įsikūrusį Kairo centre. Tarp kalinių, sugebėjusių ištrūkti į laisvę, buvo 34 „Musulmonų brolijos“ nariai. Jų organizacijos lyderiai, sulaikyti tik prasidėjus masiniams protestams gatvėse, taip pat pabėgo. Iš kalėjimo ištrūko ir aštuoni radikaliojo Palestinos judėjimo „Hamas“ nariai. Policija faktiškai nekontroliuoja padėties stambiuose miestuose, kuriuose siautėja marodieriai. Kariuomenė saugo tik svarbius vyriausybinius objektus. Kaire savanoriai susibūrė į grupes, siekdami duoti atkirtį plėšikautojams. Jie apsiginklavo peiliais ir armatūros atraižomis, kai kurie – šaunamaisiais ginklais. Pasak BBC korespondento, policijos sostinės gatvėse beveik nematyti, daugelis miestų grimzta į visišką anarchiją. Internetas buvo pagrindinė ryšio priemonė masinių vyriausybės priešininkų akcijų dalyviams. Vėliau Egipte buvo visiškai nutrauktas interneto ryšys, neveikia mobilieji telefonai. Egipto vyriausybė uždraudė Katare įsikūrusios palydovinės televizijos „Al Jazeer“ darbą. Visos valstybės evakuoja savo piliečius iš Egipto, veža namo turistus ir poilsiautojus iš kurortų. Krizė rimtai atsiliepė šalies turizmo sektoriui, daugelis istorinių įžymybių uždaryta ir saugoma kariškių, tarp jų ir Gizos piramidės. Lietuvos užsienio reikalų ministerija mūsų šalies piliečiams rekomenduoja susilaikyti nuo bet kokių kelionių į Egiptą. Nuo antradienio iš Lietuvos į šią šalį skrydžiai vykdomi tuščiais lėktuvais, kuriais turistai tik parskraidinami namo. Egipte buvo daugiau kaip 700 turistų iš Lietuvos, o jame nuolat gyvena 66 lietuviai. Kol kas jokios informacijos apie Egipte nukentėjusius Lietuvos piliečius nėra. Parengta pagal Eltą ir užsienio spaudą

2011 m. vasario 4–11 d., Nr. 5 (49)

Gimtasis kraštas

Sveikata

Imunitetą stiprina ir prieskoniai

Pajutę peršalimo simptomus žmonės ieško preparatų, kurie padėtų pasveikti ir sustiprintų organizmą. Tačiau prieš bėgant į vaistinę vertėtų prisiminti prieskonius, kurie plačiai taikomi daugelio šalių medicinoje. BAZILIKAS

Kodėl nuolat šąla kojos GK archyvo nuotrauka

Vyras skundžiasi, kad jam per karšta, o greta jo stovinti moteris dreba nuo šalčio. Naktį jis nusimeta antklodę, o ji susisuka į kamuoliuką ir bando susišildyti pėdas. Atrodo, kad moterų ir vyrų vidinis termostatas veikia skirtingai. Asta BENDORAITĖ

Sušilti padės:

Pasirodo, kad moterų ir vyrų kraujotakos sistemos skiriasi. Moteriškieji hormonai, riebalinio audinio ir raumenų išsidėstymas, lėtesnė medžiagų apykaita turi įtakos kraujotakai. Moterys jautresnės šalčiui nei vyrai. Nepadeda netgi riebalinis audinys, kuris moters kūne yra storesnis. Labiausiai nuo šalčio kenčia moterų plaštakos ir pėdos. Moters organizmas gamina mažiau šilumos, nes jo mažesnė nei vyro raumenų masė. Kad šalimas nesutrukdytų moteriai atlikti giminės tesėjos vaidmens, jos kraujotakos sistema prie temperatūros pokyčių prisitaiko. Pavyzdžiui, oro temperatūrai nukritus, kraujas iš odos suplūsta į vidaus organus. Todėl kojų ir rankų pirštai, plaštakos ir pėdos atšąla. O vyrai ne taip jautriai reaguoja į temperatūros svyravimus. Nuolat šąlančios plaštakos ir pėdos liudija apie kraujotakos sistemos pažeidimus. Tiek padidėjęs, tiek sumažėjęs kraujospūdis gali tapti nuolat šąlančių galūnių priežastimi. Pirmu atveju kraujas pernelyg vangiai, o antru – sunkiai teka kraujagyslėmis. Dažnai tokius sutrikimus galima koreguoti taisyklinga mityba, lengvu savimasažu ir specialiais fiziniais pratimais.

• pratimai, skirti širdies ir kraujagyslių sistemai treniruoti. Jie palankiai veikia kapiliarus ir sustiprina kraujo cirkuliaciją. Geriausias pratimas, medikų nuomone, yra plaukiojimas; • rankų ir kojų trynimas, kai tik pajuntate, kad jos ima šalti, • savimasažas su eteriniais aliejais ir pipirais, imbieru ar cinamonu, nes prieskoniuose esančios medžiagos išplečia kapiliarus.

Ko reikėtų griebtis? Pagrindinis nuolat šąlančių žmonių priešas – žema oro temperatūra, nerviniai krūviai ir stresai. Bet kokiu oru stenkitės tinkamai rengtis. Pakankamai šiltai, tačiau lengvai. Juk perkaitimas sutrikdo organizmo termoreguliaciją. Kai intensyviai dirbate, gerkite raminamųjų vaistažolių arbatas: valerijonų šaknų, mėtų, melisų. Tiks ir šių vaistažolių mišiniai. Būtinai pasistenkite gerai išsimiegoti. Miegas turi trukti ne mažiau kaip 8–9 valandas. • Mitybos racionas turi būti sudaromas, atsižvelgiant į organizmo poreikius. Ypač svarbu į jį įtraukti produktų, kuriuose daug medžiagų, padedančių stiprinti smulkiąsias kraujagysles (kapiliarus), ir vitaminų, stiprinančių kraujagyslių sistemą (optimalias dozes jums pasakys gydytojas). • Gydytojai pataria moterims, kurioms dažnai šąla kojos, daugiau vaikščioti.

• Dėl šaltų kojų gali kankinti nemiga, mat negalėsite lovoje atsipalaiduoti. Skamba paradoksaliai, tačiau šaltos kojų vonelės jas sušildys, nes kraujas suplūs į pėdas. Jeigu šis būdas jums atrodo ekstremalus, likus pusvalandžiui iki miego, pasidarykite kontrastines voneles. Po procedūros užsimaukite šiltas vilnones kojines. • Kartais kūno temperatūra krinta po valgio, ir pirmiausia nukenčia rankos bei kojos. Pavalgius skrandis intensyviai dirba, todėl organizmas maisto virškinimui gerinti siunčia daugiau kraujo. Todėl geriau valgyti dažnai ir po truputį. • Vangios kraujo cirkuliacijos priežastimis gali tapti ir susirgimai: diabetas, hormoniniai sutrikimai, ypač nepakankama skydliaukės veikla. Taigi, jeigu galūnių šalimas jums nebūdingas nuo jaunų dienų ir jį pradėjote jausti tiktai nuo tam tikro laiko, būtina pasitikrinti sveikatą.

Jis veikia kaip antibakterinė ir atsikosėjimą skatinanti priemonė, padeda įveikti slogą. Naudojamas nuo peršalimo, kosulio, galvos skausmo, pakilusios temperatūros, pilvo pūtimo. Jis padeda organizme palaikyti normalią vandens ir druskų apytaką, nuo kurios priklauso ne tik mūsų figūra, bet ir bendra savijauta. Alsuojant baziliko nuoviro garais palengvėja karščiuojančio ligonio būklė. Baziliko nuoviru galima skalauti perštinčią gerklę, o jo arbata su imbiero sultimis ir šaukšteliu medaus – puiki priemonė sergant sloga, karščiuojant, kenčiant nuo astmos ar bronchito. Bazilikas reguliuoja cukraus kiekį kraujyje, mažina cholesterolio lygį, jo aromatas gerina atmintį, padeda įveikti nemigą. GVAZDIKĖLIAI

Ne tik puikus prieskonis obuolių pyragui. Hipokratas buvo vienas pirmųjų gydytojų, panaudojusių gvazdikus gydymui. Jais gydoma dar ir šiandien. Medicinoje jie naudojami nuo peršalimo, kosulio, astmos, nevirškinimo, laringito, sumažėjusio kraujospūdžio, impotencijos. Gvazdikėliai pasižymi skausmus mažinančiomis ir uždegimus slopinančiomis savybėmis. Kosint rekomenduojama gerti vandenyje ar piene trumpai pavirintų 0,5 g gvazdikėlių miltelių nuovirą. Greičiau išsivaduoti nuo peršalimo padeda keli lašai gvazdikėlių aliejaus, įpilti į karštą vonią. Gvazdikėliais paskaninta arbata – puikus vaistas persišaldžius ar užsikrėtus infekcija. IMBIERAS

Ar žinote, kad: Nuo vidurių pūtimo – ne tik arbatos Pavalgius juntamas pilnumas skrandyje, pučia pilvą dėl sudirgintos skrandžio gleivinės ar padidėjusio nervingumo. Jei pilvą pučia dažnai ir dėl to blogai jaučiatės, pasikonsultuokite su šeimos gydytoju. Pilvo pūtimą mažina ramunėlių ir saldymedžių arbata. Melisų arbata gerina virškinimą (po puodelį išgerkite tris sykius per dieną). Anyžių arbata padeda, kai staiga ima pūsti pilvą.

Tradicinis vaistas nuo vidurių pūtimo – kmynų arbata. Jos per dieną patartina išgerti iki trijų stiklinių. Veiksmingi ir homeopatiniai vaistai, kuriuos individualiai parenka gydytojas homeopatas. Taip pat padeda pilvo masažas: atsigulkite ant nugaros ir 5–10 minučių delnu glostykite pilvą lėtais sukamaisiais judesiais pagal laikrodžio rodyklę. Dažnai pučia pilvą piktnaudžiaujant gazuotais gėrimais.

Baimė verčia protauti Žmogui išsigandus, išmuša šaltas prakaitas. Poodinės liaukos išskiria chemines medžiagas, kurios yra tarsi savotiškas pavojaus signalas, priverčiantis žmogų logiškiau protauti. Tai

pastebėjo amerikiečių mokslininkai, atlikę įdomų eksperimentą. Grupei žmonių buvo rodomi siaubo filmai ir karo dokumentika. Kino seanso metu mokslininkai stebėjo savanorių elgesį ir rinko prakaito pavyzdžius. Peržiūrai pasibaigus, savanorių laukė testai. Užuodę baimės kvapą, į testo klausimus teisingai atsakė 85 proc. apklaustųjų. Neutralūs kvapai nebuvo tokie efektyvūs – teisingai į testo klausimus atsakė tik 50 proc. apklaustųjų. Be to, eksperimento dalyviams buvo pasiūlyta rasti išeitį iš sveikatai ir gyvybei pavojingų situacijų. Baimės kvapas priversdavo juos būti atsargesnius ir ieškoti įvairių išsigelbėjimo būdų. GK inf.

Šio augalo poveikis žmogaus sveikatai yra toks platus, kad trumpai aprašyti yra išties sunku. Indų medicinoje šis prieskonis vadinamas „pasaulio vaistu“. Medicinoje naudojamas nuo gripo, peršalimo, nevirškinimo, galvos svaigimo, pykinimo, vidurių pūtimo, skausmų pilve, artrito, hemorojaus, galvos skausmo, širdies ligų. Šis šakninis augalas stimuliuoja visas organizmo funkcijas ir padeda kūnui greičiau pašalinti nuodingąsias medžiagas. Kas kasdien geria arbatą su imbieru, to medžiagų apykaita pagreitėja. Žmogus greitai atsigauna ir pasijunta žvalesnis. Nuo visų peršalimo ligų ir šių ligų profilaktikai veiksmingiau-

si vaistai yra imbiero šaknis, medus ir citrina. Tačiau, jeigu vartojate stiprius vaistus, su imbieru reikėtų elgtis atsargiai, nes jis turi savybę didinti arba, atvirkščiai, mažinti kai kurių vaistų poveikį. CINAMONAS

Tai puiki prakaitavimą skatinanti ir atsikosėjimą lengvinanti priemonė, naudojama esant peršalimui ir gripui. Medicinoje, ypač pastaruoju metu, plačiai naudojamas nuo pykinimo, vidurių pūtimo, žarnyno infekcijų, gerklės uždegimo, užkimimo, be to, spaudimui mažinti ir cukraus kiekiui kraujyje mažinti gydant diabetą. Vartojant pusę šaukštelio cinamono, veiksmingiau pasisavinamas cukrus. Dėl šių savybių cinamonas – nepakeičiamas pagalbininkas tiems, kurie yra priversti laikytis dietos. Cinamonas – šildantis prieskonis, dėl to jo savybės gerinti kraujotaką, kelti spaudimą, sušildyti kūną, spartinti sveikimą po bet kurios ligos yra ypač vertinamos. Jis skatina šlapimo išsiskyrimą, valo nuodus, ramina nervų sistemą, slopina kosulį, gydo peršalimo ligas, sušildo šąlančias galūnes. Norintiesiems išsigydyti peršalimo ligas, 3 dienas patariama vartoti 1 valgomąjį šaukštą šilto medaus su ketvirtadaliu arbatinio šaukštelio cinamono miltelių. KARDAMONAS

Viena geriausių priemonių virškinimui gerinti. Šis trečias pagal brangumą pasaulio prieskonis viduramžiais Europoje buvo pardavinėjamas tik vaistinėse kaip be galo brangus vaistas. Medicinoje naudojamas esant virškinimo trakto susirgimams, peršalimui, kosuliui, bronchitui, astmai. Kardamonas gerina kraujo apytaką, virškinimą, mažina vidurių pūtimą, padeda išvengti žarnyno negalavimų, skatina medžiagų ir hormonų apykaitą, širdies veiklą. Jis rekomenduojamas kaip atminties gerinimo priemonė. Šį prieskonį patariama naudoti maisto ruošoje, nes jis pašalina iš organizmo nuodingas medžiagas, valo organizmą, be to, veikia kaip stiprus afrodiziakas, gerina nuotaiką, mažina stresą, nervingumą. Kardamonas šalina iš organizmo gleives, dėl to yra vartojamas gydant astmą, bronchitą, peršalus ir kosint. Tai tik keletas puikiausių prieskonių, kuriuos galima rasti mūsų virtuvių spintelėse. Gamta yra unikali, tad ne tik indiški prieskoniai, bet ir krapai, petražolės, kmynai taip pat veiksmingai gydo. Taigi apsidairykime aplink! Parengė Inga Ūsytė

10 Lietuvos pilys ir dvarai atsiveria visuomenei Gimtasis kraštas

2011 m. vasario 4–11 d., Nr. 5 (49)

Mūsų paveldas

Naujos eros pradžia buvo pavadintas Tuskulėnų dvare įvykęs Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos narių renginys „Atstatome dvarus ir atgaiviname senąsias Lietuvos pilių ir dvarų kultūrines tradicijas“.

Pilių ir dvarų asociacijos aktyvistai Arūnas Svitojus ir Dalia Gruodienė.

Lilija VALATKIENĖ Susitikime dalyvavę dvarų savininkai, kultūros ministras Arūnas Gelūnas, Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė ir Valstybinio turizmo departamento direktorė Raimonda Balnienė ieškojo bendradarbiavimo kelių.

Kultūros ir istorijos traukos centrai „Dvarai yra svarbūs ne tik savo istorija. Mes kviečiame Lietuvos žmones apsilankyti, susipažinti ir pajusti anų laikų dvasią. Norime atkurti pilių ir dvarų didybę, kad čia vėl grįžtų kultūrinis gyvenimas ir šie objektai taptų tikru traukos centru, istorija, kultūra bei menu besidomintiems žmonėms“, – teigė Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos prezidentas, Saldutiškio dvaro savininkas Arūnas Svitojus. Prieš penketą metų įsikūrusi Lietuvos pilių ir dvarų asociacija vienija 40 narių. Paveldo puoselėtojai planuoja suvienyti privačių ir valstybės objektų veiklą, organizuoti bendrus renginius, koncertus, menininkų plenerus, atgaivinti mecenavimo kultūrą – tai, kas vykdavo dvaruose ir pilyse jų klestėjimo laikais. „Mums labai svarbu visiems susivienyti ir paneigti nusistatymą bei neigiamą požiūrį į žmones, kurie ėmė atkurti dvarus neva pasipelnymo tikslais, – kalbėjo Bikuškio dvaro savininkė Dalia Gruodienė. – Mes jau nebeatgau-

sime to, ką investavome. Bet ne tai svarbiausia. Norisi, kad dvarai susigrąžintų ne tik savo tikrąjį veidą, bet ir dvasią. Kad mūsų visų vaikai ir anūkai galėtų jais gėrėtis ir toliau puoselėti dvarų tradicijas, kad šie taptų tikrais kultūros židiniais, skirtais visiems Lietuvos žmonėms.“

Atvyko smalsumo genamas Į konferenciją atvykęs kultūros ministras A.Gelūnas sakė, kad norėjo susipažinti su dvarų savininkais, išgirsti jų pasiekimus ir godas. „Atvykau čia kaip pilietis, gena-

mas smalsumo, kuriam rūpi mūsų šalies istorinė praeitis ir jos aktualizavimas šiandien. Žinau, kad dvaruose verda labai aktyvi veikla. Simpoziumai, seminarai, koncertai, plenerai kiekvienais metais suteikia galimybę menininkams ir visuomenei išlįsti iš savo daugiabučių, iš miesto erdvės patekti į unikalią architektūros ir istorijos simbiozę“, – sakė ministras. Jo nuomone, Lietuvos žiniasklaida daugiau akcentuoja niūrius dvarų aspektus. „Matome įgriuvusius stogus, perkrypusias sienas, vandalų nuniokotus pastatus. Per daug susitelkiama į pesimistinį, niūrų gyvenimo aspektą. Tai tiesa, nuo kurios nepabėgsi, tačiau yra daugybė gerų pavyzdžių, kurie lieka „už kardo“. Lietuvos paveldas yra didžiulis – 16 tūkstančių įvairios istorinės ir kultūrinės svarbos paveldo objektų. Tačiau mūsų valstybė per jauna, kad galėtų užsikrauti tokią naštą ir adekvačiai sutelkti dėmesį į visus istorinius niuansus, paveldosaugos reikalavimus, atkuriant visą architektūrinį mūsų šalies pilių ir dvarų paveldą. Lietuvoje kai kurie verslai yra ne taip išplėtoti, kaip senose Vakarų Europos valstybėse“, – pripažino A.Gelūnas.

Garsios didikų Grotusų giminės palikuonė, Gedučių dvaro savininkė M.Čiurlienė.

kultūros paveldui, jog jis sugrįžtų į mūsų gyvenimą daug didesniu mastu, negu šiandien galime pasigirti“, – sakė ministras, tikėdamas ateityje atrasti produktyvesnį bendradarbiavimą, ir pažadėjo įtikinti kitus Vyriausybės vyrus bei moteris, kurie organizuoja visą kultūrinę ir ūkinę veiklą. Kultūros paminklų apsaugos departamento vadovė D.Varnaitė supažindino su ﬁnansinėmis galimybėmis, resursais, leidžiančiais įgyvendinti dvarininkų tikslus. Ne paslaptis, kad norint gauti kompensaciją reikėjo pristatyti kelis kilogramus dokumentų.

„Prieš porą metų paraiškos formos buvo supaprastintos, tapo aiškios. Dabar reikia sąmatos ir nuosavybės dokumentų. Praktiškai reikalaujame tik to, ko mes departamente neturime“, – paaiškino D.Varnaitė ir priminė, kad biudžetas sumažėjęs, kompensavimui taip pat skiriama mažiau pinigų. Valstybinio turizmo departamento direktorė R.Balnienė viltingai pasidžiaugė, kad Lietuvos dvarai ir pilys gali tapti puikiausiais ne tik vietinio, bet ir atvykstamojo, kultūrinio turizmo objektais. Todėl sveikintina asociacijos iniciatyva susijungti ir drauge siūlyti ne tik žygius po atstatytus, atgaivintus dvarus ir pilis, bet ir atgaivinti senąsias tradicijas juose, kad turistai ir Lietuvos visuomenė galėtų tikrai pajusti, jog lankosi paveldo kultūros židinyje. yj

Kas gali gauti kompensaciją? Kompensacijos pagal dabar galiojantį nekilnojamojo turto apsaugos įstatymą gali būti išmokamos už tyrimus, avarinės grėsmės pašalinimą, pastatų konservavimą, restauravimą ir visų išvardytų darbų projektų parengimą. Kompensacijos galimybė numatyta privačių dvarų ir kitų paveldo objektų savininkams. Jie turi būti valstybės saugomi ir prieinami visuomenei.

Svajoti reikia atsargiai Pasak A.Gelūno, valstybėje, kuri dabar išgyvena dramatišką būklę, kur ﬁnansų ministrė nuolat moko ﬁnansinės drausmės, svajoti reikia atsargiai. „Kultūros ministerijos užduotis – atrasti finansavimo formą, įtikinti Europos Sąjungos paramos rengėjus, kad kultūrinės lėšos būtų skirtos ne tik keliams, ūkiui, Kultūros ministras A.Gelūnas ir Kultūros paveldo departamento direktorė technikai, bet ir šalį puošiančiam D.Varnaitė susidomėję skaitė „Gimtąjį kraštą“.

Lietuvos pilių ir dvarų asociacija susikūrė prieš 5 metus. Šiandien joje – 40 narių, kurie rūpinasi paveldo objektų išsaugojimu, tęsia senąsias dvarų tradicijas, puoselėja dvarų kultūrą Lietuvoje, rengia juose parodas ir koncertus, priima turistus. Lietuvos dvarų savininkams, paveldo puoselėtojams buvo surengta ekskursija po Tuskulėnų dvarą ir parką.

Autorės nuotraukos

2011 m. vasario 4–11 d., Nr. 5 (49)

Gimtasis kraštas

Jaukūs namai

Paslaptinga Rytų šiluma ir spalvos

tūroje yra savita gyvenamoji aplinka ir terpė, kuri formavosi tūkstantmečius.“ A.Vydžius prisimena, kad jam yra tekę ir taisyti neva rytietišką interjerą. „Galiausiai žmogus pamato, kad gyvens kinų restorane. Pradeda ieškoti išeities, nes gaila išmesti brangiai pirktus daiktus. Pavyzdžiui, „Domus galerijoje“ didelė gerų baldų, interjero detalių įvairovė. Reikėtų rinktis tikrus, autentiškus daiktus, nes iš imitacijų galima sukurti tik kino studijos dekoraciją“, – įsitikinęs architektas.

Jaukių namų spalvos

Rytietiškas minimalizmas – nauja sąvoka. Tačiau principas yra laiko patikrintas – sukurti atmosferą, aplinką, kuri spinduliuoja džiugesį.

Lietuvių žvilgsniai krypsta į Rytus. Jie nori pabusti kambaryje, kurį užlieja kylančios saulės spinduliai. Lota BALSYTĖ Kodėl populiarėja Rytų šalių motyvai šiuolaikiniame interjere? Dėl stulbinamos prabangos ar mums, europiečiams, mažai pažįstamos kultūros, mistikos? Sostinės baldų ir namų interjero centras „Domus galerija“, surengęs „Namų harmonijos“ dieną, bandė ieškoti rakto į rytietiškos paslapties skrynelę ir prisiliesti prie fengšui filosofijos.

Interjero dizainerė Šarūnė Šaltenė tvirtai teigė, kad namai – mūsų tvirtovė. „Tik tie, kurie myli ir mėgsta Rytų kraštus, gali juos įsileisti pro duris. Dizaineris, kuriantis rytietišką interjerą, privalo neper-

Drabužių dizainerė Julija Žilėnienė.

Interjero dizainerė Šarūnė Šaltenė.

tojų, parnešusių ją kaip imperinės galybės simbolį iš tolimų kraštų. Ir tai tapo madinga. Nugalėtojai atsiveždavo originalius daiktus, kūrė stilingai, remdamiesi Rytų ﬁlosoﬁja. „Deja, šiandien daugelis

magiškos galios“, – ironiškai pastebėjo architektas A.Vydžius. Viktorijos laikų interjerų kūrimo atgarsius pajutome tik dabar, nes kiekvienas, pabuvęs savaitę Rytuose, tampa specialistu ir nori sukurti rytietišką kampelį savo namuose. „Gerai, jei tai daro profesionaliai, – sakė A.Vydžius. – O jei kuriama labai fragmentiškai, neturint sistemos,

Spalvos kelia nuotaiką Baltai pilki lietuviškos žiemos tonai slegia, tačiau ilgėjanti diena teikia optimizmo. O kad greičiau sulauktume saulėto pavasario, pats metas prisiliesti prie ryškių spalvų, ornamentų, raštų. Spalvinga aplinka įkvepia naujiems darbams, kelia nuotaiką. Architektui Romui Pakėnui Rytai asocijuojasi su tekančia saule, egzotika ir pasakomis. Kai žmogus įsileidžia Rytus į savo namus, atsiranda naujos neuronų jungtys, padedančios suvokti begalinę spalvų ir formų įvairovę. „Ornamentas visur – nuo gimimo iki mirties. Svarbu ne tai, kokie motyvai vyrauja žmogaus sąmonėje. Baisiausia, kai nėra poreikio grožiui. Dėl skonio ginčijamasi, – įsitikinęs R.Pakėnas. – Pasaulis kalba skirtingomis kalbomis, tačiau bendražmogiški dalykai suprantami visiems: rytietiškas ar vakarietiškas interjeras – tai tiesiog skirtingos vienos paletės spalvos!“

sistengti ir nebandyti į jį sudėti visų Rytų, o žmonės, pasirinkę šį stilių, – jį mėgti. Interjero svarbu neperkrauti, gali egzistuoti daugiausia 3–4 stiprios detalės, išlikti švarios linijos, erdvė ir šviesa“, – patarė pašnekovė.

Apsimesti rytiečiais nepavyks Pasak architekto Audronio Vydžiaus, Rytų tendencija europietiškame interjere atsirado iš užkariau-

Rytus suvokia kaip gausybę stiklo karoliukų, smilkalų, suvenyrų... Tai tik bandymas save apgauti. Taip pat atsitinka, kai žmogus pasikabina japoniškų hieroglifų paveikslą, kuriame parašyta „Aš esu kvailys“, ir rodydamas draugams sako, kad jis puikiai veikia, nes turi

tikslo, simbolika išsikreipia. Kartais stengiamės būti rytietiškesni už pačius rytiečius. Apsimesti rytiečiais mums nepavyks. Kiekvienoje kul-

Rytietiški interjerai žavi žinomą drabužių dizainerę Juliją Žilėnienę. „Arabų kultūra yra nuostabi. Jie sugeba sukurti atmosferą, aplinką, kuri spinduliuoja džiugesį. Rytų šalys ir tradicijos man yra paslaptis, – prisipažino Julija. – Visa, kas paslaptinga, traukia.“ Ieškodama savo stiliaus ar norėdama pasisemti įkvėpimo, dizainerė prisimena arabiško interjero derinius. Ypač daug tokių pavyzdžių galima rasti Maroke ir Tunise, kur susipina dvi kultūros – arabiška ir europietiška. Arabiškoji kūrėją veikia stipriau. „Trejus metus skraidžiau dirbti į Maroką. Ten interjerai – fantastiški! Didžiausią įtaką turi prancūzų stilius, bet teko matyti italų ir arabų, skandinavų ir arabų interjerų derinius. Pastebėjau, kad senojoje lietuvių tekstilėje, audinių raštuose yra daug panašumų į arabiškus“, – sakė dizainerė. Į klausimą, kodėl domina rytietiškas interjeras, Julija atsakė paprastai – nežinau! „Mane domina viskas, kas sukasi aplink žmogų. Esu gyvenimo stiliaus mylėtoja. Man įdomu, kodėl žmonės rengiasi taip, o ne kitaip. Įdomu, kuo gyvena, ką valgo. Rytiečiai kitaip suvokia, kokios spalvos turi supti žmogų. Jei nori šiandien rengtis purpuriniais drabužiais, tai taip ir daryk“, – ragino dizainerė. Toks Julijos ir kitų dizainerių rytietiško stiliaus, namų suvokimas. Bet kiekvienas jį turi savitą, tad interjero dizaineriai „Namų harmonijos“ dieną „Domus Galerijoje“ pristatė naujas penkias namų interjero ekspozicijas pagal fengšui ﬁlosoﬁją ir Rytų estetiką.

Namai su saiku Interjero dizaineriai ir architektai skatina santūrius mūsų būstus praskaidrinti ryškiais motyvais ir sako, kad niekada nestokos patarimų, patars, kaip įsileisti mistišką ir paslaptingą Rytų dvasią į savo namus ir gyvenimą kartu su džiugesiu ir optimistiška viltimi.

Spalvinga aplinka įkvepia naujiems darbams, kelia nuotaiką.

Rytietiškas ar vakarietiškas interjeras – tai tiesiog skirtingos vienos paletės spalvos! GK archyvo nuotraukos

12 Gamta dosni visiems, tik jos dovanomis ne visi pasinaudoja Gimtasis kraštas

Neparadinė Lietuva

2011 m. vasario 4–11 d., Nr. 5 (49)

Vetusta PRIŠMANTIENĖ,

dinių Jurbarko K.Glinskio liaudies teatro aktorių. Vaidinti, kaip ir piešti, pradėjo nuo mažų dienų. Menininkė turi dar vieną, netradicinį pomėgį – ištisus metus maudosi atviruose vandens telkiniuose. Iš kur tiek energijos? „Žmogus pats nežino savo galimybių. Mums dovanota daug talentų, tik dažnai jie lieka neišryškinti dėl mūsų pačių nepasitikėjimo savimi. O gyvenimas rodo, kad įgyvendinti savo svajones, realizuoti galimybes niekada nevėlu“, – sako garbaus amžiaus moteris.

Regina KLIUKIENĖ

Tradiciją perėmė iš senelio

J.Videika pernai Veisiejuose įvykusiame respublikiniame skulptūrų, vaizduojančių šv. Jurgį, konkurse pripažintas geriausiu šv. Jurgio drožėju. Mezgėjos ir tapytojos Laimutės Juzikėnaitės-Ašmonaitienės spalvingi paveikslai žiūrovus žavėjo Lietuvos tūkstantmečiui paminėti Vilniuje surengtoje šalies tautodailininkų šventėje. Šiemet abiejų menininkų darbai pelnė laurus ką tik Rokiškyje pasibaigusioje respublikinėje tautodailininkų parodoje.

Medžio drožėjas J.Videika į Jurbarką atvyko prieš keletą metų. Jo gimtinė – smėlėtoji Dzūkija, Alytaus rajonui priklausantis Makniūnų kaimas. Juozas iki šiol kalba gražia dzūkiška šnekta. Pirmieji drožiniai buvo paprasčiausi šaukštai. Paklaustas, iš ko perėmė šią tradiciją, šyptelėjo, kad senelis darė ąžuolines statines, siuvo batus. Juozas pats pasidarė kaltus, pasigamino skiedrų drožimo aparatą ir pradėjo savo darbais stebinti aplinkinius. J.Videika drožia nuo 1987 metų. Drožybai naudoja ąžuolą, klevą, gluosnį. Skulptoriaus rankose jie virsta įvairiais personažais. Iš metalo meistras gamina saulutes, kitus puošybos elementus.

Geriausių šalies tautodailininkų gretose – du kūrėjai iš Jurbarko krašto. Tai tapytoja, mezgėja Laimutė Juzikėnaitė-Ašmonaitienė ir medžio drožėjas Juozas Videika.

Gamta prašosi teptuko „Moterys, būkime jaunos širdimi, ir gyvenimas bus gražesnis!“ – sako L.Juzikėnaitė-Ašmonaitienė, kuri netrukus švęs 75 metų jubiliejų. Žmonės stebisi jos sugebėjimu kurti tokias grožybes. Kai pripažintos tautodailininkės klausia apie polinkį menui, ji tvirtina neturinti jokių išskirtinių gabumų, kurių nebūtų apdovanotas kiekvienas žmogus. Anot jos, negali nejausti aplinkos, kurioje augi ir gyveni. „Gamta pati prašosi teptuko. O žmogus joje nenori atrodyti blankus: štai jis ir ieško,

Puošia bažnyčias, šventorius Juozas Videika respublikiniame šv. Jurgio drožėjų konkurse pripažintas geriausiu meistru.

mo ir kantrybės reikalauja menininkės pasirinkta tapymo technika. Tą, anot jos pačios, „nesumeluotą gamtos grožį“ liudija kiekvienas teptuku padėtas mažiausias taškelis, o švelnias pastelines spalvas, atrodo, ji regi ne tik akimis, bet ir meilės savo gimtajam kraštui kupina širdimi. „Žmogus – gamtos vaikas. Kiekviename mūsų slepiasi daugybė talentų, tik reikia padėti jiems atsiskleisti, juos tobulinti“, – tikina moteris.

Pirmieji patarimai

Menininkės sukurtos riešinės keliauja iš parodos į parodą.

kaip gražiau, įspūdingiau papuošti save“, – rodo naujai numegztas, spalvotais karoliukais įmantriai papuoštas moteriškas riešines Laimutė. Ir čia pat didžiuodamasi pamini, kokios iškilios mūsų šalies ir iš užsienio atvykusios moterys jomis pasipuošė. Įsižiūrėjus į jos kūrinius, nesunku suvokti, kokio talento, kruopštu-

Pirmuosius talento ugdytojus Laima mini savo tėvus, nors šie su menu nieko bendro neturėjo. „Parodžiusi tėveliui savo piešinius, sulaukdavau pastabų. Tačiau pastabos įstrigdavo, stengdavausi viską ištaisyti taip, kaip buvo patarta, ir kiekvienu atveju patirdavau džiaugsmą pamačiusi, kad darbelis tapo gražesnis, patrauklesnis. O mokykloje man puikus patarėjas buvo piešimo mokytojas, kuris vėliau primygtinai ragino studijuoti dailę. Tačiau pasirinkau profesiją, kuri nieko bendro neturi su menu. Žengti tuo be galo viliojančiu keliu man neužteko drąsos“, – pasakoja L.Juzikėnaitė-Ašmonaitienė. Kauno medicinos mokykloje ji įgijo felčerės diplomą ir 33 metus dirbo medikės darbą gimtajame Jurbarke. Ne veltui sakoma, kad gyvybingas daigelis net pro akmenį prasikala. Potraukis į meną, troškimas skiepyti jį moksleiviams anuomet Laimą nuvedė vadovauti dailės būreliui.

Drožėjo J.Videikos darbuose dažniausiai atsispindi kaimo žmonių gyvenimas.

Menininkės mėgstamas tapymo objektas – gamta. Tapybos technika – sausa akvarelė. Tačiau moterį taip pat vilioja šalies istorija, apgaubta praeities paslaptimis, todėl ir piešia piliakalnius bei pilis. „Noriu, kad jie liktų mūsų palikuo-

nių atmintyje net tada, kai laikas juos sunaikins, – sako tautodailininkė, ne vieną dešimtmetį savo darbais papildanti šalies meno kūrėjų metraštį. L.Juzikėnaitė-Ašmonaitienė patraukliomis iliustracijomis puošia poezijos rinkinius, yra viena pagrin-

Nors J.Videikos drožimo stažas nėra didelis, pasiekimų jam galėtų pavydėti ne vienas tautodailininkas. Respublikinėje Liongino Šepkos parodoje Rokiškyje – rimtas įvertinimas medžio drožėjui. Jis pelnė laureato vardą, buvo įvertintas ir už profesionalumą. Dar po dvejų metų regioninėse tautodailės „Aukso vainiko“ ir „Geriausiojo liaudies meistro“ parodose Jurbarke buvo pripažintas geriausiu. Tauragės apskričiai atstovavo respublikinėje parodoje Marijampolėje. Daug kartų aukščiausias vietas pelnė Dzūkijos regioninėse tautodailės parodose. Įsimintinas ir pernai pavasarį Veisiejuose įvykęs respublikinis skulptūrų, vaizduojančių šv. Jurgį, konkursas, kuriame jis tapo geriausiu šv. Jurgio drožėju. Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčios šventorių nuo 2007 metų puošia šventovės 100-mečio jubiliejui pastatytas ir per šv. Roko atlaidus pašventintas J.Videikos sukurtas ąžuolo kryžius.

Tautodailininkę Laimutę Juzikėnaitę-Ašmonaitienę (centre) sveikina Jurbarko kultūros darbuotojos. Dalios Jaramavičienės, Daivos Bartkienės nuotraukos

2011 m. vasario 4–11 d., Nr. 5 (49)

Gimtasis kraštas

Stilius

Pakilimų ir depresijų atspindžiai siuvinėtą biseriu pagal art deco dailininkų parengtus simetriškų formų, grakščiai plaukiančių linijų ir stilizuotų gėlių piešinius. Kas turėjo, puošėsi sodrių spalvų brangakmeniais. Kas gyveno kukliau – linksmais bižuterijos blizgučiais. Žvilgančių moterų buvo neįmanoma nepastebėti šokių aikštelių prieblandoje. Ryškus grimas kūrė geidžiamos ir kiek pavojingos vamp moters tipą, susiformavusį Holivudo nebyliojo kino prieglobstyje. Šį įvaizdį stiprino aprangos aksesuarai – ilgi perlų vėriniai, diademos, segės, įvairiausių spalvų šilkinės kojinės, stručių plunksnų boa, mažutės kepuraitės ir atvira avalynė.

Mada – krizės veidrodis

Mados istorikas ir kolekcininkas Aleksandras Vasiljevas ir Lietuvos dailės muziejaus vadovas Romualdas Budrys.

Sostinės Taikomosios dailės muziejuje atidaryta mados paroda „Art deco stilius (1918–1939)“. Unikalių drabužių, aksesuarų, fotografijų ir tapybos darbų parodą Lietuvai dovanojo Paryžiuje gyvenantis garsus mados istorikas ir kolekcininkas Aleksandras Vasiljevas. Lota BALSYTĖ Parodas lankantys lietuviai A.Vasiljevą pažino 2009-ųjų rudenį, kai Vilniuje, Radvilų rūmuose, kartu su Lietuvos dailės muziejumi surengė parodą „Karalienės Viktorijos laikų mada“. Šį kartą menininkas atvėrė duris į dviejų dešimtmečių mados istorijos laikotarpį – išradingą, kūrybingą meno stilių art deco.

įprastas, per juosmenį suspaustas ﬁgūros vaizdas. Viena pirmų naujovių mados srityje buvo tiesaus drabužio silueto atsiradimas. Juokaudami sakytume, kad trečias dešimtmetis taupė medžiagas. Pratrūkęs noras apsinuoginti neturi analogų mados istorijoje. Nuogos rankos, atviri pečiai ir vos pridengta nugara – štai pagrindiniai art deco stiliaus bruožai pirmuoju jo raidos periodu“, – pasakojo A.Vasiljevas.

Apranga tampa konkurencijos įrankiu

Kuriamas geidžiamos moters įvaizdis

Parodoje eksponuojama 80 art deco stiliaus suknelių, daugiau kaip 200 aksesuarų, fotograﬁjų ir tapybos darbų. Ekspozicija į Vilnių atkeliavo iš Rygos dekoratyvinio meno ir dizaino muziejaus, o rudenį bus eksponuojama Venecijoje. Galite įsivaizduoti, kaip art deco stiliaus dešimtmetis pakeitė ne tik architektūrą, interjero apdailą, taikomąją dailę, bet drabužius, ypač moterų. Juk moterų mada visais laikais žengė priešakyje, atspindėjo istorinių laikotarpių pakilimus ir nuopuolius. „Per karą daug vyrų žuvo, todėl moterų aprangos mada tapo tarpusavio konkurencijos įrankiu. Moteriai išsivadavus iš korsetų pasikeitė

1925 m. suknelės jau vos siekė kelius, o įsisiūbavusi veikla šokių sa-

Art deco lūžio momentas sutapo su 1929-ųjų rudenį Niujorko bankuose kilusia finansų krize. Perkamoji galia menko, biseriu siuvinėtos prabangios suknelės staiga tapo niekam nebeįdomios. Moterys prisiminė turinčios taliją, kurią vėl panoro išryškinti. Drabužiai pailgėjo, spalvos medžiagų, iš kurių imta siūti sukneles ir kostiumus, patamsėjo, suvienodėjo. Madai įtakos turėjo ir nespalvotas kinas – tapo madinga rengtis juodos ir baltos spalvų drabužiais. Po truputį art deco ėmė keisti savo, jau nebe klestinčio, veidą, o naujas moters įvaizdis nė kiek nebepriminė seksualiosios vamp. Atrodo, kad ketvirto dešimtmečio moters aprangos stilius buvo maitinamas prieškario totalitarizmo idėjų, artimų Hitlerio, Stalino, Franko, Musolinio estetikai ir politikų norams matyti šalia visuomeniškai aktyvią moterį, partijos draugę ir motiną.

Siurrealistiniai polinkiai

lėse su orkestrais, grojančiais regtaimą, fokstroto ir čarlstono muziką, įvedė į madą lengvą šilkinį apdarą,

Tačiau užgožti kūrybingą paryžiečių dizainerių energiją nebuvo paprasta. Klasikinių linijų modeliai, angliškai vadinami glamour, išryškino tai, kas gražu, patrauklu, ir slepia nedidelius trūkumus.

Mada jautriai reagavo į politikos ir ekonomikos pokyčius. Lilijos Valatkienės nuotraukos

Grožio etalonu tapo amerikiečių kino žvaigždė švedė Greta Garbo. Moterys, bandydamos ją sekti, prisiklijuodavo dirbtines blakstienas, pakeldavo ir paryškindavo pečių liniją petukais. Ketvirto dešimtmečio pradžioje vyravęs drabužių siluetas akcentavo krūtinę, klubus ir kilstelėtą juosmens liniją. Siuvėjai naudojo įstri-

žą kirpimą, kurį sugalvojo šaunioji Madeleine Vionet, o madingų idėjų skleidėja tampa italė Elsa Skiapareli, kurios meniniai siurrealistiniai polinkiai ir mėgstama violetinė fuksijų spalva vedė paskui save visą ketvirto dešimtmečio antros pusės Paryžiaus madą. Paroda Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3A, Vilnius) veiks iki rugpjūčio 20 d.

Gimtasis kraštas

2011 m. vasario 4–11 d., Nr. 5 (49)

Laisvalaikis

Horoskopai E

(vasario 7–13 d.)

Avinai kitą savaitę turėtų skirti tik sau. Reikia atgauti jėgas, prarastas kovoje dėl vietos po saule. Poilsis namuose šalia mylimų žmonių padės nusiraminti ir pasisemti energijos dideliems žygiams, kurie jūsų laukia.

Jaučiams seksis darbas, susijęs su planavimu. Padidėjęs aktyvumas padės atsiskleisti jūsų asmenybei, sustiprinti pozicijas visuomenėje. Artimiausios dienos tinka susitikimams su artimaisiais. Pasistenkite bendrauti nuoširdžiai. Artimieji šito nepamirš, o jų parama jums suteiks papildomų jėgų.

Liūtai drąsiai gali tikėtis draugų ir

artimųjų pagalbos. Jūsų laukia malonios staigmenos ir netikėti susitikimai. Profesinėje veikloje jus lydės sėkmė. Laikotarpis tinka pozicijoms tarnyboje stiprinti. Būkite iniciatyvūs ir atkaklūs. Vertėtų pagalvoti apie atidėto projekto realizavimą.

JMergelės

kitą savaitę galės pajusti neseniai atlikto didelio darbo rezultatus. Jūsų sėkmė – geriausias įrodymas, kad ryžtas ir atkaklumas padeda išspręsti bet kokius uždavinius. Nusiteikite gauti ir dovanoti dovanas.

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 19 p., atsakymai: Vertikaliai: Vokė. Daug. Ūkas. Pynė. Opozicija. Kame. „Niva“. Boba. Ledi. Gija. Pano. Dora. Lokys. Senės. Reta. Aknė. Ilas. Sora. „Sanitas“. Bajanas. Bebrai. Korida. Min. Sukim. Vorai. Hera. Guma. Horizontaliai: Puota. Kuna. „Sony“. Nuo. Bagis. Dėdė. Decibelas. Ligom. Parodija. Nerija. Akin. Skylė. Nota. Bonsas. Begonija. Kamarė. Greit. Rina. Hugo. Niekur. Šilas. Dama. Rima. Slamai. Skaičiais pažymėtuose langeliuose: TIGRIUKAS.

Pasijuokime

(Užs. 4)

Viršininkas klausia pavaldinio: – Ką jūs čia veikiate? – Vykdau jūsų paliepimą. – Bet aš nieko neliepiau. – O aš nieko ir nedarau. •••

Petriukas klausia draugo Jonuko: – Tai tu man sakei, kad braškės raudonos ir taškuotos? – Taip. O ką? – Per tave aš prisivalgiau boružių! (Užs. 13)

•••

– Esu įsitikinusi, – tarė žmona kandidatui į deputatus, – kad už tave balsuos visi dori žmonės. – Menka paguoda, – atsakė šis. – Reikia, kad balsuotų dauguma... •••

Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad jį išvargino prezidentavimas. Artimiausiu metu bus surengtas karūnavimas. (Užs. 2)

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Skorpionams savaitė žada teigiamas tendencijas daugelyje kasdienio gyvenimo sferų. Tik būkite atsargūs ir apdairūs. Visi sumanymai, susiję su moksline ir konsultacine veikla, bus sėkmingi. Santykiuose su artimaisiais elkitės santūriai, pasistenkite atidžiai išklausyti tai, kas jums sakoma.

H I

Galvosūkio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 18 p., atsakymai: Vertikaliai: 1. Gervė. 2. Kaliausė. 3. Šakės. 4. Drevė. 5. Kirtimas. 6. Diena. 10. Užlos. 11. Gidas. 15. Soboras. 16. Metalas. 17. Padažas. 18. Pluta. 20. Tarka. 25. Kaubojus. 27. Balandis. 28. Votis. 29. Skola. 32. Nulis. 33. Usnis. 34. Opera. 35. Antis. Horizontaliai: 7. Melas. 8. Taurė. 9. Rikis. 12. Žvaigždė. 13. Vaistinė. 14. Lubos. 17. Palmė. 19. Sonetas. 21. Alpės. 22. Estai. 23. Bokalas. 24. Etika. 26. Abaka. 28. Vanagas. 30. Šukos. 31. Skylė. 36. Autorius. 37. Peleninė. 38. Midus. 39. Siera. 40. Pilis. Skaičiais pažymėtuose langeliuose: KALAKUTAS.

Vėžiai visą savaitę bus labai darbingi ir išradingi. Vis dėlto nereikėtų pervargti. Darbe taip pat reikėtų būti atsargiems, nes jūsų nestandartinis požiūris gali sukelti vyresnybės nepasitenkinimą arba kolegų susierzinimą. Verslininkai turėtų vengti dalykinių kontaktų su dabartiniais partneriais.

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 18 p., atsakymai: Vertikaliai: Pavara. Vagis. Mimoza. Kusai. „Metai“. Kanai. Ralys. „Snoras“. Baltam. Gili. Oka. Era. Asansolis. Nuobara. Amakosai. Nes. Vagile. Asamas. Sm. Horizontaliai: „Arvi“. Utena. Margo. Amas. Asaba. Raizginiai. Balsai. „ANSA“. Loreta. Ikaras. Jonava. Asama. Bekas. Pasoga. SIM. Pasala. Miestelis. Skaičiais pažymėtuose langeliuose: GITARISTAS.

Svarstyklės turės puikią galimybę palypėti karjeros laiptais ir atskleisti savo sugebėjimus įvairiose srityse. Kitą savaitę sėkmingai tvarkysite visus reikalus. Tvirtai ženkite pasirinkta kryptimi, tuomet jums pavyks įgyvendinti savo didžiausią svajonę.

Dvyniams seksis ieškoti papildomų pajamų šaltinių. Visą ateinančią savaitę jus lydės finansinė sėkmė. Tai ypač svarbu verslininkams, nes dabar geležis karšta kaip niekada ir pats metas ją kalti. Vis dėlto reikėtų susilaikyti nuo neapgalvotų išlaidų, bent jau artimiausiomis dienomis.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Šauliai kitą savaitę sėkmingai tvarkys visus buitinius reikalus. Netaupykite pirkdami daiktus – šeimos lizdo jaukumas svarbiau už pinigus. Šilta atmosfera namuose teigiamai veikia asmeninius santykius – jūs įveiksite nesutarimus su partneriu, jei jų buvo pastaruoju metu. Ožiaragiai vėl gali susidurti su kliūtimis gyvenimo kelyje, kurias jie ignoravo praeityje. Neišspręsti klausimai jums taps našta, trukdančia žengti į priekį. Jums tikrai padės artimas žmogus, kuris visada pasiregęs patarti ir paremti.

Vandeniai turės kaip reikiant padirbėti, kad atliktų ypatingą vyresnybės įpareigojimą. Sėkmingas šio klausimo sprendimas padidins jūsų autoritetą aplinkinių akyse. Galite gauti dar kelias atsakingas užduotis. Santykiai su mylimais žmonėmis bus itin nuoširdūs.

Žuvys visą savaitę spręs klausimus, kaip pagerinti finansinę padėtį, kuri pablogės dėl netikėtų, bet malonių pirkinių. Čia pirmiausia turimi omenyje tie, kurie dar nespėjo įsigyti nuosavo būsto. Galite pasiūlyti mylimam žmogui kartu žengti gyvenimo keliu – Triušio metai tam bus palankūs.

2011 m. vasario 4–11 d., Nr. 5 (49)

Žemiškų džiaugsmų metai

Triukšmingais masiniais karnavalais ir fejerverkais kinai naujųjų metų išvakarėse baido piktąsiąs dvasias. GK archyvo nuotrauka

Pagal įvairius horoskopus 2011-ieji turėtų būti sėkmingi. 2011-ųjų vasario 3 dieną pagal kinų kalendorių prasidėjo Kiškio (Triušio) metai. Šiuos metus globoja pūkuotas gyvūnėlis, sugebantis pasprukti nuo pavojų. Tad šie metai turėtų būti ramūs ir sėkmingi, sugebėsite išsisukti iš

keblių situacijų. Tai ne aktyvios veiklos, o mielo patinginiavimo ir apmąstymų metas. Pagal fengšui kalendorių 2011-ųjų elementas – metalas. Atsižvelgiant į tai, 2011-aisiais dauguma žmonių tu-

Gimtasis kraštas

Laisvalaikis

rėtų būti tvirti, kantrūs, stiprios valios kaip kietas metalas. Pagal senąjį Avestos horoskopą, kuriuo tikėjo indoeuropiečiai ir lietuvių protėviai baltai, 2011 metais kovo 21 d. (per pavasario lygiadienį) prasidės Šarkos metai. Šarka laikoma

šventu paukščiu, dievų maldų nešėja. Šarkos metais išsipildo visi geri pageidavimai. Tačiau šiais metais niekam negalima linkėti blogo, mėtyti vėjais žodžių, duoti neįgyvendinamų pažadų. Pagal senąjį graikų planetų horoskopą, 2011-uosius globos Venera – meilės deivė. Taigi šiais metais visi žmonės turėtų būti jausmingesni, aistringesni, patirti daugiau žemiškų džiaugsmų. Pagal Gua skaičių horoskopą, 2011-ieji vyrams – Septyneto ( Jūros) metai. Šiais metais vyrai lepinsis žemiškais malonumais, bus audringi ir nepastovūs kaip jūra ir tuo žavės moteris. 2011-ieji moterims – Šešeto (Dangaus) metai. Šiais metais moterys bus praktiškos, aktyvios, sieks dominuoti. Manoma, kad būtent šie metai yra patys sėkmingiausi iš visų kitų 12 Rytų horoskopo metų, o žmonės, gimę šiais metais, bus patys laimingiausi. 2011-ieji turėtų būti ramūs, darbingi ir vaisingi. Patartina šiais metais gilinti savo žinias, užsiimti protine veikla. 2011 metų spalva – visi geltoni atspalviai: nuo gelsvo iki oranžinio, auksinio; taip pat sidabrinė, tamsiai

Ką reiškia sapnuoti kiškį Sapnininko aiškinimai • • • • • • • • • • • • • • • • • • •

Kiškį sapnuoti gali reikšti seksualinius jausmus. Matyti daug kiškių – nustebins kitų poelgiai. Kiškis su kiškiukais – laimingos moterystės ženklas. Kiškį laukais bėgantį sapnuoti – patarimas: saugokite savo laimę, kad ji nepabėgtų. Sėdintis kiškis – laimė. Pabaidytas ar pagautas kiškis reiškia pelningą darbų pabaigą. Sapne kiškį vaikyti – įsigysite turto. Jeigu sapnuojate, kad nuo jūsų pabėgo kiškis, – didelė vagystė. Jeigu sapne pagavote kiškį – laimėsite rungtynes. Jeigu sapnuojate, kad šunys persekioja kiškius, – galimi nemalonumai: kils barniai tarp artimųjų ir tik jūs juos sutaikysite. Gauti dovanų kiškį – įspėjimas, kad reikia vengti nepatikimų skolininkų. Šauti į kiškį – laukia nedidelis įvykis kelyje. Į kiškį šauti ir nepataikyti – nuostoliai. Jeigu sapne nušovėte kiškį, tai jūsų žiaurumas nepataisys reikalų, o tik pablogins santykius su partneriais. Negyvas kiškis – draugo mirtis. Jeigu sapne kiškiai yra jūsų mylimi gyvūnai – jus sups tuščiagarbiai ir neinteligentiški bičiuliai. Valgyti kiškieną – nesantaika tarp draugų. Sapne su kiškiais kalbėtis – jums trūksta išminties, dar reikia mokytis. Sapnuoti kiškio nugraužtus medelius – nuostoliai.

. Netiketas Zvilgsnis v

Ačiū už sveikinimus Kiškio metų proga!

Skaitytojos Irenos Tamulynienės nuotrauka

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Atsakymą sužinosite kitame GK numeryje.

Ketvirtasis rytiečių horoskopo ženklas Triušio metais gimusieji išsiskiria jausmingumu, nuovokumu, atsargumu. Jie nieko nesiims prieš tai gerai neištyrinėję visų galimybių, neįsigilinę į įvairius argumentus, perspektyvą. Darbas turi būti patikimas, ritmingas, sklandus. Triušiai gali atrodyti labai konservatyvūs, nors iš tiesų jie gamtos apdovanoti dideliu įtaigumu ir nuojauta. Sugebėjimas išvengti nemalonumų ir blaiviai įvertinti situaciją šiandien – itin vertingas bruožas. Tiesa, visi kūrybiniai talentai bus nieko verti, jei šie žmonės neturės sąlygų dirbti jiems patogiu ritmu. Kolegos paprastai juos vertina – jie niekada nelips per kitų galvas siekdami asmeninės naudos. Po 2010-ųjų Tigro eibių visi trokšta ramesnio gyvenimo. Triušis labai nepakenčia konfliktų ir visose sferose siekia santarvės, taigi reikia tikėtis, kad nesutarimai bus minimalūs. Kompromisų mėgėjas Triušis tramdys išsišokėlius. Astrologai prognozuoja, kad 2011-ieji itin sėkmingi turėtų būti diplomatams, mokslininkams, kūrybos žmonėms. Triušio metais bet kuri kitiems suteikta pagalba sugrįš šimteriopai ir atsipirks. Tačiau savo ketinimus patartina laikyti paslaptyje.

Gimtasis kraštas

2011 m. vasario 4–11 d., Nr. 5 (49)

TV programa LTV2 8.00 8.30 9.00 11.30

Vasario 7, pirmadienis

12.00 12.50 13.30

„Komisaras Reksas“.

„Laukinės aistros 3. Aistros dėl deimantų“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“. (k.). 10.00 Stilius (k.). 11.00 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.00 Trembita. 12.15 Dok. f. „Laukinė Europos gamta“. 12.45 Duokim garo (k.). 14.30 Savaitė (k.). 15.15 Klausimėlis.lt (k.). 15.15 Serialas „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“ (N-7) 19.45 Gamtos patruliai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Savaitės atgarsiai. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Savaitės atgarsiai. 22.15 „Snaiperio taikinyje“. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Dok. serialas „Gamtos formos“.

5.50 Teleparduotuvė. 6.20 „Deksterio laboratorija“. 6.50 Animac. serialas „Kaukė“. 7.20 „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Kur dingo Eliza?“ 8.55 Super KK2 (k.). (N-7) 9.55 Romantinė komedija „Noting Hilas“ (k.). (1999 m., JAV, D. Britanija). (N-7) 12.30 Pričiupom! 12.55 „Drakonų kova Z“ 13.25 „Geniuko Vudžio šou“. 13.55 „Tomo ir Džerio pasakos“. 14.25 „Teresa“. 15.25 „Intrigų dvaras“. 17.30 Kryžminė ugnis. 18.30 Susitikime virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.10 „Pavogta laimė“. (N-7) 19.40 Nuo... Iki... 20.30 Kažkas atsitiko. 21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 Veiksmo trileris „Laukinės aistros 3. Aistros dėl deimantų“. (2005 m., JAV). (N-14) 0.10 „Grožio peilis“. (N-14) 1.10 „Išrinktieji“. (N-14)

„Nusivylusios namų šeimininkės“.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.40 12.35 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 19.40 20.30 21.10 21.45 22.00 23.00 24.00 1.00

Teleparduotuvė. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. „Biuras“. „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Amžini jausmai“. (N-7) „Padavėjų varžybos“. Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. „Titanų klasė“. „Katašunis“. Serialas „Slaptasis agentas Konoras“. „Heraklis“. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Klonas“. (N-7) „Marinela“. „Naisių vasara“. (N-7). TV3 žinios. „Kelias namo“. (N-7) Kodėl? Gyvenimas yra gražus. „Moterys meluoja geriau“. (N-7) TV3 vakaro žinios. Drama „Nusivylusios namų šeimininkės“. (N-7). „CSI Majamis“. (N-7) „Moterų detektyvių klubas“. (N-14) „Baimės įkaitai“. (N-14)

„Liejyklos gatvė“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos. 7.45 „Šaolino vaikai“ (k.). 8.45 Atvirai su žvaigžde (k.). 9.45 Šeštadienio rytas (k.). 10.45 „Dapkai ir Butkai III“ (k.). 11.20 Televitrina. 11.50 „Mentai IX. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 13.00 Sveikinimų koncertas. (k.). 15.00 Smagiausios akimirkos. 15.30 „Šaolino vaikai“. 16.25 „Dapkai ir Butkai III“ . 17.00 Atvirai su žvaigžde. 17.55 „Žaibiški tyrimai“. (N-7) 18.50 „Mentai IX. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Sąmokslo teorija. (N-14) 22.00 „Nacionalinio saugumo agentas“ (k.). 23.00 „Liejyklos gatvė“ (k.). (N-7) 24.00 „Specialusis dalinys“ (k.). (N-7) 1.00 Autofanai (k.). 1.30 Bamba. (S)

16.00 16.30 17.00 17.15 18.05 19.05 20.50 21.35 22.15 24.00 0.45

TV1 9.05 „Galingasis šuo Kriptas“. 9.30 „Monstrų klubas“. 9.55 „Ogis ir tarakonai“. 10.20 „Džekio Čano nuotykiai” (k.). 10.45 „Zoidai”. 11.10 „Katinas ir kanarėlė“ 12.00 „Įstatymas ir tvarka”. (N-7) 13.00 „Atskalūnas“. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Galingasis šuo Kriptas“. 15.00 „Likimo kerai. 16.00 „Jos vardas Nikita“. 17.00 „Atskalūnas”. (N-7)

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

LTV2

Vasario 8, antradienis

8.00 8.25 8.40 9.00 11.30

12.00 12.55 13.30 14.25 15.15

„Dingę“.

„Trauma“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Ant svarstyklių. 12.00 Vilniaus albumas. 12.15 „Gamtos formos“. (k.). 12.45 Savaitės atgarsiai. (k.). 13.45 Talentų ringas (k.). 15.15 „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Pinigų karta. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Nacionalinė paieškų tarnyba. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Nacionalinė paieškų tarnyba. 22.15 „Dingę“. (N-7) 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Dok. serialas „2020-ieji“.

5.50 Teleparduotuvė. 6.20 „Deksterio laboratorija“. 6.50 Animac. serialas „Kaukė“. 7.20 „Tomo ir Džerio pasakos“ (k.). 7.50 „Kur dingo Eliza?“ 8.55 FTB (k.). 9.50 Valanda su Rūta (k.). 11.20 Kažkas atsitiko (k.). 12.00 Dviračio šou (k.). 12.30 Pričiupom! (N-7) 12.55 „Drakonų kova Z“. (k.). 13.25 „Geniuko Vudžio šou“. 13.55 „Tomo ir Džerio pasakos“. 14.25 „Teresa“. 15.25 „Intrigų dvaras“. 17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.10 „Pavogta laimė“. (N-7) 19.40 Abipus sienos. 20.30 Neišgalvoti gyvenimai. 21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 „Trauma“. (N-7) 23.30 „Vienuolikta valanda“. (N-14) 0.30 „Grožio peilis“. (N-14) 1.30 „Išrinktieji“. (N-14)

„Žvilgsnis į ateitį“.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.35 11.25 12.00 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 19.40 20.30 21.10 21.45 22.00 23.00 24.00 1.00

Teleparduotuvė. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Biuras“. „Meilės sūkuryje“ (N-7) „Amžini jausmai“. (N-7) Paskutinė instancija. Gyvenimas yra gražus. Akistata. „Titanų klasė“. „Katašunis“. „Slaptasis agentas Konoras“. „Heraklis“. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. „Klonas“. (N-7) „Marinela“. (N-7) „Naisių vasara“. (N-7) TV3 žinios. „Kelias namo“. (N-7) Prieš srovę. (N-7) Žiūrim, ką turim. „Moterys meluoja geriau“. (N-7) TV3 vakaro žinios. Drama „Žvilgsnis į ateitį“. (N-14) „CSI kriminalistai“. (N-7) „Moterų detektyvių klubas“. (N-14) „Baimės įkaitai“. (N-14)

Tele bim-bam. Gustavo enciklopedija. Labas rytas. Muzikos pasaulio žvaigždės. Geriausi lietuvių kompozitorių kūriniai iš LRT archyvų (k.). Skulptoriaus K.Bogdano 85-mečiui. Veidai. Legendos (k.). Durys atsidaro. Kultūros žurnalas. „Makleodo dukterys“. (N-7) Tele bim-bam. Gustavo enciklopedija. Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis. Miesto kodas (k.). Pasaulio dokumentika. „Tankai Auksiniame mieste“. Detektyvo klasika. „Šerloko Holmso nuotykiai“. (N-7) Žmonės kaip žmonės. Septynios Kauno dienos. Elito kinas. „Aistra“. Drama. (N-14) Panorama. „Snaiperio taikinyje“ (1 s.). Veiksmo serialas. (N-7)

„K–Pekso planeta“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos (k.). 7.45 „Šaolino vaikai“ (k.). 8.45 Atvirai su žvaigžde (k.). 9.45 Sekmadienio rytas (k.). 10.45 „Dapkai ir Butkai III“ (k.). 11.20 Televitrina. 11.50 „Mentai IX . Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 13.00 Melodrama. „Svajonių viešbutis: Mauricijus“ (k.). (N-7) 14.55 Smagiausios akimirkos. 15.30 „Šaolino vaikai“. 16.25 „Dapkai ir Butkai III“. 17.00 Atvirai su žvaigžde. 17.55 „Žaibiški tyrimai“. (N-7) 18.50 „Mentai IX. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras filmas. Fantastinė drama. „K–Pekso planeta“ (2001 m., JAV, Vokietija). (N-7) 23.30 „Liejyklos gatvė“ (k.). 0.30 „Specialusis dalinys“ (k.). (N-7) 1.30 Autofanai (k.). 2.00 Bamba. (S)

16.00 16.25 16.40 17.00 17.15 18.05 19.05 20.20

20.40 21.20 22.00 22.35 23.05 23.30 24.00 0.45

Gustavo enciklopedija. “Kurmis ir draugai“. „Robotukas“. Labas rytas. Muzikos pasaulio žvaigždės. Gražiausia pasaulio vokalinė muzika. Miesto kodas (k.). Septynios Kauno dienos. „Makleodo dukterys“. Laiko ženklai (k.). Žmonės kaip žmonės (k.). Gustavo enciklopedija. „Kurmis ir draugai“. „Robotukas“. Kultūrų kryžkelė. Trembita. „Saga apie Ledo šalį“. 1996 m. Veidai. Lietuvių dokumentikos meistrai. Henrikas Šablevičius. LTV aukso fondas. „Mesjė!..“ 2 d. „... lyg srautinga upė skuba mūs metai”. M.K.Sarbievijaus eiles skaito A. Latėnas. Kasdienybės aitvarai. Vizijos ir tikrovė. LR prezidentūros rūmai. Durys atsidaro. Pasaulio dokumentika. „Kai gandras nuvilia“. Pasaulio dokumentika. „Proto šturmas“. Muzikos pasaulio žvaigždės. Kvarteto muzikos vakaras Panorama. „Gyvenimas pagal uošvius“.

TV1 9.05 „Galingasis šuo Kriptas“. 9.30 „Monstrų klubas“. 9.55 „Ogis ir tarakonai”. 10.20 „Dr. Šuo”. 10.45 „Zoidai”. 11.10 „Katinas ir kanarėlė“. 12.00 „Įstatymas ir tvarka“.

5.00 5.07 5.12 5.45

LR himnas. Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė.

18.00 Pokalbių laida apie sveikatą „Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai“. (N-7) 18.57 Žodis – ne žvirblis. 19.00 „Moters auka“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka“. 21.00 Drama „Sibilė“ (N-7) 22.40 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai“. (k). 23.40 „Jos vardas Nikita“.

TV6 9.10 9.30 10.10 11.10 12.10 13.10 13.35 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 20.30 21.00 21.30 23.10 0.10

Teleparduotuvė Universitetai.lt Išlikimas. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. „Darbštuolis Tedas“. Nenugalimas banzuke. Teleparduotuvė „Heraklis ir dingusi karalystė“. „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „CSI Majamis“. „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. „Darbštuolis Tedas“. Nenugalimas banzuke. „Žmogėdra“. Siaubo f. „Anomalija“. „Pinklės“.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Humoro laida „Griūk negyvas!“ (N-7) 8.10 Skonio reikalas (k.). 9.00 Kas tu toks (k.). 9.50 Super L.T. (k.). 10.20 Griūk negyvas!“ (N-7) 10.35 „Pasiduodu! Aš – žvaigždė!” Realybės šou. (N-7) 11.30 Girių takais (k.). 12.00 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). 5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03

LR himnas. Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai. Laida 112. Tarp Rytų ir Vakarų. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Namai namučiai. Atsiliepk dainoj.

13.00 „Atskalūnas“. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Galingasis šuo Kriptas“. Animac. serialas. 15.00 „Likimo kerai“. 16.00 „Jos vardas Nikita”. 17.00 „Atskalūnas”. 18.00 „Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai“. 19.00 „Moters auka”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka”. 21.00 Veiksmo f. „Žmogus-voras 2“. (N-7) 23.30 „Jos vardas Nikita”.

TV6 9.10 9.30 10.10 11.10 12.10 13.10 13.35 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 20.30 21.00 21.30 23.50 1.30

Teleparduotuvė Tavo augintinis. „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. „Darbštuolis Tedas“. Nenugalimas banzuke. Teleparduotuvė „Heraklis ir ugnies ratas“. Mitologinis fantast. f. „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „CSI Majamis“. „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. „Darbštuolis Tedas“. Nenugalimas banzuke. „Apgultis“. Trileris. „Nevykėlių komanda“. Komedija. „Pinklės“.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 9.00

TV parduotuvė. Teletabiai. Griūk negyvas! (N-7) Reporteris (k.). Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). 9.50 Super L.T. (k.). (N-7) 10.20 Griūk negyvas! (N-7) 10.35 Pasiduodu! Aš – žvaigždė! (N-7) 6.30 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10

Ryto garsai. Spaudos puslapiai. Laida 112. Ant svarstyklių. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Litas prie lito. Nuo algos iki algos. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema.

12.50 13.40 14.10 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.05 20.00 20.20 20.25 21.00 21.47 21.50 22.20 23.35 0.20

24/7 (k.). Lietuva tiesiogiai (k.). Skonio reikalas (k.). Super L.T (k.). (N-7) TV parduotuvė. Žinios. Orai. Teletabiai. Žinios. Kas tu toks? (k.). Žinios. Naša Raša. (N-7) Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. „20 minučių“. Informacinė laida. Orai. Super L.T. (N-7) Reporteris. Orai. Lietuva tiesiogiai. Naša Raša. Kas tu toks? Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 „Labas rytas”. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Mados nuosprendis. 12.25 Noriu žinoti. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 „Jeralaš”. 14.35 Susituokime. 15.35 Detektyvai. 16.15 Vyriški malonumai. 17.20 TV serialas „Sužadėtuvių žiedas”. 18.10 TV serialas „Pėdsakas”. 19.00 Lauk manęs. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.00 Aš noriu būti meras. 21.05 Talismanija. Sočis 2014. 21.30 „Daktaras Tyrsa”. 22.30 Specialus tyrimas. 23.35 Lietuvos „Laikas”. 23.40 TV serialas „Isajevas”. 0.30 GKŠ. 1.25 Muzikinis kanalas. 16.30 17.03 18.10 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48 22.58

11.30 12.00 12.50 13.40 14.10 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.17 18.20 19.00 19.05 20.00 20.25 21.00 21.47 21.50 22.20 23.35 0.20

Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Gera girdėti. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Tarp Rytų ir Vakarų (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. K.Inčiūra. LR himnas.

Namų daktaras (k.). Kas tu toks? (k.). Reporteris (k.). Lietuva tiesiogiai. Griūk negyvas! (N-7) Super L.T. (k.). (N-7) TV parduotuvė. Žinios. Orai. Teletabiai. Žinios. Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). Žinios. Orai. Naša Raša. (N-7) Žinios. Orai. Kas tu toks? 20 minučių. Super L.T. (N-7) Reporteris. Orai. Lietuva tiesiogiai. Naša Raša. (N-7) Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras. Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 „Labas rytas”. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Mados nuosprendis. 12.25 Noriu žinoti. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 „Jeralaš”. 14.35 Susituokime. 15.35 Detektyvai. 16.15 Federalinis teisėjas. 17.25 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 18.15 Tegul kalba. 19.15 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.05 TV serialas „Daktaras Tyrsa”. 22.05 Išgydymo stebuklai. 23.10 Lietuvos „Laikas”. 23.15 TV serialas „Isajevas”. 0.05 GKŠ. 1.00 Muzikinis kanalas. 18.30 Mažoji studija. Kultūra ir religija. 19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Gamta – visų namai. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Ant svarstyklių. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika. V.Mačernis. 22.58 LR himnas.

2011 m. vasario 4–11 d., Nr. 5 (49)

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2

Vasario 9, trečiadienis

8.00 8.25 8.35 9.00 11.30 12.00 12.50 13.30 14.20 15.15

„24 valandos“.

„Žmonių vaikai“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 12.00 Rusų gatvė. 12.15 Dok. serialas „2020-ieji“ (k.). 12.45 Sveikinimų koncertas. 14.25 Bėdų turgus (k.). 15.15 „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. 17.05 „Senis“. 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Žurnalisto tyrimas. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Teisė žinoti. 23.15 Vakaro žinios. 22.15 „24 valandos“. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Dok. serialas „Nepatikėtum, kad čia galima gyventi“.

5.50 Teleparduotuvė. 6.20 „Deksterio laboratorija“. 6.50 Animac. serialas „Kaukė“. 7.20 „Tomo ir Džerio pasakos“ (k.). 7.50 „Kur dingo Eliza?“ 8.55 Abipus sienos (k.). 9.50 Lietuvos supermiestas (k.). 12.00 Dviračio šou (k.). 12.30 Pričiupom! (N-7) 12.55 „Drakonų kova Z“. (N-7) 13.25 „Geniuko Vudžio šou“. 13.55 „Tomo ir Džersio pasakos“. 14.25 „Teresa“. 15.25 „Intrigų dvaras“. 17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikimas virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.10 Pavogta laimė. (N-7) 19.40 FTB. 20.30 Farai. 21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 Veiksmo trileris „Žmonių vaikai“ (2006 m., D. Britanija, JAV, Japonija). (N-7) 1.40 „Išrinktieji“. (N-14)

„Daktaras Hausas“.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.35 11.30 12.20 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 19.40 20.30 21.10 21.45 22.00 23.00 24.00 1.00

Teleparduotuvė. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Biuras“. (N-7) „Meilės sūkuryje“ (N-7). „Amžini jausmai“. (N-7) Kodėl? Prieš srovę. Skubi pagalba 112. „Titanų klasė“. „Katašunis“. Serialas „Slaptasis agentas Konoras“. „Heraklis“. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Klonas“. (N-7) „Marinela“. (N-7) „Naisių vasara“. (N-7) TV3 žinios. „Kelias namo“. (N-7) Akistata. (N-7) Dar pažiūrėsim... (N-7) „Moterys meluoja geriau“. (N-7) TV3 vakaro žinios. Drama „Daktaras Hausas“. (N-14) „CSI kriminalistai“. (N-7) „Moterų detektyvių klubas“. (N-14) „Baimės įkaitai“. (N-14)

„Bruklino geriausieji“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos. 7.45 „Šaolino vaikai“ (k.). 8.45 Atvirai su žvaigžde (k.). 9.45 Tarp miesto ir kaimo (k.). 10.15 Nesėsi – nepjausi (k.). 10.45 „Dapkai ir Butkai III“ (k.). 11.20 Televitrina. 11.50 „Mentai IX. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 13.00 Nuotykių f. „Pirato širdis“ (k.). (N-7) 15.00 Smagiausios akimirkos 15.30 „Šaolino vaikai“. 16.25 „Dapkai ir Butkai III“. 17.00 Atvirai su žvaigžde. 17.55 „Žaibiški tyrimai“. (N-7) 18.50 „Mentai IX. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras filmas. Kriminalinė drama „Bruklino geriausieji“ (2010 m., JAV). (N-14) 23.50 Veiksmo drama „Lemiamas koncertas“ (k.). (N-14) 1.50 Statybų TV (k.). 2.20 Bamba. (S)

16.00 16.25 16.35 17.00 17.15

18.05 19.05 20.45

21.35 22.00

22.35 23.30

24.00 0.45

TV1 9.05 „Galingasis šuo Kriptas”. Animac. serialas. 9.30 „Monstrų klubas“. 9.55 „Jūreivio Popajaus nuotykiai“.

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30 10.03

8.00 8.30 9.00 11.30 12.00 12.55 13.30 14.20 15.15

„Džeru deimantas“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Forumas. 12.00 Menora. 12.15 Dok. serialas „Nepatikėtum, kad čia galima gyventi“ (k.). 12.45 Lietuvos tūkstantmečio vaikai (k.). 14.05 Gustavo enciklopedija. (k.). 14.35 Gamtos patruliai. (k.). 15.15 „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. 17.05 „Senis“. 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 Universitetų žinių lyga „Ateities lyderiai“. Susitinka Kauno technologijos universiteto ir Lietuvos karo akademijos komandos. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Mūsų dienos – kaip šventė. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Taurė perpildyta“.

5.50 Teleparduotuvė. 6.20 „Deksterio laboratorija“. 6.50 Animac. serialas „Kaukė“. 7.20 „Tomo ir Džerio pasakos“ (k.). 7.50 „Kur dingo Eliza?“ 8.55 Nuo... Iki... (k.). 9.55 Tu gali (k.). 12.00 Dviračio šou (k.). 12.55 „Drakonų kova Z“. 13.25 „Geniuko Vudžio šou“. 13.55 „Tomo ir Džerio pasakos“. 14.25 „Teresa“. 15.25 „Intrigų dvaras“. 17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.10 „Pavogta laimė“. (N-7) 19.40 Valanda su Rūta. 21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 Nuotykių f. „Džeru deimantas“ (2001 m. Australija, JAV). (N-7) 0.15 „Čakas“. 1.15 Sveikatos ABC (k.).

Paskutinė instancija.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.35 11.15 12.00 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 19.40 20.30 21.10 21.45 22.00

23.00 24.00 1.00

Teleparduotuvė. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Biuras“. (N-7) „Meilės sūkuryje“ (N-7). „Amžini jausmai“. (N-7) Žiūrim ką turim. (N-7) Dar pažiūrėsim... (N-7) Vaikų balsas. (N-7) „Titanų klasė“. „Katašunis“. Serialas „Slaptasis agentas Konoras“. „Heraklis“. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Klonas“. (N-7) „Marinela“. (N-7) „Naisių vasara“. (N-7) TV3 žinios. „Kelias namo“. (N-7) Paskutinė instancija. (N-7) Skubi pagalba 112. (N-7) „Moterys meluoja geriau“. (N-7) TV3 vakaro žinios. Kriminalinė drama „Gyvenimas“ (2007 m., JAV). (N-14) „Kaulai“. (N-14) „Moterų detektyvų klubas“. (N-14) „Baimės įkaitai“. (N-14)

LR himnas. Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

LTV2

Vasario 10, ketvirtadienis

Labas rytas.

Tele bim-bam. „Aviukas Šonas“. „Atgal į ateitį“. Labas rytas. Muzikos pasaulio žvaigždės. Kvarteto muzikos vakaras (k.). Veidai. Lietuvių dokumentikos meistrai. Henrikas Šablevičius (k.). Vizijos ir tikrovė (k.). „Makleodo dukterys“. Būtovės slėpiniai (k.). Kasdienybės aitvarai (k.). Tele bim-bam. „Aviukas Šonas“. „Atgal į ateitį“. Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas. Senas televizorius. Atvirumo valanda. Romai, kuriuos vadiname čigonais. Veidai. Penki vakarai. Susitikimas su Martynu Švėgžda von Bekkeriu. Europos kinas. „Ypatingieji traukiniai“. Tragikomedija. (N-7) Lietuvos teatro ir kino aktorės Antaninos Mackevičiūtės 85-mečiui skirtas kūrybos vakaras. Sporto panorama. Savaitės apžvalga. Kūrybos metas. Hedos Gabler mįslė. Susitikimas su aktore Jūrate Onaityte. Pasaulio dokumentika. „Nojaus laivas Bolivijoj“. Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras. Tarptautinis džiazo festivalis „Vilnius Jazz 2010 „Groja Dainiaus Pulausko grupė. Panorama. „Dingę“. (N-7)

„Pavojingasis Bankokas“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos. 7.45 „Šaolino vaikai“ (k.). 8.45 Atvirai su žvaigžde (k.). 9.45 Be recepto (k.). 10.15 Girių horizontai (k.). 10.45 „Dapkai ir Butkai III“ (k.). 11.20 Televitrina. 11.50 „Mentai IX . Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 13.00 Nuotykių f. „Pirato širdis“ (k.). (N-7) 15.00 Smagiausios akimirkos. 15.30 „Šaolino vaikai“. 16.25 „Dapkai ir Butkai III“. 17.00 Atvirai su žvaigžde. 17.55 „Žaibiški tyrimai“. 18.50 „Mentai IX . Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras filmas. Veiksmo f. „Pavojingasis Bankokas“ (2008 m., JAV). (N-7) 23.10 Fantastinė drama. „K–Pekso planeta“ (k.). (N-7) 1.40 Autopilotas. 2.10 Bamba. (S)

16.00 16.30 17.00 17.15 17.40 18.15 19.05

21.15 22.00 22.35 23.30 24.00 0.45

Gustavo enciklopedija. „Pašėlę Tornberiai“. Labas rytas. Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras (k.). Veidai. Penki vakarai (k.). Kūrybos metas (k.). „Makleodo dukterys“. Krašto garbė (k.). Lietuvos teatro ir kino aktorės A.Mackevičiūtės 85-mečiui skirtas kūrybos vakaras (k.). Gustavo enciklopedija. „Pašėlę Tornberiai“. Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė. Senas televizorius. Nuojautos. Likimai. Rašytojas Grigorijus Kanovičius. Veidai. Arti toli. TV teatras. Lietuvos teatro ir kino aktorės Antaninos Mackevičiūtės 85-mečiui. Luji Varnejis „Nemo bankas”. 1980 m. Kuluarai. Savęs link. Janina Andrijonienė ir ugnies apeigos. Pasaulio dokumentika. „Himalajų laiškanešys“. Muzikos pasaulio žvaigždės. Orkestrinės muzikos vakaras. Panorama. „24 valandos“. (N-14)

TV1 9.05 „Galingasis šuo Kriptas”. 9.30 „Monstrų klubas“. 9.55 „Jūreivio Popajaus nuotykiai”. 10.20 „Mėlynasis drakonas”. 10.45 „Zoidai”. 11.10 „Katinas ir kanarėlė”. 12.00 „Įstatymas ir tvarka”. 13.00 „Atskalūnas”. (N-7) 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Galingasis šuo Kriptas”. 15.00 „Likimo kerai“.

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30

LR himnas. Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai.

10.20 10.45 11.10 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 17.57 18.00 19.00 20.00 21.00 22.55 23.55

„Mėlynasis drakonas”. „Zoidai”. „Katinas ir kanarėlė“. „Įstatymas ir tvarka”. „Atskalūnas”. Teleparduotuvė. „Galingasis šuo Kriptas”. Animac. Serialas. „Likimo kerai”. „Jos vardas Nikita”. „Atskalūnas“. Žodis - ne žvirblis (k). „Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai”. „Moters auka?” „Įstatymas ir tvarka“. Trileris „Išpera“. (N-7) „Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai”. „Jos vardas Nikita”.

TV6 9.55 10.10 11.10 12.10 13.10 13.35 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 20.30 21.00 21.30 23.40

Teleparduotuvė „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. „Darbštuolis Tedas“. Nenugalimas banzuke. Teleparduotuvė „Heraklis ir ugnies ratas“. „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „CSI Majamis“. „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. „Darbštuolis Tedas“. Nenugalimas banzuke. „Grobuonis“. Fantastinis trileris. „Pakvaišę dėl Merės“. Komedija.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 9.00 9.50 10.20 10.35

TV parduotuvė. Teletabiai. Griūk negyvas! (N-7) Reporteris (k.). Kas tu toks? (k.). Super L.T. (k.) (N-7). Griūk negyvas! (N-7) Pasiduodu! Aš – žvaigždė! (N-7) 11.30 Dok. serialas „ Gimę žudyti „Medžiotojų gaujos (k.). (N-7) 10.31 Laida 112. 11.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Mes, moterys (k.). 16.03 Žinių amžius. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti.

16.00 17.00 17.57 18.00 19.00 20.00 21.00 22.40 23.40

„Jos vardas Nikita“. „Atskalūnas”. Žodis – ne žvirblis (k). „Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai”. „Moters auka” „Įstatymas ir tvarka“. Komedija „Mylimieji, konkurentai”. „Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai”. „Jos vardas Nikita”.

TV6 9.55 10.10 11.10 12.10 13.10 13.35 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 20.30 21.00 21.30 23.40

Teleparduotuvė „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. „Darbštuolis Tedas“. Nenugalimas banzuke. Teleparduotuvė „Heraklis ir amazonės“. Mitologinis fantast. f. „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „CSI Majamis“. „Kaip aš susipažinau su jūsų mama “. „Darbštuolis Tedas“. Nenugalimas banzuke. „Grobuonis 2“. Fantastinis trileris. „Laisvės puslapiai“. Kriminalinė drama.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 9.00 9.50 10.20 10.35 11.30 12.00 12.50 13.40 14.10 15.00 15.30 16.00 16.05 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10

TV parduotuvė. Teletabiai. Griūk negyvas! (N-7) Reporteris (k.). Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). Super L.T. (k.). (N-7) Griūk negyvas! (N-7) Pasiduodu! Aš – žvaigždė! (N-7) Ekovizija (k.). Kas tu toks? (k.). Reporteris (k.). Lietuva tiesiogiai. Griūk negyvas! (N-7) Super L.T. (k.). (N-7) TV parduotuvė. Žinios. Orai. Teletabiai. Spaudos puslapiai. Laida 112. Forumas. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Sveikata (k.). Žalioji banga. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema.

12.00 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). 12.50 Reporteris (k.). 13.40 Lietuva tiesiogiai (k.). 14.10 Skonio reikalas (k.). 15.00 Super L.T. (k.) (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Teletabiai. 17.00 Žinios. 17.07 Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.). 18.00 Žinios. 18.17 Orai. 18.20 Naša Raša. (N-7) 19.00 Žinios. 19.10 VTB Jungtinė lyga: „Lietuvos rytas” (Vilnius)–CSKA (Maskva, Rusija). Tiesioginė transliacija iš Vilniaus. Didžiojoje pertraukoje Žinios. 21.00 Reporteris. 21.47 Orai. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Ekovizija. 23.00 Naša Raša. (N-7) 23.35 Kas tu toks? 0.20 Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 „Labas rytas”. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Mados nuosprendis. 12.25 Noriu žinoti. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Detektyvai. 15.15 Federalinis teisėjas. 16.15 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 17.20 TV serialas „Pėdsakas”. 18.00 Futbolas. Rusija–Iranas. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.05 TV serialas „Daktaras Tyrsa”. 22.05 Gyvenamoji aplinka. 23.10 Lietuvos „Laikas”. 23.15 TV serialas „Isajevas”. 0.10 GKŠ. 1.05 Muzikinis kanalas. 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48 22.58

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Žinių amžius (k.). Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. Šekspyro sonetai. LR himnas.

17.00 Žinios. 17.07 Orai. 17.10 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). 18.00 Žinios. 18.17 Orai. 18.20 Naša Raša. (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.07 Kaimo diena. 19.10 VTB Jungtinė lyga: „Kalev” (Talinas)–„Žalgiris” (Kaunas). Transliacija iš Talino. Didžiojoje pertraukoje Žinios. 21.00 Reporteris. 21.47 Orai. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Pagaminta Lietuvoje. Verslo publicistika. 23.00 Naša Raša. (N-7) 23.35 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras. 0.20 Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 „Labas rytas”. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Mados nuosprendis. 12.25 Noriu žinoti. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.25 Detektyvai. 16.05 Federalinis teisėjas. 17.10 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 18.10 Tegul kalba. 19.10 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.05 TV serialas „Daktaras Tyrsa”. 22.05 Žmogus ir įstatymas. 23.10 Lietuvos „Laikas”. 23.15 TV serialas „Isajevas”. 0.10 Spręskite patys. 0.55 Žvaigždėlaivis. 1.15 Muzikinis kanalas. 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48 22.58

Gera girdėti. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Literatūros akiračiai (k.). Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Forumas (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. P.Drevinis. LR himnas.

Gimtasis kraštas

LTV2

Vasario 11, penktadienis

„Skruzdėlių puolimas“.

„Bridžitos Džouns dienoraštis. Ties proto riba“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 Nacionalinė paieškų tarnyba (k.). 11.00 Akiračiai. 12.00 Vilniaus sąsiuvinis. 12.15 „Taurė perpildyta“ (k.). 12.45 2011 m. „Eurovizijos“ dainų konkurso nacionalinė atranka. 1 pusfinalis (k.). 15.00 Klausimėlis.lt (k.). 15.15 „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. 17.05 „Senis“. 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 Klausimėlis.lt. 19.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Duokim garo! 23.00 Premjera. Fantastinis trileris. „Skruzdėlių puolimas“ (2007 m., Kanada). (N-14)

5.50 Teleparduotuvė. 6.20 „Deksterio laboratorija“. 6.50 „Kaukė“. 7.20 „Tomo ir Džerio pasakos“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“ 8.55 Žvaigždžių duetai 5 (k.). 12.30 Pričiupom! (N-7) 12.55 „Drakonų kova“ 13.25 „Geniuko Vudžio šou“. 13.55 „Tomo ir Džerio“ pasakos. 14.25 „Teresa“. 15.25 „Intrigų dvaras“. 17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.10 „Tu gali“. Savaitės dvikova. Pramoginis šou. 21.10 Premjera. Romantinė komedija „Bridžitos Džouns dienoraštis. Ties proto riba“ (2004 m., Didžioji Britanija, JAV, Prancūzija, Airija, Vokietija). 1.35 Romantinė komedija „Laimingos pabaigos“ (2005 m., JAV). (N-14)

„Narnijos kronikos: princas Kaspijanas“.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.40

12.35 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 20.10

23.00

0.40

Teleparduotuvė. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Biuras“. (N-7) „Meilės sūkuryje“ (N-7). „Amžini jausmai“. (N-7) Eurobasket 2011. Naujo krepšinio himno rinkimai. Juokingiausi Amerikos vaizdeliai. „Titanų klasė“. „Katašunis“. „Lūžtanti banga“. „Heraklis“. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Klonas“. (N-7) „Marinela“. (N-7) „Naisių vasara“. (N-7) TV3 žinios. Vaikų balsas 2011. Nuotykių f. „Narnijos kronikos: princas Kaspijanas“ (2008 m., JAV, D.Britanija). (N-7) Komedija „Žąsine, kur mano automobilis?“ (2000 m., JAV). (N-7) Komedija „ Jackass. Filmas“ (2002 m., JAV). (N-14)

„Išdavystė“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos. 7.45 „Šaolino vaikai“ (k.). 8.45 Atvirai su žvaigžde (k.). 9.45 Gimnazistai (k.). 10.45 „Dapkai ir Butkai III“ (k.). 11.20 Televitrina. 11.50 „Mentai IX . Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 13.00 Fantastinis veiksmo f. „Imperijos žlugimas“ (k.). (N-7) 15.30 „Šaolino vaikai“. 16.25 „Dapkai ir Butkai III“. 17.00 Atvirai su žvaigžde. 17.55 „Žaibiški tyrimai“. (N-7) 18.50 „Mentai IX . Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.25 Tarp miesto ir kaimo (k.). 20.55 Amerikos talentai. 22.45 Pasaulio galiūnų čempionų lygos turas. Suomija. 23.45 Kriminalinė drama. „Išdavystė“ (2007 m., JAV). (N-14) 2.05 Bamba. (S)

8.15 8.30 9.00 9.25 9.30 10.00 11.30 12.15 12.45 13.15 14.10 16.00 18.05 20.25 20.30 21.00

23.30

Krikščionio žodis. Gimtoji žemė. „Robotukas“. „Aviukas Šonas“. Linksmoji šeimynėlė. Ryto suktinis su Zita Kelmickaite. Durys atsidaro. Sporto panorama. Pasaulio panorama. Mūsų miesteliai. Reškutėnai. „Juokis“. Žinios (su vertimu į gestų k.). Drama „Miškais ateina ruduo“. Loterija „Perlas“. Panorama. 2011 m. „Eurovizijos dainų konkurso nacionalinė atranka. Premjera. Drama „Lemtingoji našlė“ (2005 m., JAV, Kanada). (N-14)

8.00 Tele bim-bam (k.). 8.30 Gustavo enciklopedija (k.). 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės (k.). 12.00 Veidai. Arti toli (k.). 12.40 Laiko portretai. Nešvankus tigrinių lelijų žavesys. 13.10 Šalia mūsų. Kalavijų vartai. 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Savęs link (k.). 14.50 Negali būti. 15.15 Kuluarai (k.). 16.00 Tele bim-bam (k.). 16.30 Gustavo enciklopedija (k.). 17.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 17.15 Senas televizorius. Šurmas. 18.15 Veidai. Legendos. Dalia ir Povilas Mataičiai. 19.05 „Strazdas – žalias paukštis“. Vaid. filmas. 20.10 Islandijos dailė. 20.45 Tarp žemės ir dangaus. 21.10 Dalia Kutraitė kalbina... Kazimierą Žoromskį. 1999 m. 21.35 Kabaretas. 22.35 Pasaulio dokumentika. „Bismarkas. Kancleris ir demonas“. 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Kamerinės muzikos vakaras iš LRT archyvų. 24.00 Panorama. 0.45 „Žemė-2“.

„Bėgimas džiunglėse“.

„Ledynmetis 2. Eros pabaiga“.

„Mirtinas smūgis“.

6.00 Teleparduotuvė. 6.30 Animac. f. „Superdidvyriai. Nuotykiai tęsiasi“. 6.55 Animac. f. „Galingasis šuo Kriptas“. 7.20 „Kitas Džimio pasaulis“. 7.45 Animac f. „Laiko policija“. 8.10 Animac f. „Magija“. 8.35 Animac. f. „Laslo stovykla“. 9.00 „Brangioji, aš sumažinau vaikus“. 10.00 Kino pusryčiai. Nuotykių f. „Bethovenas 5“ (2003 m. JAV). 11.45 Nuotykių komedija „Paukšteli, spruk“ (1990 m., JAV). 13.55 „Mano puikioji auklė“. 14.55 Telenovelė „Laukinė širdis“. 17.00 Nuo... Iki (k.). 17.45 Super KK2. (N-7) 18.45 Žinios. 19.00 Žvaigždžių duetai 5. 22.30 Nuotykių komedija. „Bėgimas džiunglėse“ (2003 m., JAV). (N-7) 0.35 Premjera. Siaubo trileris. „Mirtina tyla“ (2007 m., JAV). (S)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Katašunis“. 7.30 „Alergija monstrams“. 8.00 „Winx“ klubas“. 8.30 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 9.00 „Tusono sūnūs“. 9.30 Mamyčių klubas. 10.00 Muzikinė komedija „Mokyklos miuziklas 3“ (2008 m., JAV). (N-7) 12.05 Drama „Kryžkelės. Atleidimo istorija“ (2007 m., JAV). (N-7) 13.55 Nuotykių komedija „Nuogas ginklas. Baimės kvapas“ (1991 m., JAV). (N-7) 15.30 „Santykių terapija“. (N-7) 16.35 Gyvenimas yra gražus. 17.10 Kodėl? (N-7) 18.00 Žiūrim, ką turim. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.00 Animac. komedija „Ledynmetis 2. Eros pabaiga“ (2006 m., JAV). 20.35 Komedija „Eisas Ventura. Naminių gyvūnėlių detektyvas“ (1994 m., JAV). 22.10 Komedija „Eisas Ventura. Kai gamta šaukia“ (1995 m., JAV). (N-7) 23.55 Trileris „Krikštatėvis“ (1972 m., JAV). (N-14)

6.30 Televitrina. 7.00 Sveikatos kodas (k.). 8.00 Gimnazistai (k.). 9.00 Girių horizontai (k.). 9.30 Autofanai. 10.00 Šeštadienio rytas. 11.00 Nesėsi – nepjausi“. TV žurnalas. 11.30 Be recepto. 12.05 Atvirai su žvaigžde (k.). 13.10 Nuotykių f. „Septintasis pergamentas“ (1999 m., JAV, Italija). (N-7) 16.45 „Merlino nuotykiai“. (N-7) 17.45 „Specialusis dalinys“. (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 „Nacionalinio saugumo agentas“ (k.). 21.15 Veiksmo f. „Mirtinas smūgis“ (2008 m., JAV). (N-14) 23.15 Drama „Makbetas“ (2006 m., Australija). (N-14) 1.30 Bamba. (S)

14.30 „Galingasis šuo Kriptas”. Animac. serialas. 15.00 „Likimo kerai“. 16.00 „Jos vardas Nikita”. 17.00 „Atskalūnas”. 17.57 Žodis – ne žvirblis (k). 18.00 „Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai“. 19.00 „Moters auka”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka“. 21.00 Penktadienio detektyvas. „Midsomerio žmogžudystės XIII. Laiškas“. (N-7) 22.55 „Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai“. 23.55 „Jos vardas Nikita”.

TV6 9.55 10.10 11.10 12.10 13.10 13.35 14.00 14.30 15.00 16.00 17.05 18.00 19.00 20.00 20.30 21.00 22.00 22.50 23.50

TV1 9.05 „Galingasis šuo Kriptas”. Animac. serialas. 9.30 „Monstrų klubas“. 9.55 „Džekio Čano nuotykiai“. 10.20 „Fantastiškas ketvertas”. 10.45 „Zoidai”. 11.10 „Katinas ir kanarėlė“. 12.00 „Įstatymas ir tvarka”. 13.00 „Atskalūnas“. 14.00 Teleparduotuvė.

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30

LR himnas. Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai.

LTV2

Vasario 12, šeštadienis

„Lemtingoji našlė“.

2011 m. vasario 4–11 d., Nr. 5 (49)

TV programa

8.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis. 8.15 Trembita. 8.30 Vilniaus albumas 8.45 Rusų gatvė 9.00 Menora 9.15 Krikščionio žodis. 9.30 Veidai (k.). 10.00 Dainų dainelė 2010. 11.45 Kulinarinės kelionės. Ved. Beata Nicholson. 12.15 Keliaukim! 12.45 Šventadienio mintys. 13.15 Etnokultūros ratas. Apie skudučius. 13.45 Laiko ženklai. 14.30 Teatro popietė. A.Puškinas „Mocartas ir Saljeris. Don Chuanas. Maras”. 16.40 Šventaragio slėnio mįslės. Katedros lobynas. 17.30 Muzikos istorijos. Didysis kankanas. 18.00 Pasaulio dokumentika. „Bismarkas. Kancleris ir demonas“ (k.). 19.00 Muzika gyvai. Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro 70-mečio koncertas. 21.00 TV spektaklis. S.Šepardas „Tikrieji vakarai”. 1995 m. 22.30 Panorama. 23.00 „Dingusio vaiko balsas“. Trileris. Kanada. (N-14) 0.30 Būk artistas.

TV1 9.05 10.05 11.10 12.10

0.50

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 9.00 9.50 10.20

7.00 „Labas rytas”. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Mados nuosprendis. 12.25 Noriu žinoti. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.25 Detektyvai. 16.05 Federalinis teisėjas. 17.10 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 18.05 TV žaidimas „Stebuklų laukas”. 19.00 Tegul kalba. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.00 Respublikos turtas. 23.00 Vaid. f. „Saulės namai”. 0.50 Vaid. f. „Trys dienos už įstatymo ribų”. 2.25 Muzikinis kanalas. 18.35 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48

19.00 „Arti namų”. 20.00 „Detektyvė Džonson”. 21.00 Komedija „Kvaišos detektyvai“. 22.30 Drama „Sukilimas“. 0.05 KTV – kino ir tele virtuvė (k).

17.00 17.08 17.10 17.30

Gera girdėti. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Gyvoji istorija (k.). Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Akiračiai (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. G.Jokimaitis. 22.58 LR himnas.

TV6 9.15 9.30 10.00 10.35 11.05 12.00 12.30 13.30 14.00 15.10 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 22.00 22.50 23.50 0.50

Teleparduotuvė Universitetai.lt. Dar pažiūrėsim. Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. „Kašmyro mafija“. Mados reidas. „Gordono Ramzio virtuvės košmarai“. Kulinarinis šou. Džipai monstrai. Laisvasis važiavimas. Jokių kliūčių! Aukščiausia pavara. „Žvaigždžių vartai“. Jokių kliūčių! Norite tikėkite, norite – ne! Ledo kelias. Topmodeliai. „Spec. būrys“. „Pagrobimas“ (1). „Po uragano“. „Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius“. „Pornožvaigždės išpažintis“.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 9.00 10.20

15.00 16.05 16.10

Žinios šeštadienį ir sekmadienį – 5.02, 6.00, 7.00, 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00. 5.00 LR himnas.

5.07 5.45 6.03 6.30 7.05 7.30 9.03 11.03 12.10 13.00 15.03

13.40 14.05 15.00 15.30 16.00 16.57 17.00 18.00

TV parduotuvė. Teletabiai. Griūk negyvas! (N-7) Reporteris (k.). Kas tu toks? (k.). Super L.T. (k.). (N-7) Griūk negyvas! (N-7)

Pirmasis Baltijos kanalas

Spaudos puslapiai. Sankryža. Akiračiai. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Auksinės kolekcijos. Gyvoji istorija. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema.

10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10

Sveikatos ABC (k.). „Tigrų sala“. „Arkliai”. Dok. serialas. „Alchemija XI. Praktinė magija: sutartinės“. Kultūros laida. „Ogis ir tarakonai”. „Jūreivio Popajaus nuotykiai”. „Džekio Čano nuotykiai“. „Policijos akademija”. Teleparduotuvė. „Dienos zoologijos sode”. „Akla meilė”. Žodis – ne žvirblis (k). „Vyrai medžiuose“. „Liežuvautoja”.

12.50 13.15

Teleparduotuvė „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. „Darbštuolis Tedas“. Nenugalimas banzuke. Teleparduotuvė „Heraklis ir dingusi karalystė“. „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „CSI Majamis“. „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. „Darbštuolis Tedas“. „Spec. būrys“. „Vilko bilietas“. „Po uragano“. Kriminalinis serialas. „Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius“. „Pornožvaigždės išpažintis“. Erotinis filmas.

10.35 Pasiduodu! Aš – žvaigždė! (N-7) 11.30 Pagaminta Lietuvoje (k.). 12.00 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). 12.50 Reporteris (k.). 13.40 Lietuva tiesiogiai. 14.10 Skonio reikalas (k.). 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Teletabiai. 17.00 Žinios. 17.07 Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.). 18.00 Žinios. 18.17 Orai. 18.20 Naša Raša. (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.05 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras. 20.00 20 minučių. 20.20 Orai. 20.25 Super L.T. (N-7) 21.00 Reporteris. 21.47 Orai. 21.50 Mokslinė fantastika „Pi”. (N-14) 23.40 Reporteris.

11.00 11.30 12.15 13.00 14.00 14.25

TV parduotuvė. Reporteris (k.). Teletabiai. Griūk negyvas! (N-7) Dok. serialas „Grobuonys”. „Tobuliausieji”. (N-7) Namų daktaras. Reporteris (k.). Skonio reikalas. Dok. serialas „Naikinanti jėga”. „Ugnikalniai”. (N-7) Didžiausi mokslo pasiekimai (1). Galiūnų pasaulio čempionatas 2010 (1d.). Naša Raša. (N-7) Nauda ūkiui. Super L.T. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Gamta – visų namai. Spaudos apžvalga. Ryto garsai. Kultūros savaitė. Sveikata. Sudie, XX amžiau. Lietuvos diena. Baladės.

19.20 19.58 20.00

21.50 0.20

Žinios. Orai. Griūk negyvas! (N-7) Lietuvos krepšinio federacijos „DnB Nord“ taurė. Pusfinalis. Vilniaus „Lietuvos rytas”– Klaipėdos „Neptūnas”. Tiesioginė transliacija iš Alytaus. Didžiojoje pertraukoje – Žinios. Reporteris. Orai. Lietuvos krepšinio federacijos „DnB Nord“ taurė. Pusfinalis. Kauno „Žalgiris”–Prienų „Rūdupis”. Tiesioginė transliacija iš Alytaus. Didžiojoje pertraukoje – Žinios. Vaid. „Meilė ir ginklai”. Komedija. (N-14) Siaubo naktis. Vaid. f. „Mirties rebusas”. Trileris. (S)

Pirmasis Baltijos kanalas 6.50 7.00 7.15 7.25 8.00 8.45 9.00 9.15 9.55 11.00 11.15 12.10 13.10 14.00 15.05

1.35

Naujienos. Top-shop. „Jeralaš”. Grok, armonika! Gudruolės ir gudruoliai. Ganytojo žodis. Naujienos. Skanėstas. Gyvenimo skonis. Naujienos. Jūrmala. Gyvenamoji aplinka. Mano genealogija. Gyvenamoji aplinka. Vaid. f. „Nacionalinės medžioklės žiemą ypatumai”. Vaid. f. „Baltoji naktis, švelnioji naktis”. Šlovės minutė. Laikas. Šlovės minutė. Paris Hilton prožektorius. Melo detektorius. Vaid.f. „Dekameronas”. Vaid. f. „Nieko nepaisant”. Muzikinis kanalas.

16.03 16.30 17.03 18.10 19.03 20.03 20.29 20.45 21.03 22.48 22.58

Kaip žmonės gyvena. Laida rusų kalba. Mažoji studija. Sveikinimų ratas. Auksinės kolekcijos. Vaikų radijo teatras. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. G.Cieškaitė. LR himnas.

16.45 18.45 20.00 20.15 21.00 21.40 22.45 0.30

2011 m. vasario 4–11 d., Nr. 5 (49)

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2

Vasario 13, sekmadienis

„Vedybų planuotoja“.

„Nepavykęs sandėris“.

„Ringo karalius“.

„Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

8.30 Kaimo akademija. 9.00 „Kurmis ir draugai“. 9.15 „Robotukas“. 9.35 „Pašėlę Tornberiai“. 10.00 Gustavo enciklopedija. 10.30 Talentų ringas. 12.00 Pulsas. 12.30 Pasaulio dokumentika. „Hitleris ir Musolinis“. 13.30 Detektyvinis serialas „Šerloko Holmso nuotykiai“. (N-7) 15.30 Šventadienio mintys. 16.00 Žinios (su vertimu į gestų k.). 16.15 Gamtos kodas. 16.50 Pradėk nuo savęs. 17.20 Septynios Kauno dienos. 18.00 Popietė su Algimantu Čekuoliu. 18.30 Stilius. 19.30 Bėdų turgus. 20.30 Panorama. 20.45 Savaitė. 21.15 Romantinė komedija „Vedybų planuotoja“ (2001 m., JAV). (N-7) 23.15 Elito kinas. Trileris „Kitoje dangaus pusėje“ (2006 m., Meksika). (S)

6.00 Teleparduotuvė. 6.30 Animac. f. „Superdidvyriai. Nuotykiai tęsiasi“. 6.50 Animac. f. „Galingasis šuo Kriptas“. 7.15 „Kitas Džimio pasaulis“. 7.40 Animac f. „Laiko policija“. 8.05 Animac f. „Magija“. 8.30 Animac. f. „Laslo stovykla“. 8.55 Naujas ūkis. Pokyčių metai. 9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai. Komedija „Bratz filmas“ (2007 m. JAV). (N-7) 11.55 Nuotykių f. „Amžinai jaunas“ (1992 m. JAV). (N-7) 13.55 „Mano puikioji auklė“. (N-7) 14.55 Telenovelė „Laukinė širdis“. 17.00 Ne vienas kelyje. 17.45 Teleloto. 18.45 Žinios. 19.00 Savaitės įvykių TOP 5. 19.30 Lietuvos supermiestas. 21.30 Veiksmo f. „Nepavykęs sandėris“ (2007 m., D.Britanija, Kanada, Honkongas). (N-14) 23.15 Kriminalinis trileris „Oušeno vienuoliktukas“ (2001 m., JAV, Australija). (N-7)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Katašunis“. 7.30 „Alergija monstrams“. 8.00 „Winx“ klubas“. 8.30 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 9.00 Sveikas žmogus. 10.00 Nuotykių f. „Audros karys“ (2006 m., JAV). (N-7) 11.45 Filmas šeimai. „Sidabro varpeliai“ (2005 m., JAV). 13.40 Komedija. „Storulės“ (2001 m., JAV). (N-7) 15.30 „Choras“. (N-7) 16.35 Dar pažiūrėsim. 17.10 Paskutinė instancija. 18.00 Akistata. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Savaitės komentarai. 19.30 Chorų karai. Tiesioginė transliacija. 21.30 Veiksmo f. „Ringo karalius“ (2004 m., JAV, Pietų Korėja). (N-14) 0.35 Fantastinė drama „Vestenderis“ (2003 m., JAV). (N-7)

6.30 Televitrina. 7.00 „Detektyvas Kalas“. 8.00 Nesėsi – nepjausi (k.). 8.30 Tauro ragas. 9.00 Statybų TV. 9.30 Autopilotas. 10.00 Sekmadienio rytas. 11.00 Sveikatos kodas. 12.05 Atvirai su žvaigžde (k.). 13. 10 „Merlino nuotykiai“ (k.) 14.10 Sveikinimų koncertas (tel. (8 5) 278 08 03, mob. 8 61 877 654). 16.10 Smagiausios akimirkos. 16.45 Girių horizontai. 17.15 Tarp miesto ir kaimo (k.). 17.45 „Specialusis dalinys“. (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 Be recepto. 20.55 Melodrama „Svajonių viešbutis: Meksika“ (2007 m., Vokietija). (N-7) 22.55 Kriminalinė drama „Bruklino geriausieji“ (k.). (N-14) 1.45 Bamba. (S).

8.00 Gimtoji žemė. 8.25 Rytas su... Anželika Cholina. 9.05 Valstybinio jaunimo teatro spektaklis „Pepė Ilgakojinė”. 10.00 Miesto kodas. 10.55 Būk artistas (k.). 11.45 Ievos pievos. 12.15 Nepabuvęs kareivėliu. Jonas Gricius. 12.45 Mūsų miesteliai. Kuliai. 13.45 Būtovės slėpiniai. 14.35 Drama „Miškais ateina ruduo“ (1, 2 s.). (N-7) 16.25 Dalia Kutraitė kalbina... Kazimierą Žoromskį (k.). 16.55 Krašto garbė. 17.50 Lietuvių dokumentika. Premjera. „Lietuvos valstybinio jaunimo teatro metraštis 1965–1975 m.“ 19.00 Auksinės melodijos. Gyčio Paškevičiaus koncertas. 20.10 Durys atsidaro. 20.45 Alfonso Šapokos 105-osioms gimimo metinėms. Amžių šešėliuose. 21.25 „Saga apie Ledo šalį“ (k.). 22.05 Islandijos dailė (k.). 22.30 Panorama. 22.45 Premjera. Drama „Lemtingoji našlė“. (N-14)

TV1 9.05 Etno. 9.35 KTV – kino ir televirtuvė. 10.05 „Tigrų sala“. 11.10 „Arkliai“. Dok. serialas. 12.10 „Dr. Šuo“. 12.50 „Ogis ir tarakonai“. 13.15 „Jūreivio Popajaus nuotykiai“. 13.40 „Džekio Čano nuotykiai”. 14.05 „Policijos akademija“. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Kelionės į pasaulio kraštą”. 16.00 „Akla meilė”. 16.57 Žodis – ne žvirblis (k).

5.00 5.07 5.45 6.03 8.03 9.03

LR himnas. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Ryto garsų savaitė Mes, moterys.

23.10 val. Mokslinės fantastikos filmas. „Anomalija“. JAV, Kanada. 2011 m. Rež. David Hogan. Vaidina: Ed Quinn, Pascale Hutton, Cindy Busby, William B. Davis ir kiti. Netikėtai sudreba žemė ir pabunda ilgai neveikęs ugnikalnis, tad kyla didžiausia grėsmė mažam miesteliui. O iš ugnikalnio nasrų su juodu ugnies ir dūmų kamuoliu iškyla tai, ko niekas ir sapnuoti nesapnavo: ilgus amžius požemyje tūnojusi pabaisa...

TV6 Antradienis, vasario 8 d. 21.30 val. Kriminalinis trileris. „Apgultis“. JAV. 1998 m. Rež. Edward Zwick. Vaidina: Denzel Washington, Annette Bening, Bruce Willis, Tony Shalhoub, Sami Bouajila. FTB kovos su terorizmu skyriaus vadovas Entonis Habardas tiria melagingo pranešimo apie padėtą bombą aplinkybes. Vykstant tyrimui, Brukline nugriaudėja tikras sprogimas, per kurį žūsta autobuso keleiviai. Kol agentai vaikosi įtariamąjį, Habardas suvienija jėgas su JAV Nacionalinio saugumo agentūros specialiste Elisa Kraft. Kai FTB nužudo tris musulmonus vyrus viename Bruklino butų, sprogimai sudrebina teatrą Brodvėjuje, mokyklą ir FTB būstinę. Kai JAV prezidentas paskelbia šalyje karo padėtį, į Bruklino gatves išvažiuoja neofašisto generolo Viljamo Devero vadovaujami tankai...

„Vyrai medžiuose“. „Liežuvautoja”. „Arti namų”. „Detektyvė Džonson”. Lietuviško kino vakaras. Istorinė drama „Vienui vieni“. 2001 m. (N-7) 22.40 „XI. Praktinė magija: sutartinės“. Kultūros laida. 23.10 Retrospektyva. „Dailininkas Rimas Bičiūnas”. 23.45 „Policijos akademija”.

TV6 8.45 9.00 9.30 10.00 10.35 11.05 12.00 12.30 13.30 14.00 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 21.00 22.00 22.50 23.50 0.50

Teleparduotuvė Tavo augintinis. Vienam gale kablys. Dar pažiūrėsim... Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. Gordono Ramzio virtuvės košmarai. Mados reidas. Topmodeliai. Džipai monstrai. Laisvasis važiavimas. Jokių kliūčių! Ledo kelias. „Žvaigždžių vartai“. Jokių kliūčių! Norite tikėkite, norite – ne. „Nuleist periskopą!“ Komedija. „Klyvlendo šou“. Animacinis serialas. „Pagrobimas“ (2). Veiksmo drama. „Po uragano“. Kriminalinis serialas. „Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius “. „Karštoji linija“. Erotinis filmas.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 9.00

TV parduotuvė. Reporteris (k.). Teletabiai. Griūk negyvas! (N-7) Drama „Ponios Vašington mokslai koledže”. (N-7) 11.00 Šiandien kimba. 10.03 11.03 12.10 13.03 13.29 14.03 14.28 16.30 17.03 17.30

Tetos Betos viktorina. Muzika Tau. Lietuvos diena. Radijo teatras. Retro. Septynios sporto dienos. Gera girdėti. Laida rusų kalba. Literatūros akiračiai. Atsiliepk dainoj.

11.30 Reporteris (k.). 12.00 Dok. serialas „Plėšrūno instinktas”. „Šuns dingo atakos Australijoje”. (N-7) 13.00 Vaid. f. „Inspektorius Luisas. Muzika, dėl kurios galima numirti”. (N-7) 15.00 Lietuvos krepšinio federacijos „DnB Nord“ taurė. Rungtynės dėl III vietos. Tiesioginė transliacija iš Alytaus. Didžiojoje pertraukoje – Žinios. 17.00 Žinios. 17.08 Orai. 17.10 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). 17.50 Lietuvos krepšinio federacijos „DnB Nord“ taurė. Finalas. Tiesioginė transliacija iš Alytaus. Didžiojoje pertraukoje – Žinios. 20.00 Žinios. 20.08 Orai. 20.10 Kas tu toks? (k.). 21.00 Žinios. 21.13 Orai. 21.15 24/7. 22.10 Vertas kinas. Drama „Fanatikas”. (N- 14)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.05 7.15 7.30 7.45 8.15 9.00 9.25 9.40 10.30 11.00 11.20 12.10 16.00 17.55 20.00 21.10 22.55 0.30 1.25

Naujienos. Top-shop. „Jeralaš”. Laida kariams. Sveikata. Naujienos. Padriki užrašai. Kol visi namie. Fazenda. Naujienos. Linksmųjų ir išradingųjų klubas. TV serialas „Apaštalas”. Ana German. Meilės aidas. Vaid. f. „V centurija. Ieškant užburtų lobių”. Laikas. Kokie mūsų metai! 1962. Vaidybinis f. „Seklys”. Pozneris. Muzikinis kanalas.

18.10 19.03 20.03 20.24 20.45 21.03 22.48

Laisvai! Vudstoko vaikai. Vaikų radijo teatras. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. M.Martinaitis. 22.58 LR himnas.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

Baltijos TV Trečiadienis, vasario 9 d.

TV6 Pirmadienis, vasario 7 d.

17.00 18.00 19.00 20.00 21.00

21.00 val. GERAS FILMAS. Kriminalinė drama. „Bruklino geriausieji“. JAV, 2010 m. Rež. Antoine Fuqua. (N-14) Vaidina: Richard Gere, Don Cheadle, Ethan Hawke.

Baltijos TV Šeštadienis, vasario 12 d. 21.15 val. Veiksmo. „Mirtinas smūgis“. JAV, 2008 m. Rež. Jeff King. (N-14) Vaidina: Steven Seagul, Holli Dignard, Karyn Michel Balzer, Kris Tomas King, Filip Granzhe.

Trys tarpusavyje nesutariantys Bruklino pareigūnai. Vienas nuo kito jie skiriasi kaip diena ir naktis: pirmas dirba slapčia tarp prekiautojų narkotikais, antras – labiausiai korumpuotas policininkas, trečias visada žaidė pagal taisykles, o dabar nori ramiai gyventi iki garbingo atsistatydinimo. Kas gali juos vienyti? Visi jie vaikšto skustuvo ašmenimis, visiems jiems likimas meta iššūkį – jie turi rasti savo gyvenimo prasmę...

Lietuvos ryto TV Ketvirtadienis, vasario 10 d. 22.20 val. Pagaminta Lietuvoje. Verslo publicistika. Vedėja S.Palčinskaitė. Koks jūsų namuose šaldytuvas – vokiškas, skandinaviškas ar lietuviškas? Lietuviški, tautiečių akimis, neprilygsta vakarietiškiems, nors tie patys vakariečiai iš Alytaus gamyklos užsako tūkstančius šaldytuvų. Perkate drabužį su garsiu pasaulyje prekės ženklu, o gaunate lietuvišką gaminį iš Utenos. Jokios apgaulės ir suktybių. Mūsų bendrovės įtinka daugeliui užsienio kompanijų. Mūsų mokslininkų sukurti lazeriai pripažįstami kaip pasaulinis standartas, o farmacijos kompanijų produktai apibūdinami epitetais pirmasis ir vienintelis.

TV3 Penktadienis, vasario 11 d. 0.40 val. Veiksmo komedija. „Jackass. Filmas“. JAV. 2002 m. Rež. Jeff Tremaine. (N-14) Vaidina: Johnny Knoxville, Bam Margera, Chris Pontius. Beprotiški pasivažinėjimai automobiliu ar krečiamos išdaigos atsitiktiniams praeiviams – visa tai jau buvo iki jų įvairiose televizijos laidose. Tačiau Džonis ir jo draugai laimi ten, kur kiti pralaimi. Jie žino ir nuolat kartoja, kad viską reikia padaryti tikroviškai ir nuoširdžiai. Jie yra nepataisomi prietrankos ir drąsuoliai, jie šaunūs ir originalūs!

Nepailstantis detektyvas Džeikobas atvyksta į Memfio miestą, kad surastų samdomus žudikus. Jis vienas žinomiausių detektyvų, o labiausiai jam prie širdies – žiaurios ir neištirtos žmogžudystės. Šį kartą, jis rado vertą priešininką – klastingą ir nesugaunamą žmogžudį, kuris vis dar laisvėje ir terorizuoja seną miesto rajoną.

Baltijos TV Šeštadienis, vasario 12 d. 23.15 val. Drama. „Makbetas“. Australija, 2006 m. Rež. Geoffrey Wright. (N-14). Vaidina: Chlore Armstrong, Kate Bell, Miranda Nation, Sam Worthington, Victoria Hill, Steve Bastoni, Lachy Hulme. Žymioji Viljamo Šekspyro tragedija atgimsta Melburne. Pogrindinis nusikaltėlių gaujų gyvenimas verda neatvėsdamas nė akimirkai. Makbetas – dešinioji boso ranka, o ledi Makbet – valdžios ištroškusi negailestinga intrigantė. Ji sukuria kraugerišką boso nužudymo planą, kad viso nusikalstamo pasaulio valdžia atitektų jai ir Makbetui. Tik įvykdžius kraupųjį planą paaiškėja, kad valdžia reikalauja kur kas daugiau jėgų – neužtenka vien pašalinti bosą. „Škotiškoji tragedija“ nušvinta naujomis spalvomis. Juosta apdovanota už įspūdingus kostiumus, nominuota už garso takelį ir scenarijų.

Gimtasis kraštas

Įvairenybės

2011 m. vasario 4–11 d., Nr. 5 (49)

Nepilnametis Filmo premjera – per princo Viljamo vestuves Nenorėjo sekso JAV televizija „Lifetime“ kurs filNebenorintis su savo žmona mypavogė mą apie Didžiosios Britanijos prinlėtis vokietis pagalbos kreipėsi į poViljamo ir jo sužadėtinės Keitės liciją. milijoną eurų coMidlton meilės istoriją. Pora yra susituokusi 18 metų ir

Rumunijos policija sulaikė 16-metį , kuris pavogė milijoną eurų. Aleksandras T. prisipažino, kad lagaminėlį su pinigais jis kartu su bičiuliu pavogė iš vienos šeimos, kuri, nepasitikėdama bankais, šią už parduotą nekilnojamąjį turtą gautą sumą laikė namuose. Per sulaikymą jaunas rumunas iš Ploeščio su savimi turėjo 120 tūkstančių eurų. Dar 30 tūkstančių eurų jis buvo paslėpęs savo namuose ir bendrininko, taip pat nepilnamečio, namuose. Po vagystės abu nepilnamečiai smarkiai linksminosi. Tai ir atkreipė policijos dėmesį.

Filmo prodiuseriai teigia, kad parodys „devynerius metus trukusių santykių, kuriuos neabejotinai apsunkino visuomenės ir karališkųjų rūmų spaudimas, pakilimus ir nuosmukius“. Pranešama, kad princo Viljamo vaidmuo atiteko Nikui Eversui Svindeliui, princą Čarlzą vaidins Benas Krosas. Kol kas neaišku, kas įkūnys K.Midlton. Manoma, kad filmas per televiziją bus parodytas tą savaitę, kai balandžio 29 dieną įvyks princo ir jo mylimosios jungtuvės. Anot „Lifetime“ televizijos atstovų, filmas atskleis poros santykių istorijos chronologiją nuo to momento, kai jie susitiko prestižiniame Škotijos universitete.

turi du vaikus, pasakojo Vaiblingeno policijos atstovas. Vyras esą jau kurį laiką jautėsi žmonos išnaudojamas. Prieš ketverius metus jis su visa lova persikraustė į kitą kambarį. Vyras pareiškė žmonai norįs su ja skirtis, tačiau ji naktimis vis atslinkdavo pas jį ir reikalaudavo sekso. Policija teigia remianti vyro norą „naktį ramiai ilsėtis“.

Nukrito iš 305 metrų aukščio Nelaimė nutiko vienoje iš Škotijos aukštikalnių viršūnių, netoli nuo aukščiausio Jungtinės Karalystės taš-

ko – Ben Nevio kalno. 35-erių Glasgo gyventojas, kuris į aukštikalnę įlipo kartu su 24 žmonių grupe, nukrito

Nuteistas iki gyvos galvos 36 metų Tanzanijos pilietis Achmedas Gailanis buvo pripažintas kaltu lapkritį dėl sąmokslo apgadinti ar sunaikinti JAV nuosavybę. Kaltinimai nužudymu jam buvo panaikinti. Kai A.Gailanis buvo pripažintas kaltu, Kongresas uždraudė JAV prezidentui Barakui Obamai Gvantanamo kalinius perkelti į Ameriką.

Tanzanijos pilietis buvo nuteistas dėl 1998 metais įvykdytų sprogdinimų JAV ambasadose Kenijoje ir Tanzanijoje. Anot JAV generalinio prokuroro Eriko Holderio, laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė pademonstravo JAV teisingumo sistemos galią priversti teroristus atsakyti už savo veiksmus. Prieš skelbiant nuosprendį Gvantanamo kalinys prašė suteikti jam malonę, argumentuodamas, kad niekada nenorėjo nieko nužudyti, ir skundėsi, kad buvo kankinamas. Per sprogdinimus 1998 metais iš viso žuvo 224 žmonės.

Mirė sintezatoriaus kūrėjas Mirė Jungtinių Amerikos Valstijų kompozitorius Miltonas Bebitas, kuris dalyvavo kuriant pirmąjį sintezatorių. Praėjusio šimtmečio šeštą dešimtmetį M.Bebitą, kuris paskelbė kelis straipsnius muzikos teorijos temomis, kaip kompozitorių konsultantą pakvietė kompanija RCA, kurianti pirmą muzikinį sintezatorių, pavadintą „RCA Mark II Synthesizer“. 1961 m. M.Bebitas specialiai sintezatoriui sukūrė kompoziciją „Composition for Synthesizer“. M.Bebitas kūrė muziką tiek elektroniniams, tiek tradiciniams instrumentams. 1946 m. jis Prinstono universitete, kur dirbo nuo 1938 m., parašė disertaciją apie to laikotarpio kompozitorių naudojamą dodekafonijos metodą, tačiau apginti darbo nepavyko. Vėliau universitetas pripa-

žino, kad M.Bebito disertacija tuo laikotarpiu buvo tokia avangardinė, jog nė vienas iš muzikos katedros darbuotojų tiesiog neįstengė suprasti, apie ką joje kalbama. Daktaro laipsnį Prinstono universitetas

Nepatiko mumijos Penktadienio vakarą Kairo nacionaliniame muziejuje marodieriams

pavyko sunaikinti dvi mumijas, nors pastato padegimo ir buvo išvengta.

nuo skardžio. Pasak gelbėtojų, nelaimėlis nuo skardžio „beveik skrido“. Gavę signalą gelbėtojai leidosi ieškoti vyro. Kaip jie vėliau prisipažino, niekas nesitikėjo rasti alpinistą gyvą, nes kalnas, nuo kurio jis nukrito, yra iškilęs 305 metrus virš jūros lygio. Per paieškos operaciją gelbėtojai prie kalno papėdės pastebėjo žmogų, studijuojantį žemėlapį. Iš pradžių jie nepatikėjo, kad tai tas pats alpinistas, tačiau vėliau nustatė, kad tai būtent jis. Vyras patyrė tik keletą nesunkių traumų, buvo nusėtas mėlynių, be to, buvo smarkiai išsigandęs, tačiau laikėsi ant kojų. Gelbėtojų teigimu, pakeliui į ligoninę nukentėjusysis noriai palaikė pokalbį. Šiuo metu alpinistas gydomas ligoninėje. M.Bebitui suteikė tik 1992 m., kai kompozitoriui sukako 75 metai. 1982 m. M.Bebitas iš Pulicerio premijų organizacinio komiteto gavo specialųjį apdovanojimą už indėlį į JAV muzikos plėtrą. M.Bebitas gimė 1919 m., mirė sulaukęs 94 metų Prinstono universiteto ligoninėje sausio 29 dieną.

Apie tai šeštadienį pranešė vyriausiasis šalies archeologas Zachis Chavasas. Anot archeologo, incidentas įvyko tada, kai muziejaus kontrolę perėmė sąmoningi protestuotojai ir kariai. Z.Chavasas taip pat sakė, kad marodieriai ištuštino ir muziejaus kasą. Muziejus, kuriame saugoma tūkstančiai unikalių eksponatų, tarp jų – faraono Tutanchamono kapavietės lobiai, yra centrinėje Kairo aikštėje, greta valdančiosios partijos būstinės.

Nesusigundė Fabriko darbuotojas 68 metų Ghazis Adra Australijoje rado 50 tūkst. JAV dolerių ir nunešė juos į policiją. Net pareigūnas nuovadoje negalėjo nuslėpti nustebimo. „Jis man sakė: negaliu patikėti, kad juos atiduodate. Jūs sąžiningas žmogus“, – atviravo vyras. Pinigai, kuriuos G.Adra rado priemiesčio traukinyje, buvo sudėti į nedidelį šaltkrepšį. Jis paėmė krepšį į namus, kad pažiūrėtų, ar jame nėra adreso. Tačiau viduje jis pamatė šūsnį grynųjų. 50 tūkst. dolerių yra daugiau, nei vyras uždirba per metus. „Tiek pinigų būtų pakeitę mano gyvenimą, tačiau jie buvo ne mano“, – sakė G.Adra. G.Adra lošia loterijoje ir tikisi laimėti, kad su žmona galėtų paatostogauti užsienyje. Pinigai priklausė vienai moteriai, kuri kreipėsi į policiją. Ar ji sumokėjo radybų, nežinoma.

Jubiliejiniai operų įrašai Lenkų dirigentas Marekas Janovskis išleis dešimties Richardo Vagnerio operų įrašus. Šis kompanijos „Pentatone“ leidimas skiriamas R.Vagnerio gimimo 200-osioms metinėms, kurios bus minimos 2013 metais, praneša „Gramophone“. M.Janovskis įrašys tokias operas kaip „Lohengrinas“, „Tanhoizeris“, „Tristanas ir Izolda“, taip pat keturių operų ciklą „Nibelungo žiedas“ ir kt. Visos operos bus įrašomos gyvai kartu su Berlyno radijo simfoniniu orkestru, kuriam vadovauja M.Janovskis. Pirmoji opera „Skrajojantis olandas“, kurioje dainuos bosas baritonas Albertas Dohmenas ir bosas Matis Salminenas, turėtų būti išleista jau šių metų rudenį, o iki metų pabaigos pasirodys ir opera „Parsifalis“.

GK, Eltos inf. ir nuotraukos