Gimtasis krastas Nr. 27 by Gimtasis kraštas

Gimtasis kraštas Savaitraštis visai Lietuvai. 2010 rugpjūčio 27–rugsėjo 3 d., Nr. 27

Triukšmas dėl operatyvinių pažymų

Į Lietuvą grįžta atostogauti

Valstybės saugumo departamentas pagaliau pateikė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui 12 pažymų, dėl kurių aistros virė beveik ketverius metus.

4 psl.

Baigęs profesines studijas Lietuvoje Arnas išvyko tęsti mokslų į Daniją. Vaikinas prisipažįsta, kad į šią šalį važiavo tikėdamasis susirasti kvalifikuotą darbą ir įsitvirtinti joje.

5 psl.

Gimtasis kraðtas Savaitraðtis visai Lietuvai. 2010 rugpjûèio 27–rugsëjo 3 d., Nr. 27

Savo išlaidas ir interesus politikai atskleidžia nenoriai

Prekyba moterimis klesti

Politikams ir viešojo sektoriaus vadovams privalu deklaruoti savo bei šeimos narių privačius interesus versle ar organizacijose. Tačiau dauguma valdžios atstovų, nors to reikalauja įstatymas, tokio viešumo vengia.

Nusikaltėlių grupuotės džiaugiasi milžiniškais pelnais, kuriuos jiems krauna užsienyje prostitutėmis įdarbintos lietuvės. Virginija MAČĖNAITĖ Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Šiaulių rinktinės operatyvininkai išaiškino dar vieną grupuotę, kuri vertėsi prekyba žmonėmis. Užsienyje dirbti prostitutėmis nusikaltėliai verbuodavo nepilnametes lietuvaites. Anot pareigūnų, tai jau tapo šiurpia Lietuvos kasdienybe.

Saulius TVIRBUTAS Valdžia krizės metu ragina visus taupyti, tačiau politikams, atrodo, tai negresia. Iš Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) pateiktų ir internete skelbiamų deklaracijų matyti, kad parlamentarai ir jų šeimų nariai aktyviai skolinosi ir skolino, pirko nekilnojamąjį turtą, automobilius, keliavo, mokėdami už kelialapius po kelis tūkstančius litų. Kai kurie politikai neslepia pirkę nekilnojamojo turto, statybinių medžiagų, automobilių, brangių drabužių. Tačiau nemažai jų linkę išlaidas ir privačius interesus nuslėpti nuo visuomenės ir etikos sargų.

Nukelta į 3 psl.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Labai nesispaudė Tarp įdomesnių pirkinių yra grybų receptų knygelės. Už jas parlamentarė Danutė Bekintienė per du kartus sumokėjo 11,6 tūkst. Lt. Agnė Zuokienė deklaravo per pastaruosius dvejus metus įsigijusi verslo įmonės akcijų, drabužių iki 5 tūkst. Lt ir pa-

veikslą iš galerijos už daugiau kaip 25 tūkst. Lt (tikslių sumų Seimo narė nenurodė). Neringa Vegytė neslėpė tikslesnės sumos už nusipirktą suknelę – už ją paklojo 3,9 tūkst. Lt. Drabužiais šiais metais apsirūpino ir krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, įsigijusi 2,7 tūkst. Lt kainavusią

suknelę ir kostiumėlį už 2,8 tūkst. Lt. Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys pirko daug daiktų, reikalingų namui įrengti, statė tvorą, montavo katilinę, užsakė statybininkų paslaugų. Tiesa, šių metų pirkinių jo deklaracijoje nepateikta. Nukelta į 2 psl.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Šiaulių rajono savivaldybė kratosi pavojingos kaimynystės

Autorės nuotrauka

Nijolė PETROŠIŪTĖ

Leidimo neturi iki šiol

Spalį Aukštrakiuose turėtų būti pradėtos deginti pavojingos atliekos, kurios čia būtų suvežamos iš visos Lietuvos. Tačiau Šiaulių rajono savivaldybė, kuriai priklauso ši teritorija, tam leidimo neduoda ir reikalauja kompensacijos.

Aukštrakiuose deginti iš visos Lietuvos suvežtas pavojingas atliekas nuspręsta prieš septynerius metus. Šiemet baigti statyti deginimo įrenginiai, o deginti ketinta pradėti dar balandžio mėnesį. Tačiau tokiai veiklai pradėti UAB „Toksika“ neturi leidimo iki šiol. Planai pradėti

deginti tokias atliekas jau nusikėlė į spalį. Rajono savivaldybės vicemeras Jonas Novogreckis sakė, kad vietos valdžia neketina išduoti tokio leidimo, kol nebus įgyvendinti visi savivaldybės keliami reikalavimai ir „Toksika“ neprisiims įsipareigojimų. Nukelta į 2 psl.

Gimtasis kraštas

2010 rugpjūčio 27–rugsėjo 3 d., Nr. 27

Aktualijos

Savo išlaidas ir interesus politikai atskleidžia nenoriai

apžvalga leidžia VTEK daryti išvadą, kad įstatymų leidėjai, deja, neretai pamiršta privačių interesų deklaravimo prievolę“, – teigė laikinai VTEK direktorės pareigas einanti Dalia Paulauskaitė. Net 83 Seimo nariai nuo 2008 m. pabaigos iki šių metų birželio nenurodė, kad turi naujų deklaruotinų interesų ar sandorių. Beveik trečdalis parlamentarų visiškai nedeklaravo stambesnių sandorių. 88 Seimo nariai nepapildė privačių interesų deklaracijų. „Seimo narių atlyginimai, palyginti su daugelio kitų valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų pajamomis, yra didesni, todėl tikėtina, kad parlamentarai ir jų šeimos sudaro daugiau įvairių sandorių – perka, parduoda, keliauja į tolimas šalis“, – mano VTEK vadovė.

Ne visi duomenys lengvai prieinami

Raimundo Šuikos nuotrauka

Atkelta iš 1 psl. Apie daugumos kitų ministrų pirkinius VTEK svetainėje informacijos rasti išvis nepavyko. Neįmanoma pamatyti ir premjero Andriaus Kubiliaus deklaracijos.

Pirko, skolinosi ir skolino Krizė nesutrukdė parlamentarams aktyviai pirkti, sudaryti finansinius sandorius. Sunkmečio tikriausia nejautė vienas turtingiausių parlamen-

Kiekvienas esame skolingas po 10 tūkst. litų Pilietinės iniciatyvos Valstybės skolos skaitliuko www.2g.lt autorių skaičiavimais, valdžios sektoriaus skola pasiekė 32 mlrd. 814 mln. 80 tūkst. Lt ir pirmą kartą Lietuvos istorijoje vienam gyventojui tenkanti skolos dalis perkopė 10 tūkstančių Lt ribą. Statistikos departamento duomenimis, rugpjūčio mėnesio pradžioje Lietuvoje buvo 3 mln. 349 tūkst. 872 gyventojai. Praėjusių metų sausį vienam gyventojui tenkanti skolos dalis buvo bene dvigubai mažesnė – 5 187 Lt. Pasak skaitliuko autoriaus Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacijos tarybos nario verslininko Artūro Orševskio, vienam dirbančiam žmogui tenkanti skolos dalis yra 24 709 Lt, 2009-ųjų pradžioje ji tesiekė 11 504 Lt. Valstybės skolos skaitliukas yra privati pilietinė iniciatyva. 2g.lt naudojami tik oficialūs Finansų ministerijos, Statistikos departamento, Lietuvos banko bei Valstybės kontrolės duomenys. Eltos inf.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

tarų Jonas Jagminas, su šeima valdantis 17 mln. Lt turto. Per pastaruosius dvejus metus jie pirko automobilį už 155 tūkst. Lt, nekilnojamojo turto už 280 tūkst. Lt, taip pat daug skolino fiziniams ir juridiniams asmenims – daugiau kaip 2 mln. Lt. O Jonas Ramonas, kurio sutuoktinė turi mėsinių galvijų ūkį, atvirkščiai, – deklaravo ėmę dideles paskolas. Ramonai dabar bankams skolingi apie 1,3 mln. Lt. Konstantas Ramelis praėjusių metų pabaigoje, per patį nekilnojamojo turto sąstingį, pirko butą už 478

tūkst. Lt. Apskritai sklypus, būstus per pastaruosius dvejus metus pirko ir nemažai kitų parlamentarų.

Daugiau uždirba, daugiau sandorių Peržiūrėjus VTEK internete pateiktas valstybės įstaigų, jų padalinių vadovų, savivaldybių atstovų, politikų deklaracijas matyti, kad tik nedaugelis sąžiningai pateikia duomenis apie savo pirkinius, verslo interesus. „Neseniai atlikta Seimo narių deklaracijų

Kol kas internete neįmanoma susipažinti su visomis politikų ir valstybės pareigūnų pateiktomis deklaracijomis. „Jų turime tūkstančius, bet techniškai dar sudėtinga užtikrinti, kad visi duomenys būtų lengvai prieinami elektroninėje erdvėje“, – aiškino D.Paulauskaitė. Pasak jos, būtina galvoti ir apie kitus deklaravimo sistemos patobulinimus, įstatymo vykdymo kontrolės mechanizmus. „Reikėtų įdiegti elektroninę deklaracijų pildymo sistemą, kuri iš dalies leistų išspręsti daugelį dabar kylančių nesusipratimų bei nesklandumų. Deja, dėl lėšų stokos šis VTEK siekis yra problemiškas, bet mes jo neišsižadame“, – teigė D.Paulauskaitė.

Šiaulių rajono savivaldybė kratosi pavojingos kaimynystės Atkelta iš 1 psl. „Visi jų įsipareigojimai turi būti konkretūs ir raštiški. Juk šalia Šiaulių ketinama pradėti eksploatuoti ne oro gryninimo įrenginius, todėl mes, tos teritorijos šeimininkai, už tai jaučiamės atsakingi. Tačiau „Toksika“ su mumis nesiskaito. Kartais atrodo, kad jie nė nesuvokia, jog privalo laikytis savivaldybės sprendimų. Viskas vyksta kažkur už mūsų, aukštesnių institucijų koridoriuose ar kabinetuose“, – kalbėjo vicemeras J.Novogreckis.

Reikia griežtesnės kontrolės Algimantas Salamakinas, Seimo etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas

Manau, kad šis įstatymas yra geras būdas kontroliuoti politikų interesus ir tai, ar jie gyvena pagal pajamas. Nieko blogo, kad visuomenė gali stebėti, kokius pirkinius, įsigyja valdžios žmonės – eidami į politiką jie turi žinoti, kad bus stebimi. Tačiau kol kas neįsivaizduoju, kaip kontroliuoti, ar visi sandoriai sąžiningai deklaruojami.

Deklaracijos – tik muilo burbulas Kęstutis Čilinskas, teisininkas

Šiuo metu deklaracijos tik registruojamos ir niekas nesiima priemonių, jei jose būna interesų konfliktų. Todėl dabar jų teikimas neturi jokios naudos. Prieš kelerius metus teikėme įstatymo projektą, kuriame kitų šalių pavyzdžiu buvo siūloma visiškai atriboti politikus nuo verslo: įmonių akcininkų, atėjusių į Seimą, akcijas valdytų specialus fondas, kol politikas dirba parlamente. Tačiau projektas numarintas ir dabar atėjusieji į politiką įmones perduoda valdyti neva šeimos nariams, o realiai vis tiek dalyvauja versle.

to, kad, jei mums jau lemta gyventi tokio objekto kaimynystėje, siekiame finansinės naudos tos teritorijos gyventojams. Juk mes turime gauti kokią nors kompensaciją už tai, kad savo teritorijoje įkurdinsime tokį objektą. Aš jau buvau apkaltintas, kad reikalauju „atkato“. Galima vadinti tai ir „atkatu“, tačiau jo mes reikalaujame savo rajono žmonėms, savo rajono biudžetui.“ Vicemeras sakė, kompensacijos klausimas jau yra aptartas ministerijose. Dabar tik svarstoma, kiek ji papildys Šiaulių rajono savivaldybės biudžetą. Galbūt į rajono biudžetą bus mokamas tam tikras procentas nuo sudegintų ar pristatytų atliekų kiekio?

Ostapo Benderio metodu

Nori konkretumo

Aukštrakiuose deginti iš visos Lietuvos suvežtas pavojingas atliekas nuspręsta prieš septynerius metus. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Nenumaldomai artėjant numatytam pradėti deginti pavojingas atliekas terminui, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamente susitiko visos suinteresuotos šalys. Diskutuota iki devinto prakaito, bet savivaldybė leidimo „Toksikai“ taip ir nepasirašė. „Toksika“ jau įsipareigojo vykdyti savivaldybės reikalavimą, kad atliekos būtų deginamos tik iš Lietuvos teritorijos (anksčiau būta planų jų atsivežti ir iš svetur). Be to, savivaldybė reikalauja nurodyti pagrindinius maršrutus, kuriais atliekos bus gabenamos į Aukštrakius. „Toksikos“ atstovai teigė, kad ir dabar yra nustatyti maršrutai tokiems kroviniams gabenti, jie vežami vadovaujantis specialiosiomis taisyklėmis ir tik tam pritaikytu transportu, tačiau savivaldybės administracijos Aplin-

kos apsaugos skyriaus vedėja Tatjana Plukienė paprašė šį klausimą sukonkretinti. Rajono valdžios atstovai pareikalavo raštu atsakyti, ar bus ir kaip bus vykdoma valstybinė kontrolė, taip pat reikalavo išsamių atsakymų (ir tik raštu) apie būsimą aplinkos monitoringą sanitarinėje apsaugos zonoje ir artimiausių gyvenamųjų namų teritorijose.

Tikina reikalavimus įvykdę „Toksikos“ atstovai tvirtina savivaldybės iškeltus reikalavimus jau įvykdę ir tikina, kad pagal apskaičiavimus tarša nebus viršijama (per metus numatoma sudeginti iki 800 tonų atliekų), o numatytas monitoringas atitinka visus nuostatus. Tik

prie gyvenamųjų namų jis nesąs galimas, nes iki šiol nebuvo ilgalaikių stebėjimų, tad ir lyginti nėra su kuo. Be to, Aukštrakiuose esą ir daugiau taršos šaltinių: sąvartynų, nuotekų dumblo baseinų. „Ir šiandien dar neaišku, kaip bus su sąvartyno statyba, kurio lyg ir neketinta čia statyti. Konkursą laimėjusi firma prakalbo, kad sąvartynui skirtą turinį išveš į užsienį. Tuomet mes norime žinoti, kur bus kaupiamos atliekos iki išvežimo? Kiek ilgai ir kur stovės deginti paruoštos pavojingos atliekos?“ – vis naujus klausimus žėrė J.Novogreckis. Pasak J.Novogreckio, vienas svarbiausių savivaldybės reikalavimų „Toksikai“ yra ir finansinė reikalo dalis. „Manau, mes nereikalaujame nieko, ko nereikėtų. Neslepiu ir

Rajono savivaldybei nepriimtinas ir siūlymas kompensavimo klausimą spręsti atskirai nuo kitų keliamų reikalavimų. Kai bus išduotas leidimas deginti, ko nors reikalauti bus per vėlu. Tad savivaldybė žada elgtis kaip Ostapas Benderis: pinigai – rytą, kėdės – popiet. UAB „Toksika“ generalinis direktorius Virginijus Daubaras piktinosi, kad rajono savivaldybė stabdo atliekų deginimo procesą. V.Daubaro nuomone, kompensavimo klausimas vis tik turėtų būti atskirtas nuo visų kitų savivaldybės reikalavimų. „Mes tikrai nesame savo tautos priešai. Žinome netgi tai, kad Lietuvai reikės sugrąžinti 100 mln. litų, jei šiemet nebus pradėtos deginti pavojingos atliekos. Iki Naujųjų metų turi būti sudeginta 4 tūkst. bandomųjų tonų. Bet apie šiuos skaičius turėtų susimąstyti ir mus spaudžiantieji pasirašyti leidimą“, – sakė J.Novogreckis.

2010 rugpjūčio 27–rugsėjo 3 d., Nr. 27

Prekyba moterimis klesti Atkelta iš 1 psl.

Išdavė suklastoti dokumentai VSAT operatyvininkai kelyje Marijampolė–Suvalkai patikrinti sustabdė iš Lietuvos išvykstančius du automobilius: „Volkswagen Transporter“, vairuojamą 43 metų Kupiškio rajono gyventojo, ir „Nissan Sunny“, vairuojamą 35 metų moters. Su ja važiavo dar viena mergina. Pasieniečiai, patikrinę automobilius, mikroautobuse rado vairuotojo piniginę, kurioje buvo dvi suklastotos asmens tapatybės kortelės. Vienoje jų buvo įklijuota keleivės nuotrauka bei nurodyta, kad merginai yra 19 metų. Netrukus pasieniečiai išsiaiškino, kad mašinos keleivė iš tiesų yra penkiolikmetė kupiškietė. Ją buvo mėginta neteisėtai išvežti į Ispaniją, kur ji būtų priverstinai įdarbinta prostitute.

Nukentėjo ne viena Paauglę už sienos vežusius Kupiškio rajono gyventojus pareigūnai uždarė į areštinę. Šiaulių miesto apylinkės teismas vyrą leido suimti trims, o moterį – dviem mėnesiams. Tačiau VSAT pareigūnai tęsė tyrimą ir Kupiškio mieste bei rajone atliko nemažai kratų. Jų metu rasta ir daugiau suklastotų dokumentų: draudimo liudijimų, įgaliojimų naudotis transporto priemonėmis užsienio šalyse. Vėliau Šiaulių rinktinės pareigūnai sulaikė dar du – 30 ir 35 metų – Kupiškio rajono gyventojus, tarpininkavusius ir padėjusius vykdyti nusikaltimą. Visų sulaikytų kupiškėnų kriminalinė praeitis itin spalvinga – pradedant teistumais už vagystes ir baigiant išžaginimais. G.Šarauskas prasitarė, kad šioje byloje yra nustatyta ir daugiau nukentėjusiųjų, ne tik išgelbėtoji penkiolikmetė. „Vienos jau buvo išvežtos į užsienį, kitas kėsintasi išgabenti arba jos buvo verbuojamos. Nuo šios grupuotės galėjo nukentėti dar bent keliolika merginų“, – sakė pareigūnas ir pridūrė, kad VSAT Šiaulių rinktinėje tai bene stambiausias prekeivių žmonėmis sulaikymas per pastaruosius penkerius metus.

Nežino, kur važiuoja? Penkiolikmetę merginą, kol atliekami pirminiai tyrimo veiksmai, po apklausos pasieniečiai perdavė Lietuvos „Caritas“ atstovams. Anot G.Šarausko, taip elgiamasi norint išvengti tiek įtariamųjų, tiek artimųjų galimo poveikio.

„Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ koordinatorė Kristina Mišinienė sakė, kad pastaruoju metu pastebima, jog į sekso vergiją parduodamų merginų amžius sparčiai jaunėja. Jauniausia Lietuvos „Carito“ globotinė buvo vos 12 metų. Pareigūnų nuomone, dažniausiai jaunos merginos sutinka darbuotis prostitutėmis tikėdamosi užsidirbti greitų ir lengvų pinigų. Tačiau K.Mišinienė sako, kad pasitaiko, kai to imasi mergaitės ir iš pasiturinčių, gerų šeimų, kurioms pinigų visai nestinga. „Tokiu atveju lemiamą vaidmenį sužaidžia paauglystė, kai padažnėja konfliktai šeimoje, norisi maištauti prieš suaugusiųjų pasaulį, būti savarankiškomis. Gudrūs verbuotojai, suteneriai tuo labai greitai pasinaudoja. Jie dažnai tampa „geraisiais priglobiančiais, suprantančiais ir užjaučiančiais draugais“, galinčiais pasiūlyti pastogę, valgį, gerą uždarbį ir galimybę gyventi nepriklausomai nuo tėvų ar valstybės institucijų. Šiuo metu Lietuvoje labai populiaru tapo pabrėžti, kad save realizuoti ir tapti asmenybe galima „pardavus“ savo išorinį grožį. Todėl nenuostabu, kad prekyba žmonėmis vis dažniau siejama su mados ir grožio pramone, o nusikaltimai neretai vykdomi prisidengus modelių agentūromis“, – sakė K.Mišinienė.

Negailestinga mašina Raimundo Šuikos nuotrauka

„Informacijos, kuo jai teks verstis užsienyje, paauglė turėjo. Tik visą ar ne, sunku pasakyti. Manau, jog ji žinojo, ką daro, tik gal rožinėmis spalvomis jai viskas buvo nupiešta, o nuvykus pasirodytų, kad viskas juoda“, – įtarė pareigūnas. Pasak jo, suteneriai, įkalbinėdami merginas vykti į užsienį, pabrėžia, kad nieko baisaus joms neteks daryti, kad viskas priklausys nuo jų pačių valios, tačiau tikrovė pasirodo visiškai kitokia. „Nuvažiavus iš merginų atimami asmens dokumentai, jos uždaromos kaip paukščiai į narvelį ir liepiama darbuotis. Moterims tenka aptarnauti net 20–30 klientų per dieną!“ – pasakojo G.Šarauskas. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Prekybos žmonėmis tyrimo skyriaus pareigūnai sakė, kad dažniausiai iš Lietuvos išvykstančios merginos nutuokia apie tai, kokį darbą turės dirbti, o jei jos yra apgaudinėjamos, tai tik dėl tam tikrų detalių (dėl atlyginimo dydžio, dėl gyvenimo sąlygų, dėl darbo pobūdžio ir pan.).

Suteneriai taikosi į sunkiai besiverčiančiąsias Pastaruoju metu iš Lietuvos merginos daugiausia gabenamos prosti-

Tiek prekybą žmonėmis, tiek prostituciją palaiko paklausa ir ekonominis skurdas. tucijai į Vokietiją ir Jungtinę Karalystę. Kriminalistų duomenimis, už vieną merginą prekeiviai žmonėmis gauna apie 1 000 eurų pelno, tačiau, išnaudojant jas priverstiniam darbui, sumos būna kur kas mažesnės – nuo kelių šimtų litų. Prekeiviai nėra išrankūs merginų išvaizdai, bet dažniausiai taikosi į jaunas merginas iš asocialių, neturtingų, gyvenančių kaimo vietovėse šeimų. Paprastai tokios merginos būna be išsilavinimo, nemoka užsienio kalbų. Kriminalinės policijos biuro Prekybos žmonėmis tyrimo skyriaus operatyvininkų duomenimis, į prekybos žmonėmis voratinklį dažniausiai įkliūva 18–30 metų lietuvės. Tačiau Lietuvos „Carito“ projekto

Raitosios policijos vadas paleistas į laisvę Globojamas Lietuvos diplomatų, Vilniaus raitosios policijos vadas Laimonas Bankauskas ketvirtadienio vidurdienį kirto Lietuvos–Baltarusijos sieną ir buvo perduotas Policijos departamento žinion.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Baltarusijoje L.Bankauskas į laisvę buvo paleistas trečiadienį. Vilniaus raitosios policijos vadas buvo sulaikytas rugpjūčio 16-ąją Ašmenos pasienio poste. Baltarusių pa-

reigūnai teigia, kad atostogaujančio Lietuvos pareigūno automobilyje rasta 45,5 gramo amfetamino. Pats L.Bankauskas ir jo artimieji tai neigė ir tikino, kad kvaišalai į Vilniaus raitosios policijos vado automobilį buvo įkišti jam nežinant. Šį įvykį dabar tirs Lietuvos teisėsaugos institucijos, panaudodamos ir visą sulaikymo informaciją, gautą iš Baltarusijos pagal dvišalio teisinio bendradarbiavimo sutartį. Eltos inf.

Nors policijos suvestinės rodo, kad prekybos žmonėmis mastas Lietuvoje mažėja, praktiškai nejaučiama jokių situacijos pagerėjimo ženklų. Lietuvos „Carito“ specialistė pabrėžė, kad vien šiai organizacijai kasmet tenka globoti maždaug tiek pat nukentėjusių moterų – vidutiniškai po 100 per metus. Be abejo, tai tik maža dalis visų prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukų, vienokiu ar kitokiu būdu grįžusių atgal į Lietuvą. Tačiau, anot K.Mišinienės, ir jų pakanka, kad matytume, kaip ekonominio sunkmečio akivaizdoje keičiasi prekybos žmonėmis „veidas“: „Šiuo metu dažniau į prostituciją parduodamos merginos iš rizikos šeimų, atsidūrusios sudėtingose gyvenimo situacijose, kai joms šiuo – krizės – laikotarpiu žūtbūt reikia pragyventi. Dažnai tai būna bedarbės vienišos mamos, turinčios priklausomybių. Jos bet kur važiuos, bet ką darys ir bet kuo pasitikės, kad tik išeitų iš nepakeliamos padėties“, – kalbėjo K.Mišinienė. Anot jos, tiek prekybą žmonėmis, tiek prostituciją palaiko paklausa ir ekonominis skurdas. Tai negailestinga mašina, ištisa industrija, labai stipriai suręstas verslas, kurį įveikti kol kas sekasi sunkiai.

Korupcija perpildė kantrybės taurę Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva parengtos ir Seime registruojamos Baudžiamojo kodekso pataisos, sudarysiančios realias galimybes konfiskuoti visą nusikalstamais būdais įgytą turtą. „Išplėstinis konfiskavimas - visiškai nauja ir efektyvi priemonė kovai su korupciniais ir ekonominiais nusikaltimais. Jis sukurs patikimą teisinę prielaidą konfiskuoti visą nusikalstamais būdais sukauptą turtą, kad ir kaip išradingai jis būtų paslėptas. Suteikę teisėsaugai veiksmingą ginklą, reikalausime ir realaus rezultato”, - sakė prezidentė. Pataisomis taip pat siūloma imtis bausti visus su korupciniais ir kitais savanaudiškais nusikaltimais susijusius asmenis - tiek juos padariusius, tiek ir padedančius dangstyti nusikaltimą. Baudžiamojon atsakomybėn siūloma traukti didelės vertės turtu disponuojančius asmenis, kurie negali įgyto turto pagrįsti teisėtomis pajamomis, net jei nėra kitų jų padarytų nusikalstamų veikų įrodymų. Prezidentės pasiūlytos pataisos sukurtų patikimas prielaidas išgyvendinti vieną gėdingiausių problemų - teisėsaugos bejėgiškumą prieš asmenis, kurių kaltės įrodymai formaliai nėra pakankami, nors įspūdingas turimo turto ir teisėtų pajamų santykis liudija, kad asmuo savo materialinę gerovę kuria nusikalstamais būdais, o jo užimamos pareigos, ryšiai ar gyvenimo būdas leidžia nesunkiai suvokti, kokie tai būdai. Konfiskavimą ypač apsunkina plačiai paplitęs ir beveik nekontroliuojamas reiškinys, kai neteisėtai praturtėję asmenys, dažniausiai - turtą ir pajamas privalantys deklaruoti pareigūnai, visą savo turtą registruoja kitų asmenų vardu. Todėl siūloma įtvirtinti plačias turto, perleisto tretiesiems asmenims, konfiskavimo galimybes. Eltos inf.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gimtasis kraðtas UAB „Valstiečių laikraštis“ leidinys

Generalinis direktorius Žanas Panovas

Pardavimų departamentas Gryta Balserytė, tel. (8 5) 210 0093

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis

Prenumeratos ir platinimo departamentas Rūta Ramonė Tel. (8 5) 210 0060

Administratorė Tel. (8 5) 210 0110 Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Meilė Taraškevičienė Atsakingasis sekretorius Robertas Sabaliauskas Tel. (8 5) 210 0113

Žurnalistai: Irma Dubovičienė, Lina Pečeliūnienė, Arvydas Jockus, Bernardas Šaknys, Virginija Barštytė, Virginija Mačėnaitė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Šarūnas Preikšas, Aušra Pocienė, Lina Kazokaitytė. ISSN 2029-4816 Spausdina UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė.

Gimtasis kraštas

Malūnai sukasi, maišai tušti Stasys JOKŪBAITIS Politikai neretai pajuokauja: jei nori ką nors sužlugdyti, sudaryk laikinąją tyrimo komisiją. Tačiau iš tiesų tai visai nejuokinga. Ar daug Seimo komisijų ką nors iki galo ištyrė, sudėliojo visus taškus ir atsakė į iškilusius klausimus? Deja, nedaug. O juk kai kurių kadencijų seimūnai laikinąsias tyrimo komisijas kepė kaip blynus. Kartais atrodydavo, kad parlamentarai nieko daugiau ir neveikia, tik niaujasi įvairiose komisijose. Dažniausiai tos komisijos sudaromos pariteto pagrindais – iš valdančiųjų ir opozicijos stovyklų atstovų. Tačiau jos yra iš anksto užprogramuotos tapti politikavimo ir tuščių ginčų vieta. Kitaip nelabai ir gali būti, nes jau jas formuojant sukuriama tam tikra priešprieša: vieni akivaizdžiai ką nors kaltins, bandys sudaryti regimybę, kad yra tikrieji, sąžiningieji ir dorieji tiesos ieškotojai, kiti atkakliai ginsis, stengsis tuo pačiu atsilyginti savo oponentams ir taip viską suvelti, kad galiausiai iš visai neblogų ketinimų liktų tik šnipštas. Ar ne taip atsitiko su dar pavasario sesijoje sudaryta laikinąja komisija, ketinusia ištirti galimai neteisėtą politinių grupuočių ir interesų grupių poveikį teisėsaugos institucijoms? Pradėta lyg ir nuo rimtų dalykų. Socialdemokratai užsimojo ištirti, jų manymu, precedento neturinčius atvejus, kai valdančiosios politinės struktūros kišasi į teisėsaugos darbą. Turėta galvoje tada į viešumą iškilę faktai apie tai, kai Ministro Pirmininko tarnybos įsivėlė į atvirus dviejų bendrovių turtinius ginčus, akivaizdžiai palaikydamos vieną ginčų šalį, ir plačiai nuskambėjusį premjero pa-

tarėjo Virgio Valentinavičiaus išsirūpintą prokuroro leidimą pasirausti nebaigtoje Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos byloje. Prisimintas tada ir buvusio generalinio prokuroro pavaduotojo Gintaro Jasaičio pareiškimas, kad ne kartą buvo juntamas politikų spaudimas teisėsaugai. Kaltinimai, skridę į dabartinių valdančiųjų daržą, – gana rimti ir jau seniai jie galėjo būti arba patvirtinti, arba paneigti. Tačiau taip neatsitiko. Valdantieji metėsi į kontrataką. Ach, jūs taip, tada mes pažiūrėsime, ar ir jūs, dabartinė opozicija, per savo kadenciją būdami valdžioje nedarėte

Politikai neretai pajuokauja: jei nori ką nors sužlugdyti, sudaryk laikinąją tyrimo komisiją. neteisėto poveikio teisėsaugos institucijoms. Ir konkrečius įvykius ištirti užsibrėžusi komisija valdančiųjų pajėgomis buvo „apauginta“ daugybe užduočių, o tyrimo laikas pratęstas iki penkerių metų. Tikslas pasiektas – Seimo laikinoji komisija turės daugiau kaip per keturis mėnesius ištirti pastarųjų penkerių metų atvejus, kai politikai kišosi į teisėsaugos institucijų veiklą. Tokį plataus masto tyrimą, kokie politikai, politinės grupuotės ir interesų grupės per penkerius metus yra

Raimundo Šuikos nuotrauka

Labiausiai nepasitikima Seimu ir Vyriausybe Baigiantis liepai Lietuvos gyventojai labiausiai pasitikėjo šešiomis institucijomis – Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, Prezidento tarnyba, Bažnyčia, krašto apsauga, Lietuvos žiniasklaida ir Konstituciniu Teismu. Labiausiai nepatikimomis viešosios nuomonės apklausoje įvardyti Seimas ir Vyriausybė. Ugniagesiai gelbėtojai pelnė 85 proc. respondentų palankumą, Prezidento tarnyba – 69 proc., Bažnyčia – 67 proc., krašto apsauga – 58 proc., Lietuvos žiniasklaida – 52 proc., Konstitucinis Teismas – 51 proc. Kiekviena šių institucijų pasitikėjo daugiau nei pusė suaugusių šalies gyventojų.

2010 rugpjūčio 27–rugsėjo 3 d., Nr. 27

Komentarai

Dar dviem institucijomis šalies gyventojai labiau pasitikėjo nei nepasitikėjo – policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu liepos 20–30 dienomis atliktos apklausos duomenimis, labiausiai šalies gyventojai nepasitikėjo Seimu. Devyni iš dešimties – 88 proc. – viešosios nuomonės apklausos dalyvių savo išrinktiesiems negailėjo kritikos. Nepopuliari yra ir Vyriausybė. Liepą ja nepasitikėjo aštuoni iš dešimties – 83 proc. – apklaustųjų. Daugiau nei pusė suaugusių šalies gyventojų nepasitikėjo ir teismais –

darę neteisėtą spaudimą teisėsaugos institucijoms, ši komisija per savo kadenciją vargu ar sugebės įveikti. O jei neįveiks, nebus ir galutinių išvadų, net tų, dėl ko ir buvo užsimota sukurti šią komisiją. Juo labiau kad šiuose didžiuliuose tyrimuose, kurių dauguma net nepradėta, įklimpusiai komisijai verčiami vis nauji darbai. Net vidurvasarį, kai parlamentarai buvo pasklidę po pasaulį nelegalių atostogų, bandyta sukviesti komisijos narius ir aiškintis: reikia kalti prie kryžiaus Specialiųjų tyrimų tarnybą siūliusį panaikinti vis dar socialdemokratą Andrių Šedžių ar ne. Pirmą kartą per didžiausius vasaros karščius į tokį „svarbų“ ir neatidėliotiną komisijos posėdį susirinko mažiau kaip pusė narių. Neatvykusieji teisinosi taip staiga negalėję atvykti. Tačiau iš tiesų, matyt, buvo įsitikinę, kad dėl tokių dalykų neverta gaišti laiko. O kai kas iš karto pajuto „įvykio svarbos“ momentą ir pasiūlė iš viso paleisti tą komisiją, taigi grįžti į pradinį tašką – net netirti įvykių, kurie nemalonūs valdantiesiems. Antru bandymu, kone paskelbus, kad „Tėvynė pavojuje“, komisija visgi susirinko ir nusprendė, kad pradėti tyrimą dėl Andriaus Šedžio viešai pareikštos nuomonės, jog STT galėtų būti panaikinta jos funkcijas perdavus kitai institucijai, nėra prasmės, nes žodžio laisvės Lietuvoje dar niekas neatšaukė. Gal ir verta būtų pakalbėti apie spalvingą, į televizijos žvaigždes pretenduojantį svajonių jaunikiu tituluojamą parlamentarą Andrių Šedžių, beje, dar grasinantį atgaivinti seniai istorijos užmarštyje atsidūrusią LDDP, tačiau atrodo, kad tai derėtų daryti visai kitoje, o ne Seimo laikinojoje tyrimo komisijoje, bandančioje aiškintis politikų ir interesų grupių poveikį teisėsaugos institucijoms. Užtat ši komisija ėmėsi tirti parlamentarų grupės viešą laišką Prezidentei Daliai Grybauskaitei, kuriame jie prašė šalies vadovės apginti Drąsiaus Kedžio dukters teises. Mat tas kreipimasis buvo adresuotas ir teismams, kuriems tokiu būdu galėjo būti padarytas spaudimas. Taip ir sukasi politikavimų malūnai: maišai tušti, be miltų, bet darbas lyg ir vyksta. Tik kam tai naudinga? Lietuvos radijas

71 proc., prokuratūra – 67 proc., komerciniais bankais – 63 proc., savivaldybėmis – 55 proc. ir muitinėmis – 52 proc. Nuo birželio mėnesio apklausos labiausiai išaugo pasitikėjimas Specialiųjų tyrimų tarnyba – 5 procentiniais punktais bei Valstybės kontrole – 4 procentiniais punktais. Per mėnesį labiausiai – 6 procentiniais punktais – sumenko pasitikinčiųjų Vyriausybe bei savivaldybėmis. 5 procentiniais punktais sumažėjo gerai vertinančių Valstybės sienos apsaugos tarnybą bei 4 – Bažnyčią. Eltos inf.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Ant politinių svarstyklių

Triukšmas dėl operatyvinių pažymų

Valstybės saugumo departamentas (VSD) pagaliau pateikė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) 12 pažymų, dėl kurių virė aistros beveik ketverius metus. Kas jose – pavojaus valstybei analizė ar beviltiškai pasenę ir nepasitvirtinę operatyviniai niekalai? Tas pažymas reikia tirti ar pamiršti?

Bandyta užvaldyti valstybę Valentinas Mazuronis, Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas

Jei nagrinėsime vien tik informaciją, kuri pateikta tose 12 pažymų, tai galbūt jose ko nors ypač sensacingai naujo nerasime. Bet jei sudėsime visą informaciją apie tai, kas vyko Lietuvoje per pastaruosius 10 metų, tai pamatysime siekius neteisėtai užvaldyti valstybę. NSGK tyrimas dėl galimo CŽV kalėjimo, VSD veiklos tyrimas ir šią savaitę Konstituciniame Teisme prasidėjusi byla dėl KGB generolo Vladimiro Jakunino apdovanojimo ordinu – viskas rodo kryptingus neteisėtus kai kurių institucijų pareigūnų veiksmus. Kai perskaičiau tas 12 pažymų, man asmeniškai sustiprėjo įspūdis, kad mūsų valstybę praėjusį dešimtmetį valdė ne Konstitucijoje nurodytos institucijos (Seimas, Vyriausybė, Prezidentas), o visai kitos struktūros ir asmenys, kurie atstovavo finansinėms politinėms grupėms ir galbūt užsienio valstybėms. Generalinė prokuratūra yra pradėjusi tyrimą dėl buvusių VSD vadovų Mečio Laurinkaus, Arvydo Pociaus ir Dainiaus Dabašinsko viršytų įgaliojimų galbūt steigiant CŽV kalėjimus. Konstitucinio Teismo tyrime išaiškėjo patarėjo Albino Januškos bandymas įdomia linkme pakeisti Prezidento veiklą. Manau, viskas turi būti sudėta į vieną krūvą ir padarytas išsamus tyrimas dėl galimo neteisėto bandymo užvaldyti Lietuvos valstybę. Toks tyrimas turėtų būti ir teisinis, ir politinis. Svarbu teisiškai įvertinti bandymus daryti įtaką valstybės pareigūnų skyrimui ir visus kitus bandymus kištis į valstybės valdymą pažeidžiant Konstituciją ir įstatymus. O kartu tai galėtų būti ir politinis to laikotarpio įvertinimas: toks savavaliavimas smerktinas ir neturi pasikartoti. Gal iš tikrųjų taip yra, kaip sako Prezidentė: kai kas pasenę, kai kurie žmonės nebedirba, numirę. Bet jei dabar numesime tą medžiagą ir užmiršime, tai tokie neteisėti veiksmai gali kartotis. Tyrimas reikalingas dėl valstybės ateities.

Pažymose – nepasitvirtinusi informacija Juozas Olekas, Seimo socialdemokratų partijos frakcijos seniūno pavaduotojas

Nereikalinga ir bergždžia pasirodė ta įtampa, kuri buvo sukelta dėl 12 pažymų. Jose yra operatyvinė informacija su tam tikromis prognozėmis. Šiandien galima pasakyti, kad tos prognozės nepasitvirtino. Kita informacija, kuri ten pateikta, buvo jau peržiūrėta ir prokuratūros, ir net trijų VSD vadovų. Jie matė, vertino. Ikiteisminiam tyrimui ten per mažai faktinės medžiagos. Manau, dabar tuo įsitikinome ir galime būti ramesni. Niekas valstybės neužvaldė. Aš negaliu atskleisti slaptų pažymų turinio. Bet mes žinome istoriją apie pažymas, kurios buvo skirtos „Mažeikių naftos“ pardavimui. Dabar jau žinome, kas tą įmonę įsigijo. Prognozės, kurios ten buvo dėstomos, – šūvis pro šalį. Vienas pareigūnų, kurie rašė tas pažymas, paskui pretendavo tapti vienos partijos kandidatu į Seimo narius. Tai gal ir informacija turi tam tikrą politinį atspalvį. Sutinku su Prezidentės vertinimu, kad pažymose nėra nieko įdomaus ir nėra ką tirti. Mūsų NSGK bent tris kartus gavo prokuratūros atsakymą, kad prokurorai susipažinę su ta pažymų medžiaga ir visa kita informacija, bet tolesnio tyrimo atlikti nėra prasmės. Dabar kyla visų Seimo narių noras tas pažymas perskaityti. Nėra ten nieko tokio, ko jie negalėtų skaityti, bet kiekviena medžiaga, kuri patekdavo į Seimą, vienaip ar kitaip atsidurdavo žiniasklaidoje. Tikrai negalima tų pažymų viešai paskelbti ir taip patenkinti visuomenės smalsumą. Tą sakau ne todėl, kad pažymos yra apie laikotarpį, kai mūsų partija buvo valdžioje. Tikrai nieko nebijau. Bet tų pažymų paskelbimas pakenktų operatyviniam darbui, keltų pavojų operatyviniams darbuotojams, nes nesunkiai galima atsekti tam tikrus faktus, iš kur ta operatyvi informacija surinkta. Geriausia, kai VSD išvis nematomas. Pažiūrėsim, kaip seksis naujam VSD vadovui Gediminui Grinai atkurti tą atmosferą.

2010 rugpjūčio 27–rugsėjo 3 d., Nr. 27 Birutė VAITKUTĖ „Baigęs mokyklą norėjau studijuoti istoriją. Tačiau kai įstojau į mokamą vietą, svajonės teko atsisakyti: sesuo jau studijavo universitete, o tėvai dviejų studentų nebūtų įstengę išlaikyti. Nenorėjau metus sėdėti namuose, kol sesuo baigs aukštąją mokyklą. Pasirinkau nemokamas mechanikos studijas, po jų mačiau tik vieną išeitį – tęsti mokslą užsienyje ir ten ieškotis darbo“, – pasakoja atostogauti į Lietuvą grįžęs vaikinas.

Gimtasis kraštas

Emigracija

Į Lietuvą grįžta atostogauti Baigęs profesines studijas Lietuvoje Arnas išvyko tęsti mokslų į Daniją. Vaikinas prisipažįsta, kad į šią šalį važiavo tikėdamasis susirasti kvalifikuotą darbą ir įsitvirtinti joje.

Į Daniją ne tik studijuoti Arnas buvo paskutiniame kurse, kai draugas, tuo metu gyvenęs ir studijavęs Danijoje, pasiūlė atvažiuoti į Kopenhagą gilinti žinių Tiksliųjų mokslų koledže. Sulaukęs palaikymo iš aplinkinių ir iš koledžo darbuotojų išgirdęs pažadą padėti susirasti darbą, vaikinas išvažiavo. „Mokslus baigiau gerais pažymiais, todėl įstojau iškart. Važiuoti ar ne, net nesvarsčiau, nes surasti darbą pagal išsilavinimą buvo sunku: Lietuvoje būdamas žemės ūkio specialistas esi niekam nereikalingas. O Danijoje turėjau galimybę nemokamai įgyti aukštesnę kvalifikaciją ir užsidirbti. Taip pat žinojau viena – jei kada ir grįšiu dirbti į Lietuvą, tai turėdamas užsienio mokyklos diplomą. Tada būsiu labiau vertinamas kaip specialistas. Norėjau įgyti gyvenimiškos patirties, pagilinti suvokimą, tai galėjau padaryti tik išvažiuodamas“, – savo nuomonę išsako Arnas.

Studentai – vargo bitės Atvykęs į Daniją jis apsigyveno koledžo bendrabutyje ir pradėjo ieškoti darbo. Tačiau netrukus sužinojo, kad du mėnesius dirbti negalės – tiek laiko užtruks gauti leidimą gyventi ir dirbti Danijoje bei socialinį draudimą. „Kai prieš paduodamas prašymą mokytis pasidomėjau darbo galimybėmis, koledžo darbuotojai žadėjo, kad padės darbą rasti. Tačiau atvažiavęs greitai supratau, kad tai buvo tik raminimas. Du mėnesius laukiau

GK archyvo nuotrauka

dokumentų. Vėliau tiek pat laiko ieškojau darbo. Dienomis paskaitas lankantys studentai čia gali dirbti tik du darbus – plauti indus arba naktimis dviračiu išvežioti spaudą, – nelengvą patirtį prisimena Arnas. – Jei neturėsi pažinčių, darbo gali nesitikėti. Ir prieš ketverius metus danai neskubėjo užsieniečių įdarbinti – priimdavo tik ten, kur patys nenorėdavo dirbti. Dabar dėl ekonomikos krizės studentams įsidarbinti dar sunkiau. O ir lenkų, bulgarų, ukrainiečių labai daug privažiavo.“ Kad galėtų mokytis ir nereikėtų iš tėvų prašyti paramos, vaikinas laikraščius vežiojo dvejus studijų metus. Darbą pradėdavo antrą nakties, o aštuntą valandą ryte jau sėdėdavo paskaitose. „Naktimis dirbti sunku, kai žinai, kad dėl miego trūkumo negalėsi suprasti, ką aiškina dėstytojas. Dar ne-

maloniau, kai lyja. Bet neatsimenu, kad kas nors skųstųsi. Ir niekas nieko nekeikė. Kodėl? Pažiūri, kad ne vienas esi vargana bitė, už bendrabutį ir kitas pragyvenimo išlaidas per pusmetį, kol nedirbau, susikaupė 8 tūkstančiai litų skolos, – kalba tautietis. – Mes, lietuviai, užsigrūdinę kaip arkliai: nesvarbu, sninga ar pila kaip iš kibiro, mini dviratį – vien dūmai iš tavęs rūksta. Per tuos metus nė karto nesirgau.“

Mokytis padėjo dėstytojai Važiuodamas studijuoti Arnas nesitikėjo, kad mokytis bus sunkiausia dėl... anglų kalbos: „Kurse mūsų buvo dvylika: aš, lietuvis, trys estai, dvi lenkės, afrikietė, kinas, du vokiečiai, du bulgarai. Visi puikiai susikalbėjome anglų kalba, bet atėję į pirmą paskaitą karpėme ausimis – nieko nesuprato-

me. Pirmą pusmetį daugelį kankino abejonės – mokytis ar ne. Daugelis, pamatę, kad anglų šnekamoji ir mokymosi kalba – du skirtingi dalykai, metė studijas. Likusiems studentams dėstytojai paskaitos medžiagą aiškino kaip pradinukams.“ Per pusmetį lietuvis sako supratęs, kad, norėdamas ko nors išmokti, turi pamiršti lietuvišką kuklumą ir nebijoti klausti. Vis dėlto dėstytojų geranoriškumas bei kantrybė, atsakant net į kvailiausius studentų klausimus, lietuvį stebina iki šiol. „Dėstytojai užduodavo perskaityti po 30 ir daugiau puslapių. Sakydavo, kad pasibrauktume tai, ko nesuprantame. Baisiausia, kad mes nieko nesuprasdavome, – kalba lietuvis. – Vienintelė išeitis – klausinėti ir prašyti pedagogų, kad paaiškintų sąvokas penkiais žodžiais. Ir jie mums geranoriškai aiškino. Nepamenu nė vieno

pašaipaus žodžio. Mokydamasis Lietuvoje niekada nemačiau, kad dėstytojas taip degtų noru išaiškinti savo dalyką studentui. Danijoje jie sakydavo: „Arnai, matau, kad nesupratai. Klausk!“

Į Lietuvą negrįš Šiandien Arnas dirba danų kompanijoje ūkvedžiu ir neketina grįžti gyventi į Lietuvą. Jis įsitikinęs, kad žemės ūkio specialistui net per krizę Danijoje susirasti gerai mokamą darbą daug paprasčiau nei tėvynėje. Turint pažinčių, viskas dar lengviau. „Studijuodamas Kopenhagoje pamačiau, kad lietuvių ir danų požiūris į žemės ūkį skiriasi lyg diena ir naktis. Tai viena priežasčių, kodėl žemės ūkio specialistai čia vertinami ir reikalingi, o Lietuvoje – ne. Lietuvis per savo norą sutaupyti net nepastebi, kiek praranda. Paprasčiausia situacija: fermeris augina javus ir mato, kad jo laukui trūksta žalumo. Tokioje situacijoje danas nepuola pirkti brangiausių preparatų, o skambina specialistams. Šie atlieka tyrimą ir pasako, ko javams trūksta. Lietuvis nesigilina – juk pats viską žino, todėl perka brangiausią preparatą. Abu ūkininkai išsaugo savo laukus, tik danas tai padaro keliasdešimt kartų pigiau“, – pasakoja tautietis.

Atostogauti į gimtinę Gimtajame krašte poilsiaujantis vaikinas neslepia, kad tik savo šalyje geriausiai atsipalaiduoja, pailsi. Ir pasvajoja: jei būtų galimybė, norėtų dirbti ir gyventi tik Lietuvoje. „Gyventi geriausia ir patogiausia ten, kur galiu save realizuoti dirbdamas. Šiuo metu tai yra Kopenhaga. Į Lietuvą grįžtu kaip į kurortą. Man čia ramu. Pavažinėju po vaikystės mišką motociklu ir pagyju nuo visko. Be to, nusipirkau sodą, kuriame grįžęs galiu sodinti augalus, skinti vaisius, pasėdėti vakarais. Mielesnio kampelio tikrai nėra, – neslepia šiltų jausmų Arnas. – Draugai danai lietuvius vadina keisčiausiais žmonėmis: „Dirba užsienyje ir važiuoja atostogauti į Lietuvą...“

Kada studentams užsienyje medicinos pagalba nekainuoja Studijuoti į ES šalių universitetus kasmet patraukia vis daugiau mūsų kraštiečių. Ką jie turi žinoti apie Europos sveikatos draudimo kortelę?

Yra išimčių Besirengiantieji išvykti turi žinoti, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymą mūsų šalies aukštųjų mokyklų dieninių skyrių (dabar – aukštųjų mokyklų nuolatinės formos studijų) studentai, taip pat asmenys, studijuojantieji Europos Sąjungos (ES) valstybių bei Europos ekonominės erdvės (EEE) šalių (Norvegijos, Islandijos, Lichtenšteino) ir Šveicarijos aukštosiose mokyklose, yra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis. Jiems privalomojo

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

sveikatos draudimo įmokų Lietuvoje mokėti nereikia, o išvykstant būtina pasiimti Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK). Vykstantieji studijuoti į ES valstybes, kaip ir kiti privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti ir ESDK turintys Lietuvos gyventojai, gali būti garantuoti, kad gaus visą pagal tos šalies, kurioje studijuoja ar laikinai buvoja, įstatymus nustatytą būtinąją medicinos pagalbą. Išvykusieji studijuoti į kitas (ne ES, EEE bei Šveicariją) šalis tokios galimybės neturi. Valstybės lėšomis taip pat nedraudžiami ES šalyse besimokantys moksleiviai iš Lietuvos, jeigu jiems daugiau nei 18 metų.

Kortelės išduodamos nemokamai ESDK studijuojantiesiems ES, EEE valstybių bei Šveicarijos aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose nemokamai per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo išduodamos teritorinėse ligonių kasose (TLK) arba jų padaliniuose (savivaldybėse dirba TLK atstovai). Prašymo

Norint gauti ESDK, be užpildyto prašymo blanko, ligonių kasoms reikia pateikti: – asmens tapatybę liudijantį dokumentą (pasą ar asmens tapatybės kortelę), – akademinę pažymą ant firminio aukštosios mokyklos blanko, kurioje turi būti nurodyti studento asmens duomenys, skyrius, kuriame studentas mokosi (dieninis), studijų programos laipsnis ir studijų laikotarpis. Akademinę pažymą privalu pateikti kartu su vertimų biuro atliktu vertimu (jei ji ne anglų ar vokiečių kalbomis), – užpildytą bei pasirašytą pasižadėjimą informuoti apie draustumo statuso pasikeitimą (2 egz.). Kortelę apdraustojo vardu gali atsiimti ir kitas asmuo, pateikdamas savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei asmens, kuriam išduodama kortelė, tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją. Tokiu atveju taip pat būtina pateikti laisvos formos įgaliojimą bei minėto pasirašyto pasižadėjimo 2 egz.

blanką, taip pat daugiau informacijos galima rasti teritorinių ligonių kasų bei Valstybinės ligonių kasos (adresas – www.vlk.lt, skyrelis „Tarptautinis bendradarbiavimas“) interneto svetainėse. Prašymą galima pateikti pačiam ar per įgaliotąjį asmenį: paštu, faksu, elektroniniu paštu arba užpildyti užsakymo formą tinklalapyje. Elektroniniame prašyme būtina nurodyti miestą, kuriame norite atsiimti minėtą dokumentą.

Privačiose įstaigose gydymas mokamas Asmuo, kuriam prireikia medicinos pagalbos esant ES šalyje, turėtų kreiptis į valstybinei sveikatos apsaugos sistemai priklausančią gydymo įstaigą ir ten pateikti ESDK bei asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. GK inf.

Gimtasis kraštas

2010 rugpjūčio 27–rugsėjo 3 d., Nr. 27

Būstas

Namai – egzotiškų gėlių apsuptyje Vilniečių Aldonos ir Vytauto Lemkių namai stebina nuo pat vartelių. Čia tiek spalvų! Gėlės per visą vasarą svyra kaskadomis ir stebina kiekviename žingsnyje, kuria nepakartojamą prabangios aplinkos įspūdį.

dar vešlesn vešlesnės, nes vasarai pasodinamos į gruntą. dinamo Įstabaus grožio augaĮst lą Lemkės L vadina datura ra. Tokį vardą kartu su aatžalomis parsivežė iš Kėdainių rajono. Datura yra botaninis durnaropės vardas. Tai iš tiesų giminingi augalai: abu iš bulvinių šeimos, abu nuodingi. JJie ilgai netgi buvo priskiriami tai pačiai p genčiai. Vis dėlto vėge liau brugmansijai buvo suteiktas savarankiškumas. suteik Šis su sumedėjęs krūmas ar medis kilęs iš Pietų Amerikos atogrąžų. Šių augalų yra kelių rūšių, išvesta ir hibridinių veislių. Brugmansijų žiedai yra svyrantys, o ne kylantys į viršų kaip durnaropių.

Naujas vazonėlių apdaras Jonas ŽALYS Nuostabioms jūsų kambario gėlėms galima nesunkiai sukurti naujus spalvingus ir dekoratyvius vazonėlius. Turimus neišvaizdžius molinius vazonus visai paprasta apklijuoti spalvotų keraminių plytelių gabaliukais, duženomis. Sudėliojus nesudėtingą mozaiką iš keraminių plytelių šukių, paprastas molinukas virsta puikiu spalvingu indu ir originalia dovana sau bei draugams. Tikriausiai ir jūsų augaliukai apsidžiaugs „apsigyvenę“ tokiame vazonėlyje.

Tarsi lepūs gyvūnėliai

Irma DUBOVIČIENĖ

Reikalauja daug laiko „Aš čia tik pavaldinys“, – tvirtina V.Lemkė, visus nuopelnus dėl gėlėmis klestinčios aplinkos priskirdamas žmonai. Tai dėl jos pastangų žvilgsnį traukia ne tik gėlynai, bet ir visas namas, primenantis kabančius sodus. Nuo laiptų turėklų, balkonų svyra pelargonijos, sprigės, begonijos ir kitos gėlės. Graži aplinka reikalauja daug laiko. Nužydėjusius žiedus reikia nuolat nuskinti, peržydėjusias gėles tenka keisti kitomis. Šią vasarą vazonėliuose ir loveliuose augantiems augalams teko skirti ypač daug dėmesio. Karšta saulė trumpino žydėjimo trukmę, augalai sparčiai garino vandenį. Gėles tekdavo laistyti tris kartus per dieną. Lemkės vienus gėlių daigus perka, kitus užsiaugina ar išsaugo per žiemą. Darbštūs sutuoktiniai tokių rūpesčių nelaiko našta, juolab kad gyventi žydinčioje aplinkoje yra daug maloniau. Naudingieji augalai tarpsta kitoje namo pusėje, iš gatvės pusės lysvių nematyti.

na vazonuose augančios prabangios brugmansijos. Medelių formos daugiamečiai augalai visą vasarą puošiasi 20 cm ir ilgesniais žiedais. Vakarais, rytais ar prieš lietų nuo jų visas kiemas prisipildo prancūziškų kvepalų aromato. „Kartą ant vieno augalo suskaičiavau net 70 žiedų“, – sako V.Lemkė. Pasak ponios Aldonos, ant augalo vienu metu išvysti 50 žiedų – gana įprastas dalykas. Moteris iš televizijos laidų žino, kad tokį pat puošniai žydintį medelį turi ir velionio prezidento žmona Kristina Brazauskienė. Skirtumas tik toks, kad pas juos auga ne vienas, o keli medeliai, ir jie

šiltuoju metų laiku veši ne namuose, o lauke. Dėl savo formos žiedų angelų trimitais pramintos gėlės šią vasarą kaip kitos skubėjo žydėti. Tačiau žydėjimo šventė dar nesibaigė – ant šakų jau kraunami nauji pumpurai. Vilniečių kieme puikuojasi ir geltonai, ir rausvai žydinčios brugmansijos.

Vadina daturomis Lemkės egzotiškus augalus augina jau bene aštuntus metus. Šaknų atžalų atsivežė iš giminaičių, kurie gyvena Kėdainių rajone, netoli Dotnuvos. Pasak vilniečių, kaime šios gėlės auga

Egzotiškais augalais tenka rūpintis tarsi lepiais gyvūnėliais. Per karščius dieną jie „išgerdavo“ po tris kibirus vandens, kas savaitę buvo tręšiami durnaropėms skirtomis trąšomis. Prieš šalnas brugmansijos kaip kasmet keliaus žiemoti. Joms numatytas atskiras kambarėlis cokoliniame namo aukšte. Jis gana šviesus, minimaliai šildomas. Norėdamas perkelti augalus į žiemojimo patalpą, V.Lemkė pasikviečia talkininkų, virvėmis apjuosia vazonus ir juos nutempia. Kad tilptų pro duris, brugmansijų šakas tenka apkarpyti. Žiemojantis augalas numeta lapus. Tačiau jo pamiršti per žiemą nevalia – reikia žiūrėti, kad žemė vazone neperdžiūtų. Pavasarį, praėjus šalnų pavojui, brugmansijos vėl transportuojamos į lauką. Dabar jas galima labiau apgenėti, mat žiedai kraunami ant jaunų šakų. Gausiai laistomi ir kas savaitę tręšiami augalai sparčiai lapoja ir netrukus praauga savo šeimininkus. Už rūpestingą priežiūrą jiems atsidėkoja maloniu aromatu ir gausiu žydėjimu. Beje, subtilus žiedų kvapas gana klastingas – gali sukelti galvos skausmą, o augalo sultys – sudirginti odą.

Angelų trimitai Pirmą kartą pas Lemkes užsukančius žmones labiausiai nustebi-

Martyno Vidzbelio nuotraukos

GK archyvo nuotrauka

Paieškokite nuo ankstesnių remonto darbų atlikusių įvairių spalvų ar raštų keraminių plytelių, jas padėkite dekoratyviąja puse žemyn ir, užkloję kokia nors drobine ar kita storesne medžiaga, pastuksenkite plaktuku. Tik, žinoma, su saiku, kad plytelių nesumaltumėte į dulkes. Labai aštrias plytelių gabaliukų briaunas apšlifuokitekite švitriniu popieriumi, kad atsitiktinai nesusižalotumėte. Mozaikai klijuoti tiks įprasti plytelių klijai. Jei norite greitesnio efekto, reikės greičiau džiūstančių klijų, bet tuomet reikės sparčiau ir dirbti, kad klijai nespėtų sukietėti. Sausus klijus suberkite į nedidelės talpos indą ir, užpylę reikiamu kiekiu vandens, gerai išmaišykite iki vienalytės masės. Dantyta glaistykle vazonėlio paviršių padenkite vienodu klijų sluoksniu. Pasikliaudami savo meniniu skoniu ir nuojauta, spalvotas plytelių šukeles lengvai paspausdami išdėliokite ant vazonėlio paviršiaus. Siūles tarp šukių pasistenkite daryti kuo siauresnes. Klijų perteklių pašalinkite drėgna skepetaite ar kempinėle. Siūlėms skirtu glaistu su gumine ar polistirenine glaistykle užtrinkite siūles. Kai siūlių užpildas ims šiek tiek kietėti ir džiūti, jo perteklių nuvalykite sudrėkinta porolonine kempinėle (šlapias siūles galima sugadinti). Klijuoti šukeles, užpildyti glaistu siūles patartina mūvint gumines pirštines. Rankoms bus ir švariau, ir saugiau.

Tai įdomu

Skandinavijos šalyse gali smukti būsto rinka Būsto kainos Švedijoje, Suomijoje ir Norvegijoje gali smukti, o tai gali pakenkti vienam stipriausių atsigavimų Europoje ir šiose šalyse vėl sukelti recesiją. Švedijos nekilnojamojo turto rinka gali smukti, nes 20 proc. skolininkų sunkiai begali grąžinti skolas, kurios net 46 kartus viršija jų pajamas. Nor-

vegijos centrinis bankas teigia, kad mažos palūkanų normos gali pakenkti paskolų ir nekilnojamojo turto rinkoms. Tuo metu euro zonai priklausančioje Suomijoje imama kalbėti apie nekilnojamojo turto rinkoje besiformuojantį burbulą. „Esu labai sunerimęs, – sakė Suomijos finansų ministras Jirkis Katainenas (Jyrki Katainen). – Suomijoje gali formuotis nekilnojamojo tur-

to rinkos burbulas. Būsto paskolų palūkanos gali būti per mažos“. Švedijoje, Suomijoje ir Norvegijoje nekilnojamojo turto kainos pernai padidėjo, nors šių šalių ekonomikos ir sumažėjo bei padidėjo nedarbas. Dėl to ima formuotis disbalansas, kuris, ekonomistų nuomone, turi būti pakoreguotas. Nekilnojamojo turto kainos Švedijoje antrą šių metų ketvirtį, palyginti su

tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 7 proc. Norvegijoje kainos nuo 2008 metų pabaigos iki antro šių metų ketvirčio šoktelėjo 19,6 proc. Suomijoje antrą šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, išaugo 10 proc. Pirmą ketvirtį prieaugis siekė rekordinius 11,4 proc. Eltos inf.

GK archyvo nuotrauka

2010 rugpjūčio 27–rugsėjo 3 d., Nr. 27 Dr. Manvydas VITKŪNAS Kaip ir buvo galima tikėtis, kandidatas parinktas iš valdančiosios „Vieningosios Rusijos“ partijos gretų. Tai Gusevo (buv. Gumbinė) rajono vadovas, „Vieningosios Rusijos“ Kaliningrado srities skyriaus pirmininkas Nikolajus Cukanovas.

Gimtasis kraštas

Pasaulis

Kremliaus žodis – šventas

Opozicijos bastionas Dažnai kandidatų užimti gubernatoriaus postą sąraše bent formaliai įrašoma ir kadenciją baigiančio srities vadovo pavardė. Dabartinis Kalinin-

vienas populiariausių gubernatorių Rusijoje – daugelio kitų Kremliaus paskirtų regionų vadovų reitingai kur kas mažesni.

Kandidatas siejamas su skandalu

Kandidatūra „iš viršaus“ Rusijos gyventojai jau pamiršo, kas yra tiesioginiai, demokratiški gubernatoriaus ar autonominės respublikos prezidento rinkimai. Tvirtindami vadinamąją „valdžios vertikalę“, Dmitrijus Medvedevas ir Vladimiras Putinas dabar Kremliuje už kiekvieno regiono gyventojus nusprendžia, koks žmogus tinkamas vadovauti vienam ar kitam Rusijos Federacijos subjektui. Visą valdžią sutelkus iš esmės vienos partijos – „Vieningosios Rusijos“ rankose, kitų politinių jėgų atstovai arba nepartiniai asmenys užimti kurio nors regiono vadovo vietą praktiškai neturi galimybių. Ir šį kartą buvo sužaista pagal tradicinę schemą – partijos „Vieningoji Rusija“ aukščiausiosios tarybos vadovas Borisas Gryzlovas pateikė šalies prezidentui siūlomų kandidatų į Kaliningrado srities gubernatoriaus postą sąrašą. Visi trys jame buvo „Vieningosios Rusijos“ atstovai. Be N.Cukanovo, sąraše dar buvo Kaliningrado meras Aleksandras Jarošukas ir valstybės Dūmos deputatas Jurijus Saveika. D.Medvedevas išsirinko Kremliui tinkamiausią kandidatą ir pateikė jo kandidatūrą Kaliningrado srities Dūmai tvirtinti.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Rusijos prezidentas parinko Kaliningrado srities Dūmai tvirtinti naujo regiono gubernatoriaus N.Cukanovo kandidatūrą. grado srities gubernatorius Georgijus Bosas net nebuvo minimas. Kuo gi jis užrūstino Kremlių? Veikiausiai G.Bosas taip baudžiamas už tai, kad nesugebėjo Kaliningrado srityje suvaldyti augančių antivyriausybinių nuotaikų ir neužkimšo burnų regioniniams opozicijos lyderiams. Kaliningradas tampa vienu stipriausių Rusijos demokratinės opozicijos bastionų. Autoritariškai valdomos Rusijos sąlygomis išties didelis, 12 tūkstančių žmonių sutraukęs antivyriausybinis mitingas su šūkiu „Rusija be Putino“ buvo surengtas šių metų sausio 30 dieną. Pastarasis didelis opozicijos mitingas Kaliningrade įvyko praėjusį savaitgalį. Šio mitingo dalyviai piktinosi Kremliaus ir partijos „Vieningoji Rusija“ vykdoma politika, šalyje ir regione klestin-

čia korupcija, milicijos, prokuratūros ir teismų šališkumu, siekiu numalšinti bet kokią politinę opoziciją, reikalavo grąžinti visuotinius gubernatorių rinkimus, susitarti su Europos Sąjunga dėl bevizio režimo įvedimo Kaliningrado srities gyventojams, vykstantiems į ES šalis ir t. t.

G.Bosas neįtiko Kremliui Tokie mitingai Kaliningrado srityje šiemet vyko be didesnių incidentų. Skirtingai nei Maskvoje ar daugelyje kitų Rusijos miestų, Kaliningrade mitinguojančių žmonių nevaikė milicija. Priešingai, G.Bosas gana geranoriškai bendravo su opozicijos atstovais, jie buvo įtraukti į regiono politinę konsultacinę tarybą. Rusijos centriniai televizijos kanalai ignoruodavo opozici-

jos mitingus Kaliningrade, reportažai apie juos nebuvo rodomi žinių laidose. Taip visiškai nutylėtas buvo ir praėjusį šeštadienį Kaliningrade surengtas mitingas. Tačiau tai, ko nematė daugelis Rusijos gyventojų, neliko nepastebėta šalies vadovų. Opozicijos veiksmų laisvė Kaliningrade negalėjo neerzinti Kremliaus. Už tai, kad leido suvešėti opozicijai, G.Bosas susilaukė bausmės – jis netaps regiono vadovu dar vienai kadencijai. Beje, patys Kaliningrado srities gyventojai savo gubernatoriumi buvo patenkinti. Nepriklausomų visuomenės nuomonių apklausų duomenimis, G.Boso veiklą teigiamai vertino beveik pusė regiono gyventojų. Tai buvo

Kremliaus siūlomas naujasis regiono vadovas N.Cukanovas yra gimęs Kaliningrado srityje, Gusevo rajone. 1999 m. baigė aukštąją verslo ir privatizacijos mokyklą. Dėl šios mokyklos baigimo diplomo tikrumo opozicinė spauda rimtai abejoja. Tačiau bet kokiu atveju tai nesutrukdė N.Cukanovui 2002 m. Kazanės universitete įgyti psichologijos mokslų daktaro laipsnį. Kurį laiką sukęs savo verslą Maskvoje, N.Cukanovas grįžo į tėviškę ir pradėjo vadovauti Gusevo rajonui. Jo vardas siejamas su didelės tomografų partijos pirkimu Kaliningrado srities ligoninėms kosminėmis kainomis. Šiuo sandėriu buvo susidomėjusi net Rusijos generalinė prokuratūra. Tačiau tai N.Cukanovui nesutrukdė daryti politinę karjerą. Jo vadovaujamame rajone per rinkimus partija „Vieningoji Rusija“ nuolat surinkdavo absoliučią daugumą balsų.

GK archyvo nuotrauka

Gimtasis kraštas

Teisiami telefoniniai sukčiai Teismui perduota dar viena vadinamųjų telefoninių sukčių byla. Prokurorai širvintiškį 47 metų V.V. ir vilnietį 31 metų R.F. kaltina apgavus septynis Ukmergės miesto ir rajono gyventojus, dar du – kėsinusis apgauti ir įgijus jų turtą – beveik 34 tūkst. litų. Per porą praėjusio rudens mėnesių sukčių aukomis tapo šešios moterys nuo 53 iki 74 metų bei 87 metų vyras. Sukčiai naudojo seniai žinomą metodą, kai paskambinus telefonu buvo pasakojamos graudžios istorijos apie tai, kad tariamas sūnus yra autoavarijos, kurioje buvo sužeistas kitas asmuo, sudaužytas automobilis, kaltininkas, arba esą sumušęs žmogų, sudaužęs jo kompiuterį. Prokurorai per ikiteisminį tyrimą nustatė, kad ukmergiškiams skambindavo R.F., atliekantis bausmę Marijampolės pataisos namuose. Vėliau pataisos įstaigos klientas „virsdavo“ policijos pareigūnu ar net Lietuvos ambasados darbuotoju ir savo aukai nurodydavo pinigų sumą bei paaiškindavo, kada, kur ir kam juos perduoti. Netrukus pas mulkinamą ukmergiškį apsilankydavo nukentėjusiojo giminaičiu prisistatantis V.V., kuris paimdavo pinigus. Didžiausias sukčių grobis buvo 12 tūkst. litų. Pareigūnai įtaria, kad, be R.F. ir V.V., nusikaltimuose dalyvavo ir daugiau asmenų, tačiau jų nustatyti nepavyko. Sukčiams gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. GK inf.

Prieblandos

2010 rugpjūčio 27–rugsėjo 3 d., Nr. 27

Artėjanti mokslo metų pradžia – rūpestis policijai Policijos pareigūnams nerimą kelia artėjanti Rugsėjo 1-oji. Jų teigimu, ji kasmet tampa masinio nepilnamečių girtuokliavimo diena. Kaip sako policijos generalinio komisaro pavaduotojas Saulius Skvernelis, prasidėjus naujiems mokslo metams policijos darbas bus organizuojamas taip, kad pakaktų žmonių ir prie mokyklų, ir prie perėjų. Kita vertus, pareigūnus suklusti verčia masiniai mokslo metų atidarymo koncertai. S.Skvernelio teigimu, nors rugsėjo 1-ąją, išskyrus viešojo maitinimo įstaigas, draudžiama prekiauti alkoholiu, tačiau tokios šventės tampa masiniu nepilnamečių girtavimu, triukšmavimu. „Tai didžiulė problema. Nors statistika apie nepilnamečių nusikalstamumą, teisės pažeidimus rodo, kad tokių pažeidimų mažėja, tačiau matome, kad girtavimas yra viena didžiausių problemų tarp nepilnamečių. Iš visų nepilnamečių padaromų nusikalstamų veikų 40 proc. jie padaro būdami neblaivūs. Tai daug ką pasako“, – per spaudos konferenciją Policijos departamente kalbėjo S.Skvernelis.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Lietuvoje mažėja avaringumas ir žuvusiųjų kelyje, tačiau greičio viršijimas, neblaivūs vairuotojai, saugos diržų nesegėjimas, vaikų vežimas ne jiems pritaikytose specialiose kėdutėse bei neatsakingi pėstieji vis dar yra kelių policijos pareigūnų galvos skausmas. Pasak policijos generalinio komisaro pavaduotojo S.Skvernelio, pristačiusio pasiruošimą naujiems mokslo

metams ir saugumo padėtį šalies keliuose, Lietuvoje šiais metais žuvo 172 eismo dalyviai, įvyko 2 200 eismo įvykių, 2 700 žmonių buvo sužeista. Nors praėję metai buvo skelbti kaip geriausi per visą nepriklausomybės laikotarpį, šiemet žuvusiųjų yra 25 proc., o eismo įvykių 6 proc. mažiau. Anot pareigūnų, tam įtakos turėjo sugriežtintos bausmės, administracinių teisės pažeidimų protokolo

pakeitimai. Ateityje taip pat dar ketinama teikti įstatymus, kurie užkardytų pažeidimus keliuose. Daug vilčių dedama į specializuotus mokymo centrus, skirtus prasižengusiems vairuotojams, naująją tvarką, kai nufotografavus greitį viršijusį automobilį baudą turės sumokėti transporto priemonės savininkas. Kalbėdamas apie rugsėjo 1-ąją, S.Skvernelis sakė, kad didmiesčiuose daugėja transporto priemonių. Šiemet pareigūnams prie mokyklų pėsčiųjų perėjų budėti padės šauliai, nes kiekvienais metais daugėja „ratuotų“ moksleivių. Pareigūnai tikrins, ar jie turi visus reikiamus dokumentus, naudoja saugos šalmus, ypatingas dėmesys bus skiriamas mokyklinių ir maršrutinių mikroautobusų vairuotojų blaivumui tikrinti. Be to, Lietuvos kelių policijos tarnyba, bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuru, organizuos bendrojo lavinimo mokyklų saugaus eismo konkursą „Saugiausia klasė 2010“. Rugsėjo 13–19 dienomis tautiečiai bus kviečiami prisijungti prie visoje Europoje minimo saugos diržų ir vaikų vežimo kėdutėse akcijos. Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko pavaduotojas Aleksandras Samulevičius pripažino, kad nors ir gerėja šalies avaringumo rodikliai, didžiausią nerimą kelia greičio viršijimas, vairavimas esant neblaiviam, saugos diržų nesegėjimas, vaikų vežimas nenaudojant specialių kėdučių. „Jeigu nenaudojamos šios saugumo priemonės, dažniausiai būna sunkiausios eismo įvykių pasekmės“, – teigė pareigūnas. Artėjant tamsiajam metų laikui pėstieji taip pat išlieka padidintos rizikos grupe, nors seginčiųjų atšvaitus gerokai padaugėjo. GK, Eltos inf.

2010 rugpjūčio 27–rugsėjo 3 d., Nr. 27

Širdies ligos – nuo streso

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Kaip apsisaugoti nuo pernelyg skaudžių gyvenimo smūgių? Įsiklausykite, ką pataria kardiologai. Meilė JANČORIENĖ Neigiamas pasekmes sveikatai gali sukelti ir ūmus, ir lėtinis stresas, tai yra vieni iš širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių

Užklumpa netikėtai „Darbo netekimas žmonėms sukelia didelį stresą, nuo to padaugėja ir širdies ligų, – sako Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Širdies ligų klinikos docentė Žaneta Petrulionienė. – Netgi infarktų dabar įvyksta daugiau nei anksčiau. Priežastis – stresas.“ Ūmus stresas užklumpa kaip perkūnas iš giedro dangaus: „Tu – at-

Ką daryti, jei atleido iš darbo: • Nelaukite, kol stresas pats praeis, ieškokite pagalbos. Nusipirkite žolinių raminamąjį poveikį turinčių preparatų, kreipkitės į savo šeimos gydytoją. • Jausdami skausmus krūtinėje ar įtardami, kad pakilo kraujospūdis, prašykite siuntimo pas kardiologą. • Apie tai, kaip jaučiatės, kalbėkitės su savo šeimos nariais, artimais draugais. • Nesėdėkite namie, stenkitės keltis tuo pačiu metu, kaip ir anksčiau, mankštinkitės ir eikite iš namų. Raskite, ką veikti. Taip bus lengviau prastumti laiką. Aktyviai ieškokitės darbo. • Kurkite įvairius, net ir nerealius, ateities planus, bandykite keisti profesiją, kelkite kvalifikaciją. • Jeigu jaučiate beviltiškumą ir nenorite niekam apie tai pasakoti, užsirašykite psichologo konsultacijai. Į specialistus paprastai kreipiasi tie žmonės, kurie yra stipresni.

leistas.“ Nėra nė vieno, kuris nesureaguotų išgirdęs tokius žodžius. Tuo momentu į kraują patenka daug streso hormonų katecholaminų, kurie sukelia kraujagyslių spazmus ir padidina kraujo spaudimą. Lėtinį stresą sukelia ilgą laiką kankinantis nerimas dėl ateities – organizme nuolat cirkuliuoja padidėjusi streso hormonų koncentracija, o tai ilgainiui gali padidinti arterinį kraujospūdį, palaikyti padidėjusį širdies susitraukimų dažnumą. Gydytoja sako, kad po tam tikrų konfliktinių ar stresinių situacijų daugiau įvyksta miokardo infarktų ir insultų. Po masinių atleidimų iš dar-

Gimtasis kraštas

Sveikata

bo medikai su nerimu pastebi, kad padaugėjo kreipimųsi į kardiologus. Besikreipiantieji dažniausiai išgirsta tokią diagnozę – ūminis koronarinis sindromas.

Nėra absoliučiai sveikų Ar stresas gali sukelti infarktą net ir tiems, kurie iki tol nesiskundė širdies sutrikimais, buvo absoliučiai sveiki? Gydytoja Žaneta Petrulionienė sako, kad tas daugelio mūsų sveikumas yra reliatyvus. Aterosklerozė tūno nebyli ilgus metus, bet tai nereiškia, kad kraujagyslės yra absoliu-

čiai sveikos. Stresas gali ta slaptą nebylią aterosklerozę padaryti jaučiamą. Jo metu į kraują pasipila daug streso hormonų, jie sukelia kraujospūdžio padidėjimą, kraujagyslių spazmus, ir šiek tiek pažeista kraujagyslė gali staiga užsikimšti. Ypač blogai, kai spazmuoja vainikines širdies kraujagysles, kurios daugumai vidutinio amžiaus žmonių jau yra pažeistos aterosklerozės. Jeigu ūmaus streso metu žmogus daug rūko ir geria kavos, rezultatas bus dar blogesnis. Ypač kenkia rūkymas, juk ir streso hormonai, ir nikotinas veikia taip pat – dar labiau pagilina kraujagyslių spazmus ir pakeičia kraujo sudėtį. Kraujas pasidaro labiau linkęs krešėti, taip susidaro krešuliai. „Ir atsitinka taip, kad dėl streso, rūkymo ir didžiulės vidinės įtampos kraujagyslė spazmo vietoje užsiveria trombu. Pasekmės – širdies infarktas. Nuo streso pakilęs kraujospūdis gali sukelti ir insultą“, – pasakoja gydytoja kardiologė.

„Mūsų dabartinis gyvenimas ypatingas tuo, kad blogų naujienų sužinome kur kas daugiau nei gerų, o tai sveikatos tikrai neprideda“, – sako Kauno medicinos universiteto Kardiochirurgijos klinikos bei Kauno širdies centro vadovas profesorius Rimantas Benetis. Profesoriui vos ne kasdien tenka plėšti iš mirties nagų vyrus ir moteris, kurių širdies kraujagyslės suplyšta. „Galima sakyti, kad gyvename lėtinio streso sąlygomis, – kalba profesorius. – Juk patiriame labai mažai teigiamų emocijų. Atsiduriame sunkioje psichologinėje būsenoje, užsikrečiame nerimu. Juk neįmanoma įsakyti sau nesijaudinti, kai kolegas atleidžia iš darbo, o mums virš galvos lyg Damoklo kardas kabo panaši grėsmė. Galimybės absorbuoti tas naujienas yra skirtingos. Vienas atsidurs chirurgo kabinete, kitas nušoks nuo tilto, o trečias nusispjaus, išgers butelį vyno ir toliau gyvens kaip gyvenęs.“ Skausmus širdies plote ar padažnėjusį plakimą pajutusiems žmonėms profesorius pataria nelaukti, laiku pasirodyti specialistams – kardiologams, nes šeimos gydytojai neturi sąlygų diagnozuoti kardiologinių ligų.

Ką rinktis – akinius ar kontaktinius lęšius? Toks klausimas anksčiau ar vėliau iškyla kiekvienam iš mūsų, kai reikia koreguoti regėjimą dėl trumparegystės, toliaregystės ar astigmatizmo. Vilnietė akių gydytoja Loreta Šveikauskienė iš tiesų pastebi, kad vis daugiau žmonių renkasi kontaktinius lęšius, bet tai nereiškia, jog akiniai jau atgyveno. Atvirkščiai, nustačius vienokį ar kitokį regėjimo sutrikimą, iš pradžių jis koreguojamas akiniais. Juos paprastai patariama nešioti žiūrint į tolį arba dirbant iš arti, o vėliau – nešioti nuolat, jei regėjimo yda, tarkime, trumparegystė didėja. „Pacientams visuomet sakau, kad akiniai – būtinybė, o kontaktinius lęšius renkamės prabangai“, – palygino akių specialistė. Anot jos, kontaktinių lęšių populiarėjimą galima paaiškinti tuo, kad

palyginti jauna mokslo šaka – kontaktologija – sparčiai vystosi, todėl tobulėja ir kontaktinių lęšių gamyba. Šiandien kontaktiniai lęšiai taikomi įvairių regėjimo ydų korekcijai, plečiamas ir jų stiprumo diapazonas. Tačiau kontaktiniai lęšiai ne kiekvienu atveju pagerins matymą tiek, kiek jį galima pagerinti nešiojant akinius. Kontaktiniai lęšiai, palyginus su akiniais, reikalauja daugiau priežiūros, todėl nusprendus juos nešioti svarbu laikytis higienos reikalavimų. Didžiausias kontaktinių lęšių trūkumas tas, kad jie gali sukelti įvairių komplikacijų: akių paraudimą trūkstant deguonies, sausumo ir diskomforto jausmą, perštėjimą. Galimi kilti ir alergija nuo apnašų ar lęšių skysčio. L.Šveikauskienės teigimu, kontaktinių lęšių nešioti negalima, kai akys serga. Gydomuosius lęšius gali skirti tik gydytojas. Kai kurie žmonės netoleruoja kontaktinių lęšių, nes yra per-

Martyno Vidzbelio nuotrauka

sirgę virusinėmis akių ligomis, alergiški, jų akys sausos arba dėl to, jog geria kai kuriuos vaistus. Akis su kontaktiniais lęšiais reikia saugoti nuo vandens, nes jame esantys mikrobai, patekę po lęšiu, labai greitai sukelia akies uždegimą. Į akis patekus vandens, kontaktinius lęšius reiktų išimti ir nuplauti jiems skirtu tirpalu. Nakčiai kontaktinius lęšius patariama išsiimti, nes akis geriausiai jaučiasi be kontaktinio lęšio. Todėl ir dieną patariama pabūti su akiniais. Kad pavyktų kuo lengviau ir greičiau po akinių priprasti prie kontaktinių lęšių ir atvirkščiai, patariama

Bruknės subrandino savo jėgą Aušra LAUMAKĖ Miško samanos nusidažė raudonai – prisirpo bruknės, ne tik skanios valgyti, bet ir naudingos sveikatai, tinkamos ir ligoms gydyti. Žalios, mirkytos ir virtos uogos naudingos sergant gastritu, esant sumažėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui.

Kas dieną – bloga naujiena

Akiniai – būtinybė, kontaktiniai lęšiai – prabanga Aušra KAZIMIERAITYTĖ

kasdien nors porą valandų pabūti su akiniais. Kaip žinia, kontaktiniai lęšiai nekeičia veido išraiškos, neuždengia veido, kaip akinių rėmeliai, tačiau tinkamai išrinkti akiniai padeda mums sukurti savo įvaizdį, paslėpti tam tikrus defektus: žvairumą, patamsėjusius paakius, siaurą arba platų tarpuakį, ilgesnę nosį. Kontaktiniai lęšiai suteikia platesnį matymo lauką nei akiniai, kurių rėmeliai apriboja vaizdą. Be to, kontaktiniai lęšiai leidžia matyti natūralaus dydžio objektus, o akiniai trumparegiams juos mažina ir tolina, toliaregiams didina bei artina.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Šviežias uogas ar sultis naudinga gerti, kai padidėjęs kraujospūdis. Jos stabdo karščiavimą, skatina skirtis šlapimą, stiprina žarnyno peristaltiką. Persišaldžius vertingos sultys su liepžiedžių arbata. Bruknių lapuose gausu fenolinių glikozidų, iš kurių svarbiausias yra arbutinas. Jis skatina skirtis šlapimą, turi dezinfekuojančių savybių, naikina bakterijas. Bruknių lapų arbata padeda gydyti inkstų ir tulžies pūslės akmenligę, įvairias artritų, osteochondrozės, podagros, reumato formas. Ji gerina apetitą, virškinimą, reguliuoja skrandžio sulčių rūgštingumą, kraujospūdį. Tai pirmas vaistas nuo šlapio kosulio, nepakenks ir suviduriavus (stiklinei vandens – šaukštas sausų lapų). Lapų nuovirais liaudies medicinoje gydomi įvairios kilmės pabrinkimai. Tinstančioms kojoms galima ruošti vien bruknių lapų ar įmaišyti rugiagėlių žiedų ar kmynų sėklų arbatą (geriama tris kartus per dieną). Bruknių uogos renkamos tik gerai prinokusios, šakelės su lapais skinamos pavasarį prieš žydėjimą ar rudenį, kai nuskintos uogos. Vasarą surinkti lapai greitai pajuosta, raukšlėjasi, neturi vertingų gydomųjų savybių. Laiku surinkti lapai ir išdžiovinti lieka žali, standūs, išvagoti plonomis gyslomis. Neverta skinti neprinokusių uogų. Nuskintos tarsi ir prisirpsta, tačiau netenka pusės naudingumo. Uogas žiemą galima laikyti šaltai užpiltas virintu vandeniu. Kad skonis pagerėtų į vandenį galima pridėti šiek tiek cukraus ar medaus, cinamono ar gvazdikėlių. Paprastai šeimininkės bruknes maišo su vaisiais, kitomis uogomis ir net daržovėmis. Prieš ką nors iš jų gaminant, uogas verta parą mirkyti šaltame vandenyje ar nuplikyti verdančiu vandeniu. Tuomet jos praranda aitrumą.

Gimtasis kraštas

Čempionato arenos Kayseris

2010 rugpjūčio 27–rugsėjo 3 d., Nr. 27

Sportas

2010 m. pasaulio vyrų Lietuvos rinktinei keliami kuklūs tikslai

„Kadir Has“ arena Pastatyta 2008 m. Vietų skaičius 7 200 Rungtynės A grupė: Angola, Argentina, Australija, Vokietija, Jordanas ir Serbija. Daugelį nustebins moderni arenos architektūra bei salės įranga. Šioje arenoje sirgalių dėmesys kryps į pasaulio reitingo viršūnėje esančios Argentinos komandos rungtynes.

Stambulas

Abdžio Ipekčio sporto rūmai Pastatyti 1986 m. Vietų skaičius 12 500 Rungtynės B grupė: Brazilija, Kroatija, Iranas, Slovėnija, Tunisas ir JAV. Tai seniausia šio pasaulio čempionato arena, menanti daugelį tarptautinių renginių, tarp jų ir 2001 m. Europos krepšinio čempionato finalą. Sporto rūmai pavadinti nužudyto žurnalisto Abdžio Ipekčio vardu.

Ankara

Pastatyta 2010 m. Vietų skaičius 11 000 Rungtynės C grupė: Kinija, Dramblio Kaulo Krantas, Graikija, Puerto Rikas, Rusija ir Turkija. Turkijos sostinės centre esančiuose Ankaros sporto rūmuose visas grupės rungtynes žais šeimininkų rinktinė.

Ismiras

„Halkapinar Spor Salonu Ataturk Spor Kompleksi“ arena Pastatyta 2005 m. Vietų skaičius 10 000 Rungtynės D grupė: Kanada, Ispanija, Prancūzija, Libanas, Lietuva ir Naujoji Zelandija. Egėjo jūros pakrantėje esantis Izmiras – trečias pagal dydįTurkijos miestas. Arenoje žais mūsų šalies rinktinė ir pasaulio čempionės titulą ginanti Ispanijos komanda.

Stambulas

„Sinan Erdem Dom“ arena Pastatyta 2010 m. Vietų skaičius 15 500 Rungtynės Finalinės kovos. Pasibaigus grupės rungtynėms, visų sirgalių akys nukryps į vieną didžiausių dengtų arenų Europoje, kurioje vyks visos likusios rungtynės.

VL inf., FIBA.com nuotraukos

Rimas Kurtinaitis, buvęs R.Butauto komandos trenerių štabo narys, dabar treniruojantis Rygos VEF klubą, kalbėdamas apie rinktinės galimybes taip pat neapsiėjo be palyginimų su praėjusių metų fiasko Lenkijoje. „Jei pasaulio čempionate laimėsime pirmas ir antras rungtynes, išvengsime to, kas buvo Lenkijoje, kai psichologiškai pakrikome po pralaimėjimo Turkijai, nors manėme, kad turime laimėti. Labai daug priklausys nuo psichologinio klimato, jei trenerių štabas sugebės užvesti komandą, suteiks jai pasitikėjimo savo jėgomis, tada bus gerai. Jei nesugebės, bus sunku“, – svarstė R.Kurtinaitis.

Arvydas JOCKUS Rugpjūčio 28–rugsėjo 12 dienomis Turkijoje vyksiančiame Pasaulio krepšinio čempionate Lietuvos vyrų rinktinei aukštų tikslų nekelia nei Lietuvos krepšinio vadovai, nei sirgaliai. Vyrų niekas net neprašo parvežti medalių, svarbiausia, kad nepadarytų gėdos kaip pernai Lenkijoje, kur Ramūno Butauto treniruojama rinktinė nesugebėjo patekti net į Europos čempionato ketvirtfinalį ir gauti kelialapio į dabartinį pasaulio čempionatą. Jį Lietuvos krepšinio federacija (LKF), surinkusi rėmėjų pinigus, nusipirko už pusę milijono eurų.

Tikslas – 2011 metai LKF prezidentas Vladas Garastas neslepia, kad svarbiausia šios rinktinės užduotis – gerai pasirengti kitų metų Europos čempionatui, vyksiančiam Lietuvoje. „Šiemet yra tarsi pereinamasis laikotarpis, tačiau tai, aišku, nereiškia, kad nereikia siekti pergalių. Mūsų grupė nėra itin stipri, į geriausiųjų ketvertą turime patekti. O toliau jau matysime, atkrintamosiose varžybose visaip nutinka ir pačioms geriausioms komandoms, pavyzdžių yra daug. Kitais metais Lietuvoje mūsų rinktinei reikia patekti į geriausių komandų ketvertą, o vėliau – į Londono olimpines žaidynes“, – tolesnę nei šių metų ateities perspektyvą linkęs pabrėžti V.Garastas. Pasitraukusį R.Butautą pakeitęs Kęstutis Kemzūra savo dispozicijoje neturi ryškių krepšinio žvaigždžių Rimanto Kaukėno, Darjušo ir Kšyštofo Lavrinovičių (nusprendusių pailsėti), Dariaus Songailos, Šarūno Jasikevičiaus, Ramūno Šiškausko (regis, galutinai atsisveikinusių su rinktine) ir Marijono Petravičiaus (negalėjusio atvykti dėl traumos). Iš senosios gvardijos likę tik Robertas Javtokas ir Simas Jasaitis. Kitus žai-

Niūrios prognozės

Tomo Tumalovičiaus nuotrauka

dėjus, net dabartinį lyderį Liną Kleizą, galima laikyti jaunąja rinktinės karta – tai daugiausia 1985–1986 metų gimimo krepšininkai. Tad L.Kleiza pataria realiai žvelgti į šios jaunos komandos galimybes. Anot jo, sėkmė priklausys nuo to, kaip kurią dieną kuriam žaidėjui seksis. „Turnyras Turkijoje bus nelengvas, bet tai bus ir puikus pasirengimas 2011-iesiems, kai Europos pirmenybės vyks Lietuvoje“, – apie kitus metus mąsto ir L.Kleiza.

Sieks reabilituotis Realiai jaunos komandos galimybes vertinantis rinktinės kapitonas Robertas Javtokas dėkingas šalies

Krepšinio federacijai, kad ši nekelia tikslo viską laimėti, tačiau prisipažįsta, jog pats visada siekia tik maksimalių tikslų: „Esu įsitikinęs, kad kiekvienas turės savų motyvų. Manau, kad tie, kurie žaidėme pernai Lenkijoje, turėsime daugiau motyvacijos šiais metais įrodyti, jog tikrai nesame tokie blogi, kaip atrodėme.“ Apie tai, kad kiekvienas krepšininkas, pernai žaidęs Lenkijoje, dabar yra apimtas didžiulio noro reabilituotis, išsidavė ir L.Kleiza: „Tokia jau ta žmogaus prigimtis – po nesėkmės būtinai norisi vėl pakilti, laimėti.“ Puolėjas taip pat žada kovoti, atiduoti visas jėgas, tačiau nedrįsta spėlioti, kaip rinktinei seksis.

Lietuva pasaulio čempionate nepateks į geriausiųjų aštuntuką ir tenkinsis 9-ąja pozicija. Tokį ne itin sėkmingą finišą atjaunėjusiai, pasikeitusiai ir pergalių trokštančiai mūsų rinktinei prognozuoja ir šalies lažybų bendrovės. Lažybų tarpininkai neabejoja tik Lietuvos rinktinės pranašumu pirmose čempionato rungtynėse prieš vieną ryškiausių turnyro autsaiderių Naujosios Zelandijos komandą. Vėliau grupėje su Kanada, Libanu, Prancūzija ir Ispanija kovosiantiems lietuviams prognozuojamos problemos bei pralaimėjimai. Kaip žinoma, į kitą varžybų etapą pateks po keturias geriausias keturių pogrupių komandas. Geriausiai lažybininkai vertina amerikiečių galimybes. Antra vieta užtikrintai žadama ispanams, o dėl trečios pozicijos turėtų kovoti argentiniečiai ir graikai. Per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją mūsiškiai pasaulio čempionatuose žaidė tik du kartus. 1998-aisiais Graikijoje ir 2006 metais Japonijoje užėmė 7 vietą.

Varžybų tvarkaraštis Rugpjūčio 28 d. 16.00 Graikija–Kinija 16.00 Naujoji Zelandija–Lietuva 16.30 Australija–Jordanija 16.30 Tunisas–Slovėnija 18.30 Rusija–Puerto Rikas 18.30 Kanada–Libanas 19.00 Angola–Serbija 19.00 JAV–Kroatija 21.00 Dramblio Kaulo Krantas– Turkija 21.00 Prancūzija–Ispanija 21.30 Vokietija–Argentina 21.30 Iranas–Brazilija

Rugpjūčio 30 d. 16.30 Jordanija–Serbija 16.30 Slovėnija–Kroatija 19.00 Tunisas–Iranas 19.00 Australija–Vokietija 21.00 JAV–Brazilija 21.00 Angola–Argentina

Rugpjūčio 29 d.

Rugpjūčio 31 d. 16.00 Rusija–Dramblio Kaulo Krantas 16.00 Naujoji Zelandija–Libanas 18.30 Puerto Rikas–Kinija 18.30 Prancūzija–Kanada 21.00 Graikija–Turkija 21.00 Ispanija–Lietuva

16.00 Kinija– Dramblio Kaulo Krantas 16.00 Lietuva–Kanada 16.30 Jordanija–Angola 16.30 Slovėnija–JAV 18.30 Puerto Rikas–Graikija 18.30 Libanas–Prancūzija 19. 00 Serbija–Vokietija 19.00 Kroatija–Iranas 21.00 Turkija–Rusija 21.00 Ispanija–Naujoji Zelandija 21.30 Argentina–Australija 21.30 Brazilija–Tunisas

Rugsėjo 1 d. 16.00 Kinija–Rusija 16.00 Kanada–Naujoji Zelandija 16.30 Serbija–Australija 16.30 Kroatija–Tunisas 18.30 Dramblio Kaulo Krantas– Graikija 18.30 Libanas–Ispanija 19.00 Vokietija–Angola 19.00 Iranas–JAV 21.00 Turkija–Puerto Rikas 21.00 Lietuva–Prancūzija 21.30 Argentina–Jordanija 21.30 Brazilija–Slovėnija

Rugsėjo 2 d. 16.00 Puerto Rikas– Dramblio Kaulo Krantas 16.00 Ispanija–Kanada 16.30 Angola–Australija 16.30 JAV–Tunisas 18.30 Graikija–Rusija 18.30 Libanas–Lietuva 19.00 Argentina–Serbija 19.00 Slovėnija–Iranas 21.00 Turkija–Kinija 21.00 Naujoji Zelandija–Prancūzija 21.30 Jordanija–Vokietija 21.30 Brazilija–Kroatija Rugsėjo 4 d. Aštuntfinalis A1–B4 Aštuntfinalis D2–C3 Rugsėjo 5 d. Aštuntfinalis C1–D4 Aštuntfinalis B2–A3 Rugsėjo 6 d. Aštuntfinalis B1–A4 Aštuntfinalis C2–D3 Rugsėjo 7 d. Aštuntfinalis D1–FC4 Aštuntfinalis A2–B3

Rugsėjo 8 d. Ketvirtfinalis A1/B4–D2/C3 69 Ketvirtfinalis C1/D4–B2/A3 70 Rugsėjo 9 d. Ketvirtfinalis B1/A4–C2/D3 71 Ketvirtfinalis D1/C4–A2/B3 72 Rugsėjo 10 d. Dėl 5–8 vietų A1/B4/D2/C3–C1/D4/B2/A3 Dėl 5–8 vietų B1/A4/C2/D3–D1/C4/A2/B3 Rugsėjo 11 d. Dėl 7 vietos Pusfinalis A1/B4/D2/C3–C1/D4/B2/A3 Pusfinalis B1/A4/C2/D3–D1/C4/A2/B3 Rugsėjo 12 d. Dėl 5 vietos Dėl 3 vietos Dėl 1 vietos

2010 rugpjūčio 27–rugsėjo 3 d., Nr. 27

Gimtasis kraštas

Sportas

krepšinio čempionatas A grupė

C grupė

Komanda

Taškai

Vieta

Komanda

Angola

Kinija

Argentina

Dramblio Kaulo Krantas

Australija

Graikija

Vokietija

Puerto Rikas

Jordanija

Rusija

Serbija

Turkija

B grupė

D grupė

Komanda

Taškai

Vieta

Komanda

Brazilija

Kanada

Kroatija

Ispanija

Iranas

Prancūzija

Slovėnija

Libanas

Tunisas

Lietuva

JAV

Naujoji Zelandija

Taškai

Vieta

Taškai

Vieta

Aštuntfinalis A1

Ketvirtfinalis

Pusfinalis

D2 C3

C1 D4

B2 A3

B1 A4

Finalas

Ketvirtfinalis C2 D3

Pusfinalis

D1 C4

A2 B3

Pusfinalis dėl 5–8 vietų

Dėl 7 vietos

Dėl 5 vietos

Dėl 3 vietos

Gimtasis kraštas

Švietimas

2010 rugpjūčio 27–rugsėjo 3 d., Nr. 27

Krizės vėjai atpūtė kolegijoms globalinį atšilimą Universitetai pripažino kolegijų teisę turėti vietą po saule. Konkuruojame tiek, kiek gali tarpusavyje konkuruoti mokyklos. Kai kuriose srityse pradedame kooperuotis. Šiandien jau niekas neabejoja, kad kolegijos yra neatsiejama aukštojo mokslo dalis. Tačiau mūsų mokslo piramidė iki šiol yra apversta. Įsivaizduojama, kad pačioje viršūnėje turi būti tie specialistai, kuriuos rengia universitetai. Ir jų turi būti daug. Žemiau rikiuojasi kolegijų specialistai. Tačiau visuomenė negali būti sudaryta vien iš universitetus baigusiųjų žmonių! Kažkas juk turi dirbti paprastesnius darbus, kurių yra gerokai daugiau nei vadovaujančiųjų. Pavyzdžiui, Suomijoje, Belgijoje, Olandijoje, Vokietijoje kolegijose mokosi daug daugiau žmonių nei universitetuose.

Lilija VALATKIENĖ Vilniaus kolegijos direktorius fizikos mokslų daktaras Gintautas BRA ŽIŪNAS – nepataisomas optimistas. Prieš dešimt metų, kai reformuojant Lietuvos švietimą pradėjo steigtis pirmos kolegijos, jis buvo jauniausias vadovas. Dabar G.Bražiūnas, kaip labiausiai patyręs, jau nebe pirmą kartą renkamas vadovauti Lietuvos kolegijų direktorių konferencijai.

Prieš dešimt metų Lietuvos švietimo sistemoje atsirado naujos švietimo įstaigos – kolegijos. Jos įgijo aukštųjų mokyklų statusą. Akademinė visuomenė anuomet replikavo: „Nieko gero nebus iš šio eksperimento, per aukštai užsimojote.“ Mes tikrai sunkiai skynėmės kelią į kolegijas. Prieš dešimt metų po ilgų diskusijų ir įtikinėjimų Vyriausybė paskutinę rugpjūčio dieną pasirašė įsakymą įsteigti 4 valstybines (Vilniaus, Kauno, Utenos ir Alytaus) ir suteikė leidimą įkurti 3 privačias kolegijas. Aukštasis mokslas – tai ne vien universitetai. Prisimenu savo pirmą spaudoje paskelbtą straipsnį, iš kurio pasijuokė universitetų specialistai. Profesoriai replikavo – kaip aš drįstu lyginti, anot jų, nepalyginamus dalykus. O mes rėmėmės Vakarų Europos pavyzdžiu, kur nuo 1972-ųjų buvo įsteigtos kolegijos. Tačiau anuomet turėti universiteto diplomą buvo garbės reikalas, tai reiškė studijų kokybės garantiją. Lietuvoje kažkodėl giliai įsišaknijęs prestižas studijuoti būtent universitetuose. Pavyzdžiui, Estijoje yra garbė mokytis profesinėje mokykloje, nes būdamas geru savo srities specialistu uždirbsi daugiau, būsi greičiau pripažintas. Pas mus darbininkiška profesija visuomet buvo laikoma žemesnio lygio. Net sovietmečiu Lietuvoje į profesines mokyklas jaunimas buvo varu varomas. Estai kažkokiu būdu tos prievartos išvengė. Skandinavijos šalyse taip pat nėra hierarchijos, visuomenėje vienodai gerbiami kolegijų, profesinių mokyklų dėstytojai ir jas baigę specialistai. Labiausiai mums reikėtų pasimokyti iš žydų: jeigu jaunuolis labiau tinka būti mėsininku, tėvai nie-

„Mūsų mokslo piramidė iki šiol yra apversta. Įsivaizduojama, kad pačioje viršūnėje turi būti tie specialistai, kuriuos rengia universitetai“, – sako fizikos mokslų daktaras Gintautas Bražiūnas (dešinėje; kairėje – inžinierius Kęstutis Krakauskas).

kada nespirs jo mokytis filosofijos. O mes visi norime būti generolais. Ar žinote, kad kolegos jus vadina pradininku-maištininku? Man teko girdėti sodresnių epitetų. Daug kalbėjau, įrodinėjau tiesą Mokslų akademijoje, taryboje, Vyriausybėje. Mane ne kartą išjuokė. Europoje tokios rekonstrukcijos įvyko prieš 20–30 metų. Ten pragmatizmas greičiau nugalėjo. O mūsų valdžia užsitupėjo stebėtojo pozicijoje. Lietuvoje universitetai į kitus žiūrėjo iš aukštybių. Žodžiu, visuomenė buvo prieš. Įvykus lūžiui, kai mus ėmė palaikyti Vyriausybė, ministerija, supratome, kad reikia eiti tik pirmyn. Elitiniam mokslo ešelonui tapome dygliuotuoju ežiuku, sukėlusiu daug nepatogumų. Prisimenu, kai 1998-aisiais Rektorių konferencijos vadovas, anuometinis KTU rektorius Kęstutis Kriščiūnas į Lietuvą pasikvietė Europos švietimo komisiją. Suvažiavę olandai, anglai, norvegai sveikino idėją kurti kolegijas. Mūsų universitetų rektoriai buvo pašiurpę, jie demonstratyviai išėjo iš posėdžių salės. Kolegijos rengia darbo rinkos poreikius atitinkančius specialistus. Uni-

versitetai ugdo mokslininkus, aukštųjų mokyklų dėstytojus. Per tą laiką išnyko sąvoka viduriniosios grandies specialistai. Kolegijų absolventai dabar vadovauja didžiulėms organizacijoms, gamykloms ir susivienijimams.

Sunkmetis supurtė kolegijas, privertė perkainoti vertybes ir atnešė gerų permainų. Jau niekas nebežiūri, kokį išsilavinimą turi akcinės bendrovės savininkas. Darbu ir pasiekimais žmonės įrodo, kad jie yra aukšto rango specialistai. Prieš dešimtį metų nustojote kovoti su universitetais. Kaip per tą laiką pasikeitė kolegijų specialistų poreikis rinkoje?

Universitetai neturi atspindėti momentinių darbo rinkos poreikių. Kolegijų misija – prisitaikyti prie tokių gyvenimo svyraMartyno Vidzbelio nuotraukos vimų, todėl turime būti labai greiti, labilūs ir lankstūs.

Ne paslaptis, kad baigę kolegijas absolventai dažniausiai iš karto papildo bedarbių gretas. Nemenkiau papildo jas ir baigusieji universitetus. Iki krizės kolegijų absolventai įsidarbindavo beveik visi. Ypač buvo graibstomi informatikos, sveikatos apsaugos specialistai, veterinarai, chemikai. Dabar situacija pasikeitė. Mes esame Lietuvos krizės atspindys. 2009-aisiais darbo biržoje užsiregistravo15–17 proc. absolventų. Šiemet jaunų bedarbių bus dar daugiau. Tačiau tai neobjektyvūs rodikliai. Tiek mūsų absolventai, tiek baigusieji universitetus iš karto po diplomų įteikimo eina tiesiai į darbo biržą, kad nereikėtų mokėti sveikatos draudimo. Valstybė pati juos ten nuvedė. Minėjote, kad sunkmetis davė ir šiokios tokios naudos. Nauja tendencija išryškėjo, kai per krizę į Lietuvą įžengė užsienio įmonės. Informacinių technologijų firmos, Vakarų bankai užėmė tuščius kontorų pastatus. Atsirado iki šiol mums negirdėta audito ir buhalterines paslaugas skandinavų šalims teikianti firma, kurios buhalterija yra Vilniuje. Čia įsikūrė ir didžiulis Skandinavijos aviacijos bendrovės SAS kompiuterių aptarnavimo techninis centras. Į jį nukreipiami skambučiai iš viso pasaulio. Vargiai patikėčiau, kad taip gali būti, jeigu prieš metus nebūčiau susipažinęs su Stokholmo taksi dispečerinės darbu, kuri yra įsikūrusi Rygoje. Mūsų darbo jėga yra du kartus pigesnė. Tačiau specialistai turi gerai mokėti anglų ir skandinavų kalbas. Vilniaus kolegijoje verslo vadybos, ekonomikos, informatikos fakultetuose nuo rugsėjo bus papildomai dėstomos norvegų ir danų kalbos. Skandinavų įmonės pakvietė dėstytojus. Mums net nereikės mokėti jiems atlyginimo. Iš pradžių užsienio firmų vadovai ėmė ieškoti baigusiųjų universitetus. Jau mokančius įvairių kalbų norėjo išmokyti specialybės. Bet paaiškėjo, kad universitetai nesusiję su darbo rinka. Jie ir neturi atspindėti momentinių darbo rinkos poreikių. Kolegijų misija – prisitaikyti prie tokių gyvenimo svyravimų, todėl turime būti labai greiti, labilūs ir lankstūs.

Motinai Teresei – 100 Vakar paminėjome Motinos Teresės, vadinamos Kalkutos šventąja, 100-ąsias gimimo metines. Praėjus vos 5 metams po jos mirties, 1997 metais, ji buvo paskelbta palaimintąja. Netrukus anglų kalba pasirodė Brajeno Kolodiejčiuko MC, kanonizacijos bylos postulatoriaus ir Motinos Teresės centro direktoriaus, parengta knyga „Motina Teresė. Ateik, būk, mano šviesa. Kalkutos šventosios asmeniniai raštai“. Joje pateikiami iki šiol niekur neskelbti asmeniniai palaimintosios laiškai, įvairūs tekstai bei dokumentai, atskleidžiantys nepaprastą Motinos Teresės dvasinę kelionę. Rugpjūčio pabaigoje šis unikalus veikalas „Katalikų pasaulio leidinių“ darbuotojų pastangomis tapo prieinamas ir Lietuvos skaitytojams.

GK archyvo nuotrauka

Per daugelį dešimtmečių Motina Teresė ir jos veikla sulaukė didžiulio visuomenės susidomėjimo. Per visą savo gyvenimą, o ypač mirties valandą, sulaukusi aštuoniasdešimt septynerių metų, ji pelnė tiek dėmesio, kad natūraliai kyla klausimas: iš kur toji magnetinė jėga, pritraukusi daugybę žmonių. Ji pati, žinoma, mieliau būtų likusi nepastebėta. Save laikė tiesiog „pieštuku Dievo rankoje“ ir buvo įsitikinusi, kad Dievas naudojosi jos „menkumu“ tam, kad parodytų savo didingumą. Motina Teresė niekada neprisiėmė garbės dėl savo pasiekimų, verčiau stengėsi visą gautą dėmesį nukreipti į Dievą ir „Jo darbą“ tarp vargingiausių vargšų. Vis dėlto pagal Dievo apvaizdos planą jai nebuvo lemta likti nežinomai. Jos pasiaukojamą meilę ir atjautą vargšams pripažino įvairių tikėjimų bei visuomenės sluoksnių žmonės; juos žavėjo jos paprastumas ir nuoširdumas, traukė spinduliuojamas džiaugsmas ir ramumas. Visus, kurie nors kartą gyvenime buvo ją sutikę, apimdavo jausmas, kad už skvarbaus Motinos Teresės žvilgsnio slėpėsi kažkas žymiai daugiau. Arkivyskupas Ferdinandas Perjė iš Kalkutos ir keletas kunigų buvo vieninteliai, kurie turėjo tam tikrą galimybę pažvelgti į dvasinius jos vidinio gyvenimo turtus, bet ir šiuos žmones ji nuolat maldavo sunaikinti visus su tuo susijusius laiškus. Laimei, Motinos Teresės dvasios vadovai kai kuriuos jos laiškus išsaugojo. GK inf.

2010 rugpjūčio 27–rugsėjo 3 d., Nr. 27

Gimtasis kraštas

Gyvenimas

Išsipildžiusi estrados legendos svajonė pų. „Kai per 10 dienų numečiau 10 kg, apsiverkiau iš džiaugsmo. Bet per pusmetį jie sugrįžo, – pasakojo pašnekovė. – Viena sveikuolio pamoka vis dėlto buvo prasminga: Dainius mus išmokė maudytis šaltoje jūroje. Ir dabar maudomės net žiemą.“ Pasirodo, Birutei labiausiai padėjo palangiškės medikės Sondros Kulikauskienės pamokos apie teisingai subalansuotą mitybą. Unikali asmeninė šios gydytojos patirtis: kadaise „nešiojusi“ 130 kg, šiandien ji tesveria 70. O paslaptis paprasta – maitintis taip, kad organizmas nejustų alkio. Tad darant atitinkamas pertraukas sotintis patariama penkiskart per dieną, be to, tai daryti reikia tuo pat metu.

Dainininkė Birutė Petrikytė – išskirtinė moteris, dėmesį užsitarnavo pirmiausia vokalistės talentu, vėliau – pasisekusiu asmeniniu gyvenimu.

Ramybės uostas Martyno Vidzbelio nuotrauka

Ina LAUMENYTĖ Birutė tikina, kad jaučiasi nepaprastai laiminga ir mylima: „Mane supa geri žmonės, išsipildė didžiausia gyvenimo svajonė. Ar galima dar ko nors norėti?“

Gera energija Birutės Petrikytės talentas blykstelėjo Lietuvos filharmonijos ansamblyje ,,Vilniaus aidai“. 1976-aisiais ji tapo konkurso „Vilniaus bokštai“ laureate. Tada jai, jaunutei dainininkei, rodės, kad tai – didžiausias laimėjimas gyvenime, jos viršūnė. Paskui buvo daug konkursų ir daug skambių vardų, bet nė vienas jai neatrodė toks svarbus kaip tas pirmasis. Ji dainavo garsiausiuose Lietuvos ansambliuose: „Nerija“, „Nemuno žiburiai“, „Versmės“. Nesuskaičiuojami koncertai užsienyje ir Maskvoje Birutę padarė žinoma atlikėja. Tuomet plačiosios šalies sostinėje dainuoti ir tuo labiau joje įsitvirtinti buvo beveik neįmanoma,

reikėjo ne tik talento, bet ir įtakingų pažinčių. Paklausta, ką davė ar atėmė scena per ilgus dainavimo metus, Birutė atsakė: „Davė visą gyvenimą, ryšį su žmonėmis.“ Ir tikrai scenoje dainininkas trumpu muzikiniu kūriniu pasako daug ir gali stebėti, ar žmonės supranta, ar jaučia taip, kaip jis juos jaučia. Į Birutės koncertus paprastai ateina jos publika, gal todėl dainininkė nė karto nepatyrė nepagarbos – nušvilpimo ar kandžių replikų. „Manau, kad mes visi apsikeičiame savo gera energija. Visai kitaip jaučiuosi, kai dalyvauju koncerte kaip viešnia ir dainuoju tik vieną kūrinį – būnu tarsi išsunkta. Labai didelis skirtumas, kai dainuoju ne savo publikai.“

Sužavėjo nuoširdumu Scenoje dainininkė daug patyrė, todėl pagrįstai mano, jog viską nulėmė aukštesnės jėgos. Būdavo sunku,

atrodydavo – neišgyvens. Dairėsi atramos, paguodos, stiprybės. Ir rado – pasikliovė Dievu, Bažnyčia. O atsigavusi susipažino su Igoriu. Tai buvo labai romantiška. Jos su dukra Andželika koncertavo laive, o po koncerto prie dukros priėjo vyras ir pasakė: „Man labai patinka tavo mama.“ Igoris Birutę sužavėjo nuoširdumu. Tikru vyriškumu. Humoru. Švelnumu. Dabar ji žino, kad vyro ir moters santykiuose labai svarbu ne tik karšti jausmai, bet ir draugystė. Jie išmoko dalytis rūpesčiais, džiaugsmais. Gali sėdėti ilgai vienas šalia kito ir tylėti, ir ta tyla nebūna nejauki. Po triukšmingų vestuvių, kurios išvertė iš koto ir šilto, ir šalto mačiusius bičiulius, Birutė ir Igoris nesiskiria su jūra. Iš pradžių Giruliuose, dabar netoli Šventosios pora gyvena ir dirba, priima draugus. Ne vienas ilgesnį laiką nematęs atlikėjos maloniai nustemba – Birutė sulieknėjo. Jai galima pavydėti ne vien puikios išvaizdos, bet ir jaunatviškos energijos.

Kurortinis romanas Atostogos prie jūros baigėsi. Išsiskyrėme kupini švelnumo ir meilės. Grįžusi į namus, išpakuodama lagaminus krūpčiojau nuo telefono skambučių. Bet Jis neskambino. Praėjo diena, dvi, savaitė. Paskambinau pati. Atrodė, kad su manimi kalbėjo visai svetimas žmogus. Jis mandagus, bet šaltas. Ką daryti? Skambinti? Laukti? Sekti? Maldauti? Sukelti skandalą? Lina Martyno Vidzbelio nuotrauka

Atostogos – nuostabus metas. Jos turi vieną ypatingą savybę, kuri vienija skirtingo amžiaus, materialinės padėties, poreikių, įpročių, charakterių ir nuotaikų žmones. Visi jie atsiduria ten, kur niekada nebuvo, atitrūksta nuo įprastinės aplinkos, būna apsupti nežinomų žmonių draugijos, kurioje kiekvienas – anonimas. Niekas nežino, kokia tu – drovi ar įžūli, seksualiai atvira ar sukaustyta, nereikia galvoti apie tai, ką pasakys draugė ar didžiausia kolektyvo liežuvautoja bei viską žinantys kaimynai. Niekas neįtaria, kad mokykloje jūs prastai mokėtės, kad jus paliko vyras ir jau metus neturite gerbėjo...

Ir štai čia prasideda patys įdomiausi dalykai. Iš pradžių regite prieš save vienalytę svetimų žmonių masę. Paskui, kaip išryškintoje juostelėje, atsiranda veidai. Štai kažkas kartu su jumis stabtelėjo prie paveikslo ir netgi išsakė keletą neblogų minčių. Jūsų palaukė. Sutiko palydėti po vakarinio pasivaikščiojimo. Panešė sunkų krepšį. Štai jūs jau drauge papusryčiavote, nusišypsojote vienas kitam susitikę rytą paplūdimyje. Žodžiu, atsirado simpatija. Gerai, jeigu tai tiesiog malonus laiko leidimas, mielas flirtas, kuris pasibaigs švelnia šypsena ar draugišku bučiniu stotyje.

Toliau – galimi trys pagrindiniai variantai. Pirmasis – jūs išsiskyrėte, neapsikeitę telefonų numeriais. Ir tai – pati geriausia pozicija. Antrasis kurortinio siužeto vystymosi variantas: telefonų numeriai įrašyti į užrašų knygeles, bet niekas niekam neskambina arba pasitenkina vienu dviem skambučiais ir vieninteliu susitikimu, po kurio kurortinė draugystė ir simpatijos užgęsta savaime. Tačiau būna ir trečias variantas – užsimezga romanas. Gilus prisirišimas, pojūtis, jog radai giminingą sielą, stulbinantis savitarpio supratimas, kokio dar niekada iki tol nebūta, sko-

Vyro ir moters santykiuose labai svarbu ne tik karšti jausmai, bet ir draugystė. Moteris prisipažįsta – maždaug per tris mėnesius be didelių kančių ir alinamų dietų atsikratė apie 10 kg. Šiandien svarstyklės jos nebaugina, rodo beveik tokį rezultatą, kurio ji siekė. Ir tai dar, matyt, ne riba. B.Petrikytė atvirauja – su nepageidaujamais kilogramais kovojo beveik visą gyvenimą. „Išmėginau devynias galybes įvairiausių dietų. Ir tariausi su gydytojais, ir skaičiau – išbandžiau Holivudo dietą, Laimos Vaikulės, Larisos Dolinos, deja...“ Bandė laikytis ir Dainiaus Kepenio sveikos gyvensenos princinių ir interesų vienybė, fizinis suderinamumas. Suprantama, nemažai santuokų gimė štai iš tokių romanų. Bet būna ir kitaip. Taip, kaip rašo laiško autorė. Ką galima jai patarti? Mąstykite blaiviai ir truputį pesimistiškai. Ir pasistenkite nieko panašaus nesiimti. Leiskite situacijai pačiai klostytis. Taip, jūs jaučiatės sutrikusi ir nusivylusi, taip, jums sunku ir vieniša sieloje, ypač po šitokių vilčių ir planų. Bet negalvokite, kad jis jus ciniškai apgaudinėjo visą tą laiką. Vyrai dažnai linkę spręsti problemas tam tikru konkrečiu momentu. Tuo laiku, kai jis siūlė jums aukso kalnus ir šviesią bendrą ateitį, jis, ko gero, ir pats tikėjo tuo, ką sakė, pamiršęs savo merginą, kurią visi seniai vadina jo nuotaka, ir valdingą mamą, ir netgi tai, kad su žmona jis dar neišsiskyrė, o tiktai pagalvojo apie tai, praėjus penkiolikai minučių po jūsų pirmojo bučinio. Svarbiausia – dėl nieko savęs nekaltinkite: „Ne taip elgiausi, buvau per daug prieinama arba, atvirkščiai, pernelyg nepasiekiama. Kažką ne taip pasakiau, ne itin gražiai atrodžiau.“ Pažvelkite į tai, kas įvyko, kitu žvilgsniu. Pirma. Tai, ką jūs laikėte itin svarbiu dalyku, jam tebuvo malonu, linksma, žaisminga. Bet tai nė kiek nesumažina jūsų privalumų. Juk būtent jus palaikė linksma pašnekove, žavia

Ne viena draugė, pažįstama klausinėja Birutės, kaip jai pasisekė numesti svorio, tad norintiesiems išmokti veiksmingos metodikos principų dainininkė įsteigė gyvenimo būdo mokyklą. Dešimt dienų svečių namuose „Birutės uostas“ apsistojusiems žmonėms skirtas specialus meniu, jie mokomi keisti savo mitybos įpročius. Birutė prisipažino, kad jau sulaukė ne vieno pažįstamo kolegos skambučio. Visų klausimai tie patys: „Ar daug ko reikės atsisakyti?“ Netikėtai atsiradusios veiklos B.Petrikytė nelinkusi įvardyti nauju verslu, tai veikiau malonumas padėti tiems, kuriems to reikia. „Žmonės džiaugiasi. Jau ketvirtą dieną pajunta palengvėjimą“, – aiškino pašnekovė. Su vyru Igoriu svečių namus ir restoraną už Šventosios įsteigusi B.Petrikytė tvirtino, kad čia jaučiasi it ramybės uoste. „Atsikeliu iš ryto – paukščiai čiulba. Nėra to kasdienio šurmulio, įtampos. Ne šiaip sau visa tai, kas vyksta, tikrai ne šiaip sau“, – džiaugėsi moteris. partnere, su jumis buvo smagu leisti laiką. Jus išskyrė iš kitų. Bet – jis turi daug reikalų, problemų, uždavinių. O gal baiminasi, kad bus jums nepakankamai geras. Antra. Pasikeitė aplinkybės. Sunegalavo mylimas šunelis (nekalbėsime apie artimus giminaičius). Problemos firmoje, jį perkėlė į aukštesnes ar žemesnes pareigas, sugedo automobilis. Žodžiu, gyvenimiški rūpesčiai atitraukė nuo minčių apie jus. Deja, vyrai gyvenime turi kitų prioritetų. Trečia. Ar esate tikra, kad jis jums reikalingas? Prisiminkite, kaip keičia žmogų (ir jus, beje, taip pat) neįprasta aplinka. Kuo jis jus sužavėjo? Gerai plaukioja, mikliai laipioja po kalnus, puikiai orientuojasi nepažįstamame mieste, drąsiai užmezga pažintis, lengvai susišneka su vietiniais visų kalbų mišiniu ir gestais, šoka kaip tikras profesionalas, berte beria anekdotus, puikiai dainuoja, negaili pinigų. O ar jums šito reikia gyvenime? Lengvos pažintys, vadinasi, amžinai pilni namai draugų ir pažįstamų. Sportinis talentas – puiku, bet vargu ar jis pravers kasdieniniame gyvenime. Mat, užuot bendravęs su jumis, jis patrauks į treniruočių salę ar į baseiną, o vietoj civilizuoto poilsio rinksis žygį baidarėmis ar kopimą į snieguotas kalnų viršūnes, susijusį su rizika. Parengė Asta Bendoraitė

14 Kinams Lietuva – pirmiausia krepšinio šalis Gimtasis kraštas

Kelionės

2010 rugpjūčio 27–rugsėjo 3 d., Nr. 27

TIK FAKTAI • Šanchajuje vykstanti „World Expo“ paroda truks 6 mėnesius, arba 184 dienas. Ji atidaryta 2010 m. gegužės 1 d., o uždarymas įvyks spalio 31 d. • „Expo“ organizatoriai tikisi sulaukti bent 70 mln. lankytojų. Dauguma jų – kinai. • Kasdien Lietuvos paviljone apsilanko apie 37 tūkst. lankytojų. Daugiausia iki šiol mūsų šalies paviljone per vieną dieną yra apsilankę 55 tūkst. žmonių. • Prognozuojama, kad kasdieninis 800 000 parodoje besilankančių žmonių srautas pranoks musulmonų kelionę į Meką ar milijonus tikinčiųjų pritraukiantį hadžą. • Nuo žmonių spūsčių parodoje saugo speciali apie lankytojų sangrūdas perspėjanti sistema. • Kai kurios šalys „Expo“ lankytojus tikisi nustebinti netikėtomis detalėmis: danai į parodą atsivežė garsiąją Kopenhagos undinėlę, šveicarai įsirengė alpinę pievą, o Japonijos paviljone galima paskanauti tešloje keptų aštuonkojų gabaliukų. GK archyvo nuotraukos

Šanchajuje vykstančioje pasaulinėje „World Expo“ parodoje prie Lietuvos paviljono lankytojus pasitinka improvizuotas oro balionas, krepšinio lankas, specialūs jutikliniai ekranai, informuojantys apie įvairius Lietuvos gyvenimo aspektus, iš Katedros grindinio atsivežta „Stebuklo“ plytelė, žėruojantys gintarai ir tokie neįprasti kinų akiai (ir skrandžiui) didžkukuliai. Nuo gegužės veikianti „World Expo“ („Expo“) paroda jau pasiekė pusiaukelę. Apie tarpinius rezultatus, ateities planus ir linksmiausius parodos momentus su Lietuvos paviljono direktore Indre KUMPIKEVIČIŪTE kalbėjosi „Balsas.lt“ žurnalistė Agnė ANDRIJAUSKITĖ. Neseniai sukako šimtas dienų, kai buvo atidaryta „World Expo“ paroda. Kokius užsibrėžtus tikslus per šį laiką pavyko pasiekti ir kokie dar laukia ateityje? Vienas tikslų buvo sulaukti dviejų trijų milijonų lankytojų. Šią užduotį įvykdėme su kaupu: paskutinę liepos dieną į mūsų paviljoną atėjo trimilijoninis lankytojas. Paviljonas yra dviejų tūkstančių kvadratinių metrų dydžio – didžiausias, kokį kada nors yra turėjusi Lietuva. Jis sukonstruotas atvirų erdvių principu, taip, kad nesusidarytų lankytojų eilės, jiems nereikėtų lūkuriuoti atskirose salėse. Šis sprendimas pasiteisino, nes lankytojų pajėgiame priimti kur kas daugiau. Dabar mūsų planai – pritraukti šešis milijonus lankytojų. Džiugina tai, kad kiekvienas lankytojas iš paviljono gali pasiimti tai, ko jam reikia: jei jis ieško akimirkos žavesio – gali stabtelėti prie ekranų su bėgančiais Vilniaus ar pajūrio vaizdais, siekiantiesiems gilesnio įspūdžio informacijos suteikia prie kiekvieno

paviljono objekto stovintys gidai, kurie puikiai šneka kinų ir anglų kalbomis. Kokią, jūsų nuomone, pridėtinę vertę sukuria tai, kad mūsų šalis dalyvauja pasaulinėje parodoje? „Expo“ parodos yra trečios pasaulyje pagal susidomėjimą ir lankomumą. Pirmą vietą užima olimpinės vasaros žaidynės, antrąją – pasaulio futbolo čempionatas. Lietuvai, kuri nėra didelė valstybė, labai svarbu, kad ją žinotų. Jei šalis žinoma, pasaulio sąmonėje ji kaip įprasta tampa tikra, stabilią ekonomiką ir politinę sistemą turinčia valstybe. Todėl pirminis Lietuvos paviljono tikslas – pritraukti kuo daugiau turistų, o tai leistų tikėtis ir daugiau investicijų. Ar galėtumėte keliais žodžiais apibūdinti statistinį Lietuvos paviljono lankytoją? „Expo“ lankytojų kategorija labai priklauso nuo konkrečios dienos. Kartais paviljonus užplūsta vargingiau gyvenantys žmonės iš provincijos, kuriems vien pamatyti mūsų gidą yra

tikras stebuklas. Šie lankytojai viskuo domisi, stebisi. Tačiau statistiniu lankytoju galėčiau įvardyti vidutines pajamas gaunantį kiną, kuris su šeima atvažiavo į „Expo“ kelioms dienoms apsižvalgyti. Tokie lankytojai paviljone statistiškai praleidžia dešimt minučių, pasiima knygelę apie Lietuvą, kartais – suvalgo didžkukulį ar išlenkia lietuviško alaus bokalą. Ką jie, jūsų pastebėjimu, žino apie mūsų šalį? Ar dažnai tenka išgirsti „privet tovarisch“ pasisveikinimą? Šį pasisveikinimą išgirsti dažniau tenka iš garbingesnio amžiaus žmonių lūpų. Kaip žinia, Lietuvos paviljonas yra įsikūręs prie pat Rusijos, todėl kai kurie vyresni parodos lankytojai, keliaudami iš ten, užsuka ir pas mus. Šiek tiek mokėdami rusų kalbą, jie sveikinasi tardami legendinį „privet tovarisch“. Mes savo ruožtu visiems paaiškiname, kad Lietuvoje šnekama lietuviškai. Šis faktas, kaip ir tas, kad Sovietų Sąjungos jau seniai nebėra, daugelį nustebina. Deja, dauguma kinų apie Lietuvą žino iš tiesų labai mažai. Spalio 25-ąją Lietuva parodoje švęs nacionalinę dieną. Ta proga čia atvyks šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kaip ruošiatės tai datai ir kokių staigmenų gali tikėtis paviljono svečiai? Staigmenų šventės dieną stengsimės išvengti, nes viskas turi būti kruopščiai suplanuota dar prieš tris mėnesius. Kol kas galime pasakyti tik tiek, kad netrukus Lietuvos paviljono iniciatyva turėtų įvykti „Expo“ krepšinio čempionatas, kuriame dalyvaus visų paviljonų darbuotojai. Tikimės, kad bus apie septyniasdešimt komandų, o finalinės rungtynės įvyks Prezidentės viešnagės dieną, todėl jai teks garbė uždaryti šį renginį. O ar pasiteisina toks Lietuvos populiarinimo būdas? Ar kinams krepšinis yra įdomus? Kinijoje, kaip ir Europoje, Lietuva ne vienam asocijuojasi su krepšiniu. Pamatę ant paviljono viršaus stovin-

čius „kamuolžmogius“ (iš oranžinių krepšinio kamuolių sudėliotas žmogaus figūras), kinai iškart susidomi. Maža to, daugelis jų puikiai žino Joną Kazlauską, treniravusį šios šalies nacionalinę rinktinę (jis rugsėjo pabaigoje pats gali atvykti į „Expo“ ir pristatinėti savo gimtinę). Dar labiau kinai nudžiunga paviljono viduje išvydę krepšinio lanką, tuo labiau kad jie gali išmėginti savo taiklumą. Prie šios pramogos nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro driekiasi ilgiausios eilės. Todėl krepšinį galime laikyti sėkmingu pasirinkimu. Be didžkukulių, „Švyturio“ alaus ir tradicinių gintarų, dabartinėje šalies pristatymo strategijoje įsipynė ir pašto motyvas: parodos lankytojams paviljone yra siūloma išsiųsti atvirlaiškį iš Lietuvos, o Lietuvos pašto ženklų kolekcija net pateko į oficialųjį parodos laikraštį. Kaip kilo ši idėja? Su „Lietuvos paštu“ draugaujame jau dvejus metus. 2008 m. Saragosoje (Ispanija) vykusioje „Expo“ parodoje buvo išleistas pirmas proginis pašto ženklas, kuris iškart sulaukė didžiulio lankytojų susidomėjimo. Filatelija – vienas mėgstamiausių kinų laisvalaikio užsiėmimų, todėl „Lietuvos paštui“ nedvejodami pasiūlėme išleisti ir antrą pasaulinei parodai skirtą ženklą. Be to, žinodami, kad į Lietuvą vis dar atklysta mažai turistų iš Kinijos, spontaniškai nusprendėme pasiūlyti išsiųsti atvirlaiš-

kį iš Lietuvos, joje net neapsilankius. Norintieji tai padaryti, turi įsigyti atviruką su pašto ženklu ir įmesti jį į specialią „Lietuvos pašto“ dėžutę. Visi šie atvirukai grįžta į Lietuvą, o iš ten į Kiniją keliauja per Ameriką. Įveikę pusę pasaulio, jie adresatus pasiekia po mėnesio. Tiesa, kinai šiuos atvirukus dažniausiai siunčia sau. Kuris mūsų paviljono objektas sulaukia didžiausio lankytojų dėmesio? Didžiausio dėmesio Lietuvos paviljone neabejotinai sulaukia krepšinio aikštelė. Vytauto Karčiausko sukurtoje skulptūroje „Aš galiu“ kinai daugiausia fotografuojasi, nes tai jiems – neįprasta erdvė. Užgulti būna ir mūsų informaciniai terminalai, kuriuose žmonės savarankiškai gali pasiskaityti apie Lietuvą. Be to, kinai mielai perka mūsų maistą. Kokie žmonės pasauliui pristato Lietuvą? Teko girdėti, kad daugelis iš jų puikiai kalba kiniškai, kai kas – net dviem tarmėmis. Mūsų komandoje – aštuoniolika gidų, kuriuos atrinko konkursą laimėjusi „Litexpo“. Vidutinis gidų amžius – 24–25 metai. Daugelis iš jų – sinologai, laisvai kalbantys kiniškai. Kai kurie dėl galimybės Lietuvą pristatyti Šanchajuje atsisakė darbų Lietuvoje. Po darbo parodoje jie dažniausiai atsipalaiduoja bendraudami su kitų paviljonų darbuotojais arba stengdamiesi apžiūrėti įdomesnius Kinijos kampelius.

2010 rugpjūčio 27–rugsėjo 3 d., Nr. 27

Gimtasis kraštas

Laisvalaikis

Horoskopai E

(rugpjūčio 30–rugsėjo 5 d.)

Avinams žvaigždės šiomis dienomis pataria keliauti. Ir visai nesvarbu, ar jūs aplankysite nežinomą kampelį savo gimtajame mieste, ar išvyksite į egzotišką šalį – visur galima pamatyti daug įdomaus. Svarbiausia – nepamiršti kelio namo.

Jaučiai turėtų geriau įsižiūrėti į naujus pažįstamus. Gali būti, jog kai kurie iš jų tiesiog sumaniai prisitaikė prie aplinkybių, norėdami pasinaudoti jumis savanaudiškais tikslais. Būkite apdairūs, bet nepersistenkite dėliodami taškus ant „i“, nes galite atstumti žmogų, kuris ateityje būtų galėjęs tapti ištikimu draugu.

Kryžiažodžių, išspausdintų praėjusiame GK numeryje, atsakymai:

Mergelės šiomis dienomis sėkmingai įveiks visas mažas ir dideles kliūtis, iškilusias kelyje į sėkmę. Nedraudžiama pasidžiaugti savo sugebėjimais, bet tik saikingai. Dabartinės pergalės – tikrai ne paskutinės, tik turite visada prisiminti, kad gyvenimo kelyje jas, deja, dažnai keičia nesėkmės.

Vertikaliai: Kava. Sutana. Edas. Gavo. Kodėl. Misa. „Ekstra“. Eros. Neutronas. Prekė. Rankas. Laimėk. Epas. Pakrantės. Savana. Baisia. Asilė. Mase. Upėmis. Prie. Kirasa. Išliko. Danė. Ostija. Ašis. Horizontaliai: Lavina. Abava. Senukas. Pagauk. Riekė. Tadas. Svers. Niuro. Juoko. Etapas. Snapė. Ėst. Kakta. Asamai. Nors. Si. Vada. Sisia. Pagal. Keleri. Vėpla. Remia. Riš. Pamokė. Neiki. Sėkla. Eos. Skaičiais pažymėtuose langeliuose: KOMPOTAS. Galvosūkio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, atsakymas: skaičių suma – 33.

Pasijuokime •••

Ką galvoja žmona po 20 santuokos metų, kai rytą žvelgia į veidrodį? – Taip! Aš jam nepavydžiu! •••

Mokytojas: – Kodėl Amerikos laikas skiriasi nuo Europos? Petriukas drąsiai: – Nes Amerika buvo atrasta daug vėliau. •••

Katalikų kunigas klausia rabino: – Kada tu pagaliau paragausi kiaulienos? Rabinas atsako: – Per tavo vestuves, gerbiamasis.

Skorpionai kitą savaitę turės spręsti neišsprendžiamą problemą. Bet nenusiminkite, jeigu teisingą sprendimą rasite ne iš karto. Dar sykį pasverkite visus „už“ ir „prieš“ – ir žvaigždės, įvertinusios jūsų kantrybę ir ištvermę, pačios parodys, kur išeitis.

Liūtams žvaigždės pataria daugiau dėmesio skirti savo dvasiniam pasauliui. Bet neapsiribokite lankymusi teatruose ir muziejuose, tuo labiau „dėl paukščiuko“. Jus praturtinti dvasiškai gali ir susitikimai su senais bičiuliais arba tiesiog nuoširdus pokalbis su savo antrąja puse.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Vėžiai šiomis dienomis turi kuo geriau užsirekomenduoti darbe. Galimas daiktas, kad jūsų vadovybė kaip tik ieško pavaldinio, kuris būtų vertas solidaus paskatinimo. Bet atminkite: demonstruodami per didelį uolumą, jūs galite lengvai išprovokuoti pavydą ir apkalbas.

Vertikaliai: 1. Veikimo ir gyvenimo būdas. 2. Kiaušinio baltoji dalis. 3. Jaudinimo banga nuo nervo padirginimo. 4. Netirpūs vandenyje organiniai junginiai. 7. Deginimo jutimas stemplėje. 8. Tėvas ir motina. 11. Berniukas ar mergaitė. 12. Lietuvos miestas. 16. Santykio su aplinka, kitais žmonėmis ir pačiu savimi išgyvenimas. 17. Įtampos būsena. 20. Pilvo raumenys, kurie susitraukdami suspaudžia pilvo ertmėje esančius organus. 21. Išorinio poveikio sukeltas audinių ar organo sužalojimas. 24. Vikrus, apsukrus žmogus. 25. Maisto priedai (vitaminai, mineralai). 26. Dviejų neuronų susijungimo vieta. 28. Pėdos apačia. 29. Norvegijos sostinė. 30. Organizmo užuomazga, embrionas. Horizontaliai: 5. Visžalis žolinis augalas, kurio nuoviras vartojamas sergant kepenų ligomis, esant žemam kraujospūdžiui, o šviežiomis sultimis patariama gydyti nudegimus, žaizdas. 6. Susijaudinimo, pakilumo ar nusiminimo būsena. 9. Senas amžius. 10. Danties kaulo gedimas. 13. Sąnarys, lenkimas. 14. Retas medvilninis audinys žaizdoms rišti. 15. Gelsvai oranžinis augalų pigmentas. 18. Miegančiam kylantys vaizdai, mintys. 19. Įteigimas, arba … 22. Galvos smegenų veikla. 23. Didelė šiluma, karštis. 27. Ligos požymis. 31. Sąmoningas siekimas, nusistatymas. 32. Žmonių grupė, susidedanti iš tėvų, vaikų gyvenančių kartu. 33. Gerbimo jausmas. 34. Sportininkas, užsiiminėjantis atletika. 35. Gydomasis ar higieninis kūno dirginimas. 36. Natūralus ar dirbtinis krioklys, krintantis pakopomis.

Svarstyklėms žvaigždės pataria plėsti savo pažįstamų ratą. Galimas daiktas, kad naujos pažintys jums bus naudingos ne tik buitiniu, bet ir profesiniu požiūriu, žinoma, jeigu parama darbe jums reikalinga. Bet nepamirškite atsilyginti žmonėms už gera geru.

Dvyniai turėtų vengti įvairių finansinių avantiūrų, nors ir daug žadančių. Nesistenkite gausinti savo turtų, kliaudamiesi tik savimi ir akla fortūna. Sykį jums nusišypsojusi, lemtis gali jus priversti skaudžiai apgailestauti dėl pernelyg didelio pasitikėjimo savo jėgomis.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Šauliai šiomis dienomis gali pajusti, kad aplinkiniai, ypač artimieji ir bendradarbiai, kažkaip neigiamai žiūri į juos. Pasistenkite išsiaiškinti tikrąsias tokio požiūrio priežastis, bet nedarykite skubotų išvadų, nes tai gali tik pabloginti jūsų padėtį. Ožiaragiams žvaigždės pataria dažniau atsižvelgti į vyresnių žmonių nuomonę. Nelaikykite įkyriu pamokslavimu jų pastangų padėti jums gerais patarimais. Galbūt jie geriau mato, kokie jūs nepatyrę kai kuriais klausimais, ir stengiasi jus apsaugoti nuo netikėtų likimo smūgių. Vandeniai šiomis dienomis gali nuspręsti, kad visos didžiausios jų svajonės tuoj tuoj išsipildys. Suprantama, ir žvaigždės būna nepaaiškinamai dosnios, bet vis dėlto nepamirškite energijos tvarumo dėsnio. Solidūs dividendai ateityje, netinkamiausiu momentu, gali virsti nemažais nuostoliais.

Žuvims šiomis dienomis žvaigždės primygtinai rekomenduoja kuo daugiau laiko praleisti su šeima. Bendravimas su artimaisiais jus tikrai praturtins dvasiškai ir nuramins jūsų sielą. Pagaliau ir artimiesiems tai bus labai malonu.

Gimtasis kraštas

LTV2

Rugpjūčio 30, pirmadienis

„Haris ir Hendersonai“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis prerijose“. 10.00 Vaid. serialas „Atžalos“. 11.00 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.00 Komiškas serialas „Haris ir Hendersonai“. 12.30 Kulinarinės kelionės. 13.00 Trembita. 13.15 Emigrantai (k.). 14.00 Klausimėlis (k.). 14.15 „Kaprio sala“. 15.15 Kuluarai. 16.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 17.15 Veiksmo serialas „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Senis“. (N-7) 19.10 Idėjų metas. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Bėdų turgus. 21.58 Loterija „Perlas“. 22.00 „Las Vegasas“. (N-7) 23.00 Vakaro žinios. 23.15 Tūkstantmečio pokalbiai.

„Baimė“.

6.30 6.55 7.20 7.45 8.55

10.20 12.00 12.30 13.30 14.00 14.30 16.25 16.30 17.30 18.25 18.45 19.10 19.40 20.30 21.00 21.30 22.00 22.40 0.40 1.35

„Dr. Šuo“. „Ogis ir tarakonai“. „Šegis ir Skūbis Dū“. „Miegamasis rajonas“. Nuotykių komedija „Denis – grėsmė visuomenei. Nuotykiai tęsiasi“ (k.). (1998 m., JAV). Romantinė komedija „Laikinai nėščia“ (k.). (2009 m., JAV). (N-7) Neišgalvoti gyvenimai (k.). „Degrasis. Naujoji karta“. (N-7) Animac. serialas „Mėlynasis drakonas“. „Tazmanija“. „Našlaitė Lola“. Europietiškas kaimas Lietuvoje (k.). „Velniūkštė“. Kryžminė ugnis. Premjera. Serialas „Iki pasimatymo, mama“. Žinios. Premjera. „KK2“. Infošou. (N-7) Nuo... Iki... „Kažkas atsitiko“. Pramoginis šou. „Mano mylimas prieše“. Dviračio šou. Žinios. Siaubo trileris „Baimė“ (1996 m., JAV). (N-14) Veiksmo serialas „Terminatorius. Saros Konor kronikos“. (N-7) „Purvas, seksas, pinigai“. (N-7)

„Širdys paklydėlės“.

„Namas Turkų gatvėje“.

6.35 Teleparduotuvė. 6.50 „Renas ir Stimpis“. 7.20 „Simpsonai“ (k.). (N-7) 7.50 Komedija „Na ir kas“. (N-7) 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 Drama „Naisių vasara“. (N-7). 11.30 Muzikinė drama „Pasilik paskutinį šokį 2“ (k.). (2006 m., JAV). (N-7) 13.00 Komedija „Auklė“. 13.30 „Rožinės panteros nuotykiai“. 14.00 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. (N-7) 14.30 Animac. serialas „Avataras“. 15.00 Animac. serialas „Madagaskaro pingvinai“. 15.30 „Simpsonai“. (N-7) 16.00 „Nuodėmingoji“. (N-7) 17.00 „Meilės jūra“. (N-7) 18.00 Drama „Širdys paklydėlės“ (2010 m., Lietuva). (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 „Mano TV3 – visada su manimi!“ Naujojo TV3 sezono pristatymas. 23.00 Pasaulio vyrų krepšinio čempionatas. Slovėnija–Kroatija. 0.30 Pasaulio vyrų krepšinio čempionatas JAV–Brazilija. 2.00 Kriminalinis serialas „Andželos akys“. (N-14)

6.45 Televitrina. 7.05 „Juokingiausi žmonės ir gyvūnai“ (k.). 8.00 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“ (k.). 8.50 „Gelbėtojai – 112“ (k.). (N-7) 9.50 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 11.00 „Ką daryti?“ (k.). (N-7) 12.00 Televitrina. 12.30 Melodrama „Svajonių viešbutis. Karibai“ (k.). (2008 m., Vokietija). (N-7). 14.30 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“. 15.00 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai. 15.35 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“. 16.00 „Gelbėtojai – 112“. (N-7) 17.00 H.Vaitiekūnas. Geriau nebūna! 17.40 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.25 Europa – Lietuvai. 20.30 „Spąstai“. Realybės dokumentika. 21.05 Geras filmas. Trileris „Namas Turkų gatvėje“ (2002 m., JAV). (N-14) 23.05 Žinios. 23.35 Nepatvirtinta diagnozė. 0.35 Kung fu išmintis (k.). (N-7) 1.05 Žvejų mūšis (k.). 1.35 Bamba. (S)

Rugpjūčio 31, antradienis

Abipus sienos.

„Kaprio sala“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis prerijose“. 10.00 Vaid. serialas „Atžalos“. 11.00 Ant svarstyklių. 12.00 Komiškas serialas „Haris ir Hendersonai“. 12.30 Kulinarinės kelionės. 13.00 Vilniaus albumas. 13.15 Savaitė (k.). 13.45 Keliaukime po Lietuvą (k.). 14.15 Serialas „Kaprio sala“. 15.15 Kuluarai. 16.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 17.15 Veiksmo serialas „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Senis“. (N-7) 19.50 Stilius. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Pinigų karta. 21.58 Loterija „Perlas“. 22.00 „Las Vegasas“. (N-7) 23.00 Vakaro žinios. 23.15 Tūkstantmečio pokalbiai.

6.30 6.55 7.20 7.45 8.55 9.30 10.20 12.30 13.30 14.00 14.30 16.30 17.30 18.25 18.45 19.10 19.40 20.30

21.00 21.30 22.00 22.40 0.45

1.40

„Dr. Šuo“. „Ogis ir tarakonai“. „Šegis ir Skūbis Dū“. „Miegamasis rajonas“. „KK2“ (k.). Infošou. Nuo... Iki... (k.). „Slavianskij bazar 2010“ (k.). Muzikos festivalis (2 d.). „Degrasis. Naujoji karta“. (N-7) Animac. serialas „Mėlynasis drakonas“. „Tazmanija“. „Našlaitė Lola“. „Velniūkštė“. „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. Serialas „Iki pasimatymo, mama“. Žinios. „KK2“. Infošou. (N-7) Abipus sienos. „Neišgalvoti gyvenimai“. Gyvenimo būdo laida. „Mano mylimas prieše“. Dviračio šou. Žinios. Veiksmo f. „Mirk arba gyvenk“ (1991 m., JAV). (N-14) Veiksmo serialas „Terminatorius. Saros Konor kronikos“. (N-7) „Purvas, seksas, pinigai“. (N-7)

2010 rugpjūčio 27–rugsėjo 3 d., Nr. 27

TV programa

„Drąsos kaina“.

„Indokinija“.

6.35 Teleparduotuvė. 6.50 „Renas ir Stimpis“. 7.20 „Simpsonai“ (k.). (N-7) 7.50 Komedija „Na ir kas“. (N-7) 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 Drama „Naisių vasara“. (N-7) 11.30 Dar pažiūrėsim... (N-7) 12.30 Komedija „Auklė“. 13.30 „Rožinės panteros nuotykiai“. 14.00 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. (N-7) 14.30 Animac. serialas „Avataras“. 15.00 Animac. serialas „Madagaskaro pingvinai“. 15.30 „Simpsonai“. (N-7) 16.00 „Nuodėmingoji“. (N-7) 17.00 „Meilės jūra“. (N-7) 18.00 Drama „Širdys paklydėlės“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Drama „Drąsos kaina“ (2010 m., Lietuva). (N-7) 19.40 Prieš srovę. (N-7) 20.50 Pasaulio vyrų krepšinio čempionato apžvalga. 21.00 Pasaulio vyrų krepšinio čempionatas. Lietuva–Ispanija. Pertraukoje – Pasaulio vyrų krepšinio čempionato apžvalga. 22.55 Pasaulio vyrų krepšinio čempionato apžvalga. 23.00 Pasaulio vyrų krepšinio čempionatas. Graikija–Turkija. 0.30 Trileris „Išlikusi gyva“ (2000 m., Kanada). (N-14) 1.30 „Ryklys“. (N-7)

6.45 Televitrina. 7.05 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai (k.). 7.40 Henrikas Vaitiekūnas. Geriau nebūna! (k.). 8.25 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“ (k.). 8.50 „Gelbėtojai – 112“ (k.). (N-7) 9.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 11.00 „Ką daryti?“ (k.). 12.00 Televitrina. 12.30 „Detektyvas Kalas II“ (k.). 14.30 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“. 15.00 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai. 15.35 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“. 16.00 „Gelbėtojai – 112“. (N-7) 17.00 Henrikas Vaitiekūnas. Geriau nebūna! 17.40 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.30 Tarp miesto ir kaimo. 21.05 Geras filmas. Romantinė drama „Indokinija“ (1992 m., Prancūzija). (N-7) 0.05 Žinios. 0.30 Kriminalinė drama „Apgavikas“ (1997 m., JAV). (N-14) 2.25 Bamba. (S)

9.00 Labas rytas. 11.30 Kuluarai (k.). 12.15 Koncertuoja vaikų grupė „Linksmasis DO“. 13.30 „Fliperis“. 14.00 „Žalieji hektarai“. 14.50 Popietė su Algimantu Čekuoliu. 15.15 Sveikinimų koncertas. 17.00 Tarp Rytų ir Vakarų. 18.00 Miesto kodas. 18.50 Savaitė. 19.15 Pasaulio panorama. 19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 20.20 Detektyvinis serialas „Puaro“. 22.05 Tūkstantmečio akimirkos. 22.20 Žmonės kaip žmonės. 23.00 Panorama. 23.30 Ansamblio „Nerija“ jubiliejinis koncertas. 1995 m. (1 d.).

TV1 9.05 „Jūreivio Popajaus nuotykiai“. 9.30 „Šegis ir Skūbis Dū“. 9.55 „Ogis ir tarakonai“ (k.). 10.20 „Superdidvyriai. Nuotykiai tęsiasi“ (k.). 10.45 „Antinas Gudruolis“. 11.10 „Sedrikas“. 11.35 Animac. serialas „Dinozaurų karalius“. 12.00 Dok. serialas „Gyvūnų pasaulis su Džerodu Mileriu“ (k.). 13.00 „Indiškos aistros“ (k.). 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (k.). (N-7) 15.30 Drama „Mano čempionas“ (k.). 16.30 „Jūreivio Popajaus nuotykiai“ (k.). 17.00 Kas namie šeimininkas? 18.00 Dok. serialas „Gyvūnų pasaulis su Džerodu Mileriu“. 19.00 „Indiškos aistros“.

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

5.00 LR himnas.

LTV2 9.00 Labas rytas. 11.30 Žodžių kišenė. 11.50 Tūkstantmečio akimirkos. 12.10 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite. 13.30 „Fliperis“. 14.00 „Žalieji hektarai“. 15.00 Kultūros metraščiai. 16.00 Pasaulio dokumentika. „Šeimos albumas“. 16.55 (K)laidelė. 17.00 Ant svarstyklių. 18.00 „Jūrų žvalgas“. 18.45 Bėdų turgus. 19.30 Klausimėlis. 19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 20.15 Amžių šešėliuose. 20.55 Dok. f. „Jis – Baršauskas“. 21.15 „Gyvenimas prie vieškeliuko“. Rašytojo R.Sadausko naujos knygos sutiktuvės (1, 2 d.). 22.30 Dalia Kutraitė kalbina... Almą Adamkienę. 23.00 Panorama. 23.30 Ansamblio „Nerija“ jubiliejinis koncertas. 1995 m. (2 d.). 0.20 „Las Vegasas“. (N-7) TV1 9.05 „Jūreivio Popajaus nuotykiai“. 9.30 „Šegis ir Skūbis Dū“. 9.55 „Ogis ir tarakonai“ (k.). 10.20 „Šiupininis“ (k.). 10.45 Animac. serialas „Antinas Gudruolis“. 11.10 „Sedrikas“. 11.35 Animac. serialas „Dinozaurų karalius“. 12.00 Dok. serialas „Gyvūnų pasaulis su Džerodu Mileriu“ (k.). 13.00 „Indiškos aistros“ (k.). 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai (k.). (N-7)

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30

LR himnas. Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai.

20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“. (N-7) 21.00 Lyrinė drama „Paskutinė atostogų diena“. 22.20 „Nuoga ir tuo patenkinta“. Realybės šou. 23.20 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (k.). (N-7)

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Relikvijų medžiotoja“ (k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 „Nematomas žmogus“ (k.). (N-7) 13.00 „Kobra 11“ (k.). 14.00 „Pakvaišęs sportas“. Dok. vaizdeliai. (N-7) 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Andromeda“. (N-7) 16.00 „Relikvijų medžiotoja“. (N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7) 18.00 „Nematomas žmogus“. (N-7) 19.00 „Kobra 11“. 20.00 Drama „Eureka“. (N-7) 21.00 Siaubo f. „Prisikėlęs iš pragaro VI“. (N-14) 22.40 „CSI Majamis“. (N-14) 23.40 Siaubo f. „Velnio malonėje“. (N-14) 1.20 „Norite tikėkite, norite – ne!“ Realybės šou. (N-14)

Liuks TV 7.30 The Rolling Stones. Dok. f. „2000-ieji“. 8.30 Super Liuks! Paskutinė diena mokykloje. Akcijos „Drąsinkime ateitį“ apdovanojimai. 10.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 10.55 Liuks! Muzika. 12.40 KĮŽ karta. Anatolijaus ir Deivido debiutinių albumų pristatymas. 13.30 The Rolling Stones. Dok. f. „2000-ieji“.

14.30 Super Liuks! Akcijos „Drąsinkime ateitį“ apdovanojimai. 16.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 16.55 Liuks! Muzika. 18.40 KĮŽ karta. Anatolijaus ir Deivido debiutinių albumų pristatymas. 19.30 The Rolling Stones. Dok. f. „2000-ieji“. 20.30 Super Liuks! Akcijos „Drąsinkime ateitį“ apdovanojimai. 22.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 22.55 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 24/7. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai (k.). 8.10 Skonio reikalas (k.). 9.00 Kas tu toks? (k.). 9.45 Dėmesio! Į ekraną! (k.). 10.15 Super L.T. (k). (N-7) 11.00 Žvejo biblija. 11.30 Penktoji pavara (k.). 12.00 Šeimų dvikova „Akropolio“ turnyras (k.). 12.50 24/7. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai (k.). 13.40 Lietuva tiesiogiai (k.). 14.10 Skonio reikalas (k.). 15.00 Griūk negyvas! (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.25 Dėmesio! Į ekraną! 20.00 Žinios. Orai. 20.05 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 21.00 Reporteris. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 „Seksas ir miestas“. (N-14) 22.55 Kas tu toks? 23.45 Dėmesio! Į ekraną! 0.20 Reporteris.

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai. Laida 112. Tarp Rytų ir Vakarų. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Atsiliepk dainoj. Auksinės kolekcijos. Laida rusų kalba.

Antra pavara. Dienos tema. Gera girdėti. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis. Tarp Rytų ir Vakarų. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. J.Marcinkevičius. 22.58 LR himnas.

15.30 Drama „Mano čempionas“ (k.). 16.30 „Jūreivio Popajaus nuotykiai“ (k.). 17.00 Kas namie šeimininkas? 18.00 Dok. serialas „Gyvūnų pasaulis su Džerodu Mileriu“. 19.00 „Indiškos aistros“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“. (N-7) 21.00 Istorinė drama „Klajoklis“. (N-14) 23.00 Nuoga ir tuo patenkinta. (N-7) 24.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (k.). (N-7)

12.35 Super Liuks! Koncertas „The first farewell tour“. 13.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4. 16.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 16.55 Liuks! Muzika. 18.35 Super Liuks! Koncertas „The first farewell tour“. 19.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 22.55 Liuks! Muzika.

5.07 5.12 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Relikvijų medžiotoja“ (k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 „Nematomas žmogus“ (k.). (N-7) 13.00 „Kobra 11“ (k.). 14.00 „Pakvaišęs sportas“. Dok. vaizdeliai. (N-7) 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Andromeda“. (N-7) 16.00 „Relikvijų medžiotoja“. (N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7) 18.00 „Nematomas žmogus“. (N-7) 19.00 „Kobra 11“. 20.00 Drama „Eureka“. (N-7) 21.00 Siaubo f. „Didžioji gyvatė“. (N-14) 22.40 „CSI Majamis“. (N-14) 23.40 Drama „Tornado grėsmė“. (N-7) 1.20 „Norite tikėkite, norite – ne!“ (N-14) Liuks TV 7.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4. 10.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 10.55 Liuks! Muzika. 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10

Spaudos puslapiai. Laida 112. Ant svarstyklių. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Vasaros metą – vasaros dainos. Duetai. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema.

17.03 18.10 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 8.00 Griūk negyvas! (N-7) 8.30 „Teletabiai“. 9.00 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). 9.45 Dėmesio! Į ekraną! (k.). 10.15 Skonio reikalas (k.). 11.00 „Mitų griovėjai“. 12.00 Kas tu toks? (k.). 12.50 Reporteris (k.). 13.40 Lietuva tiesiogiai (k.). 14.10 Super L.T. (k.). (N-7) 15.00 Griūk negyvas! (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.25 Dėmesio! Į ekraną! 20.00 Žinios. Orai. 20.05 Kas tu toks? 21.00 Reporteris. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 „Seksas ir miestas“. (N-14) 22.55 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 23.45 Dėmesio! Į ekraną! 0.20 Reporteris. 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48

Mažoji studija. Kultūra ir religija. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Gamta – visų namai. Mažoji studija. Dievo žodis. Ant svarstyklių. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. D.Jazukevičiūtė. 22.58 LR himnas.

2010 rugpjūčio 27–rugsėjo 3 d., Nr. 27

LTV2

Rugsėjo 1, trečiadienis

„Las Vegasas“.

„Mentalistas II“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis prerijose“. 10.00 Vaid. serialas „Atžalos“. 11.00 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 12.00 Komiškas serialas „Haris ir Hendersonai“. 12.30 Kulinarinės kelionės. 13.00 Rusų gatvė. 13.15 Pinigų karta (k.). 14.15 „Kaprio sala“. 15.15 Kuluarai. 16.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 17.15 Veiksmo serialas „Volkeris, Teksaso reindžeris. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 Koncertas Laisvės dienai ir mokslo metų pradžiai „Beauštanti aušrelė“. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Teisė žinoti. 21.58 Loterija „Perlas“. 22.00 „Las Vegasas“. (N-7) 23.00 Vakaro žinios. 23.15 Tūkstantmečio pokalbiai.

6.30 „Dr. Šuo“. 6.55 „Ogis ir tarakonai“. 7.20 „Šegis ir Skūbis Dū“. 7.45 „Miegamasis rajonas“. 8.55 „KK2“ (k.). Infošou. (N-7) 9.30 Abipus sienos (k.). 10.20 2 minutės šlovės (k.). 12.30 „Degrasis. Naujoji karta“ (N-7) 13.30 Animac. serialas „Mėlynasis drakonas“. 14.00 „Tazmanija“. 14.30 „Našlaitė Lola“. 16.30 „Velniūkštė“. 17.30 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 18.25 Serialas „Iki pasimatymo, mama“. 18.45 Žinios. 19.10 „KK2“. Infošou. (N-7) 19.40 FTB. 20.30 „Žvaigždžių klubas“. Pramoginis šou. 21.00 „Mano mylimas prieše“. 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 23.40 Premjera „Mentalistas II“ . (N-7) 23.40 Kriminalinis serialas „Žvėris“. (N-7) 0.35 Veiksmo serialas „Terminatorius. Saros Konor kronikos“. (N-7) 1.35 „Purvas, seksas, pinigai“. (N-7)

„Auklė“.

6.35 6.50 7.20 7.50 8.55 10.00 11.30 12.30 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 19.40 20.50 21.00

22.55 23.00 0.30 1.30

Teleparduotuvė. „Renas ir Stimpis“. „Simpsonai (k.). (N-7) Komedija „Na ir kas“. (N-7) Drama „Meilės sūkuryje“. Drama „Naisių vasara“. (N-7) Dar pažiūrėsim... (N-7) Komedija „Auklė“. „Rožinės panteros nuotykiai“. „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. (N-7) Animac. serialas „Avataras“. „Madagaskaro pingvinai“. „Simpsonai“. (N-7) „Nuodėmingoji“. (N-7) Drama „Meilės jūra“. (N-7) Drama „Širdys paklydėlės“. (N-7) TV3 žinios. Drama „Drąsos kaina“. (N-7) Akistata. (N-7) Pasaulio vyrų krepšinio čempionato apžvalga. Pasaulio vyrų krepšinio čempionatas. Lietuva–Prancūzija. Pertraukoje – Pasaulio vyrų krepšinio čempionato apžvalga. Pasaulio vyrų krepšinio čempionato apžvalga. Pasaulio vyrų krepšinio čempionatas. Serbija–Australija. Trileris „Išlikusi gyva“ (2000 m., Kanada) . (N-14) „Ryklys“. (N-7)

„Kerštas už Andželą“.

6.45 Televitrina. 7.05 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai (k.). 7.40 Henrikas Vaitiekūnas. Geriau nebūna! (k.). 8.25 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“ (k.). 8.50 „Gelbėtojai – 112“ (k.). (N-7) 9.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 11.00 „Ką daryti?“ (k.). 12.00 Televitrina. 12.30 „Liejyklos, 4“ (k.). (N-7) 14.30 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“. 15.00 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai. 15.35 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“. 16.00 „Gelbėtojai – 112“. (N-7) 17.00 Henrikas Vaitiekūnas. Geriau nebūna! 17.40 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.30 Tarp miesto ir kaimo. 21.05 Geras filmas. Kriminalinė drama „Kerštas už Andželą“ (2002 m., Italija). (N-7) 23.05 Žinios. 23.35 Trileris „Namas Turkų gatvėje“ (2002 m., JAV). (N-14). 1.30 Bamba. (S)

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis prerijose“. 10.00 Vaid. serialas „Atžalos“. 11.00 Forumas. 12.00 Komiškas serialas „Haris ir Hendersonai“. 12.30 Kulinarinės kelionės. 13.00 Menora. 13.15 Teisė žinoti (k.). 14.15 „Kaprio sala“. 15.15 Kuluarai. 16.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 17.15 Veiksmo serialas „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Senis“. (N-7) 19.50 Gamtos patruliai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 LTV vasaros koncertai. 21.58 Loterija „Perlas“. 22.01 LTV vasaros koncertai (tęsinys). 23.00 Vakaro žinios. 23.15 Tūkstantmečio pokalbiai.

Valanda su Rūta.

6.30 Animac. serialas „Bazas Šviesmetis ir Žvaigždžių komanda“. 6.55 „Ogis ir tarakonai“. 7.20 „Šegis ir Skūbis Dū“. 7.45 „Miegamasis rajonas“. 8.55 „KK2“ (k.).Infošou. (N-7) 9.30 FTB (k.). 10.20 Valanda su Rūta (k.). 12.00 Kažkas atsitiko (k.). Pramoginis šou. 12.30 „Degrasis. Naujoji karta“. (N-7) 13.30 Animac. serialas „Mėlynasis drakonas“. 14.00 „Tazmanija“. 14.30 „Našlaitė Lola“. 16.30 „Velniūkštė“. 17.30 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 18.25 Serialas „Iki pasimatymo, mama“. 18.45 Žinios. 19.06 Ūkiškas požiūris. 19.08 Orai. 19.10 „KK2“. Iinfošou. (N-7) 19.40 Valanda su Rūta. 21.00 „Mano mylimas prieše“. 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.40 Europietiškas kaimas Lietuvoje (k.). 22.43 Veiksmo f. „Mirtinoji“ (2004 m., JAV). (N-14) 0.25 Sveikatos ABC (k.). 1.25 „Purvas, seksas, pinigai“. (N-7)

Farai.

6.35 Teleparduotuvė. 6.50 Animac. serialas „Tikrieji pabaisos“. 7.20 „Simpsonai“ (k.). (N-7) 7.50 Komedija „Na ir kas“. (N-7) 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Naisių vasara“. (N-7) 11.30 Dar pažiūrėsim... (N-7) 12.30 Komedija „Auklė“. 13.30 „Rožinės panteros nuotykiai“. 14.00 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. (N-7) 14.30 Animac. serialas „Avataras“. 15.00 „Madagaskaro pingvinai“. 15.30 „Simpsonai“. (N-7) 16.00 „Nuodėmingoji“. (N-7) 17.00 Drama „Meilės jūra“. (N-7) 18.00 TV3 žinios. 18.25 Pasaulio vyrų krepšinio čempionato apžvalga. 18.30 Pasaulio vyrų krepšinio čempionatas. Lietuva–Libanas. Pertraukoje – Pasaulio vyrų krepšinio čempionato apžvalga. 20.25 Pasaulio vyrų krepšinio čempionato apžvalga. 20.20 „Farai“. (N-7) 21.10 „Moterys meluoja geriau“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios. 22.00 „Kobra 11“. (N-7) 23.00 Pasaulio vyrų krepšinio čempionatas. Graikija–Rusija. 0.30 Trileris „Išlikusi gyva“. (N-14) 1.30 „Ryklys“. (N-7)

9.00 Labas rytas. 11.30 Amžių šešėliuose (k.). 12.10 Gražiausios „Triumfo arkos“ akimirkos. 13.10 Tūkstantmečio akimirkos. 13.30 „Fliperis“. 14.00 „Žalieji hektarai“. 15.00 Mūsų miesteliai. Liškiama (1 d.). 15.50 Vienas eilėraštis. 16.00 Pasaulio dokumentika. „Vengrijos stepių miškai“. 16.55 (K)laidelė. 17.00 Toks gyvenimas. 18.00 „Jūrų žvalgas“. 18.45 Pinigų karta. 19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 20.15 LTV vaizdo filmas. „Atžalynas“. 21.45 „Kaip gražu miške“. Dainos teatro koncertas. 1991 m. 23.20 Panorama. 23.50 Džiazo muzikos vakaras. 0.35 „Las Vegasas“. (N-7)

TV1 9.05 „Jūreivio Popajaus nuotykiai“. 9.30 „Šegis ir Skūbis Dū“. 9.55 „Nerealių draugų namai“ (k.). 10.20 „Šiupininis“ (k.). 10.45 Animac. serialas „Antinas Gudruolis“. 11.10 „Sedrikas“. 11.35 „Dinozaurų karalius“. 12.00 Dok. serialas „Gyvūnų pasaulis su Džerodu Mileriu“ (k.). 13.00 „Indiškos aistros“ (k.). 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (k.). (N-7) 15.30 „Vyrai medžiuose“ (k.). (N-7) 16.30 „Jūreivio Popajaus nuotykiai“ (k.). 17.00 „Šegis ir Skūbis Dū“ (k.).

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30 10.03

LR himnas. Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

LTV2

Rugsėjo 2, ketvirtadienis

Panorama.

Gimtasis kraštas

TV programa

„Vilkų imperija“.

6.45 Televitrina. 7.05 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai (k.). 7.40 Henrikas Vaitiekūnas. Geriau nebūna! (k.). 8.25 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“ (k.). 8.50 „Gelbėtojai – 112“ (k.). (N-7) 9.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 11.00 „Ką daryti?“ (k.). 12.00 Televitrina. 12.30 Kriminalinis trileris „Šnipų žaidimai“ (k.). (2004-2008 m., Rusija). 14.30 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“. 15.00 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai. 15.35 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“. 16.00 „Gelbėtojai – 112“. (N-7) 17.00 Henrikas Vaitiekūnas. Geriau nebūna! 17.40 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.30 Akistata su Lietuva. 21.05 Geras filmas. Trileris „Vilkų imperija“ (2005 m., Prancūzija). (N-14) 23.40 Žinios. 0.10 „Drūtsraigtis Lietuvos Galiūnas 2010“ (k.). 1.20 Spąstai“ (k.). 1.50 Tauro ragas (k.). 2.20 Bamba. (S)

9.00 Labas rytas. 11.30 Europiada. Kelias į Lietuvą. 12.00 Koncertas Laisvės dienai ir mokslo metų pradžiai „Beauštanti aušrelė“. 13.30 „Fliperis“. 14.00 „Žalieji hektarai“. 15.00 Pinigų karta. 16.00 Pasaulio dokumentika. „Architektūros kolekcija“. 2007 m. (1, 2 d.). 16.55 (K)laidelė. 17.00 Forumas. 18.00 „Jūrų žvalgas“. 18.45 Teisė žinoti. 19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 20.15 Tapatybės labirintai. 20.40 Tūkstantmečio akimirkos. Teatro instinktas (k.). 20.55 Fantastinis nuotykių serialas „Žemė – 2“. 22.30 Stilius. 23.00 Panorama. 23.30 Festivalis „Operetė Kauno pilyje 2006“.

TV1 9.05 „Jūreivio Popajaus nuotykiai“. 9.30 „Šegis ir Skūbis Dū“ 9.55 „Nerealių draugų namai“ (k.). 10.20 Animac. serialas „Karvė ir viščiukas“. 10.45 Animac. serialas „Antinas Gudruolis“. 11.10 „Sedrikas“. 11.35 Animac. serialas „Dinozaurų karalius“. 12.00 „Gyvūnų pasaulis su Džerodu Mileriu (k.). 13.00 „Indiškos aistros“ (k.). 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai (k.). (N-7) 15.30 „Skaičiai“ (k.). (N-7) 16.30 „Jūreivio Popajaus nuotykiai“ (k.). 17.00 „Šegis ir Skūbis Dū“ (k.).

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30

LR himnas. Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai.

17.30 Animac. serialas „Edas, Edis ir Edys“. 18.00 Dok. serialas „Gyvūnų pasaulis su Džerodu Mileriu“. 19.00 „Indiškos aistros“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“. (N-7) 21.00 Nuotykių serialas „Kelionė į Žemės centrą“. (N-7) 22.55 „Nuoga ir tuo patenkinta“. Realybės dokumentika. (N-7) 23.55 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo moktyvai (k.). (N-7)

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Relikvijų medžiotoja“ (k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 „Nematomas žmogus“ (k.). (N-7) 13.00 „Kobra 11“. 14.00 „Pakvaišęs sportas“. Dok. vaizdeliai. (N-7) 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Andromeda“. (N-7) 16.00 „Relikvijų medžiotoja“. (N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7) 18.00 Kriminalinė drama „Svieto lygintojai“. (N-7) 19.00 „Kobra 11“ 20.00 Drama „Eureka“. (N-7) 21.00 Nuotykių f. „Karo aukos“. (N-14) 23.15 „CSI Majamis. (N-14) 0.15 Komedija „Kasablanka Draiveris“. (N-14)

Liuks TV 7.30 Super Liuks! Paskutine diena mokykloje. Akcijos „Drąsinkime ateitį“ apdovanojimai. 9.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 9.55 Liuks! Muzika. 11.40 KĮŽ karta. Anatolijaus ir Deivido debiutinių albumų pristatymas. 10.31 Laida 112. 11.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Auksinės kolekcijos. 16.03 Žinių amžius. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti.

17.30 Animac. serialas „Edas, Edis ir Edys“. 18.00 Dok. serialas „Gyvūnų pasaulis su Džerodu Mileriu“. 19.00 „Indiškos aistros“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“. (N-7) 21.00 Nuotykių serialas „Kelionė į Žemės centrą“. (N-7) 22.50 „Nuoga ir tuo patenkinta“. Realybės šou. (N-7) 23.50 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (k.). (N-7)

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Relikvijų medžiotoja“ (k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 Kriminalinė drama „Svieto lygintojai“ (k.). (N-7) 13.00 „Kobra 11“ (k.). 14.00 „Pakvaišęs sportas“. Dok. vaizdeliai. (N-7) 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Andromeda“. (N-7) 16.00 „Relikvijų medžiotoja“. (N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7) 18.00 Kriminalinė drama „Svieto lygintojai“. (N-7) 19.00 „Kobra 11“. 20.00 Drama „Eureka“. (N-7) 21.00 Veiksmo f. „Prezidento lėktuvas 2“. (N-14) 22.40 „CSI Majamis“. (N-14) 23.40 Veiksmo f. „Persekiojamasis“. (N-14)

Liuks TV 7.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4. 10.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 10.55 Liuks! Muzika. 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10

Spaudos puslapiai. Laida 112. Forumas. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Sveikata. Auksinės kolekcijos. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema.

12.30 The Rolling Stones. Dok. f. „2000-ieji“. 13.30 Super Liuks! Akcijos „Drąsinkime ateitį“ apdovanojimai. 15.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 15.55 Liuks! Muzika. 17.40 KĮŽ karta. Anatolijaus ir Deivido debiutinių albumų pristatymas. 18.30 The Rolling Stones. Dok. f. „2000-ieji“. 19.30 Super Liuks! Akcijos „Drąsinkime ateitį“ apdovanojimai. 21.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 21.55 Liuks! Muzika. 23.00 The Rolling Stones. Dok. f. „2000-ieji“.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 8.30 9.00 9.45 10.15 11.00 12.00 12.50 13.40 14.10 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.25 20.00 20.05 21.00 21.50 22.20 22.55 23.45 0.20

TV parduotuvė. Reporteris (k.). Griūk negyvas! (N-7) „Teletabiai“. Kas tu toks? (k.). Dėmesio! Į ekraną! (k.). Super L.T. (k). (N-7) „Mitų griovėjai“. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). Reporteris (k.). Lietuva tiesiogiai (k.). Skonio reikalas (k.). Griūk negyvas! (k.). (N-7) TV parduotuvė. Žinios. Orai. „Teletabiai“. Žinios. Orai. Kas tu toks? (k.) Žinios. Orai. Griūk negyvas! (N-7) Žinios. Orai. Dėmesio! Į ekraną! Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. Reporteris. Lietuva tiesiogiai. „Ekovizija“. Laida apie ekologiją. Kas tu toks? (k.). Dėmesio! Į ekraną! Reporteris.

19.00 Šventinis koncertas, skirtas mokslo metų pradžiai ir Laisvės dienai „Beauštanti aušrelė“. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika. B.Sruoga. 22.58 LR himnas.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 8.30 9.00 9.45 10.15 11.00 12.00 12.50 13.40 14.10 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.18 19.25 20.00 20.05 21.00 21.50 22.20 22.55 23.45 0.20 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48

TV parduotuvė. Reporteris (k.). Griūk negyvas! (N-7) „Teletabiai“. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). Dėmesio! Į ekraną! (k.). Skonio reikalas (k.). „Mitų griovėjai“. Kas tu toks? (k.). Reporteris (k.). Lietuva tiesiogiai (k.). Super L.T. (k.). (N-7) Griūk negyvas! (N-7) TV parduotuvė. Žinios. Orai. „Teletabiai“. Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). Žinios. Orai. Griūk negyvas! (N-7) Žinios. Kaimo diena. Dėmesio! Į ekraną! Žinios. Orai. Kas tu toks? Reporteris. Lietuva tiesiogiai. Pagaminta Lietuvoje. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. Dėmesio! Į ekraną! Reporteris.

Gera girdėti. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Literatūros akiračiai. Mažoji studija. Dievo žodis. Forumas. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. D.Saukaitytė. 22.58 LR himnas.

Gimtasis kraštas

2010 rugpjūčio 27–rugsėjo 3 d., Nr. 27

TV programa LTV2

Rugsėjo 3, penktadienis

„Paskutinis bučinys“.

„Gatvės tango“.

„Raganų klubas“.

„Lobių sala“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis prerijose“ (k.). 10.00 Vaid. serialas „Atžalos“. 11.00 Akiračiai. 12.00 Komiškas serialas „Haris ir Hendersonai“. 12.30 Kulinarinės kelionės. 13.00 Vilniaus sąsiuvinis. 13.15 Duokim garo! 15.15 Kuluarai. 16.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 17.15 Veiksmo serialas „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Senis“. 19.50 Nacionalinė paieškų tarnyba. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Drama „Paskutinis bučinys“ (2006 m., JAV). (N-14) 21.58 Loterija „Perlas“. 22.00 „Paskutinis bučinys“ (tęsinys). 23.00 Fantastinis trileris „Gelbėjimo operacija“ (2005 m., JAV). (N-7)

6.30 Animac. serialas „Bazas Šviesmetis ir Žvaigždžių komanda“. 6.55 „Ogis ir tarakonai“. 7.20 „Šegis ir Skūbis Dū“. 7.45 „Miegamasis rajonas“. 8.55 „KK2“. Infošou. (N-7) 9.30 Kviečiu šokti (k.) 13.30 „Mėlynasis drakonas“. 14.00 „Tazmanija“. 14.30 „Našlaitė Lola“. 16.30 „Velniūkštė“. 17.30 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 18.25 Serialas „Iki pasimatymo, mama“. 18.45 Žinios. 19.10 „Slavianskij bazar 2010“. Muzikos festivalis (3 d.). 21.10 Premjera. Romantinė drama „Gatvės tango“ (2006 m., JAV). (N-7) 23.40 Premjera. Nuotykių komedija „Hazardo ketvertukas“ (2005 m., JAV, Australija). (N-7) 1.45 Komedija „Pirmyn į kova“ (2000 m., JAV). (N-7)

6.35 Teleparduotuvė. 6.50 Animac. serialas „Tikrieji pabaisos“. 7.20 „Simpsonai“ (k.). (N-7) 7.50 Komedija „Na ir kas“. (N-7) 8.55 Drama „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Naisių vasara“. (N-7) 11.30 Dar pažiūrėsim... (N-7) 12.30 Komedija „Auklė“. 13.30 „Rožinės panteros nuotykiai“. 14.00 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. (N-7) 14.30 Animac. serialas „Avataras“. 15.00 Animac. serialas „Madagaskaro pingvinai“. 15.30 „Simpsonai“. (N-7) 16.00 Drama „Nuodėmingoji“. (N-7) 17.00 Drama „Meilės jūra“. (N-7) 18.00 Drama „Širdys paklydėlės“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 „Muzikos čempionų taurė“. Muzikos šou. 20.30 Fantastinė komedija „Keistuolis Deivas“ (2008 m., JAV). (N-7) 22.15 Veiksmo komedija „Taksi 3“ (2003 m., Prancūzija). (N-7) 23.50 Trileris „Raganų klubas“ (1996 m., JAV). (N-14) 1.50 Komedija „Pakvaišęs angelas Didis“ (2003 m., Brazilija). (N-7)

6.45 Televitrina. 7.05 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai (k.). 7.40 Henrikas Vaitiekūnas. Geriau nebūna! (k.). 8.25 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“ (k.). 8.50 „Gelbėtojai – 112“ (k.). (N-7) 9.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 11.00 „Ką daryti?“ (k.). 12.00 Televitrina. 12.30 Nuotykių serialas „Lobių sala“. (N-7) 14.30 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“. 15.00 Muzikinė skrynelė. 15.35 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“. 16.00 „Gelbėtojai – 112“ . (N-7) 17.00 Henrikas Vaitiekūnas. Geriau nebūna! 17.40 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.25 Kriminalinis trileris „Šnipų žaidimai“. (N-7) 22.20 „Drūtsraigtis stipriausias Lietuvos miestas 2010“ Plungė. 23.20 Trileris „Vilkų imperija“ (2005 m., Prancūzija). (N-14) 1.45 Žvejų mūšis (k.). 2.15 Bamba. (S)

9.00 Labas rytas. 11.30 Kūrybos metas (k.). 12.00 Mūsų dienos – kaip šventė. 13.30 „Fliperis“. 14.00 „Žalieji hektarai“. 15.00 Teisė žinoti. 15.55 Idėjų metas. 16.25 Gamtos patruliai. 16.55 (K)laidelė. 17.00 Akiračiai. 18.00 „Jūrų žvalgas“. 18.50 Krašto garbė (k.). 19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 20.15 Klausimėlis. 20.30 Kūrybos metas (k.). 21.00 Senas geras kinas. Komiška drama „Vagis“. (N-7) 23.00 Panorama. 23.30 Gyvos dainos festivalis „Aš toks vienas...“ (1 d.).

TV1 9.05 „Jūreivio Popajaus nuotykiai“. 9.30 „Šegis ir Skūbis Dū“. 9.55 „Superdidvyriai. Nuotykiai tęsiasi“ (k.). 10.20 „Karvė ir viščiukas“. 10.45 „Antinas Gudruolis“. 11.10 „Sedrikas“. 11.35 Animac. serialas „Dinozaurų karalius“. 12.00 „Gyvūnų pasaulis su Džerodu Mileriu (k.). 13.00 „Indiškos aistros“ (k.). 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (k.). (N-7) 15.30 „Skaičiai“ (k.). (N-7) 16.30 „Jūreivio Popajaus nuotykiai“ (k.). 17.00 „Šegis ir Skūbis Dū“ (k.). 17.30 Animac. serialas „Edas, Edis ir Edys“. 18.00 „Gyvūnų pasaulis su Džerodu Mileriu“. 19.00 „Indiškos aistros“.

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30

LR himnas. Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai.

LTV2

Rugsėjo 4, šeštadienis

7.30 8.00 8.15 8.30 8.45 9.00 9.15 9.30 10.00 11.00 11.35 13.05

„Atgal į ateitį“.

„Šiaurės šalis“.

Šok su manimi.

„Šnipų žaidimai“.

8.00 Kelias. 8.15 „Stebuklingas Gaveino kristalas“. 8.30 „Paslapčių sodas“. 9.00 Animac. serialas „Atgal į ateitį“. 9.30 Gimtoji žemė. 10.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite. 11.30 Pulsas. 12.00 Vyskupo nominanto Gintaro Grušo konsekravimas. Šv. Mišių transliacija. 13.50 Detektyvas „Komisaras Montalbanas. Nakties kvapas“. (N-7) 16.00 Žinios (su vertimu į gestų kalbą). 16.10 Sveikinimų koncertas. 18.15 Aerodromas. 18.30 Legendinės Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės rungtynės. 2000 m. Sidnėjaus vasaros olimpinės žaidynės. Pusfinalio rungtynės Lietuva–JAV. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.45 Pasaulio panorama. 21.15 Gražiausios „Triumfo arkos“ akimirkos. 22.30 Kine kaip kine. 23.00 Vaid. f. „Strazdanota vasara“ (1988 m., Lietuva).

6.30 „Šiupininis“. 6.55 „Nerealių draugų namai“. 7.20 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“. 7.45 Animac. serialas „Superfilmukai!“ 8.10 „Magija“. 8.35 „Betmenas“. 9.00 „Brangioji, aš sumažinau vaikus“. 10.00 Kino pusryčiai. Nuotykių f. „Katės ir šunys“. 11.40 Nuotykių f. šeimai „Džordžas ir drakonas“. (N-7) 13.25 „Tazmanija“ (k.). 13.50 „Kremas“. 14.50 „Laukinė širdis“. 17.00 FTB. 17.45 „Super KK2“. Infošou. (N-7) 18.45 Žinios. 19.00 Kviečiu šokti. 23.00 Veiksmo f. „Deimantų pjaustytojas“ (2005 m., JAV). (N-14) 0.45 Snobo naktis. Drama „Šiaurės šalis“ (2005 m., JAV). (N-14)

6.20 Teleparduotuvė. 6.35 „Pirmykštė Žemė“. 7.00 Animac. serialas „Smalsutė Dora“. 7.30 „Vėžliukai nindzės“. 8.00 Kriminalinė komedija „Aiškiaregys“. (N-7) 9.00 Apie ūkį ir bites. 9.30 Mamyčių klubas. 10.00 Nuotykių f. „Kengūriukas Džojis“ (1997 m., Vokietija). 12.00 Nuotykių f. „Paslaptingasis Trojos lobis“ (2007 m., Vokietija). (N-7) 13.45 Romantinė komedija „Nuotaka ir prietarai“ (2004 m., JAV, D. Britanija). (N-7) 16.00 Prieš srovę (k.). (N-7) 17.10 „Mano TV3 – visada su manimi!“ Naujojo TV3 sezono pristatymas (k.). 18.45 TV3 žinios. 19.00 Šok su manimi. 22.30 Komedija „Ir čia priėjo Poli“ (2004 m., JAV). (N-7) 0.10 Pasaulio vyrų krepšinio čempionatas. Aštuntfinalio rungtynės. 1.55 Veiksmo f. „Aklas įniršis“ (1989 m., JAV). (N-14)

7.05 Televitrina. 7.30 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai (k.). 7.45 Spąstai (k.). 8.15 Europos sunkvežimių žiedinių lenktynių čempionatas (k.). 8.45 „Drūtsraigtis stipriausias Lietuvos miestas 2010“ Plungė (k.). 10.00 Šeštadienio rytas. 10.50 Ekstrasensų mūšis (k.). (N-7) 11.50 Nuotykių serialas „Lobių sala“. (N-7) 13.50 „Muzikinė vaivorykštė“. Koncertas. 15.30 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai. 16.00 Akistata su Lietuva (k.). 16.30 Tarp miesto ir kaimo (k.). 17.00 Nepatvirtinta diagnozė (k.). (N-7) 18.00 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 19.00 Ekstrasensų mūšis. (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 Kriminalinis trileris „Šnipų žaidimai“. (N-7) 22.15 IV pasaulio imtynių žaidynės. Šiauliai, 2009 m. 23.15 Drama „Juodasis trečiadienis“ (2002 m., JAV). (N-14) 1.15 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 2.15 Bamba. (S)

14.45 15.35

16.05 16.35 18.30 19.22 19.55 21.15 23.00 23.15

Šventadienio mintys. Krikščionio žodis. Trembita. Vilniaus albumas. Rusų gatvė. Menora. Vilniaus sąsiuvinis. Gustavo enciklopedija. „Paslapčių sodas“. Keliaukime po Lietuvą. LTV vaizdo f. „Atžalynas“ (k.). „Kaip gražu miške“. Dainos teatro koncertas. (1991 m.). (k.). Bėdų turgus. Valstybės kino metraštis. „Kino operatoriai“. 2002 m. Tapatybės labirintai. Drama „Akila ir rašybos konkursas“. Pasaulio dokumentika. „Vengrijos stepių raiteliai“ (k.) Gamtoje. „Sala tarp dviejų vandenynų“ (1 d.). LTV aukso fondas. TV f. „Aušros sūnūs“. Drama „Paskutinis bučinys“. (N-14) Panorama. Fantastinis trileris „Gelbėjimo operacija“. (N-14)

TV1 9.05 Būkite sveiki. 10.05 „Gyvūnų pasaulis su Džerodu Mileriu“ (k.). 11.10 „Šauniausias Amerikos šuo“. Realybės šou. 12.10 Animac. serialas „Edas, Edis ir Edys“ (k.). 11.40 „Ogis ir tarakonai“. 13.15 „Nerealių draugų namai“ (k.). 13.40 „Superdidvyriai. Nuotykiai tęsiasi“. 14.05 „Šiupininis“.

5.00 5.07 5.45 6.03 6.30 7.05

LR himnas. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Gamta – visų namai. Spaudos apžvalga.

20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“. (N-7) 21.00 Kriminalinis trileris „Volanderis“. (N-7) 22.50 Nuoga ir tuo patenkinta. (N-7) 23.50 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (k.)

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Relikvijų medžiotoja“ (k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 Kriminalinė drama „Svieto lygintojai“ (k.). (N-7) 13.00 „Kobra 11“ (k.). 14.00 „Pakvaišęs sportas“. Dok. vaizdeliai. (N-7) 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Andromeda“. (N-7) 16.00 „Relikvijų medžiotoja“. (N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7) 18.00 Kriminalinė drama „Svieto lygintojai“. (N-7) 19.00 „Kobra 11“. 20.00 Drama „Eureka“. (N-7) 21.00 „CSI Majamis“. (N-14) 22.00 Detektyvinė drama „Naujasis Amsterdamas“. (N-14) 23.00 Drama „Herojai“. (N-14) 24.00 Veiksmo f. „Imperija“. (N-14)

Liuks TV 7.30 The Rolling Stones. Dok. f. „2000-ieji“. 8.30 Super Liuks! Paskutine diena mokykloje. Akcijos „Drąsinkime ateitį“ apdovanojimai. 10.00 Liuks! Muzika. 12.15 Pirmas kartas su žvaigžde. 12.40 KĮŽ karta. Anatolijaus ir Deivido debiutinių albumų pristatymas. 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

Spaudos puslapiai. Sankryža. Akiračiai. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Auksinės kolekcijos. Gyvoji istorija. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Gera girdėti.

14.30 „Didžiojo sprogimo teorija“. (N-7) 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 Dok. serialas „Dienos zoologijos sode“. 16.00 „Vyrai medžiuose“. (N-7) 16.55 Žodis – ne žvirblis (k.). 17.00 Drama „Mano čempionas“. 18.00 „Skaičiai“. (N-7) 19.00 Pasaka „Pinokis“. (N-7) 20.55 Romantinė komedija „Lengvabūdė marti“. (N-7) 22.50 Fantastinis veiksmo f. „Svetimas prieš svetimą“. (N-7)

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 8.30 9.00 9.45 10.15 11.00 12.00

1.10

TV parduotuvė. Reporteris (k.). Griūk negyvas! (N-7) „Teletabiai“. Kas tu toks? (k.). Dėmesio! Į ekraną! (k.). Super L.T. (k.). (N-7) „Mitų griovėjai“. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). Reporteris (k.). Lietuva tiesiogiai (k.). Skonio reikalas (k.). Griūk negyvas! (k.). (N-7) TV parduotuvė. Žinios. Orai. „Teletabiai“. Žinios. Orai. Kas tu toks? (k.) Žinios. Orai. Griūk negyvas! (N-7) Žinios. Orai. Super L.T. (N-7) Reporteris. Lietuva–Škotija. Nacionalinių futbolo rinktinių draugiškų rungtynių transliacija. Pertraukoje – Žinios. Vaid. f. „Mirtinos žaizdos“. (N-14) Reporteris.

19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 21.50 22.10 22.48 22.58

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Gyvoji istorija. Mažoji studija. Dievo žodis. Akiračiai. Muzika. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. A.Rembo. LR himnas.

12.50 13.40 14.10 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.10 20.00 20.55

23.10

13.05 Pirmas kartas su žvaigžde. 13.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4. 16.30 Liuks! Muzika. 18.15 Super Liuks! Koncertas „The first farewell tour“. 19.10 Pirmas kartas su žvaigžde. 19.35 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4. 22.40 „Ragai“. Žurnalas vyrams. 23.05 Super Liuks! Koncertas „The first farewell tour“.

Lietuvos ryto TV

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Universitetai.lt. Laida studentams. 10.15 „9,5 savaitės“. TV projektas. (N-7) 11.00 „Mano superherojus“. Realybės šou. (N-7) 12.00 „Ištikimybės testas“. Realybės šou. (N-7) 13.00 Geriausių virėjų kovos. 13.55 Jokių kliūčių! (k.). (N-7). 15.00 Aukščiausia pavara. 16.00 Drama „Flešas Gordonas“. (N-7) 17.00 Jokių kliūčių! (N-7) 18.10 Drama „Svieto lygintojai“. (N-7) 19.00 Komedija „Boufingeris“. (N-7) 21.00 Aukščiausia pavara. 22.00 Detektyvinė drama „Naujasis Amsterdamas“. (N-14) 23.00 Drama „Herojai“. 24.00 Trileris „Aš – žudikas“. (N-14)

Liuks TV 7.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4. 10.30 Liuks! Muzika. 12.10 Super Liuks! Koncertas „The first farewell tour“. 7.30 9.03 11.03 12.10 13.00 15.03 16.03 16.30 17.03

13.30 The Rolling Stones. Dok. f. „2000-ieji“. 14.30 Super Liuks! Paskutine diena mokykloje. Akcijos „Drąsinkime ateitį“ apdovanojimai. 16.00 Liuks! Muzika. 18.15 Pirmas kartas su žvaigžde. 18.40 KĮŽ karta. Anatolijaus ir Deivido debiutinių albumų pristatymas. 19.30 The Rolling Stones. Dok. f. „2000-ieji“. 20.20 Liuks! Muzika. 22.45 „Ragai“. Žurnalas vyrams. 23.10 KĮŽ karta. Anatolijaus ir Deivido debiutinių albumų pristatymas.

Ryto garsai. Kultūros savaitė. Sveikata. Sudie, XX amžiau. Lietuvos diena. Atsiliepk dainoj. Kaip žmonės gyvena. Laida rusų kalba. Mažoji studija: Popiežius ir pasaulis, Septintoji diena.

6.54 7.10 8.00 9.00 11.00 11.30 12.15 13.05

14.00 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.10 20.00 20.10 21.00 21.28 21.30 0.10

18.10 19.03 20.03 20.31 20.45

TV parduotuvė. Reporteris (k.). „Teletabiai“. Vaid. f. visai šeimai „Mažieji herojai“. Dėmesio! Į ekraną! (k.). Reporteris (k.). Skonio reikalas. Dok. serialas „Megakonstrukcijos“. „Palmės sala Dubajuje“. Dok. serialas „Sutverti žudyti“. „Miškas“. Pagaminta Lietuvoje (k.). Dėmesio! Į ekraną! (k.). Žinios. Orai. Super L.T. (k.). (N-7) Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). Žinios. Orai. Griūk negyvas! (N-7) Žinios. Orai. Skonio reikalas (k.). Žinios. Orai. Kas tu toks? Reporteris. Orai. Vaid. f. „Maiklas Kolinsas“. (N-14) Siaubo naktis. Vaid. f. „Velnio atstumtieji“ (S).

Sveikinimų ratas. Auksinės kolekcijos. Vaikų radijo teatras. Muzika Tau. Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika. M.Martinaitis. 22.58 LR himnas.

2010 rugpjūčio 27–rugsėjo 3 d., Nr. 27

LTV2

Rugsėjo 5, sekmadienis

„Karalienė“.

„Guru“.

8.15 „Stebuklingas Gaveino kristalas“. 8.30 „Paslapčių sodas“. 9.00 „Pašėlę Tornberiai“. 9.25 „Aviukas Šonas“. 9.35 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 10.00 Gustavo enciklopedija. 10.30 Koncertuoja vaikų grupė „Saulės vaikai“. 12.00 Pasaulio dokumentika. „Neregėta Italija“. 13.00 „Puaro“. (N-7) 15.00 Tarptautinis Živilės Balčiūnaitės bėgimas. Reportažas. 15.30 Šventadienio mintys. 16.00 Žinios (su vertimu į gestų kalbą). 16.10 Nacionalinė paieškų tarnyba. 17.15 Negali būti. 17.45 Popietė su Algimantu Čekuoliu. 18.15 Jaunųjų talentų konkurso apdovanojimo šventė. 19.45 Emigrantai. 20.30 Panorama. 20.45 Savaitė. 21.15 Savaitės filmų filmas. Biografinė drama „Karalienė“ (2006 m., D. Britanija). (N-7) 23.10 Elito kinas. Drama „Prarastoji žvaigždė“ (2006 m., Italija, Prancūzija). (N-14)

6.30 „Šiupininis“. 6.55 „Nerealių draugų namai“. 7.20 Animac. serialas „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“. 7.45 „Superfilmukai!“ 8.10 „Magija“. 8.35 „Betmenas“. 9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai. Animac. f. „Asteriksas ir vikingai“. 11.30 Komedija „Policijos akademija 2. Pirmoji užduotis“ (1985 m., JAV). 13.15 „Tazmanija“ (k.). 13.45 „Kremas“. 14.50 „Laukinė širdis“. 17.00 „Ežio stažas“. Pramoginis šou. 17.45 Teleloto. TV žaidimas. 18.45 Žinios. 19.00 2 minutės šlovės. 21.00 Premjera. Kriminalinis trileris „Ugnies siena“ (2006 m., Australija, JAV). (N-7) 23.10 Romantinė komedija „Guru“ (2002 m., D. Britanija, JAV, Prancūzija). (N-14)

Gimtasis kraštas

TV programa

„Senasis Gringo“.

6.20 6.35 7.00 7.30 8.00 9.00 10.00 11.35

13.35 16.00 17.10

18.45 19.00 19.30 21.00

23.35

1.20

TV3 Antradienis, rugpjūčio 31 d. 19.10 val. „Drąsos kaina“. Drama. Lietuva. 2010 m. 1 s. (N-7). Vaidina: Rolandas Boravskis, Irūna Puzaraitė, Larisa Kalpokaitė, Aistis Mickevičius ir kiti. Nedideliame provincijos mieste – mažos svajonės ir maži siekiai. Dvi merginos dirba kavinėje. Lina ir jos vyresnė kolegė Jolanta svajoja apie turtingą princą su baltu mersedesu. Linos svajonė beveik išsipildo – atsitiktinai ji išgelbsti nuo petingų banditų miesto automobilių puošybos salono savininką Vitą Pocių. Jis yra vietinio elito atstovas. Nors ir nėra tarp jų tikros meilės, tačiau Lina nori užsitikrinti aprūpintą ateitį, o Vitas negali paleisti Linos dėl patriarchalinio savininkiškumo. Netrukus Lina pastoja, o, štai Vito sesuo Aurelija su vyru Juozapu negali susilaukti vaikų. Šeimoje subręsta planas.

TV6 Trečiadienis, rugsėjo 1 d. 21.00 val. „Karo aukos“. Nuotykių filmas. JAV. 1989 m. Rež. Brian De Palma. (N-14) Vaidina: Michael J. Fox, Sean Penn, Don Harvey, John C. Reilly, John Leguizamo.

Teleparduotuvė. „Pirmykštė Žemė“. „Smalsutė Dora“. „Vėžliukai nindzės“. Kriminalinė komedija „Aiškiaregys“. (N-7) Sveikas žmogus. Animac. nuotykių f. „Auksarankė ir pamestas lobis“. Nuotykių f. „Paslaptingasis Trojos lobis 2“ (2007 m., Vokietija). (N-7) Romantinė drama „Širdies šauksmas“ (2000 m., JAV). (N-7) Akistata (k.). (N-7) „Mano TV3 – visada su manimi!“ Naujojo TV3 sezono pristatymas (k.). TV3 žinios. Savaitės komentarai. Lietuvos talentai 2010. Trileris „Neįmanoma misija 3“ (2006 m., JAV). (N-7) Pasaulio vyrų krepšinio čempionatas. Aštuntfinalio rungtynės. Nuotykių f. „Senasis Gringo“ (1989 m., JAV). (N-7)

„Katarinabergo žirgai“.

7.05 Televitrina. 7.30 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai. 8.00 Girių horizontai (k.). 8.30 Kung fu išmintis. (N-7) 9.00 Tauro ragas. 9.30 Žvejų mūšis. 10.00 Sekmadienio rytas. 10.50 Ekstrasensų mūšis (k.). (N-7) 11.50 „Detektyvas Kalas III“. 13.30 Sveikinimų koncertas (tel. (8 5) 278 08 03, mob. 8 61 877 654). 15.30 Girių horizontai. 16.00 Užsienio naujienos. 16.30 Tarp miesto ir kaimo (k.). 17.00 Spąstai (k.). 17.30 Keturkojų gelbėjimo tarnyba. 18.00 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 19.00 Ekstrasensų mūšis. (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 „Nepatvirtinta diagnozė“. Sensacijų dokumentika. (N-7) 21.20 Meilės istorijos. Melodrama „Katarinabergo žirgai“ (2007 m., Vokietija). (N-7) 23.10 Kriminalinė drama „Kerštas už Andželą“ (k.). (2002 m., Italija). (N-7) 1.00 Nepaaiškinami faktai (k.). (N-7) 2.00 Bamba. (S)

7.30 Gimtoji žemė. 8.00 Gamtoje. Sala tarp dviejų vandenynų (k.). (1 d.). 8.35 Prisiminkime. Skambina B.Dvarionas. 8.45 Drama „Akila ir rašybos konkursas“ (k.). 10.40 Miesto kodas. 11.30 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite. 12.50 Mūsų miesteliai. Liškiava (k.). (1 d.). 13.45 Ansamblio „Nerija“ jubiliejinis koncertas. 1995 m. (1, 2 d.). (k.) 15.30 Valstybės kino metraštis. Dalia Grybauskaitė. Monologai. 2008 m. 15.55 Gražiausios „Triumfo arkos“ akimirkos. 17.00 Dalia Kutraitė kalbina... Almą Adamkienę (k.). 17.35 Krašto garbė. 18.30 Pasaulio dokumentika. „Šeimos albumas“ (k.). 19.25 „Jojau aš per girią“. Muzikinis filmaskoncertas (k.). 20.00 Dok. f. „Jis – Baršauskas“ (k.). 20.25 Kuluarai. 21.10 Gyvos dainos festivalis „Aš toks vienas...“ (1 d.). 23.00 Panorama. 23.15 Pasaulio panorama. 23.45 Vesternas „Valdeso atpildas“. (N-14)

TV1 9.05 „Gyvūnų pasaulis su Džerodu Mileriu“ (k.). 11.10 „Šauniausias Amerikos šuo“. Realybės šou. 12.10 Animac. serialas „Edas, Edis ir Edys“ (k.). 12.40 „Ogis ir tarakonai“. 13.15 „Nerealių draugų namai“ (k.). 13.40 „Superdidvyriai. Nuotykiai tęsiasi“. 14.05 „Šiupininis“. 14.30 „Didžiojo sprogimo teorija“. (N-7) 15.00 Teleparduotuvė.

5.00 5.07 5.45 6.03 8.05 9.03

LR himnas. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Ryto garsų savaitė. Mes, moterys.

15.30 Dok. serialas „Dienos zoologijos sode“. 16.00 „Vyrai medžiuose“. (N-7) 16.55 Žodis – ne žvirblis (k.). 17.00 Drama „Mano čempionas“. 18.00 „Skaičiai“. (N-7) 19.00 Pasaka „Pinokis“. (N-7) 20.50 Drama „Otelas“. (N-7) 23.15 „Didžiojo sprogimo teorija (k.). (N-7) 0.15 Retrospektyva.

TV6 8.40 9.00 9.30 10.10 10.50 11.50 13.30 13.55 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 21.00 21.30 22.00 23.00 24.00 1.10 1.40

Teleparduotuvė. Tavo augintinis. Vienam gale kablys. 9,5 savaitės. (N-7) Geriausių virėjų kovos (k.). Nuotykių komedija „Bingo“. Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. Jokių kliūčių! (k.). (N-7) Aukščiausia pavara. Drama „Flešas Gordonas“. (N-7) Jokių kliūčių! (N-7) Kriminalinė drama „Svieto lygintojai“. (N-7) Komedija „Kaip tvarkyti reikalus“. „Futurama“. (N-7) Animac. serialas „Šeimos bičas“. (N-14) Detektyvinė drama „Naujasis Amsterdamas“. (N-14) Drama „Herojai“. (N-14) Aukščiausia pavara (k.). Erotinis f. „Erotinės istorijos“ . (S) Plikšių juokeliai. (N-14)

Liuks TV 7.30 The Rolling Stones. Dok. f. „2000-ieji“. 8.20 Liuks! Muzika. 10.45 Super Liuks! Akcijos „Drąsinkime ateitį“ apdovanojimai. 12.15 KĮŽ karta. Anatolijaus ir Deivido debiutinių albumų pristatymas. 13.05 Pirmas kartas su žvaigžde. 10.03 11.03 12.10 13.03 13.39 14.03 14.28 16.30 17.03 17.30

Tetos Betos viktorina. Muzika Tau. Lietuvos diena. Radijo dokumentika. Retro. Septynios sporto dienos. Gera girdėti. Laida rusų kalba. Literatūros akiračiai. Atsiliepk dainoj.

13.30 The Rolling Stones. Dok. f. „2000-ieji“. 14.20 Liuks! Muzika. 16.45 Super Liuks! Akcijos „Drąsinkime ateitį“ apdovanojimai. 18.15 KĮŽ karta. Anatolijaus ir Deivido debiutinių albumų pristatymas. 19.05 Pirmas kartas su žvaigžde. 19.30 The Rolling Stones. Dok. f. „2000-ieji“. 20.20 Liuks! Muzika. 22.45 Ragai. 23.10 KĮŽ karta. Anatolijaus ir Deivido debiutinių albumų pristatymas.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 9.00 11.00 11.30 12.00 13.00

14.00 15.00 15.30 16.00 16.05

17.00 17.10 18.00 18.10 19.00 19.10 20.00 20.10 21.00 21.15 22.15

TV parduotuvė. Reporteris (k.). „Teletabiai“. Girių takais. Vaid. f. „Dykumos įstatymas“. (N-7) Dėmesio! Į ekraną! (k.). Reporteris (k.). Dok. serialas „Plėšrūno instinktas“. „Indijos tigrai“. (N-7) Dok. serialas „Megakonstrukcijos“. „Bitumingųjų uolienų kasyklos“. Festivalis „Tamsta Muzika 2010“ „Ekovizija“. Laida apie ekologiją (k.). Dėmesio! Į ekraną! (k.). Žinios. Orai. Dok. serialas „Katastrofų tyrimai“. „Miuncheno aviakatastrofa“. (N-7) Žinios. Orai. Skonio reikalas (k.). Žinios. Orai. Vaid. f. „Skubi siunta“. (N-7) Žinios. Orai. „Skubi siunta“ tęsinys. Žinios. Orai. Super L.T. (k.). (N-7) Žinios. Orai. 24/7. Vertas kinas. Vaid. f. „Kontaktas“. (N-14)

18.10 19.03 20.03 20.24 20.45

Laisvai! Vudstoko vaikai. Vaikų radijo teatras. Muzika Tau. Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika. G.Bleizgys. 22.58 LR himnas.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

Tikrais įvykiais paremtas pasakojimas apie penkis Amerikos armijos karius, tarnaujančius Vietname. Uniformuoti jaunuoliai iš vieno kaimo pagrobia merginą, išprievartauja ir nužudo. Vienas iš karių atsisako prievartauti ir žudyti. Jis liudija prieš karinį teismą ir nulemia keturių draugų likimą.

BTV Ketvirtadienis, rugsėjo 2 d. 21.05 val. GERAS FILMAS. „Vilkų imperija“.Trileris. Prancūzija, 2005 m. (N-14). Rež. Chris Nahon. Vaidina: Jean Reno, Arly Jover, Jocelyn Quivrin, Laura Morante, Phileppe Bas, David Kammenos, Didiem Sauvegrain. Siaubo filmas „Velnio atstumtieji" – plačiai nuskambėjusio „1 000 negyvėlių namo“ tęsinys. Antra kraują stingdančios istorijos dalis tyrinėja Daktaro Šėtono ir žmogžudysčių kultą, sujungdama siaubo filmo elementus ir šokiruojantį šių laikų tvarkos sergėtojų būdą. Norėdamas atkeršyti už brolio nužudymą, šerifas Džonas Videlas nusprendžia pats įvykdyti teisingumą persekiodamas Fajerflajų šeimą. Padedamas patikimos komandos „Šėtono duetas“, jis padaro vieną kraupiausių nusikaltimų per visą žmonijos istoriją.

Lietuvos ryto TV Sekmadienis, rugsėjo 5 d. Jaunas detektyvas Polas Nerto randa sumaitotą nelegalios turkų imigrantės kūną. Į pagalbą tiriant byla jis pakviečia patyrusį, tačiau prastą reputaciją užsitarnavusį tyrėją Žaną Lui Šeferį tikėdamasis, kad jis padės sučiupti serijinį žudiką. Kartu jie slapta įsiskverbia į turkų mafijos užnugarį... Tuo metu Anna Heymes buvo pakviesta slaptam smegenų tyrimui, po kurio ją ėmė kamuoti galvos skausmai, kraupūs prisiminimai ir vizijos. Kai šios dvi istorijos susilieja į vieną, išaiškėja, kad už visų šių įvykių slepiasi viena paslaptinga turkų organizacija „Vilkai“...

Lietuvos ryto TV Šeštadienis, rugsėjo 4 d. 0.10 val. Siaubo naktis. „Velnio atstumtieji“. Siaubo filmas. JAV, Vokietija. 2005 m. (S). Rež. Rob Zombie. Vaidina: Danny Trejo, Sid Haig, Dave Sheridan, Bill Moseley, Sheri Moon.

16.05 val. Dokumentinis serialas „Katastrofų tyrimai“. „Miuncheno aviakatastrofa“. (N-7). 1958 m. pasaulį šokiravo aštuonių garsių „Manchester United“ futbolininkų žūtis. Dėl šios nelaimės Vokietijos aviacijos pareigūnai apkaltino britų pilotą Džeimsą Teiną. Prireikė daugiau nei dešimties metų, kol jis buvo išteisintas. 1958 m. vasario 6 d. jaunieji futbolininkai ruošėsi grįžti namo iš Europos taurės pusfinalio Jugoslavijoje. Prisipylęs degalų Miuncheno oro uoste, trečią kartą bandydamas pakilti, jų lėktuvas sudužo ant snieguoto pakilimo tako. Žuvo dvidešimt trys iš keturiasdešimt trijų keleivių, iš jų – aštuoni futbolininkai. Tai buvo nacionalinė tragedija, nes visa šalis laukė sugrįžtančių savo didvyrių. Daugeliui komandos narių tai buvo pirma kelionė į užsienį už „geležinės uždangos“. Piloto Teino pastangomis buvo įrodyta, kad ne dėl piloto kaltės įvyko ši baisi avarija. Iš šios tragedijos buvo pasimokyta – dabar nuo visų snieguotu oru kylančių lėktuvų turi būti nuvalomas susidaręs ledas ir kruopščiai išvalomi pakilimo takai.

Gimtasis kraštas

Įvairenybės

Holivudo filmų herojai ėmė mažiau rūkyti Amerikiečių mokslininkai pastebėjo, kad pastaraisiais metais Holivudo filmuose gerokai sumažėjo scenų, kurių metu veikėjai rūko. San Franciske veikiančio Kalifornijos universiteto Tabako kontrolės tyrimų ir švietimo centro darbuotojų atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad scenų, kuriose rūkoma, sumažėjo ir nuolat mažėja. Tokia tendencija kilo spaudžiant su rūkymu kovojančioms organizacijoms, įskaitant ir minėtą centrą. Iš 145 praėjusiais metais nufilmuotų filmų daugiau nei pusėje nėra scenų, kur veikėjai rūko. Tarp vaikams skirtų filmų ši dalis sudarė 61 proc. Tačiau 54 proc. filmų, kuriuos jaunesniems nei 13 metų vaikams leidžiama žiūrėti tik su tėvais, buvo rūkoma. Tyrimui vadovavęs Kalifornijos universiteto Tabako kontrolės tyrimų ir švietimo centro direktorius Stenas Glencas sakė, kad gauti rezultatai rodo, jog Holivudas sugeba statyti filmus, kuriuose nerūkoma ir žmonės vis tiek juos žiūrės.

Staigmena iš tūkstančių rožių Kinijoje jaunikis nusprendė vestuvių dieną savo išrinktajai padaryti malonią staigmeną, kurios ji nepamirš visą gyvenimą – Siao Vangas mylimajai nupirko 99 tūkst. 999 raudonas rožes. Kinijoje skaičius 999 laikomas gera lemiančiu ženklu. Nuostabiais raudonais žiedais buvo išpuošta 30 vestuvių kortežo automobilių. Jaunikis automobilių ir žmonių, padėsiančių juos padabinti rožėmis, ieškojo net internete. Skelbiama, kad

raudonos rožės į Čuncino miestą, kur buvo atšoktos vestuvės, keliavo iš visos Kinijos. „Žinojau, kad mano mylimajai Liu labai patinka raudonos rožės. Idėją brandinau po truputį. Kai išvydau jos reakciją pamačius 30 raudonomis rožėmis išpuoštų automobilių, supratau, kad buvo verta stengtis“, – kalbėjo laimingas jaunikis. Vaikinas rožėms išleido visų metų atlyginimą. Jis labdaros fondui skyrė

20 proc. rožių vertės atitinkančią pinigų sumą tikėdamasis, kad tai padės užsitikrinti ilgą ir laimingą šeiminį gyvenimą.

Marihuanos M.Džeksono tėvai skiriasi plantaciją saugojo meškos Policijos pareigūnai, vakarinėje Kanados dalyje atvykę sunaikinti marihuanos plantacijos, buvo šokiruoti – ją saugojo juodosios meškos. „Meškos mūsų neišsigando, jos ir toliau vaikščiojo aplinkui ir stebėjo aplinką. Viena iš meškų užsiropštė ant policijos automobilio variklio dangčio, trumpai ten pasėdėjo ir ramiausiai nulipo“, – pasakojo policijos seržantas Fredas Mansveldas. Pareigūnai lengviau atsikvėpė tik supratę, kad 10 ar daugiau plantaciją saugojusių juodųjų meškų neagresyvios. Manoma, kad laukiniai žvėrys į marihuanos plantaciją Britų Kolumbijoje atėjo suviliotos šunų maisto. Per reidą plantacijoje buvo sulaikyti du žmonės.

Po 60 metų trukusios santuokos popkaraliumi tituluoto Maiklo Džeksono tėvai nusprendė skirtis. Dainininko motinai Ketrinai galiausiai trūko kantrybė dėl jos sutuoktinio Džo elgesio. 80 metų K.Džekson pateikė skyrybų prašymą tada, kai jos sutuoktinis, vaikystėje žiauriai elgęsis su vaikais, viename interviu apkaltino ją dėl sūnaus mirties. Kalbėdamas apie laikotarpį prieš M.Džeksono mirtį jo 81 metų tėvas pasakojo: „Aš maldavau žmonos, kad ji nueitų pas sūnų ir su juo pabūtų, tačiau ji tvirtino, kad

jam reikia privatumo.“ Šis pareiškimas buvo paskutinis lašas K.Džekson kantrybės taurėje, kuriai vienai suteikta teisė globoti tris M.Džeksono vaikus po jo mirties pernai birželį. Ketrina ir Džo Džeksonai jau gyvena atskirai, tačiau anksčiau moteris atsisakė skirtis, nes „būdama Jehovos liudytoja ji tiki, kad santuoka yra amžiams“, teigė Džeksonų aplinkos žmogus. Tačiau po ilgų pažeminimo metų, per kuriuos Dž.Džeksonas susilaukė nesantuokinio vaiko, moters nuomonė pasikeitė.

Įsteigta dešrelių akademija Vokietijoje ruošiami diplomuoti specialistai – įvairių dešrelių gamintojai. Tokį išsilavinimą galima įgyti specialiojoje dešrelių akademijoje Noimarkte. Idėja įsteigti tokią mokymo įstaigą kilo Norbertui Vitmanui, kuris tvirtina valgantis dešreles ir dešrą šešis kartus per savaitę. Dešrelių akademijoje studentai ne tik mokomi, kaip pa-

gaminti populiariąją vokišką užkandą, jiems atskleidžiami garstyčių ir įvairių padažų ypatumai, jų vartojimo būdai. „Čia suvažiuoja studentai iš viso pasaulio. Aš pats mėgstu dešrą ir dešreles. Kasdien valgau baltąją bavarišką dešrą, sekmadienis – vienintelė diena, kai jos nevalgau“, – pasakojo mokymo įstaigos vadovas.

2010 rugpjūčio 27–rugsėjo 3 d., Nr. 27

Las Vegasas – stresų miestas

Dažniausiai stresą sukeliančių JAV miestų sąraše pirmą vietą užėmė JAV azartinių lošimų sostine tituluojamas Las Vegasas. Antrą ir trečią vietas žurnalas „Forbes“ skyrė Los Andželui ir Hiustonui. Sąrašo sudarytojai didžiausius JAV miestus vertino pagal šešis kriterijus: nedarbo lygį, darbo dienos trukmę, kelionės iki darbo vietos trukmę, sveikatos apsaugos prieinamumą gyventojams, miesto gyventojų sveikatos būklę ir gyventojų, reguliariai nesportuojančių, skaičių. Pagal daugumą šių kriterijų lyderiu tapo Las Vegasas. Nors milijonai amerikiečių į šį miestą atvyksta sumažinti nervinės įtampos, nuolatinius Las Vegaso gyventojus kasdien kamuoja stresas. Pavyzdžiui, nedar-

bas, kuris, reitingo sudarytojų nuomone, dažnai sukelia stresą, mieste sudaro 14,5 proc. Be to, daugiau nei 30 proc. miesto gyventojų per praėjusį mėnesį nė karto nebuvo sporto salėje, o reguliarus sportas, sąrašo autorių manymu, padeda sumažinti nervinę įtampą. Los Andželas antroje vietoje atsidūrė dėl silpnos gyventojų sveikatos – prasta sveikata skundžiasi beveik 23 proc. gyventojų. Hiūstone, kur ir nedarbo lygis, ir gyventojų sveikatos būklė atitinka normas, tenka dirbti vidutiniškai 41,2 val. per savaitę – tai didžiausias darbo valandų skaičius per savaitę visose Jungtinėse Amerikos Valstijose. Be to, ketvirtadaliui miesto gyventojų sveikatos apsauga yra nepasiekiama.

Meksikos gražuolė tapo „Mis Visata 2010“ nugalėtoja 22 metų meksikietė Chimena Navaretė naktį į antradienį karūnuota „Mis Visata 2010“. Ji įveikė 82 konkurentes iš viso pasaulio. Las Vegase vykusiame konkurse karūną gražuolei uždėjo ikišiolinė „Mis Visata“ titulo savininkė iš Venesuelos Stefanija Fernandes. JAV milijardieriaus Donaldo Trampo organizuotą renginį savo televizorių ekranuose stebėjo milijonai žmonių. Nugalėtojai įteikta ne tik žvilganti karūna, bet ir metų stipendija studijuoti aktorių mokykloje Niujorke. Be to, Chimena metus nemokamai bus aprūpinama batais, drabužiais ir kosmetika. Per tą laiką naujoji Mis Visata, be kita ko, turės pasišvęsti kovai su AIDS ir krūties vėžiu. Ch.Navaretė sužavėjo žiuri ne tik savo rubino spalvos vakarine suknia, bet ir atsakymu į dailiojo čiuožimo atstovo Evano Laisačeko klausimą, kaip išmokyti vaikus atsakingai naudotis internetu. „Internetas dabartiniais laikais yra būtinas, naudingas ins-

trumentas, – sakė gražuolė. – Mes turime išmokyti juos savo vertybių, kurių išmokome šeimoje“, – pabrėžė ji. Meksikietės pergalė žiūrovams greičiau buvo netikėta. Favoritėmis buvo laikomos Venesuelos, Airijos ir JAV atstovės.

GK, Eltos inf. ir nuotraukos