Gimtasis kraštas Nr. 63 by Gimtasis kraštas

Gimtasis kraštas Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2011 m. gegužės 13–20 d., Nr. 19 (63)

Kaina 1,99 Lt

Romų baronas įtaria sostinės savivaldybės klastą 1, 3 p.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Ar Lietuvoje viešasis transportas jau atgyveno? 6 p.

Pažinimo džiaugsmo takais 11 p.

Evelina rytoj dainuos „Eurovizijos“ finale 12 p.

2011 m. gegužės 13–20 d., Nr. 19 (63)

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Vasaros ir šilumos išsiilgę Lietuvos pajūrio kurortai meldžia saulės

Romų baronas įtaria sostinės savivaldybės klastą

Šį savaitgalį Palanga pirma paskelbs poilsio sezono pradžią, gegužės pabaigoje poilsiautojus pakvies ir Neringa.

Sostinės valdžia kuria planą, kaip iš miesto pakraščio į Vilniaus rajoną iškeldinti čigonų taborą. Gediminas STANIŠAUSKAS

Saulius TVIRBUTAS

Vilniaus čigonų taboras jau seniai tapo piktžaizde, kurioje klesti prekyba narkotinėmis medžiagomis, vykdoma kita nusikalstama veika, nepaisoma įstatymų. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (VPK) pripažįsta, kad „romų taboras Vilniuje yra didžiausia narkotikų prekyvietė sostinėje“.

Verslininkai tikisi, kad šiemet žmonės plačiau atvers pinigines nei per dvejus pastaruosius krizės metus. Teikiantieji apgyvendinimo paslaugas šiemet žada tokias pačias kainas kaip ir pernai. Pajūrio kurortų valdžia giriasi, kad poilsiautojus pasitiks atnaujintomis gatvėmis, įvairiais lankytinais objektais.

Antrasis Vilniaus mero A.Zuoko bandymas?

Nakvynės kainos įvairios Visuose kurortuose kalbinti kambarių nuomotojai, apartamentų savininkai, viešbučių valdytojai tvirtino, kad ketina palikti tas pačias kainas kaip ir praėjusį sezoną. Palangoje nuomotis kambarį vasaros pradžioje bus galima už 20 Lt, vidurvasarį kaina pakyla – vienur dvigubai, kitur daugiau, priklausomai nuo vietos miestelyje. „Nežadu prašyti daugiau kaip 40 Lt už lovą nakčiai, – teigė Liucija. – To pakanka išgyventi. Žmonės, sumokėję tiek už nakvynę, naudojasi keliems kambariams skirtu dušu, tualetu, virtuve.“ Birželį Liucija ketina prašyti 25–30 Lt. „Paprastai vasarą visada išnuomoju visus keturis triviečius ir dviviečius kambarius, dvi lovas pastatau palėpėje. Ten jos ir vidurvasarį kainuoja po 20 Lt“, – pasakojo moteris. Nuomotis butą kainuoja brangiau – nuo 150 iki 250 Lt už parą, panašą sumą teks palikti ir poilsio nameliuose su patogumais. Nameliai su minimaliais patogumais kainuoja nuo 60 Lt. Panašios kainos vyrauja ir Šventojoje.

Netrūksta mėgstančiųjų prabangą Nepalyginamai brangiau kainuoja apsigyventi viešbutyje. Ten kai-

Prabangiu poilsiu Palangoje mėgsta pasimėgauti rusai, baltarusiai ir latviai.

nos prasideda nuo 350 Lt už parą ir siekia iki 2,5 tūkst. Lt. Viešbučio „Vanagupė“ direktorė Giedrė Kvedaravičienė minėjo, kad vasarą visada būna užimti ir patys brangiausi, vadinamieji prezidentiniai numeriai. „Sulaukiame daug svečių iš Baltarusijos, Rusijos, pernai ypač daug atvyko maskviečių, kurie slėpėsi nuo Maskvą kamavusio smogo. Tikimės, kad jie išsivežė gerus įspūdžius ir sugrįš šią vasarą.“ Prabangiu poilsiu Palangoje mėgsta pasimėgauti ir latviai. „O štai žiemą turėjome daug poilsiautojų iš Skandinavijos šalių“, – sakė G.Kvedaravičienė. Neringoje tiek kambarių, tiek apartamentų nuoma daug kur yra

brangesnė nei Palangoje. Dviejų aukštų 6 vietų kotedžą nuomojanti Natalija sakė, kad nuo liepos sulaukia klientų, kurie sutinka mokėti ir 800 Lt. „Turiu daug nuolatinių klientų iš Rusijos, kurie apsistoja ilgesniam laikui, o lietuviai dažniausiai nuomojasi kelioms dienoms, – sakė ji. – Jau dabar žinau, kad nuomininkų turėsiu visą vasarą ir ketinantiesiems rezervuoti vietas dabar, garantijų dėl priėmimo neteikiu.“ Apsigyventi kambaryje Neringoje kainuoja 80–120 Lt, nuomotis butą – apie 180–300 Lt. Pervalkoje nuomojanti kambarius Verutė Jagaitienė sakė prašanti 40 Lt už lovą. „Jau turiu užsakymų beveik visam

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

rugpjūčiui, jei bus graži vasarą kambariai bus užimti ir liepą“, – vylėsi moteris. Kita Pervalkos gyventoja Vitalija už atskiro buto nuomą prašo iki 230 Lt parai, o bute, kur pati gyvena, už kambario nuomą ima 80 Lt. „Daugiausia į Pervalka atvyksta vilniečių, o pernai turėjome nemažai baltarusių“, – pasakojo moteris.

Kol kas nei pareigūnai, nei kitos institucijos įvesti čia tvarkos nesugeba. Vilniaus meras Artūras Zuokas tikina, kad ir anksčiau buvo dedama daug pastangų mėginant romus integruoti į Lietuvos visuomenę, bandoma įgyvendinti ne vieną projektą, bet geri norai nuėjo perniek. „Čigonų taboras – vieta, kur įstatymai praktiškai negalioja“, – yra teigęs A.Zuokas. Neseniai, po savivaldybių tarybų rinkimų, šis politikas vėl tapo Vilniaus miesto meru. Valdžios koridoriuose šnabždamasi, kad netrukus A.Zuokas pradės antrą „kryžiaus žygį“ į taborą, kuris esą bus sėkmingesnis už pirmą. Taborą ketinama perkelti į Vilniaus rajoną. Nukelta į 3 p.

Viltis – užsieniečiai ir orai Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas Gintaras Sičiūnas tvirtino, kad kurorto verslininkai nusiteikia optimistiškai ir labiausiai laukia gerų orų. Nukelta į 2 p.

Kol kas romai į Lietuvos visuomenę integruojasi sunkiai. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Sunkiai nuspėjamas emigracijos į Vokietiją mastas Lietuvos ekspertai guodžia, kad atsivėrusi didžiausios ekonomikos Europoje darbo rinka nesukels didelės emigracijos bangos, bet pripažįsta, jog bus viliojami kvalifikuoti darbuotojai. Vida TAVORIENĖ

GK archyvo nuotrauka

Ar Vokietija taps emigrantų, ypač nekvalifikuotų darbininkų, svajonių šalimi? Auganti ekonomika, mažas nedarbo lygis žadėtų geras perspektyvas, bet dėl kalbos barjero,

drausmingos darbo rinkos skalsesnės duonos paieškos mūsų tautiečiams bus sunkios. Tačiau šalies darbdaviams turėtų būti neramu dėl išvykstančių išsilavinusių ir patyrusių darbuotojų. Atrodo, kad vokiečiai juos vilios gerais pasiūlymais.

Vokiečiai skaičiuoja, kad nuo gegužės pradžios panaikinus darbo jėgos judėjimo apribojimus į jų šalį kasmet atvyks dirbti 100–140 tūkst. naujų darbininkų iš Lenkijos, Slovėnijos, Slovakijos, Čekijos, Vengrijos ir Baltijos šalių. Nukelta į 3 p.

Gimtasis kraštas

Pavardžių rašymas – valstybės reikalas Europos Sąjungos įstatymai nedraudžia transkribuoti Lietuvos piliečių lenkų pavardžių vien tik lietuviškais rašmenimis. Tokį sprendimą ketvirtadienį paskelbė ES Teisingumo Teismas Liuksemburge. ES Teisingumo Teismas nagrinėjo Lietuvos lenkės Malgožatos Runevič-Vardyn ir jos vyro Lenkijos piliečio Lukašo Pavelo Vardyno bylą. Sutuoktiniai reikalavo teisės rašyti moters pavardę lenkiškais rašmenimis. Pasak teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus, ES Teisingumo Teismas pripažino, kad pavardžių rašymo klausimą turi spręsti Lietuvos teismas arba įstatymų leidžiamoji valdžia.

Aktualijos

Vasaros ir šilumos išsiilgę Lietuvos pajūrio kurortai meldžia saulės Atkelta iš 1 p. „Kai saulė šviečia, žmonės ne tik plūsta prie jūros, bet ir dosniau leidžia pinigus, nes būna geros nuotaikos. Oro temperatūros termometras pajūrio verslininkams yra ir verslo gerovės barometras“, – šypsojosi jis. G.Sičiūnas pripažino, kad per pastaruosius metus poilsiautojai tapo taupesni, mažiau išleidžia kavinėse, daugiau maisto perka parduotuvėse ir patys gamina. „Antra vertus, Palanga tapo tarptautiniu kurortu, todėl labai daug tikimės iš Rusijos, Vokietijos, kitų šalių turistų, kurių mūsų kainos nebaugina“, – vylėsi verslininkas. Jo teigimu, sunkmetis nepraretino pajūrio restoranų, kavinių, barų. „Lietuviai yra gan kantrūs ir iš paskutiniųjų saugo savo verslą, – teigė G.Sičiūnas. – Šiemet Palangoje duris atvers du kinų restoranai, gali būti, kad turėsime ir korėjiečių virtuvės restoraną.“ Asociacijos nariai tikina, kad patiekalų ir gėrimų kainos keisis nedaug. „Labiau stengsimės orientuotis į kiekybę ir kokybę nei dideles kainas, jos gal kiek padidės dėl bendrų maisto ir kitų paslaugų kainų“, – teigė G.Sičiūnas.

Paplūdimys paplatėjo

„Per porą mėnesių žiūrėsime, ar reikia teisės aktų pakeitimų, ir jei reikia – kokių“, – sakė teisingumo ministras R.Šimašius. Raimundo Šuikos nuotrauka

Teismai priimdami sprendimą turės atsižvelgti į visą grupę ES Teisingumo Teismo argumentų. Vienas jų, į kurį atkreipė dėmesį R.Šimašius, yra tas, kad daugeliu atvejų trijų lotyniškų raidžių, kurių mes neturime lietuviškoje abėcėlėje – x,q,w, vartojimas oficialiuose dokumentuose būtų proporcingas ir tinkamas. O dėl diakritinių ženklų, tokių kaip, pavyzdžiui, umliautai, įvairūs taškeliai, brūkšneliai, tokio pasisakymo nėra. Lietuva ir anksčiau laikėsi pozicijos, kad pavardžių rašymas yra suverenių valstybių nacionalinis reikalas, kad Europos teisė to nereglamentuoja. „ES Teisingumo Teismas priėmė sprendimą, kad šį klausimą iš esmės turi spręsti Lietuvos teismas arba Lietuvos įstatymų leidžiamoji valdžia. Teismas pripažino Lietuvos pozicijos argumentus, kad asmenvardžių rašymas yra valstybių nacionalinis reikalas, kad iš principo tai automatiškai nepažeidžia laisvo asmenų judėjimo. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad tam tikrais atvejais, kai atsisakymas į oficialius dokumentus įrašyti pavardę asmeniui sukeltų rimtų administracinių keblumų, galėtų būti apsisprendžiama dėl asmenvardžio įrašymo į dokumentą originalo kalba. Teisingumo ministerija, išnagrinėjusi Europos Teisingumo Teismo sprendimą dėl pavardžių rašymo, per porą mėnesių ketina apsispręsti, ar reikia keisti teisės aktus. GK, Eltos inf.

2011 m. gegužės 13–20 d., Nr. 19 (63)

Palangos savivaldybės Verslo ir turto skyriaus vedėja Zoja Strikaitienė sakė, kad paplūdimyje kaip ir pernai bus tik palapinių tipo kavinių. „Stacionarių paviljonų statyti prie jūros neleido miesto taryba“, – aiškino ji. Savivaldybės samdyti rangovai daugiau kaip dviejų kilometrų ilgio paplūdimio ruože išpylė apie 200 tūkst. kubinių metrų smėlio. Dėl to paplūdimiai paplatės iki 70 metrų. Palangos turizmo informacijos centro vadybininkė Alma Galbuogienė džiaugėsi, kad iki sezono atidarymo bus baigta tilto rekonstrukcija, pakeistos išklibusios medinės lentos. „Sezono atidarymo dieną pradės veik-

Šiais metais Neringa mini 50 metų jubiliejų ir čia bus daug įvairių renginių, koncertų.

ti nauja Gintaro muziejaus ekspozicija. Atnaujinta Tiškevičių rūmų išorė, sutvarkytas parkas“, – apie naujoves pasakojo A.Galbugienė. Palangoje taip pat rekonstruota Meilės alėja, einanti nuo Birutės kalno iki J.Basanavčiaus gatvės. Šventosios seniūnas Eugenijus Čilinskas minėjo, kad šiemet bus atidarytas Šventosios uostas pramoginiams laivams. „Tikimės, kad į jį atplauks jachtos, laiveliai iš Neringos, Klaipėdos“, – kalbėjo seniūnas.

Verslininkai tikisi, kad šiemet žmonės plačiau atvers pinigines nei per dvejus pastaruosius krizės metus.

Švenčia jubiliejų Nidoje didžiausia šių metų naujovė – suremontuotas horizontalus Saulės laikrodis-kalendorius. „Iki vasaros sezono pradžios bus sutvarkyta teritorija aplink laikrodį, apžvalgos aikštelė, runomis iškaltas laikrodžio ciferblatas“, – teigė Neringos savivaldybės atstovė ryšiams su visuomene Sandra Vaišvilaitė. Taip pat ant Parnidžio kopos bus įrengtos trys dekoratyvinės skulptūros „Žiemos saulėgrį-

ža“, „Pavasario lygiadienis“, „Rudens lygiadienis“. Šiais metais Neringa mini 50 metų jubiliejų ir čia bus daug įvairių renginių, koncertų. Birželio 24–26 d. vyks tarptautinis folkloro festivalis „Tek Saulužė ant maračių“. Liepos 9 d. į Juodkrantę šią vasarą sugrįš Žvejo šventė. Žolinių savaitgalį vyks Senųjų amatų dienos. Praėjusiais metais Nidos gyvenvietėje buvo įrengta nuolatinė orientavi-

Medininkų žudynių dalyvis nuteistas aukščiausiąja bausme

Vilniaus apygardos teisme K.Michailovo byla buvo nagrinėjama beveik porą metų. Liepos 31-ąją bylai būtų suėjusi senatis. Eltos nuotrauka

Konstantinas Michailovas kalės iki gyvos galvos. Tai trečiadienį paskelbė Vilniaus apygardos teismas. Nuteistasis valstybei taip pat turės sumokėti per 2 milijonus litų turtinei žalai atlyginti. Teismas iš dalies patenkino šį prokurorų prašymą, nes K.Michailovui buvo pateiktas per 3,3 mln. litų civilinis ieškinys. Ieškinio

suma sudaryta atsižvelgus į išlaidas pareigūnų laidojimui, paminklams, išmokas žuvusiųjų šeimoms. Šis nuosprendis per 20 dienų dar gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui. K.Michailovo gynėjai sako tai darysią. VAT skirdamas bausmę K.Michailovui atsižvelgė į nusikaltimo

sunkumą, į tai, kad nusikaltimas ir jo mechanizmas buvo iš anksto suplanuotas, K.Michailovas su bendrininkais veikė suderintai pagal iš anksto parengtą planą, veikė prieš nužudytuosius ne kaip asmenis, o Lietuvos Respublikos pareigūnus. Bausmės griežtumui įtakos turėjo ir tai, kad buvęs omonininkas turi teistumą, atsakomybę sunkina tai, jog veikė organizuotoje grupėje, naudojo ginklą, buvo aktyvus nusikaltimo dalyvis. Lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Pats K.Michailovas tokį teismo sprendimą vadino „visišku nesusipratimu“. Pirmuosius dešimt metų K.Michailovas bausmę atliks kalėjime, o vėliau, atsižvelgus į jo elgesį bei saugumo reikalavimus, administracijos teikimą, galės būti perkeliamas į pataisos namus. „Kaip galima vertinti, kada žmogų be įrodymų nuteisia? Bent vienas jūsų užsiduokite sau klausimą, ar iš-

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

mosi trasa, sudaryta iš 40 kontrolinių punktų pėstiesiems ir 20 – dviratininkams. „Netikėtas nuolatinės orientavimosi trasos populiarumas rodo, kad atostogaujantieji Neringoje nepasitenkina vien pasyviu poilsiu, todėl šiais metais tokia trasa bus įrengta ir Pervalkoje“, – tvirtino S.Vaišvilaitė.

Laukia rinkliavos Įvažiuojant į Neringą teks mokėti už keltą: už lengvųjų automobilių perkėlimą – 40 Lt, motociklų – 18 Lt, gyvenamųjų automobilių – 110 Lt. Paskui prie Alksnynės posto reikia sumokėti įvažiavimo mokestį: lengvųjų automobilių ir motociklų vairuotojams nuo birželio 1 d. – po 20 Lt, gyvenamųjų automobilių – 70 Lt. Mokėti galima mokėjimo automatuose, o banko kortele – posto darbuotojams. Palangoje arčiau jūros esančiose gatvėse vasarą palikti automobilį valandai kainuos 3 Lt, Vytauto gatvėje – 2 Lt. girdote šiandien bent vieną teismo nurodytą įrodymą, kurio pagrindu žmogus yra nuteistas iki gyvos galvos? Vaizdas toks, kad dvejų metų proceso nebuvo, teismo nuosprendis – perrašyta prokurorų kaltinamoji kalba. Advokatų ginamosios kalbos, analizės ir viso kito tarsi nėra buvę. Sakiau ir dar kartą kartoju: Lietuva pasuko labai pavojingu keliu, kuriame nė vienas iš Lietuvos žmonių nėra užtikrintas savo teisių apsauga. O jeigu Lietuvai užtenka, kad bus nuteistas bet kas, tai turime labai ryškų atsakymą“, – teismo verdiktą žurnalistams komentavo K.Michailovo advokatas Arūnas Marcinkevičius ir pridūrė, kad sprendimas bus apskųstas aukštesnės instancijos teismui. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Saulius Verseckas vertindamas teismo nuosprendį sakė, kad jis yra reikšmingas žingsnis atskleidžiant ir įvertinant Medininkų muitinės posto pareigūnų nužudymo aplinkybes. Prokuratūrą tenkina teismo paskelbtos faktinės aplinkybės. GK, Eltos inf.

2011 m. gegužės 13–20 d., Nr. 19 (63) Atkelta iš 1 p.

Barono namuose aptiko narkotikų Čigonų taboro baronu vadinamas Vilniaus romų bendruomenės „Čigonų laužas“ pirmininkas Josifas Tyčinas, kalbėdamas su „Gimtoju kraštu“, nusistebėjo, kad sostinės valdininkai taborą ketina iškeldinti į Vilniaus rajoną. „Mes neprieštarautume tokiam sprendimui, jei valdžia pastatytų namus, parodytų juos žmonėms ir paklaustų, ar romai norėtų juose gyventi. Pirmiausia reikia kalbėtis su žmonėmis“, – tikino J.Tyčina. Romų barono teigimu, kažkam naudinga, kad tabore nėra tvarkos. „Yra Romų visuomenės centras, kurio direktorė net ne romų tautybės, jie gauna iš valdžios pinigus, įgyvendina visokius projektus, bet konkrečios naudos taborų gyventojai nemato. Tad klauskite centro vadovų nuomonės“, – pyktelėjo J.Tyčina. Beje, šių metų balandį J.Tyčinos namuose policija aptiko 13 maišelių su kanapėmis ir jų dalimis, du polietileninius maišelius heroino ir daugiau kaip 32 tūkst. litų įvairiomis kupiūromis. J.Tyčina atmeta kaltinimus teigdamas, kad negali atsakyti už sūnų ir podukrų elgesį.

Narkomanų irštva 2004 m. tabore įrengus policijos postą, šis po piktavalių išpuolio buvo sudegintas. Tais pačiais metais įreng-

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Romų baronas įtaria sostinės savivaldybės klastą

bendruomenė nėra juridinis asmuo. Reidų metu LESTO darbuotojai dėl neteisėto elektros energijos vartojimo faktų pernai surašė 11 protokolų, o šiemet – jau 21. Kadangi romai neturi turto ar pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti skolų išieškojimą, priteistos skolos lieka neišieškomos. Šiuo metu taborų gyventojų skola už sunaudotą elektros energiją sudaro apie 145 tūkst. Lt. Už šiukšlių išvežimą romai irgi nemoka.

Mėgino nugriauti neteisėtai suręstas lūšnas

Sostinės miesto taryboje jau turėjo būti svarstomas klausimas dėl čigonų taborų perspektyvų, bet politikai jį atidėjo. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

tos ir vaizdo stebėjimo kameros, bet ir jos problemos neišsprendė. Vilniaus policija reguliariai rengia reidus, per kuriuos kiekvieną kartą į taborą neįleidžiama nuo 40 iki 120 narkomanų. Šių metų sausio–kovo mėnesiais per policijos reidus į taborą neįleista apie 900 narkomanų, o už narkotikų platinimą ir vartojimą pareigūnai sulaikė 356 asmenis. „Romų bendruomenės taborų teritorijos ribojasi su mišku, o į taborus veda daug miško kelių, – pa-

sakojo policijos atstovė Evelina Pagounis. – Tai strategiškai ideali vieta narkomanijos verslui.“

Už komunalines paslaugas nemoka Elektros tiekimo bendrovė LESTO akcentuoja netvarką taboruose. Kasmet taborų gyventojai neteisėtai sunaudoja elektros energijos už maždaug 100 tūkst. Lt, o ir iš sudariusiųjų sutartis LESTO nepavyksta išieškoti skolų.

„Nuo 2001 iki 2002 metų pabaigos elektros energija romų taborui buvo tiekiama vadovaujantis su Vilniaus romų bendruomenės „Čigonų laužas“ Aukštutiniu ir Žemutiniu taborais sudarytomis elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartimis, bet susidarius skolai už neapmokėtą elektros energiją LESTO kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo“, – pasakojo LESTO atstovė spaudai Edita Sirutienė. Teismai bendrovės ieškinius atmetė motyvuodami tuo, kad čigonų

Pirmą kartą su romais A.Zuokas mėgino susitvarkyti 2004-aisiais. Tuomet Vilniaus m. savivaldybė, sukvietusi žurnalistus, demonstratyviai griovė romų lūšnas, nors žmogaus teisių gynėjai ragino to nedaryti. Praėjusių metų rugsėjį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad tąkart Vilniaus m. savivaldybė viršijo savo kompetenciją. Romų bendruomenė prisiteisė 55 tūkst. litų neturtinės žalos. Ji, žinoma, buvo sumokėta iš mokesčių mokėtojų kišenės. Šiomis dienomis sostinės miesto taryboje turėjo būti svarstomas klausimas dėl čigonų taborų perspektyvų, bet politikai jį atidėjo. „Sprendimas dėl taborų perkėlimo į kitą rajoną bent jau kol kas nėra priimtas“, – pridūrė Vilniaus m. savivaldybės Rinkodaros ir viešųjų ryšių skyriaus vyr. specialistė Inga Simanonytė.

Sunkiai nuspėjamas emigracijos į Vokietiją mastas Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) prezidentė Danutė Margelienė viliasi, kad vis dėlto daug slaugytojų neišvažiuos iš šalies. LSSO duomenimis, pernai į užsienį išvyko per 30 slaugytojų. „Lietuvos slaugytojų amžiaus vidurkis – apie 50 metų. Žmonės galvoja ne apie emigraciją, o apie pensiją. Užsienis pavilios mokslus baigusį jaunimą. Slaugytojai ruošiami pagal naujas mokymo programas, kurios atitinka ES direktyvų reikalavimus, todėl įgyti diplomai tinka Europos darbo rinkai. Gaila, kad paruoštiems specialistams nesudaromos sąlygos dirbti savo šalyje“, – apgailestavo D.Margelienė.

Gydytojams kalba netaps barjeru

Rimanto Dovydėno piešinys

Atkelta iš 1 p.

Patraukli vyresnio amžiaus žmonėms Viešosios politikos ir vadybos instituto vyresnysis analitikas Žilvinas Martinaitis prognozuoja, kad į naują darbo rinką gali patraukti 4–6 tūkst. Lietuvos gyventojų. Emigrantų skaičių gali padidinti dabar Vokietijoje dirbančių tautiečių legalizavimasis. Ž.Martinaičio teigimu, Vokietija gali būti patraukli vyresnio amžiaus žmonėms, kurie mokėsi vokiečių kalbos ir anksčiau nesiryžo emigruoti į Angliją, Airiją, Skandinavijos šalis dėl anglų kalbos barjero.

Manoma, kad į Vokietiją užsidirbti trauks nemažai slaugytojų. Šioje šalyje didelė bendrosios praktikos ir slaugytojų paklausa, o Lietuvoje per pastaruosius metus šių darbuotojų darbo sąlygos suprastėjo. Nemažai jų atleista, sumažėjo atlyginimai, išaugo darbo krūviai. Kai kur slaugytojai jau pradėjo ruoštis emigracijai. UAB „Kalba.lt“ Šiaulių filialo vadovė Diana Veblauskienė teigė, kad pastaruoju metu jų įstaigoje suformuota vokiečių kalbos pradmenų besimokančių moterų grupė. Pramokti užsienio kalbos, specifinių medicinos, slaugos terminų panorusios šiaulietės ketina Vokietijoje teikti slaugos paslaugas.

Vokietijos gydymo įstaigos turėtų sulaukti ir šalies gydytojų. Ar daug jų norės darbuotis šioje šalyje, Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) vadovo Liutauro Labanausko žodžiais, priklausys nuo jiems sudaromų sąlygų. „Patraukliausias variantas, kai galimi trumpalaikiai kontraktai. Tai yra, kai sudaromos sąlygos nenutraukti darbo Lietuvoje ir darbuotis užsienyje. Taip dabar dirba gydytojai Norvegijoje, Švedijoje. Jei reikėtų įsipareigoti metams ar daugiau, gydytojams tektų išvažiuoti ten gyventi“, – sakė LGS prezidentas. Anot L.Labanausko, blaškytis tarp dviejų šalių darboviečių nėra lengva, tačiau geri atlygiai kompensuoja vargus. „Dalis gydytojų tikrai važiuos, nes per kokias dvi savaites užsienyje užsidirba tiek, kiek Lietuvoje bemaž per pusmetį“, – tvirtino LGS prezidentas.

Šalies darbdaviams turėtų būti neramu dėl išvykstančių išsilavinusių ir patyrusių darbuotojų. Laimės ieškos statybininkai Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Adakras Šeštakauskas neabejoja, kad Europos didžiausios ekonomikos šalyje rankoves atsiraitos nemažai statybininkų. Darbdaviai nuogąstauja, kad maži atlyginimai, didelė šio sektoriaus konkurencija vidaus rinkoje į netolimą šalį pirmiausia išgins kvalifikuotus statybininkus, kurių stinga ir vietos statybų įmonėms. Nemažai jų per krizę patraukė į Angliją, Airiją, Skandinavijos valstybes.

LSA vadovo manymu, emigracija taip negundytų, jei iki 2 500–4 500 litų išaugtų statybininkų atlygiai. Bet kol kas to neverta tikėtis, nes įmonės esą neišgali tiek mokėti. „Įmonių atstovai sako, kad padaugėjo užsakymų, statybų vietose matome vieną kitą bokštinį kraną, bet didelio pagyvėjimo statybų sektoriuje nėra. Pernai šis sektorius dar smuko 5,5 proc., o 2009 metais – net 48 proc. Šių metų statistinių duomenų dar neturime“, – tvirtino A.Šeštakauskas.

IT darbuotojai išgraibstomi „IT darbuotojams pavilioti turi būti labai stiprus motyvas. Ir ateityje jų paklausa mūsų šalyje tik didės“, – įsitikinęs A.Plečkaitis. Asociacijos atlikto tyrimo prognozėmis, ateityje IT darbuotojų pasiūla atsiliks nuo paklausos. Anot „Infobalt“ inovacijų vadovo, dabar per metus į rinką išleidžiama apie 3 000 jaunų IT specialistų (kartu su elektros inžinieriais). O po trejų metų rinką papildys tik 2 000 IT specialistų.

Gimtasis kraðtas

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis,

Reklamos pardavimas Tel. (8 5) 210 0093.

stasys.jokubaitis@gimtasiskrastas.lt

Prenumerata ir platinimas Tel. (8 5) 210 0060.

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė, lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

Tiražas 5 000 egz. ISSN 2029-4816 Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.

Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110.

Leidėjas – UAB Žurnalistai: Meilė Taraškevičienė, Irma Dubovičienė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Nijolė Baronienė, Meilė Jančorienė, Vismantas Žuklevičius.

Fotografas Klaudijus Driskius. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Gimtasis kraštas

Prezidentės partija

Saulius STOMA Prezidentė Dalia Grybauskaitė – išskirtinė asmenybė Lietuvos politikoje. Tai pripažįsta ne tik jos gerbėjai, bet ir priešai. Gal išskyrus kokį Arūną Valinską, kurio įžeistomis ambicijomis ir nuoskaudomis bei gabumais blizgėti viešumoje naudojasi gudresni. Taip, dabartinė Prezidentė turi daug priešų. Natūralu. Pyktis dėl stačiokiško jos elgesio kyla iš baimės prarasti saugias galimybes toliau piktnaudžiauti antikonstitucinių grupuočių galia. Įtakingų priešų gausa ji skiriasi nuo Valdo Adamkaus, kuris ne veltui buvo vadinamas Santarvės Prezidentu. Visuomenės taikymo iš tikrųjų reikėjo per pirmą jo kadenciją, kai teko ramdyti kartais necivilizuotą kairės ir dešinės priešpriešą. Tačiau Prezidento V.Adamkaus godota naujosios politikos misija baigėsi tik kelių nelabai veiksnių partijų atsiradimu. Ir, beje, sumaištimi Vyriausybėje, kol ten vadelių vėl nesusigrąžino Algirdas Brazauskas. Politinio spektro centras taip ir liko juodąja efemeriškų darinių skyle. Ryžtingas Prezidentės D.Grybauskaitės įsiveržimas į iškrypusius vidaus politikos reikalus buvo tarsi tyro oro gūsis. Nedidelė Prezidentės komanda įstatymų leidėjams pateikia konceptualesnių ir reikšmingesnių pataisų nei visos ministerijos kartu sudėjus. Pagaliau sulaukęs realios po-

litinės kontrolės aižėti ima net gerai užsikonservavęs posovietinės teisingumo sistemos monolitas. Tačiau čia naujų želmenų dar beveik nematyti, o ir antikorupcinių įstatymų priėmimas Seime ima strigti. Svarbūs Lobistinės veiklos ir Valstybės tarnautojo elgesio kodekso įstatymai realiai net nepradėti svarstyti. Praėjusį birželį sakydama metinę kalbą Prezidentė drėbė iš peties: „Daug kalbame apie korupciją. Piktinamės, analizuojame šaknis, prognozuojame pasekmes. Tačiau pernai už korupcines veikas buvo pradėta per septynis šimtus ikiteisminių tyrimų. Teismą pasiekė vos kas antra byla.

Nedidelė Prezidentės komanda įstatymų leidėjams pateikia konceptualesnių ir reikšmingesnių pataisų nei visos ministerijos kartu sudėjus. Laisvės už piktnaudžiavimą tarnyba realiai neteko vienas. Už kyšininkavimą – nė vienas. Nekomentuosiu. Tai jau beprasmiška ir gėda...“ Kas per metus pasikeitė? Labai nedaug kas. Tik paaiškėjo, kad Generalinė prokuratūra visų pirma turėtų gerai ištirti pati save. Taip pat ir kitos panašios institucijos. Taigi, tenka konstatuoti – rezultatai nėra nuostabūs. Ką ypač nauja galės pasakyti Prezidentė artėjančiame metų pranešime? Kad beveik prieš metus paskelbtas lūžis taip ir

Kad ir kokia stipri būtų Prezidentė, jos vienos čia tikrai nepakaks. Jau dabar matome, kad reikalai stringa. Pasipriešinimas tampa vis geriau organizuotas ir įžūlus. Mat paliesti labai įtakingų grupuočių gyvybiniai interesai. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Lietuvos istorija mena Tai įvyko gegužės 14-ąją 1792 m. Rusija įvedė savo kariuomenę į Abiejų Tautų Respubliką. Jungtinė Lenkijos ir Lietuvos valstybė po dvejų su puse metų išnyko iš politinio žemėlapio. 1919 m. įkurta Lietuvos žemdirbių sąjunga. 1928 m. Kaune atidengta dailininko Juozo Zikaro sukurta Laisvės statula. 1972 m., protestuodamas prieš sovietinę okupaciją, Kauno muzikinio teatro sodelyje susidegino Romas Kalanta.

2011 m. gegužės 13–20 d., Nr. 19 (63)

Komentarai

1990 m. Strasbūre, Europos Parlamento sesijoje, svečių teisėmis pirmą kartą dalyvavo Lietuvos delegacija. 1997 m. Lietuvos policijos akademija pertvarkyta į Lietuvos teisės akademiją. 2003 m. Klaipėdos kruizinių laivų terminalo krantinėje prisišvartavo pirmasis į Lietuvą atplaukęs Vokietijos kruizinis laivas „Delphin“. 2006 m. įkurta nauja Pilietinės demokratijos partija. Jos pirmininku išrinktas Seimo vadovas Viktoras Muntianas.

neįvyko? Dar kartą pripažinti tą patį? „Įstrigome, nes praradome kryptį.“ Kartoti vėl ir vėl: „Lietuva jau subrendo permainoms.“ Ir kad „ne pinigų stygius pykdo žmones, o teisingumo ir solidarumo trūkumas“. Ir vėl „pakilkime vertybiniam atgimimui“? Manau, ši Prezidentė ne ta, kuri susitaikys su padėtimi be išeities. Ji nežaidžia iš anksto pralaimėtų partijų. Juolab ta įsimintina kalba nebuvo abstraktus moralizavimas ir burtažodžiai be turinio. Ten buvo pareikštas kitoks požiūris į politiką ir nubrėžtos naujos gairės. Kas ten buvo svarbiausia? Ką reiškia kitoks? Cituoju: „Prirašę dešimtis tomų strategijų ir programų, kuriose puikuojasi šimtai kilnių prioritetų, pametėme svarbiausiąjį. Paniekinome vienintelį veiksmų vertinimo matą. Pamiršome žmogų. Šią pirmapradę vertybę užgožė kraštutinis ekonomizmas, įsivyravęs visuose lygmenyse. Visos problemos kildinamos tik iš pinigų stygiaus. (...) Vakarykščius ekonominius burbulus išpūtė nežabotas ekonominis egoizmas. Šiandieninius jų sprogimus ir socialines pasekmes sukėlė ekonominių prioritetų aukštinimo ideologija.“ Šiuo pranešimu Prezidentė galutinai paneigė įsitikinimą, kad ji palaikys Lietuvoje įprastą libertarišką puslaukinio kapitalizmo politiką. Jos minčių visuma tiesiog idealiai atitiko Bažnyčios socialinį mokymą, kuriuo paremta Vakarų krikščioniškosios demokratijos tradicija! Populiste kažkodėl pravardžiuojama Prezidentė nesiveržia į pirmą eilę bažnyčioje. Ji netgi drįsta kritikuoti vyskupus! Ir gal net nepritars fariziejiškai šeimos koncepcijai. Mat jos krikščioniškumas nėra fasadinis. Kad ir kokia stipri būtų Prezidentė, jos vienos čia tikrai nepakaks. Jau dabar matome, kad reikalai stringa. Pasipriešinimas tampa vis geriau organizuotas ir įžūlus. Mat paliesti labai įtakingų grupuočių gyvybiniai interesai. Todėl reikia panašių vertybių pagrindu sukurtos plačios jėgos, kuri galėtų iš pagrindų atnaujinti visą politinę sistemą. Kas ją galėtų paskatinti? Akivaizdu, kad prasidedantis naujų partijų dygimas neatneš ko nors daug geresnio, nei yra dabar. Visuomenėje tiesiog neliko tikrų, neapdergtų autoritetų. Išskyrus vieną. Prezidentę. Ir ką tas vienintelis dar funkcionuojantis autoritetas dabar galvoja? Kaip laimingai ir saugiai išgyventi porą kadencijų? Kaip susikurti tarptautinį autoritetą būsimai šlovingai europinei karjerai? Per menka tokiam kalibrui. Tai kas belieka Prezidentei? Tik paskelbti visos politinės sistemos atnaujinimo kampaniją. Padaryti tai, ko nepavyko padaryti Valdui Adamkui. Grąžinti mūsų politikai amžinąsias vertybes, o žmonėms – pasitikėjimo valdžia viltį.

Ant politinių svarstyklių

Ar nesupriešins Lietuvos viešai paskelbti kagėbistai? Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras nuo šių metų gegužės 11 d. pradėjo viešai skelbti KGB dokumentus. Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Arvydo Anušausko, 2005 m. KGB rezervui priklausiusių žmonių pavardžių paskelbimui pritarė 74 proc. šalies gyventojų. „Trūko tik politinės valios. Šis žingsnis leis jaunesnei kartai labiau pažinti tą praeitį, kurią matė vyresnioji karta“, – sakė A.Anušauskas.

Bus ir kerštingų, ir piktų žmonių

Labiausiai įsižeis netiesiogiai verbuoti tautiečiai

Julius Veselka, Seimo narys, partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys

Algirdas Sysas, Seimo narys, Lietuvos socialdemokratų partijos narys

Dabartinė mūsų valdžia sugebėjo sukurti tokį valstybės įvaizdį, kad žmonės pradėjo labiau neapkęsti savos, nepriklausomos šalies, negu buvusios Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos. 1990 m. šalyje buvo 3,7 mln. gyventojų, šiandien liko tik 2,7 mln. Tai dabar mūsų žmonės galvoja, kad kai KGB buvo, tai bent tauta didėjo, o dabar mažėja. Kai kurie buvę KGB talkininkai taip ir liks užslaptinti – tie, kurie prisipažino. O tie, kurie nekreipė į tai dėmesio ir galvojo: buvau, tai buvau, ką norite, tą su manimi darykite, dabar bus po didinamuoju stiklu. Vienas kagėbistas, pridaręs daug nusikaltimų ir prisipažinęs, bus apsaugotas, o kitas, mažiau nusikaltęs ir neprisipažinęs, bus paskelbtas. Na, tai kažkaip kvaila. Jeigu skelbti, tai visus arba iškelti bylas už padarytus nusikaltimus. Jei liustracija būtų vykusi prieš 15 metų, tauta būtų buvusi labai suskaldyta. Dabar visuomenė pradeda suprasti: buvo tokia valstybė, tokios tarnybos. Kerštingų ir piktų taip pat bus. Skaitydamas bylą mačiau, kas mano tėvą išdavė – kaimynai. Bet dabar pykčio nelaikau. Aš galiu kerštauti, bet tik sau bloga darysiu.

Ar tauta nesusipriešins, negaliu tvirtai pasakyti. Neaišku, kokio lygio medžiagos bus pateiktos. Tikrai būtų susipriešinusi, jei liustracija būtų padaryta anksčiau. Praėjo jau daug laiko. Pirmiausia bus pateikta informacija apie tuos žmones, kurie jau iškeliavo į anapilį. Kaip visuomenė priims atskleistą kagėbistą? Reikėtų klausti kiekvieno mūsų. Lietuva yra katalikų kraštas. Bažnyčia moko, kad turime atleisti artimam. Tiems žmonėms, kurių liustracija nepalies, bus vienodai. O tuos, kurie nebuvo tiesiogiai verbuoti, bet, pavyzdžiui, po kelionių turėjo parašyti ataskaitas, bus įžeisti. Tiesiog buvo tokia tvarka. Norint į Lenkiją išvažiuoti, jau reikėjo parengti ataskaitą: parašyti, ką girdėjai ir ką matei. O žmonės juk kaip turistai keliavo, pas gimines vyko, dėstyti važiavo. Tokie buvo vadinami „informacijos šaltiniais“. Tai kaip dabar juos vadinsime? Ar jie buvo KGB šnipai, darbuotojai, ar paprasti žmonės? Tokie žmonės bus labiausiai įžeisti ir turės daugiausia problemų, nes reikės visiems aiškinti, kad jie nebuvo kupranugariai.

2008 m. Lietuva ir Kazachstanas pasirašė karinio bendradarbiavimo susitarimą. 2008 m. Birštone, moderniame gyvenamajame ir rekreacijos komplekse „Karališkoji rezidencija“, atidarytas pirmasis Lietuvoje Kulinarinio paveldo muziejus. 2009 m. eidamas 59-uosius metus po sunkios ligos mirė žymus mokslininkas, Vytauto Didžiojo universiteto studijų prorektorius profesorius Rimantas Laužackas. 2010 m. eidama 85-uosius metus mirė viena iškiliausių tekstilės menininkių Lietuvoje – dailininkė Bronė Valantinaitė-Jokūbonienė. Eltos inf. Rimanto Dovydėno piešinys

2011 m. gegužės 13–20 d., Nr. 19 (63) Meilė JANČORIENĖ Julija Careva, gavusi brandos atestatą, įstojo studijuoti teisę Vilniaus universitete, tačiau nepajėgė susimokėti už studijas. O tada nieko kito neliko, kaip tik išvykti laimės ieškoti į užsienį.

Kalbą išmoko nesunkiai Julijai buvo 22 metai, kai išlipo iš lėktuvo Don Kichoto žemėje. Svetimame krašte atsidūrė nemokėdama kalbos, nežinodama, nei kur, nei iš ko gyvens. Turėjo tik vieną pažįstamą žmogų – jos bendrakeleivės draugas buvo įsikūręs Alikantės regione, Pilaro mieste. Apsistojusios to vaikino bute, merginos tuojau pat puolė ieškotis darbo. Julija įsidarbino viešbučio restorane, kur buvo reikalingos simpatingos ir kelias kalbas mokančios padavėjos. Nors ji dar nemokėjo ispaniškai, bet puikiai kalbėjo angliškai ir rusiškai. Pradžiai – gerai, tačiau darbdavys pasakė, kad tikisi, jog ji greitai pramoks ispaniškai. Čia būtina kalbėti vietos kalba, nes daugelis žmonių nemoka jokios kitos. „Išmokti ispanų kalbą nebuvo sunku, – pasakoja Julija Careva, – juk dirbant padavėja teko labai daug bendrauti. O žmonės ten geranoriški, matydami, kad esu užsienietė, padėdavo, pataisydavo, patardavo. Man sekėsi, nes esu gabi kalboms.“ Iš tiesų, juk Julija, baigusi šešias klases rusų mokykloje, perėjo į lietuvišką mokyklą, baigė ją ir gerai išlaikė brandos egzaminus.

Gimtasis kraštas

Emigracija

Mergina iš Jonavos laimę rado Ispanijoje Šviesiaplaukė emigrantė Julija Careva jau daugiau nei šešerius metus gyvena Madride. Ji dėkinga likimui už tai, kad atvedė ją į gražų miestą, kuriame gyvena draugiški ir paslaugūs žmonės.

Julija visiškai nejuokauja, – man priklauso 20 procentų pelno. Savininkas, mane priėmęs į darbą, pasiūlė įsigyti 20 procentų akcijų. Mano partneris – ispanas, jam priklauso 80 proc.“ Julija džiaugiasi, kad jos darbas – ir įdomus, ir duodantis pelno: „Sudarome sutartis su didelėmis Ispanijos kompanijomis, kurios gamina saulės energijos kolektorius, vėjo malūnus ir pan. Papildomai samdomės žmones tik tada, kai jų prireikia.“ Kaip pavyko susirasti tokį darbą? „Pamačiau skelbimą: reikia žmogaus, kalbančio rusiškai. Mane pakvietė į interviu ir išsirinko. Manau, kad pasisekė, bet sėkmę lėmė mano žinios.“

Su artimaisiais susitinka ne Lietuvoje Lietuvoje Julija nesilankė jau trejetą metų. Netraukia grįžti galbūt dėl to, kad nėra tėvų, kurie jos čia lauktų ir ilgėtųsi. Mergina, dvi jos seserys ir brolis jau nebeturi nei tėvo, nei motinos. Tėvo Julija visiškai neatsimena, o mama paliko šį pasaulį būdama 53 metų, kai Julijai buvo 19. Su seserimis, broliu ir jų vaikais Julija labai artimai bendrauja. Susitinka dažnai, bet ne Tėvynėje, o kuriame nors Europos mieste. „Neseniai su sesutėmis buvome nuskridusios į Prahą, o pernai susitikome Paryžiuje, – šypsosi Julija, – man smagu, kai artimieji apsilanko Madride. Supratau, kad susitikti kituose miestuose kur kas geriau nei Lietuvoje, nes kai grįždavau į Lietuvą, mano sesutės neturėdavo laiko bendrauti. Juk Lietuvoje visi labai daug dirba.“ „Tai, kad mamos nėra, nieko nekeičia, – prisipažįsta Julija. – Jeigu ji vis dar gyventų Jonavoje, aš vis tiek gyvenčiau Ispanijoje. Juk vaikai užauga ir išvažiuoja iš tėvų namų į kitus miestus arba kitas šalis. Manau, kad su mama lygiai taip pat susitiktume kur nors Paryžiuje, Madride arba Prahoje.“

Gaudamas vidutinį atlyginimą esi turtingas Kalbėti ir rašyti ispanų kalba mergina galėjo jau po pusmečio. „Teko ir ispanų kalbos kursus lankyti, juk kitaip neišmokčiau rašyti. Bet patys geriausi kursai – darbas bare ar restorane“, – tvirtina mergina. Tada jau galėjo ieškotis ir kito, geriau apmokamo darbo. Įsidarbino viešbutyje ir greitai gavo papildomą vertėjos darbą. Ją kviesdavo vertėjauti į mokyklas, poliklinikas, policijos skyrius, kitas oﬁcialias įstaigas. Mergina versdavo iš rusų ir ispanų kalbų. Rusakalbių Ispanijoje yra nemažai, tad šios kalbos žinios praverčia. Tame pačiame mieste ji susipažino su vaikinu, taip pat emigrantu iš Lietuvos. Įsimylėjėliai apsigyveno kartu. Ieškodami, kur geriau, kartu keitė darbus ir gyvenamąją vietą, keliaudavo iš vieno miestelio į kitą. Kaip sekėsi verstis atsidūrus toli nuo tėvynės? Juk Ispanijoje viskas brangu. „Mums užteko, nes gyvenome dviese, – atsako Julija. – Nusipirkome kiekvienas po automobilį, galėjome sau leisti nuomotis butą su baseinu. Ispanijoje nėra sunku gyventi, jeigu gauni bent vidutinį atlyginimą – apie 1 000 eurų per mėnesį. Alikantės regione butas mums kainavo 300 eurų per mėnesį.“

Išsiskyrusi atsidūrė Madride Praėjo penkeri metai. Nežinia, ar charakteriai nesutapo, ar meilė baigėsi, bet Julijos santykiai su draugu nesiklostė taip, kaip norėjosi. Išsiskyrusi su vaikinu, ji paliko Alikantę ir persikėlė gyventi į šalies sostinę Madridą. „Kai pirmą kartą pamačiau Madridą, susižavėjau ir įsimylėjau šį miestą, – pasakoja Julija. – Man labai patiko senamiestis, siauros, mielos gatvelės, aikštės. Labiausiai mėgstu rajoną, vadinamą Saulės vartai, kuriame daug parduotuvių, kavinių, restoranų. Labai graži ir čia pat miesto centre esanti Didžioji aikštė, kurioje senais laikais vykdavo egzekucijos, bulių kautynės, inkvizicijos teismai, maskaradai. Nuostabūs parkai, bažnyčios, puošnūs Karalių rūmai – senosios architektūros šedevrai.“ Tačiau labiausiai Julijai patinka tai, kad Madride gyvena labai nuoširdūs, mielai bendraujantys ir paslaugūs žmonės. Ir dar – čia visada turi, ką veikti: mieste pilna teatrų, koncertų salių, muziejų.

Rado įdomų darbą Madride Julija nuomojasi didelį trijų kambarių butą, kuriame yra du vonios kambariai ir terasa. Čia labai

Lietuvoje Julija nesilankė jau trejetą metų. Netraukia grįžti galbūt dėl to, kad nėra tėvų, kurie jos čia lauktų ir ilgėtųsi. Mergina, dvi jos seserys ir brolis jau nebeturi nei tėvo, nei motinos.

Miegoti per popiečio poilsį dar neišmoko

Vardą Julija ispaniškai reikėtų tarti Chulija, tačiau tik tikri Julijos draugai žino, kad jos vardą reikia tarti tiesiog Julia. Ispaniškas tarimas merginai nepatinka. Asmeninio archyvo nuotrauka

malonu pasėdėti šiltą vasaros vakarą. Kad būtų linksmiau ir pigiau, mergina gyvena kartu su dviem draugėmis: ruse ir moldave. Butas Madride merginoms kainuoja 800 eurų. Kaip sostinėje, tai nėra brangu, juk pačioms nereikėjo pirkti nei baldų, nei buitinės technikos. Šiuo metu Julija nėra įsipareigojusi nei vienam jaunuoliui. Be to, ji dirba ir mokosi, tad pramogoms visai neturi laiko. „Vieno draugo neturiu, bet turiu daug draugų ir draugių. Jie visi – ispanai“, – sako ji. Universitete mergina studijuoja verslo administravimą. Matydama, kad kalbos labai reikalingos, papildomai mokosi ir prancūzų kalbos. Atvykusi į Madridą, mergina susi-

rado gerai apmokamą ir širdžiai mielą darbą. Ji dirba įmonėje „Sunoﬀer“, kurios veikla – alternatyvios energetikos projektų pardavimas. „Mes siūlome Rytų šalims alternatyvios energetikos projektus, tiekiame vėjo ir saulės energijai reikalingus įrenginius, – pasakoja Julija. – Šioje įmonėje dirbame dviese. Aš esu ir biuro administratorė, ir vertėja, nes tenka dirbti su rusiškai kalbančiais žmonėmis iš Latvijos, Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos.“ Mergina pasakojo, kad mokantieji daug kalbų Ispanijoje gali tikėtis didesnių atlyginimų. Už vienos papildomos kalbos mokėjimą darbdaviai prie atlyginimo prideda 200–300 eurų. „Dirbdama šioje įmonėje aš atlyginimo negaunu, – taip sakydama

Madridas turi savo gyvenimo ritmą. Pietų krašte labai ilgos ir karštos vasaros, tad žmonės dirba, kai vėsiau, o per patį karštį eina numigti. Dienos viduryje priklauso trijų valandų pietų pertrauka numigti. Išsimiegoję dieną, ispanai išeina pasilinksminti naktį. Daugelis barų ir restoranų Madride atsidaro 2 valandą nakties ir dirba iki 7 ryto. Tačiau Julijai vis dar nesinori miegoti dieną, o linksmintis – naktį. Ji miega, kaip buvo įpratusi nuo vaikystės, – naktimis, o per pietų pertrauką eina į sporto salę. Julijai patinka ispanų paprastumas, inteligencija. Tai, kad čia niekas nesididžiuoja savo turtais. „Gali bendrauti su labai turtingais žmonėmis, ir jokio skirtumo nepajusi, – pasakoja ji, – nes čia niekam nesvarbu, kiek tu uždirbi. Kur kas svarbiau, koks esi žmogus. Ispanų milijonieriai gali vilkėti paprastus drabužius ir važinėti metro. Tie, kurie bando parodyti, kad turi pinigų, paprastai būna ne ispanai, o atvykėliai iš kitų šalių – Izraelio, Rusijos.“ Su lietuviais Julija susitinka renginiuose Lietuvos ambasadoje, Madrido lietuvių organizuojamuose vakarėliuose. Paprastai jie kur nors susiburia kiekvieno mėnesio pirmą penktadienį.

Gimtasis kraštas

Kelyje

Ar Lietuvoje viešasis transportas jau atgyveno?

2011 m. gegužės 13–20 d., Nr. 19 (63) stoties patogiai pasiekti prekybos centrą „Akropolis“. Abu šie vežėjai taip pat yra sudarę galimybę keleiviams informaciją apie maršrutus ir tvarkaraščius rasti jų tinklalapiuose. Taip pat yra galimybė internetu įsigyti kelionės bilietą. Kiti vežėjai, ypač mažiausieji, į keleivius žiūri lyg į papildomą naštą. Senas ir nepatogias transporto priemones dėl sunkios ﬁnansinės situacijos pateisinti galime, tačiau eismo tvarkaraščių sklaida tiesiog apgailėtina. Gyventojai turi patys nuspręsti, kokiu keliu ir kada į tarpinę stotelę atvyks autobusas. Tokiu principu vadovaujasi „Jonavos autobusai“, „Mažeikių autobusų parkas“ ir daugelis kitų įmonių.

Vieno tinklalapio idėja

Prieš dvejus metus nuo 5 iki 19 proc. padidėjęs pridėtinės vertės mokestis ir akcizo tarifas smarkiai padidino vežėjų išlaidas. Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

Julius MAJAUSKAS Brangstantys degalai, tuštėjantys autobusai ir vis reiklesni keleiviai – tai problemos, su kuriomis susiduria vežėjai. Įmonės, besirūpinančios keleivių pervežimu viešuoju transportu, priverstos ieškoti vis efektyvesnių būdų, kaip mažesnėmis sąnaudomis uždirbti kuo daugiau.

Klimpsta į skolas Prieš dvejus metus nuo 5 iki 19 proc. padidėjęs pridėtinės vertės mokestis ir akcizo tarifas smarkiai padidino vežėjų išlaidas. Ir tai privertė ieškoti būdų, kaip sumažinti nuostolius. Vienas populiariausių būdų: branginti bilietų kainas, retinti tvarkaraščius, trumpinti maršrutus, siekiant kuo mažesnėmis sąnaudomis pervežti kuo daugiau keleivių ir gauti didesnes pajamas. Teko mažinti ir viešojo transporto įmonėse dirbančių žmonių atlyginimus. Šiemet situacija mažai pasikeitė – vežėjai ir toliau dirba balansuodami ties išnykimo riba. Nuostolingus, bet visuomenei būtinus maršrutus išlaikyti padeda pelningi maršrutai. O prigrūstose transporto priemonėse važinėjantys miestiečiai stebisi palyginti brangia ir nepatogia kelione.

Konkurentai trina delnais Nusivylę autobusų ir troleibusų parkų teikiama paslaugos kokybe, keleiviai linksta naudotis privačių vežėjų autobusais ar maršrutinių taksi paslauga. Bet pastariesiems tenka nusivilti – privatiems vežėjams keleiviai rūpi dar mažiau, mat trūksta informacijos apie eismo tvarkaraščius. Situacija pagerėjo tik pastarąjį pusmetį, kai internete ir stotelėse atsirado Vilniaus privačių vežėjų, keleivius vežančių autobusais, tvarkaraščiai. Maždaug prieš 15 metų Lietuvoje išpopuliarėję maršrutiniai taksi tapo alternatyviu viešuoju transportu, o jo keleiviai – aktyvūs protestuotojai prieš tuometinį nustekentą ir prastos būklės valstybinį transportą. Senos ir nuolat gedusios transporto priemonės, reti tvarkaraščiai ir nepatogūs maršrutai buvo puiki dirva mikroautobusų vairuotojams – pastarieji vežė greitai, ilgais maršrutais ir dažnai. Šiandien maršrutiniai taksi labai lėtai, bet išstumiami iš rinkos: keleiviai nepatenkinti savivaldybių sprendimu pabrangintais kelionės

bilietais, techniškai netvarkingais, nepatogiais mikroautobusais, nemandagiais vairuotojais, nesaugiu vairavimu. Dalis keleivių persėdo į nuosavus automobilius, kiti grįžta į savivaldybių kontroliuojamų vežėjų transportą dėl atnaujinamų autobusų ir troleibusų parkų, diegiamų informacinių technologijų.

Bilietai ir toliau brangsta Per dvejus metus beveik 2 litais už litrą pabrangę degalai keleiviams gerų naujienų neatneša. Neskubančios optimizuoti savo veiklos keleivių pervežimo įmonės griebiasi paprasčiausio būdo – bilietų branginimo. O apie tvarkaraščių peržiūrėjimą, maršrutų sujungimą, administracijos darbuotojų skaičiaus mažinimą ir nepriklausomą auditą kalbų negirdėti. Šių metų balandžio mėnesį „Kautra“ iki 5 proc. padidino kelionės bilietų kainas pirmoji, o jos pėdomis prieš pat Velykas pasekė ir „Toks“. Keleiviai įsižeidę, mat nedidėjant pajamoms nebeturi už ką įsigyti vis brangstančių bilietų. O keleivių pervežimo veikla užsiimančios įmonės, jausdamos per mažą konkurenciją, bilietų kainų mažinti neskuba.

Viešojo transporto grimasos Dėl plačiai išvystytos lengvatinių nuolaidų viešojo transporto bilietams sistemos studentai, pensininkai ir neįgalieji linkę naudotis viešuoju transportu, kad ir koks jis būtų, nes taip keliauti pigiausia. Tačiau miestų ir rajonų savivaldybės kompensuodamos lengvatinių bilietų kainos dalį gelbsti tik tuo, kad vežėjai gauna jiems įstatyme numatytą pinigų sumą kaip apyvartines lėšas. Ne visos savivaldybės pajė-

gia viešojo transporto įmones remti papildomai, ﬁnansuojant nuostolingus, bet gyventojams labai reikalingus reisus. Vežėjams tai – tiesiausias kelias bankroto link. Besistengiančios išspręsti įsisenėjusias, Lietuvos keleivių pervežimo įmones kankinančias ﬁnansines problemas, šios, rodos, pamiršta pačius keleivius ir būtinybę gerinti paslaugos kokybę. Keleiviai tarsi tampa piniginiais vienetais. Priklausomai nuo savivaldybės galimybių ir dosnumo, vieni vežėjai į keleivius žiūri kaip į pagrindinį pajamų šaltinį, kiti – lyg į nereguliarius aukotojus. Visi be išimties akcentuoja, kokia jų veikla nuostolinga. Naudodamiesi priedanga, vežėjai ne mažina administracijos sudėtį ir išlaidas darbuotojų algoms, bet retina tvarkaraščius ir trumpina maršrutus. Taip iš lėto, bet progresyviai naikinama ištisa metų metus kurta viešojo transporto sistema.

Kontrastas tarp didžiųjų ir mažųjų Didiesiems miestų vežėjams, tokiems kaip „Vilniaus troleibusai“, „Autrolis“ ar „Vilniaus autobusai“, paslaugas gerinti padeda viešojo transporto organizavimu besirūpinančios įmonės (SĮ „Susisiekimo paslaugos“), įstaigos (VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“) ar savivaldybės struktūros (Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyrius), o tolimojo susisiekimo transporto įmonės turi pačios rūpintis, kaip gerinti paslaugas. „Kautra“ jau antrus metus iš eilės dviračiu keliaujantiesiems pastarąjį siūlo autobusu gabentis nemokamai. O „Toks“ atvykėliams iš užsienio siūlo iš Vilniaus autobusų

Iniciatyvos gerinti tvarkaraščių prieinamumą imasi pavieniai entuziastai. Pavyzdžiui, dar 2007 m. buvo sukurtas projektas maršrutai.lt, siekiantis pagerinti tvarkaraščių sklaidą. Anot tinklalapio kūrėjų, viltys, kad vežėjai geranoriškai jungsis prie jiems nieko nekainuojančio projekto, kasmet vis labiau bliūško, o keleivių poreikis naudotis vienu tinklalapiu ir jame rasti visų Lietuvos vežėjų tvarkaraščius tebeauga. „Projektas maršrutai.lt unikalus tuo, kad siekia į sistemą įtraukti visus Lietuvos vežėjus. Taip keleiviams būtų suteikta galimybė naudotis visomis sistemos galimybėmis,

Virš keleivių galvų tvyrantys tamsūs debesys gali būti išsklaidyti tik pačių keleivių pastangomis. O vežėjai turėtų suvokti, kad be keleivių įmonių ateitis miglota. pvz., pradinę stotelę nurodžius Vilnių, o galinę – Klaipėdą, sistema pateiktų įmanomus kelionės variantus iš konkrečios vieno miesto vietos į kitą. Dabar svetainėje galima rasti Vilniaus miesto ir rajono, Kauno miesto ir rajono, Klaipėdos ir Panevėžio miestų bei traukinių eismo tvarkaraščius. Be to, maršrutai.lt nuo šių metų pritaikytas naudoti ir mobiliuoju telefonu“, – sakė vienas projekto autorių Algimantas Krasauskas. Šįmet prie maršrutai.lt prisijungė Vilniaus rajono savivaldybė. Kai mažieji vežėjai neigia poreikį internete pateikti tvarkaraščius, didysis viešojo transporto organi-

zatorius iš keleivių tyčiojasi diktuodamas savas sąlygas. „Metų pradžioje pirmieji pristatėme galimybę žemėlapyje stebėti Vilniaus miesto viešojo transporto judėjimą realiu laiku. Žemėlapyje judantys autobusų simboliai nurodo, kurioje vietoje šiuo metu yra konkretaus maršruto transportas“, – pasakoja maršrutai.lt projekto narys A.Krasauskas. Bet vos kelias dienas keleivius džiuginusi naujovė SĮ „Susisiekimo paslaugos“ sprendimu buvo išjungta – neleista naudotis duomenimis. Susidaro įspūdis, kad „Susisiekimo paslaugos“ ne tik nepalaiko šio idėjinio projekto, bet ir trukdo jį vystyti. Klaipėdiečiai, peržiūrėdami tvarkaraščius, žemėlapyje mato viešojo transporto judėjimą esamu laiku, nes VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ geranoriškai sutiko leisti naudotis duomenimis ir remia šio Lietuvoje unikalaus projekto idėją.

Įkurta nieko neveikti? Uostamiestyje VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ atlieka Savivaldybės tarybos pavestas funkcijas: koordinuoja visų keleivinio transporto rūšių darbą, organizuoja viešojo transporto sistemą, nustato maršrutus ir tvarkaraščius, valdo miesto viešojo transporto informacinę sistemą stotelėse ir transporto priemonėse, atlieka vežėjų darbo kontrolę, organizuoja keleivių kontrolės darbą, rūpinasi bilietų gamyba bei platinimu, atlieka kitas svarbias funkcijas. Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyrius profesionaliausiai ir palankiausiai iš visų Lietuvos didmiesčių vysto viešojo transporto sistemą. Tačiau sostinės SĮ „Susisiekimo paslaugos“, rodos, įkurta nieko neveikti. Oﬁcialioje interneto svetainėje randame tuščius puslapius „Įstatai“, „Veiklos kryptys“, „Planavimo dokumentai“. Nurodytos tik darbo užmokesčio sumos. Beje, pastarosios beveik dvigubai didesnės nei Klaipėdos viešuoju transportu besirūpinančių darbuotojų.

Keleiviai nėra įkalinti Kad ir kaip prastai atrodo dabartinė situacija, viešojo transporto keleiviai gali ją pakeisti. Tereikia aktyviau reikšti nuomonę ir ją atvirai deklaruoti vežėjui ar juos kontroliuojančiai savivaldybei (miesto ir rajono viešasis transportas) arba Susisiekimo ministerijai (tarpmiestiniai maršrutai). Virš keleivių galvų tvyrantys tamsūs debesys gali būti išsklaidyti tik pačių keleivių pastangomis. O vežėjai turėtų suvokti, kad be keleivių įmonių ateitis miglota. Noras tobulėti yra kažkur tarp apatijos, neryžto ir didžiųjų vežėjų principų.

Nusivylę autobusų ir troleibusų parkų teikiama paslaugos kokybe, keleiviai linksta naudotis privačių vežėjų autobusais ar maršrutinių taksi paslauga.

2011 m. gegužės 13–20 d., Nr. 19 (63)

Gimtasis kraštas

Sportas

Buvę žalgiriečiai palaiko iniciatyvą atgaivinti „Žalgirio“ stadioną

Vilniaus meras Artūras Zuokas į beveik nenaudojamo sostinės „Žalgirio“ stadiono rekonstrukciją ketina „įmerkti“ apie 70 mln. litų iš valstybės kišenės. Už šią sumą stadioną tvarkytų Ūkio banko investicinė grupė (ŪBIG). Anot mero, mainais į tokią investiciją, valstybė gautų teisę dalyvauti valdant stadioną ir pretenduoti į būsimas pajamas. „Mes jį (stadioną) vienokia ar kitokia forma perimtume, susitarę su ŪBIG. Tai galėtų būti dalinė viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė – kontrolinis akcijų paketas galėtų priklausyti savivaldybei arba valstybei ar savivaldybei, valstybei ir privačiam investuotojui. Mes tada ieškome pinigų ir statome“, – sakė A.Zuokas. „70 milijonų užtektų, kad įrengtume gerą 12–15 tūkst. vietų stadioną. O ŪBIG toliau galėtų pagal

V.Čmilytė Europos čempionate pirmauja

detalųjį planą aplinkui vystyti komercinę statybą. Be to, tai yra miesto centras. Nėra tokios problemos dėl automobilių statymo ar privažiavimo, kaip prie „Akropolio“, – kalbėjo A.Zuokas. ŪBIG dar 1999 m. paskelbė planuojanti rekonstruoti „Žalgirio“ stadioną. Vėliau pranešta ir apie planus atnaujinti V.Romanovo verslo taip pat valdomus Vilniaus koncertų ir sporto rūmus. Labiausiai ši teritorija

Tbilisio (Gruzija) viešbutyje „Sheraton Metechi Palace“ vykstančio 12-ojo Europos moterų šachmatų čempionato ketvirtame rate Lietuvos atstovė Viktorija Čmilytė (ELO koeficientas 2 504) baltosiomis figūromis nugalėjo rusę Nadeždą Kosincevą (2 567), o penktame rate – 32-ejų armėnę Eliną Danielian (2 506). Triskart Europos vicečempionė 27-erių V.Čmilytė turi 5 taškus iš tiek pat galimų ir pirmauja čempionate. 11 žaidėjų turi po 4 taškus. Kita Lietuvos atstovė 22-ejų Deimantė Daulytė (2 306) baltosiomis figūromis nugalėjo Rusijos atstovę Sandugachą Šaiduliną (2 160). D. Daulytė, turinti 3 taškus, bendrojoje įskaitoje iš 66-os vietos pakilo į 49-ą. Čempionate, kuris baigsis gegužės 18 dieną, dalyvauja 132 šachmatininkės iš 26 šalių. 1–14 vietas užimsiančios žaidėjos pateks į pasaulio čempionatą. GK, Eltos inf.

Prienų klubas pirmą kartą istorijoje laimėjo bronzos medalius.

Eltos nuotrauka

Bronza – „Rūdupio“ krepšininkams „Kalnapilio-Lietuvos krepšinio lygos“ (LKL) čempionato trečiose „mažojo“ finalo rungtynėse Prienų „Rūdupio“ komanda namuose 84:83 (26:28, 25:17, 14:17, 19:21) įveikė Utenos „Juventus“ krepšininkus ir laimėjo seriją iki trijų pergalių 3:0. Prienų klubas LKL medalius iškovojo pirmą kartą. „Rūdupiui“ Adas

Juškevičius pelnė 22 taškus, Gediminas Orelikas – 21, Povilas Butkevičius – 18. Utenos ekipoje Aurimas Kieža surinko 20 taškų, Arūnas Vasiliauskas – 16, Gediminas Maceina ir Žydrūnas Urbonas – po 12, Vaidas Čepukaitis – 11. „Rūdupis“ reguliariajame sezone užėmė trečią vietą, o „Juventus“ klubas buvo penktas. GK, Eltos inf.

K.Ronaldo – rezultatyviausias

Nubaudė klubo savininką Antrosios Lietuvos krepšinio lygos finalo serijos rungtynės Vilniuje – su skandalo kvapeliu. Po pralaimėjimo 80:91 išsišokimais garsėjantis Kauno „Žalgirio“ savininkas Vladimiras Romanovas kibo į atlapus ekipos legionieriams, o LKL valdyba už viešą teisėjų kritiką verslininkui skyrė 2 000 litų baudą. V.Romanovas ir po antrų rungtynių nevengė kritikuoti teisėjų darbo. Spaudoje pasirodė jo vieši pasisaky-

Eltos nuotrauka

pagarsėjo tuomet, kai kilo triukšmas dėl statybų, esą vykdomų istorinių žydų kapinių teritorijoje. Buvę legendinio Vilniaus futbolo klubo „Žalgiris“ žaidėjai itin džiaugsmingai sveikina ir palaiko Vilniaus miesto mero A.Zuoko iniciatyvą atgaivinti „Žalgirio“ stadioną. Buvę futbolininkai – olimpinis čempionas Arvydas Janonis, Europos vicečempionas Viačeslavas Sukristovas, Valdas Ivanauskas, Igoris Pankratjevas, Stasys Baranauskas, Robertas Fridrikas, Rimantas Turskis, Algis Mackevičius, Sigitas Jakubauskas, Stasys Danisevičius ir Vidmantas Rasiukas – kreipėsi į Ministrą Pirmininką Andrių Kubilių ir verslininką V.Romanovą, kad bendromis pastangomis būtų atkurtas „Žalgirio“ stadionas. GK, Eltos inf.

Raimundo Šuikos nuotraukos

Ispanijos futbolo čempionato 36-ajame ture antrą vietą užimantis Madrido „Real“ klubas namuose 4:0 (1:0) sutriuškino 17-oje vietoje esančius „Getafe“ futbolininkus. Tris įvarčius nugalėtojams pelnė Krištianas Ronaldas (24, 58 ir 90 min.), vieną – Karimas Benzema (77).

mai, kuriuose ﬁnalo serijos arbitrai vadinami vergais, sunkiai dirbančiais savo darbą: „O vergai švilpė ir dirbo savo sunkų, purviną darbą. Taip dirbo, kad Bobanas Marjanovičius net negalėjo pakilti nuo grindų. Apgauta publika, lyg nieko nepastebėdama, džiūgavo. Kitų vertybių protas eilinį kartą nugalėjo.“ Verslininkas, matyt, perpildė LKL vadovybės kantrybės taurę. V.Romanovui skirta 2 000 litų bauda. „Tai nei minimali, nei maksimali bauda“, – patvirtino LKL direktorius Linas Gilys. Anot jo, jeigu panaši kritika iš „Žalgirio“ savininko

lūpų dar kartą pasikartos, bus sureaguota atitinkamai. Po rungtynių į persirengimo kambarį įžengęs klubo savininkas susikibo su Markusu Braunu – kaltino jį atsainumu, aplaidumu, grasino nebemokėti atlyginimo. Grasino ne tik jam, bet ir kitiems komandos nariams. Legionierių stojo ginti kitas amerikietis D.Kolinsas. Kiti žaidėjai suskubo skirti susikibusius krepšininkus ir komandos vadovą. Neaišku, ar legionieriai ir savininkas susitaikė, bet „Žalgirio“ treniruotėse jau plušėjo visi krepšininkai. GK, balsas.lt inf.

Šumis dar sužibės? Pasaulio čempionatas Baltarusijos sostinėje Minske gali ir neįvykti Po Michaelio Šumacherio žodžių, kad jis dar nejaučia didelio malonumo lenktyniaudamas, pradėjo sklisti gandai, jog septyniskart pasaulio čempionas gali palikti „Mercedes“ gretas jau šių metų pabaigoje. Tokie M.Šumacherio komentarai pasirodė po nuvylusio pasirodymo Turkijoje, kur jis ﬁnišavo tik 12-oje pozicijoje. Tačiau jo komandos vadovas Norbertas Haugas sako, kad tik laiko klausimas, kada Michaelis pradės rodyti geresnius rezultatus. „Kai septyniskart pasaulio čempionas M.Šumacheris nerodo geriausių rezultatų, jam pažeriama labai daug kritikos. Suprantu, kodėl: žmonės iš Michaelio ir „Mercedes“ tikisi aukščiausių rezultatų. Atlikus Michaelio ratų įveikimo laikų treniruotėse ir lenktynėse analizę matyti, kad jo tempas buvo geras. Jeigu ne kontaktas antrame rate ir ne sugaištas laikas keičiant priekinį sparną, jis, be jokių abejonių, galėjo ﬁnišuoti šeštoje vietoje“, – sako N.Haugas. M.Šumacheris šiame sezone yra iškovojęs tik šešis taškus, o jo komandos draugas Nikas Rosbergas jų yra surinkęs 20. GK, Eltos inf.

Europos Parlamento (EP) pirmininkas J.Buzekas ir kiti įtakingi deputatai paragino Tarptautinę ledo ritulio federaciją sustabdyti sprendimą surengti pasaulio čempionatą Minske, kol bus paleisti visi politiniai kaliniai šioje šalyje. Kaip pranešė EP spaudos tarnyba, J.Buzekas ir grupė deputatų

nusiuntė laišką į Tarptautinę ledo ritulio federaciją. Federacijai pasiūlyta „imtis atitinkamų priemonių, kad A.Lukašenkai nebūtų suteiktas tarptautinis pripažinimas ir legitimumas dėl 2014 m. pasaulio ledo ritulio čempionato surengimo, kol bus paleisti visi politiniai kaliniai“. „Jau du dešimtmečius Baltarusi-

Madrido „Real“ turi 86, o „Getafe“ – 40 taškų. Pirmaujanti „FC Barcelona“ po 35 rungtynių surinko 91 tašką. Portugalas K.Ronaldas yra rezultatyviausias čempionato žaidėjas. Jo sąskaitoje – 36 įvarčiai. GK, Eltos inf.

V.Romanovas nešykšti kritikos teisėjams. Martyno Vidzbelio nuotrauka

ją valdo žiaurus ir nedemokratiškas A.Lukašenkos režimas. ES ir JAV ryžtingai pasmerkė A.Lukašenkos veiksmus. Šis režimas areštavo šimtus taikių demonstrantų – kandidatų į prezidentus, opozicijos lyderių, žurnalistų, pilietinės visuomenės atstovų ir paprastų Baltarusijos gyventojų. 2014 m. ledo ritulio čempionatas negali vykti esant tokioms pasipiktinimą keliančioms sąlygoms“, – pažymima laiške. GK, Eltos inf.

Europos Parlamento deputatai sieks, kad pasaulio ledo ritulio čempionatas nevyktų Baltarusijoje. Martyno Vidzbelio nuotrauka

8 Ankstyvosios avietės – pačios saldžiausios Gimtasis kraštas

2011 m. gegužės 13–20 d., Nr. 19 (63)

Sodo lapas

temperatūros, bet ir dėl staigių temperatūrų pokyčių, ypač žiemos pabaigoje. Tai atsiliepia uogų derliui. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute ištyrus 12 introdukuotų aviečių veislių nustatyta, kad aviečių derlingumas labiausiai priklauso ne nuo žydėjimo ir derėjimo trukmės, stiebų aukščio, skersmens bei tankumo, bet nuo veislių ištvermingumo žiemą.

Dvi naujos veislės

Aviečių derlingumas labiausiai priklauso ne nuo žydėjimo ir derėjimo trukmės, bet nuo veislių ištvermingumo žiemą. GK archyvo nuotrauka

Janina AUGULYTĖ Aviečių uogos – sultingos ir aromatingos, turi daug vitaminų, kitų naudingų bioaktyvių medžiagų. Pastaruoju metu sodininkai mėgėjai itin pageidauja remontantinių veislių. Tačiau bene saldžiausios, skaniausios – ankstyvųjų veislių avietės. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslo darbuotoja Loreta BUSKIENĖ tyrė naujas vasarines lenkiškas aviečių veisles.

Kaip skirstomos veislės Pagal uogų prinokimo laiką aviečių veislės skirstomos į remontantines – derančias du kartus per metus (pvz., Babje leto) – ir neremontantines, derančias vieną kartą per sezo-

ną. Kai kurias veisles (pvz., Meteor) galima vadinti iš dalies remontantinėmis, nes jos ant pirmamečių stiebų viršūnių formuoja žiedynus ir šiek tiek dera, ypač šiltą rudenį. Neremontantinės veislės pagal derėjimo laiką skirstomos į ankstyvąsias, vidutinio ankstyvumo ir vėlyvąsias. Ankstyvųjų veislių uogos pradeda nokti liepos pirmo dešimtadienio viduryje (pvz., Meteor). Vidutinio ankstyvumo veislių yra daugiausia, uogos noksta liepos 9–13 d. (pvz., Rubin). Pagal skanumą veislės skirstomos į labai skanias (desertines) ir vidutiniškai skanias, labiau tinkamas perdirbti. Į Nacionalinį augalų veislių sąrašą įrašytos šešios aviečių veislės: Babje leto, Polana, Balzam, Brianskij rubin, Meteor, Norna. Platinamų veislių sąrašas kelis kartus ilgesnis.

Versliniai avietynai Daugiausia aviečių išaugina Rusijos Federacija, Lenkija, Serbija, kai kurios kitos šalys. Vidutiniai derliai siekia 4 t iš ha. Lenkijoje avietynų plotai užima per 16,5 tūkst. ha. Daugėja verslinių avietynų ir Lietuvoje. Šiuo metu jie užima apie 260 ha. Didžiausi avietynai Šilutės r. (53 ha), nemaži ir Biržų, Alytaus r., Raseinių r., Anykščių, Vilniaus, Prienų r. Populiarėjant intensyviam aviečių auginimui, šaltesnio klimato regionuose iškyla kai kurių problemų: nepakankamas augalų ištvermingumas žiemą, jautrumas staigiai temperatūrų kaitai. Ištvermingiausios žiemą yra veislės, kurių gilios ramybės periodas yra ilgas. Aviečių stiebai gali pašalti ne tik dėl žemos

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute trejus metus buvo tiriamos Lenkijos selekcininko J.Daneko sukurtos aviečių veislės Benefis ir Laška; jos lygintos su norvegiška veisle Norna (įrašyta į Nacionalinį augalų veislių sąrašą, populiari versliniuose avietynuose). Avietės sodintos 2005 m. pavasarį 3,0×0,5 m atstumais, augalų juostos plotis – apie 60 cm, stiebų skaičius nenormuotas. Bandymo laikotarpiu buvo permainingų žiemų ir staigių temperatūrų pokyčių, vienos žiemos šalčio rekordas siekė beveik 30 laipsnių. Veislės Benefis augumas panašus į standartinės veislės (stiebų aukštis 166,4 cm); Laška stiebai – beveik 16 proc. žemesni (145,1 cm), be to, jų beveik perpus mažiau. Visos trys veislės yra ankstyvos, bet Laška uogas sunokino anksčiausiai, derėjimo laikotarpis buvo trumpiausias (skinant uogas mechanizuotai, tai yra vertinga veislės savybė). Benefis derlius (5,95 t iš ha) atsiliko nuo lyginamosios veislės (7,43 t iš ha), o Laška derlius buvo netgi perpus mažesnis (tai lėmė šios veislės augalų pašalimas žiemą, taip pat ir mažesnis stiebų skaičius ploto vienete). Tačiau abi naujosios veislės, ypač Laška, išsiskyrė uogų didumu ir patrauklia išvaizda. Uogos svėrė vidutiniškai net 4,92 g (90 proc. daugiau nei standartinės veislės) ir buvo įvertintos kaip skaniausios ir aromatingiausios.

Jaukūs sodo takeliai (Užs. 313)

Lauko takeliams tinka tiek kietmedis, tiek ir minkštesnės medienos rąsteliai, kelmeliai, trinkelės. Irmos Dubovičienės nuotrauka

Darius PETRONIS Natūralioje gamtoje pageidautini natūralios medžiagos takai. Vargu ar rasime tam tinkamesnę, šiltesnę medžiagą už medieną. Nors mediniai paviršiai patvarumu, ilgaamžiškumu nusileidžia akmeniniams ir betoniniams, tačiau jie yra labai dekoratyvūs, aplinkai suteikia ekologišką įvaizdį. O tinkamai apdorota natūrali danga gali tarnauti ne vieną dešimtį metų. Pasistengti verta, nes tokia danga yra šilta, ja malonu vaikščioti basomis net ir vėsiu oru. Pirmiausia paruošiama būsimo takelio vieta. Pasitelkus virvutę ir kuoliukus, pažymimos takelio ribos, iškasamas 15 cm gylio griovelis drenažui. Jis pripilamas smėlio ir žvyro, (Užs. 268)

taip sudaroma 10–15 cm aukščio „pagalvė“. Žvyras rūpestingai išlyginamas grėbliu, gausiai paliejama ir gerai suminama.

Prie rūgštynių teks patupinėti Vienos pirmųjų darže sužaliuoja rūgštynės. Galima rasti nemažai duomenų apie šių daugiamečių augalų gydomąsias savybes. O labiausiai jų norisi pavasarį. Rūgštynės kaloringumu prilygsta morkoms, ridikėliams, pomidorams. Lapuose yra askorbo rūgšties, vitaminų A, B, magnio, kalcio, kalio, geležies. Sėklos sėjamos ankstyvą pavasarį, birželio pradžioje arba rudens viduryje. Sėti rekomenduojama 15 cm tarpueiliais, eilutėje tarp augalų palikti apie 4 cm tarpus. Sėklos beriamos į 1–2 cm gylio palietas vagutes, užžeriamos žemėmis ir uždengiamos. Rūgštynės dygsta esant 3 laipsnių temperatūrai, nors optimaliam augimui ir vystymuisi reikalinga apie 17 laipsnių temperatūra. Šiltu oru daigai pasirodo jau po dviejų savaičių. Sėklų parduotuvėse galima rasti ne tik įprastų, bet ir įdomesnių rūgštynių veislių: plačialapių ‘Aromata‘, rausvųjų ‘Red Veined‘. Rūgštynės mėgsta drėgmę. Kai jos trūksta, lapai šiurkštėja ir smulkėja, juose daugiau susikaupia rūgštynių rūgšties. Norint ilgiau turėti sultingų gražių rūgštynių, prie jų tenka šiek tiek ir patupinėti: supurenti tarpueilius, paravėti, patręšti (mineralinių mineralinių trąšų mišiniu, paukščių ar karvių mėšlo skiediniu), pašalinti nekokybiškus lapus. Skinti patariama taip, kad ant kiekvieno kerelio liktų bent po 1 lapą.

GK archyvo nuotrauka

Trinkelės apdorojamos antiseptiku, apatinė pusė – bitumu. Tuomet trinkelės dedamos ant paruošto sauso žvyro „pagalvės“. Paisoma horizontalumo. Kad atrodytų natūraliau, greta galima pasėti vejos žolę, įrengti gėlynus. Įdomiai atrodo takelis, kai trinkelės derinamos su kita natūralia gamtine medžiaga, pvz., akmenimis. Kai kada panaudojami tašai, gali būti derinami skirtingų aukščių elementai. Tarpai užberiami granito atsijomis, žvyru, pušų žieve ar rupiu upių smėliu. Fantazijai nėra ribų, svarbiausia – nepersūdyti naudojant skirtingas medžiagas. Pakanka dviejų rūšių. Takelį galima ir pakelti virš žemės lygio – padaryti tarsi senovinę medgrindą. Šiuo atveju ant žvyro „pagalvės“ išilgai klojami rąsteliai, o ant jų tvirtinamos impregnuotos lentos.

Į ką atkreipti dėmesį • Įtaisant medinius takelius, svarbu ne tik įrengti drenažą, bet ir po juo sukurti nuolydį, kad vanduo nutekėtų nuo takelio. Tai padeda pratęsti takelio amžių. Juk nesant nutekėjimo, medis visą laiką drėks. Sklypuose, kur aukštai gruntiniai vandenys, sunki dirva, tai ypač svarbu. • Birių medžiagų, tokių kaip pušų žievė, intarpai ilgainiui išsinešioja, kas keletą metų takelius tenka koreguoti, papildyti šviežia medžiaga. Tačiau būtent ji sukuria nepakartojamą efektą, paperka jaukiu švelnumu. • Trinkelių ir birių medžiagų takelį galima įrengti ne tik vasarą mėgstamose sodo vietose – žiemą nuo jų galima įprastai valyti sniegą. Tiesa, variantas „tašai ir akmuo“ – praktiškesnis: takelį lengviau prižiūrėti, jis ilgaamžiškesnis. • Kad žvyro sluoksnis nenuslinktų, takelių ribas galima užfiksuoti, pvz., lentomis. • Pavėsis – ne pati geriausia vieta mediniams takeliams. Čia jie blogai džiūsta, gali būti slidūs.

2011 m. gegužės 13–20 d., Nr. 19 (63)

Gimtasis kraštas

Sveikata

Ant laužo keptose dešrelėse apstu kancerogenų Ar atvirame ore kepama mėsa nepakeičia savo sudėties? Kalbamės su Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) direktoriaus pavaduotoja Snieguole ŠČEPONAVIČIENE. Rita KUPRYTĖ Teko girdėti, kad ne visus mėsos produktus galima kepti ant atviros liepsnos. Ar tai tiesa, o gal bailių pramanai? Ant atviros liepsnos nereikėtų kepti tų mėsos gaminių, kuriuos gaminant buvo naudojamas natrio nitritas (maisto priedas E250). Iškylautojai paprastai lauke mėgsta kepti parūkytas dešreles, pavyzdžiui, „Medžiotojų“. Kepant mėsos produktus, kurių sudėtyje yra natrio nitrito, jo likučiai reaguoja su aminais ir amino rūgštimis ir sudaro kancerogeninius junginius – nitrozaminus. Vienas svarbiausių nitrozaminų susidarymo veiksnių – aukšta (aukštesnė nei 110 laipsnių) temperatūra. Tokioje temperatūroje jie ir gali susidaryti.

grafiniais ženklais, gamyboje neleidžiama naudoti nitritų ir nitratų.“ Tačiau ir vartotojai turi būti budrūs, patys turi domėtis, ar gaminio etiketėje nėra užrašo E250. Žiūrėti derėtų net tokiu atveju, jei ant pakuotės piešiniai ar grafiniai ženklai skelbia, kad tai – produktas, skirtas kepti gamtoje. Gamintojai, viliodami pirkėją, mėgsta paveiksliukus, kuriuose pavaizduotas laužas, iškyla, kepamosios dešrelės. Tačiau taisyklė tokia: jei gaminyje yra E250, ant pakuotės negali būti kepimo gamtoje vaizdų. Tokie vaizdai ir paveiksliukai gali būti tik ant mėsos gaminių, kuriuos gaminant nebuvo naudotas E250.

Patarimai vartotojams:

Raimundo Šuikos nuotrauka

Kuo skiriasi nitritinė druska nuo įprastos joduotosios, kuria mes sūdome maistą? Nitritinė druska, į kurios sudėtį įeina natrio nitritas (E250), ir joduotoji druska vartojamos skirtingoms reikmėms. Nitritinė druska – tokia, kurios sudėtyje yra natrio nitrito. Apie tai, kad kartu su paprasta druska buvo naudojamas ir natrio nitritas, informuojama gaminio etiketėje. Nitritinė druska dažniausiai naudojama mėsos gamybos įmonėse. Nitritai ir nitratai mėsos produktų (dažniausiai rūkytų) gamyboje naudojami tam, kad negestų, kad juose neatsirastų botulizmą sukeliančių Clostridium botulinum bakterijų. Jei netyčia įsigijote nitritinės druskos, jokiu būdu nenaudokite jos vietoje įprastos valgomosios. Ja ne-

– Prieš pirkdami produktus iškylai, perskaitykite informaciją jų ženklinimo etiketėse. Dešrelių, šašlykų, kitų mėsos gaminių, kurių ženklinimo etiketėje nurodytas maisto priedas E250, nederėtų kepti kaitroje; – Mėsos gaminiai, kuriuos apdorojant nitritai nebuvo naudoti, yra ne rausvos, o pilkšvos, baltos spalvos. Jie tinkami kepti aukštoje temperatūroje. Ant tokių gaminių pakuotės parašyta, kad tai kepamosios dešrelės, skirtos kepti gamtoje ir pan.; – Kepimui naudoti tik tuos gaminius, kurių sudėtyje nėra nitritų; – Ruošiant šašlykus ar kitus kepsnius namuose, paprastai nenaudojame nitritų ar nitritinės druskos. Tačiau atkreipkite dėmesį: pernelyg apdegusioje mėsoje gali susidaryti nitrozaminų; – Norint apsaugoti produktus nuo tiesioginės liepsnos, galima juos suvynioti į foliją – tada mėsa kepa žemesnėje temperatūroje ir neapdega; – Jeigu mėsa apdegė, būtina nupjaustyti apdegusias ar apanglėjusias vietas; – Kadangi šašlykas priskiriamas sunkiau virškinamiems produktams, derėtų nepamiršti saiko. Tai – sveikos mitybos pagrindas.

galima sūdyti nei šašlykų, nei dešrelių, nei kitos mėsos, kurią ketinate kepti ant laužo arba ant grotelių. Ar nitritų naudojimą kaip nors riboja įstatymai? Taip, daugumoje šalių (taip pat ir Lietuvoje) nitritų naudojimas ribojamas ir reglamentuojamas įstatymais. Lietuvoje didžiausius lei-

Raktažolė – vaistinis augalas Pavasarį žydinčią raktažolę dažnai žmonės vadina šv. Petro rakteliais, dangaus rakteliais, bastučiais.

Raktažolės auga sausose, daugiausia smėlėtose vietose, kartais miškuose ir miško aikštelėse. Aptinkamos visoje Lietuvoje. GK archyvo nuotrauka

Daiva ČERVOKIENĖ Nepraeikite pro mūsų gamtos turtus – vaistažoles. Stabtelėkite prie prasiskleidusio žiedo. Pagerės nuotaika, norėsite kuo daugiau dar-

bų nuveikti, daugiau šypsotis. Raktažolė – vaistinis augalas. Vaistams vartojamas visas – antžeminė dalis skinama žydint, šaknys kasamos rudenį. Liaudies medicinoje raktažolės šaknys naudotos sergant po-

dagra, astma, kokliušu, kilus neuralginiams skausmams. Žieduose ir lapuose daug vitamino C. Lapuose esantys eteriniai aliejai alergiškiems žmonėms gali sukelti odos išbėrimus. Vaistams vartojami raktažolių lapai su lapkočiais, žiedai ir šakniastiebiai su šaknimis. Raktažolės lengvina atsikosėjimą, slopina uždegimą, gydo kvėpavimo ligas, nes skatina bronchų gleivinės sekrecinę funkciją. Raktažolių arbata labai tinka peršalus, susirgus gripu, norint numušti aukštą temperatūrą. Raktažoles derėtų lygiomis dalimis sumaišyti su plautėmis. Tiek žiedus, tiek lapus galima vartoti maistui, tačiau lapai nėra tokie skanūs, todėl jie labiau tinka kaip priedas į salotas, o žiedus galima valgyti ir paprastai – tik nuskynus nuo kotelio. Jaunus raktažolių lapelius (juose daug vitamino C ir karotino – provitamino A) lygiomis dalimis su jaunais kiaulpienių lapais ir svogūnų laiškais smulkiai supjaustykite, pašlakstykite citrinos sultimis, užpilkite aliejumi, ir salotos paruoštos. Tokias salotas valgykite kuo dažniau, jos pagerins sveikatą.

džiamus nitritų ir nitratų kiekius mėsos produktuose reglamentuoja Lietuvos higienos normos. Siekiant apsaugoti vartotojus nuo kancerogenų nitrozaminų, kurie gali atsirasti kepant mėsą, Lietuvoje yra reikalavimas: „Dešrelių, skirtų kepti ar tiekiamų į rinką su kepimą, kaip apdorojimo būdą, apibūdinančiais žodžiais, piešiniais bei

Gydytojai rekomenduoja maistui vartoti joduotąją druską. Ar jodas suyra kepant mėsą ant laužo? Maistą sūdyti reikia joduotąja druska. Verdant, kepant ar kitaip termiškai ruošiant maistą druską reikėtų berti ruošimo pabaigoje arba ant jau paruošto maisto. Taip reikia elgtis dėl to, kad jodas yra lakus, jo junginiai karštyje greitai skyla. Jei joduotąją druską bersime virimo ar kepimo pradžioje, labai sumažės jodo kiekis. Tačiau bet kuriuo atveju ši druska – nepavojinga. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, per parą suaugęs žmogus turi gauti apie 150 μg jodo. Kadangi gėlame Lietuvos požeminiame vandenyje ir dirvožemyje jodo nėra, šalies gyventojai jo natūraliai – su maistu – negauna tiek, kiek reikia. Šio mikroelemento trūkumą gali kompensuoti joduotosios druskos vartojimas. Vartotojai, pirkdami joduotąją druską, turėtų atkreipti dėmesį į jodo koncentraciją, druskos pagaminimo datą, galiojimo laiką, žiūrėti, kad nebūtų pažeista pakuotė. Druską patartina laikyti sandariuose, neperšviečiamuose induose.

Būk geras, abituriente „Kas gali būti lengviau už bet kokį egzaminą? Išgelbėti gyvybę – paprasčiau negu manai!“ Tokiu šūkiu akcija „Būk geras“ kviečia visų mokyklų abiturientus naują gyvenimo etapą pradėti geru darbu – užsiregistruoti į negiminingų kaulų čiulpų donorų registrą. Abiturientai jau pradėjo laikyti brandos egzaminus. Daugeliui tai ne tik išbandymų, bet ir apmąstymų laikas, kai reikės nuspręsti ir pasirinkti tolesnio gyvenimo kryptį. Šis gyvenimo tarpsnis gali tapti dar prasmingesnis, nes ne tik valstybės ateitis, bet ir sergančiųjų gyvybė yra jaunų, sąmoningų ir geranoriškų žmonių rankose – sulaukę 18 metų, jie gali tapti kaulų čiulpų donorais. Kaulų čiulpų donorystė – paprastas, neskausmingas ir sveikatai nekenkiantis būdas, galintis išgelbėti gyvybę sergantiesiems kraujo vėžiu. Abitu-

rientai jau yra pakankamai suaugę, kad galėtų apsispręsti ir padėti sergančiajam. Akcijos „Būk geras, abituriente“ tikslas – išsklaidyti visus mitus ir informuoti jauną žmogų, kad potencialiu donoru tapti yra paprasta: tereikia kreiptis į donorų registracijos vietą, užpildyti anketą ir sutikimą tapti donoru bei duoti kelių mililitrų kraujo mėginį. GK inf.

Gimtasis kraštas

Užribis

2011 m. gegužės 13–20 d., Nr. 19 (63)

Prekiaujantys gėlėmis vaikai – išnaudojimo ir skaudžios socialinės realybės aukos Draugų pokalbį kavinėje nutraukia nedrąsus vaikiškas balsas: „Gal norėtumėte nupirkti gėlių?“ „Laikrodis rodė beveik 22 valandą, o vaikas atrodė sutrikęs ir laukiantis papildomo lito“, – sakė vilnietė Ieva, gėlėmis prekiaujantiems vaikams paaukojusi ne vieną dešimtinę. Vismantas ŽUKLEVIČIUS Baruose ar kavinėse gėles lankytojams naktimis siūlantys mažamečiai neretam suvirpina širdį, tačiau tik pavieniai lankytojai, prieš tiesdami keletą litų už gėlės žiedą, susimąsto, kad gėlėmis prekiaujantys vaikai gali būti išnaudojimo ar skaudžios socialinės realybės auka.

metu vaikas turi ilsėtis ir būti su savo artimaisiais“, – susirūpinimo neslėpė vaiko teisių apsaugos kontrolierė. Vilnietė Lina tvirtina mačiusi gėlėmis prekiaujančius vaikus vėlyvu metu. „Senamiesčio baruose jie pasirodo iki 22 valandos. Tai vėlyvas metas vaikams iki 12 metų“, – sakė Lina. Paklausta, ar kada teiravosi vaiko, kam

Nesirūpina naktinėjančiais vaikais Gėles baruose pardavinėjantys vaikai, atrodo, prašyte prašosi spręsti jų problemas, bet kol nėra formalaus prašymo, nė viena institucija lyg ir neįpareigota pasirūpinti naktiniais mažaisiais prekeiviais. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė sako, kad per metus pranešimų apie vėlyvu paros metu kavinėse, baruose gėlėmis prekiaujančius vaikus negauta nė vieno, tačiau pripažįsta, kad toks reiškinys egzistuoja. Vaiko teisių apsauga užsiimančios institucijos realiai pradėti tyrimą gali tik sulaukusios oﬁcialaus signalo. „Gėlės atrodo labai jau nekaltas dalykas. Žinoma, nekalbame apie tai, kai vaikas padeda prekiaujančiai mamai dienos metu. Pirmiausia kalbame apie tai, kad tai vėlyvas darbas. Kitas dalykas – vaikai vaikšto po kavines, kur yra tam tikra padidinta rizika: alkoholio vartojimas, pačiu baisiausiu atveju – girti vyrai, kurie gali panaudoti ne tik psichologinę, bet ir seksualinę prievartą“, – sakė E.Žiobienė.

Naktiniai darbai vertinami neigiamai „Paprastai vaikai nešiojasi ne po vieną gėlytę, taigi gauna tam tikrą uždarbį, todėl vaikams kyla didesnis pavojus, nes iš jų bet kas gali atimti pinigus, primušti. Tikrai tame slypi labai daug pavojų. Akivaizdu, kad nakties

Naktinei vaikų prekybai gėlėmis kelią atveria ir negriežtos bausmės.

ir dėl ko jis dirba, ar kreipėsi į baro savininkus ar policiją, mergina tikina nesureikšminusi tokių dalykų ir nieko nedariusi. E.Žiobienė teigė, kad vaiko pagalba šeimos ūkiui, kai darbo santykiai yra įforminami, dirbama dieną, įgyjama darbo patirties, yra normalu, tačiau tokie naktiniai darbai vertinami neigiamai. Pasak kontrolierės, tėvai ar globėjai turi būti atsakingi už vaiką ir negali leisti jam dirbti vėlyvu paros metu. Gėlėmis prekiauja ne tik socialinės rizikos šeimoms priklausantys mažamečiai, kai tokiu būdu bandoma sudurti galą su galu. Nesunkiu uždarbiu gali susigundyti ir vaikai iš pasiturinčių šeimų, norintys pajusti gyvenimo skonį ar ﬁnansinę nepriklausomybę. Jeigu vaikas vėlyvu paros metu yra ne namuose, vadinasi, šeimoje kažkas

yra negerai. Ar ji turtinga, ar socialiai pažeidžiama, bet kuriuo atveju ji neužtikrina vaiko teisių. Tai dažnai susiję su vidinėmis tėvų ir vaikų problemomis. Pasak Kaune gyvenusio Aurimo, vaikai jam ne kartą siūlė nusipirkti gėlių. „Dažniausiai tokie vaikai apsilanko Laisvės alėjos lauko kavinėse. Vėliau juos matydavau interneto kavinėse. Gal jie taip užsidirba pinigų savo pramogoms?“ – svarsto šiuo metu Vilniuje dirbantis vaikinas. Aurimas sako, kad jo matytiems gėles pardavinėjantiems vaikams ne daugiau kaip 10 metų. „Kaune juos matydavau dieną, vakarais neteko pastebėti. Įdomu, kad Vilniuje jų niekas nevaiko, o Kaune tokius vaikus išvydavo barų padavėjos“, – pasakojo Aurimas. Pasak vieno sostinės baro padavėjos, išvyti vaiką lauk ji neturi teisės. „Jei savininkas pasakytų, kad tokie vaikai nepageidaujami, tuomet reikėtų vyti, tačiau dabar tokio nurodymo nėra, o ir lankytojai nesiskundžia. Atvirkščiai – būna, kad ir gėlę nusiperka“, – sakė Vita prisistačiusi padavėja.

Visuomenė abejinga

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė sako, kad per metus negauta nė vieno pranešimo apie vėlyvu paros metu kavinėse, baruose gėlėmis prekiaujančius vaikus, tačiau pripažįsta, kad toks reiškinys egzistuoja. GK archyvo nuotraukos

Vaikų teisių gynėjai ir dauguma kalbintų tėvų yra įsitikinę, kad gėlių vaikams parūpina suaugusieji, kurie ir pinigus surenka. Taip vaikas yra išnaudojamas. Pamačius vaiką su gėlėmis daugeliui kyla noras įsigyti gėlių ne dėl to, kad jų reikia, o dėl noro padėti vaikui. Deja, mūsų visuomenei dar trūksta pilietiškumo ir į panašius atvejus reaguojama vangiai. „Visi esame atsakingi už vaikus. Įstatymas mums visiems numato pareigą pamačius vaiko teisių pažeidimą iš karto pranešti atsakingoms institucijoms. Ar tai būtų baro lankytojas, ar šeimininkas, ar darbuotojai – jie turi teisę pranešti Vaiko teisių tarnybai arba policijai“, – sakė E.Žiobienė. Už vaiko nepriežiūrą gali būti nubausti tėvai, o vaikui – suteikta

pagalba, pasirūpinta jo teisėmis ir gerove. Galbūt prekiaujantis vaikas iš tikrųjų elgetauja, gal tėvai išvažiavę į užsienį, netgi globa nesutvarkyta, o jis neprižiūrėtas? Pasak vaiko teisių specialistų, jau vien dėl to verta apie tokių vaikų pasirodymą pranešti policijai. Dažnai visuomenė abejingai žiūri į tokias problemas, nes vis dar gajus įsitikinimas, kad kreipimasis į policiją užkraus ant pečių daug rūpesčių ir vargų. Tačiau retai kas pagalvoja, kad bet kuris teigiamas mūsų veiksmas yra pagalba vaikui.

Vaikų teisių gynėjai ir dauguma kalbintų tėvų yra įsitikinę, kad gėlių jomis prekiaujantiems vaikams parūpina suaugusieji, kurie ir pinigus surenka. Policija tikina neturinti informacijos Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė Evalda Šiškauskienė neslėpė žinanti, kad mažamečiai naktimis vaikšto po barus, kavines ir siūlo gėlių, tačiau barų šeimininkai dėl to nesiskundžia. Tiesa, E.Šiškauskienė teigė esanti prieš tokią prekybą gėlėmis pasilinksminimo vietose. „Barai ir restoranai turi savo politiką. Manyčiau, kad tai yra prieš įstatymą ir skatinčiau barų, restoranų savininkus neįsileisti tokių prekybininkų. Kai yra vakaras, išgėrusių žmonių, vaikams, net ir pačiais kilniausiais tikslais, tikrai ten ne vieta

lankytis“, – komentavo LVRA prezidentė ir pridūrė, kad kiekvienos įstaigos savininko asmeninis reikalas, ar įsileisti jaunąjį prekeivį. O Vilniaus policijos atstovai, sužinoję apie naktinę mažamečių prekybą gėlėmis, teigė, kad konkrečios informacijos apie tai, jog Vilniaus miesto centre esančiose kavinėse, naktiniuose baruose savaitgalio vakarais ir naktimis mažamečiai vaikai prekiautų gėlėmis, neturi. Vilniaus centre kalbinti kavinių ir barų lankytojai tikina, kad gėlėmis prekiaujantys vaikai niekur nedingo, gal tik kiek jų sumažėjo. Tiesa, dauguma tvirtina, kad vaikų vietą užima dailios, seksualios 20– 30 metų merginos, nešinos pilnomis pintinėmis rožių.

Tėvams – nedidelės baudos „Patarčiau pranešti policijos pareigūnams, vaiko teisių apsaugos specialistams, kad jie galėtų sužinoti kuo daugiau informacijos. Tuo labiau jei tai vėlyvas laikas, mažamečiai neturėtų būti tokiose vietose, kur jiems yra nesaugu, jie gali tapti nusikaltimo aukomis. Reikia nepamiršti, kad vaikai turi teisę į poilsį, atitinkantį jų amžių, sveikatą, poreikius, o tai pirmiausia privalo užtikrinti tėvai. Jei jie negali to padaryti, turi užsiimti institucijos, besirūpinančios vaiko apsauga ir gerove“, – sakė pareigūnė. Naktinei vaikų prekybai gėlėmis kelią atveria ir negriežtos bausmės: Administracinių teisės pažeidimų kodeksas už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams numato įspėjimą tėvams, jei pažeidimas padaromas pirmą kartą. Jeigu pažeidimas padaromas pakartotinai, tėvams skiriama bauda iki 400 litų. R.Jonavičienė prognozavo, kad dėl negerėjančios šeimų socialinės padėties vaikų, prekiaujančių gėlėmis, gali padaugėti, juo labiau kad artėja vasaros atostogos. Dėl to visuomenė, pareigūnai ir barų savininkai raginami atkreipti dėmesį ir nebijoti pranešti apie jaunuosius gėlių pardavėjus.

2011 m. gegužės 13–20 d., Nr. 19 (63)

Gimtasis kraštas

Gamta

Diana RAKAUSKAITĖ Artėjant vasarai ekologinio turizmo mėgėjai ir Lietuvos gamtos mylėtojai kviečiami keliauti po Lietuvos nacionalinius ir regioninius parkus bei dalyvauti konkurse „Atrask ir pažink Lietuvos saugomas teritorijas“. Lankytinų vietų sąraše – naujai įrengtos ir pažintiniam turizmui pritaikytos vietos, populiarūs gamtiniai maršrutai. Be to, keliautojų laukia ir dar nematytos vietos, nuostabios kraštovaizdžio panoramos, unikalūs atradimai gamtoje. Projektas skiriamas Lietuvos nacionalinių parkų 20-mečiui. Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (AM) direktorės Rūtos Baškytės, jau ne vienus metus Lietuvos saugomose teritorijose kuriama infrastruktūra, sudaranti galimybes keliautojams susipažinti su įdomiais mūsų krašto gamtos paveldo objektais, unikaliu kraštovaizdžiu, gausia biologine įvairove. Žmogui svarbu žinoti, kokią vertybę jis mato, kodėl ji yra saugoma, kuo ji išskirtinė. Keliautojui svarbu sudaryti galimybę ne tik pasižvalgyti nuo piliakalnių ar apžvalgos bokštų, bet ir vieta atsisėsti, pailsėti. Daugelyje pasaulio valstybių populiarėja ekologinis turizmas. Jis labiausiai sietinas su saugomomis teritorijomis – nacionaliniais ir regioniniais parkais. Būtent čia lankytojas gali kvėpuoti švariu oru, mėgautis ramybe, pamatyti gamtos ir kultūros vertybes. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba kartu su žurnalo „Kelionės ir pramogos“ redakcija šiais metais organizuoja konkursą „Atrask ir pažink Lietuvos saugomas teritorijas“, raginantį pažinti gimtąjį kraštą ir gamtą, gražiausias lankytinas vietoves Lietuvos saugomose teritorijose. Konkursas vyks visą vasarą ir tęsis iki spalio 31 dienos.

Žagarės ozo pažintinis takas – vienas nuostabiausių maršrutų, kurį būtina aplankyti šiltuoju metu laiku.

Vis populiarėja kelionės dviračiais.

Pažinimo džiaugsmo takais

bus pakviesti į šventę, kurioje bus apdovanoti išskirtiniais prizais. Dalyviai (ar grupė) privalo registruotis www.kelionesirpramogos.lt ir skelbti nuotrauką, kuri patvirtintų, kad objektas aplankytas. Daugiau informacijos apie konkursą rasite interneto svetainėje www.vstt.lt.

Konkurso metu siūloma aplankyti 35 saugomas teritorijas (5 nacionalinius ir 30 regioninių parkų), kuriose keliautojams reikės fotoaparatu užﬁksuoti net 50 įdomių gamtos ir kultūros paveldo objektų, unikalių vietovių. Kokias vietas siūlo aplankyti Konkurso organizatoriai? Tai už ES lėšas naujai pritaikytas lankyti Aukštaitijoje esantis Ladakalnis, nuo kurio matosi septyni ežerai; unikalus gamtos paminklas Panemunių regioniniame parke – Veliuonos piliakalnis, šalia kurio įrengta nauja turizmo infrastruktūra; ką tik įrengtas pėsčiųjų gamtos takas Arlaviškių kadagyne Kauno marių regioniniame parke; neišsenkantis šaltinis Lino verdenė Sirvėtos regioniniame parke; medžiai senoliai – Raganų eglė Rambyno regioniniame parke ir penkiolikakamienė liepa Ventos regioniniame parke, daug kitų įdomių gamtos ir kultūros paveldo vietų saugomose teritorijose. Kuo daugiau lankytinų objektų keliautojai konkurso metu aplankys, tuo

Jūrų liūtai išdykę lyg vaikai

Tarp pasirodymų Kalifornijos jūrų liūtai mėgaujasi saulės voniomis. Alfonso Mažūno nuotrauka

Delfinariumo rekonstrukcijai užsitęsus, delfinų pasirodymų teks palaukti. Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai lankytojus vilioja Kalifornijos liūtų pasirodymais amfiteatre.

Pasak trenerių, prižiūrinčių šešis Kalifornijos jūrų liūtus, su jais dirbti labai smagu, nes tai linksmi ir išradingi gyvūnai. „Itin išdykę ir judrūs yra mažieji liūtukai, – pasakoja treneris Tomas

daugiau taškų gaus. Maksimalus taškų skaičius – 500 (aplankę kiekvieną objektą, lankytojai gauna 10 taškų; iš viso yra 50 lankytinų vietų). Konkurso

laimėtojais taps tie, kurie surinks 300 taškų, t.y. aplankys ir nusifotografuos nurodytose vietose prie 30 objektų. Metų pabaigoje konkurso laimėtojai

Krentančio šaltinio duburyje kunkuliuoja daugybė verpetų su pilkai gelsvu įvairiagrūdžiu smėliu. Kietas dugnas (smėlis su nedideliais rieduliais) daug kur apaugęs gelsvai rusvais dumbliais. Debitas – 5,88 l/s, arba 507,67 kub. m per parą. Lino verdenės vanduo skaidrus, bespalvis, bekvapis, jo skonis šiek tiek primena pelkių su geležimi vandenį. Temperatūra siekia nuo + 7,5 0C iki GK archyvo nuotraukos + 8,0 0C. Jame daug ištirpusių karbonaŠvenčionių rajone, Bavainiškės kaime, esantis šaltinis tų, geležies ir sieros junginių, turinčių gydomųjų savybių. Lino verdenė 1985 m. paskelbtas hidrogeologiniu respubVanduo tinka gerti, juo gydoma, girdomi gyvuliai. Palikinės reikšmės paminklu. sak Bavainiškės viensėdžio savininko Broniaus Česukėno, Lino verdenė yra pušynu apaugusios kalvos šlaito apa- arklys, užsinorėjęs gerti, pats atsidarydavo tvarto duris, tinėje dalyje, arti Sėtikio ežero. Aukščio skirtumas tarp nueidavo iki šaltinio, atsigerdavo ir grįždavo. Antano Stugšaltinio ir Sėtikio ežero – 0,85 m. lio iš Sėtikės kaimo tvirtinimu, šaltinio vanduo naudojaLino verdenė išteka iš aukščiausios Švenčionių aukštu- mas akims, nušašusioms vietoms plauti. Sakoma, kad nuo mų vietos Dauguvos ir Nemuno takoskyroje. šio vandens pagijo pūlingais spuogais išbertas berniukas. Gal jo vardas buvo Linas? Absoliutus šaltinio aukštis 171,2 m virš jūros lygio.

Lebeckis. – Senieji liūtai Henris, Lija ir Basta yra ramesni. O jaunikliai – dvejų metų Matilda ir Karis bei vienų metukų Čilė – pašėlę ir išdykę kaip maži vaikai.“ Kalifornijos jūrų liūtai priklauso žinduolių klasei, irklakojų būriui, ausytųjų ruonių pobūriui. Jie paplitę Ramiajame vandenyne prie Kalifornijos ir Meksikos. Gimę sveria apie 6–9 kilogramus, o suaugę patinai – iki 300 kilogramų. Patelių svoris gerokai mažesnis – apie 100 kilogramų. Tai labai draugiški gyvūnai. Jie gyvena kolonijomis – šimtais, kartais net tūkstančiais. Gausiausiai būriuojasi poravimosi metu, tuomet paplūdimiai būna perpildyti. Didžiąją laiko dalį jūrų liūtai praleidžia medžiodami jūroje. Pasisotinę išlipa į krantą pailsėti. Didžiausi jų priešai – rykliai ir orkos. Henris ir Lija į Jūrų muziejų atkeliavo 1996 m. iš Duisburgo zoologijos sodo. Basta ir jaunikliai jau gimė muziejuje. Labiausiai išdykusi yra Matilda. Mat jos mama Lija atsisakė ją maitinti, tad jos globėjais tapo treneriai. Sustiprėti mažylei padėjo delﬁnės pienas, kuriuo ji buvo maitinama iš buteliuko. Pasak trenerių, Matilda augo beveik kaip žmonių vaikas. Kad naktį nešauktų, treneriai pasitiesdavo čiužinį ir miegodavo šalia jos. Matilda prisiglausdavo ir nurimusi irgi ilsėdavosi. Pripratusi prie tokios globos ir švelnumo, liūtukė ir dabar reikalauja išskirtinio dėmesio. GK inf.

Į Neries regioninį parką – dviračiu ir traukiniu Neries regioninio parko maršrutas – 23 km ilgio kelias palei kairįjį Neries krantą – vienas įspūdingiausių, kuriuos renkasi dviračių mėgėjai. Iki Lazdėnų stotelės iš Vilniaus ar Kauno galima atvažiuoti traukiniu, o vėliau sėsti ant dviračio ir minant pedalus gėrėtis Neries kilpa, skardžiais, šaltiniais. Visame maršrute įrengtos nuorodos, o prie lankytinų objektų – informaciniai stendai. „Pernai sulaukėme ypač didelio dviračių entuziastų susidomėjimo šia trasa, – pasakojo Neries regioninio parko direkcijos vyr. specialistas Saulius Pupininkas. – Maršrutas iš tiesų labai įvairus: keliaudamas gali priartėti prie pat upės, gali pakilti į kalną ir apžvelgti Nerį nuo aukštų skardžių. Kaišiadorių miškų urėdijos miškininkai šiemet atvėrė ypač puikų panoraminį vaizdą ties Ausiutiškėmis. Iš čia įrengto apžvalgos bokšto atsiveriantis bekraštis Neries slėnis net kvapą gniaužia, tikrai verta čia apsilankyti.“

Trasa driekiasi palei Velniakampio kilpą, kuri yra didžiausia per visą Neries ilgį. Beveik visas maršrutas vingiuoja senaisiais Panerių miškais. Keliaudami čia tikrai nepaklysite, nes kelyje stovi nuorodos, informaciniai stendai. Pakeliui įrengtos ir nuolat prižiūrimos 6 poilsiavietės bei 1 stovyklavietė, gausu įdomių gamtos ir kultūros objektų: užkeiktų vestuvių akmenys Neryje, pušis Raganos šluota ir kt. Ištroškus galima atsigaivinti šalia trasos trykštančio Pinyklos šaltinio vandeniu. Pasak padavimų, jis gydo skaudančias akis, o nusiprausus juo veidą grįžta jaunystės grožis. Nuo gegužės pradžios AB „Lietuvos geležinkeliai“ vėl pradėjo taikyti nuolaidą keleiviams, vykstantiems iš Vilniaus ar Kauno į Lazdėnus arba atgal – už dviračio gabenimą imamas tik 1 Lt. Nuolaida dviračių gabenimui bus taikoma iki lapkričio 1 dienos. GK inf.

Kairiojo Neries kranto turistinėje trasoje atsiveria nuostabaus grožio panorama.

Gimtasis kraštas

2011 m. gegužės 13–20 d., Nr. 19 (63)

Gyvenimas

Evelina Sašenko žingsniuoja sunkiausiu keliu „Eurovizijoje“, kuri šiemet vyksta Vokietijoje, dalyvauja 43 valstybės. Mūsų šaliai atstovauja Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje džiazą studijuojanti antro kurso magistrantė E.Sašenko. Į finalą patekusi mūsų šalies atstovė šeštadienį pasirodys ketvirta. Irena KAMIČAITIENĖ „Mes labai, labai, labai laimingi. Giliai širdyje tikėjome, kad taip ir bus“, – paskelbus pusfinalio rezultatus džiūgaudami ištarė E.Sašenko ir jos dainos autorius bei pianistas Paulius Zdanavičius. Dainos pavadinimas „C‘est Ma Vie“ lietuviškai reiškia „Tai – mano gyvenimas“. E.Sašenko sakė, kad daina sukurta asmeniškai jai, žinant vokalistės balso ir muzikinio skonio ypatumus. 23 metų E.Sašenko gyvenime atrodo daug gražesnė nei išpuošta ir išgrimuota televizoriaus ekrane. Tačiau smalsiausia buvo sužinoti, kokia toji mergina, už kurią daugelis Lietuvos gyventojų taip vieningai balsavo, ką ji galvoja ir kaip jaučiasi. Juk laimėjusi lietuviškąjį konkursą „Eurovizija“ ji nuo smalsių žvilgsnių truputį pasislėpė.

Ar daug koncertuojate? Tikrai nemažai. Daug koncertavau dar tada, kai buvau nežinoma. Ar dabar į koncertus ateina daugiau žmonių? Net nežinau. Ir tada buvo pilnutėlės salės. Kokioje didžiausioje scenoje esate koncertavusi? Ir apskritai, ar scenos dydis padidina ir baimę? Ar kuo daugiau žiūrovų, tuo baisiau? Hm, didžiausia... Esu koncertavusi gal dešimčiai tūkstančių žiūrovų, gal penkiolikai. Lenkijoje dalyvavome panašaus dydžio festivalyje – ten mane myli. Bet apskritai baimės dydis su scena susijęs neproporcingai. Kai dainuoji kamerinėje, nedidelėje salėje, matai kiekvieną žiūrovą, kiekvieną jo veido judesį – tada sunkiau. O kai stovi didelėje scenoje, nematai nė vieno. Tada jau beveik nėra skirtumo – ar ten trys tūkstančiai klausosi, ar dvidešimt penki.

Evelina, sakėte, kad rytais ilgai miegate. Gal sapnuojate labai saldžius sapnus? Pastaruoju metu taip pavargstu, kad nelieka laiko net sapnams. Tik miegu, ir viskas. Nors šiaip sapnuodavau labai daug ir su visomis smulkmenomis, konkrečiomis detalėmis, su aiškia sapnų pradžia ir pabaiga. Labai dažnai mano sapnai išsipildydavo. Prieš lemtingus koncertus net susapnuodavau, ką scenoje turiu veikti, kaip atrodyti, ką apsirengti, kokia pasirodymo idėja, koncepcija. Beje, būdavo labai smagu – tarsi pakišas iš dangaus. Gimėte liepos pabaigoje. Ar esate tipiškas kovingas Liūtas? Aš toks Liūtas, kuris linkęs žingsniuoti sunkiausiu keliu. Einu juo ir negalvoju, kad galbūt egzistuoja lengvesnis kelias, kuriuo pasukusi į kairę ar į dešinę atrasčiau viską. Galbūt kol kas tai mano gyvenimo minusas, bet tikiuosi ir laukiu, kad kada nors jis pavirs pliusu. Yra sakoma: „Kenčiantiems – dangus.“ Man – taip pat (juokiasi). Daug dirbu ir tikiuosi, kad Dievulis man atlygins. Juk jei kažką darai, stengiesi, natūraliai viskas grįžta atgal. Tačiau itin daug nesitikiu, kad gavusi mažiau nenusivilčiau. Esu labai tikinti ir man tai tikrai padeda, ypač šiuo metu. Vis tiek kur nors yra angeliukas, kuris mane saugo.

Taip, dainininkas – pats sau direktorius. Kaip pats viską organizuoji – taip ir turi. Tačiau retkarčiais net norėtųsi, kad kas nors pavadovautų, nereikėtų visko daryti pačiai. Vis dėlto parsiduoti prodiuseriams nenoriu. Negaliu ištverti, kai manimi naudojasi, man tai baisiausia. Aišku, prodiuseriai taip pat nudirba savo darbą, bet Lietuvos mastu pati galiu viską sutvarkyti. O iki pasaulinio masto dar nepriaugau.

23 metų atlikėja Evelina Sašenko yra muzikinių projektų „Meilės istorijos pagal Edith Piaf“, „Chopin Jazz inn“ iniciatorė, šešis kartus „Dainų dainelės“ konkurso laureatė. Ji išgarsėjo Editos Piaf repertuaro dainomis. Evelina žavi klausytojus gyvybingumu, temperamentu, laisvomis interpretacijomis.

visi kiti – kad mane pamatytų. Tai – vienintelė laida, kurią žiūri visa Lietuva. Tik ši laida turi tokius reitingus. Bet šiaip man populiarumo gyvenime nereikia, taip sakau visiems. Jei tik galėčiau, vengčiau reklamos, tačiau dabar ratas pasisuko ir informacija apie mane sklinda pati – net man neprašant, o kartais ir visai nenorint. Ar sunki dainininkės dalia? Kaip čia pasakius... Jaučiu, kad be dainavimo daugiau nieko negalėčiau veikti. Nematau savo gyvenimo be scenos, todėl kito kelio tiesiog nėra. Turbūt tai didelė likimo dovana, nes kai pabaigiau mokyklą, tiksliai žinojau, ką gyvenime

Solistė yra šių dainavimo konkursų laureatė: „Golden Plate“, „The International Festival of Autors and Composers of Polish Song“, „Wrzesnia 2008“, laimėjo II vietą tarptautiniame prancūziškos dainos festivalyje „Chantons a Vroclav“. veiksiu. Kitiems juk tenka nemažai blaškytis, kaitalioti profesijas, ieškoti savęs. Man savęs ieškoti nereikia – aš žinau, kur yra mano vieta ir kur jaučiuosi geriausiai. Bet ar mano pasirinktoji profesija lengva – kitas klausimas. Tačiau kuri profesija yra lengva? Ar lengviau, pavyzdžiui, dirbti gydytoju arba mokytoju? Jūsų pasirinkta profesija suteikia nemažai laisvės.

Ko gyvenime siekiate, kas jums svarbiausia? Įdomiausia, kad lygiai tokį pat klausimą man uždavė neseniai sutikti vadybininkai. Jų pirmasis klausimas buvo: „Kokį įsivaizduoji savo gyvenimą po, tarkime, penkerių metų?“ Tai tarsi savotiškas psichologinis testas, išbandymas. Juk kiekvienas atsako skirtingai – vieni nori pinigų, kiti – garbės. Ką atsakiau aš? Pasakiau, kad negalvoju apie tai, kas bus po penkerių metų. Juk net nežinau, kas bus rytoj. Tiesiog dirbu savo darbelius, einu savo keliu, ir viskas. Ar pati save išlaikote? Taip, išlaikau. Be to, esu taupi, neleidžiu pinigų bet kaip ir bet kam. Ar nebandėte rašyti dainų? Bandžiau, parašiau dvi. Viena man labai patinka. Vis dėlto galiausiai pasilikau prie nuomonės, kad elektrikas turi sukti lemputes, gydytojas – gydyti, kompozitorius – kurti, o dainininkas – dainuoti. Tegul visi dirba savo darbus, nes dabar mes ir šokėjai, ir aktoriai,

ir dainininkai, ir viskas viename. Ir tai, mano galva, nėra gerai. Ruošdamasi „Eurovizijai“ patyrėte nemažai įtampos. Kaip nuo jos ginatės? Kas jums teikia džiaugsmo ir malonumo? Esu labai naminė. Man namai – viskas. Diena namie – šventė. Aš taip pailsiu. Einu pasivaikščioti į mišką, iš gamtos semiuosi energijos. Auginu gėles. Mama vakar pasodino pomidorų, taigi jau ir man reikės susiruošti pasėti gėlių. Man patinka paprastos gėlės: nasturtos, chrizantemos, kitų nė pavadinimų nežinau. Labiau mėgstu laukines gėles, ne spygliuotas rožes. Mėgstu ir scenoje gauti gėlių, jos mane džiugina. Turbūt kaip ir kiekvieną moterį. Mėgstu jūrą, todėl man visai patinka Palanga. Tik ne pagrindinė gatvė, o nuošalesnės – ten ir smagu, ir ramu. Man patinka ramybė. Esate impulsyvi ar kruopščiai planuojanti ateitį? Aš labai impulsyvi, labai aistringa ir greitai užsidegu. Kaip tą akimirką noriu, taip ir pasielgiu. Kaip bus, taip bus. Toks mano temperamentas ir charakteris. Tokia savybė kartais trukdo, bet juk gyvenime trukdo daug kas. Priimu save tokią, kokia esu. Anksčiau esate sau linkėjusi: „Evelina, sustok ir mažiau dirbk.“ Ko šiuo gyvenimo metu sau palinkėtumėte? Sveikatos. Ji truputį šlubuoja... O šiaip gyvenimu esu patenkinta. Manau, kad aš – labai laimingas žmogus. Pabaikite kelias frazes. Pirmoji: „Kai įsiuntu, aš...“ Rėkiu. Turiu nemenką balsą, taigi galiu aiškiai ir garsiai pasisakyti. Labai nekenčiu neteisybės. Ir savo, ir kitų atžvilgiu. Esu teisybės ieškotoja, kai reikia, – pakovoju. Aš juk Liūtas, todėl dažnai gaunu, ko noriu. Antroji: „Didžiausias autoritetas man yra...“ Mama. Su šeima esame labai artimi. Jeigu ne jie, nežinau, kaip būtų. Man net nereikia su mama kalbėtis, užtenka pabūti šalia. Ji labai stipri asmenybė, todėl iškart pasijuntu tarsi už sienos, ir visi nervai atsileidžia. Arba tiesiog jai paskambinu, man užtenka jos balsą išgirsti. O muzikine prasme mano didžiausias autoritetas – Barbra Streisand. Man patinka, kaip ji elgiasi scenoje, kaip dainuoja. Man ji – etalonas. Žvaigždžių asmeniniu gyvenimu nesidomiu, man neįdomu. Ir paskutinė: „Man patinka, kai...“ Man kaso nugarą. Dievinu tai!

Esate dažnai matoma ekrane, tačiau žmonės menkai jus pažįsta. Kokia jūs? Ar esate tvarkinga, pedantiška, o galbūt mėgstate kūrybinę netvarką? Šiaip esu tvarkinga, bet šiandien šioje srityje man trūksta laiko. Anksčiau viską atidėdavau ir susitvarkydavau, o dabar prioritetai kiti. Kai kuriomis dienomis jaučiu, kad tegul kas nors namuose lieka sujaukta, bet aš geriau pagulėsiu. Jau supratau, kad kartais reikia save patausoti. Laimėjusi nacionalinėje atrankoje ėmėte vengti dėmesio. Kodėl? Į atranką ėjau dėl to paties, kaip ir

Evelinai Sašenko pasirodyti Diuseldorfo arenoje, kurioje telpa 35 tūkstančiai žiūrovų, visai nebaisu.

EPA-Eltos nuotraukos

2011 m. gegužės 13–20 d., Nr. 19 (63)

Gimtasis kraštas

Kelionės

Kvapą gniaužiantis grožis atsiskleidžia Šri Lankoje Šri Lanka – tarsi perlas, iškilęs Indijos vandenyne, nors ne, gal greičiau įstabios žalumos smaragdas. Jeigu ieškote rojaus žemėje, jis – Šri Lankoje.

Nekantraujame aplankyti Sigirijos kalnų tvirtovę, į UNESCO kultūros paveldo sąrašą įtrauktą architektūros paminklą Liūto uolą, pastatytą karaliaus Kašipajos (477–491 m.) garbei. Smalsu ir dėl to, kad ši unikalia panorama išsiskirianti vieta puikuojasi vos ne ant visų Šri Lanką reklamuojančių plakatų ir lankstinukų. Ką išvystame, lūkesčius pranoksta su kaupu... Kaip ir visur, mus pasitinka šimtai bendravimo išsiilgusių beždžionių, karališkuose tvenkiniuose hipnotizuoja ryškiai violetinės vandens lelijos – nacionalinė Šri Lankos gėlė. 200 metrų virš džiunglių plokštikalnių iškilusi citadelė vainikuoja peizažą. Spiraliniais laiptais kopiame pamatyti „Debesų mergelių“ freskų, tapytų V amžiuje ir nuo to laiko nerestauruotų.

Ceilono arbatos plantacijų aromatas

mūsų dar laukia ilgas kelias, tad Badžis paslaugiai nuliuoksi į gretimą kioskelį ir liepia išsirinkti po paplotėlį. Traukiame pinigines, bet mūsų gidas neleidžia mums mokėti: „Ką jūs – jums tai kainuos penkis kartus brangiau!“ Ryžiais ir kukurūzais įdaryti paplotėliai (vadi ir roti) tirpsta burnoje – tiesa, mūsų skoniui gal ten per daug kario, bet nusiteikusios „aštriam nacionaliniam“ patiekalui patenkiname savo gurmanišką aistrą. Aplink kojas malasi dvi mielos dygliakiaulės. Vos spėju su jomis įsiamžinti, kai iš krūmų iššoka jų šeimininkas ir pareikalauja užmokesčio.

Lota BALSYTĖ Kolombo oro uoste nusileidome naktį ir iškart pasijutome lyg patekę į sauną, tik vėliau šnervės ėmė užuosti kvapus: pulsavo vanilės aromatas, iš paskos pliūpsnis muskato riešutų, o dar vėliau užtvindė jau nebenustatomų kvapų jūra. Tiesiog nirvana – taip galima apibūdinti pirmuosius žingsnius pasakų saloje.

Moskitų ataka Atvykus į viešbutį daiktus į kambarį sunešti padėjo portjė, bet mes su drauge gal išvargintos ilgo skrydžio, gal užliūliuotos Indijos vandenyno bangų mūšos, o gal tiesiog apie tai nė nepagalvojusios nepalikome vaikinukui arbatpinigių. Atrodo, kam čia sureikšminti tokią detalę. Reikėjo pamatyti mus iš ryto: vos atpažinome viena kitą – slibinas ir drakonas... Mus taip apvalgė moskitai, kad atrodė, ant veido ir rankų (kas nebuvo užklota antklode) neliko sveikos vietos. Pūslėtos ir sutinusios radome ir tinklelį nuo moskitų, ir kitų apsaugos priemonių, deja, post factum. Kadangi nežinojome, kaip elgtis, patyrėme egzotiškos faunos ataką ir gavome pirmą pamokėlę. Laimė, tai buvo vienintelė neigiama patirtis per visą kelionę.

Žuvų turgus Mūsų gidas ir vertėjas Badžis pasiūlė aplankyti vietą, kuri nėra įtraukta į kelionės maršrutą, bet pareiškė, kad tikrai nesigailėsime. Negombo žuvų turgus įsikūręs spalvingoje lagūnoje prie Hamiltono kanalo. Kvapų ir garsų chaosas. Iš vandenyno ir kanalo traukiama žuvis tiesiai ant kranto skrodžiama ir čia pat parduodama arba ant ištiestų tinklų džiovinama. Susimaišiusios vandenyno ir gėlavandenės žuvys – lašišos, šlakiai, žiobriai, tunai, mažieji ančiuviai ir dar daug kitų, kurios yra mano ichtiologinio išsilavinimo spraga. Vietos žvejys pralinguoja nešinas metro ilgio merlinu, kuris spurdėdamas aptaško mus nuo galvos iki kojų. Mediniuose kubiluose blizga ką tik išskrostų žuvų ikrai, per statinių kraštus mėgina išsiropšti krabai ir karališkosios krevetės. Išdėlioti ant prekystalių puikuoja-

Polonaruva – viduramžių laikų sostinė. Žavi Karališkojo teismo rūmų griuvėsiai, puikiai išlikę bareljefai ir skulptūrinės kompozicijos, citadelė.

si gražuoliai omarai. Viskas juda kruta ir įspūdingai kvepia.

Dramblių geriau neerzinti Klausiu mūsų gido, ar galima dieną pamatyti dramblį. Sunkiai... Dramblys – naktinis gyvūnas. Nespėja jis ištarti šių žodžių ir iš lianų tankmės išnyra milžiniška galva, mosuojanti straubliu. Mano kelionės draugė šoka iš automobilio jo fotografuoti. Ir čia ramybės įsikūnijimas Badžis nesavu balsu ima šaukti: „Atgal, atgal! Norite, kad iš mūsų mašinos liktų metalo laužo krūva, o iš jūsų – žmogienos faršas?!“ Taip, prisižiūrėjusios dresuotų cirko drambliukų nė neįtarėme, ką gali iškrėsti šis įsiutintas žinduolis, o ypač patelė. Įtampai atslūgus imu kamantinėti Badžį, ar įmanoma pama-

tyti barškuolę, mat man vis trūksta kvapą gniaužiančio reginio... Jis šįkart net nesivargina atsakyti. Grožimės augmenija. Fikusai, sansevjeros, dracenos, difenbachijos, jukos, vienu žodžiu, visa „Floralita“, tik, žinoma, ne vazonėliuose, svaigina sodria žaluma. Netrukus vairuotojas ima lėtinti greitį: viduryje džiunglių keliuko saulės atokaitoje šildosi dvimetrinė kobra. Ilgokai pastovime, kol gražuolei pabosta mums vaidinti. Šri Lankoje užmušti kobrą šiukštu negalima – gali visai giminei prakeiksmą užtraukti. Čia jos garbinamos, net mirtis nuo jos įgėlimo yra šlovinga. Iš daržovių pardavėjo Badžis mums nuperka paragauti įstabaus skonio raudonųjų bananų – tokių sočių, kad nebereikėjo nė pietų. Bet

Negombo žuvų turgus įsikūręs spalvingoje lagūnoje prie Hamiltono kanalo. Iš vandenyno ir kanalo traukiama žuvis skrodžiama čia pat ant kranto.

Neatsuk Budai nugaros Polonaruva – viduramžių laikų sostinė. Žavi Karališkojo teismo rūmų griuvėsiai, puikiai išlikę bareljefai ir skulptūrinės kompozicijos, citadelė. Matyti, kad tuo metu buvo valstybės klestėjimo laikotarpis, dar nebuvo prasidėjusi portugalų, olandų, anglų invazija... Dabar čia makakų karalija. Vidudienis, 40 laipsnių karščio, beždžionės taikiai sėdi platanų pavėsyje, sutūpusios šeimynėlėmis meiliai blusinėjasi... Siestos ramybę drumsčia tik šaižus papūgų čirškimas. Gal Viharaja – trys uoloje iškaltos didingos stovinčio, sėdinčio ir gulinčio Budos statulos. Stebina paradoksalus užrašas sinhalų, tamilų ir anglų kalbomis: „Draudžiama fotografuotis stovint nugara į Budą.“ Kad atsistotum šalia Budos, reikia kabarotis į gana aukštas uolas.

Nuvara Elija – miestas virš debesų, dar kitaip vadinama Mažąja Anglija. Kalnų klimatas labai tiko anglams, kurie 1785 m. kolonizavo Ceiloną. Pagyvenusios moterys skabo jaunus arbatkrūmių ūgliukus ir deda į pintus ant nugaros kabančius krepšius. Pamatau visą arbatos perdirbimo ir ruošimo procesą, dalyvauju degustacijoje pagal visus jų arbatos pateikimo ritualus. Nakvynė mums paruošiama viešbutyje, kuris prieš tai buvo anglų gubernatoriaus rezidencija. Personalas, apsirengęs pagal kolonizacijos laikotarpio tradicijas, svetingai mums aprodo patalpas. Kambaryje spingsi žvakutė, o ant baltutėlės lovatiesės šalia orchidėjos žiedo padėta guminė šildyklė, mat kalnų klimatas, jų nuomone, yra šaltas.

Šri Lankoje užmušti kobrą šiukštu negalima – gali visai giminei prakeiksmą užtraukti. Įspūdžiai keičiasi kaleidoskopiškai. Peradenijos botanikos sodas, milžiniškų kokosinių palmių alėja, Birmos bambukų giraitė, unikali orchidėjų kolekcija, gausybė įvairios augmenijos ir tarp kojų šmirinėjantys driežiukai – salamandros, ore plevenantys vyriško delno dydžio margaspalviai drugiai – Edeno sodai... Dabar, kai jau susigulėjo Šri Lankos įspūdžiai, galiu pasakyti, kad frazė „kvapą gniaužiantis grožis“ yra ne metafora, o tikra tiesa. „Ieva“

Šri Lankoje dieną nufotografuoti ar pamatyti dramblį sunkiai tikėtinas dalykas. GK archyvo nuotraukos Drambliai – naktiniai gyvūnai.

Gimtasis kraštas

2011 m. gegužės 13–20 d., Nr. 19 (63)

Laisvalaikis

Puošnios gėlės nebūtinos Tvarkydami artimųjų kapus, turėtume neprarasti saiko. Įvertinkite esamas sąlygas Renkantis želdinius, patartina atkreipti dėmesį į keletą svarbiausių dalykų. Įvertinkite kapavietės apšviestumą. Medžiais apaugusioje vietoje augalams paprastai trūksta saulės, o naujose kapinėse – pavėsio ir užuovėjos. Paklauskite savęs, kiek laiko galėsite skirti nuolatinei kapo priežiūrai. Jei esate labai užimtas žmogus, pagalvokite – galbūt pakaks kapą apsėti žole. Jis gerai atrodys, jei veja bus nuolat laistoma, kas savaitę kerpama. Veją galima pakeisti kitais, lėčiau augan-

čiais augalais: siūlinėmis žemenėmis, žiemėmis, gebenėmis, besidriekiančiais kadagiais. Žaliame vejos fone pakaks pasodinti mažą lopinėlį vienos spalvos, vienos rūšies augalų.

Paminklui konkurentų nereikia Neretai daroma klaida pačioje kapavietėje sodinant stambius medžius ir aukštus krūmus: dygiąsias egles, tujas ar kt. Augalai turėtų išryškinti paminklą, o ne užgožti jį. Sodinti prie paminklo tinkami neaukšti, lėtai augantys augalai. Pvz.,

baltosios eglės kūgiškoji forma, paprastosios eglės lizdinė forma, kadagiai (horizontalusis, kazokinis, kininis žemaūgis, paprastasis, žvynuotasis), vakarinės tujos formos (auksinė, jaunatviškoji, nykštukinė, rutuliškoji). Ūksmingose kapinėse tinka europinio kukmedžio glaustašakė forma. Kapinėse patartina vengti kontrastingų derinių. Kompozicijos linijos turėtų būti orientuotos skersai, dar geriau – išilgai kapavietės. Labiausiai vykę spalvų deriniai – geltona, raudona, mėlyna arba žalia, violetinė, oranžinė. Aukščiausios gėlės sodinamos arčiausiai paminklo.

Pusiau ūksmingoms vietoms tinka adoniai, astilbės, auskarėliai, našlaitės, pakalnutės, raktažolės.

GK archyvo nuotraukos

Ūksmingose kapinėse tinka europinio kukmedžio glaustašakė forma.

Sidabrinės eglės Lietuvoje yra itin populiarios sodybose.

Daugiametės gėlės žydi daug trumpiau negu vienmetės, tačiau nemažai jų visą vegetaciją išlieka dekoratyviais lapais: šilokai, vaisginos, glažutės, perkūnropės, gvazdikai, melsvės, žiemės.

Gėlės daliniame pavėsyje

Ką sodinti saulėtoje vietoje

Augs ir pavėsyje

Saulės gerai apšviečiamą kapą galima apsodinti žemais šilokais, uolaskėlėmis, perkūnropėmis, katpėdėlėmis arba glažutėmis. Šie augalai paminklui sudaro norimo atspalvio foną (pilką, žalią, šviesiai žalią), dera su veja, žamaūgiais spygliuočiais ir ryškesnėmis gėlėmis, jų puokštėmis. Ryškesnių gėlių, kitų akcentų kapavietėje neturėtų būti daug. Pakanka vieno rožės ar bijūno kero, vienadienių ar vilkdalgių grupelių.

Ūksmingoms vietoms taip pat yra tinkamų daugiamečių augalų: acenos, pachizandros, pakalnutės, rūteniai, epimedžiai, melsvės, kotulės, poraičiai, telimos, valdšteinijos. Rūgščiose dirvose auga astilbės, auskarėliai, kai kurie flioksai (ylalapiai, puikieji, skėstažiedžiai), katpėdės, paparčiai, tijarėlės, tankialapės ir ūksminės uolaskėlės, mažosios žiemės. GK inf.

Pusiau ūksmingoms vietoms tinka adoniai, astilbės, auskarėliai, našlaitės, pakalnutės, raktažolės, šilagėlės, telimos, valdšteinijos ir kt.

Horoskopai E

(gegužės 16–22 d.)

Avinai turi itin kritiškai vertinti dalykinius pasiūlymus, kuriuos gaus kitą savaitę. Daugelis šių idėjų gali būti abejotinos. Kad išvengtumėte galimų klaidų, artimiausiomis dienomis verčiau apskritai nesiimkite reikalų, o laiką skirkite, pavyzdžiui, būstui tvarkyti.

Jaučiai turi tramdyti nenumaldomą norą aplinkiniams pasigirti savo karjeros laimėjimais ir finansine padėtimi. Jūs tikriausiai užsimanysite tai padaryti per susitikimą su senais bičiuliais. Verčiau patylėkite, kad neatsirastų dar daugiau pavyduolių.

Dvyniams ateinanti savaitė žada aukštesnį postą ir didesnes pajamas. Laikotarpis bus tinkamas pereiti į naują darbą arba imtis naujo komercinio projekto. Atsiras galimybė realizuoti seniai numatytus dalykinius planus. Savaitgalį praleiskite su giminėmis, kad jie nemanytų, jog neskiriate jiems dėmesio.

Skorpionams, užsiimantiems komercija, vertėtų pagalvoti apie naujus perspektyvius projektus su partneriais užsieniečiais, čia jus tikriausiai lydėtų sėkmė. Būkite ištvermingesni ir pademonstruokite savo nepriklausomybę, tada pasieksite norimų rezultatų dalykinėse derybose.

Šauliams ateinanti savaitė bus rami visais atžvilgiais. Padėtis darbe bus visiškai kontroliuojama, nieko naujo ten neįvyks. Artimiausiomis dienomis spręskite klausimus, susijusius su nekilnojamuoju turtu, nes dabar tinkamas metas persikraustyti į naują butą, daryti remontą ar tiesiog perstatyti baldus.

Liūtus kitą savaitę lydės sėkmė. Jūsų autoritetas sparčiai didės. Apskritai savaitė palanki aktyviai profesinei veiklai ir kūrybiniams ieškojimams. Derybos ir susitikimai, susiję su veiklos plėtimu, duos teigiamų rezultatų ir atvers puikias perspektyvas.

J Parengė žurnalo o „Oho“ redakcija.

Svarstyklės sėkmingai tvarkys reikalus, susijusius su mokslu ir naujų įgūdžių įgijimu. Branginkite savo laiką ir tada užbaigsite visus numatytus darbus. Artimiausios dienos jums žada bičiulių ir giminių staigmenas bei dovanas.

Vėžiams bus suteikta ilgai laukta veiksmų laisvė, todėl jie galės tvarkyti vis atidėliojamus reikalus. Venkite „geranorių“, kurie visada pasirengę papasakoti naujausias paskalas apie jums brangius žmones. Asmeniniame gyvenime viskas gerai, svarbiausia – būkite dėmesingi mylimam žmogui.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Mergelės kitą savaitę turėtų susimąstyti apie ateitį. Jūs tikriausiai turėssite atsisakyti kai kurių ankstesnių idėjų ir planų, bet juos pakeis pperspektyvesni. Atkaklus darbas ppadės pasiekti unikalių rezultatų visur kur. Su aplinkiniais elkitės takvis tišk škai ir santūriai.

Ožiaragio kitą savaitę laukia geros naujienos. Pastangos darbe pagaliau duos seniai laukiamų rezultatų, bet negaiškite laiko ir neeikvokite energijos menkniekiams. Savaitės pabaigoje gali kilti nesutarimų šeimoje. Jei jau taip atsitiks, paskubėkite susitaikyti. Vandeniai turi atidžiai spręsti finansinius klausimus. Jūsų piniginei gali skaudžiai smogti ir azartiniai lošimai, tad be reikalo nerizikuokite. Ir apskritai atsargumas jums dabar nepakenks. Asmeniniame gyvenime galimas netikėtas posūkis – atsitiktinė pažintis tikriausiai peraugs į ilgalaikius santykius.

Žuvys turi būti budrios ir klausyti proto balso, priimdamos sprendimus. Kol kas nevertėtų planuoti nieko naujo, nepatariama imtis rizikingų finansinių operacijų. Ateinanti savaitė bus tinkamas metas atidėliotoms problemoms spręsti. Visas jėgas skirkite jau pradėtiems darbams užbaigti.

2011 m. gegužės 13–20 d., Nr. 19 (63)

Gimtasis kraštas

Laisvalaikis

Vilioja Alantos dvaro naktis Tik vienai nakčiai šį penktadienį atgis Alantos dvaras – vienas gražiausių ir geriausiai išsaugotų Aukštaitijoje. Nika PUTEIKIENĖ Molėtų krašto muziejus, pažymėdamas šio dvaro 575 metines, kviečia į tarptautinės muziejų nakties renginį „Alantos dvaras. Pažadintas nakčiai“. Nusikelti į tolimus laikus, kai menių sietynuose tyliai spragsėjo žvakės, Rytų kambaryje buvo neskubriai ragaujama kiniška arbata, o vakarais einama pasivaikščioti romantiška liepų alėja, padės laiko mašina. Ją „suks“ Molėtų, Rokiškio, Utenos ir Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejininkai. Vakare, kai tik organizatoriai užkurs improvizuotą laiko mašiną, dvare ir jį supančiame parke įvyks mažas

stebuklas: atgis praeities damos ir ponai, juos įamažins dailininkai ir fotografai, veiks dvaro restoranas. Vyks edukaciniai užsiėmimai, Rokiškio krašto muziejaus moterys demonstruos Tyzenhauzų giminės grafaičių ir grafienių drabužius, Utenos muziejininkai įkūnys Vyžuonėlių dvaro istorinius personažus, romantiškos muzikos rate suksis teatro, muzikos ir kino darbuotojai. Anykštėnai, susibūrę į studiją „Baltoji pavana“, šokiais, muzika ir eilėmis gaivins Renesanso epochą. Apie dvarų kultūrą pasakos A.Paslaičio piešinių paroda ir paroda „XIX a. siuvinėjimų kopijos“ iš Vilniaus dailės akademijos Tekstilės kaAlantos dvaras 1903 m. Molėtų krašto muziejaus nuotrauka

Molėtų rajone esantis Alantos dvaras, pabudęs nakčiai.

tedros fondų. Alantos dvaro praeitis ir dabartis bus pristatyta filme „Alantos dvaras.“ Pasak Molėtų krašto muziejaus direktorės Viktorijos Kazlienės, dvaro šaknys siekia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Astikų laikus. Paskutiniu Alantos dvaro savininku iki Pirmojo pasaulinio karo buvo Tadeušas Pac-Pomarnackis, 1853 metais pastatęs išskirtinius neoromaninių bruožų, italų vilos stiliaus rūmus su apžvalgos bokštu, tvartais, arklidėmis ir kitais ūkiniais pastatais. „Iki mūsų dienų išliko pasakojimai, kad rūmų statybai buvo privežta labai daug akmenų, granito kolonos laivais iš Suomijos atplukdytos į Klaipėdą, o iš ten jaučiais atgabentos į Alantą“, – pasakojo V.Kazlienė. Dekoratyvinio tinko lubos, ornamentuotas parketas, ištaigingi pietų baldai bylojo apie Alantos dvaro

Lino Pusvaškio nuotrauka

Sovietmečiu dvare veikė žemės ūkio mokykla. Vėliau dvaro sodyba, kuri yra valstybės saugoma paveldo vertybė, buvo pritaikyta kultūrinėms rekreacinėms reikmėms. Net trys rūmų menės yra skirtos Alantos dvaro galerijai, kur nuolatos rengiamos parodos. Dvaras garsėja ir muziejumi, kurį įrengė Alantos krašto šviesuolė, bibliotekininkė Elvyra Satkūnaitė. Visas menes puošia paveikslai. Tai dailininkės Sigitos Maslauskaitės čia rengiamų plenerų darbai. Senieji mediniai dvaro laiptai veda į biblioteką, kurioje saugomas ir vienintelis išlikęs autentiškas šio dvaro baldas – supamoji kėdė.

turtingą interjerą. Pokylių salę puošė žvakių sietynas, sieninės žvakidės, įspūdingos užuolaidos, paveikslai, baldai, prašmatnios augalų kompozicijos. Buvo įrengtos rytietiško stiliaus menės su didele originalia porceliano ir žibintų kolekcija. 1870 m. pasodintas mišriojo stiliaus peizažinis 6 hektarų dvaro parkas. Tris tvenkinius su gulbėmis supa daug vietinių medžių rūšių. Tačiau čia apstu ir egzotinių augalų: vakarinių tujų, totorinių, ginalinių ir sidabrinių klevų, baltųjų tuopų, paprastųjų

Pasijuokime ••• Pirmokas sako mamai: – Mama, tu šiandien priešpiečiams įdėjai gerą sumuštinį. Mama maloniai nustebusi: – Ar jis buvo skanus? Sūnus džiaugsmingai: – Nežinau, bet man pavyko parduoti jį už du eurus. ••• Vaikas sako tėvui: – Tėti, Miulerio karvė ganosi mūsų pievoje. Tėvas tyliai: – Nešauk, sūnau, melžk greičiau. ••• Kalinio žmona prašo kalėjimo direktoriaus, kad šis jos sergančiam vyrui skirtų lengvesnį darbą. – Lengvesnio darbo čia nėra. Jis juk klijuoja vokus, – aiškina direktorius. Moteris nepatenkinta paaiškina: – Netiesa, mano vyras pasakojo, kad naktimis kasa tunelį. ••• Kalbasi du vyrai: – Hansai, kodėl šiandien važiuodamas metro taip juokeisi? Man grūstys visiškai nekelia juoko. – Man irgi, bet kai šalia stovintis vyriškis į mano kelnių kišenę įkišo savo piniginę, aš negalėjau susilaikyti. ••• Barbara sako Anai: – Už gražiausius vakarus savo gyvenime esu dėkinga simfoniniam orkestrui. – Tu dažnai eini į koncertus? – teiraujasi Ana. Barbara linksmai paaiškina nesupratingai draugei: – Aš ne, bet mano vyras – taip.

kaštonų, baltųjų sedulų, įvairių alyvų, lenktašakių forzitijų. „Po renginio, grįžus iš kelionės į praeitį, verta dar pasivaikščioti dvaro parko takeliais, – sako V.Kazlienė. – Kai kurie vaizdai gali pasirodyti pažįstami ir niekada anksčiau čia nebuvusiesiems, bet mačiusiesiems filmą „Tadas Blinda“. Dalis jo scenų filmuota šiame parke ir dvare. Organizatoriai kviečia renginio svečius neskubėti naktį grįžti į namus, o apsistoti Alantos žemės ūkio mokyklos viešbutyje. Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 18 p., atsakymai: Vertikaliai: Lovys. Kola. Boba. Mirk. Duburys. Siena. Lila. Pieva. Panacëja. Dieta. Vieta. Ma. Tuja. Ðienainis. Argi. Urvas. No. Lava. Serbas. Itin. Kainas. Drama. Sveikas. Brasas. Horizontaliai: „Kapitalas“. Vidun. Javas. Aðara. Ke. Bulė. Risai. Orija. Eik. Byla. Ðurna. Kasa. Virbas. Dievas. Pienas. Sietas. Dr. Mietai. Ira. Ieva. Tas. Urna. Minima. Ka. Fasonas. Pažymėtuose langeliuose: BRAUNIN GAS. Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 19 p., atsakymai: Vertikaliai: „Puma“. Kad. Kis. Panerin. No. Pasakas. Pavakary. Kanarėlė. Taurika. Pas. Sonaras. Tau. Tarp. Saga. Dažai. Mu. „Rhinital“. Termosas. Midus. Gausas. Metras. Tirada. Utena. Kapas. Špaga. Akutė. Horizontaliai: „Fiat“. Kanapa. Saras. Kupidonas. Eva. Trak. Adonis. „Xsara“. Nak. Taika. Daunas. Arė. Mar. Gal. Užporyt. Gimti. Masė. Daukša. Einam. Tapu. Triko. Ratus. Stepas. Brasas. Naga. Adata. Salės. Skaičiais pažymėtuose langeliuose: MEDUS.

(Užs. 15)

(Užs. 14)

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Atsakymą sužinosite kitame GK numeryje. (Užs. 13)

Gimtasis kraštas

2011 m. gegužės 13–20 d., Nr. 19 (63)

TV programa LTV2 8.00 8.30 9.00 11.30

Gegužės 16, pirmadienis

12.00 12.50 13.30 14.20 14.55

„Komisaras Reksas“.

KK2.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 Stilius (k.). 11.00 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.00 Trembita. 12.15 Klausimėlis.lt (k.). 12.30 Duokim garo! (k.). 15.15 „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. 19.45 Gamtos patruliai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Savaitės atgarsiai. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Savaitės atgarsiai. 22.15 „Snaiperio taikinyje“. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Sporto panorama (k.). 24.00 „Kankinimai“ (2009 m., Švedija“).

6.20 „Tazmanija“ (k.). 6.50 „Policijos akademija“ (k.). 7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“ 8.55 Super KK2 (k.). 9.55 Muzikinė drama „Selena“. (k.). 12.30 „Tazmanija“. 13.00 „Policijos akademija“. 13.30 „Tomo ir Džerio nuotykiai“. 14.00 „Drakonų kova Z“. 15.00 „Teresa“. 17.10 „Jausmų miestas“. 17.40 Kryžminė ugnis. (N-7) 18.45 Žinios. 19.10 Nuo... Iki... 20.00 „Pavogta laimė“. 20.30 Kažkas atsitiko. 21.00 KK2. 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 „Specialioji Los Andželo policija“. 23.30 „Karališkos kančios“. (N-7) 0.30 „Detektyvė Džonson“. (N-7) 1.30 „Vyriški reikalai“.

„Pasmerkti“.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.45 11.25

13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 18.45 19.10 20.00 20.30 21.10 21.45 22.00 23.00 24.00 1.00 1.50

Teleparduotuvė. „Hana Montana“. „Simpsonai“. „Detektyvas Monkas“. „Meilės sūkuryje“ (N-7). „Amžini jausmai“. (N-7) „Širdys paklydėlės“. Komedija „Penelopė“ (2006 m., JAV, D.Britanija). „Bakuganas“. „Hana Montana“. „Finas ir Ferbis“. „Simpsonai“. „Klonas“. (N-7) „Marinela“. (N-7) TV3 žinios. Kodėl? „Kas nori nužudyti Mią?“ Gyvenimas yra gražus. „Pasmerkti“. TV3 žinios. „Buvusieji“. (N-7) „CSI kriminalistai“. (N-7) „Kaulai“. (N-7) „Ryklys“. (N-14) „Sukčiai Ričiai“. (N-14)

„Gelbėtojai 112“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos (k.). 7.30 „Šaolino vaikai“ (k.). 7.50 „Miesčionys III“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis VIII (k.). 10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.). 10.45 Šeštadienio rytas (k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Specialusis dalinys“ . (N-7) 13.15 Sveikinimų koncertas (k.). (N-7) 15.35 „Šaolino vaikai“. 16.00 „Miesčionys III“. 17.10 „Specialusis dalinys“. 18.10 Ekstrasensų mūšis VIII. (N-7) 19.10 Nerealios namų šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Sąmokslo teorija. 22.00 Fenomenas. (N-7) 23.00 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 0.10 „Gelbėtojai 112“ (k.). 0.45 Autofanai (k.). 1.20 Bamba. (S)

15.25 16.00 16.30 17.00 17.00 18.05 18.55

20.40 21.15 21.45 23.30 24.00 0.45

TV1 8.40 „Monstrų klubas II”. 9.10 „Kaukė“. Animac. serialas. 9.40 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“. Animac. serialas. 10.05 „Džekio Čano nuotykiai”. 10.30 „Superdidvyriai. Nuotykiai tęsiasi”. 11.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“.

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

LTV2

Gegužės 17, antradienis

8.00 8.25 8.40 9.00 11.30 12.00 12.50 13.30 14.20 15.10 15.50 16.00 16.25 16.40 17.00

„Volkeris, Teksaso reindžeris“.

„Trauma“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). 11.00 Ant svarstyklių. 12.00 „Eurovizijos“ dainų konkursas 2011. Finalas (k.). 15.15 „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Savanorių biuras. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Nacionalinė paieškų tarnyba. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Nacionalinė paieškų tarnyba. 22.15 „Dingę“. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Keliaukime po Lietuvą (k.). 24.00 Dok. serialas „Į gamtą“.

6.20 „Tazmanija“ (k.). 6.50 „Policijos akademija“ (k.). 7.20 „Tomo ir Džerio nuotykiai“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“ 8.55 FTB (k.). 9.50 Valanda su Rūta (k.). 11.25 Farai (k.). 12.00 Dviračio šou (k.). 12.30 „Tazmanija“. 13.00 „Policijos akademija“. 13.30 „Tomo ir Džerio nuotykiai“. 14.00 „Drakonų kova Z“. 15.00 „Teresa“. 17.10 „Jausmų miestas“. 17.40 24 valandos. (N-7) 18.45 Žinios. 19.10 Abipus sienos. 20.00 „Pavogta laimė“. (N-7) 20.30 Neišgalvoti gyvenimai. 21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 „Trauma“. (N-7) 23.30 „Vienuolikta valanda“. (N-14) 0.30 „Detektyvė Džonson“. (N-7) 1.30 „Vyriški reikalai“.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.00 10.45 11.20 12.05 12.35 13.10 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 18.45 19.10 20.00 20.30 21.10 21.45 22.00 23.00 24.00 1.00 1.50

Tele bim-bam. Gustavo enciklopedija. Labas rytas. Muzikos pasaulio žvaigždės (k.). Veidai. Legendos. Stasys Povilaitis (k.). Durys atsidaro. „Makleodo dukterys“. Muzikos istorijos. „Dama su kamelijomis” (k.). Etnokultūros ratas. Lietuvių nacionalinės virtuvės raida (k.). Žmonės kaip žmonės. Tele bim-bam. Gustavo enciklopedija. Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis. Miesto kodas (k.). Aktorę Rūtą Staliliūnaitę prisimenant. Detektyvo klasika. „Šerloko Holmso nuotykiai. Baskervilių šuo“. (N-7) Septynios Kauno dienos. Keliaukime po Lietuvą. Elito kinas. „Metų laikai!“ Drama. (N-14) Muzikos pasaulio žvaigždės. Muzik. f. „Rūta žalioji”. Panorama. „Snaiperio taikinyje“. (N-7)

„Simpsonai“.

Nerealios namų šeimininkės.

Teleparduotuvė. „Hana Montana“. „Simpsonai“. „Detektyvas Monkas“. „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Amžini jausmai“. (N-7) „Širdys paklydėlės“. Paskutinė instancija. Nuodėmių dešimtukas. (N-7) Skubi pagalba 112. „Vėžliukai nindzės“. „Bakuganas“. „Hana Montana“. „Finas ir Ferbis“. „Simpsonai“. „Klonas“. (N-7) „Marinela“. (N-7) TV3 žinios. Prieš srovę. „Kas nori nužudyti Mią?“ (N-7) Žiūrim, ką turim. „Pasmerkti“. (N-7) TV3 vakaro žinios. „Liudininkai“. (N-14) „CSI kriminalistai“. (N-7) „Kaulai“. (N-7) „Ryklys“ (N-7) „Sukčiai Ričiai“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos (k.). 7.30 „Šaolino vaikai“ (k.). 7.50 „Miesčionys III“ (k.). 8.20 „Labas vakaras, mielasis“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis VIII (k.). 10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.). 10.45 Sekmadienio rytas (k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Specialusis dalinys“ . (N-7) 13.15 Melodrama „Rasmusas ir Joana“ (k.). (N-7) 15.00 Smagiausios akimirkos. 15.35 „Šaolino vaikai“. 16.00 „Labas vakaras, mielasis“. 17.10 „Specialusis dalinys“. 18.10 Ekstrasensų mūšis VIII. (N-7) 19.10 Nerealios namų šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras filmas. Komedija „Legenda apie nuostabiausiąjį Maksimą“ (2010 m., JAV). (N-14) 23.00 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 0.10 „Gelbėtojai 112“ (k.). (N-7) 1.10 Tauro ragas (k.). 1.40 Bamba. (S)

17.15 18.10 18.55 19.05 20.30 21.15 21.50

22.35 23.00 23.30

24.00 0.45

Gustavo enciklopedija. „Kurmis ir...“ „Robotukas“. Labas rytas. Keliaukime po Lietuvą. Miesto kodas (k.). Žmonės kaip žmonės (k.). „Makleodo dukterys “. Laiko ženklai (k.). Septynios Kauno dienos. Vienas eilėraštis. Gustavo enciklopedija. „Kurmis ir...“ „Robotukas“. Kultūrų kryžkelė. Trembita. Kultūros metraščiai Tragiškoji Vytauto Mačernio karta. 1989 m. Veidai. Lietuvių dokumentikos meistrai. Petras Abukevičius. Vienas eilėraštis. LTV aukso fondas. „Aušros sūnūs“. TV filmas. Kasdienybės aitvarai. Durys atsidaro. Aktoriaus Antano Žeko 80-osioms gimimo metinėms. A.Čechovo „Piršlybos”. Tradicijos. Europos dienos šventė. Pasaulio dokumentika. „Kankinimai“. Muzikos pasaulio žvaigždės. Kamerinės muzikos vakaras. A.Šenderovo kūrybos vakaras. Panorama. Vytauto Sirijos Giros 100-osioms gimimo metinėms. Atminimo vakaras Rašytojų klube (k.).

TV1 8.40 „Monstrų klubas II”. 9.10 „Kaukė”. Animac. serialas. 9.40 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai”. Animac. serialas. 10.05 „Dr. Šuo“.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

13.00 „Gilmoro merginos“. Serialas šeimai. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai IV“. 15.00 „F.T. Budrioji akis”. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai“. 18.00 „Vaiperis”. 18.57 Žodis – ne žvirblis. 19.00 „4400” . 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. 21.00 „Peliukas Stiuartas Litlis 2“. Nuotykių f. (N-7) 22.30 „F.T. Budrioji akis” (k.). 23.30 „4400”.

14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.05

TV6 9.15 9.30 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00

21.00 21.50 22.20 23.20

16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 23.30 24.00

Teleparduotuvė. Universitetai.lt. Išlikimas. „Kobra 11“. (N-7) „Kaulai“. „Vedęs ir turi vaikų“. Pakvaišęs sportas. Teleparduotuvė. „Heraklis ir dingusi karalystė“. „Išlikimas“. „Kobra 11“. „Kaulai“. „CSI Majamis“. „Vedęs ir turi vaikų“. Pakvaišęs sportas. „Aštuonkojis 2“. Siaubo f. (N-14) „Pietų parkas“. Animac. komedija. Plikšių juokeliai.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Skonio reikalas (k.). 8.30 Ilgai ir laimingai (k.). 9.20 Super L.T. (k.). 9.50 Kas tu toks? (k.) 10.40 Girių takais. 11.10 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 12.00 Skonio reikalas (k.). 12.45 24/7 (k.) 13.30 TV parduotuvė. 5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30

Spaudos apžvalga. Su aušra Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai Spaudos puslapiai. Laida „112“. Tarp Rytų ir Vakarų. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Namai namučiai. Atsiliepk dainoj. Laida rusų kalba.

10.30 „Superdidvyriai. Nuotykiai tęsiasi”. Animac. serialas. 11.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi”. 13.00 „Gilmoro merginos”. Serialas šeimai. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai IV“. Humoro serialas. (N-7) 15.00 „F.T. Budrioji akis”. Kriminalinis serialas. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai”. 18.00 „Vaiperis”. Veiksmo serialas. (N-7) 19.00 „4400”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. (N-7) 21.00 „Nepavykęs sandėris“. Veiksmo f. (N-7) 22.45 „F.T. Budrioji akis”. Kriminalinis serialas (k.). (N-7) 23.45 „4400”.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas! 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai. 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.20 Federalinis teisėjas. 16.30 Detektyvai. 17.10 Tegul kalba. 18.10 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 19.15 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.05 Sporto naujienos. 21.10 TV serialas „Einu tavęs ieškoti”. 23.30 Lietuvos „Laikas”. 23.40 TV serialas „Dvi seserys”. 0.45 TV serialas „Pėdsakas”. 1.20 Detektyvai. 1.50 Muzikinis kanalas. 17.03 18.10 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48

Antra pavara. Dienos tema. Vakaro pasaka. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Tarp Rytų ir Vakarų (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. V.Mozūriūnas. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

11.10 12.00 12.45 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.05 20.00 20.25 21.00 21.50 22.20 23.20 0.30

TV6 9.15 9.30 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30

Teleparduotuvė. Tavo augintinis. „Išlikimas“. „Kobra 11“. „Kaulai“. „Vedęs ir turi vaikų“. Pakvaišęs sportas. Teleparduotuvė. „Heraklis ir ugnies ratas“. „Išlikimas“. „Kobra 11“. „Kaulai“. „CSI Majamis“. „Vedęs ir turi vaikų“. Pakvaišęs sportas. „Tai, ką mes praradome“. Drama. (N-14) 24.00 „Pietų parkas“. (N-14) 0.25 Plikšių juokeliai. (N-14)

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30

TV parduotuvė. Teletabiai. Reporteris (k.). Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). 9.20 Super L.T. (k.). (N-7) 9.50 Skonio reikalas (k.). 10.40 Namų daktaras. 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

0.10

Laida 112. Ant svarstyklių. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Litas prie lito. Duetai. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Mažoji studija. Kultūra ir religija.

Lietuva tiesiogiai. Griūk negyvas! Super L.T. (N-7) „Pora kaip tvora”. Žinios. Orai. Teletabiai. Žinios. Orai. Gongo Gangas. (k.). Žinios. Orai. Lietuva tiesiogiai. Žinios. Orai. Ketvirtosios LKL didžiojo finalo rungtynės: Vilniaus „Lietuvos rytas”– Kauno „Žalgiris”. Tiesioginė transliacija iš Vilniaus. Didžiojoje pertraukoje – Žinios. Reporteris. Orai. Lietuva tiesiogiai. „Zona”. (N-14) „Gongo Gangas“. TV žaidimas. (N-14) Reporteris. Orai.

Gongo Gangas (k.) Ilgai ir laimingai. Reporteris (k.). TV parduotuvė. Lietuva tiesiogiai. Griūk negyvas! (N-7) Super L.T. (k.). (N-7) Serialas „Pora kaip tvora“ (k.). Žinios. Orai. Teletabiai. Žinios. Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). Žinios. Orai. Lietuva tiesiogiai. Žinios. Orai. Kas tu toks? 20 minučių. Orai. Super L.T. Reporteris. Orai. Lietuva tiesiogiai. Serialas „Zona“. (N-14) „Du karaliai“. Laida apie sportinį pokerį (k.). Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas! 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.35 Animacinis f. 15.50 Federalinis teisėjas. 16.55 Tegul kalba. 18.10 „Sutuoktuvių žiedas”. 19.15 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.05 Sporto naujienos. 21.10 TV serialas „Einu tavęs ieškoti”. 22.25 Liudytojai. 23.35 Lietuvos „Laikas”. 23.45 TV serialas „Dvi seserys”. 0.45 Detektyvai. 1.15 TV serialas „Pėdsakas”. 1.50 Muzikinis kanalas. 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Gamta – visų namai. Mažoji studija. Dievo žodis. Ant svarstyklių (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. P.Lembertas. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

2011 m. gegužės 13–20 d., Nr. 19 (63)

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2

Gegužės 18, trečiadienis

8.00 8.25 8.35 9.00 11.30

12.05 12.45

13.30 14.20

Žurnalisto tyrimas.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 12.00 Rusų gatvė. 12.15 Sveikinimų koncertas (k.). 14.30 Mūsų dienos – kaip šventė (k.). 15.15 „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Žurnalisto tyrimas. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Teisė žinoti. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Teisė žinoti. 22.15 Pinigų karta. 23.00 Klausimėlis.lt. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „24 valandos“. (N-14)

„Vagiant gyvenimus“.

6.20 „Tazmanija“ (k.). 6.50 „Policijos akdemija“ (k.). 7.20 „Tomo ir Džerio nuotykiai“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“ 8.55 Nuo... Iki... (k.). 9.55 Neišgalvoti gyvenimai (k.). 10.25 Tu gali (k.). 12.00 Dviračio šou (k.). 12.30 „Tazmanija“. 13.00 „Policijos akademija“. 13.30 „Tomo ir Džerio nuotykiai“. 14.00 „Drakonų kova Z“. 15.00 „Teresa“. 17.10 „Jausmų miestas“. 17.40 24 valandos. (N-7) 18.45 Žinios. 19.10 FTB. 20.00 „Pavogta laimė“. (N-7) 20.30 Farai. (N-7) 21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 Kriminalinis trileris „Vagiant gyvenimus“ (2004 m., Kanada, Australija, JAV). (N-14) 0.40 „Detektyvė Džonson“. 1.35 „Išrinktieji“.

„Kas nori nužudyti Mią?“

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.00 10.30 11.10 12.00 12.40 13.10 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 18.45 19.10 20.00 20.30 21.10 21.45 22.00 22.05 23.05 0.05 1.05 1.55

Teleparduotuvė. „Hana Montana“. „Simpsonai“. „Detektyvas Monkas“. (N-7) „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Moterys meluoja geriau“. (N-7) „Širdys paklydėlės“. (N-7) Kodėl? Žiūrim, ką turim. Juokingiausi Amerikos vaizdeliai. „Vėžliukai nindzės“. „Bakuganas“. „Hana Montana“. „Finas ir Ferbis“. „Simpsonai“. „Klonas“. „Marinela“. TV3 žinios. Akistata. „Kas nori nužudyti Mią?“ Dar pažiūrėsim... „Pasmerkti“. (N-7) TV3 vakaro žinios. Vikingų loto. „Melo teorija“. (N-7) „CSI kriminalistai“. „Kaulai“. (N-7) „Ryklys“. (N-7) „Sukčiai Ričiai“. (N-7)

„Bruklino geriausieji“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos (k.). 7.30 „Šaolino vaikai“ (k.). 7.50 „Labas vakaras, mielasis“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis VIII (k.). 10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.). 10.45 Tarp miesto ir kaimo (k.). 11.15 Nesėsi – nepjausi (k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Specialusis dalinys“ (k.). (N-7) 13.15 Filmas šeimai. „Trys sekliai ir siaubo pilies paslaptis“ (k.). (N-7) 15.05 Smagiausios akimirkos. 15.35 „Šaolino vaikai“. 16.00 „Labas vakaras, mielasis“. 17.10 „Specialusis dalinys“. (N-7) 18.10 Ekstrasensų mūšis VIII. (N-7) 19.10 Nerealios namų šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras filmas. Kriminalinė drama „Bruklino geriausieji“ (2010 m., JAV). (N-14) 23.45 Komedija „Legenda apie nuostabiausiąjį Maksimą“ (k.). (N-14) 1.30 Statybų TV (k.). 2.00 Bamba. (S)

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Forumas. 12.00 Menora. 12.15 Lietuvos tūkstantmečio vaikai (k.). 13.45 Teisė žinoti (k.). 14.45 Gamtos kodas (k.). 15.15 „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. 17.05 „Senis“. 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 Universitetų žinių lyga „Ateities lyderiai“. Šiaulių universiteto ir Kauno technologijos universiteto komandos. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Beprotiškai fantastiškas Vytauto Kernagio 60-metis. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Beprotiškai fantastiškas Vytauto Kernagio 60-metis. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Išsiskyrę“.

„Siuvėjas iš Panamos“.

6.20 „Tazmanija“ (k.). 6.50 „Policijos akademija“ (k.). 7.20 „Tomo ir Džerio nuotykiai“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“. 8.55 Abipus sienos (k.). 9.50 Šeimos šventė (k.). 12.00 Dviračio šou (k.). 12.30 „Tazmanija“. 13.00 „Policijos akademija“. 13.30 „Tomo ir Džerio nuotykiai“. 14.00 „Drakonų kova Z“. 15.00 „Teresa“. 17.10 „Jausmų miestas“. 17.40 24 valandos. (N-7) 18.45 Žinios. 19.10 Valanda su Rūta. 20.30 Farai. (N-7) 21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 Veiksmo trileris „Siuvėjas iš Panamos“ (2001 m., Airija, JAV). (N-7) 0.50 „Detektyvė Džonson“. (N-7) 1.45 Sveikatos ABC (k.).

Nuodėmių dešimtukas.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.00 10.30 11.10 12.00 12.30 13.10 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 18.45 19.10 20.00 20.30 21.10 21.45 22.00 23.00 24.00 1.00 1.50

Teleparduotuvė. „Hana Montana“. „Simpsonai“. „Detektyvas Monkas“. „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Moterys meluoja geriai“. (N-7) „Širdys paklydėlės“. (N-7) Tik tarp mūsų. (N-7) Gyvenimas yra gražus. Dar pažiūrėsim... „Vėžliukai nindzės“. „Bakuganas“. „Hana Montana“. „Finas ir Ferbis“. „Simpsonai“. (N-7) „Klonas“. (N-7) „Marinela“. (N-7) TV3 žinios. Paskutinė instancija. (N-7) „Kas nori nužudyti Mią?“ Nuodėmių dešimtukas. (N-7) „Pasmerkti“. (N-7) TV3 žinios. „Aferistas“. „CSI kriminalistai“. (N-7) „Kaulai“. (N-7) „Ryklys“. (N-7) „Sukčiai Ričiai“. (N-7)

16.00 16.25 16.35 17.00 18.10

19.05 20.40 21.35 22.00 22.35 23.00 23.30 24.00 0.45

TV1 8.40 „Monstrų klubas II”. Animac. serialas. 9.10 „Kaukė”. 9.40 „Kitas Džimio pasaulis”. 10.05 „Mėlynasis drakonas”. Animac. serialas.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai. Laida 112.

LTV2

Gegužės 19, ketvirtadienis

„Senis“.

15.15

Tele bim-bam. „Aviukas Šonas“. „Robotukas“. Labas rytas. Muzikos pasaulio žvaigždės. Kamerinės muzikos vakaras (k.). Veidai. Petras Abukevičius (k.). Aktoriaus Antano Žeko 80-osioms gimimo metinėms. „Piršlybos” (k.). „Makleodo dukterys“. Kultūros metraščiai. Akimirkos su Jonu Meku (k.). Kasdienybės aitvarai (k.). Tele bim-bam. „Aviukas Šonas“. „Robotukas“. Lietuvių dokumentika. „Traukinys stovi penkias minutes“. Veidai. Penki vakarai. Susitikimas su ekonomiste Marija Rastenyte. Europos kinas. „Senųjų laikų pabaiga“. Komedija. Vakaro autografas. Sporto panorama. Savaitės apžvalga. Kūrybos metas. Oskaras Koršunovas. Dailininkas Liudas Truikys. Pasaulio dokumentika. „Į gamtą“. Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras. Panorama. „Dingę“.

„Pavojingasis Bankokas“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos. 7.30 „Šaolino vaikai“ (k.). 7.50 „Labas vakaras, mielasis“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis VIII (k.). 10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 Statybų TV (k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Specialusis dalinys“ (k.). (N-7) 13.15 Drama „Meilė be sienų“ (k.). (N-7) 15.05 Smagiausios akimirkos. 15.35 „Šaolino vaikai“. 16.00 „Labas vakaras, mielasis“. 17.10 „Specialusis dalinys“. (N-7) 18.10 Ekstrasensų mūšis VII (k.). 19.10 Nerealios namų šeimininkės (k.). 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras filmas. Veiksmo f. „Pavojingasis Bankokas“ (2008 m., JAV). (N-14) 23.05 Kriminalinė drama „Bruklino geriausieji“ (k.). (N-14) 0.35 Autopilotas. 2.05 Bamba. (S)

8.00 Gustavo enciklopedija. 8.30 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras (k.). 12.10 Veidai. Penki vakarai (k.). 13.00 Kūrybos metas. Oskaras Koršunovas. (k.). 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Krašto garbė (k.). 15.10 Vakaro autografas (k.). 16.00 Gustavo enciklopedija. 16.30 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 17.00 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė. 17.15 Senas televizorius. Nuojautos. 17.45 Mokyklos langas (k.). 18.20 Veidai. Arti toli. 18.55 Vienas eilėraštis. 19.05 V.Kernagis. Kitoks koncertas. 20.25 Prisiminkime. Šoka Maja Pliseckaja. 20.40 Kuluarai. 21.10 Laiko portretai. Diena, kai mane myli. 21.55 Savęs link. „Gimties paslaptis“ (1). 22.35 Pasaulio dokumentika. „Nyderlandų karališkoji dinastija”. 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Orkestro muzikos vakaras. 24.00 Panorama. 0.45 „24 valandos“.

10.30 „Superdidvyriai. Nuotykiai tęsiasi”. 11.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 13.00 „Gilmoro merginos”. Serialas šeimai. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai IV” 15.00 „F.T. Budrioji akis”. Kriminalinis serialas. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai”. 18.00 „Vaiperis”. Veiksmo serialas. 19.00 „4400”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. (N-7) 21.00 „Panikos kambarys”. Trileris. (N-14) 23.20 „F.T. Budrioji akis” (2) (k.). 0.20 „4400”.

TV6 9.45 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 0.20

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 9.20 9.50

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

TV parduotuvė. Teletabiai. Reporteris (k.). Gongo Gangas (k.). Super L.T. (k.). Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.).

11.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Mes, moterys. 16.03 Žinių amžius. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas.

16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai”. Telenovelė. (N-7) 18.00 „Vaiperis”. Veiksmo serialas. 19.00 „4400”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. (N-7) 21.00 Ketvirtadienio Detektyvas „Vincentas” (3). (N-14) 22.30 „F.T. Budrioji akis“ (k.). 23.30 „4400”.

TV6 9.00 Teleparduotuvė. 9.15 „Virtuvės mitų griovėjai“. Kulinarinis šou. 9.50 „Išlikimas“. 11.00 „Kobra 11“. 12.00 „Kaulai“. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 Pakvaišęs sportas. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Heraklis ir amazonės“. 16.00 „Išlikimas“. 17.00 „Kobra 11“. 18.00 „Kaulai“. 19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 Pakvaišęs sportas. 21.30 „Baudėjas“. Kovinis trileris. (N-14) 23.20 „Pietų parkas“. (N-7) 23.50 Plikšių juokeliai. (N-14)

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30

TV1 8.40 „Monstrų klubas II”. 9.10 „Kaukė“. Animac. serialas. 9.40 „Kitas Džimio pasaulis”. 10.05 „Mėlynasis drakonas”. 10.30 „Superdidvyriai. Nuotykiai tęsiasi“. 11.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 13.00 „Gilmoro merginos“. Serialas šeimai. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai V”. 15.00 „F.T. Budrioji akis”. Kriminalinis serialas.

Teleparduotuvė. „Išlikimas“. „Kobra 11“. (N-7) „Kaulai“. „Vedęs ir turi vaikų“. Pakvaišęs sportas. Teleparduotuvė. „Heraklis ir ugnies ratas“. „Išlikimas“. „Kobra 11“. (N-7) „Kaulai“. „CSI Majamis“. „Vedęs ir turi vaikų“. Pakvaišęs sportas. „Mandžiūrijos kandidatas“. Drama. (N-14) „Pietų parkas“. (N-14)

9.20 9.50 10.40 11.10 12.00 12.45 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 15.30 16.00 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

TV parduotuvė. Teletabiai. Reporteris (k.). Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). Super L.T. (k.). (N-7) Gongo Gangas (k.). Padėkime augti (k.). Ilgai ir laimingai (k.). Kas tu toks? (k.). Reporteris (k.). TV parduotuvė. Lietuva tiesiogiai (k.). Griūk negyvas! (N-7) Super L.T. (k.). (N-7) Serialas „Pora kaip tvora“ (k.). TV parduotuvė. Žinios. Orai. Laida 112. Forumas. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Sveikata (k.). Žalioji banga. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Gera girdėti.

10.40 11.10 12.00 12.45 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.05 20.00 20.25 21.00 21.50 22.20 23.10 24.00

Laida „NKTV”. Skonio reikalas (k.). Ekovizija (k.). Reporteris (k.). TV parduotuvė. Lietuva tiesiogiai (k.). Griūk negyvas! (N-7). Super L.T. (k.). (N-7) „Pora kaip tvora“ (k.). Žinios. Orai. Teletabiai. Žinios. Orai. Kas tu toks? (k.). Žinios. Orai. Lietuva tiesiogiai. Žinios. Orai. „Ilgai ir laimingai“. TV žaidimas. 20 minučių. Orai. Super L.T. (N-7) Reporteris. Orai. Lietuva tiesiogiai. Ekovizija. Žalioji idėja. Kas tu toks? Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas! 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Rusijos prezidento D. Medvedevo konferencija. 14.25 Susituokime. 15.35 Animacinis f. 15.45 Federalinis teisėjas. 17.05 Tegul kalba. 18.10 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 19.15 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.05 Sporto naujienos. 21.10 TV serialas „Einu tavęs ieškoti”. 22.25 Gyvenamoji aplinka. 23.30 Lietuvos „Laikas”. 23.40 TV serialas „Dvi seserys”. 0.45 Detektyvai. 1.15 TV serialas „Pėdsakas”. 1.45 Muzikinis kanalas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Žinių amžius (k.). 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. F.Kirša. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

16.05 Teletabiai. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Lietuva tiesiogiai. 19.00 Žinios. Orai. 19.08 Kaimo diena. 19.05 Penktosios LKL didžiojo finalo rungtynės: Kauno „Žalgiris”–Vilniaus „Lietuvos rytas”. Tiesioginė transliacija iš Kauno. Didžiojoje pertraukoje Žinios. 21.00 Reporteris. Orai. 21.50 Vytautui Kernagiui atminti (k.). 22.25 Pagaminta Lietuvoje. 23.00 Serialas „MAD MEN. Reklamos vilkai“ (k.). (N-7) 24.00 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). 0.50 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas! 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.30 Federalinis teisėjas. 16.35 Detektyvai. 17.10 Tegul kalba. 18.15 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 19.15 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.05 Sporto naujienos. 21.10 TV serialas „Einu tavęs ieškoti”. 22.25 Žmogus ir įstatymas. 23.30 Lietuvos „Laikas”. 23.40 TV serialas „Dvi seserys”. 0.40 TV serialas „Pėdsakai”. 1.15 Detektyvai. 1.45 Žvaigždėlaivis. 2.00 Muzikinis kanalas. 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48 23.58 24.00

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Literatūros akiračiai (k.). Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Forumas (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. E. Juodvalkė. LR himnas. Nakties programa.

Gimtasis kraštas

Gegužės 20, penktadienis

Lietuvos tūkstantmečio vaikai.

„Paskutinė mimzė“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 Bėdų turgus (k.). 11.00 Akiračiai. 12.00 Vilniaus sąsiuvinis. 12.15 Talentų ringas (k.). 13.45 Popietė su Algimantu Čekuoliu (k.). 14.15 Nacionalinė paieškų tarnyba (k.). 15.15 „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volteris, Teksaso reindžeris“. 17.05 „Senis“. 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 Klausimėlis.lt. 19.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Duokim garo! 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Duokim garo! 24.00 „Giminės po 20 metų“ (k.).

6.20 „Tazmanija“ (k.). 6.50 „Policija akademija“ (k.). 7.20 „Tomo ir Džerio nuotykiai“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“. 8.55 Žvaigždžių duetai 5 (k.). 12.30 „Tazmanija“. 13.00 „Policijos akademija“. 13.30 „Tomo ir Džerio nuotykiai“. 14.00 „Drakonų kova Z“. 15.00 „Teresa“. 17.10 „Jausmų miestas“. 17.40 24 valandos. (N-7) 18.45 Žinios. 19.10 Tu gali. 20.45 Nuotykių f. „Paskutinė mimzė“ (2007 m., JAV). 22.40 Premjera. Romantinė komedija „O dabar skelbiu jus Čaku ir Lariu“ (2007 m., JAV). (N-14) 1.00 Komedija „Napoleonas Dinamitas“ (2004 m., JAV). (N-7)

„Planas tėčiui“.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.00 10.30 11.10 13.10 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 18.45 19.10

21.25

23.50

Teleparduotuvė. „Hana Montana“. „Simpsonai“. „Detektyvas Monkas“. „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Moterys meluoja geriau“. (N-7) „Širdys paklydėlės“. (N-7) Tu gali šokti. „Vėžliukai nindzės“. „Bakuganas“. „Hana Montana“. „Finas ir Ferbis“. „Simpsonai“. (N-7) „Klonas“. (N-7) „Marinela“. (N-7) TV3 žinios. Komedija „Planas tėčiui“ (2007 m., JAV). Veiksmo f. „Diena po rytojaus“ (2007 m., JAV, D.Britanija). (N-7) Kriminalinė komedija „Aukščiausias įvertinimas“ (2004 m., JAV) (N-7)

„Palydovas“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos. 7.30 „Šaolino vaikai“ (k.). 7.50 „Labas vakaras, mielasis“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis VIII (k.). 10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.). 10.45 Gimnazistai (k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Specialusis dalinys“ (k.). (N-7) 13.15 Drama „Meilė be sienų“ (k.). (N-7) 15.05 Smagiausios akimirkos. 15.35 „Šaolino vaikai“. 16.00 „Miesčionys III“. 17.10 „Specialusis dalinys“. 18.10 Ekstrasensų mūšis VIII (k.). 19.10 Nerealios namų šeimininkės (k.). 20.00 Žinios. 20.25 Tarp miesto ir kaimo (k.). 20.55 Amerikos talentai V. 23.45 Drama „Palydovas“ (2007 m., JAV, D.Britanija). (N-7) 2.00 Bamba. (S)

8.15 Kelias. Laida evangelikams. 8.30 Gimtoji žemė. 9.00 „Robotukas“. 9.25 „Aviukas Šonas“. 9.30 Linksmoji šeimynėlė. 10.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite. 11.30 Durys atsidaro. 12.15 Sporto panorama. 12.45 Mūsų miesteliai. Dotnuva. 13.45 Juokis. 15.30 Pasaulio panorama. 16.00 Žinios (su vertimu į gestų k.). 16.10 Sveikinimų koncertas. 18.30 Keliaukime po Lietuvą. 19.00 Drama „Velnio sėkla“ (1979 m.). 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Specialus labdaros koncertas „Misija Sibiras“. 23.30 Dok. f. „Gelbėk mus nuo pikto“ (2006 m., JAV).

„Ringo karalius“.

6.30 Animac. f. „Muča Luča“. 6.55 Animac. f. „Blogiukai ir pabaisa“. 7.20 „Mažieji Tomas ir Džeris I“. 7.45 „Betmenas ir narsuolių komanda“. 8.10 Animac f. „Kas naujo, Skūbi Dū?“ 8.35 Animac. f. „Benas Tenas“. 9.00 Kažkas atsitiko (k.). 9.30 Girių horizontai. 10.00 Kino pusryčiai. Nuotykių f. „Drakono širdis. Nauja pradžia“ (2000 m. JAV). 11.40 Nuotykių komedija „Viena diena Niujorke“ (2004 m., JAV). (N-7) 13.30 „Tomo ir Džerio nuotykiai“. 14.00 „Turtuolių privilegijos“. 14.55 „Eva Luna“. 15.54 Kitokie? 16.00 „Eva Luna“. 17.00 Nuo... Iki... (k.). 17.45 Super KK2. (N-7) 18.40 Kas gali būti gražiau? 18.45 Žinios. 19.00 Žvaigždžių duetai 5. 22.40 Veiksmo f. „Ringo karalius“ (2004 m., JAV, P.Korėja). (N-14) 0.45 Premjera. Siaubo trileris „Sugrįžimas į namą ant vaiduoklių kalvos“ (2007 m., JAV). (N-14)

„Visa tiesa apie ryklį.

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Raganosio mokykla“. 7.30 „Ilgoji pertrauka“. 8.00 „Winx“ klubas“. 8.30 „Beibleidai. Metalinė kova“. 9.00 Mados reidas. 9.30 Mamyčių klubas. 10.00 Animac. komedija „Džimis Neutronas. Genialus berniukas“ (2001 m., JAV). 11.40 Nuotykių f. „Indiana Džounsas ir mirties šventykla“ (1984 m., JAV). (N-7) 14.00 „Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai“. 15.05 Šok su manimi. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Animac. komedija „Visa tiesa apie ryklį“ (2004 m., JAV). 20.45 Veiksmo trileris „Dingti per 60 sekundžių“ (2000 m., JAV). (N-7) 23.05 Mokslinės fantastikos f. „Aš – robotas“ (2004 m., JAV, Vokietija). (N-7)

LTV2 8.00 Tele bim-bam (k.). 8.30 Gustavo enciklopedija (k.). 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės (k.). 12.00 Veidai. Arti toli (k.). 12.45 Laiko portretai (k.). 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Savęs link. „Gimties paslaptis“ (k.). 15.05 Negali būti. 15.30 Mokyklos langas (k.). 16.00 Tele bim-bam (k.). 16.30 Gustavo enciklopedija (k.). 17.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 17.15 Kaimo akademija. 17.45 Keliaukime po Lietuvą. 18.15 Veidai. Legendos. Gražina Kernagienė. 19.05 „Pirosmanis“. Drama (N-7). 20.30 Tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris 2011” atidarymo vakaras (k.) 21.55 Dalia Kutraitė kalbina... Laimą Andrikienę. 22.30 Pasaulio dokumentika. „Saulės dovanos“. 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Kamerinės muzikos vakaras. 24.00 Panorama. 0.45 Pinigų karta. TV1 8.40 „Monstrų klubas”. 9.10 „Kaukė”. 9.40 „Džekio Čano nuotykiai“. 10.05 „Mėlynasis drakonas”. 10.30 „Superdidvyriai. Nuotykiai tęsiasi”. Animac. serialas. 11.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi”. 13.00 „Gilmoro merginos”. Serialas šeimai. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai V”. 15.00 „F.T. Budrioji akis”.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

LTV2

Gegužės 21, šeštadienis

Linksmoji šeimynėlė.

2011 m. gegužės 13–20 d., Nr. 19 (63)

TV programa

„Skraidančių durklų namai“.

6.30 Televitrina. 7.00 Sveikatos kodas (k.). 8.00 Gimnazistai (k.). 9.00 Tarp miesto ir kaimo (k.). 9.30 Autofanai. 10.00 Šeštadienio rytas. 11.00 Nesėsi – nepjausi. 11.30 Be recepto (k.). 12.00 Amerikos talentai V (k.). (N-7) 14.35 Lietuvos komiko vakaras 2002. 16.30 Filmas šeimai „Tigrų komanda“ (2010 m., Vokietija, Austrija). (N-7) 18.20 „Gelbėtojai 112“ 18.50 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 „Žaibiški tyrimai“. (N-7) 21.20 Veiksmo f. „Skraidančių durklų namai“ (2004 m., Honkongas, Kinija). (N-7) 23.50 Veiksmo f. „Pavojingasis Bankokas“ (2008 m., JAV). (N-14) 1.45 Bamba. (S)

8.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis. 8.15 Kultūrų kryžkelė. Trembita. 8.30 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas. 8.45 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė. 8.45 Kultūrų kryžkelė. Menora. 9.00 Krikščionio žodis. 9.15 Savęs link. Gimties paslaptis (k.) 10.00 Mažųjų žvaigždžių valanda. 10.55 Istorinė atmintis. Abraomas Kulvietis – lietuvis, įkūnijęs Renesanso idealus. 11.10 Pinigų karta. 11.45 Kulinarinės kelionės. 12.15 Keliaukim! 12.40 Šventadienio mintys. 13.05 Etnokultūros ratas. Mitai ir archeologija. 13.35 Laiko ženklai. 14.20 Teatro popietė. „Kasa Mare”. 16.25 „Kaip gražu miške“. Dainos teatro koncertas (k.). 18.00 Pasaulio dokumentika. „Saulės dovanos“ (k.). 19.00 Muzika gyvai. 20.25 Muzikos istorijos. Miniatiūra romantikų kūryboje. 21.00 „Skėriai“. Fantastinis trileris. (N-14) 22.30 Panorama. 23.00 TV spektaklis. „Urtė”. 0.20 Būk artistas.

TV1 8.10 8.40 9.35 10.10 11.10 11.10 12.10 12.50

Teleparduotuvė. Sveikatos ABC (k.). Spąstai. „Laukinė gamta“. Dok. serialas. „Šunys darbininkai”. Dok. serialas. „Gamtos vaikai”. Dok. serialas. Alchemija XVIII. Muzika, kuri auga. „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“. Animac. serialas.

Žinios šeštadienį ir sekmadienį – 24.00, 1.00, 2.00, 3.00, 4.00, 5.00, 6.00, 7.00, 07.31, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00, 23.00. 5.05 Su aušra.

16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai”. 18.00 „Vaiperis”. Veiksmo serialas. (N-7) 19.00 „4400”. (N-7) 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. (N-7) 21.00 Penktadienio Detektyvas. „Tagartas XX. Šventieji ir nusidėjėliai“. 22.40 „F.T. Budrioji akis”. 23.40 „4400” (k).

TV6 9.45 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 22.00

23.00 24.00

1.00

Teleparduotuvė. „Išlikimas“. „Kobra 11“. „Kaulai“. „Vedęs ir turi vaikų“. Pakvaišęs sportas. Teleparduotuvė. „Heraklis ir dingusi karalystė“. „Išlikimas“. „Kobra 11“. „Kaulai“. „CSI Majamis“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Pretendentas“. (N-14) „Naujasis Amsterdamas“. Detektyvinė drama. (N-7) „Moterų detektyvių klubas“ (1). Kriminalinė drama. (N-7) „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. Fantastinis nuotykių serialas. „Slapti studentų žaidimai“. Erotinis f. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Reporteris (k.). 8.30 Kas tu toks? (k.). 9.20 Super L.T. (k.). 9.50 Ilgai ir laimingai (k.). 10.40 Pagaminta Lietuvoje (k.). 11.10 Ekovizija (k.). 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

Sankryža. Akiračiai. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Auksinės kolekcijos. Gyvoji istorija. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Gera girdėti.

13.15 „Kitas Džimio pasaulis”. Nuotykių serialas. 13.40 „Džekio Čano nuotykiai”. 14.05 „Senosios Kristinos nutikimai”. Humoro serialas. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Didžiojo sprogimo teorija”. Humoro serialas. (N-7) 16.00 „Paskutinis jaunavedžių išbandymas”. Realybės šou. 16.57 Žodis – ne žvirblis (k). 17.00 „Liežuvautoja”. 18.00 „ Čakas”. Serialas. 19.00 „Gailestingumo ligoninė”. 20.00 „Žvėris”. Kriminalinis serialas. 21.00 „Operacija „Baltosios pupytės“. Komedija. (N-7) 23.15 Lietuviško kino vakaras. „Vyrų vasara“. Vaid.f. (N-7) 1.00 KTV – kino ir televirtuvė (k).

TV6 9.15 9.30 10.00 11.05 12.00 12.30 13.30 14.00

16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 22.00 23.00 24.00 1.00 5.45 6.03 6.30 7.05 7.30 9.03 11.03 12.10 13.00 15.03 16.03 16.30

Teleparduotuvė. Universitetai.lt. Robinzonai. Lietuva. „Sporto nesėkmės“. Dok.f. (N-7) Virtuvės mitų griovėjai. „Gordono Ramzio virtuvės košmarai“. Kulinarinis šou. Auto+žmonės. Lietuvos moksleivių vaikinų krepšinio čempionato finalas. Tiesioginė transliacija. „X mutantai“. Jokių kliūčių! Norite – tikėkite, norite – ne! „Iš peties“. Realybės šou. Topmodeliai. „Pretendentas“. (N-7) „Naujasis Amsterdamas“. „Moterų detektyvių klubas“. Kriminalinė drama. „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. „Slapti studentų žaidimai“. Erotinis f. (S) Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Gamta – visų namai. Spaudos apžvalga. Ryto garsai. Kultūros savaitė. Sveikata. Sudie, XX amžiau. Lietuvos diena. Baladės. Kaip žmonės gyvena. Laida rusų kalba.

12.00 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). 12.45 Reporteris (k.). 13.30 TV parduotuvė. 14.00 Vytautui Kernagiui atminti (k.). 14.30 Griūk negyvas! (N-7) 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 „Pora kaip tvora” (k.). (N-7) 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Teletabiai. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Gongo Gangas. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! (N-7)) 19.00 Žinios. Orai. 19.05 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Super L.T. 21.00 Reporteris. Orai. 21.50 Ilgai ir laimingai (k.). 22.40 Vertas kinas. „Kvepalai. Vieno žudiko istorija”. Trileris. (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas! 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.35 Tegul kalba. 16.45 Lauk manęs. 18.00 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 19.00 TV žaidimas „Stebuklų laukas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.05 Sporto naujienos. 21.10 Respublikos turtas. 23.45 Vaidybinis f. „Rusiškas romanas”. 1.25 Muzikinis kanalas. 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48 23.58 24.00

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Gyvoji istorija (k.). Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Akiračiai (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. V.Giedra. LR himnas. Nakties programa.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 9.00 10.25 11.00 11.30 12.15 13.05 14.00 15.00 16.00 16.05 16.10 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.02 21.00 21.30 22.20 0.20

TV parduotuvė. Reporteris (k.). Teletabiai. Griūk negyvas! (N-7) Padėkime augti. Namų daktaras. Reporteris (k.). Skonio reikalas. Serialas „MAD MEN. Reklamos vilkai“ (k.). (N-7) Dok. serialas „Mitų griovėjai”. „Pora kaip tvora” (k.). Žinios. Orai. Nauda ūkiui. Super L.T. Žinios. Orai. Ilgai ir laimingai. Žinios. Orai. Griūk negyvas! Žinios. Orai. Šeštadienio detektyvas. „Pagrindinis įtariamasis“. TV serialas. (N-7) Reporteris. Orai. Gongo Gangas (k.). „Lošėjai”. Drama. (N-14) „Zona”. (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 6.50 7.00 7.15 7.50 8.45 9.00 9.15 9.55 11.00 11.15 12.25 13.45 18.00 20.00 20.20 23.00 1.05 1.35

Naujienos. Top-shop. Grok, armonika! Gudruolės ir gudruoliai. Ganytojo žodis. Naujienos. Skanėstas. Gyvenimo skonis. Naujienos. Gyvenamoji aplinka. Mano tėvas akademikas Sacharovas. TV serialas „Anapus vilkų”. Vaidybinis f. „Suaugusi duktė arba Testas...” Laikas. Žvaigždžių fabrikas. Vaidybinis f. „Viskas ore”. Paris Hilton prožektorius. Muzikinis kanalas.

17.03 Mažoji studija: Popiežius ir pasaulis, Septintoji diena. 18.10 Sveikinimų ratas. 19.03 Auksinės kolekcijos. 20.03 Vaikų radijo teatras. 20.29 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. P.Drevinis. 24.00 Nakties programa.

2011 m. gegužės 13–20 d., Nr. 19 (63)

LTV2

Gegužės 22, sekmadienis

„Sodai rudenį“.

8.30 9.00 9.15 9.40 10.00 10.30 12.00 12.30 13.30 15.30 16.00 16.15 16.50 17.20 18.00

18.30 19.30 20.30 20.45 21.15 22.15

Kaimo akademija. „Kurmis ir...“ „Robotukas“. „Ragai ir kanopos sugrįžta“. Gustavo enciklopedija. Talentų ringas. Pulsas. Pasaulio dokumentika. „Užrašai apie Šerloką Holmsą“. Šventadienio mintys. Žinios (su vertimu į gestų k.). Gamtos kodas. Pradėk nuo savęs. Septynios Kauno dienos. Popietė su Algimantu Čekuoliu. Stilius. Bėdų turgus. Panorama. Savaitė. Premjera. „Giminės po 20 metų“. Elito kinas. Premjera. Komedija „Sodai rudenį“ (2006 m., Prancūzija).

Gimtasis kraštas

TV programa

„Liūtaširdis“.

„Apsuptyje“.

Be recepto.

6.25 Animac. f. „Muča Luča“. 6.50 Animac. f. „Blogiukai ir pabaisa“. 7.20 „Mažieji Tomas ir Džeris I“. 7.45 „Šiupininis“. 8.10 „Kas naujo, Skūbi Dū?“ 8.35 „Benas Tenas prieš ateivius“. 9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai. Komedija „Padaužos“ (1985 m. JAV). 12.15 Komedija šeimai „Šuo Skipas“ (2000 m., JAV). (N-7) 14.05 „Turtuolių privilegijos“. 15.00 „Eva Luna“. 17.00 Ne vienas kelyje. 17.45 Teleloto. 18.45 Žinios. 19.00 Savaitės įvykių TOP 5. 19.30 Paskutinė diena mokykloje. „Drąsinkime ateitį“ 2011 m. apdovanojimai. 21.30 Veiksmo f. „Liūtaširdis“ (1990 m., JAV). (N-14) 23.45 Veiksmo komedija „13 rajonas“ (2004 m., Prancūzija). (N-14)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Raganosio mokykla“. 7.30 „Ilgoji pertrauka“. 8.00 „Winx“ klubas“. 8.30 „Beibleidai. Metalinė kova“. 9.00 Sveikas žmogus. 10.00 Animac. f. „Sinbadas. Septynių jūrų legenda!“ (2003 m., JAV). 11.40 Komedija „Misteris Magu“ (1997 m., JAV). 13.25 Komedija „Nepėsčias Džo“ (2001 m., JAV). 15.30 „Choras“. 16.30 Auto+žmonės. 17.10 Tik tarp mūsų. 18.00 Skubi pagalba 112. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Savaitės komentarai. 19.30 Tu gali šokti. 21.30 Veiksmo f. „Apsuptyje“ (1992 m., JAV). (N-14) 23.35 Komedija „Margo vestuvėse“ (2007 m., JAV). (N-14)

6.30 Televitrina. 7.00 „Žaibiški tyrimai“. 8.00 Nesėsi – nepjausi (k.). 8.30 Tauro ragas. 9.00 Autopilotas. 9.30 Statybų TV. 10.00 Sekmadienio rytas. 11.00 Sveikatos kodas. 12.00 Fenomenas (k.). 13.00 Nerealios namų šeimininkės (k.). 13.45 Sveikinimų koncertas (tel. (8 5) 278 0803, mob. 8 618 77 654). 16.15 Smagiausios akimirkos. 16.50 Atvirai su žvaigžde (k.). 17.50 Gelbėtojai 112. (N-7) 18.50 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 Be recepto. 21.00 Melodrama „Svajonių viešbutis: Šri Lanka“ (2010 m., Vokietija). (N-7) 22.50 Drama „Palydovas“ (k.). (N-7) 0.55 Bamba. (S)

TV6 Pirmadienis, gegužės 16 d. 21.30 val. Siaubo filmas „Aštuonkojis 2“. JAV, 2001 m. Rež. Yossi Wein (N-14). Vaidina: Reilly Burke, Meredith Morton, Fredric Lehne, John Thaddeus.

8.00 Gimtoji žemė. 8.25 Rytas su... Andriumi Žebrausku. 9.10 Dailininkas Liudas Truikys (k.). 9.30 Mokyklos langas. 10.00 Miesto kodas. 10.55 Palaimintasis Jonas Paulius II kalba Lietuvai. 11.45 Ievos pievos. 12.15 Nepabuvęs kareivėliu. Vidmantas Urbonas. 12.45 Mūsų miesteliai. Onuškis. 1 d. 13.35 Būtovės slėpiniai. 14.25 „Velnio sėkla“. Drama. (N-7) 15.30 Tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris 2011”. 17.05 Krašto garbė. 18.00 Lietuvių dokumentika. „Neris ir jos krantai. Po 150 metų“. 18.55 Auksinės melodijos. Pulajazz-50. 20.30 Durys atsidaro. 21.05 Gelbėk mus nuo pikto. 23.00 Panorama. 23.15 Lietuvos nac. simfoninio orkestro koncertas.

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.05 Retrospektyva. „Skulptorius Petras Mazuras”. 8.40 Etnos. 9.05 Ekomitas. 10.10 „Laukinė gamta”. Dok. serialas. 11.10 „Šunys darbininkai“. Dok. serialas. 12.10 „Dr. Šuo“. 12.40 Kitokie? 12.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai”. 13.15 „Kitas Džimio pasaulis”. Nuotykių serialas. 13.40 „Džekio Čano nuotykiai”. 14.05 „Senosios Kristinos nutikimai“. Humoro serialas. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Didžiojo sprogimo teorija”. (N-7) 16.00 „Paskutinis jaunavedžių išbandymas”. Realybės šou.

5.05 5.45 6.03 8.03 9.03 10.03

Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Ryto garsų savaitė. Mes, moterys (k.). Tetos Betos viktorina.

16.57 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00

23.05 23.55 0.10

Žodis – ne žvirblis (k). „Liežuvautoja“. „Čakas”. „Gailestingumo ligoninė”. Serialas. (N-7) „Žvėris”. Sekmadienio Romantika. „Svajonių viešbutis. Tobagas“. Romantinė drama. (N-7) Alchemija XVII. Niekam nežinomas menininkas (k). Retrospektyva. „Kompozitorius Jonas Nabažas”. „Senosios Kristinos nutikimai“. Humoro serialas.

TV6 8.45 9.00 9.30 10.00 11.00 12.00 12.30 14.00 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00

21.30 22.00 23.00 24.00 1.00

Teleparduotuvė. Tavo augintinis. Vienam gale kablys. Robinzonai. Lietuva. Gordono Ramzio virtuvės košmarai. Mados reidas. Topmodeliai. Jokių kliūčių! „Iš peties“. Realybės šou. „X mutantai“. Fantastinis nuotykių serialas. Jokių kliūčių! Norite – tikėkite, norite – ne. „Formulės-1” pasaulio čempionato Didžiojo Ispanijos prizo lenktynės. Vaizdo įrašas. Šeimos bičas“. Animac. serialas. „Naujasis Amsterdamas“. Detektyvinė drama. (N-7) „Moterų detektyvių klubas“. Kriminalinė drama. (N-14) „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. „Slapti studentų žaidimai“. Erotinis f. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30

TV parduotuvė. Reporteris (k.). Teletabiai. Griūk negyvas! (N-7)

11.03 12.10 13.03 13.56 14.03 14.28 16.30 17.03 17.30 18.10

Muzika Tau. Lietuvos diena. Radijo teatras. Retro. Septynios sporto dienos. Gera girdėti. Laida rusų kalba. Literatūros akiračiai. Atsiliepk dainoj. Laisvai!

10.00 Dok. serialas „Grobuonys”. „Tobuliausieji”. 10.30 Laida „NKTV”. 11.00 Šiandien kimba. 11.30 Reporteris (k.). 12.00 Dok. serialas „Plėšrūno instinktas”. „Nagai”. (N-7) 13.00 TV serialas „Pagrindinis įtariamasis“. (k.). (N-7) 15.00 Serialas „Pora kaip tvora“ (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Super L.T. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Ekovizija (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.05 Lietuvos futbolo A lygos čempionato rungtynės: Panevėžio „Ekranas”– Marijampolės „Sūduva”. Tiesioginė transliacija iš Panevėžio. Pertraukoje – Žinios. 20.00 Žinios. Orai. 20.10 Kas tu toks? (k.). 21.00 Žinios. Orai. 21.15 24/7. 22.10 Serialas „MAD MEN. Reklamos vilkai”. (N-7) 23.10 Bušido LT. 23.40 „Zona” (k.). (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 7.10 7.25 7.55 8.15 9.00 9.20 9.35 10.30 11.00 11.20 11.35 12.55 14.40 15.50 17.55 20.00 21.10 22.40 23.50 2.00 19.03 20.03 20.31 20.45 21.03 23.48 23.58 24.00

Naujienos. Top-shop. Laida kariams. Noriu žinoti. Sveikata. Naujienos. Padriki užrašai. Kol visi namie. Fazenda. Naujienos. Animacinis f. Dievaičiai. Vaidybinis f. „Šaunus vaikinas”. Pagrindinis vaidmuo mylimai aktorei. Vaidybinis f. „Dar kartą apie meilę”. Šlovės minutė. Laikas. Šlovės minutė. Didelis skirtumas. Vaidybinis f. „Šalti apkabinimai”. Muzikinis kanalas. Vudstoko vaikai. Vaikų radijo teatras. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. R.Burokas. LR himnas. Nakties programa.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

TV6 Ketvirtadienis, gegužės 19 d. 21.30 val. Kovinis trileris „Baudėjas“. JAV, 1989 m. Rež. Mark Goldblatt (N-14). Vaidina: Dolph Lundgren, Louis Gossett Jr., Jeroen Krabbe. Kovinių filmų žvaigždė Dolfas Langrenas, pradėjęs karjerą žiauraus rusų boksininko Drago vaidmeniu įžymiajame „Rokyje 4“, šį kartą imasi triuškinti mafiją. Raumeningas ir patyręs policininkas, tvirtas įstatymo sergėtojas, patiria skaudų smūgį – mafija nužudo jo žmoną ir dukteris. Įniršęs kovotojas už teisingumą išsižada savo priesaikos įstatymui ir pradeda be teismo retinti mafijos gretas. Jis per daug patyręs, kad patektų į policijos rankas, ir per daug užsiliepsnojęs pykčiu, kad jį įveiktų nusikaltėliai. Jo šūkis: „Kaltas tebūnie nubaustas!“

padėjėjas. Kongas užbėga įvykiams už akių, pirmas išsiaiškina, kas iš tiesų yra Džo, ir paprašo jo būti mokytoju. Bankokas Džo pateikia dar vieną staigmeną – jis susižavi vietine kurčia mergina, kurią nori apsaugoti nuo pavojingo nusikaltėlių pasaulio. Tačiau tai dar ne viskas: Džo bosas sulaužo pagrindinę anonimiškumo taisyklę ir pradeda paties pasamdyto smogiko paieškas.

TV3 Penktadienis, gegužės 20 d. 21.25 val. Veiksmo filmas „Diena po rytojaus“. JAV, 2004 m. Rež. Roland Emmerich (N-7). Vaidina: Dennis Quaid, Jake Gyllenhaal, Emmy Rossum, Dash Mihok, Jay O. Sanders ir kiti.

BTV Ketvirtadienis, gegužės 19 d. Niujorko uoste aptinkami negyvi kūnai. Policija neturi nei jokių užuominų, nei įtariamųjų. Tačiau Nikas ir jo kolega pagaliau suvokia, kad žudikas yra didžiulis aštuonkojis. Niekas, o ypač policijos vadas, nenori tikėti Niko teorija, kol per liepos 4 dienos šventę uosto neužpildo valtys...

BTV Antradienis, gegužės 17 d. 21.00 val. GERAS FILMAS. Komedija „Legenda apie nuostabiausiąjį Maksimą“. JAV, 2010 m. Rež. Jeff Kanew (N-14). Vaidina: Kristanna Loken, Rip Torn, Adam DeVine, Sophie Monk, Will Sasso, Russell Peters, Ian Ziering, Deon Richmond. Pasaulio likimą nulemia legendinės asmenybės – vyrai, apie kurių narsą ir drąsą kalbama po jų mirties praėjus net tūkstantmečiams. Toks buvo ir nuostabiausiasis Maksimas. Ir visiškai nesvarbu, kad jis buvo idiotas. Dievai išpranašavo, kad Maksimas taps geriausiu visų laikų karvedžiu, o kai tavo likimas jau išpranašautas, gali sau leisti nueiti į striptizo klubą ir negyvai nusitašyti. Netikėtai nelauktai Trojos karalius Kvėša išsiunčia nevykėlį karvedį su taikos misija. Tačiau viskas apsiverčia aukštyn kojomis ir prasideda didysis Trojos karas!

21.00 val. GERAS FILMAS. „Pavojingasis Bankokas“. JAV, 2008 m. Rež.: Oxide Pang Chun, Danny Pang (N-14). Vaidina: Nicolas Cage, Shahkrit Yamnarm, Charlie Yeung, Panward Hemmannee, Nirattisai Kaljaruek, Dom Hetrakul. Džo – profesionalus smogikas, kuris paskirtą užduotį atlieka kitų rankomis. Jis kaskart randa naivuolį, padedantį jam atlikti juodžiausius darbelius, o vėliau Džo jį nužudo. Blaškydamasis po pasaulį Džo atsiduria Bankoke, kur susitinka apsukrų gatvės vaikį Kongą. Dar viena užduotis – dar vienas Siaubingi uraganai siaubia Los Andželą. Nematyta pūga užgriūva Indiją. Greipfrutų dydžio kruša bombarduoja Tokiją. Niujorke temperatūra per vieną dieną svyruoja nuo kaitros iki stingdančio speigo. Netikėti staigūs klimato pokyčiai visame pasaulyje sukelia neregėto masto kataklizmus – žemės drebėjimus, milžiniškas potvynių bangas. Profesorius Edrienas Holas tyrinėja klimato pokyčius, kuriuos sukėlė pragaištingas „šiltnamio reiškinys“. Be to, jis privalo surasti ir išgelbėti savo sūnų, kartu su draugais įkalintą milžinišku ledo miestu virtusiame Niujorke. Prasidėjus nevaldomam visuotiniam bėgimui, herojus iškeliauja ten, iš kur visi trokšta kuo greičiau ištrūkti – į bekraštes ledo ir sniego platybes, netikėtai nusidriekusias ten, kur dar neseniai stūksojo modernūs didmiesčiai...

Gimtasis kraštas

Netekome R.Staliliūnaitės

Lietuva per savaitę

2011 m. gegužės 13–20 d., Nr. 19 (63)

Gatvės muzika Praėjusį savaitgalį Vilnių ir 50 Lietuvos miestų penktą kartą užvaldė šimtai gatvės muzikantų ir jų atliekama muzika. Vien Vilniuje visą dieną gatves šturmavo apie 300 grupių.

Pirmadienį eidama 74-uosius metus mirė ilgametė Kauno valstybinio dramos teatro aktorė, Nacionalinės premijos laureatė Rūta Staliliūnaitė. Tris kūrybingiausius savo gyvenimo dešimtmečius viena garsiausių Lietuvos aktorių R.Staliliūnaitė vaidino Kauno valstybinio dramos teatro scenoje. Čia sukūrė legendinę Barborą Radvilaitę režisieriaus Jono Jurašo to paties pavadinimo spektaklyje pagal Juozo Grušo pjesę ir kitus vaidmenis.

Vizitas

Su oficialiu vizitu Lietuvoje viešėjo NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų transformacijos vadas generolas Stefanas Abrialas.

Gyva ,,Krepšinio širdis“

Sekmadienio vidurdienį Vilniuje, aikštelėje prie „Akropolio“, žmonės sustojo į gyvą „Krepšinio širdį“, simbolizuojančią lietuvių meilę krepšiniui. Renginį „Lietuva – Europos krepšinio širdis“ inicijavo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės fotografas Tomas Tumalovičius.

Savaitgalio orai

Ordinas disidentui

Estijos ambasadoje Vilniuje buvo pagerbtas disidentas Viktoras Petkus. Jam įteiktas Estijos valstybės ordinas. Už pastangas siekiant Baltijos šalių nepriklausomybės Estijos prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas apdovanojo V.Petkų Marijos žemės kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu.

Europos diena

Šeštadienio naktį daug kur, dieną vietomis, daugiausia rytiniuose rajonuose, trumpi lietūs, vietomis galima perkūnija. Vėjas vakarų, šiaurės vakarų, 7–12 m/s. Temperatūra naktį – 5–10, dieną – 13–18, vietomis – 10–12 laipsnių. Sekmadienio naktis – be didelio lietaus, dieną vakariniuose rajonuose kai kur palis. Vėjas naktį silpnas, dieną pietryčių, rytų, 4–9 m/s. Temperatūra naktį – 3–8, dieną – 15–20 laipsnių. O lietaus reikia ir gamtai, ir žmogui. Priešpilnis. Saulė teka 5.17, leidžiasi 21.15.

Šeštadienį

Sekmadienį

Naktį: +5 +10°

Naktį: +3 +8°

Dieną: +13 +18°

Dieną: +15 +20°

Gegužės 9 d. Lietuvoje buvo švenčiama jau tradicine tapusi Europos dienos šventė. Kartu paminėtos ir septintosios Lietuvos narystės Europos Sąjungoje metinės. Raimundo Šuikos nuotrauka

Parengė Rimantas Dovydėnas, GK, EPA-Eltos inf. ir nuotraukos