Gimtasis kraštas Nr. 51

Gimtasis kraštas Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2011 m. vasario 18–25 d., Nr. 7 (51)

Kaina 1,99 Lt

Ne atskridę angelai valstybę kuria 3 p.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Lietuva netenka gabiausių piliečių

Kultinis publicistas nustebino atvirumu

5 p.

13 p.

Eglė Kernagytė: praeitį paleisti sunku 12 p.

2011 m. vasario 18–25 d., Nr. 7 (51)

Gimtasis kraštas

Aktualijos

1

Ne atskridę angelai valstybę kuria

„Atsiremsiu, sakau, į nedidelį žemės sklypelį, vadinamą Lietuva“ Gal kada Taip rašė Justinas Marcinkevičius 1964 m. poemoje „Donelaitis“. Ir rėmėsi Lietuva visą gyvenimą.

išmoksime ne tik savo namą apsitverti, bet ir rūpintis valstybe.

Lina PEČELIŪNIENĖ Vienintelis po 1991 m. liepos 31 d. žudynių Medininkų muitinės poste gyvas išlikęs T.Šernas dabar – Lietuvos evangelikų reformatų vyskupas ir Vasario 16-osios klubo garbės pirmininkas. Jo senelio dėdė teisininkas Jokūbas Šernas buvo vienas iš dvidešimties Vasario 16-osios valstybės atkūrimo akto signatarų.

Tautos sąžine vadinamas poetas Justinas Marcinkevičius mūsų pasaulį paliko Vasario 16-ąją, kai šventėme valstybės atkūrimo šventę.

Rytoj jis atguls amžinojo poilsio Antakalnio kapinėse, netoli palaidotų Sausio 13-osios aukų. Lietuvių literatūros tyrinėtoja Viktorija Daujotytė sako, kad J.Marcinkevičiaus netektis būtent tą dieną yra simboliška.

Laisvės šauklys „Su J.Marcinkevičiumi yra įvykę nemaža atsitikimų, kurie kada nors bus paaiškinti kaip gilūs simboliai. Neturime užmiršti, kad būtent J.Marcinkevičius mums parašė svarbiausią Vasario 16-osios kūrinį, pavadinęs tą dieną „Diena atrištom akim“. Šiandien regėdami didįjį mūsų poetą užmerktom akim, mes neturime užmiršti tos šviesos, kuri sklido iš jo, iš jo talento, žmogiškojo gerumo, jautrumo, iš jo didžiausio įsipareigojimo Lietuvai ir ypač – lietuvių kalbai“, – Lietuvos radijui kalbėjo V.Daujotytė. Galbūt simboliška yra ir tai, kad J.Marcinkevičiaus gimimo diena – kovo 10-oji, kuri poetui švenčiant 60-metį tapo atkurtos nepriklausomybės išvakarėmis. Apie J.Marcinkevičių literatūros kritikas Valentinas Sventickas yra rašęs: „Kai pasakai – Justinas Marcinkevičius, nėra reikalo vardyti nei jo kūrinių, nei titulų, nei apdovanojimų. Jo vardas ir pavardė jau senokai tapo titulu, kuris žinomas visiems, o priklauso vienam.“ Gal simboliška ir tai, kad J.Marcinkevičiaus drama „Mažvydas“ Valstybinio akademinio dramos teatro scenoje pastatyta 1978-aisiais.

Mažvydo (aktoriaus Regimanto Adomaičio) po garsą dėliojamą ir skiemenuojamą „Lie-tu-va“ visi žiūrovai suvokė kaip valstybės laisvės ilgesį ir viltį išsivaduoti iš sovietinės okupacijos.

Lygiai po dešimties metų gimė Sąjūdis, ir jau daugiatūkstantiniuose mi-

Dešimčių poezijos knygų autorius J.Marcinkevičius lietuvių literatūros aukso fonde įsiamžino poetine dramine trilogija „Mindaugas“ (1968), „Katedra“ (1971), „Mažvydas“ (1977), kuri sovietmečiu buvo tarsi gaivus tautiškumo dvelksmas.

Eltos nuotrauka

tinguose žmonės skandavo „Lie-tuva“. „J.Marcinkevičius buvo visą laiką per visus įtempčiausius valstybės atkūrimo momentus, saugodamas valstybę, bet labiausiai rūpindamasis tais, kurie kūrė valstybę, o būtent – tauta.

Todėl man J.Marcinkevičius yra naujosios lietuvių tautos patriarchas“, – sakė filosofas Romualdas Ozolas. Kai 1988 m. birželio 3-čiąją kuriant Sąjūdį J.Marcinkevičius buvo pasiūlytas į šio nacionalinio išsivadavimo judėjimo iniciatyvinę grupę, jis nedvejodamas sutiko ir tuo apsisprendimu paskui save patraukė visą tautą.

Laisvė sviedė ir purvo Tačiau 1990-aisiais atkūrus nepriklausomybę poetas netapo politiku.

Jis yra sakęs, kad politika – ne jo kelias, kad į ją eiti turi labiau pasirengę teisininkai ir ekonomistai. Tačiau J.Marcinkevičių tuomet slėgė ir lais-

vės atneštas susipriešinimas, drabstomas purvas. Jam pačiam irgi buvo labai skaudu – purvo saujos pasiekė ir jį.

Jis sulaukė kaltinimų, kad pirmą savo apysaką „Pušis, kuri juokėsi“ neva parašęs KGB užsakymu.

Kauno dramos teatro aktorius Kęstutis Genys J.Marcinkevičiui paskyrė labai piktą eilėraštį, kaltindamas už „madrigalus tėvynės duobkasiams“. J.Marcinkevičius yra prisipažinęs, kad pats nepatenkintas savo pirmu eilėraščių rinkiniu, kurį buvo priverstas pradėti Stalino šlovinimu.

Bet tai tik rodo, koks sunkus buvo menininkų kelias okupacijos laikais, per kokius baisumus einant reikėjo vykdyti misiją išsaugoti tautą, jos istorinę atmintį, lietuvių kalbą.

Metaforiškai, meno jėga, lyriškumu J.Marcinkevičiui pavyko laisvės ilgesį ir tėvynės meilę įskiepyti kiekvieno lietuvio širdyje. Ne veltui dabar visi valstybės vadovai reiškia

užuojautą ne tik J.Marcinkevičiaus artimiesiems, bet ir visai tautai.

Kūrybos ir asmenybės dermė „Turėtume atsiminti, kad tautos ir jos kultūros išlikimas buvo svarbiausias jo kūrybos, veikimo motyvas. Jis buvo įspėjęs kažin kokią paslaptį. Jo kūryba buvo labai populiari, tačiau visas tas populiarumas derėjo su aukščiausiu profesiniu meistriškumu, su aukščiausiu kūrybos lygmeniu. Tai irgi labai retas dalykas. Prisimenant sovietmetį, J.Marcinkevičius, pasiremdamas labiausiai liaudies daina, liaudies pasaulėjauta, sugebėjo nubraukti tą sovietmečio kūrybai būdingą patetiką, atgaivino grynąjį lyrizmą, grynąjį meną, ir tokiu būdu jis likęs kaip neištrinama asmenybė“, – Lietuvos radijuje kalbėjo literatūros kritikas V.Sventickas.

Nukelta į 2 p.

Kaip kilo idėja suburti Vasario 16-osios klubą? Kuo jis prasmingas?

Idėja suburti Vasario 16-osios klubą kilo buvusiai Signatarų namų direktorei Jūratei Černiauskienei. Ji per visokius renginius susirado daugelį signatarų giminių. J.Černiauskienė siekė, kad būtų tikri Signatarų namai su įdomia ekspozicija, o ne bet kam išnuomotas pastatas, kuriame pasirašytas Vasario 16-osios aktas. Rinko dar gyvus prisiminimus apie Vasario 16-osios signatarus, rado įdomių nuotraukų, kurias šeimos išsaugojo.

Taip suburtiems signatarų giminaičiams ir patiems smagu bendrauti.

Klube yra apie keliasdešimt aktyvių žmonių. Nesu prisidėjęs prie visų jų renginių, aš tik garbės pirmininkas.

Gera idėja buvo rinkti medžiagą apie signatarus, kad istorija būtų tinkamai atspindėta. Valstybės atkūrimo laikotarpis juk buvo apleista tema mūsų istorijoje, sovietmečiu sąmoningai nutylėta ir iškreipta. Vytautą Didįjį tauta žinojo, dar Joną Basanavičių, Vaižgantą, Motiejų Valančių. Tarpukario politikos vingiai, preliudijos mažai kam žinomos.

Nukelta į 3 p.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Minimali alga – lazda su dviem galais Ketinimai didinti mažiausią leistiną mokėti atlyginimą darbuotojams baugina vidutinių ir mažų įmonių savininkus, o profesinės sąjungos teigia, jog tai laikytų laimėjimu.

Saulius TVIRBUTAS

Mokėdamas žmogui minimumą verslininkas iš tikrųjų turi skirti 1,2 tūkst. Lt, už kuriuos reikia ne tik išmokėti tuos 678 Lt kaip algą, bet ir atidėti mokesčiams valstybei bei dar sutaupyti darbuotojo atostogoms. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Trišalėje taryboje, kurią sudaro verslininkai, valdžios atstovai ir profesinės sąjungos, sutarė, kad minimalusis darbo užmokestis už etatą vasarą turėtų padidėti 100 Lt. Iš verslininkų tam pritaria tik didesnių įmonių savininkai, o vi-

dutinieji ir smulkieji darbdaviai pareiškė, kad tai ankstyvas žingsnis, galintis dar labiau padidinti bankrotų ir tuo pačiu nedarbo mastą.

Vyriausybė savo pozicijos nepateikia teigdama, kad tai – darbdavių ir samdomų žmonių reikalas.

Tačiau ji žada analizuoti siūlomus

mokesčių pakitimus, kurie yra būtini norint realiai padidinti dirbančiųjų pajamas. Žinant, kad ši valdžia dėl mokesčių politikos sunkiai prognozuojama, minimaliojo darbo užmokesčio didinimas ne be reikalo baugina verslą.

Nukelta į 2 p.

2

Gimtasis kraštas

2011 m. vasario 18–25 d., Nr. 7 (51)

Aktualijos

„Atsiremsiu, sakau, į nedidelį žemės sklypelį, vadinamą Lietuva“ nalistai dažnai jį šnekindavo siekdami išgirsti esmines pastabas apie mūsų kelią ir klaidas. Poetas sielojosi dėl žmonių savanaudiškumo, perdėto susižavėjimo materialinėmis vertybėmis ir dėl lietuvių kalbos niekinimo.

Bet savo kritišką žodį jis visada sakydavo atsargiai, stengdamasis nieko neįžeisti.

Tauta gedi

Poetas Justinas Marcinkevičius kalba Sąjūdžio mitinge Vilniaus Vingio parke 1989 metų birželio 11-ąją.

Atkelta iš 1 p.

Anot jo, J.Marcinkevičius taip pat įkūnijo nuostabią kūrybos ir asmenybės dermę. „Nebūtinai menininkui tai privalu, bet šitoks sutapimas visada daro didžiulį įspūdį ir nusipelno žmonių, kolegų meilės, pagarbos, nuostabos. Jis galėjo paprastus da-

lykus pajusti visa savo sielos gelme, visa savo kelione į žodį. Tai talento, Dievo dovana, kurią J.Marcinkevičius turėjo ir kuri gyvens toliau“, – sakė V.Sventickas. Literatūros kritikas kaimynystėje gyvenusį poetą prisimena kaip nepaprastai jaukų, supratingą, šiltą žmogų. „Tokių reta menininkų aplinkoje. Ambicijos, tokia laikyse-

Eltos nuotrauka

na, kad „Aš esu vienintelis“, yra suprantama, būdinga ir net reikalinga meno žmogui, bet J.Marcinkevičius savo žmogišką jaukumą, atjautą, supratingumą buvo priėmęs kaip gyvenimo taisyklę, atėjusią iš tėvų, šeimos“, – teigė jis.

J.Marcinkevičius pasisakydavo ir valstybės politikos klausimais. Žur-

Vienas iš garsiausių lietuvių rašytojų J.Marcinkevičius gimė 1930 m. kovo 10 d. Važatkiemyje, Prienų rajone. 1954 m. Vilniaus universitete baigė lituanistikos studijas. Dirbo „Genio“, „Pergalės“ (dabar „Metai“) žurnalų redakcijose, Lietuvos rašytojų sąjungoje. Nuo 1965 m. jis – rašytojas profesionalas, nuo 1990 m. – Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys. Dešimčių poezijos knygų autorius J.Marcinkevičius lietuvių literatūros aukso fonde įsiamžino poetine dramine trilogija „Mindaugas“ (1968), „Katedra“ (1971), „Mažvydas“ (1977).

Laiko išbandymus atlaikė ir J.Marcinkevičiaus publicistikos knyga „Dienoraštis be datų“ (1981), daugelio lietuvių kartų skaitomos knygos vaikams. Reikšmingi lietuvių kultūrai ir J.Marcinkevičiaus išversti lenkų, rusų klasikų kūriniai,

Mokesčių našta – žlugdanti

Mažieji bijo

Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas Arturas Mackevičius taip pat mano, kad valdžia turėtų įvesti progresinius mokesčius, kai jų našta paskirstoma pagal gaunamų pajamų dydį. „Mokėdamas žmogui minimumą verslininkas iš tikrųjų turi skirti 1,2 tūkst. Lt, už kuriuos reikia ne tik išmokėti tuos 678 Lt kaip algą, bet ir atidėti mokesčiams valstybei bei dar sutaupyti darbuotojo atostogoms“, – aiškino jis.

A.Mackevičius stebisi, kad kritus vidutiniam uždarbiui, sumažinus pensijas, pašalpas, motinystės išmokas kalbama apie minimaliojo darbo užmokesčio didinimą. „Tai reikia daryti tada, kai ekonomika auga, o ne atvirkščiai“, – įsitikinęs jis.

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė irgi mano, kad minimalią algą didinti per anksti.

Nedidelės Kauno kavinės „Skliautas“ savininkas Ąžuolas Gaižutis labiausiai baiminasi, kad jei padidės minimali alga, padidės ir mokesčių našta. „Nedideles apyvartas turintys verslininkai vos gali sumokėti algas ir mokesčius, juk daugiau kaip pusę darbuotojo kainos sudaro įsipareigojimai valstybei, todėl ne iš gero gyvenimo sudėtinga mokėti didesnius atlyginimus“, – kalbėjo jis.

Logistikos bendrovės „If Solutions“ vadovas Dovydas Degutis aiškino, kad nors jų įmonėje nėra gaunančiųjų minimalų atlygį, bet galimi valdžios sprendimai jį didinti irgi kelia nerimą. „Net ir mažiausios kvalifikacijos darbuotojai (pvz., krovikai) pas mus gauna apie 800 Lt į rankas. Bet jei minimalusis darbo užmokestis padidės, tai žmones paveiks psichologiškai, nes jie atsidurs minimumą gaunančių gretose. O mums mokesčių našta – labai didelė, ir resursų dabar didinti algas nėra, – teigė jis. – Manau, kad mažiausiai uždirbančių žmonių pajamas reikia didinti lankstesne mokesčių sistema.“

Gerai ir žvirblis saujoje „Tas 100 Lt nėra daug ir mažai pagelbės, bet gal tai būtų vis šiokia tokia papildoma paspirtis mokant komunalinius mokesčius, – kalbėjo vienos

Jeigu minimali alga padidėtų iki 900 Lt, bet nekistų neapmokestinamasis dydis, į biudžetą pakliūtų daugiau pinigų, tačiau darbuotojui alga padidėtų nežymiai.

J.Marcinkevičius mirė eidamas 81-uosius metus, užgeso ligoninėje, neatsigavęs po gruodžio 7 dieną savo namuose patirtos sunkios traumos.

Velionis pašarvotas Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje salėje. Artimųjų prašymu penktadienį, vasario 18 d., nuo 14 val. su poetu bus galima atsisveikinti visiems Lietuvos žmonėms. Šeštadienį ryte 9 val. Vilniaus arkikatedroje J.E. kardinolas Audrys Juozas Bačkis aukos šv. Mišias už J.Marcinkevičių. Pagerbiant tautos poeto atminimą Lietuvoje nuo penktadienio 7 val. ryto iki šeštadienio 22 val. skelbiamas gedulas. Laidotuvės vyks šeštadienį, vasario 19 d., 14 val. Poetas amžinojo poilsio atguls Vilniaus Antakalnio kapinėse.

cialistų, jų už minimumą nepasamdysi, – aiškino jis. – Sunkiau bus smulkiajam ir vidutiniam verslui.“ Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas mano, kad nemažai įmonių, kuriose mokamas minimumas, iš tikrųjų moka ir neoficialias algas.

Minimali alga – lazda su dviem galais Atkelta iš 1 p.

estų ir suomių tautiniai epai. Šiais metais Lenkijoje J.Marcinkevičius buvo apdovanotas už Adomo Mickevičiaus kūrinių vertimus į lietuvių kalbą. Gausi poeto kūryba išleista daugiatomiais „Raštais“.

J.Marcinkevičius inicijavo „Poezijos pavasario“ festivalį ir 1965 m. tapo pirmu jo laureatu. Rašytojo kūryba 2001 m. įvertinta Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, du kartus jis pelnė Lietuvos valstybinę premiją, o poeto visuomeninė veikla 1994 m. įvertinta Santarvės premija. 2008 m. menininkui įteikta Nacionalinė kultūros pažangos premija.

J.Marcinkevičius – Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino I ir III laipsnio ir Vytauto Didžiojo ordinų kavalierius.

GK inf.

Vyriausybė neprognozuojama

Jei Vyriausybė pritars, minimalusis darbo užmokestis padidės nuo liepos mėnesio. Dabar jis neatskaičius mokesčių yra 800 Lt. Martyno Vidzbelio nuotrauka

nedidelės Kauno rajono maisto prekių parduotuvės pardavėja, minimalią algą uždirbanti Regina Sviderienė. – Iš tikrųjų minimali alga turėtų būti bent 200–300 Lt didesnė, nes pajamos jau seniai nepaveja didėjančių kainų. Bet geriau žvirblelis saujoje nei briedis girioje.“ Jei Vyriausybė pritars, minimalusis darbo užmokestis padidės nuo liepos mėnesio. Dabar jis neatskaičius mokesčių yra 800 Lt. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas aiškino, kad minimalios algos padidinimas bus bent šiek tiek didesnis nei skurdo riba, kuri, Statistikos departamento skaičiavimais, yra 831 Lt gaunamų pajamų per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui. „Vadinasi, dabar minimalus atlyginimas, kuris sudaro 678 Lt į rankas, yra jau gerokai žemiau skurdo ribos ir tai būtina keisti, – įsitikinęs A.Černiauskas. – Įvertinę, kokią įtaką ekonomikai per pusmetį padarys minima-

lios algos padidinimas, nuo 2012 m. siūlysime, kad minimalusis atlygis dar didėtų iki 1 tūkst. Lt.“

Pramonininkai pritaria su išlyga Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius teigė, kad pramonės įmonių savininkai pritaria profesinių sąjungų siūlymui. „Tačiau pateikėme sąlygą, kad didėtų ir neapmokestinamųjų pajamų dydis nuo 470 iki 530 Lt, – sakė jis. – Tai leistų žmogui gauti 85 Lt per mėnesį.“ Pasak J.Guzavičiaus, jeigu minimalusis darbo užmokestis padidėtų iki 900 Lt, bet nekistų neapmokestinamasis dydis, į biudžetą pakliūtų daugiau pinigų, tačiau darbuotojui alga padidėtų nežymiai.

J.Guzavičiaus teigimu, stambesnėms ir eksportuojančioms įmonėms minimalios algos padidinimas didelės įtakos neturės. „Jau trūksta gerų spe-

Premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad apsispręsti dėl minimalios algos dydžio palikta darbdaviams ir profesinėms sąjungoms. „Čia jų reikalas, – teigė jis. – Vyriausybė šiuo atžvilgiu neturi būti tarpininkė.“ Tačiau premjeras pridūrė, kad nusprendus didinti ir neapmokestinamąjį pajamų dydį tai neigiamai atsilieptų valstybės finansams, nors pramonininkai tikina, kad proporcingai didinamas nepamokestinamasis pajamų dydis niekaip nepaveiktų biudžeto. Kitu atveju minimalios algos dydis po mokesčių padidėtų ne 85 Lt, o tik 50 Lt. Taigi geri norai didinti dirbančiųjų pajamas liktų tik skambiu reklaminiu šūkiu.

Tai, kad valdžia yra neprognozuojama, kai kalba pasisuka apie mokesčius, rodo ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įstatymo pakeitimo projektas. Jame siūloma 72 Lt mokesčiu apmokestinti ir mažiausias žemės ūkio valdas turinčius žemdirbius, nes jie būtų priskirti prie minimalų uždarbį gaunančių dirbančiųjų. „Žemdirbiai pasijuto apgauti, nes padidinus PSD galiausiai žemės ūkio veiklą vykdantis subjektas netenka 9,5 proc. pajamų“, – išplatintame pareiškime paskelbė Žemės ūkio rūmai. Žemdirbių savivalda susirūpinusi, kad, didinant minimalųjį atlyginimą, PSD mokestis žemdirbiams dar labiau padidėtų.

2011 m. vasario 18–25 d., Nr. 7 (51)

Ne atskridę angelai valstybę kuria Atkelta iš 1 p.

sių siekių ir minčių. Žinoma, kad tas išgyvenimas po žudynių supurto, kitaip imi suvokti pasaulį. Bet daugelis žmonių po avarijų ar po analogiškų kaip mano sukrėtimų netampa kunigais.

Galima ir kitokiais būdais išreikšti save ir tapti naudingu žmonėms. Žmonės po avarijų net savo firmas sukuria. Nesistengiau išlaikyti giminės tradicijos, bet kunigystė nebuvo man visiška naujovė, nesibaidžiau, kad taip gali būti.

Mes turime laisvą pasirinkimą, bet ne patys savo gyvenimus planuojame.

Aukščiau už mus suplanuoja.

Kai jau švęsdavome Vasario 16-ąją, Prezidentas ar kiti valdžios atstovai padėdavo gėlių ant Jono Basanavičiaus kapo, ir tuo šventė baigdavosi.

Bet ne vienas J.Basanavičius pasirašė Vasario 16-osios aktą. Klubo iniciatyva sužinoti kuo daugiau įsisuko visoje Lietuvoje. Dabar jau pažymėtos visų signatarų tėviškės, atmintinos vietos.

Gal sovietų laikais tėvai nuo jūsų slėpė tiesą, kad J.Šernas buvo Lietuvos valstybės kūrėjas? Kada pradėjote didžiuotis garbinga savo gimine?

Aš nuo vaikystės žinojau, kad yra toks giminaitis, prisidėjęs atkuriant valstybę. Tyliai didžiuodavausi. Bet yra laikas didžiuotis, yra laikas susimąstyti. Tas didžiavimasis toks keistas dalykas. Kuo daugiau žinai, tuo mažiau nori didžiuotis. Tie signatarai nebuvo jokie angelai. Ir mes nesame angelai. Kai žiūrime į jų gyvenimus, turime išmokti vertinti savo pačių istoriją kaip tiesą su visais sunkumais ir klaidomis. Žmonės – ne idealūs, signatarai buvo labai skirtingi, įvairaus amžiaus, skirtingų luomų, išsilavinimų, įsitikinimų, bet sugebėjo prisiimti atsakomybę už atkuriamą valstybę. Daugelis jų paskui nukentėjo nuo represijų. Didžiavimasis reikalingas, kad žmogus turėtų savigarbą, atmintį. Bet kartais jis ir pavojingas.

Supriešina tą asmenį, tą grupę, kuria reikia didžiuotis, su kitais, kurie lyg ir neturi ryškiai matomų nuopelnų.

Manau, visi turi didžiuotis savo gimine. Lygiai taip pat kaip aš savo giminėmis didžiuojuosi. Iš tėvo pusės yra garbingų žmonių, ir iš motinos.

Reikia stengtis juos pažinti, ieškoti šaknų. Sovietmečiu mes nebuvome pratinti tą daryti, o tai labai svarbu: gerbti protėvius, suprasti jų darbus.

Kuo geriau išmoksime, žinosime, kas buvo, kodėl, kokiomis aplinkybėmis, tuo aiškiau suprasime ir save.

Jūsų giminaičiai buvo lietuvybės puoselėtojai. Dabar madingi svarstymai: gal ne tautinę valstybę reikėjo kurti, gal geriau buvo likti su Lenkija. Ką jūs galvojate girdėdamas tokias abejones Lietuvos valstybės projektu?

Manau, reikia suprasti anuometinę situaciją. Lietuva tarpukaryje buvo palyginti atsilikęs kraštas. Reikėjo turėti idėją, kuri burtų visus. Tegul ji buvo iš dalies padirbta, tegul perdėtai romantiška – idealizuoti kunigaikščiai ir visos praeities kovos. Bet ta romantika, lietuvių kalbos ir tautos garbinimas davė impulsą. Atkurta valstybė buvo su begale trūkumų, bet tai drąsus bandymas eiti į priekį. Dėl santykių su Lenkija labai gaila. Sovietų

„Gaila, kad dažnai mūsų dėmesys nukreiptas tik į savo kišenę, trūksta bendruEltos nuotrauka mo jausmo“, – sako Tomas Šernas.

Nepasitikiu savo Vyriausybe, savo ministerijomis.

Nebent savo muitine pasitikėčiau. Žinau, kaip ten viskas veikia, kokie darbo principai.

Sąjungos žvalgyba ir diplomatija sužaidė ta lietuvių ir lenkų priešinimo korta. Finansavo tautininkų partiją ir tuos asmenis, kurie rašydavo blogus tekstus apie Lenkiją. Žaidžiant mūsų nacionaliniais jausmais buvo skatinamas susipriešinimas. Istorikai sako, kad tikrai galėjo būti koks nors kitoks Vilniaus krašto likimas. Jeigu iš abiejų šalių būtų buvę mažiau pykčio ir priešpriešos, daugiau suvokimo, bendros istorijos analizavimo, gal mūsų istorija būtų truputį kitokia. Dabar galime mokytis to paties.

Mūsų valstybė atvira pasauliui, bet negalime tapti tik kokiu nors europinės politikos užkampiu, vis dėlto turime būti nacionalinė valstybė. Patys turime kurti savo valstybės, mokslo, sveikatos apsaugos viziją. Jeigu mes

savo gyvenimą rikiuotume vien pagal Londono standartus, būtų liūdna.

Mes savo kelią nuėjome ir tvarkomės ne taip blogai, palyginti su Balkanų šalimis. Gaila, kad dažnai mūsų dėmesys nukreiptas tik į savo kišenę, trūksta bendrumo jausmo.

Ar neturėjote ambicijų būti Kovo 11-osios akto signataru?

Ne, neturėjau tokių minčių. Manau, kad kiekvienas turi būti ten, kur reikalingas, kur sugeba, kur veda pašaukimas. Lietuvai netrūksta parodomosios politikos, viršūnėse daug klaidų, bet yra ir iškilių asmenybių. Tačiau labai trūksta apačios – piliečių aktyvumo seniūnijose. Ar mes galime susitarti su kaimynu už tvoros dėl savo kaimo, miesto tvarkos, kad žmonės norėtų būti kartu, gerinti savo buitį ir būtį? Jei iniciatyvūs žmonės sudarytų tą kritinę masę, suaktyvėtų viskas, imtų kilti visos politikos lygis. Blogai, kad niekas nepasitiki niekuo. Pats galvoju, o kuo galiu pasitikėti. Nepasitikiu savo Vyriausybe, savo ministerijomis. Nebent savo muitine pasitikėčiau. Žinau, kaip ten viskas veikia, kokia struktūra, kokie darbo principai.

Kitas jūsų senelio dėdė Adomas Šernas buvo evangelikų reformatų kunigas. Tai pratęsiate giminės tradicijas? Ar turėjo reikšmės ta baisi Medininkų tragedija, kad tapote kunigu?

Galbūt turėjo, tiesiai sunku atsakyti.

Kiekvienas turime savo kelią, visokiau-

Profsąjungos atidėti mitingo neketina Lietuvai gedint poeto, dramaturgo, vertėjo, visuomenės veikėjo Justino Marcinkevičiaus, profesinės są-

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

jungos suplanuoto mitingo šeštadienį neketina atšaukti – keičiamas tik laikas. Mitingą žadama pradėti ne 12 valandą, kaip buvo planuota anksčiau, o 14 valandą. Profesinių sąjungų rengiamame mitinge prie Vyriausybės šeštadienį leista dalyvauti kiek daugiau nei 2 tūkst. žmonių, tačiau renginio organizatoriai žada tokiu skaičiumi neapsiriboti ir kviečia ateiti daugiau dalyvių. „Leidimas yra gautas 2 tūkst. 249 žmonėms. Bet jei ateis daugiau, vadinasi, ateis daugiau,

mes nedraudžiame. (...) Mes kviečiame visus ir 2 tūkst. galvojame neapsiriboti“, – spaudos konferencijoje sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas. Vyriausybės bus reikalaujama padidinti minimalų atlyginimą kartu su neapmokestinamųjų pajamų dydžiu, atkurti sumažintas pensijas nuo 2011 m. liepos, įvesti progresinius mokesčius, sumažinti komunalinių paslaugų kainas.

GK, Eltos inf.

3

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Ar ateis toks laikas, kai bursis ir Kovo 11-osios akto signatarų giminės? Ar Kovo 11-osios reikšmė menkesnė?

Ne menkesnė. Kovo 11-osios signatarai turi savo klubą ir dabar.

Organizuoja visokius renginius, su moksleiviais susitinka, kasmet važiuoja į J.Basanavičiaus tėviškę ąžuoliukų sodinti. Nežinau, ar po daugelio metų jų vaikaičiai rinksis. Iš esmės trūksta to bendro darbo dėl Lietuvos, susivienijusių grupelių, kokios nors klubinės veiklos. Kokios bus mados po dešimtmečių? Jei Lietuva patirs kokią didelę nelaimę, tai galbūt bus reikalingas toks klubas kaip mūsų, kad vėl rankiotų tai, kas buvo uždrausta. Jeigu viskas klostysis gražiai, gyvenimas eis tvarkingai, gal nereikės tokių signatarų giminių susibūrimų. Mes tą savo patriotizmą dažnai suvedame į tokią liūdną gaidą: kovos, kraujas, pasiaukojimas, kančios. Gali būti, kad ateityje bus visai kitoks patriotizmas: ramus, su pasitikėjimu savimi ir savo valstybe, be baimės ją prarasti.

Lietuviai puikiai atkuria valstybę, bet paskui jos nebrangina, nežiūri į ją kaip į visų bendrą vertybę.

Mes neturime patirties, kaip tą valstybę ilgai ir ramiai kurti. Dauguma mūsų protėvių po žemės reformos įsteigė vienkiemius. Mes neturime visuomeniškumo, bendruomeniškumo jausmo. Miestelių patriotizmo neturime, rinkimų, atsakomybės patirties.

Mūsų tokia istorija. Mūsų elitą kažkas visąlaik iškeldavo ir sunaikindavo.

Rusijos imperija, vokiečiai, bolševikai.

Mes visąlaik baiminamės, ar išliksime.

Lenkų yra daug daugiau, jie tvirčiau remiasi savo valstybės struktūrine ir politine atmintimi, o mes kompleksuojame. Mūsų žvilgsnis nėra nei gilus, nei platus – akys aprėpia tik savo namą, savo mašiną, privatizuotus didelius niekučius. Kiekvienas tik apie save galvoja. Ką nors tokio, kas yra mūsų visų, sunku užčiuopti. Turi praeiti nemažai laiko, kad išmoktume ne tik savo namą aptverti, bet galvoti ir apie bendrus dalykus.

Premjerui ministras vis vien geras Praėjusį antradienį Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė nepasitikinti ūkio ministru. Pasak valstybės vadovės, ministras vienu metu negali būti ir verslininku, ir politiku.

Susiklosčiusi situacija dėl ūkio ministro Dainiaus Kreivio Vyriausybėje turėtų būti aptarta artimiausiu metu, greičiausiai pirmadienį.

Tai jau antras šiuo metu dirbantis ministras, kuriam Prezidentė D.Grybauskaitė pareiškė nepasitikėjimą. Anksčiau tokį verdiktą šalies vadovė paskelbė aplinkos ministrui Gediminui Kazlauskui, dabar – ūkio ministrui D.Kreiviui.

Tačiau kol kas abu ministrai dirba ir neatrodo, kad rengtųsi trauktis.

Dėl aplinkos ministro G.Kazlausko jau pradėtas interpeliacijos procesas, ką daryti su D.Kreiviu, netrukus ketinama svarstyti Vyriausybėje.

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius ne kartą yra pareiškęs, kad pasitiki ir D.Kreiviu, ir G.Kazlausku, dėl to, matyt, jie atsistatydinti ir neskuba. „Nieko nepadariau prieš įstatymą ir savo sąžinę. Sutarėme su premjeru susiklosčiusią situaciją plačiau aptarti pirmadienį“, – teigė D.Kreivys.

A.Kubilius ragina nekaltinti D.Kreivio dėl to, kad Lietuvoje nėra sistemos, leidžiančios ministrui neatsisakyti verslo. „Vakarų šalyse į politiką įžengę asmenys, turintys vienos ar kitos bendrovės akcijų, jas perleidžia specialiems nepriklausomiems fondams, valdantiems jų turtą tol, kol jie užima vadovaujančius postus, tad nepadarykime ūkio ministro kaltu dėl to, kad mes tokios sistemos nesame sukūrę“, – tikino Ministras Pirmininkas A.Kubilius. „Galbūt kai ko toks apsiribojimas neįtikino, bet čia, mano manymu, D.Kreivys padarė viską, kad nebūtų traktuojamas kaip sėdintis ant dviejų kėdžių. Tačiau nėra visi patenkinti, yra didelės interesų grupės, kurioms tokia skaidri, principinga ir sąžininga politika apriboja tas anksčiau turėtas pasipelnymo galimybes“, – gynė ministrą A.Kubilius.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

GK inf.

Gimtasis kraðtas

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis,

Reklamos pardavimas Tel. (8 5) 210 0093

stasys.jokubaitis@krastospauda.lt

Prenumerata ir platinimas Tel. (8 5) 210 0060

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė, lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

Tiražas 5 000 egz. ISSN 2029-4816 Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.

Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110

Leidėjas – UAB Žurnalistai: Meilė Taraškevičienė, Irma Dubovičienė, Lina Pečeliūnienė, Virginija Mačėnaitė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Nijolė Baronienė, Jurgita Činkienė – korespondentė JAV, jurgita@centras.lt

Fotografas Klaudijus Driskius.

Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

4

Gimtasis kraštas

Kandidatų darželio narcizai

Stasys JOKŪBAITIS

veja nedarbas, gal sumenkusios išmokos šeimoms? Gal noras po įvairių teistumų atsitiesti, parodyti, kad ankstesnis gyvenimas ir teismai buvo klaida?

Bet ko tada į savivaldybių tarybas taip veržiasi milijonieriai, Europos Parlamento, Seimo nariai?

Su milijonieriais lyg ir aišku. Dažniausiai jie eina į savivaldybių tarybų rinkimus ne vargšais rūpintis, o sutvarkyti savo ir savo kompanionų reikalus. Atsidūrus vietos valdžioje tai palengvėtų. Kai kam galbūt maga paprasčiausiai pasirodyti, kad turi ne tik pinigų, bet ir valdžią, pasijusti gerbiamu, matomu žmogumi. Nuo senų

Seimo nariai, ko jie siekia įsiliedami į kovą dėl savivaldybių tarybų narių mandatų? Gal ir negražu taip sakyti, bet žodžių iš dainos neišmesi. Jų tikslas labai aiškus – apgauti rinkėjus, nes galima kirsti lažybų – nė vienas jų neatsisakys dabartinių savo mandatų ir savo algų (kelių tūstančių ar net keliasdešimties tūkstančių) ir neis dirbti į savivaldybių tarybas. Nebent lyg iš dangaus nukristų kokio nors Lietuvos didmiesčio mero kėdė. Bet tokių galimybių šiemet, atrodo, jiems nedaug. Šie kandidatai – tik partinių sąrašų puošmenos rinkėjams privilioti, savotiški savo bendražygių sąrašo garvežiai. Vos patekę į savivaldybės tarybą jie, žinoma, tuoj pat praneš Vyriausiajai rinkimų komisijai, kad atsisako tik ką iškovoto savivaldybės tarybos nario mandato ir toliau lieka europarlamentarais ar Seimo nariais. O jų laimėtas vietas savivaldybėse užims toliau, po jau išrinktųjų į tarybas partijų sąrašuose esantys kandidatai. Dažnai mažai kam žinomi ir vertinami, nes būtų buvę sąrašo priekyje.

Kitaip kaip rinkėjų apgaudinėjimu to nepavadinsi. Tačiau tie politikai net nerausta. Juk tai daryti leidžia mūsų įstatymai, kurių keisti niekas net nesirengia. Laimei, kai kurios partijos visgi susigėdo ir rekomendavo savo bendražygiams taip neapgaudinėti rinkėjų. Tačiau, kaip dažnai būna mūsų partijose, pakluso ne visi.

Tad šiuo atveju vienintelė išeitis rinkėjams – nebalsuoti už juos akivaizdžiai apgaudinėjančias partijas.

Apsispręsti šiemetiniuose rinkimuose žmonėms bus nelengva. Daug nepažįstamų veidų, margų, sunkiai nuspėjamų, dažnai su nelabai gražiomis biografijomis asmenų. Tačiau apsispręsti vis dėlto reikės, kad paskui nesakytume: ir vėl išrinko ne tuos.

Dar niekada mūsų istorijoje nebuvo tiek norinčiųjų patekti net į pačią žemiausią valdžios grandį – savivaldybių tarybas. Tik pagalvokite, į gerą pusšimtį savivaldybių – net 17 tūkstančių kandidatų. Daugiau kaip trys rusiškos divizijos. Kitaip tariant, į vieną kėdę pretenduoja vidutiniškai po dvylika kandidatų. Kaip į kokią prestižinę aukštąją mokyklą.

Ir kas tik nesitaiko į tas kėdes savivaldybių tarybose. Net 300 milijonierių! 20 Seimo narių, 3 Europos Parlamento nariai! Daugiau kaip 200 praeityje teistų asmenų! Tiesa, jie prisipažino, kad stovėjo prieš teismą. Tačiau dar 323 nuslėpė savo teistumą ir dabar negailestingai yra braukiami ne tik iš kandidatų, bet daugelis ir iš partijos narių sąrašų.

Dėl tokių į vietos valdžią nusitaikiusių teistųjų žlugo net septyniolika kandidatų sąrašų. Vilniuje, Klaipėdoje ir Kauno rajone neliks Arūno Valinsko vadovaujamos Tautos prisikėlimo partijos kandidatų. Kaune ir Prienuose subliuško kraštutinių kairiųjų – So- senovės taip buvo ir tikriausiai čia cialistinio liaudines fronto viltys ten niekas nepasikeitė. Šių žmonių patriodalyvauti savivaldybės tarybų rinki- tizmu savo miestą ar rajoną išvesti į muose. Daugiau negu keista – Žemai- tokias aukštumas, kaip savo verslą, sučių partija neteks savo sąrašo Žemaiti- abejočiau. Nors, sako, pasaulyje visko jos širdyje – Telšių rajone. Akmenės ir būna. Tik gal rečiau Lietuvoje.

Kėdainių rajonuose nebeliks Lietuvos O kaip Europos Parlamento ir socialdemokratų sąjungos sąrašų.

Gausioje šiemetinėje kandidatų armijoje – 11 tūkstančių asmenų, kurie anksčiau nedalyvavo nei Seimo, nei savivaldos rinkimuose. Tai – politikos naujokai, kurie užpildė ir partijų sąrašus, ir kandidatuoja savarankiškai. Vyriausioji rinkimų komisija jau paskelbė kandidatų į savivaldybių tarybas anketas. Paaiškėjo, kad dauguma kandidatų – penktą dešimtį įpusėję vyrai, turintys aukštąjį išsilavinimą, vedę ir iš užsienio kalbų mokantys tik rusų.

Dar viena šių rinkimų ypatybė – moterų kandidačių gausa. Paprastai jų būdavo iki trečdalio, o šįkart vos ne tiek pat, kiek vyrų.

Iš kur tas beatodairiškas veržimasis į menkoką savivaldybių valdžią, ga- Dar niekada mūsų istorijoje nebuvo tiek norinčiųjų patekti net į pačią žemiausią lima tik spėlioti. Gal kai kuriuos ten valdžios grandį – savivaldybių tarybas.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Nė vienas Seimo narys ar europarlamentaras tikrai neatsisakys savo mandatų ir algų ir neis dirbti į savivaldybių tarybas. Nebent lyg iš dangaus nukristų kokio Lietuvos didmiesčio mero kėdė.

Ar parlamentarai gali šokti ir skaityti paskaitas?

Ketvirtadienį Konstituciniame Teisme (KT) vykusiame posėdyje aiškintasi, ar Seimo nariai, užsiimdami paskaitų skaitymu, strategijų rašymu bei dalyvavimu televizijos pramoginiuose šou ar laidose, galimai pažeidė Seimo statutą ir Konstituciją.

2011 m. vasario 18–25 d., Nr. 7 (51)

Komentarai

Dėl tokios parlamentarų veiklos į KT kreipęsis Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas teismui pabrėžė, kad „šioje kadencijoje Seimas susiduria su diskusijomis, kaip reikia aiškinti Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimo nuostatas“.

Raimundo Šuikos nuotrauka

„Mes gausime atsakymą, ar dalyvavimas vadinamuosiuose šokių projektuose atitinka Seimo statutą, ar taip nepažeidžiamos Konstitucijos nuostatos“, – kalbėjo A.Salamakinas. Taip pat, pasak jo, bus aišku, ar parlamentarai gali, ar negali skaityti paskaitas, kurti strategijas ir pan. „Etikos komisijos narių nuomonės kol kas skiriasi kardinaliai“, – sakė jis žurnalistams po posėdžio. „Man užduoda labai daug klausimų, kodėl vieniems Seimo nariams galima (užsiimti papildoma veikla – red.), o kitiems, sakysime, medikams ar pan., negalima. Mes turime labai daug Seimo narių, kurie norėtų tai daryti“, – sakė Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas.

GK inf.

Ant politinių svarstyklių

Kas atsakys už kraupią avariją?

Neblaivus Trakų policijos vyresnysis patrulis Sigitas Šostakas (jau turėjęs penkias drausmines nuobaudas) sukėlė avariją, per kurią du medikai žuvo, o dar du buvo sužeisti. Prisiimdamas atsakomybę už šį įvykį atsistatydino policijos generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas. Seimo opozicija reikalauja, kad atsistatydintų ir vidaus reikalų ministras liberalcentristas Raimundas Palaitis.

Vyriausybės gailėti nėra ko

Nereikia iš nelaimės daryti politikos

Vidmantas Žiemelis, Seimo Krikščionių frakcijos seniūnas

Algis Čaplikas, Seimo Jungtinės (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcijos seniūnas

Už policijos darbą politiškai atsakinga Vidaus reikalų ministerija ir jos vadovybė. Ministras teigia, kad jis negali daryti įtakos policijai, o policijos generalinį komisarą sudėtinga tvarka skiria Prezidentė. Tai aš jo ne kartą klausiau, kodėl neteikia pataisos, kad generalinis komisaras būtų skiriamas normalia tvarka. Už viešąją tvarką atsakinga Vyriausybė, tad aišku, kad generalinį komisarą turėtų skirti Vyriausybė vidaus reikalų ministro teikimu. Tada jis galės daryti įtaką ir reformuoti taip, kad policija dirbtų daug geriau negu iki šiol.

V.Telyčėnas, mano požiūriu, yra labai aukšto lygio policininkas, išaugęs iki generalinio komisaro lygio ne per vienus metus. Daug dalykų jis darė teisingai, bet ministras ir Vyriausybė jam nepadėjo. Vadovų pakeitimas nieko neduos. V.Telyčėnas buvo pradėjęs eiti teisinga linkme – mažino policininkų skaičių ir didino jų atlyginimus.

Prezidentės vietoj tikrai nebūčiau priėmęs generalinio komisaro atsistatydinimo. V.Telyčėnas buvo labai griežtas girtaujantiems asmenims.

Neblaivių policininkų padarytų avarijų per dvejus metus sumažėjo daugiau kaip dvigubai. Generalinis komisaras rengdavo patikrinimus darbo vietose. Bet reikia jam paramos iš Prezidentės, Vyriausybės.

Labai gaila, kad jis jos nesulaukė.

Tie komisarai, kurie nori ir toliau naudotis privilegijomis, džiaugiasi, kad generalinis atsistatydino.

Tiesioginis rajono padalinio vadovas turi atsistatydinti, tik pirma reikia sulaukti tyrimo rezultatų.

Bet ministras politiškai atsakingas. Jis privalėjo įteikti Prezidentei atsistatydinimo pareiškimą, o paskui Prezidentė kartu su premjeru spręstų, ar jis gali toliau dirbti. Prezidentė gal bijo, kad Vyriausybė gali griūti. Bet manau, kad to bijoti nereikia. Ši Vyriausybė, mano požiūriu, yra silpna, tai jos gailėti nėra ko.

Ką pakeistų ministro atsistatydinimas? Tokia įstatymo tvarka, kad ministro galios policijos sistemai yra ne pačios didžiausios. Jis tiesiogiai neskiria generalinio komisaro, tiesiogiai netvirtina struktūros, tiesiogiai negali duoti jokių nurodymų. Mano manymu, nereikėjo atsistatydinti ir generaliniam komisarui. Tarkime, čia moralinis poelgis įvykus tragedijai. Bet generalinis komisaras gerai dirba. Kodėl nereikalaujame švietimo ir mokslo ministro atsistatydinimo, jei, pavyzdžiui, girtas mokytojas ateina į mokyklą? Kodėl nereikalaujame ministro galvos, jei girtas medikas ką nors ne taip padaro? Visko gyvenime būna. Svarbu, kad vadovai nesitaiksto, neslepia. Negali vadovai tiesiogiai atsakyti už visus savo pavaldinių veiksmus. Ypač kai tokia didelė sistema – 14 tūkst. policijos pareigūnų. Net generalinio komisaro atsistatydinimas per didelė auka.

Jei dar reikalausime ir R.Palaičio atsistatydinimo, tokiu atveju galime ateiti iki situacijos, kad išvis vargiai kas dirbtų.

Tiesa, buvęs vidaus reikalų ministras Raimondas Šukys atsistatydino po to, kai Skuodo rajone girtas policininkas suvažinėjo vaikus. Bet tuometinis generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius tada apskritai į nieką nenorėjo reaguoti, tarsi tai dėmesio nevertas įvykis. Tuomet R.Šukys parodė padorumo pavyzdį.

Generalinis komisaras atsistatydino tik po kelių dienų ir ne savo noru.

Nebuvo jam kur dingti po R.Šukio atsistatydinimo.

Dabar generalinis komisaras iš karto sureagavo, ir tai gerai. Bet tikrai nemanau, kad galima ką nors pakeisti atsistatydinimais. O kad to reikalauja opozicinės partijos, juokinga. Opozicija galėtų nedaryti politikos iš žmonių nelaimės. Įvyko tragedija. Ciniška ja pasinaudojus rinktis taškus rinkimams.

2011 m. vasario 18–25 d., Nr. 7 (51)

Gimtasis kraštas

Emigracija

Lietuva netenka gabiausių piliečių Paulius PAULIONIS Seimo Sveikatos reikalų komiteto teigimu, į užsienį jau išvyko nuo 5 iki 7 proc. Lietuvos gydytojų.

Skaičiai verčia sunerimti, nes medikų emigracija nemažėja.

Medikų laukia Vokietija Pažvelgę atidžiau pamatysime, kad pernai darbo pažymas, kurios liudija galimą išvykimą, išsiėmė dvigubai daugiau gydytojų nei užpernai. Pavasarį lietuviams darbo rinką atvers ir visame pasaulyje puikia medicinos sistema ir aukšta medicinos paslaugų kokybe garsėjanti Vokietija.

Tad kokie skaičiai bus ateinančiais metais? Kol kas politiniame pasaulyje šiuo klausimu štilis. Reakcija tokia, lyg problemos nebūtų. Susidariusi situacija nieko nestebina – Lietuvos gydytojų problemos tokios senos, kad neverta tikėtis, jog, gavę progą sulaukti įvertinimo ir pagarbos, šie specialistai ja nepasinaudos.

Atvirai kalbėti nenaudinga Lietuvos gydytojų sąjunga ne kartą reikalavo kelti gydytojų atly-

Emigruoti nori ketvirtadalis lietuvių Iš Lietuvos jau emigravo šiurpą keliantis skaičius žmonių, sunku rasti šeimą, kuri neturėtų į užsienį išvykusių artimųjų.

Vieši paverkšlenimai nepadės Ką šie skaičiai reiškia tokio dydžio šaliai kaip Lietuva? Mūsų politikai niekada nepasižymėjo veiksnumu emigracijos klausimais. Be viešų verkšlenimų, kad tautiečius reikėtų skatinti grįžti namo, nieko daugiau nematėme. Nepavyko ankstesnės emigrantų grąžinimo namo programos, aprimo ir „Globalios Lietuvos“ iniciatoriai.

Bet norinčiųjų išvykti ne mažėja, o tik daugėja. 2009 m. Sveikatos apsaugos ministerija gydytojams išdavė viso labo 131 pažymą darbui.

Tačiau šiemet tokias pažymas jau išsiėmė 280 gydytojų.

Atrodytų, kad šie skaičiai 10 tūkst. gydytojų ar net visos šalies kontekste nėra reikšmingi, tačiau tik iš pirmo žvilgsnio.

5

Lietuvos gydytojų sąjunga ne kartą reikalavo kelti gydytojų atlyginimus. Dabar jau akivaizdu, kad šalies politikams nelabai rūpi, kaip iš tiesų gyvena gydytojai, jų pacientai, kokia yra eilinė medikų darbo diena.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

ginimus. Dabar jau akivaizdu, kad šalies politikams nelabai rūpi, kaip iš tiesų gyvena gydytojai, jų pacientai, kokia yra eilinė medikų darbo diena.

Su medikais tenka bendrauti gana dažnai. Turiu nemažai šios srities specialistų draugų, su kai kuriais draugaujame nuo vaikystės. Nors ir pasirinkome skirtingas profesijas, artimas ryšys liko. Žinau, kad jei ne sena pažintis, vargu ar kuris nors iš jų atvirai dalytųsi mintimis apie savo profesinę kasdienybę. Daugelis šios sistemos narių jaučiasi nusivylę ir žino, kad kalbėjimas apie problemas ne tik negali padėti, bet greičiausiai bus ir nenaudingas.

Išvyksta užsidirbti pragyvenimui Vienas mano draugas nuolat tikina, jog kalbėti apie tai, kad jo vadovas gauna penkis kartus didesnį atlyginimą nei jis, rizikinga. Medikas sako, kad per tiek metų buvo bandyta kalbėtis visaip – rezultato

nebuvo. Dabar jis vadovauja vienam privačios ligoninės skyrių Londone. Tiesa, skyriaus pavadinimas ne toks skambus kaip Lietuvoje, tačiau gydytojas sako, kad jam šiuo metu

brangiausių pasaulyje miestų vien tam, kad galėtų užsidirbti pragyvenimui Lietuvoje.

Valstybė netenka gabiausių savo piliečių. Jie išsiveža šeimos narius,

Sunku klausytis, kad specialistas, Lietuvoje mokęsis daugiau nei 10 metų, čia išdirbęs 7 metus, buvo priverstas su šeima išvykti į vieną brangiausių pasaulyje miestų vien tam, kad galėtų užsidirbti pragyvenimui Lietuvoje. visko pakanka, o į Lietuvą norėtų grįžti tada, kai užsidirbs pragyvenimui.

Sunku klausytis, kad specialistas, Lietuvoje mokęsis daugiau nei 10 metų, čia išdirbęs 7 metus, buvo priverstas su šeima išvykti į vieną

Greitai, jau šį pavasarį, lietuviams didžiulę darbo rinką atvers ir visame pasaulyje puikia medicinos sistema ir aukšta medicinos paslaugų kokybe garsėjanti Vokietija.

GK archyvo nuotrauka

naujas mintis, idėjas, galų gale – mokesčius.

Apsisprendžiama ne staiga Iš to, ką išgirdau, supratau, kad nė vienas iš gydytojų neišvyko staiga. Nesusipratimai darbe juos slėgė metų metus. Ne paslaptis, kad daugelis išvykusiųjų negalėjo susitaikyti su gydymo įstaigos vadovų ir eilinių gydytojų atlyginimų skirtumu. Įvairios gydymo įstaigų reformos, uždaryti skyriai, merdinčios mažų miestų ligoninės sukrėtė gydytojų visuomenę.

Politiniai sprendimai turi raginti gydytojus pasitikėti sistema. Reikia rasti sprendimą, kuris padrąsintų gydytojus rinktis darbo vietas ne tik didžiųjų Lietuvos miestų gydymo įstaigose. Neretai atokesnių Lietuvos regionų gydymo įstaigos, net ir siūlančios kelis kartus didesnį atlyginimą nei vidutinį gydytojų atlygį 2 907 litų, nesulaukia specialistų. Pernelyg didelė jų koncentracija didžiuosiuose miestuose ir nepasitikėjimas kitomis Lietuvoje esančiomis galimybėmis skatina viską spręsti lengviausiu būdu – emigruoti.

Tvarkinga medicinos sistema, tinkamas valdžios požiūris į gydytojus yra sveikos ir sėkmingos šalies pagrindas. Todėl čia ir dabar privalome ieškoti problemų sprendimo būdų, o ne abejingai stebėti, kas vyksta.

Negana to, palikti tėvynę pageidauja dar daugiau. 8,5 proc. nori susikrauti lagaminus dar šiemet, 16,9 proc. – per artimiausius kelerius metus. Dažniausiai į emigranto dalią nespjaunama dėl ekonominių priežasčių – nedarbo, mažos algos.

Tai rodo DELFI užsakymu atlikta apklausa, kurią vykdė viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. „Dėl ekonominių priežasčių emigruoja ne tik lietuviai, su šiuo reiškiniu susiduria beveik visos ekonomių sunkumų turinčios šalys ir ne tik pastaruoju metu. Globaliu mastu žvelgiant, tai vyksta nuolat“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros docentė Jolanta Kuznecovienė.

37,8 proc. Lietuvos gyventojų planų emigruoti kol kas neturi, 19 proc. apie tai negalvoja, 3,5 proc. sako emigranto duonos paragaus nebent išėję į pensiją.

Apklausos metu buvo teiraujamasi, dėl kokių priežasčių kyla noras palikti Lietuvą. Buvo galima nurodyti kelias priežastis. Akivaizdu, kad svarbiausios yra ekonominės. Beveik pusės – 47,6 proc. – respondentų tėvynėje netenkina maža alga, 27,9 proc. paminėjo ir/arba nedarbą. Nemenka dalis norėtų išvykti dėl geresnių atlyginimo ir karjeros, mokslo perspektyvų.

Apklausos rengėjai pastebi, kad dėl mažo atlyginimo Lietuvoje ir geresnių uždarbio perspektyvų užsienyje dažniau norėtų išvykti darbininkiškų profesijų atstovai, rajonų centrų gyventojai, vidutinio amžiaus gyventojai, vyrai.

18,3 proc. paminėjo, kad norėtų išvykti paskui jau emigravusius artimuosius.

Dar apie 15,6 proc. „Spinter tyrimų“ apklausoje dalyvavusių respondentų paminėjo, kad jų netenkina visuomeniniai politiniai procesai Lietuvoje, trūksta pagarbos žmogui, tolerancijos. „Vyrauja stumiantis, o ne traukiantis veiksnys. Noras išvažiuoti yra daugiau pagrįstas nepasitenkinimu čia, o ne tikėjimu, jog pavyks susikurti gerą gyvenimą užsienyje“, – apklausą įvertino viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas.

O VDU docentė J.Kuznecovienė sako, kad tikėtina, jog pasikeitus ekonominei situacijai emigruojančių iš Lietuvos žmonių sumažės, dalis emigravusių sugrįš, tačiau nereikia visko dabar suversti vien nusivylimui, nes apskritai kinta žmogaus požiūris į daugelį dalykų. „Pasikeitęs erdvės, atstumo, net savo ir svetimo suvokimas mobilumą paverčia itin dažnai pasitelkiama savo lūkesčių, interesų, siekių, nuostatų įgyvendinimo priemone.

Todėl net ir ekonominio stabilumo laikais žmonės judės, – teigė ji. – O ir judėjimo procesas nebus vienakryptis – ne tik mes kur nors judėsime, bet kažkas ir Lietuvą rinksis savo judėjimo tikslu.“ GK, Eltos inf.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

6

Gimtasis kraštas

2011 m. vasario 18–25 d., Nr. 7 (51)

Sportas

„Žalgirio“ klubas Eurolygoje susikūrė intrigą baudos metimus, ir skirtumas padidėjo iki 4 taškų 84:80. Per likusį laiką šeimininkai išsaugojo pergalingą pranašumą.

Pirmame rate žalgiriečiai pralaimėjo Stambulo klubui 72:80.

Turkų treneris kaltina teisėjus

Svarbiausiais rungtynių momentais nesudrebėjo kauniečio Martyno Pociaus ranka.

Rytis BURNECKAS Įveikęs Stambulo „Fenerbahce Ulker“ (Turkija) Kauno „Žalgiris“ laimėjo pirmąją labai svarbią pergalę „Top-16“ turnyre ir išsaugojo viltis patekti į kitą varžybų etapą.

Pergalę išplėšė per pratęsimą Vyrų krepšinio klubų Eurolygos varžybų antro etapo – „Top-16“ varžybų – ketvirto turo rungtynėse H grupėje Lietuvos vicečempionas Kauno „Žalgiris“ namuose po pratęsimo 85:84 (15:11, 15:20, 19:18, 20:20; 16:15) įveikė Stambulo ekipą „Fenerbahce Ulker“ (Turkija), kuriai atstovauja lietuviai Šarūnas Jasikevičius ir Darjušas Lavrinovičius, ir iškovojo pirmą pergalę.

Kauno komandai Martynas Pocius ir Tomas Delininkaitis pelnė po 13 taškų, Trento Pleistedo sąskaitoje – 12 taškų.

Pirmą nesėkmę patyrusioje Stambulo ekipoje žaidęs Omeras Onanas

surinko 23 taškus, Emiras Preldžičius – 19, Ohuzas Savašas – 10.

Rungtynių pradžioje žalgiriečiai išsiveržė į priekį 4:1, bet netrukus svečiai persvėrė rezultatą savo naudai 5:4, 8:6. Aikštės šeimininkai pelnė penkis taškus iš eilės (11:8), o po 10 žaidimo minučių pirmavo 15:11.

Antrame ketvirtyje Stambulo krepšininkai pasivijo varžovus ir 14-ą min. įgijo keturių taškų pranašumą 22:18. „Žalgiris“ spurtavo 10:2 ir išsiveržė į priekį 28:24, tačiau sėkmingiau sužaista kėlinio pabaiga leido „Fenerbahce Ulker“ prieš ilgąją pertrauką susigrąžinti minimalią persvarą 31:30.

Trečiame kėlinyje vyko kova taškas į tašką ir, prasidėjus priešpaskutinei minutei, rezultatas buvo lygus 44:44. Svečiai pataikė iš toli, tačiau D.Lavrinovičius „užsidirbo“ ketvirtą pražangą, buvo nubaustas technine pražanga ir turėjo palikti aikštę. Tuo pasinaudodami šeimininkai pelnė penkis taškus iš eilės ir persvėrė rezultatą savo naudai 49:47. Svečiai pelnė dvi-

Eltos nuotrauka

taškį ir prieš lemiamą ketvirtį nė viena komanda neturėjo pranašumo 49:49. Įpusėjus ketvirtam kėliniui, „Fenerbahce Ulker“ pirmavo 59:54. Žalgiriečiai sumažino atsilikimą iki minimumo 58:59, tačiau svečiai pelnė penkis taškus be atsako ir vėl nutolo 64:58. Prasidėjus paskutinei susitikimo minutei, Kauno komanda išsiveržė į priekį 67:66, tačiau 40 žaidimo minučių baigėsi lygiosiomis 69:69.

Per pratęsimą svečiai buvo įgiję trijų taškų pranašumą 74:71, bet M.Pocius pataikė tritaškį su „bauda“ ir išvedė „Žalgirį“ į priekį 75:74, o likus žaisti šiek tiek daugiau nei minutę po Tado Klimavičiaus taiklaus tolimo metimo šeimininkai įgijo trijų taškų pranašumą 81:78. Svečiai sumažino atsilikimą iki minimumo 80:81.

Likus 38 sek., M.Pocius pataikė tik vieną baudos metimą, tačiau „Fenerbahce Ulker“ krepšininkai savo atakos metu prarado kamuolį ir buvo priversti prasižengti. Likus 16 sek., T.Delininkaitis pataikė abu

Po pirmos Stambulo ekipos „Fenerbahce Ulker“ nesėkmės Eurolygos „Top 16“ varžybose komandos vyriausiasis treneris Nevenas Spahija ironiškai gyrė teisėjus, pavadindamas juos „geriausiais pasaulyje“. „Sveikinu „Žalgirį“ ir vyriausiąjį trenerį Iliasą Zourosą su pergale. Didžiuojuosi savo auklėtiniais. Nors esu 20 metų krepšinyje, nesuprantu šio sporto. Dėl to grįšiu namo ir mokysiuosi iš naujo. Įdomu, kaip gali būti, kad komanda pralaimėjo rungtynes 1 tašku, bet viena komanda už kitą metė 28 baudomis daugiau. Neprisimenu savo karjeroje tokio atvejo. Galbūt buvo. Teisėjais nesiskundžiu. Jie yra geriausi pasaulyje. Niekada nesu matęs tokių gerų arbitrų. Grįžęs namo paskambinsiu kolegoms, studijuosiu vaizdo įrašus“, – sakė spaudos konferencijoje N.Spahija. Jis kažkada treniravo ir Vilniaus „Lietuvos rytą“.

Kauniečių strategas dėkojo gerbėjams Pirmą pergalę Eurolygoje prie Kauno „Žalgirio“ ekipos vairo pasiekęs Iliasas Zourosas gyrė savo auklėtinius už kovingumą ir dėkojo gerbėjams už gerą palaikymą, kuris padėjo atsitiesti sunkiomis akimirkomis. „Sveikinu žaidėjus. Po ilgo ir sudėtingo savaitgalio taurės varžybose mes kovojome ir atidavę visas jėgas laimėjome. Tai buvo pergalė prieš vieną stipriausių Eurolygos komandų. Gynyba atnešė pergalę, nes kar-

tais nepataikydavome iš gerų padėčių. Visgi ir gynyboje yra ką taisyti.

Dar kartą ačiū gerbėjams už palaikymą. Atmosfera buvo labai gera.

Toks palaikymas padėjo mums kautis iki pabaigos ir atsitiesti, kai jau situacija buvo sunki“, – džiaugėsi kauniečių strategas.

Kitas Eurolygos varžybų rungtynes „Žalgiris“ žais vasario 24 dieną vėl namuose su Valensijos „Power Electronics“ (Ispanija) komanda. „Žalgiris“–„Fenerbahce Ulker“ – 85:84 (15:11, 15:20, 19:18, 20:20, 16:15). „Žalgiris”: Martynas Pocius (2/7 dvitaškiai, 2/3 tritaškiai, 3/5 baudos) ir Tomas Delininkaitis (1/2 dvitaškiai, 1/4 tritaškiai, 8/10 baudos) pelnė po 13, Trentas Plaistedas – 12 (5/5 dvitaškiai, 2/2 baudos, 4 atk. kam.), Tadas Klimavičius (3/3 tritaškiai, 4 atk. kam.) ir Dežuanas Kolinsas (1/2 tritaškiai, 6/8 baudos) – po 9, Mantas Kalnietis – 7 (2/2 dvitaškiai, 0/2 tritaškiai, 3/4 baudos, 5 atk. kam., 4 rez. perdav.), Markusas Braunas – 6 (2/5 dvitaškiai, 0/4 tritaškiai, 2/2 baudos), Paulius Jankūnas – (1/4 dvitaškiai, 0/4 tritaškiai, 3/4 baudos, 7 atk. kam., 4 klaid.) ir Bobanas Marjanovičius (8 min., 1/2 dvitaškiai, 3/4 baudos, +8 naud. bal.) – po 5, Travisas Vatsonas – 4 (2/5 dvitaškiai, 5 atk. kam), Mindaugas Kuzminskas – 2 (1/1 dvitaškiai, 0/1 tritaškiai) taškus. „Fenerbahce Ulker”: Omeras Onanas pelnė 23 (5/6 dvitaškiai, 4/6 tritaškiai, 1/2 baudos), Emiras Preldžičius – 19 (6 atk. kam., 6 rez. perd., 6/11 dvitaškiai, 2/7 tritaškiai, 1/2 baudos), Oguzas Savašas – 10, Darjušas Lavrinovičius ir Tarensas Kinsėjus – po 8, Sinas Majus – 7, Kajus Pekeris – 4, Markas Tomasas – 3, Šarūnas Jasikevičius – 2 taškus.

STATISTIKA: dvitaškiai: „Žalgiris“ 17/35, 48 proc. – „Fenerbahce Ulker“ 28/51, 54 proc.; tritaškiai: „Žalgiris“ 7/26, 26 proc. – „Fenerbahce Ulker“ 7/22, 31 proc.; baudos: „Žalgiris“ 30/39, 76 proc. – „Fenerbahce Ulker“ 7/11, 63 proc.; atkovoti kamuoliai: „Žalgiris“ – „Fenerbahce Ulker“ 43 – 33; rezultatyvūs perdavimai: „Žalgiris“ – „Fenerbahce Ulker“ 15 – 14; klaidos: „Žalgiris“ – „Fenerbahce Ulker“ 20 – 16; perimti kamuoliai: „Žalgiris“ – „Fenerbahce Ulker“ 7 – 10; blokuoti metimai: „Žalgiris“ – „Fenerbahce Ulker“ 2 – 4; pražangos: „Žalgiris“ – „Fenerbahce Ulker“ 20 – 31.

R.Berankis pralaimėjo buvusiai Arvydas Sabonis pradėjo kelionę po Europą klausimų apie Europos čempionato pirmai pasaulio raketei organizavimą ir į juos teks atsakyti, o

R.Berankis nusileido aštuntai pasaulio raketei amerikiečiui E.Rodikui.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Lietuvos tenisininkas Ričardas Berankis Memfyje ( JAV) vykstančio Teniso profesionalų asociacijos (ATP) „World Tour 500“ serijos turnyro „Regions Morgan Keegan Championships-Cellular South Cup“, kurio prizų fondą sudaro 1,1 mln. JAV dolerių, vienetų varžybų pirmame rate 6:4, 2:6, 3:6 pralaimėjo aštuntai pasaulio raketei 28-erių amerikiečiui Endžiui Rodikui.

Mačas truko 1 val. 32 min.

E.Rodikas 2003 m. lapkričio 3 d. pasaulio reitinge buvo pakilęs į pirmą vietą.

20-metis R.Berankis, kuris pasaulio reitinge yra 74-as, atliko penkis neatremiamus padavimus, o jo varžovas – net 23.

Už dalyvavimą turnyro pirmame rate lietuviui atiteko 7 585 JAV doleriai (apie 19,3 tūkst. litų).

GK, Eltos inf.

Paklaustas, ar nesigaili tapęs Europos pirmenybių ambasadoriumi, A.Sabonis pašmaikštavo: „Gailiuosi. Kur aš įlindau? Bet dabar jau nieko nepadarysi, teks kentėti.“ Eltos nuotrauka

Lietuvoje vyksiančio 2011 m.

Europos vyrų krepšinio čempionato („Eurobasket 2011“) ambasadorius Arvydas Sabonis pradeda kelionę po Europą, kuria siekiama populiarinti mūsų šalyje vyksiančias pirmenybes ir pritraukti kuo daugiau turistų.

Simboliška, kad legendinis Lietuvos krepšininkas pirmiausia išvyksta į Slovėniją – valstybę, kurioje vyks 2013 metų Europos vyrų krepšinio čempionatas. „Net nežinau, ko tikėtis iš kelionės.

Manau, kad iš slovėnų galiu sulaukti

daugiau galėsiu pasakyti tik grįžęs“, – Vilniaus oro uoste surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo legendinis krepšininkas A.Sabonis.

Paklaustas, ar nesigaili tapęs Europos pirmenybių ambasadoriumi, A.Sabonis pašmaikštavo: „Gailiuosi.

Kur aš įlindau? Bet dabar jau nieko nepadarysi, teks kentėti.“ Vėliau numatoma aplankyti Serbiją, Izraelį, Rusiją, Vokietiją, Graikiją, Lenkiją, Latviją ir Ispaniją. Remiantis 2007 m. Europos čempionato Ispanijoje ir 2009 m. Senojo žemyno pirmenybių Lenkijoje statistika, šių šalių rinktinės turi daugiausia jas palaikyti atvykstančių sirgalių. Spaudos konferencijos pradžioje bendradarbiavimo sutartį pasirašė „Eurobasket 2011“ organizacinio komiteto direktorius M.Špokas ir „Birštono mineralinių vandenų“ valdybos pirmininkas Norbertas Pranckus.

GK, Eltos inf.

2011 m. vasario 18–25 d., Nr. 7 (51)

Gimtasis kraštas

Užribis kol kas teisėsaugai sunku suvokti, kas galėjo paveikti Kauno apygardos teismo teisėją A.Stankų priimti šiam kaliniui palankią nutartį.

7

Šalyje siaučia kaukėtos gaujos

Staiga susirgo

Tai pirmas atvejis nepriklausomos Lietuvos teisėsaugoje, kai Temidės tarnas įtariamas suklastojęs teismo nuosprendžius Martyno Vidzbelio nuotraukos ir nuteistiesiems atvėręs kalėjimų vartus į laisvę.

Kauno teisėjo veiksmus narplioja prokurorai

Tai pirmas atvejis nepriklausomos Lietuvos teisėsaugoje, kai teisėjas įtariamas tokiais neteisėtais veiksmais. Pasiteiravus, kokie galėjo būti A.Stankaus tokio elgesio motyvai, G.Kryževičius teigė manąs, kad „ne iš geros širdies“. „Net būtų keista, jeigu būtų kitaip“, – sakė jis.

58-erių A.Stankus Kauno apygardos teisme dirba nuo 2007-ųjų.

Prieš tai nuo 1993-iųjų Temidės tarnas dirbo Kauno miesto apylinkės teisme.

A.Stankus šiuo metu serga. Nedarbingumo pažymėjimą teisininkas gavo, kai teisme buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Į darbą teisėjas grįžti turėjo vasario 4-ąją, tačiau nedarbingumo pažymėjimą jis prasitęsė. Kauno apygardos teismo darbuotojų žiniomis, pastarosiomis dienomis teisėją kamavo gripas.

Prezidentūra dar vasario pradžioje gavo A.Stankaus prašymą jį atleisti iš pareigų savo noru. Tačiau Teisėjų tarybos pirmininkas suabejojo, ar šis prašymas bus patenkintas.

Pagal įstatymus, norint teisėją patraukti į baudžiamąją atsakomybę, generalinis prokuroras turėtų kreiptis į Seimą.

Virginija MAČĖNAITĖ

Teismo pirmininkas atsitraukia

Generalinėje prokuratūroje įsibėgėja ikiteisminis tyrimas dėl Kauno apygardos teisme galbūt padarytų nusikalstamų veikų.

Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Stankus įtariamas suklastojęs teismo nuosprendžius ir pirma laiko iš įkalinimo įstaigų išleidęs tris kalinius. Jie netrukus turėtų vėl grįžti už grotų. Prokurorai bando išsiaiškinti, kas užsakė jų išlaisvinimą.

Prašys panaikinti neliečiamybę Generalinėje prokuratūroje ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus Teisėjų tarybos pirmininko Gintaro Kryževičiaus pareiškimą, kuriame prašoma ištirti, ar Kauno apygardos teisme nebuvo suklastotas dokumentas, ar juo nebuvo disponuota bei ar nebuvo piktnaudžiauta tarnyba.

G.Kryževičius prokuratūrai atsiuntė ir papildomos Kauno apygardos teismo atliekamo tyrimo medžiagos, tarnybinių pranešimų. Teisėjų taryba prokurorų prašė apsvarstyti galimybę atnaujinti procesą tose bylose, kuriose buvo priimtos nutartys.

Iš įvairių teismų buvo išreikalauta keturiolika 2009–2010 metų bylų.

Tyrimui vadovaujantis prokuroras Justas Laucius žurnalistams teigė, jog artimiausiu metu Kauno apygardos teismo bus paprašyta panaikinti suklastotas nutartis. Patenkinus šį prašymą pirma laiko išlaisvinti kaliniai būtų grąžinti į pataisos namus.

Prokurorai artimiausiomis dienomis tikriausiai paprašys panaikinti teisėjo A.Stankaus teisinę neliečiamybę. Po to jam gali būti pareikšti įtarimai.

Sunkūs įtarimai Įtarimų teisminei valdžiai A.Stankus sukėlė prieš porą savai-

Arvydas Stankus galėjo pirma laiko iš įkalinimo įstaigų išleisti 3 kalinius.

čių, kai du Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai – Kęstutis Dargužis ir Regina Cemnolonskienė – kreipėsi į teismo pirmininką ir pareiškė, kad įtaria procesinių dokumentų, sprendimų klastojimus kai kuriose bylose, kuriose teisėjai dalyvavo kaip kolegijos nariai. Dėl šio pranešimo faktų buvo pradėtas vidaus tyrimas. „Tai yra bylos, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš įkalinimo vietų prieš laiką.

Kauno apygardos teismas nagrinėjo tokius skundus ir priimtose nutartyse teigiama, kad kolegija nusprendė atmesti laisvės atėmimo vietose esančių nuteistųjų skundus. O tiek procesinius dokumentus saugančioje „Liteko“ sistemoje, tiek pačiose bylose buvo kitokie procesiniai sprendimai, kuriais nuteistieji buvo paleisti iš įkalinimo vietų“, – spaudos konferencijoje sakė G.Kryževičius. Įtarimų K.Dargužiui ir R.Cemnolonskienei sukėlė tai, kad nutarties motyvai akivaizdžiai prieštaravo rezoliucinei daliai. Siunčiant nutartį į koloniją, joje buvo tik A.Stankaus parašas, o visų kolegijos narių parašai buvo apylinkės teismui grąžintoje byloje.

Generalinės prokuratūros pareigūnai apklausė K.Dargužį ir

R.Cemnolonskienę. Parodymus tyrėjams taip pat davė ir A.Stankaus padėjėja, kiti teismo darbuotojai.

Mįslė prokurorams Įtariama, kad Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas A.Stankus suklastojo teismo nuosprendžius ir pirma laiko iš įkalinimo įstaigų išleido tris kalinius. 39 metų panevėžietis Artūras Kaznovskis, 33 metų prieniškis Algirdas Klimavičius ir 24 metų marijampolietis Gintaras Grubis sausio 19-ąją buvo paleisti iš Kybartų ir Pravieniškių pataisos namų.

A.Kaznovskis ir G.Grubis atliko organizuotų nusikalstamų grupuočių pasiuntinių vaidmenį. Įtariama, kad marijampolietis ir panevėžietis priklausė tai pačiai narkotikų platintojų grupuotei. Trečias teismo nutarčių klastojimo skandalo dalyvis A.Klimavičius už grotų Pravieniškėse atsidūrė dėl sunkaus kūno sužalojimo. Šis vargingai gyvenantis vyriškis dabar labiausiai ir glumina klastojimo bylą bandančius narplioti tyrėjus. Nedideliame Prienų rajono Leskavos kaime gyvenantis A.Klimavičius nuteistas pirmą kartą, nesusijęs su gaujomis. Todėl

Netikėta žinia apie teisėjo galbūt suklastotus nuosprendžius pritrenkė daugelį jo kolegų. „Negalėjau tikėtis, buvo kaip griaustinis iš giedro dangaus. Sunku patikėti, kad blaiviai mąstantis žmogus būdamas teisėju, aišku, jeigu taip buvo, galėjo taip pasielgti“, – apie savo pavaldinį praeitą savaitę kalbėjo Kauno apygardos teismo pirmininkas Albertas Milinis.

Tačiau atrodo, kad dabar skandalų prispaustas ir Prezidentės Dalios Grybauskaitės kritikos sulaukęs A.Milinis nusprendė trauktis iš pareigų. Viešėdama Kaune Prezidentė pareiškė, kad jai kelia pagrįstų abejonių Kauno apygardos teismo pirmininko veikla ir elgesys, kai prezidentūrai buvo persiųstas teisėjo A.Stankaus prašymas jį atleisti iš darbo savo noru. Mat A.Milinis šį prašymą persiuntė neinformuodamas apie teisėjo atžvilgiu pradėtą tyrimą dėl galimo nutarčių klastojimo. „Prezidentė žino apie visus Kauno apygardos teismo vadovo veiksmus šioje istorijoje ir veiklą apskritai.

Todėl tikisi, kad A.Milinis, kaip teismo vadovas, jeigu šie faktai pasitvirtins, prisiims asmeninę atsakomybę ir objektyviai įvertins, ar visuomenė bei valstybės vadovė gali pasitikėti tokiu tolesniu jo vadovavimu Kauno apygardos teismui“, – viešai sakė šalies vadovės vyriausioji patarėja teisės klausimais Solveiga Cirtautienė.

Prezidentūros Spaudos tarnyba jau patvirtino, kad yra gautas A.Milinio prašymas jį atleisti iš pareigų. „Turiu tokių žinių ir manau, kad jis pasielgė teisingai“, – vakar žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.

Galimo teisėjų parašų klastojimo istorijoje išryškėję faktai, Prezidentės vyriausiosios patarėjos vertinimu, ko gero, bus vieni juodžiausių ir labiausiai diskredituojantys visą teismų sistemą.

Pernai, palyginti su 2009-aisiais, padaugėjo po parduotuves siaučiančių kaukėtų plėšikų.

Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ duomenimis, 2010-aisiais buvo užregistruotos 402 vagystės, o tai net penktadaliu daugiau nei 2009 m. Ilgapirščiai darosi agresyvesni, plėšikų neatbaido dienos šviesa ar patalpoje esantys žmonės. „Pastebimas ne tik vagysčių skaičiaus augimas, bet ir besikeičiantis jų pobūdis. Iki šiol į patalpas lauždavęsi per sienas ar stogą nusikaltėliai vis dažniau svetimą turtą atakuoja kaukėtomis gaujomis. Anksčiau tokio pobūdžio įvykių buvo fiksuojama vos vienas kitas, tačiau tiek 2009 m., tiek 2010 m. tokių vagysčių ir apiplėšimų skaičius pastebimai išaugo“, – teigia bendrovės „ERGO Lietuva“ Turto draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius.

Kaukėti plėšikai dažniausiai veržiasi organizuotomis 4–6 narių gaujomis. Daugiausia kaukėtų gaujų sukeltų draudžiamųjų įvykių užregistruojama Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio rajonuose.

Plėšikai nusižiūri prastai apsaugotas įmones, kuriose vertingi daiktai išdėlioti vitrinose, matomose bei lengvai pasiekiamose vietose. Kaukėtų gaujų taikiniu dažniausiai tampa prekybos centrai, juvelyrinių dirbinių ir technikos parduotuvės.

Pastebima, kad nusikaltėliai veikia nepriklausomai nuo paros laiko – rizika pakliūti į ilgapirščių akiratį išlieka bet kada. „Į prekybos centrus ir technikos parduotuves kaukėtos gaujos įprastai braunasi naktį. O juvelyrinių dirbinių parduotuvių savininkai netikėtų kaukėtų svečių sulaukia ir darbo metu. Lengvai išsinešamo grobio plėšikai tyko parduotuvių darbo dienos pabaigoje, kai sumažėja žmonių srautas ir iš kasos imami pinigai. Jeigu patalpoje yra žmonių, jiems paprastai grasinama ginklu“, – pastebi Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo 1-os valdybos 3-iojo skyriaus viršininkas Audrius Valeika.

Pareigūno teigimu, organizuotos gaujos į patalpas veržiasi ne tik laužtuvais, kartais jie tiesiog įvažiuoja pavogtu automobiliu. Per kelias minutes padaryto nusikaltimo nuostoliai vidutiniškai siekia apie keliolika tūkstančių litų.

GK ir Eltos inf.

GK archyvo nuotraukos

8

Gimtasis kraštas

Sveikata

Lietuvos žiniuonė iš žmonių skausmo nesipelnė Garsioji žolininkė Eugenija Šimkūnaitė šventai laikėsi principo: už ligonių gydymą negalima imti atlyginimo, nes sugebėjimas gydyti – Dievo dovana.

Roma DAŠKEVIČIENĖ Vaistininkė Birutė Karnickienė yra garsios Lietuvos žiniuonės nuo Tauragnų – daktarės E.Šimkūnaitės – mokinė, Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo pirmininkė. Birutė daug metų artimai bendravo su garsia Tauragnų krašto dukra. Keletas neblėstančių prisiminimų apie neeilinę asmenybę, kuri niekada nepraras savo žmogiškojo žavesio ir gyvenimo vertės pažinimo.

Kaip susipažinote su E.Šimkūnaite, koks buvo pirmasis įspūdis?

Susipažinau 1975-aisiais, kai gavau paskyrimą dirbti Vilniuje, Vyriausiosios farmacijos valdybos Vaistažolių skyriuje, kuriam iki senjoros amžiaus vadovavo Eugenija Šimkūnaitė. Ji man perdavė be galo daug žinių apie vaistinius augalus. Išoriškai ji atrodė atšiauri, ne kiekvieną žmogų įsileisdavo į savo draugiją, bet iš tikrųjų buvo labai geros širdies, paslaugi, visiems padėdavo ne tik sveikatos, bet ir buities reikalais.

Ji mėgo teisybę, visa, kas buvo tikra, tokia ir liko iki paskutinių savo gyvenimo dienų.

Ar teko girdėti, kuo vaikystėje domėjosi ir ką mėgo būsimoji žolių karalienė?

Ji nemėgo žaisti su lėlėmis, kaip kitos mergaitės, siuvinėti ar megzti.

Mergaitei labiau patiko jodinėti arkliais, bėgioti, karstytis po medžius su berniukais, eiti imtynių, irstytis ežere.

Vaikystėje išmoko žydiškai, o iš aplinkinių čigonų ir čigoniškai. Buvo gabi, viskuo domėjosi. Net pati išmoko, kaip išversti švarką, pasitaisyti batus. Siuvinėti nemėgo, bet ir nevengė.

Norėdama nustebinti savo bičiulius, išsiuvinėjo jų parašus ant staltiesės. Ši „garsioji“ staltiesė ir dabar puikuojasi Euge-

Daktarė mokėjo rasti kalbą tiek su jaunu, tiek su senu.

nijos Šimkūnaitės memorialinėje ekspozicijose, buvusiame jos bute Lazdynuose, Vilniuje.

Kodėl daktarė taip susiliejo su gamta, augalais, krašto žmonių gyvensena ir to ryšio niekada neprarado?

E.Šimkūnaitės vaikystė prabėgo Tauragnuose, kuriuos supa ežerai, pušynai, senos girios, padavimais garsėjantys piliakalniai. Mergaitė nuo mažens mylėjo gyvulius, paukščius, žvėrelius, net žalčius ir gyvates, su kuriomis tekdavo susitikti pelkėse ir miškuose. Ji mielai ir įdėmiai klausėsi vyresnių žmonių pasakojimų apie senovę, apie stebuklingą gydomųjų žolynų galią, klausėsi iš lūpų į lūpas perduodamų dainų, nutikimų ir pasakų.

Kaimo žolininkės išmokė mielą mergaitę pažinti vaistinius augalus, patarė, kaip jais gydyti ligonius, kartais ir kokių nors užkeikimų pamokydavo.

Eugenija visa tai dėjosi į galvą. Jos tėvas ne kartą sakė, kad visa giminė ant kūno turi žalčio „pėdsaką“, kuris rodo, jog tokie žmonės apdovanoti augalų pažinimo ir gydymo galia. Be to, tėtis savo žemėje augino vaistažoles. Eugenija nuo mažens buvo pratinama prie darbo: prižiūrėjo vaistažoles, arė ir sėjo, ruošė jas parduoti – šitaip vyko mergaitės natūralių vaistažolių pažinimas, kuris buvo neatsiejama tolesnio gyvenimo dalis. Vėliau E.Šimkūnaitė baigė farmacijos mokslus, dirbo įvairiose vaistinėse, pergyveno karą, patyrė badą ir nepriteklius, ilgai

sielojosi žuvus tėveliui, o pasiligojusią mamą slaugė ilgai ir kantriai. Norint perpasakoti visą jos gyvenimą, prireiktų ne vienos knygos.

Eugenijos

Šimkūnaitė s patarima

Ar turėjo Eugenija Šimkūnaitė kokią nors aistrą, pomėgį?

Jos didžioji aistra buvo opera.

Gyvendama nepritekliuje, kai dažnai pritrūkdavo pinigų net maistui, ji nepraleisdavo nė vienos premjeros, nė vieno spektaklio ir beveik visada artistams dovanodavo gėlių.

Senajame Vilniaus operos teatre ji turėjo savo nuolatinę vietą.

Visą savo gyvenimą daktarė paskyrė vaistinių augalų, liaudies medicinos, kraštotyros tyrimui. Per ekspedicijas įvairiose Lietuvos vietovėse tirdama vaistinių augalų augimvietes, ji rinko ir tautosaką, žodžius Lietuvių kalbos žodynui. Surinko jų kelis tūkstančius. Domėjosi archeobotanika, padėjo archeologams nustatyti augalų rūšis ir amžių iš kasinėjimų metu rastų gaisravietėse suanglėjusių augalų liekanų.

s – visuom

O koks buvo jos charakteris?

Ją pažinojusių asmenų prisiminimuose Eugenija pristatoma kaip stipri, bet keistoka asmenybė.

E.Šimkūnaitė buvo įvairiapusio talento asmeny-

et svarus.

2011 m. vasario 18–25 d., Nr. 7 (51) bė, originalios mąstysenos, sudėtingo, prieštaringo, dažnai ir šiurkštaus būdo, bet geros širdies. Ką turėjo, tuo dalydavosi su kitais. Buvo draugiška, jautri ir dėmesinga, visada pasiruošusi padėti puolusiems į bėdą. Švelnumo nemėgo. Turėjo puikų humoro jausmą, dažnai pati juokdavosi iš savęs, vadindama save ragana, burdavo iš surinktų per Jonines žolynų, spėdavo ateitį iš delno, sudarinėdavo horoskopus. Mokėjo vaizdžiai ir ilgai pasakoti. Su Eugenija niekada nebuvo nuobodu. Ji niekada neatsisakė dalyvauti kokiame nors renginyje, o kai buvo jaunesnė, ir pati juos organizavo. Jos galvoje knibždėjo daugybė idėjų. Visi žinojome, kad ji moka rašyti eiliuotas epigramas, palinkėjimus. Buvo labai svetinga ir vaišinga. Dažnai susirinkusiuosius pavaišindavo savo gamybos žolelių trauktine.

Rengėsi ji gana paprastai – dėvėjo sijoną, palaidinukę, megztinį ir švarką. Vilkėjo tik lininius, medvilninius ar vilnonius drabužius, buvo įsitikinusi, kad sintetiniai kenkia sveikatai.

Nemėgo jokių blizgučių ir papuošalų. Visi drabužiai buvo vyriško sukirpimo, mėgo laisvus vyriškus marškinius – šitaip buvo lengviau paslėpti apkūnumą. Labai mėgo dėvėti tamsesnes beretes: ir žiemą, ir vasarą. Avėjo keletu numerių didesnius ilgaaulius batus, mat maži batai nepatogūs, o kad koja bate netabaluotų, apsimaudavo keliomis poromis kojinių.

Kaip ją vadindavo žmonės? Žmonės ją meiliai vadindavo Lietuvos žiniuone. Dar vadino daktare, nors iš tiesų ji buvo vaistininkė, bet žmonės pasirinko tokį vardą pagerbdami jos nesavanaudišką pagalbą padėti susirgusiajam.

Ji įrašyta į 100 populiariausių Lietuvos žmonių sąrašą. Nekreipdavo dėmesio į materialinius nepriteklius, tenkinosi tuo, ką turėjo. Galėjo būti turtinga, jei už savo konsultacijas ir gydymą būtų ėmusi pinigus, nes labai dažnai patarimo ir pagalbos susirgus į ją kreipdavosi daugybė žmonių. Ji laikėsi žolininkų principo:

Medžių horoskopai pagal Eugeniją Šimkūnaitę E.Šimkūnaitė sakė:„Jei spėjimus iš medžių, žvėrių mūsų senoliai vertino, vadinasi, jie šiokią tokią naudą davė.“ Tyrinėdama augalų augimvietes, ji rinko tautosaką, kaupė senolių išmintį, stebėjo žmones ir tuo remdamasi sudarė „Medžių horoskopą“.

Vasaris – eglė Eglinukai neatsparūs, nemoka gintis, nors kartais ir eglės spygliai šiurkštoki. Jei kas nelengvos dalies egliukus globoja, jie būna ir ramūs, ir geri, ir meilūs. Nelygiai dega eglės balana, nelygus ir eglinuko būdas – gali linksmai plykstelėti, bet sudraustas gali ir visai savyje užsiglausti. Kitų eglinukai nevargina, bet labai retai būna laimingi ar linkę ką keisti, elgtis savo nuožiūra. Vasaris – šaltas žiemos mėnuo, bet vasaryje jau būna gražių, šviesių dienų, būna šakų, blizgančiu ledu papuoštų, būna ir blizgančio šerkšno, būna, bet dar nedaug. Būna šviesių, tviskančių dienų ir eglinukų gyvenime, ir, nors jų būna ne itin daug, eglinukams jos lieka šviesios labai ilgai.

Iš E.Šimkūnaitės horoskopų knygelės

iš žmonių skausmo nevalia pelnytis, už ligonių gydymą negalima imti atlyginimo, nes sugebėjimas gydyti – Dievo dovana.

Gal prisimenate keletą įdomesnių atvejų, kai jos rekomenduotos žolelės ar patarimai padėjo pasveikti?

Oi, tokių atvejų buvo ne vienas ir ne keletas. Ji stengdavosi padėti kiekvienam, bet niekada nekeisdavo gydytojų nurodymų. Iš visų besikreipiančiųjų prašė jų gydytojų nukreipimo, tyrimų duomenų, aprašo, kuo sirgo giminės. Ji gydė kiekvieną individualiai ir labai atsakingai.

Savo žolių mišiniais tik papildydavo gydytojų paskirtus vaistus.

Pasakojo, kaip dėdamas akmenį meistras susižalojo mažąjį pirštą, greit ištino visa ranka.

Eugenija darže surado švarų krieno lapą -metį. kūnaitės 70 m Ši ir, uždėjusi po ranE. t an švenči nkeliūniene ka buvusį skudurą, Su Lense Ja apvyniojo ranką – skausmas ir tinimas atlėgo. Dar žinau, kad kiaulės oda gydydavo stipriai apdegusį žmogų. Kartą pas ją atvažiavo pažįstamas, kuris skundėsi įvairiais negalavimais, manė sergąs epilepsija, bet žiniuonė tokia diagnoze nepatikėjo. Ji įtarė galvos auglį ir pasiūlė skubiai dėl jo išsitirti, deja, žmogus nespėjo, o skrodimas būtent tai ir nustatė. Sykį atvežė kaimo žmogelis seseriai gydytojo išrašytą receptą, o ten – ilgiausias vaistažolių nuo širdies sąrašas. Žolininkė supyko: „Taip, tos žolės nuo širdies, bet veikia skirtingai ir net priešingai viena kitai.“ Nieko nedavė ir liepė atvežti visus sesers tyrimus – tik tuomet ieškos, ko reikia.

Eugenija Šimkūnaitė sukaupė bebaigiančias išnykti XIX–XX a.

VDU archyvo, pradžios liaudies medicinos žinias, iš knygos „AMŽINAI jas apibendrino ir rašytine forma ŽYDĖK, perdavė ateities kartoms. Jos didžiuATMINIMO lis rašytinis palikimas sudėtas į kelių VYŠNIA“ knygų puslapius. nuotraukos

2011 m. vasario 18–25 d., Nr. 7 (51)

Sveikai maitintis galima ir žiemą Žiemą labai sveika valgyti žuvies, kurioje gausu nesočiųjų omega 3 riebalų rūgščių.

Šaltuoju metų laiku dėl sumažėjusio šviežių daržovių, vaisių ir uogų vartojimo pakinta ir mūsų mityba. Žiemą dažniau mėgaujamės riebesniu ar saldesniu, t. y. kaloringesniu maistu. Taip organizmas ne tik kaupia riebalų atsargas, bet ir dėl vitaminų stokos nusilpsta imunitetas. Kaip žiemą sveikai maitintis, kad turėtume ir gražią figūrą, ir gerą sveikatą?

Pusryčiams – košė, pietums – sriuba Medikai teigia, jog šaltomis žiemos dienomis žmogaus organizmui reikia kur kas daugiau energijos, kad jame gerai vyktų medžiagų apykaitos procesai. Todėl natūralu, kad šaltuoju metų laiku norisi sotesnio, riebesnio maisto. Žiemą žmonės daugiau nei vasarą valgo kiaulienos, keptos paukštienos, šaltienos ir kitų kaloringų produktų. Deja, riebiame maiste – mažai organizmui reikalingų vitaminų ir kitų maisto medžiagų. Todėl net ir žiemą riebių patiekalų patariama valgyti saikingai. Tačiau neatsisakykite riebių žuvų. Jas labai sveika valgyti. Žuvyje gausu nesočiųjų omega 3 riebalų rūgščių, kurios svarbios aterosklerozės profilaktikai.

Apskritai žiemą reikėtų atkreipti dėmesį į vartojamo maisto kaloringumą ir rinktis liesesnius, ne tokius kaloringus maisto produktus. Labai svarbu nepersivalgyti. Geriausiai apetitą slopina dažnas valgymas nedidelėmis porcijomis. Šaltąjį sezoną pirmenybę reikia teikti šiltam ir karštam maistui. Geriausi pusryčiai žiemą yra košė, kuri turi daug maisto medžiagų ir suteikia energijos. Jei iki pietų norite kažko užkąsti, pasirinkite riešutus. O per pietus neatsisakykite sriubos – ji suteiks ilgalaikį sotumo jausmą. Būtent tirštos sriubos ar troškiniai yra puikus ir sveikas pasirinkimas šaltajam metų laikui. Gaminkite maistingas tirštas ar trintas daržovių sriubas bei troškinius su neriebia mėsa ir įvairiomis daržovėmis. O vietoj saldumynų, pyragaičių ir šokoladukų rinkitės vertingus angliavandenius: neskaldytų grūdų duoną, dribsnius, taip pat bananus ar moliūgus.

Gerkite daug skysčių Mitybos specialistai sako, jog visuomenėje paplitusi nuomonė, kad alkoholis šildo, yra visiškai klaidinga. Stiprieji gėrimai sukelia tik trumpalaikį šilumos pojūtį. Vėliau

Vertingiausi išbrinkę pušies pumpurai

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Meilė TARAŠKEVIČIENĖ Pasak žolininkės Zitos Mikoliūnienės, išbrinkusiuose, bet dar neišsiskleidusiuose pušies pumpuruose yra daugiausia veikliųjų vaistinių medžiagų. Štai tuomet, kai sausas oras, ir reikia skinti pumpurus bei iš jų ruošti vaistinę medžiagą. „Pušies pumpuruose gausu eterinio aliejaus, karčiųjų medžiagų, flavonoidų, vitamino C ir karotino, – sakė Z.Mikoliūnienė. – Iš pušies pumpurų paruošti preparatai veiksmingai naikina bakterijas (ypač

kvėpavimo takų patogeninę florą) ir kai kuriuos ligas sukeliančius virusus, malšina skausmą, aktyvina protinę veiklą, stiprina imunitetą.“ Liaudies medicinoje nuo seno vartojami švieži ir džiovinti pušų pumpurai. Žiemai jie džiovinami ne aukštesnėje kaip 35 laipsnių temperatūroje specialiose džiovyklose arba gerai vėdinamoje patalpoje. Išdžiovinti pumpurai būna padengti rudais žvynais, sukibę po 5–6, aromatingo, sakams būdingo kvapo, karstelėjusio skonio. Tinkamai laikoma žaliava savo vertės nepraranda 2 metus.

išgėręs žmogus šals dar labiau nei tas, kuris visai negėrė. Tad vietoj svaigiųjų gėrimų žiemą kur kas geriau pasirinkti kakavą, arbatą ar tiesiog šiltą vandenį.

Beje, orams atšalus mažiau prakaituojame, rečiau jaučiame troškulį.

Troškulys neretai netgi supainiojamas su alkiu, todėl organizmas pamažu pradeda dehidratuoti, o mes jaučiamės pavargę ir išsekę. Tad ir žiemą reikėtų gerti daug skysčių, ypač vandens.

Vaisiai ir daržovės stiprina imunitetą Šaltuoju metų laiku beveik visi pajuntame vitaminų, kai kurių mineralinių bei biologiškai aktyvių medžiagų stygių, o dėl to gali atsirasti sveikatos problemų. Vieni svarbiausių vitaminų žiemą yra C, A, B6 ir E. Kad būtume energingi ir žvalūs, būtina laikytis visų sveikos mitybos principų ir taisyklių.

Maisto racione turi būti nemaltų grūdų, daug augalinių baltymų turinčių pupelių ir kitų ankštinių kultūrų, liesos mėsos, mažai cukraus ir druskos. Mat valgant daug cukraus ir riebalų slopinama imuninė sistema.

Nors žiemą nėra tokio didelio Pušų pumpurų antpilu arba nuoviru su kitais vaistiniais augalais (liepų žiedais, šalpusnių lapais ir kt.) gydomos kvėpavimo takų ligos. Pušų pumpurai įeina į šlapimo išsiskyrimą skatinančių vaistažolių mišinių sudėtį.

Rekomenduojama pasigaminti spiritinį pušų pumpurų antpilą – 20 g pumpurų užpilti 40 laipsnių spirito, palaikyti užkimštame butelyje 5–7 dienas ir nukošti. Žiemą galima rinkti ir pušų spyglius. Juose yra vitamino C, rauginių medžiagų, iki 1,3 proc. eterinio aliejaus, alkaloidų, sakų. Spyglių ekstrakto dedama į gydomąsias vonias.

Pušų vonios stiprina nervų sistemą, ramina, atpalaiduoja. Spyglių nuoviras geriamas nuo skorbuto, o pavilgai dedami ant negyjančių žaizdų.

Sergant lėtiniu bronchitu ir kitomis kvėpavimo organų ligomis ruošiamas toks preparatas: imama 50 g pušų pumpurų, užpilama 1 200 g vandens ir verdama, kol lieka pusė nuoviro. Jį perkošus įberiama 100 g smulkaus cukraus. Nuovirui atvėsus dar pridedama 120 g medaus. Viskas gerai išmaišoma ir vartojama po 50 g tris kartus per dieną prieš valgį.

Pušų pumpurų nuoviro nereikėtų vartoti sergantiesiems inkstų, kepenų ligomis, esant alergijai pušų žiedadulkėms. Vonios netinka esant padidėjusiam kraujospūdžiui.

įvairiaspalvių vaisių ir daržovių pasirinkimo, tačiau ir šaltuoju metų laiku galima surasti sveikų ir skanių sezoninių produktų. Žmogui per dieną reikėtų suvalgyti 400 gramų šviežių daržovių ne tik dėl jose esančių vitaminų, bet ir dėl mineralinių medžiagų, maistinių skaidulų gausos.

Pastarosios padeda palaikyti normalios žarnyno mikrofloros gyvybingumą, yra svarbios virškinimo procesui, imuninės sistemos stiprinimui. Žiemą savo valgiaraštį papildykite citrusiniais vaisiais, granatais, spanguolėmis, salierų šaknimis, raugintais kopūstais. Pastarieji išlaiko visas naudingas savybes ir medžiagas, gerai laikosi. Per žiemą išlaikytose daržovėse vitaminų (ypač vitamino C) kiekis būna natūraliai sumažėjęs. Jei nėra galimybės valgyti šviežių vaisių ir daržovių, reikėtų rinktis konservuotas ar šaldytas.

antioksidantas. Oranžinė šermukšnių, kaip ir šaltalankių, spalva reiškia, kad jie turi daug vitamino A, nestokoja ir vitaminų C bei E. Šaltuoju sezonu pats metas iš šaldiklių traukti vasarą surinktas gėrybes – mėlynes, žemuoges, juoduosius serbentus. Užšaldytų uogų veikliosios medžiagos puikiai išsilaiko. Uogos turi daug mikroelementų, rauginių medžiagų, puikiai tinka infekcinių ligų profilaktikai, taip pat sergant virusiniu, bakterinės kilmės viduriavimu.

Nereikėtų nuvertinti ir uogienių. Nors vitaminų uogienėse, ko gero, yra tik pėdsakai, bet skaidulų ir ląstelienos tikrai pakanka. Taip pat jose yra labai vertingų pektinų, maitinančių gerąsias bakterijas. Uogienės palaiko sveiką organizmo mikroflorą, stiprina imunitetą.

Parengė Virginija Mačėnaitė

Ypač vertingi putinai Dar vienas natūralių vitaminų šaltinis šaltąjį sezoną yra uogos. Gudobelių uogos ypač skanios po pirmųjų šalnų. Raugerškių, dar vadinamų barbarisais, vaisiuose gausu vitaminų C, P, gliukozės, fruktozės, organinių rūgščių. O pavasarį šviežių raugerškių lapai – puikus priedas salotoms. Žiemą ypač vertinamos putinų uogos. Jų organinės rūgštys didina skrandžio sulčių rūgštingumą, o karčiosios medžiagos gerina virškinimą.

Trinti su medumi vaisiai arba praskiestos sultys vartojamos peršalus, sergant viršutinių kvėpavimo takų kataru. Jos mažina cukraus koncentraciją kraujyje, todėl tinka diabetikams. Praskiestomis sultimis, kaip dezinfekuojamąja priemone, netgi plaunamos pūlinės žaizdos. Žiemą verta prisiminti ir šermukšnių uogas. Kas netingėjo, prisidžiovino jų iš anksto. Karstelėjęs šermukšnių skonis parodo, kad juose yra glikozidų iridoidų, saugančių nuo uždegimo. Daug skaidulų turintys šermukšniai labai tinka vidurių užkietėjimui gydyti. Šios uogos stiprina imunitetą, veikia kaip

Per dieną žmogui reikia suvalgyti 400 gramų šviežių daržovių.

Sveikos mitybos taisyklės: • Valgyti kuo įvairesnį maistą.

• Išlaikyti normalų kūno svorį.

• Pasirinkti maistą, turintį mažai riebalų, ypač sočiųjų, ir cholesterolio.

• Kasdien išgerti vieną dvi stiklines kefyro ar natūralaus jogurto.

• Kuo daugiau valgyti įvairių daržovių, vaisių, uogų ir grūdinių produktų.

• Kuo mažiau vartoti cukraus ir saldumynų.

• Kuo mažiau vartoti valgomosios druskos.

• Kuo mažiau vartoti alkoholio.

• Kasdien suvalgyti ne mažiau kaip 5 vaisių ir daržovių porcijas.

• Rinktis kuo mažiau perdirbtus produktus.

• Per dieną išgerti ne mažiau kaip 8 stiklines vandens.

• Nepersivalgyti.

KVĖPAVIMO TRENIRUOKLIS ,,SAMOZDRAV” – PADĖS IŠVENGTI DAUGELIO LIGŲ IR BESAIKIO VAISTŲ VARTOJIMO!

ĮKVEPIA SVEIKATOS. PATIKIMA APSAUGA NUO HIPERTONIJOS, INSULTO IR INFARKTO Sutrikusi kraujotaka, hipertonija, išeminė širdies liga ar noras išvengti insulto ir infarkto kartais nuveda klaidingu keliu – žmonės ima neatsargiai ir netikslingai vartoti vaistus, o tai gali pakenkti organizmui. Alternatyva – didinti anglies dvideginio koncentraciją organizme su treniruokliu „Samozdrav“ ir natūraliu būdu atkurti kraujotaką. Normali kraujotaka yra raktas į ilgą gyvenimą. O kraujotakos sutrikimas yra ne tik hipertonijos, bet ir dar daugiau negu 100 įvairių ligų, iš kurių per 20 yra labai pavojingos, priežastis. Rusijos mokslininkai medicininiais tyrimais nustatė, kad pagrindinė normalios kraujotakos sąlyga – tai normali 6-7 % anglies dvideginio koncentracija organizme. Ši medžiaga palaiko normalų kraujagyslių spindį, tačiau dėl amžiaus ir kitų priežasčių jos koncentracija sumažėja, taigi ją būtina atkurti. Būtent tai įmanoma padaryti su treniruokliu „Samozdrav“. Kvėpavimo treniruokliu patartina treniruotis 30-60 min. kasdien. Pastebėta, kad laikantis šio režimo per kelis mėnesius C02 koncentracija padidėja arba tampa normali, todėl atsinaujina kraujagyslių tonusas, normalizuojasi kraujo spaudimas, sumažėja širdies apkrova, pagerėja organų aprūpinimas krauju – taigi, pašalinama pagrindinė hipertonijos ir išeminės širdies ligos priežastis. Šis treniruoklis padeda apsisaugoti nuo insulto ir infarkto, nemigos, bronchinės astmos, aritmijos, galvos svaigimo koordinacijos, virškinimo sutrikimų, II tipo diabeto, aterosklerozės, osteochondrozės, artrozės, odos išbėrimų, nuolatinio nuovargio, ankstyvo senėjimo ir daugelio kitų lėtinių ligų. Reguliariai treniruojantis pagerėja kraujotaka, sustiprėja imunitetas, atsikuria pažeistos organų funkcijos. Svarbu ir tai, kad treniruokliu dėl teigiamo poveikio sveikatai gali naudotis bet kurio amžiaus žmogus.

www.salus.lt.

Ankstyvą pavasarį patyrę žolininkai pirmiausia stengiasi prisirinkti pušies pumpurų.

Martyno Vidzbelio nuotraukos

9

Gimtasis kraštas

Sveikata

UAB „COSMICUS SALUS“, informacija, kur įsigyti ar užsisakyti treniruoklių paštu tel. 8~5 2305808, mob. tel. 8 606 89669.

Treniruoklių galima įsigyti: Vilniuje – „Vingio“ vaist. Savanorių pr. 11, firmoje „Laptopas“, Viršuliškių g. 75A, Kaune – firmoje „RIVA“, Putvinskio g. 49, parduotuvėje „Ecohit“ V.Lašo g. 3, vaist. „Urticae“ Neries kr. 8, privatus platintojas – tel. 8 37 261115, 6 670 76534, Klaipėdoje „Miesto“ vaist. Mažvydo al. 6.

(Užs. 20)

10

Gimtasis kraštas

Pasaulis

2011 m. vasario 18–25 d., Nr. 7 (51)

pasaulis per savaitę

Tanzanijoje žuvo 32 žmonės Didžiausiame Tanzanijos mieste Dar es Salame po incidento amunicijos sandėliuose, netoli oro uosto, įvyko virtinė sprogimų, pranešė BBC. Gongola Mboto karinėje bazėje sprogimai vienas po kito griaudėjo kelias valandas. Pranešama, kad per šią nelaimę žuvo 32 žmonės.

Taip pat informuojama, kad po incidento uždarytas miesto oro

uostas. Gyventojai raginami likti namuose ir laikytis atokiai nuo langų, nes po sprogimų nuolaužos pasklido dideliu spinduliu.

Tanzanijos ministras pirmininkas Mizengas Pinda teigė, kad iš pradžių sprogimai kilo viename sandėlyje, o paskui išplito po kitus.

Iš viso per sprogimus sunaikinti 23 sandėliai, du gyvenamieji namai ir vidurinė mokykla.

Silvijus Berluskonis nebijo teismo proceso

Faraonų istorijos pabaiga

Saulius STOMA Subyrėjus geležinei uždangai ir demokratijai plintant domino principu, politinės istorijos pabaiga atrodė gana reali. Deja, po kurio laiko procesas įstrigo. Vakarų demokratija žengė į nuolat pasikartojančios krizės stadiją. Daugelis pokomunistinių šalių taip pat suko atgal į autoritarizmą arba kūrė savotišką „valdomą demokratiją“.

Ir štai netikėtas sprogimas arabų pasaulyje! Visuomenės, kurios atrodė judą ne liberaliosios demokratijos, o musulmoniško fundamentalizmo link, bunda ir tarsi atkartoja demokratines revoliucijas Rytų Europoje.

Nors vis dar girdisi skeptiškų balsų ir gąsdinimų islamistine recesija, akivaizdu – arabai nebesileis toliau valdomi vadinamųjų faraonų. Taip buvo vadinamas nuverstas Egipto prezidentas Hosnis Mubarakas.

Faraonų istorija pamažu, bet neišvengiamai baigiasi visame pasaulyje.

F.Fukuyama vis dėlto teisus! Kelias į visišką demokratiją ilgas ir sunkus, tačiau patrauklesnio tikslo žmonija neturi.

Ir tai ne vien Vakarų, o viso pasaulio siekiamybė. Žmonija nėra jau tokia negrįžtamai susiskaidžiusi, kaip teigia reliatyvistai. Visi žmonės yra vienodos prigimties. Ir jeigu jie gyvens tame pačiame informacijos lauke, anksčiau ar vėliau pasaulis taps vieningas. Ir draugiškas.

Islamas yra daug apribojimų žmogaus laisvei ir orumui suteikianti religija, bet net ir jis nepajėgus ilgam uždaryti savo pasekėjų pasauliniuose getuose. Internetui užtikrinus laisvo žodžio sklaidą, atskirumo sienos griūva ir prievarta negali tęstis be galo. Įsidėmėtinas dalykas. Arabų revoliucija kilo Tunise nuo „WikiLeaks“ paviešinimų. Egipto revoliucionieriai veiklą pradėjo socialiniame tinkle „Facebook“. Jų lyderis Vaelis Ghonimas yra interneto paslaugų milžinės „Google“ Artimųjų Rytų reklamos skyriaus vadovas. Ankstesnis nepavykęs maištas Irane irgi plito per socialinius tinklus.

Informacijos laisvė žudo faraonus. Ateis laikas ir tolimiesiems pakraščiams. Išmaniosios technologijos,

mažyčiai „čipsai“ sugriovė galingą sovietų imperiją. Antras to paties proceso veiksmas dabar siaubia Artimuosius Rytus. Progresas užtikrina žodžio laisvę net nepaisant šalies įstatymų, tad neliko būdų apsiginti.

Slaptų dalykų viešinimas klibina ir demokratijos krizę išgyvenančios Europos mažųjų napoleonų kėdes. Įdomios paralelės. Kapitalistinės santvarkos karikatūra pamažu virstančios Italijos premjeras, gelbėdamas vieną savo nepilnametę gražuolę nuo deportacijos, apskelbė ją Egipto faraono Mubarako dukterėčia. Taigi Rytai tvirkina Vakarus jau nuo Kleopatros laikų...

Išmaniosios technologijos, mažyčiai „čipsai“ sugriovė galingą sovietų imperiją.

Antras to paties proceso veiksmas dabar siaubia Artimuosius Rytus.

Ir visų pirma tvirkina politiškai. Štai, pasirodo, valdantysis Prancūzijos elitas buvo pasirengęs padėti korumpuotam Tuniso diktatoriui gintis nuo demokratinės revoliucijos. Paryžiaus oro uoste tik paskutinę akimirką buvo sustabdyta ašarinių dujų ir kitų ypatingų priemonių siunta, skirta Tuniso vidaus reikalų ministerijai. Ir tai – dieną, kai diktatorius jau spruko iš šalies!

Iš kur toks rūpestis? Ogi prancūzų užsienio reikalų ministrė šalyje, „ku-

rioje būdamas pamiršti mirtį“ – kaip rašė prezidento Sarkozi cituojamas G.Floberas, buvo ką tik praleidusi, manoma, nemokamas atostogas.

Argi po to rūpės, kad tokioje malonioje vietoje atsiranda kvailių, kurie iš nevilties susidegina?

Teisi buvo mūsų Prezidentė Miuncheno saugumo konferencijoje pareiškusi, kad visų šalių žmonės nusipelno turėti tokią valdžią, kokios jie nori. Žlugo neseni Vakarų bandymai primesti kai kurioms šalims laisvę jėga, tačiau daug didesnis nusikaltimas žmoniškumui yra nenoras padėti visuomenėms, kurios akivaizdžiai bręsta demokratijai. Čia Vakarai neturi likti neutralūs.

Kaip rodo sociologiniai tyrimai, didžiausią poveikį arabų visuomenėms daro Vakarų populiarioji kultūra. Juokais būtų galima sakyti, kad žydai geriausiai neutralizuoja arabus Holivudo filmais.

Beje, kartais reikėtų prisiminti ir judaistinį fundamentalizmą, kuris gali tapti ne mažiau grėsmingas. Ir šiuo metu jau atrodo, kad Izraelis musulmonų visuomenes veikia ne demokratijos, o atvirkštine kryptimi.

Blogiausia, ką darytų Europos Sąjunga, būtų Turkijos atstūmimas ir abejingumas Egipto demokratijos siekiams. Juk Egiptas gali tapti Vakarų kryptimi gravituojančia antrąja Turkija. Šalys turi daug panašumų ir net gana ilgą bendrą istoriją, tad didele dalimi šiame regione spręsis artimiausia viso pasaulio ateitis. Čia slypi ir atsakymas, kaip išvengti pražūtingo civilizacijų konflikto.

Faraonų istorija eina į pabaigą.

Karo lakūnas H.Mubarakas, 30 metų kariavęs su savo tauta, išskrido. Bet nepaprastoji padėtis dar tęsiasi.

Kelias nuo faraonų iki laisvų žmonių valdžios, kuris neišvengiamai eina per visą mūsų civilizaciją, gali būti vingiuotas ir labai sunkus. Tačiau jis – vienintelis.

Faraonų istorija eina į pabaigą. Karo lakūnas H.Mubarakas, 30 metų kariavęs su EPA-Eltos nuotraukos savo tauta, išskrido. Bet nepaprastoji padėtis dar tęsiasi.

Italijos ministras pirmininkas Silvijus Berluskonis nesijaudina dėl proceso, kuris bus pradėtas jam dėl spėjamų santykių su nepilnamete prostitute ir piktnaudžiavimo valdžia, praneša agentūra AFP. „Aš visiškai nesijaudinu“, – šypsodamasis pareiškė premjeras spaudos konferencijoje, kurioje jis kalbėjo ekonomikos temomis.

Milano teisėja nurodė pradėti procesą prieš vyriausybės vadovą.

Pirmas posėdis numatytas balandžio 6-ąją. Premjeras kaltinamas piktnaudžiavimu valdžia ir seksualiniais santykiais su nepilnamete.

S.Berluskonis įtariamas per vakarėlius savo viloje už seksą mokėjęs tada dar nepilnametei marokietei, vadinamai Rubi. Be to, pernai gegužę jis viršijo savo įgaliojimus prašydamas paleisti marokietę, kai ši dėl įtarimų vagyste atsidūrė policijos nuovadoje.

Maisto produktų kainos pasaulyje išaugo 29 proc.

Maisto produktų kainos, pasak Pasaulio banko vadovo Roberto Zeliko, pasiekė pavojingai aukštą lygį ir milijonus žmonių įstūmė į didžiulį skurdą, praneša agentūra „dapd“.

Pasaulio banko ataskaitos duomenimis, maisto produktų kainos pasaulyje pernai didėjo 29 proc.

Tai yra tik 3 proc. mažiau nei visų laikų rekordas, pasiektas 2008-aisiais. Aukštos kainos gali prisidėti

prie politinio nestabilumo, įspėjo R.Zelikas. Labiausiai kenčia žmonės vadinamojo trečiojo pasaulio šalyse.

Pasaulio banko vertinimu, dėl išaugusių kukurūzų, kviečių ir aliejaus kainų nuo praėjusio birželio 44 mln. žmonių atsidūrė didžiuliame skurde. Anot R.Zeliko, kainos greičiausiai ir toliau didės. Tai, be kita ko, susiję su eksporto draudimu ir prastomis orų sąlygomis.

Aukštos kainos gali prisidėti prie politinio nestabilumo, įspėjo R.Zelikas. Labiausiai kenčia žmonės vadinamojo trečiojo pasaulio šalyse.

Kroatija gali tapti nauja ES nare Derybos su Kroatija dėl jos narystės Europos Sąjungoje galės būti užbaigtos jau šį pusmetį, jei šios šalies valdžia atliks būtinas reformas.

Tai sakoma rezoliucijoje, kurią didele balsų dauguma priėmė Europos Parlamentas (EP), praneša EP informacijos biuras Lietuvoje.

Kasmetėje pažangos ataskaitoje teigiamai vertinti Kroatijoje priimti konstitucijos pakeitimai, įvykdytos teismų reformos, taip pat šalies bendradarbiavimas su

tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai.

Vis dėlto europarlamentarai pažymi, kad svarbu toliau kovoti su korupcija, padėti grįžti pabėgėliams bei pertvarkyti laivų statyklų verslą. Parlamentas susirūpinęs ir „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, rodančiais, kad dauguma Kroatijos piliečių neremia savo šalies narystės ES. Europarlamentarų nuomone, šalies valdžia ir pilietinė visuomenė turėtų paskatinti žmones suprasti, kad Europos vienijimasis jiems yra palankus.

GK, Eltos inf., EPA-Eltos nuotraukos

2011 m. vasario 18–25 d., Nr. 7 (51)

Gimtasis kraštas

Kelyje

Čikagos parodoje – įspūdingų amerikietiškų automobilių renesansas Vismantas ŽUKLEVIČIUS Nuo 1901 m. rengiama Čikagos automobilių paroda yra seniausia ir didžiausia Amerikoje, kasmet pritraukianti per milijoną lankytojų. Vasario 11–20 dienomis naujausius automobilius trečiame pagal dydį JAV mieste pristato beveik visi žinomiausi pasaulio automobilių gamintojai.

Dėl žiniasklaidos dėmesio ir lankytojų varžosi ne tik senieji konkurentai: Europos ir Azijos kompanijos, bet ir atgimstantys didelių amerikietiškų automobilių gamintojai.

Nuo aksesuarų iki sunkvežimių Parodoje pristatoma daugiau nei 1 000 transporto priemonių. Dauguma jų – vietos gamintojų ( JAV) ir iš Europos bei Azijos atvežti lengvieji automobiliai. Lankytojai supažindinami su sunkvežimiais, visureigiais, eksperimentiniais ir konceptualiaisiais transporto priemonių modeliais, taip pat su gausybe aksesuarų, įvairių projektų ir eksponatų, susijusių su keturračiais. Parodoje eksponuojami ir antikvariniai, kolekciniai automobiliai. Čikagos automobilių paroda pasižymi ne tik naujos produkcijos gausa, bet ir geru organizavimu. Lankytojus nuo traukinių stočių iki parodos veža specialūs autobusai, o atvykusiųjų savo transporto priemonėmis laukia didelės stovėjimo aikštelės. „Antradienio vakaras buvo dar palyginti ramus, tačiau savaitgalį susidarė didelės spūstys. Turbūt dėl didesnių nuolaidų“, – sakė parodoje apsilankęs Amerikos lietuvis Vytas Pelegrimas.

Užima didelius parodos plotus Parodoje didžiausius plotus užima amerikiečių firmos „Ford“, „Chrysler“, „Chevrolet“ ir japonų „Toyota“.

Iš Europos automobilių gamintojų dideliu plotu išsiskyrė Švedijos įmonė „Volvo“, pristačiusi lengvąsias mašinas, sunkvežimius ir įvairią automobilių įrangą.

Tik įėjus į parodų rūmus „Mcormic place“, lankytojų dėmesį sukausto 5,5 metro transformeris Bamblbis „General Motors“ stende. Tiksli roboto kopija iš būsimo filmo „Transformeriai“ demonstruoja naująjį „Chevrolet Camaro 2010“. Dvejų durų, benzininis, 304 arklio galių (AG) automobilis išsiskiria stilingu dizainu ir komfortabiliu salonu.

Naujuoju ekonomišku „Acura 2012 TL“ susižavėjo ir Amerikos lietuvė Luka Ramona.

„Hyundai“ pristatė konceptualųjį „Curb“ automobilį.

JAV automobilių gamintojas „Acura“ – gerai žinomas šalyje, o jo gaminami automobiliai – vieni populiariausių tarp vietos pirkėjų. Kompanija pristatė naujo apipavidalinimo, daug naujų interjero detalių turintį „Acura 2012 TL“. Jis turi 6 pavarų automatinę pavarų dėžę (ankstesniuose modeliuose būdavo 5 pavaros), dėl to automobilis tapo greitesnis. Gaminys yra ekonomiškas: miesto gatvėse degalų sunaudoja apie 9 l/100 km, o greitkelyje – maždaug 7 l/100 km. Įdomu, ar naujos kartos modelis bus toks pat sėkmingas kaip jo pirmtakai? Naujasis „Acura“ jau kovo mėnesį pasirodys JAV automobilių salonuose, o europiečiams dar teks palūkėti mažiausiai kelis mėnesius.

Didėjančiu populiarumu besidžiaugiantis „Crysler“ suprojektavo naująjį „Sebring-bases“. Automobilis nauju pavadinimu „Crysler 200“ parduodamas su 2,4 litro L4 varikliu, taip pat 4 arba 6 pavarų automatinėmis transmisijomis. Kitame modelio variante – 3,6 litro V6 variklis su 6 pavarų automatine transmisija ir 283 AG.

Jaunajai kartai siūlomas korėjiečių greitaeigis „Veloster“.

Vidutinių mašinų rinkoje naujajam „Crysler 200“ teks kautis su „Honda Accord“ ir „Ford Fusion“.

Vilioja ekologiški automobiliai Šiais metais Azijos gamintojų mašinos, kaip ir ankstesnėse parodose, yra labai populiarios. Štai „Hyundai“ pristato naują 500 AG ralio automobilį „Veloster“. Jis atrodo išties įspūdingai. Tą pripažįsta ir „Hyundai“ ilgametis lenktynių partneris Raisas Milenas bei „Red Bull“. Lenktynininkas jau šiais metais debiutuos varžybose būtent su šiuo korėjiečių automobiliu. „Veloster“ skiriamas 20–30-mečių kartai.

Lankytojus traukia naujieji „Nissan“ elektromobiliai. „Vilioja geros įsigijimo kainos – tik 30 000 JAV dolerių. Jei perki namuose įkraunamą bateriją, galima gauti 7 500 dolerių valstybės kreditą. Tačiau nusivyliau sužinojęs, kad bateriją reikėtų krauti 6 valandas ir visiškai ją įkrovęs galėčiau nuvažiuoti vos 100 mylių“, – susidomėjimo „Nissan“ markės elektromo-

Vyto Pelegrimo nuotraukos

biliais neslėpė inžinieriumi dirbantis V.Pelegrimas. Pasak jau daugiau nei dešimtmetį Čikagoje gyvenančio lietuvio, parodoje vis dar vyrauja benzininiai, populiarėja hibridiniai automobiliai. „Dar mažai įkrovimo punktų, negali laisvai judėti ir įveikti didesnių atstumų“, – elektrinių automobilių trūkumus vardijo Amerikos lietuvė Luka Ramona. „Lincoln“ visuomenei pristatė naująjį miesto automobilį „MKT Town Car“. Limuzino klasės automobilis prabangus ir itin erdvus – jame net 12 kub. m erdvės. Automobilyje laisvai tilps didelis kelioninis bagažas, golfo lazdos ar kiti laisvalaikiui ir pramogoms skirti daiktai. Naujasis „Lincoln“ automobilis gaminamas su priekinių arba visų ratų pavara, tai leis saugiau vairuoti, o patobulintas keleivių salonas maloniai nustebins aukšto lygio komfortabilumą mėgstančius vairuotojus.

„Fiat“ debiutas Didžiausioje Amerikos automobilių parodoje Europai atstovauja garsiausi gamintojai: BMW, „Audi“, „Mercedes“, „Volvo“, „Saab“, WV, BMC, „Jaguar“, „Porche“. Čikagoje pristatyti itališki „Fiat“ automobiliai sulaukė nemenko susidomėjimo. Fiatai Amerikos rinkoje yra visiški naujokai. Kaip visada populiarios vokiškos mašinos.

Lankytojai pastebi, kad europietiški gaminiai užima didelę prabangių automobilių klasės rinkos dalį ir sėkmingai konkuruoja su japonų „Lexus“. „Buick Regal su eAssist“ – tai hibridinis automobilis, prekyboje pasirodysiantis jau šį rudenį. „General Motors“ pagamintas automobilis unikalus „šviesos elektrifikacijos“ paketu, kurį sudaro natūralaus įsiurbimo 2,4 l „Ecotel“ cilindrų variklis ir kompaktiškas asinchroninis generatorius. 182 arklio galių, penkių keleivių vietų automobilio variklį galima įkrauti 15 kW. Naujasis „Regal“ nebus brangus – pirmų Vokietijoje gaminamų automobilių kaina nesieks 27 tūkst. JAV dolerių.

Amerikos žiniasklaidos atstovai pastebi, kad parodoje vyrauja labai galingų markių automobiliai ir yra didelis atotrūkis tarp vartotojų paklausos ir gamintojų pasiūlos. Nors automobilių pramonė orientuojasi į elektrines, mažesnes mašinas, tačiau parodoje siūlomi galingi, dideli, erdvūs automobiliai, kurie ilgą laiką domino amerikiečius ir, atrodo, šis jų susidomėjimas neblėsta.

11

Sprogdintojui gresia kalėjimas Kazlų Rūdos savivaldybėje greičio matuoklį sprogdinusiam ir susižalojusiam 23 metų prieniškiui gresia laisvės atėmimas iki 8 metų.

Taip pat jam gali tekti sumokėti 18 tūkst. litų žalai atlyginti. „Šis atvejis – išskirtinis, nes susižalojo pats niokotojas. Tačiau tai neatleidžia vaikino nuo atsakomybės už padarytą žalą visuomenės reikmėms tarnaujančiam turtui. Tikiuosi, kad ši istorija bus gera pamoka tiems, kuriems kyla noras niokoti greičio matuoklius“, – sako Justinas Grigaliūnas, matuoklius įrengusios ir prižiūrinčios bendrovės „Fima“ techninio aptarnavimo padalinio „Fima Service Center“ direktorius.

2010 m. spalio mėn. kelyje Mauručiai–Vinčiai–Puskelniai jaunuolis iš Prienų ketino matuoklį susprogdinti naktį. Tačiau pavojingas sprogmuo detonavo anksčiau nei tikėtasi. Nespėjęs pasišalinti prieniškis buvo parblokštas smūgio ir patyrė sunkius sužalojimus.

Dabar vandalizmo aktą įvykdžiusiam jaunuoliui iškelta byla dėl savadarbio sprogmens naudojimo ir visuomeninio turto niokojimo. „Greičio matuokliai yra saugumui keliuose tarnaujantis turtas, o jo naikinimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Apmaudu, kai įrenginiai greitį viršijusių asmenų niokojami tyčia, taip tikintis išvengti baudos. Tačiau tokie jų veiksmai beprasmiški, nes greičio matuoklyje jokių nuotraukų nėra – užfiksuoti duomenys automatiškai siunčiami policijos pareigūnams“, – sako J.Grigaliūnas.

Lietuvis sukonstravo elektrinį mopedą Elektronikos inžinierius Šarūnas Šutavičiui sukūrė elektrinį motorolerį. Per 2 mėnesius namuose ir garaže sukonstruotas motoroleris gali būti įkraunamas iš bet kokios 220V elektros įtampos lizdo. „Šiuo metu visiškai įkrautas motoroleris nuvažiuoja iki 20 km, tačiau po patobulinimų jis įveiks 60 km atstumą“, – sakė idėjos autorius.

Už šį darbą elektronikos mėgėjų konkurse jam buvo paskirtas pagrindinis prizas – 2 000 Lt vertės čekis pirkti elektronikos ir automatikos komponentams. Š.Šutavičiaus sukonstruoto mopedo pagrindu buvo pasirinktas benzininis „Peugeot“ mopedas. Perdarius transporto priemonę, nebematyti duslintuvo, o vietoj triukšmingo paleidimo girdimas tik švelnus burzgimas.

Konkurso organizatorių teigimu, lietuviai elektronikos srityje – ypač gabūs ir kūrybingi, o jų bendruomenė – didesnė nei galima tikėtis, todėl konkursas tęsis ir toliau.

GK inf. ir nuotraukos

12

Gimtasis kraštas

Gyvenimas

Kaip jums pavyksta išskirti savo pavardę?

Neužsiimu savireklama, nekuriu skandalų, kad būčiau kviečiama į renginius. Dabar juk įdomesni tie, kurie skandalingesni. Paprastai vedu fondo renginius. Į televizijos laidą „Žvaigždžių duetai“ pati nesiveržiau. Vedėja Inga išvyko atostogauti, o aš tiesiog tapau „išsigelbėjimo šiaudu“. Tačiau dėl to blogai nesijaučiu – įgaunu patirties. Jei kažkas kviečia, manau, kad vieną kitą sakinį surezgu.

Eglė Kernagytė:

praeitį paleisti sunku

Įkūrėte aktorių atrankos agentūrą.

Taip, ji labai nedidelė. Šioje srityje dirbu jau šešerius metus ir tokia veikla man labai patinka.

Eglė Kernagytė tapo žinoma dėl savo garsios pavardės.

Netrukus spaudoje nuskambėjo išsižadėjimas: „Kernagio duktė nori būti žinoma dėl savo nuopelnų!“ „Viskas ne taip“, – teigia 26 metų moteris, neseniai pradėjusi savo verslą. Tėtis buvo ne tik garsenybė, bet ir draugas – Eglė niekuomet jo neišsižadėtų.

Ar tokiu metu kurti verslą nėra rizikingas žingsnis?

Lengva tikrai nėra. Tačiau drąsos suteikia tai, kad esu ne viena. Mokesčiams už paslaugas ir darželį sumokėti pinigų man tikrai pakanka. Tai tik pradžia, milijonų uždirbti šiaip ar taip nesitikiu. Tačiau man patinka tai, ką darau, ir žmonės, su kuriais dirbu. O didžiausia paskata paprasta: visuomet turime darbo ir yra žmonių, kurie nori su mumis dirbti, vadinasi, kažkas mumis tiki.

Kita vertus, jei matyčiau, kad viskas ritasi žemyn, galėčiau būti ir samdoma darbuotoja. Aš darbo nebijau.

„Atsisveikinti su tėčiu buvo labai sunku. Juk jis buvo ne tik garsenybė, bet ir mano draugas. Iki šiol nelengva paleisti praRuslano Kondratjevo nuotrauka eitį ir gyventi toliau“, – sakė Eglė Kernagytė.

Barbora BERNOTAITĖ Vytauto Kernagio fondas. Kodėl jūsų šeima prisiėmė tokią atsakomybę? Galbūt taip savotiškai kovojote su netektimi?

Mintis kilo mano broliui, tačiau natūralu, kad tai mums padėjo. Galbūt padėjo ne kovoti su liūdesiu, o kaip būdas išlaikyti tėtį šalia – jo atminimą, darbus, kūrybą. Pirmą kartą brolis mano pagalbos dėl Vytauto Kernagio muziejaus įsteigimo paprašė, kai važiavome į Rygą, į krematoriumą.

Tai nebuvo kova su netektimi.

Maždaug po pusmečio skausmas ėmė slūgti, ir brolis pradėjo įgyvendinti fondo idėją, reikalai pajudėjo.

Namie atsirado labai daug įrašų, kurie dar nebuvo girdėti. Jų užteko dviem kompaktinėms plokštelėms. Vieni įrašai atsirado Klaipėdos dramos teatre (kompaktinė plokštelė „Neatrastas Vytautas Kernagis“), kiti – tarp tėčio archyvų, o dabar brolis rado jų dar daugiau. Norėjome, kad tėtis nebūtų pamirštas. Per laidotuves pamatėme, kiek daug jis reiškė žmonėms: susirinkusiųjų buvo labai daug. Brolis prasitarė, kad tuomet susimąstė: koks reikšmingas jis buvo ne tik mums, bet ir kitiems. Juk publika tėčiui buvo labai svarbi – jis nuolat aukojo save, laisvalaikį, šventes. Tad... nenorėjome viso to prarasti.

O atsisveikinti labai sunku. Iki šiol nelengva paleisti praeitį ir gyventi toliau. Protu suvoki, kad reikėtų, bet vis tiek sunku.

Kaip nutiko, kad šia veikla daugiausia užsiėmė brolis, tačiau jūs tapote, galima sakyti, fondo veiklos veidu – vedėte pirmą svarbų renginį, nuolat paminite jo veiklą interviu?

Tikrai netapau fondo veidu, juo iki šiol yra brolis – juk jis įdėjo daugiausia darbo. Mes, likusieji šeimos nariai, jam padedame, esame tarsi papildomos rankos. Tačiau jis toks žmogus, kuris nemėgsta viešumo – jam nepatinka fotografuotis, kalbėti viešai.

Dėl to jis kartais paprašo mano pagalbos.

Brolis dažnai man sakydavo: „Jei man reikėtų lipti ant scenos, pasakyčiau „Labas vakaras“ ir nukrisčiau.“ Tad vos pradėjęs fondo veiklą jis pasakė: „Tu būsi mūsų atstovė spaudai, tas žmogus, kuris kalbės, kai to reikės.

Tu lipsi ant scenos.“ Pirmas labdaros renginys, kurį vedžiau, buvo tiesiog logiškas sprendimas. Tuomet dirbau fondui ir nemažai sutaupėme, nes neprireikė samdyti vakaro vedėjo. Be to, įgijau patirties.

Ar šeima nesigaili pradėjusi tokį didelį darbą? Ar lietuviai dosnūs?

Labai sunku vertinti lietuvių dosnumą krizės metu, bet tikrai nesigailime. Kartais pasižiūriu į brolį, kuris smarkiai įsitraukė į veiklą, ir pasidaro šiek tiek neramu, kad vėliau jam nebūtų per sunku. Juk kai giliai panyri į praeitį, ieškai naujovių senuose įrašuose, viską išgyveni iš naujo.

Jau per pirmą „Beprotiškai fantastiško gimtadienio“ koncertą buvo surinkta apie tris šimtus septyniasdešimt tūkstančių litų – visa tai buvo atiduota

2011 m. vasario 18–25 d., Nr. 7 (51)

vaikams. Lietuviai dosnūs, nors labdaros fondų ir akcijų labai daug. Mes neprašinėjame. Žmonės mūsų tinklalapyje mato, kam gali skirti labdarą.

Bet kokiu atveju, manau, kad tai, jog sąskaitoje jau yra pinigų, rodo žmonių dosnumą. Net jei žmonės nėra dosnūs pinigų, tai bent dėmesio.

Esate sakiusi, kad nenorite būti žinoma kaip Vytauto Kernagio dukra...

Paauglystėje norėjote studijuoti aktorystę, tačiau tėtis neleido ir liepė pirmiau išmokti tai, kas rimta, o vėliau tai, ko norite. Kodėl taip ir nepabandėte mokytis?

Kai tėtis susirgo, aš buvau bebaigianti politikos mokslus, tačiau išėjau akademinių atostogų ir viskas sustojo. O dabar... nežinau, ar esu tokia drąsi, kokia buvau dvyliktoje klasėje, ar galiu versti kalnus ir daryti, ką noriu, atrodyti, kaip noriu. Tačiau kartais žmonės labai netikėtai pasuka ten, apie ką vaikystėje svajojo. Gal ir man kada nors ateis toks laikas.

Politikos mokslai ir aktorystė – nemažas šuolis.

Patarė tėtis. Pasikalbėjome ir supratau, kad jo rekomendacija nuoširdi ir teisinga. Vėliau sužinojau, kad nemažai tuometinių mano bendraklasių norėjo stoti ten pat. Studijų tikrai nesigailiu – visgi išmokau pagrindinių dalykų, kuriuos verta

„Neužsiimu savireklama, nekuriu skandalų, kad būčiau kviečiama į renginius. Dabar juk įdomesni tie, kurie skandalingesni“, – sakė E.Kernagytė.

Daug kas šią citatą suprato labai niūriai, tad vieną kartą pasakiusi, to nebekartoju. Tai nereiškia, kad noriu atsiriboti nuo tėčio. Gink Dieve – niekada nenorėčiau to daryti.

Ne dėl išpuikimo, ne dėl to, kad jį garbino, kaip garsųjį Vytautą Kernagį. Nenorėčiau nuo jo atsiriboti todėl, kad jis buvo ne tik tėvas, bet ir labai geras mano draugas. Net ištekėjusi pasilikau ir mergautinę pavardę.

Kad ir ką daryčiau aš ar veiktų mano brolis, aplinkiniai mano, jog tai ne mūsų nuopelnai. Lietuvėlė dar tokia jauna ir tokia pikta. Paskaičius komentarus internete, tampa akivaizdu – tai bręstančių žmonių visuomenė, ir todėl liūdna.

žinoti. Gal kada nors gyvenime mokysiuosi žurnalistikos. Turiu visokiausių minčių.

Vis dėlto įkūrėte aktorių atrankos agentūrą. Ar priartėjote prie vaikystės svajonės?

Ne, tai visai kas kita. Visiškai netikėtai atsirado proga pabandyti tai, ko norėjau jau šešerius metus. Man visuomet tai buvo įdomu – juk pamatai tokių skirtingų žmonių. Po kurio laiko susirgau profesine liga, todėl skirtingus charakterius pastebiu ir parduotuvėse, ir gatvėje. Nuolat stebiu reklamas, jose kuriamus personažus. Tiesiog radau sritį, kuri man taip patinka, kad galiu dėl jos dirbti net naktį.

Tai, kad su Oksana Pikul esate draugės, tapo spaudos puslapių verta naujiena.

Juokinga, kad Lietuvos visuomenėje sparčiai prigyja įvaizdis. Su Oksana esame gana skirtingos – galbūt dėl to kam nors keista, kad vaikystėje galėjome būti draugės. Man dėl to visai negėda. Kai kurie draugai stebėjosi, bet nei aš, nei ji nepadarėme nieko blogo. Ji – laiminga „seksulka“, ir aš dėl jos džiaugiuosi. Ji visada buvo graži ir jai niekada netrūko dėmesio. Žinau, Oksana visuomet norėjo vaidinti ir to pasiekė. Nemanau, kad dėl to, jog turi didelę krūtinę, ji daro ką nors blogo. Mūsų šalies žiniasklaida neretai būna labai paviršutiniška. Dėl to nelabai norisi lengva ranka dalyti interviu.

Tačiau nuo vaikystės tikriausiai esate mačiusi, kaip veikia žiniasklaida, kokia yra populiarumo kaina. Ar tai niekada neatbaidė?

Daugelio dalykų nemačiau. Tėtis juk nebuvo skandalingas žmogus, jis labai saugojo šeimą. Dėl to viskas krito ant jo pečių. Blogiausia buvo, kai jis susirgo. Kaip tik tada žmonės – nepabijosiu to žodžio – šlykščiai skambindavo, klausdavo. Galbūt žurnalistams atrodė, kad jis, kaip viešas žmogus, priklausė jiems: „Atiduok duoklę, papasakok, kas tau yra.“ Tiesa pasakius, aš nežinau, kokia yra populiarumo kaina. Juk nesu tokia žinoma. Kai išsiskyriau su vyru, nenorėjau niekam pasakoti, apsiribojau keliomis frazėmis. Vestuvių taip pat neviešinau. Ne dėl to, kad slepiu savo vyrą. Kažkada jam pasakiau: „Nenoriu, kad tave aptarinėtų viešai.“ Kai mus kartu nufotografavo ir nuotrauką išspausdino žurnale, vyras suprato, ką turėjau galvoje. Jis nuolat man draudžia skaityti komentarus internete, o tą kartą pats perskaitė ir labai susinervino.

Galima suprasti, kad jūsų tėvų šeimoje vadovavo vyrai. Mirus tėčiui problemas į rankas perėmė brolis. O kaip yra dabar, sukūrus savo šeimą?

Verta susimąstyti. Mano šeimoje visuomet buvo vadovaujama „iš abiejų pusių“. Mama buvo pats geriausias banalaus posakio „vyras – galva, o žmona – kaklas“ pavyzdys. Visuomet abu dirbo kartu. Taip pat yra ir mano namuose. Daug dalykų daro mano vyras, daug – aš. Pavyzdžiui, neseniai ėjome į spektaklį – turėjau paimti bilietus, bet paprasčiausiai pamiršau, nes nuoširdžiai maniau, kad juos paims jis.

Kažkada brolis padovanojo mamai kelionę į Ispaniją, ir ji sunerimo: „Kaip aš važiuosiu viena?“ Tėtis visuomet buvo tas, kuris visais pasirūpindavo, paimdavo bilietus, pasakydavo, kur eiti.

Mano šeimoje vyras – vėliavnešys, tačiau aš taip pat atlieku labai svarbų vaidmenį.

Jūsų sūnaus senelis išėjo, kai jis dar buvo labai mažas. Ar bandote skiepyti Vėjui savo tėvo prisiminimą? Žinoma. Ir Vėjas, ir mano brolio sūnus Nojus puikiausiai žino, kas buvo jų senelis, kokios jo dainos, net turi mėgstamiausias. Jie atmintinai moka visas plokštelės „Baltojo nieko dainelės“ žodžius. Visuomet žinojome, kokie tėčiui buvo svarbūs anūkai. Kai sirgo, jo kalbos buvo vien apie vaikus, jiems statomą namą, kuriamas žaidimų aikšteles. Labai noriu, kad vaikai tai žinotų ir justų senelio meilę. „Moters savaitė“

2011 m. vasario 18–25 d., Nr. 7 (51)

Kultinis publicistas nustebino atvirumu

Savo knygoje A.Čekuolis atvirai pasakoja apie įvykius, kurie jį suformavo.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Šiandien knygų mugėje Vilniuje žurnalistas ir rašytojas Algimantas Čekuolis pristatys savo naują knygą „Šešios progos numirti“.

Lilija VALATKIENĖ Šis kūrinys – apie mus supančio pasaulio tikrovę. Ji skirta tiems, kurie nebijo suabejoti pripažintais mitais, kurie ieško faktų ir jungčių tarp jų, o išvadas moka daryti patys. Dalis tekstų parašyta ruošiant televizijos laidas, naršant po visų žemynų spau-

dą, radiją, televiziją bei iš kelionių, į kurias autorius leidžiasi keletą kartų per metus. Tačiau tai – ne kelionių aprašymai.

Pirmą kartą A.Čekuolis kalba ir apie save. Kultinis publicistas, mokantis 13 kalbų, aplankė 72 šalis. Jis atvirai pasakoja apie įvykius, kurie jį suformavo. Tokie žurnalistai kaip A.Čekuolis nelinkę atvirauti, prisipažinimo iš jų neišmuši ir su lazda.

Kas nulėmė tokį stulbinamą atvirumo proveržį?

Autorius juokauja, kad artėjant aštuoniasdešimtmečiui jau galima kalbėti apie save: „Anksčiau to niekada nedariau. Tačiau nenoriu, kad, atėjus laikui, kiti vargtų, bandydami ką nors apie mane išgalvoti. Todėl ir papasakojau visą tiesą, kas esu ir kuo troškau būti“.

Enciklopedinės publicistikos knygoje sudėti šeši svarbiausi ir įspūdingiausi A.Čekuolio gyvenimo epizodai. Sukrečiančiose šešio-

12-oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė Mugės dienos ir darbo laikas:

Gimtasis kraštas

Kultūra se istorijose aprašyti šeši būdai, kaip numirti.

Sąjūdžio laikais A.Čekuolio statusas buvo ypatingas. Jis geriau už kitus pažinojo Vakarų pasaulį, dėl to jo darbas ten kėlė nemažai klausimų. Kai kam ir abejonių.

A.Čekuolis prisipažįsta, kad anuomet tiesioginių užsipuolimų jam neteko patirti. O kreivų šypsenėlių būdavo. Matydamas, iš kokių žmonių jų sulaukia, nekreipdavo į tai dėmesio.

Paprastai kitus juodina tie, kurie patys neturi, ko pasiūlyti.

Garsus Norvegijos televizijos žurnalistas Hansas Vilhelmas Steinfeldas pirmasis nufilmavo sausio įvykius Lietuvoje ir apie mūsų laisvės siekį paskelbė visam pasauliui. Jis A.Čekuolį pažįsta asmeniškai. „Net ir praėjus 21 metams prisimenu, kaip į „Gimtojo krašto“ redakciją lyg viesulas įlėkęs Čekuolis šaukė: „Mes įvykdėme mažytį perversmą!“ Aš nežinojau, ar buvo jis KGB agentu, ar ne. Tačiau mačiau, kad ši charizmatiška asmenybė abejingų nepalieka. Jo energija, žinios, sugebėjimas bendrauti su žmonėmis darė įspūdį.

Man kaip žurnalistui jis visuomet patiko“, – sakė H.V.Steinfeldas.

A.Čekuolis, buvęs savaitraščio „Gimtasis kraštas“ vyriausiasis redaktorius, su jauduliu ir džiaugsmu prisimena Sąjūdžio laikus: „Nė vienas negalėjo paneigti, kad „Gimtasis kraštas“ buvo sistemos sprogdintojas.

Pirmieji rašėme apie Rainių žudynes, nekaltų kunigų mirtį. Kėlėme daugybę temų, apie kurias tuo metu niekas nedrįso prabilti.

Pirmieji Europoje paskelbėme slaptuosius Molotovo–Ribentropo paktus. Tai buvo taip svetima ir nepriimtina M.Gorbačiovo aplinkai. Aš gaudavau grasinimų rusų kalba. Tuomet savaitraščio „Gimtasis kraštas“ tiražas buvo neįprastas tokiai mažai šaliai kaip Lietuva – net 400 tūkstančių egzempliorių! Visos sąmokslo teorijos tame kontekste nublankdavo.

Sąjūdžio laikais net 17 kartų vykau į Ameriką ieškoti ryšių su JAV žurnalistais ir politikais, kurie palaikytų Baltijos šalių siekius. Stengiausi, kad Lietuvos reikalais kuo daugiau domėtųsi JAV spauda ir televizija. Patekti į žiniasklaidą buvo labai svarbi misija.

Daug padėjo Amerikos lietuviai.“ Vaikų salė. Vilniaus knygų mugėje vaikai turi savo vietą, kur gali nevaržomai žaisti ir skaityti, o jiems skirti renginiai „nesikerta“ su rimtesniais suaugusiųjų interesais ir vyksta specialiai įrengtoje „scenoje vaikams“.

Naujiena. Knygos kino salė. Naujausios garsių romanų ekranizacijos, dokumentiniai filmai apie rašytojus, poetus, menininkus. Šiemet skaitytojų lauks nemokamas mugės autobusas, kuris lankytojus į mugę veš penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį nuo Katedros aikštės.

vasario 17 d., ketvirtadienis – BIČIULIŲ DIENA 10.00–19.00 val.; vasario 18 d., penktadienis – ILGASIS PENKTADIENIS 10.00–21.00 val.; vasario 19 d., šeštadienis – NEKASDIENIŲ PASIMATYMŲ DIENA 10.00–21.00 val.; vasario 20 d., sekmadienis – ŠEIMOS DIENA 10.00–17.00 val.

Diskusijų klubas. Vilniaus knygų mugės Diskusijų klubas suteikia mugei daugiau intelektualinio turinio. Klubo renginiai nesusieti su kuria nors konkrečia leidykla ar nauju leidiniu. Klube diskutuoja garsūs Lietuvos ir užsienio kultūros, meno ir mokslo žmonės. Diskusijose kviečiami dalyvauti ir lankytojai.

Meno parodos. Vilniaus knygų mugės metu kasmet pristatomos garsių Lietuvos ir užsienio dailininkų, knygų iliustratorių, fotografų parodos, vaizdo ir garso instaliacijos.

Šių metų mugė skiriama rašytojo, poeto, Nobelio premijos laurato Česlovo Milošo 100-osioms gimimo metinėms paminėti.

Kūrybinė studija „Tu gali sukurti knygą“. Unikalus renginys, gimęs Vilniaus knygų mugėje 2002 m. ir veikiantis tik joje. Studijos sumanytoja grafikė, knygų dailininkė Sigutė Chlebinskaitė su savo komanda kviečia mugės lankytojus dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, skaitymuose, susitikimuose su lietuvių literatūros vaikams kūrėjais, knygų iliustruotojais iš Lietuvos ir užsienio.

Studijos tikslas – parodyti knygos kelią nuo seniausių laikų iki dabar, išmokyti popieriaus gaminimo, knygos įrišimo būdų, iliustravimo technikų.

Knygų mugėje apsilanko tūkstančiai žmonių.

Mugės archyvo nuotrauka

13

Sielą sušildo vasaros peizažai

M.Skudučio paveikslai alsuoja smagia, vasariška nuotaika.

Vilniaus dailės akademijos profesorius, tapytojas Mindaugas Skudutis 2010 metų vasarą dalyvavo dviejuose galerijos „Akcija M“ rengtuose tapybos pleneruose Girsteitiškyje bei Skudutiškyje ir sukūrė šešiolikos kamerinių, laisvu potėpiu alsuojančių Molėtų rajono miestelių vaizdų kolekciją. Parodoje „Aukštaitijos vasaros peizažai“ demonstruojami Alantos, Girsteitiškio, Molėtų, Skudutiškio ir Balninkų vaizdai kupini šiltų prisiminimų.

Paveiksluose atpažįstame M.Skudučiui būdingus minkštus, smulkius potėpius, jų derinimą su storu ir skaidriu, drobės faktūrą išduodančiu sluoksniu. Piešinys gyvas, lankstus, beveik eskiziškas. Paveikslų koloritas skaidrus, aiškus ir nuotaikingas. Spalvų šviesumas, skambumas nuteikia viltingai – žiema netrukus baigsis ir žemė vėl žydės.

Paroda galerijoje „Akcija M“ (Inturkės g. 4, Molėtai) vyks iki kovo 10 d.

GK inf.

Estampo meistras

L.Lagausko grafika pasižymi linijų grakštumu ir štricho laisvumu.

Regina URBONIENĖ Lietuvos grafikos istorijoje Leonas Lagauskas (1928–2010 m.) žinomas kaip išskirtinio talento piešėjas ir estampo meistras, klasikinės grafikos technikos – oforto – tradicijų puoselėtojas. Plati L.Lagausko kūrybos paroda, surengta iš Lietuvos dailės muziejaus ir dailininko šeimos dovanojamų muziejui kūrinių (peizažų, portretų, eskizų), atgaivins nemažą Lietuvos grafikos istorijos tarpsnį.

Dailininko mėgstamomis oforto, litografijos ir minkštojo lako technikomis sukurtuose estampuose vyrauja džiugūs, optimistiški vaizdai, kuriuose pinasi istorija ir dabartis, susimąstymas ir lyrinės nuotaikos. L.Lagausko estampams būdinga klasikinių tradicijų tąsa – detaliai modeliuota forma, raiškus piešinys.

Didžiausią L.Lagausko kūrybinio palikimo dalį sudaro piešiniai, liudijantys neeilinį dailininko meistriškumą. Portretai, sukurti studentiškų praktikų metu pastele, anglimi, sangvinu ar paprastu pieštuku, vaizduoja ir mokslo, meno elitą, ir paprastus kaimo žmones. Atidaus ir aštraus

žvilgsnio dailininkas sugebėdavo gyvai, greitai, vos keliais brūkštelėjimais perteikti portretuojamųjų nuotaikas.

Jis jautė kiekvienos piešimo technikos specifiką ir, siekdamas gilesnės portretuojamojo charakteristikos, rinkosi ją neklysdamas. Ypač vertinga L.Lagausko meninio palikimo dalis – eskizai iš natūros, fiksuojantys Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų senamiesčio kampelius, architektūros detales, medžius, praeivius. Stebina jo nesilpstantis noras eskizuoti, kasdienis rankos miklinimas, nuolatinis piešimas. Dėl to – ir linijos grakštumas, štricho laisvumas, netikėti siužetai, piešinių įvairovė.

Visą kūrybinį gyvenimą L.Lagauskas liko ištikimas deklaruojamam profesionalumui, amato meistriškumui ir pasirinktai realistinei manierai. Jo kūrybos jėga glūdi klasikinių metalo technikų tradicijų tąsoje, detaliai ir subtiliai modeliuotoje formoje. Laisva piešinio maniera, iš kūrinių sklindantis gyvybingumas – tai ilgaamžės vertybės, branginamos net keičiantis kartoms, meno stiliams ir vertintojų skoniams.

Paroda Radvilų rūmuose (Vilniaus g.

22, Vilnius) vyks iki gegužės 8 d.

14

Gimtasis kraštas

2011 m. vasario 18–25 d., Nr. 7 (51)

Laisvalaikis

Horoskopai E

(vasario 21–27 d.)

Avinų pastangos pelnys pripažinimą ir bus teigiamai įvertintos. Tie, kurie dirba tarptautiniuose koncernuose, gali būti nusiųsti į kitą miestą vadovauti svarbaus projekto realizavimui. Jei širdis laisva, laukia malonus susitikimas su įdomiu žmogumi.

F

Jaučiams po patirtų sunkumų prasideda šiek tiek šviesesnis laikotarpis, bet jis bus neilgas. Stropiai dirbantieji bus paskirti į aukštesnes pareigas ir gaus didesnį darbo užmokestį. Pastaruoju metu gyvenimas jūsų nelepino, todėl džiaukitės kiekvienu pragiedruliu.

G

Dvyniai gali būti paskirti naujo skyriaus viršininku. Darbas padės padidinti efektyvumą, taip pat suteiks naujų galimybių plėsti verslą. Ką tik užsimezgusi pažintis virs romantiškais santykiais. Atrodo, kad jūsų aistros objektas gali jus tiesiog pavergti savo nepakartojamu žavesiu.

H

Vėžiai gali netikėtai išvykti į užsienį. Finansiniu požiūriu ateinanti savaitė bus labai produktyvi. Tarnautojams viliojančių pasiūlymų pateiks didesnės įstaigos. Darbovietės pakeitimas jums išeis į naudą, bet situacija namuose toli gražu ne tokia, kokios norėtųsi. Sutuoktiniai arba įsimylėjėliai dvejos ir abejos.

I

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Iš „pabirusių“ raidžių sudarykite žodžius ir įrašykite į lentelę: Vertikaliai: 1. BLOSU. 2. AAJSU. 3. AALSSV. 4. AEINRS. 5. AYLNS. 6. AACRS. 10. AAKNRST. 11. ĖIILLPU. 15. BAAGOST. 16. LIIIKKS. 17. OBASETN. 18.

TUDAAKS. 23. AALITUV. 24. AELKMUS. 28. LSSAĖK. 29. AANRTS. 30. ADEPS. 31. AABEM. 32. AISTN. 33. AIRSV. Horizontaliai: 7. ATŠUS. 8. ADSLI. 9. AYRST. 12. EAJLORSV. 13. IEAASŽKP. 14. PSSTAINAN. 19. AGIOTK. 20. OULIME. 21. AIALV. 22. SOVPA. 25. AIDJNA. 26. PTESAA. 27. EĖIKLRŠTV. 34. EIKLMSTU. 35. TAAENMRS. 36. AABBM. 37.

AAČMS. 38. IIKSV.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose.

Jį sužinosite kitame GK numeryje.

ª

.

Netiketas Zvilgsnis v

Nešiukšlinkite ant vandens!

Skaitytojos Irenos Tamulynienės nuotrauka

Svarstyklės padidins savo veiklos efektyvumą. Daug laiko praleisite kelionėse, todėl pasiilgsite namų ir šeimos. Bet darbo laimėjimai suteiks jums didžiulį pasitenkinimą ir privers namiškius džiaugtis kartu su jumis.

L

Skorpionai turėtų pasistengti užbaigti anksčiau pradėtus darbus, už kuriuos bus tučtuojau sumokėta. Jūs gausite naujų pasiūlymų, jums taip pat bus žadama finansinė pagalba bei kitokia parama. Į asmeninius santykius nereikėtų žiūrėti kaip į savaime suprantamą dalyką. Jūs turite labiau atsižvelgti į mylimo žmogaus interesus. Sutuoktiniai puikiai supras vienas kitą.

M

Šauliams netikėta įvykių raida leis susižerti apvalią sumą. Verslininkų reikalai klosis visai neblogai. Jums gali padėti žmogus, dirbantis valstybinėje įstaigoje. Kai kurie Šauliai važiuos į užsienį svarstyti projektų, dalyvauti parodoje ar seminare.

N

Ožiaragiams, užsiimantiems verslu, gražaus pelno duos sandoriai, kuriuos jie sudarys ateinančią savaitę. Moterims gali būti pasiūlyta imtis laikino darbo arba atlikti papildomus įpareigojimus žadant gerą užmokestį. Asmeniniai kontaktai sustiprės. Jūs sutiksite žmogų, su kuriuo ilgai nebendravote.

Liūtai, kurie pasirengę imtis rizikingų projektų, gali gauti tam reikalingų finansinių lėšų. Sporto ir azartinių lošimų mėgėjus lydės sėkmė. Šeimyniniai reikalai ims krypti į gerąją pusę. Kai kurie Liūtai ruošis į kelionę su mylimu žmogumi, per kurią jie galės tvarkyti darbo reikalus ir pailsėti.

O

Mergelėms, regis, stengiasi padėti visi aplinkiniai. Vėl prisiminsite finansinį sandorį, kuris buvo jau beveik užmirštas. Imkitės jo, jeigu tai nesusiję su didelėmis investicijomis. Jūs svarstysite nuosavybės klausimą. Tai gali būti susiję su namo pirkimu ar buto keitimu.

Pasirūpinkite savo sveikata.

P

J Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

K

Vandeniams gali iškilti su karjera susijusių problemų. Jūs turite atkakliai spręsti sudėtingus darbo uždavinius. Tie, kurie baigė mokslus, gali būti pakviesti stažuotis didelėje organizacijoje. Nepražiopsokite šio šanso, nes tokios galimybės ne kasdien pasitaiko. Gera pradžia dabar užtikrins jums sėkmingą karjerą ateityje. Žuvims nerimą keliančiu ženklu turėtų tapti netikėtas jų aktyvumo sumažėjimas. Jūs reorganizuosite savo darbą, kad padidėtų efektyvumas. Kruopščiai planuokite savo biudžetą. Labai didelės išmokos, kurių laukiate kitą savaitę, įstrigs dėl techninių priežasčių, tad lėšas reikės griežtai kontroliuoti.

2011 m. vasario 18–25 d., Nr. 7 (51)

Gimtasis kraštas

Laisvalaikis

15

Žiema sugrįžo, veltiniai dar pravers Visos tautos, auginančios avis, nuo senų senovės kirpo jų vilną, verpė, audė ir vėlė. Lietuviai – ne išimtis.

Leonorai Bilinskienei ir Gražinai Ivanauskienei idėjų nestinga, iš vilnos jos velia kas kartą vis įdomesnius daiktus.

Autorės nuotraukos

Janina NORKŪNIENĖ Vilniaus rajono Čekoniškių verbų ir buities seklyčioje veikiančioje žieminių drabužių, aksesuarų ir apavo parodoje per dvidešimt velėjų ir mezgėjų ne tik rodė didelį kruopštumą, sumanumą, bet ir dalijosi patirtimi. Žiema sugrįžo, tad veltiniai dar pravers. Šalikų, kepurių, šiltų megztinių, pirštinių ir vilnonių kojinių taip pat dar nenukiškite giliai į stalčių.

Kai prieš dešimt metų Vilniaus senamiestį iškeitė į Rudaminos kaimą, Gražina Ivanauskienė nežinojo, kad taps bedarbe ir imsis šio amato. Moteris prisimena, kaip nuėjo į pirmąsias vilnos vėlimo pamokas ir nieko gero ten nesužinojo ir neišmoko. „Tik tada, kai atsidūriau pas Reginą Dosel, supratau, kas yra vilnos vėlimas, ir gavau labai daug naudingos informacijos. Prireikė metų ir poros tūkstančių litų, kad išmokčiau dirbti kokybiškai“, – pasakojo G.Ivanauskienė. Šiandien juoką kelia pirmoji nusivelta kepurė: šleiva, kreiva, bet miela, nes pirmoji. Dabar tautodailininkės velti švarkai, papuošalai ir kiti meniškai atlikti darbai parodose džiugina lankytojų akis. Namo rūsyje įrengtoje dirbtuvėje vietos nemažai, tačiau beveik visą plotą užima didelis stalas, ant

kurio pasiklojamos būsimų gaminių iškarpos. Iš pradžių jos būna kelis sykius didesnės nei pats gaminys.

Ne vienas nustemba sužinojęs, kad Gražina baigusi bibliotekininkystę. Žvelgiant į jos darbus sunku patikėti, kad ši trapi moteris nesimokė drabužių modeliavimo, nėra baigusi net dailės mokyklos. Jos vyras tautodailininkas Kazimieras Ivanauskas negali atsistebėti, kai Gražina neturėdama jokio eskizo imasi darbo. Tiksliau būtų sakyti – kūrybos, nes tai, kaip šį amatą įvaldė, yra tik jos atrastas kelias.

Kaip ir dauguma meniškos sielos žmonių, Gražina negali paaiškinti, kodėl taip, o ne kitaip dėlioja būsimo rašto kontūrus ar parenka spalvas.

Iš vilnos galima velti ir žaislus.

„Tik tada, kai pasikloju vilną, parinkusi pagrindinę spalvą imu dėlioti kitus elementus. Visos idėjos gimsta improvizuojant. Man taip įdomiau.

Kartais pati nustembu pamačiusi galutinį variantą“, – tikino Gražina ir pridūrė, kad su veltais drabužiais galima atrodyti labai stilingai ir elegantiškai.

Žiema kol kas nesitraukia, tad veltinių dar prireiks. Šalikų, kepurių, šiltų megztinių, pirštinių ir vilnonių kojinių taip pat dar nenukiškite giliai į stalčių.

Pasijuokime ••• Statybininkas, kuris jau ilgą laiką dirba Anglijoje, užsuka į viešnamį, padeda priešais jo šeimininkę 100 eurų ir pareiškia: – Noriu pačios negražiausios!

Madam stebisi: – Už šią sumą galite gauti ir pačią gražiausią.

Statybininkas: – Nereikia. Noriu baisiausios. Labai pasiilgau namų.

••• Blondinė guodžiasi savo vyrui: – Brangusis, niekaip negaliu užbaigti šios dėlionės. Net neįsivaizduoju, kaip sudėlioti tą gaidį.

Vyras prieina, pabučiuoja ją į kaktą ir ramiai sako: – Brangioji, suberk kukurūzų dribsnius atgal į „Corn Flakes“ dėžutę ir daugiau apie tai nekalbėkime.

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 14 p., atsakymai: Vertikaliai: Rasa. Pipetė. In. Zuikis. Ommetras. ATP. Marabu. Kepurė. Viola. Pinokis. Nagas. Kosovas. Godus. As. Vynas.

Pūras. Ul. Amen. Janekas. Ola. Jėzus. Tiflisas. Brasas. Žąsiaganė.

Horizontaliai: Moneta. Mika. Veja. Avalynės. Tobis. ZA. Rėmuo. Gajus. Laosas.

Siena. Ant. Kupetą. Posūkis. Zakis. Rafi.

Ruseno. Asla. Povas. Ig. Kaukas. Osa. Itris.

Ulan. Spės. Klasė.

Pažymėtuose langeliuose: GERI NAMAI.

••• Tėtis renka dukrai dovaną gimtadienio proga. Pardavėjas siūlo jam įvairias barbes.

– Štai netekėjusi barbė už 22 eurus.

O čia ištekėjusi barbė. Jos kaina 27 eurai. Pažvelkite ir į išsiskyrusią barbę – tik už 680 eurų.

Tėtis stebisi: – O kodėl šita lėlė tokia brangi?

– Nes kartu su ja jūs gausite tokius priedus, kaip Keno automobilis, Keno grotuvas ir Keno namas, – atšauna pardavėjas.

••• Apiplėšimas studentų bendrabutyje: – Rankas į viršų! Ieškau pinigų!

– Sekundę... mes ieškosime kartu!

••• – Mielasis, kaip vadinasi viešbutis, kuriame mes buvome praėjusią vasarą?

– Lukterėk, pažiūrėsiu į kavos šaukštelius.

(Užs. 8)

(Užs. 4)

Galvosūkio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 14 p., atsakymas: skaičių suma – 21.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose.

Atsakymą sužinosite kitame GK numeryje.

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 15 p., atsakymai: Vertikaliai: Beretė. Lapelė. Naša. Nesėtų. Žararaka. „Vitol“. „Nivea“. Vijurkas.

Rida. Libretas. Dona. Kobza. Laiko. Gaiva.

Afta. Labo. Tailandas. Snukis. Ronja. Egida. „Alvo“. Stano.

Horizontaliai: Žinia. „Megane“. „Passat“. „Rover“. Nenešė. Latgaliai. Lėlė. Kaluga.

Okara. Pablo. Fran. Baikit. „Teba“. Bato.

Karosai. Kava. Arsenas. Antikva. Gult. Čadas. Dion. Ozonas.

Skaičiais pažymėtuose langeliuose: DAUG MEILĖS.

(Užs. 13)

(Užs. 2)

16

Gimtasis kraštas

2011 m. vasario 18–25 d., Nr. 7 (51)

TV programa LTV2 8.00 8.30 9.00 11.30

Vasario 21, pirmadienis

12.00 12.50 13.30 14.20 16.00 16.30 17.00

„Volkeris, Teksaso reindžeris“.

„Sąžiningas žaidimas“.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Makleodo dukterys“ (k.).

10.00 Stilius (k.).

11.00 Tarp Rytų ir Vakarų.

12.00 Trembita.

12.15 Pulsas.

12.45 Duokim garo! (k.).

14.30 Savaitė (k.).

15.05 Klausimėlis.lt (k.).

15.15 Serialas „Makleodo dukterys“.

16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Gamtos patruliai.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.15 Savaitės atgarsiai.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.05 Savaitės atgarsiai.

22.15 „Snaiperio taikinyje“.

23.15 Vakaro žinios.

23.30 Dok. serialas „Gamtos formos“.

5.50 Teleparduotuvė.

6.20 „Deksterio laboratorija“.

6.50 Animac. serialas „Kaukė“.

7.20 „Tomo ir Džerio pasakos“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“.

8.55 Super KK2 (k.).

(N-7) 9.55 Komedija. „Praktinė magija“ (1998 m., JAV) (k.).

12.00 Dviračio šou (k.).

12.30 Pričiupom! (N-7) 12.55 „Drakonų kova Z“.

13.25 „Geniuko Vudžio šou“.

13.55 „Tomo ir Džersio pasakos“.

14.25 „Teresa“.

15.25 „Intrigų dvaras“.

17.30 Kryžminė ugnis.

18.30 Susitikime virtuvėje.

18.45 Žinios.

19.10 „Pavogta laimė“.

(N-7) 19.40 Nuo... Iki...

20.30 Kažkas atsitiko.

21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou.

22.00 Žinios.

22.30 Veiksmo f. „Sąžiningas žaidimas“ (1995 m., JAV).

(N-7) 0.10 „Čakas“.

1.10 „Išrinktieji“. (N-14)

Kodėl?

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.40 12.35 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 19.40 20.30 21.10 21.45 22.00

23.00 24.00 1.00

Teleparduotuvė. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. „Biuras“. „Meilės sūkuryje“.

(N-7) „Amžini jausmai“.

(N-7) „Flika“. Nuotykių filmas.

Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. „Titanų klasė“. „Katašunis“. „Lūžtanti banga“. „Heraklis“. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Klonas“. (N-7) „Marinela“. „Naisių vasara“.

(N-7) TV3 žinios. „Kelias namo“.

(N-7) Kodėl?

Gyvenimas yra gražus. „Pasmerkti“. (N-7) TV3 vakaro žinios.

Drama „Nusivylusios namų šeimininkės“. (N-7) „CSI Majamis“.

(N-7) „Po uragano“.

(N-7) „Baimės įkaitai“.

(N-14)

„Nacionalinio saugumo agentas“.

6.45 Televitrina.

7.15 Smagiausios akimirkos.

7.45 „Šaolino vaikai“ (k.).

8.45 Atvirai su žvaigžde (k.).

9.45 Šeštadienio rytas (k.).

10.45 „Dapkai ir Butkai III“ (k.).

11.20 Televitrina.

11.50 „Mentai IX. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 13.00 Sveikinimų koncertas (k.).

15.00 Smagiausios akimirkos.

15.30 „Šaolino vaikai“.

16.25 „Dapkai ir Butkai III“.

17.00 Atvirai su žvaigžde.

17.55 „Žaibiški tyrimai“.

(N-7) 18.50 „Mentai IX. Sudužusių žibintų gatvės“.

20.00 Žinios.

20.25 Karštas vakaras.

21.00 Sąmokslo teorija.

22.00 „Nacionalinio saugumo agentas“.

(N-7) 23.00 „Mentai IX. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 24.00 „Specialusis dalinys“ (k.). (N-7) 1.00 Autofanai (k.).

1.30 Bamba. (S)

17.15 18.05 19.05 20.50 21.30 22.05 23.30

24.00 0.45

TV1 9.05 „Galingasis šuo Kriptas“.

9.30 „Muča Luča“.

Animac. serialas.

9.50 „Ogis ir tarakonai“.

10.20 „Džekio Čano nuotykiai” (k.).

10.45 „Zoidai”.

11.10 „Betmenas“.

11.35 „Nerealių draugų namai”.

12.00 „Įstatymas ir tvarka”.

(N-7) 13.00 „Atskalūnas“.

14.00 Teleparduotuvė.

14.30 „Galingasis šuo Kriptas“.

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

5.00 LR himnas.

5.07 Spaudos apžvalga.

LTV2

Vasario 22, antradienis

8.00 8.25 8.40 9.00 11.30 12.00 12.55 13.30 15.15

Nacionalinė paieškų tarnyba.

„Pavogta laimė“.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Makleodo dukterys“ (k.).

10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Ant svarstyklių.

12.00 Vilniaus albumas.

12.15 Pradėk nuo savęs (k.).

12.45 Klausimėlis.lt (k.).

13.00 2011 m. „Eurovizijos“ dainų konkurso nacionalinė atranka.

3 pusfinalis (k.).

15.15 „Makleodo dukterys“.

16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Pinigų karta.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.15 Nacionalinė paieškų tarnyba.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.05 Nacionalinė paieškų tarnyba.

22.15 „Dingę“. (N-7) 23.15 Vakaro žinios.

23.30 Dok. serialas „2020-ieji“.

5.50 Teleparduotuvė.

6.20 „Deksterio laboratorija“.

6.50 Animac. serialas „Kaukė“.

7.20 „Tomo ir Džerio pasakos“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“.

8.55 FTB (k.).

9.50 Valanda su Rūta (k.).

11.20 Kažkas atsitiko (k.).

12.00 Dviračio šou (k.).

12.30 Pričiupom! (N-7) 12.55 „Drakonų kova Z“ (k.).

13.25 „Geniuko Vudžio šou“.

13.55 „Tomo ir Džerio pasakos“.

14.25 „Teresa“.

15.25 „Intrigų dvaras“.

17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime virtuvėje.

18.45 Žinios.

19.10 „Pavogta laimė“.

(N-7) 19.40 Abipus sienos.

20.30 Neišgalvoti gyvenimai.

21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou.

22.00 Žinios.

22.30 „Trauma“. (N-7) 23.30 „Vienuolikta valanda“. (N-14) 0.30 „Čakas“.

1.30 „Išrinktieji“. (N-14)

Prieš srovę.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.35 11.25 12.00 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 19.40 20.30 21.10 21.45 22.00 22.05

23.05 0.05 1.05

Teleparduotuvė. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Biuras“. „Meilės sūkuryje“.

(N-7) „Amžini jausmai“.

(N-7) Paskutinė instancija.

Gyvenimas yra gražus.

Tik tarp mūsų. „Titanų klasė“. „Katašunis“. „Lūžtanti banga“. „Heraklis“. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. „Klonas“. (N-7) „Marinela“. (N-7) „Naisių vasara“.

(N-7) TV3 žinios. „Kelias namo“.

(N-7) Prieš srovę. (N-7) Žiūrim, ką turim. „Pasmerkti“. (N-7) TV3 vakaro žinios.

Eurolygos apžvalga.

Kriminalinė drama „Liudininkai“ (2008 m., JAV).

(N-14) „CSI kriminalistai“.

(N-7) „Po uragano“.

(N-7) „Harperio sala“.

(N-14)

Tele bim-bam.

Gustavo enciklopedija.

Labas rytas.

Muzikos istorijos.

Meilės keliai (k.).

Veidai. Legendos (k.).

Durys atsidaro. „Makleodo dukterys“. „Trumpasis jungimas“.

Fantastinė komedija.

(N-7) Tele bim-bam.

Gustavo enciklopedija.

Kultūrų kryžkelė.

Vilniaus sąsiuvinis.

Miesto kodas (k.).

Pasaulio dokumentika. „Hitleris ir Musolinis.

Pragaištinga sąjunga“.

Detektyvo klasika. „Šerloko Holmso nuotykiai“. (N-7) Žmonės kaip žmonės.

Septynios Kauno dienos.

Elito kinas. Dok. f. „Tvirtovės apgultis“.

Muzikos pasaulio žvaigždės. Folkloro vakaras iš LRT archyvų.

Panorama. „Snaiperio taikinyje“.

(N-7)

„Debesų medžiotojai“.

6.45 Televitrina.

7.15 Smagiausios akimirkos (k.).

7.45 „Šaolino vaikai“ (k.).

8.45 Atvirai su žvaigžde (k.).

9.45 Sekmadienio rytas (k.).

10.45 „Dapkai ir Butkai III“ (k.).

11.20 Televitrina.

11.50 „Mentai IX .

Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 13.00 Melodrama. „Svajonių viešbutis: Tailandas“ (k.).

(N-7) 15.00 Smagiausios akimirkos.

15.30 „Šaolino vaikai“.

16.25 „Dapkai ir Butkai III“.

17.00 Atvirai su žvaigžde.

17.55 „Žaibiški tyrimai“.

(N-7) 18.50 „Mentai IX. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios.

20.25 Karštas vakaras.

21.00 Geras filmas.

Veiksmo drama „Debesų medžiotojai“ (2009 m., Vokietija, Austrija). (N-7) 23.00 „Mentai IX. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 24.00 „Specialusis dalinys“ (k.). (N-7) 1.00 Tauro ragas (k.).

1.30 Bamba. (S)

16.00 16.25 16.40 17.00 17.15 18.05 19.05 20.45 21.25

21.50 22.25 22.55 23.30 24.00 0.45

Gustavo enciklopedija. „Kurmis ir draugai“. „Robotukas“.

Labas rytas.

Muzikos pasaulio žvaigždės (k.).

Miesto kodas (k.).

Septynios Kauno dienos. „Makleodo dukterys“ (k.). Žmonės kaip žmonės (k.).

Gustavo enciklopedija. „Kurmis ir draugai“. „Robotukas“.

Kultūrų kryžkelė.

Trembita.

Lietuvos idilė pagal Joną Švedą.

Veidai. Lietuvių dokumentikos meistrai.

LTV aukso fondas. „Aš nežinau, kas esu aš“. TV filmas. 1, 2 s.

Kasdienybės aitvarai.

Vizijos ir tikrovė.

Romerių šeima XIX amžiaus Lietuvos kultūriniame gyvenime.

Durys atsidaro.

Pasaulio dokumentika. „Kai gandras nuvilia. po dvejų metų“.

Pasaulio dokumentika. „Vienuolio pašaukimas“.

Muzikos pasaulio žvaigždės. Kamerinės muzikos vakaras.

Panorama. „Gyvenimas pagal uošvius“.

TV1 9.05 „Galingasis šuo Kriptas“.

9.30 „Muča Luča“.

Animac. serialas.

9.50 „Ogis ir tarakonai”.

10.20 „Dr. Šuo”.

10.45 „Zoidai”.

11.10 „Betmenas“.

11.35 „Nerealių draugų namai”.

Animac. serialas.

12.00 „Įstatymas ir tvarka“.

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30

LR himnas.

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

15.00 16.00 17.00 18.00 18.57 19.00 20.00 21.00 22.30 23.30

TV6 9.15 9.30 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 23.25

„Likimo kerai“. „Jos vardas Nikita“. „Atskalūnas”. (N-7) Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

(N-7) Žodis – ne žvirblis. „Moters auka“. „Įstatymas ir tvarka“.

Nuotykių f. „Vikingų sagos”. (N-14) Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai (k.). „Jos vardas Nikita“.

Teleparduotuvė.

Universitetai.lt.

Išlikimas. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „Kaulai“.

Nenugalimas banzuke.

Teleparduotuvė. „Heraklis ir dingusi karalystė“. „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „CSI Majamis“. „Kaulai“.

Nenugalimas banzuke. „Chimerų prisikėlimas“.

Siaubo f. „Iksmenai 2“.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė.

7.10 Teletabiai.

7.40 Griūk negyvas! (N-7) 8.10 Skonio reikalas (k.).

9.00 Kas tu toks? (k.).

9.50 Super L.T. (k.).

10.20 Griūk negyvas! (N-7) 10.40 Pasiduodu! Aš – žvaigždė! (N-7) 11.30 Girių takais (k.).

12.00 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.).

5.12 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

Spaudos puslapiai.

Laida 112.

Tarp Rytų ir Vakarų.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Namai namučiai.

Atsiliepk dainoj.

Laida rusų kalba.

13.00 „Atskalūnas“.

14.00 Teleparduotuvė.

14.30 „Galingasis šuo Kriptas“. Animac. serialas.

15.00 „Likimo kerai“.

16.00 „Jos vardas Nikita”.

17.00 „Atskalūnas”.

17.57 Žodis – ne žvirblis (k.).

18.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

19.00 „Moters auka?”

20.00 „Įstatymas ir tvarka”.

21.00 Trileris „Ryžtingasis Džeksonas“. (N-14) 22.55 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

23.55 „Jos vardas Nikita”.

TV6 9.15 9.30 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.05 18.00 19.00 20.00 21.00 21.35

23.35 1.35

Teleparduotuvė.

Tavo augintinis. „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „Kaulai“.

Nenugalimas banzuke.

Teleparduotuvė. „Heraklis ir ugnies ratas“. Mitologinis fantast. f. „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „CSI Majamis“. „Kaulai“.

Nenugalimas banzuke.

UEFA Čempionų lygos rungtynės. Liono „Olympique”–Madrido „Real CF”. Tiesioginė transliacija. „Jaunavedžiai“.

Komedija. „Pinklės“.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 9.00

TV parduotuvė.

Teletabiai.

Griūk negyvas! (N-7) Reporteris (k.). Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.).

9.50 Super L.T. (k.). (N-7) 10.20 Griūk negyvas! (N-7) 10.40 Pasiduodu! Aš – žvaigždė! (N-7) 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

Spaudos puslapiai.

Laida 112.

Ant svarstyklių.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Litas prie lito.

Nuo algos iki algos.

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

Dienos tema.

Mažoji studija. Kultūra ir religija.

12.50 13.40 14.10 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.05 20.00 20.20 20.25 21.00 21.47 21.50 22.20 23.35 0.20

24/7 (k.).

Lietuva tiesiogiai (k.).

Skonio reikalas (k.).

Super L.T (k.). (N-7) TV parduotuvė. Žinios. Orai.

Teletabiai. Žinios.

Kas tu toks? (k.). Žinios.

Naša Raša. (N-7) Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

20 minučių.

Orai.

Super L.T. (N-7) Reporteris.

Orai.

Lietuva tiesiogiai.

Naša Raša. (N-7) Kas tu toks?

Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas.

7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos.

10.00 Gyventi sveikai!

11.00 Naujienos.

11.15 Top-shop.

11.30 Mados nuosprendis.

12.25 Noriu žinoti.

13.00 Kitos naujienos.

13.20 Suprasti. Atleisti.

14.00 Naujienos.

14.20 Animacinis f.

14.25 Susituokime.

15.25 Detektyvai.

16.05 Federalinis teisėjas.

17.10 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”.

18.10 TV serialas „Pėdsakas”.

19.00 Lauk manęs.

20.00 Laikas.

Lietuvos „Laikas”.

21.05 Aš noriu būti meras.

21.10 TV serialas „Auksiniai spąstai”.

22.15 Specialus tyrimas.

23.25 Lietuvos „Laikas”.

23.30 TV serialas „Isajevas”.

0.20 GKŠ.

1.15 Muzikinis kanalas.

17.03 18.10 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 21.50 22.10 22.48 22.58

Antra pavara.

Dienos tema.

Gera girdėti.

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka.

Autorinė daina.

Mažoji studija. Dievo žodis (k.).

Tarp Rytų ir Vakarų (k.).

Muzika. Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika. S.Nėris.

LR himnas.

11.30 12.00 12.50 13.40 14.10 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10

Namų daktaras (k.).

Kas tu toks? (k.).

Reporteris (k.).

Lietuva tiesiogiai. (N-7) Griūk negyvas! (N-7) Super L.T. (k.). (N-7) TV parduotuvė. Žinios. Orai.

Teletabiai. Žinios. Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). Žinios.

Orai.

Naša Raša. (N-7) Žinios. Orai.

Kas tu toks?

20 minučių.

Super L.T. (N-7) Reporteris.

Orai.

Lietuva tiesiogiai.

Naša Raša. (N-7) Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras.

Reporteris.

18.00 18.17 18.20 19.00 19.05 20.00 20.25 21.00 21.47 21.50 22.20 23.35 0.20

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas.

7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos.

10.00 Gyventi sveikai!

11.00 Naujienos.

11.15 Top-shop.

11.30 Mados nuosprendis.

12.25 Noriu žinoti.

13.00 Kitos naujienos.

13.20 Suprasti. Atleisti.

14.00 Naujienos.

14.20 Susituokime.

15.25 Detektyvai.

16.05 Federalinis teisėjas.

17.10 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”.

18.10 Tegul kalba.

19.10 TV serialas „Pėdsakas”.

20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”.

21.05 Aš noriu būti meras.

21.10 TV serialas „Auksiniai spąstai”.

22.15 Vaidybinis f. „Meilė dideliame mieste 2”.

0.10 Lietuvos „Laikas”.

0.15 TV serialas „Isajevas”.

1.05 Muzikinis kanalas.

19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 21.50 22.10 22.48 22.58

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka.

Gamta – visų namai.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Ant svarstyklių.

Muzika. Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika. P.Šmitaitė.

LR himnas.

2011 m. vasario 18–25 d., Nr. 7 (51)

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2

Vasario 23, trečiadienis

8.00 8.25 8.35 9.00 11.30 12.00 12.55

13.30 14.20 15.15

„Komisaras Reksas“.

„Patikima apsauga“.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Makleodo dukterys“ (k.).

10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite.

12.00 Rusų gatvė.

12.15 Pradėk nuo savęs (k.).

12.15 „2020-ieji“ (k.).

12.45 Sveikinimų koncertas (k.).

14.40 Popietė su Algimantu Čekuoliu (k.).

15.15 „Makleodo dukterys“.

16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Žurnalisto tyrimas.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.15 Nacionalinė paieškų tarnyba.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.05 Teisė žinoti.

22.15 „24 valandos“.

(N-14) 23.15 Vakaro žinios.

23.30 Dok. serialas „Nepatikėtum, kad čia galima gyventi“.

5.50 Teleparduotuvė.

6.20 „Deksterio laboratorija“.

6.50 Animac. serialas „Kaukė“.

7.20 „Tomo ir Džerio pasakos“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“.

8.55 Abipus sienos (k.).

9.50 Lietuvos supermiestas (k.).

12.00 Dviračio šou (k.).

12.30 Pričiupom! (N-7) 12.55 „Drakonų kova Z“ (k.).

13.25 „Geniuko Vudžio šou“.

13.55 „Tomo ir Džerio pasakos“.

14.25 „Teresa“.

15.25 „Intrigų dvaras“.

17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime virtuvėje.

18.45 Žinios.

19.10 „Pavogta laimė“.

(N-7) 19.40 FTB. 20.30 Farai. (N-7) 21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou.

22.00 Žinios.

22.30 Premjera.

Veiksmo trileris „Patikima apsauga“ (2007 m., Australija, D.Britanija, Ispanija, JAV). (N-7) 0.15 „Čakas“.

1.15 „Išrinktieji“. (N-14)

Akistata.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.35 11.25 12.15 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 19.40 20.30 21.10 21.45 22.00 22.05 23.05 0.05 1.05

Teleparduotuvė. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. „Biuras“. (N-7) Drama „Meilės sūkuryje. „Amžini jausmai“.

Kodėl?

Prieš srovę.

Skubi pagalba 112. „Titanų klasė“.

Animac. serialas. „Katašunis“.

Animac. serialas. „Lūžtanti banga“.

Drama. (N-7) „Heraklis“. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. „Klonas“. „Marinela“. „Naisių vasara“.

TV3 žinios. „Kelias namo“.

(N-7) Akistata.

Dar pažiūrėsim. „Pasmerkti“.

TV3 vakaro žinios.

Vikingų loto. „Daktaras Hausas“. „CSI kriminalistai“. „Po uragano“. „Harperio sala“.

(N-14)

Karštas vakaras.

6.45 Televitrina.

7.15 Smagiausios akimirkos (k.).

7.45 „Šaolino vaikai“ (k.).

8.45 Atvirai su žvaigžde (k.).

9.45 Tarp miesto ir kaimo (k.).

10.15 Nesėsi – nepjausi.

10.45 „Dapkai ir Butkai III“ (k.).

11.20 Televitrina.

11.50 „Mentai IX .

Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 13.00 Veiksmo drama „Debesų medžiotojai“ (2009 m., Vokietija, Austrija) (k.). (N-7) 15.00 Smagiausios akimirkos.

15.30 „Šaolino vaikai“.

16.25 „Dapkai ir Butkai III“.

17.00 Atvirai su žvaigžde.

17.55 „Žaibiški tyrimai“.

(N-7) 18.50 „Mentai IX. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios.

20.25 Karštas vakaras.

21.00 Geras filmas.

Veiksmo f. „Užtemimas“ (2010 m., Vokietija). (N-7) 23.00 Fantastinis veiksmo f. „Pabaisa“ (k.). (N-7) 1.35 Statybų TV (k.).

2.05 Bamba. (S)

16.00 16.25 16.35 17.00 17.15

18.05 19.05 20.25 20.50 21.35 22.00 22.35 23.30 24.00 0.45

9.05 „Galingasis šuo Kriptas”.

9.30 „Muča Luča“. Animac. serialas.

9.55 „Jūreivio Popajaus nuotykiai“.

10.20 „Mėlynasis drakonas”.

10.45 „Zoidai”.

11.10 „Betmenas“.

Animac. serialas.

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30 10.03

8.00 8.30 9.00 11.30 12.00 12.55

„Kobra“.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Makleodo dukterys“ (k.).

10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Forumas.

12.00 Menora.

12.15 Dok. serialas „Nepatikėtum, kad čia galima gyventi“ (k.).

12.45 Lietuvos tūkstantmečio vaikai (k.).

14.10 Gustavo enciklopedija (k.).

14.40 Gamtos patruliai (k.).

15.15 „Makleodo dukterys“.

16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“.

17.05 „Senis“.

18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 Universitetų žinių lyga „Ateities lyderiai“. Susitinka M.Romerio universiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto komandos.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.15 2011 m. „Eurovizijos“ dainų konkurso nacionalinės atrankos finalas. Tiesioginė transliacija.

23.45 Vakaro žinios.

23.30 „Taurė perpildyta“.

5.50 Teleparduotuvė.

6.20 „Deksterio laboratorija“.

6.50 Animac. serialas „Kaukė“.

7.20 „Tomo ir Džerio pasakos“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“ 8.55 Nuo... Iki... (k.).

9.55 Tu gali (k.).

12.00 Neišgalvoti gyvenimai (k.).

12.30 Pričiupom!

12.55 „Drakonų kova Z“.

13.25 „Geniuko Vudžio šou“.

13.55 „Tomo ir Džerio pasakos“.

14.25 „Teresa“.

15.25 „Intrigų dvaras“.

17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime virtuvėje.

18.45 Žinios.

19.10 „Pavogta laimė“.

(N-7) 19.40 Valanda su Rūta.

21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou.

22.00 Žinios.

22.30 Veiksmo f. „Kobra“ (1986 m. JAV).

(N-7) 0.15 „Čakas“.

1.15 Sveikatos ABC (k.).

Skubi pagalba 112.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.35 11.15 12.00 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 19.40 20.30 21.10 21.45 22.00

23.00 24.00 1.00

Teleparduotuvė. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. „Biuras“. (N-7) „Meilės sūkuryje“.

(N-7) „Amžini jausmai“.

(N-7) Žiūrim, ką turim.

(N-7) Dar pažiūrėsim.

(N-7) Vaikų balsas 2011.

(N-7) „Titanų klasė“. „Katašunis“. „Lūžtanti banga“. „Heraklis“. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Klonas“. (N-7) „Marinela“. (N-7) „Naisių vasara“.

(N-7) TV3 žinios. „Kelias namo“.

Paskutinė instancija. (N-7) Skubi pagalba 112.

(N-7) „Pasmerkti“. (N-7) TV3 vakaro žinios.

Kriminalinė drama „Gyvenimas“ (2007 m., JAV).

(N-14) „Kaulai“. (N-14) „Po uragano“.

(N-14) „Harperio sala“.

(N-14)

„Juodas vanduo“.

6.45 Televitrina.

7.15 Smagiausios akimirkos.

7.45 „Šaolino vaikai“ (k.).

8.45 Atvirai su žvaigžde (k.).

9.45 Be recepto (k.).

10.15 Girių horizontai (k.).

10.45 „Dapkai ir Butkai III“ (k.).

11.20 Televitrina.

11.50 „Mentai IX .

Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 13.00 Nuotykių f. „Septintasis pergamentas“ (k.).

(N-7) 14.50 Smagiausios akimirkos.

15.30 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“.

16.25 „Dapkai ir Butkai III“.

17.00 Atvirai su žvaigžde.

17.55 „Žaibiški tyrimai“.

18.50 „Mentai IX .

Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios.

20.25 Karštas vakaras.

21.00 Geras filmas.

Trileris „Juodas vanduo“.

(2007 m., Australija). (N-14) 22.50 Fantastinis f. „Čeisas Moranas“ (k.). (N-14) 0.45 Autopilotas.

1.15 Bamba. (S)

11.35 „Nerealių draugų namai”. Animac. serialas.

12.00 „Įstatymas ir tvarka”.

13.00 „Atskalūnas”.

14.00 Teleparduotuvė.

14.30 „Galingasis šuo Kriptas”.

Animac. serialas.

15.00 „Likimo kerai”.

16.00 „Jos vardas Nikita”.

17.00 „Atskalūnas”.

17.57 Žodis – ne žvirblis (k.).

18.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

19.00 „Moters auka”.

20.00 „Įstatymas ir tvarka”.

21.00 Romantinė komedija „Aš, tu ir Diupri”. (N-7) 23.05 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

0.05 „Jos vardas Nikita”.

TV6 9.45 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.35

23.35 0.05

TV1

LR himnas.

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

Spaudos puslapiai.

LTV2

Vasario 24, ketvirtadienis

2011 m. „Eurovizijos“ dainų konkurso atrankos finalas.

Tele bim-bam. „Aviukas Šonas“. „Robotukas“.

Labas rytas.

Muzikos pasaulio žvaigždės. Kamerinės muzikos vakaras (k.).

Veidai. Lietuvių dokumentikos meistrai (k.).

Vizijos ir tikrovė. Romerių šeima XIX amžiaus Lietuvos kultūriniame gyvenime (k.). „Makleodo dukterys“.

Būtovės slėpiniai (k.).

Kasdienybės aitvarai (k.).

Tele bim-bam. „Aviukas Šonas“. „Robotukas“.

Kultūrų kryžkelė.

Vilniaus albumas.

Senas televizorius.

Atvirumo valanda.

Paminklai griaunami ir statomi.

Veidai. Susitikimas su ekonomiste M.Rastenyte.

Europos kinas. „Bek Kapo salos paslaptis“. Šalia mūsų. Labdarių portretų salė.

Vakaro autografas.

Sporto panorama.

Kūrybos metas.

Fotografė Aurelija Čepulinskaitė.

Pasaulio dokumentika. „Taurė perpildyta“. 1, 2 s.

Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras.

Panorama. „Dingę“. (N-7)

13.30 14.20 15.15 16.00 16.30 17.00 17.15 17.40 18.15 19.05 20.35 21.15 22.00 22.35 23.30

24.00 0.45

Gustavo enciklopedija. „Pašėlę Tornberiai“.

Labas rytas.

Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras (k.).

Veidai. Penki vakarai (k.).

Kūrybos metas.

Fotografė Aurelija Čepulinskaitė (k.). „Makleodo dukterys“.

Krašto garbė (k.).

Vakaro autografas (k.).

Gustavo enciklopedija. „Pašėlę Tornberiai“.

Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė.

Senas televizorius.

Nuojautos.

Likimai. Žmonės, kurių gyvenimas pažymėtas Japonijos ženklu.

Veidai. Arti toli.

TV teatras. Karlas Goldonis „Juokingas nuotykis”.

Kuluarai.

Laiko portretai.

Lapšių dvaras. Namo portretas.

Savęs link. Hilerių mokykla. 1998 m.

Pasaulio dokumentika. „Kamčiatka. Ten, kur dreba žemė“.

Muzikos pasaulio žvaigždės. Orkestrinės muzikos vakaras iš LRT archyvų.

Panorama. „24 valandos“. (N-14)

TV1 9.05 „Galingasis šuo Kriptas”.

9.30 „Muča Luča“.

9.55 „Jūreivio Popajaus nuotykiai”.

10.20 „Mėlynasis drakonas”.

10.45 „Zoidai”.

11.10 „Betmenas”.

11.35 „Nerealių draugų namai”.

12.00 „Įstatymas ir tvarka”.

13.00 „Atskalūnas”.

14.00 Teleparduotuvė.

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30

LR himnas.

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

Teleparduotuvė. „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „Kaulai“.

Nenugalimas banzuke.

Teleparduotuvė. „Heraklis ir ugnies ratas“. „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „CSI Majamis“. „Kaulai“.

Nenugalimas banzuke.

UEFA Čempionų lygos rungtynės.

Marselio „Olympique”– Mančesterio „United FC”. Tiesioginė transliacija.

Vienam gale kablys.

Eurolygos rungtynės.

TOP 16. Atėnų „Panathinaikos”– Vilniaus „Lietuvos rytas”. Vaizdo įrašas.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 9.00

TV parduotuvė.

Teletabiai.

Griūk negyvas! (N-7) Reporteris (k.).

Kas tu toks? (k.).

10.31 Laida 112.

11.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite.

12.10 Muzikinis vidudienis.

13.00 Lietuvos diena.

15.05 Mes, moterys.

16.03 Žinių amžius.

16.30 Laida rusų kalba.

17.03 Antra pavara.

18.10 Dienos tema.

18.30 Gera girdėti.

14.30 „Galingasis šuo Kriptas”.

15.00 „Likimo kerai”.

16.00 „Jos vardas Nikita“.

17.00 „Atskalūnas”.

17.57 Žodis – ne žvirblis (k.).

18.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

19.00 „Moters auka”.

20.00 „Įstatymas ir tvarka”.

21.00 „Babilonas 5.

Reindžerių legenda”.

Fantastinis f. (N-7) 22.40 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

23.40 „Jos vardas Nikita”.

TV6 9.45 9.50 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 23.20

Teleparduotuvė. „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „Kaulai“.

Nenugalimas banzuke.

Teleparduotuvė. „Heraklis ir amazonės“. „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „CSI Majamis“. „Kaulai“.

Nenugalimas banzuke. „Reakcija“. Trileris.

Eurolygos rungtynės.

TOP 16. Kauno „Žalgiris”–Valensijos „Power Electronics”.

Vaizdo įrašas.

1.20 „Pinklės“.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 9.00 9.50 10.20 11.10 12.00 12.50 13.40 14.10 15.00 15.30 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10

TV parduotuvė.

Teletabiai.

Griūk negyvas! (N-7) Reporteris (k.). Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.).

Super L.T. (k.). (N-7) Griūk negyvas! (N-7) Ekovizija (k.).

Kas tu toks? (k.).

Reporteris (k.).

Lietuva tiesiogiai (k.).

Griūk negyvas! (N-7) Super L.T. (k.). (N-7) TV parduotuvė.

Spaudos puslapiai.

Laida 112.

Forumas.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Sveikata (k.). Žalioji banga.

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

Dienos tema.

17

9.50 Super L.T. (k.). (N-7) 10.20 Griūk negyvas! (N-7) 10.40 Pasiduodu! Aš – žvaigždė! (N-7) 11.30 Galiūnų pasaulio čempionatas 2010 (k.).

12.00 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras.

12.50 Reporteris (k.).

13.40 Lietuva tiesiogiai (k.).

14.10 Skonio reikalas (k.).

15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė.

16.00 Žinios. Orai.

16.05 Teletabiai.

17.00 Žinios.

17.07 Orai.

17.10 Kas tu toks? (k.).

18.00 Žinios.

18.17 Orai.

18.20 Naša Raša. (N-7) 19.00 Žinios.

19.07 Kaimo diena.

19.10 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras.

20.00 Žinios.

20.25 Super L.T. (N-7) 21.00 Reporteris.

21.47 Orai.

21.50 Lietuva tiesiogiai.

22.20 Ekovizija. Žalioji idėja.

23.00 Naša Raša. (N-7) 23.35 Kas tu toks?

0.20 Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Animacinis f.

7.05 Vaid. f. „Ypatingo dėmesio zonoje”.

9.00 Naujienos.

9.25 Vaid. f. „Vienas šansas iš tūkstančio”.

11.00 Naujienos.

11.15 Top-shop.

11.30 Detektyvai.

12.10 Vaid. f. „Karininkai”.

14.05 TV serialas „Audros vartai”.

18.20 Šventinis koncertas.

20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”.

20.50 Aš noriu būti meras.

21.00 Vaid. f. „Kraštas”.

23.30 Lietuvos „Laikas”.

23.35 Grupės „Liube” koncertas.

1.45 Muzikinis kanalas.

19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 21.50 22.10 22.48 22.58

16.00 16.05 17.00 17.07 17.10 18.00 18.17 18.20 19.00 19.05 20.00 20.25 21.00 21.47 21.50 22.20 23.00 23.35 0.20

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka. Žinių amžius (k.).

Mažoji studija. Dievo žodis (k.).

Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite (k.).

Muzika. Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika.

J.Strielkūnas.

LR himnas.

Žinios. Orai.

Teletabiai. Žinios.

Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). Žinios.

Orai.

Naša Raša. (N-7) Žinios. Orai.

Kas tu toks?

20 minučių.

Super L.T. Reporteris.

Orai.

Lietuva tiesiogiai.

Pagaminta Lietuvoje.

Naša Raša. (N-7) Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras.

Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 TV Labas rytas.

7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos.

10.00 Gyventi sveikai!

11.00 Naujienos.

11.15 Top-shop.

11.30 Mados nuosprendis.

12.25 Noriu žinoti.

13.00 Kitos naujienos.

13.20 Suprasti. Atleisti.

14.00 Naujienos.

14.20 Susituokime.

15.25 Detektyvai.

16.05 Federalinis teisėjas.

17.10 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”.

18.10 Tegul kalba.

19.10 TV serialas „Pėdsakas”.

20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”.

21.05 Aš noriu būti meras.

21.15 TV serialas „Auksiniai spąstai”.

22.20 Žmogus ir įstatymas.

23.30 Lietuvos „Laikas”.

23.35 TV serialas „Isajevas”.

0.25 Spręskite patys.

1.15 Žvaigždėlaivis.

1.30 Muzikinis kanalas.

18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.15

Gera girdėti.

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka.

Literatūros akiračiai (k.).

Mažoji studija. Dievo žodis (k.). „Eurovizijos“ dainų konkurso nacionalinės atrankos finalas.

Tiesioginė transliacija 23.48 Vidurnakčio lyrika. V.Reimeris.

22.58 LR himnas.

18

Gimtasis kraštas

LTV2

Vasario 25, penktadienis

„Žudiko kvapas“.

„Mumija“.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Makleodo dukterys“ (k.).

10.00 Nacionalinė paieškų tarnyba (k.).

11.00 Akiračiai.

12.00 Vilniaus sąsiuvinis.

12.15 „Taurė perpildyta“ (k.).

12.45 2011 m. „Eurovizijos“ dainų konkurso nacionalinės atrankos finalas (k.).

15.15 „Makleodo dukterys“.

16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“.

17.05 „Senis“.

18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 Klausimėlis.lt.

19.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.15 Duokim garo!

23.00 Premjera. Trileris „Žudiko kvapas“ (2002 m., Kanada).

(N-14)

5.50 Teleparduotuvė.

6.20 „Deksterio laboratorija“.

6.50 „Kaukė“.

7.20 „Tomo ir Džerio pasakos“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“.

8.55 Žvaigždžių duetai 5 (k.).

12.30 Pričiupom! (N-7) 12.55 „Drakonų kova Z“.

13.25 „Geniuko Vudžio šou“.

13.55 „Tomo ir Džerio“ pasakos.

14.25 „Teresa“.

15.25 „Intrigų dvaras“.

17.30 24 valandos.

(N-7) 18.30 Susitikime virtuvėje.

18.45 Žinios.

19.10 Tu gali.

Savaitės dvikova.

20.30 Nuotykių f. „Mumija“ (1999 m., JAV).

(N-7) 23.05 Veiksmo trileris „Dienos šviesa“ (1996 m., JAV).

(N-7) 1.25 Premjera.

Karinė drama „Atpirkimas“ (2007 m., D.Britanija, Prancūzija). (N-14)

2011 m. vasario 18–25 d., Nr. 7 (51)

TV programa

„Kodas. L.O.B.I.A.I. Paslapčių knyga“.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.40 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 20.10

22.40

0.25

Teleparduotuvė. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Biuras“. (N-7) „Meilės sūkuryje“.

(N-7) „Amžini jausmai“.

(N-7) Chorų karai. „Katašunis“. „Lūžtanti banga“. „Heraklis“. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Klonas“. (N-7) „Marinela“. (N-7) „Naisių vasara“.

(N-7) TV3 žinios.

Vaikų balsas 2011.

Nuotykių f. „Kodas. L.O.B.I.A.I. Paslapčių knyga“ (2007 m., JAV).

(N-7) Komedija „Meilė Niujorke 2“ (2010 m., Rusija).

(N-7) Komedija „Ekstremalūs pasimatymai“ (2005 m., JAV).

(N-7)

Amerikos talentai.

6.45 Televitrina.

7.15 Smagiausios akimirkos.

7.45 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“ (k.).

8.45 Atvirai su žvaigžde (k.).

9.45 Gimnazistai (k.).

10.45 „Dapkai ir Butkai III“. (k.).

11.20 Televitrina.

11.50 „Mentai IX .

Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 13.00 Veiksmo f. „Užtemimas“ (k.).

(N-7) 15.00 Smagiausios akimirkos.

15.30 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“.

16.25 „Dapkai ir Butkai III“.

17.00 Atvirai su žvaigžde.

17.55 „Žaibiški tyrimai“.

(N-7) 18.50 „Mentai IX .

Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios.

20.25 Tarp miesto ir kaimo (k.).

20.55 Amerikos talentai.

22.45 Pasaulio galiūnų čempionų lygos turas. Ukraina.

23.45 Veiksmo f. „Nežabota jėga“ (2005 m., JAV, Kroatija). (N-7) 1.45 Bamba. (S)

8.00 Tele bim-bam (k.).

8.30 Gustavo enciklopedija (k.).

9.00 Labas rytas.

11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės (k.).

12.00 Veidai. Arti toli (k.).

12.40 Laiko portretai.

Lapšių dvaras. Namo portretas (k.).

13.30 „Makleodo dukterys“.

14.20 Savęs link. Hilerių mokykla (k.).

14.50 Negali būti.

15.15 Kuluarai (kt.).

16.00 Tele bim-bam (k.).

16.30 Gustavo enciklopedija (k.).

17.00 Kultūrų kryžkelė.

Menora.

17.15 Senas televizorius. Šurmas.

18.15 Veidai. Legendos.

G.Balandytė.

19.05 „Surask mane“. Vaid. f.

20.05 Poeto Fausto Kiršos 120-osioms gimimo metinėms.

20.35 Tarp žemės ir dangaus.

21.05 Dalia Kutraitė kalbina ... Antaną Rimvydą Čaplinską.

21.35 Kabaretas.

22.35 Pasaulio dokumentika. „Gyvenimas Napoleono laikais“.

23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Smuiko muzikos vakaras.

24.00 Panorama.

0.45 „Žemė-2“.

TV1

LR himnas.

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

LTV2

Vasario 26, šeštadienis

Ansamblio „Nerija“ jubiliejinis koncertas.

„Uždaras ratas“.

„Didžiosios motušės namai 2“.

„Neregėtas blogis 2“.

8.15 Kelias. Laida evangelikams 8.30 Gimtoji žemė.

9.00 „Robotukas“.

9.25 „Aviukas Šonas“.

9.30 Linksmoji šeimynėlė.

10.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite.

11.30 Durys atsidaro.

12.15 Sporto panorama.

12.45 Mūsų miesteliai.

Luokė.

13.45 „Juokis“.

15.30 Pasaulio panorama.

16.00 Žinios (su vertimu į gestų k.).

16.10 Sveikinimų koncertas.

18.50 Drama „Neatmenu tavo veido“ (1988 m.).

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.00 Ansamblio „Nerija“ jubiliejinis koncertas.

23.45 Premjera.

Trileris „45 kalibras“ (2006 m., JAV).

(N-14)

6.00 Teleparduotuvė.

6.30 Animac. f. „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi“.

6.55 „Galingasis šuo Kriptas“.

7.20 „Laslo stovykla“.

7.45 „Betmenas ir narsuolių komanda“.

8.10 Animac f. „Magija“.

8.35 Animac. f. „Benas Tenas prieš ateivius“.

9.00 „Brangioji, aš sumažinau vaikus“.

10.00 Kino pusryčiai.

Nuotykių f. „Neįtikėtinos Lemoni Sniketo istorijos“ (2004 m.

JAV, Vokietija).

12.00 Veiksmo f „Gatvių kovotojas“ (1994 m., JAV, Japonija).

14.00 „Mano puikioji auklė“.

14.55 Telenovelė „Laukinė širdis“.

15.54 Kitokie?

16.00 „Laukinė širdis“.

17.00 Nuo... Iki... (k.).

17.45 Super KK2. (N-7) 18.45 Žinios.

19.00 Žvaigždžių duetai 5.

22.30 Premjera.

Kriminalinis trileris „Uždaras ratas“ (2009 m., Italija, Prancūzija). (N-14) 0.20 Erotinė komedija „Baisi gėda“ (2002 m., JAV, Vokietija). (N-14)

6.45 Teleparduotuvė.

7.00 „Katašunis“.

7.30 „Alergija monstrams“.

8.00 „Winx“ klubas“.

8.30 „Ilgoji pertrauka“.

9.00 Mados reidas.

9.30 Mamyčių klubas.

10.00 „Skūbis Dū ir raganos šmėkla“.

Animac. f.

11.20 Nuotykių f. „Gelbėtojai.

Havajietiškos vestuvės“ (2003 m., JAV). (N-7) 13.00 Komedija „Nauja kalėdinė pasaka“ (1988 m., JAV). (N-7) 15.00 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai.

15.30 „Santykių terapija“.

(N-7) 16.35 Gyvenimas yra gražus.

17.10 Kodėl? (N-7) 18.00 Žiūrim, ką turim.

(N-7) 18.45 TV3 žinios.

19.00 Animac. komedija „Naujas imperatoriaus pokštas“ (2000 m., JAV).

20.30 Komedija „Didžiosios motušės namai 2“ (2006 m., JAV). (N-7) 22.25 Trileris „Krikštatėvis 3“ (1990 m., JAV). (N-7)

6.30 Televitrina.

7.00 Sveikatos kodas (k.).

8.00 Gimnazistai (k.).

9.00 Girių horizontai (k.).

9.30 Autofanai.

10.00 Šeštadienio rytas.

11.00 Nesėsi – nepjausi.

11.30 Be recepto.

12.05 Atvirai su žvaigžde (k.).

13.10 Filmas šeimai. „Septintasis pergamentas“ (1999 m., JAV, Italija). (N-7) 15.00 Amerikos talentai (k.).

16.45 „Merlino nuotykiai“. (N-7) 17.45 „Specialusis dalinys“. (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.20 „Nacionalinio saugumo agentas“ (k.).

21.15 Fantastinis veiksmo f. „Neregėtas blogis 2“ (2004 m., JAV). (N-14) 23.05 Komedija „Aš dievinu Hakaby‘s“ (2004 m., JAV).

(N-14) 1.15 Bamba. (S)

15.00 16.00 17.00 17.57 18.00 19.00 20.00 21.00

22.55 23.55

8.00 Kultūrų kryžkelė.

Vilniaus sąsiuvinis.

8.15 Trembita.

8.30 Vilniaus albumas.

8.45 Rusų gatvė.

9.00 Menora.

9.15 Krikščionio žodis.

9.30 Poeto Fausto Kiršos 120-osioms gimimo metinėms (k.).

10.00 Dainų dainelė 2010.

Finalas.

11.45 Kulinarinės kelionės.

12.15 Keliaukim!

12.45 Šventadienio mintys.

13.15 Etnokultūros ratas. XIX amžiaus tautodailininkas Christijanas Barčas.

13.45 Laiko ženklai.

14.30 „Lietaus lašai“.

Videofilmas. 1, 2 d.

17.25 Muzikos istorijos.

F.Šopenas ir Ž.Sand.

Preliudai.

18.00 Pasaulio dokumentika. „Gyvenimas Napoleono laikais“ (k.).

19.00 Muzika gyvai. Lotynų Amerikos melodijos ir ritmai.

20.15 Šalia mūsų. Labdarių portretų salė (k.).

20.40 Veidai. Arti toli (k.).

21.25 TV spektaklis. M.Foras „Apsėdo velnias”.

22.30 Panorama.

23.00 „Pavasario atostogos.

Ryklių ataka“. Siaubo trileris. (N-14) 0.30 Būk artistas.

TV1 9.05 Sveikatos ABC (k.).

10.05 „Tigrų sala“.

10.35 „Laukiniai globotiniai”.

Dok. serialas.

11.10 „Mažųjų planeta”.

Dok. serialas.

12.10 Alchemija XII. Angis.

Po dvidešimties metų.

12.40 „Ogis ir tarakonai”.

13.20 „Jūreivio Popajaus nuotykiai”.

13.40 „Džekio Čano nuotykiai“.

14.05 „Policijos akademija”.

Žinios šeštadienį ir sekmadienį – 5.02, 6.00, 7.00, 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

5.00 LR himnas.

5.07 Su aušra.

„Įstatymas ir tvarka”. „Atskalūnas“.

Teleparduotuvė. „Galingasis šuo Kriptas”. Animac. serialas. „Likimo kerai”. „Jos vardas Nikita”. „Atskalūnas”. Žodis – ne žvirblis (k.).

Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. „Moters auka”. „Įstatymas ir tvarka”.

Penktadienio detektyvas. „Midsomerio žmogžudystės.

Kruvinas balnas“. (N-7) Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. „Jos vardas Nikita”.

TV6 9.55 10.10 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 22.00 23.00 24.00 1.00

9.05 „Galingasis šuo Kriptas”. Animac. serialas.

9.30 „Muča Luča“.

Animac. serialas.

9.55 „Džekio Čano nuotykiai“.

10.20 „Mėlynasis drakonas”.

10.45 „Zoidai”.

11.10 „Betmenas“.

11.35 „Nerealių draugų namai“.

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30

12.00 13.00 14.00 14.30

Teleparduotuvė. „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „Kaulai“.

Nenugalimas banzuke.

Teleparduotuvė. „Heraklis ir dingusi karalystė“. „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „CSI Majamis“. „Kaulai“. „Spec. būrys“. „Pagrobimas“. „Po uragano“. „Įstatymas ir tvarka.

Operatyvinių tyrimų skyrius“. „Karštoji linija“. Erotinis filmas.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 9.00 9.50 10.20 11.30

10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10

TV parduotuvė.

Teletabiai.

Griūk negyvas! (N-7) Reporteris (k.).

Kas tu toks? (k.).

Super L.T. (k.). (N-7) Griūk negyvas! (N-7) Pagaminta Lietuvoje (k.).

Spaudos puslapiai.

Sankryža.

Akiračiai.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Auksinės kolekcijos.

Gyvoji istorija.

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

Dienos tema.

15.00 Teleparduotuvė.

15.30 „Kelionės į pasaulio kraštą”.

16.00 „Akla meilė”.

16.57 Žodis – ne žvirblis (k.).

17.00 „Vyrai medžiuose“.

18.00 „Devyni mėnesiai”.

Humoro serialas.

19.00 „Arti namų”.

20.00 „Eilinė Onutė”.

Realybės šou. (N-7) 21.00 Komedija „Garsiau“. (N-7) 23.00 „Švytėjimas”. |Siaubo trileris. (S) 0.40 KTV – kino ir tele virtuvė (k.).

TV6 9.15 9.30 10.00 10.35 11.05 12.00 12.30 13.30 14.00 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 22.00 23.00 24.00 1.00

Teleparduotuvė.

Universitetai.lt.

Dar pažiūrėsim.

Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. „Kašmyro mafija“.

Mados reidas. „Gordono Ramzio virtuvės košmarai“.

Kulinarinis šou.

Džipai monstrai.

Laisvasis važiavimas.

Jokių kliūčių!

Aukščiausia pavara. „Žvaigždžių vartai“.

Jokių kliūčių!

Norite tikėkite, norite – ne!

Ledo kelias.

Topmodeliai. „Spec. Būrys“. „Pagrobimas“. „Kraujo ryšiai“ (1).

Fantastinis siaubo serialas. „Įstatymas ir tvarka.

Operatyvinių tyrimų skyrius“. „Karštoji linija“. Erotinis f.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 9.00 10.20

TV parduotuvė.

Reporteris (k.).

Teletabiai.

Griūk negyvas! (N-7) Dok. serialas „Grobuonys”. „Slaptieji agentai”. (N-7) 11.00 Namų daktaras.

5.45 6.03 6.30 7.05 7.30 9.03 11.03 12.10 13.00 15.03 16.03 16.30

Mažoji studija. Dievo žodis.

Rytas su muzika.

Gamta – visų namai.

Spaudos apžvalga.

Ryto garsai.

Kultūros savaitė.

Sveikata.

Sudie, XX amžiau.

Lietuvos diena.

Baladės.

Kaip žmonės gyvena.

Laida rusų kalba.

12.00 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.).

12.50 Reporteris (k.).

13.40 Lietuva tiesiogiai.

14.10 Skonio reikalas (k.).

15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė.

16.00 Žinios. Orai.

16.05 Teletabiai.

17.00 Žinios.

17.07 Orai.

17.10 Kas tu toks? (k.).

18.00 Žinios.

18.17 Orai.

18.20 Naša Raša. (N-7) 19.00 Žinios. Orai.

19.05 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras.

20.00 20 minučių.

20.20 Orai.

20.25 Super L.T. (N-7) 21.00 Reporteris.

21.47 Orai.

21.50 Kriminalinė komedija „Triukšmas”. (N-14) 23.50 Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 TV Labas rytas 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos.

10.00 Gyventi sveikai!

11.00 Naujienos.

11.15 Top-shop.

11.30 Mados nuosprendis.

12.25 Noriu žinoti.

13.00 Kitos naujienos.

13.20 Suprasti. Atleisti.

14.00 Naujienos.

14.20 Susituokime.

15.25 Detektyvai.

16.00 Federalinis teisėjas.

17.05 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”.

18.05 TV žaidimas „Stebuklų laukas”.

19.00 Tegul kalba.

20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”.

21.05 Respublikos turtas.

23.30 Vaidybinis f. „Prancūziškas ir rusiška meilė”.

1.00 Muzikinis kanalas.

18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48

Gera girdėti.

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka.

Gyvoji istorija (k.).

Mažoji studija. Dievo žodis (k.).

Akiračiai (k.). Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika.

G.Patackas.

22.58 LR himnas.

11.30 Reporteris (k.).

12.15 Skonio reikalas.

13.05 Dok. serialas „Naikinanti jėga”. „Gaisrai”. (N-7) 14.00 Didžiausi mokslo pasiekimai (3).

14.25 Galiūnų pasaulio čempionatas 2010.

15.00 Naša Raša. (N-7) 16.00 Žinios. Orai.

16.05 Nauda ūkiui.

16.10 Super L.T. 17.00 Žinios. Orai.

17.10 LKL čempionatas: „Nevėžis” (Kėdainiai)– „Lietuvos rytas” (Vilnius). Tiesioginė transliacija iš Kėdainių.

Didžiojoje pertraukoje – Žinios.

19.00 Žinios. Orai.

19.05 Šeštadienio detektyvas.

Vaid. f. „Inspektorius Luisas”. „Tamsioji medžiaga”. (N-7) 21.00 Reporteris.

21.28 Orai.

21.30 Trileris „Šėtoniškas domino“. (N-14) 23.30 Siaubo naktis. „Balsai iš anapus”. (S)

Pirmasis Baltijos kanalas 6.50 7.00 7.15 7.25 8.00 8.45 9.00 9.15 10.00 11.00 11.15 12.00 13.00 14.10 16.10 18.15 20.00 20.15 22.20 0.35 2.00

Naujienos.

Top-shop.

Animacinis f.

Grok, armonika!

Gudruolės ir gudruoliai.

Ganytojo žodis.

Naujienos.

Skanėstas.

Gyvenimo skonis.

Naujienos.

Noriu žinoti.

Gyvenamoji aplinka.

Anė Veski.

Vaid. f. „Mergina be adreso”.

Vaid. f. „Meilė seilė”.

Vaid. f. „Meilė seilė 2”.

Laikas.

Talismanas. Sočis 2014.

TV serialas „Anapus vilkų”.

Vaid. f. „Petrovkos 38”.

Muzikinis kanalas.

17.03 Mažoji studija: Popiežius ir pasaulis, Septintoji diena.

18.10 Sveikinimų ratas.

19.03 Auksinės kolekcijos.

20.03 Vaikų radijo teatras.

20.29 Autorinė daina.

20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.).

21.03 Žvaigždės žiūri į žemę.

22.48 Vidurnakčio lyrika.

P.Panavas.

22.58 LR himnas.

2011 m. vasario 18–25 d., Nr. 7 (51)

Gimtasis kraštas

TV programa

Vasario 27, sekmadienis

„Svarbesnė už gyvenimą“.

Ne vienas kelyje.

„Sargybinis“.

Be recepto.

8.30 Kaimo akademija.

9.00 „Kurmis ir draugai“.

9.15 „Robotukas“.

9.35 „Ragai ir kanopos sugrįžta“.

10.00 Gustavo enciklopedija.

10.30 Talentų ringas.

12.15 Pulsas.

12.45 Dok. serialas „Alta Maremos virtuvė. Patiekalai keliaujantiems Toskanos pakrante“.

13.00 „Šerloko Holmso nuotykiai“. (N-7) 14.00 Žinios.

14.15 „Šerloko Holmso nuotykiai“. (N-7) 15.15 Klausimėlis.lt.

15.30 Šventadienio mintys.

16.00 Žinios (su vertimu į gestų k.).

16.15 Gamtos kodas.

16.50 Pradėk nuo savęs.

17.20 Septynios Kauno dienos.

18.00 Popietė su A.Čekuoliu.

18.30 Stilius.

19.30 Bėdų turgus.

20.30 Panorama.

20.45 Savaitė.

21.15 Savivaldybių tarybų rinkimai 2011.

22.15 Premjera.

Komedija „Svarbesnė už gyvenimą“ (1996 m., JAV).

24.00 Koncertas „Daugiaus saulės, daugiau žviesos“.

6.00 Teleparduotuvė.

6.30 Animac. f. „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi“.

6.50 „Galingasis šuo Kriptas“.

7.15 „Laslo stovykla“.

7.40 Animac f. „Betmenas ir narsuolių“.

8.05 Animac f. „Magija“.

8.30 Animac. f. „Benas Tenas prieš ateivius“.

8.55 Naujas ūkis.

Pokyčių metai.

9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai.

Animac. f. „Tomas ir Džeris lobių saloje“ (2006 m.

JAV). (N-7) 11.20 Romantinė drama „Asmens sargybinis“ (1992 m. JAV).

14.00 „Mano puikioji auklė“. (N-7) 14.55 „Laukinė širdis“.

17.00 Ne vienas kelyje.

17.45 Teleloto.

18.45 Žinios.

19.00 Savaitės įvykių TOP 5.

19.30 Lietuvos supermiestas.

21.30 Premjera. Trileris „Rūkstantys tūzai“ (2007 m., JAV, D.Britanija.

Prancūzija). (N-14) 23.50 Komedija „Beverli Hilso policininkas“ (1987 m., JAV).

(N-7)

6.45 Teleparduotuvė.

7.00 „Katašunis“.

7.30 „Alergija monstrams“.

8.00 „Winx“ klubas“.

8.30 „Ilgoji pertrauka“.

9.00 Sveikas žmogus.

10.00 Animac. f. „Vaizduotė“.

11.40 Drama „Dieviškas atsitiktinumas“ (2007 m., JAV).

13.25 Romantinė drama „Muzika, suradusi mus“ (2007 m., JAV). (N-7) 15.30 „Choras“.

16.30 Dar pažiūrėsim.

17.10 Paskutinė instancija.

18.00 Skubi pagalba 112.

18.45 TV3 žinios.

19.00 Savaitės komentarai.

19.30 Chorų karai.

Tiesioginė transliacija.

22.30 Savaitės komentarai.

23.30 Veiksmo f. „Sargybinis“ (2006 m., JAV).

(N-7) 1.40 Komiška drama „Berods, aš myliu savo žmoną“ (2007 m., JAV, Indija). (N-14)

6.30 Televitrina.

7.00 „Detektyvas Kalas“.

8.00 Nesėsi – nepjausi (k.).

8.30 Tauro ragas.

9.00 Statybų TV. 9.30 Autopilotas.

10.00 Sekmadienio rytas.

11.00 Sveikatos kodas.

12.05 Atvirai su žvaigžde (k.).

13. 10 „Merlino nuotykiai“ (k.).

14.10 Sveikinimų koncertas (tel. (8 5) 278 08 03, mob. 8 618 77 654).

16.10 Smagiausios akimirkos.

16.45 Girių horizontai.

17.15 Tarp miesto ir kaimo (k.).

17.45 „Specialusis dalinys“. (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.20 Be recepto.

20.55 Melodrama „Svajonių viešbutis: Karibai“ (2008 m., Vokietija). (N-7) 22.50 Trileris. „Juodas vanduo“ (k.). (N-14) 0.40 Bamba. (S)

Lietuvos ryto TV Pirmadienis–penktadienis 21.00 val. Publicistinė analitinė laida „Reporteris“.

Vedėjas Andrius Kavaliauskas.

Išsami ir tiksli informacija, drąsios mintys ir ne visuomet maloni tiesa iš pirmų lūpų! Tai analitinės publicistikos laida „Reporteris“. Kiekvieną pirmadienį–penktadienį 21.00 val. – naujas požiūris į šalies ir pasaulio politinius, ekonominius, socialinius ir sporto įvykius. Išsamiausioje informacinėje laidoje – reporterių pasakojimai iš karščiausių taškų, pokalbiai studijoje ir netikėti komentarai.

LTV2 8.00 Gimtoji žemė.

8.25 Rytas su... Julija Žilėniene.

9.05 „Dvynukės“. 1, 2 s.

TV filmas.

10.00 Miesto kodas.

10.55 Būk artistas (k.).

11.45 Ievos pievos.

12.15 Nepabuvęs kareivėliu.

V.Blinkevičiūtė.

12.45 Mūsų miesteliai. Švėkšna.

13.45 Būtovės slėpiniai.

14.35 „Neatmenu tavo veido“. Drama. (N-7) 16.00 Dar vienas mitas apie kompozitorių V.Bartulį.

16.40 Dalia Kutraitė kalbina...

A.R.Čaplinską (k.).

17.05 Krašto garbė.

18.00 Lietuvių dokumentika. „Tinklas“.

18.50 Vienas eilėraštis.

19.00 Auksinės melodijos.

Nelly Paltinienės jubiliejinis vakaras.

1 d.

20.50 Durys atsidaro.

21.25 Auksinės melodijos.

Nelly Paltinienės jubiliejinis vakaras.

2 d.

22.30 Panorama.

22.45 „45 kalibras“. Trileris.

(N-14) TV1 9.05 Etnos.

9.35 KTV – kino ir televirtuvė.

10.05 „Laukiniai globotiniai“.

Dok. serialas.

11.10 „Mažųjų planeta“. Dok. serialas.

12.10 „Dr. Šuo“.

12.40 „Ogis ir tarakonai“.

13.20 „Jūreivio Popajaus nuotykiai“.

13.40 „Džekio Čano nuotykiai”.

14.05 „Policijos akademija“.

15.00 Teleparduotuvė.

15.30 „Kelionės į pasaulio kraštą”.

5.00 5.07 5.45 6.03

LR himnas.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Rytas su muzika.

tastrofos, o visų gerbiama pilotė Andrėja priversta pasiaiškinti aviakompanijos posėdyje. Atkaklioji moteris turi apginti savo ir kolegos garbę – ji pasiryžusi išsiaiškinti gamtos paslaptį.

TV3 Penktadienis, vasario 25 d.

20.10 val. Nuotykių filmas „Kodas L.O.B.I.A.I.: Paslapčių knyga“. JAV. 2007 m. Rež. Jon Turteltaub.

Vaidina: Nicolas Cage, Justin Bartha, Diane Kruger, Jon Voight, Helen Mirren ir kiti.

21.30 val. Siaubo filmas „Chimerų prisikėlimas“. JAV, Prancūzija, Kanada. 2009 m. Rež. Bill Corcoran.

Vaidina: Eric Balfour, Caroline Néron, Justin Salinger.

BTV Antradienis, vasario 22 d.

19.00 20.00 21.00 22.30 23.00 23.35

TV6 8.45 9.00 9.30 10.00 10.35 11.05 12.00 12.30 13.30 14.00 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 21.00 21.30 22.00 23.00 24.00 1.00

„Vyrai medžiuose”. Žodis – ne žvirblis (k.). „Vyrai medžiuose“. (N-7) „Devyni mėnesiai”.

Humoro serialas. „Arti namų”. „Eilinė Onutė”.

Realybės šou.

Lietuviško kino vakaras. Drama „Naktys be nakvynės“.

Alchemija XII. Angis.

Po dvidešimties metų (k.).

Retrospektyva. „Dailininkas A.Švažas”. „Policijos akademija”.

Teleparduotuvė Tavo augintinis.

Vienam gale kablys.

Dar pažiūrėsim...

Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai.

Gordono Ramzio virtuvės košmarai.

Mados reidas.

Topmodeliai.

Džipai monstrai.

Laisvasis važiavimas.

Jokių kliūčių!

Ledo kelias. „Žvaigždžių vartai“.

Jokių kliūčių!

Norite tikėkite, norite – ne. „Karštos galvos“.

Komedija. „Klyvlendo šou“.

Animac. serialas. „Šeimos bičas“.

Animac. serialas. „Pagrobimas“. „Kraujo ryšiai“ (2).

Fantastinis siaubo serialas. „Įstatymas ir tvarka.

Operatyvinių tyrimų skyrius“. „Karštoji linija“.

Erotinis filmas.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė.

7.10 Reporteris (k.).

8.03 9.03 10.03 11.03 12.10 13.03 13.35 14.03

Ryto garsų savaitė Mes, moterys (k.).

Tetos Betos viktorina.

Muzika Tau. Lietuvos diena.

Radijo teatras.

Retro.

Septynios sporto dienos.

7.40 Teletabiai.

8.30 Griūk negyvas! (N-7) 9.00 Drama „Ji varo mane iš proto”. (N-7) 11.00 Šiandien kimba.

11.30 Reporteris (k.).

12.00 Dok. serialas „Plėšrūno instinktas”. „Aklųjų krokodilų paslaptis”.

(N-7) 13.00 Vaid. f. „Inspektorius Luisas”. „Tamsioji medžiaga”. (N-7) 15.00 Naša Raša. (N-7) 16.00 Žinios.

16.05 Super L.T. 17.00 Žinios.

17.08 Orai.

17.10 Ekovizija (k.).

18.00 Žinios.

18.10 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios.

19.10 Skonio reikalas (k.).

20.00 Savivaldybių tarybų rinkimai 2011 m.

23.00 2010 m. Nobelio taikos premijos įteikimo koncertas (k.).

Pirmasis Baltijos kanalas 7.05 Naujienos.

7.15 Top-shop.

7.30 Animacinis f.

7.45 Laida kariams.

8.10 Sveikata.

9.00 Naujienos.

9.20 Padriki užrašai.

9.35 Kol visi namie.

10.25 Fazenda.

11.00 Naujienos.

11.20 Animacinis f.

11.25 Linksmųjų ir išradingųjų klubas.

12.30 Didelis skirtumas.

13.50 Vaid. f. „Slepiama meilė”.

15.45 Šventinis koncertas.

17.40 Žiaurūs žaidimai.

20.00 Laikas.

21.10 Kokie mūsų metai!

1957.

22.45 TV serialas „Anapus vilkų”.

0.40 Pozneris.

1.35 Muzikinis kanalas.

14.28 16.30 17.03 17.30 18.10 19.03 20.03

Gera girdėti.

Laida rusų kalba.

Literatūros akiračiai.

Atsiliepk dainoj.

Laisvai!

Vudstoko vaikai.

Savivaldybių tarybų rinkimai 2011. Speciali laida..

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

TV6 Pirmadienis, vasario 21 d.

Džekas, profesorius iš Amerikos, Paryžiuje tiria po bažnyčia esančias paslaptingas katakombas. Įvykus keistai virtinei nužudymų, laikraščio reporterė Nikolė kartu su Džeku imasi atskleisti košmarišką katakombų paslaptį.

16.00 16.57 17.00 18.00

19

Lobių ieškotojas Bendžaminas Franklinas Geitsas (akt.

Nicolas Cage) stengiasi atskleisti paslaptis, gaubiančias JAV prezidento Abraomo Linkolno nužudymą. Ieškoti to, kas slypi po visiems žinoma tiesa, Bendžaminą paskatina 18 dingusiais laikytų puslapių iš prezidento žudiko dienoraščio.

BTV Šeštadienis, vasario 26 d.

21.15 val. Fantastinis veiksmo filmas „Neregėtas blogis 2“.

JAV, 2004 m. Rež. Jeff Leroy. (N-14) Vaidina: Lorenzo Lamas, Priscilla Barnes, Corbin Timbrook, Scott Schwartz, Megan Molly, Christopher Irwin.

Nesiliaujančios serijinės žudynės netolimame miške priverčia suklusti teisėsaugininkus. Sukuriamas specialusis kariuomenės pulkas, kuris privalo surasti tą, kas rengia paslaptingas ir žiaurias atakas. Tyrimui gyvybiškai svarbi vienintelė gyva likusi užpuoliko auka, tačiau norint išgauti kokios nors informacijos iš Keitės ją reikia ištraukti iš beprotnamio, kuriame ji laikoma po patirto šoko. Kas siaučia paslaptingame miške? Tiesiog žudikas maniakas ar nežemiška pabaisa?

TV6 Sekmadienis, vasario 27 d.

19.00 val. Nuotykių komedija „Karštos galvos 2“. JAV. 1993 m. Rež. Jim Abrahams.

Vaidina: Charlie Sheen, Lloyd Bridges, Valeria Golino, Richard Crenna, Brenda Bakke ir kiti.

TV3 Šeštadienis, vasario 26 d.

21.00 val. GERAS FILMAS. Veiksmo drama „Debesų medžiotojai“. Vokietija, Austrija, 2009 m. Rež. Edzard Onneken. (N-7) Vaidina: Valerie Niehaus, Jan Sosniok, Max Tidof, Xaver Hutter, Manuel Witting, Alexander Duda, Gotz Burger.

22.25 val. Trileris „Krikštatėvis 3“. JAV. 1990 m.

Rež. Francis Ford Coppola.

Vaidina: Al Pacino, Diane Keaton, Talia Shire, Andy Garcia, Eli Wallach, Joe Mantegna, George Hamilton, Bridg ir kiti.

Didžiulį keleivinį lainerį pilotuoja patyrusi lakūnė Andrėja Šubert. Lėktuvo salonas sausakimšas, o prieš akis kaupiasi juodžiausi audros debesys, kurių net užuomazgos nemato skrydžių valdymo centras. Kas tai? Dviejų pilotų ir viso lėktuvo keleivių fantazija ar gamtos anomalija? Lėktuvas priverstas nusileisti mažo miestelio oro uoste ir vos ne vos išvengia ka-

Gerokai pasenęs Maiklas Korleonė pasiryžęs palikti neteisėtą verslą ir tapti garbingu verslininku. Bet reikia Vatikano palaiminimo, o čia kaip visada daug intrigų. Donas per riaušes vos lieka gyvas. Šeimos nesklandumus gena mafijos klano problemos ir priešų klasta. Už visas nuodėmes Maiklas Korleonė sumoka brangiausią kainą.

Parodijų komedijos „Karštos galvos“ tęsinyje Toperis Harlis (akt. Charlie Sheen) vadovauja gelbėjimo komandai, kuri atvyksta į Iraką išlaisvinti Irako karo belaisvių ir kitų misijos neįvykdžiusių gelbėjimo komandų.

20

Gimtasis kraštas

2011 m. vasario 18–25 d., Nr. 7 (51)

Įvairenybės

Vėluojančioms nuotakoms – piniginė bauda Brazilijos Apukaranos mieste į savo jungtuves pavėlavusios nuotakos turės pakratyti piniginę: kunigas Robertas Karara nustatė 300 dolerių piniginę baudą.

Bažnyčios atstovės duomenimis, prie altoriaus žiedus sumainyti ketinanti pora prieš vestuves turės pateikti atitinkamą čekį. Atgaus jį tik tada, jei nuotaka bažnyčioje pasirodys laiku.

Kunigas nusprendė imtis tokios drastiškos priemonės, nes dėl nuolatinių vėlavimų nukenčia mišios ir kitos apeigos bažnyčioje. Brazilijoje galioja paprotys, leidžiantis nuotakoms vėluoti į bažnyčią bent 10 minučių. Tačiau pasitaiko vėluojančiųjų valandą ar dar daugiau.

Trečdalis rusų mano, kad Saulė sukasi aplink Žemę Beveik trečdalis rusų mano, kad Saulė sukasi aplink Žemę, o ne atvirkščiai. 20 proc. yra įsitikinę, kad Žemės kelionė aplink Saulę trunka tik vieną mėnesį, o ne metus.

29 proc. respondentų spėja, kad žmonės ir dinozaurai kurį laiką pasaulyje gyveno kartu.

46 proc. teisingai atsakė, kad dinozaurai išmirė prieš 65 mln. metų.

26 proc. nurodė negalintys atsakyti į šį klausimą.

Rusijos visuomenės nuomonės tyrimų centras sausio pabaigoje apklausė 1 600 žmonių 46 šalies regionuose. Be kita ko, 55 proc. rusų

Tikisi sulaukti kvietimo

Pašaukta būti motina

JAV pirmoji ponia Mišelė Obama mielai apsilankys Didžiosios Britanijos princo Viljamo ir Keitės Midlton vestuvėse, jeigu gaus jų kvietimą.

Amerikos administracijos vadovo žmona tai pareiškė trečiadienį.

Mišelė prisipažino negavusi karališkosios šeimos, kuri ruošiasi pa-

44 metų amžiaus izraelietė pagimdė aštuonioliktą vaiką. Ši ortodoksė žydė dabar turi devynias dukteris ir devynis sūnus bei du anūkus.

vasarį įvyksiančioms prašmatnioms iškilmėms, kvietimo, bet dėl to ji „visai neįsižeidusi“. „Vestuvės – tai labai asmeniškas dalykas, ir jaunikis su nuotaka svečius turi kviesti savo nuožiūra“, – sakė pirmoji ponia.

Princas Viljamas ir K.Midlton susituoks balandžio 29-ąją.

Paklausta, kaip ji susitvarko su tokia didele šeima, ponia Rebeka pareiškė, kad „viskas priklauso nuo organizuotumo“. Ji turi tam tikros patirties – augo šeimoje, kurioje

mano, kad radioaktyvumas yra žmogaus išradimas. buvo 16 vaikų. Moteris prisipažino, kad jos namuose dvi skalbyklės veikia visą parą. „Mūsų namuose triukšminga ir netvarkinga. Jei kas nors ieško ramybės, tai pas mus jos tikrai neras.

Ramu gali būti kapinėse“, – pridūrė daugiavaikė motina.

Dokumentiniame filme bus įamžinta katastrofa Lenkų kino kompanija pradėjo kurti dokumentinį filmą apie Lenkijos prezidento L.Kačynskio lėktuvo katastrofą, įvykusią pernai Rusijoje.

Lėktuvas „Tu-154“ sudužo balandžio 10 d. leisdamasis per tirštą rūką. Žuvo visi 96 lėktuvu skridę žmonės – prezidentas, jo žmona ir kiti aukšti valstybės pareigūnai. „Tai bus nepolitinis filmas apie tikrus žmones, tikras emocijas. Tai nebus filmas apie Smolensko tragediją, kaip ją mato įvairios politinės partijos. Tikiuosi, žiūrovai pastebės, kad aš nenoriu užimti jokios pozicijos“, – teigė filmo režisierius Piotras Matvejčykas.

Filmas „Tiesiai iš dangaus“ bus sudarytas iš penkių dalių, kurių kiekviena bus dedikuota šeimai, nukentėjusiai per tragediją.

Miego stygius didina infarkto ir insulto riziką Tokią išvadą priėjo italų mokslininkas Frančeskas Kapučas, vadovaujantis specialistų grupei Didžiosios Britanijos Voriko universitete.

Jo tyrimų rezultatai, gauti ilgai stebėjus daugiau kaip 470 tūkst. žmonių aštuoniose šalyse, buvo paskelbti naujausiame specializuoto kardiologijos žurnalo „Europian Heart Journal“ numeryje. „Neišsimiegojimas, vėlyvas gulimas ir ankstyvas kėlimasis, taip pat kiti miego sutrikimai yra uždelsto veikimo bomba žmogaus sveikatai“, – teigia mokslininkas.

Skubiai išsiųstas iš Rusijos Jungtinės Karalystės žurnalistas, kuris rašė apie „WikiLeaks“ paviešintuose dokumentuose skelbiamą kritiką Rusijos valdžiai, išsiųstas iš šalies.

Dienraščio „The Guardian“ korespondentas Maskvoje Lukas Hardingas rašė apie slaptus JAV diplomatinius dokumentus, kuriuose ministro pirmininko Vladimiro Putino valdoma Rusija vadinama „mafijos valstybe“.

Anot žurnalisto, į Rusiją jam nebuvo leista patekti savaitgalį.

L.Hartingas buvo priverstas grįžti į Jungtinę Karalystę. Rusija šio incidento kol kas nekomentuoja. Di-

džiosios Britanijos užsienio reikalų ministerija laukia Rusijos pasiaiškinimo.

„Mane išsiuntė iš Maskvos. Buvau sustabdytas patikros punkte, uždarytas į areštinę ir galiausiai deportuotas. Be jokio paaiškinimo“, – „Twitter“ socialiniame tinklaraštyje parašė žurnalistas.

F.Kapučui pavyko nustatyti, kad miegant mažiau nei šešias valandas per parą infarkto rizika padidėja beveik 50 proc., o insulto – 15 proc.

Negana to, nemiga 12 proc. padidina belaikės mirties riziką. Pa-

sak mokslininko, dėl miego stokos žmogaus organizme išsiskiria streso hormonai ir kitos cheminės substancijos, kurios apnuodija širdies ir kraujagyslių sistemą. Bet pernelyg ilgai miegoti irgi nerekomenduojama. Tai taip pat gali pakenkti sveikatai.

Idealus miegas – 7–8 valandos per parą, bet reikia atsižvelgti ir į individualius poreikius. „Sveikas miegas – ilgo gyvenimo laidas. Miegokite, kiek jums reikia, ir būsite sveiki“, – pataria mokslininkas.

Dar nori vaiko 35 metų kino žvaigždė Andželina Džoli norėtų dar vieno įvaikio. Ji ketina įsidukrinti ketverių metukų našlaitę Lėją iš Haičio ir jau užmezgė kontaktą su atitinkamomis žinybomis.

GK, Eltos inf. ir nuotraukos