Gimtasis kraštas Nr. 50 by Gimtasis kraštas

Gimtasis kraštas Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2011 m. vasario 11–18 d., Nr. 6 (50)

Kaina 1,99 Lt

Emigrantė Aušra Matulevičiūtė namų ilgesį suguldė į knygą 5 p. Ruslano Kondratjevo nuotrauka

Nakvynei – į dominikonų vienuolyno celę 10 p.

Jei moki už aukštąjį mokslą, susimokėsi ir sveikatos draudimą 1–2 p.

Aktorius, kuris ilsisi scenoje 12 p.

2011 m. vasario 11–18 d., Nr. 6 (50)

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Studentus be krepšelio mūsų valdžia stumia į užribį

Maisto kainų vėzdu – vartotojams per kišenę

Jei išgali mokėti už aukštąjį mokslą, susimokės ir privalomąjį sveikatos draudimą. Drausti reikėtų tik tuos studentus, kurių studijas finansuoja valstybė. Tokios idėjos sklando Vyriausybėje.

Maisto prekių brangimas į kampą nuožmiai speičia mažas pajamas gaunančius gyventojus. Šiemet didžiausias kainų šuolis prognozuojamas mėsos rinkoje. Vida TAVORIENĖ Ekonomikos ekspertai maisto kainų augimą sieja su didesniu vartojimu besivystančiose Azijos šalyse, energetinių išteklių ir žaliavinės produkcijos brangimu, didėjančiais biodegalams naudojamų kultūrų plotais, dažnėjančiomis gamtos stichijomis. Tačiau pripažįstama ir tai, kad vartotojai pateko į spekuliacijų maisto produktais spąstus.

Vida TAVORIENĖ Ministrų kabineto svarstymai, kaip turėtų veikti studentų privalomojo sveikatos draudimo (PSD) sistema, sukėlė studijuojančiųjų pasipiktinimą. Aukštojo mokslo ir studijų reformos kritikai Vyriausybės siūlymuose įžvelgia tolesnį studentų skaldymą ir diskriminaciją.

Šokas dėl maisto kainų

Jaunimą pastūmės emigruoti Saujelė studentų buvo surengusi piketą prie Vyriausybės. Ant vieno iš jų laikomų plakatų šalia premjero Andriaus Kubiliaus, švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus ir viceministrės Nerijos Putinaitės, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nario Manto Adomėno ir profesoriaus Egidijaus Kūrio nuotraukų buvo užrašas „Krepšelio genijai“. Taip piketuotojai priminė karčiąją aukštojo mokslo ir studijų reformą. Apytikriais duomenimis, be valstybės remiamo studijų krepšelio liko ir už studijas patys moka daugiau nei pusė Lietuvos studentų. Jiems Vyriausybė norėtų užkrauti ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Pagal vieną iš svarstomų variantų valstybė PSD draustų tik tuos studentus, kurių studijos apmokamos biudžeto lėšomis.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

„Jei toks sprendimas būtų priimtas, už mokslą mokančių studentų padėtis taptų itin kritiška, o jaunų žmonių emigracija dar labiau padidėtų. Mūsų šalyje mokestis už studijas yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje, kreditavimo sąlygos nepalankios, neužtikrinamos socialinės garantijos, todėl aukštojo mokslo studijos tampa nekonkurencingos“, – aiškino Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentas Arūnas Markas. Studentams atstovaujančios organizacijos reikalauja, kad už visus nedirbančius studentus, nepriklausomai nuo jų studijų formos, pakopos ar finansavimo pobūdžio, PSD būtų apmokamas valstybės biudžeto lėšomis. Taip pat neturėtų būti ribojamas ir

PSD draudžiamų studentų amžius, jei jie pirmą kartą studijuoja bakalauro ar magistro pakopoje. Šiuo metu valstybė PSD moka už visus studentus, kurie mokosi nuolatine ir dienine studijų forma. PSD įmoka niekur nedraustiems asmenims sudaro 72 Lt per mėnesį.

Panašiai tik Rumunijoje Vyriausybės paieškos, kaip apmokestinti studentus PSD, Lietuvos studentų atstovybių sąjungai panašus į skubotą bėgimą nuo klausimo sprendimo iš esmės. Studentijos atstovai įsitikinę, kad problemą išspręstų efektyvesnis PSD mokesčio valdymas.

„Valstybė nesuskaičiuoja, kiek studentai permoka PSD Valstybinei ligonių kasai. Čia patenka dvigubos įmokos, nes dirbantys studentai PSD sumoka per mokestinę sistemą. Nėra aišku, kaip panaudojamos permokėtos PSD įmokos“, – samprotavo LSAS prezidentas A.Markas. LSAS prezidentas įsitikinęs, kad lėšų, kurios susidaro dėl permokėtų dirbančių studentų įmokų, pakaktų visų nedirbančių studentų PSD padengti. Lietuvos studentų atstovybių sąjungos duomenimis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba nustatė, kad 42 977 (iš 67 221) tęstinių, vakarinių ir neakivaizdinių studijų studentai dirba. Nukelta į 2 p.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija skelbia, kad pasaulinės maisto kainos praėjusį gruodį pasiekė naujas rekordines aukštumas. Šoką dėl maisto kainų patiria ir besivystančios, ir išsivysčiusios šalys. Praėjusių metų rudenį dėl maisto kainų augimo buvo susirūpinę ir aukščiausi mūsų šalies vadovai. Konkurencijos taryba (KT) buvo įpareigota ištirti, ar produktų brangimas yra pagrįstas. Nukelta į 2 p.

Maisto produktų kainų didėjimui įtaką galėjo daryti ir prekybininkų siekis kompensuoti nuostolius, patirtus dėl sumažėjusios kitų prekių apyvartos. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Duobės keliuose – vieniems nuostoliai, kitiems pelnas Draudikai susikuria puikių galimybių papildomai uždirbti ne tik kompensuodami nuostolius iš savivaldybių, bet dar ir nuskriausdami savo klientus.

Ne visi vairuotojai žino, kad patirtus nuostolius kompensuoja ne tik draudikai (kasko draudimo atveju), bet ir savivaldybės, kelius prižiūrinčios organizacijos. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Albinas ČAPLIKAS

Kaune duobių daugiausia

Sausio pabaigoje ir vasario pradžioje atšilę orai priminė būsimą pragarą, kurį vairuotojai patirs jau šį pavasarį. Nepagrindinėse didmiesčių gatvėse net budriausias vairuotojas rizikuoja įvažiuoti į vandenyje pasislėpusią duobę ir sugadinti automobilį. Tačiau dėl tokios padėties dejuoja ne visi – kai kuriems draudikams duobės keliuose net didina pelną.

Per savaitę AB „Lietuvos draudimas“ iš apsidraudusiųjų kasko draudimu sulaukė per 100 pranešimų apie eismo įvykius dėl duobėtų kelių. Absoliutus lyderis yra Kaunas. Šiame mieste dėl duobėtų kelių užregistruojama apie 30 proc. tokio pobūdžio įvykių, Vilniuje keliai geresni – gaunama 20 proc., o Klaipėdoje – 15 proc. pranešimų.

Kiek iš viso tokių įvykių buvo užfiksuota, draudikai dar nesuskaičiavo, tačiau visi tikina, kad šįmet jų bus gerokai daugiau nei pernai. Kelių policijos duomenimis, tik sausio mėnesį Kaune gauta per 70, o Vilniuje ir Klaipėdoje – po 20 pranešimų. Duomenys negalutiniai ir skirtingi, nes nežinoma, kiek gauta iš viso pranešimų, ne tik apsidraudusiųjų kasko draudimu. Nukelta į 3 p.

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Studentus be krepšelio mūsų valdžia stumia į užribį Atkelta iš 1 p. Jiems nereikėtų valstybės PSD, o kitai nedirbančiųjų daliai pakaktų apie 18 mln. Lt valstybės lėšų įmokoms padengti. Anot A.Marko, daugumoje Vakarų valstybių PSD studentams visiškai apmokamas. „Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Austrijoje, studentai, kuriems sukanka 28 metai, turi susimokėti 50 proc. PSD mokesčio, o vyresni nei 26 m. studentai yra apmokestinami tik Rumunijoje“, – aiškino LSAS prezidentas.

Tęsia diskriminacinę politiką Neseniai studijas baigusi Vilniaus universiteto (VU) Švietimo politikos centro jaunesnioji mokslo darbuotoja Olga Suprun viliasi, kad Vyriausybei užteks išminties neužkrauti dar didesnės finansinės naštos už mokslą mokantiems studentams. „Šie studentai jau ir taip yra diskriminuojami, nes turi gerokai blogesnį studijų prieinamumą. Jiems tenka imti paskolas arba patiems susimo-

Ministro G.Steponavičiaus manymu, valstybė PSD, nepriklausomai nuo studijų formos, turėtų drausti tik tuos studentus, kurie neturi darbo santykių. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

kėti nemažus pinigus už studijas. Dabar dar siūloma patiems susimokėti ir PSD. Tai neteisinga“, – įsitikinusi O.Suprun. VU Švietimo politikos centro jaunesnioji mokslo darbuotoja apgailestavo, kad aukštojo mokslo ir studijų

reforma suskaldė studentiją. Anot jos, Vyriausybės siekis primesti PSD už mokslą mokantiems studentams tėra diskriminacinės politikos tęsinys. „Tie, kurie negavo valstybės finansavimo, palikti likimo valiai. Jei sutikai mokėti už studijas, vadinasi,

2011 m. vasario 11–18 d., Nr. 6 (50) tokios sąlygos tenkina. Išgali susimokėti, tai ir privalomąjį sveikatos draudimą mokėti primeta“, – teigė O.Suprun.

Diriguos Finansų ministerija Švietimo ir mokslo ministro G.Steponavičiaus manymu, valstybė PSD, nepriklausomai nuo studijų formos (mokamos ar nemokamos studijos), turėtų drausti tik tuos studentus, kurie neturi darbo santykių. Dirbantys studentai valstybės nebūtų draudžiami. Sveikatos apsaugos ministerija siūlo, kad valstybė, nepriklausomai nuo amžiaus, turėtų drausti visus nedirbančius studentus, kurie studijuoja nuolatinėse studijose, ir nedirbančius doktorantus. O tęstines studijas pasirinkę studentai būtų draudžiami tik tie, kurių studijas apmoka valstybė. „Studentai reikalauja, kad būtų draudžiami ir visi tęstinių studijų studentai. Apytikriais duomenimis, tam papildomai reikėtų apie 31 milijono litų. Pagrindinė šio klausimo sprendėja bus Finansų ministerija“, – tvirtino sveikatos apsaugos viceministrė Janina Kumpienė. Anot sveikatos apsaugos viceministrės, dirbančių studentų dvigubo apdraudimo atvejų galima bus išvengti, kai pradės veikti Švietimo ir mokslo ministerijos sukurtas studentų registras.

Peržengia visas ribas Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto profesorius Vytautas Daujotis įsitikinęs, kad Vyriausybės siūlymas primesti PSD už mokslą mokantiems studentams, kaip ir pati studijų reforma, atspindi neoliberalųjį požiūrį į aukštąjį mokslą ir peržengia visas ribas. „Neoliberalai tarnauja stambiojo kapitalo interesams, laisvajai rinkai, kurios principai primetami ir aukštosioms mokykloms. Jų siekis – pelnas, efektyvumas, o ne asmenybės, kuri rastų savo vietą šiuolaikinėje visuomenėje, formavimas. Jie nesiekia nieko daugiau, kaip tik kuo mažesnėmis sąnaudomis išspausti kuo didesnį pelną. Bet aukštoji mokykla nėra bendrovė“, – samprotavo prof. V.Daujotis. Pasak VU profesoriaus, tokia sistema, kai vieni moka už mokslą, o kiti – ne, jaunus žmones ne motyvuoja, o baudžia. „Dabar situacija tokia: tie, kurie blogiau mokosi, yra baudžiami mokesčiu. Bet jei studentas pateko į aukštąją mokyklą, vadinasi, jis yra pajėgus ten mokytis. Jam reikėtų daugiau dėmesio skirti studijoms, tačiau jis turi dirbti. Ta bausmė – paskola, palūkanos – ilgam laikui. Natūralu, kad jauni žmonės emigruoja į tas šalis, kuriose geros studijų sąlygos. Juos iš Lietuvos veja bausmės, neužtikrintumas dėl ateities“, – apmaudavo V.Daujotis.

Maisto kainų vėzdu – vartotojams per kišenę Atkelta iš 1 p. KT pripažino, kad maisto produktų brangimas – ne tik Lietuvos problema, tokios tendencijos – pasaulinės. Tačiau KT išvadose padaryta prielaida, jog kainoms įtakos gali turėti ir antikonkurenciniai veiksmai. KT skelbia vykdanti tyrimą, ar maisto produktų gamintojai ir (ar) jų pardavėjai nepažeidė Konkurencijos įstatymo ir nesudarė kartelių susitarimų. Kol konkurencijos sergėtojai aiškinasi, maisto produktų kainos toliau kopia aukštyn. Pasak Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto profesoriaus Povilo Gylio, tai ir objektyvių priežasčių, ir tarptautinių spekuliacijų pasekmė. „Brangsta energetiniai ištekliai, maisto produktų daugiau vartojama Azijos šalyse, todėl auga jų paklausa ir kainos. Bet pasaulyje stebimi ir gana negatyvūs procesai. Maisto produktai tapo tarptautinių spekuliacijų objektu“, – tvirtino prof. P.Gylys.

Daugiausia brangs mėsa Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys įžvelgia kelias pagrindines maisto produktų kainų kilimo priežastis. Anot jo, esame didelės rinkos dalis, todėl neišvengiamai jaučiame tiesioginę jos įtaką. Pasaulinis vartojimo augimas ar mažėjimas, gamtos pokyčiai daro įtaką derliui, taip pat kainoms ir mūsų šalyje. „Per pastaruosius 4 metus pastebime, kad žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos labai priklauso nuo pasaulinių tendencijų. Žaliava brangsta, todėl kyla ir produktų kainos“, – aiškino A.Gapšys. Pasak rinkotyros specialisto, šiemet neturėtų kilti pieno produktų kainos. Jos pastebimai ūgtelėjo 2010

metais (iki 15 proc.) ir jau beveik pasiekė 2007-ųjų pabaigos ir 2008 metų pradžios pakilimo lygį. Tačiau vartotojai pastebi, kad metų pradžioje kai kurie pieno produktai pabrango. „Neturėtų kilti miltų produktų kainos, nes jos, palyginti su pastarųjų 4 metų grūdų supirkimo kainomis, labai aukštos. Jei jos augtų, tai ne daugiau kaip 5–10 proc. Aišku, įtakos gali turėti energijos išteklių brangimas ar klimato sąlygos. Štai Australiją skandina potvyniai, tai gali atsiliepti grūdų rinkai“, – teigė LAEI Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas. Šiemet didžiausias kainų šuolis prognozuojamas mėsos rinkoje. Anot rinkotyros specialisto, dėl pabrangusių pašarų pavasarį kiauliena ir paukštiena brangs bent jau 20 proc. Pernai kiaulių ir galvijų supirkimo kainos mažėjo, pigo ir mėsos produktai.

Ginti vartotojus reikalauja Konstitucija Rinkotyros specialistas mano, kad maisto produktų kainų didėjimui įtaką galėjo daryti ir prekybininkų siekis kompensuoti nuostolius, patirtus dėl sumažėjusios kitų prekių apyvartos. „Per krizę gyventojai taupė. Prekybos centrai, kurie prekiauja ne tik

Ekspertai prognozuoja, kad dėl augančio planetos žmonių skaičiaus ir didėjančio vartojimo maisto produktų brangimo tendencijos išliks.

Konstitucinis Teismas pripažino, kad maisto produktų brangimas – ne tik Lietuvos problema, tokios tendencijos – pasaulinės. Martyno Vidzbelio nuotrauka

maisto produktais, nuostolius dėl mažesnės kitų prekių paklausos galėjo kompensuoti brangesniais maisto produktais. Dėl to maisto kainos kilo ir kitur. Mat per tinklus parduodama apie 60 procentų maisto“, – aiškino A.Gapšys. Nerimas dėl maisto kainų sklando visame pasaulyje. Ekspertai prognozuoja, kad dėl augančio planetos žmonių skaičiaus ir didėjančio vartojimo maisto produktų brangimo tendencijos išliks. LAEI Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas mano, kad beribio kainų didėjimo nebus. „Nepamirškime, kad perkamoji mūsų žmonių galia beveik perpus mažesnė nei Europos Sąjungos gyventojų. Tad nepamatuotai produktai brangti negali“, – tvirtino A.Gapšys. Pasak prof. P.Gylio, produktų kainas lemia monopolijos (padėtis rinkoje, kai egzistuoja tik vienas tam tikros prekės ar paslaugos pardavėjas) ir monopsonijos (rinkos forma, kai yra daug gamintojų, o pirkėjas – tik vie-

nas). Jei tokios galingos struktūros egzistuoja nedidelėje šalyje, jos gali daryti reikšmingą poveikį kainoms. „Iš žemdirbių siekiama supirkti kuo pigiau, o vartotojams parduoti kuo brangiau. Valstybė turi stebėti monopolijų ir ypač kartelių susitarimų grėsmes ir būtinai įsikišti, nes to reikalauja Lietuvos Konstitucija. Pagrindiniame šalies įstatyme nurodyta, kad valstybė turi kovoti su monopolijomis ir ginti vartotojų teises. Aišku, tai reikia daryti protingai“, – samprotavo VU Ekonomikos fakulteto profesorius.

Ūkininkams naudos nedaug Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Bronius Markauskas pripažįsta, kad maisto produktų brangimas turėtų būti naudingas žemdirbiams. Išaugo grūdų, pieno, daržovių supirkimo kainos, tačiau ūkininkų pajamos tiek nepadidėjo. „Jei tik kyla žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos, brangs-

ta ir trąšos, sėklos, augalų apsaugos priemonės, technika ir kitos žemės ūkiui reikalingos prekės. Tad gamintojai tuo nesidžiaugia“, – aiškino B.Markauskas. LAEI Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas tvirtino, kad rinkoje pastebimos ir kitos tendencijos. Kai brangsta žaliavinė produkcija, maisto produktų kainos ant prekystalių taip pat greitai auga, o žaliavų kainoms nukritus, produktai taip nepinga. ŽŪR pirmininko teigimu, apie augančias maisto kainas kalbėjo ir į Berlyne vykstančią tradicinę parodą „Žalioji savaitė“ susirinkę daugelio pasaulio šalių žemės ūkio ministrai. Jie tvirtino, kad tame procese stinga skaidrumo. Viena išeičių ir vartotojams, ir žemdirbiams – apsieiti be tarpininkų. Populiarėja tiesioginė žemės ūkio produkcijos prekyba. Išlaidos žemdirbiams mažėtų, o vartotojams būtų patrauklesnės kainos, jei gamintojai gebėtų kooperuotis.

2011 m. vasario 11–18 d., Nr. 6 (50)

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Atkelta iš 1 p. Kiek patiriama nuostolių? Kartais tik padanga prakertama, bet dažnai sulankstomi ratlankiai, deformuojamos pakabos svirtys. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, įvažiavus į duobę vidutiniškai patiriama 1 900 Lt, „ERGO Lietuva“ duomenimis, 2 500 Lt, o „If draudimo“ duomenimis, 2 700 Lt nuostolių.

Patartina vežiotis fotoaparatą Ne visi vairuotojai žino, kad patirtus nuostolius kompensuoja ne tik draudikai (kasko draudimo atveju), bet ir savivaldybės, kelius prižiūrinčios organizacijos arba įmonės, kurios, pavyzdžiui, per kelią tiesė inžinerinius tinklus, bet baigusios darbus jo nesutvarkė. Visais atvejais reikia, kad eismo įvykį užfiksuotų kelių policija ir išduotų pažymą. Be to, vairuotojams automobiliuose patartina turėti fotoaparatą, blogiausiu atveju nors fotografuojantį mobilųjį telefoną, nes prie policijos pažymos dar reikėtų pridėti ir įvykio vaizdą. Ramiau gali jaustis apsidraudusieji kasko draudimu, nes tokiais atvejais nuostolius vairuotojui kompensuoja draudikai, tiesa, ne visada. Kai kurios draudimo kompanijos numato išlygas. Pavyzdžiui, „ERGO Lietuva“ kompanija tokioms smulkmenoms laiko negaišta – jeigu prakirsta tik padanga, tai klientas pats turi kreiptis į savivaldybę ar kelių priežiūros organizaciją, ir šios geruoju ar po bendravimo teisme paprastai sumoka priteistą sumą.

Nukentėjusiųjų išskėstomis rankomis nelaukia Vilniaus kelius prižiūrinčios bendrovės tikina iš karto atlyginančios nuostolius iki 1 200 Lt, o dėl didesnių nuostolių linkusios pasiginčyti arba net bylinėtis teismuose. Ne geresnė padėtis ir Kaune bei kituose rajonuose. Nereti atvejai, kai inžinerinius tinklus per kelią tiesusi ir kelio galutinai nesutvarkiusi bendrovė nenori atlyginti tokių nuostolių. Tokiais atvejais kaltininkams verta priminti, kad teismo sprendimas jiems bus skaudesnis – teks sumokėti ne tik kompensaciją, bet ir teismo priteistą baudą ir dar kompensuoti kitos pusės išlaidas advokatui. Štai UAB „Plungės Jonis“, kuri per vieną gatvę tiesė inžinerinius tinklus, bandė atsikratyti į duobę įvažiavusiu atkakliu plungiečiu. Žmogus patyrė nemažai nuostolių, tačiau „Plungės Jonio“ vadovas labai nustebo, kai sulaukė nukentėjusiojo, ir jam tiesiai šviesiai paaiškino neketinantis švaistyti pinigų. Tačiau nu-

Per savaitę AB „Lietuvos draudimas“ iš apsidraudusiųjų kasko draudimu sulaukė per 100 pranešimų apie eismo įvykius dėl duobėtų kelių. Absoliutus lyderis yra Kaunas. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Duobės keliuose – vieniems nuostoliai, kitiems pelnas Neoficialiais duomenimis, savivaldybės ar kelius prižiūrinčios organizacijos dėl broko keliuose 25–30 proc. atvejų kompensuoja patirtus nuostolius. kentėjęs žemaitis nebuvo linkęs nusileisti ir atsisveikindamas bendrovės vadovui priminė, kad kitą kartą jiedu susitiks teisme. „Po pusvalandžio sulaukiau telefono skambučio, vadovas pasiūlė dėl patirtų nuostolių susitarti gražiuoju. Tiesa, vėliau jis dar bandė mane apmulkinti, tačiau supratęs, kad aš reikalavimų neatsisakysiu, nusileido ir sumokėjo tiek, kiek man kainavo automobilio remontas“, – prisimena plungiškis.

Nekaltas, bet rizikingas Tačiau kasko draudimo atveju vairuotojai paprastai neįvertina dar vienos jų piniginei svarbios aplinkybės. Tik neįsigilinęs gali pamanyti, kad šiuo atveju kompensuojami visi nuostoliai. Žinia, draudimo kompanijos už broką keliuose per teismus kompen-

sacijas išsireikalauja iš savivaldybių. Štai „Lietuvos draudimo“ atstovė Ernesta Dapkienė sako, kad pernai dėl duobių keliuose 88 atvejais (iš beveik 400) teismuose pavyko įrodyti, jog automobiliai buvo sugadinti dėl duobių miestų gatvėse, t. y. duobėtoje vietoje nebuvo įspėjamųjų ženklų, o vairuotojai tokių kliūčių negalėjo laiku pastebėti. Vadinamąsias regreso bylas savivaldybėms pateikia ir kitos draudimo kompanijos, tačiau paprastai draudikai neteikia tikslių duomenų, kokią visų eismo įvykių dalį sudaro tokie atvejai. Neoficialiais duomenimis, savivaldybės ar kelius prižiūrinčios organizacijos dėl broko keliuose 25–30 proc. atvejų kompensuoja patirtus nuostolius. Taip draudikai, iš esmės tik tarpininkaujantys tarp savivaldybių ir nukentėjusiųjų, padengia savo nuostolius. Tačiau jiems to neužtenka. Kai kurios draudimo kompanijos nukentėjusiems vairuotojams padidina rizikos lygį ir pabrangina draudimo paslaugas. Apie tai vairuotojai sužino tik pratęsdami kasko draudimo sutartis. Štai pernai Vincas Pivoriūnas Kaune net tris kartus keliones baigė Nemuno, Rasytės ir Partizanų gatvių duobėse. Visi atvejai buvo regresiniai, t. y. draudikai nuostolius galėjo išsireikalauti iš Kauno miesto savivaldybės. „Nuostoliai buvo dideli, tačiau ir policija patvirtino, ir draudikai sutiko, kad visais atvejais mano kaltės nebūta. Tačiau pratęsiant draudimo sutartį man buvo pasakyta, kad esu rizikingas klientas, todėl draudimo

„Prisikėlėlių“ lyderio masalas rinkėjams Seimo narys Arūnas Valinskas jau ėmė purenti dirvą rinkimams į kitos kadencijos Seimą.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Politiniu chuliganu neretai vadinamas A.Valinskas nori toliau likti didžiojoje politikoje – ne tik telkti savo partiją kitiems Seimo rinkimams, bet ir pakovoti vienmandatėje Šilutės– Pagėgių apygardoje, kurią savo tėvonija laiko ne vienas veikėjas. „Prisikėlėlių“ deleguoto Arūno Gelūno vadovaujama Kultūros ministerija jau palaimino riebų biudžeto kąsnį kai kuriems objektams Pagėgiuose statyti. Šaltinių duomenimis, tai – vietos rinkėjų viliotiniui besi-

rengiančio A.Valinsko pastangų vaisius. „Prisikėlėlių“ vedlio teigimu, jam svarbesnė šios apygardos dalis yra ne Pagėgiai, o Šilutė: „Juk čia vienu savo biografijos periodu esu gyvenęs“. Tačiau, pasak A.Valinsko, dabar svarbiausias su 2012 metų Seimo rinkimais susijęs uždavinys – bandyti į vieną partiją sujungti liberalcentristus, liberalus ir „prisikėlėlius“. Tokiu atveju šių partijų atstovai kandidatuotų bendrame rinkimų sąraše. Eltos inf.

Valstybė praranda milijonus Artūras Mackevičius, Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos valdybos pirmininkas

įkainį padidino net 20 proc.“, – pasakoja V.Pivoriūnas.

Naudojasi įstatymų spragomis Taigi draudikai susikuria puikių galimybių papildomai uždirbti ne tik nuostolius kompensuodami iš savivaldybių, bet dar ir nuskriausdami savo klientus. Mūsų duomenimis, draudikų pasitikėjimą praradusio kliento draudimo įmoka įvairiose bendrovėse išauga nuo 2 iki 20 proc. Akivaizdu, kad šiuo atveju draudikai naudojasi įstatymų spragomis. Gal valstybė akla, nemato, kas kiša ranką į jos kišenę? Transporto priemonių draudikų biuro direktorius Algimantas Križinauskas tepasakė suvokiantis šią problemą, tačiau negalintis komentuoti, nes draudimo įkainių didinimas yra draudimo kompanijų reikalas. Apie draudikų galimybes pasinaudoti įstatymų spragomis galime spręsti įvertinę draudikų pateikiamus duomenis. Štai „If draudimas“ dėl duobių keliuose praėjusį pavasarį išmokėjo 270 tūkst. Lt, o šįmet tik per sausio mėnesį – net 72 tūkst. Lt (užfiksuota 40 įvykių). „ERGO Lietuva“ pernai dėl minėtų priežasčių išmokėjo per 100 tūkst. Lt, o šiemet prognozuoja, kad suma gali išaugti net iki 300 tūkst. Lt. „Lietuvos draudimas“ 2010-aisiais 434 klientams vien šiems nuostoliams padengti išmokėjo 825 tūkst. Lt.

Keista ir nesuprantama tvarka, kai draudikai ne tik nuostolius išreikalauja iš savivaldybių, taigi iš valstybės, bet dar ir blogina draudimo sąlygas apsidraudusiesiems. Galima įtarti, kad tai yra vienas iš daugelio piktnaudžiavimo būdų, juk šiuo atveju draudikai nepatiria jokių nuostolių. Aš jau ne pirmus metus keliu su transporto priemonių draudimu susijusias problemas. Šioje srityje valstybė praranda dešimtis ar net šimtus milijonų, tačiau kažkodėl niekas nenori gilintis. O Finansų ministerija smaugia verslininkus dėl smulkmenų.

Įmokų dydžio negalime reguliuoti Darius Andriukaitis, LR draudimo priežiūros komisijos narys

Suprantu, kad prisiteisdami nuostolių kompensavimą iš savivaldybių draudikai nepatiria jokių nuostolių, tačiau didindami įmokas jie įstatymų nepažeidžia. Mes, Draudimo priežiūros komisija, šiuo atveju įmokų dydžio negalime reguliuoti. Paprasčiausiai žmonės gali pasirinkti kitą draudimo įmonę. Ar nepraranda lėšų valstybė? Sunku pasakyti. Tai yra komercinė paslauga, o socialinių elementų šiuo atveju nėra.

Gimtasis kraðtas

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis,

Reklamos pardavimas Tel. (8 5) 210 0093

stasys.jokubaitis@krastospauda.lt

Prenumerata ir platinimas Tel. (8 5) 210 0060

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė, lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

Tiražas 5 000 egz. ISSN 2029-4816 Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.

Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110

Leidėjas – UAB Žurnalistai: Meilė Taraškevičienė, Irma Dubovičienė, Lina Pečeliūnienė, Virginija Mačėnaitė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Nijolė Baronienė, Jurgita Činkienė – korespondentė JAV, jurgita@centras.lt

Fotografas Klaudijus Driskius. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Gimtasis kraštas

Komentarai

Ant politinių svarstyklių

Visi prieš Konstituciją

Saulius STOMA Lietuvoje vyksta paslaptingi dalykai. Štai Konstitucinis Teismas (KT) staiga praneša, kad mūsų Konstitucija bloga. Ir ką? Ogi nieko. Turėsime keisti Konstituciją, šiukštu ne Konstitucinį Teismą. Juk mūsų KT niekada neklysta. Jis nekaltas dėl neteisingo sprendimo. Kalta aplinka – Konstitucija. Tai ji, pasirodo, pažeidžia Dievo kiekvienam žmogui duotą teisę (kaip sako amerikiečiai) į laisvus rinkimus. Kam rūpi maža smulkmena, kad pačioje Konstitucijoje apie tokį draudimą prasižengėliams – nė žodžio. Kai aukščiausio lygio teisininkų galvose toks chaosas ir pasipūtimas, sunku ko nors kito tikėtis iš žemesnių institucijų. Štai ir prokuratūra nebe pirmą kartą atakavo Konstituciją. Prokuroras Mindaugas Dūda nieko per daug nenustebindamas pranešė, kad jis kaip pareigūnas gina valstybę, kurią valdo slaptosios tarnybos. Anokia čia naujiena, ar ne? Juk kažką panašaus per Vytauto Pociūno tragiškos žūties ir Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos parlamentinį tyrimą buvo pareiškęs ir pats KT. VSD tada atvirai tyčiojosi iš parlamento, o kai kuriuos Seimo narius tiesiog šantažavo. Prokuratūra stengiasi neatsilikti. Jau senokai bendradarbiaujantis su VSD prokuroras tyliai smogė parlamentinį tyrimą dėl CŽV kalėjimų atlikusiam parlamentinės kontrolės komitetui. Tuo pačiu smogė ir visam komiteto išvadas tvirtinusiam Seimui. Slaptų kalėjimų Lietuvoje nebuvo ir būti negalėjo! Objektas, labai panašus į kalėjimą, yra skirtas visai kitiems tikslams. Kokiems, norėtumėte žinoti? Tai paslaptis.

Prie valstybės paslapčių priėjimą turintis Nacionalinės gynybos ir saugumo komitetas mano vienaip, prokuroras – kitaip. Tai kuo dabar galime tikėti? Niekuo! Kaip jau esame įpratinti šioje šalyje, visos didžiosios visuomenę krečiančios paslaptys čia ir lieka paslaptimis. Valstybės paslaptimis? O gal tik grupelės žmonių, prisidengusių valstybe? Tačiau paskaitykime, kas parašyta prokuroro Mindaugo Dūdos tyrimo išvadose: „Teisės aktai tiesiogiai nereikalauja VSD tarptautinio bendradarbiavimo kryptis ir užduotis „pasitvirtinti“ kokiu nors politiniu lygiu“. Štai kaip! VSD – aukščiau nei kažkokie ten politikai. Kad ir pats prezidentas. Matyt, į Žvalgybos įstatymą įdėmiai įsiskaitęs prokuroras pamiršo, kad Lietuvoje visų pirma tiesiogiai veikia jos Konstitucija. Pagal ją, valstybę valdo Tauta per savo atstovus, o ne protingieji niekieno nerinkti „valstybininkai“, kurie atsiskaito tik patys sau. Nei vienoje demokratinėje šalyje slaptosios tarnybos pačios sau nekelia užduočių ir nesirenka bendradarbiavimo krypčių. Tai gerų ar blogų, bet – politikų prerogatyva. Ar pavyks tokias elementarias tiesas pagaliau išaiškinti ir Lietuvos pareigūnams? Kai savigynos interesas toks galingas, bus sunku. Konstitucija toliau pažeidinėjama, kaip ir valstybinių provokatorių teroriste padarytos Eglės Kusaitės byloje. Šlovingos KGB palikuonys tardė jaunutę Lietuvos pilietę, galbūt naudodami neteisėtas priemones, ir net normalus tyrimas dėl to skandalingo fakto nėra pradėtas. Tad kur jau čia norėti, kad Lietuva pati įstengtų išaiškinti neteisėtus didžiausių strateginių partnerių slaptosios tarnybos veiksmus su tikrais, o ne vietinės gamybos teroristais? Tačiau ką mūsų atskaitingi pareigūnai išdarinėja Lietuvoje, laužydami jos Konstituciją, išsiaiškinti privalu. Tad kalbėti visų pirma turime ne apie slaptą kalėjimą teroris-

2011 m. vasario 11–18 d., Nr. 6 (50)

tams. Kalbėti ir netgi šaukti reikia apie kalėjimą mūsų demokratijai. Ir, žinoma, apie slaptus to kalėjimo prižiūrėtojus. Keli iš jų buvo paviešinti, Prezidentės dėka neteko postų, tačiau ir toliau vaikšto iškeltomis galvomis. Jie turi galingą užnugarį, kuris taip lengvai savų neatiduoda. Tad nenuostabu, kad prokuratūros išteisinti trys aukščiausi saugumo pareigūnai paskelbė sieksią revanšo. Vienas jų net eina į aktyvią politiką, nors normalioje šalyje tai būtų neįmanoma. Gal palikime saugumiečių valdžią Rusijai? Nors tas valdomos demokra-

Prie valstybės paslapčių priėjimą turintis Nacionalinės gynybos ir saugumo komitetas mano vienaip, prokuroras – kitaip. Tai kuo dabar galime tikėti? tijos modelis kai kam ir labai patrauklus. Visų pirma nešvarius korupcinius galus valstybės paslaptimi pavertusiai įtakingų žmonių grupelei, nuodijančiai visą viešąją erdvę. Dar blogiau – įžūliai, nors ir labai subtiliai, griaunančiai mūsų konstitucinę sandarą, trukdančiai siekti teisingumo beveik visose srityse, nes tik tokioje korumpuotoje terpėje jie gali išlikti. Prieš Konstituciją visi lygūs. Tačiau šioje šalyje kol kas viršų ima lygesni už kitus. Negi neatsiras, kas pastatys juos į vietą?

GK archyvo nuotrauka

Valdovų rūmai – kaip ašaka gerklėje Viešųjų pirkimų tarnyba konstatavo, kad Valdovų rūmų statybos darbų sutartis su Panevėžio statybos trestu turi būti nutraukta, šis rangovas grasina teismu, o kultūros ministras Arūnas Gelūnas prakalbo apie šių statybų įšaldymą 2–3 metams. Tačiau Prezidentė pareiškė, kad įšaldyti būtų labai neprotinga – 2013 m., kai Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungai (ES), Valdovų rūmuose galėtų vykti visi svarbiausi renginiai.

Reikia kuo greičiau pastatyti

Svarbiausia – skaidrumas

Gediminas Kirkilas, Seimo Socialdemokratų frakcijos narys

Aurelija Stancikienė, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė

Jokių įšaldymų, rūmų statybą reikia baigti. Jie pastatyti, liko interjeras. Tiesa, kaip buvęs restauratorius galiu pasakyti, kad interjero darbai užtrunka kartais ir ilgiau negu sienų statymas. Bet reikia koncentruotis į pagrindines sales, kurios mums bus reikalingos pirmininkavimo ES metu. Tai nėra paprasti rūmai. Po stiklu galima pamatyti ir rūmų apačią, kur visa mūsų istorija nuo XIII amžiaus užkonservuota. ES viršūnių susitikimai „Litexpo“ parodų rūmuose būtų labai žemas lygis. Tokių dėžučių pilna. O Valdovų rūmuose yra visi europiniai stiliai, kai kurie absoliučiai unikalūs. Jeigu dabar kyla kokios teisinės problemos su statybų rangovu, reikia kuo greičiau jas išspręsti. Panevėžio statybos trestas, kuris ten dirba, – patyrusi kompanija. Jei yra jai kokių priekaištų, ji turi paaiškinti. Ar reikia su ja nutraukti sutartį, ar tas nutraukimas neįklampins, turi spręsti teisininkai. Rūmų konservavimas kasmet kainuotų po 20 mln. Lt. 60 mln. Lt, manau, pakaktų baigti darbus. Politikai, kurie kelia skandalus dėl išaugusios Valdovų rūmų kainos, yra tolimi nuo kultūros, nuo Sąjūdžio idėjų ir nuo Lietuvos istorijos. Čia tik grynas populizmas. Skandalydami dėl tų statybų nieko nesutaupysime, tik prarasime. Iš kepurės ir tie nuostolių paskaičiavimai. Statyba labai sudėtinga. Rekonstrukcija atliekama kartu su archeologiniais tyrimais ir projektavimo darbais. Lenkai sovietmečiu didžiulę Varšuvos pilį atstatė už žmonių surinktus pinigus. Mūsų žmonės gal 2 mln. Lt paaukojo. Gėda būtų, jei nesugebėtume pabaigti statybų.

Partijų narių sąrašus tikrins elektronine sistema Įdiegus elektroninę partijų narių sąrašų teikimo ir tikrinimo sistemą, Teisingumo ministerija galės atlikti tikslesnę patikrą, ar šie sąrašai atitinka įstatymų reikalavimus. Kartu partijos galės daug patogiau tvarkyti savo narių duomenis. Iki šiol Teisingumo ministerijai partijų sąrašai tikrinti buvo pateikiami popieriniai ir elektroninėje laikmenoje

tuomet, kai partija ketino dalyvauti rinkimuose. Neturint automatinės tikrinimo sistemos buvo gana sudėtinga patikrinti, ar visų sąraše pateiktų asmenų duomenys yra teisingi. Tačiau įdiegus naują elektroninę patikros sistemą šią problemą pavyko išsispręsti. Dabar Vyriausybė patvirtino naują tvarką, pagal kurią visos partijos privalės savo narių sąrašus pateikti naujoje informacinėje sistemoje. Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus teigi-

mu, tokia tvarka leis užtikrinti tikslią ir paprastą partijos narių sąrašų patikrą, o partijoms bus patogu tvarkyti ir atnaujinti savo narių sąrašus. Tvarkydamos šiuos duomenis informacinėje sistemoje, partijos iš karto matys, ar įvedant asmens duomenis jie nesikartoja sąraše, ar tas pats asmuo nėra įrašytas ir į kitos partijos sąrašą. Partijos narių duomenys, nusiųsti Teisingumo ministerijai peržiūrėti, bus automatiškai sutikrinti su Gyventojų registro tarny-

bos duomenimis, o partijai bus pateiktas klaidų ar neatitikimų sąrašas (pvz., klaidingai nurodyti asmens duomenys, asmuo miręs, nepilnametis ir pan.). Pagal jį partija galės duomenis patikslinti. Tvarkyti šiuos sąrašus informacinėje sistemoje turės teisę tik atsakingi partijų atstovai – vadovas ar įgaliotas asmuo, kurie savo asmens duomenis pateiks Teisingumo ministerijai. Tai daryti jie galės prisijungę prie sistemos saugiu elektroniniu parašu. Kol kas tokį

Reikia tą statybą kiek įmanoma padaryti skaidresnę – pakeisti rangovą. Ministras A.Gelūnas, kalbėdamas apie įšaldymą, elgiasi neatsakingai. Matyt, nori tik pagąsdinti. Manau, kad tokio masto objekte skaidrumas – pagrindinis rodiklis. Turi būti skelbiamas naujas konkursas. Nesuprantu, kodėl mes turime rūmus įrengti iki 2013-ųjų. Panevėžio statybos trestas šiuo metu labai smarkiai kainas nuleido. O kodėl to nepadarė pernai arba užpernai? Kodėl jie laukė, kol bus pasakyta, kad sutartis sudaryta neteisėtai? Jie nežinojo, kad per krizę statybos atpigo? Tai gal iš naujo dalyvaudami konkurse kainas dar trigubai sumažins? Šituo objektu reikia parodyti, kad įstatymai galioja visiems, kad visi rinkos dalyviai gali normaliai dalyvauti konkurse. Per mėnesį galima paskelbti konkursą ir toliau tęsti darbus. Aš, kaip architektė, buvau prieš tų rūmų statybą, bet dabar negaliu būti prieš, dabar jie jau beveik pastatyti. Būtų kvaila priešintis. Reikia užbaigti. Klausimas kyla, kiek tai kainuos, ar bus aišku visuomenei, kur išleisti tie šimtai milijonų. Nereikia sieti rūmų su mūsų pirmininkavimu ES. Tokio dydžio salių, kokių reikia ES renginiams, Valdovų rūmuose nėra nė vienos. Norime ar ne, vis tiek reikės nuomotis „Litexpo“ rūmus. Valdovų rūmuose geriausiu atveju galės vykti tik vakarėliai ir pobūviai. Tokio lygio objektų statybos forsuoti negalima. Pilis atstatinėja po 100 ar net 200 metų. O mes norime per 10 metų. Tada niekas nesugeba patikrinti, ir pinigai liejasi fontanais. norą yra išreiškę vos 9 partijų atstovai iš 40 registruotų partijų Lietuvoje. Partijos, kasmet iki kovo 1 d. nepateikusios savo narių sąrašų, negalės pretenduoti į valstybės finansavimą ir dalyvauti rinkimuose. Tiesa, tokie draudimai šį kartą nebus taikomi partijoms, kurios dalyvauja šį mėnesį vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose. Jos savo sąrašus yra pateikusios pernai dar pagal senąją tvarką (iš viso jų – 23). Tačiau likusios partijos jau turėtų suskubti tai padaryti. GK inf.

2011 m. vasario 11–18 d., Nr. 6 (50) Ieva BARAUSKAITĖ

„Koks skirtumas, tu lietuvis, prancūzas ar dar kas nors? Visų pirma – tu žmogus, ir tik paskui – tautos atstovas. Norėdamas būti pasaulio žmogumi, turi leisti sau klysti ir nespausti savęs į rėmus“, – paaiškina Aušra.

Tai, kas vyko A.Matulevičiūtės širdyje prieš šešerius metus, kai ji viena išvyko į romantiškiausią Europos miestą, galite sužinoti perskaitę pasakojimą apie emigrantės gyvenimą, suguldytą į pirmą rašytojos knygą „Ilgesio kojos“.

Ruslano Kondratjevo nuotrauka

Rašė ambicijos vedama A.Matulevičiūtės, Vilniuje baigusios humanitarines ir žurnalistines studijas, pirma knyga gimė Paryžiuje. Būna taip, kad žmonės tiesiog neturi su kuo pasikalbėti, kiti – nenori kalbėtis. Verčiau užrašo savo mintis, bet paskui tuos prirašytus popierius išmeta arba sudegina. Kai kurie sugeba tuos „rašymo“ momentus sujungti į visumą – taip gimsta knygos. Aušra prasitaria ilgai svarsčiusi, ar ji tikrai turėtų rašyti apie tai, ką išgyvena. Kam tai įdomu? „Kai išvažiavau, buvau baigusi humanitarines studijas – tad lyg ir turėjau rašyti. Ir rašiau. Dabar atrodo, kad rašiau labiau iš ambicijos, nes kepėjas turi kepti, o humanitaras – rašyti. Bet laiku suvokiau, kad man 25-eri ir ši ambicija į gera neveda. Ji gali būti vaisinga ir prirašysiu labai daug knygų, bet taip pat gali virsti būtinybe. Nenorėjau, kad rašymas taptų paviršutiniu dalyku. Man regis, tai buvo viena iš priežasčių, kodėl išvažiavau“, – prasitaria moteris. Išvažiavusi rašymo „ligą“ Aušra išsigydė puikiai. „Kai išvykau, man mažiausiai norėjosi ką nors rašyti. Ten buvo visai kitas gyvenimas. Išvažiavus atrodo, kad viskas keičiasi iš esmės. Viskas tampa teatrališka, dramatiška. O iš tiesų jokio teatro nėra. Išvažiuoji svetur ir papuoli į labai buitinį gyvenimą“, – prisiminimais apie nelengvą pradžią dalijasi moteris ir tuoj pat patikslina. „Kad ir koks tavo dvasinis ir kultūrinis gyvenimas būtų platus, tu esi paprastas žmogelis, pakliuvęs į naują erdvę. Pirmiausia turi išlaikyti pusiausvyrą, nes viskas siūbuoja, o paskui pradėti judėti į priekį. Man bandymas judėti truko maždaug trejus metus. Aš labai mažai kalbėjau ir labai daug skaičiau, stebėjau žmones, nes prancūzų kalbos iš viso nemokėjau. Stebėjau aplinką ir mokiausi kalbos, tad apie jokį rašymą lietuviškai nebuvo nė minties. Kai praregėjau, jausmai išsiveržė savaime. Prisitaikiau prie buitinio gyvenimo ir leidau sau galvoti apie gilesnius dalykus. Pradėjau ieškoti savo tapatybės ir pajutau tarytum kažkas į mane kreipiasi užuominomis, pasirodo sapnuose... Po kurio laiko išryškėjo charakterių ornamentai, apmatai...“ – knygos gimimą poetiškai apibūdina Aušra. Tačiau tai, kas atsiranda mintyse, dar nėra konkreti idėja, paskatinanti parašyti romaną ar eilėraštį. „Tai labai abstraktus jausmas. Apie emigraciją tekstų – dokumentinių, informacinių ir kitokių – pilna. Juk emigrantų banga po nepriklausomybės atkūrimo buvo labai stipri, tad reikia gerai pagalvoti, ar tai bus kam nors įdomu. Reikia ir tinkamai parinkti žodžius: ar tikrai taip reikia kalbėti apie emigraciją, ar tikrai taip noriu tai pateikti“, – šypsodamasi atsidūsta moteris.

Pabėgo nuo normų Skirtingai nei Londonas ar Čikaga, Paryžius nėra lietuvių emigrantų pamėgtas ir užkariautas miestas. „Aš galvoju, kad nėra nė vienos moters, kuri nesvajotų apie Paryžių.

Gimtasis kraštas

Emigracija

tį nyksta – mažėja žodžių, paprastėja sakinių struktūros“, – atvirauja moteris. Ji prisipažįsta, kad vaikų jau norėtų. „Labai daug mąstau apie vaikus, kuriu, ruošiuosi jų atėjimui. Ruošiamės abu su vyru, labai kruopščiai, viską apgalvodami – ir galbūt kaip ir knyga – vieną dieną tai materializuosis“, – šypsosi moteris, kurios vyras – Paryžiuje gyvenantis libanietis.

Būti pasaulio žmogumi

Emigrantė Aušra Matulevičiūtė namų ilgesį suguldė į knygą „Emigracija – tai laisvė, kurią pasirenkame patys. Tiesa, kartu su ja gauname ir juodadarbio etiketę, svetimą aplinką, kurią reikia ilgai jaukintis, ir amžiną namų ilgesį“, – atvirai kalba Aušra Matulevičiūtė, puikiai atrodanti, paryžietiškos elegancijos kupina lietuvė. Aišku, niekas neįsivaizduoja, kaip tas miestas atrodys, kai ten reikės nuolat gyventi. Į Paryžių vilioja kažkokia paslaptis“, – istoriją pradeda Aušra. „Prancūzija buvo kraštas, į kurį labai norėjau nuvažiuoti, be to, troškau išbandyti save. Užvaldė ir važiavimo manija – mačiau, kokie visi grįžta laimingi. Tais laikais žmonės tikrai grįždavo laimingi, nežinau, kaip dabar“, – prisiminė moteris, pasiryžusi pokyčiams. „Nuolat prisimenu mintį: kai gyvename mėgdžiodami kitus, mirštame vaidindami patys save. Jutau, kad negalėsiu taip gyventi, kaip buvo įprasta. Man reikėjo pokyčių. Norėjau ištrūkti iš rėmų, į kuriuos buvau įsispraudusi. Reikėjo išsimušti iš ritmo, kuris man buvo atsibodęs, svetimas. Atėjo ieškojimų metas. Ir aš išvažiavau“, – prisipažino Aušra.

Baimes užgožė įspūdžiai Anksčiau tendencija buvo aiški: šalį palikdavo žemesnio išsilavinimo, mažesnes pajamas turintys žmonės, kad galėtų sukurti turtingesnę gerovę sau ir šeimoms, dirbdami sunkius darbus užsienyje. Bet Aušra nebuvo viena iš jų: mokiusis ilgus metus, jau turėdama ir humanitarės, ir žurnalistės diplomą, sukaupusi darbo patirties, išvyko į užjūrį, kur tai nebus įvertinta, kur bus sunku rasti nišą savo gabumams realizuoti ir įsitvirtinti. „Nuo tokio stereotipo ir bėgau, – prisipažįsta Aušra. – Aš buvau mokytoja ir pagal tuometinį stereotipą turėjau tik mokyti vaikus. Aš bėgau nuo kvailų, primestinių, grynai teorinių pareigų. Žinoma, buvo baimės.

Ėjau į nežinią, kur nėra tikrumo. Ilgai galvojau ir kai apsisprendžiau, visos baimės lyg ir dingo.“ Greičiausiai baimės išgaruoja, kai jas užgožia kitas, kur kas realesnis nerimas. „Kai išlipi kitam krante – nebelieka baimių, kurias turėjai Lietuvoje. Naujas įspūdis užgniaužia“, – atvirauja lietuvė. Moteris prisipažįsta, kad nuo seno buvo įpratusi savo gyvenimą tvarkyti viena, tad ir į svečią šalį išvyko be draugų ar artimųjų. „Atsakingumo buvome išmokytos namuose,

Kaip kuriant naujuosius namus, nepamiršti senųjų? Kaip teisingai suprasti savo tautines šaknis, išmokti pripažinti sau ir kitiems, kas iš tiesų esi? nes augome keturios seserys. Nebuvo didelė problema išvažiuoti vienai: žinojau, kad galiu pasitikėti savimi, esu gaji kaip žmogus, kaip asmenybė. Žinojau, kad sugebėsiu išlaikyti žmogiškumą. Tai man buvo svarbiausia anuomet, yra svarbiausia iki šiol, praėjus šešeriems metams“, – atvirai kalbėjo rašytoja.

Ji prisimena, kai būdama nauja emigrante susidūrė su moters iš Rytų stereotipu. „Ten moteris iš Rytų mažai pažįstama, įsivaizduojama, kad ji lengvai prieinama ar „vienkartinė“. Kitų stereotipų savo kelyje sutikau mažai. Pavyzdžiui, tai, kad imigrantas – juodadarbis, ne stereotipas, o realybė“, – ramiai patvirtina Aušra.

Naujo gyvenimo kūryba Moteris sutverta taip, kad ji turi kurti namus, jaukią būtį. „Namai – ten, kur tavo kasdienybė. Ten juos ir kuri, lėtai, po gabalėlį dėlioji, atrandi savo erdves... Negali vadovautis emocijomis, galvoti apie savo emocines šaknis, kurios toli nuo tavęs, o turi tiesiog nepaisyti to, kas tau svarbu, tam, kad susikurtum namus iš naujo“, – svarsto Aušra apibendrindama, kad emigracija – tai naujo gyvenimo kūryba, kuriai reikia ne vienų ir ne dvejų metų. Kaip kuriant naujuosius namus, nepamiršti senųjų? Kaip teisingai suprasti savo tautines šaknis, išmokti pripažinti sau ir kitiems, kas iš tiesų esi? Aušra pripažįsta, kad tautiškumą išsaugoti ne taip ir sudėtinga. Kur kas keblesnis klausimas, kaip ne Lietuvoje gimusiems vaikams paaiškinti apie jų šaknis taip, kad jie teisingai suprastų. „Nuolat apie tai galvoju. Kai turėsiu vaikų, svarbu bus jiems išaiškinti, kas jie tokie, kokia jų tautybė, pilietybė. Tačiau negali suprasti kultūros, nemokėdamas kalbos. O retai naudojama kalba jau po trupu-

Dažną moterį gąsdina mintis apsigyventi su kitataučiu, kitos kultūros žmogumi. „Su mylimuoju libaniečiu kalbamės prancūziškai, su visomis prancūziškomis emocijomis. Jis supranta mano išgyvenimą dėl to, kad nyksta mano lietuvių kalba, supranta, kad ji labai sudėtinga, gerbia mano pastangas palaikyti ją gyvą, bet, manau, kad niekada jos neišmoks“, – mintimis dalijasi moteris. Aušra priduria, kad gyvenimo draugo tėvynė – Libanas, plyti buvusios Finikijos teritorijoje, kur vieni seniausių pasaulio miestų, viena labiausiai išsilavinusių senųjų civilizacijų. Jos draugas – katalikas, tad požiūris į vertybes kardinaliai nesiskiria. „Mano vyras labai kosmopolitiškas. Perprasti jo tautos kultūrą – didelis darbas. Jau ketverius metus reguliariai ten važinėju, nuolat domiuosi, bet nedrįstu sakyti, kad ją jau pažįstu“, – šypsosi moteris. Aušros niekada negąsdino kitoks pasaulis ir požiūris į jį. Moteris visada norėjo būti pasaulio žmogumi. „Koks skirtumas, tu lietuvis, prancūzas ar dar kas nors? Visų pirma – tu žmogus, ir tik paskui – tautos atstovas. Norėdamas būti pasaulio žmogumi, turi leisti sau klysti ir nespausti savęs į rėmus“, – paaiškina Aušra. Tačiau ji niekada negalėtų išsižadėti Lietuvos, pamiršti tautinių šaknų. „Lietuvoje darau, ką noriu, rašau (vis dar) lietuviškai, nusivylimo dėl tėvynės nėra. Yra žmonių, kurie nori virsti kitataučiais, bet reikia suprasti, kad tai neįmanoma“, – svarsto ji.

Gyveni, kad būtum laisvas Paklausta, ar nesigaili, kad išvykusi iš Lietuvos prarado galimybę čia tapti „svarbiu“ žmogumi, gyvenime pasiekti didelių dalykų, Aušra ramiai paaiškina, jog tvarkingai sustyguoti profesiniai pasiekimai kaip ir „pagal visus reikalavimus“ nugyventi gyvenimai jos nedomino niekada. Dabar ji ragauja gyvenimą ir ieško savęs. „Didžiausia vertybė – pasirinkimo laisvė. Išsivadavau nuo stereotipų, gyvenimo etapų, specialių „grafų“ pildymo – visko, ko iš tavęs prašoma, bet ne to, ko nori tavo širdis“, – apibendrina A.Matulevičiūtė. Aušros knyga „Ilgesio kojos“ išduoda, kad ji ilgisi tėvynės. Bet grįžti neketina. Ar dėl to kaltas svajonių miestas Paryžius? „Ar Paryžius – mano miestas... – susimąsto moteris. – Nebent todėl, kad jame galiu turėti visus miestus, kurie man labai brangūs. Nors galbūt bet kuriame mieste gali juos visus atrasti. Tai laisvė, kurią aš turiu. Paryžius – skirtingų ir laisvų erdvių visuma, bet tos erdvės labai sunkiai susikuriamos“, – mįslingai šypsosi Aušra. „Moters savaitė“

Gimtasis kraštas

2011 m. vasario 11–18 d., Nr. 6 (50)

Sportas

R.Šiškauskui visuomet malonu grįžti į Vilnių

„Aikštėje viskas kitaip – draugų ten nebūna“, – juokavo R.Šiškauskas. Eltos nuotrauka

Lietuvos ėjikė laimėjo varžybas Londone Didžiosios Britanijos sostinėje Londone vykusių sportinio ėjimo varžybų „London Open Walks 2011“ nugalėtoja 5 km distancijoje

tapo Lietuvos atstovė Neringa Aidietytė. Ji nuotolį įveikė per 22 min. 42 sek. Tai jos asmeninis rekordas.

Lietuvos futbolo rinktinė įveikė jaunimo komandą

Eltos nuotrauka

Vilniuje, „Sportimos“ manieže, vykusiose draugiškose futbolo rungtynėse Lietuvos vyrų rinktinė, kurią sudaro beveik vien Lietuvoje žaidžiantys futbolininkai, 2:1 (1:1) įveikė Europos čempionato atrankos varžyboms besirengiančią nacionalinę jaunimo (iki 21 metų) komandą.

33-ią min. jaunuosius futbolininkus į priekį išvedė Tadas Eliošius, tačiau 38-ą min. Marijanas Choružis išlygino rezultatą, o 71-ą min. pergalingą įvartį įmušė Ričardas Beniušis. GK, Eltos inf.

Vienas geriausių Lietuvos krepšininkų Ramūnas Šiškauskas Vilniaus „Lietuvos rytą“ paliko po 2003–2004 m. sezono, tačiau VTB Vieningosios lygos rungtynėse „Siemens“ arenoje šią savaitę puolėjas pirmą kartą prieš buvusią ekipą žaidė Vilniuje. „Labai smagu grįžti į Vilnių. Tai pirmas kartas, kai žaidžiu prieš „Lietuvos rytą“ Vilniuje. Malonu, kai savas miestas, savi žmonės, savas buvęs klubas. Visgi aikštėje viskas kitaip – draugų ten nebūna“, – po rungtynių įspūdžiais dalijosi R.Šiškauskas. Nors lietuvis pernelyg nenuskriaudė „Lietuvos ryto“ ir pelnė tik 4 taškus, tačiau jo atstovauja-

ma Maskvos CASK šventė pergalę ir galutinai palaidojo Lietuvos čempionų viltis patekti į VTB Vieningosios lygos finalo ketvertą. Jums rungtynės nebuvo sėkmingos? Ne, tačiau svarbiausia – pergalė. Vieną kartą geriau sužaidžia vienas, kitą – kitas. Dėl to nepergyvenu. Mums šis susitikimas buvo labai svarbus. Jį laimėjome, ir tai yra svarbiausia. Kuo buvote stipresni už „Lietuvos rytą“? Manau, kad tikrai gerai žaidėme gynyboje, padėjome vienas kitam. Taip pat pagirtinai kovojome dėl

Maskvos kariškių klubas sostinėje buvo pajėgesnis

Pagrindinio prizo laimėtojas Ispanijos tenisininkas Rafaelis Nadalis.

Nepataikėte mesdami dvi baudas. Turbūt seniai taip nebuvo? Pasitaiko, bet ką padarysi. Pramečiau, tai pramečiau. Čia yra žaidimas – visko nesumesi. Nekorektiški žiūrovų komentarai jums netrukdė žaisti? Nieko negirdėjau. Kada tai buvo? Per rungtynes? Stengiuosi nekreipti dėmesio į tokius dalykus. Per pristatymą paplojo – viskas gerai, buvo smagu. Per rungtynes paprastai žaidėjai stengiasi nuo visko atsiriboti. balsas.lt ja) komanda išvykoje 86:57 (24:18, 17:12, 29:15, 16:12) nugalėjo Tomo Pačėso treniruojamą Gdynės „Asseco Prokom“ (Lenkija) ekipą. „Chimki“ komandai Keitas Lengfordas pelnė 17 taškų, Vitalijus Fridzonas – 13. Gdynės ekipoje 10 taškų surinko Filipas Videnovas. „Chimki“ (7/1) pirmauja B grupėje, „Žalgiris“ (6/2) užima antrą, o „Asseco Prokom”(3/6) – trečią vietas. GK, Eltos inf.

VTB Vieningosios krepšinio lyB grupėje šeštą pergalę iškovojo gos varžybų A grupės rungtynėse ir kelialapį į ﬁnalo ketverto turnyrą Lietuvos čempionas Vilniaus „Lie- pelnė Kauno „Žalgiris“, svečiuose tuvos rytas“ namuose 63:73 (14:17, 91:66 (20:16, 19:18, 20:18, 32:14) 16:21, 15:14, 18:21) pralaimėjo nugalėjęs Talino „Kalev-Cramo“ Maskvos CASK (Rusija) koman- (Estija) ekipą. dai, kuriai atstovauja Ramūnas ŠišKitose B grupės rungtynėse kauskas. Maskvos srities „Chimki“ (RusiVilniečiai po dviejų kėlinių atsiliko 30:38, o po trijų – 45:52. „Lietuvos rytui“ Kenanas Bairamovičius pelnė 14 taškų, Derilas Stroberis ir Martynas Gecevičius pridėjo po 10 taškų. CASK ekipoje Džemontas Gordonas surinko 19 taškų, Matjažas Smodišas – 17. R.Šiškauskas per 20 min. pelnė 4 taškus (dvitaškiai 1/6, tritaškiai 0/1, baudos 2/4), atkovojo 4 kamuolius, atliko rezultatyvų perdavimą, suklydo 2 ir prasižengė 1 kartą. A grupėje trečią vietą užimantis „Lietuvos rytas“ (4 pergalės/4 pralaimėjimai) nebeturi galimybių patekti į ﬁnalo ketverto turnyrą. Grupėje pirmauja po septynias pergales iš aštuonių galimų turinčios CASK ir Kazanės „Uniks“ (Rusija) komandos. „Uniks“ krepšininkai svečiuose 90:78 (30:21, 16:14, 22:18, 22:25) nugalėjo Minsko „Minsk 2006“ (Baltarusija) ekipą. Nugalėtojams Hasanas Rizvičius pelnė 16 taškų, Kelis Makartis – 15. Minsko ekipoje Melvinas San- Vilniaus „Lietuvos rytas“ prarado galimybes dalyvauti finaliniame VTB turnyre. Eltos nuotrauka dersas surinko 20 taškų.

Prestižiniai „Laureus“ sporto apdovanojimai – ispanui Rafaeliui Nadaliui ir amerikietei Lindsei Von Šią savaitę Abu Dabyje ( Jungtiniai Arabų Emyratai) surengtose 12-ųjų „Laureus“ sporto apdovanojimų iškilmėse pagrindinius prizus gavo Ispanijos tenisininkas Rafaelis Nadalis ir JAV kalnų slidininkė Lindsė Von. Jie pripažinti geriausiais 2010 m. sportininkais. Neoﬁcialiai šie apdovanojimai vadinami sporto „Oskarais“. R.Nadalis pernai laimėjo tris iš keturių „Grand Slam“ turnyrų – atvirąjį Prancūzijos čempionatą („French Open“), Vimbldono turnyrą ir atvirąsias JAV pirmeny-

kamuolių, o tai nėra mūsų stipriausioji pusė. Dar drausmingai žaidėme puolime.

bes („US Open“). 24-erių ispanas užbaigė metus būdamas pirma pasaulio rakete. 26-erių L.Von Vankuverio žie-

mos olimpinių žaidynių moterų greitojo nusileidimo varžybose iškovojo aukso medalį, taip pat trečią kartą iš eilės laimėjo pasaulio taurę.

Geriausia pasaulio komanda tapo Ispanijos futbolo rinktinė.

EPA-Eltos nuotraukos

Geriausia komanda tapo pasaulio čempionato auksą iškovojusi Ispanijos futbolo rinktinė. Už sugrįžimą į sporto aukštumas apdovanotas Italijos motociklininkas Valentinas Rosis, o už didžiausią staigmeną – Vokietijos golfo žaidėjas Martinas Kaimeris. Geriausia neįgaliųjų sporto atstove išrinkta Vokietijos slidininkė Ferena Bentelė, o geriausiu alternatyviojo sporto atstovu tapo amerikietis banglentininkas Kelis Sleiteris. Prizas už gyvenimo pasiekimus įteiktas Prancūzijos futbolininkui Zinedinui Zidanui. GK, Eltos inf.

2011 m. vasario 11–18 d., Nr. 6 (50)

Gimtasis kraštas

Kelyje

Lietuva tampa naudotų automobilių supirktuve

Ekonomikos krizės smaugiami Lietuvos gyventojai naujų, saugių ir ekonomiškų automobilių pirkimą atideda, o taupydami renkasi naudotus, dažnai senus ir nesaugius automobilius.

Vismantas ŽUKLEVIČIUS Pernai Lietuvoje įregistruoti 7 467 nauji ir 153 786 naudoti (anksčiau jau registruoti užsienyje) lengvieji automobiliai. Palyginti su 2009 m., senų automobilių pernai įregistruota 18,5 proc. daugiau, o naujų – tik 2,2 proc. daugiau. Buvęs valstybės įmonės (VĮ) „Regitra“ generalinis direktorius Ramutis Oleka pabrėžė, kad pastaraisiais metais Lietuvoje įregistruojama vis daugiau naudotų lengvųjų automobilių, o naujų daugėja nežymiai.

Paklausiausi vokiški automobiliai Ekonomikos krizės smaugiami Lietuvos gyventojai naujų, saugių ir ekonomiškų automobilių pirkimą atideda, o taupydami renkasi naudotus, dažnai senus ir nesaugius automobilius. Daugiausia jų atsivežama iš Vokietijos, Italijos, Belgijos ir Prancūzijos. VĮ „Regitra“ pernai įregistravo 161 253 lengvuosius keleivinius (M 1 klasės) automobilius. Automobilių įregistruota 17,6 proc. daugiau nei 2009 m. (tada jų buvo įregistruota per 137 095). Fiziniai asmenys įregistravo daugiausia (72 proc.), o juridiniai – 28 proc. naudotų lengvųjų automobilių Daugiausia (38 proc.) jų pernai įvežta iš Vokietijos (2009 m. – 36 proc.). Antroje vietoje pagal šį rodiklį buvo Prancūzija (16 proc.), trečioje – Italija (15 proc.), ketvirtoje – Belgija (10 proc.). Daugiau kaip pusė (69 proc.) iš

pernai Lietuvoje įregistruotų naudotų lengvųjų automobilių turėjo dyzeliniams degalams pritaikytą sistemą (2009 m. – 55 proc.).

Populiariausi „Volkswagen Passat“ Juridiniai asmenys įregistravo didžiąją dalį – 6 456 (86 proc.) naujų lengvųjų automobilių, tarp kurių apie ketvirtadalį automobilių įregistravo lizingo paslaugas teikiančios įstaigos. Tik 1 011 (14 proc.) naujų lengvųjų automobilių įregistravo ﬁziniai asmenys. Tarp šalyje pirmą kartą įregistruotų lengvųjų automobilių modelių kaip ir užpernai (2009 m.) populiariausi išliko „Volkswagen Passat“ – įregistruoti 12 133 šio modelio automobiliai. Antroje vietoje pagal populiarumą – „Volkswagen Golf“ (7 028), o trečioje – „Opel Astra“ (6 818). Iš naujų lengvųjų automobilių modelių 2010 m. daugiausia įregistruota „Peugeot 3008“, „Nissan Qashqai“ ir „Subaru Legacy“ (atitinkamai 455, 386 ir 368).

Didėja eksportas į Rytus

Pasigendama aiškios transporto politikos

Lietuvos autoverslininkų asociacijos prezidentas Petras Ignotas minėjo, jog automobilių pardavėjai tikisi, kad 2011 m. lengvųjų automobilių rinka išaugs 15 proc. Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvos gyventojai turi 1,73 mln. lengvųjų automobilių – 1,8 automobilio vienam ša-

„Tiek gyventojų skatinimo politika, tiek valstybės požiūris į naudotų automobilių įvežimą ir eksploatavimą turi kardinaliai pasikeisti. Šiuo metu palankesnės sąlygos sudaromos tiems, kurie važinėja senais automobiliais, ir nepalankesnės perkantiesiems naujus. O vakariečiai tik džiaugiasi, kad Lietuva tempia

Europos Sąjunga padės, bet kukliau

Lietuvos transporto sektoriui šiemet numatyta skirti 841,1 mln. litų Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų. Tai 22,6 mln. litų mažiau negu praėjusiais metais. Didžiąją dalį ES paramos lėšų – 416,4 mln. litų – žadama skirti valstybinės reikšmės keliams gerinti. Planuojama pradėti tiesti Vilniaus išorinį pietinį aplinkkelį, tęsti Grigiškių transporto mazgo rekonstrukciją, Jakų žiedinėje sankryžoje ties Klaipėda statomą estakadą Kauno–Palangos

lies piliečiui. Itin didelė senų automoKlaudijaus Driskiaus nuotraukos bilių Lietuvoje dalis – jų naudojimo tą seną trukmės vidurkis – keliolišlamštą iš jų ka metų. valstybių“, – aiškino R.Oleka. Lietuva, kaip tranzito šalis, yra ir Liuksemburge, kelis kartus už Lienaudotų automobilių iš Vakarų Eu- tuvą mažesnėje šalyje, naujų automoropos tarpinė stotis. Didžiausia Eu- bilių 1 mln. gyventojų tenka beveik ropoje naudotų automobilių preky- 48 kartus daugiau. Estija jau ilgą laiką vietė – be poilsio dienų veikiantis naujų automobilių per metus įregisKauno automobilių turgus. Kitos truoja tiek, kiek Lietuva ir Latvija karstambios automobilių turgavietės yra tu sudėjus. Visa tai rodo, kad transporMarijampolėje, Utenoje, Radvilišky- to politikos Lietuvoje tiesiog nėra. je, Rietave. Pernai šalies automobilių P.Ignoto teigimu, vienas naujas turguose vien užsieniečiai įsigijo per parduotas automobilis valstybės biu60 tūkst. naudotų automobilių. džetui vidutiniškai atneša 18 tūkst. „Regitroje“ transporto priemones litų tiesioginių mokesčių, o sumą, išregistruojančių gyventojų pateik- kuri biudžetui tenka pardavus nautais duomenimis, 2010 m. lengvųjų Reikia nustatyti automobilių eksportas, palyginti su išmetamų teršalų ribas 2009 m., išaugo 24,3 proc. 2010 m. buvo eksportuota 28 940 Lietuvoje Rimantas Šilagalis, Vilniaus univerregistruotų lengvųjų automobilių. Iš siteto Gamtos mokslų fakulteto, jų daugiausia automobilių išvežta į Geografijos ir kraštotvarkos katedros vyresnysis specialistas Rusiją (7 013), Kazachstaną (3 685) ir Baltarusiją (3 441). Aplinkosaugos požiūriu nauji au-

ir Palangos–Kauno kryptimis. Bus rekonstruojamos europinės reikšmės Lietuvos autostrados: Kaunas–Klaipėda ir Vilnius–Panevėžys, taip pat magistralės Vilnius–Kaunas, Vilnius– Lyda, Panevėžys–Šiauliai–Palanga, Vilnius–Prienai–Marijampolė. Prasidės Kairių (Šiaulių r.) ir Priekulės aplinkkelių tiesimo darbai. Savivaldybių transporto projektams šiemet planuojama skirti 80,4 mln. Lt. Gavusios paramą, jos galės tęsti suplanuotus gatvių ir vietinės reikšmės kelių rekonstrukcijos darbus. Penkių didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – savivaldybės iki metų pabaigos turėtų baigti viešuosius pirkimus ir pasirašyti sutartis ekologiško transporto plėtros projektams įgyvendinti. GK inf.

tomobiliai yra švaresni ir saugesni nei naudoti seni. Reikia griežtesnės naudotų automobilių kontrolės. Autotransportas šiuo metu yra didžiausias aplinkos teršėjas. Būtina nustatyti senų automobilių išmetamų teršalų ribas. Šalies keliuose turi nelikti itin senų, netvarkingų ir nesaugių transporto priemonių. Miestuose derėtų aktyviau skatinti naudotis viešuoju transportu. Labai gera, ekologiniu požiūriu, išeitis – elektromobiliai. Tačiau atsinaujinančių šaltinių transporto priemonės Lietuvai šiuo metu dar neįkandamos.

dotą automobilį, gaubia visiška nežinia, nes čia klesti šešėlinis verslas.

Estai dažniau perka naujus automobilius Naujausiais duomenimis, šių metų sausio mėnesį Lietuvos naujų automobilių rinka išaugo 105 proc., iki 952 vnt. Latvijos rinka šoktelėjo net 177 proc., iki 801 vnt., o Estijos rinka augo mažiausiai – 80 proc., tačiau joje yra net 1508 vnt., ir estai užtikrintai išsaugojo pirmą vietą regione. „AutoTyrimų“ duomenimis, apibendrinus „Regitros“ (Lietuva), CSDD (Latvija) ir „Maanteeamet“ (Estija) pateiktą pradinę informaciją, sausį Lietuvos rinkoje pirmavo „Nissan“ (129 vnt.), antrą vietą užėmė „Toyota“ (108 vnt.), o trečioje liko „Volkswagen“ (106 vnt.). Latvijos rinkoje praėjusį mėnesį dominavo „Volkswagen“ (184 vnt.), kuris gerokai aplenkė „Renault“ (98 vnt.) ir „Toyota“ (88 vnt.). Estijoje į priekį smarkiai išsiveržė „Peugeot“ (287 vnt.), antroje vietoje liko „Toyota“ (144 vnt.), o trečią vietą užėmė „Renault“ (141 vnt.). Pasak R.Olekos, saugūs ir techniškai tvarkingi automobiliai yra viena iš svarbiausių veiksnių, sudarančių sąlygas saugiam eismui. Skatinant gyventojus ir įstaigas įsigyti naujus ir saugius automobilius ir mažinant galimybes Lietuvoje naudoti užsienyje baigtus eksploatuoti automobilius, būtų prisidedama prie ilgalaikių saugaus eismo tendencijų užtikrinimo.

Svarbu automobilio ekonomiškumas Danutė Kleinienė, Kauno kolegijos Ekonomikos ir teisės fakulteto dekanė Jeigu vidutines pajamas turintis žmogus nori naujo automobilio – jis taupys pinigus ilgesnį laiką ir jį nusipirks. O jei žmogaus poreikiai kuklesni, pajamos menkesnės, o važinėti nuosavu automobiliu yra būtinybė – jis pirks panaudotą, pigesnį automobilį, tačiau jis neturėtų būti labai senas ir taršus. Taigi sprendimo teisingumas priklauso nuo konkrečios situacijos. Svarbu, kad automobilis mažiau naudotų degalų, būtų patogus žmogui. Valstybė turėtų skatinti žmones naudotis viešuoju transportu, įsigyti elektromobilius. Nederėtų propaguoti pirkti naujų ar senų, benzinu varomų automobilių.

Viršijus greitį įsiūlyti kyšį bus sunku Policijos vadovybė nusprendė daugiau nebenaudoti greičio matavimo prietaisų, neturinčių vidinės atminties. Rankiniai radarai, turintys vidinę atmintį, bus naudojami tik griežtai nustatyta tvarka. Visi nenaudotini radarai iki šių metų kovo 1 dienos iš policijos padalinių bus surinkti. Bus griežtai kontroliuojama, ar greičio matuoklių užﬁksuoti pažeidimai atitinka surašytus protokolus. Jų atitikimas bus

papildomai tikrinamas Vidaus tyrimų valdyboje. Taip tikimasi užkirsti kelią nesąžiningų policijos pareigūnų kyšininkavimui. „Aptarėme, kokių priemonių imtis, kad vairuotojams keliuose nebekiltų noras duoti pareigūnui kyšį, o pareigūnui – tą kyšį imti. Tai, kad greičio matavimo prietaisai, kuriuose neįmanoma išsaugoti užﬁksuotų pažeidimų, nebus toliau naudojami, – didelis žingsnis kovojant su

pareigūnų korupcija“, – teigia vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis. Pasak policijos generalinio komisaro pavaduotojo S.Skvernelio, duomenis patikrinti nėra sudėtinga – greičio matuokliai atmintyje išlaiko užﬁksuoto greičio, datos, laiko, kai kurie ir vietos, rodmenis, o pareigūnai į kelią išvažiuoja turėdami aiškiai suformuluotas užduotis, kur ir kada matuoti greitį. GK, Eltos inf.

GK archyvo nuotraukos

8 Įsisiūbavęs Egiptas neranda savojo kelio Gimtasis kraštas

Egipto valdžios pokyčiai tapo svarbiausia 47-osios Miuncheno saugumo konferencijos tema. Vasario 4–6 d. šioje konferencijoje Europos ir JAV politikai svarstė, kaip padėti Egiptui, kad jo revoliucija nevirstų pilietiniu karu, o atneštų demokratines permainas. Tebevykstant Miuncheno konferencijai Egipto opozicija su valdžia pirmąkart susėdo prie derybų stalo.

Neprimeta modelio Vokietijos kanclerė Angela Merkel Miunchene pripažino, kad Vakarų demokratijos modelis negali būti tiksliai nukopijuotas kituose pasaulio regionuose. „Egipte bus permainų, ir Europa pasirengusi paremti šį procesą „nauja partneryste“, – sakė A.Merkel. Ji pabrėžė būtinybę ginti Egipto gyventojų teisę į laisvę ir džiaugėsi, kad protesto akcijos Egipte darosi taikingesnės. A.Merkel pranešė, kad svarstė situaciją Egipte Miuncheno konferencijos kuluaruose su JAV valstybės sekretore Hilari Klinton. ES ir JAV, pažymėjo ji, kartu rems demokratines permainas Egipte, kurios turi vykti taikiai ir protingai. „Tai mūsų pareiga“, – pabrėžė A.Merkel. Jungtinės Amerikos Valstijos ir toliau susilaiko nuo reikalavimų Egipto prezidentui Hosniui Mubarakui trauktis iš pareigų. H.Klinton baiminosi, kad per ankstyvi rinkimai galėtų sukelti didelių problemų.

Opozicija bando tartis Tebevykstant Miuncheno konferencijai sekmadienį Egipto viceprezidentas Omaras Suleimanas pirmąkart po dvi savaites trukusių egiptiečių protestų mitingų susitiko deryboms su opozicijos judėjimais, tarp jų ir su uždrausta, tačiau įtakinga „Musulmonų brolija“. Vyriausybės atstovas Magdi Radi sakė, kad dialogo dalyviai susitarė sudaryti teisininkų ir politikų

komitetą, kuris „pasiūlytų konstitucijos pakeitimus ir reikalingus poįstatyminius aktus iki pirmosios kovo savaitės“. Be to, derybininkai sutarė, kad bus įkurtas specialus biuras, priiminėsiantis skundus dėl elgesio su politiniais kaliniais, bus sušvelninti žiniasklaidos suvaržymai, atšaukta šalyje galiojanti nepaprastoji padėtis, jei tai padaryti „leis saugumo sąlygos“, taip pat užkirstas kelias kišimuisi iš užsienio. Tačiau O.Suleimanas atmetė „Musulmonų brolijos“ reikalavimą, kad jis pereinamuoju laikotarpiu perimtų prezidento H.Mubarako įgaliojimus. Šiose derybose dalyvavo ne visi opozicijos judėjimai, prisidėję prie sukilimo prieš H.Mubarako režimą. Buvęs Jungtinių Tautų branduolinių programų priežiūros agentūros vadovas ir vienas iš įtakingiausių Egipto disidentų Mohamedas el Baradėjus nebuvo pakviestas. Pokalbius tarp vyriausybės ir opozicijos jis pavadino neaiškiais.

Protestai kenkia šaliai Nors ir prasidėjo Egipto valdžios derybos su opozicija, protestuotojai nesitraukia iš Tahriro aikštės Kaire. Tiesa, jų įtūžį dabar jau keičia džiaugsmas dėl pirmųjų laimėjimų. Po smurto protrūkių dabar aikštėje prasidėjo ir džiaugsmo šokiai. Ministro pirmininko Ahmedo Šafiko pareiškime spaudai pabrėžiama, kad „mitinguotojai gali likti Tahriro aikštėje, ir nė vienas iš jų nebus sulaikytas už dalyvavimą manifestacijose, jeigu neįvykdys smurto arba vandalizmo aktų“. Bet Egipto valdžia pabrėžia protestų grėsmę šalies stabilumui ir ekonomikai, todėl siekia, kad gyventojai grįžtų prie savo darbų. Po savaitę trukusios pertraukos sekmadienį atnaujino darbą Egipto bankai. Žmonės stojo į eiles pasiimti grynųjų pinigų, baimindamiesi valiutos nuvertėjimo.

2011 m. vasario 11–18 d., Nr. 6 (50)

Pasaulis

Visas pasaulis dabar sutelkęs dėmesį stebi 95 mln. gyventojų turintį Egiptą.

„Egipte bus permainų, ir Europa pasirengusi paremti šį procesą „nauja partneryste“, – sakė A.Merkel. Egipto opozicinės partijos į valdžios pasiūlymą įsteigti komitetą konstitucinėms pataisoms rengti reagavo atsargiai. „Musulmonų brolija“ teigia stebėsianti, kiek šalies valdžia yra „pasirengusi patenkinti žmonių reikalavimus“. Egipto jaunimo judėjimas ketina įkurti savo opozicinę partiją, kad „išsaugotų laimėjimus“, pasiektus per beveik dvi savaites trunkančius antivyriausybinius protestus, praneša „RIA Novosti“. Judėjimas reikalauja suformuoti laikinąją vyriausybę, užtikrinti demokratines laisves. Bet pagrindinis jaunimo judėjimo reikalavimas yra nutraukti beveik 30 metų trunkantį prezidento H.Mubarako vadovavimą šaliai. Pasak Artimųjų

Rytų ekspertų, H.Mubarako turtas slaptose banko sąskaitose siekia apie 70 mlrd. JAV dolerių. Egipto prezidentas žada palikti postą tik po naujų prezidento rinkimų rugsėjį.

Smurtas nesibaigė Sinajaus pusiasalyje, Egipto šiaurės rytuose, šeštadienį, vasario 5 d., buvo susprogdintas dujotiekis. Kaip pranešė nacionalinė televizija, išpuolį surengė sabotažininkai, kurie pasinaudojo tuo, kad šalyje smarkiai pablogėjo situacija saugumo srityje. Pasak mačiusiųjų, nugriaudėjus galingam sprogimui, į dangų pakilo didžiuliai liepsnos liežuviai. Incidentas įvyko El Arišo uostamiesčio rajone. Amerikos televizijos kanalas „Fox News“ pranešė, kad buvo pasikėsinta į šalies viceprezidento O.Suleimano gyvybę. Televizijos kompanijos duomenimis, viceprezidento kortežas buvo užpultas netrukus po jo paskyrimo į šį postą sausio 29 d. Per pasikėsinimą žuvo du O.Suleimano asmens sargybiniai, jis pats nenukentėjo. Tiksli incidento data nenurodoma. Egipto saugumo pajėgų darbuotojai suėmė Kataro televizijos kanalo „Al Jazeera“ biuro Kaire vedėją Abdelį Fatahą Fajedą ir kanalo reporterį Ahmedą Jusefą. Penktadienį televizijos kanalo biuras Kaire buvo užpultas

Kruvinoji savaitė Pakistane ir Irake Per savižudžio išpuolį Pakistano kariniame parade žuvo mažiausiai 31 žmogus, praneša BBC.

Šią savaitę teroristai siautėjo Pakistano ir Irako miestuose.

EPA-Eltos nuotrauka

Teroro aktą surengė jaunas mirtininkas mokykline uniforma, susisprogdinęs karinėje teritorijoje šiaurės vakaruose esančiame Mardano mieste. Išpuolis įvykdytas, kai kariuomenės šauktiniai darė rytinius pratimus. Pakistano ministras pirmininkas Jusufas Raza Gilanis pasmerkė šį teroristinį išpuolį. „Tokie bailūs išpuoliai negali paveikti saugumo agentūrų moralės ir negali paminti tautos pasiryžimo kovoti su terorizmu“, – teigė jis. Atsakomybę už išpuolį prisiėmė Pakistano talibanas. Dieną prieš tai sprogus bomboms Pakistane žuvo trys saugumo parei-

gūnai ir sunaikintos kelios NATO degalų cisternos, teigė pareigūnai. Išpuoliai įvykdyti šiaurės vakarinėje Pakistano dalyje, kur slapstosi daug talibano ir „Al Qaeda“ kovotojų, pranešė agentūra AFP. Kol kas niekas neprisiėmė atsakomybės už išpuolius, tačiau talibanas yra pareiškęs, kad suaktyvins atakas prieš Pakistano saugumo pajėgas regione, siekdamas atkeršyti už pastarąsias pajėgų operacijas prieš islamistų slėptuves Mohmado genčių rajone. „Namų sąlygomis pagaminta pakelės bomba sprogo, kai pro šalį važiavo kariuomenės automobilis. Du kareiviai žuvo, dar keturi buvo sužeisti“, – kariuomenės pareigūnas teigė AFP. Į pietus nuo Pešavaro sprogo kita pakelės bomba. Per sprogimą žuvo policininkas.

EPA-Eltos nuotrauka

ir nusiaubtas. Kaip informavo „Al Jazeera“, „grupė galvažudžių“ įsiveržė į biurą, sudaužė įrangą ir jį padegė. Tai buvo jau antras televizijos kanalo atstovybės Egipto sostinėje užpuolimas. Praėjusią savaitę per patį riaušių įkarštį Egipto valdžia atšaukė „Al Jazeera“ licenciją ir įpareigojo skubiai uždaryti visus televizijos kanalo korespondentų punktus šalyje. Tačiau televizijos kanalas nė minutei nenutraukė darbo, jam pagelbėjo kiti arabų kanalai. Kol pasaulis sutelkė dėmesį į 95 mln. gyventojų turintį Egiptą, mažas Tunisas, kuris buvo viso musulmoniško regiono liaudies protestų pradžia, tarsi liko šešėlyje. Tačiau tebesitęsia ir Tuniso revoliucija. Savaitgalį Tunise per susirėmimus su valdžia žuvo mažiausiai trys žmonės. Anot vietos žiniasklaidos, valdančioji RCD partija yra išformuota, uždarytos jos būstinės. Valdančiosios partijos uždraudimas – vienas svarbiausių pokyčių šalyje po prezidento Z.A.A.Ben Ali nuvertimo nuo valdžios. Tuniso prezidentas pabėgo iš šalies, šiuo metu vadovauja laikinoji vyriausybė, prie kurios vairo stovi ministras pirmininkas Mohamedas Ganučis. Prezidento rinkimai šalyje bus surengti po šešių ar septynių mėnesių. Nenurimo ir Tuniso revoliucijos užkrėsta Albanija. Parengta pagal Eltą ir užsienio spaudą Netoliese surengtas dar vienas išpuolis, kurio taikinys buvo NATO degalų cisterna. Sprogusi cisterna užsiliepsnojo, sukeldama didelį gaisrą, per kurį sudegė 16 automobilių, informavo policija. „Bomba buvo pritaisyta prie NATO degalų cisternos. Per gaisrą, kuris kilo nuo sprogimo, visiškai sudegė dar 16 automobilių, tarp jų – dar kelios degalų cisternos“, – teigė Šafiula Chanas. Tuo tarpu kaimyniniame Irake per išpuolius Kirkuko mieste žuvo 9 žmonės, 78 – sužeisti. Tarp žuvusiųjų yra du policininkai ir vaikas. Mieste beveik tuo pat metu skirtingose vietose detonavo trys užminuoti automobiliai. Pirma bomba sprogo prie kurdų žvalgybos pastato, dar viena – prie degalinės, o trečia – prie socialinio draudimo skyriaus. Kirkuke, kuris yra maždaug už 290 km nuo Bagdado, neretai tvyro įtampa. Aplink miestą yra naftos telkiniai. GK, Eltos inf.

2011 m. vasario 11–18 d., Nr. 6 (50)

Gimtasis kraštas

Sveikata

Nėštumas – netinkamas metas eksperimentams Virginija MAČĖNAITĖ Sunkmečio grimasos pastebimos net ir gimdykloje – bijodamos prarasti savo darbo vietas moterys ateina gimdyti ne su naujagimio kraitele, o su nešiojamuoju kompiuteriu ant peties. „Kita vertus, darboholikių buvo visais laikais, – sako mūsų pašnekovė, Vilniaus gimdymo namų vyriausioji gydytoja Kornelija MAČIULIENĖ. – Darbštuoles „išgydyti“ gali tik sunki liga, o nėštumas juk ne susirgimas.“ Koks šiuo metu yra vidutinis gimdyvių amžius? Dažniausiai 24–25 metai. Prieš dešimtmetį moterys pirmą kartą mamytėmis tapdavo būdamos 22– 24-erių. Akivaizdu, kad dabar moterys nebeskuba gimdyti. Pirmiausia jos pasirūpina būstu, karjera, ko nors gyvenime pasiekia, o tik tuomet tampa mamomis. Vadinasi, reta šiuolaikinė moteris susilaukia „netyčiuko“, nes savo gyvenimą smulkmeniškai suplanuoja? Žinoma, retkarčiais būna ir siurprizų, bet dabar dažniausiai nėštumas yra suplanuojamas ir atidedamas vyresniam amžiui. Manau, tai yra protingas ir atsakingas požiūris

Dabar dažniausiai nėštumas yra suplanuojamas ir atidedamas vyresniam amžiui. Tai rodo protingą požiūrį į motinystę. į motinystę. Tokios moterys jau yra subrendusios ir pasiruošusios nėštumui, kitaip žiūri į šeimą ir vaiko auginimą. Jų negąsdina kliūtys, sunkumai, nes jos jau turi gyvenimiškos patirties. Nėštumo planavimas naudingas ir medicinine prasme, nes moteris gali šiam laikotarpiui tinkamai pasiruošti: pusmetį pavartoti folio rūgšties, valgyti geresnio maisto, galiausiai, pasiskaityti knygų. Tačiau nuo seno sakoma, kad kuo jaunesnė moteris gimdo, tuo lengvesnis gimdymas. Ar tai tik mitas? Šį mitą seniai laikas sugriauti. Geriausias amžius gimdyti – 24eri. Skandinavijos šalyse moterys sėkmingai gimdo būdamos ir 30–35 metų. Iš tikrųjų medicininiu aspektu lengviausia gimdyti sveikai moteriai nepriklausomai nuo jos amžiaus. Dabar apie 60 proc. paauglių turi stuburo problemų, akių patologijų.

Anot medikų, sveikus kūdikius pagimdo sveikos moterys.

Taigi geriau sveika ir vyresnė gimdyvė nei nesubrendusi ir ligota. Ar šiuolaikinės mamytės linkusios turėti daugiau nei vieną vaikelį? Jos linkusios susilaukti daugiau nei dviejų vaikų. Dabar yra tendencija pasigimdyti ir trečią vaikelį, tad ekonominis sunkmetis beveik neturi įtakos. Mamos dažnai vadovaujasi liaudies išmintimi: davė dantis, duos ir duonos. Džiugu, nes net neplanuotai pastojusios trečią kartą moterys nėštumo nenutraukia. Ar Lietuvoje mažėja abortų? Šiuo metu jų yra sumažėję labai stipriai. Tikriausiai dėl nėštumo planavimo, kontraceptikų. Tačiau jau kurį laiką vien mūsų gimdymo namuose mamos palieka po penkis vaikus kasmet. Ar tiesa, kad dėl sunkios ekonominės padėties moterys gimdyti atbėga tiesiai iš darbo? Sunkmetis ar ne, tačiau visuomet buvo, yra ir bus trijų tipų moterys: darboholikės, racionalios ir tos, kurios į darbą žiūri laisviau. Tokios pat ir nėščios moterys. Darboholikės ateina gimdyti su kompiuteriu ant pilvo ir vos ne gimdymo metu jį maigo. Ne kartą buvo taip, kad atsiradus nėštumo patologijai ir moterį paguldžius į ligoninę, ši jau antrą dieną puola kompiuteriu dirbti. Tokios moterys neima motinystės atostogų, laksto mažiausiai per du darbus. Net ir besilaukdamos jos nori gyventi tokiu pat ritmu kaip ir anksčiau. Darboholikes, manau, gali „išgydyti“ tik sunki liga, o nėštumas juk ne susirgimas.

Gydytoja K.Mačiulienė sako, kad pastaruoju metu abortų sumažėjo.

Antro tipo moterys ramiai išeina motinystės atostogų, po truputį ruošia naujagimio kraitelę, skaito literatūrą, lanko mamyčių kursus. O trečia dalis moterų tik ir laukia, kada pagaliau galės paatostogauti. Nėštumas joms prilygsta patinginiavimui, pagulinėjimui lovoje su savo mintimis. Šios mamos niekada neskubės grįžti į darbus, nebent nusibostų būti namuose. Taigi kokia moteris buvo iki nėštumo, taip ji gyvena ir pastojusi. Kiek laiko po gimdymo moterys paprastai pabūna ligoninėje? Jeigu sėkmingas gimdymas – lygiai dvi paras. Taip yra visame pasaulyje, ir tai laikoma norma. Ar „įvykdžiusios savo misiją“ mamytės randa laiko pasilikti namuose lopšio sūpuoti, ar vėl lekia į darbą bijodamos jį prarasti? Dabar – nebe sovietmetis. Jeigu motinai reikia greičiau integruotis į visuomenę, nesudėtinga nusisamdyti auklę ir dalį dienos praleisti darbe, o likusią – su naujagimiu. Tai nėra blogai. Nepažįstu nė vienos vaiką maitinančios mamos, kuri nuo ryto iki vakaro dirbtų. Jos sugeba suderinti laiką. Ar nuolatinis moters stresas, skubėjimas gali atsiliepti nešiojamo vaiko sveikatai? Manau, kad infekcijos, gripas, lėtinės moters ligos turi daug didesnę įtaką vaisiui nei skubėjimas gyventi. Jeigu nėščioji yra labai aktyvi ir jos nesustabdo kokia nors nėštumo patologija, leidžiu jai tokia būti.

Sutuoktiniai Valentina ir Stanislovas Krylovičiai pritaria atsakingam požiūriui į planuojamą nėštumą. Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

O ar motinos patiriama įtampa turi įtakos pienui? Pieno gamybą lemia hormonas prolaktinas. Tad įtampa gali viską – net ir pieną pradanginti. Tačiau visos moterys skirtingos: vienos problemą sprendžia, kitos ją didina. Taigi tik nuo pačios mamos pri-

klauso, kaip į situaciją ji sureaguos, ar ne per daug susijaudins ir ar pienas nedings. Kaip apskritai derėtų elgtis moterims nėštumo metu? Kokie pagrindiniai patarimai? Pirmiausia, reikia tinkamai maitintis. Nėščioji turi valgyti daug skaidulinio maisto, kad neužkietėtų viduriai. Būsimoji mamytė turi gauti pakankamai baltymų, kalcio ir geležies, kurios yra žemuogėse, serbentuose (net ir šaldytuose), žuvies ir mėsos gaminiuose. Labai didelį dėmesį savo mitybai reikia skirti vegetarėms ir veganėms – nėštumo metu smarkiai sumažėja hemoglobino kiekis jų kraujyje, nes organizmas neaprūpinamas geležimi. Joms reikėtų pavartoti geležies papildomai. Antras patarimas – labai gerai sustyguoti savo dienotvarkę. Būsimoji mamytė turi laiku atsikelti, nueiti į mamyčių mokyklėlę, rasti laiko šiek tiek pasportuoti. Ji turi viską planuoti ir stengtis nuo režimo nenukrypti. Negali būti dienotvarkė taip išbarstyta, kad moteriai reikėtų strimgalviais visur lakstyti. Ypač tai svarbu laukiantis antro vaikelio, kai dažniau pasitaiko įvairių negalavimų, skausmų. Ir trečia – nėščiosioms negalima daryti to, ko nedarė iki pastojimo. Jeigu neskridai lėktuvu – dabar irgi neskrisk, neplaukiojai – nesimokyk plaukti nėštumo metu, jei neslidinėjai – paslidinėsi po gimdymo. Nėštumas – netinkamas metas eksperimentams. Juk taip rizikuoji ne tik savo, bet ir vaikelio sveikata. Dažniausiai tokie eksperimentai baigiasi nemalonumais. Anksčiau nėščiosioms sakydavo – „vaikščiok kaip su kiaušiniu“. To daryti nereikia, nes sveikai moteriai nėštumas – ne susirgimas. Ji gali gyventi visiškai normalų, įprastą gyvenimą, tik gal kiek labiau mylėti save.

Gimtasis kraštas

2011 m. vasario 11–18 d., Nr. 6 (50)

Miesteliai

Nakvynei – į dominikonų vienuolyno celę

Senoji Liškiava Liškiava minima rašytiniuose šaltiniuose nuo 1044 m. Žmonės dabartinės Liškiavos apylinkėse gyveno jau antrame tūkstantmetyje prieš Kristų. Liškiavoje yra 4 archeologijos paminklai: piliakalnisalkakalnis, Bažnyčios kalnas, akmuo su jaučio pėda ir vadinamasis raganų akmuo. Liškiava garsi savo architektūros paminklais.

Restauruota Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia ir vienuolyno pastatai vilioja daugybę turistų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio šalių.

Kairiajame Nemuno krante, už aštuonių kilometrų nuo Druskininkų, ant kalno boluoja vėlyvojo baroko perlas – Liškiavos architektūrinis ansamblis. ir XVIII–XIX a. sakralinės tematikos paveikslai. Dominikonai šiame vienuolyne gyveno neilgai, nuo 1699-ųjų iki 1813 metų. Tuometinė civilinė valdžia neleido priimti į vienuolyną naujokų, tad negalėdamas atsinaujinti jis sunyko. 1813 m. mirus paskutiniam Liškiavos vienuoliui, vyskupas savo dekretu visus vienuolyno pastatus su bažnyčia perdavė administruoti parapijai. Dominikonų vienuolynas Liškiavoje taip ir neatsikūrė, tačiau jo dvasią galima justi iki šiol.

jo architektūros ansamblį nuo visiško sunykimo. 1998 m. Vyriausybės sprendimu Alytaus apskrities viršininko administracijai pavesta įsteigti viešąją įstaigą Liškiavos kultūros centrą, kuris vykdytų kultūrinę, švietėjišką, turistinę veiklą. Šios įstaigos steigėjai yra Alytaus apskrities viršininko administracija ir Vilkaviškio vyskupija.

Jums pasiseks, jeigu po vienuolyną lydės ir jo istoriją pasakos klebonas kanauninkas Valius Zubavičius. Kai jo nebūna, iniciatyvos imasi jaunas zakristijonas Povilas. Jo mėgstamiausias – šv.Baltramiejaus paveikslas. Liškiavos bažnyčiai šį paveikslą prieš šimtmetį nutapė Antanas Žmuidzinavičius. Tuomet bažnyčią lankė Antanas Baranauskas. Dailininkas Šv.Baltramiejų tapyti ėmėsi parapijiečių prašymu. Tuo kūrybos laikotarpiu jį buvo užvaldęs romantizmas. A.Žmuidzinavičius priklauso dailininkams, kurių kūryba persmelkta liaudies tradicijų, folkloro. Jo kūrinių kalba labai paprasta, paprastos ir meninės išraiškos priemonės. Todėl jo tapytas šv.Baltramiejus taip traukia paprastus žmones. Zakristijonas Povilas pataria ilgiau stabtelėti prie italų meistrų nutapyto nukryžiuotojo portreto ir Šv.Marijos paveikslo, kuriam yra per 300 metų.

Atviros durys lankytojams Buvusio vienuolyno celėje šiandien stovi patogios lovos su minkštais čiužiniais.

Tomas ZABULIS Nuostabų baroko ansamblį gausiai lanko turistai iš Lietuvos ir viso pasaulio. Ansamblio puošmena – Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia.

Tarp kalnų pasislėpusi Liškiava Liškiava – senas mielas dzūkų miestelis, įsikūręs kairiajame Nemuno krante. Keliaujant iš Druskininkų į rytus, už devynių kilometrų jums kelią pastos didingas kalnas. Istorikų ir archeologų duomenimis, šioje vietovėje žmonės gyveno dar akmens amžiuje. Kasinėjant kalną rasta daug brūkšniuotosios ir grublėtosios keramikos šukių, kaulinių darbo įrankių ir papuošalų. Pirmykštės bendruomenės gyvenvietėse čia buvo įsikūrusi senovės baltų gentis – jotvingiai. Šiandien daugybę turistų vilioja pagrindinės Liškiavos vertybės – archeologinis paveldas ir architektūros paminklai – bažnyčia, buvęs dominikonų vienuolynas, varpinė ir koplytstulpis.

Dominikonų fundatoriaus valia Prieš 310 metų Liškiavoje gyvenęs šio ansamblio fundatorius Jurgis Kosyla su žmona Kristina 1697 m. balandžio 22 d. testamente visus Liškiavos turtus užrašė vienuoliams do-

minikonams. Užrašė su sąlyga, kad jie, atvykę iš Seinų į Liškiavą, pastatytų Švenčiausiosios Trejybės garbei skirtą bažnyčią bei vienuolyną ir jame apsigyventų. Dominikonai fundatoriaus valią įgyvendino ir šis puikus ansamblis išliko iki mūsų dienų. Tačiau jeigu ne klebonas kanauninkas Valius Zubavičius, tiek ir tematytume šiandien šias grožybes. Jo pastangomis ir rūpesčiu 1990–1997 m. bažnyčia restauruota ir prikelta naujam gyvenimui. Bažnyčios laidojimo rūsiuose atviruose karstuose yra išlikę vienuolių dominikonų palaikai, įrengta liturginio paveldo ekspozicija, kurią gali apžiūrėti ne tik garbūs svečiai, bet visi istorija bei bažnytinio meno kūriniais besidomintys žmonės. Mat viešoji įstaiga Liškiavos kultūros centras įgyvendina projektą „Liškiavos vienuolyno ansamblio sutvarkymas ir pritaikymas turizmui“. Jeigu norite atšvęsti vestuves ar jubiliejų, vienuolyno durys atviros. Čia jums padengs stalą, surengs ekskursiją po vienuolyną ir apnakvindins buvusiose dominikonų vienuolių celėse, pro kurių langus atsiveria nuostabi Nemuno juosta.

Po Pirmojo pasaulinio karo Liškiavos vienuolyno pastate veikė valsčiaus centras, paštas, parduotuvės ir kelios kitos įstaigos. 1939 m. buvo įkurta Turizmo stotis. Čia iš užsienio atvykdavo turistinės grupės po 40–50 žmonių. Jų apgyvendinimu, maitinimu rūpinosi parapijos klebonas. 1941 m. vienuolyno pastatus nacionalizavo sovietų valdžia. Po karo trisdešimt metų čia veikė Liškiavos mokykla, nuo 1977m. šiuose pastatuose įsikūrė siuvimo įmonė „Lelija“. Ši įmonė tvarkė, remontavo pastatus, uždengė naujai stogus ir apsaugo-

Liškiavos bažnyčia – vėlyvojo baroko šedevras su rokoko stiliaus altoriais.

Vėlyvojo baroko šedevras 1699 m. Liškiavoje įsikūrė dominikonai ir 1704–1714 m. pastatė mūrinę Švenčiausiosios Trejybės bažnyčią, kurį sudaro kompleksą su vienuoly-

nu. Tai vėlyvojo baroko šedevras su rokoko stiliaus altoriais. Vienuolyno ir bažnyčios ansamblis suplanuotas asimetriškai. Pusiau uždaras vienuolyno

Vienuolynas nebeatsikūrė Šį vėlyvojo baroko statinį puošia italų tapytos freskos, septyni baroko ir rokoko stilių altoriai, seni autentiški suolai su dominikonų intarsijomis

Vienuoliai dominikonai buvo pamokslininkai. Pasaulį jie įsivaizdavo kaip mėlyną gaublį su Viešpaties šunimi. Martyno Vidzbelio nuotraukos

kiemas ir sodas buvo įjungti į apželdintas parko terasas Nemuno pakrantėje. 1814 m. vienuolyno statiniai atiteko parapijai. 1836–1849 m. vienuolyne buvo įrengtas kalėjimas prasikaltusiems kunigams (demeritams). XX a. penktame dešimtmetyje čia įsikūrė Liškiavos septynmetė mokykla. 1990 m. vienuolyno statiniai grąžinti Bažnyčiai. Iš viso buvusio ansamblio išliko vienuolių gyvenamasis namas, svirnas ir bažnyčia. 1990 m. Liškiavos klebonu paskirtas kunigas Valius Zubavičiaus. Jo pastangomis per septynerius metus bažnyčia ir vienuolyno pastatai restauruoti. Dalis pastatų perduota viešajai įstaigai Liškiavos kultūros centrui, kuris organizuoja seminarus, konferencijas ir kitus renginius.

2011 m. vasario 11–18 d., Nr. 6 (50)

Gimtasis kraštas

Jaukūs namai

Rytų šalių svečias tapo šeimininku Lietuviai, norėdami pabrėžti savo prigimtį, mėgsta kartoti senelių išmintį – nėra namų be durų, be dūmų, dienos be vakaro. Rytiečiams nėra namų be kilimo – austo, rišto, siūto rankų gamybos stebuklo. Lota BALSYTĖ Viduramžiais Europoje kilimai buvo neatsiejami nuo karalių, bažnyčių, katedrų. Reta pėda ant jo atsistodavo be leidimo. Dabar tereikia leisti savo širdžiai išsirinkti, ir namai taps jaukesni, šiltesni.

Simbolikos esmė Vilniaus dailės akademijos Tekstilės katedros lektorė Rūta Būtėnaitė sako, kad rytietiškų kilimų sklaidą Europoje išprovokavo intensyvūs Bizantijos imperijos prekybiniai ryšiai su viduramžių miestais – Genuja, Venecija, Marseliu. „Norint suvokti, kodėl rytietiški kilimai užkariavo Vakarų pasaulį, reikėtų pasigilinti į jų simboliką, – patarė pašnekovė. – Islamo tradicijoje musulmonams labai svarbūs gražūs daiktai. Forma byloja apie vidinę esmę. Per jausmų, gamtos vaizdų ir kultūrinių reiškinių paraleles žmogus prisiliečia ir širdimi pajaučia absoliučią dievišką harmoniją, viešpataujančią visatoje. Kilimams islamo pasaulyje suteikiama sakralinė reikšmė. Rytų kilimų stilistika, nebūdinga Europai, nuo viduramžių jiems suteikė stebuklingų (dėl nuostabaus grožio, atvežtų iš tolimų, nepažintų ir beveik stebuklingų kraštų) kilimų reikšmę. Šią sakralinę kilimų funkciją perėmė Vakarų Europa, puošdama jais šventyklas. Ypač aiškiai tai atsiskleidžia renesanso tapyboje, kur rytietiškas kilimas dominuoja religiniuose siužetuose, o vėliau tampa neatsiejama interjerų, portretų dalis. Džovanio Belinio, Pjero dela Frančesko, Jano van Eiko madonos su kūdikiais įkurdinamos ant pjedestalo, puošto Rytų kilimu, o Henrikas VII, Elizabetė I, garsūs to meto didikai išdidžiai pozuoja šių kilimų fone“, – dėsto tekstilės specialistė R.Būtėnaitė.

Geriausi ekspertai – kolekcininkai XIX a., kai visą Vakarų Europą apėmė kolekcionavimo aistra, pasak R.Būtėnaitės, rytietiški kilimai įgavo ir naują vertę – antikvarinę. Jie perkami kaip gera investicija, nes bėgant metams kilimas ne pinga, o, atvirkščiai, jo vertė kyla. Neginčijama kilimų įtaka ir moderniajam menui – jų spalvų deriniais, komponavimo principais žavėjosi Polis Gogenas, Vincentas van Gogas, vėliau Anri Matisas, Polis Klė ir kiti menininkai. „Pasaulyje žymiausi yra Persijos (dab. Irano), taip pat Anatolijos kilimų audimo regionai, miestai, manufaktūros, žymiausios kilimų kūrėjų šeimos. Pavyzdžiui, Isfahan Seiraﬁan ar Nain Habibian vardai, tačiau didelė rizika įsigyti ir garsių vardų plagiatą. Pakistane, Indijoje, Kinijoje audžiamos gana tobulos kopijos, išleidžiami

atskiri plagiatų raštų katalogai. Žymiausių kilimų kūrėjų kilimus įvertinti gali kolekcininkai“, – įsitikinusi pašnekovė.

Pagrindiniai kriterijai „Žmonės labai nusivilia sužinoję, kad iš tolimų kraštų parsivežė netikrą daiktą. Kartais atneša pirkinį mums parodyti, bet jau būna per vėlu. Plagiatą galima nusipirkti net ir Isfahano (Iranas) turguje“, – sakė „Domus galerijoje“ įsikūrusio kilimų salono „Art de Vivre“ vadovas Vadimas Zalizka. Tarptautiniam prekybos tinklui priklausantį saloną persiški rankų darbo kilimai pasiekia tiesiai iš juos rišančių šeimų dirbtuvių. Atskirti gerą kilimą nuo prasto reikia tinkamo išprusimo – neturintis muzikinio išsilavinimo vargu ar galėtų spręsti apie kūrinio atlikimo subtilybes. „Pagrindiniai kriterijai turėtų būti meniškumas, kompozicija, piešinys, spalvų dermė, autentiškumas. Didelę reikšmę turi ir technologinės savybės. Neturintys šių žinių ar tiesiog norintys suklaidinti pirkėją kilimų pardavėjai akcentuoja tankumą, mazgelių skaičių, piešinio smulkumą. Svarbu, koks pluoštas naudotas metmenims, kokios kokybės vilna ar šilku rišti kilimai, kokiais dažais – natūraliais ar sintetiniais – dažyta, – vardijo kilimų žinovė R.Būtėnaitė. – Renkantis kilimą reikėtų kreiptis į specialistą, kilimų pardavėją, kuris gali parodyti patikimus kilimo sertiﬁkatus arba tiesiog remtis širdimi.“

formų baldų ir yra klasikinių interjerų puošmena. Jie dera ir šiuolaikiniuose interjeruose. Manau, didesnį dėmesį į Rytų kilimus turėtų atkreipti architektai ir interjero dekoratoriai, kurių rankose kilimas tampa ypač svarbiu instrumentu interjere, ne tik skirstant jį zonomis, funkcionaliomis kūnui, bet ir numatant sielos lankomas vietas. Ar Lietuvai artimi šie kilimai? Dažniausiai svetima yra tai, ką mažai pažįstame, kai pradedi domėtis, tai tampa sava ar net artima“, – įsitikinusi pašnekovė.

Tampa geru tonu Lietuvoje daugėja žmonių, aistringai besidominčių persiškais kilimais, juos vertinančių ir kolekcionuojančių kaip Rytų kultūros tekstilės meno šedevrus, kurie praturtina ne tik interjerą, bet ir sielą, ir kuriuos galima perduoti kaip relikviją iš kartos į kartą. „Rytietiškų kilimų tradicija sovietiniais metais buvo nutrūkusi. Turėjome tenkintis žakardinėmis staklėmis austomis kopijomis, kurios suformavo iškreiptą suvokimą apie šį kilimų stilių, – apgailestavo R.Būtėnaitė. – Dabar iš naujo tenka atrasti tai, kas Vakarų Europoje ir JAV laikoma tiesiog geru tonu. Nuo Renesanso laikų besitęsianti tradicija jau atgimsta Lietuvoje ir suteikia mūsų interjerams išskirtinę aurą.“

Klasikinių interjerų puošmena R.Būtėnaitė patarė rytietiškus kilimus tiesti skirtingo stiliaus interjeruose, eksperimentuoti. „Nomadų arba jų gentainių, pavyzdžiui, kaškajų, beludžių kilimai lakoniškesni, daugiau geometrinių ornamentų, natūraliai įsilieja į šiuolaikinį interjerą. Jie dažniausiai nedideli, dažyti natūraliais dažais, juos galima derinti ir po kelis. Miesto stiliaus kilimai nuo seniausių laikų klojami prie klasikinių

Kiekviena kilimo detalė, raštai ir spalva turi simbolinę kalbą. Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

Žaliavos, spalvos ir raštai Avių vilna – pagrindinis ir svarbiausias kilimų pluoštas. Klajoklių kilimuose būna ir ožkų bei kupranugarių vilnos, suteikiančios kilimams papildomą blizgesį. Labiausiai vertinama avių, besiganančių kalnų viršukalnėse, vilna. Šilkas – brangiausias iš natūralių pluoštų, naudojamas ypatingiems kilimams. Labiausiai vertinami su šilko metmenimis, ataudais ir šilko pluošto mazgeliais rišti kilimai. Natūralūs dažikliai persų kilimams suteikia ypatingą vertę. Dažų sudėtis ir technologija visada laikoma paslaptyje. Dažinės raudės, morenų šaknys, kurkumos, šafranai, granatai, ąžuolų žievė, graikiniai riešutai, arbata ir daugelis kitų dažiklių padeda suteikti pluoštams įvairiausių spalvų bei atspalvių. Bėgant laikui šių kilimų spalvos ne blunka, o, atvirkščiai, įgauna minkštą atspalvį. Raštai, simboliai kilimuose nėra tik ornamentinis dekoras. „Jie neša įdomiausius liudijimus ir žinias apie Rytų tautų istoriją, religiją, kultūrą, yra susiję su senuoju persų tikėjimu – zoroastrizmu bei vėliau jį išstūmusiu islamu. Kilimą reikia išmokti „skaityti“ – iškoduoti šią specifinę kalbą. Nomadams, kurie nei skaitė, nei rašė, kilimas buvo ir bendravimo priemonė, kurioje atsispindėjo išgyvenimai, šeimos istorija, emocijos, jis bylojo apie priklausomybę vienai ar kitai giminei. Atėjus islamui ir įsigalėjus draudimams vaizduoti gyvas būtybes, kilime susipina stilizuotų geometrinių bei augalinių raštų arabeskos, kur kiekviena detalė, spalva turi simbolinę kalbą“, – pasakojo namų tekstilės žinovė tekstilės specialistė R.Būtėnaitė.

Gimtasis kraštas

Gyvenimas

2011 m. vasario 11–18 d., Nr. 6 (50)

Aktorius, kuris ilsisi scenoje Egidijaus Stanciko geriau neklausti, kaip ilsisi, kokie jo pomėgiai ir kas yra nuobodulys. Nuo 2007-ųjų Kauno dramos teatro vadovo pareigų ėmęsis aktorius tikina, kad jam nuo administracinio darbo geriausiai pavyksta pailsėti scenoje. Tikri dalykai

čerė, trečia – mamos pėdomis eina – augina vaikus, brolis – verslininkas, o vaikaičiai jau linksta į meną. Žadina iš senelių paveldėtus talentus.

Iš Tauragės rajono 1986 metais atvažiavote studijuoti aktoriaus meistriškumo į Vilnių. Kokie vaikystės priAr dažnai grįžtate į namus? siminimai? Stengiuosi per mėnesį kartą apEsu kaimo vaikas. Mano lankyti tėvus, tačiau, prisipažįstu, tėviškė – Trumpininkai. Ypa- kartais nugali tinginys. Laisvo laiko tingo grožio kaimas už 300 ne kažin kiek, o iki Tauragės – kaip metrų nuo Mažosios Lie- nekaip 200 kilometrų. Per didžiąsias tuvos sienos. Buvau vai- šventes būtinai grįžtu. Visi kartu eikas, kai prasidėjo me- name į Sartininkų bažnyčią. Man ji lioracija, mačiau, kaip į pati gražiausia. Todėl, kad tai vaikysduobes vertė didelius gra- tės bažnyčia. žius medžius, jų šaknis. Labai skaudžiai tai iš- Tikėjimas tarsi laukas gyvenau, mačiau, kaip mano tėvai ir kaimyO kaip vertinate žmones, kurie nai verkė. Vėliau tėvai vietoj bažnyčios renkasi teatrą, eina pasistatė namą Sarti- į koncertus, tokiu būdu patirdami ninkuose. Gyvenimas dvasinį išgyvenimą? tapo skurdesnis. ViSakyčiau, kad tai minties vinsuomeniškesnis, guriavimai. Religinis praktikavibet iš esmės kaip mas kelia visai kitus reikalavimus. medžio be šaknų. Tai, ką patiri per tikėjimą savo širPraėjus daugeliui dies gelmėje, iš esmės skiriasi nuo Aktorius įsitikinęs, kad jei sutinki vietoj „ne“ pasakyti „kodėl gi ne“, tuomet atsiveria nauji keliai, naujos galimybės, naujas etapas gyvenime. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka metų suprantu, kaip tie to, ką patiri emocionaliai žiūrėdamas dalykai įgauna svarbą. spektaklį ar klausydamas koncerto. Nijolė BARONIENĖ pasistatyti namą. Dabar jame gyve- Turiu sodybėlę, kur nuvažiavęs at- Tikėjimas racionaliai veda dvasios nate. Ar kartu į naujus namus atke- gaunu dvasinę pusiausvyrą. Tikri da- brandumo link. Daug kas sako: man Dabartinė kultūros situacija Lie- liavo ir antikvariniai baldai? lykai ateina iš gamtos, iš tylos. nieko nereikia, galiu prie ąžuolo ar tuvoje kelia nerimą ir E.Stancikui. Taip. Jie kartu su manimi. Atiduotekančios upės su Dievu pasikalbėBūdamas Kultūros ministerijos tus, nurašytus nereikalingus baldus Esate iš daugiavaikės šeimos. ti. Manau, reikia ieškoti Dievo, eiti meno tarybos pirmininku, jis žino, restauravau savo rankomis. Man buvo Kokiais keliais pasuko jūsų brolis link jo, stengtis prakalbinti. Tai nėra kad kultūrai trūksta daug, bet, smagu prisiliesti ir atgaivinti snūdu- ir seserys? Gal irgi meno link? Esu antras šeimoje. Pirmas gimė skirtingai nei dauguma, ne verkš- riuojančią gyvybę. Tad nieko nuostalena, o atkakliai siekia užsibrėžto baus, kad jie ir toliau gyvena su ma- brolis, po manęs – trys seserys. Esu tikslo. nimi. Aš iš tų, kurie sunkiai ką nors laimingas, nes visada turėjau puikią keičia, ar tai daiktas ar žmogus. Gy- šeimą, mylinčius tėvus. Iš šeimos ir venimas – kaip upė su krantais. No- pats tos meilės mokiausi. Už tai galiu Kasdienybė tarsi džiazas risi, kad ta upė bėgtų tarp krantų, ku- dėkoti tik Dievui. Polinkių į meną Pokalbiui apie tai, kas džiugina, rie man brangūs ir įdvasinti. Be abejo, turi visi, nes ir mama, ir tėtis mėgo kelia nerimą ir teikia vilties, pasirin- atsiranda ir naujų dalykų, bet tenka vaidinti, dainavo. Tačiau abiejų seneliai buvo stiprūs ūkininkai, tad galikome vėlyvą pirmadienio vakarą. Iki atsirinkti, kad tai būtų tikra. vidurnakčio buvo likusi valanda, tad mybė siekti aukštojo mokslo iš mano Egidijus galėjo atsikvėpti ir tarti: praEsate sakęs, kad priklausote tėvų buvo atimta. Jei būtų kitos sąlyėjo dar viena diena. žmonėms, nemokantiems pasakyti gos, tėtis gal būtų buvęs ne vairuo„ne“. Ar ne todėl ėmėtės teatro va- tojas. Nors šį darbą dirbo su dideliu Koks buvo šis pirmadienis? dovo pareigų? atsidavimu. Mama augino vaikus. Tai diena, kai daugiau laiko gaPasakyti sau „ne“, vadinasi, atim- Viena sesuo mokytojauja, kita – felliu skirti administraciniams darbams. ti galimybę. O galimybė suteikiama Aktoriai pirmadienį ilsisi, nes nėra vieną kartą. Jei sutinki vietoj „ne“ paspektaklių. Ši diena skirta įsibėgėti. sakyti „kodėl gi ne“, tuomet atsiveria Antradienio ryte – gamybinis susi- nauji keliai, naujos galimybės, naujas rinkimas. Susirenka visų skyrių va- etapas gyvenime. Kalbu ne apie kardovai, sudėliojame savaitės darbus ir jerą, o apie dvasinę brandą. Prisiimi jau tada šauname tą užtaisą. Teatras – atsakomybę ir stengiesi vėliau ją pagyvas organizmas, gyvų žmonių ku- teisinti. Niekas man nedraudžia suriama kasdienybė, pilna netikėtumų, vokus, kad tai nepakeliama, pasakyti: todėl neįmanoma numatyti visų ėji- „Ačiū, tikrai ne.“ mų į priekį. Čia ir grožis. Kiekvieną akimirką turi rasti vis kitą ėjimą. Dažną stebina nepaprasta jūsų energija. Avinas pagal horoskoJums kalbant darau išvadą, kad pą, gimęs Arklio metais, žemaitis improvizacinis motyvas kasdieny- iš Tauragės. Gal tai suteikia enerbėje labai svarbus. Vadinasi, mėgs- gijos? Nelabai aš tikiu tais dalykais. Astate džiazą? Džiazą labai vertinu. Mėgstu trologija, horoskopai – provokaciklausyti jo vienas. Nesakau, kad ne- ja arba pasiteisinimas. Manau, kad patinka festivaliai, pavyzdžiui, „Kau- mano energijos paslaptis yra ta, jog nas jazz“ – puikus renginys, bet man aš nieko nedarau kaip darbo, negaldaug mieliau šiai muzikai atsiduoti voju, ačiū Dievui, kažkas baigėsi. Čia vienumoje. kaip namų tvarkymas: nušluostei dulkes, išplovei grindis, pamerkei gėles ir džiaugiesi, kaip gražu. Sėdi, geri Energijos paslaptis arbatą ir širdyje gera. Svarbu nesu- „Teatre 136 žmonės ir kiekvienam reikia išskirtinio dėmesio. Jautiesi kaip motiKažkada gyvendamas Kauno se- reikšminti. Juk nepavargsta žmogus na ar tėvas. Požiūris į kiekvieną turi būti teigiamas“, – sako E.Stancikas. namiestyje kalbėjote, kad svajojate alsuodamas. Asmeninio archyvo nuotrauka

„Gyvenimas – kaip upė su krantais. Norisi, kad ta upė bėgtų tarp krantų, kurie man brangūs ir įdvasinti.“

taip paprasta. Žmogų sunku prakalbinti, o su Dievu rasti bendrą kalbą dar sunkiau. Tikėjimą paveldėjau iš tėvų. Mano tikėjimas – kaip suartas laukas su kyšančiomis ražienomis. Atradusiesiems Dievą brandžiame amžiuje kartais pavydžiu emocionalumo, lengvos euforijos. Iš Kauno dramos teatro aktorių teko išgirsti, kad jums puikiai sekasi eiti vadovo pareigas. Ir kad būtų gerai, jei liktumėte dar vienai kadencijai. Nieko panašaus nesu girdėjęs, nekeliu klausimo dėl antros kadencijos. Laukiu, kada baigsis pirma. ( Juokiasi.) O jei kolektyvas paprašys. Juk nemokate pasakyti „ne“? Nebuvo taip, kad kolektyvas paprašė ir aš pasiaukojau. Tuomet Jonas Jučas, buvęs kultūros ministras, pasiūlė eiti tas pareigas. Matyt, patikėjo, kad galiu. Kaip bus vėliau, matysime, kai ateis laikas. Aš kartais mėgstu nakties metu pasikalbėti su savimi. Tada ateina visi atsakymai. Vadovauti teatrui nėra lengva. Norėčiau daugiau laiko skirti sau. O dabar yra kaip yra.

Nereikia, kad girtų Šie metai Kauno dramos teatrui – išskirtiniai. Švenčiama 90-ies metų sukaktis. Didžiosios scenos remontas dar neužbaigtas, bet meninis gyvenimas verda. Pakvietėme statyti spektaklius visus buvusius šio teatro režisierius: Joną Jurašą, Gytį Padegimą, Gintarą Varną, Joną Vaitkų. Ši idėja taip pat gimė iš tylos. Suprantu, kad viskas, ką darau, vieniems patinka, kitiems anaiptol. Tačiau turiu labai gerą savybę: man nereikia, kad girtų. Skaudu, kai nesupranta. Tačiau tai stengiesi nuryti kaip kokius žuvies taukus. Kuo greičiau, pasiraukydamas. Kita vertus, žuvų taukai – sveika. ( Juokiasi.) Teatre 136 žmonės ir kiekvienam reikia išskirtinio dėmesio. Jautiesi kaip motina ar tėvas. Požiūris į kiekvieną turi būti teigiamas. Mano manymu, tik teigiami dalykai provokuoja kūrybingumą, tampa postūmiu į priekį. Ar neapima liūdesys mąstant apie mūsų kultūros ateitį? Nuolatinis lėšų stygius ne vieną varo į neviltį. Suprantu, kad reikia visiems. Labai daug kultūros pastatų yra kritinės būklės. Dažnas vadovas visais įmanomais būdais stengiasi per Seimo narius, per Vyriausybę „pramušti“ pinigus. Aš sakau, kad kultūra yra bendra. Visiems reikia. Kita vertus, viskas tvarkosi. Pažiūrėkime, kaip pasikeitė Lietuva, kaip atrodo gydymo įstaigos, mokyklos. Dabar atėjo laikas pasitempti teatrams, muziejams, bibliotekoms. Ateina ir į tas erdves pinigai. Praeis kokie penkeri metai, ir mes turėsime kitą vaizdą. O dabar pinigų yra kiek yra, ir daugiau jų nebus.

2011 m. vasario 11–18 d., Nr. 6 (50)

Žmogus prieš stichiją – bejėgis Parodai eksponatus paskolino laivininkystės kompanija „DFDS Lisco“.

Nika PUTEIKIENĖ Kiek akys užmato aplink – vandens platybės. Jose liepsnojantis laivas siunčia SOS signalus. Tai ne veiksmo filmo kadrai. Įtampą, baimę ir beviltiškumą neseniai teko išgyventi kelto „Lisco Gloria“ keleiviams ir įgulai. Pernai kilęs gaisras kelte dar kartą priminė, kad žmogus yra per silpnas sutramdyti jūrą – jis gali tik prisitaikyti. Šis neeilinis įvykis paskatino Lietuvos jūrų muziejaus specialistus pasigilinti į žūtbūtinius jūros ir žmogaus santykius ir parengti parodą „SOS. Nelaimė jūroje“. Vienas parodos rengėjų istorikas Romualdas Adomavičius pats ne kartą yra patyręs nirtulingą jūros jėgą. Ją pažįsta ne tik teoriškai, bet ir praktiškai, nes yra jachtos „Lietuva“ įgulos narys. Pasak jo, suvaldyti vandens stichiją žmogus bejėgis iki šiol. Nors

Paukščių balsai Elzė KUOSAITĖ Ar girdėjote, kaip suokia lakštingala, kaip griežia griežlė, kaip trimituoja gervės, kaip baubia didysis baublys, ciksi lygutės ar ūbauja pelėda? Lietuvos saugomose teritorijose – nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, rezervatuose – gyvena gausybė paukščių. Tačiau ką žinome apie Lietuvos gamtos vertybes? Ar pažįstame savo krašto paukščius, ar atpažįstame jų balsus? Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba kartu su garso režisieriumi Vidmantu Blažiu išleido kompaktinę plokštelę „Lietuvos saugomų teritorijų paukščių balsai“, kurioje galima išgirsti daugiau kaip devyniasdešimt paukščių balsų. Anykščių regioniniame parke buvo įrašyti juodojo strazdo, karklinės nendrinukės ir dagilio čiulbėjimai. Dzūkijos nacionaliniame parke esančioje Dainavos girioje – tetervino, kukučio, lėlio, žalvarnio balsai. Nemuno deltos regioniniame parke, kitaip dar vadinamoje paukščių karalijoje, garso režisieriui V.Blažiui pavyko „pagauti“ didžiojo apuoko, smilginio strazdo, nendrinės startos garsus. Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervate buvo įrašyti lututės, juodgalvės devynbalsės, žvirblinės pelėdos, volungės, kikilio balsai. Dalis paukščių – itin reti, įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą. Kaip pasakojo garso režisierius V.Blažys, paukščių balsų įrašai šiai

kaupia jūrinę patirtį, vis geriau pažįsta gamtą ir tobulina laivų konstrukcijas, tačiau į jūrą išplaukę jūrininkai kartais rizikuoja negrįžti namo. 1906 metais buvo susitarta dėl belaidžiu telegrafu siunčiamo nelaimės signalo SOS naudojimo. Praėjus šimtui metų šis signalas jau tapo tik simboliu, o jį pakeitė pasaulinė palydovinė radijo ryšio sistema, apimanti visą planetą ir padedanti nustatyti nelaimės ištikto laivo vietą ir išsiųsti jam pagalbą. „Laivas – jūrininko namai jūroje, kuriuos palikti galima tik tada, kai jis skęsta arba nesuvaldomai dega, – sako R.Adomavičius. – Tada nepaprastai svarbu kuo skubiau išsiųsti pagalbos prašymą ir atlikti būtinus veiksmus laukiant pagalbos. Dažnam iš mūsų jūra yra tolima tarsi kosmosas, nors gyvename šalia jos. Šioje parodoje stengiamės parodyti, kaip veikia pasaulinė gelbėjimo jūroje sistema, kokios ryšio priemonės naudojamos, kokia technika ir tarnybos budi kiau-

Gimtasis kraštas

Gamta

„DFDS Lisco“ nuotrauka

rą parą, kad per akimirką susiruošę skubėtų į pagalbą skęstančiam ar degančiam laivui. Pagaliau „išpakuojame“ ir vadinamąjį išsigelbėjimo rinkinį, kuriame yra specialaus maisto atsargos, reikalingos palaikyti gyvybei, kol sulaukiama gelbėtojų.“ Paroda labai daiktiška – joje galima pamatyti, paliesti, o kai kuriais atvejais net išbandyti gelbėjimo įrangą. Čia eksponuojami gelbėjimo plaustai, liemenės, specialūs hidrokostiumai, kuriuos apsirengęs žmogus gali ilgą laiką plūduriuoti, laukdamas pagalbos, demonstruojamos pasaulinės gelbėjimo jūroje sistemos schemos. Įspūdį stiprina dideliame ekrane rodomi „Lisco Gloria“ gaisro jūroje vaizdai ir garsinis fonas: audros šniokštimas, žuvėdrų klyksmai, pagalbos signalo šaukiniai. Paroda Lietuvos jūrų muziejuje (Smiltynės g. 3, Klaipėda) veiks iki balandžio 1 dienos. Moksleivių grupėms ekspozicijos pristatymas nemokamas.

Norus išpildyti padės auksinė žuvelė Lietuvos jūrų muziejaus lankytojai turi išskirtinę galimybę pabendrauti su auksine žuvele. Pamaitinti ją, išsakyti slapčiausius norus ir, jeigu pasiseks, net paglostyti. Tokia pažintinė pramoga siūloma pasitinkant šv. Valentino – įsimylėjėlių – dieną. Čia pat, muziejaus akvariume, veikia ir meilės paštas: galima parašyti prisipažinimą meile ir įmesti jį į tikrą uoksą, kaip to legendinio Valentino laikais. Gražiausių prisipažinimų autoriai bus kviečiami nemokamai apsilankyti Jūrų muziejaus vasario 12–13 dienomis rengiamoje Meilės dienos šventėje. Pasak Jūrų muziejaus Akvariumo skyriaus vedėjo biologo Sauliaus Karaliaus, atvirame baseinėlyje tarp japoniškų koi karpių mitriai nardantis sidabrinis karosas (Carassius auratus) yra gerai pažįstamas ir akvariumistams, ir žvejams mėgėjams. „Vadinamoji auksinė žuvelė yra iš karpžuvių būrio. Ji priklauso karpinių (Cyprinidae) šeimai“, – sako biologas. – Nuo seno kaip dekoratyvinė žuvis ji buvo laikoma Kinijoje ir Japo-

Pelkės užima apie 6–7 procentus mūsų šalies ploto. Lietuvoje pasaulinės reikšmės saugomomis šlapžemėmis paskelbtos penkios vietovės: Čepkelių, Kamanų, Viešvilės, Žuvinto gamtiniai rezervatai ir Nemuno deltos regioninis parkas. Pelkės pasižymi gausia biologine įvairove. Kai kurios pelkių augalų ir gyvūnų rūšys – ypač retos. Jos įrašytos į Raudonąją knygą. Kasmet valstybiniai rezervatai mini Pasaulinę pelkių dieną. Kamanų valstybinio gamtinio rezervato direkcija praėjusią savaitę surengė žiemos slidžių žygį Kamanų pažintiniu taku, kvietė pasigrožėti pelkėtomis vietovėmis žiemą. Žuvinto biosferos rezervato direkcija visuomenei pristatė projektą, kuriuo bus siekiama išsaugoti globaliai nykstančios paukščių rūšies –

plokštelei daryti 2003–2010 metais, įvairiais sezonais – nuo pavasario iki rudens. Tai ne tik įdomus, bet ir įtemptas, ypatingos koncentracijos reikalaujantis darbas. Net išgirdus paukščio balsą ne visuomet pavyksta jį įrašyti. Kiekvienas garso takelis pavadintas įraše dominuojančio paukščio rūšies vardu, bet kai kur girdimi ir kiti paukščiai. Kompaktinėje plokštelėje panaudotos gamtininko Eugenijaus Drobelio paukščių nuotraukos. Plokštelė „Lietuvos saugomų teritorijų paukščių balsai“ skiriama visiems, kurie myli gamtą ir paukščius, kurie nori išmokti juos pažinti ar tiesiog pasimėgauti gamtos garsais. Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės Rūtos Baškytės, gamtos garsai ne tik padeda iš arčiau pažinti gamtą, bet ir skatina daugiau sužinoti apie rezervatuose ir draustiniuose, nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose esančias gamtos vertybes, čia saugomas įvairiausias biologinės įvairovės rūšis. Pažindami Čepkelių raistas žiemą. paukščius, padėkime jiems išlikti.

nijoje tvenkiniuose arba tam specialiai pagamintuose porceliano induose. Iš Kinijos auksinė žuvelė pateko į Portugaliją, o iš ten išplito po visą Europą. Manoma, kad pirmąkart į Europą atvežta XVII a. Dabar yra išvesta įvairių dekoratyvinių atmainų, kurios auginamos akvariumuose. Biologas juokauja, kad pasakose žmonių užgaidas pildanti žuvelė iš tiesų pati tapo žmogaus įnorių auka. „Nuostabios, ilgais lyg undinėlių pelekais žuvytės gamtoje nesugebėtų išgyventi nė valandos“, – sako S.Karalius, – nes prašmatnius pelekus žmogus jai sukūrė dėl grožio. Jie tokie dideli ir sunkūs, kad ne padeda, o trukdo judėti vandenyje.“ Sidabriniai karosai yra labai mėgstami ir žūklautojų. Šios žuvies apstu Kuršių mariose. Tad čia tikriausiai ir slypi atsakymas, kodėl vyrai taip noriai ir dažnai traukia į žvejybą. Ant kabliuko užkibęs keptuvės dydžio karosas tikrai išpildys visas svajones, norėdamas gyvas sugrįžti į gimtąsias marias. GK inf.

Kinijos auksinė žuvelė auginama ir akvariumuose.

Pelkių pamokos Diana RAKAUSKAITĖ

meldinės nendrinukės – perimvietes bei skatinti aplinkai palankų ūkininkavimą. Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija kvietė moksleivius keliauti Zackagirio pakrantėmis, mokė atpažinti žvėrelių pėdsakus, skaitė „žaliąją“ pamo-

Sauliaus Karaliaus nuotrauka

kos apie pelkes ir šlapžemių svarbą. Dėl netinkamos žmogaus veiklos – sausinimo darbų, melioracijos – daugybė šlapžemių sunaikinta, pelkės pasausėjo. Jose susidarė palankesnės sąlygos medžiams augti, tad pelkių plynių plotai kasmet mažėja. Siekiant atkurti pažeistą pelkių vandens režimą, išsaugoti unikalias augalų ir gyvūnų buveines, biologinę įvairovę, saugomose teritorijose vykdomi specialūs gamtotvarkos darbai.

Kas yra pelkių konvencija? Prieš 40 metų Irano mieste Ramsare buvo pasirašyta Tarptautinės svarbos pelkių konvencija, skirta gamtos apsaugai ir protingam gamtos išteklių naudojimui. Sutrumpintai ji vadinama Ramsaro konvencija. Pagal Ramsaro konvenciją, saugomos ne tik visos planetai išlikti svarbios pelkės, bet ir kitos vietos, kuriose gausu vandens. Visos jos vadinamos šlapžemėmis. Tai žemapelkės, aukštapelkės, nendrynai, dirbtiniai ir natūralūs vandens telkiniai, nuolat ar laikinai užmirkusios teritorijos, kuriose telkšo vanduo arba jis nuolat teka, kuriose vanduo gėlas, pusiau sūrus ar sūrus. Šlapžemėms priskiriamos ir jūrų dalys, kurių gylis atoslūgio metu ne didesnis kaip 6 metrai. Taigi konvencija globoja labai įvairias gamtos buveines, kurias vienija gyvybiškai svarbiausias kiekvienos jų elementas – vanduo. Iki šiol prie Ramsaro konvencijos yra prisijungusios 153 šalys. Lietuva Ramsaro konvenciją ratifikavo 1993 m.

Eugenijaus Drobelio nuotrauka

Gimtasis kraštas

2011 m. vasario 11–18 d., Nr. 6 (50)

Laisvalaikis

Horoskopai (vasario 14–20 d.)

Avinai sėkmingai išnaudos kūrybinį potencialą. Artimiausią savaitę reikėtų didinti komercinį aktyvumą, užmegzti naudingus ryšius su naujais partneriais. Visa tai bus sėkmės laidas ateityje. Priimdami galutinį sprendimą finansiniais klausimais, įsitikinkite, kad apgalvojote visas detales.

Liūtai turės daug dirbti. Daug įdomaus jums žada pažintis su naujais žmonėmis ir jų idėjomis. Galite tikėtis bičiulių pagalbos. Jie taip pat gali pateikti perspektyvių pasiūlymų, kurių įgyvendinimas jums daug duos tiek moraliniu, tiek materialiniu požiūriu.

JMergelių

Pateiktus skaičius surašykite į lentelę vertikaliai ir horizontaliai 5 skaičiai:

6 skaičiai:

00216 10580 14316 46553 51369 53026 54749 55640 60158 61127 82415 88196 91283 99618

011258 048711 117993 118993 174438 312184 372204 445862 814493 828317 954700 964536

Atsakymas – skaičių iš pažymėtų langelių suma. Atsakymą sužinosite kitame GK numeryje.

7 skaičiai: 0172281 0452873 1188228 1218475 1419109 1500286 1567801 1667520 1982934 2585488 4551621 4846614 5264180 5529158 6051229 6091343 6728922 7925365 7950100 8395074 8517864 8812830 8998848 9537013 9712184 9752171

9 skaičiai: 032824047 129735111 130074985 154093684 201768080 256820077 296814576 374067824 421840744 458732171 621528200 911900278 917155207

galimybių ir tikėtis rimtos aplinkinių pagalbos. Aplinkybės skatins palaikyti korektiškus santykius su tais, kuriuos neseniai pažįstate – naujais kolegomis ar draugais. Tai jums padės išvengti nusivylimų ir konfliktų.

Vėžys turėtų būti atidesnis aplinkiniams. Pasistenkite ne tik reikšti savo nuomonę, bet ir klausyti pašnekovo. Gresia pavojus, kad seni stereotipai sutrukdys įgyvendinti ateities planus. Sutelkite dėmesį į svarbiausius dalykus ir tai jums padės išvengti povandeninių akmenų ir prieštaringų sprendimų.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Svarstyklės sulauks didelio dėmesio, neleiskite, kad drovumas ir perdėtas kuklumas jums sutrukdytų išpešti iš to naudos. Būkite dosnūs, padėkite skurstantiesiems, tai atsipirks šimteriopai. Nenurodinėkite žmonėms, ką jie turi daryti, dėl to gali kilti nesusipratimų. Skorpionui bus grąžintos senos skolos, tai smarkiai pagerins jūsų finansinę padėtį. Santykiuose su mylimu žmogumi įsiviešpataus visiškas savitarpio supratimas, jeigu nepasakosite pašaliniams apie savo asmeninius reikalus. Nesiaiškinkite santykių su aplinkiniais, vis tiek nieko nepasieksite.

Jautis neturėtų pervertinti savo

Dvyniai neturėtų nerimauti dėl galimų nedidelių nemalonumų darbe, viskas išsispręs jūsų naudai. Susikaupusių reikalų nebegalima atidėlioti, tad tiksliai planuokite savo laiką. Ateinančiomis dienomis galėsite imtis permainų, kurios jau seniai pribrendo.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

laukia naudingi susitikimai ir bendravimas su svarbiais žmonėmis. Likimas neišvengiamai jus kuo nors apdovanos, svarbiausia – atskirti jo dovaną nuo paprasčiausio atsitiktinumo. Derybos su partneriais bus sėkmingos.

Šauliai netikėtai atskleis savo kūrybinius sugebėjimus. Jūs pajusite energijos antplūdį, būsite pakiliai nusiteikę. Daugelis projektų bus sėkmingai įgyvendinti. Jūs sukursite prielaidas ateities laimėjimams. Čia jums padės mokėjimas rasti teisingus sprendimus ir artimų žmonių parama. Ožiaragiai turės progą atrasti savyje daug įdomaus ir originalaus, tai bus naudinga ne tik jums, bet ir beveik visiems aplinkiniams. Linksminkitės iš širdies, tik pasistenkite neišleisti visų santaupų. Nesivelkite į avantiūras ir abejotinus projektus, kad nenuskurstumėte.

Vandeniui, kuris audringai šventė tik ką prasidėjusius metus pagal Mėnulio kalendorių, bus sunku susikaupti. Kai kurie iš jūsų turėsite spręsti senas problemas. Ypač daug laiko atims dokumentų tvarkymas. Tikriausiai gausite pasiūlymą pereiti į naują darbą.

Žuvims dabar labai svarbu nekonfliktuoti su artimais žmonėmis. Būkite santūresni, paisykite gero tono, tai tikrai neliks nepastebėta. Prieš ką nors pirkdami, gerai pagalvokite, ar tai jums reikalinga dabar. Pasistenkite neskolinti pinigų – galite jų neatgauti.

2011 m. vasario 11–18 d., Nr. 6 (50)

Stebuklingi meilės receptai Rima MARCINKEVIČIENĖ Meilės virtuvė gali padėti atskleisti vyro ir moters santykių paslaptis, suprasti jų grožį bei atsakyti į daugelį klausimų, trukdančių mėgautis meile. Pagrindiniai erotinės virtuvės principai buvo formuojami šimtmečiais. Tokiame maiste turėtų būti daug afrodiziakų (gr. aphrodisiacos – lytinis, seksualinis). Afrodiziakai – maistas, prieskoniai, kvapai aistrai sužadinti. Tai gali būti labai įvairūs produktai – daržovės, vaisiai, riešutai ir grūdai, žolės, paprasti ir aštrieji prieskoniai, pieno bei rūgpienio produktai ir t. t. Nesvarbu, kokį afrodiziaką išsirinksite Valentino dienos šventiniam patiekalui. Jei tikėsite jo galia, tikrai suveiks! Artišokas karaliauti virtuvėje pradėjo tada, kai Florencijos medikai paskelbė jį turint ypatingų galių skatinti lytinį potraukį. Dėl šios savybės Prancūzijoje artišokus valgyti buvo leidžiama tik vyrams. Beje, apie žmogų, turintį daug meilės ryšių, dažnai sakoma, kad jo širdis panaši į artišoką – jis mėtąs lapelius į kairę ir į deši-

nę. Artišokas išties yra labai naudinga daržovė. Jame gausu įvairių vitaminų – daugiausia A ir B2. Be to, tai tikras geležies šaltinis. Puikus afrodiziakas yra paprasčiausios avižos. Jos skatina vyrų testosterono išsiskyrimą ir didina lytinį potraukį. Ką jau kalbėti apie avokadus! Actekai juos laikė tokiais veiksmingais, kad imant derlių uždrausdavo nekaltoms mergaitėms išeiti į lauką! O granatai šalių, kuriose šie vaisiai natūraliai auga, mitologijoje vadinami šventu vedybinių ryšių vaisiumi: kartu su išrinktuoju ar išrinktąja pakanka suvalgyti septynis granato grūdelius, ir santuoka laikoma įvykusia. Labai seniai afrodiziaku laikomas ir šokoladas. Kartų šokoladinį skystį indėnai vartojo kaip afrodiziaką ir dopingą. Remiantis ispanų konkistadorų pasakojimais, actekų vadas Montesuma esą kiekvieną rytą pradėdavo 50 ąsotėlių karšto gėrimo „čokolatio“, kuris suteikdavo energijos kūnui ir aštrumo protui. Be to, jis gėrė šokoladą prieš eidamas į haremą lankyti daugybės savo žmonų. Visuose šiuose produktuose yra sti-

Gimtasis kraštas

Laisvalaikis Lašiša įdaryti avokadai 2 avokadai, 100 g rūkytos lašišos, ½ svogūno, 50 g skrudintų žemės riešutų. Padažui: po 2 šaukštus citrinų sulčių, majonezo ir grietinės, 3 šaukštai švelnaus pomidorų padažo. Avokadus perpjaukite per pusę, išimkite kaulus. 2 puseles nulupkite ir supjaustykite kubeliais. Žuvį supjaustykite nedideliais kubeliais. Į kitas dvi avokadų puseles pridėkite avokadų bei žuvies kubelių, užbarstykite labai smulkiai supjaustytu svogūnu, užpilkite padažu, užbarstykite riešutais.

Salierų salotos su ananasais

Rimanto Dovydėno piešinys

muliatorių, kurie sukuria pasitenkinimo jausmą ir pakilią nuotaiką. Vaišinkitės afrodiziakų prisotintu maistu į sveikatą, tik nepamirškite, kad žmogus yra apdovanotas ir kitais pojūčiais – klausa, rega, uosle. Todėl savo mylimam žmogui visų pirma sukurkite malonią aplinką: įjunkite mėgstamiausią muziką, uždekite žvakes ir gardžiai pasikvėpinkite! Ir nepamirškite, kad patikimiausias afrodiziakas – pati meilė...

250 g saliero šaknies, 1 obuolys, 1 ananasas, 20 graikinių riešutų puselių, 100 g grietinėlės, 1 šaukštas citrinų sulčių, truputis druskos, pipirų. Obuolį ir saliero šaknį sutarkuokite šiaudeliais, apšlakstykite citrinų sultimis. Ananasą perpjaukite per pusę, išpjaukite valgomą minkštimą ir jį susmulkinkite. Į grietinę įberkite truputį druskos ir pipirų. Salotų dalis sumaišykite, sudėkite į ananaso puses ir papuoškite graikiniais riešutais.

Ištikimybės salotos 1 granatas, 1 papaja (gali būti mangas arba melionas), 4 rambutanai, 3 apelsinai, 2 kiviai, 4 konservuoti ličiai su sultimis, truputis migdolų sirupo.

Granatą nuvalykite, išimkite sėklas. Vaisius supjaustykite kubeliais. Viską sumaišykite. Vieno apelsino sultis sumaišykite su migdolų sirupu ir užpilkite vaisius. 2 val. palaikykite šaldytuve.

Valentino pusryčiai 2 stiklinės avižų dribsnių, truputis aliejaus, 1 šaukštas cukraus, 0,5 stiklinės saulėgrąžų, 2 obuoliai, 2 bananai, 15 džiovintų abrikosų. Padažui: 200 g natūralaus jogurto, 2 šaukštai kondensuoto pieno, 3 šaukštai kviečių gemalų. Avižų dribsnius sumaišykite su cukrumi ir pakepkite su trupučiu aliejaus. Tada įmaišykite saulėgrąžas, skiltelėmis supjaustytus obuolius, bananų griežinėlius, susmulkintus abrikosus. Paruoškite padažą ir juo užpilkite salotas.

Desertas „Dviese“ Baltajam sluoksniui: 1,5 l pieno, 1/3 stiklinės cukraus, 1 pakelis vanilinio cukraus, 2 šaukštai krakmolo. Raudonajam sluoksniui: 1,5 l raudonojo vyno, ½ stiklinės cukraus, po 1 šaukštą cinamono ir sutarkuotos citrinos žievelės, 2 šaukštai krakmolo. Išvirkite du kisielius: pieno ir vyno. Atvėsusius kisielius pilkite į dvi taures: apačioje pieno kisielių, viršuje – vyno. Papuoškite susmulkintomis pistacijomis.

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 14 p., atsakymai: Vertikaliai: Abas. Java. Ūla. Duona. „Uno“. Imola. Rykas. Isaurai. Pašildytuvas. Niagara. Siauras. Los. Salė. Asas. Neapolis. „LAK“. Totas. Arimas. Eras. Raitas. Asilas. „Neo“. Sati. ITI. Al. Horizontaliai: Sūduva. Bra. Jurta. Vikis. Madona. Islamas. Osas. Proga. Gas. Ui. Šratas. „Rama“. Saira. Au. Lankas. Lėta. Ir. Era. Oras. Yla. Ulonai. Rakštis. Amis. Lesti. Sala. Ata. SAT. Alio. Asilė. Si. Skaičiais pažymėtuose langeliuose: RISTŪNAS. Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 14 p., atsakymai: Vertikaliai: Vatmanas. Achilija. Katijonas. Panacėja. Arau. Antanavas. Vėdaras. Kretinga. Ruoželis. Alėja. Nagoja. Liūtas. Galatėja. Aldona. Niu. Dausos. Varputis. Opera. Stakta. Nasturta. Realija. Užlaida. Mėlis. Saliavas. Vilkija. Abitas. Skara. Osas. Taka. Gilė. Horizontaliai: Pakura. Ringė. Čaichana. Niekočia. Uraza. Empirija. Chimera. Lakaja. „Antigonė“. Grinė. Agava. Sajanai. Asla. Osa. Antiena. Galis. Du. Pastalė. Arnotas. Tarpuragė. Mesina. Ūkis. Lėlys. Išara. Smailis. Kosta. Kegai. Avarai. Pranašas. Trimitas. Ranka. Jalta. Asmara. Skaičiais pažymėtuose langeliuose: TRIUŠIO METAI. Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 15 p., atsakymai: Vertikaliai: Panika. Katina. Asagajus. „Reno“. Garbana. Žala. Balsė. Rasė. Šakti. Kamanos. Ruonis. Suės. Poėmis. Mantas. „Empti“. Dziao. Lalo. Kasa. Esaūlas. Speigas. Lira. „Ozma“. Nova. Ekiu. Asol. Horizontaliai: Abaša. Vakars. Teatralas. Blakė. „Viking“. Kanoasas. Nėris. Gama. Puma. Lokė. Mendosa. Mozė. Anas. Apsimetėlis. „AISA“. Osas. Silosas. Ornela. Izaokas. Nasau. Viso. Langas. Skaičiais pažymėtuose langeliuose: SNIEGENOS.

Pasijuokime

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Atsakymą sužinosite kitame GK numeryje.

••• – Įsivaizduok, mano sesuo kvaištelėjo. Ji persirengė vyru ir išėjo tarnauti į kariuomenę! – Bet vos tik kareivius nuves maudytis, būtinai kas nors pastebės ir išduos. – Tu pats pagalvok, kas gi ją išduos, jei pastebės? ••• Kiškis rūko ir mato, kad ateina karvė. – Kiški, kaip tau ne gėda? Toks mažas, o jau rūkai, – sako karvė. Tas atsako: – O kaip tau ne gėda? Tokia sena ir be liemenėlės vaikštai... ••• – Nežinau, ką daryti. Tarakonai užkankino. Laipioja visur, ramybės neduoda... – O tu nusipirk kreidučių tarakonams. – Ir ką, padeda? – Tai aišku. Pažiūrėk – manieji sėdi kamputyje, paišo...

(Užs. 8)

(Užs. 4)

(Užs. 13)

(Užs. 2)

Gimtasis kraštas

2011 m. vasario 11–18 d., Nr. 6 (50)

TV programa LTV2 8.00 8.30 9.00 11.30

Vasario 14, pirmadienis

12.00 12.50 13.30 14.20 16.00 16.30 17.00 17.15 18.05

„Snaiperio taikinyje“.

„Mylėti(s) smagu“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 Stilius (k.). 11.00 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.00 Trembita. 12.15 Pulsas. 12.45 Duokim garo! (k.). 14.30 Savaitė (k.). 15.05 Klausimėlis.lt (k.). 15.15 Serialas „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Gamtos patruliai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Savaitės atgarsiai. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Savaitės atgarsiai. 22.15 „Snaiperio taikinyje“. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Dok. serialas „Gamtos formos“.

5.50 Teleparduotuvė. 6.20 „Deksterio laboratorija“. 6.50 Animac. serialas „Kaukė“. 7.20 „Tomo ir Džerio pasakos“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“. 8.55 Super KK2 (k.). (N-7) 9.55 Nuotykių f. „Amžinai jaunas“ (1992 m., JAV) (k.). 12.00 Dviračio šou (k.). 12.30 Pričiupom! (N-7) 12.55 „Drakonų kova Z“. 13.25 „Geniuko Vudžio šou“. 13.55 „Tomo ir Džerio pasakos“. 14.25 „Teresa“. 15.25 „Intrigų dvaras“. 17.30 Kryžminė ugnis. 18.30 Susitikime virtuvėje. Kulinarinė laida. 18.45 Žinios. 19.10 „Pavogta laimė“. (N-7) 19.40 Nuo... Iki... 20.30 Kažkas atsitiko. 21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 Romantinė komedija „Mylėti(s) smagu“. (2003 m., JAV). (N-7) 0.05 „Čakas“. 2.00 „Išrinktieji“. (N-14)

„Nusivylusios namų šeimininkės“.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.40 12.35 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 19.40 20.30 21.10 21.45 22.00

23.00 24.00 1.00

Teleparduotuvė. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. „Biuras“. „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Amžini jausmai“. (N-7) „Padavėjų varžybos“. Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. „Titanų klasė“. „Katašunis“. „Lūžtanti banga“. „Heraklis“. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Klonas“. (N-7) „Marinela“. „Naisių vasara“. (N-7) TV3 žinios. „Kelias namo“. (N-7) Kodėl? Gyvenimas yra gražus. „Pasmerkti“. (N-7) TV3 vakaro žinios. Drama „Nusivylusios namų šeimininkės“. (N-7) „CSI Majamis“. (N-7) „Moterų detektyvių klubas“. (N-14) „Baimės įkaitai“. (N-14)

„Moterų paslaptys“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos. 7.45 „Šaolino vaikai“ (k.). 8.45 Atvirai su žvaigžde (k.). 9.45 Šeštadienio rytas (k.). 10.45 „Dapkai ir Butkai III“ (k.). 11.20 Televitrina. 11.50 „Mentai IX. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 13.00 Sveikinimų koncertas. (k.). 15.00 Smagiausios akimirkos. 15.30 „Šaolino vaikai“. 16.20 Iš Rosamunde Pilcher melodramų kolekcijos „Rūkas virš Kilrašo pilies“ (2007 m., Vokietija). (N-7) 18.10 Iš Rosamunde Pilcher melodramų kolekcijos „Meilės strėlės“ (2008 m., Vokietija). (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 Karštas vakaras. 21.00 Romantinė komedija „Moterų paslaptys“ (2006 m., JAV). (N-7) 23.00 Romantinė komedija „Septyniolikmečiai“ (2002 m., JAV, Kanada). (N-7) 23.00 „Liejyklos gatvė“ (k.). (N-7) 1.00 Bamba. (S)

19.05 20.50 21.30 22.05

22.30 23.15 0.59

TV1 9.05 „Galingasis šuo Kriptas“. 9.30 „Monstrų klubas“. 9.55 „Ogis ir tarakonai“. 10.20 „Džekio Čano nuotykiai” (k.). 10.45 „Zoidai”. 11.10 „Katinas ir kanarėlė“ 12.00 „Įstatymas ir tvarka”. (N-7) 13.00 „Atskalūnas“. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Galingasis šuo Kriptas“. 15.00 „Likimo kerai. 16.00 „Jos vardas Nikita“. 17.00 „Atskalūnas”. (N-7)

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

LTV2

Vasario 15, antradienis

8.00 8.25 8.40 9.00 11.30 12.00 12.55 13.30 14.25 15.15

„Komisaras Reksas“.

„Vienuolikta valanda“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Ant svarstyklių. 12.00 Vilniaus albumas. 12.15 Pradėk nuo savęs (k.). 12.45 Savaitės atgarsiai. (k.). 13.45 Talentų ringas (k.). 15.15 „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Pinigų karta. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Nacionalinė paieškų tarnyba. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Nacionalinė paieškų tarnyba. 22.15 „Dingę“. (N-7) 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Dok. serialas „2020-ieji“.

5.50 Teleparduotuvė. 6.20 „Deksterio laboratorija“. 6.50 Animac. serialas „Kaukė“. 7.20 „Tomo ir Džerio pasakos“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“ 8.55 FTB (k.). 9.50 Valanda su Rūta (k.). 11.20 Kažkas atsitiko (k.). 12.00 Dviračio šou (k.). 12.30 Pričiupom! (N-7) 12.55 „Drakonų kova Z“. (k.). 13.25 „Geniuko Vudžio šou“. 13.55 „Tomo ir Džerio pasakos“. 14.25 „Teresa“. 15.25 „Intrigų dvaras“. 17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.10 „Pavogta laimė“. (N-7) 19.40 Abipus sienos. 20.30 Neišgalvoti gyvenimai. 21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 „Trauma“. (N-7) 23.30 „Vienuolikta valanda“. (N-14) 0.30 „Čakas“. 1.30 „Išrinktieji“. (N-14)

„Kietas riešutėlis. Kerštas su kaupu“.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.35 11.25 12.00 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 19.40 20.30 21.10 21.45 22.00 22.05

23.00

Teleparduotuvė. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Biuras“. „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Amžini jausmai“. (N-7) Paskutinė instancija. Gyvenimas yra gražus. Akistata. „Titanų klasė“. „Katašunis“. „Lūžtanti banga“. „Heraklis“. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. „Klonas“. (N-7) „Marinela“. (N-7) „Naisių vasara“. (N-7) TV3 žinios. „Kelias namo“. (N-7) Prieš srovę. (N-7) Žiūrim, ką turim. „Moterys meluoja geriau“. (N-7) TV3 vakaro žinios. Eurolygos apžvalga. Kriminalinė drama „Liudininkai“ (2008 m., JAV). (N-14) Veiksmo trileris „Kietas riešutėlis. Kerštas su kaupu“ (1995 m., JAV). (N-14)

Tele bim-bam. Gustavo enciklopedija. Labas rytas. Muzikos pasaulio žvaigždės (k.). Veidai. Legendos. Dalia ir Povilas Mataičiai (k.). Durys atsidaro. „Makleodo dukterys“. „Vedybų planuotoja“. (N-7) Tele bim-bam. Gustavo enciklopedija. Kultūrų kryžkelė. Miesto kodas (k.). Pasaulio dokumentika. „Hitleris ir Musolinis. Pragaištinga sąjunga“. 1 s. Detektyvo klasika. „Šerloko Holmso nuotykiai“. Žmonės kaip žmonės. Septynios Kauno dienos. Muzikos pasaulio žvaigždės. Folkloro vakaras iš LRT archyvų. Panorama. Elito kinas. „Kitoje dangaus pusėje“. Trileris. „Snaiperio taikinyje“. (N-7)

„Tekenas“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos (k.). 7.45 „Šaolino vaikai“ (k.). 8.45 Atvirai su žvaigžde (k.). 9.45 Sekmadienio rytas (k.). 10.45 „Dapkai ir Butkai III“ (k.). 11.20 Televitrina. 11.50 „Mentai IX . Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 13.00 Melodrama. „Svajonių viešbutis: Meksika“ (k.). (N-7) 15.00 Smagiausios akimirkos. 15.30 „Šaolino vaikai“. 16.25 „Dapkai ir Butkai III“. 17.00 Atvirai su žvaigžde. 17.55 „Žaibiški tyrimai“. (N-7) 18.50 „Mentai IX. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras filmas. Veiksmo f. „Tekenas“ (2010 m., JAV, Japonija). (N-14) 23.00 „Mentai IX. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 24.00 „Specialusis dalinys“ (k.). (N-7) 1.00 Tauro ragas (k.). 1.30 Bamba. (S)

16.00 16.25 16.40 17.00 17.15 18.05 19.05 21.00

21.45 22.25 22.35 23.05 23.30 24.00 0.45

Gustavo enciklopedija. „Kurmis ir draugai“. „Robotukas“. Labas rytas. Muzikos pasaulio žvaigždės (k.). Miesto kodas (k.). Septynios Kauno dienos. „Makleodo dukterys“. Laiko ženklai (k.). Žmonės kaip žmonės (k.). Gustavo enciklopedija. „Kurmis ir draugai“. „Robotukas“. Kultūrų kryžkelė. Trembita. Kultūros metraščiai. K.Sirvydas. Veidai. Lietuvių dokumentikos meistrai. LTV aukso fondas. „Valentina“. Vizijos ir tikrovė. Dvarų ir rūmų saloninės muzikos ir šokių koncertas. Durys atsidaro. Vienas eilėraštis. Pasaulio dokumentika. „Kai gandras nuvilia po dvejų metų“. Pasaulio dokumentika. „Vienuolio pašaukimas“. 1 d. Muzikos pasaulio žvaigždės. Kamerinės muzikos vakaras. Panorama. „Gyvenimas pagal uošvius“.

TV1 9.05 „Galingasis šuo Kriptas“. 9.30 „Monstrų klubas“. 9.55 „Ogis ir tarakonai”. 10.20 „Dr. Šuo”. 10.45 „Zoidai”. 11.10 „Katinas ir kanarėlė“. 11.35 „Nerealių draugų namai”. Animac. Serialas. 12.00 „Įstatymas ir tvarka“. 13.00 „Atskalūnas“.

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30

LR himnas. Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai.

18.00 Pokalbių laida apie sveikatą „Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai“. (N-7) 18.57 Žodis – ne žvirblis. 19.00 „Moters auka“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka“. 21.00 Romantinė komedija „Mykolas“. (N-7) 23.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai (k). 24.00 „Jos vardas Nikita“.

TV6 9.10 9.30 10.00 11.00 12.00 13.10 13.30 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 20.30 21.00 21.30 23.15 1.15

Teleparduotuvė Universitetai.lt. Išlikimas. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. „Darbštuolis Tedas“. Nenugalimas banzuke. Teleparduotuvė „Heraklis ir dingusi karalystė“. „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „CSI Majamis“. „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. „Darbštuolis Tedas“. Nenugalimas banzuke. „Košmaras koridoriaus gale“. Siaubo f. „Tykantis blogis“. Fantast. Trileris. „Pinklės“.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Griūk negyvas! (N-7) 8.10 Skonio reikalas (k.). 9.00 Kas tu toks (k.). 9.50 Super L.T. (k.). 10.20 Griūk negyvas!“ (N-7) 10.40 „Pasiduodu! Aš – žvaigždė!” Realybės šou. (N-7) 11.30 Šiandien kimba (k.). 12.00 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). 5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03

LR himnas. Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai. Laida 112. Tarp Rytų ir Vakarų. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Namai namučiai. Atsiliepk dainoj.

14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Galingasis šuo Kriptas“. Animac. serialas. 15.00 „Likimo kerai“. 16.00 „Jos vardas Nikita”. 17.00 „Atskalūnas”. 17.57 Žodis - ne žvirblis (k). 18.00 „Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai“. 19.00 „Moters auka?” 20.00 „Įstatymas ir tvarka”. 21.00 Nuotykių f. „Riterio žvaigždė“. (N-7) 23.35 „Jos vardas Nikita”.

TV6 9.15 9.30 10.00 11.00 12.00 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 16.00 17.05 18.00 19.00 20.00 20.30 21.00 21.35

23.35 1.30

Teleparduotuvė. Tavo augintinis. „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. „Darbštuolis Tedas“. Nenugalimas banzuke. Teleparduotuvė „Heraklis ir ugnies ratas“. „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „CSI Majamis“. „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. „Darbštuolis Tedas“. Nenugalimas banzuke. „UEFA Čempionų lygos rungtynės. „AC Milan”–Totenhemo „Hotspur FC”. Tiesioginė transliacija. „Keršytojas“. Veiksmo f. „Pinklės“.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 9.00

TV parduotuvė. Teletabiai. Griūk negyvas! (N-7) Reporteris (k.). Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). 9.50 Super L.T. (k.). (N-7) 10.20 Griūk negyvas! (N-7) 10.40 Pasiduodu! Aš – žvaigždė! (N-7) 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

Spaudos puslapiai. Laida 112. Ant svarstyklių. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Litas prie lito. Duetai. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Kultūra ir religija.

12.50 13.40 14.10 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.05 20.00 20.20 20.25 21.00 21.47 21.50

0.30

24/7 (k.). Lietuva tiesiogiai (k.). Skonio reikalas (k.). Super L.T (k.). (N-7) TV parduotuvė. Žinios. Orai. Teletabiai. Žinios. Kas tu toks? (k.). Žinios. Naša Raša. (N-7) Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. „20 minučių“. Informacinė laida. Orai. Super L.T. (N-7) Reporteris. Orai. 2011 m. Amerikos muzikos „Grammy” apdovanojimai. Vaizdo įrašas iš Los Andželo. Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Mados nuosprendis. 12.25 Noriu žinoti. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 „Jeralaš”. 14.30 Susituokime. 15.30 Detektyvai. 16.10 Federalinis teisėjas. 17.15 TV serialas „Sužadėtuvių žiedas”. 18.10 TV serialas „Pėdsakas”. 18.55 Lauk manęs. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.05 Aš noriu būti meras. 21.10 TV serialas „Auksiniai spąstai”. 22.15 Specialus tyrimas. 23.20 Lietuvos „Laikas”. 23.25 TV serialas „Isajevas”. 0.15 GKŠ. 1.10 Muzikinis kanalas. 16.30 17.03 18.10 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48 22.58

11.30 12.00 12.50 13.40 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.17 18.20 19.00 19.05 20.00 20.25 21.00 21.47 21.50 22.20 23.35 0.20

Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Gera girdėti. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Tarp Rytų ir Vakarų (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. D.Kajokas. LR himnas.

Namų daktaras (k.). Kas tu toks? (k.). Reporteris (k.). Griūk negyvas! (N-7) Super L.T. (k.). (N-7) TV parduotuvė. Žinios. Orai. Teletabiai. Žinios. Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). Žinios. Orai. Naša Raša. (N-7) Žinios. Orai Kas tu toks? 20 minučių. Super L.T. (N-7) Reporteris. Orai. Lietuva tiesiogiai. Naša Raša. (N-7) Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras. Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Mados nuosprendis. 12.25 Noriu žinoti. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.25 Detektyvai. 16.05 Federalinis teisėjas. 17.10 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 18.10 Tegul kalba. 19.10 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.05 TV serialas „Auksiniai spąstai”. 22.10 Lobių ieškotojai. 23.15 Lietuvos „Laikas”. 23.20 TV serialas „Isajevas”. 0.10 GKŠ. 1.05 Muzikinis kanalas. 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Gamta – visų namai. Mažoji studija. Dievo žodis. Ant svarstyklių. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. A.Nyka-Niliūnas. 22.58 LR himnas.

2011 m. vasario 11–18 d., Nr. 6 (50)

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2

Vasario 16, trečiadienis

„Vasario 16-oji“.

„Skorpionų karalius 2“.

„Perl Harboras“.

„Mirties taškas – Berlynas“.

8.00 Animac f. „Machai ir Šebestova, prie lentos!“ 9.15 „Kurmis ir draugai“ (k.). 9.30 Lietuvos tūkstantmečio datos. 11.00 Dok. f. „Vasario 16-oji – mįslės ir ieškojimai“ (1999 m.). 12.00 Trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija Vilniuje. 12.30 Vasario 16-oji. Šv. Mišių transliacija iš Vilniaus arkikatedros bazilikos. 13.30 Dok. f. „Diplomatijos patriarchas“. 14.00 Vasario 16-osios minėjimas prie Lietuvos nepriklausomybės signatarų namų. 14.30 Koncertas „Tėvynė dainų ir artojų“. 15.45 Klausimėlis.lt. 16.00 Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų teikimo iškilmės LR prezidento rūmuose. 17.00 Dok. f. „1918 m. Vasario 16-osios Akto signatarai“. 18.30 Šiandien. 19.00 Vasario 16-osios koncertas nacionalinėje filharmonijoje. 20.00 Dok. f. „Jonas Basanavičius“ (1989 m.) 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Teisė žinoti. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.15 Istorinė drama „Skrydis per Atlantą“ (1983 m.). 23.55 Koncertas „Išsaugota per amžius“.

6.15 Teleparduotuvė. 6.45 Premjera. Animac. f. „Halkas prieš...“ (2009 m., JAV). 8.20 Nuotykių f. „Gepardas, vardu Duma“ (2005 m., JAV). 10.15 Veiksmo komedija „K-9. Privatus detektyvas“ (2002 m., JAV). (N-7) 12.05 Premjera. Komedija šeimai „Yvanas visagalis“ (2007 m., JAV). 13.55 Veiksmo komedija „Išprotėjęs profesorius 2: Klampų šeimynėlė“ (2000 m., JAV). 16.05 Veiksmo f. „Įstatymo tarnai“ (1998 m., JAV). (N-7) 18.45 Žinios. 19.00 KK2. (N-7) 20.00 Premjera. „Skorpionų karalius 2“ (2008 m., Vokietija, JAV, P. Afrika). (N-7) 22.15 Karinė drama. „Gelbstint eilinį Rajaną“ (1998 m., JAV). (N-14) 1.45 „Išrinktieji“. (N-14)

6.50 Teleparduotuvė. 7.05 „Simpsonai“. (N-7) 7.35 „Tomas ir Džeris. Stebuklingas žiedas“. (N-7) 8.40 Komedija „Storulis Albertas“ (2004 m., JAV). (N-7) 10.25 Filmas šeimai. „Gaisrinės šuo“ (2007 m., JAV). (N-7) 12.30 Ekstraordinarių džentelmenų lyga. 14.35 Komedija „Mažylio atostogos“ (1994 m., JAV). 16.30 Nuotykių f. „Galiūnas Džo“ (1998 m., JAV). 18.45 TV3 žinios. 18.50 Lietuvos garbė 2011. 19.00 Komedija „Šuns kailyje“ (2006 m., JAV). 20.50 Karinė drama „Perl Harboras“ (2001 m., JAV). (N-7) 0.20 „Po uragano“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos. 8.15 „Šaolino vaikai“ (k.). 9.15 Dok. f. „Vaclavas Havelas. Mano Praha“ (2006 m., Austrija, Vokietija). (N-7) 10.00 Dok. f. „Valstybės kelias“. 11.45 Nuotykių f. „Lobių sala“ (2007 m., Vokietija). 15.40 Drama. „Kelios dienos rugsėjį“ (2006 m., Italija, Prancūzija, Portugalija). (N-7) 18.00 Drama. „Klastotojai“ (2007 m., Austrija, Vokietija). (N-7) 11.50 „Mentai IX. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 Karštas vakaras. 21.20 Veiksmo drama. „Mirties taškas – Berlynas“ (2009 m., Vokietija). (N-7) 23.20 Veiksmo f. „Tekenas“ (k.). (N-14) 1.20 Bamba. (S)

8.00 Koncertuoja „Sutaras”. 8.30 „Jojau aš per girią“. Muzik. filmas-koncertas. 9.00 Lietuviškai Biblijai – 400 metų. 9.50 „Tėvas Stanislovas. Stotis tyloje“. Dok. f. 10.30 „Eglė“. Muz. Vaid. f. 11.25 Mamutėlės pasakėlė. Vasario 16-oji. 11.35 TV filmas „Dvynukės ir dvynukai“ (1, 2 d.). 13.15 Dok. f. „Lietuvos kronika 1918–1940 m.“. 13.50 Kai aš buvau partizanas. Vaid. f. 15.00 A.Bražinskas. Opera „Kristijonas”. 16.55 „Lietuvos prisikėlimas“. Dok. f. 17.55 Trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija Vilniuje (k.). 18.25 Dainuoja „Trys tigrai”. 18.55 Vasario 16-osios minėjimas prie Lietuvos nepriklausomybės signatarų namų (k.). 19.30 Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų teikimo iškilmės LR prezidento rūmuose (k.). 20.35 Ansamblio „Lietuva” spektaklis „Kelk, broleli”. 21.50 „Eime pasivaikščioti su Antanu Rekašiumi“. Dok.f. 22.25 Muzikinė laida „Aukso dugnas”. 24.00 Panorama. 0.30 Vasario 16-osios koncertas (k.).

TV1 9.05 „Galingasis šuo Kriptas”. Animac. serialas. 9.30 „Monstrų klubas“. 9.55 „Jūreivio Popajaus nuotykiai“. 10.20 „Mėlynasis drakonas”. 10.45 „Zoidai”. 11.10 „Betmenas“. Animac. serialas. 11.35 „Nerealių draugų namai”. Animac. serialas.

5.00 5.07 5.45 6.03 6.30 7.30 10.03

LTV2

Vasario 17, ketvirtadienis

8.00 8.30 9.00 11.30 12.00 13.00 13.30 14.20 15.10 16.00 16.30 17.00

„Senis“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Forumas. 12.00 Menora. 12.15 Dok. serialas „2020-ieji“ (k.). 12.45 Lietuvos tūkstantmečio vaikai (k.). 14.10 Gustavo enciklopedija (k.). 14.40 Gamtos patruliai (k.). 15.15 „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. 17.05 „Senis“. 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 Universitetų žinių lyga „Ateities lyderiai“. Susitinka Klaipėdos universiteto ir Lietuvos kūno kultūros akademijos komandos. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Mūsų dienos – kaip šventė. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Taurė perpildyta“.

„Laukinė upė“.

5.50 Teleparduotuvė. 6.20 „Deksterio laboratorija“. 6.50 Animac. serialas „Kaukė“. 7.20 „Tomo ir Džerio pasakos“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“. 8.55 Nuo... Iki... (k.). 9.55 Tu gali (k.). 12.00 Neišgalvoti gyvenimai (k.). 12.30 Pričiupom! 12.55 „Drakonų kova Z“. 13.25 „Geniuko Vudžio šou“. 13.55 „Tomo ir Džerio pasakos“. 14.25 „Teresa“. 15.25 „Intrigų dvaras“. 17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.10 „Pavogta laimė“. (N-7) 19.40 Valanda su Rūta. 21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 Veiksmo trileris. „Laukinė upė“ (1994 m. JAV). (N-7) 0.45 „Čakas“. 1.45 Sveikatos ABC (k.).

LR himnas. Spaudos apžvalga. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Rytas su muzika. Ryto garsai. Mūsų dienos kaip šventė.

Skubi pagalba 112.

„Kometa. Susidūrimas“.

6.45 Teleparduotuvė. 6.50 „Tomas ir Džeris. Stebuklingas žiedas“. 8.00 „Biuras“. (N-7) 9.00 „Meilės sūkuryje“. (N-7) 10.05 „Amžini jausmai“. (N-7) 10.35 Žiūrim, ką turim. (N-7) 11.15 Tik tarp mūsų. (N-7) 12.00 Vaikų balsas 2011. (N-7) 13.00 „Titanų klasė“. 13.30 „Katašunis“. 14.00 „Lūžtanti banga“. 14.30 „Heraklis“. 15.00 „Kempiniukas“. 15.30 „Simpsonai“. (N-7) 16.00 „Klonas“. (N-7) 17.00 „Marinela“. (N-7) 18.00 „Naisių vasara“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.00 Lietuvos garbė 2011. (N-7) 19.40 Paskutinė instancija. (N-7) 20.30 Skubi pagalba 112. (N-7) 21.10 „Pasmerkti“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios. 22.00 Kriminalinė drama „Gyvenimas“ (2007 m., JAV). (N-14) 23.00 „Kaulai“. (N-14) 24.00 „Po uragano“. (N-14) 1.00 „Baimės įkaitai“. (N-14)

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos. 7.45 „Šaolino vaikai“ (k.). 8.45 Atvirai su žvaigžde (k.). 9.45 Be recepto (k.). 10.15 Girių horizontai (k.). 10.45 „Dapkai ir Butkai III“ (k.). 11.20 Televitrina. 11.50 „Mentai IX . Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 13.00 Nuotykių f. „Septintasis pergamentas“ (k.). (N-7) 14.50 Smagiausios akimirkos. 15.30 „Šaolino vaikai“. 16.25 „Dapkai ir Butkai III“. 17.00 Atvirai su žvaigžde. 17.55 „Žaibiški tyrimai“. 18.50 „Mentai IX . Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras filmas. Drama „Kometa. Susidūrimas“ (2007 m., D. Britanija). (N-7) 23.10 Veiksmo f. „Mirtinas smūgis“ (k.). (N-14) 1.10 Autopilotas. 1.40 Bamba. (S)

17.15 17.40 18.15 19.00 19.50 21.15 22.00 22.35 23.30 24.00 0.45

Gustavo enciklopedija. „Pašėlę Tornberiai“. Labas rytas. Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras. Veidai (k.). Kūrybos metas. Grafikas Arvydas Každailis. „Makleodo dukterys“. „Krašto garbė“ (k.). Kultūros metraščiai (k.). Gustavo enciklopedija. „Pašėlę Tornberiai“. Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas. Senas televizorius. „Nuojautos“. Likimai. Lietuvos partizano draugė O.Činčikaitė. Veidai. Arti toli. Tarptautinė „Vilniaus knygų mugė 2011”. Antanas Rekašius. Baletas „Aura”. Kuluarai. Savęs link. Jurga Ivanauskaitė ir Tibetas. Pasaulio dokumentika. „Čilė. Čukikamatos varis“. Muzikos pasaulio žvaigždės. Orkestrinės muzikos vakaras. Panorama. „Aukso dugnas”(k.).

TV1 9.05 „Galingasis šuo Kriptas”. 9.30 „Monstrų klubas“. 9.55 „Jūreivio Popajaus nuotykiai”. 10.20 „Mėlynasis drakonas”. 10.45 „Zoidai”. 11.10 „Betmenas”. 11.35 „Nerealių draugų namai”. 12.00 „Kaimiškos istorijos“. Komedija. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Galingasis šuo Kriptas”. 15.00 „Likimo kerai“. 16.00 „Jos vardas Nikita“.

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30

LR himnas. Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai.

12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.45 18.40 20.20 22.20

„Įstatymas ir tvarka”. „Atskalūnas”. Teleparduotuvė. „Galingasis šuo Kriptas”. Animac. serialas. „Žūtbūtinis mūšis”. Veiksmo f. (N-7) „Išbandymas“. Nuotykių komedija. „Vabalų sultys“. Komedija. (N-7) „Kaimiškos istorijos“. Komedija. Drama „Hamletas“. (N-7)

TV6 9.45 10.00 11.00 12.00 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 16.00 17.05 18.00 19.00 20.00 20.30 21.00 21.30

23.35 0.05

Teleparduotuvė. „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. „Darbštuolis Tedas“. Nenugalimas banzuke. Teleparduotuvė „Heraklis ir ugnies ratas“. „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „CSI Majamis“. „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. „Darbštuolis Tedas“. Nenugalimas banzuke. UEFA Čempionų lygos rungtynės. „AS Roma”–Donecko „FC Shakhtar”. Tiesioginė transliacija. Vienam gale kablys. Eurolygos rungtynės. TOP 16. Kauno „Žalgiris”– Stambulo „Fenerbahce Ulker”. Vaizdo įrašas.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 8.40 9.00 9.50 10.20

TV parduotuvė. Teletabiai. Griūk negyvas! (N-7) Reporteris (k.). Griūk negyvas! (N-7) Kas tu toks? (k.). Super L.T. (k.). (N-7) 2011 m. Amerikos muzikos „Grammy” apdovanojimai. Vaizdo įrašas iš Los Andželo (k.).

11.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. Vasario 16-osios minėjimas prie Lietuvos Nepriklausomybės Signatarų namų. 15.05 Mes, moterys (k.). 16.03 Žinių amžius. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Lietuviškos dainos pasaulis. 19.00 Iškilmingas Vasario 16-osios

17.00 „Atskalūnas”. 17.57 Žodis – ne žvirblis (k.). 18.00 „Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai”. 19.00 „Moters auka”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka“. 21.00 „Įkaitai iš Kosta Rikos”. Nuotykių drama. 23.00 „Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai”. 24.00 „Jos vardas Nikita”.

TV6 9.35 9.50 11.00 12.00 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 16.00 17.05 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 23.25

1.15

Teleparduotuvė. „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. „Darbštuolis Tedas“. Nenugalimas banzuke. Teleparduotuvė. „Heraklis ir amazonės“. „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „CSI Majamis“. „Kaulai“. Nenugalimas banzuke. „Transporteris“. Trileris. Eurolygos rungtynės. TOP 16. Vilniaus „Lietuvos rytas“– Malagos „Unicaja”. Vaizdo įrašas. „Pinklės“.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 9.00 9.50 10.20 10.40 11.30 12.00 12.50 13.20 14.20 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10

TV parduotuvė. Teletabiai. Griūk negyvas! (N-7) Reporteris (k.). Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). Super L.T. (k.). (N-7) Griūk negyvas! (N-7) Pasiduodu! Aš – žvaigždė! (N-7) Galiūnų pasaulio čempionatas 2010 (k.). Kas tu toks? (k.). Reporteris (k.). 2010 m. Nobelio taikos premijos įteikimo koncertas (k.). Griūk negyvas! (N-7) Spaudos puslapiai. Laida 112. Forumas. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Sveikata (k.). Žalioji banga. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema.

10.35 Pasiduodu! Aš – žvaigždė! (N-7) 12.50 Reporteris (k.). 13.20 Griūk negyvas! (N-7) 13.40 Lietuva tiesiogiai (k.). 14.10 Skonio reikalas (k.). 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Teletabiai. 17.00 Žinios. 17.07 Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.). 18.00 Žinios. 18.17 Orai. 18.20 Naša Raša. (N-7) 19.00 Žinios. 19.05 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras. 20.00 Žinios. 20.20 Super L.T. (N-7) 21.00 Reporteris. 21.28 Orai. 21.50 2010 m. Nobelio taikos premijos įteikimo koncertas. 22.40 „Nuostabi malonė”. Istorinė drama. (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Mados nuosprendis. 12.25 Noriu žinoti. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.25 Detektyvai. 16.05 Federalinis teisėjas. 17.15 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 18.10 Tegul kalba. 19.10 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.05 TV serialas „Auksiniai spąstai”. 22.10 Gyvenamoji aplinka. 23.15 Lietuvos „Laikas”. 23.20 TV serialas „Isajevas”. 0.10 GKŠ. 1.05 Muzikinis kanalas. koncertas Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Vakaro pasaka. Žinių amžius (k.). Mažoji studija. Dievo žodis. Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika. B.Brazdžionis. 22.58 LR himnas. 20.03 20.20 20.45 21.03

15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.07 17.10 18.00 18.17 18.20 19.00 19.05 20.00 20.25 21.00 21.47 21.50 22.20 23.00 23.35 0.20

Super L.T. (k.). (N-7) TV parduotuvė. Žinios. Orai. Teletabiai. Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). Žinios. Orai. Naša Raša. (N-7) Žinios. Orai. Kas tu toks? 20 minučių. Super L.T. Reporteris. Orai. Lietuva tiesiogiai. Pagaminta Lietuvoje. Verslo publicistika. Naša Raša. (N-7) Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras. Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Mados nuosprendis. 12.25 Noriu žinoti. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.25 Detektyvai. 16.05 Federalinis teisėjas. 17.10 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 18.05 Tegul kalba. 19.10 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.05 TV serialas „Auksiniai spąstai”. 22.10 Žmogus ir įstatymas. 23.15 Lietuvos „Laikas”. 23.20 TV serialas „Isajevas”. 0.15 Spręskite patys. 1.00 Žvaigždėlaivis. 1.20 Muzikinis kanalas. 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48 22.58

Gera girdėti. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Literatūros akiračiai (k.). Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Forumas (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. A.Puišytė. LR himnas.

Gimtasis kraštas

LTV2

Vasario 18, penktadienis

„Mirties traukinys“.

„Ir štai atėjo Poli“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 Nacionalinė paieškų tarnyba (k.). 11.00 Akiračiai. 12.00 Vilniaus sąsiuvinis. 12.15 „Taurė perpildyta“ (k.). 12.45 2011 m. „Eurovizijos“ dainų konkurso nacionalinė atranka. 2 pusfinalis (k.). 15.00 Klausimėlis.lt (k.). 15.15 „Makleodo dukterys“. 16.15 Volkeris, Teksaso reindžeris“. 17.05 „Senis“. 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 Klausimėlis.lt. 19.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Duokim garo! 23.00 Premjera. Veiksmo trileris „Mirties traukinys“ (2002 m., Australija, JAV). (N-14)

5.50 Teleparduotuvė. 6.20 „Deksterio laboratorija“. 6.50 „Kaukė“. 7.20 „Tomo ir Džerio pasakos“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“ 8.55 Žvaigždžių duetai 5 (k.). 12.30 Pričiupom! (N-7) 12.55 „Drakonų kova Z“. 13.25 „Geniuko Vudžio šou“. 13.55 „Tomo ir Džerio“ pasakos. 14.25 „Teresa“. 15.25 „Intrigų dvaras“. 17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.10 Tu gali. Pramoginis šou. 21.00 Premjera. Romantinė komedija „Ir štai atėjo Poli“ (2004 m., JAV). (N-7) 22.45 Trileris „Terorizmo veidas“ (2003 m., JAV). (N-14) 0.45 Premjera. Drama. „Visa karaliaus kariauna“ (2006 m., JAV, Vokietija). (N-7)

„Pačiūžomis į šlovę“.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.40 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.00 19.10 20.10

23.00

0.30

Teleparduotuvė. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Biuras“. (N-7) „Meilės sūkuryje“ (N-7). „Amžini jausmai“. (N-7) Chorų karai. „Katašunis“. „Lūžtanti banga“. „Heraklis“. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Klonas“. (N-7) „Marinela“. (N-7) „Naisių vasara“. (N-7) TV3 žinios. Lietuvos garbė 2011. Vaikų balsas 2011. Nuotykių f. „Kodas. L.O.B.I.A.I.“ (2004 m., JAV). (N-7) Komedija „Pačiūžomis į šlovę“ (2000 m., JAV). (N-7) Drama „Šuns metai“ (2007 m., JAV). (N-7)

„Kelios dienos rugsėjį“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos. 7.45 „Šaolino vaikai“ (k.). 8.45 Atvirai su žvaigžde (k.). 9.45 Gimnazistai (k.). 10.45 „Dapkai ir Butkai III“. (k.). 11.20 Televitrina. 11.50 „Mentai IX . Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 13.00 Veiksmo drama. „Mirties taškas – Berlynas“ (k.). (N-7) 15.00 Smagiausios akimirkos. 15.30 „Šaolino vaikai“. 16.25 „Dapkai ir Butkai III“. 17.00 Atvirai su žvaigžde. 17.55 „Žaibiški tyrimai“. (N-7) 18.50 „Mentai IX . Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.25 Tarp miesto ir kaimo (k.). 20.55 Amerikos talentai. 22.45 Pasaulio galiūnų čempionų lygos turas. Vengrija. 23.45 Drama „Kelios dienos rugsėjį“ (k.) (N-7) 2.05 Bamba. (S)

8.15 8.30 9.00 9.25 9.30 10.00 11.30 12.15 12.45 13.45 15.30 16.00 16.10 18.35 20.25 20.30 21.00

23.20

Krikščionio žodis. Gimtoji žemė. „Robotukas“. „Aviukas Šonas“. Linksmoji šeimynėlė. Ryto suktinis su Zita Kelmickaite. Durys atsidaro. Sporto panorama. Mūsų miesteliai. Reškutėnai. „Juokis“. Pasaulio panorama. Žinios (su vertimu į gestų k.). Sveikinimų koncertas. Drama „Mėnulio Lietuva“ (1997 m.). Loterija „Perlas“. Panorama. 2011 m. „Eurovizijos dainų konkurso nacionalinė atranka. 3 pusfinalis. Premjera. Trileris „Aistra ir neapykanta“ (2003 m., JAV, Kanada). (N-14)

8.00 Tele bim-bam (k.). 8.30 Gustavo enciklopedija (k.). 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės (k.). 12.00 Veidai. Arti toli (k.). 12.40 Laiko portretai. 13.10 Šalia mūsų. Dailininkas Jonas Rustemas. 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Savęs link. Jurga Ivanauskaitė ir Tibetas (k.). 14.50 Negali būti. 15.15 Kuluarai (k.). 16.00 Tele bim-bam (k.). 16.30 Gustavo enciklopedija (k.). 17.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 17.15 Senas televizorius. Šurmas. 18.15 Veidai. Legendos. Monika Mironaitė. 19.00 Tarptautinė „Vilniaus knygų mugė 2011”. 19.50 Kabaretas. Rež. Jūratė Jankienė. 20.45 Dalia Kutraitė kalbina... Edvardą Gudavičių. 21.15 „Pabudimas“. Vaid. f. (N-14) 23.15 Pasaulio dokumentika. „Bismarkas. Kancleris ir demonas“. 24.00 Panorama. 0.45 „Žemė-2“.

„Tarp jaunų ir karštų“.

„Heraklis“.

„Septintasis pergamentas“.

6.00 Teleparduotuvė. 6.30 Animac. f. „Superdidvyriai. Nuotykiai tęsiasi“. 6.55 Animac. f. „Galingasis šuo Kriptas“. 7.20 „Laslo stovykla“. 7.45 Animac f. „Betmenas ir narsuolių komanda“. 8.10 Animac f. „Magija“. 8.35 Animac. f. „Benas Tenas prieš ateivius“. 9.00 „Brangioji, aš sumažinau vaikus“. 10.00 Kino pusryčiai. Komedija „Dvyniai“ (1988 m. JAV). 12.10 Veiksmo komedija „Mirtinas ginklas 4“ (1998 m., JAV). 14.50 Telenovelė „Laukinė širdis“. 17.00 Nuo... Iki. (k.). 17.45 Super KK2. (N-7) 18.45 Žinios. 19.00 Žvaigždžių duetai 5. 22.30 Veiksmo komedija. „Tarp jaunų ir karštų“ (2005 m., JAV). (N-7) 0.30 Kriminalinis trileris. „Raudonasis drakonas“ (2002 m., JAV, Vokietija). (N-14)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Katašunis“. 7.30 „Alergija monstrams“. 8.00 „Winx“ klubas“. 8.30 „Ilgoji pertrauka“. 9.00 Mados reidas. 9.30 Mamyčių klubas. 10.00 Komedija „Armijoje“ (1994 m., JAV). (N-7) 11.50 Romantinė komedija „Prancūziškas bučinys“ (1995 m., JAV). (N-7) 14.00 Komedija „Nuogas ginklas. 33 1/3“ (1991 m., JAV). (N-7) 15.30 „Santykių terapija“. (N-7) 16.35 Gyvenimas yra gražus. 17.10 Kodėl? (N-7) 18.00 Žiūrim, ką turim. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.00 Animac. f. „Heraklis“ (1997 m., JAV). 20.45 Komedija „Juodasis riteris“ (2001 m., JAV). (N-7) 22.40 Trileris „Krikštatėvis 2“ (1974 m., JAV). (N-7)

6.30 Televitrina. 7.00 Sveikatos kodas (k.). 8.00 Gimnazistai (k.). 9.00 Girių horizontai (k.). 9.30 Autofanai. 10.00 Šeštadienio rytas. 11.00 Nesėsi – nepjausi“. TV žurnalas. 11.30 Be recepto. 12.05 Atvirai su žvaigžde (k.). 13.10 Filmas šeimai. „Septintasis pergamentas“ (1999 m., JAV, Italija). (N-7) 15.00 Amerikos talentai (k.). 16.45 „Merlino nuotykiai“. (N-7) 17.45 „Specialusis dalinys“. (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 „Nacionalinio saugumo agentas“ (k.). 21.15 Fantastinis veiksmo f. „Pabaisa“ (2006 m., P. Korėja). (N-7) 23.50 Fantastinis veiksmo f. „Čeisas Moranas“ (1997 m., JAV). (N-14) 1.45 Bamba. (S)

14.30 „Galingasis šuo Kriptas”. Animac. serialas. 15.00 „Likimo kerai“. 16.00 „Jos vardas Nikita”. 17.00 „Atskalūnas”. 17.57 Žodis – ne žvirblis (k). 18.00 „Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai“. 19.00 „Moters auka”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka“. 21.00 Penktadienio detektyvas. „Midsomerio žmogžudystės XIII. Gijomo kalavijas“. (N-7) 22.55 „Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai“. 23.55 „Jos vardas Nikita”.

TV6 9.55 10.10 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 20.30 21.00 22.00 23.00 24.00

TV1 9.05 „Galingasis šuo Kriptas”. Animac. serialas. 9.30 „Muča Luča“. Animac. serialas. 9.55 „Džekio Čano nuotykiai“. 10.20 „Mėlynasis drakonas”. 10.45 „Zoidai”. 11.10 „Betmenas“. 11.35 „Nerealių draugų namai“. 12.00 „Įstatymas ir tvarka”. 13.00 „Atskalūnas“. 14.00 Teleparduotuvė.

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30

LR himnas. Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai.

LTV2

Vasario 19, šeštadienis

„Aistra ir neapykanta“.

2011 m. vasario 11–18 d., Nr. 6 (50)

TV programa

8.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis. 8.15 Trembita. 8.30 Vilniaus albumas. 8.45 Menora. 9.00 Kelias. 9.15 Veidai (k.). 10.15 Dainų dainelė 2010. Finalas. 1 d. 11.45 Kulinarinės kelionės. 12.15 Keliaukim! 12.45 Šventadienio mintys. 13.15 Etnokultūros ratas. Grupės „Keistas folkloras” viešnagė Vilkijoje. 13.45 Laiko ženklai. 14.30 Teatro popietė. Augustas Strindbergas „Tėvas”. 1, 2 d. 16.45 Muzikos istorijos. Meilės keliai. (k.). 18.00 Pasaulio dokumentika. „Bismarkas. Kancleris ir demonas“ (k.). 18.50 Tarptautinė „Vilniaus knygų mugė 2011”. 19.40 Muzika gyvai. Koncertuoja ansamblis „Senosios muzikos akademija”. 21.00 Borisas Eifmanas. Baletas „Raudonoji Žizel”. 22.30 Panorama. 23.00 „Grėsmė ore“. Veiksmo trileris. (N-7) 0.30 Būk artistas.

TV1 9.05 Sveikatos ABC (k.). 10.05 „Tigrų sala“. Dok. serialas. 11.10 „Arkliai”. Dok. serialas. 12.15 „Pasivaikščiojimai“. Profesorius A.Samalavičius. 12.45 „Ogis ir tarakonai”. 13.15 „Jūreivio Popajaus nuotykiai”. 13.40 „Džekio Čano nuotykiai“. 14.05 „Policijos akademija”. 15.00 Teleparduotuvė.

Žinios šeštadienį ir sekmadienį – 5.02, 6.00, 7.00, 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00. 5.00 LR himnas. 5.07 Su aušra.

1.00

Teleparduotuvė „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „Kaulai“. Nenugalimas banzuke. Teleparduotuvė „Heraklis ir dingusi karalystė“. „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „CSI Majamis“. „Kaulai“. „Darbštuolis Tedas“. „Spec. būrys“. „Pagrobimas“. „Po uragano“. „Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius“. „Karštoji linija“. Erotinis filmas.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 9.00 9.50 10.20 10.40

TV parduotuvė. Teletabiai. Griūk negyvas! (N-7) Reporteris (k.). Kas tu toks? (k.). Super L.T. (k.). (N-7) Griūk negyvas! (N-7) Pasiduodu! Aš – žvaigždė! (N-7) 11.30 Pagaminta Lietuvoje (k.). 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10

Spaudos puslapiai. Sankryža. Akiračiai. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Auksinės kolekcijos. Gyvoji istorija. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema.

15.30 „Kelionės į pasaulio kraštą”. 16.00 „Akla meilė”. 16.57 Žodis – ne žvirblis (k). 17.00 „Vyrai medžiuose“. 18.00 „Devyni mėnesiai”. Humoro serialas. 19.00 „Arti namų”. 20.00 „Eilinė Onutė”. Realybės šou. (N-7) 21.00 Veiksmo f. „Keršytojai“. 22.35 KTV – kino ir televirtuvė (k). 23.05 „Švytėjimas”. Siaubo trileris. (S)

TV6 9.15 9.30 10.00 10.35 11.05 12.00 12.30 13.30 14.00 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 22.00 23.00 24.00 1.00

Teleparduotuvė Universitetai.lt. Dar pažiūrėsim. Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. „Kašmyro mafija“. Mados reidas. „Gordono Ramzio virtuvės košmarai“. Kulinarinis šou. Džipai monstrai. Laisvasis važiavimas. Jokių kliūčių! Aukščiausia pavara. „Žvaigždžių vartai“. Jokių kliūčių! Norite tikėkite, norite – ne! Ledo kelias. Topmodeliai. „Spec. būrys“. „Pagrobimas“ (1). „Po uragano“. „Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius“. „Karštoji linija“. Erotinis f.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 9.00 10.20

TV parduotuvė. Reporteris (k.). Teletabiai. Griūk negyvas! (N-7) Dok. serialas „Grobuonys”. „Nepasislėpsi”. (N-7) 11.00 Namų daktaras. 11.30 Reporteris (k.). 5.45 6.03 6.30 7.05 7.30 9.03 11.03 12.10 13.00 15.03 16.03 16.30

Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Gamta – visų namai. Spaudos apžvalga. Ryto garsai. Kultūros savaitė. Sveikata. Sudie, XX amžiau. Lietuvos diena. Baladės. Kaip žmonės gyvena. Laida rusų kalba.

12.00 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). 12.50 Reporteris (k.). 13.40 Lietuva tiesiogiai. 14.10 Skonio reikalas (k.). 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Teletabiai. 17.00 Žinios. 17.07 Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.). 18.00 Žinios. 18.17 Orai. 18.20 Naša Raša. (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.05 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras. 20.00 20 minučių. 20.20 Orai. 20.25 Super L.T. (N-7) 21.00 Reporteris. 21.47 Orai. 21.50 Trileris „Devynios dešimtosios”. (N-14) 0.10 Reporteris.

Gera girdėti. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Gyvoji istorija (k.). Mažoji studija. Dievo žodis. Akiračiai (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. Just. Marcinkevičius. 22.58 LR himnas.

12.15 Skonio reikalas. 13.00 Dok. serialas „Naikinanti jėga”. „Tornadas”. (N-7) 14.00 Didžiausi mokslo pasiekimai (2). 14.25 Galiūnų pasaulio čempionatas 2010. 15.00 Naša Raša. (N-7) 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Nauda ūkiui. 16.10 Super L.T. 17.00 Žinios. 17.08 Orai. 17.10 Kas tu toks?” 18.00 Žinios. 18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.05 Šeštadienio detektyvas. Vaid. f. „Inspektorius Luisas”. „Viduržiemis”. (N-7) 21.00 Reporteris. 21.28 Orai. 21.30 „Užsakyta žmogžudystė. Kriminalinė komedija“. (N-14) 23.30 Siaubo naktis. Trileris „Silpnybė”. (S)

Pirmasis Baltijos kanalas 6.50 7.00 7.15 7.25 8.00 8.45 9.00 9.15 10.00 11.00 11.15 11.45 12.45 13.55 15.05 19.05 20.00 20.15 21.20 22.05 23.10 1.00

Naujienos. Top-shop. „Jeralaš”. Grok, armonika! Gudruolės ir gudruoliai. Ganytojo žodis. Naujienos. Skanėstas. Gyvenimo skonis. Naujienos. „Jeralaš”. Gyvenamoji aplinka. Olegas Mitiajevas. Gyvenamoji aplinka. TV serialas „Siauras tiltas”. Šlovės minutė. Laikas. Šlovės minutė. Paris Hilton prožektorius. Melo detektorius. Vaidybinis f. „Paskutinis legionas”. Muzikinis kanalas.

17.03 Mažoji studija: Popiežius ir pasaulis, Septintoji diena. 18.10 Sveikinimų ratas. 19.03 Auksinės kolekcijos. 20.03 Vaikų radijo teatras. 20.24 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika. A.Kazanavičius. 22.58 LR himnas.

2011 m. vasario 11–18 d., Nr. 6 (50)

LTV2

Vasario 20, sekmadienis

„Trumpasis jungimas“.

8.30 9.00 9.15 9.35 10.00 10.30 12.00 12.30

13.30

15.30 16.00 16.15 16.50 17.20 18.00 18.30 19.30 20.30 20.45 21.15

23.05

Kaimo akademija. „Kurmis ir draugai“. „Robotukas“. „Pašėlę Tornberiai“. Gustavo enciklopedija. Talentų ringas. Pulsas. Pasaulio dokumentika. „Hitleris ir Musolinis. Pragaištinga sąjunga“. Detektyvinis serialas „Šerloko Holmso nuotykiai“. (N-7) Šventadienio mintys. Žinios (su vertimu į gestų k.). Gamtos kodas. Pradėk nuo savęs. Septynios Kauno dienos. Popietė su Algimantu Čekuoliu. Stilius. Bėdų turgus. Panorama. Savaitė. Fantastinė komedija „Trumpasis jungimas“ (1986 m., JAV). (N-7) Elito kinas. Dok. f. „Tvirtovės apgultis“ (2006 m., Kanada, Prancūzija).

Gimtasis kraštas

TV programa

„Trigubas X. Aukštesnis lygis“.

„Keturi broliai“.

„Moterų paslaptys“.

6.00 Teleparduotuvė. 6.30 Animac. f. „Superdidvyriai. Nuotykiai tęsiasi“. 6.50 Animac. f. „Galingasis šuo Kriptas“. 7.15 „Laslo stovykla“. 7.40 „Betmenas ir narsuolių“. 8.05 Animac f. „Magija“. 8.30 Animac. f. „Benas Tenas prieš ateivius“. 8.55 Naujas ūkis. Pokyčių metai. 9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai. Romantinė komedija „Ambicinga blondinė“ (2007 m. JAV). (N-7) 11.45 Komedija „Praktinė magija“ (1998 m. JAV). 13.55 „Mano puikioji auklė“. (N-7) 14.55 „Laukinė širdis“. 17.00 Ne vienas kelyje. 17.45 Teleloto. 18.45 Žinios. 19.00 Savaitės įvykių TOP 5. 19.30 Lietuvos supermiestas. 21.30 Premjera. Veiksmo f. „Trigubas X. Aukštesnis lygis“ (2005 m., JAV). (N-7) 23.30 Veiksmo trileris. „Nirvana“ (1997 m., JAV). (N-14)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Katašunis“. 7.30 „Alergija monstrams“. 8.00 „Winx“ klubas“. 8.30 „Ilgoji pertrauka“. 9.00 Sveikas žmogus. 10.00 Animac. f. „Skūbis Dū. Legenda apie vampyrą“. (2003 m., JAV). (N-7) 11.25 Nuotykių f. „Flika“ (2006 m., JAV, D. Britanija). 13.15 Komedija „Kietuolis“ (1996 m., JAV). (N-7) 15.00 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 15.30 „Choras“. 16.30 Prieš srovę. 17.10 Paskutinė instancija. 18.00 Skubi pagalba 112. 18.45 TV3 žinios. 18.50 Lietuvos garbė 2011. 19.00 Savaitės komentarai. 19.30 Chorų karai. Tiesioginė transliacija. 22.30 Veiksmo f. „Keturi broliai“ (2005 m., JAV). (N-14) 0.40 Komiška drama. „Sevidžų šeima“ (2007 m., JAV). (N-14)

6.30 Televitrina. 7.00 „Detektyvas Kalas“. 8.00 Nesėsi – nepjausi (k.). 8.30 Tauro ragas. 9.00 Statybų TV. 9.30 Autopilotas. 10.00 Sekmadienio rytas. 11.00 Sveikatos kodas. 12.05 Atvirai su žvaigžde (k.). 13. 10 „Merlino nuotykiai“ (k.). 14.10 Sveikinimų koncertas (tel. (8 5) 278 08 03, mob. 8 618 77 654). 16.10 Smagiausios akimirkos. 16.45 Girių horizontai. 17.15 Tarp miesto ir kaimo (k.). 17.45 „Specialusis dalinys“. (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 Be recepto. 20.55 Melodrama „Svajonių viešbutis: Tailandas“ (2007 m., Vokietija). (N-7) 22.50 Romantinė komedija „Moterų paslaptys“ (k.). (N-7) 0.55 Bamba. (S)

TV6 Antradienis, vasario 15 d. 23.35 val. Veiksmo filmas „Keršytojas“. JAV. 1993 m. Rež. Vic Armstrong. (N-14). Vaidina: Dolph Lundgren, George Segal, Kristian Alfonso, Geoffrey Lewis, Beau Starr. Dolfas Langrenas vaidina buvusį lenktynininką, dirbantį sunkvežimio vairuotoju. Jis pabėga iš kalėjimo, kad galėtų atkeršyti korumpuotam policininkui. Įspūdingos, šiurpą keliančios gaudynės, neįtikėtini nuotykiai – visa tai buvęs lenktynininkas patiria drauge su žavia įkaite...

TV3 Antradienis, vasario 15 d. 23.00 val. Veiksmo trileris „Kietas riešutėlis. Kerštas su kaupu“. JAV, 1995 m. Rež. John McTiernan. (N-14). Vaidina: Bruce Willis, Jeremy Irons, Samuel L. Jackson, Graham Greene, Collee Camp. Džonui Makleinui (akt. Bruce Willis) ėmė klaikiai nesisekti – jo santuoka kabo ant plauko, jis nušalintas nuo pareigų policijoje, o vokiečių teroristo Hanso Grubelio, kurį Džonas prieš kelerius metus nustūmė nuo dangoraižio, brolis Saimonas grasina susprogdinti mokyklą, jei Makleinas atsisakys dalyvauti pavojingame katės ir pelės žaidime.

Baltijos TV Trečiadienis, vasario 16 d. 21.00 val. GERAS FILMAS. Veiksmo drama „Mirties taškas – Berlynas“. Vokietija, 2009 m. Rež. Thomas Jauch. (N-7). Vaidina: Peter Haber, Maximilian von Pufendorf, Hannes Jaenicke, Bernadette Heerwagen, Devid Strielsow.

8.00 Gimtoji žemė. Laida žemdirbiams ir apie juos. 8.25 Rytas su... Gediminu Motuza. 9.05 „Dvynukės ir dvynukai“. TV filmas. 10.00 Miesto kodas. 10.55 Būk artistas (k.). 11.45 Ievos pievos. 12.15 Nepabuvęs kareivėliu. 12.45 Mūsų miesteliai. Švėkšna. 1 d. 13.45 Būtovės slėpiniai. 14.35 „Mėnulio Lietuva“. Drama. (N-7) 16.15 Šalia mūsų. Dailininkas Jonas Rustemas (k.). 16.35 Dalia Kutraitė kalbina... Edvardą Gudavičių (k.). 17.05 Krašto garbė. 18.00 Lietuvių dokumentika. „Šokis dykumoje“. 19.00 Auksinės melodijos. Stasio Povilaičio ir grupės „Rebelheart” koncertas. 20.10 Durys atsidaro. 20.45 Kūrybos vakaras „Valentinas Masalskis: ieškant teatro”. 22.30 Panorama. 22.45 „Aistra ir neapykanta“. Trileris. (N-14)

TV1 9.05 Etnos. 9.35 KTV – kino ir televirtuvė. 10.05 „Tigrų sala“. Dok. serialas. 11.10 „Mažųjų planeta“. Dok. serialas. 12.10 „Dr. Šuo“. 12.45 „Ogis ir tarakonai“. 13.15 „Jūreivio Popajaus nuotykiai“. 13.40 „Džekio Čano nuotykiai”. 14.05 „Policijos akademija“. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Kelionės į pasaulio kraštą”. 16.00 „Akla meilė”. 16.57 Žodis – ne žvirblis (k.). 17.00 „Vyrai medžiuose“.

5.00 5.07 5.45 6.03 8.03 9.03

LR himnas. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Ryto garsų savaitė Mes, moterys (k.).

18.00 „Devyni mėnesiai”. Humoro serialas. 19.00 „Arti namų”. 20.00 „Eilinė Onutė”. Realybės šou 21.00 Lietuviško kino vakaras. Drama „Nuodėmės užkalbėjimas“. 2006 m. (N-14) 22.40 XI. Praktinė magija: sutartinės. 23.05 „Pasivaikščiojimai“. Profesorius A.Samalavičius (k.). 0.05 „Policijos akademija”.

TV6 8.45 9.00 9.30 10.00 10.35 11.05 12.00 12.30 13.30 14.00 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 21.00 21.30 22.00 23.00 24.00 1.00

Teleparduotuvė. Tavo augintinis. Vienam gale kablys. Dar pažiūrėsim... Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. Gordono Ramzio virtuvės košmarai. Mados reidas. Topmodeliai. Džipai monstrai. Laisvasis važiavimas. Jokių kliūčių! Ledo kelias. „Žvaigždžių vartai“. Jokių kliūčių! Norite tikėkite, norite – ne. „Karštos galvos“. Komedija. „Klyvlendo šou“. Animac. serialas. „Šeimos bičas“. Animac. serialas. „Pagrobimas. „Po uragano“. Kriminalinis serialas. „Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius “. „Karštoji linija“. Erotinis filmas.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 9.00

TV parduotuvė. Reporteris (k.). Teletabiai. Griūk negyvas! (N-7) Drama „ Antradieniai su Moriu“. (N-7)

10.03 11.03 12.10 13.03 13.35 14.03 14.28 16.30 17.03

Tetos Betos viktorina. Muzika Tau. Lietuvos diena. Radijo teatras. Retro. Septynios sporto dienos. Gera girdėti. Laida rusų kalba. Literatūros akiračiai.

11.00 Girių takais. 11.30 Reporteris (k.). 12.00 Dok. serialas „Plėšrūno instinktas”. „Begemotai”. (N-7) 13.00 Vaid. f. „Inspektorius Luisas”. „Viduržiemis”. (N-7) 15.00 Naša Raša. (N-7) 16.00 Žinios. 16.05 Super L.T. 17.00 Žinios. 17.08 Orai. 17.10 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). 18.00 Žinios. 18.10 LKL čempionatas: „Lietuvos rytas” (Vilnius)–„Sakalai” (Vilnius). Tiesioginė transliacija iš Vilniaus. Didžiojoje pertraukoje – Žinios. 20.00 Žinios. 20.08 Orai. 20.10 Kas tu toks? (k.). 21.00 Žinios. 21.13 Orai. 21.15 24/7. 22.10 Vertas kinas. Drama „Babelis“. (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.05 7.15 7.30 7.45 8.15 9.00 9.20 9.35 10.25 11.00 11.20

0.35 1.30

Naujienos. Top-shop. „Jeralaš”. Laida kariams. Sveikata. Naujienos. Padriki užrašai. Kol visi namie. Fazenda. Naujienos. Linksmųjų ir išradingųjų klubas. TV serialas „Apaštalas”. V.Dobrynino jubiliejinis koncertas. Vaidybinis f. „Nereikia liūdėti”. Laikas. Didelis skirtumas. Pramoginė laida. Vaidybinis f. „Antikileris D.K.” Pozneris. Muzikinis kanalas.

17.30 18.10 19.03 20.03 20.25 20.45 21.03 22.48 22.58

Atsiliepk dainoj. Laisvai! Vudstoko vaikai. Vaikų radijo teatras. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. H.Nagys. LR himnas.

12.10 16.00 18.15 20.00 21.10 22.15 22.55

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

Keleivinis lėktuvas su devyniasdešimčia keleivių patenka į oro srovių susidūrimo tašką ir tampa nevaldomas. Laineriui didžiuliu greičiu skrendant virš Vokietijos apskaičiuojamas tikslus lėktuvo kritimo taškas – pats Berlyno centras. Ar gali kas nors užkirsti kelią katastrofai? Prasideda lenktynės su laiku ir žmogiškumu. Ar tikrai nėra kitos išeities ir lėktuvas, skraidinantis niekuo dėtus keleivius, turės būti numuštas karinių oro pajėgų?

TV3 Trečiadienis, vasario 16 d. 20.50 val. Karinė drama „Perl Harboras“. JAV, 2001 m. Rež. Michael Bay. Vaidina: Ben Affleck, Josh Hartnett, Kate Beckinsale, Alec Baldwin, Jaime King, Jennifer Garner. Benas Aflekas ir Džošas Hartnetas vaidina draugus, kurie nuo vaikystės svajojo apie lėktuvus, dangų ir pavojingus triukus. Užaugę abu tapo geriausiais pilotais. Vieną gražią dieną Reifas (akt. Benas Aflekas) sutiko nuostabią merginą. Evelin (akt. Keit Bekinseil) taip pat iš pirmo žvilgsnio pamilo šaunų pilotą. O Europoje jau prasidėjo karas, ir nuotykių bei garbės trokštantis Reifas pasisiūlė savanoriu į Angliją. Įsimylėjėliai išsiskyrė, tačiau nuolat vienas kitam siuntė laiškus. Reifas rašė apie šaltą britišką lietų, Evelin – apie gražiuosius Havajus ir Perl Harborą, kur ką tik buvo perkelta. Rodės, kad jų laimė tęsis amžinai. Kartą iš Anglijos atėjo baisi žinia – Reifas žuvo. Jo draugas Denis bandė paguosti gedinčią Evelin. Po trijų mėnesių liūdesio ir širdgėlos abu nusprendė, kad gyvenimas turi tęstis. Denis pakvietė Evelin išgerti kavos ir... jiedu vienas kitą pamilo. Netikėtai, gruodžio 6-ąją, į Perl Harborą atvažiavo... Reifas. Jis išliko gyvas vien tik todėl, kad negalėjo nebepamatyti savo mylimosios. Geriausi draugai jau buvo beįsiveliantys į rimtas peštynes, tačiau ankstyvą gruodžio 7-osios rytą Perl Harborą iš oro užgriuvo lig šiol kare nedalyvavę japonai... Filme labai tiksliai ir tikroviškai atkurti tos dienos įvykiai. Specialiųjų efektų kūrėjai už darbą „Perl Harbore“ pelnė „Oskarą“.

Lietuvos ryto TV Penktadienis, vasario 18 d. 21.50 val. Trileris „Devynios dešimtosios“. JAV, 2006 m. Rež. Bob Degus. (N-14). Vaidina: Gabrielle Anwar, Henry Ian Cusick, Dave Baez. Didžiausi Amerikos miestai atsidūrė teroristų taikinyje. Pasaulis laukia branduolinio sprogimo. Džesika ir jos vyras Viljamas išvyksta iš Los Andželo, nusprendę praleisti vasarą savo rančoje už šimto mylių nuo civilizacijos. Jiems atvykus paaiškėja, kad čia gyvena meksikietis Elaisas, kuris neketina niekur išvykti ir turi savų planų. Po kelių dienų per radiją pranešama, kad ankstesnis pasaulis nebeegzistuoja – branduolinis sprogimas viską sunaikino. Ką gali žmogus, trokštantis išgyventi?

BTV Šeštadienis, vasario 19 d. 21.15 val. Fantastinis veiksmo filmas „Pabaisa“. Pietų Korėja, 2006 m. Rež. Joon – ho Bong. (N-7). Vaidina: Kang-ho Song, Hie-bong Byeon, Hae-il Park. Amerikiečių karinė bazė išpila pavojingas chemines medžiagas į Hano upę netoli Seulo. Praėjus šešeriems metams toje pačioje vietoje pasirodo didžiulis kalmaras mutantas ir puola pakrantės gyventojus. Gyvis pagrobia paauglę mergaitę ir dingsta upėje... Gedintys mergaitės artimieji: tėvas, senelis, teta, dėdė ir kiti apylinkių gyventojai, kurie turėjo nors kokį kontaktą su pabaisa, suimami Korėjos armijos. Mergaitės tėvas sulaukia paslaptingo skambučio ir džiaugsmingos žinios, kad jo dukra gyva. Tėvo bandymas netikėta naujiena įtikinti kariškius nueina niekais, todėl netektį patyrusi šeima suvienija jėgas ir leidžiasi į mergaitės paieškas. Vienas geriausių fantastinių veiksmo filmų, sulaukęs net trylikos apdovanojimų ir aštuoniolikos nominacijų prestižiniuose kino festivaliuose.

Gimtasis kraštas

Įvairenybės

Mirė aktorė Marija Šnaider

Kompromituojančios premjero nuotraukos Italijos žiniasklaidoje bet kuriuo metu gali pasirodyti kompromituojančios nuotraukos, kuriose užfiksuotas nuogas premjeras Silvijus Berluskonis jaunų moterų draugijoje. Pasak vieno dienraščio atstovų, šios fotografijos gali pakeisti šalies istoriją. Laikraštis „Il Fatto Quotidiano“ penktadienio numeryje rašo, kad nuotraukų ir vaizdo įrašų, įamžinusių vyriausybės vadovo „pramogas“ jo rezidencijoje Milane, kaina pasiekė astronominę sumą. Dabar vyksta derybos dėl jų pardavimo.

Eidama 59 metus po ilgos ir sunkios ligos mirė prancūzų aktorė Marija Šnaider, geriausiai žinoma iš 1972 metų filmo „Paskutinis tango Paryžiuje“.

2011 m. vasario 11–18 d., Nr. 6 (50)

O pirkėjams juos siūlo kai kurios smagių vakarėlių, vadinamų „bunga bunga“, dalyvės. Iš visko sprendžiant, „nuogo karaliaus“ nuotraukos dienraščio. „Il Fatto Quotidiano“ nuomone, yra mirtinas ginklas, kuris „pavers dulkėmis S.Berluskonio įvaizdį visuomenėje“. Premjero šeimos leidžiamas „Il Giornale“ žurnalistus, rašančius apie jo nuotraukas, vadina „teroristais“ ir „prokurorų bičiuliais“. Pasak laikraščio, nuotraukų paskelbimas neatskleistų nieko nauja.

Japonų pianistas 18 valandų skambins fortepijonu

Atšventė 126-ąją gimimo dieną Seniausia Kubos gyventoja Chuana Bautista de la Kandelarija Rodriges savo 126-ąją gimimo dieną sutiko

draugų ir daugybės giminaičių būryje. Kalbėdamasi su žurnalistais, ji išreiškė viltį, kad gyvens dar ilgai, ir palinkėjo sveikatos Kubos revoliucijos lyderiui Fideliui Kastrui. Kandulija, kaip vadina ją artimieji, gimė 1885 metų vasario 2-ąją Kampečvelos gyvenvietėje salos rytuose – dabartinės Granmos provincijos teritorijoje. Ji buvo antras vaikas daugiavaikėje Rodrigesų šeimoje: Kandelarija turėjo 12 brolių ir seserų. Įdomu tai, kad Kubos ilgaamžės motina mirė, eidama 101-uosius metus, o tėvas – 97-uosius. Garbaus amžiaus Kandelarija, kiek leidžia jėgos, stengiasi aktyviai gyventi: rūpinasi proproanūkiais, eina pasivaikščioti. Regėjimo problemos jai neleidžia žiūrėti televizoriaus, bet ji reguliariai klausosi mėgstamų laidų. Kubos žiniasklaida teigia, Kandelarijas ko gera, yra seniausia planetos gyventoja.

Japonų pianistas Jukio Jokojama sieks pagerinti savo rekordą – gegužės pradžioje jis ketina surengti 18 valandų truksiantį koncertą, kurio metu skambins Frederiko Šopeno kūrinius. Žurnalistams J.Jokojama sakė, kad jam svarbiausia – geriau suprasti lenkų kompozitoriaus kūrybą ir su ja supažindinti publiką.

Paveikslo „Mona Liza“ modelis – jaunas vyras Italijos meno istorikai mano, kad Leonardui da Vinčiui tapant garsiąją „Moną Lizą“ jo modeliu buvo ne moteris, o jaunas vyras. Tai galėjo būti menininko mokinys ir spėjamas meilužis Džianas Džiakomas Kaprotis, dar žinomas kaip Salai, trečiadienį spaudos konferencijoje Romoje pareiškė Italijos kultūros paveldo komiteto pirmininkas Silvanas Vinčetis. Salai esą pozavo ir kitiems L. da Vinčio kūriniams, pavyzdžiui, paveikslui „Jonas Krikštytojas“. Pana-

Europos Sąjunga į Baltarusijos piliečių, kuriems draudžiama įvažiuoti į ES teritoriją, sąrašus įtraukė prieš kelerius metus mirusį žmogų. Tai penktadienį naujienų agentūrai „RIA Novosti“ pranešė Baltarusijos centrinės rinkimų komisijos sekretorius Nikolajus Lozovikas. 27 ES šalių užsienio reikalų ministrai pirmadienį per susitikimą Briuselyje suderino sprendimą taikyti sankcijas 158 Baltarusijos valdžios atstovams, tarp jų – šalies prezidentui Aleksandrui Lukašenkai. „Buvęs teritorinės rinkimų komisijos Vitebsko srityje vadovas Nikolajus Piščiulionokas prieš kelerius metus mirė“, – pareiškė N.Lozovikas.

Linksmas sniego rekordas Džefersono apygardos gyventojas (Niujorko valstija) prie savo namo nulipdė milžinišką, daugiau nei dešimties metrų aukščio, sniego senį. Vernas Skovilas pradėjo lipdyti sniego figūrą dar 2010 metais, tačiau darbą užbaigė tik prieš kelias dienas. Lipdyti sniego senį V.Skovilui padėjo šeimos nariai ir draugai. Sniego senis padabintas sagomis-auto-

šumas tarp Salai burnos ir nosies bei atitinkamų Monos Lizos veido dalių yra akivaizdus, sakė S.Vinčetis. Šis paveikslas esą yra tapytojo mokslinių, meninių ir filosofinių įsitikinimų sintezė. Jis buvo kuriamas ne vienus metus. Yra manančiųjų, kad garsioji „Mona Liza“ gali būti L. da Vinčio autoportretas. Luvro muziejaus Paryžiuje, kuriame eksponuojamas paveikslas, specialistai abejoja S.Vinčečio išvedžiojimais.

Šuniukas pašto dėžėje

Žinomas pianistas gegužės 3-iąją Tokijo operoje sugros iš viso 212 F.Šopeno kūrinių fortepijonui, o koncerto metu padarys tik dvylika mažų pertraukėlių. Ligšiolinį savo rekordą atlikėjas pasiekė praėjusią gegužę. Tada jis per 16 valandų chronologine tvarka sugrojo 166 F.Šopeno kūrinius.

ES į juodąjį sąrašą įtraukė mirusį žmogų

JAV Minesotos valstijos Mineapolio miesto gyventoja Steisi Čempion bandė paštu išsiųsti šuniuką. Moteris šunelį pasodino į dėžę be ėdalo ir vandens ir bandė ją išsiųsti kaip skubią siuntą. Moteris aiškino, kad šuniukas turėjo tapti dovana kitame mieste gyvenantiems jos artimiesiems. Šuniuką dėžėje aptiko pašto darbuotoja, kuri priėmė iš S.Čempion siuntą. Šuo dėžėje ėmė spurdėti ir su visa dėžė nuo stalo nukrito ant grindų. Šuniukas iš išgąsčio pradėjo loti – taip jį surado pašto darbuotojai. Į paštą nedelsiant atskubėjo gyvūnų globos pareigūnai. Jie keturkojį apžiūrėjo ir išsivežė su savimi. Jei gyvūnų globos pareigūnai nutars, kad S.Čempion – netinkama šeimininkė šuneliui, jis jai grąžintas nebus. Be to, moteris apkaltinta žiauriu elgesiu su gyvūnu.

mobilio padangomis, jo galvą puošia skrybėlė, kuria pavirto nedidelis baseinas. Pasak V.Skovilo, vietos gyventojams labai patiko jo sukurtas sniego senis-milžinas. Ypač jį pamėgo vaikai, kurie specialiai ateina prie Skovilų šeimos namo, kad nusifotografuotų prie dešimties metrų sniego figūros.

GK, Eltos inf. ir nuotraukos