Gimtasis kraštas Nr. 53

Gimtasis kraštas Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2011 m. kovo 4–11 d., Nr. 9 (53)

Kaina 1,99 Lt

Verbos – gyvosios istorijos atspindžiai 9 p.

Liaudies amatai turi unikalią savybę – jie tarsi suauga su žmonių kartomis ir su žeme, pagimdžiusia vietos tradiciją. Šiandien „Gimtasis kraštas“ su priedu

Kas vyksta Afganistane?

Apie tai – diplomatas Vygaudas Ušackas 7 p.

Verbų rišėja, tautodailininkė Irena Jodko iš Čekoniškių kaimo.

Mūsų paveldas 9–14 p.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Sudervės bažnyčia saugo daugybę paslapčių 11 p.

M.Drobiazko ir P.Vanagas: ledo karštligė tęsiasi 15 p.

2011 m. kovo 4–11 d., Nr. 9 (53)

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Degalų kainos neleidžia išbristi iš itin klampios krizės pelkės Pasaulyje brangstanti nafta ir vangi mūsų Vyriausybės reakcija leidžia kone kasdien kopti degalų kainoms į neregėtas aukštumas ir stabdo Lietuvos ūkio atsigavimą.

Gediminas STANIŠAUSKAS

Žmonės balsavo aktyviau Šių metų savivaldos rinkimuose Lietuvos gyventojai savo aktyvumu nustebino net Vyriausiąją rinkimų komisiją. Prie balsadėžių atėjo 44,04 proc. rinkėjų, arba bemaž 4 proc. daugiau nei 2007 m., kai balsavo 39,71 proc. balso teisę turinčių šalies piliečių. Šį kartą, kaip ir prieš penkerius metus, daugiausia mandatų (328) gavo Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP; 2007 m. – 302). „Tiek daug mandatų nesame gavę nė per vienus iki šiol vykusius rinkimus, todėl bendrus rezultatus vertinu kaip partijos pergalę“, – sakė LSDP lyderis Algirdas Butkevičius.

Socialdemokratai daugiausia mandatų gavo net 18 miestų ir rajonų. Ypač stiprios jų pozicijos yra Birštone (52,5 proc. rinkėjų balsų) ir Druskininkuose (60,5 proc.), kur LSDP nebūtina net tartis su kitomis politinėmis jėgomis dėl koalicijų.

Prasidėjus neramumams arabų pasaulyje sparčiai ėmė brangti naftos produktai. Nors žaliavos kaina biržose dar nepasiekė 2008 m. buvusių aukštumų, tačiau Lietuvos degalinėse šviečiantys skaičiai jau gerina visų laikų rekordus. Tai akivaizdus įrodymas, kad degalų kainas lemia ne tik pasaulinės rinkos tendencijos, bet ir valdžios sprendimai, vietinės rinkos specifika.

Blogiausia, kad brangstantys degalai gniuždo dar gležnus šalies ūkio atsigavimo daigelius. Žmonių pajamos nedidėja, o degalų brangimas daro įtaką ir kitų prekių kainoms, todėl šiemet dar vargu ar galime tikėtis didesnio vidaus vartojimo.

Kauno rajono gyventojas Rimas Sviderskis kasdien vykdamas į darbą Kaune ir atgal nuvažiuoja 65 km. „Kai A-95 benzino kaina perkopė 4,5 Lt, nuvažiuoti šį atstumą man kainuoja apie 25 Lt, – skaičiuoja vyras. – Gruodį išleisdavau 23 Lt, tad važinėjant vien darbo dienomis išlaidos kelionei per mėnesį šiemet padidėjo 40 Lt.“ R.Sviderskis kol kas neįsivaizduoja, kaip galėtų kompensuoti šį praradimą. „Gyvenant užmiestyje atsisakyti automobilio ir persėsti į viešąjį transportą negaliu, nes prarasčiau daug lai-

Rinkimai užvėrė duris populistams Daugiausia savivaldybių tarybų narių mandatų iškovojo socialdemokratai. Antri liko Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai. Ekspertus labiausiai nustebino Darbo partijos ir Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos sėkmė bei Kazimieros Prunskienės ir Artūro Paulausko nustūmimas į politinį užribį.

Saulius TVIRBUTAS

Ryja šeimos biudžetą

1

Nukelta į 2 p.

Lietuvoje A-95 benzino kainos didesnės nei pas artimiausius kaimynus. Seniai nestebina kone dvigubai pigesnis benzinas Rusijoje ar Baltarusijoje, tačiau Lietuva benzino kainomis lenkia ir Lenkiją (apie 10 ct), Latviją bei Estiją (apie 20–30 ct).

Martyno Vidzbelio nuotrauka

ko, todėl teks taupyti kitose srityse“, – aiškino gyventojas.

Pasak banko „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovės Odetos Blažienės, žmonių įpročius degalų kainų kitimas veikia mažai. „2009–2010 m. brangstant degalams tyrimai parodė, kad tik 2 proc. gyventojų atsisakė automobilio, o dauguma nenorėjo atsisakyti patogumo vairuoti savo mašinas, – teigė ji. – Tačiau didėja tų, kurie renkasi kontrabandinius degalus.“

Kenčia silpniausieji O.Blažienė aiškino, kad maisto ir degalų kainų didėjimas labiausiai paveiks mažas pajamas gaunančius žmones. „Gaunantieji 1 tūkst. Lt algą apie 40 proc. jos skiria maistui, o šis irgi brangsta dėl žaliavų ir degalų kainų didėjimo, – kalbėjo ji. – Taigi tokių žmonų galimybės pirkti drabužius, avalynę, skirti lėšų pramogoms, atostogoms dar labiau sumažės.“ Nors ekonomistai šiais metais prog-

nozuoja vidaus vartojimo atsigavimą, tačiau O.Blažienė mano, kad tai sau leisti galės nedidelė stabilias pajamas gaunančių žmonių dalis.

Tai, kad esame labai pažeidžiami kylant degalų kainoms, rodo ir statistikos agentūros „Eurostat“ duomenys: pagal tenkančių transportui vartojimo išlaidų dydį Lietuva yra antra Europoje – mums degalams vidutiniškai tenka skirti net 20 proc. pajamų, o kitoms šalims kelis kartus mažiau.

Nukelta į 3 p.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Z.Vaigauskas paskelbė savivaldos rinkimų rezultatus.

Eltos nuotrauka

Nepageidaujamų asmenų sąrašas vis ilgėja Rusijos mafijos iždininku vadinamas Josifas Kobzonas be kliūčių patenka į Lietuvą, nors nepageidaujamu asmeniu jis yra paskelbtas kaimyninėse Latvijoje ir Lenkijoje bei kai kuriose kitose ES šalyse.

Albinas ČAPLIKAS

Lietuvoje nepageidaujamų asmenų daugiausia yra iš Rusijos ir Afganistano, šiek tiek mažiau yra Baltarusijoje, Moldovoje, Ukrainoje, Vietname ir Gruzijoje.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Į Lietuvos nepageidaujamų asmenų sąrašą buvo įtraukti 2 432 ne ES šalių piliečiai, įtariami teroristine veikla, priklausymu nusikaltėlių struktūroms bei šnipinėjimu ir kitokia valstybės saugumui kenkiančia veikla. Tačiau kai kurie kaimyninėse šalyse nepageidaujami asmenys Lietuvoje lankosi dažnai ir be jokių kliūčių.

Mafijos iždininkas koncertuos Lietuvoje Rusijos dainininkas, buvęs Dūmos narys Josifas Kobzonas viešai mėgsta pasigirti, kad vengia žurnalistų labiau nei teroristų. Tačiau neseniai dalyvavo vienoje Rusijos televizijos laidoje ir prisipažino patekęs į tikrą „teroristų irštvą“. Žurnalistų atvirai paklaustas apie

dainininko ryšius su Rusijos mafija ir dėl kokios priežasties nepageidaujamu asmeniu (persona non grata) jį paskelbė ne tik JAV, bet ir kai kurios ES šalys, Rusijos mafijos krikštatėviu neretai vadinamas dainininkas pabandė paneigti jam skiriamus kaltinimus ir kaip įrodymą pateikė šįmet planuojamus koncertus Lietuvoje.

Nukelta į 2 p.

2

Gimtasis kraštas

Aktualijos

2011 m. kovo 4–11 d., Nr. 9 (53)

Rinkimai užvėrė duris populistams Atkelta iš 1 p.

Tikina nepatyrę pralaimėjimo Didžiausią nuostolį šiuose rinkimuose patyrė Andriaus Kubiliaus vadovaujama Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD).

Nors jau pirmadienį A.Kubilius mėgino įteigti visuomenei, esą partija, o kartu ir Vyriausybė, gavo jo politikos tęstinumo mandatą, vis dėlto skaičiai rodo ką kita.

TS-LKD savivaldybėse turės tik 249 vietas. Palyginti su 2007 m. rinkimais, ši partija neteko 102 mandatų, arba trečdalio rinkėjų pasitikėjimo. „Rinkimų rezultatai labai optimistiniai, nes neišsipildė pačios žiauriausios ir katastrofiškiausios prognozės, apie kurias kalbėjo opozicija“, – tikino TS-LKD rinkimų štabo vadovas Valentinas Stundys.Pasak jo, nereikia lyginti šių rinkimų su 2007 m., kai kon-

servatoriai ir krikščionys demokratai tuo metu nebuvo susijungę. „Gal tada reikėtų palyginti ir su 1920 m. rinkimais“, – ironizavo V.Stundys.

Net 55 mandatais mažiau savivaldybėse turės ir Liberalų ir centro sąjunga, kurios mandatus, atrodo, perėmė Liberalų sąjūdis, šįkart turėsiantis 98 atstovus (2007 m. – 51).

Gerokai savo kraitį per šiuos rinkimus padidino Darbo partija, kuri gavo 165 mandatus, o 2007 m. jų laimėjo tik 111. „Gavome daugiau mandatų. Tas tiesa. Bet kai kuriuose rajonuose tikėjomės didesnio palaikymo“, – neslėpė Darbo partijos rinkimų štabo vadovė Virginija Baltraitienė. Šį kartą sėkmingi rinkimai buvo ir Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungai (LVLS), kuri savivaldybių tarybose turės 147 atstovus (2007 m. – 141). „Laimėjome ten, kur mūsų žmonės turėjo įdirbį, kur rinkėjui galėjome parodyti savo nuveiktus konkrečius

Laimėtojų dešimtukas Nr.

Partija

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Lietuvos socialdemokratų partija TS-LKD* Darbo partija Partija „Tvarka ir teisingumas“ Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga Liberalų ir centro sąjunga Liberalų sąjūdis Nepriklausomi kandidatai Lenkų rinkimų akcija ir Rusų aljanso koalicija** Naujoji sąjunga

Mandatai 2011 m.

328 249 165 155 147 126 98 76 61 52

Mandatai 2007 m.

302 351 111 181 141 182 51 – 56 97

*2007 m. savivaldos rinkimuose konservatoriai ir krikščionys demokratai kėlė atskirus kandidatų sąrašus. **2007 m. Lenkų rinkimų akcija ir Rusų aljansas kėlė atskirus kandidatų sąrašus.

darbus“, – sakė LVLS vadovas Ramūnas Karbauskis.

Absoliučią daugumą valstiečiai turės Ignalinoje (53,5 proc.) ir beveik absoliučią – Šakiuose (47,5 proc.).

Vilnius atiteko rusams ir lenkams Atrodo, kad sostinėje į mero postą pretenduoja grįžti Artūras Zuokas, kuris su Vilniaus koalicija susižėrė net 12 mandatų. Per rinkimus A.Zuokas žadėjo, kad vilniečiai 2020 m. uždirbs 6 400 Lt per mėnesį, o šilumos kainos artimiausiu metu sumažės 20 procentų.

Ar A.Zuokas taps Vilniaus meru, priklausys nuo derybų su Darbo partija ir Lenkų rinkimų akcijos bei Rusų aljanso koalicija „Valdemaro Tomaševskio blokas“. Pastarasis Vilniuje iškovojo net 11 vietų taryboje.

Beje, ši koalicija šventė triuškinančią pergalę Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, kur už ją balsavo atitinkamai 64,7 proc. ir 70,2 proc. rinkėjų.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, save išsikėlę kandidatai atskirose savivaldybėse laimėjo iš viso 76 mandatus, bet tik 18 iš jų į tarybas kandidatavo ne koaliciniuose sąrašuose.

Klounams parodė duris Visišką fiasko rinkimuose patyrė Arūno Valinsko vadovaujama Tautos prisikėlimo partija, negavusi nė vieno mandato. Atrodo, kad ir Vytautui Šustauskui toliau teks dirbti taksistu, nes jo vadovaujama Lietuvos laisvės sąjunga irgi nieko nelaimėjo.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, save išsikėlę kandidatai atskirose savivaldybėse laimėjo iš viso 76 mandatus.

Eltos nuotrauka

Tik 7 mandatus pelnė Kazimieros Prunskienės Lietuvos liaudies partija, o Artūro Paulausko socialliberalams atiteko 52 mandatai vietoje 2007 m. turėtų 97.

Nedidelį žingsnelį atgal žengė ir opozicinė „Tvarkos ir teisingumo“ partija. Nors savivaldybėse ji turės 155 atstovus (4 vieta), vis dėlto prieš penkerius metus ji turėjo 26 mandatais daugiau (181).

Ar gali savivaldybių tarybų rinkimų rezultatai turės kokią nors įtaką permainoms centrinėje valdžioje, LVLS pirmininkas R.Karbauskis abejoja. „Opozicija tikrai nenorės perimti valdžios, kai Seime politinių jėgų

santykis neatrodo užtikrintas, – kalbėjo R.Karbauskis. – Bus laukiama 2012 m. rinkimų į Seimą, kai konservatoriams bus suduotas galutinis smūgis.“ Jo teigimu, Seime ir dabar valstiečiai liaudininkai palaikytų interpeliacijas tiek ministrams, tiek premjerui, bet nėra atsakyta į klausimą, kas sugebėtų pakeisti A.Kubiliaus ministrų kabinetą.

V.Mazuronis tikina, kad opozicija dar neturi tiek balsų Seime, kad atstatydintų Vyriausybę. „Opozicija imtųsi veiksmų, jei susvyruotų viena liberalų frakcijų, bet galbūt jie nuspręs, kad per Seimo rinkimus reikia žūti kartu su konservatoriais“, – svarstė V.Mazuronis.

Nepageidaujamų asmenų sąrašas vis ilgėja Atkelta iš 1 p.

Apie J.Kobzono koncertus Lietuvoje oficialiai dar nepranešta, tačiau labai tikėtina, kad dainininko ketinimai realūs. Juo labiau kad J.Kobzonas Lietuvoje lankėsi 2007 m. ir 2009-aisiais.

Kaip atsitiko, kad Rusijos mafijos iždininku vadinamas veikėjas be kliūčių patenka į Lietuvą, nors nepageidaujamu asmeniu jis yra paskelbtas kaimyninėse Latvijoje ir Lenkijoje bei kai kuriose kitose ES šalyse?

Lietuvoje turi dukrą ir namus Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir kitos organizacijos tikina, kad neranda šį politiką kompromituojančios medžiagos. Labai keista, nes FTB apie J.Kobzono darbelius sužinojo pirmiausia jo veiklą susiejęs su Lietuvoje nepageidaujamu paskelbtu Rusijos piliečiu Anzoriu Kikalašviliu.

Duomenų apie J.Kobzoną nepagailėtų ir Izraelio slaptoji tarnyba „Mosad“.

Jeigu net Izraelis žydą paskelbė persona non grata, tai, matyt, priežastys yra tikrai svarios.

FTB duomenimis, abu šie veikėjai ne tik priklauso Rusijos mafijos viršūnėms, bet ir dalyvavo ginklų tiekimo iš Vokietijos į vieną arabų šalį (manoma, kad ginklai buvo skirti teroristams) sandėryje, kurio vertė siekė apie 20 mln. USD. Lietuvos nemalonę A.Kikalašvilis pelnė už ryšius su mūsų šalies nusikals-

tamų grupuočių lyderiais ir už bandymą daryti įtaką tuometiniam Lietuvos prezidentui Rolandui Paksui.

Beje, A.Kikalašvilis Vilniuje ir šalia jo už 3 mln. Lt įsigijo nekilnojamojo turto. Sostinėje gyvena ir viena jo meilužių, kuri jam pagimdė dukrą. Šis politikas prieš keletą metų norėjo atvykti į Lietuvą, tačiau negavo vizos. Tada jis ir sužinojo apie Lietuvos sprendimą jį įtraukti į nepageidaujamų asmenų sąrašą. Tačiau A.Kikalašvilis atvyko į Baltarusijos stotį Maskvoje ir surengė šou, bandė įlipti į traukinį, keikė Lietuvą ir grasino šią valstybę ateityje sunaikinti. Į nepageidaujamų asmenų sąrašą Lietuvoje įtrauktas ir kitas Rusijos politikas triukšmadarys – Dūmos narys Vladimiras Žirinovskis. Šis politikas pagarsėjo ypač ES nares šmeižiančiais pareiškimais. Pabandėme su juo susisiekti telefonu. Liberalų partijos sekretorė paprašė klausimus pateikti raštu, tačiau kitą dieną, kai pasiteiravome dėl atsakymų ar bendravimo telefonu, buvo atsakyta, kad Vladimiras Volfovičius į klausimus apie nepageidaujamus asmenis neatsakinės ir apskritai už interviu su V.Žirinovskiu reikia pirmiausia sumokėti. Kiek? Už atsakymus į penkis klausimus reikia sumokėti 500 USD avansą.

V.Žirinovskio vizito nepageidauja ne tik Baltijos šalys, bet ir beveik visos Rytų ir Vidurio ES šalys bei Prancūzija, o gal ir kitos ES senbuvės, tačiau kol kas Vladimiras Volfovičius nebandė patekti į Vokietiją ar Skandinavijos šalis. Kai pabandys, tada ir sužinos šių

nę informaciją apie Lietuvos KAM, ES ir NATO struktūras. Nors oficialiai neskelbiama, tačiau manoma, kad lietuviams talkino ir NATO žvalgybininkai.

Sąrašas vis ilgėja

Į nepageidaujamų asmenų sąrašą Lietuvoje įtrauktas ir Rusijos politikas triukšmadarys – Dūmos narys Vladimiras Žirinovskis.

GK archyvo nuotrauka

šalių sprendimus, nes į nepageidaujamų asmenų sąrašą įtrauktas asmuo apie tokį sprendimą iš anksto neinformuojamas.

Vienų neįsileidžia, o kitus išsiunčia iš šalies Lietuvą didžiausiu Rusijos priešu paskelbęs ir nuolat apie ją tikrovės neatitinkančius, šmeižiančius straipsnius rašantis „Regnum“ informacinio portalo savininkas, buvęs Rusijos prezidento V.Putino atstovas tarptautiniams kultūriniams ryšiams su užsienio šalimis Modestas Kolerovas apie Lietuvos sprendimą jį paskelbti nepageidaujamu asmeniu sužinojo iš pasieniečių Kenos stotelėje. Prieš ke-

letą metų Lietuvoje apsilankiusiam veikėjui tai buvo staigmena. Nors jis turėjo Lenkijos ambasadoje išduotą daugkartinę Šengeno vizą, tačiau kelionę teko nutraukti. Šį veikėją nepageidaujamu asmeniu paskelbė ne tik Lietuva, bet ir Latvija, Estija, o pernai – Gruzija ir Azerbaidžanas.

Tarp nepageidaujamų Lietuvoje yra ir Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Antrojo operatyvinių tarnybų departamento „klientai“ – Vladimiras Michailovas ir Sergejus Kabešovas. Priminsime, kad KAM Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas atlieka žvalgybos ir kontržvalgybos užduotis. Šie du Rusijos ambasados atstovai buvo pagauti renkant žvalgybi-

Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2007-ųjų pradžioje į sąrašą užsieniečių, kuriems buvo uždrausta atvykti į Lietuvą, buvo įtraukta 1 970 asmenų. Po metų, 2008-aisiais, tokių padaugėjo iki 2 420, 2009-aisiais nepageidaujamų asmenų sumažėjo iki 2 359, 2010-aisiais jų liko 2 320, o šių metų pradžioje nepageidaujamųjų sąraše jau buvo 2 432 asmenys.

Pasak Migracijos departamento atstovės Nomedos Pikelytės, Lietuvoje nepageidaujamų asmenų daugiausia yra iš Rusijos ir Afganistano, šiek tiek mažiau yra Baltarusijoje, Moldovoje (Padnestrėje), Ukrainoje, Vietname ir Gruzijoje. „Migracijos departamentas nepateikia sąrašo, nepraneša, kuo šie asmenys užsiima, tačiau yra žinoma, kad didžiausią nepageidaujamųjų dalį sudaro įtariamieji terorizmu, priklausantieji ar įtariamieji priklausymu nusikaltėlių struktūroms bei šnipinėjimu įtariami diplomatai. Visus juos sieja vienas bendras bruožas – vienu ar kitu būdu jie kelia grėsmę valstybės saugumui, gyventojų sveikatai ir dorovei“, – sakė N.Pikelytė.

2011 m. kovo 4–11 d., Nr. 9 (53)

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Degalų kainos neleidžia išbristi iš itin klampios krizės pelkės Atkelta iš 1 p.

Mažėjant algoms ir brangstant degalams ši pajamų dalis degalams tik auga. Pridėjus dar brangstantį maistą, kitoms išlaidoms lėšų beveik nelieka.

Vežėjai neguodžia Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius įsitikęs, kad degalų brangimas neišvengiamai paveiks ir kitų produktų kainas. „Degalų kaina sudaro daugiau kaip pusę transportavimo paslaugos išlaidų, – aiškino jis. – Vežėjai neišvengiamai perkels šių išlaidų didėjimą užsakovams, o šie – į prekės kainą.“ A.Kondrusevičiaus teigimu, vežėjai smarkiai nukraujavo per praėjusius dvejus metus. „Todėl išlikusios logistikos įmonės jau neturi rezervų kompensuoti degalų brangimo ir negalės nekeisti paslaugų įkainių, – kalbėjo jis. – Tarptautinių pervežimų įmonės dar gali mažinti išlaidas degalams pildamos juos kaimyninėse valstybėse, bet veikiančios vietinėje rinkoje to daryti negali.“

Sunkumai viešajam transportui Kauno viešojo transporto įmonės „Kauno autobusai“ generalinis direktorius Mindaugas Grigelis tvirtino, kad kylančios degalų kainos jaukia kortas pernai pelningai metus baigusiai bendrovei. „Įveikėme sunkmetį, pernai jau turėjome 100 tūkst. Lt pelno, pradėjome atkurti iki krizės buvusias algas vairuotojams, bet šiemet kylančios degalų kainos baugina, – pripažino jis. – Jei jos nekris, metų pabaigoje turėsime 1 mln. Lt nuostolių.“ M.Grigelis aiškino, kad tėra vienas kelias gelbėti viešąjį transportą –

Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius aiškino, kad dabar nafta brangsta dėl neramuEPA-Eltos nuotrauka mų Libijoje, kuri yra stambi šios žaliavos tiekėja.

Degalų kaina sudaro daugiau kaip pusę transportavimo paslaugos išlaidų. Vežėjai neišvengiamai perkels šių išlaidų didėjimą užsakovams, o šie – į prekės kainą. keisti valstybės politiką. „Bilietų kainų didinti jau neįmanoma, nes žmonėms viešasis transportas taps neprieinamas, o savivaldybė dotacijomis irgi vargu ar galės padėti, nes miestas jau ir taip mums skolingas 15 mln. Lt, – tvirtino generalinis direktorius. – Vienintelis būdas – valstybės sprendimai bent kiek paveikti degalų kainas. Tarkime, galima bent sumažinti PVM viešajam transportui, kitu atveju didės socialinė įtampa.“

Valdžia reaguoja vangiai A.Kondrusevičius pastebi, jog kol kas Vyriausybė nenaudoja jo-

Pasak bendrovės „Orlen Lietuva“ atstovų, įmonė kasdien keičia savo parduodamų degalų kainas atsižvelgdama į situaciją biržoje.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

kių svertų, kad bent kiek sumažintų degalų kainų šuolius. „Viskas daroma atvirkščiai: nesiderėję su ES, panaikinome lengvatas degalų biopriedams, didmeninėje degalų rinkoje didesnei konkurencijai trukdo privalomojo degalų rezervo kaupimo įstatymas, nesvarstoma galimybė bent laikinai sumažinti akcizą, – vardijo A.Kondrusevičius. – Kas iš to, kad akcizais labai lengva papildyti šalies biudžetą, bet kiek daug prarandame kritus vidaus vartojimui ir augant kitų prekių kainoms.“ Asociacijos „Linava“ vadovas taip pat mato grėsmių eksportuojančių įmonių atsigavimui. „Su jomis siejamos sunkmečio pabaigos viltys, bet didėjančios degalų kainos ir jas daro mažiau konkurencingomis užsienyje“, – įsitikinęs A.Kondrusevičius.

Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius aiškino, kad Lietuvoje didžiausią įtaką, be pasaulinės naftos vertės pokyčių, benzino kainai daro mokesčiai valstybei (55 proc. visos kainos) ir didmenininko – naftos perdirbimo įmonės „Orlen Lietuva“ – kainodara (39 proc.).

„Gazpromas“ nustatys teisingą dujų kainą?

Pasak energetikos ministro, surinkti įrodymai leidžia teigti, kad

Pigiau įsigytus degalus degalinės greičiau pabrangina, jei tai daro didmenininkas, o jei produktai įsigyti brangiau, stengiamasi juos išparduoti ir tada keisti kainas.“ L.Vosylius aiškino, kad dabar nafta brangsta dėl neramumų Libijoje, kuri yra stambi šios žaliavos tiekėja. „Taip pat šiek tiek įtakos turėjo ir JAV dolerio atžvilgiu susilpnėjęs euras, – sakė jis. –Naftos rinkoje yra ir spekuliacijų, kartais paskleidžiami įvairūs gandai, kurie naudingi prekeiviams nafta. Pavyzdžiui, neseniai kalbėta, kad visuomenės protestai persimes į Saudo Arabiją. Birža labai jautriai reaguoja į bet kokias kalbas apie OPEC nares.“

Brangiau nei pas kaimynus

Kaltininkų ne vienas

Energetikos ministerija Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ išsiuntė pranešimą dėl „Lietuvos dujų“ privatizavimo sutarties pažeidimo, kuris nustato neteisingą dujų kainą Lietuvai. Rusijos dujų milžinui suteiktas 60 dienų laikotarpis nustatyti teisingą dujų kainą šalies vartotojams, teigia energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

3

dujų kaina Lietuvai yra nustatyta per didelė dėl politinių priežasčių. Tiesa, kas yra „teisinga dujų kaina Lietuvai“, Energetikos ministerijos vadovas tikino negalintis atskleisti, nes „Lietuvos dujų“ privatizavimo sutarties turinys yra konfidencialus. A.Sekmoko teigimu, derybos su „Gazpromu“ dėl teisingos dujų kainos bus vykdomos Lietuvos atstovybėje Briuselyje, nes trečioji šalis turėtų būti itin palanki derybų skaidrumui.

GK, Eltos inf.

„Degalinės savo sąnaudoms padengti pasilieka iki 6 proc.“, – teigė L.Vosylius.

Pasak jo, bendrovė „Orlen Lietuva“ kasdien keičia savo parduodamų degalų kainas atsižvelgdama į situaciją biržoje. Vairuotojai dažnai pastebi, kad brangstant naftai degalinės reaguoja daug greičiau, o kai ji pinga, neskuba mažinti degalų vertės. „Tai priklauso nuo likučių degalinėse, g – aiškino L.Vosylius. y –

Lietuvoje A-95 benzino kainos didesnės nei pas artimiausius kaimynus. Seniai nestebina kone dvigubai pigesnis benzinas Rusijoje ar Baltarusijoje, tačiau Lietuva benzino kainomis lenkia ir Lenkiją (apie 10 ct), Latviją bei Estiją (apie 20– 30 ct).

Lietuvoje benzino akcizas yra didesnis už ES reikalaujamą minimumą, taip pat įtakos turi PVM dydis, didmenininko kainodara, prievolė kaupti degalus. „Nors didmeninis tiekėjas „Orlen Lietuva“ dirba Lietuvoje, tačiau čia jis veikia be konkurencijos, o kitur kaip eksportuotojas taiko kitas kainas, be to, Latvijoje pigesnė degalų logistika, nes daugiausia pirkėjų koncentruojasi Rygoje“, – aiškino L.Vosylius. y

Trikdo ūkio atsigavimą

Alternatyvų bus negreitai

Raimondas Kuodis, ekonomistas

Donatas Karanauskas, verslininkas

Ekonominiai vertinimai rodo, kad, degalams pabrangus 10 proc., suvartojamas jų kiekis sumažėja tik 1 proc.

Tai ir yra pagrindinė priežastis, dėl kurios degalų brangimas kenkia tokios šalies kaip Lietuva ekonomikai: žmonės priversti daugiau išlaidų skirti degalams ir mažiau kitoms prekėms. Tai mažina ūkio augimą, nes kitų prekių gamintojai gauna mažiau pajamų, samdo mažiau darbuotojų. Įmonės į galutines prekių kainas perkelia padidėjusias degalų sąnaudas, o tai lemia papildomą vidaus paklausos sumažėjimą. Naftos pabrangimas gali neigiamai paveikti gyventojų ir įmonių lūkesčius. Degalų brangimas gali lemti ir ūkio konkurencingumo bei eksporto sumažėjimą, jei šalyje degalai pabrangsta daugiau nei šalyse, į kurias eksportuojame.

Vadovauju įmonei „Biomotoras“, kuri, be kitos veiklos, siūlė diegti automobiliuose įrangą, leidžiančią važiuoti valgomuoju panaudotu aliejumi. Tačiau šio verslo atsisakėme, nes įrangą įmanoma montuoti tik iki 2003 m. gamybos automobiliams ir nesulaukėme pakankamos paklausos. Manau, kad žmonės dar negreitai atsisakys tradicinių naftos produktų.

Galbūt ateityje išpopuliarės elektromobiliai, jei jų efektyvumas ir kaina nenusileis dabartinėms mašinoms, bus išplėtota infrastruktūra papildyti akumuliatorius. Tačiau naftos magnatai galingi, dėl to novatoriški sprendimai sunkiai skinasi kelią. Kol alternatyvios technologijos netaps masiškos ir pigesnės, jos domins tik entuziastus.

Gimtasis kraðtas

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis,

Reklamos pardavimas Tel. (8 5) 210 0093

stasys.jokubaitis@krastospauda.lt

Prenumerata ir platinimas Tel. (8 5) 210 0060

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė,

Tiražas 5 000 egz. ISSN 2029-4816

lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.

Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110

Leidėjas – UAB

Žurnalistai: Meilė Taraškevičienė, Irma Dubovičienė, Lina Pečeliūnienė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Nijolė Baronienė.

Fotografas Klaudijus Driskius.

Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

4

Gimtasis kraštas

Kas mes, lietuviai?

Saulius STOMA Toks paprastas klausimas, o vien jį išgirdęs sunerimsti. Kai kam atrodo, kad šito klausti netgi negalima.

Tai politiškai nekorektiška. Juk bandydamas save apibrėžti, tarsi atskiri nuo kitų, o ieškodamas gerųjų savo tautos savybių įžeidi kaimynus.

Bet dar blogiau – savęs niekinimas. Dabar jis toks madingas, kad virto rimta problema. Tačiau ar lietuviai tikrai yra beveik patys blogiausi Europoje? Žinoma, ne. Todėl akivaizdu, kad, be visų kitų bėdų, šiuo metu esame gniuždomi ir labai rimtos psichologinės krizės.

Ir tai nėra vien pusamžį engtos tautos menkavertiškumo kompleksas. Klausimas daug sudėtingesnis.

Reikia suvokti naują realybę. Tautybė jau nėra kažkas Dievo duota ir nekeičiama. Juk jeigu net žmogaus lytis imama laikyti socialiniu konstruktu ir apsisprendimo reikalu, ką kalbėti apie nacionalumą?

Ir niekas nieko dabar nesistengia nutautinti per jėgą. Vyksta savaiminis laisvas procesas. Daryk, ką nori.

Ir būk, kas tik nori!

Taigi visiškai tam nepasirengę, mes staiga atsidūrėme beveik begalinės pasirinkimo laisvės jūroje.

Tau nepatinka būti lietuviu? Rinkis kitą tautybę! Važiuok, kur geriau, integruokis ir galbūt būsi laimingas. Žinoma, kurį laiką turėsi tapatybės problemų, tačiau bent jau tavo palikuonys naujoje tėvynėje jausis kaip namie. Tu būsi suteikęs jiems ne vien materialinę, bet ir psichologinę gerovę.

Kai kas taip ir elgiasi. Ir vis dėlto didžiuliame emigracijos sraute tokių yra mažuma. Didžioji dalis lietuvių išvyko ieškodami didesnio socialinio teisingumo, o ne naujos tautybės. Jie nori būti lietuviais, tačiau oriais, tinkamai atlyginamais už darbą ir valdžios bei darbdavio neniekinamais žmonėmis. Ir tai – prigimtinė jų teisė.

Didžiuliai emigracijos skaičiai gąsdina. Tačiau tikra socialinė katastrofa bus tik tuo atveju, jei Lietuva praras dabartinius išeivius ir jų palikuonis visiems laikams. Jeigu nemenka dalis jų sugrįš arba bus sukurta nauja moderni globalios tautos tapatybė, dabartinė išeivija bus davusi daugiau naudos nei žalos. Tuo dabar mes ir galime pasirūpinti.

Su visa pagarba seniesiems okupacijos laikų inteligentams, saugantiems senąją tapatybę, turime suvokti naują laiko dvasią ir naują iššūkį. Gynybinė, valstietiška reakcija jau nebetinka. Ji paseno.

Pasinaudosiu tam tikru simboliu. Šią Vasario 16-ąją kartu su tautos poeto Justino Marcinkevičiaus mirtimi baigėsi viena epocha. Didysis poetas personifikavo ištisą psichologinį tipą: žiaurių istorijos vėjų blaškomą kaimietį, kuris gynėsi, bandė prisitaikyti, savaip kovojo ir ieškojo šaknų savo apleistoje žemėje. „Tai uždaryk mane, Tėvyne, savyje, o Tu man atsakai: aš tavo laisvė!“ Ši atgimimo laikų himno eilutė atskleidžia natūralų saugumo ilgesį ir kartu ateities proveržio galimybę.

Laisvė – tai jau ne kaimiečio dalia! Iš valstietiško paveldo mes judame žygin išsirengusio bajoro tapatybės link.

Beje, bajorai iš esmės tautybę rinkdavosi, o ne aklai jai paklusdavo.

Tikro lietuvio dvasia yra laisva, kilni ir karinga. „Valstietį“ ir „bajorą“ čia vartoju kaip psichologines, o ne kraujo kilmės sąvokas. Dažnai klystama ir perlenkiama tarpukario Lietuvos Respubliką vadinant valstietiška.

Taip, daugiausia ją kūrė valstiečiai, tačiau tai buvo didvyriškas proveržis į laisvę. Ir kartu – į svetimųjų nusavintą šlovingą savo pačių istoriją. O toje istorijoje kaip kelrodžiai švietė

Šiuo metu iš minėtų asmenų beveik nėra galimybių išreikalauti grąžinti į valstybės piniginę lėšas, jei, pa-

kilnūs ir bebaimiai praeities didžiūnai – užkariautojai.

Galingos, analogų neturinčios pokario rezistencijos taip pat negalime nuleisti vien iki kovos už žemę. Kilnumo ir pasiaukojimo veiksnys čia akivaizdžiai stipresnis.

Užtenka perskaityti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio 1949 metų Vasario 16-osios deklaraciją. Tokį žmogaus orumo ir laisvės pašlovinimą gali sukurti tik kilnios tautos lyderiai.

Taigi tikro lietuvio dvasia yra laisva, kilni ir karinga. Gal trivialu sakyti, bet kol kas ši dvasia geriausiai atsiskleidžia krepšinyje. Tai labai inteligentiškas žaidimas, kuriam būtina lyderystė ir kartu gebėjimas aukotis, nesavanaudiškumas. Čia turi derėti protas ir intuicija, polėkis ir darbštumas.

Ar kada paklausėte savęs, kodėl kaip tik lietuviai krepšinį žaidžia geriausiai pasaulyje?

Todėl, kad mes esame ypatingi.

Ir tai nėra koks bukai nacionalistinis ar net rasistinis pareiškimas. Šie pasąmoniniai, psichologiniai dalykai nulemti ne DNR struktūrų, o kompleksinio tapatybės paveldo, kurį kuria visa mūsų istorija ir kiekvienas dabarties apsisprendimas.

Tikro lietuvio charakteris apima abu sluoksnius: ir vadą, ir baudžiauninką. Žinoma, įvairių žmonių charakteryje šie sluoksniai sudaro skirtingas kombinacijas. Geriausia jų – vadas, kuris išlaisvina ir gina.

Vytis ir Rūpintojėlis.

Kaip tik toks charakteris tinkamiausias stipriai ir visavertei demokratijai kurti. Bet ar mes tikrai tokie? Ši visokeriopa krizė yra tinkamiausias laikas sąmoningai save apmąstyti. Ieškoti kelių į ateitį. Suprasti, ko mes iš tikrųjų geidžiame.

Ir kodėl mums geriausia būti ne kuo nors kitu, o lietuviais.

Ką mes apie save galvosime, tokie ir būsime.

Savęs niekinimas dabar toks madingas, kad virto rimta problema.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Padarei nuostolių – atlygink Jei politikai, teisėjai ar kiti pareigūnai netinkamai elgėsi su jiems patikėtais administruoti valstybės pinigais ar turtu, nuostolius jie turėtų atlyginti iš savo kišenės. Tokią tvarką siūlo nustatyti teisingumo ministras Remigijus Šimašius.

2011 m. kovo 4–11 d., Nr. 9 (53)

Komentarai

vyzdžiui, jie nusprendė neteisėtai pamaloninti savo pavaldinius „tryliktu“ atlyginimu arba priėmė kitus valstybės pinigus švaistančius sprendimus.

Ir visai nesvarbu, ar tai jie padarė tyčia, ar ne.

Teisingumo ministras siūlo pašalinti tokias galimo piktnaudžiavimo landas iš įstatymų ir nustatyti, kad nuostolius atlyginti būtų galima išreikalauti ir iš politikų, teisėjų, Seimo narių bei kitų valstybės pareigūnų. Tokia tvarka šiuo

metu ministro iniciatyva jau galioja visiems valstybės tarnautojams. „Taip bus užtikrinta, kad taikant atsakomybę nebus lygesnių už lygius – tiek valstybės tarnautojai, tiek politikai, teisėjai ar kiti pareigūnai bus matuojami vienu atsakomybės matu. Priimant sprendimus, kur bei kaip panaudoti institucijos veiklai skirtas lėšas ar turtą, turi būti vadovaujamasi taupumo, skaidrumo ir tikslingumo principais, o už piktnaudžiavimą ar neatsakingumą turi būti pareikalauta atlyginti žalą iš visų kaltų asmenų“, – sako R.Šimašius.

GK inf.

Ant politinių svarstyklių

Damoklo kardas pakibo virš švietimo ministro Grupė Kovo 11-osios akto signatarų ir žymių Sąjūdžio veikėjų reikalauja, kad būtų nedelsiant atstatydintas švietimo ir mokslo ministras liberalas Gintaras Steponavičius. Jie teigia, kad įvedus mokinio krepšelį sunaikinta daug kaimo mokyklų, o studento krepšelis naudingas tik bankams ir skatina emigraciją. Pareiškime rašoma, kad dabartinė švietimo politika grindžiama antivalstybiškai orientuotomis ir antimoksliškomis laisvosios rinkos idėjomis. Ministras atkerta, kai tas pareiškimas – dalis akademinės nomenklatūros pasipriešinimo atspindžių.

Laisvoji rinka – visame pasaulyje

Ministras laužo Konstituciją

Dalia Teišerskytė, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narė

Vytenis Andriukaitis, Seimo Socialdemokratų frakcijos narys

Pagaliau per dvejus metus priimtas švietimo įstatymas (per 8 metus nesugebėjo jo priimti). Sulaukėme tam tikro stabilumo švietimo ir mokslo sistemoje: nevėluoja atlyginimai, atkreiptas didesnis dėmesys į vaiką, jo užimtumą, popamokinę veiklą. Tai labai teigiami dalykai.

Klaidų padaryta, bet norėčiau pažiūrėti, ar nors vienas iš to kaltintojų sąrašo pragyveno be klaidų.

Jie sako, kad švietimo ir mokslo tikslas tapo pelnas. Bet valstybė kaip tik padidino išlaidas mokslui. Gal čia apie tai, kad kiekvienas moksleivis pelnosi gaudamas žinių? Tuomet sutinku. Vaikai yra perkrauti, per daug jiems kišama į galvas. Jei būtų mano valia, labiau skatinčiau mokytis dvasinių, meno dalykų, o ne kalti formules. Skauda širdį dėl nykstančių kaimo mokyklų, mano mama buvo kaimo mokytoja. Man kaimo mokykla – stebuklas, pradžių pradžia. Jei valstybė būtų turtinga, aš laikyčiau mokyklą ir dėl vieno mokinio. Gal atsiras kaime vaikų, gal daugiau gims, bet jei nėra, tai ką daryti. Valstybė nepajėgi išlaikyti mokyklą dėl 5–7 vaikų.

Yra truputėlis tiesos, kad studento krepšelis bankui naudingas. Bet tai natūralu. Mes negalime gyventi kitaip negu visas pasaulis. Visame pasaulyje yra studijų paskolos. Mano vaikaitė dabar įstojo į vieną iš Londono universitetų. Iš karto jai pasakyta, kad galės paimti kreditą iki 17 tūkst. svarų sterlingų. Ir ims, nes tėvai inteligentai ir nelabai turi iš ko dukrą išlaikyti. Didžiojoje Britanijoje mokestis už mokslą iki šiol buvo 3 tūkst. svarų sterlingų, nuo kitų metų bus 9 tūkst.

Mes pripratome, kad tarybiniais laikais viską gaudavome už dyką. Butas – dykai, dailininko dirbtuvė – dykai, mokslas, gydymas – irgi. Bet buvome labai nelaimingi.

Dar tame pareiškime prikišama, kad mokyklose visiškai apleistas tautinis, patriotinis ugdymas. Aš dažnai važiuoju į mokyklas, pravedu literatūros ir istorijos, patriotines pamokas. Tai tegul tie mieli patriotai, kurie visaip protestuoja, irgi eina į mokyklas.

Ministras G.Steponavičius, pažeisdamas Konstituciją, prastūmė reformą, kuri labai smarkiai užgulė visų jaunų žmonių pečius. Pernai valstybė iš studentų už aukštąjį mokslą surinko net 36 mln. Lt daugiau negu buvo planuota. Tai rodo, kad dauguma šeimų turi imti paskolas, mokėti už aukštąjį mokslą ir permokėti. Pamatęs, kaip jam pavyko „nugręžti“ žmones, ministras turėjo tą pačią dieną atsistatydinti. Įvedęs rinkos modelį jis daugelį žmonių padarė bankų įkaitais. Konstitucija skelbia, kad gerai besimokantiesiems valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas.

Konstitucinis Teismas išaiškino, kad tas žmogus, kuris pagal valstybės užsakymą studijuoja valstybės aukštojoje mokykloje ir gerai mokosi, yra visiškai išlaikomas iš valstybės biudžeto, neturi nė cento mokėti už savo studijas. Tai kaip galima tokį ministrą toleruoti, kai jis šiurkščiausiu būdu laužo Konstituciją? Krepšeliai yra visiškas absurdas, su jais reikėjo seniai pabaigti. Jie turėjo prasmę, kai buvo sunkumų finansuojant mokytojų ir aukštojo mokslo institucijų darbą. Bet dabar galima visiškai kitu būdu planuoti biudžeto pajamas.

Sako, kad siekė aukštojo mokslo kokybės. Bet nepasiekė. G.Steponavičius aukštąjį mokslą pavertė ne valstybės instrumentu, o abiturientų įvairių poreikių tenkinimo lauku. Pagal tai, ką abiturientai renkasi, planuojamos specialybės Lietuvoje. Kur kitur jūs matėte tokį modelį? Ministras viską apvertė aukštyn kojom. Bet kurioje visuomenėje tai būtų sukritikuota iš karto. Tokio modelio, koks yra Lietuvoje, nėra niekur pasaulyje. Nereikia pasakoti, kad Didžiojoje Britanijoje tokia pat paskolų studijoms sistema. Ten yra labai daug universitetų ir skirtingų finansavimo modelių: privatūs, pusiau privatūs ir visiškai valstybės išlaikomi universitetai. Kurį modelį iš Didžiosios Britanijos paėmė ir pristatė G.Steponavičius? Tai, kas vyksta, yra katastrofa valstybės perspektyvos atžvilgiu.

2011 m. kovo 4–11 d., Nr. 9 (53)

Gimtasis kraštas

Emigracija

5

Emigracija keičia įpročius važinėti savais automobiliais Almantas KARČIAUSKAS Iš Lietuvos jau išvyko ne vienas šimtas tūkstančių žmonių, ketinančių palikti tėvynę piliečių nemažėja.

Emigranto duonos paragavę tautiečiai pastebi, kad svečiose šalyse žmonės dažnai keičia savo įpročius, nes jie labai priklauso nuo vietos specifikos. Pasitaiko, kad Lietuvoje savo automobiliais beveik nevažinėję žmonės svetur būna tiesiog priversti kasdien „sukti“ šimtus kilometrų, o didžiuosiuose miestuose net ir užkietėję vairuotojai dažnai renkasi viešąjį transportą.

Londone važinėti automobiliu – prabanga Lietuviai jau nuo seno yra pamėgę vieną iš ryškesnių šio pasaulio sostinių – Londoną. Nors britų ekonomika dabar išgyvena ne pačius geriausius laikus, viename iš brangesnių pasaulio miestų vis dar galima išgirsti ir lietuvišką šneką. Tačiau miestas, kurio gatvėmis automobiliai zuja dieną ir naktį, daugelį lietuvių privertė kitaip pažvelgti į transportą.

Jau aštuonerius metus Londone gyvenanti Airida Bartnauskienė pa-

sakojo, kad jos šeima turi šešias transporto priemones – tris mikroautobusus ir tris lengvuosius automobilius. Tačiau visi jie naudojami vien jos vyro verslui.

Tik labai retai, keliaujant kur nors į užmiestį, šeimininkai vieną iš automobilių naudoja šeimos poreikiams.

Emigrantų įpročius važinėti savais automobiliais koreguoja ir neretai gerokai didesnės nei Lietuvoje išlaidos jų eksploatacijai ir priežiūrai. „Londone turėti automobilį be būtino reikalo yra prabanga. Amžini kamščiai, stovėjimo vietų stoka priverčia pagalvoti, ar automobilis yra būtinas. Man ir visai šeimai pigiau šiame mieste keliauti metro, autobusais ar net taksi. Juk net ir prie savo namų norint laikyti automobilį reikia išsipirkti vietą. O miesto tar-

nybos dirba be priekaištų – stabtelėsi ne vietoje ir iškart gausi baudos kvitą. Važiuojant į miesto centrą automobiliu irgi tektų susimokėti,“ – pasakojo ji. Pasak pašnekovės, automobilius čia kasdien naudoja tik tie lietuviai, kuriems jie reikalingi darbui. Pavyzdžiui, statybininkai, kurie į remontuojamus objektus vežiojasi savo įrangą ir medžiagas.

Jau nuo 2003 m. Londone pradėtas taikyti įvažiavimo į centrą mokestis. Jį sumokėjus, galima įvažiuoti į apmokestintą Anglijos sostinės zoną tiek kartų, kiek jums reikės. Baudos už automobilio statymą ne vietoje ar ne laiku yra gana painios. Visuomet aišku tik viena – jei pažeisite nustatytas taisykles, tikrai būsite nubaustas.

Dažniausiai neteisingas automobilių statymas nelaikomas kriminaliniu nusižengimu, todėl už tai baudžia ne policija, o savivaldybė.

Baugina išlaidos Emigrantų įpročius važinėti savais automobiliais koreguoja ir neretai gerokai didesnės nei Lietuvoje išlaidos jų eksploatacijai ir priežiūrai. Visur iš pradžių dar galima pataupyti važinėjant Lietuvoje registruotu automo-

Lietuviai jau nuo seno yra pamėgę vieną iš ryškesnių šio pasaulio sostinių – Londoną. Nors britų ekonomika dabar išgyvena ne pačius geriausius laikus, viename iš brangesnių pasaulio miestų vis dar galima išgirsti ir lietuvišką šneką.

Emigruoti skatina nedarbas Statistikos departamento žiniomis, per metus gyventojų Lietuvoje sumažėjo 84,5 tūkstančio. Tai yra maždaug tiek, kiek šiuo metu gyvena Marijampolėje ir Mažeikiuose kartu sudėjus.

Ieva KAČINSKAITĖ Dar labiau liūdina nedarbo statistika: Lietuvos darbo biržos duomenimis, vidutinis 2010 m. registruotų bedarbių buvo 312,1 tūkst., arba 1,5 karto daugiau nei 2009 m. Jaunimo (15–24 metų asmenų) nedarbo lygis 2010 m., palyginti su 2009 m., padidėjo 5,9 procentinio punkto ir buvo 35,1 procento. 2010 m. jaunimo nedarbo lygis buvo dvigubai aukštesnis nei bendras nedarbo lygis šalyje.

Išvyksta ne savo noru Bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausos duomenimis, 8,5 proc. apklaustųjų norėtų emigruoti šiemet, o dar 16,9 proc. – per artimiausius kelerius metus. Galima matyti tendenciją, kad nedarbo lygis tiesiogiai susijęs su emigracija.

Skaičiai ne tik kad nedžiugina,

bet gąsdina. Reikia suprasti, kad dauguma emigrantų yra ne traukiami, o stumiami emigruoti, t. y. išvyksta iš Lietuvos ne todėl, kad kitur labai gerai, o todėl, kad čia taip blogai. Jei situacijos nekeisime, tai emigracija mažės tik vienu atveju – kai tiesiog jau nebebus kam emigruoti.

visuomenės, kuri gali būti naudinga kuriant kitokį Vilnių ir kitokią Lietuvą. Kaip? Reikia sudaryti sąlygas darbdaviams įdarbinti jauną žmogų

Vakarų šalių miestuose keičiasi lietuvių požiūris į automobilį. GK archyvo nuotraukos

biliu. Tačiau ateina laikas, kai tenka automobilį įregistruoti šalyje, kurioje gyveni. Tuomet ir prasideda visokiausių mokesčių ir draudimo aritmetika.

O kur dar kasdienis remontas. „Prieš žiemos šventes subyrėjo mūsų šeimos „Ford Focus“ vandens siurblys. Remontas kainavo 1 500 litų. Mano giminaitis, Lietuvoje remontuojantis automobilius, vėliau laiške rašė, kad savo dirbtuvėse šį remontą paprastai atlieka už kokius 300 litų. Štai jums ir skirtumai“, – pasakojo A.Bartnauskienė.

Londone gyvenantis Marius Putrimas savo „Peugeot 307“ pardavė praėjusį rudenį. Šešerius metus Didžiojoje Britanijoje gyvenantis vyras nusprendė, kad kasdien važinėti automobiliu jam yra pernelyg brangu. Tikslios buhalterijos sandėlininku dirbantis Marius nevedė, tačiau gali įvardyti pagrindines išlaidas.

Kelių mokesčiui kiekvienais metais jis išleidžia 210 svarų sterlingų, draudimas kiekvieną mėnesį kainuoja 48 svarus, itin didelę eksploatacinių išlaidų dalį sudaro degalai, o remontuoti automobilį vyras stengdavosi parvažiavęs į Lietuvą. Pagrindinė Mariaus išlaidų dalis važinėjant automobiliu – mokesčiai už stovėjimą.

O Romoje gyvenanti Milda Karčiauskaitė savo kuklaus „Fiat Punto“ iškeisti į viešojo transporto bilietą dar neketina. Automobilis jai būtinas keliaujant į darbą, tačiau išlaidas, skiriamas automobiliui, ji taip pat keiksnoja. Mergina suskaičiavo, kad kuklaus automobilio „išlaikymas“ per metus jai kainuoja mažiausiai 3 000 eurų. Už draudimą Milda kasmet sumoka 900 eurų, o visa kita suryja išlaidos degalams, priežiūrai

ir greitkelių mokestis. Pasak Mildos, jei reikėtų važinėti į istorinį Romos centrą, išlaidų sąmata išaugtų dar bent 500 eurų.

ir atleisti juos nuo dalies mokesčių valstybės lygmeniu, o savivaldybės turėtų padėti kurtis įvairiems savivaldybės ir privatiems fondams, kurie teiktų vienkartines subsidijas ir taip skatintų jaunimo užimtumą.

mant jauną žmogų į darbą yra patirtis. Įdomu tai, kad remiantis kitais tyrimais, be ekonominių veiksnių, jaunimą iš Tėvynės skatina išvykti tai, kad čia jie negali realizuoti savo profesinio ir visuomeninio potencialo. Kaip tai ištaisyti, kad būtų palanku abiem pusėms?

Lietuvoje labai trūksta švietimo apie savanorystę, nemokamą praktiką ir ją siūlančius darbdavius. Išsivysčiusiose šalyse savanorystė yra pasiekusi gerokai aukštesnį lygį nei Lietuvoje.

Manau, kad tokią informaciją galima būtų rinkti ir skelbti savivaldybės puslapyje. Be to, pačioje savivaldybėje ir jos įmonėse galėtų dirbti savanoriai, norintys įgyti darbo valstybiniame sektoriuje patirties. Juk šiandien tarp jaunimo yra net, nebijau to sakyti, madinga būti apolitišku, nusišalinti nuo politinėje arenoje vykstančių reiškinių. Supažindinę jaunus žmones iš „vidaus“ su politika ir biurokratiniu gyvenimu, suaktyvintume pilietinę visuomenę, paskatintume daugiau jaunų žmonių prisidėti prie savivaldybės, valstybės valdymo.

Galbūt kam nors kils klausimas: o kam? Nuskambės banaliai, bet jauni žmonės yra valstybės ateitis, todėl privalu jau nuo dabar pasirūpinti jų įsitvirtinimu čia.

Savanorystė dar nepopuliari Tačiau ar tik tai motyvuoja jaunus žmones eiti dirbti, o darbdavius – juos priimti? Tyrimai rodo, kad dar vienas svarbus veiksnys prii-

Susirūpinti turėtų ir savivaldybės Ką daryti? Žinoma, reikia pokyčių! Pokyčių valstybės lygmeniu. Pirmiausia, Vilniaus m. savivaldybė neturi normalios strategijos, kaip užtikrinti jaunų žmonių užimtumą ir išsaugoti jaunus darbuotojus Lietuvos rinkoje.

Ją reikia sukurti.

Antra, reikia sudaryti palankias sąlygas jaunimui įsidarbinti ir tapti konkurencingiems. Vilnius – pati geriausia tam vieta, juk čia yra neišsemiami vandenynai akademinės

2010 metų jaunimo nedarbo lygis buvo dvigubai aukštesnis nei bendras nedarbo lygis šalyje.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Paryžiaus lietuvis prisibijo vandalų Kadaise Prancūzijos užsieniečių legione tarnavęs Juozas Šiugžda jau ketverius metus gyvena Paryžiuje. Šiame didmiestyje jis vairuoja kasdien ir net nesvarsto galimybės važinėti viešuoju transportu. Pasak vyriškio, automobilis jam būtinas kasdien važinėjant 50 kilometrų į darbą ar iš jo, nes dirbant asmenų ir nekilnojamojo turto apsaugos srityje dirbti neretai tenka ir gūdžią naktį. „Be automobilio čia būčiau kaip be rankų. Jis reikalingas ir darbui, ir šeimai. Tiesa, yra keletas niuansų. Aš negaliu sau leisti pirkti naujo automobilio. Ir ne todėl, kad negalėčiau.

Kažkada labai norėjau nusipirkti „Subaru Impreza STI“, tačiau pabijojau, kad mano automobilis gali tapti vandalų taikiniu. Aš gyvenu pietiniame Paryžiuje, ten daug emigrantų iš Šiaurės Afrikos. Gal atsimenate, kaip viso pasaulio televizijos rodė juodaodžių sukeltas riaušes ir automobilių deginimo akcijas? Tai vyko mano rajone. Čia nereikia ir riaušių.

Vienas kitas automobilis mano rajone supleška vos ne kas savaitę, tokios čia vietinės „faunos“ tradicijos.

Todėl ir važinėju senute „Audi A6“.

O kai galėsiu sau leisti persikraustyti kur arčiau Eifelio bokšto, tuomet ir nusipirksiu automobilį, apie kurį kartais svajoju“, – juokėsi Paryžiuje gyvenantis buvęs Prancūzijos užsieniečių legiono desantininkas. balsas.lt

6 Sočio sporto kompleksai kol kas egzistuoja tik popieriuje Gimtasis kraštas

Sportas

2011 m. kovo 4–11 d., Nr. 9 (53)

Rimas TURONIS 2014 m. Sočio žiemos olimpinių žaidynių talismanais tapo sniego leopardas, kiškis ir baltasis lokys. Šie trys gyvūnai surengtame balsavime surinko 62 proc. balsų.

Laimėjo leopardas, lokys ir kiškis Daugiausia simpatijų sulaukė sniego leopardas, surinkęs 28 proc. balsų. Antrą vietą užėmė lokys (18 proc.), o trečią – kiškis (16 proc.).

Tapti olimpiados talismanais taip pat pretendavo saulė, sniegena, matrioška, delfinas ir rudasis lokys. Prieš pat balsavimą iš kovos pasitraukė Senis Šaltis.

Kaip praneša Rusijos žiniasklaida, olimpinių žaidynių talismanų rinkimuose už kandidatus balsavo daugiau nei milijonas Rusijos gyventojų. Tai iš tiesų niekingai maži skaičiai mūsų kaimyninei šaliai.

2014 m. parolimpinių žaidynių talismanais tapo spindulys ir snaigė.

Organizacinis komitetas „Sočis-2014“ nusprendė, kad talismano atrankos procesas turėtų vykti kuo atviriau, atsižvelgiant į ekspertų, specialistų, sporto entuziastų ir visuomenės nuomonę. Iš viso komisijai buvo pateikta net 24 tūkstančiai darbų. Komisija iš karto atmetė darbus, kurie buvo nespalvoti, per

Per artimiausius metus Sočyje turėtų išdygti 12 naujų sporto objektų.

daug smulkūs arba vaizdavo azartinių žaidimų simbolius.

Biudžetas patrigubėjo 2014 m. Sočyje vyksiančioms žiemos olimpinėms žaidynėms Rusija išleis 950 mlrd. rublių (apie 30 mlrd. JAV dolerių).

Rusijos išlaidos dešimt kartų viršys ankstesnių žiemos olimpinių žaidynių, surengtų Italijoje (Turine), Jungtinėse Amerikos Valstijose (Solt Leik Sityje) ir Kanadoje (Vankuveryje), išlaidas, kurios siekė 1,5– 3 mlrd. JAV dolerių. Į 950 mlrd. rublių sumą įtrauktos išlaidos ne tik pasirengimui, bet ir, pavyzdžiui, kai kurių objektų po olimpinių žaidynių demontavimui. Kokia dalis žaidynėms bus skirta iš biudžeto.

Kol kas neaišku, kiek lėšų šiam renginiui skirs privatūs investuotojai.

2014 m. Sočyje vyksiančioms žiemos olimpinėms žaidynėms Rusija išleis 950 EPA-Eltos nuotraukos mlrd. rublių (apie 30 mlrd. JAV dolerių).

Antarktidos žemyne bus palikti Lietuvos simboliai Prie poliarinėse stotyse esančių rodyklių prisidės dar kelios – su nuorodomis ir atstumu iki Lietuvos. Šiuos simbolius Antarktidoje paliks pirma lietuvių ekspedicija.

Taip pat planuojama užfiksuoti savotišką rekordą – didžiausią vienu metu išsilaipinusių lietuvių skaičių Antarktidos žemyne. Į Pasaulio lietuvių kalnų slidinėjimo mėgėjų asociacijos (PLKSMA) organizuotą ekspediciją „Antarktida 2011“ kovo 3 dieną iš Lietuvos išvyko 25 dalyviai (iš viso ekspedicijoje dalyvaus 28 žmonės). Ekspedicijos dalyviai aplankys tolimiausią, atšiauriausią ir sunkiausiai pasiekiamą Žemės vietą Antarktidą, kur planuojama pirmą kartą istorijoje surengti kalnų slidinėjimo varžybas.

Pasak šios idėjos autoriaus Pasaulio lietuvių kalnų slidinėjimo mėgė-

jų asociacijos prezidento Algimanto Kepežėno, pagrindinis šios ekspedicijos tikslas yra pirmą kartą istorijoje

Daugiausia simpatijų sulaukė sniego leopardas, surinkęs 28 proc. balsų. Antrą vietą užėmė lokys (18 proc.), o trečią – kiškis (16 proc.).

žaidynėmis. Dujų monopolininkas ketina investuoti 375 mln. dolerių į kaimyninį kalnų kurortą, kuris vadinasi Krasnaja Poliana. Tikimasi, kad jis taps žaidynių širdimi, o vėliau – turistų traukos centru.

Beveik neįmanoma, kad Rusijai pritrūktų pinigų žaidynėms, ir tai buvo viena iš Sočio sėkmės priežasčių. Valstybinės ar privačios kompanijos, tokios kaip „Gazprom“, „Rusijos geležinkeliai“ ar „Interros“, jau yra pradėjusios darbus. Įskaitant aukso atsargas, šių kompanijų rezervai sudaro apie 400 mlrd. JAV dolerių.

Iš viso iki 2014 m. investicijos pačiame Sočyje turėtų siekti 12,6 mlrd.

JAV dolerių. Iš jų 5,3 mlrd. tikimasi surinkti iš privačių investitorių.

Per artimiausius metus Sočyje turėtų išdygti 12 naujų sporto objektų, įskaitant slidinėjimo, kalnų slidinėjimo, taip pat pirmą Rusijoje bobslėjaus, trasas, ledo arenas ir naujutėlį centrinį stadioną.

Projekte nemažai vietos skirta naujų viešbučių, automobilių kelių ir geležinkelio linijų, jungsiančių oro uostą, uostą, miesto centrą ir sporto kompleksus kalnuose, statybai. Vien susisiekimo linijoms planuojama išleisti apie 2,35 mlrd. dolerių.

Taip pat planuojama sukurti modernią elektros ir vandens perdavimo bei nuotekų sistemą tiek pakrantėje, tiek kalnuose. Numatyta, kad olimpinis kaimelis bus 25 km nuo miesto centro. „Po Sovietų Sąjungos žlugimo Rusija prarado visas sporto bazes kalnuose. Netgi šiandien nacionalinė mūsų komanda neturi, kur treniruotis. „Sočis 2014“ – dovana mūsų atletams, olimpiečiams ir visiems Rusijos piliečiams“, – pripažino pats V.Putinas.

Sočio sporto kompleksai kol kas egzistuoja tik popieriuje. Nors kalbant apie būsimas investicijas dažniausiai linksniuojami „12 milijardų“, vietos valdžia spėja, kad investicijos gali siekti ir 20–30 mlrd. JAV dolerių.

IOC prezidentas J.Rogas Sočio kandidatūrą apibūdino kaip „stiprų ir įžvalgų projektą“ ir išreiškė visišką pasitikėjimą rusų galimybėmis surengti nepriekaištingas olimpines žaidynes. Tiesa, Vakarų žiniasklaida neįžvalgumu kaltina patį tarptautinį komitetą, kuris, teigiama, tinkamai neįvertino su saugumu susijusių rizikos faktorių. Kaip žinia, būtent tai yra vienas iš svarbiausių dalykų tokio masto renginiuose.

Nuo 2006 m. Sočyje 2014-aisiais vyksiančios olimpiados biudžetas išaugo tris kartus. Iš pradžių manyta, kad projektas kainuos 316 mlrd. rublių, iš kurių 185 mlrd. rublių būtų skiriami iš federalinio biudžeto.

Nepriklausomo socialinės politikos instituto Regioninės programos direktorė Natalija Zubarevič tokias milžiniškas išlaidas sieja su „neefektyvumu ir korupcija“. Išlaidos didėja ir dėl vietos, kur statomi olimpiniai objektai. „Siaura juosta palei jūrą su labai prasta infrastruktūra. Dalis statybų darbų vysta kalnuotose vietovėse, kur statyba labai brangi“, – pastebi N.Zubarevič.

2014 m. vasario 7–23 dienomis žiemos olimpinės žaidynės vyks Sočyje, Rusijos kalnų kurorte prie Juodosios jūros. Sprendimas, kurį Gvatemaloje priėmė Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC), buvo kiek netikėtas.

IOC buvo išplatinęs pranešimą, kuriame buvo teigiama, kad Zalcburgas (Austrija) ir Pjončanas (Pietų Korėja) „namų darbus“ yra atlikę puikiai, o Sočis neatitiko keliamų kriterijų.

IOC sprendimas Rusijoje buvo sutiktas ne tik kaip sporto pergalė, bet ir

kaip ženklas, kad Rusija „vėl tampa pasaulio lydere“, nors Vakarų pasauliui tokie samprotavimai kelia šypseną.

Kalbama ir tai, kad pergalę Sočiui lėmė Kremliaus valdomo dujų monopolininko „Gazprom“ ketinimai tapti vienu iš pagrindinių IOC rėmėjų, kurių gretose dabar puikuojasi kompanijos „Coca Cola“, „McDonalds“ ar „Samsung“. Manoma, kad pažadą IOC nariams koncernas „Gazprom“ išsakė dar prieš slaptą balsavimą.

Rusija 1980 m. organizavo vasaros olimpines žaidynes, kurios vyko Maskvoje, bet niekada nerengė žiemos žaidynių. Teigiama, kad tai buvo dar viena priežastis, dėl ko IOC pasirinko būtent Sočį.

surengti kalnų slidinėjimo varžybas Antarktidos žemyno kalnuose.

Ekspedicija garsins Lietuvos vardą pasaulyje, jos metu bus pažymėta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena – Kovo 11-oji. Audringomis jūromis ir vandenynais ledlaužiu bus įveikta apie 3 000 km.

GK, Eltos inf.

Padės savanoriai iš viso pasaulio

Planuojama užfiksuoti savotišką rekordą – didžiausią vienu metu išsilaipinusių lietuvių skaičių Antarktidos žemyne.

Eltos nuotraukos

Pinigų pergalė Rusijos valdžia ir investuotojai, tarp kurių yra ir koncernas „Gazprom“, ketina investuoti milijardus JAV dolerių, kad Sočio apylinkes paverstų pasaulinio lygio slidinėjimo kurortu, duodančiu pelno dar ilgai po žaidynių. Sočio žaidynės jau dabar vadinamos „Gazpromo“

2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionato („EuroBasket 2011“) savanoriais per mėnesį panoro tapti daugiau nei 3 000 žmonių iš viso pasaulio. Žinia apie „EuroBasket 2011“ savanorių atranką, vykstančią iki kovo 25 dienos, sulaukė atgarsio iš visų žemynų. Daugiausia anketų organizatorius pasiekė iš Europos (Ispanijos, Italijos, Slovėnijos, Serbijos, Gruzijos, Rusijos ir kt.), tačiau netrūksta savanorių iš Azijos, Šiaurės Amerikos, Australijos, Afrikos šalių. Norą tapti „EuroBasket 2011“ savanorių komandos nariais pareiškė asmenys iš tokių tolimų šalių kaip Nigerija, Gana, Kazachstanas, Islandija, Indija, Azerbaidžanas ir panašiai.

Norintys tapti savanoriais Lietuvoje rugpjūčio 31–rugsėjo 18 d. vyksiančiame Europos vyrų krepšinio čempionate, iki kovo 25 d. gali

Savanorių gretos Europos krepšinio čempionate auga kaip ant mielių.

pildyti anketas adresu www.eurodesk.lt. Savanoriauti kviečiami viso pasaulio krepšinio aistruoliai, besidomintys krepšiniu, entuziastingai nusiteikę, nebijantys iššūkių ir visada pasirengę padėti.

GK, Eltos inf.

2011 m. kovo 4–11 d., Nr. 9 (53)

Gimtasis kraštas

Pasaulis

Kas vyksta Afganistane?

Šiuo metu šalyje gyvena 29 milijonai žmonių. Daugiau negu pusė jų puštūnai, penktadalis – tadžikai.

V.Ušacko asmeninio albumo nuotraukos

Bernardas ŠAKNYS Pokalbis su Europos Sąjungos specialiuoju atstovu ir misijos Afganistane vadovu ambasadoriumi Vygaudu Ušacku.

Lietuvoje viešėjote prieš tris mėnesius. Ar kas nors pasikeitė per tą laiką Afganistane? Šioje neramioje šalyje kasdien kas nors keičiasi, nors ne visi tie pokyčiai būna laukiami. Žmonės yra pavargę, išsekę nuo trisdešimties metų karo. Europos Sąjunga, JAV, kitos geros valios valstybės, NATO stengiasi padėti afganistaniečiams siekti taikos, ramybės. Per devynerius išlaisvinimo nuo talibų priespaudos metus pasikeitė nemažai: vėl atvėrė duris universitetai, mergaitės vėl gali eiti į mokyklas, moterys aktyviau dalyvauja politiniame ir socialiniame šalies gyvenime. Padedant Europos Sąjungai nutiesta 10 000 km kelių, palaikyti viešąją tvarką apmokomi policininkai, nuo 6 iki 64 proc. padaugėjo žmonių, galinčių pasinaudoti bazine medicinos pagalba.

Ekonomika ypač nukentėjo per sovietų invaziją ir vėlesnius konfliktus. Milijardai dolerių investicijų padėjo augti ūkiui.

žmonės neretai ir įsilieja į savižudžių gretas. Jie pasirengę susidoroti su kiekvienu atėjūnu.

Bet jūs ne atėjūnas, o atvykote su kilnia misija padėti Afganistanui.

Aš visuomet žiūriu, kuo ir kaip galėčiau padėti afganistaniečiams –

Afganistanas – viena skurdžiausių ir mažiausiai išsivysčiusių šalių.

Kas antro gyventojo, įsikūrusio atokesnėse vietovėse, uždarbis siekia mažiau kaip du dolerius per mėnesį.

Antra vertus, artėjant pavasariui, paprastai suintensyvėja įvairūs išpuoliai ne tik tolimesnėse šalies provincijose, bet ir sostinėje Kabule. Net iš atstovybės patalpų kartais girdime sprogimus ar susišaudymus.

Kas ten vyksta, kodėl Afganistane per tiek metų neįsivyravo taika?

Tai sunkus klausimas. Savižudžiai, išplitusi narkomanija, kontrabanda – didžiausia Afganistano rykštė. Ne taip paprasta tuos reiškinius pažaboti. Itin radikaliai yra nusiteikę fundamentalistai, daugelis jų menkai išsilavinę arba visiški beraščiai. Įsiminė vieno afganistaniečio žodžiai, nuskambėję po visą pasaulį: „Neturime jokių pajamų, tad tenka auginti narkotikus, parsiduoti į samdomas karines grupuotes. Tai ne gyvenimas, o pragaras.“ Tokie

tautai, kuri dėl savo geografinės padėties šimtus metų buvo savotiškas buferis tarp kaimyninių imperijų, o dėl neraštingumo ir radikalizmo prieš dešimt metu tapo tarptautinio terorizmo židiniu. Tai kontrastų šalis. Šaltojo karo metu ji buvo karo tarp Vakarų ir sovietinės imperijos laukas. Afganistaniečių karas prieš Sovietų Sąjungą išklibino SSRS pamatus, savotiškai padėjo Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims pasiekti laisvę ir nepriklausomybę. Vakarams pasitraukus iš Afganistano po 1990-ųjų, talibai užgrobė valdžią, šalis tapo tarptautinio terorizmo židiniu, įžiebusiu ir 2001-ųjų rugsėjo 11-osios išpuolius JAV. Negalime palikti šios šalies likimo valiai tol, kol nepadėjome jai išlieti pamatus, ant kurių afganistaniečiai patys kurtų taikią, stabilią, gerovę savo pilie-

čiams užtikrinančią valstybę. Manau, kad tarptautinės bendruomenes paramos tam reikės ne 30 mėnesių, o greičiausiai 30 metų.

Taip ilgai? Kodėl?

Tai gana didelė nevienalytė šalis.

Jos teritorija užima 647,5 tūkst. kv. km – maždaug kaip dešimt lietuvų.

Taigi ką nors greitai pakeisti sunku.

Tris ketvirtadalius šalies teritorijos užima kalnai, šiaurėje ir pietvakariuose plyti lygumos. Afganistanas neturi priėjimo prie jūros, savo uostų. Klimatas sausas. Tirpstant sniegui upės ir ežerai prisipildo vandens, gaila, jis nepanaudojamas. Irigacijos sistemai įrengti reikia 2 milijardų dolerių. Švarus vanduo neprieinamas net 70 proc. gyventojų.

Didžiausiuose miestuose Kabule, Herate, Kandahare, Džalalabade ir kituose irgi nestinga problemų dėl aprūpinimo vandeniu. O juk apie 80 proc. afganistaniečių gyvena kaimo vietovėse.

Kuo įdomūs šios šalies gyventojai? Kokios tautybės, religijos dominuoja? Š iuo metu šaly je g yvena 29 mln. žmonių. Daugiau negu pusė jų yra puštūnai, penktadalis – tadžikai. Gyvena čia ir chazarai, uzbekai, turkmėnai. Labiausiai paplitusi dari kalba. Iš viso šalyje vartojama apie 30 kalbų. Išpažįstamas islamas, dauguma – sunitai. Yra net 60 pagrindinių puštūnų genčių. Stebina stiprus lojalumas genčiai, ypač už didžiųjų miestų ribų. Vyrai nedvejodami stoja ginti genties vyresniųjų. Jų žodis – svarbesnis už valdžios

sprendimus. 2–3 mln. gyventojų yra klajokliai.

Afganistanas – viena skurdžiausių ir mažiausiai išsivysčiusių šalių. Kas antro gyventojo, įsikūrusio atokesnėse vietovėse, uždarbis siekia mažiau kaip du dolerius per mėnesį. Ekonomika ypač nukentėjo per sovietų invaziją ir vėlesnius konfliktus, taip pat nuo sausrų praėjusio dešimtmečio pabaigoje. Milijardai dolerių investicijų padėjo augti ūkiui, kilti gyvenimo lygiui. Tačiau ekonomiškai aktyvus tik kas trečias gyventojas. 2005 m. oficialus nedarbo lygis siekė 40 proc. Net trys milijonai jaunuolių neturi jokių profesinių įgūdžių.

7

Ar čia prieinamas mokslas?

Trūkstant lėšų, taip pat dėl menko saugumo ir senų tradicijų mokslas neprieinamas 80 proc. mergaičių ir merginų, 50 proc. berniukų ir vaikinų. Labai trūksta kvalifikuotų mokytojų. Tai ypač aktualu kaime.

Mokyklos yra atskiros berniukams ir mergaitėms. 2001 m. vėl atidarytas Kabulo universitetas, 2006 m. – Amerikos universitetas. Aukštųjų mokyklų atsiranda ir kituose miestuose.

Kaip galėtumėte trumpai apibūdinti krašto ekonomiką?

Kol kas ji labai silpna. Nepaprastai vargana Afganistano sveikatos apsauga. Ji pasaulyje yra antra nuo galo. Kas pusvalandį po vieną moterį miršta dėl nėštumo Iki sovietų invazijos dvi Kabulo ligoninės buvo tarp geriausiųjų Vidurinėje Azijoje. Tačiau sovietams šeimininkaujant sveikatos apsauga miestuose sumenko, o kaimuose visiškai sunyko.

Apie vieną milijoną žmonų šalyje – neįgalūs, 80 tūkst. gyventojų prarado galūnes dėl minų.

Ar tikrai būtinas Europos Sąjungos dalyvavimas atkuriant Afganistaną?

Manau, būtinas. Europos Sąjunga – viena didžiausių šios šalies donorių. Ji ir jai priklausančios šalys narės Afganistanui kasmet skiria maždaug vieną milijardą dolerių. Šiuo metu vien iš Europos Sąjungos biudžeto kasmet skiriama po 150 mln. eurų. 2011 m. žadama tą paramą padidinti iki 600 mln. eurų per trejus metus. Papildomai finansuojama humanitarinė pagalba. Tik tarptautinės bendruomenės pastangomis įmanoma kovoti su Afganistane tvyrančiais pavojais: terorizmu, ekstremizmu, narkotikų kontrabanda, tarptautiniu nusikalstamumu.

Ne mažiau, matyt, šioje šalyje yra svarbios ir žmogaus teisės.

Prieš kurį laiką žiniasklaida išplatino sužalotos jaunos moters Aišos nuotrauką, šokiravusią pasaulio visuomenę. Tėvas paauglę savo dukrą ištekino už gerokai vyresnio talibo. Sulaukusi 18 metų ji bandė pabėgti nuo vyro, bet sugauta neteko nosies, ausų. Galėčiau pateikti daug panašių atvejų. Viena moteris, įtarta svetimavimu, nušauta, jaunuolių pora dėl šios priežasties buvo užmėtyta akmenimis. Bet tai, atskira tema. Manau, „Gimtajame krašte“ ateityje pakalbėsime ir apie tai.

„Aš visuomet žiūriu, kuo ir kaip galėčiau padėti afganistaniečiams – tautai, kuri dėl savo geografinės padėties šimtus metų buvo savotiškas buferis tarp kaimyninių imperijų“, – sako ambasadorius V.Ušackas.

8

Gimtasis kraštas

2011 m. kovo 4–11 d., Nr. 9 (53)

Sveikata

Pavasario per ašaras nematyti

Iš E.Šimkūnaitės patarimų lobyno

Mažos žiedų dulkelės iš aplinkos nusėda ant nosies, burnos ir akių gleivinių, patenka į kvėpavimo takus ir jautriems žmonėms sukelia alergijos simptomus.

Jų žiedadulkės alergijos nesukelia. Žydint pievoms prasideda antrasis polinozės paūmėjimas. Pievų augalai žydi ilgai, nuo gegužės iki rugpjūčio, o kai kurios rūšys – net du kartus, todėl birželio ir liepos mėnesiais polinozė yra itin dažna. Tuo metu žydi miglės, motiejukai, šunažolės, pašiaušėlis ir kiti varpiniai augalai. Vasaros pabaigoje, rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, žydi svarbiausias alergizuojantis augalas – pelynas arba kietis. Taip pat grikiai, dilgėlės, gysločiai.

Padeda specifinė imunoterapija

Alergiją gali sukelti daugiau kaip 50 augalų rūšių. Labiausiai alergizuoja žolių ir piktžolių žiedadulkės.

Meilė JANČORIENĖ Labiausiai paplitusi pavasario alergijos forma vadinama šienlige arba polinoze. Tai alerginė liga, kurią sukelia netinkama imuninės sistemos reakcija į įvairių augalų žiedadulkes.

Kaip atpažinti alergiją Mokslų akademijos Alergologijos komisijos pirmininkė profesorė Rūta Dubakienė, kiekvieną pavasarį susidurianti su alerginių susirgimų paūmėjimu tarp ligonių, pastebi, kad mes dar nemokame atpažinti alergijos. Dažnai į alergologo kabinetą kreipiasi tie pacientai, kuriuos kankina atopinis dermatitas ar kokios nors kitos ligos. „Alergija turi tipiškus simptomus, jai būdingas sezoniškumas, – pasakoja profesorė

R.Dubakienė, – paprastai žmogus jau antrąjį sezoną supranta, kad tam tikru metu pasikartojantys tos pačios ligos požymiai ir reiškia alergiją. Pavasarį, kai pradeda žydėti medžiai, kai kuriems žmonėms parausta ir pradeda ašaroti akys, ima varginti niežulys, patinsta akių vokai, kamuoja vandeninga sloga, čiaudulys, niežti nosį, o vėliau ji užburksta. Kartais ima kankinti sausas kosulys, gali prasidėti net traukuliai. Retai, bet būna ir taip, kad žiedadulkės sukelia epilepsiją. Jeigu ligonis pradeda dusti, jam pasidaro sunku įkvėpti oro – prasideda žiedadulkinė bronchinė astma.“ Pasak profesorės, ligą galime pavadinti šienlige tik tada, kai pasireiškia abu simptomai iš karto – ašaroja akys ir bėga nosis. Jeigu tik vienas iš jų – vadinasi, prasidėjo alerginė sloga arba akių junginės uždegimas, alerginis konjunktyvitas.

GK archyvo nuotrauka

Polinozės (šienligės) simptomai: • nosies užgulimas, vandeningos ir gleivingos išskyros iš nosies; • nosies perštėjimas, čiaudulio priepuoliai; • akių perštėjimas ir paraudimas, ašarojimas; • gomurio ir liežuvio perštėjimas; • dusulys, sausas kosulys; • odos bėrimai (dilgėlinė, egzema).

Augalai – alergenai Kovo–gegužės mėnesiais pradeda žydėti medžiai. Vieni pirmųjų pražysta alksniai ir lazdynai, vėliau – beržai, topoliai ir klevai. Gegužės mėnesį ima žydėti ąžuolai, alyvos, obelys ir spygliuočiai (pušys, eglės).

Labiausiai alergizuoja lazdynų ir beržų žiedadulkės. Vėliausiai žydi liepos.

Saulės spindulių – su saiku

Ar reikia vengti pavasario saulės spindulių ir kaip geriausia nuo jų apsisaugoti, konsultuoja profesorė, odos ligų gydytoja Gerimanta BALEVIČIENĖ.

Tokiame krašte kaip mūsų reikia džiaugtis saule. Ji yra kaip vaistas, kuriuo, žinoma, reikia saikingai naudotis. Įrodyta, kad saulės spinduliai išgydo įvairias odos ligas, net žvynelinę.

Saulės spinduliai veiksmingi ir gydo tokias populiarias odos ligas kaip egzema ir dermatitas. Vasarą sumažėja ar net visai išnyksta bėrimai, kurie rudenį, kai mažai saulės, vėl išryškėja. Pastebėta, kad po vasaros oda mažiau išsausėjusi, dingsta žąsies odos požymių.

Nesvarbu, ar saulė pavasarinė, vasarinė ar rudeninė – ji kaitriausia vidurdienį. Jei sugalvosite tokiu metu medelius genėti ar daržus kasti, galima pasitepti kremais nuo saulės.

Kitokio stiprumo filtrus, saugančius nuo ultravioletinių spindulių žalingo poveikio, turėtų rinktis tie, kurie ilgai dirba lauke, prie vandens ar ant vandens. Jiems dar reikia vilkėti ir atitinkamus drabužius, užsidėti akinius nuo saulės, galvos apdangalą. Kremai skirti ir tiems, kurie deginasi pliaže.

Tėvai turėtų ištepti vaikų, kuriuos atsiveda į pliažą, odą. Tik nepamirškime, kad tepti reikia tik sveiką odą.

Tiesa, saulė gali sukelti ligą ar ją padaryti ūmesnę, pavyzdžiui, tokią kaip raudonoji vilkligė. Ja sergantieji turi saugotis ultravioletinių spindulių kaip maro. Dėl kremų nuo saulės reikėtų konsultuotis su savo gydytoju.

Saulė gali sukelti tokius susirgimus kaip saulinė dermatozė. Tokiu atveju tik gydytojas gali patarti, kokius kremus nuo saulės geriausia naudoti.

Taip pat svarbu žinoti, kad jautrumą saulei didina kai kurie vaistai – kraujospūdį mažinantys, skausmą malšinantys bei kontraceptikai. Geriant minėtus vaistus negalima nei soliariumuose lankytis, nei degintis.

Saulės, galinčios sukelti nemažai ligų, geriau pasisaugoti.

Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

Kažin ar visi žino, kad jau net nuo 1911 metų pasaulyje šienligė sėkmingai gydoma imunoterapijos metodu?

Lietuvoje tokį gydymą alergologai pradėjo taikyti nuo 1963 metų. Šiuo metu senas metodas yra labai ištobulėjęs, mokslininkai sukūrė daug naujų gydymo schemų. Gydymas imunoterapija – tai skiepijimas, tačiau ne tradicinis, ne toks, kaip nuo infekcinių ligų, kai į organizmą suleidžiamas virusas ar bakterija. Gydant nuo alergijos mažomis dozėmis leidžiamas žiedadulkių ar kokio kito alergeno ekstraktas, kuris organizme pamažu sukelia toleranciją tam alergenui, pripratina nereaguoti į jį.

Kodėl vieni žmonės yra alergiški, o kiti – ne? Profesorė R.Dubakienė sako, kad tai lemia genetinis polinkis.

Net iki 85 proc. seąrgančiųjų alerginėmis ligomis šeimose galima rasti ir kitų alergiškų giminaičių. Kartais alergijos genas gali ilgai nepasireikšti, „išlenda“ paauglystėje arba žmogui sulaukus 30 metų. Alergija gali pradėti kankinti moteris po gimdymo.

Niekas nežino, kada pasislėpęs genas pradės alergizuoti.

E.Šimkūnaitė.

Kai trūksta raudonųjų kraujo ląstelių Mažakraujystė – tai viena iš tų ligų, kuri nelaikoma labai rimta, tik trumpalaikiu negalavimu. Mažakraujystė išsivysto mažiems vaikams, gali prasidėti dėl skrandžio ar žarnyno opaligių, nuolat kraujuojant. Iš pradžių gali nebūti jokių simptomų, tik žmogus tampa blyškesnis, sausėja oda. Susirgęs anemija žmogus greičiau pavargsta, jaučia bendrą silpnumą, skundžiasi mirgėjimu akyse, galvos spengimu.

Mažakraujystę galima įveikti pradėjus vartoti E.Šimkūnaitės rekomenduojamas vaistažoles: • pirmoji talkininkė – dilgėlė, tinkamiausia nedidelė – 3–4 lapelių porų dilgėlė. Jos sudėtyje yra visko, ko reikia raudonųjų kraujo ląstelių gamybai. Dilgėles nuplikinus, jų reikia dėti į salotas, virti sriubą, tinka prie žuvų, mėsos patiekalų, kaip įdaras vartojamas net saldiems pyragėliams, apkepams;

• kitas talkininkas – geležis, jos pasisavinimą padidina obuoliai (kuo rūgštesni, tuo geriau), svarainių vaisiai, šermukšniai.

Suprantama, šių vaistažolių ir vaisių negalima vartoti labai ilgai, reikia kaitalioti su kitais vitaminingais, organizmą stiprinančiais augalais.

Būtinus vaistus išrašys ir ligoninės gydytojas

GK archyvo nuotrauka

Nuo šių metų kovo 1-osios kompensuojamųjų vaistų bus galima išsirašyti ne tik ambulatoriškai ar dienos stacionare gydomam privalomuoju sveikatos draudimu apdraustajam pacientui, bet ir ligoninėje.

Pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintus kompensuojamųjų vaistų išrašymo tvarkos pakeitimus, pasibaigus ambulatoriškai gydyti skirtų kompensuojamųjų vaistų paskyrimo laikui, ligoninėse gydomiems pacientams stacionaro gydytojas turi išrašyti (tęsti gydymą) tuos pačius vaistus, kurie buvo skiriami iki gydymo stacionare, – kiekvieną

kartą ne ilgesniam kaip mėnesio gydymo kursui. Tai turi būti pažymėta gydomo asmens medicinos dokumentuose.

Iki šiol ligoninės gydytojas negalėjo pacientui išrašyti jo vartotų kompensuojamųjų vaistų recepto, tad, kai besigydančiam ligoninėje pacientui jie baigdavosi, kildavo nesusipratimų. Įsigaliojus naujai tvarkai to bus išvengta, pacientai galės tęsti jiems paskirtą gydymą. Tuo atveju, jei gydymą reikia keisti, t. y. ambulatoriškai gydyti skirtų kompensuojamųjų vaistų išrašyti negalima, – vaistais turi aprūpinti ligoninė.

GK inf.

Mûsø paveldas Priedas apie Lietuvos paveldà 2011 m. kovo 4–11 d., Nr. 9 (53). Redaktorë Lilija Valatkienë, lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

„Gimtasis kraðtas“ sveèiuojasi Vilniaus rajone

Gyvosios istorijos atspindžiai

Kodėl čia gyventi gera?

Marija REKST, Vilniaus rajono savivaldybės merė

Čekoniškių verbų ir buities seklyčios etnografinio ansamblio „Cicha Nowinka“ moterys – garsios verbų pinėjos.

Janina NORKŪNIENĖ

Išskirtinis amatas

Kad ir kaip plačiai tradiciniai amatai pasklistų, pradžių pradžios žemėje jie pražysta gražiausiomis spalvomis ir yra gyvybingiausi.

Tai patvirtina Vilniaus verbų rišimo tradicijos klestėjimas Vilniaus apylinkėse – Neries regioniniame parke ir aplinkiniuose kaimuose.

Šiandien verbas rišančių žmonių galima sutikti daugelyje Lietuvos vietų. Žemaitijos ar Suvalkijos verbos – tai tik daili kadagių, žilvičių puokštelė, kartais papuošta sausomis gėlytėmis.

Kaimyninėje Lenkijoje yra įprastos spalvotu ryškiu popieriumi, dirbtinėmis gėlėmis puoštos šakelės, o Vil-

niaus krašto verbos – tikros gražuolės.

Kruopščiai supintos, įvairių raštų ir spalvų, su viršūnėlėse išdidžiai pasipūtusiomis smilgų puokštėmis.

Vilniaus rajono teritorija nuo Pilaitės iki Sudervės yra išskirtinė. Tai lyg didelis verbų miestas, kuriame vienos profesijos atstovai turi galimybę bendrauti, keistis patirtimi ir konkuruoti. Čia dar galima sutikti amato meistrių,

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

kurioms žolynų rinkimas, verbų kūrimas yra tapęs gyvenimo būdu. Joms tai ne tiek amatas ar verslas, kiek savanoriškas įsipareigojimas šeimos ir krašto tradicijai, poreikis perduoti ją savo vaikams. Šios aplinkybės ne tik skatina nuolatinę Vilniaus verbų kaitą, bet ir užtikrina tradicijos perimamumą, senųjų formų išlikimą.

Nukelta į 10 p.

Narsių karių palikuonys šimtmečiais saugoja unikalią istoriją ir kultūrą Įprasta teigti, kad totoriai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse įsikūrė 1397 m., nors nė viename šaltinyje nėra tikslaus jų įsikūrimo laiko.

Galina MIŠKINIENĖ, Tairas KUZNECOVAS

Nemėžio dvasinis centras – totorių mečetė.

Lilijos Valatkienės nuotrauka

Pirmos žinios apie totorių apsigyvenimą šiose žemėse pasirodė jau XIV a. pradžioje. Gedimino, vėliau ir Kęstučio bei Algirdo laikais būdavo sudaromos sąjungos su totoriais kipčiakais. 1324 m. pranciškonų ordinų analuose yra įrašyta tokia frazė: Mūsų broliai išvyko į lietuvių kraštus skelbti Kristaus mokslo, rado ten visą tautą, skendinčią barbariškuose paklydimuose ir atsidavusią ugnies kultui, tarp jų ir skitus, atvykėlius iš kažkokio chano valdų, kurie meldėsi azijietiška

kalba. Šis įrašas leidžia teigti, kad jau XIV a. pirmoje pusėje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) žemėse totorių gyventa. Tačiau tikrasis totorių dabartinėse Lietuvos žemėse įkurdintojas – Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Siekdamas sukurti stiprią valstybę, jis daug pastangų įdėjo į jos sienų apsaugos sistemą. Totoriai turėjo būti tos sistemos dalimi.

Didysis kunigaikštis juos įkurdindavo tiek pasienyje, tiek prie pilių ir miestų.

Totorių gyvenviečių atsiradimas Lietuvoje – tai Vytauto vidaus ir užsienio politikos rezultatas.

Nukelta į 12 p.

Mūsų rajonas daugiatautis, tuo mes labai didžiuojamės. Lietuviai, lenkai, rusai, baltarusiai, totoriai nuo senų laikų gyvena kaimynystėje, dirba, tuokiasi, mokosi ir perima gyvenimišką patirtį.

Kiekviena tauta įneša savo indėlį, praturtina ir papuošia tradicijomis, papročiais, istorija.

Apie trisdešimt metų gyvenu Rukainiuose, daugiabučiame name. Pamenu, dar sovietmečiu į mūsų namą atvažiavo nauja kaimynė Marytė Kuizinienė iš Šilutės rajono. Ji negalėjo su mumis bendrauti rusiškai, o lietuviškai mes nė žodžio nemokėjome. Nėra ko slėpti, tais laikais rajone egzistavo neigiamas požiūris į lietuvių kalbą, todėl žmonės negalėjo susikalbėti. Dabar laikai pasikeitė, Vilniaus rajone daug lietuvių pasistatė namus, vaikai bendrauja įvairiomis kalbomis, kartu šventes švenčia. Mano kaimynė gerai kalba rusiškai ir lenkiškai, o kiti namo gyventojai jos dėka išmoko valstybinę kalbą.

Mano gimtinė – Daulėnų kaimas, kuris yra šalia garsiosios Norviliškių pilies.

Dirbau kolūkio buhaltere. Kai ištekėjau ir pagimdžiau dukrą, ėmiau ieškoti darželio. Taip ir atsidūrėme Rukainiuose. Vyras dėl mano užgaidos gyventi kaime paliko gamyklą sostinėje, prarado galimybę gauti butą, apie kurį seniai svajojo.

Miestas manęs niekada neviliojo.

Jaunystėje buvau dviratininkė, treneris pranašavo sėkmingą sportinę karjerą.

Tačiau ne treniruotės man, o pasimatymai rūpėjo. Pabėgau į kaimą, o dviratis liko kaip gražus prisiminimas. Beje, savo treneriui Rainiui esu dėkinga ir už lietuvių kalbos pamokas, nes man, baigusiai lenkų mokyklą, kaip ir daugeliui mano bendraamžių, lietuvių kalba paauglystėje buvo kietas riešutėlis.

Dabar po darbo savivaldybėje skubu į savo Rukainius. Ten – sodas, daržai, kuriuose auginu įvairiausias daržoves.

Mes, kaimiečiai, sunkiai save įsivaizduojame be žemės ūkio darbų, be savo išaugintų produktų. Labai mėgstu marinuoti, konservuoti daržoves, virti kompotus, o jau mano grybai – tikras skanumėlis!

Priekaištauja vaikai ir vyras, kad aš iki išnaktų sukuosi prie puodų, tačiau užmigti negaliu, jei rūsyje lentynos tuščios.

Niekada iš savo rajono neišvažiuosiu. Pažiūrėkite, kaip pastaruoju metu visi veržiasi į Vilniaus rajoną, nori čia namus statytis ir ilgam kurtis. Be to, rajone gyventi ir lengviau, ir pigiau.

Nukelta į 13 p.

10 Gyvosios istorijos atspindžiai Gimtasis kraštas

Mūsų paveldas

Verbų rišėja tautodailininkė Teresa Michalkevič iš Lapautiškių kaimo.

Atkelta iš 9 p.

Tradicinė verba Tradicinė verba – tai iš gluosnio, beržo, žilvičio ir kadagio šakelių surišta puokštelė, kuri nuo seno visoje Lietuvoje Verbų sekmadienį šventinama bažnyčiose. Vilniaus apylinkėse tokia verba dar puošiama žibutėmis arba kitomis pavasario gėlėmis.

Iki šiol tikima magiškomis pašventintos verbos galiomis. Šventinta verba užkišama po kambario ar pastogės sija, kad saugotų namus nuo negandų, gaisro ar stichinės nelaimės, jomis puošiami šventųjų paveikslai. Griaudžiant griaustiniui, vyresni žmonės iki šiol degina verboje esantį kadagį arba žegnoja verba dangų, prašydami Dievo malonės.

Manoma, kad Verbų sekmadienio rytą verba plakamiems žmonėms suteikiama stiprybės ir sveikatos. Verba buvo auklėjami ir nepaklusnūs vaikai: jei suduosi užsispyrėliui blindės šakele, ištraukta iš pašventintos verbos, pradings jo užsispyrimas, jis taps geresnis. Mėgėjams pasisavinti svetimą daiktą verba kirsdavo per pirštus.

Kad derlius būtų geresnis, pašventinta verba buvo užariama į vagą. Verbos buvo naudojamos ir karves po žiemos varant į laukus. Šilėnų kaime šios apeigos atliekamos iki šiol. Karvės pamušamos pašventinta verba, kad pikta akis nenužiūrėtų.

Seni žmonės pasakoja, kad pašventintas verbas reikia saugoti nuo Verbų sekmadienio iki Pelenų dienos (pirmoji diena po Užgavėnių).

Pelenų dienos rytą ją reikia atrišti ir

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

sudeginti, o pelenus išbarstyti po avilius, ant tvartų slenksčio, kad saugotų nuo piktos akies. Šventinos verbos siūlai iki šiol naudojami liaudies medicinoje. Iš jų nurišta apyrankė nešiojama ant išnirusios rankos ar kojos. Taip pat gydomi naminiai gyvuliai ir paukščiai.

Vilniaus krašto puošmena Vilniaus krašte, be tradicinės verbos, jau antras šimtmetis kuriama unikali Vilniaus verba. Tai meniškai sukomponuotos, prie lazdynų kotelio pritvirtintos sausų gėlių ir žolynų kompozicijos. Nuo XIX a. jos buvo pardavinėjamos prie Vilniaus bažnyčių ir tapo neatskiriama Verbų sekmadienio dalimi.

2011 m. kovo 4–11 d., Nr. 9 (53)

Mokslininkai skirtingai aiškina Vilniaus verbų fenomeną. Dauguma verbų tyrinėtojų – Antanas Mažiulis, Libertas Klimka, Juozas Kudirka Vilniaus verbų ištakas sieja su Vilniaus amatininkų cechų procesijų puošmenomis.

XX a. ketvirtame dešimtmetyje Vilniaus verbos pasirodė ir Kaziuko mugėje. 1938 m. miesto globėjo šv. Kazimiero garbei surengtos procesijos vietoje anksčiau naudotų popierinių lelijų buvo papuoštos Vilniaus verbomis.

Kartu su tradicinėmis Vilniaus verbos šventinamos bažnyčiose. Beveik kiekvienuose Vilniaus krašto namuose šventame kampe esantys paveikslai yra papuošti plokščiosiomis arba vainikinėmis verbomis. Vietos žmonės joms teikia tokią pat apeiginę reikšmę kaip ir tradicinėms.

Vilniaus verbų rišimo tradicija susiformavo Vilniaus apylinkių kaimuose, į šiaurės vakarus nuo Vilniaus. Pradžioje jos buvo rišamos nedidelėje teritorijoje, o ir rišančiųjų verbas buvo nedaug. XX a. aštuntame dešimtmetyje verbų rišimo arealas išsiplėtė ir apėmė beveik visus kaimus nuo Pilaitės iki Sudervės.

Verbų ir buities seklyčia Jei ne verbų rišėjų ansamblis „Cicha Nowinka“, kas žinotų, kad Čekoniškių kaimo moterys riša verbas?

Dainininkės prisipažįsta, kad gyvenimas būtų nykus ir nuobodus.

Jos su savo dainomis ir verbomis pusę Lietuvos išmaišė, Lenkijos ir Baltarusijos miestuose koncertavo ir unikalų Vilniaus krašto amatą garsino. Čekoniškių verbų ir buities seklyčioje eksponuojami Vilniaus krašto verbų pynėjų įvairių dydžių ir savitų formų kūriniai iš gėlių ir žolynų. Čia yra ir garsioji Teresos Michalkevič 640 cm aukščio verba, įrašyta į Lietuvos rekordų knygą.

Vilniaus krašto verbų paroda eksponuojama Sankt Peterburge, Lietuvių namuose. Čekoniškių kaimo moterys rišti verbas mokė kelių mokyklų mokinius, kaimo turizmo sodybos Kernavėje svečius, pagal mainų programą į Lietuvą atvykusius Vroclavo universiteto studentus, Varšuvos ir Ščitno miestų gyventojus.

Jaukioje kaimo seklyčioje ne kartą viešėjo Lietuvoje reziduojančių ambasadorių žmonos. Per jų rankas Vilniaus verbos pasklido po visą pasaulį.

Kokie augalai naudojami verbų rišimui?

Samanos, bruknienojai, pataisai, katpėdėlės, šlamučiai, kraujažolės, kiškio ašarėlės, bitkrėslės, motiejukai, pipirnės, gubojos, darželinės hortenzijos, kukurūzų šluotelės, gelsvalapiai skaisteniai ir daug kitų, kurie džiovinami nepraranda savo spalvos ir formos.

Viršūnėms naudojamos dirsės, nendrės, lendrūnai, paprastosios miglės, baltosios smilgos, šunažolės. Iš viso verbų gamybai meistrai naudoja per 50 įvairių laukinių ir kultūrinių augalų rūšių, o viršūnėms – 11 augalų. Žolynai verboms renkami įvairiausiu metų laiku, ne tik vasarą, nes nuo rinkimo laiko labai priklauso augalų išvaizda ir spalva.

Jie džiovinami pastogėje sukabinti kuokšteliais arba paskleisti – svarbu, kad džiūdami nesusirangytų.

Verbų kompozicijos labai priklauso nuo augalų spalvos. Iki XX a. pradžios dažniausiai buvo naudojami natūralių spalvų nedažyti augalai. Vėliau pradėti naudoti anilino dažai. Paprastai augalai dažomi bobų vasaros dienomis, kai būna gerai išdžiuvę. Prieš dažymą žolynai išvėdinami lauke, paskui surišti kuokšteliais merkiami į dažus ir džiovinami pavėsyje pakabinti ant virvučių prie namų sienų.

Be šaknų medis nežaliuos Lilija VALATKIENĖ

XVII a. medinę grūstuvę Vindžiūnų kaime atrado ir muziejui dovanojo Valdemaras Višnevski.

Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

Vilniaus krašto etnografiniame muziejuje, įsikūrusiame Nemenčinėje tarpukario laikotarpiu pastatytame priešgaisrinės apsaugos pastate, surinkta per tūkstantį eksponatų. „Juos gavome dovanų, nemokėjome nė cento. Visi dovanotojai užfiksuoti nuotraukose. Negalima pamiršti savo šaknų, kitaip nežaliuos medis“, – paaiškino direktorius Algimantas Banevič, pasakodamas apie turtingą Vilnijos kraštą ir čia gyvenančių žmonių norą išsaugoti savo daugiakultūrę praeitį ir materialųjį paveldą.

Muziejininkas veda prie bene vertingiausio eksponato – XVII a. medinės grūstuvės. Ją prie Medininkų, Vindžiūnų kaime, atrado rajono savivaldybės kultūros skyriaus darbuotojas Valdemaras Višnevski. Šia medine grūstuve žmonės senovėje trindavo grūdus. Smulkiems miltams malti buvo naudojamos akmeninės girnos, o šia grūstuve sutrinti rūpūs miltai buvo naudojami gyvulių pašarui ruošti ir košėms virti. „Grūstuvė slėpėsi senos sodybos kieme, virš rūsio suręstoje pastogėje. Laimei, šeimininkas buvo senyvas,

Muziejuje atkurta Vilniaus krašto pirkia apstatyta autentiškais baldais.

nepajėgė šios antikvarinės vertybės išvilkti, o tai malkoms būtų sukapojęs. Tačiau kai atradau grūstuvę, šeimininkui iš karto ji parūpo. Nedaug paprašė, suderėjome už butelį degtinės“, – džiaugėsi paveldo puoselėtojas V.Višnevski.

Nors Vilniaus krašto etnografinis muziejus Nemenčinėje veikia nuo 2000-ųjų, jam eksponatai pradėti kaupti pora dešimtmečių anksčiau. „Varšuvos universiteto Etnologijos ir kultūrinės antropologijos katedros darbuotojų ir studentų atlikti kom-

pleksiniai vietovių tyrimai, surengtos ekspedicijos padėjo surinkti nemažai unikalios medžiagos. Muziejų eksponatais papildė Vilniaus aukštesniosios žemės ūkio mokyklos auklėtiniai ir darbuotojai. Žodžiu, kaip skruzdės tempėme po šapelį. Tuomet atsirado ir Vilnijos žmonių, panorusių muziejui dovanoti įvairiausių senovinių buities daiktų, amatininkų ir žemdirbių įrankių, technikos, drabužių, baldų, knygų ir dokumentų“, – pasakojo Vilniaus krašto etnografinio muziejaus direktorius Algimantas Banevič.

2011 m. kovo 4–11 d., Nr. 9 (53)

Gimtasis kraštas

Mūsų paveldas

11

Sudervės bažnyčia saugo daugybę paslapčių Švč. Trejybės bažnyčia stovi Sudervės kaime, netoli Vilniaus.

Rūta JANONIENĖ, Gintaras PORUTIS

Rašytojo Vladislovo Sirokomlės (Liudviko Vladislovo Kondratavičiaus, 1823–1862) nuomone, žodis sudervė (su derva) reiškia dervuotą deglą, žvejų naudojamą naktinės žūklės metu, o galbūt siejamas ir su kokiomis nors senovės lietuvių apeigomis, atliekamomis su sakuotu deglu.

Po apvaliu bažnyčios kupolu yra vertingų XIX a. freskų.

Unikali vieta ir Lietuvos juostilė Aplinkui ežerai: Vilnoja, nusitęsusi ne vieną kilometrą, Dūkštas su didele sala viduryje, Purvis ir daug mažų užpelkėjusių bevardžių ežeriukų. Rašytiniuose šaltiniuose Sudervė minima nuo 1493 m., kai Vaitiekus, Šedbaro sūnus, Šventaragis, savo dvarą Sudervėje užrašė Vilniaus vaivadai.

Didžiojoje Britanijoje buvo pastebėtas įdomus reiškinys, kad senovės kultūros paminklai yra išdėstyti idealiai tiesiomis linijomis. Viena žinomiausių tokių linijų yra Anglijos Stounhendžo juostilė, nusitęsusi apie 30 km ir kertanti žymųjį Stounhendžą (akmenų ratą). Sakoma, kad tai tik Didžiajai Britanijai būdingas reiškinys.

Tačiau visai neseniai (2006 m.) analogiška linija – Lietuvos juostilė buvo aptikta ir Lietuvoje. Ji nusitęsusi beveik 30 km ir eina per Vilniaus miestą, Vilniaus bei Kaišiadorių rajonus ir kerta šešis ją žyminčius taškus. Tarp jų yra keturios bažnyčios. Viena iš jų – Sudervės.

Nėra visai aiški juostilių ir jas žyminčių taškų paskirtis. Jos aiškinimas kinta, keičiantis mokslo ir technologijų lygiui. (Pvz., XIX a. buvo manoma, kad Stounhendžas – tai senovinės šventyklos griuvėsiai, XX a. – kad šie akmenys žymi reikšmingas astronomines kryptis ir tai yra senovinė observatorija, vėliau – kad tai priemonė, skirta apskaičiuoti Saulės ir Mėnulio užtemimų laiką, dar vėliau – kad tai senovinis kompiuteris...).O kokias paslaptis slepia Lietuvos juostilės kelyje esanti nuostabioji Sudervės bažnyčia?

šios stebuklingos rotondinės bažnyčios akustikai, jau seniai virtusiai savotiška legenda.

Paslaptingas akmuo

Sudervės Dievo namai – apskrito plano, uždengti kupolu. Iš fasado pusės bažnyčia apjuosta šešių kolonų eile ir papuošta Ježy Karpovič nuotraukos apaštalų skulptūromis.

Kupolinė rotonda Vietiniai žmonės sako, kad naktį Sudervės bažnyčia atrodo lyg kosminis laivas. Tai bene vienintelė apvali katalikų bažnyčia Lietuvoje (kupolinė rotonda). Ši Švč. Trejybės bažnyčia pradėta statyti 1802m., baigta – 1812 m.

Išorinės bažnyčios formos beveik be pakitimų išliko iki mūsų dienų.

Altoriai ir vidaus puošyba atnaujinti XIX a. viduryje. Po apvaliu bažnyčios kupolu yra vertingų XIX a. freskų.

Kas projekto autorius?

Literatūroje, tinklalapiuose galima rasti įvairių nuomonių dėl Sudervės Švč. Trejybės bažnyčios ar-

chitekto. Vieni šaltiniai teigia, kad bažnyčios projekto autorius – žymus architektas Laurynas Gucevičius (1753–1797/1798), dar vadinamas Laurynu Stuoka Gucevičiumi, Laurynu Montrimu Gucevičiumi, Laurynu Montrimu ŽakovičiumiGucevičiumi, kituose – kad dominikonas, religinių raštų rengėjas (leidėjas) architektas Laurynas Bartkevičius (Bortkevičius) (1756– 1823). Tai, kad šią bažnyčią projektavo ne Laurynas Gucevičius, o L.Bartkevičius, paskelbė lenkų dailėtyrininkas Marianas Moreliovskis.

Tačiau Vilniaus universiteto bibliotekos rankraščių skyriuje rasta Sudervės bažnyčios projekto 1851 m. kopija. Jos analizė lyg ir patvirtina Lauryno Gucevičiaus autorystę.

Kaip yra iš tikrųjų?

Bažnyčios baliustradoje saugomos XIX a. pradžioje Ignoto Pulmano sukurtos medinės polichromuotos skulptūros.

Mįslinga akustika Architektūrinė bažnyčios kupolo erdvė sukuria stebėtiną akustiką (įvijais laiptais pakilus į trečią bažnyčios aukštą, baliustradą, kuri juosia kupolą ties bažnyčios karnizu, apima keistas jausmas – tarsi būtum pakibęs tarp dangaus ir žemės. Pasakyk ką nors šalia ar už kelių metrų stovinčiam žmogui, ir jis nieko, ką pasakei, negalės suprasti, nes aidas akimirksniu atkartos žodžius, o jie susilies su aidu. Jei atsistosite priešingose kupolo pusėse, menkiausias šnabždesys, vos vos girdimai ištartas į sieną žodis bus puikiausiai girdimas toli priešingoje pusėje esančiam žmogui – lyg jis stovėtų tau už nugaros. Šnabždesių galerija palieka neišdildomą įspūdį! Niekas negali prilygti

Bažnyčios šventoriuje 1929 m. pagal architekto Jano Borovskio projektą pastatyta varpinė, kurios apatinė kondignacija sumūryta iš lauko akmenų.

Sudervės bažnyčios viduje yra akmuo su įdauba. Jis skirtas laikyti švęstam vandeniui. Tiek sudėtimi, tiek forma jis primena archeologinį dubenuotą akmenį. Tokio akmens duobutėje susirinkęs vanduo buvo laikomas šventu. Įdomu tai, kad akmenyje iškalta data (1726) liudija, kad šis akmuo yra gerokai senesnis už pirmą bažnyčią (šioje vietoje pirma medinė Šv.

Petro ir Pauliaus bažnyčia buvo pastatyta 1782/1783m.). Kokia žinia įamžinta šiame akmenyje? Įdomu, kad 1726 m. gimė Ignotas Jokūbas Masalskis (Vilniaus vyskupas, pirmas Edukacijos komisijos pirmininkas ir Sudervės parapijos (1782 m.) įkūrėjas); 1726 m. Vilniuje įkurta pijorų mokykla (pijorų mokyklą (Panevėžio apskrities) baigė architektas Laurynas Gucevičius).

Eiles skaitė J.Brodskis 1966 m. rugpjūčio mėnesį ir 1967 m. vasarą Sudervės bažnyčioje lankėsi poetas, Nobelio premijos laureatas Josifas Brodskis. Pirmą kartą jis atvažiavo lydimas Tomo Venclovos. Antrą kartą J.Brodskis atvyko į Sudervę su vargonininke Anastazija Braudo, kad jai parodytų unikalią įstabios akustikos Sudervės bažnyčią.

J.Brodskis Sudervės bažnyčios kupole tyliai skaitė poeto romantiko Cipriano Kamilio Norvido eilėraštį „Pelenai ir deimantas“ apie tai, kad nieko iš mūsų neliks, tik pelenai, ir ar liks juose deimantas – amžinosios pergalės pranašas.

Kiekvienas labai tyliai ištartas žodis buvo girdimas priešingoje baliustrados pusėje. Nepakartojama ir nepaprastai jaudinanti akimirka.

Bažnyčioje jaunas J.Brodskis (jam tada buvo 26 metai) kalbėjosi su tuometiniu kunigu klebonu Adolfu Trusevičiumi apie svarbius egzistencinius žmogaus gyvenimo ir tikėjimo klausimus. Į poeto pamąstymus, „...ar geresnis materialinis lygmuo padeda žmogui augti moraliai, ar žmogus geresnis, kuo turtingesnis“, buvo atsakyta žodžiais iš brevijoriaus: „...apgink mane, Dieve, nuo turto ir neturto, duok man tiek, kiek reikia gyvenimui...“ Parengta pagal balsas.lt archyvą

12

Gimtasis kraštas

2011 m. kovo 4–11 d., Nr. 9 (53)

Mūsų paveldas

Narsių karių palikuonys šimtmečiais saugoja unikalią istoriją ir kultūrą Atkelta iš 9 p.

Įsikūrė Nemėžyje 1397 m. pirmoje pusėje chanas Tochtamyšas kartu su žmona, sūnumis (jo sūnus Dželaledinas 1410 m. parėmė Vytautą Žalgirio mūšyje) ir kitais artimaisiais bei būriu ištikimų karių atvyko į Lietuvą. Vytautas priėmė Tochtamyšą, apgyvendino juos prie Vokės upės, netoli Vilniaus, ir apdovanojo žemėmis. Taip atsirado Nemėžis.

Nemėžis įsikūręs plento Vilnius– Minskas septintame kilometre. Ši gyvenvietė yra viena seniausių totorių gyvenviečių Lietuvoje. Nors kai kur teigiama, kad ji įkurta 1397 m., tačiau tikslių duomenų nėra (1397 m. data nurodoma atsižvelgiant į tradiciją, t. y. ši data laikoma totorių istorijos LDK pradžia). Tikrai yra aišku, kad Nemėžis jau buvo XV a. Apie tai byloja Vytauto žmonos Julijonos laiškas, datuotas 1426 m. liepos mėnesiu. Šiame laiške yra rašoma, kad ji, Julijona, dėkoja ordino magistrui už į Nemėžį atsiųstą gydytoją ir vaistus.

1496 m. vasario mėnesį kunigaikštis Aleksandras Nemėžyje iškilmingai sutinka savo sužadėtinę Maskvos kunigaikštytę Eleną, Ivano III dukterį. Galima būtų teigti, kad būtent čia dalį totorių Vytautas apgyvendino dėl to, jog Nemėžyje, tiksliau sakant, šalia itin svarbaus kelio Vilnius–Ašmena–Minskas, buvo jo, didžiojo kunigaikščio, dvaras, kuriame jis mėgdavo vasaroti su šeima.

Kad totoriai gerai tarnautų, jiems buvo leista ne tik savo tikėjimą išpažinti, bet ir buvo dovanojamos žemės.

Kiekvienam tiek, kiek reikėjo. Iš čia ir kilo vietovės pavadinimas: lenkiškai Nemieżona – nematuota (nematuota žemė) – Niemeż – Nemėžis.

Religija Lietuvos totoriai išpažįsta sunitų apeigų Abu Hanifos pakraipos islamo tikėjimą. Šio tikėjimo svarbiausią dogmą išreiškia garsioji formulė: Yra tik vienas Dievas Alachas, o jo pranašas – Mahometas. Remdamiesi Koranu, Lietuvos totoriai viena svarbiausių musulmonų pareigų laiko labdarą: išmaldos dalijimą, vargšų paramą, našlaičių bei senelių globą. Gerais darbais galima pelnyti Dievo malonę. Nedera niekam pasakoti apie gerus poelgius, pavyzdžiui, našlaičių ir vargšų globojimą, nes „tai daroma vardan Dievo, KETURIASDEŠIMT TOTORIŲ kaimas yra Vilniaus rajone, važiuojant 3 kilometrus į vakarus Pagirių kryptimi. Jame – vos 300 gyventojų, trečdalis jų – totoriai.

Keturiasdešimt Totorių – viena seniausių totorių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvenviečių.

1397 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas čia apgyvendino 40 totorių. Nuo to kilo ir kaimo pavadinimas. 1558 m. rašytiniuose šaltiniuose minima mečetė, kuri per Napoleono žygį į Rusiją sudegė. Apie 1630-uosius kaime buvo 42 namai.

1915 m. kaime pas mulą (musulmonų dvasininką) S.Poltarakevičių buvo rastas unikalus baltarusiškų

Musulmonų kapinėse visi antkapiai su užrašais atsukti į Meką.

ne vardan žmonių“. Bet apie kai kuriuos gerus darbus vis dėlto šaltiniai mums byloja. Pavyzdžiui, yra žinoma, kad Romanas Davidovičius 1684 m. testamentu užrašė Lokučiauščiznos valdas – lauką, daržus ir sodą Nemėžyje – „Nemėžio mečetei ir džemiatui visiems laikams“ ir prašė brolių, kad jį palaidotų mylimajame Nemėžyje.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Nemėžio totorių bendruomenė yra didžiausia Lietuvos totorių bendruomenė. Jos bendras tikslas – siekti, kad Nemėžis gautų istorinės Vytauto Didžiojo rezidencijos statusą.

Mečetė ir kapinės Nemėžio kaimo parapija įkurta 1684 m., tais pačiais metais pastatyta ir pirma Nemėžio kaimo mečetė.

Ji sudegė 1909 m., ir jos vietoje buvo pastatyti nauji maldos namai.

Lietuvos mečetės turi patalpas vyrams ir moterims. Patalpos moterims – tai tik Lietuvos totoriams būdinga ypatybė. Moterų patalpa paprastai įrengiama mečetės kairėje. Ji daug mažesnė už vyrų. Abi puses skiria plona, medinė pertvara, kuri vieno metro aukštyje nuo grindų turi išilginį plyšį, užvertą grotelėmis arba tekintais stulpeliais. Plyšys uždengtas permatoma muslino užuolaida. Kiekviena patalpa turi atskirą įėjimą.

Kapines totoriai iki šiol vadina mizar arba zirec. Dar ir dabar galima išgirsti sakant „Einu į mizarą“. Senose totorių kapinėse niekada nepamatysite atitvertų vienas nuo kito kapų.

Taip yra todėl, kad islamas skelbia visų žmonių lygybę prieš Dievą. Senose kapinėse dauguma užrašų ant tekstų rinkinys, rašytas arabų rašmenimis.

Keturiasdešimt Totorių – stačiakampio plano gatvinis kaimas, gatvėms būdingi statūs susikirtimai.

Mečetė pastatyta 1815 m., restauruota 1993-iaisiais. Musulmonų dvasinio centro fasadus juosia platus profiliuotas karnizas. Kaime yra trejos senovės totorių kapinės.

Sovietmečiu Keturiasdešimt Totorių kaime mečetė buvo uždaryta, tačiau vis tiek joje nelegaliai vyko pamaldos.

Lilijos Valatkienės nuotrauka

paminklų jau yra nebeįskaitomi. Nemaža jų dalis giliai susmegusi į žemę.

Tad apima keistas jausmas, kai žengi žaliu samanų paklotu ir jauti kietą akmenį po kojomis. Tą akimirką suvoki, jog tai ne paprastas akmuo, o gilia senove atsiduodantis antkapis, kuris tarsi nuskubėjo paskui savo šeimininką, kuriam ir buvo skirtas.

Mirusysis laidojamas galva į Vakarų pusę, kad paskutiniojo teismo dieną, kai pašauks archangelo Azrailo trimitas, pakilęs iš kapo galėtų eiti tiesiai į Rytus. Ties galva ir kojomis dedama po akmenį. Dažniausiai ties galva būna didesnis akmuo, o ties kojomis – mažesnis. Akmuo, padėtas prie galvos, išgraviruojamas, t. y. jis tampa paminkliniu antkapiu. Užrašai dažniausiai iškalami arabų, lenkų, baltarusių ar rusų kalbomis. Šiais laikais vis dažniau atsiranda lietuviškų užrašų ir patys paminklai statomi vis panašesni į krikščionių antkapius. Beveik visuose antkapi-

niuose akmenyse būna išraižytas pusmėnulis ir žvaigždė – išskirtinis ženklas, jog čia palaidotas musulmonų tikėjimo atstovas. Totoriai tiki, kad tam tikrą akimirką mirusįjį aplanko angelai, tad kapas turi būti toks, kad velionis galėtų jame atsisėsti. Kapinėse kapai išdėstomi lygiagrečiomis eilėmis. Totorių kapinėse jokiu būdu negalima lankytis naktį.

Totorių veiklos sritys LDK Vytautas Didysis totorius laikė ištikimais ir puikiais kariais, tad juos įkurdino LDK šalies gynybai. Kaip rodo totorių sodybų išdėstymas plačiu lanku, nukreiptu iš šiaurės į pietvakarius, jos aiškiai turėjo strateginę reikšmę, t. y. turėjo ginti nuo kryžiuočių ir kalavijuočių riterių. Totoriai, kurie priklausė didžiajam kunigaikščiui, buvo vadinami tarnybiniais totoriais.

Jie turėjo tik vieną pareigą – duoti po žirgą karo atveju.

Taip pat buvo vadinamieji totoriai „kazokai“, kurie buvo laikomi žemesne gyventojų kategorija nei didžiojo kunigaikščio totoriai ir turėjo atlikti įvairius patarnavimus didžiajam kunigaikščiui. Totoriai „kazokai“ priklausė gentinėms „vėliavoms“ ir daliniuose sudarydavo savo būrius. Pagal 1528 m. patikrinimą kiekviena „vėliava“ turėjo tokius būrius.

Nemėžio kaimo totoriai galėjo priklausyti mažiausiai džalairų giminei (Džalairų vėliava). Tačiau šie būriai gyvavo ne itin ilgai. 1631 m. revizijos duomenimis, tokių būrių jau nebeliko.

Vytauto prie Vilniaus įsteigtų gyvenviečių totoriai, tarp jų ir Nemėžio, iš tikrųjų atliko tam tikras prievoles kunigaikščiui, kurios, kaip ir karo tarnyba, buvo susijusios su jiems dovanotomis žemėmis.

Nemėžio totoriai turėjo vežioti raštus. Tai liudija 1540 m. Žygimanto I raštas, kuriuo jis leidžia Nemėžio totoriams nevežioti Vilniaus vaivadų raštų, tačiau jiems paliekama karo tarnybos prievolė. Lietuvos totoriai turėjo ir tradicinius verslus – tai vežėjavimas, odų išdirbimas ir daržininkystė. Pirmi du verslai vaizdžiai atspindi totorių meilę žirgams. Totoriai buvo išvedę veislę stiprių ir ištvermingų arklių, kurie greitai ir be didesnių pastangų galėdavo įveikti didelius nuotolius.

Kalba ir raštija Nėra aišku, kokia kalba kalbėjo totoriai. Iki šiol jų kalboje yra išlikusių tiurkų kalbos elementų. Lietuvos totorių kalba priklausė tiurkų kipčiakų kalbų grupei. Tačiau į LDK atvykę totoriai kalbėjo skirtingais dialektais.

Dėl to jiems sunkiai sekėsi išlaikyti savo kalbą ir ji ilgainiui išnyko. Totoriai pradėjo vartoti vietines kalbas: iš pradžių baltarusių, o paskui – lenkų.

Kalbinė totorių asimiliacija įvyko ir dėl intensyvių ryšių su vietine aplinka ir dėl to, kad liturginė kalba skyrėsi nuo kasdienėje aplinkoje vartojamos kalbos (totoriai liturgijoje vartoja arabų kalbą). Nors ir praradę savo kalbą, Lietuvos totoriai sukūrė neįkainojamą palikimą – totorių raštiją.

Praradę kalbą, totoriai galėjo prarasti ir religiją. Tai suvokdami jie siekė išsaugoti svarbiausius liturginius tekstus. Arabų rašmenimis rašytuose tekstuose slypi vietinės kalbos (dažniausia baltarusių ir lenkų). Totorių sukurtuose rankraščiuose galima aptikti įvairių kūrinių kompiliacijų. Perrašant rankraštį, perrašinėtojas galėjo įdėti dalį savo teksto. Rašydamas arabų rašmenimis, bet baltarusių ar lenkų kalbomis, kiekvienas perrašinėtojas įdėdavo ką nors savo – tai lėmė Lietuvos totorių rankraščių unikalumą. Be to, jų struktūra primena Korano struktūrą.

2011 m. kovo 4–11 d., Nr. 9 (53)

Kodėl čia gyventi gera?

Atkelta iš 9 p.

Fatima BUINOVSKA Keturiasdešimt Totorių kaimo totorių bendruomenės pirmininkė

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Gimiau ir augau Baltarusijoje, o į Keturiasdešimties Totorių kaimą atvykau gyventi, kai ištekėjau už vietinio totoriaus. Nuo senų laikų yra susiklosčiusi tradicija moteriai tekėti už totoriaus, o vyrui vesti totorę dėl religijos ir tautiškumo puoselėjimo bei tradicijų išlaikymo, nors dabar padaugėjo mišrių santuokų.

Mirus vyrui, antrą kartą ištekėjau už lenkų tautybės vyro. Jo vaikai – katalikai, mano – musulmonai, tačiau visi puikiai sutariame.

Totorių istorija Lietuvoje prasidėjo XIV amžiuje. Vytautas Didysis juos laikė geriausiais, ištikimiausiais kariūnais. Totoriai buvo jo asmens sargybiniai, jiems buvo patikėta saugoti tiltus, iždą, parvežti svarbius dokumentus.

Vytautas iki šiol minimas mūsų maldose kaip labai gerbiamas ir kilnus žmogus. Jis priglaudė mus ir suteikė privilegijų.

Totorių tauta yra labai tolerantiška ir draugiška. Mūsų vaikai mokosi lietuviškose ir lenkiškose mokyklose, sunku atskirti, kas jie. Gal tik žvitrios tamsios akys išduoda.

Per ilgus amžius totoriai savo kalbos neišsaugojo. Kodėl? Mat iš įvairių vietovių kilę totoriai kalba tokiu skirtingu dialektu, kad kitiems sunku suprasti, neįmanoma susikalbėti. Totoriai buvo tolerantiški, tad perėmė Vytauto Didžiojo kalbą, o Lietuvos valdovas leido totoriams tuoktis su vietinėmis moterimis.

Mes tiksliai nežinome, iš kokių regionų buvome atvežti, tačiau, sprendžiant iš mečečių skaičiaus, Lietuvoje iki Pirmojo pasaulinio karo totorių buvo keli tūkstančiai.

Kad ir kur nuvažiuočiau, paviešėjusi visuomet noriu į savo kaimą sugrįžti. Čia man gera, čia mano namai, draugai, darbas bibliotekoje. Nors tėvai, sūnus ir anūkas gyvena Baltarusijoje, aš ten nuvykusi jaučiuosi svetima.

Totorius iš veido bruožų atskirti nesunku, o iš charakterio?

Manau, kad totoriai atviresni žmonės. Lietuviai – santūresni, uždaresnio būdo, mažiau bendrauja su aplinkiniais. Tačiau niekas mums netrukdo draugiškai sugyventi.

Gimtasis kraštas

Mūsų paveldas

13

Tarp miškų pasiklydusi parapija Rūta JANONIENĖ Dešiniajame Neries krante, visai netoli sostinės, pakeliui į Sudervę įsikūręs Šilėnų kaimas skendi pušynuose. Tai tipiškas gatvinis kaimas, kuriame namai susiglaudę ties akmenimis grįstomis gatvelėmis. Toje gatvelių sandūroje stūkso nuostabi medinė bažnytėlė. Šilėnų kaime, regis, laikas teka lėčiau ir ramiau, išsaugodamas namus, daiktus ir netgi žmones tokius, kokių jau nerastume daugelyje kitų senųjų gyvenviečių.

Dažnoje čionykštėje troboje tvyro džiūstančių žolynų kvapas – nuo seno čia rišamos tradicinės vilnietiškos verbos. Verbų sekmadienį jos keliaus prie sostinės bažnyčių.

Tačiau jau nuo rudens visas kaimas gyvena Velykų laukimu.

Platus, akmenimis grįstas kelias veda prie erdvaus šventoriaus. Keli mažyčiai akmeniniai paminklai su metaliniais kryželiais dvelkia archaika, nors neaišku, nei kada, nei kam jie pastatyti. Pati bažnyčia neatrodo labai sena, bet nereikėtų apsigauti dėl jos išorės – medinis bažnyčios pastatas suręstas dar XVIII a. ir išliko iki mūsų dienų. Tiesa, XIX ir XX a. bažnyčia porą kartų buvo atnaujinta. Parapijiečius į pamaldas sukviečia 1716 m. išlietas varpas, matyt, tas pats, kurio dūžiai kadaise pranešė apie pirmąsias šv.

Mišias šioje bažnyčioje.

Jau XV a. pabaigoje Šilėnuose buvo dvaras ir nemažas kaimas, kurį didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis padovanojo Vilniaus kapitulai. 1725 m. kapitula pastatydino medinę Švč. Trejybės bažnytėlę, kuri veikė altarijos teisėmis ir priklausė Vilniaus Kalvarijų parapijai. Nuo tada iki XIX a. vidurio Šilėnuose nuolat gyveno kunigas.

Jis buvo įpareigotas kasdien aukoti šv. Mišias.

Pirmaisiais XIX a. metais Sudervės dvaro savininkas ir bažnyčios klebonas Vilniaus kapitulos kanauninkas Valentas Volčackis atnaujino ir Šilėnų filiją, kuri, palyginti su tuo metu mūrijama nauja Sudervės šventove, turėjo atrodyti lyg kukli neturtinga elegantiškosios ponios giminaitė. Ant mūrinių pamatų kilo pušinės tašytų rąstų sienos, stogas

dengtas šiaudais, o vidus buvo išgrįstas šiose vietose mėgstamais paprastais lauko akmenimis.

1922 m. Šilėnuose buvo įkurta parapija. Bažnyčia tuomet dar kartą buvo remontuojama, jai suteiktas Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo titulas, bet jos vidus nebuvo pastebimai pakeistas. Išlikęs XIX a. pradžioje surašytas bažnyčios inventorius leidžia įsivaizduoti anuometinį jos interjerą, kuris gan nedaug skyrėsi nuo dabartinio, tik buvo sodresnis, gausiau pripildytas bažnytinės įrangos, audinių ir paveikslų.

Dabar veltui dairytumės senųjų suolų, sakyklos, gausiai išpuošto nešiojamo procesijų altorėlio, senutėlės klausyklos ir krikštyklos. Tačiau čia tebestovi tie patys trys altoriai, kuriuos lengva atpažinti pagal aprašymą. Šoniniai altoriai, iliuziškai ištapyti ant profiliuotų plokščių, išlikę turbūt dar iš XVIII a. Juos restauravę turėtume porą nuostabių provincijos vėlyvojo baroko dailės paminklų, kurių grožio iki galo įvertinti kol kas neleidžia vėlesni uždažymai.

Didysis Švč. Trejybės altorius irgi turbūt buvo tapytas ant medinių skydų, bet XIX a. pradžioje perstatytas tuo metu madingu santūraus klasicizmo stiliumi – abipus paveikslo pastatytos dailios kolonos, laikančios karnizą, nuo kurio nuleistas paveikslą uždengiantis prabangus audinys.

Šilėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia – stačiakampio plano, neįmantraus liaudiško stiliaus.

Ježy Karpovič nuotrauka

Paveikslas – bažnyčios mįslė Šio altoriaus paveikslas – daug senesnis negu pati bažnyčia. Jis yra didžioji Šilėnų bažnyčios mįslė. Legenda pasakoja, kad paveikslą dar prieš bažnyčios statybą iki Šilėnų atnešė Neries bangos, o apylinkės piemenys rado jį užstrigusį karklo šakose.

Tačiau iš tikrųjų Vilniaus kapitula XVIII a. galėjo į Šilėnus atgabenti seną, Vilniaus katedrai nebereikalingą paveikslą, kuris perkėlimo proga buvo tik šiek tiek atnaujintas.

Ant medžio lentų tapytas Švč.

Trejybės atvaizdas sudomina gana reta Lietuvoje kompozicija, kuri yra gerai žinoma gotikinėje Vakarų Eu-

ropos dailėje ir dažniausiai vadinama Malonės sostu. Jame vaizduojamas grojančių ir giedančių angelų apsuptame soste sėdintis Dievas Tėvas – Visatos Kūrėjas, apsisiautęs karališka mantija ir galvą papuošęs valdovo karūna.

Prieš save ištiestose rankose jis laiko kryžių su Nukryžiuotojo kūnu – tarsi dovaną, kurią duoda pasauliui, o kartu priima iš savo Sūnaus. Šiame atvaizde nėra užuominos apie Prisikėlimą, tačiau kryžius taip įsilieja į Tėvo glėbį, kad tampa neatsiejama jo dalimi, nušviesta tos pačios Šventosios Dvasios šviesos, kurią lieja virš sosto pakibęs balandis.

Tikslinamas Kultūros vertybių registras Kultūros paveldo apsaugos sistemą analizavusi Valstybės kontrolė 2010 m. pradžioje atkreipė dėmesį, kad prioritetu turėtų tapti ne naujų kultūros objektų įtraukimas į Kultūros vertybių registrą, bet jame jau esančių objektų vertingųjų savybių tikslinimas. Vykdydamas šią rekomendaciją Kultūros paveldo departamentas praėjusiais metais didžiausią dėmesį skyrė registre esančių objektų apskaitos dokumentų patikslinimui, pirmenybę teikiant Vilniaus senamiesčio kultūros ir istorijos vertybėms.

Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes, jų reikšmingumą nustato, kultūros paveldo objektų teritorijų ir vietovių ribas apibrėžia vertinimo tarybos, kurias sudaro archeo-

loginio, povandeninio, mitologinio, memorialinio, želdynų, dailės, urbanistinio, architektūrinio, etnokultūrinio, istorinio ir sakralinio nekilnojamojo kultūros paveldo ekspertai.

Kultūros paveldo departamento direktoriaus įsakymu 2005 m. buvo įsteigta pirmoji Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, antroji sukurta 2010-aisiais.

Valstybės kontrolei rekomendavus šiemet ketinama įsteigti mažiausiai dar vieną Kultūros paveldo departamento vertinimo tarybą, kuri veiktų Kauno regione.

Apibendrinus dviejų aktyviai veikiančių vertinimo tarybų darbo rezultatus paaiškėjo, kad jų nariai praėjusiais metais svarstė 352 kultūros paveldo objektų bei jų kom-

pleksų duomenų tikslinimo klausimus. Iš apsvarstytųjų 264 objektų duomenys patikslinti Kultūros vertybių registre. 12 objektų panaikinta teisinė apsauga, ir tai palengvins jų savininkų disponavimą savo turtu. Registrą papildė 96 naujai įrašyti kultūros paveldo objektai. Tai – išskirtiniai, neabejotinos vertės objektai, kurie į registrą nebuvo įtraukiami sovietmečiu, pavyzdžiui, Lietuvos partizanų vadavietės, sušaudymo, žuvimo vietos.

Visi sprendimai buvo priimami išanalizavus išsamiai parengtą medžiagą apie kultūros paveldo objektus, neretai – po dalykinių diskusijų ir ginčų. Štai dėl istorinės Vilniaus dalies Žvėryno ribų patikslinimo įvyko net penki ekspertų posėdžiai.

Svarstyti tokie stambūs objektai kaip arkikatedra bazilika, Žemutinės ir Aukštutinės pilių pastatai, jų liekanos. Patikslinti Vilniaus miesto Antakalnio, Naujamiesčio duomenys Kultūros vertybių registre, šių vietovių vertingosios savybės ir jų teritorijų ribos. Apibrėžtos Vilniaus Lukiškių totorių senųjų kapinių, esančių A.Goštauto gatvėje, teritorijos ribos, vertybių registre patikslinti jų duomenys. Taip pat tikslinti Vilniaus rotušės, Vilniaus universiteto pastatų komplekso Šv.

Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčios bei šios bažnyčios varpinės duomenys Kultūros vertybių registre.

Kultūros paveldo departamento inf.

14

Gimtasis kraštas

2011 m. kovo 4–11 d., Nr. 9 (53)

Mūsų paveldas

Šimtalapis – totoriškas skanėstas Lota BALSYTĖ Totoriai puoselėdami senąsias tradicijas jau 600 metų kepa savo stebuklingą skanėstą. Jo receptūra, o neretai ir kepimo skardos paveldimos iš kartos į kartą. Tad tikėtis, kad totorių šeimininkė išklos viską kaip per išpažintį, neverta. Kai kuriuos gamybos niuansus jos laiko paslaptyje, todėl autentiško šimtalapio lyg šeimos relikvijos, apipintos įvairiomis istorijomis, galima paragauti tik totorių namuose.

Dažna šeimininkė primins, kad šimtalapis – lyg dailininko paveikslas.

Jo kūrimas reikalauja ne tik įgūdžių, bet ir širdies šilumos. Todėl masiškai kepti šimtalapių, kaip kokių blynų, negalima. Taip saugomos senosios totorių tradicijos.

Vienos šeimininkės tešlą kildina pakišusios po pagalve, lakštus tampo tol, kol jie tampa ploni lyg laikraštis, kitos sako, kad krosnį reikia kūrenti tik lapuočių malkomis. Labai svarbu pasiekti tinkamą temperatūrą – jei krosnis bus per karšta, pyragas prisvils, jei per vėsi – neiškeps.

Darbas labai sudėtingas, reikalauja daug įgudimo. Šimtalapio kepimas – nepaliaujamas tobulėjimo procesas, nes ir įgudusiai totorei kiekvieną kartą pavyksta vis kitaip. Kai kurioms net po daugelio metų praktikos pasitaiko, kad tešla plyšta.

Nepaisant kai kurių receptūros paslapčių, šimtalapis išpopuliarėjo Lietuvoje. Kepa jį visi, kas netingi.

Pateiksime jums du receptus. Totoriškas pyragas skirsis ne tik skoniu, bet ir dydžiu.

Vertingi patarimai: • • • •

Tešlos gabaliukų nereikia perkildyti (geriausia, kad pakiltų dvigubai).

Nepadauginkite miltų.

Lakštelius tampyti lengviau, jei tešla yra šilta.

Gamyba užtrunka 4–5 valandas.

MAŽESNIO (vieno kilogramo) šimtalapio tešlos gamybai reikės: 250 g miltų, 150 g sviesto, 15 g mielių, 1 kiaušinio, 100 ml vandens ir žiupsnelio druskos. Įdarui reikės: 400 g aguonų, 100 g razinų, 150 g cukraus.

Ištirpinkite sviestą, 3 šaukštus dėkite į tešlą, kitus palikite tolesniems darbams. Visus tešlos komponentus sumaišykite ir minkykite 20 min., kol tešla taps vienalytė ir tampri. Jei namie turite kombainą, šį darbą patikėkite jam.

Tešlą suvyniokite į rutulį, apgaubkite ją maistine plėvele ir uždenkite pašildytu dubeniu. Taip tešlą laikykite 1 valandą.

DIDESNIO (per 2 kilogramų) ir kitokio skonio šimtalapio gamybai reikės: 500 g miltų, 500 g sviesto, 25 g mielių, 125 ml pieno, 2 kiaušinių, 500 g aguonų, 100 g razinų, 300 g cukraus.

Mieles užberkite cukrumi ir užpilkite šaukštą šilto pieno. Tegul šiltai pastovi, kol dirbsite kitus darbus.

Vilniaus rajoną garsinę ir garsinantys žmonės Augustas Liudvikas Bekiu – mokslininkas, medicinos ir filosofijos mokslų daktaras.

Francišekas Boguševičius – baltarusių rašytojas, poetas, advokatas.

Povilas Ksaveras Bžostovskis – LDK valstybės veikėjas, kunigas.

Antanas Giedraitis – mokslininkas, pirmasis lietuvių geologas.

Henrikas Gulbinovičius – kunigas, katalikų kardinolas, Vroclavo (Lenkija) arkivyskupas metropolitas.

Andžej Stelmachovski – lenkų teisininkas, politikas, visuomenės veikėjas, Vilniaus rajono garbės pilietis.

Juozas Lukoševičius – geologas, revoliucionierius narodnikas, Vilniaus universiteto profesorius.

Zygmuntas Mackevičius – habilituotas medicinos mokslų daktaras, politikas.

Medardas Čobotas – medicinos mokslų daktaras, politikas, Kovo 11-osios akto signataras.

Stanislovas Moravskis – gydytojas, literatas, Filaretų ir filomatų draugijos narys.

Adomas Naruševičius – istorikas, poetas, klebonas.

Juzef Obrembski – kunigas prelatas, monsinjoras, Vilniaus rajono garbės pilietis.

Įdarui sumalkite nuplikytas aguonas, sudėkite cukrų ir nuplautas razinas. Paimkite didelį lininį rankšluostį, ištieskite ant stalo, pabarstykite miltais ir iškočiokite tešlą kuo ploniau. Tada lakštą aptepkite sviestu ir tempkite jį patepdami dar ir dar.

Kai tešla taps visai plonytė, sudėkite aguonų ir razinų įdarą, paskirstykite jį tolygiai ir keldami rankšluostį susukite vyniotinį. Suformuokite pasagą ir siūle į apačią dėkite į skardą, išklotą kepimo popieriumi. Šimtalapį pašaukite į karštą orkaitę ir kepkite 200 laipsnių temperatūroje 40–50 minučių, kol rusvai pagels. Ištraukę kepinį gausiai apibarstykite cukraus pudra.

O jei norite šimtalapio, įdaryto tik aguonomis, tuomet padarykite ne vieną lakštą iš tešlos, o kelis. Sudėkite juos vieną ant kito ir susukite.

Konradas Janas – Obstas operos dainininkas, istorikas, publicistas, leidėjas.

Mykolas Kazimieras Pacas – Lietuvos didikas, karo vadas, politinis veikėjas.

Konstantas Parčevski – teisininkas, smuikininkas, 1831 m. sukilimo dalyvis.

Juozas Pilsudskis – revoliucinis ir valstybės politinis veikėjas, Lenkijos maršalas.

Emilija Pliaterytė – grafaitė, kilusi iš garsios Pliaterių giminės, 1831 m. sukilimo dalyvė, Lenkų kariuomenės kapitonė, lietuviškoji Žana d’Ark, taip pat nacionaline didvyre laikoma ir Lenkijoje bei Baltarusijoje.

Kazimieras Matiejus Sarbievijus – jėzuitas, poetas, pamokslininkas, literatūros teoretikas.

Vladislovas Sirokomlė – garsus lenkų poetas.

Petras Slavinskis – įžymus astronomas, Peterburgo MA narys, korespondentas.

Julius Slovackis – įžymus lenkų poetas, romantikas.

Stanislovas Šumskis – karininkas, politinis veikėjas, literatas. Šv. Uršulė Ledochovska – apaštalė, seserų uršuliečių kongregacijos įkūrėja.

Bronislovas Taraškevičius – Baltarusijos visuomeninis ir politinis veikėjas, kalbininkas, mokslininkas, rašytojas.

Marjanas Zdziechovskis – filosofas, slavistas, publicistas.

Marijan Kačanovski – sportininkas, tarptautinių ir respublikinių biatlono varžybų čempionas, treneris.

Totoriai didžiuojasi savo kulinariniu paveldu.

Suplakite kiaušinius su pienu, suberkite miltus ir pakilusias mieles.

Tešlą minkykite pusę valandos.

Ji lipni, todėl minkant vis pasitepkite rankas riebalais.

Tešlą padalykite į 5 vienodus gabaliukus ir pridengę palaikykite apie valandą, kol ji sunoks.

Tada paimkite vieną gabalėlį, truputį pakočiokite ir, padėję ant darbastalio, tampykite į visas puses.

Ištampytą lakštą gausiai apipilkite sviestu (jo turi užtekti viJan Gabriel Mincevič – Lietuvos lenkų politinis ir visuomenės veikėjas, lenkų ansamblio „Wileńszczyzna“ vadovas. Šv. Rafal Kalinovski – katalikų šventasis, vienuolis karmelitas.

Zbigniev Macijevski – lenkų poetas, Vilniaus r. Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijos direktorius.

Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

siems 5 lakštams) ir negailėdami apibarstykite cukrumi (paruošto kiekio taip pat turi užtekti visiems lapams), razinomis, tolygiai paskirstykite nuplikytas ir sumaltas aguonas. Lakštus sudėkite vieną ant kito, užlenkite kampus, susukite pasagos formą ir pašaukite į įkaitintą orkaitę.

180–200 C temperatūroje kepkite apie pusantros valandos.

Karštą šimtalapį apibarstykite cukraus pudra.

Janina Norkūnienė – mokytoja, kraštotyrininkė, Čekoniškių verbų ir buities seklyčios vedėja ir etnografinio, verbų pynimo „Cicha Nowinka“ ansamblio vadovė.

Henrik Mažul – žurnalistas, lenkų poetas.

Aleksander Sniežko – lenkų poetas.

Skulptoriaus Gintaro Karoso sukurtame Europos centro monumente susilieja nuostabi gamta, pramogos ir poilsis.

Išraiškingas parko reljefas, kalvelės ir lomos, nedideli tvenkiniai sudaro puikų foną skulptūroms. 55 ha plote išsidėsčiusiame muziejuje po atviru dangumi eksponuojama per 100 įvairių pasaulio šalių menininkų sukurtų skulptūrų.

Europos centro muziejaus tikslas – meno kalba įprasminti geografinį Europos žemyno centrą.

2011 m. kovo 4–11 d., Nr. 9 (53) Barbora BERNOTAITĖ Ledo žvaigždės pripažįsta – sporto karjerą pakeitė pasirodymai, tačiau ledo jie neatsisakys tol, kol galės pastovėti ant pačiūžų.

Projektai išskiria Bendraujant su Povilu ir Margarita visai neatrodo, kad priešais sėdi žymūs sportininkai, įpratę maudytis šlovės spinduliuose. Pora šypsosi vienas kitam ir keičiasi pokštais. Būtent tai (buvimas ir darbas kartu), o ne šlovė lėmė jų gyvenimo tėkmę, teigia geriausia Lietuvos dailiojo čiuožimo pora tituluojami sutuoktiniai. „Jei nebūtume kartu praleidę dvidešimt ketverių metų, jei visą laiką nedirbtume kartu, mūsų gyvenimo ieškojimai būtų visai kitokie. Tikriausiai visas gyvenimas būtų susiklostęs kitaip“, – pripažįsta Margarita.

Jos vyras linkteli: „Kartu praleistas laikas davė išties daug.“ Sutuoktiniai juokauja, kad vienas nuo kito pailsi miegodami. Visgi Povilas surimtėja ir priekaištingai žvilgteli į Margaritą. 24 valandos, praleistos kartu dirbant ir miegant, kol kas – praeityje. Čiuožėjas juokais skundžiasi jau du mėnesius esąs vienišas tarsi gyvanašlis, mat žmona dirba. „Margarita su partneriu (aktoriumi Andrėjumi Černišovu) dirba Sankt Peterburge. Jau keturis mėnesius ji filmuojasi, o pastaruosius du – kaip dekabristo žmona, važinėja su juo į Sankt Peterburgą. Nors kai viskas prasidėjo, Margarita kalbėjo, kad ten nevažiuos, nes Andrėjų programos mokys visai kita mergaitė, o ji važiuos tik su juo vaidinti. Bet viskas baigėsi tuo, kad aš dviem mėnesiams praradau žmoną“, – kalbėjo Povilas ir ant žmonos pyko, rodos, tik juokais. Šiemet Rusijoje ypač populiarus televizijos projektas „Ledas ir liepsna“ išskyrė sutuoktinius: P.Vanagas laurus skina su jauna aktore Agne Ditkovskyte, o Margarita ant ledo sukasi su aktoriumi Andrėjumi Černišovu.

Karjera baigta?

Pasaulio ir Europos dailiojo čiuožimo čempionatų medalių laimėtojai, ilgamečiai Žiemos olimpinių žaidynių dalyviai, nesuskaičiuojamos galybės sportinių varžybų nugalėtojai juokiasi laisvalaikį leidžiantys... rūkydami kaljaną. Šį įprotį pora „pasigavo“ gastrolėse su lietuvių baleto šokėju Gediminu Taranda. „Didelis kaljano gerbėjas buvo ne tik kolektyvo siela, bet ir vakarų, susėdus prie „pasaulio ragelio“, iniciatorius“, – pasakoja Povilas.

Grįžus namo kaljano rūkymas tapo įpročiu, sukeliančiu gerus prisiminimus. Į nuostabą, kad rūkymas sportininkams kenkia, Povilas ir Margarita atsako griausmingu juoku. „Na, pirmiausia mes jau nebe sportininkai“, – sako Povilas. „Profesionalai pramogų versle“, – sutuoktinio mintį pabaigia Margarita. Šiuo metu M.Drobiazko ir P.Vanagas dalyvavo televizijos projekte ir prodiusavo devintą renginį „Liepsnojantis ledas“. Jis vyko net keturiuose miestuose – Šiauliuose, Panevėžyje, Kaune ir Vilniuje.

Sportininkų pagrindinė veikla šiuo metu – pasirodymai. Ne veltui Povilas vis juokais save vadina mažuoju aktoriumi. „Nutiko taip, kad patekome tiesiai į „masinę ledo ataką“ Rusijoje. Pastaruoju metu iš ten beveik neišvažiuojame. Na, keliaujame po visą pasaulį, bet Rusijoje vyksta apie 90 proc. mūsų

Gimtasis kraštas

Gyvenimas

15

Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas:

ledo karštligė tęsiasi

Sutuoktiniai juokauja, kad vienas nuo kito pailsi miegodami.

Dainiaus Labučio nuotrauka

Su legendiniais čiuožėjais Margarita Drobiazko ir Povilu Vanagu pasikalbėti pavyko kone per stebuklą – į Lietuvą pora atvyko vos trims dienoms. Jų dienotvarkė buvo perpildyta darbo susitikimų ir renginių. darbo. Kai kurių pasiūlymų tiesiog negalime atsisakyti, nes jie du kartus gyvenime nepasikartos. Rusijos „ledo karštinės“ periodas visgi turės pabaigą. Mes papuolėme į patį jo įkarštį“, – kalba Povilas. Vyrui nutilus Margarita paslaptingai užsimena: „Dabar tikiuosi, kad mūsų gyvenime prasidės dar įdomesnis periodas.“

Asmeninis ledo teatras Ateities planus čiuožėjai sieja su naujuoju projektu. „Neseniai įvyko bandomasis „Ledo teatro“ spektaklis Maskvoje. Tai buvo grandiozinis, pirmas tokio pobūdžio spektaklis pasaulyje. Pasisekė puikiai ir tikimės, kad netrukus prasidės pasaulinės gastrolės“, – atskleidžia Margarita.

Povilas pratęsia jos mintį: „Šiuo metu Maskvoje planuojama įkurti stacionarų teatrą su autentišku repertuaru ir tik vaidinimams skirta ledo arena.

Tai būtų naujas ledo teatro žingsnis ne tik Rusijoje, bet ir pasaulyje. Pirmieji bandymai jau įvyko, viskas praėjo labai sklandžiai. Tačiau visa tai kainavo labai daug... žvėriškai daug. Tikimės, kad tęsinys bus.“ Taigi ateitį sportininkai vienaip ar kitaip sieja su ledu. „Tiesą sakant, jei tuomet, kai buvau trisdešimties, kas nors būtų pasakęs, kad aš ir keturiasdešimties dar „trankysiuosi“ ant ledo, būčiau labai smarkiai pasijuokęs. Tačiau dabar gaunu tiek darbo pasiūlymų, kad viską pabaigti tiesiog nėra galimybės“, – sako Povilas. „Amžinai juk nečiuošime“, – paprieštarauja Margarita. „Išties, amžinai nečiuošime“, – pritaria vyras.

Jaunoji karta Tradicinė karjerą baigiančių sportininkų išeitis – mokyklos įkūrimas. Tai – ilgus metus brendusių vaisių skynimas, kai pinigus „uždirba“ garsus vardas. „Atvirai kalbant, apie čiuožėjų mokyklą dar negalvojau“, – pripažįsta Margarita.

Tačiau Povilas visai rimtai sako, kad būtų labai laimingas, jei galėtų įkurti teatro studiją vaikams: „Man patiktų dirbti su vaikais. Norėčiau,

kad tėvai ir pedagogai padėtų vaikams atsiskleisti. Man labai patinka, kai žmonės improvizuoja, žiūri į pasaulį kitu kampu. Suaugusiojo žvilgsnis kitoks – jis mato tik vieną kelią, o vaikai – nuoširdesni.“ Tai tik troškimai, o mąstyti apie smulkmenas – dar toli. Povilas nėra tikras net dėl to, kurioje šalyje galėtų atsirasti tokia mokykla: „Jei man pavyktų įkurti tokį teatrą, nebūtų svarbu Lietuvoje ar Rusijoje.“ Čiuožėjai negali pasakyti, ar tokia mokykla būtų paklausi Lietuvoje, nes abu pripažįsta: „Labai atidžiai nesekame, kas vyksta Lietuvos dailiojo čiuožimo pasaulyje. Bendrą

Tradicinė karjerą baigiančių sportininkų išeitis – įkurti savo mokyklą.

Tai – ilgus metus brendusių vaisių skynimas, kai pinigus „uždirba“ garsus vardas. vaizdą matome tuomet, kai reikia atrinkti dalyvius į šou.“ Netrukus Povilas juokaudamas išsklaido įtampą: „Manau, kad jei nebūtų talentų, mūsų šou tiesiog nebūtų dalyvių.“

Skaudūs valstybės sprendimai „Pamaina geriausiems Lietuvos dailiojo čiuožimo atstovams atsirastų greičiau, jei Lietuvos valdžios sprendimai būtų kitokie, – karčiai teigia Margarita. – Jei valstybėje nebūtų tokių kvailų poelgių kaip pilietybės nesuteikimas tiems, kurie gabumais galėtų prisidėti prie šalies

gerovės, talentingų čiuožėjų būtų daugiau.“ Moteris pati patyrė griaunamą biurokratinio mechanizmo galią. M.Drobiazko ir P.Vanago pora olimpinėse žaidynėse debiutavo 1992 m. Albervilyje, Prancūzijoje.

Margarita tuomet Lietuvos pilietybės negavo, tačiau viskas baigėsi gerai, nes Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) išimties tvarka leido šokėjai žaidynėse atstovauti mūsų šalai. Taigi M.Drobiazko Lietuvos olimpiete tapo, kai neturėjo šalies pilietybės. Šis statusas moteriai buvo suteiktas tik po dvejų metų, Lilehamerio olimpinių žaidynių išvakarėse.

Visai neseniai nuskambėjo Katerinos Kopeli ir Deivido Stagniūno istorija, kai dėl amerikietei nesuteiktos pilietybės pora negalėjo dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Tuomet M.Drobiazko ir P.Vanagas jau buvo baigę sportinio dailiojo čiuožimo karjerą ir juos pakeisti turėjo naujoji pora, iš kurios buvo tikimasi puikių rezultatų.

Gyvenimas kelyje „Niekada nemaniau, kad tiek laiko gyvensiu Rusijoje. Kadaise namą statėme šiaip sau, o dabar tai vieta, į kurią įdėjome ne tik daug pinigų, bet ir didelę dalį savęs“, – pasakoja Povilas. Čiuožėjai prisimena, kad prieš penkerius metus galvojo apie gyvenimą Amerikoje, nes visą laiką ten nuvykus gyventi nuomojamuose butuose pabodo. Tačiau kaip tik tuomet Rusiją sukrėtė „ledo karštinė“, ir sutuoktinių porą užgriuvo pasiūlymų lavina. Čiuožėjai ir dabar nenustoja keliavę. Pasirodymai Europoje ir Amerikoje, butas Vilniuje, kurį teko išnuomoti dėl retų viešnagių, Lietuvos garsinimas svetur. Peršasi klausimas – kur yra sutuoktinių namai? „Namuose! – juokiasi abu, tuomet surimtėja ir mintį užbaigia simboliškai. – Kelyje tarp Lietuvos ir Maskvos – ten stovi mūsų namas.“ Savo porą Povilas ir Margarita apibūdina kaip šeimą, kuri svajoja grįžti namo.

„Svarbiausia – mylėti ir namus, ir darbą, nes jei myli tik namus, vadinasi, kankiniesi visą dieną, o jei myli tik darbą, kankiniesi visą naktį.

O kai į darbą vyksti ir namo grįžti su malonumu... Ko daugiau žmogui reikia?“ – klausia Margarita.

Išskirtinės mokyklos įkūrėjai „Žiūrint plačiai, Lietuvos dailiojo čiuožimo mokyklai davėme daug.

Lietuvos jaunimas dalyvauja mūsų pramoginėje laidoje („Liepsnojantis ledas“). Puikiai suprantame, kad vienas pasirodymas tokio lygio renginyje reiškia tiek pat, kiek mėnuo, du ar trys sunkaus darbo treniruočių. Niekas taip gerai neauklėja dailiojo čiuožimo atstovų kaip pasirodymas, šou, nes tai – viena sudėtingiausių šio sporto dalių“, – teigia P.Vanagas.

Jam pritaria Margarita: „Jaunieji dalyviai pamato, kaip viskas vyksta pramogų pasaulyje, kaip rengiami pasirodymai, juolab kad ant ledo kartu su tavimi pasirodo pasaulyje žinomi čempionai.“ Povilas nepraleidžia galimybės dar kartą pabrėžti improvizacijos ir artistiškumo, kurių reikia pasirodymuose ant ledo, reikšmės: „Trumpai tariant, jaunimui dalyvavimas tokio lygio renginiuose – didelis žingsnis į priekį. Jie atsiduria šalia žmonių, kurie gyvenimą sukūrė dailiojo čiuožimo geriausiųjų gretose. Su tokiais žmonėmis jie repetuoja, valgo, vienu autobusu važiuoja į pasirodymus. Tai – natūrali mokykla, tad sugalvoti ką nors geresnio kol kas būtų sunku. Be to, skatiname ir konkurenciją. Jaunų žmonių, kurie būna išrinkti pasirodyti ant mūsų ledo, draugai ir partneriai mato, kad vienus pakvietė, o kitų – ne.“ Tad, kaip teigia P.Vanagas, žvelgiant plačiai, dailiojo čiuožimo mokyklą Lietuvoje P.Vanagas ir M.Drobiazko jau įkūrė, tik ji tokia išskirtinė, kad net... nėra mokykla.

Juk mokymasis vyksta ne tik pilkuose pastatuose, kuriuose aidi per garsūs skambučiai.

16

Gimtasis kraštas

2011 m. kovo 4–11 d., Nr. 9 (53)

Sielos vingiai

Ilgėdamiesi stebuklų žmonės praranda blaivų protą

Mus jaudina savas likimas, todėl liaunamės save kontroliuoti ir taip palengviname būrėjai darbą. Ne telepatija, o pats žmogus atskleidžia tai, kas jam labiausiai rūpi, nusako savo ateitį, sumoka pinigus ir lieka patenkintas.

Hipnotizuojančiai veikia ir egzotiška būrėjos išvaizda, ypatinga kalbos maniera, šventųjų paveikslai, prietema ir žvakės užburia. Juk ne kasdien ateini pažvelgti į savo lemtį iš šalies. Bet pakanka paklausyti kelių būrėjų, kad įsitikintume – jos pranašauja skirtingai

Beveik dievai Anot psichologų, žmonės linkę sureikšminti, ilgam įsiminti tai, kas buriant sutampa, bet nekreipti dėmesio, pamiršti daugybę nesutapimų.

Atrodo, nieko tikro realiame pasaulyje nebeliko. Dvasios, žvaigždės ir kortos žino geriau nei valdžia.

Loreta GLEBAVIČIŪTĖ Sunkmečiu visokio plauko burtininkai ir pranašai bene vieninteliai turi puikias galimybes klestėti.

Nereikia jokių investicijų, pakanka pasmailinto liežuvio.

Raganos išmano reklamą Anksčiau raganos skrisdavo ant Šatrijos kalno, dabar – į televiziją.

Sunku rasti TV gyvenimo būdo laidą, kurioje nebūtų būrėjų ar astrologų pranašysčių. Dėl reitingų galima paimti interviu iš paties velnio, tik bėda, kad pataikaujant masiniam skoniui baigiama nusiristi iki bobučių lygio. Žmonės tiki televizija kaip šventa karve. Tai, ką žurnalistai daro dėl pramogos ir reitingų, žiūrovai vertina kur kas rimčiau. Politikų ir kitų garsenybių apsilankymai pas būrėjus tapo norma. Kodėl labiau pasitikime pranašais nei specialistais ar patys savimi?

Veikia lyg hipnozė Anot žurnalistikos etikos tarnybos inspektoriaus Romo Gudaičio, masinis būrėjų, ekstrasensų propagavimas per TV daro negatyvią įtaką žmogaus psichikai, o ypač nebrandiems protams.

Protingi žmonės supranta, kad tai niekalai. Bet ką daryti, kai didžioji dalis visuomenės yra nebrandi? Didelė būrėjų paklausa įrodo, kad visuomenė nėra saugi. Kas šiais laikais gali padėti, kai reikaliukai taip prastai klostosi?

Psichologai ir Katalikų bažnyčia teigia: prietarai, burtai, magija ir visoks okultizmas žlugdo iniciatyvą, pasitikėjimą savimi, orumą ir atsakomybę. Ypač griežtai pasisakoma prieš magiją ir siekimą panaudoti „slaptingas jėgas“ gydymo sumetimais. Į okultine praktika užsiimančius žmones daugiausia kreipia-

si sutrikę, ligų ir nelaimių palaužti, nepasitikintys savimi, turintys psichologinių problemų žmonės. Šarlatanams itin lengva manipuliuoti ne tik jų piniginėmis, bet ir elgesiu. Pranašystės tarsi užhipnotizuoja žmogų veikti pagal būrėjo fantazijose sukurtą modelį. „Apsilankiau pas būrėją, o ji visą tiesą apie mano praeitį pasakė – net akys iššoko ant kaktos. Apie ateitį irgi baisybių pripasakojo. Baisu, jei tai išsipildys. Nemiegu naktimis.

Nejauku nuolat kažko laukti, lyginti su jos žodžiais kiekvieną žmogų ar situaciją, jautiesi priklausoma nuo ateities. Nuolat galvoji, ar išsipildys, ką sakė. Verčiau pas jas neiti“, – guodėsi viena skaitytoja.

Išgirdęs neigiamą prognozę jautrus žmogus bijo priimti svarbius sprendimus arba stačia galva rizikuoja, kai žvaigždės jam neva palankios. Neretai kai kurie tampa tiesiog priklausomi nuo pranašautojų, užuot veikę ar keitę, kas nepatinka, tik pasyviai laukia likimo nuobaudų ar dovanų. „Žmogui sukuriama iliuzija, kad keistais būdais jis gali kontroliuoti likimą. Jis nukreipiamas veikti būdu, kuris ne visada pasiteisina. Bet burtininkai nėra jokie specialistai. Ar protinga jiems patikėti savo likimą, juolab sveikatą? Kol jie mojuoja delnais, bandydami nuvaikyti ligą, neretai uždelsiama kreiptis medicinos pagalbos. Jei suklysta gydytojas, jis yra baudžiamas, o kas baudžia nusikliedėjusį ekstrasensą, jei žmogus miršta?“ – klausia psichologas Tomas Lagūnavičius.

Kodėl pradedama burti nuo praeities?

Kodėl kortos ar žvaigždės, kuriose gali pamatyti savo likimą, iki šiol daro žmogui didesnį įspūdį nei mokslas, kuris demaskuoja būrėjų paistalus?

Pranašams reikia pinigų ir valdžios. „Svarbu sukurti visažinio aureolę.

O didžiausia valdžia yra nuo Dievo.

Kai apsiskelbi burtininku, atsiranda dieviškumo aureolė, kuri daro didelį įspūdį žmonėms. Burtininkai susireikšmina, bando užimti ideologo poziciją. Tai jo savirealizacijos galimybė, atnešanti pinigų ir garbės“, – sako psichologas Tomas Lagūnavičius.

Su TV pagalba būrėjos tampa populiarios, jų klientai ir honorarai darosi kur kas solidesni, o svoris visuomenėje gerokai pakinta. Staiga jos atsisėda aukščiausio šalies vadovo dešinėje. Pamenate, kaip Lolišvili „tvarkė“ Lietuvos politiką, o pirmuosius valdžios vyrus stumdė tarsi

Ne visi pranašautojai yra apgavikai. Dalis jų – psichikos ligoniai. Sunki psichinė liga, ypač tam tikra paranojinės šizofrenijos atmaina, gali sužadinti ne tik didžiulį poreikį įsiamžinti istorijoje, bet ir pseudomistinio pobūdžio haliucinacijas.

Anot psichologų, žmonės linkę sureikšminti, ilgam įsiminti tai, kas buriant sutampa, bet nekreipti dėmesio, pamiršti daugybę nesutapimų.

Tuo grindžiami būrimų kortomis ir horoskopų metodai. Būrėjos akylai stebi žmogaus reakcijas ir vis pasitikrina, ar pataikė, kitką patys išklojate arba linksite galva. Iš mūsų kūno kalbos gaunama daug atsakymų.

Tai nėra sunku, nes paprastai žmogus ateina „apnuogintos“ psichologinės būsenos, kankinamas streso, nerimo, nusivylimo. Kodėl pradedama burti nuo praeities? Todėl, kad iškvotusi apie praeitį, būrėja suvokia tavo asmenybės modelį, įrodo savo kompetenciją ir gali lengviau „raityti“ ateities prognozes.

Būrėjos vengia konkretumo, kalba neapibrėžtomis frazėmis, kurias klientas suvokia, kaip jam patogiau.

užhipnotizuotus triušius? Kam politologai ir patarėjai, jei šalies didžiagalviai eina tartis su naujomis politikos ekspertėmis – burtininkėmis ir astrologėmis? Tik kas žino, kur mus nuves žvaigždės ar širdžių dama?

Etatinius pranašautojus turėjo

Egipto faraonai, Romos cezariai ir Rusijos carai. Hitleris taip pat turėjo savo astrologą. Šalia diktatoriaus visada atsiranda charizmatiška asmenybė, tada jis tarsi įgauna dar didesnę galią valdyti

Ligoniai ir sukčiai Ne visi pranašautojai yra apgavikai. Dalis jų – psichikos ligoniai.

Sunki psichinė liga, ypač tam tikra paranojinės šizofrenijos atmaina, gali sužadinti ne tik didžiulį poreikį įsiamžinti istorijoje, bet ir pseudomistinio pobūdžio haliucinacijas. Įsitikinę savo dieviškuoju pašaukimu, šie psichinę pusiausvyrą praradę asmenys jaučiasi turintys teisę fabrikuoti įrodymus apie įsivaizduojamą ypatingą dvasinę patirtį.

Sureikšmindami patys save, jie netgi jaučiasi teisūs klaidindami kitus. Apgaulių istorija krikščionybėje gana ilga. Pseudopranašai sumaniai fabrikuoja apreiškimus ir naudojasi paranormaliais reiškiniais. Kaip rodo neįtikėtina Grigorijaus Rasputino istorija, jie gali padaryti be galo daug žalos, veikdami valdžios atstovus.

Ilgisi stebuklų Nėra baisiau, kai susirgus sunkia liga ar dingus artimajam žmonės griebiasi už šiaudo – kreipiasi į ekstrasensus, kurie iš nuotraukos „nustato“ jo buvimo vietą. Ekstrasensų reitingams policija gali pavydėti. O ir patys policininkai neretai teigia, kad žmonės labiau pasitiki ekstrasensais, atviriau jiems išsipasakoja, nes ekstrasensai moka aktyviai bendrauti su dingusiojo artimaisiais, užmezga artimą psichologinį ryšį. Žmogus ilgisi stebuklų. Šiuolaikinė civilizacija mus pavertė sraigteliais, jaučiamės menki prieš galingas struktūras. Daug smagiau priklausyti nuo kosminių jėgų nei nuo žemiškų. Pagal visuomenės apklausas, didžiosios dalies Lietuvos gyventojų nuotaikos yra pesimistinės, jie mano, kad gyvenimas Lietuvoje krypsta į blogąją pusę. Todėl dabar itin tinkama aplinka veikti guodėjams, būrėjams ir astrologams.

Prietarai, burtai ir magija žlugdo pasitikėjimą savimi. Martyno Vidzbelio nuotraukos

Rasputino šlovė ir įtaka Rusijos caro šeimai

Grigorijus Rasputinas – rusų valstietis ir mistikas, pagarsėjęs gebėjimais pagerinti Rusijos caro Nikolajaus sūnaus Aleksejaus, sirgusio hemofilija, sveikatos būklę. Tai suteikė G.Rasputinui galimybę daryti didelę įtaka caro šeimai, o ypač carienei Aleksandrai ir dvarui. G.Rasputinas faktiškai buvo caro šeimos favoritas.

Tikrasis jo vardas Grigorijus Novychas. Netapęs vienuoliu jis pasižymėjo dideliu palaidumu ir ištvirkimu, todėl ėmė vadintis Rasputinu (rus. ištvirkėlis). Jis buvo beraštis. Susivėlęs ir purvinas piligrimas žibančiomis akimis ir tariamai turintis ypatingų gydymo galių buvo pristatytas caro šeimai ir pakviestas į caro rūmus dėl to, kad caraičiui Aleksejui paūmėjo hemofilija, kurią jis paveldėjo iš savo prosenelės. Manoma, kad caraičio kančias Rasputinui pavyko sumažinti pasitelkus hipnozę. Išvykdamas iš rūmų jis įspėjo tėvus, kad tiek caraičio, tiek ir visos dinastijos likimas

neatšaukiamai priklausąs tik nuo jo.

Nuo tada prasidėjo dešimtmetis, kai G.Rasputinas turėjo didelę įtaką caro šeimai ir valstybės reikalams.

Prieš caro šeimą G.Rasputinas stengėsi atrodyti kuklus šventasis, tačiau už dvaro rūmų jis ištvirkaudavo ir gyveno palaidą gyvenimą. Caras juo tikėjo, o tuos, kurie demaskuodavo šarlataną, išsiųsdavo į tolimus šalies regionus.

Valdžios caro rūmuose viršūnę G.Rasputinas pasiekė po 1915 m. Kol I pasaulinio karo metu caras asmeniškai vadovavo savo armijai, G.Rasputinas tapo carienės Aleksandros patarėju,

tvarkė šalies gyvenimą. Beraštis parinkdavo ministrus, neretai – stokojančius kompetencijos, jo prasti sprendimai darė įtaką ir karo eigai. Jis buvo negailestingas bet kam, kas priešinosi autokratijai ar jo sprendimams.

Iki 1916 m. bandyta kaip nors apsaugoti Rusiją nuo G.Rasputino. Buvo surengtas sąmokslas. Princas Feliksas Jusupovas (caro dukterėčios vyras) pasikvietė G.Rasputiną į savo namus, kuriuose jį vaišino užnuodytais pyragaičiais ir vynu. Tačiau G.Rasputinas nemirė, todėl įtūžęs F.Jusupovas į jį šovė. Jo kūnas buvo įmestas į Nevos upės eketę.

2011 m. kovo 4–11 d., Nr. 9 (53)

Dėmesio centre – Aukštaitijos etnografinis paveldas

Vilnių užvaldė Kaziuko mugės šurmulys

Lietuvos globėjo šv. Kazimiero šventė gimė XVII a., o XIX a. peraugo į mugę. Ji yra viena ryškiausių kalendorinių švenčių. Šiemet 407 kartą vyksianti tradicinė sostinės šventė – Kaziuko mugė – bus pati didžiausia dalyvių skaičiumi ir užimamu plotu. Tikimasi sulaukti ir rekordinės lankytojų minios – jų gali būti net apie pusė milijono.

Senųjų tradicijų tąsa 1602 m. kanonizavus karalaitį Kazimierą (1458–1484 m.), jo mirties dieną – kovo 4-ąją – Vilniuje vykdavo iškilmingos, teatralizuotos procesijos. Eitynių kelias nusidriekdavo per visą viduramžių miestą nuo Katedros aikštės iki Šv. Stepono bažnyčios, kurioje saugota popiežiaus dovanota purpurinė šventojo vėliava.

Kaziuko mugė neturi lygių aplinkiniuose kraštuose. Kiekvienais metais joje pristatomi išmoningi rankų darbo gaminiai. Mugė pritraukia kelis šimtus tūkstančių lankytojų iš visos Lietuvos.

Antrą mugės dieną vyksta šventinės teatralizuotos eitynės, kuriose dalyvauja, kaip ir senais laikais, žymiausi amatininkai, liaudies meno, senovės amatų propaguotojai. Amatininkų, tautodailininkų eitynės Vilniaus gatvėmis ypatingos dėl to, kad reiškia meistrų vienybę.

Kojoms ramybės nebus Kovo 4–6 dienomis vyksiančios tradicinės Kaziuko mugės lankytojus džiugins ne tik originalūs tautodailininkų ir liaudies meistrų darbai, bet ir „Aukštaičių dienų“ kultūrinė programa, kurią dovanos beveik visi Aukštaitijos miestai ir rajonai. Po mugės uždarymo Rotušės aikštėje bus švenčiamos Užgavėnės, kurios šiemet sutampa su Kaziuku.

Nuo 1604-ųjų kasmet šurmuliuojanti Kaziuko mugė tapo neatsiejama Vilniaus gyvenimo dalimi. Ji į pavasarėjantį senamiestį sukviečia minias žmonių. Šiemet dalyvauti mugėje panoro apie pusantro tūkstančio amatininkų, liaudies meistrų. Jie visus metus gamino savo produkciją.

Pasak Kaziuko mugės organizatorės UAB „Concept events & media“ vadovo Tado Rimdžiaus, mugės apimtis šiemet padidėjo – ji tęsis nuo Seimo rūmų per visą Gedimino prospektą, T.Vrublevskio, Šventaragio, Barboros Radvilaitės, Maironio

gatvėmis iki Tymo kvartalo ir Pilies gatve iki Rotušės aikštės, kur vyks kultūrinės programos renginiai. „Norintieji apeiti visą mugę turės įveikti daugiau kaip 4 kilometrus į vieną pusę ir dar tiek pat grįžtant.

Amatininkai, kiti prekybininkai šįmet užims didžiulį 7,7 tūkst. kvadratinių metrų plotą. Dalyviams prekybos vieta trims mugės dienoms šįmet kainavo po 270 litų, moksleiviams, studentams ir neįgaliesiems – 90 litų, nepriklausomai nuo išsidėstymo senamiestyje“, – kalbėjo T.Rimdžius.

Kaziuko mugėje dalyvaus ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Baltarusijos, Kaliningrado srities, Vengrijos amatininkai. Jie išsidėstys netoli Tymo kvartalo. Teigiama, kad jauniausia mugės dalyvė – papuošalais prekiausianti 11 metų mergaitė, vyriausi amžiumi amatininkai – 83 metų medžio drožėjas ir 85 metų verbų pynėja. Organizatoriai pastebi ir kasmet kintančias mugės madas – užpernai populiariausi buvo dekupažo gaminiai, pernai – veltiniai, šiemet – vėriniai iš karoliukų ir savos gamybos muilas.

LINKSMOJO KAZIUKO PROGRAMA

Kovo 4 d. (penktadienis) PRIE NACIONALINIO DRAMOS TEATRO (Gedimino pr. 4) 12.00 val. Kaziuko mugės atidarymo ceremonialas.

ROTUŠĖS AIKŠTĖJE 13.00–17.00 val. Mėgėjų meno kolektyvų pasirodymai.

Mugės kino teatras pristato: 17.00 val. Dokumentinį-animacinį filmą „Šokančios Vilniaus verbos“ (dalyvauja filmo kūrėjai), 18.00 val. Dokumentinį filmą „Kaziuko mugė 2010“.

NEPRIKLAUSOMYBĖS AIKŠTĖJE 12.00–19.00 val. Vilniaus krašto bendruomenės „Atvažiavo meška“ pramogos (Lėlių teatras, miltų malimas rankinėmis girnomis, laivo drožimas iš medžio, deguto degimas iš beržo tošies, inkilų kalimas, netradicinis blynų kepimas).

14.00–18.00 val. Mėgėjų meno kolektyvų pasirodymai.

LUKIŠKIŲ AIKŠTĖJE 11.00–16.00 val. „Alternatyviosios jaunimo Kaziuko mugės“ įsikūrimo darbai.

16.00–18.00 val. „Alternatyviosios jaunimo Kaziuko mugės“ atidarymas.

Interaktyvus gatvės muzikantų pasirodymas.

Kovo 5 d. (šeštadienis) IŠ NEPRIKLAUSOMYBĖS AIKŠTĖS Į ROTUŠĖS AIKŠTĘ 11.00–12.30 val. Teatralizuotos karnavalinės Kaziuko mugės eitynės.

ROTUŠĖS AIKŠTĖJE Mugės kino teatras pristato: 9.30 val. Dokumentinį filmą „Kaziuko mugė 2010“, dokumentinį-animacinį filmą „Šokančios Vilniaus verbos“.

Gimtasis kraštas

Kultūra

11.00–18.00 val. Mėgėjų meno kolektyvų pasirodymai.

18.00 val. Raganiukės teatro spektaklis „Bezdukas ant ežero“.

NEPRIKLAUSOMYBĖS AIKŠTĖJE 12.00–19.00 val. Vilniaus krašto bendruomenės „Atvažiavo meška“ pramogos (Lėlių teatras, miltų malimas rankinėmis girnomis, laivo drožimas iš medžio, deguto degimas iš beržo tošies, inkilų kalimas, netradicinis blynų kepimas).

13.00–18.00 val. Mėgėjų meno kolektyvų pasirodymai.

LUKIŠKIŲ AIKŠTĖJE „Alternatyvioji jaunimo Kaziuko mugė“ 13.00–18.00 val. DJ‘ų pasirodymai.

14.00–16.00 val. Mimų teatro ir teatro trupės „Šeštasis pojūtis“ pasirodymai.

14.00–17.00 val. Kaziukinis „kaškių“ žaidimo čempionatas.

15.00–16.00 val. Interaktyvūs šeimų žaidimai. Ekodirbtuvėlės.

16.00–17.00 val. Madų šou-performansas, išskirtinių drabužių mainykla.

Šių metų kultūrinės programos akcentas – „Aukštaičių dienos“, kuriose dalyvaus žmonės iš 15 Aukštaitijos rajonų. Apie 80 amatininkų kals metalą, droš medį, žies puodus, pins pintines, prekiaus inkilais, lesyklomis, aviliais, naiviosios tapybos darbais, juostomis, karpiniais ir kitais kūriniais. Netrūks ir Aukštaitijos kulinarinio paveldo – Kėdainių blynų, Panevėžio pyragų, Visagino avienos troškinio ir kitokių patiekalų ragavimo. Mugės lankytojus linksmins 96 ansambliai – ne tik mėgėjų, bet ir profesionalų. Mokytojų namuose vyks literatūrinė aukštaičių rašytojų programa, bus primenami primišti rašytojai ir pristatomi dabar plunksną miklinantieji, o svarbiausiu akcentu taps rašytoja klasikė, daug metų gyvenusi Aukštaitijos sostinėje Panevėžyje Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, kurios 150-ąsias gimimo metines Lietuva minės kovo pabaigoje. Šįmet trečią kartą vyks ir alternatyvioji Kaziuko mugė, kuri daugiau orientuota į jaunąją publiką. Lukiškių aikštėje ji kvies į garso, vaizdo ir judesio kupinus renginius ir kūrybines dirbtuves. Baigiantis Kaziuko mugei, kovo 6 dieną, sekmadienį, Rotušės aikštėje vyks tradicinė Užgavėnių šventė, kurios simboliu šįmet taps ne žemaičių Morė, o aukštaičių Gavėnas.

Bus daug arklių, čigonų, nes aukštaičių tradicijoje jie dominuoja.

Rengėjams didžiausią nerimą kelia šiukšlių išvežimas – pernai mugėje surinkta 34 tonos atliekų.

GK inf.

16.00–18.00 val. Grafitis „ne ant sienų“ (ant drobės) piešinių konkursas.

17.00–17.30 val. Meno streikas.

17.30–19.00 val. Fakyrų pasirodymas.

19.00–21.00 val. Alternatyvių jaunimo grupių koncertas.

Kovo 6 d. (sekmadienis) ROTUŠĖS AIKŠTĖJE 10.00–15.00 val. Mėgėjų meno kolektyvų pasirodymai.

15.00 val. Mugės dalyvių apdovanojimai, Kaziuko mugės uždarymas.

NEPRIKLAUSOMYBĖS AIKŠTĖJE 12.00–19.00 val. Vilniaus krašto bendruomenės „Atvažiavo meška“ pramogos (Lėlių teatras, miltų malimas rankinėmis girnomis, laivo drožimas iš medžio, deguto degimas iš beržo tošies, inkilų kalimas, netradicinis blynų kepimas).

10.00–13.20 val. Mėgėjų meno kolektyvų pasirodymai.

LUKIŠKIŲ AIKŠTĖJE „Alternatyvioji jaunimo Kaziuko mugė“ 11.00–13.00 val. – Kaziukinis „kaškių“ žaidimas.

12.00–13.00 val. – Nekomercinių filmų peržiūra.

12.00–14.00 val. – DJ‘ų pasirodymai.

Senų kompiuterinių žaidimų turnyras Pin Hole juodajame klube.

13.30–14.30 val. – Improvizacijos teatro pasirodymas.

14.00–16.00 val. – Interaktyvūs lauko žaidimai. Renginio metu sukurtų darbų paroda, aukcionas.

15.00–16.00 val. – Nekomercinių filmų peržiūra. Baigiamasis renginio koncertas.

Lilijos Valatkienės, Klaudijaus Driskiaus, Raimundo Šuikos nuotraukos

17

Pasikinkęs jauną vėją

Režisieriaus T.Jašinsko premjeriniame spektaklyje „Keturiais vėjais“ su humoru pasakojama apie K.Binkį ir kariniais šūkiais apsiginklavusius jo draugus keturvėjininkus.

JT nuotrauka

„Reta rasti žmogų, taip įsimylėjusį pavasarį, kaip Kazys Binkis. Ši audringa, vėjus pamilusi siela, sakytum, įkūnija savyje jaunąją mūsų poeziją, visą gaivališką atgimusios Lietuvos jaunatvę“, – taip apie žymųjį lietuvių literatūros avangardistą buvo kalbėta dar prieš 70 metų.

Valstybiniame jaunimo teatre šiandien įvyks premjerinis spektaklis „Keturiais vėjais“, paremtas keturvėjininkų kūryba ir publicistika bei paties K.Binkio biografijos motyvais. Spektaklio idėjos autorius – jaunosios kartos režisierius Tomas Jašinskas. Įdomu tai, kad su keturvėjininkais ir K.Binkiu T.Jašinskas susipažino studijuodamas režisūrą Mejerholdo teatro centre prie MXAT, Maskvoje. Lietuvių kultūros centro J.Baltrušaičio namų bibliotekoje radęs ploną, bet pagardintą K.Binkio gyvenimo faktais knygelę jis iš karto susidomėjo neįprasta poeto asmenybe. „Mane žavi jo tikėjimas, kad lietuviai yra kunigaikščių tauta, pateptųjų linija, kuri išliks istorijoje. K.Binkis buvo patriotas, tačiau jo patriotizmas buvo netrafaretiškas ir nestandartiškas“, – teigė režisierius.

Premjerinis spektaklis „Keturiais vėjais“ su humoru, jaunatviška energija ir ironija atskleidžia tarpukario Lietuvos neramų ir įvairialypį gyvenimą, pasakoja apie K.Binkį ir kariniais šūkiais apsiginklavusius jo draugus keturvėjininkus. Pasak režisieriaus, iš esmės jie buvo paprasti vaikinai, sugebėję patikėti idėja apie perversmą.

Bet ne bet kokį, ne su ginklu rankoje, o kultūrinį perversmą.

••• Kazys Binkis (1893–1942 m.) – neabejotinai viena ryškiausių asmenybių Lietuvos kultūros istorijoje. Talentingo poeto kūrybos kelias buvo šakotas ir vingiuotas, kaip ir visas jo gyvenimas. Nedaugelis žino apie šio rašytojo audringą, neramų ir veržlų būdą, apie jo siekius išjudinti lietuvių literatūros ir meno dirvonus, šviesti ir kultūrinti tautą. K.Binkis maištingas poetas: rašė nemažai humoristinių poemų ir eiliuotų feljetonų vien tam, kad kaimo žmonės įprastų skaityti. Jis taip pat buvo pasipriešinimo okupantams organizatorius ir ne kartą bėgo nuo bolševikų persekiojimo, o kuriantis Lietuvos nepriklausomybei kurį laiką buvo „Geležinio vilko“ savanoriu. Labiausiai K.Binkį išgarsino daug triukšmo sukėlęs keturvėjininkų sąjūdis.

GK inf.

18

Gimtasis kraštas

2011 m. kovo 4–11 d., Nr. 9 (53)

Laisvalaikis

Horoskopai E

(kovo 7–13 d.)

Avinas neturėtų skubėti, svarstydamas dalykinius pasiūlymus ir prisiimdamas įvairius oficialius įsipareigojimus. Kad išvengtumėte nesėkmių, gerai apgalvokite viską, kas jums siūloma. Nepakenks pasitarti ir su giminėmis. Tik tada pasirašykite dokumentus.

F

Jaučiams patariama neturėti reikalų su svetimais pinigais, o savuosius leisti reikėtų labai taupiai, nes ateinanti savaitė bus ne visai palanki finansiniu požiūriu.

Darbo užmokestis vėluos, o skolininkai, iš kurių tikėjotės atgauti paskolintus pinigus, tarsi atsitiktinai dings iš horizonto.

N

I

O

J

Lipa du į kalną. Vienas iš jų mikčioja: – Pa pa pa pa pa….

Draugas: – Ai, nusibodo laukt, kol išlemensi, užlipsim, tada pasakysi.

Užlipo ant kalno viršūnės, abu sušilę, pavargę.

Mikčius: – Pa pa pa palapinę palikom….

Ką darysi, lipa abu žemyn.

Mikčius: – Pa pa pa pa…

Draugas: – Atsibodai jau, nulipsim, pasakysi.

Nulipa vargais negalais, vos pastovi abu ant kojų.

– Na, sakyk, ko norėjai…

Mikčius: – Pa pa pa pajuokavau…

••• – Aš dievas, – tikina beprotnamio gyventojas.

Ateina seselė ir klausia: – Kas tau taip pasakė?

– Napoleonas.

Iš kitos palatos pasigirsta balsas: – Aš jam nieko nesakiau.

••• Kalbasi du verslininkai. Vienas: – Klausyk, ko toks nusiminęs? Atrodai, kaip žemės nusipirkęs…

••• Negalvok.

Jei galvoji – nekalbėk.

Jei galvoji ir kalbi – nerašyk.

Jei galvoji, kalbi ir rašai – nepasirašinėk.

Jei galvoji, kalbi, rašai ir pasirašai – nesistebėk.

.

Netiketas Zvilgsnis v

Suledėjusios medžių ašaros.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Skorpionai kitą savaitę ne kartą keis savo požiūrį į tuos ar kitus klausimus.

Naujų idėjų ir pasiūlymų netrūks, todėl turėsite viską kruopščiai apgalvoti ir tik paskui priimti sprendimą. Daugelis turės puikią galimybę greitai padaryti karjerą.

H

Liūtai užmegs naudingų pažinčių su reikalingais žmonėmis. Bendravimas su jais suteiks galimybę visiškai patenkinti savo kūrybines ir profesines ambicijas. Kitą savaitę sėkmingai sutvarkysite reikalus, susijusius su nekilnojamuoju turtu. Daugiau dėmesio skirkite artimiesiems.

Pasijuokime

L M

Vėžys kitą savaitę gali atidėti į šalį visus darbus ir kaip reikiant pailsėti. Nieko ypač skubaus dabar nereikia atlikti, o tie klausimai, kurių be jūsų niekas neišspręs, gali kelias dienas palaukti. Finansinė padėtis bus stabili, jums nereikės paskubomis ieškoti pinigų.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Svarstyklės efektyviai spręs iškylančius klausimus ir realizuos visus savo planus. Ateinančiomis dienomis turėsite progą užmegzti naudingų pažinčių. Šie kontaktai bus ilgalaikiai ir sudarys prielaidas tolesniam žengimui į priekį daugelyje sričių. Metas taip pat tinkamas įvairioms šeimos iškilmėms organizuoti.

G

Dvynių laukia komerciniu požiūriu sėkminga savaitė. Apskritai viskas klostytis tiesiog puikiai, bet jums nepakenks atsargumas priimant svarbius sprendimus. Esama galimybių sudaryti kelias naudingas sutartis. Iš jūsų bus reikalaujama tik organizuotumo ir noro dirbti.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

K

Mergelėms kartu su kalendoriniu pavasariu atėjo palankus metas sėkmingai palypėti karjeros laiptais. Jūs taip pat turėsite galimybę pakelti savo profesinį lygį. Išspręsti daugelį užduočių jums padės tiek seni draugai, tiek nauji pažįstami.

Šauliai kitą savaitę galės atskleisti savo sugebėjimus ir pritaikyti visus profesinius įgūdžius. Šį laikotarpį būtų geriausia skirti kopimui karjeros laiptais. Jūsų mokėjimas racionaliai planuoti darbus ir paskirstyti jėgas, taip pat protas ir puiki nuojauta leis pasiekti užsibrėžtą tikslą.

Ožiaragio laukia didelis pelnas.

Už jūsų atkaklų darbą bus deramai atlyginta arba gausite pinigų iš labai neįprasto šaltinio. Komersantai galės įgyvendinti senus planus, susijusius su veiklos sferos plėtimu, sudaryti naudingą sandorį. Netikėtai gausite malonią žinią.

Vandeniams apie save primins nesutvarkyti reikalai arba neįvykdyti įsipareigojimai. Jie gali tapti finansinių nuostolių arba santykių su aplinkiniais blogėjimo priežastimi. Kad išvengtumėte tokių situacijų ateityje, objektyviai vertinkite savo jėgas ir galimybes.

P

Žuvys turės naujai pažvelgti į savo bičiulius. Spręskite apie juos ne iš impulsyvių ir galbūt neatsargių poelgių, o iš to, kokie jie buvo iki šiol. Šiaip ar taip, reikėtų paisyti aplinkinių žmonių nuomonės.

Tačiau būkite budrūs ir klausykite proto balso, o ne tik svetimos nuomonės.

2011 m. kovo 4–11 d., Nr. 9 (53)

Gimtasis kraštas

Laisvalaikis

19

Žiema, žiema, bėk iš kiemo! Šiemet Užgavėnės labai vėlyvos – net kovo 6 d. Kodėl taip vėlai? Kodėl jos neturi pastovios datos kaip daugelis švenčių?

Užgavėnių laikas priklauso nuo Velykų datos, kuri nustatoma ne pagal Saulės, o pagal Mėnulio kalendorių.

Velykos švenčiamos pirmą mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio (apie kovo 21 d.). Taigi pastovios datos nėra, kasmet ji kinta laikotarpyje nuo kovo 22 d. iki balandžio 25 d. Užgavėnės Lietuvoje švenčiamos likus 7 savaitėms iki Velykų, tarp vasario 5 ir kovo 8 dienos.

Dar XX a. pradžioje Užgavėnės švęstos tris dienas – sekmadienį, pirmadienį ir antradienį, vėliau – tik antradienį, 46 dieną prieš Velykas.

Renginiui muziejuje pasirinktas sekmadienis prieš Užgavėnių antradienį, nes antradienis daugeliui – darbo diena. Šiemet Velykos vėlyviausios – balandžio 24 d., todėl ir Užgavėnės – tik kovo 6 d. Per tris dešimtmečius susiformavo Rumšiškių tradicija – Užgavėnės muziejuje vyksta paskutinį sekmadienį prieš Gavėnios pradžią.

Jeigu per Užgavėnes riebiai prisivalgysi – metai bus dosnūs, sotūs ir stiprybė iš kūno neišeis. Lietuvos liaudies buities muziejus jubiliejiniame Užgavėnių renginyje Rumšiškėse žada daug linksmybių ir dainų. Šventės dalyviai sieks dviejų rekordų: kraus aukščiausią rietuvę iš skaniausių blynų ir demonstruos didžiausią Morę su įspūdingais efektais. Žiema šiemet buvo gera, tad ir palydėti ją reikia su visa pagarba. Šeštadienį į Rumšiškes trauks būriai žmonių iš visos Lietuvos. Susirinkusieji žiemą iš kiemo varys dainomis, šokiais ir varžytuvėmis.

Šios Užgavėnės Lietuvos liaudies buities muziejuje bus jubiliejinės – trisdešimtosios! „Šventės dalyvius į linksmybes įsuks folkloro ansambliai, mįslių viktorina, jėgos ir miklumo rungtys, fotosesijos su šventės herojais ir kaukių konkursas.

Užgavėnės – pati linksmiausia šventė visai šeimai. Pramogauti čia galės ne tik vaikai su tėveliais, bet ir visi, kurie mėgsta tikras lietuviškas linksmybes. Norintieji aštresnių įspūdžių galės pasivėžinti arklių traukiamomis rogėmis ar jodami išbandyti žemaitukų eiklumą. Daug metų šventę organizuoti padedantys „Kau-

Užgavėnės Lietuvos liaudies buities muziejuje bus jubiliejinės – trisdešimtosios!

Liaudies išmintis teigia: jei per Užgavėnes gerai pavalgysi – sotus ir stiprus būsi visus metus.

Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

no grūdai“ šiemet ketina iškepti tiek blynų, kad rietuvė patektų į rekordų knygą, o didžiausią Morę žmonės dar ilgai sapne regėtų“, – sakė Liaudies buities muziejaus vyresnioji muziejininkė Vida Olechnovičienė Liaudies išmintis teigia: jei per Užgavėnes gerai pavalgysi – sotus ir stiprus būsi visus metus. Kai po visą muziejų pasklis blynų kvapas, žinokite, kad prasideda blynų kąsniavimo varžytuvės. Siekiant aukščiausios blynų rietuvės rekordo, planuojama iškepti blynų iš daugiau nei 30 kg miltų.

Muziejuje vyks Užgavėnių kaukių konkursas ir dalyvių eitynės nuo malūno specialiai šiai šventei sukurtos Morės link.

Pagal lietuvių papročius Morės – žiemos ir tamsos simbolio – deginimas susijęs su žiemos išvarymu. Visų

šventės dalyvių laukia išskirtinis reginys. Rekordinę Morę kurs žinomas skulptorius Mindaugas Junčys, kuris ugnies skulptūrų čempionate laimėjo aukso medalį. „Morė bus papuošta lietuviškais ornamentais ir specialiaisiais efektais.

Tai bus ne tik gražus, bet ir triukšmingas, įspūdingas reginys“, – pasakojo skulptorius M.Junčys.

Užgavėnių šventės metu siekiamus aukščiausios rietuvės ir didžiausios Morės rekordus fiksuos „Factum“ agentūros atstovai.

Jubiliejinės Užgavėnės vyks kovo 6 d., 12 val. Lietuvių liaudies buities muziejuje, L.Lekavičiaus g. 2, Rumšiškėse, Kaišiadorių rajone.

Bilietus platina bilietupasaulis.lt.

Medinės tradicinės kaukės įleidžiamos nemokamai.

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 14 p., atsakymai: Vertikaliai: Arau. Malūkas. Kasas. Simas. Parfumerija. Rita. Vona. Vanas. Vodanas.

Barnis. Tetidė. Klubas. Dana. Neronas. Po. Vėsa. Barokas. SAT. Merginos. „Nora“.

Kalo. Lasa. Irisas.

Horizontaliai: Karpa. Vedėja. Patriotas. „Dinamo“. Kuvada. Pramonė. BRL. Sena.

Naga. Maras. Eris. Šasi. Krona. Jabloko. Aunasi. Eks. Vrbas. Airanas. Ni. Esminis. SOS. Atas. Para. Fesas. Botas.

Skaičiais pažymėtuose langeliuose: GELBĖJIMAS. Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 14 p., atsakymai:

Vertikaliai: 1. Žiūrovas. 2. Tuštvagė. 3. Degėsiai. 4. Vėdaras. 5. Laiptai. 6. „Sikinis“.

7. Agurkai. 14. Karosai. 15. Raundas. 16. Naščiai. 17. Sostinė. 18. Įkalnė. 19. Lyderė. 20. Nencai. 21. „Stepas“.

Horizontaliai: 4. Valksmas. 8. Žiauberė. 9. Driskius. 10. Eritrėja. 11. Ritinukė. 12.

Aviacija. 13. Skirsnis. 18. Įslėnis. 22. Tarpuašis. 23. Andante. 24. Posėdžiai. 25.

Nirvana. 26. „Sviestinė“.

Skaičiais pažymėtuose langeliuose: DAKTARAS. Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 15 p., atsakymai:

Vertikaliai: Galimo. Kupala. Karakalas. Toga. Kalaitė. Meni. Rossi. Paso. Talka. Kiras. Knopas. Soul. Emilis. Abha. Avis. Hora. Keit. ULEB. „ELTA“. Ausinės. Brika. Slidė. Echo. Ocus. „Hate“.

Horizontaliai: Areta. Batuta. Porolonas. Asilo. Čikaga. Milaknis. Tikas. Dora. Elnė.

Hoku. Kasama. Visu. „Opel“. Heil. Malsite. Larai. Asta. Ūbas. Piricha. Loch. Bazės.

Duot. Ežeras.

Skaičiais pažymėtuose langeliuose: KIRVUKAS.

Pasijuokime ••• Krizė. Šneka du firmų direktoriai: – Ar tu moki algą savo darbuotojams?

– Ne. – Ir aš nemoku.. Bet jie į darbą vis tiek eina?

– Na, taip, eina.

– Klausyk, tai gal įėjimą mokamą padarom?

Susitinka po keliu savaičių.

– Na kaip?

– Eina vis tiek. Tik labai gudrūs tapo – taupo: ateina pirmadienį, o išeina penktadienį.

(Užs. 8)

(Užs. 4)

•••

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Atsakymą sužinosite kitame GK numeryje.

Susitinka Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos premjerai. Vokietijos: – Pas mus žmonės gauna algos 2 000 eurų, 200 sumoka mokesčiams, kaip jie su 1 800 pragyvena, nelabai suprantu.

Lenkijos: – Pas mus žmonės gauna algos 500 eurų, 200 sumoka mokesčiams, kaip jie su 300 pragyvena, nelabai suprantu.

Lietuvos: – Pas mus žmonės algos gauna 200 eurų, 300 sumoka mokesčiams, iš kur jie gauna tą 100 mokesčiams sumokėt, niekaip neįsivaizduoju.

(Užs. 13)

(Užs. 2)

20

Gimtasis kraštas

2011 m. kovo 4–11 d., Nr. 9 (53)

TV programa LTV2

Kovo 7, pirmadienis

8.00 8.30 9.00 11.30

12.00 12.50 13.30 14.20 14.55

„Volkeris, Teksaso reindžeris“.

„Desperado“.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Makleodo dukterys“ (k.).

10.00 Stilius (k.).

11.00 Tarp Rytų ir Vakarų.

12.00 Trembita.

12.15 Pulsas (k.).

12.45 Savaitė (k.).

13.15 Klausimėlis.lt (k.).

13.30 Duokim garo! (k.).

15.15 Serialas „Makleodo dukterys“.

16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“ (N-7) 19.45 Gamtos patruliai.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.15 Savaitės atgarsiai.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.05 Savaitės atgarsiai.

22.15 „Snaiperio taikinyje“.

23.15 Vakaro žinios.

23.30 Dok. serialas „Gamtos formos“.

5.50 Teleparduotuvė.

6.20 „Geniuko Vudžio šou“ (k.).

6.50 „Benas Tenas prieš ateivius“ (k.).

7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“.

8.55 Super KK2 (k.).

(N-7) 9.50 Komedija. „Jaunėlis“ (k.).

12.00 Dviračio šou (k.).

12.30 „Tazmanija“ 13.25 „Geniuko Vudžio šou“.

13.50 „Tomo ir Džeris“.

14.20 „Drakonų kova Z“.

14.50 „Teresa“.

15.50 Premjera.

Telenovelė „Jausmų miestas“.

17.30 Kryžminė ugnis.

18.30 Susitikime virtuvėje.

Kulinarinė laida.

18.45 Žinios.

19.10 „Pavogta laimė“.

(N-7) 19.40 Nuo... Iki...

20.30 Kažkas atsitiko.

21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou.

22.00 Žinios.

22.30 Trileris „Desperado“ (1995 m., JAV).

(N-7) 0.40 „Čakas“.

1.40 „Kelias per ramunes“.

„Buvusieji“.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.40

13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 19.40 20.30 21.10 21.45 22.00 23.00 24.00 1.00 1.50

Teleparduotuvė. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. „Biuras“. „Meilės sūkuryje“.

(N-7) „Amžini jausmai“.

(N-7) Romantinė komedija „Dar nebučiuota“ (1999 m., JAV). „Titanų klasė“. „Katašunis“. „Lūžtanti banga“. „Ančiukų istorijos“. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Klonas“. (N-7) „Marinela“. „Naisių vasara“ (N-7).

TV3 žinios. „Kelias namo“.

(N-7) Kodėl?

Gyvenimas yra gražus. „Pasmerkti“. (N-7) TV3 vakaro žinios.

Komedija „Buvusieji“. (N-7) „CSI Majamis“.

(N-7) „Po uragano“.

(N-7). „Harperio sala“.

(N-14) „Auksinė valanda“.

Nerealios namų šeimininkės.

6.30 Televitrina.

7.00 Smagiausios akimirkos.

7.30 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“ (k.).

7.50 „Miesčionys“ (k.).

(N-7) 9.00 Ekstrasensų mūšis VIII (k.). (N-7) 10.00 Nerealios namų šeimininkės. (k.).

10.45 Šeštadienio rytas (k.).

11.45 Televitrina.

12.15 „Srautas“ (k.). (N-7) 13.10 Sveikinimų koncertas. (k.).

15.05 Smagiausios akimirkos.

15.25 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“.

15.50 „Miesčionys“.

17.10 „Srautas“.

18.10 Ekstrasensų mūšis VIII. (N-7) 19.10 Nerealios namų šeimininkės.

20.00 Žinios.

20.25 Karštas vakaras.

21.00 Sąmokslo teorija.

22.00 „Nacionalinio saugumo agentas“.

(N-7) 23.00 „Žaibiški tyrimai“ (k.). (N-7) 24.00 „Specialusis dalinys“ (k.). (N-7) 1.00 Autofanai (k.).

1.30 Bamba. (S)

15.20 16.00 16.30 17.00 17.15 18.05

18.35 19.15 21.00 21.35 23.45 24.00 0.45

TV1 8.40 „Berniukas ir voveriukas”.

9.05 „Galingasis šuo Kriptas“.

9.30 „Muča Luča“.

Animac. serialas.

9.55 „Ogis ir tarakonai“.

10.45 „Zoidai”.

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

5.00 LR himnas.

LTV2

Kovo 8, antradienis

8.00 8.25 8.40 9.00 11.30 12.00 12.55 13.30 14.25 15.15

„Komisaras Reksas“.

Abipus sienos.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Makleodo dukterys“ (k.).

10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Ant svarstyklių.

12.00 Vilniaus albumas.

12.15 Pradėk nuo savęs (k.).

12.45 Žurnalisto tyrimas (k.).

13.30 Mūsų dienos – kaip šventė (k.).

15.15 „Makleodo dukterys“.

16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Pinigų karta.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.15 Nacionalinė paieškų tarnyba.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.05 Nacionalinė paieškų tarnyba.

22.15 „Dingę“. (N-7) 23.15 Vakaro žinios.

23.30 Dok. serialas „2020-ieji“.

5.50 Teleparduotuvė.

6.20 „Geniuko Vudžio šou“ (k.).

6.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“ (k.).

7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“ 8.55 FTB (k.).

9.50 Valanda su Rūta (k.).

11.25 Farai (k.).

12.00 Dviračio šou (k.).

12.30 „Tasmanija“.

13.00 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“.

13.25 „Geniuko Vudžio šou“.

13.55 „Tomas ir Džeris“.

14.20 „Drakonų kova Z“.

14.50 „Teresa“.

15.25 Permjera.

Telenovelė „Keršto bučiniai“.

17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime virtuvėje.

18.45 Žinios.

19.10 „Pavogta laimė“.

(N-7) 19.40 Abipus sienos.

20.30 Neišgalvoti gyvenimai.

21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou.

22.00 Žinios.

22.30 „Trauma“. (N-7) 23.30 „Vienuolikta valanda“. (N-14) 0.30 „Čakas“.

1.30 „Išrinktieji“. (N-14)

„Keliautojas į praeitį“.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.35 11.25 12.05 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 19.40 20.30 21.10 21.45 22.00

23.05 24.00 1.00 1.50

Teleparduotuvė. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Biuras“. „Meilės sūkuryje“ (N-7). „Amžini jausmai“.

(N-7) Paskutinė instancija.

Gyvenimas yra gražus.

Akistata. (N-7) „Titanų klasė“. „Katašunis“. „Lūžtanti banga“. „Ančiukų istorijos“. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. „Klonas“. (N-7) „Marinela“. (N-7) „Naisių vasara“.

(N-7) TV3 žinios. „Kelias namo“.

(N-7) Prieš srovę. (N-7) Žiūrim, ką turim. „Pasmerkti“. (N-7) TV3 vakaro žinios.

Kriminalinė drama „Liudininkai“ (2008 m., JAV).

(N-14) „CSI kriminalistai“.

(N-7) „Keliautojas į praeitį“. (N-7) „Harperio sala“.

(N-14) „Auksinė valanda“.

Tele bim-bam.

Gustavo enciklopedija.

Labas rytas.

Muzikos pasaulio žvaigždės. Lietuvos kompozitorių kūriniai (k.).

Veidai. Legendos.

Kazimiera Kymantaitė (k.).

Durys atsidaro. „Makleodo dukterys“.

Muzikos istorijos.

J.S.Bachas ir jo sūnūs (k.).

Etnokultūros ratas.

Grupės „Keistas folkloras” viešnagė Vilkijoje (k.)

Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokyklai – 20.

Tele bim-bam.

Gustavo enciklopedija.

Kultūrų kryžkelė.

Miesto kodas (k.). „Alta Maremos virtuvė. Patiekalai keliaujantiesiems Toskanos pakrante“.

Dok. serialas. Žmonės kaip žmonės.

Detektyvo klasika. „Šerloko Holmso nuotykiai“. (N-7) Septynios Kauno dienos. „Pono Lazaresku mirtis“. Drama. (N-14) „Tas paprastas pasakojimas“.

Dok.f. (k.).

Panorama. „Snaiperio taikinyje“.

(N-7)

„Dangaus atradimas“.

6.30 Televitrina.

7.00 Smagiausios akimirkos (k.).

7.30 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“ (k.).

7.50 „Miesčionys“ (k.).

9.00 Ekstrasensų mūšis VIII (k.).

10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.).

10.45 Sekmadienio rytas (k.).

11.45 Televitrina.

12.15 „Srautas“ (k.). (N-7) 13.10 Melodrama. „Širdies sprendimas“ (k.).

(N-7) 15.10 Smagiausios akimirkos.

15.25 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“.

16.00 „Miesčionys“.

17.10 „Srautas“.

18.10 Ekstrasensų mūšis VIII. (N-7) 19.10 Nerealios namų šeimininkės.

20.00 Žinios.

20.25 Karštas vakaras.

21.00 Geras filmas.

Drama „Dangaus atradimas“ (2001 m., D.Britanija, Olandija). (N-7) 0.10 „Specialusis dalinys“ (k.). (N-7) 1.10 Tauro ragas (k.).

1.40 Bamba. (S)

16.00 16.25 16.40 17.00 17.15 17.45 18.05

19.05 20.20 21.40 21.50 22.25 22.55 23.30 24.00 0.45

Gustavo enciklopedija. „Kurmis ir draugai“. „Robotukas“.

Labas rytas.

Muzikos pasaulio žvaigždės. Folkloro vakaras.

Miesto kodas (k.).

Septynios Kauno dienos. „Makleodo dukterys“.

Laiko ženklai (k.). Žmonės kaip žmonės (k.).

Gustavo enciklopedija. „Kurmis ir draugai“. „Robotukas“.

Kultūrų kryžkelė.

Trembita. „Žiema bėga – žemė rodos“. Muzik. f.

Dainuoja Sigutė Trimakaitė.

Tarptautinei moters dienai. „Moterys, kurios keičia“.

Dok. reportažai iš viso pasaulio.

LTV aukso fondas. „Chameleonas“.

TV filmas. 1 s.

Ir vėl Užgavėnės. „Giminės po 20 metų“.

1 s.

Durys atsidaro.

Pasaulio dokumentika. „Kai gandras nuvilia.

Po penkerių metų“. 2 d.

Pasaulio dokumentika. „Vienuolio pašaukimas“.

Muzikos pasaulio žvaigždės. Kamerinės muzikos vakaras.

Panorama.

Populiarių operų arijos.

Dainuoja S.Larinas.

TV6 9.15 9.30 10.00 11.00 12.00 12.30 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 23.30

Teleparduotuvė.

Universitetai.lt.

Išlikimas. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „Vedęs ir turi vaikų“.

Pakvaišęs sportas.

Teleparduotuvė. „Heraklis ir dingusi karalystė“. „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „CSI Majamis“. „Vedęs ir turi vaikų“.

Kovotojas nindzė. „Akis“.

Siaubo trileris.

Pati baisiausia laida.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 9.00 9.50 10.20 10.40

TV parduotuvė.

Teletabiai.

Griūk negyvas! (N-7) Skonio reikalas (k.).

Kas tu toks? (k.).

Super L.T. (k.).

Griūk negyvas! (N-7) Pasiduodu! Aš – žvaigždė! (N-7) 11.30 Girių takais (k.).

5.07 5.12 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

Spaudos puslapiai.

Laida 112.

Tarp Rytų ir Vakarų.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Namai namučiai.

Atsiliepk dainoj.

Laida rusų kalba.

11.10 „Betmenas“.

11.35 „Nerealių draugų namai”. Animac. serialas.

12.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai (k.).

13.00 „Likimo kerai“.

14.00 Teleparduotuvė.

14.30 „Draugai III“. Humoro serialas. (N-7) 15.00 „Atskalūnas”.

16.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“.

17.00 „Moters auka“.

17.57 Žodis – ne žvirblis (k).

18.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

19.00 „Mentalistas“.

20.00 „Įstatymas ir tvarka”.

21.00 Trileris „Mirties apsuptyje“. (N-7) 22.55 „Atskalūnas”.

23.55 „Mentalistas“.

TV6 9.15 9.30 10.00 11.00 12.00 12.30 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.35

23.35

Teleparduotuvė.

Tavo augintinis. „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „Vedęs ir turi vaikų“.

Pakvaišęs sportas.

Teleparduotuvė. „Heraklis ir ugnies ratas“. Mitologinis fantast. f. „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „CSI Majamis“. „Vedęs ir turi vaikų“.

Kovotojas nindzė.

UEFA Čempionų lygos rungtynės. „FC Barcelona”–Londono „Arsenal FC”. Tiesioginė transliacija.

Pati baisiausia laida.

Lietuvos ryto TV

TV1 8.40 „Berniukas ir voveriukas”.

9.05 „Galingasis šuo Kriptas“.

9.30 „Muča Luča“. Animac. serialas.

9.55 „Ogis ir tarakonai”.

10.45 „Zoidai”.

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30

11.10 „Betmenas“.

11.35 „Nerealių draugų namai”.

12.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

13.00 „Likimo kerai“.

14.00 Teleparduotuvė.

14.30 „Draugai III“.

15.00 „Atskalūnas“.

15.50 „Ogis ir tarakonai“.

16.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“.

17.00 „Moters auka”.

18.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

(N-7) 18.57 Žodis – ne žvirblis.

19.00 „Mentalistas“.

20.00 „Įstatymas ir tvarka“.

21.00 Drama „Didžioji sėkmė”. (N-7) 22.45 „Atskalūnas”. (N-7) 23.45 „Mentalistas“. (N-7)

LR himnas.

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

6.54 7.10 7.40 8.10 9.00

TV parduotuvė.

Teletabiai.

Griūk negyvas! (N-7) Reporteris (k.). Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.).

9.50 Super L.T. (k.). (N-7) 10.20 Griūk negyvas! (N-7) 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

Spaudos puslapiai.

Laida 112.

Ant svarstyklių.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Litas prie lito.

Duetai.

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

Dienos tema.

Mažoji studija. Kultūra ir religija.

12.00 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.).

12.50 24/7 (k.).

13.40 Lietuva tiesiogiai (k.).

14.10 Skonio reikalas (k.).

15.00 Super L.T (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė.

16.00 Žinios. Orai.

16.05 Teletabiai.

17.00 Žinios.

17.10 Kas tu toks? (k.).

18.00 Žinios.

18.20 Naša Raša. (N-7) 19.00 Žinios. Orai.

19.05 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

20.00 20 minučių.

20.20 Orai.

20.25 Super L.T. (N-7) 21.00 Reporteris.

21.47 Orai.

21.50 Lietuva tiesiogiai.

22.20 Serialas „Zona“. (N-14) 23.20 Kas tu toks?

0.10 Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.05 7.15 7.45 8.15 9.00 9.20 9.25 11.00 11.10 11.25 12.00 13.55 16.00 18.00 20.00 20.45 21.55 0.00 0.05 0.50 2.25 3.55

Naujienos.

Detektyvai.

Laida kariams.

Sveikata.

Naujienos.

Animacinis f.

Vaidybinis f. „Uošvė”.

Naujienos.

Top-shop.

Noriu žinoti.

Vaidybinis f. „Moterys”.

Vaidybinis f. „Garažas”. Šlovės minutė.

Vaidybinis f. „Meilė ir balandžiai”.

Laikas. Lietuvos „Laikas”.

Didelis skirtumas.

Vaidybinis f. „Apie meilę”.

Lietuvos „Laikas”.

TV serialas „Didelio miesto žiburiai”.

Muzikinis kanalas.

Vaidybinis f. „Manoletė”.

Muzikinis kanalas.

17.03 18.10 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 21.50 22.10 22.48

Antra pavara.

Dienos tema.

Gera girdėti.

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka.

Autorinė daina.

Mažoji studija. Dievo žodis (k.).

Tarp Rytų ir Vakarų (k.).

Muzika. Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika.

F.Hiolderlinas.

22.58 LR himnas.

11.30 12.00 12.50 13.40 14.10 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.17 18.20 19.00

21.00 21.47 21.50 22.20 23.20 0.10

Namų daktaras (k.).

Kas tu toks? (k.).

Reporteris (k.).

Lietuva tiesiogiai. (N-7) Griūk negyvas! (N-7) Super L.T. (k.). (N-7) TV parduotuvė. Žinios. Orai.

Teletabiai. Žinios. Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). Žinios.

Orai.

Griūk negyvas! (N-7) Moterų Eurolygos visų žvaigždžių rungtynės.

Susitinka Europos ir Pasaulio rinktinės.

Tiesioginė transliacija iš Gdynės (Lenkija).

Reporteris.

Orai.

Lietuva tiesiogiai.

Serialas „Zona“. (N-14) Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras.

Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.05 Naujienos.

7.15 Vaidybinis f. „Vieniša moteris nori susipažinti”.

9.00 Naujienos.

9.10 Kol visi namie.

10.00 Andrejus Mironovas.

11.00 Naujienos.

11.10 Top-shop.

11.25 Vaidybinis f. „Trys plius du”.

13.05 Vaidybinis f. „Meilė ir balandžiai”.

15.00 J.Vajengi koncertas.

17.05 Vaidybinis f. „Briliantinė ranka”.

19.05 Šventinis koncertas.

20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”.

20.45 Šventinis koncertas.

22.15 „Sveiki! Tai Aš!

Andriušai - 70”.

0.05 Lietuvos „Laikas”.

0.10 TV serialas „Didelio miesto žiburiai”.

0.55 Muzikinis kanalas.

19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 21.50 22.10 22.48

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka.

Gamta – visų namai.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Ant svarstyklių.

Muzika. Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika.

G.Cieškaitė.

22.58 LR himnas.

2011 m. kovo 4–11 d., Nr. 9 (53)

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2

Kovo 9, trečiadienis

8.00 8.25 8.35 9.00 11.30 11.55 13.30 14.20 15.15 16.00 16.25 16.35 17.00

Žurnalisto tyrimas.

„Įsakymo vykdymas“.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Makleodo dukterys“ (k.).

10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite.

12.00 Rusų gatvė.

12.15 Popietė su Algimantu Čekuoliu (k.).

12.45 Sveikinimų koncertas (k.).

15.15 „Makleodo dukterys“.

16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Žurnalisto tyrimas.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.15 Teisė žinoti.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.05 Teisė žinoti.

22.15 „24 valandos“.

(N-14) 23.15 Vakaro žinios.

23.30 Dok. serialas „Nepatikėtum, kad čia galima gyventi“.

5.50 Teleparduotuvė.

6.20 „Geniuko Vudžio šou“ (k.).

6.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“ (k.).

7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“ 8.55 Nuo.. Iki... (k.).

9.55 Neišgalvoti gyvenimai. (k.).

12.30 „Tazmanija“.

13.00 „Keisti blynelio Džeko nutikimai“.

13.25 „Geniuko Vudžio šou“.

13.50 „Tomas ir Džeris“.

14.20 „Drakonų kova Z“.

14.50 „Teresa“.

15.50 „Keršto bučiniai“.

16.55 „Jausmų miestas“.

17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime virtuvėje.

18.45 Žinios.

19.10 „Pavogta laimė“.

(N-7) 19.40 FTB. 20.30 Farai. (N-7) 21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou.

22.00 Žinios.

22.30 Veiksmo trileris. „Įsakymo vykdymas“ (1994 m., JAV).

(N-14) 0.30 „Čakas“.

1.30 „Išrinktieji“. (N-14)

„Daktaras Hausas“.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.35 11.25 12.20 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 19.40 20.30 21.10 21.45 22.00 22.05 23.05 0.05 1.05 1.55

Teleparduotuvė. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. „Biuras“. (N-7) Drama „Meilės sūkuryje“. „Amžini jausmai“.

Kodėl?

Prieš srovę.

Skubi pagalba 112. „Titanų klasė“. „Katašunis“. „Lūžtanti banga“. „Ančiukų istorijos“. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. „Klonas“. „Marinela“. „Naisių vasara“.

TV3 žinios. „Kelias namo“.

(N-7) Akistata. (N-7) Dar pažiūrėsim... „Pasmerkti“.

TV3 vakaro žinios.

Vikingų loto. „Daktaras Hausas“. „CSI kriminalistai“. „Keliautojas į praeitį“. (N-7) „Harperio sala“.

(N-14) „Kalnų gelbėtojai“.

(N-7)

„Lokio medžioklė“.

6.30 Televitrina.

7.00 Smagiausios akimirkos (k.).

7.30 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“ (k.).

7.50 „Miesčionys”(k.).

9.00 Ekstrasensų mūšis VIII (k.).

10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.).

10.45 Tarp miesto ir kaimo (k.).

11.15 Nesėsi – nepjausi.

11.45 Televitrina.

12.15 „Srautas“ (k.). (N-7) 13.10 Romantinė komedija „Vadybininkai“ (k.).

(N-7) 15.10 Smagiausios akimirkos.

15.25 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“.

15.50 „Miesčionys“.

17.10 „Srautas“.

18.10 Ekstrasensų mūšis VIII. (N-7) 19.10 Nerealios namų šeimininkės.

20.00 Žinios.

20.25 Karštas vakaras.

21.00 Geras filmas.

Veiksmo drama. „Lokio medžioklė“ (1997 m., JAV).

(N-7) 23.30 Veiksmo f. „Asas“ (k.). (N-7) 1.35 Statybų TV (k.).

2.05 Bamba. (S)

6.00 Labas rytas.

9.00 „Makleodo dukterys“ (k.).

10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Forumas.

12.00 Menora.

12.15 Gamtos kodas (k.).

12.45 Teisė žinoti (k.).

13.45 Lietuvos tūkstantmečio vaikai (k.).

15.15 „Makleodo dukterys“.

16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“.

17.05 „Senis“.

18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 Rankinio čempionato atrankos apžvalga.

19.00 2012 m. Europos vyrų rankinio čempionato atrankos rungtynės.

Lietuva–Rumunija.

Transliacija iš Vilniaus „Siemens“ arenos“.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.15 Mūsų dienos – kaip šventė.

Pertraukoje – 22.04 loterija „Perlas“.

23.00 Klausimėlis.lt.

23.15 Vakaro žinios.

23.30 Teisė žinoti.

„Apiplėšimas Baikerio gatvėje“.

5.50 Teleparduotuvė.

6.20 „Geniuko Vudžio šou“ (k.).

6.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“ (k.).

7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“.

8.55 Abipus sienos (k.).

9.55 Lietuvos supermiestas (k.).

12.30 „Tazmanija“.

13.00 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“.

13.25 „Geniuko Vudžio šou“.

13.50 „Tomas ir Džeris“.

14.20 „Drakonų kova Z“.

14.50 „Teresa“.

15.50 „Keršto bučiniai“.

16.55 „Jausmų miestas“.

17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime virtuvėje.

18.45 Žinios.

19.10 „Pavogta laimė“.

(N-7) 19.40 Valanda su Rūta.

21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou.

22.00 Žinios.

22.30 Veiksmo trileris. „Apiplėšimas Baikerio gatvėje“ (2008 m., JAV).

(N-14) 0.45 „Čakas“.

1.40 Sveikatos ABC (k.).

Nuodėmių dešimtukas.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.35 11.15 12.00 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 19.40 20.30 21.10 21.45 22.00 23.00 24.00 1.00 1.50

Teleparduotuvė. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. „Biuras“. (N-7) „Meilės sūkuryje“ (N-7). „Amžini jausmai“.

(N-7) Žiūrim, ką turim.

(N-7) Dar pažiūrėsim.

(N-7) Vaikų balsas 2011.

(N-7) „Titanų klasė“. „Katašunis“. „Lūžtanti banga“. „Ančiukų istorijos“. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Klonas“. (N-7) „Marinela“. (N-7) „Naisių vasara“.

(N-7) TV3 žinios. „Kelias namo“.

Paskutinė instancija. (N-7) Nuodėmių dešimtukas. (N-7) „Pasmerkti“. (N-7) TV3 vakaro žinios. „Aferistas“ (2009 m., JAV).

(N-7) „CSI kriminalistai“.

(N-14) „Keliautojas į praeitį“. (N-7) „Harperio sala“.

(N-14) „Kalnų gelbėtojai“.

(N-7)

18.05 19.05 20.40 21.00 21.40 22.05 22.35 23.30 24.00 0.45

TV1 8.40 „Berniukas ir voveriukas”.

9.05 „Galingasis šuo Kriptas”.

Animac. serialas.

9.30 „Laiko policija“.

Animac. serialas.

9.55 „Ogis ir tarakonai“.

10.20 „Mėlynasis drakonas”.

10.45 „Zoidai”.

11.10 „Betmenas“.

11.35 „Nerealių draugų namai”. Animac. serialas.

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30 10.03

LR himnas.

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

Spaudos puslapiai.

LTV2

Kovo 10, ketvirtadienis

„Senis“.

17.15

Tele bim-bam. „Aviukas Šonas“. „Robotukas“.

Labas rytas.

Muzikos pasaulio žvaigždės. Kamerinės muzikos vakaras (k.).

Populiarių operų arijos (k.) „Makleodo dukterys“.

Būtovės slėpiniai (k.).

Ir vėl Užgavėnės (k.).

Tele bim-bam. „Aviukas Šonas“. „Robotukas“.

Kultūrų kryžkelė.

Vilniaus albumas.

Senas televizorius.

Atvirumo valanda.

Mirties bausmė. Teisės ar moralės problema?

Veidai. Penki vakarai.

Susitikimas su filosofe Jūrate Baranova.

Europos kinas. „Romeo, Džiuljeta ir tamsa“.

Drama. Čekija. 1960 m.

Dainuoja Sigutė Trimakaitė (k.).

Vakaro autografas.

Bajorai.

Sporto panorama.

Kūrybos metas. Ir vėl Karmen. A.Cholina.

Pasaulio dokumentika. „Taurė perpildyta“.

Muzikos pasaulio žvaigždės.

Džiazo vakaras.

Panorama. „Dingę“. (N-7)

„Kontrolė“.

6.30 Televitrina.

7.00 Smagiausios akimirkos.

7.30 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“ (k.).

7.50 „Miesčionys“ (k.).

9.00 Ekstrasensų mūšis VIII (k.).

10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.).

10.45 Be recepto (k.).

11.15 Statybų TV (k.).

11.45 Televitrina.

12.15 „Srautas“ (k.). (N-7) 13.10 „Lūšiukas Feliksas“ (k.). (N-7) 15.10 Smagiausios akimirkos.

15.25 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“.

15.50 „Miesčionys“.

17.10 „Srautas“.

18.10 Ekstrasensų mūšis VIII (k.).

19.10 Nerealios namų šeimininkės (k.).

20.00 Žinios.

20.25 Karštas vakaras.

21.00 Geras filmas.

Trileris „Kontrolė“ (1999 m., JAV).

(N-14) 23.10 Fantastinis f. „Rakštis“ (k.).

(N-14) 1.00 Autopilotas.

1.30 Bamba. (S)

8.00 Gustavo enciklopedija.

8.30 „Ragai ir kanopos sugrįžta“.

9.00 Labas rytas.

11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės.

Džiazo vakaras (k.).

12.00 Veidai. Penki vakarai (k.).

12.55 Kūrybos metas.

Ir vėl Karmen.

A.Cholina (k.).

13.30 „Makleodo dukterys“.

14.20 Krašto garbė (k.).

15.15 Vakaro autografas (k.).

16.00 Gustavo enciklopedija.

16.30 „Ragai ir kanopos sugrįžta“.

Animac. serialas.

17.00 Kultūrų kryžkelė.

Rusų gatvė.

17.15 Senas televizorius.

Nuojautos.

17.40 Likimai. Aktorius Leonardas Zelčius.

18.15 Veidai. Arti toli.

19.00 TV teatras. Baletas „Rusiškasis Hamletas”.

20.45 Kuluarai.

21.30 Laiko portretai.

Bronius Kutavičius.

22.00 Savęs link.

Algirdas Šeškus.

22.35 Pasaulio dokumentika. „Keliaujantis Maskvos cirkas“.

23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Simfoninės muzikos vakaras.

24.00 Panorama.

0.45 „24 valandos“. (N-14)

TV1 8.40 „Berniukas ir voveriukas”.

9.05 „Galingasis šuo Kriptas”.

9.30 „Laiko policija“.

9.55 „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi”.

10.20 „Mėlynasis drakonas”.

10.45 „Zoidai”.

11.10 „Betmenas”.

11.35 „Nerealių draugų namai”.

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30

LR himnas.

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

12.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

13.00 „Likimo kerai“.

14.00 Teleparduotuvė.

14.30 „ Draugai III“.

15.00 „Atskalūnas”.

16.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi”.

17.00 „Moters auka”.

17.57 Žodis –- ne žvirblis (k).

18.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

19.00 „Mentalistas”.

20.00 „Įstatymas ir tvarka”.

21.00 Trileris „Anakonda 2.

Kruvinosios orchidėjos beieškant“. (N-7) 22.55 „Atskalūnas”.

23.55 „Mentalistas”.

12.50 13.40 14.10 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.07 17.10 18.00 18.17 18.20 19.00 19.27 19.30

TV6 9.45 10.00 11.00 12.00 12.30 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.35

23.35 0.05

Teleparduotuvė. „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „Vedęs ir turi vaikų“.

Pakvaišęs sportas.

Teleparduotuvė. „Heraklis ir ugnies ratas“. „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „CSI Majamis“. „Vedęs ir turi vaikų“.

Kovotojas nindzė.

UEFA Čempionų lygos rungtynės.

Gelzenkircheno „FC Schalke 04”–„Valencia CF”. Tiesioginė transliacija.

Vienam gale kablys.

Pati baisiausia laida.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 9.00 9.50 10.20 11.30

TV parduotuvė.

Teletabiai.

Griūk negyvas! (N-7) Reporteris (k.).

Kas tu toks? (k.).

Super L.T. (k.) (N-7).

Griūk negyvas! (N-7) Galiūnų pasaulio čempionatas 2010 (k.).

12.00 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras.

10.31 Laida 112.

11.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite.

12.10 Muzikinis vidudienis.

13.00 Lietuvos diena.

15.05 Mes, moterys.

16.03 Žinių amžius.

16.30 Laida rusų kalba.

17.03 Antra pavara.

18.10 Dienos tema.

18.30 Gera girdėti.

12.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

13.00 „Likimo kerai”.

14.00 Teleparduotuvė.

14.30 „Draugai III”.

15.00 „Atskalūnas”.

16.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi”.

17.00 „Moters auka”.

17.57 Žodis – ne žvirblis (k).

18.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

19.00 „Mentalistas”.

20.00 „Įstatymas ir tvarka”.

21.00 Vesternas „Vaitas Erpas”.

0.35 „Mentalistas”.

TV6 9.45 9.50 11.00 12.00 12.30 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 23.50

Teleparduotuvė. „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „Vedęs ir turi vaikų“.

Pakvaišęs sportas.

Teleparduotuvė. „Heraklis ir amazonės“. „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „CSI Majamis“. „Vedęs ir turi vaikų“.

Kovotojas nindzė. „Spartanas“. Trileris.

Pati baisiausia laida.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 9.00 9.50 10.20 11.30 12.20 13.10 13.40 14.10 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.07 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10

TV parduotuvė.

Teletabiai.

Griūk negyvas! (N-7) Reporteris (k.). Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.).

Super L.T. (k.). (N-7) Griūk negyvas! (N-7) Ekovizija (k.).

Kas tu toks? (k.).

Reporteris (k.).

Lietuva tiesiogiai (k.).

Griūk negyvas! (N-7) Super L.T. (k.). (N-7) TV parduotuvė. Žinios. Orai.

Teletabiai. Žinios.

Orai.

Spaudos puslapiai.

Laida 112.

Forumas.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Sveikata (k.). Žalioji banga.

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

Dienos tema.

21.20 21.47 21.50 22.20 23.10 24.00

21

Reporteris (k.).

Lietuva tiesiogiai (k.).

Skonio reikalas (k.).

Super L.T. (k.) (N-7) TV parduotuvė. Žinios. Orai.

Teletabiai. Žinios.

Orai.

Kas tu toks? (k.). Žinios.

Orai.

Naša Raša. (N-7) Žinios.

Orai.

VTB Jungtinė lyga: „Žalgiris” (Kaunas)– „Asseco Prokom“ (Gdynė, Lenkija).

Transliacija iš Kauno.

Didžiojoje pertraukoje – Žinios.

Reporteris.

Orai.

Lietuva tiesiogiai.

Ekovizija. Žalioji idėja.

Kas tu toks?

Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas.

7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos.

10.00 Gyventi sveikai!

11.00 Naujienos.

11.15 Top-shop.

11.30 Mados nuosprendis.

12.30 Noriu žinoti.

13.00 Kitos naujienos.

13.20 Suprasti. Atleisti.

14.00 Naujienos.

14.20 Susituokime.

15.25 Federalinis teisėjas.

16.30 Detektyvai.

17.05 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”.

18.05 Tegul kalba.

19.10 TV serialas „Pėdsakas”.

20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”.

21.00 TV serialas „Meilė be taisyklių”.

22.10 Gyvenamoji aplinka.

23.10 Lietuvos „Laikas”.

23.20 TV serialas „Didelio miesto žiburiai”.

0.10 Linksmųjų ir išradingųjų klubas.

0.55 Muzikinis kanalas.

19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 21.50 22.10 22.48 22.58

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka. Žinių amžius (k.).

Mažoji studija. Dievo žodis (k.).

Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite (k.).

Muzika. Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika. J.Juškaitis.

LR himnas.

17.10 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.).

18.00 Žinios.

18.17 Orai.

18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai.

19.10 VTB Jungtinė lyga: „Minsk-2006” (Baltarusija)–„Lietuvos rytas” (Vilnius).

Tiesioginė transliacija iš Minsko. Didžiojoje pertraukoje – Žinios.

21.00 Reporteris.

21.47 Orai.

21.50 Lietuva tiesiogiai.

22.20 Pagaminta Lietuvoje.

22.50 Griūk negyvas! (N-7) 23.20 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras.

0.10 Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas.

7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos.

10.00 Gyventi sveikai!

11.00 Naujienos.

11.15 Top-shop.

11.30 Mados nuosprendis.

12.25 Noriu žinoti.

13.00 Kitos naujienos.

13.20 Suprasti. Atleisti.

14.00 Naujienos.

14.20 Animacinis f.

14.25 Susituokime.

15.30 Federalinis teisėjas.

16.30 Detektyvai.

17.10 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”.

18.05 Tegul kalba.

19.10 TV serialas „Pėdsakas”.

20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”.

21.05 TV serialas „Meilė be taisyklių”.

22.15 Vladimiras Gostiuchinas.

23.15 Lietuvos „Laikas”.

23.25 TV serialas „Didelio miesto žiburiai”.

0.15 GKŠ.

1.00 Žvaigždėlaivis.

1.20 Muzikinis kanalas.

18.30 19.03 20.03 20.20 21.45 21.03 21.50 22.10 22.48 22.58

Gera girdėti.

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka.

Literatūros akiračiai (k.).

Mažoji studija. Dievo žodis (k.).

Forumas (k.).

Muzika. Žvaigždės žiūri į žemę (k.).

Vidurnakčio lyrika. B.Brazdžionis.

LR himnas.

22

Gimtasis kraštas

2011 m. kovo 4–11 d., Nr. 9 (53)

TV programa LTV2

Kovo 11, penktadienis

Duokim garo!

„Haris Poteris ir Fenikso brolija“.

„Smokingas“.

„Magai“.

7.30 Animac. f. „Nenugalimas geležinis žmogus“.

9.00 Dok. f. „Laisvės džiazas“.

10.00 Iškilmingas LR Seimo minėjimas, skirtas Kovo 11-ajai.

Tiesioginė transliacija.

11.30 Dok. f. „Lietuva.

Statusas – nepriklausoma“.

12.00 Trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija. Tiesioginė transliacija.

12.30 Dok. f. „Kovo 11-osios kontekstai“.

13.00 Šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Tiesioginė transliacija.

14.00 Koncertas „Šaukiu aš tautą!“ 15.30 Premjera. Dok. f. „Misija Sibiras‘10“.

16.30 Istorinė drama „Skrydis per Atlantą“.

18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 Klausimėlis.lt.

19.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.00 Duokim garo!

Pertraukoje – 22.04 loterija „Perlas“.

23.15 „Giminės po 20 metų“ (k.).

5.50 Teleparduotuvė.

7.00 Animac. f. „Princesė Gulbė. Užburtos karalystės paslaptis“.

8.15 Premjera. Animac. f. „Naujieji keršytojai.

Augantys didvyriai“.

9.40 Komedija „Kosminis krepšinis“ (1990 m., JAV).

11.15 Komedija „Džo butas“ (1996 m. JAV).

12.45 Nuotykių f. „Žiedų valdovas. Karaliaus sugrįžimas“ (2003 m., JAV, Vokietija, Naujoji Zelandija).

16.45 Veiksmo komedija „Čarlio angelai“ (2000 m., JAV, Vokietija).

18.45 Žinios.

19.00 Tu gali.

20.35 Premjera.

Nuotykių f. „Haris Poteris ir Fenikso brolija“ (2007 m., JAV, D. Britanija). (N-7) 23.30 Trileris. „Anakonda“ (1997 m., JAV).

(N-7) 1.15 Veiksmo f. „Dangaus lapinas“ (1982 m. JAV).

6.55 Teleparduotuvė.

7.10 Filmas šeimai „Angelas“ (2002 m., JAV).

10.45 Animac. komedija „Volisas ir Gromitas.

Kiškiolakio prakeiksmas“ (2005 m., JAV).

12.25 Komedija „Kiaušingalviai“ (1993 m., JAV).

14.05 Komedija „Ponia Dautfajė“ (1993 m., JAV).

16.45 Veiksmo komedija „Smokingas“ (2002 m., JAV).

(N-7) 18.45 TV3 žinios.

19.00 „Lietuvos garbė 2011“.

Apdovanojimų ceremonija.

23.00 Drama „Titanikas“ (1997 m., JAV).

(N-7)

6.30 Televitrina.

7.05 Smagiausios akimirkos.

7.30 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“ (k.).

7.50 „Miesčionys“ (k.).

9.00 Ekstrasensų mūšis VIII (k.).

10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.).

10.45 Drama „Meilė be sienų“ (2008 m., Vokietija).

14.45 Drama „Aviatorius“ (2005 m., JAV).

18.10 Ekstrasensų mūšis VIII (k.).

19.10 Nerealios namų šeimininkės (k.).

20.00 Žinios.

20.25 Tarp miesto ir kaimo (k.).

20.55 Karštas vakaras.

24.45 Amerikos talentai.

22.45 Pasaulio galiūnų čempionų lygos turas.

23.25 Komedija „Magai“ (2007 m., D.Britanija).

1.25 Bamba. (S)

8.00 Iškilmingas jubiliejinis Žalgirio pergalės metų baigiamasis koncertas „Žalgirio atodangos”.

9.15 Laiko ženklai. Sąjūdžio žinios.

9.45 Improvizacijos.

10.15 Dainuojanti nežinia.

11.00 Lietuvių tautinis kostiumas.

13.05 Oratorija „Lux aeterna”.

14.15 LTSR Aukščiausiosios Tarybos XII šaukimo pirmoji sesija. Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo” priėmimas.

Transliacijos vaizdo įrašas iš LRT archyvo.

1990 m. kovo 11 d.

16.00 Operos grandai.

V.Urmanavičiūtės ir V.Noreikos koncertas.

17.00 Trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje.

17.30 „Gyvenimas po mėnuliu“. 1987 m. Rež.

Edmundas Zubavičius.

18.00 Iškilmingas Lietuvos Respublikos Seimo minėjimas, skirtas Kovo 11-ajai.

19.30 Folkloro ansamblio „Sadauja” 40-mečio koncertas.

20.30 „Rūmai: nuo iki...“ Dok. f.

20.50 Iš atminties ežerų.

Operų arijas atlieka G.Apanavičiūtė.

21.30 Dok. f. „Kelionė per Lietuvą” premjera.

22.30 Panorama.

23.00 Muzikinė pramoginė laida „Aukso dugnas”.

0.20 Senas geras kinas. „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai Pasauliniame kare“.

TV1 8.40 „Berniukas ir voveriukas”.

9.05 „Galingasis šuo Kriptas”.

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30 7.30

LTV2

Kovo 12, šeštadienis

8.00 8.15 8.30 8.45 9.00 9.15 9.30 10.00 11.00

„Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“.

8.15 8.30 9.00 9.25 9.30 10.00 11.30 12.15 12.45

14.15 15.30 16.00

16.10 18.40

20.25 20.30 21.00

23.45

Kelias.

Gimtoji žemė. „Robotukas“. „Aviukas Šonas“.

Linksmoji šeimynėlė.

Ryto suktinis su Zita Kelmickaite.

Durys atsidaro.

Sporto panorama.

Geriausi 2010 metų neįgaliųjų sportininkų apdovanojimai. „Juokis“.

Pasaulio panorama. Žinios (su vertimu į gestų k.).

Sveikinimų koncertas.

Vaid. f. „Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“ (1990 m.).

Loterija „Perlas“.

Panorama.

Didysis žvaigždžių koncertas „Siemens“ arenoje.

Premjera. Trileris „Pavojingas flirtas“ (2006 m., Kanada).

(N-14)

LR himnas.

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Rytas su muzika.

Ryto garsai.

„Antrininkas“.

„Garfildas 2“.

„Turnyras“.

6.00 Teleparduotuvė.

6.30 Animac. f. „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi“.

6.55 Animac. f. „Galingasis šuo Kriptas“.

7.20 „Laslo stovykla“.

7.45 Animac f. „Betmenas ir narsuolių komanda“.

8.10 Animac f. „Magija“.

8.35 Animac. f. „Benas Tenas prieš ateivius“.

9.00 Kažkas atsitiko.

9.30 Girių horizontai.

10.00 Kino pusryčiai.

Animac. f. „Skūbis Dū.

Kur mano mumija?“ (2005 m., JAV).

11.25 Komedija „Beverli Hilso nindzė“ (1997 m., JAV). (N-7) 13.15 „Tomas ir Džeris“.

13.45 „Mano puikioji auklė“.

14.55 Premjera. Telenovelė „Eva Luna“.

17.00 Nuo... Iki... (k.).

17.45 Super KK2. (N-7) 18.45 Žinios.

19.00 Žvaigždžių duetai 5.

22.30 Veiksmo f.. „Antrininkas“ (2001 m., JAV). (N-7) 0.35 Fantastinis siaubo trileris „Žinau, ką veikei aną vasarą“ (1997 m., JAV). (N-14)

6.45 Teleparduotuvė.

7.00 „Katašunis“.

7.30 „Alergija monstrams“.

8.00 „Winx“ klubas“.

8.30 „Beibleidai.

Metalinė kova“.

9.00 Mados reidas.

9.30 Mamyčių klubas.

10.00 Komedija „Daktaras Dolitlis 3“ (2006 m., JAV).

11.50 Komedija „Žandaras Niujorke“ (1965 m., Prancūzija, Italija).

(N-7) 14.00 Romantinė drama „Ana ir karalius“ (1999 m., JAV). (N-7) 16.00 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai.

17.05 Kodėl? (N-7) 18.00 Žiūrim, ką turim.

(N-7) 18.45 TV3 žinios.

19.00 Animac. komedija „Garfildas 2“ (2006 m., JAV).

20.45 Nuotykių f. „Bibliotekininkas 2.

Sugrįžimas į karaliaus Saliamono kasyklas“ (2006 m., JAV). (N-7) 22.40 Siaubo f. „Svetimi prieš Grobuonį 2“ (2007 m., JAV). (N-14) 0.25 Siaubo f. „Grilio siautėjimas“ (2007 m., Kanada).

(N-14) 2.10 Veiksmo f. „Actekų siaubas“ (2007 m., JAV).

6.30 Televitrina.

7.00 Sveikatos kodas (k.).

8.00 Gimnazistai (k.).

9.00 Tarp miesto ir kaimo (k.).

9.30 Autofanai.

10.00 Šeštadienio rytas.

11.00 Nesėsi – nepjausi.

11.30 Be recepto.

12.00 Amerikos talentai V (k.).

14.00 „Detektyvas Kalas“. (N-7) 15.00 „Merlino nuotykiai“. (N-7) 16.00 Filmas šeimai. „Upės sargo pasakos“ (2008 m., D. Britanija).

18.00 „Specialusis dalinys“. (N-7) 19.00 „Žaibiški tyrimai“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.20 „Nacionalinio saugumo agentas“ (k.).

21.20 Veiksmo f. „Turnyras“ (2009 m., JAV).

(N-14) 23.25 Kriminalinė drama „Vergija“ (2007 m., JAV, Vokietija).

(N-14) 1.10 Bamba. (S)

11.55 12.25 12.50 13.15 13.45

14.30 17.05 17.45 18.25 19.00

20.30 21.25 22.30 23.00 0.25

Vilniaus sąsiuvinis.

Trembita.

Vilniaus albumas.

Rusų gatvė.

Menora.

Krikščionio žodis.

Savęs link. Vaclovo Algirdas Šeškus (k.).

Mažųjų žvaigždžių valanda.

Kauno lėlių teatro spektaklis „Zuikių mokykla”.

Kulinarinės kelionės.

Keliaukim! Šventadienio mintys.

Etnokultūros ratas.

Folkloro ansamblis „Kupolė”.

Laiko ženklai.

S.ČiurlionienėsKymantaitės 125-osioms gimimo metinėms.

Teatro popietė.

J.Štrausas. Operetė „Vienos kraujas”.

Veidai. Arti toli (k.).

Muzikos istorijos.

Kompozitorius H.Berliozas.

Baleto artistės Nelės Beredinos kūrybinis benefisas.

Muzika gyvai.

Kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo gimtadienio koncertas.

Marius Katiliškis. „Iš prisiminimų“. Dok. f.

Vilties piligrimai. Oskaro Milašiaus poezija.

Panorama. „Tornadų slėnis“.

Drama. (N-14) Būk artistas.

TV1 8.40 Sveikatos ABC (k.).

9.35 Spąstai.

10.05 „Laukiniai globotiniai”.

Dok. serialas.

11.10 „Kelionės į pasaulio kraštą”. Dok. serialas.

12.10 Alchemija XIII. Apie patriotizmą.

Žinios šeštadienį ir sekmadienį – 5.02, 6.00, 7.00, 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

5.00 LR himnas.

9.30 „Laiko policija“.

Animac. serialas.

9.55 „Ogis ir tarakonai“.

10.20 „Mėlynasis drakonas”.

10.45 „Zoidai”.

11.10 „Betmenas“.

11.35 „Nerealių draugų namai“.

12.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

13.00 „Likimo kerai“.

14.00 Teleparduotuvė.

14.30 „Draugai III”.

15.00 „Matilda“. Nuotykių komedija.

16.55 „Džiumandži“. Nuotykių komedija.

18.55 „Staiga trisdešimties“.

Romantinė komedija.

20.50 „Trigubas X“. Veiksmo filmas. (N-7) 23.10 „Vieniša baltoji moteris“. Trileris. (N-14)

TV6 9.45 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 22.00 23.00 24.00 1.00

Teleparduotuvė. „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „Vedęs ir turi vaikų“.

Pakvaišęs sportas.

Teleparduotuvė. „Heraklis ir dingusi karalystė“. „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „CSI Majamis“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Spec. būrys“. „Pagrobimas“. „Kraujo ryšiai“. „Įstatymas ir tvarka.

Operatyvinių tyrimų skyrius“. „Ledi Čaterli istorijos“.

Erotinis filmas.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 9.00 9.50 10.20 10.55

TV parduotuvė.

Teletabiai.

Griūk negyvas! (N-7) Reporteris (k.).

Kas tu toks? (k.).

Super L.T. (k.). (N-7) Padėkime augti (k.).

Laida „NKTV” (k.).

10.00 Iškilmingas LR Seimo minėjimas, skirtas Kovo 11-osios – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 21-osioms metinėms.

12.10 Muzikinis vidudienis.

13.00 Lietuvos diena.

15.05 Auksinės kolekcijos.

16.03 Gyvoji istorija.

16.30 Laida rusų kalba.

17.03 Antra pavara.

18.10 Dienos tema.

12.45 „Ogis ir tarakonai“.

13.15 „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi”.

Animac. serialas.

13.40 „Džekio Čano nuotykiai”.

14.05 „Policijos akademija”.

15.00 Teleparduotuvė.

15.30 „Didžiojo sprogimo teorija”. Humoro serialas. (N-7) 16.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”.

16.57 Žodis – ne žvirblis (k.).

17.00 „Vyrai medžiuose“.

18.00 „Devyni mėnesiai”.

Humoro serialas.

19.00 „Arti namų”.

20.00 „Puma”. Realybės šou.

21.00 Komedija „Pirmadienio sąmyšis“. (N-7) 23.00 „Detektyvė Samanta.

Iš pirmo žvilgsnio“.

Detekt. serialas.

TV6 9.15 9.30 10.00 10.35 11.05 12.00 12.30 13.30 14.00 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 22.00 23.00 24.00 1.00

5.07 5.45 6.03 6.30 7.05 7.30 9.03 11.03 12.10 13.00 15.03 16.03

Teleparduotuvė.

Universitetai.lt.

Dar pažiūrėsim.

Kovotojas nindzė. „Kašmyro mafija“.

Mados reidas. „Gordono Ramzio virtuvės košmarai“.

Kulinarinis šou.

Džipai monstrai.

Laisvasis važiavimas.

Jokių kliūčių!

Aukščiausia pavara. „Žvaigždžių vartai“.

Jokių kliūčių!

Norite tikėkite, norite – ne!

Ledo kelias.

Topmodeliai. „Spec. būrys“. „Pagrobimas“. „Kraujo ryšiai“.

Fantastinis siaubo serialas. „Įstatymas ir tvarka.

Operatyvinių tyrimų skyrius“. „Ledi Čaterli istorijos“.

Erotinis f.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Rytas su muzika.

Gamta – visų namai.

Spaudos apžvalga.

Ryto garsai.

Kultūros savaitė.

Sveikata.

Sudie, XX amžiau.

Lietuvos diena.

Baladės.

Kaip žmonės gyvena.

11.30 Pagaminta Lietuvoje.

12.00 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.).

12.50 Reporteris (k.).

13.40 Lietuva tiesiogiai.

14.10 Skonio reikalas (k.).

15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė.

16.00 Žinios. Orai.

16.05 Teletabiai.

17.00 Žinios.

17.07 Orai.

17.10 Kas tu toks? (k.).

18.00 Žinios.

18.17 Orai.

18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai.

19.05 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras.

20.00 Žinios. Orai.

20.10 Super L.T. (N-7) 21.00 Reporteris.

21.28 Orai.

21.30 Istorinis f. „Aleksandras Makedonietis”. (N-14) 1.10 Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas.

7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos.

10.00 Gyventi sveikai!

11.00 Naujienos.

11.15 Top-shop.

11.30 Mados nuosprendis.

12.25 Noriu žinoti.

13.00 Kitos naujienos.

13.20 Suprasti. Atleisti.

14.00 Naujienos.

14.25 Animacinis f.

14.30 Susituokime.

15.30 Animacinis f.

15.40 Gyvenamoji aplinka.

16.45 Detektyvai.

17.25 Kriminalinės kronikos.

18.05 TV žaidimas „Stebuklų laukas”.

19.00 Tegul kalba.

20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”.

21.00 Linksmųjų ir išradingųjų klubas.

23.05 Vaidybinis f. „Minesota”.

1.50 Muzikinis kanalas.

18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.03 22.48 22.58

Gera girdėti.

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka.

Gyvoji istorija (k.).

Mažoji studija.

Dievo žodis (k.).

Akiračiai (k.). Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika.

G.Patackas.

LR himnas.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 9.00 10.30 11.00 11.30 12.00 12.15 13.05 14.00 14.25 15.00 16.00 16.05 16.10 19.10 21.00 21.28 21.30 0.10

TV parduotuvė.

Reporteris (k.).

Teletabiai.

Griūk negyvas! (N-7) Padėkime augti.

Namų daktaras.

Reporteris (k.).

Griūk negyvas!

Skonio reikalas.

Dok. serialas „Naikinanti jėga”. „Dykuma”. (N-7) Penktoji pavara.

Galiūnų pasaulio čempionatas 2010.

Naša Raša. (N-7) Žinios. Orai.

Nauda ūkiui.

LKL „Žvaigždžių diena 2011”. Tiesioginė transliacija iš Šiaulių. Šeštadienio detektyvas.

Vaid. f. „Inspektorius Luisas”. „Tamsa”. (N-7) Reporteris.

Orai.

Komedija „Rusijos lėlytės“. (N-14) Serialas „Zona” (k.). (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 7.10 7.25 7.55 8.45 9.00 9.15 9.55 11.00 11.25 12.25 13.40

0.50

Naujienos.

Top-shop.

Grok, armonika!

Gudruolės ir gudruoliai.

Ganytojo žodis.

Naujienos.

Skanėstas.

Didysis pasninkas.

Naujienos.

Gyvenamoji aplinka.

Georgijus Jumatovas.

Vaidybinis f. „Staiga atskris burtininkas”.

Didelis skirtumas.

Vaidybinis f. „Noras”. Žvaigždžių fabrikas.

Laikas. Žvaigždžių fabrikas.

Paris Hilton prožektorius.

Melo detektorius.

Vaidybinis f. „Prancūzų tautybės asmuo”.

Muzikinis kanalas.

16.30 17.03 18.10 19.03 20.03 20.29 20.45 21.03 22.48 22.58

Laida rusų kalba.

Mažoji studija.

Sveikinimų ratas.

Auksinės kolekcijos.

Vaikų radijo teatras.

Autorinė daina.

Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika. H.Nagys.

LR himnas.

15.25 16.35 18.35 20.00 20.15 21.20 22.10 23.15

2011 m. kovo 4–11 d., Nr. 9 (53)

LTV2

Kovo 13, sekmadienis

„Plakti mano širdis nustojo“.

8.30 9.00 9.15 9.35 10.00 10.30 12.00 12.30

13.30 15.30 16.00 16.15 16.50 17.20 18.00 18.30 19.30 20.30 20.45 21.15 22.15

Kaimo akademija. „Kurmis ir draugai“. „Robotukas“. „Ragai ir kanopos sugrįžta“.

Gustavo enciklopedija.

Talentų ringas.

Pulsas.

Pasaulio dokumentika. „Gyvenimas už sienos“. „Šerloko Holmso nuotykiai“. (N-7) Šventadienio mintys. Žinios (su vertimu į gestų k.).

Gamtos kodas.

Pradėk nuo savęs.

Septynios Kauno dienos.

Popietė su Algimantu Čekuoliu.

Stilius.

Bėdų turgus.

Panorama.

Savaitė.

Premjera. „Giminės po 20 metų“.

Elito kinas.

Premjera.

Kriminalinė drama „Plakti mano širdis nustojo“ (2005 m., Prancūzija).

Gimtasis kraštas

TV programa

„Baudėjas“.

„Generolo duktė“.

Statybų TV.

6.00 Teleparduotuvė.

6.25 Animac. f. „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi“.

6.50 Animac. f. „Blogiukai ir pabaisa“.

7.15 „Laslo stovykla“.

7.40 Animac f. „Betmenas ir narsuolių komanda“.

8.05 Animac f. „Magija“.

8.30 Animac. f. „Benas Tenas prieš ateivius“.

8.55 Naujas ūkis. Pokyčių metai.

9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai.

Animac. f. „Tomas ir Džeris.

Greiti ir plaukuoti“.

11.20 Romantinė komedija „Skardinis puodelis“ (1996 m. JAV).

14.00 „Mano puikioji auklė“. (N-7) 14.55 „Eva Luna“.

17.00 Ne vienas kelyje.

17.45 Teleloto.

18.45 Žinios.

19.00 Savaitės įvykių TOP 5.

19.30 Lietuvos supermiestas.

22.00 Kriminalinis trileris. „Baudėjas“ (2004 m., JAV, Vokietija). (N-14) 0.35 Drama. „Gelmių pabaisa“ (2008 m., JAV).

(N-14)

6.45 Teleparduotuvė.

7.00 „Raganosio mokykla“.

7.30 „Alergija monstrams“.

8.00 „Winx“ klubas“.

8.30 „Beibleidai.

Metalinė kova“.

9.00 Sveikas žmogus.

10.00 Komedija. „Daktaras Dolitlis 4. Prezidento šuo“ (2008 m., JAV, Kanada).

11.45 Fantastinis nuotykių f. „Žarijos miestas“ (2008 m., JAV).

13.30 Muzikinė drama „Šokis hiphopo ritmu“ (2006 m., JAV). (N-7) 15.30 „Choras“.

16.30 Nuodėmių dešimtukas. (N-7) 17.10 Tik tarp mūsų.

18.00 Skubi pagalba 112.

18.45 TV3 žinios.

19.00 Savaitės komentarai.

19.30 Chorų karai.

Tiesioginė transliacija.

22.30 Kriminalinė drama. „Generolo duktė“ (1999 m., JAV).

(N-14) 0.50 Romantinė drama „Kitapus ringo“ (2004 m., JAV, Vokietija). (N-7)

6.30 Televitrina.

7.00 „Detektyvas Kalas“.

8.00 Nesėsi – nepjausi (k.).

8.30 Tauro ragas.

9.00 Autopilotas.

9.30 Statybų TV. 10.00 Sekmadienio rytas.

11.00 Sveikatos kodas.

12.00 „Merlino nuotykiai“ (k.)

13.00 „Žaibiški tyrimai“ (k.)

14.00 Sveikinimų koncertas (tel. (8 5) 278 08 03, mob. 8 618 77 654).

16.30 Smagiausios akimirkos.

17.00 Atvirai su žvaigžde.

18.00 „Specialusis dalinys“. (N-7) 19.00 Fenomenas. (N-7) 20.00 Žinios.

20.20 Be recepto.

20.55 Melodrama „Meilė rudenį“ (2009 m., Vokietija). (N-7) 22.50 Psichologinė drama. „Išsikerojimas“ (k.).

(N-14) 1.20 Bamba. (S).

Lietuvos ryto TV Pirmadienis–penktadienis 18.20 val. Humoro laida „Griūk negyvas!“ (N-7).

Kai gatvėje nutinka kas nors neįprasto, visuomet reikia gerai apsidairyti aplinkui. Galbūt jus stebi paslėpta kamera ir būrys smagiai nusiteikusių žmonių? Galbūt tai gerai paslėpti spąstai, į kuriuos pakliuvote būtent jūs? Svarbiausia – nepasimesti.

TV6 Pirmadienis, kovo 7 d.

21.30 val. Siaubo trileris „Akis“. JAV. 2008 m. (N-14).

Rež.: David Moreau, Xavier Palud.

Vaidina: Jessica Alba, Alessandro Nivola, Parker Posey, Rade Serbedzija, Chloe Moretz ir kiti.

Po nelaimingo atsitikimo vaikystėje apakusi smuikininkė Sidnė ryžtasi akių transplantacijai. Tačiau kartu su jai atsivėrusiu vaizdų ir spalvų pasauliu ją ima persekioti kraupūs mirties reginiai. Ties pamišimo riba atsidūrusi mergina pasiryžta išsiaiškinti, kieno akys jai buvo persodintos.

Baltijos TV Ketvirtadienis, kovo 10 d.

21.00 val. GERAS FILMAS. Trileris „Kontrolė“. JAV, 2004 m. (N-14). Rež. Tim Hunter.

Vaidina: Ray Liotta, Willem Dafoe, Michelle Rodriguez, Stephen Rea, Polly Walker, Kathleen Robertson.

Myriop pasmerktas nusikaltėlis Oliveris Lirėjus, kai jam buvo suleista mirtina injekcija, atsipeikėja gyvas ir sveikas. Iš mirties glėbio jį išvaduoja gydytojas Maiklas Kopelendas. Šis pasiūlo nelaimingajam dalyvauti medicininiame eksperimente ir išbandyti vaistus, keičiančius žmogaus elgesį, slopinančius polinkį į smurtą. Šių paslaptingų medikamentų kol kas nevartojo joks žmogus, tad visiškai neaišku, kaip jie veikia organizmą ir psichiką. Tyrimo dalyvis stebimas ištisą parą ir tampa savotišku laboratoriniu triušiu, tačiau Oliveris neturi, iš ko rinktis. Ar naujieji vaistai tikrai gali sunaikinti niūrią nusikaltėlio praeitį, ištrinti atmintį, pakeisti jo

8.00 Gimtoji žemė.

8.25 Rytas su ... Vilmantu Marcinkevičiumi.

9.05 „Dvynukės“. TV filmas.

10.00 Miesto kodas.

10.55 Būk artistas (k.).

11.45 Ievos pievos.

12.15 Nepabuvęs kareivėliu.

Eugenijus Gentvilas.

12.45 Mūsų miesteliai.

Veliuona. 2 d.

13.45 Būtovės slėpiniai.

14.35 „Vaikai iš „Amerikos” viešbučio“. Vaid.f.

16.05 S.ČiurlionienėsKymantaitės 125-osioms gimimo metinėms. „Kuprotas oželis“.

17.05 Krašto garbė.

18.00 Lietuvių dokumentika. „Mes ateinam!“ 18.55 Auksinės melodijos.

Nelly Paltinienės ir Eugenijaus Ivanausko koncertas.

20.55 Durys atsidaro.

21.30 Dalia Kutraitė kalbina...

Undinę Nasvytytę.

22.30 Panorama.

22.45 „Pavojingas flirtas“.

Trileris. (N-14)

TV1 8.40 Retrospektyva. „Dailininkas Algimantas Kuras“.

9.10 Etnos.

9.35 KTV – kino ir televirtuvė.

10.05 „Laukiniai globotiniai“.

Dok. serialas.

11.10 „Kelionės į pasaulio kraštą“. Dok. serialas.

12.10 „Dr. Šuo“.

12.45 „Ogis ir tarakonai”.

13.15 „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi”.

13.40 „Džekio Čano nuotykiai”.

14.05 „Policijos akademija”.

15.00 Teleparduotuvė.

15.30 „Didžiojo sprogimo teorija”. Humoro serialas.

5.00 5.07 5.45 6.03 8.03 9.03

LR himnas.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Rytas su muzika.

Ryto garsų savaitė Mes, moterys (k.).

16.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”.

16.57 Žodis - ne žvirblis (k).

17.00 „Vyrai medžiuose“.

(N-7) 18.00 „Devyni mėnesiai”.

Humoro serialas.

19.00 „Arti namų”.

20.00 „Puma”. Realybės šou.

21.00 Lietuviško kino vakaras.

Vaid.f. „Kai aš mažas buvau“.

22.25 Alchemija XII. Angis.

Apie patriotizmą (k).

22.55 Retrospektyva. „Dailininkas Algimantas Kuras” (k.).

23.30 „Puma”.

TV6 8.45 9.00 9.30 10.00 10.35 11.05 12.00 12.30 13.30 14.00 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 21.00 21.30 22.00 23.00 24.00 1.00 10.03 11.03 12.10 13.03 13.35 14.03 14.28 16.30 17.03

Teleparduotuvė Tavo augintinis.

Vienam gale kablys.

Dar pažiūrėsim...

Kovotojas nindzė.

Gordono Ramzio virtuvės košmarai.

Mados reidas.

Topmodeliai.

Džipai monstrai.

Laisvasis važiavimas.

Jokių kliūčių!

Ledo kelias. „Žvaigždžių vartai“.

Jokių kliūčių!

Norite tikėkite, norite – ne. „Gyvenimas ar kažkas panašaus...“ Romantinė komedija. „Klyvlendo šou“.

Animac. serialas. „Šeimos bičas“.

Animac. serialas. „Kobra 11“. „Kraujo ryšiai“.

Fantastinis siaubo serialas. „Įstatymas ir tvarka.

Operatyvinių tyrimų skyrius“. „Ledi Čaterli istorijos“.

Erotinis filmas.

Tetos Betos viktorina.

Muzika Tau. Lietuvos diena.

Radijo teatras.

Retro.

Septynios sporto dienos.

Gera girdėti.

Laida rusų kalba.

Literatūros akiračiai.

23

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 10.00 10.30 11.00 11.30 12.00 13.00 15.00 16.00 16.05 17.00 17.08 17.10 18.00 18.10 19.00 19.10 20.00 20.08 20.10 21.00 21.15 22.10

TV parduotuvė.

Reporteris (k.).

Teletabiai.

Griūk negyvas! (N-7) Penktoji pavara.

Laida „NKTV”. Šiandien kimba.

Reporteris (k.).

Dok. serialas „Plėšrūno instinktas”. „Nuodų šalis”. (N-7) Vaid. f. „Inspektorius Luisas”. „Tamsa”. (N-7) Naša Raša. (N-7) Žinios.

Super L.T. Žinios.

Orai.

Ekovizija (k.). Žinios.

Griūk negyvas! (N-7) Žinios.

Skonio reikalas (k.). Žinios.

Orai.

Kas tu toks? (k.). Žinios. Orai 24/7.

Vertas kinas. Drama „Labanakt ir sėkmės”.

(N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.05 7.15 7.30 7.45 8.15 9.00 9.20 9.35 10.25 11.00 11.15 12.20

18.05 20.00 21.05 21.45 22.45 0.40 1.35

Naujienos.

Top-shop.

Animacinis f.

Laida kariams.

Sveikata.

Naujienos.

Padriki užrašai.

Kol visi namie.

Fazenda.

Naujienos.

Janas Arlazorovas.

TV serialas „Veros bandymas”.

Vaidybinis f. „Meilės kardiograma”. Žiaurūs žaidimai.

Laikas.

Animacijos asmenybės.

Yesterday live.

Vaidybinis f. „Pelenė. ru”.

Pozneris.

Muzikinis kanalas.

17.30 18.10 19.03 20.03 20.31 20.45 21.03 22.48 22.58

Atsiliepk dainoj.

Laisvai!

Vudstoko vaikai.

Vaikų radijo teatras.

Autorinė daina.

Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika. S.Jeseninas.

LR himnas.

16.25

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

polinkius ir mintis? Po pirmojo etapo, kurio metu jis buvo uždarytas kameroje, vyriškis išleidžiamas į laisvę. Jis gyvena išnuomotame bute, privalo susirasti darbą ir pradėti naują gyvenimą.

Tačiau ir realiame gyvenime nuo jo akių nenuleidžia gydytojas M.Kopelendas bei visa tyrimo komanda – kiekvienas jo žingsnis stebimas, kiekvienas žodis girdimas.

Baltijos TV Penktadienis, kovo 11 d.

14.45 val. Drama „Aviatorius“. JAV, 2005 m. (N-7).

Rež. Martin Scorsese.

Vaidina: Kate Beckinsale, Leonardo Di Caprio, Catherine Blanchett , Jude Law. Viena ryškiausių XX a. figūrų Hovardas Hjudžesas įkūnijo amerikietišką svajonę – jis buvo įtakingas novatorius, apsukrus pramonininkas, žavingas kino prodiuseris ir aistringas aviatorius. Talentingasis amerikiečių režisierius Martinas Scorsese savo filme „Aviatorius“ dėmesį koncentruoja ties produktyviausiu ir įdomiausiu Hjudžeso gyvenimo laikotarpiu – nuo 1920-ųjų iki 1940-ųjų. Tuo metu jo aistra ir atsidavimas darbui padarė tikrą perversmą tiek aviacijoje, tiek kino pramonėje. Leonardas Dikaprijus vaidina jaunąjį Hjudžesą, kuris ryžtingai nusprendžia visą fabrikanto tėvo palikimą investuoti į filmo apie Pirmąjį pasaulinį karą „Pragaro angelai“ gamybą. Mesdamas drąsų iššūkį Holivudo sistemai, jis pasirodo kaip nepriklausomas prodiuseris ir siekia sukurti visiškai naują, į jokį kitą nepanašų filmą, kurio gamybai skiria milžinišką biudžetą ir itin gausias aviacines pajėgas. „Pragaro angelai“ vis dar šiek tiek vaikišką H.Hjudžesą padaro turtuoliu ir įžymybe. Kai Hjudžesas įkuria savo aviacijos kompaniją ir pagerina kelis greičio rekordus, jis tampa garsiausiu Amerikos aviatoriumi. Hjudžesas ima svajoti apie didžiausio pasaulyje lėktuvo sukūrimą.

Vis dėlto žmogus, šlovintas dėl savo turtų, beprotiškų talentų, romantiškų nuotykių ir drąsių svajonių apie ateitį, neišvengė savo lemties. Jo gyvenimas baigėsi itin sudėtingai.

TV3 Penktadienis, kovo 11 d.

23.00 val. Drama „Titanikas“. JAV. 1997 m. (N-7).

Rež. James Cameron.

Vaidina: Leonardo DiCaprio, Kate Winslet, Billy Zane, Kathy Bates, Bill Paxton, Gloria Stuart, Frances Fisher ir kiti.

Vienuolika Oskarų apdovanotas ir nominuotas dar trims auksiniams Kino akademijos prizams, pripažintas geriausiu metų filmu „Titanikas“ pasakoja apie garsųjį laivą – dvidešimto amžiaus pradžios inžinerinį stebuklą, nuskendusį per savo pirmąją kelionę.

Istorija prasideda autentiškais po vandeniu filmuotais tikrojo „Titaniko“ vaizdais. Iš giganto nuolaužų, dokumentų, pasakojimų buvo sukurtos identiškos filmo dekoracijos. Žiūrovai, matydami krištolinius sietynus, auksu ir šilkais dabintas sienas, didžiuosius laiptus, gali būti tikri, kad kaip tik taip 1912 m. ir atrodė garsusis, neskęstančiu vadintas laivas, dabar dunksantis vandenyno glūdumoje.

Džeimso Kamerono filme ekspedicija ieško nepaprasto mėlynojo deimanto, kurį savo sužadėtinei Rouzei padovanojo turtuolis Kolas Hoklis. Netikėtai, didžiam tyrinėtojų nustebimui, atsiranda moteris, tvirtinanti, kad ji ir yra toji Rouzė. Šimto vienų metų močiutė sutinka papasakoti viską, kas nutiko „Titanike“.

TV3 Šeštadienis, kovo 12 d.

19.00 val. Komedija „Garfildas 2“. JAV. 2006 m. Rež. Tim Hill.

Vaidina: Luciana Carro , Breckin Meyer, Jennifer Love Hewitt.

Tingaus katino Garfildo nepradžiugina jo šeimininko sumanymas leistis į kelionę po Didžiąją Britaniją. Tačiau Britanijoje oranžinis katinas per klaidą tampa senovinės pilies valdytoju ir leidžiasi į kovą su lordu Dargisu, siekiančiu iš keturkojo atimti įgytus turtus.

24

Įvairenybės

Gimtasis kraštas

2011 m. kovo 4–11 d., Nr. 9 (53)

Ketrin Zeta-Džons pasipuošė ordinu

Tik vieno šuns politika

Per ceremoniją Bakingemo rūmuose Londone princas Čarlzas Britų imperijos ordinu apdovanojo Holivudo žvaigždę Ketrin Zetą-

Įkvėpta valstybinės vadinamosios vieno vaiko politikos, Kinijos Šanchajaus valdžia priėmė įstatymą, nustatantį, kiek naminių gyvūnų gali laikyti miesto gyventojai. Vykdant vieno šuns politiką, tikimasi sumažinti keturkojų skaičių 20 mln. gyventojų turinčiame mieste.

Atitinkamas įstatymas įsigalios gegužės 15-ąją. Juo remiantis, ateityje iki trijų mėnesių amžiaus šunyčius reikės atiduoti šeimai, neturinčiai augintinio, arba valstybinei šunų priežiūros tarnybai. Gyventojams nereikės atsisveikinti su jau turimais ištikimais augintiniais: kas turi du ar daugiau oficialiai registruotų šunų, galės juos pasilikti.

Manoma, kad Šanchajuje gyvena apie 800 tūkst. šunų, tačiau tik ketvirtadalis jų yra registruoti.

Miesto valdžia šunis ir jų ekskrementus vadina vis didesne problema aplinkai.

Komunistinė Kinijos vadovybė prieš 30 metų ėmėsi vykdyti vieno vaiko politiką, kad sukontroliuotų

Džouns. Aktorė pagerbta už nuopelnus kino pramonei ir labdaringą veiklą. Į ceremoniją ji atvyko kartu su savo vyru aktoriumi Maiklu Daglu

Pirmasis robotų maratonas Pirmasis pasaulyje robotų maratono bėgimas prasidėjo praėjusį ketvirtadienį Japonijos Osakos mieste. Apie tai praneša varžybų organizatoriai.

Maratone dalyvauja tik žmogaus pavidalo robotai, galintys judėti kojomis. Savo dalyvius pristatė garsi Japonijoje robotų technikos gamintoja „Vstone“ ir Osakos technologi-

ir abiem jųdviejų vaikais. K. ZetaDžouns sakė, kad šis apdovanojimas jai daug reiškia. Aktorė pasidžiaugė, kad jos vyrui pavyko įveikti vėžį.

gyventojų skaičių. Oficialiais duomenimis, be tokios politikos daugiau kaip 1,3 mlrd. gyventojų skaičiuojanti Kinija šiandien turėtų 400 mln. piliečių daugiau.

„Discovery“ paskutinį kartą pakilo į kosmosą

jų universiteto specialistai. Robotai dengtame stadione turi įveikti 422 ratus 100 m bėgimo taku. Sustoti jiems bus leista tik norint pakeisti baterijas arba jeigu prireiktų skubaus remonto. Todėl kiekvieną iš bėgimo dalyvių kiaurą parą stebės technikų brigada. Maratono distanciją robotai turėtų įveikti per maždaug tris paras.

JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos erdvėlaivis „Discovery“ ketvirtadienį 16 val.

53 min. vietos (23 val. 53 min. Lietuvos) laiku paskutinį kartą pakilo į orbitą, pažymėdamas tris dešimtmečius vykdytos Amerikos kosmoso programos pagrindinės misijos pabaigą. Į orbitinę stotį erdvėlaivis skraidina modulį, kuriame bus laikomos atsargos, taip pat pirmą į kosmosą pasiųstą žmogaus pavidalo robotą „Robonaut 2“.

Anglai Gaujos žudo žurnalistus pagerbs Jurijų Organizacijos „Reporteriai be grėsmė žiniasklaidos laisvei pasausienų“ teigimu, organizuotas nusi- lyje“, – teigiama tyrimo, kurį atliko Gagariną kalstamumas žiniasklaidai yra di- „Reporteriai be sienų“, ataskaito-

JAV valdžia prigriebs sukčius

JAV valdžia pradėjo tyrimą, kurio metu bus nagrinėjami iškart keli Šveicarijos bankai mokesčių vengimo byloje. Sulaikytas banko „Credit Suisse“ darbuotojas Kristas Bagijas.

K.Bagijas buvo sulaikytas dar prieš dvi savaites, tačiau apie tai paaiškėjo tik antradienį, vasario 22 d. Preliminariais duomenimis, K.Bagijas yra Graikijos pilietis, bet gyvena Šveicarijoje.

Kaip praneša „The Financial Times“, bankininko sulaikymas – tai tik JAV valdžios kampanijos, nukreiptos prieš mokesčių vengimą per Šveicarijos bankus, pradžia.

2009 m. JAV valdžia tyrė kito Šveicarijos banko UBS indėlininkų finansines bylas. Tuomet šalies Teisingumo departamentas susitarė su banko vadovybe, kad UBS išmokės JAV 780 mln. dolerių baudą už talkininkavimą amerikiečiams, vengiantiems mokėti mokesčius, ir atskleidė tūkstančio klientų pavardes.

Laikraščio šaltiniai skelbia, kad kaltinimai K.Bagijui yra susiję su jo profesine veikla „Credit Suisse“ banke: jis buvo atsakingas už pasiturinčių klientų iš JAV, kurių didelė dalis įtariama mokesčių mokėjimo į šalies biudžetą vengimu, konsultavimą.

Liepą Londono centre iškils statula pirmajam pasaulio kosmonautui J.Gagarinui, apie tai pranešė Didžiosios Britanijos universitetų ir švietimo ministras Deividas Viletsas.

Tokią informaciją Jungtinės Karalystės ministras pranešė, kai pasirašė susitarimą su Rusijos Federacijos kosmoso agentūros „Roscosmos“ atstovais Maskvoje.

A n o t D. V i l e t s o, s t a t u l a J.Gagarinui iškils priešais monumentą britų tyrinėtojui, jūrininkui Džeimsui Kukui.

Statula yra skirta paminėti J.Gagarino atlikto skrydžio į kosmosą 50-ąsias metines. „Idėja Londono centre pastatyti skulptūrą J.Gagarinui – tiesiog puiki“, – sakė „Roscosmos“ vadovas Anatolijus Perminovas.

desnis pavojus nei represinis politinis režimas. Per praėjusius 10 metų pasaulyje organizuotos gaujos nužudė 141 žurnalistą. „Mafijos organizacijos ir kriminaliniai karteliai yra didžiausia

je. Didžiausią nerimą kelia organizuotų gaujų vykdomas žurnalistų persekiojimas Meksikoje. Vien tik čia praėjusį dešimtmetį buvo nužudyti 69 žurnalistai ir dar 11 dingo be žinios.

Ledai iš moterų pieno Viena Londono kavinė savo klientams siūlo ledus iš motinų pieno.

Jie vadinasi „Baby Gaga“ ir yra paskaninti vanile bei tarkuota citrinos žievele.

Ledus ragavusių žmonių teigimu, jų skonis yra kaip įprastų jogurtinių ledų. Iš motinų pieno gamintų ledų porcija kavinėje kainuoja 16,8 euro. Į skelbimą laikraštyje tiekti kavinei pieno atsiliepė 15 moterų.

GK, Eltos inf. ir nuotraukos