Gimtasis kraštas Nr. 56 by Gimtasis kraštas

Gimtasis kraštas Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2011 m. kovo 25–balandžio 1 d., Nr. 12 (56)

Kaina 1,99 Lt

Aštrių pojūčių mėgėjų ledinis vanduo negąsdina 14 p.

Dažnas baidarininkas išsimaudo srauniame Dūkštelės vandenyje. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Dvi tikros istorijos iš emigrantų gyvenimo JAV 5 p.

Tropikų šauksmo pakerėtas 11 p.

Klonuoti medžiai valys užterštą aplinką 13 p.

2011 m. kovo 25–balandžio 1 d., Nr. 12 (56)

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Prieš vaikų patyčias ir smurtą visuomenė bejėgė Išaugęs skurdas, socialinė atskirtis didina ne tik emigraciją, bet ir vaikų nepakantumą, patyčias.

Atominės jėgainės statyba – miglose Gediminas STANIŠAUSKAS Trys galingi sprogimai Japonijos atominėse jėgainėse visame pasaulyje sukėlė nerimą dėl branduolinės energetikos ateities. Naujos Visagino AE statybų šalininkai tikina, kad nelaimė Japonijoje nepakoreguos Lietuvos planų – mūsų šalis statys atominę elektrinę, bet statybų kaina gali būti per didelė.

Vida TAVORIENĖ

Neišvengiamai pabrangs statyba

Jau kurį laiką visuomenę stulbina savižudybių ir žmogžudysčių rodikliai, patyčios ir smurtas šeimoje, gatvėje, televizijoje, internete. Tokioje aplinkoje veši ir vaikų agresija, kuri kaip virusas plinta iš suaugusiųjų pasaulio ir tampa kone įprastu jų bendravimo būdu. Ar mūsų visuomenė pasirengusi padėti patyčias patiriantiems vaikams ir suvaldyti smurtaujantį jaunimą?

Lietuvoje patyčių daugiausia Paskutiniai tyrimai rodo, kad patyčias Lietuvos mokyklose reguliariai patiria 30 vaikų iš 100. Iš savo bendraamžių tyčiojasi apie 30 proc. berniukų ir 17 proc. mergaičių. Pastebima, kad pastarųjų tyčiojimosi formos yra žiauresnės. „Pas mus ateina vis daugiau tėvų, vaikų, kurie pasipasakoja apie patyčias, prašo pagalbos. Jei problema suvokiama, tai jau gana didelis pasiekimas, kuris leidžia ieškoti būdų, kaip sustabdyti patyčias“, – pastebi Kauno Dainavos jaunimo centro vadovė Vytautė Užaitė. „Agresijos protrūkių mokyklose nemažai. Vaikai mokosi iš suaugusiųjų, o visuomenėje daugėja ir patyčių, ir smurto. Maža to, suprastėjusi šeimų ekonominė ir socialinė padėtis, išaugęs skurdas, didelė emigracija kelia dar daugiau rūpesčių ir turi įtakos patyčioms. Tendencijos ryškiai blogėja. Kol nespręsime šių problemų valstybės lygiu, lokalios priemonės ar trumpalaikės akcijos bus bejėgės“, – neabejoja Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas, Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos direktorius Vytautas Giedraitis. Lietuvos mokinių parlamento atstovė Justina Nemanytė apgailestauja, kad patyčios tapo paauglių bendravimo būdu. „Tai yra baisiausia. Jei tinkamai nereaguosime, šis

T yrimai rodo, kad Iš savo bendraamžių tyčiojasi apie 30 proc. berniukų ir 17 proc. mergaičių.

reiškinys tik gilės. Deja, daug kas yra linkęs tai ignoruoti ir praeiti pro šalį“, – kremtasi moksleivė. Pasaulinės sveikatos organizacijos tyrimo duomenimis, palyginti su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje patyčių daugiausia, nors pastaraisiais metais jų mūsų šalyje sumažėjo. Kovo 21–27 d. viešoji įstaiga „Vaikų linija“ ir partneriai organizuoja akciją „Savaitė be patyčių“, kuria siekiama atkreipti dėmesį į agresiją tarp vaikų ir skatinti pagarbius, draugiškus santykius. Antrą kartą rengiamoje akcijoje dalyvauja daugiau kaip tūkstantis ugdymo įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų iš visos Lietuvos.

Žiaurumas – iš suaugusiųjų Pasak „Jaunimo linijos“ vadovo psichologo Pauliaus Skruibio, patyčios – viena dažniausių problemų, dėl kurių pagalbos kreipiasi jaunuoliai. Jos gali tapti vienu svarbesnių veiksnių, pastūmėjančiu savižudybės link. „Vaikai, paaugliai – visuomenės veidrodis. Kiek smurto tarp suaugusiųjų, kiek moralinio melo, nepakantumo, netolerancijos! Tad stebėtis reikėtų ne jaunimo, o suaugusiųjų, iš kurių jis to išmoksta, žiaurumu“, – teigė P.Skruibis. Psichologo įsitikinimu, visuomenė, kurioje labai daug smurto, nėra pasirengusi padėti patyčias patiriantiems vaikams. Lietuvoje aukščiausias savi-

Martyno Vidzbelio nuotrauka

žudybių ir vienas aukščiausių žmogžudysčių rodiklių. Anot „Jaunimo linijos“ vadovo, kalbant apie smurto ir patyčių prevenciją, tenka konstatuoti, kad mūsų visuomenėje daug bejėgiškumo. „Pedagogai skundžiasi, kad reikia ginti ne mokinių, o mokytojų teises. Vadinasi, jie jaučiasi bejėgiai, nesusitvarko su mokiniais. Nenoriu kaltinti mokytojų, tačiau tai rimta problema. Tėvai, smurtaudami prieš vaikus, irgi demonstruoja, kad yra bejėgiai. O kiek diskusijų sukėlė bandymas priimti įstatymą, kuriuo būtų uždraustos fizinės bausmės prieš vaikus! Tai rodo valstybės bejėgystę“, – samprotavo psichologas. Nukelta į 2 p.

Seime prieš interpeliaciją atsilaikęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas neatskleidžia, ar tragedija Fukušimos AE pakoreguos Lietuvos planus Visagine. „Atidžiai stebime įvykius Japonijoje, o kvalifikuočiausias išvadas dėl jų padarys TATENA“, – teigė ministras A.Sekmokas. O Lietuvos energetikos instituto direktorius, akademikas Jurgis Vilemas neabejoja, kad nelaimė jau daro įtaką. „Iki šiol net didžiausi pasaulio bankai nenoromis finansuodavo branduolinių jėgainių statybų projektus, kreditus teikdami labai didelėmis palūkanomis, nes jėgainių atsiperkamumas labai ilgas, – sakė J.Vilemas. – Įvertinus ir paskutinį atvejį, neabejoju, kad tie kreditai atominių elektrinių statyboms bus dar brangesni, o sykiu atbaidys ir paskutinius investuotojus.“ Kad Visagino AE statyba brangs, diegiant papildomas saugumo sistemas, pritaria ir Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas užsienio politikos klausimais Darius Semaška. Nukelta į 3 p.

Daugybė vyriausybių jau sustabdė daugiamilijardinius atominės energetikos projektus. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Politikos ringe – Žaliųjų sąjūdžio partija Praėjusį savaitgalį Vilniuje įsteigta Lietuvos žaliųjų sąjūdžio partija žada siekti mandatų artėjančiuose Seimo rinkimuose ir aktyviai kovoti prieš atominę energetiką Lietuvoje ir už jos ribų. Saulius TVIRBUTAS

Lietuvos žaliųjų sąjūdžio partija žada atkyviai įsilieti į politinį Lietuvos gyvenimą. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Šalies politinėje padangėje atsirado dar viena partija – Lietuvos žaliųjų sąjūdis. Naujai iškepta politinė organizacija tikisi savo įtaka prilygti sėkmin-

gai veikiantiems kolegoms Vakaruose. Pagrindiniai partijos uždaviniai – atsisakyti atominės elektrinės statybos planų, plėtoti atsinaujinančius energetikos šaltinius, kovoti prieš genetiškai modifikuotų organizmų panaudojimą,

propaguoti kitas ekologijos idėjas. O visuomeninis Lietuvos žaliųjų judėjimas mano, kad naujai partijai suderinti politines ambicijas ir meilę gamtai bus neįmanoma.

Nukelta į 2 p.

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Prieš vaikų patyčias ir smurtą visuomenė bejėgė

Su vaikais dirbantys psichologai pastebi, kad mokyklos vis dar yra linkusios maskuoti patyčių ir smurto apraiškas. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Atkelta iš 1 p.

Mokyklos maskuoja smurtą? Su vaikais dirbantys psichologai pastebi, kad mokyklos vis dar yra linkusios maskuoti patyčių ir smurto apraiškas, tarsi tai būtų išskirtinė vienos įstaigos bėda. Psichologams kartais iš moksleivių tenka išgirsti, kad šiems pildant anketas apie patyčias mokytojai paragina nedramatizuoti situacijos ir atsakyti į klausimus pozityviau. Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas V.Giedraitis nenorė-

tų sutikti, kad mokyklos slepia smurto atvejus. „Mokyklose yra socialiniai darbuotojai, psichologai, kurie dirba savo darbą. Kai prireikia, kreipiasi pagalbos į kitas institucijas“, – tvirtino Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos direktorius. Tačiau vaikams pagelbėti galintys specialistai dirba toli gražu ne kiekvienoje mokykloje. Nemažai rajonų mokyklų neturi psichologų ir socialinių darbuotojų. V.Giedraitis pripažino, kad pedagogams, taip pat ir tėvams stinga pasirengimo kovojant su vaikų smurto ir

patyčių apraiškomis. Anot jo, tais metodais, kurie buvo taikomi anksčiau, jau neįmanoma paveikti ir pasiekti teigiamų rezultatų. „Gąsdinimais nepaveiksi, su vaikais reikia kitaip bendrauti ir dirbti“, – įsitikinęs sakė gimnazijos vadovas. Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas pasigenda valstybinio požiūrio rengiant įvairias prevencines programas. „Pastarųjų yra nemažai, tačiau susidaro įspūdis, kad tai tėra padrika atskirų organizacijų segmentinė veikla – nesujungta ir nekoordinuojama. Todėl

2011 m. kovo 25–balandžio 1 d., Nr. 12 (56) sunku ir mums, vadovams, ir mokytojams įvertinti, kokia prevencinė priemonė efektyviausia“, – tvirtino V.Giedraitis.

Iš paauglių tyčiojamasi ir elektroninėje erdvėje Anot psichologų, šiuolaikinės technologijos padeda patyčių, agresijos sklaidai. Atsiradus naujoms technologijoms, pasklido naujos patyčių formos. Siuntinėjamos įžeidžiančio turinio elektroninės žinutės, internete vis daugiau galima pamatyti nufilmuotų jaunimo smurto scenų. Elektroninė erdvė leidžia pasislėpti, todėl įžeidinėti ar tyčiotis gali ir tie, kurie realybėje taip nedrįstų elgtis. Kauno Dainavos jaunimo centro vadovės V.Užaitės teigimu, patyčių mastas elektroninėje erdvėje kelia nerimą. Apie tai kalba ir tėvai, ir vaikai. Agresijos apstu ir televizijoje. Tėvai įnikę žiūri kovinius filmus, o vaikai neatsitraukia nuo animacinių filmukų, kuriuose pilna žudynių. Pasak psichologų, ekrane rodomas smurtas be tolesnių pasekmių aiškinimo iškreipia vaikų suvokimą, jie tampa nejautrūs arba ne tokie jautrūs aplinkai. Filmų herojų elgsenos modelius ir problemų sprendimo būdus jie linkę perkelti į gyvenimą. „Tyrimai rodo, kad vaikai iki 7 metų jau būna pamatę apie 7 000

Juozo Dautarto teigimu, partija neturi išankstinio požiūrio, kurių kitų politinių jėgų Eltos nuotrauka pažiūros jiems artimiausios.

didelių lėšų: steigti skyrius, įdarbinti žmones, rengti rinkimų kampanijas, – aiškino jis. – Kyla daug abejonių, ar pritraukus rėmėjų paskui neteks jiems nuolaidžiauti. Štai Latvijoje, nors ir yra politinė žaliųjų partija, vis tiek buvo nuniokoti miškai.“ J.Dautartas savo ruožtu tikina, kad nemažai partijos žmonių dalyvavo ar tebedalyvauja žaliųjų organizacijų „Atgaja“, „Žemyna“ veikloje. „Pats esu buvęs „Žemynos“ pirmininku prieš 23 metus. Mes nenorime konfrontuoti su Žaliųjų judėjimu ir kviečiame juos bendram darbui“, – kalbėjo jis.

Atominei energijai – ne

Teks daug paplušėti

Dalyvaus rinkimuose Steigiamajame Lietuvos žaliųjų sąjūdžio partijos suvažiavime pirmininku išrinktas Juozas Dautartas“ teigė, kad partija jau sulaukė žaliųjų partijų iš kitų Europos šalių sveikinimų. „Turime daugiau kaip 2,4 tūkst. narių, – sakė pirmininkas. – Mūsų tikslas – keisti valstybės požiūrį į aplinką, žmonių gyvenseną, skatinti smulkųjį ir vidutinį verslą.“ J.Dautarto teigimu, partija neturi išankstinio požiūrio, kurių kitų politinių jėgų pažiūros jiems artimiausios. „Socialiniais klausimais daugiau esame kairioji jėga, bet daug kur mūsų nuostatos artimos dešiniųjų pažiūroms, – kalbėjo pirmininkas. – Dirbsime abiem rankomis – ir dešine, ir kaire.“ Partijos lyderis tikino, kad partija būtinai dalyvaus artimiausiuose rinkimuose į Seimą 2012 m. J.Dautartas šiuo metu dirba Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotoju.

„Norint ginti gamtą, nebūtina steigti partiją“, – įsitikinęs Lietuvos žaliųjų judėjimo tarybos narys A.Kerpauskas.

Partija paskelbė, kad vienu svarbiausių tikslų jai bus kova prieš atominių elektrinių statybas Lietuvoje, Baltarusijoje ir Kaliningrade. „Visas savo jėgas sutelksime, kad tiek mūsų Vyriausybė, tiek užsienio žaliosios partijos, tiek Europos Parlamento žaliųjų frakcija imtųsi priemonių, jog tai neįvyktų“, – teigė J.Dautartas. Dėl to partija šalyje žada inicijuoti ir referendumą. Lietuvos žaliųjų sąjūdžio pirmininko pavaduotojo Sauliaus Pikšio manymu, atominė energetika ne tik pavojinga, bet ir per didelė finansinė našta mūsų šaliai. „Vietoje jos turime plėtoti alternatyvius energijos šaltinius“, – įsitikinęs jis. Tai, kad partijos suvažiavimas surengtas būtent tada, kai abejonės dėl atominės energetikos perspektyvų po avarijos Japonijoje, Fukušimos atominėje elektrinėje, pasklido vi-

same pasaulyje, partijos primininkas laiko sutapimu. „Nesame populistai, kurti politinę partiją rengėmės beveik dvejus metus, kruopščiai ruošėme įstatus, nes mums neužtenka tik paskelbti dešimt Dievo įsakymų, kaip darė kai kurios kitos naujos partijos“, – tvirtino J.Dautartas.

Kiti žalieji liks nuošaly Prie naujos partijos neprisijungė visuomeninis Lietuvos žaliųjų judėjimas. „Dauguma tos partijos žmonių neturi nieko bendro su žaliaisiais ir spekuliuoja judėjimo vardu, klaidina Lietuvos žmones, – mano Žaliųjų judėjimo tarybos narys Aleksandras Kerpauskas. – Norint ginti gamtą, nebūtina steigti partiją.“ A.Kerpausko nuomone, kovojantys už ekologiškas idėjas žmonės politikoje neišvengiamai turės priimti kompromisus ar net išduoti savo ideologiją. „Juk partijai išlaikyti reikės

Vienas apsiginti negali Anot „Vaikų linijos“ psichologės, iniciatyvos „Savaitė be patyčių“ koordinatorės Marinos Mažionienės, patyčias patiriančiam vaikui būtina suaugusiųjų pagalba. Pastebima, kad skriaudikų būna daugiau, jie būna stipresni, todėl vienam skriaudžiamam vaikui sunku tai sustabdyti. „Vaikai jaučia gėdą, kaltės jausmą, išgyvena didelį bejėgiškumą, kad iš jų tyčiojamasi. Suaugusieji gali laiku pastebėti tokią jų emocinę būklę, atkreipti dėmesį į pokyčius“, – kalbėjo M.Mažionienė. Psichologo P.Skruibio teigimu, labai svarbu išlaikyti bei stiprinti tėvų ir vaikų emocinį ryšį. Tai padeda spręsti visokius iškylančius sunkumus. „Jei sunku rasti kalbą su vaiku, reikia prašyti specialistų pagalbos. Dažnai atsitinka taip, kad tėvai laukia iki paauglystės, kai problemos tampa labai aštrios ir būna per vėlu auklėti savo vaikus. Svarbiausia išlaikyti ryšį – domėtis vaiko gyvenimu, džiaugsmais ir nesėkmėmis“, – patarė „Jaunimo linijos“ vadovas.

Tyrimai rodo, kad vaikai iki 7 metų jau būna pamatę apie 7 000 įvairiausių smurto apraiškų per televiziją, internetą. Visuomenė tai toleruoja, tad ko norime iš paauglių?

Politikos ringe – Žaliųjų sąjūdžio partija Atkelta iš 1 p.

įvairiausių smurto apraiškų per televiziją, internetą. Visuomenė tai toleruoja, tad ko norime iš paauglių? Tai, kas anksčiau jiems atrodydavo žiauru, dabar tampa matyta ir vos ne įprasta“, – teigė V.Užaitė.

Politologas Algis Krupavičius aiškino, kad žaliųjų partijos Vakaruose jau seniai turi savo nišą politikoje. „Vokietijoje jos nariai kartais dalyvauja valdančiosiose koalicijose, kitur taip pat sėkmingai konkuruoja rinkimuose ir gauna vietų parlamentuose, – kalbėjo politologas. – Lietuvoje dabar daug palankesnė situacija tokiai partijai įsteigti nei buvo prieš 20 metų. Tada įsteigta žaliųjų partija nesulaukė visuomenės palaikymo.“ Pasak A.Krupavičiaus, naujai politinei jėgai teks nelengva užduotis konkuruoti su daugybe kitų partijų. Šiuose savivaldos rinkimuose dalyvavo 23 partijos, o iš viso jų jau įregistruota 41. „Viskas priklausys nuo to, kaip žaliesiems pavyks įtikinti visuomenę palaikyti jų ideologiją, – sakė politologas. – Įveikti 5 proc. barjerą rinkimuose į Seimą bus nelengva, bet jie dar turi nemažai laiko pasirengti rinkimams.“

Pakeistas kodeksas Administracinių nusižengimų kodeksas leis visiems pažeidėjams greičiau susitaikyti su valstybe. Teisingumo ministras Remigijus Šimašius siūlo leisti už bet kurį pirmą kartą padarytą administracinės teisės pažeidimą skirti tik pusę minimalios baudos. Šią ir kitas naujoves siūloma įtvirtinti naujame Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) projekte, kuris turėtų pakeisti dar 1984 m. priimtą ir tebegaliojantį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (ATPK). Nuo šių metų sausio nepiktybiniai pažeidėjai galėjo sumokėti pusę baudos tik jei pripažino savo kaltę, prasižengė pirmą kartą, jiems grėsė ne didesnė nei 3 tūkst. litų piniginė bauda ir nebuvo padaryta žalos. Dabar siūloma leisti tokią tvarką taikyti visiems pirmąkart padariusiems administracinius nusižengimus, suteikiant galimybę skirti pusę baudos arba perpus sutrumpinti nuobaudos terminą (pvz., laikotarpį, kuriam atimamos teisės). Tiesa, lieka galioti išlygos, kad lengviau nuo bausmės išsisukti negalės tie, kurie nusižengė būdami neblaivūs, neatlygino padarytos žalos ar iš jų numatyta konfiskuoti turtą. Naujame ANK projekte siūloma įtvirtinti nuobaudas, kurios pirmiausia orientuotos į asmenų elgesio keitimą, o ne represines priemones. Visiškai atsisakoma arešto bausmės už administracinius pažeidimus (ji paliekama kaip baudžiamoji sankcija), įtvirtinama daugiau galimybių skirti viešuosius darbus, įvedama galimybė asmenims kaip bausmę skirti išklausyti auklėjamuosius kursus. GK inf.

2011 m. kovo 25–balandžio 1 d., Nr. 12 (56)

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Naujos atominės jėgainės statyba – vis dar miglose Naujos atominės elektrinės projektas pakibo Rimantas Rudzkis, „DnB Nord“ banko vyriausiasis analitikas

Rusijos milžinas derėtis su Lietuva neskuba Energetikos ministerija Rusijos koncernui „Gazprom“ išsiuntė pakartotinį kvietimą susitikti Briuselyje ir tartis dėl teisingos dujų kainos taikymo Lietuvos vartotojams. Išsiuntė pakartotinį kvietimą

Reaktoriai Fukušimos AE buvo įrengti prieš 30–40 metų.

Lietuvos žalieji neprotestuos

Seime prieš interpeliaciją atsilaikęs energetikos ministras A.Sekmokas neatskleidžia, ar tragedija Fukušimos AE pakoreguos Lietuvos planus Visagine. Raimundo Šuikos nuotrauka

Atkelta iš 1 p. „Įvykiai, be abejo, gali turėti įtakos Lietuvos planams, nes psichologinis poveikis, kurį mes visi patiriame, gali turėti ir politinių pasekmių“, – sakė D.Semaška. Akademikas J.Vilemas teigia, kad brangiai kainavę Fukušimos AE reaktoriai po jų aušinimo jūros vandeniu yra negrįžtamai prarasti. „Japonija atsigaus po šoko, nes turi trečią pagal dydį ekonomiką pasaulyje, – konstatavo J.Vilemas. – O Lietuvai atominės jėgainės statyba gali tapti nepakeliama našta, nelaimės atveju valstybės lauktų bankrotas.“

Derasi ir su japonais?

Įvykiai Fukušimos AE jau sukėlė protestų prieš atominę energetiką bangą Vokietijoje. Tūkstančiai protestuotojų sudarė 45 km ilgio žmonių grandinę nuo Štutgarto iki Nekarvesthaimo atominės elektrinės. Šia akcija siekiama užkirsti kelią branduolinių jėgainių darbo pratęsimui, už kurį pasisakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Protestų banga nusirito per Prancūziją ir Italiją. Skirtingai nuo kitų valstybių, Lietuvos žaliųjų judėjimas (LŽJ) neketina rengti jokių protesto akcijų. „Šiuo metu turime aktualesnių temų, pavyzdžiui, Miškų įstatymo pakeitimai, žemės pardavimas ir panašiai, – vardijo LŽJ atstovas Aleksandras Kerpauskas. – Neigiamą savo nuomonę dėl Visagino AE esame išreiškę jau anksčiau ir ta mūsų nuomonė nepasikeitė. Kol kas tikrai nesiruošiame rakintis prie stulpų.“ Pasak A.Kerpausko, naujos akcijos dėl Visagino AE būtų tik viešųjų ryšių akcija, todėl organizacija sutelks dėmesį į „žemiškesnius“ siekius.

Akivaizdu, kad po įvykių Japonijoje visuomenės pasitikėjimas branduoline energetika nepadidėjo, o tikėjimas naujos atominės jėgainės statyba Visagine tik sumažėjo. Pasaulinė praktika rodo, kad įvykus net nedidelėms avarijoms tokie stambūs projektai būna atidedami bent jau kuriam laikui. AE projektai yra ilgalaikiai, todėl jiems būtinas ir visuomenės pritarimas. Tokios avarijos tik sukelia papildomą sumaištį, ir svyruojantiesiems tampa lengviau apsispręsti, kuriai stovyklai jie save priskiria – statybos šalininkams ar priešininkams. Galime daryti prielaidą, kad bankai Visagino AE statybai kreditus teiks su didesne rizika, bet ne kartą esu sakęs, jog tokios elektrinės statyba mūsų šaliai yra per sunki našta. Bent jau artimiausius 15 metų mūsų pramonės elektros energijos poreikis išliks nedidelis, o jį pasigaminti valstybė pajėgi iš atsinaujinančios energetikos.

Žmonės nesigilina, kas iš tikrųjų sprogo Jonas Gylys, KTU Energetikos technologijų instituto direktorius

Užsimirš kaip ir Černobylis „Šiuo metu tiesioginės grėsmės Lietuvos gyventojams nėra“, – teigia Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) specialistai, atidžiai stebintys situaciją. Akademikas J.Vilemas tikina, kad Fukušimos įvykiai greitai nepasimirš. „Po Černobylio avarijos prireikė maždaug 25 metų, kad visuomenė beveik viską pamirštų, tad panašiai bus ir su Japonijos įvykiais“, – teigė J.Vilemas. Daugybė vyriausybių jau sustabdė daugiamilijardinius projektus, kol nebus ištirtos visos nelaimės priežastys.

Įvykiai Fukušimos AE visuomenės nuomonę tikrai paveiks, nes žmonės nesigilina, kas ten iš tikrųjų sprogo. Vandenilio sprogimą gyventojai neretai prilygina reaktoriaus sprogimui, todėl neabejotinai formuosis neigiama nuomonė. Manau, kad šia nelaime pasinaudos atominės energetikos priešininkai ir išpūs didelį burbulą, nors vandenilio garų sprogimas neturi nieko bendra su branduoliniu sprogimu. Net šios nelaimės Japonijoje fone Visagino atominė elektrinė Lietuvai reikalinga.

Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininkas Rokas Žilinskas teigė, kad įvykiai Japonijoje neturės jokios įtakos Lietuvos deryboms su galimais Visagino AE investuotojais. „Įvykiai Japonijoje niekaip nepakoreguos mūsų planų statyti atominę elektrinę, nes net ir nenaujausios branduolinės technologijos parodė, kad jos yra saugios“, – tikino R.Žilinskas. Reaktoriai Fukušimos AE buvo įrengti prieš 30–40 metų. „Mūsų reikalas yra formuoti visuomenės nuomonę, kad branduolinė energetika net nelaimių akivaizdoje yra saugi“, – akcentavo R.Žilinskas. Jis nei paneigė, nei patvirtino, ar tarp galimų Visagino AE investuotojų yra Japonijos kompanija. Reaktorius Fukušimos AE suprojektavo amerikiečių bendrovė „General Electric“, o statė Japonijos kompanija „Kajima“. „Esu informuotas apie derybas, bet kol jos vyksta, partnerių tikrai neatskleisime“, – teigė Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininkas Akademikas J.Vilemas tikina, kad Fukušimos įvykiai greitai nepasimirš. R.Žilinskas. EPA-Eltos nuotraukos

Bendrovės „Lietuvos dujos“ privatizavimo sutartyje koncernas „Gazprom“ įsipareigojo tiekti gamtines dujas į Lietuvą teisingomis kainomis. Tačiau yra pagrįstų įtarimų, kad šios nuostatos jis nesilaikė ir taip pažeidė „Lietuvos dujų“ privatizavimo sutartį. Kad šis pažeidimas būtų ištaisytas, Energetikos ministerija pasiūlė koncernui „Gazprom“ dėl teisingos dujų kainos nustatymo sėstis prie derybų stalo Briuselyje. Atsakymo dėl derybų kol kas nesulaukta. Tad ketvirtadienį koncernui „Gazprom“ išsiųstas pakartotinis kvietimas. Ministerija taip pat pasiūlė koncernui „Gazprom“ paviešinti „Lietuvos dujų“ privatizavimo sutartį. Dėl sutarties atskleidimo koncernas neprieštaravo.

Trauktis iš valdybos neketina Energetikos ministerija gavo dviejų „Lietuvos dujų“ valdybos narių Valerijaus Golubevo ir Kirilo Selezniovo atsakymus į raštą „Lietuvos dujoms“, raginantį, kad jos vykdytų savo įsipareigojimus lygiai visiems akcininkams. Tuose atsakymuose V.Golubevas ir K.Selezniovas nerašo apie ketinimus trauktis, tik mini „Lietuvos dujų“ įstatus. Energetikos ministras A.Sekmokas gautuose atsakymuose įžvelgia „Lietuvos dujų“ susitapatinimą su koncernu „Gazprom“ ir žada, kad Lietuva toliau gins savo interesus. „Lietuvos dujų“ atsakymas atėjo kovo 10 dienos pabaigoje, šiuo metu teisininkai jį nagrinėja, tačiau, kaip minėjau, mūsų pozicija nesikeičia ir mes ruošiamės savo, kaip mažojo akcininko, interesus ginti visomis teisinėmis priemonėmis“, – kalbėjo A.Sekmokas.

Suabejojo lobizmo teisėtumu Energetikos ministerija Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ yra

„Gazprom“ įsipareigojo tiekti gamtines dujas į Lietuvą teisingomis kainomis, tačiau šio pažado nesilaiko. Martyno Vidzbelio nuotrauka

išsiuntusi pranešimą dėl „Lietuvos dujų“ privatizavimo sutarties pažeidimo ir neteisingos dujų kainos Lietuvai nustatymo. Rusijos dujų milžinui suteiktas 60 dienų laikotarpis nustatyti teisingą dujų kainą šalies vartotojams. Seimo narys Kęstutis Masiulis kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), kuri kontroliuoja, kaip laikomasi Lobistinės veiklos įstatymo, prašydamas įvertinti koncerno „Gazprom“ ir „E.ON Ruhrgas“ valdybos narių vykdomą galimą lobistinę veiklą. Pasak jo, praėjusią savaitę Seimo nariai gavo laišką, pasirašytą koncerno „Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotojo V.Golubevo ir „E.ON Ruhrgas“ valdybos nario Peterio Frankenbergo, kuriame išdėstyti faktai, susiję su „Lietuvos dujomis“, kritikuojama Vyriausybė, grasinama didinti kainas ir prašoma „kritiškai įvertinti“ teikiamus įstatymo projektus. „Nei p. Golubevas, nei p. Frankenbergas nėra užsiregistravę kaip legalūs lobistai, todėl jų lobistinė veikla yra galimai neteisėta. Iki šiol verslo atstovai buvo pratę savo interesus lobuoti taip, kaip sumanydavo, o tai neretai neatitinka Lobistinės veiklos įstatymo“, – sakė K.Masiulis. Lobistinės veiklos įstatymas, anot jo, draudžia tyčia klaidinti nurodant faktus ir aplinkybes, kurie gali lemti sprendimą dėl teisės akto priėmimo. GK, Eltos inf.

Laikrodžio rodykles pasuksime valandą pirmyn Šį savaitgalį, naktį iš kovo 26-osios į kovo 27-ąją, Lietuvos gyventojai privalės pasukti laikrodžių rodykles valandą pirmyn ir pereiti prie vasaros laiko, kurio ritmu šalis gyvens iki šių metų spalio pabaigos. GK inf.

Gimtasis kraðtas

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis,

Reklamos pardavimas Tel. (8 5) 210 0093

stasys.jokubaitis@gimtasiskrastas.lt

Prenumerata ir platinimas Tel. (8 5) 210 0060

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė, lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

Tiražas 5 000 egz. ISSN 2029-4816 Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.

Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110

Leidėjas – UAB Žurnalistai: Meilė Taraškevičienė, Irma Dubovičienė, Lina Pečeliūnienė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Nijolė Baronienė, Meilė Jančorienė, Vismantas Žuklevičius.

Fotografas Klaudijus Driskius. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Gimtasis kraštas

Komentarai

Ne valdžia kuria Lietuvą, o jos žmonės

Saulius STOMA Taip jau yra. Žengdami į trečią atkurtos nepriklausomybės dešimtmetį mes staiga supratome, kad nebeturime aiškaus tikslo ir nebežinome, kuriuo keliu traukti toliau. Tarsi Dantės „Dieviškosios komedijos“ herojus atsidūrėme klaidžiame miške. Sustojome ir dairomės. Kur dabar eiti? Kas galėtų parodyti tikrąjį kelią? Gal taip ir turėjo būti? Gal Lietuva jau tapo tingia gerovės valstybe? Bet juk akivaizdu, kad ne! Pesimistinės nuotaikos ėmė tvenktis anksčiau nei prasidėjo ekonominė krizė. Visi indeksai šaukia apie visuomenės galios paralyžių. Tauta pamažu išsivaikšto. Nacionalinė idėja merdi. Arba gaivinama tik radikalų. Slogu. Nuo visa apimančios kritikos jau darosi bloga. Ši kritika negali mobilizuoti, o tik stumia į socialinę neviltį. Todėl pats laikas suprasti: reikia naujo pažangaus tikslo. Reikia uždegančios nacionalinės idėjos. Kas dabar galėtų mus uždegti ir suvienyti? Manau, tą idėją ir naują tikslą galėtume pavadinti Didžioji Lietuva. Tai Lietuva, kuria mes didžiuojamės. Tai daug daugiau nei tėviškės žemė ir dangus. Tai – visi mes, kuriuos ta idėja jungia. Nesvarbu, kur gyventum, svarbu, kad turėtum tą jausmą ir norą savyje. Ir žinoma – kad tuo dalytumeisi su kitais. Kalbant sausai politologiškai, tikslas

būtų labai paprastas: grąžinti Lietuvos žmonėms jų socialinės galios suvokimą. Ne vien suvokimą, bet ir pačią galią. Juk ne valdžia kuria Lietuvą, o jos žmonės. Valdžia kartais netgi trukdo. Todėl dabar atėjo persilaužimo metas. Valstybė, valdžia turi nustoti stiprinti save ir pradėti stiprinti visuomenę. Atiduoti pasiglemžtą galią žmonėms. Paprastai žmogus didžiuojasi tuo, ką jis pats sukūrė. Milijonas, stovėjęs Baltijos kelyje, kūrė laisvą Lietuvą. Laisvės ir galios troškimas yra natūrali žmogaus būsena. Kaipgi tą visuomeninę galią grąžinti šiandieniniam lietuviui? Kokias politines technologijas čia reikia pasitelkti? Geroje ir teisingoje valstybėje valdžia turi kilti iš apačios, o ne

Geroje ir teisingoje valstybėje valdžia turi kilti iš apačios, o ne iš viršaus. Tačiau kaip tai padaryti? iš viršaus. Tačiau kaip tai padaryti? Žinoma, pirmiausia reikia pakeisti pačią mąstymo nuostatą. Lietuvoje tai būtų beveik kultūrinė revoliucija verta naujo sąjūdžio. Akivaizdu, kad tokių ambicingų tikslų nepajėgi kelti nė viena iš dabartinių didžiųjų partijų. Tai būtų nenaudinga jų viršūnėlėms. Gaivi, iš apačios kylanti demokratijos ener-

gija didžiąją dalį dabartinių lyderių tiesiog nušluotų į pašalius. Todėl reikia kuo skubiau galvoti apie naujos galingos politinės jėgos kūrimą. Nuo visų kitų ji akivaizdžiai skirtųsi tiesioginės demokratijos taikymu savo viduje. Judėjimo dalyviai visų pirma turėtų įsitraukti į veiklą artimiausioje aplinkoje: gyvenamojoje, darbo, pomėgių ir panašiai. Kaip Sąjūdžio laikais, vėl reikia imti iš apačios kontroliuoti valdžios institucijas ir darbdavius. Svarbiausia – atgaivinti paprastų žmonių tikėjimą jų įsitraukimo į politiką nauda. Skatinti bendruomeniškumą ir socialinę lyderystę. Atėjus į valdžią reformos būtų greitos ir radikalios. Dėl visų svarbiausių sprendimų būtų atsiklausiama žmonių. Savivaldai būtų grąžinta jos tikroji esmė. Išeivijai suteikta teisė visapusiškai dalyvauti kuriant naująją Lietuvą. Turėtų būti įvesta absoliuti biurokratijos ir politikų kontrolė iš apačios. Skurdo paliestam beveik milijonui darbingų lietuvių mokestinių lengvatų ir skatinimo programomis būtų sudaryta galimybė atskleisti savo verslumo dvasią. Visa tai išlaisvintų gyvybinę tautos energiją ir prikeltų Lietuvą naujam gyvenimui. Mūsų suirusi visuomenė taptų save gerbiančia, didinga visuomene. Paprastas žmogus pajustų savo socialinę vertę ir išsivaduotų iš valdžios gniaužtų. Tai jis kontroliuotų valstybės institucijas, o ne atvirkščiai. Ir tada, jausdamiesi tikraisiais savo laimės kalviais, mes vėl imtume didžiuotis savimi ir Tėvyne. Gal šitas judėjimas galėtų vadintis „Mes“ arba „Didžioji Lietuva“? O gal trumpai ir visiems suprantamai: „Už Lietuvą!“ Svarbu, kad tai būtų žodžiai, paliečiantys širdį. Kad kiekvienas čia gyvenantis suprastų – tai mano šalis ir aš čia esu reikšmingas dalyvis. O visi kartu mes esame Lietuvos kūrėjai. Mūsų rankose – didžiulis tūkstantį metų kauptas turtas. Ir būtų kvailystė jo atsisakyti.

Valstybė, valdžia turi nustoti stiprinti save ir pradėti stiprinti visuomenę. Atiduoti pasiglemžtą galią žmonėms. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

M.Adomėno likimą siūlo spręsti Seimui Seimo Etikos ir procedūrų komisija šią savaitę nusprendė, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys M.Adomėnas nusižengė tik tuo, kad nepatikslindamas privačių interesų deklaracijos pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

M.Adomėnas į etikos sargų akiratį pateko paaiškėjus, kad tapęs Seimo nariu jis ėjo Demokratinės politikos instituto (DPI) prezidento ir valdybos nario pareigas, taip pat gavo honorarą iš Švietimo ir mokslo ministerijos už Lietuvių kalbos ugdymo bendrojo lavinimo mokyklose 2010–2014 metų strategijos kūrimą. Be to, jis už atlygį skaitė paskaitas. Dėl to, kad tapęs Seimo nariu konservatorius vis dar ėjo jo įsteigto Demokratinės politikos instituto prezidento ir valdybos nario pareigas, politikui pareikšta pastaba, nors Seimo statutas nustato, kad Seimo narys netenka mandato, jeigu neatsisako darbo, nesuderinamo su jo pareigomis. „Ne Etikos ir procedūrų komisija turi

priimti sprendimą dėl Seimo nario likimo. Komisija tik turi konstatuoti, ar Seimo narys dirbo su jo pareigomis nesuderinamą darbą, o nusprendus, kad toks darbas buvo dirbtas, galutinį sprendimą, ar pašalinti jį iš Seimo, be jokios abejonės, turi priimti visas Seimas“, – sako opozicijos lyderis Seimo Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys. „Akivaizdu, kad M.Adomėnas pažeidė Seimo statutą ir įstatymus. Mano įsitikinimu, jis turėtų atsisakyti Seimo nario mandato nedelsiant. Tačiau neabejoju, kad jam pačiam neužtektų drąsos taip pasielgti. Todėl sprendimą dėl jo likimo turėtų priimti visas Seimas“, – įsitikinęs opozicijos lyderis. GK inf.

2011 m. kovo 25–balandžio 1 d., Nr. 12 (56)

Ant politinių svarstyklių

Tautinės mažumos turės aktyviau mokytis lietuvių kalbos Pagal naują Švietimo įstatymo redakciją jau nuo kitų mokslo metų pradžios tautinių mažumų mokyklose valstybinės lietuvių kalbos mokymui bus skirta ne mažiau laiko kaip ir gimtajai kalbai. Lietuvos istorija, geografija ir pilietinio ugdymo pagrindai tautinių mažumų mokyklose bus dėstomi lietuvių kalba. Gerai tai ar blogai?

Tai europinis modelis

Nenorime prievartos

Gintaras Songaila, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys

Jaroslavas Narkevičius, Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narys

Buvo atlikti tyrimai ir paaiškėjo, kad mažiausiai 42 proc. baigusiųjų tautinių mažumų mokyklas silpnai moka valstybinę kalbą. Vilniuje gyvenant yra daugiau galimybių išmokti lietuvių kalbą, bet valstybės pagalbos kaimiškuose rajonuose esančioms tautinių mažumų mokykloms reikia daugiau. Tas modelis, kuris dabar įteisintas įstatyme, yra pasiteisinęs ir egzistuoja visose kaimyninėse valstybėse, išskyrus Baltarusiją, kur visai jokio modelio nėra, tik fakultatyvai kitomis kalbomis. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, Europos Taryba rekomenduoja būtent tokią sistemą, siekiant išsaugoti abi vertybes: tautinės kultūros tapatybę ir pilietinę integraciją. Išplėtus ugdymą valstybine kalba, padidės tas mokyklas baigusiųjų galimybės konkuruoti darbo ir studijų rinkoje. Ir Latvijoje, ir Estijoje valstybinės kalbos egzaminas visiems vienodas. Siekiama, kad ir pas mus taip būtų, bet, matyt, ministerija dar įvairių išlygų darys. Lenkų rinkimų akcija (LRA) stengiasi įrodyti, kad tautinė mažuma diskriminuojama. Ši partija su feodaliniais valdžios bruožais valdo du rajonus. Yra ir daugiau Lietuvoje vietų, kur vietinė valdžiukė įsitvirtinusi ne demokratinėmis priemonėmis. Bet LRA įsitvirtinimui naudoja tautinį aspektą. Liepė mokyklų vadovams, kurių darbo vieta priklauso nuo savivaldybės politikų, rinkti parašus, jie ir rinko. LRA pirmininkas Valdemaras Tomaševskis važiavo į tėvynainių susitikimą Klaipėdoje, siekė užjudinti ir rusų mažumos organizacijų atstovus. Rusų organizacijos irgi protestavo, bet paskui nurimo. LRA sako, kad mes diegiame prievartą, o va Lenkijos tautinės mažumos savo noru apsisprendžia kai kuriuos dalykus mokytis lenkų kalba. Bet ten irgi yra teisės aktu nustatyta tvarka. Dabar taip bus ir pas mus.

Mes, lenkai, už tai, kad valstybinės kalbos mokymas būtų sustiprintas. Bet būdas priverstinai mokyti atskirus dalykus valstybine kalba yra netinkamas. Reikia gerinti lietuvių kalbos metodinę medžiagą, vadovėlius. Sistema, kuri veikia dabar, gana neblogai subalansuota. Vaikai, baigę mokyklas rusų arba lenkų kalba, sėkmingai laiko valstybinius brandos egzaminus. Įstojimo į aukštąsias mokyklas vidurkis – per 70 proc. Mokėti lietuvių kalbą mūsų valstybėje būtina sąlyga, be jos mokykla bus nekonkurencinga. Tėvai juk nori savo vaikui geriausios mokyklos. Kiekvienas mokytojas, direktorius tai supranta ir siekia, kad valstybinės kalbos mokėjimas būtų labai aukšto lygio. Šalia gimtosios kalbos vadovėlių jie naudoja ir vadovėlius valstybine kalba, pratybų sąsiuviniai neverčiami į kitą kalbą. Nereikia prievartos, tai jau vyksta geranoriškai. Ir dabar galima rinktis kai kuriuos dalykus mokytis valstybine kalba. Kai kuriose mokyklose taip yra priklausomai nuo konkretaus poreikio ir modelio. Bet jie patys tai daro sąmoningai, o dabar įstatymu siaurinamos jų teisės. Iš principo tai ne tas kelias. Priėmus tą įstatymą, nebelieka teisės visus dalykus mokytis gimtąja kalba. Sakoma, kad taip yra ir Lenkijoje. Bet žinau pavyzdžių, kai vaikai ten panoro laikyti egzaminus gimtąja kalba. Tarkime, atsirado tokie du, ir jiems užduotys buvo paruoštos jų gimtąja kalba. Mes didžiuojamės tuo, ką mums pavyko išsaugoti ir puoselėti Lietuvoje. Bet nuolat mums reikia stengtis, kad situacija neblogėtų. 60 tūkst. parašų surinkta, tėvai prašė, kad būtų palikta teisė visus dalykus mokytis gimtąja kalba. Dabar kalbėjau su mokiniais ir mokytojais, jie sunerimę. Sako: mes gerbiame valstybę, mokomės valstybinės kalbos, o kodėl mus nuolat spaudžia?

2011 m. kovo 25–balandžio 1 d., Nr. 12 (56)

Gimtasis kraštas

Emigracija

Meilė JANČORIENĖ Apytiksliais duomenimis, Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvena apie 50 000 lietuvių. Juos sąlyginai būtų galima suskirstyti į dvi grupes: vieni yra oficialiai tapę Amerikos piliečiais, gyvena ir dirba šalyje legaliai, kiti tiesiog kartą nusipirko bilietą ir tyliai dingo iš Lietuvos. Dvi tikros istorijos iš emigrantų gyvenimo Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Į AMERIKĄ PASKUI MOKSLININKĘ Vida ir Gediminas gyvena Los Andžele. Pora turi didelį namą, baseiną ir augina tris vaikus, kurie mokosi vietinėje mokykloje ir lietuviškai nekalba, net su tėvais bendrauja anglų kalba. Į šeštadieninę lietuvišką mokyklėlę tėvai vaikų neleidžia. Gediminas šioje šalyje apsigyveno prieš 25 metus, dar prieš atkuriant Lietuvos nepriklausomybę. Studijuodamas Maskvos universitete, susidraugavo su iš Vokietijos į Rusijos sostinę mokytis atvykusia mokslininke žyde. Po kiek laiko jo draugė tapo nėščia, tačiau tekėti nenorėjo. Sakė, kad vyro jai nereikia, ji bendravusi su pabaltijiečiu tik norėdama gauti „gerų genų“ kūdikiui. Gediminas, padovanojęs savo draugei tuos genus, taip pat nenorėjo varžyti savo laisvės. Jo ir mokslininkės sūnus gimė Vokietijoje. Tik po pusmečio Gediminas nuvažiavo pasižiūrėti savo vaiko ir – koks netikėtumas – vaikutis buvo toks panašus į jį, kad jis neabejodamas pasipiršo savo sūnaus motinai ir pažadėjo visą gyvenimą ja rūpintis. Tiesa, Gediminas jau žinojo, kad ji kviečiama dirbti Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tačiau neilgai jie gyveno kartu. Po kelerių metų moteris su sūnumi grįžo į Vokietiją, o jos vaiko tėvas pasiliko svajonių šalyje Amerikoje. Gediminas mokėsi, dirbo, gyveno sunkiai, bet savo tikslą pasiekė – gavo diplomą, tapo šios šalies piliečiu ir iš tiesų pasijuto amerikiečiu.

Vakarėliai baigėsi Kai po kelerių metų viename vakarėlyje jis susitiko gražuolę lietuvaitę Vidą, galėjo moterį ne tik priglausti, bet ir aprūpinti ją materialinėmis gėrybėmis. Vidai, prieš šešerius metus gavusiai žalią kortą, gyvenimas Amerikoje vis dar buvo kupinas džiaugsmų – vakarėliai, draugai, šokiai, muzika. Jauna moteris vertėsi privačiomis šokių pamokomis, pinigų pragyvenimui užteko. Tekėdama už Gedimino, Vida buvo 35 metų. Vakarėliai baigėsi, lopšyje pravirko jos ir Gedimino kūdikis. Šokti jau

Kas atsitiko su mano šalimi

ištverti vienatvę, stengdamasi išlikti tvirta. „Mirštu iš nuobodulio. Beveik nieko neveikiu, tik kas rytą nuprausiu savo senolį, padarau jam pusryčius, aprengiu. Sodinu jį į kėdutę su ratukais ir vežioju po lauką. Taip ir pati porą valandų po gryną orą pasivaikštau. Maistas man nekainuoja, pragyvenimas – taip pat. Ir dar už tą nuobodžiavimą man pinigus moka, kas savaitę gaunu nemažą sumą. Tačiau kas aš esu? Kambarinė pelytė, šluostė. Slaugė, kuriai nereikia jokių mokslų ir jokių diplomų. Inteligentės moterys, atvykusios iš Lietuvos, amerikiečių šeimose tampa tik naminiais gyvulėliais. Daugelis jų atvyksta tik tam, kad ištekėtų ir pasiliktų čia visam laikui. O tada – siuntinėja pinigėlius ir siuntinius namie likusiems vaikams, padeda tėvams. Bet jų, artimųjų, nei girdi, nei mato.“

Sapnai apie Tėvynę

Amerikoje irgi nelengva, tačiau lietuviai emigrantai grįžti į Tėvynę neskuba.

nebuvo kada, teko įsijausti į motinosnamų šeimininkės vaidmenį. Vieni metai tokio vaidmens, ir mamytei pradėjo „stogas važiuoti“. Gimė dar vienas kūdikis, po poros metų – trečias. Į pagalbą dukrai iš Lietuvos atvažiavo motina. Po kiek laiko ji vietoj savęs atsiuntė kaimynę, už tam tikrą atlyginimą tapusią vaikučių aukle. Atrodytų, viskas gerai – Vida turi pagalbininkę, jos vyras uždirba pakankamai pinigų, išlaiko namus su baseinu, vaikus, žmoną, auklę, netgi vyriausiąjį sūnų studentą iš pirmos santuokos, savo „gerųjų genų“ rinkinį.

Žvaigžde svetur netapsi Tačiau Vida ėmė girtauti. Jau galėjo pradėti dirbti, šokti arba mokyti vaikus, tačiau ji nieko neveikė. Visus darbus namuose atlikdavo samdomos moterys, „parsisiųsdintos“ iš Lietuvos, o Vida liūdėjo, pasiilgusi motinos ir Tėvynės. Prasidėjo barniai, riksmai, vaikų verksmai. Vidai viskas atrodė blogai, ji panoro grįžti į Lietuvą. Jei būtų likusi Tėvynėje, gal būtų tapusi garsia šokėja, šmėžuotų televizijoje, apie ją rašytų laikraščiai ir žurnalai. Ji galėjo būti žvaigžde. O čia? Pernelyg daug vietinių žvaigždučių. Dabar ji tik namų pelytė, pelenė. „Tu sugadinai mano gyvenimą ir karjerą, – pasipylė priekaištai vyrui, – aš nieko nepasiekiau, jaučiuosi vieniša, neturiu šalia mamos, brolio, sesės, draugų.“ Dabar Vida kasmet su vaikais važiuoja į Lietuvą. Grįžusi porą mėnesių jaučiasi geriau, tačiau paskui ir vėl ją ima graužti ilgesys.

Bedarbis su „Hugo Boss“ Prasidėjus krizei, Gediminas neteko gerai apmokamo darbo, tačiau net ir tapęs bedarbiu sugebėjo ir didelę šeimą, ir nedirbančią žmoną, ir jos pagalbininkes išlaikyti. Juk dar pusę metų jis gavo tokio pat dydžio atlyginimą, tuo pat metu galėdamas verstis atsitiktiniais užsakymais ir atkakliai ieškotis kito darbo. Šeimos galvos bedarbystės pusmetis dabar turi savo ritmą: kartą per savaitę Gediminas išsilygina marškinius, apsivelka ﬁrmos „Hugo Boss“ mėlyną kostiumą, užsiriša brangų kaklaraištį ir eina į susitikimus ir pokalbius dėl darbo. Krizė jam kelia nerimą, o norimo darbo vis negauna. Tikriausiai dėl to, mano jis, kad yra netikras amerikietis. Nors, atrodo, viską daro taip, kaip jie, ir šypsosi iki ausų, ir perka geriausių ﬁrmų drabužius. Kažkas išduoda, kad jis – emigrantas. Kas?

O jei grįžtume į Lietuvą? Vidos ir Gedimino vaikai jau užaugs tikrais amerikiečiais, Lietuvą jie prisimins tik kaip vaikystės kaimą, kuriame gyvena močiutė. Gedimino jau nekamuoja ilgesys. Jo tėveliai išėję anapilin, tik brolis dar tebėra Lietuvoje. O Vida vis dejuoja ir ilgisi jaunystės draugų. „Jei taip nori, važiuokime, įsikurkime ir gyvenkime ten“, – kartą jai tarė Gediminas. „O iš ko gyvensime? – susimąstė ji. – Kas išlaikys vaikus?“ Argi jos vyras Tėvynėje uždirbs tiek, kiek uždirba čia, net ir bedarbiu būdamas? Didelė šeima liko gyventi Los Andžele, tačiau jų sielos vis dar blaškosi tarp dviejų žemynų.

ROMANAI IŠ VIENATVĖS IR LIŪDESIO Kai Rožė išvažiavo į Ameriką, jos sūneliui buvo septyneri. Dabar jam jau septyniolika. Moteris jau dešimt metų dirba už Atlanto, o sūnų mato tik kompiuterio ekrane. Į Ameriką ji atvažiavo kartu su vyru. Žinoma, abu turėjo tik turistines vizas, tačiau ėmė dirbti ir užsibuvo ilgiau, nei leido imigracijos tarnyba. Ji – slauge, senelių prižiūrėtoja, jis – statybose. Po poros metų vyras (Užs. 178)

GK archyvo nuotraukos

grįžo į Lietuvą, norėdamas investuoti uždirbtus pinigus, pradėti statyti namą. Sutvarkęs reikalus, vėl nusipirko bilietą į Ameriką – juk reikėtų dar padirbėti kartu su žmona! Tačiau Čikagos oro uosto migracijos tarnyba į šalį jo neįleido. Pažeidęs migracijos režimą Rožės vyras, nesusitikęs su ja (nors buvo taip arti!) buvo įsodintas į lėktuvą ir išsiųstas atgal. Taip jau yra – nelegaliai gyventi galima, niekas tavęs negaudo, bet jeigu išvažiuosi iš šalies, daugiau į ją nesugrįši. Kas beliko Rožei? Grįžti į Lietuvą ir ten vėl dirbti lietuvių kalbos mokytoja? O gal pasilikti Amerikoje, kentėti baisią vienatvę, nelegaliai darbuotis

„Virš Čikagos – debesys, nušviesti besileidžiančios saulės spindulių. Tokie patys, kaip mano šalyje. Jau šaltoka, retkarčiais palyja. Pagaliau atėjo ruduo, baigėsi ilga ir karšta, varginančiai karšta, vasara. Bandau pati išsiaiškinti, kas atsitiko su mano šalimi. Kodėl taip ilgai mes negalime normaliai gyventi? Jau tiek laiko praėjo po nepriklausomybės atkūrimo, jau net į Europos Sąjungą įstojome, o mano broliai ir sesės vis dar skursta. Daugeliui vos užtenka maistui ir būstui. O kur visa kita? Kur kelionės, pramogos, koncertai, knygos? Aš jau nieko, atrodo, nebemyliu. Ir nieko nebenoriu. Man jau visai vis tiek, kaip kas gyvena ir kaip kam sekasi. Man atrodo, kad esu jau seniai vieniša ir niekam nereikalinga. O šita šalis – lyg kažkoks sapnas, lyg perėjimas per skais-

„Aš jau nieko, atrodo, nebemyliu. Ir nieko nebenoriu. Man jau visai vis tiek, kaip kas gyvena ir kaip kam sekasi. Man atrodo, kad esu jau seniai vieniša ir niekam nereikalinga.“ ir siuntinėti pinigus namo? Aplankyti šeimos, suprantama, ji negali, o ir šie pas ją niekada neatvažiuos. Rožė pasirinko – dar padirbės, kol vyras pastatys namą, o tada grįš į Lietuvą. Ir štai jau dešimt metų Rožė toli nuo Tėvynės, viena, be šeimos. Ji vis dirba, nes pinigų jiems vis negana. Namas jau pastatytas, tačiau dar reikia sūnui butą nupirkti, į studijas išleisti. Juk vaikas jau beveik užaugo.

Nuo liūdesio gelbsti kūryba Rožė matė vyrą ir paauglį sūnų tik kompiuterio ekrane. Ilgėjosi jų ir savo tėvų, Lietuvos ežerų ir miškų taip, kad kartais sumaišydavo svajones su realybe. Kad neišprotėtų, pradėjo rašyti romanus. Jos romanai – apie meilę, vaikystę, vienatvę, senelius, apie sutiktus žmones. Ji turi pinigų, tad knygas išleisti problemų nekyla. Rožė nemano, kad tie jos kūriniai labai vertingi, tačiau kūryba padeda jai išgyventi. Lietuvoje jos knygų galbūt niekas net ir nepirktų. Niekas Tėvynėje Rožės nepažįsta, niekam nerūpi jos sentimentalūs romanai. Tačiau čia, Čikagoje, ji kiekvienam sutiktam lietuviui dovanoja savo knygas. Ji rašo ir rašo, bandydama kažkaip

tyklą į pragarą. Arba į nebūtį, ten, kur visi atsidursime. Net stebiuosi kartais – ar aš vis dar gyva“, – atvirauja emigracijos bangos nublokšta moteris.

Lengvesnės duonos ieškoti? „Ir kodėl mes, palikę Tėvynę, priversti uždarbiauti užsienyje? – rašo Rožė. – Juk esame mąstantys žmonės, tie, kurie ir galėjo pasakyti STOP! Tačiau pasakėme – tepasikaria. Ir aš išvažiavau, kaip sako, „lengvesnės duonos ieškoti“. Nėra ji čia lengva. Dažnai verkiu, kaip noriu namo, kaip pasiilgau artimųjų. Bet ką aš galiu padaryti, jei mano Tėvynė nemyli manęs? Neištvėriau. Juk ir aš, ten būdama, dalyvavau nežmoniškose lenktynėse, tačiau vis nespėdavau atbėgti pirma. Dirbdama už menkus pinigėlius, drebėjau, kad tik bosas iš darbo neišmestų. Po darbo, vakare, dirbau dar vieną darbą, savaitgaliais – kitą. O mano sesuo, vis dar bėgdama tą patį maratoną, rašo man: „Dar pabūsiu Lietuvoje, čia tokie gražūs saulėlydžiai. Gal pavyks iš savo profesijos išgyventi?“ Kartą gavau mamos laišką: „Gal tu pati nemyli Tėvynės, o ne ji tavęs? Ko tau trūksta? Reikėtų tik poreikius apriboti...“ Mama, o gal... tu teisi?

Gimtasis kraštas

Sportas

2011 m. kovo 25–balandžio 1 d., Nr. 12 (56)

Lietuviai žada mūšį pasaulio čempionams Rytis BURNECKAS Pasaulio ir Europos čempionės Ispanijos futbolo rinktinės treneris Visentė del Boskė rengtis 2012 m. Europos čempionato atrankos rungtynėms su Lietuvos ir Čekijos komandomis pakvietė 20 žaidėjų, kurie pernai Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) laimėjo pasaulio čempionų titulą. Na, o šiandien Lietuva sužais draugiškas rungtynes su Lenkijos nacionaline komanda.

Rinktinėje – pasaulio geriausieji „Norime stabilumo, tačiau atsižvelgiame ir į tuos žaidėjus, kurie demonstruoja gerą sportinę formą. Labai keisti rinktinės sudėtį nėra tikslo. Laukia dvejos rungtynės su labai stipriais varžovais, pirmiausia – su Čekijos rinktine, kuri yra arčiausia mūsų turnyro lentelėje“, – kalbėjo Ispanijos nacionalinės komandos strategas. Iš viso į rinktinę pakviesti 22 žaidėjai, iš kurių šeši atstovauja Barselonos „FC Barcelona“ komandai, penki – Madrido „Real“, po tris – Bilbao „Athletic“ ir „Villarreal“, po vieną – „Sevilla“ ir „Valencia“ klubams. Dar du žaidėjai rungtyniauja Anglijoje. Iš pernai pasaulio čempionate triumfavusių futbolininkų šį kartą Ispanijos rinktinėje nebus tik trijų traumuotų žaidėjų – „FC Barcelona“ gynėjo Karleso Pujolio ir puolėjo Pe-

dro Rodrigeso bei Londono „Arsenal“ (Anglija) saugo Sesko Fabrego. Juos pakeis „Athletic“ gynėjas Andonis Iraola ir Ispanijos jaunimo (iki 21 m.) rinktinei pastaruoju metu atstovavę Chavis Martinesas bei Chuanas Mata. Ispanijos futbolininkai šiandien Granadoje susitiks su Čekijos komanda, o kovo 29 dieną (antradienį) 21.45 val. Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadione žais su Lietuvos rinktine.

Lietuvių treneris nusiteikęs optimistiškai „Aikštėje turėsime po vienodai žaidėjų. Jei

netikėsi – nelaimėsi“, – prieš dvikovą su ispanų žvaigždynu optimistiškai kalbėjo mūsų nacionalinės rinktinės strategas, buvęs žinomas futbolininkas Raimondas Žutautas. Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė treniruočių stovyklą surengė Marijampolėje, o Lenkijos ir Ispanijos nacionalinių komandų rungtynėms ruošis Kaune. „Marijampolėje yra treniruočių aikštynas, geros būklės stadiono aikštė. Dėkoju kolegoms iš Kauno ir Marijampolės, kurie daro viską, kad užtikrintų optimalią aikščių kokybę. Visa kita priklausys nuo oro sąlygų“, – sakė rinktinių direktorius Robertas Tautkus. Pasak jo, Ispanijos rinktinė pati sutiko žaisti kovo mėnesį ir supranta, kad sąlygos aikštėje gali būti ne idealios. „Ispanai puikiai prisimena, kai prieš keletą metų spalio mėnesį sužaidėme lygiosiomis. Tada jiems daugiau treniruotis neleido oro sąlygos. Negalima garantuoti, kad nebus panašios situacijos. Kai derinome tvarkaraštį, jie sakė – problemos nėra, žaidžiame kovo mėnesį.

Per visą Ispanijos futbolo istoriją daugiausia įvarčių yra įmušę Raulis ir Davidas Vila (nuotraukoje) – po 44. EPA-Eltos nuotraukos

Turtingiausi autopilotai pasaulyje Praėjusių metų „Formulės-1“ nugalėtoju tapo ir šampano pursluose maudėsi 23 metų vokietis Sebastianas Fetelis, tačiau daugiausia uždirbančių pilotų sąraše „Red Bull“ lenktynininkas – tik trečias. 2010 m. pasaulio čempionas trečią vietą daugiausia uždirbančiųjų sąraše dalijasi su „McLaren“ pilotu Liuisu Hamiltonu. Šiais metais niekas neprilygsta „Ferrari“ žvaigždei Fernandui Alonsui. Ispanas savo sąskaitą papildys 28 mln. eurų, iš kurių 20 mln. sudaro atlyginimas, o 8 mln. – lėšos, gautos už reklamą. Antrą vietą daugiausia uždirban-

Lenktynininkas, šalis, komanda, bendros pajamos (kontrakto suma / reklamos pajamos) 1. Fernandas Alonsas (Ispanija, „Ferrari“) – 28 mln. eurų (20 / 8). 2. Michaelis Šumacheris (Vokietija, „Mercedes“) – 18 mln. (12 / 6). 3–4. Sebastianas Fetelis (Vokietija, „Red Bull“) – 15 mln. (11 / 4). 3–4. Liuisas Hamiltonas (Didžioji Britanija, „McLaren“) – 15 mln. (10 / 5). 5. Felipė Masa (Brazilija, „Ferrari“) – 14 mln. (10 / 4). 6. Džensonas Batonas (Didžioji Britanija, „McLaren“) – 12 mln. (8 / 4). 7. Nikas Rosbergas (Vokietija, „Mercedes“) – 10 mln. (8 / 2). 8. Markas Veberis (Australija, „Red Bull“) – 8 mln. (6 / 2). 9. Rubensas Barikelas (Brazilija, „Williams“) – 6 mln. (5 / 1). 10–11. Vitalijus Petrovas (Rusija, „Renault“) – 5 mln. (1 / 4). 10–11. Pastoras Maldonadas (Venesuela, „Williams“) – 5 mln. (2 / 3).

čių 2011 m. „Formulės-1“ pilotų sąraše užima legendinis vokietis Michaelis Šumacheris. Septynis kartus

pasaulio čempionas šįmet turėtų uždirbti 18 mln. eurų. GK inf.

Turtingiausi autopilotai pasaulyje – Fernandas Alonsas, Michaelis Šumacheris ir Sebastianas Fetelis. EPA-Eltos nuotraukos

Ispanijos futbolo rinktinės sudėtis

Dabartinę ispanų nacionalinę komandą treniruoja Senajame žemyne labai garsus specialistas Vinsentė del Boskė.

Pasitarėme su treneriu ir sutikome“, – sakė R.Tautkus. Lietuvos ir Lenkijos rinktinės susitiks šiandien, 21.30 val., Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadione.

Ispanų pasiekimai daugiau nei įspūdingi Ispanijos rinktinės aukščiausi pasiekimai – aukso medalis 1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse, pirmoji vieta 1964 m. ir 2008 m. Europos čempionate bei 2010 m. pasaulio futbolo čempionate. 2008 m. liepą Ispanijos rinktinė pasiekė pirmą vietą FIFA reitinge ir tapo šešta rinktine, kuri kada nors pasiekė šio reitingo viršūnę. Ispanijos rinktinė 2009 m. birželio 20 d. pasiekė pasaulio rekordą, kada laimėjo 15 varžybų iš eilės. Taip pat Ispanijai drauge su Brazilija priklauso 36 iš eilės nepralaimėtų varžybų rekordas. Dabartinę ispanų nacionalinę komandą treniruoja Senajame žemyne labai garsus specialistas Vinsentė del Boskė. Per visą Ispanijos futbolo istoriją daugiausia įvarčių yra įmušę Raulis ir Davidas Vila – po 44. Daugiausia rungtynių už nacionalinę komandą žaidė A.Zubizareta (126).

Vartininkai: Ikeras Kasilas (Madrido „Real“), Viktoras Valdesas („FC Barcelona“), Pepė Reina („Liverpool“, Anglija). Gynėjai: Alvaras Arbeloa, Serchijus Ramosas, Raulas Albiolis (visi trys – Madrido „Real“), Gerardas Pikė („FC Barcelona“), Karlosas Marchena, Chuanas Kapdevila (abu – „Villarreal“), Andonis Iraola (Bilbao „Athletic“). Saugai: Ksavis, Andresas Iniesta, Serchijus Busketas (visi trys – „FC Barcelona“), Ksabis Alonsas (Madrido „Real“), Chavis Martinesas („Athletic“), Santis Kazorla („Villarreal“), Davidas Silva („Manchester City“, Anglija), Chesusas Navasas („Sevilla“), Chuanas Mata („Valencia“). Puolėjai: Davidas Vila („FC Barcelona“), Fernandas Toresas (Londono „Chelsea“, Anglija), Fernandas Lorentė („Athletic“). DALYVAVIMAS PASAULIO ČEMPIONATUOSE 1930 m. – nedalyvavo. 1934 m. – ketvirtfinalis. 1938 m. – nedalyvavo dėl pilietinio karo. 1950 m. – 4 vieta. 1954 m. – neįveikė atrankos. 1958 m. – neįveikė atrankos. 1962 m. – I etapas. 1966 m. – I etapas. 1970 m. – neįveikė atrankos. 1974 m. – neįveikė atrankos. 1978 m. – I etapas. 1982 m. – aštuntfinalis. 1986 m. – ketvirtfinalis. 1990 m. – aštuntfinalis. 1994 m. – ketvirtfinalis. 1998 m. – I etapas. 2002 m. – ketvirtfinalis. 2006 m. – aštuntfinalis. 2010 m. – nugalėtojai. DALYVAVIMAS EUROPOS ČEMPIONATUOSE 1960 m. – ketvirtfinalis. 1964 m. – nugalėtojai. 1968 m. – ketvirtfinalis. 1972 m. – neįveikė atrankos. 1976 m. – ketvirtfinalis. 1980 m. – I etapas. 1984 m. – 2 vieta. 1988 m. – I etapas. 1992 m. – neįveikė atrankos. 1996 m. – ketvirtfinalis. 2000 m. – ketvirtfinalis. 2004 m. – I etapas. 2008 m. – nugalėtojai.

Milijonieriai – ispanų ir anglų futbolo lygose

Geriausias planetos futbolininkas L.Mesis 2011 m. uždirbs 31 milijoną eurų.

Argentinietis Lionelis Mesis ir portugalas Žozė Mourinjas yra geriausiai apmokami futbolo žaidėjas ir treneris, skelbia prestižinis žurnalas „France Football“. „Barcelona“ klubui atstovaujantis dukart geriausias planetos futbolininkas L.Mesis 2011 m. sudėjus atlyginimą, įvairias kitas pajamas už reklamą ir kt. uždirbs 31 milijoną eurų. Tuo metu Ž.Mourinjas sąskaitą šiais metais papildys 13,5 milijono eurų. Tiesa, L.Mesis negali prilygti geriausiam apmokamam sportininkui golfo žaidėjui Taigerui Vudsui, kurio įplaukos per metus siekia 53 milijonus eurų. Antrą vietą futbolininkų sąraše užima Madrido „Real“ žvaigždė Krištianas Ronaldas (27,5 mln.

eurų), trečią – Mančesterio „United“ puolėjas Veinas Runis (20,7 mln.). Įdomu, kad buvusios Anglijos pirmenybių žvaigždės britas Deividas Bekhemas ir prancūzas Tjeris Anri taip pat yra turtingiausiųjų sąraše. Pirmasis užima aukštą penktą vietą (19 milijonų eurų), o prancūzas – 11-ą (13,6 mln). Tarp strategų „Real“ vadovaujantis Ž.Mourinjas lenkia aršiausio konkurento „Barcelona“ vairininką Pepą Guardiolą (10,5 mln.) ir buvusį Milano „Inter“ trenerį Rafaelį Benitezą (10,2 mln.). Pirmajame dvidešimtuke yra net septyni Anglijos „Premier“ lygoje rungtyniaujantys futbolininkai. GK inf.

Žozė Mourinjas sąskaitą šiais metais papildys 13,5 milijono eurų.

2011 m. kovo 25–balandžio 1 d., Nr. 12 (56)

Po šaltos žiemos gatvėse – krūvos smėlio ir duobės

Tvarkymo darbus stabdo žema oro temperatūra dienomis ir naktinis šaltukas.

Vismantas ŽUKLEVIČIUS Lietuvos keliuose ir miestų gatvėse šiemet išbarstyta rekordiškai daug smėlio ir druskos mišinio. Visiškai išvalyti miestų gatves nuo šių teršalų geriausiu atveju pavyks iki gegužės. Valymo darbų intensyvumas priklausys ir nuo vairuotojų supratingumo.

Darbininkams išdalyti respiratoriai Šiauliuose ir Radviliškyje gatves prižiūri AB „Specializuotas transportas“. Pasak bendrovės direktoriaus, miestų gatvės, kiek leidžia galimybės, yra tvarkomos ir prižiūrimos. „Moterys ir vyrai valo gatves ir pėsčiųjų takus rankiniu būdu su specialia įranga. Surenkamas po žiemos barstymo likęs smėlis ir kitos sąš-

lavos: druskos likučiai, nuokritos, šiukšlės. Sąšlavos sušluojamos į dideles atskiras krūvas, kurias surenka speciali ratuota technika. Paskui viskas vežama į sąvartyną“, – sakė AB „Specializuotas transportas“ direktorius Rolandas Stanys. Paklaustas, ar darbuotojams saugu valyti smėlį, susimaišiusį su druska ir kitomis kenksmingomis medžiagomis, gatvių priežiūros bendrovės direktorius tvirtino, kad darbuotojams yra išdalyti respiratoriai. Tvarkymo darbus stabdo žema oro temperatūra dienomis ir naktinis šaltukas. „Pietinėse gatvės pusėse kai kur dar laikosi ledas. Šiukšlės sušalusios, tad dar reikia palaukti šiltesnių orų“, – sakė R.Stanys. Klaipėdoje gatvių valymo darbus taip pat stabdo vėsūs orai. „Šiuo metu, kiek leidžia gamtos sąlygos, smėlis valomas nuo pėsčiųjų takų. Naktimis

Gimtasis kraštas

Kelyje

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

vis dar pašąla ir dar yra neištirpusio sniego, tad vakuuminėmis mašinomis ir rankiniu būdu valyti smėlį yra sunku“, – sakė UAB „Klaipėdos želdiniai“ direktorius Gediminas Valasinas. Vairuotojams, besiskundžiantiems kelininkų darbais, reikėtų nepamiršti, kad nuo jų pačių labai daug priklauso, ar greitai bus nuvalyta kelio danga. Pasak R.Stanio, kelininkai turi daugiau skundų vairuotojams, o ne vairuotojai kelininkams. „Transporto priemonės yra paliekamos ant gatvių važiuojamosios dalies, tad valymo darbai tampa komplikuoti. Prašome, kad vairuotojai būtų supratingi“, – sakė vairuotojų geranoriškumu tikintis R.Stanys.

Rekordiniai smėlio kiekiai Utenoje smėlio surinkimo darbai prasidėjo nuo pirmadienio. „Dirba-

me tik tose gatvių dalyse, kur prie kelio borto nėra sušalusio ledo. Tokių gatvių yra dar labai nedaug. Storiausias smėlio sluoksnis dabar valomas krautuvais su specialiai tam paruoštais kaušais. Taip apvalius gatves leisime specialias šlavimo mašinas, kurios drėkina paviršių ir surenka sąšlavas“, – pasakojo UAB „Utenos komunalininkas“ direktoriaus pavaduotojas Rimantas Kaušylas. Pasak R.Kaušylo, galutinai gatvės turėtų būti nuvalytos iki gegužės 1-osios. Šią žiemą į Vilniaus gatves buvo išbertas rekordinis smėlio ir druskos mišinio kiekis – net 25 tūkst. kub. m. Druskos mišinio – dar apie 13 tūkst. kub. m. Įprastą žiemą sostinės gatvėms barstyti užtekdavo iki 15 tūkst. kub. m smėlio ir druskos mišinio. Vilniuje gatvės bus tik šluojamos. Plauti jas numatoma vasarą. Vilnietį Sigitą labiausiai erzina miesto gatvėse sušluotos ir ant važiuojamosios dalies paliktos smėlio krūvelės. „Argi negalima tą smėlį sušlavus iš karto ir išvežti? Verkių gatvėje jau kelinta diena tos krūvelės kėpso, o pravažiuojančios mašinos sušluotą smėlį vėl išsklaido“, – pasipiktinimo kelininkų darbais neslepia Jeruzalės rajone gyvenantis vilnietis.

Labiausiai apleistas Kaunas Kauniečiams nerimą kelia ne išbarstyto smėlio ir druskos kiekiai, bet atsivėrusios naujos didelės duobės jau ir taip labai prastai tvarkomose miesto gatvėse. „Neįmanoma normaliai net į darbą nuvažiuoti. Visada reikia žiūrėti, kad ratų duobėse nepaliktum“, – sakė Vičiūnų mikrorajone gyvenantis Linas, kasdien į darbą centre važiuojantis jau labai seniai remonto nemačiusiu A.Juozapavičiaus prospektu. Jei nebus imtasi kokių nors priemonių, greitai šia gatve bus galima važiuoti tik traktoriais ar sunkvežimiais. Vairuotojai, bandydami aplenkti didžiules duobes, rizikuoja susidurti su kitais automobiliais ir važinėja tarsi slalomo trasomis. Vargu ar dar kur nors Lietuvoje pamatysi tokių gatvių. Pasak Lino, Panemunės ir Žemųjų Šančių rajonai tiesiog skendi smėlyje.

Nedrausmingų vairuotojų laukia didesnės baudos Vismantas ŽUKLEVIČIUS Nuo šio mėnesio pradžios įsigaliojusiuose Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pakeitimuose piniginės baudos padidėjo mažiausiai dvigubai. Dabar Kelių eismo taisykles (KET) pažeidę ne tik vairuotojai, bet ir pėstieji privalės mokėti gerokai didesnes baudas. Tiesa, yra viena paguoda – per metus pirmą kartą prasižengusiajam ir nedelsiant skirtą baudą ketinančiajam sumokėti ji gali būti sumažinta per pusę.

Daugiau nei dvigubai padidėjo bauda už kelio ženklų ar ženklinimo nepaisymą, vairuotojų pareigų pėstiesiems nevykdymą (išskyrus nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalauja taisyklės), taip pat važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų taku. Už šiuos pažeidimus bus skiriama bauda nuo 100 iki 300 litų (iki šiol buvo numatyta nuo 50 iki 100 litų bauda). Už KET nustatytos sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus, vairuotojų apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neper-

jungimą į artimąsias šviesas tamsoje, likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, važiavimo automagistralėse, taip pat žmonių vežimo taisyklių pažeidimą bus skiriama nuo 100 iki 300 litų bauda (iki kovo 1 d. – 40–80 litų bauda). Gerokai sugriežtinta atsakomybė už KET nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą ir draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą. Iki šiol buvo skiriama nuo 20 iki 40 litų bauda arba įspėjimas, o nuo kovo pradžios nustatyta bauda nuo 100 iki 300 litų. „Dažnas atsipirkdavo įspėjimu, nors kalbėjimas telefonu neretai tapdavo avarijų ar spūsčių priežastimi. Nuo šio mėnesio bauda padidinta nuo 100 iki 300 litų. Dar griežtesne (nuo 300 iki 500 litų) bauda arba nuo vieno iki trijų mėnesių vairuotojo pažymėjimo paėmimu bus baudžiami vietinio susisiekimo maršrutais keleivius vežančių autobusų vairuotojai“, –

Padidintos baudos privers eismo dalyvius elgtis drausmingiau. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

vairuotojus būti atsakingus ragina kelių policijos pareigūnai. Padidintos baudos ir nedrausmingiems pėstiesiems, kurie važiuojamąją kelio dalį pereis ne tam skirtoje, eiti draudžiamoje vietoje, nepaklus eismo reguliavimo signalams, kelio ženklams ar ženklinimui, nesilaikys saugaus eismo tvarkos automagistralėse. Iki šiol už šiuos pažeidimus grėsė bauda nuo 50 iki 100 litų, o dabar ji padidėjo iki 80–140 litų. Dviratininkai, vadeliotojai ir pėstieji

tamsiu paros metu ar esant blogam matomumui, nevilkintys aprangos su šviesą atspindinčiais elementais ar nesinaudojantys atšvaitais, bei mopedu ar keturračiu motociklu važiuojantieji be apsauginio šalmo bus baudžiami nuo 80 iki 140 litų (anksčiau bauda buvo nuo 20 iki 40 litų). Statistika rodo, kad ne visi mokiniai naudoja šviesą atspindinčius elementus ar atšvaitus. Iš tyrime dalyvavusių 1 200 moksleivių, 80 proc. nešiojo atšvaitus.

Su geromis padangomis kelyje bus saugiau Artėjant šiltajam sezonui vairuotojai jau dairosi vasarinių padangų. Dažnai pirkėjas, apžiūrinėdamas padangas parduotuvėje, klausia: „Kodėl vienos padangos net kelis kartus brangesnės už kitas, nors iš išorės jos beveik vienodos?“ Kokias padangas reikėtų rinktis artėjančiam šiltajam sezonui? Iš pirmo žvilgsnio padangos tikrai gali būti labai panašios, tačiau būtina atsižvelgti į plika akimi nepastebimus dalykus. Autoservisų ir padangomis prekiaujančių parduotuvių specialistai sako siūlantys kokybiškas padangas, tačiau vairuotojai patys sprendžia, kokios jiems priimtinesnės. „Padanga – viena svarbiausių automobilio sudedamųjų dalių. Juk automobilio sukibimas su kelio danga daugiausia priklauso nuo padangų. Jų pasirinkimas lemia ir mūsų saugumą kelyje“, – padangų svarbą pabrėžia „Kemi“ autoservisų tinklo direktorius Žygimantas Tubutis.

Autoservisų specialistai pataria artėjančiam vasaros sezonui rinktis kokybiškas ir saugias padangas. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Pasak jo, šiuo metu prekyboje galima rasti daug nežinomų gamintojų padangų. Dažniausiai tokios atkeliauja iš Azijos šalių. „Rekomenduočiau vairuotojams nepulti pirkti padangų tik pagal kainą. Renkantis naujas padangas, reikėtų pasikliauti žinomais padangų gamintojais, kurie garantuoja ir atsako už savo produkciją“, – sakė Ž.Tubutis. „Padangų pasirinkimas priklauso nuo kelių veiksnių. Visą laiką stengiamės atsižvelgti į kliento poreikius, automobilį, važiavimo manierą ir biudžetą. Išsiaiškiname, ar klientas pageidauja greituminių padangų ar tylesnių, komfortiškesnių ar ekonominių. Pirkėją taip pat supažindiname su naujovėmis“, – sakė Vytautas Pekarskis, UAB „Autotoja“ popardavimų departamento direktorius. Autoservisų specialistai pataria artėjančiam vasaros sezonui rinktis kokybiškas ir saugias padangas. „Pirkdami pigias padangas dėl dažno broko, prasto resurso, didesnio degalų sunaudojimo sumokėsite beveik tokią pat sumą pinigų, kaip ir už geras kokybiškas padangas. Pigiomis ir nekokybiškomis padangomis rizikuosite savo ir aplinkinių saugumu kelyje, o tai gali kainuoti kur kas daugiau nei visas padangų komplektas“, – atsakingai rinktis padangas pataria vieno Šiaulių autoserviso meistras. GK inf.

Gimtasis kraštas

Sveikata

2011 m. kovo 25–balandžio 1 d., Nr. 12 (56)

Kietosios dalelės trumpina gyvenimą

Gamtos dovanos

Jei pavasarį trūksta energijos Želmenyse kai kurių vitaminų yra bent keliasdešimt kartų daugiau nei kituose žalumynuose, be to, juose daug virškinimą gerinančios natūralios ląstelienos.

Pagrindinis teršalų šaltinis – automobiliai, jie išmeta apie pusę azoto oksidų kiekio.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Didžiuosiuose Lietuvos miestuose oro užterštumas kietosiomis dalelėmis vis dar viršija leistiną normą. Belieka laukti, kol visiškai sniegas nutirps ir tik tada kelininkai teršalus sušluos. Meilė JANČORIENĖ Europos miestuose apie 75 procentus teršalų paskleidžia kelių transportas. „Važiuojantys automobiliai pakelia teršalus nuo kelių dangos, – pasakoja Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Visuomenės sveikatos administratorė Alina Rogoža. – Juk žiemą keliai barstomi smėliu ir druska, gatvėse pilna dulkių. Jų atsiranda dylant stabdžių trinkelėms ir kelių dangai, ypač kai naudojamos dygliuotos padangos.“ Be to, su išmetamosiomis dujomis į orą patenka anglies monoksido, azoto oksidų, lakiųjų organinių junginių, sunkiųjų metalų, benzeno, suodžių dalelių.

Kenkia sveikatai Moksliniai tyrimai kietųjų dalelių poveikiui nustatyti parodė, kad ir ilgalaikis, ir trumpalaikis kietųjų dalelių poveikis sveikatai yra neigiamas. Amerikos vėžio draugijos atliktų ilgalaikio kietųjų dalelių poveikio tyri-

mų duomenimis, daugėjant smulkių kietųjų dalelių (2,5 μ), didėja mirtingumas nuo širdies ir plaučių ligų, daugėja ir susirgimų plaučių vėžiu. Tiriant lėtinę obstrukcinę plaučių ligą, astmą ir į ligonines dėl plaučių ligų patekusius pacientus paaiškėjo, kad stambiųjų dalelių trumpalaikis poveikis toks pat stiprus, kaip ir smulkiųjų. „Didžiausią rūpestį kelia kietosios dalelės (KD10 ir KD2.5), anglies monoksidas (CO), azoto dioksidas (NO2), sieros dioksidas, ozonas, – pasakoja visuomenės sveikatos centro specialistė. – Jie veikia aplinką ir sveikatą arba patys, arba sudarydami chemines reakcijas su kitomis medžiagomis.“ Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybės tyrimų duomenimis, žiemos pabaigoje ir pavasario pradžioje visuose miestuose kietųjų dalelių (KD10) koncentracija viršijo paros ribinę vertę. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, kietųjų dalelių paros ribinė vertė (50 μg/m³) neturi būti viršyta daugiau kaip 35 dienas per metus.

Naudinga žinoti: • Aplinkos oro taršai būdinga tai, kad jos poveikio labai sunku išvengti. Todėl jeigu aplinkos oras užterštas, yra didelė tikimybė, kad dauguma gyventojų bus paveikta taršos. • Prie žemės paviršiaus teršalų koncentracija didžiausia. Miestuose nereikėtų eiti pasivaikščioti gatvėmis, ypač su mažais vaikais. Geriau į parkus, miškelius, atokiau nuo judrių gatvių. • Apskaičiuota, kad, sumažinus oro užterštumą 10 μm dydžio kietosiomis dalelėmis nuo 70 iki 20 μg/m3, mirčių sumažėtų 15 proc. • Dalelių prasiskverbimo gylis į kvėpavimo sistemą priklauso nuo jų dydžio: kuo mažesnis skersmuo, tuo gilesnius kvėpavimo takus jos pasiekia. Ten nusėdusios gali pradėti kauptis ir suformuoti palankią terpę lėtinei ligai išsivystyti.

Labiausiai teršia automobiliai Anglies monoksidu (CO) užteršia orą miesto transportas. A.Rogoža perspėja, kad CO, patekęs į žmogaus organizmą per plaučius, reaguoja su hemoglobinu (deguonį nešančia molekule) ir sudaro karboksihemoglobiną, dėl to sumažėja kraujo gebėjimas pernešti deguonį. Paaštrėja širdies ir kraujotakos sistemos ligos, suprastėja koordinacija ir laiko suvokimas. Manoma, kad anglies monoksidas aplinkos ore padidina širdies infarkto tikimybę ir neigiamai veikia vaisiaus vystymąsi. Azoto oksidai formuojasi degimo procesų metu. Pagrindinis teršalų šaltinis – automobiliai, jie išmeta apie pusę azoto oksidų kiekio. Kiti taršos šaltiniai yra šiluminės elektrinės ir gamyklos. Azoto dioksidas gali dirginti plaučius ir sumažinti atsparumą kvėpavimo takų infekcijoms (gripui ir kitoms).

Ozonas virsta smogu Kaip tyriausias gamtos oras, gaivus kvapas po audros, tampa teršalu? Pasak Alinos Rogožos, ozonas yra naudingas viršutiniame atmosferos sluoksnyje, tačiau susidaręs pažemio sluoksnyje – tai oro teršalas. Pažemėje esantį ozoną sudaro azoto oksidai ir angliavandeniliai, kurie, veikiami saulės spindulių, reaguoja tarpusavyje ir sudaro fotocheminį smogą (arba pažemės ozoną). Ozonas veikia plaučių gleivinės membraną ir kitus plaučių audinius, sutrikdo kvėpavimą“. Klinikiniais tyrimais nustatyta, kad ozonas susilpnina plaučių mechaninį atsparumą, dėl to žmogus gali pajusti skausmus krūtinėje (lyg ją kas veržtų),

Be reikalo nevartokite jodo Pasirodžius informacijai, kad dėl įvykių Japonijoje radiacijos išsigandę lietuviai ėmė vaistinėse pirkti jodo preparatus, gydytojai ir specialistai dar kartą tvirtina, jog šiuo metu Lietuvoje jokių apsaugos priemonių nereikia, o be reikalo jodo preparatus vartojantys žmonės rizikuoja savo sveikata.

„Tikrai nėra reikalo papildomai gerti jodo preparatus, nebent ketinama vykti į radiacijos zoną. Tada galbūt reikėtų papildomai pavartoti kalio jodido tablečių. Žmonės, kurie vartoja didesnes jodo dozes be reikalo, rizikuoja savo sveikata, nes tai gali sukelti endokrininių susirgimų – skydliaukės veiklos suaktyvėjimą arba skydliaukės slopinimą, o tai gali turėti neigiamų

pasekmių kitiems organams“, – sakė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Endokrinologijos centro direktorius prof. Vaidotas Urbanavičius. Profesorius aiškino, kad žmogui per parą reikia 100–200 mikrogramų kalio jodido. Jodą žmogus gauna su maistu, jo kiekį papildo vartodamas joduotą druską. GK inf.

Ką daryti, padidėjus oro taršai? • Padidėjus aplinkos oro taršai, gyventojams patariama riboti darbinę veiklą ir fizinį aktyvumą lauke, o švietimo ir ugdymo įstaigoms – atsisakyti kūno kultūros pamokų lauke. • Neatidarinėti orlaidžių, langų. • Vėdinant patalpas, langus ar orlaides uždengti drėgnu audiniu. • Važiuojant automobiliais, sandariai uždaryti langus. • Sergantiesiems lėtinėmis ligomis reikėtų pasirūpinti vaistų atsarga ir, jei įmanoma, pasistengti išvykti iš didmiesčio.

skausmą ryjant, padažnėjusį kvėpavimą, pradėti kosėti, dusti. Dar vienas teršalas – sieros dioksidas, kuris susidaro degimo proceso metu (dažniausiai deginant iškastinį kurą, kuriame yra sieros junginių), naftos produktų perdirbimo, sieros rūgšties gamybos metu. Patekęs į atmosferą sieros dioksidas gali oksiduotis iki sieros trioksido (SO3). Jeigu yra vandens garų, SO3 greitai virsta sieros rūgšties migla. Sieros dioksidas kartu su dulkėmis dirgina kvėpavimo takus, odą ir gleivinę.

Želmenyse taip pat gausu maistingųjų medžiagų, mineralų, enzimų (virškinimą skatinančių fermentų). Itin svarbus žalių augalų komponentas – chlorofilas, kuris organizme virsta hemoglobinu. Želmenų sultys suteikia energijos, šalina iš organizmo toksinus, stiprina imuninę sistemą, gerina medžiagų apykaitą, kraujotaką, padidina hemoglobino kiekį, gerina regėjimą, padeda vaduotis iš depresijos, didina vyrų lytinę potenciją ir net stabdo vėžio ląstelių augimą. Japonijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose želmenų sultimis gydoma priklausomybė nuo alkoholio ir narkotikų. Želmenų sultys puikiai tinkamos grožio procedūroms. Jomis galima valyti ir minkštinti odą, gydytis nuo saulės ar kitokių nudegimų. Įdėjus šiek tiek pastangų, šviežiomis želmenų sultimis galima sveikatintis ir namuose. Tereikia užsiželdinti želmenų, juos nupjauti, sumalti ir nukošti sultis. Dažniausiai želdinami kviečiai, tačiau galima želdinti ir miežius, rugius. Vasarą jų galima pasėti darže. Namuose grūdai sėjami į negilias dėžutes arba 4–7 cm aukščio padėklus. Svarbu, kad juose nesikauptų vanduo ir nepradėtų augti pelėsiai. Geriausia į dėžutes sėti jau sudaigintus grūdus.

Išsklaido stiprus vėjas Teršalus greitai išsklaido žemo atmosferos slėgio sūkuriai – ciklonai: stiprus vėjas, gausus lietus arba sniegas. Tačiau pavasarį, įsivyravus sausiems orams, net ir stiprus vėjas nepadeda. Kietųjų dalelių koncentracija padidėja dėl po žiemos nenuvalytų gatvių, nesutvarkytos aplinkos, iš statybviečių kylančių dulkių. Teršalai ilgai neišsisklaido tada, kai orus lemia pastovi oro masė – anticiklonai, jų gūbriai, mažo atmosferos slėgio laukai.

Prieš sėją juos patariama pabrinkinti šaltame vandenyje apie 12 valandų, o prisigėrusius vandens pridengti drėgna drobele arba popieriumi, kad neperdžiūtų. Sudaigintus grūdus reikia suberti į dėžutes ant drėgno 3–5 cm storio substrato. Žemėmis užberti nereikia. Pakanka pridengti drėgna drobele, popieriumi arba polietileno plėvele. Sudaiginti grūdai įsišaknija per kelias paras. Tada pasėlį galima nudengti. Svarbu, kad jis nuolat būtų drėgnas. Maždaug po savaitės želmenys turėtų pasiekti 15–20 cm. Tokio aukščio jie sultingiausi, tad ilgiau auginti neverta. Nupjautus želmenis reikia sumalti mėsmale, o gautą tyrę išsunkti per drobę. Išspaustas sultis reikia suvartoti kuo greičiau – po paros jos tampa bevertės. Pradžioje rekomenduojama gerti 30–50 gramų, o įpratus – 100 gramų per dieną. Jas patartina išgerti likus pusvalandžiui iki valgio arba praėjus bent 2 valandoms po jo. GK inf. ir nuotrauka

2011 m. kovo 25–balandžio 1 d., Nr. 12 (56)

Gimtasis kraštas

Gyvenimas

Bet dabar ir šitas periodas pasibaigė, krosnis padėta po laiptais. Bet jei kam reikėtų tokių darbų, iškart ją išsitraukčiau. Glazūrų kibiruose turiu, užsakyčiau Kuršėnuose užmaišyti kelis šimtus kilogramų balto šamoto – ir į priekį. Keramika turi savo technologinę magiją. Tai trijų pagrindinių stichijų rezultatas – žemės, vandens ir ugnies. Ji žmogui labai artima, kūniška, erotiška.

Menininkas Vaidotas Žukas ragina branginti autentiškas mūsų gamtos ir kultūros formas, krašto ženklus ir simbolius, apmąstyti visa tai profesionaliai, be pompastikos ir verkšlenimų.

Svajonės skrajoja, negalėdamos atlikti savo misijos Nijolė BARONIENĖ Jo talentas formavosi tylumoje, o charakteris – gyvenimo verpetuose. Tačiau paskutinioji personalinė paroda „Kol dar esame Lietuvoje...“ privertė suklusti ne vieną žinomo menininko Vaidoto Žuko gerbėją. Nejaugi jis ketina emigruoti? Menininkas tikino kol kas neketinąs išvykti iš Lietuvos. Jei ne Lietuvoje, kokioje šalyje norėtumėte gyventi? Man visur gerai, kur galiu dirbti. Trys iš šešių mūsų vaikų mokosi ir dirba užsienyje, bet apie savo išvykimą dar negalvoju. Kitas reikalas, jei gauni kitos šalies kvietimą ar užsakymą. Tada važiuoju, nes Lietuvoje jų vis mažiau. Ar skaičiuojate savo kūrinius? Kiek jų iškeliavo pas meno mylėtojus? Niekada nesurašinėjau savo darbų, tik apytikriai galiu pasakyti: keli šimtai yra užsienyje, kita tiek – Lietuvos kolekcijose. O tai, kad dirbi gana daug, dar nereiškia, kad ir padarai daug. Kartais išties pavyksta padaryti gana greitai, lyg su įkvėpimu. Bet esu iš tų, kurie tą patį darbą gali šlifuoti ilgai ir kantriai – kartais keletą metų. Šitaip gali prisotinti mintį, ištobulinti formą. Bet kartais labai norisi šviežumo. Atsisakęs kupinos netikėtumų žurnalistikos pasinėrėte į kūrybos tylą. Ar ilgam? Daile užsiimu jau beveik 40 metų, nuo ankstyvos jaunystės, o žurnalistikoje buvau naujokas, atėjęs tik Atgimimo metais, kai atsikovojome žodžio laisvę. Pastebėjau, kad mene ir žurnalistikoje galioja panašūs kūrybiniai principai: visur reikalingas aktualumas, netikėtumas, įtaiga, reikia gero temos parinkimo, siužeto vysty-

mo, reikia išauginti kulminaciją, baigti epilogu arba apibendrinimu. Visur būtinas ne tik temos, bet ir formos patrauklumas, originalumas. Net šeimos ir valstybės gyvenime matau tuos pačius dėsningumus, tą pačią komponavimo būtinybę. Ką norėjau ir galėjau, per 15 žurnalistikos ir vadybos metų pasakiau ir padariau. Dabar tiesiog grįžau ten, kam ruošiausi nuo jaunystės. Dažnas stebisi ir džiaugiasi gausia jūsų šeima. Kokios vertybės buvo puoselėjamos jūsų ir žmonos šeimose? Mes irgi stebimės ir džiaugiamės mūsų gerais jau užaugusiais vaikais. Jokios papildomos šeimyninės vertybės nebuvo puoselėjamos nei mano, nei žmonos Auksės šeimose. Tiesiog susituokę mes ne svajojome, bet negaišome laiko. Ar galite pasidalyti savo sėkmingos santuokos receptu? Ar žmona yra ta geroji fėja, apsauganti jus kaip menininką nuo buities rūpesčių?

Vaidotas Žukas yra nuolatinio darbo, nuolatinės kūrybos šalininkas. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Į meną pasuko tik du vaikai. Raginote juos eiti tokiu keliu ar, atvirkščiai, prilaikėte? Tikrai neskatinome jų, nes linkėti savo vaikui to paties vargo būtų nedora. Bet viena dukra tapo muzike, o priešpaskutinis sūnus pasirinko dailės studijas – na, mes netrukdysime, padėsime.

Idėja, kūrybinis sumanymas nėra svajonė. Ji yra konkreti. Idėjų yra daug – belieka kritiškai atsirinkti ir atlikti. Manau, sėkminga santuoka būna tada, kai bent vienas iš sutuoktinių yra kantrus. Ir jei šeimoje yra vienijanti pasaulėžiūra. Žmona – mūza? Nebūtinai. Juk žinote tą pasaką, kai bėgikas prisirišo medžius prie kojų, kad per toli nenubėgtų. Kartais kūryboje tai irgi gali labai praversti. Įkvėpimą kartais jaučiu, kartais ne. Kartais su įkvėpimu padarau prastą dalyką, kartais be įkvėpimo – sėkmingą. Todėl esu nuolatinio darbo, nuolatinės kūrybos šalininkas. Nepaisant aplinkybių.

Esate žinomas liaudies meno ir senosios bažnytinės dailės kolekcininkas. Ar tie kūriniai įkvepia jus naujiems darbams? Taip, senoji mūsų dailė įkvepia. Mobilizuoja.Tie tikri, taurūs šventųjų veidai tarsi kamertonai – gyvenime ir kūryboje. Jie ir lietuviški, ir universalūs.Turiu vieną medinę Marijos Maloningosios figūrą, kurios veidas – kaip nulietas iš tų didžiųjų akmeninių figūrų, surastų Velykų salose. Savo darbuose sąmoningai sakralumą tai priartinu, tai atitolinu. Kartais nuo jo norisi pabėgti, norisi įžvelgti prasmę paprasčiausiuose žmogaus rankomis sukurtuose daiktuose, pasodintuose augaluose. Nesinori sakralumo nuvalkioti, norisi šviežio žodžio ir vaizdo. Todėl kartais verta jo išsiilgti. Koks žmogaus bruožas jus labiausiai žavi, o koks piktina? Mane glumina ir siutina apsimetėliai, pataikūnai ir tinginiai. O žavi išmintingi ir kilnūs žmonės.

Dailininkas Vaidotas Žukas savo personalinės parodos atidaryme su žmona Aukse ir sūnumis Benediktu ir Pranciškumi. Gretos Mikoliūnaitės nuotrauka

Ar pasikeitė požiūris į meną ir kūrėją dabartinėje vartotojiškoje visuomenėje? Nežinau vieno atsakymo. Gal pasikeitė, gal ir ne. Snobų visada buvo. Bet dailininkui svarbu, kad būtų vienas kitas, kuris neieškotų išorinių efektų, bet justų geras aspiracijas, skirtų tikrus dalykus nuo imitacijų.

Jus, patriotas, atitolote nuo politinio šalies gyvenimo. Dėl ko labiausiai išgyvenate galvodamas apie Lietuvą? Labiausiai sopa širdį dėl politikoje esančios gausybės niekšų, egoistų, kurie turėtų rūpintis kitais, bendruoju gėriu, pirmiausia – labiausiai stokojančiais, o rūpinasi savimi. Ir dar skauda, kad tie patys varguoliai leidžiasi apkvailinami, renka į valdžią prietrankas. Belieka užsimiršti ir imtis kūrybos. Kodėl gyvenimą iš triukšmingo kultūrinio sostinės centro iškeitėte į atokesnę ir ramesnę vietą Žvėryne? Romantiškai įrengtame Vilniaus mokslininkų namų bute buvo smagu kitiems – dailininkams, dizaineriams, muzikantams, žurnalistams, bet tik ne gausiai mūsų šeimai. Todėl be jokio gailesčio šias patalpas pardavėme ir išsikėlėme į patogesnę aplinką, kur poilsis po darbo yra daug kokybiškesnis. Nesame sentimentaliai prisirišę prie namų ar butų – šeimoje turi būti visiems gerai, vieno ar kito nuomonė pas mus nedaug tereiškia, nes mūsų namuose – demokratija – daugumos teisė. Su matriarchato pakraipa. Tiesa, aš pats pastaraisiais metais ypač vasarą dažniau gyvenu kaime. Piešiu Aukštaitijoje prie Alantos. Esate žinomas ir kaip keramikas, tačiau kažkodėl pastaruoju metu šią meno sritį nustūmėte į šoną. Gal prieš aštuonetą metų svečiavausi Leliūnuose pas keramikos meistrą ir muziejininką Vytautą Valiušį. Jis mane pažinojo, sako: „Atvažiuok pas mane rimčiau padirbėti, duosiu molio, žiedimo ratą, glazūrų, krosnių.“ Po pirmos vasaros užkibau. Penkerius metus savo studijoje Vilniuje lipdžiau ir degiau glazūruotos keramikos reljefus, kartais iš jų montavau didesnius pano – šamotinius koliažus, padariau keramikos stulpų, papuošalų, skulptūrų.

Pavasarį paprastai žmonėms išauga sparnai, jie taip pat prisimena ir neišsipildžiusias svajones. Mano svajonės beviltiškai skrajoja, negalėdamos atlikti savo misijos. Jos manęs nesugundo ir prie laivo stiebo man nereikia prisirišti. Jų paprasčiausiai neprisileidžiu. Todėl ir praradimų ar netekčių su jomis nepatiriu. Idėja, kūrybinis sumanymas nėra svajonė. Ji yra konkreti. Idėjų yra daug – belieka kritiškai atsirinkti ir atlikti. Padaręs vieną darbų ciklą eini prie kito. Toks mano metodas – racionalus, be jokių svajonių, bet ir be traumų. Tačiau man reikia nuolatos stebėti aplinką, žmones, gamtą, matyti ir analizuoti autentiškos kultūros reiškinius – mokytis iš jų temų gretinimo, netikėtų simbolių, spalvų ir formų įtaigos. Ko siekiu ar laukiu dabar? Laukiu pavasario! Dar niekada nebuvau pasodinęs tiek obelų, vyšnių, kriaušių, aviečių, dar ąžuolų, vijoklių, kelių veislių erškėčių, gudobelių... Sodybą komponuoju kaip paveikslą. Jeigu visa tai prigis – piešiu sprogstančias šakas, žiedus, lapus, uogas, vaisius. Bet jei kas neprigis, piešiu ir tapysiu tas pačias, tik nudžiūvusias šakas, tame pačiame laukų, uosių ir baltosios Alantos bažnyčios fone. Nes gyvenimas yra visoks, jo ženklai yra iškalbingi, bet supinti, o metaforos – keliasluoksnės. Pavyzdžiui, driežas, išlindęs į saulės šviesą, gali būti ir velnio, ir Kristaus simbolis. Svarbu pasirinkti, kurio tau labiau reikia. Mokėsi Vilniaus 23-ioje vidurinėje ir Vilniaus dailės mokyklose, 1979 m. baigė Vilniaus dailės institutą. 1989 m. įkūrė „Lietuvos katalikų radijo“ redakciją ir iki 1997 m. jai vadovavo, rengė kultūrines ir religines radijo laidas. 1990 m. sukūrė dviejų dalių televizijos filmą „Agrastų vynas“. Spaudoje paskelbė straipsnių apie kultūrą ir religiją. 2000–2001 m. buvo Lietuvos radijo ir televizijos generalinis direktorius, vėliau vedė tiesiogines Lietuvos radijo laidas. Dailės parodose dalyvauja nuo 1979 m. Surengė asmeninių tapybos parodų ir dalyvavo keliasdešimtyje grupinių – Lietuvoje ir užsienyje. Kuria įvairių žanrų dailę: molbertinę tapybą, freskas, grafiką, žiestą ir reljefinę keramiką, juvelyriką. Naujausi jo keramikos darbai padengti keliasluoksnėmis glazūromis, po kelis kartus išdegti 1 000–1 300 laipsnių krosnyse. Kūriniuose ryški religinė tematika: plaketės su liepsnojančios širdies, madonos su kūdikiu, rokailinių ornamentų reljefais asocijuojasi su archeologiniais radiniais, slėpiningais ženklais iš praeities. Tapybai būdingas sodrus, išraiškingas koloritas, paveikslus užpildantis ekspresyvios faktūrų žymėmis.

Gimtasis kraštas

Istorijos vingiai

2011 m. kovo 25–balandžio 1 d., Nr. 12 (56)

Paslėpti lobiai Dr. Dalia KLAJUMIENĖ Fragmentiškai išlikusi Lietuvos sieninė tapyba pasižymi stilių, spalvų, siužetų ir technologijų įvairove. Nepaprastai svarbu visa tai pažinti ir išsaugoti ateinančioms kartoms.

Sluoksnis ant sluoksnio

XX a. aštuntame dešimtmetyje Lietuvoje atsiradus profesionalių sienų tapybos restauratorių kartai naujam gyvenimui buvo prikelta daugybė senosios sienų tapybos kūrinių. Daugiausia jų esama Vilniuje.

Seniausia polichromija

Seniausia iki mūsų dienų išlikusi freska – Vilniaus katedros kriptoje XIV a. pabaigoje nutapyta epitafinė kompozicija „Nukryžiuotasis su Švč. Mergele Marija ir šv. evangelistu Jonu“. Naujausi tyrimai rodo, kad tai yra vietinio meistro kūrinys. Stilistikos, plastikos ir ikonografijos analizė liudija, kad freskos kūrėjas buvo įgudęs tapyti stačiatikių ikonas, tačiau atlikdamas šį užsakymą stengėsi kuo tiksliau laikytis krikščioniškosios Freska Vilniaus arkikatedros kriptoje „Nukryžiuotasis su Švč. Mergele Marija ir ikonografijos reikalavimų. Nuotrauka iš Vilniaus arkivyskupijos archyvo Kiti iki mūsų dienų išlikusios goti- Šv. Evangelistu Jonu“. kinės sienų tapybos pavyzdžiai – taip gotikinė ornamentinė polichromija. scenomis. Visa tai jau kelerius mepat iš Vilniaus statinių. XX a. pabai- Gotikos laikų tapybos madą atsklei- tus restauratoriai kantriai atidengia goje buvo atidengtos ir konservuotos džia ir nedideli fragmentai, išlikę se- iš po vėlesnių tinko sluoksnių. Vilniaus Bernardinų bažnyčios ir vie- nuosiuose miestiečių namuose VilBe sgrafito, Renesanso laikotarnuolyno sienų freskos. Ši XVI a. pra- niaus Vokiečių gatvėje. Šios gatvės piu neužmiršta ir al secco technikos džioje sukurta sienų tapyba – didžiau- 20-o namo eksterjere esančios ne- tapyba. Ypatingu plastikos grožiu ir sias Lietuvoje išlikęs gotikos tapybos didelės apvalios nišos ištapytos ar- ikonografijos sodrumu garsėja buvukūrinys, išsiskiriantis itin sudėtinga, kangelų figūromis, o sienų braukos sios viduramžių cecho patalpos Vilpagal vokiečių grafikos pavyzdžius dekoruotos įrašais gotišku šriftu. niuje, Rūdininkų g. 13. Įdomu tai, sukurta ikonografija. Žinoma, kad gotikos laikų tapy- kad čia yra ištapytos ne tik mūrinės 2001 m. Vilniaus Šv. Mikalojaus ba gausiai puošė Trakų salos pilies tinkuotos sienos, bet ir medinės lubų bažnyčios skliaute buvo atidengta menių sienas. Deja, įdomių siuže- sijos. Kadaise Lietuvoje būta daug tų, atspindinčių Lietuvos didžiųjų tapyba dekoruotų medinių lubų, takunigaikščių gyvenimą, yra išlikę čiau išliko vos vienas kitas pavyzdys tik XIX–XX a. pradžios menininkų ir tai dažniausiai avarinės būklės. akvarele ar tušu darytose kopijose. Iki mūsų dienų Lietuvoje daugiausia yra išlikę baroko laikotarpio sienų tapybos pavyzdžių. Du šimtŠventovių ornamentika mečius (XVII ir XVIII a.) klestėRenesanso laikotarpiu Lietuvo- jusi puošni ir teatrališka baroko je, kaip ir kituose Vidurio, Šiaurės ir epocha paliko ryškų pėdsaką mūsų Rytų Europos kraštuose, dirbę sie- krašto dailės ir architektūros istorinų tapybos meistrai ypač daug kūrė joje. Puikus vietinės XVII a. tapybos sgrafito technika. Sienas padengus pavyzdys – 1668 m. ištapyta kadaikelių spalvų (dažniausiai baltos ir se Trakų dominikonams priklausiusi juodos) tinko sluoksniais, jų pavir- Rykantų Švč. Trejybės bažnyčia (Trašiuose būdavo išraižomos sudėtingos kų r.). Šventovės sienose yra įamžinfigūrinės ir ornamentinės kompozi- ti fundatorių Marcijono Oginskio ir cijos. 1974 m. renesansinio sgrafito jo žmonos portretai, Kryžiaus kelio fragmentai buvo restauruoti Vilniu- stočių ciklas ir dominikonų šventųje, Aušros Vartų gatvės 8-o namo jų atvaizdai. Restauruojant Kryžiaus pagrindiniame fasade. Tačiau bene kelio scenas sienoje buvo rasta įrėžta didžiausias pastarųjų metų Lietu- tapybos data (1668 m.) ir tapytojo vos paveldosaugos specialistų atra- Jono Janavičiaus pavardė. dimas – Vilniaus Šv. Stepono bažNeabejotinais barokinės sienų nyčia. Polichromijos tyrimai parodė, tapybos šedevrais yra laikomi flokad visa renesansinės šventovės išo- rentiečio tapytojo Mikelandželo rė XVII a. pradžioje buvo išpuošta Palonio kūriniai. Apie 1674 m. šį Freska „Dievo Motina su apsiaustu“ Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčioje. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka sgrafito ornamentais ir figūrinėmis menininką pasikvietė Lietuvos DiLietuvoje statinių išorėje ir viduje tapytas dekoras žinomas nuo viduramžių laikų. Dažniausiai buvo kuriama netikros freskos (al secco) technika, t. y. tapoma ant sauso tinko. Dėl šios technologijos specifikos kompozicijos, nuo jų sukūrimo praėjus vos 50–100 metų, prarasdavo spalvų vaiskumą ir pirminį grožį, todėl dažniausiai jas užtinkavus ant viršaus būdavo tapomi nauji siužetai. Restauruojant Lietuvos senosios architektūros kompleksus vienoje sienoje, skliaute ar lubose yra randami keli (kartais net 7–8) skirtingų stilistinių laikotarpių tapybos sluoksniai. Klasicizmo epochoje labiausiai vertinta balta sienų spalva, todėl daugelio pastatų senosios freskos buvo nubaltintos, o naujos tapytos retai. Dėl tos priežasties nemažai XVI– XVIII a. sukurtų kompozicijų dar ir dabar yra po XIX–XX a. tinko sluoksniais ir jos žinomos tik iš negausių rašytinių šaltinių ar restauratorių atliktų polichromijos tyrimų.

Restauratoriai sutaupė Degučių bažnyčios interjerui Jolanta MIŠKINYTĖ Baigta restauruoti ir konservuoti vienintelė Europoje trikampė medinė Degučių Šv. Vincento Ferero bažnyčia, esanti Šilutės rajone. Ši šventovė keliskart apstulbino netikėtais radiniais. Tvarkant eksterjerą tarp pastato sienų buvo aptikti aukso siūlais siuvinėti bažnytiniai drabužiai. Polichrominių tyrimų metu vienoje iš sienų surastas konsekravimo kryžius, o palėpėje – į ritinėlį susuktas sakralinio, kaip manoma XVIII a., paveikslo fragmentas. Po nuosekliai atliktų tyrimų restauruojant bažnyčios vidų buvo atidengti net keturi dažų sluoks-

niai, senojo bažnyčios polichrominio dekoro fragmentai. Darbų metu buvo nuvalyta ir užkonservuota lubų tapyba, paryškinti ant sijų išlikę dekoro elementai, išsaugotas virš sakyklos esantis mėlynos spalvos su augaliniais motyvais tapybinis dekoras, suvienodintas sienų spalvinis tonas. Ant vienos lubų sijos rastas užrašas, kad pastarasis bažnyčios interjero – lubų, sienų, frizo, vargonų tribūnos – dažymas buvo atliktas po 1984 m. Nutarta išsaugoti šį atidengtą užrašą. Interjerą restauravo aukščiausios kategorijos specialistai – medžio ekspertas A.Šaulys, sieninės tapybos restauratorė A.Kaušinienė. Liaudiškos architektūros formų, su trimis šoniniais pastatais, trišlaičiu stogu barokinė Degučių

džiosios Kunigaikštystės kancleris Kristupas Zigmantas Pacas ir užsakė jam dekoruoti Pažaislio kamandulių vienuolyną ir bažnyčią. Apie 1692 m. M.Palonis ištapė Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčią. Šis menininkas daug prisidėjo prie iliuzinės perspektyvinės sienų tapybos mados paplitimo Lietuvoje. Be to, jis vienas iš nedaugelio Lietuvoje kūrė tikros freskos technika. XVIII a. ypač buvo paplitusi sienų tapyba, kurios geriausiai išlikusių, be to, ir daugiau tirtų, pavyzdžių yra sakralinėje architektūroje. Visos gražiausios šio šimtmečio barokinės Vilniaus bažnyčios (Šv. Jono, Šv. Teresės, Šv. Jurgio, Šv. Dvasios, Šv. Kryžiaus Atradimo ir kt.) buvo gausiai ištapytos. Sostinei nenusileido ir kitų Lietuvos vietų šventovės, tačiau jų polichromija daug prasčiau išsilaikė.

Kryžiaus kelio scenos Verta pamatyti ir patyrinėti tapytas Kryžiaus kelio scenas buvusiame Tytuvėnų (Kelmės r.) bernardinų ansamblyje. Buvusioje Videniškių (Molėtų r.) atgailos kanauninkų vienuolyno infulato rezidencijoje yra restauruota vienuolyno vyresniųjų portretų galerija. XX a. pabaigoje naujam gyvenimui prikeltos Liškiavos (Varėnos r.) Švč. Trejybės bažnyčios skliauto freskos. Ne itin vykusiai restauruota, bet vis tiek tapytu dekoru pribloškianti yra Jiezno (Prienų r.) Šv. Arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo šventovė. Itin mažai yra išlikusios tapybos medinėje architektūroje. Buvusią jos gausą patvirtina tik rašytiniai šaltiniai, o mūsų dienomis galime pamatyti vos vieną kitą XVIII a. ir pagal baroko tradiciją XIX a. pirmojoje pusėje sukurtą pavyzdį. Iš jų paminėtinos Grūšlaukės (Kretingos r.) kapinių koplyčia, Degučių (Šilutės r.) Šv. Vincento Ferariečio ir Griškabūdžio (Šakių r.) Kristaus Atsimainymo bažnyčios. XIX a. klasicizmo, romantizmo ir kitų stilistinių srovių madą atspindinčios sienų tapybos išliko mažai. Jos kiek daugiau esama Vilniaus senamiestyje, privačiuose interjeruose, todėl ji nedaug kam matoma. Ryškiausias XIX a. pabaigos profesionaliosios sienų tapybos pavyzdys – Kauno katedroje šv. apaštalų Petro ir Pauliaus gyvenimo scenas vaizduojantis ciklas. Devynių scenų ciklą 1895 m. sukūrė tapytojas Janas Čajevičius, garsėjęs kaip Varšuvos, Sankt Peterburgo, Gardino ir Kauno šventovių dekoruotojas.

bažnyčia iškilo 1760-aisiais. Ją pastatė Vainuto seniūnas Tadas Bilevičius, o svarbiausi rėmėjai buvo Adomas Bilevičius su žmona Bogumila. Sprendžiant iš archyvinių dokumentų, Degučių maldos namuose gyvenimas tekėjo stebėtinai pastoviai. Parapija visada buvo maža, todėl neturtinga. Tačiau ne vienas dokumentas liudija, kad ji buvo tvarkingai prižiūrima. Per du su puse šimto metų bažnyčia nedaug pasikeitė, nors buvo triskart atnaujinta – 1840 m., XIX a. pabaigoje ir 1923–1938 m. Ji paskelbta nekilnojamąja kultūros vertybe ir įtraukta į programą „Lietuvos baroko kelias“. Atliktus darbus priėmusi komisija pasidžiaugė, kad prieš tai eksterjerą sutvarkiusi bendrovė UAB „Žibai“ sutaupė pinigų, kurių pakako ir interjerui atgaivinti. Visi šios išskirtinės kultūros vertybės Vienintelė Europoje trikampė medinė Degutvarkybos darbai įgyvendinti iš Europos ekonomi- čių Šv. Vincento Ferero bažnyčia, esanti Šilunės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų tės rajone, vėl džiugina lankytojus. bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų. GK archyvo nuotrauka

2011 m. kovo 25–balandžio 1 d., Nr. 12 (56)

Gimtasis kraštas

Kultūra

Tropikų šauksmo pakerėtas Sumanių kolekcininkų dėka Jono Rimšos sugrįžimas į Lietuvą tebevyksta iki šiol. Ką tik pasirodė ir knyga apie garsaus menininko gyvenimą ir kūrybą. šokį „Tamure“, atskleidusį mums atvirą ir subtilų gundymo meną, provokuojantį plastiškai ir lanksčiai judėti žmogaus kūną. (Beje, šis šokis krikščionių misionierių buvo uždraustas.) J.Rimša giliai įsijautė į džiunglių dvasią – jos paslaptingumą ir vilionių trauką, jos sodrią vešlią augmeniją. Jo portretai sklidini humaniškų jausmų. J.Rimšos egzotika suvokiama ne kaip išskirtinė buitis, nepažįstama, svetima, o kaip sava, artima mums savo žmogišku turiniu ir jausmų nuoširdumu.

Bėgo nuo civilizacijos

Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus rūpinosi Jono Rimšos paveikslų perdavimu Lietuvai, ilgą laiką globojo ir visokeriopai rėmė dailininką. Centre – knygos autorė menotyrininkė N.Tumėnienė, pirmas iš kairės – muziejininkas R.Budrys.

Nijolė TUMĖNIENĖ Atsitiktinai nublokštas į tolimus kraštus be lėšų, pastogės, draugų ir artimųjų, Jonas Rimša niekada neprarado gimtosios Lietuvos. Ją dar labiau pamilo ir atrado tai, kas svarbiausia. Džiunglės menininkui priminė žaliosios Lietuvos grožį, gyvendamas Pietų kraštuose giliau pajuto sidabrinės žiemos žavesį, stebėdamas indėnų palikuonių kasdienybę ir šventes atrado jų tautinių drabužių meniškumą, lietuvių tautinį kostiumą primenančią spalvų darną ir ornamento simboliką.

Troškimas pažinti senąsias primityvias kultūras, artimas jį sužavėjusiai senovės indėnų dvasiai, nuvedė J.Rimšą gyvenimo saulėlydyje ir į tolimąjį Taitį. Ten praleistas laikas įkvėpė tapytoją naujai kūrybai – temperamentingo ritmo ir ryškių spalvų, derinamų kontrasto principu. Sugrįžęs į Santą Moniką (Kalifornija), dailininkas nutapė savo brandžiausius paveikslus. J.Rimša nemėgo šiuolaikinės civilizacijos ir bėgo nuo jos į palaimos šalį. Bet jam svarbiausia buvo ne egzotika, o pati tapyba – spalva, ritmas, judesių arabeska – visa tai, kas padeda išreikšti dvasinį taitiečių pasaulį. Todėl ir šiandien jo kūryba savitu sodriu spalvingu koloritu, tvirtai, pagal ypatingą muzikalų ritmą suręstomis kompozicijomis ne tik kelia pasigėrėjimą, bet ir atveria tenykščių žmonių gyvenimo ir gamtos speciﬁką.

Keliautojas ir vienišius

Teisininkas R.Valiūnas itin domisi J.Rimšos kūryba. Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

Lietuvių meno misionierių atrado bolivai

vijoje, Peru ir Lietuvoje. Tik į Lietuvą sugrįžti jam nebuvo lengva.

Lotynų Amerika padėjo J.Rimšai atrasti archajišką pagoniškosios Lietuvos kultūrą. Gal todėl jo kūriniai mums suprantami, artimi lyg jų autorius niekada nebūtų iš Lietuvos išvažiavęs. Jaudino jo kūrinių emocionalumas, panašus į XX amžiaus lietuvių tapybą, linkusią į spalvų ir tapymo būdo ekspresiją, ir šiuolaikiškas intensyvių spalvų derinimas. Mūsų akiai nauja – tik egzotiški motyvai, tik neįprastų bruožų ne europietiški veidai ir judesiai. O jų dvasinis pasaulis – nuoširdus ir subtilus, temperamentas be agresijos požymių, kunkuliuojantis viduje, bet sutramdytas moralės nuostatų. Joną Rimšą pirmiausia įvertino ir iškėlė bolivai, apdovanoję jį aukščiausiais ordinais ir vardais, nes jis mokė mylėti ir gerbti indėnus, vertinti senąją jų kultūrą, šalies istoriją, mitologiją ir gamtą. Dailininkas už lėšas, gautas pardavus paveikslus, įkūrė senoviniame Sucrės mieste meno mokyklą, o ją baigusius gabiausius mokinius pats siuntė studijuoti į Europą. Todėl Bolivija iki šiol brangina kūrybinį menininko palikimą, o jo autorių vadina „meno misionieriumi“. Lietuvis sulaukė gerų atsiliepimų apie savo kūrybą Argentinoje, Boli-

Rūpinosi Prezidentas Valdas Adamkus Grįžo tik dailininko padovanoti paskutinio gyvenimo tarpsnio kūriniai Taičio motyvais, nes jis pats jau buvo pasiligojęs ir nebeturėjo sveikatos atvykti. Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus, rūpinosi jo paveikslų perdavimu Lietuvai ir ilgą laiką globojo ir visokeriopai rėmė dailininką, netgi padėjo jam persikelti gyventi į JAV, nuvykti į Taičio salą ir pamatyti iš arti dar vieną archajišką kraštą, artimą indėnų kultūrai. J.Rimšos sugrįžimas į Lietuvą vyksta ir šiandien. Turime išmintingų kolekcininkų, kurių dėka, be 23 Lietuvos dailės muziejuje saugomų kūrinių, dabar galime didžiuotis sugrąžinę Lietuvon jau apie 120 J.Rimšos tapybos ir akvarelės paveikslų. 2010 m. Lietuvos dailės muziejuje įvykusi Jono Rimšos kūrinių paroda jau aprėpė visą jo kūrybą.

Keturi periodai Praėjusią savaitę pasirodė knyga apie J.Rimšos gyvenimą ir kūrybą. Joje apibendrintas J.Rimšos

kaip menininko nueitas kelias, išskirti keturi kūrybos periodai: ispaniškasis, boliviškasis, indėniškasis ir taitietiškasis, kurie ne tiek keitė vienas kitą, kiek nuosekliai išaugo vienas iš kito. Ispaniškasis buvo susijęs su tamsaus kolorito ispanų klasikinės tapybos patirties perėmimu, kur juntami ir itališkos mokyklos atgarsiai. Bolivijos laikotarpis prasidėjo nuo geriausių Paryžiaus mokyklos tradicijų įsisavinimo – dėmesio sudėtingo kolorito problemoms, impresionizmo pamokų, nuo siekio tapyti šviesiau, erdviau, emocionaliau. Indėniškojo periodo kūryboje radosi monumentalus apibendrinimas, sustiprėjo emocinė kontūro reikšmė, atsirado sukaupto ritmo indėnų šokiai ir folkloro motyvai, džiunglių nuotaiką atspindintys peizažai, kur jausmus užburia žalia miško gūduma ir gaivinanti šešėlių vėsa. Taičio tapyba tarsi susumavo J.Rimšos pasiekimus tapant kompozicijas, peizažus, portretus, išgrynino spalvų skambesį, įtaigaus ritmo apraiškas, vidinę primityvios kultūros įtampą, atsirandančią išoriniame veiksme paslėpus sutramdytas emocijas. Palyginus su Poliu Gogenu, J.Rimša, atrodo, naujai ir moderniai atradęs savo temą – seksualų meilės

Knygoje iš įvairių šaltinių surinkti J.Rimšos gyvenimo ir kūrybos faktai. Siekiau nustatyti svarbiausių gyvenimo įvykių datas ir kūrinių buvimo vietą, sudaryti parodų sąrašą, atkurti paveikslų pavadinimus, nes dailininkas buvo keliautojas, vienišius, kuris nepaliko ant paveikslų jokių rašytinių žinių. Jam buvo svarbiausia – tapyti. Mūsų nepasiekė jo kūrinių ir parodų sąrašai (gal jų ir nebuvo), o paveikslai išsisklaidė po kelias valstybes – Braziliją, Argentiną, Boliviją bei JAV – ir dažniausiai pateko į privačias kolekcijas. J.Rimša visada turėjo vieną svarbiausią tikslą – giliau pažinti archajiškas kultūras: indėnų, lietuvių ar taitiečių. Gilinosi į mitologiją, į saulės ir mėnulio kultą. Jis labai domėjosi lietuvių liaudies menu, buvo muzikalus ir mėgo lietuvių liaudies dainas. Išvykdamas į kitą vietą galėjo sukrauti laužą ir be gailesčio sudeginti savo ankstesnius kūrinius, jeigu abejojo jų verte. Jam savo dvasia buvo artimas keliautojas Matas Šalčius, su kuriuo mielai bendravo. Vienas svarbiausių knygos uždavinių buvo rekonstruoti šio Lietuvai svarbaus žmogaus gyvenimo ir kūrybos faktus. Žinias teko rinkti po kruopelytę. Svarbus tyrinėjimo šaltinis buvo J.Rimšos atvirlaiškiai ir laiškai, visą gyvenimą, išskyrus Lietuvos izoliacijos nuo pasaulio laiką (iki 1959 m.), rašyti jaunystės draugui Juozui Dzenajevičiui. Nemažai svarbios informacijos suteikė Karolės Pažėraitės laiškai seseriai Alei Rūtai ir J.Rimšos rašytas ilgas laiškas Bernardui Brazdžioniui apie gyvenimą Taityje.

Ritmo ir spalvos meistras Savo dvasia Jonas Rimša niekada nebuvo atitrūkęs nuo Lietuvos. Nors nesimokė Kauno meno mokykloje, bet svarbiausias menininką su lietuviais siejantis ryšys buvo Paryžiaus meno mokyklos dvasia. Meniniu tapybos lygiu J.Rimša prilygsta žymiausiems lietuvių dailininkams – savo amžininkams Antanui Gudaičiui, Antanui Samuoliui, Viktorui Vizgirdai. Bet yra originalus tuo, kad didelį dėmesį skyrė paveikslo kompozicijai, ritmui ir kolorito skambesiui. Jo ištobulinto žalios spalvos skambėjimo, auksinės geltonos spindesio ir raudonos vidinio švytėjimo gimtinėje gyvenusiems mūsų tapytojams nepavyko pasiekti. Jo kūriniai labai muzikalūs, asocijuojasi su M.K.Čiurlionio, K.Šimonio tapyba, L.Truikio sukurtais operų scenovaizdžiais. Tęsdamas poimpresionistinės, fovistinės tapybos tradiciją, jis aukštai iškėlė kolorito vertę. J.Rimšos meninė patirtis šiandien svarbi visiems, kurie neatsisakė mene tapybos paveikslo formos ir tiki jos ateitimi.

Indėnės portretas. Nuolankumas.

Svajojo apie Lietuvą Jonas Rimša (1903–1978) – vienas ryškiausių lietuvių išeivijos dailininkų, garsinusių Lietuvos vardą svetur, nusipelnęs Bolivijos kultūrai, apdovanotas aukščiausiu civiliams skiriamu Andų Kondoro kavalieriaus ordinu. Jam suteiktas ir Bolivijos valstybės garbės piliečio titulas. Bolivijos vyriausybė iš dailininko įsigijo apie 300 paveikslų ir perdavė juos valstybės įstaigoms. Didžiulis J.Rimšos paveikslas „La Paso įkūrimas“ (1948 m.) kabo Bolivijos sostinės municipaliteto rūmų salėje. Nemažai darbų yra La Paso centriniame banke, pas privačius asmenis. Gyvenimo aplinkybių nublokštas į tolimus kraštus, jis niekada neužmiršo Lietuvos, svajojo joje apsilankyti. 1938 m. tris savo paveikslus jis atsiuntė į IV rudens dailės parodą Kaune. Kai pas J.Rimšą viešėjo tuometinis Lietuvos dailės muziejaus direktorius Pranas Gudynas, dailininkas Lietuvai padovanojo ir visus savo dirbtuvėje turėtus geriausius paveikslus.

J.Rimša kartodavo: „Aš esu lietuvis. Kur tik nuvykstu, jaučiuosi tik svečias.“

Gimtasis kraštas

2011 m. kovo 25–balandžio 1 d., Nr. 12 (56)

Kelionės

Kosas – žydinčių krūmų miestas.

Pavasarį kol kas rodo tik kalendorius. Šaltukas vis dar verčia pamąstyti apie kelionę ten, kur šilta, giedra, skaidri jūra, draugiški ir linksmi žmonės.

Į šalia Koso esančią Kalymnos salą galima patekti tik laivu.

Maža, graži ir labai jauki Koso sala Pirmiausia patraukiame Antimachijos pilies griuvėsių link. XIV a. joanitų statyta pilis yra įspūdingo dydžio. Yra išlikę nemažai gynybinės sienos, kelių grindinio, įvairių statinių fragmentų ir bažnyčia. Atsigaivinti po kaitrios saulės patraukiame į paplūdimį. Pietinė salos dalis garsėja švariais, smėlingais paplūdimiais, o buriuotojai čia gali pagauti stiprų vėją. Verta pamatyti miestelius Pyli, Zia, Marmari, Kardamena, Kefalos, Kamari. Įspūdingai atrodo pietvakarių salos paplūdimiai. Vyrauja visiška ramybė, kurioje girdisi tik jūros ošimas ir kažkur tolumoje mekenančios ožkos. Atokiau nuo miesto centro – uosto takai mėgstantiesiems ramybę.

Vismantas ŽUKLEVIČIUS

Pasilepinti termų vandeniu

Seniausiame planetos žemyne Europoje yra ką pamatyti. O nusprendusieji aplankyti trečią pagal dydį Grakijos salą Kosą lieka sužavėti.

Lėktuvas nusileidžia Iraklidžio oro uoste, šalia Antimachijos miesto. Už 2,9 euro autobusu nuvažiuoju į didžiausią salos miestą – Kosą. Nebrangi nakvynė jaukiame „Angelos studios and apartments“ poilsinių namų komplekse – vos 12,5 euro per parą. Didelį kambarį su balkonu, virtuvėle ir dušu gaunu viename iš 2 aukštų poilsio namų. Draugiški ir visada padėti pasirengę viešbučio šeimininkai pataria aplankyti karštąsias versmes – termas. Termos – karštos, druskingos versmės, tekančios iš uolų į jūrą. Viena iš 2 termų yra vos už 8 km į pietus nuo Koso. Kelionė autobusu į abi puses atsieina 5 eurus. Kad būtų galima pasilepinti termų vandeniu, iš akmenų padarytas natūralus baseinas, kuriame ilgėliau užsistovi karštas vanduo. Informacija

Hipokrato gimimo vieta Kosas – žavi Elados provincija, kurioje gimė Hipokratas. Po jo mirties buvo įsteigtas Asklepionas – ligoninė ir šventovė, tapusi įžymi visoje Viduržemio jūros teritorijoje. Vėliau Kosas garsėjo vyno ir šilko gamyba. Per du amžius, nuo XIV iki XVI, sala priklausė riteriams joanitams, vėliau – turkams, o nuo 1948 metų – Graikijai. Šios salos paviršius lygus (nors šiaurės vakaruose yra neaukšti kalnai), žalias, todėl ji dažnai vadinama plaukiojančiu sodu. Paplūdimių smėlis gali būti ir baltas, ir beveik juodas. Sostinė Kosas – gana didelis miestasuostas, kuriame galima pamatyti įvairių istorinių paminklų ir pasimėgauti šiuolaikinėmis pramogomis. Išilgai paplūdimio pastatyti 2–5 žvaigždučių viešbučiai, kuriuose geros sąlygos poilsiui, daugybė barų, diskotekų ir tavernų. Taupantiems ir pinigų stokojantiems lietuviams atostogos Kose gali atsieiti iki 1 000 Lt ar net dar mažiau. Iš Lietuvos patartina skristi pigių skrydžių kompanijos lėktuvu tiesiogiai į Koso salą. Akylai stebint bilietų kainas internete, juos galima nusipirkti vos už 200 Lt (skrydžiai pirmyn ir atgal).

skelbia, kad termų vanduo gali būti naudojamas kaip gydomasis akims, odai ir sąnariams. Kitą dieną traukinuku ant ratų aplankau Asklepiono šventyklų komplekso griuvėsius. Šventyklų miestelis statytas 3 a. pr. Kr. Išlikusios kelios kolonos, laiptai, skulptūros. Viena iš šventyklų, manoma, buvo skirta graikų grožio dievui Apolonui.

Neapsakomas karštis Saloje labai populiarūs dviračiai, įvairūs motociklai. Dviračio nuoma dienai kainuos vos 3, motociklo – 15, keturračio motociklo – 20 eurų. Dienomis svilindavo 37laipsnių C karštis, tad nutariau išsinuomoti automobilį ir pakeliauti po salą. Pigiausia automobilio nuoma parai – 40 eurų. Dar 10–15 eurų reikės degalams. Litras benzino saloje kainuoja 1,1–1,5 euro.

Mažytės salos bažnytėlės Mažos, gražios ir labai jaukios Koso salos bažnytėlės. Į jas bet kada gali įeiti atsirakinęs ant sienos kabančiu raktu. Viduje labai jauku ir maloniai vėsu. Už simbolinę auką galima uždegti žvakutę, atsigerti vandens, pasivaišinti saldainiais arba tiesiog pasigrožėti ikonomis, vidaus interjeru. Ypač graži Šventosios Teologijos (Agios Theologos) bažnytėlė salos pietvakarių paplūdimiuose. Į bažnyčią patenkama tiltu per išdžiūvusią upę (viešbučio šeimininkų pasakojimu, gegužės pradžioje upės buvo ne tik pilnos vandens, bet net sukėlė potvynį ir purvo nuošliaužas), ant išlinkusio medžio šakos kabo varpas, kviečiantis į mišias, o į jūros pusę pastatytas ilgas marmurinis stalas švenčių metu sukviečia salos gyventojus. Kitą dieną leidžiuosi į 3 salų ekskursiją laivu. Visą dieną trunkanti kelionė su pietumis Kalymnos saloje

Karštą dieną pavėsį galima rasti ir po palme. Koso saloje įsikūrę daugybė aukštos klasės viešbučių.

Autoriaus nuotraukos

kainuoja 20 eurų. Ekskursijos metu laivo keleiviai mėgaujasi vaizdais į kitas Graikijos salas, apsilanko kempinių apdorojimo gamyklėlėje Kalymnoje, maudosi atviroje jūroje šalia Plati salos. Be to, aplankoma švariais paplūdimiais ir seklia pakrante garsėjanti Pserimos sala.

Šauni graikiška virtuvė Koso mieste nuobodžiauti tikrai neteks. Galima aplankyti senojo Koso griuvėsius, miesto muziejų, apsipirkti centrinėje agoroje, pasivaikščioti siauromis senamiesčio gatvelėmis. Daugybė barų, tavernų, naktinių klubų kviečia papramogauti vakarais. Verta paragauti vietinio salos vyno ir specialaus rudojo sūrio, alyvuogių, mousakos (nacionalinis Graikijos patiekalas – daržovių ir mėsos apkepas), tzatziki (natūralaus jogurto, smulkintų agurkų, česnako bei specialių prieskonių mišinys) ir kitų graikiškų patiekalų. Tavernose populiariausio „Mythos“ alaus bokalas kainuos 2–3,5 euro, taurė baltojo arba raudonojo stalo vyno – 2–4 eurus, mousaka – 4,5– 6,5 euro, žuvies kepsnys – apie 7 eurus. Skanios šviežios apelsinų sultys kainuoja apie 2 eurus.

Vakaras uodų draugijoje Vakare, kai temperatūra nukrenta iki dvidešimt penkių laipsnių šilumos, gali pasirodyti uodai. Graikai siūlo įsigyti įvairių šiuos vabzdžius atbaidančių skysčių ar purškalų. Elementarus skystis nuo uodų kainuoja nuo 5 eurų. Matyt, graikai nebuvo Lietuvos kaime. Savaitė Koso saloje prabėgo greitai. Laikas įsigyti keletą suvenyrų. Kadangi skrisdamas neėmiau bagažo, tad galėjau vežtis tik iki 100 ml talpos buteliukų skysčių. Tačiau čia, Kose, ir apie tai pagalvota. Yra galimybė nusipirkti mažyčių 40–100 ml talpos įvairių skonių likerių ir „Ouzo“ (graikiškos anyžių degtinės) buteliukų. Taip pat siūlyčiau parsivežti vietinių alyvuogių maišelį, sūrio, saldumynų, vaisių. Turistams skirtos parduotuvėlės siūlo įvairių keramikos gaminių, papuošalų, namų apyvokos daiktų, bižuterijos, graikiškos kosmetikos, vietinių gėrimų, tarp kurių ypač didelis vynų pasirinkimas.

2011 m. kovo 25–balandžio 1 d., Nr. 12 (56)

Gimtasis kraštas

Gamta

Klonuoti medžiai valys užterštą aplinką

Šimtmečius Žemėje augančius medžius klonuoti ir jais miškus apsodinti pasiryžę entuziastai tikisi išvalyti ir išgelbėti planetą. Visžalės sekvojos, didingai iškilusios virš šiaurinės Kalifornijos pakrantės, Airijoje augantys iki 1 tūkst. metų senumo ąžuolai, legendiniai Libano kedrai – tai vieni žymiausių medžių Žemėje. Kadaise gausią jų populiaciją sunaikino miškų kirtimas, oro užterštumas ir ligos.

Atkurs senovinius miškus Ne pelno siekianti organizacija, pasivadinusi „Archangel Ancient Tree Archive“, skuba surinkti seniausių Žemės medžių genetinę medžiagą ir pasodinti šių augalų klonus. Taip tikimasi atkurti senovinius pasaulio miškus, kurie galėtų valyti aplinką ir absorbuoti anglies dvideginį – dujas, sukeliančias pasaulinį atšilimą, praneša naujienų agentūra AP. „Žmonija sunaikino apie 98 proc. senųjų miškų, kurie tūkstančius metų palaikė gamtos pusiausvyrą. Mes tikimės ją vėl atkurti“, – teigė vienas grupės įkūrėjų Davidas Milarchas.

Viename Mičigano miestelyje gyvenantis medelyno savininkas D.Milarchas su sūnumis senųjų medžių genetines kopijas kuria jau dešimtmetį. Kartu su verslininke Lesle Li ir grupe tyrėjų jie įkūrė organizaciją „Archangel Archive“. Dabar ši organizacija turi 17 darbuotojų bei medžių tyrimo ir auginimo kompleksą.

Augimo čempionai Organizacijos tikslas – klonuoti seniausius ir didžiausius ypač didelę ekologinę vertę turinčių medžių rūšių atstovus bei įtikinti žmones pirkti ir sodinti milijonus jų kopijų – gamyklų ir koledžų miestelių teritorijose, palei upių krantus ir miestų gatves, miškuose, ūkiuose, parkuose ir savo namų kiemuose. „Tai, kiek šių medžių paveldėtojų bus įsodinta į žemę, ir bus pagrindinis mūsų sėkmės matas“, – kalbėjo L.Li, projektui pradėti skyrusi keletą milijonų dolerių.

Sekvojos kamieno apimtis prie žemės siekia nuo 10 iki 40 metrų.

Sekvojos šakelė.

Mokslininkų nuomonės apie tai, ar šie šimtmečius išlikę medžiai pasižymi geresniais genais, ar tiesiog tinkamu laiku atsidūrė tinkamoje vietoje ir išvengė ugnies, gamtos katastrofų ir kitų nelaimių, skiriasi. Tačiau organizacijos „Archangel Archive“ atstovai nuoširdžiai tiki šia supermedžio idėja. Jie jau surado ir klonavo didžiausius ir seniausius daugiau kaip 60 rūšių augalus. Entuziastų tikslas – užauginti 200 svarbiausiomis laikomų skirtingų medžių rūšių kopijas. Medžiai palaiko ekosistemos įvairovę, iš žemės ir atmosferos įsisavina toksinus, kaupia anglį, o į aplinką išskiria brangų deguonį, iš jų gaunamos sudedamosios vaistų dalys. Apsodinus miškus šiais klonaisčempionais, būtų galima sumažinti amžius trukusio piktnaudžiavimo gamta padarinius ir „laimėti daugiau laiko žmonijai“, teigia Ontario mokslininkė Diana Beresford-Krioger, studijavusi medžių įtaką aplinkosaugai. Kalifornijos pakrantėse augančios sekvojos, didžiausi pasaulio medžiai, tinkamiausi anglies dvideginiui absorbuoti, mat jie dideli, sparčiai auga ir yra ilgaamžiai, teigia „Archangel Archive“ konsultantas, buvęs Kalifornijos universiteto medžių genetikas Bilas Libis. Kuo ilgiau medis gyvena, tuo ilgiau anglis užkonservuojama ir nepatenka į atmosferą.

Klimato kaitos ekspertai teigia, kad didžiuliai medžiai galėtų padėti kovoti su šylančiu klimatu.

Žemė dreba ir Lietuvoje Nors seisminiu požiūriu Lietuva yra gana saugi, didžiulių nelaimių sukėlę pastarieji žemės drebėjimai Japonijoje neleidžia būti pernelyg tikriems, kad ir mūsų teritorijoje kada nors nesuaktyvės Žemės plutos tektoniniai lūžiai. Ligi šiol žemės drebėji-

mų šalyje nebuvo užfiksuota, tačiau, pasak Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pavaduotojo Jono Satkūno, Baltijos jūros regione ir gretimoje Baltarusijoje nuo 1616 m. jų būta apie 40. Tų drebėjimų intensyvumas epicen-

GK archyvo nuotraukos

truose siekė 5–7 balus. 2004 m. rugsėjį kaimyninėje Kaliningrado srityje įvykę žemės drebėjimai parodė, kad ir Lietuvoje, kur Žemės gelmių sandara labai panaši, gali vykti tokie drebėjimai. Norint sukaupti pakankamai duomenų apie šalies seismines sąlygas, reikia turėti nepertraukiamai veikiantį seisminių stočių tinklą. Jis bus baigtas kurti dar šiais metais.

Milžiniškos sekvojos auga Kalifornijos nacionaliniame parke.

„Jie auga kaip išprotėję. Galiniame kieme turiu aukščiausios pasaulyje visžalės sekvojos kloną. Ji vis dar kūdikis, vos 30 metų. Tačiau medis jau dabar aukštesnis už viską, kas yra aplink. Jo aukštis jau siekia 25–30 metrų“, – pasakojo B.Libis. „Archangel Archive“ atstovai paėmė 2–3 tūkst. metų senumo sekvojų pjuvenų. Tarp jų buvo Stago medis, laikomas šešta pagal dydį sekvoja pasaulyje, Krioklio sekvoja, vadinama plačiausiu medžiu Žemėje. Jos kamieno apimtis prie žemės siekia 47 metrus. Trys dešimtys visžalės sekvojos klonų ir devynios didžiosios sekvojos pasodintos keliose Kalifornijos vietose. Grupė taip pat sėkmingai iš kelmų klonavo medžius, nukirstus prieš daugybę metų, vieno jų skersmuo siekė 10 metrų. Organizacija klonavimui naudoja keletą būdų. Vienas jų – mikrodauginimas, kurio metu trumpesni nei 2,5 centimetro šakų galiukai kelioms savaitėms sodinami į talpyklas, pripildytas į želę panašaus vitaminų, trąšų ir hormonų mišinio. Augalai laikomi ant lentynų, apšviesti dirbtine šviesa. Galiausiai jie perkeliami į vazonus su dirvožemiu. Kitas metodas – sodinti iki 20 centimetrų ilgio šakas į dirvožemio mišinį ir auginti jas rūko kambariuose. Lietuvoje seisminiai stebėjimai buvo pradėti 1970 m., kai Vilniuje, Fizikos institute, buvo įrengta seisminė stotis. 1999 metais jos veikla nutraukta, o Ignalinos atominės elektrinės apylinkėse įrengtos keturios seisminės stotys. Dabar baigiamos įrengti seisminės stotys Paberžėje (Kėdainių r.) ir Žemaitijos nacionaliniame parke.

Klimato kaitos ekspertai teigia, kad didžiuliai medžiai galėtų padėti kovoti su šylančiu klimatu, jei aibė tokių augalų būtų pasodinta ten, kur jie gyvuotų daugybę metų. Dideli, pavėsį sudarantys medžiai gali sumažinti energijos sąnaudas vasarą, tačiau jei bus pasodinti per arti, gali apgadinti namus.

Pavojus išnykti Surasti genetiškai pranašesnius medžius yra tikras iššūkis, tačiau organizacijos vadovai pripažįsta, kad sunkiausia gali būti įtikinti visuomenę, jog atkurti senuosius pasaulio miškus yra gyvybiškai svarbu. D.Milarchas teigia buvęs priblokštas, kai sužinojo, kad Airijoje auginamos didžiulės medžių plantacijos – ne tradiciškai ten augantys ąžuolai, bet iš Kalifornijos atvežtos pušys ir kiparisai, kurie greitai auga ir gali būti greičiau kertami. „Visiškai nesuprantama, kam sodinti egzotinių rūšių monokultūras, kai paskutiniesiems didžiuliams tenykščiams medžiams kilęs pavojus visiškai dingti nuo Žemės paviršiaus“, – kalbėjo jis. Pagal AP parengė Bronė Rupeikaitė Nuolatiniai seisminio aktyvumo stebėjimai leidžia nustatyti padidinto seisminio pavojingumo tektonines struktūras ir zonas, jų seisminį potencialą ir aktyvumą. Remiantis gautais duomenimis, baigiamas sudaryti šalies teritorijos seisminio pavojingumo žemėlapis, kuriame bus nurodytos seisminiu požiūriu pavojingiausios zonos. Aplinkos ministerijos inf.

Gimtasis kraštas

2011 m. kovo 25–balandžio 1 d., Nr. 12 (56)

Laisvalaikis

Aštrių pojūčių mėgėjų ledinis vanduo negąsdina Nemažai Lietuvos baidarininkų tinkamiausiu keliauti laiko ne šiltąjį metų laiką, o atšiaurųjį sezoną – vėlyvą rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį. Jų teigimu, tokiu metu plaukiant srauniomis upėmis patiriama kur kas daugiau aštrių pojūčių. Vismantas ŽUKLEVIČIUS

Prilygsta kalnų upėms

Upės vingyje prie senojo Bradeliškių kaimo Širvintų rajone.

Negalintiesiems nusėdėti namuose, kai upės veržiasi iš krantų, mėgs- Ankstyvą pavasarį Dūkštele saugiausia plaukti gumine valtimi. tantiesiems gamtą ir nebijantiesiems pasimurkdyti lediniame pavasario jos nusenka. Kai kurios šių upių ir sušalti. Patirtis rodo, kad taip būna vandenyje siūlome plaukimą bai- beveik prilygsta kalnų upėms. Dėl kelios savaitės iki Joninių, o daugiaudarėmis Lietuvos upėmis. to gali tekti lediniame vandenyje sia plaukiančiųjų sulaukiama liepos ir Žiemą ir pavasarį keliautojai žy- ir išsimaudyti. rugpjūčio mėnesiais, bet visa tai prigius baidarėmis dažniausiai orga„Pagrindinis baidarių nuomos klauso nuo orų: jei šalta ir lietinga – nizuoja srauniomis upėmis. Tokių punktų pasiruošimas sezonui praside- norinčiųjų plaukti lieka itin mažai. upių Lietuvoje nedaug, dauguma jų da vos nutirpus sniegui. Įranga tvarvasarą yra seklios, mažai vandenin- koma, atnaujinama susidėvėjusi, pa- Aštrių pojūčių mėgėjai gos ir plaukti baidarėmis netinka. kilus vandeniui valomos upės, kuriose plaukia pavasarį Tačiau žiemą ir pavasarį jos atrodo vis dar gausu šiukšlių“, – sakė „Aukšvisiškai kitaip, būna srovios ir vieto- taitijos baidarės“ nuomos punktų, įsi„Yra ir ekstremalių pojūčių mėgėmis netgi primena kalnų upes. kūrusių Švenčionių ir Anykščių rajo- jų, kurie renkasi pavasarį patvinusias Pavasarį plaukti baidarėmis nuose, šeimininkas Povilas. upes. Entuziastai dažniausiai ir žiedaugeliu upių nepavyks. Tam tinPasak Povilo, pagrindinis baida- mą neuždaro sezono. Saulėtą žiemos kamos Dubysa, Želsva, Jiesia, Grū- rininkų sezonas prasideda sušilus ar pavasario dieną plaukiojimas būna da, Akmena ir dar kelios. Vasarą vandeniui, kai jau nebijoma išvirsti kupinas nuotykių“, – teigė Povilas.

Horoskopai E

(kovo 28–balandžio 3 d.)

Avinai turi energingiau imtis darbo, kad užbaigtų svarbius projektus. Jums patinka jūsų veikla, tad jai skirkite daug laiko, o atlygio nereikės ilgai laukti. Jei bendraujant su draugais kyla nesutarimų, atidėkite santykių aiškinimąsi vėlesniam laikui.

Jaučiai gali netikėtai susidurti su kliūtimi. Bet jūs lengvai ją įveiksite, jeigu ramiai ir planingai toliau žengsite į numatytą tikslą. Už tai sulauksite aplinkinių pagarbos. Bet atminkite, kad griežtas žodis arba nepateisinamas užsispyrimas gali niekais paversti visa, kas buvo pasiekta.

Skorpionas turėtų vengti staigių pokyčių, nors kitą savaitę labai magės ką nors kardinaliai pakeisti savo gyvenime. Darbe viskas puikiai klojasi, todėl neverta dar ko nors ieškoti. Savo energiją skirkite kūrybai arba imkitės būsto remonto.

Vėžiai kitą savaitę visą savo laiką skirs santykiams šeimoje ir bendravimui su giminėmis. Gali būti, kad namiškiai pridarys jums šiek tiek rūpesčių, bet labai atidžiai išklausykite jų prašymus. Tai jums suteiks nemažai džiaugsmo. Verslo srityje nebūkite pernelyg aktyvūs. Liūtai kitą savaitę sėkmingai sudarys svarbų sandorį arba įsigis didelį pirkinį. Jeigu turite su kuo nors užmegzti santykius, pasistenkite tai padaryti artimiausiomis dienomis – jums tai lengvai pavyks. Taip pat atsiras nebloga galimybė susipažinti su svarbiais žmonėmis.

J Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Svarstyklės kitą savaitę labai lengvai įgyvendins visus savo norus ir sumanymus, tiesa, turėsite apsispręsti, kas šiuo metu jums svarbiausia. Jeigu jaučiate poreikį bendrauti, tai drąsiai kvieskite svečius – susitikimai su draugais suteiks pasitikėjimo savo jėgomis ir pakels nuotaiką.

Dvyniai turėtų vengti staigių pokyčių ir nesiimti neapgalvotų priemonių. Iš anksto numatykite atsitraukimo kelius, kad ir ką darytumėte. Ateinanti savaitė bus labai vaisinga, jeigu atkreipsite dėmesį į smulkmenas. Pasistenkite suteikti kiek daugiau šilumos artimiesiems.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija.

Mergelių nenuilstamos pastangos pastaruoju metu bus deramai įvertintos vyresnybės. Visi rūpesčiai liks nuošalyje, juos pakeis ilgas ir visais atžvilgiais stabilus laikotarpis. Garantuotą pelną duos įvairios prekybos operacijos ir sandoriai, sudaryti su partneriais užsienyje.

Šauliai turės gerą progą būti pamatyti ir išgirsti. Su darbu susiję reikalai klosis puikiai, o visos problemos pasitrauks į antrą planą. Darbovietėje visi ankstesni konfliktai bus sureguliuoti, stabilizuosis santykiai su kolegomis ir vyresnybe. Kitą savaitę galėsite maloniai bendrauti su giminėmis. Ožiaragiui kita savaitė bus tinkamas metas nestandartiniams sprendimams priimti ir originalioms idėjoms įgyvendinti. Jums ypač seksis, jeigu savo sumanymus realizuosite be didelio triukšmo, nepasakodami apie juos net labai patikimiems žmonėms. Vandeniui artimiausią savaitę pasiekti naujų aukštumų daugelyje gyvenimo sričių padės bendravimas su bičiuliais. Jūsų kantrybė ir mokėjimas klausytis bus deramai įvertinti. Neskubinkite įvykių ir nesistenkite reaguoti į visa, ką matote. Gerai apgalvokite visus savo žingsnius.

Žuvys kitą savaitę galės imtis aktyvių veiksmų. Kuo labiau įsitrauksite į garbingų žmonių kolektyvą, tuo drąsiau jausitės ir tuo didesnė bus tikimybė, kad sutiksite asmenį, kurio interesai bus panašūs. Taip pat vertėtų daugiau dėmesio skirti santykiams su priešinga lytimi, tik elkitės korektiškai.

2011 m. kovo 25–balandžio 1 d., Nr. 12 (56) esant reikalui, gali pagelbėti“, – apie plaukimą šaltuoju sezonu pasakojo „Baidarkiemio“ savininkė Dovilė Kazlauskienė. Pasak jos, šaltuoju sezonu organizuojami baidarių žygiai tik Šventąja. Baraučiznos kaime (Ukmergės r.) įsikūrusios sodybos šeimininkai ne tik nuomoja baidares, bet ir po šalto žygio iškūrena karštą pirtį, paruošia vengrišką troškinį.

Atsiriboja nuo pasaulio

Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

Pagrindiniai pavasariniai plaukimai organizuojami siauromis, srauniomis ir patvinusiomis upėmis, kuriomis vasarą neįmanoma plaukti. „Pavasarį plaukti patariama tik tiems, kurie nebijo ledinio vandens. Pavasarį gausu ir ramių, platesnių upių, tinkamų smagiai pasiplaukioti ir pasigrožėti atbundančios gamtos grožiu“, – sakė Povilas. „Žiemos ar pavasario plaukimai nelabai ir skiriasi nuo vasaros, tiesiog reikia apsirengti atitinkamais drabužiais ir turėti baidarėje šiltų gėrimų. Žiemą ir pavasarį siūlome plaukti su mūsų palydovu, kuris,

Daugėja vandens pramogų mėgėjų, kurie mieliau renkasi žvarbų, tačiau ramų pavasario rytą nei šiltą, bet sausakimšą žmonių vasaros dieną. Plaukiojimas baidarėmis vasarą gali virsti ne poilsiu, o noru kuo greičiau pabaigti kelionę. Tuo teko įsitikinti ne vienam, išbandžiusiam baidarininkų labiausiai mėgstamą, dažnai vadinamą „autostradine“ Ūlos upę. Vasarą vienos švariausių Lietuvos upių pakrantės „pasipuošia“ šiukšlių krūvomis, o nuo plaukiančiųjų gausos vanduo tiesiog virsta iš vagos. Visai kitas vaizdas ankstyvą pavasarį. „Gali būti ramus, kad kitų plaukiančių baidarininkų nesutiksi. Nereiks brūžintis baidarei į baidarę. Jokios triukšmingos muzikos, kitu metų laiku sklindančios nuo upių pakrančių. Jautiesi visiškai atsiribojęs nuo pasaulio“, – pasakojo baidarėmis ankstyvą pavasarį mėgstantis plaukti vilnietis Mantas.

Gimtasis kraštas

Laisvalaikis Vaikinas kartu su šaltuko nebijančiais draugais iš Kauno ir Alytaus kiekvieną pavasarį upėmis plaukia bent du kartus. Vyrai jau išbandė Jiesią, Grūdą ir Akmeną. Šiais metais ekstremalių pojūčių mėgėjai baidares nuleis į Želsvą. „Labiausiai įsiminė plaukimas Jiesia. Upė srauni, daug ekstremalių situacijų: staigūs posūkiai, netikėtos brastos, rėvos. O krioklys po geležinkelio tiltu nepaliks nė vieno abejingo“, – įspūdžiais dalijosi Mantas. Pasak keliauninko, pavasarį gera keliauti ir dėl bundančios gamtos grožio. „Plaukiant Jiesia ar Grūda stebina miškų grožis, įspūdingi skardžiai, grįžtančių paukščių čiulbėjimas ir žaliuoti pradedančios pievos. Tai tiesiog reikia pamatyti ir pajusti“, – sako iš baidarės į atgimstančią gamtą pasižvalgyti mėgstantis vaikinas.

Išsiilgusiesiems ramybės – Dubysa Vasarą rami, mažai vandeninga upelė kiekvieną pavasarį tarsi pašėlsta. Tai baidarininkų mėgstama Širvinta. Ypač daug rėvų ir didelių akmenų pačiame Širvintos upės žemupyje. Upė gana plati ir beveik be užvartų, plaukti ja nėra labai sudėtinga. Daugelio vandens turistų nuomone, Širvintos žemupys – vienas gražiausių Lietuvoje. Jei išsiilgote ramybės, tylos ir svajojate atsidurti atokioje nuo žmonių vietoje, plaukite Dubysos upe. Maironio apdainuota, viena gražiausių Vidurio Lietuvos upių išteka iš Bubių tvenkinio, dar vadinamo Bubių mariomis arba Šiaulių jūra, kuri užliejo tikrąsias upės ištakas – Raizgių ežerą, telkšojusį netoli Rėkyvos. Plaukiant upe galima grožėtis žaliaisiais Tytuvėnų šilais.

Patarimai naujokams • Susiruošusiesiems į žygį baidarėmis patartina turėti neopreninį kostiumą. Yra dviejų rūšių neopreniniai drabužiai – „sausi“ ir „šlapi“. „Šlapias“ neoprenas kūną šildo tuomet, kai sušlampa. Kostiumas neišleidžia kūno šilumos. Kūnas sušildo po drabužiu patekusią drėgmę, kuri toliau šildo kūną. „Sausas“ neoprenas – tai storesnė medžiaga, naudojama narų kostiumams. Tačiau baidarininkams ji yra per stora ir su ja nelabai patogu plaukti. • Pravers ir neopreninės pirštinės. • Drabužių ir batų rekomenduojama pasiimti du komplektus: vienas komplektas dėvimas kelionėje, kitas komplektas paruoštas ir supakuotas laikomas kuprinėje ir naudojamas persirengti, jei netyčia sušlaptumėte. • Miegmaišiai nakvynei turi būti lengvi ir atsparūs šalčiui. Reikalingas storesnis kilimėlis, kuris sulaikytų nuo žemės kylantį šaltį. • Reikalingi neperšlampami maišeliai fotoaparatams ir mobiliesiems telefonams. • Būtina turėti vaistinėlę, peilį ir virvę. • Maistui gaminti reikia pasiimti nešiojamą viryklę. Būtinas dubenėlis ir šaukštas.

Plaukimas baidare būna kupinas nuotykių.

Pasijuokime – Brangioji, šeštadienį mes galėsime puikiai praleisti vakarą. Aš nupirkau tris bilietus į kiną! – O kodėl tris? – Vieną – tavo tėvui, vieną – motinai ir vieną – broliui... ••• Ponas Miuleris triumfuodamas grįžta vakare namo ir taria vakarienę ruošiančiai savo žmonai: – Šefas šiandien man nepadidino atlyginimo. Norėdamas atkeršyti, pakviečiau jį į namus vakarienės. ••• Šmitas skambina savo žmonai: – Nukritau nuo dešimties metrų aukščio kopėčių. – Ar tu ligoninėje, ar nesusižeidei? – Ne, man pavyko. Aš stovėjau ant apatinio laiptelio. ••• Teisėjas klausia kaltinamojo: – Kuo apmėtėte ieškovą? – Tik pomidorais! – Meluojate, pomidorais muštinės žaizdos nepadaromos. – Taip, pone teisėjau, bet pomidorai buvo stiklainyje.

••• Monika atlieka autogenines treniruotes. Guli ant sofos ir kartoja: – Aš esu graži, aš esu graži. Po savaitės jos vyras guli ant tos pačios sofos ir kartoja: – Aš esu aklas, aš esu aklas. ••• Kodėl vyrams patinka meilė iš pirmo žvilgsnio? Todėl, kad taip sutaupoma daug laiko. ••• Sekretorė sako savo viršininkui: – Mūsų archyvas jau visiškai pilnas. Gal reikėtų sunaikinti visus laiškus, kurie yra senesni nei 20 metų? – Nuostabi idėja. Tačiau prieš tai padarykite visų laiškų kopijas. ••• – Mano seneliui jau 80 metų, bet jis kiekvieną rytą anksti keliasi ir bėga penkis kilometrus. – O ką jis veikia vakarais? – Bėga paskutinį kilometrą. ••• Pareigūnas klausia pensininko: – Ar užtenka pensijos pasisotinti? – Pasisotinti pakanka, bet troškuliui numalšinti – ne.

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 14 p., atsakymai: Vertikaliai: Įtaka. Uranas. Varėna. Fanas. Tas. Antena. Rėkyva. Sara. Sūri. Atos. Ausis. Oseras. Dasenas. Las. Lapai. Likeris. Uv. Kretinas. Ali. Lenta. Nasau. Grad. Guslės. Skalinė. Horizontaliai: Butas. Alelė. Kamara. Ping. Nauda. Tu. Saikas. Įsienis. Selenė. „Alfas“. Nitas. Akis. Rosenas. Varis. Rauk. Masė. Elis. Karas. GL. Vėtytas. Ari. Navos. Ulan. Lasas. Avidė. Pažymėtuose langeliuose: ROBERTAS.

(Užs. 8)

(Užs. 4)

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 15 p., atsakymai:

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Atsakymą sužinosite kitame GK numeryje.

Vertikaliai: Rasakila. Eurazija. Laris. Keist. Vis. Misa. Pala. Šlakiu. Ataka. Itar. „Rimi“. Sausgyslės. Diena. Sati. Basanis. Mantas. Rausta. Irt. Horizontaliai: Mažule. Vija. Pabars. Rainis. Saša. Pilis. Zita. Tiras. „Badas“. Batika. Kamiu. Omerta. Abarius. Anais. Anau. Sin. Kaitri. Atskalos. Skaičiais pažymėtuose langeliuose: OŽKUTĖS.

(Užs. 13)

(Užs. 2)

Gimtasis kraštas

2011 m. kovo 25–balandžio 1 d., Nr. 12 (56)

TV programa LTV2 8.00 8.30 9.00 11.30

Kovo 28, pirmadienis

12.00 12.50 13.30 14.20 15.00

„Komisaras Reksas“.

„Malonus miestelis“ .

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Senis“ (k.). 11.00 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.00 Trembita. 12.15 Pulsas (k.). 12.45 Savaitė (k.). 13.15 Klausimėlis.lt (k.). 13.30 Duokim garo! (k.). 15.15 „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Gamtos patruliai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Savaitės atgarsiai. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Savaitės atgarsiai. 22.15 „Snaiperio taikinyje“. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Dok. serialas „Proto šturmas“.

6.20 „Geniuko Vudžio šou“ (k.). 6.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“ (k.). 7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“. 8.55 Super KK2 (k.). (N-7) 10.00 Romantinė komedija „Bilis ir Medisonas“ (k.). 12.00 Dviračio šou. 12.30 „Tazmanija“. 13.00 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“. 13.30 „Geniuko Vudžio šou“. 14.00 „Tomas ir Džeris“. 14.30 „Drakonų kova Z“. 15.00 „Teresa“. 17.00 „Keršto bučiniai“. 17.00 „Jausmų miestas“. 17.30 Kryžminė ugnis. 18.30 Susitikime virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.10 „Pavogta laimė“. (N-7) 19.40 Nuo... Iki... 20.30 Kažkas atsitiko. 21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 Komedija „Malonus miestelis“ (1998 m., JAV). (N-7) 1.05 „Detektyvė Džonson“. 2.05 „Kelias per ramunes“.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.40

13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 19.40 20.30 21.10 21.45 22.00 23.00 24.00 1.00 1.50

„Pasmerkti“.

Nerealios namų šeimininkės.

Teleparduotuvė. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. „Bėglys“. „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Amžini jausmai“. (N-7) Komiška drama. „Karštis“ (2006 m., Rusija). „Titanų klasė“. „Bakuganas“. „Lūžtanti banga“. „Ančiukų istorijos“. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Klonas“. (N-7) „Marinela“. „Naisių vasara“. (N-7) TV3 žinios. „Kelias namo“. (N-7) Kodėl? Gyvenimas yra gražus. „Pasmerkti“. (N-7) TV3 vakaro žinios. Komedija „Buvusieji“. (N-7) „CSI kriminalistai“. (N-7) „Keliautojas į praeitį“. (N-7) „Herojai“. (N-14) „Kalnų gelbėtojai“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos. 7.30 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“ (k.). 7.50 „Miesčionys II“ (k.). (N-7) 9.00 Ekstrasensų mūšis IX (k.). (N-7) 10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.). 10.45 Šeštadienio rytas (k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Srautas II“ (k.). (N-7) 13.10 Sveikinimų koncertas (k.). 15.25 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“. 15.50 „Miesčionys II“. 17.10 „Srautas II“. 18.10 Ekstrasensų mūšis IX. (N-7) 19.10 Nerealios namų šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Sąmokslo teorija. 22.00 „Nacionalinio saugumo agentas“. (N-7) 23.00 „Žaibiški tyrimai“ (k.). (N-7) 24.00 „Specialusis dalinys“ (k.). (N-7) 1.00 Autofanai (k.). 1.30 Bamba. (S)

15.25 16.00 16.30 17.00 17.15 18.05 19.00 19.40 21.25 22.05 24.00 0.45

TV1 8.40 „Monstrų klubas”. 9.05 „Galingasis šuo Kriptas“. 9.30 „Laiko policija“. Animac. serialas. 9.50 „Ogis ir tarakonai“. 10.20 „Džekio Čano nuotykiai”. 10.45 „Zoidai”. 11.10 „Betmenas“. 11.35 „Nerealių draugų namai”. 12.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 13.00 „Likimo kerai“. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai III“.

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00. 5.00 LR himnas.

LTV2

Kovo 29, antradienis

8.00 8.25 8.40 9.00 11.30 12.00 12.55 13.30 14.25 15.15

Nacionalinė paieškų tarnyba.

„Trauma“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Ant svarstyklių. 12.00 Vilniaus albumas. 12.15 Gedimino Ilgūno 75-osioms gimimo metinėms. Premjera. Gediminas Ilgūnas. Nesugalvotas gyvenimas. 13.30 Mūsų dienos – kaip šventė (k.). 15.15 „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Savanorių biuras. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Nacionalinė paieškų tarnyba. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Nacionalinė paieškų tarnyba. 22.15 „Dingę“. (N-7) 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Dok. serialas „Kai gandras nuvilia“.

6.20 „Geniuko Vudžio šou“ (k.). 6.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“ (k.). 7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“. 8.55 FTB (k.). 9.50 Valanda su Rūta (k.). 11.25 Farai (k.). 12.00 Dviračio šou (k.). 12.30 „Tazmanija“. 13.00 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“. 13.30 „Geniuko Vudžio šou“. 14.00 „Tomas ir Džeris“. 14.30 „Drakonų kova Z“. 15.00 „Teresa“. 16.00 „Keršto bučiniai“. 17.00 „Jausmų miestas“. 17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.10 „Pavogta laimė“. (N-7) 19.40 Abipus sienos. 20.30 Neišgalvoti gyvenimai. 21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 „Trauma“. (N-7) 23.30 „Vienuolikta valanda“. (N-14) 0.30 „Detektyvė Džonson“. (N-7) 1.30 „Kelias per ramunes“.

„Marinela“.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.35 11.25 12.05 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 19.40 20.30 21.10 21.45 22.00 23.00 24.00 1.00 1.50

Teleparduotuvė. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Bėglys“. „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Amžini jausmai“. (N-7) Paskutinė instancija. Gyvenimas yra gražus. Akistata. (N-7) „Titanų klasė“. „Bakuganas“. „Lūžtanti banga“. „Ančiukų istorijos“. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. „Klonas“. (N-7) „Marinela“. (N-7) „Naisių vasara“. (N-7) TV3 žinios. „Kelias namo“. (N-7) Prieš srovę. (N-7) Žiūrim, ką turim. „Pasmerkti“. (N-7) TV3 vakaro žinios. „Liudininkai“. (N-14) „CSI kriminalistai“. (N-7) „Keliautojas į praeitį“. (N-7) „Harperio sala“. (N-14) „Kalnų gelbėtojai“.

Tele bim-bam. Gustavo enciklopedija. Labas rytas. Muzikos pasaulio žvaigždės. Simfoninės muzikos vakaras (k.). Veidai. Legendos. S.Krasauskas (k.). Durys atsidaro. „Makleodo dukterys“. Muzikos istorijos. J.V.Gėtės kūryba dainose (k.). Etnokultūros ratas. Raštai ir nežinios (k.). Literatų gatvė (k.). Tele bim-bam. Gustavo enciklopedija. Kultūrų kryžkelė. Miesto kodas (k.). Pasaulio dokumentika „Gyvenimas su priešu“. Žmonės kaip žmonės. Detektyvo klasika. „Šerloko Holmso sugrįžimas“. (N-7) Septynios Kauno dienos. Muzikinis viešbutis. K.Antanėlis ir draugai (k.). Panorama. „Snaiperio taikinyje“. (N-7)

„Broliukai Didlai“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos (k.). 7.30 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“ (k.). 7.50 „Miesčionys II“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis IX (k.). 10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.). 10.45 Sekmadienio rytas (k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Srautas II“ (k.). (N-7) 13.10 Melodrama. „Mylinčios širdys“ (k.). (N-7) 15.00 Smagiausios akimirkos. 15.25 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“. 15.50 „Miesčionys II“. 17.10 „Srautas II“. 18.10 Ekstrasensų mūšis IX. (N-7) 19.10 Nerealios namų šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras filmas. Komedija „Broliukai Didlai“ (1998 m., JAV). (N-7) 23.00 Fenomenas (k.). (N-7) 24.00 „Specialusis dalinys“ (k.). (N-7) 1.00 Tauro ragas (k.). 1.30 Bamba. (S)

16.00 16.25 16.40 17.00 17.15 17.45 18.05

19.05 20.15 20.25 21.05 21.55 22.30 23.00 23.30 24.00 0.45

Gustavo enciklopedija. „Kurmis ir draugai“. „Robotukas“. Labas rytas. Muzikos pasaulio žvaigždės. Bardų muzikos vakaras. Miesto kodas (k.). Septynios Kauno dienos. „Makleodo dukterys“. Laiko ženklai (k.). Žmonės kaip žmonės (k.). Gustavo enciklopedija. „Kurmis ir draugai“. „Robotukas“. Kultūrų kryžkelė. Trembita. Kultūros archyvai. Romeriai ir Lietuva. Pramoginės muzikos koncertas. G.Ilgūno 75-osioms gimimo metinėms. Premjera. „Gediminas Ilgūnas. Nesugalvotas gyvenimas“. Dok. f. LTV aukso fondas. „Procesas“. 2 s. Vaid. f. 1993 m. Vienas eilėraštis. Kasdienybės aitvarai. Vizijos ir tikrovė. XIX a. Vilniaus salonai – kultūrinis paveldas. Durys atsidaro. Pasaulio dokumentika. Į gamtą. Pasaulio dokumentika. Keliaujantys namų dailintojai. Muzikos pasaulio žvaigždės. Renesanso muzika. Panorama. Iškilminga Lietuvos teatro apdovanojimų ceremonija „Auksiniai scenos kryžiai”.

TV1 8.40 „Monstrų klubas”. 9.30 „Laiko policija”. Animac. serialas. 9.50 „Ogis ir tarakonai”. 10.20 „Dr. Šuo“. 10.45 „Zoidai”.

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30

LR himnas. Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai.

15.00 „Atskalūnas“. 16.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 17.00 „Moters auka”. 18.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. (N-7) 18.57 Žodis – ne žvirblis. 19.00 „Mentalistas“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka“. 21.00 Romantinė komedija „Išsiskyrimas“. (N-7) 23.00 „Atskalūnas“. (N-7) 24.00 „Mentalistas“. (N-7)

TV6 9.15 9.30 10.00 11.00 12.00 12.30 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 23.15

Teleparduotuvė. Universitetai.lt. Išlikimas. „Penktadienio vakaro žiburiai“. Drama. Gražuolės ir moksliukai. „Vedęs ir turi vaikų“. Pakvaišęs sportas. Teleparduotuvė. „Heraklis ir dingusi karalystė“. „Išlikimas“. „Penktadienio vakaro žiburiai“. Drama. Gražuolės ir moksliukai. „CSI Majamis“. „Vedęs ir turi vaikų“. Kovotojas nindzė. „Pakeleivis“. Trileris. „Pati baisiausia laida“. Realybės šou.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Griūk negyvas! (N-7) 8.10 Skonio reikalas (k.). 9.00 Ilgai ir laimingai (k.). 9.50 Super L.T. (k.). 10.20 Kas tu toks? (k.). 11.05 Dok. serialas „Naikinanti jėga”. „Žaibas” (k.). (N-7) 12.05 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai. Laida 112. Tarp Rytų ir Vakarų. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Namai namučiai. Atsiliepk dainoj. Laida rusų kalba.

11.10 „Betmenas“. 11.35 „Nerealių draugų namai”. 12.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai (k.). 13.00 „Likimo kerai“. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai III“. Humoro serialas. (N-7) 15.00 „Atskalūnas”. 16.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 17.00 „Moters auka“. 18.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 19.00 „Mentalistas“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka”. 21.00 Trileris „Įsakymo vykdymas“. (N-14) 22.55 „Atskalūnas”. (N-7) 23.55 „Mentalistas“.

TV6 9.10 9.30 10.00 11.00 12.00 12.30 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 23.20

Teleparduotuvė. Tavo augintinis. „Išlikimas“. „Penktadienio vakaro žiburiai“. „Gražuolės ir moksliukai“. „Vedęs ir turi vaikų“. Pakvaišęs sportas. Teleparduotuvė. „Heraklis ir ugnies ratas“. Mitologinis fantast. f. „Išlikimas“. „Penktadienio vakaro žiburiai“. „Gražuolės ir moksliukai“. Realybės šou. „CSI Majamis“. „Vedęs ir turi vaikų“. Kovotojas nindzė. „Smėlynų gyvatės“. Karo drama. Pati baisiausia laida.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 9.00

TV parduotuvė. Teletabiai. Griūk negyvas! (N-7) Reporteris (k.). Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). 9.50 Super L.T. (k.). (N-7) 10.20 Skonio reikalas (k.). 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

Spaudos puslapiai. Laida 112. Ant svarstyklių. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Litas prie lito. Duetai. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Mažoji studija. Kultūra ir religija.

12.50 13.40 14.10 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.05 20.00 20.25 21.00 21.50 22.20 23.20 23.50

24/7 (k.). Lietuva tiesiogiai (k.). Skonio reikalas (k.). Super L.T (k.). (N-7) TV parduotuvė. Žinios. Orai. Teletabiai. Žinios. Orai. „Gongo Gangas“. TV žaidimas (k.). Žinios. Orai. Griūk negyvas! (N-7) Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 20 minučių. Orai. Super L.T. (N-7) Reporteris. Orai. Lietuva tiesiogiai. Serialas „Zona“. (N-14) Galiūnų pasaulio čempionatas 2009 (1) (k.). Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Mados nuosprendis. 12.25 Noriu žinoti. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Animacinis f. 14.25 Susituokime. 15.25 Federalinis teisėjas. 16.30 Detektyvai. 17.05 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 18.05 TV serialas „Pėdsakas”. 18.55 Lauk manęs. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.00 TV serialas „Atpildas”. 22.10 Liudytojai. 23.10 Lietuvos „Laikas”. 23.15 TV serialas „Didelio miesto žiburiai”. 0.15 GKŠ. 1.05 Muzikinis kanalas. 17.03 18.10 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 21.50 22.10 22.48 22.58

Antra pavara. Dienos tema. Gera girdėti. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Tarp Rytų ir Vakarų (k.). Muzika. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. J.Mekas. LR himnas.

11.05 Dok. serialas „Plėšrūno instinktas”. „Paukščiai siaubūnai” (k.). (N-7) 12.05 Ilgai ir laimingai (k.). 12.50 Reporteris (k.). 13.40 Lietuva tiesiogiai. (N-7) 14.10 „Gongo Gangas“. TV žaidimas (k.). 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Teletabiai. 17.00 Žinios. 17.10 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.05 Kas tu toks? 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Super L.T. 21.00 Reporteris. Orai. 21.30 2012 m. Europos futbolo čempionato atrankos rungtynės. Lietuva–Ispanija. Tiesioginė transliacija iš Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadiono. 23.45 Serialas „Zona“. (N-14) 0.45 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Mados nuosprendis. 12.25 Noriu žinoti. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.20 Federalinis teisėjas. 16.25 Detektyvai. 17.05 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 18.05 Tegul kalba. 19.10 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.05 TV serialas „Atpildas”. 22.15 Sapno valdymas. 23.15 Lietuvos „Laikas”. 23.20 TV serialas „Didelio miesto žiburiai”. 0.20 Vėlai vakare. 1.05 Muzikinis kanalas. 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 21.50 22.10 22.48 22.58

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Gamta – visų namai. Mažoji studija. Dievo žodis. Ant svarstyklių (k.). Muzika. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. R.Keturakis. LR himnas.

2011 m. kovo 25–balandžio 1 d., Nr. 12 (56)

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2

Kovo 30, trečiadienis

8.00 8.25 8.35 9.00 11.30 12.00 12.30

Teisė žinoti.

„Gili žydra jūra“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 12.00 Rusų gatvė. 12.15 Popietė su Algimantu Čekuoliu (k.). 12.55 Sveikinimų koncertas (k.). 15.15 „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Žurnalisto tyrimas. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Teisė žinoti. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Teisė žinoti. 22.15 Pinigų karta. 23.00 Klausimėlis.lt. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „24 valandos“. (N-14)

6.20 „Geniuko Vudžio šou“ (k.). 6.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“ (k.). 7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“ 8.55 Nuo.. Iki... (k.). 9.55 Neišgalvoti gyvenimai. (k.). 12.30 „Tazmanija“. 13.00 „Keisti blynelio Džeko nutikimai“. 13.30 „Geniuko Vudžio šou“. 14.00 „Tomas ir Džeris“. 14.30 „Drakonų kova Z“. 15.00 „Teresa“. 16.00 „Keršto bučiniai“. 17.00 „Jausmų miestas“. 17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.10 „Pavogta laimė“. (N-7) 19.40 FTB. 20.30 Farai. (N-7) 21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 Veiksmo f. „Gili žydra jūra“ (1999 m., JAV). (N-14) 0.40 „Detektyvė Džonson“. 1.40 „Kelias per ramunes“.

„Daktaras Hausas“.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.35 11.15 12.10 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 19.40 20.30 21.10 21.45 22.00 22.05 23.05 0.05 1.05 1.55

Teleparduotuvė. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. „Bėglys“. (N-7) Drama „Meilės sūkuryje“. „Amžini jausmai“. „Širdys paklydėlės“. Kodėl? Prieš srovę. „Titanų klasė“. „Bakuganas“. „Lūžtanti banga“. „Ančiukų istorijos“. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. „Klonas“. „Marinela“. „Naisių vasara“. TV3 žinios. „Kelias namo“. (N-7) Akistata. (N-7) Dar pažiūrėsim... „Pasmerkti“. TV3 vakaro žinios. Vikingų loto. „Daktaras Hausas“. „CSI kriminalistai“. „Daktaras Hausas“. (N-14) „Herojai“. (N-14) „Kalnų gelbėtojai“. (N-7)

„Aštuntas faktorius“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos (k.). 7.30 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“ (k.). 7.50 „Miesčionys II“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis IX (k.). 10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.). 10.45 Tarp miesto ir kaimo (k.). 11.15 Nesėsi – nepjausi. 11.45 Televitrina. 12.15 „Srautas II“ (k.). (N-7) 13.10 Komedija. „Broliukai Didlai“ (k.). (N-7) 15.00 Smagiausios akimirkos. 15.25 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“. 15.50 „Miesčionys II“. 17.10 „Srautas II“. 18.10 Ekstrasensų mūšis IX. (N-7) 19.10 Nerealios namų šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras filmas. Katastrofų trileris „Aštuntas faktorius“ (2009 m., Vokietija). (N-7) 23.00 Veiksmo f. „Nindzė“ (k.). (N-7) 1.00 Statybų TV (k.). 1.30 Bamba. (S)

„Robotas policininkas. Aklas teisingumas“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Forumas. 12.00 Menora. 12.15 Linksmoji šeimynėlė(k.). 12.45 Teisė žinoti (k.). 13.45 Lietuvos tūkstantmečio vaikai (k.). 15.15 „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. 17.05 „Senis“. 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 Universitetų žinių lyga „Ateities lyderiai“. Susitinka Kauno technologijos universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto komandos. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Mūsų dienos – kaip šventė. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.06 Mūsų dienos – kaip šventė. 23.00 Klausimėlis.lt. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Dok. serialas „Taurė perpildyta“.

6.20 „Geniuko Vudžio šou“ (k.). 6.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“ (k.). 7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“. 8.55 Abipus sienos (k.). 9.45 Lietuvos supermiestas (k.). 12.00 Dviračio šou (k.). 12.30 „Tazmanija“. 13.00 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“. 13.30 „Geniuko Vudžio šou“. 14.00 „Tomas ir Džeris“. 14.30 „Drakonų kova Z“. 15.00 „Teresa“. 16.00 „Keršto bučiniai“. 17.00 „Jausmų miestas“. 17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.10 „Pavogta laimė“. (N-7) 19.40 Valanda su Rūta. 21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 Veiksmo f. „Robotas policininkas. Aklas teisingumas“ (2000 m., JAV). (N-7) 0.20 „Detektyvė Džonson“. 1.20 Sveikatos ABC (k.).

Paskutinė instancija.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.35 11.15 12.00 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 19.40 20.30 21.10 21.45 22.00 23.00 24.00 1.00 1.50

Teleparduotuvė. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. „Bėglys“. „Meilės sūkuryje“ (N-7). „Amžini jausmai“. (N-7) Žiūrim, ką turim. (N-7) Dar pažiūrėsim. (N-7) Vaikų balsas 2011. (N-7) „Titanų klasė“. „Bakuganas“. „Hana Montana“. „Ančiukų istorijos“. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Klonas“. (N-7) „Marinela“. (N-7) „Naisių vasara“. (N-7) TV3 žinios. „Kelias namo“. Paskutinė instancija. (N-7) Nuodėmių dešimtukas. (N-7) „Pasmerkti“. (N-7) TV3 vakaro žinios. „Aferistas“ (2009 m., JAV). (N-7) „CSI kriminalistai“. (N-14) „Daktaras Hausas“. (N-7) „Harperio sala“. (N-14) „Kalnų gelbėtojai“. (N-7)

16.00 16.25 16.35 17.00 17.15

18.05 19.05 20.35 21.30 22.00 22.35 23.30 24.00 0.45

TV1 8.40 „Monstrų klubas”. 9.30 „Laiko policija“. Animac. serialas. 9.55 „Superdidvyriai. Nuotykiai tęsiasi”. 10.20 „Mėlynasis drakonas”. 10.45 „Zoidai”.

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30 10.03

LR himnas. Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

LTV2

Kovo 31, ketvirtadienis

„Makleodo dukterys“.

13.30 14.20 15.15

Tele bim-bam. „Aviukas Šonas“. „Robotukas“. Labas rytas. Muzikos pasaulio žvaigždės. Renesanso muzika (k.). Kultūros archyvai. „Romeriai ir Lietuva“ (k.). G.Ilgūno 75-osioms gimimo metinėms. „Gediminas Ilgūnas. Nesugalvotas gyvenimas“. Dok.f. „Makleodo dukterys“. Būtovės slėpiniai (k.). Kasdienybės aitvarai (k.). Tele bim-bam. „Aviukas Šonas“. „Robotukas“. Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas. Lietuvių dokumentika. Akademikas V.Toporovas. Lietuviai laike ir erdvėje (k.). Veidai. Penki vakarai. Susitikimas su Vladu Gaidžiu. Europos kinas. „Mergaitė ant šluotos“. Fantastinis nuotykių f. Vakaro autografas. Sporto panorama. Savaitės apžvalga. Poeto M.Martinaičio 75-mečiui. Kūrybos metas. Pasaulio dokumentika. „Taurė perpildyta“. Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras. Panorama. „Dingę“. (N-7)

„Srautas II“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos. 7.30 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“ (k.). 7.50 „Miesčionys II“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis IX (k.). 10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 Statybų TV (k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Srautas II“ (k.). (N-7) 13.10 „Lobių sala“ (k.). (N-7) 15.05 Smagiausios akimirkos. 15.25 „Rahanas“. 15.50 „Miesčionys II“. 17.10 „Srautas II“. 18.10 Ekstrasensų mūšis IX (k.). 19.10 Nerealios namų šeimininkės (k.). 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras filmas. Katastrofų trileris „Mirtis iš gelmių“ (2009 m., Vokietija, Austrija). (N-14) 23.45 Veiksmo drama. „Lemiamas koncertas“ (k.). (N-7) 1.45 Autopilotas. 2.15 Bamba. (S)

8.00 Gustavo enciklopedija. 8.30 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras (k.). 12.00 Veidai. Penki vakarai (k.). 12.55 Poeto M.Martinaičio 75-mečiui. Kūrybos metas (k.). 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Krašto garbė (k.). 15.10 Vakaro autografas (k.). 16.00 Gustavo enciklopedija. 16.30 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 17.00 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė. 17.15 Senas televizorius. Nuojautos. 17.40 Likimai. Vyrų hobis. 18.15 Veidai. Arti toli. 19.00 Gabrielės Petkevičaitės-Bitės 150-sioms gimimo metinėms. Iškilmingas minėjimas Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre. 21.00 Kuluarai. 21.40 Laiko portretai. Ugnis, vanduo ir molis. 22.20 Savęs link. Mįslingi reiškiniai. NSO. 22.50 Pasaulio dokumentika. „Alta Maremos virtuvė. Patiekalai keliaujantiems Toskanos pakrante“. 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Senosios muzikos vakaras. 24.00 Panorama. 0.45 „24 valandos“.

TV1 8.40 „Monstrų klubas”. 9.30 „Laiko policija“. 9.55 „Superdidvyriai. Nuotykiai tęsiasi”. 10.20 „Mėlynasis drakonas”. 10.45 „Zoidai”. 11.10 „Betmenas”.

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30

LR himnas. Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai.

11.10 „Betmenas“. 11.35 „Nerealių draugų namai”. Animac. serialas. 12.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 13.00 „Likimo kerai“. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „ Draugai III“. 15.00 „Atskalūnas”. 16.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi”. 17.00 „Moters auka”. 18.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 19.00 „Mentalistas”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka”. 21.00 Veiksmo trileris „Greiti ir įsiutę. Tokijo lenktynės”. (N-7) 23.00 „Atskalūnas”. 24.00 „Mentalistas”.

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Išlikimas“. 11.00 „Penktadienio vakaro žiburiai“. 12.00 „Gražuolės ir moksliukai“. Realybės šou. 12.30 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 Pakvaišęs sportas. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Heraklis ir ugnies ratas“. 16.00 „Išlikimas“. 17.00 „Penktadienio vakaro žiburiai“. 18.00 „Gražuolės ir moksliukai“. 19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 Kovotojas nindzė. 21.30 „Juodoji našlė“. Mistinis trileris. 23.20 Pati baisiausia laida.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 9.00 9.50 10.20

TV parduotuvė. Teletabiai. Griūk negyvas! (N-7) Reporteris (k.). Gongo Gangas (k.). Super L.T. (k.) (N-7). Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.)

10.31 Laida 112. 11.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Mes, moterys. 16.03 Žinių amžius. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti.

11.35 „Nerealių draugų namai”. 12.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 13.00 „Likimo kerai”. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai III”. 15.00 „Atskalūnas”. 16.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi”. 17.00 „Moters auka”. 18.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 19.00 „Mentalistas”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka”. 21.00 Trileris „ Karys”. (N-14) 22.55 „Atskalūnas”. 23.55 „Mentalistas”.

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 9.50 „Išlikimas“. 11.00 „Penktadienio vakaro žiburiai“. 12.00 „Gražuolės ir moksliukai“. Realybės šou. 12.30 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 Pakvaišęs sportas. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Heraklis ir amazonės“. 16.00 „Išlikimas“. 17.00 „Penktadienio vakaro žiburiai“. 18.00 „Gražuolės ir moksliukai“. 19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 Kovotojas nindzė. 21.30 „Nepasiekiamasis“. Veiksmo f. 23.15 Pati baisiausia laida.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 9.00 9.50 10.20 11.05 11.35 12.05 12.50 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10

TV parduotuvė. Teletabiai. Griūk negyvas! (N-7) Reporteris (k.). Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). Super L.T. (k.). (N-7) Gongo Gangas (k.). Laida „NKTV” (k.). Namų daktaras (k.). Kas tu toks? (k.). Reporteris (k.). Spaudos puslapiai. Laida 112. Forumas. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Sveikata (k.). Žalioji banga. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema.

11.35 Galiūnų pasaulio čempionatas 2009 (1) (k.). 11.35 Šiandien kimba. 12.05 Ekovizija. 12.50 Reporteris (k.). 13.20 Ilgai ir laimingai (k.). 14.10 Skonio reikalas (k.). 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Teletabiai. 17.00 Žinios. 17.07 Žinios. Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.05 „Ilgai ir laimingai“. TV žaidimas. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Super L.T. (N-7) 21.20 Reporteris. Orai. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Ekovizija. Žalioji idėja. 23.10 Kas tu toks? 24.00 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Mados nuosprendis. 12.30 Noriu žinoti. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.25 Susituokime. 15.20 Federalinis teisėjas. 16.30 Detektyvai. 17.10 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 18.10 Tegul kalba. 19.10 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.00 TV serialas „Atpildas”. 22.00 Gyvenamoji aplinka. 23.00 Lietuvos „Laikas”. 23.05 TV serialas „Didelio miesto žiburiai”. 0.00 GKŠ. 0.55 Muzikinis kanalas. 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 21.50 22.10 22.48 22.58

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Žinių amžius (k.). Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite (k.). Muzika. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. V.Bložė. LR himnas.

13.40 Lietuva tiesiogiai (k.). 14.10 „Ilgai ir laimingai“. TV žaidimas (k.). 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Teletabiai. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.05 „Gongo Gangas“. TV žaidimas. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Super L.T. 21.00 Reporteris. Orai. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Pagaminta Lietuvoje. 22.55 Šeimų dvikova „Akropolio” turnyras. 23.45 Penktoji pavara (k.). 0.15 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Mados nuosprendis. 12.25 Noriu žinoti. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Animacinis f. 14.25 Susituokime. 15.25 Animacinis f. 15.35 Federalinis teisėjas. 16.35 Detektyvai. 17.15 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 18.10 Tegul kalba. 19.10 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.05 TV serialas „Atpildas”. 22.15 Žmogus ir įstatymas. 23.15 Lietuvos „Laikas”. 23.20 TV serialas „Didelio miesto žiburiai”. 0.20 Spręskite patys. 1.10 Žvaigždėlaivis. 1.25 Muzikinis kanalas. 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 21.50 22.10 23.48 23.58

Gera girdėti. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Literatūros akiračiai (k.). Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Forumas (k.). Muzika. Žvaigždės žiūri į žemę (k.). Vidurnakčio lyrika. S.Nėris. LR himnas.

Gimtasis kraštas

LTV2

Balandžio 1, penktadienis

„Senis“.

„Skorpionų karalius“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Senis“ (k.). 11.00 Akiračiai. 12.00 Vilniaus sąsiuvinis. 12.15 Gustavo enciklopedija (k.). 12.45 Talentų ringas (k.). 14.15 Nacionalinė paieškų tarnyba (k.). 15.15 „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. 17.05 „Senis“. 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 Klausimėlis.lt. 19.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Duokim garo! 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Duokim garo! 23.00 „Giminės po 20 metų“ (k.). 24.00 Istorinis serialas „Elžbieta I – skaisčioji karalienė“.

6.20 „Geniuko Vudžio šou“ (k.). 6.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“ (k.). 7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“. 8.55 Žvaigždžių duetai 5 (k.). 12.30 „Tazmanija“. 13.00 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“. 13.30 „Geniuko Vudžio šou“. 14.00 „Tomas ir Džeris“. 14.20 „Drakonų kova Z“. 15.00 „Teresa“. 16.00 „Keršto bučiniai“. 17.00 „Jausmų miestas“. 17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.10 „Dviračio žvaigždė 2011“. Nacionaliniai šou verslo politikos apdovanojimai. 21.45 Nuotykių f. „Skorpionų karalius“ (2002 m., Belgija, JAV, Vokietija). 23.35 Premjera. Romantinė komedija „Amerikietiškas pyragas. Muzikos stovykla“ (2005 m., JAV). (N-7) 0.35 Karinė drama „Mūsų tėvų vėliavos“ (2006 m. JAV). (N-14)

2011 m. kovo 25–balandžio 1 d., Nr. 12 (56)

TV programa

„Laukiniai šernai“.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.35 11.15 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10

21.40

23.45

Teleparduotuvė. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. „Bėglys“. „Meilės sūkuryje“ (N-7). „Amžini jausmai“. (N-7) „Širdys paklydėlės“. (N-7) Chorų karai. „Ančiukų istorijos“. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Klonas“. (N-7) „Marinela“. (N-7) „Naisių vasara“. (N-7) TV3 žinios. Auksiniai svogūnai 2011. Tiesioginė apdovanojimų ceremonijos transliacija. Veiksmo komedija „Laukiniai šernai“ (2007 m., JAV). (N-7) Komedija „Kelyje“ (2000 m., JAV). (N-14)

„Jausmų galia“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos. 7.30 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“ (k.). 7.50 „Miesčionys II“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis IX (k.). 10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.). 10.45 Gimnazistai (k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Srautas II“ (k.). (N-7) 13.10 Katastrofų trileris „Aštuntas faktorius“ (k.). (N-7) 15.05 Smagiausios akimirkos. 15.25 „Rahanas“. 15.50 „Miesčionys II“. 17.10 „Srautas II“. 18.10 Ekstrasensų mūšis IX (k.). 19.10 Nerealios namų šeimininkės (k.). 20.00 Žinios. 20.25 Tarp miesto ir kaimo (k.). 20.55 Amerikos talentai V. 22.45 Romantinė drama „Jausmų galia“ (2004 m., JAV). (N-14) 1.00 Bamba. (S)

8.00 Tele bim-bam (k.). 8.30 Gustavo enciklopedija (k.). 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Senosios muzikos vakaras (k.). 12.00 Veidai. Arti toli (k.). 12.45 Laiko portretai. Ugnis, vanduo ir molis (k.). 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Savęs link. Mįslingi reiškiniai. NSO (k.). 14.50 Negali būti. 15.15 Kuluarai (k.). 16.00 Tele bim-bam (k.). 16.30 Gustavo enciklopedija (k.). 17.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 17.15 Veidai. Legendos. Gražina Kernagienė. 18.00 Tarp žemės ir dangaus. 18.30 Dalia Kutraitė kalbina... Moniką Mironaitę. 19.00 Poeto M.Martinaičio 75-mečiui. „Žolės prakalbėjimas“. Dok. f. 19.20 „Vakar ir visados“. Muz. f. 20.25 Literatūrinės dainos. 21.10 Gyvenimas mano džiaugsmas mano. 22.00 Klounų duetas „Nu, geras”. 22.35 Pasaulio dokumentika. Pamirštas kraštas. 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Šiuolaikinė muzika. 24.00 Panorama. 0.45 „Žemė-2“.

TV1 8.40 „Monstrų klubas”. 9.30 „Laiko policija“. Animac. serialas. 9.55 „Džekio Čano nuotykiai“. 10.20 „Mėlynasis drakonas”. 10.45 „Zoidai”. 11.10 „Betmenas“. 11.35 „Nerealių draugų namai“. 12.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30

LR himnas. Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai.

LTV2

Balandžio 2, šeštadienis

„Juodas batalionas“.

„Pragaro pasiuntinys“.

„Ratai“.

„Nenugalimasis 3: išpirkimas“.

8.15 Krikščionio žodis. Laida rusų kalba. 8.30 Gimtoji žemė. 9.00 „Robotukas“. 9.25 „Aviukas Šonas“. 9.30 Linksmoji šeimynėlė. 10.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite. 11.30 Durys atsidaro. 12.15 Sporto panorama. 12.45 Mūsų miesteliai. Pilviškiai. 13.40 TV spektaklis „Skapeno klastos“. 15.30 Pasaulio panorama. 16.00 Žinios (su vertimu į gestų k.). 16.10 Sveikinimų koncertas. 18.30 Keliaukime po Lietuvą. 19.00 „Atpildo diena“ (1975 m., Lietuva). 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 „Zenonas 2011. Perkrauta“. Pompastiškas Teatro dienos minėjimas Keistuolių teatre. 23.05 Premjera. Drama „Juodas batalionas“ (2008 m., Australija). (N-7)

6.30 Animac. f. „Žaibo smūgis“. 6.55 Animac. f. „Blogiukai ir pabaisa“. 7.20 „Laslo stovykla“. 7.45 Animac f. „Betmenas ir narsuolių komanda“. 8.10 Animac f. „Magija“. 8.35 Animac. f. „Benas Tenas prieš ateivius“. 9.00 Kažkas atsitiko. 9.30 Girių horizontai. 10.00 Kino pusryčiai. Nuotykių komedija. „Bethovenas 3“ (2002 m. JAV). 12.05 Veiksmo komedija „Kūdikis už 30 000 000“ (2006 m., Honkongas). (N-7) 14.55 „Eva Luna“. 15.54 Kitokie? 16.00 „Eva Luna“. 17.00 Nuo... Iki... (k.). 17.45 Super KK2. (N-7) 18.45 Žinios. 19.00 Žvaigždžių duetai 5. 22.30 Veiksmo f. „Pragaro pasiuntinys“ (1993 m., JAV). (N-14) 0.25 Siaubo filmas. „Valentino diena“ (2001 m., JAV, Australija). (S)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Raganosio mokykla“. 7.30 „Alergija monstrams“. 8.00 „Winx“ klubas“. 8.30 „Beibleidai. Metalinė kova“. 9.00 Mados reidas. 9.30 Mamyčių klubas. 10.00 Nuotykių f. „Lesė“ (1994 m., JAV). 11.55 Komedija „Beždžionėlė riedlentininkė“ (2001 m., JAV, Kanada). 13.40 Komedija „Aš – ne blogesnė“ (2005 m., JAV). (N-7) 16.25 Gyvenimas yra gražus. 17.05 Kodėl? (N-7) 18.00 Žiūrim, ką turim. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.00 Animac. komedija „Ratai“ (2006 m., JAV). 21.20 Nuotykių f. „Auksinė akis“ (1995 m., JAV, D.Britanija). (N-7) 0.05 Veiksmo f. „Asai“ (1995 m., JAV). (N-7)

6.30 Televitrina. 7.00 Sveikatos kodas (k.). 8.00 Gimnazistai (k.). 9.00 Tarp miesto ir kaimo (k.). 9.30 Autofanai. 10.00 Šeštadienio rytas. 11.00 Nesėsi – nepjausi“. TV žurnalas. 11.30 Be recepto. 12.00 Amerikos talentai V (k.). 14.00 „Detektyvas Kalas“ (N-7) 15.00 „Merlino nuotykiai“. (N-7) 16.00 Filmas šeimai. Romantinė komedija „Pabėgusi nuotaka“ (1999 m., JAV). 18.25 „Gelbėtojai 112“. (N-7) 19.00 „Žaibiški tyrimai“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 „Nacionalinio saugumo agentas“ (k.). 21.20 Veiksmo f. „Nenugalimasis 3: išpirkimas“ (2010 m., JAV). (N-14) 23.25 Trileris „Šėtoniškas bunkeris“ (2008 m., D.Britanija). (N-7) 1.20 Bamba. (S)

8.00 Vilniaus sąsiuvinis. 8.15 Trembita. 8.30 Vilniaus albumas. Laida lenkų kalba. 8.45 Rusų gatvė. 9.00 Menora. 9.15 Kelias. Laida evangelikams. 9.30 Savęs link. Mįslingi reiškiniai. NSO (k.). 10.00 Mažųjų žvaigždžių valanda. 10.55 Žemaitė „Kunigo naudą velniai gaudo”. 11.35 Pramoginės muzikos koncertas (k.). 11.55 Kulinarinės kelionės. 12.25 Keliaukim! 12.50 Šventadienio mintys. 13.15 Etnokultūros ratas. Gyvasis vanduo. 13.45 Laiko ženklai. 14.35 Poeto M.Martinaičio 75-mečiui. Vilniaus „Lėlės” teatro spektaklis „Žemės dukra”. 15.30 Poeto M.Martinaičio knygos „K. B. Įtariamas” ir vertimo į anglų kalbą pristatymas Rašytojų klube. 16.40 Veidai. Arti toli (k.). 17.20 Muzikos istorijos. K.Debiusi. Iš jūros ir vėjo. 18.00 Pasaulio dokumentika. Pamirštas kraštas (k.). 19.00 Muzika gyvai. Kinijos radijo ir televizijos valstybinis liaudies instrumentų orkestras. 20.25 Dailininkės Marijos Ladigaitės-Vildžiūnienės 80-mečiui. Skliautai. Vilniaus Jeruzalės sodas. 21.40 TV spektaklis. F. Dostojevskio „Nuolankioji”. 22.30 Panorama. 23.00 „Gaisrininkų puota“. Komedija. Čekija. (N-7) 0.15 Būk artistas.

TV1 8.40 Sveikatos ABC (k.). 9.35 Spąstai. 10.05 „Laukiniai globotiniai”. Dok. serialas.

Žinios šeštadienį ir sekmadienį – 5.02, 6.00, 7.00, 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00. 5.00 LR himnas.

13.00 14.00 14.30 15.00 16.55 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00

22.45 23.45

„Likimo kerai“. Teleparduotuvė. „Draugai III”. „Atskalūnas“. „Alisa. Širdžiai neįsakysi”. „Moters auka”. Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. „Mentalistas”. „Įstatymas ir tvarka”. Penktadienio detektyvas. „Midsomerio žmogžudystės XIII. Tik ne mano kieme“. (N-7) „Atskalūnas”. „Mentalistas”.

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Išlikimas“. 11.00 „Penktadienio vakaro žiburiai“. Drama. 12.00 „Gražuolės ir moksliukai“. Realybės šou. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 Pakvaišęs sportas. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Heraklis ir dingusi karalystė“. 16.00 „Išlikimas“. 17.00 „Penktadienio vakaro žiburiai“. 18.00 „Gražuolės ir moksliukai“. Realybės šou. 19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Spec. būrys“. 22.00 „Kobra 11“. 23.00 „Kraujo ryšiai“. 24.00 „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“ (1). Fantastinis nuotykių serialas. 1.00 „Erotinės istorijos“. Erotinis filmas.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 9.00 9.50

TV parduotuvė. Teletabiai. Griūk negyvas! (N-7) Reporteris (k.). Kas tu toks? (k.). Super L.T. (k.). (N-7)

10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10

Spaudos puslapiai. Sankryža. Akiračiai. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Auksinės kolekcijos. Gyvoji istorija. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema.

11.10 „Kelionės į pasaulio kraštą”. Dok. serialas. 12.10 Pasivaikščiojimai. D.Žemaitytė. Žurnalo „Žmonės” vyr. redaktorė. 12.45 „Ogis ir tarakonai“. 13.15 „ Kitas Džimio pasaulis”. Nuotykių serialas. 13.40 „Džekio Čano nuotykiai”. 14.05 „Bilio Engvalo šou”. (N-7) 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Didžiojo sprogimo teorija”. Humoro serialas. (N-7) 16.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”. 16.57 Žodis – ne žvirblis (k). 17.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”. 18.00 „Čakas“. Serialas. 19.00 „Užribis”. 20.00 „Puma”. Realybės šou. 21.00 Komedija „Sunkus vaikas 2“. 22.40 Lietuviško kino vakaras. „5 dienų avantiūra“. Komedija.

TV6 9.15 9.30 10.00 10.35 11.05 12.00 12.30 13.30 14.00 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 22.00 23.00 24.00 1.00

5.07 5.45 6.03 6.30 7.05 7.30 9.03 11.03 12.10 13.00 15.03 16.03

Teleparduotuvė. Universitetai.lt. Dar pažiūrėsim. Kovotojas nindzė. „Sugrįžau“. Komedija. Mados reidas. „Gordono Ramzio virtuvės košmarai“. Kulinarinis šou. Pakvaišęs sportas. Jokių kliūčių! Aukščiausia pavara. „Žvaigždžių vartai. Visata“. Fantastinis nuotykių serialas. Jokių kliūčių! Norite tikėkite, norite – ne! Ledo kelias. Topmodeliai. „Spec. būrys“. „Kobra 11“. „Kraujo ryšiai“. Fantastinis siaubo serialas. „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“ (2). Fantast. nuotykių serialas. „Erotinės istorijos“. Erotinis f. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Gamta – visų namai. Spaudos apžvalga. Ryto garsai. Kultūros savaitė. Sveikata. Sudie, XX amžiau. Lietuvos diena. Baladės. Kaip žmonės gyvena.

10.20 „Ilgai ir laimingai“. TV žaidimas (k.). 11.05 Padėkime augti (k.). 11.35 Pagaminta Lietuvoje. 12.05 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). 12.50 Reporteris (k.). 13.40 Lietuva tiesiogiai. 14.10 Ekovizija (k.). 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Teletabiai. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 „Gongo Gangas“. TV žaidimas (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.05 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Super L.T. (N-7) 21.00 Reporteris. Orai. 21.50 Ilgai ir laimingai. 22.40 Vertas kinas. Nuotykių drama „Apokalipto”. (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Mados nuosprendis. 12.25 Noriu žinoti. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.25 Animacinis f. 14.45 Federalinis teisėjas. 15.50 Detektyvai. 16.25 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 17.20 TV žaidimas „Stebuklų laukas”. 18.45 Tegul kalba. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.00 Vaidybinis f. „Griežtojo režimo atostogos”. 23.10 Vaidybinis f. „Pasaka apie tamsą”. 1.40 Muzikinis kanalas. 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 21.50 22.10 23.48 23.58

Gera girdėti. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Gyvoji istorija (k.). Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Akiračiai (k.). Muzika. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. J.Mekas. LR himnas.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 9.00 10.25 11.00 11.30 12.15 13.05 14.00 14.30 15.00 16.00 16.05 16.10 17.00 17.10

19.00 19.02 21.00 21.30 22.20 0.20

TV parduotuvė. Reporteris (k.). Teletabiai. Griūk negyvas! (N-7) Padėkime augti. Namų daktaras. Reporteris (k.). Skonio reikalas. Dok. serialas „Naikinanti jėga”. „Potvyniai”. (N-7) Penktoji pavara. Galiūnų pasaulio čempionatas 2009. Naša Raša. (N-7) Žinios. Orai. Nauda ūkiui. Super L.T. Žinios. Orai. LKL čempionatas: „Lietuvos rytas” (Vilnius)–„Šiauliai” (Šiauliai). Tiesioginė transliacija iš Vilniaus. Didžiojoje pertraukoje – Žinios. Žinios. Orai. Šeštadienio detektyvas. „Pagrindinis įtariamasis”. (N-7) Reporteris. Orai. Gongo Gangas (k.). Komedija „ Devintam danguj“. (N-7) Serialas „Zona” (k.). (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 7.10 7.25 8.00 8.45 9.00 9.15 9.55

2.00

Naujienos. Top-shop. Grok, armonika! Gudruolės ir gudruoliai. Ganytojo žodis. Naujienos. Skanėstas. Stanislavas Govoruchinas. Naujienos. Vaidybinis f. „Keleivė”. TV serialas „Palaiminkite moterį”. Vaidybinis f. „Vorošilovo šaulys”. Žvaigždžių fabrikas. Laikas. Žvaigždžių fabrikas. Paris Hilton prožektorius. Kas? Kur? Kada? Vaidybinis f. „Meilė choleros metu”. Muzikinis kanalas.

16.30 17.03 18.10 19.03 20.03 20.24 20.45 21.03 23.48 23.58

Laida rusų kalba. Mažoji studija. Sveikinimų ratas. Auksinės kolekcijos. Vaikų radijo teatras. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. A.Dabulskis. LR himnas.

11.00 11.20 13.10 17.05 19.00 20.00 20.15 21.50 22.30 23.45

2011 m. kovo 25–balandžio 1 d., Nr. 12 (56)

LTV2

Balandžio 3, sekmadienis

„Visada svajojau būti gangsteriu“.

8.30 9.00 9.15 9.35 10.00 10.30 12.00 12.30

13.30 15.30 16.00 16.15 16.50 17.20 18.00 18.30 19.30 20.30 20.45 21.15 22.15

Kaimo akademija. „Kurmis ir draugai“. „Robotukas“. „Ragai ir kanopos sugrįžta“. Gustavo enciklopedija. Talentų ringas. Pulsas. Pasaulio dokumentika. „Gyvenimas su priešu“. „Šerloko Holmso nuotykiai“. (N-7) Šventadienio mintys. Žinios (su vertimu į gestų k.). Gamtos kodas. Pradėk nuo savęs. Septynios Kauno dienos. Popietė su Algimantu Čekuoliu. Stilius. Bėdų turgus. Panorama. Savaitė. Premjera. „Giminės po 20 metų“. Elito kinas. Premjera. Komiška drama „Visada svajojau būti gangsteriu“ (2007 m., Prancūzija).

Gimtasis kraštas

TV programa

„Karalystė“.

„Narkotikų kelias“.

„Mirtis iš gelmių“.

6.30 Animac. f. „Žaibo smūgis“. 6.55 „Blogiukai ir pabaisa“. 7.20 „Laslo stovykla“. 7.45 „Betmenas ir narsuolių komanda“. 8.10 Animac f. „Magija“. 8.35 Animac. f. „Benas Tenas“. 9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai. Komedija „Nenaudėlė beždžionėlė“ (1994 m. JAV, Japonija). 11.55 Premjera. Romantinė komedija „Jaunos ir karštos“ (2009 m. JAV). (N-7) 14.00 „Turtuolių privilegijos“. 14.55 „Eva Luna“. 17.00 Ne vienas kelyje. 17.45 Teleloto. 18.45 Žinios. 19.00 Savaitės įvykių TOP 5. 19.30 Lietuvos supermiestas. 22.00 Premjera. Veiksmo trileris „Karalystė“ (2007 m., JAV, Vokietija). (N-14) 0.15 Premjera. Veiksmo f. „Paliktasis 3. Paskutinis karas“ (2005 m., JAV, Kanada). (N-7)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Raganosio mokykla“. 7.30 „Alergija monstrams“. 8.00 „Winx“ klubas“. 8.30 „Beibleidai. Metalinė kova“. 9.00 Sveikas žmogus. 10.00 Animac. f. „Karalius ir aš“ (1999 m., JAV). 11.45 Komedija „Beždžionėlė ekstremalė“ (2003 m., Kanada). 13.25 Komedija „Prezidento sūnus“ (1996 m., JAV). 15.30 „Choras“. 16.30 Nuodėmių dešimtukas. (N-7) 17.10 Tik tarp mūsų. 18.00 Skubi pagalba 112. 18.35 Darom 2011. Ekologinė laida. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Savaitės komentarai. 19.30 Chorų karai. Tiesioginė transliacija. 22.30 Kriminalinė drama. „Narkotikų kelias“ (2000 m., JAV, Vokietija). (N-14)

6.30 Televitrina. 7.00 „Detektyvas Kalas“. 8.00 Nesėsi – nepjausi (k.). 8.30 Tauro ragas. 9.00 Autopilotas. 9.30 Statybų TV. 10.00 Sekmadienio rytas. 11.00 Sveikatos kodas. 12.00 „Merlino nuotykiai“ (k.). 13.00 „Žaibiški tyrimai“ (k.). 14.00 Sveikinimų koncertas (tel. (8 5) 278 08 03, mob. 8 618 77 654). 16.30 Smagiausios akimirkos. 17.00 Atvirai su žvaigžde. 18.00 „Gelbėtojai 112“. (N-7) 19.00 Fenomenas 20.00 Žinios. 20.20 Be recepto. 20.55 Melodrama „Meilės melodija“ (2008 m., Vokietija). (N-7) 22.50 Katastrofų trileris „Mirtis iš gelmių“ (k.). (N-14) 1.30 Bamba. (S).

Lietuvos ryto TV Pirmadienis – penktadienis 20.25 val. Pramoginė laida „Super L.T.“ Vedėjai J.Morkūnas ir V.Vosylė. Kokia jūs žvaigždė, jeigu jūsų nemedžioja „Super L.T.“! Politikų paslydimai ir nuslėpti vaikai, pagauti meilužiai, garsenybių skyrybos ir turto dalybos, prabangios dovanos ir karščiausi vakarėliai – niekas nepraslysta pro akylai stebinčias laidos kameras. Tiesa, kai kurioms žvaigždutėms gali nepatikti pikantiški šou verslo užkulisiai, kurie visada intriguoja žiūrovus, bet visa tai ir toliau pristatys pasikandžioti nebijantys vedėjai.

BTV Antradienis, kovo 29 d. 21.00 val. GERAS FILMAS. Komedija „Broliukai Didlai“. JAV, 1998 m. Rež. Steve Boyum (N-7). Vaidina: Steve Van Wormer, Paul Walker, A.J. Langer, John Ashton, Dennis Hopper, Eric Braeden. Du dvyniai – išlepę milijonieriaus sūnūs, audringai atšventę aštuonioliktąjį gimtadienį, išsėmė visas tėvo kantrybės atsargas. Tėvas išsiunčia juos persiauklėti į specialią mokyklą, kur jie turėtų gauti tikrojo vyriškumo pamokas, o namo grįžti atsakingi ir pajėgūs kada nors perimti didžiulės Didlų kompanijos vairą. Tačiau per klaidą broliukai Didlai patenka į aplinkos tvarkymo savanorių būrį. Linksmi ir nepakartojami broliukų Didlų nuotykiai ekstremalių situacijų, nenutrūkstamo veiksmo, nuostabaus grožio merginų ir gamtos apsuptyje. Ar jie taps tikrais išauklėtais džentelmenais?

8.00 Gimtoji žemė. 8.25 Rytas su... Galina Dauguvietyte. 9.05 Lietuvininkų kraštas. Krikštai. 9.30 Kultūros archyvai. Mykolas Žilinskas. 10.00 Miesto kodas. 10.55 Būk artistas (k.). 11.45 Ievos pievos. 12.15 Nepabuvęs kareivėliu. Ramūnas Vyšniauskas. 12.45 Mūsų miesteliai. Žagarė. 13.35 Vienas eilėraštis. 13.45 Būtovės slėpiniai. 14.35 „Atpildo diena“. Drama. (N-7) 15.50 Gyvenimas mano – džiaugsmas mano (k.). 16.35 Dalia Kutraitė kalbina ... Moniką Mironaitę (k.). 17.05 Krašto garbė. 18.00 Lietuvių dokumentika. Premjera. „Meninykai“. 19.00 Auksinės melodijos. Koncertas „Mes mylim bitlus”. 20.30 Literatų gatvė. 21.00 L.Šepečio knygos „Ar galėjau” pristatymas Signatarų namuose. 22.30 Panorama. 22.45 „Juodas balionas“. Drama. (N-7)

TV1 8.40 Retrospektyva. „Dailininkas Leonardas Tuleikis”. 9.05 Etnos. 9.35 KTV – kino ir televirtuvė. 10.05 „Laukiniai globotiniai“. Dok. serialas. 11.10 „Kelionės į pasaulio kraštą“. Dok. serialas. 12.10 „Dr. Šuo“. 12.40 Kitokie? 12.45 „Ogis ir tarakonai”. 13.15 „Kitas Džimio pasaulis” (1). Nuotykių serialas. 13.40 „Džekio Čano nuotykiai”. 14.05 „Bilio Engvalo šou”. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Didžiojo sprogimo teorija”. Humoro serialas.

5.00 5.07 5.45 6.03 8.03 9.03

LR himnas. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Ryto garsų savaitė Mes, moterys (k.).

16.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”. 16.57 Žodis – ne žvirblis (k). 17.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”. 18.00 „Čakas”. Serialas. 19.00 „ Užribis”. Kriminalinis serialas. (N-7) 20.00 „Puma”. Realybės šou. 21.00 „Keturmatės erdvės žmogus“. Fantastinis siaubo trileris. (N-7) 22.35 Pasivaikščiojimai. D.Žemaitytė. Žurnalo „Žmonės” vyr. redaktorė (k). 23.05 Retrospektyva. „Dailininkas Leonardas Tuleikis” (k.). 23.40 „Bilio Engvalo šou”.

TV6 8.45 9.00 9.30 10.00 10.35 11.05 12.00 12.30 13.30 14.00 15.00 16.00

Teleparduotuvė Tavo augintinis. Vienam gale kablys. Dar pažiūrėsim... Kovotojas nindzė. Gordono Ramzio virtuvės košmarai. Mados reidas. Topmodeliai. Pakvaišęs sportas. Jokių kliūčių! Ledo kelias. „Žvaigždžių vartai. Visata“. Fantastinis nuotykių serialas. Jokių kliūčių! Norite tikėkite, norite – ne. „Dievai tikriausiai pamišę“. Komedija. „Šeimos bičas“. Animac. serialas. „Kobra 11“. „Kraujo ryšiai“. „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. „Erotinės istorijos“. Erotinis filmas.

11.00 Girių takais. 11.30 Reporteris (k.). 12.00 Dok. serialas „Plėšrūno instinktas”. „Rykliai pabaisos”. (N-7) 13.00 Serialas „Pagrindinis įtariamasis”. (N-7) 15.00 Naša Raša. (N-7) 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Super L.T. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Ekovizija (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.10 Lietuvos futbolo A lygos čempionato rungtynės: Vilniaus „Žalgiris”–Klaipėdos „Klaipėda”. Tiesioginė transliacija iš Vilniaus. Pertraukoje – Žinios. 20.00 Žinios. Orai. 20.10 Kas tu toks? (k.). 21.00 Žinios. Orai. 21.15 24/7. 22.10 Serialas „MAD MEN. Reklamos vilkai”. (N-7) 23.10 „Du karaliai“. Laida apie sportinį pokerį. 0.20 „Zona“ (k.). (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas

6.54 7.10 7.40 8.30 10.00 10.30

TV parduotuvė. Reporteris (k.). Teletabiai. Griūk negyvas! (N-7) Penktoji pavara. Laida „NKTV”.

17.35 20.00 21.10 21.50 22.45 0.45 1.35

Naujienos. Top-shop. Animacinis f. Laida kariams. Sveikata. Naujienos. Padriki užrašai. Kol visi namie. Fazenda. Naujienos. Animacinis f. Noriu žinoti. Vaidybinis f. „Nepasiduodantys”. Gyvenamoji aplinka. Keturi mitai apie sveiką gyvenseną. Vaidybinis f. „Pinigai dukteriai”. Žiaurūs žaidimai. Laikas. Animacijos asmenybės. Yesterday live. Mytiščių maniakas. Pozneris. Muzikinis kanalas.

10.03 11.03 12.10 13.03 13.44 14.03 14.28 16.30 17.03

Tetos Betos viktorina. Muzika Tau. Lietuvos diena. Radijo teatras. Retro. Septynios sporto dienos. Gera girdėti. Laida rusų kalba. Literatūros akiračiai.

17.30 18.10 19.03 20.03 20.31 20.45 21.03 23.48 23.58

Atsiliepk dainoj. Laisvai! Vudstoko vaikai. Vaikų radijo teatras. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. V.Mačernis. LR himnas.

17.00 18.00 19.00 21.30 22.00 23.00 24.00 1.00

Lietuvos ryto TV

7.10 7.20 7.35 7.50 8.15 9.00 9.20 9.35 10.30 11.00 11.15 11.25 12.05 13.35 14.35 15.40

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

TV6 Antradienis, kovo 29 d. 21.30 val. Karo drama „Smėlynų gyvatės“. JAV, Kanada. 2009 m. Rež. Jeff Renfroe. Vaidina: Jason Gedrick, Tamara Hope, Elias Toufexis. Grupelė Amerikos kareivių Vidurinėje Azijoje tiria įvykį, kuris galėjo būti teroristinis išpuolis. Amerikiečių kariai surengia pasalą, kad užbėgtų už akių dar vienam išpuoliui.

TV6 Ketvirtadienis, kovo 31 d. 21.30 val. Veiksmo filmas „Nepasiekiamasis“. JAV, Lenkija. 2004 m. Rež. Po-Chih Leong. Vaidina: Steven Seagal , Ida Nowakowska, Agnieszka Wagner. Bilis Rėjus Lesingas – buvęs nusipelnęs Amerikos specialiųjų tarnybų agentas. Pavargęs nuo kraujo, jis nusprendžia likusį savo gyvenimą gelbėti ir auklėti našlaičius. Kartą Rėjus sužino, kad jo globotinė paslaptingai dingo iš našlaičių namų Lenkijoje. Lesingas išvyksta į Europą ieškoti mergaitės. Atvykęs į vietą jis imasi tyrimo ir sužino tikrą siaubą, kad pastaraisiais metais jis ne tik nepadėjo našlaičiams, bet ir skatino prekybą jais. Rėjus aptinka tarptautinę gaują, kuri nesibodi pačių šlykščiausių pasipelnymo būdų.

TV3 Penktadienis, balandžio 1 d. 21.40 val. Veiksmo komedija „Laukiniai šernai“. JAV. 2007 m. Rež. Walt Becker. Vaidina: Tim Allen, John Travolta, Martin Lawrence, William H. Macy, Ray Liotta. Keturi pusamžiai vyrai nusprendžia motociklais pervažiuoti Ameriką. Pranešę žmonoms, kad išvyksta į komandiruotę, vyrukai leidžiasi į nuotaikingą, tačiau pavojingą kelionę. Nuotykiai prasideda viename Naujosios Meksikos bare, priklausančiame agresyviai vietos baikerių gaujai.

BTV Šeštadienis, balandžio 2 d. 23.25 val. Trileris „Šėtoniškas bunkeris“. Didžioji Britanija, 2008 m. Rež. Steve Barker.(N-14).

Vaidina: Ray Stevenson, Julian Wadham, Richard Brake, Paul Blair, Brett Francy, Enoch Frost, Julian Rivett. Jie – tikri karo veteranai ir geriausi samdomi smogikai, tačiau turi tik 48 valandas, kad ištirtų apleistą bunkerį, kuriame Antrojo pasaulinio karo metu buvo atliekami žiaurūs biologiniai eksperimentai. Dideli pinigai už mažą riziką... O gal tik taip atrodo? Karinė misija virsta tikromis skerdynėmis – kažkas nežinomas pradeda medžioklę...

TV3 Sekmadienis, balandžio 3 d. 13.25 val. Komedija „Prezidento sūnus“. JAV. 1996 m. Rež. David M. Evans Vaidina: Sinbad, Brock Pierce, Blake Boyd, Timothy Busfield, Art LaFleur. Lukas – trylikametis Amerikos prezidento sūnus, negalintis pakęsti nuolat šalia jo esančių asmens sargybinių. Specialieji agentai taip pat nekenčia pasipūtėlio, todėl kai iš pareigų atleidžiamas dar vienas neįtikęs sargybinis, šis sunkus darbas atitenka specialiųjų tarnybų keistuoliui Semui Simsui. Šis nė neketina nusileisti prezidento sūneliui. Iš pradžių jiedu nesutaria, tačiau netrukus Simsas pastebi, kad berniukas tiesiog nori gyventi kaip kiti jo bendraamžiai. Besimokydami boksuotis jiedu susidraugauja, tačiau laimingos dienos baigiasi, kai Simsą netikėtai atleidžia, o Lukas patenka į piktadario pinkles...

Gimtasis kraštas

Prancūzija

Pirmoji Prancūzijos ponia Karla Bruni-Sarkozi Paryžiaus knygų mugėje bendravo su vaikais. Jos globojamas fondas kovoja su neraštingumu ir vaikams dovanoja knygų.

Italija

Italai naktį į kovo 17 d. minėjo 150-ąsias savo valstybės įkūrimo metines.

Pasaulis per savaitę Izraelis

Trečiadienį Jeruzalėje nugriaudėjo galingas sprogimas. Preliminariais duomenimis, sužeista apie 30 žmonių.

Didžioji Britanija

Didžiosios Britanijos princas Viljamas susitiko su potvynių Australijoje aukomis koncerte, surengtame Tuvumbos mieste, Kvinslendo valstijoje, kuris buvo užlietas sausio mėnesį.

Libija

2011 m. kovo 25–balandžio 1 d., Nr. 12 (56)

Kinija

Kinijos sostinėje Pekine uždrausta prabangos prekių reklama plakatuose.

Graikija

Apie 5 tūkst. komunistų partijos šalininkų sekmadienį Graikijos sostinėje Atėnuose protestavo prieš Vakarų koalicinių pajėgų antskrydžius Libijoje.

Ukraina

Didžiosios Britanijos, JAV ir Prancūzijos pajėgos toliau atakuoja Libijos diktatoriaus Muamaro el Kadafio pajėgas. Pirmus šūvius Prancūzijos karo lėktuvas Libijoje paleido šeštadienio popietę. Per ataką sunaikinti keli kariniai automobiliai. Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Deividas Kameronas oficialiai patvirtino, kad operacijoje Libijoje dalyvauja ir jo šalies karo lėktuvai. Brazilijoje viešintis JAV prezidentas Barakas Obama pareiškė, kad Libijoje „JAV imasi ribotų karo veiksmų“ ir taip prisideda prie pasaulinės koalicijos. Po raketų atakos M. el Kadafis pasakė trumpą kalbą šalies žmonėms ir juos paragino priešintis. „Atidaryti ginklų sandėliai, ir žmonės ginkluojasi, norėdami apginti Libijos nepriklausomybę, vienybę ir garbę“, – tvirtino Libijos diktatorius.

Ukrainos valstybinis kaltintojas antradienį pradėjo baudžiamąją bylą prieš buvusį šalies prezidentą Leonidą Kučmą dėl jo vaidmens opozicijos žurnalisto Georgijaus Gongadzės nužudyme 2000 metais. Apie tai per spaudos konferenciją pranešė Ukrainos generalinio prokuroro pirmasis pavaduotojas Renatas Kuzminas. Buvęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma neigia davęs nurodymų, susijusių su žurnalisto nužudymu. Parengė Rimantas Dovydėnas, GK, EPA-Eltos inf. ir nuotraukos