Gimtasis kraštas Nr. 57

Gimtasis kraštas Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2011 m. balandžio 1–8 d., Nr. 13 (57)

Kaina 1,99 Lt

Vėjo malūnai – nykstantys kraštovaizdžio ženklai 9 p.

Žagarės dvaro malūnas.

Šiandien „Gimtasis kraštas“ su priedu

Mūsų paveldas 9–14 p.

Lilijos Valatkienės nuotrauka

Lietuviams būtina keisti požiūrį į migraciją

Šiaurietiškas vaikščiojimas pailgina gyvenimą

5 p.

18–19 p.

Angina paūmėja atšilus orams 8 p.

2011 m. balandžio 1–8 d., Nr. 13 (57)

Gimtasis kraštas

Aktualijos

1

s Kaune plinta miestą bjaurojantis Linksminti į klubus – apsisvaiginus architektūrinis chuliganizmas narkotikais Nevykusi naujoji architektūra vis įžūliau braunasi į miestų senamiesčius, o architektai pastebi, kad šalyje vis daugėja menkaverčių ir aplinką darkančių statinių.

Vismantas ŽUKLEVIČIUS „Berlyno, Barselonos ar Prahos naktiniai klubai beveik niekuo nesiskiria nuo mūsiškių. Muzika ta pati, jaunimas svaiginasi alkoholiu ir narkotikais“, – sakė Kaune studijuojanti šiaulietė Laura. Lietuvoje, nors ir lėtais tempais, tačiau taip pat daugėja besisvaiginančiųjų pasilinksminimo vietose.

Apsvaiginti klubinės kultūros Klubinė kultūra šiuo metu Lietuvoje išgyvena stiprų pakilimą. Ryškiausi užsienio šokių muzikos vardai, įvairūs muzikos renginiai sutraukia didžiausias eiles prie naktinių klubų, nors už įėjimą neretai jau tenka pakloti net ne dvi ir ne tris dešimtis litų.

Kaip rodo užsienio šalių patirtis, dalis Europos jaunimo eina linksmintis į naktinius klubus pavartoję narkotikų. Lietuva – jau irgi ne išimtis.

Galima pasidžiaugti tik tuo, kad kol kas Lietuvoje dauguma šalies jaunimo (net 83 proc.) niekada nieko bendro neturėjo su narkotikais ir iki šiol linksminasi be jų.

Aplankiusi daugybę Europos naktinių klubų Laura pastebi, kad Kauno klubų apsaugininkai yra akylesni ir savo darbą dirba itin atsakingai. Laurai teko įtikinėti geriausio Lietuvoje naktinio klubo „Exit“ apsaugininkus, kad ji yra pilnametė.

Saulius TVIRBUTAS Kauno centras nuo seno garsėja istoriniais ir kultūrinę vertę turinčiais statiniais. Ketinantys rekonstruoti ar tik pakeisti stogus, duris ar langus įstaigų savininkai ar gyventojai turi nemažai pavargti vaikščiodami po paminklosaugininkų kabinetus.

Tačiau kultūros paveldo sargai įtartinai lengvai užsimerkia prieš iš tiesų darkančius miestą projektus. Kauniečiai neatsistebi nuniokotais restoranų „Metropolis“, „Tulpė“ statiniais, kurie beveik nepakitę išbuvo visą sovietmetį, taip pat prie senųjų namų nederančiais naujais stiklo fasadais, suteiktais valdininkų leidimais statyti pastatus neleistinose vietose.

Paskutinis akibrokštas – išdygęs stiklinis antstatas ant šimtamečio namo Laisvės alėjoje.

Sudarkytas paveldas Kauniečiai buvo šokiruoti, kai ant XIX amžiaus pastato šalia savivaldybės išdygo juodo stiklo antstatas, kuris iš toli rėžia akį. „Tai tikras miesto išniekinimas, – rėžė Laisvės alėjoje užkalbinta Rita. – Galiu tik barbarais pavadinti tuos, kurie leido darkyti gražiausią mieste gatvę.“ Stendas ant pastato skelbia, kad ten bus turistinis viešbutis, o projektą remia Europos Sąjunga.

Architektas Audrys Karalius šį kolegos Virginijaus Juozaičio sprendimą pavadino akibrokštu visuomenei. „Įžvelgiu ir korupcijos galimybę“, – kalbėjo A.Karalius. Pasak jo, šis atvejis dar kartą parodė Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno skyriaus pirmininkės Irenos Vaškelienės ir Kauno savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjo Nerijaus Valatkevičiaus nekompetenciją. „Jų pasiteisinimai ir vis kartojama maldelė, kad viskas buvo padaryta pagal įstatymus, tik

Nukelta į 2 p.

Kauniečius papiktino ant šimtmečio senumo pastato išdygęs juodas svetimkūnis.

įrodo jų nesugebėjimą atlikti pavesto darbo“, – įsitikinęs architektas. Šiam skandalui tirti sudarytai laikinajai komisijai vadovaujantis Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis žada kreiptis į prokuratūrą, ar nebuvo pažeistas visuomenės interesas ir ar nebuvo nusižengta teisės aktams.

Taip pat, A.Karaliaus nuomone, kyla abejonių ir dėl visos paveldosaugos sistemos darbo. „Mačiau to klaikiai rekonstruoto pastato bylą, kuri yra gal 12 cm storio – tiek ten visokiausių dokumentų, bet rezultatas, kaip matome, klaikus, – stebėjosi jis. – Tad ko verta ta brangiai kainuojanti ir daugybę darbuotojų turinti kultūros paveldo institucija?“

Be profesinės savigarbos Pastato rekonstrukciją atliekančios įmonės „Eigulių Topolis“ vadovas Rimantas Meška teigė, kad šitą rekonstrukcijos variantą primetė Kauno architektai, nes objektas buvo svarstytas Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryboje.

V.Juozaitis irgi teisinosi, kad siūlęs kelis variantus.

Tačiau ekspertai dar derinant projektą buvo įspėję, kad reikia išsaugoti pastato fasadus ir frontonus, o antstatas turi derėti su senuoju pastatu. Paskui statybininkai įtikino valdininkus, kad rekonstruojant pastatą frontonai neva buvo kritinės būklės ir juos teko nugriauti.

Autoriaus nuotrauka

Beje, architektai kritikavo ir prieš dešimtmetį V.Juozaičio suprojektuotus „Metropolio“ restorano dalies fasado pakeitimus. Restorane taip pat neliko dešimtmečius neliesto senovinio sietyno. Tačiau, atrodo, kad šis architektas neturi jokios profesinės savigarbos ir gali bet kur suprojektuoti bet ką visiškai nesukdamas galvos, kad tokiais savo „kūriniais“ ne tik bjauroja, bet ir žaloja miestą.

Tikru juodu humoru dvelkia prie rekonstruoto pastato Laisvės alėjoje esančios grindinio plytelės su užrašu „Čia buvo restoranas „Tulpė“. Tarpukariu jame (tada restoranas vadinosi „Konrado kavinė“) lankėsi garsiausi šalies menininkai.

Nukelta į 3 p.

Kaip rodo užsienio šalių patirtis, dalis Europos jaunimo eina linksmintis į naktinius klubus pavartoję narkotikų.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Valstybė spekuliuoja savo piliečių turtu Gediminas STANIŠAUSKAS

Valstybė pripažįsta, kad žmonėms už žemę sumokės 100 kartų mažiau, o lėšas sukaups pardavusi valstybinę žemę.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Seime skinasi kelią Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisos, kurioms priešinasi žemės savininkai.

Jie ragina politikus susivokti, nes už miestuose nusavintą žemę valstybė gyventojams sumokės grašius, o ją parduos už milijonus.

Šiaušiasi prieš Vyriausybės planus Sovietmečiu nuosavybės netekę žmonės priešinasi Vyriausybės pateiktiems Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimams, kuriems įsigaliojus buvusiems savininkams už turėtą miestuose žemę bus kom-

pensuota pinigais pagal nominalią jų vertę.

Praėjusią savaitę tokį atlyginimo būdą protokoliniu sprendimu pasiūlė įteisinti Vyriausybė, kuri mano, kad kompensuojant pinigais būtų galima greičiau ir skaidresniu būdu atsiskaityti su savininkais.

Nukelta į 2 p.

2

Gimtasis kraštas

Aktualijos

2011 m. balandžio 1–8 d., Nr. 13 (57)

Valstybė spekuliuoja savo piliečių turtu Atkelta iš 1 p. „Kitaip nei nacionalizacija šių planų negaliu įvardyti, nes už nusavintą žemę žmonės gaus šimtus kartų mažesnę kompensaciją, nei galėtų už ją gauti rinkoje“, – sakė Lietuvos žemės savininkų sąjungos atstovas Kęstutis Mozeris. Šiuo metu piliečiams už mieste esančią valstybės išperkamą žemę atlyginama žemės ūkio paskirties žeme kaimo vietovėse, vertybiniais popieriais, iki 20 arų sklypais mieste ir kitkuo.

Visoje Lietuvoje miestuose yra 10,9 tūkst. ha valstybės išperkamos žemės, į kurią nuosavybės teises prašo atkurti 15,5 tūkst. piliečių.

Pardavė per vieną dieną K.Mozeris nurodė konkrečius atvejus, kaip valstybė yra apgavusi žmones. „Prieš 20 metų Užsienio reikalų ministerijos prašymu Vilniuje, įskaitant ir prestižinį Žvėryno mikrorajoną, buvo rezervuota apie 30 grąžintinų sklypų, kurie sovietmečiu iš savininkų buvo atimti, – pasakojo K.Mozeris. – Tuometinė Vilniaus miesto savivaldybė apsižiūrėjo, kad ambasadų ten nebus, ir iš sąrašo išbraukė 20 sklypų. Jie buvo parduoti per vieną dieną!“ Žemės savininkų atstovas neabejoja, kad panašiai įvyks ir dabar, kai Vyriausybė planuoja už žemę kompensuoti pinigais nominalia jos verte. „Vienas savininkas Žvėryne pretenduoja atgauti 1 ha sklypą, kurio rinkos vertė siekia apie 10 mln. Lt, bet pagal naująją tvarką jis gaus tik 10 tūkst. Lt ir tik per penkerius metus“.

K.Mozeris neatmeta galimybės, kad jeigu Seimas priims pataisas, dėl pažeisto lygiateisiškumo principo bus kreipiamasi į Europos Žmogaus Teisių Teismą.

Valstybės išperkamos žemės kompensavimo metodiką rengia Nacionalinė žemės tarnyba, bet jau

dabar aišku, kad valstybė žmones tiesiog apgaus. Visoms kompensacijoms per 5 metus prireiks beveik 330 mln. Lt, o pagal senąją tvarką, galiojančią nuo 1992 m., reikėtų gerokai daugiau. „Kompensacijoms pagal rinkos vertę reikėtų 32 mlrd. litų, todėl nerealu, kad savininkams sumokėtume rinkos verte“, – tikino žemės ūkio viceministras Edvardas Raugalas.

Valstybė pripažįsta, kad žmonėms už žemę sumokės 100 kartų mažiau, o lėšas sukaups pardavusi valstybinę žemę ir nuosavybės teisėms atkurti rezervuotus miškus.

Išpardavusi rezervinius miškus (apie 55 tūkst. ha) ir žemės ūkio paskirties žemę (65 tūkst. ha) iki 2015 m. valstybė surinktų 1,14 mlrd. litų.

Hektaras sostinėje įkainotas 80 tūkst. litų Žemės vertę Vyriausybė apskaičiuos ir pagal 1999 m. lapkričio 9 d.

Vyriausybės nutarimą, kuris nustato kompensuojamą pinigų dydį už arą.

Vadovaujantis minėtu nutarimu, vieno aro vidutinė vertė Kaune siekia 768 Lt, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir Marijampolėje – 576 Lt. Naujai siūloma metodika rengiama iš kelių dedamųjų. Žemės vertė bus apskaičiuojama net pagal iki 1940 m. nacionalizacijos buvusią vertę. „Už valstybės išperkamą 0,5 ha žemę, kuri iki 1940 m. nacionalizacijos buvo naudota kitai paskirčiai Vilniaus mieste, piliečiui būtų atlyginama 38,4 tūkst. Lt“, – teigė

Nevertėtų didinti nusivylimo valdžia Gitanas Nausėda, ekonomistas

Už valstybės išperkamą žemės ūkio paskirčiai naudotą 0,5 ha žemę Vilniaus mieste piliečiui būtų atlyginama tik 10,9 tūkst. Lt. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Nacionalinės žemės tarnybos atstovė spaudai Kristina Chlynova-Žukovski.

Už valstybės išperkamą žemės ūkio paskirčiai naudotą 0,5 ha žemę Vilniaus mieste piliečiui būtų atlyginama tik 10,9 tūkst. Lt. Tačiau kiekvienu atveju ši vertė skirsis priklausomai nuo sklypo vietos, dydžio ir paskirties. Žemės ūkio viceministras E.Raugalas teigia, kad net jei valstybė imtų atlyginti už žemę rinkos verte, kiltų bylinėjimosi banga tarp valstybės ir piliečių, kuriems anksčiau buvo kompensuota už nusavintą turtą.

Jo žodžiais, negali būti nė kalbos apie tai, kad žmonėms už nusavintą žemę kompensacijos būtų skaičiuojamos pagal verčių žemėlapius, „nes tai jau būtų rinkos kaina“.

Visoje Lietuvoje miestuose yra 10,9 tūkst. ha valstybės išperkamos žemės, į kurią nuosavybės teises prašo atkurti 15,5 tūkst. piliečių.

K.Mozeris akcentuoja, kad savininkai niekada ir nesitikėjo gauti rinkos vertės dydžio kompensacijas.

Pataisos sulaukė kritikos Seime mėginama prastumti ir kitas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisas, kuriose numatyta už miestuose turėtą žemę savininkams atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Dokumentui nepritarė Seimo Antikorupcijos komisija, atsižvelgdama į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) rekomendacijas.

Projektą sukritikavo ir Seimo teisininkai. „Nuostatos gali pažeisti piliečių interesus. Konstitucinis Teismas 2007 m. liepos 5 d. nutarime pažymėjo, kad teisėtų lūkesčių apsauga suponuoja „inter alia“ ir tai, jog valstybė turi pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus“, – teigia Seimo kanceliarijos Teisės departamentas.

Vienintelis šioms pataisoms pritarė Petras Gražulis, kuris teigia, kad geriau žmonėms už turtą atlyginti mišku, nei siūlyti centus.

Švelniai tariant, neapsiverčia liežuvis net komentuoti panašių Vyriausybės siūlymų. Jeigu valstybė šiuo metu neturi pinigų atsiskaityti su žmonėmis už žemę, geriau gal palaukti geresnių laikų, kada valstybė galės tai padaryti, o ne siūlyti grašius. Ne pirmą kartą valdžia pirmiausia numato lėšas, o vėliau mėgina prie jų pritaikyti apskaičiavimo metodikas. Kitaip tariant, viskas apverčiama aukštyn kojomis, o ne taip, kaip diktuoja protas.

Valdžia mėgina medinį rublį įvertinti kažkokiais indeksais ir mano, kad tai būtų teisinga. Gal šiuo atveju reikėtų minėtą žemę parduoti rinkos kaina ir tokiu būdu atsiskaityti su žmonėmis, bet tikrai nevertėtų didinti nusivylimo valdžia ir už sklypus siūlyti šimteriopai mažesnes išmokas.

Mažesnė blogybė Daiva Rakauskaitė, Finansų analitikų asociacijos prezidentė

Siekdama atsiskaityti su žemę susigrąžinusiais asmenimis ir jiems sumokėti už ją ne rinkos kaina, Vyriausybė pasirinko mažesnę iš dviejų blogybių.

Valstybės biudžete ir taip trūksta lėšų, todėl spaudimas biudžetui dar labiau padidėtų, jei būtų nuspręsta už žemę kompensuoti rinkos kaina. Juk šiandien pardavėjai sklypus siekia parduoti už gerokai aukštesnę kainą, nei pasirengę sumokėti pirkėjai. Todėl būtų neteisinga, jei valstybė skirtų rinkos vertės dydžio išmokas, nors parduoti tą žemę už rinkos kainą niekada nepavyktų. Kiti gyventojai valdžią apkaltintų neskaidriais sandoriais ir korupcija, todėl šiuo atveju vienareikšmiškai palaikau Vyriausybės siūlymą.

Linksmintis į klubus – apsisvaiginus narkotikais Atkelta iš 1 p. „Vis dėlto reikėjo grįžti namo pasiimti pasą, nes klubo apsauga manimi netikėjo. O kituose Europos miestuose viskas paprasčiau“, – sakė šiaulietė.

Pasak merginos, ji ne kartą matė, kaip Lietuvoje apsauginiai pričiumpa narkotikus norinčius įsinešti vaikinus. O svečiose šalyse dažnai nebūna

patikros ir į pasilinksminimo vietas galima įsinešti net savo alkoholio.

Pasikeitęs įvaizdis Laikui bėgant ne tik atsirado naujų narkotikų, bet ir pasikeitė vartojimo tikslai, o kartu ir vartojimo kultūra. Dabartiniai vartotojai smarkiai skiriasi nuo anksčiau mūsų susi-

kurto narkotikų vartotojo įvaizdžio.

Dar prieš 5 ir daugiau metų išgirdę žodį „narkomanas“ įsivaizduodavome netvarkingą, vagiliaujantį, niekur nedirbantį asocialų asmenį. Šiuolaikiniai narkotikų vartotojai gali būti puikiai socialiai prisitaikę, dirbantys ir net kopiantys karjeros laiptais. „Mano draugai, nevengiantys laisvalaikiu parūkyti „žolės“, išties yra nepaprastai daug dirbantys žmonės. Jie jau pasiekę karjerą ir toliau jos siekia. „Žolė“ jiems – tik pramoga, būdas trumpam atsipalaiduoti, bet ne daugiau. Štai mano pažįstami neseniai grįžo po trumpų atostogų Amsterdame, į kurį skrido pailsėti, pasilinksminti klubuose, nes žinojo, kad kanapės ir haliucinogeniniai grybai Olandijoje yra legalūs. Jie pasakojo, kad Amsterdamo klubuose puikiai atsipalaidavo ir pailsėjo nuo didelių darbo krūvių“, – pasakojo Laura.

Lengva įsigyti Laikui bėgant ne tik atsirado naujų narkotikų, bet ir pasikeitė vartojimo tikslai, o kartu ir vartojimo kultūra.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Populiariausiame šalyje socialiniame tinkle „Facebook“ vyksta jokių ins-

Asmenų, nors kartą gyvenime vartojusių ekstazio, dalis tarp jaunų (15–34 metų) žmonių ES šalyse (proc.): Didžiojoje Britanijoje 9,9 Latvijoje 5,0 Olandijoje 4,4 Ispanijoje 4,4 Vokietijoje 3,7 Danijoje 2,6 Norvegijoje 2,5 Lietuvoje 2,1 Prancūzijoje 1,8

pekcijų nekontroliuojamos diskusijos narkotikų tema. Čia ne tik aptariama, ką geriau rūkyti, bet ir kaip pasigaminti tam tikras svaigiąsias medžiagas. „Mano manymu, klubai be „drugsų“ (narkotikų), tai tas pat, kas vakarėlis be muzikos“, – rašo Airidas. „Parūkęs drąsiai į klubą eiti gali, o „hašo“ pritraukęs išėjau iš namų ir vos kelią atgal radau“, – savo įspūdžiais internete dalijosi Vaidas.

Narkotikų kontrolės departamento tyrimas atskleidė, kad 10 proc. šalies gyventojų nurodė ži-

Asmenų, bent kartą gyvenime vartojusių amfetamino, dalis tarp jaunų (15–34 metų) žmonių ES šalyse (proc.): Didžiojoje Britanijoje 12,3 Danijoje 5,9 Olandijoje 3,1 Ispanijoje 3 Airijoje 3 Latvijoje 2,6 Lenkijoje 1,9 Lietuvoje 1,1 Portugalijoje 0,5

nantys bent vieną konkrečią vietą, kurioje parduodami narkotikai. Patys prieinamiausi – kanapės ir ekstazis („ratai“). Apklaustieji nurodė, kad jei norėtų, per 24 valandas jiems būtų lengva gauti kanapių.

18,5 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad jiems nors kartą gyvenime buvo pasiūlyta narkotikų. Iš tokių 44,6 proc. nors kartą gyvenime yra jų bandę. Vietos, kuriose siūloma įsigyti ekstazio, amfetamino ir kitų narkotikų, yra tos pačios, kaip ir prekybos kanapėmis.

2011 m. balandžio 1–8 d., Nr. 13 (57)

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Kaune plinta miestą bjaurojantis architektūrinis chuliganizmas Atkelta iš 1 p.

Netgi sovietmečiu pavyko išsaugoti senuosius ten buvusius baldus. O šaliai atkūrus nepriklausomybę, neliko ne tik jų, bet ir fasado. Jis išgriautas ir perstatytas įrengiant vitrinas parduotuvėms.

A.Karalius apgailestauja ir dėl miesto centre išdygusio prekybos giganto „Akropolis“, kuris užgožė Karmelitų bažnyčią. „Šiam baroko perlui buvo skeltas tikras antausis, – teigė architektas. – Šio prekybos centro garažas virš gatvės irgi darko miesto veidą. Nesuprantamas ir leidimas iškilti 8 aukštų stikliniam pastatui I.Kanto gatvėje prie vienintelio išlikusio XVII amžiaus gynybinio bokštelio.“

Ne pirmas skandalas KPD Kauno teritorinio padalinio vaidmenį leidžiant statyti stiklinį antstatą ant Laisvės alėjos namo tiria KPD sudaryta tarpžinybinė komisija. „Ponia I.Vaškelienė arba savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas turėjo pasakyti: „Šito negalima leisti“, – viename iš komisijos posėdžių sakė KPD direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis.

KPD Kauno teritorinio padalinio pirmininkė I.Vaškelienė „Gimtajam kraštui“ teigė, kad nepadarė jokio pažeidimo. „Mes negalime vadovautis subjektyvia nuomone, buvo ekspertų išvados, darbai atlikti laikantis teisės aktų“, – teigė ji. Paklausta, ar, jos asmenine nuomone, pastatas neatrodo subjaurotas, I.Vaškelienė atsakė: „Esu valstybės tarnautoja, todėl negaliu reikšti savo nuomonės ir turiu vadovautis įstatymais.“ I.Vaškelienės veiklą lydėjo ne vienas skandalas. 2006 m. ji buvo nušalinta nuo pareigų vykstant teisėsaugos ir KPD tyrimui dėl suteikto leidimo statyti automobilių saloną IX forto memorialinio muziejaus teritorijoje.

Bet vėliau ji sugrąžinta į pirmininkės pareigas.

KPD sudaryta komisija prieš kelerius metus buvo konstatavusi, kad I.Vaškelienė padarė tarnybinį nusižengimą, kai palaimino sklypo I.Kanto gatvėje detalųjį planą.

Kauniečius ir miesto valdžią pirmininkė yra nustebinusi, kai po Aleksoto tilto rekonstrukcijos pareikalavo sugrąžinti anksčiau ten ant turėklų buvusias sovietines žvaigždes.

Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės inžinierė Gintarė Žvinytė teigė, kad atlikdama bet kuriuos vidaus ar išorės remonto darbus privalo viską derinti su KPD Kauno

Laikinosios sostinės architektus stebina, kaip buvo leista prie išlikusio gynybinio bokštelio Kaune iškilti senuosius pastatus užSauliaus Tvirbuto nuotrauka gožiančiam stikliniam daugiaaukščiui.

teritoriniu skyriumi, nors dalis ligoninės statinių nėra saugotini. „Keisdami langus, duris, grindis ar atlikdami net ir smulkų kosmetinį remontą privalome tvarkyti dokumentus ir derinti su paveldosaugos specialistais“, – teigė ji.

Ligoninei jau seniai reikėjo renovuoti stogą, nes lietaus ar tirpstančio sniego vanduo varvėdavo netgi operacinėse. Net ir gavus lėšų ir parengus projektą darbai ilgai nebuvo pradėti dėl sudėtingų ir ilgų biurokratinių procedūrų. Kauno Centro bendruomenės pirmininkas Sigitas Vaikšnys kalbėjo, kad nemažai Centro gyventojų nesiryžta tvarkyti savo būstų išorės arba tai daro nelegaliai. „Kitu atveju darbų savikaina padidėtų keleriopai, būtų gaištama labai daug laiko derinant dokumentus su valdininkais“, – aiškino jis.

Taisyklės nevienodos S.Vaikšnys pastebi, kad paveldosaugininkai reiklūs ne visiems. „Laisvės alėjoje, viename kiemų, prieš kelerius metus buvo parengtas projektas nugriauti vieno aukšto šimtmečio senumo namą ir vietoje jo ankštame sklype pastatyti daugiaaukštį statinį, – pasakojo jis. – Tik didelėmis gyventojų pastangomis, talkinant prasidėjusiai krizei, šis verslininkų sumanymas žlugo.“ S.Vaikšnys stebėjosi, kad daugiabutis, šalia kurio turėjo išdygti naujas statinys, netgi neteko kultūrinio paveldo statuso, nors jis statytas dar 1925 m. „Taip buvo padaryta specialiai, kad neliktų kliūčių tą namą užgožti naujuoju statiniu“, – tvirtino pirmininkas.

Ką paliksime ateities kartoms?

Vytautas Dičius, architektas

Tarnautoją nubausti nelengva Diana Varnaitė, Kultūros paveldo departamento direktorė Kauno Laisvės alėjoje iškilęs antstatas yra tikras architektūrinis chuliganizmas. Tai tas pats, kas prie frako priderinti džinsus. Tai nepagarba senosios architektūros statiniams, jų autoriams.

Už tai užsienyje šalinama iš architektų gildijos. Pastaruoju metu kokybiški architektūriniai sprendimai verslui apskritai yra kliūtis. Kyla vien stikliniai ir neskoningi pastatai. O juk reikia galvoti ir apie ateities kartas, kokį savo kultūrinį paveldą paliksime joms.

Daug auklių – vaikas be galvos Gintautas Blažiūnas, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas

Paveldo apsaugos sistemoje daug auklių, todėl vaikas be galvos. Matome daugybę griūvančių paveldo objektų, priimami nesuprantami sprendimai, tokie kaip Kaune. Blogai, kad visuomenė apie tokius sprendimus sužino, kai jau būna po laiko. Visai nerengiamos viešos diskusijos, nesvarstomi konkursiniai pasiūlymai.

Pasiūlė nutraukti bado akciją

GK archyvo nuotrauka

Sulaukusi dvigubai daugiau prašymų nei anksčiau kompensuoti kasos aparatų įsigijimo išlaidas, Vyriausybė iki šių metų gegužės 1 dienos pratęsė 100 proc. kasos aparatų įsigijimo išlaidų kompensavimo terminą. Prašymų Valstybinei mokesčių inspekcijai išmokėti kompensacijas už įsigytus kasos aparatus per pastarąsias kelias dienas padvigubėjo – pirmadienį buvo pateikti 209 prašymai, o trečiadienį – jau 429. Sprendimu pratęsti 100 proc. kompensavimo už įsigytus kasos aparatus laikotarpį Vyriausybė patvirtina,

Pastebiu, kad menkaverčių statinių miestuose ėmė daugėti po Viešųjų pirkimo įstatymo priėmimo, kai ieškoma pigiausio varianto. Tada nukenčia estetika, nors architekto paslaugos bendroje sąmatoje nesudaro nė procento.

kad atšaukti sprendimo įvesti kasos aparatus uždarose patalpose prekiaujantiesiems maistu neketina. Jau 40 dienų tęsiasi Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos atstovų protesto prieš kasos aparatų įvedimą bado akcija, tad Seimas vakar nusprendė pasiūlyti Vyriausybei sudaryti darbo grupę, kurioje dalyvautų ir šios asociacijos atstovai. Priimtoje rezoliucijoje smulkieji verslininkai raginami nutraukti bado akciją ir aktyviai dalyvauti sudarytos darbo grupės darbe.

GK, Eltos inf.

Tarnautojui netinkamai atlikus pareigas, jo veiklai ištirti departamento vadovas privalo sudaryti komisiją. Jos išvados lemia nuobaudos galimybę ir pobūdį. Jeigu tarnautojas yra profsąjungos narys, reikia kreiptis į ją sutikimo skirti nuobaudą. Jeigu ji paskiriama, darbuotojas gali kreiptis į teismą. Neretas reiškinys, kai teismas nuobaudą sušvelnina arba apskritai panaikina.

Tai paaiškina, kodėl nubausti netinkamai savo pareigas atliekantį asmenį yra labai sunku. Netgi tokiais rezonansiniais atvejais, kaip, pavyzdžiui, Aušros vartų sužalojimas, automobilių salono IX forto teritorijoje statyba (pastarojoje istorijoje bergždžios buvo ir STT pastangos).

Be abejo, tokie atvejai kaip Kaune kompromituoja paveldosaugą, o jeigu kalbėsime dar tiksliau – kai kurių šioje srityje dirbančių valstybės tarnautojų neatsakingumas ir nebaudžiamumas daro didelę skriaudą atsidavusiems ir sąžiningai dirbantiems paveldosaugininkams.

3

Lietuva neatsisako atominės energetikos Pastebimas padidėjęs investuotojų susidomėjimas Visagino atominės elektrinės (AE) projektu. Po nelaimės Japonijos Fukušimos atominėje jėgainėje Lietuva ir toliau neatsisako planų statyti savo jėgainę. „Aš sakyčiau, kad susidomėjimas buvo padidėjęs jau tada, kai mes pratęsėme konkursą tiesioginių derybų būdu. Nuo tada pastebėjome padidėjusį susidomėjimą, ir įvykiai Japonijoje tiesioginio poveikio neturėjo“, – sakė energetikos ministras Arvydas Sekmokas po Vyriausybės posėdžio trečiadienį. „Manau, kad šiemet bus gauti investuotojų pasiūlymai, tiksliai dabar negalėčiau pasakyti kada, todėl kad Fukušimos įvykiai kelia didesnius saugumo reikalavimus. Mes irgi sieksime griežtesnių saugumo reikalavimų“, – teigė A.Sekmokas.

Ministras taip pat tvirtino dar negalįs pasakyti, ar tie griežtesni saugumo reikalavimai nereikš ir didesnės jėgainės kainos. Pasak A.Sekmoko, kaina priklauso ir nuo paklausos, kuri po įvykių Japonijoje yra sumažėjusi. Įvykiai Japonijoje, rodos, nesustabdė planų dėl branduolinių jėgainių šiame regione. Kol kas nepaskelbta nė apie vieną planą atsisakyti ketinimų statyti jėgaines greta Lietuvos – Rusijoje ar Baltarusijoje. Ministras priminė, kad Baltarusija yra pasirašiusi Konvenciją dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espoo) ir turi laikytis jos reikalavimų. Prieš savaitę Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikime Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlymu buvo nuspręsta sugriežtinti saugumo reikalavimus atominėms elektrinėms. „Aš dalyvavau ES Energetikos taryboje, kur numatyti testai, kuriuos turėtų atitikti visos esamos elektrinės.

Taip pat bus numatyti reikalavimai, visų pirma ES statomoms naujoms atominėms elektrinėms ir ypač kaimyninių šalių naujoms statomoms atominėms elektrinėms“, – teigė A.Sekmokas.

GK, Eltos inf.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Gimtasis kraðtas Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis,

Reklamos pardavimas Tel. (8 5) 210 0093

stasys.jokubaitis@gimtasiskrastas.lt

Prenumerata ir platinimas Tel. (8 5) 210 0060

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė, lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

Tiražas 5 000 egz. ISSN 2029-4816 Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.

Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110

Leidėjas – UAB Žurnalistai: Meilė Taraškevičienė, Irma Dubovičienė, Lina Pečeliūnienė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Nijolė Baronienė, Meilė Jančorienė, Vismantas Žuklevičius.

Fotografas Klaudijus Driskius.

Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

4

Gimtasis kraštas

Skurdo pensijos ir dieviški buhalteriai

Saulius STOMA Pagaliau išmušė ta valanda. Seimas ima svarstyti vieną didžiausių šios kadencijos galvosūkių. Tai – pensijų reforma. Tačiau, atrodo, pasitvirtins sena išmintis. Kuo daugiau reformų, tuo mažiau pokyčių.

Seimui pateiktos SODROS ir visos pensijų sistemos pertvarkos gairės yra ypač suveltos ir nekonkrečios.

Greta to parlamentarams teks spręsti ir konkrečią buhalteriją: kokį pensijos skaičiavimo modelį pasirinkti – taškų ar virtualių sąskaitų. Ši sumaištis dar kartą įrodo, kad mūsų valstybės viršūnėje lieka vis mažiau konkrečios politinės valios ir suvokimo, ką iš tikrųjų reikia daryti. Pasiklausius politikų šnekų apie pensijas, ima šiauštis plaukai. Štai Kęstutis Glaveckas įvardija svarbiausią problemą: politikai anksčiau priėmė tiek įsipareigojimų pensininkams, kad valstybė jų jau nebegalės pakelti. Suprask – pensijos Lietuvoje per didelės!

Tačiau toje pačioje TV laidoje Raimondas Kuodis – tikrai ne kairysis, o greičiau sveiko proto dešinysis – sako: „Mūsų ekonomika nebuvo tokia prasta, kokios mažos buvo pensijos.“ Ir jis visiškai teisus. Skaičiai iškalbingi. Pagal visus pensijų dydžio parametrus esame Europos Sąjungos dugne. O juk kalbame net ne apie realų, bet apie santykinį pensijų dydį. Lietuvoje vidutinė pensija sudaro tik 40 proc. vidutinio atlyginimo. Santykis su BVP taip pat daug mažesnis nei visoje ES. Už skaičių – gyvi žmonės. Turbūt daugelis pažįstame pensininkų, kurie šio šildymo sezono metu vien iš pensijos negalėjo išgyventi, nors visą gyvenimą sąžiningai dirbo. Tad vargu ar pertvarkos kūrėjų iškeltas

„ambicingas“ tikslas buhalterinėmis manipuliacijomis kaip nors išlaikyti tuos 40 proc., o ne kristi iki 26 proc., kaip prognozuojama 2050 metams, yra priimtinas visuomenei.

Vakarų demokratijose įprastas posakis „per rinkimus gavo mandatą tokioms ir tokioms reformoms“ šioje šalyje apskritai nežinomas. Išrinktieji pasidalija valdžią ir tik tada ima galvoti, ką gi čia nuveikus.

Galbūt dar nebūtų taip graudu, jei tie aklą tautą per dykumą vedantys gelbėtojai patys turėtų aiškią viziją ir tikslą. Tačiau kai viskas suvedama vis į

Pagal visus pensijų dydžio parametrus esame Europos Sąjungos dugne. tą patį finansų deficito naikinimą, dievai virsta eiliniais buhalteriais. Antra vertus, šioje siauro akiračio plotmėje bent jau nėra kur per daug įsisiautėti.

Kai net tokios visiems svarbios srities, kaip pensijų sistemos reforma, svarbiausiais tikslais tampa „deficito mažinimas“, „finansų tvarumas“ ar „skylių kamšymas“, soti senatvė laukia tik išrinktųjų.

Tačiau ką mūsų atveju darytų demokratiškos valstybės politikai? Žinoma, jie atsiklaustų tautos. Laikas netgi palankus. Diskutuojant ateis ir rinkimai, iki kurių liko vos pusantrų metų. Sakysite, problemas reikia spręsti nedelsiant. Taip! Tačiau SODROS biudžeto skylės kamšymas negali užgožti esminių dalykų.

Politikai turi atsiklausti visuomenės: 1. Kokio procentinio dydžio pensijų, palyginus su atlyginimais ir BVP, turime siekti? 2. Koks turėtų būti santykis tarp buhalterinio teisingumo ir socialinio solidarumo? Tai yra, kiek žmogaus pensija turėtų priklausyti tiesiogiai nuo jo viso gyvenimo uždarbio? 3. Kokią pensijų kaupimo dalį atiduoti privatiems fondams ir ar tai apskritai tikslinga?

Kitas klausimas – išėjimo į pensiją amžius. Jo vėlinimas yra neišvengiamas. Tai nėra malonu. Tačiau net ir čia galima siekti visuomenės pritarimo.

Tarsi teisingas, tačiau įtartinas yra ir moterų bei vyrų išėjimo į pensiją laiko sulyginimas. Taip, moterys gyvena ilgiau, tačiau dažnam vyrui išėjimas į pensiją yra psichologinis smūgis. Moteris pensininkė randa daugiau užsiėmimų namuose ir aplinkoje, lieka visuomeniškai naudinga. Todėl ir šiuo atveju galimybė laisvai pasirinkti ėjimo į pensiją amžių būtų pats geriausias sprendimas.

Taigi, visuomenei visų pirma reikia pateikti aiškias alternatyvas ir išgirsti jos atsakymą. Toks dabar turi būti politikų tikslas.

Bet ar mes pasirengę duoti pasirinkimo laisvę žmonėms? Ar patys žmonės jau subrendę to reikalauti?

Ar ir toliau plauksime įprasta vaga?

Turbūt daugelis pažįstame pensininkų, kurie šio šildymo sezono metu vien iš pensijos negalėjo išgyventi, nors visą gyvenimą sąžiningai dirbo.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Optimizmo Lietuvoje nepadaugėjo Aštuoni iš dešimties šalies gyventojų mano, kad valstybės reikalai pastaruoju metu blogėja.

Septyni iš dešimties yra nusivylę demokratijos veikimu.

Tokius gyventojų nuomonės apklausos duomenis pateikia rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“, vasario 15– 23 dienomis atlikusi apklausą naujienų agentūros ELTA užsakymu.

Jos duomenimis, 81 proc. Lietuvos gyventojų antrą metų mėnesį buvo tos nuomonės, kad reikalai Lietuvoje pastaruoju metu blogėja.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

2011 m. balandžio 1–8 d., Nr. 13 (57)

Komentarai

Šeštadalis – 17 proc. – viešosios nuomonės apklausos dalyvių atsakė, kad reikalai pastaruoju metu Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją pusę.

2 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Per mėnesį nuo sausio apklausos atsakymai į klausimą apie padėtį šalyje pakito nedaug.

Palyginti su situacija prieš metus – 2010 m. vasariu, padėties šalyje vertinimas pagerėjo 9 procentiniais punktais.

Prieš metus tik 8 proc. respondentų teigiamai vertino padėtį Lietuvoje.

Kad reikalai šalyje pastaruoju metu krypsta į gerąją pusę, kaip ir anksčiau, dažniau mano jaunimas iki 30 metų, respondentai su aukštuoju išsilavinimu, dirbantieji valstybiniame sektoriuje, dešiniųjų pažiūrų rinkėjai ir tie, kurie savo šeimos finansinę padėtį vertina kaip gerą.

Dabartine padėtimi šalyje labiausiai nepatenkinti pensininkai, bedarbiai, namų šeimininkės ir vadovai.

Didelių pokyčių sociologai nepastebėjo ir apibendrindami demok-

ratijos padėties vertinimus – per mėnesį šios kategorijos vertinimai pakito taip pat nedaug.

Antrą šių metų mėnesį septyni iš dešimties – 69 proc. – Lietuvos gyventojų buvo nepatenkinti tuo, kaip šalyje veikia demokratija.

Beveik ketvirtadalis – 23 proc. – respondentų teigė esą patenkinti jos veikimu.

8 proc. neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Prieš metus – 2010 metų vasarį – patenkintų demokratijos veikimu Lietuvoje buvo 7 procentiniais punktais mažiau.

Demokratijos veikimu Lietuvoje santykinai labiau patenkintas jaunimas iki 30 metų, miestų gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei tie, kurių šeimos mėnesio pajamos yra didžiausios – per 2 000 litų.

Demokratijos veikimu daugiau nepatenkinti yra bedarbiai, namų šeimininkės ir tie, kurie savo šeimos finansinę padėtį apibūdina kaip blogą.

GK, Eltos inf.

Ant politinių svarstyklių

Ar statysime namus miškuose?

Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kad tam tikrais išimtiniais atvejais galima miško paskirties žemėje formuoti namų valdą. Seimo valdybos sudaryta darbo grupė parengė įstatymo projektą, pagal kurį privačiame miške bus galima pasistatyti namą. Dabar yra daugiau nei 250 tūkst. miškų savininkų. Seimo pirmininkė Irena Degutienė baiminasi, kad leidus statyti miškas netaptų panašus į kolektyvinį sodą, aptvertą tvoromis. Tokiam įstatymui priešinasi žalieji, kitos visuomenės grupės.

Sukčių įstatymas

Miške galima gyventi

Kęstutis Daukšys, Seimo Darbo partijos frakcijos narys

Jonas Šimėnas, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys

Šis įstatymas, ko gero, kokius pusę milijardo litų tikrai iš valstybės kišenės iškrapštys ir įdės kam nors į kišenę. Atvirai pasakysiu, jis padarytas taip, kad lyg žmonėms būtų geras, bet iš tikrųjų tai yra sukčių įstatymas. Jis yra tiems, kurie turi prisipirkę, prisisukę (būdami matininkais ar kaip nors kitaip) sklypų prie ežerų, geruose miškuose. Mes dvidešimt metų žmonėms, kurie atsiiminėjo savo turtą ir žemę, sakėme: miške tu turėsi 4 ha, nieko statyti negalėsi. Žmogus paėmė ir pardavė tą mišką. O dabar tas, kuris už 1 000 ar už 1 500 Lt nusipirko, atneša į Seimą, per kitą galą įkiša įstatymą. Galbūt ir nusipirko tam, kad galėtų ten pasistatyti ir tą žemę padaryti kelis šimtus kartų brangesnę. Todėl aš manau, kad nei skaidyti miškų, nei statyti ten namų tokiu būdu leisti negalima, nes tai pirmiausia bus nelygios konkurencijos sąlygos.

Pagal šį įstatymą net Nidoje bus galima statyti namus miške. Kilometras nuo jūros kranto ir kilometras nuo marių kranto – atsiras vietų, kurios atitiks tokius apribojimus.

Taigi bus sunaikintos tam tikros zonos prie upių, visos gražiausios vietos. Net grybauti nebus galima nueiti, nes šimtą metrų aplink namus gali uždrausti rinkti grybus. Upėje nusimaudyti nebus galima, nes bus tvoromis aptverta. Todėl manau, kad šitas įstatymas yra blogas.

Ir neužtenka jį pataisyti, reikia mesti visą lauk. Tegul Vyriausybė pasiima ir sutvarko, vieną kartą parodo, kad ji iš tikrųjų su korupcija ir su milijonieriais kovoja, o ne tik apie tai šneka. Kas tik turtingesnis, tam ir geriau (bankams, dar kam nors), o paprastiems žmonėms, kaip ir visą laiką, per kepurę – pensiją atėmiau, atlyginimą sumažinau, važiuok į Angliją, ten įstatymai geresni. Todėl sakau, kad už šį įstatymą balsuoti negalima.

Mes turime rasti kompromisą tarp visuomenės poreikių ir aplinkos apsaugos. Priimdamas rezoliuciją dėl valstybinių miškų Seimas labai aiškiai pasakė, kad Lietuvoje turi dominuoti valstybiniai miškai. Tačiau reikia svarstyti ir tai, ką gi daryti su privačiais miškais. Konstitucijoje kalbama, kad privati nuosavybė yra neliečiama. Tiems, kurie painioja sąvokas „šventa“ ir „neliečiama“, noriu dar kartą pasakyti: tai yra neliečiama, tačiau ne šventa. Ir nesvarbu, ar miškai priklauso privačiai nuosavybei ar valstybės nuosavybei, kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių.

Pagal dabartinį Miškų įstatymą buvo galima miško žemę naudoti ir kitai paskirčiai, bet tik Vyriausybės sprendimu. Konstitucinis Teismas pasakė, kad kitai paskirčiai miškus galima naudoti tik įstatymų nustatyta tvarka.

Sprendžiant šį klausimą teko išklausyti nemažai pasiūlymų, todėl darbo grupė ir priėjo prie tokios išvados, kad miškai negali būti skaidomi mažesniais sklypais nei 5 hektarai. Išskyrus tris atvejus: kai atkurta nuosavybė, bendrą nuosavybę galima atskirti, kai yra galimybė atskirti miškuose esančią kitos paskirties žemę, t. y. žemės ūkio paskirties žemę, ir kai tose miško valdose buvo pastatytas gyvenamasis namas iki 1995 m., kol buvo priimtas šis galiojantis įstatymas.

Naujo įstatymo projekte numatėme aštuonis atvejus, kada gali būti keičiama miško žemės paskirtis. Tai valstybinės svarbos, inžinerinės infrastruktūros, visuomeninės paskirties, naudingų iškasenų, krašto apsaugos, atliekų, buvusioms sodyboms atkurti ir naujoms valdoms formuoti. Rengiant detalųjį planą gali būti formuojama viena namų valda vienoje miško valdoje, kai reikalingą inžinerinę infrastruktūrą galima įkurti nedarant žalos miškui.

2011 m. balandžio 1–8 d., Nr. 13 (57) Vismantas ŽUKLEVIČIUS Imigrantai Lietuvoje sudaro vos 1 proc. šalies gyventojų, tačiau ateityje jų neišvengiamai daugės.

Kaip jie jaučiasi mūsų šalyje?

Trečiųjų šalių sąvoka

Gimtasis kraštas

Imigracija

Lietuvius vis dar kausto vidinė baimė ir barjerai

Demografinės duobės, senstanti visuomenė – aktualios problemos visoms Vakarų pasaulio šalims, taip pat ir Lietuvai. Tai problema visų šalių, perėjusių iš industrinės į žinių visuomenę. Atsiranda visiškai kitokie darbo poreikiai.

Tokioms šalims būtina kurti strategiją ir spręsti tam tikras problemas, susijusias su imigracijos klausimais.

Nuo 2004 metų Lietuvai tapo aktuali trečiųjų šalių sąvoka. Lietuva mums yra pirmoji šalis. Europos Sąjungos (ES) ir Europos Laisvosios Prekybos Asociacijos (ELPA) valstybės – antrosios šalys. Visos kitos šalys yra trečiosios, tarp jų ir ekonomiškai stiprios JAV, Japonija, Kinija, Kanada.

Dažnai trečiosios šalys painiojamos su trečiojo pasaulio šalimis.

Trūksta migracijos vizijos Tik gerai koordinuota imigrantų integracijos politika leis greičiau adaptuotis trečiųjų šalių piliečiams Lietuvoje, nekels socialinių įtam- Aiški svetimtaučių integracijos politika neleis atsirasti socialinėms įtampoms ir priešiškumui. Martyno Vidzbelio nuotraukos pų, užtikrins svetimtaučių ir lietuvių saugumą, savitarpio pagalbą.

Lietuviams būtina ne tik keisti po„Po studijų Prancūzijoje mokslinei cialistė Vilniuje apsigyveno čia sutiKad lietuviai būtų tolerantiškesni žiūrį į migraciją, bet ir įveikti vidines praktikai pasirinkau Lietuvą dėl visiš- kusi savo vyrą. „Gyvenimas Lietuvoje atvykusiems iš svečių šalių, buvo su- baimes bei barjerus. Į ją reikėtų žiū- kai kitos kultūros, tradicijų, mąstymo, atveria daug perspektyvų – kelionės kurtas ir neseniai pristatytas lietuvių rėti ne kaip į grėsmę, o kaip į galimy- visai kitokių mokslinių tyrimų būdų. į Europos Sąjungos šalis, galimybė filmas „Sveiki atvykę!“ Filme populia- bę išeiti iš krizės. Tik aiški migracijos Man tai yra kitokia patirtis, kurios ir gauti ES paramą kuriant bendrovę. riai ir informatyviai pasakojama apie politika leis mums sėkmingai kovoti ieškojau“, – sakė iš Venesuelos kilęs Tai mums svarbu, nes su vyru platrečiųjų šalių piliečius Lietuvoje. dėl aukštos kvalifikacijos darbuotojų KTU mikrosistemų ir nanotechno- nuojame čia užsiimti savo verslu“, – „Kurdami filmą siekėme parodyti, su kitomis Europos šalimis. logijų mokslinio centro jaunesnysis sako iš Ukrainos atvykusi Marijana. kokie žmonės skirtingi. Norėjome atRaulis Davidas Rodrigezas Kontre- mokslo darbuotojas. Egzotiškos išPasak merginos, ukrainiečiams skleisti, kad išankstinės nuostatos apie ras į Kauno technologijos universitetą vaizdos vyras jau pamėgo Kauną ir sunku palikti darbą, o juo labiau migrantus dažniausiai pagrįstos menka atvyko su užduotimi čia įkurti naują neatmeta galimybės pratęsti su KTU pažintimi su šiais didelį indėlį į mūsų nanotechnologijų krypties mokslinių pasirašytą bendradarbiavimo sutartį, visuomenę įnešančiais asmenimis. Fil- tyrimų labortatoriją. KTU mikrosis- čia pasilikti ir dirbti toliau. mu norėjome perteikti mintį, kad pa- temų ir nanotechnologijų laboratorigarba, supratimas, kantrybė ir siekis ja aktyviai bendradarbiauja su garsiais Afrikiečiui – 80 litų bauda nuolatos tobulėti, suvokti žmogų yra užsienio nanotechnologijų centrais. kelias, atveriantis į bendrumus“, – tei- Raulis, bendradarbiaudamas su BarEgiptietis Mohamedas į Lietuvą gė projekto, pagal kurį sukurtas filmas, selonos mokslininatvyko norėdamas pažinti mūsų šalį. vadovas Artūras Rudomanskis. kais, Kaune ti„Pirmos dienos vakarą važiavau auLietuva dažnai prisistato kaip ša- ria įvairių rūšių tobusu. Kontrolierius paprašė bilielis, kurianti žinių visuomenę. Tačiau mikrodalelių to ir klausė, kodėl jis nepažymėtas. aukštos kvalifikacijos darbuotojų pri- nanosaNežinojau, ką tai reiškia, nes Egipte traukimo politikos nėra. Mūsų šaliai nusiperki bilietą ir viskas. Man liepė labai trūksta migracijos vizijos, kuri susimokėti 80 litų baudą. Aš pasabūtų integruota į ekonominės plėtros kiau, kad esu ne lietuvis, pirmą kartą vykti į užsienio šalį, tačiau Marijastrategiją ir padėtų planuoti, kokių atvykau ir viskas man dar nauja. Ta- na norėjo įgyti naujos patirties. „Aš specialistų Lietuvai reikia. čiau kontrolierius pasakė, kad tai ne pasiryžau viską pakeisti. Tai juk įdojo problemos ir kad aš būsiąs nuves- mu. Tai įkvepia. Visada galima sutas į policiją, jei nemokėsiu baudos. grįžti į buvusį darbą, prie seno gyVidinės baimės Ten nenorėjau eiti, tad teko sumo- venimo, bet jeigu naujo neišbandysi, Dažnam lietuviui jau vien imigkėti baudą“, – pirmos dienos Lietu- to ir nepatirsi“, – sakė naują gyveniranto sąvoka kelia baimę. „Užims voje įspūdžius pasakojo egiptietis. mo puslapį verčianti Marijana. jie mūsų darbo vietas, o ir taip Lietuva turėtų rūpintis svečių šaMohamedui kelionė į Lietuvą – to darbo nėra. Dažnai kaltai pirma pažintis su Europa. „Ren- lių piliečių integracijos klausimais. bos nemoka visogiu nedidelę knygelę apie Lietuvą Svetimtaučiai turėtų žinoti Lietuvos kie kinai“, – savanoriams, kurie čia atvyks. Kad konstituciją, mokytis kalbos, kultūsakė prieš būtų lengvesnės pirmos dienos Lie- ros, istorijos. Tik tuomet imigrantai imigrantuvoje, vadovėlyje pateikiami lietu- taps pilnaverčiais mūsų šalies visuotus nusistavių kalbos pagrindai, kultūra, ži- menės nariais. tęs vilnietis niasklaidos aktualijos, aprašoma, ką Lietuviams taip pat reikia mokyMantas. verta pamatyti, o kur geriau neiti. tis priimti atvykėlius: mokėti išklauIš Rusijos kiLietuva man pradėjo patikti, esu čia syti, padėti, patarti. Juk vien mūsų lęs Jevgenijus teigia, kad tris mėnesius ir jau pradėjau adap- piktas ar perdėm smalsus žvilgsnis Lietuvai būtinai reikia aištuotis“, – sako savanoris iš Afrikos. į kitaip atrodantį svetimtautį verkios migracijos politikos.

Norėdamas pasimelsti, egiptietis čia atvykėlį jaustis mažų mažiauPuikiai lietuviškai kalbantis vyturi važiuoti į Kauną. Sostinėje gy- siai nejaukiai. ras Kaune greitai atidarys savo parvenantis Mohamedas šypsodamaAiški svetimtaučių integracijos duotuvę. „Lietuviai labai skeptiškai sis sako, kad Lietuvos sostinėje politika ir Lietuvos gyventojų šviežiūri į atvykusiuosius iš trečiųjų šataip pat turėtų būti bent viena timas siekiant, kad visuomenė būtų lių, tačiau nuvykę į migrantų mėgs- vybes ir praktinį mečetė. palanki atvykusiesiems, neleis atsitamas Didžiąją Britaniją ar Airiją, jų panaudojimą. Iš rasti socialinėms įtampoms, priešišnori kad juos priimtų kaip pilnatei- tokių dalelių sukonskumui, nesusikalbėjimui. Savitarpio Mokykimės svetingumo sius piliečius. Būkite pakantūs savo truotos mikrokapsulės galėtų vaistus pagalba, supratingumas ir noras čia šalyje, tuomet ir jus palankiai priims transportuoti į užkrėstas organizmo Marijaną Boliavską į Lietuvą at- visiems kartu gyventi, dirbti ir siekti kitur“, – mano Lietuvą darbui ir gy- ląsteles, apsaugant sveikąsias nuo ša- vedė meilė. Transporto vadybininkė gerovės, kurs stiprią, įvairiakultūrę ir venimui pasirinkęs rusas. bei informacinių technologijų spe- darnią Lietuvos valstybę. lutinio vaisto poveikio.

Mūsų šaliai labai trūksta migracijos vizijos ir ekonominės plėtros strategijos.

5

Neprižiūrėjai vaikų – į kursus Vyriausybė pritarė siūlymui įtvirtinti galimybę teismui, skiriant nuobaudą tėvams už vaikų nepriežiūrą, kartu įpareigoti juos išklausyti ir bendravimo su vaikais tobulinimo kursus.

Tai nustatyti siūloma siekiant gerinti vaiką supančią aplinką, kuri jo elgesiui turi didžiausią įtaką – pirmiausia šeimoje. Tokie kursai padėtų tėvams ar globėjams tobulinti bendravimą šeimoje, stiprinti atsakomybę, išmokti efektyviau spręsti bendravimo su vaiku problemas, laiku identifikuoti nepageidautino jo elgesio apraiškas ir užkirsti joms kelią.

Teisingumo ministro R.Šimašiaus teigimu, tai yra pagalbinė priemonė tėvams, leisianti kurti geresnę socialinę terpę vaikui – namuose, mokykloje, draugų rate, užklasinėje veikloje ir pan.

Kadangi netinkama vaikų priežiūra neretai yra viena iš jų nusikalstamo elgesio priežasčių, kartu tai leis stiprinti vaikų daromų nusižengimų prevenciją. Šiems pokyčiams įtvirtinti Teisingumo ministerija parengė Administracinės teisės pažeidimų kodekso (ATPK), kurį artimiausiu metu planuojama pakeisti Administracinių nusižengimų kodeksu, pakeitimus. Jo projekte ši nuostata taip pat įtvirtinta.

Numatoma, kad kursai būtų rengiami savivaldybėse pagal atskirą Vyriausybės patvirtintą tvarką, o už juos tėvai turėtų susimokėti patys. Tais atvejais, kai tėvų turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių, už dalyvavimą bendravimo su vaikais tobulinimo kursuose apmokėtų valstybė.

Kursus galėtų rengti savivaldybėse veikiantys švietimo centrai, pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centrai ar psichologinėspedagoginės tarnybos.

Jei tėvai nevykdys šio teismo nurodymo ar vengs tai daryti, jiems grės administracinė bauda iki 400 litų. Tiesa, už tokį teismo įpareigojimo nevykdymą sumokėta bauda neatleis tėvų nuo pareigos išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus. Šiuo metu galiojančiame ATPK numatyta, kad už vaiko tėvų ar globėjų pareigų nevykdymą arba vykdymą priešingai vaiko interesams teismas gali skirti nuobaudą nuo įspėjimo iki 200 litų siekiančią piniginę baudą. Tačiau praktika ir statistika rodo, kad piniginės baudos ne visuomet duoda norimą rezultatą, todėl šalia šių nuobaudų būtina įtvirtinti ir kitas priemones – edukacines, padedančias tobulinti bendravimą su vaiku, didinti atsakomybės jausmą, efektyviai spręsti kylančias problemas.

GK inf.

Raimundo Šuikos nuotrauka

6

Gimtasis kraštas

2011 m. balandžio 1–8 d., Nr. 13 (57)

Sportas

Oligarchas iš Londono ištiesė pagalbos ranką Rusijos verslininkas Romanas Abramovičius suremontuos lengvosios atletikos stadioną Volgograde (Rusija), kad ten galėtų treniruotis olimpinė čempionė šuolininkė su kartimi Jelena Isinbajeva. Dažnai su legendiniu Sergejumi Bubka lyginama geriausia visų laikų šuolių su kartimi atstovė asmeniškai paprašė Rusijos milijardieriaus užsiimti sporto arenos remontu, o šis nieko nelaukęs sutiko.

28-erių J.Isinbajeva ir R.Abramovičius susitiko 2010 m. gruodį per Rusijos prisistatymą dėl teisės rengti 2018-ųjų pasaulio futbolo čempionatą. Apie tai papasakojo Rusijos lengvosios atletikos federacijos prezidentas Valentinas Balachničevas.

Anot jo, R.Abramovičius jau pasamdė specialistus, kurie nustatys, kokių darbų reikia stadione ir kiek jie kainuos. Remontas gali būti baigtas iki 2011-ųjų vasaros pabaigos.

Neseniai trenerį pakeitusi ir pas ankstesnį šuolių su kartimi specialistą Jevgenijų Trofimovą grįžusi lengvaatletė planuoja kovoti dėl 2012 m. Londono olimpiados aukso. Karjerą J.Isinbajeva žada baigti po 2013-ųjų pasaulio čempionato, kuris vyks Maskvoje. Šiuo metu Rusijos lengvosios atletikos žvaigždė gydosi nedidelę traumą, o vėliau planuoja rengtis pagrindiniam šių metų startui – pasaulio lengvosios atletikos čempionatui Pietų Korėjoje.

VL, Eltos inf.

Dabar lengvosios atletikos žvaigždė Jelena Isinbajeva gydosi traumą.

EPA-Eltos nuotrauka

Dėl krepšinio galima daug ką padaryti Šią savaitę 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionato („Eurobasket 2011“) oficialusis ambasadorius Arvydas Sabonis su kitais mūsų krepšinio vadovais lankėsi Vyriausybėje.

Eltos nuotrauka

Tapęs šiemet Lietuvoje vyksiančio Europos vyrų krepšinio čempionato („Eurobasket 2011“) oficialiuoju ambasadoriumi Arvydas Sabonis keliauja po Europą ir visus kviečia į šias varžybas.

Jis kviečia ne tik pasižiūrėti krepšinio, bet ir į Lietuvą atvykti pailsėti, pasimėgauti mūsų gamtos turtais.

A.Sabonis jau aplankė Slovėniją, Didžiąją Britaniją, Vokietiją ir Rusiją. Vien Maskvoje į susitikimą su Sabu atėjo net Rusijoje tokiuose renginiuose nematytas būrys žurnalistų – apie šimtas reporterių.

A.Sabonis savo misiją turėtų tęsti Latvijoje, Lenkijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Ukrainoje ir Izraelyje. Penktadienį jis aplankė ir Lietuvos premjerą Andrių Kubilių, papasakojo šių svarbių kelionių įspūdžius.

Arvydai, kaip apsipratote su jums patikėta nauja veikla? Ar sunku būti krepšinio šalies ambasadoriumi?

Sunkumo man jokio nėra. Koks čia sunkumas pakeliauti, lėktuve pa-

sėdėti. Juk susitikti su žmonėmis, pasikalbėti visada įdomu. Keliauju ir žiūriu, kad vis dėlto tas krepšinis yra populiarus!

Kurioje šalyje jus sutiko šilčiausiai?

Turbūt Maskvoje. Draugų daug atėjo. Visi tarsi savi, todėl viskas man aišku.

Dažniausiai bendraujame paprastai – atsakau į man užduotus klausimus. Žmonės klausia visko: ir ką aš dabar veikiu, prisimena ir kokius nors senus dalykus, prašo pakomentuoti.

Daug klausia ir apie Lietuvoje šiemet vyksiantį Europos čempionatą. Mano pristatyme viskas yra labai aiškiai pasakyta, bet jei kas nors neaišku, paklausia. O aš atsakau.

„Manau, kad krepšinis yra vienas iš Lietuvos pliusų ir dabar turime progą tuo pasinaudoti, nes į „Eurobasket 2011“ suvažiuos daug užsieniečių“, – sako krepšinio legenda A.Sabonis.

Kuo domisi žmonės užsienyje per susitikimus su „Eurobasket 2011“ ambasadoriumi – kaip jums pačiam sekasi, kaip Lietuva rengiasi krepšinio čempionatui, ar domisi mūsų šalimi apskritai?

Lietuvos valdininkai jau daug metų ir už didelius pinigus bando į mūsų šalį pritraukti kuo daugiau užsienio turistų.

Koks būtų Arvydo Sabonio receptas?

Nežinau, ar gali būti koks receptas, bet matau, kas vyksta. Bu-

vau poroje turizmo parodų – Berlyne, Maskvoje.

Ką ir kalbėti, jeigu tose parodose nėra nė vieno plakatėlio su krepšinio krepšiu. Man net juokinga – šiemet pas mus vyks čempionatas!

Kažkokį kamuoliuką lietuviai vėliau pasidarė, atvažiavo ir čempionato talismanas Amberis.

O aš juk tose parodose pasižiūriu ir kas darosi šalia, kitų valstybių stenduose. Suomiai turizmo parodoje buvo pasistatę ledo ritulio vartus ir lankytojams leido lazda į juos ritulį pamušinėti.

Lygiai taip pat ir slovakai darė reklamuodami pas juos vyksiantį ledo ritulio čempionatą. Vaikšto po visą parodą jų simbolis (kažkoks vilkiukas) – gražu, visi žmonės mato, jau žino.

Manau, kad krepšinis yra vienas iš Lietuvos pliusų ir dabar turime progą tuo pasinaudoti, nes į „Eurobasket 2011“ suvažiuos daug užsieniečių.

O per čempionatą viskas priklausys tik nuo mūsų pačių. Jeigu lietuviai parodys savo tikrąjį svetingumą, o tą mes tikrai turime ir mokame jį parodyti, krepšinio aistruoliai gal vėliau atvažiuos pas mus pailsėti, daugiau tos Lietuvos pažinti.

Aš tikrai nemanau, kad krepšinis yra pagrindinė Lietuvos trauka – mes turime gražią gamtą, upes, ežerus. Bet krepšinis gali padėti žmones iš kitur pakviesti pas mus.

Ar jums įdomus „Eurobasket 2011“ ambasadoriaus darbas?

Koks čia darbas? Jeigu reikia man tą padaryti dėl krepšinio, tai ir darau. Juk šiemet pas mus vyks neeilinis renginys – Europos čempionatas! Visi turi vienodai tuos darbus daryti, net klausimų nekyla.

Kad tik čempionatas būtų kuo geresnis, viskas praeitų sklandžiai.

Kad užsieniečiai liktų patenkinti mumis, mes patys džiaugtumės.

Dėl krepšinio galima daug ką padaryti. Ne tik aš, visi galime.

GK, balsas.lt inf.

Kataras sukūrė debesis Lietuvos futbolo rinktinė Kaune pralaimėjo pasaulio geriausiesiems 2012 m. Europos futbolo čempionato atrankos varžybų I grupės rungtynėse Lietuvos rinktinė Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadione 1:3 nusileido pasaulio ir Europos čempionei Ispanijos komandai ir patyrė antrą nesėkmę.

Praėjusių metų spalio 8 dieną Salamankoje lietuviai pralaimėjo ispanams tokiu pat rezultatu – 1:3.

Po laimėtų rungtynių Ispanijos

rinktinės treneris Visentė del Boskė ne tik džiaugėsi iškovota pergale, bet ir buvo laimingas, kad visi Ispanijos žaidėjai liko sveiki. „Nugalėjome sunkumus. Įveikėme priešininkus, kurie ryžtingai kovėsi iki paskutinės minutės. Varžovai žaidė „švariai“. Ispanija į šias rungtynes žiūrėjo rimtai. Džiaugiamės, kad pavyko nugalėti. Esame patenkinti, kad kovoje su Lietuva ir Čekija iškovojome šešis taškus“, – teigė V. del Boskė.

Pasaulio reitinge pirmaujantys Ispanijos futbolininkai po penkerių rungtynių turi Eltos nuotrauka 15 taškų, o lietuviai po ketverių rungtynių turi keturis taškus.

O Lietuvos rinktinės strategas Raimondas Žutautas nebuvo patenkintas rungtynių baigtimi, bet teigė, kad Lietuva tebeturi gerus šansus grupėje užimti antrą vietą. „Rezultatas trenerių netenkina, nepavyko padaryti tai, ko norėjome. Kova buvo, rungtynės buvo gana gero lygio. Labai ačiū žaidėjams, kurie savęs negailėjo. Labai ačiū žiūrovams, kurie atėjo mūsų palaikyti. Aš tikiu, kad mes vis dar turime puikią progą užimti antrą vietą. Aikštės kokybė trukdė ispanams, kamuolys šiek tiek šokinėjo. Negaliu pasakyti, kad vyrai išpildė visas užduotis. Iš klaidų mokomės. Aš tikiu, kad iki kitų rungtynių pasirengsime šimtu procentų. Visgi ispanai šiandien buvo geresni“, – sakė R.Žutautas.

Pasaulio reitinge pirmaujantys Ispanijos futbolininkai po penkerių rungtynių turi 15 taškų, o lietuviai, kurie pasaulio reitinge užima 54-ą vietą, po ketverių rungtynių turi keturis taškus.

Kitas „Euro-2012“ atrankos varžybų rungtynes Lietuvos rinktinė žais birželio 3 dieną svečiuose su Lichtenšteino komanda.

GK, Eltos inf.

Pasaulio futbolo čempionatas 2022 metais bus surengtas Katare.

EPA-Eltos nuotrauka

Kataras, organizuojantis 2022 m. pasaulio futbolo čempionatą, paskelbė, kad su kepinančia kaitra kovos mechaniniais debesimis, kurie, valdomi nuotoliniu būdu, galės pakilti ir judėti virš stadionų.

Saulės energiją naudojantys itin lengvi, iš anglies pluošto pagaminti dirbtiniai debesys bus tokio dydžio ir manevringumo, kad vieno pakaks visam stadionui, skelbia CNN. Debesis sukūrė Kataro universiteto mokslininkai ir inžinieriai.

Vieno jų gamybos kaina vertinama 500 tūkst. JAV dolerių (1,23 mln. litų). Mechanikos ir pramoninės inžinerijos skyriaus vadovas Abdulas

Ghanis nurodė, kad dirbtinių debesų viduje bus helio dujų ir jie galės pakilti labai aukštai bei, keisdami trajektoriją kartu su saule, blokuoti tiek tiesioginius, tiek netiesioginius jos spindulius.

Kol kas debesų gamyba nepradėta, sukurtas tik jų modelis. Vasarą, kai tradiciškai vyksta pasaulio futbolo čempionatai, oro temperatūra Katare paprastai pakyla iki 50 laipsnių karščio.

Buvo net siūloma čempionatą surengti žiemą, o tokiam variantui pritarė net FIFA prezidentas Sepas Blateris, tačiau turnyro organizatoriai šį siūlymą kategoriškai atmetė.

GK, Eltos inf.

2011 m. balandžio 1–8 d., Nr. 13 (57)

Automobilių turgus užplūdo pirkėjai iš Rytų

būti, kad dar iki liepos nustos pirkti. Juk tuos automobilius jiems reikės parduoti savoje rinkoje“, – sakė V.Naujanis.

Kad automobiliai masiškai perkami, matyti ir Lietuvos pasienyje su Baltarusija. Medininkų poste jau trečia savaitė nutįso didžiulė automobilių eilė. „Labai didelės eilės pasienyje su Baltarusija. Jie (baltarusiai) perveža automobilį, pereina sieną ir nuvarinėja jau kitą mašiną.

Bet čia jų tiek daug, kad nežinia, kada viskas baigsis“, – sakė pas gimines į kaimyninę šalį važiuojantis Viktoras.

Padėtimi naudojasi ir pasienio kaimuose gyvenantys lietuviai – jų kiemai ir šalimais esančios pievos užgrūstos parengtų per sieną gabenti mašinų.

Populiariausi tarp Rusijos piliečių yra 3–5 metų senumo automobiliai, pirkėjai iš Vidurinės Azijos graibsto ir senesnes Raimundo Šuikos nuotrauka mašinas.

Vismantas ŽUKLEVIČIUS Automobilių pardavėjai trina rankomis – prekyba automobiliais dėl baltarusių antplūdžio atsigauna, pajamos vis didėja. O lietuviai pirkėjai nesidžiaugia išaugusiomis kainomis ir laukia liepos 1-osios, kai padidės muitai pirkėjams iš trečiųjų šalių.

Senesnis automobilis už didesnę kainą „Baltarusiai yra lyderiai tarp pirkėjų Kauno turguje. Atvažiuoja dažniausiai antradieniais ir šeštadieniais“, – sako Kauno automobilių turgų valdančios UAB „Varanas“ direktorius Valentinas Naujanis. Pasak jo, automobiliai didžiausiame Lietuvos turguje vidutiniškai pabrango 1 300 Lt. Tam įtakos turėjo Baltarusijos piliečių suaktyvėjimas – jie perka vis daugiau automobilių.

Pasak sostinės Gariūnų automobilių turgaus prekeivių, perkami visi automobiliai iš eilės. Nuo liepos mėnesio didėsiantis į Baltarusiją, Rusiją ir Kazachiją įvežamų naudotų automobilių importo mokestis verčia šių šalių perpardavinėtojus prisipirkti kuo daugiau mašinų. „Nežiūri nei į metus, nei į būklę.

Svarbu, kad važiuoja“, – sako Gariūnuose automobilius pardavinėjantis Jurijus. Pasak vilniečio, su baltarusiais daug lengviau suderėti kainą ir greitai parduoti automobilį. Lie-

tuviai esą labiau priekabesni ir nori didesnių nuolaidų.

O Kauno automobilių turgaus direktorius baltarusius vertina kaip labai atsargius pirkėjus. „Baltarusiai, pirkdami 2001-ųjų ir naujesnius automobilius, kruopščiai juos apžiūri ir įvertina, nes už detales, pagamintas 2000 metais, jie privalės mokėti didesnius muito mokesčius. Dažnai 2001 metų gamybos automobilis parduodamas už mažesnę kainą nei senesnis“, – prekybos Kauno turguje ypatumus atskleidė V.Naujanis.

Pardavėjai nesidžiaugia Į Lietuvą pirkti automobilių atvyksta ir Kazachijos, Kirgizijos bei Rusijos piliečiai. „Kirgizai ir kazachai nuolat pirko Kauno turguje ir tokio jų suaktyvėjimo, kaip staigus baltarusių antplūdis, nėra“, – sakė V.Naujanis.

Populiariausi tarp Rusijos piliečių yra 3–5 metų senumo automobiliai, pirkėjai iš Vidurinės Azijos graibsto 5–10 metų senumo mašinas. Užsieniečiai labiausiai vertina „Toyota“ ir „Nissan“ automobilius.

Lietuviai nesidžiaugia pirkėjų iš Rytų antplūdžiu ne tik dėl išaugusių kainų, bet ir vis mažėjančios automobilių pasiūlos. Dažnai į turgų tautiečiai vedasi automobilius išmanantį žmogų, kuris ne tik patars, bet dar ir nusiderėti padės. Už tokią paslaugą dažnai mokama nuo 50 iki 150 Lt. Pasak Gariūnų prekeivių,

Lietuviai lenktyniaus ralio maratonų čempionate Lietuvos automobilių sporto komanda „Foman Ultimate Lithuanians“ balandžio 1–7 dienomis dalyvaus pasaulio ralio maratonų čempionato antrame etape „Abu Dhabi Desert Challenge“ Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE).

Ekipažą sudaro absoliutus Lietuvos visureigių sporto čempionas Antanas Juknevičius ir antrasis pilotas šturmanas Vytautas Bučiūnas.

Anot A.Juknevičiaus, balandžio pradžioje vyksiančios varžybos yra

Pasaulio ralio maratone jėgas išbandys ir lietuviai.

Gimtasis kraštas

Kelyje

GK archyvo nuotrauka

tokių „pagalbininkų“ atsiveda ir baltarusiai, tačiau neteko girdėti, kad būtų tradicija už paslaugą mokėti.

Anksčiau skundęsi dėl mažo pirkimo, naudotų automobilių prekeiviai šiuo metu turėtų būti patenkinti, tačiau V.Naujanis teigia, kad lietuviai nemoka pasidžiaugti sėkme ir vis tiek skundžiasi.

Baltarusius ir kazachus pakeis lenkai Gali pasikartoti ir pernykštis scenarijus, kai taip pat žadėta didinti muitus. Kazachai prieš naujus metus stengėsi kuo daugiau nupirkti mašinų, tačiau muitams nepadidėjus, pirkimas sustojo ir vėl atsigavo tik po trijų mėnesių, kai užsieniečiai automobilius pardavė savo krašte.

Dėl liepos 1-ąją didėsiančių muito mokesčių Baltarusijoje ir Kazachstane turgininkai per daug ne-

Lietuviai nesidžiaugia pirkėjų iš Rytų antplūdžiu šalies turguose ne tik dėl išaugusių kainų, bet ir vis mažėjančios automobilių pasiūlos. „Pardavimas auga, mašinų perpardavinėtojai krizės jau tikrai nejaučia, tačiau besiskundžiančiųjų yra ir visuomet bus. Vieni net skundžiasi, kad jau ir pinigų per daug kišenėse, nepatenkinti klientų skambučių gausa.

Lietuviai nuolat mėgsta skųstis. Jeigu neperka – blogai, jei perka – vis tiek suras ką pasakyti“, – apie prekybininkų nuotaikas kalbėjo kaunietis.

Grūstis pasienyje Paklaustas, ar po liepos 1-osios sumažės baltarusių, rusų ir pirkėjų iš Vidurinės Azijos šalių, Kauno automobilių turgaus direktorius teigia, kad jų Lietuvoje sumažės gerokai anksčiau. „Jie tiek prisipirks automobilių, kad neturės, kur jų dėti. Gali vienos sudėtingiausių ir įspūdingiausių visame dykumų ralio varžybų pasaulyje. „Šis čempionato etapas yra išskirtinis, nes beveik 95 proc. 2 500 km besidriekiančios trasos sudaro smėlynai ir itin didelės kopos. Be to, jos pareikalaus ir didelės ištvermės kovojant su alinančiu karščiu – dienos metu pavėsyje temperatūra čia siekia net 45 laipsnius karščio“, – teigė Lietuvos komandos pilotas.

Ralio maratone Lietuvos sportininkai dalyvaus su specialiai šioms varžyboms paruoštu ir patikimumu garsėjančiu „Bowler Wildcat 200“ automobiliu, turinčiu benzininį 4 litrų darbinio tūrio V8 variklį. Automobilis buvo pagamintas 2005 m.

Didžiojoje Britanijoje. Iš viso dalyvavimas šiame čempionato etape lietuviams atsieis daugiau nei 0,5 mln. litų.

GK, Eltos inf.

suka galvos. Tikimasi, kad jau dabar automobilių prekyba pradėję domėtis lenkai pakeis šiuo metu aktyviausius pirkėjus. „Lenkai jau dabar apžiūrinėja ir perka 5–10 metų senumo automobilius. Tokie automobiliai populiariausi. Juos noriai perka ir lietuviai, ir lenkai. Prie tokių automobilių susidaro net eilės, jaučiamas jų trūkumas“, – sakė V.Naujanis.

Lietuvos miestai, kuriuose yra automobilių turgūs, vis tik pajus

7

Kadaise garsėjusiame Radviliškio automobilių turguje šiuo metu yra automobilių prekybos aikštelės. Turgaus savininkai užsiima naudotos žemės ūkio technikos prekyba. „Pagrindiniai žemės ūkio technikos pirkėjai yra lietuviai ir latviai. Traktoriai atvežami iš Anglijos, Danijos, Olandijos, Vokietijos, Švedijos, Prancūzijos“, – sakė Mindaugas Monkevičius, UAB „Antaniškiai“ direktoriaus pavaduotojas komercijai.

kazachų ir baltarusių pasitraukimą.

Kauno turgaus teritorijoje esančiame viešbutyje daugiausia apsistoja Vidurinės Azijos šalių piliečiai. Jie taip pat aktyviai lankosi nebrangiose kavinėse, baruose. Kas naudosis turgaus viešbučio paslaugomis, kai neliks azijiečių? Kazachus pakeisiantiems lenkams į namus kelias neilgas, tad nakvynės paslaugomis jie tikriausiai nesinaudos.

Azijiečių netektį pajus ir Palemono mikrorajono gyventojai.

Kaune įsikūrusi automobilių transportavimo įmonė padeda turgaus pirkėjams parsigabenti automobilius į Vidurinę Aziją geležinkeliu.

Abipus geležinkelio esančio Palemono gyventojai nesnaudžia ir jau beveik dešimtmetį kazachams teikia nakvynės bei maitinimo paslaugas.

Tiesa, šio verslo klestėjimo metas buvo prieš Lietuvai prisijungiant prie Šengeno erdvės, tuomet palemoniškių kiemuose netilpdavo visų nakvoti norinčių kazachų automobiliai. Nors už nakvynę prašoma vos 20 Lt, kauniečiai patenkinti užsieniečių tvarkingumu ir nenorėtų prarasti šio papildomo verslo.

Baltarusiai perka ir internetu Populiari prekyba automobiliais ir internetu. Vienos automobilių prekybos svetainės duomenimis, baltarusiai sudaro apie 15 proc. pirkėjų. „Statistikos, kiek jie nuperka automobilių, neturime, tačiau pastaruoju metu baltarusiai yra daug aktyvesni.

Paėjusį rudenį jie sudarė 7–10 procentų lankytojų, dabar jų beveik dvigubai daugiau“, – sakė auto.24bazar. com svetainės savininkai. Svetainėje daugiausia parduodama 1995– 2003 metų gamybos automobilių.

Nuo liepos 1-osios į Muitų sąjungos šalis įvežamų automobilių importo mokestis kai kuriais atvejais padidės net 12 kartų. Šiuo metu už ne naujesnį nei 3, bet ne senesnį nei 10 metų automobilį, kurio variklio darbinis tūris 1 500 kub. cm, taikomas 0,4 euro (1,38 Lt) už vieną kub. cm mokestis, iš viso – 600 eurų (2 070 Lt). Nuo liepos tarifas šoktelės net iki 3,5 euro (12 Lt), tad iš viso už tokį automobilį teks mokėti net 5 250 eurų (18 tūkst. Lt) importo mokestį.

Vairuotojai sunkiai atsisako telefonų Daugiau nei pusė (60 proc.) apklaustų Lietuvos vairuotojų vairuodami naudojasi telefonu be laisvų rankų įrangos. Nedrausmingi vairuotojai ne tik atsiliepia, kai jiems skambina, bet netgi tikrina elektroninį paštą arba rašo žinutes. Įsigaliojusios didesnės baudos už kalbėjimą mobiliuoju telefonu, vairuojant be laisvų rankų įrangos, lėtai keičia vairuotojų įpročius. Apklausus 558 šalies gyventojus, vairuojančius automobilį, paaiškėjo, kad drausmingų yra 40 proc. Būtent tiek apklaustų vairuotojų teigė, kad niekada vairuodami nesinaudoja mobiliuoju telefonu be laisvų rankų įrangos.

26 proc. teigė, kad tik atsiliepia ir kalba, kai jiems skambina. 18 proc. pripažino, kad naudojasi telefonu visada, kai tik reikia. „Kol kas lietuviai vis dar toleruo-

Martyno Vidzbelio nuotrauka

ja kalbėjimą mobiliuoju vairuojant, nors patirtis ir tragiški įvykiai visame pasaulyje rodo, kad toks elgesys turi įtakos saugiam vairavimui“, – lietuvių įpročius dėsto „Lietuvos draudimo“ gyventojų draudimo skyriaus vadovas Andrius Gimbickas.

Nuo kovo mėnesio policijos pareigūnai atidžiau stebi mėgstančiuosius plepėti telefonu prie vairo. Kas savaitę vien Vilniuje policija nubaudžia apie 200 pažeidėjų.

GK, Eltos inf.

8

Gimtasis kraštas

Sveikata

Angina paūmėja atšilus orams

2011 m. balandžio 1–8 d., Nr. 13 (57)

Pavasaris, šildo saulutė, net šešėlyje šiluma viršija dvidešimt laipsnių. Kam šautų į galvą tokiu metų laiku sirgti? Neįtikėtina, bet pavasarį ypač padaugėja susirgimų angina.

40 laipsnių. Vaikai nuo anginos gali pradėti vemti, jiems skauda pilvą. Įtardamas anginą, gydytojas padaro visus reikalingus tyrimus. Jeigu nustato, kad ligą sukėlė beta hemolizinis streptokokas, būtinai skiria antibiotikų. Anginos gydytis patiems negalima, neišgydyta ji ne tik pasikartos kas kelis mėnesius, bet gali prasidėti dar rimtesnės komplikacijos – sąnarių arba širdies raumens uždegimas. Juk mikrobai niekur nesitraukia, jie savo juodą darbą dirba toliau. Streptokoką galima įveikti 10 dienų vartojant antibiotikus. Anginą gerai gydo mums gerai pažįstamas penicilinas – paprastai tokius vaistus gydytojai ir išrašo.

Meilė JANČORIENĖ

Ar būtina šalinti tonziles?

Kai oras pasidaro šiltas kaip vasarą, nustojame saugotis, todėl ir susergame angina – įšilusius perpučia skersvėjis, atsigeriame šaltų gėrimų, vakarojame per lengvai apsirengę, o gegužės naktys dar šaltos. Žinoma, angina pirmiausia griebia tuos, kurių imunitetas silpnesnis.

Pastaruoju metu į tonzilių šalinimą žiūrima vis skeptiškiau, bandoma infekciją sunaikinti įvairiais kitais būdais. Kiekvienas ligonis – kitoks, kiekvieno gydymas yra individualus, tačiau būna atvejų, kai tonziles tenka šalinti be jokių abejonių.

Pagrindinė priežastis – ligos dažnumas. Jei pūlinga angina vargina ne mažiau kaip du tris kartus per metus, gydytojai pataria tonziles šalinti, nes jos jau neatlieka jokios apsauginės funkcijos, o atvirkščiai – palaiko lėtinę infekciją, todėl organizmas verčiamas gaminti antikūnus. Kai antikūnų kraujyje pasidaro pernelyg daug, jie ima veikti atvirkščiai – pradeda ardyti itin jautrų širdies, inkstų, sąnarių audinį. Taip prasideda lėtinės, sunkiai išgydomos ligos, kurios kartais tęsiasi metų metus.

Jei pradeda kilti temperatūra, būtinai kreipkitės į gydytoją.

Mikrobai laukia palankaus momento Anginą sukelia beta hemolizinis streptokokas – bakterija, kuri dauginasi tonzilėse (gomuriniuose migdoluose). Mikrobai lindi tonzilių tarpeliuose lyg kišenėse, kur puikiai jaučiasi, tarsi gyventų šiltnamyje. O kai peršąlame, pradeda aktyviai daugintis. „Tonzilės – tarsi vartai į mūsų kvėpavimo takus, bet kartu ir barjeras, sulaikantis su įkvepiamu oru patenkančią infekciją. Jei infekcija itin aktyvi arba organizmas nusilpęs, prasideda angina – tonzilių uždegimas“, – sako Santariškių šeimos medicinos „Euroklinika“ gydytoja Daiva Trimonienė.

Angina užpuola tada, kai nusilpsta imunitetas. Kartais nereikia net

Įaugęs nagas Nago kraštas ar visas nagas įauga į odą ir ją spaudžia. Dažniausiai įauga kojos didžiojo piršto nagas. Ūmiais atvejais nago įaugimas būna susijęs su pėdos trauma. Tuomet skausmas būna labai stiprus, aplinkiniai audiniai paraudę, gali būti ir infekcijos požymių. Jei problema dažnai kartojasi, yra lėtinė, tuomet simptomai ne tokie ryškūs, skausmas jaučiamas vaikštant.

PRIEŽASTYS: ankšta, siaura avalynė, pakitęs nago storis ir forma, piršto trauma, netinkamas nago kirpimas, paveldimumas. Tačiau dažnai jokios akivaizdžios priežasties nebūna.

KĄ DARYTI? Jei pastebėjote, kad nagas pradeda įaugti, kiekvieną vakarą darykite voneles su druska. Procedūros trukmė – 10 minučių. Naudodamiesi medvilniniu krapštuku, atstumkite odą nuo nago. Pradėkite nuo nago pagrindo ir stumkite link galo.

Taip darykite kelias savaites, kol nagas užaugs reikiamo ilgio. Galima įkišti nedidelį vatos gabalėlį po nagu, tačiau nepamirškite dažnai jo keisti. Kirpkite nagus tiesiai, neužapvalinkite karštų ir nekirpkite labai trumpai. Jei nagas įaugo, nebandykite kirpti patys, kreipkitės į specialistą.

GK inf.

Anginos gydytis patiems negalima, neišgydyta ji ne tik pasikartos kas kelis mėnesius, bet gali prasidėti dar rimtesnės komplikacijos. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

skersvėjo, anginą sukeliančią bakteriją gali „paskolinti“ kitas sergantis žmogus. Užsikrėsti galima per seiles, todėl su sergančiaisiais geriau nesibučiuoti, negerti iš to paties puodelio, nevalgyti tuo pačiu šaukštu.

Savaime nepraeina Angina – ne tik tonzilių, tai bendra organizmo liga. Sergant ne tik skauda gerklę, bet ir pakyla temperatūra, kamuoja bloga savijauta.

Tonzilės patinsta, ant jų gali atsirasti gelsvų taškelių, baltų apnašų.

Padidėja limfmazgiai, skauda galvą, sąnarius, raumenis, o temperatūra gali būti netgi labai aukšta – iki

Kaip gydytis anginą • Laikykitės tausojančiosios dietos. Negalima gerti labai karštų ar šaltų gėrimų, valgyti rupių ir aštrių patiekalų.

• Gerkite švelnios dezinfekuojančios ramunėlių arbatos.

• Jeigu nesate alergiški, galite čiulpti tabletes nuo gerklės skausmo.

• Dėkitės šiltus kompresus, šiltai apsiriškite gerklę.

• Tepkite gerklę Liugolio tirpalu.

Sveikata pinigais nematuojama Aušra LAUMAKĖ Ar brangus maistas visada yra sveikas, o pigus – ne? Gydytojai dietologai teigia, kad nebūtinai.

Gerą sveikatą ir savijautą lemia ne tik produktų kokybė, rūšis, bet ir suvalgomo maisto kiekis ir net pagaminimo būdas.

JAV atliktais moksliniais tyrimais įrodyta, kad kasdien raudoną mėsą valgantys žmonės tris kartus dažniau rizikuoja susirgti stemplės ir du kartus skrandžio vėžiu nei tie, kurie valgo įvairesnį maistą: mėsą bent du tris kartus per savaitę keičia žuvimi ar daržovių patiekalais.

Ypač nereikėtų dažnai ir daug valgyti daugeliui nuo seno taip mėgstamo rūkyto kumpio, įvairių rūkytų dešrų ar skilandžių, o parduotuvėse šie gaminiai priskirti aukščiausios rūšies mėsos gaminiams ir kainuoja brangiausiai. Ne itin sveika ir kepta

Košės iš žirnių – sveika ir nebrangu.

GK archyvo nuotrauka

Rūkytų dešrų ir skilandžių nerekomenduojama valgyti daug ir dažnai.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

mėsa, nes kepant aukštoje temperatūroje riebaluose susidaro kancerogeninių junginių. Nereikėtų dažnai mėgautis ir įvairiomis keptomis parūkytomis dešrelėmis ar šašlykais.

Mitybos specialistų sudarytoje sveikos mitybos piramidėje aukščiausią vietą užima grūdų produktai ir duonos gaminiai. Reikėtų valgyti daugiau rupios duonos, grūdų košių.

Naudingiausios ir pigesnės iš jų – vietinių grūdų kruopos, ne atvežtinės kukurūzų, ryžių ar sojų. Nežinia, kur, kokioje žemėje jos augo, nežinia, kaip buvo apdorotos.

Reikėtų nepamiršti, kad gardžių košių galima išsivirti ne tik iš grūdų, bet ir iš žirnių, pupų – tai sveika ir

tikrai nebrangu. Mokslininkai rekomenduoja žmogui per dieną suvalgyti penkias porcijas daržovių ar vaisių.

Tai irgi palyginti nebrangūs ir sveiki maisto produktai, kurie padeda išvengti daugelio ligų. Į sveikiausių ir pigiausių produktų sąrašą turėtų būti įtrauktos visos arbatos rūšys.

Daugybė studijų parodė, kad vienas pigiausių produktų – švarus, grynas vanduo, dėl kurio naudos ir teigiamo poveikio sveikatai niekas nesiginčija. Nebrangus ir natūralus mineralinis vanduo, kurio nereikėtų keisti į daug brangesnes, bet nevertingas sultis iš koncentratų, taip pat limonadą ar gaiviuosius gėrimus, tuo labiau kokakolą.

Gamta dovanoja pirmąją vaistažolę Baigiantis kovui pražydo pirmoji molingų laukų ir atšlaičių gėlelė – šalpusnis.

Asta KUPRYTĖ Po beržo pumpurų, kurių jau reikėjo prisirinkti, šalpusnių žiedai, panašūs į mažytes pavasarinio džiaugsmo teikiančias saulutes, yra pirmoji gamtos dovanojama vaistažolė. Jos žiedus reikia surinkti dabar, o lapus – prieš Jonines arba liepos–rugpjūčio mėnesiais.

GK archyvo nuotrauka

Nuo dažniausiai žmones kankinančio bronchito veiksmingiausias yra džiovintų šalpusnių žiedų ir lapų mišinys. Imti šaukštą tokio mišinio, suberti į emaliuotą ar stiklinį indą, užplikyti stikline verdančio vandens ir dar 15 minučių kaitinti kitame verdančio vandens inde. Paskui ataušinti, perkošti ir išsunkti, papildyti virintu vandeniu iki pilnos stiklinės tūrio.

Gerti likus valandai iki valgio – po pusę stiklinės tris kartus per dieną.

Tokio antpilo galima pasidaryti atitinkamai daugiau, kad užtektų porai dienų. Antpilą galima laikyti šaldytuve. Šalpusnių žiedai renkami kovo– balandžio mėnesiais saulėtą sausą dieną, kai žiedai pilnai išsiskleidę.

Renkami švarūs, kenkėjų neapgadinti žiedai. Šalpusnių žiedai skinami su koteliais, džiovinti geriau džiovykloje, nes natūraliai džiūdami žiedai dar kurį laiką bręsta ir iš jų gali likti tik pūkai. Tinkamai sudžiovinti žiedai gelsvi, be pūkų, kartoko skonio. Šalpusnio lapai vaistams renkami liepos–rugpjūčio mėnesiais. Stengiamasi skinti sveikus, vabzdžių bei ligų nepakenktus, neskylėtus lapus.

Surinkta žaliava naudojama iš karto šviežia arba džiovinama. Džiovinti reikia 30–35 0C temperatūroje. Iš surinktos šviežios žaliavos išdžiovinus lieka tik penktadalis. Tinkamai paruošti lapai sausi, tačiau palietus nesubyra į miltus, žaliava pilkšva, lapų apačia šviesesnė ir padengta švelniais plaukeliais. Lapai kartoko skonio.

Ankstyvojo šalpusnio lapai gali būti naudojami salotoms, kartu su kitais žalumynais dedami į sriubas bei troškinius. Maistui plačiau vartojamas Skandinavijoje.

Žolininkės Zitos Mikoliūnienės patarimai 1. Tinkamai ir ilgai vartojami šalpusnių žiedai išgydo net astmą.

2. Šalpusniai veiksmingai šalina kosulį, apvalo kvėpavimo takus nuo uždegimo gleivių.

3. Ši vaistažolė gydo užkimimą, gerklės uždegimą.

4. Stiprioje šalpusnių arbatoje mirkyta drobė tinka gydomiesiems kompresams.

Mûsø paveldas Priedas apie Lietuvos paveldà 2011 m. balandþio 1–8 d., Nr. 13 (57). Redaktorë Lilija Valatkienë, lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

„Gimtasis kraðtas“ sveèiuojasi Joniðkio rajone

Liūdi malūnas prie kelio Nuo seno malūnai buvo neatskiriama Lietuvos peizažo dalis. Šiandien jie – beišnykstantys mūsų kraštovaizdžio ženklai.

Melnių malūnas turi istorinę, techninę ir kraštovaizdinę vertę. Tai plūkto molio statinys su išlikusia technologine įranga.

Malūnas pastatytas 1897 m. Pamatai sumūryti iš akmenų, sienos – iš plūkto molio, iš lauko apkaltos lentomis.

Autorės nuotrauka

Lilija VALATKIENĖ Vėjo malūnai – Lyg paskutiniai dinozaurai, Lyg priešistoriniai kokie – Jie stovi perpučiami kiaurai…

Justinas Marcinkevičius Iki XIX a. pabaigos vėjo malūnai buvo būdinga Lietuvos kaimo kraštovaizdžio detalė. Aukščiausi iš visų kaimo pastatų, ant kalniukų pasilipėję, tarsi jausdami savo vertę ir naudą, šie puošniosios architektūros pavyzdžiai aukščiu dažnai drįsdavo rungtis net su bažnyčiomis.

Jie atrodydavo vieniši, bet stiprūs, galingi, be baimės pasitinkantys vėją. Malūnai mojuodavo savo plačiais sparnais, romantiškai nuteikdami pakeleivius. Apie šiuos ažūriniais raižiniais ir vėjalentėmis pasipuošusius, atokiau nuo gyvenviečių pūpsančius statinius sukurta daug dainų, padavimų, pasakų, legendų. Malūnininko dukros – gražiausios ir turtingiausios – prisiviliodavo jaunikaičių iš užjūrio. Dažni malūnų svečiai – velniai ir raganos.

Jie naktimis atsliūkindavo paslėptų lobių ieškoti.

Jau XIV a. rašytiniai šaltiniai Lietuvoje mini malūnus, sukamus vėjo, jaučių ir arklių. Ypač padaugėjo jų XIX a. pabaigoje, kai žmonėms prireikė daugiau malti grūdų gyvulių pašarui.

Lietuvoje labiausiai buvo paplitę kepuriniai ir stiebiniai vėjo malūnai. Kepuriniai buvo modernesni už savo stiebinius brolius, nors ir vieni, ir antri sukonstruoti taip, kad būtų galima bet kada atsukti į vėją.

Tik stiebiniai sukdavosi visu kūnu, o kepurinių į vėją gręžiodavosi vien kepurė.

Nukelta į 10 p.

Žydų tautos sakralinis palikimas tarnaus istorijai ir kultūrai Liudmila RYBNIKOVA

Dvi sinagogos miesto centre

1899 metais darytoje nuotraukoje – šventiškai pasipuošę žydai. Anuomet Joniškyje jų buvo apie 40 procentų gyventojų. Dabar neliko nė vieno.

Unikalų dviejų skirtingo laikotarpio Joniškio sinagogų kompleksą sudaro du mūriniai lygiagrečiai stovintys pastatai: Raudonoji ir Baltoji sinagogos.

Baltoji (vasarinė) sinagoga, kuri buvo skirta iškilmingoms progoms, statyta 1823 m., vėlyvuoju klasicizmo stiliaus periodu. Po Antrojo pasaulinio karo pastate buvo įrengtas sandėlis, vėliau – sporto salė. Joniškio Baltoji sinagoga – vienintelė išlikusi sinagoga, kurioje ryški klasicizmo ir romantizmo stilių architektūrinė jungtis. Šalia esanti Joniškio Raudonoji sinagoga statyta 1865 m., istorizmo laikotarpiu. Pastatas turi neogoti-

Baltoji (vasarinė) sinagoga buvo skirta iškilmingoms progoms. Ji statyta 1823 m., vėlyvuoju klasicizmo stiliaus periodu.

Lilijos Valatkienės nuotrauka

kos architektūros elementų. Jo fasadų kompozicija būdinga istorizmo laikotarpio žydų maldos namams: vakarų fasadas dviaukštis, rytų – vienaukštis, o šoniniai (pietų ir šiaurės) fasadai – vieno ir dviejų aukštų. Sinagogoje vyrai ir moterys melsdavosi atskirai.

Raudonosios sinagogos vertę suda-

ro itin puošni fasadų architektūra su originaliu dekoru, vitražo langais ir Toros ritinio saugykla. Sinagogose ji dažniausiai buvo puošniai dekoruota, panaši į spintą. Saugykla įrengiama prie sienos, orientuotos į Jeruzalę rytinėje sinagogos pusėje.

Nukelta į 11 p.

Kodėl čia gyventi gera?

Romaldas GADEIKIS Joniškio rajono savivaldybės meras

Esu kilęs iš Žemaitijos, nuo Skuodo, bet Joniškio kraštas man labai brangus. Aš – meilės tremtinys, žmona čia mane atviliojo. Joniškyje prabėgo mano gražiausi metai, čia padaryti svarbiausi sprendimai, užauginti vaikai, nuveikti darbai, todėl joniškiečiams nesu abejingas ir noriu, kad jiems labai sektųsi. Šiemet rinkimuose nusprendžiau nebedalyvauti. Beveik dvidešimt metų politikoje man buvo didelis, įdomus, atsakingas gyvenimo tarpsnis. Pasakiau sau, kad pakaks. Jauki dvasinė būsena – pagrindinis motyvas, galintis sulaikyti žmogų vienoje vietoje pririštą tarytum prie stiebo. Dabar dirbsiu šeimos įmonėje. Be to, turi kažkas rūpintis senelių paveldėta žeme. Joniškio rajone ji itin gera, derlinga.

Kuo pasižymi Šiaurės Lietuvos gyventojai? Nelengvas klausimas, nes žmonės keičiasi su kiekviena karta. Jaunystėje iš karto po studijų dirbau Joniškio melioracijos valdyboje. Buvo smagu ir gera tarp nuoširdžių, draugiškų žmonių. Po kelerių metų gavau pasiūlymą dirbti Trakų MSV direktoriaus pavaduotoju. Apsidžiaugiau, maniau, kad karjerą padarysiu. Išvykome su žmona į labai įdomų kraštą, gamtos grožiu ir istorinėmis vertybėmis apdovanotą. Bet po trijų mėnesių grįžau atgal į Joniškį.

Negalėjau ten dirbti vien dėl santykių su tenykščiais žmonėmis. Bendravimas, interesai, pomėgiai, požiūris į kolegas man buvo absoliučiai nepriimtinas. Taigi jaunystėje gavęs gyvenimo pamoką nusprendžiau sparnų nebekelti, nebandyti keisti likimo, o leisti šaknis čia. Šiaurės Lietuvos lygumos tapo brangiausios, jos mane savotiškai užbūrė. Pamenu, kai atvažiavau iš kalvotosios Žemaitijos, iš pradžių šitoji plynė, keliai be vingių atrodė labai neįprastai. Dabar, kai važiuoju šiais keliais, matau neaprėpiamus javų laukus, jie banguoja tarytum jūra, neapsakomo geltonumo rapsų laukai spinduliuoja ryškų optimizmą, o skustos ražienos primena garsiųjų olandų tapytojų drobes. Gyvenimas yra gražus, tik reikia į jį žiūrėti atmerktomis akimis ir mokėti džiaugtis.

Joniškiečiai – Lietuvos šiauriečiai.

Jie įsikūrę Latvijos žiemgalių krašto pašonėje. Save vadina skerslatviais.

Joniškiečiams būdingas uždarumas, jie nemėgsta didesnių susibūrimų, atsiveria nedidelėje patikimų draugų kompanijoje. Latviai labiau bendrauja tarpusavyje. Tiesa, tai labai individualu.

Nukelta į 14 p.

10 Liūdi malūnas prie kelio Gimtasis kraštas

2011 m. balandžio 1–8 d., Nr. 13 (57)

Mūsų paveldas

ŠLAPAKIŲ malūnas

Atkelta iš 9 p.

Joniškio rajone iki mūsų dienų išlikę penki vėjo malūnai.

Tik visi jie labai vargani, prastos būklės, panašesni į šmėklas nei romantiškus statinius.

Be jau minėto Žagarės vėjo malūno, rajone yra Melnių, Mekių, Šlapakių, Plikiškių ir Raktuvės vėjo malūnai.

Statytas XX a. 2–3 dešimtmetyje. Vėjo malūno sienos drėbtos iš molio. Dabartinė jo būklė avarinė – malūnas nugriuvęs. Yra išlikusi jo technologinė įranga.

RAKTUVĖS MOTORINIS VĖJO malūnas

MEKIŲ malūnas Turi istorinę ir technologinę vertę. Pamatai ir sienos lipdytos iš akmenų mūro ir apdrėbtos moliu. Vėjo malūnas statytas 1897 m.

ŽAGARĖS DVARO malūnas Tai unikalus 1801 m. statytas vėjinis kepurinis statinys (kituose šaltiniuose malūnas minimas nuo 1780 m.). Anuomet jis buvo didžiausias Lietuvoje. Šis malūnas yra olandiško tipo (kreipiant tokio malūno sparnus prieš vėją pasukama tik malūno kepurė). Kūginio tūrio, statytas iš lauko riedulių, statinio apačią juosia plati galerija, kuri buvo skirta vežimams pastatyti. Malūnas penkiaaukštis su sraigtiniais laipteliais centre. Po pastatu buvo įrengti skliautuoti rūsiai.

Tai seniausias malūnas Lietuvoje, vertingas liaudies architektūros statinys įdomiomis proporcijomis papildo dvaro pastatų ansamblį.

Tiesioginės savo paskirties malūnas neatlieka jau nuo 1914 m.

1979 m. tuometinis Žagarės valstybinis žirgynas malūną restauravo ir įkūrė jame ūkio valgyklą, kavinę, viešbutį svečiams, žirgyno istorijos ir sportinių trofėjų muziejų. Senbuviai prisimena gražiai sutvarkytą aplinką, nutiestą kelią. Pasakojama, kad malūnas buvo viena mėgstamiausių poilsio ir švenčių vietų. Šiuo metu malūnas privatizuotas ir užstatytas bankui. Jis yra avarinės būklės. Privažiuoti prie malūno galima tik lauko keliuku.

Tai dar viena išlikusi Žagarės puošmena. Šį statinį vietiniai vadina Lakštutės Preikšaitės malūnu. Greičiausiai jis buvo pastatytas apie 1900 m.

Jo teritorija užima 0,28 ha. Šis statinys turi istorinę, techninę ir kraštovaizdinę vertę. Jo aukštis – 13,35 m. Pamatai akmeniniai, beveik 4 metrų aukščio, su akmeninėmis atramomis.

PLIKIŠKIŲ malūnas Jis statytas 1889 m., turi istorinę, techninę ir kraštovaizdinę vertę. Vėjo malūno pamatai mūryti iš akmenų, kepurė medinė.

Fasadas taip pat medinis, karkasinis, apkaltas malksnomis.

XIX a. pabaigoje vėjiniai malūnai sudarė 54, vandens malūnai – 43, garo – 3 procentus visų Lietuvoje stovėjusių malūnų.

1914–1921 m. kartografinės medžiagos duomenimis, Lietuvoje buvo apie 1 000 vėjo malūnų.

1937 m. Lietuvoje (be Vilniaus krašto) buvo 2 124 malūnai, iš kurių net 889 – vėjo, kiti 569 – vandens.

XX a. daugėjo vėjo malūnų, turinčių ir šiluminius variklius.

Malūnai ypač buvo paplitę lygumose – Šakių, Vilkaviškio, Marijampolės, Klaipėdos, Kėdainių, Panevėžio, Kupiškio, Radviliškio, Šiaulių, Akmenės, Joniškio, Pakruojo, Pasvalio, Biržų ir kituose rajonuose. Jie daugiausia buvo mediniai, nors pasitaikydavo iš akmenų, plytų, molio ir dolomito.

Kapinių koplyčios – amžinieji ramybės sargai Liaudiškos medinės sakralinės architektūros šedevrai – kaimo koplyčios – liudija katalikybės šimtmečių tradiciją.

Kurmaičių kaimo kapinaičių prižiūrėtoja O.Meškauskienė gali atrakinti koplyčią paveldu besidomintiems žmonėms.

Lilijos Valatkienės nuotraukos

Lilija VALATKIENĖ Daugelio Lietuvoje statytų koplyčių architektūra turi išliekamąją vertę ir yra reikšminga tautos kultūros paveldo dalis.

Joniškio rajono Kurmaičių kapinių prižiūrėtoja Onutė Meškauskienė savo kieme išvydusi nedrąsiai mindžikuojančius svetimus žmones nė kiek nenustemba. Moteris žino, kad jie nori apžiūrėti Šv. Mato apaštalo kapinių koplyčios vidų. Orams atšilus padaugėjo dviratininkų.

O.Meškauskienė džiaugiasi, kad ne tik vietiniams gyventojams rūpi senoji koplyčia. Jos apžiūrėti atvyksta žmonės iš visos Lietuvos. „Koplyčia ne tik puošia mūsų kaimą. Ji yra neįkainojamas mūsų protėvių dvasinės kultūros paminklas, artimai susijęs su buitimi. Galite įsivaizduoti, kiek mūsų kaimo žmonių gyvenimų, linksmų ir liūdnų momentų nuo pat gimimo iki mirties matė Šv. Mato koplyčia“, – aiškino O.Meškauskienė, rankoje laikydama didžiulį raktą nuo senosios koplyčios.

Apie unikalią koplyčią Onutė papasakoja kiekvienam, kas tik paklau-

Kurmaičių koplyčia su keturšlaičiu stogu atrodo lyg didelė ir aukšta pirkia.

sia. Paaiškina ir sakralinės statybos taisyklių principą. Mat koplyčias buvo rekomenduota statyti aukštumėlėje, kad kiti pastatai neužstotų ir būtų gerai matoma iš visų pusių, o pagrindinis fasadas turėdavo būti atgręžtas į vakarų pusę. Manoma, kad Kurmaičių kaimo kapinių koplyčia buvo pastatyta 1799 m. Pastato planinė struktūra ir architektūrinė išraiška būdinga lietuvių liaudies architektūrai.

Koplyčia originali tuo, kad jos stogas yra keturšlaitis, lyg didelės pirkios.

Ant kraigo centro uždėtas aštuoniasienis bokštelis su kūginiu stogeliu ir kryžiumi.

Koplyčia yra stačiakampio plano su trisiene apside ir prie jos prišlieta zakristija.

Interjere išlikęs saikingo dekoro medinis altorius, baliustrada, sakykla, pagrindinės įėjimo durys su kalvio darbo apkaustais, kryžiai.

2004 m. restauruotas unikalus koplyčios altorius.

Nukelta į 12 p.

2011 m. balandžio 1–8 d., Nr. 13 (57)

Gimtasis kraštas

Mūsų paveldas

11

Žydų tautos sakralinis palikimas tarnaus istorijai ir kultūrai Atkelta iš 9 p.

Vidaus interjeras pasižymėjo puošnumu ir prabanga, buvo gausu puošnių ritualinių objektų, padarytų iš brangių medžiagų.

Atgauna pirminį vaizdą Abi sinagogos yra aktyviai restauruojamos.

Buvo pakeistas ir apšiltintas Baltosios sinagogos stogas, sutvarkyti pamatai, atlikti archeologiniai tyrinėjimai, atkurti sovietmečiu nugriauti pastato šoniniai frontonai,

taip pat buvo atkurtos langų angos ir įstatyti autentiško suskirstymo mediniai langai.

Gavus finansavimą iš Kultūros paveldo departamento, buvo pradėti pastatų fasadų tinkavimo ir dažymo darbai.

2007 m. įgriuvus Raudonosios sinagogos rytinei sienai, pastato būklė tapo kritinė, todėl Joniškio rajono savivaldybė ėmėsi aktyvių veiksmų norėdama ją išsaugoti.

2009 m. birželį buvo pasirašyta trišalė sutartis dėl Joniškio Raudonosios sinagogos išsaugojimo ir pritaikymo viešosioms reikmėms. Bendra

1930-aisiais darytoje nuotraukoje puikiai matyti sinagogų kompleksas.

Joniškyje atstatytas vienas seniausių miesto pastatų – Raudonoji sinagoga. Joje, kai bus sutvarkytas vidus, ketinama Lilijos Valatkienės nuotrauka įrengti muziejų.

projekto išlaidų suma yra 1,8 mln.

Lt. Jau restauruoti pamatai, fasadų mūras, atkurta nuogrinda, išardytos perdangos, sutvarkytas stogas, pagaminti ir sumontuoti langai bei durys.

Langai, durys ir plytos buvo gaminami pagal specialų užsakymą, siekiant kiek įmanoma labiau atkurti autentišką pastato vaizdą. Buvo sumontuoti langai, kurie yra dvigubi su mėlynu vitražiniu stiklu.

Iki vasaros planuojama pabaigti antro etapo (rekonstravimo ir pritaikymo) darbus. Jų metu bus įrengtos

lauko inžinerinių tinklų, elektros, šildymo, buitinių nuotekų, vėdinimo, vidaus vandentiekio, apsauginės ir gaisrinės signalizacijos sistemos, sutvarkytas sinagogos vidus.

Sinagogose įsikurs muziejai ir koncertų salės Joniškio rajono savivaldybės strateginis tikslas yra įkurti pirmą tokio tipo daugiafunkcį kultūros ir urbanistinio paveldo centrą Lietuvoje, kuris atspindėtų visų Lietuvos miesteliuose gyvenusių ar gyvenančių

Žagarę garsins vyšnių sodas

Ar teko kada ragauti prisirpusias žagarvyšnes? Kas bent kartą lankėsi Žagarėje ir mėgavosi ten nokstančių legendinių vyšnių skoniu, neatsispirs pagundai apsilankyti čia dar kartą. Žagarės regioninio parko direktorius Mindaugas Balčiūnas sako, kad gausybė svečių, atvykusių į Vyšnių festivalį, dažnai klausia, kur galima įsigyti tų garsiųjų vyšnaičių. Išgirdę žmonių norus, regioninio parko darbuotojai nusprendė kiekvienam norinčiam suteikti galimybę tam tikroje vietoje pasodinti savo vyšnaitę, kuri ateityje neš derlių ir garsins Žagarę.

siai džiugina ne tik akį – jų paragauti nori kiekvienas.

Sodinukas kiekvienam

Legendinės žagarvyšnės – miestelio simbolis, saldus raudonas turistų masalas.

Artėjant septintajam Vyšnių festivaliui, Žagarės regioninio parko direkcija kartu su Joniškio rajono savivaldybe numatė skirti apie 2 hektarų plotą būsimam sodui, kuriame, kaip teigia Žagarės regioninio parko specialistė Modesta Stočkutė, bus galima pasodinti nemažai sodinukų.

Parengtas sodo planas. Kiekvienam norinčiam pasodinti vyšnaitę bus nurodyta medelio sodinimo vieta. Prieš įrengdami sodą, Žagarės regioninio parko darbuotojai tarsis su

apželdinimo specialistais, kokiu atstumu vienas nuo kito turi būti pasodinti sodinukai, nes sodas – ne miškas, jis turi būti tvarkingas ir nuolat prižiūrimas.

Pasak Žagarės regioninio parko direktoriaus M.Balčiūno, ateityje planuojama šalia vyšnaičių pastatyti atminimo lenteles, kad kiekvienas surastų savo pasodintą medį. Vyšnaičių sodinimą miesto svečiai turės derinti su Žagarės regioninio parko direkcija.

Žagarvyšnė – ne tik akiai Legenda byloja, kad po Žagarę mėgo vaikščioti dvarininkų dukros, kurioms vieną dieną tėvai parvežė vyšnių. Vaikščiodamos po Žagarės apylinkes, dvarininkų dukros valgė vyšnias ir spjaudė jų kauliukus. Taip iš jų vėliau išaugo žagarvyšnės. Taip pat manoma, kad žagarvyšnė yra kilusi iš Žagarės dvare augintų „Vladimirinių“ vyšnių sėjinukų.

Kas lankydavosi Žagarėje, visada susidomėdavo šiomis žemomis, anksti sunokstančiomis vyšniomis ir parsiveždavo jų į savo kraštą. Plito nuomonė, kad jos sėkmingai auga tik Šiaurės Lietuvos žemėje, ypač Žagarės apylinkėse, o kitur sunkiai prigyja. Žagarvyšnė sužydi anksti, o jos vidutinio didumo tamsiai raudonos spalvos vai-

Tunelis po mariomis Nika PUTEIKIENĖ

Naujomis idėjomis ir ateities planais gyvena Žagarės regioninio parko darbuotojai. Šiemet jie atrado naujų akcentų, papuošiančių Vyšnių festivalį.

Bitė VYŠNIAUSKAITĖ

etninių grupių urbanistinį paveldą ir jo istoriją bei tarnautų tiek vietos bendruomenės, tiek ir krašto svečių poreikiams.

Raudonoji sinagoga bus naudojama kaip muziejus, kuriame veiks nuolatinė žydų paveldo bei kilnojamosios parodos, vyks konferencijos, įvairūs renginiai.

O Baltojoje sinagogoje bus rengiami koncertai, didesni renginiai, konferencijos. Bet bus nepamiršta sinagogų buvusi paskirtis ir išlaikyta šviečiamoji-mokomoji šių pastatų funkcija.

Kulinarinio paveldo lobis žagarvyšnių vynas – kiekvieno žagariečio namų pasididžiavimas.

Lilijos Valatkienės nuotrauka

Ateities planuose – draugystės uogienė Vyšnių festivalio organizatorių teigimu, sodas ne tik puoš miestą, turtins jo augmeniją, bet ir taps vienu iš šventės akcentų. Žagarvyšnės džiugins kiekvieno akį ir taps miesto svečio viešnagės Žagarėje liudininku. „Ateityje planuojama kartu su vyšnaites pasodinusiomis organizacijomis, pavieniais asmenimis ir šeimomis festivalio metu virti draugystės uogienę. Įgyvendinant šią idėją, bus galima paskelbti akciją „Padovanok vyšnios uogą festivaliui“, nes ne kiekvienais metais žagariečiai džiaugiasi gausiu uogų derliumi“, – sakė Žagarės regioninio parko direktorius M.Balčiūnas.

Parko darbuotojai mano, kad sodinukus bus galima įsigyti iš Žagarės miesto gyventojų. Sodinuko kaina neturėtų būti didelė – apie 15 litų. Jį žmonės galės įsigyti tiesiog atvykę į Žagarę. Taip bus sutaupomas laikas, nereikės ieškoti, kur galima būtų įsigyti vyšnaitę, o užsidirbti galės ir patys žagariečiai.

Taigi tokiomis idėjomis ir ateities planais gyvena Žagarės regioninio parko darbuotojai, kasmet atrandantys naujų akcentų, puošiančių Vyšnių festivalį, jungiančių visuomenę ir garsinančių Žagarės miesto vardą.

Rekonstruojant Jūrų muziejaus delfinariumą buvo atkastas tunelis po mariomis, jungiantis Smiltynę su Klaipėda.

Apie šį tunelį buvo žinoma dar pradedant statyti delfinariumą devintą praeito amžiaus dešimtmetį. Tačiau sovietinis saugumas uždraudė ir jį tyrinėti, ir apie jį kalbėti, nes čia pat ėjo griežtos kontrolės pasienio zona. „Bet koks slaptas, niekam nežinomas kelias kėlė saugumo tarnyboms didelį nerimą, – pasakojo Jūrų muziejaus istorikas Dainius Elertas. – Tačiau dabar toks tunelis gali virsti patraukliu turizmo objektu, nes poilsiautojai tiesiai iš centro tuneliu pasiektų Smiltynės paplūdimius.“ Pasak istoriko, šis tunelis buvo pradėtas kasti 1864 metais, statant Nerijos fortą, ir pabaigtas 1886-aisiais. Darbo sąlygos buvo labai sudėtingas, tad dirbo tik kaliniai ir belaisviai prancūzai. „Šis kelias po mariomis, galima sakyti, grįstas žmonių kaulais, – sakė D.Elertas. – Jis ne vieną kartą statybos metu yra įlūžęs, žemėmis ir purvu buvo užversta keli šimtai darbininkų.“ Tunelis Prūsijos karalystei buvo reikalingas kaip uosto gynybinės sistemos dalis, garantuojanti patikimą susisiekimą su Nerijos fortu. Įėjimas į tunelį mieste buvo įrengtas slaptoje vietoje teismo ir kalėjimo pastate – dabar čia įsikūręs Klaipėdos policijos komisariatas ir areštinė.

Tunelyje liko II pasaulinio karo metu įrengti šviestuvai.

Alfonso Mažūno nuotrauka

12

Gimtasis kraštas

Mūsų paveldas

2011 m. balandžio 1–8 d., Nr. 13 (57)

Kapinių koplyčios – amžinieji ramybės sargai Atkelta iš 10 p.

Sakralinės architektūros mediniai statiniai išsaugojo autentišką struktūrą. Ivoškių, Jakiškių, Kurmaičių ir Raktuvės koplyčiose išliko senieji architektūriniai elementai: durys, geležiniai kryžiai (Ivoškiai), naujai sutvarkyta šiai architektūrai būdinga malksnų stogo danga, bokšteliai, langų puošyba ( Jakiškių, Kurmaičių koplyčiose).

Dar sovietmečiu į kultūros paminklų sąrašus įtraukti šiose koplyčiose buvę altoriai ir paveikslai yra pradingę.

Ivoškiuose koplyčia gražiai prižiūrima, naujai sutvarkyta, tačiau senojo XVII a. altoriaus su skulptūromis nebėra nė pėdsako (dalis paveikslų 1986 m. pateko į Lietuvos dailės muziejų).

Ant lubų teliko atnaujinta liaudiška tapyba.

Jakiškių koplyčioje autentiškos įrangos esama daugiau, tebestovi ir senasis barokinių formų altorius, tačiau nebeliko puikaus dar iki 1990 m. buvusio altoriaus dekoro – XVIII a. datuotinų ornamentinių drožinių, skulptūrų, taip pat ir jame buvusių paveikslų.

Balkaičių kaimo koplyčia išlaikė pagrindinius liaudiškos sakralinio pastato struktūros elementus.

Monografijos „Lietuvos Lietuvos medinių bažnyčių, medinės bažnyčios, koplyčios koplyčių ir varpinių architektūir varpinės“ autorė Algė Jan- ros raida, etninių regionų ypatukevičienė rašo: mai, liaudiškumo ir profesionalumo santykis kompozicijoje, šių Bažnytinės apeigos Lietuvo- pastatų vieta Europos medinės je įgijo tautinę formą, susilydė su architektūros kontekste, bendrieji vietine kultūra ir tradicijomis. ir savitieji jų bruožai – tai akNuo pat katalikybės įvedimo tualūs ir iki šiol mažai tyrinėti sakraliniai pastatai buvo vie- klausimai, atvira architektūros ni reikšmingiausių architektū- istorijos mokslo problema. ros kūrinių, pranokę kitus tipus Užsienio mokslininkų veikonstrukcijų ir statybos technikos kaluose, skirtuose pasaulio šalių tobulumu, išraiškos priemonių medinės architektūros studijoms, gausumu, kompozicijos estetišku- apie Lietuvą beveik neužsimemu ir formų dekoratyvumu. nama. Lietuvių autorių darbų, Šie pastatai atspindėjo aukš- kuriuose analizuojami šie klaučiausią epochos materialinės ir simai, nedaug. dvasinės kultūros lygmenį. Jie tapo labai svarbiais praeities kulTarpukaryje visos liaudies tūros reprezentantais, nusipelniu- architektūros kontekste mesiais rimto tyrinėtojų dėmesio. dines bažnyčias, koplyčias ir

Kurmaičių Šv. evangelisto Mato koplyčioje išsaugota daugiausia senųjų (XVIII–XIX a.) interjero elementų (altorius, baliustrada, klausyklos, sakykla), jie neseniai restauruoti, trūkstamos architektūrinės detalės rekonstruotos.

Ant Žagarės piliakalnio esanti Raktuvės koplyčia pastatyta 1796 m. Tai medinės liaudies architektūros statinys. XIX a. viduryje piliakalnio aikštelėje buvo atidarytos katalikų kapinės. Pylimo kampe – nedidelė stulpinės konstrukcijos varpinė.

Išlaikytas autentiškas pastato pavi-

Kurmaičių koplyčioje išsaugota ir rekonstruota daug senųjų interjero elementų.

Lilijos Valatkienės nuotraukos

dalas. Viduje esama ir klasicistinio iliuzinio ant lentų nutapyto alto-

Raktuvės koplyčia – medinės liaudies architektūros statinys – stovi ant Žagarės piliakalnio.

varpines nagrinėjo P.Galaunė.

1930 m. išleistoje knygoje jis trumpai aptarė šių sakralinių pastatų erdvės sprendimus, planus, išorės ir vidaus kompoziciją.

Po II pasaulinio karo išleisto kelių autorių leidinio „Lietuvių liaudies architektūra“ antrame tome yra mediniams kulto pastatams skirtas skyrius (autorė A.Jankevičienė).

Jame lakoniškai apibūdintos medinių bažnyčių, koplyčių ir varpinių konstrukcijos, planų ir tūrių formos, fasadai bei interjerai.

Lietuvos medinių bažnyčių ir varpinių architektūrą kruopščiai tyrinėjo išeivijos mokslininkas inžinierius J.Gimbutas.

Kalnelio kaimo Šv. Jono Krikštytojo kapinių koplyčia, pasak padavimų, gali būti pastatyta buvusioje senovės lietuvių tikybos šventoje vietoje – romuvoje. Koplyčia, stovinti rytinėje Kalnelio kaimo dalyje, yra XIX a. pradžios liaudies architektūros statinys.

1939 m. koplyčia buvo suremontuota, pakeista dalis fasado konstrukcijų, pristatytas bokštelis, tačiau ši koplyčia yra išlaikiusi ir daug autentiškų elementų.

Kapinėse yra įdomių metalinių kryžių retai besikartojančiais elementais ir lietinis 1849 m. kryžius.

Kaltinės kapaviečių tvorelės rodo aukštą kalvių meninį lygį.

riaus su Nukryžiuotojo skulptūra. Šioje koplyčioje Žagarės parapijos tikintieji įsteigė nedidelį sakralinio paveldo muziejų, kuriame laikomi ir eksponuojami nebenaudojami liturginiai rūbai, baldai, bažnytinės knygos, iš aplinkinių kapinių surinkti metaliniai kryžiai.

Pagrindinius liaudiškos sakralinio pastato struktūros elementus išlaikiusi, senaisiais geležiniais kryžiais tebesipuošianti medinė Balkaičių koplyčia, kurioje, be altoriaus ir baldų, yra puikaus liaudies meistro drožtas krucifiksas, XVIII a. alavinės žvakidės, kiti reikmenys. Iš pažiūros nepuošni Balkaičių koplyčia stovi kaimo kapinėse. Jos pastatymo metai nežinomi.

Joje yra trys XIX a. gražaus darbo medinės Jėzaus Nukryžiuotojo skulptūros.

Jakiškių kaimo Šv. Ignaco kapinių koplyčia statyta vietos kaimo gyventojų. Pastatymo laikas nėra žinomas. Ši koplyčia yra viena iš nedaugelio Lietuvoje išlikusių medinių koplyčių, atspindinčių kaimo architektūros bruožus.

Vertingiausia šio medinio sakralinės architektūros paminklo dalis – aukštas valminis stogas su kraigo viduryje esančiu bokšteliu, arkinės dvivėrės durys, puikūs langai šoninėse sienose.

Ivoškių kaimo Šv. Jono Nepamuko kapinių koplyčia pastatyta apie XVIII a.

Ivoškių kaimo kapinaitėse, kuriose išlikę daug vertingų paminklų.

Ivoškių koplytėlėje iki šių dienų išliko vertingų religinio meno kūrinių ir kulto reikmenų: XVIII a. geležinis ornamentuotas kryžius, dievadirbio Lengvenio XIX a. daryta medinė Jėzaus Nukryžiuotojo skulptūra.

2011 m. balandžio 1–8 d., Nr. 13 (57)

Gimtasis kraštas

Mūsų paveldas

13

Joniškio kraštą garsinę ir garsinantys žmonės Simonas Aleksandravičius – bajoras, vienas iš 1769 m. Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimo vadų.

Matas Slančiauskas – knygnešys, visuomenės veikėjas, aušrininkas, publicistas, tautosakos rinkėjas.

Jakovas Dinezonas – žydų rašytojas, žinomas kaip sentimentalaus romano pradininkas.

Juozas Žiogas – kunigas, kolekcininkas, kraštotyrininkas, lietuviškos spaudos platintojas.

Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė – rašytoja, visuomenės veikėja, literatūros ir meno kritikė.

Adomas Varnas – dailininkas, fotografas, liaudies meno rinkėjas, propaguotojas ir puoselėtojas.

Marcė Katiliūtė – grafikė, tapytoja, knygų iliustratorė, 1937 m. pasaulinėje parodoje Paryžiuje geriausieji jos grafikos darbai apdovanoti aukso medaliu.

Marius Katiliškis (tikr. pavardė Albinas Vaitkus) – rašytojas.

Jonas Avyžius – rašytojas.

Algimantas Lopas – dirigentas ir kompozitorius.

Juozas Kisielius – aktorius.

Gintaras Ramonas – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ signataras.

Daina Kazimiera Galvydytė – geografė, fizinių mokslų daktarė.

Sofija Jonaitytė – operos solistė.

Eugenijus Urnėžius – chemikas, profesorius.

Povilas Mataitis – Lietuvių folkloro teatro vadovas ir režisierius, dirigentas.

Juozas Šalkauskas – Lietuvos radijo ir televizijos diktorius.

Algimantas Raudonikis – kompozitorius, kultūros ir meno veikėjas.

Ona Mikalauskienė – poetė.

Giedrė Lastauskienė – gamtos mokslų daktarė.

Ernestas Vasiliauskas – istorikas, archeologas, muziejininkas, humanitarinių mokslų daktaras.

Juozas Galkus – Vilniaus dailės akademijos profesorius.

Liudas Norvaišas – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro operos solistas.

Alfredas Franckaitis – pastorius, poetas, vertėjas.

Silva Genovaitė Povilaitytė – aktorė.

Arvydas Butkus – vaikų ir jaunimo teatro „Bendraamžiai“ vadovas, režisierius.

Leonas Karaliūnas – vienintelio Lietuvoje krepšinio muziejaus įkūrėjas.

Stasys Vaitekūnas – geografas, profesorius, habilituotas daktaras.

Mindaugas Kulbis – fotomenininkas, dienraščio „Lietuvos rytas“ fotokorespondentas. „Žiburys“, „Jievaras“, „Ratilis“, „Bendraamžiai“ – garsiausi rajono meno kolektyvai.

Žagarėje – prašmatni angliško stiliaus rezidencija Naująją Žagarę keletą šimtmečių puošia ir garsina Naryškinų dvaro ir parko ansamblis.

Lilijos Valatkienės nuotraukos

Dvarininkų Naryškinų iniciatyva XIX a. pabaigoje sukurtas Žagarės ansamblis yra unikalus angliško stiliaus apraiškų įvairove. Čia išsidėstęs peizažinio pobūdžio parkas, kotedžų stiliaus nameliai, neogotiški žirgyno statiniai, griežto klasikinio stiliaus rūmai. Kituose Lietuvos dvaruose panašių Anglijos architektūros formų derinių nepasitaiko.

Dovana favoritui Naująją Žagarę buvusių caro favoritų Naryškinų dvaro ir parko ansamblis garsino ilgą laiką. XVIII a. pabaigoje Rusijos carienė Jekaterina II, užgrobusi Lietuvą, daugumą Šiaulių ekonomijos dvarų, taip pat ir Naująją Žagarę, padovanojo savo favoritui Platonui Zubovui. Išlikęs Zubovų valdymo laikotarpio (1836 m.) inventorius liudija, kad Žagarės dvaro rūmai tada buvo mediniai, su akmenų pamatu.

1865 m. inventoriuje jau minimas mūrinis dviejų aukštų su dviem fligeliais rūmų pastatas, vaisių sodas prie jo bei mūrinis namas su oranžerija ir rūsiu. 1864–1867 m. buvo taisomas rūmų skardinis stogas, krosnys, durys. Tikslesnių duomenų apie statybos pradžią tyrinėtojams kol kas nepavyko rasti, tačiau labai

abejotina, ar mūrinių rūmų statybą galėjo pradėti P.Zubovas.

Naujųjų dvarininkų nuopelnai išliko amžiams XIX a. viduryje šis turtas atiteko caro malonę Peterburge praradusiems Naryškinams, kurie perstatė ir išplėtė Zubovų dvarą, pavertė jį prašmatnia angliško stiliaus rezidencija. Dvaro ansamblis galutinai suformuotas XIX a. pabaigoje. Jis išsidėstęs šiaurrytiniame miestelio pakraštyje, kurį kerta Žagarės–Joniškio kelias.

Lygiame reljefe skleidžiasi kelios pastatų grupės: parko apsupti rūmai, netoli jų – žirgyno kompleksas, atokiau šiaurės kryptimi – ūkiniai trobesiai, malūnas, dvaro darbininkų namai.

1914–1915 m. vokiečiai išsivežė daug dvaro gėrybių ir istorinių vertybių, o rūmai buvo apgadinti.

Tarpukario Lietuvoje dvaro žemės buvo išdalytos savanoriams ir dvaro darbininkams. Naryškinai įpėdinių nebeturėjo, išvyko į Angliją, o dvarą iki 1940 m. valdė jų įgaliotinis. 1940 m. čia įsikūrė vidurinė mokykla.

Dvaro valgomojo salėje dabar įsikūrusi mokyklos valgykla. Masyvūs šviestuvai – stalinizmo epochos palikimas.

Rūmuose atgijo klasika Rūmai pastatyti tarp 1840 ir 1860 metų, nes 1865 m. inventoriuje jau minimas dviejų aukštų su dviem fligeliais „ponų namas“ (šeimininkų rezidencija). Inventoriuje pateiktas apibūdinimas atitinka dabartinį dviaukštį mūrinį U raidės plano pastatą, fasadu orientuotą į rytus. Tačiau dviaukštė yra tik centrinė dalis (pagrindinis rizalitas), o šoninės dalys (fligeliai) – vieno aukšto su mansardomis. Sprendžiant iš stilistinių formų, XIX a. pabaigoje buvo pertvarkytas mansardinis aukštas, šiek tiek pailginti fligeliai kiemo pusėje, įrengti nauji įėjimai.

Ryškus Žagarės dvaro sodybos akcentas – žirgyno, maniežo ir ratinės neogotikinis kompleksas.

Gali būti, kad griežtą, lakonišką klasicizmo variantą fundatoriai pasirinko sekdami Anglijos architektūra, kurioje tuo metu buvo populiari klasikos atgaivinimo (vadinamoji Greek Revival arba Clasic School) kryptis. Architektūros istorikas V.Levandauskas Žagarės rūmus laiko nuosekliausiu klasicistinių formų pavyzdžiu Lietuvos architektūros istorijoje. Žagarės rūmai kompaktiški, pusiau uždaro plano. Dviaukštis rizalitas užbaigtas trikampiu frontonu, kurio timpane puikuojasi Naryškinų herbas. Sienos plokštumą skaido rustika, piliastrai, tiesūs langų sandrikai.

Keturkampiai prieangio stulpai laiko balkoną, apjuostą baliustrada, kurią anksčiau puošė dekoratyvinės vazos.

Rizalito žemutinio tarpsnio dalijamasis karnizas sutampa su vienaukščių pastato dalių (fligelių) vainikuojančio karnizo linija. Vienaukštėse dalyse akcentuotos mansardos, kurių stoglangiai puošti piliastrėliais ir trikampiais sandrikais. Rūmų stogai nuolaidūs, dengti skarda. Fasadus pagyvina medžio elementai – dvivėrės durys su augaliniais bei kriauklių drožiniais, tekintos langų rėmų kolonėlės.

Pagrindinis įėjimas į pastatą – rytų pusėje. Per prieangį patenkama į vestibiulį ir ašyje esančius laiptus. Rūmuose yra net ketveri laiptai; greta paradinių – sraigtiniai, kuriais galima užkopti į apžvalgos aikštelę, įrengtą ant rizalito stogo.

Nukelta į 14 p.

14

Gimtasis kraštas

2011 m. balandžio 1–8 d., Nr. 13 (57)

Mūsų paveldas

Žagarėje – prašmatni angliško stiliaus rezidencija Atkelta iš 13 p.

Vidaus planas koridorinis, tačiau dauguma paradinių patalpų sujungtos (pereinamos). Vestibiulio dešinėje būta 52 kv. m dydžio valgomojo salės; už jos – biliardinė (kampinė patalpa), toliau – 63 kv. m svetainė su išėjimu į neišlikusią plačią kampinę terasą. Terasos baliustradą puošė vazos su gėlėmis ir keturios antikinių skulptūrų imitacijos. Antrame aukšte buvo svečių ir medžioklės kambariai. Patalpose stovėjo baltų koklių krosnys su karnizais, salėse – židiniai. Gausus medžio naudojimas rūmų vidaus apdailai nėra būdingas klasicizmo architektūrai. Jis veikiau liudija sąsajas su Naryškinų pamėgtu anglišku stiliumi.

Senojo žirgyno autentika Labai ryškus dvaro sodybos akcentas yra žirgyno, maniežo ir ratinės kompleksas. Jis pastatytas apie 1895–1900 m., kai buvo plečiamas parkas. Žirgynas, maniežas ir ratinė (karietinė) statyti iš geros kokybės medžiagų, pabrėžiant jų spalvą bei faktūras. Cokoliai sumūryti iš tašytų akmenų, sienos – iš raudonų plytų, stogai dengti kalnų šiferio plokštelėmis. Pastatų išorė primena anglų go-

tikos stilių, sekimą, kuris vadinamas neogotika. Ši kryptis XIX a. plito visoje Europoje.

Siaura, pailga arklidė skaidoma tankiai išdėstytais dvipakopiais kontraforsais, tarp jų – smulkiomis padalomis sudalyti segmentinių sąramų langai, kai kurie su anglų neogotikai būdingais (vadinamaisiais tiudoriškais) sandrikais. Korpuso viduryje iškeltos simetriškos dviaukštės iškyšos, skirtos pagalbinėms patalpoms. Vientisą arklidės vidaus erdvę dalija dvi eilės medinių stulpų. Jie ne tik remia perdangos sijas, bet ir laiko gardų tvoreles. Jos yra lieto ketaus, pagamintos 1870 m. Londone, gamykloje „Iron Works“, kaip ir emaliuoti arklių šėrimo loveliai.

Arklidės vidaus sienos seniau buvo išklotos melsvomis glazūruotomis plytelėmis. Grindys iš labai patvaraus klinkerio plytų nesusidėvėjo iki šiol. Tebėra ir pirminė vandentiekio bei kanalizacijos įranga. Kairiajame rizalite, balninės patalpoje, sumontuoti lieto ketaus sraigtiniai laiptai, taip pat atvežti iš Anglijos.

Prie šiaurinio pastato galo stovi namelis, kuris buvo skirtas arklidžių sargui, bet vėliau jis paverstas ūkiniu trobesiu. Kaip ir stambieji komplekso pastatai, jis turi tašytų akmenų cokolį, raudonų plytų sienas, čerpių stogą bei segmentinių sąramų langus, paryškintus sandrikais.

Buvęs ratinės pastatas pritaikytas arklidei – vientisoje, tik medinių

Angliškų kotedžų tipo pastatai Žagarės dvaro sodybos pirminį kompleksą sudarė rūmai, ledainė, pietų sargo namas, keturi gyvenamieji namai, arklidė, ratinė, maniežas, sandėlis, arklininko namas, sodininko namas, aludarių namas, vėjo malūnas, šėriko namas, šiaurės rytų sargo namas, rytų sargo namas.

Dvaro sodybos architektūra: rūmai – vėlyvojo klasicizmo stiliaus, žirgyno pastatų kompleksas – istorizmo laikotarpio negotikinių formų, likę pastatai – istorizmo laikotarpio angliškų kotedžų tipas. Visi statiniai kokybiški, lengvi ir gražūs išlikę iki šių dienų. Neišlikusi tik Šv. Georgijaus cerkvė. Ji stovėjo pietvakarinėje dvaro sodybos dalyje.

Maniežo patalpa šviesi, prie įėjimo išdėstytos tribūnos žiūrovams ir buvusi Naryškino ložė.

Kodėl čia gyventi gera?

Atkelta iš 9 p.

Uždarumo neprikiši mūsiškiams kūrėjams, jie gyvena labiau atlapota siela.

Iš vaikystės pamenu nuoširdų žemaičių bendravimą. Jie mokėdavo ir apie reikalus pakalbėti, ir iš savęs pasijuokti, ir kaimyną per dantį patraukti. Joniškio krašte su humoru reikia būti atsargiam, nes rizikuoji likti nesuprastas, o juokeliai gali skaudžiai sugrįžti atgal. Todėl juokauti reikia atsargiai.

Per dvidešimt metų žmonės labai pasikeitė. Didesnioji dalis buvo įpratusi prie senųjų laikų, anos sistemos santykiai jiems labiau įaugę į kraują. Dabartinei jaunajai kartai reikia pačiai savimi pasirūpinti. Neretai tai suteikia kai kurių nepatogumų, formuoja charakterį. Apskritai kiekvienas laikotarpis daro labai didelę įtaką žmonėms. Į Žemaitiją žvelgiau vaiko, vėliau jaunuolio akimis. Dabar su tuo kraš-

tu bendrauju labai mažai ir trumpai.

Laidotuvės, vestuvės, tokie tie ryšiai liko. Joniškio kraštą ėmiau vertinti brandesnio žmogaus akimis, todėl tas įspūdis gali būti ir nelabai teisingas. Turėčiau vėl kurį laiką pagyventi šių dienų Žemaitijoje, tuomet galėčiau pasakyti ir apie skirtumus. Žmonės keičiasi ir dėl migracijos.

Iš kitų kraštų atsikelia, bendruomenių santykiams įneša naujų spalvų, tradicijų.

Man gera čia gyventi. Jaučiuosi savas ir reikalingas. Manau, jeigu mes deramai nesutvarkysime savo praeities palikimo, nežinosime kur turime eiti ir į ką turime atsiremti kurdami savo ateitį. Tad kultūros paveldo puoselėjimą, rūpestį laikau viena svarbiausių sričių.

Vienas nebūčiau galėjęs daugybės darbų nuveikti. Reikėjo politinės valios. Taip pat reikėjo suburti bendraminčių komandą. Mums pasisekė! Aš labai džiaugiuosi dėl nuveiktų dar-

Lilijos Valatkienės nuotraukos

bų paveldo išsaugojimo srityje, padirbėjome neblogai. Žinoma, visada norisi greičiau pasiekti tikslą, todėl žinau, ką reikia nuveikti, kad dar vienas unikalus rajono paveldo objektas – Žagarės dvaro rūmai – tarnautų visuomenei.

Giedrė RAKŠTIENĖ Žagarės regioninio parko vyriausioji kraštotvarkininkė

Aš vietinė kaip ta žagarvyšnė.

Mano mama kilusi iš Žagarės, seneliai čia yra amžinojo poilsio atgulę.

Dabar ir mes su šeima įsikūrėme šiame Dievo kampelyje.

Iki šių dienų dvare puikiai išsilaikė raudonplytis arklidžių sargo namelis.

stulpų eilėmis perskirtoje erdvėje įrengti gardai, galerijos pusėje išmūryti treji vartai. Bendroje kompozicijoje ratinė akcentuota grakščiu konusiniu bokšteliu su vėtrunge, iškelta virš dvišlaičio stogo. Pietinis stogo šlaitas kartu dengia ir plačią

galeriją. Gegnės remiasi į keturkampius medinius stulpus, sutvirtintus spyriais. Ratinės vartuose padarytos varčios žmonėms įeiti.

Parengta pagal architektūros istoriko, profesoriaus Vytauto Levandausko tyrinėjimo darbus

Profesija lyg pomėgis Lilija VALATKIENĖ Paklaustas, kiek metų dirba arklidėse, Virginijus Baltrušaitis nusijuokė: „Nė vienos dienos. Susirask įdomų pomėgį ir nereikės dirbti. Įsivaizduokite kokį buhalterį, kas dieną įnikusį į skaičius ir svajojantį savaitgaliais pajodinėti. Man svajoti nereikia, aš – kalvis, kasdien su savo arkliais. Pavyzdžiui, šiandien 18 pakausčiau.“ V.Baltrušaitis apie žirgyną gali kalbėti nesustodamas. Sako, kad anais laikais visos arklidės prie dvaro būdavo reprezentacinės. Jose stovėdavo pagrindiniai dvaro arkliai. Tačiau nedaugelis žino, kad Žagarės arklidėse nuolat ilsėdavosi apie 50 pašto arklių, čia juos apžiūrėdavo, šerdavo, girdydavo ir pakeisdavo tolimesnei kelionei.

– Ar žinote, koks trečias pagal svarbą žmogus būdavo dvare? – Virginijus paklausia, pats ir atsako. – Ogi vyriausiasis arklininkas.

Jaučia, kad nežinau apie tą svarbų žmogų.

Arkliai anksčiau buvo ir transportas, ir pramoga, ir darbo jėga.

– Kairiajame flange buvo karietinė.

Atskirus gardus turėjo 34 reproduktoriai, kurie aptarnaudavo visą Šiaurės Lietuvos regioną ir dalį Latvijos. Ato-

Žagarė yra Šiaurės Lietuvoje, palyginti nuošaliame mūsų šalies pakraštyje, toliau nuo didesnių kelių bei miestų, pačiame Latvijos pasienyje.

Mūsų apylinkės yra Žiemgalos lygumos vakariniame pakraštyje. Pirmą kartą plentu atvažiavę žmonės nustemba: o kurgi miestelis? Plentas neria į miško prieblandą. Ir staiga, už pirmojo posūkio, atsiduriame Žagarės centre.

Tiesa, man ilgai teko gyventi ir dirbti Joniškyje. Mano specialybė – vandentvarka, tačiau kultūros paveldas viliojo nuo mažų dienų. Galima sakyti, su juo augau, nes mama visą gyvenimą dirbo architekte. Palanki aplinka tenkino mano smalsumą, žinios, gautos iš mamos, mane skatino domėtis, lankyti paveldo objektus, sužinoti jų istoriją ir pasakoti ją kitiems.

Susižavėjimas peraugo į meilę paveldui, ir likimas man suteikė dovaną – ilgus metus dirbau rajono paminklosaugininke.

Pamačiau, kiek daug įdomaus mūsų rajone, kokią turtingą praeitį

kiau nuo jų ilsėdavosi apie 50 pramoginių žirgų, su kuriais ponai jodavo pamedžioti, pasportuoti ir papletkavoti, – kalvis V.Baltrušaitis viską žino.

Mylimiausius arklius šeimininkai saugodavo kaip savo akį.

– Ar žinote, kodėl per medžioklę šuo bėga priešais arklį? – nenustoja klausinėjęs kalvis.

– Gal nenori pasiduoti stipresniam už save?

– Ne, – juokiasi V.Baltrušaitis. – Kurtai bėga ne tam, kad lenktyniautų zuikių medžioklėje, o tam, kad išbaidytų žvėrelius, kurie gali išgąsdinti jojančio pono arklį. Arklius ponai mylėdavo kaip patys save.

Kalvis Virginijus Baltrušaitis viską žino apie arklius.

turime. Tik visa tai reikia išsaugoti ateinančioms kartoms, kad žinotų, iš kur atėję, ir savo vaikus supažindintų su pamatiniais dalykais.

Joniškio krašto paveldo būklė nėra itin gera. Yra pastatų, kurių išgelbėti nesuskubta, tačiau turime ir tokių objektų, kuriuos spėjome išplėšti iš visa naikinančio laiko nagų. Ne paslaptis, kad ši sritis ilgai buvo apleista, todėl neverta tikėtis labai greitų rezultatų. Ačiū Dievui, kad mūsų žmonės pradėjo domėtis ir remti savivaldybės iniciatyvą išsaugoti praeities vertybes. Žagarė – mano mylimiausias miestelis. Čia kiekviename name gali aptikti kažką įdomaus ir netikėto.

Praeities istorijos slepiasi už kiekvieno kampo – nuo lietvamzdžių iki langinių. Man patinka čia dirbti ir gyventi.

Ištekėjau, turime vaikelį ir niekur kitur sparnų kelti neketiname. Nuvažiuoju į didmiesčio teatrus ar muziejus, patenkinu kultūrinį poreikį ir skubu atgal į savo kraštą, nes niekur geriau nėra kaip savo namuose.

2011 m. balandžio 1–8 d., Nr. 13 (57) Irma KAZLAUSKAITĖ Saule ir sidabru švytintys šaltalankiai augintojui žada didelę naudą. Tačiau dėl šių, atrodo, neįnoringų sodo augalų yra nusvilęs ne vienas. Šaltalankynui pradėjus derėti, nusviro rankos.

Gimtasis kraštas

Sodo lapas

Įsigydami šaltalankių neapsirikime

Dygliuotasis nebūtinai dygliuotas Šaltalankis yra žilakrūminių šeimos atstovas. Gentyje iš viso šešios rūšys ir devyni porūšiai, daugiausia paplitę Azijoje. Tačiau didžiausio dėmesio visame pasaulyje susilaukė vienintelė rūšis – dygliuotasis šaltalankis (Hippophae rhamnoides L.). Tai lėmė ne tik patrauklios vaisių maistinės bei vaistinės savybės, bet ir augalo gebėjimas augti neturtinguose dirvožemiuose.

Rūšies pavadinimas nėra labai vykęs, mat paaiškėjo, kad greta dygliuotų formų yra ir mažai dygliuotų, ir visai bedyglių. Yra nemažai dygliuo-

Dar turime laiko pasidomėti, ką vertingo siūlo šalies medelynai. tojo šaltalankio arealų, vienas nuo kito nutolusių šimtus kilometrų. Tai lėmė gana skirtingų populiacijų susiformavimą: Altajaus, Kaukazo, Karpatų, Prūsijos ir kt. Skiriasi derėjimo laikas, prisitaikymas prie klimato.

Pasak dr. Antano Ryliškio, dar XX a. pirmoje pusėje šaltalankis buvo

Selekcininkai stengiasi padidinti vitamino C kiekį vaisiuose ir padaryti augalą tinkamesnį imti derlių mechanizuotai.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

retas augalas botanikos soduose ir parkuose. Pokario metais juo susidomėjo Lietuvos miškininkai. Ieškodami augalo, tinkamo eroduojamiems plotams apsodinti, jie atkreipė dėmesį į Karaliaučiaus krašte, Baltijos pajūrio smėlynuose, augančius šaltalankius. Jais apsodino kelis šimtus hektarų mišrių pušynų, eksploatuotus žvyro karjerus ir pakelių kalvas. Vietinė Baltijos pajūrio šaltalankių populiacija yra vertingas genofondo turtas.

Penki skirtumai Kultūriniai šaltalankiai nuo laukinių skiriasi bent penkiais požymiais: • kultūrinių šaltalankių vaisiai gerokai didesni (sveria apie 0,7 g); • geros veislės derlių nepalyginti

Daržiniai builiai

Builio lapai iš organizmo pašalina kenksmingas medžiagas. GK archyvo nuotrauka

Janina AUGULYTĖ Vienas ankstyviausių žalumyninių augalų išsiskiria subtiliu aromatu, primenančiu anyžių, pankolių ir petražolių mišinį.

Daržinis builis (Anthriscus cerefolium) – salierinių šeimos žolinis vienmetis 20–70 cm aukščio prieskoninis, vaistinis, medingas augalas, kilęs iš Vakarų Azijos, Kaukazo. Europos šalių daržuose paplito viduramžiais.

Kulinarai labai vertina specifinio prieskonio lapus. Daržiniai builiai puikiai tinka su kitomis prieskoninėmis žolėmis, ypač peletrūnais, petražolėmis, bazilikais. Žolė dažniausiai vartojama šviežia. Builių galima užšaldyti, nors šviežių lapelių galima turėti visus metus: augalai puikiai auga ir vazonėlyje ant palangės.

Vešlios aromatingos sultingos plunksniškos skrotelės sukaupia daug eterinių aliejų, vitaminų (A, C, karotino), mineralinių (geležies, magnio) ir karčiųjų medžiagų. Tai vitamininis, organizmą stiprinantis augalas. Skatina virškinimą, inkstų veiklą. Pavasarį vartojant daržinio builio lapus, galima iš organizmo pašalinti kenksmingas medžiagas ir pagerinti kraują. Dietinėje mityboje rekomenduojamas sergant kepenų,

inkstų, tulžies pūslės ligomis. Liaudies medicinoje lapai ir vaisiai naudojami sutrikus žarnyno veiklai, nuo bėrimų, sumušimų.

Tai nereiklus, šalnoms atsparus augalas. Sėti, daigus sodinti rekomenduojama saulėtoje vietoje ar daliniame pavėsyje. Pageidautina drėgna, puri, humusinga, giliai įdirbta dirva.

Sėją galima pradėti ankstyvą pavasarį, kai tik pavyksta įeiti į dirvą. Norint nuolat turėti jaunų lapelių, galima sėti pakartotinai kas kelias savaites. Vasarą patartina parinkti vietą daliniame pavėsyje, kad augalai ne taip skubėtų žydėti, būtų lengviau palaikyti dirvos drėgmę. Galima sėti iš rudens.

Sėklos įterpiamos į 0,5–1 cm gylį.

Sudygsta per 12–16 d. Sudygę augalai retinami 8–10 cm atstumais. Vėliau dar kartą retinama paliekant 25 cm tarp augalų, 40 cm tarpueiliais. Derlius ištisai imamas po sėjos praėjus 6–8 sav., iki žydėjimo. Builiai pjaunami 10–15 cm virš dirvos. Patręšti (pvz., kompostu) ir palaistyti augalai vėl užaugina sultingus lapus.

Builius galima sėti pramaišiui su ridikėliais ir ridikais, taip pat auginti tarp salotų, svogūnų. Eteriniai aliejai saugo juos nuo skruzdžių, amarų, sraigių, tikrosios miltligės.

Netinkami builių kaimynai yra petražolės, kalendros, gražgarstės.

lengviau skinti: nuo šakutės atsiskiria vaiskotis, neplyšta odelė; • kultūrinių šaltalankių daug gausesnis derlius – šakos net linksta nuo svorio (apie 7 kg, net 10–15 kg nuo augalo); • ant kultūrinio augalo šakų dyglių mažai arba jų visai nėra (‘Avgustinka’, ‘Vitaminaja’); • selekcionuoti šaltalankiai skanesni už laukinius. Yra veislių, kurių vaisiai tinkamesni perdirbti, o yra desertinių, turinčių daugiau cukraus (‘Masličnaja’ – 4, ‘Vitaminaja’ – 4,5, ‘Novost Altaja’ – 5,5 proc.).

Su kultūriniais – kultūringai Žinodami, kad dygliuotasis šaltalankis yra atsparus ir neįnoringas

augalas, tinkamas net ir išeksploatuotiems karjerams apsodinti, žmonės kai kada ir kultūrinius pasodina prasčiausiose žemėse, tiesiog piktžolyne. Nėra ko stebėtis, kad tokiomis sąlygomis ir nebūna laukiamo derliaus.

Dr. Juozas Lanauskas pabrėžia, kad šaltalankiams tinkamiausi lengvesni, vandeniui ir orui laidūs įdirbti dirvožemiai. Sunkesnes dirvas būtina patręšti mėšlu, durpėmis ar kompostu. Svarbu, kad augalams čia pakaktų drėgmės, bet nebūtų per šlapia. Optimalus dirvos pH 6–7.

Augalus rekomenduojama sodinti anksti pavasarį ar rudenį, 4×2–2,5 m atstumais, 5–7 cm giliau negu augo medelyne (vyriškieji

15

Kaip išsirinkti sodinukus • Geriausia, kai šaltalankio veislė yra patikrinta vietos sąlygomis. Tai patikimas rodiklis, kad augalas prisitaikęs augti mūsų klimato sąlygomis, yra atsparus ligoms, spėja sunokinti derlių. Į Nacionalinį augalų veislių sąrašą įrašytos dvi dygliuotojo šaltalankio veislės: ‘Avgustinka’ ir ‘Botaničeskaja’.

• Renkantis iš kitų veislių, būtina pasidomėti jų kilme. Altajaus kilmės šaltalankių veislės aprašymas gali būti labai patrauklus, tačiau augalai prisitaikę augti griežto žemyninio klimato sąlygomis, nepakenčia permainingų žiemų.

• Moteriškieji augalai turėtų būti padauginti auginiais. Kol sodinukai jauni, šiuo metodu padaugintus augalus lengva atskirti nuo šaknų atžalų.

• Vyriškieji augalai būtini moteriškiesiems apdulkinti, jų savybės neturi įtakos derliaus kokybei. Tai gali būti ir šaknų atžala. Tačiau svarbu įsitikinti, kad tai yra iš tikrųjų vyriško augalo atžala – šaltalankių šaknys ilgos, atžala gali pasirodyti net už 5 metrų nuo pagrindinio augalo.

• Vyriškuosius individus nuo moteriškųjų lengviausia atskirti, žinoma, derėjimo metu. Subrendusius augalus galima atskirti žiemą ar ankstyvą pavasarį: jų pumpurai yra skirtingi.

augalai turi sudaryti ne mažiau kaip dešimtadalį medelių). Dirva po augalais mulčiuojama, ravima, sekliai purenama. Pirmus trejus–penkerius augimo metus ankstyvą pavasarį šaltalankiai genimi siekiant, kad visos šakos būtų apšviečiamos saulės. Pavėsyje esančios šakos greičiau pasensta ir būna mažai produktyvios.

Mėnulio sėjos kalendorius BALANDIS Kalendorius sudarytas pagal Mėnulio fazes ir kelią per Zodiako ženklus. Atsižvelgiant į kambarinių gėlių bei šiltnamio augalų priežiūros ypatumus, jis aprėpia beveik visus metus. Sėjant į gruntą, paisoma optimalių terminų, kurie parenkami pagal fenologinius gamtos reiškinius. Tam laikui lentelėje ir ieškokite tinkamiausios dienos. Jeigu jos nėra, vis tiek galima sėti, tik patartina vengti nepalankių dienų. Ženkliukas PP prie dieną žyminčio skaičiaus reiškia, kad palanki tik pirmoji dienos pusė, AP – palanki antroji dienos pusė.

Nepalankios dienos sėti, sodinti, persodinti (tačiau geros kovai su kenkėjais ir ligomis) 2, 3, 4, 24, 25 Palankios dienos derliui imti (paryškintomis dienomis – ilgam laikymui), kovoti su kenkėjais ir ligomis 3, 4, 8, 9, 12, 13, 14, 15, 20, 21, 25, 26, 30 Palankios dienos sėti (sodinti, persodinti, dauginti) 10, 11PP Moliūginės daržovės 11AP, 16, 17 Agurkai Ankštiniai augalai 16, 17 Morkos, pastarnokai 19 Bazilikai, mairūnai 11AP Paprikos, baklažanai 11AP Braškės, rūgštynės 19 Petražolės (lapinės) 10, 11PP Bulvės, topinambai 19, 20, 21, 22, 23 Petražolės (šakninės) 19, 22AP, 23 Burokėliai, pašari- 1, 19, 22AP, 23, 27, Pomidorai 11AP niai šakniavaisiai 28 Česnakai Gėlės (iš sėklų)

18, 19, 20, 21 10, 11PP, 14, 15, 16, 17 Gėlės (svogūninės) 19, 22AP, 23

Porai Ridikėliai

8, 9, 10, 11PP 19, 20, 21, 22, 23

Salierai

1, 5, 6, 7PP, 10, 11PP, 27, 28, 29PP – 19, 20, 21, 22, 23

Kopūstai Krapai, pankoliai

5, 6, 10, 11PP Svogūnai laiškams 8, 9, 10, 11PP, 14, 15 Svogūnai ropiniai

Krienai Kukurūzai

19, 22AP, 23 10, 11PP

Salotos, špinatai

5, 6, 7PP, 10, 11PP

Vaiskrūmiai, vaismedžiai ir kiti daugiamečiai augalai mažiau jautrūs Mėnulio fazių pasikeitimui bei Zodiako ženklų įtakai. Tačiau sodinant, persodinant reikėtų vengti dienų, kai Mėnulis yra jaunas, taip pat kai jis Vandenio ženkle (lentelėje jos išskirtos kaip nepalankios dienos sodinti, persodinti). Genėti rekomenduojama pradedant ketvirtąja diena po pilnaties ir baigiant antrąja diena iki jaunaties.

16

Gimtasis kraštas

Gyvenimas

2011 m. balandžio 1–8 d., Nr. 13 (57)

Išrankius žiūrovus televizijos serialo „Jausmų miestas“ kūrėjai stebina ne tik siužetų vingiais, bet ir šaunia aktorių komanda.

Nijolė BARONIENĖ Pagrindinio Saulės vaidmens atlikėja Neringa Nekrašiūtė tikina, kad serialo filmavimo metu įgyta patirtis pravers kuriant vaidmenis Kauno valstybiniame dramos teatre.

Ašaros prieš filmavimo kamerą „Nors serialai dažnai vadinami muilo operomis, nereiškia, kad aktoriai gali dirbti bet kaip, vaidinti seriale prasčiau ar paprasčiau. Kai, pavyzdžiui, buhalterė tvarko kelių įmonių apskaitą, niekas nesako, kad ji užsiima „chaltūra“. Taip ir aktoriai – jei vertina savo vardą ir profesiją, iš kurios gyvena, tai kad ir ką darytų, daro gerai“, – tikino Neringa.

Ji dėkinga likimui, kad seriale tenka vaidinti su daugybe puikių aktorių. Vaidinant vien teatre tokios patirties įgyti neįmanoma. Šiuo metu Neringos gyvenimas sukasi tarp Vilniaus ir Kauno. Didžiausia aktorės svajonė – išsimiegoti. Tad jei tik yra galimybė tą valandą, kol važiuoja iš taško A į B, stengiasi išnaudoti poilsiui. Diena, kai susitikome, buvo viena iš tų retų laisvadienių. Gal todėl Neringa nuolat šypsojosi? Nors įsivaizduoti ją kitokią būtų sunku. „Esu pozityvaus mąstymo šalininkė. Manau, kad problemas žmonės sau susikuria patys. Aš noriu džiaugtis kiekviena diena. Štai šiandien po pokalbio su jumis eisiu pasivaikščioti po miestą. Seniai tokio malonumo neturėjau“, – linksmai kalbėjo aktorė.

Tiesa, „Jausmų mieste“ jos herojei teks išlieti ne vieną ašarą, nes iš provincijos atvykusi į sostinę įsitikins, kad ne visi žmonės geri ir daro tai, ką galvoja. Paklausta, ar lengva pravirkti prieš filmavimo kamerą, aktorė tikino, kad svogūno neprireikia: „Jei nuosekliai seki savo vaidmens liniją, giliniesi į kuriamą personažą, ypatingų pastangų nereikia. Tiesa, kartais tenka dėl įvairių trukdžių filmuoti dublius. Štai tada jau tenka prisiminti aktoriaus meistriškumo pamokas.

Be apkalbų ir intrigų Regis, taip neseniai baigtos studijos Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Tačiau jau po truputį kaupiasi vaidmenų kraitis. „Džiaugiuosi, kad mūsų kurso vadovė buvo Algė Savickaitė, nuostabi pedagogė ir puikus žmogus. Antra likimo dovana – darbas Kauno valstybiniame dramos teatre. Nežinau, kur dar galėčiau taip gerai jaustis. Atėjome į teatrą beveik visas kursas. Visi vaidiname. Vadovas Egidijus Stancikas stengiasi, kad aktoriai būtų užimti, kviečia spektaklius statyti režisierius iš kitų teatrų. Kol kas nežinau, kas yra intrigos, apkalbos.

Vyresnieji kolegos iškart mus priėmė kaip savus. Svarbu ir tai, kad dirbame pagal darbo sutartis. Taigi kuo daugiau vaidini, tuo daugiau

Aktorė Neringa Nekrašiūtė sako, kad televizijos serialo „Jausmų miestas“ herojų gyvenimo peripetijos yra mūsų visuomenės santykių atspindys.

Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

uždirbi“, – sakė Neringa. Tad vaidinti seriale ji sutiko tikrai ne dėl pinigų. Jaunai aktorei norisi išbandyti save, kur tik gali dirbti jos profesijos žmonės.

Užderėjo serialų „Nežinau, kodėl Saulės vaidmeniui režisierius Donatas Ulvydas pasirinko mane. Žinau tik, kodėl aš sutikau vaidinti. Po pirmo pokalbio supratau, kad su šiuo žmogumi rasime bendrą kalbą.

Kaip sako

Miestas negailestingas – vienus pražudo, kitus iškelia sėkmei mano kolegė Jūratė Onaitytė, svarbu pajusti režisieriaus pasaulėjautą.

Manau, abu ilgokai pabendravę, aptarę ne vieną temą supratome, kad galime dirbti kartu. Nemanau, kad galėčiau dirbti vien dėl pinigų“, – tikino N.Nekrašiūtė.

Tai, kad Lietuvoje pastaruoju metu užderėjo daug serialų, Neringa vertina teigiamai: aktoriams yra darbo. Žiūrovai atsirinks, ką žiūrėti.

Anot jos, ir pinigai ne tokie, kad pralobsi, o dar pusę honoraro atitenka mokesčiams.

Tai, kad Lietuvoje pastaruoju metu užderėjo daug serialų, aktorė vertina teigiamai: aktoriams yra darbo. Žiūrovai atsirinks, ką žiūrėti.

Aukščiausius reitingus, pasak jos, pelnys ne tik profesionaliai, bet ir nuoširdžiai, su meile dirbantys kūrėjai.

Pragaištingi vingiai Ar daug bendro tarp provincijos miestelyje užaugusios Saulės ir nuo pat vaikystės dvylika metų scenoje praleidusios marijampolietės Neringos? „Be abejo, Saulė daug sudėtingesnio likimo. Panašios mes galbūt tik vidinėmis savybėmis. Todėl man, manyčiau, ir yra nesunku įsijausti į šį vaidmenį. Esu patikli, kartais naivi, tikiu žmonėmis, tačiau, kaip ir mano herojė, moku atsirinkti, kas yra kas, prireikus galiu būti labai ryžtinga“, – linksmai kalbėjo Neringa. Ji tikino, kad tokių kaip Saulė merginų Vilniuje sutiktume ne vieną. O tai, kaip jaučiasi iš kito Lietuvos krašto į sostinę atvykęs jaunas žmogus, pati patyrė pradėjusi studijuoti Vilniuje, vėliau atvažiavusi į Kauną. „Nuotykių buvo visokiausių: pradedant kuriozais, kai troleibusas nuveža ne ten, kur reikia, baigiant įdomiomis pažintimis ir patirtimis dideliame, įvairiausių pagundų kupiname mieste. Šis serialas – tikrai ne odė miestui.

Greičiau atvirkščiai. Žiūrovai turėtų susimąstyti, kokia vertybė yra gyventi nedideliame miestelyje, kur viskas sava, saugu, o žmogus nepasimeta lyg adata šieno kupetoje“, – entuziastingai pasakojo Neringa. Anot jos, nebrandžią asmenybę miestas gali sugadinti, įtraukti į pragaištingą verpetą.

Taip nutinka ir „Jausmų miesto“ he-

rojams. Vieną įtraukia keršto sūkurys, kita prapuola ieškodama laimės piniguose, trečią gyvenimas mėto ir vėto ieškant brangaus žmogaus – tėvo.

net senamadiškai. Tačiau kol kas, anot aktorės, apie tai anksti galvoti.

Senamadiškas požiūris

Apie dainavimą Laimos Lapkauskaitės „O lia lia“ chore Neringa nepanoro daug kalbėti. „Kas buvo, pražuvo. Kitaip nei dauguma vaikų, turėjau galimybę pamatyti pasaulio, tačiau viskas turi savo kainą.

Nesigailiu pasirinkusi aktorės profesiją, tačiau neslėpsiu – dainuoti labai norisi“, – prisipažino aktorė. Tad nieko nuostabaus, kad jos galvoje kirba mintis studijuoti džiazo vokalą. Pasak Neringos, tik įgijusi tinkamą išsilavinimą, tik profesionaliai dainuodama, ji galėtų vėl pakilti į sceną kaip vokalistė. „Gana man to popso. Jei dainuoti, tai ne bet kaip ir ne bet ką“, – griežtai ir žaismingai jautrią temą užbaigė aktorė.

Paklausta apie asmeninį gyvenimą, Neringa tikino, kad abu su draugu Rafailu (operos solistu R.Karpiu), švelniai jos vadinamu Rafiku, stengiasi kantriai prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių ir galimybių. „Abu esame menininkai. Mokame džiaugtis vienas kito sėkme. Rafikas dabar užsiėmęs buto remontu. Nesame iš tų, kurie į mylimą žmogų įsikimba, negali be jo žengti nė žingsnio. Visada buvau savarankiška, laisva asmenybė. Džiaugiuosi, kad mano draugas tai supranta“, – sakė Neringa. Ir pridūrė, kad į santuoką žiūri labai rimtai. Gal

Popsas jau praeityje

2008 m. Neringa Nekrašiūtė baigė LMTA aktorinio meistriškumo studijas. Tais pačiais metais pradėjo dirbti Kauno valstybiniame dramos teatre (KVDT).

2010 m. baigė teatro pedagogikos magistrantūros studijas.

Kauno valstybiniame dramos teatre sukurti vaidmenys: 2011 m. – dainuojanti mergina, liudininkė (G.Padegimas „JAH“, rež. G.Padegimas), 2010 m. – Ismenė (A.M.Sluckaitė „Antigonė Sibire“, rež. J.Jurašas, 2010 m. – moderatorė (A.Kurienius „Moderatoriai“, rež. A.Kurienius), 2009 m. – Noema (D.Danis „Paskutinė Diuranų daina“, rež. A.Jankevičius), 2009 m. – dainininkė (B.Srlbjanovič „Skėriai“, rež. R.Atkočiūnas), 2008 m. – Marcelė, Uršulė (K.Boruta „Baltaragio malūnas“, rež. J.Ušinskaitė), 2008 m. – auklė Ginesė (B.Šou „Sudužusių širdžių namai“, rež. A.Savickaitė), 2008 m. – mergina, kurios rudos seilės (I.Vyrypajev „Sapnai“, rež. K.Glušajev).

2009 m. suvaidino Verutę G.Lukšo filme „Duburys“ pagal Romualdo Granausko to paties pavadinimo apysaką.

2011 m. balandžio 1–8 d., Nr. 13 (57)

Gimtasis kraštas

Kelionės

17

Niagara – plati lygumų upė, virstanti griaustiniu Jeigu jums pavyko pamatyti Niagarą – plačią šniokščiančią upę, virstančią griaustiniu, galite didžiuotis išvydę vieną iš dešimties pasaulio stebuklų.

Daugeliui žmonių pabūti prie Niagaros krioklio – didžiausia gyvenimo svajonė.

Meilė JANČORIENĖ Niagaros krioklį Šiaurės Amerikoje kasmet aplanko apie 30 milijonų turistų. Tai yra didžiausias pasaulyje krioklys – kas sekundę žemyn krenta 5 700 kubinių metrų vandens.

Tarp dviejų valstybių Mūsų kelionė po Ameriką jau ėjo į pabaigą, tad automobiliu grįždami iš Čikagos į Bostoną nusprendėme užsukti į Niagarą. Teko padaryti šiokį tokį lanką, nes Niagaros upė ir kriokliai yra kiek šiauriau, jie skiria Kanados provinciją Ontariją ir JAV Niujorko valstiją.

Nakvynei sustojome nedideliame mieste, maždaug 50 kilometrų nuo Niagaros miesto. Prie krioklių važiuosime ryt rytą, kol keliai dar nebus užkimšti automobilių. Dar viena priežastis nakvoti kiek tolėliau nuo krioklio buvo viešbučio kaina.

Pačiame Niagaros mieste nakvynė kainuoja kur kas brangiau.

Atvykome į Niagarą pačiu laiku – dešimtą ryto, kai dar buvo galima lengvai privažiuoti ir rasti vietos automobiliui. Tos vietos yra įrengtos paupyje, visiškai šalia šniokščiančios Niagaros. Ilgas asfaltuotas kelias, einantis nuo krioklio aukštyn upe, keliomis eilėmis pristatytas mašinų.

Visos vietos – nemokamos, tik statyti reikia tvarkingai. Jeigu nuvairavai savo mašinytę ne taip, kaip parodyta piešinėlyje, prie tavęs privažiuos ant dviratuko daili baltai apsirengusi panelė ir mielai šypsodamasi paprašys pastatyti automobilį į kitą vietą. Ir jokių ginčų! Ji stovės šalia tavęs ir šypsosis tol, kol paklusi.

išnyksta ir virsta miglos debesimi – tikriausiai ten ir yra nuostabusis krioklys. Eidami pasroviui girdime vis stiprėjantį vandens šniokštimą.

Sunku suprasti, kodėl ji taip šniokščia. Juk Niagara – labai plati upė, tekanti visiška lyguma! Nematyti jokio nuolydžio, neatrodo, kad vanduo tekėtų žemyn, kaip kalnų upėse.

Pakrantės pilnos žmonių, jie fotografuojasi, sėdi ant suolelių, klausosi vandens ošimo.

Niagaros pavadinimas kilo iš žodžio „Onquiaahra“ reiškiančio vandens griaustinį. Niagaros krioklį sudaro trys kriokliai: Amerikos krioklys (American Falls), Nuotakos šydo krioklys (Bridal Veil Falls) ir Pasagos krioklys (Horseshoe Falls). Pastarasis yra Kanados pusėje, o nuo Amerikos krioklio jį skiria Ožkos sala (Goat Island).

Nuotakos šydo krioklys yra mažesnis, nuo pagrindinio krioklio atskirtas Mėnulio salos (Luna Island). Pasagos krioklio aukštis – 51 m, plotis – 792 m. Amerikos krioklys yra 21 m aukščio ir 323 m pločio. Amerikos ir Nuotakos šydo kriokliu prateka 10 procentų, o Pasagos kriokliu – 90 procentų vandens. Turistai mato tik pusę

Keli faktai apie Niagarą

Krioklį galima pamatyti ir visai iš arti, tereikia turėti drąsos įsėsti į nedidelį laivelį „Ūko mergelė“, nuplukdysiantį jus į patį purslų verpetą.

šios vandens masės, kita dalis suka milžiniškas turbinas, gaminančias elektros energiją.

Laukinė gamta užburia Net trys mano draugės amerikietės – Diana, Siuzana ir Šarlotė – tvirtino, kad į Niagarą važiuoti neverta. Sakė, nusivilsite, ten dabar už viską reikia mokėti, komercija kiekviename žingsnyje, nebėra gražios laukinės gamtos. Gaila, pagalvojau, kad taip, bet vis tiek noriu tą krioklį pamatyti.

Atvažiavusi supratau, apie ką mano draugės kalbėjo, tačiau nenusivyliau – žiūrėjau į šniokščiantį

„Ūko mergelės“ kruizas

Šniokštimas vis garsėja Pasukame paupiu. Niagara čia pat, ranka pasiekiama, ir atrodo gerokai įniršusi: vanduo verda, putoja, taško akmenis. Tolumoje upė

vandenį lyg užburta, rijau jį akimis, stebėjausi jo jėga.

Taip, visur reikia mokėti pinigus, bet viskas padaryta tam, kad žmogus galėtų kuo arčiau priartėti prie stichijos, kad patirtų kuo stipresnius Niagaros įspūdžius, pajustų jos laukinį šėlsmą.

Visi turisto norai yra išpildomi.

Nori pažvelgti į krioklį iš paukščio skrydžio? Lipk į didžiulį bokštą arba užvažiuok į jį liftu. Nori paliesti vandenį? Link vandens stichijos gali kabarotis uolomis arba atsargiai prieiti siauru takeliu. Kad nenukristum, yra įkalti kuoliukai, pririšta virvė. Laikykis už virvės ir lipk į krioklį, jeigu esi toks narsus ir mėgsti adrenaliną.

Niagaros krioklys atsirado maždaug prieš 25 000 metų, paskutinio ledynmečio pabaigoje. Tirpstant ledynui, vanduo išsiliejo iš Erio ežero ir nutekėjo į šiaurę.

Štai taip atrodė išdžiūvęs Niagaros krioklys 1969 m. vasarą. Vandens įniršio neliko nė pėdsako.

Laivas romantišku pavadinimu „Maid of the Mist“ (Ūko mergelė) vežioja turistus į patį krioklio vidurį.

Vasarą tie laivai perpildyti nuo ryto iki vakaro, tačiau kiekvienas norintis galų gale į kruizą patenka.

Prieš įlipdami, gauname mėlynus lietpalčius su gobtuvais. Iš Kanados pusės atplaukiančiuose laivuose matyti geltonais lietpalčiais aprengti žmonės. Ir mėlynieji, ir geltonieji sukasi tame pačiame šniokščiančių vandens sienų apsuptame verpete. Atplukdė mus čia, kad galėtume pažvelgti į galinguosius krioklius iš apačios. Į laivelius lipa maži ir di-

Niagaros krioklys sukuria daugiau nei 4 milijonus kilovatų elektros, kurią naudoja ir JAV, ir Kanada.

Niagaros upę maitina ežerai: Aukštutinis, Mičiganas, Huronas ir Eris, o galiausiai ji įteka į Ontarijo ežerą. Šie ežerai sudaro beveik penktadalį pasaulio gėlo vandens išteklių.

1969 metų birželį JAV kariuomenės inžineriniai daliniai, pastatę laikiną užtvanką, nukreipė Niagaros upės vagą nuo maždaug 300 metrų pločio ir 51 m aukščio Amerikos teritorijoje esančio krioklio. Krioklys pirmą kartą po milijonų metų kelis mėnesius buvo sausas. Tai buvo padaryta siekiant apsaugoti krioklio uolienas nuo erozijos ir jį sutvirtinti.

Pabaigus darbus tų pačių metų rudenį JAV esanti Niagaros krioklio dalis vėl pradėjo veikti.

deli, tėčiai ant rankų laiko kūdikius.

Plaukiame visi į patį vandens sūkurį, ten, kur ūžia, šniokščia, taškosi. Daugelis rimtai išsigąsta šios stichijos, vaikai pradeda verkti. Fotografuotis jau neįmanoma, nebent sugebėtum paslėpti aparatą po lietpalčiu. Amerikiečių laivelis parodo ir Kanadai priklausantį krioklį, pasisukinėja, pagąsdina dar didesniu vandens srautu, o paskui visą klykiančią iš džiaugsmo minią parplukdo atgal.

Nors ir apsivilkę lietpalčiais, išlipame šlaputėliai. Vanduo varva nuo plaukų, kliuksi bateliai. Tačiau tai menkniekis, drėgmę greitai išdžiovina šilta vasaros saulutė. Lieka tik džiaugsmas ir nepakartojami įspūdžiai – juk aš ne tik pamačiau Niagarą, bet ir jaučiau, liečiau ją, buvau kartu su jos šėlsmu, gėriau jos aistrą.

Nepaparastai paslaptingai atrodo Niagaros krioklys žiemą. Jį kasmet aplanko GK archyvo nuotraukos apie 30 milijonų turistų.

18

Gimtasis kraštas

Laisvalaikis

2011 m. balandžio 1–8 d., Nr. 13 (57)

Šiaurietiškas vaikščiojimas pailgina gyvenimą Kai pamatysite žygeivius, keliaujančius su specialiomis lazdomis, nepamanykite, kad jie pametė slides. Šiaurietiškas vaikščiojimas su lazdomis, seniai užkariavęs Skandinavijos šalių gyventojų simpatijas, patinka ir lietuviams.

Bitė VALATKAITĖ Ši masinė sporto šaka patraukli tiems, kurie negali bėgioti arba slidinėti. Šiaurietiškas vaikščiojimas padeda palaikyti sportinę formą ir vasarą, ir žiemą.

Suomiškas atradimas Šiaurietišku vaikščiojimu vadinama sporto šaka gimė Suomijoje ir greitai paplito po kitas šalis. Suomijoje atlikti tyrimai parodė, kad ėjimas su lazdomis yra 40 procentų efektyvesnis nei įprastas žingsniavimas.

Sporto inventorius – specialios slidininko lazdos, ant kurių užmaunamas guminis antgalis. Jis reikalingas tam, kad nesant sniegui aštrūs lazdų smaigaliai neišdraskytų žaliosios parkų ir miškų paklotės.

Daugelis suomių dėvi specialias pirštines, skirtas tvirčiau laikyti lazdas. Aktyvesni šio sporto gerbėjai perka patobulintus lazdų antgalius

su amortizatoriais. Suomijoje įsitvėrę lazdas rytais ir vakarais vaikštinėja įvairaus amžiaus žmonės. Vaikų darželiuose šiaurietiškas vaikščiojimas yra privaloma kūno kultūros programos dalis.

Nejausite nuovargio Lietuvos keliautojų sąjungos vadovo Algimanto Jucevičiaus automobilio bagažinė prikrauta vaikščiojimo lazdų. Pirmi 50 laimingųjų, atvykę į starto vietą, visuomet gaus šį lengvutį sporto inventorių.

Lazdų paprastai užtenka visiems, nors į savaitgaliais A.Jucevičiaus organizuojamus žygius susirenka apie 200 žmonių. Mat po kelių žygių sportinę formą norintys palaikyti žmonės nusprendžia patys nusipirkti šiaurietiško vaikščiojimo lazdas. „Vaikštant pečius reikia laikyti nuleistus, o lazdas – kuo arčiau kūno.

Rankos turi būti atpalaiduotos, o delnai – atviri, kad lazdos galėtų juo-

se laisvai svyruoti. Ėjimo greitį pasirinkite pagal savo galimybes, tuomet neuždusite, nejausite nuovargio.

Pagrindinė šiaurietiško vaikščiojimo taisyklė – žengiant kaire koja, į priekį statyti dešinėje rankoje laikomą lazdą ir atvirkščiai“, – ėjimo techniką naujokams aiškina šio sporto entuziastas A.Jucevičius.

Pažinimo nauda Vaikščiojimo entuziastams nei šaltis, nei lietus netrukdo. „Gamta nuostabi visais metų laikais, todėl specialios progos vaikščiojimui ieškoti nereikia. Kiekvieną sekmadienį vis kitame Vilniaus parke ar miške rengiami sveikatingumo pasivaikščiojimai“, – pasakojo A.Jucevičius, mokydamas žmones šiaurietiško vaikščiojimo ir skatindamas keliauti iki įdomiausių lankytinų objektų.

Dažnai keliautojų klubo pirmininkui A.Jucevičiui tenka būti ir gidu,

Lietuvos keliautojų sąjungos vadovas A.Jucevičiaus – nenuilstantis keliautojas.

Autorės nuotrauka

pasakoti sakmes ir padavimus, stabtelėti prie gamtos paminklais virtusių medžių, priminti įvairių kraštovaizdžių istorijas, susijusias su mūsų valstybingumu.

Kai į žygį susirenka per šimtą entuziastų, A.Jucevičiui talkina istorikas Rimantas Matulis. Juk sunku vienam su tokiu būriu žmonių.

Horoskopai (balandžio 4–10 d.)

Avinai turėtų būti budrūs ir klausyti proto balso priimdami sprendimus.

Jus gali apgauti, todėl būkite atsargūs.

Meilės fronte įvykiai gali pasisukti netikėta linkme – atsitiktinė pažintis tikriausiai virs audringu romanu.

Jaučiams veikiausiai iškils problemos, kurios jus privers ieškoti kompromiso. Galimas daiktas, kad aplinkiniai ir giminės pareikalaus daugiau dėmesio, reikš įvairias pretenzijas. Todėl turite tvardytis, o kai kuriais klausimais reikėtų tiesiog nusileisti.

Dvyniai ateinančią savaitę galės skirti kūrybai. Materialiniu požiūriu ne viskas klostysis taip, kaip norėtųsi, tačiau turėsite galimybę užmegzti partnerystės santykius. Savaitgalį tikriausiai gausite dovaną arba būsite nudžiuginti malonios staigmenos.

Vėžys ateinančią savaitę ne kartą turės keisti savo požiūrį į tuos ar kitus klausimus. Naujų idėjų ir pasiūlymų tikrai pakaks, todėl turėsite gerai juos apgalvoti, prieš priimdami sprendimą. Daugelis šio Zodiako ženklo atstovų turės progą palypėti karjeros laiptais.

Liūtai turi atkreipti dėmesį į naujus žmones, kurie ateis į jūsų gyvenimą kitą savaitę. Jie jus praturtins naujomis idėjomis ir atvers naujus horizontus. Darbe tikriausiai pelnysite vyresnybės pagyrimą ir neblogą materialinį atlygį už įtempą darbą pastaruoju metu.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose.

Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Svarstyklės kitą savaitę bus populiarios ir reikalingos. Aplinkiniai įvertins jūsų laimėjimus ir būtinai perims jūsų patirtį. Jūs galite smarkiai pagerinti savo finansinę padėtį, jeigu greitai priimsite teisingus sprendimus. Tiesa, atsisakykite pernelyg didelių planų ir neišlaidaukite.

Skorpionai bus puikiai nusiteikę, todėl nesunkiai įveiks kliūtis, iškilsiančias jų kelyje. Atkaklumas ir ryžtas leis pasiekti didelių profesinės veiklos laimėjimų. Jūs esate atsakingi už šeimą, bet dėl to nebūkite pernelyg priekabūs. Šauliams asmeninis žavesys ir atkaklumas padės palypėti karjeros laiptais ir pasiekti profesinės veiklos laimėjimų.

Tikriausiai turėsite prisiimti papildomų įsipareigojimų, jei būsite paskirti į aukštesnį postą. Jums taip pat seksis įgyvendinti visus projektus, susijusius su nekilnojamuoju turtu.

Ožiaragiai ras garbingą išeitį iš kebliausių konfliktinių situacijų. Verslo srityje laukia įtempta konkurencinė kova – partneriai stiprūs, todėl būkite atsargūs ir nepriimkite skubotų sprendimų. Tramdykite savo emocijas, tuomet seksis vesti bet kurias derybas.

Mergelėms seksis kaupti materi-

Vandenius ateinančios savaitės įvykiai paskatins priimti svarbius komercinius sprendimus. Kad neapsiriktumėte tokiu atsakingu momentu, turite blaiviai įvertinti savo sugebėjimus bei galimybes ir aiškiai suformuluoti reikalavimus patiems sau.

alines gėrybes arba siekti naujų profesinių aukštumų. Nauji laimėjimai pažadins jūsų vidines jėgas, ir tada pavyks išspręsti sudėtingiausius uždavinius. Jeigu visą savo energiją skirsite darbui, rezultatai tikrai bus įspūdingi.

Žuvys neturėtų atidėlioti svarbaus susitikimo arba dalykinio skambučio.

Jei dabar delsite, prarasite puikią galimybę, kurią jums suteiks verslo partneriai. Ypač daug dėmesio skirkite asmeniniams santykiams – galimi tam tikri nesutarimai.

2011 m. balandžio 1–8 d., Nr. 13 (57)

Gimtasis kraštas

Laisvalaikis

Pagrindiniai šiaurietiško ėjimo pranašumai:

Saugu ir paprasta Vaikščiojimas su lazdomis yra puikus būdas pagerinti gyvenimo kokybę. Populiarėjanti sporto šaka naudinga visiems, o medikai pabrėžia jos išskirtinį bruožą – ji sujungia vaikščiojimo paprastumą su ypač aktyvia viršutinės kūno dalies raumenų veikla. Lazdų naudojimas suteikia saugumo silpnesnės sveikatos ir sergantiems žmonėms. Šis sportas suaktyvina energiją ir pagerina nuotaiką. Be to, vaikščiojimas su lazdomis yra kelis kartus saugesnis nei važinėjimas dviračiu.

Šiaurietiško vaikščiojimo nauda Normaliai vaikščiojant, širdies dažnis yra 130 dūžių per minutę, o vaikščiojant su lazdomis – 147 dūžiai per minutę.

Energijos eikvojimas padidėja vidutiniškai 20 proc. Daugiau nei 46 proc. pagerėja energijos suvartojimas. Šiaurietiškas vaikščiojimas atpalaiduoja raumenis kaklo ir pečių srityje.

Itin pagerėja kaklo ir stuburo lankstumas.

Vaikštant daugiausia dirba dilbio tiesiamasis raumuo ir lenkiamieji raumenys, užpakaliniai pečių raumenys, didieji krūtinės ir nugaros raumenys. Į darbą įtraukiami viršutinės kūno dalies raumenys.

19

Šiaurietišku vaikščiojimu vadinama sporto šaka gimė Suomijoje, bet labai greitai išpopuliarėjo ir Lietuvoje.

Lilijos Valatkienės nuotraukos

Neapsunkinami sąnariai ir keliai.

Sudeginama apytikriai 400 kalorijų per valandą (vaikščiojant be lazdų – apie 280 kalorijų per valandą).

Gerėja organizmo bendra funkcinė būklė, aerobinė ištvermė, nes į darbą įtraukiama 90 proc. kūno raumenų masės.

Inventorius • Pagrindinis šiaurietiško ėjimo inventorius yra specialios lazdos. Jos yra lengvos, gaminamos iš aliuminio, stiklo ir anglies pluošto mišinio arba tik iš anglies pluošto. Lazdos

gali būti fiksuoto ilgio ir sustumiamos. Labai svarbi lazdos dalis yra ergonominė rankena ir priderinamo dydžio dirželis.

• Slidininkų lazdos šiaurietiškam vaikščiojimui netinka, nes jos yra per ilgos. Lazdos parenkamos pagal žmogaus ūgį, pavyzdžiui, jeigu jūsų ūgis 1,75 metro, tai bus reikalingos apie 1,20 metro ilgio lazdos. Gamintojai paprastai pateikia proporcijų lenteles. Lazdos galuose turi specialias kilpas, kurios leidžia įmauti riešus, tad nereikia lazdų per daug spausti ir atlaisvinama kraujotaka.

• Lazdų kaina priklauso nuo medžiagos, iš kurios jos pagamintos.

Aliuminio lazdos yra pigesnės, tačiau sunkesnės, jų techniniai parametrai blogesni nei pagamintų iš anglies pluošto. Pastarosios kainuoja nuo 100 litų, jų galima įsigyti ir Lietuvoje.

• Šiaurietiško ėjimo lazdos tinka vaikštant įvairiomis dangomis. Priklausomai nuo ėjimo pagrindo (asfaltas, pieva, gruntinis kelias, sniegas) gali būti naudojami skirtingi lazdų antgaliai. Einant šaligatviu ar asfaltu, ant smaigalio galima užmauti specialų guminį antgalį.

Pasijuokime ••• Jonas baseine stovi ant trijų metrų aukščio bokštelio. Plaukimo mokytojas išsigandęs šaukia: – Stovėk! Nešok, baseine nėra vandens.

Jonas atsako: – Nieko tokio, aš juk nemoku plaukti!

••• Hansas sako draugui: – Žmonės jau visiškai nebegerbia Bažnyčios. Įsivaizduok, vakar paskutiniame suole kažkas užsidegė cigaretę. Aš iš siaubo vos neišmečiau alaus iš rankų.

••• Kai parke ant suoliuko sėdinčiam vyrui ketvirtą kartą į koją pataiko kamuolys, jis piktai šūkteli futbolą žaidžiantiems vaikėzams: – Ar negalit savo futbolo žaisti kur nors kitur?

Vienas jų atsako: – Mielai, bet jūs turite eiti kartu su mumis, nes esate kairysis mūsų vartų virpstas.

•••

• lengvai išmokstamas; • tinka visoms amžiaus grupėms; • iki 30 proc. mažiau apkrauna judėjimo aparatą, todėl ypač tinka turintiesiems problemų dėl sąnarių ir nugaros; • atpalaiduojami kaklo ir sprando srities raumenys; • veiksminga svorio metimo treniruotė gryname ore; • vysto aerobinę ištvermę, tuo pat metu treniruoja viršutinės kūno dalies raumenis; • gerina širdies ir kraujagyslių veiklą; • maža tikimybė patirti traumų; • dėl aktyvaus kvėpavimo pagerėja viso organizmo aprūpinimas deguonimi; • geriausiai pritaikyta reabilitacija atvirame ore po sportinių traumų.

Ant batų apsauga dedama tam, kad eidami per sniegą ar ledą žmonės nepaslystų.

– Ar nematėte ženklo, ribojančio greitį? – klausia policininkas eismo taisykles pažeidusio vairuotojo. Šis stebisi: – Ką, ar aš važiuodamas tokiu greičiu dar turiu ir skaityti?

••• Uvė važiuoja dviračiu be šviesų. Jį sustabdo policininkas: – Jei važiuojate be šviesų, prašau nulipti nuo dviračio.

Uvė: – Aš jau bandžiau tai daryti, bet šviesos vis tiek neužsidega.

••• Mažasis Bjornas klausia savo mamos: – Mama, kodėl Žemė sukasi? Ši pyksta: – Klausyk, ar tu tik negurkštelėjai iš tėvo stiklinės alaus?

••• Pirmosios medicinos pagalbos suteikimo pamoka.

– Julijanai, ką darytum, jei tavo brolis prarytų raktą?

– Įlipčiau į namą pro tualeto langą.

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 14 p., atsakymai: Vertikaliai: „Rover“. Pikų. Kaimenė. Valktis. LT. Petarda. Ritasi. Mina.

Panas. FM. Tunas. Kaaba. Ko. Delta.

Tarp. Post. Ilgos. Neina. Alenas. Lit. Bedievė. Austrija. Prosas. Brasas.

Horizontaliai: Tapyba. Emu. Virtinis.

Ana. Taip. Metras. Ler. Dievo. Rėva.

Kelnės. Alga. Patosas. Krabas. Rutina. Sb. Ita. Notr. Pesas. Te. RA. Kailis.

Kalifornija. Patas.

Pažymėtuose langeliuose: DIVERSIJA.

(Užs. 16)

(Užs. 15)

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 15 p., atsakymai:

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose.

Atsakymą sužinosite kitame GK numeryje.

Vertikaliai: Patarška. Pilnatis.

Taika. Banionis. „Kia“. Mesti. Mieli.

Padai. Anties. „Patrol“. Dėmėta. Blusa. Entre. Osaka. Prasmenga. Karta.

Rauma. Startas. Tarimas. Prašau. Libija. Misa. Maut. Asas.

Horizontaliai: Atika. Egida. Talinas. Ainai. Orka. Talpa. Odiniai. Šatenė. Taps. Imbiero. Sėlenos. Trasatas. Tustla. „Astra“. Sumatra. Apela.

Merai. Mamba. Ant. Maišais. Oras.

Gana. Sauja. Skautas.

Skaičiais pažymėtuose langeliuose: RADIJAS.

(Užs. 14)

(Užs. 13)

20

Gimtasis kraštas

2011 m. balandžio 1–8 d., Nr. 13 (57)

TV programa LTV2

Balandžio 4, pirmadienis

8.00 8.30 9.00 11.30

12.00 12.50 13.30 14.20 15.00

„Volkeris, Teksaso reindžeris“.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Makleodo dukterys“ (k.).

10.00 „Stilius“ (k.).

11.00 Tarp Rytų ir Vakarų.

12.00 Trembita.

12.15 Klausimėlis.lt (k.).

12.30 Duokim garo! (k.).

14.15 Pradėk nuo savęs (k.).

14.45 Pulsas (k.).

15.15 „Makleodo dukterys“.

16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Gamtos patruliai.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.15 Savaitės atgarsiai.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.05 Savaitės atgarsiai.

22.15 „Snaiperio taikinyje“.

23.15 Vakaro žinios.

23.30 Dok. serialas „Proto šturmas“.

0.05 Dok. serialas „Vienuolio pašaukimas“.

Dviračio šou.

6.20 „Geniuko Vudžio šou“ (k.).

6.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“ (k.).

7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“.

8.55 Super KK2 (k.).

(N-7) 9.55 Komedija „Nenaudėlė beždžionėlė“ (k.).

12.00 Dviračio šou.

12.30 „Tazmanija“.

13.00 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“.

13.30 „Geniuko Vudžio šou“.

14.00 „Tomas ir Džeris“.

14.30 „Drakonų kova Z“.

15.00 „Teresa“.

17.00 „Keršto bučiniai“.

17.00 „Jausmų miestas“.

17.30 Kryžminė ugnis.

18.30 Susitikime virtuvėje.

Kulinarinė laida.

18.45 Žinios.

19.10 „Pavogta laimė“.

(N-7) 19.40 Nuo... Iki...

20.30 Kažkas atsitiko.

21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou.

22.00 Žinios.

22.30 Kriminalinė komedija „Naktis Makulo bare“.

(2001 m., JAV).

(N-14) 0.20 „Detektyvė Džonson“.

1.20 „Kelias per ramunes“.

„Buvusieji“.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.35 11.15

13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 19.40 20.30 21.10 21.45 22.00 23.00 24.00 1.00 1.50

Teleparduotuvė. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. „Bėglys“. „Meilės sūkuryje“.

(N-7) „Amžini jausmai“.

(N-7) „Širdys paklydėlės“.

Komedija „Beždžionėlė riedlentininkė“ (2001 m., JAV, Kanada). „Titanų klasė“. „Bakuganas“. „Hana Montana“. „Ančiukų istorijos“. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Klonas“. (N-7) „Marinela“. „Naisių vasara“ (N-7).

TV3 žinios. „Kelias namo“.

(N-7) Kodėl?

Gyvenimas yra gražus. „Pasmerkti“. (N-7) TV3 vakaro žinios.

Komedija „Buvusieji“. (N-7) „CSI kriminalistai“.

(N-7) „Daktaras Hausas“ (N-14) „Herojai“. (N-14) „Penktadienio vakaro žiburiai“.

„Srautas II“.

6.30 Televitrina.

7.00 Smagiausios akimirkos.

7.30 „Rahanas“ (k.).

7.50 „Miesčionys II“ (k.).

(N-7) 9.00 Ekstrasensų mūšis IX (k.). (N-7) 10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.).

10.45 Šeštadienio rytas (k.).

11.45 Televitrina.

12.15 „Srautas II“ (k.).

(N-7) 13.10 Sveikinimų koncertas (k.).

15.25 „Rahanas“.

15.50 „Miesčionys II“.

17.10 „Srautas II“.

18.10 Ekstrasensų mūšis IX. (N-7) 19.10 Nerealios namų šeimininkės.

20.00 Žinios.

20.25 Karštas vakaras.

21.00 Sąmokslo teorija.

22.00 „Nacionalinio saugumo agentas“.

(N-7) 23.00 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.).

(N-7) 0.10 „Gelbėtojai-112“ (k.). (N-7) 0.45 Autofanai (k.).

1.15 Bamba. (S)

15.25 16.00 16.30 17.00 17.15 18.05 19.00 19.40 21.25 22.05

24.00 0.45

TV1 8.40 „Monstrų klubas”.

9.05 „Kas naujo, Skūbi Dū?“ Animac. serialas.

9.30 „Laiko policija“.

Animac. serialas.

9.55 „Ogis ir tarakonai“.

10.20 „Džekio Čano nuotykiai”.

10.45 „Tazmanija” (1).

Animac. serialas.

11.10 „Betmenas“.

11.35 „Nerealių draugų namai”.

12.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“.

13.00 „Likimo kerai“.

14.00 Teleparduotuvė.

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

5.05 Spaudos apžvalga.

LTV2

Balandžio 5, antradienis

8.00 8.25 8.40 9.00 11.30 12.00 12.55 13.30 14.25 15.15 16.00 16.25 16.40 17.00

„Komisaras Reksas“.

KK2.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Makleodo dukterys“ (k.).

10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Ant svarstyklių.

12.00 Vilniaus albumas.

12.15 Mūsų dienos – kaip šventė (k.).

14.00 Gustavo enciklopedija (k.).

15.15 „Makleodo dukterys“.

16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Savanorių biuras.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.15 Nacionalinė paieškų tarnyba.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.05 Nacionalinė paieškų tarnyba.

22.15 „Dingę“. (N-7) 23.15 Vakaro žinios.

23.30 Dok. serialas „Kai gandras nuvilia“.

6.20 „Geniuko Vudžio šou“ (k.).

6.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“ (k.).

7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“.

8.55 FTB (k.).

9.50 Valanda su Rūta (k.).

11.25 Farai (k.).

12.00 Dviračio šou (k.).

12.30 „Tazmanija“.

13.00 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“.

13.30 „Geniuko Vudžio šou“.

14.00 „Tomas ir Džeris“.

14.30 „Drakonų kova Z“.

15.00 „Teresa“.

16.00 „Keršto bučiniai“.

17.00 „Jausmų miestas“.

17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime virtuvėje.

18.45 Žinios.

19.10 „Pavogta laimė“.

(N-7) 19.40 Abipus sienos.

20.30 Neišgalvoti gyvenimai.

21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou.

22.00 Žinios.

22.30 „Trauma“. (N-7) 23.30 „Vienuolikta valanda“. (N-14) 0.30 „Detektyvė Džonson“. (N-7) 1.30 „Kelias per ramunes“.

„Daktaras Hausas“.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.35 11.15 12.05 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 19.40 20.30 21.10 21.45 22.00 23.00 24.00 1.00 1.50

Teleparduotuvė. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Sugrįžau“. „Meilės sūkuryje“.

(N-7) „Amžini jausmai“.

(N-7) „Širdys paklydėlės“.

Paskutinė instancija.

Akistata. (N-7) „Titanų klasė“. „Bakuganas“. „Hana Montana“. „Ančiukų istorijos“. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. „Klonas“. (N-7) „Marinela“. (N-7) „Naisių vasara“.

(N-7) TV3 žinios. „Kelias namo“.

(N-7) Prieš srovę. (N-7) Žiūrim, ką turim. „Pasmerkti“. (N-7) TV3 vakaro žinios. „Liudininkai“.

(N-14) „CSI kriminalistai“.

(N-7) „Daktaras Hausas“.

(N-7) „Herojai“. (N-14) „Penktadienio vakaro žiburiai“.

Tele bim-bam.

Gustavo enciklopedija.

Labas rytas.

Muzikos pasaulio žvaigždės. Šiuolaikinė muzika. Iš LRT archyvų (k.).

Veidai. Legendos.

G.Kernagienė (k.).

Durys atsidaro. „Makleodo dukterys“.

Muzikos istorijos.

K.Debiusi. „Iš jūros ir vėjo“ (k.).

Etnokultūros ratas.

Gyvasis vanduo (k.)

Literatų gatvė (k.).

Tele bim-bam.

Gustavo enciklopedija.

Kultūrų kryžkelė.

Miesto kodas (k.).

Pasaulio dokumentika „Gyvenimas su priešu“. Žmonės kaip žmonės.

Detektyvo klasika. „Šerloko Holmso sugrįžimas“. (N-7) Septynios Kauno dienos.

Elito kinas. Komiška drama „Visada svajojau būti gangsteriu“.

(N-14) Panorama. „Snaiperio taikinyje“.

(N-7)

„Gitler Kaput!“

6.30 Televitrina.

7.00 Smagiausios akimirkos (k.).

7.30 „Rahanas“ (k.).

7.50 „Miesčionys II“ (k.).

9.00 Ekstrasensų mūšis IX (k.).

10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.).

10.45 Sekmadienio rytas (k.).

11.45 Televitrina.

12.15 „Srautas II“ (k.).

(N-7) 13.10 Melodrama „Meilės melodija“ (k.). (N-7) 15.00 Smagiausios akimirkos.

15.25 „Rahanas“.

15.50 „Miesčionys II“.

17.10 „Srautas II“.

18.10 Ekstrasensų mūšis IX. (N-7) 19.10 Nerealios namų šeimininkės.

20.00 Žinios.

20.25 Karštas vakaras.

21.00 Geras filmas.

Komedija „Gitler Kaput!“ (2008 m., Rusija, Ukraina).

(N-7) 23.00 Fenomenas (k.).

(N-7) 24.00 „Gelbėtojai-112“ (k.). (N-7) 1.00 Tauro ragas (k.).

1.30 Bamba. (S)

17.15 18.05 18.55 19.05

20.15 21.00

21.55 22.30 23.00 23.30 24.00 0.45

Gustavo enciklopedija. „Kurmis ir draugai“. „Robotukas“.

Labas rytas.

Muzikos pasaulio žvaigždės.

Miesto kodas (k.).

Septynios Kauno dienos. „Makleodo dukterys“.

Laiko ženklai (k.). Žmonės kaip žmonės (k.).

Gustavo enciklopedija. „Kurmis ir draugai“. „Robotukas“.

Kultūrų kryžkelė.

Trembita.

TV spektaklis.

F.Dostojevskio „Nuolankioji” (k.).

Veidai. Lietuvių dokumentikos meistrai.

Vienas eilėraštis.

M.K. Čiurlionio 100-osioms mirties metinėms paminėti. LTV aukso fondas. „Žalčio karūna“ (1). Vaid. f.

Kasdienybės aitvarai.

Vizijos ir tikrovė. Žemutinė pilis – Vilniaus perlas, senosios Lietuvos valstybingumo simbolis.

Durys atsidaro.

Pasaulio dokumentika. Į gamtą.

Pasaulio dokumentika.

Keliaujantys namų dailintojai.

Muzikos pasaulio žvaigždės.

Panorama.

Muzika gyvai (k.).

TV1 8.40 9.30 9.05 9.30 9.55 10.20 10.45

„Monstrų klubas”. „Laiko policija”. „Kas naujo, Skūbi Dū?” „Laiko policija”. „Ogis ir tarakonai”. „Dr. Šuo“. „Tazmanija” (2).

Animac. serialas.

11.10 „Betmenas“.

11.35 „Nerealių draugų namai”. Animac. serialas.

12.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi”.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

Spaudos puslapiai.

14.30 „Draugai III“.

15.00 „Atskalūnas“.

16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

17.00 „Moters auka”.

18.00 „Vaiperis” (1). Veiksmo serialas. (N-7) 18.57 Žodis – ne žvirblis.

19.00 „Mentalistas“.

20.00 „Įstatymas ir tvarka“.

21.00 Kriminalinė drama „Dviem šūviais“. (N-7) 22.45 „Atskalūnas“. (N-7) 23.45 „Mentalistas“. (N-7)

TV6 9.15 9.30 10.00 11.00 12.00 12.30 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 23.30 24.00

Teleparduotuvė.

Universitetai.lt.

Išlikimas. „Penktadienio vakaro žiburiai“. Drama. „Gražuolės ir moksliukai“. „Vedęs ir turi vaikų“.

Pakvaišęs sportas.

Teleparduotuvė. „Heraklis ir dingusi karalystė“. „Išlikimas“. „Penktadienio vakaro žiburiai“. Drama. „Gražuolės ir moksliukai“. „CSI Majamis“. „Vedęs ir turi vaikų“.

Kovotojas nindzė. „Aštuonkojis“. Siaubo f. „Pietų parkas“ (1).

Animacinė komedija.

Pati baisiausia laida.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 9.00 9.50 10.20 11.05

TV parduotuvė.

Teletabiai.

Griūk negyvas! (N-7) Skonio reikalas (k.).

Ilgai ir laimingai (k.).

Super L.T. (k.).

Kas tu toks? (k.).

Dok. serialas „Naikinanti jėga”. „Potvyniai” (N-7) (k.).

12.05 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.).

12.50 24/7 (k.).

5.15 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

Spaudos puslapiai.

Laida 112.

Tarp Rytų ir Vakarų.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Namai namučiai.

Atsiliepk dainoj.

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

13.00 „Likimo kerai“.

14.00 Teleparduotuvė.

14.30 „Draugai III“. Humoro serialas. (N-7) 15.00 „Atskalūnas”.

16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

17.00 „Moters auka“.

18.00 „Vaiperis” (2). Veiksmo serialas. (N-7) 19.00 „Mentalistas“.

20.00 „Įstatymas ir tvarka”.

21.00 Animacinis f. „Halkas prieš...“ 22.35 „Atskalūnas”. (N-7) 23.35 „Mentalistas“.

TV6 9.10 9.30 10.00 11.00 12.00 12.30 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.35

23.35 0.10

Teleparduotuvė.

Tavo augintinis. „Išlikimas“. „Penktadienio vakaro žiburiai“. „Gražuolės ir moksliukai“. „Vedęs ir turi vaikų“.

Pakvaišęs sportas.

Teleparduotuvė. „Heraklis ir ugnies ratas“. „Išlikimas“. „Penktadienio vakaro žiburiai“. „Gražuolės ir moksliukai“. Realybės šou. „CSI Majamis“. „Vedęs ir turi vaikų“.

Kovotojas nindzė.

UEFA Čempionų lygos rungtynės. Milano „FC Internazionale”–Gelzenkircheno „FC Shalke”.

Tiesioginė transliacija. „Pietų parkas“.

Animacinė komedija.

(N-14) Pati baisiausia laida.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 9.00

TV parduotuvė.

Teletabiai.

Griūk negyvas! (N-7) Reporteris (k.). Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.).

9.50 Super L.T. (k.). (N-7) 10.20 Skonio reikalas (k.).

10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

Laida 112.

Ant svarstyklių.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Litas prie lito.

Duetai.

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

Dienos tema.

Mažoji studija.

13.40 14.10 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.05 20.00 20.25 21.00 21.50 22.20 23.20 23.50

Lietuva tiesiogiai (k.).

Skonio reikalas (k.).

Super L.T (k.). (N-7) TV parduotuvė. Žinios. Orai.

Teletabiai. Žinios. Orai. „Gongo Gangas“.

TV žaidimas (k.). Žinios. Orai.

Griūk negyvas! (N-7) Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

20 minučių. Orai.

Super L.T. (N-7) Reporteris. Orai.

Lietuva tiesiogiai.

Serialas „Zona“. (N-14) Galiūnų pasaulio čempionatas 2009 (2) (k.).

Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas.

7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos.

10.00 Gyventi sveikai!

11.00 Naujienos.

11.15 Top-shop.

11.30 Noriu žinoti.

12.05 Mados nuosprendis.

13.00 Kitos naujienos.

13.20 Suprasti. Atleisti.

14.00 Naujienos.

14.20 Susituokime.

15.20 Federalinis teisėjas.

16.25 Detektyvai.

17.10 Tegul kalba.

18.10 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”.

19.10 TV serialas „Pėdsakas”.

20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”.

21.00 TV serialas „Moters svajonės apie tolimas šalis”.

22.10 Atviras kosmosas.

0.05 Lietuvos „Laikas”.

0.10 TV serialas „Didelio miesto žiburiai”.

1.10 TV serialas „Pėdsakas”.

1.50 Detektyvai.

2.20 Muzikinis kanalas.

18.10 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 21.50 22.10 23.48

Dienos tema.

Gera girdėti.

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka.

Autorinė daina.

Mažoji studija. Dievo žodis (k.).

Tarp Rytų ir Vakarų (k.).

Muzika. Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika.

A.Mickiewicz.

23.58 LR himnas.

24.00 Nakties programa.

11.05 Dok. serialas „Plėšrūno instinktas”. „Rykliai pabaisos”(k.). (N-7) 12.05 Ilgai ir laimingai (k.).

12.50 Reporteris (k.).

13.40 Lietuva tiesiogiai. (N-7) 14.10 „Gongo Gangas“.

TV žaidimas (k.).

15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė.

16.00 Žinios. Orai.

16.05 Teletabiai.

17.00 Žinios.

17.10 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.).

18.00 Žinios. Orai.

18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai.

19.05 Kas tu toks?

20.00 20 minučių. Orai.

20.25 Super L.T. 21.00 Reporteris. Orai.

21.50 Lietuva tiesiogiai.

22.20 Serialas „Zona“. (N-14) 23.20 „Du karaliai“. Laida apie sportinį pokerį (k.).

0.30 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas.

7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos.

10.00 Gyventi sveikai!

11.00 Naujienos.

11.15 Top-shop.

11.30 Noriu žinoti.

12.00 Mados nuosprendis.

13.00 Kitos naujienos.

13.20 Suprasti. Atleisti.

14.00 Naujienos.

14.20 Susituokime.

15.20 Federalinis teisėjas.

16.25 Detektyvai.

17.05 Tegul kalba.

18.10 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”.

19.10 TV serialas „Pėdsakas”.

20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”.

21.05 TV serialas „Moters svajonės apie tolimas šalis”.

22.10 Liudytojai.

23.15 Lietuvos „Laikas”.

23.20 TV serialas „Didelio miesto žiburiai”.

0.15 TV serialas „Pėdsakas”.

0.55 Detektyvai.

1.25 Muzikinis kanalas.

19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka.

Gamta – visų namai.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Ant svarstyklių (k.). Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika.

V.Mozuriūnas.

23.58 LR himnas.

2011 m. balandžio 1–8 d., Nr. 13 (57)

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2

Balandžio 6, trečiadienis

8.00 8.25 8.35 9.00 11.30 12.05 12.40 13.30 14.20 15.15

Žurnalisto tyrimas.

„Prezidento patikėtinis“.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Makleodo dukterys“ (k.).

10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite.

12.00 Rusų gatvė.

12.15 Sveikinimų koncertas (k.).

14.30 Gamtos patruliai (k.).

15.15 „Makleodo dukterys“.

16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Žurnalisto tyrimas.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.15 Teisė žinoti.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.05 Teisė žinoti.

22.15 Pinigų karta.

23.00 Klausimėlis.lt.

23.15 Vakaro žinios.

23.30 „24 valandos“.

(N-14)

6.20 „Geniuko Vudžio šou“ (k.).

6.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“ (k.).

7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“.

8.55 Nuo.. Iki... (k.).

9.50 Dviračio žvaigždė 2011 (k.).

12.30 „Tazmanija“.

13.00 „Keisti blynelio Džeko nutikimai“.

13.30 „Geniuko Vudžio šou“.

14.00 „Tomas ir Džeris“.

14.30 „Drakonų kova Z“.

15.00 „Teresa“.

16.00 „Keršto bučiniai“.

17.00 „Jausmų miestas“.

17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime virtuvėje.

18.45 Žinios.

19.10 „Pavogta laimė“.

(N-7) 19.40 FTB. 20.30 Farai. (N-7) 21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou.

22.00 Žinios.

22.30 Veiksmo f. „Prezidento patikėtinis“ (2000 m., JAV).

(N-7) 0.20 „Detektyvė Džonson“.

1.20 „Kelias per ramunes“.

„Simpsonai“.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.35 11.15 12.15 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 19.40 20.30 21.10 21.45 22.00 22.05 23.05 0.05 1.05 1.55

Teleparduotuvė. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. „Sugrįžau“. (N-7) „Meilės sūkuryje“. „Amžini jausmai“. „Širdys paklydėlės“.

Kodėl?

Prieš srovę. „Titanų klasė“. „Bakuganas“. „Hana Montana“. „Ančiukų istorijos“. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. „Klonas“. „Marinela“. „Naisių vasara“.

TV3 žinios. „Kelias namo“.

(N-7) Akistata. (N-7) Dar pažiūrėsim... „Pasmerkti“.

TV3 vakaro žinios.

Vikingų loto. „Daktaras Hausas“. „CSI kriminalistai“. „Daktaras Hausas“.

(N-14) „Herojai“. (N-14) „Penktadienio vakaro žiburiai“.

(N-7)

„Traukinys į Jumą“.

6.30 Televitrina.

7.00 Smagiausios akimirkos (k.).

7.30 „Rahanas“ (k.).

7.50 „Miesčionys II“ (k.).

9.00 Ekstrasensų mūšis IX (k.).

10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.).

10.45 Tarp miesto ir kaimo (k.).

11.15 Nesėsi – nepjausi.

11.45 Televitrina.

12.15 „Srautas II“ (k.).

(N-7) 13.10 Komedija „Gitler Kaput!“ (k.). (N-7) 15.05 Smagiausios akimirkos.

15.25 „Rahanas“.

15.50 „Miesčionys II“.

17.10 „Srautas II“.

18.10 Ekstrasensų mūšis IX. (N-7) 19.10 Nerealios namų šeimininkės.

20.00 Žinios.

20.25 Karštas vakaras.

21.00 Geras filmas.

Vesternas „Traukinys į Jumą“ (2007 m., JAV).

(N-7) 23.35 Katastrofų trileris „Mirtis iš gelmių“ (k.). (N-7) 2.10 Bamba. (S)

„Senis“.

„Idealus pabėgimas“.

6.20 „Geniuko Vudžio šou“ (k.).

6.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“ (k.).

7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“.

8.55 Abipus sienos (k.).

9.45 Lietuvos supermiestas (k.).

12.00 Dviračio šou (k.).

12.30 „Tazmanija“.

13.00 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“.

13.30 „Geniuko Vudžio šou“.

14.00 „Tomas ir Džeris“.

14.30 „Drakonų kova Z“.

15.00 „Teresa“.

16.00 „Keršto bučiniai“.

17.00 „Jausmų miestas“.

17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime virtuvėje.

18.45 Žinios.

19.10 „Pavogta laimė“.

(N-7) 19.40 Valanda su Rūta.

21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou.

22.00 Žinios.

22.30 Trileris „Idealus pabėgimas“ (2008 m., JAV).

(N-7) 0.35 „Detektyvė Džonson“.

1.35 Sveikatos ABC (k.).

Nuodėmių dešimtukas.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.35 11.15 12.00 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 19.40 20.30 21.10 21.45 22.00 23.00 24.00 1.00 1.50

Teleparduotuvė. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. „Sugrįžau“. „Meilės sūkuryje“.

(N-7) „Amžini jausmai“.

(N-7) „Širdys paklydėlės“. (N-7) Dar pažiūrėsim...

(N-7) Vaikų balsas 2011.

(N-7) „Titanų klasė“. „Bakuganas“. „Hana Montana“. „Ančiukų istorijos“. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Klonas“. (N-7) „Marinela“. (N-7) „Naisių vasara“.

(N-7) TV3 žinios. „Kelias namo“.

Paskutinė instancija. (N-7) Nuodėmių dešimtukas. (N-7) „Pasmerkti“. (N-7) TV3 vakaro žinios. „Aferistas“. (N-7) „CSI kriminalistai“.

(N-14) „Daktaras Hausas“.

(N-7) „Kaltės kaina“.

(N-14) „Penktadienio vakaro žiburiai“.

(N-7)

17.15 18.10 19.05 20.35 21.30 22.00

22.35 23.30 24.00 0.45

TV1 8.40 „Monstrų klubas”.

9.05 „Kas naujo, Skūbi Dū?”

Animac. serialas.

9.30 „Laiko policija”.

9.55 „Kitas Džimio pasaulis“.

10.20 „Mėlynasis drakonas”.

10.45 „Tazmanija”.

11.10 „Betmenas“.

Animac. serialas.

11.35 „Nerealių draugų namai”. Animac. serialas.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

Spaudos puslapiai.

Laida 112.

LTV2

Balandžio 7, ketvirtadienis

6.00 Labas rytas.

9.00 „Makleodo dukterys“ (k.).

10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Forumas.

12.00 Menora.

12.15 Lietuvos tūkstantmečio vaikai (k.).

13.45 Teisė žinoti (k.).

14.45 Gamtos kodas (k.).

15.15 „Makleodo dukterys“.

16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“.

17.05 „Senis“.

18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 Universitetų žinių lyga „Ateities lyderiai“. Susitinka Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Vilniaus universiteto komandos.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.15 Mūsų dienos – kaip šventė.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.06 Mūsų dienos – kaip šventė.

23.00 Klausimėlis.lt.

23.15 Vakaro žinios.

23.30 Dok. serialas „Taurė perpildyta“.

16.00 16.25 16.35 17.00

Tele bim-bam. „Aviukas Šonas“. „Robotukas“.

Labas rytas.

Muzikos pasaulio žvaigždės (k.).

Klounų duetas „Nu, geras” (k.).

Veidai. Lietuvių dokumentikos meistrai (k.). „Makleodo dukterys“.

Būtovės slėpiniai (k.).

Kasdienybės aitvarai (k.).

Tele bim-bam. „Aviukas Šonas“. „Robotukas“.

Kultūrų kryžkelė.

Vilniaus albumas.

Lietuvių dokumentika „Meninykai“ (k.).

Veidai. Penki vakarai.

Susitikimas su gydytoja Laima Griciūte.

Europos kinas. „Trečias princas“. Pasaka.

Vakaro autografas.

Sporto panorama.

Savaitės apžvalga.

Kūrybos metas.

Istorinio interjero architektė Onutė Buklienė.

Pasaulio dokumentika. „Bankokas. Kepti vabzdžiai visą parą“.

Muzikos pasaulio žvaigždės.

Džiazo vakaras.

Panorama. „Dingę“. (N-7)

„Mirtinas smūgis“.

6.30 Televitrina.

7.00 Smagiausios akimirkos.

7.30 „Rahanas“ (k.).

7.50 „Miesčionys II“ (k.).

9.00 Ekstrasensų mūšis IX (k.).

10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.).

10.45 Be recepto (k.).

11.15 Statybų TV (k.).

11.45 Televitrina.

12.15 „Srautas II“ (k.).

(N-7) 13.10 Romantinė komedija „Pabėgusi nuotaka“ (k.). (N-7) 15.05 Smagiausios akimirkos.

15.25 „Rahanas“.

15.50 „Miesčionys II“.

17.10 „Srautas II“.

18.10 Ekstrasensų mūšis IX (k.).

19.10 Nerealios namų šeimininkės (k.).

20.00 Žinios.

20.25 Karštas vakaras.

21.00 Geras filmas.

Veiksmo f. „Mirtinas smūgis“ (2008 m., JAV).

(N-14) 23.00 Veiksmo f. „Nenugalimasis 3: išpirkimas“ (k.).

(N-7) 1.00 Autopilotas.

1.30 Bamba. (S)

8.00 Gustavo enciklopedija.

8.30 „Ragai ir kanopos sugrįžta“.

9.00 Labas rytas.

11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras (k.).

12.00 Veidai. Penki vakarai (k.).

12.55 Kūrybos metas.

Istorinio interjero architektė Onutė Buklienė (k.).

13.30 „Makleodo dukterys“.

14.20 Krašto garbė (k.).

15.10 Vakaro autografas (k.).

16.00 Gustavo enciklopedija.

16.30 „Ragai ir kanopos sugrįžta“.

17.00 Kultūrų kryžkelė.

Rusų gatvė.

17.15 Senas televizorius.

Nuojautos.

17.40 Likimai. Sesuo Janina Navickaitė 1995 m.

18.15 Veidai. Arti toli.

19.05 M.K.Čiurlionio 100-osioms mirties metinėms. LTV aukso fondas. „Žalčio karūna“ (2). Vaid. f.

20.15 Dainuoja Sergejus Larinas.

20.50 Kuluarai.

21.35 Laiko portretai.

Cezario grupė. Žinia tarp eilučių.

22.20 Savęs link. Mįslingi reiškiniai. NSO. 22.50 Pasaulio dokumentika. „Alta Maremos virtuvė. Patiekalai keliaujantiems Toskanos pakrante“.

23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės.

24.00 Panorama.

0.45 „24 valandos“.

12.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi”.

13.00 „Likimo kerai“.

14.00 Teleparduotuvė.

14.30 „Draugai III“.

15.00 „Atskalūnas”.

16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

17.00 „Moters auka”.

18.00 „Vaiperis”.

Veiksmo serialas.

19.00 „Mentalistas”.

20.00 „Įstatymas ir tvarka”.

21.00 Veiksmo f. „Maksimali rizika”. (N-14) 23.00 „Atskalūnas”.

24.00 „Mentalistas”.

TV6 9.45 Teleparduotuvė.

10.00 „Išlikimas“.

11.00 „Penktadienio vakaro žiburiai“.

12.00 „Gražuolės ir moksliukai“. Realybės šou.

12.30 „Vedęs ir turi vaikų“.

14.00 Pakvaišęs sportas.

14.30 Teleparduotuvė.

15.00 „Heraklis ir ugnies ratas“.

16.00 „Išlikimas“.

17.00 „Penktadienio vakaro žiburiai“.

18.00 „Gražuolės ir moksliukai“.

Realybės šou.

19.00 „CSI Majamis“.

20.00 „Vedęs ir turi vaikų“.

21.00 Kovotojas nindzė.

21.35 UEFA Čempionų lygos rungtynės. Londono „Chelsea FC”– Mančesterio „United FC”. Tiesiogiai.

23,35 Vienam gale kablys.

0.10 Pati baisiausia laida.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 9.00 9.50 10.20

11.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite.

12.10 Muzikinis vidudienis.

13.00 Lietuvos diena.

15.05 Mes, moterys.

16.03 Žinių amžius.

16.30 Laida rusų kalba.

17.03 Antra pavara.

18.10 Dienos tema.

18.30 Gera girdėti.

19.03 Sveikinimų ratas.

11.35 „Nerealių draugų namai”.

12.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“.

13.00 „Likimo kerai”.

14.00 Teleparduotuvė.

14.30 „Draugai III”.

15.00 „Atskalūnas”.

16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

17.00 „Moters auka”.

18.00 „Vaiperis”.

Veiksmo serialas.

19.00 „Mentalistas”.

20.00 „Įstatymas ir tvarka”.

21.00 Ketvirtadienio detektyvas „Moreno ir tyla”. (N-7) 22.40 „Atskalūnas”.

23.40 „Mentalistas”.

TV6 9.45 Teleparduotuvė.

9.50 „Išlikimas“.

11.00 „Penktadienio vakaro žiburiai“.

12.00 Gražuolės ir moksliukai.

12.30 „Vedęs ir turi vaikų“.

14.00 Pakvaišęs sportas.

14.30 Teleparduotuvė.

15.00 „Heraklis ir amazonės“.

16.00 „Išlikimas“.

17.00 „Penktadienio vakaro žiburiai“.

18.00 „Gražuolės ir moksliukai“. Realybės šou.

19.00 „CSI Majamis“.

20.00 „Vedęs ir turi vaikų“.

21.00 Kovotojas nindzė.

21.30 „Kovos klubas“. Trileris.

(N-14) 0.30 „Erotinės istorijos“. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 9.00

TV1 8.40 9.05 9.30 9.55 10.20 10.45 11.10

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

„Monstrų klubas”. „Kas naujo, Skūbi Dū?” „Laiko policija”. „Kitas Džimio pasaulis”. „Mėlynasis drakonas”. „Tazmanija”. „Betmenas”.

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

Spaudos puslapiai.

TV parduotuvė.

Teletabiai.

Griūk negyvas! (N-7) Reporteris (k.).

Gongo Gangas (k.).

Super L.T. (k.). (N-7) Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.).

9.50 10.20 11.05 11.35 12.05 12.50 13.40 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

TV parduotuvė.

Teletabiai.

Griūk negyvas! (N-7) Reporteris (k.). Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.).

Super L.T. (k.). (N-7) Gongo Gangas (k.).

Laida „NKTV” (k.).

Namų daktaras (k.).

Kas tu toks? (k.).

Reporteris (k.).

Lietuva tiesiogiai (k.).

Laida 112.

Forumas.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Sveikata (k.). Žalioji banga.

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

Dienos tema.

Gera girdėti.

21

11.05 Galiūnų pasaulio čempionatas 2009 (2) (k.).

11.35 Girių takais.

12.05 Ekovizija.

12.50 Reporteris (k.).

13.40 Lietuva tiesiogiai (k.).

14.10 Skonio reikalas (k.).

15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė.

16.00 Žinios. Orai.

16.05 Teletabiai.

17.00 Žinios.

17.07 Žinios. Orai.

17.10 Kas tu toks? (k.).

18.00 Žinios. Orai.

18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai.

19.05 „Ilgai ir laimingai“.

TV žaidimas.

20.00 20 minučių. Orai.

20.25 Super L.T. (N-7) 21.00 Reporteris. Orai.

21.50 Lietuva tiesiogiai.

22.20 Ekovizija. Žalioji idėja.

23.10 Kas tu toks?

24.00 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas.

7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos.

10.00 Gyventi sveikai!

11.00 Naujienos.

11.15 Top-shop.

11.30 Noriu žinoti.

12.00 Mados nuosprendis.

13.00 Kitos naujienos.

13.20 Suprasti. Atleisti.

14.00 Naujienos.

14.25 Susituokime.

15.20 Federalinis teisėjas.

16.25 Detektyvai.

17.05 Tegul kalba.

18.05 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”.

19.10 TV serialas „Pėdsakas”.

20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”.

21.00 TV serialas „Moters svajonės apie tolimas šalis”.

22.05 Gyvenamoji aplinka.

23.05 Lietuvos „Laikas”.

23.10 TV serialas „Didelio miesto žiburiai”.

0.10 TV serialas „Pėdsakas”.

0.45 Detektyvai.

1.20 Muzikinis kanalas.

20.03 Vakaro pasaka.

20.20 Žinių amžius (k.).

20.45 Mažoji studija.

Dievo žodis (k.).

21.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite (k.).

22.10 Žvaigždės žiūri į žemę.

23.48 Vidurnakčio lyrika.

A.Nyka-Niliūnas.

23.58 LR himnas.

14.10 „Ilgai ir laimingai“.

TV žaidimas (k.).

15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė.

16.00 Žinios. Orai.

16.05 Teletabiai.

17.00 Žinios. Orai.

17.10 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.).

18.00 Žinios. Orai.

18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai.

19.05 Gongo Gangas.

20.00 20 minučių. Orai.

20.25 Super L.T. 21.00 Reporteris. Orai.

21.50 Lietuva tiesiogiai.

22.20 Pagaminta Lietuvoje.

22.55 Serialas „MAD MEN. Reklamos vilkai“ (k.).

(N-7) 23.55 Penktoji pavara (k.).

0.25 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas.

7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos.

10.00 Gyventi sveikai!

11.00 Naujienos.

11.15 Top-shop.

11.30 Noriu žinoti.

12.00 Mados nuosprendis.

13.00 Kitos naujienos.

13.20 Suprasti. Atleisti.

14.00 Naujienos.

14.20 Animacinis f.

14.25 Susituokime.

15.25 Animacinis f.

15.30 Federalinis teisėjas.

16.30 Detektyvai.

17.10 Tegul kalba.

18.10 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”.

19.10 TV serialas „Pėdsakas”.

20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”.

21.05 TV serialas „Moters svajonės apie tolimas šalis”.

22.10 Žmogus ir įstatymas.

23.15 Lietuvos „Laikas”.

23.25 TV serialas „Didelio miesto žiburiai”.

0.25 TV serialas „Pėdsakas”.

1.00 Detektyvai.

1.35 Žvaigždėlaivis.

1.50 Muzikinis kanalas.

19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48 23.58

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka.

Literatūros akiračiai (k.).

Mažoji studija. Dievo žodis (k.).

Forumas (k.). Žvaigždės žiūri į žemę (k.).

Vidurnakčio lyrika.

B.Pūkelevičiūtė.

LR himnas.

22

Gimtasis kraštas

LTV2

Balandžio 8, penktadienis

Duokim garo!

„Piko valanda 3“.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Makleodo dukterys“ (k.).

10.00 Bėdų turgus (k.).

11.00 Akiračiai.

12.00 Vilniaus sąsiuvinis.

12.15 Talentų ringas (k.).

13.45 Popietė su Algimantu Čekuoliu (k.).

14.15 Nacionalinė paieškų tarnyba (k.).

15.15 „Makleodo dukterys“.

16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“.

17.05 „Senis“.

18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 Klausimėlis.lt.

19.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.15 Duokim garo!

22.04 Loterija „Perlas“.

22.05 Duokim garo!

23.00 „Giminės po 20 metų“ (k.).

24.00 Istorinis serialas „Elžbieta I – skaisčioji karalienė“.

6.20 „Geniuko Vudžio šou“ (k.).

6.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“ (k.).

7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“.

8.55 Žvaigždžių duetai 5 (k.).

12.30 „Tazmanija“.

13.00 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“.

13.30 „Geniuko Vudžio šou“.

14.00 „Tomas ir Džeris“.

14.30 „Drakonų kova Z“.

15.00 „Teresa“.

16.00 „Keršto bučiniai“.

17.00 „Jausmų miestas“.

17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime virtuvėje.

18.45 Žinios.

19.10 Tu gali.

21.45 Nuotykių f. „Skorpionų karalius“ (2002 m., Belgija, JAV, Vokietija).

20.35 Premjera. Veiksmo komedija „Piko valanda 3“ (2007 m., JAV, Vokietija). (N-7) 0.10 Premjera. Mistinė drama „Mergina vandenyje“ (2006 m., JAV).

(N-7)

„Netikšunis“.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.35 11.15 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 21.40

21.55

24.00

Teleparduotuvė. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. „Sugrįžau“. „Meilės sūkuryje“.

(N-7) „Amžini jausmai“.

(N-7) „Širdys paklydėlės“. (N-7) Chorų karai. „Ančiukų istorijos“. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Klonas“. (N-7) „Marinela“. (N-7) „Naisių vasara“.

(N-7) TV3 žinios.

Vaikų balsas 2011.

Nuotykių f. „Netikšunis“ (2007 m., JAV).

(N-7) Komedija „Karšta pupytė“ (2002 m., JAV) (N-14) Komedija „Orų mergaitė“ (2009 m., JAV).

(N-14)

„Vergija“.

6.30 Televitrina.

7.00 Smagiausios akimirkos.

7.30 „Rahanas“ (k.).

7.50 „Miesčionys II“ (k.).

9.00 Ekstrasensų mūšis IX (k.).

10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.).

10.45 Gimnazistai (k.).

11.45 Televitrina.

12.15 „Srautas II“ (k.).

(N-7) 13.10 Vesternas „Traukinys į Jumą“ (k.). (N-7) 15.25 „Rahanas“.

15.50 „Miesčionys II“.

17.10 „Srautas II“.

18.10 Ekstrasensų mūšis IX (k.).

19.10 Nerealios namų šeimininkės (k.).

20.00 Žinios.

20.25 Tarp miesto ir kaimo (k.).

20.55 Amerikos talentai V. 22.45 Kriminalinė drama „Vergija“ (2007 m., Vokietija, JAV).

(N-14) 1.15 Bamba. (S)

8.15 Kelias. Laida evangelikams 8.30 Gimtoji žemė.

9.00 „Robotukas“.

9.25 „Aviukas Šonas“.

9.30 Linksmoji šeimynėlė.

10.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite.

11.30 Durys atsidaro.

12.15 Sporto panorama.

12.45 Mūsų miesteliai.

Pilviškiai.

13.45 Humoro šventė „Juokis“.

15.30 Pasaulio panorama.

16.00 Žinios (su vertimu į gestų k.).

16.10 Sveikinimų koncertas.

18.30 Keliaukime po Lietuvą.

19.00 „Velnio nuotaka“ (1974 m., Lietuva).

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.00 Vytauto Kernagio dainos Vilniui.

22.35 Siaubo trileris „Negyvųjų šnabždesiai 2.

Praregėjimas“ (2007 m., JAV).

(N-14)

8.00 Tele bim-bam (k.).

8.30 Gustavo enciklopedija (k.).

9.00 Labas rytas.

11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės (k.).

12.00 Veidai. Arti toli (k.).

12.45 Laiko portretai. Cezario grupė. Žinia tarp eilučių (k.).

13.30 „Makleodo dukterys“.

14.20 Savęs link. Mįslingi reiškiniai. NSO (k.).

14.50 Negali būti.

15.15 Kuluarai (k.).

16.00 Tele bim-bam (k.).

16.30 Gustavo enciklopedija (k.).

17.00 Kultūrų kryžkelė.

Menora.

17.15 Senas televizorius. Šurmas.

18.15 Veidai. Legendos.

Dalia Tamulevičiūtė.

19.05 Senas geras kinas.

Senoji čekų animacija.

20.45 Vienas eilėraštis.

20.55 Tarp žemės ir dangaus.

21.25 Dalia Kutraitė kalbina...

Nijolę Gelžinytę.

21.55 I.Stravinskis „Šventasis pavasaris”.

22.35 Pasaulio dokumentika.

Mąstantis automobilis.

23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Vokalinės muzikos vakaras.

24.00 Panorama.

0.45 „Žemė-2“.

TV1 8.40 „Monstrų klubas”.

9.05 „Kas naujo, Skūbi Dū?”

9.30 „Laiko policija“.

Animac. serialas.

9.55 „Džekio Čano nuotykiai“.

10.20 „Mėlynasis drakonas”.

10.45 „Tazmanija”.

11.10 „Betmenas“.

11.35 „Nerealių draugų namai“.

12.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi”.

13.00 „Likimo kerai“.

14.00 Teleparduotuvė.

14.30 „Draugai III”.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

Spaudos puslapiai.

LTV2

Balandžio 9, šeštadienis

„Negyvųjų šnabždesiai 2.

Praregėjimas“.

2011 m. balandžio 1–8 d., Nr. 13 (57)

TV programa

„Klastotė“.

„Rytojus niekada nemiršta“.

„Lozoriaus planas“.

6.30 Animac. f. „Žaibo smūgis“.

6.55 Animac. f. „Blogiukai ir pabaisa“.

7.20 „Laslo stovykla“.

7.45 Animac f. „Betmenas ir narsuolių komanda“.

8.10 Animac f. „Magija“.

8.35 Animac. f. „Benas Tenas“.

9.00 Kažkas atsitiko.

9.30 Girių horizontai.

10.00 Kino pusryčiai.

Nuotykių komedija „Policininkas su puse“ (1993 m., JAV).

11.45 Romantinė komedija „Tas pažįstamas jausmas“ (1997 m., JAV).

13.50 „Turtuolių privilegijos“.

14.55 „Eva Luna“.

15.54 Nematomi.

16.00 „Eva Luna“.

17.00 Nuo... Iki... (k.).

17.45 Super KK2. (N-7) 18.45 Žinios.

19.00 Žvaigždžių duetai 5.

22.30 Veiksmo f. „Klastotė“ (1998 m., JAV).

(N-14) 0.10 Premjera.

Kriminalinė drama „Zodiakas“ (2007 m., JAV).

(N-14)

6.45 Teleparduotuvė.

7.00 „Raganosio mokykla“.

7.30 „Alergija monstrams“.

8.00 „Winx“ klubas“.

8.30 „Beibleidai.

Metalinė kova“.

9.00 Mados reidas.

9.30 Mamyčių klubas.

10.00 Filmas šeimai „Lobio ieškotojai.

Legenda apie Tilamuko auksą“ (2006 m., JAV).

12.10 Komedija „Man per brangu“ (2006 m., Prancūzija).

14.25 Romantiška drama „Prezidento duktė“ (2004 m., JAV).

16.30 Gyvenimas yra gražus.

17.05 Kodėl? (N-7) 18.00 Žiūrim, ką turim.

(N-7) 18.45 TV3 žinios.

19.00 Animac. f. „Bitės filmas“ (2007 m., JAV).

20.45 Nuotykių f. „Rytojus niekada nemiršta“ (1997 m., JAV, D. Britanija). (N-7) 23.05 Mistinė drama „Nuojauta“ (2007 m., JAV).

(N-7) 1.00 Kriminalinė drama „Laisvės puslapiai“ (2007 m., JAV, Vokietija). (N-14)

6.30 Televitrina.

7.00 Sveikatos kodas (k.).

8.00 Gimnazistai (k.).

9.00 Tarp miesto ir kaimo (k.).

9.30 Autofanai.

10.00 Šeštadienio rytas.

11.00 Nesėsi – nepjausi.

11.30 Be recepto.

12.00 Amerikos talentai V (k.).

14.00 „Detektyvas Kalas II“. (N-7) 15.00 „Juodasis riteris“.

(N-7) 16.00 Filmas šeimai.

Romantinė drama „Viktorija.

Jaunoji karalienė“ (2009 m., JAV, D. Britanija).

18.20 „Gelbėtojai 112“.

(N-7) 19.00 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.20 „Nacionalinio saugumo agentas“ (k.).

21.20 Veiksmo drama „Lozoriaus planas“ (2008 m., JAV).

(N-14) 23.30 Drama „Naktinis budėjimas“ (2007 m., Olandija, Kanada, Prancūzija, Lenkija, D. Britanija). (S) 1.25 Bamba. (S)

8.00 Vilniaus sąsiuvinis.

8.15 Trembita.

8.30 Vilniaus albumas.

Laida lenkų kalba.

8.45 Rusų gatvė.

9.00 Menora.

9.15 Krikščionio žodis.

9.30 Savęs link. Mįslingi reiškiniai. NSO (k.).

10.00 Mažųjų žvaigždžių valanda.

10.55 Vizijos ir tikrovė (k.).

11.45 Kulinarinės kelionės.

12.15 Keliaukim!

12.40 Šventadienio mintys.

13.10 Laiko ženklai.

14.00 Tarptautinis jaunųjų atlikėjų konkursas „Kaunas sonorum”.

18.00 Pasaulio dokumentika.

Mąstantis automobilis (k.).

19.00 „Zenonas 2011.

Perkrauta“.

Pompastiškas Teatro dienos minėjimas „Keistuolių teatre“.

20.50 Aktoriaus B.Babkausko 90-osioms gimimo metinėms. „Visa teisybė apie Kolumbą“. Vaid. f.

22.10 Pramoginės muzikos koncertas (k.).

22.30 Panorama.

23.00 „Marketa Lazarova“ (1). Istorinė drama. Čekija. (N-7) 0.20 Būk artistas.

TV1 8.40 Sveikatos ABC (k.).

9.35 Spąstai.

10.05 „Gyvoji enciklopedija”.

Dok. serialas.

11.10 „Kelionės į pasaulio kraštą”. Dok. serialas.

12.10 Alchemija XV. Du labai pavėluoti portretai.

12.50 „Ogis ir tarakonai“.

13.15 „Kitas Džimio pasaulis”.

Nuotykių serialas.

13.40 „Džekio Čano nuotykiai”.

14.05 „Bilio Engvalo šou”.

(N-7) 15.00 Teleparduotuvė.

. Žinios šeštadienį ir sekmadienį – 5.02, 6.00, 7.00, 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

15.00 „Atskalūnas“.

16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

17.00 „Moters auka”.

18.00 „Vaiperis”. Veiksmo serialas. (N-7) 19.00 „Mentalistas” .

20.00 „Įstatymas ir tvarka” .

21.00 Penktadienio detektyvas. „Midsomerio žmogžudystės XIII. Ramybės savaitgalis“.

(N-7) 23.10 „Atskalūnas”.

0.10 „Mentalistas”.

TV6 9.45 Teleparduotuvė.

10.00 „Išlikimas“.

11.00 „Penktadienio vakaro žiburiai“. Drama.

12.00 Gražuolės ir moksliukai.

13.00 „Vedęs ir turi vaikų“.

14.00 Pakvaišęs sportas.

14.30 Teleparduotuvė.

15.00 „Heraklis ir dingusi karalystė“.

16.00 „Išlikimas“.

17.00 „Penktadienio vakaro žiburiai“.

18.00 „Gražuolės ir moksliukai“.

Realybės šou.

19.00 „CSI Majamis“.

20.00 „Vedęs ir turi vaikų“.

21.00 „Pretendentas“.

Drama. (N-7) 22.00 „Kobra 11“.

23.00 „Kraujo ryšiai“.

24.00 „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“.

Fantastinis nuotykių serialas.

1.00 „Erotinės istorijos“.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 9.00 9.50 10.20

TV parduotuvė.

Teletabiai.

Griūk negyvas! (N-7) Reporteris (k.).

Kas tu toks? (k.).

Super L.T. (k.). (N-7) „Ilgai ir laimingai“.

TV žaidimas (k.).

11.05 Padėkime augti (k.).

11.35 Pagaminta Lietuvoje.

10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

Sankryža.

Akiračiai.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Auksinės kolekcijos.

Gyvoji istorija.

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

Dienos tema.

Gera girdėti.

15.30 „Didžiojo sprogimo teorija”. Humoro serialas. (N-7) 16.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”.

16.57 Žodis – ne žvirblis (k.).

17.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”.

18.00 „Čakas“. Serialas.

19.00 „Užribis”.

20.00 „Žvėris” (1).

Kriminalinis serialas.

21.00 Romantinė komedija „Tobulas vyras“.

23.00 Lietuviško kino vakaras. „Virto ąžuolai“. Vaid. f.

0.40 KTV – kino ir tele virtuvė (k.).

TV6 9.15 9.30 10.00 11.05 12.00 12.30 13.25 13.55 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 22.00 23.00 24.00

1.00

Teleparduotuvė.

Universitetai.lt.

Robinzonai. „Sugrįžau“. Komedija.

(N-7) Mados reidas.

Gordono Ramzio virtuvės košmarai.

Pakvaišęs sportas.

Jokių kliūčių!

Aukščiausia pavara. „X mutantai“ (1). Fantastinis nuotykių serialas.

Jokių kliūčių!

Norite tikėkite, norite – ne!

Ledo kelias.

Topmodeliai. „Pretendentas“. Drama. „Kobra 11“. „Kraujo ryšiai“.

Fantastinis siaubo serialas. „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“.

Fantastinis nuotykių serialas. „Erotinės istorijos“.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 9.00 10.25 11.00

TV parduotuvė.

Reporteris (k.).

Teletabiai.

Griūk negyvas! (N-7) Padėkime augti.

Namų daktaras.

5.05 5.45 6.03 6.30 7.05 7.30 9.03 11.03 12.10 13.00 15.03 16.03

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Rytas su muzika.

Gamta – visų namai.

Spaudos apžvalga.

Ryto garsai.

Kultūros savaitė.

Sveikata.

Sudie, XX amžiau.

Lietuvos diena.

Baladės.

Kaip žmonės gyvena.

12.05 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.).

12.50 Reporteris (k.).

13.40 Lietuva tiesiogiai.

14.10 Ekovizija (k.).

15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė.

16.00 Žinios. Orai.

16.05 Teletabiai.

17.00 Žinios. Orai.

17.10 „Gongo Gangas“.

TV žaidimas (k.).

18.00 Žinios. Orai.

18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai.

19.10 LKL čempionatas: Klaipėdos „Neptūnas”– „Šiauliai” (Šiauliai).

Tiesioginė transliacija iš Klaipėdos. Didžiojoje pertraukoje – Žinios.

21.00 Reporteris. Orai.

21.50 Ilgai ir laimingai.

22.40 Vertas kinas. Trileris „Dievo miestas”. (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas.

7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos.

10.00 Gyventi sveikai!

11.00 Naujienos.

11.15 Top-shop.

11.30 Noriu žinoti.

12.00 Mados nuosprendis.

13.00 Kitos naujienos.

13.20 Suprasti. Atleisti.

14.00 Naujienos.

14.20 Susituokime.

15.20 Detektyvai.

16.05 Lauk manęs.

17.05 Tegul kalba.

18.05 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”.

19.05 TV žaidimas „Stebuklų laukas”.

20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”.

21.00 DO RE: Igoris Nikolajevas.

23.15 Vaidybinis f. „Nesugaunamasis ketvertas”.

1.25 Muzikinis kanalas.

19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48 23.58

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka.

Gyvoji istorija (k.).

Mažoji studija.

Dievo žodis (k.).

Akiračiai (k.). Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika.

R.Skučaitė.

LR himnas.

11.30 Reporteris (k.).

12.15 Skonio reikalas.

13.05 Serialas „MAD MEN. Reklamos vilkai“ (k.).

(N-7) 14.00 Penktoji pavara.

14.30 Galiūnų pasaulio čempionatas 2009.

15.00 Naša Raša. (N-7) 16.00 Žinios. Orai.

16.05 Super L.T. 17.00 Žinios. Orai.

17.10 Ilgai ir laimingai.

18.00 Žinios. Orai.

18.20 Griūk negyvas!

19.00 Žinios. Orai.

19.02 Šeštadienio detektyvas. „Pagrindinis įtariamasis”. (N-7) 21.00 Reporteris. Orai.

21.30 „Gongo Gangas“.

TV žaidimas (k.).

22.20 Romantinė komedija „Visa tiesa apie meilę“.

(N-7) 0.20 Serialas „Zona” (k.).

(N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 7.10 7.25 8.00 8.45 9.00 9.15 9.55 11.00 11.20 12.25 12.55 15.50 16.50 18.50 20.00 20.15 21.50 22.35 23.50 2.10 16.30 17.03 18.10 19.03 20.03 20.29 20.45 21.03 23.48

Naujienos.

Top-shop.

Grok, armonika!

Gudruolės ir gudruoliai.

Ganytojo žodis.

Naujienos.

Skanėstas.

Gyvenimo skonis.

Naujienos.

Gyvenamoji aplinka. „Jeralaš”.

TV serialas „Mėlynosios naktys”.

Mistinė žvaigždžių žūtis.

TV serialas „Bendroji terapija”. Žvaigždžių fabrikas.

Laikas. Žvaigždžių fabrikas.

Paris Hilton prožektorius.

Kas? Kur? Kada?

I.Matvijenkos jubiliejinis vakaras.

Muzikinis kanalas.

Laida rusų kalba.

Mažoji studija.

Sveikinimų ratas.

Auksinės kolekcijos.

Vaikų radijo teatras.

Autorinė daina.

Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika.

A.Dabulskis.

23.58 LR himnas.

2011 m. balandžio 1–8 d., Nr. 13 (57)

LTV2

Balandžio 10, sekmadienis

„Istorija apie gaidelį ir jautuką“.

8.30 9.00 9.15 9.35 10.00 10.30 12.00 12.30

13.30 15.30 16.00 16.15 16.50 17.20 18.00 18.30 19.30 20.30 20.45 21.15 22.15

Kaimo akademija. „Kurmis ir draugai“. „Robotukas“. „Ragai ir kanopos sugrįžta“.

Gustavo enciklopedija.

Talentų ringas.

Pulsas.

Pasaulio dokumentika. „Gyvenimas su priešu“. „Šerloko Holmso nuotykiai“. (N-7) Šventadienio mintys. Žinios (su vertimu į gestų k.).

Gamtos kodas.

Pradėk nuo savęs.

Septynios Kauno dienos.

Popietė su Algimantu Čekuoliu.

Stilius.

Bėdų turgus.

Panorama.

Savaitė.

Premjera. „Giminės po 20 metų“.

Elito kinas.

Premjera. Komiška drama „Istorija apie gaidelį ir jautuką“ (2005 m., D.Britanija).

Gimtasis kraštas

TV programa

„Susišaudymas“.

„Žandaras ir ateiviai“.

„Viktorija. Jaunoji karalienė“.

6.25 Animac. f. „Žaibo smūgis“.

6.50 Animac. f. „Blogiukai ir pabaisa“.

7.15 „Mažieji Tomas ir Džeris“.

7.40 Animac f. „Betmenas ir narsuolių komanda“.

8.05 Animac f. „Magija“.

8.30 Animac. f. „Benas Tenas“.

8.55 Naujas ūkis.

9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai.

Nuotykių filmas šeimai „Edas“ (1996 m. JAV).

11.50 Komedija „Seržantas Bilko“ (1996 m. JAV). (N-7) 13.55 „Turtuolių privilegijos“.

14.55 „Eva Luna“.

17.00 Ne vienas kelyje.

17.45 Teleloto.

18.45 Žinios.

19.00 Savaitės įvykių TOP 5.

19.30 Lietuvos supermiestas.

22.00 Premjera.

Veiksmo f. „Susišaudymas“ (2007 m., JAV).

(N-14) 23.40 Drama „Lengvi pinigai“ (2005 m., JAV). (N-7)

6.45 Teleparduotuvė.

7.00 „Raganosio mokykla“.

7.30 „Alergija monstrams“.

8.00 „Winx“ klubas“.

8.30 „Beibleidai.

Metalinė kova“.

9.00 Sveikas žmogus.

10.00 Nuotykių f. „Laikrodžio stabdytojai“ (2002 m., JAV). (N-7) 11.50 Komedija „Žandaras ir ateiviai“ (1979 m., Prancūzija).

13.45 Komedija „Gyvenimas su Maikiu“ (1993 m., JAV). (N-7) 15.30 „Choras“.

16.30 Nuodėmių dešimtukas. (N-7) 17.10 Tik tarp mūsų.

18.00 Skubi pagalba 112.

18.35 „Darom 2011“.

Ekologinė laida.

18.45 TV3 žinios.

19.00 Savaitės komentarai.

19.30 Chorų karai.

Tiesioginė transliacija.

22.30 Mokslinės fantastikos f. „Aiborgai“ (2009 m., JAV). (N-14)

6.30 Televitrina.

7.00 „Detektyvas Kalas II“.

8.00 Nesėsi – nepjausi (k.).

8.30 Tauro ragas.

9.00 Autopilotas.

9.30 Statybų TV. 10.00 Sekmadienio rytas.

11.00 Sveikatos kodas.

12.00 „Juodasis riteris“ (k.).

13.00 Nerealios namų šeimininkės (k.).

13.45 Sveikinimų koncertas (tel. (8 5) 278 0803, mob. 8 618 77 654).

16.15 Smagiausios akimirkos.

17.00 Atvirai su žvaigžde.

18.00 „Gelbėtojai 112“.

(N-7) 19.00 Fenomenas 20.00 Žinios.

20.20 Be recepto.

20.55 Melodrama „Savaitgalis Zioderholme“ (2007 m., Vokietija). (N-7) 22.50 Romantinė drama. „Viktorija. Jaunoji karalienė“ (k.).

(N-7) 1.10 Bamba. (S)

TV6 Pirmadienis, balandžio 4 d.

21.30 val. Siaubo filmas „Aštuonkojis“. JAV, 2000 m.

Rež. John Eyres (N-14).

Vaidina: Jay Harrington, Ravil Issyanov, David Beecroft, Carolyn Lowery, Ricco Ross ir kiti.

1962-ieji, Karibų krizė. Amerikiečių torpedos paskandino sovietų povandeninį laivą. Iš pasmerktojo laivo į vandenyno gelmes išmestas paslaptingas krovinys – statinės su ypač pavojingais naujų ligų sukėlėjais. Po kelių dešimtmečių Bulgarijos sostinėje Sofijoje slaptasis CŽV agentas Rėjus Terneris sučiumpa teroristą Kasperą, mėginusį susprogdinti Amerikos ambasadą. Vadovybė nusprendžia nusikaltėlį į JAV gabenti povandeniniu atominiu laivu. Apie tai sužino Kaspero sėbrai. Teroristai užgrobia didžiulį keleivinį jūrų lainerį, paima įkaitais jo įgulą bei keleivius ir, pakeitę kursą, tikisi sėkmingai įvykdyti operaciją – išlaisvinti Kasperą.

Tačiau netikėtai visus planus sugriauna... jūrų pabaisa.

8.00 Gimtoji žemė.

8.25 Rytas su... Vaidučiu Kučinsku.

9.05 Alma mater musicalis.

Groja Vilniaus universiteto kamerinis ansamblis.

10.00 Miesto kodas.

10.55 Būk artistas (k.).

11.45 Ievos pievos.

12.15 Nepabuvęs kareivėliu.

Dailininkas J.Varnas.

12.45 Mūsų miesteliai. Žagarė. 2 d.

13.35 Vienas eilėraštis.

13.45 Būtovės slėpiniai.

14.35 „Velnio nuotaka“.

Muzik. f.

15.50 Koncertas M.K.Čiurlionio 100-osioms wmirties metinėms.

17.10 Krašto garbė.

18.00 M.K. Čiurlionio 100-osioms mirties metinėms. Lietuvių dokumentika „Dangaus šešėlis“.

20.00 Dalia Kutraitė kalbina...

Nijolę Gelžinytę.

20.30 Literatų gatvė.

21.00 Salomėja Nėris.

Eilėraščiai.

21.20 Poetės Dalios Teišerskytės kūrybos vakaras.

22.30 Panorama.

22.45 „Negyvųjų šnabždesiai 2. praregėjimas“.

Siaubo trileris. (N-14)

19.05 val. TV žaidimas „Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras“. Vedėjas V.Sinkevičius.

Laidoje dalyvauja dvi šeimos, kurios stengiasi atspėti, ką į paprastus ir linksmus klausimus atsakė šimtas gatvėje apklaustų žmonių. Komandos kovoja dėl pagrindinio prizo – 2 000 litų vertės „Akropolio“ dovanų čekio. Kiekvieną penktadienį laidoje susikaus dvi žinomų aktorių, politikų ar muzikantų šeimos. Žaidimą veda žiūrovams jau gerai pažįstamas laidos „Kas tu toks?“ vedėjas Vytenis Sinkevičius.

TV6 8.45 9.00 9.30 10.00 11.00 12.00 12.30 13.25 13.55 15.00 16.00

TV1 8.40 Retrospektyva. „Dailininke Nijolė Vitulytė“.

9.05 Etnos.

9.35 KTV – kino ir televirtuvė.

10.05 „Gyvoji enciklopedija“.

Dok. serialas.

11.10 „Gamtos vaikai“ (1).

Dok. serialas.

12.10 „Dr. Šuo“.

12.40 Kitokie?

12.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai” (1). Animac. serialas.

5.05 5.45 6.03 8.03 9.03

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Rytas su muzika.

Ryto garsų savaitė Mes, moterys (k.).

17.00 18.00 19.00

21.30 22.00 23.00 24.00 1.00 10.03 11.03 12.10 13.03 13.36 14.03 14.28 16.30 17.03

Teleparduotuvė Tavo augintinis.

Vienam gale kablys.

Robinzonai.

Gordono Ramzio virtuvės košmarai.

Mados reidas.

Topmodeliai.

Pakvaišęs sportas.

Jokių kliūčių!

Ledo kelias. „X mutantai“.

Fantastinis nuotykių serialas.

Jokių kliūčių!

Norite tikėkite, norite – ne. „Formulės-1” pasaulio čempionato Didžiojo Malaizijos prizo lenktynės. Vaizdo įrašas. „Šeimos bičas“. Animac. serialas. „Kobra 11“. „Kraujo ryšiai“. „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“. „Nerealus seksas“.

Erotinis filmas.

Tetos Betos viktorina.

Muzika Tau. Lietuvos diena.

Radijo teatras.

Retro.

Septynios sporto dienos.

Gera girdėti.

Laida rusų kalba.

Literatūros akiračiai.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 10.00 10.30 11.00 11.30 12.00 13.00 15.00 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.10

20.00 20.10 21.00 21.15 22.10 23.10 24.00

TV parduotuvė.

Reporteris (k.).

Teletabiai.

Griūk negyvas! (N-7) Penktoji pavara.

Laida „NKTV”. Šiandien kimba.

Reporteris (k.).

Dok. serialas „Plėšrūno instinktas”. „Gličios pabaisos”. (N-7) Serialas „Pagrindinis įtariamasis”. (N-7) Naša Raša. (N-7) Žinios. Orai.

Super L.T. Žinios. Orai.

Ekovizija (k.). Žinios. Orai.

Lietuvos futbolo A lygos čempionato rungtynės: Šiaulių „Šiauliai”– Klaipėdos „Atlantas”.

Tiesioginė transliacija iš Šiaulių . Pertraukoje – Žinios. Žinios. Orai.

Kas tu toks? (k.). Žinios. Orai.

24/7.

Serialas „MAD MEN. Reklamos vilkai”. (N-7) Bušido LT. „Zona“ (k.). (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.15 7.25 7.40 7.55 8.20 9.00 9.20 10.15 11.00 11.15 14.40

0.25 1.20

Naujienos.

Top-shop.

Animacinis f.

Noriu žinoti.

Metas į kosmosą.

Naujienos.

Kol visi namie.

Mūšis dėl kosmoso.

Naujienos.

Mūšis dėl kosmoso.

Vaidybinis f. „Ugnies sutramdymas”. Žiaurūs žaidimai.

Laikas.

Didelis skirtumas.

Vaidybinis f. „Viliojimo pamokos”.

Pozneris.

Muzikinis kanalas.

17.30 18.10 19.03 20.03 20.23 20.45 21.03 23.48 23.58

Atsiliepk dainoj.

Laisvai!

Vudstoko vaikai.

Vaikų radijo teatras.

Autorinė daina.

Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika. T.Venclova.

LR himnas.

17.35 20.00 21.10 22.30

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

BTV Ketvirtadienis, balandžio 7 d.

21.00 val. GERAS FILMAS „Mirtinas smūgis“. JAV, 2008 m.

Rež. Jeff King (N-14).

Vaidina: Steven Seagal, Holli Dignard, Karyn Michel Balzer, Kris Tomas King, Filip Granzhe.

Nepailstantis detektyvas Džekobas atvyksta į Memfio miestą, kad surastų samdomus žudikus. Jis – vienas žinomiausių detektyvų, mėgstančių aiškintis žiaurias ir neištirtas žmogžudystes. Šį kartą jis rado vertą priešininką – klastingą ir nesugaunamą žmogžudįiškrypėlį, kuris vis dar laisvėje ir terorizuoja seną miesto rajoną.

TV3 Ketvirtadienis, balandžio 7 d.

Lietuvos ryto TV Pirmadienis, balandžio 4 d.

13.15 „Kitas Džimio pasaulis” (1). Nuotykių serialas.

13.40 „Džekio Čano nuotykiai”.

14.05 „Bilio Engvalo šou”.

15.00 Teleparduotuvė.

15.30 „Didžiojo sprogimo teorija”. Humoro serialas.

16.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”.

16.57 Žodis – ne žvirblis (k).

17.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”.

18.00 „Čakas”. Serialas.

19.00 „ Užribis”. Kriminalinis serialas. (N-7) 20.00 „Žvėris” (2). Kriminalinis serialas.

21.00 „Bethovenas“.

Nuotykių komedija.

22.35 Alchemija XV. Du labai pavėluoti portretai (k).

23.10 Retrospektyva. „Dailininke Nijolė Vitulytė“ (k.).

23.45 „Bilio Engvalo šou”.

23

1.00 val. Kriminalinė drama „Kaltės kaina“ (1). JAV, 2007 m.

(N-14).

Vaidina: Glenn Close, Rose Byrne, Tate Donovan, Anastasia Griffith, Ted Danson, Zachary Booth, Michael Nouri ir kiti.

Baigusi teisės mokyklą, Elen Parsons pakviečiama pokalbio dėl darbo į garsią Niujorko firmą. Jai vadovauja Petė Hjuz, negailestinga advokatė, kurią renkasi klientai, kovojantys su galingais korporacijų titanais. Pasklidus žiniai, kad ja domisi „Hjuz ir partneriai“, Elen netenka kito pelningo pasiūlymo, bet ji vis tiek nesutinka patenkinti Petės prašymo ateiti pokalbio savo sesers vestuvių dieną. Petei tai padaro įspūdį, ji ateina į vestuves ir pasiūlo Elen darbą. Elen Parsons, jauna perspektyvi teisininkė, įsidarbina prestižinėje teisininkų kontoroje pas kontraversišką advokatę. Tam, kad laimėtų bylą ir įtiktų savo vadovei, Elen yra pasiryžusi daryti net neetiškus ir neteisėtus dalykus. Galiausiai toji byla tampa labai asmeniška – viena liudytojų yra jos sužadėtinio sesuo ir dėl to ima griūti jos santykiai su mylimuoju. Išvarginta bylos, ji nusprendžia pasitraukti iš advokatų kontoros.

BTV Šeštadienis, balandžio 9 d.

16.00 val. Romantinė drama „Viktorija. Jaunoji karalienė“.

JAV, Jungtinė Karalystė, 2009 m. Rež. Jean-Marc Vallee (N-7).

Vaidina: Emily Blunt, Rupert Friend, Paul Bettany, Miranda Richardson, Jim Broadbent, Thomas Kretschmann, Mark Strong.

Aukso amžiaus Didžioji Britanija... Karališkuosiuose rūmuose bręsta permainos – jaunajai princesei Viktorijai netrukus sukaks aštuoniolika ir ji bus karūnuota imperijos valdove. Tačiau kovoje dėl sosto nėra draugų – tie, kurie žarsto patarimus ir šypsosi į akis, puoselėja savus kėslus. Būsimoji karalienė negali pasitikėti net savo motina. Vieninteliu Viktorijos draugu tampa princas Albertas, atsisakęs dalyvauti dvariškių manipuliacijose. Tarp Viktorijos ir žavaus jaunuolio įsiplieskę jausmai virs romantiškiausiu meilės romanu Anglijos istorijoje. Ji valdė milijonus...

Tačiau jos širdis priklausė tik vienam. Nuostabaus grožio epas buvo apdovanotas „Oskaru“ už geriausius kostiumus ir nominuotas keturiolikai kitų prestižinių kino apdovanojimų, įskaitant dar du „Oskarus“.

TV3 Sekmadienis, balandžio 10 d.

11.50 val. Komedija „Žandaras ir ateiviai“. Prancūzija, 1979 m.

Rež. Jean Girault (N-7).

Vaidina: Luis de Funes, Michel Galabru, Maurice Risch.

Nerimstantis inspektorius Kriušo gelbėja San Tropezo gyventojus nuo ateivių antplūdžio. Vienintelis būdas atskirti žmones nuo ateivių – tai troškulys naftos produktams ir tuščių skardinių garsas prie jų prisilietus. Miestelyje įsigali chaosas!

24

Gimtasis kraštas

Atsisakė

Lietuva per savaitę

2011 m. balandžio 1–8 d., Nr. 13 (57)

Pralaimėjo 2012 m. Europos futbolo čempionato atrankos varžybų I grupės rungtynėse antradienį Lietuvos rinktinė Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadione 1:3 (0:1) nusileido pasaulio ir Europos čempionei Ispanijos komandai bei patyrė antrą nesėkmę.

Ispanijos futbolininkai laimėjo visas penkerias žaistas rungtynes.

19-ą min. svečius į priekį išvedė Chavis Ernandesas. Jis pasiuntė kamuolį į lietuvių vartus nuo baudos aikštelės prieigų. Į Deivido Šembero koją atsimušęs kamuolys praskriejo virš vartininko Žydrūno Karčemarsko ir įkrito į vartus. 57-ą min. rezultatą išlygino Marius Stankevičius. „Valencia“ (Ispanija) klubui atstovaujantis gynėjas pasiuntė kamuolį į apatinį dešinįjį vartų kampą iš maždaug 25 m. 70-ą min. nesėkmingai gynyboje sužaidęs Tadas Kijanskas nukreipė kamuolį į savo vartus ir sugrąžino pranašumą pasaulio čempionams, o 83-ią min. Ispanijos rinktinės pergalę įtvirtino Chuanas Mata.

Balandžio viduryje Lietuvos banko valdybos pirmininko postą paliksiančiam 65 metų R.Šarkinui pagal įstatymą priklauso įspūdinga išeitinė kompensacija – neatskaičius mokesčių ji siekia apie 162 tūkst. litų. Šiandien R.Šarkinas pareiškė, kad nors ir užleidžia valdybos pirmininko kėdę 37-erių teisininkui Vitui Vasiliauskui, tačiau iš Lietuvos banko išeiti neketina. „Man dar yra, ką čia veikti, – sakė R.Šarkinas. – Dirbsiu valdybos pirmininko pavaduotoju. Atsisakau ir išeitinės kompensacijos – čia aš uždirbsiu kur kas daugiau.“

Ekožygis

Beveik 1 500 kilometrų trasą, vingiuojančią per tris Baltijos valstybes, įmanoma įveikti su 43 litrais degalų. Tai įrodė ekožygio nugalėtojai. Jie įveikė maršrutą Vilnius–Talinas–Vilnius su nepilnu degalų baku.

Vizitas

Terapija

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį susitiko su darbo vizitu į Lietuvą atvykusiu Kroatijos prezidentu Ivu Josipovičiumi.

Iki birželio Kroatija tikisi baigti derybas dėl narystės Europos Sąjungoje, teigė šios šalies prezidentas.

Savaitgalio orai

Metų ir kelių mėnesių niūfaundlendo veislės Plutas yra ne tik šeimininkų Meilės ir Antano Juškų numylėtinis. Plutas – terapijai naudojamas šuo. Lietuvoje šunų terapija kol kas nėra įteisinta, nors užsienyje šunys yra pagalbininkai neįgaliųjų gydymo, reabilitacijos ir socializacijos procesuose.

Nenuvertė

Šeštadienį pragiedrulių bus daugiau, nežymių kritulių pasirodys tik vietomis. Vėjas pūs iš šiaurės vakarų. Oro temperatūra naktį nukris iki 1–6 laipsnių šalčio, dieną kils iki 8-13 laipsnių šilumos.

Sekmadienį kritulių jau nenumatoma, vėjas pasisuks iš pietvakarių. Orai išliks šalti. Naktį laukiama 0–5 laipsnių šilumos, dieną oras sušils iki 13–18 laipsnių šilumos. Ateinančios savaitės pradžioje debesuotumas padidės, iškris kritulių, išliks šalta.

Orų pagerėjimo ir šilumos sulauksime tik nuo ateinančios savaitės vidurio.

Vertėtų susirasti žiemojusius skėčius – gali jų prireikti.

Delčia. Saulė teka 6.50, leidžiasi 19.57 Šeštadienį Sekmadienį Dieną: +8 +13°

Dieną: +13 +18°

Naktį: -1 -6°

Naktį: 0 +5°

Interpeliaciją inicijavusiai Seimo opozicijai nepavyko iš Gedimino Kazlausko atimti aplinkos ministro portfelio.

Antradienį už Seimo redakcinės komisijos parengtą nutarimo projektą, kuriame pareikštas pritarimas ministro atsakymams, balsavo 65 Seimo nariai, 42 buvo prieš, 11 parlamentarų susilaikė.

Ministras G.Kazlauskas iš Seimo tribūnos atmetė jam adresuojamus kaltinimus, susijusius su būsto renovavimu, atliekų, miškų tvarkymu.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Parengė Rimantas Dovydėnas, GK, EPA-Eltos inf. ir nuotraukos