Gimtasis kraštas Nr. 59 by Gimtasis kraštas

Gimtasis kraštas Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2011 m. balandžio 15–22 d., Nr. 15 (59)

Kaina 1,99 Lt

Krepšinio fiesta skubina arenų statytojus

Kauno miesto savivaldybės Statybos skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius tikina, kad „Žalgirio“ arenos statyba turėtų būti baigta laiku. 1, 3 psl. Gedimino Stanišausko nuotrauka

Lietuvaitė Aura kuria madas Niujorke 5 p.

Jaunimas dažnai neįsivaizduoja laisvalaikio be alkoholio ir narkotikų 7 p.

Plunksna 9 p.

2011 m. balandžio 15–22 d., Nr. 15 (59)

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Europos krepšinio fiesta skubina arenų statytojus Kauno miesto savivaldybės Statybos skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius tikina, kad „Žalgirio“ arenos statyba turėtų būti baigta laiku.

Šešėlio vaikymasis bankams kraus pelnus Saulius TVIRBUTAS Užsimojusi sugriežtinti atsiskaitymus grynaisiais pinigais, Vyriausybė tikisi pažaboti šešėlinę ekonomiką, daugiau pinigų ištraukti į dienos šviesą ir papildyti jais valstybės biudžetą. Tačiau verslininkai baiminasi, kad tokie apribojimai tik dar labiau padidins jų veiklos sąnaudas ir jokios naudos neduos.

Verslininkams padaugės išlaidų

Gediminas STANIŠAUSKAS „EuroBasket 2011“ organizacinio komiteto pirmininkas Mindaugas Špokas pripažino, kad sporto arenų Kaune ir Klaipėdoje statybų baigimo terminai buvo nukelti jau tris kartus. „Nors ir vėlavome, tikimės, kad liepos pradžioje Kaune jau bus surengtos pirmos parodomosios rungtynės“, – tikino M.Špokas.

Transliuos 150 šalių televizijos 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionatas rugpjūčio 31–rugsėjo 18 dienomis vyks net šešiuose Lietuvos miestuose. Skirtingai nuo Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus, sporto arenų dar neturi Kaunas ir Klaipėda. „EuroBasket 2011“ organizacinio komiteto pirmininkas M.Špokas teigia, kad finalinis Europos čempionato turnyras yra daug didesnis iššūkis Lietuvai, nei galime įsivaizduoti. Turnyro biudžetas sieks apie 22 mln. Lt, iš kurių 12 mln. Lt bus gauta už parduotus bilietus. „Iki šiol nė viena valstybė neorganizavo 24 komandų turnyro. Mums kyla papildomų bėdų tik dėl viešbučių“, – sakė M.Špokas. Prognozuojama, kad į Lietuvą atvyks apie 30 tūkst. krepšinio gerbėjų, arba 5 tūkst. daugiau, nei apsilankė Lenkijoje vykusio turnyro metu. Daugiausia laukiama svečių iš Slovėnijos ir Turkijos.

Nors Kauno arenoje plušantys statybininkai dar turi atlikti aibę darbų, jau liepos 6 d. čia tikimasi surengti parodomąsias Autoriaus nuotrauka „Žalgirio“ rungtynes su kol kas neįvardijamu varžovu.

M.Špoko teigimu, neįmanoma įkainoti šalies pagarsinimo pasaulyje, kai varžybas transliuos apie 150 valstybių, bet apskaičiuota, kad vienas turistas per dieną paliks apie 1 000 litų.

Nerimauja ne tik dėl statybų Nors Kauno arenoje plušantys statybininkai dar turi atlikti aibę darbų, jau liepos 6 d. čia tikimasi surengti parodomąsias „Žalgirio“ rungtynes su kol kas neįvardijamu varžovu.

„Klaipėdoje panašiu metu įvyks jaunimo rinktinių rungtynės, bet kol kas nežinome tikslios datos, nes neaišku, kada tiksliai bus užbaigti statybos darbai“, – prisipažino M.Špokas. Jis pabrėžė, kad „EuroBasket 2011“ organizatoriams nerimą kelia ne pačios statybos, o tai, kad techniniai varžybų darbuotojai gali nespėti susipažinti su arenose sumontuota aparatūra. „Juk reikia išmokti naudotis 24 sekundžių laikmačiu, statistinių

varžybų duomenų įvedimu“, – sakė „EuroBasket 2011“ organizacinio komiteto vadovas M.Špokas. Nelengva situacija ir Klaipėdoje. Anksčiau tikėtasi, kad uostamiestyje „Švyturio“ arena bus pastatyta iki 2010 m. gruodžio 24 d., bet generalinis rangovas UAB „Vėtrūna“ su šia užduotimi nesusidorojo. Neseniai Klaipėdos valdžia kreipėsi į Vyriausybę, prašydama pinigų. Bendra „Švyturio“ arenos statybų kaina siekia 54,7 mln. Lt. Nukelta į 3 p.

Kelias nedideles parduotuves Kauno rajone valdantis Arturas Mackevičius įsitikinęs, kad nauja tvarka bus naudinga tik bankams, o verslo sąlygos dar labiau pasunkės. „Jeigu tie ribojimai būtų taikomi atsiskaitant didelėmis, kelių dešimčių tūkstančių litų sumomis, mes neprieštarautume, bet ar nebus taip, kad valdžia pareikalaus su visais tiekėjais atsiskaityti tik pavedimu“, – būgštauja jis. Pasak A.Mackevičiaus, jis dabar į banką važiuoja kartą per savaitę. „Ten įnešu į įmonės sąskaitą parduotuvėse uždirbtus grynuosius ir atsiskaitau su „Sodra“, mokesčių inspekcija, stambiais tiekėjais. Bet jeigu tokiu būdu teks mokėti visiems tiekėjams, į miestą turėsiu važiuoti kiekvieną rytą, reikės laukti eilėse, mokėti pinigų įnešimo mokestį bankui, buhalterei paskui reikės atlikti dešimtis pavedimo operacijų, kurios irgi apmokestintos bankų, – vardijo A.Mackevičius. – Apskaičiavau, kad man tai per dieną kainuos 30–50 Lt. O kai prekių apyvarta kaimo parduotuvėse per krizę nukritusi iki 40 proc., tai jau būtų sunkiai pakeliama našta.“ Nukelta į 2 p.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Aplinkosaugos politikų tūpsniai stambiajam verslui

Žaliųjų judėjimo pirmininkas R.Braziulis: „Padidinę hidroelektrinių galią iki 350 MW sunaikintume upes. Sutriktų žuvų migracija, padarytume neatkuriamą žalą gamtai.“ Eltos nuotrauka

Albinas ČAPLIKAS

Siekė naudos sau?

„Nedeklaruodamas su atsinaujinančių išteklių energetika susijusių savo rėmėjų ir šioje srityje dirbančio savo sūnaus Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo kai kurias nuostatas“, – nusprendė Seimo etikos sargai. Jie taip pat rekomendavo J.Šimėnui nusišalinti nuo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo straipsnių, susijusių su biokuro gamyba, priėmimo.

Lietuvos žaliųjų judėjimo (LŽJ) pirmininkas Rimantas Braziulis neslepia nusivylimo: „Žaliųjų judėjime dalyvauju nuo pirmųjų dienų, tačiau tokio Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko dar nebuvo. Mes, žalieji, net juokaujame, kad Jono Šimėno vadovaujamą Aplinkos apsaugos komitetą reikėtų pavadinti Aplinkos naikintojų komitetu.“ Geologo diplomą turintis J.Šimėnas, politinę karjerą pradėjęs su Sąjūdžiu, pirmaisiais metais visada pa-

sižymėdavo gamtos apsaugos srityje. Kas atsitiko? Kodėl jis dabar vertinamas visai kitaip? „J.Šimėno persivertimas manęs nestebina. Žmogus atėjo iš gamtai nelabai palankių verslo struktūrų. Todėl dabar jis aršesnis už pačius aršiausius upių tvenkėjus“, – mano LŽJ pirmininkas. Žiniasklaidoje buvo pasirodžiusios aplinkosaugininkų išvados, kad J.Šimėnui vadovaujant „prasidėjo per visą nepriklausomybės laikotarpį intensyviausias kryptingas Lietuvos gamtos naikinimas“. Nukelta į 2 p.

Gimtasis kraštas

Aktualijos

2011 m. balandžio 15–22 d., Nr. 15 (59)

Šešėlio vaikymasis bankams kraus pelnus joje, Rumunijoje ir Turkijoje parodė, kad elektroninių mokėjimo priemonių dalies padidinimas leistų sumažinti šešėlinę ekonomiką 8 proc.“, – teigė jis.

Kuriamas atsiskaitymo monopolis Rūta Vainienė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė

Dėl sumų dar svarsto

Automobilio turgų valdančios bendrovės vadovai nėra patenkinti valdžios ketinimais.

Atkelta iš 1 p.

Prekeiviai valdžios planais nesidžiaugia „Ką dar ši Vyriausybė sugalvos? – piktinosi Kauno automobilių turguje prekiaujantis Rimas. – Verčiamės, kaip galime, neprašome pašalpų, bet vis tiek mums vis kaišioja pagalius į ratus.“ Kauno automobilių turgų valdančios bendrovės „Varanas“ direktorius Valentinas Naujanis valdžios planus irgi vadina nesąmone. „Užsienio piliečiai, perkantys čia automobilius, atsiveža grynuosius, tad norėdamas įsigyti automobilį jis su pardavėju pirmiausia turės lėkti į banką ir įnešti pinigus. Kam reikalingos tokios kvailystės?“ – gūžčiojo pečiais direktorius. Turguje kalbinti ketinantys pirkti automobilius pirkėjai taip pat nesidžiaugė valdžios planais. A.Mackevičius netiki, kad Vyriausybė papildomais draudimais ištrauks pinigų iš šešėlio. „Juk ir dabar įmonėse yra labai griežta finansinių srautų kontrolė, – teigė jis. – Neguodžia ir

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Lietuvoje atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais santykis yra vienas aukščiausių Europoje – 30 proc. Vyriausybės planai, kad atsiskaitymus grynaisiais pirmiausia ketinama riboti toms įmonėms, kurios yra baustos už finansinius pažeidimus. Tačiau ar daug bendrovių, kurios nepadariusios nedidelių buhalterinių klaidų ir nėra nubaustos?“ Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis irgi mano, kad valdžios numatytos priemonės kovoti su šešėline ekonomika neduos didelės naudos. Antra vertus, R.Kuodis mano, kad grynųjų pinigų apskaita nėra pigesnė nei elektroninė, todėl žalos verslas nepajustų.

Naudingiausia bankams Lietuvos banko valdybos narys Audrius Misevičius, konsultuojantis

Vyriausybę dėl atsiskaitymo grynaisiais tvarkos, pripažįsta, kad daugiausia naudos iš grynųjų pinigų srautų apribojimų gautų bankai. „Nenorėčiau sukurti to, kad bankai būtų vienintelė vieta vykdyti atsiskaitymams, tas sudarytų monopolines galimybes nustatyti neadekvačias kainas“, – kalbėjo jis. Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas mano, kad galimybių atsiskaityti grynaisiais visuomenei neturėtų mažėti. „Bet plačiai naudojant elektronines mokėjimo priemones tai būtų naudinga dėl išlaidų ekonomijos ir didesnio saugumo“, – įsitikinęs sakė jis. S.Kropas mano, kad ryšys tarp šešėlio ir atsiskaitymo grynaisiais egzistuoja. „VISA atliktas tyrimas Bulgari-

Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis aiškino, kad pirmiausia grynųjų pinigų srautai bus mažinami valstybės institucijose ir joms pavaldžiose įmonėse. Finansų ministerija turės parengti sprendimus, kokie apribojimai turėtų būti taikomi verslui, įvedant ribą atsiskaityti grynaisiais pinigais tarp juridinių asmenų vienam sandoriui. „Tai gali būti 10 tūkst. ar 20 tūkst. Lt, dėl to dar neapsispręsta“, – sakė jis. Apribojimus žadama įvesti ir įmonėms, kurios yra baustos už mokestinius nusižengimus. Taip pat atsiskaitymus grynaisiais žadama riboti ir gyventojams. „Jie būtų taikomi, kai sudaromos notarinės sutartys ar sutartys dėl privalomai registruojamo turto, pavyzdžiui, parduodant butą, – kalbėjo kancleris. – Dar viena kryptis – deklaravimas. Kai su ūkio subjektu fizinis asmuo atsiskaito dideliu kiekiu pinigų, įmonė turi turėti prievolę deklaruoti mokesčių inspekcijai, kad toks atsiskaitymas įvyko. Tada mokesčių inspekcija turėtų daugiau informacijos apie atsiskaitymus grynaisiais pinigais.“ Banko „Swedbank“ analitikų duomenimis, Lietuvoje atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais santykis yra vienas aukščiausių Europoje – 30 proc. Euro zonos vidurkis – 16,9 proc., Estijoje – 10 proc., Skandinavijos šalyse – didesnis nei 5 proc. 1993–1997 m. šalyje jau buvo tvarka, kai įmonės už prekes ir paslaugas grynaisiais galėjo mokėti ne daugiau kaip 3 tūkst. Lt per dieną. Kitu atveju mokesčių inspekcija galėdavo išieškoti 30 proc. nuo didesnės nei leista atsiskaityti sumos.

Prievartinė inkasacija sukurtų papildomą finansinę naštą kitiems verslo subjektams. Itin didelė ši našta būtų smulkiesiems, kurių verslo specifika lėmė patogumą atsiskaityti grynaisiais. Sunkumų gali kilti kaimo vietovėse, kur grynieji dabar yra populiarūs. Perėjimas prie negrynųjų pinigų keistų daugelio gyventojų įpročius. Vertinant verslo sąlygas galima teigti, kad būtų mažinama konkurencija atsiskaitymų srityje, kuriamas atsiskaitymo monopolis.

Apsunkintų nedidelių įmonių veiklą Danas Arlauskas, Lietuvos verslo ir darbdavių konfederacijos direktorius

Nedidelės įmonės, turinčios daug partnerių, dažnai atsiskaito grynaisiais pinigais. Kitu atveju labai išaugtų sąnaudos, be to, dar ne visoje Lietuvoje užtikrintas interneto ryšys, todėl galimybės daryti pavedimus ne visur įmanomos. Jeigu manoma, kad grynieji yra blogis, pirmiausia galima riboti grynųjų pinigų išėmimą fiziniams asmenims. Įtarimų gali kelti atvejai, jei įmonė atsiskaito labai didelėmis grynųjų pinigų sumomis. Bet tam nebūtini dideli įstatymo pakeitimai, kurie neigiamai paveiktų sąžiningai dirbančių verslininkų veiklą.

Aplinkosaugos politikų tūpsniai stambiajam verslui Atkelta iš 1 p. Paradoksalu, bet J.Šimėnas Seime daugiausia priekaištų susilaukia ne iš opozicijos, o iš valdančiosios daugumos. Štai Ekonomikos komiteto pirmininkas Dainius Budrys neatšaukia prieš kelias savaites išsakytų savo įtarimų, kad J.Šimėnas, Seimui pristatydamas Atsinaujinančių išteklių įstatymo projektą su „technine klaida“, galbūt klasta siekė naudos sau.

J.Šimėno interesai energetikos verslo srityje – akivaizdūs. Eltos nuotrauka

„Šiuo metu Ekonomikos komitetas renka informaciją dėl visų su J.Šimėnu susijusių neatitikimų svarstant minėtą įstatymą“, – atskleidžia D.Budrys.

Besivelkantis šleifas Pasak D.Budrio, J.Šimėnas 2008-aisiais pasinaudojo tuo, kad į Seimą pateko daug politinės patirties neturinčių žmonių. 2008-ųjų gruodžio 17 d. J.Šimėnas užregistravo siūlymą, kad atsinaujinančių išteklių sritis iš Ekonomikos komiteto būtų perduota kuruoti Aplinkos apsaugos komitetui. „Mes, jauni politikai, tada daug ko nesupratome, todėl nesipriešinome. Kas gali paneigti galimybę, kad jau tada J.Šimėnas planavo tolimus tikslus? Sakysite, kad tai – sąmokslo teorija? Tačiau niekas nepaneigs, kad J.Šimėnas dirbo „Bionovus“ ir asociacijoje „Litbioma“, mano žiniomis, ten darbavosi ir jo sūnus. Šios institucijos labai suinteresuotos Atsinaujinančių išteklių įstatymu“, – sako D.Budrys.

Ekonomikos komitetas ketina reikalauti, kad atsinaujinančių išteklių sritis būtų grąžinta kuruoti šiam komitetui.

Klaida ar sąmoninga klastotė? Hidroelektrinių galios didinimas susijęs su milijoniniu verslu. Skandalas kilo, kai Seimo nariai pastebėjo, kad Atsinaujinančių išteklių įstatymo 13-ame straipsnyje staiga iš kažkur atsirado trys žodžiai, kurių Seime svarstant projektą tame tekste nebuvo. Turėjo būti: „iki 141 MW“, o įstatymo projekte atsirado papildyta formuluotė: „ne mažiau kaip iki 141 MW“. Taigi priėmus įstatymą būtų atsiradusi galimybė neribotai didinti bendrąją hidroelektrinių galią. Žinoma, toks įstatymas būtų sukėlęs sprogusios bombos efektą ir tikriausiai galop būtų atitaisytas, tačiau gal kai kurie suinteresuoti verslininkai jau, ko gero, būtų suspėję pasinaudoti dovanėle. Seimo narės Aurelijos Stancikienės teigimu, J.Šimėnas komiteto posėdžiuose nuolat spaudė komiteto na-

Hidroelektrinių galios didinimas susijęs su milijoniniu verslu. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

rius pritarti stambiai hidroenergetikos plėtrai, todėl parlamentarė susidarė nuomonę, kad pirmininkas galbūt gynė stambaus verslo interesus. Be kita ko, kai Seimo nariai pastebėjo šią „klaidą“, J.Šimėnas ir toliau tikino, kad tai jokia klaida, kad tokia formuluotė esą buvo priimta komitete. Skandalas buvo užglaistytas, tačiau įvairios versijos keliamos iki šiol. Žurnalisto pakalbintas J.Šimėnas tikino, kad įstatyme hidroelektrinėms numatyta labai nedidelė galia. „Mano skaičiavimais, statydami hidroelektrines galėtume pasiekti nuo 195 iki 500 MW. Pagal dabartinį pro-

jektą, plėtrai liko tik 11 MW (iki 141 MW). Panaudoję visas 1 200 senųjų užtvankų nesunkiai pasiektume 195 MW. Šiuo metu draudžiama hidroelektrines statyti ir atstatyti ant 170 upių. Tačiau neabejoju, kad ateityje prie šio klausimo teks sugrįžti“, – įsitikinęs J.Šimėnas. Kitaip mano LŽJ pirmininkas R.Braziulis: „Padidinę hidroelektrinių galią iki 350 MW sunaikintume visas upes. Sutriktų žuvų migracija ir iš pagrindų pasikeistų ekosistema – užtvindytume apie 200 kv. km plotą, padarytume neatkuriamą žalą gamtai.“

2011 m. balandžio 15–22 d., Nr. 15 (59)

Neseniai Klaipėdos valdžia kreipėsi į Vyriausybę, prašydama pinigų. Bendra „Švyturio“ arenos statybų kaina siekia 54,7 mln. Lt. GK archyvo nuotrauka

Europos krepšinio fiesta skubina arenų statytojus Atkelta iš 1 p.

Reikalauja pinigų iš savivaldybės Europos krepšinio čempionato finalas vyks Nemuno saloje statomoje „Žalgirio“ arenoje, kurią iš pradžių planuota pastatyti iki praėjusių metų spalio pabaigos. Per 160 mln. litų kainuojančio objekto statyba vėluoja jau pusę metų. Vėlavimų priežasčių „Vėtrūnos“ vadovybė nekomentuoja. Darbams tęsti bendrovė iš Kauno miesto savivaldybės reikalauja 7 mln. litų. „Objektas yra tikrai neeilinis ir ateityje mes tai įvertinsime“, – sakė „EuroBasket 2011“ organizacinio komiteto pirmininkas M.Špokas.

Darbų dar daug „Vėtrūnos“ atstovas Mindaugas Klanas laikraščio žurnalistui surengė nedidelę ekskursiją po statomą šešių lygių „Žalgirio“ areną. Joje finalą stebės 15 tūkst. žiūrovų. Didžiulėje salėje kol kas sumontuota apie 5 tūkst. kėdžių. Dalis jų jau atvežta, o kitos dar tebegaminamos. Šiuo metu arenoje dirba apie 300 darbininkų. Kol kas dar nesutvarkytos grindys, drabužinės, nėra porankių, tualetų. „Švieslentes jau turime, artimiausiu metu jos bus montuojamos, o štai didysis kubas su ekranais bus pakabintas gegužės pradžioje“, – tikino M.Klanas. Laiptų apdaila dar tik įpusėjusi.

Apleistą viešbutį uždengs reklama „EuroBasket 2011“ organizatoriai suka galvą, kur į varžybas atvykę žmonės Kaune galės statyti automobilius. Jau svarstoma, kad dalį maši-

Arena tuščia nestovės

Atgis miesto centras

Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos miesto meras

Andrius Kupčinskas, Buvęs Kauno miesto meras

Nerimo tam tikro yra, bet tikrai nebijau, kad Klaipėdos arena nebus laiku pastatyta. Planuojama, kad daugiafunkcio sporto ir pramogų komplekso gimimo diena bus maždaug birželio mėnesį. Kol kas nesu detaliai susipažinęs su visais dokumentais, bet artimiausiu metu ketinu tai padaryti, ir tada galėsiu konkrečiau pasakyti, kada ir kaip viskas bus. Kol kas statytojai susiduria su apyvartinių lėšų problema, ir visų mūsų pareiga jiems padėti rasti išeitį. Svarbiausia, kad Klaipėda tą areną turės, o ji miestiečiams tarnaus daugelį metų po Europos krepšinio čempionato. Kiek teko kalbėtis su arenos operatoriais, jie žada, kad arena nestovės tuščia, tad mieste padaugės pramoginių renginių.

Šiandien mano paskutinė diena mero poste, bet neabejoju, kad atsidarius „Žalgirio“ arenai ja didžiuosis visi kauniečiai. Juk iki šiol net 10 metų Lietuvoje sklandė anekdotas, kada pagaliau Kaunas pasistatys areną. Ji net pašiepiamai buvo vadinama tūkstantmečio projektu. Kad ir kaip būtų, neabejoju, kad statytojai areną baigs laiku, o ji nekainuos taip brangiai, kaip kažkada prancūzų suprojektuotas „Ledkalnis“. Prisiminkime, kad tuomet prancūzai už arenos statybą norėjo gauti 780 mln. litų, o mes sutilpome į šiek tiek daugiau nei 160 mln. litų. Kad ir ekonomikos krizė, mums pavyko mobilizuotis, ir tikiu, jog „Žalgirio“ arena padės atgyti visam miesto centrui.

nų būtų galima pastatyti ne tik Karaliaus Mindaugo prospekte, bet ir už maždaug 3 kilometrų įsikūrusiame S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome. „Iš jo važinėtų nemokamas viešasis transportas, kuris nuvežtų žiūrovus iki arenos ir parvežtų iš jos“, – sakė M.Špokas. Organizatoriai taip pat svarsto, kaip reikėtų uždengti prie „Akropolio“ ir „Žalgirio“ arenos stūksantį prieš porą dešimtmečių pradėtą statyti, bet taip ir nepastatytą beveik 16 aukštų viešbutį. „Tą monstrą norėtume uždengti kažkokiu audeklu su Europos čempionato simbolika, bet dar tarsimės dėl to su savivaldybe ir objekto savininku“, – teigė „EuroBasket 2011“ organizacinio komiteto vadovas M.Špokas.

Savivaldybės vadovai ramūs

„EuroBasket 2011“ organizatoriams nerimą kelia ne pačios statybos, o tai, kad techniniai varžybų darbuotojai gali nespėti susipažinti su arenose sumontuota aparatūra.

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Kauno miesto savivaldybės Statybos skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius, kuris beveik kasdien apsilanko „Žalgirio“ arenos statybvietėje, tikino, kad automobiliams statyti gali pakakti vietų Karaliaus Mindaugo prospekte ir „Akropolio“ garaže. „Jeigu pamenate, tąsyk, kai po tiltais skrido Jurgis Kairys, policijos apskaičiavimais, buvo susirinkę apie 50 tūkst. žmonių ir neiškilo jokių problemų dėl automobilių statymo, – aiškino V.Abramavičius. – Be to, vadovaujantis savivaldybės sutartimi su „Akropolio“ valdytojais, miestui garaže priklauso apie 1 500 vietų.“ Be kita ko, V.Abramavičius aiškino, esą „Žalgirio“ arenos statyba turėtų būti baigta laiku. „Mes pasitikime „Vėtrūna“, todėl neturime teisės abejoti“, – sakė V.Abramavičius. Kiti rangovai prie arenos jau įrengė du tiltus, kainavusius 17 mln. litų, antžeminė automobilių stovėjimo aikštelė kainuos 25 mln. litų, krantinės ir aplinkos sutvarkymas – dar atitinkamai 5,5 mln. ir 6 mln. litų.

Lietuviai labiau linkę gyventi šia diena, o ne ateitimi Naują ekonomikos ciklą Lietuvos gyventojai pradeda nevisiškai pasirengę kurti tvarią finansinę gerovę. Sprendžiant iš šalies gyventojų finansinės elgsenos tyrimo rezultatų, lietuviai labiau linkę gyventi šia diena, nepakankamai rūpinasi ateitimi ir ne visai adekvačiai vertina savo finansines žinias. Kovo mėnesį banko „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertų atlikto tyrimo metu atsakydami į klausimą, kas kelia didžiausią nerimą dėl finansinės situacijos ateityje, beveik ketvirtadalis (24 proc.) gyventojų sakė, kad mažėjantys atlyginimai. Panašiai tiek pat gyventojų yra susirūpinę dėl didėjančių tarifų ir kainų. Taip pat baiminamasi netekti darbo ir susirgti. O apie ilgalaikę perspektyvą ir finansinių įsipareigojimų vykdymą laiku kalbėjo tik keli procentai respondentų. Dėl pensijos dydžio nerimauja vos 8 proc., dėl vaikų išlaikymo ir finansinių įsipareigojimų vykdymo rūpinasi atitinkamai 3 ir 2 proc. apklaustųjų. „Iš tokių tyrimo rezultatų būtų galima spręsti, kad viskas su Lietuvos gyventojų finansine situacija gerai: jie nejaučia ypač didelio nerimo dėl ateities, o labiau rūpinasi tais dalykais, kurie galėtų garantuoti didesnes pajamas ir mažesnes išlaidas čia ir dabar“, – komentuoja Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.

Asmeninių finansų specialistė atkreipia dėmesį, kad vyresni žmonės statistiškai pajamų gauna gerokai mažiau. Vidutinės senatvės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio po mokesčių santykis 2010 m. pabaigoje nesiekė 50 proc. Tam, kad išėjęs į pensiją žmogus galėtų gyventi kokybiškai tokį pat gyvenimą, kaip ir iki tol, reikėtų, jog jo pajamos siektų 70 proc. iki tol gautų pajamų dydžio. Taigi būtinybė atsakingai ruoštis ateičiai atrodo akivaizdi. Vis dėlto Lietuvos gyventojams tai dar gana neįprasta. Kaip parodė minėtas tyrimas, daugiau nei 10 proc. gyventojų, naudojančių finansų kaupimo priemones, nieko nežino apie savo indėlių ir investicijų rūšį, sukauptą sumą ir terminus (gerai žino tik 50 proc.). GK inf.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Už lėšų švaistymą atsakys ir politikai, ir pareigūnai Vyriausybė pritarė teisingumo ministro siūlymui nustatyti asmeninę atsakomybę politikams, teisėjams ar kitiems pareigūnams, jei šie netinkamai elgėsi su jiems patikėtais administruoti valstybės pinigais ar turtu. Šiuo metu iš minėtų asmenų beveik nėra galimybių išreikalauti į valstybės piniginę grąžinti lėšas, jei, pavyzdžiui, jie nusprendė neteisėtai pamaloninti savo pavaldinius tryliktu atlyginimu arba priėmė kitus valstybės pinigus švaistančius sprendimus. Ir visai nesvarbu, ar tai jie padarė tyčia, ar ne. Vyriausybė pritarė siūlymui pašalinti tokias galimo piktnaudžiavimo landas iš įstatymų ir nustatyti, kad nuostolius atlyginti būtų galima iš-

reikalauti ir iš politikų, teisėjų, Seimo narių bei kitų valstybės pareigūnų. Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus teigimu, tokia tvarka šiuo metu jau galioja visiems valstybės tarnautojams, todėl skirtingi standartai neturėtų būti taikomi išimtinai politikams, teisėjams ar kitiems pareigūnams. „Joks statusas, rangas ar pareigos negali būti skydu nuo atsakomybės už mokesčių mokėtojų pinigų švaistymą ar neskaidrų panaudojimą. Piktnaudžiavimu ar neatsakingumu padarytą žalą asmuo turėtų atlyginti asmeniškai“, – sako R.Šimašius. Po Vyriausybės pritarimo naują tvarką numatantis Civilinio kodekso pakeitimo projektas artimiausiu metu bus teikiamas Seimui. GK inf.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gimtasis kraðtas

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis,

Reklamos pardavimas Tel. (8 5) 210 0093.

stasys.jokubaitis@gimtasiskrastas.lt

Prenumerata ir platinimas Tel. (8 5) 210 0060.

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė, lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

Tiražas 5 000 egz. ISSN 2029-4816 Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.

Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110.

Leidėjas – UAB Žurnalistai: Meilė Taraškevičienė, Irma Dubovičienė, Lina Pečeliūnienė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Nijolė Baronienė, Meilė Jančorienė, Vismantas Žuklevičius.

Fotografas Klaudijus Driskius. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Gimtasis kraštas

Komentarai

Valdžia dėl valdžios

Saulius STOMA Daug karčių žodžių pasakyta apie savivaldą Lietuvoje. Mūsų politinės sistemos ydingumas čia atsiskleidžia dar šiurkštesnėmis formomis nei parlamente. Tačiau tokio atstovaujamosios demokratijos nuosmukio, kokį matome po pastarųjų rinkimų, dar nėra buvę. Dabartiniai vietos valdžios rinkimai, jau nedalyvaujant rinkėjams, verčia ieškoti papildomų vaistų. Jau antrą mėnesį mes galime stebėti rinkimus po (ir be) rinkimų. Valdančiosios koalicijos sudaromos beveik visai neatsižvelgiant į rinkėjų valią. Didelėje dalyje savivaldybių merai bus ne iš tos politinės jėgos, kuri ten gavo didžiausią rinkėjų pasitikėjimą. Maža to – dalyje savivaldybių tarybų laimėtojai apskritai lieka opozicijoje. Koalicijos sudarinėjamos absoliučiai nepaisant deklaruotų vertybių. Gražiausias, nors irgi sisteminis pavyzdys – Vilnius. Kas galėjo įtarti, kad patriotizmą deklaruojanti Tėvynės sąjunga čia bandys integruotis į koaliciją su Valdemaru Tomaševskiu, Rolandu Paksu ir Viktoru Uspaskichu. „Kompania nie wielka, ale bardzo pszyjemna“ (kompanija nedidelė, bet maloni), kaip sakydavo mano kaunietė močiutė. Juolab lenkų šovinistų ir revanšistų lyderis, naudodamasis proga, virtualiai išspardė visiems lietuviams užpakalius. Taigi: „Wilno nasze!“ Mokykitės skaityti ir rašyti kultūringa kalba, niekingi ateiviai! Beje, cinišką tiesą dažnai pasakantis V.Uspaskichas nurodė ir dar vieną veiksmingą koalicijų sudarymo metodą. Pasirodo, partijų vadai abiem pusėms naudingais susitarimais dalijasi valdžią visoje Lietuvoje: „Nori paramos čia, paremk mus ten.“ Tad nėra ko stebėtis, kad valdžia kartais įgauna visiškai netikėtus pavidalus. Viską lemia ciniški verslo grupių ir partijų interesai. Atrodo, tarsi politikai, vos gavę iš rinkėjų mandatus, ima jais žaisti kažką panašaus į pokerį iš pinigų. Jau sunku ir susigaudyti, kas, kur ir kodėl sudarinėja koalicijas. Rinkėjai tik padalijo kortas, o paskui ateina užkulisinių žaidimų metas. Ir laimi čia apsukriausias. Tokio masto rinkėjų apgaudinėjimo dar nesame patyrę. Atstovau-

jamoji demokratija virto savo pačios parodija. Ir čia dar ne viskas. Iš 1 526 politikų, kuriems rinkėjai suteikė mandatus, 312 jau atsisakė dirbti tarybose. Taigi daugiau nei kas penktas iškart nuvylė jais patikėjusius žmones. Štai žiupsnelis statistikos. Ignalinos rajone iš 21 išrinkto tarybos nario mandato atsisakė 14, Rokiškio – irgi 14, Šakių – 13, Radviliškio ir Tauragės – po 12 ir taip toliau. Dažniausiai tai savivaldybei pavaldžių institucijų vadovai ar kitaip susieti asmenys. Taigi matome akivaizdžias įstatymų klaidas, kurių prieš metus taip ir nepavyko ištaisyti. Nėra jokios prasmės neleisti posėdžiauti taryboje, tarkime,

Jau sunku ir susigaudyti, kas, kur ir kodėl sudarinėja koalicijas. Rinkėjai tik padalijo kortas, o paskui ateina užkulisinių žaidimų metas. Ir laimi čia apsukriausias. mokyklos, poliklinikos ar ligoninės vadovui, kai tą patį interesą, tik labiau užmaskuotai, gali ginti jų pavaldiniai. Galbūt vietos bendruomenių autoritetai yra tyčia atstumti nuo dalyvavimo savivaldoje? Juk tokiu būdu didžiausią svorį įgyja vietos verslininkai, kurie gali būti ir tarybų nariai, ir užkulisiniai lobistai.

Tokioje situacijoje neverta stebėtis, kad kai kurie Seimo nariai renkasi savivaldą, nors ten ir gaus mažesnį atlyginimą. Žinoma, ne mažesnė bėda ir tie seimūnai bei europarlamentarai, kurie tik papuošė rinkimų sąrašus. Įdomu, kad normaliame pasaulyje šios problemos jau seniai išspręstos. Ir labai lengvai. Beveik visur – net ir kaimyninėje Latvijoje – galioja vadinamasis paskutinio mandato principas. Į bet kokias pareigas išrinktas politikas automatiškai netenka ankstesnio mandato. Paprasta, efektyvu ir jokios apgaulės. Tad kas gi trukdo mums? Nusistovėjusios politinės kultūros įstatymais taip lengvai nepakeisi, tačiau... Kita įstatymo pataisa būtų galima stabdyti ir rinkėjų valią pažeidžiančių koalicijų kūrimą. Kai kuriose šalyse privalu, kad valdančiąją koaliciją formuotų daugiausia balsų pelniusi politinė jėga. Tačiau kraštutiniais atvejais tai gali būti ne visai teisinga. Gal užtektų bent jau to, kad meras privalėtų būti iš didžiausios tos koalicijos frakcijos? Dabar mes dažnai matome rinkėjus nuviliantį intrigų šėlsmą, kai nedidukė frakcija, ﬂirtuodama su visais, gali šokdinti didžiąsias partneres vien todėl, kad kažkam pritrūko vieno ar kelių balsų. Taigi mūsų savivalda kuo toliau, tuo labiau, virsta išrinktųjų saviveikla. „Rob co chcesz“ (daryk, ką nori), kaip sako Vilnių užsimoję valdyti lenkai. Jokios atskaitomybės ir jokios kontrolės iš apačios. Ir ko gali pareikalauti, kai viskas taip susimaišę? Atrodo, rinkėjams jau net pažadų prieš rinkimus nebereikia. Kam vargintis? Politinė sistema veikia pati savaime, tarsi gerai suteptas mechanizmas. Toks perpetuum mobile. Valdžia dėl valdžios.

Dokumento projekte nurodoma, kad minimalios algos didinimas duotų teigiamą impulsą cen-

Ant politinių svarstyklių

Ar didelės baudos atgrasins nuo kontrabandos? Prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlė 10 kartų padidinti baudas už ekonominius nusikaltimus. Bet Seimas jas padidino tik 2 kartus. Praėjusią savaitę Prezidentė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Baudžiamojo kodekso pataisas – dabar ji siūlo 5 kartus didinti baudas. Už mažai pavojingus nusikaltinus baudos didėtų nuo dabartinių 13 tūkst. iki 65 tūkst. Lt, už sunkius – nuo 39 tūkst. iki 195 tūkst. Lt.

Veiksmingas instrumentas

Kontrabanda padeda išgyventi

Arvydas Anušauskas, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys

Julius Veselka, Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narys

Seimas buvo pasiryžęs didinti baudas 5 kartus, bet „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos nariai paskutiniu momentu priimant įstatymą registravo siūlymus, kurie tas įstatymo pataisas padarė iš esmės nereikšmingas. Baudos padidintos tik 2 kartus. Žodžiais visi kovoja su kontrabanda, o darbai priešingi. Aš pritariu Prezidentės pasiūlymui. Balsavau prieš tokį neveiksmingą baudų didinimą. Kontrabandininkai, kurie organizuoja stambias siuntas, iš bendro katilo sumoka baudas už įkliuvusiuosius. Iki šiol baudos buvo nedidelės, todėl ir sumokėti jas buvo vienas juokas. Didesnės baudos, mano manymu, turėtų būti veiksmingas instrumentas, atgrasantis nuo nusikaltimo. Tie, kurie nenori baudų didinti, sako, kad sugautieji neturi, iš ko baudų mokėti, todėl sėda į kalėjimą. O kalėjimai perpildyti, kalinius turime išlaikyti. Jei taip keliame klausimą, gal išvis nereikia tirti nusikaltimų?

Aš irgi būčiau už didžiules baudas, bet tik su sąlyga, kad Prezidentė, nedidėjant kainoms, galėtų padidinti atlyginimus 5 kartus. Lietuviai nėra nei banditai, nei kontrabandininkai, nei vagys, nei sukčiai. Juos būti tokius priverčia aplinkybės. Jeigu, pavyzdžiui, pusė litro degtinės Lietuvoje kainuotų brangiau tik dviem litais, degtinės kontrabandos Lietuvoje nebūtų. Jeigu cigarečių pakelis kainuotų 50 ct brangiau, jokios kontrabandos nebūtų. Jeigu litras benzino kainuotų 10 ct brangiau, negu Baltarusijoje ar Rusijoje, jokios kontrabandos nebūtų. Degalai pas mus daug brangesni nes labai aukšti akcizai. Akcizus padidino valstybė. Taigi valstybė sukuria sąlygas mažai uždirbantiems žmonėms ir bedarbiams ieškoti būdų išgyventi. Todėl aš negaliu sutikti, kad taip žiauriai reikia bausti tuos žmones, kurie bando kažkaip išgyventi. Reikia griežtai bausti kontrabandos organizatorius už ypač sunkius nusikaltimus. Tiems, kurie siekia smarkiai pralobti, baudas sutinku didinti ir 10 kartų.

Aplinkos ministro veiksmus tirs FNTT

Koalicijos sudarinėjamos absoliučiai nepaisant deklaruotų vertybių. Gražiausias, nors irgi sisteminis pavyzdys – Vilnius. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Siūloma didinti minimalią algą Nuo šių metų liepos 1 d. Vyriausybė raginama didinti minimalią mėnesinę algą iki 900 litų, nuo 2012 m. sausio 1 d. – iki 1 000 litų, o iš papildomai gautų įplaukų laipsniškai kelti neapmokestinamų pajamų dydį. Tokį rezoliucijos projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo Krikščionių partijos frakcija.

2011 m. balandžio 15–22 d., Nr. 15 (59)

trinės valdžios sektoriaus ﬁnansams, nes „Sodros“, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir nacionalinio biudžeto papildomos pajamos viršytų papildomas jų išlaidas. Krikščionių frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis pabrėžė, kad nuo 2008 m. sausio 1 d. nedidinta minimali mėnesinė alga dėl inﬂiacijos ir kitų veiksnių per trejus metus atsiliko nuo realios ekonominės vertės, todėl daro žalą šalies ekonomikai ir gyventojų realioms pajamoms.

Rezoliucijos iniciatoriai nurodo, kad nepagrįstai įšaldyta minimali mėnesinė alga tik skatina darbo užmokesčio mokėjimą vokeliuose. Ji slopina atlyginimų augimą ir vartojimo vidaus rinkoje atsigavimą, mažina darbo vietų skaičių. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad visiškai susitraukęs skirtumas tarp minimalios mėnesinės algos ir socialinių išmokų neskatina socialines pašalpas gaunančių asmenų eiti dirbti. „Trejus metus „šaldytos“ mini-

Generalinė prokuratūra, reaguodama į Seimo Krikščionių partijos frakcijos raštą, ar Aplinkos ministerija, skyrusi lėšas UAB „Videometra“ TV serialui „Kelias namo“ sukurti, nepažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktų, persiuntė jį tirti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT). Serialo kūrimas yra ﬁnansuoja-

mas ir Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis, kurios turėtų būti skirtos visuomenės švietimui aplinkosaugos klausimais. Krikščionių partijos frakcijos nariams kyla abejonių, ar Aplinkos ministerijos skirti 3,347 mln. litų bendrovei UAB „Videometra“ serialui sukurti panaudoti pagal paskirtį. GK inf.

malios algos didinimas – tai realus būdas, kaip nedarant žalos šalies ekonomikai ir iždui paskatinti spartesnį varganų atlyginimų ir nuo jų priklausančių pensijų augimą“, – teigia Krikščionių partijos lyderis Gediminas Vagnorius. Pasak ekspremjero, atlyginimai ūgtelėtų ne tik uždirbantiesiems mažiausiai – 800–900 litų. Politiko teigimu, minimalios mėnesinės algos didinimas paskatintų ir bendrą atlyginimų bei vidaus vartojimo atsigavimą, o tai sukurtų keliasdešimt tūkstančių darbo vietų ir atneštų keletą šimtų milijonų litų per metus

papildomų įplaukų į nacionalinį biudžetą ir socialinius fondus. GK inf.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

2011 m. balandžio 15–22 d., Nr. 15 (59) Ramunė LAPAS „Auros Taylor sukurtas paltas tiktų pačiai Amerikos prezidento žmonai Mišelei Obamai“, – susižavėjęs mūsų tautietės kūryba rašė dienraščio „San Francisko kronika“ žurnalistas. Kalbamės su mados dizaino magistre Aura TAYLOR.

Pirmoji kolekcija – iš kartono Kada pajutote potraukį modeliuoti naujus drabužius? Augau Klaipėdoje, mokiausi Eduardo Balsio menų gimnazijoje. Mus mokė ir tapybos, ir piešimo, ir skulptūros. Kai buvau aštuntoje klasėje, direktorius sugalvojo surengti madų šou iš kartono. Visi kūrėme ir man taip patiko, kad supratau, jog toks turės būti mano gyvenimo kelias. Nuo tada pradėjau aktyviai kurti, siūti, dalyvauti parodose. Vėliau įstojau į Vilniaus dailės akademiją studijuoti madų dizainą. Vadinasi, madų pasaulyje esate ne naujokė? Dar besimokydama gimnazijoje dalyvavau Klaipėdos madų savaitės renginiuose. Studijuodama Vilniuje taip pat kūriau ir dalyvavau madų šou. Kaip dizainerė turiu jau dvylikos metų patirtį.

Studijų tąsa – JAV Kaip atsiradote Amerikoje? Mano sesuo gyvena Amerikoje, tad taip ir atsidūriau čia. Daug keliavau ir po Europą, bet Niujorkas paliko ypatingą įspūdį, labiausiai noriu dirbti čia. Atvažiavusi norėjau dirbti ir mokytis, bet paaiškėjo, kad nė vienoje Niujorko mokykloje negalima įgyti madų dizaino magistro laipsnio, o bakalauro studijų kartoti nenorėjau. Vienintelė mokykla visoje Amerikoje, kur buvo galima apginti madų dizaino magistro laipsnį, buvo San Franciske.

„Kai mokaisi, sunku galvoti apie verslą. Dabar ieškosiu galimybių pradėti kažką savo“, – sako Aura Taylor. Galite palyginti madų dizaino studijas Lietuvoje ir JAV? Čia mus daugiau supažindino su pačiu mados pasauliu, jo rinka. Dėstė žmonės, turintys didžiulę patirtį mados versle. Mūsų direktorius Simonas Unglesas dirbo su Aleksandru Makvynu, Žanu Polu Gotjė ir kitais dizaineriais. Čia, Amerikoje, yra labai aiškiai įvardyta, kas yra aukštoji mada, o kas – kita mada. Lietuvoje daugiau orientuojamasi į koncepciją ir idėją, mažiau – į tai, kur tu šią savo kūrybą pritaikysi. Pastebėjau, kad Lietuvos dizaineriai net patys nežino, kam jie kuria.

Niujorko madų savaitėje – jau antrą kartą Kokią moterį įsivaizdavote kurdama kolekciją? Iš tiesų labiau galvoju apie patį drabužį, o ne apie moterį, kuri jį dėvės. Žinoma, tai bus moderni moteris. Man svarbu, kad drabužis būtų funkcionalus ir kažkuo naujas.

Gimtasis kraštas

Emigracija

Lietuvaitė Aura kuria madas Niujorke

„Europos gatvės mada pralenkia Ameriką – čia net negalima lyginti. Europiečiai rengiasi gražiau, išradingiau, skoningiau“, – sakė klaipėdietė dizainerė Aura Taylor.

Niujorko „Lincoln Center“ salėje vykusiame mados renginyje „Mercedes-Benz Fashion Week“ drabužių kolekciją pristatė ir San Francisko meno akademijos absolventė iš Klaipėdos kilusi lietuvaitė Aura Taylor. Ar manekenes pati rinkotės? Mados renginyje iš San Francisko akademijos mes dalyvavome septyniese, tad manekenės buvo parinktos tokios, kurios tiko visiems. Kolekcijos neturėjo individualios stilistikos, viskas buvo padaryta taip, kad tiktų visai dizainerių grupei. Rengdama madų pristatymus Lietuvoje, viską apgalvodavau ir parinkdavau pati: ir manekenes, ir apšvietimą, ir muziką. Čia man reikėjo tik patikrinti, ar tvarkingi drabužiai ir makiažas. Kada Niujorko madų savaitėje dalyvavote pirmą kartą? 2009 metais, dar studijuodama akademijoje. Tuomet buvo pristatyta bendra mūsų visų, studentų, kolekcija. Kaip jus sutiko Niujorko publika? Sprendžiant iš atsiliepimų spaudoje – labai gerai. Daug gerų atsiliepimų buvo „New York Times“ ir kituose laikraščiuose. Kai kurie komentarai mane tikrai nustebino ar net pribloškė. Pavyzdžiui, laikraštyje „San Francisko kronika“ buvo išspausdintas straipsnis, kuriame labai gerai įvertintas mūsų, septyneto absolventų, pasirodymas Niujorko madų savaitėje. O apie mano sukurtą paltą buvo pasakyta, kad jis tiktų prezidento žmonai Mišelei Obamai. Pati to niekada nebūčiau pagalvojusi!

Naujas etapas Koks tolesnis šios kolekcijos likimas? Ji išmėtyta po visą Ameriką, išsiuntinėta įvairiems žurnalams. O aš pati kraustausi gyventi į Niujorką, kur planuoju nuomotis patalpas ir rengti madų pasirodymus. Vyksta didelės permainos jūsų gyvenime?

Lietuvės sukurti modeliai, kurie jau sulaukė nemažo pasisekimo Amerikoje, buvo demonstruojami prestižiniame renginyje Niujorke. www.fashionising.com nuotraukos

Kai mokaisi, sunku galvoti apie verslą, o ir ﬁnansinės galimybės ribotos. Dabar ieškosiu galimybių pradėti kažką savo. Esu gavusi pasiūlymų dėstyti, bet labiausiai norėčiau dirbti savarankiškai. Esate labai plataus diapazono dizainerė – nuo moteriškų ir vaikiškų drabužių iki vitrinų ir iliustracijų. Kas patinka labiausiai? Man įdomu perteikti koncepciją – nesvarbu, ar tai bus moteriški, vaikiški drabužiai, ar instaliacija. Kai turi idėją, viziją ar kažkokią, sakyčiau, grožio sampratą, bandai kurti gyvenimo būdą, stilių. Galėtų būti

netgi mašina. Tai nereiškia, kad suprantu, kaip jos gaminamos, bet galiu pateikti viziją.

Tarp Rytų ir Vakarų Kuo skiriatės nuo kitų dizainerių? Mano stilius yra tarpinis tarp gatvės mados ir išgalvoto gyvenimo. Aš mėgstu stebėti aplinką, man patinka skaityti, keliauti. Domiuosi ir bandau įsivaizduoti, kaip gyvensime ateityje. Tai suteikia idėjų, kurias galiu perteikti. Drabužiai skirti šiandienai, bet juos bus galima nešioti ir rytoj, ir už kelerių metų.

Kaip vertinate Amerikos gatvės madą? Europa pralenkia Ameriką – čia net negalima lyginti. Europiečiai rengiasi gražiau, išradingiau, skoningiau. O kaip rengiatės pati? Kol mokiausi, nesirūpinau savo įvaizdžiu. Dirbome nuo ryto iki vidurnakčio. Mano vienintelis tikslas buvo – jaustis patogiai. O dabar, aišku, norėčiau nešioti savo sukurtus drabužius. Noriu, kad mano apranga atspindėtų mano būseną ir reprezentuotų mano kūrybos stilių.

Gimtasis kraštas

Kelyje

2011 m. balandžio 15–22 d., Nr. 15 (59)

Automagistralėje visiškai uždraustas pėsčiųjų, dviratininkų, arklių kinkinių, traktorių ir kitų lėtaeigių transporto priemonių judėjimas.

Vairuotojai džiaugiasi didesniu greičiu keliuose Vismantas ŽUKLEVIČIUS Per kelerius metus pertvarkius kelią Vilnius–Kaunas, jis darosi panašus į greitkelį. Kelio ruožas, kuriuo vasaros sezono metu galima važiuoti 110 km/val., nuo šio mėnesio pradžios pailgintas nuo 13 iki 58 kilometrų. Greičio apribojimų sumažės ir autostradoje Kaunas–Klaipėda.

Išmoko apgauti matuoklius Nors automobilių srautas kelyje Vilnius–Kaunas bei automagistralėje Kaunas–Klaipėda vis didėja, žūstančių ir eismo įvykiuose sužeistų žmonių skaičius kasmet mažėja. „Kelių infrastruktūra Lietuvoje pasikeitė, automobiliai tapo saugesni. Nemanau, kad kelyje Vilnius–Kaunas 10 kilometrų per valandą padidintas greitis turės įtakos avaringumui“, – sakė Lietuvos policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis. Pasak generalinio komisaro, reikėtų nepamiršti, kad greičio matuoklių tinklas yra platus, jie stovi tokiose vietose, kur būtina greitį sumažinti. S.Skvernelis tikina, kad kelių policija ir toliau aktyviai kontroliuos greitį nestacionariais radarais. Tačiau šalies vairuotojai išmoko apgauti greičio matuoklius. „Jei greitį viršysi 20–80 km/val., aparatas (greičio matuoklis) tave apakins (nufotografuos), teks mokėti baudą, tačiau jei lėksi daugiau kaip 200 km/val. greičiu – nuotraukos atmi-

nimui negausi“, – juokdamasis sakė 10 metų vairuotojo stažą turintis Laurynas. Vyras ironizavo, kad dideliu greičiu skrodžiant autostradą greičio matuoklis nespėja sureaguoti ir užﬁksuoti pažeidėjo. Kad greičio matuokliai veikia netiksliai, pastebėjo ir klaipėdietė Daiva. „Vilniuje iš viso tie matuokliai neveikia. Prisipažinsiu, kad bent kelis kartus gerokai viršijau greitį, o aparatas manęs nefotografavo, jokių baudų negavau“, – sakė jau ant-

Nors automobilių srautas automagistralėje Vilnius–Klaipėda vis didėja, žūstančių žmonių skaičius mažėja. rus metus Vilniuje dirbanti ir gyvenanti moteris. O kelių policijos pareigūnai tvirtina, kad visi greičio matuokliai (tiek sostinėje, tiek užmiestyje) veikia. „Greičio matuokliai automobilius seka ir greitį matuoja jau iš tolo, o fotografuoja, kai pažeidėjas priartėja“, – sakė Lietuvos automobilių kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjo pavaduotojas Povilas Narbutas.

Kelionė sutrumpėjo dešimčia minučių Pernai 110 km/val. greičiu magistralėje Vilnius–Kaunas buvo galima važiuoti tik ruože tarp Žiežmarių ir Rumšiškių. Nuo šių metų balandžio tokiu pat greičiu bus galima važiuoti jau 58 kilometrų ruože. Naikinti arba mažinti greičio apribojimus ketinama ir kitose kelio atkarpose. Dėl šių pakeitimų kelionė tarp Vilniaus ir Kauno važiuojant maksimaliu leistinu greičiu turėtų sutrumpėti 5–10 minučių. Taip pat padidėjo leistinas greitis važiuoti nuo Vilniaus iki Grigiškių (iki 100 km/val.), per Grigiškes bus leidžiama važiuoti iki 70 km/val., per Vievį – 80 km/val. greičiu. Automagistralėje Kaunas–Klaipėda šiemet panaikinti arba sutrumpinti trys kelio ruožai, kuriuose greitis anksčiau buvo ribojamas iki 110 km/val. Klaipėdos prieigose (294–299 km) leistinas greitis jau pernai buvo padidintas iki 130 km/val. Kelio ruože prieš Jakų žiedinę sankryžą, ties sunkiojo transporto svėrimo aikštele, leistinas greitis padidintas iki 90 km/val. Šalies vairuotojai tokiais pokyčiais pagrindiniame šalies kelyje patenkinti. Kasdien į darbą Vilniuje važinėjantis Marius teigia, kad naudingos ir tos sutaupytos 10 minučių. „Smagu, kai galima važiuoti greičiau, ypač kai sulauksime šiltų orų“, – sakė kaunietis Marius. Pasak vaikino, norėtųsi nemažinti greičio ties kelyje esančiomis gyvenvietėmis.

Daiva taip pat džiaugiasi didesniu greičiu kelyje, tačiau nerimauja dėl avaringas situacijas sukeliančių kelių „erelių“. „Kas lakstė, tas ir lakstys, o kai greitis bus didesnis, skaudžių nelaimių gali padaugėti. Ypač dėl žalio jaunimėlio, kuris neretai sukelia tragiškas avarijas“, – sakė 29-erių klaipėdietė. Vilnietis Eugenijus nemano, kad dėl didesnio greičio kelyje padaugės avarijų. Planuojama, kad 2012 m. greitkelio ruožas kelyje Vilnius–Kaunas galėtų pailgėti dar apie 25 km. Greičiau būtų galima važiuoti nuo Molūvėnų iki Vievio, ties Karčiupiu ir Rumšiškėmis.

Sieks automagistralės vardo Pagrindiniai šalies keliai, jungiantys tris didžiausius šalies miestus (Vilnių, Kauną ir Klaipėdą), pradėti tiesti prieš pusę šimtmečio. 1970 m. lapkričio 3 d. atidaryta autostrada Vilnius–Kaunas. Tuomet tai buvo viena moderniausių magistralių visoje Sovietų Sąjungoje. Jau po metų, 1971-aisiais, pradėta tiesti autostrada Kaunas–Klaipėda. Po šešiolikos metų darbų, 1987 m. rugsėjo 1-ąją, atidaryta pirmoji šalyje visus reikalavimus atitinkanti automagistralė.

Nuo balandžio magistralėje Vilnius–Kaunas 110 km/val. greičiu galima važiuoti Martyno Vidzbelio nuotraukos 58 km ruože.

Atsikratyti senų padangų padės interaktyvus žemėlapis nui. Keičiamos padangos, alyva, filtrai ir kitos detalės. Vis dėlto penktadalis (19 proc.) šalies vairuotojų neįsivaizduoja, kur galima išmesti nereikalingas automobilių ir motociklų eksploatacines atliekas. Neseniai patikslintas Atliekų tvarkymo įstatymas įpareigoja autoservisus priimti senas padangas. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Vismantas ŽUKLEVIČIUS Bundanti gamta ir šylantis oras skubina vairuotojus ruošti savo transporto priemones naujam sezo-

Atliekas palieka autoservisuose Kad vairuotojai nežino, kur atsikratyti senomis automobilių detalėmis, galime tuo įsitikinti stabtelėję atokesniame miško keliuke. Upelių šlaitai ar tiesiog kelkraščių grioviai neretai „pasipuošia“ senomis padangomis, surūdijusiomis metalinėmis detalėmis.

Beveik 70 proc. apklaustų vairuotojų senas padangas, netinkamus naudoti skysčius bei kitas automobilines detales palieka automobilių servisuose. „Padangas palieku autoservise, kada keičiu į naujas, o jei dar geros, garaže laikau“, – sakė kaunietis Vilius. O vilnietis Viktoras senas padangas palieka tiesiog prie šiukšlių konteinerio. 24-erių vilnietis sako nežinantis, kur galima palikti senas padangas ar nenaudojamus tepalus. „Senus tepalus, alyvą laikau garaže“, – sakė vilnietis. Paklaustas, kiek jau prikaupė nenaudojamų tepalų, 25-erių vaikinas sakė, kad jie ilgai garaže nebūna. „Taip jau yra, kad neretai buteliai apvirsta, tepalai tiesiog išsilieja. Specialiai jų kažkur nevežu ir nenaikinu“, – sakė Viktoras.

O pagrindinis šalies kelias, jungiantis laikinąją ir šalies sostines, automagistralės vardu kol kas negali vadintis, nes susikerta vietiniai ir tarpmiestiniai transporto srautai. Planuojama, kad iki 2018 m. kelias bus rekonstruotas ir šiuo metu esantis kelias su skiriamąja juosta taps automagistrale. Nuo 2005 m. iki 2010 m. rugsėjo kelių Vilnius–Kaunas ir Kaunas– Klaipėda infrastruktūrai gerinti išleista beveik pusė milijardo litų. Automagistralėms keliami labai griežti reikalavimai. Pagal juos, draudžiama apsisukti kertant skiriamąją juostą viename lygyje, ribojamos nuovažos, autobusų stotelės, susikirtimai su vietinio eismo keliais. Automagistralėje visiškai uždraustas pėsčiųjų, dviratininkų, arklių kinkinių, traktorių ir kitų lėtaeigių transporto priemonių judėjimas. Abipus automagistralės esančių gyvenviečių keliai turėtų jungtis tik skirtingo lygio sankryžomis. Atlikus papildomus kelio Vilnius–Kaunas ir automagistralės Kaunas–Klaipėda rekonstrukcijos darbus ir iškėlus autobusų stoteles, 2011–2012 m. maksimalų leistiną greitį numatoma didinti dar keliuose ruožuose.

Deginimas kenkia aplinkai Dar blogiau, kai padangų atsikratoma jas deginant. Pasak vilnietės Daivos, senų padangų atsikratymu rūpinasi jos draugas. „Padangomis rūpinasi draugas, kuris jas tiesiog sudegina. Šiais metais senas padangas galbūt panaudosiu sode kaip interjero detalę arba iš jų laiptukus padarysiu“, – sakė Daiva. Pavojingos yra ne pačios nebereikalingos padangos, o jų deginimas, po kurio į aplinką patenka sveikatai ir aplinkai kenksmingų medžiagų. Visos nuodingos medžiagos nusėda ant aplinkui esančios žolės, medžių. Statistika rodo, kad kiekvienais metais į Lietuvą įvežama apie 13 tūkstančių tonų padangų, o tiek surinkta nėra. Daug jų išmetama į šiukšlynus, savivaldybėse padangos kaupiamos iš bankrutavusių įmonių.

Padės žemėlapis Pasak Aplinkos ministerijos Atliekų valdymo skyriaus vedėjos Ramintos Radavičienės, automobilinės atliekos yra labai pavojingos aplinkai. „Šalyje tobulinama surinkimo sistema, plečiamas punktų skaičius. Reikia tik žmonių supratingumo ir sąmoningumo“, – teigė R.Radavičienė. Informacijos apie automobilinių atliekų priėmimo vietas galima rasti nemažai, tačiau ji išskaidyta ir žmonėms reikia paieškoti, kur galima atiduoti padangas, o kur senus tepalus, stiklą. Kad vairuotojams būtų patogiau susigaudyti, buvo sukurta speciali informacinė skiltis motomanai.lt/uz_ gamta su interaktyviu žemėlapiu. Jame galima rasti eksploatacinių atliekų surinkimo vietas visoje Lietuvoje. Neseniai patikslintas Atliekų tvarkymo įstatymas įpareigoja autoservisus priimti senas padangas. Atliekų tvarkymo įstatyme nurodoma, kad padangų platintojai turi nemokamai priimti vartotojų atiduodamas padangų atliekas.

2011 m. balandžio 15–22 d., Nr. 15 (59)

Gimtasis kraštas

Užribis

Saugiausi Jaunimas dažnai neįsivaizduoja sostinės barai laisvalaikio be alkoholio ir narkotikų Vismantas ŽUKLEVIČIUS Apie 20 proc. visų apsinuodijimų Lietuvoje sudaro gyventojų apsinuodijimai alkoholiu, 2,3 proc. – narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Ypač pavojingos naujos, dar neatpažintos medžiagos. Svaiginimosi madai labiausiai neatsparus jaunimas. Į alkoholio ir narkotikų liūną jauni žmonės neretai pradeda klimpti įvairių vakarėlių metu ar norėdami pritapti prie kompanijos.

Nežinomos medžiagos – grėsmė visuomenei Dėl apsinuodijimų narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis į sveikatos priežiūros įstaigas šiais metais jau kreiptasi per 300 kartų. Iš jų 137 atvejais konkrečios apsinuodijimą sukėlusios medžiagos nebuvo galima nurodyti arba patikslinti, t. y. konkreti psichoaktyvioji medžiaga nebuvo žinoma. Narkotikų kontrolės departamento prie Vyriausybės direktorė dr. Audronė Astraukienė teigia, kad būna labai sunku, kartais net neįmanoma, diagnozuoti apsinuodijimų naujomis psichoaktyviosiomis medžiagomis: nėra diagnostinių testų, gydymo metodikų ir standartų, kurie parodytų ir padėtų nustatyti nežinomas medžiagas. Naujausios psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tendencijos rodo, kad šiuo metu Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, atsiranda vis naujos svaigintis skirtos ir psichoaktyviu poveikiu pasižyminčios medžiagos, pirkėjams pristatomos vis kita forma. Pasak dr. A.Astraukienės, žmonės yra kviečiami įsigyti produktų, kurie reklamuojami kaip buityje naudojamos priemonės. „Prieš kelerius metus jos buvo pardavinėjamos kaip „arbatos“, „trąšos“, „botanikos tyrimams skirti mišiniai“, šiuo metu – kaip „spice“, „vonios druskos“ ar pan., – teigia direktorė. – Tačiau tikroji visų šių produktų paskirtis – apsvaigimo efektas. Jų sudėtyje gali būti medžiagų, sukeliančių psichoaktyvų poveikį, o kartu ir rimtą grėsmę žmonių sveikatai. Apsinuodijimas neaiškios sudėties medžiaga gali baigtis tragiškai – žmogaus mirtimi.“

Dažnai narkotikai maišomi su alkoholiu, kuris sustiprina narkotikų poveikį, veikia slopinamai.

• Vienas Lietuvos pilietis per metus sunaudoja vidutiniškai apie 13 litrų alkoholio. • Iš narkotinių ar psichotropinių medžiagų 2010 m. daugiausia buvo apsinuodyta opioidais. • Vyrai 5 kartus dažniau nei moterys kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl apsinuodijimų narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. • Padaugėjo užregistruotų apsinuodijimų kanapėmis ir kitais sintetiniais narkotikais, bet gerokai sumažėjo apsinuodijimų metadonu ir opiumu. • Europoje pastebima naujų medžiagų pasiūla. Pernai ES aptikta daugiau nei 40 psichoaktyviųjų medžiagų, 2009 m. – tik 24.

Pavojingas derinys Narkotikų kontrolės departamentas atkreipia dėmesį, kad jau žinomų narkotikų grynumas ir nuolat kintanti jų cheminė sudėtis taip pat kelia

Vandalų išpuolis Kaune

GK nuotrauka

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl vandalizmo akto Kauno IX forto muziejuje. Policijos duomenimis, muziejuje esantis memorialas nacizmo aukoms atminti išniekintas naktį. Ant memorialo plokščių, muziejaus durų ir tako vandalai išpiešė 13 svastikų. Tačiau muziejaus darbuotojai sako, kad viešai skelbiama informacija yra netiksli. Anot muziejaus direktorės pavaduotojos Julijos Menciūnienės,

Dvidešimtmečių svaiginimosi ypatumai

Faktai ir skaičiai

Narkotikų N k k kontrolės k l d departamentas skubiai imasi priemonių, kad prekyba žmogaus sveikatai kenksmingomis medžiagomis būtų uždrausta. Departamentas, gavęs informacijos apie atsiradusią naują medžiagą, ją įvertina ir siūlo taikyti kontrolės priemones, jei yra nustatomas medžiagos psichoaktyvus poveikis ir jo keliamas pavojus. 2010 m. Narkotikų kontrolės departamentui pasiūlius, į draudžiamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą buvo įtrauktos 8 naujos psichoaktyviosios medžiagos (2009 metais – 13).

naktį muziejaus teritorijoje vandalų būta – darbuotojai aptiko įžeidžiantį užrašą, tačiau svastikų, kaip skelbta, ant memorialo nebuvo. Muziejininkų teigimu, nebuvo išvartytos ir paminklinės plokštės. Kauno Santakos policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas. Komentuodamas žiniasklaidos pranešimus apie IX forto memorialo išniekinimą, premjero patarėjas V.Valentinavičius sakė, kad neonacistinė provokacija, įvykdyta žydų žudynių vietoje tuomet, kai Lietuva mini Holokausto metus, kelia pasišlykštėjimą ir pasipiktinimą. „Tai šventvagiška ir tokios antisemitizmo apraiškos yra visiškai netoleruotinos. Premjeras Andrius Kubilius tikisi, kad teisėsauga suras kaltuosius ir jie bus nubausti“, – teigė ministro pirmininko patarėjas. GK, Eltos inf.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

papildomą ld pavojų narkotikus k k vartojančiojo sveikatai, o kartais ir gyvybei. Kokie iš tiesų ingredientai sudaro narkotiką, negali žinoti nei pardavėjas, nei vartotojas. Taip pat pastebima, kad daugėja atvejų, kai tuo pat metu vartojami keli narkotikai – tarp vartotojų plinta polinarkomanija, kitaip tariant, vartojami narkotikų kokteiliai. Įvairių narkotikų „derinimas“ yra ypač pavojingas, nes net tas pats jau išbandytas narkotikų derinys kiekvieną kartą gali paveikti skirtingai ir sukelti tokią organizmo reakciją, kuri baigsis apsinuodijimu, sąmonės netekimu ar net mirtimi. Ypač dažnai narkotikai maišomi su alkoholiu, kuris sustiprina narkotikų poveikį, veikia slopinamai ir padidina riziką perdozuoti. Tokiems kokteiliams neatsparus naujoves išbandyti norintis jaunimas.

Blogiausia, kai dar labai jauni žmonės ne tik neįsivaizduoja savo laisvalaikio be alkoholio ir cigarečių, bet ir be „žolės“ ar stipresnių narkotikų. „Kiekvieną savaitgalį regiame vakarėlius. Alkoholis tiesiog būtinas. O kaip gi be jo? Neįdomu“, – sako 20-metis Martynas. Pasak Vilniaus universitete studijuojančio jaunuolio, alkoholį vartoja visi jo pažįstami studentai, tarp kurių yra ir parūkančiųjų „žolės“ ar vartojančiųjų stipresnius narkotikus. Martyno, kaip ir daugelio jaunuolių, savaitgaliai neįsivaizduojami be svaiginimosi. Sudėtingos socialinės ir ekonominės sąlygos labiausiai žeidžia jaunimą. Neretas iškilusias problemas linkęs nardinti į alkoholio taurę ar „spręsti“ vartodamas narkotikus. „Aš svaiginuosi įvairiais alkoholiniais kokteiliais. Ką daro kiti, man neįdomu. Žinau, kad vieni eina parūkyti, kiti kažką į alkoholį įsimeta. Pasitaikė ir vartojusiųjų amfetaminą, „kreką“, ekstazį, heroiną ar LSD. Mūsų kompanijoje nėra jokios prievartos ar įkalbinėjimų. Pasiūlo. Nori – sutinki, jei ne – daugiau ir nesiūlys“, – svaiginimosi aplinkybes dėstė studentas.

Saugiausiu Vilniaus naktiniu baru sostinės pareigūnai pripažino naktinį barą „Tamsta“, antra ir trečia vieta atiteko „Neringos“ kavinei-barui ir barui „California“. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Sigitas Mecelica ir Viešosios tvarkos valdybos Prevencijos skyriaus viršininkė Dalia Kedavičienė iškilmingai įteikė diplomus konkurso „Saugiausias baras“ laimėtojams. Saugiomis sostinės pasilinksminimo vietomis taip pat buvo pripažinti barai „Cactus“, „Mojito naktys“, „La Boheme“, „In Vino“, „Bix baras“, „Woo“ ir „Absento fėjos“. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato praėjusių metų pradžioje paskelbtu konkursu siekiama skatinti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančius naktinius barus kurti kuo saugesnę pramoginę aplinką vilniečiams ir sostinės svečiams. Per visą konkurso laikotarpį, 2010 metus, vertinimo komisijos įgalioti Vilniaus miesto policijos komisariatų pareigūnai kaupė informaciją apie konkurse dalyvaujančius naktinius barus. GK, Eltos inf.

Įkliuvo bilietų perpardavinėtojai Klaipėdos pareigūnai išaiškino bilietų į Europos krepšinio čempionato rungtynes perpardavinėtojus. 23-ejų klaipėdietė sulaikyta, kai dukart brangiau – už 1 800 litų pardavė keturis bilietus į rungtynes Klaipėdos arenoje. 22-ejų klaipėdietis įkliuvo, kai pardavė bilietus į rugsėjo 5 dieną vyksiančias rungtynes. 716 litų kainuojantys keturi bilietai parduoti už 2 050 litų. Už tokį pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė. Jeigu perpardavėjas įkliūva pirmą kartą, jam gresia iki 1 000 litų bauda, jeigu antrą kartą – bauda iki 2 tūkstančių litų. balsas.lt

GK nuotrauka

Muitininkai sulaikė kontrabandinį laužą Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai įvairiuose kelio postuose sulaikė kontrabanda gabenamų prekių daugiau kaip už 74 tūkst. litų. Realizavus sulaikytą kontrabandą juodojoje rinkoje, preliminariais skaičiavimais, valstybei būtų nesumokėta daugiau kaip 52 tūkst. litų. Medininkų ir Lavoriškių kelio postuose pirmą kartą šiais metais su-

laikyti nelegaliai gabenti naudotų automobilių katalizatoriai ir elektroninių dalių metalo laužas. Medininkų kelio poste muitininkai patikrino įtarimų sukėlusį iš Baltarusijos grįžtančio mūsų šalies piliečio V.J. vairuojamą automobilį „VW Passat“. Vairuotojas tikino, kad neleistinų daiktų nesiveža, tačiau po patikrinimo automobilio degalų bake

Sulaikyto kontrabandinio krovinio rinkos kaina siekia per 9 tūkst. litų. Raimundo Šuikos nuotrauka

buvo atrasta 60 kg naudotų automobilių katalizatorių laužo, kurį perdirbus gaunama platinos, paladžio ir kitų tauriųjų metalų. Sulaikyto kontrabandinio krovinio rinkos kaina siekia per 9 tūkst. litų. Lavoriškių kelio poste muitininkai patikrino įtarimų sukėlusį automobilį „Ford“, kurį vairavo Baltarusijos pilietis V.D. Pareigūnų žvilgsnis užkliuvo už pakeistos automobilio dugno konstrukcijos. Pragręžus automobilio dugną paaiškėjo, kad po pavarų perjungimo svirtimi yra slėptuvė. Specialioje talpykloje buvo paslėpta 110 kg elektroninių dalių metalo laužo, kurį perdirbus gaunama tauriųjų metalų. Sulaikyto krovinio vertė juodojoje rinkoje siekia apie 20 tūkst. litų. Pažeidėjams surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai. GK, Eltos inf.

Gimtasis kraštas

Gamta

2011 m. balandžio 15–22 d., Nr. 15 (59)

Atšilimas siaubą kelia ne visiems

Įmetęs šiukšlę išgirsti linksmą konteinerių padėkos muziką.

Autoriaus nuotraukos

Rūšiuoti šiukšles ragins grojantys konteineriai Vismantas ŽUKLEVIČIUS Populiarių muzikos festivalių „Bliuzo naktys“ ir „Roko naktys“ rengėjai užsimojo įrodyti, kad muzika ne tik nesuderinama su šiukšlinimu, bet ir padeda išsaugoti aplinką. Muzikantai sukūrė grojančius šiukšlių konteinerius. Tai unikalus projektas, skleisiantis žinias apie linksmą ir paprastą šiukšlių rūšiavimą bei atkreipsiantis visuomenės dėmesį į didėjančius atliekų kiekius šalies sąvartynuose.

Niujorke numatomas didžiausiais vandens pakilimas. GK archyvo nuotrauka

siteto. Iš trylikos regionų, kuriems prognozes sudarė komanda, Niujorke numatomas didžiausias vandens pakilimas, tačiau vidurkiai bus viršyti ir Vankuveryje (Kanadoje), Tasmanijoje (Australijoje) bei Maldyvuose. Tarsi keistenybė prognozėse atrodo tai, kad srityse netoli tirpstančių ledynų jūros lygis kils mažiau nei tolimesniuose regionuose. Taip yra todėl, kad ledų sluoksnis, toks kaip Grenlandijoje ar Antarktidoje, gravitaciškai pritraukia vandenį – jis susikaupia pakrantėje, kur pasikeitimas tampa išmatuojamas centimetrais. GK inf.

Jurbarke iškirsta šimtai medžių

Kilni misija Grojančių konteinerių platforma „Rūšiuok linksmai“ jau pradėjo kelionę po Lietuvą ir iki vasaros pabaigos aplankys dešimt miestų bei du muzikos festivalius. Renginiuose ne tik bus demonstruojami trys spalvingi šiukšlių rūšiavimo konteineriai, kurie, įmetus šiukšlę, skleis įvairius muzikinius garsus, bet ir vyks edukacinės pamokos, bus pristatoma aktualiausia informacija apie šiukšlių rūšiavimą ir teikiamos konsultacijos. Jau aplankę Telšius ir Tauragę, grojantys konteineriai suvalkiečius kvietė į Marijampolės Jono Basanavičiaus aikštę. Čia pučiamųjų orkestru ir šokiais priimta konteinerių platforma. Marijampoliečiai buvo mokomi teisingai atsikratyti atliekomis. Vaikai savo žinias galėjo pademonstruoti ekologinėje viktorinoje ir gauti saldžių dovanų. „Kuo skiriasi rokas nuo popso? O plastikas nuo stiklo? Šie klausimai susiję glaudžiau, nei daugelis gali pamanyti. Juos vienija svarbi tema – gamtos išsaugojimas rūšiuojant šiukšles. Pasaulyje seniai susiformavusios tradicijos, kad roko festivaliai skiria dėmesį aplinkosaugai, bet Lietuvoje tokių tradicijų dar nėra. Šiuo projektu norime pabrėžti rūšiavimo svarbą ir tai padaryti linksmai, originaliai“, – sako

Kylant jūrų ir vandenynų lygiui, bjauriausia padėtis laukia Niujorko, o, pavyzdžiui, Islandijos sostinė Reikjavikas išsisuks lengviau nei kiti pasaulio miestai. Jungtinių Tautų tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) dar 2007 m. nurodė, kad iki šimtmečio pabaigos jūros lygis pasaulyje pakils 28 centimetrais. Tačiau tai yra vidurkis, o dabar olandų mokslininkai pirmą kartą pabandė įvertinti tokio kilimo regioninius svyravimus. Kiti mokslininkai taip pat teigia, kad IPCC prognozė yra gerokai per švelni. Vandenynų srovės ir vandens temperatūrų bei druskingumo skirtumai yra tarp veiksnių, kurie lemia, kad šiuo metu vandenynų lygis skiriasi iki metro – neįtraukiant tokių trumpų pasikeitimų kaip potvyniai ar atoslūgiai. Todėl, jei klimatui šylant srovės keisis ir jei tokie regionai kaip Arkties vandenynas taps mažiau druskingi dėl tirpstančių ledynų, tendencijos atskiruose regionuose taip pat pasikeis. „Poveikis vis tiek pasijus visur, daugelyje vietų pakilimas bus vidutinis, tačiau tokiose vietose kaip Niujorkas vidurkis bus viršytas 20 proc., o Reikjavikui, priešingai, pasiseks“, – sakė R. van der Valas iš Utrechto univer-

Rengėjai paruošė saldžių dovanėlių mažiesiems marijampoliečiams.

festivalių „Bliuzo naktys“ ir „Roko naktys“ prodiuseris Algirdas Barniškis-Blėka.

Atliekų tik daugės Lietuvoje sąlygos rūšiuoti šiukšles nuolat gerėja, daugėja tam skirtų konteinerių, tačiau gyventojai dažnai nelinkę vargintis ir nešti į konteinerius išrūšiuotas atliekas: plastiką, stiklą ir popierių. „Manome, kad linksmų ir draugiškų konteinerių trijulė, garsiai dėkosianti kiekvienam, kuris tik įmes išrūšiuotą atlieką, paskatins žmones susimąstyti ir populiarins ekologinius įpročius“, – teigia A.Barniškis-Blėka.

Vienam Lietuvos gyventojui tenka 401 kg komunalinių atliekų. Net 35 proc. jų sudaro popierius, plastikas, stiklas ir metalas.

Renginio dalyvius sveikino pučiamųjų instrumentų orkestras ir „Arabeskas“ šokėjos.

Susirinkusieji sakė, kad šiukšles rūšiuoja, tačiau statistika rodo, jog į specialius konteinerius atliekos metamos vangiai. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, per metus Lietuvoje susikaupia daugiau nei 1,3 mln. tonų komunalinių atliekų. Prognozuojama, kad jų kiekis kasmet didės 2–4 proc. Vienam Lietuvos gyventojui tenka 401 kilogramas komunalinių atliekų. Net 35 proc. jų sudaro popierius, plastikas, stiklas ir metalas. Deja, tik šiek tiek daugiau nei dešimtadalis visų šiukšlių yra išrūšiuojamos ir patenka į perdirbėjų rankas. Dauguma jų – 85 proc. – išmetamos į sąvartynus.

Šimtmečius per Jurbarką nevaržomai čiurlenanti Imsrės upė jau beveik plika. Vietoje kelių šimtų pakrantes puošusių gluosnių, juodalksnių, baltalksnių ir kitų medžių baltuoja kelmai. „Ar daug rasi pasaulyje miestų, kur galėtum pasiklausyti lakštingalų? Jurbarke prie Imsrės jos suokdavo kiekvieną pavasarį. Dabar šių paukščių čia nebus, nes iškirto karklus, lazdynus, ievas ir kitus krūmus, kur lakštingalos įsikuria“, – sakė sutiktas pagyvenęs jurbarkiškis. Oficialus darbų pavadinimas – projektas „Imsrės upės ekologinės būklės gerinimas“. Jį koordinuoja Aplinkos projektų valdymo agentūra

(APVA), projekto užsakovė ir vykdytoja – Jurbarko savivaldybės administracija. Projektui įgyvendinti skirta 635 tūkst. litų, 572 tūkst. – iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. „Iškirsti tik menkaverčiai krūmai ir medeliai, jie bus pakeisti gerais medžiais“, – užtikrino Jurbarko savivaldybės administracijos direktorius Jonas Bučinskas. „Viskas ten neblogai. Projektas suderintas Aplinkos ministerijoje, mūsų agentūroje. Iškirtus šabakštynus tas Jurbarko kampelis taps civilizuotas“, – kirtimais džiaugėsi Jurbarko rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Andrius Šašys. GK inf.

Svarbų darbą – linksmai „Dauguma atliekų keliauja į sąvartynus, kur metų metus pūva, genda ir į atmosferą skleidžia tonas anglies dioksido, vietoj to, kad būtų perdirbtos į naujus gaminius. Gyventojai į tai žiūri abejingai, nepagalvodami, kad kiekvieno jų elgesys gali padėti pakeisti situaciją ir prisidėti prie oro taršos bei šiukšlių kiekio mažinimo. Rūšiavimas yra nesudėtingas ir gali būti net linksmas procesas, tereikia noro ir šiek tiek kantrybės, juolab kad rūšiavimo konteinerių dabar galima rasti beveik kiekviename kieme“, – sako projekto „Rūšiuok linksmai“ vadovas A.Barniškis-Blėka. Projektas „Rūšiuok linksmai“, aplankęs Suvalkijos sostinę Marijampolę, dar šį mėnesį keliaus į Tauragę, Alytų, Marijampolę ir Kauną, o gegužę rūšiuoti atliekas kvies sostinės, uostamiesčio, Šiaulių, Panevėžio ir Utenos gyventojus. Grojančių konteinerių platforma taip pat bus įrengta festivaliuose „Bliuzo naktys“ Varniuose ir „Roko naktys“ Zarasuose.

GK archyvo nuotrauka

Šlaitą sutvirtins plastikiniais poliais Kauno miesto savivaldybės tarybos kolegijai pritarus, iš administracijos direktoriaus rezervo fondo bus skirta 80 tūkst. litų nestabiliam Jiesios upės šlaitui sutvirtinti ties gyvenamuoju namu Sąnašos gatvėje. „Neseniai kartu su visa Ekstremalių situacijų komisija lankėmės Sąnašos gatvėje – situacija čia dar blogesnė nei žiemą, kai dėl oro sąlygų nebuvo įmanoma atlikti jokių darbų. Gruntiniai vandenys stipriai paveikė šlaitą – tai kelia rimtą grėsmę čia stovinčiam namui“, – sakė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas laikinai einantis jo pavaduotojas Zenonas Abramavičius.

Šiame name gyvena kelios vienos šeimos kartos. Pastatas ties Jiesia, kaip po kolegijos posėdžio aiškino Z.Abramavičius, statytas prieš 50 metų. Kadangi anuomet jis pastatytas be leidimų, ilgą laiką statinys netgi nebuvo įteisintas. Kol nebuvo sutvarkyti namo registracijos dokumentai, pagelbėti gyventojams savivaldybei buvo keblu. Netrukus ties namu bus atlikti visi reikalingi darbai. „Specialistai rado geresnį nei ligi šiol būdą: šlaitui sutvirtinti bus panaudotas ne gelžbetonis, bet plastikiniai poliai“, – teigė savivaldybės administracijos vadovas. GK, Eltos inf.

2011 m. balandžio 15–22 d., Nr. 15 (59) Mudu vaikystėje, kai tapome našlaičiai, buvome atskirti, o susitikome praėjus beveik trisdešimčiai metų. Amerikoje lankydamasis pas jį radau kelis motinos laiškus, rašytus iš Pasvalio vienai tetulei į Čikagą. Viename iš tų laiškų ji rašo, kad jau yra palaidojusi du mūsų brolius, dabar mirė jos vyras, mūsų tėvas, o likę abu vaikai serga, nuo tėtės apsikrėtė džiova. Apie mane ji sakė, kad aš greičiausiai neilgai begyvensiu. Bet atsitiko taip, kad aš iki šiol dar gyvenu, o savo mamos netekome 1939 m. žiemą, kai aš buvau vos įpusėjęs septintuosius metus. Brolis Apolinaras (vyresnis, sveikesnis) buvo atiduotas į našlaičių prieglaudą, kur turėjo išmokti batsiuvystės amato, o mane priglaudė dėdė Pranas Žebriūnas, Lietuvos kariuomenės kapitonas. Jis gyveno Kaune, Žaliakalnyje. Šeima buvo išsinuomojusi pusę medinio namo Basanavičiaus gatvėje. Dėdina buvo medicinos sesuo. Ji savaip stengėsi mane išgydyti. Kad neapkrėsčiau džiova pusseserės Danguolės ir pusbrolio Arūno (abu jie buvo už mane vyresni), dėdina mane valgydino virtuvėje kartu su tarnaite, norėjo, kad aš kuo mažiau bendraučiau su jos vaikais, ir, vos tik sutemdavo, uždarydavo mane tamsiame prieškambaryje. Liepdavo miegoti, o mane kamavo siaubingi sapnai ir visokie „regėjimai“. Tai buvo pačios liūdniausios mano gyvenimo dienos. Aš vis dar negalėjau pamiršti mamos, ilgėjausi brolio. Užklojęs galvą kuždėjau poterius maldaudamas Angelo Sargo, kad jis apsaugotų mane nuo ilgos nakties košmarų ir visokių baimių. Apmaudu ir keista, kad dėdina tada nė nemėgino paaiškinti, kodėl jie su manimi taip elgiasi. Todėl globėjams nejaučiau nei vaikiškos meilės, nei dėkingumo. Bet, šiaip ar taip, teta sutramdė mano ligą. Džiova vėliau apsaugojo mane nuo tarnybos rusų kariuomenėje ir ligi šiol liko užmūryta kažkokiam plaučių pakrašty. Tų pačių trisdešimt devintų metų rudenį pradėjau lankyti pradžios mokyklos pirmą skyrių. Čia labai greitai pralinksmėjau, susiradau draugų ir neblogai mokiausi. Pirmoji mano mokytoja Mekienė (vardo neatsimenu) man priminė mamą. Dažnai šypsojosi, piktai nesibarė, o aš džiaugiausi pajutęs jos žvilgsnį. Kai kam tada galėjau atrodyti juokingas: gal pats mažiausias klasėje, trumpai kirptas padūkėlis atlėpusiomis ausimis... Lietuva dar tebebuvo nepriklausoma, tad mūsų mokykla, kaip ir visos kitos, rengėsi iškilmingai paminėti Vasario 16-ąją. Mokytoja Mekienė man patarė tai šventei susirasti kokį nors eilėraštį, gerai išmokti ir padeklamuoti scenoje. Dėdės namuose perverčiau visą krūvą žurnalų, laikraščių ir galiausiai išsirinkau „Skautų aide“ išspausdintą neilgą, man pačiam suprantamą ir šventei tinkamą eilėraštį. Mūsų mokykla turėjo didelę salę, į kurią susirinko mokiniai, mokytojai, vaikų tėvai ir dar kažkokie nematyti svečiai. Scenoje vyresnieji mokiniai šoko, grojo, dainavo. Aš, ta proga dėdinos papuoštas balta mezginiuota apykakle, sužavėtas sėdėjau salės priekyje ir staiga išgirdau savo pavardę. Lyg nesavomis kojomis užlipau ant scenos, paskui – ant pakilos, kad visi matytų... Skautiškai kaukštelėjau kulnais, mandagiai nusilenkiau žiūrovams ir supratau, kad nieko neatsimenu. Mano eilėraštį tarsi kas būtų nutrynęs nuo lentos...

Gimtasis kraštas

Istorijos vingiai

Plunksna Kazys SAJA Kai buvo išleistos „Klumpės“, pirmoji mano knyga jauniesiems skaitytojams, net įsivaizduoti negalėjau, kas toliau atsitiks. Tą knygą, kurioje buvau aprašęs savo išgyvenimus pokario metais, kažkas pasiuntė giminėms į Ameriką. Ir ten, Kalifornijoje, mano vyresnysis brolis, kuris, maniau, per karą žuvo, vienoje lietuvių šeimoje pamatė tas „Klumpes“ ir perskaitęs parašė man laišką.

Atminty tebesaugau tą molinį gaidelį, kuriuo galima linksmai pašvilpauti, ir didinamąjį stiklą, kuris man padeda ryškiau šį bei tą pamatyti.

Nebežinodamas, ko griebtis, gatavas čia pat prasmegti skradžiai, apsidairiau ir pamačiau prie scenos kulisų stovintį mūsų mokyklos vedėją. Jis atlaidžiai šypsojosi ir mane drąsino: na! na! na!.. Aš, jau galutinai sutrikęs, pirštu pamojau, kad jis prieitų arčiau ir kaip nors mane gelbėtų. Stasys Riautas (atsimenu ir vardą, ir pavardę) priėjo, pasilenkęs prikišo ausį, kad galėčiau pakuždėti jam visą tiesą apie ištikusią bėdą. Išklausęs visai nepykdamas pasakė „aha“ ir skardžiu balsu kreipėsi į publiką: – Gerbiamieji! Jūs visi skaitote „Skautų aidą“. Paskutiniame numeryje išspausdintas gražus eilėraštis. Mes nežinome nei autoriaus, nei pavadinimo. Jeigu norite išgirsti, kaip jis gražiai skamba, pasakykite... Priminkite mums nors pirmąją eilutę. Salėje vieni suklego, kiti pradėjo juoktis. Kuo toliau, tuo garsiau. Tokio eilėraščio niekas neprisiminė. Mūsų vedėjas skėstelėjo rankomis, o aš vėl kaukštelėjau kulnais, nusilenkiau ir susilaukęs plojimų grįžau į savo vietą. Kada tik atsisėdau, o scenoje tautiniais drabužiais pasipuošusi koncerto vadovė pakvietė kitą atlikėją, prisiminiau tą Vytės Nemunėlio eilėraštį. Praėjo septynios dešimtys metų, daugiau niekur nemačiau jo išspausdinto, o aš vis dar prisimenu:

Toliau man ypač patiko posmelis, kuriame buvo sakoma:

Po tos mūsų šventės daugelis kalbėjo, kad aš to eilėraščio atmintinai nesimokiau, kad vedėjas S.Riautas iš anksto buvo sugalvojęs šiek tiek pajuokinti publiką. Ir aš čia visai neblogai atlikau savo vaidmenį. Mano suolo draugas buvo toks Edvardas, kurį aš vadinau Edziuku. Jis atsinešdavo gardžių priešpiečių, kartais pavaišindavo ir mane. Labiausiai mane sudomino nematyta jo

– Klausyk... – vis dar nesilioviau. – Man labai sekasi ką nors atrasti. Ir tą stiklą, ir tą molinį avinėlį... Tikriausiai dar ką nors atrasiu. Sutarkime – ką per savaitę ar dvi aš atrasiu, tas bus tavo. Už vieną tokią plunksną. Edvardas dar pagalvojo, pasvarstė ir pasakė: – Per mėnesį, gerai? – Gerai, – sutikau.

Okupuotoje Lietuvoje aš negalėjau nei kam nors pasakoti, nei parašyti, kad mano pirmąją mokytoją Mekienę su visa šeima dar neprasidėjus karui bolševikai ištrėmė į Sibirą, o mokyklos vedėją Stasį Riautą sušaudė. plunksna, nuo kurios niekada nelašėdavo rašalas. Būdavo, kad per dailyraščio pamoką susikaupęs, net liežuvį iškišęs vedžioji raides, rašai: Lietuva – mano tėvynė, Mano tėvynė – Lietuva, bet apsižioplinęs giliau pamirkai plunksną į rašalinę, lašas rašalo tekšt, ir sugadina visą puslapį. Edziukas iš kažkur buvo ištraukęs plunksnų, kurios po apačia, visai kaip parkeris, turėjo savotišką liežuvėlį tam rašalo pertekliui sulaikyti. Ir kas tau nenorės tokios naujovės įsigyti! – Edziukai, duok man vieną plunksną. Tokią kaip tavo. Edziukas, žinoma, paklausė: – O ką tu man duosi? Ėmiau sukti galvą, ką aš galėčiau jam pasiūlyti. – Žinai, aš esu radęs tokį gaidelį-avinėlį su skylutėmis šonuose. Nors tas gaidelis jau be galvos, bet vis tiek su juo galima labai gražiai švilpauti. – Cha!.. Aš turiu tikrą, skautišką švilpuką. – Aš tau galėčiau atiduoti didinamąjį stiklą. Nutaikai prieš saulę, palaikai – gali net laužą uždegti. – Žinau... – atsakė Edvardas. – Aš turiu lupą. Tikrą, su koteliu. Mudu su tėvu tyrinėjame vabzdžius.

Vyriškai paspaudėme vienas kitam dešinę, ir aš gavau tą trokštamą plunksną, kurią gali drąsiai merkti į rašalinę. Mūsų mokykla buvo netoli Ąžuolyno su aikštelėmis krepšiniui, tinkliniui ir futbolui. Keturiasdešimtųjų pavasarį ten buvo surengtos mokinių sporto žaidynės. Gerai nebeprisimenu, kas jose dalyvavo, tik ne sykį nuėjęs mačiau, kaip aplink tas aikšteles būriavosi žiūrovai. Kartą bemaklinėdamas aplinkui sutryptoje žolėje pamačiau kažkokį blizgantį daikčiuką. Pakėliau ir nusigandau: laikrodis! Mažutis, greičiausiai auksinis moteriškas laikrodis su tokia pat auksine apyranke. Tokia vertybė, kokios net rankose nesu turėjęs. Prikišau prie ausies – tiksi! Nors ir smėlėtas, apkibęs šlamais, bet nesugadintas. Dabar aš būsiu vienintelis visoje klasėje ar net visoje mokykloje, kuris turės ant rankos tokį laikrodėlį! Ir čia staiga prisiminiau: juk dar nepraėjo tas mėnuo, per kurį žadėjau visus radinius atiduoti Edvardui. Tai ką dabar daryti? Nesigirti, niekam nerodyti, tą laikrodėlį pasilikti sau ar ištesėti savo žodį? Taip įdomiai, linksmai gyvenau

Raimundo Šuikos nuotrauka

ir staiga netekau ramybės. Supratau, kad ilgiau taip neištversiu. Reikia su kuo nors pasitarti. Dėdė Pranas ir dėdina nebuvo tie žmonės, kuriems būčiau galėjęs patikėti savo paslaptį. Brolio Apolinaro nemačiau nuo praėjusių Velykų ir nežinojau, kur galėčiau jį rasti. Prisiminiau S.Riautą, visų gerbiamą, mylimą mūsų mokyklos vedėją. Viską išklausęs jis mane pavadino vardu ir pasakė: – Teisingumas ir tavo garbė brangesni už tą laikrodėlį. Gal jis iš tikrųjų auksinis, bet jeigu jau buvote sutarę, atiduok jį Edziukui. Aš jį pamėginsiu įtikinti, kad apie tą radinį mes turime paskelbti viešai. Jeigu Edvardas pritars, žinosiu, kad mūsų mokyklos pirmo skyriaus pirmame suole sėdi du šaunūs ir garbingi vyrai. Mudu su Edziuku taip ir padarėme. Netrukus baigėsi mokslo metai, ir vos tik prasidėjo atostogos – 1940 metų birželio 15 dieną – į Kauną riaumodami, žlegėdami vikšrais įsiveržė rusų Raudonosios armijos tankai. Lietuva keliems dešimtmečiams prarado savo nepriklausomybę. Dėdė Žebriūnas, mūsų kariuomenės kapitonas, atsistatydino, ir mes visi išsikraustėme į Žemaitiją. Iš čia buvo kilusi mano mama. Jos sesuo Petronėlė ir jos vyras, klumpdirbys dėdė Adomas, paėmė mane auginti į savo namus. Čia prasidėjo klumpėtoji mano vaikystė, kurią aprašiau minėtoje savo apsakymų knygoje. Tačiau tada rusų okupuotoje Lietuvoje aš negalėjau nei kam nors pasakoti, nei parašyti, kad mano pirmąją mokytoją Mekienę su visa šeima dar neprasidėjus karui bolševikai ištrėmė į Sibirą, o mokyklos vedėją S.Riautą sušaudė. Tai buvo seniai. Ir man kartais atrodo, kad savo plunksną aš gavau ne iš Edvardo. Arba ne tik iš jo... Buvau ir tebesu dar kažkam skolingas, įsipareigojęs atiduoti visa, ką surasiu per savo gyvenimo dešimtmečius. Atminty tebesaugau tą molinį gaidelį, kuriuo galima linksmai pašvilpauti, ir didinamąjį stiklą, kuris man padeda ryškiau šį bei tą pamatyti.

10 Gastritas paūmėja pavasarį Gimtasis kraštas

Sveikata

2011 m. balandžio 15–22 d., Nr. 15 (59)

Sergantieji lėtiniu gastritu pavasarį ir rudenį skausmus jaučia dažniau, nei vasarą ar žiemą. Kodėl gastrito paūmėjimas priklauso nuo metų laikų? Meilė JANČORIENĖ Apie pavasario džiaugsmą temdančius pilvo skausmus kalbamės su Vilniaus universiteto vaikų ligoninės gydytoju gastroenterologu Vaidotu URBONU. Kokios priežastys sukelia gastritą? Ar tikrai, kaip mano daugelis, ši liga – nuo streso? Prieš 50 metų buvo manoma, kad gastritą sukelia stresas, tačiau dabar yra žinoma tikroji priežastis – tai bakterija Helikobakter pylori. Šią bakteriją atradęs mokslininkas 1982 m. buvo apdovanotas Nobelio premija. Nustatyta, kad bakterija sukelia net 90 procentų skrandžio uždegimų. Lietuvoje jos nešiotojais yra apie 80 procentų vyresnių nei 50 metų žmonių, nors negalavimais skundžiasi tik apie 10 procentų. Kiti, nors ir yra užsikrėtę Helikobakter pylori, jaučiasi gerai ir net nežino, kad yra užsikrėtę. Bakterija galima užsikrėsti valgant ja užkrėstus maisto produktus.

Kaip nustatoma, kad skrandžio negalavimus sukėlė bakterija? Tyrimo metu į skrandį įleidžiamas endoskopas. Taip nustatoma diagnozė ir aptinkamas ligos sukėlėjas. Jeigu tyrimo metu nerandame jokių skrandžio apsauginės sienelės pažeidimų, sakome, kad pacientui yra funkcinė dispepsija. Dispepsija vadinamas viršutinės pilvo dalies skausmas ar diskomfortas, pasireiškiantis ankstyvu sotumo jausmu, pilnumo jausmu viršutinėje pilvo dalyje, pykinimu, pilvo pūtimu. Dažnai dispepsijos sindromą sukelia opaligė, skrandžio arba kasos vėžys, lėtinės kepenų ligos. Tačiau diagnozė funkcinė dispepsija gali būti užrašyta ir tuo atveju, kai pacientas nesutiko atlikti endoskopinio tyrimo. Vis dėlto tiems, kurie dažnai jaučia pilvo skausmus, tyrimus pasidaryti vertėtų. Kodėl vienokius ar kitokius negalavimus jaučia ne kiekvienas bakterijos Helikobakter pylori nešiotojas? Žmonija jau seniai turi tą bakteriją, mes gyvename su ja tūkstančius metų. Paprastai suserga tik tie, kurie netaisyklingai maitinasi, per mažai juda, pervargsta, patiria stresą. Dėl šių priežasčių skrandžio apsauginės savybės susilpnėja. Tokiu atveju galime sakyti, kad gastritą sukėlė stresas – jo ilgalaikis poveikis tikrai silpnina organizmą.

Kaip gydomi skrandžio uždegimai? Jeigu uždegimo priežastis – bakterija, jis gydomas antibiotikais. Ieškoti bakterijos ir gydyti ją reikėtų ir Gydytojas gastroenterologas Vaidotas rizikos grupei priskiriamiems žmoUrbonas tvirtina, kad skrandžio negala- nėms – tiems, kurių skrandžio apsauvimus geriausiai panaikina dieta. ginės sienelės jau yra susilpnėjusios, ir

Pajutę skrandžio skausmus, neatidėliokite vizitų pas gydytojus – kartais tie skausmai gali būti sunkių susirgimų simptomai. GK archyvo nuotraukos

Pilvo skausmai gali signalizuoti apie Krono ligą Netikėtai pajutę pilvo skausmus, dažniausiai juos paaiškiname laikinu virškinimo sutrikimu. Tačiau priepuoliniai dešinės pilvo pusės skausmai gali būti sunkesnės ligos simptomas. Viena jų – Krono liga. Žarnyno ligas dažniausiai sukelia užteršta aplinka, pernelyg aktyvus gyvenimo būdas, greitasis su konservantais maistas, kiti sveikatai žalingi įpročiai. Jei taip ir toliau nekreipsime dėmesio į žalingus aplinkos veiksnius, netrukus galime išgirsti apie mums diagnozuotą Krono ligą. Deja, prognozuojama, kad šios ligos artimiausiu metu Lietuvoje, kaip ir kitose išsivysčiusio pasaulio šalyse, daugės. Didelį nuovargį, emocinį stresą patiria ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. Krono liga serga ir jie. Progresuojančios uždegiminės žarnyno ligos kelia nerimą medikams. Šie susirgimai jaunus žmones gali paversti neįgaliais. tiems, kurių tėvai yra sirgę skrandžio vėžiu. Negydomas gastritas gali išsivystyti į skrandžio arba dvylikapirštės žarnos opaligę arba net į vėžį. Gastritas gydomas ir dietomis. Pusė susirgusiųjų gali pasveikti tik laikydamiesi griežto mitybos režimo. Kokios dietos reikia laikytis? Apie tai su sergančių vaikų tėvais paprastai kalbu 10–15 minučių, tad trumpai išvardyti, ką reikia valgyti, o ko – ne, nėra paprasta. Nieko rūkyto, kepto, rūgščių ir aštrių produktų, miltų gaminių – džiūvėsių, riestainių,

pyragų, tortų. Negalima sultinių, kakavos, kavos, šokolado, reikia riboti riebalų vartojimą, ypač – šaltų (sviestas, majonezas). Jeigu valgote riebalus, būtinai užgerkite šiltu gėrimu. Pats geriausias gėrimas – mūsų laukuose surinktų žolelių arbata. Dažnai žmonės klausinėja, ar svarbu yra maisto produktų derinimas? Mano nuomone, tai nesvarbu, aš valgau mėsą su bulvėmis. Paūmėjus lėtiniam gastritui, reikėtų ne tik griežčiau laikytis dietos, bet ir daugiau ilsėtis, ilgiau miegoti. Patariu neaukoti savo sveikatos dėl

pinigų. Juk gali atsitikti taip, kad viską, ką papildomai uždirbsite, teks išleisti vaistams. Kas dar sukelia gastritą? Palyginti su Helikobakter pylori, kitos priežastys yra labai retos, jos sudaro tik kelis procentus. Mažiems vaikams gastritą gali sukelti alergija, o suaugusiesiems arba paaugliams – medikamentai. Vakarų Europos šalyse kur kas mažiau žmonių yra bakterijos nešiotojai, tad ten daugiausia gastritą sukelia šalutinis medikamentų poveikis. Skrandžio apsaugines funkcijas pažeidžia nesteroidiniai medikamentai nuo uždegimo (ibuprofenas, diklofenakas, aspirinas ir kiti.). Dažnai žmonės galvoja, kad kenksmingą vaistų poveikį susilpnina maistas, todėl stengiasi nuryti tabletę tik po valgio. Neturi jokios reikšmės, kada tas vaistas geriamas. Net vartojant žvakutes galima įsitaisyti skrandžio opą: juk vaistai rezorbuojasi per kraują ir taip susilpnina skrandžio sieneles. Tada jis tampa labai jautrus druskos rūgščiai, kurią pats gamina. Sveikas skrandis turi labai stiprias apsaugines savybes, bet jeigu tik jos susilpnėja – prasideda bėdos. Užlašinkime druskos rūgšties ant odos – tuojau atsiras žaizda!

Pasninkas prieš Velykas – dvasios ir kūno sveikatai Laura BUKONYTĖ Visos pasaulio religijos žmones ragina pasninkauti bent kelis kartus per metus. Tačiau yra žmonių, kurie negali gyventi be mėsos, valgo jos ir per pusryčius, ir pietus, ir vakarienę. O jei sočiai neprisikerta, skundžiasi silpnumu. Artėjant Velykoms daugelis susimąsto, pasninkauti ar ne.

Religija siūlo organizmo valymą Gydytoja Filomena Taunytė primena, kad mūsų religija siūlo laikytis sauso pasninko, maitintis vien vegetarišku maistu 4 savaites prieš Kalėdas ir 6 savaites prieš Velykas. Tai rimtas organizmo valymas. Kol žmonės laikėsi šių reikalavimų, nežinojo alerginių susirgimų, vėžiu sirgo 80 proc. rečiau. Visiškai tapti vegetarais mūsų krašto žmonėms gal ir neverta, bet laikytis griežto pasninko kelis kartus per metus ar bent vieną dieną kas savaitę – puiki sveikatinimosi priemonė.

Artėja viena gražiausių metų švenčių, kurią pasitikti reikėtų išsivalius kūną ir sielą.

Pasninkas – daugelio ligų profilaktika Pasak F.Taunytės, vegetariškas maistas bent dvi savaites du kartus per metus iškart dvigubai sumažintų podagros, insulto, infarkto, kitokių panašių ligų atvejus. Ypač svarbu pasninkauti miestiečiams, o kaimo žmonės daugiau dirba fiziškai, smarkiau prakaituoja.

„Apetito praradimas susirgus rodo, kad badavimas nėra svetimas žmogaus prigimčiai, o tik viena apsauginių reakcijų, tausojant jėgas kovai su į organizmą patekusia infekcija ar nuodais, – sako gydytoja, – deja, tai, ką apie gydomąjį badavimą mums pasakojo ilgametė patirtis, yra pamiršta, šis gydymas laikomas netradicinės medicinos dalimi.“

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Griežtas vegetarizmas – nebūtinas Religijos rekomenduoja laikytis griežto vegetarizmo, nebent šeštadienį ir sekmadienį meniu paįvairinti pieno produktais ar žuvimi. Tačiau F.Taunytė tvirtina, kad griežtas vegetarizmas gali tikti tik sunkiomis nepagydomomis ligomis sergantiems žmonėms, kai organizmas negamina

kokių nors fermentų. Daugelis žmonių laikosi pieniško ir augalinio raciono instinktyviai, jie nelaiko savęs vegetarais. Pieno produktai ir kiaušiniai aprūpina organizmą baltymais, mineralais ir riebalais, tad jam nieko netrūksta. Tačiau pasninkas – tai ne badavimas. Pasninkaudamas žmogus valgo, o badaudamas nevalgo visai, tik geria vandenį. Kai ką nors valgome, mūsų kepenys, kasa ir inkstai dirba visu krūviu, o badaujant – ilsisi. Tenka pasirinkti, ar kažką valgai, ar gydaisi badu. Tačiau F.Taunytė badauti patiems nepataria. Pabrėždama, kad badavimas nėra būdas numesti svorio, gydytoja F.Taunytė nepataria badauti be patikimo gydytojo pagalbos.

Žmogus – žolėdis? F.Taunytė žino, kad lietuviai per tūkstantmečius įprato vartoti gyvulinius baltymus. „Mėsos mums reikia valgyti mažiau, bet vegetaru būti mūsų krašte netinka, – kalba ji. – Aš itin gerbiu lašinius.“

2011 m. balandžio 15–22 d., Nr. 15 (59) Reikėjo berniukams padangių gilių ir aerodromų plačiųjų kelių... Šios kiekvienam lietuviui žinomos dainos žodžiai skamba galvoje bendraujant su padangių aistruoliu Dariumi POTELIŪNU. Šilutiškis, metus dirbantis Londone, svajoja grįžti į gimtą kraštą, nes čia neturi galimybių skraidyti. O kol jis „ant žemės“, tol rūpinasi parama Lietuvos ultralengvųjų orlaivių pilotų rinktine ir pasakoja, kad berniukams reikia ne tik padangių gilių, bet ir pinigų ten pakilti... Kaip susidomėjote lėktuvais? Susižavėjau šia sporto šaka dar vaikystėje, kai mane tėtis nuolat atsiveždavo į aerodromą. Dvylikos pradėjau lankyti Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokyklą, kuri iki šiol veikia Šilutės aeroklube, o ją baigęs tobulinau sklandymo gebėjimus Kartenos aeroklube. Aplinkybės susiklostė taip, kad nemaža dalis Šilutės aeroklubo narių įsigijo ultralengvuosius lėktuvus, tad ir aš papildžiau šios sporto šakos aistruolių gretas. Kai pakylu į orą, užvaldo nenusakomas laisvės ir adrenalino pojūtis, atitrūkstu nuo kasdienių minčių ir sukoncentruoju dėmesį tik į patį skrydį. Aviacija užima nemažą dalį mano gyvenimo, tačiau tai tik hobis. Gyvenant Londone skraidymą tenka pamiršti. Nebegyvenu netoli nuo aerodromo, į kurį skubėdavau kiekvieną dieną po darbo. Dažnai tenka nuryti seilę, kai pamatau palankų orą skraidyti. Kas tas ultralengvasis lėktuvas? Tokie lėktuvai būna dviejų tipų – vienviečiai, sveriantys iki 300 kg, ir dviviečiai, kurių svoris neviršija 450 kg. Tai nesudėtingų konstrukcijų orlaiviai, kuriuos gaminant stengiamasi naudoti kuo lengvesnes medžiagas – medį, plastiką, aliuminį. Šie nuo 40 iki 100 arklio galių variklius turintys lėktuvai skirti pramogai ir sportui, o dėl lengvos ir nesudėtingos konstruk-

Gimtasis kraštas

Sportas

Vieną brangiausių pasaulyje sporto šakų remia emigrantai

Kad orlaivių komanda galėtų dalyvauti pasaulio čempionate, iš viso reikia net 50 000 litų.

cijos jų galimybės gana ribotos – jais negalima atlikti sudėtingų akrobatinių ﬁgūrų ar skraidyti dideliais greičiais. Tačiau ultralengvoji aviacija labai sparčiai populiarėja visame pasaulyje dėl prieinamumo eiliniam žmogui. Išmokti pilotuoti šiuos lėktuvus daug paprasčiau, jie nereikalauja intensyvios mechaninės priežiūros, milžiniškų angarų, ilgų nusileidimo takų, be

Aviacijos sportas vienas brangiausių pasaulyje, nuo seno vadinamas aristokratų sportu. Šis hobis reikalauja nemažai lėšų. Finansavimo praktiškai negauname – tenka verstis patiems. Turime savo klubo nario mokesčius, kurie daugiausia skiriami aplinkos priežiūrai ir varžybų rengimui. Visos kitos išlaidos yra susijusios su lėktuvo eksploatavimu. Per skraidymo se-

Tauta be aviacijos neturi ateities. Deja, mūsų valstybės valdžia yra kitos nuomonės ir praktiškai neskiria paramos. to, degalų sąnaudos nedidelės. Šie lėktuvai kainuoja keliolika kartų mažiau už savo didžiuosius brolius. Naudoto ultralengvojo lėktuvo kaina svyruoja nuo 5 000 iki 30 000 eurų. Ar išsilaikote patys? Kiek kainuoja lėktuvų sportas?

zoną aktyviam skraiduoliui prireikia 3 000–4 000 litų. Iki dabar vykstant į tarptautines varžybas didžiąją dalį lėšų padengdavo Lietuvos ultralengvųjų orlaivių pilotų federacija. Varžybos vykdavo Europoje ir rinktinė sugebėdavo, kad ir su nedidelėmis lėšomis, ne tik dalyvauti, bet ir laimėti.

GK archyvo nuotraukos

Kokie didžiausi klubo laimėjimai? Didelis mūsų laimėjimas yra tai, kad ekonominio nuosmukio laikais mūsų nariai ne tik neišsilakstė, bet mūsų klubas tapo vienu didžiausių ultralengvųjų orlaivių centrų Žemaitijoje. Kasmet rengiame „Pamario taurės“ varžybas, sulaukiančias nemažai Lietuvos ir kitų šalių pilotų dėmesio. Tarptautinė aviacijos sporto federacija teikia pasiūlymą 2013 metais pasaulio ultralengvųjų orlaivių čempionatą surengti Lietuvoje. Tai lėmė mūsų rinktinės žinomumas pasaulyje. Aeroklubo nariai, priklausantys ir Lietuvos rinktinei ir jau dalyvavę Europos ir pasaulio čempionatuose, Dovydas Stungurys, Justinas Subačius ir Aidas Stankevičius laimėjo teisę dalyvauti pasaulio ultralengvųjų lėktuvų čempionate, kuris vyks spalio 9–23 dienomis Izraelyje. Jie keliskart yra tapę ir Latvijos čempionais.

Pakilo Lietuvos futbolo rinktinės reitingas

Raimundo Šuikos nuotrauka

Tarptautinės futbolo federacijos paskelbtoje pasaulio futbolo rinktinių reitingų lentelėje Lietuvos komanda iš 54-os vietos pakilo į 46-ą. Reitingo lydere išliko pasaulio čempionė Ispanijos rinktinė (1 857 tšk.). Antrą vietą užima pasaulio vicečempionė Olandijos komanda, o į trečią vietą iš penktos pakilo Brazilijos futbolininkai. Iš viso klasiﬁkuojamos 207 rinktinės. Tarp 53 Europos šalių rinktinių Lietuva yra 28-a. Kitas reitingas bus paskelbtas gegužės 18 dieną. GK, Eltos inf.

FIFA balandžio 13 d. reitingas (skliaustuose – vieta ankstesniajame reitinge) 1. (1) Ispanija* – 1 857 tšk. 2. (2) Olandija – 1 702 3. (5) Brazilija – 1 425 4. (3) Vokietija – 1 386 5. (4) Argentina – 1 276 6. (6) Anglija – 1 163 7. (7) Urugvajus – 1 094 8. (9) Portugalija – 1 052 9. (11) Italija – 1 019 10. (8) Kroatija – 991 11. (11) Norvegija – 987 12. (10) Graikija – 985 13. (15) Japonija – 961

Iki šiol nė vienas lietuvis FIS kalnų slidinėjimo vaikų varžybose nebuvo atsidūręs ant garbės pakylos. Šiandien 15-ąjį gimtadienį švęsiantis R.Zaveckas slalomo trasoje per du nusileidimus sugaišo 1 min. 22,74 sek. ir pralaimėjo tik dviem švedams – C.Grahnui (1 min. 20,63 sek.) ir T.Glantzui (1 min. 20,83 sek.).

Iš viso 14–15 m. vaikų slalomo rungtyje startavo 38 kalnų slidininkai. Be švedų ir lietuvio, varžėsi Italijos, Suomijos, Norvegijos, Slovakijos, Čekijos, Rusijos, Islandijos ir Latvijos atstovai. Finišą pasiekė 27 sportininkai. Prieš šį istorinį pasiekimą R.Zaveckas sėkmingai startavo ir didžiojo slalomo rungtyje. Skaičiuojant abiejų rungčių rezultatus Lietuvos kalnų slidininkas buvo trečias. Į Švediją R.Zaveckas su savo tėvu Giedriumi iškeliavo trumpai atsikvėpę po įspūdingo pasirodymo Baltijos taurės varžybose Suomijoje. Ten 14-metis savo amžiaus grupėje laimėjo visas rungtis – slalo-

14. (14) Čilė – 952 15. (16) Gana – 918 16. (20) Serbija – 907 17. (17) Slovėnija – 903 18. (13) Rusija – 896 19. (18) Prancūzija – 883 20. (21) Australija – 876... ...32. (31) Čekija* – 722... ...46. (54) Lietuva – 577... ...66. (50) Škotija* – 517... ...74. (82) Estija – 440... ...76. (75) Latvija – 438... ...153. (143) Lichtenšteinas* – 116...

Tokios pasaulinės reikšmės varžybos – puiki proga pagarsinti Lietuvos vardą... Tačiau valdžiai atrodo kitaip ir mūsų laimėjimai „sėkmingai“ griaunami. Tauta be aviacijos neturi ateities. Deja, mūsų valstybės valdžia yra kitos nuomonės ir praktiškai neskiria paramos netradicinėms sporto šakoms. Šiemet, kai buvo skirstomos lėšos aviacijos sporto šakoms, Ultralengvųjų orlaivių pilotų federacijai daugiau lėšų neskirta. Todėl mums kyla didelė problema, kaip nuvykti į varžybas Izraelyje. Kad komanda galėtų dalyvauti šiame čempionate, iš viso reikia 50 000 litų. Nebeprašome pagalbos iš įvairių fondų, dabar galimybė liko tik sulaukti paramos iš užsienyje gyvenančių tautiečių. Galbūt jie galėtų kiek nors paremti šią netradicinę sporto šaką, kuri yra palikta likimo valiai. anglija.lt, GK inf.

Tenisininko planus sujaukė sveikata Ričardas Berankis atsiėmė paraišką dalyvauti turnyre Barselonoje (Ispanija). 20-metis tenisininkas dėl sveikatos problemų bus priverstas praleisti dar kelis turnyrus, teigiama pranešime spaudai.

Žvaigždute (*) pažymėtos Lietuvos rinktinės varžovės „Euro-2012“ atrankos varžybose.

Švedijoje – lietuvio kalnų slidininko sėkmė Šiandien gimtadienį švenčiantis Rokas Zaveckas vėl užkopė į kitiems Lietuvos kalnų slidininkams neregėtas aukštumas. Tarptautinėse slidinėjimo federacijos (FIS) vaikų varžybose Švedijoje 14-metis lietuvis iškovojo slalomo rungties bronzos medalį.

mo, didžiojo slalomo ir didžiausiojo slalomo („Super-G“). Šios rungties lenktynių iki R.Zavecko pergalės nebuvo laimėjęs nė vienas lietuvis. Jau beveik 10 metų slidinėjantis Vilniaus Šv. Kristoforo pagrindinės mokyklos aštuntokas neslepia –

jis tikisi startuoti 2014-ųjų Sočio olimpiadoje. Pagrindinis naujo sezono startas perspektyviausio mūsų šalies kalnų slidininko laukia kitų metų sausį – R.Zaveckas rengiasi atstovauti Lietuvai Austrijos mieste Insbruke vyksiančiose pirmosiose jaunimo žiemos olimpinėse žaidynėse. GK, Eltos inf.

EPA-Eltos nuotrauka

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Fizinio parengimo stovykloje Ispanijoje R.Berankiui atsinaujino nugaros skausmai, negana to, prisidėjo ir kirkšnies problemos. „Didžiausius rūpesčius kelia kirkšnis. Ričardo nugara taip pat nevisiškai išgijo. Apmaudu, kad nepavyko surengti ﬁzinio parengimo stovyklos. Negalėjome sportuoti net puse pajėgumo. Sunku pasakyti, kiek prireiks laiko. Tai paaiškės tik po vizito pas gydytojus“, – teigė žaidėjo treneris Remigijus Balžekas. 75-a pasaulio raketė R.Berankis artimiausiu metu atvyks į Lietuvą, kur jį apžiūrės medikai. Spėjama, kad į teniso kortus Ričardas geriausiu atveju grįš tik po mėnesio. GK, Eltos inf.

Gimtasis kraštas

Nijolė BARONIENĖ Kas ta kino magija? Kokio kino žmonėms reikia? Kur link einame? Į šiuos ir kitus klausimus savus atsakymus turi kino kūrėjas Š.Bartas.

Lietuva – mano namai Kalbėtis režisierius pakvietė į šalia sostinės „Skalvijos“ kino teatro esančias savo kino studijos „Kinema“ patalpas. Pokalbio metu netilo telefonas, ramybės nedavė elektroninis paštas, tačiau bendrauti tai netrukdė. Buvo akivaizdu, kad vyksta pasirengimai dar vienam kūrybiniam etapui. Tačiau, kada, kur ir kas bus daroma, Š.Bartas nenorėjo atskleisti paslapties. Beje, Lietuvoje jis būna tikrai ne ištisus metus. Tačiau paklaustas, ar neketina apsistoti kurioje kitoje šalyje, tikino, kad Lietuva – jo namai ir emigruoti tikrai neketina. „Jei pakviestų statyti filmą, kodėl ne, galiu važiuoti į bet kurią pasaulio šalį, tačiau visada grįšiu ten, kur mano namai“, – sakė Š.Bartas. Anot jo, bėda ta, kad Lietuvoje labai stinga finansavimo kino gamybai, tad tenka ieškoti kitų šaltinių. Šis menininkas lėšų stygiaus problemą sprendžia kooprodiusavimu, kai filmo biudžetą sudaro kelių šalių lėšos.

Tegul reklamuoja kiti Beveik dešimt režisieriaus filmų galėjome pamatyti „Kino pavasario“ festivalyje. Nuo kurio filmo režisierius patartų pradėti žiūrėti? „Jokio skirtumo. Juk tai – ne serialas. Visi filmai man brangūs, nesvarbu, kada sukurti. Savikritika ir reiklumas sau be galo svarbu, kai filmas kuriamas, paskui tai neturi prasmės. Eilėraštis rašomas vadovaujantis impulsu, kino menas – kas kita. Čia ilgas kūrybinis procesas, kurio metu reikia atiduoti visas jėgas“, – sakė režisierius. Jis tikino, kad kalbant apie jo filmus negalima sakyti „reikia pamatyti“. Paprašytas rasti raginančią mintį ateiti į jo filmų retrospektyvą, kino menininkas tik šypsojosi. „Negali būti jokio „reikia“. Jei žmogus norės, ateis. Ne mano darbas reklamuoti. Tegul tuo užsiima kiti“, – tikino pašnekovas. Beje, jo nuotraukų nepamatysi populiarių žurnalų viršeliuose, jo pavardė nelinksniuojama bulvarinių skandalų fone. Anot Šarūno, tai – tuštybė, taigi tokia savireklama jis niekada neužsiimtų. Jau geriau laisvą laiką skirti šeimai ir mėgstamam užsiėmimui. Tiesa, dvidešimt aštuonerių metų sūnus Lukas jau savarankiškas, o paauglė dukra Ina Marija – didžiausias tėvo rūpestis ir džiaugsmas. Būdama maža viename jo filmų atliko nedidelį vaidmenį, tačiau, ar

Gyvenimas ji rinksis ką nors bendro su vaidyba arba kitu menu turinčią profesiją, Š.Bartas kol kas nesiima spėlioti.

Startas liaudies kino studijoje „Mano pasirinkimui gal kiek įtakos turėjo fotografuoti mėgęs močiutės brolis. Nuo šešerių metų aš jau, galima sakyti, aktyviai ir rimtai domėjausi tuo, ką darau ir dabar. Pirmieji kūrybiniai darbai gimė sulaukus septyniolikos. Kaune buvo tokia „Bangos“ liaudies kino studija, kurioje dirbau ir turėjau galimybę imtis kino gamybos. Mus palaikė, turėjome gana gerą ﬁnansavimą, todėl galėjome įgyvendinti savo sumanymus“, – prisiminimais dalijosi režisierius. Būtent „Bangos“ liaudies kino studijoje 1986 m. Š.Bartas sukūrė „Tofolariją“. Apmaudu buvo, kad apkeliavęs daugybę festivalių, būdamas mė-

gią ﬁlmavimo kamerą“, – sakė Š.Bartas.

Kino reikia mokytis Kas gi ta kino magija, žmones prikaustanti prie ekranų, o kino kū-

2011 m. balandžio 15–22 d., Nr. 15 (59)

žiūrėjome ﬁlmus apie indėnus“, – šypsojosi režisierius, apie kurį jau sukurtas ﬁlmas. Kino kritikai seniai Š.Barto kūrybą padėjo

Savikritika ir reiklumas sau be galo svarbu, kai filmas kuriamas, paskui tai neturi prasmės. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Nepatogus kinas Š.Barto ﬁlmuose laiko tėkmė lėta, teksto nedaug. Vaizdai, veidai, į kuriuos žiūrovas priverstas įsižiūrėti, nepagražinta tikrovė dažną priverčia susigūžti. Prakeiksmo kinas, anot kai kurių kritikų, nepalieka vilties, išties nepatogus įpratusiesiems prie spragėsinio turinio ir spragėsinio laiko praleidimo kine. „Ar menas turi tik teigti? Manau, esmė ne teigimas ar neigimas, o tai, ar kuriantysis yra nuoširdus. Nuoširdumas – svarbiausias kriterijus. Sakoma, kad dėl skonio nesiginčijama. Kam reikia, atranda ir mano ﬁlmus. Aš juk negaliu už kitus spręsti. O dėl blogio ar smurto galiu pasakyti viena – tai mūsų gyvenimo dalis. Galima kartoti, kad viskas gražu, bet taip nėra. Deja, mums būdinga pulti į kraštutinumus. Nieko keisto, dar tik 20 metų nepriklausomybės. Dar daug ką turime išsiugdyti“, – kalbėjo režisierius. Anot jo, nereikia panikuoti ir dėl emigracijos. „Visais laikais žmonės judėjo. Juk ir į šią teritorijją mūsų protėviai kažkada atėjo. 50 metų galimybė keliauti buvo apribota, tad nieko nuostabaus, kad žmonės važiuoja. Prisiminkime pasakas: „ir išėjo broliai į platų pasaulį laimės ieškoti“. Tautos neįmanoma jėga išlaikyti. Per tiek amžių išlikome, išliksime ir dabar“, – viltingai kalbėjo Šarūnas.

Režisierius kuria taip, kaip jaučia, ir nepataikauja žiūrovui Šarūnas Bartas – vienas iš nedaugelio Lietuvos kino režisierių, kurio kūryba įvertinta ne tik savoje šalyje, bet ir tarptautiniuose festivaliuose. gėjiškų filmų kategorijoje filmas negalėjo patekti į didžiuosius ekranus. Apsisprendęs tapti kino režisieriumi, tuometinėje Sovietų Sąjungoje Š.Bartas neturėjo kito pasirinkimo, kaip važiuoti studijuoti į Maskvą. VGIK – kino menininkų kalvė, kurioje Šarūnas mokėsi to, ko dar nežinojo, mat skirtingai nei kiti įstojo ten jau žinodamas, kas yra kino gamyba, mokėdamas filmuoti ir dar daug ką. „Už paramą tada ir dabar esu dėkingas mamai. Tai ji 1981 m. nupirko man labai bran-

rėjus paverčianti apsėstaisiais? „Kinas – tai įspūdis, kurį žmogus patiria matydamas vaizdą ir girdėdamas garsą. Visa tai veikia tiesiogiai. Pačiam nieko nebereikia daryti, skirtingai nei, pavyzdžiui, skaitant knygą, kai vaizduotė priversta dirbti. Man išskirtinį įspūdį paliko Romano Balajano „Skrydžiai sapnuose ir tikrovėje“, nes iki tol

ant kitos, aukštesnės lentynos. Jis vadinamas kino ﬁlosofu, o jo ﬁlmai – sunkiais, elitiniais, nepatogiais žiūrovui. Tačiau pats Š.Bartas tik šypsosi girdėdamas panašius apibūdinimus. „Bėda ta, kad kino menas, palyginti su literatūra, muzika, daile, dar labai jaunas. Jokioje mokykloje nerasite disciplinos „kino menas“. Kyla klausimas, ar tai meno sritis? Jei taip, žiūrėti kiną reikia mokytis, reikia pažinti, kad galėtum orientuotis kaip muzikoje, dailėje ar literatūroje. Deja, pas mus nėra daugelyje pasaulio šalių įprastų sinematekų, kur nusipirkus abonementą galima nebrangiai pažinti kino meną, mokytis jo. Juk neskaitęs „Hario Poterio“ vaikas vargu ar kada paims į rankas Dostojevskį“, – tikino kino menininkas. Tačiau greitu laiku, anot jo, situacija Lietuvoje turėtų keistis, nes ketinama kurti Kino centrą, kurio planuose turėtų būti ir sinematekos įkūrimas.

Į lemtį įskaičiuotos pastangos Laikas bėga nenumaldomai. Filmas veja ﬁlmą. Kūryba pareikalauja didelių pastangų ir jėgų. Kur menininkas jas atgauna? „Turiu sodybą. Pradėjau kurtis prieš dvidešimt metų plyname lauke. Mėgstu gyvūnus ir augalus. Esu pasodinęs labai daug (kelis tūkstančius) medžių. Eglės jau tokios, kad galima būtų kirsti. Gamta man labai svarbi. Ji pakrauna. Ne miestas buvo pirminė žmogaus stichija. Žmogus sukūrė miestus. Pirminis buvo žmogaus klajojimas. Gamtos žmogui niekas negali pakeisti“, – sakė Š.Bartas. Tačiau paklaustas, kokį save, kur regi, tarkime, po dvidešimties ar trisdešimties metų, tikino neturintis jokios vizijos. „Nenoriu bėgti įvykiams už akių. Kas lemta, tas bus. Tačiau negalima pamiršti, kad į lemtį visada įskaičiuotos pastangos. Čia kaip tame anekdote, kai žydas klausė Dievo, kodėl vis neišlošia milijono, o tas jam liepė pirmiausia nusipirkti loterijos bilietą“, – smagia nata pokalbį baigė kino režisierius Š.Bartas.

Šarūnas Bartas gimė 1964 metais Šiauliuose. 1986–1991 m. studijavo Kinematografijos institute Maskvoje. 1989 m. įkūrė pirmąją Lietuvoje nepriklausomą kino studiją „Kinema“. Režisūroje debiutavo pusiau mėgėjišku dokumentiniu filmu „Tofolarija“ ir vidutinio metražo dokumentiniu filmu „Praėjusios dienos atminimui“, kuris 1990 m. apdovanotas Amsterdamo dokumentinių filmų festivalio prizu. FILMOGRAFIJA: • „Tofolarija“, 1986 m. • „Praėjusios dienos atminimui“, 1989 m. • „Trys dienos“, 1991 m. • „Koridorius“, 1994 m. • „Mūsų nedaug“, 1996 m. • „Namai“, 1997 m. • „Laisvė“, 2000 m. • „Nieko nepraranda vaikai“, 2004 m. • „Septyni nematomi žmonės“, 2005 m. • „Eurazijos aborigenas“, 2010 m.

Vaidino kino filmuose: „Šešiolikmečiai“ (1987 m., rež. Raimundas Banionis), savo režisuotame filme „Koridorius“ bei prancūzų režisieriaus Leo Karakso kino filme „Pola X“. REIKŠMINGIAUSI APDOVANOJIMAI: • 1990 m. Amsterdamo dokumentinio kino festivalio prizas už filmą „Praėjusios dienos atminimui“, • 1992 m. Berlyno FIPRESCI kino festivalio prizas už filmą „Trys dienos“,

• 1995 m. FIPRESCI apdovanojimas Vienalėje už kino filmą „Koridorius“, • 1995 m. C.I.C.A.E. apdovanojimas už kino filmą „Koridorius“, • 2000 m. „CinemAvvenire“ apdovanojimas už filmą „Laisvė“, • 2001 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, • 2010 m. „Sidabrinės gervės“ apdovanojimas už geriausią režisūrą ir geriausią vaidybinį filmą „Eurazijos aborigenas“.

Akimirka iš filmavimo aikštelės. Asmeninio archyvo nuotrauka

2011 m. balandžio 15–22 d., Nr. 15 (59)

Gimtasis kraštas

Kelionės

Atgaiva kūnui ir sielai „Žiedų valdovo“ žemėje Netrukus keliautojai stabtelėjo prie „Pancake Rocks“ uolų. Šios įspūdingos uolos kai kam gali būti panašios į stulpais sulipdytus mielinius blynus. Naujojoje Zelandijoje teko matyti tokią pramogą, kai žmogus „įkišamas“ į burbulą iš permatomo plastiko, kažkaip pririšamas ir nustumiamas ridentis nuo didelio kalno. Kaip čia jiems pritrūko išradingumo tą burbulą su žmogumi įmesti į vieną tokių uolų skylių! Turėtų būti labai smagu.

Pieno upės

Naujojoje Zelandijoje yra daug privalomų pamatyti vietų, tai tarsi geriausios iš geriausių, ką tik galima įsivaizduoti šioje planetoje.

Kristčarčas – didžiausias miestas visoje pietinėje saloje. Dydžiu jis panašus į Ignaliną, tik gyventojų jame – net pusė milijono.

Rytis BURNECKAS Pasakojimą apie Naująją Zelandiją pradėsime nuo pietinės salos, nes ten atskrido porelė lietuvių Vytas ir Jolanta ir nuo ten prasidėjo jų kelionė po šalį. Be to, pietuose įdomiau. Pirma pažintis su šia šalimi nebuvo itin maloni: negana to, kad atskrido vėlai naktį, dar užstrigo migracijos tarnyboj – lietuvis pasirodė įtartinas

Įtartini, bet labai turtingi Iškart po pasų patikrinimo, Vytą šalin pasivedęs pasienietis ėmė klausinėti kvailų klausimų: ko čia atvažiavo, už ką atvažiavo, kas pirko bilietus ir kada paskutinį kartą vartojo heroiną. Kai pasienietis viską užsirašė, atėjo laikas kitam tardymo etapui – daiktų patikrinimui. Kad Jolanta nenuobodžiautų, prie „įtartino“ pasodino ir ją. Viskas baigėsi tuo, kad keliautoja iš Lietuvos vietinei pareigūnei, kuri užsimovusi gumines pirštines kėsinosi kratyti kuprines, nemirktelėdama pasakė: „Esame labai turtingi, banko sąskaitoje turime 200 tūkstančių Naujosios Zelandijos dolerių.“ Kai paaiškėjo, kokie turtingi esą lietuviai, tardymas gana greit baigėsi – daiktų iš kuprinių neiškratė ir net atsiprašė už nesusipratimą. Toliau sekėsi daug geriau. Lietuvaičiai spėjo į paskutinį autobusą, važiavusį į miestą, vairuotojas maloniai pasuko nuo maršruto ir pamėtėjo mūsų tautiečius iki pat viešbučio.

Transporto kamščių nėra Ryte viešbučio šeimininkas nustebo, kai naujieji jo svečiai prisistatė lietuviais. Savininkas pabrėžė, kad Naujojoje Zelandijoje tai labai

reti svečiai, o pastarosiomis dienomis savo viešbutyje jis sutinka jau antrą lietuvių porą. Pietinėje saloje gyvena viso labo apie milijoną gyventojų, visi kiti – šiaurinėje saloje. Tad pietinėje saloje nėra didelių miestų ir eismo kamščių. Kristčarčas – didžiausias miestas visoje pietinėje saloje. Palyginti su Lietuvos miestais, jis dydžiu panašus į Ignaliną, tik gyventojų jame – net pusė milijono. Mieste – viena gatvė, viena aikštė ir viena bažnyčia. Taip pat jie turi turistinį tramvajų ir labai gerą autobusą nemokamai važinėti tik miesto centre. Naujojoje Zelandijoje nepaprastai gerai išvystyta turizmo infrastruktūra ir pritaikyta įvairiems žmonių poreikiams. Mūsų tautiečiai išsirinko „Backpacker Bus“, į kurį bilietus nusipirko perpus pigiau. Autobusai važinėja kasdien tam tikrais maršrutais ir sustoja viename ar keliuose miestuose, kaimeliuose. Pakeliui gali išlipti, kur tik širdis geidžia, ir ten būti, kiek tik nori. Keliautojai pirko bilietą su 14 sustojimų, vadinasi, maršrutas įveikiamas per 14 dienų.

žiuodamas kažkuriuo per Naująją Zelandiją riedančiu traukiniu skaitė „Žiedų valdovą“ ir pamąstė, kad visa jo istorija laisvai galėjo nutikti šitoje šalyje. Ne be reikalo Naujoji Zelandija 2006 metais oficialiai pripažinta gražiausia pasaulio valstybe. Jos gamta – tarsi mūsų planeta miniatiūroje, o kraštovaizdžių kilmė ir įvairovė leidžia pajusti geologinio laiko bėgsmą. Niekur kitur tokiame žemės lopinėlyje neįmanoma pamatyti to, ką siūlo Naujoji Zelandija: dangų remiantys ir snaudžiantys ugnikalniai, karštosios versmės, orą skrodžiantys fiordai ir sidabriniai kriokliai, slenkstėtos upės ir akį veriantys turkio spalvos ežerai, unikali augalija ir gyvūnija, vešlūs miškai ir jaukūs slėniai, balto smėlio paplūdimiai ir salelių labirintai, įdomūs miestai, žavūs kaimai ir saviti jų gyventojai. Visa tai – Naujoji Zelandija, kurios grožis puikiai atskleistas garsiame P.Džeksono fantastiniame filme „Žiedų valdovas“.

Banginių ir ruonių karalija Kaikouroje keliautojai nuplaukė žiūrėti banginių, vėliau nardė kartu su

ruoniais. Tiesa, didesnį įspūdį padarė ne banginiai, o patrakėliai delﬁnai. Kažkur vandenyne, netoli Kaikouros krantų, turistams savo kupras ir uodegas demonstravo banginiai. Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad jei nori apžiūrėti banginį iš visų pusių, reikia važiuoti į Antarktidą, kur banginiai tiesiog šokinėja iš vandens ir pasirodo visu dydžiu, kaip reikiant išgąsdindami vėpsančius turistus. Su delﬁnais buvo smagiau, nors Naujojoje Zelandijoje jie vieni iš mažiausių pasaulyje. Kaikouros pakrantėse labai daug ruonių, todėl surasti jų koloniją nebuvo sunku. Tik aptikęs ruonius, šoki į vandenį ir bandai juos sudominti, kad jie su tavimi pažaistų. Nedidelė smulkmenėlė – vanduo buvo vos 15 laipsnių šilumos, tad labai gelbsti specialūs šilti nardymo kostiumai su įranga. Vandenyje lietuviai praleido šiek tiek daugiau nei valandą, bet laikas prabėgo akimirksniu. Ruoniai pasitaikė smalsūs, tad teko su jais susipažinti iš labai arti. Jų liesti nepatartina, nes gyvūnai laukiniai ir nenuspėjami. Nebuvo visai jauku, kai į pasiplaukiojimo pabaigą jie sugalvojo pažaisti ir dantukais pagaudyti mūsų tautiečių plaukmenis. Tada ir kilo klausimas, kas kam pramoga: žmonėms ruoniai ar ruoniai jiems.

„Blynų“ uolos Toliau lietuvių maršrutas driekėsi į Nelsono miestelį, ten kur daugiau laiko turintys žmonės praleidžia mažiausiai tris dienas. Ne dėl miesto, o dėl netoliese nusidriekusių stebuklingo grožio parkų. Pačiame mieste nieko įdomaus nerasite, nebent tai, kad netoliese yra senovinės aukso kasyklos. Auksas daugiausia ir yra kaltas dėl europiečių invazijos į Naująją Zelandiją. Kelias krypo į Greimavo miestą, kuris yra vartai į kitus nacionalinius parkus.

Lėkdami per Naująją Zelandiją lietuviai sustojo Franko Jozefo kaime. Vieta įžymi savo ledynais, pasigrožėti jais keliautojai susirenka iš viso pasaulio. Beje, čia Holivudo kino kompanija ﬁlmavo garsųjį „Ledynmetį 2“. Galų gale pasiekti ledynai. Visur kur yra ledynai, bus ir upės. Jos kažkokios labai keistos spalvos – tokios baltos, kaip pienas. Upės yra ne kas kita, kaip tirpstantis ledas, kriokliais drimbantis žemyn, kasdien lede suardamas vis naują vagą. Kitądien Vytas ir Jolanta judėjo toliau, link pasaulio pramogų sostinės… Kvinstouno. Pakeliui stabtelėjo šalia labai gražaus kalno, kurio tąryt dėl didelio rūko nesimatė. Kvinstouną kai kas tituluoja pasaulio pramogų sostine. Pramoga pramogai nelygu, bet čia kalbama apie ekstremalųjį sportą – šiame mažame miestelyje gali išbandyti viską, kas šiurpiausia yra išrasta pasaulyje. Pirmiausia – tai šokinėjimas su guma. Naujoji Zelandija yra šios labai ekstremalios pramogos tėvynė. Vandens pramogos siūlomos visos, kokios tik gali būti ir kokias tik teko girdėti. Oro pramogų taip pat neišvardijama gausybė. Naujojoje Zelandijoje yra daug privalomų pamatyti vietų, tai tarsi geriausios iš geriausių, ką tik galima įsivaizduoti šioje planetoje. ••• Naująją Zelandiją sudaro dvi didžiausios – pietinė ir šiaurinė salos, atskirtos Kuko sąsiauriu. Be to, šaliai tiesiogiai pavaldžios ir didžiąsias salas supančios salelės bei salynai. ••• Tris ketvirtadalius salų užima kalnai, aukštumos ir kalvos. Čia apstu ledynų, vulkanų, ugnikalnių, geizerių, karštųjų versmių. ••• Naujojoje Zelandijoje gyvena apie 4,1 mln. gyventojų, iš jų 78 proc. – kilę iš Europos. 14,6 proc. – vietiniai salų gyventojai maoriai, 9,2 proc. – imigrantai iš Rytų Azijos, 6,9 proc. – išeiviai iš kitų Okeanijos salų. ••• 2007 m. statistikos duomenimis, šalyje gyveno 111 lietuvių. Naujosios Zelandijos vandenyno pakrantės ilgis siekia net 15 134 km.

Fantastinio filmo keliais Iš Kristčarčo pirmiausia lietuviai keliavo į Kaikourą. Jį ne tik miestu, bet ir kaimu vargu ar pavadinsi. Vieta, kaip sako vietiniai, ne turistams, bet dabar skirta tik jiems. Kaip paaiškėjo vėliau, tokios bus dauguma vietų, kuriose sustos atvykėliai. Naujosios Zelandijos gamta užburia pariedėjus vos kelis kilometrus už miesto. Žavių vaizdų gausa tiesiog pribloškia. Atgijusi pasaka, kurios net įsivaizduoti negalėjai. Tai regint visiškai paprasta patikėti Piteriu Džeksonu, kuris va-

Šalia Franko Jozefo kaimo esančio ledyno buvo filmuojamas garsusis Holivudo filmas „Ledynmetis 2“. GK archyvo nuotraukos

Gimtasis kraštas

2011 m. balandžio 15–22 d., Nr. 15 (59)

Laisvalaikis

Horoskopai E

(balandžio 18–24 d.)

Avinas ilsėsis ant savo ankstesnių laimėjimų laurų ir beveik neskirs dėmesio einamiesiems reikalams. Astrologas pataria grįžti į realybę ir imtis darbo, kol dar ne vėlu. Su bičiulių ir kolegų pagalba reikės atlikti tai, kas nepadaryta. Gali būti, kad teks dirbti dieną ir naktį. Bet dėl būsimų rezultatų turėsite ryžtis viskam.

Jaučiai turės nekreipti dėmesio į

gandus ir tvirtai žengti į sėkmę erškėčiais klotu keliu. Jūs nusiminsite, kai vyresnybė netikėtai atmes jūsų dalykinius pasiūlymus. Visko būna. Tegul negąsdina tai, kad bendradarbiai jūsų nesupranta, jog atsirado problemų santykiuose su artimaisiais. Viską reikės ištverti.

Dvyniai įstengs užsitikrinti finansinę sėkmę. Bet prieš tai teks įveikti nemažai sunkumų ir netgi patirti laikinų nesėkmių verslo srityje. Nepasikliaukite kitų nuomone ir visada būkite pagrindinis savo poelgių vertintojas.

Vėžys susidurs su finansinėmis problemomis, kurios trukdys įgyvendinti svarbų verslo projektą. Jeigu nerasite pinigų, verčiau atsisakykite savo sumanymų. Tik nemanykite, kad viskas jūsų gyvenime klostosi blogai. Daug ką į gerąją pusę pakeis svarbūs susitikimai ateinančią savaitę. O ramybė namuose padės išsaugoti dvasios pusiausvyrą.

Liūtai pademonstruos lyderio bruo-

žus, padės aplinkiniams rasti išeitį iš keblios padėties ir suteiks pagalbą tiems, kuriems ji reikalinga. Jūsų optimizmas bus jūsų sėkmės laidas. Nors būsite labai užimtas, pavyks atidėti visus reikalus ir aplankyti artimuosius.

J Parengė žurnalo „Oho“ redakcija Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

. Netiketas Zvilgsnis v

Tik pabandykite atimti kėdę!

Raimundo Šuikos nuotrauka

Mergelė dėl savo profesionalumo ir energijos pasieks finansinių laimėjimų. Valstybės tarnautojams astrologas žada sėkmę artimiausioje ateityje ir aukštesnį postą, kurio jau seniai tikitės. Su verslo partneriais gali būti nesutarimų. Jų gali kilti ir santykiuose su artimu žmogumi.

Deja, Svarstyklių laukia nepalanki savaitė. Jūs galite turėti nemalonumų darbe ir sugadinti santykius su kolegomis. Iškils grėsmė netekti savo posto, todėl finansiniai sunkumai taps realybe. Bet nereikia pulti į paniką. Užtat asmeniniame gyvenime jūsų laukia džiugūs įvykiai.

Skorpionui gražaus pelno duos jau seniai realizuojama sutartis arba anksčiau sudarytas sandoris. Jeigu jūsų verslui reikalingos investicijos, nedelsdamas skirkite netikėtai gautą sumą. Valstybės tarnautojams rekomenduojama daugiau dėmesio skirti darbui.

Šauliai turės rimtai pasirūpinti savo sveikata. Jeigu gerai nepailsėsite, ateityje jūsų laukia stresas ir kiti nemalonumai. Kelias dienas praleiskite ne savo kontoroje, o kur nors kitur, sukaupkite jėgų. Ta proga galėsite išspręsti ir asmeninius klausimus. Tik nepraraskite optimizmo.

Įdomus įvykis leis Ožiaragiui pasiekti tikslą verslo srityje ir įgyvendinti sumanymus darbe. Ateinanti savaitė bus sėkminga ir finansiniu požiūriu. Tik reikia neskubėti ir viską iš anksto gerai apgalvoti. Nedidelė klaida gali smarkiai sukomplikuoti karjerą.

Vandenis dalyvaus svarbiame susirinkime, kuris turės tiesioginės įtakos jo reikalams. Operacijų su nekilnojamuoju turtu imkitės tik tuo atveju, jeigu už jas bus atsakingi ir kiti asmenys. Visus namų darbus, nebūgštaudamas dėl rezultatų, patikėkite artimiesiems. Asmeniniame gyvenime gali užsimegzti įdomi intriga.

Žuvys padidins savo pajamas, įgyvendins visus sumanymus ir apskritai gana gerai praleis ateinančią savaitę. Verslininkai sudarys naudingą sandorį ir atidarys bendrą įmonę. Imtis verslo galės ir tie, kurie iki šiol dirbo valstybei. Visokeriopa sėkmė jiems garantuota. Žuvys, svajojančios apsigyventi užsienyje, gali pradėti realizuoti šį planą.

2011 m. balandžio 15–22 d., Nr. 15 (59)

Gimtasis kraštas

Laisvalaikis

Festivalyje – išradinga programa Muzikinę vasarą atversiantis 15-asis Vilniaus festivalis šįmet klausytojams siūlo išradingai sudarytą programą, kurioje netrūks pasaulinio lygio muzikų vardų ir intriguojančių kūrinių. Gegužės 31–birželio 14 dienomis Vilniuje vyks septyni įvairių žanrų koncertai, šeši iš jų – Nacionalinėje filharmonijoje, o pabaigos koncertas – Nacionaliniame operos ir baleto teatre. Festivalį atvers pasaulio scenų žvaigždė smuikininkas Vadimas Repinas ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Jis po daugelio metų pertraukos grįžta į Filharmoniją. Spalvingą orkestro muzikos programą festivalyje pristatys Lietuvos kamerinis orkestras kartu su savo vadovu smuikininku Sergejumi Krylovu ir pasaulinę šlovę pelniusiu italų pianistu ir kompozitoriumi Brunu Kaninu. Vilniaus festivalio baigiamasis koncertas birželio 14-ąją sutaps su Gedulo ir vilties diena. Nacionaliniame operos ir baleto teatre skambės lietuvių kompozitoriaus Vidmanto Bartulio 1989 m. sukurtas „Rekviem“ su režisieriaus Romo Lileikio vizualizacija. GK, Eltos inf.

Šiuolaikinio meno centre Vilniuje atidaryta garsaus japonų menininko M.Aidos paroda „Diena ir naktis“ žada atverti šokiruojantį šiuolaikinės Japonijos įvaizdį. Eltos nuotraukos

„Diena ir naktis” sostinėje Neramias žiūrovų reakcijas provokuojantis vienas labiausiai pasaulyje žinomų šiuolaikinių Japonijos menininkų savo kūrybą pristato Vilniuje.

Parodos atidaryme dalyvavo jos autorius Makoto Aida.

Šiuolaikinio meno centre (ŠMC) atidaryta Makoto Aidos paroda „Diena ir naktis“ žada atverti šokiruojantį šiuolaikinės Japonijos įvaizdį.

Parodos autorius, kaip teigiama, priklauso tai Japonijos menininkų kartai, kurią tiesiogiai paveikė staigus šalies ekonominis šuolis ir populiariosios kultūros bumas XX a. 9-ame dešimtmetyje. Nors menininko priemonių spektras itin platus – tapyba, piešiniai, instaliacijos, vaizdo filmai, performansai ir t. t., daugiausia tarptautinio dėmesio su-

laukė jo darbai, kuriuose pritaikomas „anime“, „manga“ – japoniškos animacijos ar komiksų stilius ir įvaizdžiai. Menininkas paverčia juos nerimą keliančiomis ar net šokiruojančiomis kompozicijomis, kuriose plėtojamos seksualumo, karo ar nacionalinio tapatumo temos ir atskleidžiamos japonų kolektyvinės pasąmonės žaizdos. M.Aidos autorinėje parodoje „Diena ir naktis“ ypatingą vietą užima milžiniškas tapybos darbas „Paminklas niekui III“, sukurtas japoniškų komiksų stiliumi. Šiai parodai sukurtas ir specialus projektas – tiksli menininkui priklausančio baro, įsikūrusio viename iš Tokijo rajonų, rekonstrukcija ŠMC Didžiojoje salėje. Tokijo barą ir jo „avatarą“ Vilniuje jungia interneto kameros, leidžiančios Lietuvoje ir Japonijoje esantiems lankytojams bendrauti tarpusavyje. Parodoje bus rodomas ir naujausias menininko vaizdo filmas, sukurtas Vilniuje. Viena iš šio filmo veikėjų – lėlė iš eksperimentinio japonų lėlių teatro „Gekidan Shiki“ („Paskutinė valanda“), kurio veiklą menininkas plėtoja kartu su savo žmona Hiroko Okada ir kitais bendraminčiais. Paroda „Diena ir naktis“ Vilniuje veiks iki gegužės 22 dienos. GK, Eltos inf.

Pasijuokime ••• Palankiai nusiteikusi pagyvenusi dama tramvajuje žiūri į jaunuolį, visą laiką kramtantį gumą. Po kelių minučių senukė pasilenkia prie jo: – Man labai malonu, jaunuoli, kad su manimi taip mielai kalbate, bet nesivarginkite – aš sunkiai prigirdžiu. ••• Kaip blondinė užmuša gyvą karpį? Mėgina jį nuskandinti. Ką sako motina savo blondinei dukrai, kai ji išeina pasivaikščioti? – Jei 11 valandą nebūsi lovoje, prašau eiti namo. ••• Jaunas sutuoktinis savo blondinei žmonai: – Brangioji, aš nenoriu tavęs mokyti, bet mano mama prieš patiekdama sušaldytas daržoves jas atitirpindavo. ••• Škotų nacionalinė komanda laimi rungtynes. Treneris ateina į žaidėjų persirengimo kambarį ir taria: – Vaikinai, jūs buvote puikūs. Dabar galėsite atsigaivinti. Džonai, atidaryk langą...

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 14 p., atsakymai: Vertikaliai: Simnas. Skola. Atakama. Lempos. Rel. Matot. Kalėda. Opal. Vinis. Alsa. Ekipa. Amas. Kazino. Dabar. Katarsis. Balatonas. Ten. Romanas. LAL. Boni. Miksas. Sėjikas. Horizontaliai: Esam. Angara. Bortas. Mm. Arabai. Salto. Bank. Pedalas. AK. Rasa. Nepalik. Pakol. Sas. Fazanas. Italė. Karavanas. „Limor“. Bi. Varėna. Stok. Medis. Iena. Galas. Usnis. Pažymėtuose langeliuose: KARAN TINAS.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Atsakymą sužinosite kitame GK numeryje.

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 15 p., atsakymai: Vertikaliai: Lapas. Kiras. Mada. Ūdra. Delikatesas. Mama. Elzasas. Tyla. Nilas. Rasė. Šakės. Bumas. Lynas. Dakotai. Kaverna. Natos. Girinis. Sigita. Rusija. Nevyk. Kasos. Regi. SKAT. Era. Horizontaliai: „Mėta“. Ardo. Karamelė. Lima. Dzin. Padala. Kirasa. Bala. Amalas. Tas. Dusyk. Kamanė. Pjesė. Pakasas. Naga. Vos. Bet. Šasi. Raniku. Sniegas. Nori. Visi. Seneka. Gira. Rytoj. Visata. Kasa. Skaičiais pažymėtuose langeliuose: ŠOKOLADAS.

••• Kodėl blondinės nevalgo bananų? Todėl, kad neranda užtrauktuko. ••• – Pone padavėjau, mano sriuboje – musė! – Nusiraminkite. Neilgai ji ten bus. Matote vorą ant lėkštės krašto? ••• Kalbasi du vyrai. Vienas sako: – Aš labai nerimauju dėl savo žmonos. Ji per šią pūgą išėjo į miestą. – Na, ji tikrai galės pasislėpti kokioje nors parduotuvėje. – Būtent to aš ir bijau. ••• Vyras savo žmonai: – Ar tu pirktum batus, jei neturėtum kojų? Ji: – Ne, žinoma, ne. Jis: – Tai kam tada perki liemenėlę? ••• Pilname metro traukinyje vyras sako šalia stovinčiai damai: – Viršuje yra rankena pasilaikyti. – Ačiū. Bet aš jau laikausi. – Taip, žinau. Bet aš netrukus išlipsiu.

(Užs. 15)

(Užs. 14)

(Užs. 13)

Gimtasis kraštas

2011 m. balandžio 15–22 d., Nr. 15 (59)

TV programa LTV2

Balandžio 18, pirmadienis

8.00 8.30 9.00 11.30 12.00 12.50 13.30 14.20 15.00 15.25

„Volkeris, Teksaso reindžeris“.

„Jausmų miestas“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Stilius“ (k.). 11.00 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.00 Trembita. 12.15 Klausimėlis.lt (k.). 12.30 Duokim garo! (k.). 14.15 Pradėk nuo savęs (k.). 14.45 Pulsas (k.). 15.15 „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Gamtos patruliai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Savaitės atgarsiai. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Savaitės atgarsiai. 22.15 „Snaiperio taikinyje“. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Sporto panorama (k.). 24.00 „Svajonė apie Šiaurės ašigalį“.

6.20 „Geniuko Vudžio šou“ (k.). 6.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“ (k.). 7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“. 8.55 Super KK2 (k.). (N-7) 10.05 Romantinė komedija „Skubi siunta“ (k.). 12.00 Dviračio šou. 12.30 „Tazmanija“. 13.00 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“. 13.30 „Geniuko Vudžio šou“. 14.00 „Tomas ir Džeris“. 14.30 „Drakonų kova Z“. 15.00 „Teresa“. 16.00 „Keršto bučiniai“. 17.00 „Jausmų miestas“. 17.30 Kryžminė ugnis. 18.30 Susitikime virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.10 „Pavogta laimė“. (N-7) 19.40 Nuo... Iki... 20.30 Kažkas atsitiko. 21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 „Specialioji Los Andželo policija“. (N-7) 0.30 „Detektyvė Džonson“. 1.30 „Kelias per ramunes“.

„Buvusieji“.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.35 11.15

13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 19.40 20.30 21.10 21.45 22.00 23.00 24.00 1.00 1.50

Teleparduotuvė. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. „Detektyvas Monkas“. „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Amžini jausmai“. (N-7) „Širdys paklydėlės“. Romantinė komedija „Kietos merginos“ (2006 m., JAV). „Bakuganas“. „Hana Montana“. „Ančiukų istorijos“. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Klonas“. (N-7) „Marinela“. „Naisių vasara“ (N-7). TV3 žinios. „Kelias namo“ (N-7). Kodėl? Gyvenimas yra gražus. „Pasmerkti“. (N-7) TV3 vakaro žinios. „Buvusieji“. (N-7) „CSI kriminalistai“. (N-7) „Daktaras Hausas“ (N-14) „Kaltės kaina“. (N-14) „Penktadienio vakaro žiburiai“.

„Nacionalinio saugumo agentas VI“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos. 7.30 „Rahanas“ (k.). 7.50 „Miesčionys III“ (k.). (N-7) 9.00 Ekstrasensų mūšis (k.). (N-7) 10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.). 10.45 Šeštadienio rytas (k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Sniego skonis“ (k.). (N-7) 13.10 Sveikinimų koncertas (k.). 15.20 „Rahanas“. 15.45 „Miesčionys III“. 17.00 „Sniego skonis“. 18.10 Ekstrasensų mūšis VII. (N-7) 19.10 Nerealios namų šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Sąmokslo teorija. 22.00 „Nacionalinio saugumo agentas VI“. (N-7) 23.00 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 0.10 „Gelbėtojai 112“ (k.). (N-7) 0.45 Autofanai (k.). 1.15 Bamba. (S)

16.00 16.30 17.00 17.15 18.05 18.25 19.00 19.40 20.30 21.25 22.05 23.30 24.00 0.45

TV1

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00. 5.05 Spaudos apžvalga.

8.00 8.25 8.40 9.00 11.30 12.00 12.55 13.30 14.25 15.15 16.00 16.25 16.40 17.00

„Trauma“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Ant svarstyklių. 12.00 Vilniaus albumas. 12.15 Mūsų dienos – kaip šventė (k.). 14.00 Gustavo enciklopedija (k.). 15.15 „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Savanorių biuras. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Nacionalinė paieškų tarnyba. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Nacionalinė paieškų tarnyba. 22.15 „Dingę“. (N-7) 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Keliaukime po Lietuvą (k.). 24.00 Dok. serialas „Kai gandras nuvilia“.

6.20 „Geniuko Vudžio šou“ (k.). 6.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“ (k.). 7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“ 8.55 FTB (k.). 9.50 Valanda su Rūta (k.). 11.25 Farai (k.). 12.00 Dviračio šou (k.). 12.30 „Tazmanija“. 13.00 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“. 13.30 „Geniuko Vudžio šou“. 14.00 „Tomas ir Džeris“. 14.30 „Drakonų kova Z“. 15.00 „Teresa“. 16.00 „Keršto bučiniai“. 17.00 „Jausmų miestas“. 17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.10 „Pavogta laimė“. (N-7) 19.40 Abipus sienos. 20.30 Neišgalvoti gyvenimai. 21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 „Trauma“. (N-7) 23.30 „Vienuolikta valanda“. (N-14) 0.30 „Detektyvė Džonson“. (N-7) 1.30 „Kelias per ramunes“.

„Daktaras Hausas“.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.35 11.15 12.05 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 19.40 20.30 21.10 21.45 22.00 23.00 24.00 1.00 1.50

Teleparduotuvė. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Detektyvas Monkas“. „Meilės sūkuryje“ (N-7). „Amžini jausmai“. (N-7) „Širdys paklydėlės“. Paskutinė instancija. Akistata. (N-7) „Titanų klasė“. „Bakuganas“. „Hana Montana“. „Ančiukų istorijos“. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. „Klonas“. (N-7) „Marinela“. (N-7) „Naisių vasara“. (N-7) TV3 žinios. „Kelias namo“. (N-7) Prieš srovę. (N-7) Žiūrim, ką turim. „Pasmerkti“. (N-7) TV3 vakaro žinios. „Liudininkai“. (N-14) „CSI kriminalistai“. (N-7) „Daktaras Hausas“. (N-7) „Kaltės kaina“. (N-14) „Penktadienio vakaro žiburiai“.

„Vagių pasaulis“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos (k.). 7.30 „Rahanas“ (k.). 7.50 „Miesčionys III“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis (k.). 10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.). 10.45 Sekmadienio rytas (k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Sniego skonis“ . (N-7) 13.20 Melodrama. „Katarinabergo žirgai“ (k.). (N-7) 15.00 Smagiausios akimirkos. 15.20 „Rahanas“. 15.45 „Miesčionys II“. 17.00 „Sniego skonis“. 18.10 Ekstrasensų mūšis VII. (N-7) 19.10 Nerealios namų šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras filmas. Komedija „Diktatoriaus sūnus“ (2009 m., JAV, Kanada). (N-14) 22.50 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 24.00 „Gelbėtojai 112“ (k.). (N-7) 1.00 Tauro ragas (k.). 1.35 Bamba. (S)

17.15 17.55 18.05 19.05 20.15 21.00 21.40 21.55 22.30 23.00 23.30 24.00 0.45

Gustavo enciklopedija. „Kurmis ir...“ „Robotukas“. Labas rytas. Keliaukime po Lietuvą. Miesto kodas (k.). Septynios Kauno dienos. „Makleodo dukterys“. Laiko ženklai (k.). Žmonės kaip žmonės (k.). Gustavo enciklopedija. „Kurmis ir draugai“. „Robotukas“. Kultūrų kryžkelė. Trembita. Kultūros metraščiai. Kristijonas Donelaitis. Vienas eilėraštis. Veidai. Lietuvių dokumentikos meistrai. G.Skvarnavičius. LTV aukso fondas. „Kaimynai“. TV filmas. Kasdienybės aitvarai. Vizijos ir tikrovė. LR prezidento rūmai. Istorinė atmintis. Protestantai Vilniuje. Durys atsidaro. Pasaulio dokumentika. „Svajonė apie Šiaurės ašigalį“. Kunigo Juozo Zdebskio 25-osios žūties metinės. Dok. f. Muzikos pasaulio žvaigždės. Arfos muzika. Panorama. Literatūrologo P.Bražėno sukaktuvinis vakaras su nauja knyga „Amžininkai ir bendraamžiai” (k.).

TV1 8.40 „Monstrų klubas”. 9.05 „Kaukė”. Animac. serialas. 9.30 „EimiJumi roko grupė”. 9.55 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai” (1). Animac. serialas. 10.20 „Dr. Šuo“. 10.45 „Tazmanija”. 11.10 „Detektyvas Drupis“. Animac. serialas. 11.35 „Nerealių draugų namai”.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30

11.35 „Nerealių draugų namai”. 12.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 13.00 „Gilmoro merginos“. Serialas šeimai. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai IV“. 15.00 „Atskalūnas“. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Moters auka”. 18.00 „Vaiperis”. Veiksmo serialas. (N-7) 18.57 Žodis – ne žvirblis. 19.00 „Mentalistas“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“. (N-7) 21.00 Veiksmo f. „Sąžiningas žaidimas“. (N-7) 22.50 „Atskalūnas“. (N-7) 23.50 „Mentalistas“. (N-7)

TV6 9.15 9.30 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 23.30

8.40 „Monstrų klubas”. 9.05 „Kaukė“ (1). Animac. serialas. 9.30 „EimiJumi roko grupė“. Animac. serialas. 9.55 „ Keisti Blynelio Džeko nutikimai“. Animac. serialas. 10.20 „Džekio Čano nuotykiai”. 10.45 „Tazmanija”. Animac. serialas. 11.10 „Detektyvas Drupis“.

LTV2

Balandžio 19, antradienis

„Komisaras Reksas“.

Tele bim-bam. Gustavo enciklopedija. Labas rytas. Muzikos pasaulio žvaigždės (k.). Veidai. Legendos. Donatas Banionis (k.). Durys atsidaro. „Makleodo dukterys“. Muzikos istorijos. Aranžuotės, transkripcijos, parafrazės (k.). Etnokultūros ratas. Ar esame patriotai? (k.). Juozas TumasVaižgantas. Tele bim-bam. Gustavo enciklopedija. Kultūrų kryžkelė. Miesto kodas (k.). „Nyderlandų karališkoji dinastija“. Dok. f. Kunigo Juozo Zdebskio 25-osios žūties metinės. Dok. f. Žmonės kaip žmonės. Detektyvo klasika. „Šerloko Holmso sugrįžimas“. (N-7) TV spektaklis „Iliuzijų slėnis”. Septynios Kauno dienos. Elito kinas. Biografinė drama „Nuodėmingoji Beti Peidž“. (N-14) Muzikos pasaulio žvaigždės. Bardų muzikos vakaras. Panorama. „Snaiperio taikinyje“ (N-7)

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai.

0.35

Teleparduotuvė. Universitetai.lt. Išlikimas. „Penktadienio vakaro žiburiai“. „Gražuolės ir moksliukai“. „Vedęs ir turi vaikų“. Pakvaišęs sportas. Teleparduotuvė. „Heraklis ir dingusi karalystė“. „Išlikimas“. „Penktadienio vakaro žiburiai“. Drama. „Gražuolės ir moksliukai“. „CSI Majamis“. „Vedęs ir turi vaikų“. Kovotojas nindzė. „Krokodilas“. Siaubo f. (N-14) „Pietų parkas“. Animac. komedija. Pati baisiausia laida.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 9.20 9.50 10.40 11.10

5.15 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03

TV parduotuvė. Teletabiai. Skonio reikalas (k.). Ilgai ir laimingai (k.). Super L.T. (k.). Kas tu toks? (k.). Girių takais. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai. Laida 112. Tarp Rytų ir Vakarų. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Namai namučiai. Atsiliepk dainoj. Laida rusų kalba. Antra pavara.

12.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi”. 13.00 „Gilmoro merginos”. Serialas šeimai. 14.30 „Draugai IV“. Humoro serialas. (N-7) 15.00 „Atskalūnas”. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Moters auka“. 18.00 „Vaiperis”. Veiksmo serialas. (N-7) 19.00 „Mentalistas“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. (N-7) 21.00 Veiksmo f. „Delta” būrys 2. Kolumbijos grandis“. (N-7) 23.15 „Atskalūnas”. (N-7) 0.15 „Mentalistas“.

TV6 9.10 9.30 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 23.55

Teleparduotuvė. Tavo augintinis. „Išlikimas“. „Penktadienio vakaro žiburiai“. „Gražuolės ir moksliukai“. „Vedęs ir turi vaikų“. Pakvaišęs sportas. Teleparduotuvė. „Heraklis ir ugnies ratas“. „Išlikimas“. „Penktadienio vakaro žiburiai“. „Gražuolės ir moksliukai“. Realybės šou. „CSI Majamis“. „Vedęs ir turi vaikų“. Kovotojas nindzė. „Baisūs nusikaltimai“. Trileris. (N-14) „Pietų parkas“. Animacinė komedija. (N-14)

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 8.33 9.20 9.50 10.40 11.10

10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10

TV parduotuvė. Teletabiai. Reporteris (k.). Saugus eismas. Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). Super L.T. (k.). (N-7) Skonio reikalas (k.). Namų daktaras. „Gongo Gangas“. TV žaidimas (k.). Spaudos puslapiai. Laida 112. Ant svarstyklių. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Litas prie lito. Duetai. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema.

12.00 12.45 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.05 20.00 20.25 21.00 21.50 22.20 23.20 23.50

Skonio reikalas (k.). 24/7 (k.). Lietuva tiesiogiai. „Pora kaip tvora” (k.). Griūk negyvas! Super L.T. (k.). (N-7) TV parduotuvė. Žinios. Orai. Teletabiai. Žinios. Orai. „Gongo Gangas“. TV žaidimas (k.). Žinios. Orai. Serialas „Pora kaip tvora“. Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 20 minučių. Orai. Super L.T. (N-7) Reporteris. Orai. Lietuva tiesiogiai. Serialas „Zona“. (N-14) Galiūnų pasaulio čempionatas 2009 (4) (k.). Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.20 Federalinis teisėjas. 16.25 Detektyvai. 17.10 Tegul kalba. 18.10 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 19.15 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.05 TV serialas „Moters svajonės apie tolimas šalis”. 22.15 Dvikova. „Agento Bleiko pasirinkimas”, 1s. 23.30 Lietuvos „Laikas”. 23.35 TV serialas „Dvi seserys”. 0.30 TV serialas „Pėdsakas”. 1.05 Detektyvai. 2.40 Muzikinis kanalas. 18.10 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 21.50 22.10 23.48

Dienos tema. Gera girdėti. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Tarp Rytų ir Vakarų (k.). Muzika. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. H.Radauskas. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

12.00 12.03 12.45 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.05 20.00 20.25 21.00 21.50 22.20 23.20 0.30

Saugus eismas. Ilgai ir laimingai (k.). Reporteris (k.). Lietuva tiesiogiai. (N-7) Serialas „Pora kaip tvora“ (k.). Griūk negyvas! (N-7) Super L.T. (k.). (N-7) TV parduotuvė. Žinios. Orai. Teletabiai. Žinios. Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). Žinios. Orai. Serialas „Pora kaip tvora“. Žinios. Orai. Kas tu toks? 20 minučių. Orai. Super L.T. Reporteris. Orai. Lietuva tiesiogiai. Serialas „Zona“. (N-14) „Du karaliai“. Laida apie sportinį pokerį (k.). Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.20 Federalinis teisėjas. 16.25 Detektyvai. 17.05 Tegul kalba. 18.10 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 19.15 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.05 TV serialas „Moters svajonės apie tolimas šalis”. 22.15 Dvikovos. „Agento Bleiko pasirinkimas”, 2 s. 23.20 TV serialas „Dvi seserys”. 0.15 Lietuvos „Laikas”. 0.25 TV serialas „Pėdsakas”. 1.05 Detektyvai. 1.35 Muzikos projektas. 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48 23.58 24.00

Kultūra ir religija. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Gamta – visų namai. Mažoji studija. Dievo žodis. Ant svarstyklių (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. V.Šlaitas. LR himnas. Nakties programa.

2011 m. balandžio 15–22 d., Nr. 15 (59)

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2 8.00 8.25 8.35 9.00 15.05

Balandžio 20, trečiadienis

15.15 16.00 16.25 16.35 17.00 17.15 Žurnalisto tyrimas.

6.00 Labas rytas. 9.00 Techninė profilaktika. 15.00 Rusų gatvė. 15.15 „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Žurnalisto tyrimas. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Teisė žinoti. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Teisė žinoti. 22.15 Pinigų karta. 23.00 Klausimėlis.lt. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „24 valandos“. (N-14)

„Prezidento sprendimas“.

6.20 „Geniuko Vudžio šou“ (k.). 6.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“ (k.). 7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“ 9.00 Techninė profilaktika. 15.00 „Teresa“. 16.00 „Keršto bučiniai“. 17.00 „Jausmų miestas“. 17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.10 „Pavogta laimė“. (N-7) 19.40 FTB. 20.30 Farai. (N-7) 21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 Veiksmo f. „Prezidento sprendimas“ (1996 m., JAV). (N-7) 1.20 „Kelias per ramunes“.

„Pasmerkti“.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 19.40 20.30 21.10 21.45 22.00 22.05 23.05 0.05 1.05 1.55

Teleparduotuvė. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. „Detektyvas Monkas“. (N-7) Techninė profilaktika. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. „Klonas“. „Marinela“. „Naisių vasara“. TV3 žinios. „Kelias namo“. (N-7) Akistata. (N-7) Dar pažiūrėsim... „Pasmerkti“. TV3 vakaro žinios. Vikingų loto. „Melo teorija“. (N-7) „CSI kriminalistai“. „Daktaras Hausas“. (N-14) „Kaltės kaina“. (N-14) „Penktadienio vakaro žiburiai“. (N-7)

„Vieną karštą vasarą“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos (k.). 7.30 „Rahanas“ (k.). 7.50 „Miesčionys III“ (k.). 9.00 Techninė profilaktika. 15.15 „Rahanas“. 15.45 „Miesčionys III“. 17.00 „Sniego skonis“. (N-7) 18.10 Ekstrasensų mūšis VII. (N-7) 19.10 Nerealios namų šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras filmas. Komedija „Vieną karštą vasarą“ (2009 m., JAV). (N-7) 23.00 Katastrofų trileris „Tornadas“ (k.). (N-17) 0.55 Statybų TV (k.). 1.30 Bamba. (S)

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Forumas. 12.00 Menora. 12.15 Lietuvos tūkstantmečio vaikai (k.). 13.45 Teisė žinoti (k.). 14.45 Gamtos kodas (k.). 15.15 „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. 17.05 „Senis“. 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 Universitetų žinių lyga „Ateities lyderiai“. Susitinka LKA ir LŽŪU komandos. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Mūsų dienos – kaip šventė. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.06 Mūsų dienos – kaip šventė. 23.00 Klausimėlis.lt. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Saulės dovanos“.

„Sąmokslo teorija“.

6.20 „Betmenas ir narsuolių komanda“ (k.). 6.50 „Benas Tenas“ (k.). 7.20 „Mažieji Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“. 8.55 Abipus sienos (k.). 9.45 Lietuvos supermiestas (k.). 12.00 Dviračio šou (k.). 12.30 „Tazmanija“. 13.00 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“. 13.30 „Geniuko Vudžio šou“. 14.00 „Tomas ir Džeris“. 14.30 „Drakonų kova Z“. 15.00 „Teresa“. 16.00 „Keršto bučiniai“. 17.00 „Jausmų miestas“. 17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.10 „Pavogta laimė“. (N-7) 19.40 Valanda su Rūta. 21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 Veiksmo f. „Sąmokslo teorija“ (1997 m., D.Britanija). (N-7) 1.20 Sveikatos ABC (k.).

Nuodėmių dešimtukas.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.35 11.15 12.00 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 19.40 20.30 21.10 21.45 22.00 23.00 24.00 1.00 1.50

Teleparduotuvė. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. „Detektyvas Monkas“. „Meilės sūkuryje“ (N-7). „Amžini jausmai“. (N-7) „Širdys paklydėlės“. (N-7) Dar pažiūrėsim... (N-7) Vaikų balsas 2011. (N-7) „Titanų klasė“. „Bakuganas“. „Hana Montana“. „Finas ir Ferbis“. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Klonas“. (N-7) „Marinela“. (N-7) „Naisių vasara“. (N-7) TV3 žinios. „Kelias namo“. Paskutinė instancija. (N-7) Nuodėmių dešimtukas. (N-7) „Pasmerkti“. (N-7) TV3 vakaro žinios. „Aferistas“. (N-7) „CSI kriminalistai“. (N-7) „Daktaras Hausas“. (N-14) „Kaltės kaina“. (N-14) „Penktadienio vakaro žiburiai“. (N-7)

19.05

20.40 21.35 22.05 22.35

23.30 24.00 0.45

TV1 8.40 „Monstrų klubas”. 9.00–15.00 Techninė profilaktika. 15.00 „Atskalūnas”.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai. Laida 112.

LTV2

Balandžio 21, ketvirtadienis

„Senis“.

18.10

Tele bim-bam. „Aviukas Šonas“. „Robotukas“. TV profilaktika. G.Skvarnavičius. „Ko ašarojo Medėja“. Dok.f. Kasdienybės aitvarai (k.). Tele bim-bam. „Aviukas Šonas“. „Robotukas“. Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas. Lietuvių dokumentika. „Kūrybos erdvė“ (k.). Veidai. Penki vakarai. Susitikimas su kanklininke Ona Mikulskiene. Europos kinas. „Karpatų pilies paslaptis“. Komedija. (N-7) Vakaro autografas. Sporto panorama. Savaitės apžvalga. Kūrybos metas. Kompozitorius Faustas Latėnas. Pasaulio dokumentika. „Nojaus laivas Bolivijoje“. Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras. Panorama. „Dingę“. (N-7)

„Paskutinė gauja“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos. 7.30 „Rahanas“ (k.). 7.50 „Miesčionys III“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis VII (k.). 10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 Statybų TV (k.). 11.45 Televitrina. 12.15 Komedija „Lemiamas balsas“ (k.). (N-7) 14.40 Smagiausios akimirkos. 15.20 „Rahanas“. 15.45 „Miesčionys III“. 17.00 „Sniego skonis“. 18.10 Ekstrasensų mūšis VII (k.). 19.10 Nerealios namų šeimininkės (k.). 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras filmas. Kriminalinis trileris „Paskutinė gauja“ (2007 m., Prancūzija). (N-7) 23.35 Katastrofų trileris „Tornadas“ (k.). (N-7) 1.25 Autopilotas. 2.00 Bamba. (S)

8.00 Gustavo enciklopedija. 8.30 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras (k.). 12.00 Veidai. Penki vakarai (k.). 12.55 Kūrybos metas. Kompozitorius Faustas Latėnas (k.). 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Krašto garbė (k.). 15.10 Vakaro autografas (k.). 16.00 Gustavo enciklopedija. 16.30 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 17.00 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė. 17.15 Senas televizorius. Nuojautos. 17.45 Likimai. Vaikų gyvenimai. 18.15 Veidai. Arti toli. 18.55 Vienas eilėraštis. 19.05 Kauno dramos teatro spektaklis. „Rožynas”. 20.45 Kuluarai. 21.25 Laiko portretai. Vaikštūnas Ro Ra. 22.05 Savęs link. Belaukiant stebuklo. Režisieriaus A.Aramino pasaulėžiūra. 22.35 Pasaulio dokumentika. „Eurotaksi“. 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Žymiausios operų arijos. 24.00 Panorama. 0.45 „24 valandos“.

TV1 8.40 „Monstrų klubas”. 9.05 „Kaukė“. Animac. serialas. 9.30 „EimiJumi roko grupė”. Animac. serialas. 9.55 „Kitas Džimio pasaulis”. 10.20 „Mėlynasis drakonas”. 10.45 „Tazmanija”. 11.10 „Detektyvas Drupis”. 11.35 „Nerealių draugų namai”. 12.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 13.00 „Gilmoro merginos“. Serialas šeimai. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai IV”.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Moters auka”. 18.00 „Vaiperis”. Veiksmo serialas. 19.00 „Mentalistas”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. (N-7) 21.00 Nuotykių f. „Vertikali riba”. (N-7) 23.30 „Mentalistas”.

19.00 Žinios. Orai. 19.05 „Ilgai ir laimingai“. TV žaidimas. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Super L.T. (N-7) 21.00 Reporteris. Orai. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Ekovizija. Žalioji idėja. 23.10 Kas tu toks? 24.00 Saugus eismas. 0.03 Reporteris. Orai.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Reporteris (k.). 8.30 Griūk negyvas! (k.). 9.00 Profilaktika 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Teletabiai. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.) 18.00 Žinios. Orai. 18.20 „Pora kaip tvora“. (N-7)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.25 Federalinis teisėjas. 16.30 Detektyvai. 17.10 Tegul kalba. 18.15 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 19.15 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.00 TV serialas „Moters svajonės apie tolimas šalis”. 22.10 Gyvenamoji aplinka. 23.15 Lietuvos „Laikas”. 23.20 TV serialas „Dvi seserys”. 0.20 TV serialas „Pėdsakas”. 0.55 Detektyvai. 1.25 Muzikos projektas.

11.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Mes, moterys. 16.03 Žinių amžius. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas.

20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Žinių amžius (k.). 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. R.Tagorė. 23.58 LR himnas. 24,00 Nakties programa.

TV6 9.00 Techninė profilaktika. 15.00 „Heraklis ir ugnies ratas“. 16.00 „Išlikimas“. 17.00 „Penktadienio vakaro žiburiai“. 18.00 „Gražuolės ir moksliukai“. Realybės šou. 19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 Kovotojas nindzė. 21.30 „Amerikos nindzė“. Veiksmo f. (N-7) 23.30 „Pietų parkas“.

15.00 „Atskalūnas”. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Moters auka”. 18.00 „Vaiperis”. Veiksmo serialas. 19.00 „Mentalistas”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. (N-7) 21.00 Ketvirtadienio detektyvas „Miunsterio byla”. (N-7) 22.50 „Atskalūnas”. 23.50 „Mentalistas”.

15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.08 19.10

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Išlikimas“. 11.00 „Penktadienio vakaro žiburiai“. 12.00 „Gražuolės ir moksliukai“. Realybės šou. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 Pakvaišęs sportas. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Heraklis ir amazonės“. 16.00 „Išlikimas“. 17.00 „Penktadienio vakaro žiburiai“. 18.00 „Gražuolės ir moksliukai“. Realybės šou. 19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 Kovotojas nindzė. 21.30 „Amerikos nindzė 2“. Veiksmo f. (N-7) 23.20 „Pietų parkas“. (N-7) 0.20 „Nerealus seksas“. (N-14)

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 8.33 9.20 9.50 10.40 11.10 11.13 12.00 12.45 13.30 14.00 14.30 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

TV parduotuvė. Teletabiai. Reporteris (k.). Saugus eismas. Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). Super L.T. (k.). (N-7) Gongo Gangas (k.). Laida „NKTV” (k.). Saugus eismas. Ilgai ir laimingai (k.). Kas tu toks? (k.). Reporteris (k.). Lietuva tiesiogiai (k.). Serialas „Pora kaip tvora“ (k.). Griūk negyvas! (N-7) Laida 112. Forumas. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Sveikata (k.). Žalioji banga. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Gera girdėti.

21.00 21.50 22.20 22.55 23.55 0.25

Super L.T. (k.). (N-7) TV parduotuvė. Žinios. Orai. Teletabiai. Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). Žinios. Orai. „Pora kaip tvora“. Žinios. Orai. Kaimo diena. LKL čempionato ketvirtfinalio II rungtynės: Šiaulių „Šiauliai”–Utenos „Juventus”/Panevėžio „Techasas”. Tiesioginė transliacija iš Šiaulių. Didžiojoje pertraukoje – Žinios. Reporteris. Orai. Lietuva tiesiogiai. Pagaminta Lietuvoje. Serialas „MAD MEN. Reklamos vilkai“ (k.). (N-7) Penktoji pavara (k.). Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.25 Federalinis teisėjas. 16.30 Detektyvai. 17.05 Tegul kalba. 18.15 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 19.15 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.05 TV serialas „Moters svajonės apie tolimas šalis”. 22.15 Žmogus ir įstatymas. 23.20 Lietuvos „Laikas”. 23.25 TV serialas „Dvi seserys”. 0.30 TV serialas „Pėdsakas”. 1.05 Detektyvai. 1.35 Žvaigždėlaivis. 1.50 Muzikinis kanalas. 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48 23.58 24.00

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Literatūros akiračiai (k.). Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Forumas (k.). Žvaigždės žiūri į žemę (k.). Vidurnakčio lyrika. B.Sruoga. LR himnas. Nakties programa.

Gimtasis kraštas

LTV2

Balandžio 22, penktadienis

Lietuvos tūkstantmečio vaikai.

„Manoletė“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 Bėdų turgus (k.). 11.00 Akiračiai. 12.00 Vilniaus sąsiuvinis. 12.15 Talentų ringas (k.). 13.45 Popietė su Algimantu Čekuoliu (k.). 14.15 Nacionalinė paieškų tarnyba (k.). 15.15 „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. 17.05 „Senis“. 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 Klausimėlis.lt. 19.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Koncertas „Laukimo valanda“. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Koncertas „Laukimo valanda“. 22.15 Kryžiaus kelias iš Romos Koliziejaus. Tiesioginė transliacija. 24.00 Baroko muzikos koncertas.

6.20 „Geniuko Vudžio šou“ (k.). 6.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“ (k.). 7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“. 8.55 Žvaigždžių duetai 5 (k.). 12.30 „Tazmanija“. 13.00 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“. 13.30 „Geniuko Vudžio šou“. 14.00 „Tomas ir Džeris“. 14.30 „Drakonų kova Z“. 15.00 „Teresa“. 16.00 „Keršto bučiniai“. 17.00 „Jausmų miestas“. 17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.10 Gerumo diena. Labdaros telemaratonas. 23.00 Premjera. Melodrama „Manoletė“ (2007 m., JAV). (N-14)

2011 m. balandžio 15–22 d., Nr. 15 (59)

TV programa

„Mano geriausio draugo mergina“.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.35 11.15 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 20.10

22.05

0.15

Teleparduotuvė. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. „Detektyvas Monkas“. „Meilės sūkuryje“ (N-7). „Amžini jausmai“. (N-7) „Širdys paklydėlės“. (N-7) Chorų karai. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Klonas“. (N-7) „Marinela“. (N-7) „Naisių vasara“. (N-7) TV3 žinios. Vaikų balsas 2011. Komedija „Rožinė pantera 2“ (2009 m., JAV). (N-7) Komedija „Mano geriausio draugo mergina“ (2008 m., JAV). (N-14) Komedija „Žinių vedėjas“ (2004 m., JAV). (N-7)

„Ugnis virš miesto“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos. 7.30 „Rahanas“ (k.). 7.50 „Miesčionys III“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis VII (k.). 10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.). 10.45 Gimnazistai (k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Sniego skonis“ (k.). (N-7) 13.25 Komedija „Vieną karštą vasarą“ (k.). (N-7) 15.20 „Rahanas“. 15.45 „Miesčionys III“. 17.10 „Specialusis dalinys“. 18.10 Ekstrasensų mūšis VII (k.). 19.10 Nerealios namų šeimininkės (k.). 20.00 Žinios. 20.25 Tarp miesto ir kaimo (k.). 20.55 Amerikos talentai V. 23.40 Katastrofų trileris „Ugnis virš miesto“ (2006 m., Vokietija). (N-7) 1.50 Bamba. (S)

8.00 Tele bim-bam (k.). 8.30 Gustavo enciklopedija (k.). 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės (k.). 12.00 Veidai. Arti toli (k.). 12.45 Laiko portretai. Vaikštūnas Ro Ra (k.). 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Savęs link. Belaukiant stebuklo (k.). 14.50 Negali būti. 15.15 Kuluarai (k.). 16.00 Tele bim-bam (k.). 16.30 Gustavo enciklopedija (k.). 17.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 17.15 Senas televizorius. Šurmas. 18.15 Veidai. Legendos. Režisierė A.Ragauskaitė. 19.05 Pasaulio dokumentika. „Tikra istorija. Tėvynės beieškant“ (1). 19.35 Pasaulio dokumentika. „Tikra istorija. Raudonasis baronas“ (2). 20.10 Drama „Atpildo diena“. (N-7) 21.25 Dailininko A.Švėgždos 70-osioms gimimo metinėms. Paskutinis interviu. 21.40 Dalia Kutraitė kalbina... Antaną Saulaitį. 22.10 Būti Gvidonu Kremeriu. Kamerinės muzikos koncertas. 24.00 Panorama. 0.45 „Kai gandras nuvilia. Po penkerių metų“. Dok. serialas.

TV1 8.40 „Monstrų klubas”. 9.05 „Kaukė”. 9.30 „EimiJumi roko grupė“. Animac. serialas. 9.55 „Džekio Čano nuotykiai“. 10.20 „Mėlynasis drakonas”. 10.45 „Tazmanija”. 11.10 „Detektyvas Drupis”. 11.35 „Nerealių draugų namai“. 12.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi”. 13.00 „Gilmoro merginos”. Serialas šeimai.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

LTV2

Balandžio 23, šeštadienis

„Trys riešutėliai Pelenei“.

„Merkurijaus kodas“.

„Pasveikink mirtį kitą dieną“.

„Biblijos kodas“.

8.15 Kelias. Laida evangelikams 8.30 Gimtoji žemė. 9.00 „Robotukas“. 9.25 „Aviukas Šonas“. 9.30 Linksmoji šeimynėlė. 10.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite. 11.30 Durys atsidaro. 12.15 Sporto panorama. 12.45 Mūsų miesteliai. Onuškis. 13.45 Pasaka „Trys riešutėliai Pelenei“ (1973 m., Čekija). 15.30 Pasaulio panorama. 16.00 Žinios (su vertimu į gestų k.). 16.10 Sveikinimų koncertas. 18.30 Keliaukime po Lietuvą. 19.00 Drama „Pasigailėk mūsų“ (1978 m., Lietuva). 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Velyknakčio liturgija. Tiesioginė transliacija iš Vilniaus arkikatedros bazilikos. 23.30 Roko opera. Daniele Ricci „Prisikėlęs“. 1.35 „Nerijos“ ansamblio jubiliejinio koncerto fragmentai.

6.30 Animac. f. „Žaibo smūgis“. 6.55 Animac. f. „Blogiukai ir pabaisa“. 7.20 „Mažieji Tomas ir Džeris“. 7.45 Animac f. „Betmenas ir narsuolių komanda“. 8.10 Animac f. „Magija“. 8.35 Animac. f. „Benas Tenas“. 9.00 Kažkas atsitiko. 9.30 Girių horizontai. 10.00 Kino pusryčiai. Nuotykių f. šeimai „Didysis Bethoveno šuolis“ (2008 m. JAV). 12.05 Veiksmo komedija „Vyrai juodais drabužiais“ (1997 m., JAV). (N-7) 14.00 „Turtuolių privilegijos“. 14.55 „Eva Luna“. 15.54 Kitokie? 16.00 „Eva Luna“. 17.00 Nuo... Iki... (k.). 17.45 Super KK2. (N-7) 18.45 Žinios. 19.00 Žvaigždžių duetai 5. 22.40 Veiksmo trileris „Merkurijaus kodas“ (1998 m., JAV). (N-7) 1.00 Drama „Velnio advokatas“ (1997 m., JAV). (N-14)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Raganosio mokykla“. 7.30 „Alergija monstrams“. 8.00 „Winx“ klubas“. 8.30 „Beibleidai. Metalinė kova“. 9.00 Mados reidas. 9.30 Mamyčių klubas. 10.00 Komedija „Stebuklingi batai 2“ (2006 m., JAV). (N-7) 11.55 Nuotykių f. „Džekas Hanteris ir ir Echnatono kapo ieškojimas“ (2008 m., JAV). 14.00 SMS čempionatas 15.15 Šok su manimi. 18.35 Darom 2011. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Animac. f. „Žuviukas Nemo“ (2003 m., JAV). (N-7) 20.55 Nuotykių f. „Pasveikink mirtį kitą dieną“ (2002 m., JAV, D.Britanija). (N-7) 23.40 Veiksmo f. „Fenikso skrydis“ (2004 m., JAV). (N-7)

6.30 Televitrina. 7.00 Sveikatos kodas (k.). 8.00 Gimnazistai (k.). 9.00 Tarp miesto ir kaimo (k.). 9.30 Autofanai. 10.00 Šeštadienio rytas. 11.10 Amerikos talentai V (k.). (N-7) 13.55 „Neskubėk ištart sudie“. Koncertuoja Kastytis Kerbedis. 12.00 Amerikos talentai V (k.). 14.40 Muzikinis konkursas „Jūros dainos“. 17.40 Komedija „Žiurkių lenktynės“ (2001 m., JAV). 20.00 Žinios. 20.20 Mistinis trileris „Biblijos kodas“ (2008 m., Vokietija). (N-7) 0.25 Kriminalinis trileris „Paskutinė gauja“ (2007 m., Prancūzija) (k.). (N-14) 2.45 Bamba. (S)

8.00 Vilniaus sąsiuvinis. 8.15 Trembita. 8.30 Vilniaus albumas. Laida lenkų kalba. 8.45 Rusų gatvė. 9.00 Menora. 9.15 Krikščionio žodis. Laida rusų kalba. 9.30 Ferenco Listo 200-osioms gimimo metinėms. 11.00 Tradicijos. Senieji ir šiuolaikiniai amatai. 11.30 Šventadienio mintys. 12.00 Nepabuvęs kareivėliu. Ūkininkė O.Venskutonienė. 12.30 G.Petkevičaitės-Bitės 150-osioms gimimo metinėms. 14.45 G.Skvarnavičius. „Ufonautams sugrįžus“. Dok. f. 15.00 LNOBT spektaklis. „Faustas”. 18.00 Literatų gatvė. 19.00 Muzika gyvai. G.Maleris. Simfonija Nr.3 d-moll. 20.35 „Dzūkų kiemas“. Dok. f. 21.05 „Andrejis Dripė. Paskutinis barjeras“ (2). TV filmas. 22.30 Panorama. 23.00 Fortepijoninės muzikos vakaras. 0.25 „Lavonų degintojas“. Siaubo drama. (N-14)

TV1 8.05 8.40 9.35 10.05 11.10 12.10 12.50 13.15 13.40

5.05 5.45 6.03 6.30 7.05 7.30 9.03

Teleparduotuvė. Sveikatos ABC (k.). Spąstai. „Gyvoji enciklopedija”. Dok. serialas. „Gamtos vaikai”. Dok. serialas. Alchemija XVI. Mada yra menas. „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“. Animac. serialas. „ Kitas Džimio pasaulis”. Nuotykių serialas. „Džekio Čano nuotykiai”.

Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Gamta – visų namai. Spaudos apžvalga. Ryto garsai. Kultūros savaitė.

14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 22.50 23.50

Teleparduotuvė. „Draugai IV”. „Atskalūnas“. Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. „Moters auka”. „Vaiperis”. Veiksmo serialas. (N-7) „Mentalistas” . „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. (N-7) Penktadienio detektyvas. „Kirvio kerštas“. (N-7) „Atskalūnas”. „Mentalistas”.

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Išlikimas“. 11.00 „Penktadienio vakaro žiburiai“. Drama. 12.00 „Gražuolės ir moksliukai“. Realybės šou. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 Pakvaišęs sportas. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Heraklis ir dingusi karalystė“. 16.00 „Išlikimas“. 17.00 „Penktadienio vakaro žiburiai“. 18.00 „Gražuolės ir moksliukai“. Realybės šou. 19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Pretendentas“. (N-14) 22.00 VIASAT krepšinio reporteris. 22.05 „Kobra 11“. 23.00 „Kalėjimo bėgliai“. (N-7) 24.00 „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. Fantastinis nuotykių serialas. 1.00 „Nerealus seksas“. Erotinis f. (N-14)

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 9.20 9.50

TV parduotuvė. Teletabiai. Reporteris (k.). Kas tu toks? (k.). Super L.T. (k.). (N-7) „Ilgai ir laimingai“. TV žaidimas (k.). 10.40 Padėkime augti (k.). 11.10 Ekovizija. Žalioji idėja. 12.00 Saugus eismas.

12.03 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). 12.45 Reporteris (k.). 13.30 Lietuva tiesiogiai. 14.00 Serialas „Pora kaip tvora“ (k.). 14.30 Griūk negyvas! (N-7) 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 VTB Jungtinė lyga. Pusfinalio rungtynės: Maskvos „CSKA”–Mariupolio „Azovmaš”. Tiesioginė transliacija iš Kazanės. Didžiojoje pertraukoje – Žinios. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Serialas „Pora kaip tvora“. 19.00 *VTB Jungtinė lyga. Pusfinalio rungtynės: Kazanės „Uniks”–Maskvos srities „Chimki”. Tiesioginė transliacija iš Kazanės. *LKL čempionato ketvirtfinalio III rungtynės. Tiesioginė transliacija iš Šiaulių. Didžiojoje pertraukoje – Žinios. 21.00 Reporteris. Orai. 21.50 Ilgai ir laimingai. 22.40 Vertas kinas. Drama „Hercogienė”. (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.25 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 16.15 Detektyvai. 17.00 Lauk manęs. 18.05 Tegul kalba. 19.05 TV žaidimas „Stebuklų laukas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 20.45 Linksmųjų ir išradingųjų klubas. 23.15 Vaidybinis f. „Meilutė”. 2.15 Muzikinis kanalas.

Sankryža. Akiračiai. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Auksinės kolekcijos. Gyvoji istorija. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Gera girdėti.

19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48

14.05 „Bilio Engvalo šou”. (N-7) 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Didžiojo sprogimo teorija”. Humoro serialas. (N-7) 16.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”. 16.57 Žodis – ne žvirblis (k). 17.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”. 18.00 „Čakas“. Serialas. 19.00 „Užribis”. 20.00 „Žvėris”. Kriminalinis serialas. 21.00 Veiksmo komedija „Vaikų darželio policininkas“. (N-7) 23.20 Lietuviško kino vakaras. „Kažkas atsitiko“. Muzik. f. 0.40 KTV – kino ir televirtuvė (k).

9.00 10.25 11.00 11.30 12.15 13.05

10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

TV6 9.15 9.30 10.00 11.05 12.00 12.30 13.25 13.55 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 22.00 22.05 23.00 24.00 1.00

Teleparduotuvė. Universitetai.lt. Robinzonai. „Sugrįžau“. Komedija. (N-7) Mados reidas. Gordono Ramzio virtuvės košmarai. Pakvaišęs sportas. Jokių kliūčių! Aukščiausia pavara. „X mutantai“. Fantastinis nuotykių serialas. Jokių kliūčių! Norite – tikėkite, norite – ne! Ledo kelias. Topmodeliai. „Pretendentas“. (N-7) VIASAT krepšinio reporteris. „Kobra 11“. „Kalėjimo bėgliai“. „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. „Nerealus seksas“. Erotinis f. (N-14)

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 8.00 Teletabiai. 11.03 12.10 13.00 15.03 16.03 16.30 17.03 18.10 19.03 20.03 20.42

Sveikata. Sudie, XX amžiau. Lietuvos diena. Baladės. Kaip žmonės gyvena. Laida rusų kalba. Mažoji studija: Popiežius ir pasaulis, Septintoji diena. Sveikinimų ratas. Auksinės kolekcijos. Vaikų radijo teatras. Autorinė daina.

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Gyvoji istorija (k.). Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Akiračiai (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. J.Janavičius. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

14.00 14.30 15.00

17.00 17.10 17.30

19.35 20.00 20.10 21.00 21.30 22.20 0.20

Griūk negyvas! (N-7) Padėkime augti. Namų daktaras. Reporteris (k.). Skonio reikalas. Serialas „MAD MEN. Reklamos vilkai“ (k.). (N-7) Penktoji pavara. Galiūnų pasaulio čempionatas 2009. VTB Jungtinė lyga. Rungtynės dėl III vietos. Tiesioginė transliacija iš Kazanės. Didžiojoje pertraukoje – Žinios. Žinios. Orai. Griūk negyvas! VTB Jungtinė lyga. Rungtynės dėl I vietos. Tiesioginė transliacija iš Kazanės. Didžiojoje pertraukoje – Žinios. Griūk negyvas! Žinios. Orai. Ilgai ir laimingai. Reporteris. Orai. „Gongo Gangas“. TV žaidimas (k.). Kriminalinė komedija „Prilaikyk liežuvį”. (N-7) 2010 m. Amerikos muzikos apdovanojimai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 7.10 7.25 8.00 8.45 9.00 9.15 9.55 11.00 11.20 12.25 14.30 16.20 18.30 20.00 20.15 21.30 22.25 1.05

Naujienos. Top-shop. Grok, armonika! Gudruolės ir gudruoliai. Ganytojo žodis. Naujienos. Skanėstas. Gyvenimo skonis. Naujienos. Gyvenamoji aplinka. Vaidybinis f. „Kapitonas Gordejevas”. TV serialas „ Trys tuopos Pliuščichoje”. TV serialas „Bendroji terapija”. Žvaigždžių fabrikas. Laikas. Žvaigždžių fabrikas. Premjera. „Velykos”. Velykos. Pamaldos. Muzikinis kanalas.

20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.00 Velyknakčio liturgija. Tiesioginė transliacija iš Vilniaus Arkikatedros bazilikos. 23.05 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. G.Dabrišius. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

2011 m. balandžio 15–22 d., Nr. 15 (59)

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2

Balandžio 24, sekmadienis

„Mis Poter“.

„300“.

„Marlis ir aš“.

„Metų žmogus“.

8.00 Kaimo akademija. 8.30 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 9.00 „Juodasis gražuolis“. 10.00 Gustavo enciklopedija. 10.30 Velykinė programa „Pavasaris pavandenis“. 11.15 Velykų šventos Mišios ir popiežiaus Benedikto XVI sveikinimas „Urbi et Orbi“. Tiesioginė transliacija iš Šv. Petro aikštės Romoje. 13.45 „Šerloko Holmso nuotykiai“. (N-7) 14.14 Dok. f. „Jėzus. Neatversti gyvenimo puslapiai“ (2008 m., JAV). 15.30 Šventadienio mintys. 16.00 Žinios (su vertimu į gestų k.). 16.10 Prabudimo giesmė. 16.45 Romantinė drama „Mis Poter“ (2006 m., JAV). 18.30 Stilius. 19.30 Bėdų turgus. 20.30 Panorama. 20.45 Savaitė. 21.15 Premjera. „Giminės po 20 metų“. 22.15 „Jėzus. Neatversti gyvenimo puslapiai“.

6.45 Animac. f. „Žaibo smūgis“. 7.10 Animac. f. „Blogiukai ir pabaisa“. 7.35 Premjera. Animac. f. „Alvinas ir burundukai sutinka Vilkžmogį“ (2000 m., JAV). 9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai. Animac. f. „Atlantida. Prarastoji imperija“ (2001 m., JAV). 11.45 Romantinė komedija „Laisvės troškimas“ (2004 m., JAV, D. Britanija). (N-7) 14.00 Romantinė komedija „Visados kaip pirmą kartą“ (2004 m., JAV). (N-7) 16.05 Veiksmo komedija „Tikras vyras“ (2005 m., JAV). (N-7) 17.45 Teleloto. 18.45 Žinios. 19.00 Savaitės įvykių TOP 5. 19.30 Lietuvos supermiestas. 22.10 Premjera. Veiksmo f. „300“ (2007 m., JAV). (N-14) 0.30 Premjera. Veiksmo trileris „Detoksikacija“ (2002 m., JAV, Vokietija). (N-14)

7.05 Teleparduotuvė. 7.20 Komedija „Lenktyninis paršelis Rudis“ (1995 m., Vokietija). 9.10 Animac. f. „Alionos ir Jeriomos nuotykiai“ (2008 m., Rusija). 11.15 Animac. f. „Egipto princas“ (1998 m., JAV). 13.10 Nuotykių f. „Laivo sudužimas“ (1990 m., Norvegija, Švedija). 15.00 Komedija „Naktis „Roksberio“ klube“ (1998 m., JAV). (N-7) 16.45 Nuotykių komedija „Krokodilas Dandis“ (1986 m., JAV). (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.00 Savaitės komentarai. 19.30 Tu gali šokti. 21.30 Romantinė komedija „Marlis ir aš“ (2008 m., JAV). (N-14) 23.50 Kriminalinė drama „Nakties klajūnai“ (2008 m., JAV). (N-14)

6.30 Televitrina. 7.00 „Detektyvas Kalas II“. 8.00 Nesėsi – nepjausi (k.). 8.30 Tauro ragas. 9.00 Autopilotas. 9.30 Statybų TV. 10.00 Sekmadienio rytas. 11.05 Komedija „XXL šeima“ (2002 m., Vokietija). (N-7) 13.10 Šventinis sveikinimų koncertas (tel. (8 5) 278 08 03, mob. 8 618 77 654). 15.30 Muzikinis konkursas „Jūros dainos“. 18.10 Romantinė drama „Tulpės iš Amsterdamo“ (2010 m., Vokietija). (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 Be recepto. 20.55 Melodrama „Zandbergo žavesys“ (2008 m., Vokietija). (N-7) 22.55 Komiškas trileris „Metų žmogus“ (2006 m., JAV). (N-7) 1.35 Bamba. (S)

TV6 Pirmadienis, balandžio 18 d. 21.30 val. Siaubo filmas „Krokodilas“. JAV, 2000 m. Rež. Tobe Hooper (N-14). Vaidina: Mark McLachlan, Caitlin Martin, Chris Solari. Savaitgalį aštuoni paaugliai išsirengia į išvyką valtimi į nuošalų ežerą Pietų Kalifornijoje. Tačiau išvyka tampa visišku košmaru. Kai jie išardo lizdą, juos pradeda persekioti labai didelis, baisus, žmones ryjantis krokodilas. Netrukus jiems tenka susiburti, kad galėtų išsigelbėti nuo pabaisos.

BTV Antradienis, balandžio 19 d. 21.00 val. GERAS FILMAS. Komedija „Diktatoriaus sūnus“. Kanada, JAV, 2009 m. Rež.: Savage Steve Holland, Kevin Speckmaier (N-14). Vaidina: Efren Ramirez, Katrina Bowden, Jeffrey Ballard. Rytų Europos diktatoriaus sūnelis Ratko išsirengia į Ameriką krimsti mokslų prestižiniame universitete. Egzotiškas akcentas, išvaizda bei pašėlęs charakteris Ratko paverčia spalvingiausiu personažu visame studentų miestelyje, o nepailstamas puotavimas gražuolių merginų būryje jam padeda pasijusti tikrų tikriausiu karaliumi visame universitete. Kai ekscentriškojo rytų europiečio akiratyje pasipainioja studentų aktyvistė Holi, plačioje Ratko širdyje įsiplieskia nežemiška meilės ugnis, priverčianti jaunuolį iš naujo apmąstyti savo gyvenimą ir savo diktatoriaus tėvo „geležinės rankos“ valdymo politiką.

Lietuvos ryto TV Penktadienis, balandžio 22 d. 22.40 val. Drama „Hercogienė“. Jungtinė Karalystė, Italija, Prancūzija, JAV, 2008 m. Rež. Saul Dibb (N-14). Vaidina: Keira Knightley, Ralph Fiennes, Charlotte Rampling, Dominic Cooper.

8.00 Gimtoji žemė. 8.25 Miesto kodas. 9.15 Velykų rytą lelija pražydo... Dainuoja „O-lia-lia”. 9.30 Kas pakorė sūpuoklėles. Šv. Velykų tradicijos Užpalių kaime. 10.00 Dalia Kutraitė kalbina... A.Saulaitį (k.). 10.30 „Kai nor dainuotie“. Suvalkiečių dainos. 11.00 Koncertas „Pavasario dainos”. 11.30 I.Stravinskis „Šešėliai”. 12.10 Velykinės muzikos koncertas. 12.30 LNDT spektaklis. B.Dauguviečio „Žaldokynė”. 14.25 „Piligrimų kelias. Izraelis ir Jordanija“. Dok. f. 15.30 LNOBT spektaklis. J.Štrausas. Operetė „Vienos kraujas”. 18.00 Literatų gatvė. 19.00 Pavasariniai žiedai. Meilės dainų koncertas LRT Didžiojoje studijoje. 21.00 M.Martinaičio jubiliejinis vakaras Rašytojų klube. 22.30 Panorama. 22.45 Simfoninis koncertas „Romeo ir Džiuljeta”. 0.25 „Pasigailėk mūsų“. Drama.

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 Retrospektyva. „Dailininkas Bronius Leonavičius”. 9.05 Etnos. 9.35 KTV – kino ir televirtuvė. 10.05 „Gyvoji enciklopedija“. Dok. serialas. 11.10 „Gamtos vaikai“. Dok. serialas. 12.05 „Dr. Šuo“. 12.40 Kitokie? 12.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai”. Animac. serialas. 13.15 „Kitas Džimio pasaulis”. Nuotykių serialas.

5.05 5.45 6.03 9.03 10.03 11.03

Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Mes, moterys (k.). Tetos Betos viktorina. Muzika Tau.

13.40 „Džekio Čano nuotykiai”. 14.05 „Bilio Engvalo šou”. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Dzeusas ir Roksana”. Nuotykių f. 17.01 Žodis – ne žvirblis (k.). 17.25 „Šnipai kaip mes“. Komedija. 19.20 „Heraklis”. Fantast. nuotykių filmas. (N-7) 21.05 „Vertėja“. Trileris. (N-7) 23.40 „Pati baisiausia vidurinė“. Komedija. (N-7)

TV6 8.45 9.00 9.30 10.00 11.00 12.00 12.30 13.25 13.55 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 21.00 21.30 22.00 22.05 23.00 24.00 1.00

Teleparduotuvė Tavo augintinis. Vienam gale kablys. Robinzonai. Gordono Ramzio virtuvės košmarai. Mados reidas. Topmodeliai. Pakvaišęs sportas. Jokių kliūčių! Ledo kelias. „X mutantai“. Fantastinis nuotykių serialas. Jokių kliūčių! Norite – tikėkite, norite – ne. „Dievai tikriausiai pamišę II“. Komedija. „Klyvlendo šou“. Animac. komedija. (N-7) „Šeimos bičas“. Animac. serialas. VIASAT krepšinio reporteris. „Kobra 11“. „Kalėjimo bėgliai“. Nuotykių serialas. (N-14) „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. „Nerealus seksas“. Erotinis f. (N-14)

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 10.00 10.30 11.00

TV parduotuvė. Reporteris (k.). Teletabiai. Griūk negyvas! (N-7) Penktoji pavara. Laida „NKTV”. Šiandien kimba.

12.10 13.03 13.35 14.03 14.28 16.30 17.03 17.30 18.10

Lietuvos diena. Radijo teatras. Retro. Septynios sporto dienos. Gera girdėti. Laida rusų kalba. Literatūros akiračiai. Atsiliepk dainoj. Laisvai!

11.30 Reporteris (k.). 12.00 Dok. serialas „Plėšrūno instinktas”. „Išlikusieji“. (N-7) 13.00 „Išnuomojamas vyras”. Romantinė komedija. (N-7) 15.00 Serialas „Pora kaip tvora“ (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Nauda ūkiui. 16.10 Super L.T. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Ekovizija (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.10 Lietuvos futbolo A lygos čempionato rungtynės: Šiaulių „Šiauliai”– Vilniaus „Žalgiris”. Tiesioginė transliacija iš Šiaulių. Pertraukoje – Žinios. 20.00 Žinios. Orai. 20.10 Kas tu toks? (k.). 21.00 Žinios. Orai. 21.15 24/7. 22.10 Serialas „MAD MEN. Reklamos vilkai”. (N-7) 23.10 Bušido LT. 24.00 „Hercogienė”. Drama. (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.15 7.25 7.40 7.50 8.15 9.00 9.20 9.35 10.30 11.00 11.15 12.40 17.00 18.30 20.00 21.05 22..25 23.55 1.05

Naujienos. Top-shop. Animacinis f. Tarnauju Tėvynei. Sveikata. Naujienos. Padriki užrašai. Kol visi namie. Fazenda. Naujienos. Vaidybinis f. „Apie Fedotą – šaulį, narsųjį šaunuolį”. Vaidybinis f. „Palaiminkite moterį”. Igorio Bobrino Ledo miniatiūrų teatras. Žiaurūs žaidimai. Laikas. Didelis skirtumas. Vaidybinis f. „Nemėginkite suprasti moterį”. „Pozneris”. Muzikos projektas.

19.03 20.03 20.38 20.45 21.03 23.48

Vudstoko vaikai. Vaikų radijo teatras. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. B.Brazdžionis. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

Jos santuokoje buvo trys žmonės. Subtilų mados skonį turėjusi protinga ir išranki hercogienė Džordžina Spencer tapo mylimiausia Didžiosios Britanijos dukterimi. Mados imperatoriene pakrikštyta gražuolė nuolankiai toleravo artimus savo despoto vyro santykius su po vienu stogu gyvenančia meiluže, o netrukus pati pradėjo meilės romaną su perspektyviuoju politiku Čarlzu Grėjumi. Praėjus dviem šimtmečiams į tokią pat istoriją pateko ir „žmonių širdžių princesė“ Diana, kuri su vyro neištikimybe susidūrė, kai ištekėjo už princo Čarlzo.

Lietuvos ryto TV Šeštadienis, balandžio 23 d. 0.20 val. 2010 m. Amerikos muzikos apdovanojimai. Ar įmanoma savo talentu pavergti pasaulį, kai tau tik 16 metų? Garsiausias paauglys planetoje – kanadietis Justinas Bieberis, kuriam nusilenkė ryškiausios muzikos žvaigždės, o jo biografiją papildė net 4 Amerikos muzikos apdovanojimai. Soulo muzikos atlikėjo Usher, besilaukiančios PINK, drabužius nusimetusios Kate Perry, raudonplaukės Rihanos, „The Black eyed peace“, Bon Jovi ir daugelio kitų žvaigždžių pasirodymai šių metų didžiausiame muzikos renginyje, kuris diktuoja madas visam pasauliui.

TV3 Šeštadienis, balandžio 23 d. 19.00 val. Animacinis filmas „Žuviukas Nemo“. JAV, 2003 m. Rež. Andrew Stanton. Nuostabiame povandeniniame pasaulyje, šiltuose ir spalvinguose atogrąžų vandenyse, gyvena žuvų šeima – našliu tapęs tėvas Merlinas ir sūnelis žuviukas Nemo. Tėvas labai saugo sūnelį nuo gausybės vandenyne tykančių pavojų. Kad ir kaip saugotų sūnų, Merlinas negali juo rūpintis visą dieną... Vieną

negerą dieną mažasis žuviukas pagrobiamas iš gimtųjų koralų namų. Nusiminęs tėvas Merlinas, lydimas žuvytės Dori, kuri turi labai gerą širdį, bet labai blogą atmintį, leidžiasi į nuotykių kupiną kelionę ieškoti savo sūnaus.

TV3 Šeštadienis, balandžio 23 d. 23.40 val. Veiksmo filmas „Fenikso skrydis“. JAV, 2004 m. Rež. John Moore (N-7). Vaidina: Dennis Quaid, Tyrese Gibson, Giovanni Ribisi, Miranda Otto, Tony Curran. Mongolijos dykumoje sudužus lėktuvui, likę gyvi žmonės nusprendžia padaryti tai, kas neįmanoma – iš nuolaužų pastatyti naują lėktuvą. Jiems pradeda vadovauti tokios patirties turintis inžinierius. Tiesa, jo kurti lėktuvai – tik maži radijo bangomis valdomi modeliai... Nelaimėliai greitai pastebi, kad dykumoje jie – ne vieni. Šalia jų įsitaisę ir kontrabandininkai.

TV6 Sekmadienis, balandžio 24 d. 19.00 val. Komedija „Dievai tikriausiai pamišę II“. Bostvana, Pietų Afrikos Respublika, 1989 m. Rež. Jamie Uys. Vaidina: Nixau, Eiros, Nadies, Lena Farugia, Hans Strydom. Džeimiui Uysui taip patiko Afrika ir Kalahario dykuma, kad jis vėl sugrįžo ir nusprendė sukurti komedijos „Dievai tikriausiai pamišę“ antrą dalį. Šįkart bušmėnas Ksiko keliauja ieškoti savo vaikų, kuriuos netyčia išsivežė brakonieriai. Vaikai norėjo atsigerti ir įkrito į jų vandens cisterną. Laimė, ji buvo pustuštė. Vaikų tėvas, puikus pėdsekys, beieškodamas savo atžalėlių sutiko įnoringą poniutę iš Amerikos ir keistuolį zoologijos mokslų daktarą. Negana to, po dykumą blaškosi du priešiškų valstybių kareiviai ir paeiliui ima vienas kitą į nelaisvę. Žodžiu, Kalahario dykumoje vėl karšta.

Gimtasis kraštas

Verslo šlovė

Lietuva per savaitę

2011 m. balandžio 15–22 d., Nr. 15 (59)

Užuojauta teroro aukoms Dėl žuvusiųjų per teroro aktą Minsko metro vilniečiai, padėdami gėlių ir uždegdami žvakučių, pareiškė užuojautą prie Baltarusijos ambasados. Per sprogimą Minsko metro, kuris įvyko balandžio 11-ąją, naujausiais duomenimis, žuvo 12 žmonių, 149 sužeisti, 22 žmonės yra sunkios būklės.

Vilniaus rotušėje paskelbti nauji „Verslo šlovės galerijos“ apdovanojimų laureatai. Jie renkami jaunimo ekonominio švietimo organizacijos „Lietuvos Junior Achievement“ iniciatyva. Iš kairės: „Lietuvos Junior Achievement“ valdybos pirmininkas Šarūnas Skyrius, „Vičiūnų“ grupės valdybos pirmininkas Visvaldas Matijošaitis, premjeras Andrius Kubilius ir bendrovės „Skubios siuntos“ generalinis direktorius Vladas Lašas.

Atmintis

Vilniuje paminėtos Lenkijos prezidento Lecho Kačynskio, jo žmonos ir prezidentą lydėjusios delegacijos tragiškos žūties netoli Smolensko pirmosios metinės. Šv. Jonų bažnyčioje buvo surengtas koncertas „In memoriam“.

Surašymas

Knyga

Per pirmą surašymo savaitę, kai būstus lanko surašinėtojai ar gyventojai patys atvyksta į surašymo skyrius, surašyta 417 tūkst. gyventojų ir 185 tūkst. būstų. Išankstiniais duomenimis, šių metų kovo 1 d. Lietuvoje buvo 3235,2 tūkst. gyventojų.

Savaitgalio orai

Sekmadienį Vilniuje, Memorialiniame maldininkų ir piligrimų centre, šv. Faustinos namelyje, pristatyta knyga „Lietuvos šventieji globėjai“.

Katės

Šeštadienio dieną per Lietuvą slinks debesų juosta, todėl kai kur truputį palis. Pūs nestiprus pietvakarių, vakarų vėjas. Vidurdienį oras įšils iki 9–14 laipsnių šilumos, tik prie jūros turėtų būti kiek vėsiau. Sekmadienį taip pat vietomis gali truputį palyti, daugiausia naktį. Vėjas pietvakarių, vakarų, 5–10 m/s. Naktis bus gana debesuota, temperatūra nenukris žemiau nulio, numatoma nuo 2 iki 7 laipsnių šilumos. Dieną temperatūra pakils iki 10–15 laipsnių, tik pajūryje bus apie 7–9 laipsnius šilumos. Taigi orai dalyvauti šeštadienį Lietuvoje rengiamoje aplinkos tvarkymo akcijoje „Darom“ bus gana palankūs.

Priešpilnis. Saulė teka 6.17, leidžiasi 20.21

Šeštadienį

Sekmadienį

Naktį: 0 +5°

Naktį: +2 +7°

Dieną: +9 +14°

Dieną: +10 +15°

Savaitgalį Vilniuje, prekybos centre „Panorama“, surengta Tarptautinė kačių paroda. Joje pristatyta apie 200 skirtingų kačių veislių.

Parengė Rimantas Dovydėnas, GK, EPA-Eltos inf. ir nuotraukos