Gimtasis kraštas Nr. 60 by Gimtasis kraštas

Gimtasis kraštas Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2011 m. balandžio 22–29 d., Nr. 16 (60)

Kaina 1,99 Lt

Sveiki sulaukę šv.Velykų!

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Techninės apžiūros talonas virto nepatogiu popieriaus lapu 6 p.

Nemenčios ir Neries santakoje susilieja seni amžiai 10 p.

Jūrų muziejuje apsigyveno ruoniukas 11 p.

2011 m. balandžio 22–29 d., Nr. 16 (60)

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Valdžios turtų laukia aukcionai Seimas apsisprendė atsisakyti kelių butų ir poilsiaviečių, o Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė kol kas ryžosi tik pakeisti savo poilsiui skirtų įstaigų statusą ir pavaldumą.

Maisto kainų politika užsmaugs vartotojus Jau daugiau kaip pusmetį nesustojanti maisto kainų pasiutpolkė negailestingai varo žmones į kampą. Vida TAVORIENĖ „Pasaulinės tendencijos, brangstanti žaliava ir gamyba“, – dėl įvardijamų pagrindinių maisto prekių brangimo priežasčių rankomis skėsčioja prekybininkai ir gamybininkai. Rankas aukštyn kelia ir Vyriausybė, nerasdama priemonių kainoms tramdyti. Ekspertai sako, kad šios priežastys tarsi skydas, kuriuo lengviausia prisidengti ir beatodairiškai siekti pelno.

Saulius TVIRBUTAS Per šiuos metus turi būti parengti dokumentai atiduoti aukcionui Seimo kanceliarijos valdomą nekilnojamąjį turtą. Už gautas lėšas planuojama remontuoti pirmuosius Seimo rūmus. O Vyriausybė, jau seniai žadanti atsisakyti jai priklausančių poilsiaviečių kurortuose, tai daro vangiai. Šiemet ji pasiryžo tik pakeisti nekilnojamojo turto pavaldumą ir perduoti jį Turto fondui, bet suteikė galimybių ministerijoms išsaugoti valdininkams skirtus apartamentus.

Alkstančiųjų vis daugėja

Ledai pajudėjo Idėja parduoti valdžios institucijoms priklausančius poilsio namus, viešbučius yra sena, bet jos įgyvendinimas iki šiol vis atidėliotas. Prieš porą metų naujoji valdžia pažadėjo atsisakyti politikams ir valdininkams pasilepinti ar gyventi lengvatinėmis sąlygomis skirtų objektų. Tačiau tik pernai rudenį specialiu Vyriausybės sprendimu nuspręsta leisti perduoti Turto bankui Seimo kanceliarijai priklausantį viešbutį L.Giros gatvėje, 5 butus Pilaitės mikrorajone, Palangoje veikiančius poilsio namus „Viešnagė“ ir Švenčionių rajone prie Siauro ežero įrengtą poilsiavietę. Per šiuos metus Turto bankas turės paskelbti perimtų objektų pardavimo aukcioną. Valstybė tikisi gauti ne mažiau kaip 8–9 mln. Lt.

Iš aukciono gauti pinigai bus skirti pirmųjų Seimo rūmų rekonstrukcijai.

Rekonstruos Seimo rūmus Iš aukciono gauti pinigai bus skirti pirmųjų Seimo rūmų rekonstrukcijai. „Pagal įstatymą gautas lėšas už parduotą valstybės turtą galima naudoti tik kitų valdžios institucijų objektų reikmėms, – aiškino seimo vicepirmininkė Virginija Baltraitienė. – Šiuo atveju turėsime dvigubą naudą – parlamentas atsisakys jam nebūdingų funkcijų valdyti nekilnojamąjį turtą ir nenaudodami

biudžeto lėšų galėsime remontuoti pirmuosius Seimo rūmus.“ Rūmuose žadama pakeisti vėdinimo, šildymo ir kitus inžinerinius įrenginius. Daugiausia remonto darbų numatyta atlikti 4 aukšte: koridoriuje bus paaukštintos lubos, parketą pakeis poliruoto akmens masės plytelės, kabinetuose bus sumontuotos matinio stiklo durys. Pasak A.Baltraitienės, planuojamiems darbams turėtų užtekti numatytų gauti pinigų. „Jei objektus

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, pasaulinis maisto kainų indeksas po ilgalaikio rekordinio augimo kovą sumažėjo 2,9 proc. Tačiau Lietuvoje maisto kainos toliau kopia aukštyn. Labdaringos organizacijos pastebi, kad šalyje vis daugėja prašančiųjų nemokamo maisto ir paramos. Jų amžius jaunėja. Pensininkų atstovai sunerimę, kad mūsų skurstančioje šalyje greitai galime išgirsti apie mirštančiuosius iš bado. Nukelta į 3 p.

pavyks parduoti brangiau ir pinigų bus daugiau, nei reikia, Finansų ministerija turės nustatyti, kokiems kitiems valstybės objektams juos skirti“, – sakė vicepirmininkė.

Privilegijų atsisakė nenoriai V.Baltraitienė minėjo, kad prieš priimant sprendimą parlamento nekilnojamąjį turtą atiduoti aukcionui sulaukta nemažai pasipriešinimo. Nukelta į 2 p.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Po ta pačia giljotina – ir darbdavys, ir jo darbuotojas Bandydama išplėšti iš šešėlinės ekonomikos kuo daugiau pinigų, valdžia rengiasi už nelegalų darbą bausti ne tik darbdavius, bet ir pas juos nelegaliai plušančius darbuotojus. Saulius TVIRBUTAS

Ekonomistai teigia, kad per metus šalyje nelegalioms algoms gali būti skirta apie 7 mlrd. Lt, o šešėlinė ekonomika jau sukuria net 30 proc. BVP. Raimundo Šuikos nuotrauka

Vyriausybės sudaryta darbo grupė siūlo numatyti Administracinių teisės pažeidimų kodekse pirmą kartą sugautiems nelegaliai dirbantiems asmenims baudą nuo 500 iki 1 000 litų, pakartotinai – nuo 1 000 iki 3 000 litų.

Išgirdusios apie tokius planus profesinės sąjungos nuogąstauja, kad įsigaliojus šiam įstatymui nukentėti gali ir sąžiningi darbuotojai, nes jie ne visada žino, ar darbdavys už juos moka mokesčius. Be to, dabartinėmis sąlygomis, esant aukštam nedarbo lygiui, samdomi darbuotojai turi mažiau galimybių kovoti už savo teises.

Bausti siūlo visus Vyriausybė ketina nustatyti sankcijas samdomiems darbuotojams, sutinkantiems dirbti be darbo sutarčių. „Manome, kad nelegaliai dirbantis asmuo taip pat turi būti atsakingas už šį nusižengimą“, – įsitikinęs Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis. Nukelta į 2 p.

Gimtasis kraštas

A.Čaplikas tapo I.Degutienės pavaduotoju Seimo Pirmininkė Irena Degutienė turės dar vieną pavaduotoją. Ketvirtadienį per slaptą balsavimą juo išrinktas Jungtinės (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcijos seniūnas Algis Čaplikas. Už šią Seimo pirmininkės pasiūlytą kandidatūrą balsavo 71 Seimo narys, 39 buvo prieš, 10 parlamentarų susilaikė, 8 rasti biuleteniai yra negaliojantys. Seimo vicepirmininko postas liko laisvas, kai liberalcentristas Raimondas Šukys buvo paskirtas sveikatos apsaugos ministru. Seimo opozicijos atstovai neturėjo priekaištų dėl A. Čapliko kompetencijos, tačiau priekaištavo dėl išlaidavimo. „Ar jau krizė Lietuvoje baigėsi, ar mes jau grąžinome sumažintas pensijas? Man atrodo, kad ne. Kodėl Seimo pirmininkė viešai kviečia išlaidauti? Tai labai stipriai primena politinę pakišą už lojalumą“, – sakė Seimo frakcijos Tvarka ir teisingumas seniūnas Valentinas Mazuronis. Šiuo metu I. Degutienė turi 4 pavaduotojus. Eltos inf.

Eltos nuotrauka

Aktualijos

2011 m. balandžio 22–29 d., Nr. 16 (60)

Valdžios turtų laukia aukcionai Jaučiasi diskriminuojami Valentinas Mačiulis, Seimo kanceliarijos paslaugų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas

Valstybės kontrolė dar prieš dvejus metus konstatavo, kad parlamento butų nuoma ne Seimo nariams pažeidžia Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymą. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Seimui priklausiusiuose poilsio namuose Palangoje ir Švenčionių rajono poilsiavietėje šią vasarą kanceliarijos darbuotojai dar galės atostogauti. Gaila, kad to nebus ateityje. Nemanau, kad tai buvo kokia nors privilegija. Pavyzdžiui, Palangoje poilsio namai toli gražu nėra prabangūs, ten paprasti kambariai, bendros virtuvės koridorių gale. Parlamento darbuotojai paprasčiausiai turėjo, kur pernakvoti. Kažkodėl neskubama parduoti daug prabangesnių vadinamųjų mokymo centrų, kurie priklauso ministerijoms, bet realiai naudojami poilsiui.

Atkelta iš 1 p.

Kalbos skiriasi nuo darbų

„Todėl ir sprendimas priimtas tik pernai rudenį, nors planuota šį procesą pradėti daug anksčiau, – kalbėjo parlamentarė. – Seimui visiškai nereikia nei poilsiaviečių, nei butų, nei viešbučio L.Giros gatvėje – poilsio namai yra verslo reikalas, o leisti nuomotis pigiau butus Seimo kanceliarijos darbuotojams irgi nėra teisinga.“ Valstybės kontrolė dar prieš dvejus metus konstatavo, kad parlamento butų nuoma ne Seimo nariams pažeidžia Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymą. Mat viešbutyje L.Giros gatvėje ir būstuose Pilaitėje gyveno ir kelis kartus pigesnę nuomą mokėjo Seimo kanceliarijos darbuotojai ir netgi

kitų institucijų valdininkai. Seimo viešbutyje L.Giros gatvėje įsikūrę tik du parlamentarai.

Vyriausybė neskuba Vyriausybė, priimdama nutarimą leisti Turto bankui aukcione parduoti Seimo turtą, tą patį galėjo padaryti ir su savo poilsiavietėmis bei viešbučiais. Vietoje to ministerijoms dar leista pagalvoti, ar joms tikrai reikia poilsio objektų. „Šiuo metu priimtas protokolinis sprendimas pakeisti jų statusą į viešųjų įstaigų ir perduoti valdyti Turto fondui, – teigė Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis. – Ministerijoms leista apsispręsti, ar joms priklausiusias poilsines jos norės nuomotis, ar atiduoti objektus aukcionui. Be abejo, šios įstaigos tu-

rės būti prieinamos visuomenei ir užsidirbti lėšas pačios.“ Prieš 5 metus Andrius Kubilius, dar būdamas Seimo nariu, piktinosi, kad valstybės įstaigos neatsisako joms priklausančių poilsiaviečių, išlaikomų iš mokesčių mokėtojų pinigų. Tapęs premjeru jis teigė neatsisakęs šios idėjos, tačiau praėjus daugiau kaip pusei kadencijos nuveikta nedaug: viešbučiai „Baltija“, „Auska“, „Žilvinas“ perduoti valdyti Ūkio ministerijai ir turi išsilaikyti patys. Tačiau dar likę daug valstybinių poilsio namų, poilsiaviečių, kai kurios jų pavadintos mokymo ir kvalifikacijos centrais, nors iš tikrųjų teikia gerokai pigesnes poilsio paslaugas valdininkams. Lietuvos bankas tokių centrų turi net tris: Palangoje, Druskininkuose ir Molėtų rajone.

Loreta Graužinienė, Seimo Audito komiteto pirmininkė

Ši Vyriausybė skambiai deklaravo, kad reikia sutvarkyti valstybės turtą, kuris nereikalingas valdžios funkcijoms atlikti. Tačiau šie deklaruoti principai nevykdomi. Seimas gana ryžtingai ėmėsi atiduoti nekilnojamąjį turtą aukcionui, bet procesas ilgai strigo Vyriausybėje. Seniai žadėta perduoti visas Vyriausybės poilsines, mokymo centrus Turto bankui, bet šie klausimai sprendžiami vangiai.

Po ta pačia giljotina – ir darbdavys, ir jo darbuotojas Atkelta iš 1 p.

Talka ar nelegalus darbas

Pasak kanclerio kol kas nenuspręsta, ar šios sankcijos būtų taikomos tik Darbo biržoje registruotiems bedarbiams, kurie dirba nelegaliai, ar visiems įsidarbinusiems be darbo sutarčių. Kancleris sakė, kad siūloma nebausti tų nelegaliai dirbančių žmonių, kurie geranoriškai praneš Darbo inspekcijai apie tai, kad yra verčiami dirbti nelegaliai. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad už nelegalų darbą atsakingas pats žmogus, nes nelegaliai naudojasi gaunama socialine parama. „Tas žmogus sąmoningai imasi šios veiklos“, – mano ji. Darbo grupė taip pat siūlo išplėsti Valstybinės darbo inspekcijos įgaliojimus, pradėti efektyviau taikyti prievolę apie darbo pradžią pranešti „Sodrai“, supaprastinti darbo sutarčių sudarymą darbams, kuriems nereikia ypatingos kvalifikacijos

Statybose pagalbiniu dirbęs ir tuo pat metu bedarbio statusą turėjęs kaunietis Rimtautas (redakcijai pavardė žinoma) prisipažino, kad nepraleido progos dirbti nelegaliai. „Turiu du vaikus, žmona gauna minimalią algą, o kai netekau oficialaus darbo statybose, užsiregistravau darbo biržoje, – kalbėjo jis. – Pasitaikius progai sutikau kelis mėnesius dirbti nelegaliai. Nelaikau savęs nusikaltėliu, juk turėjau išlaikyti šeimą. Dabar turiu legalų darbą, bet jei vėl atsidurčiau tokioje situacijoje, nedvejočiau ir sutikčiau dirbti nelegaliai. Valstybė turėtų galvoti ne kaip bauginti savo piliečius baudomis, o sudaryti sąlygas darbo vietoms kurti.“ Lietuvos darbo federacijos pirmininko pavaduotojas Vilhelmas Čekuolis Vyriausybės planus bausti nelegalius darbuotojus pavadino nesąmone. „Žmogus ne visada gali žinoti, ar jis įdarbintas legaliai, – tei-

Daugiausia žmonės nelegaliai įdarbinami statybose, automobilių remonto dirbtuvėse, restoranuose, lengvojoje pramonėje.

Praėjusiais metais nelegaliai dirbo 6 678 asmenys, arba 44 proc. daugiau nei užpernai.

gė jis. – Juk „Sodrai“ įpareigotas pranešti tik darbdavys, o to jis gali nepadaryti.“ Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Aldona Jašinskienė taip pat minėjo žinanti ne vieną atvejį, kai darbdaviai nuslepia nuo darbuotojo, kad už jį vengia mokėti mokesčius. „Mes už sąžiningą ir legalų darbą, – tvirtino ji. – Tačiau dabartinėmis sąlygomis samdomas darbuotojas yra beveik bejėgis prieš darbdavio valią. Žmonės prispausti nepritekliaus, nedarbo grėsmės, ne visada žino savo teises ir kokių dokumentų iš darbdavio reikalauti, todėl dar labiau didinti įtampos nereikėtų.“

Gali pasitaikyti ir gana kurioziškų situacijų. Net pats premjeras suabejojo, kaip reikėtų vertinti tokį faktą, kai kaimynai padeda kaimynui ar bulves pasodinti, ar kitus namų darbus nuveikti. Kas tai – nelegalus darbas ar talka?

Reiškinys sparčiai plinta Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Mindaugas Pluktas teigia, kad daugiausia žmonės nelegaliai įdarbinami statybose, automobilių remonto dirbtuvėse, restoranuose, lengvojoje pramonėje. Statistika rodo, kad šis reiškinys sparčiai plin-

Raimundo Šuikos nuotrauka

ta: praėjusiais metais nelegaliai dirbo 6 678 asmenys, arba 44 proc. daugiau nei užpernai. Ekonomistai teigia, kad per metus šalyje nelegalioms algoms gali būti skirta apie 7 mlrd. Lt, o šešėlinė ekonomika jau sukuria net 30 proc. BVP. „Dabartinėje sistemoje šešėlinis darbas dažnai tampa naudingas tiek darbuotojui, tiek darbdaviui“, – įsitikinusi Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė. Institutas ne kartą skelbė savo nuomonę, kad mokesčių ir valstybės reguliavimų mažinimas būtų daug efektyvesnis kovojant su šešėline ekonomika nei baudžiamosios priemonės.

2011 m. balandžio 22–29 d., Nr. 16 (60)

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Maisto kainų politika užsmaugs vartotojus Atkelta iš 1 p. „Didžiuliai mokesčiai, augančios maisto kainos pensininkus verčia gyventi pusbadžiu. O politikai dar sumažino pensijas. Tai rodo žemą mūsų valstybės kultūros lygį. Kaip toliau gyvens žmonės, baisu net pagalvoti“, – nusivylęs bendrijos „Panevėžio bočiai“ pirmininko pavaduotojas Bonifacas Sutulas. Vyriausybė taip pat tik apgailestauja dėl kylančių kainų ir kol kas neketina imtis kokių nors priemonių joms reguliuoti.

Pirštu rodo į tiekėjus Prekybos centrų atstovai skelbia, kad kainas didina tiekėjai. Pasak IKI Marketingo ir komunikacijos departamento atstovės Jurgitos Čerškutės, pastarąjį mėnesį tiekėjai 2–5 proc. padidino kai kurių pieno produktų kainas, 2 proc. pabrangino miltus, vienas perdirbėjas dėl padidėjusių gamybos sąnaudų padidino mėsos kainą. Tiekėjai 16 proc. padidino cukraus kainą, tačiau, anot IKI atstovės, prekybos tinkluose kaina vartotojui pakilo tik 6 proc. Prekybos tinklo „Maxima“ Įvaizdžio ir komunikacijos departamento direktorė Lina Muižienė teigė, kad kovą 5 proc. pabrango dalis pieno produktų, 10 proc. – šviežia mėsa, pakilo kruopų, makaronų, majonezo, cukraus, kavos, žuvies kainos. AB „Rokiškio sūris“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa patvirtino, kad šiemet bendrovė kelia pieno produktų kainas. Kai kuriuos produktus kovą pabrangino iki 5 proc. „Vilniaus duonos“ direktorė Rita Ramanauskienė prisipažino, kad bendrovė trečdalio gaminamų duonos gaminių kainas padidino nuo balandžio pradžios. Vidutiniškai visų produktų kainos kilo 2,5 proc., kai kurių – 3 proc., o kai kurių – net iki 15 proc. „Brangindami duonos gaminius padengėme tik pusę pabrangusių miltų kainos. Miltai nuo balandžio pradžios pabrango 16–19 procentų“, – aiškino R.Ramanauskienė.

Vartotojai įvaryti į kampą Pasaulinis maisto kainų augimas siejamas su didesniu vartojimu besivystančiose šalyse, energetinių išteklių ir žaliavinės produkcijos brangimu, didėjančiais biodegalams naudojamų kultūrų plotais, dažnėjančiomis gamtos stichijomis. Tačiau dažnas mūsų nebetiki, kad gamybininkai ir prekybininkai kainas kelia tik dėl objektyvių priežasčių. Praėjusį rudenį po maisto kainų

Dažnas mūsų nebetiki, kad gamybininkai ir prekybininkai kainas kelia tik dėl objekKlaudijaus Driskiaus nuotrauka tyvių priežasčių.

šoko Konkurencijos taryba (KT) pripažino, jog maisto produktų brangimas – ne tik Lietuvos problema. Tačiau taryba išvadose padarė prielaidą, jog kainoms įtakos gali turėti ir antikonkurenciniai veiksmai. KT atlieka tyrimą, ar maisto produktų gamintojai ir (ar) jų pardavėjai nepažeidė Konkurencijos įstatymo ir nesudarė kartelinių susitarimų. KT atstovės spaudai Palmyros Kvietkauskienės teigimu, tokie tyrimai užtrunka, todėl išvadų greitai nebus. Vienas miltų gamintojų atstovas moralizavo, kad Vakarų šalyse kainos dar labiau auga, tačiau žiniasklaida ir visuomenė esą nekelia tokios isterijos. „Kalkite mus prie kryžiaus, kad visai nebeliktų pramonės šalyje“, – piktinosi verslininkas, matyt, neturintis supratimo, kaip išgyventi už lietuvišką minimalią algą. Laisvos rinkos šaukliai pamokytų, kad verslo prigimtis yra siekti kuo didesnio pelno, taigi kuo brangiau parduoti savo prekę ar paslaugą. O vartotojai turėtų rinkis pagal savo finansines galimybes. Tik ar turi pašalpą, minimalų atlyginimą gaunantys vartotojai pasirinkimą, kai branginami būtiniausi maisto produktai?

„Jei pakėlus kainas, prekės ir toliau perkamos, kodėl jų dar nepabranginti? Per krizę 15–20 proc. sumažėjęs perkamumas gamintojų ir prekybininkų nuo kainų kėlimo neatbaidė. Priešingai, kainos keliamos, kad būtų kompensuoti nuostoliai dėl mažesnio vartojimo“, – samprotavo Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys.

Gamyba ir prekyba sutelkta keliose rankose LAEI specialistai, atlikę 2010 m. žemės ūkio ir maisto produktų vartojimo ir kainų tendencijų analizę, konstatavo, kad mūsų šalies prekybai ir perdirbimo sektoriams būdinga oligopolija, o kainas veikia perdirbėjų ir prekybininkų susitarimai.

GK archyvo nuotrauka

Užauginti lengviau, nei parduoti? Anot A.Gapšio, LAEI analizes ir išvadas mato Prezidentūra, Seimas, Vyriausybė, ministerijos, Konkurencijos taryba, tačiau atrodo, kad valdžia neketina keisti situacijos. Juk brangstant maistui, laimi ir mūsų valstybė, maisto produktams taikanti vieną didžiausių Europos Sąjungos šalyse pridėtinės vertės mokesčių (PVM). LAEI specialistų tvirtinimu, mėsos, daržovių, duonos PVM tarifų mažinimas didintų vartojimą, skatintų turgaus ir mažmeninės prekybos konkurenciją ir mažintų kainas. LAEI skyriaus vedėjas abejoja, ar būtų naudingas kai kurių parlamentarų siūlomas prekybos antkainių ribojimas. „Jei Seimo nariai

Per ekonominę krizę 15–20 proc. sumažėjęs perkamumas Lietuvoje gamintojų ir prekybininkų nuo kainų kėlimo neatbaidė.

Rusai – ne „paklodė“ lenkams Viena Rusų aljanso vadovių Olga Gorškova neigia daugeliui susidariusį įspūdį, kad Rusų aljansas – tik Lietuvos lenkų rinkimų akcijos „paklodė“. „Tokius žmones tenka nuvilti. Mūsų partija turi savo programą, aiškią poziciją, savo principus. Mes stengiamės jų laikytis“, – savaitraščiui „Litovskij kurjer“ sakė „auksinio balso“ sostinės mero rinkimuose turėtoja O.Gorškova. Galima teigti, kad būtent jos balsas tapo lemiamu išrenkant

Anot A.Gapšio, neabejotinai mus veikia pasaulinės tendencijos, tačiau įtakos kainoms turi ir gamybos bei prekybos koncentracija. „Štai analizuojant 2007–2010 metų kainų struktūras matyti, kad kylant grūdų kainoms, tiek duonos, tiek miltų kainų grandinėje didėjo perdirbėjų ir prekybininkų dalys. Aišku, kodėl kainas kėlė malūnininkai ir kepėjai, bet nesuprantama, kodėl pelnėsi prekybininkai. Beje, kai grūdai pigo (2009 m. ), mažmeninės kainos nemažėjo. Arba štai rudenį grūdai iš aruodų dar nebuvo išvežti į malūnus, o duonos kepėjai jau kėlė kainas“, – aiškino rinkotyros specialistas. LAEI skyriaus vedėjo teigimu, pastarųjų metų tendencijos rodo, kad prekybininkų dalis didėjo beveik visų prekių kainų grandinėje. Tačiau, pasak A.Gapšio, prie gėdos stulpo nereikėtų kalti tik 4 didžiausių prekybos centrų, kurie užima iki 80 proc. maisto produktų prekybos rinkos ir nustato gana aukštus prekybos antkainius. „Koja kojon su jais eina perdirbėjai. Pieno sektoriuje gamyba sutelkta 3–4 įmonių rankose. Duonos gamybos sektoriuje 40 proc. rinkos valdo 4 įmonės. Miltų rinkoje yra 3 didelės įmonės. Šie perdirbėjai nustato kainas rinkoje, o smulkieji gamintojai tik lygiuojasi į juos“, – dėstė rinkotyros specialistas.

Vilniaus meru Artūrą Zuoką. „Mes ne nacionalinė, regioninė partija. Visiškas melas, kad visi partijos nariai tik rusai. Išvardysiu keletą pavardžių: Eugenijus Galiautdinovas, Vaigutis Stančikas, Vitalijus Besakirskas. Manau, komentarai nereikalingi“, – „Litovskij kurjer“ teigė O.Gorškova. Jos manymu, lenkų partijos lyderiams teko pajausti, kad koalicija – tai lygių partnerių sąjunga, o ne vertikalūs santykiai „senjoras ir vasalas“. Eltos inf.

iš tikrųjų žinotų, kokia prekyboje yra kainų nustatymo sistema, apie antkainius nebešnekėtų“, – tvirtino A.Gapšys. Rinkotyros specialistas siūlytų įstatymu įpareigoti didžiausias prekybos ir perdirbimo įmones pateikti motyvuotą informaciją KT, dėl ko rengiasi didinti maisto kainas. O KT turėtų būti įpareigota tą informaciją įvertinti.

Seimas nenori riboti prekybos antkainių Valentinas Mazuronis, Seimo narys

Daug siūlyta priemonių augančioms kainoms riboti, tačiau Seimo valdančiąją daugumą tenkina tokia situacija. Premjerui siūlyta sudaryti būtiniausių maisto prekių kainų stebėsenos darbo grupę, tačiau tam nepritarta. Seimo valdyba nepritarė siūlymui sukurti darbo grupę Kainų įstatymo pataisoms, kurios apribotų prekybos antkainius. Siūlyta antkainį didmeninėje rinkoje riboti iki 20 proc., o mažmeninėje – iki 25 proc. gamintojo kainos. Šių reikalavimų norėta netaikyti smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kurių metų apyvarta neperkopia 7 mln. litų.

Valstybės kišimasis būtų žalingas Kęstutis Glaveckas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas

Kainoms įtaką turi pasaulinės tendencijos – energijos, trąšų brangimas ir pan. Jei valstybė subsidijuotų ar kitaip kištųsi į šį procesą, būtų daugiau žalos nei naudos. Galima būtų įvesti kelių pakopų PVM tarifus, tačiau praktika rodo, kad PVM mažinimas nesumažina kainos vartotojui, o tik padidina pelną vienai ar kitai grandžiai. Šiuo atveju geriau turėtų veikti KT, atlikdama stebėjimą, išaiškindama antikonkurencinius veiksmus. Sunku įrodyti kartelinius susitarimus, bet prevencija turėtų būti aktyvesnė. Nustačius susitarimus, bausmė ir atsakomybė turėtų būti reali, o ne abstrakti. Pavyzdžiai rodo, kad jei esi galingas ir turtingas, gali išvengti realios bausmės.

Gimtasis kraðtas

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis,

Reklamos pardavimas Tel. (8 5) 210 0093.

stasys.jokubaitis@gimtasiskrastas.lt

Prenumerata ir platinimas Tel. (8 5) 210 0060.

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė, lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

Tiražas 5 000 egz. ISSN 2029-4816 Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.

Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110.

Leidėjas – UAB Žurnalistai: Meilė Taraškevičienė, Irma Dubovičienė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas,

Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Nijolė Baronienė, Meilė Jančorienė, Vismantas Žuklevičius.

Fotografas Klaudijus Driskius. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Gimtasis kraštas

Komentarai

Tie prakeikti mokesčiai

Saulius STOMA Kaip politikams lengviausia įerzinti visuomenę? Reikia kuo dažniau kalbėti apie naujus mokesčius. Kai kas taip ir elgiasi. Ir jie turi pateisinimą. Juk būtina pranešti apie svarstomus pakeitimus, įtraukti žmones į diskusiją. Didžioji mūsų politikų bėda, kad vos atėję į valdžią jie tampa geriausiais vienos ar kitos srities ekspertais. Brandžiose demokratijose sprendimus pateikia už valdžios ribų lokalizuoti „smegenų centrai“, ir politikai juos tik atsirenka. O Lietuvoje smagu žiūrėti, kaip kokiame nors komitete susispietę labai įvairaus intelekto politikai ne tik atsirenka, bet ir patys gudragalviškai sprendžia sudėtingiausius uždavinius, o paskui dar juos ekspromtu „pataiso“ Seimo salėje. Tačiau dabar – apie mokesčius. Apie tuos prakeiktuosius. Niekur pasaulyje žmonės taip labai nekenčia mokesčių, kaip Rytų Europoje. Tai natūralu. Socialistinėje sistemoje apie mokesčius beveik niekas negalvojo. Todėl ir dabar nėra susiformavusi mokesčių mokėjimo kultūra. Nėra pasididžiavimo, kad štai aš įnešu savo indėlį į bendrą gėrį. Kad tai aš apmoku įvairių visiems svarbių sričių ﬁnansavimą. Kai nėra pasididžiavimo, nėra ir atsakomybės. Didelė dalis visuomenės vis dar jaučiasi baudžiauninkais,

kurie dirba blogam ponui, o šis renka iš jų duoklę savo reikmėms. Dažnai taip ir yra, nes visuomenė vis dar per silpna sukontroliuoti jos pinigus skirstančią valdžią. Paradoksas, tačiau Lietuvoje įsigalėjęs kraštutinis liberalizmas ne išlaisvino žmones, o tik toliau stiprino baudžiauninko mentalitetą. Lobistinio Laisvosios rinkos instituto diriguojamas karas prieš mokesčius įteigė daugeliui tą pačią tik apie save galvojančio vergo žinią – mokesčiai yra blogis. Galbūt tai neišvengiama pirmos kartos turtuolių mąstymo pasekmė? Nei mokesčių, nei labdaros, tik keli ferariai garaže. Jau atsibodo kartoti, kad Lietuva guli pačiame Europos Sąjungos dugne

Mūsų mokestinė bazė nėra pati mažiausia. Ji panaši į Estijos, tačiau į biudžetą pavyksta surinkti vos ne trečdaliu mažiau! pagal iš mokesčių surinkto biudžeto ir BVP santykį. Dar liūdniau. Mūsų mokestinė bazė nėra pati mažiausia. Ji panaši į Estijos, tačiau į biudžetą pavyksta surinkti vos ne trečdaliu mažiau! Tai rodo valstybės institucijų bejėgiškumą. Taigi mokesčių mokėtojų pyktį galima suprasti. O kur dar nepasitikėjimas tuo, kaip valstybė išleidžia sunkiai surinktus pinigus?

Niekur pasaulyje žmonės taip labai nekenčia mokesčių, kaip Rytų Europoje. Raimundo Šuikos nuotrauka

Todėl šiame fone kalbėti apie mokesčių politikos keitimą būtina, tačiau tik aiškiai pasakius, kad visos didesnės reformos prasidės po rinkimų, gavus visuomenės pritarimą. Kai situacija tokia sudėtinga, pats stabilumo išlaikymas jau yra vertybė. Dabar keisti galima tik tai, kas atrodo neabejotina ir ko reikalauja situacija. Vargu ar neabejotinu galima laikyti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, kuris yra sunkiai administruojamas, be to, lengvai apeinamas gudresniųjų. Taikyti jį tik brangesniam turtui taip pat sudėtinga. Nukentėtų paskolas paėmę, todėl savo būstus rinkos kaina įvertinę savininkai. Taip pat ir nelabai turtingi, tačiau didelius butus turintys pagyvenę žmonės. Šiuo metu pasiteisintų tik žemės mokesčio peržiūrėjimas. Reikia padaryti, kaip visame civilizuotame pasaulyje – apmokestinti nuo rinkos vertės. Neįtikėtina, tačiau mes vis dar skaičiuojame pagal žemės derlingumą! Nesvarbu, kokiame užkampyje ar prestižiniame privačių namų rajone tas sklypas yra. Būtinas ir Vakarų standartus atitinkantis transporto priemonių mokestis, kurį šios kadencijos pradžioje blokavo liberalai. Gal tai būtų mažas žingsnelis link prabangos mokesčio, kokį prieš metus įteisino Vengrijos dešinieji? Žinoma, teisingiausias solidarumo pavyzdys yra progresiniai mokesčiai. Tai tiesiog būtinas socialiai atsakingos visuomenės atributas, kuris Lietuvoje virto baubu. Dabar žmonės negali patikėti išgirdę, kad šis tariamai socialistinis mokestis veikia JAV ir kitose Vakarų valstybėse. Iš 27 ES šalių tik 7 tokio mokesčio neturi. Riba labai iškalbinga. Ji skiria posovietinę Europą nuo senųjų demokratijų ir tokių pažangesnių šalių kaip Slovėnija. Šis mokestis atneša ne vien socialinę, bet ir ekonominę naudą. Jis didina vartojimą ir mažina nedarbą. Tai, beje, ir dvi didžiausios dabartinės Lietuvos bėdos. Žinoma, kalbėti reikia apie visų pajamų, o ne vien atlyginimų progresinį mokestį. Tačiau Seime priimtas svarstyti socialdemokratų projektas yra visiškai nevykęs ir tik kompromituoja pačią idėją. Dabar visų pirma reikia išaiškinti visuomenei visus progresinių mokesčių pranašumus, sulaukti jos pritarimo per rinkimus, o tada jau veikti. Mokesčių politika – reikšmingiausia teisingo valstybės valdymo sritis. Kartu tai ir ypač jautrus instrumentas. Todėl svarbiausia – nepakenkti.

2011 m. balandžio 22–29 d., Nr. 16 (60)

Ant politinių svarstyklių

Ko galime tikėtis iš naujojo Vilniaus mero? Visuomeninio judėjimo „Taip“ lyderis Artūras Zuokas po antradienį įvykusio balsavimo Vilniaus miesto tarybos posėdyje trečią kartą buvo išrinktas sostinės meru. Vieni politikai naująjį merą vertina nekaip, kiti jį vadina pažangaus mąstymo politiku. Tad kas laukia Vilniaus, raktą nuo miesto vartų vėl patikėjus A.Zuokui?

Parako jam užteks

Gal senų klaidų nekartos

Algirdas Butkevičius, Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas

Kęstutis Masiulis, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys

Neteko dirbti su A.Zuoku Vilniaus miesto savivaldybėje, todėl sunku vertinti tai, kas buvo skelbiama spaudoje. Vis dėlto šį žmogų prisimenu iš tų laikų, kai A.Zuokas buvo Seimo narys. Labiausiai man įstrigo, kad šis žmogus turi labai daug verslo idėjų ir tuos sumanymus stengiasi įgyvendinti. Šios savybės iš A.Zuoko niekas neatims, to parako jam visada užtenka. Vilniaus meras taip pat pasižymi tuo, kad visus sumanymus įgyvendina pasitelkdamas savo pavaldinius, kuriems, matyt, labai aiškiai pasakoma, ką reikia padaryti. Juk šį kartą sostinės meru jis tapo faktiškai tik vieno balso persvara. Neabejoju, kad stengsis konkrečiais darbais parodyti savo ryžtą dirbti visą kadenciją. Ko reikėtų Vilniui? Pirmiausia reikėtų parengti artimiausių 2–3 metų miesto sutvarkymo strateginį planą ir pakeisti požiūrį į ﬁnansų valdymą. Kad ir kaip ten būtų, Vilniaus miestą slegia didelis biudžeto deﬁcitas, kaip, beje, ir didelė skola.

A.Zuokas Vilnių valdė dvi kadencijas. Kaip vadovas šis politikas turi daug teigiamų, bet ir kai kurių neigiamų savybių. Savo idėjomis ir jų įgyvendinimu jis yra kryptingas, strategiškas, kūrybingas ir drąsus. Naujojo Vilniaus centro dešiniajame Neries krante, kur iškilę aukštuminiai pastatai, yra A.Zuoko pasiūlyta ir įgyvendinta idėja. Be to, A.Zuokas yra charizmatiškas, moka patikti žmonėms ir beveik niekada su niekuo nekariauja, stengiasi išvengti konﬂiktų. Tokios jo teigiamos pusės tarsi turėtų nuteikti optimistiškai. Tačiau iš praeities atėję dalykai gali ir neraminti, jaudinti. Toje praeityje A.Zuokas buvo susijęs su tam tikromis verslo grupuotėmis (pvz., „Rubiconu“), o prieštaringų verslo grupių juodojoje buhalterijoje Vilniaus meras ﬁgūravo pseudonimu Abonentas. Tai nuskambėjo ne tik Lietuvoje, bet, matyt, ir už šalies ribų. Norėčiau tikėtis, kad vieną kartą suklydęs žmogus nebekartos tų pačių klaidų.

Kieno interesus gina įstatymas? Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Andrius Burba tvirtina, kad šią savaitę priimtame Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme palikta nemažai spragų, kurios gali sukelti didelių nepatogumų visuomenei. „Niekas nesiginčija dėl šio teisės akto reikalingumo, atsinaujinančių išteklių teikiamos naudos ir pranašumų. Tačiau įstatymas, kad ir koks jis būtų, neturi kirstis su visuomenės interesu. O atsinaujinančių išteklių įstatyme grėsmių ir galimybių tam – per akis“, – apgailestauja parlamentaras. Jo nuomone, visuomenė nebuvo deramai informuota apie pavojus, kurie jai gresia. Todėl, pasak Seimo nario, kai kurie gyventojai gali sulaukti nemalonių staigmenų. „Mano pareiga – įvardyti jas viešai

ir pamėginti atkreipti žmonių dėmesį. Galbūt traukinys dar nenuvažiavęs ir jį įmanoma sustabdyti. Galiu tik apgailestauti, kad jo nepavyko sustabdyti nei svarstant įstatymo projektą komitete, nei pačiame Seime“, – teigia A.Burba. Seimo nario nuomone, didžiausią grėsmę kelia įstatyme įtvirtintos nuostatos, leidžiančios beveik be jokių apribojimų statyti nedidelės įrengtosios galios vėjo jėgaines (iki 350 kW). Tam nereikės rengti nei detaliųjų planų, nei gauti statybos leidimą ar kaimynų sutikimą. „Vadinasi, nereikės ir visuomenės pritarimo. Kitaip tariant, statyk, ką nori ir kur nori, o ką sako ir mano kaimynai – niekam neįdomu, nes jų balsas nieko nereiškia“, – pabrėžė A.Burba. Jis priminė, kad minėtosios elektrinės, nors ir įvardytos kaip nedidelės galios, tačiau yra gana sudėtingi statiniai. Jų aukštis gali siekti iki 80 metrų.

Maždaug toks pat būtų ir minimalus reikalaujamas atstumas iki kaimyninio sklypo ribos. „Ar tai reiškia, kad kaimynai visas 24 valandas per parą negirdės specifinio zvimbimo? Taigi kažkas statys elektrinę, o aplinkiniai gyventojai bus priversti kęsti diskomfortą, pablogės jų gyvenimo kokybė. O kur dar vadinamoji vizualioji tarša?“ – klausė Seimo narys. Jo žiniomis, tokių elektrinių statybų kaina skaičiuojama milijonais litų. Vadinasi, šiuos įrenginius statys ne paprasti piliečiai, o verslininkai. Žmonės, kurių pagrindinis tikslas – ne visuomenės interesas, o pelnas. Parlamentaras viliasi, kad šias grėsmes pastebės Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri nuspręs, ar pasirašyti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, ar grąžinti Seimui jį tobulinti. GK inf.

Rimanto Dovydėno piešinys

2011 m. balandžio 22–29 d., Nr. 16 (60)

Gimtasis kraštas

Emigracija

Meilė JANČORIENĖ

juk nafta gali baigtis, o runkelių visada bus.

Aldonos ir Stafano Nilsonų namelis stovi prie pat jūros kranto. Čia pat – dviračiu pasiekiamas nedidelis Švedijos miestas Lands Krona, o visai netoli, kitame krante – Kopenhaga. Panorusi nuvažiuoti į Lietuvą, pavakare Aldona išrieda iš namų automobiliu, pervažiuoja vieną ilgiausių pasaulyje (16 kilometrų ilgio) tiltą, jungiantį Švedijos miestą Malmę su Danijos sostine Kopenhaga, persikelia per Baltijos jūrą keltu ir jau kitą rytą ji būna Panevėžyje, pas motiną.

Pradėjo nuo kalbos

Šilčiau ir daugiau saulės „Šiandien pučia labai stiprus vėjas, – kalba Aldona. – Čia, prie jūros, dažnai būna vėjuota, tačiau oras šiltesnis, nei Lietuvoje. Švedijoje daugiau saulės, be to, mus šildo Golfo srovė.“ Šį vakarą po darbo Aldona neskuba į mankštos ir linijinių šokių užsiėmimus, neplaukioja baseine. Šį vakarą jiedu su Stafanu laukia svečių – jų namuose vyks „Dviračių ložės“ narių susitikimas. Klubo narius jungia pomėgis važinėti dviračiais. Kas savaitę visa grupė kur nors nukeliauja. Kartais išriedėję anksti rytą net iki Kopenhagos (apie 60 kilometrų!) ir atgal numina! „Dviračių ložės“ nariai yra panašaus amžiaus, kaip ir Nilsonai. Aldona – gerokai jaunesnė už savo vyrą, o Stafanui iki pensijos liko pora metų. Darbštus, kupinas jėgų ir sveikatos vyras galvoja dirbti ir išėjęs į pensiją – tiek, kiek galės. Šioje šalyje į pensiją ir vyrai, ir moterys išeina nuo 65 metų, tačiau dirbti, jei nori, dar gali iki 67. Labai retai, išimties tvarka, leidžiama dirbti iki 69 metų. Tokie įstatymai. Švedai žino, kada reikia užleisti vietas jaunimui.

Lietuvė laimę rado Švedijoje Prieš devynerius metus į svetimą šalį panevėžietė Aldona atplaukė ne geresnio gyvenimo ieškoti. Ji troško būti kartu su savo širdies draugu, jos žodžiais, geriausiu pasaulyje vyru Stafanu Nilsonu.

Padėjo Lietuvos chirurgai Tačiau linksmas ir guvus Aldonos vyras jau galėjo ir nebevaikščioti po jųdviejų išpuoselėtą žalią veją, jei ne Lietuvos kardiochirurgų pagalba. Pajutęs, kad pernelyg greitai pavargsta, Stafanas nusprendė pasitikrinti sveikatą. Gydytojai ištyrė ir nustatė: skubiai reikia operuoti, nes širdį maitinanti arterija yra užkalkėjusi 80 procentų. Tačiau Švedijoje panašių operacijų laukia daug žmonių. Stafanui buvo pasakyta, kad teks operacijos palūkėti metelius. Ką daryti? Aldona pradėjo kalbinti vyrą operuotis jos Tėvynėje. Kol jautėsi neblogai, Stafanas neskubėjo, tačiau po poros mėnesių pats paprašė: „Gal važiuokime į tą tavo Lietuvą…“ Stafaną operavo profesorius Vytautas Sirvydis. Dabar Aldonos vyras jaučiasi gerai, dirba įprastus darbus. Dažnai vyksta į komandiruotes pietų kraštuose. Kodėl Stafanui medikai negalėjo suteikti pagalbos jo gimtojoje šalyje? Gal jis neturėjo sveikatos draudimo? „Turėjo netgi tokį draudimą, pagal kurį medicinos pagalba turėjo būti suteikta be eilės, – pasakoja Aldona, – tačiau draudikai, sužinoję, kad Stafanas ruošiasi operacijai, grąžino visus įmokėtus pinigus ir pasakė: „Drausdamasis jūs jau žinojote, kad sergate, dėl to ir apsidraudėte.“ „Švedijoje trūksta gydytojų, visur ilgiausios eilės, – toliau pasakoja

Aldona ir Stafanas Nilsonai laimingiausi jaučiasi savo namelyje netoli jūros. Asmeninio archyvo nuotraukos

Aldona. – Taigi, žmonės nesulaukia pagalbos, numiršta. Juk ir Stafaną reikėjo operuoti skubiai, metų jis negalėjo laukti. O Švedijoje net ir po vėžio operacijų chemoterapijos laukti tenka metus. Žinoma, daugelis nesulaukia.“ Aldonai juoką kėlė švedų nesupratimas, kad ir Lietuvoje galima gyventi. Sužinoję, kad Aldonos vyras ruošiasi operuotis Lietuvoje, keli draugai paklausė, ar toje šalyje yra gydytojų. Operacija privačioje širdies chirurgijos klinikoje Lietuvoje Stafanui kainavo 11 tūkstančių eurų, tačiau jo šalies sveikatos draudimas pinigus grąžino. Juk gyvename Europos Sąjungoje, tad vienoje šalyje negalėdami gauti pagalbos turime teisę gydytis bet kurioje kitoje.

sieniečiais. Viskas baigėsi gerai, tik taip pervargau, kad nualpau prie vakarienės stalo. Greitai man pasiūlė nuolatinį vertėjos darbą už 100 dolerių per mėnesį. Tai buvo nuostabu, nes mokykloje uždirbdavau tik 20 dolerių.“ Vertėjos prireikė ir žemdirbių delegacijai, susiruošusiai važiuoti į Švediją. „Atvažiavome į Lands Kronos sėklų įmonę, kurioje dirbo Stafanas. Kai pirmą kartą jį pamačiau, kažkas manyje krustelėjo – toks vyras! Užrišau jam lietuvišką tautinę juostą. Taip ir susipažinome. Vėliau sužinojau, kad Stefanas – našlys,

augina keturis vaikus. Aš tuo metu taip pat buvau išsiskyrusi ir auginau dvi dukras.“

Tarp Panevėžio ir Lands Kronos Kai Aldona ištekėjo už našlio iš Švedijos, jos dukrelėms buvo 14 ir 16 metų. Moteris nesiryžo keisti gyvenamosios vietos tol, kol mergaitės nebaigs mokyklos. Tačiau Aldona ir Stafanas vis tiek labai dažnai skraidydavo vienas pas kitą. Aldona netgi užsirašinėjo knygelėje, kiek dienų jie praleidžia kartu. Pasirodė, net 120 per metus! Aldona kartu su Stafanu važiuodavo į komandiruotes tropiniuose kraštuose ir vertėjaudavo jam. Kai Aldonos dukros baigė mokyklą ir pradėjo studijuoti, jų motina jau galėjo skristi paskui mylimąjį nors ir į pasaulio kraštą. Taip ir nusprendė: kodėl būtinai turėtume gyventi vienas pas kitą. Gal geriau kokioje nors kitoje šalyje? Pora apsigyveno Egipte. Tačiau po pusės metų Aldona pasakė: „Bėgam iš čia nors ir į tavo Švediją!“ „Ten aš gatvės negalėjau pereiti, – prisimena Aldona, – visur iš paskos sekdavo arabų būrys. Jie yra įsitikinę, kad viena baltoji moteris negali eiti gatve, arba ji – laisvo elgesio.“ Aldona sako, kad norėjo dirbti, negalėjo nieko neveikdama sėdėti namie, tačiau iki darbovietės tekdavo eiti gatvėmis per visą Kairo miestą. Jos vyras Kaire dirbo žemdirbių konsultantu, mokė vietinius, kaip auginti cukrinius runkelius etanolio gamybai. Arabai taip pat norėjo būti viskam pasiruošę –

„Atvažiavau į Švediją 2002 m. pavasarį visai nemokėdama kalbos, – pasakoja Aldona. – Tad turėjau pradėti nuo kalbos kursų. Juk be švedų kalbos čia esi niekas. Man buvo nesunku, nes esu ﬁlologė, tad greitai išlaikiau valstybinį švedų kalbos egzaminą. Pradėjau studijuoti švedų kalba ir kitus mokslus. Gavau pirmą darbą – reikėjo mokyti švedų kalbos imigrantus, daugiausia – moteris iš Afganistano ir Irako. Mane labai jaudino jų istorijos, negalėdavau ramiai klausytis pasakojimų, kaip iš bado mirdavo vaikai. Žinoma, moky tis tos moterys nenorėdavo, tik skubėdavo kuo greičiau namo. Gal dėl to, kad vyrai jas taip spaudė?“

Tėvynė ten, kur šeima Kai Aldona persikėlė gyventi į Stafano namus, čia augo tik vienas, jauniausias jo sūnus Martinas. Trys vyresni vaikai jau buvo baigę mokslus ir išskridę į svečias šalis. Stafanas visus, ne tik savo, bet ir pirmos žmonos vaikus, užaugino ir išmokslino. Našlio dalia nebuvo lengva, juk žmona jį paliko būdama 36 metų. Martinui – jųdviejų sūneliui – buvo tik 6 metukai. Abi Aldonos dukros Vilma ir Rūta – taip pat emigrantės. Vyresnioji gyvena Londone, o jaunesnioji, Rūta – Danijoje. Aldona ir Stafanas džiaugiasi trimis nuostabiais anūkėliais. Aldona dirba vienoje Lands Kronos įmonėje administratore ir uždirba, kaip pati sako, vidutinį atlyginimą – maždaug tiek, kiek gauna mokytoja Lietuvoje. Stafanas uždirba daugiau. Poros išlaidos nedidelės, kreditų jie neturi, tad gyvena gerai, pinigų lieka ir pramogoms, ir kelionėms. Į tradicinį klausimą, ar nekamuoja Tėvynės ilgesys, Aldona atsako: „Tėvynė? Ne, nekamuoja, ir pas motiną važiuoju iš pareigos. Pastaruoju metu jos atmintis pradėjo silpti, jau net manęs neprisimena. O daugiau niekas manęs į šią šalį netraukia. Mano namai ten, kur mano šeima.“ „Ir koks skirtumas, kur tu gyveni? – priduria Aldona. – Juk bet kada gali sėsti į traukinį ir atsidurti, kur tik nori!“ Dabar Aldona svajoja pamatyti Šiaurės pašvaistę. Sako, ji gerai matyti Šiaurės Norvegijoje.

Kaip Aldona sutiko Stafaną „Mūsų meilės istorija prasidėjo seniai, – pradėjo pasakoti moteris. – Kai dirbau vidurinėje mokykloje, dėsčiau anglų kalbą. Kartą į mūsų rajoną atvyko užsieniečių delegacija. Tuo metu dar nedaug kas mokėjo angliškai, tad man buvo pasiūlyta vertėjauti. Žinoma, sutikau, juk tai buvo mano svajonių darbas! Tačiau pirmą kartą buvo sunku, juk iki tol niekada nebuvau kalbėjusi su už-

„Dviračių ložėje” – bendraminčiai, keliautojai, draugai. Švedijoje dviratis tikrai yra pagrindinė transporto priemonė.

Gimtasis kraštas

Kelyje

2011 m. balandžio 22–29 d., Nr. 16 (60)

Techninės apžiūros talonas virto vairuotojams nepatogiu popieriaus lapu

Dar prieš 2 metus buvo išduodami kišeninio kalendoriaus dydžio lapeliai – techninės apžiūros talonai. Šiuo metu TA talonai ir automobilio techninis pasas neišduodami. Raimundo Šuikos nuotrauka

žiūros centro vadovo, iš pirmo karto techninę apžiūrą įveikia tik 55–59 proc. visų Kauno zonos automobilių. Dažniausiai TA specialistams užkliūva automobiliai su nesuderintais tolimųjų ir artimųjų šviesų žibintais, netvarkinga važiuokle, neefektyviais stabdžiais ir dėl per didelio išmetamo anglies dvideginio kiekio. Daugelis baiminasi, kad įdiegus dujų įrangą į automobilį, bus sunkiau gauti leidimą jį naudoti. Specialistai teigia, kad automobiliai su dujų įranga neišsiskiria iš kitų, jiems nėra didesnių kliūčių sėkmingai įveikti TA. „Labai svarbu reguliariai patikrinti dujų įrangą autoservise. Tuomet esi ramus, kad važiuoji saugiai, o ir atėjus TA laikui nereikia jaudintis, kad atsiras koks trūkumas“, – sakė mazdą su dujų įranga vairuojantis kaunietis Aidas.

Kas svarbu atvykus į automobilių techninės apžiūros centrą 1. Automobilio išorė. TA kontrolieriai apžiūri kėbulą, langų stiklus, žibintus, avarinio sustojimo ženklą. 2. Automobilio vidus. Tikrinamas vairo ratas, garsinis signalas, stiklų valytuvai ir plovikliai, vairuotojo sėdynė, saugos diržai, žibintų jungikliai. 3. Važiuoklė. Kartu su važiuokle ir jos mechanizmais tikrinama, ar automobilio dugnas bei suvirinimo siūlės nepažeisti korozijos, kokia padangų būklė, ar patikimai pritvirtinti ratai, kaip veikia vairavimo sistema. Jeigu automobilis turi vilkimo kablį, tikrinamas jo tvirtinimo patikimumas. 4. Stabdžiai ir žibintai. Stabdžiai ir žibintai tikrinami specialia įranga. Visų ratų stabdžiai turi veikti ir atitikti nustatytus parametrus, kurie garantuoja patikimą automobilio stabdymą. Artimųjų ir tolimųjų šviesų žibintai privalo neakinti atvažiuojančiųjų iš priekio ir vairuojant tamsoje suteikti patikimą kelio apžvalgą, lemiančią eismo saugumą. 5. Aplinkosauginė patikra. Specialia įranga tikrinama, ar automobilis neišmeta neleistinai daug teršalų, ar iš variklio ir transmisijos nesiskverbia alyva, degalai ar kiti techniniai skysčiai. 6. Po techninės apžiūros. Automobilį techniškai apžiūrėjus, pateikiama apžiūros duomenų ataskaita. Prieš TA reikėtų atkreipti dėmesį Visos registruotos sėdėjimo vietos turi būti su saugos diržais ir gamintojo numatytose vietose. Padangų slėgis turi atitikti gamintojo rekomendacijas. Visi ankstesnių apžiūrų metu aptikti defektai ir neatitikimai turi būti pašalinti. Pateikiant apžiūrai automobilį su dujų degalų sistema svarbu, kad dujų balionas būtų pripildytas ne mažiau kaip 50 proc. tūrio ir turėtų galiojančią patikros datą.

Kyšininkavimo terpė tebėra

Tvarkingi automobilių vairuotojai prieš atvykdami į techninę apžiūrą nuplauna savo keturračius draugus.

Vismantas ŽUKLEVIČIUS Dar 2009 metų rugsėjo 15-ąją įsigaliojo nauja automobilių techninės apžiūros (TA) tvarka, tačiau vairuotojai iki šiol nepripranta prie naujai išduodamos TA rezultatų kortelės ir nenoriai skiriasi su senuoju automobilio apžiūros talonu ir techniniu pasu.

Vairuotojai keiksnoja naująją tvarką „Žinoma, vairuotojams buvo patogiau naudoti tą mažiuką apžiūros taloną, nei dabartinį A4 formato lapą. Tie dokumentai buvo tikrai patogesni, tačiau dabartiniame lape daugiau informacijos. Jame įrašomi išmetamųjų teršalų duomenys, stabdžių, kilometražo rodiklis, žibintų ir visi kiti automobilio duomenys bei mašinos savininkas“, – sakė UAB Kauno techninės apžiūros centro vadovas Gintaras Ciegis. Kėdainiuose neseniai įsigyto automobilio savininkas Juozas nepatenkintas TA rezultatų kortele. „Buvęs techninis pasas buvo kompaktiškas, tilpdavo į piniginę. O kai pamačiau, kad man duoda net A4 formato lapą, buvau nemaloniai nu-

stebintas. Kam reikia tokio didelio ir nepatogaus dokumento?“ – stebėjosi Kėdainių rajono gyventojas. Juozui pritarė ir kiti vairuotojai, esą išduodama didelė, žalios spalvos, vandens ženklais apsaugota techninės apžiūros ataskaita yra labai nepatogi nešiotis ar net laikyti automobilyje. Vis tik TA rezultatų kortelės informacija daug detalesnė, nei senesnėje mažutėje knygutėje, kurioje buvo tik įrašai apie mašinos markę, modelį, valstybinį numerį ir galiojimo laiką.

Didžiausias trūkumas – žibintai Kauno automobilių techninės apžiūros centruose automobilių padaugėja jau nuo balandžio mėnesio. Populiariausia savaitės diena – šeštadienis. „Vairuotojai tuomet užplūsta techninės apžiūros centrus. Greičiausiai taip yra dėl to, kad savaitgalį gyventojai turi laisvo laiko ir daugiau dėmesio gali skirti savo automobiliams“, – sakė G.Ciegis. Pasak UAB Kauno techninės ap-

Pasak vilniečio Zenono, TA centrų darbuotojai gerai atlieka savo darbą. „Esu užtikrintas, kad po TA miesto gatvėmis nelaksto „grabai“. TA specialistai atsakingai apžiūri automobilius, kad jie nesubyrėtų judriose sankryžose“, – sakė „Hyundai accent“ turintis Zenonas. Tačiau pastebima, kad techninės apžiūros stočių darbuotojai turi didelę sprendimų laisvę. „Jie gali savo nuožiūra dėl menkiausių smulkmenų, kurios visiškai neturi įtakos eismo saugumui, neleisti eksploatuoti automobilių. Taip atsiranda kyšininkavimo terpė“, – TA meistrų nekompetenciją įžvelgia Zenonas. Tačiau paklaustas apie kyšio davimą,

Daugelis baiminasi, kad įdiegus dujų įrangą į automobilį, bus sunkiau gauti leidimą jį naudoti. Specialistai teigia, kad automobiliai su dujų įranga neišsiskiria iš kitų, jiems nėra didesnių kliūčių sėkmingai įveikti TA. Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

Martyno Vidzbelio nuotrauka

vilnietis tikino niekada jo meistrams nedavęs. O 25-erių kupiškėnas Justinas teigia, kad prieš porą metų kyšiai TA meistrams buvo duodami. „Anksčiau duodavo, dabar ten labiau bijo dėl sugriežtintos tvarkos. Patys techninių apžiūrų stočių meistrai nedrįsta rizikuoti. Būdavo, kad pinigų kiek nors duoda, manau ir dabar dar pasitaiko“, – sakė „Volkswagen Golf“ vairuojantis vaikinas. Lygiai prieš metus po automobilio techninės apžiūros Zenonas, kaip ir daugelis vairuotojų, taip pat buvo nepatenkintas TA rezultatų kortele. „Išdavė du lipdukus, klijuojamus ant valstybinio numerio, ir TA rezultatų lapą su apžiūros išvada, kad mašina tinkama eksploatuoti. Viskas būtų gerai, tik tas A4 formato lapas labai nepatogus. Niekur neįsidėsi, o lankstyti nesinori“, – sakė 10 metų vairuotojo stažą turintis vilnietis. Dar prieš 2 metus buvo išduodami kišeninio kalendoriaus dydžio lapeliai – techninės apžiūros talonai. Šiuo metu TA talonai ir automobilio techninis pasas neišduodami.

2011 m. balandžio 22–29 d., Nr. 16 (60)

Gimtasis kraštas

Sportas

Vyrų krepšinio rinktinei – patys aukščiausi reikalavimai Klaipėdoje įvyko Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) Vykdomojo komiteto posėdis. Iš pradžių buvo patvirtintas 2011 m. LKF biudžetas. Šiais metais jis bus 6,14 mln. litų. Šią sumą sudaro 2,7 mln. valstybinio finansavimo ir 3,44 mln. rėmėjų lėšos. Taip pat buvo iškelti tikslai šiais metais Europos ir pasaulio čempionatuose dalyvausiančioms komandoms. Lietuvos rinktinėms ﬁnansuoti šiais metais bus skirta 3,42 mln. litų (1,648 mln. valstybės lėšų ir 1,772 mln. rėmėjų). Vyrų rinktinės reikmėms numatyti 1,69 mln. litų, moterų – 640 tūkst., septynioms jaunučių, jaunių ir jaunimo rinktinėms (merginų U16, U18 ir U20, vaikinų U16, U18, U19 ir U20) – po 150 tūkst., veteranų komandai – 20 tūkst., kurčiųjų ir neįgaliųjų ekipoms – po 10 tūkst. litų. Buvo suformuluoti tikslai šiais metais Europos ir pasaulio čempionatuose dalyvausiančioms komandoms. Lietuvos vyrų rinktinei iškelta užduo-

tis patekti į ﬁnalą, o moterų komandai – užimti vietą pirmame penketuke (2–5 vietos suteikia galimybę dalyvauti papildomame olimpinių žaidynių atrankos turnyre). Vietų ant prizininkų pakylos taip pat tikimasi iš Lietuvos 18-mečių, 19-mečių ir 20-mečių vaikinų rinktinių, o iš 16-mečių ir studentų rinktinių tikimasi patekimo į geriausiųjų ketvertus. 18-metėms ir 20-metėms merginoms keliamas tikslas Europos čempionatuose užimti 3–8 vietas, o 16-metėms – patekti į Europos B diviziono čempionato ﬁnalą. Iš studenčių rinktinės tikimasi 5–8 vietų. Anksčiau buvo numatyta, kad pereinamosios rungtynės tarp NKL čempionų ir LKL 12-osios vietos (Palangos „Naglis“) vyks gegužę. Gavus abiejų lygų prašymus paankstinti šią datą, nuspręsta, kad pereinamųjų rungtynių serija iki dviejų pergalių vyks balandžio 26, 29 ir gegužės 1 (jei reikės) dienomis. Taip pat kalbėta apie legionierių

Italijos krepšinyje lyja eurais

Lietuvos vyrų rinktinei Europos čempionate iškelta užduotis patekti į finalą. Martyno Vidzbelio nuotrauka

limito nustatymą 2011–2012 m. LKL ir NKL čempionatų dalyviams. Nuspręsta palikti 2010–2011 m. galiojusius apribojimus. LKL klubai ir toliau galės per vienas rungtynes naudotis 5 legionierių paslaugomis, o 6-ąjį galės pasitelkti sumokėję 50 tūkst. litų mokestį. NKL ekipos ir toliau per rungtynes galės turėti po 2 užsieniečius. LKF Vykdomasis komitetas nusprendė, kad LKF turėtų siekti teisės surengti 2015 m. Europos moterų krepšinio čempionatą.

Britus pribloškė mūsų tautiečio sėkmė

Lietuvių lenktyninkas Jonas Gelžinis prasimušė į žiedinių „Porshe“ lenktynių elitą.

Praėjusių metų Didžiosios Britanijos žiedinių lenktynių „Porsche Carrera Cup“ čempionato favoritai – Timas Harvėjus ir Maiklas Keinas – šį sezoną tūno 23 metų kauniečio Jono Gelžinio šešėlyje. Po pirmų keturių etapų „Juta-Parker“ komandos lyderis anglų favoritus lenkia tiek trasoje, tiek taškais bendroje įskaitoje.

Lietuvio akibrokštas trasoje Prieš keletą dienų „Donington Park“ trasoje vykusiose lenktynėse J.Gelžinis jau pirmų oﬁcialių treniruočių metu buvo greitesnis už visas „Porsche Carrera Cup GB“ startuojančias britų žvaigždes. Toks rezultatas gerokai nustebino tiek varžovus, tiek naujus komandos draugus. Kitiems varžovams neįveikiamą tempą J.Gelžinis demonstravo ir per kvaliﬁkacines lenktynes. Po kiek nervingos pradžios kaunietis trečiame rate pasiekė geriausią rezultatą

ir pirmą kartą savo karjeroje iškovojo pirmą starto poziciją. Šis lietuvio akibrokštas pakvipo sensacija. Tai paskatino čempionato techninius komisarus dar kartą nuodugniai patikrinti lietuvio automobilį.

Finišavo apgadintu automobiliu Pasakodamas apie pirmo įskaitinio važiavimo kovas „Juta-Parker“ komandos vadovas Audrius Gelžinis pripažino, kad kol kas jiems vis dar nepavyksta tiksliai įvertinti britų trasų ir oro sąlygų ypatumų. „Startas buvo neįprastai anksti, asfaltas šaltas, todėl šiek tiek apsirikome su slėgiu padangose. Dėl to pačioje lenktynių pradžioje Jonas nesugebėjo išsaugoti lyderio pozicijos, nukrito į trečią vietą ir turėjo gintis nuo stipriai spaudusių varžovų. 5–6 ratuose atsirado normalus sukibimas, greitis išaugo, tačiau vydamasis lyderius Jonas neįvertino

GK archyvo nuotrauka

nešvarumų ant trasos, kurie atsirado kažkam iš varžovų pasivažinėjus už trasos ribų. Viename greitame posūkyje paslydęs Jonas apsisuko, prarado net 9 pozicijas ir nukrito į 12 vietą. Gerai, kad ir po tokios nesėkmės jam pavyko nusiraminti bei šį tą atkovoti – ﬁnišo liniją kirto septintas“, – pasakojo A.Gelžinis. Per antrą įskaitinį važiavimą J.Gelžinis startavo iš 3 pozicijos ir gana sėkmingai grūmėsi su lyderiais, tačiau vėl neišvengė nuotykių: pramušusi kauniečio automobilio groteles į radiatorių įsmigo ant asfalto gulėjusi plastikinė nuolauža. Nepaisydamas šių nuotykių, J.Gelžinis sėkmingai įveikė visus 23 ratus (vieno „Donington Park“ rato ilgis – 3 185 m) ir ﬁnišavo ketvirtas. Po keturių etapų J.Gelžinis turi surinkęs yra 43 taškus. Bendroje įskaitoje jis kol kas užima 6 vietą. Pirmą vietą bendroje įskaitoje užima Džeimsas Satonas (70 taškų). GK, Eltos inf.

Vykdomojo komiteto posėdyje taip pat svarstytas LKL kilęs lažybų skandalas. Komitetas pritarė LKF specialiosios komisijos išvadoms ir rekomendacijoms imtis priemonių prieš krepšininkų dalyvavimą lažybose. Buvo pasiūlyta lažybose dalyvavusius tris Palangos „Naglio“ krepšininkus (Vytautą Buzą, Rimą Varanauską ir Vidmantą Užkuraitį) nubausti ir rekomenduoti LKL vadovybei skirti jiems nuo 1 iki 5 tūkst. litų baudas. GK inf.

Afrikietis futbolininkas neatsargiais pareiškimais, ko gero, prisižais. GK archyvo nuotrauka

ir jo sūnų Saifą. Aš nežinau, koks iš tiesų karas verda Libijoje, tačiau žinau, kad dabar yra sunkus laikotarpis M.Kadaﬁui ir jo šeimai. Jei jam prireiks mano pagalbos, aš jam padėsiu, draugams niekada nugaros neatsuksiu, – sakė 30-metis Senegalo rinktinės žaidėjas. – Gaila, kad ten žuvo ne vienas nekaltas civilis, tačiau žmonės patys to prisiprašė. Jei visi būtų gyvenę draugiškai, to tikrai nebūtų atsitikę.“ Išgirdęs šiuos įžūlius žodžius, vyriausiasis škotų komandos treneris Valteris Smitas pareiškė, kad jei šį klubą kas ir paliks, tai tik atvykėlis iš Senegalo. GK, Eltos inf.

Milano „Armani Jeans“ ekipos, kurioje rungtyniauja Marijonas Petravičius ir Jonas Mačiulis, vadovybė paskelbė, kad komandai skirs 45 milijonus eurų per ateinančius tris sezonus. Visgi šia suma klubas nežada apsiriboti. Jei reikės, bus skirti papildomi pinigai, skelbia sporto laikraštis „La Gazzetta dello Sport“. Vieno garsiausių Senojo žemyno klubų tikslas – susigrąžinti šalies čempionų titulą ir patekti į Eurolygos turnyro ﬁnalo ketvertą. GK, Eltos inf.

GK archyvo nuotrauka

„Formulės“ lenktynėse jaunasis sporto talentas nedalyvaus Pernai tik paskutinę akimirką surinkęs „Formulės-2“ pirmenybėms būtiną biudžetą, šiemet lietuvis dėl lėšų stygiaus priverstas daryti pauzę. „Liūdna, bet aš dar jaunas ir rankų nenuleidžiu. Nepasakyčiau, kad dabar nebematau prasmės toliau gyventi“, – kalbėjo dvidešimtmetis Lietuvos lenktynininkas Kazimieras Vasiliauskas. Lenktynininko treneris Darius Jonušis neslėpė, kad 2011 m. sezonas – jau nurašytas. „Neradome pinigų, todėl negalime rimtai planuoti sezono. O nerti stačia galva į nežinią, važiuoti vienose varžybose ir paskui galvoti, ką daryti toliau, beprasmiška. Nusivylimo tikrai labai daug“, – sakė D.Jonušis. Tiesa, Lietuvos kartingo federacijai (LKF) vadovaujantis specialistas neprarado vilties, kad bent epizodiškai K.Vasiliauskas dar turės progų šiemet atsisėsti prie lenktyninio automobilio vairo. „Lenktynininkai juk nenusitrina nuo žemės paviršiaus. Turime daug kontaktų, o K.Vasiliauskas šiaip ar taip yra geras lenktynininkas. Gal-

Akiplėša iš Senegalo Dažniausiai aikštėje be konfliktų Didžiojoje Britanijoje niekaip neišsiverčiantis puolėjas El-Hadji Dioufas patvirtino esąs geras Libijos vadovo pulkininko Muamaro Kadafio draugas. Šiuo metu Libijoje vyksta pilietinis karas. Anglų „Blackburn“ klubo škotų Glazgo „Rangers“ komandai išnuomotas afrikietis El-Hadji Dioufas teigia, kad tai, ką Libijoje daro „jo geras bičiulis“, tėra paprasčiausias tvarkos įvedimas, nes, jo nuomone, įžeidinėti M.Kadafį yra labai nepagarbu. „Žaviuosi savo draugu M.Kadaﬁu. Sakau tiesą. Aš jį puikiai pažįstu, kaip

GK archyvo nuotraukos

būt vieną kitą kartą šį sezoną jis dar pasirodys, kad neprarastų formos“, – aiškino D.Jonušis. Pernai šešis kartus ant prizininkų pakylos kopęs ir vienas lenktynes laimėjęs K.Vasiliauskas bendroje „Formulės-2“ įskaitoje ﬁnišavo ketvirtas. Galimybė varžytis 2009 m. sukurtoje lenktynių serijoje sportininkui kainavo apie 1 mln. litų neįskaičiuojant kelionių ir panašių išlaidų. „Šiemet pats nebeketinau dalyvauti „Formulės-2“ čempionate – norėjau žengti tolyn. O to padaryti nepavyko, nes reikėjo surinkti didesnį biudžetą. Tad tenka ieškoti kitų alternatyvų“, – teigė Kazimu užsienyje pakrikštytas lenktynininkas. Jis norėjo išbandyti save GP2 arba „World series by Renault“ pirmenybėse. Dabar lietuvio žvilgsnis krypsta į kėbulinių automobilių lenktynes. „Mano vadybininkai užsiima šiais klausimais, bendrauja su įvairiomis kėbulinių automobilių komandomis. Dabar mano sportinė karjera sustojo, o kaip bus ateityje – kas ten žino. Nors anksčiau sakydavau, kad privalau arba judėti į priekį, arba mesti sportą, galbūt buvau per daug kategoriškas“, – dėstė sportininkas. Laisvo laiko K.Vasiliauskas veltui neleidžia: lenktynininkas šiuo metu studijuoja teisę Vilniaus universiteto pirmame kurse. Sportą su teisės studijomis K.Vasiliauskas derino ir anksčiau – lietuvis mokėsi prestižiniame Ciuricho (Šveicarija) universitete, tačiau nutarė grįžti į tėvynę. „Šveicarijoje nesijaučiau laimingas, slėgė vienatvė. Nusprendžiau gyventi normalų gyvenimą“, – šyptelėjo jaunoji sporto žvaigždė. GK, delﬁ.lt inf.

Pernai šešis kartus ant prizininkų pakylos kopęs ir vienas lenktynes laimėjęs K.Vasiliauskas bendroje „Formulės-2“ įskaitoje finišavo ketvirtas.

Gimtasis kraštas

Sodo lapas

2011 m. balandžio 22–29 d., Nr. 16 (60)

Kada sėti ir sodinti Kada pradėti sėją, lemia daržovių biologinės savybės ir gamtinės meteorologinės sąlygos. Tenka atsižvelgti į pavasario šalnas, kurios pasiskirsto pagal tam tikrą tvarką ir atitinka kai kurių laukinių augalų vystymosi fazes. Pateikiame sistemingų fenologinių stebėjimų (nuo 1923 m.) pradininko Lietuvoje prof. Stasio Nacevičiaus sudarytą daržovių sėjos kalendorių. Ankstyvajam šalpusniui pražydus; žieminiams rugiams pradėjus augti; gluosniui pražydus; gandrui atskridus

SĖJAMA: morkos (vartoti vasarą, rudenį), burokėliai, pastarnokai, pipirnės, ropės, ridikai (vartoti vasarą), ridikėliai, špinatai, salotos, daugiamečiai svogūnai, daržo žirniai. SODINAMA: krienai, rabarbarai, smidrai, topinambai. Gegužės mėnesį baltais žiedais tarsi varške aplimpa žydinčios lanksvos.

Baltažiedei plukei pražydus; paprastajai ievai sužaliavus; kregždėms atskridus

Autoriaus nuotraukos

Puošnūs žiedai visą vasarą Želdinimo mados dabar leidžia laisvai maišyti visokius augalus, pramaišiui sodinti ir medžius, krūmus, gėles. Žemaūgiai krūmai gėlyne ypač tinkami. Petras GUDAITIS

Tarsi paveikslo rėmai Žydintys krūmai gali aplinką žiedais puošti nuo gegužės pradžios ar net nuo balandžio iki pat užšąlant. O spygliuočiai gėlynui yra tarsi paveikslo rėmai – suteikia tam tikro stabilumo, išbaigtumo įspūdį. Dėl jų žalumos dekoratyvusis kampelis išlieka išvaizdus ir pereinamaisiais metų laikais bei žiemą, kai gamtoje nelieka spalvų. Pvz., gėlyno pakraštyje galima sodinti Seržento kadagį, žemaūgę paprastąją eglę, paprastąją eglę ‘Raganų šluota’, žirniavaisį puskiparisį ir pan. Augalų žemaūgiškumas – sąlyginė sąvoka. Juk žemaūge vadinama tiek 60 cm aukščio sidabražolė, tiek ir iki dviejų metrų išauganti obelaitė. Svar-

SĖJAMA: gelteklės, petražolės, pipirnės, pupos, salotos, svogūnai, špinatai, pekininiai kopūstai, vidutinio ankstyvumo ir vėlyvumo gūžiniai kopūstai, žiediniai kopūstai, brokoliai, daržo žirniai. SODINAMA: ankstyvųjų gūžinių kopūstų, brokolių, žiedinių kopūstų, ropinių kopūstų, porų, salotų, salierų daigai, svogūnų ropelės.

ir sutankėjusios šakos, mat jos leidžia daug smulkių šakelių, ant kurių kraunami mažesni žiedai.

Žydėjimo konvejeris Pavasarį žydėjimo šventę anksčiausiai pradeda pavasarinė erika, žalčialunkio baltažiedė forma, japoninis pieris, liaukingoji vyšnia, kamčiatkinis sausmedis, raudonžiedis serbentas ir kt. Gegužės mėnesį baltais žiedais tarsi varške aplimpa žydinčios lanksvos. Šie krūmai gėlynui gali sudaryti foną ar augti pavieniui. Kai daugelis gėlių dar nežydi ar jau nežydi, gėlyną gali paįvairinti baltosios sedulos ar gebenės. Nors gebenė Alyvines žiedų kekes iškelia Davido budlėjos. laikoma drėgnų, pavėsingų vietų augalu, neskursta ir saulės atokaitoje, yra bu, kad jie greta gėlyno neatrodytų pakanti sausroms. Šaltis joms kur kas pernelyg kontrastingai. pavojingesnis. Baltai žydinčių lanksvų žydėjimą gali pratęsti raibstai, prožirniai, eršVilioja sidabražolės kėčiai, krūminiai bijūnai, rausvai žySidabražolės gėlynams vienos dinčios lanksvos. Pastarųjų būna geltinkamiausių. Jų labai didelė įvairo- tonlapių, įvairių atspalvių bei aukščio vė (120–130 veislių ir daugiau), jos žiedais. Pačios žemiausios lanksvos nereiklios, ilgai ir gausiai žydi. Si- yra vos 20–30 cm aukščio. dabražolių būna baltais, geltonais ir Antroje vasaros pusėje prašmatįvairiausių atspalvių rausvais žiedais: niomis žiedų kupetomis pasipuošia oranžinės, kreminės, abrikosinės, rau- laipiojančios hortenzijos. Gausiais donos. Krūmai paprastai rutuliškos geltonais žiedais nuo liepos iki užšąformos, bet yra stačiašakių, užaugan- lant gėlyne šviečia jonažolės. Alyvines čių iki 1,30–1,50 m. žiedų kekes iškelia Davido budlėjos. Priežiūra nesudėtinga. Nuo tre- O kur dar vėliausiai žydintys viržiai, čiųjų augimo metų, vėlyvą rudenį ar raudonomis uogomis žvarbias dienas ankstyvą pavasarį, iškarpomos senos praskaidrinančios meškytės.

Paprastajai ievai pražydus; paprastajai vyšniai pražydus

SĖJAMA: burokėliai, morkos, ridikėliai, pipirnės, salotos, špinatai. SODINAMA: vėlyvųjų gūžinių kopūstų, briuselinių kopūstų, brokolių, žiedinių kopūstų, salierų daigai. Paprastajai alyvai pražydus

SĖJAMA: agurkai, aguročiai ir cukinijos, moliūgai, patisonai, pupelės, žiediniai, ropiniai kopūstai, brokoliai vartoti rudenį. SODINAMA: vidutinio ankstyvumo ir vėlyvumo gūžinių kopūstų, žiedinių kopūstų, griežčių, pomidorų (apsaugotoje vietoje), dumplūnių daigai. Žieminiams rugiams pražydus; paprastajam erškėčiui pražydus

SĖJAMA: ridikai, ropės, ropiniai kopūstai vartoti žiemą, žiediniai kopūstai vartoti rudenį. SODINAMA: vienmečių paprikų, baklažanų, masiškai – pomidorų, dumplūnių, moliūginių daržovių daigai.

Sėjamosios gražgarstės

GK archyvo nuotrauka

Šie prieskoniniai salotiniai augalai išsiskiria savitu aromatu bei skoniu, primenančiu garstyčias ir šiek tiek riešutus. Sėjamoji gražgarstė (Eruca sativa) – vienmetis bastutinių šeimos augalas, užaugantis iki 60 cm. Antžeminėje augalo dalyje yra alkaloidų ir flavonoidų, suteikiančių būdingą skonį ir aromatą, (Užs. 268)

taip pat apstu vitamino C, jodo, kitų organizmui naudingų medžiagų. Augalas teigiamai veikia medžiagų apykaitą, didina hemoglobino kiekį kraujyje, mažina cholesterolio perteklių, skatina skysčių pasišalinimą iš organizmo, maitinančioms motinoms – pieno išsiskyrimą, turi antibakterinį poveikį, gerina virškinimą, veikia tonizuojančiai. Lapeliai dedami į įvairias salotas, taip pat ir su sūriais, italai jais gardina ir makaronų patiekalus, picas. Kulinarijoje taip pat naudojamas gražgarsčių sėklų aliejus. Kuo brandesnis augalas, tuo ryškesnis jo skonis. Beje, didesni lapeliai, jeigu juos reikia smulkinti, plėšomi pirštais, mat pjaustant negražiai patamsėja pjūvio vieta. Ir dar. Paruoštų salotų negalima ilgai laiky-

GK archyvo, Raimundo Šuikos nuotraukos ti, nes lapeliai netenka sulčių, ištyžta. Augalas nereiklus, galima užsiauginti nors ir ant palangės kaip lapinius ridikėlius ar pipirnes. Atsparus šalčiui, taigi lysvėje ar šiltnamyje gražgarstės sėjamos anksčiausiai. Pirmuosius lapelius nuo augalo galima pradėti skabyti praėjus 2–3 savaitėms po sudygimo. Norint visą vasarą turėti jaunų skanių lapelių, sėjama maždaug kas porą savaičių. Sėklų nesunku pasiruošti patiems: tereikia leisti vienam kitam augalui subręsti. Nepatartina auginti greta kopūstinių daržovių: augalus puola tie patys kenkėjai. Gerai jaučiasi tiek saulėtose vietose, tiek daliniame pavėsyje. Mėgsta trąšią purią žemę. Drėgmės turi būti nei per daug, nei per mažai. Kai per šlapia, augalai praranda aromatą, o kai per sausa – lapai kietėja, menkėja. GK inf.

2011 m. balandžio 22–29 d., Nr. 16 (60)

Gimtasis kraštas

Sveikata

verta žinoti

Erkinis encefalitas – sunki liga

Gydomoji serbentų galia

Atėjus pavasariui ir sušilus orams dauguma dairosi į mišką ar pamiškę, ieško karklo šakelės, pirmųjų žibučių. Tačiau romantišką pasivaikščiojimą gamtoje gali apkartinti erkės. Erkių aktyvumo sezonas Lietuvoje dar prieš dešimt metų trukdavo nuo balandžio iki spalio mėnesio. Pastaruoju metu, esant švelnioms žiemoms, šis sezonas pailgėjo nuo kovo iki lapkričio, o kartais – ir iki gruodžio mėnesio. Erkėms labiausiai tinkama aplinka – lapuočių ir mišrūs miškai, kuriuose yra pakankamai drėgmės ir miško paklotė. Pušynuose taip pat randamos erkės, bet čia jų mažiau. Erkės paprastai tyko ant augalų (nepakildamos nuo žemės aukščiau 1–1,5 metro) ir laukia savo aukos. Erkė iškelia į viršų pirmą porą kojų, kurių letenėlėse yra jutimo receptoriai, reaguojantys į šilumą. Dėl šio ir kitų sugebėjimų erkė gali judėti aukos link.

Liga pažeidžia smegenis Šią ligą sukelia erkių seilėse esantis virusas, kuris pažeidžia galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. Erkinio encefalito sukėlėjai egzistuoja stuburinių (daugiausia graužikų) ir voragyvių (erkių) organizmuose. Erkių organizme virusas randamas seilėse.

Užsikrėtimo būdai: a) įsisiurbus erkei. Virusu dažniausiai užsikrečiama įkandus erkei Ixodes ricinus. Šios rūšies erkės randamos visuose Lietuvos rajonuose. Žmogui

virusą perduoti gali nimfa ar suaugusi erkė; b) per pieną – vartojant termiškai neapdorotą pieną ar jo produktus. Virinant pieną virusas žūsta per 2 minutes, veikiant 70 º C temperatūrai – per 5 minutes.

trukti ne vienus metus. 46 proc. sirgusiųjų erkiniu encefalitu visą gyvenimą kenčia nuo ligos pasekmių.

Ligos eiga Ligos inkubacinis periodas trunka vidutiniškai 7–14 dienų. Pirmoji ligos fazė (1–8 dienos) – karščiavimas, kaulų, raumenų, galvos skausmai, nuovargis, bendras silpnumas, rečiau – viršutinių kvėpavimo takų kataro požymiai. Tariamo pasveikimo periodas, kuris trunka 5–8 dienas. Jeigu laiko tarpas tarp pirmosios ir antrosios ligos fazės yra labai trumpas (mažiau kaip 24 valandos), žmogus tiesiog nepajunta pagerėjimo. Antroji ligos fazė – centrinės nervų sistemos pažeidimo simptomai ir uždegiminiai pakitimai smegenų skystyje. Jie nustatomi 20–30 proc. užsikrėtusiųjų erkiniu encefalitu. Kitaip nei kitos nervų sistemos ligos, kurios pažeidžia tik smegenų dangalus, erkinis encefalitas pažeidžia galvos smegenis ir sutrikdo kalbą, mąstymą, klausą, regą, judesius ar kvėpavimą. Vaistų nuo šio viruso nėra, todėl susirgus gydomi tik simptominiai reiškiniai. Sveikimo periodas gali

Patarimai • Nuo erkinio encefalito išgelbės skiepai ir atidumas. • Lietuvoje erkių platinamomis ligomis kasmet serga apie 3 tūkst. žmonių. 2010 m. užregistruota 612 susirgimų erkiniu encefalitu, trys ligos atvejai baigėsi mirtimi. 2 558 žmonės susirgo Laimo liga. • Efektyviausia profilaktikos priemonė nuo erkinio encefalito – skiepai. Pasiskiepijus imunitetas paprastai įgyjamas po mėnesio, todėl tinkamiausias laikas skiepytis – ankstyvas pavasaris. • Grįžus iš miško, kūną būtina atidžiai apžiūrėti. Drabužius reikėtų pakabinti negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje, nes sausame ore erkės išgyvena labai trumpai. Aptikus įsisiurbusią erkę, ją reikia nedelsiant pašalinti.

Liekamieji reiškiniai gali būti įvairūs: vidutinio sunkumo (galvos skausmai, atminties pablogėjimas, dėmesio koncentracijos ar miego sutrikimai, dirglumas) ir sunkūs (paralyžius, psichikos sutrikimai, pablogėjusi koordinacija).

Pasekmės Miršta iki 4 procentų užsikrėtusiųjų. Maždaug trečdalis persirgusiųjų erkiniu encefalitu nevisiškai pasveiksta. Dažniausi liekamieji reiškiniai: negalėjimas susikaupti, miego sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai. Rečiau – paralyžius.

Gydymas Tik simptomiškai – vaistais, kurie sumažina ligos požymius. Specifinio gydymo, nukreipto prieš ligos sukėlėją, nėra.

Profilaktika Veiksmingiausia profilaktikos priemonė – skiepai. Po visos vakcinacijos (3 dozių) susidaro apsauginis antikūnių titras.

Mėta JUŠKAITĖ

Pradėti skiepytis reikia ankstyvą pavasarį, kol dar neprasidėjęs erkių aktyvumas. Pagreitinta skiepijimų nuo šios ligos schema taikoma prieš pat erkių aktyvumo sezoną ar jam jau prasidėjus. Erkių gausą mažinančios priemonės – tinkama parkų, poilsio vietų, dažnai žmonių lankomų miškų priežiūra, žolės šienavimas ir menkaverčių krūmų iškirtimas, miško darbų atliekų išvežimas.

Individualios apsaugos priemonės Einant į mišką reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo. Kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti garai priglundančią kepurę, gobtuvą. Naudoti repelentus (nariuotakojus atbaidančias medžiagas). Repelentais apipurškiamos atviros žmogaus kūno vietos – veidas, kaklas, rankos. Apsaugos efektyvumas priklauso nuo repelento sudėties ir nariuotakojo jautrumo panaudotoms medžiagoms. Tačiau visų repelentų poveikis yra trumpalaikis. Reikėtų vartoti tik pasterizuotą arba virintą karvių, ožkų pieną ar jo produktus. Parengė Milda Žygutienė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medicinos entomologė Simona Žukauskaitė-Šarapajevienė Visuomenės sveikatos specialistė

Ką turėtų žinoti kiekvienas vyras Statistikos duomenimis, vyrai dažniausiai serga prostatos, sėklidžių, odos ir plaučių vėžiu. Yra keletas dalykų, kurie galėtų padėti vyrams išvengti vėžio. • Nerūkykite ir venkite rūkymui skirtų patalpų. Rūkymas šiame amžiuje jau nužudė daugiau kaip milijardą žmonių. Rūkymas gali turėti įtakos leukemijos, plaučių, šlapimo pūslės ir kt. augliams atsirasti. Pasinaudokite visomis siūlomomis galimybėmis ir meskite rūkyti. • Reguliariai mankštinkitės. Mankšta yra viena geriausių prevencinių priemonių kovojant su daugeliu vėžio tipų. Todėl pasivaikščiokite gryname ore ir tris ar keturis kartus per savaitę sportuokite.

• Pasirūpinkite, kad lytiniai santykiai būtų saugūs. Medicinos šaltiniai teigia, kad nesaugių lytinių santykių metu galima užsikrėsti ne tik ŽIV, bet ir žmogaus papilomos virusu (ŽPV), kuris gali sukelti išangės, varpos ir kitų organų vėžį. • Sveikai maitinkitės. Venkite riebaus maisto. Vartokite daugiau daržovių, vaisių ir skaidulinio maisto. • Saugokitės tiesioginių saulės spindulių. Jei dirbate lauke ar laiką mėgstate leisti gamtoje, pasirūpinkite tinkama apsauga nuo saulės.

Raimundo Šuikos nuotrauka

• Reguliariai pasitikrinkite prostatą. Bėgant metams didėja ir rizika susirgti prostatos vėžiu, todėl nepagailėkite laiko ir apsilankykite pas gydytoją. • Vieną kartą per mėnesį pasitikrinkite sėklides. Vaikinai nuo 15 metų amžiaus turėtų reguliariai kartą per mėnesį pasitikrinti sėklides. Tai

padaryti galite savarankiškai – jei esate sveikas, neturėtumėte apčiuopti jokių mazgelių ar kitokių pakitimų. • Išsiaiškinkite, ar šeimoje niekas nesirgo vėžiu. Manoma, kad keletas vėžio tipų gali būti paveldimi, todėl žinodami šeimos narių ligas pasitikrinkite profilaktiškai. iveikliga.lt inf.

Pavasaris – sodų genėjimo metas, bet genėdami juoduosius, raudonuosius ir baltuosius serbentus, neišmeskite jų šakelių. Nuskinti pumpurai tinka gydymui, kosmetikai. Pumpurai renkami ir nuo augančių krūmų. Skinami nuo viršutinių šakelių su nedidele (1–3 mm ilgio) šakelės dalimi. Vėliau renkami serbentų lapai. Išdžiovinti jie turi likti žali ir kvapūs.

Kad juodųjų serbentų uogos – puikus vitaminų šaltinis, žinome visi. Savo verte joms mažai nusileidžia pumpurai, lapai. Serbentų pumpuruose ir lapuose daug įvairių vitaminų, ypač C, P, B1, B2, B6, karotino, organinių rūgščių, pektino, flavonoidų, mineralinių druskų (geležies, kalio), fitoncidų, eterinių aliejų. ••• Pumpuruose esančios biologiškai aktyvios medžiagos gerina medžiagų apykaitą, reguliuoja endokrininės bei nervų sistemos veiklą, stiprina imunitetą, gelbsti nuo avitaminozės. ••• Pumpurai vartotini kaip organizmą stiprinanti ir dezinfekuojanti priemonė.

GK archyvo nuotraukos

••• Pumpurų (lapų) užpilas ruošiamas taip: 25 g žaliavos užplikoma 0,5 l verdančio vandens, leidžiama nusistovėti. Geriama po pusę stiklinės keletą kartų per dieną. Užpilas, geriamas su medumi, skatina prakaitavimą, tad vartojamas gydantis nuo peršalimo. Jis skatina šlapimo išsiskyrimą, gydo šlapimo pūslės akmenligę, inkstų, kepenų ligas. Vartojamas ir uždegimui (reumatui, podagrai) slopinti. Tinka gydomosioms vonioms, veido odai valyti. ••• Aromatingi serbentų lapai ir pumpurai (švieži ir džiovinti) – puikus prieskonis raugiant agurkus, pomidorus, grybus. Juose esantys fitoncidai suteikia daržovėms tvirtumo, jos geriau laikosi. ••• Pumpurai suteikia malonų kvapą girai, vynui, kitiems gėrimams. ••• Raudonuosiuose ir baltuosiuose serbentuose vitaminų mažiau nei juoduosiuose, tačiau gausu kitų vertingų medžiagų, ypač pumpuruose. Jų nuoviras gelbsti nuo podagros (4 šaukštai pumpurų – litrui verdančio vandens).

Gimtasis kraštas

2011 m. balandžio 22–29 d., Nr. 16 (60)

Miesteliai

Nemenčinės tiltas jungia Neries krantus. Jis pastatytas 1932 m.

Autorės nuotraukos

Nemenčios ir Neries santakoje susilieja senieji amžiai ir dabartis Nemenčinė įsikūrusi vienoje seniausių Lietuvos piliaviečių, kur sraunioji Nemenčia atplukdo savo vandenis į Nerį. Lilija VALATKIENĖ Nuo sostinės nutolęs vos 22 kilometrus, miestelis yra mėgstama Vilniaus apylinkių gyventojų ir atvykstančių turistų poilsio vieta.

Istorinė svarba nenuginčijama Pažintį su Nemenčinės miesteliu istorikai siūlo pradėti nuo netoliese esančio Piliakalnio kaimelio. Tokį vardą jis gavo nuo stūksančio įspūdingo piliakalnio. Jis įsikūręs dešiniajame srauniosios Nemenčios krante. Piliakalnis prieš gerą pusamžį sulaukė archeologų dėmesio ir išsamių studijų. Po tyrinėjimų paaiškėjo, kad žmonės čia gyveno dviem laikotarpiais: I–IV amžiuje ir nuo X iki XIV amžiaus. Apie tai liudija pastatų liekanos, šarvų fragmentai, arbaleto strėlių antgaliai, buities ir namų apyvokos daiktai.

Muziejininkas A.Banevičius – aktyvus kraštotyrininkas ir įdomus pašnekovas.

Nemenčinės apylinkių svarbą XIV amžiuje patvirtina piliakalnyje stovėjusi galinga Mindaugo pilis. Jos vaizdą, remiantis archeologinių tyrinėjimų duomenimis, pavyko rekonstruoti. Visi besidomintys pilies maketą gali pamatyti Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Gyventojai išsaugojo tikėjimą Nemenčinė – viena pirmųjų Lietuvos vietovių, kur po krikšto 1387-aisiais buvo įsteigta katalikų parapija ir pastatyta bažnyčia. Per ilgus amžius ją ne kartą niokojo karai ir gaisrai, tačiau šventovė kaip Feniksas pakildavo iš pelenų. Bažnyčiai sudegus iki pamatų per Nemenčinei tragišką 1842-ųjų gaisrą, tikintieji kurį laiką meldėsi apleista-

me palivarke prie Neries, vėliau didikų Parčevskių pastatytoje laikinoje bažnytėlėje. 1848 m. pagal architekto Karolio Gregotovičiaus projektą pradėta statyti nauja mūrinė bažnyčia. Šv. Arkangelo Mykolo garbei ją 1855 m. konsekravo vyskupas Vaclovas Žilinskis. Šis iškilus kryžiais vainikuotas pastatas Nemenčinės miestą puošia ir dabar. Apie 1860-uosius prie bažnyčios didikai Parčevskiai pastatė giminės koplyčią. Apie tai skelbia užrašas virš įėjimo. Čia atgulė daugelis šiam Vilniaus krašto kampeliui itin nusipelniusios giminės atstovų, tarp jų ir Nemenčinės bažnyčios fundatorius Aleksandras Parčevskis. 2009 m. klebono Eduardo Kirstuko iniciatyva šventovė ir koplyčia buvo atnaujintos, bažnyčios stogas uždengtas brangia varine skarda. 1993 m. netoli bažnyčios (prie Nemenčios upelio) buvo pastatyta Dievo Motinos skulptūra su užrašu „Motina, mokyk mus mylėti ir atleisti“ lietuvių ir lenkų kalbomis. Jos fundatorius buvo Boleslovas Dolinskis iš Opolės (Lenkija).

Savaitgalio pasivaikščiojimas

Ant kalno didingai iškilusi Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia matyti iš toli.

Norint pasivaikščioti ir pažibuokliauti, Nemenčinės gyventojams nebūtina išsiruošti toli. Miestelį iš visų pusių supa miškų masyvai. Pačiame centre nuo kultūros rūmų aikštės atsiveria nuostabūs vaizdai į Nerį. Įspūdingai atrodo ir pats Nemenčinės tiltas, kuris jungia Neries krantus. Tokių tiltų Lietuvoje – labai nedaug. Jis pastatytas 1932 m. Jo rekonstruk-

cija buvo vykdoma 1960 ir 2008 m. Ažūrinių metalo konstrukcijų tilto ilgis – 122,5 m, plotis – 6,5 m, aukštis – 9,8 m. Sužaliavus žolei ir pražydus medžiams, srauniosios Nemenčios pakrantes apguls poilsiautojai. Rudenėjančiame parke netrūksta romantikos mylėtojų, o žiemą – slidininkų. Nemenčinės miesto centre Vilniaus krašto gyventojų entuziastų dėka yra įsteigtas Vilnijos etnografinis muziejus. Jis įsikūrė tarpukario laikotarpiu pastatytame priešgaisrinės apsaugos pastate. Muziejuje surinkta per tūkstantį eksponatų. „Juos gavome dovanų, nemokėjome nė cento. Visi dovanotojai užfiksuoti nuotraukose. Negalima pamiršti savo šaknų, kitaip nežaliuos medis“, – paaiškino direktorius Algimantas Banevičius ir papasakojo apie turtingą Vilnijos kraštą ir čia gyvenančių žmonių norą išsaugoti savo daugiakultūrę praeitį bei materialųjį paveldą.

Nors Vilniaus krašto etnografinis muziejus Nemenčinėje veikia nuo 2000-ųjų, eksponatai pradėti kaupti porą dešimtmečių anksčiau. „Varšuvos universiteto Etnologijos ir kultūrinės antropologijos katedros darbuotojų ir studentų atlikti vietovių kompleksiniai tyrimai, surengtos ekspedicijos padėjo surinkti nemažai unikalios medžiagos. Muziejų eksponatais papildė Vilniaus aukštesniosios žemės ūkio mokyklos auklėtiniai ir darbuotojai. Žodžiu, kaip skruzdės tempėme po šapelį. Tuomet atsirado ir Vilnijos žmonių, panorusių muziejui dovanoti įvairiausių senovinių buities daiktų, amatininkų ir žemdirbių įrankių, technikos, drabužių, baldų, knygų ir dokumentų“, – sakė A.Banevičius. 1955 m. spalio 10 d. Nemenčinei pakartotinai buvo suteiktos miesto teisės. Sovietmečiu čia veikė medžio apdirbimo, buitinės chemijos įmonės, drenažo vamzdžių gamykla, pieninė. Dabar miestelis, kaip ir visa Lietuva, išgyvena sunkmetį. Nemenčinę nuo nedarbo gelbėja medienos įmonė ir viena didesnių Lietuvos bendrovių „Vilnika“, eksportui į Vokietiją gaminanti sintetinį vatiną, impilus, čiužinius, minkštas baldų dalis, dygsniuotus lovos baltinius. Šioje įmonėje dirba beveik vien moterys.

Pušyne stovi paminklas lyg atsiprašymas nukentėjusios žydų tautos.

Metai po metų Medinė Nemenčinės pilis stovėjo X–XIV a., vėliau buvo apleista. Nemenčinė minima nuo 1338 m. 1387 m. čia pirmąją bažnyčią, vieną seniausių visoje Lietuvoje, įsteigė Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila. 1434 m. dokumente Nemenčinės tėvoniu save vadino Andrius Sakaitis, vienas įtakingiausių Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero laikų didikų.

1554 m. valakų reformos metu Nemenčinė gavo miesto teises. 1557 m. Nemenčinės gyventojai buvo atleisti nuo mokesčių ir privalėjo prižiūrėti tiltus per Nerį iki Kernavės. Apie 1776 m. buvo sudaryta Nemenčinės seniūnija, kuri 1790 m. atiteko Vilniaus vyskupui Ignotui Jokūbui Masalskiui, o 1803 m. – Vilniaus universitetui. 1794 m. balandžio 26 d. lietuvių sukilėliai, vadovaujami Tado Kosciuškos, susigrūmė su caro pajėgomis, bet mūšį pralaimėjo, žuvo apie 500 vyrų. XIX a. dauguma Nemenčinės gyventojų buvo žydai. 1863 m. gyventojai vėl buvo sukilę prieš rusų armiją. Vilniaus kraštą užėmus lenkų generolui Liucjanui Želigovskiui, 1920–1939 m. Nemenčinė priklausė Lenkijai. Karo metu naciai sudegino žydų mokyklą ir sinagogą. 1944 m. liepos 7 d. I.Černiachovskio kariuomenė užėmė Nemenčinę. Vietiniai gyventojai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą, vėliau nemažai žmonių buvo ištremta į Sibirą. 2004 m. patvirtintas Nemenčinės herbas.

2011 m. balandžio 22–29 d., Nr. 16 (60)

Vėjas stiprėja, bangos didėja Mokslininkai nustatė, kad per pastaruosius 25-erius metus virš pasaulio okeanų didėjo vėjų greitis ir bangų aukštis. Kol kas neaišku, ar tai trumpalaikis fenomenas, ar ilgalaikių klimato pokyčių simptomas. Tačiau tai gali reikšti dažnesnių ir intensyvesnių uraganų ar ciklonų tikimybę. Australijos Kanberos nacionalinio universiteto mokslininkas Janas Jangas su kolegomis analizavo nuo 1985 iki 2008 m. sukauptus palydovinius duomenis apie okeanų bangų aukštį ir vėjų greitį. Paaiškėjo, kad vėjai minimu laikotarpiu stiprėjo (vidutiniškai 0,25–0,5 proc. kasmet). Dabar vėjai virš vandenynų, palyginti su jų greičiais prieš dvidešimt metų, pučia smarkiau nuo 5 iki 10 proc. „Sparčiausiai augo stipriausių vėjų greičiai, – pažymi J.Jangas. – Patys intensyviausi vėjai kasmet stiprėjo 0,75 proc.“ Per minėtą laikotarpį pakilo ir vidutinis vandenynų bangų aukštis. Tiesa, čia augimas buvo kiek mažesnis. Tačiau pastebėta ta pati tendencija – sparčiausiai augo aukščiausios bangos. Anksčiau bangų aukštis buvo stebimas ir registruojamas iš laivų ir plūdurų. Tačiau tokiu būdu buvo įmanoma surinkti tik regioninius duomenis. Palydovinės technologijos atvėrė kelią aprėpti visą pasaulį ir suformuluoti kelių dešimtmečių tendencijas.

Tyrimo rezultatai taip pat byloja, kad kai kuriuose pasaulio regionuose vėjų stiprėjimo ir bangų augimo tendencijos išreikštos labiau nei viso pasaulio mastu. Pavyzdžiui, abu minėti reiškiniai intensyviau progresavo pietinio, o ne šiaurinio pusrutulio vandenyse. Matavimų analizę atlikę mokslininkai kol kas gali tik spėlioti, kas paskatino vėjų greičių ir bangų aukščio didėjimą. „Jei šyla vandenynai, būtų galima manyti, kad jų energija „maitina“ audras, dėl to didėja ir vėjų greičiai, – samprotauja tyrimo vadovas J.Jangas. – Tačiau du dešimtmečiai yra per trumpas laikotarpis, kad būtų galima drąsiai daryti ilgalaikes prognozes.“ „Turint omenyje tai, kad bangų aukštį ir vėjų stiprumą veikia daug regioninių veiksnių, stebina, jog iš viso to susidaro viena gana aiški pasaulinė tendencija, – pastebi bangų tyrinėtojas Markas Hemeris iš Australijos orų ir klimato tyrimų centro. – Vėjų greičių ir bangų aukščio kintamumas gali būti susijęs su keletu klimatinių fenomenų – vadinamaisiais El Ninjo ir La Ninja, taip pat su slėgio virš Šiaurinio Atlanto svyravimu.“ „Bet kuriuo atveju, jei vėjai ir toliau stiprės, o bangos kils (pakanka ir kelerių artimiausių metų), tikėtina, kad audros, uraganai bei ciklonai intensyvės“, – perspėja J.Jangas. GK inf.

Dabar vėjai virš vandenynų, palyginti su jų greičiais prieš dvidešimt metų, pučia smarkiau nuo 5 iki 10 proc. GK archyvo nuotrauka

Gimtasis kraštas

Gamta

Žaliasis krašto lobynas

Aukštaitijos nacionalinis parkas yra seniausias Lietuvoje.

Lietuvoje yra 5 nacionaliniai parkai. Savo žaliuoju rūbu jie yra užkloję per 2 proc. mūsų šalies teritorijos. Diana RAKAUSKAITĖ Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės Rūtos Baškytės, prieš 20 metų visi išgyvenome emocinį pakilimą. Tuomet kraštovaizdžio, gamtos apsauga tiesiogiai siejosi su nepriklausomybės atkūrimu. Kaip ir visame pasaulyje, buvo steigiami nacionaliniai parkai, kitos saugomos teritorijos. Planuotojų, mokslininkų indėlis leido greitai parengti nacionalinių parkų steigimo dokumentus, o Aplinkos apsaugos departamento vadovai ir specialistai operatyviai vykdė savo misiją. AUKŠTAITIJOS nacionalinis parkas yra seniausias Lietuvoje. Kalvotoje ir miškingoje vietovėje jis įkurtas anksčiausiai – 1974 m. Šio parko paskirtis buvo išsaugoti miškingą ežerynų kraštovaizdį su raiškiomis ledyno suformuotomis reljefo formomis. Jame – net 124 ežerai. Čia saugoma unikali Žeimenos aukštupio ekosis-

Pavasarį Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai ne tik džiaugiasi muziejaus gyvūnų naujagimiais, bet ir priglobia bei slaugo jūros pakrantėje rastus nusilpusius ruoniukus. Pernai buvo rasti ir išslaugyti net šeši ruoniukai, tad šiemet pavasario laukta su nerimu. „Vieną vakarą sulaukėme skambučio, – pasakojo Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas. – „Nuaras“ iš Nemirsetos parvežė nusilpusi ruoniuką, kurį pastebėjo ir mums pranešė pakrante vaikščioję žmonės.“ Ruoniukas pagal jo radimo vietą pavadintas Setu, nes rastinukė vardu Nemirseta jau buvo išslaugyta prieš šešerius metus. Pasak A.Grušo, gyvūnėlis yra nusilpęs, sveria tik dvylika kilogramų, t. y. gerokai mažiau negu ką tik gimęs ruoniukas. Setas

nėra sužalotas, tik įsimetusi infekcija burnytėje. Todėl jam skiriami antibiotikai, o bendram pastiprinimui – vitaminai. „Pirmą dieną ruoniukui davėme tik fiziologinio skysčio, – pasakojo A.Grušas. – Nuo antros dienos Seto meniu jau praturtėjo silke. Šiandien ruoniukas šešis kartus gaus po 200 gramų trintos silkės.“ Arūnas džiaugiasi, kad jau naktį ir net po pusryčių ruoniukas „dainavo“ – vis stiprėjančiu balseliu reikalavo maisto, yra piktas ir dažnai rodo prižiūrėtojams dantis. Taip gyvūnėlis kovoja už savo gyvybę. Muziejaus darbuotojai lieka su juo per naktį, nes vakarienė Setui tiekiama 22 valandą, o pusryčiai – 7 valandą. Setui antrais namais tapo vienas iš muziejaus administracinio pastato kabinetų, perdirbtas į mažą laboratoriją. Čia jau dvidešimt metų slaugomi Baltijos pilkųjų ruonių jaunikliai. At-

vežami gyvūnėliai ėliai dažnai būna leisgyviai, o pagiję irr sustiprėję p j vėl p paleidžiami į Baltijos ijos jūrą. Šioje improvizuotoje oje laboratorijoje jau buvo uvo išslaugytas 21 ruoniukas. Prieš dvejuss metus Aplinkos ministerija Jūrų muziejui skyrė 20 tūkst. Lt ruoniukų gy-dymui ir reabiliilitacijai. Tačiau pinigai jau baigia išsekti. k P Pasakk JJūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, civilizuotos šalys, tokios kaip Lenkija ar Vokietija, ruonių reabilitacijos klausimus sprendžia iš esmės. „Šiose šalyse veikia ruonių reabilitacijos, gydymo stotys, – sakė O.Žalienė. – Juk Baltijos pilkieji ruo-

Klaudijaus Driskiaus ir GK archyvo nuotraukos

Kuršių nerijos nacionalinis parkas unikalus ne tik mums, bet ir pasauliui.

tema, giliausias Lietuvos ežeras, gilūs dubakloniai, Ažvinčių sengirė, kalvynai, Šiliniškių gūbrys, kitos unikalios gamtos ir kultūros paveldo vertybės, savita tradicinė gyvensena. DZŪKIJOS nacionalinis parkas – tai įvairiausių upių ir upelių parkas su žemyninėmis kopomis ir šilais. Čia saugomas ir Nemuno slėnis, ir mažieji nepaprastai skaidrūs giliaslėniai upeliai, daugybė šaltinių, gausi savita gamtinė įvairovė. Unikalūs senieji šilinių dzūkų kaimai – Zervynos, Margionys, Musteika – dar alsuoja praeitais šimtmečiais. KURŠIŲ NERIJOS nacionalinis parkas unikalus ne tik mums, bet ir pasauliui. Tai jūros, vėjų bei žmogaus sukurtas ir lengvai pažeidžiamas smėlio kraštovaizdis su aukščiausiomis Šiaurės Europoje kopomis, su didžiuoju kopagūbriu, į marias išsišovusiais ragais. Jame saugomos pamario krašto kultūros paveldo vertybės – etnografinės žvejų sodybos, senosios

Jūrų muziejuje apsigyveno ruoniukas Nika PUTEIKIENĖ

Ką tik į muziejų atvežtas Setas. Pavelo Kulikovo nuotrauka

niai yra įtraukti ir į Lietuvos raudonąją knygą, o tai reiškia, kad valstybė įsipareigoja saugoti šią nykstančią gyvūnų rūšį.“ Mokslininkai teigia, kad keičiantis Baltijos jūros ekologinei situacijai

vilos, užpustytų senųjų gyvenviečių kultūriniai sluoksniai. TRAKŲ ISTORINIO nacionalinio parko branduolys – Trakų salos ir pusiasalio pilių kompleksas bei Trakų senamiestis. Penktadalį nacionalinio parko ploto užima vandenys. Įspūdingiausi – Skaisčio ir Galvės ežerai su gausiomis salomis, kurie protakomis susijungę su mažesniais ežerais. Visą Galvės ežero Pilies salą užima pilis – vienintelė išlikusi iš Lietuvos ežerų salose stovėjusių pilių. ŽEMAITIJOS nacionalinis parkas saugo didžiausią Žemaitijoje ežeringą, miškingą gamtinį kompleksą. Ištrūkus iš civilizacijos gniaužtų čia galima perprasti žemaitiškos gyvensenos slėpiningumą, stebėti, kaip gimsta tradicinės Užgavėnių kaukės, dalyvauti savaitę trunkančiuose Kalvarijos atlaiduose, atsigaivinti ir paburiuoti Platelių ežere, paklaidžioti gūdžiais eglynais, kur dar galima sutikti vilkų ir lūšių. vis daugiau Baltijos pilkųjų ruonių pastebima pietinėje Lietuvos pakrantėje. Juos čia traukia iš šiaurinės dali dalies atplaukusių žuvų tuntai. Balandžio pradžioje dar dž vvienas ruoniukas buvo pastebėtas Smiltynėje, tačiau į muziejjų jis nepateko, n nes nuplaukė į jūrą. Muziejininjūr kai p prašo pastebėpakrantėje nusiljus pak pusį ruoniuką ruon skambinti tiesiai į muzie muziejų. Pernai muziejuje buvo išslaugyti šeši ruoniukai: Pasp Paspirtukas, Naglis, Smiltinukas, Palangiu Palangiukas, Juodkrantė ir Preila. P l V Visi jie grįžo į atgal į Baltiją. Pilkieji Baltijos ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų.

Gimtasis kraštas

2011 m. balandžio 22–29 d., Nr. 16 (60)

Gyvenimas

Vienas „Keistuolių teatro“ įkūrėjų Aidas Giniotis sako, kad nė nepastebėjo, kaip prasidėjo jau trečiasis šio teatro gyvavimo dešimtmetis.

charakterio savybės labai praverčia. Vėliau buvo ﬁlmas „Geltonų plytų kelias“, „Zuikio paveikslėliai“, „Išdaigos Bašmukų gatvėje“ ir dar daug vaikams skirtų spektaklių, kurių pavadinimai sunkiai į puslapį tilptų.

Reiklus kritikas „Dabar vaikai kitokie. Juos reikia atplėšti nuo kompiuterių, kad ateitų į teatrą. O kai ateina, viskas būna gerai. Žiūri ir džiaugiasi. Manau, esame nepraradę savo gebėjimo kalbėti su jauniausiu žiūrovu“, – sakė režisierius.

„Yra daugybė profesijų, kur galima užsidirbti, tad ir dirbk, o jei jau atėjai į teatrą, būk jame“, – tikino menininkas.

Linksmoji Zenonų šventė Kovo 26-ąją „Keistuolių teatro“ gerbėjai skubėjo žiūrėti „Zenonų“. Linksmas renginys, kuriame buvo teikiamos Zenonų statulėlės, dešimt metų (nuo 1994 m.) sukviesdavo kolegas ir būtent šio teatro gerbėjus. Po penkerių metų pertraukos Zenonai vėl sugrįžo. „Kartais reikia pertraukos. Buvo toks periodas, kad ta šventė, pasirengimas jai tampa darbu ir pradeda slėgti. O šiais metais pajutome, kad galime pasididžiuoti prieš žiūrovus. Kiek gi galima verkti, reikia ir pasilinksminti. Juk gyvename po vienu Lietuvos teatro stogu. Šventėje buvo humoro, gerumo, smagaus juoko, daug daug geros nuotaikos“, – vardijo pašnekovas.

Nuogas kapitalizmas su komunizmo apraiškomis Du kartus A.Giniočio kūrybiniai nuopelnai buvo įvertinti Auksiniu scenos kryžiumi. Tačiau pats menininkas tikina, kad tokie apdovanojimai ne tik džiaugsmas, garbė, bet ir didžiulis įpareigojimas. Ir kuriama, anot jo, ne dėl apdovanojimų, o todėl, kad pasirinktas toks gyvenimo būdas. O „Keistuolių teatro“ jis jokiu būdu nevadintų Aido Giniočio teatru. „Jei atsitiktų taip, kad „Keistuolių teatre“ nebeliktų nė vieno iš teatro įkūrėjų, šis teatras vis tiek būtų „Keistuolių teatras“, nes tai ne vieno žmogaus teatras. Jis buvo kuriamas vadovaujantis kitais principais. Yra Meno taryba, kurios balsas ne patariamasis, o sprendžiantis visus su menine veikla susijusius klausimus“, – aiškino režisierius. Tad diktatūra jo nė norėdamas neapkaltinsi. Į tarybą patenkama demokratiniu keliu – Meno tarybos nariai renkami visuotiniame susirinkime.

Kūryba – jo gyvenimo būdas Nijolė BARONIENĖ Kas gi yra A.Giniotis – direktorius, meno vadovas, teatro siela, aktorius, režisierius, pedagogas?

Pirmenybė – režisūrai „Šiuo metu jaučiuosi labiau režisieriumi nei aktoriumi. Direktoriaus pareigos skamba gražiai, bet yra formalios, meno vadovu savęs vadinti negaliu, nes teatre yra Meno taryba, kuri sprendžia, ką statysime, kokį spektaklį kiek rodyti, vienu žodžiu, repertuaras formuojamas kolegialiai“, – sakė A.Giniotis. Teatro siela jis savęs taip pat nepavadintų, nes ne kas kitas, o visi dirbantys teatre ir sudaro tą sielą. Tiesa, teisybės dėlei reikia pasakyti, kad jei ne bendraminčių komanda, kuri nusprendė mesti iššūkį ir įkurti pirmąjį Lietuvoje nepriklausomą teatrą, šiandien nebūtų kalbos apie tris teatre dirbančias aktorių kartas. Pradėję statyti spektaklius vaikams „keistuoliai“ šiandien gali pasigirti ne tik gausybe apdovanojimų, bet ir įvairiu bei įdomiu repertuaru. „Per 20 gyvavimo metų sukurta 50 spektaklių (25 jų – repertuariniai), 5 vaizdo ﬁlmai vaikams ir 3 suaugusiesiems, išleista 10 muzikinių albumų. Kasmet „keistuoliai“ parodo apie 200 vaidinimų Lietuvoje ir užsienyje“, – vardijo teatro vadovas.

Trys „keistuoliai“ Karjeros pradžioje ir dabar „keistuoliai“ lengvai randa kalbą su jauniausia auditorija. O juk užsiauginti žiūrovą labai nelengva. Vyresnės kar-

tos žiūrovai kuo puikiausiai atsimena TV laidos „Labanakt, vaikučiai“ trijų „keistuolių“ komandą: Ilona Balsytė – Keistutė, Aidas Giniotis – Keistukas, Sigutis Jačėnas – Keistulis tada žavėjo ne tik jaunatviška vaidyba, bet ir puikiai atliekamomis originaliomis dainelėmis pagal Donaldo Biseto pasakas. Tiesa, jei ne Aido užsispyrimas, viskas būtų atrodę daug prasčiau. Tai jis išreikalavo, kad tuometinė Valstybinio radijo ir televizijos valdžia sudarytų sąlygas prieš televizijos įrašą pasidaryti fonogramą. Negirdėtas dalykas, kad vaikų laidai būtų skirta įrašų studija. Jau tada buvo akivaizdu, kad Aidui nėra neįveikiamų kliūčių. Kita vertus, juk kovojo jis ne dėl savęs, o dėl bendro reikalo. Galima tai vadinti įkyrumu, naivumu, užsispyrimu, tačiau tokios Akimirka iš repeticijos rengiantis paminėti Teatro dieną. Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

Jo sūnus Ignas Antanas – antraklasis, bet savo nuomonę apie spektaklį tėčiui išsako drąsiai ir aiškiai. „Sūnaus pastabos taiklios. Kaip aštuonmetis jis kuo puikiausiai žino, kas patinka, o kas ne, ir nebūtinai jo nuomonė sutampa su kitų. Pigiais triukais jo nepaimsi. Reikia tada labai jau pigiais arba brangiais“, – šypsojosi Aidas. Tačiau jis tikino, kad nežino sūnaus polinkių ir negali pasakyti, ar vaikas pasuks tėvo pėdomis. „Lanko „Ąžuoliuko“ chorą. Kiek suprantu, jis pats dar ieškojimų stadijoje. Gal ir bus režisieriumi užaugęs, nes matydamas repeticijas suprato, kad tai žmogus, turintis valdžios. Tiesa, iš pradžių jis norėjo būti apšvietėju. Man tas variantas, beje, labiau patiko. Dabar gyvename taip: aš nesikišu į jo kūrybą, jis – į mano“, – juokėsi A.Giniotis.

Pasak A.Giniočio, nuogas kapitalizmas su komunizmo apraiškomis.

Atgaiva – sodyboje To, kuo užsiima, A.Giniotis nevadina darbu. Jam patinka, kad santykinai yra laisvas, gali įgyvendinti savo sumanymus, kada panorėjęs. Kai kurie sumanymai nuo studijų laikų laukia stalčiuje savo eilės. Jam, kaip ir dažnam kūrėjui, reikia įkvėpimo. O kai

„Dabar vaikai kitokie. Juos reikia atplėšti nuo kompiuterių, kad ateitų į teatrą. O kai ateina, viskas būna gerai. Žiūri ir džiaugiasi“, – sakė režisierius. šis aplanko repeticijose, jos užtrunka iki paryčių. Kai pusę aštuonių ryto paskambinau tartis dėl interviu, jis dar tik ruošėsi miegoti. „Tai nėra gerai, bet tokie jau tie menininkai. Kartais tenka ilgokai palaukti, kol ateina tas įkvėpimo momentas“, – šypsojosi režisierius. Paklaustas apie meilę tikino, kad mylimiausia jo moteris – teatras. O atgauti prarastų jėgų skuba į sodybą Širvintų rajone. „Sodybos man reikia, kad galėčiau atsijungti nuo mobiliųjų telefonų, miesto triukšmo. Sėdi į automobilį ir nulėkęs šešiasdešimt kilometrų atsiduri vietoje, kurioje kažkas persijungia. Esu tikras miestietis. Nesiimu jokių darbų, būnu, ir tiek. Vieni prie jūros kvėpuoja jodu, kiti lekia į sodybas, – sakė A.Giniotis ir tikino, kad niekur nenori važiuoti iš Lietuvos. – Prisimenu, kai nuvažiavau į Maskvą dar tais laikais. Planavau ten studijuoti, bet po poros savaičių apsisukau ir grįžau namo, nes pasijutau svetimas.“

Aktorius, režisierius, kompozitorius, dainų kūrėjas ir atlikėjas, skaitovas Aidas Giniotis gimė 1964 m. lapkričio 17 d. Šiauliuose. Mama – pedagogė, tėvas – choreografas, brolis Juvitas Giniotis – pedagogas. 1986 m. Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) baigė aktorinio meistriškumo studijas. 1986–1989 m. Lietuvos valstybinės konservatorijos, nuo 2003 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojas, nuo 2009 m. šios akademijos Vaidybos ir režisūros katedros vedėjas. Vaidino arba režisavo daugiau kaip 40 spektaklių, dalyvavo kuriant 6 televizijos filmus. 2002 m. du spektaklius pastatė Elmshorno miesto teatre „Ditchenbühne“, 2004 m. Klaipėdos dramos teatre. 2006 m. Vilniuje įkūrė teatro laboratoriją „Atviras ratas“, čia sukūrė spektaklių. Spektakliams būdinga improvizacija, žaismė, ieškoma naujoviškų bendravimo su žiūrovais formų. PASTATYMAI • „Smaragdo miesto burtininkas“, 1992 m. • „Jonas kareivis“, 1993 m. • „Liūdnojo vaizdo riteris“, 1997 m. • „Karalius Elnias“, 2000 m. • „Žaiskime operą!“, 2000 m. • „Taisyklė Nr. 1, arba Sapnuoti Vilnių draudžiama“, 2001 m. • „Ožys“, 2001 m. • „Marius ir Miglė“, 2002 m. • „Juzė Dykaduonis“, 2004 m. • „Džonas Kanderis“, 2004 m. • „Meilė ir mirtis Veronoje“, 2005 m. • „Atviras ratas“, 2005 m. • „Princesė Turandot“, 2006 m. • „Bučiuok mane, Keit“, 2007 m. • „Sparnuotasis Matas“, 2007 m. • „Juozapas ir jo svajonių apsiaustas“, 2008 m. ĮVERTINIMAI • 2005 m. Auksinis scenos kryžius. • 2008 m. Auksinis scenos kryžius.

2011 m. balandžio 22–29 d., Nr. 16 (60)

Gimtasis kraštas

Kelionės

Kitoks Izraelis

Jei svajojate apie gurmaniškus džiaugsmus, verta ilgėliau pakeliauti po Izraelio šiaurę. Viešnagė Galilėjoje – tarsi prisilietimas prie visa ko pradžios.

Nuo Karmelio kalno atsiveriantis vaizdas užima kvapą: žemyn besidriekiančios 19 terasų – tarsi tobulas piešinys išsiskiria iš aplink plytinčio izraelietiško peizažo.

Daugelis atmintinai žino religines Šventosios žemės vietas: Jeruzalę, Nazaretą, Betliejų kasmet aplanko tūkstančiai pasaulio maldininkų. Šį kartą papasakosime apie dėmesio vertas istorines ir gamtines Izraelio įžymybes, kurių dažnas turistas pamatyti nespėja.

„Naujieji Vasiukai“ Jei esate pradedantis keliautojas, nesirinkite Izraelio. Verčiau pasilikite šią šalį desertui. Antraip susipažinę su penkių tūkstantmečių istorija, rizikuojate į visa kita pasaulyje žvelgti tarsi į labai jaunus darinius. Izraelyje supratimas kiek pasikeitė: čia šimtmečiai ir tūkstantmečiai įgauna kitą svorį... Jei jau atvykote į Izraelį, nepradėkite pažinties su šalies istoriniu paveldu nuo Ako – nedidelio miestelio šalies šiaurėje, iš visų pusių skalaujamo atviros Viduržemio jūros. Antraip kiti po Šventąją žemę išsibarstę miestai gali pasirodyti tik menki istorinio palikimo fragmentai. Dar XIX a. prieš Kristų šventuosiuose senovės Egipto tekstuose minimas Akas ir jo istorija – tai autentiškas Rytų ir Vakarų mišinys. Akas nuo seno buvo stiprus kultūrų traukos centras. Kelias iki jo veda pajūriu. Jei ne prastas izraeliečių vairavimas, kelionė iš Tel Avivo būtų užtrukusi kiek ilgiau nei valandą. Kad mažiau imtų pyktis dėl automobilyje praleidžiamo neplanuotai ilgo laiko, verčiau dairytis į pakeliui plytinčias bananų plantacijas, į jūrą nusidriekiantį naftos perdirbimo terminalą arba į „naujuosius Vasiukus“ – per pastaruosius penkiasdešimt metų iškilusius miestelius su juokingais vienodais namukais. Akas skiriasi nuo kitų Izraelio miestų. Abejonių nekyla, kad tai labiau arabiška nei žydiška gyvenvietė. Tačiau skirtingai nei įprasta Švento-

joje žemėje, žydų ir arabų kvartalai čia neatskirti spygliuota tvora ir ore netvyro įtampos kibirkštėlių. Kitaip nei kitur, Ako senamiestyje iki šiol gyvena paprasti žmonės, dirba turistams skirtų suvenyrų parduotuvės, miestelio turgus kvepia šviežia žuvimi ir prieskoniais, balkonuose plevėsuoja džiovinami skalbiniai.

Gyvybiškai svarbi tvirtovė Patrauklus senovės uostas šimtmečius keliavo iš rankų į rankas: anuomet čia šeimininkavo ﬁnikiečiai, graikai, egiptiečiai, sirai, arabai, romėnai, kryžiuočiai... Pastarieji atnešė bene didžiausių permainų į miestelio gyvenimą, Aką pavertė savo strateginiu uostu ir gyvybiškai svarbia tvirtove. XI a. čia iškilo ištisas kryžiuočių miestas su grįstais keliais, arkomis puoštomis šventyklomis, kalėjimais, miesto vartais ir klaidžiais tuneliais. Į Aką iš Italijos plaukdavo laivai, gabendavo Šventąją žemę nuo barbarų apginti pasiruošusius riterius. Neįtikėtina, tačiau visas senovės

kryžiuočių miestas šiandien puikiausiai išlikęs ir atviras turistams! O už beveik tūkstančio metų palikimą reikėtų dėkoti senovės arabų genčiai, kuri XIII a. Aką sulygino su žeme. Ačiū reikėtų pasakyti ir gobšuoliui albanų samdiniui al Jazzarui (jazzar arabų kalba reiškia mėsininkas, tačiau tai nieko bendra neturi su šio albano profesija). Tai jis, nesusitaikydamas su krikščioniška buvusio miesto dvasia, sumanė ant kadaise po žemėmis „pakišto“ miesto pastatyti naują tvirtovę. Tuomet patys nė neįtardami osmanai stulbinamai pasitarnavo istorijai: kryžiuočių miestas buvo taip „profesionaliai“ užkonservuotas, kad, iškasus anuomet užverstas žemes, atsivėrė neįkainojami klodai su autentiškomis gatvėmis, požemiais, puotų salėmis ir net to meto graﬁčiais ant sienų: matyt, nuobodžiaudami kryžiuočių sargybiniai plytose paliko savo svajonių piešinius – burinius laivus ir pelikanus... Dar viena įdomybė, nutikusi vos prieš dešimtmetį, – atsitiktinai atrastas dar vienas slaptas požeminis Ako pasaulis. Viena senamiesčio gyventoja skųsdavosi nuolat užsikemšančia kanalizacija. Ėmus rimtai spręsti šią problemą ir ieškant po žemėmis išvedžiotų komunikacijų, buvo atrasti įspūdingi XII a. Tamplierių ordino tuneliai. Pasak istorinių šaltinių, tai buvo slaptas 350 metrų kelias, jungiantis senovės pilį su uostu. Šiandien atkastu tuneliu gali vaikščioti kiekvienas, kas neserga klaustrofobija: lubų aukštis vietomis siekia tik kiek daugiau nei metrą.

Sodai už ketvirtadalį milijardo Ar esate girdėję apie bahajus? Tai jauniausia pasaulio religija, atsiradusi viso labo XIX a. viduryje. Ši palyginti nesena religija šaknis įleido Šventojoje žemėje. Labiau į politinį judėjimą

Haifa – svajonių miestas vertinantiems nuostabų vaizdą pro namų langus.

panaši šiuolaikinė religija tarsi vienija visus egzistuojančius tikėjimus. Bahajai tiki į vieną dievą, jį vadina Bahaulà, garbina šios religijos įkūrėją persą Babą. Bahajai propaguoja lyčių lygiateisiškumą, pasaulį vadina vienu dariniu ir visas tautas – lygiateisiais šio pasaulio gyventojais. Jų metai turi 19 mėnesių po 19 dienų. Bahajai drauge meldžiasi pirmąją kiekvieno mėnesio dieną, o paskutinį savo metų mėnesį griežtai pasninkauja. Gal bahajai, šiandien vienydami apie 6 milijonus žmonių pasaulyje, taip ir liktų nepastebėti naujai praktikuojamų religijų ir judėjimų gausoje, jei ne stulbinamo grožio sodai. Nuo didžiulio Karmelio kalno atsiveriantis vaizdas užima kvapą: žemyn besidriekiančios 19 terasų – tar-

Šventoji žemė nepaliauja stebinti visapusiškumu. si tobulas piešinys išsiskiria iš aplink plytinčio izraelietiško peizažo: iki tobulumo sulygintos žalių krūmų tvorelės, formuojančios įstabų piešinį, ornamentais apsodintos gėlės, raižiniais puošti metaliniai varteliai, kas tris mėnesius keičiamos gyvų gėlių kompozicijos, čiurlenantys fontanai, patogūs suoleliai atsipūsti, apelsinus spėję subrandinti medžiai, balti marmuriniai laiptai ir iš abiejų jų pusių ošiantys tyro vandens upeliai, iki centimetro sulyginti dekoratyviniai medeliai, kvepiančių raudonų rožių krūmai, grakščios povų, erelių skulptūros, ištaigingi auksuoti šviestuvai... Net 250 milijonų dolerių kainavęs šis projektas – bahajų dovana Haifos miestui ir neabejotinai didžiausias turistų traukos centras.

Puošnių terasų kaskados viduryje stovi ištaiginga šventovė – antra pagal šventumą vieta bahajams, kurią bent kartą gyvenime jie privalo aplankyti. Kaip ir užlipti visus 1 400 laiptelių į Karmelio kalną puošniomis terasomis. Haifa didžiuojasi ne vien bahajų sodais. Tai svajonių miestas vertinantiems nuostabų vaizdą pro namų langus. Beveik visų ant didžiulio stataus kalno statytų namų gyventojai gėrisi mėlynu Viduržemio jūros toliu. Kai gruodį katalikai savo namuose puošia eglutes, žydai dega Chanukos žvakeles, o musulmonai švenčia chadžą, menui neabejinga Haifa apsivelka šventinį rūbą: mieste prasideda švenčių šventė. Šiuo metu kūrybingiems menininkams atiduodamos senosios miesto dalies erdvės. Pagal iš anksto paskelbtą temą iš keisčiausių medžiagų menininkai kuria skulptūras, tapo piešinius, klijuoja vitražus ir gražina gyvenamųjų namų sienas bei tvoras. Nugalėtojų darbai kasmet lieka kaip senamiesčio puošmena. Todėl senosios Haifos gatvėse jautiesi tarsi atviroje didžiulėje galerijoje.

Gurmanų traukos objektai Jei svajojate apie gurmaniškus džiaugsmus, verta ilgėliau pakeliauti po Izraelio šiaurę. Viešnagė Galilėjoje – tarsi prisilietimas prie visa ko pradžios. Ištisus amžius čia gyvenę žydai ir arabai, musulmonai, krikščionys ir judėjai puoselėjo seniausias žmonijos kulinarines tradicijas. Po visą Galilėją išsibarsčiusios mažutės vyninės, alyvuogių plantacijos, prieskoninių augalų ar ekologiškų daržovių augintojai, šeimų valdomi įmantriausių naminių sūrių gamybos fabrikėliai, natūralaus medaus ūkiai, šviežios duonos kepyklėlės tapo naująja mada Izraelyje. Gurmaniškais maršrutais čia keliauja ir izraeliečiai, ir užsieniečiai, kurie nori patys prisiliesti prie tikrų kulinarijos šaknų. Tik įsivaizduokite, kaip smagu drauge su vietos arabų šeima visą dieną raškyti prinokusias alyvuoges, vėliau ragauti tiesiai iš šimtamečio preso lašantį skaidrų aliejų, o vakarop visiems ilgai sėdėti prie stalo skanaujant burnoje tirpstančius šeimininkių paruoštus gardumynus. O gal jums įdomiau su beduinais klaidžioti po vietos miškus mokantis atpažinti valgomus laukinius augalus? Neįtikėtina, kiek gardžių patiekalų galima pasidaryti iš keisčiausių Galilėjos žolelių. Jei pageidaujate senoviškoje krosnyje patys išsikepti arabiškos duonos paplotėlį, jums į pagalbą mielai atskubės patyrusios Nazareto šeimininkės. Šventoji žemė nepaliauja stebinti visapusiškumu. „Ieva“

GK archyvo nuotraukos

Gimtasis kraštas

2011 m. balandžio 22–29 d., Nr. 16 (60)

Laisvalaikis

Horoskopai (balandžio 25–gegužės 1 d.)

Avinai kitą savaitę neturėtų atsisakyti draugų pagalbos, nes patiems bus sunku susitvarkyti su netikėtai užgriuvusiomis tarnybinėmis užduotimis. Pastarojo meto rimtį ir net sąstingį darbovietėje pakeis skubėjimas ir karščiavimasis. Todėl poilsį laikinai teks pamiršti.

Jautis turės laikinai pamiršti ambicijas ir tiesiog eiti savo pareigas. Pasistenkite kitą savaitę pagaliau sutvarkyti tuos reikalus, kuriuos jau ilgą laiką nepagrįstai atidėliojate. Jei ir dabar neįvykdysite prisiimtų įsipareigojimų, tai prarasite aplinkinių pagarbą.

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 14 p., atsakymai: Nepagautas ne vagis; valdymo mokslas-vadyba; vyko slaptos derybos; išlenda iš maišoyla;klasės draugas-bendraklasis; pagyti arba pasveikti; „Ko liūdi, berželi“; Kirovas rusiškai-Kirov; gaivus gėrimas-gira; grakštumas-gracija; saulė, oras ir vanduo; degutas-derva; supila arba suberia; Italijos sostinė-Roma; laisvė, lygybė, brolybė; vykti paskui-sekti; Juzė iš Palangos; per visą naktį lijo; puolimas-ataka; „Amerika pirtyje“, darželio gėlė-astras; seni laikai-senovė; Kainas ir Abelis; arabų šalių lyga; be abejo; buvimas nariu-narystė; deguonis-o; Koršunovas Oskaras; nata-re; gyva būtybė-esybė. Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 15 p., atsakymai: Vertikaliai: Aurora. Pasta. Anžu. Semba. Lyra. Šortai. „Corsa“. Nikė. Anatema. Seidas. Maksima. EVLI. Keri. Vona. Skara. Priapas. France. Tūta. Dilbis. Akcija. Juka. Saikas. Sliekas. Horizontaliai: Europa. Prekė. Kūra. Postas. Indis. Reanimacija. Ramiam. Pelai. Tava. „Space“. Ostija. Omen. Ūsus. Ostrava. Lašas. Dalasis. Arnika. Šnaider. Kara. Gulėsi. Bitės. Skaičiais pažymėtuose langeliuose: ŽIEDADULKĖ.

. Netiketas Zvilgsnis v

Einame su manim pašokti!

Pirma raidė įrašyta prie skaičiaus. Likusias rašykite pagal laikrodžio rodyklę nuo pažymėtos vietos: 1. Apvalus negilus indas valgiams gaminti, praustis, skalbti. 2. Mūšos deš. intakas, tekantis pro Kupiškį. 3. Sudedamoji dalis. 4. Vienuolė ar bažnytinės brolijos narė. 5. V.Šekspyro tragedijos apie Džiuljetą personažas. 6. Muzikos žanras, žaismingos, grakščios formos, dainingos melodijos kūrinys. 7. Poromis šokamas pramoginis šokis. 8. Stiklinis laboratorijų indas. 9. Sušukimas, reiškiantis pagyrimą, susižavėjimą. 10. Anglų rašytojas. 11. Ožkos arba avies kailio natūrali oda. 12. Simbolių sistema informacijai perduoti, apdoroti, saugoti. 13. Prancūzų parkų architektas, suprojektavęs Palangos, Lentvario, Trakų Vokės parkus. 14. Kino režisierius, sukūręs mokslo populiarinimo filmus „Skriskite, baltosios gulbės“, „Žmogus ir daiktai“. 15. Anglų keliautojas, jūrininkas, vadovavęs trims kelionėms aplink pasaulį. 16. V. Klovos opera. 17. Nedidelis žodinis muzikos kūrinys. 18. Romano „Maras“ autorius. 19. Žmonių santykių teisingumo sistema. 20. Šušvės kair. intakas. 21. J.Mikelinsko apsakymo „Jie dar susitiks“ personažas. 22. Upė Šalčininkų raj., Nemuno deš. intakas. 23. Įrankis daržovėms smulkiai sutrinti. 24. Ežeininių šeimos stambus, mėsingas, lapuotas, šiurkščiai plaukuotas vaistinis augalas varpiškais violetiniais žiedais. 25. Ilgiausia Prancūzijos upė. 26. Puokštė iš kadagio, gluosnio šakelių. Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Skorpionui svarbu tramdyti neigiamas emocijas, neleisti joms išsiveržti, nes jų veikiami galite pridaryti tokių dalykų, dėl kurių vėliau gali tekti smarkiai gailėtis. Nepamirškite namų, ateinančiomis dienomis nepakenktų apsitvarkyti ir atsikratyti senų nereikalingų daiktų.

Liūtams pamažu atsivers naujos profesinės veiklos perspektyvos ir kryptis. Tai pareikalaus maksimalaus dėmesio ir susikaupimo. Neišsigąskite naujų pareigų – labai greitai jas eisite ne blogiau už kitus ir įrodysite vyresnybei, kad galite būti bet kurios srities specialistai.

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 14 p., atsakymai: Vertikaliai: Kubas. Kaitra. Žirafa. Šou. Tolyn. Ram. Praba. Dakota. Luna. Marokas. Matador. Basetas. Asilas. Tas. Kūmas. Kokonas. Mu. Šamanas. Kur. Padaras. Lada. Alėja. A. Asagajus. Horizontaliai: Makaka. Ašaka. Kio. Temidė. „Tupla“. Rudas. Pa. Kamanos. Ša. Barikada. Beta. Loma. Bakara. Masonas. Žydas. NASA. Minaretas. Kotas. La. Barokas. Kaj. Fatas. Mudu. Šamas. Kuras. Pažymėtuose langeliuose: BARSELONA.

Vėžiai gali susidurti su senomis neišspręstomis problemomis, įformindami įvairius su darbu susijusius dokumentus. Tad nusiteikite visą savaitę tvarkyti „popierinius“ reikalus, kurie atims daug laiko. Tačiau turite būtent dabar juos užbaigti, nes vėliau bus kur kas sunkiau tai padaryti.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Svarstyklių laukia visais atžvilgiais rami savaitė, kuri taps stebėjimo ir savęs pažinimo laikotarpiu. Jūs geriau suvoksite save ir tikriausiai suprasite, kad daug kas iš to, ką darėte iki šiol, nėra svarbu. Jums atsivers nauji gyvenimo horizontai ir naujos unikalios galimybės.

Dvynių laukia produktyvi darbo savaitė, kuri iš jų pareikalaus daug energijos ir viso laisvalaikio, kad būtų išspręsti su profesine veikla susiję klausimai. Jūs turite teisingai paskirstyti jėgas, tuomet įvykdysite visas vyresnybės užduotis ir gausite pelnytą premiją.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija. a.

Mergelės gali gauti įdomių vadovybės pasiūlymų. Galimas daiktas, kad tai m bbus koks nors naujas projektas, kuriame jums numatomas svarku biausias vaidmuo. Turėsite puikią bia progą pasiekti anksčiau neregėtas pro profesines aukštumas. prof

Šauliams patariama išsaugoti dvasios ramybę. Nesikarščiuokite ir neskubėkite, kitaip bus labai sunku sutvarkyti reikalus. Bet koks darbas artimiausiomis dienomis pareikalaus maksimalaus susikaupimo. Nepraleiskite pasitaikiusios puikios progos įkopti į sėkmės viršūnę. Ožiaragiai sėkmingai išvengs konflikto su vyresnybe ir problemų darbe, jeigu kruopščiai planuos savo profesinę veiklą ir negaiš laiko menkniekiams. Priešingu atveju pamiršite svarbų vyresnybės įpareigojimą ir pagarsėsite kaip žmogus, kuriuo negalima pasikliauti.

Vandenį norėtųsi įspėti, kad jis nesiginčytų ir nesiaiškintų santykių su vyresnybe ir bendradarbiais. Mat kitą savaitę jums bus sunku bendrauti su aplinkiniais. Dėl to galimi konfliktai, kurie labai neigiamai atsilieps jūsų emocinei būsenai.

Žuvims patariama nepervertinti savo jėgų. Neturėtumėte užsibrėžti nerealių tikslų. Priešingu atveju visą ateinančią savaitę jausitės kaip voverė rate, o konkrečių rezultatų nebus. Čia omenyje turimi tiek darbo reikalai, tiek asmeniniai santykiai.

2011 m. balandžio 22–29 d., Nr. 16 (60)

Gimtasis kraštas

Laisvalaikis

Margučiai – Velykų stalo puošmena Margučiai – vieni trapiausių liaudies meno dirbinių, savotiška taikomosios dekoratyvinės dailės rūšis. Nuo senų laikų iki pat šių dienų juos margina suaugusieji ir vaikai, kaimo žmonės ir miestiečiai. Laimutė GIEDRAITYTĖ Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros skyriaus vedėja Elvyda Lazdauskaitė sakė, kad margučių dažymas minimas ir vienoje Martyno Mažvydo giesmėje. Pasak E.Lazdauskaitės, tautosaka byloja apie kiaušiniui teikiamą magišką galią: XIX a. pabaigoje žemdirbiai pirmoje išartoje vagoje kaip auką deivei Žemynai padėdavo kiaušinį.

Pirmieji dažai – augaliniai Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, margučiai buvo gamtos pabudimo, gyvybės, derlingumo, o krikščionybės laikais – Kristaus prisikėlimo, žmogaus dvasinio atgimimo simboliai. Ankstyviausi margučių pa-

vyzdžiai išliko tik iš XIX a. pabaigos, tačiau jų raštai sutinkami pirmykštės bendruomenės laikotarpio keramikoje, papuošaluose. Muziejininkė papasakojo, kad iki XX a. pr. kiaušiniai buvo dažomi daugiausia augaliniais dažais – svogūnų lukštais, beržų lapais, šieno pakratais, ąžuolo ar juodalksnio žievėmis. Naudojami įvairiausi žolynai, uogos, medžių žievė. Šiais dažikliais išgaunami rusvi, žalsvi, gelsvi atspalviai. Dabar kiaušiniai neretai dažomi ir sintetiniais dažais, lakuojami ryškių spalvų laku.

Grafikos kūriniai „Marginami kiaušiniai dvejopai: išskutinėjant raštus adata, skustuvu arba peiliuku viena spalva dažytų kiaušinių paviršiuose ir išrašant raštus

dangaus šviesulių įvaizdžius – nesuskaičiuojamas saulučių ir žvaigždučių variacijas. Ritmiškai pasikartodami besivyniojantys apie kiaušinį žalčiukai, gyvatukės, ragai, išryškina kiaušinio ovalą. Pirmapradžiai simboliai susipynė su vėlesniais – augalijos, paukščių motyvais. Vašku kiaušinius dažniausiai išrašydavo moterys, o skutinėdavo vyrai.

Galima ir paprasčiau

Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, margučiai buvo gamtos pabudimo, gyvybės, derlingumo simboliai. Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

ant kiaušinio karštu vašku, naudojant pagaliuką arba smeigtuką. Nudažyti, dažuose išvirti kiaušiniai išskutinėjami peiliuku įvairiais raštais. Puošiant margutį skutinėjimo būdu, raštas dažniausiai būna smulkus, ažūrinis, linijos – grafiškos, kampuotos, – pasakojo E.Lazdauskaitė. – Kartais tie raštai išplėtojami ir tampa puikiu grafišku marginiu, tiesiog grafikos kūriniu. Jų ornamentų detalės ir kompoziciniai deriniai pasikartoja skrynių tapyboje,

audinių raštuose, medžio raižiniuose, metalo papuošaluose, keramikos ornamentų motyvuose.“

Magiški raštai Raštai į kompozicijas jungiami taškais ir vingeliais. Net menkas rašto elementų pergrupavimas gali pakeisti visą kompoziciją, todėl sunku rasti net ir du vienodo rašto margučius. Tokie raštai tolimoje praeityje turėjo magišką prasmę ir išsaugojo daug senųjų lietuvių tikėjimų simbolių. Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad raštai sudaromi iš tolimoje praeityje buvusių prasmingų geometrinių ženklų ir simbolių. Marginant naudojama daug įvairiausių ženklų. Tai saulutės, kryžiukai, spiralės, žalčiukai, žiedeliai, dantukai, eglutės, paukščio pėdelės, rūtelės ir kt. Darniai komponuojami taškeliai, brūkšneliai, lankeliai, vingeliai, trikampėliai, rombeliai, kryželiai sukuria

„Labai dažna marginimo technika – batika, tam didelių įgūdžių nereikia. Imama svogūnų lukštų, žemuogių lapelių, kaspinėlių ir pan. Jais apdėliotas kiaušinis suvyniojamas į skudurėlį, apvyniojamas siūlais ir verdamas dažuose“, – pastebi muziejininkė. Naujausi margučių puošimo būdai – spalvinimas specialiais labai intensyvių tonų lakais, lipdukų klijavimas. Tai užima mažiau laiko, tačiau kita vertus, teikia mažiau džiaugsmo, nes nėra kūrybos.

Vaikų džiaugsmas „Nuo seno margučiai buvo dovanojami, aukojami ir naudojami sėjos, ganiavos pradžios apeigose ir šventėse“, – priminė pašnekovė. Šiandien margučiais puošiamas Velykų stalas, jie dovanojami svečiams ir artimiesiems. Didžiausią džiaugsmą margučiai teikia vaikams. Ridenimas loveliu – smagiausia šventinė pramoga. Kuo toliau kiaušinis nurieda, tuo didesnė sėkmė. Smagu išbandyti ir margučio tvirtumą. Laimi išsirinkęs stipriausią kiaušinį. Margučiais keičiamasi, jie daužiami vienas į kitą, ritinėjami. Margučius dovanoja ir Velykų lalauninkams, keliaujantiems nuo trobos prie trobos. Dažnas namuose turi margučių kolekciją, sukauptą, kai kasmet per Velykas patį gražiausią margutį pasideda prisiminimui.

Šiandien margučiais puošiamas Velykų stalas, jie dovanojami svečiams ir artimiesiems. Didžiausią džiaugsmą margučiai teikia vaikams.

Pasijuokime

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Atsakymą sužinosite kitame GK numeryje.

••• – Kodėl nori skirtis su žmona? – klausia Karlas savo draugo. – Ji per daug laksto po barus. – Geria? – Ne, ieško manęs. ••• Du tarnautojai biure. Vienas klausia: – Gal žinai, kur mano pieštukas? – Už ausies. – Nekalbėk mįslėmis. Už kurios? ••• Klasikinė situacija. Žmona lovoje su meilužiu ir staiga į kambarį įsiveržė vyras. Žmona – meilužiui: – Brangusis, įrodyk jam, kad esi tiktikras vyras! – Ką?! Jam irgi?!

(Užs. 15)

(Užs. 14)

(Užs. 13)

Gimtasis kraštas

2011 m. balandžio 22–29 d., Nr. 16 (60)

TV programa LTV2

Balandžio 25, pirmadienis

„Černobylio mūšis“.

„Bornas. Absoliutus pranašumas“.

„Išdykėlis Danstonas“.

„Moterys“.

8.00 Animac. f. „Džiunglių knyga“ (1995 m., Japonija). 8.50 „Aviukas Šonas“. 9.05 Animac. f. „Rifo pasaka. Kaip drąsuolis žuviukas ryklį pamokė“ (2006 m., JAV, Pietų Korėja). 10.30 Talentų ringas. 12.00 Nuotykių f. „Zebriukas Dryžius“ (2005 m., JAV). 13.45 Velykų linksmos dainos. 15.30 Dok. f. „Visa atnaujinti Kristuje. Kryžių kalnas – Šiluva 2010“. 16.00 Žinios (su vertimu į gestų k.). 16.10 Nuotykių f. „Sachara“ (2005 m., JAV). (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.30 Ačiū, kad esi. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.45 Premjera. Dok. f. „Černobylio mūšis“ (2006 m., Prancūzija). Pertraukoje – 22.04 loterija „Perlas“. 22.35 „Vytautas Kernagis. Kitoks koncertas“. Dalyvauja grupė „Avenue Acoustic“.

6.30 „Tomas ir Džeris“ (k.). 6.55 Animac. f. „Pramuštgalviai“ (1998 m., JAV). 8.25 Animac. f. „Asteriksas ir vikingai“ (2006 m., Prancūzija, Danija). 9.45 Nuotykių komedija „Dviese mes jėga“ (1995 m., JAV). 11.50 Komedija „Neriam“ (1990 m., JAV). 13.25 Romantinė drama „Rožių patalas“ (1996 m., JAV). 15.10 Premjera. Romantinė komedija „Teisė tuoktis“ (2007 m., JAV, Australija). (N-7) 16.55 Veiksmo f. „Logano karas. Susaistytas garbės“ (1998 m., JAV). (N-7) 18.45 Žinios. 19.00 Velykinis detektyvaskoncertas „Kur dingo kiaušinis?“ 21.00 Premjera. Veiksmo f. „Bornas. Absoliutus pranašumas“ (2004 m., JAV, Vokietija). (N-7) 23.15 Veiksmo f. „Atpildas“ (2003 m., JAV, Vokietija). (N-14) 1.30 „Vyriški reikalai“.

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 Romantinė komedija „Marlis ir aš“ (2008 m., JAV). 9.15 Animac. f. „Nauji Alionos ir Jeriomos nuotykiai“ (2009 m., Rusija). 10.55 Animac. f. „Kelias į Eldoradą“ (2000 m., JAV). 12.40 Romantinė komedija „Jokio supratimo“ (1995 m., JAV). (N-7) 14.35 Komedija „Išdykėlis Danstonas“ (1996 m., JAV). (N-7) 16.15 Nuotykių f. „Krokodilas Dandis 2“ (1988 m., JAV). (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.00 Vaikų balsas 2011. 22.00 Muzikinė komedija „Roko mokykla“ (2003 m., JAV). (N-7) 0.15 Siaubo filmas „Moliūgagalviai 4. Keršto kraujas“ (2007 m., JAV). (N-14)

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos. 7.45 „Rahanas“ (k.). 8.15 Romantinė drama „Tulpės iš Amsterdamo“ (k.). (N-7) 10.00 Nesėsi – nepjausi. 10.30 Be recepto (k.). 11.05 16 pavasario akimirkų arba namuose pas „AMBROZIJĄ“. 13.30 „Miesčionys III“. (N-7) 14.00 Šventinis sveikinimų koncertas. 15.40 Muzikinis konkursas „Jūros dainos“. 18.10 Ekstrasensų mūšis VII. (N-7) 19.10 Nerealios namų šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.20 Drama „Moterys“ (2009 m., JAV). (N-7) 22.45 Romantinė komedija „Septyniolikmečiai“. 0.35 Katastrofų trileris „Ugnis virš miesto“ (k.). (N-7) 2.35 Bamba. (S)

8.00 Rytas su ... Ričardu Doveika. 8.40 Mamutėlės pasakėlės. Šv. Velykos. 8.50 Keturi metų laikai su Šopenu. Iškilmingas F.Šopeno 200-ųjų gimimo metinių minėjimo uždarymo koncertas. Vaizdo įrašas iš B.Dvariono muzikos mokyklos salės. 10.00 „Pasigailėk mūsų“. Drama. 11.10 Legendos. Monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas. 11.55 Mūsų miesteliai. Pabiržė. 12.45 Kauno dramos teatro spektaklis. Antanas Keturakis. „Amerika pirtyje“. 14.30 Piligrimų kelias. „Izraelis ir Jordanija“. Dok. f. 15.00 LNOBT baletas. Leo Delibo „Kopelija”. 17.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis. 17.15 Krašto garbė. 18.05 „Jėzus. Neatversti gyvenimo puslapiai“. Dok. f. 18.50 „Geltona natrio linija“. Dok. f. 19.05 Detektyvo klasika. „Šerloko Holmso sugrįžimas“. (N-7) 20.00 Lakštingalos sugrįžta. Groja Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. 22.50 Keliaukime po Lietuvą. 23.20 Muzikinės išdaigos „Piano.lt” salėje. 24.00 Panorama. 0.15 „Snaiperio taikinyje“. (N-7)

TV1

Nacionalinė paieškų tarnyba.

Abipus sienos.

Žiūrim, ką turim.

„Melas ir iliuzijos“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 Stilius (k.). 11.00 Ant svarstyklių. 12.00 Vilniaus albumas. 12.15 Mūsų dienos – kaip šventė (k.). 14.00 Gustavo enciklopedija (k.). 15.15 „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Savanorių biuras. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Nacionalinė paieškų tarnyba. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Nacionalinė paieškų tarnyba. 22.15 „Dingę“. (N-7) 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Keliaukime po Lietuvą (k.). 24.00 Dok. serialas „Į gamtą“.

6.20 „Geniuko Vudžio šou“ (k.). 6.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“ (k.). 7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“. 8.55 FTB (k.). 9.50 Valanda su Rūta (k.). 11.25 Farai (k.). 12.00 Dviračio šou (k.). 12.30 „Tazmanija“. 13.00 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“. 13.30 „Geniuko Vudžio šou“. 14.00 „Tomas ir Džeris“. 14.30 „Drakonų kova Z“. 15.00 „Teresa“. 17.00 „Jausmų miestas“. 17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.10 Abipus sienos. 20.00 „Pavogta laimė“. (N-7) 20.30 Neišgalvoti gyvenimai. 21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 „Trauma“. (N-7) 23.30 „Vienuolikta valanda“. (N-14) 0.30 „Detektyvė Džonson“. (N-7) 1.30 „Vyriški reikalai“.

6.15 Teleparduotuvė. 6.30 „Nauji Alionos ir Jeriomos nuotykiai“. 8.00 „Detektyvas Monkas“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. (N-7) 10.05 „Amžini jausmai“. (N-7) 10.35 „Širdys paklydėlės“. 11.15 Paskutinė instancija. 12.05 Akistata. (N-7) 13.00 „Titanų klasė“. 13.30 „Bakuganas“. 14.00 „Hana Montana“. 14.30 „Finas ir Ferbis“. 15.00 „Kempiniukas“. 15.30 „Simpsonai“. 16.00 „Klonas“. (N-7) 17.00 „Marinela“. (N-7) 18.00 „Naisių vasara“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Ūkininkas ieško žmonos. 20.00 „Kas nori nužudyti Mia?“ (N-7) 20.30 Žiūrim, ką turim. 21.10 „Pasmerkti“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios. 22.00 „Liudininkai“. (N-14) 23.00 „CSI kriminalistai“. (N-7) 24.00 „Daktaras Hausas“. (N-7) 1.00 „Kaltės kaina“. (N-14) 1.50 „Penktadienio vakaro žiburiai“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos (k.). 7.30 „Rahanas“ (k.). 7.50 „Miesčionys III“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis (k.). 10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.). 10.45 Sekmadienio rytas (k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Specialusis dalinys“ . (N-7) 13.15 Melodrama. „Zandbergo žavesys“ (k.). (N-7) 15.00 Smagiausios akimirkos. 15.20 „Rahanas“. 15.45 „Miesčionys II“. 17.00 „Specialusis dalinys“. 18.10 Ekstrasensų mūšis VII. (N-7) 19.10 Nerealios namų šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras filmas. Veiksmo f. „Melas ir iliuzijos“ (2009 m., JAV). (N-14) 23.05 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 0.15 „Gelbėtojai 112“ (k.). (N-7) 0.50 Tauro ragas (k.). 1.25 Bamba. (S)

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

8.00 Gustavo enciklopedija. 8.25 „Aviukas Šonas“. 8.40 Velykų rytą lelija pražydo... Dainuoja „O-lia-lia” (k.). 9.00 Labas rytas. 11.30 Keliaukime po Lietuvą. 12.00 Miesto kodas (k.). 12.55 „Visa atnaujinti Kristuje. Kryžių kalnas–Šiluva 2010“. Dok. f. 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.25 Roko opera D.Ricci „Prisikėlęs”. 15.15 Legendos. Monsinjoras K.Vasiliauskas (k.). 16.00 Gustavo enciklopedija. 16.25 „Juodasis Gražuolis“. Animac. f. 17.15 Kultūros metraščiai. Kelionė į Kražius. 1889 m. 17.55 Vienas eilėraštis. 18.05 Veidai. Lietuvių dokumentikos meistrai. G.Skvarnavičius. 19.05 LTV aukso fondas. „Kukučių sakmės“. TV filmas. 1 d. 20.15 Kasdienybės aitvarai. 21.00 Vizijos ir tikrovė. „Raudondvario dvaro istorija“. 21.50 Durys atsidaro. 22.25 „Černobylio mūšis“. Dok. f. (Prancūzija). 24.00 Panorama. 0.45 Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato poeto M.Martinaičio jubiliejinis vakaras Rašytojų klube (k.).

9.15 9.30 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30

8.40 „Monstrų klubas II”. 9.10 „Kaukė”. 9.40 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai”. Animac. serialas. 10.05 „Dr. Šuo“. 10.30 „Detektyvas Drupis“. Animac. serialas. 11.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi”. 13.00 „Gilmoro merginos”. Serialas šeimai. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai IV“. Humoro serialas. (N-7)

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

Teleparduotuvė. Universitetai.lt. Išlikimas. „Svieto lygintojai“ (1). Kriminalinė drama. (N-7) „Gražuolės ir moksliukai“. „Vedęs ir turi vaikų“. Pakvaišęs sportas. Teleparduotuvė. „Heraklis ir dingusi karalystė“. „Išlikimas“. „Svieto lygintojai“ (1). Kriminalinė drama. (N-7) „Gražuolės ir moksliukai“. „CSI Majamis“. „Vedęs ir turi vaikų“. Kovotojas nindzė. „Raitelis be galvos“. Trileris. (N-14) „Pietų parkas“. Animac. komedija.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 9.20

TV parduotuvė. Teletabiai. Skonio reikalas (k.). Ilgai ir laimingai (k.). Super L.T. (k.).

5.05 5.45 6.03 6.30 7.30 10.03 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03

Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Rytas su muzika Ryto garsai. Dovanoju tau savo pasaulį. Tarp Rytų ir Vakarų. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Namai namučiai. Atsiliepk dainoj.

15.00 „Atskalūnas”. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Moters auka“. 18.00 „Vaiperis”. Veiksmo serialas. (N-7) 19.00 „Mentalistas“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. (N-7) 21.00 „Teisė žudyti“. Trileris. (N-14) 23.05 „Atskalūnas”. (N-7) 0.05 „Mentalistas“.

TV6 9.10 9.30 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.35

23.40

TV1

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

TV6

0.10

8.40 „Monstrų klubas”. 9.10 „Kaukė“. Animac. serialas. 9.30 „EimiJumi roko grupė“. Animac. serialas. 9.40 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“. Animac. serialas.

LTV2

Balandžio 26, antradienis

10.05 „Džekio Čano nuotykiai”. 10.30 „Detektyvas Drupis“. 11.35 „Nerealių draugų namai”. 11.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 13.00 „Gilmoro merginos“. Serialas šeimai. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai IV“. 15.00 „Kempiniukas Plačiakelnis“. Animac. f. 16.35 „Seni bambekliai“. Komedija. (N-7) 18.33 Žodis – ne žvirblis. 18.35 „Heraklis”. Fantast. f. 20.20 „Pametusi galvą“. Romantinė komedija. (N-7) 22.00 „Mirtis jai tinka“. Komedija. (N-7) 0.05 „Vaikų darželio policininkas“. Veiksmo komedija. (N-7)

Teleparduotuvė. Tavo augintinis. „Išlikimas“. „Svieto lygintojai“. Kriminalinė drama. „Gražuolės ir moksliukai“. „Vedęs ir turi vaikų“. Pakvaišęs sportas. Teleparduotuvė. „Heraklis ir ugnies ratas“. „Išlikimas“. „Svieto lygintojai“. Kriminalinė drama. „Gražuolės ir moksliukai“. Realybės šou. „CSI Majamis“. „Vedęs ir turi vaikų“. Kovotojas nindzė. UEFA Čempionų lygos rungtynės. Gelzenkircheno „FC Shalke 04”–Mančesterio „United FC”. Tiesiogiai. „Pietų parkas“. Animacinė komedija. (N-14)

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 8.30 9.20 9.50 10.40 11.10 12.00 12.45 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

TV parduotuvė. Teletabiai. Reporteris (k.). Griūk negyvas! Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). Super L.T. (k.). (N-7) Skonio reikalas (k.). Namų daktaras. Gongo Gangas (k.) Ilgai ir laimingai. Reporteris (k.). Laida 112. Ant svarstyklių. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Litas prie lito. Nuo algos iki algos. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Kultūra ir religija.

9.50 Kas tu toks? (k.). 10.40 „Aplink pasaulį per 80 dienų”. Nuotykių f. 13.05 „Asteriksas olimpinėse žaidynėse”. Nuotykių f. 15.30 Griūk negyvas! 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Ilgai ir laimingai. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 „Gongo Gangas“. TV žaidimas (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Serialas „Pora kaip tvora“. 19.00 Žinios. Orai. 19.05 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Super L.T. (N-7) 21.00 Reporteris. Orai. 21.30 „Viki, Kristina, Barselona”. Romantinė drama. (N-7) 22.20 Serialas „Zona“. (N-14) 23.40 Galiūnų pasaulio čempionatas 2009 (5) (k.). 0.10 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.20 Federalinis teisėjas. 16.25 Detektyvai. 17.10 Tegul kalba. 18.15 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 19.15 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. 20.50 TV serialas „Baladė apie bomberį”. 21.55 Branduolinis cunamis. 23.00 Lietuvos „Laikas”. 23.10 TV serialas „Dvi seserys”. 0.05 TV serialas „Pėdsakas”. 0.45 Detektyvai. 1.15 Muzikinis kanalas. 16.30 17.03 18.10 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48 23.58 24.00

Laida rusų kalba. Antra pavara. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Tarp Rytų ir Vakarų (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. L.Andriekus. LR himnas. Nakties programa.

13.15 Šiandien kimba. 13.45 Griūk negyvas! (N-7) 14.00 Serialas „Pora kaip tvora“ (k.). 14.30 Griūk negyvas! (N-7) 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Teletabiai. 17.00 Žinios. 17.10 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Serialas „Pora kaip tvora“. 19.00 Žinios. Orai. 19.05 Kas tu toks? 19.10 Pirmosios LKL čempionato pusfinalio rungtynės. Tiesioginė transliacija iš Vilniaus. Didžiojoje pertraukoje – Žinios. 21.00 Reporteris. Orai. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Serialas „Zona“. (N-14) 23.20 Bušido LT (k.). 0.10 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.25 Federalinis teisėjas. 16.30 Detektyvai. 17.10 Tegul kalba. 18.15 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 19.15 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.10 TV serialas „Baladė apie bomberį”. 22.20 Černobylio katastrofos 25-osioms metinėms. A. Mindadzės filmas „Šeštadienį”. 1.20 Lietuvos „Laikas”. 1.25 TV serialas „Pėdsakas”. 2.00 Detektyvai. 2.35 Muzikinis kanalas. 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Gamta – visų namai. Mažoji studija. Dievo žodis. Ant svarstyklių (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. V.Mykolaitis-Putinas. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

2011 m. balandžio 22–29 d., Nr. 16 (60)

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2

Balandžio 27, trečiadienis

8.00 8.25 8.35 9.00 11.30 12.00 13.00

13.30 14.20 15.15

„Komisaras Reksas“.

„Priverstinis kerštas“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 12.00 Rusų gatvė. 12.15 Sveikinimų koncertas (k.). 13.45 Teisė žinoti (k.). 14.30 Gamtos patruliai (k.). 15.15 „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Žurnalisto tyrimas. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Teisė žinoti. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Teisė žinoti. 22.15 Pinigų karta. 23.00 Klausimėlis.lt. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „24 valandos“. (N-14)

6.20 „Geniuko Vudžio šou“ (k.). 6.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“ (k.). 7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“. 8.55 Gerumo diena (k.). 13.00 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“. 13.30 „Geniuko Vudžio šou“. 14.00 „Tomas ir Džeris“. 14.30 „Drakonų kova Z“. 15.00 „Teresa“. 17.00 „Jausmų miestas“. 17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.10 FTB. 20.00 „Pavogta laimė“. (N-7) 20.30 Farai. (N-7) 21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 Veiksmo f. „Priverstinis kerštas“ (1982 m., JAV). (N-14) 1.15 „Vyriški reikalai“.

„Simpsonai“.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.35 11.15 12.05 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 20.00 20.30 21.10 21.45 22.00 22.05 23.05 0.05 1.05 1.55

Teleparduotuvė. „Hana Montana“. „Simpsonai“. „Detektyvas Monkas“. (N-7) „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Amžini jausmai“. (N-7) „Širdys paklydėlės“. (N-7) Nuodėmių dešimtukas. (N-7) Ūkininkas ieško žmonos. „Titanų klasė“. „Bakuganas“. „Hana Montana“. „Finas ir Ferbis“. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. „Klonas“. „Marinela“. „Naisių vasara“. TV3 žinios. Akistata. (N-7) „Kas nori nužudyti Mia?“ Dar pažiūrėsim... „Pasmerkti“. TV3 vakaro žinios. Vikingų loto. „Melo teorija“. (N-7) „CSI kriminalistai“. „Daktaras Hausas“. (N-14) „Kaltės kaina“. (N-14) „Penktadienio vakaro žiburiai“. (N-7)

„Kometa. Susidūrimas“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos (k.). 7.30 „Rahanas“ (k.). 7.50 „Miesčionys III“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis VII (k.). 10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.). 10.45 Tarp miesto ir kaimo (k.). 11.15 Nesėsi – nepjausi (k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Specialusis dalinys“ (k.). (N-7) 13.15 Romantinė komedija „Septyniolikmečiai“ (k.). (N-7) 15.00 Smagiausios akimirkos. 15.20 „Rahanas“. 15.45 „Miesčionys III“. 17.00 „Specialusis dalinys“. (N-7) 18.10 Ekstrasensų mūšis VII. (N-7) 19.10 Nerealios namų šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras filmas. Drama „Kometa. Susidūrimas“ (2007 m., D.Britanija). (N-7) 23.15 Veiksmo f. „Melas ir iliuzijos“ (k.). (N-14) 1.10 Statybų TV (k.). 1.45 Bamba. (S)

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Forumas. 12.00 Menora. 12.15 Lietuvos tūkstantmečio vaikai (k.). 13.45 Linksmoji šeimynėlė (k.). 14.15 Teisė žinoti (k.). 15.15 „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. 17.05 „Senis“. 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 Universitetų žinių lyga „Ateities lyderiai“. Susitinka Šiaulių universiteto ir VPU komandos. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Mūsų dienos – kaip šventė. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.06 Mūsų dienos – kaip šventė. 23.00 Klausimėlis.lt. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Saulės dovanos“.

„Įkaitas“.

6.20 „Geniuko Vudžio šou“ (k.). 6.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“ (k.). 7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“. 8.55 Abipus sienos (k.). 9.45 Lietuvos supermiestas (k.). 12.00 Dviračio šou (k.). 12.30 „Tazmanija“. 13.00 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“. 13.30 „Tomas ir Džeris“. 14.00 „Drakonų kova Z“. 15.00 „Teresa“. 17.00 „Jausmų miestas“. 17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.10 Valanda su Rūta. 20.30 Farai. (N-7) 21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 Veiksmo f. „Įkaitas“ (2000 m., JAV). (N-7) 1.15 Sveikatos ABC (k.).

„Pasmerkti“.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.35 11.15 12.00 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 19.10 20.00 20.30 21.10 21.45 22.00 23.00 24.00 1.00 1.50

Teleparduotuvė. „Hana Montana“. „Simpsonai“. „Detektyvas Monkas“. „Meilės sūkuryje“ (N-7). „Amžini jausmai“. (N-7) „Širdys paklydėlės“. (N-7) Dar pažiūrėsim... (N-7) Vaikų balsas 2011. (N-7) „Vėžlių nindzės“. „Bakuganas“. „Hana Montana“. „Finas ir Ferbis“. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Klonas“. (N-7) „Marinela“. (N-7) „Naisių vasara“. (N-7) TV3 žinios. „Kelias namo“. Paskutinė instancija. (N-7) „Kas nori nužudyti Mia?“ Nuodėmių dešimtukas. (N-7) „Pasmerkti“. (N-7) TV3 vakaro žinios. „Aferistas“. (N-7) „CSI kriminalistai“. (N-7) „Kaulai“. (N-14) „Kaltės kaina“. (N-14) „Penktadienio vakaro žiburiai“. (N-7)

17.15 17.55 18.10 19.05

20.40 21.35 22.00 22.30 22.55 23.30 24.00 0.45

TV1 8.40 „Monstrų klubas”. Animac. serialas. 9.10 „Kaukė”. 9.40 „Kitas Džimio pasaulis”. 10.05 „Mėlynasis drakonas”. Animac. serialas.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai. Laida 112.

LTV2

Balandžio 28, ketvirtadienis

„Senis“.

16.00 16.25 16.35 17.00

Tele bim-bam. „Aviukas Šonas“. „Robotukas“. Labas rytas. Muzikos pasaulio žvaigždės. Kamerinės muzikos perlai. Veidai. G.Skvarnavičius (k.). „Kas pakorė sūpuoklėles“. Šv. Velykų tradicijos Užpalių kaime (k.). „Makleodo dukterys“. Būtovės slėpiniai. Kasdienybės aitvarai (k.). Tele bim-bam. „Aviukas Šonas“. „Robotukas“. Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas. Juozas TumasVaižgantas (k.). Istorinė atmintis. Reformacijos pamokos (1). Veidai. Penki vakarai. Susitikimas su rašytoju Vytautu Bubniu. Europos kinas. „Marečekai, duokite plunksnakotį!“ Komedija. Vakaro autografas. Sporto panorama. Savaitės apžvalga. Kūrybos metas. Tapytojas Šarūnas Sauka. Džium džium. Koncertuoja „Jonis”. Pasaulio dokumentika. „Į gamtą“. Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras. Panorama. „Dingę“. (N-7)

„Žiurkių lenktynės“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos. 7.30 „Rahanas“ (k.). 7.50 „Miesčionys III“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis VII (k.). 10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 Statybų TV (k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Specialusis dalinys“ (k.). (N-7) 13.15 Komedija „Žiurkių lenktynės“ (k.). (N-7) 15.20 „Rahanas“. 15.45 „Miesčionys III“. 17.00 „Specialusis dalinys“. (N-7) 18.10 Ekstrasensų mūšis VII (k.). 19.10 Nerealios namų šeimininkės (k.). 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras filmas. Trileris „Varnos“ (2005 m., Vokietija). (N-14) 23.10 Drama „Kometa. Susidūrimas“ (k.). (N-7) 1.15 Autopilotas. 1.50 Bamba. (S)

8.00 Gustavo enciklopedija. 8.30 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras (k.). 12.00 Veidai. Penki vakarai (k.). 12.55 Vienas eilėraštis. 13.00 Kūrybos metas. Tapytojas Š.Sauka (k.). 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Krašto garbė (k.). 15.10 Vakaro autografas (k.). 16.00 Gustavo enciklopedija. 16.30 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 17.00 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė. 17.15 Senas televizorius. Nuojautos. 17.45 Likimai. Nijolė Zdanienė. 18.15 Veidai. Arti toli. 18.55 Vienas eilėraštis. 19.05 Kauno TV spektaklis. A.Griciaus „Palanga”. 20.45 Kuluarai. 21.30 Laiko portretai. Sigitas Geda. 22.15 Savęs link. Jurga Ivanauskaitė ir Tibetas. 22.50 Pasaulio dokumentika. „Eurotaksi“. 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Chorinės muzikos vakaras. 24.00 Panorama. 0.45 „24 valandos“.

10.30 „Detektyvas Drupis”. 11.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 13.00 „Gilmoro merginos”. Serialas šeimai. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai IV” 15.00 „Atskalūnas”. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Moters auka”. 18.00 „Vaiperis”. Veiksmo serialas. 19.00 „Mentalistas”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. (N-7) 21.00 „Išpirka”. Trileris. (N-7) 22.50 „Atskalūnas”. (N-7) 23.50 „Mentalistas”.

TV6 9.45 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.35

23.40 0.10

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 9.20 9.50

13.00 14.00 14.30 15.00

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

„Monstrų klubas”. „Kaukė“. „Kitas Džimio pasaulis”. „Mėlynasis drakonas”. „Detektyvas Drupis”. „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. „Gilmoro merginos“. Serialas šeimai. Teleparduotuvė. „Draugai IV”. „Atskalūnas”.

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

TV parduotuvė. Teletabiai. Reporteris (k.). Griūk negyvas! (k.). Super L.T. (k.). Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.).

11.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Mes, moterys. 16.03 Žinių amžius. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas.

16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Moters auka”. 18.00 „Vaiperis”. Veiksmo serialas. 19.00 „Mentalistas”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. (N-7) 21.00 Ketvirtadienio detektyvas „Neįtariamasis”. (N-14) 23.05 „Atskalūnas”. 0.05 „Mentalistas”.

TV6 9.45 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 23.45 0.45

Teleparduotuvė. „Išlikimas“. „Svieto lygintojai“. „Gražuolės ir moksliukai“. Realybės šou. „Vedęs ir turi vaikų“. Pakvaišęs sportas. Teleparduotuvė. „Heraklis ir amazonės“. „Išlikimas“. „Svieto lygintojai“. „Kaulai“. „CSI Majamis“. „Vedęs ir turi vaikų“. Kovotojas nindzė. „Baikeriai“. Veiksmo f. (N-7) „Pietų parkas“. (N-7) „Nerealus seksas“. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30

TV1 8.40 9.10 9.40 10.05 10.30 11.00

Teleparduotuvė. „Išlikimas“. „Svieto lygintojai“. „Gražuolės ir moksliukai“. Realybės šou. „Vedęs ir turi vaikų“. „Pakvaišęs sportas“. Teleparduotuvė. „Heraklis ir ugnies ratas“. „Išlikimas“. „Svieto lygintojai“. Kriminalinė drama. (N-7) „Gražuolės ir moksliukai“. Realybės šou. „CSI Majamis“. „Vedęs ir turi vaikų“. Kovotojas nindzė. UEFA Čempionų lygos rungtynės. Madrido „Real FC”–„FC Barcelona”. Tiesioginė transliacija. Vienam gale kablys „Pietų parkas“.

9.20 9.50 10.40 11.10 11.10 12.00 12.45 13.30 14.00 14.30 15.00 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

TV parduotuvė. Teletabiai. Reporteris (k.). Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). Super L.T. (k.). (N-7) Gongo Gangas (k.). Laida „NKTV” (k.). Saugus eismas. Ilgai ir laimingai (k.). Kas tu toks? (k.). Reporteris (k.). Lietuva tiesiogiai (k.). Serialas „Pora kaip tvora“ (k.). Griūk negyvas! (N-7) Super L.T. (k.). (N-7) Laida 112. Forumas. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Sveikata (k.). Žalioji banga. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Gera girdėti.

10.40 Galiūnų pasaulio čempionatas 2009 (k.). 11.10 Skonio reikalas (k.). 12.00 Ekovizija (k.). 12.45 Reporteris (k.). 13.30 Lietuva tiesiogiai (k.). 14.00 „Pora kaip tvora“ (k.). 14.30 Griūk negyvas! (N-7). 15.00 Super L.T. (k.) (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Teletabiai. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Saugus eismas. 17.13 Kas tu toks? (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Serialas „Pora kaip tvora“. 19.00 Žinios. Orai. 19.05 Ilgai ir laimingai. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Super L.T. (N-7) 21.00 Reporteris. Orai. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Ekovizija. Žalioji idėja. 23.10 Kas tu toks? 24.00 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.25 Federalinis teisėjas. 16.30 Detektyvai. 17.10 Tegul kalba. 18.15 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 19.15 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.10 TV serialas „Baladė apie bomberį”. 22.15 Gyvenamoji aplinka. 23.15 Lietuvos „Laikas”. 23.20 TV serialas „Dvi seserys”. 0.20 TV serialas „Pėdsakas”. 0.55 Detektyvai. 1.25 Muzikinis kanalas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Žinių amžius (k.). 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. A.Strazdas. 23.58 LR himnas. 24,00 Nakties programa.

15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.08 19.10

21.00 21.50 22.20 22.55 23.55 0.25

TV parduotuvė. Žinios. Orai. Teletabiai. Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). Žinios. Orai. „Pora kaip tvora“. Žinios. Orai. Kaimo diena. Antrosios LKL čempionato pusfinalio rungtynės. Tiesioginė transliacija. Didžiojoje pertraukoje – Žinios. Reporteris. Orai. Lietuva tiesiogiai. Ekovizija. Serialas „MAD MEN. Reklamos vilkai“ (k.). (N-7) Penktoji pavara (k.). Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 11.55 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.30 Federalinis teisėjas. 16.30 Detektyvai. 17.10 Tegul kalba. 18.15 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 19.15 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.10 TV serialas „Baladė apie bomberį”. 22.20 Žmogus ir įstatymas. 23.25 Lietuvos „Laikas”. 23.30 TV serialas „Dvi seserys”. 0.30 Spręskite patys. 1.20 Detektyvai. 1.50 Žvaigždėlaivis. 2.05 Muzikinis kanalas. 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Literatūros akiračiai (k.). Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Forumas (k.). Žvaigždės žiūri į žemę (k.). Vidurnakčio lyrika. J.Jekentaitė. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

Gimtasis kraštas

LTV2

Balandžio 29, penktadienis

Duokim garo!

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 Karališkosios princo Williamo ir Kate Middleton vestuvės. Tiesioginė transliacija iš Didžiosios Britanijos. 16.30 Sporto panorama (k.). 17.05 „Senis“. 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 Klausimėlis.lt. 19.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Duokim garo! 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Duokim garo! 23.00 „Giminės po 20 metų“ (k.).

„Mobilusis“.

6.20 „Tazmanija“ (k.). 6.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“ (k.). 7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“. 8.55 Žvaigždžių duetai 5 (k.). 12.30 „Tazmanija“. 13.00 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“. 13.30 „Tomas ir Džeris“. 14.00 „Drakonų kova Z“. 15.00 „Teresa“. 17.00 „Jausmų miestas“. 17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.10 Karališkas KK2. 20.10 Tu gali. 21.45 Veiksmo trileris „Mobilusis“ (2004 m., JAV). (N-7) 23.35 Premjera. Romanitnė komedija „Zakas ir Miri kuria porno“ (2008 m., JAV). (S)

2011 m. balandžio 22–29 d., Nr. 16 (60)

TV programa

„Nimės sala“.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.00

15.40 16.40 18.45 19.10

21.00

23.05

0.50

Teleparduotuvė. „Hana Montana“. „Simpsonai“. „Detektyvas Monkas“. „Meilės sūkuryje“. (N-7) Didžiosios Britanijos princo Williamo ir Kate Middleton vestuvės. Tiesioginė transliacija. „Klonas“. (N-7) „Marinela“. (N-7) TV3 žinios. Nuotykių komedija „Nimės sala“ (2008 m., JAV). (N-7) Komedija „Drilbitas“ (2008 m., JAV). (N-7) Veiksmo komedija „Slapyvardis – Valytojas“ (2007 m., JAV). (N-7) Drama „Bendravardis“ (2006 m., Indija). (N-7)

„K – Pekso planeta“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos. 7.30 „Rahanas“ (k.). 7.50 „Miesčionys III“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis VII (k.). 10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.). 10.45 Gimnazistai (k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Specialusis dalinys“ (k.). (N-7) 13.15 Drama „Moterys“ (k.). (N-7) 15.20 „Rahanas“. 15.45 „Miesčionys III“. 17.00 „Specialusis dalinys“. 18.10 Ekstrasensų mūšis VII (k.). 19.10 Nerealios namų šeimininkės (k.). 20.00 Žinios. 20.25 Tarp miesto ir kaimo (k.). 20.55 Amerikos talentai V. 23.35 Fantastinė drama „K – Pekso planeta“ (2001 m., JAV, Vokietija). (N-7) 2.10 Bamba. (S)

8.00 Tele bim-bam (k.). 8.30 Gustavo enciklopedija (k.). 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės (k.). 12.00 Veidai. Arti toli (k.). 12.45 Laiko portretai. Vaikštūnas Ro Ra (k.). 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Savęs link. Belaukiant stebuklo (k.). 14.50 Negali būti. 15.15 Kuluarai (k.). 16.00 Tele bim-bam (k.). 16.30 Gustavo enciklopedija (k.). 17.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 17.15 Kaimo akademija. 17.45 Keliaukime po Lietuvą. 18.15 Veidai. Legendos. Saulius Sondeckis. 19.05 Senoji čekų animacija. 20.30 Istorinė atmintis. Reformacijos pamokos (2). 20.40 Dalia Kutraitė kalbina... Birutę Almonaitytę. 21.15 Koncertas „Operos grandai ir jaunieji dainininkai” Užutrakio dvare. 22.25 Pasaulio dokumentika. „Saulės dovanos“. 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Iš LRT archyvų. Koncertas „Už horizonto miestas”. 24.00 Panorama. 0.45 Pinigų karta. 1.20 Džium džium. Koncertuoja „Jonis” (k.).

TV1 8.40 „Monstrų klubas”. 9.10 „Kaukė”. 9.40 „Džekio Čano nuotykiai“. 10.05 „Mėlynasis drakonas”. 10.30 „Detektyvas Drupis”. 11.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi”. 13.00 „Gilmoro merginos”. Serialas šeimai. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai IV”.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

LTV2

Balandžio 30, šeštadienis

8.00 8.15 8.30 8.45 9.00 9.15 10.00 10.55 11.30 12.00 12.25 12.50 13.15 13.55

„Pelkių velnias“.

8.15 8.30 9.00 9.25 9.30 10.00 11.30 12.15 12.45 13.45 15.30 16.00 16.10 18.30 19.00

20.25 20.30 21.00

23.30

Krikščionio žodis. Gimtoji žemė. „Robotukas“. „Aviukas Šonas“. Linksmoji šeimynėlė. Ryto suktinis su Zita Kelmickaite. Durys atsidaro. Sporto panorama. Mūsų miesteliai. Smilgiai. Juokis. Pasaulio panorama. Žinios (su vertimu į gestų k.). Sveikinimų koncertas. Keliaukime po Lietuvą. Kostiuminė melodrama „Anglų valsas“ (1982 m.). Loterija „Perlas“. Panorama. Karališkosios princo Williamo ir Kate Middleton vestuvės. Premjera. Siaubo f. „Pelkių velnias“ (2008 m., Kanada). (N-14)

„Nėra kur bėgti“.

6.30 Animac. f. „Žaibo smūgis“. 6.55 Animac. f. „Blogiukai ir pabaisa“. 7.20 „Mažieji Tomas ir Džeris I“. 7.45 Animac f. „Betmenas ir narsuolių komanda“. 8.10 Animac f. „Magija“. 8.35 Animac. f. „Benas Tenas“. 9.00 Neišgalvoti gyvenimai (k.). 9.30 Girių horizontai. 10.00 Kino pusryčiai. Animac. f. „Skūbis Dū. Sveiki piratai!“ (2006 m. JAV). 11.25 Romantinė komedija „Mėlynakis Mikis“ (1999 m., JAV). (N-7) 13.30 „Tomas ir Džeris“. 13.55 „Turtuolių privilegijos“. 14.55 „Eva Luna“. 15.54 Kitokie? 16.00 „Eva Luna“. 17.00 Abipus sienos (k.). 17.45 Super KK2. (N-7) 18.45 Žinios. 19.00 Žvaigždžių duetai 5. 22.40 Veiksmo f. „Nėra kur bėgti“ (1993 m., JAV). (N-14) 0.45 Siaubo komedija „Zombių karalius“ (2004 m., D.Bitanija, JAV, Prancūzija). (N-14)

„Eragonas“.

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Raganosio mokykla“. 7.30 „Alergija monstrams“. 8.00 „Winx“ klubas“. 8.30 „Beibleidai. Metalinė kova“. 9.00 Mados reidas. 9.30 Mamyčių klubas. 10.00 Animac. f. „Auksarankė ir pamestas lobis“ (2009 m., JAV). (N-7) 11.30 Nuotykių f. „Džekas Hanteris ir „Dangaus žvaigždė“ (2008 m., JAV). 13.25 Komedija „Provincialai Niujorke“ (1999 m., JAV). (N-7) 15.15 Šok su manimi. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Animac. f. „Brolis lokys“ (2003 m., JAV). 20.40 Fantastinis nuotykių f. „Eragonas“ (2006 m., JAV). (N-7) 22.45 Nuotykių f. „Paskutinis mohikanas“ (1992 m., JAV). (N-7) 1.00 Siaubo trileris „Lemties ženklas 666“ (2006 m., JAV). (N-14)

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

„Oro tiltas“.

6.30 Televitrina. 7.00 Sveikatos kodas (k.). 8.00 Gimnazistai (k.). 9.00 Tarp miesto ir kaimo (k.). 9.30 Autofanai. 10.00 Šeštadienio rytas. 11.00 Nesėsi – nepjausi. 11.30 Be recepto (k.). 12.00 Amerikos talentai V (k.). (N-7) 14.30 „Detektyvas Kalas“. 15.30 „Juodasis riteris“. 16.30 Fantastinis filmas šeimai „Uibu – pakvaišęs vaiduoklis“ (2006 m., Vokietija). (N-7) 18.30 „Gelbėtojai 112“ 19.00 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 „Nacionalinio saugumo agentas“. (N-7) 21.20 Karo trileris „Oro tiltas“ (2006 m., Vokietija). (N-7) 1.25 Bamba. (S)

15.40 18.00 19.00

20.30 21.40 22.00

23.30 24.00 1.20

Vilniaus sąsiuvinis. Vilniaus albumas. Rusų gatvė. Menora. Kelias. Vytauto Didžiojo laikų fotografija. Mažųjų žvaigždžių valanda. Pinigų karta. Kulinarinės kelionės. Keliaukim! Šventadienio mintys. Etnokultūros ratas. Mardasavo moterys. Laiko ženklai. Europos regbio čempionato atrankos rungtynės. Lietuva–Latvija. Tiesioginė transliacija iš Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadiono. Teatro popietė. Opera „Madam Butterfly”. Pasaulio dokumentika. „Saulės dovanos“ (k.). Muzika gyvai. III tarptautinio J. S. Bacho muzikos festivalio baigiamasis koncertas „Šv. Velykų oratorija”. TV spektaklis. Inger Hargerup „Stiklinė arbatos su citrina”. Iš kultūros istorijos. Reformacija ir švietimas. Vigilija besirengiant popiežiaus Jono Pauliaus II beatifikacijai. Tiesioginė transliacija iš Romos. Panorama. „Blondinės meilė“. Drama. (N-14) Būk artistas.

TV1 8.10 8.40 9.35 10.05 11.10 12.10 12.50 13.15

Teleparduotuvė. Sveikatos ABC (k.). Spąstai. „Gyvoji enciklopedija”. Dok. serialas. „Gamtos vaikai”. Pasivaikščiojimai su Neringa. „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“. „ Kitas Džimio pasaulis”. Nuotykių serialas.

Žinios šeštadienį ir sekmadienį – 5.00, 6.00, 7.00, 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

15.00 „Atskalūnas“. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Moters auka”. 18.00 „Vaiperis”. Veiksmo serialas. (N-7) 19.00 „Mentalistas” . 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. (N-7) 21.00 Penktadienio detektyvas. „Tagartas. Prabanga ir gatvė“. 22.35 „Atskalūnas”. 23.35 „Mentalistas”.

TV6 9.45 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 22.00 22.05 23.00 24.00 1.00

Teleparduotuvė. „Išlikimas“. „Svieto lygintojai“. „Kaulai“. „Vedęs ir turi vaikų“. Pakvaišęs sportas. Teleparduotuvė. „Heraklis ir dingusi karalystė“. „Išlikimas“. „Svieto lygintojai“. „Kaulai“. „CSI Majamis“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Pretendentas“. (N-14) VIASAT krepšinio reporteris. „Kobra 11“. „Kalėjimo bėgliai“. (N-7) „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. Fantastinis nuotykių serialas. „Nerealus seksas“. Erotinis f. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Reporteris (k.). 8.30–1.20 Karališkosios vestuvės. Speciali programa. 8.30 Velso princo Williamo ir Kate Middleton vestuvių ceremonija. Tiesioginė transliacija iš Londono. 15.35 Vaid. f. „Williamas ir Kate. Šimtmečio meilės istorija”. 16.00 Žinios Orai. 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

13.40 14.05 15.00 15.30 16.00 16.57 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 23.45 0.40

Sankryža. Akiračiai. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Auksinės kolekcijos. Gyvoji istorija. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Gera girdėti.

„Džekio Čano nuotykiai”. „Bilio Engvalo šou”. (N-7) Teleparduotuvė. „Didžiojo sprogimo teorija”. Humoro serialas. (N-7) „Paskutinis jaunavedžių išbandymas” (1). Realybės šou. Žodis – ne žvirblis (k). „Liežuvautoja”. „ Čakas“. Serialas. „Užribis”. „Žvėris”. Kriminalinis serialas. „Jaunasis Einšteinas“. Komedija. (N-7) Lietuviško kino vakaras. „Diringas“. Komedija. (N-14) KTV – kino ir televirtuvė (k).

TV6 9.15 9.30 10.00 11.05 12.00 12.30 13.25 13.55 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 22.00 22.05 23.00 24.00 1.00

Teleparduotuvė. Universitetai.lt. Robinzonai. „Sugrįžau“. Komedija. (N-7) Virtuvės mitų griovėjai. Gordono Ramzio virtuvės košmarai. Pakvaišęs sportas. Jokių kliūčių! Aukščiausia pavara. „X mutantai“. Fantastinis nuotykių serialas. Jokių kliūčių! Norite tikėkite, norite – ne! „Iš peties“. Realybės šou. Topmodeliai. „Pretendentas“. (N-7) VIASAT krepšinio reporteris. „Kobra 11“. „Kalėjimo bėgliai“. „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. „Nerealus seksas“. Erotinis f. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 9.00 10.25 11.00 5.05 5.45 6.03 6.30 7.05 7.30 9.03 11.03 12.10 13.00 15.03 16.03

TV parduotuvė. Reporteris (k.). Teletabiai. Griūk negyvas! (N-7) Padėkime augti. Namų daktaras. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Gamta – visų namai. Spaudos apžvalga. Ryto garsai. Kultūros savaitė. Sveikata. Sudie, XX amžiau. Lietuvos diena. Baladės. Kaip žmonės gyvena.

16.05 Vaid. f. „Williamas ir Kate. Šimtmečio meilės istorija” tęsinys. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Vaid. f. „Williamas ir Kate. Šimtmečio meilės istorija” tęsinys. 17.50 Velso princo Williamo ir Kate Middleton vestuvių ceremonija. Vaizdo įrašas. 18.00 Žinios. Orai. 18.05 Velso princo Williamo ir Kate Middleton vestuvių ceremonijos vaizdo įrašo tęsinys. 19.00 Žinios. Orai. 19.05 Velso princo Williamo ir Kate Middleton vestuvių ceremonijos vaizdo įrašo tęsinys. 20.00 Žinios. Orai. 20.05 Velso princo Williamo ir Kate Middleton vestuvių ceremonijos vaizdo įrašo tęsinys. 21.00 Reporteris. Orai. 21.50 Vaid. f. „Williamas ir Kate. Šimtmečio meilės istorija” (k.). 23.50 „Williamas ir Kate“. Dok. f. 1.20 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Kontrolinis pirkimas. 11.55 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.15 Animacinis f. 14.25 Detektyvai. 15.15 TV serialas „Pėdsakas”. 15.55 TV serialas „Nenugalimasis”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.10 Respublikos turtas. 23.50 Vaidybinis f. „Atpildas”. 1.40 Muzikinis kanalas. 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Gyvoji istorija (k.). Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Akiračiai (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. J.Janavičius. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

11.30 Reporteris (k.). 12.15 Skonio reikalas. 13.05 Serialas „MAD MEN. Reklamos vilkai“ (k.). (N-7) 14.00 Penktoji pavara. 14.30 Galiūnų pasaulio čempionatas 2009. 15.30 „Pora kaip tvora” (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Nauda ūkiui. 16.10 Super L.T. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Ilgai ir laimingai. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! 19.00 Žinios. Orai. *19.02 Numatoma. Šeštadienio detektyvas. „Pagrindinis įtariamasis”. TV serialas. (N-7) *19.10 Trečiosios LKL čempionato pusfinalio rungtynės (jei prireiks). Tiesioginė transliacija. Didžiojoje pertraukoje – Žinios. 21.00 Reporteris. Orai. 21.30 Gongo Gangas (k.). 22.20 Istorinė drama „Karalienė”. (N-7) 0.20 „Zona”. (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 7.10 7.25 8.00 8.45 9.00 9.15 10.00 11.00 11.20 11.25 12.30 14.55 17.00 19.10 20.00 20.15 22.10 22.50 0.40 1.35

Naujienos. Top-shop. Grok, armonika! Gudruolės ir gudruoliai. Ganytojo žodis. Naujienos. Skanėstas. Gyvenamoji aplinka. Naujienos. Animacinis f. Gyvenamoji aplinka. Vaidybinis f. „Volga Volga”. TV serialas „Kapitonas Gordejevas”. TV serialas „Bendroji terapija”. Žvaigždžių fabrikas. Laikas. Žvaigždžių fabrikas. Paris Hilton prožektorius. Vaidybinis f. „Meilė viena”. Kaip išsaugoti meilę. Muzikinis kanalas.

16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Mažoji studija: Popiežius ir pasaulis, Septintoji diena. 18.10 Sveikinimų ratas. 19.03 Auksinės kolekcijos. 20.03 Vaikų radijo teatras. 20.23 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. P.Bložė. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

2011 m. balandžio 22–29 d., Nr. 16 (60)

LTV2

Gegužės 1, sekmadienis

„Rekviem“.

8.30 8.30 9.15 9.40 10.00 10.30 11.00

13.30 15.00 15.30 16.00 16.15 16.50 17.20 18.00 18.30 19.30 20.30 20.45 21.15 22.15

Kaimo akademija. „Kurmis ir...“ „Robotukas“. „Ragai ir kanopos sugrįžta“. Gustavo enciklopedija. Dok. f. „Atvykau pas jus kaip ganytojas“. Šv. Mišios, skirtos popiežiaus Jono Pauliaus II beatifikacijai. Tiesioginė transliacija iš Romos. Talentų ringas. Pulsas. Šventadienio mintys. Žinios (su vertimu į gestų k.). Gamtos kodas. Pradėk nuo savęs. Septynios Kauno dienos. Popietė su Algimantu Čekuoliu. Stilius. Bėdų turgus. Panorama. Savaitė. Premjera. „Giminės po 20 metų“. Elito kinas. Drama „Rekviem“ (2006 m., Vokietija).

Gimtasis kraštas

TV programa

„Greiti ir įsiutę“.

„Skrydžio planas“.

Smagiausios akimirkos.

6.25 Animac. f. „Žaibo smūgis“. 6.50 Animac. f. „Blogiukai ir pabaisa“. 7.15 „Mažieji Tomas ir Džeris I“. 7.40 „Betmenas ir narsuolių komanda“. 8.05 „Magija“. 8.30 „Benas Tenas“. 8.55 Naujas ūkis. 9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai. Komedija „Garbanė Sju“ (1991 m. JAV). 12.05 Nuotykių f. „Haris Poteris ir Azkabano kalinys“ (2004 m. JAV, D.Britanija). (N-7) 14.55 „Eva Luna“. 15.55 Sveikas pienas. 16.00 „Eva Luna“. 17.00 Ne vienas kelyje. 17.45 Teleloto. 18.45 Žinios. 19.00 Savaitės įvykių TOP 5. 19.30 Lietuvos supermiestas. 22.20 Veiksmo f. „Greiti ir įsiutę“ (2001 m., JAV, Vokietija). (N-7) 0.30 Trileris „Labiausiai ieškomas žmogus“ (1997 m., JAV). (N-14)

6.20 Teleparduotuvė. 6.35 Animac. f. „Brolis lokys“ (2003 m., JAV). 8.10 Fantastinė komedija „Paauglys Faustas“ (2002 m., JAV, Kanada). 10.10 Komedija „Kaimiečiai Beverlyje“ (1993 m., JAV). 12.00 Komedija „Svečias“ (1995 m., JAV). (N-7) 14.15 Komedija „Uošvio tvirtovė“ (2005 m., JAV). (N-7) 16.30 Laimos Vaikulės koncertas. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Savaitės komentarai. 19.30 Tu gali šokti. 21.30 Veiksmo drama „Skrydžio planas“ (2005 m., JAV). (N-14) 23.20 Biografinė drama „Nenugalėta širdis“ (2007 m., JAV, D.Britanija). (N-7)

6.30 Televitrina. 7.00 „Detektyvas Kalas II“. 8.00 Nesėsi – nepjausi (k.). 8.30 Tauro ragas. 9.00 Autopilotas. 9.30 Statybų TV. 10.00 Sekmadienio rytas. 11.00 Sveikatos kodas. 12.00 „Juodasis riteris“. 13.00 Nerealios namų šeimininkės (k.). 13.45 Sveikinimų koncertas (tel. (8 5) 278 0803, mob. 8 618 77 654). 16.15 Smagiausios akimirkos. 17.00 Atvirai su žvaigžde (k.). 18.00 Gelbėtojai 112. (N-7) 19.00 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 Be recepto. 20.55 Melodrama „Apsisprendimų vasara“ (2008 m., Vokietija). (N-7) 22.50 Trileris „Varnos“. (N-7) 1.00 Bamba. (S).

BTV Pirmadienis, balandžio 25 d. 20.20 val. Drama „Moterys“. JAV, 2009 m. Rež. Diane English (N-7). Vaidina: Meg Ryan, Annette Bening, Eva Mendes, Debra Messing, Jada Pinkett Smith, Bette Midler, Candice Bergen.

8.00 Gimtoji žemė. 8.25 Rytas su ... Egle Gabrėnaite. 9.05 Ievos pievos. 9.35 „Sugrįžimas į praeitį“. Dok f. 10.00 Miesto kodas. 10.55 Būk artistas (k.). 11.45 Nepabuvęs kareivėliu. V.Uspakichas. 12.15 „Atpildo diena“. Drama. (N-7) 13.30 Gyvo garso koncertas „Psalmės in rock”. 15.00 Dievo Gailestingumo šventė. Šv. Mišių tiesioginė transliacija iš Vilniaus arkikatedros bazilikos. 16.30 Koncertas Motinos dienai. Dalyvauja populiarūs estrados dainininkai. 18.00 Lietuvių dokumentika. „Visi savi“. 19.00 Ačiū, Mama. Motinos dienai. 20.30 Durys atsidaro. 21.00 Vakaras Rašytojų klube. Sigitas Geda. 22.30 Panorama. 22.45 „Pelkių velnias“. Siaubo filmas. (N-14)

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 Retrospektyva. „Dailininkas V.Galdikas”. 9.05 Etnos. 9.35 KTV – kino ir televirtuvė. 10.05 „Gyvoji enciklopedija“. Dok. serialas. 11.10 „Gamtos vaikai“. Dok. serialas. 12.05 „Dr. Šuo“. 12.40 Kitokie? 13.15 „Kitas Džimio pasaulis”. Nuotykių serialas. 13.40 „Džekio Čano nuotykiai”. 14.05 „Bilio Engvalo šou”. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Didžiojo sprogimo teorija”. (N-7) 16.00 „Paskutinis jaunavedžių išbandymas”. Realybės šou.

5.05 5.45 6.03 9.03 10.03

Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Mes, moterys (k.). Tetos Betos viktorina.

Tokiems nusikaltimams tirti reikia rimto specialisto, tad į provinciją pasiunčiamas konsteblis Kreinas, taikantis pačius naujausius nusikaltimų tyrimo būdus. Užuot sulaukęs pagalbos, jaunuolis susiduria su vietos gyventojų priešiškumu. Visa atsivežta įranga nusikaltimams tirti lieka nepanaudota, nes raitelis be galvos nepalieka jokių įkalčių. Kreinui tenka pasitelkti visus savo sugebėjimus, kad įmintų raitelio mįslę.

21.00 val. GERAS FILMAS. Trileris „Varnos“. Vokietija, 2005 m. Rež. Edzard Onneken (N-14). Vaidina: Susann Simon, Stefan Jurgens, Matthias Freihof.

TV6 Pirmadienis, balandžio 25 d. 21.30 val. Trileris „Raitelis be galvos“. JAV, 1999 m. Rež. Tim Burton (N-14). Vaidina: Johnny Depp, Christina Ricci, Miranda Richardson, Michael Gambon, Casper Van Dien. Ramų Niujorko valstijos miestelio gyvenimą ima krėsti virtinė žiaurių nusikaltimų. Vienas po kito dingę žmonės randami nukirstomis galvomis.

Žodis – ne žvirblis (k). „Liežuvautoja“. „Čakas”. „Užribis“. „Žvėris”. „Prieš patekant saulei“. Romantinė drama. (N-7) 23.10 Pasivaikščiojimai su Neringa (k.). 23.40 Retrospektyva „Dailininkas V.Galdikas” (k.). 0.10 „Bilio Engvalo šou“.

TV6 8.45 9.00 9.30 10.00 11.00 12.00 12.30 13.30 14.00 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 21.00 21.30 22.00 22.05 23.00 24.00 1.00

Teleparduotuvė Tavo augintinis. Vienam gale kablys. Robinzonai. Gordono Ramzio virtuvės košmarai. Mados reidas. Topmodeliai. Kovotojas nindzė. Jokių kliūčių! „Iš peties“. Realybės šou. „X mutantai“. Fantastinis nuotykių serialas. Jokių kliūčių! Norite – tikėkite, norite – ne. „Ugnis ir ledas“. Fantastinis veiksmo f. (N-7) „Klyvlendo šou“. Animac. komedija. (N-7) „Šeimos bičas“. Animac. serialas. VIASAT krepšinio reporteris. „Kobra 11“. „Kalėjimo bėgliai“. Nuotykių serialas. (N-14) „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. „Nerealus seksas“. Erotinis f. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 10.00 10.30 11.00

TV parduotuvė. Reporteris (k.). Teletabiai. Griūk negyvas! (N-7) Penktoji pavara. Laida „NKTV”. Girių takais.

11.03 12.10 13.03 13.58 14.03 14.28 16.30 17.03 17.30

Muzika Tau. Lietuvos diena. Radijo teatras. Retro. Septynios sporto dienos. Gera girdėti. Laida rusų kalba. Literatūros akiračiai. Atsiliepk dainoj.

11.30 Reporteris (k.). 12.00 Dok. serialas „Plėšrūno instinktas”. „Kovotojai“. (N-7) 13.00 Numatoma. TV serialas „Pagrindinis įtariamasis” (k.). (N-7) *Vaid. f. „Princas ir aš”. Karališkosios vestuvės”. Romantinė komedija 15.00 Serialas „Pora kaip tvora“ (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Nauda ūkiui. 16.10 Super L.T. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Ekovizija (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.10 Lietuvos futbolo A lygos čempionato rungtynės: Panevėžio „Ekranas”– Gargždų „Banga”. Tiesioginė transliacija iš Panevėžio. Pertraukoje – Žinios. 20.00 Žinios. Orai. 20.10 Kas tu toks? (k.). 21.00 Žinios. Orai. 21.15 24/7. 22.10 Serialas „MAD MEN. Reklamos vilkai”. (N-7) 23.10 „Du karaliai“. Laida apie sportinį pokerį. 0.20 „Zona” (k.). (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 6.50 7.00 7.15 7.25

23.45 1.50

Naujienos. Top-shop. Animacinis f. Vaidybinis f. „100% nailono”. Naujienos. Vaidybinis f. „Baltosios rasos”. Naujienos. Jūrmala. Vaidybinis f. „Degalinės karalienė”. Didelis skirtumas. „Didelis skirtumas” Odesoje. S. Michailovo koncertas. Laikas. Kokie mūsų metai! 1975. Vaidybinis f. „Teisė į viltį”. Vaidybinis f. „Agora”. Muzikinis kanalas.

18.10 19.03 20.03 20.26 20.45 21.03 23.48 23.58 24.00

Laisvai! Vudstoko vaikai. Vaikų radijo teatras. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. A.Puišytė. LR himnas. Nakties programa.

9.00 9.25 11.00 11.15 11.55 13.20 14.25 18.10 20.00 20.25 21.50

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

BTV Ketvirtadienis, balandžio 28 d.

Merė gyvena gražiame name su vyru, klestinčiu verslininku, ir jų vienuolikmete dukra. Visa didžiulė velniava prasideda, kai jos vyras užmezga romaną su gražiąja kvepalų pardavėja Kristal. Merės draugė Silvija apie tai sužino pirma ir blaškosi abejodama, sakyti tai draugei ar ne. Staiga įvykiai pakrypsta visiškai nenumatyta linkme...

16.57 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00

Po autoavarijos į laisvę iš furgono ištrūksta būrys specialiems moksliniams tyrimams augintų varnų. Netrukus juodas agresyvių paukščių spiečius priartėja prie Berlyno. Mirtinas pavojus iškyla daugybei žmonių mieste ir jo apylinkėse. Jauna veterinarė Aleksandra – viena iš nedaugelio, kuri pamato besiartinančios nelaimės ženklus ir suvokia pavojaus mastą. Tačiau niekas rimtai nereaguoja į moters perspėjimus. Pradėti kovą su juodąja mirtimi jai teks vienai.

TV6 Ketvirtadienis, balandžio 28 d. 21.30 val. Veiksmo filmas „Baikeriai“. JAV, 2003 m. (N-7). Vaidina: Laurence Fishburne, Derek Luke, Orlando Jones.

„Matricos“ žvaigždė Lorensas Fišburnas šiame filme vaidina lenktynininką ir baikerių vadą. Gaujos nariai – paprasti tarnautojai, vakarais kostiumus iškeičiantys į odinius motociklininkų

apdarus su šalmais. Vyrukai dalyvauja neteisėtose lenktynėse, kuriose nuolat laimi jų vadas Smoukas. Tačiau vieną vakarą atsiranda drąsuolis, pasiryžęs mesti iššūkį legendiniam lenktynininkui ir jį aplenkti...

Lietuvos ryto TV Penktadienis, balandžio 29 d. 8.30–01.20 val. Karališkosios vestuvės. Speciali programa. Įvykis, sutrauksiantis porą milijardų televizijos žiūrovų. Karališkosios vestuvės, kokių nebuvo tris dešimtmečius, nuo tada, kai 1981 metais tuokėsi Jo Karališkoji Didenybė Velso princas Čarlzas ir Diana Spencer, vėliau tapusi princese Diana. Balandžio 29 dieną jų sūnaus princo Viljamo ir ilgametės jo draugės Kate Middleton iškilminga vestuvių ceremonija turėtų virsti dar didesniu ir įspūdingesniu reginiu, kuriam britai ir viso pasaulio žiniasklaida rengiasi jau keletą mėnesių. Vestuvių ceremoniją Vestminsterio abatijoje, jaunavedžių kelionę karališkąja karieta iki Bakingemo rūmų tiesiogiai rodys daugelio šalių televizijos. Balandžio 29 dieną amžiaus vestuvių liudininkais taps ir „Lietuvos ryto“ televizijos žiūrovai.

TV3 Šeštadienis, balandžio 30 d. 1.00 val. Siaubo trileris „Lemties ženklas 666“. JAV, 2006 m. Rež. John Moore (N-14). Vaidina: Liev Schreiber, Julia Stiles, Seamus Davey-Fitzpatrick, David Thewlis, Reggie Austin. Ambasadorius Robertas Tornas ir jo žmona Katerina augina sūnų Deimjeną. Tačiau diplomatas nuslėpė nuo žmonos faktą, kad medikams nepavyko išgelbėti jų pirmagimio gyvybės, o tikroji jų auginamo vaiko mama mirė gimdymo metu. Kai Deimjenui sukanka penkeri, vaikas ima kelti grėsmę ne tik tėvams, bet ir visiems aplinkiniams.

Gimtasis kraštas

A.Zuokas vėl meras

Lietuva per savaitę

2011 m. balandžio 22–29 d., Nr. 16 (60)

Švarino gamtą Šeštadienio rytą žmonės ketvirtus metus iš eilės rinkosi iš anksto numatytuose akcijos „Darom 2011“ susirinkimo taškuose, būrėsi į bendruomenes ir gražino bei švarino šalį. Šįmet akcijos „Darom 2011“ dieną dalyviai buvo kviečiami ne tik švarinti gamtą, bet ir rūšiuoti atliekas.

Naujuoju Vilniaus miesto meru tapo visuomeninio judėjimo TAIP lyderis Artūras Zuokas. Per slaptą balsavimą A.Zuoko kandidatūrą palaikė 26, Raimundą Alekną – 16, Jaroslavą Kaminskį – 9 tarybos nariai. Vilniaus miesto savivaldybės taryboje yra 51 narys.

Statysime terminalą

AB „Klaipėdos nafta“ apsilankęs Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius pabrėžė, kad Vyriausybės tikslas – kuo greičiau pastatyti suskystintų dujų terminalą ir užsitikrinti alternatyvų dujų tiekimą. Premjero nuomone, galima tikėtis, kad iki 2014 m. terminalas bus pastatytas.

Tarptautinė paroda

Svečiavosi karalienė

Daugiau kaip 450 kompanijų iš 16 šalių sulaukė tarptautinė statybų ir remonto paroda „Resta“. Parodų ir kongresų centre „Litexpo“ balandžio 13–16 dienomis 18-ą kartą surengta paroda lankytojams pasiūlė per 50 renginių.

Savaitgalio orai

Praėjusį penktadienį į Vilnių buvo atvykusi Švedijos karalienė Silvija ir ją lydintys verslo pasaulio atstovai. Svečiai domėjosi jaunimo narkotikų prevencijos veiklą vykdančios tarptautinės organizacijos „Mentor“ darbais Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Mirė J.Brazauskienė

Šventinį savaitgalį tikėtini gražūs ir šilti orai. Šeštadienį žymesnio lietaus nenumatoma. Dvelks vos juntamas silpnas vėjas. Įdienojus termometrai rodys 13–18 laipsnių šilumos, kiek vėsiau bus tik Kuršių nerijoje, kur temperatūra svyruos apie 10 laipsnių. Sekmadienį, pirmą Velykų dieną, lietaus ir toliau nenumatoma. Vėjas išliks silpnas. Naktį oras atvės iki 4–9 laipsnių šilumos, dieną temperatūra svyruos tarp 14–19 laipsnių, Kuršių nerijoje sušils iki 10–12 laipsnių. Pavasaris atėjo: nuo žibučių mėlynuoja šlaitai, pamažėle laukai dabinasi žaluma. Linksmų, saulėtų ir šiltų šv. Velykų! Pilnatis. Saulė teka 6.01, leidžiasi 20.35.

Šeštadienį

Sekmadienį

Naktį: +4 +9°

Dieną: +13 +18°

Dieną: +14 +19° 15 min. nuotrauka

Šeštadienio rytą, balandžio 16-ąją, Turniškėse užgeso praėjusiais metais anapilin išėjusio Prezidento Algirdo Brazausko pirmoji žmona Julija Brazauskienė. Gydytoja J.Brazauskienė su vyru A.Brazausku išaugino dvi dukras dvynes – 1959 m. gimusias Audronę Usonienę ir Laimą Mertinienę. J.Brazauskienė antradienį palaidota Kairėnų kapinėse. Raimundo Šuikos nuotrauka

Parengė Rimantas Dovydėnas, GK, EPA-Eltos inf. ir nuotraukos