Gimtasis kraštas Nr. 61 by Gimtasis kraštas

Gimtasis kraštas Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2011 m. balandžio 29–gegužės 6 d., Nr. 17 (61)

Kaina 1,99 Lt

Artėja pasaulio atominės energetikos laidotuvės 1–2 p.

EPA-Eltos nuotraukos

Kelionė namo užtruko daugiau nei pusę amžiaus

Edita Daniūtė – aistringa šokėja ir keliautoja

5 p.

12 p.

Barzdota Bačkinių giminės istorija 11 p.

2011 m. balandžio 29–gegužės 6 d., Nr. 17 (61)

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Atominės katastrofos žaizdos gyja ilgai

tampa atsparesnis radiacijai, nes jam taikomos vis aukštesnės normos. Buvo akivaizdu, kad tos normos – tik akių dūmimas“, – kalbėjo pirmininkas.

Iškilo Vilniaus kvartalas P.Paškevičiaus žiniomis, lietuvių statybininkų statytas Vilniaus kvartalas Slavutičiuje dabar laikomas prestižiniu apie 25 tūkst. gyventojų turinčiame miestelyje. „Jį statėme vien iš lietuviškų statybinių medžiagų ir darėme tai kokybiškai“, – teigė P.Paškevičius. Pasak jo, miesteliui parinkta ne pati geriausia vieta. „Tai paaiškėjo išslaptinus KGB archyvus: pasirodo, toje vietoje buvo didelis žemės užterštumas, bet miestelį nutarta statyti dėl netoli esančio geležinkelio, be to, toliau nuo elektrinės kurti gyvenvietę jos darbuotojams būtų netikslinga“, – kalbėjo P.Paškevičius. Statant Slavutičių tikėtasi, kad radiacijos tarša grunte per metus gerokai sumažės. „Bet ji išliko, ir greičiausiai dėl to nuspręsta nugremžti jau nutiestų gatvių asfaltą, nuardyti šaligatvius, paskui nukasti sluoksnį grunto ir viską vėl statyti iš pradžių“, – pasakojo P.Paškevičius. Suprantama, kad savanorių gyventi naujame miestelyje, kaip ir dirbti Černobylio AE, buvo nedaug. Tačiau sovietinė valdžia rasdavo būdų paveikti specialistus.

Praėjus 25 metams po Černobylio atominės elektrinės avarijos, įvairios jos pasekmės tebejaučiamos, o įvykiai Japonijoje vėl įžiebė diskusijas apie atominės energetikos saugumą.

Tikslių duomenų nėra

Likviduoti avarijos Ukrainoje padarinius sovietinė valdžia pasiuntė apie 7 tūkst. Lietuvos gyventojų.

Saulius TVIRBUTAS

Dirbo daug lietuvių

Šią savaitę paminėtas didžiausios praėjusiame amžiuje pokario laikotarpio katastrofos 25-metis. Černobylio atominės elektrinės (AE) avarijos pasekmes iki dabar tebejaučia tūkstančiai lietuvių, kurie buvo išvežti į įvykio zoną įvairiems darbams. Daug jų prarado sveikatą, kiti mirė dėl per didelio radiacijos poveikio, o vėliau gimę jų vaikai išsiskyrė didesniu sergamumu. Jungtinių Tautų Organizacijos vertinimu, nuo Černobylio avarijos nukentėjo per 7 mln. žmonių, o radioaktyviais elementais buvo užteršta 17 valstybių teritorijų.

Likviduoti avarijos Ukrainoje padarinius sovietinė valdžia pasiuntė apie 7 tūkst. Lietuvos gyventojų. Jiems teko pilotuoti karo sraigtasparnius gesinant reaktorių, statyti jo sarkofagą, dalyvauti įvairiuose kituose pavojinguose ir dažnai pražūtinguose darbuose. Judėjimo „Černobylis“ pirmininkas Pranas Paškevičius dvejus metus dirbo brigadininku, vėliau meistru statant Slavutičių – naują energetikų miestelį Černobylio AE darbuotojams. Nauji kvartalai kilo už 38 km nuo katastrofos vietos.

GK archyvo nuotrauka

„Aš neigiamų radiacijos pasekmių išvengiau, nes kiekvienas organizmas nevienodai reaguoja į padidintą apšvitinimo dozę, bet kai kurie buvę kolegos pasiligojo, kiti jau mirę“, – kalbėjo pirmininkas. P.Paškevičius prisimena, kaip darbininkus stebino prie valgyklos kabanti lenta su valdžios nustatytomis leistinomis apšvitinimo normomis. Dirbusiesiems arčiausiai elektrinės apšvitinimo norma buvo šimtą kartų didesnė nei tiems, kurie dirbo toliau nei 30 km nuo avarijos vietos. „Juokėmės, kad kuo arčiau elektrinės, tuo žmogaus organizmas

Tikslių duomenų apie Černobylio katastrofos padarinius likvidavusių šalies gyventojų likimus nėra. Niekas tokia statistika nesirūpino. „Nemažai žmonių iki šiol nesusitvarkė dokumentų, įrodančių, kad dirbo avarijos zonoje, kai kurie tai netgi specialiai slėpė iki pensijos, nes jiems neleistų dirbti statutiniais pareigūnais dėl galimų sveikatos sutrikimų, kiti tiesiog nežinojo, kur kreiptis“, – aiškino P.Paškevičius. Šiuo metu dirbusieji Černobylyje turi galimybę gauti valstybinę pensiją – maždaug 200 Lt priedą prie bazinės pensijos. Jiems mirus, artimieji gauna vienkartinę apie 14 tūkst. Lt išmoką. Kai žmogus pripažįstamas nedarbingu ar iš dalies nedarbingu dėl avarijos likvidavimo, jam išmokama vienkartinė kompensacija – nuo 2 iki 7 tūkst. Lt, bet tada atitinkamai mažesnė suma išmokama artimiesiems, kai jis miršta. Nukelta į 2 p.

Motiniška meilė daro stebuklus Motinos dienos proga panevėžietę Gražiną Grigaliūnienę pasveikins ne tik du sūnūs, bet ir dešimtys jos išaugintų svetimų vaikų.

Moteris neslepia, kad globoti socialiai apleistus vaikus nėra lengva. Eltos nuotrauka

Vida TAVORIENĖ Prieš dvidešimt metų įsteigtoje vienoje pirmųjų šalyje Gražinos ir Vidanto Grigaliūnų šeimynoje iki šiol užuovėją randa visi čia augę globotiniai. „Jie visi – mano vaikai. Jei atėjo pas mane, vadinasi, turiu auklėti kaip savo pagimdytą ir priimti sugrįžusį“, – sako dešimtims globotinių motinišką šilumą ir meilę išdalijusi moteris.

Svetainėje – pusšimtis žmonių Per Velykas prie stalo erdvioje Grigaliūnų šeimynos svetainėje susėdo arti pusšimčio žmonių – dabar globojami vaikai ir namus jau palikę suaugę globotiniai su savo šeimomis. Juos sugrįžti kviečia atviros globėjų širdys, savo rankomis pasodinti medžiai, prisiminimai. Nukelta į 3 p.

Padorios pensijos skendi rūkuose Gediminas STANIŠAUSKAS Katastrofiškas „Sodros“ biudžeto deficitas, Prezidentės Dalios Grybauskaitės raginimai Vyriausybei imtis reformų, atrodo, iki šiol nepažadino premjero. Ministrų kabinetas atidėjo svarstyti net gaires, kuriomis siūloma reformuoti pensinę sistemą, ir paliko visa tai Seimui.

Į priekį pasistūmėta nedaug Iki 2030 m. pažadėjęs padorias pensijas būsimiems pensininkams, premjeras Andrius Kubilius ir jo kabinetas esminių Valstybinio socialinio draudimo fondo permainų dar nepradėjo.

Nors pirmą šių metų ketvirtį Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) deficitas buvo 110,9 mln. litų mažesnis nei tikėtasi, vis dėlto išmokos viršijo įplaukas 827,9 mln. litų. Dar praėjusių metų birželį šalies vadovė D.Grybauskaitė „ant kilimo“ išsikvietė socialinės apsaugos ir darbo ministrą Donatą Jankauską ir paragino jį kuo greičiau imtis „Sodros“ reformos. Tačiau į priekį pasistūmėta nedaug. „Vyriausybė iki šiol nepadarė nieko, nors Seime dedama daug pastangų susitarti dėl „Sodros“ ateities“, – tikino opozicinei Socialdemokratų frakcijai priklausantis Algirdas Sysas. Jo teigimu, „Sodros“ reformos siūlymus pateikė ne Vyriausybė, o parlamente sudaryta darbo grupė, nes

„Sodros“ biudžeto deficitas „didėja žiauriai“, tad būtent jį pirmiausia reikėtų subalansuoti. Praėjusiais metais „Sodros“ deficitas siekė 2,7 mlrd. litų. Šiemet planuojamas apie 2,5 mlrd. Lt deficitas, kurį Vyriausybė greičiausiai dangstys skolintais pinigais. Vadovaudamasi parlamente gimusiais pasiūlymais, Vyriausybė neseniai pateikė priemonių planą, kuriuo siūloma reformuoti pensinę sistemą. „Pasiūlymai gal ir džiugintų, bet neaišku, ar tik ne „iš lubų“ Vyriausybė paėmė tuos džiuginančius skaičius, nes iš pradžių šiais metais buvo planuojamas 5 mlrd. Lt deficitas“, – sakė A.Sysas. Nukelta į 3 p.

Kol kas pensininkai tenkinasi mažomis, per krizę dar labiau apkarpytomis pensijomis. Raimundo Šuikos nuotrauka

Gimtasis kraštas

2011 m. balandžio 29–gegužės 6 d., Nr. 17 (61)

Aktualijos

Jos dalyviai įsitikinę, kad reikia atsisakyti atominės energetikos Baltijos regione.

Naujas sukrėtimas

Atominės katastrofos žaizdos gyja ilgai Černobylio katastrofa įvyko 1986 m. balandžio 26 d., kai jėgainės inžinieriai planavo atlikti elektros sistemų bandymą 4-ame reaktoriuje.

dažniau diagnozuoti neurologiniai ir virškinimo negalavimai. „Tai galėjo būti ir dėl to, kad nemažai grįžusių vyrų susidūrė su socialinėmis ir psichologinėms problemomis, ėmė girtauti, todėl tokiose šeimose vaikai patyrė daugiau streso“, – mano D.Jusienė. Nė vienam Černobylio kabineto pacientui nediagnozuotos onkologinės ligos. „Būtų prasminga toliau tirti jau suaugusių šių žmonių palikuonių sveikatą, stebėti, ar jų vaikai neturi genetinių pakitimų, bet nežinia, ar tam bus skirta lėšų“, – sakė D.Jusienė.

Tikslių duomenų apie Černobylio katastrofos padarinius likvidavusių Lietuvos gyventojų likimus nėra.

Diskusijos atsinaujino Pasak judėjimo „Černobylis“ pirmininko Prano Paškevičiaus, iš buvusių garantijų dirbusiesiems Černobylyje jau mažai kas liko. Sauliaus Tvirbuto nuotrauka

Atkelta iš 1 p. Jau seniai nevykdomi keliskart per metus vykę sveikatos būklės patikrinimai, nėra kompensuojamų paslaugų sanatorijose tiems, kurių ligos susijusios su avarijos likvidavimu. „Dalį lėšų sanatorijoms gali skirti savivaldybės, bet tai retai kur daroma“, – apgailestavo P.Paškevičius.

Į zoną vežė politikus Avarijos padarinius likvidavusiųjų socialines garantijas ilgai reguliavo tik atskiri Vyriausybės nutarimai. „Seime netgi buvo imta kalbėti, kad mes gal ne tiek daug ir rizikavome, nes tuometinė valdžia neva turėjo paisyti sveiktos apsaugos normų, – stebėjosi P.Paškevičius. – Pyktelėjęs dėl tokių kalbų 2004 m. pasikviečiau profesionalų operatorių, kelis Seimo narius ir surengiau kelionę į Černobylio zoną.“ Tada tokių ekskursijų į pavojingą zoną kaip dabar nebuvo rengiama, todėl tik Ukrainos parlamentarų dėka mums pavyko gauti reikiamus leidimus ir patekti į avarijos apylinkes. „Paskui Seime surengėme filmuotos medžiagos pristatymą, rodėme radiacijos dozę fiksuojančio prietaiso parodymus. Po metų parlamentas jau be didelių diskusijų priėmė nukentėjusių nuo okupacijos asmenų įstatymo papildymą, susijusį su dirbusiaisiais Černobylyje“, – pasakojo P.Paškevičius.

1,2 tūkst. vaikų, kurie gimė Černobylyje dirbusių žmonių šeimose. „Dauguma jų jau sulaukė pilnametystės ir greičiausiai per ateinančius ar kitus metus kabinetas bus uždarytas“, – sakė kabinete dirbanti gydytoja pulmonologė Danguolė Jusienė. Pasak medikės, Černobylyje dirbusių žmonių vaikai tikrinami 2 kartus per metus. „Jie nebuvo tiesiogiai paveikti radiacijos, todėl jų sergamumas neprilygo Ukrainos ir Baltarusijos vaikų, daug kurių susirgo skydliaukės vėžiu, leukoze, – teigė ji. – Bet mūsų stebimų vaikų sergamumas buvo 50 proc. didesnis nei kitose šeimose, ligos ilgiau trukdavo dėl silpnesnės imuninės sistemos.“ Paprastai vaikai daugiausia serga viršutinių kvėpavimo takų ligomis, o Černobylyje dirbusiųjų atžaloms

Černobylio katastrofa įvyko 1986 m. balandžio 26 d., kai jėgainės inžinieriai planavo atlikti elektros sistemų bandymą 4-ame reaktoriuje. Branduolinei reakcijai kontroliuoti skirti strypai buvo ištraukti daugiau nei leidžiama, dėl konstrukcijos trūkumų jie greitai deformavosi ir buvo neįmanoma jų įkišti atgal. Grandininė reakcija tapo nebekontroliuojama ir 1 val. 23 min. vietos laiku nuaidėjo galingas sprogimas. Radioaktyvių dūmų stulpas pakilo iki 1 km aukščio. Šis debesis praslinko virš Ukrainos, Baltarusijos, Lietuvos ir didelės dalies Vakarų Europos. Lietuvai pasirašant stojimo į ES sutartį būtent dėl šios katastrofos teko įsipareigoti uždaryti Ignalinos AE, kurioje buvo to paties tipo kaip Černobylyje reaktoriai. Po Černobylio įvykių Švedija ir Vokietija buvo nusprendusios palaipsniui mažinti AE skaičių. Tiesa,

pastaroji pernai paskelbė visgi pratęsianti senų AE veiklą. Bet po šiųmečių įvykių Japonijoje, kur tebevyksta Fukušimos AE avarijos likvidavimo darbai, valdžia sulaukė masinių protestų, krito valdančiosios konservatyviosios Krikščionių demokratų sąjungos populiarumas. Europos Komisija pradėjo kurti bendruosius branduolinių jėgainių patikros standartus ir pagal juos AE turinčios ES šalys antrame šių metų pusmetyje turės atlikti jėgainių apkrovos testus. Ispanija ir Portugalija ragina ES valstybes išvis atsisakyti atominės energetikos, o Italija metams sustabdė savo branduolinę programą. Kitos ES šalys laikosi santūriau. Lietuva kol kas neatsisako projekto statyti naują AE. Tą patį prie pat mūsų šalies ketina daryti Baltarusija ir Rusija. Dėl to minint Černobylio katastrofos metines Vilniuje surengta protesto eisena.

P.Paškevičius sakė nesantis griežtai nusistatęs prieš atominę energetiką, bet mano, kad žmonija turėjo labiau įvertinti avarijos poveikį. „2001 m. JTO nusprendė, kad tyrimai dėl Černobylio pasekmių yra atskirų valstybių reikalas, – stebėjosi jis. – Mūsų judėjimo leidinyje „Černobylis: 13 zodiako ženklas“ esu svarstęs apie šį JTO sprendimą ir klausiau, ar ne per anksti apsnūdome. Ir štai vėl nauja katastrofa. Fukušima skiriasi tuo, kad ten avarija tebevyksta ir vis dar neaiškus jos finalas. Sovietų Sąjunga turėjo galimybių pasiųsti į avarijos vietą šimtus tūkstančių įvairiausių žinybų darbuotojų, specialistų, karių, o Japonijoje viskas kiek kitaip – yra darbo sutartys, sveikatos draudimo sąlygos ir pan.“ Japonijos ministrų kabineto pirmasis sekretorius Yukio Edano sakė, kad pasklidusių iš Fukušimos AE radioaktyvių medžiagų kiekis prilygsta apie dešimtadaliui Černobylio avarijos taršos. „Černobylio avarijos poveikio sveikatai studijos ir tyrimai tapo turtu, kuriuo dalijasi visa žmonija“, – kalbėjo jis ir kaip pavyzdį nurodė evakuaciją iš Fukušimos jėgainės apylinkių. Ten 20 km spinduliu draudžiama patekti ne jėgainės darbuotojams. Kovo 11 d. nuo cunamio nukentėjusioje Fukušimos AE žmonės lieja vandenį, kad aušintų kuro strypus ir panaudoto branduolinio kuro saugyklas. Kol kas Japonijoje nemirė nė vienas žmogus. Černobylyje per sprogimą iškart žuvo du žmonės, o per kelis vėlesnius mėnesius mirė 28 gelbėtojai.

Paminklas Černobylio aukoms. GK archyvo nuotraukos

Vaikai sirgo dažniau Vilniaus universitetinės vaikų ligoninės konsultacinėje poliklinikoje 1991 m. buvo įkurtas Černobylio kabinetas. Jame stebimi daugiau kaip

Po Černobylio įvykių Švedija ir Vokietija buvo nusprendusios palaipsniui mažinti AE skaičių. Tiesa, pastaroji pernai paskelbė visgi pratęsianti senų AE veiklą.

2011 m. balandžio 29–gegužės 6 d., Nr. 17 (61)

Motiniška meilė daro stebuklus „Atvažiavo žmogus iš Švedijos į mano namus, nuėjome apžiūrėti mokyklos. Niekas netikėjo, kad bus reali pagalba. Juk daug užsieniečių atvažiuodavo. Tąkart buvo kitaip. Prieš kokių 15 metų atnaujinta pagrindinė mokykla tapo gražiausia šalyje. Užsimezgusi draugystė iki šiol nenutrūksta“, – pasakojo globėja. Moteris apgailestavo, kad dabar vis sunkiau motyvuoti vaikus mokytis. Jie įsitikinę, jog visas jaunimas išvažiuoja į užsienį, kur ir be mokslų galima gerai užsidirbti.

Skatina vaikus užsidirbti

Gražinos ir Vidanto Grigaliūnų sodyboje užuovėją rado keliasdešimt svetimų vaikų. Vidos Tavorienės nuotrauka

Atkelta iš 1 p. „Ne aš pasirinkau tokį kelią. Kažkas iš aukščiau veda žmogų. Kai tik mano namelius užgriūdavo sunkumai, pasimelsdavau ir viskas susitvarkydavo. Žinodavau, kad turiu apginti auginamus vaikus ir neleisti išdraskyti šio lizdo“, – atsiduso G.Grigaliūnienė. Vaikų internate gyventi tekusiai Gražinai iki skausmo pažįstami šeimos trokštančių vaikų išgyvenimai. Po savo namų stogu kurti globojamų vaikų šeimyną ją pastūmėjo ir brolio šeimą ištikusi nelaimė. Mirus brolio žmonai, teko priglausti mažametes jo dukras. Taip ir pradėjo pildytis Grigaliūnų sodyba Panevėžio rajone, Teberešiškių kaime. Jų namuose visada klegėdavo daugiau vaikų, nei šeimyna gali auginti. Dėl to ne kartą teko pyktis su šeimynas įstatymais suvaržyti siekiančia valdžia. „Visada dievulis duodavo daugiau – negi išvarysi. Globotiniai patys susirasdavo mūsų namus. Vaikai nepaklūsta jokiems įstatymams – eina ten, kur jiems gera“, – kalbėjo du savo sūnus išauginusi šeimynos globėja. Gražina sako, kad dabar jau sunku ir suskaičiuoti, kiek vaikų rado užuovėją jų namuose. Su dabar auginamais jų būtų ne mažiau keturiasdešimties.

Meilė pastatė ant kojų G.Grigaliūnienė džiaugiasi, kad laiku paliko butą ir persikėlė gyventi į erdvią sodybą, kurioje ošia šimtamečiai ąžuolai. Tuomet, sako, dar nenumaniusi, kad ta erdvė ateityje labai pravers. „Matyt, tokia jau lemtis. Mieste daug kam mūsų globotiniai užkliūtų. Juk pas mus daugiausia ateina socialiai apleisti vaikai. Nedaug buvo tokių, kurių tėvai mirė ar žuvo“, – teigė Gražina. Du vaikelius yra išauginusi nuo pat lopšio. Vieną kelių mėnesių kūdikėlį atsivežė leisgyvį iš apgirtusių tėvų namų. Nuogutėlį pamėlusį naujagimį rado balandžio mėnesį nekūrentoje troboje. Kitas naujagimis buvo moters globojamų vaikų broliukas. „Ne aš tada sprendžiau. Pas mus gyvenusi ir jau

susituokusi sesutė manęs tik paklausė, kur statysime lovelę. Matyt, jautė, kad ir jam čia bus geriausia“, – prisiminė globėja. Prie Gražinos itin prisirišęs cerebrinio paralyžiaus pažeistas berniukas. Gydytojai gąsdino, kad vaikas nevaikščios, nekalbės, kam esą jai reikia tokio vargo. Dabar berniukas mokosi, važinėja dviračiu.

Šeimynos globėja skatina vaikus dirbti, įgyti visokių įgūdžių, kurie pravers gyvenime. Kai kuriems iš globos namų atėjusiems vaikams tai nepriimtina. Tik pradėję savarankiškai gyventi jie supranta, kad globėja buvo teisi. „Tik ką nors veikdami vaikai supras, kur jų kelias. Vienos mergaitės palinko į kulinariją, kitoms augalų priežiūra prie širdies, dar kitos mokosi pedagogikos. Viena pasisakė, kad diplominį darbą paskyrė man“, – džiaugėsi Gražina. Grigaliūnai gyvena ūkiškai. Turi sodą, uogyną, augina daržoves, vištas, kalakutus, antis ir kitus paukščius. Anksčiau laikė ir karves. Viena mergaitė labai noriai padėdavo Vidantui prie bičių. Kita padėjo jam užauginti karvytę, kurią iškeitė į arklį. Vėliau savo arklį mergaitė pardavė ir nusipirko motorolerį. Grigaliūnai sudaro vaikams galimybes užsidirbti patiems. Štai dvi vi-

Daug jėgų globotiniams atidavę Grigaliūnai labiausiai nusiminę dėl valstybinės politikos svetimus vaikus globojančių šeimynų atžvilgiu. Nepataikauja ir nelepina Moteris neslepia, kad globoti socialiai apleistus vaikus nėra lengva. Sunki būna pradžia, kol jie įpranta prie kitokių gyvenimo sąlygų. Būna ir pykčių, ir durų trankymo. „Jei dievulis davė vaikų, suteikė ir gebėjimą bendrauti, suprasti. Kiek turėjau globotinių, visi jie buvo skirtingi. Net išaugintos dvynukės buvo skirtingų charakterių“, – aiškino šeimynos globėja. G.Grigaliūnienė sako, kad vaikams nepataikauja ir jų nelepina. Jai svarbu matyti globotinį, jausti jo nuotaikas. Prie kiekvieno prieiti ir pamokyti reikia vis kitaip. Svarbu ir atsiprašyti, jei ne vietoje pabarė. Iškilus rimtesnėms problemoms, neapsieina be psichologų ar psichiatrų pagalbos. Moteris pastebi, kad specialistų ir jos patarimai vaikams dažnai sutampa.

Ranką ištiesė švedai Gausios šeimynos mama sako, kad visus vaikus skatina mokytis. Jos globotiniai yra baigę bakalauro, magistro studijas, mokosi kolegijose. G.Grigaliūnienė dėjo daug pastangų, kad būtų suremontuota Skaisgirių pagrindinė mokykla, kurioje mokosi jos globotiniai. Moteris beldėsi į ministerijas, rašė raštus ministrams. Tačiau pagalba atėjo iš Švedijos.

Gimtasis kraštas

Aktualijos

durinę mokyklą baigiančios merginos augino kalakutus, kuriuos pardavė ir nusipirko automobilius.

Padorios pensijos skendi rūkuose Atkelta iš 1 p. Priemonių plane siūloma tolinti pensinį amžių iki 65 metų. Tai siūloma pasiekti iki 2026 m., kasmet vyrams pridedant po du, o moterims – po keturis mėnesius. Šiuo metu vyrai į senatvės pensiją išeina būdami 62,5 m., o moterys – 60-ties. „Pensinio amžiaus tolinimas yra neišvengiamas. Gerai, kad politinės partijos dėl to vieningai sutaria“, – kalbėjo A.Sysas.

Ginčai dėl reformos sistemos Vyriausybė taip pat siūlo įvesti vadinamąją „taškų“ sistemą, pagal kurią būtų apskaičiuojamos pensijos, bet šį siūlymą kritikuoja alternatyvią „Sodros“ reformos sistemą pasiūlęs Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis. „Ta taškų sistema beveik identiška dabartinei koeficientų sistemai, todėl iš esmės nuo tų taškų pensijos apskaičiavimas nepasidarys nei skaidresnis, nei padidins senatvės pensijas“, – aiškino R.Kuodis. Jis pasiūlė Vyriausybei „Sodrą“ reformuoti taip, kad pensijų kaupimą kiekvienas gyventojas galėtų matyti vadinamojoje „virtualioje sąskaitoje“. Būtent iš šių virtualių sąskaitų būsimieji pensininkai skolintų pinigus dabartiniams pensininkams. Savo ruožtu vaikai užaugę skolintų lėšas šiuo metu darbo rinkoje esantiems piliečiams, kai jie išeis pensiją. „Toks sprendimas mažų mažiausiai bent jau būtų skaidrus ir žmogus matytų, kiek yra sukaupęs senatvės pensijai,“ – sakė R.Kuodis.

Kada sulauksime padorių pensijų? Į R.Kuodžio siūlymą Vyriausybė neatsižvelgė, nors būtent šis

ekonomistas prieš keletą metų Lietuvoje išpranašavo skaudžias nekilnojamojo turto burbulo sprogimo pasekmes. Vyriausybės priemonių plane visiškai kitokie siūlymai. Vienas jų – sistema „2+2+2“, kuri jau dabar kelia didelių abejonių. „Sodra“ esą ateityje 2 proc. gyventojo pajamų skirtų senatvės pensijai kaupti. Jeigu piliečiai apsispręstų II pakopos pensijos draudimui skirti papildomai 2 proc., tuomet prie jų iš valstybės biudžeto pridėtų dar 2 proc. Šias lėšas administruotų privatūs pensijų fondai.

Pernai „Sodros“ deficitas siekė 2,7 mlrd. litų. Šiemet planuojamas apie 2,5 mlrd. Lt deficitas. Tai įgyvendinus, ilgalaikėje perspektyvoje „Sodros“ biudžetas susibalansuotų ir apie 2030 m. nūdienos problemos primintų tik baisų sapną. Vyriausybė tikina, kad jei nieko nebus daroma, pensijos po 10–15 metų sumažės apie 25 proc. nuo dabartinio pensijų lygio. Neseniai A.Kubilius prakalbo, kad iki 2030 m. pensininkai gaus padorias senatvės pensijas. Ekonomistas Romas Lazutka teigia, kad „padori“ pensija turi siekti ne mažiau kaip 70 proc. vidutinio darbo užmokesčio, arba 1 456 Lt, atsižvelgiant į dabartinį algos vidurkį.

Sulaukia atjautos ir siurprizų Mama arba mamuku globotinių vadinama G.Grigaliūnienė sako, kad jos įdėtas triūsas atsiperka su kaupu. Iš vaikų ji sulaukia atjautos, gerų žodžių, sveikinimų ir malonių siurprizų. Su ašaromis akyse moteris prisimena vieną Kūčių vakarą, kai nepažįstamas vyras pasibeldė į duris ir įteikė jai dovaną nuo Airijoje gyvenančios buvusios globotinės. Kitą kartą ta pati mergina iš užsienio parskrido pasveikinti Vidanto su gimtadieniu. Globėja neužmiršta ir siurprizo, kurį globotiniai pateikė per vieną jos gimtadienį. Jai nežinant buvo suruoštos vaišės ir sukviesti svečiai. Nustebusiai Gražinai liko tik priimti gėlės ir sveikinimus. Sielą šildo albumai, kuriuose surašyti gražiausi vaikų linkėjimai, sudėtos jų nuotraukos. Įamžinti gimtadieniai, krikštynos, pirmoji komunija, ekskursijos. Graudina prisiminimai, kai į kariuomenę išlydimi jaunuoliai atsiklaupia prieš globėjus, kai svetimi vaikinai prašo jų užaugintų merginų rankų. Daug jėgų globotiniams atidavę Grigaliūnai labiausiai nusiminę dėl valstybinės politikos svetimus vaikus globojančių šeimynų atžvilgiu.

Vyriausybė tikina, kad jei nieko nebus daroma, pensijos po 10–15 metų sumaMartyno Vidzbelio nuotrauka žės apie 25 proc. nuo dabartinio pensijų lygio.

Gimtasis kraðtas

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis,

Reklamos pardavimas Tel. (8 5) 210 0093.

stasys.jokubaitis@gimtasiskrastas.lt

Prenumerata ir platinimas Tel. (8 5) 210 0060.

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė, lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

Tiražas 5 000 egz. ISSN 2029-4816 Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.

Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110.

Leidėjas – UAB Žurnalistai: Meilė Taraškevičienė, Irma Dubovičienė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Nijolė Baronienė, Meilė Jančorienė, Vismantas Žuklevičius.

Fotografas Klaudijus Driskius. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Girtas teisingumas ir dvi savižudės teroristės

Saulius STOMA Simbolinis virsmo laikas – Didžioji savaitė posovietiniam Lietuvos teisingumui skėlė kelis lemtingus smūgius. Tiesą sakant, pati sistema, tarsi Erodo ir Poncijaus Piloto diriguojama, apnuogino visas savo praėjusių laikų grožybes. Pirmas uždaros ir korumpuotos sistemos smūgis sau – Eglės Kusaitės grąžinimas į Lukiškes. Kas gali būti iškalbingiau? Ir kas gali labiau papiktinti savo protu mąstančią visuomenės dalį? Juk tai, ką mums visiems – ir Seimo nariams, žmogaus teisių gynėjams – pavyko ištirti šioje keistoje istorijoje, verčia rėkti visu balsu. Jaunutė mergina tapo dar viena sistemos auka. Sistema turėjo pakankamai laiko paneigti gynybos versiją, kad maištinga paauglė buvo mūsų (!?) Valstybės saugumo departamento provokuojama tapti radikalia islamiste. Nepaneigė. Net nepasistengė to padaryti. Atvirkščiai. Tarsi ir bandantis atsitiesti VSD, pagal ne viešus šaltinius, atleido kelis neteisėtame ir amoraliame jautrios psichikos merginos provokavimo procese dalyvavusius pareigūnus. Tačiau nubaudus iešmininkus, apsivalymas įstrigo. Bausti dar kartą nuspręsta ne iniciatorius, o jų auką. Mat pastaroji drįso ne nuolankiai laukti švelnesnės baigties, o nuolat kelti triukšmą. Juk tikra teroristė, ar ne? Ji drįso terorizuoti pačią sistemą! O kaip su tokiais teroristais elgiasi

iškrypusi savanaudė sistema, geriausiai atskleidė dažnai tą pusę palaikantis vienas dienraštis. Matyt, gerasis prisikėlimo Dievulis švenčių proga nusprendė pajuokauti. Per Kauno pedoﬁlijos istoriją nelemtai išgarsėjusi žurnalistė pateikė sukrečiantį interviu su vienu teisėju. Tokio atvirumo mes dar nebuvome regėję. Be to, visus teiginius sutvirtino tai, kur ir kieno jie buvo paskelbti. Cituoju: „Teisėjai geria ir girti vykdo teisingumą.“ Kodėl? „Dėl milžiniško darbo krūvio, įtempto darbo, terminų. Ta priežastis yra visiems žinoma. Bet yra ir kita priežastis, apie kurią garsiai nekalbama. Dar sunkiau tiems tei-

Kas dabar galėtų išvalyti šias Augijaus arklides? Prezidentė bando. Jai reikia pagalbos. Viešumas čia – pats geriausias ginklas. sėjams, kurie yra „pakabinti“. Jie yra įsipareigoję tam tikroms struktūroms. Sakykim – saugumui, prokuratūrai. Ir jiems daromas baisus spaudimas priimti reikalingus nuosprendžius.“ „Prokuratūra, saugumas visokiais būdais bando rasti pažeidžiamą teisėjo vietą. Mainais už galimybę ramiai dirbti teisėjas tampa jų parankiniu. Tai reiškia, kad tos bylos, kuriose reikia priimti atitinkamus nuosprendžius, duodamos tiems „pakabintiems“ teisėjams.“

Pirmas uždaros ir korumpuotos sistemos smūgis sau – Eglės Kusaitės grąžinimas į Lukiškes. Kas gali būti iškalbingiau? Eltos nuotrauka

Viskas idealiai sutampa! Juk ir E.Kusaitės bylą turėjo spręsti išvakarėse girta TV žvaigžde tapęs teisėjas Zenonas Birštonas. Žmogus nebeatlaikė. Apie prokurorus, kurie nuolat „dirba“ su VSD bylomis, taip pat jau esame gana daug girdėję. Tačiau tęskime iškalbingas teisėjo citatas: „Kaip sakiau, teisėjai būna pačiumpami už jų pažeidžiamų vietų. Ir jų pačių nuodėmės, ir šeima, artimieji. Teisėjas dėl savo priimtų sprendimų, kurie šokiruoja visuomenę, negali pasiaiškinti – esu „pakabintas“, vykdau nurodymus. Jis suvokia, kad atskleisdamas tikrąsias priežastis pažeis visą sistemą. Jam to niekada neatleis. Jis praras darbą, algą, pensiją, jo paties laukia ilgi teismai įrodinėjant tiesą. Sistema jam nedovanos.“ Čia jau galime pereiti prie antros sistemos „teroristės“, kurią taip pat bandoma padaryti auka – Neringos Venckienės. Nors cituojamos publikacijos pradžioje ir kritikuojama Prezidentė, atsisakiusi tenkinti sistemos norus atleisti iš pareigų maištaujančią teisėją, pats tekstas ir pateikiami faktai įrodo jos teisumą. Juk už ką norėta atleisti N.Venckienę? Ji pasakė tą pačią tiesą! Sistema korumpuota ir iškrypusi. Įvairiausios jos sraigtelių ydos susipynę į galingą tinklą, kuris visų pirma saugo save. Taigi, visas Lietuvos „teisingumas“ lengvai valdomas iš tamsių užkulisių! Dar viena smulki detalė. Tą pačią savaitę buvo pagaliau viešai paskelbta, kad ir Generalinės prokuratūros rengiami viešieji pirkimai dvigubai viršija rinkos kainą! Kas dar galėtų geriau paaiškinti, kodėl prokurorai tokie abejingi tirdami skandalingas viešųjų pirkimų bylas? Taigi, ydų ratas užsidaro ir tampa neprieinamas visuomenės kontrolei. Ir, žinoma, – tikram teisingumui. Kas dabar galėtų išvalyti šias Augijaus arklides? Prezidentė bando. Jai reikia pagalbos. Viešumas čia – pats geriausias ginklas. Visuomenė, neabejingi jos atstovai turi dabar apginti ir sulaužyto likimo merginą Eglę Kusaitę, savadarbę VSD teroristę. Merginos kaltumo laipsnis čia jau visai nesvarbus. Juk akivaizdu – savanaudė sistema pasinaudojo sutrikusiu jaunu žmogumi. Pasinaudojo šlykščiai. Dėl pinigų, dosniai skiriamų kovai su terorizmu. Dėl papildomų etatų, priemokų ir sunkiai apskaitomų sumų operatyvinei veiklai ﬁnansuoti. Ir niekas man neuždraus sakyti, kad taip baisiai kitų likimus traiškantys veikėjai ir yra tikrieji nusikaltėliai. Be sąžinės ir paprasčiausio žmogiškumo. Be atsakomybės. Jie daro, ką nori, nes visuomenė nesugeba jų kontroliuoti. Tad tegul dabar jie bent jau pradeda bijoti. Teisingumas Lietuvoje turi prisikelti.

2011 m. balandžio 29–gegužės 6 d., Nr. 17 (61)

Ant politinių svarstyklių

Kaip praėjusiais metais dirbo Vyriausybė Antradienį Seimui nepavyko apsvarstyti 2010 metų Vyriausybės veiklos ataskaitos, nes keli Vyriausybės nariai neatvyko į Seimo komitetų posėdžius, todėl ataskaitos svarstymas buvo atidėtas ketvirtadieniui. Ministrų elgesiu piktinosi ne tik opozicinių, bet ir valdančiųjų partijų nariai. Vytautas Gapšys, Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas

Jurgis Razma, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas

Ministrų arogancija yra netoleruotina ir ji demonstruoja paniekinantį požiūrį į Seimą. Tarp teigiamų Vyriausybės darbų išskirčiau apskričių panaikinimą. Dėl viešųjų ﬁnansų stabilizavimo įspūdis dvejopas. Viena vertus, lėšos buvo taupomos, tačiau kita vertus, pasiskolinusi pinigų Vyriausybė juos panaudojo neefektyviai. Nemažą lėšų dalį Vyriausybė tiesiog „pravalgė“. Akivaizdu ir tai, kad Vyriausybei per 2010 metus nepavyko sumažinti nedarbo. Jį šiek tiek sumažino tik didžiulė gyventojų emigracija. Sužlugo ir plačiai išreklamuotas smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimas, o dėl nepavykusios daugiabučių renovacijos teko atšaukti ekonomikos skatinimo planą, nes nėra ką įgyvendinti. Į stalčius Vyriausybė nukišo Saulėlydžio komisijos užmojus, jokios jos veiklos šiuo metu tiesiog nematyti. Opozicijos rengtos interpeliacijos ministrams visuomenei parodė, kokių darbų Vyriausybei nepavyko atlikti ir paskatino kai kuriuos ministrus pasitempti.

2010 metų Vyriausybės veiklą įvertinčiau teigiamai, nors ir neidealizuoju jos. Kai kuriose srityse (pvz., daugiabučių renovacijos) yra tam tikrų problemų, bet kitose strategiškai svarbiose srityse Vyriausybei pavyko gerai padirbėti. Tarkime, energetikos sektorius. Nors ir nepavyko kol kas surasti investuotojo Visagino AE statyti, neabejoju, kad jis bus rastas. Mano turima informacija nuteikia optimistiškai, ir vasaros pradžioje jau galėsime pranešti gerų naujienų. Juda ir elektros tiltų su Vakarais projektai, nemažai pasistūmėta su suskystintų dujų terminalo projektu. Vyriausybei taip pat pavyko stabilizuoti viešųjų finansų srautus, nes biudžeto deficitas sumažėjo daugiau nei planuota, taip pat sumažėjo ir valstybės skola. Kiekvienoje srityje, į kurią pažvelgtume, padirbėta tikrai neblogai. Pavyzdžiui, Krašto apsaugos ministerijai pavyko įgyvendinti visas užduotis, laikytis prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų, nors ir buvo sumažintas finansavimas.

Rinkimai Vilniaus krašte ir Baltarusijoje – panašūs Rinkimai Baltarusijoje ir Vilniaus krašte yra panašūs politikų naudojamomis technologijomis, mano pasienyje su Lietuva esančio Baltarusijos Gervėčių krašto lietuvių bendruomenės garbės pirmininkas Alfonsas Augulis. „Net rinkimai panašūs kaip ten, taip ir čia, Vilniaus regione. Nes tokios pačios idėjos, tokios pačios politikų technologijos. Kartais man įdomu, kas iš ko mokosi“, – žurnalistams Vilniuje sakė A.Augulis. Kai kuriose Vilniaus krašto savivaldybėse per rinkimus tradiciškai abso-

liučią daugumą balsų gauna Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai. Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Valdemaro Tomaševskio blokas“ per paskutinius savivaldos rinkimus vasarį Šalčininkų rajone gavo 70 proc., Vilniaus rajone – 65 proc. balsų. Lietuvos lenkų rinkimų akcija daugiausia pabrėžia tautinių mažumų padėtį, sakydama, kad vietos lenkų teisės yra pažeidžiamos. A.Augulis sukritikavo vietos politikų kalbas apie tautinių mažumų problemas ir atkreipė dėmesį, kad daug vietos gyventojų į Vilniaus kraštą atsikėlė iš Baltarusijos.

„75 proc. Naujosios Vilnios gyventojų, kurie dabar turi butus, yra atsikėlę iš Baltarusijos, iš anų kraštų“, – trečiadienį Vilniaus savivaldybėje žurnalistams sakė A.Augulis. Jis teigė nesuprantantis šio krašto gyventojų kalbų apie negrąžintą žemę ar švietimą lenkų kalba. „Kai dabar šneka kai kurie, kad ten negrąžinta žemės ar jie turi mokytis kita kalba – tai aš šiandien nesuprantu, nes bet kuriame kaime gali susikalbėti ir baltarusiškai. Paprasta baltarusių kalba, o ne lenkiškai“, – kalbėjo Baltarusijos lietuvių atstovas. GK inf. Rimanto Dovydėno piešinys

2011 m. balandžio 29–gegužės 6 d., Nr. 17 (61) Lilija VALATKIENĖ „Lietuva buvo ką tik atsikovojusi nepriklausomybę, todėl vykau čia drąsiai, nebijodama, kad būsiu areštuota. Tai, ką pamačiau Vilniuje prieš aštuoniolika metų, mane pribloškė. Tik Senamiesčio namų fasadai padažyti, o kiemai baisūs, apleisti, juose šmirinėjo benamiai. Man buvo baugu, o prieš vyrą gėda, kad jis išvydo visai ne tokią Lietuvą, apie kokią jam nuolat pasakodavau, – prisimena Aldona Echaniz. – Tačiau širdyje nusprendžiau – liksiu gimtinėje, kad ir kas nutiktų. Blogiau nebus.“

Gimtasis kraštas

Emigracija

Kelionė namo užtruko daugiau nei pusę amžiaus Beveik šešiasdešimt metų Venesueloje pragyvenusi lietuvė Aldona Echaniz nusprendė savo vyrui Felipei parodyti gimtąjį kraštą. Kankinantis tėvynės ilgesys nenumaldomai traukė moterį sugrįžti į Lietuvą.

Į Lietuvą – po vyro mirties Nutiko blogiausia. Felipė susirgo ir po ketverių metų mirė. „Man sunku buvo jį slaugyti ir matyti, kaip guvus, temperamentingas vyras gęsta akyse“, – atsiduso Aldona, su Felipe išgyvenusi 54 metus. Vyro mirtis atitolino Aldonos svajonę. Tačiau po laidotuvių praėjus vos mėnesiui ji jau buvo Lietuvoje. Suaugę vaikai su savo šeimomis liko gyventi JAV. Vilniaus senamiestyje ji nusipirko butą ir viską pradėjo iš pradžių. Aldonai viską pradėti iš naujo – jokia naujiena. Ji tai yra dariusi daugybę kartų. Ryškiu brūkšniu užbraukdavo vieną etapą ir nesižvalgydama atgal pradėdavo kitą. Atkakliai ir nuosekliai, su jai būdingu užsispyrimu ir pasitikėjimu savo jėgomis.

Lepinamos moterys būna trapios Kai Aldonos Echaniz namus užgriuvo būrys sveikintojų, nepatikėjau, kad jai sukako 94 metai. Pirma mintis buvo: jei tiek žmonės ir gyvena, tai nevisavertiškai, nes senatvė ir įvairios negalios apriboja judėjimo laisvę. Tačiau aukšta, liekna, guvių akių, aristokratiškų manierų moteris, turinti subtilų humoro jausmą, laikė rankoje raudonojo vyno taurę ir nė trupučio nepriminė valerijonais kvepiančios močiutės. „Turbūt jūsų gyvenimas buvo gražus ir lengvas?“ – šis klausimas rūpėjo ne vienam sveikintojui. „Labai gražus, turiningas, kupinas paieškų, tačiau nelengvas. Lepinamos moterys paprastai būna lengvai pažeidžiamos, nesavarankiškos, trapios ir ligotos“, – A.Echaniz akimirksniu sugriovė stereotipą. Butas Vilniaus senamiestyje yra Aldonos gyvenimo atspindys. Jame daugybė daiktų iš pasaulio šalių, kuriose jai teko būti. „Ne būti, o gyventi, – pataisė šeimininkė, turėjusi namus Indonezijoje, Venesueloje, JAV, Italijoje, Urugvajuje ir Brazilijoje. – Turistai, trumpam atvykę į šalį, susižavi gražiais daiktais ir prisiperka visokio šlamšto. Aš niekada nepirkdavau jokių meno kūrinių, kol gerai neperprasdavau tos šalies. Todėl neturiu atsitiktinių niekučių.“

Vyras – lyg ugnikalnis Aldonos vyras Felipė buvo garsus oro uostų architektas ir dizaineris. Likimas ją išgelbėjo nuo nuobodaus gyvenimo. Ispano ir italės palikuonis buvo tikras energija spinduliuojantis „sprogstamasis užtaisas“. Tokie vyrai lyginami su neprognozuojamais ugnikalnių išsiveržimais, o jų netekusios moterys antrą kartą nesukuria šeimos, nes antro tokio nesutinka.

Daugybė daiktų su Aldona keliauja per pasaulį. Šis Indonezijoje pirktas olandų dailininko paveikslas ilgai puošė Aldonos ir Felipės Echanizų namus Venesueloje, kol pateko į Vilniaus senamiestį.

Aldona išsaugojo brangiausią prisiminimą. Lietuvių liaudies kostiumu papuoštai lėlei – 72 metai.

„Bet jūs visą gyvenimą bardavotės“, – priminė Aldonai vaikai. „Mes taip bendravome. Aš perėmiau dalį jo temperamento, dalį saulės ir aistros, kuria jis spinduliavo“, – šyptelėjo A.Echaniz ir priminė, kad ir pati kilusi ne iš sniego šalies.

vimų „Pabučiuok man į skruostą, išeinu į karą“ supratau, kad kažkas turi įvykti“, – prisiminė Aldona. Išlipusi iš laivo Amerikoje ji sužinojo, kad Europoje prasidėjo karas. Dėdė neleido grįžti namo, motina iš Lietuvos siuntė telegramas: „Pasilik, kur esi.“ „Mano brolį vokiečiai paėmė į kariuomenę. O aš negrįžusi į Lietuvą išvengiau tremties į Sibirą“, – daug vėliau Aldona suprato, kodėl motina anuomet telegramose išsamiau nieko negalėjo paaiškinti. Aldonos motina iš Lietuvos pasitraukė karo pabaigoje, dar nesuspėjus įžengti rusų kariuomenei. Nusisamdžiusi nedidelį laivelį, iš Kauno Nemunu ji plaukė į Karaliaučių, pakeliui sustojusi kvietė trauktis ir savo vyro giminaičius iš Eržvilko. Vėliau ji nukeliavo iki Pietų Vokietijos, kurį laiką gyveno Bavarijoje, o su dukterimi susitiko Niujorke.

Lėlė – ryšys su Lietuva Amerikoje Aldonos niekas nelaukė su meduoliu rankoje. Ekonomis-

to diplomo ji taip ir nesuspėjo gauti, studijas Kaune liudijančių dokumentų neturėjo, todėl teko viską pradėti iš naujo. Laimė, Aldona puikiai mokėjo kalbėti vokiškai, angliškai – studijuodama Kaune ji Lietuvos telegramų agentūroje dirbo mašininke. Užsienio kalbos buvo jos gelbėjimosi ratas. Mergina daug ir sunkiai dirbo, kol susipažino su žavinguoju inžinieriumi Felipe, pavergusiu jos širdį.

Seniausias daiktas moters namuose – lietuvių liaudies kostiumu papuošta lėlė. Jai – 72 metai. „Ši lėlė iš lietuviškų vestuvių scenos, kuri buvo pristatyta Lietuvos paviljone JAV būtent toje parodoje, į kurią atkeliavau 1939 metais. Ilgus metus ji buvo mano vienintelis ryšys su tėvyne, – pradėjusius dūlėti lėlės drabužius pataisė Aldona. –Turbūt nė viena pasaulio lėlė nėra tokia keliauninkė kaip manoji.“

Ūkininkavo Venesueloje A.Echaniz būstą Vilniaus senamiestyje puošiančios žibalinės lempos į Lietuvą atkeliavo iš Venesuelos. „Fermoje turėjau 23 žibalines lempas. Daug metų laikiausi savotiško ritualo: kas vakarą jas uždegdavau, vėlyvą naktį – užpūsdavau. Šaldytuvas, ir tas, buvo kūrenamas žibalu. Atsikvėpiau nuo to žibalo, kai po penkerių metų fermoje įvedėme elektrą“, – pasakojo A.Echaniz. 650 kilometrų nuo Venesuelos miesto Karakaso, kalnuotoje vietovėje, šeima nusipirko 60 hektarų žemės. 15 hektarų apsodino pušimis, o likusiame plote nusprendė auginti daržoves ir braškes. „ Ūkyje turėjau 35 samdomus darbininkus, važinėjau visureigiu ir buvau labai drąsi. Mane žmonės gerbė“, – prisimena lietuvė. Ūkis klestėjo, įrengus laistymo sistemą viskas augo kaip ant mielių. Vyras suprojektavo gražius namus, o Aldona juos gražino kaip išmanydama. Fermoje dažnai lankydavosi draugai, vykdavo pokyliai. Nejauku būdavo tik išvykus vyrui. Artimiausi kaimynai – už pusantro kilometro kalnuose. Tad pagalbos neprisišauksi. Kai pasklido kalbos, kad apylinkėse naktį plėšikai apvogė ir nužudė ūkininkų šeimą, Aldonai pasidarė išties baisu. Prie lovos ji laikydavo mačetę, namuose būdavo su dideliu šunimi, o du sarginius nakčiai palikdavo lakstyti palaidus prie namų. Po vienos nakties šunis rado nunuodytus. „Nežinau, iš kur anuomet turėjau tiek drąsos, bet įgyvendinau

Moteris užbraukdavo vieną etapą ir nesižvalgydama atgal pradėdavo kitą. Atkakliai ir nuosekliai, su jai būdingu užsispyrimu ir pasitikėjimu savo jėgomis. „Kai už jo ištekėjau, pasinėriau į verslo ir šeimos rūpesčius. Ne mokslai man tada rūpėjo, – pasakojo Aldona, kuriai teko vyrui iš paskos keliauti po pasaulį. – Įdomiausia man buvo gyventi Indonezijoje, sunkiausia – Venesueloje, o mieliausia – Lietuvoje.“

visas svajones, – nuo fotograﬁjų, kuriose užfiksuota jos jaunystė, branda ir senatvė, akis pakėlė Aldona. – Kažin ar išdrįsčiau šiandien pakartoti bent vieną savo gyvenimo epizodą. Tačiau turiu dar vieną svajonę. Noriu gražiai numirti nuosavame name.“

Karo nuojauta Iš Lietuvos į JAV Aldona Kundrotaitė išvyko 1939 metais. Manė, kad trumpam. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto diplomantę sudomino Niujorke vykusi pasaulinė paroda. Jos dėdė, tuometis Lietuvos generalinis konsulas Niujorke Jonas Budrys, kvietė būsimą ekonomistę savaitę kitą prieš naujuosius mokslo metus pasisvečiuoti. „Kol pasiekiau savo garlaivį, kuris turėjo nuplukdyti mane į Ameriką, traukiniu teko apkeliauti visą Vokietiją. Mačiau neįprastą kareivių judėjimą. Jų buvo pilna visur. Tik iš jų pajuoka-

650 kilometrų nuo Venesuelos miesto Karakaso, kalnuotoje vietovėje, šeima nusipirko 60 hektarų žemės. Autorės ir GK archyvo nuotraukos

Gimtasis kraštas

Vismantas ŽUKLEVIČIUS Šiais metais valstybinės reikšmės keliams skirta 1 403,09 mlrd. Lt (416,30 mln. Lt – ES fondų parama). Tai 100 mln. Lt mažiau, nei buvo numatyta. Tačiau kelininkams darbo tikrai nestigs: tęsiamos ir bus pradėtos naujos kelių, viadukų, aplinkkelių, tiltų rekonstrukcijos ir statybos. Planuojama rekonstruoti 19 sankryžų. Dėmesio sulauks ne tik valstybinės reikšmės, bet ir rajoniniai keliai.

Kelyje

2011 m. balandžio 29–gegužės 6 d., Nr. 17 (61)

Šalies keliuose – įtempti darbai

Gerėjant kokybei – mažėja avaringumas Per pastaruosius metus turbūt retas vairuotojas nepastebėjo ir teigiamai neįvertino kelininkų darbų Lietuvos keliuose. Avaringos sankryžos pertvarkytos į žiedines arba į kelių aukštų estakadas, priešpriešiniai srautai atskiriami metaliniais saugos atitvarais, nuo laukinių gyvūnų vairuotojus saugo metalinės tinklo tvoros, pavojingą greitį mažinti verčia saugos salelės ir virtinė stacionarių greičio matuoklių. Šiais metais sistemingai bus diegiamos saugaus eismo ir inžinerinės priemonės keliuose – itin veiksmingas priešnuodis vadinamosioms juodosioms dėmėms. Juodoji dėmė – tokia vieta, kurioje 500 metrų kelio ruože per ketverius metus įvyko ne mažiau kaip 4 įskaitiniai eismo įvykiai. Įskaitinis eismo įvykis yra toks, per kurį žūsta ar sužalojami žmonės. Tokių įvykių per pastaruosius penketą metų sumažėjo daugiau nei dvigubai – šiandien jų priskaičiuojama 111. Akivaizdžiai sumažėjo ir žuvusiųjų keliuose – nuo 773 iki 300.

Avaringos vietos kinta Atsirado keturios naujos juodosios dėmės: kelyje Kaunas–Zarasai– Daugpilis ties Vidiškių gyvenviete, kelyje Naujoji Vilnia–Rudamina–Paneriai ties Didžiasaliu, kelyje Ukmergė–Raguva–Nevėžis ties Šalkavos gyvenviete ir kelyje Tra-

Lietuvos automobilių rinka plečiasi

Estetinis pasitenkinimas Eismo specialistai teigia, kad rekonstravus kelią sumažėja išlaidos transporto priemonių priežiūrai ir remontui. Išvystyta kelių Klaudijaus Driskiaus nuotrauka infrastruktūra neabejotinai pritraukia daugiau tranzitinio eismo dalyvių ir turistų.

kai–Rūdiškės–Pivašiūnai–Alytus ties Morkūnų gyvenviete. Trijų juodųjų dėmių ilgis pasikeitė. Kelyje Kaunas–Zarasai–Daugpilis ties sankryža su automagistrale

Specialistų įrodyta: keliams išleisto vieno lito grynoji nauda per projekto gyvavimo laikotarpį vidutiniškai sudaro apie 3,3 Lt. Vilnius–Panevėžys avaringoji vieta šiek tiek pasitraukė į Ukmergės pusę, kelyje Vilnius–Švenčionys– Zarasai ties Nemenčine bei kelyje Kirtimai–Pagiriai–Baltoji Vokė ties Pagiriais juodosios dėmės sutrumpėjo.

Šių metų kovą Lietuvos naujų lengvųjų automobilių rinka ūgtelėjo daugiau kaip du kartus (130 proc.), iki 1 234 vnt. Pernai vasarį šalyje buvo įregistruotas tik 461 naujas automobilis. Praėjusį mėnesį Lietuvos naujų automobilių rinkoje tarp markių pirmą vietą išsaugojo „Nissan“ (181 vnt.) ir vėl aplenkė ilgalaikį lyderį „Volkswagen“ (167 vnt.) bei trečioje vietoje likusį „Peugeot“ (117 vnt.). Tarp prestižinių markių šį kartą pirmavo BMW (53 vnt.). Kovą populiariausi asmeninės paskirties (M1) modeliai buvo „Nissan Qashqai“ (100 vnt.), „Peugeot 3008“ (48 vnt.) ir „Nissan Juke“ (44 vnt.). Tarp lengvųjų komercinių (N1) modelių pirmavo „Volkswagen Caddy“ (20 vnt.). 2011 metų sausį–kovą Lietuvoje iš viso įregistruota 3 211 naujų lengvųjų automobilių, t. y. 120 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu 2010 m., kai buvo įregistruoti 1 462 nauji automobiliai. GK inf.

Aplinkosaugos ir eismo saugos projektais bus siekiama mažinti juodųjų dėmių ir eismo įvykių skaičių. Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) informuoja, kad šiais metais bus tobulinama kelių transporto saugaus eismo sistema, stiprinama eismo dalyvių saugumo prevencija, gerinamos eismo reguliavimo sąlygos ir modernizuota kelių infrastruktūra. Iki šių metų trečio ketvirčio planuojama nutiesti 8,6 km pėsčiųjų ir dviračių takų bei rekonstruoti 19 sankryžų.

Milžiniškos spūstys ties Kaunu Šiais metais ES lėšomis vyks transeuropinio tinklo kelių Vilnius– Kaunas, Kaunas–Klaipėda, Vilnius– Lyda, Vilnius–Panevėžys–Šiauliai– Palanga, Kaunas–Zarasai–Daugpilis, Vilnius–Prienai–Marijampolė, Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda atskirų ruožų rekonstravimas ir plėtra. Bus tiesiami nauji keliai (Vilniaus pietinio aplinkkelio ir Priekulės aplinkkelio statyba), rekonstruojamos kelio dangos, viadukai, tiltai. Dėl kelyje A1 ties Kaunu esančio

Kleboniškio tilto per Nerį bei Palemono viaduko remonto darbų nuo trečiadienio susidarė milžiniškos transporto spūstys. Kai kurie kantrybės netekę kauniečiai ir pro šalį važiuojantys vairuotojai eilę lenkia iš dešinės pusės, pažeisdami Kelių eismo taisykles. LAKD specialistai ramina, kad remonto darbai eismo trikdyti ilgai neturėtų. Susidariusios spūstys esą yra laikinos. Atsižvelgdama į artėjantį kelionių metą, AB „Kauno tiltai“ remontą planuoja atlikti per itin trumpą laiką: tiltą per Nerį atiduoti naudoti iki birželio 1-osios, o viaduką – iki liepos 1 dienos.

Remontuojami didieji tiltai Kaip ir ankstesniais, taip ir šiais metais toliau vyks IA transporto koridoriaus plėtra. Pagal ją kelio Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kalining-

Vasara kelininkams – pats darbymetis. „Šiltasis metų laikas Lietuvoje labai brangintinas, nes itin trumpas, tad kelininkai skubės atlikti kuo daugiau svarbių darbų: taisyti dangose atsiradusias pažaidas, rūpintis estetiniu kelio vaizdu – šienauti pakeles, rinkti šiukšles, dažyti atitvarus. Tačiau svarbiausia – užkloti žvyrkelius asfaltu“, – sakė LAKD Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Rimvydas Delkus. Pasak direkcijos specialisto, dažnas iš mūsų keiksnoja kelininkus, kai stovi priverstinėje eilėje, tačiau neprošal prisiminti, kad nutiesus naują kelią trumpėja kelionės laikas, kuris, kaip žinome, yra pinigai. Eismo specialistai teigia, kad rekonstravus kelią sumažėja išlaidos transporto priemonių priežiūrai ir remontui. Išvystyta kelių infrastruktūra neabejotinai pritraukia daugiau tranzitinio eismo dalyvių ir turistų. Svarbi kita aplinkybė – tai didesnis estetinis pasitenkinimas, kuris kyla važiuojant tvarkingu ir saugiu keliu.

2011 metų lėšos keliams paskirstytos taip: • 75 proc. (740,1 mln. Lt) – valstybinės reikšmės keliams, • 20 proc. (197,3 mln. Lt) bus skirta vietinės reikšmės keliams ir miestų gatvėms, • 5 proc. lėšų (49,3 mln. Lt) bus skirta kitoms valstybės reikmėms, susijusioms su keliais, finansuoti.

Tarptautinė automobilių paroda kvies į Vilnių Vismantas ŽUKLEVIČIUS

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

radas ruože nuo 105-o iki 120-o kilometro numatoma sustiprinti ir paplatinti kelio dangą. Europos regioninės plėtros fondo lėšomis bus rekonstruotas dar 21 kilometras krašto ir rajoninių kelių. Per šiuos metus planuojama suremontuoti nemažai didelių, tačiau rimtų defektų turinčių tiltų ir kelių ruožų. Magistralinio kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 4,92 kilometro kairė juosta bus remontuojama iki lapkričio 1-os. Trumpiau, iki liepos 1-os, truks tilto per Merkį remontas. Šiais metais ketinama suremontuoti ir tiltą per Miniją bei dar keletą kitų.

Gegužės 6–8 dienomis parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyks tradicinė (jau 12-oji) automobilių paroda ALT. Rengiama paroda yra viena populiariausių šalyje. Ją paprastai aplanko iki 40 tūkst. žmonių.

mobiliai, taip pat čia bus pristatoma nauja parodos tema – multimodalios ITS, skirtos degalų kontrolei ir valdymui, degalų sąnaudų mažinimui, transporto stebėjimui, maršrutų planavimui, logistinės veiklos valdymui – tai, kas tampa vis svarbesne transporto verslo dalimi ir būtinybe, leidžiančia

Aplinką tausojantis transportas Pasak parodos organizatorių, pasibaigus krizei šalyje automobilių verslo atstovai aktyviau dalyvauja šiame renginyje. Balandžio pirmosiomis dienomis jau buvo užsiregistravę per 70 parodos dalyvių, o renginyje tikimasi, kad dalyvaus daugiau kaip 100 dalyvių. Tai ir automobilių gamintojų atstovai, ir automobiliams aksesuarus gaminančios įmonės, ir sunkvežimių, logistikos, automobilių detalių, aksesuarų, padangų bendrovės. 2011 m. parodos akcentai – ekonomiškas, aplinką tausojantis transportas, sprendimai taupiam bei praktiškam vairavimui ir pažangūs IT produktai, mažinantys neigiamą transporto poveikį aplinkai. Atskiroje Inovacijų salėje bus eksponuojami naujausi hibridiniai auto-

didinti transporto ir logistikos sektoriaus konkurencingumą. Lankytojai galės susitikti su ekologiškų transporto priemonių kūrėjais, pamatyti Lietuvoje kuriamas elektrines transporto priemones.

Elektra varomi varikliai Pirmą kartą visuomenei bus pristatyta elektra varoma „Toyota Aygo

EV“, kurią demonstruos bendrovė „Elinta Electric Vehicles“. Parodoje lankytojai sužinos, kaip paprastą automobilį galima perdaryti į elektrinį ir kiek tai kainuoja. Gegužės 6 dieną parodoje bus surengta konferencija „Noriu vairuoti žalią“, į kurią kviečiami visi besidomintys automobilinio sek-

perspektyvos, ekologiškas vairavimas.

Į parodą – pasidairyti

Parodos rengėjai tikisi sulaukti daug žiūrovų. Atliktos apklausos rodo, kad į ALT parodas daugiausia renkasi vyrai. 60 proc. lankytojų teigia, kad naujo automobilio pirkimą jie sieja su pavasarine automobilių paroda, kurioje galima gauti informaciją apie visus naujausius modelius. Sostinėje kalbinti jaunuoliai sako, kad į automobilių parodą eina tik pažiūrėti automobilių, o apie jų įsigijimą studentams nėra net ko svajoti. „Visada einu pažiūrėti, Klaudijaus Driskiaus nuotrauka kokios naujos mašinos pristatomos, toriaus „žalėjimo“ tendencijomis kokių įdomių interjero detalių atLietuvoje ir pasaulyje. Konferenci- siranda. Tikiuosi, ateis laikas, ir aš joje bus pristatyta Transporto poli- galėsiu įsigyti naują automobilį“, – tikos 2011 m. baltoji knyga, aplin- sakė sostinėje studijuojantis dvideką tausojančio transporto plėtros šimtmetis.

2011 m. balandžio 29–gegužės 6 d., Nr. 17 (61)

Emocijų uraganas Madride ir ramybė Gelzenkirchene lona“ klubų mačo teisėjas 2007 m.), Busakos („FC Barcelona“–Londono „Arsenal“, 2011 m.), Starko. Kalbame apie fantastišką komandą, tačiau kiekvieną pusﬁnalį atsitinka tie patys dalykai. Kodėl „Chelsea“ nepateko į ﬁnalą? Kodėl „Inter“ išsigelbėjo tik per stebuklą? Kodėl „FC Barcelona“ oponentų gretose visada yra pašalinamas žaidėjas? Nežinau, ar jie turi įtakos UEFA, ar prie to prisideda UNICEF. Tiesiog nesuprantu, – tęsė Ž.Mourinjas. – Jozefas Guardiola yra nuostabus treneris, tačiau jis laimėjo Čempionų lygą tokiu būdu, koks

Europos futbolo klubų Čempionų lygos varžybų pirmosiose pusfinalio rungtynėse triskart šių varžybų nugalėtoja Mančesterio „United“ (Anglija) komanda svečiuose 2:0 (0:0) nugalėjo Gelzenkircheno „Schalke 04“ (Vokietija) futbolininkus. EPA-Eltos nuotraukos

Pirmosiose Europos futbolo klubų Čempionų lygos pusfinalio rungtynėse pergales šventė svečiuose žaidusios „FC Barcelona“ ir Mančesterio „United“ komandos.

Vienuoliktas L.Mesi įvartis Europos futbolo klubų Čempionų lygos varžybų pirmosiose pusﬁnalio rungtynėse Barselonos „FC Barcelona“ (Ispanija) komanda svečiuose 2:0 (0:0) įveikė Madrido „Real“ (Ispanija) futbolininkus. Abu įvarčius įmušė argentinietis Lionelis Mesis (76 ir 87 min.). Jis šį sezoną jau pelnė 52 įvarčius (Čempionų lygoje – 11). 61-ą min. iš aikštės buvo pašalintas „Real“ gynėjas Pepė. Atsakomosios rungtynės bus žaidžiamos gegužės 3 d. Barselonoje.

„Real“ treneris įsiuto Madrido „Real“ klubo treneris Žozė Mourinjas pripažino, kad Čempionų lygos pusfinalis yra baigtas, o „FC Barcelona“ komanda gali ramiai laukti finalo. Portugalas taip pat negalėjo patikėti teisėjo sprendimais ir tikino, kad katalonai turi neįtikėtiną įtaką už aikštės ribų. „Teisėjui nieko nepasakiau, tik pasveikinau jį ir nusijuokiau, – sakė jis. – Jei sakyčiau, ką galvoju, mano karjera baigtųsi dabar pat.“ Pusfinalio rungtynėse 61-ą minutę madridietis Pepė už pražangą buvo išvytas iš aikštės, o Ž.Mourinjas už ginčus su arbitrais pasiųstas nuo atsarginių suolelio į tribūnas. „Turiu tik vieną klausimą – kodėl? To norėčiau paklausti Ovrebo (Londono „Chelsea“–„FC Barce-

Gimtasis kraštas

Sportas

man pasirodytų gėdingas, tereikia prisiminti „Stamford Bridge“ skandalą. Jei „Barsa“ laimės turnyrą šiemet, bus „Bernabeu“ skandalas. Taip, mes eliminuoti iš kovos. Kartais man darosi bloga nuo šio pasaulio, tačiau tai yra mūsų pasaulis.“

Po tokių Ž.Mourinjo pasisakymų „FC Barcelona“ reagavo savo interneto svetainėje. „FC Barcelona“ teisės departamentas išstudijuos Ž.Mourinjo pareiškimus po jo komandos pralai-

mėjimo 0:2 „Santiago Bernabeu“ stadione ir spręs, ar dėl jų kreiptis į UEFA“, – teigiama katalonų klubo pranešime.

Etatiniai tarp geriausiųjų Europos futbolo klubų Čempionų lygos varžybų pirmosiose pusﬁnalio rungtynėse triskart šių varžybų nugalėtoja Mančesterio „United“ (Anglija) komanda svečiuose 2:0 (0:0) nugalėjo Gelzenkircheno „Schalke 04“ (Vokietija) futbolininkus. 67-ą min. svečius į priekį išvedė klubo veteranas Rajanas Gigsas, o po 2 min. rezultatą padvigubino Veinas Rūnis. „Schalke 04“ į Čempionų lygos pusﬁnalį iškopė pirmą kartą klubo istorijoje. „United“ stipriausių Europos klubų varžybų pusfinalyje žaidžia 12-ą kartą. Atsakomosios rungtynės vyks gegužės 4 dieną Mančesteryje.

„Barsos“ puolėjas L.Mesis (kairėje) šį sezoną jau pelnė 52 įvarčius.

Vokiečiai nekelia baltos vėliavos Mančesterio „United“ futbolo komandos treneris seras Aleksas Fergiusonas džiaugėsi puikia savo auklėtinių

pergale pirmajame Čempionų lygos pusﬁnalio mače prieš Gelzenkircheno „Schalke 04“. „Esu labai patenkintas, nes žaidėme puikiai. Per mano karjerą ne kartą Europos taurių turnyruose sužaidėme gerai, ir tai buvo vienas iš tokių vakarų“, – kalbėjo škotas. „Rungtyniaujant išvykoje, labai svarbu koncentracija. Viso šio sezono metu futbolininkams jos nestigo. Varžovų aikštėse reikia patirties, o, svarbiausia – pasitikėti savimi valdant kamuolį“, – pridūrė jis. A.Fergiusonas taip pat gyrė „Schalke 04“ vartininką Manuelį Neuerį, kuris ne kartą gelbėjo savo komandą. Anksčiau teigta, kad jis gali persikelti būtent į „United“, tačiau škotas sakė: „Žinome, kad jis pasirinko Miuncheno „Bayern“, bet šį vakarą rungtyniavo tiesiog neįtikėtinai. Tai vienas geriausių pasirodymų prieš mano vadovaujamą ekipą. Juokinga, kad tik 50 minutę, kai Chavieras Hernandezas įmušė iš nuošalės, futbolininkai patikėjo galį jį nuginkluoti.“ „Schalke 04“ strategas Ralfas Rangnikas tikina, kad pralaimėjimas „United“ ekipai dar neužkirto kelio į Čempionų lygos ﬁnalą. „Kodėl pasiduoti? Mes tikrai to nedarysime. Žinoma, dabar jie

yra geresnėje situacijoje, bet futbole būna visko. Galbūt varžovai jausis pernelyg saugiai ir mes pateiksime staigmeną. Dabar mūsų laukia Vokietijos pirmenybių rungtynės su Miuncheno „Bayern“, o tuomet vyksime į Mančesterį. Be abejo, tik atakuosime, tačiau turime kai ką patobulinti. Manau, kad problema buvo mūsų pasirinkta taktika. Niekaip neradome savo vietos. Negalima tikėtis kiekvieną savaitę žaisti taip, kaip su „Inter“, – sakė R.Rangnikas. GK, Eltos inf.

LKL pusfinaliuose laimi stipriausieji „Kalnapilio-Lietuvos krepšinio lygos“ (LKL) čempionato pirmose pusﬁnalio rungtynėse reguliariojo sezono nugalėtojas Kauno „Žalgiris“ namuose 95:63 (23:18, 29:15, 18:16, 25:14) nugalėjo Utenos „Juventus“ (5-a vieta reguliariajame sezone) ekipą ir serijoje iki dviejų pergalių išsiveržė į priekį 1:0. „Žalgiriui“ Paulius Jankūnas pelnė 17 taškų, Artūras Milaknis – 12, Tadas Klimavičius – 11. Utenos ekipoje 12 taškų surinko Marius Pociukonis, 11 taškų pridėjo Arūnas Vasiliauskas. Žalgiriečiai laimėjo kovą dėl atšokusių kamuolių 45-32 ir suklydo vos devynis kartus. „Juventus“ krepšininkai kamuolį prarado net 21 kartą. Antros rungtynės bus žaidžiamos šiandien Utenoje. Kauno „Žalgirio“ komandos treneris Eliasas Zouras santūriai ko-

mentavo pergalę po pirmų Lietuvos krepšinio lygos (LKL) pusﬁnalio serijos rungtynių. „Sveikinu savo žaidėjus, kurie žaidė labai gerai. Buvome susikaupę, o tai šioje sezono dalyje yra labai svarbu. Šios rungtynės baigtos, tačiau turime tęsti pradėtą darbą ir penktadienį iškovoti dar vieną pergalę“, – sakė graikas. „Mano žaidėjai visada stengiasi, o jeigu būni atsipalaidavęs, vadinasi, esi neteisingame kelyje. Noriu, kad visi mano žaidėjai būtų susikaupę ir žaistų iš visų jėgų“, – kalbėjo „Žalgirio“ treneris. Uteniškių treneris Robertas Giedraitis pripažino, kad žalgiriečiai pajėgesni už jo auklėtinius. „Kai pralaimi daugiau kaip 30 taškų, sunku ką nors sakyti. „Žalgiris“ visa galva stipresnis už mus. Penktadienį žaisime savo arenoje, prie savo sirgalių, tad stengsimės sužaisti kuo geriau.

Turime kovoti dėl kiekvieno aikštės centimetro. Visada reikia eiti laimėti, tačiau ne visada pavyksta, kaip nori“, – teigė R.Giedraitis. Kitose LKL čempionato pirmose pusﬁnalio rungtynėse nugalėtojo titulą ginantis Vilniaus „Lietuvos rytas“ (2-a vieta reguliariajame sezone) namuose 88:75 (24:23, 16:14, 27:24, 21:14) įveikė Prienų „Rūdupį“ (3) ir serijoje iki dviejų pergalių išsiveržė į priekį 1:0. „Lietuvos rytui“ Bredas Njūlis pelnė 15 taškų, Aleksandras Rašičius (9 rez. perd.) ir Kenanas Bairamovičius – po 12, Simas Jasaitis – 11, Martynas Gecevičius – 10. Prienų ekipoje po 15 taškų surinko Edgaras Želionis ir Justas Sinica, po 14 – Adas Juškevičius ir Rolandas Alijevas. Antros rungtynės buvo žaidžiamos vakar Prienuose. GK, Eltos inf.

Tūkstančiai Lietuvos krepšinio gerbėjų laukia finalo, kuriame greičiausiai kausis Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Lietuvos rytas“. GK archyvo nuotrauka

Gimtasis kraštas

Sodo lapas

2011 m. balandžio 29–gegužės 6 d., Nr. 17 (61)

Kaip apsaugoti nuo ligų ir kenkėjų Šiltnamyje sodiname ne tik lepesnius augalus, bet ir ankstyvesniam derliui sėjame salotas, ridikėlius, krapus bei kitus daržo augalus, auginame įvairius daigus. Čia jų tyko įvairūs kenkėjai, augalus gali apnikti ligos. Topinambų žiedai primena saulėgrąžas.

Irmos Dubovičienės nuotrauka

Margarita SKIPARYTĖ

Metas sodinti topinambus Aurelija ARMONAITĖ Dar mūsų senelės, prosenelės daržo pakraštyje ar kitoje nuošalesnėje vietoje augindavo topinambus, ne per seniausiai juos išmokta auginti ir dideliuose plotuose. Pripažįstama, kad tai yra perspektyvus maistinis ir techninis augalas, tinkamas žaliajai trąšai, pašarui, kurui. Topinambų gumbai turtingi mineralinių medžiagų, ypač kalio, kuris reikšmingas širdies kraujagyslių ligų profilaktikai, nemažai juose vitaminų (ypač B grupės). Gausu cukrų (beveik kaip cukriniuose runkeliuose): sacharozės, fruktozės, gliukozės. Tai itin vertingas dietinis augalas, turintis daug sergantiesiems diabetu reikalingo inulino (11,7 proc.). Gumbai valgomi žali – dedami į vairias salotas (kad netamsėtų, rekomenduojama apšlakstyti citrinų sultimis), taip pat jie verdami, troškinami. Augalas turi daug sinonimų: žieminės bulvės, bulvinės ar šakniagumbinės saulėgrąžos ir kt. Savo didumu, geltona žiedų spalva topinambai iš tiesų primena saulėgrąžas. Topinambai (Helianthus tuberosus) – astrinių šeimos augalai, kilę iš Šiaurės Amerikos. Į Europą pateko XVII a. pradžioje – pirmiausia į Prancūziją, vėliau į Italiją, Nyderlandus, Angliją. Tačiau XVIII a., paplitus bulvėms, topinambų populiarumas ėmė mažėti.

Jei ne rudenį, tai pavasarį

Stiebas – 1,5–2 m aukščio, augalai žydi rugsėjo–spalio mėn., sėklų nesubrandina. Stipri šaknų sistema. Nelygu dirva, pagrindinė šaknis įsiskverbia į 1–3 m gylį, tačiau pagrindinė šaknų masė išsidėsčiusi ariamajame dirvos sluoksnyje. Vienas augalas gali išauginti 15–30 gumbų, sveriančių 10–50 g. Formą lemia veislė – gali būti ovalo, verpstės, kriaušės ir kt. Gumbai neturi kamštinio odos sluoksnio, todėl iškasti greitai vysta, jų ilgai išlaikyti nepavyksta. Derlius imamas prieš vartojimą: vėlai rudenį, vegetacijai pasibaigus (lapkritį ar net gruodį), arba ankstyvą pavasarį, kol gumbai nepradėję dygti. Pavasarinis derliaus ėmimo laikas gerokai trumpesnis už rudeninį, bet būtent tada, kai jaučiamas šviežių daržovių trūkumas, topinambų gumbai yra geidžiamiausi, skaniausi. Ankstyvas pavasaris – tinkamiausias sodinti. Svarbu, kad dirva būtų gana giliai įdirbta. Sodinimo atstumai tarp eilių panašiai kaip bulvių, tik eilutėse gumbai išdėstomi daug rečiau – kas 40–50 cm. Gumbus rekomenduojama įterpti į 6–12 cm gylį. Topinambai mėgsta tręšimą. Didžiausias kalio poreikis. Galima tręšti skystu ir tvartų mėšlu. Augalai ir jų gumbai labai atsparūs šalčiui. Žemėje po sniegu nenukenčia net spaudžiant 40 laipsnių šalčiui. Toje pačioje vietoje rekomenduojama auginti 3–5 metus, nors auginama ir ilgiau.

Kelerių metų senumo šiltnamyje pirmutinis darbas – dezinfekcija, ypač jeigu buvo ligotų augalų arba kenkėjų židinių. Nepakanka pašalinti augalų liekanas. Reikia nukasti 3–4 cm storio viršutinį durpių subs-

trato sluoksnį ir išvežti toliau nuo šiltnamio, dezinfekuoti vidines šiltnamio konstrukcijas. Nespėjus visko nuveikti rudenį, šiuos darbus būtina atlikti pavasarį. Karkasą galima nuplauti skalbimo miltelių tirpalu (500 g/10 l šilto vandens). Tokiu pat tirpalu būtina nuplauti darbo įrankius, inventorių. Plaunama šepečiu.

Šiltnamio gilesniuose žemės sluoksniuose vis tiek dar lieka ligų sukėlėjų. Nedideliame šiltnamyje durpių substratą galima dezinfekuoti verdančiu vandeniu (10–12 l/ kv. m) arba nupurkšti 0,5 proc. vario sulfato tirpalu. Vario sulfatas labai gerai naikina grybelius, pelėsius.

Profesionalai dezinfekuoja taip Daržininkai pasitelkia profesionaliam naudojimui registruotą šiltnamių dezinfekcijos priemonę „Menno florades“ (90 g/l v.t.). Jos veiklioji medžiaga benzoinė rūgštis (90 g/l) naikina virusus, bakterijas, grybus, viroidus. Paruoštu 1 proc. (1 l preparato/100 l vandens) dezinfekciniu tirpalu aukšto slėgio įranga apipurškiami kruopščiai nuvalyt stiklinių šiltnamių paviršiai, stelažai, įranga, gruntas. Reikia purkšti taip, kad gerai sudrėktų visas paviršius. Tirpale 16 val. palaikomi ir įrankiai: žirklės, peiliai, vazonėliai, plastmasinės dėžės. Geriausias dezinfekcijos efektas pasiekiamas, kai aplinkos temperatūra aukštesnė kaip 10 laipsnių šilumos. Esant nepakankamam vėdinimui, būtina naudoti tinkamas kvėpavimo takų ir akių (veido) apsaugos priemones. Beje, preparatas gali pagreitinti metalų koroziją. Baigus darbą, būtina išvėdinti šiltnamį.

Paprasčiau sodinti maišuose

Geriausia dezinfekuoti šiltnamius, kai aplinkos temperatūra aukštesnė kaip 10 laipsnių šilumos. Raimundo Šuikos nuotrauka

Ekonomiškiau daržoves auginti ne šiltnamio grunte, o polietileniniuose paketuose (cilindruose) arba konteineriuose (plastmasinėse dėžutėse) su durpių substratu. Be to, taip auginant reikia mažiau substrato, jį lengviau kasmet pakeisti nauju, nereikia dezinfekuoti seno grunto. Augalai, pasodinti į naują substratą, auga daug sveikesni. Nuo pašaknio ligų suserga tik pavieniai augalai. Tokie išmetami ir sunaikinami, o į jų vietą pastatomi paketai su naujais sveikais augalais. Plastmasinėse dėžutėse su durpių substratu auginant agurkus ar kitas daržoves, šaknynas būna vešlesnis ir gyvybingesnis, mat geriau prieina oras, nesikaupia drėgmė, neužmirksta šaknys, geriau įsisavinamos maisto medžiagos. Taip šiltnamiuose auginamos daržovės tręšiamos kompleksinių trąšų tirpalais.

Atsikratyti uodų galima gaudyklėmis Voldemaras RUSTEIKA Esame įpratę nuo uodų gintis įvairiomis juos atbaidančiomis žvakėmis, smilkalais, kūno purškalais ar tepalais. Naują išeitį pasiūlė JAV mokslininkai. Pagal jų idėją, pritaikę pažangias technologijas, švedų gamintojai sukūrė uodų gaudykles. Gintis nuo uodų yra sukurti dviejų rūšių prietaisai: didysis apsaugą teikia 50 arų (tinka didelėms sodyboms, aikštynams, lauko kavinėms ir pan.), o mažasis – 15 arų plote (skirtas nedideliems sklypams prie individualių namų, terasoms, sodams ir pan.). Uodus prie žmonių vilioja būdingas aitrus prakaito kvapas, sklindantis nuo viso kūno; jį dar labiau aitrina ant mūsų odos gyvenantys organizmai. Mokslininkai, ištyrę prakaito cheminę sudėtį, padarė išvadą, kad jame esančių lakiųjų medžiagų kvapas yra pagrindinis veiksnys, viliojantis kraujasiurbius. (Užs. 268)

Prietaisuose esanti speciali tabletė „kvepia“ žmogumi, be to, palaikoma kūno temperatūra ir net išskiriamas nedidelis kiekis anglies dvideginio (imituojamas iškvėpimas). Poveikį sustiprina žolę imituojantis lipnus kontrastinis popierius. Kraujasiurbiui (paprastai tai grobio ieškanti uodo patelė) priskridus arčiau gaudyklės, jis įsiurbiamas į prietaiso vidų ir, nebegalėdamas ištrūkti, žūsta. Gaudyklės vilioja uodų pateles ir iki veisimosi pradžios naikina ištisas uodų populiacijas. Pasak gaudyklės kūrėjų, nereikia tikėtis, kad uodų pavyks visiškai atsikratyti iš karto, nes prietaiso saugomoje teritorijoje esantys uodai ne atbaidomi, o naikinami. Nors uodai pradeda nykti jau po 5 dienų, reikšmingai sumažinti vietos uodų populiaciją gali prireikti 2–4 savaičių. Prietaisus rekomenduojama statyti tarp žmonių buvimo ir žinomų uodų veisimosi vietų, paprastai tai drėgnos vietovės: upe-

liai, pelkės, miškai ar krūmynai. Uodų gaudyklę patariama statyti ne mažesniu nei 10 m atstumu nuo gyvenamojo namo ar terasos, prieš vėją nuo uodų šaltinio, pavėsyje (uodai nemėgsta karščio). Atradus uodų gaudyklei tinkamiausią vietą, galima mėgautis ramiu poilsiu gamtoje.

GK archyvo nuotrauka

2011 m. balandžio 29–gegužės 6 d., Nr. 17 (61)

• jei šviesi ir šlakuota oda, • jei esate raudonplaukiai, šviesiaplaukiai, mėlynakiai, jūsų oda ypač balta, • jei greitai nudegate saulėje ar praeityje esate ne kartą nudegę, • jei bent vienas šeimos narys yra sirgęs melanoma, • jei turite daug apgamų (daugiau nei 50), • jei esate moteriškosios lyties (melanoma serga 2 kartus daugiau moterų nei vyrų), • jei mėgstate atostogauti šiltuose kraštuose. Jei pastebėsite bent vieną iš šių apgamų pokyčių, eikite pas gydytoją: • asimetrija: asimetriški apgamai, kurių viena pusė nėra kitos pusės veidrodinis atspindys, • sienelės: kraštai yra netaisyklingi ir kreivi, • spalva: apgamai, kurie yra ne vienos spalvos arba turi baltų, raudonų ar geltonų dėmelių, • skersmuo: melanomos diametras paprastai yra didesnis nei 5 mm, • tendencija keistis: jei manote, kad pakito kuris nors jūsų apgamas, pasitarkite su gydytoju.

Susirgti šia liga labiau rizikuoja šviesiaplaukiai, mėlynakiai, strazdanoti žmonės, tie, kurie kartą yra patyrę odos nudegimų. GK archyvo nuotrauka

Meilė JANČORIENĖ Gegužės 9 d. vyksiančios Euromelanomos dienos šūkis – „SOS: saugok odą saulėje“. Europos gydytojų dermatologų iniciatyva organizuojama akcija yra skirta kovai su odos vėžiu ir melanoma.

Susiruošusieji atostogas leisti šiltuose kraštuose turėtų būti ypač budrūs: reikėtų pasitikrinti odos būklę prieš išvykstant ir, pageidautina, grįžus po atostogų. Paplūdimiuose reikėtų neužmiršti kas dvi valandas pasitepti apsauginiu kremu nuo saulės.

•••

Pirmų trijų Euromelanomos dienos akcijų metu dalyvavo daugiau kaip 60 dermatologų iš daugiau nei 40 įvairių gydymo įstaigų. Per trejus metus Lietuvoje buvo patikrinti 3 827 pacientai, iš kurių apie 100 buvo įtarta odos melanoma, apie 150 – odos vėžys (plokščialąstelinis ir bazalinių ląstelių), beveik 300 aptikti apgamai, kuriuos patarta šalinti. Šiais metais Euromelanomos dienos akcijoje sutiko dalyvauti apie 50 viešųjų ir privačių gydymo įstaigų.

Susirgimų odos vėžiu daugėja Statistika rodo, kad kiekvienais metais susirgimų odos vėžiu Lietuvoje padaugėja apie 10 proc. Per pastarąjį dešimtmetį melanomos ir odos vėžio atvejų padaugėjo dvigubai. Kodėl ši liga auga taip grėsmingai? Viena priežasčių – globalinio klimato atšilimo požymiai, ozono sluoksnio retėjimas. Atmosfera praleidžia daugiau kenksmingų saulės spindulių. Galima sieti ir su tuo, kad žmonės ilgiau gyvena, ilgiau būna saulėje, gyvenimo lygis aukštesnis – didelė dalis žmonių gali sau leisti išvažiuoti į šiltus kraštus.

„Susirgti šia liga labiau rizikuoja šviesiaplaukiai, mėlynakiai, strazdanoti žmonės, tie, kurie kartą ar daugiau yra patyrę odos nudegimų“, – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologinio centro direktorė, Lietuvos dermatovenerologų draugijos prezidentė Matilda Bylaitė.

Kaip išvengti šios ligos? Kuo mažiau būti saulėje. Gydytojai siūlo laikytis šešėlio taisyklės: jeigu stovint žmogaus šešėlis trumpesnis už jį, vadinasi, saulė yra labai aukštai ir jos poveikis kenksmingas.

Todėl nuo 11 iki 15 val. saulėje būti nepatartina. Žmonės po skėčiu arba su drabužiais ir nepasitepę kremu mažiau rizikuoja susirgti melanoma nei žmonės, kurie pasitepę kremu, bet be drabužių. Taip yra todėl, kad kremu dažnai tepamasi netaisyklingai arba pasirenkamas netinkamas filtras. Filtrai su faktoriais 4 ar 8 tinkamai neapsaugo, juos reikia tepti dažnai (skaičių ant kremo tūtelės reikia padauginti iš 10 – tiek minučių galima praleisti saulėje), todėl perkant svarbu žiūrėti, kad kremo ar losjono faktorius būtų ne mažesnis kaip 30. Kiekvieną kartą išsimaudžius vandenyje reikia dar kartą pasitepti, nes net ir kremų, pažymėtų „waterproof“ (atsparūs vandeniui) ženklu, poveikis po maudynių susilpnėja. Apsauginiai kremai yra dviejų tipų: vieni sugeria ultravioletinius spindulius, kiti – atspindi. Pastarieji turi cinko ir titano oksido, kurie yra kaip veidrodėliai. Būtent šie kremai geriau apsaugo.

Kodėl jis gali pakenkti? Bobausiai, augantys trąšioje, puveningoje dirvoje ir lietingu oru, yra nuodingesni negu augantys smėlėtose dirvose ir sausu oru. Viename šviežių bobausių kilograme randama 1,2–1,6 g nuodo giromitrino, o džiovintų – nuo 15 mg iki 6,4 g. Giromitrinas neegzistuoja gamtoje grynas, jis atsiranda jau išrovus grybą. Nuodas tirpus vandenyje, atsparus karščiui, verdant didelė dalis šio nuodo nupilama su

vandeniu. Todėl bobausius rekomenduojama virti daug kartų.

Veikia ne kiekvieną Bobausius valgyti galima, tačiau reikia tinkamai paruošti.

giromitrino kiekis už maksimalų toleruojamą paros kiekį didesnis apie 1 500–3 000 kartų.

Valgyti galima Šiuos grybus galima valgyti, tačiau reikia tinkamai paruošti. Valgant bobausius pirmą kartą, mikologai rekomenduoja suvartoti tik labai nedidelį kiekį, pavyzdžiui, pusę kepurėlės –

Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, melanoma dažniau nustatoma moterims nei vyrams. Tačiau vyrų sergamumas šia liga turi tendenciją didėti, o moterų – išlieka stabilus. Vidutinis susirgusiųjų amžius – 57 metai, bet specialistai nerimauja, kad ši liga užklumpa vis jaunesnius žmones. Euromelanomos dieną pasitikrinti labiausiai kviečiami vyresni nei 50 metų asmenys, turintieji šviesią odą ir daugiau nei šimtą apgamų, ypač nelygiu kontūru ir besikeičiančiais kraštais, tie, kurie vaikystėje yra nudegę saulėje net iki pūslių, kurių šeimoje yra sirgusiųjų melanoma ar odos vėžiu.

Mokslininkai apie vėžio riziką Mokslininkų studija rodo, kad melanoma sergantys pacientai turi dvigubai didesnę riziką kitų formų vėžio vystymuisi. Melanoma laikoma viena agresyviausių vėžio formų, ji didina kitų formų vėžio riziką, ypač tų, kurie sietini su rūkymu.

Specialistai pataria:

Ne visi žino, kad pirmieji pavasario grybai – bobausiai – gali būti nuodingi, nes turi giromitrino, kuris sukelia virškinimo ir nervų sistemos sutrikimus.

Nuodas labai lakus, jis ir lemia malonų ir stiprų bobausių kvapą. Priklausomai nuo organizmo jautrumo nuodui, gali susirgti tik dalis valgiusiųjų šiuos grybus. Mirtina giromit rino dozė vaikams – 10–30 mg/kg, suaugusiesiems – 20–50 mg/kg. Maksimali toleruojama (subtoksinė) dozė yra apie 35 mg 100 kg sveriančiam vyrui. Toks toksino kiekis randamas 5 g džiovintų bobausių arba 100 g 10 min. virtos grybienos. Viename šviežiame bobausyje esantis

Vėžiu serga vis jaunesni

Pageidaujančiųjų profilaktiškai pasitikrinti Euromelanomos dienos akcijos metu išankstinė registracija vyks 2011 m. gegužės 2–3 d. nuo 9 iki 16 val. Koordinaciniame centre, tel.: 8 800 20 065; 8 800 20 066.

Pavasarį dygsta bobausiai

Valgomasis bobausis – gurmanų mėgstamas pavasarinis grybas, mėgstantis augti kerpiniuose pušynuose, kirtavietėse, miškų aikštelėse, gaisravietėse.

Melanomos rizikos faktoriai:

Saulė gali sukelti odos vėžį

Šį pavasarį jau ketvirtą kartą Lietuvoje vyks Euromelanomos dienos akcija. Jos metu visi, kurie iš anksto užsiregistruos, galės pasitikrinti dėl galimų odos vėžio požymių.

Gimtasis kraštas

Sveikata

GK archyvo nuotrauka

tam, kad būtų galima patikrinti savo jautrumą šiems grybams. Nors toks jautrumas būdingas tik labai nedidelei daliai žmonių, tačiau jiems greičiausiai prireiks medicinos pagalbos. Tokio pat atsargumo reikėtų laikytis ir duodant šių grybų ragauti vaikams. Indrė Karpovienė, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto skyriaus vedėja

• Rinkti tik gerai pažįstamus grybus. • Surinktus grybus apdoroti tą pačią dieną. • Nevalgyti, neragauti žalių (nevirtų) bobausių. • Prieš vartojimą ne mažiau kaip tris kartus po 15 minučių pavirti keičiant vandenį. • Nuoviro negalima naudoti sriuboms, padažams ruošti ir panašiai. • Verdant bobausius reikia vėdinti patalpą, nes nuodai l a b a i l a k ū s i r ga l i m a apsinuodyti prisikvėpavus garų. • Grįžus iš miško ir sutvarkius grybus, būtina nusiplauti rankas. • Džiovinant bobausius, juose esantis giromitrinas suyra ir išgaruoja, tad po 2 mėnesių džiovintus grybus galima vartoti maistui.

Gimtasis kraštas

Žvejyba pavasarį Nors pavasaris vėluoja, lydekas, kaip ir ankstesniais metais, leidžiama žvejoti nuo balandžio 21-osios. Nuo tos dienos jau galima žvejoti ir masalui naudojant gyvą žuvelę. Sugavus dar neišneršusią lydeką, reikėtų ją paleisti. Kaip pasielgs žvejys – ją paleis ar pasiims, priklauso nuo jo kultūros. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas, vertindamas žvejų kultūrą, sakė, kad ji pastebimai kyla.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Kasmet vis mažiau žmonių žvejoja be leidimų – per ketverius metus išduodamų leidimų skaičius padidėjo daugiau nei du kartus, žvejybos vietose paliekama mažiau šiukšlių. Pasak Vilmanto Graičiūno, ilgai buvo svarstytas siūlymas visiškai uždrausti mėgėjų žvejybą Nemuno deltos regioninio parko telkiniuose nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d., bet jam nepritarta. Kaip ir ankstesniais metais, šiuo laikotarpiu čia bus galima žvejoti, tačiau visus sugautus karšius privaloma paleisti. Planuojama, kad ateinančiais metais, kai bus sudaryta galimybė žvejams mėgėjams įsigyti leidimus ir licencijas elektroniniu būdu, žvejoti Nemuno deltos regioninio parko telkiniuose bus galima tik su licencija. Mėgėjiškos žūklės taisyklės nedraudžia žvejoti pavasarinio žuvų neršto metu, tačiau laikotarpiu, kai neršia lydekos, sterkai, salačiai, otai, kiršliai, žiobriai, o Nemuno deltos regioninio parko telkiniuose – karšiai, šių žuvų negalima gaudyti. Kiršlius ir salačius draudžiama žvejoti iki gegužės 15 d., sterkus – iki gegužės 20 d. Nuo gegužės 1 d. iki liepos 31 d. Baltijos jūroje bus draudžiama gaudyti otus, o nuo gegužės 15 d. iki birželio 15 d. – žiobrius. Jeigu užkimba žuvis, kurią tuo metu draudžiama gaudyti, ją reikia iš karto paleisti atgal į vandens telkinį. Draudžiamos gaudyti žuvys, suleistos į tinklelį sugautam laimikiui laikyti, nesvarbu, ar jos gyvybingos, ar ne, laikomos laimikiu ir už jas teks atlyginti žalą. Už kiekvieną draudžiamu laiku sugautą karšį ar žiobrį teks sumokėti po 40,52 Lt, už lydeką, sterką, salatį ar kiršlį – po 101,3 Lt. Jeigu žuvys bus sugautos draustinyje ar rezervate, teks sumokėti tris kartus didesnę sumą. Už pažeidimą dar teks sumokėti ir iki 200 Lt baudą. GK ir Aplinkos ministerijos inf.

2011 m. balandžio 29–gegužės 6 d., Nr. 17 (61)

Gamta

Ar egzistuoja saugi energija? Japonija – ant branduolinės katastrofos krašto, prieš metus šachtoje JAV nugriaudėjo sprogimas, o Meksikos įlankoje išsiliejo nafta. Bet ar yra alternatyvų? Žurnalistai kartu su specialistais pasiryžo apžvelgti energijos rūšis ir paieškoti alternatyvų arba tiesiog padėti išsirinkti geriausią iš blogiausių.

Branduolinė energija Pasaulis sugniaužęs kvapą seka įvykius Japonijos Fukušimos atominėje elektrinėje, kurios reaktoriai nesustoja skleisti radiacijos. Blogiausias galimas scenarijus: radioaktyviosios dalelės bus nupūstos šalies vidun, o tai – milžiniškas pavojus milijonams žmonių. Pastaroji krizė paskatino permąstyti branduolinę politiką. Jungtinėse Amerikos Valstijose lobistai iš paskutiniųjų gina atominės energijos industriją, o mokslininkai savo ruožtu spaudžia biurokratus tikindami, kad Amerikos jėgainėms būtinas skubus remontas. Gali būti, kad taip ilgai palankiai vertintai branduolinei energijai iš tiesų atėjo galas.

Nafta Po milžiniškos katastrofos šioje industrijos šakoje praėjo beveik metai. 2010 m. balandžio 20-ąją įvykęs sprogimas naftos gavybos platformoje „Deepwater Horizon“ (Meksikos įlanka) nusinešė 11 gyvybių, o iš gręžinio, esančio daugiau kaip 1,5 km gylyje, į jūrą pradėjo plūsti nafta. Dėl įtampos ir taršos tūkstančiai žmonių buvo pažeisti ﬁziškai ir psichiškai.

daug šalininkų. Tačiau gyvūnų tarp jų nėra. Naujausių tyrimų duomenimis, snapuotieji banginiai, kurie yra raganosio dydžio ir autobuso svorio, dėl vėjo jėgainių jūrose visiškai susipainioja, todėl atsiduria paplūdimiuose. Paukščiams vėjo turbinos taip pat mirtinos. Vėjo jėgainės Kalifornijoje per metus sukapoja tūkstančius paukščių, įskaitant auksinius erelius ir raudonuodegius vanagus. Kritikų teigimu, vėjo energija nesumažino anglies dvideginio išsiskyrimo šalyse, kur vyrauja šios jėgainės.

Javai

Pasaulis sugniaužęs kvapą seka įvykius Japonijos Fukušimos atominėje elektrinėje, kurios reaktoriai nesustoja skleisti radiacijos. Blogiausias galimas scenarijus: radioaktyviosios dalelės bus nupūstos šalies vidun, o tai – milžiniškas pavojus milijonams žmonių. GK archyvo nuotraukos

Per 86 dienas į vandenyną išsiliejo 5 mln. barelių naftos. Turizmas aplink Meksikos įlanką (Luizianos, Misisipės, Alabamos, Floridos valstijose) labai sumažėjo. Tačiau amerikiečiai, atrodo, yra linkę pamiršti didžiausią ekologinę katastrofą JAV istorijoje: 6 iš 10 žmonių sako, kad palaiko naftos gavybą atviroje jūroje. JAV vyriausybė kovo mėnesį pritarė antrajai giluminės naftos gavybos platformai minėtoje įlankoje.

Akmens anglis Sukrečiančią katastrofą teko išgyventi ir akmens anglies industrijai. 29 darbuotojai žuvo įvykus sprogimui anglies kasykloje Vakarų Virdžinijoje. Šios industrijos kriti-

kai viešai smerkia skleidžiamą taršą, o televizija niekada nepamiršta šachtininkus ištinkančių nelaimių, rodos, vykstančių laikrodžio rodyklės tikslumu. Praeitą rudenį 700 ieškovų padavė į teismą ketvirtą didžiausią JAV anglies gavybos įmonę „Massey Energy“. Jie kaltina įmonę dėl nuodingųjų metalų patekimo į geriamąjį vandenį. Įmonė visus kaltinimus neigia. Kitai anglies kasybos industrijos milžinei neseniai teko pakloti 4 mln. dolerių dėl užteršto vandens Vakarų Virdžinijos ir kitose valstijose.

Vėjas Kalbant apie švarią ir atsinaujinančią energiją, vėjo jėgainės turi

2010 m. balandžio 20-ąją įvykęs sprogimas naftos gavybos platformoje „Deepwater Horizon“ (Meksikos įlanka) nusinešė 11 gyvybių

Biologinio kuro, pavyzdžiui, etanolio, populiarumas stipriai išaugo JAV prezidento Džordžo Bušo valdymo laikotarpiu. Tai buvo suprantama kaip galimybė JAV atsisakyti priklausomybės nuo naftos, tačiau ir ši nekalta energijos gavybos rūšis turi baisiųjų pusių. Agronomijai tinkamų žemių naudojimas energijai išgauti maisto kainas iškelia į kosmines aukštumas. Viena iš protestų Tunise, Egipte ir Jemene priežasčių – maisto trūkumas. „Duokite mums cukraus!“ – šaukė Alžyro žmonės gatvėse. Jungtinių Tautų duomenimis, javų kainos pasiekė rekordinį lygį ir 1 milijardas žmonių badauja.

Dujos Naujų energijos išgavimo būdų paieška paskatino JAV pradėti sparčiai vystyti skalūnų dujų išgavimo procesą, dar kitaip vadinamą hidrauliniu skaldymu. Proceso metu gamtinės dujos yra išgaunamos labai dideliu spaudimu į beveik dviejų kilometrų gylį pumpuojant specialų skystą mišinį, sudarytą iš smėlio, vandens ir specialių cheminių priedų. Praktika paplito visose JAV. Tačiau šios energijos išgavimo būdo kritikų taip pat netrūksta. Jų teigimu, purškiamas mišinys yra nuodingas, prisotinantis dirvožemį ir vandenį radioaktyviomis ir kancerogeninėmis medžiagomis. 2010ųjų dokumentinio ﬁlmo „Dujų šalis“ režisierius Džošas Foksas teigia, kad dujų skaldymo procesas yra pavojingas sveikatai ir gali sukelti daug problemų: nuo smegenų pažeidimų iki kvėpavimo sutrikimų ar net vėžio. Pagal newsweek.com parengė Tomas Zabulis

Ąžuolyną nuklojo baltųjų plukių kilimai Diana RAKAUSKAITĖ „Plukių žydėjimas Dūkštų ąžuolyne – vienas įstabiausių atbundančios gamtos ženklų, – sako Neries regioninio parko direktorė Audronė Žičkutė. – Kiek akys užmato, tarp šimtamečių ąžuolų pasklidęs baltas plukių žiedų kilimas nepalieka nė vieno abejingo. Plukių žydėjimo švente atidaromas turistinis sezonas Neries regioniniame parke.“ Atvykę į šventę lankytojai bus kviečiami „atspėti“ ąžuolų paslaptis, dovanoti margučius. Programą vainikuos aktoriaus Giedriaus Arbačiausko skaitomos eilės, atliekamos dainos ir archajinio folkloro grupės „Ugniavijas“ koncertas, dūdmaišiu muzikuos Gvidas Kovėra. Šiais metais Plukių žydėjimo šventė įtraukta į Valstybinės saugo-

mų teritorijų tarnybos organizuojamą Norintieji dalyvauti Plukių žydė- 1 km už Dūkštų miestelio, Dūkštų konkursą „Atrask ir pažink Lietuvos jimo šventėje, pailsėti didingų ąžuo- ąžuolyne. Šventės pradžia – balansaugomas teritorijas“. Konkurso metu lų ir gležnųjų plukių kaimynystėje, džio 30 d. (šeštadienį) 14 val. siūloma aplankyti ir fotoaparatu už- turėtų važiuoti iš Vilniaus Kernavės Renginys nemokamas, tereikia ﬁksuoti 50 įdomių gamtos ir kultūros kryptimi. Šventės vieta – maždaug atsivežti margutį. paveldo objektų bei renginių Lietuvos saugomose teritorijose. Lankomas objektas Neries regioniniame parke – Plukių žydėjimo šventė. Neries regioninis parkas įsteigtas pačioje gražiausioje Neries atkarpoje, raiškiam upės slėnio kraštovaizdžiui, savitai augalijai ir gyvūnijai, unikaliai Neries vidurupio kilpų sistemai ir natūralių intakų apsaugai bei kultūros paveldui išsaugoti. Parko plotas – daugiau kaip 10 000 hektarų. Parke yra 11 draustinių, 1 gamtinis rezervatas, daugiau kaip 30 valstybės saugomų gamtos ir kultūros paveldo objektų. Prieš pora metų Neries regioniniame parke įrengtas naujas lankytojų centras Plukių žydėjimas Dūkštų ąžuolyne – vienas įstabiausių atbundančios gamtos ženklų. su modernia ekspozicija. Audronės Žičkutės nuotrauka

2011 m. balandžio 29–gegužės 6 d., Nr. 17 (61)

Gimtasis kraštas

Istorijos vingiai

Barzdota Bačkinių giminės istorija Po 45 metų J.Tamulevičius savo mokytojui ir vadui Liškiavos kapinėse pastatė gražų ąžuolinį kryžių. Daug kryžių žuvusiems partizanams pastatyta įvairiuose Dzūkijos kampeliuose. Spindi šventa jų šviesa virš išbarstytų kovotojų kaulų miškuose, žvyrduobėse, raistų akivaruose. Žmonės neužmiršo tų, kuriuos okupantai stengėsi išbraukti iš atminties.

Sibiro tremtis

Karagandos lagerių lietuvių tremtiniai. Jonas Tamulevičius viršuje antras iš dešinės.

Bačkinių giminės patriarchas, buvęs partizanas, devyniasdešimt dvejų metų amžiaus Jonas Tamulevičius (stovi pirmas iš kairės) džiaugiasi, kad didelėje giminėje nebuvo nusikaltėlių ar kitokių nedorų žmonių.

J.Tamulevičius su Lietuvos kariuomenės uniforma, bet jau be antpečių 1940 m. vasarą.

Jonas STALIULIONIS

Tamulevičius, gimęs Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metais.

Varėnos rajono Kibyšių kaimo gyventojai Tamulevičiai nuo seno vadinami Bačkiniais. Ta pravardė turi labai seną ir įdomią istoriją, siekiančią Rusijos imperatorės Jekaterinos laikus.

Statinėje per Nemuną XVIII a. pabaigoje didelę Abiejų Tautų Respubliką (lietuvių ir lenkų) į gabalus sudraskė ir pasidalijo Rusija, Austro-Vengrija ir Prūsija. Pirmiausia sunkią okupanto leteną pajuto Maskvos erelio naguose atsidūrę lietuviškų žemių jauni vyrai. Juos gaudė ir įspraudę į „kalades“ vežė dvidešimt penkeriems metams į rekrūtus. Mat į nesibaigiančius grobuoniškus karus įsivėlusiai carinei imperijai nuolat stigo kareivių. Kartą per tokias gaudynes vienas Merkinės apylinkių Tamulevičius statinėje perplaukė Nemuną ir atsidūrė Kibyšiuose, mat lietuvišką Užnemunę pasigrobusi Prūsija prievartinės rekrūtų tarnybos netaikė. Be to, ši valstybė mažiau varžė okupuotų žmonių teises ir laisves. Gelbėdamiesi nuo rekrūtų per Nemuną į Užnemunę spruko ir daugiau žmonių, bet ne visiems pavyko perplaukti upę, ne visi pateko į istoriją.

Bačkiniu. Nuo šio jauno žmogaus, pabėgusio iš rekrūtų, ir prasidėjo Tamulevičių, pravardžiuojamų Bačkiniais, giminė Kibyšiuose. Gaila, kad pačių Tamulevičių atmintis neišsaugojo nei savo giminės pradininko vardo, nei kokio biograﬁjos fakto. Jis, kaip ir tūkstančiai Lietuvos artojų, neturėjusių bajorystės titulų, nugrimzdo užmarštin. Juk beraščių kaimo žmonių atmintis paprastai siekdavo tik senelių laikus, o prosenelių jau niekas neprisimindavo. Nors giminės pradininko vardas išdilo iš atminties, tačiau Bačkinių legenda, eidama iš lūpų į lupas, pasiekė mūsų laikus. Ją dabar puoselėja garbaus amžiaus varėniškis Jonas

Kibyšių partizanai Į Lietuvos laisvės kovotojų sąjungą J.Tamulevičius įsijungė dar 1942 m. Tapti partizanu apsisprendė 1944 m. pabaigoje, kai kitoje Nemuno pusėje, Druskininkėlių kaime, raudonieji okupantai ir jų pakalikai šaudė taikius žmones, degino sodybas, jaunimą prievarta išsivarė į Merkinę. Tada išėjo partizanauti beveik visi jauni Kibyšių vyrai. O būrio, vienijančio apie septyniasdešimt kovotojų, vadu tapo Kibyšių pradžios mokyklos mokytojas Mykolas Lukošiūnas.

Už partizanavimą J.Tamulevičius keliolika metų Vorkutoje kasė anglį. Nelengva buvo Dzūkijos artojui amžino įšalo žemėje. Ir dar kalėjime. Nepakeliamas darbas po 12 valandų per dieną su menkais kalinio drabužiais ir dar skurdesniu maisto daviniu. Prižiūrėtojai tyčiodavosi iš kalinių. Ir tik mirtis nutraukdavo vergo kančias. O mirdavo žmonės masiškai. Pats J.Tamulevičius matė kelis traukinio vagonus, kuriuose buvo sušalę žmonės. Juos vežė ir krovė į sunkvežimius. Vėliau sužinojo, kad tai iš vokiečių nelaisvės grįžę rusų kareiviai. Mat po karo sovietinė propaganda juos visaip kvietė į tėvynę pas savo brolius, seseris, žmonas. Žmonės patikėjo ir skubėjo namo. Kai tik pervažiavo TSRS sieną, juos perrengė kariškių drabužiais ir išvarė į Vorkutą. Ištvėrę fašistinės koncentracijos stovyklas, jie žuvo bolševikiniuose mirties lageriuose. O artimieji, pas kuriuos taip skubėjo, tikriausiai nė nežino, kur ilsisi jų kaulai. Iš lagerių ir tremties į Lietuvą J.Tamulevičius grįžo su šeima. Susitiko Sibire kaišiadoriškę, partizanų ryšininkę Jadvygą Suslavičiūtę. Sukūrė šeimą. Tremtyje gimė du sūnūs: Stasys – Karagandoje, Sigitas – Krasnojarsko krašte. Grįžus nelengva buvo prigyti gimtojoje žemėje. Viršininkai vis stumdė vienas nuo kito, kol pavyko įsidarbinti statybose.

Rūpinasi giminės istorija Dabar šis šviesus žmogus rūpinasi Bačkinių giminės istorija. Tą istoriją jam pavyko atkurti nuo savo senelio Jono ir jo vyresnių brolių – Andriaus ir Antano – laikų, kai dar visi su šeimomis gyveno gatviniame rėžiniame Kibyšių kaime. Trys

broliai valdė keturiasdešimt penkis hektarus dirbamos žemės ir devynis hektarus servitutų. Broliai sutarė broliškai. Bet ir broliškai gyvenant vienoje troboje dvidešimt vienam žmogui pasidarė ankšta. Visi vos sutilpdavo prie didelio stalo. O valgydavo tada visi kartu. Ir tradicijų niekas nelaužydavo. Ankšta ne tik prie stalo. Tokiam skaičiui žmonių ir troboje suktis buvo nelengva, todėl nusprendė dalytis. Jaunesni broliai – Antanas ir Jonas – sau namus susirentė šalia. O vyriausias brolis Andrius liko senoje troboje. Laikas bėgo, keitėsi kartos. Andriaus sūnus Andrius susilaukė sūnaus ir dukros. Antano sūnus Povilas turėjo tris sūnus ir dvi dukteris, o Jono sūnus Ambraziejus – tris sūnus ir dukterį. Vienas iš tų sūnų – Jonas Tamulevičius – dabar yra Bačkinių giminės metraštininkas. Pats Jonas irgi turi du sūnus ir penkis vaikaičius. O visoje Bačkinių giminėje yra šešiolika vyrų. Taigi giminei išnykimas negresia.

Kaimas nyksta Didelis Kibyšių kaimas su penkiasdešimt trimis sodybomis ir trimis šimtais dvylika žmonių, palyginti vėlai, tik 1940-aisiais, išsiskirstė į vienkiemius. Bet dabar, po septyniasdešimt metų, jau baigia išnykti. Kaime liko vos septyniolika sodybų su dvidešimčia senyvo amžiaus žmonių. Tačiau po Lietuvą išsibarstę Bačkiniai neužmiršta savo šaknų.

Kibyšiuose iš statinės išlipusio jaunuolio niekas nesiteiravo nei vardo, nei pavardės. Visiems jis tapo Bačkiniu. Suvažiuoja ne tik į giminės susitikimą, bet ir šiaip įvairiomis progomis užsuka. Juk kiekvienam malonu pavaikščioti po senolių žemę, pasiklausyti, ką į ausį pašnabžda protėvių dvasios, gyvenančios senuose medžiuose, dar kartą prisiminti seną Bačkinių giminės legendą.

Nemari legenda Kibyšiuose iš statinės išlipusio jaunuolio niekas nesiteiravo nei vardo, nei pavardės. Visiems jis tapo

Nors giminės pradininko vardas išdilo iš atminties, tačiau Bačkinių legenda, eidama iš lūpų į lupas, pasiekė mūsų laikus. Bačkinių giminės susitikimas (nuotraukoje). Tamulevičių šeimynos archyvo nuotraukos

12 Edita Daniūtė – aistringa šokėja ir keliautoja Gimtasis kraštas

Gyvenimas

2011 m. balandžio 29–gegužės 6 d., Nr. 17 (61)

Liepos vienuoliktą Edita švęs trisdešimt antrąjį gimtadienį. Tačiau tai bus įtemptas jos gyvenime metas, nes šis sezonas šokių karjeroje jai paskutinis. Taip apsispręsta. Nijolė BARONIENĖ Šiuo metu Edita Daniūtė-Vasilauskienė gyvena kaip niekada intensyviai. Sukūrusi šeimą ji suprato, kad taip, kaip buvo, jau nebebus. Teks dalyti save tarp veiklos ir šeimos. Tačiau dėl to nė kiek neapgailestauja.

Didžiausias gyvenimo džiaugsmas Šiai jaunai moteriai neužtenka dvidešimt keturių paros valandų. „Nors imk ir pasidalyk į daugybę mažų gabalėlių. Visur reikia suspėti, o laiko vis trūksta“, – skundėsi Edi-

ta. Ji daugiau nei bet kuri kita moteris praleidžia laiko siuvykloje, juk su nuomota ar kelerių metų senumo suknele ant parketo svarbiose varžybose nepasirodysi. Apie tai, kiek toks grožis kainuoja, jau kita kalba. Diena, kai susitikome, Editai prasidėjo nuo vizito pas siuvėją, vėliau ji dirbo su pramoginių šokių aukštumų siekiančiomis poromis, o paskui lėkė į Kauną apžiūrėti patalpų savo šokių studijai. Kol kas jos nuomojamos, o būtų gerai turėti nuosavas. „Visur turiu spėti pati. Nėra, kam pavaduoti. Ir nereikia, nes tai, ką darau, man patinka, tik viena bėda, kad diena per trumpa“, – pavargusiu, bet malo-

niu balsu kalbėjo Edita. Didžiausias jos džiaugsmas – dukrelė Evita. Ji – tokiais pat natūraliai garbanotais plaukais ir beveik tokiu pat skambiu kaip mamos vardu. „Dėl dukros vardo ilgai sukome galvą. Lyg tyčia tuo metu sutikau mokyklos laikų draugę, kuri man priminė, kad paauglystėje buvau sakiusi, jei kada turėsiu dukrą, jos vardas bus Evita. Šis vardas hebrajų kalboje reiškia „gyvybinga“, o Edita – „turtinga ir kovinga“, – smagiai kalbėjo šokėja.

Mama – vienintelė ir nepakeičiama Mažoji Evita visada labai laukia grįžtančios mamos. Dabar jai treji metukai. Tai toks amžius, kai mama – vienintelė ir nepakeičiama. Tiesa, visada šalia rūpestingas ir mylintis tėtis, tačiau ir jis daug dirba. Tad tuo laiku, kai Edita būna išvykusi, Evitą prižiūri močiutė. Ar mažylė užgrojus muzikai jau sukasi šokio žingsneliu? „Kol kas negaliu pasakyti, kad pastebiu dukros norą šokti. Ir nė kiek dėl to nesijaudinu. Ne visos ir visi gali būti šokėjais. Yra daugybė kitų puikių profesijų. Svarbu, kad žmogus darytų tai, kas jam miela, kas prie širdies“, – tikino Edita.

Stebuklas ir talentas

Editos namuose varžybose gauti apdovanojimai, įvairaus dydžio ir vertės taurės vos telpa didžiulėje spintoje. Tačiau jai didžiausią vertę turi čempionatuose pelnytas prestižas.

Edita pradėjo šokti būdama aštuonerių metų. Sekėsi puikiai, nes keturiolikos metų jau tapo Lietuvos čempione. Poroje su Arūnu Bižoku – pasaulio, Europos sportinių šokių čempionė, daugkartinė Lietuvos čempionė. Iš kur noras ir gebėjimas šokti? „Esu ekstravertė. Kiek save prisimenu, šokau. Man patiko ir baletas, ir visi kiti šokiai. Jei tik buvo proga, šokau. Su didžiuliu malonumu žiūrėdavau dailųjį čiuožimą“, – prisiminė vaikystę Edita. Mama – vokiečių kalbos mokytoja, tėtis – zootechnikas. Abu ne iš meno pasaulio, bet prie meno, kaip sakoma, nes kartu su mažąja Edita skubėdavo žiūrėti spektaklių, koncertų. O kai pradėjusi lankyti mokyklą dukra noriai ėmė lankyti ir šokio pamokas, jie abu patikėjo jaunėlės talentu ir stengėsi visu kuo padėti vaikui.

Prieš keletą metų įkūrusi savo šokių studiją E.Daniūtė-Vasiliauskienė sakė, kad tėvams, nusprendusiems leisti vaikus mokytis pramoginių šokių, nereikėtų manyti, jog tai bus labai brangu. „Tėvai, auginantys vaikus ir suprantantys, koks svarbus jų lavinimas, žino, kiek kas kainuoja. Patikėkite, pati turiu trejų metų dukrytę, tad žinau, kiek kainuoja užsiėmimai estetinio lavinimo mokyklėlėse. Pramoginiai šokiai tikrai nėra išskirtinai brangūs. Be abejo, reikia ir koncertinius drabužėlius pasisiūti, kainuoja ir koncertinės kelionės. Tačiau kiekvieno valia skaičiuoti ir apsispręsti“, – sakė žinoma šokėja.

Moteris džiaugiasi turėdama supratingą vyrą, mat dažnas jos paklausia, kaip vyras reaguoja į tai, kad namuose nuolat kraunami lagaminai. GK archyvo ir Editos Daniūtės-Vasiliauskienės nuotraukos

Po pasaulio čempionato ji žada imtis pedagoginio darbo ir teisėjauti pramoginių šokių varžybose.

Tarp atvedančiųjų vaikus į E.Daniūtės-Vasiliauskienės šokių studiją Vilniuje ir Kaune yra visokių tėvelių: vieni gal tikisi, kad pašoks pašoks ir noras praeis, kiti svajoja apie pergales čempionatuose. „Svarbiausia – noras dirbti. Ar šoktum, ar dainuotum, stebuklų nebūna. Vienintelis stebuklas – darbas. Ir, be abejo, talentas. Šitas tandemas – būtinas. Kas tai supranta, daug pasiekia“, – šypsojosi E.Daniūtė-Vasiliauskienė.

Gyvenimas lėktuvuose Liepos vienuoliktą Edita švęs trisdešimt antrąjį gimtadienį. Tačiau tai bus įtemptas jos gyvenime metas, nes šis sezonas šokių karjeroje jai paskutinis. Taip apsispręsta. Jauna moteris šokdama su Mirku Gocoliu tikisi laimėti profesionalų sportinių šokių pasaulio čempionate. Todėl dabar daug laiko reikia skirti treniruotėms, kurios vyksta Italijoje. Kiek laiko praleidžia lėktuvuose, Edita jau neskaičiuoja. „Gal kam nors tai būtų sunku ir blogai, tik ne man. Aš mėgstu keliauti, negąsdina ir lėktuvai. Seniai pripratau prie skrydžių. Džiaugiuosi, kad ir vyras Mindaugas keliauninkas. Jei tik gali, lydi mane į varžybas, būtinai kartu atostogaujame kokioje nors pasirinktoje šalyje. Vežamės ir dukrelę“, – pasakojo E.Daniūtė-Vasiliauskienė. Po pasaulio čempionato ji žada imtis pedagoginio darbo ir teisėjauti pramoginių šokių varžybose. Tačiau tai bus baigiantis rudeniui. Dabar reikia išlieti daug prakaito, nes tokios pergalės nebūna lengvos. O tai, kad po gimdymo Edita apsisprendė grįžti ant parketo, ji pati vertina kaip iššūkį, mat ne kiekviena šokėja tokiam žingsniui ryžtųsi. Tad dabar jai dažnokai tenka vadovautis žodžiu „reikia“, o ne „noriu“. Tiesa, norai kartais būna labai paprasti, bet sunkiai įgyvendinami. Pavyzdžiui, viena diena su pižama. „Tai didžiausia mano svajonė, bet kol kas tai per didelė prabanga“, – liūdnai atsiduso šokėja.

Iš Lietuvos išvažiuoti neketina Moteris džiaugiasi turėdama supratingą vyrą, mat dažnas jos paklausia, kaip vyras reaguoja į tai, kad namuose nuolat kraunami lagaminai. „Mindaugas žino, kad šis etapas mūsų gyvenime laikinas. Reikia ištverti. Laikas eina greitai, ateis diena, kai padėsiu tašką savo karjeroje. Tada daug laiko, be abejo, skirsiu šeimai. Būsiu Lietuvoje“, – sakė Edita. Jos vyras Mindaugas siekia teisininko karjeros ir yra iš tų, kuriam net mintis nekyla apie emigraciją. Nors, pasak Editos, kitoje, didesnėje šalyje galima daug daugiau pasiekti tiek dirbant savoje srityje, tiek imantis verslo. „Žinau, kad Mindaugas iš Lietuvos neišvažiuos, tad kitų variantų neieškau ir aš. Abu stengiamės gerai daryti tai, ką mokame. Tikiu, kad nepražūsime, – šypsojosi E.Daniūtė-Vasiliauskienė.

Atrado savyje pedagogės talentą Editos namuose varžybose gauti apdovanojimai, įvairaus dydžio ir vertės taurės vos telpa didžiulėje spintoje. Tačiau jai didžiausią vertę turi čempionatuose pelnytas prestižas. „Tai labai svarbu ateičiai – teisėjos, trenerės darbui. Kai Europos profesionalų čempionate iškovojau pirmą vietą, pajutau, kad galiu eiti dar toliau“, – sakė E.Daniūtė-Vasiliauskienė. Užbaigus karjerą jos laukia trenerės darbas. „Ruošiu kitus čempionus. Esu sukaupusi daug patirties, žinių, tad būtų nuodėmė nepasidalyti su kitais“, – sakė pašnekovė. Ji džiaugėsi atradusi savyje pedagogės talentą, tikino labiau nei su suaugusiaisiais mėgsta dirbti su vaikais, nes jie dar nesugadinti. Ne taip, kaip jau pažengę ir dažnai netinkamai kieno nors parengti šokėjai. Tada, pasak Editos, reikia taisyti svetimo darbo klaidas, o tai daug sunkiau nei pačiai pradėti mokyti nuo pirmojo žingsnelio.

2011 m. balandžio 29–gegužės 6 d., Nr. 17 (61)

Gimtasis kraštas

Kelionės

Haitis – ne tik vienas vargingiausių pasaulio kampelių, kurio skurdo suluošintą veidą po 2010 m. gamtos stichijos išvydo pasaulis. Tai neįtikėtinų istorijų kupinas kraštas – sunkus darbas, šokiruojamos pramogos ir paslaptinga religija.

Salyno perlas Haitis – viena iš Karibų jūros salų. Jos plotas – 48,7 tūkst. kv. km. Tai antra pagal dydį Karibų jūros sala, nusileidžianti tik Kubai. Dabar salą dalijasi dvi valstybės: rytinė dalis priklauso Dominikos Respublikai, o vakaruose įsikūręs Haitis. Senovėje ieškodami naujų žemių gentainiams čia apsigyveno indėnai tainai, o europietis Kristoforas Kolumbas salą atrado 1492 m. spalio 12 d. Prieš akis išnirusi sala taip patiko keliautojui, kad išsilaipinęs ją pavadino Hispaniola – tolimos Ispanijos garbei. Tankiais atogrąžų miškais apaugusi turtinga sala patiko ne tik atvykusiems keliautojams, bet ir Karibų jūrose siautėjantiems piratams. Trintis buvusi tokia stipri, kad XVII a. ispanų karalius įsakė saviškiams pasitraukti į šalies gilumą ir palikti piratams šiaurės vakarinę salos dalį. Savo teritorijoje ispanai ėmė kurti koloniją. Derlinga žemė puikiai tiko cukranendrėms, kavai, ryžiams, platanams, tabakui auginti. Ispanai neapdairiai išžudė beveik visus salos gyventojus tainus, tad darbo jėgos buvo priversti ieškotis svetur. Taip į salą iš ispanų ir prancūzų kolonizuotų žemių atkeliavo juodaodžių vergų ir kruvinu darbu sukūrė tikrą Antilų salyno perlą. Per 200 metų gyvavimo istoriją Haitis išgyveno daugybę didesnių ir mažesnių karų, sukilimų, perversmų ir gamtos katastrofų.

Žalių daigelių jūra Mėlynai smaragdinius salą skalaujančius vandenis šalies viduje atkartoja vis dar išlikę pavieniai cukranendrių laukai. Cukranendrės gal ir nesaldina Haičio žmonių gyvenimo, tačiau suteikia darbo, kurio šalyje smarkiai trūksta. Šį augalą 1493 m. į salą atplukdė K.Kolumbas, o Aleksandras Makedonietis savo dienoraščiuose dar 325 metais prieš Kristų stebėjosi nepaprasta švendre, kuri „be bičių neša medų“. Žalių daigelių jūra Haityje – cukraus, romo ir dar beveik 22 iš šio augalo gaminamų produktų šaltinis. Mažas melsvai žalias daigelis virsta net 3 metrų aukščio cukranendre medingu kotu, derlių duodančia beveik 5 metus iš eilės. Zafra, kaip vietiniai vadina cukranendrių kirtimo metą, prasideda sausio 21-ąją, per šventę Madonna de Altagracia, ir trunka net 8 mėnesius. Šis sunkus varginamas darbas atliekamas tik su mačete. Kieti augalų kamienai, karšta saulė, drėgmė ir įvairūs gyviai nepaprastai apsunkina derliaus nuėmimą. Dažnas

Augino gaidžius Haityje – tikras verslas.

Svaiginanti romo, cukraus kvapo ir vudu dvasios karalija

Vudu yra baltoji religija, gimusi susipynus krikščionybei ir afrikietiškiems tikėjimams.

darbininkas susižaloja rankas ir kojas, o susiformavę randai – neginčijamas kirtėjo darbo įrodymas. Kelias nuo mažyčio žalio daigelio iki kavą saldinančio cukraus – ilga juodų rankų lydima kelionė. Patyręs kirtėjas per dieną gali nukirsti net iki 3 tonų cukranendrių, o nukirsti

Zombiai, juodoji magija, adatėlėmis badomos lėlės – vudu religiją lydintys prietarai, skirti Vakarų pasauliui šiurpinti. augalai kraunami į buivolų traukiamus vežimus ir skubiai gabenami į apdorojimo vietas. Amžius nekintantis reginys vis dar nepaliestas civilizacijos. Tačiau dirbti reikia sparčiai, nes kuo ilgiau delsiama, tuo mažėja saldaus skysčio kiekis cukranendrėje. Per gerą derlių iš vieno augalo pa-

GK archyvo nuotraukos

vyksta išspausti net 20 litrų saldaus skysčio. Vietiniai mielai jį geria ką tik išspaustą, nes šviežias gėrimas nepaprastai gaivina, tonizuoja ir gydo daugybę kvėpavimo takų ligų. Trumpai pailsėjęs cukringas skystis verdamas. Virimas – itin svarbus ir daug dėmesio reikalaujantis procesas, nes apsnūdus virėjui visas katilas gali pavirsti didžiule lipnia karamele. Tinkamai pakaitintas skystas cukrus centrifuguojamas. Milžinišku greičiu besisukančiose turbinose smulkūs medaus spalvos cukraus kristalai lieka prisiploję prie centrifugos sienelių, o saldus sirupas – melasa – nuteka į atskirą indą. Vėliau iš melasos daromas alkoholis ir kitos medžiagos, o cukraus kristalai džiovinami specialiomis mašinomis. Dar vienas svarbus cukranendrių produktas – romas. Vietiniai šį iš melasos išgaunamą svaiginamą skystį vadina taﬁa.

nis sportas, turintis tokią pat istorinę reikšmę kaip bulių kautynės Ispanijoje. Nėra miestelio, kuriame nebūtų įrengta dengta cilindro formos aikštelė gaidžių kautynėms stebėti. Kai kuriose aikštėse gali sutilpti net 500 žiūrovų. Kovos dažniausiai rengiamos vakarais, po dienos darbų. Kaunasi du gaidžiai – šviesus ir tamsus. Skirtingos spalvos padeda geriau atskirti susikibusius kovai paukščius. „Pelea“ lažyboms kartais išleidžiami paskutiniai pinigai. Riksmas, švilpimas, paukščių klegesys ir kraujas – neatskiriama šių kovų dalis. Dvikovai prie paukščių kojų tvirtinami specialūs metaliniai ar kauliniai nagai, tad kova virsta kraugerišku reginiu. Gaidžių auginimas Haityje – tikras verslas. Specialiose paukštidėse gyvena net iki 150 kovoms skirtų gaidžių. Paukščiai kovai kruopščiai rengiamai vos išsiritę, daroma griežta jų atranka. Tinkamiems kovoti gaidžiams anksti nupešamos kojų, pažastų ir galvos plunksnos. Gaidžių augintojai teigia, kad viso pasaulio gaidžiai užmiega ir pabunda atsisukę į tą pusę, kurioje leidžiasi saulė. Jei gaidys pastebimas atsisukęs į saulėtekį, vadinasi, jis pasiruošęs kovai ir būtinai laimės!

Paslaptingoji vudu Haitis – vergovės paženklinta sala. Į Hispaniolą plukdomi vergai

dar laivuose gaudavo naujus vardus ir būdavo pakrikštijami. Dabar čia gyvena beveik 9 milijonai žmonių, kurių net 95 proc. – afrikietiškos kilmės. Oficiali kalba – prancūzų, tačiau vietiniai mieliau kalba prancūzų, ispanų, afrikiečių ir tainų kalbų mišiniu – haičio kreolų kalba. Nuo senų senovės skiepyta krikščionybė laikoma svarbiausia Haičio religija, tačiau net 80 proc. žmonių liko ištikimi protėvių religijai vudu. Mistikos gaubiamas tikėjimas toks stiprus, kad 2003 m. prezidentiniu dekretu buvo patvirtintas kaip antroji oficiali šalies religija. Vudu yra baltoji religija, gimusi susipynus krikščionybei ir afrikietiškiems tikėjimams. Aukščiausia vudu religijos figūra Dievas į žemiškus reikalus nesikiša. Haityje terminas vudu skirtas įvardyti šventajai dvasiai, jungiančiai Kūrėją su jo sukurtu pasauliu. Vudu tikslas yra padėti žmogui rasti išeitį susidariusioje sunkioje situacijoje, išgydyti ligą, suteikti malonę. Zombiai, juodoji magija, adatėlėmis badomos lėlės – vudu religiją lydintys prietarai, skirti Vakarų pasauliui šiurpinti. Haičio žmonės šventai tiki vudu. Haitį supurtęs žemės drebėjimas parklupdė ir taip nusilpusią šalį. Dauguma žmonių apimti nevilties laukia uragano – siautėjančios protėvių dvasios – tikėdamiesi, kad visagalė stichija padės patekti į geresnį gyvenimą. Stipresnieji meldžiasi. Maldomis prašoma atkurti prarastą pusiausvyrą, suteikti jėgų užglostyti atsivėrusias Žemės žaizdas ir pakilti naujam gyvenimui... „Ieva“

Kraugeriškas reginys Po sunkios darbo dienos susirinkę žmonės atsipalaiduoja šokdami ir dainuodami. Afrikietiški ritmai glaudžiai susipynę su Karibų jūros regiu, salsa. Tačiau didžiausia Haičio vyrų laisvalaikio aistra – gaidžių peštynės „Pelea“. Haityje tai beveik nacionali-

Saloje gyvena beveik 9 milijonai žmonių, kurių net 95 proc. – afrikietiškos kilmės.

Haitis – vergovės paženklinta sala. Į Hispaniolą plukdomi vergai dar laivuose gaudavo naujus vardus ir būdavo pakrikštijami.

Gimtasis kraštas

2011 m. balandžio 29–gegužės 6 d., Nr. 17 (61)

Laisvalaikis

Horoskopai E

(gegužės 2–8 d.)

Avinui žadami jaudinantys įvykiai meilės fronte. Kunkuliuojančios aistros, audringi romanai – štai kokia bus ateinanti savaitė. Bet kartkartėmis reikėtų prisiminti ir gyvenimo prozą. Juk nepakenktų ir indus suplauti, ir namus sutvarkyti. Jaučius romantiška pavasarinė nuo-

taika gali įvelti į konfliktą tarp asmeninio gyvenimo ir tarnybinės pareigos. Daugiau dėmesio skirkite tam, kas asmeniška, kad vėliau nereikėtų gailėtis dėl neišnaudotų galimybių.

Dvyniai turėtų kuo greičiau išspręsti visas problemas. Užbaikite jau gerokai įkyrėjusį projektą ir artimiausiomis dienomis nesiimkite naujo. Dabar pats metas pailsėti ir sukaupti jėgų. Namų židinio šiluma suteiks energijos, kuri buvo išeikvota pastaruoju metu. Artimieji rūpinsis jumis.

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 15 p., atsakymai: Vertikaliai: Laivo. Trekas. „OTTO“. „Ariel“. Tarnas. Šyša. Kaisa. Tema. „Sodra“. Padala. Rajaną. Kloti. Stano. Ruoja. Edema. Ural. Meta. Vyno. Darbaras. Genai. Keisk. Jidiš. Mėsos. Logo. Para. NASA. Kova. Arau. Tara. Horizontaliai: Hatora. „Akyse“. Irti. Prašom. Veteraniada. Šokoladas. „Arsenal“. Jasakas. Uodegą. Naumova. Retyn. Jame. Katino. Tarantela. Lapinskaitė. Pora. Akordas. Garas. Posa. Vairo. Alaušas. Skaičiais pažymėtuose langeliuose: VORIUKAS.

. Netiketas Zvilgsnis v

Nesutapo charakteriai...

Raimundo Šuikos nuotrauka

Šauliams pavyks įgyvendinti visus sumanymus, susijusius su darbu. Ateinančią savaitę tobulinkite profesinius įgūdžius. Jūsų sugebėjimas racionaliai planuoti savo laiką ir paskirstyti jėgas padės pasiekti užsibrėžtą tikslą. Savaitgalį galite palepinti save.

Mergelėms palypėti karjeros laiptais

Ratažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 14 p., atsakymai: 1. Dubuo. 2. Lėvuo. 3. Dėmuo. 4. Sesuo. 5. Romeo. 6. Rondo. 7. Tango. 8. Kolba. 9. Bravo. 10. Rydas. 11. Laika. 12. Kodas. 13. Andrė. 14. Tumas. 15. Kukas. 16. „Vaiva“. 17. Daina. 18. Kamiu. 19. Teisė. 20. Sarva. 21. Pauža. 22. Gauja. 23. Tarka. 24. Taukė. 25. Luara. 26. Verba. Skaičiais pažymėtuose langeliuose: VELYKOS.

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 14 p., atsakymai: Vertikaliai: Sabalas. Leta. Chaki. Inkognito. Aliarmas. Koja. Ratu. Amarilis. Havana. Isas. Da. Karai. Baden. Visa. Drėbė. Oka. Gieda. Kulnas. Viðta. Gardas. Ada. Alga. Marsas. Horizontaliai: Charakiris. Alavas. Kitara. Ta. Briauna. Gal. Aidi. „Laima“. Rega. Namisėda. Seksas. Bara. Rasė. Naglis. Kam. Blusa. Laikina. Tos. Donas. Tuoj. Dekada. Ananasas. Pažymėtuose langeliuose: KLARNETAS.

Skorpionui kitą savaitę nereikės pervargti darbe. Dėl jūsų organizacinių sugebėjimų viskas vyks tiksliai pagal planą. Daug dėmesio skirkite mylimiems žmonėms. Namiškiai suteiks jums pasitikėjimo savo jėgomis. Nešykštėkite jiems komplimentų ir dovanų.

Liūtai kitą savaitę pajus didžiulį energijos antplūdį ir drąsiai imsis sudėtingiausių reikalų. Tai jiems leis pasiekti puikių profesinės veiklos rezultatų. Galite neabejoti, kad jūsų vyresnybė tai pastebės. Bet neapsiribokite vien darbu, savaitgalį atsipalaiduokite.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija.

Svarstyklės kitą savaitę galės pademonstruoti visus savo sugebėjimus. Aplinkiniai ir vyresnybė tai deramai įvertins. Jūsų reitingas smarkiai išaugs, todėl galėsite labai lengvai pasiekti tikslą, kuris anksčiau atrodė neįgyvendinamas.

Vėžys kitą savaitę galės pailsėti nuo buitinių rūpesčių ir atitrūkti nuo rutinos. Pats metas pasilepinti – galite įsigyti kokį niekutį, kuris iš pirmo žvilgsnio jums visai nereikalingas. Nueikite į kiną ar teatrą, pavakarieniaukite su artimais žmonėmis.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

iri pasiekti profesinių laimėjimų paddės asmeninis išdidumas ir atkakllumas. Galimas daiktas, kad kitą savaitę teks prisiimti papildomų įsisa pareigojimų. Finansiniu požiūriu visi pa projektai bus labai sėkmingi. pro

Ožiaragiai, nors pavasaris toli gražu nenuteikia darbui, turės tvarkyti atidėtus reikalus. Dėl to gali kilti konfliktų su aplinkiniais. Nepamirškite, kad kartais būna geriau tiesiog nusileisti. Prieš priimant kokius nors sprendimus, reikia susipažinti su situacija. Vandeniai neturėtų tikėti vyresnybės pažadais, kad netrukus jie bus paskirti eiti kitas pareigas arba gaus kur kas didesnį darbo užmokestį – ši giesmė sena kaip pasaulis. Vis dėlto tramdykite emocijas bendraudami su vadovybe, kad nekiltų konfliktas, kurio padariniai gali aptemdyti pavasarinę nuotaiką.

Žuvys neturėtų užsibrėžti globalių darbo ir karjeros užduočių – ateinanti savaitė nėra tam tinkama. Svarbiausi bus asmeniniai santykiai – galimas daiktas, kad jūsų laukia susitikimai su senais bičiuliais ir artimais žmonėmis, o gal ir svaigūs meilės nuotykiai.

2011 m. balandžio 29–gegužės 6 d., Nr. 17 (61)

Gimtasis kraštas

Laisvalaikis

Lemtinga vertimo klaida pranašui Mozei prilipdė ragus Lilija VALATKIENĖ Mozė – biblinis personažas, didysis izraelitų vadas. Jis vadinamoje Penkiaknygėje minimas kaip pranašas, išvadavęs izraelitus iš Egipto vergovės ir atvedęs juos per dykumą iki Kanaano sienos. Istoriniuose šaltiniuose Mozė nėra žinomas. Jeigu tai buvo istorinė asmenybė, jis galėjo gyventi apie XIII a. pr. m. e.–XII a. pr. m. e. pradžioje.

Vilniaus arkikatedros frontono dešinėje pusėje sėdi raguotasis Mozė.

Manoma, kad jis bus parašęs pirmąsias 5 Biblijos knygas (Penkiaknygę). Kaip pranašą jį pripažįsta krikščionybė, judaizmas ir islamas. Mozė paskelbė Dievo įsakymus naujai kartai ir perdavė vadovavimą Jozuei. Jozuė ir įvedė Izraelį į Kanaano žemę (1230-1220 m. pr. m. e.). Palaiminęs tautą, Mozė užkopė į Nebo kalną, kad nuo jo galėtų pamatyti Kanaaną – žemę, į kurią jam nebuvo leista įžengti už seniau

Mikelandželo Buonaročio Mozė sėdi Romoje.

padarytas nuodėmes. Sulaukęs 120 metų, Mozė mirė Moabo krašte. Garsus austrų psichoanalitikas Zigmundas Froidas rašė, kad Mozė galėjo būti Egipto didikas, Echnatono monoteistinės reformos pasekėjas. Paslaptingą Mozės mirtį Z.Froidas aiškino taip: būsimieji izraelitai dykumoje jį nužudę. Šis įvykis užtraukęs kolektyvinį kaltės dėl tėvažudystės jausmą, kuris iki mūsų dienų glūdi pačioje judaizmo širdyje. „Judaizmas, – rašo Z.Froidas, – buvo tėvo religija. Krikščionybė atsirado kaip sūnaus religija“. Naujajame Testamente rašoma, kad apaštalai, Jėzaus Atsimainymo įvykio metu matė šalia jo Mozę ir Eliją – du labiausiai gerbiamus Senojo Testamento pranašus. Jie kalbėjosi su Jėzumi apie artėjančią pastarojo mirtį. Kaip ir kitos Biblijos istorijos bei veikėjai, Mozės asmenybė įkvėpė ne vieną garsų menininką. Bene žymiausia yra Mikelandželo skulptūra Mozė. Čia jis vaizduojamas kaip tikras herojus: tvirtas, stiprus, užsigrūdinęs, rūstus. Mikelandželo Mozė ryškiai išsiskyrė iš kitų tuometinių sušventintų, sudvasintų šio herojaus atvaizdavimų būtent realistiškumu.

Skulptoriaus Antano Kmieliausko sukurtą raguotąjį Mozę galima pamatyti prie Kernavės bažnyčios. Klaudijaus Driskiaus ir GK archyvo nuotraukos

Kodėl garsiajam pranašui prilipdyti ragai? Mozei ragus prilipdė šventasis Jeronimas (vertėjų globėjas), iš hebrajų kalbos išvertęs Senąjį Testamentą į lotynų kalbą. Esą šnektelėjęs su Viešpačiu ant Sinajaus kalno, Mozė nusileido raguotas. Iš tiesų turėjo būti spindintis. Vertėjas supainiojo hebrajiškame originale panaudotą

Pasijuokime •••

Bergeris skambina iš darbo namo. Atsiliepia mažasis Ralfas. – Čia aš, duok mamą, – taria jis. – Mama kaip tik dabar mylisi. – Ką? Paimk kirvį ir trinktelėk abiem per galvą. Po dešimties minučių. – Taip ir padariau. – Gerai, dabar nuvilk mamą prie baseino. – Bet mes juk neturime baseino. – Ne? Atleisk, ne ten pataikiau. •••

Kalbasi du vyrai. Vienas pasakoja: – Jei neturėčiau žmonos, mane vakar būtų apvogę. – Tikrai? Tavo žmona sugebėjo sustabdyti vagį? – klausia kitas. – Ne, ji jau anksčiau buvo ištuštinusi mano kišenes. •••

– Pone padavėjau, aš nevalgysiu ant tos purvinos staltiesės! – Be panikos, jums juk dar bus atnešta lėkštė.

žodį karan (spindintis) su keren (raguotas). Taip vertėjo klaida buvo paversta meno šedevru. Po šv.Jeronimo Mozei ragus lipdė visi, kas netingėjo, vaizdavo jį piktą ir rūstų. Šventojo Jeronimo Biblijos vertimas į lotynų kalbą, vadinamas Vulgata, iki šiol galioja kaip oficialus Katalikų bažnyčios Šventojo Rašto tekstas. •••

Maža mergaitė klausia savo tetos: – Kodėl tavo pilvas toks didelis? – Ten yra vaikelis. – Tau jis patinka? – Žinoma. – Tai kodėl jį suvalgei? •••

Muitininkas sustabdo furgoną: – Ką vežate? – Kontraceptines piliules. Pareigūnas nepatikliai pakelia brezentą: – Na, klausykite, ten juk krūva nėščių moterų. Vairuotojas: – Oi, užmiršau, šiandien aš išvežioju skundus. •••

Vyras naktį žadina žmoną ir duoda stiklinę vandens su dviem tabletėm aspirino. Žmona klausia: – Kas čia? – Vaistai nuo galvos skausmo. – Bet man neskauda galvos. Vyras (nusiimdamas apatinius): – Aaaiškuuuu…

mintys • Dažniau naudokis ausimis negu liežuviu. • Visko bijote kaip mirtingi, visko trokštate kaip nemirtingi.

(Užs. 15)

• Akys nemato, jei širdis liepia joms apakti. (Užs. 14)

• Didžiausia dalis gyvenimo praeina mums darant klaidas, didelė dalis – nieko neveikiant, o visas gyvenimas – veikiant ne tai, kas reikia. Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Atsakymą sužinosite kitame GK numeryje.

Seneka (Užs. 13)

Gimtasis kraštas

Gegužės 2, pirmadienis

„Volkeris, Teksaso reindžeris“.

6.00 9.00 10.00 11.00 12.00 12.15 14.15 15.15 16.15 17.05 18.15

18.45 19.45 20.25 20.30 21.15 22.04 22.05 22.15 23.15 23.30 24.00

Labas rytas. „Senis“ (k.). Stilius (k.). Tarp Rytų ir Vakarų. Trembita. Klausimėlis.lt (k.). Pradėko nuo savęs (k.). „Makleodo dukterys“. „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) „Senis“. (N-7) „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). „Komisaras Reksas“. Gamtos patruliai. Loterija „Perlas“. Panorama. Savaitės atgarsiai. Loterija „Perlas“. Savaitės atgarsiai. „Snaiperio taikinyje“. Vakaro žinios. Sporto panorama (k.). „Kankinimai“ (2009 m., Švedija).

2011 m. balandžio 29–gegužės 6 d., Nr. 17 (61)

TV programa

Kryžminė ugnis.

„Buvusieji“.

Nerealios namų šeimininkės.

6.20 „Tazmanija“ (k.). 6.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“ (k.). 7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“. 8.55 Super KK2 (k.). 9.55 Komedija „Garbanė Sju“ (k.). 12.00 Dviračio šou (k.). 12.30 „Tazmanija“. 13.00 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“. 13.30 „Tomas ir Džeris“. 14.00 „Drakonų kova Z“. 15.00 „Teresa“. 17.10 „Jausmų miestas“. 17.40 Kryžminė ugnis. (N-7) 18.45 Žinios. 19.10 Nuo... Iki... 20.00 „Pavogta laimė“. 20.30 Kažkas atsitiko. 21.00 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 „Specialioji Los Andželo policija“. 23.30 „Karališkos kančios“. (N-7) 0.30 „Detektyvė Džonson“. (N-7) 1.30 „Vyriški reikalai“.

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Alergija monstrams“. 7.30 „Beišleidai. Metalinė kova“. 8.00 „Detektyvas Monkas“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. (N-7) 10.05 „Amžini jausmai“. (N-7) 10.45 „Širdys paklydėlės“. 11.25 Komedija „Uošvio tvirtovė“ (2005 m., JAV). (N-7) 13.40 „Bakuganas“. 14.10 „Hana Montana“. 14.40 „Finas ir Ferbis“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Klonas“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Kodėl? 20.00 „Kas nori nužudyti Mią?“ 20.30 Gyvenimas yra gražus. 21.10 „Pasmerkti“. 21.45 TV3 žinios. 22.00 „Buvusieji“. (N-7) 23.00 „CSI kriminalistai“. (N-7) 24.00 „Kaulai“. (N-7) 1.00 „Kaltės kaina“. (N-14) 1.50 „Penktadienio vakaro žiburiai“. (N-7)

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos (k.). 7.30 „Rahanas“ (k.). 7.50 „Miesčionys III“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis VII (k.). 10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.). 10.45 Šeštadienio rytas (k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Specialusis dalinys“ . (N-7) 13.15 Sveikinimų koncertas (k.). (N-7) 15.35 „Rahanas“. 16.00 „Miesčionys III“. 17.10 „Specialusis dalinys“. 18.10 Ekstrasensų mūšis VII. (N-7) 19.10 Nerealios namų šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Sąmokslo teorija. 22.00 „Nacionalinio saugumo agentas VI“. (N-7) 23.00 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 0.10 „Gelbėtojai 112“ (k.). 0.45 Autofanai (k.). 1.20 Bamba. (S)

LTV2 8.00 Tele bim-bam. 8.30 Gustavo enciklopedija. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės (k.). 12.00 Legendos. Saulius Sondeckis (k.). 12.50 Durys atsidaro. 13.25 Šeduvių vestuvės. 14.20 Vytauto Didžiojo laikų fotografija (k.). 15.00 Etnokultūros ratas. Mardasavo moterys (k.). 15.25 Dzūkų kiemas. Dok. f. 16.00 Tele bim-bam. 16.30 Gustavo enciklopedija. 17.00 Miesto kodas (k.). 17.50 Žmonės kaip žmonės. Ved. Gabija Vitkevičiūtė. 18.35 Dailininkas A.Kmieliauskas. 19.20 Moterų meilės dainos. 21.00 Septynios Kauno dienos. 21.35 Keliaukime po Lietuvą. 22.00 Elito kinas. „Rekviem“. Drama. (N-7) 23.30 Varpų kalba. 24.00 Panorama. 0.15 „Snaiperio taikinyje“. (N-7) TV1 8.40 „Monstrų klubas II”. 9.10 „Kaukė“. Animac. serialas. 9.40 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“. Animac. serialas. 10.05 „Džekio Čano nuotykiai”. 10.30 „Nerealių draugų namai”. 11.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 13.00 „Gilmoro merginos“. Serialas šeimai. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai IV“. 15.00 „Atskalūnas“.

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00. 5.05 Spaudos apžvalga.

LTV2

Gegužės 3, antradienis

8.00 8.25 8.40 9.00 11.30 12.00 12.55 13.30 14.20 15.10 15.50 16.00 16.25 16.40 17.00

„Komisaras Reksas“.

„Trauma“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). 11.00 Ant svarstyklių. 12.00 Vilniaus albumas. 12.15 Mūsų dienos – kaip šventė (k.). 14.00 Gustavo enciklopedija (k.). 15.15 „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Savanorių biuras. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Nacionalinė paieškų tarnyba. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Nacionalinė paieškų tarnyba. 22.15 „Dingę“. (N-7) 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Keliaukime po Lietuvą (k.). 24.00 Dok. serialas „Į gamtą“.

6.20 „Tazmanija“ (k.). 6.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“ (k.). 7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“. 8.55 FTB (k.). 9.50 Valanda su Rūta (k.). 11.25 Farai (k.). 12.00 Dviračio šou (k.). 12.30 „Tazmanija“. 13.00 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“. 13.30 „Geniuko Vudžio šou“. 14.00 „Tomas ir Džeris“. 14.30 „Drakonų kova Z“. 15.00 „Teresa“. 17.10 „Jausmų miestas“. 17.40 24 valandos. (N-7) 18.45 Žinios. 19.10 Abipus sienos. 20.00 „Pavogta laimė“. (N-7) 20.30 Neišgalvoti gyvenimai. 21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 „Trauma“. (N-7) 23.30 „Vienuolikta valanda“. (N-14) 0.30 „Detektyvė Džonson“. (N-7) 1.30 „Vyriški reikalai“.

„Marinela“.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.45 11.25 12.15 13.10 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 18.45 19.10 20.00 20.30 21.10 21.45 22.00 23.00 24.00 1.00 1.50

Teleparduotuvė. „Hana Montana“. „Simpsonai“. „Detektyvas Monkas“. „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Amžini jausmai“. (N-7) „Širdys paklydėlės“. Paskutinė instancija. Akistata. (N-7) „Vėžliukai nindzės“. „Bakuganas“. „Hana Montana“. „Finas ir Ferbis“. „Simpsonai“. „Klonas“. (N-7) „Marinela“. (N-7) TV3 žinios. Prieš srovę. „Kas nori nužudyti Mią?“ (N-7) Žiūrim, ką turim. „Pasmerkti“. (N-7) TV3 vakaro žinios. „Liudininkai“. (N-14) „CSI kriminalistai“. (N-7) „Kaulai“. (N-7) „Ryklys“ (N-7) „Penktadienio vakaro žiburiai“.

„Absurdistanas“.

17.15

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos (k.). 7.30 „Rahanas“ (k.). 7.50 „Miesčionys III“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis VII (k.). 10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.). 10.45 Sekmadienio rytas (k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Specialusis dalinys“ . (N-7) 13.15 Melodrama. „Apsisprendimų vasara“ (k.). (N-7) 15.00 Smagiausios akimirkos. 15.35 „Rahanas“. 16.00 „Miesčionys III“. 17.10 „Specialusis dalinys“. 18.10 Ekstrasensų mūšis VII. (N-7) 19.10 Nerealios namų šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras filmas. Komedija „Absurdistanas“ (2008 m., Vokietija). (N-14) 23.05 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 0.10 „Gelbėtojai 112“ (k.). (N-7) 1.10 Tauro ragas (k.). 1.40 Bamba. (S)

18.20 18.55 19.05 20.30 21.15 21.45 22.20 22.55 23.30 24.00 0.45

Gustavo enciklopedija. „Kurmis ir...“. „Robotukas“. Labas rytas. Keliaukime po Lietuvą. Miesto kodas (k.). Septynios Kauno dienos. „Makleodo dukterys “. Laiko ženklai (k.). Žmonės kaip žmonės (k.). Vienas eilėraštis. Gustavo enciklopedija. „Kurmis ir...“. „Robotukas“. Kultūrų kryžkelė. Trembita. Kultūros metraščiai. Lietuvininkai. 1989 m. Veidai. Lietuvių dokumentikos meistrai. Petras Abukevičius. Vienas eilėraštis. LTV aukso fondas. „Kukučių sakmės“. TV filmas (2). Kasdienybės aitvarai. Vizijos ir tikrovė. Senųjų Lietuvos dvarų teatro menas. Durys atsidaro. Pavlovo respublika Pasaulio dokumentika. „Kankinimai“. Muzikos pasaulio žvaigždės. Kamerinės muzikos vakaras. Panorama. Vakaras Rašytojų klube. Sigitas Geda (k.).

16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Moters auka“. 18.00 „Vaiperis”. 18.57 Žodis – ne žvirblis. 19.00 „Mentalistas”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. 21.00 „Seni bambekliai 2“. Romantinė komedija. (N-7) 23.10 „Atskalūnas”. 0.10 „Mentalistas”.

TV6 9.15 9.30 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 23.25 24.00 0.30

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Skonio reikalas (k.). 8.30 Ilgai ir laimingai (k.). 9.20 Super L.T. (k.). 9.50 Kas tu toks? (k.). 10.40 Girių takais. 11.10 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

Su aušra Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Rytas su muzika Spaudos puslapiai. Laida „112“. Tarp Rytų ir Vakarų. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Namai namučiai. Atsiliepk dainoj. Laida rusų kalba.

15.00 „F.T. Budrioji akis” (1). Kriminalinis serialas. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Moters auka“. 18.00 „Vaiperis”. Veiksmo serialas. (N-7) 19.00 „Mentalistas“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. (N-7) 21.00 „Niko“. Veiksmo filmas. (N-14) 23.05 „F.T. Budrioji akis” (1). Kriminalinis serialas (k.). (N-7) 0.05 „Mentalistas“.

TV6 9.15 9.30 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.35

TV1 8.40 „Monstrų klubas II”. 9.10 „Kaukė”. Animac. serialas. 9.40 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai”. Animac. serialas. 10.05 „Dr. Šuo“. 10.30 „Nerealių draugų namai”. Animac. serialas. 11.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi”. 13.00 „Gilmoro merginos”. Serialas šeimai. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai IV“. Humoro serialas. (N-7)

Teleparduotuvė. Universitetai.lt. Išlikimas. „Svieto lygintojai“. Kriminalinė drama. (N-7) „Kaulai“. „Vedęs ir turi vaikų“. Pakvaišęs sportas. Teleparduotuvė. „Heraklis ir dingusi karalystė“. „Išlikimas“. „Svieto lygintojai“. Kriminalinė drama. (N-7) „Kaulai“. „CSI Majamis“. „Vedęs ir turi vaikų“. Kovotojas nindzė. „Rykliai vėl puola“. Trileris. (N-14) „Pietų parkas“. Animac. komedija. Baltijos futbolo lygos apžvalga. Nekalti juokeliai. (S)

23.35 24.00

Teleparduotuvė. Tavo augintinis. „Išlikimas“. „Svieto lygintojai“. Kriminalinė drama. „Kaulai“. „Vedęs ir turi vaikų“. Pakvaišęs sportas. Teleparduotuvė. „Heraklis ir ugnies ratas“. „Išlikimas“. „Svieto lygintojai“. Kriminalinė drama. „Kaulai“. Kriminalinis serialas. „CSI Majamis“. „Vedęs ir turi vaikų“. Kovotojas nindzė. UEFA Čempionų lygos rungtynės. „FC Barcelona”–Madrido „Real FC”. Tiesioginė transliacija. Vienam gale kablys. Nekalti juokeliai. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 8.33 9.20 9.50 10.40 11.10 12.00 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

TV parduotuvė. Teletabiai. Reporteris (k.). Saugus eismas. Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). Super L.T. (k.). (N-7) Skonio reikalas (k.). Namų daktaras. „Gongo Gangas“. TV žaidimas (k.). Saugus eismas. Laida 112. Ant svarstyklių. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Litas prie lito. Duetai. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Mažoji studija.

12.00 12.45 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.08 20.00 20.25 21.00 21.30 22.20 23.20 0.20

Skonio reikalas (k.). 24/7 (k.). Lietuva tiesiogiai. „Pora kaip tvora” (k.). Griūk negyvas! Super L.T. (N-7) TV parduotuvė Žinios. Orai. Teletabiai. Žinios. Orai. „Gongo Gangas“. TV žaidimas. (k.). Žinios. Orai. Serialas „Pora kaip tvora“. Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 20 minučių. Orai. Super L.T. (N-7) Reporteris. Orai. Lietuva tiesiogiai. Serialas „Zona“. (N-14) Galiūnų pasaulio čempionatas 2009 (k.). Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Naujienos. 7.10 Animacinis f. 7.35 Laida kariams. 8.10 Animacinis f. 8.20 Sveikata. 9.00 Naujienos. 9.15 Animacinis f. 9.30 Kol visi namie. 10.25 Fazenda. 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Kaip išsaugoti meilę. 12.25 Vaidybinis f. „Vairuotojas Verai”. 14.50 Auksinis gramofonas. 20.00 Laikas. 20.50 TV serialas „Žolė po sniegu”. 22.50 Lietuvos „Laikas”. 22.55 Vaidybinis f. „Tarasas Bulba”. 1.15 Muzikinis kanalas. 17.03 18.10 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48

Antra pavara. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Tarp Rytų ir Vakarų (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. V.Šymborska. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

12.03 12.45 13.15 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.05 20.00 20.25 21.00 21.50 22.20 23.20 0.30

Ilgai ir laimingai. Reporteris (k.). Šiandien kimba. Lietuva tiesiogiai. Serialas „Pora kaip tvora“ (k.). Griūk negyvas! (N-7) Super L.T. (k.). (N-7) TV parduotuvė. Žinios. Orai. Teletabiai. Žinios. Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). Žinios. Orai. Serialas „Pora kaip tvora“. Žinios. Orai. Kas tu toks? 20 minučių. Orai. Super L.T. (N-7) Reporteris. Orai. Lietuva tiesiogiai. Serialas „Zona“. (N-14) Du karaliai (k.). Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.25 Federalinis teisėjas. 16.30 Detektyvai. 17.10 Tegul kalba. 18.15 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 19.15 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.10 TV serialas „Baladė apie bomberį”. 22.10 TV serialas „Žolė po sniegu”. 23.05 Lietuvos „Laikas”. 23.10 TV serialas „Dvi seserys”. 0.10 TV serialas „Pėdsakas”. 0.50 Detektyvai. 1.15 Muzikinis kanalas. 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48 23.58 24.00

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Gamta – visų namai. Mažoji studija. Dievo žodis. Ant svarstyklių (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. G.Patackas. LR himnas. Nakties programa.

2011 m. balandžio 29–gegužės 6 d., Nr. 17 (61)

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2

Gegužės 4, trečiadienis

8.00 8.25 8.35 9.00 11.30 12.00 13.05 13.30 14.20 15.20

Žurnalisto tyrimas.

„Beovulfas“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 12.00 Rusų gatvė. 12.15 Sveikinimų koncertas (k.). 14.30 Gamtos patruliai (k.). 15.15 „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Žurnalisto tyrimas. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Teisė žinoti. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Teisė žinoti. 22.15 Pinigų karta. 23.00 Klausimėlis.lt. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „24 valandos“. (N-14)

6.20 „Tazmanija“ (k.). 6.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“ (k.). 7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“ 8.55 Nuo... Iki... (k.). 9.55 Neišgalvoti gyvenimai (k.). 10.25 Tu gali (k.). 12.00 Dviračio šou (k.). 12.30 „Tazmanija“. 13.00 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“. 13.30 „Geniuko Vudžio šou“. 14.00 „Tomas ir Džeris“. 14.30 „Drakonų kova Z“. 15.00 „Teresa“. 17.10 „Jausmų miestas“. 17.40 24 valandos. (N-7) 18.45 Žinios. 19.10 FTB. 20.00 „Pavogta laimė“. (N-7) 20.30 Farai. (N-7) 21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 Premjera. Nuotykių f. „Beovulfas“ (2007 m., JAV). (N-7) 1.45 „Vyriški reikalai“.

„Pasmerkti“.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.00 10.45 11.25 12.15 13.10 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 18.45 19.10 20.00 20.30 21.10 21.45 22.00 22.05 23.05 0.05 1.05 1.55

Teleparduotuvė. „Hana Montana“. „Simpsonai“. „Detektyvas Monkas“. (N-7) „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Amžini jausmai“. (N-7) „Širdys paklydėlės“. (N-7) Kodėl? Prieš srovę. „Vėžliukai nindzės“. „Bakuganas“. „Hana Montana“. „Finas ir Ferbis“. „Simpsonai“. „Klonas“. „Marinela“. TV3 žinios. Akistata. (N-7) „Kas nori nužudyti Mią?“ Dar pažiūrėsim... „Pasmerkti“. TV3 vakaro žinios. Vikingų loto. „Melo teorija“. (N-7) „CSI kriminalistai“. „Kaulai“. (N-7) „Ryklys“. (N-7) „Penktadienio vakaro žiburiai“. (N-7)

„Žmogžudystės – tai mano darbas, mieloji“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos (k.). 7.30 „Rahanas“ (k.). 7.50 „Miesčionys III“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis VII (k.). 10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.). 10.45 Tarp miesto ir kaimo (k.). 11.15 Nesėsi – nepjausi (k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Specialusis dalinys“ (k.). (N-7) 13.15 Fantastinis f. „Uibu – pakvaišęs vaiduoklis“ (k.). (N-7) 15.10 Smagiausios akimirkos. 15.35 „Rahanas“. 16.00 „Miesčionys III“. 17.10 „Specialusis dalinys“. (N-7) 18.10 Ekstrasensų mūšis VII. (N-7) 19.10 Nerealios namų šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras filmas. Komedija „Žmogžudystės – tai mano darbas, mieloji“ (2009 m., Vokietija). (N-7) 23.25 Karo trileris „Oro tiltas“ (k.). (N-7) 1.30 Statybų TV (k.). 2.00 Bamba. (S)

„Makleodo dukterys“.

„Seklys“.

6.20 „Tazmanija“ (k.). 6.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“ (k.). 7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“. 8.55 Abipus sienos (k.). 9.45 Lietuvos supermiestas (k.). 12.30 „Tazmanija“. 13.00 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“. 13.30 „Tomas ir Džeris“. 14.00 „Drakonų kova Z“. 15.00 „Teresa“. 17.10 „Jausmų miestas“. 17.40 24 valandos. (N-7) 18.45 Žinios. 19.10 Valanda su Rūta. 20.30 Farai. (N-7) 21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 Veiksmo f. „Seklys“ (2000 m., JAV). (N-7) 0.25 „Detektyvė Džonson“. (N-7) 1.25 Sveikatos ABC (k.).

Nuodėmių dešimtukas.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.45 11.25 12.15 13.10 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 18.45 19.10 19.10 20.00 20.30 21.10 21.45 22.00 23.00 24.00 1.00 1.50

Teleparduotuvė. „Hana Montana“. „Simpsonai“. „Detektyvas Monkas“. „Meilės sūkuryje“ (N-7). „Amžini jausmai“. (N-7) „Širdys paklydėlės“. (N-7) Tik tarp mūsų. (N-7) Dar pažiūrėsim... „Vėžlių nindzės“. „Bakuganas“. „Hana Montana“. „Finas ir Ferbis“. „Simpsonai“. (N-7) „Klonas“. (N-7) „Marinela“. (N-7) TV3 žinios. Paskutinė instancija. Paskutinė instancija. (N-7) „Kas nori nužudyti Mią?“ Nuodėmių dešimtukas. (N-7) „Pasmerkti“. (N-7) TV3 vakaro žinios. „Aferistas“. (N-7) „CSI kriminalistai“. (N-7) „Kaulai“. (N-7) „Ryklys“. (N-7) „Penktadienio vakaro žiburiai“. (N-7)

17.15 18.15 19.05 20.40 21.35 22.00

22.25 22.55 23.25 24.00 0.45

TV1 8.40 „Monstrų klubas II”. Animac. serialas. 9.10 „Kaukė”. 9.40 „Kitas Džimio pasaulis”. 10.05 „Mėlynasis drakonas”. Animac. serialas. 10.30 „Nerealių draugų namai”. 11.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai. Laida 112.

LTV2

Gegužės 5, ketvirtadienis

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Forumas. 12.00 Menora. 12.15 Lietuvos tūkstantmečio vaikai (k.). 13.45 Linksmoji šeimynėlė (k.). 14.15 Teisė žinoti (k.). 15.15 „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. 17.05 „Senis“. 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 Universitetų žinių lyga „Ateities lyderiai“. Susitinka LKKA ir Vilniaus universiteto komandos. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Mūsų dienos – kaip šventė. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.06 Mūsų dienos – kaip šventė. 23.00 Klausimėlis.lt. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Saulės dovanos“.

16.00 16.25 16.35 17.00

Tele bim-bam. „Aviukas Šonas“. „Robotukas“. Labas rytas. Muzikos pasaulio žvaigždės. Kamerinės muzikos vakaras (k.). Veidai. Petras Abukevičius (k.). Vizijos ir tikrovė. Senųjų Lietuvos dvarų teatro menas (k.). „Makleodo dukterys“. Kultūros metraščiai. Lietuvininkai (k.). Kasdienybės aitvarai (k.). Tele bim-bam. „Aviukas Šonas“. „Robotukas“. Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas. Lietuvių dokumentika. Visi savi (k.). Veidai. Penki vakarai. Susitikimas su VU rektoriumi B. Juodka. Europos kinas. „Jaunieji išdaigininkai“. Komedija. Vakaro autografas. Sporto panorama. Savaitės apžvalga. Kūrybos metas. Rašančio tapytojo kompleksas. L.Gutauskas. Tradicijos. Žemaičių teatras. Pasaulio dokumentika. „Į gamtą“. Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras. Panorama. „Dingę“.

„Savas“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos. 7.30 „Rahanas“ (k.). 7.50 „Miesčionys III“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis VII (k.). 10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 Statybų TV (k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Specialusis dalinys“ (k.). (N-7) 13.15 Fantastinė drama „K – Pekso planeta“ (k.). (N-7) 15.35 „Rahanas“. 16.00 „Miesčionys III“. 17.10 „Specialusis dalinys“. (N-7) 18.10 Ekstrasensų mūšis VII (k.). 19.10 Nerealios namų šeimininkės (k.). 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras filmas. Komedija „Savas“ (2000 m., Prancūzija, D.Britanija, JAV). (N-7) 23.10 Karo trileris „Oro tiltas“ (k.). (N-7) 1.10 Autopilotas. 1.45 Bamba. (S)

8.00 Gustavo enciklopedija. 8.30 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras (k.). 12.10 Veidai. Penki vakarai (k.). 13.05 Kūrybos metas. Rašančio tapytojo kompleksas. L.Gutauskas (k.). 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Krašto garbė (k.). 15.10 Vakaro autografas (k.). 16.00 Gustavo enciklopedija. 16.30 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 17.00 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė. 17.15 Senas televizorius. Nuojautos. 17.45 Likimai. V.Almanis. 18.15 Veidai. Arti toli. 18.55 Vienas eilėraštis. 19.05 TV spektaklis. Gražina Mareckaitė „Eglės namai”. 20.55 Kuluarai. 21.40 Laiko portretai. Eglė Aukštikalnytė-Hansen ir „Mama Afrika”. 22.10 Savęs link. Belaukiant stebuklo. Z.Sviderskienės pasaulėžiūra. 22.35 Pasaulio dokumentika. „Olandų „Aukso amžiaus” dailininkai“. 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Vokalinės muzikos vakaras. 24.00 Panorama. 0.45 „24 valandos“.

TV1 8.40 „Monstrų klubas II”. 9.10 „Kaukė“. Animac. serialas. 9.40 „Kitas Džimio pasaulis”. 10.05 „Mėlynasis drakonas”. 10.30 „Nerealių draugų namai“. 11.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 13.00 „Gilmoro merginos“. Serialas šeimai. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai IV”.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

13.00 „Gilmoro merginos”. Serialas šeimai. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai IV”. 15.00 „F. T. Budrioji akis” (2). Kriminalinis serialas. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Moters auka”. 18.00 „Vaiperis”. Veiksmo serialas. 19.00 „Mentalistas”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. (N-7) 21.00 „16 kvartalų“. Veiksmo f. (N-7) 23.05 „F. T. Budrioji akis” (2) (k.). 0.05 „Mentalistas”.

TV6 9.45 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.35

23.35 24.00

Teleparduotuvė. „Išlikimas“. „Svieto lygintojai“. „Kaulai“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Pakvaišęs sportas“. Teleparduotuvė. „Heraklis ir ugnies ratas“. „Išlikimas“. „Svieto lygintojai“. Kriminalinė drama. (N-7) „Kaulai“. „CSI Majamis“. „Vedęs ir turi vaikų“. Kovotojas nindzė. UEFA Čempionų lygos rungtynės. Mančesterio „United FC”–Gelzenkircheno „FC Shalke 04”. Tiesioginė transliacija. „Pietų parkas“. (N-14) Nekalti juokeliai. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 9.20 9.50 9.53

TV parduotuvė. Teletabiai. Reporteris (k.). Gongo Gangas (k.). Super L.T. (k.). Saugus eismas. Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). 10.40 Galiūnų pasaulio čempionatas 2009 (k.). 11.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Mes, moterys. 16.03 Žinių amžius. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas.

15.00 „F. T. Budrioji akis”. Kriminalinis serialas. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai”. Telenovelė. (N-7) 18.00 „Vaiperis”. Veiksmo serialas. 19.00 „Mentalistas”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. (N-7) 21.00 Ketvirtadienio detektyvas „Vincentas”. (N-14) 22.30 „F.T. Budrioji akis“ (k.). 23.30 „Mentalistas”.

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 „Virtuvės mitų griovėjai“. Kulinarinis šou. 10.00 „Išlikimas“. 11.00 „Svieto lygintojai“. 12.00 „Kaulai“. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 Pakvaišęs sportas. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Heraklis ir amazonės“. 16.00 „Išlikimas“. 17.00 „Svieto lygintojai“. 18.00 „Kaulai“. 19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 Kovotojas nindzė. 21.30 „Mano superbuvusioji“. Komedija. (N-7) 23.30 „Pietų parkas“. (N-7) 24.00 Nekalti juokeliai. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 8.33 9.20 9.50 10.40 11.10 11.13 12.00 12.45 13.30 14.00 14.30 15.00 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

TV parduotuvė. Teletabiai. Reporteris (k.). Saugus eismas. Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). Super L.T. (k.). (N-7) Gongo Gangas (k.). Laida „NKTV” (k.). Saugus eismas. Ilgai ir laimingai (k.). Kas tu toks? (k.). Reporteris (k.). Lietuva tiesiogiai (k.). Serialas „Pora kaip tvora“ (k.). Griūk negyvas! (N-7) Super L.T. (k.). (N-7) Laida 112. Forumas. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Sveikata (k.). Žalioji banga. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Gera girdėti.

11.40 12.00 12.45 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.05 20.00 20.25 21.00 21.50 22.20 23.10 24.00 0.03

Griūk negyvas! (N-7) Ekovizija (k.). Reporteris (k.). Lietuva tiesiogiai (k.). „Pora kaip tvora“ (k.). Griūk negyvas! (N-7). Super L.T. (k.). (N-7) TV parduotuvė. Žinios. Orai. Teletabiai. Žinios. Orai. Kas tu toks? (k.). Žinios. Orai. Serialas „Pora kaip tvora“. Žinios. Orai. „Ilgai ir laimingai“. TV žaidimas. 20 minučių. Orai. Super L.T. (N-7) Reporteris. Orai. Lietuva tiesiogiai. Ekovizija. Žalioji idėja. Kas tu toks? Saugus eismas. Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.25 Federalinis teisėjas. 16.30 Detektyvai. 17.10 Tegul kalba. 18.15 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 19.15 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.05 TV serialas „Baladė apie bomberį”. 22.15 TV serialas „Žolė po sniegu”. 23.15 Lietuvos „Laikas”. 23.20 TV serialas „Dvi seserys”. 0.20 TV serialas „Pėdsakas”. 0.55 Detektyvai. 1.30 Muzikinis kanalas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Žinių amžius (k.). 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. V.Reimeris. 23.58 LR himnas. 24,00 Nakties programa.

15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.08 19.05

21.00 21.50 22.20 22.55 23.55 0.25

TV parduotuvė. Žinios. Orai. Teletabiai. Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). Žinios. Orai. „Pora kaip tvora“. Žinios. Orai. Kaimo diena. LKL čempionato pirmosios finalo rungtynės. Tiesioginė transliacija iš Kauno. Didžiojoje pertraukoje – Žinios. Reporteris. Orai. Lietuva tiesiogiai. Ekovizija. Serialas „MAD MEN. Reklamos vilkai“ (k.). (N-7) Penktoji pavara (k.). Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.30 Federalinis teisėjas. 16.30 Detektyvai. 17.10 Tegul kalba. 18.15 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 19.15 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.05 TV serialas „Baladė apie bomberį”. 22.15 Visada jūsų, drauge Suchovai. 23.25 Lietuvos „Laikas”. 23.30 TV serialas „Dvi seserys”. 0.30 TV serialas „Pėdsakas”. 1.05 Detektyvai. 1.40 Žvaigždėlaivis. 1.55 Muzikinis kanalas. 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48 23.58 24.00

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Literatūros akiračiai (k.). Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Forumas (k.). Žvaigždės žiūri į žemę (k.). Vidurnakčio lyrika. J.Mekas. LR himnas. Nakties programa.

Gimtasis kraštas

Gegužės 6, penktadienis

„Senis“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 Bėdų turgus (k.). 16.30 Sporto panorama (k.). 17.05 „Senis“. 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 Klausimėlis.lt. 19.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Duokim garo! 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Duokim garo! 23.00 „Giminės po 20 metų“ (k.). 24.00 Premjera. Istorinis mini serialas „Kazanova“ (2005 m., D.Britanija).

„Nensė Driu“.

6.20 „Tazmanija“ (k.). 6.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“ (k.). 7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“. 8.55 Žvaigždžių duetai 5 (k.). 12.30 „Tazmanija“. 13.00 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“. 13.30 „Tomas ir Džeris“. 14.00 „Drakonų kova Z“. 15.00 „Teresa“. 17.10 „Jausmų miestas“. 17.40 24 valandos. (N-7) 18.45 Žinios. 19.10 Tu gali. 20.45 Premjera. Nuotykių f. „Nensė Driu“ (2007 m., JAV). 22.55 Premjera. Komedija „Afroitalas“ (2007 m., JAV). (N-14) 0.35 Premjera. Kriminalinė drama „Džesio Džeimso nužudymas, kurį įvykdė bailys Robertas Fordas“ (2007 m., JAV, Kanada). (N-14)

„Madagaskaras“.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.00 10.45 11.25 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 18.45 19.10

20.55

23.20

1.00

Teleparduotuvė. „Hana Montana“. „Simpsonai“. „Detektyvas Monkas“. „Meilės sūkuryje“ (N-7). „Amžini jausmai“. (N-7) „Širdys paklydėlės“. (N-7) Tu gali šokti. „Bakuganas“. „Hana Montana“. „Finas ir Ferbis“. „Simpsonai“. (N-7) „Klonas“. (N-7) „Marinela“. (N-7) TV3 žinios. Animac. f. „Madagaskaras“ (2005 m., JAV). Fantastinė drama „Saulėlydis“ (2008 m., JAV). (N-14) Komedija „Sniego žmogaus pėdomis“ (2008 m., JAV) (N-14) Veiksmo f. „Pabėgimas iš Los Andželo“ (1996 m., JAV). (N-14)

Tarp miesto ir kaimo.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos. 7.30 „Rahanas“ (k.). 7.50 „Miesčionys III“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis VII (k.). 10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.). 10.45 Gimnazistai (k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Specialusis dalinys“ (k.). (N-7) 13.15 Komedija „Žmogžudystės – tai mano darbas, mieloji“ (k.). (N-7) 15.15 Smagiausios akimirkos. 15.35 „Rahanas“. 16.00 „Miesčionys III“. 17.10 „Specialusis dalinys“. 18.10 Ekstrasensų mūšis VII (k.). 19.10 Nerealios namų šeimininkės (k.). 20.00 Žinios. 20.25 Tarp miesto ir kaimo (k.). 20.55 Amerikos talentai V. 23.45 Veiksmo f. „Užtemimas“ (2010 m., Vokietija). (N-7) 1.50 Bamba. (S)

8.15 8.30 9.00 9.25 9.30 10.00 11.30 12.15 12.45 13.45 15.30 16.00 16.10 18.30 19.00

20.25 20.30 21.00 23.00

Krikščionio žodis. Gimtoji žemė. „Robotukas“. „Aviukas Šonas“. Linksmoji šeimynėlė. Ryto suktinis su Zita Kelmickaite. Durys atsidaro. Sporto panorama. Mūsų miesteliai. Smilgiai. Juokis. Pasaulio panorama. Žinios (su vertimu į gestų k.). Sveikinimų koncertas. Keliaukime po Lietuvą. Melodrama „Markizas ir piemenaitė“ (1978 m.). Loterija „Perlas“. Panorama. Pulajazz-50. Veiksmo trileris „Pasmerktieji“ (2007 m., JAV). (N-14)

LTV2 8.00 Tele bim-bam (k.). 8.30 Gustavo enciklopedija (k.). 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės (k.). 12.00 Veidai. Arti toli (k.). 12.45 Laiko portretai (k.). 13.20 Vienas eilėraštis. 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Savęs link. Belaukiant stebuklo (k.). 14.50 Negali būti. 15.15 Kuluarai (k.). 16.00 Tele bim-bam (k.). 16.30 Gustavo enciklopedija (k.). 17.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 17.15 Kaimo akademija. 17.45 Keliaukime po Lietuvą. 18.15 Veidai. Legendos. Algimantas Baltakis. 19.05 Senoji čekų animacija. 20.20 Šeduvių vestuvės. 21.15 Vienas eilėraštis. 21.25 Tarp žemės ir dangaus. 21.55 Dalia Kutraitė kalbina... Juozą Oleką. 1998 m. 22.25 Pasaulio dokumentika. „Saulės dovanos“. 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Simfoninės muzikos vakaras. 24.00 Panorama. 0.45 Pinigų karta. TV1 8.40 „Monstrų klubas”. 9.10 „Kaukė”. 9.40 „Džekio Čano nuotykiai“. 10.05 „Mėlynasis drakonas”. 10.30 „Nerealių draugų namai”. 11.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi”. 13.00 „Gilmoro merginos”. Serialas šeimai. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai IV”. 15.00 „F. T. Budrioji akis”.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

LTV2

Gegužės 7, šeštadienis

„Pasmerktieji“.

2011 m. balandžio 29–gegužės 6 d., Nr. 17 (61)

TV programa

„Amerikos gangsteris“.

„La troškinys“.

„Trys sekliai ir skeleto salos paslaptis“.

6.30 Animac. f. „Žaibo smūgis“. 6.55 Animac. f. „Blogiukai ir pabaisa“. 7.20 „Mažieji Tomas ir Džeris I“. 7.45 Animac f. „Betmenas ir narsuolių komanda“. 8.10 Animac f. „Magija“. 8.35 Animac. f. „Benas Tenas“. 9.00 Kažkas atsitiko (k.). 9.30 Girių horizontai. 10.00 Kino pusryčiai. Nuotykių komedija „Beprotiškiausios melodijos. Nuotykiai tęsiasi“ (2003 m. Vokietija, JAV). 11.45 Komedija „Ponas Didsas“ (2002 m., JAV). (N-7) 13.35 „Tomas ir Džeris“. 14.00 „Turtuolių privilegijos“. 14.55 „Eva Luna“. 15.54 Kitokie? 16.00 „Eva Luna“. 17.00 Nuo... Iki... (k.). 17.45 Super KK2. (N-7) 18.45 Žinios. 19.00 Žvaigždžių duetai 5. 22.40 Premjera. Drama „Amerikos gangsteris“ (2007 m., JAV). (N-14) 1.50 Veiksmo trileris „Fredis prieš Džeisoną“ (2003 m., Kanada, JAV, Italija). (N-14)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Raganosio mokykla“. 7.30 „Alergija monstrams“. 8.00 „Winx“ klubas“. 8.30 „Beibleidai. Metalinė kova“. 9.00 Mados reidas. 9.30 Mamyčių klubas. 10.00 Filmas šeimai „Švelnusis Benas“ (2002 m., JAV). 11.55 Romantinė komedija „Gražuolė ir pabaisa“ (1997 m., JAV). 13.25 Komedija „Provincialai Niujorke“ (1999 m., JAV). (N-7) 14.05 „Santykių terapija“. 15.10 Šok su manimi. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Animac. komedija „La troškinys“ (2007 m., JAV). 21.15 Veiksmo f. „Uola“ (1996 m., JAV). (N-14) 0.05 Drama „Paranoja“ (2007 m., JAV). (N-14)

6.30 Televitrina. 7.00 Sveikatos kodas (k.). 8.00 Gimnazistai (k.). 9.00 Tarp miesto ir kaimo (k.). 9.30 Autofanai. 10.00 Šeštadienio rytas. 11.00 Nesėsi – nepjausi. 11.30 Be recepto (k.). 12.00 Amerikos talentai V (k.). (N-7) 14.30 Linksmasis ekspresas 2003. 15.30 „Juodasis riteris“. 16.30 Filmas šeimai „Trys sekliai ir skeleto salos paslaptis“ (2007 m., Vokietija). (N-7) 18.20 „Gelbėtojai 112“. 18.50 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 „Žaibiški tyrimai“. (N-7) 21.20 Veiksmo f. „Šešios baimės savaitės“ (2006 m., Vokietija). (N-7) 1.30 Bamba. (S)

8.00 Kultūrų kryžkelė. Trembita. 8.15 Vilniaus albumas. 8.30 Rusų gatvė. 8.45 Menora. 9.00 Kelias. 9.15 Vytauto Didžiojo laikų fotografija. 10.00 Mažųjų žvaigždžių valanda. 10.55 Istorinė atmintis. Abraomas Kulvietis – lietuvis, įkūnijęs renesanso idealus (1). 11.10 Pinigų karta. 11.45 Kulinarinės kelionės. 12.15 Keliaukim! 12.40 Šventadienio mintys. 13.05 Etnokultūros ratas. Vestuvių tradicijos. Drevinė bitininkystė. 13.35 Laiko ženklai. 14.20 Teatro popietė. „Barbora Radvilaitė”. 1982 m. 16.45 Veidai. Arti toli (k.). 17.25 Muzikos istorijos. Džiazas. 18.00 Pasaulio dokumentika. „Saulės dovanos“ (k.). 19.00 Muzika gyvai. Koncertas „Grojame drauge“. 21.00 „Sausros nualinti“. Fantastinis trileris. (N-14). 22.30 Panorama. 23.00 Lietuvos televizijos filmas-spektaklis. „Kosmogonija“. 1995 m. 0.30 Būk artistas.

TV1 8.10 8.40 9.35 10.05 11.10 12.10 12.50 13.15 13.40 14.05

Teleparduotuvė. Sveikatos ABC (k.). Spąstai. „Gyvoji enciklopedija”. Dok. serialas. „Gamtos vaikai”. Dok. serialas. Alchemija XVII. Niekam nežinomas menininkas. „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“. Animac. serialas. „ Kitas Džimio pasaulis”. Nuotykių serialas. „Džekio Čano nuotykiai”. „Bilio Engvalo šou”. (N-7)

Žinios šeštadienį ir sekmadienį – 24.00, 1.00, 2.00, 3.00, 4.00, 5.00, 6.00, 7.00, 07.31, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00, 23.00.

16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai”. 18.00 „Vaiperis”. Veiksmo serialas. (N-7) 19.00 „4400” (1). (N-7) 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. (N-7) 21.00 Penktadienio detektyvas. „Tagartas XX. Atpirkimas“. 22.35 „F. T. Budrioji akis”. 23.35 „4400” (1) (k).

TV6 9.45 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 22.00 22.05 23.00 24.00

1.00

Teleparduotuvė. „Išlikimas“. „Svieto lygintojai“. „Kaulai“. „Vedęs ir turi vaikų“. Pakvaišęs sportas. Teleparduotuvė. „Heraklis ir dingusi karalystė“. „Išlikimas“. „Svieto lygintojai“. „Kaulai“. „CSI Majamis“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Pretendentas“. (N-14) VIASAT krepšinio reporteris. „Kobra 11“. „Kalėjimo bėgliai“. (N-7) „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. Fantastinis nuotykių serialas. „Nerealus seksas“. Erotinis f. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Reporteris (k.). 8.30 Kas tu toks? (k.). 9.20 Super L.T (k.). 9.50 Ilgai ir laimingai (k.). 10.40 Padėkime augti (k.). 11.10 Ekovizija (k.). 12.00 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). 12.45 Reporteris (k.).

13.30 Lietuva tiesiogiai (k.). 14.00 „Pora kaip tvora” (N-7) (k.). 14.30 Griūk negyvas! (N-7) 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Teletabiai. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Saugus eismas. 17.13 Gongo Gangas. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 „Pora kaip tvora”. (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.05 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Super L.T. (N-7) 21.00 Reporteris. Orai. 21.50 Ilgai ir laimingai (k.). 22.40 Vertas kinas. „Elegija”. Romantinė drama. (N-14)

Sankryža. Akiračiai. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Auksinės kolekcijos. Gyvoji istorija. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Gera girdėti.

19.03 20.03 20.20 20.45

15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Didžiojo sprogimo teorija”. Humoro serialas. (N-7) 16.00 „Paskutinis jaunavedžių išbandymas”. Realybės šou. 16.57 Žodis – ne žvirblis (k). 17.00 „Liežuvautoja”. 18.00 „ Čakas“. Serialas. 19.00 „Užribis”. 20.00 „Žvėris”. Kriminalinis serialas. 21.00 „Aš – šnipas“. Komedija. (N-7) 22.50 Lietuviško kino vakaras. „Laiptai į dangų“. Drama. 0.40 KTV – kino ir televirtuvė (k).

11.00 11.30 12.15 13.05

10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

TV6 9.15 9.30 10.00 11.05 12.00 12.30 13.30 14.05 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 22.00 22.05 23.00 24.00 1.00

Teleparduotuvė. Universitetai.lt. Robinzonai. „Sugrįžau“. Komedija. (N-7) Virtuvės mitų griovėjai. „Gordono Ramzio virtuvės košmarai“. Kulinarinis šou. Auto + žmonės. Jokių kliūčių! Aukščiausia pavara. „X mutantai“. Fantastinis nuotykių serialas. Jokių kliūčių! Norite – tikėkite, norite – ne! „Iš peties“. Realybės šou. Topmodeliai. „Pretendentas“. (N-7) VIASAT krepšinio reporteris. „Kobra 11“. „Kalėjimo bėgliai“. „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. „Nerealus seksas“. Erotinis f. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 9.00 10.25 5.05 5.45 6.03 6.30 7.05 7.30 9.03 11.03 12.10 13.00 15.03 16.03

TV parduotuvė. Reporteris (k.). Teletabiai. Griūk negyvas! (N-7) Padėkime augti. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Gamta – visų namai. Spaudos apžvalga. Ryto garsai. Kultūros savaitė. Sveikata. Sudie, XX amžiau. Lietuvos diena. Baladės. Kaip žmonės gyvena.

21.03 22.10 23.48 23.58 24.00

14.00 14.30 15.00 16.00 16.05 16.10 17.00 17.10

19.00 19.10 21.00 21.30 22.20 0.20

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Gyvoji istorija (k.). Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Akiračiai (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. V.Bložė. LR himnas. Nakties programa.

Namų daktaras. Reporteris (k.). Skonio reikalas. Serialas „MAD MEN. Reklamos vilkai“ (k.). (N-7) Penktoji pavara. Dok. serialas „Didžiausi mokslo pasiekimai” (1). „Pora kaip tvora” (k.). Žinios. Orai. Nauda ūkiui. Super L.T. Žinios. Orai. LKL čempionato antrosios rungtynės dėl trečiosios vietos. Tiesioginė transliacija. Didžiojoje pertraukoje – Žinios. Žinios. Orai. Šeštadienio detektyvas. „Pagrindinis įtariamasis“. (N-7). Reporteris. Orai. Gongo Gangas (k.). „Paskutinis bučinys”. Romantinė drama. (N-14) „Zona”. (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 6.50 Naujienos. 7.00 Top-shop. 7.15 Vaidybinis f. „Žmogus iš Kapucinų bulvaro”. 9.00 Naujienos. 9.15 Skanėstas. 9.55 Gyvenimo skonis. 11.00 Naujienos. 11.15 Gyvenamoji aplinka. 12.20 Animacinis f. 12.30 TV serialas „Kapitonas Gordejevas”. 14.50 Vaidybinis f. „Jėgeris”. 17.00 TV serialas „Bendroji terapija”. 19.05 Žvaigždžių fabrikas. 20.00 Laikas. 20.15 Žvaigždžių fabrikas. 22.05 Paris Hilton prožektorius. 22.55 Vaidybinis f. „Sesutė”. 0.45 Vaidybinis f. „Pavienis plaukiojimas”. 2.15 Muzikinis kanalas. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Mažoji studija: Popiežius ir pasaulis. Septintoji diena. 18.10 Sveikinimų ratas. 19.03 Auksinės kolekcijos. 20.03 Vaikų radijo teatras. 20.34 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. R.Keturakis. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

2011 m. balandžio 29–gegužės 6 d., Nr. 17 (61)

LTV2

Gegužės 8, sekmadienis

„Chrustaliovai, mašiną!“

8.30 8.30 9.15 9.40 10.00 10.30 12.00 12.30 13.30 15.30 16.00 16.15 16.50 17.20 18.00 18.30 19.30 20.30 20.45 21.15 22.15

Kaimo akademija. „Kurmis ir...“ „Robotukas“. „Ragai ir kanopos sugrįžta“. Gustavo enciklopedija. Talentų ringas. Pulsas. Pasaulio dokumentika. Pulsas. „Šerloko Holmso nuotykiai“. Žinios (su vertimu į gestų k.). Gamtos kodas. Pradėk nuo savęs. Septynios Kauno dienos. Popietė su Algimantu Čekuoliu. Stilius. Bėdų turgus. Panorama. Savaitė. Premjera. „Giminės po 20 metų“. Elito kinas. Drama „Chrustaliovai, mašiną!“ (1998 m., Rusija).

„Nepalaužiama drąsa“.

„Snaiperis“.

Sveikatos kodas.

6.30 Animac. f. „Žaibo smūgis“. 6.55 Animac. f. „Blogiukai ir pabaisa“. 7.20 „Mažieji Tomas ir Džeris“. 7.45 „Betmenas ir narsuolių komanda“. 8.10 „Magija“. 8.35 „Benas Tenas“. 9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai. Nuotykių komedija „Kaip valgyti keptus sliekus?“ (2006 m., JAV). 11.35 Komedija „Edo televizija“ (1999 m., JAV). (N-7) 14.00 „Turtuolių privilegijos“. 14.55 „Eva Luna“. 15.54 Nematomi. Tarp mūsų (k.). 16.00 „Eva Luna“. 17.00 Ne vienas kelyje. 17.45 Teleloto. 18.45 Žinios. 19.00 Savaitės įvykių TOP 5. 19.30 Ugnies tramdytojai. Šventinis koncertas ugniagesių dienai. 21.30 Premjera. Trileris „Nepalaužiama drąsa“ (2007 m., Australija, JAV). (N-14) 0.10 Kriminalinė komedija „Dingti iš akių“ (1998 m., JAV). (N-14)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Raganosio mokykla“. 7.30 „Ilgoji pertrauka“. 8.00 „Winx“ klubas“. 8.30 „Beibleidai. Metalinė kova“. 9.00 Sveikas žmogus. 10.00 Filmas šeimai „Švelnusis Benas 2“ (2003 m., JAV). 11.50 Romantinė komedija „Džeinė skuba į pasimatymą“ (2003 m., JAV, Kanada). 13.40 Drama „Kelias į pergalę“ (2006 m., JAV). (N-7) 15.30 „Choras“. 16.30 Auto+žmonės. 17.10 Tik tarp mūsų. 18.00 Skubi pagalba 112. 18.35 Darom 2011. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Savaitės komentarai. 19.30 Tu gali šokti. 21.30 Veiksmo trileris „Snaiperis“ (2007 m., JAV). (N-14) 24.00 Drama „Vaikinai, tapę istorija“ (2006 m., D. Britanija). (N-14)

6.30 Televitrina. 7.00 „Žaibiški tyrimai“. 8.00 Nesėsi – nepjausi (k.). 8.30 Tauro ragas. 9.00 Autopilotas. 9.30 Statybų TV. 10.00 Sekmadienio rytas. 11.00 Sveikatos kodas. 12.00 „Nacionalinio saugumo agentas“. 13.00 Nerealios namų šeimininkės (k.). 13.45 Sveikinimų koncertas (tel. (8 5) 278 0803, mob. 8 618 77 654). 16.15 Smagiausios akimirkos. 16.50 Atvirai su žvaigžde (k.). 17.50 „Gelbėtojai 112“. (N-7) 18.50 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 Be recepto. 20.55 Melodrama „Vasara Norsundoje“ (2008 m., Vokietija). (N-7) 22.50 Komedija „Absurdistanas“ (k.). (N-7) 0.40 Bamba. (S)

TV6 Pirmadienis, gegužės 2 d. 21.30 val. Trileris „Rykliai vėl puola“. JAV, 2000 m. Rež. David Worth (N-14). Vaidina: Thorsten Kaye, Nikita Ager, Dan Metcalfe.

Gimtasis kraštas

TV programa 8.00 Gimtoji žemė. 8.25 Rytas su... Vilija Blinkevičiūte. 9.15 Dailininkas Antanas Kmieliauskas (k.). 10.00 Miesto kodas. 10.55 Būk artistas (k.). 11.45 Ievos pievos. 12.15 Nepabuvęs kareivėliu. R.Vyšniauskas. 12.45 Mūsų miesteliai. Daugai. 1 d. 13.35 Būtovės slėpiniai. 14.30 „Markizas ir piemenaitė“. Melodrama. (N-7) 15.35 Tradicijos. Europos dienos šventė. 16.05 Sugrįžimas į praeitį. Dokumentinis filmas. 1996 m. (k.). 16.35 Dalia Kutraitė kalbina... Juozą Oleką (k.). 17.05 Krašto garbė. 18.00 Placido Domingo jubiliejinis koncertas Madride. 20.35 Durys atsidaro 21.10 „Pasmerktieji“. Trileris. (N-14) 23.00 Panorama. 23.15 Vakaras Rašytojų klube. Poetas Vytautas Bložė ir knyga „Aš ir kiti dykaduoniai”.

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 Retrospektyva. „Dailininkas Svajūnas Armonas”. 9.05 Etnos. 9.35 KTV – kino ir televirtuvė. 10.05 „Gyvoji enciklopedija“. Dok. serialas. 10.35 „Laukinė gamta” (1). Dok. serialas. 11.10 „Šunys darbininkai“. Dok. serialas. 12.10 „Dr. Šuo“. 12.40 Kitokie? 12.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai”. 13.15 „Kitas Džimio pasaulis”. Nuotykių serialas. 13.40 „Džekio Čano nuotykiai”. 14.05 „Senosios Kristinos nutikimai“. Humoro serialas. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Didžiojo sprogimo teorija”. (N-7)

5.05 5.45 6.03 8.03 9.03 10.03

Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Ryto garsų savaitė. Mes, moterys (k.). Tetos Betos viktorina.

Lietuvos ryto TV Antradienis, gegužės 3 d. 19.05 val. TV žaidimas „Kas tu toks?“ Vedėjas Vytenis Sinkevičius. Šioje ypač linksmoje laidoje garsenybių komisija (laidos „detektyvai“) stengiasi įminti jiems iššūkį metusio dalyvio profesiją, hobį ar asmeninį pasiekimą! Į „detektyvų“ klausimus dalyvis gali atsakyti tik „taip“ arba „ne“, o kiekvienas komisijos narys gali klausinėti, kol negauna neigiamo atsakymo. Pasigirdus „ne“, ėjimas pereina kitam komisijos nariui, o į dalyvio taupyklę krinta 5 litai. Žaidimas baigiasi, kai atspėjama svečio profesija ar tapatybė arba komisija surenka 10 neigiamų atsakymų. Vienas iš trijų laidos dalyvių – visiems gerai žinomas žmogus. Tačiau ar „detektyvams“ pavyks išsiaiškinti, kokia tai garsenybė, nes spėlioti jie turės užrištomis akimis?

BTV Ketvirtadienis, gegužės 5 d. 21.00 val. GERAS FILMAS. Komedija „Savas“. Prancūzija, Jungtinė Karalystė, JAV, 2000 m. Rež.: Peter Askin, Douglas McGranth (N-7). Vaidina: Paul Guilfoyl, Jeffrey Jones, Reathel Bean.

8.30 10.00 10.30 11.00 11.30 12.00 13.00 15.00 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.10

TV6 8.45 9.00 9.30 10.00 11.00 12.00 12.30 13.30 14.00 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00

21.30 22.00 22.05 23.00 24.00 1.00

Teleparduotuvė. Tavo augintinis. Vienam gale kablys. Robinzonai. Gordono Ramzio virtuvės košmarai. Mados reidas. Topmodeliai. Kovotojas nindzė. Jokių kliūčių! „Iš peties“. Realybės šou. „X mutantai“. Fantastinis nuotykių serialas. Jokių kliūčių! Norite – tikėkite, norite – ne. „„Formulės-1” pasaulio čempionato Didžiojo Turkijos prizo lenktynės. Vaizdo įrašas. „Šeimos bičas“. Animac. serialas. VIASAT krepšinio reporteris. „Naujasis Amsterdamas“ (1). Detektyvinė drama. (N-7) „Kalėjimo bėgliai“. Nuotykių serialas. (N-14) „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. „Nerealus seksas“. Erotinis f. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 7.40 Teletabiai. 11.03 12.10 13.03 13.58 14.03 14.28 16.30 17.03 17.30

Muzika Tau. Lietuvos diena. Radijo teatras. Retro. Septynios sporto dienos. Gera girdėti. Laida rusų kalba. Literatūros akiračiai. Atsiliepk dainoj.

20.00 20.10 21.00 21.15 22.10 23.10 23.40

Griūk negyvas! (N-7) Penktoji pavara. Laida „NKTV”. Šiandien kimba. Reporteris (k.). Dok. serialas „Plėšrūno instinktas” „Nasrai“. (N-7) TV serialas „Pagrindinis įtariamasis“. (k.). (N-7) Serialas „Pora kaip tvora“ (k.). Žinios. Orai. Super L.T. Žinios. Orai. Ekovizija (k.). Žinios. Orai. Lietuvos futbolo A lygos čempionato rungtynės: Marijampolės „Sūduva”– Tauragės „Tauras”. Tiesioginė transliacija iš Marijampolės. Pertraukoje – Žinios. Žinios. Orai. Kas tu toks? (k.). Žinios. Orai. 24/7. Serialas „MAD MEN. Reklamos vilkai”. (N-7) Bušido LT. „Zona” (k.). (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 6.50 7.00 7.15 7.20

0.10 1.40

Naujienos. Top-shop. Animacinis f. Vaidybinis f. „Karo lauko romanas”. Naujienos. Padriki užrašai. Kol visi namie. Fazenda. Naujienos. Vaidybinis f. „Berniukai – mergaitės”. L.Parfionovo filmas „Liusia”. Vaidybinis f. „Dvidešimt dienų be karo”. Pavasario ir Pergalės dainos. Vaidybinis f. „Užtveriamasis būrys”. Laikas. Filmo tęsinys. Vaidybinis f. „Gyvenimo ilgumo naktis”. Vaidybinis f. „Rugpjūtis”. Muzikinis kanalas.

18.10 19.03 20.03 20.22 20.45 21.03 23.48 23.58 24.00

Laisvai! Vudstoko vaikai. Vaikų radijo teatras. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. S.Nėris. LR himnas. Nakties programa.

9.00 9.25 9.40 10.30 11.00 11.15 13.15 14.55 16.55 18.30 20.00 20.15 22.10

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

Šeštasis dešimtmetis. Vidurinės mokyklos anglų kalbos mokytojas Alenas Kvimpas ruošia politinį manifestą „Anglų gramatikos krizė anglakalbiame pasaulyje“. Jo žmona norėtų, kad jis susirastų kokį nors padorų darbą. Trokšdamas išsisukti nuo žmonos spaudimo Alenas pasako, kad iš tikro jis dirba slaptuoju agentu, o mokytojo darbas – tik priedanga. Plepioji moteriškė šią naujieną paskleidžia visame Vašingtone. Mokytojas nenoromis tampa tikrų tikriausiu tarptautiniu šnipu, kuriam tenka iš valdžios versti patį Kubos valdovą – Fidelį Kastrą.

BTV Penktadienis, gegužės 6 d.

Gilioje mėlynoje jūroje tūno paslaptis! Kai mutavęs ryklys išlenda iš savo slėptuvės, tik Nickas, Samantha ir Roy gali jį sutramdyti. O tada jie sužino, kad yra net šeši rykliai...

16.00 „Paskutinis jaunavedžių išbandymas”. Realybės šou. 16.57 Žodis – ne žvirblis (k.). 17.00 „Liežuvautoja“. 18.00 „Čakas”. 19.00 „Gailestingumo ligoninė” (1). Serialas. (N-7) 20.00 „Žvėris”. 21.00 „Pamiršk Paryžių“. Romantinė komedija. (N-7) 23.05 Alchemija XVII. Niekam nežinomas menininkas (k.). 23.35 Retrospektyva. „Dailininkas S.Armonas” (k.). 0.05 „Senosios Kristinos nutikimai“. Humoro serialas.

Vaidina trys garsiausi šių laikų aktoriai: Oskaru apdovanotas Džeimso Bondo kūrėjas Šonas Koneris („Spąstai“), Oskaro savininkas Nikolas Keidžas („Gyvatės akys“) ir dukart Oskarui nominuotas Edas Haris („Trumeno šou“). Filmas nominuotas Oskarui už geriausius garso efektus.

TV3 Sekmadienis, gegužės 8 d. 21.30 val. Veiksmo trileris „Snaiperis“. JAV, 2007 m. Rež. Antoine Fuqua (N-14). Vaidina: Mark Wahlberg, Michael Pena, Danny Glover, Elias Koteas.

23.45 val. Veiksmo filmas „Užtemimas“. Vokietija, 2010 m. Rež. Sebastian Vigg (N-7). Vaidina: Ann-Kathrin Kramer, Tobias Oertel, Rolf Kanies. Kas nutiktų, jei trečdaliui Berlyno nutrūktų elektros tiekimas? Šimtai mirčių ligoninėse, namuose ir gatvėse. Vienintelis neatsakingas elektros paskirstymo stoties darbuotojo įrašas, ir tūkstančiai gyventojų lieka aklinoje tamsoje. Vyriausiajai elektros stoties specialistei Anjai Radke reikia skubiai spręsti problemą. Negana to, jos pačios duktė atsiduria įvykių sūkuryje – ji po audringo vakarėlio patenka į vieną ligoninių, kuriai jos motina nutraukė elektros tiekimą.

TV3 Šeštadienis, gegužės 7 d. 21.15 val. Veiksmo filmas „Uola“. JAV, 1996 m. Rež. Michael Bay (N-14). Vaidina: Sean Connery, Nicolas Cage, Ed Harris. „Blogų vyrukų“ režisierius Maiklas Bėjus šįkart sukūrė įspūdingą pasakojimą apie du vyrus, nuo kurių priklauso penkių milijonų žmonių gyvybė. FTB biologinių ginklų ekspertas ir užslaptintas federalinis kalinys turi patekti į kalėjimą-tvirtovę, kur įsikūręs teroristas grasina žmonijai masinio naikinimo ginklu.

Dar gana jaunas buvęs JAV jūrų pėstininkų snaiperis Bobas Ly Svageris (akt. Mark Wahlberg) po nepavykusios specialiosios operacijos pasitraukia iš kariškių gretų. Jis pasirenka atsiskyrėlio gyvenimą, tačiau jo viltims surasti ramybę nelemta išsipildyti. Bobas – pernelyg geras specialistas, kad būtų taip lengvai pamirštas. Kai JAV specialiosios tarnybos imituoja neva atskleistą planą nužudyti šalies prezidentą, suprasdamas, kad yra reikalingas, B. Ly Svageris sugrįžta. Tarnyboje jo laukia nemalonus netikėtumas: Bobas išduodamas ir netgi pats apkaltinamas bandymu nužudyti JAV lyderį! Tie, kurių galvose gimė planas „pakišti“ snaiperį, net nenutuokė, kokiu žmogumi sumanė pasinaudoti... Su dviem kulkomis kūne snaiperis pabėga nuo persekiotojų ir nusprendžia pats išsiaiškinti, kas yra tikrasis išdavikas ir kas iš tikrųjų bandė pasikėsinti į prezidentą. Prasideda nacionalinė žmogaus medžioklė. Tik jos organizatoriai kol kas nenutuokia, kad medžiojamieji yra būtent jie.

Gimtasis kraštas

Atplukdė prieplauką

Lietuva per savaitę

2011 m. balandžio 29–gegužės 6 d., Nr. 17 (61)

25-osios tragedijos metinės Minint Černobylio tragedijos 25-ąsias metines sostinėje antradienį buvo protestuojama prieš atominių elektrinių statybą. Eisena nuo Seimo iki Vyriausybės mėginta atkreipti valdžios dėmesį į naujų atominių elektrinių statybą Lietuvoje, Rusijoje ir Baltarusijoje. „Atomui – ne“ skandavo keli šimtai mitinguotojų. Dėmesį mėginta atkreipti švilpimu, ritmingais būgnų garsais. Ypač aktyviai buvo nusiteikęs jaunimas. 1986 m. naktį iš balandžio 25-osios į 26-ąją Ukrainos Černobylio atominėje elektrinėje įvykusi katastrofa sukrėtė visą pasaulį. Nuo 1986 iki 1990 m. Černobylio katastrofos likvidavimo darbuose dalyvavo apie 800 tūkstančių likviduotojų, tarp jų – 7 tūkstančiai Lietuvos piliečių.

Iš Kauno į Vilnių, prie Baltojo tilto, atplukdyta prieplauka. Plaukiojantį statinį įsigijo Vilniaus miesto savivaldybė. Joje laivybos Nerimi sezonu švartuosis laivai, numatoma įrengti Turizmo informacijos centrą, organizuoti renginius. Laivybos sezonas Nerimi prasidės gegužės 15 dieną.

Kryžiaus kelio stotys

Vilniaus Prano Gudyno restauravimo ir konservavimo centre baigtos restauruoti Sedos bažnyčios Kryžiaus kelio stotys.

Atlantas sugrįžo

Paminėjo aušrininką

Sostinės verslo centrą „Pirklių klubas“, kaip ir prieš šimtą metų, vėl puošia Atlanto skulptūra. Atlantas graikų mitologijoje laikė dangaus skliautą ir saugojo sodą, kuriame augo stebuklinga obelis su auksiniais obuoliais, teikiančiais amžinąją jaunystę.

Savaitgalio orai

Signatarų namuose surengta konferencija, skirta aušrininko dr. Jono Šliūpo 150-osioms gimimo metinėms paminėti.

Proginiai medaliai

Šeštadienio naktį vietomis palis, didesnė tikimybė šiauriniuose rajonuose. Dieną jau daugelyje rajonų trumpai palis. Pūs vidutinio stiprumo šiaurės, šiaurės rytų vėjas. Naktį oras atvės iki 2–7, dieną – iki 11–16 laipsnių šilumos. Gegužė pasitiks su lietumi ir toliau vėstančiais orais. Sekmadienio naktį palis kai kur, o diena numatoma debesuota, protarpiais lis. Temperatūra naktį – 1–6, dieną – 8–13 laipsnių šilumos. Nepamirškite aplankyti mamų. Jos lauks jūsų. Delčia. Saulė teka 5.46, leidžiasi 20.48.

Šeštadienį

Sekmadienį

Naktį: +2 +7°

Naktį: +1 +6°

Dieną: +11 +16°

Dieną: +8 +13°

Pristatytas Lietuvos monetų kalyklos išleidžiamas proginių medalių rinkinys. Monetos skirtos Lietuvos krepšininkų ir krepšininkių pergalėms 1938, 1939, 1997 ir 2003 m. Europos čempionatuose. Parengė Rimantas Dovydėnas, GK, EPA-Eltos inf. ir nuotraukos