Gimtasis kraštas Nr. 62 by Gimtasis kraštas

Gimtasis kraštas Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2011 m. gegužės 6–13 d., Nr. 18 (62)

Kaina 1,99 Lt

Labanoro girios puošmena – Bruknynės vandens malūnas 9 p.

Ruslano Kondratjevo nuotrauka

Šiandien „Gimtasis kraštas“ su priedu

Mažasis princas Šalia Elizabetos Teilor – lietuvių aktorius Vytas Ruginis iš Visagino 5 p.

16 p.

Mūsų paveldas 9–14 p. Meksika džiugina atvykėlius vaivorykštės spalvomis 17 p.

2011 m. gegužės 6–13 d., Nr. 18 (62)

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Valdovų atminimą niekina skandalai Vyriausybė taupo ne ten, statyboms taikyti restauraciniai įkainiai, muziejus dirba nepripažintame tinkamu naudoti pastate. Valdovų rūmų atstatymo kaina per dešimtmetį padidėjo daugiau nei tris kartus – nuo 114 iki 367 mln. Lt. Dėl galimų įstatymų pažeidimų kreiptasi į Generalinę prokuratūrą. Todėl kai kurie apžvalgininkai jau suskubo rūmus pakrikštyti korupcijos muziejumi.

Istorinių rūmų atstatymas virto politinių intrigų, istorikų ginčų ir korupcinių įtarimų simboliu.

Statybos užstrigo Vyriausybė atsižvelgė į Viešųjų pirkimų tarnybos reikalavimą nutraukti sutartį su atstatymo darbus vykdančia bendrove „Panevėžio statybos trestas“ (PST). „Dabar turės būti skelbiamas naujas konkursas. Tikimės darbus baigti iki 2013 metų“, – kalbėjo Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis. Šiuo metu Kultūros ministerijos teisininkai dar aiškinasi, kaip reikės nutraukti sutartį. O Kultūros ministras Arūnas Gelūnas mano, kad atsisakius dabartinio rangovo neliks vilčių baigti bent pirmą rūmų atkūrimo etapą, kai būtų atlikta pusė vidaus darbų ir jau būtų galima organizuoti renginius, pradėtų veikti muziejus.

Sienos jau skilinėja

Iš viso Valdovų rūmų atkūrimo darbams nuo 1994 m. iki 2010 m. Vilniaus pilių direkcijai skirta daugiau kaip 230 mln. Lt. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Saulius TVIRBUTAS Prieš dešimtmetį tikėtasi Valdovų rūmus atstatyti iki 2009 m., Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio. Tačiau dabar abejojama, ar bent dalis jų atvers duris net 2013 m., kai Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungai. Su rangovu darbų sutartis nutraukta, pradėtas tyrimas dėl ga-

limo lėšų švaistymo. O dar nepradėtame naudoti statinyje jau skilinėja tinkas, sienos, ryškėja drėgmės dėmės. Rūmų vadovai teigia, kad taip yra dėl ten nevykstančių darbų. Daug politikų, specialistų, visuomenės veikėjų vis dėlto mano, kad dabar ne metas veltis į politinius ginčus, gaišti laiką rengiant naujo konkurso sąlygas, o reikia kuo greičiau užbaigti darbus.

Įtarimų šleifas Valdovų rūmų atstatymas ne kartą buvo patekęs į skandalų verpetus. Prieš trejus metus Seimui įtarimų sukėlė itin brangiai aukcionuose perkami baldai, paveikslai, kiti antikvariniai daiktai, kurių verte specialistai abejojo. O pernai kilo triukšmas, kai Valstybės kontrolė konstatavo, kad darbai vykdyti neskaidriai, lėšos naudotos neefektyviai, naujoms

PST generalinis direktorius Dalius Gesevičius laikraščiui teigė, kad dėl nutrauktos rangovo sutarties svarstoma galimybė kreiptis į teismą. „Visi kaltinimai yra nepagrįsti, – kalbėjo vadovas. – Nieko keisto, kad rūmų statybos sąmata padidėjo, juk prieš dešimtmetį kainos buvo kitokios. Visi žinome, kiek per tą laiką pabrango degalai, elektra, statybinės medžiagos.“ D.Gesevičius tvirtino, kad darbai vėlavo tik dėl nenuoseklaus finansavimo. „Jei toliau būtume rangovai ir gautume lėšų, iki 2013 m. tikrai baigtume pirmą atkūrimo etapą“, – teigė jis. PST apskaičiavimu, pirmam Valdovų rūmų etapui baigti reikia apie 32 mln. Lt. Bet ir padaryti darbai jau rėžia akį: apdaila trūkinėja, kai kur skyla ir drėksta sienos. V.Gesevičius tikino, kad baigus darbus bus pašalinti visi dabar išryškėję trūkumai. Nukelta į 2 p.

Lietuvos strategai juokina tautą Ilgalaikės strategijos projekto kūrėjai atsisakė siekio 2030-aisiais turėti tris Nobelio premijos laureatus, tačiau sieks visą Europą priversti dirbti Lietuvai. Albinas ČAPLIKAS

Utopijų kūrėjai

Kokia Lietuva bus 2030-aisiais? Ką pavysime, ką aplenksime ir kaip tai pasieksime? Atsakymus į šiuos klausimus norėtų išgirsti daugelis mūsų. Tačiau nuolat taisomame strategijos „Lietuva 2030“ projekte nerasime realių krypčių – pamatysime tik nuo realybės atitrūkusią beveidę globalizuotą šalį.

„Sodros“ problemos neišspręstos, kur tas iš šešėlinio verslo žadėtas ištraukti milijardas? Nesusismulkinkime tokiais klausimėliais, griebkime jautį už ragų – Lietuva per artimiausius dvidešimt metų ketina sukurti palankiausią verslui aplinką Šiaurės ir Baltijos valstybių regione. Dar nesijuokiate? Tada metame svarbesnę kortą – tik per plauką į strategiją „Lie-

Garsiai trimituojama, kad strategija „Lietuva 2030“ yra ilgalaikio planavimo dokumentas ir valstybės strateginio planavimo pagrindas. Martyno Vidzbelio nuotrauka

tuva 2030“ nepateko buvusio ūkio ministro D.Kreivio pasiūlymas per dvidešimt metų tapti Šiaurės Europos aukštųjų technologijų paslaugų centru. Tiesa, kai kuriose Sveikatos apsaugos

ministerijai pavaldžiose institucijose svarstomi ir didesni siekiai, pavyzdžiui, Lietuvai tapti visos planetos ar Saulės sistemos paslaugų centru. Nukelta į 3 p.

kur reikia

Į valstybės biudžetą kol kas pavyksta surinkti mažiau lėšų, nei planuota, nors premjeras ir jo komanda skelbia, kad ekonomika jau atsigauna. Saulius TVIRBUTAS Pirmą ketvirtį į valstybės biudžetą surinkta 3 mlrd. 954,2 mln. Lt. Tai 15,7 proc. daugiau, nei pernai per tą patį laikotarpį, bet mažiau, nei tikėtasi. Biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme numatyta, kad pajamos iš mokesčių šiemet turi pranokti pernykštes 17 proc., kitu atveju biudžetą teks persvarstyti iš naujo. Tikimasi, kad šių metų nacionalinio biudžeto, apimančio valstybės ir savivaldybių biudžetus, pajamos, be ES ir kitos paramos, sudarys 19 mlrd. 907,8 mln. Lt, o išlaidos – 22 mlrd. 468 mln. Lt. Tačiau politikai ir ekonomistai teigia, kad valstybei daugiau pajamų gauti trukdo didžiulė mokestinė našta verslui ir didžiulis šešėlinės ekonomikos mastas.

Ekonomistai teigia, kad Vyriausybė turėtų biudžetą kuo labiau subalansuoti. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Akcizas didėja, pajamos mažėja Daugiausia pajamų valdžiai kol kas pavyksta surinkti iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – pirmą ketvirtį gauta 2 mlrd. 370,7 mln. Lt (planuota 2 mlrd. 245,8 mln. Lt). Tačiau Seimo Finansų ir biudžeto komiteto narys Algirdas Butkevičius nelinkęs optimistiškai vertinti Finansų ministerijos skelbiamų rodiklių dėl PVM. „Man jie kelia abejonių. Vasarį PVM įplaukos, palyginti su pernai, didėjo 7 proc., o kovą – jau 60 proc., – kalbėjo jis. – Kaip buvęs finansų ministras žinau, kad biudžete iš PVM gautų lėšų gali staiga padaugėti, kol verslui nesugrąžintos PVM permokos, taigi šis pajamų pagausėjimas gali būti laikinas.“ A.Butkevičius mano, kad valdžiai bus labai sudėtinga surinkti planuojamą biudžetą. Nukelta į 3 p.

2 Valdovų atminimą niekina skandalai Gimtasis kraštas

2011 m. gegužės 6–13 d., Nr. 18 (62)

Aktualijos

Atkelta iš 1 p. Valdovų rūmų atstatymą prižiūrinčios Vilniaus pilių direkcijos laikinai einančio direktoriaus pareigas Vytauto Povilaičio teigimu, apie broką anksti kalbėti, kol nėra rangovo darbų atidavimo aktų. „Kai ten jau pusmetį nevyksta darbai, iki galo nesutvarkyta lietaus nutekėjimo sistema, statinio būklė gali tik blogėti, – teigė jis. – Pagal Statybų įstatymą tiek ilgai nevykdant jokių darbų rūmus jau reikėtų konservuoti, o tai vėl brangiai kainuotų.“ Vilniaus pilių direkcija skelbia, kad naujo konkurso sąlygoms parengti tektų sugaišti penkis mėnesius. Seimas šiais metais Valdovų rūmams atstatyti skyrė 16 mln. Lt, bet jie yra įšaldyti. Iš viso Valdovų rūmų atkūrimo darbams nuo 1994 m. iki 2010 m. Vilniaus pilių direkcijai skirta daugiau kaip 230 mln. Lt.

Vyriausybė blaškosi Seimo narys Juozas Olekas piktinosi, kad dabartinė Vyriausybė visas bėdas paliks kitos kadencijos valdžiai, kai Lietuvai reikės pirmininkauti ES. „Valdovų rūmai būtų puiki reprezentacinė vieta posėdžiauti ES valstybių ministrams, – mano jis. – Bet kai prasidėjo šitas blaškymasis, pirmo etapo užbaigimas nutolo ir kitos kadencijos Vyriausybę užgrius daug rūpesčių.“ Politikas mano, kad Valstybės kontrolės pasiūlymai pakoreguoti sutartį su rangovu, mažinti sąmatą, bet tęsti darbus, buvo ūkiškas. „Ikiteisminis tyrimas netrukdo rangovui dirbti toliau, – įsitikinęs J.Olekas. – O valdžia viską politizavo, sustabdė darbus, be to, gali tekti mokėti rangovui netesy-

Valstybėje daug netvarkos Loreta Graužinienė, Seimo Audito komiteto pirmininkė.

Valdovų rūmų atstatymo idėja nuo pat pradžių kėlė daug diskusijų.

bas. Jei dar imsime konservuoti statybas, vėl beprasmiškai išleisime kelis milijonus. Jei buvo klaidų, taisykime jas, o ne dar labiau viską jaukime.“ J.Olekas lygino Valdovų rūmų statybą su sporto arenos situacija Kaune. „Ten irgi nesilaikyta darbų pabaigos terminų, bet sutarties niekas nenutraukia, – stebėjosi jis. – Gal dėl to, kad ten rangovas laimėjo konkursą valdant konservatoriams, o Vilniuje – socialdemokratams ir suveikė kažkokios politinės ambicijos?“

Valdovų rūmų atkūrimo darbams nuo 1994 m. iki 2010 m. išleista daugiau kaip 230 mln. Lt.

Ginčijasi ir istorikai Valdovų rūmų atstatymo idėja nuo pat pradžių kėlė daug diskusijų. Vilniaus universiteto istorikas Nerijus Šepetys mano, kad tai buvo tuščias lėšų švaistymas. „Pagerbti istorinę tautos didybę reikia, tačiau tai vertėtų daryti ne statant naujus rūmus, –

Vilniaus pilių direkcija skelbia, kad naujo konkurso sąlygoms parengti tektų sugaišti dar mažiausiai penkis mėnesius.

mano jis. – Tie šimtai milijonų litų galėjo būti skirti atstatyti provincijos dvarus, kitus kultūros paminklus.“ Pasak N.Šepečio, šis istorijos mistifikavimas po kilusių skandalų ir politinių intrigų tik paniekino mūsų istoriją. „Aukcionas ar varžytynės parduodant šį statinį būtų geriausia išeitis, ką dabar galima padaryti“, – nukirto mokslininkas. O Valdovų rūmų muziejaus direktorius meno istorikas Vydas Dolinskas tvirtino, kad rūmų atstatymą teigiamai vertina daugelis pasaulio kultūros specialistų. „Valdovų rūmai jau įtraukti į atkuriamų kultūros objektų Prancūzijos, Lenkijos katalogus kaip pavyzdiniai, – pasakojo jis. – Rūmų teritorijoje aptikta daugiau nei 300 tūkst. radinių, tiesiogiai susijusių su Lietuvos istorija, valstybės valdovų rezidencija. Todėl reikia

Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

kuo greičiau atverti muziejaus duris lankytojams.“

Ragina nepolitikuoti Valdovų rūmų paramos fondo pirmininkas Algirdas Vapšys įsitikinęs, kad Valdovų rūmų statybos intrigos atneš tik dar daugiau nuostolių. „Reikia ne politikuoti, o kuo greičiau baigti darbus, – teigė jis. – Nereikia dangstytis visuomenės interesais. Mes per pusantros savaitės surinkome 670 garbingų visuomenės veikėjų parašų peticijai, kurioje Vyriausybę ir Prezidentę kviečiame tęsti Valdovų rūmų atkūrimą.“ A.Vapšys minėjo, kad reikia atsižvelgti ir į 70 tūkst. žmonių, kurie aukojo savo lėšas Valdovų rūmams, lūkesčius. Vilniaus Žemutinėje pilyje, tarp Katedros ir Aukštutinės pilies kalno, žmonės kūrėsi jau IV–VIII a. Gediminaičių dinastijos įsitvirtinimo Lietuvoje metais susiformavo mūrinė pilis su gynybinėmis sienomis, bokštais, kitais pastatais. Po 1569 metų Liublino unijos Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniuje tapo bendrų Lietuvos ir Lenkijos valstybės valdovų viena iš pagrindinių rezidencijų greta Krokuvos ir Varšuvos rūmų. 1655 m., kai Vilnių užėmė Maskvos ir kazokų kariuomenė, rūmai buvo nusiaubti, o XVIII–XIX a. po carinės Rusijos okupacijos jie buvo nugriauti.

Valdovų rūmų situacija rodo, kad reikia sistemiškai peržiūrėti Viešųjų pirkimų tarnybos veiklą. Kyla klausimas, kodėl tie pažeidimai rasti tik dabar, o anksčiau viskas buvo gerai. Tai rodo, kiek daug netvarkos valstybėje. Keistas sprendimas skelbti naują rangovo konkursą, kuriame vėl galės dalyvauti ta pati bendrovė PST. Tada kodėl ji negali dirbti toliau, kam visa šita sumaištis, kuri dar ir brangiai kainuos? Šiais metais Valdovų rūmams atkurti skyrėme 16 mln. Lt, bet jie guli nenaudojami, kai lėšų verkiant reikia daugeliui kitų sričių.

Pinigai dingsta kaip į balą Aurelija Stancikienė, Seimo Antikorupcinės komisijos narė.

Nemanau, kad reikėjo stabdyti statybas. Rangovui būtina skaičiuoti delspinigius dėl vėluojančių darbų ir leisti dirbti. Vargu ar statybos vėlavo dėl lėšų stygiaus: Seimas nuolat nuo 2002 m. tam skyrė pinigų. Net ir krizės laikotarpiu 2009 metais buvo skirta 56 mln. Lt, pernai vėl prašyta 32 mln. Lt, bet vis tiek skelbiama, kad dar trūksta 32 mln. Lt. Nesuprantami ir naujo konkurso terminai. Kam reikia kelių mėnesių rengti konkurso sąlygoms, jei jau žinoma, kiek reikia pinigų, vadinasi, ir kokius darbus būtina atlikti. Tereikia surašyti kvalifikacinius reikalavimus.

Socialinė mentorystė – galimybė atrasti savo sėkmę „Geriausia, kaip mes galime padėti kitiems žmonėms, tai ne pasidalyti savo sėkme, bet parodyti, kur yra jų sėkmė“, – šis moto tiksliausiai apibūdina socialinės mentorystės esmę. Mentorystė – tai ilgalaikis bendradarbiavimas be finansinio atlygio, kuris patenkina asmenybės augimo poreikius, padeda visapusiškai atskleisti potencialą ir yra naudingas mentoriui bei ugdytiniui. Tai palaikomasis, mokomasis ryšys tarp labiau patyrusio asmens, kuris dalijasi žiniomis, patirtimi ir išmintimi, ir kito žmogaus, kuris pasirengęs ir siekia tobulėti. Socialinės mentorystės modelis Lietuvoje pirmą kartą buvo sukurtas ir išbandytas EQUAL projekto „Ištiesk ranką“ metu. Šis modelis yra naujas ir išskirtinis Lietuvoje, nes inicijuoja tikslinės grupės aktyvius el-

gesio modelius ir yra orientuotas į ilgalaikius teigiamus pokyčius. Socialinės mentorystės modelio programos tikslas – spręsti ilgalaikių bedarbių moterų įsidarbinimo problemas integruojantis ar reintegruojantis į darbo rinką ir padėti greičiau bei efektyviau prisitaikyti darbo vietoje. Modelis išbandytas Vilniuje, Kaune ir Anykščiuose. Buvo gauti labai geri rezultatai – įsidarbino 68 proc. tikslinės grupės narių, 6 įstojo mokytis į aukštąsias mokyklas. EQUAL projekto „Ištiesk ranką“ tikslinės grupės teigiami atsiliepimai paskatino išplėsti SMĮS modelio įgyvendinimą tuose regionuose, kur labiausiai reikia priemonių, kad moterys po ilgesnės pertraukos grįžtų į darbo rinką. Šiuo metu projektas „Socialinės mentorystės plėtra“ vykdomas Joniškio, Tauragės, Mažeikių,

Marijampolės, Alytaus, Druskininkų, Jonavos, Lazdijų, Ignalinos, Utenos ir Visagino savivaldybėse. Projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos socialinio fondo. Projekto tikslinė grupė – 165 ilgalaikės bedarbės moterys iš 11 Lietuvos rajonų, kuriuose trūksta bendruomeninių organizacijų aktyvumo ir motyvuojančių socialinių priemonių, skatinančių moterų užimtumą bei savanorišką bendruomeninę veiklą. Kita tikslinė dalyvių grupė – 110 mentorių, kurios turi sėkmingą profesinę patirtį.

Projektas „Socialinės mentorystės plėtra“ yra skirtas lyčių lygioms galimybėms darbo rinkoje užtikrinti. Papildomų įgūdžių, kvalifikacijų, žinių suteikimas ir motyvacijos sustiprinimas prisideda prie ilgą laiką nedirbusių moterų konkurencingumo didinimo darbo rinkoje. Vykdant projektą kuriama ir įgyvendinama mokymų programa, skatinanti moterų integraciją į darbo rinką, kaip alternatyvą sprendžiant užimtumo bei socialinio aktyvumo klausimus. Integracijos modelis užtikrina galimybę kiekvienai dalyvei vidutiniškai

27 mėnesių laikotarpyje gauti visišką ekspertų paramą siekiant tikslo įsidarbinti, taip pat užmegzti ryšius su kitomis dalyvėmis apskritų stalų susitikimuose. Šiuo metu jau yra įsidarbinę 65 projekto dalyvės. Socialinės mentorystės tikslai yra orientuoti į ugdytinę ir pirmiausia ji gauna didžiulę visapusę naudą, tačiau tai nėra vienpusis procesas. Kaip teigia pačios mentorės, šis bendradarbiavimas suteikia daug teigiamų emocijų, skatina dvasinį tobulėjimą ir galimybę įgyti naujos bendravimo patirtis.

(Užs. 311)

2011 m. gegužės 6–13 d., Nr. 18 (62)

Lietuvos strategai juokina tautą Atkelta iš 1 p. Prie svajonių mielai prisideda ir susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Jo vizijose – vienas moderniausių oro uostų Europoje, įsikūręs tarp Vilnius ir Kauno. O jų ir Šiaulių oro uostai 2030-aisiais priims transatlantinius ir transazijinius orlaivius, šalyje veiks oro taksi, o modernūs traukiniai tarp Kauno ir Vilniaus lėks 200 kilometrų per valandą greičiu. Tiesa, ministras prisipažino, kad fantazuoja.

Neliko sėkmės ir Nobelio premijų Garsiai trimituojama, kad strategija „Lietuva 2030“ yra ilgalaikio planavimo dokumentas ir valstybės strateginio planavimo pagrindas. Ja siekiama nustatyti šalies raidos kryptis, kurios būtų vienodai suprantamos ir priimtinos ne tik valdžios ir valdymo institucijoms, bet ir visiems Lietuvos gyventojams. O kaip yra iš tikrųjų? Deja, iš tikrai gabių žmonių suburtos Valstybės pažangos tarybos kūrinys, regis, prisvilo. Tikėtina, kad ir tarybos nariai tai suprato. Štai ir Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) surengtos konsultacijos-diskusijos išvakarėse ilgalaikė strategija buvo skubiai pakoreguota. Ne tik neliko siekio 2030-aisiais turėti tris Nobelio premijos laureatus, bet ir atsisakyta premjero taip mėgstamo žodelio sėkmė. Neliko ir sėkmės šalies, sėkmės visuomenės bei sėkmės ekonomikos. Liko tik sumani šalis, su-

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Martyno Vidzbelio nuotrauka

mani visuomenė ir sumani ekonomika. Kai ką panašaus jau girdėjome. Vienas praeities politikas, garsėjęs vešliais antakiais, mėgo kalbėti, kad „ekonomika turi būti ekonomiška“.

Visa Europa turi dirbti mums Tačiau reikia kaip nors įveikti Lietuvoje įsivyravusį pesimizmą. Todėl tarptautinį autoritetą turintis vienas iš strategijos kūrėjų, Kauno technologijos universiteto prof. Robertas Jucevičius neriasi iš kailio: „Žmonės ir verslas bėga iš Lietuvos, likusieji Lietuvoje – nepatenkinti, tik ir galvoja apie emigraciją. Reikia kažką padaryti, kad jie galvotų priešingai.“ Todėl profesorius lyg graikų mitų personažas Sizifas ridena akmenį į statų kalną: „Jeigu norime sukurti turtingą, klestinčią Lietuvą, tai turime pasiekti, kad visa Europa dirbtų mums. Ar įmanoma? Sunku, bet įmanoma. Tai pasiekė Izraelis.“ „Štai į mane kreipiasi investuotojai ir klausia, ar mano įmonėje yra profsąjunga. Kai atsakau teigiamai, jie atsisako planų investuoti“, – skundžiasi įmonės vadovas.

„Ar tai ne jūsų kaltė? Kai amerikiečiai sužino, kad įmonėje yra profsąjunga, tai sako – taip tau ir reikia. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse siekiama įmonėms vadovauti taip, kad nebūtų jokio reikalo kurti profsąjungas. Juk šimtus kartų įrodyta; jeigu darbuotojui parodysi dėmesį, jis tau atsilygins penkiagubai – kiek įdėsi, gausi penkis kartus daugiau. Štai ir atsakymas, ką gali duoti socialinė verslo atsakomybė“, – tikina R.Jucevičius.

Tikslus pataria nukelti į 2060-uosius Strategijoje numatyta, kad 2030-aisiais Lietuva ES rinkoje užims 10 vietą pagal gyvenimo kokybės indeksą (dabar 13–16 vieta ES), pagal laimės indeksą (dabar 20 vieta ES), pagal demokratijos indeksą (dabar 21 vieta ES), pagal pasaulio konkurencingumo indeksą (dabar 19 vieta ES), pagal globalizacijos indeksą (dabar 26 vieta ES) ir pagal suminį inovatyvumo indeksą (dabar 25 vieta ES). Net pagal BVP vienam šalies gyventojui, perkamosios galios standartais, tikimasi pasiekti ne žemesnę nei 10 vietą ES. Gerai daug norėti, tačiau, kaip tai padaryti, kai 2010-aisiais Lie-

tuva buvo pasiekusi vos 55 proc. ES vidurkio ir vilkosi 24 vietoje, lenkdama tik Rumuniją, Bulgariją ir kaimynę Latviją. Lietuvos mokslų akademijos Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininko prof. Aleksandro Vasiliausko apskaičiavimu, norint likviduoti šį atsilikimą ir pasiekti ES vidurkį, per 20 metų Lietuvos ekonomika kasmet turėtų augti net 4 proc. sparčiau, nei vidutiniškai augs ES ekonomika. Štai tikimasi, kad ES artimiausiais dešimtmečiais BVP augs po 3 proc. per metus, taigi Lietuva BVP turėtų kasmet vidutiniškai paauginti po 7 proc. Ar tai įmanoma? A.Vasiliauskas daro išvadą, kad šios strategijos tikslus reikėtų nukelti į 2060-uosius. Nedaug žmonių išgyvens iki šios ribos? Ne taip svarbu. Pavyzdžiui, Japonija rengia net 500 metų į ateitį numatytą strategiją. Per du dešimtmečius pasikeis ne tik Lietuva, bet ir visas pasaulis. Šią aplinkybę strategijos „Lietuva 2030“ kūrėjai tikriausiai užmiršo. Štai pagal

„Kontrabanda nepažabota, dideli emigracijos mastai, vidaus vartojimas dėl didelių mokesčių ir sumažintų pensijų neatsigauna, deramai neišnaudojama ES parama, kuri turėtų skatinti ekonomiką“, – vardijo nesėkmės priežastis parlamentaras. Akcizo mokesčio pirmą ketvirtį tikėtasi surinkti 746,1 mln. Lt, o gauta 702,2 mln. Lt, nors šis mokestis didėjo naftos, tabako produktams, be to, pasaulio biržose kilo degalų kainos, alkoholio akcizo lengvatų seniai neturi mažieji aludariai. Tai rodo, kad kontrabandos mastai išlieka didžiuliai, nors Vyriausybė skelbia su ja kovojanti negailestingai. „Bendros tendencijos rodo, kad ekonomika turėtų augti, taip pat didėti ir biudžeto pajamos, bet daug

Kontrabandos mastai išlieka didžiuliai, nors Vyriausybė skelbia su ja kovojanti negailestingai.

verslo veikia šešėlyje ir ištraukti iš jo užsibrėžtą milijardą Vyriausybei nepavyksta“, – konstatavo Seimo Finansų ir biudžeto komiteto narys Žilvinas Šilgalis. Jo nuomone, Finansinių nusikaltimų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Mokesčių ir Darbo inspekcijos dirba nekoordinuodamos savo veiksmų tarpusavyje, todėl negali pasigirti laimėjimais. Seimo narys Kęstutis Glaveckas optimistiškiau vertino biudžeto surinkimą, bet pripažino, kad šešėlinis verslas yra vis dar opi problema, tebėra išlikusi žmonių baimė leisti pinigus. „Bankuose padėta 27 mlrd. Lt indėlių, o pridėjus juridinių asmenų lėšas – 41 mlrd. Lt, nors už juos mokamos labai mažos palūkanos, – kalbėjo jis. – Tai rodo, kad vis dar esame linkę ne investuoti, leisti pinigus, o juos kaupti, neskirti vartojimui.“ Pasak K.Glavecko, valstybė turėtų pasimokyti iš padarytų klaidų: per ekonomikos pakilimą galėjome daugiau sutaupyti, bet išlaidavome, o sunkmečiu puolėme į kraštutinį taupymą, kuris sustingdė vidaus vartojimą.

Mokesčių našta per didelė Banko „Swedbank“ analitikas Nerijus Mačiulis mano, kad papildyti biudžetą įmanoma tik peržiūrėjus mokesčių politiką. „Esame peržengę tą ekonomikos vadovėliuose aprašytą mokestinės naštos ribą, kai verslui la-

dens paklausa sukels dar vieną krizę, kurios pasekmės bus daug skaudesnės nei praeinančios krizės.

Abejoja, ar strategija bus vykdoma Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos prezidentas Arturas Mackevičius pamanė, kad strategija buvo kurta ne juokais, todėl pažėrė galybę priekaištų: „Kodėl strategijoje neužsimenama apie kovą su skurdu, juk didelė visuomenės dalis yra neturtingieji ir tik keli procentai – labai turtingi ir jų galia vis labiau auga. O kokio dydžio bus pensijos? Siekime nors ES vidurkio, nors 80 proc. ES vidurkio. Deja, strategijoje apie tai net neužsimenama.“ KPPAR prezidentas prof. Mečislovas Rondomanskas nusiteikęs optimistiškiau, tačiau abejoja, ar ši strategija bus vykdoma. „Mane liūdina šalies valdymo trūkumai. Štai premjeras tik dėl vieno

Per du dešimtmečius pasikeis ne tik Lietuva, bet ir visas pasaulis. Šią aplinkybę strategijos „Lietuva 2030“ kūrėjai užmiršo. paskutines analitikų prognozes, Kinija taps pasauline lydere jau 2016-aisiais. Kokią ji darys įtaką Europai ir mums? Planetoje 2030-aisiais, tikėtina, gyvens jau 8,3 mlrd. žmonių, taigi maisto ir energijos paklausa išaugs apie 50 proc., šviežio vandens paklausa pakils 30 proc. O kiek jo yra? Kai lietuviai kuria rožinę pasaką, Didžiosios Britanijos vyriausybės strategijos programai vadovaujantis prof. Džonas Bedingtonas teigia, kad iki 2030-ųjų maisto, energijos ir van-

Vyriausybė taupo ne ten, kur reikia Atkelta iš 1 p.

ministro užsispyrimo negali vykdyti būstų renovacijos programos. Taigi gal strategijoje reikėtų numatyti, kaip valdžia privalėtų ją įgyvendinti“, – svarsto M.Rondomanskas. Kauno verslininkai bandys pagelbėti strategijos kūrėjams. KPPAR generalinis direktorius Vytautas Šileikis pažadėjo, kad rūmų tinklalapyje verslininkai galės išsakyti savo viziją apie Lietuvą 2030-aisiais, tačiau niekas negali garantuoti, ar strategijos kūrėjai į pasiūlymus atsižvelgs. 20 proc. „Tai aiškiai parodo, kad padidinti mokesčiai ne atnešė daugiau pajamų, o tik jas sumažino“, – aiškino analitikas.

Valstybės pinigai naudojami neskaidriai

Mūsų mokesčių našta pranoksta tokių šalių kaip Airija (ten ji sudaro 20,2 proc.), Ispanija (34 proc.), Olandija (33,6 proc.), Lenkija (33,4 proc.), Norvegija (34,1 proc.). Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

biau verta rizikuoti ir slėpti pajamas, nei sąžiningai mokėti mokesčius, – sakė jis. – Lietuvoje darbo sąnaudų mokestinė našta yra 40,3 proc. ir gerokai viršija ES vidurkį.“ Ekonomisto duomenimis, mūsų mokesčių našta pranoksta tokių šalių kaip Airija (ten ji sudaro 20,2 proc.), Ispanija (34 proc.), Olandija (33,6 proc.), Lenkija (33,4 proc.), Norvegija (34,1 proc.). Todėl vieni verslo dalyviai ieško įstatymų spragų ir išimčių, leidžiančių susimažinti mokestinę naštą, pavyzdžiui, per verslo liudijimus, kiti įdarbina žmones už minimalų atlyginimą ir likusią algos dalį moka vokeliuose. Pasak N.Mačiulio, būtent dėl to pernai buvo surinkta itin mažai mokesčių – valstybės pajamos, gautos iš

mokesčių, sudarė 16,6 proc. BVP, o praėjusį dešimtmetį vidurkis buvo

Ekonomistas akcentuoja, kad Vyriausybė taupo ne ten, kur derėtų. „Biudžetas turi būti kuo labiau subalansuotas, bet tai galima daryti ne mažinant išlaidas žmonių socialinėms reikmėms, o efektyviau perskirstant gautus mokesčius, – teigė jis. – Pavyzdžiui, per metus 10 mlrd. Lt skiriama viešiesiems pirkimams, bet jie, deja, neretai yra neskaidrūs. Vien čia tikrai galima sutaupyti ne vieną milijardą.“ N.Mačiulio teigimu, švaistomi ir neskaidriai naudojami valstybės pinigai taip pat neskatina geresnio biudžeto pajamų surinkimo.

Gimtasis kraðtas

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis,

Reklamos pardavimas Tel. (8 5) 210 0093.

stasys.jokubaitis@gimtasiskrastas.lt

Prenumerata ir platinimas Tel. (8 5) 210 0060.

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė, lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

Tiražas 5 000 egz. ISSN 2029-4816 Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.

Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110.

Leidėjas – UAB Žurnalistai: Meilė Taraškevičienė, Irma Dubovičienė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Nijolė Baronienė, Meilė Jančorienė, Vismantas Žuklevičius.

Fotografas Klaudijus Driskius. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Gimtasis kraštas

Šviesa tunelio gale

Saulius STOMA Pagaliau yra kuo pasidžiaugti! Lietuvos ūkio augimas įgauna pagreitį. Šių metų pirmą ketvirtį, palyginti su tokiu pat periodu pernai, ekonomika ūgtelėjo 6,9 procento. Pasak Statistikos departamento, augimas ﬁksuojamas visose ūkio šakose. Spartų pirmo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) didėjimą lėmė ir žemos bazės efektas – 2010 m. pradžioje beveik visų, išskyrus pramonę, veiklos rūšių bendroji pridėtinė vertė dar mažėjo. Tačiau tai tik parodo prieš metus įvykusį labai teigiamą lūžį. Žinoma, kol šis ūkio atsigavimas pasieks realius žmonių gyvenimus, dar teks palūkėti, tačiau šviesa tunelio gale matyti. Taigi, dabar pats laikas susigaudyti naujoje situacijoje ir nebekartoti praeities klaidų. Kokios jos buvo? Tik turėdami labai aiškų atsakymą, galėsime drąsiau žvelgti į ateitį. Į gerovės valstybės dangų pakliūsime tik perėję skausmingą praeities nuodėmių ir kvailysčių skaistyklą. Kodėl kaip tik Lietuva, Latvija ir kitos panašios ekonominės bei socialinės politikos valstybės krito į pačią giliausią krizės duobę? Ne, ne vien todėl, kad nebuvo sukaupta jokių rezervų. Labai svarbi ūkio kritimo priežastis – per didelė priklausomybė nuo užsienio rinkų. Tai reiškia, kad mes patys suvartojame per mažą dalį savo BVP. Kodėl taip yra? Todėl, kad net ir itin spartaus kilimo metu socialinė atskirtis Lietuvoje ne mažėjo, o atvirkščiai – didėjo! Tai rodo negailestinga

statistika. Nebuvo pasinaudota puikia galimybe sukurti pajėgią vidurinę klasę – visuomenės stabilumo garantą. Sąmokslo teorijų gerbėjai sako, kad tai buvo daroma sąmoningai. Mat nuo valstybės ir darbdavių malonės visiškai priklausomais žmonėmis lengviau manipuliuoti. Gal. Tačiau įtikinamesnė kita versija. Ciniškas ir savanaudis posovietinis elitas yra iš esmės asocialus. Todėl jam labiausiai priimtina libertariška laukinio kapitalizmo ideologija. Ir nesvarbu, kokiai partijai jis priklauso.

Net ir viduramžių valdovai žinojo elementarią tiesą: mokesčius galima didinti, kai ūkis ima klestėti, o kai jis smunka – reikia mažinti prievolių naštą. Todėl nereikia barti socialdemokratų, kad jie su konservatorių pritarimu didino pensijas, išmokas mamoms ir mokytojų atlyginimus. Šie pinigai nebuvo iššvaistyti, o sukosi vidaus rinkoje. Barti reikia už pinigų taškymą neaiškiems korupciniams projektams, žmones piktinančioms privilegijoms ir neefektyvios biurokratijos išpampimui. Barti reikia už neprotingas privilegijas stambiajam kapitalui, dėl kurių nukenčia smulkusis verslas ir socialinis solidarumas. Pasaulinė praktika rodo, kad tokia politika dažniausiai pritraukia tik trumpalaikių užsienio investicijų, kurios pabėga vos atsiradus šiokių tokių krizės požymių.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Aistros dėl elektroninio balsavimo Naujausiais rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausos duomenimis, net trys ketvirtadaliai (75 proc.) Lietuvos gyventojų pritaria, kad Lietuvoje turėtų būti sudaryta galimybė rinkimuose balsuoti internetu. Pilietinių iniciatyvų centro direktoriaus Girvydo Duoblio teigimu, elektroninio balsavimo įteisinimas sudarytų galimybę dalyvauti rinkimuose Lietuvos Respublikos piliečiams, gyvenantiems kitose šalyse, suteiktų progą balsuoti didesniam skaičiui negalią tu-

2011 m. gegužės 6–13 d., Nr. 18 (62)

Aktualijos

rinčių gyventojų, toks balsavimas paspartintų balsų skaičiavimo procesą ir rezultatų paskelbimą, sumažintų rinkėjų balsų pirkimo galimybę. Politologas Antanas Kulakauskas sako, kad verta pritarti elektroninio balsavimo iniciatyvai, tai esą gali gerokai padidinti rinkėjų skaičių, nors Estijos patirtis parodė, kad šis skaičius pasikeitė nedaug. Elektroninis balsavimas padėtų ir organizuojant referendumus. Kita vertus, politologo vertinimu, daugiausia elektroninio balsavimo entuziastų yra tarp liberaliųjų partijų, bet elektroninis balsavimas greičiausiai sulauktų konservatorių ir socialdemokra-

O pinigai, nueinantys į apatinį ir vidurinį visuomenės sluoksnį, neišnyksta be pėdsako. Jie naudingi ekonomikai, nes šie žmonės – ypač jeigu nėra nuolat gąsdinami sunkmečiu – beveik viską suvartoja vidaus rinkoje. Jie nepuola prie užsieninių prabangos prekių. Paskutinė statistika rodo, kad net 66 procentai perkamiausių produktų yra pagaminti Lietuvoje! Taigi protinga valstybės politika turi skatinti masinės paklausos prekių vartojimą ir, žinoma, užtikrinti socialinės sferos augimą. Deja, ši tiesa yra dar per menkai suvokta. Vis dar manoma, kad svarbiausia – biudžeto eilutės. Tačiau net ir perteklinis biudžetas, jeigu jis nebus socialiai orientuotas, neduos nieko gera. Jei nenorime pražudyti Lietuvos ateities, turime tai suprasti. Reikia pagaliau išsivaduoti iš tos bukai libertariškos ekonominės politikos, pagal kurią valstybė yra tarsi koks parduoti rengiamas UAB‘as. Antraip scenarijus „Lietuva be lietuvių“ nėra jau toks neįmanomas. Net ir viduramžių valdovai žinojo elementarią tiesą: mokesčius galima didinti, kai ūkis ima klestėti, o kai jis smunka – reikia mažinti prievolių naštą. Socialdemokratai padarė didžiausią klaidą, kai jau prasidėjus ūkio perkaitimui, veikiami savanaudžių lobistų, nedrįso didinti kapitalo mokesčių. Toks veiksmas būtų subalansavęs ūkio augimą ir atgaivinęs socialinę sferą. Mes negalėsime gyvuoti gerovės valstybių Europos Sąjungoje patys nesiekdami tapti gerovės valstybe. Socialinės sferos degradavimą ir emigraciją gali stabdyti tik prie Europos vidurkio artėjantys mokesčiai. Žinoma, jei jie sąžiningai surenkami ir valdžios nešvaistomi. Kai kurios teorijos sako, kad optimalus yra kaip tik 6 procentų ūkio augimas. Kai jis ilgokai viršija 9 procentus, prasideda ekonomikos perkaitimas. Man dažnai ausyse skamba tragiškai gyvenimą baigusio roko genijaus Džimio Hendrikso daina: „Jeigu 6 apvirs į 9, aš nesijaudinsiu, aš nesijaudinsiu...“ Kai kas iš tikrųjų dėl nieko nesijaudina ir galvoja, kad dabar reikalai ims taisytis savaime. Arba kad reikia ir toliau laikyti diržus suveržus, o visų pirma – užveržtus pinigų srautams į socialinę sritį. Ir kad tik toks elgesys padės atsikratyti skolų. Tai būtų klaida. Ekonomikai augant, nepastatykime dar kartą savo valstybės aukštyn kojomis. Nes įvykus kitai pasaulinei krizei, vėl reikės į ką nors atsiremti ir šauktis pagalbos. Pradėkime pagaliau oriai vaikščioti savo šalyje savo pačių kojomis. Net ir globaliame pasaulyje turime likti kuo labiau nepriklausomi nuo išorės audrų. Ir gyventi gerai.

Ant politinių svarstyklių

Ar po O. bin Ladeno mirties bus saugiau gyventi? Islamo fundamentalistų tarptautinės teroristų grupuotės lyderio Osamos bin Ladeno nebėra. Jis nukautas gegužės 1-osios ankstų rytą viloje netoli Pakistano sostinės Islamabado. Buvęs labiausiai ieškomas visų laikų teroristas buvo kaltinamas organizavus išpuolius 15-oje pasaulio šalių. „Teisingumas nugalėjo“, – savo kalboje per televiziją pareiškė JAV prezidentas Barakas Obama. Tūkstančiai džiūgaujančių amerikiečių išėjo į gatves švęsti. Ar tikrai dabar visame pasaulyje galime jaustis saugesni?

Niekas nepasikeis Viktoras Grabauskas, Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vadas

Osama bin Ladenas pastaruoju metu tikrai nebuvo tas asmuo, kuris koordinavo ir valdė teroristinių grupuočių veiksmus. Jis buvo labiau idėjinis jų vadas ir įkvėpėjas. Jo skleistos idėjos bendražygių, ko gero, bus ir toliau aukštinamos. Tikriausiai bus mėginama suintensyvinti teroristinę veiklą, ypač prieš amerikiečius, bet nemanau, kad tai bus labai veiksminga. Karingai nusiteikusios teroristinės grupuotės ir iki O. bin Ladeno mirties intensyviai planavo įvairaus pobūdžio teroristinius aktus, todėl jo mirtis tikrai nei sustiprins, nei susilpnins jų pozicijas ir nusiteikimą. Lietuvos saugumui „Al-Qaedos“ vadeivos mirtis didesnės įtakos neturės. Grėsmių lygis išliks toks pat.

Teroristų veiksmai gali suaktyvėti Virginija Baltraitienė, Seimo pirmininko pavaduotoja

Manau, „Al-Qaedos“ lyderio O. bin Ladeno nukovimas yra stiprus smūgis visoms teroristinėms grupuotėms, tačiau tai tikrai nereiškia, kad šios grupuotės susilpnėjo ir pavojaus nebekelia. Mano nuomone, kaip tik jų (teroristinių grupuočių) veiksmai gali suaktyvėti, nes kerštas už savo lyderį bus pagrindinis akstinas imtis veiksmų. Galvoju, kad tai nebus chaotiški, skuboti veiksmai, o labai gerai apgalvotos operacijos visame pasaulyje. Pirmiausia nukentėti gali Amerika, todėl tikrai neverta gyventi euforijoje, šokti „džiaugsmo šokių“. Visos valstybės, taip pat ir Lietuva, turėtų susirūpinti viešųjų objektų, ypač tų, kur kasdien susirenka didelė žmonių masė, apsauga.

tų pasipriešinimo. Mat šios partijos lyderiauja, o įvedus elektroninį balsavimą gautų mažiau balsų negu kitos , be to, šių partijų elektoratas yra vyresnio amžiaus žmonės, konservatyvesni. Politologas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad, norint įvesti elektroninį balsavimą, reikėtų susirūpinti, kaip būtų užtikrinamas tokio balsavimo saugumas, slaptumas. Vyriausioji rinkimų komisija prieš rinkimus iš anksto turėtų žinoti, kas balsuos internetu ir kas tradiciškai. Pilietinių iniciatyvų centras artimiausiu metu ketina pradėti rinkti parašus dėl kreipimosi į Seimo narius. Apie elektroninį balsavimą kalbos nerimsta jau kelerius metus, tačiau ši iniciatyva stringa Seime. GL, Eltos inf.

Rimanto Dovydėno piešinys

2011 m. gegužės 6–13 d., Nr. 18 (62)

Gimtasis kraštas

Emigracija

Šalia Elizabetos Teilor – lietuvių aktorius Vytas Ruginis Kažin ar lietuviai žino apie Amerikoje gyvenančio savo tautiečio Vyto Ruginio sėkmę? Juk šiam aktoriui likimas lėmė nusifilmuoti kartu su garsiąja Holivudo žvaigžde E.Teilor. Raimundas Marius LAPAS Iki šiol per televiziją teberodoma kvepalų „White Diamonds“ reklama, kurioje Amerikos lietuvis V.Ruginis prieš 20 metų nusifilmavo kartu su E.Teilor. E.Teilor „White Diamonds“ yra viena ilgiausiai televizijos ekranuose išbuvusių reklamų, o pačių „White Diamonds“ kvepalų pernai buvo parduota už 70 milijonų dolerių.

Audringas aktorės gyvenimas Šį pavasarį mirė legendinė Holivudo aktorė, viena garsiausių, patraukliausių ir, ko gero, skandalingiausių XX a. kino žvaigždžių Elizabeta Teilor. Aktorė pirma gavo vieno milijono dolerių honorarą už vaidmenį filme, o sukūrusi asmeninę juvelyrikos liniją ir parfumerijos seriją „White Diamonds“ tapo žvaigždžių prekių ženklų pioniere. Tačiau ji išgarsėjo ir kitur. 1983 m. ji buvo pirmoji įžymybė, kuri pateko į Betės Ford priklausomybės ligų centrą dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ir tabletėmis nuo skausmo. Būtent čia ji surado savo paskutinį vyrą – statybininką Larį Fortenskį. „Turėjau bedugnį skrandį, – nesiliaujančių vakarėlių metus vėliau prisiminė aktorė. – Galėjau nugirdyti visus, o pati nepasigerdavau. Mano talpumas buvo siaubingas.“ Tabletes nuo skausmo aktorė vartojo dėl traumų ir ligų – pradedant nuo vaikystėje patirto pėdos lūžio ir sužeistos nugaros. Kartą, filmuojant filmą, aktorė nukrito nuo žirgo. E.Teilor patyrė tiek ligų, kad silpnesnį žmogų jos seniausiai būtų nuvariusios į kapus: odos vėžys, smegenų auglys, sunkus plaučių uždegimas. Aktorė maždaug 40 kartų gulėjo po chirurgo peiliu. Į šį skaičių neįtrauktos plastinės operacijos.

miu Aironsu. Malonu prisiminti, kad šis spektaklis gavo „Tony“ apdovanojimą kaip geriausias metų spektaklis. 1985 m. man pasiūlė vaidinti CBS seriale „Kainas ir Abelis“, o kine debiutavau 1986-aisiais. Tai buvo kriminalinio žanro filmas „Eight Million Ways to Die“, kuriame vaidino Džefas Bridžesas ir Endis Garsia. Vėliau kartkartėmis vėjas atpūsdavo kokį nors darbelį. Kas sudėtingiau – vaidinti pilno metražo filmuose, televizijos serialuose ar reklamų klipuose? Didelio skirtumo nėra. Svarbiausia – priprasti prie filmavimo aikštelės. Visiškai kitaip jautiesi vaidindamas teatro scenoje, kur jauti publikos pulsą ir gali kažką keisti. Prisimenu, kai baigiau filmuotis „Eight Million Ways to Die“, režisierius pasakė: „Pagerbkime Vytą Ruginį...“ Paprastai visa komanda tau paploja – toks savotiškas atsisveikinimo ritualas. Kiti darbą tęsia, o tu jauti tuštumą viduje, nes toliau nebedalyvauji. Savo pareigą atlikai. Ar taip jaučiatės po kiekvieno pasibaigusio darbo? Vėliau pripranti ir neišgyveni po kiekvieno atsisveikinimo. Daug kas pasikeitė per tą laiką. Kai lankiau konservatoriją, mane persekiojo menininko didybės manija – nenorėjau vaidinti nei reklamos klipuose, nei televizijos serialuose. Gal buvau išdidus ir piktas

Elizabeta Teilor buvo nepaprastai talentinga aktorė nuo pat jaunystės, jos grožis žavėjo viso pasaulio žiūrovus.

pačių „White Diamonds“ kvepalų pernai, jei neklystu, buvo parduota už 70 milijonų dolerių!

Vytas (Vyto) Ruginis gimė 1956 m. Anglijoje, karo metu iš Lietuvos pasitraukusių emigrantų šeimoje. Po ketverių metų šeima persikėlė į JAV, mat Vytuko tėvas norėjo apsigyventi arčiau savo pusbrolio Žukausko, įsikūrusio Čikagos priemiestyje Cicero (Žukausko vaikaitis yra žinomas Amerikos lietuvių rašytojas Karolis Žukauskas). Baigęs Šv. Ignoto gimnaziją, Vytas norėjo sekti vyresnio brolio Raimundo pėdomis ir studijuoti stomatologiją Ilinojaus universitete, tačiau netikėtai susidomėjo bendravimo meno paskaitomis, jo dėmesį patraukė poezijos skaitymai. Poezijos mėgėjų grupėje išsiskyrė juodaodis, vardu Leonas. Jis dirbo universiteto Dramaturgijos fakultete. Leono dėka Vytas pateko į Sofoklio dramos „Edipas“ perklausą. Režisieriui Viljamui Rafeldui lietuvis paliko neblogą įspūdį, tad jis gavo nedidelį vaidmenį. Šitaip Vytas pradėjo aktoriaus karjerą. Vėliau pusantrų metų klausėsi privalomų kursų ir vaidino universiteto spektakliuose, tobulino savo vaidybinius įgūdžius konservatorijoje. V.Ruginis apgynė magistro laipsnį Jelio universitete.

ant pasaulio, kad netekau motinos būdamas vos penkiolikos metų? O gal dėl to, kad porą dešimtmečių stipriai gėriau? Tačiau supratau viena – nėra geresnio jausmo, nei būti scenoje. Jei turi darbo, gali jausti malonumą vaidindamas, dar ir algą gauni. Šiandien pretekstas mums kalbėtis yra jūsų ﬁlmavimasis kartu su E.Teilor jos sukurtų kvepalų „White Diamonds“ reklamoje. Beje, ar esate ﬁlmavęsis ir kituose klipuose? Esu dalyvavęs „Sprint“, „Honda“, „Microsoft XP“ operacinės sistemos

Kas buvo sudėtingiausia kuriant tą klipą? Kelionė autobusu tais pavojingais Meksikos keliais. Filmavime dalyvavo nedidelė grupė – apie 30 žmonių. Pasiruošimui skyrėme tris dienas, o kai atskrido Elizabeta, viską atlikome per vieną dieną. Buvo padaryti 5 skirtingos trukmės klipai.

Partneris filmavimo aikštelėje – lietuvis V.Ruginis užaugo Čikagos priemiestyje Cicero. Studijuodamas jis vaidino universiteto spektakliuose, vėliau tobulino įgūdžius konservatorijoje. Tačiau apie aktorystę ir savo darbą su E.Teilor tegul pasakoja jis pats. Ar tiesa, kad aktoriaus karjerą pradėjote nuo muilo operų? Taip. Vaidinau San Diege ir kituose vietiniuose teatruose, kol 1984 m. likimas nubloškė į Niujorką. Brodvėjuje vaidinau režisieriaus Tomo Stopardo spektaklyje („The Real Thing“) su aktoriumi Džere-

reklamose. O dėl kvepalų... Viskas prasidėjo nuo vieno pobūvio, kuriame buvau su savo geru draugu Peteriu Galageriu iš spektaklio „The Real Thing“. 1990-aisiais, t. y. po kokių šešerių metų, man paskambino Peterio žmona Paula ir paklausė, gal norėčiau dalyvauti reklamos filmavime. Aš kaip „išdidus menininkas“ norėjau atsisakyti, tačiau mane įtikino, kad darbas nesunkus, truks tik vieną savaitę, bus filmuojama Meksikos kurorte Akapulkoje. Sakė, kad režisierius atsiminė mane ir nutarė, jog esu tinkamas klipui. Po mėnesio išvykau į Akapulką. Į filmavimo vietą važiavome autobusu vingiuotais, itin siaurais ir pavojingais Meksikos kalnų keliais. Tam tikslui pastatytame mediniame paviljone repetavome dieną, dvi, tris – jokios E.Teilor! Pagaliau ketvirtą dieną padangėje pasirodė sraigtasparnis. Išlipo pati Elizabeta. Netrukus kiekvienas mūsų su ja asmeniškai susipažinome. Jos akys buvo užburiančios – tokių iki šiol nesu matęs!

Garsusis vaizdo klipas, kuriame lietuvis V. Ruginis filmavosi su legendine Holivudo aktore E.Teilor. GK archyvo nuotraukos

E.Teilor kvepalai „White Diamonds“ pasirodė parduotuvėse 1991 metais? Taip, o šį klipą nufilmavome 1990 m., dar prieš kvepalų pasirodymą rinkoje. Įdomu pastebėti, kad ši reklama teberodoma per televiziją. Kartu su „Charmin“ tualetinio popieriaus klipu „White Diamonds“ yra seniausia televizijos reklama! O

Manyčiau, kad ir jus tai džiugina, nes tebegaunate honorarą už šį klipą? Žinoma. Per savo karjerą esu padaręs aibes klaidų, tačiau dalyvavimas „White Diamonds“ klipe yra vienas protingiausių sprendimų mano gyvenime. Ar pačiam patinka šis klipas? Gal norėtumėte kažką pakeisti? Kai esi eilinis aktorius ir dirbi su tokia žvaigžde, nieko negali pakeisti. Štai vienas anekdotinis atsitikimas iš filmavimo. Deimantų vėrinys, kurį Elizabeta dėvėjo klipe, buvo įvertintas milijonu JAV dolerių, o kiekvienas auskaras kainavo po 250 tūkstančių. Pagal scenarijų aktorė turėjo nusiimti vieną auskarą ir mesti jį ant stalo. Ji taip stipriai šveitė deimantą, kad net brangenybes paskolinusio salono atstovai susinervino, juk brangakmenį galėjo pažeisti. Jie man patarė sustumti į krūvą daugiau kortų, kad deimantas kristų minkščiau. Prasidėjus naujai filmavimo sesijai, Elizabeta tai iškart pastebėjo ir paklausė, kodėl pasikeitė kortų išdėstymas. Paaiškinau, kad salono atstovai rūpinasi deimantu. Žavingoji aktorė mane nuramino: „Mielasis, juk tam yra draudimas!“ Ar teko uostyti „White Diamonds“, o gal esate kam padovanojęs? Uosčiau, tačiau niekam nesu jų įteikęs. Jei atvirai, man labiau patinka natūralūs gamtos kvapai! Kaip sužinojote, kad netekome E.Teilor? Rytą įsijungiau kompiuterį, skaičiau žinias internete. Taip ir sužinojau apie jos mirtį. Jau anksčiau nujaučiau, kad nebeilgai Elizabeta gyvens. Aišku, mintyse tarsi pagreitintoje kino juostoje pralėkė tos dienos, kai filmavome „White Diamonds“. Ji buvo aktorė iš didžiosios raidės! Kaip apibūdintumėte legendinę E.Teilor? Ji buvo nepaprastai talentinga aktorė nuo pat jaunystės, jos grožis žavėjo viso pasaulio žiūrovus. Neeiliniai gabumai leido jai sukurti fantastiškus vaidmenis paties įvairiausio žanro filmuose, tačiau labiausiai šią moterį gerbiu už jos įsitikinimus. Turbūt nerasi kito žmogaus pramogų verslo pasaulyje, kuris būtų tiek nuveikęs kovoje su ŽIV, kiek tai padarė E.Teilor! „Amerikos lietuvis“

Gimtasis kraštas

Vismantas ŽUKLEVIČIUS Po šaltos šių metų žiemos daugelyje miestų gatvių, daugiabučių namų kiemuose atsivėrė didžiulės duobės, tačiau jas užtaisyti skubama ne visur, nes savivaldybių biudžetuose švilpauja vėjai. Gatvėms tvarkyti numatyta skirti mažiau lėšų nei pernai. Kai kur kelininkai vis dėlto pluša, skuba panaudoti ir tas negausias lėšas, kurias gavo. Didžiausi planuojami darbai – Vilniaus vakarinis aplinkkelis, A.Juozapavičiaus prospekto kapitalinė rekonstrukcija Kaune ir 33-ų žvyruotų gatvių asfaltavimas Panevėžyje.

Kelyje

2011 m. gegužės 6–13 d., Nr. 18 (62)

Kelininkų planus jaukia liesi savivaldybių biudžetai

Sostinėje iškils keturi nauji viadukai „Šiais metais bus tęsiamas vakarinis aplinkkelis nuo L.Asanavičiūtės gatvės iki kelio į Pilaitės mikrorajoną. Antras aplinkkelio etapas baigsis naujo kelio ir Pilaitės prospekto viaduku. Iš viso naujo kelio atkarpoje planuojami 4 viadukai: V.Maciulevičiaus pėsčiųjų, L.Asanavičiūtės, D.Gerbutavičiaus ir minėtasis Pilaitės prospekto transporto viadukai“, – apie svarbiausią sostinės infrastruktūros projektą kalbėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Infrastruktūros skyriaus vedėjas Valdas Juodis. Naujos aplinkkelio atkarpos ilgis – 2,84 km. Darbai prasidės šią vasarą ir tęsis 33 mėnesius, pasak V.Juodžio, – mažiausiai 2 metus. Dideli darbai vyksta Naujininkuose – sostinės Žirnių gatvės rekonstrukcija. Pernai darbai buvo baigti iki Tyzenhauzų gatvės, o nuo kovo mėnesio prasidėjo rekonstrukcija nuo minėtos Tyzenhauzų gatvės iki Liepkalnio gatvės. Darbus planuojama baigti tik kitais metais. „Šiais metais planuojame uždaryti Gariūnų tilto vieną pusę, vedančią į miesto centrą. Vasarą prasidėsiantys darbai tetruks 2 savaites. Gariūnų gatvės rekonstrukcija taip pat turėtų būti pradėta šiais metais. Savanorių prospekte, kaip ir ankstesniais metais, rekonstruosime keletą atkarpų. Pagerės kelio danga pramoniniame rajone“, – sakė V.Juodis.

prospekto šaligatviai turėtų būti rekonstruojami iš esmės. „Norime sutvarkyti Vytauto prospekto šaligatvius, esančius autobusų stoties pusėje. Per Europos vyrų krepšinio čempionatą bus dideli žmonių srautai iš geležinkelio ir autobusų stočių, tad naujieji šaligatviai neturėtų kelti problemų pėstiesiems“, – sakė A.Pakalniškis. Rekonstruoti Vytauto prospekto šaligatvius Kaunui kainuos pusę milijono litų. Kauniečiai, gyvenantys daugiabučiuose, šiais metais nusivils. „Įvažų ir kiemų remontui šiais metais neskirta nė lito. Biudžete nėra tam numatyta lėšų“, – sakė A.Pakalniškis. Kitais metais Kaune bus kreipiamas dėmesys magistralinių gatvių, tokių kaip Jonavos, Nuokalnės, Varnių, Panerių, Tunelio, K.Baršausko, Raudondvario plento, Savanorių, Taikos ir Pramonės prospektų, remonto darbams.

Žvyruotų gatvių liks mažiau

Vilniaus savivaldybė 18,15 mln. litų miesto gatvėms tvarkyti gavo iš Kelių direkcijos, iš jų 12,5 mln. Lt bus skirta kelių dangos darbams. Kiti pinigai – gatvėms ženklinti, saugumo sienelėms įrengti ir kitiems darbams.

Kiemams ir įvažoms pinigų neliko Šiemet bus tvarkoma Kairėnų gatvė nuo Nemenčinės plento (daugiau kaip 2 kilometrai). Belmonto gatvėje bus atnaujintos kelios atkarpos. Pernai taip pat ši gatvė sulaukė kelininkų dėmesio. Pagrindinė gatvė, vedanti į garsiuosius Belmonto krioklius, labai pavojinga pėstiesiems ir dviratininkams. Nėra pėsčiųjų ir dviračių takų. Tačiau savivaldybės atstovai didelių naujovių kelyje į Belmontą nežadėjo. Pasak V.Juodžio, geriausiu atveju ant važiuojamosios dalies bus paženklinta dviračių tako dalis. Pernai pradėtas tiesti pėsčiųjų takas ties Tiškevičiaus gatve šiais metais bus tęsiamas Baltosios Vokės link. Nedidelės kelių atkarpos bus tvarkomos ir kitose miesto gatvėse. Kol kas dar nėra apsispręsta, kokių gatvių imtis, tačiau greičiausiai tai bus Laisvės prospektas, Justiniškių ir Geležinio Vilko gatvės. „Miestiečiai tikrai

pamatys darbų rezultatus, nes atsiras ne viena naujai sutvarkyta atkarpa miesto gatvėse“, – sakė V.Juodis. Vilniaus savivaldybė 18,15 mln. litų miesto gatvėms tvarkyti gavo iš Kelių direkcijos, iš jų 12,5 mln. Lt bus skirta kelių dangos darbams. Kiti pinigai – gatvėms ženklinti, saugumo sienelėms įrengti ir kitiems darbams. Iš savivaldybės

Beveik visuose šalies miestuose šiais metais gatvėms tiesti, rekonstruoti ir remontuoti lėšų skirta mažiau negu pernai, apie įvažų į daugiabučių namų kiemus tvarkymą nėra nė kalbos. biudžeto kelių dangai gerinti bus atseikėta dar 2,6 mln. litų. Tačiau vos 450 tūkst. litų bus skiriama sostinės daugiabučių namų kiemams tvarkyti. Vienai Vilniaus seniūnijai teks tik 20 tūkst. Lt, tad didelių darbų daugiabučiuose gyvenantys vilniečiai gali nesitikėti.

Atnaujins pagrindinę Šančių gatvę

Savivaldybių biudžetai stipriai apkarpyti, tad dalis kelininkų darbų labai strigs. Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

atramos, keičiami troleibusų linijų stovai. Pasak A.Pakalniškio, svarbūs remonto darbai vyks ir Parodos, K.Petrausko bei Technikumo gatvėse. Taikos prospekte, Veiverių ir Jurbarko gatvėse numatoma sutvarkyti atskiras atkarpas. Kelių direkcija minėtoms gatvėms sutvarkyti skyrė 3 mln. litų.

„Jau pradėti 2 mln. litų vertės Rokų viaduko per geležinkelį rekonstrukcijos darbai, vyksta Jiesios tilto rekonstravimo darbai. Europos Sąjungos lėšomis liepos mėnesį planuojame pradėti A.Juozapavičiaus prospekto rekonstrukcijos darbus“, – su svarbiausiais infrastruktūros darbais laikinojoje sostinėje supažindino Kauno miesto ūkio departamento Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis. Apie Žemųjų Šančių pagrindinės gatvės remontą buvo kalbama gerą dešimtmetį. Šiais metais pagaliau žadami realūs darbai. Beveik pusę sumos, 20 mln. litų, A.Juozapavičiaus prospekto kapitalinei rekonstrukcijai bus skirta iš ES struktūrinių fondų. Jei savivaldybė sugebės rasti dar apie 22 mln. litų, darbus ketinama užbaigti per pusantrų metų. Bus atnaujinti šaligatviai, išardytas grindinys, perkelti požeminiai tinklai, apšvietimo

Pastarąsias savaites gatves tvarkančios bendrovės „Kelių remonto grupė“ ir „Kauno keliai“ vykdė frezavimo darbus ir siekė kuo skubiau užlopyti duobes. Išfrezuotos gatvės ypač sulėtino automobilių eismą, nuolat susidarydavo didelės automobilių spūstys piko metu. Avarinės būklės Panemunės tilto rekonstrukcijos dar teks palaukti. „Turime parengę projektą ir esame gavę statybos leidimą, tačiau lėšų remontuoti apgriuvusį statinį miesto savivaldybė neturi, tad dar neaišku, kada prasidės realūs rekonstrukcijos darbai“, – sakė A.Pakalniškis. Nebus pamiršti ir dviratininkai. Šiais metais bus įrengtas dviračių takas po Vileišio tiltu. Tai svarbi Kleboniškio ir miesto centro jungtis. Planuojama ir Žemųjų Šančių dviračio tako rekonstrukcija nuo Vytauto bažnyčios palei Nemuną iki Panemunės tilto.

Tvarkysis dėl krepšinio čempionato Kaune šiais metais vyks du itin svarbūs tarptautiniai renginiai – gegužės 19–22 d. „Hanzos dienos“ ir rugsėjo 15–18 d. Europos vyrų krepšinio čempionato ﬁnalinės varžybos. A.Pakalniškis tikina, kad dėl to didelis dėmesys bus skiriamas duobių tvarkymui miesto, ypač centrinės dalies, gatvėse, o Vytauto

„Šiemet Panevėžyje numatoma išasfaltuoti net 33 žvyruotas gatves – apie 9 km ruožą. Dabar vyksta šių ir dar 10 gatvių projektavimo darbai“, – sakė Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, Ryšių su visuomene skyriaus vyr. specialistė Asta Sarapienė. O Šiauliuose didelių infrastruktūros projektų šiais metais nenumatyta. „Stambiausi darbai – Tilžės gatvės viaduko rekonstrukcija ir Gumbinės gatvės remonto darbai iki sankirtos su Vilniaus gatve“, – sakė Šiaulių savivaldybės miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Arūnas Adomaitis. Tauragėje kelios gatvės pradėtos rekonstruoti dar praėjusiais metais, šiemet tikimasi užbaigti visus darbus. „Tai Jūros, Oranžerijos ir Putinų gatvės. Šiais metais pradėta rekonstruoti centrinė Vytauto gatvė nuo Aerodromo g. iki J.Tumo-Vaižganto g. Planuojame pradėti rekonstruoti Saulės ir Jovarų bei Respublikos ir Vasario 16-osios gatves“, – apie darbus mieste pasakojo Tauragės rajono savivaldybės Plėtros, investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėja Genovaitė Pukelytė.

Naujakurių kvartalo laukia permainos Šilutės mieste yra 121 gatvė, kurių ilgis – apie 58 kilometrus. Gatvėms remontuoti šiemet skirta apie 680 tūstančių litų. Pasak Šilutės valdininkų, nemaža dalis pinigų išleista šaltaisiais metų mėnesiais, kai reikėjo valyti sniegą. Vasarą ketinama lopyti miesto gatvių duobes, didesnio kelininkų dėmesio sulauks Naujakurių kvartalas. Darbai truks ilgiau nei penkerius metus. Panaudojus ES lėšas, čia bus sutvarkyta visa požeminė infrastruktūra, išasfaltuotos gatvės. Kretingoje šį pavasarį tęsiamas Klaipėdos gatvės remontas. Pasak Kretingos rajono savivaldybės mero Juozo Mažeikos, šiais metais planuojama vienoje gatvės pusėje, nuo „Apoil“ degalinės Bajoruose iki autobusų stoties, užkloti gatvės važiuojamosios dalies dangą ir pėstiesiems įrengti šaligatvį su apšvietimu. Darbus numatoma užbaigti 2012 m. Anykštėnai šiais metais turėtų sulaukti Lakštingalų, Marčiupio, Šlavės, Vorutos, Rimšos ir dalies Muziejaus gatvių rekonstrukcijos.

2011 m. gegužės 6–13 d., Nr. 18 (62)

Gimtasis kraštas

Sportas

Triskart čempionai susitiks lygos finale

„Aš manau, kad tai bus fantastiškas finalas. Mes dar turime kelias savaites iki įspūdingo reginio“, – kalbėjo „United“ treneris A.Fergusonas.

Europos futbolo klubų Čempionų lygos finalas vyks gegužės 28 dieną Londono „Wembley“ stadione. Jame susitiks Mančesterio „United“ (Anglija) ir Barselonos „FC Barcelona“ (Ispanija) komandos.

Varžovai verti vienas kito Europos futbolo klubų Čempionų lygos varžybų atsakomąsias pusfinalio rungtynes Barselonos „FC Barcelona“ (Ispanija) komanda namuose su Madrido „Real“ (Ispanija) futbolininkais sužaidė lygiosiomis 1:1 (0:0) ir pateko į finalą. 54-ą min. Pedras Rodrigesas išvedė Barselonos ekipą į priekį 1:0. 64-ą min. rezultatą išlygino madridietis Marselas. Pirmas rungtynes „FC Barcelona“ svečiuose laimėjo 2:0. Europos futbolo klubų Čempionų lygos varžybų atsakomosiose pusfinalio rungtynėse triskart šių

varžybų nugalėtoja Mančesterio „United“ (Anglija) komanda namuose 4:1 (2:1) nugalėjo Gelzenkircheno „Schalke 04“ (Vokietija) futbolininkus ir iškopė į ﬁnalą. Nugalėtojų gretose du kartus pasižymėjo Andersonas (72 ir 76 min.), po kartą Antonijus Valensija (26 min.) ir Deronas Gibsonas (31 min.). Vienintelį Gelzenkircheno ekipos įvartį 35-ą min. įmušė Chosė Manuelis Churadas. Pirmas rungtynes Mančesterio klubas laimėjo 2:0. Finale, kuris vyks gegužės 28 dieną Londono (Anglija) „Wembley“ stadione, Mančesterio „United“ žais su taip pat triskart Europos čempione Barselonos „FC Barcelona“ (Ispanija) komanda.

„Wembley“ futbolo stadionas Londone pastatytas 1923 m., iš naujo perstatytas 2007 m. Dabartinis talpina 90 tūkstančių žiūrovų ir yra antras pagal dydį futbolo stadionas Europoje (didesnis yra tik „Nou Camp“ Barselonoje). EPA-Eltos nuotraukos

„Real“ nemoka pralaimėti

Abipusė pagarba „Aš manau, kad tai bus fantastiškas finalas. Mes dar turime kelias savaites iki įspūdingo reginio, todėl manau, jog jam galime tinkamai pasiruošti“, – kalbėjo „United“ treneris A.Fergusonas. „Dabar turime didelį pranašumą, nes galėsime finale panaudoti beveik visus savo žaidėjus. Pagrindinės sudėties futbolininkai neturi traumų, ne taip, kaip 2009-ais vykusiame finale. Šiame turnyre žaidžia geriausios pasaulio komandos, todėl patekti į finalą yra didelė garbė. Vis dėlto suprantame, kad finalas nėra paskutinis mūsų tikslas. Mums reikia dar jį laimėti“, – teigė škotas, treniruojantis anglų klubą. „Mums garbė patekti į finalą“, – kalbėjo „FC Barcelona“ vyr. trene-

Europos šaškių pirmenybėse triumfavo šiaulietis

Pusfinalyje „FC Barcelona“ nugalėjo aikštingąjį Madrido „Real“, o Mančesterio „United“ – sensacingai šiemet sublizgėjusią vokiečių „Schalke 04“.

ris J.Guardiola. „Tai be galo svarbus momentas. Juk pirmą kartą laimėjome taurę senajame „Wembley“ stadione, o dabar žaisime naujoje „Wembley“ arenoje. Rungtynės su Mančesterio klu-

Lietuvis stiprina savo pozicijas britų žiedinėse lenktynėse Didžiosios Britanijos žiedinių lenktynių „Porsche Carrera Cup“ čempionate po trečio etapo lietuvis Jonas Gelžinis, atstovaujantis „Juta-Parker“ komandai, išsaugojo lyderio poziciją „ProAm1“ klasėje.

GK archyvo nuotrauka

Rusijoje pasibaigusio Europos jaunimo (iki 19 m.), jaunių (iki 16 m.), jaunučių (iki 13 m.) ir vaikų (iki 10 m.) paprastųjų šaškių čempionato jaunių amžiaus grupėje Šiaulių sporto mokyklos „Dubysa“ auklėtinis Edgaras Petrauskas užėmė pirmą vietą. 16-metis sportininkas, kurį treniruoja Vladas Valantinas, surinko

12 taškų iš 16 galimų. Tarp merginų vilnietė Leticija Dubickaitė (treneris Edvardas Bužinskis) su 9 taškais pasidalijo 5–9 vietas. Jaunimo amžiaus grupėje 13-metis šiaulietis Domantas Norkus (trenerė Sandra Laurutienė) surinko 11 taškų iš 18 galimų ir užėmė penktą vietą. GK, Eltos inf.

2011 m. NBA naujokų biržoje. Jis aukštas, turi daug jėgos ir yra pasiruošęs tvirtai žaisti po krepšiu, o jo ištiestų rankų ilgis – net 229 cm“, – rašo Stivas Kyleris. Anot jo, J.Valančiūnas gali būti pasirinktas tarp 8 pirmų šaukimų. „Šių metų biržoje tikrų vidurio puolėjų trūksta, o yra tiek daug ekipų, kurioms tvirto šios pozicijos žaidėjo ypač reikia“, – tęsė S.Kyleris. GK, Eltos inf.

žiavimuose J.Gelžinis ﬁnišavo penktas. „ProAm2“ klasėje „Juta-Parker“

23-ejų kaunietis po šešių važiavimų turi 71 tašką ir artimiausią varžovą lenkia net 39 taškais. Bendrojoje čempionato įskaitoje J.Gelžinis (62 tšk.) užima penktą vietą. Pirmauja britas Džeimsas Satonas, turintis 114 taškų. Antrą vietą užima britas Juenas Henkis (95 tšk.), o trečią – dar vienas Didžiosios Britanijos atstovas Maiklas Medousas (94 tšk.). Trečio etapo, vykusio 3 791 m ilgio „Thruxton“ trasoje, pirmame ir antrame įskaitiniuose va-

komandos narys Tautvydas Barštys (26 tšk.) užima septintą vietą. Ketvirto „Porsche Carrera Cup“ etapo lenktynės vyks birželio 4–5 dienomis „Oulton Park“ trasoje. GK, Eltos inf.

GK archyvo nuotrauka

Senojo žemyno kurčiųjų čempionate

Vilniečių vidurio puolėjo perspektyvos – itin optimistinės Paraišką dalyvauti šių metų NBA lygos naujokų biržoje padavęs Jonas Valančiūnas sulaukia vis daugiau pagyrų. Kai kurie stipriausios pasaulio krepšinio lygos apžvalgininkai 18metį 210 cm ūgio Vilniaus „Lietuvos ryto“ vidurio puolėją vadina geriausiu savo pozicijos žaidėju visoje biržoje. „Be abejonės, J.Valančiūnas yra geriausias vidurio puolėjas

bu bus kitokios nei 2009 metų ﬁnale, nes Anglijos komanda yra visai kitokia. Turėsime pasinaudoti oponento silpnybėmis, kontroliuoti kamuolį ir atakuoti“, – sakė katalonų klubo strategas J.Guardiola.

Apie tai, kad dauguma pralaimėjusiųjų „Real“ futbolininkų ir jų klubo vadovybė net nesugebėjo paspausti rankas nugalėtojams, katalonai turėjo savo nuomonę. „Nemanau, kad po tiek daug rungtynių mes dar galime pakęsti vieni kitus, – tvirtino „FC Barcelona“ klubo žaidėjas D.Alvesas. – Kai pralaimėjome Karaliaus taurės ﬁnalo mačą, pasveikinome varžovus. Jei jie negali padaryti to paties, skirtumas tarp mūsų ir jų tampa akivaizdus. Mes – daugiau nei klubas. Futbole visuomet sėkmė lydi geriausius. Jie mano kitaip, tačiau mes veltis į diskusijas neketiname.“ Jam pritarė ir saugas Chavi: „Pergalės pusﬁnalyje akimirka – unikali. Manau, kad nugalėjo teisybė. Mes vėl žaisime Londono „Wembley“ stadione, kuriame 1992 metais iškovojome taurę. Gaila, kad Madrido „Real“ teisinasi dėl pralaimėjimo tokiomis priemonėmis. Vienintelė komanda, kuri verta pergalės, yra „Barcelona“. GK, Eltos inf.

Lenkijoje vykstančio 12-o Europos kurčiųjų stalo teniso čempionato vyrų komandų varžybose Lietuvos rinktinė, kuriai atstovauja Deividas Takinas, Kęstutis Žižiūnas, Viktoras Narkevičius ir Gintautas Juchna, iškovojo aukso medalius.

GK archyvo nuotrauka

Mūsų šalies atstovai ﬁnale 3:1 nugalėjo Rusijos komandą. Bronzos medalius pelnė Vokietijos ir Ukrainos atstovai. Pirmame etape Lietuvos stalo te-

nisininkai vienodais rezultatais 3:0 nugalėjo Lenkijos ir Bulgarijos komandas bei tapo C grupės nugalėtojais. Antrame etape mūsiškiai žaidė E grupėje ir su trimis pergalėmis iš tiek pat galimų užėmė pirmą vietą. Lietuvos rinktinė 3:0 nugalėjo Čekijos komandą, tokiu pačiu rezultatu pranoko Lenkijos atstovus bei 3:2 įveikė Vokietijos stalo tenisininkus. Vyrų varžybose dalyvavo 13 komandų. GK, Eltos inf.

Gimtasis kraštas

2011 m. gegužės 6–13 d., Nr. 18 (62)

Sodo lapas

Pratęsti braškių sezoną – ne utopija

Ne visi augalai rūgščiamėgiai

sistemą, braškes galima sodinti tradiciškai – eilėmis (0,8 × 0,2 m). Po daržo plėvele braškės noksta net 9–12 dienų anksčiau.

Braškės vėlyvajam derliui

Didėjant kokybiškų uogų poreikiui ne sezono metu, ieškoma būdų, kaip pratęsti šviežių desertinių uogų tiekimą į rinką. GK archyvo nuotraukos

Janina AUGULYTĖ Aromatingos, sultingos ir gardžios braškės – bene mėgstamiausios uogos, taigi braškynus mielai įsiveisia daugelio sodybų šeimininkai, nepaisydami nei uogyno priežiūros vargų, nei trumpo derėjimo sezono. Kad pastangos teiktų daugiau malonumo, verta šį tą perimti iš profesionalų uogininkų.

Profesionalus konsultuoja mokslininkai Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute, kuris yra Gamtos mokslų instituto filialas, braškių bandymai, vadovaujant dr. Nobertui Useliui, atliekami daugelį metų. Ištirta gerokai per septynias dešimtis veislių: tinkamumas mūsų agroklimatinėms sąlygoms, atsparumas ligoms ir kenkėjams, derlingumas, uogų kokybė, transportavimo savybės. Didėjant kokybiškų desertinių uogų poreikiui ne sezono metu, ieškoma būdų, kaip pratęsti šviežių desertinių uogų tiekimą į rinką – kuo labiau paankstinti ir suvėlinti braškių derėjimą lauko sąlygomis. Tikslas pasiekiamas ne tik pasitelkiant skirtingo ankstyvumo veisles, bet ir pritaikant šiuolaikiškas intensy-

vias auginimo technologijas. Moksliniai tyrimai padeda atsirinkti optimalius ekonomiškus variantus. Sumaniai tvarkantis braškių derlių galima imti nuo birželio vidurio iki pat rudens. Uogos prisirpsta jau gegužę, jeigu daigai paruošiami iš rudens ir išlaikomi šaldytuve, o kovo mėnesį pasodinami į šiltnamį. Nesezoniniam vėlyvajam derliui daigai taip pat specialiai paruošiami (bent mėnesį šaldomi 2 laipsnių C šaltyje), tada sodinami į šiltnamį.

Rekomenduoja dvimečius braškynus Vakarų Europoje profesionalūs augintojai jau seniai perėjo prie vienmečių braškynų. Lietuvos klimato sąlygomis jie kol kas ekonomiškai neapsimoka, mokslininkai rekomenduoja dvimečius braškynus. Vėliau smulkėja uogos ir mažėja derlius, daugėja rūpesčių ir išlaidų. Ilgai auginant braškes toje pačioje vietoje, dirvoje kaupiasi ligų sukėlėjai. Tai patvirtinta Babtuose atliktais tyrimais. Todėl neverta laikyti daugiamečio braškyno ir nepatartina sodinti naujus daigus buvusio braškyno vietoje. Nuo seno įprasta braškių daigus sodinti rugpjūčio pabaigoje, rug-

sėjo pradžioje. Kokybiško gausaus derliaus sulaukiama pirmais metais po pasodinimo. O daigus pasodinus pavasarį, uogas galima skinti jau tais pačiais metais antroje balandžio pusėje. Institute išmėgintos įvairios auginimo technologijos ir sodinimo schemos. Prieita prie išvados, kad gausiausiai pirmaisiais metais po pasodinimo dera braškės, pasodintos trieilėse žemose lysvėse (1,0 + 0,35 + 0,35 × 0,2 m), kurios mulčiuojamos balta daržo plėvele ir drėkinamos lašeliniu būdu. Neturint galimybės įsirengti laistymo

Kai augalo šaknims terpė netinkama, tręšk netręšęs – vis tiek jos badaus. GK archyvo nuotrauka

Janina AUGULYTĖ Pasodinome rausvažiedę hortenziją, o ji pradėjo žydėti mėlynai. Kodėl klevai kuo gražiausiai lapoja, o europinis kukmedis nunyko? Visa tai – dėl dirvos rūgštumo.

Ką tai reiškia? Dirvos rūgštinę ar šarminę reakciją lemia vandenilio jonų koncentracija. Ji žymima raidėmis pH: p – nuo vokiečių kalbos žodžio Potenz (potencija) ir H – nuo cheminio elemento vandenilio pavadinimo; bei skaičiais nuo 0 iki 14. Kuo skaičius mažesnis, tuo vandenilio jonų koncentracija didesnė, o skystis – rūgštesnis. Neutralios reakcijos (ph 7) yra distiliuotas vanduo. Beje, laikomas atvirame inde jis rūgštėja.

Kaip veikia augalus?

Kokybiško gausaus derliaus sulaukiama pirmais metais po pasodinimo.

Laikas purkšti nuo ligų ir kenkėjų Serbentai (tiek juodieji, tiek raudonieji) purškiami, kai lapeliai išsprogsta, bet žiedai dar neišsiskleidę. Purškiama ir nuo ligų, kurios dar nematomos, ir nuo kenkėjų, kurie jau peržiemojo ir ima daugintis. Kartu labai naudinga nupurkšti makroir mikrotrąšų mišiniu. Tai labai pagerina mezgimą žydėjimo metu. Prieš žydėjimą (pasirodžius trečiajam lapeliui) purškiami ir serbentai. Fungicidai padeda išvengti degulių, šviesmargės, viksvinių ir veimutinių rūdžių. Esant amarų, į purškimo tirpalą būtina pridėti kurio nors registruoto insekticido. (Užs. 268)

Sodininkystės ir daržininkystės institutas įvairiu laiku versliniuose braškynuose siūlė auginti šias braškių veisles: ankstyvąsias – ‘Honeoye’, ‘Kama‘; vidutinio ankstyvumo – ‘Venta’, ‘Dukat’, ‘Elkat’, ‘Induka’, ‘Rubinovyj Kulon’, ‘Kent‘; vidutinio vėlyvumo – ‘Redgauntlet’, ‘Polka’, ‘Tenira’, ‘Dangė’, ‚Jaunė‘, ‚Korona‘; vėlyvąsias – ‘Senga Sengana’, ‘Nida’, ‘Holiday’, ‘Pegasus’, labai vėlyvas – ‘Pandora’. Vienu pastarųjų bandymų buvo palygintos vėlyvosios veislės ‘Segal’, ‘Vikat’, ‘Alfa’ ir ‘Pandora’. Braškės buvo auginamos balta plėvele mulčiuotose žemose trieilėse lysvėse, panaudojant drėkinimo ir tręšimo sistemą. Kaip paaiškėjo, derlingiausios yra ‘Vikat’ veislės braškės (54 t ha-1). Jų ir uogos didžiausios. Labai derlingos yra ir ‘Segal’, ‘Alfa’, ‘Pandora’ (22,6–24,4 t ha-1). Pastaroji veislė iš kitų išsiskyrė ypač patrauklia išvaizda ir skoniu. Tačiau ‘Pandoros’ veislės braškėms, kaip pabrėžia mokslininkai, būtina veislė dulkininkė, kuri žydi taip pat vėlai. Tam tinkamiausia ‘Pegasus’ veislė, nors tinka ir ‘Vikat’, ‘Alfa’. Gardžias ir gražias uogas mezganti vėlyva braškių veislė, deja, turi ir trūkumų – augalai yra jautrūs žemuoginei erkutei. Norint išvengti derliaus nuostolių, kerelius tenka purkšti akaricidais (prieš braškių žydėjimą ir porą kartų po derliaus nuėmimo).

Antrą kartą vaiskrūmiai purškiami tuoj po žydėjimo. Nuo ligų ir kenkėjų tikslinga rinktis kitokius pesticidus nei pirmajam purškimui. Serbentams į purškimo tirpalą pravartu pridėti makroir mikrotrąšų. Agrastus, norint apsaugoti nuo valkties ir kitų grybinių ligų bei kenkėjų, reikia purkšti – 3 kartus kas 10 dienų. GK inf.

GK archyvo nuotrauka

Augalų šaknys pasisavina tik ištirpusias maisto medžiagas. Nelygu kokia dirvos reakcija – rūgštinė ar šarminė – maisto medžiagų gali ištirpti daugiau ar mažiau, jos gali visai netirpti ar ištirpti per daug. Medžiagos nevienodai tirpsta esant skirtingai reakcijai, tačiau optimalia laikoma apie pH 6. Tokiomis sąlygomis neblogai tirpsta visos augalams reikalingos maisto medžiagos. Dirva, kurios pH 6, tinka 90 proc. augalų. Kai augalo šaknims terpė netinkama, tręšk netręšęs – vis tiek jos badaus. Jei dirva labai rūgšti ar labai šarminė, kai kurių medžiagų gali ištirpti labai daug, ir jų koncentracija augalams bus kenksminga. Pavyzdžiui, aliuminio ar mangano labai rūgščiose dirvose gali būti per daug.

Kodėl dirvos rūgštėja? Priežastys būna natūralios gamtinės ar atsiranda dėl žmogaus veiklos. Natūraliai dirva rūgštėja, kai paviršinis jos sluoksnis yra plonas, dažnai plaunamas, o iš uolienų giluminių klodų kyla dirvą rūgštinantys vandenilio jonai. Tokios vietos būna dažnai šlapios, apsemtos (ten, kur nuolat trūksta drėgmės, dirva paprastai būna šarminės reakcijos). Žmogaus veiklos pasekmė – kai viršutinis dirvos sluoksnis nuardomas, sugadinamas; rūgštėjimo procesą paskatina lietūs. Yra įvairių priemonių dirvos rūgštingumui koreguoti. Gelbsti kalkinės trąšos, kompostas. Tačiau kai dirva rūgšti iš prigimties, jos reakciją pavyksta pakeisti tik augalų augimo zonoje ir tik laikinai.

Mûsø paveldas Priedas apie Lietuvos paveldà 2011 m. geguþës 6–13 d., Nr. 18 (62). Redaktorë Lilija Valatkienë, lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

„Gimtasis kraðtas“ sveèiuojasi Ðvenèioniø rajone Kodėl čia gyventi gera? Raja Krupenina, Švenčionių rajono savivaldybės vicemerė

Viskas priklauso nuo žmogaus. Kai į darbą jis įdeda visą sielą, širdį ir net laisvalaikį, tada ir gimsta tokie stebuklai kaip Reškutėnų muziejus, atsikuria ir išgražėja Cirkliškio dvaras, į patikimas rankas pakliūva paveldas, kurį reikia saugoti ir puoselėti. Nuostabūs mūsų rajono mokytojai, istorikai, archeologai, mokantys atrasti, sudominti, pritraukti, savo pomėgiu pasidalyti su kitais. Taip ir susiburia entuziastų grupė. Laikas nuo laiko pasiginčydami, jie įgyvendina nuostabias idėjas. Aš esu vietinė. Nuo vaikystės prisimenu tas gražias legendas, piliakalnius. Močiutė vesdavosi mane šeštą sekmadienį po Velykų ant kalno prie kaimo kryžiaus ir sakydavo, kad čia bažnyčios viršūnė. Bažnyčia prasmego ir tik besimeldžiančių žmonių aimanos girdisi. Smalsumas, užvaldęs mane vaikystėje, nepaleidžia iki šiol. Labai mėgstu Cirkliškio piliakalnį ir dvarą. Kai ten nuvykstu, tarytum prisiliečiu prie senosios kultūros ištakų.

Nukelta į 13 p.

Girios puošmena – Bruknynės vandens malūnas Bruknynės kaimo vandens malūnu šiandien galima tik grožėtis. Tiesioginės paskirties jis neatlieka.

Lilija VALATKIENĖ Daug vandens nutekėjo pro Kaltanėnų seniūnijoje stovintį XIX a. Bruknynės vandens malūną. Jis veikė nuo 1827 m. Galėjo puikiai tarnauti iki šiol, nes prieš penkiasdešimt metų buvo pastatyti nauji įrenginiai vandeniui nuleisti ir užtvanka. Reikia gerokai paklaidžioti Labanoro girios takais, kad aptiktum užpelkėjusiais krantais miško ežerėlį, Šventelės upelį ir senove dvelkiantį slėnį.

Paminklosaugos specialistai sako, kad šioje aplinkoje ne itin dera atstatytas ir poilsiui pritaikytas buvęs malūnininko namas. Iš Guberto Talunčio malūną paveldėjusi Janina Taluntienė čia dažnai vasaroja. Istoriniai šaltiniai byloja, kad malūną ant Šventelės upelio 1827 m. pastatė Rusijos armijos pulkininkas dvarininkas Mordvinas. 1924 m. malūną ir 132 ha žemės nusipirkęs G.Taluntis jį modernizavo, nes čia išlikusi įrenginius sukusi 35 arklio jėgų hidroturbina, o ne vandens malūnams būdingas medinis vandens ratas.

Leidinyje „Vandens malūnai Rytų Lietuvoje“ pažymima, kad, norint priversti čia veikti malūną, Šventelės slėnyje teko supilti 70 m ilgio, iki 5,5 m aukščio žemių pylimą. Susidariusiam 92 tūkstančių m3 vandens telkiniui pažaboti viduryje užtvankos įrengta 1959 m. renovuota betoninė pralaida. Virš jos pastatytas medinis tiltas. 35 AG malūno turbinai sukti nuo pralaidos latakas eina į įspūdingą ant polių stovinčią turbinos kamerą, išlaikančią iki 4 m hidrostatinį slėgį. Vandens perteklius nuteka virš greta latako įtvirtintų medinių užtvankos

Ruslano Kondratjevo nuotraukos

skydų. Kad už malūno užtvankos susidaręs vandens krioklys nesugriautų malūno, cokolinio aukšto siena nuo upelio pusės statyta iš kalkių skiediniu rištų lauko akmenų. Sienos ręstos iš apvalių rąstų, vertikaliai sutvirtintos rąstų sąvaržomis. Bruknynės kaimo malūnas, palyginti su kitais Rytų Lietuvos vandens malūnais, išlikęs idealiai. Jo laikas tarytum nepalietė. Malūne puikiai išlikusi technologinė įranga, girnos, piklius, kruopinė, milo vėlykla, tik nebereikia XXI a. žmonėms jo paslaugų. Nukelta į 10 p.

Labanoro bažnyčia vėl kyla naujam gyvenimui Pusantrų metų praėjo nuo tos lemtingos gruodžio nakties, kai liepsnos pasiglemžė ką tik baigtą restauruoti unikalų sakralinio paveldo palikimą – Labanoro Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčią.

Atstatant sudegusią Labanoro Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčią vadovaujamasi nuotraukomis ir sena varpine.

Lilija VALATKIENĖ Ši geltona nedidukė bažnytėlė turėjo ypatingą trauką, kraštovaizdžiui suteikdavo nepakartojamo grožio. Nežinia, ar jai išskirtinumą dovanojo netoliese esanti paslaptinga Labanoro giria, ar legendomis apipintas bažnytkaimis, ar stebuklingu laikomas Švč. Dievo Motinos paveikslas, tačiau nuo amžių čia traukdavo piligrimai, sustodavo jai nusilenkti pro šalį važiuojantys keliautojai. Dabar žmonės specialiai atvažiuoja pažiūrėti, kaip bažnyčia po gaisro kyla naujam gyvenimui. „Optimistai buvome manydami, kad per metus galima atstatyti sudegusią šventovę. Tačiau tas optimizmas ir veda mus į tikslą. Geriausiu atveju, jeigu Dievas duos, joje galėsime melstis po trejų metų. Tačiau šios statybos labai suartino parapijiečius. Pernai per Velykas mūsų procesija ėjo aplink naujus pamatus, šiemet – aplink suręstas sienas“, – pasakojo Labanoro bažnyčios kunigas Jurgis Kazlauskas ir pabrėžė, kad tik valstybės parama gerokai pajudina sta-

tybas. Parapijiečiai turi gerą širdį, bet tiek pinigų – ne. Į statybų aikštelę tris parapijas aptarnaujantis kunigas atvažiuoja vos ne kasdien. „Vyriausybės ir Švenčionių savivaldybės parama padėjo pradėti, dalį medienos sienoms paaukojo vienas ūkininkas, 300 kub. m rąstų įsigijome lengvatinėmis sąlygomis. Lietuvoje yra labai daug gerų žmonių, kurie jautriai sureagavo į mūsų nelaimę. Skambina žmonės iš kitų parapijų, atvažiuoja, užjaučia, atveža aukų bažnyčiai“, – vaikščiodamas apie kylančią bažnyčią aiškino kunigas. Autentiškas šventovės vidus (altoriai, sakykla) bus atstatytas iš nuotraukų. Gaisro nepaliesta varpinė – gyvas pavyzdys statytojams, neleidžiantis nukrypti nuo architektūros stiliaus. Anot kunigo, varpinė dabar tarytum motina, kurios reikia klausyti. „Dėl sienų man mažiausiai skauda galvą, juk nuo projekto negali nukrypti. O prasidėjus įrengimo darbams čia budėsiu nuolat. Turi būti tvarkinga, šiuolaikiška, gražu ir patogu žmonėms. Nukelta į 11 p.

Gimtasis kraštas

Mūsų paveldas

2011 m. gegužės 6–13 d., Nr. 18 (62)

Koplytėlės – mažosios architektūros perlai Auros apsupti senieji statiniai savo mūruose tarsi sustabdė ir įšaldė laiką. Giedrė VIŠČIONYTĖ Mūrinės koplytėlės priskiriamos mažosios architektūros paminklams. Šie statiniai skirti žmonių dvasiniam gyvenimui praturtinti, svarbiems įvykiams pažymėti. Mūrinės koplytėlės, kurių ypač daug buvo pastatyta XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje, harmoningai papildė šalies kraštovaizdį ir tapo neatsiejama kultūros paveldo dalimi. Glaudžiai susijusios su krikščioniškuoju tikėjimu, jos kaip ir mažos bažnytėlės suteikė aplinkai sakralumo. Daugelyje Europos šalių mūrinės bokštinės koplytėlės pradėtos statyti anksčiau negu Lietuvoje, todėl mus pasiekė jau susiformavęs mūrinių koplytėlių palikimas. Buvo perimti kitose Europos šalyse anksčiau taikyti bokštinių koplytėlių kompozicijos principai ir stiliai bei suteikta joms specifinių, tik mūsų kraštui būdingų bruožų. Lietuvai būdingi keli mūrinių bokštinių koplytėlių tipai – tai vientiso tūrio, stulpinės, laiptuoto tūrio, susidedančios iš dviejų ar kelių į viršų siaurėjančių tarpsnių, su išplėstu viršutiniu tarpsniu. Kai kuriose koplyčiose akivaizdi tiesioginė profesionaliosios architektūros įtaka, ryškūs konkretaus stiliaus požymiai. Savitų ir reikšmingų koplytėlių XIX a. pab.–XX a. pradžioje buvo pastatyta rytinėje Švenčionių rajono dalyje. Koplytėlių paskirtis įvairi – užtikrinti dievo pagalbą gyventojams, įamžinti mirusiųjų ar svarbių istorinių įvykių atminimą. Jos mūrytos kapinėse, pakelėse, laukuose, miestuose, kaimuose. Ypatingą dėmesį patraukia kapinėse stovinčios koplytėlės. Reikšmingesnės jų įrašytos į Kultūros vertybių registrą. XIX a. pabaigoje Kavaltiškės kaimo kapinėse, Adutiškio seniūnijoje, pastatyta koplytėlė yra kompaktiško stačiakampio plano, dviejų tarpsnių, antras tarpsnis yra su ertme ir angomis visuose 4 fasaduose. Jos aukštis – apie 6 m. Viršūnę puošia kalvio darbo metalinis kryžius. Sienos – akmenų ir plytų mūro. Viduje pastatyta Švč. M. Marijos skulptūra. Tuo pačiu laikotarpiu pastatyta koplytėlė Aučynų kaimo kapinėse. Ji

Koplytėlė Pašaltupio viensėdyje.

Švenčionių miesto centre, Vydžių ir Adutiškio gatvių sankryžoje, stovi koplytėlė, tapusi savotišku miesto simboliu. Ruslano Kondratjevo nuotraukos

Koplytėlė Aučynų kaimo kapinėse.

Koplytėlė Kavaltiškės kaimo kapinėse.

Koplytėlė Gudelių kaimo kapinėse.

kariuomenės daliniais žuvę lietuviai sukilėliai, tačiau kapaviečių žymių neaptikta. Koplytėlė stačiakampio plano, 4,3 m aukščio, dviejų tarpsnių, antrame tarpsnyje yra ertmė ir angos viKonaževskių šeimos koplyčia-mauzoliejus. suose 4 fasaduose. Jos keturšlaitis stogas užsibaigia metaliniu kryžiumi. Yra yra stačiakampio plano, vientisa, už- akmuo su memorialiniu įrašu. baigta piramidėle su metaliniu kalvio Jakelių kaimo kapinėse senos sudarbo kryželiu, cokolis – skaldytų lau- nykusios koplytėlės vietoje 2002 m. ko akmenų, sienos – raudonų plytų ir pagal architekto P. Savukyno projeklauko akmenų mūro. Koplytėlės aukš- tą buvo atstatyta autentiška laiptuotis 2,8 m. Pietvakariniame fasade yra to tūrio koplytėlė su dominuojančiu pusapskritė niša. Čia įmūrytas akmuo viršutiniu tarpsniu. Koplytėlė yra net su įrašu – 1857. 11 m aukščio. Stogą puošia geležinis Gudelių kaimo kapinėse XX am- kaltinis senosios koplytėlės kryžius, žiaus pradžioje statyta koplytėlė skirta kurį išsaugojo Jakelių kaimo gyven1863 m. Švenčionių apylinkėse ko- toja Pelagėja Bučelienė. vojusiems sukilimo dalyviams atŠvenčionių katalikų kapinėse gaminti. Tikėtina, kad šiose kapinėse lime pamatyti įdomią stulpinę kopbuvo palaidoti kautynėse su Rusijos lytėlę. Ji sumūryta iš tašytų akmenų,

apskrita, stulpas paprastas, be puošybos elementų ir su nežymiai išplėtotu postamentu. Ant postamento – kryžius, o stulpo viršutinėje dalyje išmūryti metai – 1914–1918 m. Koplytėlė pastatyta Pirmajame pasauliniame kare žuvusiems vokiečių kariams atminti. Koplytėlė Pašaltupio viensėdyje pastatyta 1942 m. Įdomios yra šios koplytėlės pastatymo aplinkybės. 1939 m. toje vietoje ėjo nauja Lietuvos siena su Baltarusija. Vienas rusų pasienietis apšaudė pasienyje pastatytą kryžių, o 1942 m. toje vietoje vietiniai gyventojai pastatė koplyčią ir į vidų įdėjo karstelį su Kristaus kančia. Kristaus kančia buvo paimta nuo 1939 m. išniekinto kryžiaus. 5,25 m aukščio koplytėlė yra kompaktiško stačiakampio plano, su dvišlaičiu stogu, ant kurio yra metalinis kryžius su viršūne. Vakariniame, šiauriniame ir pietiniame fasaduose yra pusapskritės angos. Fasadų apdaila – akmens mūras su granito skaldos užpildu. Švenčionių rajone kaip ir kitose Lietuvos vietose praeityje dvarinin-

kai rėmė bažnyčias, savo dvaruose statė koplyčias, o jų statybai, skirtingai negu kryžių, reikėjo nemažai lėšų. Istoriniuose šaltiniuose minimos koplyčios Gaspariškės, Stanislavavo, Šventos, Zablatiškės, Antasarės dvaruose. Mūsų laikus pasiekė tik koplytėlė Šventos dvare. Šventos dvaro savininkas ją statė apie 1828 m. Koplytėlė sumūryta iš lauko akmenų, vientiso tūrio, viršuje – masyvaus mūro bokštelis, dengtas keturšlaičiu stogu, pastogę juosia karnizas, yra gili niša skulptūroms pastatyti. Atskiro dėmesio vertos mauzoliejinės koplyčios. Švenčionių rajone išlikusi tik viena tokia koplyčia Pundžionių dvare, Magūnų seniūnijoje, prie Staviškės ežero. Tai yra Konaževskių šeimos koplyčia-mauzoliejus. Vienas šios giminės atstovų – D.Konaževskis (1871–1935 m.) buvo svarbi Lietuvos lenkų istorinė asmenybė. Konaževskiai valdė Pundžionių dvarą iki 1940 m. 1935 m. pastatė koplyčią, kurioje buvo palaidoti generolas D.Konaževskis, jo dukra Marija ir jo žmonos sesers vaikai. Koplyčia yra stačiakampio plano, vienanavė, su laidojimo rūsiu. Fasadų architektūrinis sprendimas eklektiškas su vyraujančia neoklasicistine stilistika, vakariniame fasade yra dvi dorėninės kolonos. Žinomiausia koplyčia stovi Švenčionių miesto centre, Vydžių ir Adutiškio gatvių sankryžoje. Ji tapo savotišku miesto simboliu. Ši koplytėlė priklauso istorizmo stilių krypčių koplytėlių grupei, jos architektūroje ryškūs neogotikos bruožai. Koplyčia dviejų tarpsnių, kvadrato plano, sienos plytų mūro, iš lauko tinkuotos. Stogas piramidinis, kryžminis, dengtas skarda. Viršų užbaigia visose pusėse iškilę smailūs trikampiai skydai ir aukšti aštuonkampiai stogeliai. Viršutinio tarpsnio fasaduose yra po angą su pusapskrite arka, kurioje stovi Marijos skulptūrėlė. Koplytėlė buvo pastatyta apie 1896–1897 m. Ji skirta 1831 m. sukilėlių būrio vado Ceikinių klebono Anupro Labučio, žuvusio 1831 m. kovo 31 d. Švenčionyse per kautynes, ir Čekiškės palivarko savininko generolo Kazimiero Čechavičiaus giminaičių, 1831 ir 1863 m. sukilimų dalyvių, atminimui. 1964 m. koplytėlė buvo nugriauta, o 1989 m. Sąjūdžio Švenčionių grupės iniciatyva atstatyta. Koplytėlės atstatymas – graži švenčioniškių patriotizmo išraiška. Šios Švenčionių rajono koplytėlės yra įrašytos į Kultūros vertybių registrą. Kiekviena iš jų turi savo prasmę. Jų atsiradimas tam tikroje vietoje buvo susijęs su šeimos, bendruomenės ar visuomenės kasdienio gyvenimo ar istorijos įvykiais, palikusiais mažesnį ar didesnį pėdsaką.

Girios puošmena – Bruknynės vandens malūnas Atkelta iš 9 p.

Kad už malūno užtvankos susidaręs vandens krioklys nesugriautų malūno, cokolinio aukšto siena statyta iš kalkių skiediniu rištų lauko akmenų.

Jau XX a. pradžioje baigėsi vėjo ir vandens malūnų statybos laikotarpis. Malūnų, priklausomų nuo gamtos sąlygų, statyti nebeapsimokėjo. Kaskart daugiau imta pritaikyti variklius. Be to, pokario metais didžiajai daliai malūnų buvo pritaikyta elektra. Tuo metu iškilo malūnų įrangos sunykimo pavojus. Daugelis jų, netekę ūkinės ir ekonominės reikšmės, pradėjo sparčiai nykti: vieni jų buvo palikti tušti likimo valiai, kituose – išmetami įren-

giniai arba buvo nugriaunami patys malūnai. Bruknynės vandens malūnui pasisekė. Dabar jis saugomas kaip

technikos paminklas, o keliautojai, aptikę jį Aukštaitijos nacionalinio parko pušynuose, aikčioja iš nuostabos.

Skatino mokslo plėtotę Malūnai ypač didelę įtaką turėjo technikos ir technologijos raidai Lietuvoje. Liaudies architektūrai ir statybai buvo reikšmingi savo specifiniais funkciniais įrenginiais ir konstrukcijomis. Tobulinant juos buvo skatinama daugelio mokslo šakų, ypač mechanikos, plėtotė. Iki mūsų dienų išlikę malūnai rodo, kad jų meistrai buvo gerai susipažinę su medžiagų savybėmis ir technologija. Nuo seniausių laikų Lietuvoje žemdirbiai grūdus malė namuose trinamosiomis, nuo X a. rankinėmis sukamosiomis akmens girnomis. Malūnuose pradėta malti nuo XIII a. Grūdus malė duonai kepti, gyvuliams šerti, gamino kruopas.

2011 m. gegužės 6–13 d., Nr. 18 (62)

Labanoro bažnyčia vėl kyla naujam gyvenimui

Taip atrodė Labanoro Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia 2009 m. pavasarį.

Atkelta iš 9 p. Senais laiptais močiutės labai sunkiai nulipdavo, o pasnigus be jaunesnių pagalbos neišsiversdavo. Dabar bus ne tik patogūs laiptai su ranktūriais, bet ir specialus įvažiavimas neįgaliesiems. Pastatysime normalius tualetus, kad nesigąsdintų maldininkai. Šventorių apsodinsime naujais medžiais. Šita vietovė turi ypatingą trauką, žmonės apie bažnyčią eidavo keliais, visi norėjo pamatyti stebuklingu laikomą Švč. Dievo Motinos paveikslą. Tikiuosi, kad Labanoro trauka neišnyks. Vietiniai žmonės neleis, kad taip nutiktų. Taip ir gyvename ateitimi“, – šyptelėjo kunigas Jurgis Kazlauskas ir pakvietė apžiūrėti po kapitalinio remonto atsikūrusių parapijos namų. O jie tikrai jaukūs ir šilti. Tokia ateityje turi tapti ir klebonija, kur dabar laikinai per mišias glaudžiasi tikintieji.

Bažnyčios istorija Labanoras – vienas iš ankstyvųjų krikščionybės skleidimo centrų Švenčionių rajone. 1387 m. Labanoras su apylinkėmis Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos buvo atiduotas Vilniaus vyskupui aukštaičių pakrikštijimo ir Vilniaus vyskupijos įsteigimo proga. Privilegijoje buvo

Labanoro kunigas Jurgis Kazlauskas dažnai apžiūri statybas.

nurodoma: „Dovanojame amžinu ir neatšaukiamu dovanojimu bažnyčiai ir jos vyskupui, kuris tik bus, mūsų Tauragnų pilį su prie jo prieinančia sritimi ir Labanoro bei Molėtų kaimais.“ Vyskupas ne tik siekė, kad šios valdos neštų materialinę naudą, bet ir rūpinosi bažnyčių steigimu. Labanoro Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia buvo viena vertingiausių architektūriniu požiūriu medinių bažnyčių Aukštaitijoje. Ji buvo pastatyta prieš 1522 m., nes tų metų Vilniaus vyskupijos bažnyčių sąraše Labanoro bažnyčia jau minima. 1675 m. vyskupo vizitacijos protokole minima sena, begriūvanti Labanoro bažnyčia, kurioje kabo Marijos Sopulingosios paveikslas, laikomas stebuklingu.

Gimtasis kraštas

Mūsų paveldas

Ruslano Kondratjevo nuotraukos

Bažnyčiai pasenus, Vilniaus vyskupas Masalskis 1768 m. pastatė naują, kuri 1798 m. sudegė. 1818–1820 m. bažnyčia buvo atstatyta. Apie bažnyčios architektūros stilių šiek tiek galima spręsti iš išlikusių XIX a. pirmos pusės jos aprašymų. 1820 m. Labanoro bažnyčios vizitacijos akte nurodoma, kad tai iš pušies rąstų suręstas pastatas su 7 stačiakampiais langais. Ant mūrinių postamentų pastatytos kolonos laikė aukštą trikampį frontoną – šiaudais dengto stogo skydą. Frontoną puošė trys pusapskričiai langai. 1849 m. stogas buvo uždengtas malksnomis. Tiek bažnyčia, tiek varpinė vėliau iš lauko apkaltos lentomis, nudažytos rusvai. Sunkių proporcijų, nesudėtingų formų fasadai iki 2009 m. gruodžio 22 d. gaisro išlaikė klasicistinį kompozicijos

principą. Antai plokščią vakarinį fasadą skaidančioms vertikalioms sąvaržoms buvo suteikta siaurų piliastrėlių forma. Virš plataus, dantukais papuošto karnizo kilo aukštas frontonas, kuris užsibaigė bokštu. Apačioje – plačios dvivėrės durys, pabrėžtos trikampiu sandriku, ir stačiakampiai langai. Šoniniuose – pietiniame ir šiauriniame – fasaduose rikiavosi stambūs langai ir piliastrėliai. Karnizą ir palanges dailiai pabrėžė rantuotos lentelės. Įdomiausias ir turtingiausias buvo rytinis bažnyčios fasadas su liaudiška drožyba papuoštais arkiniais langais ir vienaaukščiais priestatais, kuriuos viršuje originaliai užbaigė dengti balkonėliai. Bažnyčia neįsivaizduojama viena, be varpinės, stovinčios šiaurės vakariniame šventoriaus kampe, kuri kartu su bažnyčia sudaro darnų kompleksą. Varpinės statybos metai nėra tiksliai žinomi, ji datuojama XIX a. Per 2009-ųjų gaisrą varpinė nenukentėjo. Jos tūris – apie 800 kub. m. Varpinė kvadratinio plano, turi tris tarpsnius, kuriuos jungia stogeliai. Kiekvienas tarpsnis į viršų siaurėja. Pirmas varpinės tarpsnis turi medinių lentų lubas, virš tų lubų antrame tarpsnyje yra įtaisyta nedidelio nuolydžio pertvara, o trečiame – žalvarinis varpas, pagamintas 1805 m. Johano Samuelio Vėnerio Vilniuje. Nors panašaus laiptuoto tūrio varpinių Lietuvoje gana daug, tačiau Labanoro išsiskiria iš visų savo sunkiomis, horizontaliomis proporcijomis. Medinė architektūra, kitaip nei mūro, yra trapi, neilgalaikė, lengvai pažeidžiama, pirmiausia kenčia nuo mūsų klimato – drėgmės, kritulių, temperatūrų kaitos. 2004 m. vasario mėn. bažnyčios ir varpinės pastatų techninės būklės akte buvo nustatyta, kad varpinės matomos konstrukcijos ir sienojai pažeisti entomologinių kenkėjų, apatiniai du rąstai supuvę, atmosferos krituliai pro šoninius langus patenka į varpinės vidų, dėl to kai kurios stogo konstrukcijos pažeistos puvinio.

2009-ųjų gruodžio 22 d. bažnyčia sudegė. Atstatymas prasidėjo iš karto 2010 m.

2006–2007 m. Kultūros paveldo departamentui ir rajono savivaldybei kooperuojant lėšas buvo restauruota varpinė, o 2008 m. atlikti bažnyčios pastato konstrukcijos tvarkymo darbai. Sutvarkyti pamatų įtrūkimai ir cokolis, kritulių nuvedimo sistema, pakeisti sienų apatinio vainiko fragmentai, įrengta autentiška stogo malksnų danga, atstatyti ir varine skarda uždengti bokšteliai, nudažytas fasadas. Po restauracijos Labanoro Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia neilgai džiugino žmones. 2009-ųjų gruodžio 22 d. ji sudegė. Jos atstatymas prasidėjo iš karto 2010 metais.

Rado lobį

Po gaisro tvarkydami degėsius miestelio gyventojai aptiko tikrą lobį – apie 70 kg baltojo metalo ir per tūkstantį caro laikų monetų. Didelę vertę turinčios antikvarinės vertybės buvo paslėptos po bažnyčios altoriumi. „Tai tikras stebuklas“, – prisipažino Labanoro seniūnas Vincas Jusys. Pasak jo, miestelio gyventojai griuvėsiuose ieškojo stebuklingu laikomo Švč. Dievo Motinos paveikslo su karūnomis ir aptaisais. „Tada kažkas pakėlė apdegusią lentą ir netikėtai pabiro kelios monetos, – pasakojo V.Jusys. – Pradėjome ardyti grindis ir netrukus radome didelę krūvą monetų. Tai rusiškos kapeikos, lietuviški centai ir vokiški pfenigai. Daugiausia (699 vnt.) rasta vokiškų pfenigų.“ Griuvėsiuose gyventojai rado ir apie 70 kg išsilydžiusio baltojo metalo. Rastos antikvarinės monetos ir metalo luitai turėtų ateityje atitekti Labanoro bažnyčiai, kuri jas ketina eksponuoti atstatytuose maldos namuose. „Greičiausiai šias monetas buvo paslėpęs kunigas, ir apie tai niekas nežinojo“, – paklaustas, iš kur po altoriumi galėjo atsirasti caro laikų pinigai, svarstė Labanoro bažnyčios kunigas J.Kazlauskas.

Savitas kaimo paveldas – Valakų reformos reliktas Švenčionių rajono gatvinis Kretuonų kaimas įsikūręs didelio Kretuono ežero pietvakarinėje pusėje. Kad teritorijoje šalia Kretuono ežero žmonės gyveno dar žiloje senovėje, liudija archeologų dėmesio sulaukę VI–XII a. pilkapiai. Lilija VALATKIENĖ Gatvinius kaimus tyrinėjęs istorikas Algirdas Baliulis daro prielaidą, kad pirmiausia šiose žemėse apsigyveno žvejai, vėliau – miško žvalgai. Tikriausiai XV a. ir atsirado dabartinis Kretuonų kaimas.

Vilniaus tijūnijos valdos

Švenčionių rajone vienintelis Kretuonų kaimas paskelbtas etnografiniu ir saugomas valstybės.

Vietovė ir seniau, ir dabar yra atokiau nuo pagrindinių kelių. XVI a. turėjo būti Vilniaus tijūnijos valdose, nors inventoriuose ir neminima, galbūt dar tada buvo išskirta į atskirą

Pakretuonės vaitiją ar seniūniją, priklausančią Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir suteikiamą valdyti karuose pasižymėjusiems asmenims. Tai pačiai Pakretuonės (Kretuono) seniūnijai priklausė Varakalių ir Trebučių kaimai. Anot A.Baliulio, Kretuonų (kartais vadintas Pakretuone) kaimas buvo perplanuotas Valakų reformos metu, XVI a. antroje pusėje. Vėlesniuose inventoriuose kaimo žemė skaičiuojama valakais. Vis dėlto konkretesnių žinių apie kaimą išliko tik iš XVII a. pabaigos. Nukelta į 14 p.

Gimtasis kraštas

2011 m. gegužės 6–13 d., Nr. 18 (62)

Mūsų paveldas

Cirkliškio dvaro prisiminimai Lietuvoje esama nemažai piliakalnių prie dvarų arba dvarų, įsikūrusių piliakalniuose. Toks yra ir šalia Švenčionių miestelio saulės spindulių glostomas klasicizmo formų Cirkliškio dvaras. Giedrė VIŠČIONYTĖ Dokumentais paremtos žinios apie Cirkliškio dvarą siekia XIX a. pradžią ir sietinos su Mostovskių gimine.

Mostovskių herbas Mostovskiai buvo Dolengos giminės herbo bajorai su tėvonija Plocko (Lenkija) vaivadijoje. Cirkliškio savininko Juozo Mostovskio tėvas Povilas buvo gavęs prūsų grafo titulą, kuriuo palikuoniai naudojosi ir XIX a. Apie aukštą Mostovskių padėtį ir ryšius liudija tai, kad 1823 m. imperatorius Aleksandras lankėsi Cirkliškio dvare, „vaikščiojo po sodą ir gėrė arbatą“. Šį epizodą aprašo Jozefas Frankas knygoje ,,Atsiminimai apie Vilnių“. XIX a. šiame dvare svečiuodavosi istorikas Joachimas Lelevelis, dailininkas Jonas Rustemas ir kiti garsūs Lietuvos kultūros veikėjai. Su Edvardo Mostovskio (valdė dvarą nuo 1817 m.) ir jo motinos Domicelės Sekežinskaitės-Mostovskienės vardais sietinas dabartinio dvaro sodybos ansamblio sukūrimas. Anuomet buvo atlikti pagrindiniai statybos ir parko kūrimo darbai. Vėlesni savininkai didesnio indėlio nėra įnešę.

E.Mostovskis buvo vienas turtingesnių dvarininkų Švenčionių apskrityje, valdė 8 274 dešimtines žemės (1 dešimtinė – 1,0925 ha). Stambiausios valdos – 142 941 dešimtinė – apie Lentupį tuo metu priklausė Mauricijui Bučinskiui. E.Mostovskis buvo Švenčionių apskrities bajorų vadu, o 1840 m. už diplomatiją, taktą, išsilavinimą, sumanų ir tvarkingą ūkininkavimą buvo išrinktas Vilniaus gubernijos bajorų maršalka.

Dvaro planas Valdant Cirkliškį Juozo Mostovskio proanūkei Marijai MostovskaiteiRadvilienei 1895 m. buvo sudarytas Cirkliškio dvaro naudmenų planas. Plane dvaro sodyba tam tikru žemės plotu ribojosi su Margumiškės, Kazliškės kaimų žemėmis, Mylių, Strūnaičio dvarų ir Švenčionių miesto žemėmis, taip pat su Vaiškūnų, Kunigiškės kaimo žemėmis. Palei kelią Švenčionys–Vilnius, tuoj už Švenčionių, driekėsi daržai. Didžiausias miškų masyvas išsidėstęs Solomenkos apylinkėse. Į Strūnaičio pusę driekėsi dirbamos žemės, ganyklų, pievų plotai.

Cirkliškio dvaro rūmų fasadinė pusė. 1912 m. Šiandien dvaro sodybos teritorija, lyginant dabartines ir istorines ribas, yra gerokai sumažėjusi.

Dvaro užstatymas buvo koncentruotas – grupinis. Susidarė dvi santykinai savarankiškos pastatų grupės – reprezentacinis ir ūkinis kiemai. To meto Cirkliškio plane nurodoma 10 mūrinių pastatų. Be šiandien pasigėrėjimą keliančių dvaro rūmų, kalvės ir ledainės, sode buvo gyvenamasis namas, klėtis, arklidė su vežimine, kluonas, 2 kumetynai, oranžerija. Stūksojo nemažai medinių pastatų: administratoriaus namas, dvi daržinės, paukštidė, tvartas ir kiti. Plane ne visi jie buvo pažymėti ir išmėtyti po visą dvaro teritoriją. Pastatų gausa rodo, kad XIX a. pabaigoje Cirkliškio dvaras buvo

Išlikę Cirkliškio dvaro rūmai, ledainė ir kalvė džiugina autentika. Dabar rūmuose įsikūręs Švenčionių profesinio rengimo centras. gerai išvystytas žemvaldos vienetas. 1907–1909 m. Cirkliškį dalimis nusipirko didikai Chaleckiai. Vanda Chalecka po vyro mirties 1913 m. savarankiškai tvarkė ūkinius reikalus, remontavo dvaro pastatus, užveisė didelį sodą, pastatė malūną su „bravoru“ ir terpentino fabrikėlį.

To meto dvaro rūmų interjere vyravo prabanga. Grindis puošė inkrustuotas įvairių medžio rūšių parketas, lubas – plastinė augalinio motyvo lipdyba, kambarius šildė židiniai. Interjere buvo apstu dailės kūrinių. Paveiksluose įamžinti šeimos portretai, apylinkių peizažai.

Teritorijos ribos susitraukė

XX amžiaus pradžioje Cirkliškio dvaro plane nurodoma 10 mūrinių pastatų. Šiandien galime gėrėtis tik išlikusia ledaine (nuotrauka kairėje) ir kalve. Lilijos Valatkienės nuotraukos

Labanoro dūdos ritualai Baltų dūdmaišiai, Švenčionių krašte vadinami Labanoro dūda, buvo paplitę visoje buvusioje Nalšios žemėje, dabartinėje Vakarų Baltarusijos, Šiaurės Rytų Lietuvos ir Latvijos teritorijoje. Dūdmaišio istorija Šis muzikos instrumentas yra kilęs iš Azijos. Dar ir šiandien tokių dūdų galima rasti persų, arabų kraštuose. Iš ten senovėje romėnai ir parsigabeno šią dūdą. Į Labanoro dūdą panašus muzikos instrumentas gerai žinomas visoje Europoje, Afrikoje ir Indijoje. Labiausiai jis mėgstamas Škotijoje. Rusų dūdos

gimtine laikomas Volynės miestas, dėl to rusai šią dūdą ir vadina volynka, baltarusiai ir latviai, panašiai kaip ir mes – „duda“. XVI a. J.Bretkūnas psalmių vertime iš vokiečių kalbos ją vadina dūda ragine (vokiškai – eine grosse Sackpieiﬀe). Gali būti, kad žodis dūdmaišis atsirado išvertus iš vokiečių kalbos, nes kilmė tokia pati, tai yra dūdų maišas.

Rašytinių šaltinių apie Labanoro dūdą yra mažai: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės statute yra minimos dūdmaišininkų ir jų šeimų duoklės, taip pat užsimenama švedų istoriko Magnuso Olausko „Šiaurės tautų istorijoje“, išleistoje dar 1555 m.

Susijęs su mitologija Specifinio maišo kirpimo dūdmaišį senovėje gamindavo iš apeiginio ožio, aukojamo per Kalėdas, odos. Kalėdojimo metu būdavo vaidinama, kaip senis užmuša ožką. Tai siejama su pagoniškomis apeigomis. Dūdmaišis – vietinis instrumentas, atsiradęs iš tradicinės ritualinės praktikos. Mitologijoje ožka siejama su Vėlinu. Tai indoeuropietiškasis mitologijos modelis. Dūdmaišiu būdavo grojama per krikštynas, vestuves ir laidotuves – pereinamaisiais žmogaus gyvenimo momentais. Dūdmaišininką ištisi kaimai kviesdavosi pagoniškų apeigų atlikti. Dūdmaišis buvo

Šiandien dvaro sodybos teritorija, lyginant dabartines ir istorines ribas, yra gerokai sumažėjusi. Sunaikintas vaismedžių sodas į vakarus nuo pagrindinio įvažiavimo, sunyko ir didelė dalis ūkinio kiemo vakarinėje sodybos dalyje. Po II pasaulinio karo dvaro sodybą, nusavintą sovietinės okupacijos valdžios, perėmė tarybinis ūkis, vėliau čia įsikūrė žemės ūkio technikumas. Po 1944 m. užstatymo dvaro sodybos struktūroje atsirado naujas ūkinių ir gyvenamųjų pastatų blokas. naudojamas ne tik prastuomenės, bet ir dvarininkų. Smurgainių meškų akademijoje meškos buvo mokomos šokti pagal dūdmaišiu grojamą melodiją. Dūdmaišininkas ir dresuota meška buvo mėgstama dvarininkų pramoga. Smurgainių akademijos steigėjai kunigaikščiai Radvilos irgi mėgo dūdmaišio muziką. XIX a. lenkakalbiams lietuviams dūdmaišis buvo tas pat kaip škotams nacionalinis simbolis. Todėl dūdmaišio muzika buvo draudžiama ir formuojami kitokie muzikiniai stereotipai. Vėliau dūdmaišį išstūmė armonika.

Pavadinta meistrų garbei Labanoro dūda ilgiausiai buvo išlikusi Labanoro, Linkmenų, Švenčionių, Ignalinos apylinkėse. Nukelta į 13 p.

2011 m. gegužės 6–13 d., Nr. 18 (62)

Gimtasis kraštas

Mūsų paveldas

Labanoro dūdos ritualai Atkelta iš 12 p.

Ruslano Kondratjevo nuotrauka

Vyrauja klasicizmo formos Darniai į gamtos aplinką įkomponuotas Cirkliškio dvaro sodybos ansamblis buvo sukurtas XIX a. pirmojoje pusėje Domicelės Sekežinskaitės-Mostovskienės iniciatyva. Sodyba suplanuota nesudėtingai, racionaliai, gana laisvai. Rūmai, oficina, ledainė ir kiti pastatai supa reprezentacinę keturkampę zoną, o ūkio trobesiai laisvai išdėstyti prie kelių. Rūmai stovi įvažiavimo alėjos ašyje, ant upelio slėnio terasos. Juos maždaug 1823–1830 metais pastatė Edvardas Mostovskis pagal iš Vienos pakviesto architekto projektą. Rūmai – dviaukščiai, dengti keturšlai-

Laikas nepakeitė tik dvaro laikotarpio pastatų – rūmų, ledainės, kalvės autentikos. Visiškai rekonstruotos buvo arklidė, karvidė (dabar mokymo korpusas), iš dalies rekonstruotas sandėlis, buvęs svirnas (dabar valgykla), ant senų pamatų pastatyta oficina, kurioje šiandien įsikūrusi Švenčionių profesinio rengimo centro administracija. Sodybos kultūrinė vertė – istoriškai susiformavusio architektūrinio ir landšaftinio komplekso vientisumas. Dabartinė dvaro sodybos

čiu stogu, planas – taisyklingas stačiakampis, su simetriškai abiejuose ilguosiuose fasaduose kyšančiais portiku ir rizalitu. Portiko kolonos nutolusios nuo sienos apie 4 m, kad būtų galima privažiuoti prie pagrindinių durų. Rūmų išorė – griežtų klasicizmo formų. Pagrindiniame fasade dominuoja šešių kolonų portikas su trijų dalių antablementu, bet be frontono; jo vietoje buvo prigludusios dvi stambios skulptūrinės figūros. Pietryčių fasado centre kyšo rizalitas, pabrėžtas keturiais piliastrais ir trikampiu frontonu. Pastatą juosia antablementas, tolygiai skaido langai, viršutiniai beveik perpus žemesni už apatinius.

teritorija apima 50,1 ha ir yra maždaug 4 kartus mažesnė negu XIX a. pabaigoje. Švenčionių rajono savivaldybei kooperuojant lėšas su Kultūros paveldo departamentu nuo 1997 iki 2008 m. buvo atliekami Cirkliškio rūmų restauravimo darbai. Parėmus Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondui 2004–2006 m. buvo tvarkomas 35 ha parkas, kuriame auga labai senų eglių, maumedžių, ąžuolų, klevų. Parke yra ežerėlis, netoliese – Perkūnkalniu vadinamas piliakalnis.

Kodėl čia gyventi gera? Atkelta iš 9 p. Visai smagu būtų atsidurti XVIII–XIX a. Norėčiau dažniau stabtelėti, pamąstyti. Galbūt mažau beprasmiško pykčio, neapykantos būtų. Norėčiau pabėgti nuo šiuolaikinių technologijų, prisiliesti prie žemės, vartoti natūralius produktus, gyventi, vadovaujantis moralės normomis, kurios šiandien daugybei žmonių tapo svetimos. Tais metais, kai Vilniaus universitete baigiau taikomąją matematiką, ėmė kurtis informaciniai centrai. Nors Švenčionyse turint programuotojos specialybę anuomet dar nebuvo, ką veikti, tačiau grįžau į gimtąsias vietas dėl tėvų. Jie buvo silpnos sveikatos. Pradėjau mokykloje mokytojauti, ten man labai patiko. 1994-aisiais prasidėjus kompiuterizacijai, prireikė mano specialybės žmonių, galėjau įgyvendinti savo seną svajonę.

Stačia galva nėriau į mokyklų kompiuterizavimą. Nalšios kraštas labai spalvingas, daugiatautis. Čia nuo amžių šalia gyvena lietuviai, žydai, baltarusiai, lenkai, rusai, totoriai. Žmonių charakterį formavo gyvenimo verpetai. Daugelį valdžių teko pergyventi. Pirmasis pasaulinis karas, fronto linijos neramumai, Antrasis pasaulinis karas, po jo laikotarpis, kai nežinai, kuris kaimynas savas, o kuris ginklą į tave gali atsukti. Politinis gyvenimas daugeliui kainavo gyvybę. Anų laikų tarpusavio santykiai paliko ryškų atspalvį žmonių sąmonėje. Skurdas daugelį privertė emigruoti į Lenkiją, Kanadą, Australiją, kiti buvo ištremti į Sibirą. Jeigu reikėtų apibūdinti charakterį, sakyčiau, kad mūsų krašto žmonės yra labai atsargūs ir jautrūs, nemėgsta kalbėti apie skausmingą praeitį.

Palūšės apylinkės Ginučių kaime prieš keliolika metų dar gyveno muzikantas Antanas Žigas, mokėjęs groti šia dūda. Praeityje ir Ignalinos krašte Labanoro dūda buvo populiarus muzikos instrumentas. Dūda, taip pavadinta dėl sumanių Labanoro meistrų, turi ir daugiau pavadinimų: labanorinė dūda, dūda raginė, ūkas, maišinė, murenka, kulinė. Ją sudaro apie 30 × 40 cm avies ar ožkos odos maišas. Viename maišo gale įtaisyta birbynė (pipynė, pyplė, rėksnė, čypla, siaudė, guda, žaleika) – vamzdelis, padarytas dažniausiai iš šaltekšnio. Jis turi 5–8 skylutes, kurių viena ar dvi, esančios antrame šone, skirtos tonui derinti. Birbynės pučiamajame gale (prie maišo) įtaisytas iš dirvos nendrės išdrožtas ir karštame vandenyje išvirintas liežuvėlis (pyplė, siaudė, spyglė, verksnelė). Ant kito jos galo užmautas obelies ar pušies skobtinis ragelis. Kitame maišo gale su įmova įstatytas ūkas – 5–6 cm storio ir 30–100 cm ilgio vamzdis. Ūko liežuvėlis pagamintas iš avietės ar dirvos nendrės. Kartais esti du ūkai. Tada antrasis būna daug didesnis ir storesnis; su pirmuoju jis suderinamas kvinta. Maišo viduryje yra medinis 20 cm ilgio vamzdelis orui į maišą pripūsti. Odos vožtuvėlis, esantis jo vidiniame gale, pripūstam orui neleidžia išeiti. Įvairūs šaltiniai mini, jog XVII– XVIII a. Lietuvoje dūda dažnai grota pakelės užeigose ir smuklėse bajorams linksminti. XIX a. ją išstūmė fabrikinės gamybos muzikos instrumentai (armonika, smuikas).

Nalšios muziejaus senojo folkloro ansamblis „Dobile“ naudoja dūdmaišį atlikdamas savo repertuarą. Ruslano Kondratjevo nuotrauka

jaunimo muzikos instrumentas. Šiaip ja ilgiausiai grojo elgetos – kai kur ir po Pirmojo pasaulinio karo. Lietuvių liaudies poetinė kūryba patvirtina, kad ši dūda Lietuvoje buvo paplitusi. Dainose yra išlikę dūdos ir jos dalių pavadinimų (pvz., „Pūsk dūdą raginę, šok, mergyte, lelija“; „Baltrui ragas, Simui ūkas, Motiejui cibukas“). Itin dažnai dūda minima ir įvairiai vadinama K.Aleknavičiaus „Pasakose, pritikimuose ir veselijose“, atspindinčiose XIX a. Rytų Lietuvos valstiečių gyvenimą („malūnininkas rėžė dūdas“, „kulinį su ūku pūsi“, „pūtę dūdą Labanorių“). Rytų Lietuvoje vestuvėse, kai muzikantai nustodavo groti, šeimininkė, vaikščiodavo apie juos ir dainuodavo raginimo dainelę: „Dūda, dūda, ko nedūduoji? Pakarsiu dūdelę ant žalio beržo.“ Užfiksuota poetinėje Buvęs ilgametis Labanoro mokykkūryboje los mokytojas Adolfas Bruzgys yra Pasak 74 metų P.Patapavičienės papasakojęs legendą, kad dvidešimto iš Katinautiškės amžiaus pradžioje kaimo (Tverečiaus Labanorinės atapyl., Ignalinos r.), laidų metu apsijos jaunystėje „kalankydavo niekam valierius dūdorius nežinomas dūdmaišininkas, kuris po mišių ateidavo kuokyLabanoro dūda nėn su dūda grodavo ir taip užsidirbdavo ir grodavo pragyvenimui. Kalbama, kad tai buvęs aukšto rango dvasininkas, šokius – polkas, kadrilius“. Pagal šį liudijikuris tikrindavo Labanoro parapijiečių pamaldumą. Vieną dieną muzimą galima teigti, kad dar iki Pirmojo pasaulinio karo kai kantas dingo palikęs dūdą ant suolo bažnyčios špitolėje. kuriose vietose ši dūda buvo ir Naujoji karta, nepatyrusi tų sunkumų, turi daugiau optimizmo, gerai tarpusavyje sugyvena. Didelė kraujomaiša mūsų kraštui dovanojo daug protingų, talentingų žmonių. Gaila, kad jaunoji karta išvažiuoja laimės ieškoti svetur. Bet tie, kurie lieka savo žemėje, yra tikri patriotai.

Giedrė Viščionytė Švenčionių rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausioji paveldosaugininkė

Mane žavi XIX a. gyvenimas, lėtai tekantis savo vaga, leidžiantis viską apmąstyti neskubant, nelekiant. Jeigu anuomet būtų nulemta gyventi, pasirinkčiau Cirkliškio dvarą. Jame auginčiau rožes. Kadangi mano seneliai buvo žemdirbiai, kraujyje jaučiu žemės trauką. Mane ypač veikia gamtos grožis, į ją nuolat sugrįžtu tam, kad dvasiškai sustiprėčiau. Negalėčiau kitur gyventi. O didmiestyje save net įsivaizduoti sunku. 1990-aisiais baigiau istorijos mokslus Vilniaus universitete, dirbau istorike Švenčionių „Nalšios“ muziejuje, pastaruosius septynerius metus esu savo gimtojo rajono paveldosaugininke. Žodžiu, visas mano gyvenimas – nuolatinis domėjimasis paveldu bei rūpestis jį puoselėti ir išsaugoti ateities kartoms. Šiame darbe labai daug problemų. Gal to jaunatviško idealizmo neliko,

Kaip grojama dūdmaišiu XVII–XVIII a. Vakarų Europoje dūdą buvo itin pamėgę aukštesnieji visuomenės sluoksniai. Jos maišą aptraukdavo šilku, vamzdelius paauksuodavo, pasidabruodavo. Ją naudojo ir orkestruose. Buvo ir įvairių pūtikų virtuozų. Pačią dūdą pripūsdavo ne lūpomis, bet tam tikromis dumplėmis. Dūda grojama šitaip: maišas paimamas po kairiąja pažastimi; kairėje esntis ūkas nuleidžiamas žemyn; ilgesnysis ūkas, pasiekęs žemę, atsukamas prieš grojiką. Birbynė visada būna prieš grojiką. Prieš grojant, į maišą per pūteklį pripučiama oro, ir jis kairės rankos žastu lengvai spaudžiamas. Eidamas pro ūką, oras sukelia garsą. Spaudant birbynės skylutes, išgaunama pageidaujama melodija.

Labanoro seniūnas Vincas Jusys patvirtino, kad Labanoro bažnyčioje klebonaujant kunigui Liudvikui Puronui ta dūda iš tikrųjų buvusi, o mokinukas būdamas pats tą dūdą rankose laikęs, net pūsti bandęs. Muzikinio paveldo instrumentas – Labanoro dūda sugrąžinta į savo gimtąjį kraštą. Ji eksponuojama Labanoro regioninio parko direkcijos informaciniame centre, kur kiekvienas gali ją pamatyti. Parengė Žydrius Mukulys pagal T.Kažkurevič ir J.Dovydaičio surinktą medžiagą nes kai daug problemų ir mažai pinigų, imi galvoti, kad vien entuziazmas toli nenuves. Laimei, kad entuziastų yra, antraip seniai viskas būtų sugriuvę. O taip norisi, kad mūsų kraštas gražėtų, problemos išnyktų, paveldas išliktų. Mūsų rajono paveldas gražus ne man vienai. Nuostabūs piliakalniai, unikalūs gatviniai kaimai, bažnytėlės ir, aišku, nepakartojamas Labanoro girios grožis... Yra daugybė etnografinio paveldo sodybų, kurios neįtrauktos į Kultūros vertybių registrą, tačiau jos puošia kraštą, atspindi žmonių buitį ir gyvenseną. Apmaudu, kad medinis paveldas labai sparčiai nyksta. Jeigu tektų pažymiu įvertinti savo rajono paveldo išsaugojimą, parašyčiau 6–7 balus. Laimei, kad sulaukiame pagalbos iš savo rajono valdžios, Kultūros paveldo departamento, patys tvarkome parkus ir piliakalnius.

Gimtasis kraštas

Švenčionių kraštą garsinę ir garsinantys žmonės Vytautas AŽUŠILIS – profesorius, rašytojas. Leonas BIELINIS – vargonininkas, knygnešys. Jonas BURBA – knygnešys, kunigas. Kazimieras ČEKAVIČIUS – generolas, bažnyčios fundatorius. Kazimieras ČERNIAUSKAS – knygnešys, mokytojas. Pranė DUNDULIENĖ – profesorė, etnologė. Silvestras DŽIAUKŠTAS – tapytojas. Kazys GAIŽUTIS – ištikimas nepriklausomybės idėjoms. Algis JAKŠTAS – fotografas, poetas. Juozapas JAKŠTAS – menininkas, kryždirbys, skulptorius. Giedrius KAZIMIERĖNAS – tapytojas. Benjaminas KOVARSKIS – gydytojas, liaudies inteligentas. Bronius LAURINAVIČIUS – kunigas, kovotojas už lietuvybę. Julija MAMINSKAITĖ-JAKUTIENĖ – Švenčionių šviesuolė. Vladas MAMIŪNAS-MAMINSKAS – Švenčionių lietuvių pradžios mokyklos vedėjas, kovotojas už lietuvybę Švenčionyse. Marija MILIUVIENĖ – etnologė. Adomas PADLECKAS – knygnešys. Kazimiera Danutė PRUNSKIENĖ – profesorė, politikė. Aleksandras RYMAS – Švenčionių apskrities gydytojas. Veronika SAUKAITĖ-DUKSIENĖ – lietuvybės puoselėtoja Švenčionių krašte. Julius SINIUS – kompozitorius, dirigentas. Jonas SKRUODYS – kunigas, profesorius, rašytojas, tautosakos rinkėjas. Antanas ŠERĖNAS – mokytojas, kompozitorius. Placidas ŠARKAUSKAS – kunigas, knygnešys. Ignas ŠILKINIS – fotografas. Nikodemas ŠVOGŽLYS-MILŽINAS – rašytojas, kunigas. Kazys Vytautas TRAINYS – profesorius, gamtos mokslų daktaras, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiaus kavalierius. Mykolas VAIŠKŪNAS – knygnešys. Stanislovas VAIŠKŪNAS – knygnešys. Zigmas ŽEMAITIS – gimnazijos steigėjas. Frančiskas ŽVIRKA – lakūnas.

Savitas kaimo paveldas – Valakų reformos reliktas Atkelta iš 11 p. 1692 m. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jonas III Kretuono vaitiją davė valdyti Ašmenos pavieto maršalkai Kristupui Dešpotui-Zenavičiui iš Bratošino. Jis už šią vaitiją turėjo mokėti mokesčius karo reikalams. Tiesa, valdovo privilegijoje kaimų vardai nenurodyti, paminėtas tik Kretuono ežeras ir užtvara žuvims gaudyti, tačiau, be abejo, K.Zenavičius gavo valdyti ir Kretuonų kaimą, nes 1738 m. Pakretuonio seniūnijos inventoriuje pažymėta, kad ją valdo Jadvyga Dešpotienė-Zenavičienė, Minsko vaivadienė, o inventoriuje minimas ir Kretuonų kaimas.

Struktūrą nulėmė Valakų reforma XVI a. viduryje, Valakų reformos metu, susiformavo gatviniai rėžiniai kaimai. Juose sodybos išdėstytos abipus gatvės ir visi trobesiai galais atgręžti į ją. Arčiausiai gatvės stovi gyvenamasis namas, o už jo – tvartas. Antroje linijoje priešais gyvenamąjį namą stovi klėtis, toliau įrengtas rūsys. Toliausiai nuo gatvės, sodybos gale, yra kluonas. Toks planavimas būdingas Kretuonų kaimui. Švenčionių rajone jis vienintelis yra paskelbtas etnografiniu ir saugomas valstybės. Kaimo gatvė – pagrindinis gatvinio kaimo elementas. Prie gatvės tam tikra tvarka telkėsi sodybos. Kaimui plečiantis kartais atsirasdavo ir šalutinių gatvelių. Gatvės orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu lėmė sodybinių rėžių kryptis ir gamtos sąlygos. Senųjų kaimų gatvės buvo siauros. Kaimo trobesiai buvo statomi abiejose gatvės pusėse: gyvenamieji namai ir klėtys – vienoje, ūkiniai pastatai – kitoje pusėje. Kaimo sodybos buvo įkuriamos viename iš trijų laukų, vadinamuosiuose sodybiniuose rėžiuose, kurie statmenai remdavosi į kelią. Pagal Valakų reformos nuostatus sodybos buvo išdėstomos visada vienodai. Ilgainiui tai tapo tradicija, kurią liudija ir rusų bei vokiečių XIX–XX a. pradžios topografiniai žemėlapiai. Daugumos kaimų gatvės buvo negrįstos, trobesiai šiek tiek atitrauk-

Pavoverės Šv. Kazimiero bažnyčia ir varpinė – liaudiško klasicizmo formų pastatų ansamblis. Ruslano Kondratjevo nuotrauka

XVIII a. antroje–XIX a. pirmoje pusėje menininkų ir architektų gretose plito požiūris, kad pastato grožį visų pirma lemia jo dalių proporcijos, o ne pagražinimai. Tuo laikotarpiu for-

mavosi klasicizmo stilius, kuriam būdingas polinkis į realizmą, paprastumą ir rimtumą. Liaudies meistrai šį stilių savaip pritaikė mediniuose pastatuose. Šios savybės atsispindi Švenčionių rajono Pavoverės kaimo sakralinio paveldo pastatuose.

„Gyvulininkyste pas mus mažai kas verčiasi. Darželius tai visi turi. Bet bulvių retai kas pasodina, nebeturi sveikatos seni žmonės. Mūsų etnografinį kaimą pamėgo vilniečiai. Jiems čia tikra romantika. Perka senas sodybas, rekonstruoja ir vasaroja. Mano kaimynas labai rūpestingas. Paėmė paskolą banke, susipirko medžiagas, kai pigesnės buvo, užveisė naują sodą ir po truputį pradėjo sodybą tvarkyti. Jis vienintelis toks, kiti ne tokie rūpestingi“, – J.Stankūnienė giria savo kaimyną. Moteris Kretuonų kaime gyvena nuo 1948 metų. „Mano tėtis čia gyveno, jo mama ir mūsų bobutė ištekėjo ir pas vyrą į Linkmenis persikėlė taip pat iš šio giminės namo. Šitą sodybą XIX a. įkūrė mūsų protėviai Aleknos. Jie buvo pasiturintys žmonės“, – aiškino J.Stankūnienė.

Norų daug, jėgų nebėra Kretuonų kaimo senbuvė Janina Stankūnienė.

ti nuo jos. Dauguma gatvių buvo be griovių. Gatvių pakraščiai apsodinti lapuočiais medžiais: ąžuolais, klevais, beržais, liepomis, alksniais.

Senoji kaimo architektūra Gyvenamieji namai – pirkios – statytos aukštaitišku stiliumi. Pirkių statybai naudojo beveik vien tik pušinius rąstus, rečiau eglinius. Keturšlaičius stogus dengdavo šiaudais arba nendrėmis, vėliau pradėjo dengti skiedromis. Antri pagal svarbą sodyboje pastatai yra svirnai. Juose laikydavo maisto atsargas: grūdus, mėsą ir sūrius. Svirnai turėjo tik vieną patalpą. Tiek grindys, tiek lubos buvo daromos iš ypač storų lentų ar net tašytų rąstų. Senų tvartų yra išlikę labai nedaug, nes dėl nuolatinės drėgmės jie greičiau sunykdavo. Mažiausiai pakitę senosios architektūros statiniai yra kluonai, vietos gyventojų vadinami klaimais. Juo-

Ruslano Kondratjevo nuotraukos

se laikydavo javus ir pašarus. Tipiški aukštaitiški kluonai yra trumpi ir platūs. Bene pagrindinis aukštaitiškos sodybos akcentas, išskiriantis ją iš kitų regionų sodybų, yra pirtis. Jas ręsdavo iš apvalių rąstų. Pirties vidus būdavo padalytas į dvi patalpas: pirtį ir priepirtį. „Prie pirtelės šeimininkai būtinai išsikasdavo tvenkinį. Nors iš vaikystės pamenu, kad ne visi gyventojai pirteles turėjo, tik labiau pasiturintys. Mikėnų pirtyje prieš penkiasdešimt metų prausėsi pusė kaimo“, – paaiškino Kretuonų kaime sutikta Janina Stankūnienė.

Pamėgo vilniečiai Daugiausia senų pastatų yra išlikę etnografiniuose kaimuose. Tačiau po truputį juos ardo laikas, naujieji šeimininkai keičia jų paskirtį ir architektūrą.

„Mūsų rėžio plotis 56 metrai, turime 20 ha žemės nuo Kaltanėnų vieškelio iki pat ežero. Kitų rėželiai menkesni, po 3 ha, vadinasi, jie ir gyveno skurdžiau, pagal galimybes ir trobas statėsi“, – atviravo moteris. Jos pirkia, kaip ir kitos, statmenai atsukta į pagrindinę medžiais apsodintą kaimo gatvę. „Viename gale gyvenu, kitame yra svirnas, pirkaitė, šaltoji kamara. Joje laikau daržoves. Anksčiau žiemą pakurdavau „pečiuką“, kad bulvės, obuoliai, gėlių gumbai nesušaltų. Dabar jis pagriuvęs, bijau trobą supleškinti. Parenku žarijų į kibirą, pastatau vakare, pasklinda šiluma ir neiššąla mano gėrybės“, – savo rūpesčiais dalijosi moteriškė. Janina Stankūnienė aštuoniolika metų su vyru gyveno kitame kaime. Kai tėvai mirė, teko sugrįžti į Kretuonų kaimą. Gimtųjų namų stogus reikėjo keisti, trobesius ramstyti, medžius genėti, bites prižiūrėti. „Norų daug, bet pinigų ir jėgų nebėra“, – atsiduso šneki kretuoniškė.

Pagrindinis aukštaitiškos sodybos akcentas, išskiriantis ją iš kitų regionų sodybų, yra pirtis su tvenkiniu.

Medinis Pavoverės stebuklas

Marija PUPEIKIENĖ

2011 m. gegužės 6–13 d., Nr. 18 (62)

Mūsų paveldas

Pavoverės vietovė XVIII a. viduryje turėjo antrą oficialiai vartotą pavadinimą Sorokpolis, susijusį su Sorokų giminės vardu. Šios giminės rūpesčiu 1775 m. pastatyta nedidelė medinė bažnytėlė, kuri 1769 m. buvo padidinta ir perstatyta. Leonas Soroka su žmona Gertrūda pasižymėjo švietėjiškomis pažiūromis. Jų valdymo metais prie bažnyčios veikė parapijos mokykla. Sorokų šeimoje buvo išsaugoti žymaus kultūros veikėjo J.K.Vilčinskio „Vilniaus albumo“ (daugiau kaip 300 lapų), išleisto 1842–1862 m., originalai. XVIII a. pabaigoje buvo visas kulto pastatų ansamblis: bažnyčia su varpine ir klebonija, šalia – kapinės. Bažnyčia buvo su trimis bokšteliais, iš išorės ji nudažyta raudona spalva, iš vidaus – balta. Ji turėjo tris altorius, kuriuos puošė paauksuotais rėmais la-

bai prabangūs paveikslai. Vienuolikos balsų vargonai buvo nudažyti įvairiomis spalvomis. 1879–1882 m. bažnyčios sienos buvo apkaltos lentomis, iš naujo uždengtas stogas. 1901 m. Sorokpolis priklausė Stanislovui Kozlovskiui. Šv. Kazimiero bažnyčios pagrindinis fasadas orientuotas į šiaurę. Ji suręsta iš rąstų, vertikaliai apkalta lentomis, dengta pusvalminiu stogu. Planas – stačiakampis, simetriškas (neskaitant išsikišusios zakristijos prieangio). Abipus presbiterijos išsidėsčiusios dvi stačiakampio plano zakristijos, o prie pagrindinio įėjimo yra priesienis su dviem patalpomis šonuose ir laiptais į vargonų chorą. Bažnyčios fasadai kukliai išpuošti. Pagrindiniame simetriškame fasade dominuoja žemas prieangis keturiomis apskrito skerspjūvio į viršų siaurėjančiomis kolonėlėmis, remiančiomis trikampį frontoną. Frontono centre po skardiniu stoge-

liu – Nukryžiuotojo figūra. Galinis pietų fasadas taip pat simetriškas, su nedideliais žemai įstatytais langais ir skritulio formos langeliais trapecijos formos frontone. Interjere dominuoja centrinės navos. Jų sienas skaido piliastrai. Bažnyčioje yra trys altoriai: šoniniai – liaudiško klasicizmo formų, mediniai baltai dažyti ir centrinis – neogotiškų formų. Šalia bažnyčios stovi karkasinės konstrukcijos su akmens mūro pamatais, kvadratinės formos plano varpinė. Ji užbaigta piramidiniu malksnomis dengtu stogeliu. Bažnyčios pastatas ir joje esantys meno kūriniai – 13 paveikslų, vaza, varpinė, varpas – įtraukti į kultūros paveldo objektų sąrašą. Sakralinio paveldo pastatai Pavoverėje sudaro vieną gražiai į aplinką įkomponuotą ansamblį. Tai vietinės reikšmės architektūros paminklas, pasižymintis darniomis proporcijomis.

2011 m. gegužės 6–13 d., Nr. 18 (62)

Kokį vandenį gerti Nuolat girdime specialistų patarimus gerti kuo daugiau vandens, nes šis gyvybės šaltinis turi įtakos mūsų savijautai, nuotaikai, sveikatai ir grožiui. Rita KUPRYTĖ Mitybos specialistai tvirtina, kad žmogaus organizmui vandens reikia suvartoti ne mažiau kaip 2 litrus per parą, ir pabrėžia, kad vanduo turi būti kokybiškas. Kaip tinkamai pasirinkti vandenį? Žinomas mitybos specialistas, buvęs Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentas Šarūnas Kučingis (deja, jau išėjęs anapilin) ilgus metus paskyrė vandens kokybės tyrimams. Tyrinėtojas teigė, kad nors gazuotas mineralinis vanduo yra skanesnis ir geriau malšina troškulį, tačiau anglies dioksido prisotinto vandens nepatartina gerti tiems, kuriuos kamuoja gastritas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė. Tokiu atveju rekomenduojama rinktis negazuotą mineralinį vandenį, kurio poveikis sveikatai žinomas jau nuo senų laikų. Pagrindiniais natūralaus mineralinio vandens kriterijais, lemiančiais jo

kokybę, laikoma cheminė sudėtis, gręžinio dislokacijos vieta, gręžinio apsauga nuo galimo užteršimo. Tačiau perspėjama, kad renkantis vandenį vertėtų paskaityti, kas rašoma etiketėje. Būtina atkreipti dėmesį į mineralinių medžiagų koncentraciją, mat perdozuoti jų nereikėtų. Pavyzdžiui, per parą rekomenduojama suvartoti 800 mg chlorido, 2 000 mg kalio, 800 mg kalcio, 375 mg magnio, 14 mg geležies. Dėl per didelio kiekio mineralų gali sutrikti kepenų, širdies ir kitų organų veikla, padidėti kraujospūdis. Viena svarbiausių priežasčių, kodėl gerti natūralų mineralinį vandenį sveikiau nei vandenį iš čiaupo, – cheminė sudėtis. Vartodami natūralų mineralinį vandenį gauname daugiau vertingų mineralinių medžiagų, reikalingų žmogaus organizmui.

Gimtasis kraštas

Sveikata

Vandenyje iš čiaupo mineralinių medžiagų negausu. Dar vienas natūralaus mineralinio vandens privalumas – galimybė rinktis. Atėję į parduotuvę ir paskaitę etiketėse pateiktą informaciją, turime galimybę pasirinkti mums tinkamą vandenį. Gerdami vandenį iš čiaupo, pasirinkimo neturime. Iš čiaupo geriamo vandens kokybei įtakos gali turėti vamzdžiai. Jie gaminami iš įvairių medžiagų: ketaus, plieno, geležies, vario, b e t o n o, asbestcemenčio, polimerų. Vamzdžiams

FAKTAI APIE VANDENĮ • Žmogus be maisto gali išgyventi savaites ar net mėnesius, bet be vandens gali mirti per kelias dienas. • Vanduo sudaro didžiąją žmogaus organizmo dalį – apie 60–70 proc. Netekęs apie 12–20 proc. vandens, organizmas žūsta apsinuodijęs savo paties apykaitos produktais. • Gyvybiniai procesai gali vykti tik tada, kai ląstelėse yra pakankamai vandens. • Žmogui kasdien reikia išgerti 2–3 litrus vandens. • Mineralinis vanduo yra gydomosios paskirties, jį patartina vartoti sergantiesiems virškinimo sistemos ligomis. • Vanduo, kuriame ištirpusių mineralinių medžiagų yra nedaug (iki 1 500 mg litre), yra tinkamas vartoti kasdien ir jo per dieną galima išgerti iki 2 litrų.

sujungti naudojamos švininės fasoninės dalys, dalis švino išsiskiria į tiekiamą vandenį. Cinkas, kaip antikorozinė vamzdžių vidaus danga, irgi nėra idealus, nes jis skatina nitratų transformavimąsi į nitritus, dėl to gali būti viršyta leidžiama nitritų koncentracija. Renkantis vandenį taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad natūralus mineralinis vanduo išgaunamas ir į pakuotę išpilstomas be sąlyčio su oru, tai apsaugo vandenį nuo mikrobiologinės taršos. Deja, vandenyje iš čiaupo neretai atsiranda bakterijų, pavojingų žmogaus sveikatai. Net ir mūsų kaimų šulinių vanduo ne visada yra sveikas ir švarus, jame gana dažnai pasitaiko nitra-

GK archyvo nuotraukos

Darbo vieta turi būti patogi Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo „Eurofound“ atlikto tyrimo duomenimis, 46 proc. europiečių beveik ketvirtadalį darbo laiko praleidžia kūną varginančioje arba skausmingoje padėtyje. Šiuo metu pasaulyje pastebima tendencija, kad darbdaviai pradeda atsižvelgti į patogios darbo vietos ir sveikatos sąsajas, o baldų gamintojai siūlo vis daugiau ergonomiškų (patogių kūnui) baldų. Skandinavijoje ši tendencija vyrauja jau ne vieną dešimtmetį. Net 70 proc. darbdavių čia yra linkę daug investuoti į ergonomiškas darbo vietas tam, kad padidėtų darbo našumas.

GK archyvo nuotrauka

Mokslininkai nustatė, kad nuolatinis sėdėjimas ne tik vargina organizmą bei mažina žmogaus produktyvumą, bet ir skatina nutukimą, nugaros skausmus, yra susijęs su diabetu, padidėjusia širdies ligų bei vėžinių susirgimų rizika. Sėdimo darbo grėsmes žmogaus organizmui atspindi ir 2010 m. Amerikos vėžio asociacijos atliktas tyrimas. Šio tyrimo, kuriame dalyvavo 53 tūkst. vyrų ir 70 tūkst. moterų, metu buvo nustatyta, kad nuolatinis sėdėjimas smarkiai padidina mirtingumo riziką ir gali būti toks pat kenksmingas žmogaus organizmui kaip ir pasyvus rūkymas. GK inf.

tų. Norint ramiai gerti šulinio vandenį, pirmiausia reikėtų jį ištirti. Visuomenės sveikatos specialistai teigia, kad nitratais užterštas vanduo ypač pavojingas nėščiosioms ir kūdikiams iki 6 mėnesių. Nitratai yra toksinės medžiagos, patekę į žmogaus organizmą jie virsta nitritais, trikdo deguonies tiekimą audiniams, vystosi deguonies badas. Anot specialistų, nitratai kenksmingi ne tik vaikams. Suaugusiųjų organizmui nitratai pavojingi tuo, kad atsiranda rizika susirgti onkologinėmis ligomis. Nitratų poveikiui itin jautrūs ir užkrečiamosiomis ligomis sergantys vaikai, senyvi žmonės, taip pat sergantieji širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligomis, mažakraujyste. Nitratais ir nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Šių medžiagų negalima pašalinti nei virinant, nei ﬁltruojant vandenį buitiniais ﬁltrais. Apie vandens užterštumą sužinoma tik atlikus laboratorinius tyrimus. Vandens, kurį geria nėščiosios bei kūdikiai iki 6 mėn., nitratų ir nitritų tyrimas turėtų būti atliekamas nemokamai, reikia tik kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris duos nukreipimą į visuomenės sveikatos centrą.

Liaudies medicina

Patvorių karalienė – vietoj citrinos Neskubėkime rauti jau pradėjusių dygti dilgėlių. Pavasarį šie augalai – vertingiausi. Aušra LAUMAKĖ Dilgėlės vertingiausios anksti pavasarį. Jos didina organizmo atsparumą, stiprina nervų sistemą, gydo mažakraujystę, malšina galvos skausmus, valo kraują, mažina cukraus kiekį jame, normalizuoja medžiagų apykaitą, kasos, kepenų, inkstų, žarnyno veiklą, stabdo vidinį kraujavimą. Naudinga gerti dilgėlių arbatą ir įvairius nuovirus.

kalio, vario, kalcio, mangano, magnio, boro, jodo. Lapų nuoviras slopina dantenų uždegimą. Nuoviro reikėtų gerti, jei kraujuoja hemorojiniai mazgai (4 šaukšteliai sausų lapų pusei stiklinės vandens). Dilgėlių užpiluose esančios medžiagos gerai gydo egzemos, neurodermito apimtas vietas, nudegimus, ilgai negyjančias žaizdas (50–60 g lapų litrui verdančio vandens). Daugiausia gydomųjų galių turi ką tik išspaustos dilgėlių sultys. Jos yra tikras energijos šaltinis – užtenka ryte ir vakare sulčių išgerti po šaukštą. Dar geriau jas gerti paskanintas medumi. Nesunku pasiruošti ir sveikatos eliksyru vadinamo

spiritinio dilgėlių užpilo. Jis nuramina, stiprina širdį ir visą organizmą. Reikia 200 g šviežių lapų užpilti 0,5 l degtinės, kelias savaites palaikyti tamsioje vietoje ir gerti po šaukštą ryte ir vakare pusę valandos prieš valgį. Be to, šiuo užpilu visą vasarą galėsite gydyti sužeistas vietas, jei dirbdami lauko darbus įsibrėšite ar įsipjausite. Tereikia juo suvilgyti smulkias žaizdas. Nuo seno žinomos ir dilgėlių vantos. Jomis pravartu pirtyje išplakti skaudamus sąnarius, pečius, nugarą. Verta pasiruošti dilgėlių nuoviro vonioms (2 šaukštai lapų litrui vandens). Šiose voniose pagulėti ypač patartina tiems, kuriuos kamuoja nuovargis, sąnarių uždegimas, reumatiniai nugaros skausmai, ar peršalus. Dilgėlių nuoviro vonelėje reikėtų mirkyti suskeldėjusias, nutrintas kojas, rankas.

Lietuvoje auga trys dilgėlių (Urtica) rūšys: kanadinė, didžioji ir gailioji. Visos naudingos, panašios veikliųjų medžiagų sudėtimi. Labiau paplitusios didžiosios dilgėlės. Pavasarį verta prisirauti dilgėlių šaknų ir prisiskabyti lapų. Dilgėlių šakniastiebiuose gausu įvairių medžiagų: lecitino, silicio rūgšties, chlorofilo (išdžiūvusiose dilgėlėse – iki 1 proc.), vitaminų, geležies, amino, folio rūgščių, rauginių medžiagų. Kaip tik šiuo metu tinka šalinti iš organizmo skysčius ir toksines medžiagas geriant šviežių ar džiovintų šaknų arbatą. Šviežių dilgėlių lapuose C vitamino yra 3,5 karto daugiau nei citrinose, 10 kartų daugiau nei bulvėse ir obuoliuose. Gausu vitaminų B, B2, E, K, P, karo- Vieniems dilgėlė – piktžolė, kitiems – vitaminų ir energijos šaltinis, žaizdas gytino, mineralinių medžiagų – geležies, dantis vaistas. GK archyvo nuotrauka

Svarbu žinoti, kad dilgėlių vartoti negalima, jei yra padidėjęs kraujo krešėjimas. Dilgėlės tinka ir grožio procedūroms. Dilgėlių sultys ar košelės stangrina odą, skatina kraujotaką. Reikia dilgėlių sultimis suvilgytą marlės gabalėlį 5–10 minučių palaikyti ant veido. Dar naudingiau rankšluosčiu apgaubti galvą ir 10–15 minučių palaikyti veidą virš dubens su garuojančių dilgėlių užpilu. Po tokios garų vonios veidą reikia nuprausti šaltu vandeniu. Riebią veido odą patariama valyti degtinės ir dilgėlių sulčių mišiniu (arbatinis šaukštelis sulčių ir 100 ml degtinės). Ruošiant kaukę sausai odai atgaivinti ir pamaitinti į dilgėlių košelę patariama įmaišyti šaukštą medaus, o jautrios odos kaukei dilgėlių košelę lygiomis dalimis reikia sumaišyti su bulvių sultimis ir pašildyti. Kaukes laikyti 20 minučių, paskui veidą reikia nuplauti šiltu dilgėlių nuoviru ar vandeniu. Dilgėlių užpilas (1–2 šaukštai stiklinei verdančio vandens), pasirodo, geriausias vaistas nuo spuogų. Jame pamirkytu vatos gabalėliu kelis kartus per dieną valykime veidą. Dilgėlių lapų, šaknų ir degtinės nuoviras tinka plaukams stiprinti, pleiskanoms naikinti (1 dalis lapų, tiek pat šaknų ir 5 dalys degtinės). Išplovus plaukus, skysčiu patartina įtrinti galvos odą. Šią procedūrą reikėtų kartoti tris kartus per savaitę.

16 Mažasis princas iš Visagino Gimtasis kraštas

2011 m. gegužės 6–13 d., Nr. 18 (62)

Gyvenimas

kia, kad „atominiame“ Visagine tiek „atominių“ balsų. Bet paslaptis – kitur. „Matyti galima tik širdimi“, – sakė Mažasis princas. Ilja gali tik patvirtinti, kad jo dainavimo mokytoja nepaprastai kantri, gera, reikli ir mylinti tai, ką daro.

Godus žinių Kiekvieną savaitgalį, kartais jau net ketvirtadienį, Natalija su vaikais skuba į Visaginą. Jiems nėra mielesnio ir gražesnio miesto. „Pasiilgstu draugų, mokyklos. Jei atvažiuoju ir vyksta pamokos, būtinai einu į mokyklą. Sėdu į suolą ir mokausi visų dalykų. M.K.Čiurlionio meno mokykloje labai daug laiko užima muzikiniai dalykai, o man taip norisi daugiau chemijos, ﬁzikos, biologijos žinių“, – sakė Ilja. Anot mamos, niekas nesistebi, kai Ilja atidaro klasės duris ir sėda į suolą. „Mėgstamiausios jo knygos – enciklopedijos. Jis stačiai pramušta galva, nuolat pilnas visokiausių idėjų. Štai dabar gimtadienio proga nori mikroskopo ir teleskopo“, – šypsojosi mama.

Biblijoje sakoma, kad tas, kuris nepuoselėja Dievo duoto talento, daro didelę nuodėmę. Iljai Aksionovui, kurio talentą pripažino ir operos grandai, ir eiliniai muzikos mėgėjai, kol kas nereikia bijoti Dievo. Nijolė BARONIENĖ Po kelių valandų pokalbio su Ilja ir jo mama įsitikinau – šis vaikinukas neprapuls net tada, jei po mutacijos jo balsas niekuo neišsiskirs iš daugumos jaunuolių, mėgstančių dainuoti ar puoselėjančių svajones apie didžiąją operos sceną.

Žvaigžde nesijaučia Kol kas Iljos žurnalistai dar nenukankino. Tiesa, apie asmeninį gyvenimą jis nelinkęs kalbėti, tad sužinoti, kuri gražuolė pavergė jo širdį, būtų neįmanoma. „Asmeninis gyvenimas todėl ir vadinamas asmeniniu, kad yra mano ir tik mano. Taigi niekam nevalia į jį kištis“, – sakė Ilja. Pradėję diskutuoti apie tai, kad tapus žinomu veidu prarandamas privatumas, Ilja su mama nuoširdžiai juokėsi ir pasakojo smagias istorijas apie įvairiausias žmonių reakcijas gatvėje, troleibuse ar parduotuvėje netikėtai pamačius Ilją. Tačiau tai vaikino nei skaudina, nei glumina. Kuo jau kuo, bet žvaigžde jis nesijaučia ir pasiekimais nesipuikuoja. Tiesa, pelnytas įvertinimas talentų konkurse kartais apkarsta, nes atsiranda tokių, kurie, ko nors neišmokus ar iškrėtus kokią paauglišką išdaigą, ima ir mesteli frazę „na, va žvaigždė“.

Puiki atmintis Bekalbėdama apie aštuonis Vilniuje pralėkusius mėnesius, kai nuo rugsėjo pradžios Natalija Aksionova su Ilja ir dukra Polina apsistojo nuomojamame bute sostinės Antakalnio mikrorajone, moteris prisiminė, kaip kažkada matydama TV ekrane dainuojančius vaikus pagalvojo: „O, kad mano vaikas būtų toks talentingas.“ Nežinia, ar ta mintis užkodavo, tačiau talentų jos sūnui netrūksta. Ilja labai mėgsta tiksliuosius mokslus: ﬁziką, chemiją, matematiką, bet labiausiai jam prie širdies biologija. „Būdamas septintoje klasėje biologijos mokiausi ir iš devintos klasės va-

dovėlio. Buvo labai įdomu. Tačiau, kai reikėjo išvardyti skeleto kaulus, ėmiau ir susipainiojau, nors tikrai viską mokėjau mintinai“, – juokėsi Ilja. Vaikinas papasakoja, kaip per pamokas Visagino mokykloje pasiruošdavo atsakymams prie lentos per kelias minutes, kol atsakinėdavo kitas mokinys. Arba kaip per dvi pamokas išmoko dvylika eilėraščių. Tad išmokti dainų tekstus jam vienas juokas, nes įsimenant kartu su melodija, anot Iljos, tai kelissyk lengviau. Prabilus apie atmintį sūnų papildo mama. „Jei ne puiki Iljos atmintis, nežinau, kaip būtų buvę su „Mažojo princo“ premjera Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Pasiruošti vaidmeniui reikėjo per mėnesį“, – sakė Natalija ir parodė 375 puslapių partitūrą. Tada Iljai šeima padėjo, kaip galėjo, bet daugiausia darbo teko Visagino Česlovo Sasnausko muzikos mokyklos mokytojai ekspertei Vitai Pimpienei. Pastangos buvo įvertintos – debiutiniame spektaklyje dainavo Ilja. Tada šeima nusprendė, kad sūnui reikia padėti. Aleksandras Aksionovas liko Visagine, nes atominėje elektrinėje dar turi darbą, o žmona su vaikais „emigravo“ į Vilnių.

Duetuose – kartu su mokytoja Nėr a nė menkiausios abejonės, kad dauguma visaginiečių stebi TV projektą, kuriame šiuo metu dainuoja Ilja. Savotišku atradimu tapo ne tik jauna-

Vienintelis instrumentas – balso stygos

sis talentas, bet ir jo mokytoja V.Pimpienė. „Vita yra nuostabi pedagogė, jos dėka aš tiek daug pasiekiau“, – sakė Ilja, o mama pridurė, kad dėl šios mokytojos jai teko pakovoti, mat pradėjęs lankyti muzikos mokyklą Ilja buvo paskirtas kitai vokalo pedagogei, bet pamačiusi, jog V.Pimpienės mokiniai daugiau pelno apdovanojimų įvairiausiuose konkursuose, Natalija nusprendė: reikia ir jos sūnui pas geriausią iš geriausių. Žinoma, tada net minties nebuvo, kad abu dainuos prieš TV kameras ir jaudinsis laukdami komisijos vertinimų, o Vita pasakys, jog dabar jau jie mokosi vienas iš kito. Ne vienas talentas iš Visagino „atskrido“ į didžiąją sceną. Kas dabar nežino Onos Kolobovaitės? Žiūrovus nustebino ir Lidija Gurova, ir Maksimas Pogrebniakas. Kažkas jau juokauja: gal elektrinė taip vei-

Pasipylus siūlymams dalyvauti įvairiuose projektuose, proginiuose, labdaros koncertuose, ne vienas Iljos gerbėjas sunerimo. Ar ne per daug vaikinukas išnaudojamas, ar nepraras balso, ar nepervargs? „Kai teko dainuoti dviejuose vienas po kito rodomuose „Mažojo princo“ spektakliuose, buvo labai sunku. Kai daug dainuoju, jaučiu ne skausmą, bet kažkokį kutenimą, kuris labai trukdo. Kai kosėju, tada labai skauda. Aišku, balso stygos pavargsta, jas reikia saugoti“, – sakė Ilja. „Dabar, kai mus globoja V.Noreika, daug ramiau. Jis būtinai liepė lankytis pas gydytoją foniatrę Violetą Budrienę“, – sakė Natalija, o Ilja pridūrė, kad vizito metu gydytojos kabinete pamatė indą su užkonservuotomis žmogaus balso stygomis. Vaizdas jam sukėlė ne pasibjaurėjimą, o smalsumą. „Balso stygos – vienintelis dainininko instrumentas, didžiausias jo turtas, tačiau ne visi nori tai suprasti. Kai atsisakome kokio pasiūlymo, dažnai išgirstame, kad Ilja jau serga žvaigždžių liga. Tada labai skaudu. Tačiau juk visiems geras nebūsi“, – kalbėjo sūnaus vadybininkės pareigas einanti Natalija. Beje, ji yra puiki siuvėja. Balta

„Jis stačiai pramušta galva, nuolat pilnas visokiausių idėjų“, – sakė Iljos mama Natalija Aksionova. Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

vyriška eilutė, kurią vilkėdamas Ilja laimėjo talentų konkursą – Natalijos rankų darbas.

Didžioji svajonė Birželio 10-ąją (jo Zodiako ženklas – Dvynys) gimęs Ilja tikino, kad nejaučia jokio dvilypumo. Prisipažino esąs karšto būdo, nepakenčia neteisybės. „Jei reikia, moku atsikirsti, tikrai netyliu. Kartą močiutė pasakė, kad eičiau į lauką, ko sėdžiu namie, tad ir išėjau. Grįžau jau sutemus“, – savo charakterio ypatumus dėsto Ilja. Scenoje atrodantis ramus, lyriškos prigimties Ilja, kaip ir dauguma jo amžiaus paauglių, yra labai judrus, pilnas įvairiausių sumanymų. Vilniuje jam trūksta kiemo ir draugų, su kuriais galėtų kamuolį paspardyti ar kitaip energiją išlieti. „Kai pamatau, kad Ilja jau nerimsta savo kailyje, tampa aišku, jog kažką sugalvojo. Akys tada tik blizga, kaip Visagine likusių mūsų katinų

Jaunojo talento mama: „Tai, kad Ilja turi talentą, ne mūsų nuopelnas. Tikiuosi, kad jo gyvenime bus ne vienas žmogus, padėsiantis tam talentui atsiskleisti.“ Persiko ir Kuzios“, – šypsojosi Natalija. Pasak jos, nuo sūnaus idėjų ir fantazijų galva ima suktis. Paskutinis jo sumanymas – balandinė, mat vieno renginio metu pamatė dekoratyvinius balandžius, tad užsidegė noru juos auginti. Tiesa, paklaustas apie didžiąją svajonę, susijusią su karjera, Ilja nekalbėjo apie „Metropoliteno“ operos sceną. „Didžiausia mano svajonė – geri vokalo mokytojai. Kol kas ji pildosi. Jei ir toliau taip, būsiu labai laimingas“, – tikino Ilja. O mama pridūrė: „Tai, kad Ilja turi talentą, ne mūsų nuopelnas. Tikiuosi, kad jo gyvenime bus ne vienas žmogus, padėsiantis tam talentui atsiskleisti.“

2011 m. gegužės 6–13 d., Nr. 18 (62) Jukatano pusiasalyje, priešais Kankuno miestą, nuo kranto nutolusi tik 13 kilometrų, jūroje akį traukia paslaptinga Isla Mujeres – Moterų sala. Mažytėje, vos 7 km ilgio ir kiek daugiau nei pusės kilometro pločio, saloje ritinėjasi Meksikos saulė. Ryte ji tingiai kyla iš jūros vienoje salos pusėje, o vakare pasimėgaudama neria į smaragdinius vandenis jau kitoje. Salos paplūdimiai įtraukti į nuostabiausių viso pasaulio paplūdimių dešimtuką.

Gimtasis kraštas

Kelionės

Moterų salos paplūdimiai įtraukti į nuostabiausių viso pasaulio paplūdimių dešimtuką.

Moteriškos uolos Ispano F. Hernandezo de Kordovos vadovaujama laivų eskadrilė mažytę salą atrado 1517 m. kovo 17 d. Į krantą išlipę vyrai negalėjo atsistebėti daugybe visoje saloje randamų moteriškas kūno linijas atkartojančių skulptūrų. Paslaptingos ﬁgūrėlės ir įkvėpė ispanus suteikti atrastam žemės lopinėliui Moterų salos pavadinimą. Į salą jau prieš tūkstančius metų vietiniai plaukdavo garbinti vienos iš svarbiausių majų mitologijos deivių. Ši sala magiškiems ritualams buvo pasirinkta neatsitiktinai. Meksika – didžiulė šalis, tačiau kylančios saulės auksiniai piršteliai pirmiausia meiliai nuglosto būtent pietinę Moterų salos dalį ir tik tada nuslysta didžiojo žemyno link. Taip Saulės dievas pažadina savo žmonos – Mėnulio deivės Iščelės salą. Dažniausiai deivė vaizduojama kaip sena moteris su sijonu, puoštu sukryžiuotais kaulais, o rankoje laikanti ąsotį vandens. Pagal vieną mitą, kai deivė nusimena, ji išpila vandens ąsotį ir siunčia į žemę potvynius ir audras. Liūčių periodas Jukatano pusiasalyje tęsiasi net šešis mėnesius. Per tą laiką atsigauna ir pražysta gamta, o deivei vėl sugrįžta gera nuotaika. Žiedus į saulę nukreipia ir deivės Iščelės gėle laikoma plumerija, seksualinį pasitenkinimą simbolizuojantis augalas. Majai žmonių sveikatą, dangaus kūnus ir vandenis valdančią deivę Iščelę meiliai vadina dar ir Ponia Vaivorykšte.

Vietos viagra Patikėjusios deivei Iščelei karščiausius savo troškimus, meksikietės vien maldomis neapsiribodavo. Trokštančios patirti motinystės džiaugsmus moterys atidžiai stebėdavo dangų. Majai pavieniui krintančias žvaigždes laikė vyriškos dievybės dvasia, kuri gali nekaltai apvaisinti moterį. Jei nuo dvasių pastoti nepavykdavo, moterys griebdavosi senų išbandytų metodų. Meksikos džiunglės – neišsenkantis stebuklingų augalų lobynas. Meksikietės, norėdamos susirasti vienos nakties meilužį, kabindavosi ant kaklo koralmedžio sėklų, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų, vėrinį. Iš šio medžio taip pat buvo daromi falo pavidalo amuletai. Itin vertinamas ir į jazminą panašus krūmas muira puama, iš kurio išgaunamas potenciją stiprinantis gėrimas. Į Europą iš Meksikos atkeliavusi kakava majų nuo seno buvo naudojama kaip stiprus afrodiziakas. Yra duomenų, kad kakava actekų prostitutėms net būdavo atsidėkojama už suteiktas paslaugas.

Povandeninis skulptūrų parkas Meksika – tai muziejus po atviru dangumi. Actekai, toltekai, majai – senosios tautos, dar XVI a. sugebėjusios sukurti vieną pažangiausių civilizacijų Vakarų pusrutulyje. Kol Europa

Meksika džiugina atvykėlius vaivorykštės spalvomis

Aplink tyvuliuojantys smaragdiniai vandenys atvėrė gelmes vieninteliam pasaulyje povandeniniam skulptūrų parkui „TyGK archyvo nuotraukos lioji evoliucija“. Povandeniniame pasaulyje turėtų apsigyventi 400 skulptūrų.

skendėjo tamsiųjų viduramžių rūkuose, šie šviesūs žmonės sugebėjo nubraižyti dangų žemėlapyje, sukurti net tris: Saulės, Mėnulio ir Veneros kalendorius, išrasti hieroglifų raštą, tiksliai įvardyti matematiką ir džiunglėse pastatyti didžiulius miestus bei į dangų kylančiais laiptais garsėjančias šventyklas savo dievams. Džiunglės, ilgus metus tyliai stebėjusios galingos civilizacijos žlugimą, pastatų liekanas motiniškai priglaudė savo glėbyje. Mažytė Moterų sala bekraštėmis dykumomis, kalnais ar džiunglių tankumynu pasigirti negali, tačiau aplink tyvuliuojantys smaragdiniai vandenys atvėrė gelmes vieninteliam pasaulyje povandeniniam skulptūrų parkui „Tylioji evoliucija“. Povandeniniame pasaulyje turėtų apsigyventi 400 skulptūrų. Visi kūriniai daromi iš specialios medžiagos, palengvinančios jūros augalų ir koralų prisijungimą, įsišaknijimą. Laikui bėgant milžiniška vandens gyventojų armija lėtai prisijaukins jūros dugne nusėdusias skulptūras ir pavers jas savo gyvenimo dalimi. Unikali vieta kelia minčių ir emocijų audras: švelnumą – rankomis amžinam rateliui susikibę vaikai, smalsumą – improvizuotame sode besiilsinti jauna mergina. Nenorintiems sušlapti siūloma sėsti į valtį permatomu dugnu ir aplankyti piratinių laivų kapinyną, vietinių pramintą El Dormitorio. Dievų įtakos, stebuklingų augalų galios ar šamaniškų ritualų atvilioti į

salą senovėje dažnai užklysdavo Karibų jūros piratai.

Aštriausi pasaulio pipirai Būti Meksikoje ir neparagauti vietinio maisto – tikras kultūrinis apsileidimas. Meksikietiška virtuvė – viena iš dešimties geriausių visame pasaulyje. Bulvės, pomidorai, šokoladas – visa tai į Europą jau prieš daugelį metų atkeliavo būtent iš Meksikos. Uždari ir kuklūs majai patys save vadina kukurūzų vaikais. Nuo seno kukurūzų paplotėlis Meksikoje – pagrindinis maisto patiekalas, tad vietinė virtuvė tiesiog neįsivaizduojama be tortilijų. Ta pati tor-

tilija, įdaryta daržovėmis ar mėsa, tampa enčilada, įdaryta sūriu – kesadilija, o iki trapumo iškepta riebaluose – taka. Beje, takos, valgomos kaip užkandis, ypač skanios su įvairiais padažais – salsomis. Skaniausia, ko gero, – guacamole salsa. Norint ją pasigaminti, reikia susmulkinti du avokadus, išspausti vienos citrinos sultis, susmulkinti svogūną, česnaką ir kelis pomidorus. Visą šį mišinį būtina pagardinti aitriaisiais pipirais, druska ir aliejumi. Dauguma meksikietiškų patiekalų – nepaprastai aštrūs, tad valgant ne vienam tenka nuo kaktos braukti prakaitą ar šluostyti ašarojančias akis. Patys meksikiečiai prie aštraus maisto pratinami jau vaikystėje. Par-

duotuvėje teko matyti vaikams skirtų pipirų skonio čiulpinukų, o turguje pavyko sužinoti, jog Meksikoje augantis žaliasis pipiras Habanero – aštriausias pasaulyje. Vakaras Moterų saloje prasideda tiesiog iš dangaus nukritusia tamsa. Šimtais lempučių sumirga dešimtys keliose gatvėse knibždančių didelių ir mažų parduotuvėlių, barų, restoranų. Jūros mūša nustelbia širdį graudinančios marijačių, tradiciniais kostiumais pasipuošusių muzikantų, dainos, o kojos pačios neša į margą suvenyrų pasaulį. Parduotuvių viduje akys raibsta nuo meksikiečiams būdingą optimizmą atspindinčių spalvų gamos. Rankomis austi vaivorykštės spalvų kilimai, užtiesalai, gamtos motyvais išmarginti keramikos dirbiniai, siūbuojantys hamakai – puikus kelionės prisiminimas. Prie parduotuvių stovintys pardavėjai mielai visus vaišina nacionaliniu gėrimu – tekila – iš agavų kaktusų gaminama meksikietiška degtine. Stipresnių pojūčių mėgėjams siūloma paragauti ypatingosios „Mezcal“. Šios degtinės butelio dugne drąsiausio laukia kirmėlytė. Gėrimais pamaloninti turistai lengviau atidaro pinigines, o jau apsipirkusius vietos prekeiviai išlydi dar viena taurele tekilos ir dovanų čekiu, pagal kurį išsirinkti patikusį itin vertinamo vietinio sidabro dirbinį galima jau kitoje gatvės parduotuvėlėje. Aplink skambėjo muzika, virš galvos vėjyje plevėsavo popierinės girliandos, ir atrodė keista, kad tiek daug turėjusioje ir tiek daug netekusioje šalyje žmonės gali taip geranoriškai ir džiugiai šypsotis.

Meksika – tai muziejus po atviru dangumi. Joje – džiunglės, įspūdingos uolos ir gražiausi pasaulyje paplūdimiai.

„Ieva“

Gimtasis kraštas

2011 m. gegužės 6–13 d., Nr. 18 (62)

Laisvalaikis

Dvaro sodybą nuklojo tulpių kilimai Burbiškio dvaro sodyba (Radviliškio r. sav.) rytoj vienuoliktą kartą džiugins lankytojus žydinčių tulpių žiedais, pagražėjusiu parku ir romantiškais pasivaikščiojimų takais.

Visos šalies gyventojams Burbiškio dvaro sodyba tapo puikia vieta prasmingai praleisti laiką, susipažinti su istorija, pasimėgauti nepakartojamu gamtos grožiu. GK archyvo nuotrauka

Lilija VALATKIENĖ Tulpių žydėjimo šventėje apsilankę svečiai pamatys atsinaujinusį dvarą. Po apylinkes pasižvalgyti kviečia atstatytas rūmų bokštas, parke boluoja altana, lankytojų laukia sutvarkyta oranžerija, rūmų pirtis ir didžioji balandinė.

Burbiškio, arba Baženskių, dvaras istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XVII a. Dvare – peizažinio tipo parkas, užimantis 28 ha plotą. Parko teritorijoje esančiuose tvenkiniuose yra 15 salų. Tvenkiniai sujungti lieptais ir tilteliais, per parką teka Liulio upelis. Nutiesti takai, pastatyta tiltų, pavėsinių, suoliukų, skulptūrų, pagal Valdaikių–Rozalimo kelią nuo ažūrinių

metalinių vartų driekiasi dviejų eilių beržų alėja, šonuose – liepų alėjos. Iš visų Radviliškio rajone esančių dvarų Burbiškyje XX amžiaus pradžioje buvo sukaupta daugiausia meno vertybių. Burbiškio dvaras pasižymėjo senosios bajoriškos dvarų kultūros puoselėjimu. Dvaro savininkai Baženskiai kūrė didelį ir puošnų parką, jame statė paminklus, skulptū-

ras, kaupė archyvą ir biblioteką. Visas parke esančias skulptūras dvarininko Mykolo Baženskio užsakymu sukūrė skulptorius Kazimieras Ulianskis (1878–1914). XX amžiuje dvare lankydavosi P.Vileišis, J.Basanavičius, K.Makušinskis. Gniezne, Lenkijoje, gyvenęs dvaro paveldėtojas Adomas Baženskis apleistą ir sovietiniais laikais nuniokotą

Tulpių žydėjimo šventės pradžia – gegužės 7 d. 11 val. Atvykusieji kviečiami aplankyti restauruotus dvaro pastatus ir žydinčias tulpes, kurių dvaro parke yra apie 300 rūšių. Lankytojų lauks unikali restauruotų gramofonų, patefonų, klinkstonų, grafonolų, aristonų ir muzikinių dėžučių paroda, restauruoti senoviniai traktoriai ir automobiliai, kuriuos pristatys jų šeimininkai Klementas Sakalauskas ir Gitautas Žičkus, bei smagus garsių atlikėjų koncertas.

dvarą 1992 metais padovanojo Radviliškio rajono savivaldybei, kuri įsipareigojo jį sutvarkyti ir pritaikyti visuomenės kultūros reikmėms. Kasmet Tulpių žydėjimo šventėje dalyvauja Adomo Baženskio artimieji. Pasak Radviliškio rajono savivaldybės BĮ Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio direktoriaus Egidijaus Prascevičiaus, atsinaujinusi Burbiškio dvaro sodyba kasmetinėje Tulpių žydėjimo šventėje sulauks dar daugiau lankytojų ir turistų dėmesio – juk dvaras tiesiogiai pritaikytas turizmo reikmėms ir kultūros renginiams. Ir Radviliškio rajono savivaldybės, ir visos šalies gyventojams Burbiškio dvaro sodyba tapo puikia vieta prasmingai praleisti laiką, susipažinti su istorija, pasimėgauti nepakartojamu gamtos grožiu. Pernai vykusi jubiliejinė Tulpių žydėjimo šventė sulaukė rekordinio lankytojų skaičiaus. Šventės dieną Burbiškio dvare apsilankė apie 30 tūkstančių dalyvių, dar apie 10 tūkstančių atvyko sekmadienį.

Horoskopai (gegužės 9–15 d.)

Avinai gali atsidurti labai keblioje padėtyje dėl savo įgimto polinkio leistis į avantiūras. Kad išvengtumėte nereikalingų problemų, pasistenkite objektyviai vertinti savo galimybes, o jei rizikuosite, tai tik tose sferose, kur rizika bus pateisinama.

Jaučiui nepavyks išvengti vadovybės kritikos. Bet ji bus visai pelnyta, todėl ginčytis ir teisintis neverta. Tai tik sukomplikuotų santykius su vyresnybe, o atkurti savitarpio supratimą ir abipusį pasitikėjimą darbo klausimais būtų nelengva.

Dvyniai neturėtų imtis ne savo darbo. Verčiau nusimeskite neišspręstų uždavinių naštą, tai suteiks didžiulį pasitenkinimą. Kontroliuokite emocijas, nes giminės ir artimieji gali ne visai adekvačiai reaguoti į jūsų elgesį. Atgauti sutrikdytą pusiausvyrą ir sureguliuoti santykius su artimaisiais padės bendras poilsis.

Vėžiai kitą savaitę bus itin aktyvūs. Svarbiausia – nukreipti energiją reikiama vaga, o ne eikvoti ją menkniekiams. Jūsų pastangos darbe duos gerų rezultatų, o iniciatyvos neliks nepastebėtos, todėl labai tikėtina, kad būsite paaukštinti. Tie, kurie ieško darbo, gaus neblogą pasiūlymą.

Liūtai kitą savaitę susipažins su naujais įtakingais žmonėmis. Astrologo nuomone, tolesnis bendravimas su jais leis realizuoti visą savo kūrybinį potencialą ir pasiekti darbo laimėjimų. Seksis tvarkyti reikalus, susijusius su nekilnojamojo turto dokumentų įforminimu ir statyba.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Parengė žurnalo o „Oho“ redakcija.

Mergelių laukia palanki sav vaitė. Pasistenkite į savo pusę pattraukti įtakingus žmones. Tiesiogiai arba per pažįstamus kreipkitės į diar dž džiausius viršininkus: jų parama padės palypėti tarnybos laiptais.

Svarstyklės kitą savaitę sulauks draugų ir artimų žmonių paramos visur kur, todėl jūsų planai bus sėkmingai realizuoti. Santykiuose su artimaisiais įsiviešpataus visiškas savitarpio supratimas. Vertėtų apriboti savo bendravimą su kompiuteriu, televizoriumi ir kita technika – persisotinimas informacija nėra gerai.

Skorpionų laukia gana rami savaitė, kuri praeis be ypatingų sukrėtimų. Rekomenduojama pasirūpinti namais, įsigyti svarbių pirkinių. Savaitės viduryje atsargiau bendraukite su aplinkiniais – atkaklumu jūs kažin ar pasieksite norimų rezultatų. Savaitės pabaigoje galėsite atskleisti visus savo sugebėjimus.

Šauliai turėtų laikinai pamiršti darbą bei problemas ir tiesiog pasimėgauti poilsiu šalia artimų žmonių. Dabar jūsų dėmesio centras – dvasinis ir kūrybinis bendravimas. Susitikimai su draugais dovanos malonių atsiminimų ir daug linksmybių. Taip pat nudžiugins pirkiniai ir apsilankymas kosmetikos salone.

Ožiaragiams ateinanti savaitė suteiks retą galimybę be didesnių pastangų pakelti savo gerovę. Viskas priklausys nuo to, ar greitai priimsite reikiamą sprendimą. Nebijokite vadovybei arba partneriams pateikti netikėto dalykinio pasiūlymo.

Vandeniai dabar turės apsišarvuoti kantrybe, pasiraitoti rankoves ir imtis nelengvo darbo. Šiuo metu nevertėtų galvoti apie naujus projektus. Jus tempia žemyn praeities balastas, todėl pirmiausia reikia išspręsti anksčiau iškilusias problemas.

Žuvys turėtų būti itin budrios. Galimas daiktas, kad šalia jūsų atsiras jums ne visai malonus žmogus. Nepriimkite jokių jo dovanų – atminkite, kad jos kartais pernelyg brangiai atsieina. Pasistenkite neabejoti mylimo žmogaus veiksmais ir būkite jam atlaidūs.

2011 m. gegužės 6–13 d., Nr. 18 (62)

Gimtasis kraštas

Laisvalaikis

Naminė duona Plikyta duona 5 kg ruginių (arba kvietruginių) sijotų miltų, 2,5 l vandens, 50 g druskos, kmynų, raugo. Į duonkubilį suberiama trečdalis miltų, užplikoma verdančiu vandeniu ir gerai išmaišoma. Duonkubilis šiltai uždengiamas ir paliekamas 3–4 val., kad masė susaltų. Tuomet sudedamas šiltame vandenyje išleistas raugas, gerai išplakama, paviršius apibarstomas miltais, duonkubilis vėl šiltai uždengiamas ir paliekama šiltoje vietoje 18–20 val. rūgti. Įrūgusi tešla išplakama, suberiami kmynai, druska bei likę miltai ir labai gerai išminkoma. Dar palaikoma šiltoje vietoje, kad užminkyta tešla pakiltų. Plikyta duona ilgiau kyla, todėl krosnis kuriama, kai duona jau gerai pakilusi. 4–6 kg dydžio kepalai kepami 2–2,5 val. Po valandos kepimo jie atsargiai ištraukiami, suvilgomi šaltu vandeniu ir vėl sustumiami į krosnį, pakeičiant vietą. Plikyta duona yra saldžiarūgštė, ilgiau nesensta.

išplakama ir, storai apibėrus miltais bei šiltai apklojus, rauginama dvi paras. Kai duona pradeda rūgti, ji kelis kartus permaišoma. Į išrūgusią masę pridedama kmynų, stiklinė cukraus, druskos, 100 g mielių, suberiami likę miltai ir gerai išminkoma. Užminkyta tešla pakildinama. Jai pakilus kuriama krosnis. Stačiakampiai kepalėliai formuojami taukais išteptose skardose. Pakilę – kepami (2–3 val.). Dar karšti kepalai aptepami lašiniukais ir apklojami rankšluosčiu.

Išrūgų raugo ruginė duona Kepant duoną iš 3 kg miltų, pusė jų sumaišoma su šiltomis išrūgomis. Tiršta masė storai apibarstoma miltais, apklojama ir parą laikoma šiltai. Tuomet pagal skonį įberiama druskos, stiklinė cukraus, 4 vidutinio dydžio virtos sugrūstos bulvės ir maždaug 50 g mielių. Kas mėgsta, prideda kmynų. Viskas gerai išmaišoma, sudedami likę miltai ir užminkoma tešla. Ji sulyginama šlapia ranka, užklojama šiltai ir paliekama 2–3 val., kol išsikūrens krosnis.

Plikyta ruginė duona su mielėmis 3 kg miltų užpilami karštu vandeniu ir, šiltai apklojus, palaikoma 2 val. Paskui masė atskiedžiama šiltu vandeniu, įdedama raugo, miltų, gerai

Duona su spirgučiais Smulkiai supjaustoma 500–600 g riebios rūkytos kiaulienos. Spirgučiai sumaišomi su smulkiai

Šiltos duonos nepatariama iš karto nešti į šaltą patalpą, dėti viena ant kito, maigyti, nes atšoka plutelė. Martyno Vidzbelio nuotrauka

supjaustytais svogūnais, pipirais ir druska. 2–2,5 kg paprastos arba plikytos paruoštos juodos duonos tešlos išplojama ant miltais pabarstytos lentos. Viduryje sudedama paruošta mėsa. Tešla iš abiejų pusių užlenkiama, vandeniu suvilgytomis rankomis padaromas kepaliukas gerai užlyginant sujungimo vietas. Kepaliukas padedamas ant kopūstlapio ir pakildinamas. Tokia duona iškepa greičiau nei įprasta. Jos paviršius aptepamas riebalais. Tokią duoną šaltoje patalpoje galima laikyti apie savaitę. Aukštaitės, žemaitės jos patiekdavo prie alaus arba arbatos.

Tradicinė duona Jums reikės: 10 kilogramų ruginių miltų, 5 litrų vandens, 100 gramų druskos, duonos raugo.

Vanduo pašildomas, suberiama 1/3 miltų, supilamas šiltame vandenyje išleistas raugas ir, gerai išmaišius, tešlos paviršius pabarstomas miltais. Duonkubilis šiltai apdengiamas ir pastatomas šiltoje vietoje, kad įmaišas įrūgtų. Rūgdamas jis 2–3 kartus padidėja, todėl įmaišant jo turi būti ne daugiau kaip 1/3 duonkubilio. Pakankamai įrūgusi tešla (maždaug po 14

val.) gerai išminkoma ir, subėrus likusius miltus bei druską, dar kartą gerai išminkoma. Tešlos paviršius sudrėkinamas vandeniu, šiltai uždengiamas ir laikoma šiltoje vietoje, kol pakyla. Krosnis kuriama, kai duona pradeda kilti. Kepalai formuojami ant stalo arba tiesiog ant ližės, išklotos džiovintų kopūstų, klevo lapais, ajerais arba tik pabarsčius miltais. Anksčiau formuodavo didelius – 6–10 kg kepalus, jiems iškepti prireikia 3–3,5 val. Dabar duona dažnai kepama mažesniais kepalais. Kada duona iškepusi, atskiriama iš skambesio. Jei kepalo apačia, pabarbenus pirštais, aiškiai skamba, – duona iškepusi. Išimtų iš krosnies kepalų paviršius suvilgomas šaltu vandeniu, pridengiamas švaria drobule ir paliekamas virtuvėje, kad atvėstų. Šiltos duonos nepatariama iš karto nešti į šaltą patalpą, dėti viena ant kito, maigyti, nes atšoka plutelė. Paskui kepalai laikomi tamsioje vėsioje kamaroje ant lentynų. Prieš kepant, duoną galima pabarstyti kmynais, jų ir įmaišyti ir į tešlą. GK inf.

Raugo gaminimas Ruginei juodai duonai išpurenti naudojamas tik raugas – paskutinio kepimo duonos tešlos 0,5–1 kg didumo bandelė, kuri paliekama išplautame duokubilyje ir laikoma sausoje šaltoje (ne žemesnėje kaip 0°C) vietoje iki kito kepimo. Per tą laiką bandelės paviršius apdžiūsta. Susiruošus maišyti tešlą, plutelė pašalinama, minkštimas išleidžiamas drungname vandenyje ir supilamas į maišomą duonos tešlą. Raugo neturint, jo galima pasigaminti. Imama 0,5 kg ruginių miltų, 50 g mielių, 1–1,5 l šilto vandens. Viskas sumaišoma ir laikoma šiltai, kad įrūgtų. Maždaug po paros raugas jau tinka duonai užraugti. Gaminant raugą, patariama įpilti nors 0,5 stiklinės gero rūgusio pieno.

Pasijuokime

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Atsakymą sužinosite kitame GK numeryje.

– Pone Miuleri, mano sūnus tvirtina, kad jūs sakėte, jog banginiai minta sardinėmis. Ar tai tiesa? – klausia tėvas biologijos mokytojo. – Taip, tiesa. Kodėl klausiate? – Ar galėtumėte paaiškinti, kaip jie atidaro sardinių dėžutę? ••• Dvasininkas klausia kalinio: – Dėl ko patekote į kalėjimą? – Dėl tvirto tikėjimo. – Kaip tai? – Matote, aš tvirtai tikėjau, kad juvelyrinėje parduotuvėje nėra signalizacijos. ••• – Kodėl pabrango skutimo paslaugos? – klausia klientas barzdaskučio. – Dėl naujos mokesčių tvarkos. – O ką tai turi bendro? – Dėl vis didėjančių mokesčių tįsta žmonių veidai, o kartu daugėja darbo man. ••• Turistas klausia: – Kaip man geriausiai patekti į muziejų? – Geriausias būdas – būti mumifikuotam. – Ar yra žuvų šiame tvenkinyje? – Nežinau, aš čia žvejoju tik dvi savaites. ••• – Ar žinai, kas yra optimistas? – Taip. Tai vyras, vedantis savo sekretorę ir manantis, kad ir toliau galės jai vadovauti. ••• Troleibuse, pamatęs kažkokį pliką dėdulę, Petriukas garsiai sako mamai: – Mama, žiūrėk, koks plikas dėdė? Nė plaukelio ant galvos! – Tss... Petriuk, dėdė išgirs... – O ką, dėdė nežino, kad jisai plikas?

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 14 p., atsakymai: Vertikaliai: Svaigulys. Avarija. Arina. Brokdariu. Kranistas. Rašo. Abitai. Tiks. Ėsiu. Istorija. Ėt. SSG. Tilas. AB. Kamiu. Kus. Laiškas. Startas. Ties. Adatinė. Smakas. Upsa. Spėk. Horizontaliai: Ėdalas. Avaras. Arabistika. Grinius. „Init“. Gakta. Jasai. Bais. Tisa. Se. Ba. SU. Varstotas. Rimtas. „Inka“. „Iliada“. Jaura. Ubartas. Tts. RAI. Kaip. Ybiškė. Usnė. Uostas. Ėk. Pažymėtuose langeliuose: TEODORAS. Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 14 p., atsakymai: Literatūros klasikas – Baranauskas, piktžolė – usnis, parazitas – utėlė, atsarginės – dalys, rudeninės – darganos, rajono centras – Raseiniai, Indijos moteris – indė, ant žirgų – husarai, piktžolėms – herbicidai, puošia sieną – pano, bekonus – peni, kuri sukčiauja – aferistė, Alma Ata, algos dalis – avansas, kai vejasi – bėk, boksininkas – Ali, chirurgas – operuoja, „Nuo prūsų šalies“, rūmai – dvaras, dobilų laukas – dobiliena, vežimo dalis – iena, iš Biblijos – Judas, Jonų miestas – Jonava, turtingas – ponas, žydiškas vardas – Sara, vešlūs Stalino – ūsai, skalsi – duona, XXI – a., iškepa ir – paragauja, kankina – sadistas. Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 15 p., atsakymai: Vertikaliai: Armada. Passat. Marinatas. Plisas. Drėbti. Letika. Pinas. Agraras. Linčas. Saikas. Arizona. Apkaustas. Snieguolė. Dabar. Išnaršos. „Init“. Gaskel. Sausis. Dešrą. Stoka. Adi. Horizontaliai: Triada. Prieš. Kapsai. Relė. Iblis. Diagnostika. Mantra. Ainai. Vasara. Atos. Sada. Nieks. Pasiansas. Sniegas. Sodus. Angara. Nestorius. Rašto. Štokas. Drąsa. Rakto. Ledi. Smėlis. Skaičiais pažymėtuose langeliuose: DVIRATIS.

(Užs. 15)

(Užs. 14)

(Užs. 13)

Gimtasis kraštas

2011 m. gegužės 6–13 d., Nr. 18 (62)

TV programa LTV2 8.00 8.30 9.00 11.30

Gegužės 9, pirmadienis

12.00 12.50 13.30 14.20 14.55

„Snaiperio taikinyje“.

„Specialioji Los Andželo policija“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 Stilius (k.). 11.00 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.00 Trembita. 12.15 Klausimėlis.lt (k.). 14.15 Pradėk nuo savęs (k.). 14.45 Pulsas (k.). 15.15 „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. 19.45 Gamtos patruliai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Savaitės atgarsiai. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Savaitės atgarsiai. 22.15 „Snaiperio taikinyje“. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Sporto panorama (k.). 24.00 „Kankinimai“ (2009 m., Švedija“).

6.20 „Tazmanija“ (k.). 6.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“ (k.). 7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“ 8.50 Super KK2 (k.). 9.45 Romantinė komedija „Edo televizija“. (k.). 12.00 Dviračio šou (k.). 12.30 „Tazmanija“. 13.00 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“. 13.30 „Tomas ir Džeris“. 14.00 „Drakonų kova Z“. 15.00 „Teresa“. 17.10 „Jausmų miestas“. 17.40 Kryžminė ugnis. (N-7) 18.45 Žinios. 19.10 Nuo... Iki... 20.00 „Pavogta laimė“. 20.30 Kažkas atsitiko. 21.00 KK2. 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 „Specialioji Los Andželo policija“. 23.30 „Karališkos kančios“. (N-7) 0.30 „Detektyvė Džonson“. (N-7) 1.30 „Vyriški reikalai“.

„Kas nori nužudyti Mią?“

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.45 11.20 13.10 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 18.45 19.10 20.00 20.30 21.10 21.45 22.00 23.00 24.00 1.00 1.50

Teleparduotuvė. „Hana Montana“. „Simpsonai“. „Detektyvas Monkas“. „Meilės sūkuryje“ (N-7). „Amžini jausmai“. (N-7) „Širdys paklydėlės“. Drama „Švelnusis Benas 2“ (2003 m., JAV). „Vėžliukai Nindzės“. „Bakuganas“. „Hana Montana“. „Finas ir Ferbis“. „Simpsonai“. „Klonas“. (N-7) „Marinela“. (N-7) TV3 žinios. Kodėl? „Kas nori nužudyti Mią?“ Gyvenimas yra gražus. „Pasmerkti“. TV3 žinios. „Buvusieji“. (N-7) „CSI kriminalistai“. (N-7) „Kaulai“. (N-7) „Ryklys“. (N-14) „Penktadienio vakaro žiburiai“. (N-7)

Sąmokslo teorija.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos (k.). 7.30 „Rahanas“ (k.). 7.50 „Miesčionys III“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis VIII (k.). 10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.). 10.45 Šeštadienio rytas (k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Specialusis dalinys“ . (N-7) 13.15 Sveikinimų koncertas (k.). (N-7) 15.35 „Šaolino vaikai“. 16.00 „Miesčionys III“. 17.10 „Specialusis dalinys“. 18.10 Ekstrasensų mūšis VIII. (N-7) 19.10 Nerealios namų šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Sąmokslo teorija. 22.00 „Nacionalinio saugumo agentas VI“. (N-7) 23.00 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 0.10 „Gelbėtojai 112“ (k.). 0.45 Autofanai (k.). 1.20 Bamba. (S)

Abipus sienos.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). 11.00 Ant svarstyklių. 12.00 Vilniaus albumas. 12.15 Mūsų dienos – kaip šventė (k.). 14.00 Gustavo enciklopedija (k.). 14.30 Žurnalisto tyrimas (k.). 15.15 „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Savanorių biuras. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Nacionalinė paieškų tarnyba. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.00 „Eurovizijos“ dainų konkursas 2011. Pirmas pusfinalis. Tiesioginė transliacija iš Vokietijos. 24.00 Vakaro žinios. 0.15 Keliaukime po Lietuvą (k.). 24.00 Dok. serialas „Į gamtą“.

6.20 „Tazmanija“ (k.). 6.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“ (k.). 7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“ 8.55 FTB (k.). 9.50 Valanda su Rūta (k.). 11.25 Farai (k.). 12.00 Dviračio šou (k.). 12.30 „Tazmanija“. 13.00 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“. 13.30 „Tomas ir Džeris“. 14.00 „Drakonų kova Z“. 15.00 „Teresa“. 17.10 „Jausmų miestas“. 17.40 24 valandos. (N-7) 18.45 Žinios. 19.10 Abipus sienos. 20.00 „Pavogta laimė“. (N-7) 20.30 Neišgalvoti gyvenimai. 21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 „Trauma“. (N-7) 23.30 „Vienuolikta valanda“. (N-14) 0.30 „Detektyvė Džonson“. (N-7) 1.30 „Vyriški reikalai“.

Prieš srovę.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.45 11.25 12.15 13.10 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 18.45 19.10 20.00 20.30 21.10 21.45 22.00 23.00 24.00 1.00 1.50

Teleparduotuvė. „Hana Montana“. „Simpsonai“. „Detektyvas Monkas“. „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Amžini jausmai“. (N-7) „Širdys paklydėlės“. Paskutinė instancija. Akistata. (N-7) „Vėžliukai nindzės“. „Bakuganas“. „Hana Montana“. „Finas ir Ferbis“. „Simpsonai“. „Klonas“. (N-7) „Marinela“. (N-7) TV3 žinios. Prieš srovę. „Kas nori nužudyti Mią?“ (N-7) Žiūrim, ką turim. „Pasmerkti“. (N-7) TV3 vakaro žinios. „Liudininkai“. (N-14) „CSI kriminalistai“. (N-7) „Kaulai“. (N-7) „Ryklys“ (N-7) „Penktadienio vakaro žiburiai“.

17.00 18.05 18.55

20.40 21.15 21.40 23.30 24.00 0.45

TV1 8.40 „Monstrų klubas II”. 9.10 „Kaukė“. Animac. serialas. 9.40 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“. Animac. serialas. 10.05 „Džekio Čano nuotykiai”. 10.30 „Nerealių draugų namai”. 11.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 13.00 „Gilmoro merginos“. Serialas šeimai. 14.00 Teleparduotuvė.

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

LTV2

Gegužės 10, antradienis

Savanorių biuras.

15.25 16.00 16.30 17.00

8.00 8.25 8.40 9.00 11.30 12.00 12.50 13.30 14.20 15.10 15.50 16.00 16.25 16.40 17.00 17.15

„Širdžių ėdikas“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos (k.). 7.30 „Šaolino vaikai“ (k.). 7.50 „Miesčionys III“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis VIII (k.). 10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.). 10.45 Sekmadienio rytas (k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Specialusis dalinys“ . (N-7) 13.15 Melodrama „Vasara Norsundoje“ (k.). (N-7) 15.00 Smagiausios akimirkos. 15.35 „Šaolino vaikai“. 16.00 „Miesčionys III“. 17.10 „Specialusis dalinys“. 18.10 Ekstrasensų mūšis VIII. (N-7) 19.10 Nerealios namų šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras filmas. Romantinė komedija „Širdžių ėdikas“ (2010 m., Prancūzija, Monakas). (N-14) 23.15 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 0.25 „Gelbėtojai 112“ (k.). (N-7) 1.25 Tauro ragas (k.). 1.55 Bamba. (S)

Tele bim-bam. Gustavo enciklopedija. Labas rytas. Muzikos pasaulio žvaigždės (k.). Legendos. Algimantas Baltakis (k.). Durys atsidaro. „Makleodo dukterys“. Muzikos istorijos. Džiazas (k.). Etnokultūros ratas. Vestuvių tradicijos. Drevinė bitininkystė (k.). Žmonės kaip žmonės. Tele bim-bam. Gustavo enciklopedija. Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis. Miesto kodas (k.). Pasaulio dokumentika. „Gyvenimas su priešu“. Detektyvo klasika. „Šerloko Holmso nuotykiai. Ketverto ženklas“. (N-7) Septynios Kauno dienos. Keliaukime po Lietuvą. Elito kinas. „Chrustaliovai, mašiną!“ Drama. (N-14) Varpų kalba. Panorama. „Snaiperio taikinyje“. (N-7)

18.20 18.55 19.05 20.30 21.15 21.55 22.30 23.00 23.30 24.00 0.45

Gustavo enciklopedija. „Kurmis ir...“ „Robotukas“. Labas rytas. Keliaukime po Lietuvą. Miesto kodas (k.). Žmonės kaip žmonės (k.). „Makleodo dukterys “. Laiko ženklai (k.). Septynios Kauno dienos. Vienas eilėraštis. Gustavo enciklopedija. „Kurmis ir...“ „Robotukas“. Kultūrų kryžkelė. Trembita. Kultūros metraščiai Tragiškoji Vytauto Mačernio karta. 1989 m. Veidai. Lietuvių dokumentikos meistrai. Petras Abukevičius. Vienas eilėraštis. LTV aukso fondas. „Kukučių sakmės“ (3). Kasdienybės aitvarai. Vizijos ir tikrovė. Palangos botanikos sodas. Durys atsidaro. Pasaulio dokumentika. „Kankinimai“. Nuo Merkinės iki Paryžiaus. Keramikė A.Petraitienė. Muzikos pasaulio žvaigždės. Kamerinės muzikos vakaras. Panorama. Vakaras Rašytojų klube. Poetas Vytautas Bložė ir knyga „Aš ir kiti dykaduoniai” (k.).

TV1 8.40 „Monstrų klubas II”. 9.10 „Kaukė”. 9.40 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai”. Animac. serialas. 10.05 „Dr. Šuo“. 10.30 „Nerealių draugų namai”. Animac. serialas. 11.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi”. 13.00 „Gilmoro merginos”. Serialas šeimai. 14.00 Teleparduotuvė.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

14.30 „Draugai IV“. 15.00 „F. T. Budrioji akis”. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai“. 18.00 „Vaiperis”. 18.57 Žodis – ne žvirblis. 19.00 „4400” . 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. 21.00 „Greistokas. Tarzanas – beždžionių valdovo legenda“. Nuotykių f. (N-7) 23.45 „4400”.

TV6 9.15 9.30 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 23.20 23.50

Teleparduotuvė. Universitetai.lt. Išlikimas. „Svieto lygintojai“. Kriminalinė drama. (N-7) „Kaulai“. „Vedęs ir turi vaikų“. Pakvaišęs sportas. Teleparduotuvė. „Heraklis ir dingusi karalystė“. „Išlikimas“. „Svieto lygintojai“. Kriminalinė drama. (N-7) „Kaulai“. „CSI Majamis“. „Vedęs ir turi vaikų“. Kovotojas nindzė. „Rykliai puola 3. Megalodonai“. Trileris. (N-14) „Pietų parkas“. Animac. komedija. Nekalti juokeliai.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Skonio reikalas (k.). 8.30 Ilgai ir laimingai (k.). 9.20 Super L.T. (k.). 9.50 Kas tu toks? (k.) 10.40 Šiandien kimba. 11.10 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 12.00 Skonio reikalas (k.). 12.45 24/7 (k.) 5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03

Spaudos apžvalga. Su aušra Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai Spaudos puslapiai. Laida „112“. Tarp Rytų ir Vakarų. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Namai namučiai. Atsiliepk dainoj.

14.30 „Draugai IV“. Humoro serialas. (N-7) 15.00 „F.T. Budrioji akis”. Kriminalinis serialas. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai”. 18.00 „Vaiperis”. Veiksmo serialas. (N-7) 19.00 „4400”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. (N-7) 21.00 „Vyrai juodais drabužiais 2“. Veiksmo komedija. (N-7) 22.40 „F.T. Budrioji akis” (1). Kriminalinis serialas (k.). (N-7) 23.40 „4400”.

TV6 9.15 9.30 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 23.55 0.25

Teleparduotuvė. Tavo augintinis. „Išlikimas“. „Svieto lygintojai“. Kriminalinė drama. „Kaulai“. „Vedęs ir turi vaikų“. Pakvaišęs sportas. Teleparduotuvė. „Heraklis ir ugnies ratas“. „Išlikimas“. „Svieto lygintojai“. Kriminalinė drama. „Kaulai“. „CSI Majamis“. „Vedęs ir turi vaikų“. Kovotojas nindzė. „Juodos gyvatės dejonė“. Drama. „Pietų parkas“. (N-14) Nekalti juokeliai. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 9.20 9.50 10.40 11.10 12.00 12.45 13.30 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

TV parduotuvė. Teletabiai. Reporteris (k.). Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). Super L.T. (k.). (N-7) Skonio reikalas (k.). Namų daktaras. Gongo Gangas (k.) Ilgai ir laimingai. Reporteris (k.). TV parduotuvė. Laida 112. Ant svarstyklių. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Litas prie lito. Duetai. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Mažoji studija. Kultūra ir religija.

13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.08

21.00 21.50 22.20 23.20 0.10

TV parduotuvė. Lietuva tiesiogiai. Griūk negyvas! Super L.T. (N-7) „Pora kaip tvora”. Žinios. Orai. Teletabiai. Žinios. Orai. “Gongo Gangas“. TV žaidimas (k.). Žinios. Orai. Lietuva tiesiogiai. Žinios. Orai. Antrosios LKL didžiojo finalo rungtynės: Vilniaus „Lietuvos rytas”–Kauno „Žalgiris”. Tiesioginė transliacija iš Vilniaus. Didžiojoje pertraukoje – Žinios. Reporteris. Orai. Lietuva tiesiogiai. „Zona”. (N-14) „Gongo Gangas“. TV žaidimas. (N-14) Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 5.15 Naujienos. 5.25 Vaidybinis f. „Karštas sniegas”. 7.00 Naujienos. 7.10 Pergalės diena. 8.00 Naujienos. 8.10 Pergalės diena. 8.50 Naujienos. 9.00 Pergalės paradas. 10.00 Naujienos. 10.15 TV serialas „Diversantas”. 14.00 Naujienos. 14.15 TV serialas „Diversantas”. 17.55 Tylos minutė. 18.05 TV serialas „Diversantas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.05 „Bresto tvirtovė”. 23.45 Lietuvos „Laikas”. 23.50 Vaidybinis f. „Į mūšį eina tik seniai”. 1.30 Vaidybinis f. „Krantas”. 3.40 Muzikinis kanalas. 16.30 17.03 18.10 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48 23.58 24.00

Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Vakaro pasaka. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Tarp Rytų ir Vakarų (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. J.Juškaitis. LR himnas. Nakties programa.

14.00 14.30 15.00 15.30

Lietuva tiesiogiai. Griūk negyvas! (N-7) Super L.T. (k.). (N-7) Serialas „Pora kaip tvora“ (k.). Žinios. Orai. Teletabiai. Žinios. Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). Žinios. Orai. Lietuva tiesiogiai. Žinios. Orai. Trečiosios LKL mažojo finalo rungtynės: Prienų „Rūdupis”–Utenos „Juventus”. Tiesioginė transliacija iš Prienų. Didžiojoje pertraukoje – Žinios. Reporteris. Orai. Lietuva tiesiogiai. Serialas „Zona“. (N-14) Bušido LT (k.). Reporteris. Orai.

16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.10

21.00 21.50 22.20 23.20 23.50

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.30 Federalinis teisėjas. 16.30 Detektyvai. 17.10 Tegul kalba. 18.15 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 19.15 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.05 TV serialas „Einu tavęs ieškoti”. 22.10 Vladislavas Listjevas. 22.50 TV serialas „Apvesdinti milijonierių”. 0.40 Lietuvos „Laikas”. 0.45 TV serialas „Pėdsakas”. 1.20 Detektyvai. 1.50 Muzikinis kanalas. 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.00

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Gamta – visų namai. Mažoji studija. Dievo žodis. Ant svarstyklių (k.). „Eurovizijos“ dainų konkursas 2011. Pirmasis pusfinalis. Tiesioginė transliacija iš Diuseldorfo. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

2011 m. gegužės 6–13 d., Nr. 18 (62)

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2

Gegužės 11, trečiadienis

8.00 8.25 8.35 9.00 11.30 12.00 12.45 13.30 14.20

Pinigų karta.

„Trys karaliai“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 12.00 Rusų gatvė. 12.15 „Eurovizijos“ dainų konkursas 2011. Pirmas pusfinalis (k.). 14.30 Gamtos patruliai (k.). 15.15 „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Žurnalisto tyrimas. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Teisė žinoti. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Teisė žinoti. 22.15 Pinigų karta. 23.00 Klausimėlis.lt. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „24 valandos“. (N-14)

6.20 „Tazmanija“ (k.). 6.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“ (k.). 7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“ 8.55 Nuo... Iki... (k.). 9.55 Neišgalvoti gyvenimai (k.). 10.25 Tu gali (k.). 12.00 Dviračio šou (k.). 12.30 „Tazmanija“. 13.00 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“. 13.30 „Tomas ir Džeris“. 14.00 „Drakonų kova Z“. 15.00 „Teresa“. 17.10 „Jausmų miestas“. 17.40 24 valandos. (N-7) 18.45 Žinios. 19.10 FTB. 20.00 „Pavogta laimė“. (N-7) 20.30 Farai. (N-7) 21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 Veiksmo f. „Trys karaliai“ (1999 m., JAV). (N-14) 0.55 „Vyriški reikalai“.

Akistata.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.00 10.45 11.25 12.15 13.10 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 18.45 19.10 20.00 20.30 21.10 21.45 22.00 22.05 23.05 0.05 1.05 1.55

Teleparduotuvė. „Hana Montana“. „Simpsonai“. „Detektyvas Monkas“. (N-7) „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Amžini jausmai“. (N-7) „Širdys paklydėlės“. (N-7) Kodėl? Prieš srovę. „Vėžliukai nindzės“. „Bakuganas“. „Hana Montana“. „Finas ir Ferbis“. „Simpsonai“. „Klonas“. „Marinela“. TV3 žinios. Akistata. (N-7) „Kas nori nužudyti Mią?“ Dar pažiūrėsim... „Pasmerkti“. TV3 vakaro žinios. Vikingų loto. „Melo teorija“. (N-7) „CSI kriminalistai“. „Kaulai“. (N-7) „Ryklys“. (N-7) „Penktadienio vakaro žiburiai“. (N-7)

„Dviguba tapatybė“.

15.20

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos (k.). 7.30 „Šaolino vaikai“ (k.). 7.50 „Miesčionys III“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis VIII (k.). 10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.). 10.45 Tarp miesto ir kaimo (k.). 11.15 Nesėsi – nepjausi (k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Specialusis dalinys“ (k.). (N-7) 13.15 Filmas šeimai. „Trys sekliai ir skeleto salos paslaptis“ (k.). (N-7) 15.00 Smagiausios akimirkos. 15.35 „Šaolino vaikai“. 16.00 „Miesčionys III“. 17.10 „Specialusis dalinys“. (N-7) 18.10 Ekstrasensų mūšis VIII. (N-7) 19.10 Nerealios namų šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras filmas. Kriminalinis trileris „Dviguba tapatybė“ (2009 m., JAV). (N-14) 23.05 Romantinė komedija „Širdžių ėdikas“ (k.). (N-7) 1.10 Statybų TV (k.). 1.40 Bamba. (S)

16.00 16.25 16.35 17.00

Valanda su Rūta.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Forumas. 12.00 Menora. 12.15 Lietuvos tūkstantmečio vaikai (k.). 13.45 Teisė žinoti (k.). 14.45 Gamtos kodas (k.). 15.15 „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. 17.05 „Senis“. 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 Universitetų žinių lyga „Ateities lyderiai“. Susitinka LKA ir VPU komandos. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Mūsų dienos – kaip šventė. 22.00 „Eurovizijos“ dainų konkursas 2011. Antras pusfinalis. Tiesioginė transliacija iš Vokietijos. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 „Eurovizijos“ dainų konkursas 2011. Antras pusfinalis. Tiesioginė transliacija iš Vokietijos. 24.00 Vakaro žinios.

6.20 „Tazmanija“ (k.). 6.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“ (k.). 7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“. 8.55 Abipus sienos (k.). 9.50 Ugnies tramdytojai (k.). 12.00 Dviračio šou (k.). 12.30 „Tazmanija“. 13.00 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“. 13.30 „Tomas ir Džeris“. 14.00 „Drakonų kova Z“. 15.00 „Teresa“. 17.10 „Jausmų miestas“. 17.40 24 valandos. (N-7) 18.45 Žinios. 19.10 Valanda su Rūta. 20.30 Farai. (N-7) 21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 Veiksmo f. „Grandinė“ (1997 m., JAV). (N-14) 0.35 „Detektyvė Džonson“. (N-7) 1.35 Sveikatos ABC (k.).

Paskutinė instancija.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.45 11.25 12.15 13.10 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 18.45 19.10 20.00 20.30 21.00 23.00 24.00 1.00 1.50

Teleparduotuvė. „Hana Montana“. „Simpsonai“. „Detektyvas Monkas“. „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Amžini jausmai“. (N-7) „Širdys paklydėlės“. (N-7) Tik tarp mūsų. (N-7) Dar pažiūrėsim... „Vėžliukai nindzės“. „Bakuganas“. „Hana Montana“. „Finas ir Ferbis“. „Simpsonai“. (N-7) „Klonas“. (N-7) „Marinela“. (N-7) TV3 žinios. Paskutinė instancija. (N-7) „Kas nori nužudyti Mią?“ Nuodėmių dešimtukas. (N-7) Koncertas „Purpurinė naktis“. „CSI kriminalistai“. (N-7) „Kaulai“. (N-7) „Ryklys“. (N-7) „Sukčiai Ričiai“. (N-7)

17.45 18.10

19.05 20.40 21.35 22.00

24.00 0.45

TV1 8.40 „Monstrų klubas II”. Animac. serialas. 9.10 „Kaukė”. 9.40 „Kitas Džimio pasaulis”. 10.05 „Mėlynasis drakonas”. Animac. serialas.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai. Laida 112.

LTV2

Gegužės 12, ketvirtadienis

„Eurovizijos“ dainų konkursas 2011.

17.15

Tele bim-bam. „Aviukas Šonas“. „Robotukas“. Labas rytas. Muzikos pasaulio žvaigždės. Kamerinės muzikos vakaras (k.). Veidai. Petras Abukevičius (k.). Vizijos ir tikrovė. Palangos botanikos sodas (k.). „Makleodo dukterys“. Kultūros metraščiai. Tragiškoji Vytauto Mačernio karta. 1989 m. (k.). Kasdienybės aitvarai (k.). Tele bim-bam. „Aviukas Šonas“. „Robotukas“. Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas. Čiurlionio vizijų ir harmonijos pasaulis. Miesto elegijos. Dainuoja Nijolė Ambrazaitytė. Veidai. Penki vakarai. Susitikimas su profesoriumi J.Antanavičiumi. Europos kinas. „Vieversiai ant siūlų“. Komedija. Vakaro autografas. Sporto panorama. Savaitės apžvalga. Dainų daina. Finalas. Nacionalinis metų dainos konkursas. 2009 m. Panorama. Savęs link. Aiškiaregystė.

„Tiesioginis kontaktas“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos. 7.30 „Šaolino vaikai“ (k.). 7.50 „Miesčionys III“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis VIII (k.). 10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 Statybų TV (k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Specialusis dalinys“ (k.). (N-7) 13.15 Veiksmo f. „Šešios baimės savaitės“ (k.). (N-7) 15.05 Smagiausios akimirkos. 15.35 „Šaolino vaikai“. 16.00 „Miesčionys III“. 17.10 „Specialusis dalinys“. (N-7) 18.10 Ekstrasensų mūšis VII (k.). 19.10 Nerealios namų šeimininkės (k.). 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras filmas. Veiksmo f. „Tiesioginis kontaktas“ (2009 m., Vokietija). (N-14) 22.50 Kriminalinis trileris „Dviguba tapatybė“ (k.). (N-14) 0.45 Autopilotas. 1.20 Bamba. (S)

8.00 Gustavo enciklopedija. 8.30 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras (k.). 12.10 Veidai. Penki vakarai (k.). 12.59 Merkinės iki Paryžiaus. Keramikė A.Petraitienė (k.). 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Krašto garbė (k.). 15.10 Vakaro autografas (k.). 16.00 Gustavo enciklopedija. 16.30 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 17.00 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė. 17.15 Senas televizorius. Nuojautos. 17.45 Likimai. Kompozitorius, dirigentas Lionginas Abarius. 18.20 Veidai. Arti toli. 18.55 Vienas eilėraštis. 19.05 TV spektaklis. „Žarckai”. 1988 m. 21.10 Kuluarai. 21.50 Laiko portretai. Ilga Jūratės Paulėkaitės diena. 22.35 Pasaulio dokumentika. „Du Nyderlandų architektūros amžiai“. 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. III tarptautinis J.S.Bacho muzikos festivalis. 24.00 Panorama. 0.45 „24 valandos“.

TV1 8.40 „Monstrų klubas II”. 9.10 „Kaukė“. Animac. serialas. 9.40 „Kitas Džimio pasaulis”. 10.05 „Mėlynasis drakonas”. 10.30 „Nerealių draugų namai“. 11.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 13.00 „Gilmoro merginos“. Serialas šeimai. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai IV”.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

10.30 „Nerealių draugų namai”. 11.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 13.00 „Gilmoro merginos”. Serialas šeimai. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai IV”. 15.00 „F.T. Budrioji akis”. Kriminalinis serialas. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai”. 18.00 „Vaiperis”. Veiksmo serialas. 19.00 „4400”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. (N-7) 21.00 „Terorizmo veidas”. Veiksmo trileris. (N-14) 23.05 „F. T. Budrioji akis” (2) (k.). 0.05 „4400”.

TV6 9.45 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 23.20 23.50

Teleparduotuvė. „Išlikimas“. „Svieto lygintojai“. „Kaulai“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Pakvaišęs sportas“. Teleparduotuvė. „Heraklis ir ugnies ratas“. „Išlikimas“. „Kobra 11“. (N-7) „Kaulai“. „CSI Majamis“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Pakvaišęs sportas“. „Tykantis blogis“. Fantastinis trileris. (N-14) „Pietų parkas“. (N-14) Nekalti juokeliai. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 9.20 9.50

TV parduotuvė. Teletabiai. Reporteris (k.). Gongo Gangas (k.). Super L.T. (k.). Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.).

11.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Mes, moterys. 16.03 Žinių amžius. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas.

15.00 „F.T. Budrioji akis”. Kriminalinis serialas. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai”. Telenovelė. (N-7) 18.00 „Vaiperis”. Veiksmo serialas. 19.00 „4400”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. (N-7) 21.00 Ketvirtadienio detektyvas „Vincentas” (2). (N-14) 22.30 „F.T. Budrioji akis“ (k.). 24.00 „4400”.

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 „Virtuvės mitų griovėjai“. Kulinarinis šou. 10.00 „Išlikimas“. 11.00 „Kobra 11“. 12.00 „Kaulai“. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 „Pakvaišęs sportas“. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Heraklis ir amazonės“. 16.00 „Išlikimas“. 17.00 „Kobra 11“. 18.00 „Kaulai“. 19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Pakvaišęs sportas“. 21.30 „Boratas. Kaip šaunusis Kazachstano žurnalistas Amerikoj patirtį graibstė“. Komedija. (N-14) 23.15 „Pietų parkas“. (N-7) 23.45 Nekalti juokeliai. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 9.20 9.50 10.40 11.10 12.00 12.45 13.30 14.00 14.30 15.00 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

TV parduotuvė. Teletabiai. Reporteris (k.). Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). Super L.T. (k.). (N-7) Gongo Gangas (k.). Padėkime augti (k.). Ilgai ir laimingai (k.). Kas tu toks? (k.). Reporteris (k.). TV parduotuvė. Lietuva tiesiogiai (k.). Griūk negyvas! (N-7) Super L.T. (k.). (N-7) Laida 112. Forumas. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Sveikata (k.). Žalioji banga. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Gera girdėti.

10.40 11.10 12.00 12.45 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.05 20.00 20.25 21.00 21.50 22.20 23.10 24.00

Laida „NKTV”. Skonio reikalas (k.). Ekovizija (k.). Reporteris (k.). TV parduotuvė. Lietuva tiesiogiai (k.). Griūk negyvas! (N-7). Super L.T. (k.). (N-7) „Pora kaip tvora“ (k.). Žinios. Orai. Teletabiai. Žinios. Orai. Kas tu toks? (k.). Žinios. Orai. Lietuva tiesiogiai. Žinios. Orai. „Ilgai ir laimingai“. TV žaidimas. 20 minučių. Orai. Super L.T. (N-7) Reporteris. Orai. Lietuva tiesiogiai. Ekovizija. Žalioji idėja. Kas tu toks? Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.30 Federalinis teisėjas. 16.35 Detektyvai. 17.10 Tegul kalba. 18.15 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 19.15 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.05 TV serialas „Einu tavęs ieškoti”. 22.15 TV serialas „Apvesdinti milijonierių”. 0.10 Lietuvos „Laikas”. 0.20 TV serialas „Pėdsakas”. 1.00 Detektyvai. 1.30 Muzikinis kanalas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Žinių amžius (k.). 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. A.Dabulskis. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

15.30 Serialas „Pora kaip tvora“ (k.). 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Teletabiai. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Lietuva tiesiogiai. 19.00 Žinios. Orai. 19.08 Kaimo diena. 19.05 Trečiosios LKL didžiojo finalo rungtynės Kauno „Žalgiris”–Vilniaus „Lietuvos rytas”. Tiesioginė transliacija iš Kauno. Didžiojoje pertraukoje – Žinios. 21.00 Reporteris. Orai. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Pagaminta Lietuvoje. 22.55 Serialas „MAD MEN. Reklamos vilkai“ (k.). (N-7) 23.55 Penktoji pavara (k.). 0.25 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.30 Federalinis teisėjas. 16.35 Detektyvai. 17.10 Tegul kalba. 18.15 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 19.15 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.05 TV serialas „Einu tavęs ieškoti”. 22.10 Paris Hilton prožektorius. 22.45 Lietuvos „Laikas”. 22.55 Vaidybinis f. „Kaltės prezumpcija”. 0.55 Detektyvai. 1.25 Žvaigždėlaivis. 1.40 Muzikinis kanalas. 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.00

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Literatūros akiračiai (k.). Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Forumas (k.). „Eurovizijos“ dainų konkursas 2011. II pusfinalis. Tiesioginė transliacija iš Diuseldorfo. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

Gimtasis kraštas

LTV2

Gegužės 13, penktadienis

Lietuvos tūkstantmečio vaikai.

„Skūbis Dū 2. Monstrai išlaisvinti“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 Bėdų turgus (k.). 11.00 Akiračiai. 12.00 Vilniaus sąsiuvinis. 12.15 „Eurovizijos“ dainų konkursas 2011. Antras pusfinalis (k.). 14.30 Nacionalinė paieškų tarnyba (k.). 15.15 „Makleodo dukterys“. 16.15 „Senis“. 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 Klausimėlis.lt. 19.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Duokim garo! 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Duokim garo! 24.00 „Giminės po 20 metų“ (k.).

6.20 „Tazmanija“ (k.). 6.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“ (k.). 7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“. 8.55 Žvaigždžių duetai 5 (k.). 12.30 „Tazmanija“. 13.00 „Policijos akademija“. 13.30 „Tomas ir Džeris“. 14.00 „Drakonų kova Z“. 15.00 „Teresa“. 17.10 „Jausmų miestas“. 17.40 24 valandos. (N-7) 18.45 Žinios. 19.10 Tu gali. 20.45 Nuotykių komedija „Skūbis Dū 2. Monstrai išlaisvinti“ (2004 m., JAV). 22.35 Premjera. Romantinė komedija „Amerikietiškas pyragas“ (2007 m., JAV). (N-14) 0.35 Premjera. Siaubo trileris „Šalininkai“ (2007 m., JAV). (N-14)

„Madagaskaras 2“.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.00 10.45 11.25 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 18.45 19.10

20.50

23.20

1.10

Teleparduotuvė. „Hana Montana“. „Simpsonai“. „Detektyvas Monkas“. „Meilės sūkuryje“ (N-7). „Amžini jausmai“. (N-7) „Širdys paklydėlės“. (N-7) Tu gali šokti. „Bakuganas“. „Hana Montana“. „Finas ir Ferbis“. „Simpsonai“. (N-7) „Klonas“. (N-7) „Marinela“. (N-7) TV3 žinios. Animac. f. „Madagaskaras 2“ (2008 m., JAV). Nuotykių f. „Žvaigždžių dulkės“ (2007 m., JAV, D.Britanija). (N-7) Nuotykių komedija „Trise plauste. Gamtos šauksmas“ (2009 m., JAV). (N-14) Drama „Sapnuose“ (1999 m., JAV). (N-14)

„Karo kelias“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos. 7.30 „Šaolino vaikai“ (k.). 7.50 „Miesčionys III“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis VIII (k.). 10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.). 10.45 Gimnazistai (k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Specialusis dalinys“ (k.). (N-7) 13.15 Veiksmo f. „Šešios baimės savaitės“ (k.). (N-7) 15.05 Smagiausios akimirkos. 15.35 „Šaolino vaikai“. 16.00 „Miesčionys III“. 17.10 „Specialusis dalinys“. 18.10 Ekstrasensų mūšis VIII (k.). 19.10 Nerealios namų šeimininkės (k.). 20.00 Žinios. 20.25 Tarp miesto ir kaimo (k.). 20.55 Amerikos talentai V. 23.45 Veiksmo f. „Karo kelias“ (2009 m., JAV). (N-7) 1.40 Bamba. (S)

8.15 8.30 9.00 9.25 9.30 10.00 11.30 12.15 12.45 13.45 15.30 16.00 16.10 18.30 19.00

20.25 20.30 21.00 22.00

Krikščionio žodis. Gimtoji žemė. „Robotukas“. „Aviukas Šonas“. Linksmoji šeimynėlė. Ryto suktinis su Zita Kelmickaite. Durys atsidaro. Sporto panorama. Mūsų miesteliai. Dotnuva. Juokis. Pasaulio panorama. Žinios (su vertimu į gestų k.). Sveikinimų koncertas. Keliaukime po Lietuvą. Vaid. f. „Maža išpažintis“ (1971 m.). Loterija „Perlas“. Panorama. Valanda iki „Eurovizijos“. „Eurovizijos“ dainų konkursas 2011. Finalas. Tiesioginė transliacija iš Vokietijos.

8.00 Tele bim-bam (k.). 8.30 Gustavo enciklopedija (k.). 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės (k.). 12.00 Veidai. Arti toli (k.). 12.45 Laiko portretai (k.). 13.20 Vienas eilėraštis. 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Savęs link. Aiškiaregystė (k.). 15.05 Negali būti. 15.30 Likimai (k.). 16.00 Tele bim-bam (k.). 16.30 Gustavo enciklopedija (k.). 17.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 17.15 Kaimo akademija. 17.45 Keliaukime po Lietuvą. 18.15 Veidai. Legendos. Stasys Povilaitis. 19.05 „Eurovizijos” dainų konkurso nacionalinės atrankos finalas. 2010 m. 21.05 Tarp žemės ir dangaus. 21.35 Dalia Kutraitė kalbina... Gabrielių Žemkalnį Landsbergį. 22.05 Gruzijos kino klasika. „Didelis žalias slėnis“. Drama. 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. III tarptautinis J.S.Bacho muzikos festivalis. 24.00 Panorama. 0.45 Pinigų karta.

TV1 8.40 „Monstrų klubas”. 9.10 „Kaukė”. 9.40 „Džekio Čano nuotykiai“. 10.05 „Mėlynasis drakonas”. 10.30 „Superdidvyriai. Nuotykiai tęsiasi” (1). Animac. serialas. 11.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi”. 13.00 „Gilmoro merginos”. Serialas šeimai. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai IV”. 15.00 „F.T. Budrioji akis”.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

LTV2

Gegužės 14, šeštadienis

„Maža išpažintis“.

2011 m. gegužės 6–13 d., Nr. 18 (62)

TV programa

„Karys“.

„Simarono žirgas“.

„Gelbėtojai 112“.

6.30 Animac. f. „Muča Luča“. 6.55 Animac. f. „Blogiukai ir pabaisa“. 7.20 „Mažieji Tomas ir Džeris I“. 7.45 Animac f. „Betmenas ir narsuolių komanda“. 8.10 Animac f. „Kas naujo, Skūbi Dū?“ 8.35 Animac. f. „Benas Tenas“. 9.00 Kažkas atsitiko (k.). 9.30 Girių horizontai. 10.00 Kino pusryčiai. Animac. f. „Tomas ir Džeris Marse“ (2004 m. JAV). 11.30 Komedija „Laikinai nėščia“ (2009 m., JAV). (N-7) 13.20 „Tomas ir Džeris“. 13.55 „Turtuolių privilegijos“. 14.55 „Eva Luna“. 15.54 Kitokie? 16.00 „Eva Luna“. 17.00 Nuo... Iki... (k.). 17.45 Super KK2. (N-7) 18.40 Kas gali būti gražiau? 18.45 Žinios. 19.00 Žvaigždžių duetai 5. 22.40 Veiksmo trileris „Karys“ (1998 m., JAV, D. Britanija). (N-14) 0.45 Premjera. Miuziklas „Svynis Todas: demoniškasis Flyto gatvės kirpėjas“ (2007 m., JAV, D.Britanija). (N-14)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Raganosio mokykla“. 7.30 „Ilgoji pertrauka“. 8.00 „Winx“ klubas“. 8.30 „Beibleidai. Metalinė kova“. 9.00 Mados reidas. 9.30 Mamyčių klubas. 10.00 Nuotykių komedija „Žaidimų aikštelė 2“ (2005 m., JAV). 12.00 Nuotykių f. „Indiana Džounsas. Dingusios skrynios beieškant“ (1981 m., JAV). 14.20 „Santykių terapija“. 15.35 Šok su manimi. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Animac. nuotykių f. „Simarono žirgas“ (2002 m., JAV). 20.40 Komedija „Pelės medžioklė“. 22.25 Veiksmo f. „Išminuotojas“ (1998 m., JAV, Pietų Afrika). (N-14) 0.30 Siaubo trileris „Miško tankmėje“ (2008 m., JAV). (N-14)

6.30 Televitrina. 7.00 Sveikatos kodas (k.). 8.00 Gimnazistai (k.). 9.00 Tarp miesto ir kaimo (k.). 9.30 Autofanai. 10.00 Šeštadienio rytas. 11.00 Nesėsi – nepjausi. 11.30 Be recepto (k.). 12.00 Amerikos talentai V (k.). (N-7) 14.30 Geriausi Lietuvos komikai ir estrados žvaigždės – Panevėžiui. 16.30 Filmas šeimai „Trys sekliai ir siaubo pilies paslaptis“ (2007 m., Vokietija). (N-7) 18.20 „Gelbėtojai 112“. 18.50 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 „Žaibiški tyrimai“. (N-7) 21.20 Drama „Meilė be sienų“ (2008 m., Vokietija). (N-7) 1.20 Bamba. (S)

8.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis. 8.15 Trembita. 8.30 Vilniaus albumas. 8.45 Rusų gatvė. 8.45 Menora. 9.00 Kelias. 9.30 Nuo Merkinės iki Paryžiaus. Keramikė A.Petraitienė (k.). 10.00 Mažųjų žvaigždžių valanda. 10.55 Istorinė atmintis. Abraomas Kulvietis — lietuvis, įkūnijęs Renesanso idealus. 11.10 Pinigų karta. 11.45 Kulinarinės kelionės. 12.15 Keliaukim! 12.40 Šventadienio mintys. 13.05 Etnokultūros ratas. Lietuvių nacionalinės virtuvės raida. 13.35 Laiko ženklai. 14.20 Teatro popietė. B.Sruoga „Pavasario giesmė”. 15.35 LNOBT spektaklis. Baletas „Vasarvidžio nakties sapnas”. 16.55 Veidai. Arti toli (k.). 17.40 Šventinės mokslinės konferencijos, skirtos profesoriaus A.Marcinkevičiaus 90 metų jubiliejui, atidarymo iškilmės. 19.00 Muzika gyvai. Kamerinius kūrinius atlieka Valstybinis Vilniaus kvartetas ir klarnetininkas V.Giedraitis. 20.25 Muzikos istorijos. A.Diuma „Dama su kamelijomis”. Versija operoje. 21.00 „Kodas 11–14“. Trileris. (N-14) 22.30 Panorama. 23.00 Spektaklis. „Arkliai – pacientai“. 0.20 Būk artistas.

TV1 8.10 8.40 9.35 10.05

Teleparduotuvė. Sveikatos ABC (k.). Spąstai. „Gyvoji enciklopedija”. Dok. serialas. 11.10 „Gamtos vaikai”.

Žinios šeštadienį ir sekmadienį – 24.00, 1.00, 2.00, 3.00, 4.00, 5.00, 6.00, 7.00, 07.31, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00, 23.00.

16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai”. 18.00 „Vaiperis”. Veiksmo serialas. (N-7) 19.00 „4400”. (N-7) 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. (N-7) 21.00 Penktadienio detektyvas. „Tagartas XX. Kompensacija“. 22.40 „F.T. Budrioji akis”. 23.40 „4400” (k).

TV6 9.45 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 22.00 22.05

23.00 24.00 1.00

Teleparduotuvė. „Išlikimas“. „Kobra 11“. „Kaulai“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Pakvaišęs sportas“. Teleparduotuvė. „Heraklis ir dingusi karalystė“. „Išlikimas“. „Kobra 11“. „Kaulai“. „CSI Majamis“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Pretendentas“. (N-14) VIASAT krepšinio reporteris. „Naujasis Amsterdamas“. Detektyvinė drama. (N-7) „Kalėjimo bėgliai“. (N-7) „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. Fantastinis nuotykių serialas. „Slapti studentų žaidimai“. Erotinis f. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 9.20 9.50 10.40 11.10 12.00 12.45 13.30 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

TV parduotuvė. Teletabiai. Reporteris (k.). Kas tu toks? (k.). Super L.T. (k.). Ilgai ir laimingai (k.). Pagaminta Lietuvoje (k.). Ekovizija (k.). Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). Reporteris (k.). TV parduotuvė. Sankryža. Akiračiai. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Auksinės kolekcijos. Gyvoji istorija. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Gera girdėti.

12.10 Pasivaikščiojimai su Egle Špokaite. 12.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“. 13.15 „ Kitas Džimio pasaulis”. Nuotykių serialas. 13.40 „Džekio Čano nuotykiai”. 14.05 „Senosios Kristinos nutikimai”. Humoro serialas. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Didžiojo sprogimo teorija”. (N-7) 16.00 „Paskutinis jaunavedžių išbandymas”. Realybės šou. 16.57 Žodis – ne žvirblis (k). 17.00 „Liežuvautoja”. 18.00 „ Čakas“. Serialas. 19.00 „Gailestingumo ligoninė”. 20.00 „Žvėris”. 21.00 „Gyvūnas“. Komedija. (N-7) 22.40 Lietuviško kino vakaras. „Nesėtų rugių žydėjimas“. Drama. 0.25 KTV – kino ir televirtuvė (k.).

TV6 9.15 9.30 10.00 11.05 11.30 12.00 12.30 13.30 14.05 15.00

17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 22.00 22.05 23.00 24.00 1.00 5.05 5.45 6.03 6.30 7.05 7.30 9.03 11.03 12.10 13.00 15.03 16.03

Teleparduotuvė. Universitetai.lt. Robinzonai. Lietuva. „Sugrįžau“. Komedija. (N-7) Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. Virtuvės mitų griovėjai. Gordono Ramzio virtuvės košmarai. Auto + žmonės. Jokių kliūčių! Lietuvos moksleivių vaikinų krepšinio čempionato finalas. Tiesioginė transliacija. Jokių kliūčių! Norite – tikėkite, norite – ne! „Iš peties“. Realybės šou. Topmodeliai. „Pretendentas“. (N-7) VIASAT krepšinio reporteris. „Naujasis Amsterdamas“. „Kalėjimo bėgliai“. „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. „Slapti studentų žaidimai“. Erotinis f. (S) Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Gamta – visų namai. Spaudos apžvalga. Ryto garsai. Kultūros savaitė. Sveikata. Sudie, XX amžiau. Lietuvos diena. Baladės. Kaip žmonės gyvena.

14.00 14.30 15.00 15.30

Lietuva tiesiogiai (k.). Griūk negyvas! (N-7) Super L.T. (k.). (N-7) „Pora kaip tvora” (k.). (N-7) 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Teletabiai. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Gongo Gangas. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! (N-7)) 19.00 Žinios. Orai. *19.05 Numatoma. TV žaidimas „Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras”. *19.10 Ketvirtosios LKL mažojo finalo rungtynės: Utenos „Juventus”–Prienų „Rūdupis” (jei prireiks). Tiesioginė transliacija iš Utenos. Didžiojoje pertraukoje – Žinios. *20.00 Numatoma. 20 minučių. Orai. *20.25 Numatoma. Super L.T. 21.00 Reporteris. Orai. 21.50 Ilgai ir laimingai (k.). 22.40 Vertas kinas. „Keleiviai”. Siaubo f. (N-14)

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Gyvoji istorija (k.). Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Akiračiai (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. J.Janavičius. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 9.00 10.25 11.00 11.30 12.15 13.05 14.00 14.30 15.00 16.00 16.05 16.10 17.00 17.10

19.00 19.02 21.00 21.30 22.20 0.20

TV parduotuvė. Reporteris (k.). Teletabiai. Griūk negyvas! (N-7) Padėkime augti. Namų daktaras. Reporteris (k.). Skonio reikalas. Serialas „MAD MEN. Reklamos vilkai“ (k.). (N-7) Penktoji pavara. Dok. serialas „Didžiausi mokslo pasiekimai” (1). „Pora kaip tvora” (k.). Žinios. Orai. Nauda ūkiui. Super L.T. Žinios. Orai. Lietuvos futbolo federacijos taurės finalas: Panevėžio „Ekranas”–Gargždų „Banga”. Tiesioginė transliacija iš Alytaus. Pertraukoje – Žinios. Žinios. Orai. Šeštadienio detektyvas. „Pagrindinis įtariamasis“. TV serialas. (N-7) Reporteris. Orai. Gongo Gangas (k.). „Henris Pūlas yra čia”. Komedija. (N-14) „Zona”. (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 7.10 7.25 7.55 8.45 9.00 9.15 10.00 11.00 11.15 12.05 14.10 17.55 20.00 20.15 21.45 22.35 0.30 16.30 17.03 18.10 19.03 20.03 20.27 20.45 21.03 22.00

Naujienos. Top-shop. Grok, armonika! Gudruolės ir gudruoliai. Ganytojo žodis. Naujienos. Skanėstas. Gyvenimo skonis. Naujienos. Gyvenamoji aplinka. Vaidybinis f. „Sunku būti mama”. TV serialas „Apvesdinti milijonierių”. „Bendroji terapija”. Laikas. Yesterday live. Paris Hilton prožektorius. Vaid. f. „Nusišypsok, kai verkia žvaigždės”. Muzikinis kanalas.

Laida rusų kalba. Mažoji studija:. Sveikinimų ratas. Auksinės kolekcijos. Vaikų radijo teatras. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. „Eurovizijos“ dainų konkursas 2011. Finalas. Tiesioginė transliacija iš Diuseldorfo. 1.05 Nakties programa.

2011 m. gegužės 6–13 d., Nr. 18 (62)

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2

Gegužės 15, sekmadienis

8.00 8.25 9.10 9.30 10.00 10.50 11.45 12.15 12.45 13.35 14.25 15.40

„Metų laikai“.

8.30 9.00 9.15 9.40 10.00 10.30 12.00 12.30 13.30 15.30 16.00 16.15 16.50 17.20 18.00 18.30 19.30 20.30 20.45 21.15 22.15

Kaimo akademija. „Kurmis ir...“ „Robotukas“. „Ragai ir kanopos sugrįžta“. Gustavo enciklopedija. Talentų ringas. Pulsas. Pasaulio dokumentika. „Šerloko Holmso nuotykiai“. Šventadienio mintys. Žinios (su vertimu į gestų k.). Gamtos kodas. Pradėk nuo savęs. Septynios Kauno dienos. Popietė su Algimantu Čekuoliu. Stilius. Bėdų turgus. Panorama. Savaitė. Premjera. „Giminės po 20 metų“. Elito kinas. Drama „Metų laikai“ (2006 m., Turkija).

„Bėgantis taikinys“.

„Jūsų pėstininkas“.

Statybų TV.

6.25 Animac. f. „Muča Luča“. 6.50 Animac. f. „Blogiukai ir pabaisa“. 7.15 „Mažieji Tomas ir Džeris I“. 7.40 „Betmenas ir narsuolių komanda“. 8.05 „Kas naujo, Skūbi Dū?“ 8.30 „Benas Tenas“. 8.55 Naujas ūkis. 9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai. Komedija šeimai „Mažieji milžinai“ (1994 m. JAV). 12.15 Muzikinė drama „Selena“ (1997 m. JAV). (N-7) 14.55 „Eva Luna“. 15.55 Sveikas pienas. 16.00 „Eva Luna“. 17.00 Ne vienas kelyje. 17.45 Teleloto. 18.45 Žinios. 19.00 Savaitės įvykių TOP 5. 19.30 Šeimos šventė. Specialus šou, skirtas Tarptautinei šeimos dienai. 21.30 Veiksmo f. „Bėgantis taikinys“ (1993 m., JAV). (N-14) 23.35 Veiksmo f. „Barbė“ (1996 m., JAV). (N-14)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Raganosio mokykla“. 7.30 „Ilgoji pertrauka“. 8.00 „Winx“ klubas“. 8.30 „Beibleidai. Metalinė kova“. 9.00 Sveikas žmogus. 10.00 Animac. f. „Ei, Arnoldai!“ (2002 m., JAV). 11.30 Komedija „Penelopė“ (2004 m., JAV, D.Britanija). 13.40 Komedija „Vimbldonas“ (2004 m., D.Britanija). (N-7) 15.30 „Choras“. 16.30 Auto+žmonės. 17.10 Tik tarp mūsų. 18.00 Skubi pagalba 112. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Savaitės komentarai. 19.30 Tu gali šokti. 21.30 Veiksmo f. „Jūsų pėstininkas“ (2006 m., JAV). (N-14) 24.00 Nuotykių f. „Atgal į gamtą“ (2007 m., JAV). (N-7)

6.30 Televitrina. 7.00 „Žaibiški tyrimai“. 8.00 Nesėsi – nepjausi (k.). 8.30 Tauro ragas. 9.00 Autopilotas. 9.30 Statybų TV. 10.00 Sekmadienio rytas. 11.00 Sveikatos kodas. 12.00 „Nacionalinio saugumo agentas“. 13.00 Nerealios namų šeimininkės (k.). 13.45 Sveikinimų koncertas (tel. (8 5) 278 0803, mob. 8 618 77 654). 16.15 Smagiausios akimirkos. 16.50 Atvirai su žvaigžde (k.). 17.50 Gelbėtojai 112. (N-7) 18.50 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 Be recepto. 21.00 Melodrama „Asmusas ir Joana“ (2008 m., Vokietija). (N-7) 22.55 Veiksmo f. „Tiesioginis kontaktas“ (k.). (N-7) 0.45 Bamba. (S).

TV6 Pirmadienis, gegužės 9 d. 21.30 val. Trileris „Rykliai puola 3“. JAV, 2002 m. Rež. David Worth (N-14). Vaidina: John Barrowman, Jenny McShane, Ryan Cutrona, George Stanchev.

Prieš dvidešimt keturis milijonus metų pasaulyje gyveno milžiniškas ryklys megalodonas, sveriantis 20 tonų ir naikinantis viską savo kelyje. Kai Meksikos įlankoje randama neįprastai didelė ryklio iltis, mokslininkai nedrąsiai užsimena, kad vandenyno siaubas megalodonas gal išliko iki mūsų dienų. Įlankoje prasidėjus nelaimėms, mokslininkai Benas ir Katerina ryžtasi sučiupti grobuonį. Prasideda žūtbūtinės gaudynės ir mirtina kova.

16.10 17.00 18.00

19.30 20.05 22.30 22.45

0.15

Gimtoji žemė. Rytas su ... Jurgiu Kairiu. B.Baltrušaitytės eilės. Mokyklos langas. Miesto kodas. Palaimintasis Jonas Paulius II kalba Lietuvai. Ievos pievos. Nepabuvęs kareivėliu. Vidmantas Urbonas. Mūsų miesteliai. Daugai. 2 d. Būtovės slėpiniai. „Maža išpažintis“. Vaid. f. Dalia Kutraitė kalbina... Gabrielių Žemkalnį Landsbergį (k.). Krašto garbė. Lietuvių dokumentika. „Traukinys stovi penkias minutes“. Tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris 2011” atidarymo vakaras. Durys atsidaro. 2011 m. „Eurovizijos” dainų konkurso nacionalinės atrankos finalas. Panorama. Vytauto Sirijos Giros 100-osioms gimimo metinėms. Atminimo vakaras Rašytojų klube. Durys atsidaro.

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 Retrospektyva. „Skulptorius Petras Mazuras”. 9.05 Etnos. 9.35 KTV – kino ir televirtuvė. 10.10 „Laukinė gamta”. Dok. serialas. 11.10 „Šunys darbininkai“. Dok. serialas. 12.10 „Dr. Šuo“. 12.40 Kitokie? 12.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai”. 13.15 „Kitas Džimio pasaulis”. Nuotykių serialas. 13.40 „Džekio Čano nuotykiai”. 14.05 „Senosios Kristinos nutikimai“. Humoro serialas.

5.05 5.45 6.03 8.03 9.03 10.03

Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Ryto garsų savaitė. Mes, moterys (k.). Tetos Betos viktorina.

15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Didžiojo sprogimo teorija”. (N-7) 16.00 „Paskutinis jaunavedžių išbandymas”. Realybės šou. 16.57 Žodis – ne žvirblis (k). 17.00 „Liežuvautoja“. 18.00 „Čakas”. 19.00 „Gailestingumo ligoninė”. Serialas. (N-7) 20.00 „Žvėris”. 21.00 „Džeris Makgvairas“. Drama. (N-7) 23.05 Alchemija XVII. Niekam nežinomas menininkas (k). 23.55 Pasivaikščiojimai su Egle Špokaite (k). 0.25 „Senosios Kristinos nutikimai“. Humoro serialas.

TV6 8.45 9.00 9.30 10.00 11.00 12.00 12.30 14.00 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 21.00 21.30 22.00 22.05

23.00 24.00 1.00 11.03 12.10 13.03 13.39 14.03 14.28 16.30 17.03 17.30 18.10

Teleparduotuvė. Tavo augintinis. Vienam gale kablys. Robinzonai. Lietuva. Gordono Ramzio virtuvės košmarai. Mados reidas. Topmodeliai. Jokių kliūčių! „Iš peties“. Realybės šou. „X mutantai“. Jokių kliūčių! Norite – tikėkite, norite – ne. „Vimbldonas“. Komedija. (N-7) „Klyvlendo šou“. Animacinė komedija. Šeimos bičas“. Animac. serialas. VIASAT krepšinio reporteris. „Naujasis Amsterdamas“. Detektyvinė drama. (N-7) „Kalėjimo bėgliai“. Nuotykių serialas. (N-14) „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. „Slapti studentų žaidimai“. Erotinis f. (S) Muzika Tau. Lietuvos diena. Radijo teatras. Retro. Septynios sporto dienos. Gera girdėti. Laida rusų kalba. Literatūros akiračiai. Atsiliepk dainoj. Laisvai!

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 10.00 10.30 11.00 11.30 12.00 13.00 15.00 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.10 19.00 19.10 20.00 20.10 21.00 21.15 22.10 23.10 0.20

TV parduotuvė. Reporteris (k.). Teletabiai. Griūk negyvas! (N-7) Penktoji pavara. Laida „NKTV”. Girių takais. Reporteris (k.). Dok. serialas „Plėšrūno instinktas”. „Šunys”. (N-7) TV serialas „Pagrindinis įtariamasis“ (k.). (N-7) Serialas „Pora kaip tvora“ (k.). Žinios. Orai. Super L.T. Žinios. Orai. Ekovizija (k.). Žinios. Orai. Griūk negyvas! Žinios. Orai. Skonio reikalas. Žinios. Orai. Kas tu toks? (k.). Žinios. Orai. 24/7. Serialas „MAD MEN. Reklamos vilkai”. (N-7) „Du karaliai“. Laida apie sportinį pokerį. „Zona” (k.). (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.05 7.15 7.30 7.50 8.15 9.00 9.20 9.35 10.30 11.00 11.15 11.25 12.25 15.25 16.35 20.00 21.10 23.35 0.15 2.00 19.03 20.03 20.31 20.45 21.03 23.48 23.58 24.00

Naujienos. Top-shop. Noriu žinoti. Laida kariams. Sveikata. Naujienos. Padriki užrašai. Kol visi namie. Fazenda. Naujienos. Animacinis f. Mistinė Meistro galia. M.Bulgakovo jubiliejui. Vaidybinis f. „Šuns širdis”. Aleksandras Žulinas. TV serialas „Einu tavęs ieškoti”. Laikas. Žiaurūs žaidimai. Animacijos asmenybės. Vaidybinis f. „Trys dienos už įstatymo ribų”. Muzikinis kanalas. Vudstoko vaikai. Vaikų radijo teatras. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. Just. Marcinkevičius. LR himnas. Nakties programa.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

Kazachstano TV reporteris Boratas išsiunčiamas į Jungtines Valstijas rengti reportažų apie galingiausią pasaulio valstybę. Tačiau labiau už jo darbą Boratui rūpi surasti Pamelą Anderson ir vesti ją. Todėl žurnalisto misija pasisuka kiek netikėta linkme.

BTV Ketvirtadienis, gegužės 12 d. 21.00 val. GERAS FILMAS „Tiesioginis kontaktas“. Rež. Danny Lerner (N-14). Vaidina: Dolph Lundgren, Gina May, Michael Pare, Bashar, Rahal, James Chalke, Vladimir Vladimirov, Raicho Vasilev. Buvęs specialiųjų pajėgų vadasMaikas Riginsas jau kurį laiką kalinamas Rytų Europoje. Jis gali ištrūkti į laisvę ir net gerokai praturtėti. Jam pavedama išgelbėti pagrobtą amerikietę Aną. Operacija neatrodė labai sudėtinga, tačiau išaiškėja tikroji tiesa – Anos gelbėjimo operacija tebuvo tik priedanga. Slaptųjų tarnybų tikslas – vėl aptikti merginos pėdsakus. Dabar jie abu – Maikas ir Ana, persekiojami geriausiai organizuotų pogrindinių nusikaltėlių grupuočių, o vienintelė užuovėja – Jungtinių Valstijų ambasada.

TV6 Ketvirtadienis, gegužės 12 d. 21.30 val. Komedija „Boratas. Kaip šaunusis Kazachstano žurnalistas Amerikoj patirtį graibstė“. JAV, 2006 m. Rež. Larry Charles (N-14). Vaidina: Sacha Baron Cohen, Ken Davitian, Luenell, Pamela Anderson (vaidina save), Bob Barr (vaidina save).

TV3 Penktadienis, gegužės 13 d. 23.20 val. Nuotykių komedija „Trise plauste. Gamtos šauksmas“. JAV, 2009 m. Rež. Ellory Elkayem (N-7). Vaidina: Oliver James, Kristopher Turner, Rik Young. Zakas ir Benas – geriausi draugai nuo pat mokyklos suolo. Abu gyvena pašėlusį, nuotykių pilną gyvenimą, kol vienas iš jų įsimyli kaimynų merginą. Žinoma, jausmams nelemta įsiplieksti, nes gražuolė išsikrausto kitur. Po dvylikos metų

Benas su Zaku vis dar puikūs bičiuliai, tačiau jų gyvenimas skiriasi. Zakas daro tik tai, ką nori, ir nesuka galvos dėl ateities, o Benas visa galva pasinėręs į darbą teisininkų firmoje. Darbštuoliui mintys tik retkarčiais nuklysta į praeitį, jis negali pamiršti kaimynų merginos, su kuria taip ir nespėjo artimiau susidraugauti. Matydamas Beno ilgesį, Zakas pasiūlo leistis į merginos paieškas. Leistis į nuotykius, kaip senais, gerais mokyklos laikais.

TV3 Šeštadienis, gegužės 14 d. 19.00 val. Animacinis nuotykių filmas „Simarono žirgas“. JAV, 2002 m. Rež. Kelly Asbury, Lorna Cook. Jauną laukinį arklį – Simarono mustangų vadą – sugauna žmonės ir atgabena į Jungtinių Valstijų karinį fortą. Daug kareivių bando sutramdyti ir prisijaukinti žirgą, tačiau niekam nepavyksta. Laukinukas labai stiprus ir užsispyręs – tris dienas neėdęs ir negėręs jis nepasiduoda net pačiam vadui. Negana to, žirgas sugeba pasprukti, o drauge su juo iš nelaisvės pabėga ir indėnas Mažasis Šaltinis. Simarono laukinių arklių vadas vėl patenka į nelaisvę. Šįkart aptvare jį laiko indėnai. Čia laisvūnas suranda meilę – gražią kumelaitę. Deja, indėnų gyvenvietę užpuola Jungtinių Valstijų kariai. Narsusis žirgas ir vėl supančiotas. Tačiau jis nė nenujaučia, kad labai greitai sulauks pagalbos, mat Mažasis Šaltinis jau atskuba. „Simarono žirgą“ sukūrė „Šreko“ kūrėjai. Toje pačioje studijoje buvo sukurti garsūs nuotykių filmai ir komedijos „Egipto princas“, „Viščiukų maištas“, „Kelias į Eldoradą“. Tikroviškai nupiešti žirgą – pagrindinį filmo herojų – buvo labai nelengva dėl savitos arklių anatomijos. Dailininkai pasitelkė pozuotoją. Herojaus prototipu tapo 50 tūkstančių dolerių kompanijai atsiėjęs kaigerų veislės žirgas Doneris. Muziką ir dainas filmui kūrė pasaulinio garso dainininkas Brajanas Adamsas ir kompozitorius Hansas Zimeris.

Gimtasis kraštas

Apdovanojo motinas

Lietuva per savaitę

2011 m. gegužės 6–13 d., Nr. 18 (62)

Tarptautinė darbo diena 115-ąsias metines švenčianti Lietuvos socialdemokratų partija eitynėmis paminėjo Tarptautinę darbo dieną. Spalvinga eitynių kolona žygiavo Vilniaus Gedimino prospektu iki Vyriausybės. Vėliau eitynių dalyviai pasuko prie Baltojo tilto, kur vyko gegužinė ir partijos 115-ųjų metinių minėjimas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Motinos dienos išvakarėse įteikė valstybinius apdovanojimus daugiavaikėms motinoms. Pasak Prezidentės, darnioje ir ypač gausioje šeimoje užaugęs žmogus nuo mažens išmoksta dalytis gerumu, svarbiausiais gyvenimo klausimais tartis ir sutarti. Tai – vertybės, kurios visuomet išlieka svarbiausios, nes atsveria susvetimėjimo ir savanaudiškumo grėsmę.

Sukaktis

Minint Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dieną Jaunųjų liberalų aljansas sekmadienį Vilniuje surengė eiseną Gedimino prospektu. Tą dieną sukako septyneri metai, kai Lietuva tapo ES nare.

Pigūs skrydžiai

Džiaugsmas dėl popiežiaus

Populiariausia Europos pigių skrydžių oro transporto bendrovė „Ryanair“ pradeda skraidyti iš Lietuvos sostinės į Milaną. Tai pirmas maršrutas iš šešių, kuriuo nuo pirmadienio pradedama skraidinti keleivius iš Vilniaus į šį Italijos miestą.

Savaitgalio orai

Dievo Gailestingumo sekmadienio Šv. Mišias Vilniaus arkikatedroje aukojęs apaštalinis nuncijus arkivyskupas Luidžis Bonacis išreiškė ypatingą džiaugsmą, kad popiežius Jonas Paulius II Romoje iškilmingai paskelbtas palaimintuoju.

14 000 berželių

Šeštadienį orus Lietuvoje lems anticiklonas, slenkantis nuo Skandinavijos. Slėgis kils, numatomi ramūs, daugelyje rajonų mažai debesuoti ir sausi orai, tik kur ne kur rytiniuose rajonuose gali trumpai palynoti. Vidurdienį temperatūra pakils iki 10–15 laipsnių. Sekmadienį vietomis, daugiausia rytiniuose rajonuose, turėtų palyti. Šiek tiek sustiprės šiaurės rytų vėjas. Temperatūra naktį vyraus teigiama, nuo 2 iki 7 laipsnių šilumos, tik vietomis, didesnė tikimybė Žemaitijoje, numatomos šalnos – 0–2 laipsniai šalčio. Dieną temperatūra pakils iki 11–16 laipsnių šilumos. Nenustebkite, jei savaitgalį tektų pamatyti ir snaigių. Gegužę kartais sninga ne tik žiedlapiais. Jaunatis. Saulė teka 5.31, leidžiasi 21.02.

Šeštadienį

Sekmadienį

Naktį: +1 +6°

Naktį: +2 +7°

Dieną: +10 +15°

Dieną: +11 +16°

Praėjusį penktadienį Nemenčinės miškų urėdijoje pasodinta per 14 000 berželių. Taip ir toliau bus formuojamas užrašas „Žalgiris 600“. Akcijos „Žalgiris 600“ globėja – Seimo pirmininkė Irena Degutienė, organizatoriai – Seimo Europos klubas, Generalinė miškų urėdija ir Nemenčinės miškų urėdija. Raimundo Šuikos nuotrauka

Parengė Rimantas Dovydėnas, GK, EPA-Eltos inf. ir nuotraukos