Gimtasis kraštas Nr. 64 by Gimtasis kraštas

Gimtasis kraštas Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2011 m. gegužės 20–27 d., Nr. 20 (64)

Kaina 1,99 Lt

Lietuvių kamikadzių skrydžiai Prieš beprotišku greičiu naktinėmis gatvėmis važinėjančius, savo ir kitų saugumu bei gyvybe rizikuojančius adrenalino fanatikus policija bejėgė.

6 p.

EPA-Eltos nuotrauka

Kodėl Lietuvoje nepasitikima teismais?

E.Seilius ir K.Zmailaitė – pora pagal Dievo norą

10 p.

12 p.

Afroditės globojama meilės sala 13 p.

2011 m. gegužės 20–27 d., Nr. 20 (64)

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Kaunas paniro į viduramžius Į laikinojoje sostinėje vykstančias tarptautines Hanzos dienas atvyko 86 miestų ir jų regionų delegacijos, mieste šurmuliuoja mugės, festivaliai, karnavalai, įvairūs kiti renginiai.

Bankai didina įkainius ir smaugia verslą Lietuvoje veikiantys bankai surado būdą, kaip pasipelnyti – sparčiau negu kitose Europos Sąjungos šalyse didina operacijų įkainius. Albinas ČAPLIKAS Naujasis Lietuvos banko valdybos pirmininkas neseniai paragino komercinius bankus mažinti operacijų įkainius. Tačiau bankininkai tik sumėtė pėdas ir įkainius dar labiau padidino, o gyventojus paragino taupyti atsiskaitant bankų mokėjimo kortelėmis. Smulkieji verslininkai įrodė, kad šiuo atveju bankai dar daugiau gaus naudos, o iš pirmo žvilgsnio nematomus nuostolius galiausiai patirs tie patys vartotojai.

Saulius TVIRBUTAS Vakar prasidėjo visų laikų didžiausia Kauno šventė – tarptautinės Hanzos dienos. Keturias dienas įvairiose miesto centro vietose vyks daug renginių. Į istorinį pirklių sąjungai priklausiusį miestą atvyko 86 užsienio delegacijos. Prieš šventės atidarymą netgi buvo išplautos senamiesčio tarpuvartės, sutvarkyti grindiniai.

Rengėsi nuo pernai Kauno meras Rimantas Mikaitis tikino, kad priimti tokią gausybę svečių miestui nebus gėda. Manoma, kad įvairiuose Hanzos dienų renginiuose apsilankys iki pusės milijono žmonių. Meras minėjo, kad šventei savivaldybė rengėsi nuo pernai. „Tvarkėme Santakos parką, senamiesčio grindinius, netgi plovėme tarpuvartes, kad neliktų šlapimo tvaiko, – kalbėjo R.Mikaitis. – Beje, tarpuvartes žadame tvarkyti ir vėliau, nors tikimės, kad kauniečiai gerbs savo miestą ir ateityje to daryti nereikės.“ Renginį organizuojančios viešosios įstaigos „Hanza Kaunas 2011“ direktorius Darius Rumšas tvirtino, kad šiemet vykstančios Hanzos dienos yra neabejotinai didžiausias renginys miesto istorijoje. „Anksčiau vykusios tradicinės vietinės Hanzos dienos buvo gal tik dešimtadalis to, kas yra dabar. Netgi tokios didelės šventės kaip Kauno dienos, Kaziuko mugė neprilysta šių metų renginiui, kuriame gausu festivalių, pasirodymų, koncertų“, – kalbėjo jis.

Dar vienas plėšrus tarpininkas

Renginį organizuojančios viešosios įstaigos „Hanza Kaunas 2011“ direktorius Darius Rumšas tvirtino, kad šiemet vykstančios Hanzos dienos yra neabejotinai didžiausias renginys miesto istorijoje. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Šventė Kaunui kainavo daugiau kaip 3 mln. Lt. „Tačiau toks renginys yra puiki miesto reklama, galimybė pritraukti turistų ateityje“, – įsitikinęs R.Mikaitis.

Sulaukė daug svečių Į tarptautines Hanzos dienas atvyko 86 miestų ir jų regionų delegacijos. Joms vadovauja merai arba jų pavaduotojai, su jais taip pat atvažiavo daug politikų, verslininkų, menininkų, prekybininkų, turistų. Du Vokietijos regionai – Herefordas ir Rostokas – paprašė šventės organizatorių skirti daugiau vietos Rotušės aikštėje. Herefordas ketina

pristatyti 25 savo regiono miestus, o Rostokas – 34. Iš viso Kaune bus pristatyta maždaug pusantro šimto Hanzos miestų. Tai pagyvino miesto ir jo apylinkių viešbučių verslą, rezervuota keli tūkstančiai vietų. Taip pat padaugėjo gyventojų kaimo turizmo sodybose. Kai kurias svečių delegacijas nuspręsta apgyvendinti miesto mokyklose. „Pavyzdžiui, Latvijos 80 žmonių delegacija pasakė, kad jiems gyventi viešbutyje bus per brangu, todėl jie įsikūrė vienoje Kauno centro mokyklų“, – sakė D.Rumšas. Trijose miesto mokyklose maitinami ir šventėje dirbantys savanoriai.

Kultūrų įvairovė Rotušės aikštėje iškilo 12 m aukščio gyvybės medis-laivas su 176 Hanzos miestų herbais, užkurta senovinė vaško lydimo krosnis, kuri išties šioje vietoje veikė prieš kelis šimtus metų. Aikštėje veikia Hanzos sąjungos miestų mugė. Joje galima paragauti vokiško alaus, viduramžiškų estiškų saldumynų, rusiškų blynelių su ikrais. Kiekvienas miestas vilioja ne tik kulinarijos gaminiais, bet ir koncertais, įvairiais reginiais, paviljonuose galima gauti įvairios informacijos apie turizmą, verslą, kultūrą, įsigyti suvenyrų, amatininkų dirbinių. Nukelta į 2 p.

Šią savaitę Lietuvos smulkieji ir vidutiniai verslininkai nutraukė dar vieną kaukę nuo bankininkų veido. „Bankai ne tik didina paslaugų įkainius, bet ir smaugia, ypač smulkiuosius prekybininkus, plėšikiškais įkainiais, kai pirkėjai atsiskaito mokėjimo kortelėmis“, – tikina verslininkas Arturas Mackevičius ir ant stalo kloja skaičiavimus. Nukelta į 3 p.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Lietuvoje katastrofiškai mažėja gyventojų Visuotinio gyventojų surašymo išankstiniais duomenimis, šalyje gyvena vos 3,05 mln. gyventojų, tačiau kol kas jokio plano masinei emigracijai sustabdyti nėra. Gediminas STANIŠAUSKAS

Jei kasmet iš Lietuvos pasitrauks 2–3 proc. dirbančiųjų, Vyriausybei bus sudėKlaudijaus Driskiaus nuotrauka tinga pasiekti net ir 2–3 proc. BVP augimą.

Žinomo atlikėjo Marijono Mikutavičiaus apdainuoti trys milijonai Lietuvos piliečių, atrodo, greitai gali likti tik dainoje.

Surašyme nedalyvavo vienas procentas Statistikos departamentas informuoja, kad baigėsi Lietuvos Respublikos visuotinio gyventojų ir

būstų surašymo apklausa, per kurią buvo surašyta 2 mln. 15 tūkst. gyventojų. Elektroniniu būdu susirašė ar buvo surašyta 1 mln. 39 tūkst. gyventojų. Nukelta į 3 p.

Gimtasis kraštas

2011 m. gegužės 20–27 d., Nr. 20 (64)

Aktualijos

Kaunas paniro į viduramžius Hanzos miestų valtornininkų festivalio koncertai. Į Kauną atvyko maždaug 30 valtornininkų iš 15 Hanzos sąjungos miestų: Tartu, Pernu (Estija), Rygos (Latvija), Helsinkio (Suomija), Osnabriuko (Vokietija), Didžiojo Novgorodo (Rusija) ir kitų. Šią idėją pasiūlė estai. Viduramžių dvasią leis pajausti garsi senosios muzikos propaguotoja vokiečių grupė „Corvus Corax“. Jie gros šeštadienį prieš vidurnaktį Santakos parke šalia Popiežiaus kalnelio. Santakos parke veikia tarptautinė Hanzos menininkų paroda „Santaka“. Dvi savaites Kaune dirbę įvairių Europos miestų menininkai savo darbus ketina palikti Kaunui. Daugiausia tai instaliacijos, keramikos darbai, medžio skulptūros, vaizduojančios dviejų upių susiliejimą ir atspindinčios šventės šūkį „Prisiminti, atkurti, didžiuotis“. Viduramžių dvasią laikinojoje sostinėje leis pajausti įspūdingi vaidinimai ir riterių pasirodymai.

Atkelta iš 1 p. Vilniaus gatvėje savo dirbinius siūlo tautodailininkai ir amatininkai, maisto gamintojai, veikia sendaikčių turgus. O vakarais iki paryčių šioje gatvėje šurmuliuoja senoviškas karnavalas su persirengėliais, žonglieriais, ugnies rijikais, mimais, muzikantais, kojūkininkais.

Vyks gausybė reginių Šalia Daugirdo amfiteatro kaip ir ankstesnėse miesto Hanzos dienose įsikūrė Viduramžių miestas. Šiemet jis trigubai didesnis nei anksčiau. Jame vyksta Didžiojo Europos riterių turnyro kovos. Suplūktoje arenoje pirmą kartą Lietuvoje kausis raiteliai, tarp kurių yra ir Europos čempionų. Šalimais išburti siūlosi raganos, darbuojasi kalviai, vyksta įvairios kitos atrakcijos. Santakos parke įrengtoje poilsio zonoje kiekvieną rytą skambant muzikai profesionalūs aerobikos ir jogos instruktoriai kviečia kauniečius ir miesto svečius mankštintis, pažaisti paplūdimio tinklinį. Vaikai gali pramogauti Vaikų mieste.

Klaipėdietis Viktoras Vladimirovas į šventę Nemunu prieš srovę iš uostamiesčio atplaukė nuosavu senoviniu laivu „Arka“, kuris pagamintas pagal XIII a. brėžinius. „Už tai, kad atsisakiau žvejybos ir supjausčiau žvejybos laivą gavau ES lėšų. Jas investavau į šį laivą. Dalį pinigų teko skolintis iš banko“, – pasakojo pirklio drabužiais vilkintis klaipėdietis. Penkias dienas iki Kauno plaukė ir Rusnės upeiviai valtimis „Ūda“, „Rusnietis“ ir „Vykintas“. Visi senoviniai laivai tapo puikia paupio puošmena viduramžių dvasią atkūrusiame mieste. Šiandien vakare Santakos parko dauboje planuojamas naktinis oro balionų šokis. Po jo virš dviejų upių vyks ugnies misterija: 6 latvių ir lietuvių skulptoriai sukūrė milžiniškas šiaudų skulptūras iš šiaudų ir nendrių. Jos bus uždegtos, o emocijas dar kaitins ugnies žonglieriai. Misteriją vainikuos didysis Hanzos dienų fejerverkas.

Kviečia festivaliai Hanzos dienų meno vadovas Andrius Žiurauskas sakė, kad į šventę

Šiemet Kaune vykstančios Hanzos dienos yra neabejotinai didžiausias renginys miesto istorijoje. atvyko 32 meno kolektyvai. „Įvairiose miesto erdvėse pristatomi 7 Kauną reprezentuojančių tarptautinių festivalių fragmentai: džiazo festivalio „Kaunas Jazz“ koncertai, Pažaislio klasikinės muzikos, operetės „Operetė Kauno pilyje“, folkloro „Suklegos“, pučiamųjų „Padūduokime Kaunui“, sakralinės muzikos „Kaunas Cantat“ ir Berniukų chorinės muzikos festivalių pasirodymai“, – kalbėjo meno vadovas. Šv.Ksavero ( Jėzuitų) bažnyčioje, prie pilies ir kitose vietose vyksta

Laukė kone du dešimtmečius „Ko gero, tokios šventės 100 metų daugiau nebus, – mano A.Žiurauskas. – Tai yra pereinamasis renginys kaip ir olimpiada. Miestai daugybę metų laukia progos jį surengti. Mes jau 1992-aisiais žinojome, kada tą šventę rengsime.“ Senoji Hanzos miestų sąjunga, dar vadinta Hanzos lyga, aktyviai veikė XIII–XVI a. Ji vienijo maždaug 200 Europos miestų. Tai buvo ne tik prekybos organizacija, bet ir sąjunga, akcentuojanti savivaldos svarbą, humanizmą, bendruomeniškumą, savitarpio paramą. Šiuos principus perėmė 1980 m. įkurta Naujoji Hanzos sąjunga. Ši įtakinga organizacija vienija 176 miestus ir siekia stiprinti socialinę, ekonominę, kultūrinę Europos vienybę. Tarptautinės Hanzos dienos yra rengiamos kasmet viename iš Naujosios Hanzos sąjungos miestų. Daugiausia Hanzos miestų yra Vokietijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Latvijoje. Juose iš viso gyvena daugiau kaip 200 mln. gyventojų. Kaunas yra vienintelis Lietuvos miestas, priklausantis šiai sąjungai.

Daugiausia Hanzos miestų yra Vokietijoje, Lenkijoje, Rusijoje ir Latvijoje. Kaunas yra vienintelis Lietuvos miestas, priklausantis šiai sąjungai.

Socialinės paramos sistemoje apstu spragų Auditoriai siūlo keisti nuostatą, reikalaujančią asmenims būti įsiregistravusiems darbo biržoje bent 6 mėn., kad jiems būtų skiriama socialinė pašalpa, šildymo, šalto ir karšto vandens išlaidų kompensacijos, nes šeimai netikėtai netekus pajamų, ji pusę metų gali likti be socialinės paramos.

Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė ragina peržiūrėti socialinės paramos teisinį reglamentavimą ir užtikrinti, kad šios lėšos būtų naudojamos taupiai ir skiriamos labiausiai jos stokojantiesiems. Pernai socialinei paramai Lietuvoje panaudota beveik 2 mlrd. Lt. Įvertinę socialinės paramos sistemą Lietuvoje valstybiniai auditoriai kons-

tatavo, kad ji nėra pakankamai teisiškai reglamentuota: įstatymuose neapibrėžta, kas yra socialinė parama, kokios yra jos sudedamosios dalys ir kokių konkrečių tikslų siekiama skiriant tam tikras socialines išmokas. Taip sudaromos prielaidos socialinei paramai skirtas valstybės biudžeto lėšas naudoti ne pačiu efektyviausiu būdu.

hanzakaunas.lt nuotraukos

Auditoriai atkreipė dėmesį, kad šiuo metu socialinės pašalpos dydis yra mažesnis už apskaičiuotą minimaliems poreikiams tenkinti reikalingą dydį. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jį skaičiuoja neturėdama aiškių kriterijų ir nesant teisinio reglamentavimo, todėl negalima įvertinti, ar minimaliems poreikiams tenkinti pašalpos dydis apskaičiuojamas pagrįstai.

GK, Eltos inf.

Pareigūnai savo postuose neužsisėdės Seimas įteisino Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Valstybės saugumo departamento pareigūnų rotaciją.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Tai numatyta priimtose šalies vadovės Dalios Grybauskaitės teiktose Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) įstatymo ir statuto bei Valstybės saugumo departamento (VSD) įstatymo ir statuto pataisose. Teisės aktų pataisomis nutarta įtvirtinti VSD generalinio direktoriaus, jo pavaduotojų, vadovaujančias pareigas einančių VSD pareigūnų, STT direktoriaus pirmojo pavaduotojo ir pavaduotojo, statutinių šios tarnybos struktūrinių padalinių, nesančių kitame struktūriniame padalinyje, vadovų ir pavaduotojų tarnybinį kaitumą. Priimtais pakeitimais nuspręsta, kad visi šie pareigūnai bus skiriami penkerių metų laikotarpiui ir galės eiti pareigas ne daugiau kaip 10 metų iš eilės. STT direktoriui šios nuostatos jau galioja. Pagal įstatymų pakeitimus, STT struktūrinių padalinių vadovai ir pavaduotojai į tas pačias pareigas penkerių metų laikotarpiui galės būti skiriami pakartotinai, jei jų veikla bus įvertinta labai gerai. STT statuto pakeitimais taip pat nutarta išplėsti asmenų, galinčių užimti STT direktoriaus, jo pirmojo pavaduotojo ir kitų pavaduotojų pareigas, ratą. Įsigaliojus pakeitimams, į šias pareigas galės pretenduoti ne tik valstybės tarnybos, bet ir teisėjo ar prokuroro darbo patirtį turintys asmenys. Įstatymų pakeitimai įsigalios nuo 2012 m. Iki jų įsigaliojimo į pareigas paskirtų VSD generalinio direktoriaus pavaduotojų, STT direktoriaus pirmojo pavaduotojo ir STT direktoriaus pavaduotojų kadencija bus skaičiuojama nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Kitų pareigūnų, kuriems nustatomas penkerių metų tarnybos laikotarpis, paskirtų į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo ir šias pareigas ėjusių daugiau kaip penkerius metus, tarnyba bus prilyginama vienam tarnybos laikotarpiui, o šias pareigas ėjusių daugiau kaip 10 metų – dviem tarnybos laikotarpiams. Daugiau nei 10 metų tas pačias pareigas ėjusį pareigūną, kurio tarnyba įvertinama labai gerai, galima bus pakartotinai skirti ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui. Tikimasi, kad tarnybinio kaitumo galimybė leis stiprinti vadovavimą orientuojant veiklą į rezultatus, padarys veiklą skaidresnę, leis išvengti institucijos sustabarėjimo ir kitų neigiamų padarinių, kuriuos lemia menkas vadovaujančias pareigas einančių pareigūnų kaitumas. GK, Eltos inf.

2011 m. gegužės 20–27 d., Nr. 20 (64)

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Bankai didina įkainius ir smaugia verslą Atkelta iš 1 p. Verslininkas suskaičiavo, kad pirkėjui atsiskaitant už 10 Lt kainuojančią prekę banko mokėjimo kortele, iš 20 proc. prekės antkainio, iš kurio gyvuoja jo visas verslas, bankui atitenka net 34 proc. sumos. Taigi iš tikrųjų tarp gamintojo ir vartotojo atsiranda dar vienas itin plėšrus tarpininkas – bankas. Be to, smulkieji prekybininkai tiesiog užverčiami bankų įmokomis, kai tenka atsiskaityti su daugybe skirtingų tiekėjų – perkant jų produkciją ir atsiskaitant. Už kiekvieną operaciją tenka mokėti, o kai tokių operacijų susikaupia šimtai ir tūkstančiai, išauga ir suma. Štai Kauno rajone turintis šešias nedideles parduotuves verslininkas A.Mackevičius suskaičiavo, kad 2010-aisiais vien už operacijas bankams prarado beveik 155 tūkst. Lt.

Pirmasis smūgis Visi pastebėjo, kad buvusio Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko Reinoldijaus Šarkino dantys jau buvo atšipę. Kaip senas ir kadaise galingas liūtas jis tik piktu žvilgsniu palydėdavo vis įžūliau besielgiančias hienas – komercinius bankus. Finansų džiunglėse hienos jau buvo įvedusios savo tvarką ir gviešėsi į vis didesnes teritorijas.

Naujasis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas jau pirmosiomis dienomis pradėjo atsikovoti prarastą centrinio šalies banko įtaką. Bankininkai iš karto pajautė, kad nevaldomų veiksmų šventė rinkoje eina į pabaigą ir su nerimu laukė pirmojo smūgio. Sulaukė. Naujasis Lietuvos banko valdybos pirmininkas iš pradžių per žiniasklaidą, o vėliau ir susitikime su bankininkais taikė į labiausiai pažeidžiamą bankininkų vietą – išaugusį ir tebeaugantį apetitą didinti bankinių operacijų įkainius. Susitikime su bankininkais V.Vasiliauskas išrėžė į akis: „Bankų paslaugų įkainių ideologiją teks keisti. To reikalauja situacija.“

Pramonininkai ieško išeities – dėl kelių stambių Lietuvos įmonių kreditavimo šiuo metu pradėjo derybas su D. Britanijos bankais.

Vėl padidino įkainius Bankininkai yra išauklėti ir šiaip mandagūs žmonės, todėl V.Vasiliausko raginimo viešai nekomentavo. Netrukus SEB bankas paskelbė apie operacijų įkainių keitimą. Įsibėgėjusi įkainių didinimo mašina ir toliau traiškė pasitaikančiuosius kelyje. Pavyzdžiui, už vietinį lėšų pervedimą banko padalinyje iš vienos sąskaitos į kitą SEB bankas prašė mokėti jau tris litus (buvo 2 Lt), o pervedant pinigus į kitą Lietuvoje registruotą banką irgi prašė litu brangiau – 4 Lt. Akis rėžia ypač dideli įkainiai atliekant operacijas grynaisiais pinigais. Pavyzdžiui, grynųjų pinigų išmokėjimas bankuose kainuoja nuo 0,6 iki 0,8 proc. išmokamos sumos. Taigi jeigu nori išsiimti iš savo sąskaitos 10 000 litų, bankui palieki nuo 60 iki 80 litų. Bankininkai sako, kad tiek kainuoja pinigų saugojimas saugyklose, jų skaičiavimas ir perskaičiavimai, atlyginimai kasininkėms ir kitos išlaidos, tarp kurių – brangstanti elektros energija, patalpų šildymas, o atėjus vasarai – oro gaivinimas. Ir visa tai daroma rūpinantis bankų klientais ir didinant jų pinigų apsaugą. Labiausiai nukenčia pensininkai. Daugelis jų neturi galimybių už komunalines paslaugas atsiskaityti inter-

Lietuvoje bankų įkainiai – vieni didžiausių ES.

netu, todėl už kiekvieną įmoką jiems tenka mokėti 1–3 Lt. Jeigu žmogus gyvena mieste, kartais tenka kiekvieną mėnesį atsiskaityti su 4–6 komunalinių paslaugų teikėjais. Tokiu atveju prie ir taip išsipūtusių sąskaitų dar reikia pridėti iki 18 Lt ir dovanoti juos bankams.

Verslas skolinsis užsienyje LPK Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas apnuogina bankų veiksmus: „Bankai nurašė daug blogų paskolų, todėl pradėjo didinti operacinių

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

paslaugų įkainius. Per pastaruosius dvejus metus paslaugų įkainiai Lietuvoje kilo greičiau nei kurioje nors kitoje ES šalyje. Taip jie ir susirenka pajamų. Kreditų kokybė? Reikalavimai sveiku protu nesuvokiami – bankininkai nori, kad besiskolinanti įmonė pateiktų ne tik puikų projektą, bet ir 5–7 kartus kredito sumą viršijantį užstatą.“ Pramonininkai ieško išeities – dėl kelių stambių Lietuvos įmonių kreditavimo šiuo metu pradėjo derybas su dviem D.Britanijos bankais. Pasak S.Besagirsko, britų bankai nusiteikę geranoriškai.

Lietuvoje katastrofiškai mažėja gyventojų Tačiau nei šalies vadovė, nei Vyriausybė kol kas nepasiūlė priemonių, kaip sumažinti emigraciją.

Atkelta iš 1 p. Išankstiniais elektroninio surašymo ir apklausos duomenimis, surašymo apskaitos momentu (2011 m. kovo 1 d.) Lietuvoje buvo 3 mln. 53,8 tūkst. nuolatinių gyventojų (1407,9 tūkst. vyrų ir 1645,9 tūkst. moterų). Išankstiniais surašymo duomenimis, Vilniuje buvo 539 tūkst., Kaune – 321,2 tūkst., Klaipėdoje – 161,3 tūkst., Šiauliuose – 113,1 tūkst., Panevėžyje – 103,5 tūkst. gyventojų. Iš viso surašyta 1 mln. 415 tūkst. būstų. Maždaug vieno procento būstų gyventojai nedalyvavo surašyme (atsisakė ar surašinėtojai išvis nebuvo įleisti). Atkūrus nepriklausomybę 1991 m. Lietuvoje gyveno daugiau kaip 3,7 mln. žmonių.

Išvažiuoja neatsigręždami Ko gero, Lietuvoje nėra šeimos, kurios neužkliudė emigracijos banga. Taip jau sutapo, kad Statistikos departamento pranešimas apie katastrofiškai ištirpusias Lietuvos piliečių gretas pasirodė tada, kai telefonu vienas geriausių draugų pranešė emigruojąs svetur. „Birželio 2-ąją išvykstu į Norvegiją ir, tikiuosi, visam laikui“, – džiūgavo kolega, kuris Lietuvoje buvo vienas profesionaliausių televizijos reporterių. Per pastaruosius metus iš artimų žmonių rato jis ne pirmas, susikrovęs lagaminus kelionėn. Vienas brolių jau 6 metus gyvena Norvegijoje, svainis šiemet įsitvirtino Švedijoje. Be to, svainė prieš trejus metus įsikūrė Anglijoje. Ir nors ten pinigais nelyja, ji nė už ką grįžti neketina. „Nereikia būti diplomuotu ekonomistu, kad suprastum, jog esant

Ministras tik samprotauja

Išankstiniais elektroninio surašymo ir apklausos duomenimis, Lietuvoje gyvena 200 tūkst. moterų daugiau nei vyrų. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

tokiems dideliems atlyginimų skirtumams, lietuviai išvyks iš šalies“, – sakė „DnB Nord“ banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis. Jo teigimu, žmonės pirmiausia galvoja ne apie šalį, o apie savo šeimą ir vaikus. Pasak R.Rudzkio, siekdama sustabdyti emigraciją, valdžia privalo iš esmės pagerinti viešojo sektoriaus teikiamų gėrybių kokybę. „Šalyje klesti korupcija, trūksta teisingumo, todėl pirmiausia reikia parodyti žmonėms, kad valstybė jais rūpinasi, – akcentavo R.Rudzkis. – Būtina skatinti ir ekonomiką, nuo verslo aplinkos apvalyti perteklinį reglamentavimą, kuris sudaro daugybę kliūčių verslui.“ Jo teigimu, priešingu atveju šalis susidurs su tokia socialine problema, kad viena tos situacijos nepajėgs suvaldyti.

„Sodros“ biudžetą subalansuoti bus sunku Ekonomistas Gitanas Nausėda įspėja: „Jeigu ir toliau tokiais tempais masiškai emigruos tautiečiai, Lietu-

voje neliks lietuvių. Visame pasaulyje bus lietuvių, bet pačios Lietuvos nebeliks. Lieka iš darbo rinkos pasitraukę pensininkai arba riboto darbingumo žmonės, todėl didėja santykis tarp dirbančių ir pašalpas gaunančių žmonių.“ Jei kasmet iš Lietuvos pasitrauks 2–3 proc. dirbančiųjų, Vyriausybei bus sudėtinga pasiekti net ir 2–3 proc. BVP augimą, jau nekalbant apie 8–10 proc. metinį BVP didėjimą. „Mažėjant dirbančiųjų skaičiui, likusieji privalės dirbti dar našiau“, – sakė G.Nausėda. Ekonomistas įspėja, kad blogėjanti demografinė padėtis skatins Vyriausybę ne tik tolinti pensinį amžių, bet ir imtis „kietesnio“ „Sodros“ biudžeto subalansavimo scenarijaus. Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė paragino nesigąsdinti išankstiniais surašymo duomenimis. Prezidentės vyriausiasis patarėjas Nerijus Udrėnas tikino, esą ekonomikos augimas, darbo vietų kūrimas mažinant verslui barjerus, darbo našumo

didinimas, įperkamo būsto pasiūla yra vieni svarbiausių veiksnių gerinant šalies patrauklumą. „Tai savo ruožtu bus ir socialinės sistemos išlaikymo ir pagerinimo pamatas, – sakė N.Udrėnas.– Tačiau kartu reikia įgyvendinti „Sodros“ reformos paketą, kad ši sistema būtų tvari, o išmokos labiau susietos su įmokomis.“

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas pripažįsta, kad socialinio draudimo sistemai apdraustųjų mažėjimas yra didelis iššūkis. „Tačiau norėtųsi palaukti oficialių Statistikos departamento duomenų apie tai, kurių amžiaus grupių atstovų daugėjo ar mažėjo. Remiantis šiais duomenimis, taip pat patikslintomis darbo jėgos ir makroekonominėmis prognozėmis, reikės patikslinti ir pensijų sistemos reformos prielaidas“, – tikino D.Jankauskas. D.Jankausko teigimu, svarbiausias Vyriausybės tikslas – sudaryti tokias sąlygas Lietuvoje, kad žmonės netrokštų išvykti, o išvykę ir pasisėmę idėjų, patirties, norėtų sugrįžti. Tai esą priklauso ne vien nuo valdžios sprendimų, bet ir darbdavių požiūrio, atlyginimų dydžio ir bendros atmosferos visuomenėje.

Gimtasis kraðtas

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis,

Reklamos pardavimas Tel. (8 5) 210 0093.

stasys.jokubaitis@gimtasiskrastas.lt

Prenumerata ir platinimas Tel. (8 5) 210 0060.

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė, lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

Tiražas 5 000 egz. ISSN 2029-4816 Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.

Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110.

Leidėjas – UAB Žurnalistai: Meilė Taraškevičienė, Irma Dubovičienė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Nijolė Baronienė, Meilė Jančorienė, Vismantas Žuklevičius.

Fotografas Klaudijus Driskius. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Gimtasis kraštas

Komentarai

Politinė korupcija – pražūtinga

Saulius STOMA Praėjusią savaitę Seimas dar kartą suvarė peilį sau į pilvą. Tačiau tai nebuvo panašu į garbingą charakirį. Priešingai. Neleidęs tęsti jau prieš kelerius metus pradėto teisminio proceso prieš naują savo narį Evaldą Lementauską, Seimas priėmė vieną negarbingiausių sprendimų per visą istoriją. Visuomenė dar kartą nusprendė, kad „varnas varnui akies nekerta“. 68 Seimo nariai balsavo teisingai – už neliečiamybės panaikinimą. Tačiau pritrūko trijų balsų, o gėdą reikės plautis visiems. Nedalyvavusiųjų pasiteisinimai skamba absurdiškai. Dauguma darė tai sąmoningai. O visos šnekos – tik spektaklis kvailiams. Už leidimą tęsti teisminį procesą balsavo tik „Tvarkos ir teisingumo“ seniūnas, kiti 16 narių nedalyvavo. Iš Darbo partijos atstovų „už“ nepaspaudė nė vienas. Kalbėti čia tenka ne apie viešą, nors ir labai primityvią, šiurkščią, necivilizuotą politiką, o apie politinę korupciją. Seimas, neleidęs baigti teisminio proceso politinės korupcijos byloje, įžūliai pažeidė visuotinio teisingumo principus. Tai jau daug blogiau nei kokio

pasigėrusio ar savo išskirtinumo apakinto seimūno šėliojimai. Blogiau ir už posėdžių praleidinėjimą, už kurį iš Seimo buvo išmestas Linas Karalius. Kalbėti dabar tenka apie tai, kad šiame Seime daugumą perima korupcinės jėgos. Ar ne per aštru? Bet prisiminkime, kuo yra kaltinamas E. Lementauskas, kurį Seimas jau beveik apgynė, mat netrukus po kadencijos įsigalios senatis. Buvęs „Tvarkos ir teisingumo“ partijos iždininkas netrukus turėjo išgirsti nuosprendį kaip tik politinės korupcijos byloje. Visi trys kaltinimo epizodai susiję su bandymais papirkti opozicijos politiką balsuoti Vilniaus savivaldybės taryboje. Taigi čia kalbame ne apie vieno žmogaus problemą. Kaltinimai korupcija slegia visą skambaus pavadinimo partiją. Ir pirmiausia šita partija turėjo padaryti viską, kad byloje

sprendimą, pasirašytų sau mirties nuosprendį. Bet išklausykime antrą šalį. Kai kas aiškina – ir turi svarių argumentų – kad Lietuvos teisingumo institucijomis pasitikėti dar negalima. Sutikčiau su tuo. Tačiau ką daryti? Stabdyti visus teisinius procesus? Žinoma, tai būtų absurdas. Gal galime rasti dar kokių kitų pateisinimų? Tarkime, TTP ir Darbo partija patiria ypatingą teisėsaugos spaudimą, todėl priverstos priešintis šiai neteisėtai įtakai politinėmis priemonėmis. Tačiau kodėl tada abi šios partijos (ir ypač TTP) visais įmanomais būdais trukdė ir tebetrukdo Lietuvos teisingumo sistemos reformai? Juk atrodytų ne tokia ir sudėtinga E.Lementausko byla teisme tąsoma jau nuo 2008 metų. Teisinės bylos ir politika Lietuvoje susipynę į paslaptingą mazgą ne mažiau nei

Lietuvoje politiko imunitetas išplėtotas taip stipriai, kaip beveik niekur kitur. Gal tik dar keliose panašiose Rytų Europos valstybėse. Ir tai net ne mūsų Konstitucijos, o vėliau priimtų įstatymų bėda. paaiškėtų tiesa. Tačiau vietoj to ji nusprendė stabdyti jau beveik baigtą procesą. Ir kas keisčiausia – lengvai rado pritariančiųjų. Sąmoningoje visuomenėje partija, priėmusi tokį

68 Seimo nariai balsavo teisingai – už neliečiamybės panaikinimą. Tačiau priKlaudijaus Driskiaus nuotrauka trūko trijų balsų, o gėdą reikės plautis visiems.

vadinamieji teisininkų ir politikų „elitai“. Kas dabar dar galėtų tuos korupcijos mazgus išnarplioti? Mažas, bet realus žingsnis į teisingą pusę būtų imuniteto suteikimo apribojimas. Juk kiekvienam aišku, kad žmogus neturėtų eiti į Seimą ir būti ten apsaugotas, kol jo teisinė byla dar nebaigta. To reikalauja elementariausias teisingumo suvokimas. Tačiau Lietuvoje politiko imunitetas išplėtotas taip stipriai, kaip beveik niekur kitur. Gal tik dar keliose panašiose Rytų Europos valstybėse. Ir tai net ne mūsų Konstitucijos, o vėliau priimtų įstatymų bėda. Konstitucijoje parašyta aiškiai: „Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė.“ Viskas. Tai reiškia, kad politikas, kuriam teisinis procesas pradėtas anksčiau, galėtų jame dalyvauti, jei taip būtų nustatyta įstatymiškai. Seimas balsuodamas turėtų apsispręsti tik dėl laisvės suvaržymo. Tai visiškai suprantama ir, beje, praktikuojama daugelyje Vakarų valstybių. Taigi turime kuo skubiau pataisyti patį Seimo statutą. Politinės korupcijos taip lengvai įveikti nepavyks, tačiau nieko nedaryti pražūtinga.

2011 m. gegužės 20–27 d., Nr. 20 (64)

Ant politinių svarstyklių

Ar miškų savininkai neišnaikins šalies miškų? Antradienį Seimas priėmė Miškų įstatymo pataisas, kuriomis įteisino buvusių sodybų atstatymą privačioje miško žemėje. Gamtos sergėtojai tikina, kad politikai atvėrė kelią miškų naikinimui, o miškų savininkai ragina neskubėti smerkti Seimo. Sodybas esą bus leista atstatyti tik tiems miškų šeimininkams, kurie archyviniais dokumentais įrodys kadaise buvusius statinius. Už įstatymo pakeitimus balsavo 61 Seimo narys, prieš – 18, susilaikė 37.

Įstatymą įvilko į gražų drabužį Skleidžiami mitai Algirdas Knystautas, judėjimo „Už gamtą“ vadovas

Algis Gaižutis, Lietuvos miškų savininkų asociacijos pirmininkas

Be abejonės, naujai priimtos Miškų įstatymo pataisos yra gėdingos ir tai tiesiausias kelias į miškų naikinimą. Prieš kurį laiką Seimas didele balsų persvara neleido miškų savininkams iškirsti 20 arų miško, kad savininkai jame galėtų statytis namus, o paskutinis parlamentarų pritarimas Miškų įstatymo pataisoms faktiškai buvo balsavimas už tą pačią pataisą, tik rezultatą turime visiškai priešingą. Akivaizdu, kad įstatymo pataisų rengėjai minėtą siūlymą įvilko į labai gražų drabužį, girdi, savininkas archyviniais dokumentais privalės įrodyti apie buvusią sodybą. Bet iki šiol nesuprantu, kaip galėjo parlamentarus įtikinti toks nereikšmingas dalykas. Belieka stebėtis, kaip tie žmonės sugebėjo „prastumti“ tokią įstatymo pataisą. Labai tikiuosi, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė vetuos šias įstatymo pataisas ir grąžins jas Seimui. Antra vertus, neaišku, kas bus šalia jos ir ką patars daryti su Miškų įstatymo pataisomis. Kažkas sakė, kad su šiuo Miškų įstatymu susiję interesai vertinami 9 milijardais litų.

Neįsigilinusiam pašaliečiui gali pasirodyti, kad debatai vyksta tarp aplinkosaugininkų ir norinčių įsikurti nuosavoje žemėje piliečių, kurie neva tik ir gviešiasi sunaikinti žaliąjį šalies rūbą. Skleidžiami absurdiški mitai apie netolimoje ateityje būsiančius sunaikintus šalies miškus ir išvarytus iš gamtos poilsiautojus. Tačiau Lietuvoje tik 38 proc. privačių miškų, kiti – valstybiniai, du trečdaliai saugomose teritorijose esančių miškų ir žemių yra valstybės nuosavybė ir šalies piliečiai visuomet galės jais naudotis, jei tik tam bus sudarytos sąlygos. 1995 m. priimtas Miškų įstatymas jau pasenęs. Jis kurtas tuo metu, kai visi miškai praktiškai buvo valstybinai. Mes, miškų savininkai, esame įsitikinę, kad būtina saugoti visą valstybės teritoriją, tačiau įvedami draudimai turi remtis sveika nuovoka ir būti pagrįsti. Priimtos įstatymo pataisos netenkina ir mūsų asociacijos narių, nes mažiausiai 44 proc. privačių miškų savininkų negalės juose nieko daryti, jei tik tos valdos pateks į rekreacinių miškų, vandens apsaugos zonas ar įvairiausius draustinius.

Internetu Lietuva lenkia daugelį Europos valstybių Beveik septyni iš dešimties suaugusių Lietuvos gyventojų per pastaruosius metus naudojosi internetu, o du trečdaliai namų ūkių turi interneto prieigą, rodo rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos naujausios apklausos duomenys. Apklausa atskleidė, kad dažniausiai internetu naudojasi 18–29 metų jaunimas (96 proc.), 30–49 metų žmonės (88 proc.), gyventojai su aukštuoju išsilavinimu (91 proc.) ir didmiesčių gyventojai (78 proc.). Moterys internetu naudojasi kiek daugiau nei vyrai – atitinkamai 72 ir 64 proc.

Pusė (51 proc.) Lietuvos gyventojų internetu dažniausiai naudojasi namuose ar asmeniniu mobiliuoju internetu. Darbe internetu dažniausiai naudojasi kiek daugiau nei dešimtadalis (12 proc.) apklaustų šalies gyventojų, o vienas iš dvidešimties respondentų internetu dažniausiai naudojasi kitur: 3 proc. bibliotekose, 1 proc. mokymo įstaigose ir 1 proc. interneto kavinėse. Internetu darbe daugiau už kitus naudojasi moterys, 30–49 metų žmonės, didmiesčių gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą. Internetu bibliotekose dažniau už kitus naudojasi mažesnių miestų ir kaimo gyventojai, res-

pondentai, kurie savo šeimos finansinę situaciją apibūdina kaip blogą. 65 proc. namų ūkių Lietuvoje namuose naudojasi internetu. Interneto naudojimas miestų namų ūkiuose yra aktyvesnis: internetas yra 73 proc. didmiesčių namų ūkiuose ir 67 proc. – kituose miestuose. „Vertinant interneto skvarbą Lietuvoje, mūsų šalis tikrai turi, kuo didžiuotis. Ispanija, Italija, Graikija, Kroatija, Čekija, Latvija – šios ir nemažai kitų Europos šalių atsilieka nuo Lietuvos pagal interneto prieigą namų ūkiuose“, – sakė „Baltijos tyrimų“ direktorė R.Ališauskienė. Eltos inf. Rimanto Dovydėno piešinys

2011 m. gegužės 20–27 d., Nr. 20 (64)

Gimtasis kraštas

Emigracija

Emigracija tampa manipuliacijos įrankiu Kai išgirstame žodį „emigrantas“, prieš akis iškyla vaizdas: pavargęs ir nusivylęs lietuvis nekantriai trypčioja oro uoste su bilietu rankoje į sotesnį, patogesnį ir gyvenimą svetur.

ir nepasitikėjimą valstybe, pašnekovė sakė: „Atrodo, kad emigracijos statistikos svarstymas žmonėms didelio įspūdžio nebedaro. Kad ši statistika kaip nors veiktų valdžią, taip pat nematyti. Pripažįstama, kad emigracija yra blogai, bet atsakymo į klausimą, ką daryti toliau – nėra.“

Manipuliavimas emigracijos tema – pagrįstas?

Indrė VAINALAVIČIŪTĖ Viena visuomenės dalis emigruojančiuosius smerkia sakydama, kad tai – žmonės, vengiantys spręsti savo problemas, o kita – teisina. Kai kurios visuomenės grupės, pavyzdžiui, studentai, siekdamos būti išgirstos visa gerkle plyšauja, kad jei nebus išklausyti jų reikalavimai – emigruos. Ar emigracija tampa manipuliacijos įrankiu?

Išvyksta vis jaunesni Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė sako, kad tyrimų rezultatai rodo, jog tipiškas emigranto portretas nėra labai pasikeitęs, bet esama tendencijų, kurios šiek tiek

Viena visuomenės dalis emigruojančiuosius smerkia, o kita – teisina.

liūdina: vis daugiau jaunų žmonių nori emigruoti, išvyksta žmonės, turintys aukštesnįjį išsilavinimą, paklausias profesijas. Pašnekovė teigia, kad patį emigracijos procesą žmonės vertina labai neigiamai, o į emigrantus požiūris – teigiamas. Tai būtų galima sieti su tuo, kad beveik kiekvieno lietuvio šeimoje yra emigrantų. Kalbėdama apie emigraciją, Viešosios politikos ir vadybos instituto analitikė Dovilė Žvalionytė sakė: „Visuomenės požiūris į emigraciją Lietuvoje yra gana paradoksalus.

Remiantis reprezentatyvių apklausų duomenimis, absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų emigrantus, išvykstančius dirbti į užsienį, vertina palankiai. Tačiau dauguma tų pačių gyventojų emigracijos reiškinį vertina neigiamai. Toks prieštaringas požiūris nekinta jau kelerius metus.“

Niekada nesakyk niekada A.Sipavičienės teigimu, bendraujant su esamais ir būsimais emigrantais, konsultuojant žmones, pastebima dar viena niūri tendencija: „Šiuo

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

metu apie emigraciją susimąsto net ir tie žmonės, kurie anksčiau teigė, kad tikrai niekada to nedarys. Anksčiau žmonės, kurie sakė, kad nenorėtų išvažiuoti, dabar jau kalba apie tai, jog jei pasitaikytų proga, jie ja pasinaudotų“, – apie tautiečių mąstymo pokyčius kalbėjo pašnekovė. Pasak specialistės, pirmų šių metų trijų mėnesių emigracijos rodikliai, palyginti su praėjusių metų statistika, rodo, kad žmonės vis daugiau emigruoja. Apie tai, ar dažnai viešojoje erdvėje aptarinėjama emigracijos statistika skatina pesimistines nuotaikas

Be materialinių priežasčių, emigraciją skatina ir socialinės priežastys. „Žmonės atkreipia dėmesį į socialinę neteisybę. Akcentuojamas ne tik negalėjimas išgyventi iš turimų pajamų, bet ir faktas, kad žmogus nesijaučia gerbiamas“, – kalbėjo A.Sipavičienė. Pasigirsta nuomonių, kad dažnai emigracijos tema manipuliuoja ir tam tikros visuomenės grupės, siekdamos sau palankesnių įstatymų, pavyzdžiui, studentai, nesutikdami su PSD mokesčio įvedimu ir pan. Pasak A.Sipavičienės, jeigu mokslo kaina mūsų šalyje yra didesnė nei užsienyje, o užsienyje gautas diplomas yra labiau vertinamas, tai emigracija gali išaugti. Kiekvienas ekonominis ar socialinis veiksmas gali veikti emigraciją. Grįžtant prie studentų pavyzdžio, jeigu Lietuvoje studentas negali sumokėti už mokslą, o kitur jis nemokamas, akivaizdu, kad tokie faktai gali paskatinti priimti atitinkamą sprendimą. balsas.lt

Vyriausia dirbanti mokytoja JAV – 97 metų lietuvė Lietuvių ilgaamžiškumas – vos ne įprastas reiškinys, tačiau šimtamečiai, energingai tebedirbantys penkias dienas per savaitę, tikrai yra išskirtiniai atvejai bet kuriame krašte. Raimundas Marijus LAPAS Ilgaamžė 97 metų Agnė Želesnik sudomino ir amerikiečių žiniasklaidą – Amerikos lietuvės gyvenimo istorija buvo papasakota vakarinėje žinių laidoje per ABC televizijos kanalą.

Pasaulį išvydo anksčiau už Čaplino filmus Virtuvėje ji sukasi kaip vijurkas. Viena ranka iš orkaitės ištraukia skardą su ką tik iškeptais sausainiais, kitoje – pluoštas kepimo receptų. Klasės gale nerimauja keturmečiai, kuriuos ji įspėja kultūringai elgtis. Tačiau argi Sundance mokyklos darželinukai ramiai tupės? Vaikai – kaip ir visur pasaulyje – trykšta energija. Mažai kas nervina šią moterį – nebent margarinas, kurį vietoj sviesto jai tenka naudoti kepant sausainius darželinukams. Agnė įrodinėja, jog „protui būtini riebalai“. Ši moteris – klasikinis ilgaamžiškumo pavyzdys. Palaidojo vyrą ir vaiką. Išgyveno Didžiąją 1929 m. depresiją, įvairias recesijas, ką jau kalbėti apie du pasaulinius karus. Kai ji gimė, dar buvo gyvas didysis kaubojus Buﬀalo Bill, jos tėvas žavėjosi beisbolo legenda Joe DiMaggio, o kino ekranuose dar nebuvo

pasirodžiusi pirmoji Čarlio Čaplino komedija.

Ji tokia energinga! Agnė – mama, močiutė, promočiutė, siuvėja, virėja, azartiška knygų mėgėja ir prityrusi bridžo žaidėja. Vieno negali teigti – kad ši 97-metė yra „sena“. JAV švietimo tarybos atstovų bei pajamų mokesčių darbuotojų žiniomis, Želesnik yra vyriausia amžiumi visu etatu dirbanti mokytoja ne tik Naujojo Džersio valstijoje, bet, ko gero, ir visoje Amerikoje. 2008 m. Tampoje (Floridoje) leidžiamas dienraštis buvo paskelbęs, kad seniausia mokytoja JAV – 93 metų Hazel Haley. Kai neseniai ponia Želesnik užėjo pas vietinį buhalterį užpildyti pajamų mokesčių deklaracijos, iš pirmo žvilgsnio jai galėjai duoti 70–75 metus. Įvedusi duomenis į kompiuterį, raštinės atstovė buvo priblokšta! Sunku buvo patikėti, nes, buhalterės žodžiais, „ponia Želesnik tokia energinga!“

Visų vadinama močiute, Agnė nuolat užsiėmusi – ypač trečiadieniais bei penktadieniais. Tomis dienomis ji tarsi konvejeriu be sustojimo praveda net septynias siuvimo bei virimo pamokas. Per tas aštuonias valandas nelabai kada yra ir prisėsti. Taip, ponia Želesnik „apsišarvavusi“ klausos aparatėliu, gelbsti ją ir akiniai, tačiau ji vikri kaip jauniklė ir nesiskundžia jokiais skausmais, būdingais senyviems žmonėms ar net ir gerokai jaunesniems. Liekna mėlynakė moteris prisipažįsta nevartojanti vaistų, o ligoninėje, išskyrus gimdymą, lankėsi tik vaikystėje. Tuomet ją „užklupo“ kiaulytė, tačiau sirgti ilgai negalėjo, nes reikėjo prižiūrėti kitus šeimos narius. Nuo to karto praėjo devyni dešimtmečiai, o Agnė vis tebeprižiūri kitus. Mama nuo mažens skatino vartoti kuo daugiau vaisių ir riešutų. Agnė niekada nerūkė (jos motinai tai nepatiko) ir nevartojo alkoholio (tėvas tam nepritarė), nors šiais laikais kartais neatsisako vyno taurės.

Šimtamečių tyrimo studijų vadovas T.Perlsas pastebėjo, jog tokie ilgaamžiai kaip Agnė yra išskirtiniai žmonės. Anot jo, tvirtas žmogaus charakteris ilgina gyvenimą.

Ši moteris – klasikinis ilgaamžiškumo pavyzdys. Palaidojo vyrą ir vaiką. Išgyveno Didžiąją 1929 m. depresiją, įvairias recesijas, ką jau kalbėti apie du pasaulinius karus. „Amerikos lietuvio“ nuotrauka

Kai kiti – į pensiją, ji – į darbą Agnė mokėsi trečioje klasėje, kai šeima persikėlė į Naująjį Džersį. Ten tėvas įsidarbino skalbimo miltelių fabrike. Mažajai Agnei mokykloje labiausiai patiko gimnastikos pamokos. O kai tik miestelio savivaldybė išasfaltavo gatves, mergaitė pasileido su riedučiais. Šešiolikmetę užklupo Didžioji depresija. JAV atsirado trylika milijonų bedarbių, pramonė nukrito 45 proc. Agnė privalėjo apleisti mokyklos suolą ir eiti uždarbiauti. Susirado vietą konservų fabrike, uždirbdavo vos 16 dolerių per savaitę, bet tai net keletą metų buvo vienintelės šeimos pajamos. 1938 m. ji susituokė su Džo Želesnik, vieno Naujojo Džersio fabriko steigėju. Pora užaugino tris vaikus. Tiesa, vienas sūnus žuvo avarijoje, būdamas vos 12 metų. Su vyru ponia Agnė išgyveno 61 metus – Džo mirė 1999 m. Dar 1995 m. Agnės dukra priminė savo motinai, namų šeimininkei, kad praėjo 60 metų nuo tada, kai ji turėjo apmokamą darbą. Dukra papasakojo savo mamai, kad Sundance moky-

kla ieško moters, kuri užimtų vaikus mokytojams posėdžiaujant. Ponia Žeslesnik ten įsidarbino, o netrukus jos dviejų valandų pagalbinis darbelis tapo visos dienos darbu. Iš pradžių Agnė vedė siuvimo ir virimo pamokas, vėliau prisidėjo ir sceninių kostiumų kūrimas.

Tvirtas būdas ilgina gyvenimą Vakarais savo dukros namuose Agnė skaito savo mėgstamiausią knygą – Dikenso „Deividą Koperﬁldą“. Tačiau pati mėgstamiausia jos literatūra – virimo ir receptų knygos. Savo miegamajame Agnė taip pat turi siuvimo mašiną. Be kita ko, ji moko darželinukus siūti drabužėlius lėlėms. Ponia Želesnik nėra didelė televizijos entuziastė, nors laidos „Šok su žvaigžde“ nepraleidžia. Naujosios Anglijos šimtamečių tyrimo studijų vadovas Thomasas Perlsas pastebėjo, jog tokie ilgaamžiai kaip Agnė Želesnik yra išskirtiniai žmonės. Anot jo, tvirtas žmogaus charakteris tikrai ilgina gyvenimą. „Amerikos lietuvis“

Gimtasis kraštas

2011 m. gegužės 20–27 d., Nr. 20 (64)

Kelyje

Naujienos trumpai

Ralio mėgėjų laukia nauja trasa. Gegužės 21 dieną vyksiančio „Vilniaus“ ralio trasa drieksis ne Molėtų ar Vilniaus rajonų, o labai vaizdingų Trakų ir Kaišiadorių rajonų bei Elektrėnų savivaldybės keliais. Šios varžybos bus ir Lietuvos automobilių ralio čempionato bei Lietuvos automobilių sporto federacijos taurės varžybų antri etapai. Sportininkai kovos dėl tradicinio prizo – Vilniaus miesto mero taurės. Lenktynininkų laukia 206,45 km ilgio „Vilniaus“ ralio trasa, iš kurios lygiai 84 km sudarys šeši greičio ruožai, kuriuos sportininkai, skirtingai nei ankstesniais metais, įveiks tik po vieną kartą. 76 km greičio ruožų driekiasi žvyro, o 8 km – nešvaraus asfalto keliais. „Vilniaus“ ralyje dalyvaus apie 60 ekipažų iš Lietuvos, Latvijos, Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos. Šeimoms – automobilių stovėjimo aikštelės. Prie 43 parduotuvių „Maxima“ gegužės mėnesį bus įrengta pustrečio šimto specialiai šeimoms skirtų automobilių stovėjimo vietų. Tikimasi, kad jos padės šeimoms su vaikais greičiau ir patogiau apsipirkti. Automobilių stovėjimo aikštelės „Šeimos vieta“ yra platesnės ir įrengtos arčiau parduotuvių įėjimo, kad didesniais automobiliais atvažiavusios šeimos su mažais vaikais ar besilaukiančios moterys turėtų daugiau erdvės. Rekordinis sunkvežimių pardavimas. Lietuva šių metų pirmą ketvirtį pagal sunkvežimių pardavimą Europoje iškopė į itin aukštas pozicijas – pardavusi 516 sunkvežimių užėmė antrą vietą. Mus aplenkė tik kaimynai latviai. Atsigavimą rinkoje pastebi ne tik technikos gamintojų, bet ir bankų atstovai. Tačiau transporto įmonių rizikos vertintojai įspėja, kad bendrovių mokumo problema vis dar aktuali.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Estijoje automobilių pardavimas išaugo dvigubai. Balandį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, Estijoje parduota beveik dvigubai daugiau naujų automobilių. Šių metų balandį Estijoje buvo parduoti 1 356 nauji automobiliai, o praėjusių metų balandį – 704 nauji automobiliai. Per pirmus keturis šių metų mėnesius Estijoje buvo parduoti 4 605 automobiliai, o pernai – tik 2 306.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Vokietija efektyviau plėtos elektromobilių parką. Vokietijos vyriausybė skirs dar 1 mlrd. eurų elektrinių automobilių tyrimams bei jų parko plėtrai ir taip padvigubins 2013 m. biudžetą ekologiškam transportui skatinti. Siekiant, kad iki 2020 m. šalies keliais važinėtų 1 mln. elektra varomų automobilių, jiems bus mažinami mokesčiai, skiriamos nemokamos stovėjimo vietos, o valdžia bus skatinama važinėti elektromobiliais. GK, Eltos inf.

kį“, – sakė Dariumi prisistatęs dvidešimtmetis.

Renkasi neveikiančiame aerodrome

Lietuvių kamikadzių skrydžiai sutraukia minias žmonių Gatvės lenktynininkų sukeliami eismo įvykiai dažniausiai baigiasi sunkiais sužalojimais.

Vismantas ŽUKLEVIČIUS Atšilus orams, į gatves išrieda vis daugiau motociklininkų. Beprotišku greičiu važinėdami miestų gatvėmis jauni nutrūktgalviai rizikuoja ne tik savo, bet ir kitų saugumu bei gyvybe. Policijos pareigūnai kol kas tik bejėgiškai stebi adrenalino fanatikų šou.

Triukai ant vieno rato Greičio ištroškę motociklininkai gausiausiai renkasi Kaune, Karaliaus Mindaugo prospekte. Tai bene vienintelė vieta šalyje, kur į gatvės lenktynininkus (dar vadinamus dragininkais), žiūrima atlaidžiai. Veiksmas prasideda ketvirtadienio vakare ir tęsiasi iki vidurnakčio. Apie tokias lenktynes jaunuoliai paprastai sužino vieni iš kitų. Nardydami tarp automobilių, motociklininkai neretai sukelia avaringas situacijas, juos keiksnoja vairuotojai. Policijos pareigūnai apie tai, kad Kaune vyksta nelegalios automobilių ir motociklų varžybos, žino, tačiau pagauti jų dalyvius nelengva. „Pernai rinkosi ketvirtadieniais Karaliaus Mindaugo prospekte prie „Akropolio“, prie degalinės. Nepasikeitė vieta ir šiemet“, – sakė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Alfonsas Tarasevičius. Palaikyti savo draugų ar tiesiog pasižiūrėti įspūdingo reginio abiejose Karaliaus Mindaugo prospekto pusėse susirenka daugybė žmonių – ir ratuotieji, ir pėstieji. Čia nevengiama ir alučio išlenkti, už ką neretas susimoka baudas. Reginio kulminacija – motociklininkų triukai ant vieno rato bei motociklų ir automobilių lenktynės. Gatvės lenktynininkus ﬁlmuojantys ir fotografuojantys žiūrovai mano, kad Karaliaus Mindaugo prospektas yra tinkama vieta, nes prie jo nėra gyvenamųjų namų, o gyventojai neturėtų skųstis dėl keliamo triukšmo. Tačiau policijos pareigūnai ir aplinkinių namų gyventojai su tuo visiškai nesutinka. „Aršiausius lenktynininkus baudžiame didžiausiomis baudomis. Gyventojai jaučiasi nesaugiai, trikdoma jų ramybė tamsiuoju paros metu. Lenktynininkai specialiai čirpina padangas, taip sukeldami dar didesnį triukšmą“, – sakė A.Tarasevičius ir pridūrė, kad vis dėlto šių lenktynių metu nebuvo užﬁksuota nelaimingų atsitikimų ar eismo įvykių. Motociklininkų neišgąsdino nei Kauno centre įvesta komendanto va-

landa, nei aikštelės prie degalinės, kur ne vienus metus susirenka lenktynininkai, laistymas. Pasak motociklininkų šou stebėjusio vaikino, kalta miesto savivaldybė, kuri iki šiol negali rasti greičio mėgėjams vietos, kurioje būtų saugu tiek dalyviams, tiek ir žiūrovams. Prieš savaitę policijos pareigūnų ekipažas patruliavo Karaliaus Mindaugo prospekte. Susirinkusieji elgėsi tvarkingai, tad jau 22 val. policija paliko motociklininkų spektaklių „sceną“, o greičio fanatikai nieko nelaukdami toliau demonstravo pavojingus triukus. Pasak kauniečių lenktynininkų, populiariausios susirinkimo vietos yra minėtasis Karaliaus Mindaugo prospektas ties „Akropoliu“, Savanorių prospektas ties greitojo maisto restoranu „McDonald’s“ ir T.Masiulio gatvė ties baikerių ir motociklininkų mėgstamu restoranu „Svarstyklės“. Savanorių prospektas ties „McDonald’s“ restoranu – policijos pareigūnams žinoma vieta, kurioje renkasi lenktynininkai, tačiau apie lenktynes T.Masiulio gatvėje pareigūnai nieko nežinojo.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

„Savanorių prospektas – taip pat mėgstama motociklininkų vieta, tačiau šiais metais kol kas neužﬁksavome jokio susibūrimo. Turbūt trukdė šaltas pavasaris. Dabar orai jau šilti, tad lenktynininkai gali netrukus išlįsti į gatves“, – sakė A.Tarasevičius Paklaustas, kodėl greičio mėgėjai nesibūriuoja keliuose už miesto, Kelių policijos viršininkas sako, kad jaunimas labai nori pasirodyti prieš bendraamžius, sulaukti didesnio pa-

Panevėžyje gatvės lenktynininkai jau seniai nebuvo susibūrę. „Anksčiau veiksmas vykdavo prie „Babilono“ (prekybos ir pramogų centras) arba tiesiog atskirose miesto gatvėse. Bet dabar kažkodėl visi miega“, – nusivylimo neslėpė jaunuolis iš Panevėžio. Vidurio Lietuvos greičio fanatikai renkasi neveikiančiame Kėdainių oro uoste. Buvęs karinis aerodromas, esantis vakarinėje miesto dalyje, Daukšiuose, ir turintis net 2 tūkst. metrų kilimo ir tūpimo taką, traukia jaunimą. Motociklininkai demonstruoja triukus, o automobilių mėgėjai varžosi dėl greičiau įveiktos distancijos. Kėdainių rajono policijos komisariato Prevencijos poskyrio viršininkė Danutė Mykolaitienė teigia apie apleistame Daukšių aerodrome vykstančias nelegalias lenktynes nieko negirdėjusi. „Turime gerą komandą. Kol vieni smaginasi oro uoste, kiti stebi, kur patruliuoja policija. Esant reikalui – perspėja. Dar nebuvo taip, kad mus išvytų ar skirtų kokias nors baudas“, – sakė Mariumi prisistatęs kėdainietis.

Policija gali būti pagalbininkė „Teoriškai Klaipėdoje nauja vieta ateityje būtų – tai dabar rekonstruo-

Motociklininkų neišgąsdino nei Kauno centre įvesta komendanto valanda, nei aikštelės prie degalinės, kur ne vienus metus susirenka lenktynininkai, laistymas. nelių dėmesio, o už miesto ribų esą jų sugebėjimų niekas nepamatytų. O motociklų griausmo mėgėjai sako, kad susirinkti mieste tiesiog patogiau. „Palaikyti gali ateiti draugai, pažįstami. Be to, gatvės apšviestos, tad čia saugiau. Stengiamės įdomiau praleisti laisvalai-

Kiekvieno tokio reginio kulminacija – motociklininkų triukai ant vieno rato bei motoEPA-Eltos nuotrauka ciklų ir automobilių lenktynės.

jama Minijos gatvės atkarpa nuo Smiltelės sankryžos iki Jūrininkų prospekto ties Vakarų laivų gamykla. Vieta atokesnė ir tikrai tilptų 400 metrų ir stabdymo kelias. Asfaltas naujas“, – rašoma automobilininkų klubo „Degantys ratai“ „Drago“ organizavimo puslapyje. Čia renkasi greičio ir triukų mėgėjai iš visos Lietuvos, planuoja ir organizuoja lenktynių vietas, susibūrimus. Forumo dalyviai – dauguma jauni, 19–28 metų vyrai. Pasak Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizacinių reikalų poskyrio vedėjos Evelinos Pagounis, populiariausios lenktynininkų susirinkimo vietos Vilniuje yra Titnago, Metalo gatvės, Gariūnai ir aikštelė prie „Siemens“ arenos. „Vietos nėra nuolatinės, jos gali keistis, nes lenktynininkai nuolat bėga nuo policijos. Tačiau policijos nereikėtų taip bijoti, ji gali būti geras pagalbininkas, užtikrinantis tiek dalyvių, tiek ir žiūrovų saugumą“, – sakė E.Pagounis. Organizacinių reikalų poskyrio vedėja pasigenda lenktynininkų savigarbos ir pagarbos kitiems. Lenktynės juk vyksta mieste, o tuo metu ta pačia gatve gali eiti moteris su mažu vaiku. Saugumas turi būti užtikrintas. Kodėl policija kišasi į šituos dalykus? Todėl, kad lenktynininkai gali pavojingai arba chuliganiškai vairuoti, viršyti greitį, viešoje vietoje vartoti alkoholinius gėrimus. Pasak policijos komisariato darbuotojos, jei varžybos būtų tvarkingos – pasiekti policijos ir lenktynininkų susitarimo dėl saugumo ir tokių varžybų teisėtumo būtų lengviau. Policijos darbas – užtikrinti viešąją tvarką.

2011 m. gegužės 20–27 d., Nr. 20 (64)

Gimtasis kraštas

Sportas

Lietuvos didmeistrė – Europos čempionė Pasveikino Prezidentė Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino V.Čmilytę, iškovojusią Europos moterų šachmatų čempionato aukso medalį. „Sveikinu jus, Europos šachmatų čempionate iškovojus pirmą aukso medalį! Tai reikšminga pergalė, kurią lėmė jūsų valia, darbštumas ir talentas. Esate stipriausia Europoje, jūsų pasiekimu didžiuojasi visa Lietuva. Dėkoju jums už Lietuvos vardo garsinimą ir linkiu stiprybės bei sėkmės pasaulio čempionate“, – Prezidentės sveikinimą cituoja jos spaudos tarnyba.

Valdžia į šachmatus žiūri kreivai Sportininkės tėvas šachmatų specialistas Viktoras Čmilis teigė, kad jo dukra Gruzijoje

rado tik pralaimėjusi paskutiniame ture. O šį sykį ji žaidė užtikrintai nuo pat pirmos partijos ir pirmavo beveik viso čempionato metu. Šių pirmenybių lygis buvo, ko gero, pats aukščiausias per visą istoriją, todėl rezultatai parodo, kad Viktorijos klasė yra labai aukšta, ji patenka į geriausių planetos šachmatininkių dešimtuką“, – kalbėjo V.Čmilis. Tiesa, specialistas iš Šiaulių neslėpė apmaudo dėl menko šachmatininkės ﬁnansavimo, kuris, jo žodžiais, kol kas neleidžia tikėtis sėkmę Europos čempionate pakartoti ir planetos pirmenybėse. „Žmonės Lietuvoje šachmatus vertina, bet mūsų sporto valdžia žiūri kreivai. Viktorija jau seniai būtų tapusi pasaulio čempione, tačiau nėra paramos, nėra sąlygų. Pirmenybėse Gruzijoje ji

Dabar Viktorija atostogaus. Artimiausios varžybos – tik už kelių mėnesių, vasarą. EPA-Eltos nuotraukos

Mūsų šalies šachmatininkė Viktorija Čmilytė Europos čempionate laimėjo devynias dvikovas iš 11 galimų ir pasipuošė pirmenybių aukso medaliu.

Viktorijos triumfas Lietuvos šachmatininkė Viktorija Čmilytė (ELO koeﬁcientas 2504) pirmą kartą iškovojo Europos čempionės titulą. 27-erių lietuvė triumfavo 12ame Senojo žemyno moterų šachmatų čempionate Tbilisyje (Gruzija). V.Čmilytė paskutiniame, 11-ame, rate baltosiomis ﬁgūromis sužaidė lygiosiomis su 41 metų ruse Svetlana Matvejeva (2380). Lietuvos šachmatininkė surinko 9 taškus iš 11 galimų. Antra su 8,5 taško liko 32-ejų bulgarė Antoaneta Stefanova (2506). V.Čmilytė iškovojo aštuonias pergales, patyrė vieną pralaimėjimą ir dvi partijas sužaidė lygiosiomis. Lietuvei atiteko 20 tūkst. eurų

Vilniečiams – Europos krepšinio lygos auksas Europos jaunimo krepšinio lygos (EYBL) čempionato vaikinų iki 15 metų amžiaus varžybose triumfavo Vilniuje įsikūrusios Šarūno Marčiulionio krepšinio akademijos auklėtiniai. Trenerio Gintaro Razučio vadovaujama komanda Lobnioje (Maskvos sritis, Rusija) vykusio finalinio turnyro finale po pratęsimo 79:70 įveikė reguliariojo sezono nugalėtoją Stokholmo „Alvik Basket“ (Švedija) ekipą. Vilniečiai ketvirtfinalyje 69:54 nugalėjo Rusijos čempionę Maskvos „Trinta“ ekipą, o pusfinalyje 69:48 – Maskvos CSKA krepšininkus. Geriausiu finalinio turnyro žaidėju išrinktas Tautvydas Paliukėnas iš Š.Marčiulionio krepšinio akademijos. Trečią vietą užėmė Kauno „Kaunas“, o Palangos „Naglis“ liko paskutinis (aštuntas). GK, Eltos inf.

premija ir kelialapis į pasaulio čempionatą. V.Čmilytė Europos pirmenybėse tris kartus buvo antra (2003, 2008 ir 2010 metais).

žaidė labai stabiliai, išvengė duobių ir įrodė priklausanti planetos šachmatininkų elitui. „Viktorija ir pernai buvo per žingsnį nuo aukso medalio, kurį pra-

vėl dalyvavo viena, be trenerio. Tai yra absurdas. Kol požiūris nepasikeis, kalbėti apie pasaulio čempionės titulą bus sunku“, – atsiduso V.Čmilis.

Viktorija Čmilytė (g. 1983 m. rugpjūčio 6 d. Šiauliuose) – Lietuvos šachmatininkė, moterų didmeistrė. Mokėsi Šiaulių Didždvario gimnazijoje. 2001 m. studijavo anglų filologiją Šiaulių universitete, 2002–2007 m. – Rygos universitete. 2001 m. rugpjūčio 7 d. ištekėjo už Ispanijos pilietybę turinčio Latvijos šachmatininko Aleksejaus Širovo (g. 1972). Vaikai – Dmitrijus (g. 2002) ir Aleksandras (g. 2004). 1996 m. vasario 9 d. apdovanota LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Lietuvos sporto žurnalistų surengtuose rinkimuose išrinkta geriausia 2006 m. Lietuvos sportininke.

• 1995 m. – Europos jaunių šachmatų čempionate iškovojo II vietą, pasaulio jaunių šachmatų čempionate (mergaičių iki 12 m., Brazilija) – I vietą, pasaulio greitųjų šachmatų čempionate iškovota I vieta (mergaičių grupėje iki 12 metų, Prancūzija), pasaulio lietuvių sporto žaidynių nugalėtoja (moterų ir jaunimo iki 20 m. amžiaus grupėje). • 1996 m. – Lietuvos moterų šachmatų čempionato III vietos laimėtoja, pasaulinės šachmatų olimpiados Jerevane dalyvė. • 1998 m. – Baltijos šalių moterų zoninio šachmatų turnyro nugalėtoja. • 1999 m. – suteiktas tarptautinės moterų didmeistrės vardas (WGM). • 2000 m. – Lietuvos moterų ir vyrų šachmatų čempionato nugalėtoja.

• 2000 m. – pasaulinėje šachmatų olimpiadoje Stambule iškovotas aukso medalis prie pirmosios moterų komandos lentos. • 2000 m. – pasaulio moterų šachmatų čempionate pasiektas aštuntfinalis (Naujasis Delis, Indija) • 2001 m. – suteiktas vyrų tarptautinio meistro vardas (IM). • 2001 m. – Europos greitųjų ir „žaibo“ čempionatų prizininkė (Minskas, Baltarusija). • 2003 m. – Europos moterų šachmatų čempionato II vietos laimėtoja (Stambulas, Turkija). • 2004 m. – pasaulio moterų šachmatų čempionate pasiektas ketvirtfinalis (Elista, Rusija). • 2004 m. – pasaulinėje šachmatų

PASIEKIMAI • 1993 m. – Europos šachmatų čempionė (mergaičių iki 10 m.).

Planų iškovoti auksą nebuvo Sekant varžybų rezultatus atrodė, kad čempionate Viktorijai viskas ėjosi kaip per sviestą. „Nebuvo taip lengva, kaip galėjo pasirodyti iš šalies. Buvo didžiulė įtampa, kiekvienai partijai labai intensyviai ruošiausi. Varžybos pareikalavo tikrai daug jėgų. Tačiau viskas klostėsi labai sėkmingai, visų varžybų metu buvau lyderė ir šios pozicijos neužleidau iki pat pabaigos. Prieš čempionatą net drąsiausiose savo svajonėse tokios turnyro eigos ir rezultato tikrai nesitikėjau. Šįkart žaidė visos stipriausios žemyno šachmatininkės – kelios buvusios pasaulio čempionės, buvusios Europos čempionės, pačios perspektyviausios Europos šachmatininkės, tad čempionatas buvo kaip niekad stiprus. Pagal reitingą buvau devinta. Tikėjausi vietos dešimtuke, bet planų iškovoti auksą nepuoselėjau“, – sakė stipriausioji Senojo žemyno šachmatininkė. Tai kas vis dėlto lėmė sėkmę Europos pirmenybėse? „Manau, rezultatų davė pastarųjų metų įdirbis. Varžovės labai stengėsi žaisdamos prieš mane, o aš, būdama lyderė, žaidžiau praktiškai su visomis stipriausiomis žaidėjomis. Tačiau, žaidžiau savo malonumui, stengiausi išlikti rami, mėgavausi žaidimu ir pernelyg negalvojau apie rezultatą. Tai taip pat prisidėjo prie galutinio rezultato“, – kalbėjo čempionė. Dabar Viktorija atostogaus. Artimiausios varžybos – tik už kelių mėnesių, vasarą. Rudenį laukia keletas pasaulio moterų „Grand Prix“ etapų, kur žais stipriausios pasaulio šachmatininkės. Tai sudėtingiausios varžybos, kurioms lietuvė jau greitai pradės ruoštis. GK, Eltos inf. olimpiadoje iškovotas aukso medalis prie pirmosios moterų komandos lentos (Calvia, Maljorka). • 2005 m. – Europos šachmatų čempionato XX vietos laimėtoja, Europos Sąjungos šalių pirmojo šachmatų čempionato I vietos laimėtoja, Lietuvos vyrų šachmatų čempionato I vietos laimėtoja. • 2006 m. – pasaulio moterų čempionate iškovojo bronzos medalį. 2006 m. sausio 1 d. – nacionalinės rinktinės narė. • 2008 m. – Europos moterų šachmatų čempionate, vykusiame Plovdive (Bulgarija), iškovojo sidabro medalį. • 2011 m. – Europos moterų šachmatų čempionate iškovojo pirmą karjeroje aukso medalį.

Svečiai iš Europos įvertino mūsų arenas ir viešbučius Lietuvoje viešėjo svečiai iš Gruzijos, Izraelio, Didžiosios Britanijos, Makedonijos, Italijos, Vokietijos, Turkijos, Rusijos, Ukrainos, Belgijos, Serbijos, Suomijos ir Prancūzijos. Jie apžiūrėjo ir įvertino čempionato arenas bei viešbučius, kuriuose gyvens pirmenybių dalyviai. Trijų dienų viešnagę svečiai baigė Vilniuje, kur apžiūrėjo „Le Meridien“ viešbutį ir Vilniaus areną. Europos čempionato organizacinio komiteto direktorius Mindaugas Špokas pasidžiaugė, kad Vilnius artėjančioms varžyboms yra pasirengęs puikiai. „Dėl Vilniaus neturime nė vieno priekaišto. Vilniaus arena yra viena geriausių arenų Europoje, tai patvirtinti gali visi. Ruošiame treniruoklių salę, kuri sostinėje būtų skirta dvylikai komandų. Šis čempionatas yra iššūkis ir mums, ir kitiems, nes pirmą kartą istorijoje varžybose dalyvaus 24 rinktinės, – sakė M.Špokas. – Žaidėjams norime sudaryti idealiausias sąlygas treniruotis ir žaisti. Išrinkome geriau-

sius viešbučius, kokius šiandien turime, ir visus standartus jie atitinka.“ Vilniaus arenoje surengtoje spaudos konferencijoje žodį tarė ir naujai išrinktas Vilniaus miesto vicemeras Jonas Pinskus. „Padarysime viską, kad užtikrintumėme „Eurobasket 2011“ dalyviams, žiniasklaidos atstovams ir miesto svečiams geriausias sąlygas darbui, poilsiui ir pramogoms“, – teigė J.Pinskus.

Svečiai priekaištų dėl apgyvendinimo ar arenų nepareiškė. „Neturiu jokių priekaištų lietuviams. Esu labai laimingas, kad „Eurobasket 2011“ vyks būtent Lietuvoje. Tai nuostabi šalis. Viskas yra gerai ir žinau, kad rugsėjį viskas bus taip pat gerai. Neabejoju, nes Lietuvos žmonės apie Europos čempionatą galvoja kasdien“, – sakė Izraelio rinktinės atstovas Šlomas Luckis.

Visi svečiai sutartinai patvirtino, kad į pirmenybes greičiausiai atvyks visi geriausi žaidėjai, kurių tikslas bus ne tik apžiūrėti Lietuvą, gražias arenas ar gražų kraštą, bet ir iškovoti kelialapius į olimpines žaidynes. „Eurobasket 2011“ vyks šių metų rugpjūčio 31–rugsėjo 18 d. Alytuje, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Vilniuje ir Kaune. GK, Eltos inf.

Lietuvoje viešėję krepšinio specialistai iš visos Europos priekaištų čempionato rengėjams neturėjo.

Eltos nuotrauka

Gimtasis kraštas

Prabangūs dekoratyviniai krūmai

Vietoj įprastų gėlių – prieskonių darželiai Vida TAVORIENĖ

Magnolijos mūsų soduose ir sodybose dar gana reti augalai. Irma KAZLAUSKAITĖ Nepraėjo nė šimtas metų, kai jie pradėti auginti mūsų šalyje – gerokai vėliau negu piečiau esančiose Europos šalyse. Specialistai perspėja, kad vietos klimatui pakančios ne visų rūšių ir veislių magnolijos, kurių pas mus galima įsigyti. Magnolijų yra apie 90 rūšių. Šios genties augalai – lapus metantys, o kai kada visžaliai medžiai ar krūmai – yra paplitę Rytų ir Pietryčių Azijoje, Šiaurės Amerikos pietvakariuose, Vidurio Amerikoje. Kai kurių rūšių magnolijų, pavyzdžiui, ilgažiedės (Magnolia carthartii), didžiažiedės (M. grandiflora), virgininės (M. virginiana) ir kt., mediena naudojama baldų gamyboje. Siauralapė (M. biondii), vaistinė (M. officinalis), rausvoji (M. sprengeri) magnolijos naudojamos farmacijoje – turi raminamųjų, anestetinių, antibakterinių savybių. Šių prabangių dekoratyvinių augalų žiedai dideli, dažnai kvapūs, balti ar rausvi, retai geltoni, paprastai po vieną sukrauti ūglių viršūnėse. Vaisynai – kankorėžio pavidalo. Sėklos juodos ar rudos, apsuptos oranžinio ar raudono apysėklio. Seniausiai į Lietuvą (XX a. pradžioje) įvežtos japoninė (Magnolia kobus) ir puošnioji (Magnolia denudata) magnolijos (Veliuonoje). 1954 m. introdukuota Sulanžo magnolija

2011 m. gegužės 20–27 d., Nr. 20 (64)

Sodo lapas

Magnolijų žiedai dideli, dažnai kvapūs, paprastai po vieną sukrauti ūglių viršūnėse. Raimundo Šuikos nuotraukos

(M. x soulangiana), o 1961 m. Kauno botanikos sode – agurkinė magnolija (M. acuminata). Dabar magnolijų įvairovė gerokai didesnė. Be minėtų, auginamos ir puošnioji (M. denudata), lelijažiedė (M. liliiflora), virgininė, didžiažiedė. Pasak specialistų, šiuo metu Lietuvoje yra apie penkiolika rūšių magnolijų, nors jų prisitaikymas mūsų klimatui iki šiol nebuvo plačiau tyrinėtas. Vienas pirmųjų šio darbo ėmėsi Šiaulių universiteto Botanikos sodo mokslo darbuotojas Vaidas Juknevičius. Pasak V.Juknevičiaus, žemoms ir neigiamoms temperatūroms yra atsparios beveik pusė parke auginamų magnolijų. Apšąla ir nežydi tos magnolijos, kurios išaugina per ilgus ūglius, jie nespėja sumedėti. Antai šviesiosios magnolijos (M. hypoleuca) vėlyvosios formos augalai išleidžia net apie 51 cm, smulkiažiedė (M. sieboldii) – 65 cm ūglius (yra tokių veislių, kurių ūgliai per sezoną priauga vos 7–8 cm. Metūglius intensyviai leidžiančioms magnolijoms ilgainiui susiformuoja daug didesnė už lają šaknų sistema. Tai dar labiau skatina augti metūglius, o jie savo ruožtu pasmerkti likti nesume-

dėję (pvz., Sulanžo magnolija ‘Amabilis‘, šviesioji magnolija). Žemoms ir neigiamoms temperatūroms yra pakantesnės, laiku spėja sumedėti paprastai tos magnolijos, kurios anksčiau baigia vegetaciją (rugpjūčio pabaigoje–rugsėjo pradžioje). Pasak V.Juknevičiaus, nuo šalčio mažiau nukenčia magnolijos užpavėsintoje vietoje. Čia jos greičiau pereina į ramybės periodą. Deja, ir žydėjimas būna ne toks gausus – augalas nespėja pakankamai sukaupti maisto medžiagų. Gausiai derėjo tik japoninės magnolijos (M. kobus ir M. kobus var. borealis). Pasitaiko, kad magnolijos jau 5–6 metus sėkmingai žydi, tačiau nedera (‘Suzan‘). Pakančios žemoms ir neigiamoms temperatūroms pripažintos: M. ‘Sentinentel‘, plačiažiedė magnolija ‘Merill‘ (M. x loebneri), žvaigždėtoji magnolija ‘Peatgoed‘ (M. stellata), Sulanžo magnolijos ‘Betty‘, ‘Speciosa‘ (M. x soulangeana), agurkinė magnolija (M. acuminata), M. ‘Heaven Scent‘, japoninė magnolija (M. kobus, M. kobus var. borealis). Ypač jautrios yra M. ‘Manchu Fan‘, Sulanžo magnolija ‘Picture‘ (M. x soulangeana), triskiautė magnolija (M. tripetala), smulkiažiedė magnolija (M. sieboldii).

Neretam jų auginimas suteikia daug džiaugsmo ir atveria iki tol nepažintą ir maistinių, ir gydomųjų savybių gausių prieskoninių augalų pasaulį. Ekologinės žemdirbystės pradininkė Lietuvoje molėtiškė Elena Grajauskienė sako, kad gausybę gerų savybių turintys prieskoniniai augalai mūsų šalyje dar nėra deramai įvertinti. „Jie populiarėja, žmonės jų vis daugiau augina, tačiau nepalyginsi su, pavyzdžiui, šveicarais, kurie paskendę prieskoniuose“, – teigė dešimtis tokių augalų auginanti molėtiškė. Prieskoninių augalų auginimas yra užbūręs ir ekologiškai ūkininkaujančią ukmergiškę Laimą Stragienę. „Norėčiau dar daugiau jų auginti ir apie juos sužinoti. Prieskonių parduotuvėse galiu ilgiausiai užtrukti. Tik gaila, kad jose nerasi išaugintų Lietuvoje“, – apgailestavo moteris. Prieskoninių augalų augintojos pastebi, kad vis labiau domimasi šiais augalais. Didesnių miestų gyventojai, turintys bent lopinėlį žemės, pamėgo prieskonių darželius. „Kokių tik daržovių ir prieskoninių augalų neauginau. Ir savo pirkėjus, ir drauges tuo užkrėčiau“, – teigia ekologinę daržininkystę puoselėjanti biržietė Laima Kasiulynienė. Jos darže auga bazilikai, dašiai, šalavijai, čiobreliai, peletrūnai, pelynai, mėtos, melisos, raudonėliai, rozmarinai, pankoliai ir kt. Moteris apgailestavo, kad šiemet iššalo nemažai daugiamečių augalų.

Anot L.Kasiulynienės, daugelis prieskonių tinka ir arbatoms, ir maistui pagardinti, todėl be jų nė dienos neišsiverčia. E.Grajauskienė teigė, kad daugelio patiekalų gamybos neįsivaizduotų be jau įprastais tapusių prieskonių. Štai peletrūnas tinka varškės patiekalams pagardinti, pastarnokas – sriuboms. „Vilnietės žino pastarnoko naudą, dažnai ateina pirkti. Į morką panašus pastarnokas gerina medžiagų apykaitą, virškinimą, o auginti jį gana lengva. Pasėjai pavasarį, ir gali pamiršti“, – aiškino molėtiškė. Ir maistui, ir pagardinimui tinka salieras, pasižymintis unikaliomis savybėmis. Jaunystės daržove vadinamo augalo darže neturėtų pražūti nė lapelis. „Ar ką nors girdėjote apie builį? – klausė augalų žinovė. – Tai puikus prieskonis, labai tinkantis žuvies patiekalams paskaninti. Builis, kaip ir pankolis, pagerina virškinimą. Pankolio sėklos padeda vaikams nuo pilvuko pūtimo, naudingos pagyvenusiems žmonėms.“ Vietoj kavos E.Grajauskienė patarė gerti vaistinių šalavijų arbatą. Ji pagerina savijautą, pašalina nuovargį ir mieguistumą. Šalavijas padeda pasikrauti gera visatos energija. Tik reikėtų įsidėmėti, kad šis daugiametis augalas jautrus šalčiui, todėl prieš šalnas jį patartina uždengti. Vasarą šaltibarščiams paskaninti labai tiktų agurkais kvepianti agurklė. Ji nereikli dirvai, atspari šalnoms, todėl galima sėti anksti pavasarį. Agurklę galima sėti nedideliais ploteliais iki rugpjūčio.

Daugelis prieskonių tinka ir arbatoms, ir maistui pagardinti. GK archyvo nuotrauka

Patikimiausias vaiskrūmių dauginimas Dauginant atlankomis paprastai gerai prigyja augmenys net ir su labai negausiomis šaknelėmis, kitais metais iš jų išauga stiprūs dvimečiai sodmenys.

Vertikaliosios atlankos Dauginimui parinkto krūmo visi stiebai nukerpami maždaug 10–12 cm aukštyje virš žemės. Iš pašakninių (daugiausia iš miegančių) pumpurų išauga daug stiprių ūglių. Kai jų apačia pradeda medėti, reikia apkaupti. Prireikus – kaupiama pakartotinai. Per sausrą kaupus būtina palaistyti. Rudenį atlankos būna gerai įsišaknijusios. Atlankų negalima apkaupti per anksti – nesumedėję ūgliai ims pūti. Šio darbo negalima ir suvėlinti – atlankos sudarys mažai šaknų. Ap(Užs. 268)

saugai nuo šaknų puvinių reikia naudoti specialų fungicidą „Previcur“.

Gulsčiosios atlankos Anksti pavasarį atlenkta šaka per vasarą išaugina daug vertikalių ūglių. Liepos pradžioje, kai ūglių pagrindai pradeda medėti, atlankos apkaupiamos maždaug 10–12 cm dirvožemio sluoksniu. Kaupui susigulėjus, gali tekti apkaupti pakartotinai apie 5 cm sluoksniu. Atlankos iki rugsėjo vidurio puikiai įsišaknija. Tada jos atskiriamos nuo krūmo, padalijamos po vieną augmenį ir pasodinamos.

atlankomis. Juodo polietileno maždaug 1 litro talpos maišelis pripildomas puraus derlingo substrato ir pritvirtinamas pasirinktų ūglių viršūnėje. Palaikant nuolatinę drėgmę, orinė atlanka per vasarą paprastai gerai įsišaknija. GK inf.

Orinės atlankos Jeigu dėl krūmo formos ar kitų aplinkybių keblu padaryti gulsčiąsias atlankas, galima dauginti orinėmis

GK archyvo nuotrauka

2011 m. gegužės 20–27 d., Nr. 20 (64)

Gimtasis kraštas

Sveikata

Gardus greipfrutas gerina nuotaiką

Gamtos dovanos padeda gydyti onkologines ligas

Mūsų parduotuvių lentynose šie egzotiški citrusiniai vaisiai pasirodė palyginti neseniai ir, žinoma, dėl neįprastos išvaizdos žmonės žvelgė į juos įtariai.

Žmonės tapo sintetinių vaistų ir maisto papildų vergais ir nepelnytai pamiršo nuo senovės vartojamas žoles. Tačiau ir jas reikia vartoti tik pasitarus su specialistais.

Jurga MOTIEJŪTĖ Loreta GLEBAVIČIŪTĖ Ne vienam kilo klausimų – kas tai? Ar tik ne genetiškai modifikuotas vaisius? Juk negali paprastas greipfrutas išaugti toks didelis ir saldus. Grepfrutas – vienas didžiausių citrusinių vaisių šeimos atstovų. Kai kurie didieji greipfrutai išauga net iki 10 kilogramų. Įvairių rūšių greipfrutai skiriasi. Pagal rūšį kinta ir skonis: kartais sultingas minkštimas labiau primena apelsiną, kartais – įprastą greipfrutą. Yra ir tokių, kurių minkštimo kvapas dvelkia pušies aromatu. Didžiuosiuose greipfrutuose gausu įvairių žmogaus organizmui naudingų medžiagų, teigiamai veikiančių tiek sveikatą, tiek gyvybinę energiją. Jame daug vitaminų A, C, B, kalio, eterinių aliejų, limonoidų (jų turi visi citrusiniai vaisiai). Kalis gerina širdies sistemos veiklą, limonoidai padeda apsisaugoti nuo vėžio, didina organizmo gyvybinį aktyvumą, o eteriniai aliejai stiprina imunitetą.

Į Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėją fitoterapeutą, onkologą profesorių Juozą Ruolią kreipiasi daugybė ligonių. Profesorius padeda jiems, sudarydamas žolių mišinius kiekvienam asmeniškai. J.Ruolia pasakoja apie stebuklingas žolių galias ir vėžio prevenciją.

Kas atsitinka, jeigu žmonės gydosi patys? Savigydos rezultatai dažnai būna pražūtingi. Žmonės, gerdami visokių papildų ir žolių – sidabražolių, ugniažolių, musmirių, uždelsia, kol vėžys ar kita liga išplinta. Jokių vaistažolių nuo pirminio vėžio nėra. Nesupaprastinkime ligų. Be gydytojų apžiūros nesiimkime gydyti skrandžio uždegimo, opaligės, kiaušidžių uždegimo ir kitų. Pastebima keista tendencija – vaistažolės tapo populiarios, bet žmonės jas vartoja neatsižvelgdami nei į vaistininkų, nei į gydytojų patarimus. Pasiskaitę vieną kitą knygą jie ima gydytis, kol opaligės, uždegimai komplikuojasi, virusai išplinta. Šalia pagrindinių vaistų kaip papildomą priemonę galima naudoti vaistažoles. Jos tampa nepamainomos baigus radikalų gydymą, kad liga nesikartotų.

Kaip plikyti žoles? Šis vaisius organizmui suteikia energijos ir ištvermės, gerina nuotaiką, malšina ir alkį, ir troškulį. Todėl valgyti greipfrutus dažnai patariama trokštantiesiems sulieknėti. Numalšindamas alkį jis stimuliuoja baltymų ir riebalų pasisavinimą. Didžiajame greipfrute esančios naudingosios medžiagos stabilizuoja arterinį kraujospūdį, lengvina astmos simptomus, efektyviai kovoja su ateroskleroze. Be to, greipfrutas – nepakeičiama priemonė virusinių epidemijų metu, puikiai tinka kaip stiprinantis maistas susirgus peršalimo ligomis. Manoma, kad jis taip pat yra gana efektyvi profilaktinė priemonė nuo įvairių navikų.

Patarimai Šviežias greipfrutas šaldytuve gali nesugesti net mėnesį. O jei jį jau nulupote, bet iš karto viso nesuvalgėte, padėkite skilteles į šaldytuvą, ten jos nesuges keletą dienų. Greipfrutus galima valgyti vienus, bet taip pat šie vaisiai dera prie įvairiausių salotų, žuvies ir jūros gėrybių patiekalų, o iš jo sulčių gaminami pikantiški padažai. Kaip išsirinkti tikrai prinokusį ir gardų vaisių? Vaisius turi būti minkštokas. Spustelėkite odelę iš visų pusių. Jei greipfrutas nėra vakuuminėje pakuotėje, būtinai jį pauostykite – prinokęs vaisius skleidžia gardų aromatą. „Moters savaitė“

Žoles geriausia plikyti šaltinio arba stalo vandeniu. Vanduo iš čiaupo – ne toks geras. Yra rajonų, kur vanduo ne jonizuojamas, o dezinfekuojamas chloru. Vandenį iš čiaupo svarbu užvirinti metaliniame ar stikliniame virdulyje, o ne elektriniame, pagamintame iš plastiko Kinijoje ar Korėjoje. Kaitinama plastmasė tirpsta ir išskiria žalingų medžiagų.

Kaip laikyti vaistažoles? Vaistažoles reikia laikyti tik popieriniuose maišeliuose, o ne aklinuose stiklainiuose ar metalo dėžutėse, nes kaipmat juose užsiveisia grybelių. Šiems nereikia deguonies, todėl veši ir uždaruose induose. Tada su vaistažolėmis žmogus gauna nemažą kiekį toksinų – grybelio nuodo. Galbūt tai bus paskutinis lašas, kuris sukels vėžio procesus. Taip pat patarčiau nevalgy-

Erkės platina Laimo ligą, nuo kurios vakcinos vis dar nėra. Tam, kad liga nesukeltų komplikacijų, labai svarbu laiku kreiptis į medikus. Kaip šią ligą atpažinti? Aplink erkės įkandimo vietą atsiranda didesnis nei 6–8 cm apskritos ar ovalios

atvirkščiai – daržovių tik pėdsakai. Dominuoja mėsa bei miltiniai patiekalai ir namie, ir restoranuose. Taip aliname organizmą ir skatiname jo destrukciją. Išmetame apelsino ląstelieną, o ryjame chemiškai rūkytą dešrą nė nenulupę odos – su visais kancerogenais. Visos mėsos yra išmirkytos chemikaluose – rūkymo kvapas ir skonis tik imituojamas chemikalais. Jei nėra daržovių, vargšės kepenys vargsta nelygioje kovoje su kepsniais. Tada kasomės pakaušį – iš kur atsirado vėžys. Todėl, kad buvome kurti ir akli. Sveika yra valgyti porėtą maistą. Prie kepsnio geriau valgyti kietesnę augalinę ląstelieną – agurkų, česnako, arbūzo, pomidorų. Maistą reikia gerai sukramtyti. Daug važinėjantieji, neturintieji sąlygų sveikai maitintis kenčia nuo skrandžio erozijos, opų. Todėl patarčiau valgyti avokadų. Jose esančios medžiagos labai saugo gleivinę. Jie tinka su bet kokiu sumuštiniu. Suvalgyto maisto virškinimui užtikrinti svarbu reikiamas skrandžio sulčių, tulžies rūgščių kiekis. Šį darbą atlieka kartumynai, esantys kiaulpienėse, pelynuose, puplaiškiuose. Anglijos karalienės dvaras turi sulčių vartojimo tradicijas – darosi kiaulpienių sulčių.

Ar vėžio prevencijai patariate vartoti antioksidantus? Fitoterapeutas, onkologas profesorius Juozas Ruolia pasakoja apie stebuklingas Klaudijaus Driskiaus nuotrauka žolių galias ir vėžio prevenciją.

ti apipuvusių obuolių, kriaušių ar kitų vaisių. Išpjaustymas negelbėja. Pavojingas ne tiek pats puvinys, kiek pražūtingos ir nuodingos akiai nematomos medžiagos. Atrodo, pusė obuolio liko sveika. Tačiau taip nėra – obuolį būtinai išmeskite. Vaisiai ir daržovės gausiai tręšiamos azoto trąšomis, todėl jos greitai pūva. O žmonės, išpjaustę sužalotus vaisius, verda kompotus ar spaudžia sultis – tai lygu savižudybei.

Ar patariate gerti vaisių ir daržovių sultis? Jei gamta sukūrė obuolį ar apelsiną vientisą, kodėl žmogus tyčiojasi iš gamtos jį spausdamas? Išmeta naudingus pektinus, ląstelieną, o išgeria tik vitaminais gardintą jų vandenį. Kodėl einame prieš gamtą? Dėl tinginystės, puikybės ar kvailumo? Kur kas sveikiau valgyti visą vaisių. Fiziologų apskaičiuota, kad mūsų audiniai ir organai per valandą vitaminų ir fermentų iš sulčių pasisavina tik tiek, kiek jų yra viename gurkšnyje. Sergantiesiems vėžiu nepatarčiau jų gerti daugiau nei gurkšnį per valandą. Jei išgėrėme kur kas daugiau, organizmui, o kartu vėžio ląstelėms, sudarėme palankias sąlygas vystytis. Kopūstų sultyse yra vitamino U, kuris pagreitina skrandžio gleivinės atsikūrimą. Jos tinka opalige sergantiesiems.

Atsargiai, erkės! Rita BURBAITĖ

formos paraudimas. Jo centrinė dalis šviesesnė, o kraštai – tamsesni, plečiasi. Žmogus gali jausti silpnumą, nuovargį, karščiavimą, kartais gali krėsti šaltis, skaudėti galvą, sąnarius ir raumenis. Vėliau atsiranda odos, nervų siste-

Ką daryti, kad vėžio ląstelės nesidaugintų? Reikėtų organizme palaikyti šarminę terpę. Mat pašarmėjusiame organizme nėra sąlygų susidaryti vėžiui, sumažėja galimybė atsinaujinti buvusiam vėžiui. Vaistinėje nusipirkite lakmuso popierėlių ir pasidarykite šlapimo testą – pasižiūrėti savo pH. Būtų gerai, kad per 50 metų žmonėms šlapimo pH vidurkis siektų 6,6. Ką daryti, jei pH yra mažesnis? Gerkite vandenį. Užtenka litro per dieną, pernelyg daug vandens gerti nepatartina, nes labai atskiedžiame fermentus ir nebelieka, kuo virškinti maisto. Tiksliau, vandens reikia tiek, kad palaikytume tą minėtą reikiamą pH. Jei vanduo nepadeda, yra kitas būdas padidinti pH. Organinės rūgštys, esančios citrinoje, labai šarmina organizmą – ir tai yra vėžio prevencija. Sumalkite mėsmale citrinas ir sumaišykite su medumi. Beje, prieš tai citrinas gerokai pašveiskite su soda ir vandeniu, pamirkykite sodos vandenyje, nes jos gausiai nupurkštos herbicidais. Kasdien išgerkite keletą šaukštų šio mišinio.

Medžiagų apykaitos proceso metu organizme susidaro laisvųjų radikalų – organinės kilmės medžiagų, pusiau angliavandenių, pusiau riebalų, vandenilio, deguonies darinių be vieno elektrodo. Jie lekia į kitus audinius, ląstelių membranas ir iš ten „pavagia“ po elektrodą. Taip lieka „skylučių“, kurias užima trombocitai ar cholesterolio dariniai. Puiki priemonė laisviesiems radikalams naikinti – svogūnai, jų laiškai, petražolės, salierai, gelsvės, mairūnai, visos ankštinės daržovės, topinambai. Topinambuose yra puikių antioksidantų. Geras antioksidantas yra alyvų aliejuje keptos morkos, nes taip organizmas geriau pasisavina karotenoidus. Rytų Azijos šalyse vėžio profilaktikai vartojamas lydytas sviestas. Jei riejatės, nervinatės, negeriate vandens, rūkote kas dvi valandas, jei valgote mėsą be daržovių, jei imunitetas silpnas – užkemšate organizmą, todėl vakare reikėtų išgerti aspirino ar vitamino „Triavit“, kad paskystintų kraują.

Kiaulpienių sultys Pražydusias kiaulpienes reikia sumalti mėsmale ir užpilti lygiomis dalimis degtine. Gerti 1 šaukštą prieš valgį.

Kokį maistą valgyti? Rytų šalyse beveik nėra žarnyno, krūtų ar genitalijų vėžio, nes ten valgo taip: trys dalys daržovių ir viena dalis mėsos. O pas mus mos ir judamojo aparato pažeidimo simptomai, kurie išryškėja praėjus 2–9 mėnesiams nuo užsikrėtimo. Kai kuriems ligoniams ant įvairių kūno vietų atsiranda žiedo formos paraudusių dėmelių. Dar vėliau, jau trečioje ligos stadijoje, vyksta sunkesni ir gilesni sąnarių, nervų sistemos, širdies patologi-

niai pokyčiai. Tam, kad nuo šios ligos apsisaugotumėte, reikėtų vartoti tik pasterizuotą ožkų ar karvių pieną, o vykstant į gamtą užsirišti skarelę ar užsidėti kepurę, rengtis šviesiais drabužiais su ilgomis užsegamomis rankovėmis, mautis ilgas kelnes, avėti aulinukus. Apsisaugoti nuo erkių padeda ir repelentai, o grįžus iš miško reikėtų apžiūrėti kūną, gamtoje vilkėtus drabužius pakabinti negyvenamoje patalpoje ar saulėkaitoje.

Gimtasis kraštas

Gediminas STANIŠAUSKAS Keisti sutapimai vadinamojoje sostinės architektų byloje toliau sėja įtarumą visuomenei ir savotiškai atskleidžia, kodėl Lietuvos žmonės nepasitiki teismais. Neapklausęs paskutinio kaltinamojo, teisėjas išgrūdo proceso dalyvius lauk teisindamasis, kad salės reikia kitam teismo posėdžiui.

2011 m. gegužės 20–27 d., Nr. 20 (64)

Užribis

Bylos chronologija

Kodėl Lietuvoje nepasitikima teismais?

Pasiteisino patalpų trūkumu Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme architektų byla, atrodo, vilkinama ne tik kaltinamųjų, bet ir paties teisėjo. Šioje byloje trys UAB „Senojo miesto architektai“ darbuotojai kaltinami suklastoję dokumentus, neteisėtai padidindami telekomunikacijų bendrovės „Teo LT“ administracinio pastato aukštingumą nuo 12 iki 15 aukštų. Bylą nagrinėjantis teisėjas Olegas Zaicevas gegužės 10 d. posėdyje, į kurį susirinko visi trys dokumentų klastojimu kaltinami architektai Diana Sabaliauskienė, Irena Kliobavičiūtė ir Darius Bagdonavičius, nusprendė neapklausti paskutinio kaltinamojo, nors jo apklausa nebūtų užtrukusi daugiau nei pusvalandį. „Nors ir neprivalau duoti jums ataskaitos, pasakysiu: aš esu iškeldinamas antrą valandą iš šios salės“, – nukentėjusiojo advokatui Andriui Chudenkovui rėžė teisėjas O.Zaicevas. Visiems išsiskirsčius, GK žurnalistai užfiksavo, kad minėtoje salėje niekas neposėdžiavo ne tik nuo 14 val., bet ir iki pat 15 val. 20 minučių. Ilgiau žurnalistai tiesiog nelaukė.

Užvilkino dar 10 dienų Atsisakęs išklausyti D.Bagdonavičiaus parodymus, teisėjas baudžiamąjį procesą faktiškai užvilkino mažiausiai 10 dienų, nes būtent šiandien, gegužės 20 d., numatytas kitas posėdis architektų byloje. Per šį posė-

Teisėjas Olegas Zaicevas posėdyje, į kurį susirinko visi trys dokumentų klastojimu kaltinami architektai, nusprendė neapklausti paskutinio kaltinamojo. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Teisėjų etikos ir drausmės komisija neatmeta galimybės aiškintis, ar sostinės architektų byloje teisėjas nevilkina baudžiamojo proceso. GK archyvo nuotrauka

dį, D.Bagdonavičius tik išdėstys savo poziciją ir atsakys į klausimus. Pagal baudžiamąjį procesą, teisėjui O.Zaicevui neliks nieko kito, kaip tik paskelbti, kad kitą posėdį proceso dalyviai parengtų baigiamąsias kalbas. Tačiau kas teisėjui sutrukdė išklausyti D.Bagdonavičių gegužės 10-ąją ir bent taip 10 dienų sutrumpinti bylos nagrinėjimą. Be kita ko, teisėjas iki šiol nesiėmė jokių priemonių, kad bent perspėtų D.Bagdonavičių, kuris prieš kelias savaites pareiškė, jog susirgo plaučių uždegimu, todėl neatvyko į vieną posėdžių. Teisėjas O.Zaicevas šventai patikėjo kaltinamojo žodžiais, neva jis į restoraną „Čili pica“ užėjo atsigerti kavos, o Vilniaus centre atsidūrė todėl, kad nešė medicininę pažymą savo advokatui Vyteniui Dziegoraičiui. Tačiau GK turi nepaneigiamų įrodymų, kad D.Bagdonavičius tvarkė asmeninius reikalus ir net pats mėgino susisiekti su klientu apsimetusiu žurnalistu. Maža to, D.Bagdonavičius du posėdžius iš eilės nepristatė pažymos apie savo ligą, o gegužės 10 d. teismui pateikė Šeškinės poliklinikos direktoriaus pasirašyto dokumento kopiją, kurioje teigiama, esą kaltinamasis teisme dalyvauti gali. „Taip, apie šį nutikimą esu skaitęs, nors į pačios bylos detales nesu įsigilinęs“, – sakė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Algis Norkūnas. Jis prisipažino, kad jį nustebino D.Bagdonavičiaus „ligos“ komiškumas, o išgirdęs apie paskutinę bylos detalę, kai teisėjas nutraukė posėdį net neišsiaiškinęs, ar iš tiesų kas nors vėliau posėdžiaus, A.Norkūnas neslėpė nuostabos.

Senaties terminas architektų bylą palaidotų ir atvertų kelią „Teo LT“ reikalauti iš nukentėjusiojo 12,3 mln. litų žalos atlyginimo. Jei kreipsis, pradės tyrimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas A.Norkūnas yra ir Teisėjų etikos bei drausmės komisijos pirmininkas, todėl neatmetė galimybės, kad gavusi iš ko nors kreipimąsi dėl bylos vilkinimo komisija gali inicijuoti tyrimą. Toks tyrimas smogtų O.Zaicevo reputacijai, nes sukeltų abejonių, ar jis pajėgus vykdyti teisingumą Lietuvos Respublikos vardu. Architektų byla į Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą pateko praėjusių metų gegužės 17 d., o šių metų rugsėjį sukaks šios bylos senaties terminas, ir visi trys kaltinamieji gali išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kad byla vilkinama, verčia įtarti ir daugiau aplinkybių. 2010 m. birželio 17 d. O.Zaicevas patenkino vienos kaltinamųjų gynėjų prašymą ir į kitą teismo posėdį iškvietė Lietuvos architektų rūmų ekspertą. Tąsyk posėdis ne tik neįvyko, bet kitą posėdį O.Zaicevas paskyrė tik 2010 m. rugsėjo 27 d., tai yra po trijų mėnesių.

Galiausiai paaiškėjo, kad iškviestas ekspertas nekompetentingas atsakyti į klausimus, todėl praėjus dar 2 mėnesiams buvo iškviestas kitas ekspertas.

Svarbi bylos baigtis Teisininkai sakė, kad „netikėtos ligos, ekspertų ir liudininkų pagal sąrašus iškvietimas“ yra klasikinė teismo procesų vilkinimo gudrybė. Kad kaltinamiesiems naudinga vilkinti bylą, rodo šios bylos svarba, kurią galima labai aiškiai pasverti pinigine išraiška. Senaties terminas architektų bylą palaidotų ir atvertų kelią telekomunikacijų bendrovei „Teo LT“ reikalauti iš nukentėjusiojo Vytauto Petrausko 12,3 mln. litų žalos atlyginimo, kurią įmonė neva patyrė. Mat kitoje byloje dviejų vaikų tėvas V.Petrauskas, gindamas savo šeimos interesus, pasipriešino pastato po jo būsto langais statyboms, o teismas jas sustabdė. Gegužės 10 d. duodamos parodymus dvi dokumentų klastojimu kaltinamos architektės savo kaltės iš esmės nepripažino. UAB „Senojo miesto architektai“ vadovė D.Sabaliauskienė teismui aiškino, esą ji nekalta, kad ant Vilniaus miesto savivaldybei pateikto detaliojo plano brėžinio, kuriame matytas 15 aukštų „Teo LT“ pastatas, kompiuteriu nuo oficialių dokumentų perkeltos suderinimo žymos. Atrodo, kad būtent D.Bagdonavičių siekiama padaryti atpirkimo ožiu. Šis architektas metė darbą „Senojo miesto architektuose“, kai tik į viešumą išplaukė dokumentų klastojimo byla. Be kita ko, kaltinamieji visą bėdą verčia ir Vilniaus miesto savivaldybei, ir „Teo LT“.

2010 05 17 Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas gauna architektų bylą. 2010 06 17 Nutariama į kitą posėdį iškviesti Lietuvos architektų rūmų ekspertą. 2010 09 27 Posėdis paskirtas po daugiau nei 3 mėnesių. Pats posėdis truko tik valandą. 2010 10 07 Posėdyje apsiribojama nutartimi dėl Lietuvos architektų rūmų eksperto nušalinimo. 2010 11 29 Teismo posėdis vyksta vėl beveik po 2 mėnesių. Iškviestas ekspertas nebuvo net apklaustas, prasidėjo liudininkų apklausa. Paskiriamas kitas posėdis po 2 mėnesių. 2011 01 31 Sekretorė pranešė, kad teisėjas sunegalavo. Paskiriamas posėdis dar po 2 mėnesių. Nukentėjusysis prašo skirti daugiau posėdžių datų. 2011 03 23 Posėdyje apklausiamas nukentėjusysis ir liudytojai. Teisėjas tenkina kaltinamųjų prašymą iškviesti į bylos nagrinėjimą šešis naujus liudytojus. 2011 04 12 Posėdyje buvo apklausti visi kaltinamųjų naujai iškviesti liudytojai. Vėliau posėdis vėl atidėtas, teisėjui nurodžius, kad kitą teismo posėdį jau bus apklausiami kaltinamieji. 2011 04 26 D.Bagdonavičiaus gynėjas V.Dziegoraitis praneša apie ginamojo ligą, bet nepateikia jokių dokumentų. Kaltinamasis neva sunkiai serga ir guli lovoje. Posėdis atidedamas savaitei. 2011 04 27 D.Bagdonavičius susitaria dėl susitikimo su žurnalistu, kuris apsimeta klientu ir pasiūlo atlygį už kvalifikuotą architekto konsultaciją. 2011 04 28 Nors D.Bagdonavičius gyvena viename atokiausių Vilniaus mikrorajonų, važiuoja į miesto centrą ir restorane „Čili pica“ laukia kliento. Išeinantį iš kavinės D.Bagdonavičių užfiksuoja antstolis. 2011 05 03 Susirenka visi proceso dalyviai. D.Bagdonavičius pateikia nedarbingumo lapelį ir pareiškia, kad negali duoti parodymų, nes blogai jaučiasi. Teisėjas patiki vien žodžiais ir posėdį atideda. 2011 05 10 Susirenka visi proceso dalyviai. Apklausiamos D.Sabaliauskienė ir I.Kliobavičiūtė. Posėdis su pertrauka tetruko 2 val. 20 minučių. Teisėjas O.Zaicevas atsisako apklausti D.Bagdonavičių, neva salė nuo 14 val. bus užimta, bet iš tikrųjų joje niekas neposėdžiavo.

nelaimės ir nusikaltimai Nelegaliai gabeno gintarą. Į Kybartų kelio postą iš Kaliningrado srities atvykęs Rusijos pilietis S.M. deklaravo, kad jokių prekių, išskyrus asmeninius daiktus, į Lietuvą neveža. Įtarus, kad automobilyje gali būti paslėptų prekių, buvo atliktas patikrinimas. Automobilio bagažinėje, tarp užpakalinės sėdynės ir bagažinės, buvo rasta įrengta pertvara. Šioje slaptavietėje pareigūnai surado per 48 kg gintaro žaliavos, supakuotos į polietileno maišus. Gintaro žaliava buvo slepiama nuo muitinės kontrolės siekiant išvengti numatytų importo mokesčių. Neteisėtai gabento gintaro vertė – daugiau kaip 32 tūkst. litų.

Keliuose žuvo 4 žmonės. Per savaitę mūsų šalyje užregistruotas 81 eismo įvykis. Žuvo 4 žmonės, sužeisti 104 (tarp jų – 16 nepilnamečių). Žuvo 1 vairuotojas ir 3 keleiviai. Jų amžiaus

vidurkis – 45 metai. Užregistruoti 6 eismo įvykiai, kuriuose dalyvavo neblaivūs vairuotojai. Šiuose eismo įvykiuose sužeista 10 eismo dalyvių (tarp jų – 1 nepilnametis). Šiais metais (iki gegužės 13 d.) mūsų šalyje eismo įvykiuose iš viso žuvo 85 žmonės (tarp jų – 4 nepilnamečiai), t. y. žuvo 6 eismo dalyviais daugiau nei praėjusiais metais per tą patį laikotarpį.

Sudegino moterį. Sulaikyti 24 ir 25 m. vaikinai ir 24 m. mergina, kurie įtariami moters nužudymu. Išsiskyrusi moteris, dviejų paauglių motina, stotyje susipažino su 24 m. jaunuoliu. Gerą Klaudijaus Driskiaus nuotrauka pusdienį pabendravę, jie naktį nuvyko

į Vingio parką, kur, dalyvaujant kitiems įtariamiesiems, auką bandyta išprievartauti, ji buvo nužudyta, aplieta degiu skysčiu ir sudeginta. Vienas jaunuolių yra tris kartus teistas už vagystes. Sulaikytas siuntinys. Marijampolės pataisos namų apsaugos poste budėjęs pareigūnas informavo, kad iš pravažiuojančio automobilio į pataisos namų gamybinę zoną buvo numestas paketas. Į įvykio vietą nuskubėję Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai ant siuvyklos cecho stogo rado paketą, kuriame buvo 8 mobiliojo ryšio telefonai, 21 SIM kortelė, telefono įkroviklis, antgalis telefonui krauti.

GK archyvo nuotrauka

Į šulinį įkrito vaikas. Vilniuje į atvirą šulinį įkrito ir susižalojo penkiametis. Nelaimė įvyko Apkasų gatvės namo kieme. Medikai vaikui diagnozavo galvos smegenų sukrėtimą ir galvos sumušimą. LKPT, Eltos, LRM, Kalėjimų departamento inf.

2011 m. gegužės 20–27 d., Nr. 20 (64)

Gimtasis kraštas

Miesteliai

Maironio apdainuotos Nevėžio upės slėnyje, pusiaukelėje tarp Panevėžio ir Kėdainių, įsikūrusi Krekenava – viena iš piligrimystės vietų Lietuvoje.

Krekenava įsikūrusi vaizdingame Nevėžio slėnyje.

Į Krekenavą žmones traukia ir stebuklingi išgijimai

Per dvidešimt metų buvęs klebonijos pastatas, kuriame trejus metus gyveno Maironis, iš griuvėsių taip ir neprikeltas.

Vida TAVORIENĖ Nuo seno miestelis garsėja Dievo Motinos paveikslu, kuris tikinčiųjų laikomas stebuklingu. Atvykėlius ne mažiau traukia šviesuolio Jono Žilevičiaus kartu su bendraminčiais išpuoselėtos Švenčiuliškių kapinaitės, tapusios muziejumi po atviru dangumi.

Prie paveikslo pasveiksta Prieš dvejus metus 600 metų jubiliejų minėjusi Krekenava nuo XV a. pradžios priklausė Rodų dvaro savininkams Vizgirdams. Manoma, kad pirmą bažnyčią čia pastatė Vytautas Didysis. Dabartinė neogotikos elementų turinti bažnyčia, iškilusi prieš šimtą metų, garsėja Žolinės atlaidais ir Dievo Motinos paveikslu. Pasakojama, kad šis paveikslas išliko sveikas degant medinei bažnyčiai, o žmonės prie jo stebuklingai išgyja. Dėl legendomis apipinto švento paveikslo Krekenavos bažnyčiai siekiama bazilikos statuso. Šis garbingas statusas suteikiamas ypatingą trauką turinčioms ir specialius architektūrinius reikalavimus atitinkančioms bažnyčioms. Krekenavos bažnyčioje taip pat saugomas XIX–XX amžių sandūroje Roduose gyvenusio ir kūrusio dailininko Romano Švoinickio paveikslas „Kristus tarp vaikų“. Manoma, kad dailininkas piešė krekenaviečių vaikus. Jo darbai išsibarstę po visą pasaulį, saugomi Lietuvos muziejuose. Su Krekenava susijęs tautos dainius poetas Jonas Mačiulis-Maironis. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui,

Kauno kunigų seminarija, kurios rektoriumi buvo Maironis, persikėlė į Vašuokėnų dvarą Anykščių rajone. Vėliau poetas apsistojo Krekenavoje pas kleboną, kur gyveno beveik trejus metus. Vaizdingos Krekenavos apylinkės poetą įkvėpė ne vienam kūriniui. Čia gimė poema „Mūsų vargai“, pluoštas eilėraščių ir kt. Dabar iš buvusios klebonijos telikę griuvėsiai. Prieš daugiau nei dvidešimt metų kilęs gaisras suniokojo pastatą ir pradėtą kurti Maironio muziejų. Tarp bažnyčios ir neseniai iškilusio modernaus Krekenavos regioninio parko administracinio pastato riogsantys griuvėsiai nepuošia kasmet vis daugiau piligrimų sulaukiančio ir bazilikos statuso bažnyčiai siekiančio miestelio. Kitąmet bus minimos Maironio 150-osios gimimo metinės. Jei griuvėsiai nebus prikelti, iškilaus tautos dainiaus metines gali tekti minėti po jo šventoriuje sodintomis liepomis.

Sovietmečiu pagerbė unikalų dievdirbį „Senieji Krekenavos gyventojai dar išlaikė tą dvasią, kurią čia skleidė Maironis, į pamaldas užsukdavęs Vaižgantas, kunigas Antanas Mackevičius, žymūs šio krašto žmonės – poetė Valerija Valsiūnienė, dailininkė Gražina Vitartaitė, mokytojai Jurgis Gėgžna, Mykolas Antanaitis, kurio vardu pavadinta dabartinė gimnazija, Genovaitė Vilčinskienė ir daugelis kitų“, – Krekenavos kraštą garsinančius vardus vardijo kraštotyrininkė mokytoja Aldona Juozapaitienė. Pasak kraštotyrininkės, keletą metų miestelyje kunigavusį ir apylinkių miškuose suorganizavusį vieną pirmųjų 1863 metų sukilimo būrių, A.Mackevičių krekenaviečiai mena kaip šiltą ir nuoširdų žmogų. Krekenavos kapinėse palaidotas rašytojas knygnešys Kostas Stiklius.

Miestelį iki šiol garsina muzikantas ir kanklių meistras Stasys Rudys, pagaminęs apie 1 000 kanklių. Šis liaudies instrumentas – vienas iš 2006 m. patvirtinto Krekenavos herbo simbolių. Netoli Krekenavos, Glitėnų kaime, gimė iškiliausias Lietuvos dievdirbys Vincas Svirskis, palikęs unikalius darbus. A.Juozapaitienė prisiminė, kaip sovietmečiu kraštotyrininkai bandė įamžinti dievdirbio atminimą. Tautodailininko Vygando Petrėno išdrožtą V.Svirskio skulptūrą pastatė šalia kelio, vedančio į Truskavą. Tačiau tarybinės valdžios atstovai liepė jį nugriauti, nes esą pastatytas be leidimo ir atrodąs nekaip – kuprotas, suglamžytomis kelnėmis. „Teko paklusti. Tačiau skulptūrai buvo rasta kita vieta. Nuvežėme ją prie V.Svirskio gimtojo kaimo. J.Žilevičius atitempė akmenų, apsodino medeliais, kad nekristų į akis. Kurį laiką niekas ir nepastebėjo priešais kiaulininkystės kompleksą pastatyto paminklo“, – pasakojo mokytoja. Iki šiol pakelėje stovi kukli skulptūra, tarsi liudijanti vienišą Lietuvos kaimo genijumi vadinamo V.Svirskio gyvenimą.

Muziejus po dangumi Atskiros knygos vertas garbaus amžiaus sulaukusio Panevėžio rajono garbės piliečio, gydytojo, kraštotyrininko J.Žilevičiaus istorinės atminties gaivinimo darbas. Šalia miestelio ant kalvelės esančias Švenčiuliškių kapinaites atsidavęs kraštotyrininkas kartu su bendraminčiais pavertė muziejumi po atviru dangumi, kur dera ir krikščioniški, ir pagoniški simboliai. Prieš keliasdešimt metų kapinaitėse ganėsi karvės. Dabar čia mūsų istorijos įvykiams atminti ir įvairiomis progomis pastatyti koplytstulpiai, paminklai ar paminkliniai akmenys, įamžinti knygnešiai, savanoriai, tremtiniai, Kre-

kenavos 585-osios ir 600-osios metinės. Kapinaitėse yra vieta ir vaidilai, tarsi sergstinčiam šventą ugnį šalia dubenuotųjų akmenų. J.Žilevičiaus pastangomis iš aplinkinių vietovių į kapinaites sutempta tūkstančiai akmenų, autentiškų akmeninių girnapusių. Kaimo felčeriu dirbęs ir daug po apylinkes vaikščiojęs bei važinėjęs aistringas kraštotyrininkas kiekvieną pamatytą girnapusę ar įdomesnį akmenį jam prijautusiems žmonėms padedant gabeno į kapinaites. Nepaprastu kuklumu pasižymintis istorinės atminties gaivintojas niekada neprisiimdavo nuopelnų sau ir nebuvo linkęs kalbėti, kiek pastangų, laiko ir asmeninių lėšų jis paaukojo įamžindamas kraštui ir mūsų tautai svarbius įvykius bei žmones. Krekenaviečiai pasakoja, kad kartą kraštotyrininkas pardavė karvę ir pastatė paminklą karaliui Mindaugui. Garbaus amžiaus sulaukusio šviesuolio darbus tęsia kraštotyrininkai, miestelio šauliai, moterų klubas „Pabūkime kartu“.

Moterys kviečia dalytis Kraštotyrininkė, moterų klubo įkūrėja A.Juozapaitienė apmaudavo, kad Krekenavos kraštą garsinusių iškilių žmonių skleista dvasia dabar nerusenama blėsta. Senieji krekenaviečiai norėtų daugiau įvykių miestelyje, visus gyventojus vienijančių iniciatyvų. Labiausiai miestelis sušurmuliuoja per Žolinę, kai suvažiuoja kraštiečiai, kitų kraštų maldininkai. Moterų klubas įgyvendina Nyderlandų labdaros fondo „Tekantis vanduo“ remiamą projektą „Dalinkimės“. Klubo narės kviečia gyventojus paremti sunkiau besiverčiančius krekenaviečius ir pasidalyti drabužiais, daiktais ir pan.

Labiausiai miestelis sušurmuliuoja per Žolinę, kai suvažiuoja krekenaviečiai ir kitų kraštų maldininkai. A.Juozapaitienė teigė, kad vienas pagrindinių moterų klubo rūpesčių – tęsti J.Žilevičiaus pradėtą darbą Švenčiuliškių kapinaitėse. Seniūnas Jonas Ulis tvirtino, kad miestelį jau šiemet turėtų pasiekti nemažos investicijos. 7 mln. Europos Sąjungos ir vietos biudžeto lėšų bus investuota į nuotekų ir vandentiekio tvarkymą. Pagaliau bus sutvarkyta ir miestelio aikštė. Tam numatyta skirti 3 mln. litų.

Prieš penkerius metus Jonas Žilevičius noriai aprodyda- Kraštotyrininkė mokytoja Aldona Juozapaitienė (kairėje) ir prieš ketverius metus į Krekenavą atsikėlusi AldoKlaudijaus Driskiaus ir autorės nuotraukos vo savo rankomis sukurtą muziejų po atviru dangumi. na Žukauskienė rūpinasi Švenčiuliškių kapinaitėmis.

Gimtasis kraštas

Gyvenimas

2011 m. gegužės 20–27 d., Nr. 20 (64)

Apie operos solistą Edmundą Seilių ne itin besidomintieji muzika sužinojo iš televizijos projekto „Triumfo arka“. Atlikėjui tai kelia šypseną, nes jis ir žmona Kristina Zmailaitė – jau seniai ne scenos naujokai.

Edmundo ir Kristinos koncertų laukia klasikinės muzikos mylėtojai.

Nijolė BARONIENĖ Dalyvaudamas Lietuvos televizijos projekte žinomas operos solistas turėjo vieną tikslą – populiarinti klasikinę muziką. Edmundas tikina, kad tai pavyko, nors jis pats ir netapo „Triumfo arkos“ nugalėtoju.

Kartu beveik 20 metų Viešėdami jaukiuose Edmundo ir Kristinos namuose įsitikinome: ši pora, kaip liaudis sako, – pagal Dievo norą. Susipažinę studijų metais, jie ne tik sugebėjo išsaugoti vienas kitam kuo švelniausius jausmus, bet ir kartu kyla karjeros laiptais. Menininkų porose pasitaikantis pavydo jausmas, kai vienas kuris gauna geresnį vaidmenį ar apdovanojimą, yra populiaresnis, jiems nepažįstamas, mat pagrindinis abiejų užsiėmimas yra dainavimas duetu. Ne viename interviu Edmundas ir Kristina tvirtino, kad būdami kartu ir namie, ir scenoje nepavargsta. Juos pačius stebina, kad nepastebimai artėja dvidešimt metų nuo to momento, kai tapo pora. Ilgai gyvenę kartu santuoką jie formino tik tada, kai nusprendė turėti vaikų. „Zmailaitė dar kurį laiką spyriojosi, bet aš buvau neperkalbamas. Vaikas, mano manymu, turi augti šeimoje, kur yra mama ir tėtis“, – tikino Edmundas.

Reikia tik noro Abiejų bendru sprendimu ir pastangomis pastatytas namas viename sostinės mikrorajonų tapo ta vieta, kurioje būdami, anot anglų, jie gali tarti: „Mano namai – mano tvirtovė.“ Pasižvalgius juose akivaizdu, kad čia apgalvota kiekviena detalė. Jauku, skoninga, patogu. Tą dieną, kai lankėmės, buvo vėsoka, tad Edmundas mus pasitiko prie malonią šilumą skleidžiančio židinio. Tokie jau tie pranašumai gyvenant name: jei šalta, imi ir užsikuri židinį. „Keista girdėti, kai kas ima

Edmundas Seilius ir Kristina Zmailaitė – pora pagal Dievo norą stebėtis, kad menininkai pasistatė namą. Reikia tik netingėti, ir turėsi tai, ko nori. Mes abu su Kristina norėjome gyventi nuosavame name. Štai jau penkti metai, kaip gyvename tarp savų sienų. Nesakau, kad buvo lengva. Juolab kad daug darbų ėmėmės patys“, – sakė Edmundas. Kristina jam pritarė sakydama, kad būdami užsienyje ne tik tobulėjo kaip atlikėjai, bet ir matė puikių pavyzdžių, kaip gyventi, kaip tvarkytis. „Pas mus labai daug aplaidumo, daug tinginystės. Norima visokiausių gėrybių, gyventi patogiai, prabangiai, bet retas kuris deda asmenines pastangas. Žinoma, galima pasamdyti specialistus, bet yra darbų, kuriuos gali padaryti bet kas. Tik reikia noro“, – sakė Kristina. Jai juoką kelia, kai išgirsta nuostabą, esą kaip čia taip – žinomi menininkai, o patys kloja plyteles, dažo sienas.

Savo kiemo pranašumai Moteris pakviečia apžiūrėti kiemo. Jos pasididžiavimas – šiltnamis, kuriame – nė laisvos pėdos. Visur daržovių, gėlių, prieskoninių augalų daigeliai. Tvarka ideali. Vasario mėnesį

Svajojusi tapti medike Kristina nesigaili pasirinkusi daininkės profesiją.

pasėtos surﬁnijos jau ruošiasi krauti pirmuosius žiedelius. „O štai čia, tarp lysvių – medinės grindys. Jas padarė Edmundas“, – didžiuodamasi sako Kristina. Prie šiltnamio – daržo lysvės. Viena sukasta neseniai. Net mintis nekyla, kad Kristina pati ėmė į rankas kastuvą. „Pati. Kodėl ne? Man patinka ﬁziškai padirbėti. Darbas lauke, kapstymasis prie augalėlių veikia raminamai. Juolab kad jie atsidėkoja nuostabiais žiedais ar derliumi“, – rodydama, kas kur auga, sakė dainininkė. Tiesa, Edmundas kartais žmoną turi prilaikyti, nes už-

„Abu esame miesto vaikai, užaugome daugiabučiuose, tačiau kuo puikiausiai jaučiamės turėdami savą kiemą. Smagu. Ypač kai daug ką esi padaręs savo rankomis“, – sako Edmundas.

Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

simiršusi ji pernelyg įninka į darbus, o paskui krinta be jėgų. „Abu esame miesto vaikai, užaugome daugiabučiuose, tačiau kuo puikiausiai jaučiamės turėdami savą kiemą. Smagu. Ypač kai daug ką esi padaręs savo rankomis. Beje, aplinkai tvarkyti specialistų nesamdėme. Ne iš šykštumo, norėjome kokybės. Žinome prastų pavyzdžių, kai šio darbo ėmėsi apželdinimo ﬁrmos. Keletas talkos savaitgalių, ir štai jums rezultatas“, – šypsojosi Edmundas. Iš tiesų nėra prie ko prikibti. Sutuoktiniai norėjo, kad veja apie namą žaliuotų ne vienoje plokštumoje, o būtų suformuotas nuo verandos aukštyn kylantis nedidelis kalniukas.

Edmundas Seilius gimė 1975 m. Marijampolėje. Nuo pirmos klasės dainavo berniukų chore „Vyturėlis“, 7 metus lankė muzikos mokyklą, mokėsi groti smuiku ir fortepijonu. Baigęs Marijampolės Jono Totoraičio vidurinę mokyklą, studijavo ir baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje prof. Vytauto Juozapaičio dainavimo klasę. Gavęs universitetų stipendijas, išlaikęs egzaminą anglų kalba, metus studijavo prestižiniame JAV Dalaso muzikos universitete ir metus Bostono konservatorijoje. Dirbo JAV, vėliau Reino nacionalinėje operoje (Strasbūras, Prancūzija). Koncertavo, gastroliavo ir dirbo JAV, Vokietijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Japonijoje, Vengrijoje.

Nemokami koncertai

Meilės nevaidina

Teiginys, kad meilė yra ne žiūrėjimas vienam į kitą, o žvelgimas ta pačia kryptimi, puikiai tinka kalbant apie E.Seilių ir K.Zmailaitę. Įgimtas jų darbštumas ir pedantiškumas puikiai praverčia rengiant koncertines programas. Edmundas laisvai bendrauja anglų, vokiečių, prancūzų kalbomis, tačiau originalo kalba atliekant operų arijas ar dainas sutuoktiniai stengiasi itin kruopščiai nugludinti kiekvieną žodį. „Mūsų ir užsienio publika labai skiriasi. Po koncerto ar spektaklio, kad ir nelabai vykusio, lietuviai ploja ar net atsistoja, o Vokietijoje ar Prancūzijoje nieko panašaus nepamatysi. Ten labai aiškiai duodama suprasti, ko verti atlikėjai. Taigi ruošdamiesi koncertui preciziškai gludiname visus kampus“, – sakė Edmundas. Repetuoja jie ir namuose. Anot Kristinos, dažniausiai tai vyksta dieną, kai kaimynai būna darbe. „Pretenzijų kol kas negirdėjome. Atvirkščiai, ne vienas džiaugiasi tokiais „triukšmadariais“ ir nemokamais koncertais“, – šypsojosi Kristina. Tiesa, vokalo meistrų pagalbos jie jau seniai neprašo. „Esame mokytojai vienas kitam. Ir labai reiklūs“, – linksmai sakė Edmundas.

Kodėl vis dėlto Edmundas ir Kristina, vis labiau įsibėgėjant emigracijai, nusprendė likti Lietuvoje? „Atsakymas labai paprastas: norėjome būti kartu. Jei vienas kuris mūsų būtų pasirašęs kontraktą Amerikoje ar kurioje kitoje šalyje, vargu ar ten pat galėtų dirbti ir kitas“, – paaiškino Kristina. Šeimyninio dueto idėja gimė pasižvalgius po pasaulį ir pamačius ne vieną sėkmingai koncertuojančią dainininkų porą. „Didžiausias mūsų pranašumas, kad dainuodami apie meilę nevaidiname šio jausmo. Žiūrovai tai jaučia. O ir kūrinys skamba kitaip, kai jausmai nuoširdūs“, – tikino Edmundas.

Pavydo nebijo Apie menininkų gyvenimą apkartinantį pavydą ir intrigas sutuoktiniai nelabai ką turėjo pasakyti. „Be abejo, kaip ir visur, kūrybinių žmonių aplinkoje yra visokių žmonių. Tačiau mes stengiamės nekreipti dėmesio“, – sakė Edmundas. Na, o jei atsitiktų taip, kad kas nušvilptų iš po nosies vaidmenį ar suregztų kokią intrigą, nieko baisaus, nes jie žino, jog neįmanoma sugriauti didžiausio jų gyvenimo pasiekimo – šeimyninio dueto.

2011 m. gegužės 20–27 d., Nr. 20 (64) Medinė žaidimo lenta stovi viduryje stalo. Tvyro tyla – girdėti tik saujoje barškantys kauliukai. Aplinkui dvelkia kavos ir tabako dūmų aromatas. Pasislėpę nuo popiečio saulės kavinaitėje vyrai lošia „Tavli“ – žaidimą, mums geriau žinomą kaip nardai. Tai – Kipras. Šalis, kur kas dieną nežinai, kaip tau iškris gyvenimo kauliukai. Pamirškime saulėtų ir smėlėtų paplūdimių rojų, koks nupieštas agentūrų lankstinukuose. Keliaukime į kitokį, neturistinį Kiprą. Ar įmanoma, kad čia, kur gyventojų tik šiek tiek daugiau nei Vilniuje, kasdienybė gali būti įdomesnė nei Holivudo filmuose? Meskime „Tavli“ kauliukus ir keliaukime įsitikinti.

Jaunajam – didžiuliai reikalavimai Skaniai ir sočiai pavalgyti, iškelti didžiules vestuves bei susilaukti kuo daugiau atžalų – štai kas svarbiausia tikro kipriečio gyvenime. Tad pirmiausia vykime į viduryje salos stūksančius Trodos kalnus, kuriuose vyksta tradicinės vestuvės. Kylant vingiuotais siaurais keliukais, svarbu nepamiršti stabtelėti viename kaimelių ir paragauti tradicinio čia spaudžiamo vyno. Po apeigų bažnyčioje laukia svarbiausia vestuvių dalis – šventimas. Daugelis čia pasijusite it ﬁlme „Mano didelės, storos graikiškos vestuvės“. Ir tikrai, visa, kas jame pasakojama apie graikus, būdinga ir kipriečiams. Pastarieji iš graikų paveldėjo dalį mentaliteto, taip pat kalbą ir religiją. Jeigu vestuvėse nedalyvaus per 200 žmonių, vadinasi, šventė kukli. Kadangi Kipras – giminių ir pusbrolių kraštas, pusę svečių sudarys vien giminaičiai. Būkite pasirengę linksmintis kelias dienas, prisikimšti pilvus tradicinės ant grotelių keptos ėrienos souvlaki, gerokai apsvaigti nuo mūsų naminukę atitinkančios zivaniios arba ouzo bei patrypti skambant tradicinės graikiškos gitaros bouzouki melodijoms. Tiesa, šūkių, linkėjimų ir dainų gali tekti prisiklausyti net nedalyvaujant vestuvėse. Keliamo triukšmo užteks visai apylinkei. „Didelis dėmesys jungtuvėms – nieko keista. Dėl religijos svarbos ir tvirtų papročių šeima Kipre – svarbiausia vertybė. Vaikai čia užkelti ant pjedestalo: pildomi visi mažųjų įgeidžiai. Atžalomis itin rūpinamasi ir joms subrendus. Ypač merginomis. Tėvai įtariai žiūri į jaunuolius, siekiančius jų dukrų. Pastarieji turi įrodyti, kad yra tikri vyrai, jog sugebės materialiai ir visaip kitaip pasirūpinti būsima žmona. Dėl tokios didelės atsakomybės daugelis vyrų pradėjo akis ganyti į atvykėles. Kiprietė ar ne, iš-

Gimtasis kraštas

Kelionės

Afroditės globojama meilės sala

Aplėkti šią salą galima per kelias dienas, bet perprasti jos mozaikišką temperamentą turbūt negana ir kelerių metų.

tekėjusi moteris bus aprūpinta, gerbiama kaip vaikų motina. Žinoma, veikiausiai šeimos vyras vieną ar kelis kartus nueis į kairę...

Rojus žemėje Vos Kipre pabandysite kirsti gatvę, tuoj pat suprasite – čia pabuvota britų. Kipre, kaip ir Anglijoje, eismas juda priešinga negu įprasta mums puse – kairiąja. Iš vestuvių keliamės į žvejų miestelį Agia Napa, kuris dabar virto salos naktinio gyvenimo centru. Čia viename britiško stiliaus bare sutinkame Džoną. Ilgus metus Londone dirbęs žurnalų spaustuvėje, dabar jis jau penkmetį džiaugiasi gyvenimu Agia Napoje. Kartą viename knygynėlyje mano aptiktas išsamus vadovas britams „Kaip išėjus į pensiją persikelti į Kiprą“ rodo, kad tai gana dažnas atvejis. O kodėl ne? Nekilnojamasis turtas čia pernelyg piniginės neplėšo – už vilą šioje šalyje gali tekti sumokėti nuo 250 000 eurų. „Žiemą gyvenimas Agia Napoje beveik tobulas. Pavyzdžiui, iš ryto važiuoju paslidinėti į kalnus, o dieną dar spėju paplaukioti jūroje“, – idilę nupasakoja Džonas. Žiemą jis labiau mėgs-

Vadinamoji žalioji linija kaip randas driekiasi per visą salą. Sostinę Nikosiją ji taip pat skelia į dvi dalis. Po 1974 m. invazijos turkai užgrobė trečdalį šalies teritorijos ir paskelbė savo Šiaurės Kipro Turkų Respubliką.

ta ir todėl, kad Agia Napoje būna tylu ir ramu. Vasarą čia karaliauja jaunimas. Beje, daugiausia turistų linksmintis čia atvyksta iš Anglijos, taip pat galima sutikti skandinavų, rusų. Gali pasirodyti, kad Kipre britams pritaikyta viskas. Net daugelis senyvų kipriečių šį bei tą pralemena angliškai. Statistika rodo, kad apie 90 procentų vietos gyventojų kalba angliškai. Nors britams čia kelias kone rožėmis klotas, kitiems atvykėliams –

Žvejų miestelis Agia Napa dabar yra virtęs salos naktinio gyvenimo centru.

Kipro salos kurortai patenka į gražiausių kurortų planetoje šimtuką.

GK archyvo nuotraukos

kiek sudėtingiau. Geresnio gyvenimo ieškoti į Kiprą vyksta daug rumunų, bulgarų. Dažniausiai jie pluša kavinėse, restoranuose, baruose ir viešbučiuose. Kipras pradėjo traukti ir mūsų tautiečius. Kipriečiai iki šiol menkai žinojo, kas ta Lietuva. Tačiau dabar, išgirdę mūsų šalies pavadinimą, nusišypso ir palinksi galva.

Snobų ir bažnyčių sostinė Taigi keliaujame į šiuo metu vienintelę pasaulyje padalytą sostinę – Nikosiją. Riba, dalijanti salą į graikišką ir turkišką puses, kaip tik eina per šį miestą. Nuo Agia Napos iki sostinės mums teks įveikti 80 kilometrų. Prie mažų atstumų įpratusiems salos gyventojams tai tolimas kelias. Įvažiuodami į sostinę veikiausiai nustebsite – nematyti didmiesčiams būdingų dangoraižių. Nikosijoje net modernūs stikliniai pastatai yra gana žemi. Judame centro link. Kokie pirmi įspūdžiai? Nors miestas nėra tvarkingas ar išdailintas, netrunki suprasti, kad kipriečiai mėgsta prabangą. Pirmiausia tai matyti nužvelgus gatve lekiančius naujutėlaičius automobilius. Turint galvoje, kad šios šalies gyventojai – prasti ir neatsargūs vairuotojai, gražių mašinų mėgėjams šis faktas gali suspausti širdį. Jeigu gatvėse rieda blizgantys automobiliai, jų vairuotojai – ne ką prastesni. Daugelis kipriečių sostinės gyventojus laiko pasipūtusiais snobais, kuriems svarbiausia gera „prekinė“ išvaizda. „Nikosijoje yra gerų aukštos klasės restoranų, klubų, kuriuose gali pasiklausyti puikios muzikos, – pasakoja Angelas. – Tačiau šiose vietose lankytis vengiu. Daugelis ten ateina ne pasilinksminti, o parodyti savo naujo „Versace“ diržo. Su vaikinu šnekučiuojamės ir tradicinę frappe (šalta kava) geriame jau pagrindinėje senamiesčio Ledros gatvėje. Ji gali kiek priminti mūsiškę Pilies gatvę Vilniuje. Anot Angelo, senamiestis aptvertas žvaigždės formos gynybine sie-

na, statyta dar venecijiečių. Čia ir visi muziejai, bažnyčios bei viduramžių pastatai. Kavą gurkšnojame žvelgdami į vieną didžiausių miesto bažnyčių. Bažnyčia kaip institucija Kipre galinga. Kaip vertinate faktą, kad jai priklauso dalis didžiausios šalies gėrimų gamyklos? Priešingai nei daugelyje Vakarų valstybių, čia Bažnyčia yra stipri politinė ir ekonominė veikėja. Kaip teigė vienas sutiktas kiprietis, geriau turėti draugų Bažnyčioje nei parlamente.

Perplėšta šalis Kertame sieną ir atsiduriame turkiškoje Nikosijos dalyje. Pastatai, regis, tokie pat kaip ir anoje, graikiškoje, pusėje. Tačiau čia įrengta Gariūnų turgavietę primenančių kioskų. Žmonės čia atrodo visai kitaip, nužvelgia atvykėlius keistais žvilgsniais. Kažkodėl norisi rankinę truktelėti arčiau savęs. Kiek apsipratus galima išsitraukti ir fotoaparatą. Įamžinti čia yra ką: prie kadaise krikščioniškų bažnyčių pristatyti minaretai atrodo įspūdingai. Vis dėlto temstant kojos pačios neša į graikišką, kur kas mums artimesnę salos dalį. Daugiau keliavusieji po Šiaurės Kiprą pasakoja, kad šioje salos pusėje taip pat klesti turizmas. Kaip ir siautulingoje Agia Napoje, čia galima linksmintis iki nukritimo. Įdomu, kad, priešingai nei Turkijoje, Šiaurės Kipre net turkės pamiršta skaras, dėvi šortus ar užsisega trumpus sijonus. Politikos peripetijos vis mainosi, tačiau vienas dalykas čia nesikeičia. Tai meilė. Sakoma, kad pati Afroditė globoja dar saldžiąja žeme vadinamą Kiprą. Anot graikų mito, meilės ir grožio deivė iš vandens išniro būtent čia, pusiaukelėje tarp didžiausių šalies uostų – Limasolio ir Pafoso. Ši vietovė laikoma viena gražiausių salos pakrančių ir vadinama Petra tou romiou. Išvertus iš graikų kalbos tai reiškia „graikiškasis akmuo“. „Ieva“

14 Kuriame įspūdingą mozaiką Gimtasis kraštas

Pagrindą pirmiausia nugruntuokite giluminiu gruntu, skirtu lauko ir vidaus darbams. Šis gruntas įsigėręs nesudaro plėvelės, sumažina dulkėtumą, suvienodina gruntuojamo paviršiaus savybes, padidina atsparumą smūgiams, šalčiui, drėgmei ir šarmams.

Laisvalaikis

Jeigu mozaiką dėliosite ant stalviršio, reikėtų pasidaryti specialų prie kraštų gerai priglundantį rėmą. Mozaikos piešinį pasirinkite iš anksto, geriausia – pasidarykite ir natūralaus dydžio brėžinį. Ornamentas turėtų būti nesudėtingas.

Pvz., akmenėlius galima nuo centro dėlioti spirale kraštų link. Akmenukams arba plytelių gabalėliams klijuoti tinka įprasto kietėjimo cementiniai, vidaus ir išorės darbams – plytelių klijai, atsparūs šalčiui ir drėgmei.

Mozaikai galima panaudoti lauke rastus ar pajūrio akmenukus, keraminių plytelių šukes. Darbui taip pat prireiks teptukų, įvairaus pločio glaistiklių, dantytos mentelės, replių šukėms laužyti, pinceto, guminės mentelės, pieštuko.

2011 m. gegužės 20–27 d., Nr. 20 (64)

Pravers sode

Ant paruošto paviršiaus lygiu glaistikliu užtepkite ploną klijų sluoksnį. Tada užtepkite storesnį klijų sluoksnį ir dantytąja mentele išlyginkite plotą. Dėkite akmenukus arba plytelių šukes pagal norimą ornamentą, tvirtai prispauskite prie klijų sluoksnio. Tarpus tarp akmenukų ir plytelių duženų galima glaistyti ne anksčiau kaip po 24 val. Glaistyti patartina spalvotu glaistu (Ceresit CE 35) plačioms siūlėms (4–15 mm), atspariu vandeniui bei šalčiui. Jeigu siūlių tarp plytelių plotis – iki 5 mm, reikia naudoti glaistą siauroms siūlėms (Ceresit CE 33 ar CE 40). Prieš glaistymą nuvalykite nešvarumus. Paviršių sudrėkinkite kempine. Glaistą gumine mentele įspauskite į plyšius. Pasibaigus pradinio džiūvimo laikui, glaisto perteklių surinkite drėgna, dažnai skalaujama kempine. Jeigu siūlės džiūsta pernelyg greitai, jas reikia drėkinti. Išdžiūvusias apnašas nuvalykite sausa šluoste. Norimą mozaikos ornamentą galima suprojektuoti panaudojant kompiuterinę mozaikos modeliavimo programą „Design a mosaic“ (http://gwydir.demon.co.uk/jo/mosaic/ mkmosaic.htm).

Sėdamos gėles ir kitus augalus, paprastai pasitikime savo atmintimi. Tačiau kai sėjamų augalų daug, neišvengiamai susipainiojame, kurioje vietoje kurias sėklas bėrėme ar gal ketinome berti. Anksčiau ar vėliau prieinama prie išvados, kad pasėlio vietą reikia pasižymėti. Lysvėje palikti sėklų pakelius – ne pats geriausias sprendimas: užrašus nutrina saulė ir lietus. Kai kurie sodininkai naudoja tūteles nuo dantų pastos: jas išplauna, supjausto norima forma, ant žymeklių užsirašo veislių pavadinimus. Iš tiesų smagiau, kai žymekliai atrodo estetiškai. Tam galima panaudoti ir senus šaukštus. Reikalingus užrašus su piešinėliais nesunku pritvirtinti skaidria lipnia juosta. GK inf.

GK archyvo nuotrauka

GK inf. ir nuotraukos

Horoskopai (gegužės 23–29 d.)

Avinams seksis spręsti uždavinius, jeigu pasitelks į pagalbą aplinkinius. Galite neabejoti, kad jie pasirengę suteikti savalaikę ir, žinoma, nuoširdžią pagalbą. Geros naujienos, susijusios su finansais, smarkiai pakels nuotaiką ir leis pradėti planuoti vasaros poilsį.

Jaučiui garantuotas pripažinimas ir sėkmė visur. Sustiprės nuojauta. Tai teigiamai atsilieps visoms jūsų veiklos sritims. Artimiausios dienos – tinkamas laikotarpis novatoriškoms idėjoms ir išradimams. Susitikimai su draugais ir kolegomis bus vaisingi.

Skorpionai artimiausiomis dienomis sėkmingai išspręs daugelį svarbių klausimų. Reikėtų kliautis savo jėgomis ir nesitikėti kitų pagalbos. Apmąstykite iškilusius uždavinius ir imkitės tik tų, kurių tikrai negalima atidėlioti. Kelią nueina einantis – ši sena tiesa turi tapti jūsų devizu.

Vėžiams seksis plėsti pažįstamų būrį. Reikėtų labiau pasikliauti savo nuojauta – ji padės užmegzti naudingų kontaktų. Bet nepamirškite, kad nereikia daryti spaudimo aplinkiniams, kitaip tik atstumsite žmones ir vėliau nesulauksite jų pagalbos.

Liūtai gali laukti įvykių, kurie pa-

keis padėtį į gerąją pusę ir suteiks puikių galimybių. Pagal visus rodiklius savaitė bus sėkminga ir stabili. Galimi nauji dalykiniai susitikimai. Jums aktualūs klausimai bus sėkmingai išspręsti. Neatidėliokite sudėtingų užduočių.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija.

Svarstyklių laukia įdomi ir turininga savaitė. Svečiavimasis arba svečių priėmimas artimiausiomis dienomis bus gana dažnas reiškinys. Nusiteikite dovanoti ir gauti dovanų – ir viena, ir kita jums bus vienodai malonu. Kol kas galima atidėti reikalus ir visą laiką skirti poilsiui.

Dvyniai žengs atsakingą žingsnį savo profesinės veiklos sferoje. Apskritai ateinanti savaitė palanki kopimui karjeros laiptais. Palankiai susiklosčius aplinkybėms, galėsite realizuoti daugelį savo norų, smarkiai sustiprinti pasitikėjimą savo jėgomis, padidinti autoritetą kolektyve.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Atsakymą sužinosite kitame GK numeryje.

Mergelės turės priimti svarM

bius sprendimus, orientuotus į ttolimą perspektyvą. Kad neapssiriktumėte, blaiviai vertinkite savo norus, sugebėjimus ir galisa mybes. Tuomet visa, ką sumanėmy te ir suplanavote, bus realizuota mažiausiomis pastangomis. maž

Šauliai ateinančią savaitę išspręs visus klausimus, susijusius su profesine veikla. Darbe visi nesutarimai, jei jų kils, bus sureguliuoti, santykiai kolektyve susitvarkys. Būsite puikios fizinės formos ir pajusite didžiulį jėgų antplūdį. Tai leis realizuoti visus sumanymus. Ožiaragiams kita savaitė suteiks galimybę atskleisti daugelį sugebėjimų ir talentų. Tai iš esmės pakeis jūsų požiūrį į įprastines situacijas. Kardinaliai pasikeis ir jūsų prioritetai gyvenime.

Vandenių laukia puiki savaitė, tinkama kūrybinei veiklai. Jums suteikiama galimybė atskleisti savo potencialą, realizuoti visus sumanymus. Tik nepamirškite, kad sėkmės laidas bet kokiame darbe yra sąžiningas požiūris į jį. Būkite pakantesni artimiesiems, kad išvengtumėte galimų konfliktų.

Žuvys kitą savaitę turės šansą užimti aukštesnę padėtį tarnyboje ir visuomenės gyvenime. Keleriopai padidės jūsų darbingumas, todėl ne tik susitvarkysite su kasdienėmis užduotimis, bet ir išspręsite tuos klausimus, kuriuos anksčiau priskirdavote fantastikos sričiai. Galimos naujos pažintys.

2011 m. gegužės 20–27 d., Nr. 20 (64)

Gimtasis kraštas

Laisvalaikis

Rekonstruota Palūšės valtinė.

Vandens žygis per Lietuvą Diana RAKAUSKAITĖ Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija gegužės 27 d. organizuoja atnaujintos valtinės Palūšėje atidarymą ir vandens žygį, skirtą Lietuvos nacionalinių parkų 20-mečiui. 540 kilometrų vandens maršrutas Aukštaitijos nacionalinio parko ežerais, Žeimenos, Neries ir Nemuno upėmis bei Kuršių mariomis bus įveiktas pasitelkus tik valtis ir upių tėkmę. Žygeiviai sau kelia uždavinius – parodyti vandens kelią per Lietuvą, atskleisti keliavimo vandeniu pranašumus ir galimybes, susipažinti su pakeliui esančiomis saugomomis teritorijomis, parodyti jų išskirtinę vertę. Pakeliui numatoma aplankyti šalia vandens kelio esančias saugomas te-

ritorijas – Pavilnių ir Verkių, Neries regioninius parkus, Kernavės kultūrinį rezervatą, Panemunių, Rambyno, Nemuno deltos regioninius parkus. Kelionė upėmis baigsis Kuršių nerijos nacionaliniame parke. Visą trasą (Palūšė–Vilnius (150 km), Vilnius–Kaunas (160 km), Kaunas–Nida (230 km)) planuojama nuplaukti per 10 dienų. Keliavimas valtimis ar baidarėmis sudaro galimybes pajusti gamtos grožį su visu garsynu ir spalvomis. Paprastai prie upių kūrėsi gyvenvietės, čia turtingi kultūros paveldo klodai – senkapiai, senovinės gyvenvietės, piliakalniai. Pasak Aukštaitijos nacionalinio parko direktoriaus Eminuelio Leškevičiaus, žygio „Ištakos, nuo pra-

džių pradžios“ tikslas – parodyti darnaus, aplinką tausojančio keliavimo galimybes, skatinti visuomenę domėtis savo krašto gamtos ir kultūros paveldu, atkreipti dėmesį į saugomas teritorijas kaip šio paveldo puoselėtojas. Aukštaitijos nacionalinis parkas ir Palūšė nuo XX a. vidurio yra laikomi vandens turizmo meka. Dar 1959 m. Palūšėje buvo įkurta turistinė bazė, iš kurios rengtos organizuotos vandens turizmo kelionės. Iš čia veda svarbiausi turistiniai maršrutai po Aukštaitijos ežerus ir upes, todėl prieš vasaros sezoną atsidarys naujai rekonstruota Palūšės valtinė. Gegužės 27 d., 12 val., prasidės šventinis renginys, 15 val. – vandens žygis „Ištakos, nuo pradžių pradžios“.

Ignalinos rajone (Palūšėje) yra įsikūrusi Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija. Tai pirmoji Lietuvoje saugoma teritorija, gavusi valstybinio parko statusą. 1991 m. Aukščiausiosios Tarybos nutarimu

buvo įsteigti Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionaliniai ir Trakų istorinis nacionalinis parkai, o pirmajam Lietuvos nacionaliniam parkui galiausiai suteiktas Aukštaitijos nacionalinio parko vardas. Šiais metais organizuojama daug renginių, skirtų Lietuvos nacionalinių parkų 20-mečiui paminėti. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (AM) surengė konferenciją „Lietuvos nacionaliniai parkai – krašto lobynas“, penkių nacionalinių parkų nuotraukų paroda eksponuojama įvairiose didžiųjų miestų erdvėse, keliautojų konkursas „Atrask ir pažink Lietuvos saugomas teritorijas“ taip pat skiriamas šiai datai. Kaip informavo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM, šiuo metu 5 nacionaliniai parkai užima apie 1 500 kv. km plotą. Tai sudaro daugiau kaip 2 proc. šalies teritorijos.

Netrukus į vandenį bus nuleistos valtys. Kelionė jomis po dešimties dienų baigsis Kuršių nerijoje. GK archyvo nuotraukos

Pasijuokime

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Atsakymą sužinosite kitame GK numeryje.

Linkolnas mokėsi židinio šviesoje, Mocartas kūrė pasišviesdamas žvake, Galilėjaus atradimai padaryti žibalinės lempos šviesoje. Klausimas: tai ką gi jie darydavo dieną? ••• Viengungio devizas – geriau pienas iš šaldytuvo negu karvė virtuvėje! ••• Nuo meilės iki neapykantos – vienas žingsnis... Į kairę... ••• – Kur yra pati brangiausia skylė? – Kišenėje. ••• Tėtė Karlas apžiūrėjo rąstą – vaisiaus padėtis buvo netaisyklinga. ••• – Kuo skiriasi turtingas austras nuo neturtingo? – Turtingo austro mersedesą plauna neturtingas austras. O neturtingas austras savo lygiai tokį pat mersedesą plauna pats. ••• Dovanotam laikrodžiui į rodykles nežiūrima... ••• – Brangusis, tau kavą į lovą? – Ne, geriau į puodelį... ••• Žmona: – Ar tau patiko vakarienė? Vyras: – Tu ir vėl ieškai progos skandalui? ••• Interviu: – Pasakykite, kodėl jūs taip nusistates prieš žydus? – Todėl, kad prieš keletą metų vienas iš jų sugriovė mano gyvenimą… – Taip? Ir kas jis buvo? – Mendelsonas! ••• Vaikas: – Mama, ar angelai skraido? – Skraido, skraido. – Vakar tėtis mano auklę pavadino angelu. – Ryt išskris…

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 14 p., atsakymai: Vertikaliai: Pirtis. „Caravan“. Apašas. Begonija. Marytė. Batukas. Katodas. Laras. Stanica. Rasos. Alys. Sai. Varanas. Šalis. Atėnė. Liga. Osterija. Sodas. Opalas. Agora. Korpusas. Krasas. Horizontaliai: Ryšys. Kabala. Retas. Loto. Agurotis. Vokas. „Stop“. Panas. Epu. Inis. Svaras. Atila. Tea. Tarėjas. Kalanas. Samanynė. Patisa. SAR. „Paroc“. Sloga. Šydas. Idos. Fata. Angara. Sėsti. Asas. Skaičiais pažymėtuose langeliuose: ŠIANDIEN. Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 15 p., atsakymai:

Vertikaliai: Dilema. Sumani. Danė. Lašai. Paklaida. Apsėsta. Aula. Varstas. Liepsim. Balas. Tak. Alt. Man. Stula. Tėtušis. Operetė. Pasas. Lama. Gal. Horizontaliai: Šiluma. „Apap“. Bevalė. Nešaus. Aklė. Mani. Karieta. Bilas. Ust. Palaima. Skalda. Tati. Stano. Pusėm. Kaluga. Ašas. Ydas. Mila. Saginė. Skaičiais pažymėtuose langeliuose: PYRAGAS.

(Užs. 15)

(Užs. 14)

(Užs. 13)

Gimtasis kraštas

2011 m. gegužės 20–27 d., Nr. 20 (64)

TV programa LTV2

Gegužės 23, pirmadienis

8.00 8.30 9.00 11.30 12.00 12.50 13.30 14.20 14.55

„Senis“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 Stilius (k.). 11.00 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.00 Trembita. 12.15 Klausimėlis.lt (k.). 12.30 Duokim garo! (k.). 15.15 „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. 19.45 Gamtos patruliai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Savaitės atgarsiai. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Savaitės atgarsiai. 22.15 „Snaiperio taikinyje“. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Sporto panorama (k.). 24.00 „Kankinimai“ (2009 m., Švedija).

„Simpsonai“.

„Specialioji Los Andželo policija“.

6.20 „Tazmanija“ (k.). 6.50 „Policijos akademija“ (k.). 7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“. 8.50 Super KK2 (k.). 9.45 Komedija „Padaužos“ (k.). 12.30 „Tazmanija“. 13.00 „Policijos akademija“. 13.30 „Tomo ir Džerio nuotykiai“. 14.00 „Drakonų kova Z“. 15.00 „Teresa“. 17.10 „Jausmų miestas“. 17.40 Kryžminė ugnis. (N-7) 18.45 Žinios. 19.10 Nuo... Iki... 20.00 „Pavogta laimė“. 20.30 Kažkas atsitiko. 21.00 KK2. 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 „Specialioji Los Andželo policija“. 23.30 „Karališkos kančios“. (N-7) 0.30 „Detektyvė Džonson“. (N-7) 1.30 „Išrinktieji“.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.30 11.10

13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 18.45 19.10 20.00 20.30 21.10 21.45 22.00 23.00 24.00 1.00 1.50

Teleparduotuvė. „Hana Montana“. „Simpsonai“. „Detektyvas Monkas“. „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Moterys meluoja geriau“. (N-7) „Širdys paklydėlės“. Komedija „Nepėsčias Džo“ (2001 m., JAV). „Bakuganas“. „Hana Montana“. „Finas ir Ferbis“. „Simpsonai“. „Klonas“. (N-7) „Marinela“. (N-7) TV3 žinios. Kodėl? „Kas nori nužudyti Mią?“ Gyvenimas yra gražus. „Pasmerkti“. TV3 žinios. „Buvusieji“. (N-7) „CSI kriminalistai“. (N-7) „Kaulai“. (N-7) „Ryklys“. (N-14) „Sukčiai Ričiai“. (N-14)

Sąmokslo teorija.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos (k.). 7.30 „Šaolino vaikai“ (k.). 7.50 „Labas vakaras, mielasis“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis VIII (k.). 10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.). 10.45 Šeštadienio rytas (k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Specialusis dalinys“ . (N-7) 13.15 Sveikinimų koncertas (k.). (N-7) 15.35 „Šaolino vaikai“. 16.00 „Labas vakaras, mielasis“. 17.10 „Specialusis dalinys“. 18.10 Ekstrasensų mūšis VIII. (N-7) 19.10 Nerealios namų šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Sąmokslo teorija. 22.00 Fenomenas. (N-7) 23.50 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 1.00 Autofanai (k.). 1.30 Bamba. (S)

15.25 16.00 16.30 17.00 17.15 18.05

18.55 20.40 21.15 21.40 23.35 24.00 0.45

8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija”. 9.10 „Kaukė“. Animac. serialas. 9.40 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“. Animac. serialas. 10.05 „Džekio Čano nuotykiai”. 10.30 „Superdidvyriai. Nuotykiai tęsiasi”. 11.00 „Velniūkštė“ (1). Telenovelė. 12.00 „San Francisko raganos” (1).

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

8.00 8.25 8.40 9.00 11.30 12.00 12.50 13.30 14.20 15.10 15.50 16.00 16.25 16.40 17.00

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). 11.00 Ant svarstyklių. 12.00 Vilniaus albumas. 12.15 Beprotiškai fantastiškas Vytauto Kernagio 60-metis (k.). 14.15 Gustavo enciklopedija (k.). 14.45 Linksmoji šeimynėlė (k.). 15.15 „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Savanorių biuras. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Nacionalinė paieškų tarnyba. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Nacionalinė paieškų tarnyba. 22.15 „Dingę“. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Keliaukime po Lietuvą (k.). 24.00 Dok. serialas „Į gamtą“.

24 valandos.

6.20 „Tazmanija“ (k.). 6.50 „Policijos akademija“ (k.). 7.20 „Tomo ir Džerio nuotykiai“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“ 8.55 FTB (k.). 9.50 Valanda su Rūta (k.). 11.25 Farai (k.). 12.00 Dviračio šou (k.). 12.30 „Tazmanija“. 13.00 „Policijos akademija“. 13.30 „Tomo ir Džerio nuotykiai“. 14.00 „Drakonų kova Z“. 15.00 „Teresa“. 17.10 „Jausmų miestas“. 17.40 24 valandos. (N-7) 18.45 Žinios. 19.10 Abipus sienos. 20.00 „Pavogta laimė“. (N-7) 20.30 Neišgalvoti gyvenimai. 21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 „Trauma“. (N-7) 23.30 „Vienuolikta valanda“. (N-14) 0.30 Premjera. Kriminalinis serialas „Deksteris“ (2009 m., JAV). (N-14) 1.30 „Išrinktieji“.

Prieš srovę.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.00 10.30 11.10 12.00 12.35 13.10 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 18.45 19.10 20.00 20.30 21.10 21.45 22.00 23.00 24.00 1.00 1.50

Teleparduotuvė. „Hana Montana“. „Simpsonai“. „Detektyvas Monkas“. „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Moterys meluoja geriau“. (N-7) „Širdys paklydėlės“. Paskutinė instancija. Nuodėmių dešimtukas. (N-7) Skubi pagalba 112. „Futurama“. „Bakuganas“. „Hana Montana“. „Finas ir Ferbis“. „Simpsonai“. „Klonas“. (N-7) „Marinela“. (N-7) TV3 žinios. Prieš srovę. „Kas nori nužudyti Mią?“ (N-7) Žiūrim, ką turim. „Pasmerkti“. (N-7) TV3 vakaro žinios. „Liudininkai“. (N-14) „CSI kriminalistai“. (N-7) „Kaulai“. (N-7) „Ryklys“ (N-7) „Sukčiai Ričiai“.

„Geras žmogus Afrikoje“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos (k.). 7.30 „Šaolino vaikai“ (k.). 7.50 „Labas vakaras, mielasis“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis VIII (k.). 10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.). 10.45 Sekmadienio rytas (k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Specialusis dalinys“ . (N-7) 13.15 Melodrama „Svajonių viešbutis: Šri Lanka“ (k.). (N-7) 15.00 Smagiausios akimirkos. 15.35 „Šaolino vaikai“. 16.00 „Labas vakaras, mielasis“. 17.10 „Specialusis dalinys“. 18.10 Ekstrasensų mūšis VIII. (N-7) 19.10 Nerealios namų šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras filmas. Komedija „Geras žmogus Afrikoje“ (1994 m., JAV, P. Afrika). (N-7) 23.00 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 0.10 „Gelbėtojai 112“ (k.). (N-7) 1.10 Tauro ragas (k.). 1.40 Bamba. (S)

17.15 17.45 18.45 19.25 20.35 21.15 21.50 22.45 23.00 23.30

24.00 0.45

Gustavo enciklopedija. „Kurmis ir...“ „Robotukas“. Labas rytas. Keliaukime po Lietuvą. Miesto kodas (k.). Žmonės kaip žmonės (k.). „Makleodo dukterys“. Laiko ženklai (k.). Septynios Kauno dienos. Vienas eilėraštis. Gustavo enciklopedija. „Kurmis ir...“ „Robotukas“. Kultūrų kryžkelė. Trembita. Architektas Antanas Vivulskis. 1997 m. Brydė. Rašytojas Ignas Šeinius. Veidai. Lietuvių dokumentikos meistrai. Petras Abukevičius. LTV aukso fondas. „Namo“. TV filmasspektaklis. Kasdienybės aitvarai. Durys atsidaro. Gyvasties tikrasis būdas. Dingusios tėviškės kūrimas. Ecce homo. Pasaulio dokumentika. „Kankinimai“. Muzikos pasaulio žvaigždės. Vokalinės ir orkestrinės muzikos vakaras. Panorama. Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncertas (k.).

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija”. Animac. serialas. 9.10 „Kaukė”. Animac. serialas. 9.40 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai”. Animac. serialas. 10.05 „Dr. Šuo“. 10.30 „Superdidvyriai. Nuotykiai tęsiasi”. Animac. serialas.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

13.00 „Gilmoro merginos“. Serialas šeimai. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai V“. 15.00 „F. T. Budrioji akis”. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai“. 18.00 „Vaiperis”. 18.57 Žodis – ne žvirblis. 19.00 „4400” . 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. 21.00 „Beverli Hilso nindzė“. Komedija. (N-7) 22.45 „F. T. Budrioji akis” (k.). 23.45 „4400”.

TV6 9.15 9.30 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 23.30 0.05

Teleparduotuvė. Universitetai.lt. Išlikimas. „Kobra 11“. Nuotykių serialas. (N-7) „Kaulai“. „Vedęs ir turi vaikų“. Pakvaišęs sportas. Teleparduotuvė. „Heraklis. Legendinės kelionės“. „Išlikimas“. „Kobra 11“. „Kaulai“. „CSI Majamis“. „Vedęs ir turi vaikų“. Pakvaišęs sportas. „Jie“. Siaubo f. (N-14) „Pietų parkas“. Animac. komedija. Plikšių juokeliai.

Lietuvos ryto TV

TV1

LTV2

Gegužės 24, antradienis

Nacionalinė paieškų tarnyba.

Tele bim-bam. Gustavo enciklopedija. Labas rytas. Muzikos pasaulio žvaigždės (k.). Veidai. Legendos. Gražina Kernagienė (k.). Durys atsidaro. „Makleodo dukterys“. Muzikos istorijos. Miniatiūra romantikų kūryboje (k.). Etnokultūros ratas. Mitai ir archeologija (k.). Žmonės kaip žmonės. Tele bim-bam. Gustavo enciklopedija. Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis. Miesto kodas (k.). Pasaulio dokumentika. „Civilizacijų paslaptys. Egiptas. Dešimt iškiliausių atradimų“ (1). Detektyvo klasika. „Užrašai apie Šerloką Holmsą“. (N-7) Septynios Kauno dienos. Keliaukime po Lietuvą. Elito kinas. „Sodai rudenį“. Komedija. (N-14) Muzikos pasaulio žvaigždės. Panorama. „Snaiperio taikinyje“. (N-7)

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

6.54 7.10 7.40 8.30 9.20 9.50 10.40 11.10 12.00 12.45 13.30 14.00 14.30 15.00 5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30

TV parduotuvė. Teletabiai. Skonio reikalas (k.). Ilgai ir laimingai (k.). Super L.T. (k.). Kas tu toks? (k.). Šiandien kimba. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. Skonio reikalas (k.). 24/7 (k.) TV parduotuvė. Lietuva tiesiogiai. Griūk negyvas! Super L.T. (N-7) Spaudos apžvalga. Su aušra Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai Spaudos puslapiai. Laida „112“. Tarp Rytų ir Vakarų. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Namai namučiai. Atsiliepk dainoj. Laida rusų kalba.

11.00 „Velniūkštė”. 12.00 „San Francisko raganos”. 13.00 „Gilmoro merginos”. Serialas šeimai. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai V“. Humoro serialas. (N-7) 15.00 „F. T. Budrioji akis”. Kriminalinis serialas. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai”. 18.00 „Vaiperis”. Veiksmo serialas. (N-7) 19.00 „4400”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. (N-7) 21.00 „Pasiruošusi kilti“. Trileris. (N-14) 23.15 „F. T. Budrioji akis”. Kriminalinis serialas (k.). (N-7) 0.15 „4400”.

TV6 9.15 9.30 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 23.45 0.15

Teleparduotuvė. Tavo augintinis. „Išlikimas“. „Kobra 11“. „Kaulai“. „Vedęs ir turi vaikų“. Pakvaišęs sportas. Teleparduotuvė. „Heraklis. Legendinės kelionės“. Mitologinis fantast. f. „Išlikimas“. „Kobra 11“. „Kaulai“. Kriminalinis serialas. „CSI Majamis“. „Vedęs ir turi vaikų“. Pakvaišęs sportas. „Pakartota žmogžudystė“. Drama. (N-14) „Pietų parkas“. (N-14) Plikšių juokeliai. (N-14)

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30

TV parduotuvė. Teletabiai. Reporteris (k.). Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). 9.20 Super L.T. (k.). (N-7) 9.50 Skonio reikalas (k.). 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

Laida 112. Ant svarstyklių. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Litas prie lito. Duetai. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Mažoji studija. Kultūra ir religija.

15.30 16.00 16.05 17.00 17.10

„Pora kaip tvora”. Žinios. Orai. Teletabiai. Žinios. Orai. „Gongo Gangas“. TV žaidimas (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Lietuva tiesiogiai. 19.00 Žinios. Orai. *19.05 Numatoma. Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras. *19.05 Šeštosios LKL didžiojo finalo rungtynės: Vilniaus „Lietuvos rytas”–Kauno „Žalgiris” (jei reikės). Tiesioginė transliacija iš Vilniaus. Didžiojoje pertraukoje – Žinios. *20.00 Numatoma. 20 minučių. Orai. *20.25 Numatoma. Super L.T. 21.00 Reporteris. Orai. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 „Zona”. (N-14) 23.20 Gongo Gangas. (N-14) 0.10 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas! 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai. 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.25 Federalinis teisėjas. 16.30 Detektyvai. 17.10 Tegul kalba. 18.10 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 19.15 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.10 Sporto naujienos. 21.15 TV serialas „Einu tavęs ieškoti”. 22.45 Lietuvos „Laikas”. 22.55 TV serialas „Dvi seserys”. 0.50 Anatolijus Karpovas. 1.40 TV serialas „Pėdsakas”. 2.10 Detektyvai. 2.40 Muzikinis kanalas. 17.03 18.10 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48 23.58 24.00

Antra pavara. Dienos tema. Gera girdėti. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Tarp Rytų ir Vakarų (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. A.Gailius. LR himnas. Nakties programa.

10.40 Namų daktaras. 11.10 „Gongo Gangas“. TV žaidimas (k.). 12.00 Ilgai ir laimingai. 12.45 Reporteris (k.). 13.30 TV parduotuvė. 14.00 Lietuva tiesiogiai. 14.30 Griūk negyvas! (N-7) 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 Serialas „Pora kaip tvora“ (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Teletabiai. 17.00 Žinios. 17.10 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Lietuva tiesiogiai. 19.00 Žinios. Orai. 19.05 Kas tu toks? 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Super L.T. 21.00 Reporteris. Orai. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Serialas „Zona“. (N-14) 23.20 „Bušido LT“ (k.). 23.50 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas! 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.30 Federalinis teisėjas. 16.35 Detektyvai. 17.10 Tegul kalba. 18.15 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 19.15 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.10 Sporto naujienos. 21.15 TV serialas „Einu tavęs ieškoti”. 22.25 TV serialas „Džokeris”. 23.40 Lietuvos „Laikas”. 23.50 Liudytojai. 1.00 TV serialas „Pėdsakas”. 1.30 Detektyvai. 2.00 Muzikinis kanalas. 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48 23.58 24.00

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Gamta – visų namai. Mažoji studija. Dievo žodis. Ant svarstyklių (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. K.Bradūnas. LR himnas. Nakties programa.

2011 m. gegužės 20–27 d., Nr. 20 (64)

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2

Gegužės 25, trečiadienis

8.00 8.25 8.35 9.00 11.30

12.00 12.45

12.35

Pinigų karta.

„Trintukas“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 12.00 Rusų gatvė. 12.15 Sveikinimų koncertas (k.). 14.30 Žurnalisto tyrimas (k.). 15.15 „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Žurnalisto tyrimas. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Teisė žinoti. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Teisė žinoti. 22.15 Pinigų karta. 23.00 Klausimėlis.lt. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „24 valandos“. (N-14)

6.20 „Tazmanija“ (k.). 6.50 „Policijos akdemija“ (k.). 7.20 „Tomo ir Džerio nuotykiai“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“. 8.55 Nuo... Iki... (k.). 9.55 Neišgalvoti gyvenimai (k.). 10.25 Tu gali (k.). 12.00 Dviračio šou (k.). 12.30 „Tazmanija“. 13.00 „Policijos akademija“. 13.30 „Tomo ir Džerio nuotykiai“. 14.00 „Drakonų kova Z“. 15.00 „Teresa“. 17.10 „Jausmų miestas“. 17.40 24 valandos. (N-7) 18.45 Žinios. 19.10 FTB. 20.00 „Pavogta laimė“. (N-7) 20.30 Farai. (N-7) 21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 Veiksmo f. „Trintukas“ (1996 m., JAV). (N-14) 0.40 „Deksteris“. (N-14) 1.35 „Išrinktieji“.

Akistata.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.00 10.30 11.10 12.00 12.40 13.10 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 18.45 19.10 20.00 20.30 21.10 21.45 22.00 22.05 23.05 0.05 1.05 1.55

Teleparduotuvė. „Hana Montana“. „Simpsonai“. „Detektyvas Monkas“. (N-7) „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Moterys meluoja geriau“. (N-7) „Širdys paklydėlės“. (N-7) Kodėl? Žiūrim, ką turim. Juokingiausi Amerikos vaizdeliai. „Futurama“. „Bakuganas“. „Hana Montana“. „Finas ir Ferbis“. „Simpsonai“. „Klonas“. „Marinela“. TV3 žinios. Akistata. „Kas nori nužudyti Mią?“ Dar pažiūrėsim... „Pasmerkti“. (N-7) TV3 vakaro žinios. Vikingų loto. „Melo teorija“. (N-7) „CSI kriminalistai“. „Kaulai“. (N-7) „Ryklys“. (N-7) „Baimės įkaitai“. (N-14)

„Bruklino geriausieji“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos (k.). 7.30 „Šaolino vaikai“ (k.). 7.50 „Labas vakaras, mielasis“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis VIII (k.). 10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.). 10.45 Tarp miesto ir kaimo (k.). 11.15 Nesėsi – nepjausi (k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Specialusis dalinys“ (k.). (N-7) 13.15 Filmas šeimai. „Tigrų komanda“ (k.). (N-7) 15.05 Smagiausios akimirkos. 15.35 „Šaolino vaikai“. 16.00 „Labas vakaras, mielasis“. 17.10 „Specialusis dalinys“. (N-7) 18.10 Ekstrasensų mūšis VIII. (N-7) 19.10 Nerealios namų šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras filmas. Veiksmo drama „Mirties taškas – Berlynas“ (2009 m., Vokietija). (N-7) 23.00 Komedija „Geras žmogus Afrikoje“ (k.). (N-7) 0.50 Statybų TV (k.). 1.20 Bamba. (S)

„Volkeris, Teksaso reindžeris“.

„Malibu ekspresas“.

6.20 „Tazmanija“ (k.). 6.50 „Policijos akademija“ (k.). 7.20 „Tomo ir Džerio nuotykiai“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“. 8.55 Abipus sienos (k.). 9.50 Paskutinė diena mokykloje. „Drąsinkime ateitį“ 2011 m. apdovanojimai (k.). 12.00 Dviračio šou (k.). 12.30 „Tazmanija“. 13.00 „Policijos akademija“. 13.30 „Tomo ir Džerio nuotykiai“. 14.00 „Drakonų kova Z“. 15.00 „Teresa“. 17.10 „Jausmų miestas“. 17.40 24 valandos. (N-7) 18.45 Žinios. 19.10 Valanda su Rūta 20.30 Farai. (N-7) 21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 Veiksmo f. „Malibu ekspresas“ (1985 m., JAV). (N-14) 0.40 „Deksteris“. (N-14) 1.40 Sveikatos ABC (k.).

„Pasmerkti“.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.00 10.30 11.10 12.00 12.30 13.10 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 18.45 19.10 20.00 20.30 21.45 22.00 23.00 24.00 1.00 1.50

Teleparduotuvė. „Hana Montana“. „Simpsonai“. „Detektyvas Monkas“. „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Moterys meluoja geriau“. (N-7) „Širdys paklydėlės“. (N-7) Tik tarp mūsų. (N-7) Gyvenimas yra gražus. Dar pažiūrėsim... „Futurama“. „Bakuganas“. „Hana Montana“. „Finas ir Ferbis“. „Simpsonai“. (N-7) „Klonas“. (N-7) „Marinela“. (N-7) TV3 žinios. Paskutinė instancija. (N-7) „Kas nori nužudyti Mią?“ „Pasmerkti“. (N-7) TV3 žinios. „Aferistas“. „CSI kriminalistai“. (N-7) „Kaulai“. (N-7) „Ryklys“. (N-7) „Baimės įkaitai“. (N-14)

15.15 16.00 16.25 16.35 17.00 17.10 18.05

19.05 20.40 21.35 22.00 22.30 23.00 23.30 24.00 0.45

„Tekenas“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos. 7.30 „Šaolino vaikai“ (k.). 7.50 „Labas vakaras, mielasis“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis IX (k.). 10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 Statybų TV (k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Specialusis dalinys“ (k.). (N-7) 13.15 Veiksmo f. „Skraidančių durklų namai“ (k.). (N-7) 15.05 Smagiausios akimirkos. 15.35 „Šaolino vaikai“. 16.00 „Labas vakaras, mielasis“. 17.10 „Specialusis dalinys“. (N-7) 18.10 Ekstrasensų mūšis IX. 19.10 Nerealios namų šeimininkės (k.). 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras filmas. Veiksmo f. „Tekenas“ (2010 m., JAV, Japonija). (N-14) 23.05 Veiksmo drama „Mirties taškas – Berlynas“ (k.). (N-7) 0.55 Autopilotas. 1.25 Bamba. (S)

9.10 „Kaukė”. 9.40 „Kitas Džimio pasaulis”. 10.05 „Mėlynasis drakonas”. Animac. serialas. 10.30 „Superdidvyriai. Nuotykiai tęsiasi”. 11.00 „Velniūkštė”. 12.00 „San Francisko raganos I”. 13.00 „Gilmoro merginos”. Serialas šeimai. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai V”. 15.00 „F. T. Budrioji akis”. Kriminalinis serialas. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai”. 18.00 „Vaiperis”. Veiksmo serialas. 19.00 „4400”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. (N-7) 21.00 „Mumija“. Nuotykių f. (N-7) 23.30 „F. T. Budrioji akis” (2) (k.). 0.30 „4400”.

TV6 9.45 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 23.50 0.20

Teleparduotuvė. „Išlikimas“. „Kobra 11“. (N-7) „Kaulai“. „Vedęs ir turi vaikų“. Pakvaišęs sportas. Teleparduotuvė. „Heraklis. Legendinės kelionės“. „Išlikimas“. „Kobra 11“. (N-7) „Kaulai“. „CSI Majamis“. „Vedęs ir turi vaikų“. Pakvaišęs sportas. „Kitapus ringo“. Romantinė drama. (N-7) „Pietų parkas“. (N-14) Plikšių juokeliai. (N-14)

Lietuvos ryto TV

8.00 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija”. Animac. serialas.

6.54 7.10 7.40 8.30 9.20

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31

11.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Mes, moterys. 16.03 Žinių amžius. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas.

TV1

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai. Laida 112.

TV2

Gegužės 26, ketvirtadienis

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Forumas. 12.00 Menora. 12.15 Lietuvos tūkstantmečio vaikai (k.). 13.45 Teisė žinoti (k.). 14.45 Gamtos kodas (k.). 15.15 „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. 17.05 „Senis“. 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 Universitetų žinių lyga „Ateities lyderiai“. Susitinka M.Romerio universiteto ir Klaipėdos universiteto komandos. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Mūsų dienos – kaip šventė. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Mūsų dienos – kaip šventė. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Išsiskyrę“.

13.30 14.20

Tele bim-bam. „Aviukas Šonas“. „Robotukas“. Labas rytas. Muzikos pasaulio žvaigždės. Vokalinės ir orkestrinės muzikos vakaras (k.). Veidai. Petras Abukevičius (k.). Aktoriaus Antano Žeko 80-osioms gimimo metinėms. „Piršlybos” (k.). Brydė. Rašytojas Ignas Šeinius (k.). „Makleodo dukterys“. „Gyvasties tikrasis būdas. Dingusios tėviškės kūrimas“ (k.). Kasdienybės aitvarai (k.). Tele bim-bam. „Aviukas Šonas“. „Robotukas“. Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas. Lietuvių dokumentika. „Neris ir jos krantai. Po 150 metų“ (k.). Veidai. Kultūros metraščiai. M.Indriliūno ir B.Krivicko atminimo vakaras. 1990 m. Europos kinas. „Kruvinas romanas“. Siaubo nuotykių f. (N-7) Vakaro autografas. Sporto panorama. Savaitės apžvalga. Kūrybos metas. Etnografė Onutė Drobelienė. Vincas MykolaitisPutinas. Eilėraščiai. Pasaulio dokumentika. „Į gamtą“. Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras. Panorama. „Dingę“.

8.00 Gustavo enciklopedija. 8.30 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras (k.). 12.00 Veidai. Kultūros metraščiai (k.). 13.00 Kūrybos metas. Etnografė Onutė Drobelienė (k.). 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Krašto garbė (k.). 15.10 Vakaro autografas (k.). 16.00 Gustavo enciklopedija. 16.30 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 17.00 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė. 17.15 Senas televizorius. Nuojautos. 17.45 Mokyklos langas (k.). 18.20 Veidai. Arti toli. 19.00 TV spektaklis „Kreditoriai“. 20.55 Kuluarai. 21.25 Laiko portretai. Grafikės Evos Labutytės kūryba ir visuomeninė veikla. 21.55 Savęs link. „Gimties paslaptis“ (2). 22.35 Pasaulio dokumentika. 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Kvarteto muzikos vakaras. 24.00 Panorama. 0.45 „24 valandos“.

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija”. 9.10 „Kaukė“. Animac. serialas. 9.40 „Kitas Džimio pasaulis”. 10.05 „Mėlynasis drakonas”. 10.30 „Superdidvyriai. Nuotykiai tęsiasi“. 11.00 „Velniūkštė”. 12.00 „San Francisko raganos I”. 13.00 „Gilmoro merginos“. Serialas šeimai. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai V”. 15.00 „F. T. Budrioji akis”. Kriminalinis serialas.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

TV parduotuvė. Teletabiai. Reporteris (k.). Gongo Gangas (k.). Super L.T. (k.).

16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai”. Telenovelė. (N-7) 18.00 „Vaiperis”. 19.00 „4400”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. (N-7) 21.00 Ketvirtadienio detektyvas „Vincentas”. (N-14) 22.30 „F. T. Budrioji akis“ (k.). 23.30 „4400”.

TV6 9.00 Teleparduotuvė. 9.15 „Virtuvės mitų griovėjai“. Kulinarinis šou. 9.50 „Išlikimas“. 11.00 „Kobra 11“. 12.00 „Kaulai“. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 Pakvaišęs sportas. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“. 16.00 „Išlikimas“. 17.00 „Kobra 11“. 18.00 „Kaulai“. 19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 Pakvaišęs sportas. 21.30 „Beždžionių planeta“. Nuotykių f. (N-7) 24.00 „Pietų parkas“. (N-7) 0.30 Plikšių juokeliai. (N-14

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 9.20 9.50 10.40 11.10 12.00 12.45 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 15.30 16.00 16.05 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

TV parduotuvė. Teletabiai. Reporteris (k.). Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). Super L.T. (k.). (N-7) Gongo Gangas (k.). Padėkime augti (k.). Ilgai ir laimingai (k.). Kas tu toks? (k.). Reporteris (k.). TV parduotuvė. Lietuva tiesiogiai (k.). Griūk negyvas! (N-7) Super L.T. (k.). (N-7) Serialas „Pora kaip tvora“ (k.). TV parduotuvė. Žinios. Orai. Teletabiai. Laida 112. Forumas. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Sveikata (k.). Žalioji banga. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Gera girdėti.

9.50 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). 10.40 Laida „NKTV”. 11.10 Skonio reikalas (k.). 12.00 Ekovizija (k.). 12.45 Reporteris (k.). 13.30 TV parduotuvė. 14.00 Lietuva tiesiogiai (k.). 14.30 Griūk negyvas! (N-7) 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 „Pora kaip tvora“ (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Teletabiai. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Lietuva tiesiogiai. 19.00 Žinios. Orai. 19.05 „Ilgai ir laimingai“. TV žaidimas. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Super L.T. (N-7) 21.00 Reporteris. Orai. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Ekovizija. Žalioji idėja. 23.10 Kas tu toks? 24.00 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas! 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.30 Federalinis teisėjas. 16.35 Detektyvai. 17.10 Tegul kalba. 18.20 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 19.15 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.10 Sporto naujienos. 21.15 TV serialas „Einu tavęs ieškoti”. 22.25 TV serialas „Džokeris”. 23.40 Lietuvos „Laikas”. 23.50 Gyvenamoji aplinka. 0.55 TV serialas „Pėdsakas”. 1.25 Detektyvai. 2.00 Muzikinis kanalas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Žinių amžius (k.). 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. G.Cieškaitė. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

17.00 Žinios. Orai. 17.10 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Lietuva tiesiogiai. 19.00 Žinios. Orai. *19.05 Numatoma. Gongo Gangas. *19.05 Septintosios LKL didžiojo finalo rungtynės: Kauno „Žalgiris”–Vilniaus „Lietuvos rytas” (jei reikės). Tiesioginė transliacija iš Kauno. Didžiojoje pertraukoje – Žinios. *20.00 Numatoma. 20 minučių. Orai. *20.25 Numatoma. Super L.T. 21.00 Reporteris. Orai. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Pagaminta Lietuvoje. 22.55 Serialas „MAD MEN. Reklamos vilkai“ (k.). (N-7) 23.55 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). 0.45 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas! 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.30 Federalinis teisėjas. 16.35 Detektyvai. 17.15 Tegul kalba. 18.15 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 19.15 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.10 Sporto naujienos. 21.15 TV serialas „Einu tavęs ieškoti”. 22.35 TV serialas „Džokeris”. 23.40 Lietuvos „Laikas”. 23.50 Žmogus ir įstatymas. 0.55 TV serialas „Pėdsakai”. 1.30 Detektyvai. 2.00 Žvaigždėlaivis. 2.15 Muzikinis kanalas. 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Literatūros akiračiai (k.). Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Forumas (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. V.Bogutaitė. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

Gimtasis kraštas

LTV2

Gegužės 27, penktadienis

Kino apdovanojimų ceremonija „Sidabrinės gervės“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 Bėdų turgus (k.). 11.00 Akiračiai. 12.00 Vilniaus sąsiuvinis. 12.15 Talentų ringas (k.). 13.45 Popietė su Algimantu Čekuoliu (k.). 14.15 Nacionalinė paieškų tarnyba (k.). 15.15 „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volteris, Teksaso reindžeris“. 17.05 „Senis“. 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 Klausimėlis.lt. 19.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.10 Kino apdovanojimų ceremonija „Sidabrinės gervės“. Tiesioginė transliacija. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Kino apdovanojimų ceremonija „Sidabrinės gervės“. 23.45 „Giminės po 20 metų“ (k.).

„Kaukė“.

6.20 „Tazmanija“ (k.). 6.50 „Policijos akademija“ (k.). 7.20 „Tomo ir Džerio nuotykiai“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“. 8.55 Žvaigždžių duetai 5 (k.). 12.30 „Tazmanija“. 13.00 „Policijos akademija“. 13.30 „Tomo ir Džerio nuotykiai“. 14.00 „Drakonų kova Z“. 15.00 „Teresa“. 17.10 „Jausmų miestas“. 17.40 24 valandos. (N-7) 18.45 Žinios. 19.10 Tu gali. 20.45 Veiksmo komedija „Kaukė“ (1994 m., JAV). (N-7) 22.50 Premjera. Komedija „Ponas Vudkokas“ (2007 m., JAV). (N-7) 0.30 Fantastinis nuotykių f. „Ystviko raganos“ (1987 m., JAV). (N-7)

„Sniego šunys“.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.00 10.30 11.10 13.10 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 18.45 19.10

21.10

0.05

Teleparduotuvė. „Hana Montana“. „Simpsonai“. „Detektyvas Monkas“. „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Moterys meluoja geriau“. (N-7) „Širdys paklydėlės“. (N-7) Tu gali šokti. „Futurama“. „Bakuganas“. „Hana Montana“. „Finas ir Ferbis“. „Simpsonai“. (N-7) „Klonas“. (N-7) „Marinela“. (N-7) TV3 žinios. Komedija „Sniego šunys“ (2002 m., JAV). Veiksmo f. „Dviveidis“ (1997 m., JAV). (N-14) Komedija „Karštos sėdynės“ (2007 m., JAV). (N-7)

„Skruzdžių karalius“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos. 7.30 „Šaolino vaikai“ (k.). 7.50 „Labas vakaras, mielasis“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis IX (k.). 10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.). 10.45 Gimnazistai (k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Specialusis dalinys“ (k.). (N-7) 13.15 Lietuvos komiko vakaras 2002 (k.). (N-7) 15.05 Smagiausios akimirkos. 15.35 „Šaolino vaikai“. 16.00 „Miesčionys III“. 17.10 „Specialusis dalinys“. 18.10 Ekstrasensų mūšis IX. 19.10 Nerealios namų šeimininkės (k.). 20.00 Žinios. 20.25 Tarp miesto ir kaimo. 20.55 Amerikos talentai V. 23.45 Kriminalinis trileris „Skruzdžių karalius“ (2003 m., JAV). (S) 1.55 Bamba. (S)

8.15 8.30 9.00 9.25 9.35 10.00 11.30 12.15 12.45 13.45 15.30 16.00 16.10 18.30 19.00 20.25 20.30 21.00 23.30

Krikščionio žodis. Gimtoji žemė. „Robotukas“. „Aviukas Šonas“. Ragai ir kanopos sugrįžta. Ryto suktinis su Zita Kelmickaite. Durys atsidaro. Sporto panorama. Mūsų miesteliai. Dotnuva. Juokis. Pasaulio panorama. Žinios (su vertimu į gestų k.). Sveikinimų koncertas. Keliaukime po Lietuvą. Drama „Aš esu“ (1990 m.). Loterija „Perlas“. Panorama. „Žaliojo obuolio“ padėkos koncertas. Premjera. Trileris „Pavojingas flirtas“ (2006 m., Kanada).

8.00 Tele bim-bam (k.). 8.30 Gustavo enciklopedija (k.). 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės (k.). 12.00 Veidai. Arti toli (k.). 12.45 Laiko portretai (k.). 13.15 Ecce homo. 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Savęs link. Gimties paslaptis (k.). 15.05 Negali būti. 15.30 Mokyklos langas (k.). 16.00 Tele bim-bam (k.). 16.30 Gustavo enciklopedija (k.). 17.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 17.15 Kaimo akademija. 17.45 Keliaukime po Lietuvą. 18.15 Veidai. Legendos. Algimantas Raudonikis. 19.05 Gruzijos kino klasika. „Gyveno strazdas giesmininkas“. Drama. (N-7). 21.00 Meilės apyvoka. Juozo Erlicko kūrinių motyvais. 21.45 Vladas Drėma. „Vilniaus Šv. Jono bažnyčia“. 22.05 Dalia Kutraitė kalbina... Birutę Dambrauskaitę. 22.30 Pasaulio dokumentika. „Išsiskyrę!“ 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Orkestro muzikos vakaras. 24.00 Panorama. 0.45 Pinigų karta.

TV1 8.05 8.40 9.10 9.40 10.05 10.30 11.00 12.00

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

Teleparduotuvė. „Tazmanija”. „Kaukė”. „Džekio Čano nuotykiai“. „Mėlynasis drakonas”. „Superdidvyriai. Nuotykiai tęsiasi”. Animac. serialas. „Velniūkštė”. „San Francisko raganos I”.

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

LTV2

Gegužės 28, šeštadienis

„Pavojingas flirtas“.

2011 m. gegužės 20–27 d., Nr. 20 (64)

TV programa

„Pinigų traukinys“.

„Planeta 51“.

„Pirato širdis“.

6.30 Animac. f. „Muča Luča“. 6.55 Animac. f. „Blogiukai ir pabaisa“. 7.20 „Mažieji Tomas ir Džeris“. 7.45 Animac f. „Šiupininis“. 8.10 Animac f. „Kas naujo, Skūbi Dū?“ 8.35 Animac. f. „Benas Tenas prieš ateivius“. 9.00 Kažkas atsitiko (k.). 9.30 Girių horizontai. 10.00 Kino pusryčiai. Romantinė komedija „Pašėlęs dėl mambo“ (2000 m. JAV). (N-7) 11.50 Fantastinis nuotykių f. „Marsas atakuoja“ (1996 m., JAV). (N-7) 14.00 „Turtuolių privilegijos“. 14.55 „Eva Luna“. 15.54 Nematomi. 16.00 „Eva Luna“. 17.00 Nuo... Iki... (k.). 17.45 Super KK2. (N-7) 18.40 Kas gali būti gražiau? 18.45 Žinios. 19.00 Žvaigždžių duetai 5. 22.40 Veiksmo f. „Pinigų traukinys“ (1995 m., JAV). (N-14) 0.55 Siaubo trileris „Padaras“ (1982 m., JAV). (N-14)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Raganosio mokykla“. 7.30 „Ilgoji pertrauka“. 8.00 „Winx“ klubas“. 8.30 „Beibleidai. Metalinė kova“. 9.00 Mados reidas. 9.30 Mamyčių klubas. 10.00 Komedija „Tokia jau mano dalia“ (2006 m., JAV). (N-7) 12.00 Nuotykių f. „Paskutinis Indianos Džounso žygis“ (1984 m., JAV). (N-7) 14.30 „Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai“. 15.00 Šok su manimi. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Animac. f. „Planeta 51“ (2009 m., Ispanija, D.Britanija). 20.50 Nuotykių komedija „Naktis muziejuje“ (2006 m., JAV, D.Britanija). (N-7) 23.00 Drama „Paskutinis Škotijos karalius“ (2006 m., D. Britanija). (N-14)

6.30 Televitrina. 7.00 Sveikatos kodas (k.). 8.00 Gimnazistai (k.). 9.00 Tarp miesto ir kaimo (k.). 9.30 Autofanai. 10.00 Šeštadienio rytas. 11.00 Nesėsi – nepjausi. 11.30 Be recepto (k.). 12.00 Amerikos talentai V (k.). (N-7) 14.35 Juokis 2003 (k.). 17.00 Filmas šeimai „Pirato širdis“ (2006 m., Ispanija, Vokietija). (N-7) 18.50 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 „Žaibiški tyrimai“. (N-7) 21.20 Istorinė kriminalinė drama „Niujorko gaujos“ (2002 m., JAV, Italija, Vokietija). (N-14) 0.45 Bamba. (S)

8.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis. 8.15 Kultūrų kryžkelė. Trembita. 8.30 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas. 8.45 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė. 9.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 9.15 Kelias. 9.30 Savęs link. Gimties paslaptis (k.). 10.15 Mažųjų žvaigždžių valanda. 11.10 Pinigų karta. 11.45 Kulinarinės kelionės. 12.15 Keliaukim! 12.40 Šventadienio mintys. 13.10 Etnokultūros ratas. XIX a. tautosakininkas. 13.35 Laiko ženklai. 14.20 Klaipėdos dramos teatro spektaklis „Mažvydas”. 16.40 „Gyvasties tikrasis būdas. Dingusios tėviškės kūrimas“ (k.). 17.35 „Kambariai be durų“. Aktorė Nijolė Gelžinytė. 18.00 Pasaulio dokumentika. „Išsiskyrę!“ (k.). 19.00 Muzika gyvai. 20.25 Muzikos istorijos. Opera „Turandot”. 21.00 „Atominis viesulas“. Trileris. (N-14) 22.30 Panorama. 23.00 V.Kernagis. Kitoks koncertas. 0.20 Būk artistas.

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 Sveikatos ABC (k.). 9.05 „Žvėries prigimtis”. Dok. serialas. 9.35 Spąstai. 10.10 „Laukinė gamta“. Dok. serialas. 11.10 „Šunys darbininkai”. Dok. serialas. 11.10 „Gamtos vaikai”. 12.15 Pasivaikščiojimai su Vytautu Šapranausku. 12.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“. Animac. serialas.

Žinios šeštadienį ir sekmadienį – 24.00, 1.00, 2.00, 3.00, 4.00, 5.00, 6.00, 7.00, 07.31, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00, 23.00. 5.05 Su aušra.

13.00 „Gilmoro merginos”. Serialas šeimai. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai V”. 15.00 „F. T. Budrioji akis”. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai”. 18.00 „Vaiperis”. Veiksmo serialas. (N-7) 19.00 „4400”. (N-7) 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. (N-7) 21.00 Penktadienio detektyvas. „Tagartas XX. Marionetė“. 22.35 „F. T. Budrioji akis”. 23.35 „4400” (k.).

TV6 9.45 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 22.00

23.00 24.00 1.00 1.30

Teleparduotuvė. „Išlikimas“. „Kobra 11“. „Kaulai“. „Vedęs ir turi vaikų“. Pakvaišęs sportas. Teleparduotuvė. „Heraklis. Legendinės kelionės“. „Išlikimas“. „Kobra 11“. „Kaulai“. „CSI Majamis“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Pretendentas“. (N-14) „Naujasis Amsterdamas“. Detektyvinė drama. (N-7) „Moterų detektyvių klubas“. Kriminalinė drama. (N-7) „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. Fantastinis nuotykių serialas. „Slapti studentų žaidimai“. Erotinis f. (S) „Pornožvaigždės išpažintis“. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 9.20

TV parduotuvė. Teletabiai. Reporteris (k.). Kas tu toks? (k.). Super L.T. (k.).

10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

Sankryža. Akiračiai. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Auksinės kolekcijos. Gyvoji istorija. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Gera girdėti.

13.15 „Kitas Džimio pasaulis”. Nuotykių serialas. 13.40 Sąžinės balsas. 14.05 „Senosios Kristinos nutikimai”. Humoro serialas. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Didžiojo sprogimo teorija”. Humoro serialas. (N-7) 16.00 „Paskutinis jaunavedžių išbandymas”. Realybės šou. 16.57 Žodis – ne žvirblis (k.). 17.00 „Liežuvautoja”. 18.00 „Čakas”. Serialas. 19.00 „Gailestingumo ligoninė”. 20.00 „Detektyvė Rizoli” (1). 21.00 „Papūsk man į uodegą“. Komedija. 22.40 Lietuviško kino vakaras. „Mažos mūsų nuodėmės“. Drama. 0.10 Sąžinės balsas (k.).

9.50 Ilgai ir laimingai (k.). 10.40 Pagaminta Lietuvoje (k.). 11.10 Ekovizija (k.). 12.00 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). 12.45 Reporteris (k.). 13.30 TV parduotuvė. 14.00 Lietuva tiesiogiai. 14.30 Griūk negyvas! (N-7) 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 „Pora kaip tvora” (k.). (N-7) 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Teletabiai. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Gongo Gangas. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! (N-7)) 19.00 Žinios. Orai. 19.05 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Super L.T. 21.00 Reporteris. Orai. 21.50 Ilgai ir laimingai (k.). 22.40 Vertas kinas. „Gundanti klasta”. Trileris (N-14) 0.55 Reporteris.

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Gyvoji istorija (k.). Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Akiračiai (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. A.Jasulaitis. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 9.00 10.25 11.00 11.30 12.15 13.05 14.00 15.00 16.00 16.05 16.10 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.02

TV6 9.15 9.30 10.00 11.05 12.00 12.30 13.30 14.00 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.35

23.45 0.10 1.10 5.45 6.03 6.30 7.05 7.30 9.03 11.03 12.10 13.00 15.03 16.03 16.30

Teleparduotuvė. Universitetai.lt. Robinzonai. Lietuva. „Sporto nesėkmės“. Dok. f. (N-7) Virtuvės mitų griovėjai. „Gordono Ramzio virtuvės košmarai“. Kulinarinis šou. Pakvaišęs sportas. Jokių kliūčių! Aukščiausia pavara. „X mutantai“. Jokių kliūčių! Norite – tikėkite, norite – ne! „Iš peties“. Realybės šou. Topmodeliai. Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. UEFA Čempionų lygos finalas. „FC Barcelona”– Mančesterio „United FC”. Tiesioginė transliacija. Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. „Pornožvaigždės išpažintis“. (S) Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Gamta – visų namai. Spaudos apžvalga. Ryto garsai. Kultūros savaitė. Sveikata. Sudie, XX amžiau. Lietuvos diena. Baladės. Kaip žmonės gyvena. Laida rusų kalba.

21.00 21.30 22.20 0.55

TV parduotuvė. Reporteris (k.). Teletabiai. Griūk negyvas! (N-7) Padėkime augti. Namų daktaras. Reporteris (k.). Skonio reikalas. Serialas „MAD MEN. Reklamos vilkai“ (k.). (N-7) Dok. serialas „Mitų griovėjai”. „Pora kaip tvora” (k.). Žinios. Orai. Nauda ūkiui. Super L.T. Žinios. Orai. Ilgai ir laimingai. Žinios. Orai. Griūk negyvas! Žinios. Orai. Šeštadienio detektyvas. „Pagrindinis įtariamasis“. TV serialas. (N-7) Reporteris. Orai. Gongo Gangas (k.). „Greičio svajonė”. Drama. (N-7) „Zona”. (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 6.50 7.00 7.15 7.50 8.00 8.45 9.00 9.15 10.00 11.00 11.20 12.25 14.40 19.00 20.00 20.15 21.05 23.20 0.10 1.50

Naujienos. Top-shop. Grok, armonika! Animacinis f. Gudruolės ir gudruoliai. Ganytojo žodis. Naujienos. Skanėstas. Georgijus Grečka. Naujienos. Gyvenamoji aplinka. TV serialas „Kapitonas Gordejevas”. TV serialas „Žiemos vyšnia”. Žiaurūs žaidimai. Laikas. Žiaurūs žaidimai. Žvaigždžių fabrikas. Paris Hilton prožektorius. Vaidybinis f. „Minesota”. Muzikinis kanalas.

17.03 Mažoji studija: Popiežius ir pasaulis, Septintoji diena. 18.10 Sveikinimų ratas. 19.03 Auksinės kolekcijos. 20.03 Vaikų radijo teatras. 20.32 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. V.Šlaitas. 24.00 Nakties programa.

2011 m. gegužės 20–27 d., Nr. 20 (64)

LTV2

Gegužės 29, sekmadienis

„Nes aš taip pasakiau“.

8.30 9.00 9.10 9.35 10.00 10.30 12.30 13.00 13.30 15.30 16.00 16.15 16.50 17.20 18.00 18.30 19.30 20.30 20.45 21.15

23.15

Kaimo akademija. „Kurmis ir...“ „Robotukas“. „Ragai ir kanopos sugrįžta“. Gustavo enciklopedija. Talentų ringas. Pulsas. Alta Maremos virtuvė. „Užrašai apie Šerloką Holmsą“. Šventadienio mintys. Žinios (su vertimu į gestų k.). Gamtos kodas. Pradėk nuo savęs. Septynios Kauno dienos. Popietė su Algimantu Čekuoliu. Stilius. Bėdų turgus. Panorama. Savaitė. Romantinė komedija „Nes aš taip pasakiau“. Elito kinas. Premjera. Komedija „12.08 į rytus nuo Bukarešto“ (2006 m., Rumunija).

Gimtasis kraštas

TV programa

„Hunas Atila“.

„Karo dievas“.

Statybų TV.

6.25 Animac. f. „Muča Luča“. 6.50 Animac. f. „Blogiukai ir pabaisa“. 7.15 „Mažieji Tomas ir Džeris II“. 7.40 „Šiupininis“. 8.10 „Kas naujo Skūbi Dū?“ 8.35 „Benas Tenas prieš ateivius“. 9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai. Nuotykių komedija „Šaunioji beždžionė“ (2004 m., JAV). 11.55 Komedija „Tai bent mamytė!“ (2008 m., JAV). (N-7) 13.50 „Turtuolių privilegijos“. 14.55 „Eva Luna“. 15.55 Sveikas pienas. 16.00 „Eva Luna“. 17.00 Ne vienas kelyje. 17.45 Teleloto. 18.45 Žinios. 19.00 Savaitės įvykių TOP 5. 19.30 Mano svajonė. Speciali laida Vaikų gynimo dienai. 21.30 Nuotykių f. „Hunas Atila“ (2000 m., JAV, Lietuva). (N-7) 1.05 Veiksmo f. „Skersvėjis“ (1991 m., JAV). (N-7)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Raganosio mokykla“. 7.30 „Ilgoji pertrauka“. 8.00 „Winx“ klubas“. 8.30 „Beibleidai. Metalinė kova“. 9.00 Sveikas žmogus. 10.00 Muzikinis f. „Žvaigždžių liga“ (2010 m., JAV). 11.40 Fantastinis veiksmo f. „Ugnis ir ledas“ (2008 m., JAV). 13.20 Romantinė komedija „Mano geriausias meilužis“ (2005 m., JAV). 15.30 „Choras“. 16.30 Nuodėmių dešimtukas 17.10 Tik tarp mūsų. 18.00 Skubi pagalba 112. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Savaitės komentarai. 19.30 Tu gali šokti. 21.30 Kriminalinis trileris „Karo dievas“ (2005 m., JAV, Prancūzija). (N-14) 23.35 Drama „Skandalo užrašai“ (2007 m., JAV). (N-14)

6.30 Televitrina. 7.00 „Žaibiški tyrimai“. 8.00 Nesėsi – nepjausi (k.). 8.30 Tauro ragas. 9.00 Autopilotas. 9.30 Statybų TV. 10.00 Sekmadienio rytas. 11.00 Sveikatos kodas. 12.00 Fenomenas (k.). 13.45 Sveikinimų koncertas (tel. (8 5) 278 0803, mob. 8 618 77 654). 16.15 Smagiausios akimirkos. 16.50 Atvirai su žvaigžde (k.). 17.50 „Gelbėtojai 112“. (N-7) 18.50 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 Be recepto. 21.00 Melodrama „Svajonių viešbutis: Maldyvai“ (2011 m., Vokietija). (N-7) 22.50 Veiksmo f. „Tekenas“ (k.). (N-14) 0.40 Bamba. (S)

BTV Antradienis, gegužės 24 d. 21.00 val. GERAS FILMAS „Geras žmogus Afrikoje“. JAV, Pietų Afrika, 1994 m. Rež. Bruce Beresford (N-7). Vaidina: Colin Friels, Sean Connery, John Lithgow, Diana Rigg, Louis Gossett Jr., Joanne Whalley, Sarah Jane Fenton.

8.00 Gimtoji žemė. 8.25 Rytas su ... Gražina Sviderskyte. 9.15 Ecce homo (k.). 9.30 Mokyklos langas. 10.00 Miesto kodas. 10.55 Palaimintasis Jonas Paulius II kalba Lietuvai. 12.10 Ievos pievos. 12.40 Mūsų miesteliai. Onuškis (2 d.). 13.30 Būtovės slėpiniai. 14.20 „Aš esu“. Drama. 15.25 Dalia Kutraitė kalbina... Birutę Dambrauskaitę (k.). 15.50 Lietuvių dokumentika. „Lietuvos valstybinio jaunimo teatro metraštis 1965–1975 m.“ 17.00 Baigiamasis tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris 2011” vakaras. 18.45 Krašto garbė. 19.40 Meilės apyvoka. Juozo Erlicko kūrinių motyvais (k.). 20.25 Durys atsidaro. 21.00 „Pavojingas flirtas“. Trileris. (N-14) 22.30 Panorama. 22.45 LNOBT spektaklis. Opera „Karmen”.

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 Etnos. 9.05 „Žvėries prigimtis”. Dok. serialas. 10.10 „Laukinė gamta”. Dok. serialas. 10.35 „Filmuojam. Gyvūnai” (1). Dok. serialas. 11.10 „Šunys darbininkai“. Dok. serialas. 12.10 „Dr. Šuo“. 12.40 Kitokie? 12.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai”. 13.15 „Kitas Džimio pasaulis”. Nuotykių serialas. 13.40 „Džekio Čano nuotykiai”. 14.05 „Senosios Kristinos nutikimai“. Humoro serialas.

5.05 5.45 6.03 8.03 9.03 10.03

Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Ryto garsų savaitė. Mes, moterys (k.). Tetos Betos viktorina.

21.00 val. Veiksmo drama „Mirties taškas – Berlynas“. Vokietija, 2009 m. Rež. Thomas Jauch (N-7). Vaidina: Peter Haber, Maximilian von Pufendorf, Hannes Jaenicke, Bernadette Heerwagen, Devid Strielsow. Keleivinis lėktuvas su devyniasdešimčia keleivių patenka į oro srovių susidūrimo tašką ir tampa nevaldomas. Laineriui didžiuliu greičiu skrendant virš Vokietijos apskaičiuojamas tikslus lėktuvo kritimo taškas – Berlyno centras. Ar gali kas nors užkirsti ke-

TV6 8.45 9.00 9.30 10.00 11.00 12.00 12.30 13.30 14.00 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00

21.30 22.00 23.00 24.00 1.00 11.03 12.10 13.03 13.51 14.03 14.28 16.30 17.03 17.30 18.10

Teleparduotuvė. Tavo augintinis. Vienam gale kablys. Robinzonai. Lietuva. Gordono Ramzio virtuvės košmarai. Mados reidas. Topmodeliai. Pakvaišęs sportas. Jokių kliūčių! „Iš peties“. Realybės šou. „X mutantai“. Fantastinis nuotykių serialas. Jokių kliūčių! Norite– tikėkite, norite – ne. „Formulės-1” pasaulio čempionato Didžiojo Monako prizo lenktynės. Vaizdo įrašas. „Šeimos bičas“. Animac. serialas. „Ryklys“. Kriminalinė drama. (N-7) „Moterų detektyvių klubas“. Kriminalinė drama. (N-14) „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. „Pornožvaigždės išpažintis“. Erotinis f. (S) Muzika Tau. Lietuvos diena. Radijo teatras. Retro. Septynios sporto dienos. Gera girdėti. Laida rusų kalba. Literatūros akiračiai. Atsiliepk dainoj. Laisvai!

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 10.00 10.30 11.00 11.30 12.00 13.00 15.00 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.10 19.00 20.00 20.10 21.00 21.15 22.10 23.10 0.20

TV parduotuvė. Reporteris (k.). Teletabiai. Griūk negyvas! (N-7) Dok. serialas „Grobuonys”. „Nepasislėpsi”. Laida „NKTV”. Girių takais. Reporteris (k.). Dok. serialas „Plėšrūno instinktas”. „Nagai”. (N-7) TV serialas „Pagrindinis įtariamasis“ (k.). (N-7) „Pora kaip tvora“ (k.). Žinios. Orai. Super L.T. Žinios. Orai. Ekovizija (k.). Žinios. Orai. Griūk negyvas! Skonio reikalas. Žinios. Orai. Kas tu toks? (k.). Žinios. Orai. 24/7. Serialas „MAD MEN. Reklamos vilkai”. (N-7) „Du karaliai“. Laida apie sportinį pokerį. „Zona” (k.). (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 7.10 7.25 7.55 8.15 9.00 9.20 9.35 10.30 11.00 11.15 11.25 13.05 16.05 17.15 18.35 20.00 21.15 22.00 23.00 1.10 19.03 20.03 20.34 20.45 21.03 23.48 23.58 24.00

Naujienos. Top-shop. Laida kariams. Noriu žinoti. Sveikata. Naujienos. Padriki užrašai. Kol visi namie. Fazenda. Naujienos. Animacinis f. Vaidybinis f. „Pamestinukė”. Vaidybinis f. „Dėl šeiminių aplinkybių”. Didelis skirtumas. Kristina Orbakaitė. Motinos duktė. Kristinos Orbakaitės koncertas. Laikas. Animacijos asmenybės. Yesterday live. Vaidybinis f. „Atsiduosiu į geras rankas”. Muzikinis kanalas. Vudstoko vaikai. Vaikų radijo teatras. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. A.Dainavičius. LR himnas. Nakties programa.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

lią katastrofai? Prasideda lenktynės su laiku ir žmogiškumu. Ar tikrai nėra kitos išeities ir lėktuvas, skraidinantis niekuo dėtus keleivius, bus numuštas karinių oro pajėgų?

TV6 Ketvirtadienis, gegužės 26 d. 21.30 val. Nuotykių filmas „Beždžionių planeta“. JAV, 2001 m. Rež. Tim Burton (N-7). Vaidina: Mark Wahlberg, Tim Roth, Helena Bonham Carter, Paul Giamatti, Estella Warren. 2029-ieji. Astronautas Leo Devidsonas išskrenda į kosmosą. Jis tikisi, kad greitai grįš namo ir kad jo kasdienė užduotis netruks ilgiau nei paprastai. Tačiau netikėtai Leo laivas nukrinta nežinomoje planetoje, kurią valdo... beždžionės. Astronautą sučiumpa vergų pirkliai. Jis patenka į labai įtakingo senatoriaus namus. Jo dukra – šimpanzė Ari – garsi kovotoja dėl žmonių teisių. Ji padeda Leo ir dar keliems vergams pabėgti. Sukilėliai keliauja į „Šventąją žemę“ ir randa kadaise nukritusio kosminio laivo liekanas...

Sąmojinga ir ironiška istorija nukelia mus į Juodąjį žemyną bei intriguojančius britų ir Afrikos politikų žaidimo koridorius. Jau trejus metus arogantiškas alkoholikas Morgan’as Leafy’as dirba vienos paskutinių britų kolonijų Aukščiausioje taryboje, tačiau su Juoduoju žemynu jį sieja tik meilė vietinei gražuolei. Neseniai paskirtas ambicingas tarybos narys Arthur’as Fanshawe’as siekia tik vieno – užsitarnauti paaukštinimą ir kuo greičiau dingti iš Afrikos. Kokia velniava užvirs, kai tuo pat metu artės kolonijos prezidento rinkimai ir bus rasti didžiuliai naftos telkiniai, o Morgan’o meilužė bus užtikta sprunkanti iš Aukščiausios tarybos pastato, gali nuspėti tik Dievas... Ironijos dozė žemėlapyje niekada neegzistavusioje Ninjanoje garantuota.

BTV Trečiadienis, gegužės 25 d.

15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Didžiojo sprogimo teorija”. (N-7) 16.00 „Paskutinis jaunavedžių išbandymas”. Realybės šou. 16.57 Žodis – ne žvirblis (k.). 17.00 „Liežuvautoja“. 18.00 „Čakas”. 19.00 „Gailestingumo ligoninė”. Serialas. (N-7) 20.00 „Detektyvė Rizoli” (2). 21.00 Sekmadienio Romantika. „Alpių klinika“. Romantinė drama. (N-7) 22.55 Pasivaikščiojimai (k.). 23.25 Retrospektyva. „Skulptorius Vladas Kančiauskas”. 24.00 „Senosios Kristinos nutikimai“. Humoro serialas.

sūnelį – žudikas Kastoras Trojus miršta, o jo brolis atsiduria už grotų. Tačiau netrukus detektyvas Š.Arčeris sužino, kad nusikaltėliai viename Niujorko pastatų spėjo paslėpti bombą. Kur ji, žino tik Kastoro brolis. Staiga mokslininkai pasiūlo Š.Arčeriui neįtikėtiną dalyką. Pasirodo, jo mirtinas priešas nežuvo, o yra komos būsenos. Mokslininkai siūlo jo veidą uždėti detektyvui, kad šis apsimestų Kastoru ir sužinotų viską, ko jam reikia. Eksperimentas pavyksta, tačiau įvykiai pakrypsta nenumatyta linkme. Netikėtai atsigavęs Kastoras priverčia mokslininkus uždėti jam Š.Arčerio veidą.

TV3 Šeštadienis, gegužės 28 d.

TV3 Penktadienis, gegužės 27 d. 21.10 val. Veiksmo filmas „Dviveidis“. JAV, 1997 m. Rež. John Woo (N-14). Vaidina: John Travolta, Nicolas Cage, Joan Allen. Garsaus režisieriaus Džono Vu („Neįmanoma misija II“) filme Nikolas Keidžas ir Džonas Travolta vaidina du mirtinus priešus – nusikaltėlį Kastorą Trojų ir detektyvą Šoną Arčerį. Kovos su terorizmu būrio vadui pavyksta atkeršyti už nužudytą

23.00 val. Drama „Paskutinis Škotijos karalius“. Didžioji Britanija. 2006 m. Rež. Kevin Macdonald (N-14). Vaidina: Forest Whitaker, James McAvoy, Kerry Washington, Gillian Anderson, Simon McBurney. Jaunas, vilčių kupinas gydytojas Nikas Geriganas palieka gimtąją Škotiją ir kartu su kolege Sara Merit entuziastingai išvyksta į Ugandą dalyvauti medikų misijoje. Niko optimizmą ypač stiprina pompastiškos naujo Ugandos vadovo Idi Amino kalbos, tad gydytojas įsitikinęs, kad krašto laukia šviesi ateitis. Kai Idi Aminas netikėtai pakliūva į automobilio avariją, jo padėjėjai iškviečia Niką jo gydyti. Sužavėtas Niko elgesiu kritiškomis aplinkybėmis, šalies vadovas pasiūlo jam tapti asmeniniu gydytoju. Jaunasis gydytojas pakliūva į prabangos kupiną prezidento aplinką ir džiaugiasi tapęs artimu šalies vadovo draugu. Tačiau staiga Nikas pamato kitą tikrovės pusę: visą šalį yra sukaustęs neregėtas Idi Amino žiaurumas. Jį patiria net ir patys artimiausi. Nikas bando pabėgti iš Afrikos, kol dar gyvas. Tačiau ar įmanoma pabėgti nuo galingojo Ugandos kraugerio?

Gimtasis kraštas

Rems „Eurobasket 2011“

Lietuva per savaitę

2011 m. gegužės 20–27 d., Nr. 20 (64)

Iškilmės Panerių memoriale Panerių memoriale buvo surengta Lietuvos vietinės rinktinės karių savanorių, prieš 67-erius metus sušaudytų Aukštuosiuose Paneriuose, pagerbimo ceremonija. Lietuvos vietinė rinktinė buvo karinė organizacija Lietuvos valstybei atkurti ginkluota jėga. Ji buvo pradėta formuoti, kai 1944 m. vasario 16 d. rinktinės vadas generolas Povilas Plechavičius per radiją kreipėsi į Lietuvos jaunimą ir paragino stoti į rinktinę bei kovoti už Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą.

Oficialia 2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionato („Eurobasket 2011“) ir pagrindine Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės rėmėja tapo UAB „Italiana LT“. Bendradarbiavimo sutartį prieš savaitę pasirašė Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Vladas Garastas ir UAB „Italiana LT“ valdybos pirmininkė Rosita Jakutienė. UAB „Italiana LT“ pristatė išskirtinę naujovę – specialiai Europos vyrų krepšinio čempionatui sukurtą putojančio vyno seriją „Italiana Prestige Limited edition“.

Pakilo poezijos paukštė

Sekmadienio vakarą Vilniuje, Taikomosios dailės muziejuje, prasidėjo 47-asis tarptautinis festivalis „Poezijos pavasaris 2011“. Penkiolika dienų truksiantis festivalis šįmet daugiau dėmesio žada skirti ne tik eilėraščių skaitymui ir klausymui, bet ir pokalbiams apie poeziją.

Lietuva – devyniolikta

Atidengtas paminklas

Lietuvos atstovė „Eurovizijos“ dainų konkurse Evelina Sašenko su balade „C‘est ma vie“ („Tai mano gyvenimas“) užėmė 19 vietą. Konkurso laurus pelnė Azerbaidžano duetas Ell/Nikki.

Savaitgalio orai

Praeitą ketvirtadienį sostinės Žvėryno mikrorajone atidengtas paminklas vienam iškiliausių ir originaliausių XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios rusų poetų Konstantinui Balmontui. Poetas simbolistas, rašęs rusų kalba, yra žinomas kaip lietuvių mitologijos, tautosakos ir istorijos interpretacijų kūrėjas.

Ruoniukai turi vardus

Šeštadienį vietomis trumpai palis, galima perkūnija. Vėjas nepastovios krypties, 4–9 m/s. Temperatūra naktį – 8–13, dieną – 21–26, pajūryje 16–19 laipsnių šilumos. Sekmadienį dieną kai kur trumpai palis. Vėjas pietinių krypčių, 4–9 m/s. Temperatūra naktį – 7–12, dieną – 22–27, pajūryje 17–20 laipsnių šilumos. Savaitgalį sulaukę lietaus, žinoma, pirmiausia apsidžiaugs ūkininkai. Juk sakoma, kad pavasario lietus visus metus maitina.

Pilnatis. Saulė teka 5.05, leidžiasi 21.27.

Šeštadienį

Sekmadienį

Naktį: +8 +13°

Naktį: +7 +12°

Dieną: +21 +26°

Dieną: +22 +27°

Raimundo Šuikos nuotrauka

Pavelo Kulikovo nuotrauka

Tarptautinė muziejų diena (gegužės 18-oji) Jūrų muziejuje tradiciškai pažymima Vardynų švente. Smagioje ir nuotaikingoje šventėje vardus gavo du ruoniukai. Jiems suteikti Druskiaus ir Botnio vardai. Parengė Rimantas Dovydėnas, GK, EPA-Eltos inf. ir nuotraukos