Gimtasis kraštas Nr. 67 by Gimtasis kraštas

Gimtasis kraštas Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2011 m. birželio 10–17 d., Nr. 23 (67)

Kaina 1,99 Lt

Lietuvos oreiviai pranoko savo mokytojus Oro balionai mūsų šalyje į dangų kyla vos du dešimtmečius, tačiau lietuviai pilotai savo pasiekimais jau nosis šluosto gilias tradicijas turintiems vakariečiams.

6 p.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Iš už Atlanto Lietuva atrodo kitaip

Šorena ir jos širdies muzika

5 p.

12 p.

Viešintų miestelį garsina gražios sodybos ir kraštotyrininkai 8 p.

2011 birželio 10–17 d., Nr. 23 (67)

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Jūros vartus atveriančioje Šventojoje vėl ūkaus laivai Į Šventąją jau galima atplaukti jūra pramoginiais laivais, tačiau vietos valdžia nerimauja, ar šis mažas pajūrio miestelis bus patrauklus pramogų išsiilgusiems žmonėms.

Metinis pranešimas: nuomonės ir vertinimai Prezidentės Dalios Grybauskaitės Seime skaitytas metinis pranešimas sulaukė skirtingų valdančiosios daugumos, opozicijos ir politologų vertinimo. Bene daugiausia aistrų šį kartą sukėlė Prezidentės D.Grybauskaitės teiginys, kad tauta turi pažinti ne tik savo didvyrius, bet ir įvairius niekdarius, nemokšas, o ypač parsidavėlius, nes korupcija yra skaudžiausia, giliausiai įsišaknijusi ir sunkiausiai gydoma mūsų valstybės negalia. Kaip metinį pranešimą vertina mūsų politikai ir politologai?

Valstybėje reikia daugiau tvarkos

Šventosios uostas taps nauju kurorto akcentu.

Saulius TVIRBUTAS Šį šeštadienį Šventojoje bus atidarytas pramoginių ir žvejų laivų uostas. Čia prisišvartuos pirmosios jachtos, pramoginiai laiveliai. Senovėje buvęs svarbus pirklių ir žvejų uostas, konkuravęs su Klaipėda ir Ryga, Šventosios uostas ilgai laukė atkūrimo. Planus visiškai atstatyti uostą puoselėjo Lietuvos ir Lenkijos respublikos, kol nebuvo okupuotos Rusijos, paskui tai bandyta daryti tarpukario Lietuvos laikais, ilgai apie atkūrimą kalbėjo ir šių dienų nepriklausomos valstybės valdžia. Laivų savininkai džiaugiasi dabar galėsią pasiūlyti poilsiautojams ilgesnį plaukiojimo jūra maršrutą, o vietos valdžia teigia, kad jai uosto atidarymas bus paskata gražinti miestą.

Kviečia į šventę Šventosios uosto atidarymo proga kurorto pakrantėje bus sureng-

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos nuotrauka

tas mažųjų jachtų paradas, ﬁnišuos regata, kurioje jachtos lenktyniaus nuo Klaipėdos iki Šventosios, o uostą atstatinėjusios įmonės BGS ir „Hidrostatybos“ vadovai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai (KVJUD) įteiks simbolinius raktus. Šventėje visi bus kviečiami pasivaišinti žuviene, vyks folklorinių ir vaikų kolektyvų pasirodymai. Šventosios kultūros centre bus rengiami istoriniai skaitymai apie miestelio praeitį. Vadovaujantis Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymu, atkurtame uoste bus aptarnaujami pramoginiai, mažieji, sportiniai ir žvejybos laivai. Taip pat čia apsistos valstybės sienos apsaugos tarnybos, gelbėjimo, išsiliejusios naftos surinkimo, priešgaisrinės ir jūros aplinkos apsaugos, laivybos ir žvejybos kontrolės, kitų valstybės institucijų laivai. Kol neįsteigta Šventosios valstybinio jūrų uosto direkcija, uosto atkūrimo darbais rūpinsis ir šiam uostui priskirtą žemės sklypą pati-

kėjimo teise valdys Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Žada plėstis Direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas pasakojo, kad kol kas įgyvendintas tik pirmasis uosto atkūrimo etapas. „Dabar įplauka išvalyta iki 3 metrų gylio, prie krantinių gali švartuotis 2–2,5 metro grimzlės laivai. Šis projektas direkcijai kainavo apie 4 mln. Lt“, – kalbėjo E.Gentvilas. Uosto akvatorijoje įrengtos plaukiojančios prieplaukos 40 laivų, kurių ilgis iki 12 metrų. Rytinėje dalyje užteks vietos dar 30 mažesnių laivelių. A.Čėsnienė tvirtino, kad, atsižvelgiant į uosto populiarumą, bus svarstoma tolesnė jo plėtra. „Ispanų kompanijos „Alatec“ parengtoje galimybių studijoje siūloma nutiesti į jūrą 400 m ilgio molus, kurie apsaugotų Šventosios upės žiotyse įkurtą uostą nuo bangų ir smėlio sąnašų. Tada akvatorijoje būtų gali-

ma įrengti apie 500 laivų švartavimo vietų“, – aiškino ji. Šie darbai kainuotų 180 mln. Lt. Jų tikimasi pritraukti iš ES fondų. Antrojo etapo darbai truktų iki 2013 m. Pasak A.Čėsnienės, Šventosios uostas visada bus skirtas tik pramoginei laivybai. Uostas teiks ir laivų laikymo paslaugas. Pasak KVJUD direktorės Šventosios uostui Airidos Čėsnienės, parai palikti 6–10 m ilgio laivą Šventojoje kainuos 30 Lt. „Bet jeigu savininkas nuomosis švartavimo vietą mėnesiui, mokestis bus 350 Lt, o jei ilgiau nei 2 mėnesiams – minėtai sumai taikysime 20 proc. nuolaidą“, – teigė direktorė.

Valdas Adamkus, kadenciją baigęs Prezidentas Galiu pasveikinti, kad Prezidentė yra ryžtinga ir pastovi savo nusistatytoje linijoje išrauti korupciją iš valstybės bet kokia kaina. Tą ji patvirtino ir šiandien. (...) Jos yra aiškus ir tvirtas nusistatymas, kad valstybėje reikia daugiau tvarkos, (...) ir tas buvo pabrėžta. D.Grybauskaitės dėmesys skirtas panaikinti visas negeroves valstybėje, ypač korupciją, be to, Prezidentė pažymėjo, kad būtinos permainos teisėsaugos srityje. Tai sveikintina ir, Dieve, jai padėk. Nukelta į 3 p.

Ir laukia, ir bijo Pramoginių laivų savininkai džiaugiasi naujuoju uostu. Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacijos „Pajūrio laivai“ prezidentas Algirdas Valentinas sakė, kad dabar verslininkai galės paįvairinti savo paslaugas. Nukelta į 2 p.

Eltos nuotrauka

Lietuvos valstybė mus stebi ir seka Neseniai karštai piktinęsi, kad Lietuva pirmauja pagal sekamų gyventojų skaičių ES, politikai, užuot puolę stiprinti parlamentinės teisėsaugos kontrolės, nėrė į krūmus.

Europos Komisijai pateiktoje šokiruojančioje ataskaitoje matyti, kad 2010 m. užklausų kiekis telekomunikacijų bendrovėms sudarė 98,2 tūkst. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Gediminas STANIŠAUSKAS

Esame nepatikimi

Lietuvoje šiuo metu nei Seimas, nei Vyriausybė, nei teisingumo ministras nežino, kiek iš tiesų išduodama sankcijų sekti privačius asmenis, apie juos sukaupti šnipinėjimo duomenys nesunaikinami net ir tada, kai paaiškėja, kad sektas žmogus visai nebuvo prisidėjęs prie nusikaltimų.

Duodama interviu Seimo pirmininkė I.Degutienė išreiškė susirūpinimą dėl didelės emigracijos, esą ir žiniasklaida prisideda prie nepalankios atmosferos kūrimo Lietuvoje. „Kai įsijungi radiją, televiziją ir paskaitai laikraščius, atrodo, kad Lietuva – juodžiausia skylė Europoje“, – sakė I.Degutienė.

Tačiau kad valstybėje klesti netvarka net jautriausiais žmogaus teisės klausimais, parodo ir neseniai per šalį nuvilnijęs skandalas, kai Europos Komisija paskelbė, kad 2008 m. Lietuvoje buvo sekami net 85,3 tūkst. piliečių. „Tokie skaičiai yra stulbinantys ir sunkiai suvokiami, ypač kai lygini su kaimyninėmis Latvijos ir Estijos valstybėmis“, – pareiškė premjeras. Tai gerokai viršija užklausų skaičius ekonomiškai turtingose, demokratinėse ES šalyse, kuriose gyvena ne tik dešimtimis milijonais daugiau žmonių, bet ir teisėsaugininkų gretos yra gerokai gausesnės. Nukelta į 3 p.

Gimtasis kraštas

2011 m. birželio 10–17 d., Nr. 23 (67)

Aktualijos

Jūros vartus atveriančioje Šventojoje vėl ūkaus laivai

Nuo 2002 m. vyko ginčai tarp verslo ir valdžios struktūrų dėl detaliojo uosto plano, nustatant sklypų ribas. Po metų Vyriausybės strateginio planavimo komitetas pritarė, kad tikslinga atkurti uostą. Paskui ilgai rengti įvairūs dokumentai. Tik 2009 m. uostui priskirtas 15,3 ha ploto žemės sklypas ir 209,6 ha išorinė akvatorija, o realūs darbai pradėti šių metų pradžioje.

Pajūryje yra ir daugiau naujovių

Statant uostą įplaukoje užtikrintas 3 metrų gylis, kad čia galėtų laisvai plaukioti laivai. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

Atkelta iš 1 psl. „Iki šiol nuo Klaipėdos plukdėme tik iki Palangos tilto ir atgal, – kalbėjo jis. – Dabar maršrutas pailgės, todėl uostas neturėtų būti tuščias.“ Antra vertus, A.Valentinas pastebi, kad Šventoji gali pasirodyti nuobodi turistams. „Kažkur toli nuo prieplaukos niekas nenorės eiti, o uosto apylinkės yra tragiškos: stūkso apleisti namai, nėra jokių pramogų objektų“, – apgailestavo jis. Palangos savivaldybei priklausančios Šventosios seniūnas Eugenijus Čilinskas pripažino, kad uostas bus ne tik kurorto traukos centras, bet ir didelis iššūkis vietos valdžiai. „Savivaldybė, kuriai priklausome, daugiau lėšų skiria Palangai, o Šventajai tenka mažiau dėmesio, – pripažino

jis. – Reikės labai pasitempti, kad nenuviltume atplaukiančių laivais poilsiautojų.“ E.Čilinskas pasakojo, kad uostas gali pakeisti ir kurorto pobūdį. „Nuo seno Šventoji buvo ramus šeimų kurortas, čia mažai atvažiuodavo turtuolių. Dabar gali būti, kad čia dažniau lankysis ir didesnės prabangos ieškantys žmonės“, – mano seniūnas.

Tūkstantmetė istorija Šventosios upės žiotyse uostas galėjo būti įkurtas dar prieš tūkstantį metų. Šventoji ilgai buvo strategiškai svarbesnė už Palangą, o XVI a. anglų pirkliai gavo privilegiją įrengti didelį uostą, į kurį galėtų įplaukti dideli prekybiniai laivai. Čia veikusiose laivų dirbtuvėse

lankėsi anglų, olandų ir švedų laivai, kurie išveždavo javus, kailius, medų, o atveždavo geležies, manufaktūros dirbinių, druskos, vyno, silkių, ginklų. 1701 m. Šiaurės karo metu Šventosios uostas buvo sugriautas. Tarpukario Lietuvoje uostas tarnavo žvejybai, čia planuota įkurdinti karinį laivyną. Sovietmečiu kurį laiką Šventojoje bazavosi torpediniai karo kateriai. Vėliau uostas buvo visiškai apleistas.

Vasarą pasitikęs pajūris pažėrė ir daugiau naujienų poilsiautojams. Norintieji persikelti iš Senosios perkėlos į Smiltynę dabar vyksta ne į Kruizinių laivų terminalą, o į kitapus upės esantį Šiaurės ragą. Čia švartuojasi keltai „Kintai“ ir „Nida“. Kai prie naujai pastatyto pirso buvo sudarytos sąlygos vienu metu švartuotis dviem keltams, pradėta rengti tiesioginius kelto reisus į Jūrų muziejų. Numatyti 4 reisai per dieną, kurie yra suderinti su Jūrų muziejuje rengiamais jūrų liūtų pasirodymais. Šiaurės rage įsikūrė ir Jūrų muziejaus kasa, todėl žmonėms nereikės gaišti laiko dar vienoje eilėje muziejuje. Į Šiaurės ragą galima grįžti iš Jūrų muziejaus arba iš įprastos keltų švartavimosi vietos Smiltynėje su tuo pačiu bilietu. Šią vasarą Šiaurės rage klientai bus aptarnaujami laikinuose statiniuose, kurie perkelti iš Kruizinių laivų terminalo. Kitais metais prie krantinės turėtų iškilti vieno aukšto, 450 kv. m ploto statinys su kasomis, keleivių laukimo sale, sanitarinėmis patalpomis, kavinuke.

Šventosios uoste bus aptarnaujami pramoginiai, mažieji, sportiniai ir žvejybos laivai. Čia apsistos valstybės sienos apsaugos tarnybos, gelbėjimo, laivybos ir žvejybos kontrolės, kitų valstybės institucijų laivai.

Seimas tolina pensinį amžių vyrams ir moterims Nuo kitų metų sausio 1-osios ir kiekvienų vėlesnių metų sausio 1 d. senatvės pensijos amžius kasmet bus didinamas: moterims – keturiais mėnesiais per metus, vyrams – dviem mėnesiais per metus, kol pasieks senatvės pensijos amžių – 65 metus. Už tokias Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 60 Seimo narių, prieš buvo 42, susilaikė 12 parlamentarų. Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Valentinas Mazuronis mano, kad pensinio amžiaus ilginimas yra nenaudingas jauniems žmonėms, kurie stumiami į nedarbą, jis nenaudingas brandaus amžiaus žmonėms, „kuriuos mes verčiame dirbti iki kapo duobės“. Seimo narys „darbietis“ Mečislovas Zasčiurinskas stebėjosi, kad „taip tyliai viskas praėjo, nors priimtas istorinis dokumentas“. „Tai smūgis pensininkams. Valstybės veikėjų klaidas jūs užmetėte pensininkams ant pečių“, – piktinosi jis.

Darbo rinka nėra draugiška pagyvenusiems žmonėms Lietuvoje. Raimundo Šuikos nuotrauka

Socialdemokratė Birutė Vėsaitė apskritai apgailestavo, kad moterims pensinis amžius ilginamas dvigubai greičiau nei vyrams, tai „iš tikrųjų labai neteisinga“. Pensinis amžius turėtų būti ilginamas ne mechaniškai, o lanksčiai, kad žmonės galėtų pasirinkti jiems priimtinesnį variantą – dirbti ilgiau ir gauti didesnę pensiją ar

atvirkščiai, teigia Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka. „Būtų gerai, kad žmonės ilgiau dirbtų, bet kad nebūtų pašalinių neigiamų poveikių ir kad būtų geresnis tokio pailginimo rezultatas. O jis gali būti geresnis, jeigu mes ne visiems mechaniškai ilgintume, bet tai darytume lanksčiai. Žmonėms, kurie sutiktų ilgiau dirbti ir negauti

pensijos sulaukę dabartinio pensinio amžiaus, galėtų būti pažadama didesnė pensija už papildomai išdirbtus mėnesius, taip pat būtų ieškoma su žmonėmis individualios sutarties. O kitiems gal yra aktualiau anksčiau išeiti į pensiją ir jos dydis nėra toks reikšmingas, nes vaikai padės“, – svarstė R.Lazutka. Pasak ekonomisto, kitose šalyse yra paplitęs dalinis išėjimas į pensiją, kai žmogui sudaroma galimybė dirbti puse krūvio ir jis gauna pusę pensijos. Tai yra vyresnio amžiaus žmonėms ir lengviau, ir labiau priimtina. Ekonomistas konstatuoja – darbo rinka nėra draugiška pagyvenusiems žmonėms Lietuvoje. Įvairūs tyrimai rodo, kad ieškant arba keičiant darbą amžius yra vienas iš pagrindinių diskriminacijos kriterijų, vyresnio amžiaus žmonės nenoriai priimami. O valdančiosios TS-LKD frakcijos seniūno Jurgio Razmos manymu, tai vienas iš projektų, kurių visuma turi užtikrinti orią senatvę ne tik dabar, bet ir po keliolikos metų ir dar vėliau. GK, Eltos inf.

Taisys nevykusiai pataisytą Miškų įstatymą Seimas apsisprendė iš naujo svarstyti Prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuotas Miškų įstatymo pataisas. Ketvirtadienį už tai balsavo 102 Seimo nariai, 1 parlamentaras pasisakė už tai, kad įstatymas būtų laikomas nepriimtu. Prezidentės vyriausiasis patarėjas Nerijus Udrėnas, pateikęs šalies vadovės grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti Miškų įstatymo pataisas, sakė, kad Seimo priimtos nuostatos atveria kelią galimybei piktnaudžiauti, kad „tai būtų praturtėjimas tam tikros grupės žmonių“. Seimo narys Petras Gražulis padėkojo Prezidentei, kad ji sureagavo į dalies Seimo narių ir visuomenės prašymą ir vetavo šį įstatymą. „Šiandien neprieiname prie ežerų, jie tapo privati valda ir ruošiamės užtverti visus miškus“, – piktinosi politikas. Seimo priimtomis Miškų įstatymo pataisomis numatoma galimybė privačiuose miškuose atstatyti buvusias sodybas, suskaidyti miškus į mažesnes nei 5 ha valdas ir sukuriamos sąlygos išvengti pareigos atkurti iškirstą mišką ar sumokėti už tai piniginę kompensaciją.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Prezidentės teigimu, tokios įstatymo pataisos kelia abejonių dėl jų atitikties Konstitucijai, sudaro prielaidas stichiškai, neprognozuojamai miškų urbanizacijai, miškų niokojimui bei apriboja visuomenei priėjimą prie miškų. Anot Prezidentės, priimant įstatymą, kuris turėjo įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą ir nustatyti tik labai retus, išimtinius miško pavertimo kitomis naudmenomis atvejus ir taip apsaugoti miškus, buvo nueita pirmiausia privatų, o ne viešąjį interesą ginančia linkme – įteisintas buvusių sodybų atstatymas miško žemėje. Itin reta išimtis, pasak Prezidentės, turi būti ir miškų skaidymas į mažesnes nei 5 ha valdas, o pagal Miškų įstatymą tai taptų taisykle. Miškų skaidymas į smulkias valdas yra neūkiškas ir prieštarauja Konstitucinio Teismo išaiškinimui, kad suskaidžius miškus būtų sudarytos prielaidos pakeisti natūralų kraštovaizdį, gamtinę aplinką bei skurdinti ir alinti miškus. Šalies vadovės nuomone, visuomenės interesus pažeidžia ir paskutiniu pataisų priėmimo momentu atsiradusi miškų niokojimą įteisinanti nuostata, pagal kurią vietoj iškirsto miško įveisimo ar kompensacijos už jį sumokėjimo būtų galima atsipirkti tik pavienių želdynų suformavimu. Miškų įstatymas, pasak Prezidentės, turi tarnauti valstybės, o ne atskirų asmenų interesams, todėl išimtys gali būti numatytos tik strateginių valstybės projektų įgyvendinimui. Aplinkos ministerijos duomenimis, pagal šį įstatymą statybos galėtų vykti 140 tūkst. miško valdų. GK, Eltos inf.

2011 m. birželio 10–17 d., Nr. 23 (67)

Gimtasis kraštas

Aktualijos Slapta klausytis pokalbių, skaityti elektroninius laiškus turi teisę net 8 institucijos, kurios atskirai kaupia duomenis. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Lietuvos valstybė mus stebi ir seka Atkelta iš 1 psl. Vokietijoje dėl slaptos informacijos apie privačius asmenis kreiptasi 12 tūkst. kartų, Ispanijoje – 53 tūkst., Suomijoje ir Estijoje – po 4 tūkst. kartų.

Šokiruojanti ataskaita Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) viršininkas Algirdas Kunčinas „Gimtajam kraštui“ teisinosi, esą Europos Komisijos pateikti skaičiai nėra tikslūs dėl skirtingos skaičiavimo metodikos atskirose ES valstybėse. „Didžiausia klaida Lietuvoje, kad žmonės painioja skirtingus dalykus, – aiškino A. Kunčinas. – Atskiros šalys ES direktyvą perkėlė į savo teisę, bet remiasi skirtingomis skaičiavimo metodikomis. Pavyzdžiui, Vyriausybė 2009 m. liepos 22 d. nutarimu įpareigojo mus teikti ataskaitas Europos Komisijai, bet iš

kažkur EK skelbia 2008 m. duomenis, nors mes jų net neteikėme.“ A.Kunčino teigimu, sunkiais ir labai sunkiais nusikaltimais įtariamų asmenų sekimo statistika pateikiama neišskiriant telefoninio srauto užklausų ir pasiklausymų. „Srauto sekimas yra visų veiksmų telefonu atlikimas, tai yra kam skambino ir su kuo kalbėjosi asmuo, o statistikos apie pasiklausymą mes net neturime. Tai skirtingi dalykai“, – teigė A. Kunčinas. Jo vadovaujama inspekcija Europos Komisijai pateikė šokiruojančią ataskaitą, kad 2010 m. užklausų kiekis telekomunikacijų bendrovėms sudarė 98,2 tūkst. Tai dvigubai daugiau nei 2009 m., kai užklausų būta tik 46,3 tūkst.

Slapta klausomi pokalbiai Užklausos, kuriomis leidžiama skaityti privačių asmenų elektroninį paštą, naudojimosi internetu istori-

ją, 2009–2010 metais sudarė vienodai – beveik po 20 tūkst. kartų. Stebėtina, kad net atsakingos institucijos šiandien visuomenei negali paaiškinti, koks yra piliečių šnipinėjimo mastas. „Problema yra reali, nes sužinoti tikslų pasiklausymų balansą yra

Pokalbių galima klausytis tik tuo atveju, jei asmuo kaltinamas sunkiu nusikaltimu. be galo sunku. To sekimo yra labai daug, iš tikrųjų aš net negaliu konkrečiai pasakyti kiek“, – „Gimtajam kraštui“ sakė teisingumo ministras Remigijus Šimašius. Slapta klausytis pokalbių, skaity-

ti elektroninius laiškus turi teisę net 8 institucijos, kurios atskirai kaupia duomenis. D.Grybauskaitei pasirašius Operatyvinės veiklos įstatymą, nuo šiol leidimus klausytis telefoninių pokalbių ir sekti ﬁnansines operacijas sankcionuos tik apygardų teismų pirmininkai. „Iš viso tokią teisę turi 12 teisėjų“, – aiškino Nacionalinės teismų administracijos atstovė spaudai Živilė Navickaitė-Babkina. Ji teigė, kad teismų administracija žino, kiek suteikė tokių sankcijų, bet informacija esą yra įslaptinta. Iš Seimo narių kol kas vienintelis Aleksandras Sacharukas iškėlė sekimo problemą ir pasiūlė atlikti parlamentinį tyrimą dėl žurnalistų, politikų ir verslininkų pokalbių klausymosi bei kitokių operatyvinių priemonių taikymo. Jis kreipėsi į Seimo pirmininkę Ireną Degutienę, kad ji inicijuotų laikinąją tyrimo komisiją.

Europos Parlamento narys Leonidas Donskis baisisi EK pateikta privačių asmenų sekimo statistika, net jei ji ir nėra labai tiksli, kaip skelbia A.Kunčinas, vis dėlto yra arti tikrovės. L.Donskis mano, jog, turėdama didelius svertus savo rankose, Prezidentė D.Grybauskaitė „pagaliau turėtų pastatyti į vietą VSD“, kuri tiesiogiai pavaldi valstybės vadovei. „Galbūt tie teisėjai turi tam tikrų dėmių savo biograﬁjoje ir todėl leidžiasi šokdinami VSD, – sakė L.Donskis. – Nes mes esame „kompromatų“ valstybė, ir Lietuvoje VSD elgiasi taip, kaip FSB tarnyba Rusijoje verslininkų, teisėjų ir kitų asmenų atžvilgiu.“

Įžvelgia neteisėtą sekimą VDAI viršininkas A. Kunčinas pridūrė, kad teisėsaugininkai inspekcijai pateikia neatsijotą informaciją, kurioje nematyti, ar gyventojai sekami dėl kaltinimų sunkiais nusikaltimais, ar dėl kitų tyrimų, tai yra tik prašant iš operatorių telefoninio srauto duomenų, dėl kurių į juos gali kreiptis eilinis tyrėjas. „Srauto duomenims gauti iki šiol nebuvo būtinas teismo sprendimas, o teismo sankcija buvo reikalinga tik telefoninių pokalbių perklausai“, – sakė A. Kunčinas. Pokalbių galima klausytis tik tuo atveju, jei asmuo kaltinamas sunkiu arba labai sunkiu nusikaltimu. A.Kunčinas pripažino, kad kreiptis dėl vieno ar kito žmogaus telefoninio srauto duomenų į operatorius tyrėjas galėjo net tuo atveju, jei žmogus apskritai neﬁgūravo jokiuose nusikaltimuose. „Apie tokius atvejus esu girdėjęs, bet kol kas nė vienas patikrinimas to nepatvirtino. Tiesa, mūsų tyrimai apėmė tik labai nedidelę dalį asmenų“, – sakė A.Kunčinas.

Metinis pranešimas: nuomonės ir vertinimai Atkelta iš 1 psl.

Viskas buvo pasakyta subalansuotai Irena Degutienė, Seimo pirmininkė Manau, kad viskas buvo labai subalansuotai pasakyta, tiek Seimo atžvilgiu, tiek Vyriausybės. (...) Pasakyta buvo gana objektyviai. Šį kartą Prezidentės metiniame pranešime tikrai mačiau valstybės mastu kur kas daugiau pozityvių pastebėjimų negu vien kritiką. Manau, kad yra tam tikras turbūt lūžis, teigiamas lūžis. Valstybės vadovė savo pranešime mato ne vien tik problemas Lietuvoje, bet ir tai, kad jos yra sprendžiamos. Ji paragina toliau visas valdžios institucijas, tarp jų ir Seimą, Vyriausybę, eiti į priekį ir tas problemas spręsti iki galo.

Vyriausybę tarsi pamiršo Vytautas Gapšys, Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas, opozicijos lyderis Metiniame Prezidentės pranešime Vyriausybė praktiškai visai neﬁgūruoja, negalėčiau pasakyti, ar tai reikėtų suvokti kaip teigiamą, ar kaip neigiamą dalyką, jos paprasčiausiai šitame pranešime nėra. (...) Atrodo, kad Vyriausybė šituo atveju nelabai ir reikalinga. Norėjau išgirsti daugiau apie ekonomikos skatinimą, apie ekonomikos atsigavimą, kas bus daro-

ma nedarbo mažinimo srityje. Pernykštis metinis pranešimas iškėlė labai svarbią temą, kad žmogus turi tapti vertybe ir kad visa valstybė ir visa valstybės tarnyba turi tarnauti žmogui. Šiandien ta tema buvo gal šiek tiek ir palikta nuošalyje, nors ir paminėta, tačiau nedetalizuota, kokie kiti žingsniai, kad žmogus būtų ta vertybė. Daugiausia dėmesio Prezidentės pranešime buvo skirta teisėsaugai ir teisėtvarkai.

Liko ištikima sau Andrius Šuminas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto doktorantas Prezidentė D.Grybauskaitė, skaitydama savo metinį pranešimą, liko ištikima savajai griežtai kalbėjimo retorikai. Lakoniškoje ir abstrakčioje kalboje šalies vadovė susikoncentravo į save ir priminė gerą mokytoją, atėjusią vesti pamokos į neklaužadų klasę. Metinio pranešimo formatas daug kuo nuo praėjusių metų pranešimo nesiskiria. Įdomus dalykas, kad labai buvo akcentuojamas praėjusių metų pranešimas, ir šitas pranešimas buvo pateikiamas tarsi tąsa, parodymas nuveiktų darbų, kurie buvo realiai padaryti. Kelis kartus, man atrodo tris, buvo pabrėžtinai grįžtama prie praėjusių metų pranešimo ir sakoma, kas buvo padaryta. Tačiau pranešime pasigedau aiškumo, jis buvo gana trumpas ir abstraktus.

Prezidentės metinis pranešimas sulaukė ne tik pagyrų, bet ir aštrios kritikos.

Dažnai kalbėta pirmuoju asmeniu – „aš darau“, „aš siūlau“. Užsienio vadovų metiniuose pranešimuose taip pat kalbama pirmuoju asmeniu, tačiau koncentruojamasi į daugiskaitą, siekiama susitapatinti su liaudimi, išgyventi bendrumo jausmą. Tuo tarpu D.Grybauskaitė, priešingai, siekia save išskirti.

Ar tikrai mūsų valstybė tokia korumpuota? Algirdas Butkevičius, Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Man, kaip Seimo nariui, šiek tiek buvo nemalonu klausytis tokių pasakymų kaip kyšininkai, vos ne vagys, korumpuoti. Žinote, eina ketvirta kadencija, bet kad kažkas siūlytų čia kyšius – tokių žmonių praktiškai nesutinku. Šis klausimas

buvo per daug sudramatizuotas. Nereikėtų apie savo valstybę kalbėti vartojant tokius epitetus, nes tai gali neigiamai paveikti ir užsienio investuotojus. Prezidentės pranešimo klausosi ir jį analizuoja užsienio valstybės,

Eltos nuotrauka

užsienio investuotojai, kurie ruošiasi į Lietuvą atvykti. Man pasidarytų šiek tiek šiurpoka, ir aš tikrai pagalvočiau, ar čia verta ateiti į tokią korumpuotą valstybę. GK, Eltos inf.

Gimtasis kraðtas

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis,

Reklamos pardavimas Tel. (8 5) 210 0093.

stasys.jokubaitis@gimtasiskrastas.lt

Prenumerata ir platinimas Tel. (8 5) 210 0060.

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė,

Tiražas 5 000 egz. ISSN 2029-4816

lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.

Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110.

Leidėjas – UAB

Žurnalistai: Meilė Taraškevičienė, Irma Dubovičienė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Nijolė Baronienė, Meilė Jančorienė, Vismantas Žuklevičius. Fotografas Klaudijus Driskius. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Gimtasis kraštas

Komentarai

Mūsų Prezidentė klysta?

Saulius STOMA Kalba Seime ir prasidėjęs dvejų prezidentavimo metų aptarimas verčia atidžiau pažvelgti į Dalios Grybauskaitės inicijuotus Lietuvos politikos pokyčius. Šįkart susitelkime ties užsienio reikalais. Manau, čia neįvyko kokių nors esminių perversmų, tačiau atsirado naujas ir labai svarbus akcentas. Tai – ne vien žodinis, kaip anksčiau, o realus suvokimas, kad užsienio politika visų pirma turi tarnauti nacionaliniam interesui ir pratęsti vidaus politikos siekius. Naujoji Prezidentė grąžino užsienio politikai nacionalinio intereso – o tai reiškia ir pragmatiškumo – svarbą. Žinoma, demokratijos plėtra Rytų kryptimi ir toliau yra mūsų nacionalinis interesas. Nereikia tuo abejoti. Tačiau dalyvauti šiame procese mums dera ne tuščiomis deklaracijomis, o realiai, protingai ir tik tiek, kiek tai nekenkia svarbesniam mūsų interesui – žmonių gerovei ir saugumui. Santykių su Baltarusija pavyzdys čia pats tinkamiausias. Tariama parama diktatoriui Aleksandrui Lukašenkai įvardijama kaip didžiausia Dalios Grybauskaitės klaida.

Ar tikrai? Jeigu tai nesėkmė, tai ką Lietuva dėl to prarado? Manau, kol kas dar niekas neprarasta. Kodėl? Nes didieji kritikai neatsako į svarbiausią klausimą: o ką Lietuva ten norėjo atrasti? Demokratiją, žmogaus teises? Puiku. Tačiau koks mūsų nacionalinis interesas dabarties Baltarusijoje, o ne idealių abstrakcijų pasaulyje? Visų pirma mums reikia draugiškos, glaudžiai su mumis bendradarbiaujančios, nepriklausomos ir demokratiškos Baltarusijos. Dabar atsakykime į dar vieną klausimą. Kas labiau atitiktų Lietuvos interesą artimiausiais metais: draugiška, rinkos laisvę pamažu didinanti ir mūsų verslą įsileidžianti nepriklausoma Baltarusija su A.Lukašenka ar į visišką Rusijos oligarchų nuosavybę perėjusi „valstybė“ be A.Lukašenkos?

Rytų ir Vakarų. Kur ji pasuks, smarkiai lems ir Lietuvos ateitį. A.Lukašenka šiuo metu labai sėkmingai taiko atvirkštinę Buridano asilo strategiją. Jis stovi tarp dviejų šieno kupetų tarsi negalėdamas pasirinkti, iš kurios ėsti, nors iš tikrųjų tik laukia, kuri šieno kupeta pasirodys esanti didesnė. Jeigu Vakarai dabar padarys neatitaisomą klaidą ir atiduos Baltarusiją Rusijai – taip tarsi bausdami diktatorių dėl pamintų demokratijos vertybių, labiausiai nukentės ne kas kitas, o Lietuva. Todėl jokiu būdu negalima pasiduoti kritikams, rėkiantiems apie nederamus kontaktus su diktatoriumi. Gal tai bus nepopuliaru, tačiau kaip tik dabar būtina imtis tarpininkavimo. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) tiesiog privalo skirti Baltarusijai jos prašomą papildomą paskolą. Jos sąlygos turi būti šiek tiek geresnės nei siū-

Turime suvokti – mūsų svarbiausia (ilgus amžius buvome viena valstybė) kaimynė stovi istorijos kryžkelėje tarp Rytų ir Vakarų. Kur ji pasuks, smarkiai lems ir Lietuvos ateitį. Kaip tik antras variantas yra labiausiai tikėtinas, jei dabartinė ﬁnansų krizė ims kelti Baltarusijoje politinę sumaištį. Turime suvokti – mūsų svarbiausia (taip, nes ilgus amžius buvome viena valstybė) kaimynė stovi istorijos kryžkelėje tarp

Santykių su Baltarusija pavyzdys čia pats tinkamiausias. Tariama parama diktatoriui Aleksandrui Lukašenkai įvardijama kaip didžiausia Dalios Grybauskaitės klaida. Ar tikrai? Jeigu tai nesėkmė, tai ką Lietuva dėl to prarado? Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

lomos iš NVS šalių banko. Rusija už tai reikalauja, kaip sako pats A.Lukašenka, „banditiškos privatizacijos“. Beje, šie žodžiai buvo pasakyti NVS viršūnių susitikime Kazachstane. Ten pat A.Lukašenka prašneko apie bausmės dovanojimą politiniams kaliniams, taip tarsi parodydamas, kad vėl ima gręžtis į Vakarus. Gudrusis autokratas, atrodo, bus viską gerai apgalvojęs. Kaliniams malonė būtų suteikta pasibaigus teismams, į kurių sprendimus jis tariamai negalėjo kištis, o svarbiausia – gavus pinigų iš TVF. Nacionalinio intereso gynimo požiūriu įsidėmėtinas ir dar vienas dalykas. A.Lukašenka ypač priešinasi dujotiekio privatizavimui, o tai reiškia – atidavimui Rusijai. Mūsų Prezidentas Algirdas Brazauskas, deja, nebuvo toks atsargus. Čia nesirengiu teigti, kad diktatorius valstybės interesą kartais gali ginti geriau nei demokratas. Bet laikinos autokratijos naudą nepriklausomybei išlaikyti ir nacijai formuoti yra pabrėžę netgi tokie liberaliosios demokratijos šaukliai, kaip Francis Fukuyama. Taigi mūsų Prezidentė Baltarusijos atžvilgiu yra teisi. Sava diktatūra geriau nei svetima oligarchija. Ir atrodo, kad šiuo metu A. Lukašenka iš tikrųjų yra svarbiausias Baltarusijos nepriklausomybės garantas. Juk šita kaimynė neturi ir artimiausiu metu neturės ES suteiktų bent jau formalių demokratijos ir suverenumo garantijų, kokias turi, tarkim, Latvija. Todėl oligarchų įsiviešpatavimas jai būtų pražūtingas. O juk tokį demokratėjimo scenarijų lemtų iš Rusijos valdoma Kirgizijos tipo revoliucija mūsų pašonėje. Tad gal ramybė ir lėtos reformos Baltarusijoje geriau ne tik mūsų pragmatiniu požiūriu? Gal tai geriau ir Baltarusijos žmonėms? Pripažinę šią tiesą, nutiltų ir užkietėję naujosios politikos kritikai. Mat pragmatinis interesas šiuo atveju gina ir bendrąsias vertybes.

2011 m. birželio 10–17 d., Nr. 23 (67)

Ant politinių svarstyklių

Ar atsakomybės griežtinimas už neteisėtą praturtėjimą sumažins korupciją? Didesnį kaip 7500 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) – 975 tūkst. litų – turtą turinčius, bet jo įsigijimo teisėtomis pajamomis negalinčius pagrįsti asmenis siūloma bausti laisvės atėmimu iki šešerių metų. Šioms Vidaus reikalų ministerijos parengtoms Baudžiamojo kodekso pataisoms pritarė Vyriausybė. Ar tai padės įveikti išvešėjusią korupciją?

Įgyvendinti sumanymą bus sunku

Ministerija keičia ne tą straipsnį

Sergejus Muravjovas, „Transparency International“ Lietuvoje vadovas

Julius Sabatauskas, Seimo narys, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas

Siūlymas iš esmės nėra blogas. Viskas priklausys nuo to, kaip jis bus taikomas realybėje. Ar pavyks užfiksuoti tokio pobūdžio nusikaltimus? Jei šios sankcijos bus taikomos realiame gyvenime – taip, tai gali padėti kovoje su korupcija. Šiuo atveju pagrindinė problema Lietuvoje ta, kad mums nepavyksta užfiksuoti nusikaltimų ir mes neturime tam pakankamai pajėgumų. Dabar atsiranda galimybė konfiskuoti turtą ir grąžinti dalį lėšų į valstybės iždą. Tačiau kaip tai bus daroma? Ar iš tiesų tai sulauks didelio rezonanso, kokio žmonės tikisi? Svarbu, kad viskas netaptų pavienėmis parodomosiomis akcijomis. Šiuo metu Lietuvoje pastebiu labai pavojingą tendenciją – labai daug dėmesio skiriama baudžiamajam persekiojimui ir bausmių griežtinimui. Didesnį dėmesį reikėtų skirti švietimui. Pasaulinė praktika rodo, kad kompleksiškai sprendžiant korupcijos problemas galima pasiekti ilgalaikių rezultatų. Lietuvoje jau seniai atėjo laikas sutvarkyti pranešėjo apsaugos įstatymus. Apie tai šnekame jau labai daug metų, bet reikalai nejuda į priekį.

Pirmiausia reikėtų žinoti, ar iš tiesų didėja tokia nusikalstama veika? Jei didėja – tada verta griežtinti tokią atsakomybę, jei ne – tai kur pagrįstumas ir prasmė? Jei žmogus sukčiavo, vogė ar kitomis nusikalstamomis veikomis įgijo stambaus turto ir jo įsigijimo pagrįsti negali – turi būti baudžiamas. Šis Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymas praktiškai nieko naujo neįneša.Bausmės lieka tos pačios, tik skiriasi laisvės atėmimo metai. Siūloma tik konkretizuoti dydį. Manau, keičiamas ne tas straipsnis. Turėtų būti keičiamas 190 straipsnis, nes ten nurodomas turto vertės, skaičiuojamos MGL’ais, išaiškinimas. Tad 189 straipsnio, kuriame aiškinamasi nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas ar realizavimas, keisti visai nereikia. Kokie žmonės gali būti baudžiami? Reikėtų skaidyti į kelias grupes. Pirmojoje būtų nusikalstama veika pralobę mašinų, butų vagys. Trumpai tariant, kai žmogus niekur nedirba, o stambaus turto turi daug. Kitoje grupėje – korupciniai nusikaltimai, sukčiavimai, savanaudiškos paskatos, kai turtas perimamas, pavyzdžiui, iš žuvusiųjų.

Rimanto Dovydėno piešinys

2011 m. birželio 10–17 d., Nr. 23 (67) Meilė JANČORIENĖ

2006 metais Rima Girniuvienė apsigynė magistro diplomą iš taikomosios sociologijos.

Apie pilietybę, gyvenimą emigracijoje kalbamės su Rima Girniuviene (Girnius), JAV lietuvių bendruomenės Bostono apylinkės pirmininke, JAV lietuvių bendruomenės tarybos nare ir ansamblio „Jaunos širdys“ vadove. Kaip atsidūrėte Amerikoje? Ištekėjau už „amerikono“ – Amerikos lietuvio, matematikos daktaro Tomo Girniaus, kuris tuo metu gyveno Lietuvoje ir dirbo Vytauto Didžiojo universitete. Buvo 1992 m., aš dirbau Lietuvos radijo žurnaliste. Kartu su kolegomis rengėme laidą studentams „Juventus“. Mano būsimasis vyras buvo atvykęs į Lietuvą ieškoti savo lietuviškų šaknų. Rado, bet mes vis tiek išvykome gyventi į JAV. Kodėl? Jei Fortūna tau duoda galimybę – pasinaudok ja, nes kaprizinga deivė gali antrą kartą jos nebepasiūlyti. Taigi kartu su 7 mėnesių dukrele Monika atvykome į JAV 1994 metų kovo 14 dieną – tą datą prisimenu geriau nei savo vestuvių dieną, nes tai buvo didžiausias mano gyvenime lūžis. Kokia buvo Jūsų gyvenimo svetimoje šalyje pradžia? Gyvenimo pradžią Amerikoje (manau, ir bet kurioje kitoje svečioje šalyje) labai tiksliai atspindi anekdotas, kurį amžinatilsį Vytautas Kernagis atvežė į Bostoną: „Numirė žmogelis ir pateko į dangų. Ateina velnias ir sako: „Gal pageidautum ekskursijos po pragarą?“ Žmogus nuvyksta į pragarą, pamato ten linksmybes – skamba muzika, šokiai, liejasi šampano upeliai, aplink pilna gražių moterų. Velnias jam sako: „Gal norėtum nuolat čia gyventi? Pasirašyk“. Žmogus pasirašo. Grįžta į dangų, pasako „čiau“ ir lekia gyventi į pragarą. Atsidaro pragaro vartai – ir žmogus atsiduria smalos katile. Iškišęs galvą, įkvepia oro ir sušunka: „Kodėl mane apgavai, juk visai ne tai anksčiau rodei?“ O velnias jam ir sako: „Skirk turizmą nuo emigracijos.“ Panaši ir yra gyvenimo emigracijoje pradžia. Reikia viską pradėti nuo nulio. Su mažu vaiku ant rankų, be kalbos ir abu – be darbų. Juk mano vyras Lietuvoje pragyveno trejus metus, tad po tiek laiko grįžus į JAV viską reikėjo pradėti iš naujo – darbą, gyvenimą, pažintis. Man susirasti darbą kliudė kalbos barjeras ir kultūrinis šokas: viskas, ką ten pamačiau, atrodė blogai, nes viskas – kitaip nei Lietuvoje. Kaip Jūsų šeimai sekasi dabar, praėjus beveik dvidešimčiai emigracijos metų? Taip ir esame trise – vyras Tomas, duktė Monika ir aš, dar turime dvi kates. Gyvename Masačusetso valstijoje, Kvinsio (Quincy) mieste, šalia Bostono. Mūsų namas stovi gražioje vietoje, prie pat vandenyno. Pragyvenimas čia kainuoja brangiai, juk Masačusetsas yra viena iš pirmųjų JAV valstijų pagal pragyvenimo brangumą. Tačiau čia gyvena labai daug išsilavinusių ir kultūringų žmonių. Bostone daug universitetų (garsiausias – Harvardo), garsių ligoninių, vaistų gamybos įmonių. Skaičiau spaudoje, kad net Niujorko Brodvėjaus teatras savo šou programas pirmiausia atveža parodyti Bostone – jeigu šio miesto publika priims, Niujorke irgi viskas bus gerai.

Gimtasis kraštas

Emigracija

Iš už Atlanto Lietuva atrodo kitaip Rimai Girniuvienei, prieš daugelį metų atsidūrusiai Amerikoje, skaudžiausią smūgį smogė naujoji nepriklausomos Tėvynės valdžia, atimdama iš jos ir dukters Monikos Lietuvos pilietybę.

Monika Girnius kartu su tėvais Bostono lituanistinės mokyklos baigimo dieną.

Mano vyras baigęs Harvardo universitetą, jis – matematikos mokslų daktaras. Aš analizuoju duomenų bazes sveikatos draudimo kompanijoje, naudojuosi pasaulyje žinomomis statistinėmis kalbomis SPSS ir SAS. Mano darbe gal kiek trūksta kūrybiškumo, tad jo stoką kompensuoju bendruomenine veikla – esu JAV lietuvių bendruomenės Bostono apylinkės pirmininkė ir vadovauju ansambliui „Jaunos širdys“, kuriame jauni žmonės, pritardami gitaromis, gieda bažnytines giesmes. Ansamblį sukūrėme, kad būtų išgelbėta Bostono lietuvių bažnyčia – jau buvo pradėjusi nykti dėl jaunosios kartos nesilankymo. Neseniai išleidome kompaktinį diską su giesmėmis ir Lietuvos Atgimimo laikotarpio dainomis. Mūsų duktė Monika šiemet baigia vidurinę mokyklą, ji jau įstojo į Makgilio (McGill) universitetą Kanadoje, Monrealio mieste. Kodėl nenorėjo studijuoti šalia namų, Bostone? Juk ten tiek daug universitetų! Todėl, kad Makgilio universitetas – labai geras ir mokslas čia kainuoja perpus pigiau nei JAV universitetuose. JAV aukštasis mokslas ir gydymas pasidarė tokie nežmoniškai brangūs, kad gali sužlugdyti valstybę ir jos jaunus (ir nelabai

jaunus) žmones. Juk dabar, jei kas nors rimtesnio atsitinka su sveikata, neturėdamas draudimo gali prarasti namus ir visą turtą – gydymas kainuoja šimtus tūkstančių dolerių. Aukštasis mokslas – taip pat: jeigu nori gauti bakalauro diplomą neblogame universitete, už mokslą per ketverius metus turi sumokėti apie 150–200 tūkst. dolerių, maždaug tiek, kiek kainuoja namas. Mažai kas pajėgia tokias sumas sumokėti, o jauni žmonės dažniausiai įklimpsta į skolas visam gyvenimui.

Ar pasiilgstate Lietuvos? Dažnai apsilankote čia? Lietuvoje liko mano tėvai, brolis su šeima, draugai. Pirmą kartą sugrįžau į Tėvynę po metų. Kaip jau minėjau, pirmieji metai man labai prailgo. Draugė patarė: parvažiuok namo, pamatysi, kad Lietuvoje dar blogiau, gal tada nebesijausi taip blogai. Taip ir padariau. Kita draugė pasakė, kad man blogai dėl to, kad staiga nukirtau lietuviškas šaknis. Pasiūlė aplankyti Lietuvos bažnyčias. Aplankiau, gal kiek ir padėjo. Aš ir dabar mėgstu Lietuvoje lankyti bažnyčias, jose labai daug dvasingumo. Sugrįžusi į Ameriką, pasijutau kiek geriau. Dabar su artimaisiais susitinkame kartą per kelerius metus. Ilgiausiai Lietuvoje nebuvau aštuonerius metus. Ką malonaus prisimenate iš tų laikų, kai dar gyvenote Lietuvoje? Geriausi prisiminimai – nors gal ir sunku pavadinti juos maloniausiais – mūsų kova už nepriklausomybę. Tada, kai siekėme atsiskirti nuo Sovietų Sąjungos, visai kitaip jautėme gyvenimo prasmę. Buvome geri vieni kitiems, dvasingi. Mylėjome vieni kitus ir Lietuvą. O kokie nemaloniausi prisiminimai, susiję su Lietuva?

Kai man ir mano dukrai, kaip kokioms nusikaltėlėms, buvo atimta Lietuvos pilietybė. Man – dėl to, kad 1998 m. tapau JAV piliete, nežinodama ir net nenujausdama, kad dėl to galiu netekti Lietuvos pilietybės. Įstatymas dėl pilietybės praradimo buvo pritaikytas atgaline data, įsigaliojo gerokai vėliau, apie 2006 m. Dukrai pilietybę atėmė dėl to, kad gimdama ji tapo JAV piliete – juk tėvas pilietis. Lietuvai kažkodėl atrodo, kad lietuvių yra per daug. Amerika nemėto savo piliečių, atvirkščiai, juos susirenka iš svetimų kraštų. Kaip tokia maža šalis gali šitaip elgtis? Kaip gali išbraukti iš savo sąrašų šimtus tūkstančių emigrantų ir atimti jiems pilietybes, kartu atimdama galimybę kada nors sugrįžti atgal į Lietuvą? Kodėl mes turėjome priimti JAV pilietybę? Todėl, kad, nebūdami JAV piliečiais, neturėtume lygių galimybių gyvenime, negalėtume dirbti daugelio darbų ir pan. Kitas nemalonus dalykas įvyko pernai, kai Lietuvos prezidentė D.Grybauskaitė atsisakė susitikti su JAV prezidentu Baraku Obama. JAV lietuviams, kaip ir kai kuriems pasaulio spaudos atstovams, tai neatrodė labai diplomatiškas žingsnis. Šis faktas lyg ir buvo atitaisytas 2011m. pavasarį, gegužės 28 d., bet nuosėdų vis tiek liko. Palyginkite lietuvius Amerikoje ir lietuvius Lietuvoje. Lietuviai sako: „Visur gerai, kur mūsų nėra.“ Amerikiečiai turi panašų posakį: „Grass is greener on the other side“ (Kitoje pusėje žolė yra žalesnė). Lietuviai turbūt išverstų taip – kaimyno žolė žalesnė, tai eisiu ir sutrypsiu. Ir dar vienas pastebėjimas: Lietuvoje žmonės greičiau sensta. Kai kurie lietuviškų laikraščių skelbimai mus, čia gyvenančius, pritrenkia. Pavyzdžiui: „Moterys virš 35 metų dėl šio darbo prašome nesikreipti.“ Arba: „Autobusas partrenkė 50 metų senutę.“ Man jau gerokai „virš 35-erių...“ Ką manote apie mus, likusius Tėvynėje? Ką norėtumėte patarti? Aš negalvoju blogai, nes Lietuva – mano pačios dalis, o aš vis tiek tebesu dalis Lietuvos. Su vyru planuojame gyvenimo pabaigai sugrįžti į Lietuvą – žinoma, jei priims. Jei ne – tiek jau to. Ką patarti? Nebūti tokiems ant visų supykusiems. Nepavydėti išvykusiems. Priimti atgal tuos, kurie svetimos duonos atsikando ir sugrįžo. Susirinkti visus lietuvius, po pasaulį išsibarsčiusius. Neapvaginėti Lietuvos.

Rimos Girniuvienės vadovaujamas ansamblis „Jaunos širdys“ dažniausiai gieda bažnytines giesmes. Asmeninio archyvo nuotraukos

6 Lietuvos oreiviai pranoko savo mokytojus Gimtasis kraštas

Vismantas ŽUKLEVIČIUS Pirmieji skrydžiai karšto oro balionu įvyko jau XVIII a. pabaigoje. Ši romantiška transporto priemonė mus žavi ir šiandien. Žmogus, kuris nors kartą atsiplėšė nuo žemės balionu, nepamirš patirtų įspūdžių visą gyvenimą. Oro balionai Lietuvoje palyginti dar nauja sporto rūšis, tačiau lietuviai greitai įsitvirtino tarp geriausių pasaulio pilotų ir turi svarų balsą vykstančiose oreivių konferencijose.

atsako, kad nieko ypatingo nereikia. „Žmogus turi būti pasirengęs kaip į medžioklę. Gali tekti nusileisti į dilgėlyną ar vakare uodų bus, pieva reikės paeiti, tad reikia būti tam pasiruošus. Drabužiai – ilgomis rankovėmis. Ne todėl, kad šalta viršuje, atvirkščiai – nuo karščio. Virš galvos yra vėdyklė, kuri nuolatos įkaitinama. Aukštesniam žmogui ar merginoms su aukštomis šukuosenomis kepurė apsaugos plaukus“, – sakė oreivystės specialistas.

Kaip juo pakylama?

Oreiviams vadovauja daugkartinis Lietuvos čempionas Gintautas Mockaitis.

Reikia tinkamai pasiruošti Lietuvoje oro balionais aktyviau susidomėta tik po Nepriklausomybės. Oreivystės pradininkai mūsų šalyje – kauniečiai. 1988 m. gruodžio 21 d. įkuriamas Kauno oro balionų klubas „Antis"(šiuo metu jis vadinasi Kauno oreivių klubas „Antis“). Oreiviams vadovauja daugkartinis Lietuvos čempionas Gintautas Mockaitis, į dangų kylantis jau 23 metus. Paklaustas, kaip reikia ruoštis pirmajam skrydžiui, ką būtina žinoti naujokui, Gintautas Mockaitis

G.Mockaitis balioną vadina tiesiog dideliu maišu su krepšiu. „Į krepšį įvyniotą ir įdėtą maišą išimame ir išvyniojame. Tada į jį ventiliatoriais pripučiame oro. Tą orą pakaitiname. Šiltas oras kyla į viršų. Štai jums ir visa technika“, – aiškiai ir paprastai oro baliono veikimo principą išdėsto oreivis. Vėjas oro balionams negali būti per stiprus – ne daugiau kaip 15 mazgų, tai yra 7,5 m/s. Dažniausiai skraidoma esant 5 m/s vėjui. Balionai į orą kyla anksti ryte (1–2 valandos po saulėtekio) arba vėlai vakare (1–2 valandos prieš saulėlydį), kai nėra pavojingų vertikalių oro srovių. Ką daryti, kad jis leistųsi? „Nekaitini, palauki, kol oras atšąla, ir leidiesi. O jei greitai norime leistis – viršuje atidarome vožtuvą (uždengta skylė) ir išleidžiame šilumos. Nuleidę karšto oro, pradedame greičiau

2011 m. birželio 10–17 d., Nr. 23 (67)

Pomėgis

leistis“, – apie nusileidimo ypatumus pasakojo G.Mockaitis. Paklaustas, ar pasitaikė kuriozinių ar neplanuotų nusileidimų, G. Mockaitis iškart pabrėžia, kad oro balionas – ne lėktuvas, jam nereikia aerodromo, pakilimo ir tūpimo takų. Reikia suplanuoti tik starto vietą. „Ką reiškia – neplanuotų nusileidimų? Planuoji skrydį dažniausiai virš vieno miesto, o kur nusileisi – priklausys nuo vyraujančių vėjų. Jei ryte pūtęs vėjas pakeičia kryptį, mes nemanome, kad nusileidome neplanuotoje vietoje. Skrydžio metu perplanuojame maršrutą ir stebime vietą, kur geriau nusileisti. Jei lėktuvas nenusileido į planuotą oro uostą, tai jau bus avarinis nusileidimas. O su oro balionais visai kitaip. Mes niekad niekam nesakome, kur mes nuskrisime ir kur nusileisime. Suplanuoti galime tik starto vietą“, – sakė daugkartinis Lietuvos oreivystės čempionas. O jei oro balionas leidžiasi miškingoje vietoje ar į vandens telkinį? Kas tada? „Mes visada turime didelį dujų rezervą, kad galėtume ežerą ar mišką praskristi. Atsargų turime 1,5 karto ilgesniam keliui negu buvome planavę. Man tokių problemų dar nėra buvę, o skraidau jau 23 metus, ilgesnio stažo turinčio lietuvio nėra“, – pasakoja G.Mockaitis. Pasak oreivystės veterano, vis dėlto kartą jam yra tekę leistis į mišką. „Tai buvo 2007 metų Europos

Oro balionų pilotai apgailestauja, kad dažnai jų mėgstamas užsiėmimas netraktuojamas kaip sporto šaka.

čempionatas Magdeburge, Vokietijoje. Buvo daug rungčių, tad tiesiog pasibaigė visos degalų atsargos, tačiau nelaukėme paskutinio lašo ir planuotai pasirinkome miško jaunuolyną, kuriame tarp medžių nuleidome balioną. Iš karto privažiavo mūsų automobilis, atvežė papildomas dujų talpyklas, kurias pasikeitę ir pakaitinę iš jaunuolyno vėl pakilome ir tęsėme varžybas. Svarbiausia nesutrikti ir viską daryti atsakingai“, – pasakojo tuomet septintąją vietą iškovojęs pilotas. Aukščiausias lietuvių laimėjimas – Gintaro Šurkaus iškovotas bronzos medalis 1999 m. Austrijoje vykusiose pasaulio pirmenybėse.

Skaičiuojant tūkstančiui gyventojų Lietuva pirmauja pasaulyje pagal oro balionų populiarumą. Pralenkėme lenkus, mokome latvius Lietuvoje oro balionų pilotai nėra nuolat ruošiami. Susidomėjus reikia kreiptis į Lietuvos oreivių draugiją, kur metus atsakingai mokomasi ne tik, kaip pakilti į orą, bet ir gilinamasi į teorines žinias. „Kai susirenka daugiau norinčiųjų, pilotai entuziastai imasi juos mokyti. Žiemą savaitgaliais vyksta teorinės paskaitos, laikomi teorijos egzaminai. Vasarą su instruktoriumi reikia atsiskaityti už praktinius skraidymus, vėliau – atsiskaitymai pas egzaminatorius. Pirmiausia vyksta mokykliniai, o vėliau ir valstybiniai teoriniai bei praktiniai

Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

egzaminai“, – sakė G. Mockaitis, pridurdamas, kad labai uolūs ir itin besidomintys oreivyste „kursantai“ mokslus baigia ir per pusmetį. Visus oreivius mūsų šalyje vienija Lietuvos oreivių draugija, kuriai priklauso 11 klubų. Klubai įsikūrę įvairiose šalies vietose: Kaune, Vilniuje, Prienuose, Alytuje, Klaipėdoje, Nemunaityje bei ne itin aktyvūs Panevėžyje ir Mažeikiuose. Lietuviai oro balionų pilotavimo įgūdžių sėmėsi iš kaimynų lenkų. „Lenkai šia sporto šaka galėjo užsiimti anksčiau, o mums trukdė sovietmetis. Buvome labai geri mokiniai ir netrukus pralenkėme lenkus savo pasiekimais“, – didžiuodamasis kalbėjo G.Mockaitis. Kitiems mūsų kaimynams sekasi prasčiau. Pasak piloto, latviai yra mūsų mokiniai, nes vėliau pradėjo užsiimti šia šaka, o baltarusiai dar tik dabar pradeda skraidyti. Lietuvos pilotai aktyvūs, dalyvauja čempionatuose, laimi aukštas vietas, mūsų šalis daug kur užima lyderės pozicijas šioje sporto šakoje.

Esame tarp lyderių pasaulyje „Skaičiuojant tūkstančiui gyventojų Lietuva pirmauja pasaulyje pagal oro balionų populiarumą. Balionių turime daug, esame aktyvūs oreiviai. Pasauliniuose oreivių reitinguose kol kas mūsų šalis nėra aukštoje vietoje. Tam įtakos turi šios sporto šakos brangumas, o svarbiausia – vėliau įsijungėme, nes tik prieš 23 metus pradėjome. Kitos šalys gerokai daugiau turi patirties“, – Lietuvos oreivystės oro balionais ypatumus komentavo G. Mockaitis. Nepaisant to, kad lietuviai dar naujokai, jie jau šluosto nosis senbuvių šalių oreiviams. „Kai dalyvavome Europos čempionate Vokietijoje, pagal reitingus buvo skaičiuojama, kiek šalis gali turėti dalyvių. Tik Vokietija ir Lietuva iškovojo po 6 vietas. Nė viena šalis negavo 5 vietų, 4 vietomis turėjo tenkintis pirmuosius oro balionų skrydžius surengusi Prancūzija“, – šalies pasiekimais džiaugiasi pilotas ir pabrėžia, kad geriausiųjų dešimtuke buvo net 3 lietuviai, o dar vienas tautietis užėmė aukštą 12 vietą. 2003 metais Europos oro balionų čempionatas buvo surengtas ir Lietuvoje. Tuomet laimėjo daugkartinis Europos čempionas Uvas Šnaideris iš Vokietijos. Pernai lietuvių iniciatyva surengtas pirmasis Europos moterų čempionatas Nemunaityje (Alytaus r.) sukvietė 28 komandas iš 12 šalių. Lietuvai tuomet atstovavo net 8 pilotės. Aukštą 4 vietą iškovojo didžiausią oreivystės patirtį turinti Kristina Sunaitienė. Lietuvių iniciatyva, posėdžiaujant Japonijoje, buvo įteisinta nauja kategorija jaunimui iki 29 metų. Nieko nelaukdama, Lietuva pirmoji pasaulyje prieš 3 savaites surengė jaunimo čempionatą Marijampolėje. Pasak G.Mockaičio, šis čempionatas buvo gera repeticija prieš kitų metų pasaulio jaunimo čempionatą, kurį, kaip ir Lietuvos čempionatą, surengti pasiryžusi Suvalkijos sostinė. G.Mockaitis pabrėžia, kad rengti oro balionų čempionatus, ypač Europos ar pasaulio, ne tik brangiai kainuoja, bet ir reikalauja didelio bei ilgo darbo.

2011 m. birželio 10–17 d., Nr. 23 (67)

Ronaldas atsisveikino su Brazilijos rinktine

Garsus Brazilijos futbolininkas Ronaldas baigia karjerą.

EPA-Eltos nuotrauka

Draugiškose futbolo rungtynėse Brazilijos rinktinė San Paule 1:0 (1:0) įveikė Rumunijos futbolininkus. Šiose rungtynėse su nacionaline komanda atsisveikino 34 m. puolėjas Ronaldas. Šias rungtynes taip pat stebėjo Ronaldo sūnūs Ronaldas ir Aleksas. Dukart pasaulio čempionas Ronaldas 1994–2006 m. Brazilijos rinktinei per 97 rungtynes pelnė 62 įvarčius. Ronaldas žaidė nuo 31 min. iki pertraukos. Ronaldo visas vardas – Ronaldo Luís Nazário de Lima (g. 1976 m. rugsėjo 22 d.). 2011 m. vasario 14 d. paskelbė, kad baigia profesionalo karjerą. Nacionalinėje komandoje žaidžia nuo 1994 m. kovo 23 d. Su rinktine žaidė 1994, 1998, 2002 ir 2006 m. pasaulio čempionatuose, 1998 m. išrinktas geriausiu turnyro žaidėju. 2006 m. čempionate per pirmas ketverias rungtynes įmušė tris įvarčius ir atliko vieną rezultatyvų perdavimą. 2006 m. tapo rezultatyviausiu visų laikų pasaulio čempionatų ﬁnalinių turnyrų žaidėju, iš viso per 1998, 2002 ir 2006 m. čempionatus pelnė 15 įvarčių. GK, Eltos inf.

Pasiekimai FIFA pasaulio metų žaidėjas (1996, 1997, 2002 m.) UEFA naudingiausias žaidėjas (1998 m.) Pasaulio čempionas (1994, 2002 m.) bei čempionato „Auksinio bato“ savininkas (1998 m.) „Copa América“ čempionas (1997, 1999 m.) UEFA taurė (1998 m.) UEFA taurių laimėtojų taurė (1997 m.) UEFA čempionų lyga (2007 m.) Nyderlandų taurė (1996 m.) Ispanijos „A Liga“ čempionas (2003 m.) Tarpžemyninė taurė (2002 m.) Europos supertaurė (2002 m.) Ispanijos supertaurė (2003 m.)

Rungtynės (įvarčiai) Profesionalūs klubai 1993–1994 m. 1994–1996 m. 1996–1997 m. 1997–2002 m. 2002–2007 m. 2007–2008 m. 2008–2011 m. Nacionalinė komanda

„Cruzeiro EC“ „PSV Eindhoven“ „FC Barcelona“ Milano „Inter“ Madrido „Real“ „AC Milan“ „Corinthians“

14 (12) 46 (42) 37 (34) 68 (49) 127 (83) 20 (9)

1994–2006 m.

Brazilija

97 (62)

Futbolo vadovas nenusimano apie futbolą? Lietuvos futbole – nesantaikos kibirkštys. Puikia atmosfera garsėjančios nacionalinės ekipos vienas lyderių Marius Stankevičius atvirai prabilo apie nesutarimus su šalies federacijos vadovais. Duodamas interviu vienai televizijai gynėjas taip pat užsiminė, kad sensacingai pralaimėtoms rungtynėms Lichtenšteine nebuvo gerai pasiruošta, o dėl ﬁasko kaltę turėtų prisiimti ne tik daug kritikos sulaukę futbolininkai, bet ir treneris. Europos čempionato atrankos turnyre lietuviai praėjusį penktadienį 0:2 nusileido kukliai Lichtenšteino vienuolikei, o M.Stankevičius ant atsarginių suolelio sėdo jau po pirmo kėlinio. Vėliau federacijos prezidentas Liutauras Varanavičius jį viename socialinių tinklų viešai, bet netiesiogiai apkaltino dėl penkių pastarųjų nacionalinės komandos praleistų įvarčių. „Žmogus turi savo nuomonę, tačiau maloniausia, jei ji yra pasakoma tau į veidą. Kai yra bijoma tai padaryti, kalbama per kitus as-

Gimtasis kraštas

Sportas

menis, – sakė M.Stankevičius. – L.Varanavičiaus nuomonė man nėra labai įdomi, nes apie futbolą jis ne itin daug nusimano. Federacijos vadovas turėtų dirbti savo darbą – tą, kurį išmano, o kaip jam sekasi, matome iš rezultatų. Aišku, sužaidėme prastai, bet kaip pasiklojome, taip išmiegojome. Negalima žaisti prieš Lichtenšteiną taip pat, kaip prieš ispanus.“ Paklaustas, kaip vertina trenerio Raimondo Žutauto darbą, gynėjas kalbėjo: „Tokiame lygyje reikė-

tų daugiau patirties. Tačiau kiekvienam futbolininkui ir treneriui nėra ribų tobulėti. Tiesiog pasekmes matėme – juk klysta ne vien žaidėjai. Lietuva kol kas nemoka kurti futbolo. Mes mokame žaisti kontratakuodami, tačiau ne kurti, nes tą reikia paruošti. Ar teisingai, jeigu taip žaidžiama prieš ispanus, kurie tave puola, o paskui tokia pat sistema rungtyniaujama prieš Lichtenšteiną? Juk tai du skirtingi dalykai, reikia žaidimą ruošti kitaip.“ balsas.lt, GK inf.

Krepšinio rinktinei – 700 tūkst. litų

GK archyvo nuotrauka

Vyriausybė iš Privatizavimo fondo skyrė 700 tūkst. litų rinktinei pasirengti Europos krepšinio čempionatui, kuris šiemet vyks Lietuvoje. „Yra nustatytas uždavinys Europos krepšinio čempionate gauti bent jau šeštą vietą, bet tai yra uždavinys minimumas. Aš tikrai nuoširdžiai

tikiu, kad krepšininkai pasirodys kur kas geriau“, – sakė vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis. Pasak ministro, šie pinigai bus panaudoti stovykloms, draugiškoms rungtynėms, ﬁziniam pasirengimui. GK, Eltos inf.

Čempionato finalo serijoje kova be kompromisų Šiaurės Amerikos Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) čempionato ketvirtosiose finalo rungtynėse Rytų konferencijos čempionė Majamio „Heat“ komanda, kuriai atstovauja Žydrūnas Ilgauskas, svečiuose 83:86 (21:21, 26:24, 22:20, 14:21) pralaimėjo Vakarų konferencijos nugalėtojai Dalaso „Mavericks“ ekipai ir serijos iki keturių pergalių rezultatas tapo lygus 2:2. „Heat“ komandoje rezultatyviausiai žaidė Dveinas Veidas. Jo sąskaitoje – 32 taškai. Krisas Bošas surinko 24 taškus, o Lebronas Džeimsas pridėjo 8 taškus. Ž.Ilgauskas net nebuvo registruotas rungtynėms. „Mavericks“ ekipoje Dirkas Novickis (11 atk. kam.) pelnė 21 tašką, Džeisonas Teris – 17, Šonas Merionas – 16, Taisonas Čandleris (16 atk. kam.) – 13, Dešonas Stivensonas – 11. „Heat“ ir „Mavericks“ klubai dėl NBA čempiono titulo kovojo ir 2006 m. Tada pergalę šventė Majamio komanda. Penktosios finalo rungtynės buvo žaidžiamos vakar vėlai vakare Dalase. Dalaso „Mavericks“ lyderis Dirkas Novickis ketvirtosiose NBA finalo serijos rungtynėse nežaidė

taip, kaip sirgaliai įpratę matyti. Tačiau „Mavericks“ nukovė Majamio „Heat“ ir išlygino serijos rezultatą. Po pirmų trijų taiklių metimų D.Novickis pataikė tik vieną metimą iš 11 bei prametė pirmą baudą nuo ketvirtųjų Vakarų konferencijos ﬁnalo rungtynių. Tu o m e t b u vo prabilta apie žaidėjo ligą. Pasirodo, D.Novickis žaidė karščiuodamas. „Kaskart, kai bandydavo ką nors pasakyti, jis kosėdavo ir nuolat slogavo“, – tikino vokiečio komandos draugas Taisonas Čandleris. Tiesa, D.Novickiui tai nesutrukdė iki mačo pabaigos likus žaisti 14 sek. pataikyti dvitaškio, kuris svarbiu metu padidino „Mavericks“ persvarą iki trijų taškų. Aukštaūgis iš viso pelnė 21 tašką ir buvo rezultatyviausias nugalėtojų gretose. GK, Eltos inf. EPA-Eltos nuotrauka

Prestižinį turnyrą teks praleisti Raimundo Šuikos nuotrauka

Geriausias Lietuvos tenisininkas Ričardas Berankis toliau priverstas kantriai laukti, kada galės grįžti į

Imtynininkai iškovojo keturis medalius Lenkijoje vykusiame 8-ajame brolių Pričkovskių memorialiniame jaunių graikų-romėnų imtynių turnyre Lietuvos atstovai iškovojo keturis medalius. Svorio kategorijoje iki 42 kg nugalėtoju tapo Lietuvos olimpinio sporto centro auklėtinis Kristupas Šleiva.

Bronzos apdovanojimus pelnė klaipėdietis Paulius Galkinas (58 kg), kaunietis Norbertas Marma (76 kg) ir visaginietis Romas Fridrikas (85 kg). Kaunietis Jonas Paulauskas (46 kg) bei vilniečiai Andrius Jurevičius (54 kg) ir Paulius Ivanauskas

(58 kg) užėmė penktas vietas. Komandų įskaitoje Lietuvos rinktinė užėmė penktą vietą. Pirmą vietą užėmė Baltarusijos sportininkai. Turnyre dalyvavo 89 imtynininkai iš Baltarusijos, Norvegijos, Lenkijos, Prancūzijos, Rusijos ir Lietuvos. GK, Eltos inf.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

teniso aikštelę. Jis šiuo metu vieši Olandijoje, kur jį prižiūri ir konsultuoja vieni geriausių Europos specialistų. Reabilitacija dar užtruks, todėl R.Berankis turės praleisti prestižinį Vimbldono turnyrą. Tačiau 20 metų tenisininkui jau leista po truputį pradėti sportuoti. Olandijoje R.Berankis atlieka nesudėtingus ﬁzinius pratimus, o šį savaitgalį Vilniuje kartu su treneriu Remigijumi Balžeku eis ir į teniso aikštę. GK, Eltos inf.

Gimtasis kraštas

Viešintų miestelį garsina sodybos ir kraštotyrininkai

Išpuoselėti gėlynai – Viešintų miestelio veidas.

Vaizdingas apylinkių kraštovaizdis vietos gyventojus įkvepia puoselėti savo aplinką, domėtis krašto istorija ir jo žmonėmis. Vida TAVORIENĖ Šalia poilsiautojų pamėgto Viešinto ežero įsikūręs miestelis garsėja sodybų gražinimo tradicijomis ir kraštotyrininkų darbais. Pernai išleista Tautvilio Užos kraštotyros knyga „Iš širdies – viešintiškiai“ – dar vienas indėlis į Viešintų krašto istoriją. Leidinyje sugulė žmonių pasakojimai apie praeitį, papročius, šventes, buitį, pokario, kolūkinių laikų bei dabarties aprašymai.

Atsidavęs kraštotyrininkas T.Uža knygų apie gimtąjį kraštą leidybai paaukojo už paveldėtą žemę gautas pajamas. Miestelis yra įsikūręs šalia Viešinto ežero, apie 23 kilometrus nutolęs nuo Anykščių ir Kupiškio miestų. Viešintų dvaras minimas nuo XVI amžiaus. 1591 m. jo savininkas Francas Kulvietis gavo privilegiją steigti miestelį ir rengti turgus. Iki XX a. pradžios Viešintų dvaras priklausė Petkevičiams, paskui Komarams. Mirus paskutiniam savininkui, dvaras buvo įkeistas bankui ir dalimis išparduotas keliems ūkininkams. 1734 m. miestelyje tebuvo 33 sodybos. Dabar Viešintos – seniūnijos centras. Miestelyje ir prie jo prisišliejusiame Viešintėlių kaime gyvena daugiau nei pusė tūkstančio gyventojų. Sena viešintiškių tradicija – gra-

teatras ne kartą yra nuskynę įvairių teatrų švenčių ir konkursų laurus, o jų vadovai yra pelnę apdovanojimų.

Neįkainojamas šviesuolių indėlis Viešintiškiai gali didžiuotis kraštotyrininko, senosios Lietuvos istorijos sergėtojo Povilo Jurkšto palikimu. Kelis dešimtmečius jis rinkto etnografines senienas ir kaupė jas savo sodyboje. Į kiemą pervežė kelias senovines klėtis. Tūkstančius senienų sukaupęs P.Jurkštas buvo įkūręs privatų muziejų, kurį lankydavo turistai. Dalį savo rinkinio viešintiškis yra padovanojęs Anykščių rajone įsikūrusiam Arklio muziejui. Kraštotyrininkui išėjus anapilin, jo surinkti daiktai dulka gyvenamajame name ir klėtyse. Dabar miestelyje planuojama įsteigti jo vardo etnografinį muziejų. Neįkainojamas miestelio šviesuolio, Viešintų klojimo teatro aktoriaus Algimanto Bekenio indėlis į kraštotyrą ir tautosaką. Pasakojimus, legendas apie gimtąjį kraštą ir kitus žmonių prisiminimus jis sudėjo į kraštotyros leidinį „Viešintos“, kurį išleido kartu su istoriku Raimondu Guobiu. Į dviejų dalių knygą „Viešintiškių pamėgtos dainos“ sugulė jo surinktos dažniausiai šio krašto žmonių dainuojamos dainos. A.Bekenis – aistringas bibliofilas, paveldėjęs nemažą biblioteką iš tėvo ir nemažai knygų pats surinkęs. Per šimtą savo kolekcijos leidinių, išleistų iki 1940 m., viešintiškis padovanojo Anykščių rajono savivaldybės L. ir S.Didžiulių viešajai bibliotekai.

Sviestą ir bekonus vežė į Vakarus

Skendi gėlynuose „Tai skola gimtinei. Nors jau nemažai laiko gyvenu toliau nuo gimtųjų Viešintų, šis miestelis, jį supantys kaimai man iki šiol artimi ir brangūs. Gal dėl to ir kilo noras įamžinti jį nuotraukose, žmonių atsiminimuose. Troškimas nepamiršti praeities liudija mūsų pastovumą, pagarbą istorijai“, – sako Panevėžyje gyvenantis, bet iki šiol nuo tėviškės nenutolęs ir jai atsidavęs kraštotyrininkas, fotografas T.Uža.

2011 m. birželio 10–17 d., Nr. 23 (67)

Miesteliai

Knygoje „Iš širdies – viešintiškiai“ įdėtas gėlių mėgėjos Adelės Raišelienės pasakojimas apie senovėje švęstas šventes.

žiausiai tvarkomų sodybų konkursas. Pavyzdingas sodybas tenka rinkti iš daugiau nei pusšimčio išpuoselėtų ir gėlynuose skendinčių sodybų, kurių kasmet atsiranda vis daugiau. „Darželių puoselėjimo paprotys mūsų krašte itin gajus. Ir dabartiniai miestelio gyventojai, ir kitur gyventi išvykę viešintiškiai linkę puošti savo sodybas ir kiemus“, – pastebėjo aktyvus miestelio bendruomenės narys T.Uža. Jis dalyvauja ir renkant gražiausias sodybas. Sodybų puoselėjimo tradicijas palaiko nuo 2000 m. Viešintų seniūnijai vadovaujanti aistringa gėlininkė Janė Každailienė. Jos ir aktyvių moterų pastangomis miestelyje įrengtas ne vienas gėlynas, gražiai tvarkomas parkas. Anot seniūnės, tarp viešintiškių plinta „grožio virusas“, kuris pakeičia jų gyvenimo būdą ir padeda sukurti rojaus kampelius savo kiemuose. Bemaž šimto ne tik Viešintų krašto gyventojų, bet ir kitur gyvenančių kraštiečių gražiausių sodybų vaizdai sudėti į prieš keletą metų T.Užos išleistą albumą „Viešintiškių pražydinta žemė“.

raus amžiaus ir profesijų miestelio gyventojus. Per daugiau nei du dešimtmečius klojimo teatras yra surengęs daug gastrolių po šalį, nuolat dalyvauja mėgėjų teatrų festivaliuose Lietuvoje ir Lenkijoje. G.Germanavičienė mažuosius viešintiškius subūrė į vaikų folkloro teatrą „Žaginys“. Jos režisuoti spektakliai, kuriuose susipina pantomima, šokiai, lėlės ir kaukės, rodyti Lietuvos teatrų scenose, tarptautiniuose festivaliuose. Be režisierės neapsieina įvairūs Anykščių krašto renginiai. 2007 m. ant Vorutos piliakalnio buvo parodytas pagal Antano Vienuolio kūrybą G.Germanavičienės sukurta ir pastatyta istorinė misterija „Vorutos runų bylės“. „Žaginys“ ir Viešintų klojimo

T.Užos kraštotyros knygoje „Iš širdies – viešintiškiai“ sudėti įdomūs senųjų gyventojų pasakojimai apie tarpukario gyvenimą. A.Bekenis ir Jurgis Malinauskas prisimena, kad miestelyje buvo pieninė, kurioje pagamintas kokybiškas sviestas pasiekdavo Vokietiją ir Angliją. Per savaitę pieninėje prisukdavo apie 6 t sviesto, kurį sudėdavo į medines statines ar dėžes ir iš Surdegio bei Subačiaus geležinkelio stočių gabendavo į Klaipėdos uostą. Vakarų rinkai viešintiškiai augino ir bekonus. Juos veždavo į Kupiškio geležinkelio stotį, kur pirkėjai atsirinkdavo tik pačius geriausius. Viešintas garsino brolių Mato ir Mykolo Strolių raudonų plytų malūnas. Vienomis girnomis buvo malami grūdai gyvuliams šerti, kitomis – duonai kepti. Čia sumalti miltai buvo aukštos kokybės, dėl to malūnas pelnė gerą vardą. Malūnas veikė ir sovietmečiu, tačiau buvusios kokybės neišlaikė. Atkūrus nepriklausomybę

Viešintų krašto metraštininkas Tautvilis Uža pasiryžęs gimtajam kraštui atiduoti dvasinę skolą.

paveldėtojas susigrąžino malūną ir suremontavo įrenginius. Iki šių dienų neišliko pietinėje miestelio pusėje ant kalniuko stovėjęs vėjo malūnas. Viešintiškė Gertrūda Tvaskutė tik mena, kaip šį malūną 1940 m. įsigijo jos tėvas Kazimieras. Amerikoje pinigų užsidribęs vyras pirkiniu džiaugėsi tik kelis mėnesius. Užėjusi sovietų valdžia malūną nusavino, o šeimininkus įtraukė į tremiamųjų sąrašą.

Dvasinė skola gimtinei „Mes, praėjusio šimtmečio vaikai, gimtajam kraštui turime atiduoti dvasinę skolą. Trokštame, kad nors maža Viešintų krašto kaimų bei atskirų šeimų istorijų dalis taptų gimtinės atminimo ženklu ateities kartoms“, – sako Viešintų metraštininkas. Atsidavęs kraštotyrininkas knygų apie gimtąjį kraštą leidybai paaukojo už paveldėtą žemę gautas pajamas. Ne vieno Viešintų krašto gyventojo biograﬁją knygoje parašęs T.Uža nuosekliai domisi savo giminės istorija, organizuoja giminių susitikimus. Jis yra surinkęs septynių kartų tėvo giminės ir šešių kartų iš Kupiškio krašto kilusios mamos giminės duomenis genealoginiam medžiui. Vyras pildo ir uošvio giminės genealoginį medį. Maždaug prieš dešimtmetį Viešintų miestelis vos sutalpino plačią T.Užos kelių kartų tėvo giminę. Kupiškyje dažniau susitinka mamos giminaičiai. „Nepaprastai gražu, kai suvažiuoja kelių kartų giminaičiai, atsiveža vaikus. Kai kurie tik susitikę sužinojo, kad yra giminės. Antros trečios kartos pusbroliai ir pusseserės jau pametę giminės saitus. Tokių susitikimų labai reikia jaunimui, kad domėtųsi praeitimi ir išlaikytų savo šaknis“, – įsitikinęs T.Uža.

Garsina talentingi režisieriai Kultūrinį Viešintų gyvenimą gaivina nuo 1984 m. miestelyje apsigyvenę talentingi režisieriai Galina ir Vytautas Germanavičiai, išgarsinę šį kraštą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. V.Germanavičius įkūrė Viešintų klojimo teatrą, į kurį sutelkė įvai-

Viešintų krašto žmonės nuo seno gražina sodybas.

Tautvilio Užos nuotraukos

2011 m. birželio 10–17 d., Nr. 23 (67)

Pirmoji pagalba daržo augalams Irma DUBOVIČIENĖ Vos sudygusių augalų tyko įvairūs išmėginimai: atlaikyti piktžolių konkurenciją, vienų ar kitų maisto medžiagų trūkumą, kenkėjų ir ligų atakas. Kad kažkas negerai, pirmiausia išduoda augalo lapai.

Gelsta svogūnų laiškai Svogūnų laiškų galiukai gelsta ne dėl trąšų stygiaus, o dėl svogūninių musių lervų veiklos. Šie kenkėjai gausiausiai skraidė ir dėjo kiaušinius alyvoms žydint. Mūsų krašte būna dvi svogūninių musių generacijos, tačiau antroji padaro mažiau žalos, nes svogūnai jau būna užaugę. Svogūninių musių lervos daugiausia gadina iš sėklų ir sėjinukų auginamus svogūnus. Kenkia ir česnakams, porams, kitiems svogūniniams augalams: pragraužia jaunų ropelių dugną, ir augalai sunyksta. Lervų apnikti jie

Kokių imtis priemonių: • gelstančius svogūnus bent du kartus (kas 5–7 dienos) palaistyti karštu (50 laipsnių) medžio pelenų šarmu (1 kg pelenų/10 l vandens); • kad musės nedėtų kiaušinių svogūnuose, jų skraidymo periodu lysvę 1–2 kartus apdulkinti tabako ir kalkių mišiniu (1:1) po 10 g/kv. m; • svogūnus palaistyti druskos sūrymu (200 g/10 l vandens) arba terpentino tirpalu (3 šaukštai terpentino/10 l vandens).

Svogūnai mažiau nukenčia, kai greta būna pasėti juodieji ridikai. Martyno Vidzbelio nuotrauka

lengvai išsirauna iš dirvos. Vos vienam augalui žuvus, lervos ropoja prie kito. Vengiant nuplikyti lapus, pasirinkta priemone pirmą kartą laistoma, kai svogūnų lapai ne mažesni kaip 5 cm, po 20 parų – dar kartą. Nudžiūvę augalai išraunami ir sunaikinami. Nuėmus derlių, sunaikinami visi augalai, kuriuose yra svogūninių musių lervų. Norint apsaugoti svogūnus nuo musių, dirvos nepatartina tręšti šviežiu mėšlu, svogūninių augalų neauginti šalia mėšlo krūvų. Užuovėjoje svogūnų laiškus dažnai apninka netikroji miltligė. Mažiau nukenčia, kai greta pasėti juo-

Ar galima išvengti nitratų

dieji ridikai. Pasodintus svogūnus vertėtų mulčiuoti durpėmis.

Dėmės ant burokėlių lapų Gana paplitusi raudonųjų burokėlių liga – lapų rudmargė. Ant kai kurių vos pradėjusių augti lapelių iš abiejų pusių susidaro nedidelių gelsvai rusvos iki pelenų pilkumo su tamsesniais rudais ar purpurinės raudonos spalvos kraštais dėmelių. Paprastai rudmargė pradeda plisti liepos antroje pusėje, ypač ten, kur rūgštesnės, šlapios dirvos. Tokį pasėlį reikėtų nupurkšti fungicidais. Ligai seikėti neutraliame ar kalkingame dirvožemyje. Svarbu, kad intensyvaus augimo metu augalams pakaktų šviesos, erdvės, drėgmės (karštesnę vasarą). Auginant daržoves šiltnamyje, norint išvengti taršos nitratais, tenka įdėti kur kas daugiau pastangų. Augalai yra sveikesni, kai šiltnamyje mažesnė temperatūrų kaita. Optimalu, kai dieną vyrauja 23, o naktį – 13 laipsnių temperatūra.

Ruošiant maistui žinotina Daugiau nitratų būna lapinėse daržovėse, ridikėliuose, ridikuose, poruose. Martyno Vidzbelio nuotraukos

Nitratai augalams reikalingi, tačiau didesnis jų kiekis tampa nuodais. Mėta JUŠKAITĖ Nitratai yra augalams gyvybiškai būtino azoto judri forma. Negerai, kai daržovėse, vaisiuose susikaupia per daug nepanaudotų šių cheminių medžiagų. Dėl to visuomenėje dažnai kyla diskusijų. Kiek jos pagrįstos? Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad sveikatai nepavojingas iki 5 mg/kg kūno svorio per parą tenkantis nitratų kiekis (300 mg – 60 kg svorio žmogui). Didžiausias pavojus gauti per didelę nitratų dozę yra valgant užterštas daržoves. Labiausiai nitratai kaupiasi au-

galuose, gausiai tręšiamuose azoto trąšomis, kai dirvožemis ir vanduo užterštas azoto junginiais. Tai lemia augimo sąlygos, dirvožemio ﬁzinės ir cheminės savybės, biologinės augalų savybės ir kt. Įvairios daržovės azoto junginius linkusios kaupti nevienodai. Jų kiekis gali kisti net tą pačią dieną. Antai agurkuose ar salotose iš ryto bei vakare būna daugiau nitratų negu vidurdienį, mat šviesa didžiąją jų dalį paverčia organiniais junginiais. Yra nemažai būdų, kaip užtikrinti derliaus biologinę vertę. Rūgštesnes dirvas būtina kalkinti, vienu metu nenaudoti kelių rūšių azoto trąšų. Nitratų trąšos ar salietra labiau tinka rūgštesniems dirvožemiams ir rūgščiai reakcijai jautrioms daržovėms. Amonio trąšos rūgštinės reakcijos dirvožemį gali dar labiau parūgštinti; jas geriau

Gimtasis kraštas

Sodo lapas

Kad sumažėtų nitratų perteklius ir išliktų vitaminai, kitos vertingos medžiagos, svarbu parinkti tinkamą kulinarinį daržovių paruošimo būdą. Nitratų daržovėse sumažėja: • gerai nuplovus – 10–15 proc.; • pora valandų vandenyje pamirkius – 20 proc. Sūriame, vitaminu C parūgštintame, karštame vandenyje efektas spartesnis; • virtose daržovėse – 80 proc., troškintose – 10 proc., keptose – 40– 60 proc. mažiau nei žaliose; • raugintuose kopūstuose – 25–40 proc. mažiau nei šviežiuose. Ruošiant daržoves maistui, patartina pašalinti tas dalis, kuriose kaupiasi daugiausia nitratų. Agurkams, moliūgams, cukinijoms pašalinama prie kotelio esanti 2–3 cm vaisiaus dalis, žievė. Nitratai virsta nitritais, kai daržovių patiekalai ilgai laikomi šaldytuve, kai dažnai keičiama temperatūra gaminant patiekalus. Šaldytas daržoves geriau dėti tiesiai į verdantį vandenį ir virti. Tinkamai sandėliuojamose daržovėse nitratų kiekis mažėja. Ir nitratai, ir nitritai organizme nesikaupia, lengvai pasišalina su šlapimu.

smarkiai išplitus, tenka purkšti pakartotinai. Burokėliai atsparesni ligoms, jeigu toje pačioje lysvėje auginami darant ne mažesnes kaip 2–3 metų pertraukas (po agurkų, ankstyvųjų kopūstų, pomidorų), netręšiami šviežiu mėšlu. Prieš sėją į dirvą naudinga įterpti vandenyje ištirpinto boro (3 g/kv. m) arba sėklas 10–12 val. pamirkyti 1 proc. (1 g/100 ml vandens) boro rūgšties tirpale, arba likus 1,5 mėn. iki derliaus nuėmimo pasėlį nupurkšti boro rūgšties tirpalu (10 g/10 l vandens). Patręšus boru sustiprėja šaknys, padidėja derlius. Tarp burokėlių eilučių pravartu pabarstyti medžio pelenų. Burokėlius tinkamai išretinus, augalai išleidžia papildomų šaknelių, pasisavina daugiau maisto medžiagų, neišvirsta pradėjus formuotis šakniavaisiams. Nepamirškime augalų 1–2 kartus apkaupti. Kad užaugtų sultingesni, trapesniu, saldesniu minkštimu, burokėlius 7–8 tikrųjų lapelių tarpsnyje naudinga palaistyti valgomosios druskos tirpalu (šaukštelis/10 l vandens – 1 kv. m).

Garbanojasi morkų lapai Jaunas morkas, salierus, petražoles, krapus, gelsves ar kalendras puola morkinės musės, amarai. Amarams čiulpiant lapų ir lapkočių sultis, morkų lapai susigarbanoja, deformuojasi, pasidaro panašūs į petražolių. Apnikti augalai skursta, prasčiau auga. Ant drėgnos žemės šalia augalų gegužės pabaigoje padėjo kiaušinėlius morkinės musės. Iš jų išsiritusios lervos kenkia apie mėnesį. Antrosios

generacijos musės pradeda skraidyti liepos antroje pusėje ir morkas puola iki pat derliaus nuėmimo. Norint išvengti šių kenkėjų, užsėtą lysvę patartina uždengti daržo plėvele, sudygusius augalus tinkamu atstumu išretinti, morkas auginti saulėtoje, vėjo perpučiamoje vietoje. Šalia pravartu pasodinti svogūnų, nes jų ﬁtoncidai atbaido morkines muses. Kenkėjų apniktas morkas patariama purkšti česnakų, ramunėlių, pelynų nuovirais. Nupurškus insekticidu deciu (4 ml/10 l vandens), šakniavaisius galima rauti ne anksčiau nei po 20 dienų. Morkoms auginti tinkamesnės lengvos priesmėlio ar priemolio, humusingos, su giliu ariamuoju sluoksniu (iki 30 cm) dirvos. Sunkaus priemolio, nederlingose, akmenuotose, rūgščiose, pernelyg drėgnose ar pertręštose azoto trąšomis arba mėšlu tręštose dirvose šakniavaisiai būna smailesni, jų paviršius gruoblėtas, sutrūkinėjęs, patys šakniavaisiai – išsišakoję. Šakniavaisinėms daržovėms labai kenkia po liūčių telkšantis vanduo.

Šakniavaisinėms daržovėms labai kenkia po liūčių telkšantis vanduo. Ligos mažiau puola, kai morkos auginamos po mėšlu tręštų kopūstų, agurkų, pomidorų, svogūnų, žirnių, ankstyvųjų žalumyninių daržovių, į tą pačią lysvę sėjamos ne anksčiau kaip po 4–5 metų.

Įdomesni špinatai Kostė ŠVIRMICKĖ Tiek Malaboro, tiek indiniai špinatai savaime auga Indijoje, Ceilone. Augimo vieta lėmė jų vardą. Šių augalų botaniniai vardai – Basella alba ir Basella rubra. Savo gimtinėje tai aukšti daugiamečiai vijokliai. Lietuvoje auginami kaip vienmečiai – išauga iki 2 metrų, jiems būtinos atramos. Maistui vartojami panašiai kaip dekoratyvinės vijoklinės pupelės. Mėsingi, malonaus skonio jauni lapai ir ūgliai naudami salotoms, sriuboms, troškiniams gaminti, galima konservuoti žiemai. Špinatai gerai auga apsaugotoje nuo vėjų saulėtoje vietoje, lengvo priemolio ar priesmėlio, bet neįmirkusioje derlingoje dirvoje. Gali augti didesniuose vazonuose terasoje ar balkone. Patariama tręšti vieną kartą per mėnesį kompleksinėmis trąšomis. Šiltesnę ir lietingesnę vasarą špinatai užauga aukštesni ir gausiau žydi (žiedai neišvaizdūs), o rugpjūčio–rugsėjo mėnesį subrandina didesnes mėsingas, tamsias uogas. Jos

tinka kompotams, kisieliams, uogienėms. Žemuoginiai špinatai (Chenopodium capitatum) priklauso balandinių šeimai. Vienmečių dekoratyvių žolinių augalų plačiai išsišakoję kereliai išauga iki 50 cm aukščio. Lapai primena žąsies koją ir šiek tiek panašūs į daržo špinatus (Spiacia oleracea). Jie gerai auga tiek saulėtoje, tiek pavėsingoje vietoje, atsparūs sausrai, šalnoms, gausiai dera. Galima sėti tiesiai į dirvą balandžio mėnesio pabaigoje–gegužės pradžioje. Smulkios sėklos sėjamos 0,3 cm gyliu 15×20 cm atstumais. Ankstyvesniam derliui sėjami kovo mėnesį į daigynėlį. Žemuoginių špinatų raudonos uogos užauga lapų pažastyse. Jos truputį suplotos, saldžios, primena avietes ar braškes. Lapus ir uogas galima valgyti tiek šviežias, tiek šaldytas. Jos suteikia maistui gražią spalvą. Uogose yra baltymų, vitaminų (A, E, C, B2, B6, PP), mineralinių medžiagų (geležies, kalcio, magnio, ypač daug kalio). Špinatai yra dietinė daržovė, patartina vartoti sergant mažakraujyste, kvėpavimo takų ligomis, norint pagerinti virškinamojo trakto veiklą.

GK archyvo nuotrauka

Gimtasis kraštas

Per kaitrą bet ką gali ištikti šilumos smūgis Per karščius reikėtų išmintingai planuoti darbus, daryti pertraukėles, kad nereikėtų užsibūti saulėje ar tvankioje patalpoje. Vida TAVORIENĖ Pasak gydytojų, karščiai labiausiai pavojų kelia padidėjusį kraujospūdį turintiems, vyresnio amžiaus žmonėms. Tačiau jie nelinkę klausyti medikų patarimų. Vieni pluša saulės atokaitoje, kiti neatsisako riebaus maisto, o pagyvenusius žmones reikia įkalbinėti gerti daugiau skysčių.

Reikia išmokti keisti planus Vasarą daug prakaituojant ir nepakankamai vartojant skysčių padidėja krešulių atsiradimo rizika. Susidarę trombai gali užkimšti smegenų ar širdies kraujagysles, dėl to gali ištikti smegenų ar miokardo infarktas. Sutrikus elektrolitų balansui, gali sutrikti širdies ritmas. „Tiems, kam yra padidėjęs kraujospūdis, pavojinga dirbti saulėje, ypač palenkta galva. Taip galima prisišaukti hipertenzinę krizę. Ištikus jai, ligoniui veržia pakaušį, svaigsta galva, mirga akyse, pykina. Tokią būseną nelengva ištverti, be to, žmogų apima mirties baimė“, – tvirtino Panevėžio kardiologas Jurgis Sutkus. Anot gydytojo, hipertenzinė krizė gali praeiti, bet gali baigtis ir sunkesnėmis ligomis. „Sergančiajam visada reikia prisitaikyti, įvertinti savo jėgas ir išmokti keisti planus, kad nepakenktų savo sveikatai“, – aiškino kardiologas.

Būtina nešioti galvos apdangalus, geriausia rengtis šviesiais, natūralaus audinio drabužiais.

Gerti tiek, kiek reikia Anot gydytojų, per karščius būtina vartoti pakankamai skysčių. Atsigerti tiek, kiek norisi, J.Sutkus re-

GK archyvo nuotraukos

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įspėja, kad mobiliųjų telefonų skleidžiama spinduliuotė gali sukelti vėžį. Tai parodė nauja studija, kurios rezultatai neseniai paskelbti. Kartu ekspertai pripažįsta, jog būtini papildomi tyrimai, kad tai būtų galutinai įrodyta. PSO paragino vartotojus kiek įmanoma vengti galbūt kenksmingos mobiliųjų telefonų spinduliuotės. Anksčiau organizacijos ekspertai teigė, kad nėra įrodymų, ar egzistuoja ryšys tarp mobiliųjų telefonų ir vėžio. Šio tyrimo rezultatų nekantriai laukė mobiliojo ryšio koncernai. Šiuo metu pasaulyje mobiliaisiais telefonais naudojasi 5 mlrd. žmonių. GK inf.

Patarimai Pravers galvos apdangalai Perkaitimas gali ištikti pabuvus saulės atokaitoje ar tvankioje patalpoje. Jei šilumos smūgį gavęs žmogus neteko sąmonės, reikia kviesti greitąją pagalbą. Kol atvyks gydytojai, ligonį reikėtų paguldyti į vėsesnę vietą, atlaisvinti drabužius, duoti atsigerti vėsaus vandens, apšlakstyti vėsiu vandeniu. Taip pat reikėtų elgtis, jeigu žmogus sąmoningas. Pajutęs slėgimą viršugalvyje, pykinimą, kiekvienas turėtų prašyti aplinkinių pagalbos, skubiai trauktis į pavėsį, vėsintis vandeniu, vėduotis. Šilumos smūgio geriausia išvengti tinkamai elgiantis karštą dieną. Per karščius būtina išmintingai planuoti darbus, daryti pertraukėles, kad nereikėtų užsibūti saulėje ar tvankioje patalpoje. Jeigu yra galimybių, naudinga atsivėsinti vėsiu dušu. Būtina nešioti galvos apdangalus, geriausia rengtis šviesiais, natūralaus audinio drabužiais. Reikia ne tik pakankamai gerti skysčių, bet vengti kofeino turinčių gėrimų, alkoholio. Per karščius nereikėtų gausiai valgyti.

Galima gurkšnoti žolelių arbatą

Nesvarbu, koks amžius, per karščius reikia gerti tiek, kiek širdis geidžia.

Mobilieji telefonai gali sukelti smegenų auglį

2011 m. birželio 10–17 d., Nr. 23 (67)

Sveikata

komenduoja ir sergantiems širdies bei kraujagyslių ligomis. „Yra ir tokia nuomonė, kad šiems ligoniams rekomenduotina riboti skysčių kiekį, kad jie nesikauptų organizme. Vis dėlto jiems reikia atsigerti tiek, kiek reikia. Kad karštą dieną kraujo tirštumas nepadidėtų, reikėtų išgerti 2,5–3 litrus skysčių“, – dėstė kardiologas. J.Sutkus pastebėjo, kad pagyvenę žmonės dažnai nejaučia troškulio. Karštą dieną jų organizmui trūksta skysčių, o gerti nesinori. Jiems reikėtų tiesiog tai atsiminti ir prisiverti atsigerti tiek, kiek reikia. Gydytojas pripažino, kad į širdies bei kraujagyslių ligas linkusiems žmonėms sunku patarti ir dėl tinkamos mitybos. Anot jo, dažnai beviltiška aiškinti, kad jie mažiau vartotų gyvulinės kilmės riebalų.

Trauklapių gydomoji galia Ar gali būti didesnis malonumas už vaikščiojimą basomis? Ypač vasaromis, kai rasa švariai kojas šveičia, kai žolė švelniai padus kutena, masažuoja. Tiesa, vaikštant basomis tyko ir tam tikri pavojai. Galima ir įsidurti, ir įsipjauti. Tačiau, jei taip atsitinka, niekuomet neužmirškime, kad čia pat žolėje yra ir puikių vaistų. Be abejo, sužeistą vietą pirmiausia reikia švariai nuplauti ir dezinfekuoti. Tam tiks bent truputį spirito savo sudėtyje turinčios priemonės. Kiekvienoje namų vaistinėlėje dar tikriausiai turime jodo. Dezinfekavę žaizdą, būtinai ją apriškime. Dabar tam yra visokiausių priemonių, lipdukų, pleistrų. Bet nėra nieko geriau už trauklapį. Jį reikia švariai nuplauti ir uždėti ant žaiz-

dos. Trauklapis neleidžia žaizdai pridžiūti prie audeklo, todėl perrišant žaizda neatsinaujina. Jis labai stip-

Karštą dieną savijautą gali pagerinti ir įvairios žolelės. Pasak žolininkės Adelės Karaliūnaitės, tokią dieną naudinga gerti beržų lapų arbatą. Ją pasigaminti nėra sudėtinga. 10 g džiovintų beržų lapų užplikyti litru karšto vandens ir palaikyti 15 minučių, kad pritrauktų. Į atvėsusią arbatą galima įsidėti medaus ir per dieną ją gurkšnoti. Ši arbata, anot žolininkės, gerina inkstų funkciją, šaliną šlakus, gerina limfos apytaką. Kraujo tirštėjimą mažina gluosnių arbata. Pakanka penkis šešis lapelius užplikyti litru karšto vandens. Jeigu nuskinama su šakelėmis, galima pavirinti. Tinka vartoti ir širdažolių, daržo žliūgių, akišveičių arbatas. Pasak žolelių žinovės, organizmo skysčių apytaką sureguliuoja ir kepenų veiklą pagerina kardažolės. „O jeigu kepenys gerai dirba, sveika bus ir širdis“, – tvirtino A.Karaliūnaitė. Žolininkės teigimu, krešulių atsiradimo riziką sumažina arbatinio grybo arbata. Anot jos, arbatos grybą išauginti galima ne tik juodojoje arbatoje. Jį auginti A.Karaliūnaitė pataria pasaldintoje varnalėšų lapų ir žiedynų arbatoje. riai traukia karštį bei joje užsilikusius nešvarumus, todėl žaizda daug greičiau gyja. Jos gijimą dar galima paskubinti bičių pikiu, tačiau persistengti neverta, nes bet kokiai žaizdai užgyti reikia laiko.

Trauklapis neleidžia žaizdai pridžiūti prie audeklo, todėl perrišant žaizda neatsinaujina. GK archyvo nuotrauka

Kaip išvengti apsinuodijimų Visuomenės sveikatos centro bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai įspėja gyventojus, kad apsinuodijimo maistu atvejų padaugėja kiekvieną vasarą. Kad taip neatsitiktų, kelionėse ar iškylaujant būtina vengti greitai gendančių produktų su įdarais, nevirinto šviežio pieno, negerti nežinomų telkinių vandens, nes jis dažnai būna užterštas. Žarnyno ligos ir toksinės maisto infekcijos dažniausiai plinta per mikroorganizmais užterštą maistą ir vandenį. Apsinuodijęs žmogus prastai jaučiasi: vemia, jam skauda pilvą, svaigsta galva, jaučia silpnumą. Galvokime, kokį maistą vartosime, ką gersime poilsiaudami. Visuomenės sveikatos centro specialistai rekomenduoja pasiimti į kelionę tik saugių, greitai negendančių produktų. • Jei neturite nešiojamo krepšio-šaldiklio, į iškylą neimkite greitai gendančių pieno produktų, mėsos vyniotinių, paštetų, daržovių mišrainių, pyragaičių su kremais. Tegu gamtoje skrandis pailsi nuo tokių skanėstų. • Ant laužo kepamą mėsą, verdamą žuvienę ar kitus gaminamus patiekalus būtina gerai termiškai apdoroti, negailėti nei malkų, nei laiko. Jei nenorite sudeginti mėsos kepsnio, geriau jį troškinkite. • Saugūs produktai kelionėje ar iškyloje yra duona, batonas, šalto rūkymo dešros, lašiniai, sausainiai, džiūvėsiai, mėsos ir žuvų konservai, pomidorai, agurkai. • Geriausias desertas gamtoje – riešutai ir razinos. Jie neužima daug vietos. Tai sveikas, sotus ir skanus užkandis (tik reikėtų prieš valgant nepamiršti razinų nuplauti). • Negalima gerti atvirų vandens telkinių vandens, juo plauti rankų ar indų. • Negalima valgyti nenusiplovus rankų. Jeigu nėra švaraus vandens, pirmoje pasitaikiusioje baloje rankų geriau neplauti, o jas kruopščiai nuvalyti drėgnomis servetėlėmis. • Maistą geriau imti ne plika ranka, o su servetėle. Todėl servetėlių į iškylą reikėtų pasiimti daugiau juolab kad jos labai lengvos. Vilniaus visuomenės sveikatos centro inf.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Suskirdusių kojų niekas taip gerai negydo kaip saldi grietinėlė ar tikras sviestas. Bet tam tikrai netiks riebalų mišiniu vadinamas parduotuvių sviestas. Kartais baiminamės vaikščioti basomis, kad kojų padai nepajuostų. Juos išties šiek tiek nudažo žemė motinėlė ir žolė, ypač jei po ką tik nupjautą vaikštai. Bet nepageidaujama spalva bemat pradings, jei odą patrinsite su perpjauto rūgštaus obuolio pusele, agrasto košele – bet kuo, kas rūgštu. Visai nebūtina ieškoti citrinos ar cheminių priemonių. Vasara yra pats palankiausias metas išsigydyti ant kojų ar kitur atsiradusias karpas. Susiraskite pievoje karpažolę ir iš jos koto trykštančiu baltu pieneliu patepkite karpą. Jei iš pirmo karto nepavyks, pamėginkite dar kartą. Bet geriausia tai daryti per delčią. Netikite? Pamėginkite, juk tai nieko nekainuoja. GK inf.

2011 m. birželio 10–17 d., Nr. 23 (67)

Gimtasis kraštas

Gamta

Savanoriai dirba saugomose teritorijose įvairias Kuršių nerijos nacionalinio parko vietas.“

Rašo dienoraštį

Dzūkijos nacionaliniame parke iki metų pabaigos darbuosis savanoriai iš Ukrainos ir Italijos.

Taryba paskelbė Savanorystės metais, skatindama piliečius aktyviau įsitraukti į visuomeninę veiklą.

Kviečiami ir lietuviai

Ispanijos ir Prancūzijos savanoriai dirba Kuršių nerijos nacionaliniame parke.

Diana RAKAUSKAITĖ Šiais metais daug savanorių iš užsienio šalių darbuojasi Lietuvos nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose. Savanoriams siūloma valstybinių parkų darbuotojams įprasta veikla – prižiūrėti gamtos objektus, rinkti šiukšles, lydėti turistų grupes parko teritorijoje, stebėti biologinę įvairovę. 2011-uosius ES

Savanorystės tradicijas puoselėja Kurtuvėnų regioninis parkas. Šiais metais čia darbuojasi net keturi savanoriai iš Vokietijos, Rumunijos ir Italijos. Savanoriams tenka tvarkyti regioninio parko aplinką, versti informaciją į užsienio kalbas, siūlomas net ekologinių stovyklų vadovų darbas. Iki šiol parke dirbo savanoriai tik iš užsienio, tačiau nuo šių metų kviečiami visi, norintys įsijungti tvarkant Kurtuvėnų dvaro parką bei kitas lankomas vietas. Organizatoriai pasirūpins savanorių atvežimu iš Šiaulių. Savanoriai vaišinami arbata, sumuštiniais, sudaromos sąlygos susipažinti su Kurtuvėnų regioniniame parke saugomomis vertybėmis. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai neseniai suteiktas Euro-

Kelionės Maironio apdainuotu kraštu Diana RAKAUSKAITĖ „Kaip puikūs slėniai sraunios Dubysos, miškais lyg rūtom kalnai žaliuoja“ – poeto Maironio eilės puikiai atspindi prie Dubysos upės esančio krašto vertybes. Dubysos regioninio parko direkcijos kultūrologė Laimutė Pečkaitienė viliasi, kad šią vasarą keliautojai norės aktyviau pažinti Raseinių kraštą kaip Maironio gimtinę. Artėja poeto 150-osios gimimo metinės. Ta proga siūlomi nauji maršrutai, vingiuojantys poeto pamėgtomis ir apdainuotomis vietovėmis. Prieš porą dienų pažintinėje ekskursijoje buvo išbandytas poeto maršrutas. Prasidėjo jis poezijos skaitymu Maironio tėviškėje Bernotuose. Vėliau svečiams buvo pristatytos Raseinių krašto kultūros ir gamtos vertybės. Ekskursijoje po Pasandravio istorinį draustinį apžiūrėta Maironio gimtinė Pasandravyje, kur išlikę gyvenamojo namo pamatai, svirtinis šulinys, pastatytas paminklinis akmuo. Bernotuose išlikusioje sodyboje yra muziejus, kuriame įamžinta valstietiška gyvenamoji aplinka, formavusi Maironį kaip poetą ir kunigą. Maironio gimtinę Pasandravį ir tėviškę Bernotus jungia 1,5 km ilgio ąžuoliukais apsodintas takas, apstatytas kryžiais ir koplytėlėmis. Tai puiki pažintis su kryždirbystės tradicijomis. Pakeliui – poeto pamėgtas šaltinėlis ir apdainuotos vietovės.

„Dubysos grožį būtina pamatyti kiekvienam lietuviui. Visi Dubysos regioninio parko gamtos ir kultūros objektai tiesiogiai susieti su Dubysos upe ir jos intakais. Stačiašlaitis Dubysos slėnis, daug natūralių pievų,

Bernotuose išlikusioje sodyboje šulinys su svirtimi primena Maironio vaikystę.

pos savanorių tarnybos priimančios organizacijos statusas. Pernai Kuršių nerijoje darbavosi savanoriai iš Prancūzijos ir Ukrainos, šiais metais – iš Ispanijos ir Prancūzijos. Ispanas Chuanas Alvaresas pasakojo, kad jam patinka dirbti gamtos parke: „Tvarkome aplinką, sodiname medžius, renkame šiukšles, lankome

Gražutės regioniniame parke šiais metais – dvi savanorės iš Vokietijos ir Ispanijos. Jos mokosi vesti ekskursijas ir edukacinius užsiėmimus gamtoje, organizuoja renginius vietos bendruomenei, tvarko parko aplinką, kartu su direkcijos darbuotojais stebi kraštovaizdį, ﬂorą ir fauną. Parko direkcija ketina suburti savanorių klubą, įtraukti į veiklą ir vietos bendruomenę. Dzūkijos nacionaliniame parke iki gruodžio mėnesio darbuosis savanoriai iš Ukrainos ir Italijos. Italas Klaudijus Stelacis savo dienoraštyje rašo: „Darbavausi parke, padėdamas kirsti atžalas atvirose parko buveinėse, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos tetervinų tuoktuvėms; kitą dieną praleidome prie šaltinio, kur iškirtome krūmus, kad

artėjančio sezono metu būtų galima prieiti lankytojams. Mes esame pašaukti apsaugoti gamtą nuo žmogaus arogancijos...“

Savanoriai Lietuvoje – naujovė Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM direktorės Rūtos Baškytės, šiais metais saugomose teritorijose savanoriauja daugiau žmonių. „Pastebime ryškią savanorystės naudą saugomose teritorijose. Jauni žmonės ne tik suvokia, kad jie atsakingi už gamtos išsaugojimą, bet ir sulaukiame realios pagalbos tvarkant gamtines teritorijas. Savanoriai – tai asmenys, kurie atlieka visuomenei naudingą darbą negaudami už tai atlygio. Savanorių judėjimas Lietuvoje labai jaunas. Lyginant su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje į savanorišką veiklą įsitraukia kur kas mažiau žmonių. NVO informacijos ir paramos centro duomenimis, pas mus savanoriškai yra dirbę ne daugiau kaip 5 proc. žmonių, o Vokietijoje – daugiau kaip 20 proc.“, – sakė direktorė.

Kurtuvėnų regioniniame parke savanoriai iš Vokietijos, Rumunijos ir Italijos tvarko parko aplinką, verčia informaciją į užsienio kalbas, vadovauja ekologinėms stovykloms. GK archyvo nuotraukos

mažesnių upelių santakos sukuria poilsiui tinkamą atmosferą, o gamtos vertybių deriniai sudaro savitą ekosistemą, turtingą augalų ir gyvūnų rūšių“, – sakė Dubysos regioninio parko direkcijos kultūrologė L.Pečkaitienė. Vaizdingas Dubysos slėnis primena Šveicariją, stebina išskirtiniu loviniu slėniu, paskendusiu žalumoje. Siekiant išsaugoti šį trapų grožį buvo įkurtas Dubysos regioninis parkas, kuriame galima ne tik aplankyti piliakalnius, miestelius, kaimus, bet ir pasidžiaugti puikiais peizažais bei išvysti įdomių gamtos darinių – skardžių, senvagių, raguvų, šaltinių. Dubysa – viena populiariausių vandens turizmo trasų. Vidutinio sraunumo, nors ir duburiuota, upė tinka bičiulių žygiams ir šeimyniniam turizmui. Trasą patartina įveikti per dvi dienas su nakvyne. Vandens turizmo mėgėjai ypač apsidžiaugs keliaudami šią vasarą, nes šalia Dubysos upės įrengta nauja turistinė infrastruktūra: išsilaipinimo vietos, poilsiavietės, stovyklavietė, tad plaukiantieji baidarėmis galės patogiai pailsėti.

Vaizdingas Dubysos slėnis primena Šveicariją. Grakštus Lyduvėnų tiltas kraštovaizdį paįvairina ir pagražina. GK archyvo nuotraukos

Saulės ir Mėnulio užtemimai 2011 metais 2011 m. papils užtemimų kaip iš gausybės rago: įvyks 4 Saulės ir 2 Mėnulio užtemimai. Lietuvos astronomijos mėgėjams gamta šįkart suteiks progų pasidžiaugti keliais jų. Pirmasis dalinis Saulės užtemimas įvyko 2011 m. sausio 4 d. Lietuvoje Saulės diskas buvo užtemdytas net 80 proc.! Mėnulio šešėlis prabėgo per Šiaurės Afriką, Europą, Vidurio Aziją. Vilniuje Mėnulio kraštas palietė Saulę 9 val. 22 min., o maksimumą užtemimas pasiekė 10 val. 45 min. Tik prasidėjus vasarai (birželio 1 d.) įvyko antras dalinis Saulės užtemimas. Europoje, išskyrus šiaurinius Rusijos, Švedijos ir Norvegijos regionus, jis nebuvo matomas. Maksimumą (kai užtemdyta kiek daugiau nei pusė Saulės disko) užtemimas pasiekė 21 val. 16 min. pasauliniu laiku (Lietuvoje jau buvo po vidurnakčio). Geriausiai jis buvo matomas Sibiro šiaurėje. Birželio 15 d. turėsime progos pasimėgauti visišku Mėnulio užtemimu, nes dangus birželio naktimis dažnai būna giedras. Žemės šešėlis palies Mėnulio kraštą 21 val. 23 min. Lietuvos laiku, o visiškas raudonis Žemės palydovą užlies 22 val. 22 min. Tiesa, Mėnulis Lietuvoje jau patekės iš dalies užtemdytas, todėl vertėtų stebėjimui pasirinkti aukštesnę vietą, kad niekas neužstotų pietryčių horizonto, kitaip didžiąją dalį užtemimo galima ir pražiopsoti (Žemės šešėlis galutinai pabėgs 1 val. nakties).

GK archyvo nuotrauka

Visai netrukus (liepos 1 d.) įvyks dar vienas dalinis Saulės užtemimas. Tiesa, jis bus visai nevykęs, nes maksimumo metu bus užtemdyta vos dešimtadalis Saulės, o ir stebėti jį tegalės prie Antarktidos krantų. Ketvirtas ir gana įspūdingas Saulės užtemimas bus lapkričio 25 d. Šį kartą, be pingvinų, jį galės stebėti dalis Pietų Afrikos, Tasmanija, Naujoji Zelandija. Maksimumo metu (6 val. 20 min. pasauliniu laiku) bus užtemdyta net 90 proc. Saulės disko. Besibaigiant metams (gruodžio 10 d.), jei tik pasitaikys palankūs orai, galėsime stebėti antrąjį šiais metais visišką Mėnulio užtemimą. Mėnulis tekės prieš pat 16 val. Lietuvos laiku, kai užtemimas jau bus prasidėjęs, tačiau maksimumas bus 16 val. 6 min., todėl bent antrą užtemimo pusę turėtume neblogai matyti. Šešėlis nuo Mėnulio veido pabėgs 18 val. 18 min. GK inf.

Gimtasis kraštas

2011 m. birželio 10–17 d., Nr. 23 (67)

Gyvenimas

riausiai jis padeda. Visada reikia labai daug darbo ir nors šiek tiek sėkmės.

Šorena ir jos širdies muzika

Ar tiesa, kad niekada profesionaliai nesimokėte muzikos? Galbūt balsą, klausą paveldėjote iš kurio nors giminaičio? Iki tada, kai atsidūriau televizijos dainų projekte, niekada nesimokiau muzikos, nelankiau dainavimo pamokų. Tuo metu net nebijojau eidama į sceną – tiesiog stengiausi iš projekto gauti kiek įmanoma daugiau malonumo. Nesitikėjau laimėti. Vertinant iš muzikinės pusės, ten buvo daug už mane vertesnių žmonių. Bet nuo to laiko prabėgo jau treji metai, per kuriuos nuolat mokiausi muzikos, tobulinau vokalą. Na, manau, kad galbūt dar turiu ir tam tinkamų genų. Gruzijoje juk visi dainuoja, daugelis turi ir klausą, ir balsą. Mano tėtis gražiai dainuoja. Pasitaikius progai mėgstame padainuoti kartu. Aš dar pritariu gitara. Ar netrokštate garantuotos karjeros? Ko klausotės dažniau – širdies ar praktiško proto balso? Nelabai suprantu, ką reiškia toji garantuota karjera. Sėkmės garantijų gali būti bet kurioje sferoje, bet tik ne kūrybinėje. Arba patinki žmonėms, arba ne, arba tave priima, arba ne – ir viskas! Džiaugiuosi, kad, regis, šioje srityje man sekasi. Žmonės palankūs, geranoriški, man sekasi sutikti gerų žmonių. O dėl proto ir širdies pusiausvyros... Kuo toliau, tuo labiau mokausi galvoti ne tik širdimi.

Labai švelni, labai graži, poetiška, jautri ir temperamentinga. Kartu ir atvira, ir uždara, kai ką pasilaikanti griežtai tik sau. Tokia ji, Šorena Janiašvili, – gruzinė, labai greitai pritapusi Lietuvoje. Beje, ji lengvai pritaptų bet kur – mat visus sužavi išvaizda, mielu charakteriu ir talentu. Irena IVENKOVĖ Šorena, ar visos moterys Gruzijoje tokios gražios? Manau, kad taip. Gruzijoje iš tiesų daug ryškių ir gražių moterų. Neseniai sukūrėte gruziniškų dainų programą „Mano širdies muzika“. Apie ką tos nuostabios dainos? Dainos apie jausmus. Bet kokius jausmus, kokie tik gali užsimegzti žmogaus širdyje: meilę, liūdesį, džiaugsmą, švelnumą, skausmą, jaudulį... Visos šios emocijos, jausmai iš gyvenimo – ne plastmasiniai ar išgalvoti dalykai. Dažnai, atlikdama populiariąją muziką, jausdavau, kad ji man netinka, kad jaučiuosi nenatūraliai, nejaukiai. Rinkausi, išbandžiau įvairius žanrus, bet būtent gyvenimiški dalykai – tikroji mano širdies muzika. Tiesiog visos mažos, smulkios gyvenimo detalės ir spalvos susilieja į jaudinančias melodijas. Jas girdėjau dar vaikystėje, tik kurį laiką buvau primiršusi. Tai aranžuotos autentiškos gruzinų tautos dainos. Jos išlaiko savitumą, bet kartu skamba moderniai. Lietuvių liaudies dainos dažniausiai liūdnos. Galbūt gruzinų linksmesnės? Ar tai mitas?

Gruzinai turi įvairių dainų – linksmų, žinoma, taip pat. Bet kiekvienas renkasi dainuoti tokias dainas, kurios jam artimiausios pagal prasmę, pagrindinę mintį. Koncertuose dainuoju gruziniškai, bet tikiuosi, kad mano perteikiamos emocijos yra aiškios ir suprantamos. Beje, Juozo Statkevičiaus kurta koncertinė suknelė buvo nuostabi, jūs su ja atrodėte puikiai. Ar mėgstate puoštis? Mėgstu rengtis pagal dienos nuotaiką. Ne visada mėgstu puoštis, bet apsirengti Juozo Statkevičiaus kurtais drabužiais, be abejo, specialios nuotaikos nė nereikia – ji atsiranda savaime, vos išvydus drabužį. Pasisekė, kad man talkina tikri profesionalai. Bet vis tiek pristatydama savo dainų programą labai jaudinausi. Vis dėlto tai – naujas žanras Lietuvoje. Kilo klausimų, kaip žmonės jį priims, ar supras, pagaliau ar sugebėsiu perduoti emocijas ne tik balsu, bet ir rankomis, judesiais... Gyvenime esu labai jautri, todėl pamaniau, kad ir šimtą premjerų pristačiusi vis tiek turbūt jaudulio neįveiksiu. Taigi tiesiog giliai įkvėpiau ir žengiau ant scenos.

Paskui jau buvo lengviau, nes pajutau publikos reakciją ir scenos aplinką. Kaip manote, ar grožis padeda gyvenime pasiekti daugiau? Nemanau, kad tuščias, šaltas grožis gali kažkuo padėti gyvenime, bet jei prie talento ir proto dar yra grožio – tuomet tik-

Lietuvių kalba jums jau nebesunki? Kad ji man nebesunki, turbūt galėsiu pasakyti tik tada, kai prabėgs daugiau laiko. Kalbu, bet darau klaidų, o kai nebebūna išeities – peršoku į kitą kalbą. Užtat jau galiu rašyti. Ar gyvendama Lietuvoje jaučiate lietuvių ir gruzinų temperamentų skirtumą? Ką manote apie lietuvių tautą? Mes dažnai apie save sakome, kad esame pavydūs, užguiti ir t. t. Temperamento labai nesureikšminčiau. Juk net tos pačios nedidelės šeimos narių charakteriai ir temperamentai skiriasi. Taip, tarp Gruzijos ir Lietuvos, be abejo, yra nemažai kultūrinių skirtumų, bet šauniausia, kad abi šalys šiame globalėjančiame pasaulyje stengiasi išsaugoti savo tradicijas. O šiaip tiek vienoje, tiek kitoje šalyje nesunku atrasti pačių įvairiausių žmonių. Lietuviai galbūt mano, kad gruzinai labai linksmi džigitai ir be galo bendruomeniški, bet ir ten paieškojęs aptiksi tiek vienišų, tiek liūdnų. Juk visur būna

visko, net pačiose laimingiausiose šalyse. Kaip norėtumėte nugyventi gyvenimą? Lietuviai mano, kad reikia užauginti vaiką, pastatyti namą ir pasodinti medį. Kol kas mano gyvenime viskas

Nelabai suprantu, ką reiškia toji garantuota karjera. Sėkmės garantijų gali būti bet kurioje srityje, bet tik ne kūrybinėje. klostosi taip, kaip aš noriu, todėl savo gyvenimo nekeisčiau į jokį kitą. Toliau stengiuosi gyventi vadovaudamasi savo norais. Pagaliau ir likimu skųstis negaliu. Mano gyvenime pasitaikė tiek laimingų atsitiktinumų, kad likimu netikėti būtų tiesiog nepadoru.Kai Gruzijoje prasidėjo karas, Lietuvoje su draugėmis atėjau į mitingą prie Rusijos ambasados ir sugiedojau Gruzijos himną. Ten mane pastebėjo ﬁlmavimo kameros. Taip buvau pakviesta į „Muzikos akademiją“. O juk kaip tik norėjau padirbėti televizijoje! Tada norėjau visko ir visur – juk man buvo vos dvidešimt metų! Lietuvoje gyvenate jau seniai. Ar nepasiilgstate artimųjų? XXI amžiuje bendravimo galimybės tokios plačios, kad nė pasiilgti nespėju. Mama jau du kartus buvo atvykusi manęs aplankyti. Pirmą kartą, kai dalyvavau šokių projekte, o antrą – kai pristačiau gruziniškų dainų projektą. Mamai labai patiko, nors ji tikrai jaudinosi – galbūt ne mažiau už mane. O apskritai ji į mano pasirinkimą gyventi Lietuvoje reaguoja ramiai. Ji džiaugiasi, kad mane čia myli ir priima. Ar Gruzijoje yra vieta, kuri jums labai graži ir numylėta? Esu gimusi ir augusi Tbilisyje, todėl pirmiausia gražiausios ir mylimiausios vietos man yra susijusios su šiuo miestu. Tačiau antroje vietoje – Svanetijos vietovė kalnuose. Tai nuostabi, tiesiog pasakiška, fantastiška vieta! Lietuvoje jau taip pat atradau daug vietų ir miestų, kurie man labai gražūs. Pavyzdžiui, Druskininkai. „Moters savaitė”

Šorena Lietuvoje išpopuliarėjo dalyvaudama dainų ir šokių telvizijos projektuose. Audriaus Bagdono nuotraukos

2011 m. birželio 10–17 d., Nr. 23 (67)

Gimtasis kraštas

Kelionės

labai jaučiama kolonistų dvasia – stovi rausvos katalikiškos bažnyčios, jose savaitgaliais renkasi vietiniai katalikai. Tarp ryškiausių gėlių žiedų trykšta fontanas. Galima keliauti ir truputį civilizuotesniu nei Indijoje rikšų vežimu, kuris meistriškai laviruoja tarp begalės turistų.“

Šiurpios mulų giesmės

Savanorystė nuvedė net į egzotiškąją Malaiziją Nijolė BARONIENĖ Ieškodama galimybės išvykti į užsienį, mergina pirmiausia galvojo apie naują patirtį, naują saviraiškos sritį ir naujas galimybes. Visa tai ir dar daugiau ji rado tapusi tarptautinės studentų organizacijos AIESEC nare ir stažuotoja.

Sulaukė atsako Pasak Rūtos Kuzminskaitės, pažintis su visame pasaulyje sukauptais šios organizacijos stažuočių duomenimis ir buvo pirmasis žingsnis kelionės į Malaiziją link. „Būtent AIESEC duomenų bazėje radau informaciją apie organizacijas, kurioms išsiunčiau savo gyvenimo aprašymą. Taip prasidėjo mano odisėja po Pietryčių Aziją“, – įdomių patirčių pradžią prisiminė mergina. Nieko nežinodama nei apie šalį, į kurią vyksta, nei apie darbą, kurį reikės dirbti, ji išvyko į Malaiziją. „Tai buvo savarankiškos kelionės, trukusios daugiau nei pusantrų metų, pradžia. Išvykdama į šią egzotišką šalį žinojau labai nedaug apie tai, ką teks artimiausiu metu patirti ir išmokti. Po daugiau nei metus trukusių paieškų aktyviai susirašinėjant su įvairiomis organizacijomis, pasisekė užmegzti ryšius su Malaizijos, Tailando ir Filipinų atstovais. Į mano siunčiamus klausimus ir pageidavimus dirbti savanore atsiliepė visų trijų valstybių vietinių nevyriausybinių organizacijų atstovai, kurie susidomėjo galimybe savo organizacijoje turėti savanoriškai dirbančią jauną merginą iš Lietuvos“, – pasakojo Rūta. Paieškas ji pradėjo ketindama įsidarbinti ku-

Rikšos – turistų mėgstamas, ekologiškas ir patogus transportas.

rioje nors Vakarų Europos valstybėje. Bet po kelių mėnesių atsakymus gavo tik iš trijų Pietryčių Azijos šalių, nors būtent ten siųsdama savo gyvenimo aprašymą ir motyvacinį laišką dėjo mažiausiai vilčių.

Sužavėjo organizacijos įkūrėjas Sėkmė užsibrėžto tikslo siekiančiai merginai šypsojosi. „Netrukus sulaukiau atsakymų iš Malaizijoje esančios nevyriausybinės organizacijos „Science of Life Systems“, dirbančios su vaikais ir paaugliais

iš neturtingų šeimų ir padedančios jauniems žmonėms išsiveržti iš skurdo ir neraštingumo“, – sakė R.Kuzminskaitė. Ją sužavėjo tos organizacijos įkūrėjas, daugiau nei 30 metų dirbantis su vaikais ir jaunimu Mohanas Singas. Jis kilęs iš vidutinės klasės Malaizijos indų giminės. Sėkmingą dėstytojo ir verslo konsultanto karjerą didelėje tarptautinėje kompanijoje išmainė į visuomeninę veiklą. M.Singas niekada nė sekundės nesigailėjo šio kažkada itin prieštaringai vertinto sprendimo. Dar 1997 m. savo namuose pirmų mokinių iš Rytų

Rausvose Malakos bažnyčiose savaitgaliais renkasi vietiniai katalikai.

Timoro sulaukęs M.Singas tiesiog darė tai, ką manė esant reikalinga. Nemokamai mokė rašto, anglų kalbos ir matematikos visus tuomet karo nuniokotos valstybės jaunuolius. Dirbdama savanore Rūta turėjo laiko susipažinti su šalimi, kurioje apsistojo ilgesniam laikui. Malakoje daug istorinių įžymybių, kurios dera su turistų nutryptomis gatvėmis ir nemenka doze kičo. Miestas didelis, bemaž Kauno dydžio, tačiau atrodo daug mažesnis, – pasakojo Rūta. – Malaka sudaryta iš centrinės senosios daniškosios dalies, kur iki šiol

Merginai padarė įspūdį margatautės Malakos gatvės. „Tarp katalikų puikiai jaučiasi smilkalais ir žvakėmis prekiaujantys budistai kinai. Kas tris valandas savo raudas giedantys mulos šiurpiais balsais išgąsdina didžiulius būrius paukščių, kurie kildami iš visų miesto medžių ir šiukšlynų praneša apie kaimyninėse šiukšl mečetėse meče et prasidėjusias pamaldas“, – pasakojo pasak k mergina. Centrinę, senąją miesto mie s dalį, anot Rūtos, galima apeiti eit ti per gerą pusvalandį. Savaitggaliais čia pilna vietinių malajų tturistų. Jie kaip pamišę varinėja kelis būrius vietinių rikšų, kurie laksto pirmyn atgal po pagrindines miesto gatves. „Malaka yra vienos savaitggalio dienos kelionės atrakcija. ja a Čia yra ką veikti šeimų turizmo riz z mėgėjams. Toks menkas azijietiškais azij ji mastais miestelis turi keturis ketur r vandens pramogų parkus, kelis didelius prekybos centrus, keturias ketur r muziejų gatves. Beje, dėl muziejų muzi ie situacija labai juokinga, nes m muziejus ši tauta kuria beveik iš nieko, ni n visoms temoms turi po muziejų: muz z Jaunimo rūmai ir muziejus, ziej u Malaizijos mokslo ir meno muziejus, muz z Aborigenų muziejus, Karoo ir jūreivystes muziejus... Kad ir kurr eitum, vis muziejus. Tik įėjęs į vidų pamatai, kad viskas aptriušę, tad užsukti į juos verta nebent norint pasislėpti nuo gatvėje tvyrančio karščio“, – įspūdžiais linksmai dalijosi Rūta.

Malaka tarsi malajų Kernavė. Joje daug istorinių įžymybių, kurios dera su nemenka doze kičo.

Malaka yra vienos savaitgalio dienos kelionės atrakcija.

GK archyvo nuotraukos

Gimtasis kraštas

2011 m. birželio 10–17 d., Nr. 23 (67)

Laisvalaikis

Trakų pusiasalio pilyje – viduramžių buities ir kovų inscenizacijos Lota BALSYTĖ Birželio 11–12 d. Trakų istorijos muziejus jau tryliktąjį kartą pakvies į kasmetę Viduramžių šventę, kurios metu vyks įspūdingos pilies šturmo bei kitos viduramžių miesto gyvenimo inscenizacijos, bus demonstruojami senoviniai miestiečių kostiumai, triūs senųjų amatų meistrai. „Kasmet ieškome vis naujų viduramžių gyvenimo pristatymo būdų, – sako Brigita Balčytienė, Trakų istorijos muziejaus Ryšių su visuomene ir edukacijos skyriaus vedėja. – Inscenizacijos padeda geriau pajusti viduramžių dvasią, gilina istorijos žinias, skatina domėtis istorija.“ Šiemet renginyje dalyvaus apie 90 istorijos rekonstrukcijos klubų narių iš Lietuvos ir Lenkijos, bene 30 amatininkų. Prie Lietuvos senųjų amatų puoselėtojų prisidės ir du meistrai – juvelyras bei odininkas – iš Latvijos. Senųjų amatų entuziastai susirinkusiems parodys ir papasakos, kaip viduramžių gyventojai lipdė ant stovylų, degė raugo keramiką, žiedė puodus, rišo varžas, apdirbo

odas, drožė, gamino žvakes, muilą, juvelyrinius dirbinius, stiklo karoliukus ir vitražus, kaldino ginklus. Klubo „Mysteria Mundi“ nariai mokys

siuvimo, siuvinėjimo, juostų pynimo, tinklelio mezgimo ir rišimo subtilybių. Įdomias programas šventės svečiams parengė Kauno istorijos klubas kartu su senovinių šokių ir kultūros klubu „Mysteria Mundi“, karybos klubai: Olštyno pilies, Nidzicos komtūrijos, „Excalibur“, „Viduramžių pasiuntinių“ riterių

Šiemet renginyje dalyvaus apie 90 istorijos rekonstrukcijos klubų narių iš Lietuvos ir Lenkijos, bene 30 amatininkų. Trakų istorijos muziejaus nuotraukos

brolijos, lankininkų klubas „Strėlė“, gyvosios istorijos klubai „Hospitalierių ordinas“ ir „Utgardas“. Šiais metais pirmą kartą šventėje dalyvaus senosios muzikos ansamblis „Festinamus“, jis pristatys jaunatvišką viduramžių muzikos interpretaciją. Į renginio dalyvių gretas taip

pat įsilies folkroko grupė „Pievos“. Naujas pasirodymas laukia ir mažųjų renginio lankytojų. Be kasmečio Vilniaus „Lėlės“ teatro spektaklio „Trys paršiukai“, jie taip pat išvys lėlių teatro „Avilys“ spektaklį „Pančas ir Džudė“. Renginio svečiai galės išbandyti senovinius stalo žaidimus ar specialias riterių rungtis, dalyvauti šaudymo iš arkbalistos, arbaletų ir lankų varžybose. Mažųjų lankytojų laukia

lipdymo iš molio ir piešimo konkursai. Tradiciniais viduramžių valgiais vaišins Vilniaus puodžių cechas. Dainomis ir šokiais svečius linksmins viduramžių muzikos ansamblis „Cornucopia“ iš Baltarusijos, senovinio šokio studija „Viduramžių pasiuntiniai“, roko grupė „Thundertale – Perkūno sakmė“. Šeštadienio vakarą šokio ir ugnies studija „Čiutyta“ užburs magišku ugnies šou „Ugnies sutartinė“.

Horoskopai (birželio 13–19 d.)

Avinai neturėtų tikėti paskalomis. Visą gaunamą informaciją reikia kruopščiai tikrinti prieš priimant tuos ar kitus sprendimus. Savo planų verčiau neafišuoti, tuomet atsiras puiki galimybė neblogai uždirbti, užimti aukštesnį postą arba pereiti į kitą darbovietę.

Jaučiams snerekomenduojama

aiškintis santykių su aplinkiniais. Priešingu atveju jums nepavyks įgyvendinti savo idėjų ir sumanymų, susijusių su karjera ir darbo užmokesčiu. Verslo srityje reikia elgtis atsargiai, čia galimi nesusipratimai su partneriais.

Dvyniams žadamas geras pelnas. Už atkaklų darbą jums bus deramai atlyginta. Be to, galite gauti pinigų iš gana neįprasto šaltinio. Verslininkai tikriausiai įgyvendins seniai puoselėjamus sumanymus, susijusius su veiklos plėtra arba naudingu sandoriu. Gausite malonią žinią.

Vėžiai kitą savaitę gerokai išplės savo

ryšius – giminės jus supažindins su naudingais ir įtakingais žmonėmis. Vertinkite šiuos kontaktus, nes ateityje jie jums leis pasiekti įspūdingų profesinės veiklos laimėjimų ir išspręsti visus dalykinius klausimus.

Liūtai kitą savaitę pajus jėgų antplūdį. Tai jums leis sutvarkyti visus numatytus reikalus. Kad išvengtumėte klaidų, turite realiai vertinti savo galimybes ir gerai apgalvoti visus būsimus veiksmus. Tuomet tikrai galėsite įkopti į sėkmės viršūnę.

J Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Atsakymą sužinosite kitame GK numeryje.

Parengė žurnalo o „Oho“ redakcija.

Mergelės pasieks didelių verslo laimėjimų ir pa palypės karjeros laiptais, jeigu paprašys senų pažįstamų ir papa tikimų bičiulių pagalbos. Jie tikrai neatsisakys jums padėti, tora dėl netrukus jūs galėsite užimti dė aukštesnį postą. Jūsų sėkmingas auk darb darbas bus deramai įvertintas vyresnybės. resny

Svarstyklės labai lengvai įgyvendins savo norus, tiesa, turėsite apsispręsti, kas jums šiuo metu svarbiausia. Jeigu jaučiate poreikį bendrauti, tai drąsiai renkite šventes ir kvieskite svečius. Susitikimai su draugais ir giminėmis suteiks jums daug teigiamų įspūdžių ir emocijų.

Skorpionai turėtų susilaikyti nuo bet kokių eksperimentų kelyje į užsibrėžtą tikslą. Bus kur kas patikimiau veikti visiems žinomais metodais. Vienas patarimas: kad sutaupytumėte jėgų ir laiko, pirmiausia kruopščiai viską apgalvokite, o tik tada perkelkite savo planus ant popieriaus.

Šauliai bus puikios fizinės formos ir pajus didžiulį jėgų ir energijos antplūdį. Skirkite šį laikotarpį ištvermės reikalaujantiems darbams. Būkite atlaidūs artimiems žmonėms, kilniaširdiškai dovanokite jiems už nedidelius trūkumus ir silpnybes.

Ožiaragiai kitą savaitę neturėtų kliautis vien tik sėkme. Kad pasiektumėte užsibrėžtą tikslą, turėsite kaip reikiant padirbėti, tik tada bus galima tikėtis teigiamų rezultatų. Dar vienas patarimas – ateinančiomis dienomis pasistenkite neskolinti ir neinvestuoti pinigų į abejotinus sandėrius.

Vandeniai turėtų santūriau bendrauti su draugais ir giminėmis. Jūsų pernelyg gera nuomonė apie save, užsispyrimas ir noras visus mokyti sukels konfliktą su artimais žmonėmis. Šito galima išvengti, jeigu padarysite teisingas išvadas, atkreipsite dėmesį į savo elgesį ir laiku jį pakoreguosite.

Žuvys kitą savaitę pagaliau galės realizuoti seniai puoselėjamus planus. Čia jums padėti pasirengę tiek artimi žmonės, tiek kolegos. Vasaros pradžia žada sėkmę darbuose, susijusiuose su statybomis, aplinkos tvarkymu ir sodininkyste bei daržininkyste.

2011 m. birželio 10–17 d., Nr. 23 (67)

Gimtasis kraštas

Laisvalaikis

Meno galerijoje – kriminaliniai peizažai

Žygis aplink Rėkyvos ežerą

Sostinės galerijoje „Vartai“ pristatomi perspektyvaus lietuvių menininko Ugniaus Gelgudos du intriguojantys projektai bei pirmoji autorinė knyga.

Dvidešimt trejus metus veikiantis Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras“ ateinantį savaitgalį žygyje-ekspedicijoje „Aplink Rėkyvą“ paminės Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną.

Šio menininko kūryba jau yra įvertinta Lietuvos bei užsienio institucijų, 2010 metais Vilniaus dailės akademijoje jam buvo suteiktas meno licenciato laipsnis. Naujausiame Ugniaus Gelgudos videodarbe „A Paradise tree“ (liet. „Rojaus medis“) dokumentuojamas Vilniuje kylantis naujas menininkų kvartalas, dirbtinai gretinamas su Niujorko Soho rajono modeliu ir dvasia. Savitai išplėsdamas dokumentikos žanrą menininkas kalba apie pirmuosius nenatūraliai didmiestyje gimstančios bendruomenės žingsnius, kuriems „nupasakoti“ pasitelkė hipertekstinį ryšį su dar 1990 m. Jono Meko sukurtu menkai žinomu videodarbu „A walk“ (liet. „Pasivaikščiojimas“). Šiame valandos trukmės pasivaikščiojime po lietumi merkiamą Soho rajoną Mekas intymiai ir padrikai pasakoja šio rajono kūrimosi istoriją, pirmąjį jo ir Mačiūno šiame industriniame rajone pasodintą medį ir neatpažįstamai savo veidą ir gyventojus pakeitusias Soho gatves. Ugniaus Gelgudos videodarbe dar kartą permąstomas miesto erdvės ir

bendros idėjos palaikomos bendruomenės santykis, jo neišvengiama kaita bėgant laikui ir veikiant stipriems komerciniams mechanizmams. Vaizdo kamerai lėtai slenkant Ševčenkos kvartale įrenginėjamų loftų siluetais bei vis dar egzistuojančio, tačiau savo funkciją pakeitusio fabriko griaučiais, tarsi propagandiniame filme supinami grubių ir pilkų pastatų vaizdai su būsimų naujakurių viltimis, tokiu būdu realias erdves perkeliant į fiktyvų ar galimą pasakojimą. Parodoje eksponuojama U.Gelgudos fotografijų serija „Kriminaliniai peizažai“ kalba apie Lietuvos žiniasklaidoje įsigalėjusių simbolinių vaizdų bei žodinių tekstų simbiozę. Fotoprojekte meninin-

kas analizuoja vizualinio ir žodinio pranešimo juoduosiuose Lietuvos žiniasklaidos puslapiuose neatitikimą ir iš šio neatitikimo iškelia „kriminalinio peizažo“ sąvoką. Nagrinėjant lietuviškoje spaudoje pateikiamas kriminalinių pranešimų iliustracijas paaiškėja, kad, atskyrus iliustruojančius vaizdus nuo žodinio pranešimo konteksto, jie tarsi tampa atsitiktiniais, plačią reikšmių skalę turinčiais vaizdais. Tokiuose vaizduose neužﬁksuojami patys kriminaliniai įvykiai, o tik įvykių vietos arba tuos įvykius atspindintys vaizdiniai, tačiau dėl nuoseklaus jų gretinimo su itin kryptingo turinio pranešimais juos tapo įmanoma atpažinti konkrečiuose kontekstuose:

Užsilikusi petarda tapo nelaimės priežastimi.

vandens telkinys – skenduolis, sodyba – šeimos tragedija, gamtos peizažas – rasti palaikai. Cikle „Kriminaliniai peizažai“ savaip atkuriami Lietuvos dienraščių kriminaliniuose puslapiuose rasti ir atrinkti vaizdai, slepiantys kriminalinių įvykių nuojautą, tačiau tų įvykių nevaizduojantys arba juos imituojantys. Ugnius Gelguda projektą tęsė ir įgyvendino meninės rezidencijos metu Zalcburge, „Fotohof“ galerijoje, kur paaiškėjo, kad austriškoje žiniasklaidoje veikia panašūs vaizdo ir žodžio derinimo mechanizmai. GK inf. Paroda „Vartų“ galerijoje (Vilnius, Vilniaus g. 39) veiks iki liepos 2 d.

Žygis truks 2 dienas. Ekspedicijos metu gamtos mylėtojai fiksuos gamtines vertybes ir jų niokojimo atvejus, fotografuos, lygins 2005-ųjų žygyje surinktus duomenis, žymės pažintinį maršrutą, rinks šiukšles, naikins laužavietes. Išvykos metu žygeiviai aplankys Rėkyvos aukštapelkę, durpyną, ežerą, Gegužių kalną, Akmenų Rūžą (velnio kelią) – siaurą, aukštą ir ilgą akmenimis nusėtą kalvą, liudijančią apie ledynų slinkimo Lietuvos teritorija pėdsakus. Pirmąją žygio dieną keliautojai nakvos savo palapinėse „Žemaitiškoje pastogėje“ Gegužių kaime, rengs bendrą suneštinį vaišių stalą. Negalintieji nakvoti galės grįžti į Šiaulius. Sekmadienio rytą žygis bus tęsiamas. Organizatoriai pataria apsirengti turistine apranga pagal oro sąlygas, turėti neperšlampamą avalynę, lietpaltį, puodelį, šaukštą, dubenėlį, asmens higienos reikmenis, priemones nuo vabzdžių. Susitikimo data: 2011 m. birželio 11 d. (šeštadienis). Susitikimo laikas: 10:00 val. Susitikimo vieta: Rėkyvos tiltas (Rėkyvos mikrorajonas, Šiauliai). Dalyvių registracija: Kristina, tel. 8-68433-121, el.paštas: info@aukuras.lt. Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubo „Aukuras“ inf.

Parodos organizatorių nuotrauka Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 18 p., atsakymai: Vertikaliai: Intubacija. Oslas. Iešmutis. Liepk. Keli. Lai. Karuka. Gestas. LS. Ran. LV. Papa. Pali. Geiša. Ratas. ELTA. NZ. Onikė. Aga. Tinkavimas. Ni. Vėjas. Ekas. Lajus. Avėdra. Apysaka. Horizontaliai: Va. Snieglentė. Televizija. Pušis. Nav. BM. Auksė. Aulas. Actas. „Rover“. III. Panika. LJS. Fatima. Pakasa. Klasės. Polas. Ly. Sir. Peanas. Pleuralgija. Apkalta. UK. Skania. Ąsa. Skaičiais pažymėtuose langeliuose: KARTOJIMAS. Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 19 p., atsakymai: Vertikaliai: Kavalkada. Klasė. „Rūta“. Frau. Kortesai. Karė. Sakė. Sula. Batuta. Kara. Koltas. „Cisa“. Riba. Mara. Gilė. Karosas. Akys. Pamatas. Piroga. Sukynė. Nulis. Garas. Lima. „Pony“. Horizontaliai: Prefektas. Kasa. Atgairė. Savas. Keturakė. Lėlė. Ohajas. „Rasa“. Rami. Taukai. Kapibara. Gidas. Kiaurymė. Sakala. Korys. Kosa. Lupa. Teilor. Lapės. Nava. Mina. Stasys. Skaičiais pažymėtuose langeliuose: JACINTAS.

Pasijuokime

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Atsakymą sužinosite kitame GK numeryje.

••• Ji: – Ar tu turi kiekvieną vakarą taip vėlai grįžti iš alaus baro? Jis: – Žinoma, ne. Tai aš darau savanoriškai. ••• Daktaras pacientui: – Na ir kaip mūsų seni skausmai? – Nežinau. Mes jau metai kaip išsiskyrę, – atsako šis. ••• Blondinė skrenda į Maljorką ir užima vietą verslo klasės salone, nors turi nusipirkusi tik ekonominės klasės bilietą. Ji nesileidžia į jokias kalbas su stiuardese ir atsisako grįžti į jai priklausančią vietą. Netikėtai priėjęs pilotas kažką sušnabžda blondinei į ausį. Ši skubiai nubėga į ekonominės klasės saloną. „Pasakiau, kad verslo klasė Maljorkoje nesileidžia“, – nustebusiems keleiviams paaiškina pilotas. ••• Kalbasi du draugai: – Ar žinai, kad vedę vyrai gyvena ilgiau už viengungius? – klausia pirmasis. – Nesąmonė. Tiesiog vedusiesiems gyvenimas atrodo daug ilgesnis, – atšauna draugas. ••• Kalbasi du valdininkai: – Gal baigsi savo pusryčius! Po 20 minučių einu pietauti ir tikrai tavęs nelauksiu!

Mintys • Prigimtis žmones suartina. Įpročiai – išskiria. • Tik neištaisyta klaida yra klaida. • Nesikeičia tik didieji išminčiai ir visiški kvailiai. • Kilniam žmogui gėda, kai jo žodžiai pralenkia jo darbus. • Mokykites, tarsi bijotumėt, kad nieko neįgysit, tarytum būgštautumėt, jog prarasit žinias. Konfucijus

(Užs. 22)

(Užs. 15)

(Užs. 13)

Gimtasis kraštas

2011 m. birželio 10–17 d., Nr. 23 (67)

TV programa LTV2

Birželio 13, pirmadienis

8.00 8.30 9.00 11.30 12.00 13.00 13.30 14.25

15.25

„Makleodo dukterys“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 Teisė žinoti (k.). 11.00 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.00 Sveikinimų koncertas (k.). 14.15 Pradėk nuo savęs (k.). 14.45 Sporto panorama (k.). 15.15 „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. 19.45 Misija. Lietuvis. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Bėdų turgus. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Dok. f. „Misija – Sibiras“. 23.00 Vakaro žinios. 23.15 „Snaiperio taikinyje“.

„Deksteris“.

6.20 „Benas Tenas prieš ateivius“ (k.). 6.50 „Mažieji Tomas ir Džeris II“ (k.). 7.20 „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“. 8.50 „Nekviesta meilė“ (k.). 9.50 Super KK2 (k.). (N-7) 10.50 „Tomas ir Džeris“. 12.25 Farai (k.). 13.00 „Tazmanija“. 13.40 „Policijos akademija“. 14.10 „Linksmieji Tomas ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Teresa“. 17.40 Serialas „Kaimo daktarė“. 18.45 Žinios. 19.10 KK2. 19.40 „Pavogta laimė“. 20.10 „Aš myliu Lietuvą“. Realybės šou. (N-7) 21.00 Kitas! (N-7) 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.30 „Specialioji Los Andželo policija“. 23.30 „Karališkos kančios“. (N-7) 0.30 „Deksteris“. (N-14) 1.30 „Išrinktieji“.

„Viešbutis „Babilonas“.

6.50 „Hana Montana“. 7.20 „Simpsonai“. 7.50 „Viešbutis „Babilonas“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. (N-7) 10.00 „Moterys meluoja geriau“. (N-7) 10.30 „Širdys paklydėlės“. 11.10 Nuotykių f. „Flukas“. 12.40 Norite – tikėkite, norite – ne! 14.10 „Hana Montana“. 14.40 „Legenda apie Tarzaną“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Klonas“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Dar pažiūrėsim... 20.00 Vasara pagal Rūtą. 21.00 „Kas nori nužudyti Mią?“ (N-7) 21.40 TV3 žinios. 22.00 „Viešbutis „Babilonas“. (N-7) 23.10 Mistinis trileris „Keršto paslaptis“ (2008 m., JAV). (N-14) 0.55 „CSI Majamis“. (N-7) 1.50 „Mano vardas Erlas“. (N-7) 2.15 „Auksinė valanda“.

Nerealios namų šeimininkės.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos (k.). 7.50 „Dapkai ir Butkai“. (k.). 9.00 Mano šaunioji sodyba (k.). 10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.). 10.45 Šeštadienio rytas (k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Gedimino 11“ (k.). (N-7) 13.20 Sveikinimų koncertas (k.). (N-7) 15.20 Smagiausios akimirkos. 15.50 „Dapkai ir Butkai“. 17.00 „Gedimino 11“. 18.10 Ekstrasensų mūšis IX. (N-7) 19.10 Nerealios namų šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Sąmokslo teorija. 22.00 „Fenomenas“. (N-7) 23.00 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 0.10 „Žaibiški tyrimai“ (k.). 1.10 Autofanai (k.). 1.45 Bamba. (S)

16.00 16.30 17.00

17.50 18.35 19.05 20.50 21.15 22.10 24.00 0.30

8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Eko mitas“. 9.40 „Antinas Gudruolis“. Animac. serialas. 10.05 „Supermergaitės“. 10.30 „Superdidvyriai. Nuotykiai tęsiasi“. 11.00 „ Velniūkštė“. Telenovelė. 12.00 „San Francisko raganos“. 13.00 „Gilmoro merginos“. Serialas šeimai. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai V“. 15.00 „Vaiperis“. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

8.00 8.25 8.40 9.00 11.35 12.00 12.55 13.30 14.20 15.15 15.45

Teisė žinoti.

„Kaimo daktarė“.

6.20 „Tazmanija“ (k.). 6.50 „Policijos akademija“ (k.). 7.20 „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“. 8.50 „Nekviesta meilė“. 9.50 FTB (k.). 10.40 „Pavogta laimė“ (k.). 11.40 KK2 (k.). 12.10 Kitas! (k.). 12.40 Pričiupom! (k.). 13.10 „Tazmanija“. 13.40 „Policijos akademija“. 14.10 „Linksmieji Tomas ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Teresa“. 17.40 „Kaimo daktarė“. Serialas. 18.45 Žinios. 19.10 KK2. 19.40 „Pavogta laimė“. (N-7) 20.10 Aš myliu Lietuvą. (N-7) 21.00 Kitas! (N-7) 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.30 Romantinė komedija „Auklė pagal iškvietimą“ (2009 m., JAV). (N-7) 0.20 Kriminalinis serialas „Deksteris“ (2009 m., JAV). (N-14) 1.20 „Išrinktieji“.

„Liudininkai“.

6.35 6.50 7.20 7.50 8.55 10.00 10.30 11.10 12.10 12.40 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 18.45 19.10 20.00 21.00 21.40 22.00 23.00 0.50 1.45 2.10

Teleparduotuvė. „Hana Montana“. „Simpsonai“. „Viešbutis „Babilonas“. „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Moterys meluoja geriau“. (N-7) „Širdys paklydėlės“. Vasara pagal Rūtą. Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. Norite – tikėkite, norite – ne! „Futurama“. „Hana Montana“. „Legenda apie Tarzaną“. „Simpsonai“. „Klonas“. (N-7) „Marinela“. (N-7) TV3 žinios. Dar pažiūrėsim... Ūkininkas ieško žmonos. „Kas nori nužudyti Mią?“ (N-7) TV3 vakaro žinios. „Liudininkai“. (N-14) Siaubo f. „Žvėries akis“. (N-14) „CSI Majamis“. (N-7) „Mano vardas Erlas“. (N-7) „Auksinė valanda“.

„Broliukai Didlai“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos (k.). 7.50 „Dapkai ir Butkai“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis IX (k.). 10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.). 10.45 Sekmadienio rytas (k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Gedimino 11“ (k.). 13.30 Melodrama „Svajonių viešbutis: Kinija“ (k.). (N-7) 15.00 Smagiausios akimirkos. 15.50 „Dapkai ir Butkai“. 17.00 „Gedimino 11“. 18.10 Ekstrasensų mūšis VIII. (N-7) 19.10 Nerealios namų šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras filmas. Komedija-parodija „Broliukai Didlai“ (1998 m., JAV). (N-7) 23.00 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 0.10 „Srautas I“ (k.). (N-7) 1.10 Tauro ragas (k.). 1.40 Bamba. (S)

16.00 16.25 16.40 17.00 17.50 18.35 19.05 20.00

20.25 20.55 21.30

23.00 23.35 24.00 0.30

Spaudos apžvalga. Su aušra Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai Spaudos puslapiai.

Gustavo enciklopedija. „Kurmis ir...“ „Robotukas“. Labas rytas. Muzikos pasaulio žvaigždės. Senieji estrados meistrai. Miesto kodas (k.). Sietynas (k.). „Makleodo dukterys“. Čiurlionio kodas (k.). Septynios Kauno dienos. Kultūros paveldas. Dubingiai. Gustavo enciklopedija. „Kurmis ir...“ „Robotukas“. Gyvenimas gražus. „Likimo valsas“. TV serialas. Kaimo akademija. Gedulo ir vilties dienai. „Šiaurės Golgota“. LTV dok. f. Gedulo ir vilties dienai. Tikros istorijos. Kovoję už Lietuvos nepriklausomybę. Atmintis. Lietuvių tremtinių kalėjimo vietos Sibire. Nemirties dainos. Romualdo Ozolo knygos „Aušros raudonis“ pristatymas Signatarų namų salėje. „Lemtingi metai“. Muzikos pasaulio žvaigždės. Scenos legendos. Panorama. Gedulo ir vilties dienai. H.Berliozo „Requiem“.

„Keršto bučiniai“. „F. T. Budrioji akis“. „4400“ . „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“. 21.00 „Praktinė magija“. Komedija. (N-7) 23.10 „Vaiperis“ (k.). 0.10 „4400“.

17.00 17.20 18.00 18.15

TV6

19.25 20.00 20.25 21.00 21.35 22.15 23.15 0.20 0.50

9.15 9.30 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 21.35 23.35

Teleparduotuvė. Universitetai.lt. Išlikimas. „Kobra 11“. Nuotykių serialas. (N-7) „Kastlas“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Rezidentai“. Komedija. (N-14) Teleparduotuvė. „Heraklis. Legendinės kelionės“. „Išlikimas“. „Kobra 11“. „Kastlas“. „CSI Niujorkas“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Rezidentai“. Komedija. (N-14) „Žurnalistai“. Humoro laida. „Žmogėdra“. Siaubo f. (N-14) „Pietų parkas“. Animac. komedija.

6.34 TV parduotuvė. 6.50 Griūk negyvas! 7.20 „Policijos nuovada“. TV serialas. (N-7) 8.20 Skonio reikalas (k.). 9.15 Kas tu toks? (k.). 10.10 Teletabiai. 10.40 Šiandien kimba. 11.10 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 12.05 Griūk negyvas! 12.30 24/7 (k.). 13.30 TV parduotuvė. 14.00 Gongo Gangas (k.). 14.50 Griūk negyvas! 15.00 Super L.T. (N-7) 15.30 „Pora kaip tvora“. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

Laida „112“. Tarp Rytų ir Vakarų. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Namai namučiai. Atsiliepk dainoj. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Gera girdėti.

12.00 „San Francisko raganos“. 13.00 „Gilmoro merginos“. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI“. Humoro serialas. (N-7) 15.00 „Vaiperis“. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai“. 18.00 „F. T. Budrioji akis“. Veiksmo serialas. (N-7) 19.00 „4400“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“. (N-7) 21.00 „Beverli Hilso policininkas 3“. Veiksmo komedija. (N-7) 23.10 „Vaiperis“. Kriminalinis serialas (k.). (N-7) 0.10 „4400“.

TV 6 9.20 9.40 10.10 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 21.35 0.20

Teleparduotuvė. Tavo augintinis. „Išlikimas“. „Kobra 11“. „Kastlas“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Rezidentai“. Komedija. Teleparduotuvė. „Heraklis. Legendinės kelionės“. Mitologinis fantast. f. „Angelas“. „Kobra 11“. „Kastlas“. „CSI Niujorkas“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Rezidentai“. Komedija. „Žurnalistai“. „Konanas – barbaras“. Nuotykių f. (N-7) Plikšių juokeliai. (S)

Lietuvos ryto TV

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija“. Animac. serialas. 9.10 „Kaukė“. Animac. serialas. 9.40 „Antinas Gudruolis“. Animac. serialas. 10.05 „Supermergaitės“. 10.30 „Superdidvyriai. Nuotykiai tęsiasi“. 11.00 „Velniūkštė“.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.00

17.00 18.00 19.00 20.00

Lietuvos ryto TV

TV1

LTV2

Birželio 14, antradienis

6.00 Labas rytas. 9.00 Dok. f. „Vilties galia“. 10.00 Lietuvos Respublikos Seimo iškilmingas posėdis, skirtas Laisvės kovoms ir didžiosioms netektims atminti. 11.15 Ant svarstyklių. 12.00 Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje. 12.30 Okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukų pagerbimo ceremonija prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams Aukų gatvėje. 13.00 Vilties dainos. 16.00 Dok. f. „Sibiro Lietuva“. 16.30 Publicistinė apybraiža „Įspaudas“. 17.30 Gedulo ir vilties dienai. Šv. Mišios iš Vilniaus arkikatedros. 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Savanorių biuras. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Teisė žinoti. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Dok. f. „Misija – Sibiras Kazachstane“. 23.00 Vakaro žinios. 23.15 „Dingę“.

Tele bim-bam. Gustavo enciklopedija. Labas rytas. Muzikos pasaulio žvaigždės (k.). Mažųjų žvaigždžių (k.). Etnokultūros ratas (k.). „Makleodo dukterys“. Europos kultūrizmo ir fitneso mėgėjų čempionatas ir 43-iasis tarptautinis „Gintarinio prizo“ turnyras. Dalia Kutraitė kalbina... Birutę Visokavičienę (k.). Tele bim-bam. Gustavo enciklopedija. Pasaulio dokumentika. „Civilizacijų paslaptys. Egiptas. Dešimt iškiliausių atradimų“. „Likimo valsas“. TV serialas (1, 2). Sietynas. „Mano žemės ir mano namų balsas“. Rašytojas Antanas Vaičiulaitis. Septynios Kauno dienos. Miesto kodas (k.). Elito kinas. „Šiaurės rytai“. Drama. (N-7) Panorama. „Snaiperio taikinyje“. (N-7)

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Iškilmingas Lietuvos Respub-

6.54 TV parduotuvė. 6.50 Reporteris (k.). 7.20 „Policijos nuovada“. TV serialas. (N-7) 8.20 „Gongo Gangas“. TV žaidimas (k.). 9.15 Kas tu toks? 10.10 Teletabiai. 10.40 Namų daktaras (k.). 11.10 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.).

11.15 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

likos Seimo posėdis, skirtas Laisvės kovoms ir didžiosioms netektims atminti. Ant svarstyklių. Daina Lietuvai. Lietuvos diena. Litas prie lito. Baladės. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Mažoji studija. Kultūra ir religija.

Žinios. Orai. Lietuva tiesiogiai. Žinios. Orai. „Sodo detektyvės“. TV serialas. (N-7) Super L.T. 20 minučių. Orai. Griūk negyvas! Reporteris. Orai. Lietuva tiesiogiai. „Zona“. (N-14) „Sodo detektyvės“ (k.). „Pora kaip tvora“ (k.). Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 7.10 7.40 8.15 9.00 9.20 9.35 10.25 11.00 11.15 11.30

1.45

Naujienos. Laida kariams. Noriu žinoti. Sveikata. Naujienos. Padriki užrašai. Kol visi namie. Fazenda. Naujienos. Top-shop. L.Parfionovo filmas „Zvorykinas Muromiškis“. Vaid. f. „Aukštuma“. Legendinės kino komedijos. Vaid. f. „Dryžuotasis reisas“. TV serialas „Paslaptingomis aplinkybėmis“. Laikas. Lietuvos „Laikas“. Sporto naujienos. „Paslaptingomis aplinkybėmis“. Animacijos asmenybės. „Yesterday live“. Lietuvos „Laikas“. „Sklypas“. E.Radzinskis. „Adolfas Hitleris. Kelias į valdžią“ (1). Muzikinis kanalas.

19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48 23.58 24.00

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Tarp Rytų ir Vakarų (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. J.Aistis. LR himnas. Nakties programa.

12.05 13.00 13.30 14.00 14.40 15.00 15.30

Skonio reikalas (k.). Reporteris (k.). TV parduotuvė. Lietuva tiesiogiai. Griūk negyvas! (N-7) Super L.T. (k.). (N-7) Serialas „Pora kaip tvora“ (k.). Žinios. Orai. Kas tu toks? Žinios. Lietuva tiesiogiai. Žinios. Orai. „Sodo detektyvės“. (N-7) Super L.T. Dok. f. „1941 m. tremtis vaikų akimis“. Reporteris. Lietuva tiesiogiai. Dok. f. „Sugrįžimas“. (N-14) „Sodo detektyvės“ (k.). „Pora kaip tvora“ (k.). Reporteris.

13.45 15.50 17.05 18.55 20.00 20.50 20.55 21.55 22.30 23.40 23.50 0.55

16.00 16.05 17.00 17.20 18.00 18.15 19.25 20.25 21.00 21.35 22.15 23.15 0.20 0.50

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas! 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.25 Federalinis teisėjas. 16.30 Detektyvai. 17.10 „Sutuoktuvių žiedas“. 18.10 Tegul kalba. 19.10 TV serialas „Pėdsakas“. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas“. 21.10 „Serafima Gražioji“. 22.25 „Sklypas“. 23.35 Lietuvos „Laikas“. 23.50 E.Radzinskis. „Adolfas Hitleris. Kelias į valdžią“ (2). 0.55 „Pėdsakas“. 1.30 Detektyvai. 2.00 Muzikinis kanalas. 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48 23.58 24.00

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Gamta – visų namai. Mažoji studija. Dievo žodis. Ant svarstyklių (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. V.Mačernis. LR himnas. Nakties programa.

2011 m. birželio 10–17 d., Nr. 23 (67)

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2

Birželio 15, trečiadienis

8.00 8.25 8.35 9.00 11.30 12.00

13.30 14.20 15.15

Evelina Sašenko. „Je t’aime – Aš tave myliu“.

Nuo... Iki...

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 12.00 Koncertas Gedulo ir vilties dienai. 13.15 Okupacijos ir genocido dienai. Dok. f. „Karlagas – mirties žemė“. 14.15 Okupacijos ir genocido dienai. Dok. f. „Lietuvos generalinis konsulatas Vilniuje 1939 metais“. 15.15 „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Evelina Sašenko. „Je t’aime – Aš tave myliu”. Geriausios dainos. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Dok. f. „Misija – Sibiras’10“. 23.00 Vakaro žinios. 23.15 „24 valandos“. (N-14)

6.20 „Tazmanija“ (k.). 6.50 „Policijos akdemija“ (k.). 7.20 „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“. 8.50 „Nekviesta meilė“. 9.50 Nuo... Iki... (k.). 10.40 „Pavogta laimė“ (k.). 11.40 KK2 (k.). 12.10 Kitas! (k.). 12.40 Pričiupom! (k.). 13.10 „Tazmanija“. 13.40 „Policijos akademija“. 14.00 „Linksmieji Tomas ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Teresa“. 17.40 „Kaimo daktarė“. 18.45 Žinios. 19.10 KK2. (N-7) 19.40 „Pavogta laimė“. (N-7) 20.10 Aš myliu Lietuvą. 21.00 Kitas! 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.30 Veiksmo f. „Gelbėjimo misija 2. Mirtinas pavojus“ (2006 m., JAV). (N-7) 0.15 „Deksteris“. 1.15 „Išrinktieji“.

„Melo teorija“.

6.35 6.50 7.20 7.50 8.55 10.00 10.30 11.10 12.10 12.40 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 18.45 19.10 20.00 21.00 21.40 22.00 22.05 23.05

0.45 1.45 2.10

Teleparduotuvė. „Hana Montana“. „Simpsonai“. „Viešbutis „Babilonas“. (N-7) „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Moterys meluoja geriau“. (N-7) „Širdys paklydėlės“. (N-7) Ūkininkas ieško žmonos. Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. Norite – tikėkite, norite – ne! „Futurama“. „Hana Montana“. „Legenda apie Tarzaną“ (1). Animac. serialas. „Simpsonai“. „Klonas“. „Marinela“. TV3 žinios. Žiūrim, ką turim. „Didieji pokyčiai. 2011“. Realybės šou. (N-7) „Kas nori nužudyti Mią?“ TV3 vakaro žinios. Vikingų loto. „Melo teorija“. (N-7) Kriminalinė drama „Išlikimo pamoka“ (2008 m., JAV). (N-14) „CSI Majamis“. (N-7) „Mano vardas Erlas“. (N-7) „Biomoteris“. (N-14)

„Aštuntas faktorius“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos (k.). 7.30 „Šaolino vaikai“ (k.). 7.50 „Dapkai ir Butkai“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis VIII (k.). 10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.). 10.45 Tarp miesto ir kaimo (k.). 11.15 Nesėsi – nepjausi (k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Gedimino 11“ (k.). (N-7) 13.25 „Lūšiukas Feliksas“ (k.). 15.20 Smagiausios akimirkos. 15.50 „Dapkai ir Butkai“. 17.00 „Gedimino 11“. (N-7) 18.10 Ekstrasensų mūšis VIII. (N-7) 19.10 Nerealios namų šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras filmas. Katastrofų trileris „Aštuntas faktorius“ (2009 m., Vokietija). (N-7) 23.05 Drama „Kelios dienos rugsėjį“ (2006 m., Italija, Prancūzija, Portugalija). (N-7) 1.20 Statybų TV (k.). 1.50 Bamba. (S)

„Meilė ir kančia“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Forumas. 12.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai (k.). 13.30 Klausimėlis.lt (k.). 13.45 Savanorių biuras (k.). 14.30 Žingsnis po žingsnio (k.). 15.15 „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. 17.05 „Senis“. 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 Dok. serialas „Šilko kelias“. 19.30 Pramoginė informacinė laida „Vasaros spalvos“. Tiesiogiai iš pajūrio. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Mūsų dienos – kaip šventė. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.08 Mūsų dienos – kaip šventė. 22.45 Klausimėlis.lt. 23.00 Vakaro žinios. 23.15 „24 valandos“.

6.30 „Superdidvyrių komanda“ (k.). 6.50 „Policijos akademija“ (k.). 7.20 „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“. 8.50 „Nekviesta meilė“ 9.50 Abipus sienos. 10.40 „Pavogta laimė“. 11.40 KK2 (k.). 12.10 Kitas! (k.). 12.40 Pričiupom! (k.). 13.10 „Superdidvyrių komanda“. 13.40 „Policijos akademija“. 14.10 „Linksmieji Tomas ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Meilė ir kančia“. 17.35 „Kaimo daktarė“. 18.45 Žinios. 19.10 Įvykiai, sukrėtę Lietuvą. (N-7) 20.10 Aš myliu Lietuvą. 21.00 Farai. (N-7) 21.30 Pričiupom! (N-7) 22.00 Žinios. 22.30 Kriminalinė komedija „Kvaili atsitiktinumai“ (2000 m., JAV). (N-7) 0.40 Mistinė melodrama „Vampyro dienoraščiai“. (N-14) 1.40 Sveikatos ABC (k.).

„Biomoteris“.

6.35 6.50 7.20 7.50 8.55 10.00 10.30 11.10 12.10 12.40 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 18.45 19.10 20.00 21.00 21.40 22.00 23.00 0.50 1.40 2.10

Teleparduotuvė. „Hana Montana“. „Simpsonai“. „Viešbutis „Babilonas“. Komedija. (N-7) „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Moterys meluoja geriau“. (N-7) „Širdys paklydėlės“. (N-7) „Didieji pokyčiai“. Realybės šou. (N-7) „Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. Norite – tikėkite, norite – ne! „Futurama“. „Hana Montana“. „Legenda apie Tarzaną“. Animac. serialas. „Simpsonai“. (N-7) „Klonas“. (N-7) „Marinela“. (N-7) TV3 žinios. Žiūrim, ką turim. Nuodėmių dešimtukas. (N-7) „Kas nori nužudyti Mią?“ (N-7) TV3 žinios. „Aferistas“. Siaubo f. „Pragaro skalikai“. (2009 m., Kanada). (N-14) „CSI Majamis“. (N-7) „Mano vardas Erlas“. (N-7) „Biomoteris“. (N-14)

18.35 19.05 20.25 20.40 21.30 22.35 23.00 23.30 24.00 0.30 1.20

TV1 8.00 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija“. Animac. serialas. 9.10 „Kaukė“. 9.40 „Antinas Gudruolis“. 10.05 „Supermergaitės“. Animac. serialas. 10.30 „Superdidvyriai. Nuotykiai tęsiasi“. 11.00 „Velniūkštė“.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai. Laida 112.

LTV2

Birželio 16, ketvirtadienis

„Šilko kelias“.

16.00 16.25 16.35 17.00 17.50

Tele bim-bam. „Aviukas Šonas“. „Robotukas“. Labas rytas. Muzikos pasaulio žvaigždės (k.). Romualdo Ozolo knygos „Aušros raudonis“ pristatymas Signatarų namų salėje (k.). „Makleodo dukterys“. Būtovės slėpiniai (k.). Okupacijos ir genocido dienai. Laisvės kovų dainos. Tele bim-bam. „Aviukas Šonas“. „Robotukas“. Be pykčio. „Likimo valsas“. TV serialas. Brydė. Rašytoja Jolita Skablauskaitė. Europos kinas. „Bek Kapo salos paslaptis“. Fantastinis nuotykių f. Kultūros paveldas. Dubingiai (k.). Okupacijos ir genocido dienai. „Prezidentų likimai“. Dok. f. Dok. f. „Senieji Lietuvos vienuolynai“. Sporto panorama. Savaitės apžvalga. Pasaulio dokumentika. „Į gamtą“. Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras. Panorama. Gyvenimas gražus. „Dingę“.

„Žmogžudystės – tai mano darbas, mieloji“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos. 7.50 „Dapkai ir Butkai“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis IX (k.). 10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 Statybų TV (k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Gedimino 11“ (k.). (N-7) 13.30 Komedija „Broliukai Didlai“ (k.). (N-7) 15.20 Smagiausios akimirkos. 15.50 „Dapkai ir Butkai“. 17.00 „Gedimino 11“. (N-7) 18.10 Ekstrasensų mūšis IX. 19.10 Nerealios namų šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras filmas. Komedija „Žmogžudystės – tai mano darbas, mieloji“ (2009 m., Vokietija). (N-7) 23.20 Katastrofų trileris „Aštuntas faktorius“ (k.). (N-7) 1.20 Autopilotas. 1.50 Bamba. (S)

8.00 Gustavo enciklopedija. 8.30 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras (k.). 12.00 Dok. f. „Senieji Lietuvos vienuolynai“ (k.). 13.05 Kaimo akademija. 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Krašto garbė (k.). 15.15 Kasdienybės aitvarai. (k.). 16.00 Gustavo enciklopedija. 16.30 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 17.00 Mūsų miesteliai. Kudirkos Naumiestis. 17.50 „Likimo valsas“. TV serialas. 18.35 Mokyklos langas (k.). 19.05 Lietuvos balsai. 21.10 Kuluarai. 21.55 Savęs link. „Jeigu akmenys kalbėtų“ (3). 22.45 Pasaulio dokumentika. „Striomsio viloje“. 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. 24.00 Panorama. 0.30 Be pykčio. 1.20 „24 valandos“.

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija“. 9.10 „Kaukė“. Animac. serialas. 9.40 „Antinas Gudruolis“. 10.05 „Supermergaitės“. 10.30 „Superdidvyriai. Nuotykiai tęsiasi“. 11.00 „Velniūkštė“. 12.00 „San Francisko raganos“. 13.00 „Gilmoro merginos“. Serialas šeimai. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI“. 15.00 „Vaiperis“. Kriminalinis serialas. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai“. Telenovelė. (N-7) 18.00 „F. T. Budrioji akis“.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

12.00 „San Francisko raganos“. 13.00 „Gilmoro merginos“. Serialas šeimai. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI“. 15.00 „Vaiperis“. Kriminalinis serialas. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai“. 18.00 „F. T. Budrioji akis“. Veiksmo serialas. 19.00 „4400“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“. (N-7) 21.00 „Desperado“. Trileris. (N-7) 23.10 „Vaiperis“ (k.). 0.10 „4400“ (k.).

TV6 9.45 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 21.35 23.25 0.20

Teleparduotuvė. „Angelas“. „Kobra 11“. (N-7) „Kastlas“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Rezidentai“. Komedija. Teleparduotuvė. „Heraklis. Legendinės kelionės“. „Angelas“. „Kobra 11“. (N-7) „Kastlas“. „CSI Niujorkas“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Rezidentai“. Komedija. „Žurnalistai“. Humoro laida. „Baudėjas“. Veiksmo f. (N-14) „Pietų parkas“. (N-14) Plikšių juokeliai. (S)

Lietuvos ryto TV 6.34 6.50 7.20 8.20 9.15 10.10 10.40 11.10

TV parduotuvė. Reporteris (k.). „Policijos nuovada“. Ilgai ir laimingai. Kas tu toks? Teletabiai. Girių takais. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 12.05 Gongo Gangas (k.). 13.00 Reporteris. 11.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Mes, moterys. 16.03 Žinių amžius. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas.

19.00 „4400“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“. (N-7) 21.00 Ketvirtadienio detektyvas „Vincentas“. (N-14) 22.30 „Vaiperis“ (k.). 23.30 „4400“.

TV6 9.15 9.30 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 21.35 0.20

Teleparduotuvė. Virtuvės mitų griovėjai. „Angelas“. „Kobra 11“. „Kastlas“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Rezidentai“. Teleparduotuvė. „Heraklis. Legendinės kelionės“. „Angelas“. „Kobra 11“. „Kastlas“. „CSI Majamis“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Rezidentai“. Komedija. (N-7) „Žurnalistai“. Humoro laida. „Bėgantis paskui aitvarą“ Drama. (N-14) Plikšių juokeliai. (S)

Lietuvos ryto TV 6.34 6.50 7.20 8.20 9.15 10.10 10.40 11.10 12.05 13.00 13.30 14.00 14.40 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.20 18.00 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

TV parduotuvė. Reporteris (k.). „Policijos nuovada“. Ekovizija. Kas tu toks? (k.). Teletabiai. Griūk negyvas! Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). Ilgai ir laimingai (k.). Reporteris (k.). TV parduotuvė. Lietuva tiesiogiai (k.). Griūk negyvas! Super L.T. (k.). (N-7) Serialas „Pora kaip tvora“ (k.). Žinios. Orai. Kas tu toks? Žinios. Orai. Lietuva tiesiogiai. Žinios. Orai. Laida 112. Forumas. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Sveikata (k.). Žalioji banga. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Gera girdėti.

13.30 14.00 14.40 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.20 18.00 18.15 19.25 20.00 20.25 21.00 21.35 22.15 23.05 0.05 1.15

TV parduotuvė. Lietuva tiesiogiai (k.). Griūk negyvas! (N-7) Super L.T. (k.). (N-7) „Pora kaip tvora“ (k.). Žinios. Orai. Kas tu toks? Žinios. Orai. Lietuva tiesiogiai. Žinios. Orai. „Sodo detektyvės“. Super L.T. (N-7) 20 minučių. Orai. Griūk negyvas! (N-7) Reporteris. Orai. Lietuva tiesiogiai. Ekovizija. Žalioji idėja. „Sodo detektyvės“ (k.). Du karaliai. Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas! 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.30 Federalinis teisėjas. 16.35 Detektyvai. 17.15 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas“. 18.10 Tegul kalba. 19.15 TV serialas „Pėdsakas“. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas“. 21.05 Sporto naujienos. 21.10 TV serialas „Serafima Gražioji“. 22.20 TV serialas „Sklypas“. 23.25 Lietuvos „Laikas“. 23.45 E.Radzinskis. „Adolfas Hitleris. Kelias į valdžią“ (2). 0.50 TV serialas „Pėdsakas“. 1.25 Detektyvai. 2.00 Muzikinis kanalas. 20.03 Vakaro pasaka. „Pienė“. 20.20 Žinių amžius (k.). 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. J.Juškaitis. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

18.28 Rinkis studijas Lietuvoje. 18.30 Ilgai ir laimingai. 19.25 Super L.T. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! 21.00 Reporteris. Orai. 21.35 Lietuva tiesiogiai. 22.15 Dok. serialas „Katastrofų tyrimai“. „Šv. Elenos ugnikalnio išsiveržimas“. (N-7) 23.15 Serialas „MAD MEN. Reklamos vilkai“ (k.). (N-7) 0.15 „Pora kaip tvora“. 0.45 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas! 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.30 Federalinis teisėjas. 16.35 Detektyvai. 17.15 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas“. 18.10 Tegul kalba. 19.10 TV serialas „Pėdsakas“. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas“. 21.05 Sporto naujienos. 21.10 TV serialas „Serafima gražioji“. 22.25 TV serialas „Sklypas“. 23.30 Lietuvos „Laikas“. 23.45 Žmogus ir įstatymas. 0.50 TV serialas „Pėdsakas“. 1.25 Detektyvai. 1.55 Žvaigždėlaivis. 2.15 Muzikinis kanalas. 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. „Sigutė“. Literatūros akiračiai (k.). Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Forumas (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. A.A.Jonynas. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

Gimtasis kraštas

LTV2

Birželio 17, penktadienis

„Negyva mergina“.

„Moteris-katė“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 Pramoginė informacinė laida „Vasaros spalvos“ (k.). 11.00 Akiračiai. 12.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai (k.). 13.30 Afrika.LT. Dokumentinė realybė (k.). 15.15 „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volteris, Teksaso reindžeris“. 17.05 „Senis“. 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 Universitetų žinių lyga „Ateities lyderiai“. Susitinka Lietuvos žemės ūkio universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto komandos.. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Duokim garo! 22.04 Loterija „Perlas“. 22.06 Duokim garo! 22.45 Trileris „Negyva mergina“ (2006 m., JAV). (N-14)

6.20 „Superdidvyrių komanda“ (k.). 6.50 „Policija akademija“ (k.). 7.20 „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“. 8.50 „Nekviesta meilė“. 9.50 Įvykiai, sukrėtę Lietuvą (k.). (N-7) 10.50 Geriausi LNK koncertai. Naujieji metai pagal Saulių Pošką (k.). 12.40 Pričiupom! (k.). 13.10 „Superdidvyrių komanda“. 13.40 „Policijos akademija“. 14.10 „Linksmieji Tomas ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Meilė ir kančia“. 17.40 „Kaimo daktarė“. 18.45 Žinios. 19.10 Geriausi LNK koncertai „Slavianski bazar 2010“. 21.00 Veiksmo f. „Moteris-katė“ (2004 m., JAV, Australija). (N-7) 23.10 Veiksmo trileris „Naujokėlis“ (1990 m., JAV). (N-7) 1.40 Siaubo f. „Košmaras Guobų gatvėje. Sapnų valdovas“ (1988 m., JAV). (N-14)

„Spaidervikų kronikos“.

6.35 6.50 7.20 7.50 8.55 10.00 10.30 11.10 12.10

12.40 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 18.45 19.10 20.00

22.15 0.15

Teleparduotuvė. „Hana Montana“. „Simpsonai“. „Viešbutis „Babilonas“. „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Moterys meluoja geriau“. (N-7) „Širdys paklydėlės“. (N-7) Nuodėmių dešimtukas. (N-7) Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. Norite – tikėkite, norite – ne! „Futurama“. „Hana Montana“. „Legenda apie Tarzaną“. „Simpsonai“. (N-7) „Klonas“. (N-7) „Marinela“. (N-7) TV3 žinios. Žiūrim, ką turim. Fantastinis nuotykių f. „Spaidervikų kronikos“ (2008 m., JAV). (N-7) Komedija „Aš, kitas aš ir Irena“. (N-14) Siaubo f. „Ir kalnai turi akis“ (2007 m., JAV). (N-14)

Amerikos talentai V.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos. 7.50 „Dapkai ir Butkai“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis IX (k.). 10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.). 10.45 Atvirai su žvaigžde (k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Gedimino 11“ (k.). 13.30 „Meilės mieste“. Koncertas (k.). 15.20 Smagiausios akimirkos. 15.50 „Dapkai ir Butkai“. 17.00 „Gedimino 11“. 18.10 Mano šaunioji sodyba. 19.10 Nerealios namų šeimininkės (k.). 20.00 Žinios. 20.25 Tarp miesto ir kaimo. 21.00 Amerikos talentai V. 22.50 Kriminalinė drama „Išdavystė“ (2007 m., JAV). (N-14) 1.05 Bamba. (S)

„Niekas nenorėjo mirti“.

10.00 10.30 12.00

13.45 15.30 16.00 16.10 18.00 18.30 20.25 20.30 21.00 23.30

Gimtoji žemė. „Robotukas“. „Aviukas Šonas“. „Ragai ir kanopos sugrįžta“. Gustavo enciklopedija. Ryto suktinis su Zita Kelmickaite. TV filmas „Raudonmedžio rojus“ (2). Juokis. Sveikinimų koncertas. Žinios (su vertimu į gestų k.). Sveikinimų koncertas. Kine kaip kine. Drama. „Niekas nenorėjo mirti“. Loterija „Perlas“. Panorama. „Benai, plaukiam į Nidą“. Nuotykių komedija „Darvino premija“ (2006 m., JAV). (N-14)

8.00 Tele bim-bam (k.). 8.30 Gustavo enciklopedija (k.). 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės (k.). 12.00 Be pykčio (k.). 12.55 Brydė. Rašytoja Jolita Skablauskaitė (k.). 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Savęs link. „Jeigu akmenys kalbėtų“ (k.). 15.05 Negali būti. 15.30 Mokyklos langas (k.). 16.00 Tele bim-bam (k.). 16.30 Gustavo enciklopedija (k.). 17.00 Čiurlionio kodas. 17.50 „Likimo valsas“. TV serialas. 18.35 Laida S. 19.05 Gruzijos kino klasika. „Keletas interviu asmeniniais klausimais“. Drama. (N-7) 20.45 LNOBT spektaklis. Baletas „Rusiškasis Hamletas“. 22.35 Pasaulio dokumentika. „Aktualusis dvejetukas. Ilgas atsisveikinimas“. 23.29 Muzikos pasaulio žvaigždės. 24.00 Panorama. 0.30 „Šiaurės Golgota“. Dok. f. 1.20 „24 valandos“.

„Kol jos nebuvo“.

„Spąstai“.

„Naktis, kai dingo kaimas”.

6.30 Animac. f. „Muča Luča“. 6.55 Animac. f. „Ozis ir Driksas“. 7.20 „Mažieji Tomas ir Džeris II“. 7.45 Animac f. „Šiupininis“. 8.10 „Kas naujo, Skūbi Dū?“ 8.35 Animac. f. „Benas Tenas prieš ateivius“. 9.00 Kažkas atsitiko (k.). 9.30 Girių horizontai. 10.00 Kino pusryčiai. Nuotykių komedija „Kazamas“ (1996 m., JAV). 11.50 Komedija „Apgautasis“ (2000 m., JAV). (N-7) 13.25 „Drakonų kova Z“ (k.). 13.55 „Nepaprastoji istorija“ (2). 14.55 „Eva Luna“. 15.54 Kitokie? 16.00 „Eva Luna“. 17.00 Neišgalvoti gyvenimai (k.). 17.30 Valanda su Rūta. 18.40 Kas gali būti gražiau? 18.45 Žinios. 19.00 Gintarinis atspindys 2010. Teatralizuotas antrininkų šou. 21.00 Kriminalinis trileris „Kol jos nebuvo“ (2008 m., JAV). (N-14) 22.40 Veiksmo f. „Bėglys“ (1993 m., JAV). (N-7) 1.25 Muzikinė komedija „Lakas plaukams“ (2007 m., JAV, D. Britanija).

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 Animac. serialas. „Perla“. 7.30 „Ilgoji pertrauka“. 8.00 „Winx“ klubas“. 8.30 „Beibleidai. Metalinė kova“. 9.00 Mados reidas. 9.30 Mamyčių klubas. 10.00 Filmas šeimai „Šailas 3. Gelbstint Šailą“ (2006 m., JAV). 11.45 Komedija „Vargai jūroje“ (1997 m., JAV). (N-7) 14.00 „Didieji pokyčiai“. Realybės šou. 14.55 Šok su manimi. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Žurnalo „Žmonės“ apdovanojimai 2010. 21.10 Veiksmo f. „Spąstai“ (1999 m., JAV, D. Britanija, Vokietija). (N-7) 23.30 Fantastinis veiksmo f. „X failai“ (1999 m., JAV, Kanada). (N-14)

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos. 8.00 Mano šaunioji sodyba (k.). 9.00 Tarp miesto ir kaimo (k.). 9.30 Autofanai. 10.00 Šeštadienio rytas. 11.00 Nesėsi – nepjausi. 11.35 Be recepto (k.). 12.05 Amerikos talentai V (k.). (N-7) 13.55 Juliaus Siurbio jubiliejinis koncertas. 15.40 Filmas šeimai. Komedija „Pragaro komanda“ (2010 m., Vokietija). 17.50 „Srautas I“. 18.50 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 „Žaibiški tyrimai“. (N-7) 21.20 Drama „Naktis, kai dingo kaimas” (2009 m., Vokietija). (N-7) 23.30 Komedija. „Savas“ (2000 m., Prancūzija, D. Britanija). 1.15 Bamba. (S)

16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai“. 18.00 „F. T. Budrioji akis“. Veiksmo serialas. (N-7) 19.00 „4400“. (N-7) 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“. (N-7) 21.00 Penktadienio detektyvas „Tagartas XX. Kameros akiratyje“. (N-14) 22.40 „Vaiperis“. 23.40 „4400“ (k.).

TV6 9.45 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 22.00 23.00 24.00

TV1 8.05 8.40 9.10 9.40 10.05 10.30 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

Teleparduotuvė. „Tazmanija“. „Kaukė“. „Antinas Gudruolis“. „Supermergaitės“. Animac. serialas. „Superdidvyriai. Nuotykiai tęsiasi“. Animac. serialas. „Velniūkštė“. „San Francisko raganos“. „Gilmoro merginos“. Serialas šeimai. Teleparduotuvė. „Draugai VI“. „Vaiperis“.

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

LTV2

Birželio 18, šeštadienis

8.30 9.00 9.25 9.35

2011 m. birželio 10–17 d., Nr. 23 (67)

TV programa

8.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis. 8.15 Kultūrų kryžkelė. Trembita. 8.30 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas. 8.45 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė. 9.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 9.15 Krikščionio žodis. 9.30 Šventadienio mintys. 10.00 Mažųjų žvaigždžių valanda. 10.55 Gyvenimas gražus. 11.45 Etnokultūros ratas. 12.15 Kulinarinės kelionės. 12.40 Keliaukim! 13.05 Čiurlionio kodas (k.). 13.55 TV spektaklis. G.Kanovičius „Nusišypsok mums, viešpatie“. 16.20 Kultūros paveldas. Dubingiai (k.). 16.35 Kuluarai (k.). 17.15 Savęs link. „Jeigu akmenys kalbėtų“. 18.00 Pasaulio dokumentika. „Aktualusis dvejetukas. Ilgas atsisveikinimas“ (k.). 18.50 Vienas eilėraštis. 19.00 Muzika gyvai. Koncertas Ferenco Liszto 200 gimimo metinėms. 20.35 Veidai. Arti toli. 21.15 „Gaisrininkų puota“. Komedija. (N-14) 22.30 Panorama. 23.00 Lietuvos balsai. Nacionalinis chorų konkursas (k.).

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 Retrospektyva. „Kompozitorius Mindaugas Urbaitis“. 9.10 Sveikatos ABC (k.). 10.05 „Gyvūnų pasaulis su Džerodu Mileriu“. Dok. serialas. 11.05 „Šunys darbininkai“. Dok. serialas.

5.05 5.45 6.03 6.30 7.05 7.30

Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Gamta – visų namai. Spaudos apžvalga. Ryto garsai.

1.00

Teleparduotuvė. „Angelas“. „Kobra 11“. „Kastlas“. „Vedęs ir turi vaikų“. Pakvaišęs sportas. Teleparduotuvė. „Heraklis. Legendinės kelionės“. „Angelas“. „Kobra 11“. „Kastlas“. „CSI Niujorkas“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Pretendentas“. (N-14) „Ryklys“. Kriminalinė drama. (N-7) „Moterų detektyvių klubas“. Kriminalinė drama. (N-7) „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. Fantastinis nuotykių serialas. „Karštoji linija“. (S)

Lietuvos ryto TV 6.34 7.20 8.20 9.15 10.10 10.40 11.10 12.05 13.00 13.30 14.00 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

TV parduotuvė. „Policijos nuovada“. Ilgai ir laimingai (k.). Kas tu toks? (k.). Teletabiai. Griūk negyvas! (N-7) Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). Skonio reikalas (k.). Reporteris (k.). TV parduotuvė. Lietuva tiesiogiai. Sankryža. Akiračiai. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Auksinės kolekcijos. Gyvoji istorija. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Gera girdėti.

12.10 „Mano puikioji auklė“. Humoro serialas. 12.40 „Šnipų žaidimai“. Nuotykių serialas. 13.40 Sąžinės balsas. 14.05 „Senosios Kristinos nutikimai“. Humoro serialas. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Didžiojo sprogimo teorija“. Humoro serialas. (N-7) 16.00 „Gražiosios melagės“ (1). Serialas. 17.00 „Liežuvautoja“. 18.00 „Skaičiai“. Kriminalinis serialas. 19.00 „Gailestingumo ligoninė“. 20.00 „Detektyvė Rizoli“. 21.00 „Atvykėliai“. Komedija. (N-7) 22.40 Lietuviško kino vakaras. „Andrius“. Drama. (N-7) 23.50 Sąžinės balsas (k.).

TV6 9.15 9.30 10.00 11.05 12.00 12.30 13.30 14.00 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 22.00 23.00 24.00 1.00

Teleparduotuvė. Universitetai.lt. Robinzonai. Lietuva. „Heraklis. Legendinės kelionės“. Virtuvės mitų griovėjai. „Gordono Ramzio virtuvės košmarai“. Kulinarinis šou. Pakvaišęs sportas. Jokių kliūčių! Aukščiausia pavara. „X mutantai“. Jokių kliūčių! Norite – tikėkite, norite – ne! „Iš peties“. Realybės šou. Topmodeliai. „Pretendentas“. „Ryklys“. (N-7) „Moterų detektyvių klubas“. „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. „Karštoji linija“. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 9.03 11.03 12.10 13.00 15.03 16.03 16.30 17.03

Kultūros savaitė. Sveikata. Sudie, XX amžiau. Lietuvos diena. Baladės. Kaip žmonės gyvena. Laida rusų kalba. Mažoji studija: Popiežius ir pasaulis, Septintoji diena. 18.10 Sveikinimų ratas.

14.40 Griūk negyvas! (N-7) 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 „Pora kaip tvora“ (k.). (N-7) 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Ilgai ir laimingai (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.25 Gongo Gangas. 19.25 Super L.T. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! 21.00 Reporteris. Orai. 21.35 Vertas kinas. Drama „Giesmė tremtiniui“. (N-7) 23.45 „Policijos nuovada“. 0.45 „Pora kaip tvora“. 1.15 Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 TV kanalas „Labas rytas“. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.05 Susituokime. 15.10 Detektyvai. 15.50 Lauk manęs. 16.55 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas“. 17.55 Tegul kalba. 19.00 TV žaidimas „Stebuklų laukas“. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas“. 21.05 Sporto naujienos. 21.10 Vaid. f. „Slaptas agentas“. 23.15 Vaid. f. „Nepažįstamoji“. 1.35 Muzikinis kanalas. 19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. „Fortūnos pilis“. 20.20 Gyvoji istorija (k.). 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Akiračiai (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. V.Kaziela. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

7.40 Teletabiai. 8.30 Griūk negyvas! (N-7) 10.00 Dok. serialas „Katastrofų tyrimai“. „Šv. Elenos ugnikalnio išsiveržimas“ (k.). 11.00 Namų daktaras. 11.30 Reporteris. 12.05 Skonio reikalas. 13.00 Serialas „MAD MEN. Reklamos vilkai“ (k.). (N-7) 14.00 Dok. serialas „Mitų griovėjai“. 15.00 „Pora kaip tvora“ (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Super L.T. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Gongo Gangas. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Šeštadienio detektyvas. „Pagrindinis įtariamasis“. (N-7) 21.00 Reporteris. Orai. 21.30 Komedija „Merė ir Briusas“. (N-14) 23.30 „Policijos nuovada“. (N-7) 0.30 „Zona“. (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 6.50 7.00 7.15 8.05 8.45 9.00 9.15 10.00 11.00 11.15 12.20 13.20 17.20 19.15 20.00 20.15 22.45 0.00 1.30 19.03 20.03 20.36 20.45 21.00

Naujienos. Top-shop. Grok, armonika! Gudruolės ir gudruoliai. Ganytojo žodis. Naujienos. Skanėstas. Michailas Deržavinas. Naujienos. Gyvenamoji aplinka. TV serialas „Kapitonas Gordejevas“. TV serialas „Chemikas“. Vaid. f. „Paslaptingoji sala“. Šlovės minutė. Laikas. Šlovės minutė. Kas? Kur? Kada? Andrejus Makarevičius. Muzikinis kanalas.

Auksinės kolekcijos. Vaikų radijo teatras. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Nidos festivalio koncertas „Benai, plaukiam į Nidą“. 3 d. 23.30 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. K.Bradūnas. 24.00 Nakties programa.

2011 m. birželio 10–17 d., Nr. 23 (67)

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2

Birželio 19, sekmadienis

„Vidaus imperija“.

„Aš esu legenda“.

„Pakartota žmogžudystė“.

„Svajonių viešbutis: Keiptaunas“.

8.30 Kaimo akademija. 9.00 Linksmoji šeimynėlė. 9.30 „Kurmis ir...“ 9.45 „Robotukas“. 10.05 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 10.30 Gustavo enciklopedija. 11.00 Sekmadienio vaikų koncertas. Muzikos festivalis „Mes – pasaulis“ (2). 13.00 Pasaulio dokumentika. „Civilizacijų paslaptys. Nefertitės paslaptis“. 14.00 „Šerloko Holmso nuotykiai. Šantažo karalius“. 16.00 Žinios (su vertimu į gestų k.). 16.15 Gamtos kodas. 16.50 Pradėk nuo savęs. 17.20 Septynios Kauno dienos. 17.45 Popietė su Algimantu Čekuoliu. 18.15 Žingsnis po žingsnio. 18.30 Stilius. 19.30 Bėdų turgus. 20.30 Panorama. 20.45 Savaitė. 21.15 Veiksmo komedija „Triukas“ (2010 m., Lenkija). (N-7) 23.15 Elito kinas. Drama „Vidaus imperija“ (2006 m., Prancūzija). (N-14)

6.30 Animac. f. „Muča Luča“. 6.55 Premjera. Animac. f. „Ozis ir Driksas“. 7.20 „Mažieji Tomas ir Džeris II“. 7.45 „Šiupininis“. 8.10 „Kas naujo, Skūbi Dū?“ 8.35 „Benas Tenas prieš ateivius“. 9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai. Nuotykių komedija „Melagių melagis“ (2002 m., JAV. Vokietija). 11.40 Komedija „Mirtis jai tinka“ (1992 m. JAV). 13.50 „Nepaprastoji istorija“. Nuotykių serialas. 14.55 „Eva Luna“. 17.00 Ne vienas kelyje. 17.45 Įvykiai, sukrėtę Lietuvą (k.). (N-7) 18.45 Žinios. 19.00 Teleloto. 20.00 Super KK2. (N-7) 21.00 Veiksmo trileris „Aš esu legenda“ (2007 m., JAV). (N-14) 24.00 Veiksmo f. „Ašmenys“ (1998 m., JAV). (N-14)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 Animac. serialas „Perla“. 7.30 „Ilgoji pertrauka“. 8.00 „Winx“ klubas“. 8.30 „Beibleidai. Metalinė kova“. 9.00 Mistinė drama „Paviršius“ (2005 m., JAV). 10.00 Nuotykių komedija „Žaidimų aikštelė. Kelionė namo“ (2007 m., JAV). 12.00 Komedija „Pagaminta Amerikoje“ (1993 m., JAV, Prancūzija). 14.15 Nuodėmių dešimtukas. 15.20 „Choras“. 16.20 Nuodėmių dešimtukas. 17.00 „Kobra 11“. (N-7) 18.00 Skubi pagalba 112. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Savaitės komentarai. 19.30 Tu gali šokti. 21.30 Drama „Pakartota žmogžudystė“ (1999 m., Vokietija, Kanada, JAV). (N-14) 23.55 Trileris „Įkaitas“ (2004 m., JAV). (N-14)

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos. 8.00 Nesėsi – nepjausi (k.). 8.30 Tauro ragas. 9.00 Autopilotas. 9.30 Statybų TV. 10.00 Sekmadienio rytas. 10.50 Sveikatos kodas. 11.50 „Fenomenas“ (k.). 12.50 Nerealios namų šeimininkės (k.). 13.45 Sveikinimų koncertas (tel. (8 5) 278 0803, mob. 8 618 77 654). 15.45 Smagiausios akimirkos. 16.50 Atvirai su žvaigžde (k.). 17.50 „Srautas I“. (N-7) 18.50 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 Be recepto. 21.00 Melodrama „Svajonių viešbutis: Keiptaunas“ (2009 m., Vokietija, Austrija). (N-7) 23.00 Kriminalinė drama „Išdavystė“ (k.). (N-14) 1.15 Bamba. (S)

Lietuvos ryto TV Pirmadienis–penktadienis 7.20 val. TV serialas „Policijos nuovada“. Rež.: Antonello Grimaldi, Monica Vullo (N-7). Policijos darbas – tai nesibaigiantis karas su nusikaltėliais. Vagystės, pagrobimai, žudynės ir viską kontroliuojanti italų maﬁja.Tačiau ši žiauri kasdienybė vienija policijos nuovados žmones, kurių priešakyje – inspektorė moteris. Italų detektyvinis serialas „Policijos nuovada“ – dramatiškas, kartais ironiškas, bet tiesus žvilgsnis į amžiną kovos tarp nusikaltimo ir įstatymo pasaulį.

BTV Antradienis, birželio 14 d. 21.00 val. GERAS FILMAS „Broliukai Didlai“. JAV, 1998 m. Rež. Steve Boyum (N-7). Vaidina: Steve Van Wormer, Paul Walker, A.J. Langer, John Ashton, Dennis Hopper, Eric Braeden, Richard Lineback, Robert Englund.

Du dvyniai – išlepę milijonieriaus sūnūs, audringai atšventę aštuonioliktąjį gimtadienį, viršijo visas tėvo kantrybės atsargas. Tėvas išsiunčia juos persiauklėti į specialią mokyklą, kur jie turėtų gauti tikrojo vyriškumo pamokų, o namo grįžti atsakingi ir pajėgūs kada nors perimti didžiulės Didlų kompanijos vairą. Tačiau per klaidą broliukai Didlai patenka į aplinkos tvarkymo savanorių būrį. Linksmi ir nepakartojami broliukų Didlų nuotykiai ekstremalių situacijų, nenutrūkstamo veiksmo, nuostabaus grožio merginų ir gamtos apsuptyje. Ar jie taps tikrais išauklėtais džentelmenais?

8.00 Gimtoji žemė. 8.30 Rytas su ... Gintaru Rinkevičiumi. 9.20 Vienas eilėraštis. 9.30 Mokyklos langas. 10.00 Miesto kodas. 10.50 Mūsų miesteliai. Kudirkos Naumiestis (1). 11.35 Muzika gyvai (k.). 13.05 Būtovės slėpiniai. 13.55 „Niekas nenorėjo mirti“. Drama. 15.40 „Šiaurės Golgota“. LTV dok. f. 16.45 Dalia Kutraitė kalbina... Alfredą Tiškevičių. 17.05 Krašto garbė. 18.00 Dok. f. „Senieji Lietuvos vienuolynai“. 19.05 Auksinės melodijos. Koncertas „Visos žvaigždės“. 20.45 Kultūros paveldas. Dubingiai. Radvilų statytos bažnyčios likimas (k.). 21.00 Nuotykių komedija „Darvino premija“. 22.30 Panorama. 22.45 Bohemiečių spektaklis. J. Massenet „Verteris“.

TV 1 8.05 8.40 9.10 10.05 11.05 12.10 12.40 13.40 14.05 15.00 15.30 16.00 17.00

5.05 5.45 6.03 8.03 9.03 10.03

Teleparduotuvė. Etnos. Eko mitas. „Gyvūnų pasaulis su Džerodu Mileriu“. Dok. serialas. „Šunys darbininkai“. Dok. serialas. „Mano puikioji auklė“. „Šnipų žaidimai“. „Draugai VI“. „Senosios Kristinos nutikimai“. Humoro serialas. Teleparduotuvė. „Didžiojo sprogimo teorija“. (N-7) „Gražiosios melagės“. Serialas. „Liežuvautoja“.

Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Ryto garsų savaitė. Mes, moterys (k.). Tetos Betos viktorina.

18.00 „Skaičiai“. 19.00 „Gailestingumo ligoninė“. Serialas. (N-7) 20.00 „Detektyvė Rizoli“. 21.00 Sekmadienio romantika „Alpių klinika. Rizikingas sprendimas“. Romantinė drama. (N-7) 22.50 „Senosios Kristinos nutikimai“. Humoro serialas. 23.50 „Draugai VI“.

TV6 8.45 9.00 9.30 10.00 11.00 12.00 12.30 13.30 14.00 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 21.00 21.30 22.00 23.00 24.00 1.00

Teleparduotuvė. Tavo augintinis. Vienam gale kablys. Robinzonai. Lietuva. Gordono Ramzio virtuvės košmarai. „Kol mirtis išskirs“. Komedija. (N-7) Topmodeliai. Pakvaišęs sportas. Jokių kliūčių! „Iš peties“. Realybės šou. „X mutantai“. Fantastinis nuotykių serialas. Jokių kliūčių! Norite – tikėkite, norite – ne. „Norbitas“. Komedija. „Klyvlendo šou“. „Šeimos bičas“. „Ryklys“. Kriminalinė drama. (N-7) „Sukčiai Ričiai“. Komedija. (N-14) „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. „Karštoji linija“. Erotinis f. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 10.00

TV parduotuvė. Reporteris (k.). Teletabiai. Griūk negyvas! (N-7) Dok. serialas „Grobuonys“. „Išlikimas“. 10.30 Dok. serialas „Gimę žudyti“. „Medžiotojų gaujos“ 11.03 12.10 13.03 13.47 14.03 14.28 16.30 17.03 17.30 18.10 19.03

Muzika Tau. Lietuvos diena. Radijo teatras. Retro. Septynios sporto dienos. Gera girdėti. Laida rusų kalba. Literatūros akiračiai. Atsiliepk dainoj. Laisvai! Vudstoko vaikai.

11.00 Šiandien kimba. 11.30 Reporteris (k.). 12.00 Dok. serialas „Plėšrūno instinktas“. „Tigrų beieškant“. (N-7) 13.00 TV serialas „Pagrindinis įtariamasis“ (k.). (N-7) 15.00 Serialas „Pora kaip tvora“ (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Super L.T. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Ekovizija (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 „Sodo detektyvės“ (k.). (N-7) 21.00 Žinios. Orai. 21.15 24/7. 22.15 Serialas „MAD MEN. Reklamos vilkai“. (N-7) 23.20 Bušido LT. 23.55 „Policijos nuovada“ (k.). (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 7.10 7.25 7.55 8.15 9.00 9.20 9.35 10.30 11.00 11.15 12.00 14.00 15.50 18.00 20.00 20.55 22.20 0.15 1.25

Naujienos. Top-shop. Laida kariams. Noriu žinoti. Sveikata. Naujienos. Padriki užrašai. Kol visi namie. Fazenda. Naujienos. „Jeralaš“. TV serialas „Kapitonas Gordejevas“. Vaid. f. „Viengungiai aprūpinami bendrabučiu“. Pašaukimas. TV serialas „Paslaptingomis aplinkybėmis“. Laikas. Didelis skirtumas. Vaidybinis f. „O, laimės kūdiki!“ Pozneris. Muzikinis kanalas.

20.03 Vaikų radijo teatras. 20.39 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. J.Strielkūnas. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

TV6 Trečiadienis, birželio 15 d. 21.35 val. Veiksmo filmas „Baudėjas“. JAV, 1989 m. Rež. Mark Goldblatt (N-14). Vaidina: Dolph Lundgren, Louis Gossett Jr., Jeroen Krabbe. Kovinių filmų žvaigždė Dolfas Langrenas, pradėjęs karjerą žiauraus rusų boksininko Drago vaidmeniu įžymiajame „Rokyje 4“, šį kartą imasi triuškinti mafiją. Raumeningas ir patyręs policininkas, tvirtas įstatymo sergėtojas, patiria skaudų smūgį – mafija nužudo jo žmoną ir dukteris. Įniršęs kovotojas už teisingumą išsižada savo priesaikos įstatymui ir pradeda be teismo retinti mafijos gretas. Jis per daug patyręs, kad patektų į policijos rankas, ir per daug užsiliepsnojęs pykčiu, kad jį įveiktų nusikaltėliai.

BTV Penktadienis, birželio 17 d. 22.50 val. Kriminalinė drama „Išdavystė“. JAV, 2007 m. Rež. Billy Ray (N-14). Vaidina: Chris Cooper, Ryan Phillippe, Laura Linney, Caroline Dhavernas, Gary Cole, Dennis Haysbert, Kathaleen Quinlan, Bruce Davison, Tomas Barnett. 2001-ųjų vasario mėnesį suimamas Robertas Hansenas, vyresnysis FTB agentas. Jis įtariamas šnipinėjimu. Šis žmogus atsakingas už tai, ką kai kas įvardija „didžiausia saugumo išdavyste Amerikos istorijoje“. Erikas O’Neilas, kompiuterių specialistas, norintis tapti agentu, yra paskiriamas R.Hanseno padėjėju ir šnipu, jo pareiga surinkti visą informaciją apie savo bosą. Per kelias savaites prisiekęs katalikas R.Hansenas pripranta prie naujojo padėjėjo ir net pradeda juo pasitikėti. Kuo baigsis jauno, ambicingo jaunuolio ir patyrusio FTB agento pavojingas vienas kito stebėjimo žaidimas? Juosta paremta tikrais įvykiais ir faktais.

TV3 Penktadienis, birželio 17 d. 21.50 val. Komedija „Aš, kitas aš ir Irena“. JAV, 2000 m. Rež. Bobby Farrelly, Peter Farrelly (N-14). Vaidina: Jim Carrey, Renée Zellweger, Chris Cooper, Richard Jenkins, Robert Forster. Čarlis (akt. Džimas Keris) – Roudailendo policininkas. Jis švelnus ir geraširdis, todėl nenuostabu, kad vietos gyventojai, net vaikai, nelabai klauso jo nurodymų laikytis įstatymų ir tvarkos. Tačiau vieną dieną mielasis policininkas virsta piktu pašaipūnu, kuris nedvejodamas skaudžiai baudžia drįstančius nepaisyti tvarkos ar tiesiog bandančius iš jo pasišaipyti. Policininką ištiria gydytojai ir pateikia neįtikėtiną diagnozę. Čarlio asmenybė susidvejinusi. Policijos viršininkas nusprendžia išleisti vargšą pareigūną atostogų, bet prieš tai pateikia jam nereikšmingą užduotį. Čarlis turi nugabenti žavią blondinę Ireną (akt. Renė Zelveger) į Niujorką, kur ši neva padarė nusikaltimą...

TV6 Sekmadienis, birželio 19 d. 19.00 val. Komedija „Norbitas“. JAV, 2007 m. Rež. Brian Robbins (N-7). Vaidina: Eddie Murphy, Thandie Newton, Terry Crews. Norbitui amžinai nesiseka. Jam vaikystę praskaidrino tik įtėvio meilė ir graži mergaitė, kuriai jis nesiryžo prisipažinti apie savo jausmus. Kai atėjo laikas vesti didžiausią miestelio skandalistę, apsirijėlę ir bjaurybę Rasputiją, netikėtai į miestelį sugrįžo jo vaikystės simpatija...

Gimtasis kraštas

Slovakijos prezidento vizitas

Lietuva per savaitę

2011 m. birželio 10–17 d., Nr. 23 (67)

Diena be mokesčių Vilniuje praėjusį šeštadienį paminėta tradicinė Laisvės nuo mokesčių diena. Procesijos dalyviai nuo Vyriausybės rūmų Seimo link Gedimino prospektu stūmė simbolinį mokesčių naštos akmenį. Liberalų ir centro sąjungos, Jaunųjų liberalų aljanso, Lietuvos liberalaus jaunimo rengiamos Laisvės nuo mokesčių dienos eitynės organizuojamos jau keliolika metų, šiemet jos vyko vėliausiai.

Pirmadienį Prezidentės Dalios Grybauskaitės kvietimu oﬁcialaus vizito į Lietuvą buvo atvykęs Slovakijos prezidentas Ivanas Gašparovičius.

„Dovana Tėvui“

Vilniaus mokytojų namų kiemelyje sekmadienį „Ąžuoliuko“ chorai (meno vadovas Vytautas Miškinis) surengė koncertą „Dovana Tėvui“, skirtą Tėvo dienai.

Pagerbė šachmatų čempionę

Birželio 8 d. Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius priėmė Europos moterų šachmatų čempionato aukso medalio laimėtoją Viktoriją Čmilytę. Už pergalę Europos čempionate šachmatininkei skirta 20 tūkst. litų premija.

Savaitgalio orai

Spaudos fotografijų paroda

Vilniuje, Lukiškių aikštėje, oﬁcialiai atidaryta geriausių praėjusių metų pasaulio spaudos fotograﬁjų paroda. Prestižinių darbų keliaujančią parodą, kurią aplankė maždaug 45 mln. lankytojų visame pasaulyje, dabar gali nemokamai apžiūrėti ir sostinės svečiai.

Atidengta paminklinė lenta

Šeštadienį per Lietuvą slinks atmosferos frontas. Dieną daug kur numatomi trumpi lietūs. Vietomis griaudės perkūnija. Vėjas besikeičiančios krypties, 4–9 m/s. Temperatūra vidurdienį sieks 22–27 laipsnius, pajūryje bus vėsiau – 18–21 laipsnis. Sekmadienio naktį vietomis, dieną vėl daug kur prognozuojami trumpi lietūs, kai kur su perkūnija. Pūs šiaurės, šiaurės vakarų, 4–9 m/s vėjas. Temperatūra naktį bus 12–17, dieną – 20–25, prie jūros – 17–19 laipsnių. Pagaliau nusistovės tikra lietuviška vasara su šiluma, lietumi ir perkūnija.

Vilniuje, Tauro g. 20/K. Kalinausko g. 7, atidengta paminklinė lenta Vilniaus miesto garbės piliečiui, lietuvių kilmės lenkų rašytojui, poetui, literatūros mokslininkui, Nobelio premijos laureatui Česlavui Milošui.

Priešpilnis. Saulė teka 4.46, leidžiasi 21.50.

Šeštadienį

Sekmadienį

Naktį: +13 +18°

Naktį: +12 +17°

Dieną: +22 +27°

Dieną: +20 +25° Martyno Vidzbelio nuotrauka

Parengė Rimantas Dovydėnas, GK, EPA-Eltos inf. ir nuotraukos