Gimtasis kraštas nr. 24 by Gimtasis kraštas

Gimtasis kraštas Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2011 m. birželio 17–23 d., Nr. 24 (68)

Kaina 1,99 Lt

Su gamta reikia ne kovoti, o draugauti Klimatologė Audronė Galvonaitė: „Mums jau reikia pratintis ne tik prie smarkaus lietaus, bet ir prie sausrų, karščio bangų, stipresnių vėjų, škvalų, perkūnijų.“

1, 3 p.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Paprasta nelegalios imigrantės istorija

Parkai išsiilgo ramybės

5 p.

11 p.

Aktorius Rolandas Kazlas slepiasi ir ieško savęs 12 p.

2011 m. birželio 17–23 d., Nr. 24 (68)

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Pavojingos medicininės atliekos – tiksinti ekologinė bomba

Rusijos milžinas taikosi į Lietuvą Stambiausias Rusijos bankas „Sberbank“ tiria galimybes įleisti šaknis Rytų Europoje, ypač Pabaltijyje. Albinas ČAPLIKAS Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas neseniai prakalbo apie didesnę komercinių bankų konkurenciją, naujų bankų atėjimą į Lietuvą. Beveik tuo pat metu pasklido informacija apie stambiausio Rusijos banko susidomėjimą Pabaltijo šalių finansine rinka. Ar Rusijos bankams yra vietos Lietuvoje?

Tiria galimybes

Ministerijų klerkai tarsi futbolo kamuolį vieni kitiems stumdo atsakomybę dėl epidemija grėsusios pavojingų medicininių atliekų sankaupos. Ekologinė bomba pradėjo tiksėti, kai dvi Lietuvoje medicinines atliekas deginančios bendrovės sustabdė savo veiklą.

Vida TAVORIENĖ Net ekologinės katastrofos grėsmė negali prikelti atsakingų valdininkų nuo kėdžių. Kelias savaites nerasta sprendimų dėl susikaupusių apie 50 tonų pūvančių pavojingų medicininių atliekų. Tik tada, kai žiniasklaida pradėjo skambinti pavojaus varpais, Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremalią situaciją ir aplinkosaugininkų uždarytai medicininių atliekų surinkimu ir tvarkymu užsiimančiai bendrovei „Senovė“ leido laikinai deginti pavojingas atliekas.

Atliekos puvo kaitroje Ekologinė bomba pradėjo tiksėti, kai dvi Lietuvoje medicinines atliekas deginančios bendrovės sustabdė savo veiklą. Nuo 2006 m. šias atliekas deginusi Vilniuje įsikūrusi bendrovė „Senovė“ dėl oro taršos šiemet neteko leidimo. O netoli Šiaulių Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšomis pastatytas naujas pavojingų atliekų deginimo

įrenginys sustabdytas atliekant trečią bandomąjį deginimą. Bandomoji valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objekto eksploatacija gegužės 17 d. nutraukta kilus konﬂiktui tarp gamyklą jungtinės veiklos pagrindu statančių Italijos įmonės „Hafner Srl“ bei bendrovės „Senovė“ ir statybų užsakovo – Ūkio ministerijai pavaldžios bendrovės „Toksika“. Nebelikus, kur deginti pavojingų medicininių atliekų, gydymo įstaigose ir tokias atliekas surenkančių bendrovių saugyklose pradėjo kauptis tvarsčiai, kūno organai ir jų dalys, kraujas ir pan. Perpildžius saugyklas atliekos paliktos pūti tiesiog sunkvežimiuose. Kepinant karščiams bendrovės „Senovė“ kieme kaupėsi dešimtys tonų pavojingų atliekų, tačiau bent laikino leidimo deginti jas niekas neskubėjo išduoti. Užkrato pavojaus tikimybė pradėjo grėsmingai augti ir kitose atliekas surenkančiose bendrovėse bei gydymo įstaigose. Tik Vyriausybei paskelbus valstybės lygio ekstremalią situaciją, „Senovei“ leista laikinai užkurti

krosnį. Premjeras Andrius Kubilius pripažino, kad pavojingų atliekų deginimas Vilniuje – ne geriausias sprendimas. Tačiau iš dviejų blogybių pasirinkta mažesnė.

Reikalavo daugiau pinigų „Dabar situacija stabilizuota, medicininės atliekos naikinamos. Šiandien turėtų būti išvežtos perteklinės atliekos iš Santariškių klinikų, kur jų buvo daugiausia“, – savaitės pradžioje teigė sveikatos apsaugos viceministras Audrius Klišonis. Pasak kai kurių ligoninių vadovų, atliekas išvežančios bendrovės dėl esą ekstremalios padėties iš gydymo įstaigų pradėjo reikalauti didesnių pinigų už atliekų išvežimą. Sveikatos apsaugos viceministro teigimu, dėl nutrūkusio medicininių atliekų deginimo sudėtingiausia situacija buvo Rytų Lietuvoje – Vilniaus, Utenos, Visagino ir kitų miestų gydymo įstaigose, kuriose nėra pavojingų atliekų nukenksminimo įrangos. Nemažai Vakarų ir Vidurio Lietuvos gydymo įstaigų dalyvavo ES

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

remiamame projekte ir įsigijo autoklavus bei mikrobangų įrenginius, kurie nukenksmina atliekas. Taip nukenksmintos jos gali būti šalinamos kaip buitinės. Kauno ligoninės generalinis direktorius Stasys Gendvilis patvirtino, kad jo vadovaujama gydymo įstaiga turi atitinkamą įrenginį, todėl pavojingų atliekų deginimas jai neaktualus. Anot S.Gendvilo, toks medicininių atliekų tvarkymo būdas yra pigesnis.

Stiprūs potvyniai kasmet Lietuvai atneša milijoninius nuostolius. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Vos išsivadavę iš šaltos ir gilios žiemos gniaužtų, birželio pradžioje kentėjome nuo kaitros, o jau praėjusį savaitgalį prireikė gelbėtojų pagalbos likviduojant liūties pasekmes. Kas tai? Gamtos anomalijos? „Su tokiais reiškiniais reikia apsiprasti“, – pataria klimatologė Audronė Galvonaitė. Vieni klimatologai jau moko mus pratintis prie šylančio klimato, kiti tikina, kad atšilimą jau keičia atšalimas.

Nukelta į 2 p.

Purtosi atsakomybės Laikini sprendimai priimti, tačiau kam teks atsakomybė už šalies mastu iškilusią epidemijos grėsmę. „Jei klausiate apie medicinines atliekas, tai atsakomybė tenka Sveikatos apsaugos ministerijai, nes ji atsakinga už gydymo įstaigų atliekų tvarkymo sistemos sukūrimą. O jei tokio pajėgumo nėra, ji turi inicijuoti jo atsiradimą arba ieškoti naujų alternatyvų“, – rėžė aplinkos viceministras Aleksandras Sruogis. Nukelta į 2 p.

Gamtos anomalijos ilgainiui taps įprastos Vismantas ŽUKLEVIČIUS

Gegužės pabaigoje „Financial Times“ paskelbė, kad stambiausio Rusijos banko „Sberbank“ naujasis stebėtojų tarybos narys Alesandras Profumas (buvęs banko „UniCredit“ Italijoje vadovas) šiuo metu tiria „Sberbank“ galimybes dirbti Rytų Europoje, ypatingą dėmesį skirdamas būtent Pabaltijo (ne Baltijos) šalims, taip pabrėždamas buvusią priklausomybę. Iki krizės Rusijos kapitalo pinigai Baltijos šalyse dažniausiai sukdavosi per Latviją. Ryga net su pasitenkinimu bandė kurti Baltijos šalių Šveicarijos įvaizdį. Tačiau per pastaruosius metus, ypač po „Parex“ banko žlugimo, šis įvaizdis labai susvyravo. Kokie apskritai veiksniai lemia bankininkystės plėtrą, ar Lietuva galėtų perimti nutrūkusias Latvijos viltis?

Stichijos negaili ir žmonių gyvybių Praėjusį savaitgalį kai kuriuose Lietuvos regionuose prapliupus liūčiai, papildomo darbo turėjo ir ugniagesiai. Jų pagalbos prireikė nuo kelių šalinant nuvirtusius medžius, kai užtvino rūsys ir kai viena moteris įstrigo automobilyje apsemtoje gatvėje. Iš viso tą dieną buvo gauti šeši iškvietimai, susiję su liūtimi. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departa-

Eltos nuotrauka

mento atstovės Lauros Valauskienės teigimu, sostinės T.Narbuto gatvėje po liūties iš apsemto automobilio buvo išgelbėta sušalusi moteris. „Panevėžio ir Šilutės rajonuose bei Palangoje važiuota šalinti ant važiuojamosios kelio dalies užvirtusių medžių. Panevėžyje iš rūsio siurbtas vanduo. Ten šeštadienį irgi buvo didelė liūtis“, – sako L.Valauskienė. Pernai vasarą būta panašių, tačiau stipresnių ir daugiau nuostolių atnešusių liūčių. Po karščio bangos atėjusi liūtis liepos pabaigoje visa savo galia smogė Kaunui. Medžiai virto visame mieste. O rugpjūčio pradžioje visoje šalyje praūžęs škvalas pareikalavo 4 žmonių gyvybių. Kaip pjūklu buvo nupjauti medžiai kelyje Alytus–Valkininkai. Nukelta į 3 p.

2 Pavojingos medicininės atliekos – tiksinti ekologinė bomba Gimtasis kraštas

2011 m. birželio 17–23 d., Nr. 24 (68)

Aktualijos

vimų vieno rodiklis viršijo leistinas normas. Be to, prieš atliekų deginimą protestuoja vietos gyventojai. Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Remigijus Bielinskas tvirtino, kad „Senovei“ paleidus atliekų deginimo įrenginį, sostinėje tarša nepadidėjo. „Atlikti matavimai abejones išsklaidė – per savaitgalį veikusios gamyklos aplinkos tarša neviršijo leistinų normų“, – užtikrino R.Bielinskas.

Biurokratai neskubėjo

Sveikatos apsaugos ministerija atsakinga už gydymo įstaigų atliekų tvarkymo sistemos sukūrimą.

Atkelta iš 1 p. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas įsitikinęs, kad šiuo atveju atsakomybę pirmiausia turėtų prisiimti Aplinkos ministerija (AM). „Viceministras A.Sruogis ir kiti ministerijos darbuotojai turėjo kuo skubiau inicijuoti, jog „Senovės“ deginimo gamykla būtų kuo greičiau paleista, kad būtų išvengta galimos epidemijos. O jie sėdėjo rankas sudėję tarsi tai būtų ne jų reikalas“, – neveiklumu piktinosi parlamentaras. J.Šimėno teigimu, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) privalo užtikrinti, kad medicininės atliekos būtų surinktos ir pristatytos tvarkytojui. O AM turi pa-

GK archyvo nuotraukos

sirūpinti, kad jos būtų saugiai utilizuojamos. „Taigi SAM savo funkciją atliko, o aplinkosaugininkai atliekas tvarkančiai bendrovei „Senovė“ buvo uždėję spyną. Susiklosčius ekstremaliai situacijai jie neieškojo išeičių. Kuo tai galėjo baigtis?!“ – aplinkosaugininkams priekaištavo Seimo narys.

„Kai kelios auklės, vaikas be galvos. Ir dėl susiklosčiusios situacijos, ir dėl biurokratinių užtvarų buvo iškilęs rimtas pavojus kokiai nors infekcijai išplisti“, – pareiškė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas. Seimo narį pribloškė rami biurokratų reakcija, kai reikėjo nedelsiant imtis veiksmų, kad nekiltų epidemija. „Kuo skubiau reikėjo tvarkyti susikaupusias atliekas, o biurokratai pareiškė, kad po dviejų dienų užregistruos raštą ir išduos leidimą. Reikalai pajudėjo tik sugriežtinus toną“, – sakė A.Matulas. Sklandumo stinga ir statant be-

Netinkamai mūsų šalyje tvarkomos medicininės atliekos sudomino ir Seimo kontrolierių įstaigą. Medicininių atliekų deginimas „Senovės“ įrenginyje buvo sustabdytas dėl užﬁksuotos taršos. Pasak J.Šimėno, iš daugelio taršos mata-

maž 90 mln. Lt investicijų pareikalavusį valstybinės reikšmės pavojingų atliekų deginimo įrenginį prie Šiaulių. Tikėtasi, kad krosnis pradės

Rusijos milžinas taikosi į Lietuvą

„Naujasis Lietuvos banko vadovas jau ne tik žodžiais įrodė, kad griežčiau viską prižiūrės, todėl neleis pernelyg rizikingai skolinti. Pasimokyta iš krizės. Lengvas paskolų išdavimas gali suformuoti naują burbulą. Rusiški bankai mato veiklos galimybes. Tačiau jeigu skandinaviški bankai išsijudins, naujiems bankams tikrai nebus ką veikti šioje rinkoje“,– tikino R.Rudzkis.

„Dabar situacija stabilizuota, medicininės atliekos naikinamos“, – teigė viceministras A.Klišonis.

Atkelta iš 1 p. „Jeigu visus lietuvius perkeltume į Šveicariją, bankininkystė šioje šalyje, ko gero, sugriūtų, o jeigu į Lietuvą atkeltume šveicarus, tai ir čia atsirastų pasaulinių bankų. Lemia ne pastatai ir turtas, bet mentalitetas, išprusimas ir tradicijos“, – sakė Seimo Biudžeto ir ﬁnansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas. Seimo Biudžeto ir ﬁnansų komiteto pirmininkas nesistebi bankų Rytuose ketinimais. Kita vertus, kol kas kalbama tik apie galimybes. „Ekonomikos ir bankų politikoje jau atgyveno principas – aukšta tvora tarp kaimynų. Ant banknotų neparašyta, iš kokio banko jie gauti – iš vakarietiško ar iš rytietiško“, – juokavo K.Glaveckas. Tačiau parlamentaras pastebi, kad šiais laikais svarbu banko patikimumas, pinigų ir investicijų skaidrumas ir, žinoma, privalomų taisyklių laikymasis. „Nesergu įtarumo liga, ekonomikoje apskritai tokiomis ligomis sirgti negalima. Tačiau kai kurie kolegos serga, todėl savo politiką grindžia kraštutinumais – arba į kairę, arba į dešinę. Žinoma, neužmiršta praeitis, nešvarūs dalykai. Visa tai reikia žinoti, įvertinti ir versti naują ekonomikos puslapį, ypač krizės laikais“, – sako K.Glaveckas.

Komiteto pirmininkas sakė, kad stambus bankas didžiausią dėmesį turėtų skirti stambiajai pramonei, energetikos ar kitiems projektams. Tačiau ši niša Lietuvos rinkoje jau užimta, todėl naujam bankui dėl jos tektų nemažai pakovoti.

Ar neprivers pasislinkti skandinavus? „DnB NORD“ banko vyriausiojo ﬁnansų analitiko Rimanto Rudzkio nuomone, bankininkystės sektoriuje vietos visada galima surasti. „Ekonomika vėl įgauna papildomą kvėpavimą, galime tikėtis, kad per artimiausius trejus metus ekonomika augs, taigi augs ir pasko-

lų poreikis, ypač eksportuojančiam verslui. Šiuo metu noras plėsti verslą išaugęs, o vakarietiški bankai pirmiausia stengiasi būti maksimaliai patikimi. Tačiau kai laimi vienoje pusėje, pralaimi kitoje. Jeigu bankas yra labai patikimas, iš jo sunkiau gauti paskolas perspektyviam, bet kartu ir pakankamai rizikingam verslui. Jeigu lyginsime Rusijos bei Švedijos ar Danijos ekonomikų ypatumus, pastebėsime, kad Rusijoje daug mažiau stabilumo, tačiau daugiau veržlumo. Jie daugiau rizikuoja“, – pasakoja R.Rudzkis. Ar rizikingai veikiantis bankas turi galimybių atkovoti klientus iš šiuo metu Lietuvoje veikiančių Skandinavijos šalių bankų?

Planai ir realybė Vyrauja nuomonė, kad Rytų bankai gali teikti pigesnes paslaugas, pasiūlyti didesnes terminuotųjų indėlių palūkanas. Tačiau lazda turi du galus. „Nors Rytų bankai siūlo pigesnes paslaugas, tačiau iš tikrųjų rinkoje viskas kainuoja vienodai, to-

„Sberbank“ tiria galimybes dirbti Rytų Europoje, ypatingą dėmesį skirdamas būtent Pabaltijo (ne Baltijos) šalims. EPA-Eltos nuotrauka

J.Šimėno teigimu, Sveikatos apsaugos ministerija privalo užtikrinti, kad medicininės atliekos būtų surinktos ir pristatytos tvarkytojui.

veikti dar pernai, tačiau prasidėjus rangovų ir užsakovų nesutarimams, darbai nutraukti, o pavojingos medicininės atliekos paliktos pūti.

Žiūri pro pirštus Netinkamai tvarkomos medicininės atliekos sudomino ir Seimo kontrolierių įstaigą. Anot Seimo kontrolieriaus Romo Valentukevičiaus, į kelerių metų senumo medicininių atliekų tvarkymo problemą žiūrima pro pirštus. „Kyla grėsmė, kad sukauptos medicininės atliekos, kuriose gali būti toksinių medžiagų, sunkiųjų metalų, įvairių mikroorganizmų, bus pradėtos šalinti kartu su buitinėmis atliekomis“, – nuogąstauja Seimo kontrolierius. Seimo kontrolierių įstaigos viešųjų ryšių specialistė Jurgita Matačinskaitė informavo, kad gegužės pradžioje pradėtas tyrimas gali užtrukti iki trijų mėnesių, tad išvadų dar reikės palaukti. Nejauku net svarstyti, kas būtų, jei „Toksikos“ ir rangovų ginčas užsitęstų, o leidimo deginti pavojingas atliekas neturinčios „Senovės“ įrenginys sustreikuotų ar padidėtų aplinkos tarša, kaip tai jau yra buvę. dėl pigumas yra santykinis. Jie turi kažkur kitur sutaupyti – mažiau mokėti savo darbuotojams, kitais būdais dempinguoti. Bet labai abejoju, ar gali būti toks tikslas eiti į mūsų rinką“, – svarsto Investicijų valdymo bendrovės „Sindicatum Capital International“ vadovas S.Racevičius. „MP Bank“ Turto valdymo departamento vadovas, Finansų analitikų asociacijos prezidentas M.Vaičiulis sakė, kad palyginti nedidelėje Lietuvos rinkoje bankų užtenka, todėl kai kuriems iš jų gali tekti ieškoti užuovėjos.

Politiniai aspektai Žurnalisto kalbinti bankininkai vengė šnekėti apie rusų banko galimo investavimo Lietuvoje politinius aspektus. Tai – politikų duona. Akivaizdu, kad Rusijos įtaka Lietuvos ekonomikai išaugtų. Tokios strategijos Rusijos bankai laikosi ir kaimyninėje Baltarusijoje. „Sberbank“ yra vienas stambiausių bankų ne tik Rusijoje, bet ir Rytų Europoje. Jo aktyvai siekia net 25 proc. visų Rusijos bankinės sistemos ﬁnansų. Neoﬁcialiai kalbama, kad Rusijos komercinių bankų sistemą sudaro dvi dalys: „Sberbank“ ir visi likusieji bankai. Praktiškai per šį banką Rusijoje vykdomos visos socialinės programos, dauguma valstybės projektų ir išmokama absoliuti dauguma atlyginimų.

2011 m. birželio 17–23 d., Nr. 24 (68) Kaip elgtis per karščius Ne tik kaitra (kai dienos oro temperatūra yra didesnė kaip 30 laipsnių ir tai tęsiasi ne trumpiau kaip 10 dienų), bet ir trumpiau trunkantys karščiai gali turėti neigiamos įtakos gyventojų savijautai, nes karštas oras yra ne tik malonumas, bet ir pavojaus gyventojų sveikatai šaltinis. Perkaisti galima net ir nelabai aukštoje temperatūroje, ypač esant didelei santykinei oro drėgmei, todėl nėra rekomendacijų, kokia temperatūra jau pavojinga, kokia dar ne, nes karštį žmonės nevienodai toleruoja. Svarbu laikytis rekomendacijų, kurios padės gerai jaustis, išlikti darbingiems net ir karštą dieną bei išvengti rimtesnių problemų. SVARBIAUSIA TINKAMAI APSIRENKITE: • dėvėkite natūralaus pluošto, laisvus, lengvai ir gerai praleidžiančius prakaitą drabužius; • venkite drabužių iš sintetinių audinių; • patartina rengtis šviesiais drabužiais, kad jie atspindėtų saulės spindulius; • avėkite odinę avalynę; • pridenkite galvą apdangalu ar kepure. RIBOKITE FIZINĮ AKTYVUMĄ IR BUVIMO KARŠTYJE TRUKMĘ: • karštuoju metų laiku fizinius darbus atlikite ryte ar vakare, karštomis ir tvankiomis dienomis patariama nesportuoti, pavojingiausias laikas – nuo 11 iki 17 val.; • darbdaviai turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į darbuotojus, dirbančius lauke: parūpinti natūralaus pluošto, lengvai ir gerai praleidžiančius prakaitą darbo drabužius, neleisti darbuotojams dirbti išsirengus iki pusės, be galvos apdangalų; • kai karšta, visada judėkite ir darykite viską gerokai lėčiau negu paprastai, o žmonės, dirbantys lauke, ar jų darbdaviai turi sumažinti darbo krūvius, nes kuo sunkesnis darbas yra dirbamas, tuo daugiau šilumos pasigamina žmogaus organizme; • dirbant karštyje, darbuotojams būtinos specialios pertraukos vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.; • pratinkite organizmą prie karščio palaipsniui, tai labai svarbu vyresnio amžiaus žmonėms ir turintiesiems antsvorio; • pasistenkite išvykti iš didmiesčio, ypač patartina vyresnio amžiaus žmonėms ir motinoms su kūdikiais bei žmonėms, sergantiems įvairiais širdies sutrikimais, hipertenzija. GERKITE DAŽNIAU NEI TROŠKINA: • gerti geriausiai tinka stipresnės mineralizacijos negazuotas vanduo (mineralinis, mineralizuotas ar pasūdytas), nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų; • labiau išprakaitavus patartina pavartoti kalio chlorido, magnio, pomidorų, citrusinių vaisių, slyvų sulčių; • venkite alkoholio, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais, nes šie gėrimai skatina vandens pašalinimą iš organizmo; • negerkite iš karto daug, geriau gerkite nuolat ar reguliariai (kas 1–2 val.) po truputį, nelaukiant, kol ims kankinti troškulys; • gėrimai su ledu per karščius taip pat nemalšina troškulio, o gerdami ledinį skystį galite peršalti, nes toks gėrimas atšaldo gerklę ir skrandį, o troškulio pojūtis sugrįžta greitai, tad karštį iškęsti (pakelti) tampa dar sunkiau; • atsigaivinti labiausiai tinka vaisių, daržovių sultys ir arbatos.

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Gamtos anomalijos ilgainiui taps įprastos Atkelta iš 1 p. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja dr. A.Galvonaitė sako, kad silpnesnės ar stipresnės liūtys Lietuvai – ne naujjiena. „Tokios liūtys kartu su klimatto kaita tampa vis dažnesnės. Nieko keisto, kad po ilgos sausros iškrinta didesnis kritulių kiekis. Kai kada per ttrumpą laiką iškrinta mėnesio norma, o kartais ir daugiau“, – situacijos nedramatizuoja klimatologė. „Ne veltui oro masių susidūrimo zzonos vadinamos frontais. Susidūrrus šiltoms ir šaltoms oro masėms fformuojasi aukšti kamuoliniai debesys, jų viršūnės pasiekia net 15 b kilometrų aukštį. Iš tokių galingų debesų galima laukti visko: ir smarkių liūčių su perkūnija, ir krušų, ir škvalų“, – anomalijų susidarymą aiškina Lietuvos hidrometeorologijos ttarnybos Meteorologinių prognozių skyriaus vedėja Vida Ralienė. Pasak V.Ralienės, visi šie anomaliniai reiškiniai yra labai lokalūs. „Tame pačiame kaime vieną kraštą ggali nusiaubti praūžęs vėjas, o kittas kraštas tik iš kaimyno sužinos, kad kažkas buvo. Tokių reiškinių dar bus šią vasarą“, – prognozuoja meteorologė.

Keisis ir mąstysena, ir ggyvensena Pasak specialistės, pamačius grėsmingus kamuolinius debesis, reikėttų atsakingai rengtis būsimai audrai, lliūčiai, škvalui ir net krušai. „Reikėttų apžiūrėti namo stogą, kad vėjas nepagriebtų kokios nors atplaišos ir nenuneštų, reikėtų nestatyti automobilio ar pačiam nestovėti po senu medžiu. Sunkiausia kaimo žmogui

„Mums reikia pratintis prie tokių reiškinių. Ir ne tik prie smarkaus lietaus, bet ir prie sausrų, karščio bangų, stipresnių vėjų, škvalų, perkūnijų. Šie reiškiniai mūsų šalyje ekstremalėja“, – teigia klimatologė A.Galvonaitė.

su javais – jų nei paslėpsi, nei apdengsi. Čia jau laimės dalykas – ar tavo, ar kaimyno sklypui klius“, – sako V.Ralienė. „Mums reikia pratintis prie tokių reiškinių. Ir ne tik prie smarkaus lietaus, bet ir prie sausrų, karščio bangų, stipresnių vėjų, škvalų, perkūnijų. Šie reiškiniai mūsų šalyje ekstremalėja. To priežastis – klimato kaita. Vyksta atšilimas“, – teigia klimatologė A.Galvonaitė. Paklausta, kodėl šaltėja žiemos ir ar tikrai klimatas šyla, klimatologė atkirto: „Nereikėtų painioti orų su klimatu. Viena žiema šalta buvo, tai jau mes šaukiame, kad atšalo. Orai yra dinaminis reiškinys, jiems būdingi nukrypimai nuo normų, tačiau net ir jų intensyvumas rodo gamtos reiškinių ekstremalėjimą. Nėra vienos žiemos ar vasaros klimato. Tai ilgalaikis procesas, kuris pastaruoju metu įgavo didesnį pagreitį, nes jį išprovokavo

žmonių veikla“, – šiltėjimo priežastis komentuoja specialistė. Ar Lietuvai gresia naujų, šaliai nebūdingų anomalijų? Pasak daktarės, nebūdingi reiškiniai jau dabar juntami, pavyzdžiui, karščio bangos. „Lietuvoje aukštos temperatūros dienų būdavo vos kelios, o šiuo metu mes vis dažniau kalbame apie karščio bangas – kai aukšta temperatūra (+30 0C ir daugiau) tęsiasi savaitę, 10 dienų ar daugiau. Tokios bangos – normalus atogrąžų juostos reiškinys, tačiau Lietuvai tikrai nebūdingas“, – pasakoja klimatologė. Pasak A.Galvonaitės, gamtos reiškiniai nenumaldomai ekstremalės. Mes kaskart vis šauksime, kad to dar nebuvo. „Tiek Lietuvos, tiek kitų šalių klimatologai sutinka, kad šis dešimtmetis – pats šilčiausias (nuo instrumentinių stebėjimų pradžios). Klimatas akivaizdžiai šiltėja“, – sako klimatologė. „Šią vasarą dar bus ekstremalių gamtos reiškinių. Su tuo reikia susitaikyti ir, svarbiausia – keisti savo mąstymą, gyvenseną. Nederėtų karštą vidurdienį vaikščioti miesto gatvėmis, juo labiau mažus vaikus tampyti – tai pavojinga sveikatai. Reikia išmokti gyventi kitaip, taikytis prie besikeičiančių gamtos sąlygų. Patys prisidirbome – patys dabar ir kenčiame“, – apie besikeičiančio klimato ypatumus pasakoja A.Galvonaitė.

Šiltėjimą keičia atšalimas? O vienas žymiausių Žemės klimato modelių ekspertų Mojibas Latifas tvirtina, kad planetos šiltėjimą jau pradeda keisti vieną ar kelis dešimtmečius truksiantis staigus atšalimas. Kylio universiteto (Vokietija) Leibnico jūrų tyrimų instituto profesorius dar prieš 2 metus pareiškė, kad dėl šios priežasties netrukus žmonės pamanys, jog pasaulinis atšilimas pasibaigė. Nors profesoriaus

M.Latifo požiūriui pritaria nedaug klimato ekspertų, vis daugiau mokslininkų sutinka, kad artimiausių metų klimato kaitos prognozės anaiptol nėra tokios patikimos, kaip buvo manoma anksčiau. M.Latifas prognozuoja, kad jau artimiausiais metais natūralus planetos klimato atšalimo ciklas „įveiks“ dėl žmonių veiklos vykstantį klimato šiltėjimo procesą. Atšalimo ciklą esą sukels Šiaurės Atlante vykstantys cikliniai vandenyno srovių pokyčiai. Šį klimato fenomeną specialistai vadina Šiaurės Atlanto svyravimu. Priešingai nei dauguma tradicinės klimato šiltėjimo teorijos šalininkų, mokslininkas mano, kad pastaruosius 30 metų ﬁksuojamas klimato šiltėjimas gali būti susijęs su Šiaurės Atlanto svyravimu. Kokia tikroji šio reiškinio įtaka atšilimui, dar reikia išsiaiškinti. Pasak klimatologų, šiuo metu prasideda šaltoji Šiaurės Atlanto svyravimo fazė. M.Latifo teigimu, Šiaurės Atlanto svyravimas paaiškina, kodėl Sahelio regionas Afrikoje jau atsigavo nuo praėjusio amžiaus 8-ąjį ir 9-ąjį dešimtmetį niokojusių smarkių sausrų. Su tuo sutinka ir Jungtinės Karalystės meteorologijos tarnybos Klimato prognozių skyriaus vadovas Džeimsas Merﬁs. Jis pažymėjo,

Tokios liūtys kartu su klimato kaita tampa vis dažnesnės. Nieko keisto, kad po ilgos sausros iškrinta didesnis kritulių kiekis. kad Šiaurės Atlanto svyravimas yra susijęs su Indijos vandenyno musonais, Atlanto uraganais ir jūros ledo pokyčiais Arktyje. Profesoriaus M.Latifo manymu, jau artimiausiais metais gali prasidėti vieną ar du dešimtmečius truksiantis naujas klimato pokyčių etapas, kada vidutinė temperatūra pasaulyje nukris. Šonas šyla, šonas šąla. Kas? Ne, ne durys, tai – klimatas! Kai klimatologai pateikia skirtingas prognozes, paprastam žmogui belieka laukti ir stebėti: o kas gi bus toliau? Megsime šiltesnes kojines, statysime namus su oro kondicionieriais ar lipdysime pylimus nuo potvynių? Išgyvename iš ties įdomų, permainingą ir sunkiai nuspėjamą laikotarpį.

Gimtasis kraðtas

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis,

Reklamos pardavimas Tel. (8 5) 210 0093.

stasys.jokubaitis@gimtasiskrastas.lt

Prenumerata ir platinimas Tel. (8 5) 210 0060.

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė,

Tiražas 5 000 egz. ISSN 2029-4816

lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.

Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110.

Leidėjas – UAB

Žurnalistai: Meilė Taraškevičienė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Nijolė Baronienė, Vismantas Žuklevičius. Prieš savaitę Vilnių nusiaubusi liūtis visiškai paralyžiavo eismą. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Fotografas Klaudijus Driskius. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Gimtasis kraštas

Komentarai

Vienišė, bet ne vieniša

Saulius STOMA Dažnai iškilus, išskirtinis žmogus tampa vienišas. Jis žvelgia giliau ir plačiau. Jo mintys pranoksta aplinkinių žmonių suvokimą. Todėl jis gali likti nesuprastas, deramai neįvertintas, atstumtas. Tada atsiranda pavojus patekti į dramblio kaulo bokštą, žvelgti į kitus iš aukšto, tapti mizantropu. Tokie žmonės paprastai nesidomi visuomenės reikalais, o imasi kokios nors ezoterinės kūrybos. Tačiau jeigu išskirtinė asmenybė imasi visuomenės reikalų, ji gali nuveikti ypač daug. Gal net įgyvendinti istorinę misiją. Toks žmogus imasi kokios nors veiklos ne tam, kad elgtųsi „kaip visi“. Jis nori padaryti geriau, o tai reiškia – kitaip. Kartais iš „geriau“ lieka tik „kitaip“. Kartais to „kitaip“ geriau būtų ir nebuvę – jis ima griauti, o ne kurti. Kartais... Dažnai tai priklauso nuo aplinkybių, o ne vien nuo lyderio asmeninių savybių. Žmonijos istorijoje išskirtinės asmenybės iškildavo tada, kai susiklostydavo lemtingų permainų reikalaujanti situacija. Taigi toks žmogus turi atsirasti tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku. Ar dabartinė Lietuvos padėtis nėra kaip tik tokia? Ar visuomenė ir net tie patys visada pikti apžvalgininkai nereikalauja, kad galų gale mes daugelį dalykų imtume daryti kitaip? Kad pagaliau pasikeistų mūsų politinis ir visuomeninis kli-

matas, kad atsirastų naujas, teisingesnis požiūrio taškas ir elgesys? Kaip tik tokias permainas ir siūlo vis labiau puolama Prezidentė. Siūlo ne tik žodžiais, bet ir veiksmais. Kalbėjimas ir veikimas čia iš tikrųjų sutampa. Ir tai yra visiškai nauja. Koks tas naujasis požiūrio taškas? Kodėl dalies kalbėtojų ir vertintojų jis lieka nepastebėtas, o kitų – pasmerktas ir netgi įvardytas kaip grėsmė valstybei? Čia ir slypi konﬂikto esmė. Dalia Grybauskaitė bendrą situaciją mato tarsi iš apačios, o ne iš viršaus, nors pati yra toje viršūnėje. Ji geba žvelgti iš paprasto žmogaus, o ne iš valstybės institucijų kampo. Taip elgtis gali tik visavertė, stipri asmenybė.

Konflikto esmė – Dalia Grybauskaitė bendrą situaciją mato tarsi iš apačios, o ne iš viršaus, nors pati yra toje viršūnėje. Ši Prezidentė nesitapatina su valdančiąja klase, kaip didžioji dauguma pozicijos ir opozicijos politikų, biurokratų ir netgi viešųjų komentatorių. Todėl ji – balta varna. Todėl ją reikia sunaikinti. Arba ignoruoti. Tačiau ji yra Prezidentė. Dar blogiau. Ši iškili, kategoriška vienišė nėra vieniša. Ji turi didžiulį visuomenės palaikymą. Ir tai – galinga jėga. Todėl nė kiek neperdedu sakydamas, kad šitos Prezidentės laukia istorinė misija. Ji turi visas išorines sąlygas ir asmenines savybes pakeisti Lietuvą.

Ši Prezidentė nesitapatina su valdančiąja klase, kaip didžioji dauguma pozicijos ir opozicijos politikų, biurokratų ir netgi viešųjų komentatorių. Todėl ji – balta varna. Todėl ją reikia sunaikinti. Arba ignoruoti. Tačiau ji yra Prezidentė. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Prezidentė vis dėlto įveikė Seimą Parlamentarai neišdrįso atmesti šalies vadovės veto dėl Miškų įstatymo ir priėmė jį su Prezidentės Dalios Grybauskaitės teiktomis pataisomis ir pasiūlymais. Už tokį sprendimą balsavo 75 parlamentarai, prieš – 5, susilaikė 22. Buvo perspėti nedalyvauti balsavime asmenys, kurie gali turėti asmeninį interesą šiuo klausimu. Jeigu bus nustatyta, kad vis dėlto toks asmuo balsavo, įstatymas bus svarstomas iš naujo. Seimo

Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas informavo parlamentarus, kad yra kreiptasi į Registrų centrą dėl informacijos. Svarstant ir jau priėmus įstatymą netrūko emocijų. Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas iš Tėvynės sąjungosLietuvos krikščionių demokratų frakcijos Jonas Šimėnas, pats būdamas miško savininkas, gynė kitų savininkų atstovų pozicijas ir neigė Prezidentės argumentus. Palaikantys Prezidentės siūlymus parlamentarai pareiškė nenorintys,

Pakeisti visą politinę sistemą, kad ši pagaliau pradėtų veikti paprasto žmogaus, o ne savanaudžių galingųjų labui. Galbūt kaip tik dabar mes visi turime jau paskutinį šansą neprarasti savo šalies. Mes dar galime ją išgelbėti. Sakau mes, nes tik taip galima kažką padaryti. Ir Prezidentė tai supranta. Savo metiniame pranešime D.Grybauskaitė 29 kartus pasakė „mes“, „mūsų“, „mums“. Žodis „aš“ ten nebuvo ištartas nė karto! Kokia neapykanta turi degti komentatoriai, kad aptarinėdami tokį pranešimą pagrindiniu jo akcentu įvardytų nepadoriai dažną žodelio „aš“ vartojimą? Ką gi, dideliu objektyvumu mūsų žiniasklaida niekada nepasižymėjo, tačiau šitos Prezidentės atžvilgiu ji yra ypač neteisi. Reikia paaiškinti. D.Grybauskaitė niekada nesako „mes“ turėdama galvoje save. Taip daro tie, kurie tapatinasi su turima valdžia, o ne su savo žmogiškuoju asmeniu. Taip daro tie, kurie didžiuojasi būdami „vienu iš trijų“ ar vienu iš daugelio valdžioje. Todėl Prezidentės tapatinimąsi su plačiąja visuomene, o ne valdančiąja klase, šie žmonės priima kaip išdavystę. Ir grėsmę jiems patiems. Baisu. Juk staiga viena valdžios struktūra ima skirtis iš bendro įprasto srauto ir veikti kitu režimu. Maža to. Ji naudojasi savo turima galia, kad paveiktų ir visas kitas valdžios šakas. Reikia ką nors daryti! Negalima leisti šitaip griauti kai kam labai naudingos tvarkos. Todėl šioje negailestingoje kovoje net pačios didžiausios teigiamybės gali būti įvardytos kaip esminės blogybės. Kad ir asmeninės atsakomybės prisiėmimas, aktyvumas, nenoras tik stovėti šalia ir tuščiai pamokslauti. Juk kaip tik tuo dabartinė Prezidentė akivaizdžiai išsiskiria. Jos kalba turi visus geruosius vakarietiško politiko bruožus – ji yra suasmeninta. Taip ir turi elgtis konkrečių permainų siekiantis lyderis: atskleisti savo veiklos motyvus, priemones, aptarti rezultatus, įvardyti trukdžius ir nužymėti ateities gaires. Mūsų vienišė Prezidentė daro tai, ko visuomenė iš politinių lyderių laukia jau antrą dešimtmetį. Ji sako MES galvoje turėdama ne savo aplinką, ne sistemą, ne valstybės institucijas, o paprastus žmones. Ir atspirties ji ieško inicijuodama pilietinį aktyvumą, skatindama kurti stiprią visuomenę, kuri pajėgtų kontroliuoti visų rūšių valdžią. Taip, tai jau beveik revoliucija. Todėl jai bandoma pritaikyti Rolando Pakso sunaikinimo scenarijų. Imamos net tos pačios psichologinės klišės. Tačiau tai nepavyks. Šį kartą ne tik visuomenė trokšta stipraus lyderio. Toks stiprus lyderis iš tikrųjų atsirado.

2011 m. birželio 17–23 d., Nr. 24 (68)

Ant politinių svarstyklių

Ar kelių ereliams vieta Seime? Per vieną savaitę net trys Seimo nariai atsidūrė pareigūnų taikiklyje už įvairiausius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Šalia Petro Gražulio, kuris, kaip įtariam, net 33 kartus viršijo greitį, į vieną gretą stojo ir valdantiesiems priklausantys parlamentarai. 170 kilometrų per valandą greičiu lėkęs Algis Kašėta pats atsisakė Seimo vicepirmininko pareigų. Ketvirtadienio rytą perėjoje dviratininkę partrenkė ir kitas konservatorius – Rytas Kupčinskas. Šiandien klausiame, ar tokiems Seimo nariams apskritai vieta tautos išrinktųjų rūmuose – Seime.

Toks elgesys garbės nedaro

Būtų per griežta bausmė

Egidijus Klumbys, Seimo Etikos ir procedūrų komisijos narys

Jurgis Razma, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas

Iš trijų parlamentarų, pastaruoju metu „pasižymėjusių“ keliuose, norėčiau išskirti R.Kupčinską. Pagal pirminę aplinkybių informaciją, moteris, kurią jis partrenkė, per perėją važiavo dviračiu, nors Kelių eismo taisyklėse aiškiai parašyta, kad kirsdamas perėją dviratininkas privalo nulipti nuo dviračio ir taip pereiti perėją. Važiuoti dviračiu per perėją negalima! Tad šiuo atveju dviratininkė buvo neteisi, ji pažeidė Kelių eismo taisykles. Visai kas kita P.Gražulio ir A.Kašėtos elgesys keliuose. Jis tikrai nedaro garbės Seimo nariams, kurie turėtų rodyti pavyzdį tautai, bet iš tiesų ne tik pažeidinėja taisykles, bet ir didžiuodamiesi, kaip tai padarė P.Gražulis, pareiškia, esą greitį viršija nuolat. Jeigu jau Seimo nariai nesilaiko taisyklių, ko tada norėti iš eilinių žmonių, kuriuos parlamentarai ragina laikytis įstatymų. Ar tokie parlamentarai turėtų padėti Seimo nario mandatus ant stalo? Manau, kad tai kiekvieno Seimo nario sąžinės reikalas.

Nesiryžčiau pasakyti, kad po Kelių eismo taisyklių pažeidimo parlamentaras privalėtų atsisakyti mandato. Kiekvienas atvejis yra savitas, todėl vertinimas turėtų būti skirtingas. Juk niekas nežino, kiek buvo R.Kupčinsko kaltės. Jeigu dviratininkė išniro į perėją netikėtai ir vairuotojas tiesiog nespėjo sustabdyti, nesiryžčiau iš karto kaltinti R.Kupčinsko. Svarbiausia, kad Seimo nariai nesielgtų kaip P.Gražulis, kuris 33 kartus viršijęs greitį mėgina aiškinti, neva kažkas kitas sėdėjo prie vairo, tik ne jis. Esant rimtesniam pažeidimui įstatymai numato net areštą ir prokuroras ateina į Seimą prašyti panaikinti parlamentaro imunitetą. Jei Seimo narys užima aukštą postą, padaręs tokius pažeidimus turėtų jo atsisakyti. Taip ir pasielgė A.Kašėta, pasitraukęs iš Seimo vicepirmininko pareigų. Atimti iš Seimo nario mandatą, jei parlamentaras viešai apgailestauja ir atsiprašo visuomenės, būtų tikrai per griežta bausmė.

kad miškai būtų užtverti tvoromis, ir gynė visuomenės interesą. „Mes darome tai, kas daroma nuo 1995 metų, kai buvo suteikta teisė pirmiausia lengvatinėmis sąlygomis išsipirkti Lietuvos žemę arba kai buvo priimtas įstatymas, kuris leido persikelti žemes į gražiausias Lietuvos vietas – prie upių, ežerų, draustiniuose, į kurortus – į Palangą, Nidą ir visur kitur. Šiandien visa šita epopėja tęsiasi, ir jeigu mes nesustosime ir nepalaikysime Jos Ekscelencijos, mes padarysime labai didelį nusižengimą lietuvių tautai“, – dėstė „tvarkietis“ Dailis Alfonsas Barakauskas. GK, Eltos inf. Rimanto Dovydėno piešinys

2011 m. birželio 17–23 d., Nr. 24 (68)

Gimtasis kraštas

Emigracija

Dalia KAVALIAUSKIENĖ

Paprasta nelegalios imigrantės istorija

Daugeliui mūsų, gyvenančių Lietuvoje, Amerika buvo svajonių šalis, kurioje labai lengva ir gera gyventi, kur, kaip sakoma, pinigai ant medžių auga. Tačiau atvykę čia supratome, kad tuos dolerinius lapus nuskinti tikrai nėra lengva. Nelengva net tiems, kurie legaliai atvyko į šalį, o nelegaliems imigrantams dar sunkiau, jie nelabai gali rinktis darbą ir turi pasitenkinti menku atlyginimu arba kęsti darbdavių savivalę. Šiandien papasakosime dar vieną nelegalios imigrantės gyvenimo JAV istoriją.

Į Ameriką – laimės ieškoti Nijolė į Ameriką nusprendė vykti ne tiek iš skurdo, kiek iš smalsumo, nes Lietuvoje ši šeštą dešimtį bebaigianti moteris turėjo normalų darbą, ne už kalnų jau buvo ir pensija. Tiesa, šios darbščios lietuvės dukra, jau sukūrusi šeimą, gaudavo mažą atlyginimą, o žentas, įmonei bankrutavus, prarado gerai atlyginamą darbą ir jau keletą mėnesių negalėjo rasti nieko, kas padėtų išmaitinti du mažus vaikus auginančią šeimą. Penkių asmenų šeima spaudėsi sename dviejų kambarių bute. Reikėjo kažką daryti, taigi Nijolė nusprendė, kad iš šeimos būtent jai būtų lengviausia išvažiuoti padirbėti į užsienį. Moteris nutarė padėti dukros šeimai ir, susisiekusi su JAV nelegaliai dirbančia ir gyvenančia drauge, sužinojo keletą gudrybių, kaip lengviau patekti į šalį, kurioje, kaip jai tuo metu atrodė, pinigai ant medžių auga. JAV ambasadoje gana lengvai gavusi turistinę vizą (tikriausiai daugiau dėl savo amžiaus), Nijolė nusipirko bilietą ir išvyko į svajonių šalį. Įveikusi visus muitinės formalumus, tik kelis angliškus žodžius mokanti moteris atsidūrė visiškai jai svetimoje aplinkoje. Draugė, kuri ją pasitiko oro uoste, sutiko lietuvę kuriam laikui apgyvendinti savo nuomojamame kambarėlyje. Net ir darbą ji buvo Nijolei jau suradusi.

Dirbo per sąžiningai Kitą dieną, dar gerai neatsigavusi po kelionės, ji susitiko su savo darbdave – balsinga lenke, kuri, net nesistengdama suvokti, ar lietuvė supranta jos greitakalbę šneką, įdavė jai valymo priemones ir nuvežė į namą, kuriame moteris turėjo padaryti tvarką. Kaip Nijolė suprato, tam jai buvo skirtos keturios valandos. Namo šeimininkė amerikietė, įsitikinusi, kad su lietuve angliškai susikalbėti nepavyks, numojo ranka, prieš tai pirštu parodžiusi, kur labiausiai reikia atkreipti dėmesį valant. Darbdavė Nijolei įdavė pilną kibirą įvairiausių valymo priemonių, kažką suburbėjusi lenkiškai apie jų panaudojimą, bet lietuvė įsidėmėjo tik poros iš jų paskirtį – langams valyti ir baldams poliruoti. Prieš pradėdama darbą moteris ilgai studijavo užrašus svetima kalba ant buteliukų, jai pagelbėjo tik tai, kad ant kai kurių iš jų buvo paveikslėliai su nurodymu, kaip naudoti. Pasiraitojusi rankoves moteris ėmėsi darbo – valė, trynė, blizgino viską kaip savo namuose – sąžiningai ir kruopščiai, o kai nenumaldomai pradėjo artėti darbo pabaigos laikas, suprato, kad didelio namo išvalyti laiku jai nepavyks. Nors ir šlapia nuo prakaito, Nijolė pradėjo dar smarkiau suktis, bet kai atvažiavo automobilis su vairuotoju ir dar dviem valytojomis, kurias jis turėjo nuvežti į kitą namą, moteris darbo dar nebuvo baigusi. Kadangi Nijolė buvo naujokė, at-

Jei nutari, kad šeima svarbiau už pelningą darbą, turi susitaikyti su tuo, kad tada Ameriką prarandi visam laikui. GK archyvo nuotraukos

važiavusios valytojos jos pagailėjo. Jų padedama lietuvė per pusvalandį pabaigė darbą. Kitos moterys pyko ant naujokės, nes turėjo dirbti darbą, už kurį joms niekas nemokės, be to, gaišo laiką, kuris buvo skirtas kitiems namams valyti. Bevažiuojant jos visomis kalbomis, kokias tik mokėjo, aiškino lietuvei, kaip reikia tvarkyti namus, ką valyti, ko nebūtina, nes vis tiek niekas nepastebės, kaip sudaryti įspūdį šeimininkams, kad namas sutvarkytas. Prisiklausiusi patarimų, Nijolė antrą tą dieną jai skirtą namą išvalė truputį greičiau, bet vis tiek vėlavo, todėl iš savo bendradarbių šį kartą sulaukė ne pagalbos, bet tik priekaištų.

tą laiką sušlubavo jos sveikata, pradėjo labai skaudėti nugarą, rankų oda nuo kasdien naudojamų stiprių chemikalų suskilinėjo, nagai ėmė lūžinėti, nepadėjo jokios pirštinės. Moteris suprato – jei nepakeis darbo, gali tekti grįžti Lietuvon ne tik be pinigų, kurių per tą laiką nelabai sutaupė, bet ir be sveikatos. O tai ją labai liūdino.

Senutė mėtydavo į prižiūrėtoją daiktus Netikėtai draugė pranešė, kad atrado jai darbą – prižiūrėti senutę, gyvenančią kitoje valstijoje. Nijolė buvo pasiryžusi važiuoti nors į pasaulio kraštą,

Nijolė sakė, kad Amerika jai patinka, nes tai nepaprastų galimybių šalis, bet būti nelegaliu imigrantu čia sunku. Negali bent trumpam aplankyti savo šeimos, kurios per tuos metus labai pasiilgsti. Grįžusi į savo laikiną būstą moteris suvokė, kaip pavargo pačią pirmą darbo dieną: gėlė visus kaulus, skaudėjo nugarą, rankos buvo išsausėjusios nuo gausybės chemikalų, kuriuos ji naudojo valymui, nes neturėjo net paprastų pirštinių. Ir valgyti Nijolė nebenorėjo. Krito į lovą ir užmigo kaip užmušta.

Darbas sunkus, uždarbis menkas Kitą rytą prie jos namų vėl atvažiavo automobilis, kuris išvežiodavo valytojas į klientų namus. Jame sėdėjusios bendradarbės piktai prašnypštė, kad šiandien jos nenusiteikusios laukti, kol Nijolė dirbs viršvalandžius, ir pagrasino pasiskųsti darbdavei. Kita diena lietuvei nebuvo lengvesnė, nes skaudėjo visus raumenis, o pirmasis jai paskirtas namas buvo itin netvarkingas. Ji ir vėl nespėjo laiku visko sutvarkyti. Po darbo prisistatė darbdavė ir pradėjo šaukti ant Nijolės, kad ji negausianti viso pažadėto atlyginimo, nes tinginti dirbti. Savaitės pabaigoje balsingoji darbdavė iš tikrųjų nesumokėjo lietuvei dalies atlyginimo, todėl moteris namo grįžo labai susikrimtusi. Draugė guodė ir patarė truputį pakentėti, gal pasitaikys koks lengvesnis darbelis. Taip Nijolė išdirbo keturis mėnesius. Per

kad tik nebereikėtų lenkti nugaros valant namus, lėkti kuo toliau nuo tos rėksnės darbdavės. Moters draugė, kuri angliškai kalbėjo daug geriau nei Nijolė, susiskambino su senutės artimaisiais ir jie po poros dienų patys atvyko pasiimti darbuotojos. Deja, nelabai apsidžiaugė, kad šioji beveik nekalba angliškai. Kadangi Nijolė sutiko dirbti už mažesnį atlyginimą nei kitos prižiūrėtojos, nuvežė ją pas senutę, kuria reikėjo rūpintis, ir paliko. Senutė sunkiai vaikščiojo, buvo šviesaus proto, bet sunkaus charakterio. Jai nepatiko, kad prižiūrėtoja beveik nekalba angliškai, nesupranta,

ko ji reikalauja, nežino, kaip padaryti jos mėgstamus „hamburgerius“. Senutė šaukė, pyko, mėtė į Nijolė viską, kas pasitaikydavo po ranka, bet lietuvė nesiskundė. Šis darbas jai pasirodė daug lengvesnis nei namų valymas. Kai senutė žiūrėdavo savo mėgstamas televizijos laidas ar miegodavo, moteris galėdavo užsiimti savo mėgstamu mezgimu, kuris ją nuramindavo.

Amerikiečiai pamilo lietuvę Pamažu Nijolė pradėjo suprasti, ką kalba senoji, jos susidraugavo ir moteris pastebėjo, kad ji nėra tokio bjauraus charakterio, kaip pasirodė iš karto. Senutei patikdavo Nijolę mokyti anglų kalbos, pasakoti apie savo jaunystę ir vaikus, kurie, nors ir gyveno netoliese, pasirodydavo tik sekmadieniais, nes reikėdavo atvežti maisto produktų ir išleisti darbuotoją pailsėti. Nijolė džiaugėsi, darbas nebuvo labai sunkus, o beveik visą atlyginimą buvo galima išsiųsti dukros šeimai į Lietuvą. Taip praėjo dveji metai, paskui senutė sunkiai susirgo ir numirė. Gailėjo jos Nijolė ir kartu nuliūdo, kad prarado darbą. Bet senutės giminaičiai per laidotuves vos nesusipešė, besiūlydami moteriai darbą. Visiems patiko paslaugi ir darbšti lietuvė, jie norėjo pasamdyti ją kitiems savo artimiesiems prižiūrėti. Nijolė pasirinko šeimą, su kuria daugiau bendravo ir kurioje reikėjo prižiūrėti kitą senutę mamą. Ši moteris pasirodė ne tokia aikštinga ir jos labai greitai susidraugavo. Giminaičiai rūpinosi sena moterimi ir ja prižiūrinčia lietuve. Jie savaitgaliais pasiimdavo abi su savimi, kai važiuodavo pailsėti

į gamtą, retkarčiais jas nuveždavo net į teatrą. Abi moterys buvo pakviestos dalyvauti senutės anūkės vestuvėse. Šie žmonės Nijolę laikė savo šeimos nare ir prie įprasto atlyginimo didžiųjų metų švenčių proga dažnai pridėdavo nemažą sumą papildomų pinigų. Nors lietuvei buvo nesunku ir malonu dirbti, bet ji vis labiau pasiilgdavo savo artimųjų, kurių jau buvo nemačiusi šešerius metus. Už Nijolės siunčiamus pinigus jos dukra su vyru pasistatė naują namą, jį įrengė, sutvarkė ir jame specialiai močiutei paskyrė nemažą butuką su atskira virtuve bei vonia. Nijolės slaugoma senutė sunkiai susirgo, per visą ilgą gyvenimą sąžiningai dirbusi jos širdis vis sunkiau varinėjo kraują, kol vieną naktį sustojo. Rytą atėjusi lietuvė suprato, kad jos paslaugų senajai jau nebereikia. Po laidotuvių Nijolė pranešė senutės šeimai, kad ji išvyksta į Lietuvą. Amerikiečiai nusiminė, nes buvo pamilę lietuvę, bet pridėję lauktuvių išlydėjo ją į oro uostą. Nors prižiūrėti senutes Amerikoje ir nebuvo sunku, tačiau šis darbas paliko pėdsaką Nijolės gyvenime. Ją nuolat kamuoja depresija, prasidėjo įvairios ligos. Tikriausiai dėl sveikatos problemų moteris jau nebegalėtų dirbti tokio darbo. Nijolė sakė, kad Amerika jai patinka, nes tai nepaprastų galimybių šalis, bet būti nelegaliu imigrantu čia sunku. Negali bent trumpam aplankyti savo šeimos, kurios per tuos metus labai pasiilgsti. O jei nutari, kad šeima svarbiau už pelningą darbą, turi susitaikyti su tuo, kad tada Ameriką prarandi visam laikui. Štai tokia paprasta nelegalios imigrantės Amerikoje istorija.

Jungtinės Amerikos Valstijos vilioja milijonus emigrantų ne tik iš Rytų, bet ir Vakarų Europos.

alietuvis.com

6 Vasarą reikėtų rinktis tik vasarines padangas Gimtasis kraštas

Kelyje

2011 m. birželio 17–23 d., Nr. 24 (68) jamos tik visiškai nuvalytomis miestų gatvėmis“, – sakė specialistas. Pasak Mariaus, padangoms kenkia dideli temperatūros svyravimai. Lietuvoje ﬁksuojami net iki 62 laipsnių temperatūros svyravimai: nuo 32 laipsnių karščio vasaros metu iki 30 laipsnių šalčio žiemą. Pasak specialistų, esant dideliems temperatūros svyravimams, padangos greičiau dėvisi.

Reikėtų paisyti sezono

Anot automobilių specialistų, kiekviena padanga turi kritinę nusidėvėjimo ribą. Kai vasarinių padangų protektorius nusidėvi iki 1,6 mm, jų naudoti jau nebegalima. Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

Vismantas ŽUKLEVIČIUS Kelių eismo taisyklės nedraudžia vasarą važinėti žieminėmis ar universaliomis padangomis. Policijos dėl to bijoti nereikia. Bet yra kitų svarbių argumentų, verčiančių pasirinkti konkrečiam sezonui pritaikytas padangas.

Kenkia temperatūros svyravimai Jau kelinti metai ekonominės krizės išvarginti žmonės linkę taupyti pirkdami ne tik maisto produktus,

drabužius, degalus, bet ir vieną svarbiausių automobilio dalių – padangas. Neretas vairuotojas renkasi ne du sezoninių padangų komplektus, o vieną – universalių. Daugelio kalbintų vairuotojų manymu, tai nėra labai blogai. „Lietuvoje nedažnai pasitaiko tokios šaltos ir sniegingos žiemos, kaip pernai ir šiemet. Aš važinėju labai nedaug, tad man universalios padangos – pats tas“, – sakė 5 metų vairavimo stažą turintis uteniškis Darius, perkantis tik patikimų gamintojų kokybiškas universalias padangas.

„Žieminių padangų mišinys yra minkštesnis, palyginti su vasarinių. Vasarą žieminės padangos dyla greičiau nei vasarinės ir dėl to nieko nesutaupoma. Žiemą reikia važinėti su žieminėmis, o vasarą – su vasarinėmis padangomis. Gamintojai juk ne be reikalo projektuoja skirtingus produktus“, – sakė Antanas Kraujutis, UAB „Autotoja“ Atsarginių dalių skyriaus vadovas. Šiaulių autoserviso meistras Marius tvirtino, kad universalios padangos nepritaikytos Lietuvos orams. „Universalios padangos vasarą labiau trinasi, tad nusidėvi daug greičiau nei vasarinės. Žiemą universalios padangos gali būti saugiai eksploatuo-

Pasak automobilių serviso meistro Juozo, racionaliausia ir praktiškiausia naudoti konkrečiam sezonui pritaikytas padangas. „Taupus vairuotojas naudojasi dviem ratų komplektais. Jam tada nereikia mokėti už permontavimą, balansavimą. Be to, permontuojant padangos gadinamos, nukenčia ir ratlankiai, ypač skardiniai“, – sakė automobilių specialistas. Pasak Juozo, taupus vairuotojas žiemą vengs lietų ratlankių, nes yra didesnė tikimybė slystelėjus mašinai atsitrenkti į šaligatvį, didesnį akmenį ar kitą kietą daiktą. „Lietas ratlankis suduš, o skardinis tik deformuosis ir jį lengvai bus galima pataisyti, o ir jie patys daug pigesni už lietus. Vasaros sezonu visos padangos greičiau dyla ir tiesiog kvaila naudoti žiemines, nes jų protektoriaus leidžiamas dydis didesnis nei vasarinių“, – neabejoja autoserviso meistras. Anot autoservisų atstovų, klientai neskuba įsigyti naujų padangų, o į servisą atvyksta su senomis ar pirktomis turguje iš restauruotų ar naudotų padangų pardavėjų. Pasak meistro Mariaus, tokiu atveju žmonės smarkiai suklysta. „Prekeiviai turguose neretai apgaudinėja pirkėjus pjaustydami ir taip pagilindami padangų protektorius. Kiekviena padanga turi galiojimo laiką. Penkerių metų senumo padanga jau nėra tokia kokybiška, kokia yra nauja. Patarčiau rinktis kokybiškas ir garantiją turinčios

padangas, o ne vaikytis pigių kainų turguose“, – sakė padangų specialistas.

Nusidėvėjimo riba Kaunietis Tomas prieš keletą metų vasarą pabandė važinėti žieminėmis padangomis, o pernai – universaliomis. Nuo šių metų vyriškis važiuoja tik tam sezonui skirtomis padangomis. „Nieko aš nesutaupiau, tik padangas „sudrožiau“. Šią vasarą jau važiuoju vasarinėmis, o žiemai pirksiu žiemines padangas. Kai tokie neprognozuojami orai mūsų šalyje, tai negalima, manau, pagaminti jokių universalių padangų“, – įsitikinęs Tomas. Dauguma vairuotojų, ypač jaunimas, linkę savo automobilį įvairiai išpuošti, prabangai skiria nemažai pinigų, o pasirūpinti svarbiausiais dalykais pamiršta. Anot automobilių specialistų, kiekviena padanga turi kritinę nusidėvėjimo ribą. Kai vasarinių padangų protektorius nusidėvi iki 1,6 mm, jų naudoti jau nebegalima. Susidėvėjus protektoriui, padangų efektyvumas sumažėja, automobilį daug sunkiau valdyti. Neretai šis faktorius tampa eismo įvykių priežastimi.

Dauguma vairuotojų linkę savo automobilį įvairiai išpuošti, prabangai skiria nemažai pinigų, o pasirūpinti svarbiausiais dalykais pamiršta.

Užsienio lietuviai dviračiais mėgaujasi dažniau negu Tėvynėje Vismantas ŽUKLEVIČIUS Prasidėjus vasarai džiaugiamės jos malonumais: šiltais orais, maudynėmis bei galimybe vėją gaudyti lekiant dviračiu. Tačiau gerais dviračių takais pasigirti vis dar negalime. O užsienyje gyvenantys lietuviai vienbalsiai sutinka, kad dviratininkams sudaromos geresnės sąlygos nei gimtinėje. Nemokami dviračiai, specialios stovėjimo aikštelės, dviračių surinkimo mašinos, autobusai su dviračių laikikliais – tokiais dalykais naudojasi svetur gyvenantys lietuviai.

Vokiečiai plėtoja nuomos sistemą „Berlyne dviračius tikrina policija. Žiūrima, ar jie tvarkingi, ar dega žibintai. Jei randama trūkumų – skiriama bauda“, – sakė dvejus metus Berlyne dirbantis ir gyvenantis marijampolietis Aivaras Gorskis. Pasak 29 metų vyriškio, Vokietijoje dviračiai labai populiarūs: miestai turi vientisus dviračių takus, įrengti specialūs dviratininkams skirti šviesoforai, nuolat plečiamas takų skaičius, o metro traukiniuose yra specialūs vagonai dviračiams pasidėti. Vokietijos žemėse numatoma prie autobusų, metro ir miesto elektrinių traukinių stotelių įrengti dviračių stoteles. „Nebereikės grūstis į per-

pildytą vagoną su dviračiu arba nuo galutinės stotelės iki namų eiti pėsčiomis“, – sakė Vokietijos transporto ministras Peteris Ramsaueris. Vokiečiai nori, kad išplėtota dviračių nuomos sistema taptų sudėtine visuomeninio transporto dalimi. Vien Niurnberge ketinama įrengti 65 stoteles su 750 dviračių. Nauja dviračių nuomos sistema bus išbandoma Maince, Kaselyje, Rūro srityje ir Uzedomo salose.

Dviračius surenka specialios mašinos Austrija – sportininkų šalis. Dauguma gyventojų užsiima vienokia ar kitokia sporto šaka. Dviračius ir riedučius austrai naudoja ne tik sportui, bet ir laisvalaikiui bei kaip susisiekimo priemonę. Geros kokybės dviračių takai aiškiai atskirti nuo pėsčiųjų ir važiuojamosios automobilių kelių dalies. „Čia labai visiems patinka dviračiai. Jų pristatyta visur. Gali sumokėjęs atsegti nuo stovėjimo aikštelės stovų ir nuvažiuoti, kur tau reikia. Dviratį grąžinti gali į bet kurią kitą dviračių aikštelę. Juos surenka tam specialiai skirtos mašinos, kurios išvežioja dviračius po visas aikšteles, kur yra jų trūkumas“, – sakė Vienoje gyvenantis panevėžietis Giedrius Gliaudelis. Vilniuje toks projektas, kaip žinome, patyrė ﬁasko. Prieš dešimtmetį or-

Andriaus Galnaičio (Las Vegasas) ir Giedriaus Gliaudelio (Viena) nuotraukos

ganizuota akcija, jau tą pačią dieną baigėsi gėdinga statistika. Apelsinų spalvos dviratės transporto priemonės atsidūrė vilniečių rūsiuose, garažuose, buvo sulaužytos arba kitaip sugadintos.

Ant autobusų – dviračiai Šiaurės Las Vegase gyvenantis lietuvis Andrius Galnaitis sako, kad Nevadoje dviračiai ne itin mėgstami. „Ame-

rikoje dideli atstumai, tad su dviračiais sunkiau būtų į darbą ar kitą reikiamą vietą nuvažiuoti. Tačiau kaip laisvalaikio priemonė dviratis populiarus. Miesto autobusų priekyje yra net specialus dviračių laikiklis, kad dviratę priemonę būtų patogiau transportuoti“, – sakė metus JAV gyvenantis Andrius. 1860 metais dviračiams pasirodžius Amerikoje, ilgainiui Čikaga išsiskyrė kaip pirmaujantis miestas pagal dviračių takų ir dviratininkų skaičių. Trečias pagal dydį Amerikos miestas dviračių sostine išlieka ir dabar. „Žmonės mėgsta palei Mičigano ežerą pasivažinėti. Rekonstruojamuose keliuose yra numatomi nauji

dviračių takai“, – sakė Čikagoje gyvenantis Vytas Pelegrimas. Mieste yra apie 200 km dviračių takų, nemažai jų – miesto parkuose, Mičigano ežero ir Čikagos upės pakrantėse bei kitose vaizdingose vietose. Majamyje gyvenantis lietuvis Mindaugas sako, kad Floridoje dviračiai mėgstami kaip laisvalaikio ir sezoninė susisiekimo priemonė. „Jei darbas arti – amerikietis važiuos į jį dviračiu, tačiau didesni atstumai nuo dviračio verčia persėsti į automobilį“, – sakė buvęs vilnietis. Pasak Mindaugo, dviračio atsisakyti verčia ir klimato sąlygos: Arizonoje vargina kaitri saulė, o Viskonsino valstijoje – šaltos žiemos.

2011 m. birželio 17–23 d., Nr. 24 (68)

Sportas

Bostono „Bruins“ ledo ritulininkai – NHL čempionai

GK archyvo nuotrauka

D.Draudvila pirmauja varžybose Čekijoje prasidėjusiose penktosiose daugiakovių varžybose „TNTFortuna“ vyrų grupėje po pirmos dienos pirmauja Lietuvos atstovas Darius Draudvila. Lietuvis po penkių rungčių turi 4 225 taškus ir antrą vietą užimantį brazilą Karlosą Čininą lenkia 61 tašku. Pirmoje rungtyje, 100 m bėgime, D.Draudvila buvo antras (10,84 sek.), šuolių į tolį varžybose – penktas (7 m 27 cm), rutulio stūmimo rungtyje – antras (15 m 61 cm – asmeninis rekordas), šuolių į aukštį rungtyje – taip pat antras (1 m 98 cm), o 400 m bėgimo rungtyje – trečias (49,49 sek.). Antrą varžybų dieną daugiakovininkai dalyvaus dar penkiose rungtyse. GK, Eltos inf.

Šiaurės Amerikos Nacionalinės ledo ritulio lygos (NHL) Stenlio taurės varžybų finalo septintosiose rungtynėse Rytų konferencijos nugalėtoja Bostono „Bruins“ komanda svečiuose 4:0 (1:0, 2:0, 1:0) nugalėjo Vakarų konferencijos čempionę Vankuverio „Canucks“ ekipą ir laimėjo seriją iki keturių pergalių 4:3. „Bruins“ komanda NHL čempione tapo po 39 metų pertraukos bei šeštą kartą klubo istorijoje. Nugalėtojams po du įvarčius

Pradėta tvarkyti naujosios „Žalgirio“ arenos Kaune aplinka Prasidėjo Nemuno saloje pastatytos „Žalgirio“ pramogų ir sporto arenos aplinkos tvarkymo darbai, tačiau jau dabar aišku, kad iki Europos krepšinio čempionato visų arenos prieigų sutvarkyti nepavyks. Miesto savivaldybės skelbtą „Žalgirio“ arenos aplinkos tvarkymo konkursą laimėjusios statybų bendrovės „Kamesta“ atstovai jau atvyko į statybvietę ir davė nuro-

dymus statybų rangovams pašalinti techniką bei kitas kliūtis. „Vyksta valymo darbai. Tai – geras ženklas, kuris patvirtina, kad statybos arenos viduje – baigtos. Mūsų darbo grupė dabar dėl šio objekto statybos renkasi du kartus per savaitę. Šiandien vyksime į areną, kur bandysime atlikti tokį tikrinimą, tarsi būtume Valstybinė komisija. Jau testavome arenos kolonų atsparumą – rezultatas puikus“, – pasa-

Balandžio 26 dieną R.Zabielienės vadovaujamas Ukmergės kultūros centro merginų tautinių šokių kolektyvas „Vilkmergė“ ir trys muzikantai: V.Driukas, V.Žižys ir E.Darulis, lydimi vertėjos, Ukmergės „Šilo“ vidurinės mokyklos prancūzų kalbos mokytojos A.Kubrakovienės, išvyko į Prancūziją, į „Men’Art“ – Europos tautų folklorą populiarinantį festivalį!

Pristatė savo šalį Šventę kartu su ukmergiškiais organizavo Prancūzijos nacionalinė kaimo bendruomenių federacija. Festivalis organizuotas iš Grundtvig mokymosi partnerysčių projekto lėšų. Tai antrasis etapas. Pirmasis prieš dvejus metus įvyko Ukmergėje. Visi atvyko su savo tradiciniais instrumentais, tautiniais kostiumais; atsivežė nuotraukas, pristatančias kraštovaizdžius ir išlikusius gyvus papročius; tris paruoštus koncertinius numerius ir vieną šokį pagal iš anksto visoms šalims atsiųstą melodiją, harmonizuotą prancūzų kompozitorės R.Averli. Į Long Šamps kaimelį, be lietuvių, atvyko svečiai iš Vengrijos ir Lenkijos. Vengrijai atstovavo šokių kolektyvas iš Martfiu miesto, Lenkijai – jaunimo dainų ansamblis iš Suča Beskidcka. Šeimininkams prancūzams atstovavo muzikantų grupė iš Beaune miesto. Vėliau prie projekto prisijungė ir Prancūzijoje gyvenantys airių muzikantai.

pelnė Patrisas Beržeronas (15 ir 38 min.) ir Bredas Merčendas (33, 58 min.). Bostono klubo vartininkas Timas Tomas atrėmė visus 37 varžovų metimus. Jis tapo pirmuoju vartininku lygos istorijoje, kurio ekipa laimėjo septintąsias finalo rungtynes išvykoje, nepraleidusi nė vieno įvarčio. T.Tomas taip pat pripažintas naudingiausiu finalo serijos žaidėju. „Bruins“ komanda Stenlio taurės varžybų finale žaidė pirmą kartą nuo 1990 m. Reguliariojo sezono nugalėtoja „Canucks“ ekipa į finalą iškopė po 17 metų pertraukos. GK, Eltos inf. kojo Kauno m. savivaldybės administracijos direktorius A.Navakauskas. Visas aplinkos tvarkymo konkursas suskirstytas į tris etapus – pirmajame bus atliekami būtiniausi darbai, gerinama arenos aplinkos estetika. Darbų vertė sieks apie 7 mln. litų. Antrojo etapo darbai truks iki lapkričio, o trečiasis bus skirtas smulkiems darbams baigti. Primename, kad šalia arenos jau sumontuoti apšvietimo žibintai. Pakabintas informacinis kubas uždengtas plėvele, kad nebūtų pažeistas, kol vyks valymo darbai. GK, Eltos inf.

Gedimino Stanišausko nuotrauka

Neišdildomi festivalio „Men’Art 2011“ įspūdžiai

Kultūros centro nuotrauka

Ne tik koncertavo Pirmąjį vakarą visi demonstravo paruoštus koncertinius numerius. Po to dalyviai jungėsi į grupes ir kūrė naujas muzikines kompozicijas. Kiekvieną vakarą kūrybinio darbo rezultatus demonstravo vis kitame Burgundijos kaime. Ketvirtadienį – Bobignio kaimelyje, penktadienį – Rufejaus kaime, šeštadienį – Vinobleso. Organizatoriai skyrė laiko ir ekskursijoms. Trečiadienį visi dalyviai buvo pakviesti apžiūrėti XIV a. Rufejaus kaimelio bažnyčią su turtinga ir įdomia istorija, kurią vaizdžiai papasakojo gidas. Kitą dieną Beaune mieste – vyno rūsiai. Iš ten „Men’Art“ dalyviai patraukė į reto grožio XIV amžiaus „Ho-

tel-Dieu“ neogotikinio stiliaus ligoninę-muziejų. Ten turėjo retą galimybę pamatyti vieno garsiausių visų laikų flamandų tapytojų R.van der Veideno šedevrą – „Paskutinis teismas“. Visas dienas „MenArt“ dalyvius linksmino prancūzų duetas „Solilune“. Pertraukų metu grojo egzotiškais perkusiniais instrumentais, dainavo, įtraukdami visus kolektyvus. Valgykloje, laukiant neapsakomai skanių ir gausių prancūziškų valgių, „diriguojant“ duetui dalyviai grojo peiliais, šakutėmis, lėkštėmis ir puodais.

Kultūrinis dialogas Vėliau į stovyklą atvykusi H.Šon muzikantus mokė afrikietiškų sutar-

Gimtasis kraštas

Aktualijos

tinių dainavimo. Jų pagrindu buvo sukurta improvizacija – kiekvienos šalies komanda dainavo frazes gimtąja kalba. „Vilkmergės“ šokėjos pačios inicijavo ir kartu su prancūzų duetu „Solilune“ sukūrė gražią šokio kompoziciją-ritualą. Kiekvienos repeticijos ir pasirodymo metu buvo laisvai improvizuojama, gimdavo nauji muzikantų junginiai ir naujos muzikinės bei šokių kompozicijos. Balandžio 28 d. surengta dalyvių diskusija, kurią vedė Prancūzijos tradicijų rinkėjas ir puoselėtojas R.Guilaumo. Dalyvavo svečias Prancūzijos kaimų bendruomenių vadovas J.M.Bertonas. Kalbėta apie tradicijų reikšmę modernioje visuomenėje ir kokią vietą folkloras užima šiandien. Svarbiausias festivalio tikslas – kultūrinis dialogas. „Muzika yra universali, tai – tarptautinė kalba“, – sakė pagrindinė „Men’Art“ projekto organizatorė, kaimo bendruomenių federacijos vadovė Šantal Tramoj. Gilesnis kitos šalies tradicijų pažinimas suartina tautas ir kuria naujos kokybės tarkultūrinį dialogą. Bendradarbiaudami visų keturių šalių dalyviai kiekvieną dieną besikeisdami patirtimi ruošėsi baigiamajam pasirodymui „Europos vakaras“, kuris įvyko jaukioje Vinobleso miestelio renginių salėje.

Renginį vainikavo „Europos vakaras“ „Europos vakaras“ vainikavo visą tautų folklorą populiarinantį tarptautinį projektą „Men’Art 2011“. Išvakarėse prieš baigiamąjį koncertą, generalinių repeticijų metu, sujungti visos savaitės kūrybos rezultatai. „Europos vakaras“ buvo įvairiaspalvis ir labai nuotaikingas. Mūsų

V.Romanovas perka klubą Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo savininko, verslininko Vladimiro Romanovo įtaka Lietuvos krepšinyje didėja. V.Romanovas netrukus taps dar vieno Kauno krepšinio klubo savininku – artimiausiu metu baigs sandorį įsigyti ekipą „KK Kaunas“.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) rungtyniaujanti komanda pastaruoju metu iš esmės priklausė kitam Kauno verslininkui – Tautvydui Barščiui. Šis patvirtino, kad ekipą perleis V.Romanovui. „Vyksta derybiniai procesai, viskas eina į pabaigą ir netrukus jis galutinai perims komandą“, – patvirtino T.Barštys. Antroji Kauno komanda pastaruosius kelis sezonus neturėjo tvirtų pozicijų. Užpernai „KK Kaunas“ LKL liko paskutinis, o praėjusį sezoną užėmė dešimtą vietą. Manoma, kad V.Romanovui įsigijus antrą Kauno ekipą joje rungtyniautų „Žalgiriui“ priklausantys krepšininkai, kurie praėjusį sezoną buvo skolinami kitoms komandoms. GK, Eltos inf. muzikantams kolegos spaudė rankas ir gyrė už profesionalų grojimą. Visiems labai patiko lietuvių liaudies daina „Duosiu Petrui pupų blūdą“, šokis „Oira“. Visi žavėjosi mūsų šokėjų grožiu, plastiškais judesiais, nuostabiais tautiniais kostiumais. Juos mums dovanojo Lietuvos kultūros ministerija ir Ukmergės rajono savivaldybė (Ukmergės kultūros centras labai dėkingas šiems rėmėjams). Pagrindinė festivalio organizatorė Šantal nusprendė, kad šiame koncerte solo dambreliu turi pagroti ir ukmergiškis E.Darulis. Jis atliko trankų kūrinį – „Ataka“. Po Egidijaus pasirodymo plodami atsistojo visi žiūrovai ir dalyviai. Buvo tokios ovacijos, kad išėjusi į sceną vedėja nebegalėjo pasakyti nė žodžio ir pakvietė Egidijų pagroti dar vieną kūrinį. Po antrojo kūrinio „Lietaus lašai“ ilgai ir audringai plojo žiūrovai bei kolegos dalyviai. Šantal paėmė Egidijaus kontaktinius duomenis bei prižadėjo, kad kvies jį ir į kitus festivalius, nes, pasak jos, tai labai unikalu. O ir „Men’Art“ projektas tikrai žada tęstis. Po koncerto, išvykstant į aerouostą, lietuviai buvo palydėti dainomis, stipriais apsikabinimais ir gražiausiais palinkėjimais. Spaudė gerklę graudulys, kai tamsią mėnesienos naktį kolega, Vengrijos kolektyvo vadovas Miklošas, svirpiant žiogams, vienui vienas atsistojęs priešais visą lietuvių delegaciją dainavo graudžią atsisveikinimo dainą... Ukmergės kultūros centro informacija

(Užs. 429)

Gimtasis kraštas

Jaukūs namai

2011 m. birželio 17–23 d., Nr. 24 (68) likėjų, atvykusių gastrolių į Vilniaus operos ir baleto teatrą, pasirodymo. Atostogaudama Italijoje, Izraelyje ar Graikijoje parsivežu DVD su garsiausiais tų šalių operų įrašais.“ Iš įvairių pasaulio šalių į Beržanskų namus keliauja ir ąsotėliai. Gausą simbolizuojančius indus Liuda pradėjo rinkti atsitiktinai. Draugė parvežė suvenyrų su gražiu palinkėjimu. Dabar ąsotėlių kolekcijoje per 200, o gal dar daugiau.

Gyvenimo šokis

Gimtadienio dovana

Privačiame name įprasta įsirengti pirtį ar baseiną. Tačiau savo malonumui namuose turėti didžiulę šokių salę su specialiais šviesos efektais bei profesionalia garso aparatūra – per didelė prabanga racionaliai mąstančiam lietuviui. Šokiai Beržanskams atstoja ir mankštą, ir dietas.

įrengtą baseiną. – Plaukiojimas kūnui suteikia jėgų. Paskui kavos puodelis, ir visą dieną dirbu kaip prisuktas vilkelis. O vakare šokiai – šventas reikalas!“

Klasikinės muzikos gerbėjai

Liudos Beržanskienės pomėgis – kolekcionuoti gausą simbolizuojančius indus.

Lilija VALATKIENĖ „Tik nemanykite, kad mes čia dviese ir šokame nuo ryto iki vakaro“, – mano nustebusį žvilgsnį pagauna verslininkė Liuda Beržanskienė. Taupūs lietuviai tokias būsto erdves išnaudoja praktiškiau: išnuomoja pramogų vakarėliams rengti arba atidaro privačią šokių mokyklą.

Veiklioji žmona Vilniečiai Antanas ir Liuda Beržanskai nedaro nei vieno, nei kito. Jie tiesiog pamišę dėl šokių. Jie šoka savo malonumui. Ir jų bičiulius sieja tas pats pomėgis. Kitiems įprasta savaitgaliais rengti draugų pasisėdėjimus prie gausiai gėrimais ir maistu nukrauto stalo, o į Beržanskų užmiesčio namą draugai atvažiuoja pasišokti. Jiems užtenka taurės vyno ir keletas valandų tango, valso ar salsos ritmu ant parketo prabėga nepastebimai. A.Beržanskas didžiuojasi savo rankomis pastatęs namą. „27 metus „Trimito“ orkestre Antanas pūtė saksofoną. Šis namas buvo jo naujoji karjera, – vyro kuklumui užbėga už akių temperamentingoji Liuda. – Kai jis pradėjo statyti 450 kv. metrų namą, nelabai

kas tikėjo, kad muzikantas pats jį ir pabaigs. O aš neabejojau nė akimirkos.“ Antanas neprieštarauja savo žmonos ﬁlosoﬁjai, kad moteris yra skulptorius, o vyras – žaliava jos rankose. „Jeigu žaliava kokybiška, gero skulptoriaus rankose ji virsta meno kūriniu, net šedevru“, – palygina 45 metus išgyventą santuoką L.Beržanskienė. „Idėjų generatoriumi šeimoje visą laiką buvo žmona. Jos galva kimšte prikimšta minčių. Toks įspūdis lyg naktimis ji nemiegotų, o vis kažką mąstytų, regztų, tobulintų. Žodžiu, veiklos man užplanuota mažiausiai šimtmečiui į priekį“, – juokiasi Antanas.

Dar vienas šeimininkės pomėgis – nuolat perstumdyti baldus, pakeisti gobeleną. Dabar ją užvaldęs mėlynasis periodas. Minkšti baldai, pagalvėlės bei kiti namuose esantys mažmožiai neleis sumeluoti – visur vyrauja, pasak jos, ši optimistiška spalva. Ypač puikiai ji dera su geltona ir aukso atspalviais. Beržanskų namuose klasikinė muzika skamba visur: valgomajame, virtuvėje, baseine. Automobilyje melomanai klausosi CD. Namų fonoteką po kiekvienos kelionės papildo nauji kompaktiniai diskai ir filmai. Kaip brangią relikviją ji

saugo ir pirmąją santuokoje įsigytą „The Beatles“ vinilo plokštelę. „Aš ieškau muzikos įrašų Paryžiuje, Londone, Niujorke, – vardija Liuda miestus, kuriuose jai dažnai tenka lankytis verslo reikalais. – Nepraleidžiu nė vienos premjeros, nė vieno garsių at-

Norint klausytis geros muzikos, reikia turėti tobulą garso aparatūrą. Kartą L.Beržanskienė nusprendė padaryti savo išlavintos muzikinės klausos vyrui dovaną. Kai į kiemą įriedėjo krovininis automobilis, Antanas pamanė, kad žmona nupirko kelis šaldytuvus, skalbimo mašiną ir kitos buitinės technikos. Kiek džiaugsmo buvo saksofonininkui, kai, išpakavęs didžiules dėžes, išvydo garso aparatūrą. Tai bent gimtadienio dovana! A.Beržanskui muzika neatsiejama nuo šviesos. Todėl statydamas namą jis apie tai daug galvojo. Šokių salėje vyras įrengė šviesos pultą, iš kurio reostatais reguliuojamas šviesos stiprumas. Dabar jį užvaldė dar viena aistra. Tai kinas. Šokių salėje planuoja įrengti didelį ekraną, kuriame žiūrės savo mėgstamas operas.

Ąsotėliai į kolekciją atkeliauja iš įvairių pasaulio šalių. Autorės nuotraukos

Šokis lyg mankšta Kadaise L.Beržanskienė ir sugalvojo, kad gyvenimas be šokių neįdomus. Sutuoktiniai išmoko šokti privačioje T.Petreikio šokių studijoje dar anuomet, kai kitiems tobuliausias laisvalaikis buvo braškių ravėjimas kolektyviniame sode. Šokis Beržanskus nuolat verčia būti pasitempusius. Kai sukiesi ant parketo, dirba visi kūno raumenys. Papildomai nereikia sportuoti. „Nebent paplaukioti. Aš taip mėgstu vandenį, kad neįsivaizduoju savo rytmečio be baseino, – sako L.Beržanskienė, nerdama į name

Antanas Beržanskas šviesą šokių salėje reguliuoja reostatais. Ant sienos – šeimininko kolekcionuojamos lėlės.

2011 m. birželio 17–23 d., Nr. 24 (68)

Piktžolių ilgaamžiškumas

Kad klestėtų, turi nebadauti

Per kiek laiko komposto dėžėje supūva piktžolių sėklos. Lietuvoje yra per 420 piktžolių rūšių. Apie 50 proc. jų atkeliavo iš kitų kraštų, daugiausia su grūdais. Per praėjusį šimtmetį Lietuvoje įsitvirtino apie 30 svetimšalių piktžolių rūšių. Piktžolės naikinamos, bet jų vis tiek lieka dirvose. Išsilaikyti padeda savitos biologinės savybės. Nuolat kovojančios dėl būvio šios žolės gerai prisitaiko prie nepalankių augimo sąlygų, ramybės būklės gali išlikti daug metų. Pavyzdžiui, vienas javų augalas tinkamai prižiūrėtas gali išauginti 1 200–1 500 grūdų, o daugelis piktžolių subrandina kelis kartus daugiau sėklų: daržinės žliūgės, garstukai, varnalėšos – 25–45 tūkst., baltosios balandos, paprastieji kiečiai – 700 tūkst. Viename kiaulpienių graiže subręsta iki 200 vnt. sėklų (augale 3–12 tūkst.). Ta pati piktžolė gali išauginti įvairaus daigumo sėklas. Vienos gali dygti tuoj pat, kitos laukia geresnių sąlygų ir dygsta vėlesniais metais. Ilgiausiai būna daigios sėklos su kieta, vandeniui nelaidžia luobele. Jų nesuvirškina nei gyvulių, nei paukščių virškinimo traktas. Nušienautos žydinčios piktžolės sėklas gali subrandinti net pradalgėse (jonažolės). Yra ir tokių, kurių vieni žiedai dar tik ruošiasi žydėti, kiti – jau sėklas brandina (daržinės žliūgės, kvapiosios garduonytės ir kt.). Išrautos ir numestos ant drėgnos dirvos galinsogos gali išleisti šaknis iš stiebų ir lapų. Kompostavimo vietose sėklos išlieka gyvybingos kaip dirvoje. 3–5 metus daigios rugiagėlių, kiaulpienių, žliūgių, takažolių ir daugelio kitų sėklos, 30– 40 ir daugiau metų – balandų, karpažolių, rauktalapių ir smulkiųjų rūgštynių. Amerikiečių archeologų tyrimai parodė, kad baltųjų balandų ir dirvinių kežių sėklos žemėje daigios išliko 1700 metų. Štai kodėl į kompostą reikėtų krauti tik žaliąją žolės masę. GK inf.

GK archyvo nuotrauka

dojant mineralinį vandenį, eterinius aliejus, makro- ir mikroelementus. Jose yra azoto, fosforo, kalio, kalcio, magnio, geležies, anglies oksido, vario, taip pat mikroelementų, biologiškai aktyvių medžiagų. Gamintojų tvirtinimu, ši trąša ne tik padeda augalams pasisavinti maisto medžiagas, skatina augimą, bet ir stiprina juos, saugo nuo grybinių ligų. Sodininkystės ir daržininkystės institute atliktų tyrimų duomenimis, trąša iš tiesų užtikrina ženklų derliaus priedą, ypač burokėlių, morkų.

Pasitelkia gamtos jėgas Mokslininkai tvirtina, kad sertifikuotos trąšos ir biologiniai preparatai leidžia visiškai išspręsti augalų aprūpinimo maisto medžiagomis problemą. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Irma KAZLAUSKAITĖ Daugelis sodininkų mėgėjų užsiima daržininkyste norėdami apsirūpinti sveikomis, kenksmingų priedų neturinčiomis daržovėmis. „Nežinia, kokiomis sąlygomis užaugintos daržovės siūlomos parduotuvėje. O savos – tikrai ekologiškos“, – tvirtina jie. Tačiau, žinovų akimis, dažnai neva ekologiškai auginamos daržovės iš tiesų badauja.

Lėčiau auga Maisto medžiagų stokojantys augalai lėčiau auga, yra menki. Derlius varganas ir nekokybiškas. Kita vertus, ir to paties ne visada sulaukiama – silpnus, skurstančius augalus pirmiausia puola ligos bei kenkėjai. Savo sveikata susirūpinę, bet nepakankamai į augalų ﬁziologiją įsigilinę augintojai mineralinių trąšų kratosi iš tolo ir yra šventai įsitikinę, kad vienintelė daržui tinkama trąša yra mėšlas, na, dar kompostas. Specialistai dėl tokio įsitikinimo jjuokiasi. Organinė trąša iš tvarto yra gera, kai panaudoji ją tinkamai ir tiek, kiek reikia. Drabstyti bet kaip nedera – ne tokia ji jau universali ir nekalta. Viena, tinka ne visiems augalams ir ne visais augimo tarpsniais. Antra, nesupūdytame mėšle apstu piktžolių sėklų. Trečia, padauginus šios trąšos, augaluose ima kauptis nitratai. „Ką gi daryti?“ – dar nelabai tikėdamas argumentais klausia žmogus.

Daržuose retoka gelteklė Janina AUGULYTĖ Mūsų miškuose ir drėgnose pievose geltonuoja pušyninių gelteklių žiedeliai, tačiau maistui auginamos ir už subtilų skonį giriamos visai kitos – valgomosios gelteklės. Lietuvoje jos populiarinamos jau daugelį dešimtmečių, tačiau ir šiandien priskiriamos retesnėms daržovėms. Bene didžiausi gelteklių mėgėjai yra vokiečiai, prancūzai, ispanai. Gal taip yra iš dalies todėl, kad augalai kilę iš Ispanijos, ten ir dabar galima rasti laukinių gelteklių. Šios šakninės daržovės, dar vadinamos skorconeromis (nuo botaninio vardo – Skorzonera), juodašaknėmis ar saldžiosiomis šaknimis, labai vertinamos dėl skoninių savybių. Šviežios gelteklės primena riešutų, o apvirtos – subtilų smidrų skonį. Jos

Gimtasis kraštas

Sodo lapas

Mūsų parduotuvėse bei turguose gelteklių ir su žiburiu nerasi. GK archyvo nuotrauka

vartojamos keptos, troškintos, marinuotos, džiovintos, konservuotos. Mūsų daržuose valgomosios gelteklės retokos. Su žiburiu jų nerasi ne tik parduotuvėje, bet ir turguje. Tai astrinių šeimos daugiamečiai augalai. Pirmais augimo metais susiformuoja pailgų lancetiškų lapų skrotelė ir 20–30 cm ilgio, 2–4 cm skers-

Verta pasidomėti rekomendacijomis ekologiniams ūkiams. Žemdirbystės institute Dotnuvoje, Sodininkystės institute Babtuose specialiai išskirtuose sertiﬁkuotuose plotuose atlikta nemažai tyrimų. Augintojams kone kasmet pasiūloma naujų trąšų, tinkamų organinei, arba biodinaminei, žemdirbystei.

Galima gauti nuostabių rezultatų „Dauguma sertiﬁkuotų trąšų ir biologinių preparatų yra unikalūs. Laiku ir tinkamai panaudojus galima gauti nuostabių rezultatų“, – teigia Lietuvos žemės ūkio universiteto doc. dr. Juozas Pekarskas. Mokslininkas tvirtina, kad sertiﬁkuotos trąšos ir biologiniai preparatai leidžia visiškai išspręsti augalų

aprūpinimo maisto medžiagomis problemą – su sąlyga, jeigu taikoma sėjomaina. Drauge jis rekomenduoja greta naujovių nepamiršti ir mėšlo, kompostų, žaliųjų trąšų.

Dauguma sertifikuotų trąšų ir biologinių preparatų yra unikalūs. Vienos pirmųjų organinių trąšų, atestuotų Lietuvoje, yra vengrų „Biokal“. Tai skystos organinės trąšos, tinkamos sėkloms apvelti ir purkšti per lapus. Pagamintos iš vaistinių augalų, biohumuso ekstraktų, nau-

Ekologinei žemdirbystei tarnauja ir naujos technologijos. Biologinės trąšos natūraliai apsaugo bei stiprina augalus, gerina ir dirvožemį, tai lemia derliaus priedą. Biologinių trąšų pagrindą sudaro mikroorganizmai, išskirti iš dirvožemio ir kitų gamtos komponentų. Mikroorganizmai aktyviausi 15–20 laipsnių temperatūroje, nesuplūktame, drėgname dirvožemyje, tačiau nežūsta ir jų veiklai nepalankiomis sąlygomis – išlaukia geresnio momento ir vėl toliau darbuojasi. Tereikia oro, drėgmės ir šilumos. Dviejų ar trijų tręšimų šaknų zonoje per sezoną pakanka, kad dirvožemyje vyrautų augalams palankūs mikroorganizmai. Pavasarį panaudotas biologinis preparatas užtikrina sėkmingą augimą vasarą, o antroje vasaros pusėje ar ankstyvą rudenį – sėkmingą žiemojimą. Gamintojai tvirtina, kad laikantis teisingos agrotechnikos tokie preparatai derlių gali padidinti iki 50 proc.

Kai kurios atestuotos ekologiškos trąšos • Ragų drožlės, ragų geluonių miltai – ilgalaikio veikimo azoto trąšos. Gali būti panaudotos prieš sėją ir po jos. • Biohumusas – sliekų perdirbtos organinės trąšos. Rekomenduojama prieš sėją, ypač daržininkystėje. • Activit – organinės trąšos iš paukščių mėšlo; gausina derlių ir kokybę, gerina dirvos strūktūrą, didina humuso kiekį. Rekomenduojamos prieš sėją. • Natūralios kalio trąšos – kiseritas, kalio sulfatas, kalio magnezija. Tręšiama prieš sėją ar (kalio sulfatas, kalio magnezija) ką tik pasėjus.

• Biojodis – skysta organinė trąša, pagaminta biohumuso vandeninio ekstrakto pagrindu, pagerinta biologiškai aktyviu jodu, mikroelementais. Tinkama sėkloms apvelti ir purkšti per lapus. • Fosforitmilčiai – miltelių pavidalo ilgalaikio poveikio fosforo trąša, naudojama prieš sėją. • Penergetic – energiniai biologiniai produktai, veikiantys kaip homeopatiniai preparatai. Jų yra įvairios paskirties. Augalininkystėje plačiai naudojami komposto fermentatoriai, augimo aktyvatoriai. • Provita – organinė azoto trąša, gaminama iš kiaulių šerių (pagal specialią technologiją iš žaliavos pašalinama drėgmė, ji susmulkinama ir suspaudžiama į 4 mm granules). Trąša, kurioje gausu makro- ir mikroelementų, yra neutralios reakcijos. Skirta tręšti prieš sėją. • Ekoplant – kalio ir fosforo trąša iš saulėgrąžų pelenų lukštų. Galima tręšti prieš sėją ir vegetacijos metu.

mens tamsiai ruda ar juoda luobele, baltu minkštimu šaknis. Antrais metais ir vėliau išauga iki 120 cm šakotas stiebas ir geltoni vanilės kvapo žiedai. Šaknyse susikaupia sausųjų medžiagų (30 proc.), baltymų, angliavandenių, vitaminų (C, B1, E), mineralinių medžiagų (natrio, kalcio, kalio, fosforo, magnio, geležies). Dėl sudėtyje esančių glikozidų gelteklės vertingos dietinėje mityboje, ypač tinka sergant diabetu, ateroskleroze, opalige. Maistinę vertę turi ne tik šaknys, bet ir jauni lapai. Jais naudinga paįvairinti įvairias salotas. Gelteklės gerai auga trąšiame puriame priesmėlyje. Nemėgsta rūgščių, šviežiai kalkintų, supuolusių dirvų – užauga šakotos. Dirva turi būti giliai įdirbta. Sėjama pavasarį, ievoms sužaliavus. Sėklos beriamos 30–40 cm tarpueiliais, įterpiamos 1–2 cm gylyje. Susiformavus 2–3 lapeliams, retinama 5–6 cm atstumais. (Užs. 268)

Gimtasis kraštas

Sveikata

2011 m. birželio 17–23 d., Nr. 24 (68) Jeigu pradėjote skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į save atkreipkite mojuodami rankomis. Vanduo, patekęs į kvėpavimo takus, sukelia kvėpavimo nepakankamumą – balso stygų, bronchų spazmą, sutrikdo kvėpavimą.

Net ir šiltame vandenyje reikia šalto proto Jeigu nesate budrūs ir atsargūs, jei maudotės neįvertinę savo sveikatos bei maudynių vietos gylio, gali nutikti nepataisomų dalykų. Raimundo Šuikos nuotrauka

Vasara – puikus metas maudynėms, tačiau kartais šis džiaugsmas gali atnešti ir bėdų. Į vandens spąstus dažniausiai patenka pernelyg savo jėgomis pasitikintys, daugiau drąsos nei šalto proto turintys vyrai. Loreta GLEBAVIČIŪTĖ Yra labai teisingas posakis: „Skęstančiojo gelbėjimas – jo paties reikalas“. Tai tiesa – juk nei vienas žmogus, prieš lįsdamas į vandenį, negali būtų tikras, kadkažkas jį išgelbės. Apie dažniausiai patiriamas traumas vandenyje kalbamės su Vilniaus greitosios pagalbos ligoninės ortopedu traumatologu. Skubios traumatologinės pagalbos skyriaus vedėju Algimantu PAMERNECKU. Puotauti šiltą vasaros dieną ant ežero kranto labai malonu, o po puotos užeina noras atsigaivinti, paplaukioti vėsiame vandenyje. Juk tai – pavojinga? Jei maudomės išgėrę, visada rizikuojame gyvybe ir sveikata. Tai tas pat, kas vairuoti išgėrus. Alkoholis mažina galimybes tinkamai orientuotis, tada sulėtėja reakcija, neįvertiname savo jėgų. Galime plaukti ne

ta kryptimi, nuplaukti pernelyg toli ir nebesugebėti grįžti. Galime įlįsti ten, iš kur nesugebėsime išsikapanoti. Prieš maudynes gerti negalima. Kartais vandenyje ištinka netikėtumų – kojas sutraukia mėšlungis. Ką daryti? Dažniausiai vandenyje ištinka pėdos ar blauzdos mėšlungis, tai yra grupės raumenų spazminis susitraukimas. Tuomet labai skauda, galūnė nebegali normaliai funkcionuoti. Ištiktas mėšlungio žmogus išsigąsta ir gali paskęsti. Jei taip atsitiko, svarbu nepasiduoti panikai, ramiai apsiversti ant nugaros, bandyti ištiesti sulenktą galūnę, ją judinti, atpalaiduoti. Padeda masažas, trynimas, bet vandenyje tai padaryti sunku. Gali padėti tik greta esantis žmogus. Po tokios procedūros traukuliai paprastai išnyksta, tačiau toliau plaukiant reikėtų vengti intensyvių judesių, nes mėšlungis dažniausiai yra raumens nuovargio požymis. Vanduo nėra labai įprasta aplinka

Verta Žinoti

Kaip išvengti žarnyno infekcijos Visų žmonių ir gyvūnų žarnyne yra vadinamųjų Escherichia coli (E. coli) bakterijų (žarninių lazdelių) – jos yra įprastos mūsų žarnyno floros dalis ir paprastai nepavojingos. Tačiau yra ypatingų E. coli štamų, kurie gali gaminti toksinus. Dažniausiai užsikrečiama valgant ar tvarkant užkrėstą maistą ir turint kontaktų su užsikrėtusiais gyvūnais. Dažnai bendraujant (šeimoje, vaikų priežiūros įstaigose, slaugos namuose ir t. t.) užkratas gali būti perneštas kitiems asmenims. Kaip užkrato šaltinis su ankstesniais infekcijų protrūkiais susijęs įvairių rūšių maistas, įskaitant ne visai išvirtą jautieną ir kitą mėsą, nepasterizuotą pieną, įvairias šviežias daržoves (pvz., agurkus, briuselinius kopūstus, špinatus ir salotas), nepasterizuotas obuolių sultis ir sūrį. Infekcijai žmogaus organizme sukelti pakanka labai nedidelio bakterijų skaičiaus.

Nors taikoma daug priemonių, infekcijos sukėlėjai vartotojus gali pasiekti per užkrėstą maistą, visų pirma per žalius ar ne visai išvirtus maisto produktus. Tačiau yra paprastų profilaktikos priemonių, kurias taikant galima sumažinti pavojų susirgti užsikrečiant per maistą, gyvūnus ar kitą sergantį asmenį. Vartotojai dažnai gali sumažinti riziką susirgti namuose, tinkamai tvarkydami maistą ir laikydamiesi rankų higienos taisyklių. Gerai nusiplaukite rankas su muilu, kruopščiai nuskalaukite vandeniu ir nusausinkite vienkartiniu rankšluosčiu arba tekstilės rankšluosčiu (pastarąjį reikia reguliariai skalbti 60 °C temperatūroje).

Rankas plaukite: • prieš ruošdami, patiekdami ar valgydami maistą, • pasinaudoję tualetu ar pakeitę vystyklus (sauskelnes), • baigę tvarkyti žalias daržoves, šakniavaisius ar mėsą, • po kontakto su ūkio gyvūnais ar apsilankę ūkyje, • po bet kokio kontakto su naminių gyvūnų išmatomis.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro inf.

GK archyvo nuotrauka

Gydytojas Algimantas Pamerneckas iš patirties žino – kai tik prasideda šilti orai, darbo traumatologams netrūksta. Martyno Vidzbelio nuotrauka

mūsų organizmui, todėl gali sukelti tokią reakciją. Mėšlungis sutraukia ne dėl pernelyg šalto vandens, o veikiau gali būti susijęs su pervargimu. Ką daryti, jeigu pajutome, kad pradedame skęsti?

Skęstantįjį išgelbėjome, tačiau jis nekvėpuoja. Ką daryti? Ištraukus žmogų iš vandens, būtina įvertinti jo būklę – ar jis prisigėrė vandens, ar kvėpuoja, ar plaka širdis. Taigi svarbu užčiuopti pulsą ir nustatyti kvėpavimą. Pirmiausia reikia iš burnos pašalinti svetimkūnius, išpilti vandenį, pakreipus jo galvą ar krūtinę į šoną. Jei nekvėpuoja – įpūsti oro. Jei nekvėpuoja ir neplaka širdis, reikia daryti dirbtinį kvėpavimą: 2–3 įpūtimai į burną ar nosį ir 15–20 paspaudimų širdies plote. Jei pats kvėpuoja, nereikia daryti dirbtinio kvėpavimo. Jei pavyko atgaivinti, nukentėjusį paguldykite (stabiliai, ant šono), užklokite, kad sušiltų ir kvieskite greitąją pagalbą. Jauni vyrai ir paaugliai mėgsta galva žemyn iš aukštai šokti į vandenį. Galva žemyn šokinėja tik savižudžiai. Tokius neva drąsuolius pagal jų atliekamus veiksmus galima būtų priskirti prie psichikos ligonių, nes jie nežino, ką daro. Tai – ne drąsa, o kvailumas. Šokti į vandenį iš aukštai galima tik žinant gylį, dugną ir ar ten nėra akmenų. Pavojinga šokinėti nežinomose vietose – tada tikrai rizikuojama savo gyvybe. Saugiausia yra šokti stačiomis ant kojų, taip vadinamu kareivėliu, nes – blogiausiu atveju – galima gauti kojos traumą. Jei šokama galva žemyn, gresia stuburo slankstelio trauma kaklo srityje, o šios traumos pasekmės labai liūdnos. Jei pažeistos stuburo smegenys, žmogus ilgai neišgyvena arba lieka prikaustytas prie invalido vežimėlio.

Patarimai Â Nesimaudykite: smarkiai perkaitę, ilgiau nei 15–20 min., sutemus, sočiai pavalgę ar labai pavargę, apsvaigę nuo alkoholio, narkotikų ar kitų vaistų, maudydamiesi nekramtykite gumos. Jeigu turite sveikatos problemų arba sergate tam tikromis ligomis, vasaros maudynėmis mėgaukitės atsargiai. Â Nepažįstamas vandens telkinio dugnas gali kelti pavojų. Maudykitės tik gerai žinomose vietose! Venkite pelkėto ir augalais užžėlusio vandens. Â Nesimaudykite vieni, nes, sutraukus mėšlungiui ar atsitikus kitai bėdai, nebus kas jums gali padėti. Â Nebriskite giliau juosmens į vandenį, jei nemokate plaukti. Â Apsižiūrėkite, ar vandenyje, toje vietoje, į kurią ruošiatės šokti, nėra kliūčių. Â Nepervertinkite savo jėgų ir mokėjimo plaukti natūraliame vandens telkinyje. Upėje ir jūroje būkite atsargūs, nes gali būti povandeninių srovių. Â Pavojinga: maudytis lyjant ir perkūnijos metu, plaukioti ant pripučiamų čiužinių, žaislų ir automobilių kamerų. Plaukti ir maudytis jūroje net esant 1–3 balų banguotumui. Neplaukite ir nesimaudykite už perspėjamųjų ženklų, šalia plaukiojančių motorinių valčių, vandens motociklų, laivų kelių, užtvankų, tiltų atramų. Â Atvykę prie vandens telkinių su vaikais, nepalikite jų be priežiūros. Jei yra specialūs vaikams pritaikyti aptvarai arba plūdurai, neleiskite vaikams bristi ir plaukti už aptvaro ar plūdurų ribų. Â Nestovėkite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Tai gali būti prieplaukos ar molo kraštas, tiltas, status krantas. Â Žinokite, kur kreiptis nelaimės atveju: gelbėjimo tarnyba – 112, greitoji pagalba – 03.

Įtarus stuburo traumą, ligonis guldomas ant nugaros, ant lygaus kieto pagrindo. Draudžiama lankstyti ar sukinėti stuburą, nes šie veiksmai gali pasunkinti nugaros smegenų ar nervinių šaknelių pakenkimą. Ypač svarbu nesukinėti ir nejudinti galvos. Reikia skubiai kviesti greitąją pagalbą.

Svorio nereguliuoja, bet apsaugo nuo ligų Tyrimai rodo, kad nuolat geriant arbatą mažėja širdies ligų, insulto ir miokardo infarkto rizika. Miglė MACKEVIČIŪTĖ Japonijoje atliktas žaliosios arbatos tyrimas parodė, kad arbata senyvo amžiaus žmonėms mažina arterinį spaudimą, tačiau jos reikėtų išgerti ne mažiau kaip tris puodelius per dieną. Pasak Vilniaus dietologijos centro gydytojos dietologės Eglės Kliukaitės, mūsų krašto žmonės labiausiai kenčia nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Žalioji arbata turi antioksidantų, kurie mažina širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius. Arbata didina gerojo cholesterolio kiekį kraujyje, mažina blogojo cholesterolio kiekį, stabdo sunkiųjų metalų įsisiurbimą į kraują, pašalina oksiduotus laisvuosius radikalus. „Svarbu dar ir tai, kad arbata mažina kraujo krešėjimą, kartu stabdo ir trombocitų atsiradimą“, – teigia E.Kliukaitė. Ar žalioji arbata padeda reguliuoti kūno svorį? Dietologė sako, kad nėra tikslių įrodymų, jog žalioji arbata reguliuotų kūno svorį. Vien tik gerdami arbatą svorio

nenumesite, tačiau pastebėta, kad geriant žaliąją arbatą suvalgoma mažiau maisto ir greičiau pajuntamas sotumo jausmas. Yra įrodyta, kad žalioji arbata labai naudinga sveikatai, nes turi didelį kiekį natūralių antioksidantų, vadinamųjų katechinų. Jų žaliosios arbatos puodelyje yra net iki 200 mg. Be to, vandeninis žaliosios arbatos polifenolių (natūralių antioksidantų) tirpalas gali sumažinti gliukozės kiekį kraujyje, tačiau antro tipo cukriniu diabetu galima susirgti ne vien dėl to, kad negėrėme žaliosios arbatos, šios ligos priežastys paprastai būna įvairios. Kam labiausiai reikėtų jos gerti? E.Kliukaitė tvirtinimu, arbatą reikėtų gerti asmenims, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, turintiems didesnį gliukozės kiekį kraujyje. Ji tinka ir sveikiems, aktyviems žmonėms, kurie galėtų gerti arbatą proﬁlakti-

GK archyvo nuotrauka

kos tikslais, norėdami išvengti rimtų ligų. Organizmui bus naudingiau, jei su arbata valgysite daržoves, vaisius, varpinius augalus, riešutus, neriebius rūgščius pieno produktus, žuvį.

2011 m. birželio 17–23 d., Nr. 24 (68)

Parkai išsiilgo ramybės Penki Lietuvos nacionaliniai parkai šiais metais švenčia 20-metį.

Bene seniausias Lietuvoje Platelių ežeras vilioja pramogomis ir gamtos įvairove.

Lilijos Valatkienės nuotraukos

Lota BALSYTĖ Žemaitijos nacionalinis parkas bene labiausiai nuo Lietuvos centro nutolęs gamtos perlas. Tačiau kiekvienas čia atvykęs neaplenks Platelių – gamtos turtais apdovanotos vaizdingos Žemaitijos apylinkės, apsuptos padavimų ir legendų.

Vertingi gamtos paminklai „Jē tori svēkatas ė okatas, ėlgā nemėslėjės spausk i Platelius! Nesėgailiesi ė bieduos netoriesi“, – tarmiškai lankytojus vilioja žemaičių gidai. Žemaitijos parko kalvotą reljefą tirpstantis ledynas suformavo maždaug prieš 12 000 metų. Susidariusios kalvos yra palyginti aukštos, apie 150–190 metrų. Čia telkšo didžiausias Žemaitijoje Platelių ežeras ir dar 25 mažesni ežerai. Valstybiniame parke miškai užima apie 45 proc. visos teritorijos, mokslui ypač vertingi Platelių ežero ir Šilinės hidrograﬁniai kompleksai, Gardų ozas, Babrungo ir Mergupio upių slėniai. Gardų ozas pasižymi išraiškinga reljefo forma. Pagal projektą „Bešeimininkių pastatų saugomose teritorijose demontavimas, pažeistų teritorijų rekultivavimas bei objektų atkūrimas“ Gardų geomorfologiniame draustinyje buvo sutvarkyta prišiukšlinta teritorija, užsodinti miško želdiniai, įrengta poilsio zona, kur turistai mėgsta išsimaudyti. Žemaitijos nacionaliniame parke auga 7,2 m apimties ir 2,1 m skersmens Raganos uosis, yra daug kitų gamtos paminklų. Gausybę lankytojų pritraukia Platelių ežeras. Su unikaliomis gamtos vertybėmis supažindina 4,1 km ilgio Šeirės gamtos takas. Šiame parke puoselėjamos senosios Žemaitijos krašto kultūros tradicijos, kurios neįsivaizduojamos be Užgavėnių ir Joninių. Žemaitijos nacionalinio parko gamtos ir kultūros vertybės atspindėtos moderniai įrengtoje muziejinėje ekspozicijoje ir Užgavėnių kaukių muziejuje.

Sąmoningumo ugdymas Daugelyje pasaulio valstybių populiarėja ekologinis turizmas. Jis labiausiai sietinas su saugomomis

Plungės rajono Likšų kaimas garsėja energiniais labirintais.

teritorijomis – nacionaliniais ir regioniniais parkais. Būtent čia lankytojas gali kvėpuoti švariu oru, mėgautis ramybe, pamatyti gamtos ir kultūros vertybių. Jau ne vienus metus Lietuvos saugomose teritorijose yra kuriama infrastruktūra, sudaranti galimybes keliautojams susipažinti su mūsų krašto įdomiais gamtos paveldo objektais, unikaliu kraštovaizdžiu, gausia biologine įvairove. Šiais metais Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (VSTT) organizuoja konkursą „Atrask ir pažink Lietuvos saugomas teritorijas“ ir kviečia aplankyti kuo daugiau unikalių vietovių saugomose teritorijose.

Gimtasis kraštas

Gamta

„Norėtume, kad žmonės, dirbantys saugomose teritorijose, didesnę savo darbo laiko dalį praleistų pačioje teritorijoje. Jie turi būti matomi. Jų darbas su vietos gyventojais ir parkų lankytojais turi būti efektyvus. Tokius darbuotojus reikėtų vadinti žygūnais, žygeiviais, kurie parkų lankytojams pateiktų informaciją apie gamtos vertybes, paaiškintų, kokia veikla galima užsiimti poilsiaujant, atneštų žinią, kaip žmonėms reikėtų elgtis, norint išvengti nusižengimų. Tie darbuotojai ir specialistai, matydami sulaužytus suolus, gamtos ir žmogaus suniokotus takus, turėtų pranešti direkcijoms arba patys atlikti elementarius darbus“, – pagrindines žygūnų funkcijas vardija Rūta BAŠKYTĖ.

Pakantesni gamtai Didelis dėmesys skiriamas šviečiamajai veiklai, todėl itin svarbu, kokie įgūdžiai bus įskiepyti nuo mažumės. Mes norime, kad visi būtų sąmoningesni. Ir tie, kurie gyvena šiose teritorijose, ir tie, kurie jose lankosi. Nusistovėjus draugiškiems santykiams, atsiras daugiau supratimo, žmonės nieko savavališkai nebedarys, ir didelė dalis problemų išnyks. Jūs ilgus dešimtmečius dirbate aplinkosaugos srityje. Kaip per tą laikotarpį pasikeitė žmogaus sąmoningumas? Pastebėjau, kad sovietmečiu žmogus buvo labiau informuotas. Mes daug keliaudavome, žinojome, kad negalima palikti šiukšlių, mokėjome pasistatyti palapines, sukurti laužą nepakenkus gamtai, baigę iškylauti neraginami susitvarkydavome aplinką. Įvykus socialiniam ir ekonominiam virsmui, mes greitai viską užmiršome. Atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje, 4–5 metus jautėsi atotrūkis nuo gamtos. Žmonės iš viso nevažiuodavo į gamtą, didžioji dalis patraukė poilsiauti į užsienio šalis. Vėliau vėl atsigręžėme į savo kraštą. Tačiau poilsiautojai ėmė elgtis blogai. Pavyzdžiui, vandens turizmas visais laikais buvo laikomas aplinkos neteršiančiu sportu. Dabar priviso tokių plaukiojančių turistų, kurie, atrodo, specialiai sėda į valtį, kad galėtų patriukšmauti, papuotauti ir palikti kalnus šiukšlių. Poilsiaviečių suolai sulaužomi ir sudeginami. Akivaizdu, kad informacijos trūksta. Mes vėl turime susirūpinti žmonių auklėjimu. Tiesa, itin sėkmingai dirbame su vaikais. Surenkame šiukšles, tačiau o po savaitės kitos vėl šiukšlynai riogso. Nenorime, kad vaikai taptų valytojais, šiukšlių rinkėjais. Mūsų tikslas – suteikti žinių ir paskatinti jų kūrybinę veiklą. Kodėl įrengiant minimalios infrastruktūros elementus lankomose vietose nebestatomos šiukšlių dėžės? Iš daugelio lankytinų vietų šiukšles galima išnešti tik rankomis – automobiliu ten neprivažiuosi. Todėl šiukšlių išgabenimas iš tokių vietų yra labai sudėtingas. Mes kartojame savo kolegų iš kitų Europos Sąjungos valstybių patirtį. Takų pradžioje pastatėme atliekų konteinerius su įspėjimais, kad šiukšliadėžių keliaujant nebus, todėl šiukšles reikia susirinkti ir išmesti į konteinerius. Tikimės, kad mūsų žmonės išmoks kultūringai keliauti ir poilsiauti gamtoje, saugoti ir tausoti tai,

Žemaitijos nacionaliniame parke auga 7,2 m apimties ir 2,1 m skersmens Raganos uosis.

ką turi gimtinėje geriausią – unikalią Lietuvos gamtą. Pastaruoju metu atsirado naujos apraiškos vandalizmas. Peiliu išpjaustomi Europos Sąjungos ženklai, užrašai anglų kalba, lieka žiojėti skylės. Mūsų stenduose informacija pateikiama ne tik lietuvių, bet ir anglų kalbomis, nes Lietuvos parkuose lankosi vis daugiau užsieniečių. Tai, ko gero, euroskeptikų darbas. Labai nekultūringas elgesys atbaido ir įžeidžia svečius. Tokius stendus tenka nuolat keisti.

Gardų ozas – išraiškiausia reljefo forma Žemaitijos nacionalinio parko Gardų geomorfologiniame draustinyje, Varduvos dubumoje. Puslankio formos sudėtingas pylimas (kalvagūbris) nuo Varduvos upės Žemaičių Kalvarijos miestelyje tęsiasi net 3,5 km į šiaurės vakarus. Pridėjus gūbrio fragmentą dešinėje Varduvos upės pusėje, ozo ilgis yra 4 kilometrai. Ozas – ilga siaura kalva, sudaryta daugiausia iš smėlio ir žvyro. Šis kalvagūbris susidaro iš nuogulų, kurios klostosi ledyno viduje, vandens tirpsmo tėkmių vagose. Gardų ozo aukštis nuo papėdžių iki aukščiausių gūbrio keterų vietomis siekia 10–15 metrų. Klasikinė, aukščiausia šiaurinė ozo dalis yra Gečaičių kaime. Sovietiniais metais čia buvo kasamas žvyras.

Ar žmonės moka elgtis gamtoje? „Didelė problemų dalis kyla dėl to, kad mes paprasčiausiai nesusišnekame. Pareigūnai ir poilsiautojai labai dažnai kalba skirtingomis kalbomis. Mes sulaukiame priekaištų, kad per daug baudžiame. Nors, pažiūrėjus iš Aplinkos ministerijos pozicijų, baudžiame per mažai. Įvertinę situaciją, galvojame pereiti nuo kontrolės prie prevencijos, nuo baudimo prie pagalbos, manome, kad bendravimas su vietos bendruomenėmis, partneriais turėtų pasikeisti iš esmės“, – sako ilgametė VSTT vadovė Rūta Baškytė. Jos manymu, gamtoje padaryti pažeidimai yra smulkūs ir padaromi nepiktybiškai.

Žemaitijos nacionaliniame parke įrengtas unikalus Užgavėnių muziejus.

Užgavėnės 1957 m.

Užgavėnių kaukių muziejaus nuotrauka

Gimtasis kraštas

Irena KAMIČAITIENĖ Rolandas Kazlas scenoje jau beveik dvidešimt metų. Per tą laiką mėgstamą aktorių matėme daug kur – ir teatre, ir televizijos ekrane, ir „Viengungių melodijose“. Jam įteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija, krūtinę puošia du „Auksiniai scenos kryžiai“, asmeninėje sąskaitoje – kelių spektaklių režisūra ir gausybė vaidmenų. Šiandien jo paties noru liko tik teatro scena. Kodėl? Pokalbis su Rolandu apie populiarumo kainą, žmogiškąjį smalsumą, nuojautą, mažus džiaugsmus ir gyvenimo išmintį. Dažnai sakoma, kad esi populiarus tiek, kiek šmėžuoji televizijoje ar spaudoje. Panašu, kad jums ši taisyklė negalioja. Populiarus man asocijuojasi su žodžiu „vulgarus“. Išpopuliarėti yra tam tikra prasme susivulgarinti. Kiek teko skaityti, Kalifornijos indėnai nepažįstamiems žmonėms nesakydavo savo tikrojo vardo bijodami, kad tai jiems gali pakenkti ir užtraukti nelaimę. Jeigu kas nors vis tiek sužinodavo, jie vardą pasikeisdavo. Mano akimis, iš tiesų populiarumas yra žmogaus nelaimė. Visi žmonės kaip žmonės, o čia: „Žiūrėkit, TAS!“ Ir visi sužiūra į TĄ tarsi į raupsuotąjį ar laisvo elgesio merginą. Nelinkėčiau to niekam. Kol esi nežinomas, tu – nematomas ir pats valdai pasaulį, tačiau kai tampi visų atpažįstamas, pasaulis virsta tavo kalėjimu. Baisu net įsivaizduoti, kaip jaučiasi Bekhemas, Obama ar Bredas Pitas... Siaubas. Jauti nuolatinę įtampą, kontrolę, nenatūralią būseną. Štai Bilas Klintonas bandė kažką slapta daryti Ovaliojoje salėje ir kas iš to išėjo? Dabar vargšas, be žmonos turbūt net į paprasčiausią aktų salę bijo eiti, kad kas nors ko nors nepagalvotų. Geriau jau būti paprastam, pilkam, niekam nežinomam žmogeliui. Nevilioja tokia dalia? Na, gerai, patobulinsiu – paprastam, niekam nežinomam milijonieriui. Dabar geriau, tiesa? Kaip manote, kodėl žmonės taip mėgsta stebėti – jei ne teatre, tai pro langą, jei ne pro langą, tai pro rakto skylutę. Už smalsumą, kaip žinoma, ir iš rojaus išvaroma. Matyt, žmogus jau taip sukurtas, kad jam atrodo, jog kitur geriau, kad kitas turi už jį daugiau, kad kitam labiau sekasi ir t.t. Daugeliui turbūt pažįstamas jausmas, kai sužinai, kad pasiturinčiam kaimynui ar kokiai įžymybei atsitinka nedidelė nelaimė, nuostolis – mums bent trumpam pasidaro kažkaip geriau. Ir paties gyvenimas ne toks nevykęs pasirodo, ir linksmiau gyventi tampa. Visada esi tarsi tikrinamas ir kito nelaimė Klaudijaus Driskiaus ir Eltos nuotraukos

2011 m. birželio 17–23 d., Nr. 24 (68)

Gyvenimas

Aktorius Rolandas Kazlas slepiasi ir ieško savęs

Garsus teatro aktorius Rolandas Kazlas 2009 metais yra tapęs nacionalinės premijos laureatu.

yra tarsi ant kabliuko pamautas jaukas tau. Tačiau kitą kartą, žiūrėk, pats esi ištiktas to paties. Todėl geros intencijos, supratingumas, užuojauta kitam grįžta ir tau. Filosofas Vasilijus Rozanovas yra gražiai pasakęs: „Ar žvaigždės užjaučia? Ne. O motina užjaučia. Todėl tebūna jos širdis aukščiau už žvaigždes.“

ir žmonių kokybė prastėja. Rašytojas Stanislavas Lemas yra pasakęs: „Civilizaciją kuria idiotai, visi kiti srebia privirtą košę.“ Ta košė yra iš mūsų pačių kaulų, kraujo, ašarų, sudaužytų vilčių ir svajonių. Tų idiotų niekas nenubaus, nes jie nepakaltinami ir labai gerbiami. Kaip sakoma: „Už ką nėra atleidimo, už tą labiausiai ir gerbia.“

Ar iš tiesų tikite, kad gyvenime „nė vienas širdies virpesys nepražus“ – taip rašė poetas Vladas Šimkus, pagal kurio eiles pastatėte spektaklį. Šiandien žmonėms dažnai atrodo, kad naujieji laikai nubraukia patirtį, nes ji pernelyg greitai sensta. Atsakysiu trumpai – viskas blogėja. Dvasios ubagystė didėja, daiktų

Ką, jūsų nuomone, gyvenime sunkiausia ištverti? Galbūt žmogus gali iškęsti skaudžiausius dalykus, sunkiausius išbandymus, o kokia nors smulkmena gali pribaigti ar kankinti visą gyvenimą. Kiekvieno skausmas asmeniškas. Koks nors defektas, pavyzdžiui, karpa, randas ar praeities prisiminimas, košmaru gali paversti visą gyvenimą. Asmeniškai man šiais laikais sunkiausia ištverti kepintų kukurūzų smarvę kino teatre. O jeigu šalia atsisėda kukurūzininkas su popieriniu kibiru, nešu kudašių per kokias dešimt eilių nuo jo arba iš viso bėgu iš salės. Dar sunku ištverti televizijos anonsus su mobilaus ryšio nemokamų pokalbių reklamomis. Tai viršija sveiko proto ir saiko ribas. Tiesiog norisi tuos Ozius su Markais uždaužyti seno modelio mobiliuoju, o pačiam paskui pasikarti ant pakroviklio laido. Kokie dalykai jums teikia daugiausia džiaugsmo? Ir, jei galima paklausti, dažniau jaučiatės laimingas ar nelaimingas? Mintis, kuri nuolat tūno manyje, yra: „Ar kiti irgi taip prastai jaučiasi, kaip aš?“ Pažįstu žmonių, kurie visada yra geros nuotaikos, žvalūs ir patenkinti, o aš nuolatinės prislėgtos būsenos. Viską darau prisiversdamas, vadinamą kūrybinį džiaugsmą, kaip ir gyvenimo, visą laiką užgožia kažkoks amžinas nepasitenkinimas,

lengvumo ir aiškumo ilgesys. Būna momentų, kai lyg ir pašviesėja nuotaika, trumpam pralinksmėju, bet, matyt, to linksmumo išgąsdintas tuoj pat grįžtu į sau normalią surūgusią būseną. Atvirai pasakysiu, daugiausia džiaugsmo man teikia paprasta, pilka, niekuo neįsimenama diena, kai

Ir viskas puikiai pavyksta. Tačiau kai galiausiai valdovė paprašo pasimylėti be vaidmenų, paaiškėja, kad aktorius... negali...“ Ilgas klausimas, bet kaip pats manote, labiau pozityvi ar negatyvi toji kaukių jėga? Na, po tokio anekdoto sunku ką nors ir pridurti. Bet ir drąsus tas kolega pasakodamas tokius anekdotus. Dar moterys pamanys ką nors ar supras tiesmukiškai. Įsivaizduoju – eina aktorius vakare Gedimino prospektu, o vienišos moterys jį atpažįsta, lydi žvilgsniais, dūsauja ir spėlioja: „Įdomu, kas jis šiąnakt būtų? Don Žuanas? Otelas? O gal Kazanova?! Cezaris? Ar tiesiog kaip tame anekdote... aktorius.“ Manau, aktorius yra tas, kuris mažiausiai už kitus vaidina, jo paslaptis – tikėjimas. Tikėjimas aplinkybėmis, situacijomis, kurios sukurtos dramaturgo, tikėjimas personažo žodžiais, jo egzistavimu, jo tiesa. Iš tiesų aktorius stebėtinai gali pavirsti kitokiu žmogumi, jei jis pats ir personažo gyvenimas jį jaudins labiau. Tačiau, grįžtant prie anekdoto, kas tinka scenai, negalioja gyvenime ir jokiomis kaukėmis jo neapgausi. Ar esi aktorius, ar politikas, ar superžvaigždė, tam tikra prasme esi nuogas. Nuogas ir silpnas. Daug kas jus apibūdina kaip puikų komiką. Kaip manote, kiek teisinga nuomonė, kad humoras ir lengvumas lietuviams sunkiai pasiekiami? Tokia nuostata, manau, kuriama dirbtinai. Turi lietuviai ir to humoro, ir lengvumo, ir džiaugsmo, tik jis santūrus, savitas, ne visada ir ne vi-

Atvirai pasakysiu, daugiausia džiaugsmo man teikia paprasta, pilka, niekuo neįsimenama diena, kai nieko neįvyksta. nieko neįvyksta, niekas neskambina, neieško. Koks nors paprastas pirmadienis. Ar atkreipėte dėmesį, kad pirmadieniais nedirba tik turgus ir teatras? Tai va, kad ir kaip mes, teatralai, savo meną keltume į padanges, nuo senovės vis dar esame pramoga parduodantiems ir perkantiems. Nors aš čia, be abejo, sarkastiškai juokauju. Matyt, trumpalaikis prašviesėjimas užėjo... Iš esmės kad ir kaip žmogus keiktum dabartį, praėjus laikui pasirodo, kad buvo labai neblogai, daug geriau negu dabar. O jeigu ir po mirties taip? Numirsi su viltimi, kad bus geriau, o ten kas nors ims ir pasakys: „Ko dabar nori? Gerai jau buvo, dabar, brangusis, bus blogai.“ Nieko nėra stabilaus – taip dažnai gyvena menininkai. Šiandien daug kas taip jaučiasi. Gal galėtumėte patarti, kaip gyventi nežinioje ir dėl to nesikankinti? Kad ir kaip gyventum, nuo ko apsidraustum, visuomet gyveni nežinioje ir bijai. Bijau ir aš, tačiau gal tas nerimas yra variklis. Be to, į savo darbą žiūriu kaip į pomėgį, mėgstamą žaidimą, už kurį dar ir moka, apdovanojimus teikia. Tad galima sakyti, jau beveik dvidešimt metų nedirbu, o žaidžiu, kaip žaidžiau dvidešimt metų dar prieš tai. Kiemo draugus pakeitė scenos partneriai, pažymių knygelę – žiūrovai. Koks tas žaidimas? Greičiausiai – slėpynės, slepiuosi pats ir tuo pat metu savęs ieškau. Kadaise vienas jūsų kolega papasakojo anekdotą apie aktoriaus kaukes: „Karalienė liepia aktoriui pasimylėti su ja, tarsi jis būtų Don Žuanas, Otelas, Kazanova, Cezaris.

siems rodomas. Tuo ir gražus pasaulis, kad įvairus ir visokių žmonių bei tautų yra. Mes – ne italai, ne prancūzai, ne ispanai ir ne indai. Geograﬁnės ir klimato sąlygos, teritorijos ir tautos mažumas, noras išlikti, nepasiduoti priešams, meilė gimtam kraštui, dievams, ryšys su žeme iš kartos į kartą formavo santūrų, stiprų, valingą, negandoms atsparų lietuvio charakterį. Galbūt dėl tokių savybių mes ir sugebėjome išlikti. Tačiau ar sugebėsime? Dabar apie lietuvius kalbama, kad jie netolerantiški, homofobai, ksenofobai, ne patriotai ir t.t. Tik kaip čia staiga taip atsitiko per kelerius metus? Man visada atrodė atvirkščiai – kad lietuviai tolerantiški, per daug nuolankūs, kuklūs ir per daug besižavintys kitais, užuot vertinę tai, kuo išskirtini patys. Juk mūsų istorija ir pastangos išlikti vertos pagarbos. Atsimenate Forestą Gampą, kuris bėgdamas išsprendė visas problemas? Gal ir jūs maratonuose išsprendžiate ką nors, kas kasdienybei nepasiduoda? Gampas? Kas čia toks? Nepažįstu. Sprendžiant iš vardo, kažkoks miškinis ar iš miško. Bent jau tokio bėgiko pavardės Lietuvos bėgimo varžybų protokoluose neužtikau. Užtinku Garmaus, Griniaus, Gorskio, Zarankos, Zubės, Rakštiko, Korsako, Čirbos, Trinkos, Trubilos, Totilo, o Gampo – ne. Tai realūs žmonės, kaip ir daugybė kitų, kurių nepaminėjau, skirtingo amžiaus, profesijų, tačiau kiekvienas, matyt, bėgdamas sprendžia sau aktualius klausimus. Aš, matyt, taip pat. „Ieva“

2011 m. birželio 17–23 d., Nr. 24 (68)

Gimtasis kraštas

Kelionės

Sūriausiame planetos vandenyje Ne kartą buvęs prie Negyvosios jūros Izraelio pusėje keliautojas tikino, kad prieš Jordaniją Izraelio pakrantė nublanksta vaizdu ir turistų aptarnavimo kokybe. „Jordanijoje stovi prabangių viešbučių kompleksai su marmuru klotais baseinais. Susimoki 15 JD, gauni dienos bilietą ir gali naudotis visa infrastruktūra: drabužinėmis, dušais, baseinu, gultais. Kaip ir dauguma atvykusiųjų ėjau prie jūros atlikti ritualo – išsiterlioti dumblu, išsidžiovinti ir tada maudytis sūriausiame pasaulio vandens telkinyje. Tačiau ši procedūra „išgręžia“ iš organizmo skysčius, todėl reikia nepamiršti gerti daug vandens “, – perspėjo pašnekovas.

Neatrastoji ir paslaptingoji Jordanija

Legendinis Arabijos Lorensas

Nijolė BARONIENĖ Vos ne pusę pasaulio išmaišiusiam Evaldui Aldošinui didelį įspūdį padarė Jordanija. Mat vyras keliavo kitais, turistų nenumintais maršrutais, kurie vedė į šiaurinę Jordanijos dalį.

Kitu keliu per sieną Nuo Jeruzalės, iš kurios E.Aldošinas pradėjo kelionę, iki Amano gal tik kokie 80 kilometrų. Deja, pasak keliautojo, kilometrai čia nieko nereiškia. Išvažiavęs 10 valandą ryto Amaną jis pasiekė tik 5 valandą vakaro. „Nuo Jeruzalės link sienos su Jordanija veda puikus kelias. Netrukus pasiekiame sienos perėjimo punktą. Ten tvyro, kaip sako čia gyvenantys žmonės, gerai organizuotas chaosas. Iš tiesų, Alenbi tiltas yra vienintelė vieta, kur Izraelio ir Jordanijos sieną gali kirsti palestiniečiai, mat jie neturi pasų, tik „baltus bilietus“. Sieną kasdien kerta 20–30 tūkst. žmonių. Žydai viską taip suorganizavę, kad procesas būtų kuo klampesnis ir kad

Tomas Edvardas Lorensas.

Jordanijos Džerašas – puikiai išsilaikęs antikinis miestas.

antrą kartą čia eiti nesinorėtų. Tiesa, labai atkakliai rėkiant, kad esi užsienietis, galima bandyti pereiti be eilės, bet ir tai negarantuoja sėkmės“, – sakė pašnekovas. Nenorėdamas gaišti laiko, Evaldas patraukė 120 km į šiaurę palei Jordano upę į kitą sienos perėjimo punktą. Tai kainavo papildomai pinigų, bet sutaupė laiko ir nervų. Po pasienio patikros procedūrų Evaldas pagaliau atsidūrė Jordanijoje ir pamatė, kad aplink stovi penki tankai, trys šarvuočiai ir iš Amano jo paimti atsiųstas žalias opelis. „Amane maloniai nuteikia vienaženklės kainos. Jordanijos dinarą ( JD) visi vadina „džeidi“, nes visas pavadinimas per ilgas. 1 JD – apie 1 eurą. Pasivažinėjimas taksi po Amaną kainuoja 2–3 JD, taksi į Petrą (300 km) – 50 JD. Amano turguje už 5–9 JD galima nusipirkti visai neblogų suvenyrų. Žmonės draugiški. Gali ilgai apžiūrinėti parduotuves, niekas nesikabinėja, kol neparo-

dai realaus susidomėjimo ką nors pirkti“, – pasakojo E.Aldošinas.

Antikinis miestas Džerašas Pernakvojęs pas draugus, kitą dieną keliautojas iš Lietuvos patraukė į Džerašo miestą, esantį į šiaurę nuo Amano. Milžiniškas, puikiai išsilaikęs antikinis miestas. Europoje tokios būklės senovės paminklų niekur neteko matyti. Norint ramiai jį apžiūrėti ir dar paklausyti karališkos gvardijos dūdmaišių orkestro amﬁteatre, reikėtų paskirti 3–4 valandas. Prie įėjimo į muziejų – nedidelis turgelis. Aplandžiojęs jį Evaldas užtiko dailininką su gana originaliais darbais. Išsirinko keturis paveikslus ir po derybų vietoj dailininko prašytų 200 JD keliautojas sumokėjo 70 JD. „Atsisveikindamas jordanietis pasakė: „Pone, jums 5 JD – juk toks niekas, o man tai tiek daug.“ Pasijutęs nejaukiai primečiau dar 5 JD“, – prisiminė E.Aldošinas.

Jordanijoje nemažai prabangių viešbučių kompleksų su marmuru klotais baseinais.

GK archyvo nuotraukos

Kitą dieną lietuvis keliauninkas aplankė į pietus nuo Amano esantį Madabą. Sename krikščioniškame mieste kiekvieno atvykusiojo dėmesį patraukia V a. statyta Šv.Jurgio bažnyčia. Joje neįmanoma nesižavėti itin įspūdingomis grindų ir sienų mozaikomis. Visi norintieji gali apsilankyti mozaikų dirbtuvėse, mat būtent jomis garsus šis miestas. „Nuo Madabos visai netoli iki

Kitą dieną jis aplankė Petrą. „Daug nepasakosiu, gražu ir tiek. Kai pirmą kartą pamačiau Petrą nuotraukose, maniau, kad ten pakliūti neįmanoma. Dabar esu dėkingas likimui, kad ten buvau“, – sakė jau seniai kelionių manijos apimtas Evaldas. Petroje praleidę visą dieną, į Amaną keliautojai nebegrįžo. Ieškoti nakvynės jiems teko važiuoti į Vadi Rumą. Anot Evaldo, naktis dykumoje kitokia nei Lietuvoje. Daug tamsesnė. „Šeimininkai užkūrė laužą, pavakarieniavome. Ryte gavome vedlį ir išvažiavome į dykumą pažiūrėti legendinių vietų, kurias išgarsino Didžiosios Britanijos keliautojas, archeologas, lakūnas, karinis veikėjas, pulkininkas leitenantas Tomas Edvardas Lorensas, vadinamas Arabų Lorensu. Jis faktiškai vadovavo arabų sukilimui prieš Vokietijos sąjungininkę Turkiją. 1962 m. sukurtas ﬁlmas „Arabijos Lorensas“ pelnė 7 Oskarus. Ten, kur mes buvome, jis tikrai gyveno, čia kurtas ir ﬁlmas“, – pasakojo Evaldas. Po pietų grįždami į Amaną, keliautojai išsuko iš pagrindinio kelio ir aplankė Karako tvirtovę. „Savaitė Amane pralėkė kaip

Ne kartą buvęs prie Negyvosios jūros Izraelio pusėje keliautojas tikino, kad prieš Jordaniją Izraelio pakrantė nublanksta vaizdu ir turistų aptarnavimo kokybe. Nebo kalno, kur Mozė, išvedęs žydų tautą iš Egipto vergovės, esą baigė savo kelionę. Jordanijoje esama ir daugiau biblinių vietų“, – pasakojo vyras.

viena diena. Išvažiavau atgal kupinas euforijos tuo pačiu keliu. Nesunervino net žydai, išlaikę pasienio poste keturias valandas“, – pasakojo Evaldas.

Madaba garsėja pasaulyje įspūdingomis mozaikomis ant sienų ir grindinių.

Gimtasis kraštas

Ada PAUKŠTYTĖ Naktį iš birželio 18 d. į 19 d. Vilniaus miesto gyventojus ir svečius kultūringai naktinėti gundys penktoji „Tebūnie naktis!“ Kultūros nakties tradicija gyvuoja gausaus būrio menininkų iniciatyvumo bei kūrybingumo dėka. Šiemet nuo sutemų iki aušros miegoti neleis per 100 nemokamų renginių.

2011 m. birželio 17–23 d., Nr. 24 (68)

Laisvalaikis

Programoje – netikėti kultūros ir tamsos viražai

atliekamas maestro Petro Geniušo ir jaunųjų pianistų. Teatro, muzikos ir kino muziejaus kiemelio terasoje įsikurs „SoulCatcher“ muzikos erdvė, kurioje įvairių stilių gyva ir technologizuota muzika lepins Igno Juzoko suburta atlikėjų kompanija. Čia išvysime į Lietuvą neseniai grįžusią dainininkę Rasą Bubulytę ir jos su norvegų muzikantais suburtos grupės naujausią koncertinę programą.

Įkvepiantis entuziazmas

Kinas po atviru dangumi

Vieną metų naktį visų akyse vyks nepamirštamas nakties ir kultūros žaidimas. Tamsoje, išnykus ribai tarp tikrovės ir fantazijos, susitiks tikros ir išgalvotos būtybės. Nakties stebuklai karaliaus miesto meno mekose, parkuose, aikštėse, bažnyčiose, žolynuose, medžių lapijoje ir net Neries vandenyse. Visa tai – daugiau kaip keturių šimtų be atlygio savo projektus kultūros naktyje pristatyti sutikusių menininkų bei ištikimų bendražygių – kultūros savanorių pastangomis. „Jau antrus metus iš eilės Vilniaus menininkai, kultūros ir visuomeninės organizacijos susitelkia bendram tikslui – išsaugoti ir tęsti vieną didžiausių sostinės renginių. Europai paskelbus 2011 metus savanoriškos veiklos metais, galime didžiuotis, kad kultūros naktis yra didžiausias savanoriškos iniciatyvos ir veiklos projektas Vilniuje. Kultūros naktis – savotiškas magnetas, ištraukiantis žmones iš namų. Tūkstantinės minios išeina

Kultūros nakčiai neabejingi ir verslo atstovai – jai programas ruošia specializuotos senamiesčio krautuvėlės, knygynai, kavinės, restoranai. Bene labiausiai nuo kultūros nakties epicentro nutolusi erdvė – bendrovės „Eika“ automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje naktį karaliaus kinas po atviru dangumi. Mėgstančiuosius ne tik stebėti, bet ir kurti, kvies karpinių, vitražo ir kitos menų dirbtuvės, tačiau originaliausią saviraiškos būdą siūlys projektas „Piešimas magiškuoju vandeniu“. Kaip ir kasmet, nepaklysti naktinio meno labirintuose padės „Tebūnie naktis!“ žemėlapis, kurį renginio dieną platins informacijos centruose – „Coﬀe Inn“ kavinėse (Pilies g. 10, Trakų g. 7, Vilniaus g. 17). Išsamią programą, renginio žemėlapį ir parengtus teminius maršrutus bus galima rasti renginio svetainėje www.kulturosnaktis.lt.

ieškoti meno, o ne sėdėti prie televizoriaus“,– sako kultūros nakties iniciatorė Daina Urbanavičienė.

Magiški kultūros maršrutai Pirmą kartą kultūros naktyje dalyvaus visi pagrindiniai sostinės teatrai, kurie pristatys naujausius sezono spektaklius bei teatralizuotus, poetizuotus ar muzikinius reginius. Vėlai vakare duris atvers Nacionalinis, Lietuvos rusų dramos, Lėlės, Jaunimo, Mažasis, Keistuolių teatrai, „Meno fortas“, „Atviras ratas“, „Menų spaustuvė“, jaunųjų kūrėjų įsteigtos grupės. Šiemetinė kultūros naktis puikuosis solidžia tarptautine programa, prie jos aktyviai prisidėjo užsienio šalių ambasados, Amerikos, Vokie-

tijos, Lenkijos, Prancūzijos kultūros centrai bei Šiaurės ministrų tarybos biuras. Vienas ryškesnių tokio bendradarbiavimo su menininkais pavyzdžių – Prancūzų kultūros centro ir audiovizualinės poezijos grupės „AVaspo“ projektas „De Solitude“. Nebylus kinas vienatvės lange – toks šios lietuvių grupės ir dviejų prancūzų vaizdo menininkų – N.Pergė ir R.Dupono – kūrybinio bendradarbiavimo kodas. Tai instaliacija, vienadienė paroda, kurios dramaturginę liniją brėš poezijos, muzikiniai, performanso štrichai. Kaip ir kasmet, renginių gausa vilios į skirtingus Vilniaus dailės akademijos rūmus. Dizaino inovacijų centre bus demonstruojamos kompiuterizuotų CNC staklių galimybės.

Tai vienintelės tokios technologijos staklės Šiaurės Europoje, be jų neapsieina nė viena aukštoji Europos dizaino mokykla. Dailininkų ir dizainerių valdų šurmulys susisieks su viena aktyviausių kultūros nakties zonų – Sereikiškių parku, kuriame iki ryto skambės įvairių tautų ir stilių šokių – ﬂamenko, sambos, bačatos, salsos, tango ir kitų – ritmai. Naktį lankytojams duris atvers daugiau kaip 20 sostinės muziejų. Jie kvies apžiūrėti veikiančių ekspozicijų, paklausyti šiuolaikinių senovinės muzikos interpretacijų, pamalonins teminėmis ekskursijomis. Vienas populiariausių kultūros nakties žanrų – muzika. Šiemet Lukiškių aikštėje susirinkusiųjų širdis vėl virpins klasikinės muzikos koncertas,

Horoskopai (birželio 20–26 d.)

Avinai dabartiniame etape turi ieškoti kompromisų visais klausimais. Tikriausiai jus ne kartą aplankys nusivylimas. Užsibrėžtą tikslą jau galima pasiekti ranka, bet jis vis išsprūsta. Žvaigždės bus jums palankios penktadienį ir sekmadienį.

Jaučių laukia savaitė be stresų ir audringų įvykių. Nuobodoka. Ir nieko nesinori daryti, tik sprukti į gamtą. Astrologas pataria prižiūrėti vaikus – jie gali pridaryti rūpesčių. Finansinė padėtis bus palyginti stabili.

Dvynių gyvenime tęsiasi sėkmingas ruožas. Savaitės viduryje gerai klosis reikalai, kuriems tvarkyti būtina iniciatyva ir kūrybiškumas. Teks keisti darbo tvarką, bet permainos bus į gerąją pusę. Neignoruokite draugiško patarimo, jis jums leis išspręsti opią finansinę problemą. Sėkminga diena – penktadienis.

Vėžiai daugiausia laiko skirs svetimiems rūpesčiams. Bet metas pagalvoti ir apie save. Štai jums geras patarimas: paprašykite kelių laisvų dienų ir laikinai pamirškite reikalus, kitaip jie jus įsiurbs it liūnas. Praleiskite šias dienas su artimu žmogumi.

Liūtams dalykiniai susitikimai bus labai produktyvūs. Dalį jėgų skirkite savo profesiniam statusui pakelti. Bet nereikėtų pernelyg garsiai šlepsėti karjeros laiptais, jie gali neatlaikyti. Jei nenorite sulaukti nemalonumų, darbe neduokite dingsties konfliktams. Kelionėje laukia įdomi pažintis, dėl kurios galite pamesti galvą.

J Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Atsakymą sužinosite kitame GK numeryje.

Parengė žurnalo o „Oho“ redakcija.

Mergelės turi iki minimumo sumažinti bet kokią kok finansinę riziką. Tik atsitiktinnis aplinkybių susiklostymas leis jums kitą savaitę papildole mai užsidirbti. Tikriausiai būsim te išprovokuoti aiškintis santykius, bet astrologas jums pataria kius vengti konfliktų, ypač su artimais veng žmonėmis. žmon

Antraeilių reikalų lavina privers

Svarstykles rimtai pagalvoti apie tai, kas svarbiausia. Teisingas pasirinkimas atvers kelią sėkmei, kuri žada jus aplankyti savaitės viduryje. O savaitės pabaigoje laukite svečių. Pasirūpinkite savo sveikata.

Skorpionai sėkmingai išspręs daugelį sau svarbių klausimų, bet kliautis reikės tik savo jėgomis. Deja, pagalbos neverta tikėtis. Užtat jūsų iniciatyva ir aktyvumas paskatins palankius pokyčius gyvenime. Sėkmingos dienos – ketvirtadienis ir šeštadienis.

Šauliams kitą savaitę žvaigždės pataria elgtis ramiai. Neskubėkite ir nesikarščiuokite, kitaip bus sunku sutvarkyti reikalus. Bet koks darbas artimiausiomis dienomis pareikalaus maksimalaus susikaupimo. Jokių dvejonių! Palankios dienos – antradienis ir trečiadienis.

Ožiaragiams savaitės pradžia bus nerami. Jūsų laukia „bėgimas su kliūtimis“, ir astrologas neįsitikinęs, kad jūs nė sykį nesuklupsite. Sparčiai kintanti aplinka gali jus sutrikdyti. Kelis kartus pagalvokite prieš priimdami atsakingą sprendimą. Pasikliaukite draugais. Palanki diena – trečiadienis.

Vandeniai turės puikią galimybę užmegzti naujų dalykinių ryšių ir naudingų pažinčių. Galimi tam tikri nesusipratimai su vyresnybe, todėl nesivaržykite pareikšti savo nuomonę. Nuojauta padės suplanuoti artimiausios ateities įvykius. Antradienį ir ketvirtadienį imkite iniciatyvą į savo rankas.

Žuvims pravers gebėjimas originaliai mąstyti. Nestandartinis ir iniciatyvus požiūris bus jūsų sėkmės profesinėje srityje garantas. Šiaip viskas klosis sklandžiai, be didesnių emocinių protrūkių. Taupiai ir racionaliai leiskite pinigus ir savaitės pabaigoje apsidžiaugsite. Palanki diena – šeštadienis.

2011 m. birželio 17–23 d., Nr. 24 (68) Totorių sabantujus Trakuose – šventė, kurioje bus pristatyti totorių amatai, kultūra ir tautinis paveldas. Ado Jakubausko nuotrauka

Prizas – gyvas avinas Totoriai skelbia sugrįžtantys į Trakus su dainomis ir šokiais. Birželio 18 dieną Pusiasalio pilies teritorijoje įvyks VII Baltijos šalių totorių sabantujus – tradicinė totorių pavasario lauko darbų pabaigos šventė. „Trakai nuo Vytauto Didžiojo laikų garsėjo kaip viena didžiausių totorių bendruomenių susitelkimo vietų Lietuvoje, – sako Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas Adas Jakubauskas, – todėl šį sabantujų nutarėme skelbti su šūkiu „Sugrįžimas į Trakus“. Tikimės, kad Trakai taps tradicine vieta švęsti šią šventę, kuri padės Lietuvos totoriams išlaikyti savo tautines tradicijas, plėtoti kultūrą ir telkti bendruomenę. Tokio didelio masto totorių sabantujaus Lietuvoje dar nebuvo. Viliamės, kad į šventę Trakuose susirinks per 150 totorių iš užsienio.“ Šventės metu vyks totorių na-

Gimtasis kraštas

Laisvalaikis

cionaliniai sportiniai žaidimai, bus pristatomi totorių amatai, koncertuos totorių folkloriniai ansambliai iš Lietuvos ir užsienio. Kaip sako sabantujaus kuratorė Ema Aleksandrovič, tarp sportinių žaidimų galima išskirti šaudymą iš totoriškų lankų ir totoriškas tradicines imtynes „kureš“, kurių nugalėtojas gaus gyvą prizą – aviną. Iš senųjų amatų bus demonstruojamas kailių ir odos išdirbimas, renginyje bus ir totoriško kulinarinio paveldo – koldūnų, plovo, tradicinio totorių skanėsto „Šimtalapio“. Planuojama, kad renginyje pasirodys totorių kolektyvai iš Tatarstano, kolektyvas iš Lenkijos „Bunczuk“, Lietuvos totorių folklorinis ansamblis „Alije“, ansamblis iš Klaipėdos „Leisan“, Visagino „Miras“, Latvijos „Čišma“. Sabantujus prasidės 12 val., renginys nemokamas. GK inf.

Antanas Beinaravičius – įvairiaplanis dailininkas, tapantis portretus, ﬁgūrines kompozicijas, istorinės tematikos darbus, nesvetimi jam ir Lietuvos tapybos mokyklai būdingi peizažų motyvai. Norėdamas paminėti Žalgirio mūšio jubiliejų, dailininkas keletą metų dirbo prie stambaus formato ciklo paveikslų Žalgirio mūšio kovų tema. Dabar jie pakabinti LR krašto apsaugos ministerijos patalpose. „Juozas Art“ galerijoje atidarytoje parodoje menininkas atskleidžia ir kitą savo pusę. Jo paveikslams būdingos nostalgiškos nuotaikos, jausmingumas, subtilių spalvų dermė, romantizuota tyla ir vienatvė. Be jautriai nutapytų peizažų, tapytojas šioje parodoje pristato 5 naujus eskizinio pobūdžio darbus Žalgirio mūšio tema paveikslams sukurti ir nedemonstruotą tapybos darbą 1791 m. gegužės 3-iosios Konstitucijos tema.

Iš tylos ir vienatvės

Paroda „Juozas Art“ galerijoje (J.Jasinskio g. 14, Vilnius) veiks iki š.m. rugpjūčio 1 dienos. GK inf.

Tapytojas Antanas Beinaravičius nesiekia vizualinio efekto, tapydamas dažnai remiasi gamta. Juro Kalinausko nuotraukos

Lietinga diena Nidoje.

Dailininkas ir mūza.

Žaliojo ežero paslaptis.

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 14 p., atsakymai: Vertikaliai: „Dinamo“. Retas. Baimė. Pati. Palmė. Liepa. „Aida“. Siera. Alna. Konklava. Malkinė. Klova. Kaltas. Saga. Kartas. Ai. Etna. Sartas. LNK. Atia. Pirtin. Vaga. Sparai. Amalas. Horizontaliai: Pulkas. Bra. Eta. Et. Anksti. Itin. Klanas. Sloga. Seliava. Pa. Ieva. Sir. Išpera. Kara. Apa. Karti. Aula. Marti. Altana. Obė. Altas. Alkas. Va. Girinis. LAL. Dan. Anga. Bėda. Ėjikas. Skaičiais pažymėtuose langeliuose: GANGSTERIS. Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 15 p., atsakymai: Vertikaliai: Košės. Defo. Vėjas. Klasė. Melas. Samda. Saga. Sauna. Malo. Bankokas. Aura. Nata. Baba. Auka. Lyg. Sostas. Pero. Dėmė. Nara. „Adidas“. Abava. Rūsys. „Dirol“. Rasis. „Audi“. Gano. Jara. Horizontaliai: „Dove“. Muilas. Šešėlis. Suma. Fėja. Alanas. Ūdra. Galė. Bosas. Kaulas. Padu. Nebėk. Ryto. Arama. Kragas. Šarada. Taro. Dušas. Būsi. Gija. Dvaras. Šilas. Vyža. Nori. Suolas. Skaičiais pažymėtuose langeliuose: ŠIENAPJŪTĖ.

Pasijuokime ••• Susitinka kupranugaris ir dramblys. Dramblys klausia: – Ei, kodėl tavo krūtys yra ant nugaros? Kupranugaris: – Kvailas klausimas. Ir jį dar drįsta užduoti tas, kurio uodega kabo ant galvos. ••• Vyras ateina pas magą ir prašo jį išvaduoti nuo jau 20 metų besitęsiančio prakeiksmo. Magas klausia: – Ar galite man tiksliai pasakyti prakeiksmo tekstą? – Skelbiu jus vyru ir žmona... ••• Padavėjas klausia restorano lankytojo. – Na kaip, ar skanu? – Druska puiki, tačiau joje labai jau nedaug sriubos. ••• Padavėjas guli operacinėje: – Daktare, man taip skauda.... – Apgailestauju, bet tai ne mano stalas.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Atsakymą sužinosite kitame GK numeryje.

Mintys • Sėkmė susideda iš žingsniavimo nuo vienos nesėkmės prie kitos, neprarandant entuziazmo. • Aš pasiėmiau iš alkoholio daugiau gero, negu jis pasiėmė iš manęs. • Niekada nestovėjau, kai galėjau sėdėti, ir niekada nesėdėjau, kai galėjau gulėti. • Nugalėti sunkumai – tai puikiai išnaudotos galimybės. • Bėgant metams vis labiau įsitikinu, kad protingiau ir teisingiau dėmesį sutelkti į grožį ir gėrį, stengiantis atsiriboti nuo blogio ir melo Vinstonas Čerčilis

(Užs. 22)

(Užs. 15)

••• Vyras ateina į gyvūnų globos namus ir klausia: – Prašau pasakyti, ar šis aviganis mėgsta mažus vaikus? – Taip. Bet geriau pirkite maistą šunims. Taip bus pigiau. (Užs. 13)

Gimtasis kraštas

2011 m. birželio 17–23 d., Nr. 24 (68)

TV programa LTV2

Birželio 20, pirmadienis

8.00 8.30 9.00 11.30 12.00 13.00 13.30 14.20

14.35

„Senis“.

„Pavogta laimė“.

„Bermudų trikampis“.

„Žaibiški tyrimai“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 Teisė žinoti (k.). 11.00 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.00 Sveikinimų koncertas (k.). 14.15 Pradėk nuo savęs (k.). 14.45 Savaitė (k.). 15.15 „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. 19.45 Misija. Lietuvis. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Bėdų turgus. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Vasaros ritmu. Geriausios LRT melodijos. 23.00 Vakaro žinios. 23.15 „Snaiperio taikinyje“.

6.20 „Superdidvyrių komanda“ (k.). 6.50 „Policijos akademija“ (k.). 7.20 „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“. 8.50 „Nekviesta meilė“ (k.). 9.50 Super KK2 (k.). (N-7) 10.50 Nuotykių komedija „Melagių melagis“. 12.40 Farai (k.). 13.10 „Superdidvyrių komanda“. 13.40 „Policijos akademija“. 14.10 „Linksmieji Tomas ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Meilė ir kančia“. 17.40 Serialas „Kaimo daktarė“. 18.45 Žinios. 19.10 KK2. 19.40 „Pavogta laimė“. 20.10 „Aš myliu Lietuvą“. Realybės šou. (N-7) 21.00 Kitas! (N-7) 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.30 „Specialioji Los Andželo policija“. 23.30 „Karališkos kančios“. (N-7) 0.30 „Vampyro dienoraščiai“. (N-14) 1.30 „Išrinktieji“.

6.50 „Hana Montana“. 7.20 „Simpsonai“. 7.50 „Viešbutis „Babilonas“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. (N-7) 10.00 „Moterys meluoja geriau“. (N-7) 10.30 „Širdys paklydėlės“. 11.10 Komedija „Pagaminta Amerikoje“. 13.40 „Futurama“. 14.10 „Hana Montana“. 14.40 „Legenda apie Tarzaną“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Aurora“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Kodėl? 20.00 Vasara pagal Rūtą. 21.00 „Kas nori nužudyti Mią?“ (N-7) 21.40 TV3 žinios. 22.00 „Viešbutis „Babilonas“. (N-7) 23.10 Trileris „Bermudų trikampis“ (2005 m., JAV, D. Britanija). (N-14) 1.00 „CSI Majamis“. (N-7) 1.55 „Mano vardas Erlas“. (N-7) 2.20 „Biomoteris“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos (k.). 7.50 „Dapkai ir Butkai“. (k.). 9.00 Mano šaunioji sodyba (k.). 10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.). 10.45 Šeštadienio rytas (k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Gedimino 11“ (k.). (N-7) 13.20 Sveikinimų koncertas (k.). (N-7) 15.20 Smagiausios akimirkos. 15.50 „Dapkai ir Butkai“. 17.00 „Gedimino 11“. 18.10 Ekstrasensų mūšis IX. (N-7) 19.10 Nerealios namų šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Sąmokslo teorija. 22.00 „Drūtsraigtis. Lietuvos galiūnas 2010“, I etapas, Tauragė. 23.00 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 0.25 „Žaibiški tyrimai“ (k.). 1.25 Autofanai (k.). 1.55 Bamba. (S)

15.05 16.00 16.30 17.00 17.50 18.35 19.05 20.45 22.10 24.00 0.30

TV1

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

8.00 8.25 8.40 9.00 11.35

12.00 12.55 13.30 14.20 15.10 15.40

„Sklinda gandai“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). 11.00 Ant svarstyklių. 12.00 Festivalis „Benai, plaukiam į Nidą“. Koncertas „Senos geros dainos skamba vėl naujai“ (k.). 14.30 Žingsnis po žingsnio (k.). 14.45 Gamtos kodas (k.). 15.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 16.05 „Makleodo dukterys“. 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Stilius. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Vasaros ritmu. Geriausios LRT melodijos. 23.00 Vakaro žinios. 23.15 „Dingę“.

6.20 „Superdidvyrių komanda“ (k.). 6.50 „Policijos akademija“ (k.). 7.20 „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“. 8.50 „Nekviesta meilė“. 9.50 FTB (k.). 10.40 „Pavogta laimė“ (k.). 11.40 KK2 (k.). 12.10 Kitas! (k.). 12.40 Pričiupom! (k.). 13.10 „Superdidvyrių komanda“. 13.40 „Policijos akademija“. 14.10 „Linksmieji Tomas ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Meilė ir kančia“. 17.40 „Dabar ir visada“. Serialas. 18.45 Žinios. 19.10 KK2. 19.40 „Pavogta laimė“. (N-7) 20.10 Aš myliu Lietuvą. (N-7) 21.00 Kitas! (N-7) 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.30 Romantinė komedija „Sklinda gandai“ (2005 m., JAV, Australija). (N-7) 0.35 „Vampyro dienoraščiai“ (2009 m., JAV). (N-14) 1.35 „Išrinktieji“.

„Moterys meluoja geriau“.

6.35 6.50 7.20 7.50 8.55 10.00 10.30 11.10 12.10 12.40 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 18.45 19.10 20.00 21.00 21.40 22.00 23.00

0.45 1.35 2.05

Teleparduotuvė. „Hana Montana“. „Simpsonai“. „Viešbutis „Babilonas“. „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Moterys meluoja geriau“. (N-7) „Širdys paklydėlės“. Vasara pagal Rūtą. Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. Norite – tikėkite, norite – ne! „Futurama“. „Hana Montana“. „Legenda apie Tarzaną“. „Simpsonai“. „Aurora“. (N-7) „Marinela“. (N-7) TV3 žinios. Kodėl? Ūkininkas ieško žmonos. „Kas nori nužudyti Mią?“ (N-7) TV3 vakaro žinios. „Liudininkai“. (N-14) Trileris „Bermudų trikampis 2“ (2005 m., JAV, D. Britanija). (N-14) „CSI Majamis“. (N-7) „Mano vardas Erlas“. (N-7) „Auksinė valanda“.

„Diktatoriaus sūnus“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos (k.). 7.50 „Dapkai ir Butkai“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis IX (k.). 10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.). 10.45 Sekmadienio rytas (k.). 11.35 Televitrina. 12.05 „Gedimino 11“ (k.). 13.15 Melodrama „Svajonių viešbutis: Keiptaunas“ (k.). (N-7) 15.00 Smagiausios akimirkos. 15.50 „Dapkai ir Butkai“. 17.00 „Gedimino 11“. 18.10 Ekstrasensų mūšis IX. (N-7) 19.10 Nerealios namų šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras filmas. Komedija „Diktatoriaus sūnus“ (2009 m., JAV, Kanada). (N-14) 22.50 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 24.00 „Srautas I“ (k.). (N-7) 1.00 Tauro ragas (k.). 1.30 Bamba. (S)

16.00 16.25 16.40 17.00 17.50 18.35 19.05 20.00 20.25 20.55 21.15 23.00 23.35

24.00 0.30

Spaudos apžvalga. Su aušra Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai Spaudos puslapiai.

Gustavo enciklopedija. „Kurmis ir...“ „Robotukas“. Labas rytas. Muzikos pasaulio žvaigždės. Senieji estrados meistrai. Dainuoja Frankonių šeima. Miesto kodas (k.). Sietynas (k.). „Makleodo dukterys“. Čiurlionio kodas. (k.). Septynios Kauno dienos. Lietuviškos raštijos pradininkai. Pirmoji lietuvių kalbos gramatika ir jos autorius Danielius Kleinas. 1-oji laida. Gustavo enciklopedija. „Kurmis ir...“ „Robotukas“. Gyvenimas gražus. „Likimo valsas“. TV serialas. Kaimo akademija. Šviečiamoji laida kaimui. LTV aukso fondas. „Tamangai“. Veidai. Lietuvių dokumentikos meistrai. Petras Abukevičius. Atmintis. Lietuvių tremtinių kalėjimo vietos Sibire. Birželio sukilimo 70-mečiui. Tikros istorijos. Poeto Aido Marčėno sukaktuvinis vakaras Rašytojų klube. „Lemtingi metai“. Muzikos pasaulio žvaigždės. Fortepijono muzikos vakaras. F.Šuberto ir F.Listo kūrinius skambina Mūza Rubackytė. Panorama. Koncertas „Visos žvaigždės“.

TV1 8.05 8.40 9.10 9.40 10.05

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

18.00 „F. T. Budrioji akis“. 19.00 „4400“ . 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“. 21.00 „Keršytojai“. Veiksmo f. (N-7) 22.45 „4400“ (k.). 23.45 „Vaiperis“ (k.).

TV6 9.15 9.30 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 21.35 23.50 0.20

8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Eko mitas“. 9.40 „Antinas Gudruolis“. Animac. serialas. 10.05 „Supermergaitės“. 10.30 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi“. 11.00 „San Francisko raganos“. 12.00 „Gilmoro merginos“. Serialas šeimai. 13.00 „Velniūkštė“. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai V“. 15.00 „Vaiperis“. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai“.

LTV2

Birželio 21, antradienis

Nacionalinė paieškų tarnyba.

Tele bim-bam. Gustavo enciklopedija. Labas rytas. Muzikos pasaulio žvaigždės (k.). Mažųjų žvaigždžių valanda (k.). Etnokultūros ratas (k.). „Makleodo dukterys“. Kultūros paveldas. Dubingiai. Radvilų statytos bažnyčios likimas (k.). Dalia Kutraitė kalbina... Alfredą Tiškevičių (k.). Miesto kodas (k.). Tele bim-bam. Gustavo enciklopedija. Pasaulio dokumentika. „Civilizacijų paslaptys. Nefertitės paslaptis“. „Likimo valsas“. Sietynas. „Šerloko Holmso nuotykiai. Šantažo karalius“. Septynios Kauno dienos. Elito kinas. „Vidaus imperija“. Drama. (N-7) Panorama. „Snaiperio taikinyje“. (N-7)

Teleparduotuvė. „Tazmanija“. „Kaukė“. „Antinas Gudruolis“. „Supermergaitės“.

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

Teleparduotuvė. Universitetai.lt. „Angelas“. „Kobra 11“. Nuotykių serialas. (N-7) „Kastlas“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Rezidentai“. Komedija. (N-14) Teleparduotuvė. „Heraklis. Legendinės kelionės“. „Angelas“. „Kobra 11“. „Kastlas“. „CSI Niujorkas“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Rezidentai“. Komedija. (N-14) „Žurnalistai“. Humoro laida. „Ir kalnai turi akis“. Siaubo f. (N-14) „Pietų parkas“. Animac. komedija. „Plikšių juokeliai“.

Lietuvos ryto TV 6.34 TV parduotuvė. 6.50 Griūk negyvas! 7.20 „Policijos nuovada“. TV serialas. (N-7) 8.20 Skonio reikalas (k.). 9.15 Kas tu toks? (k.). 10.10 Teletabiai. 10.40 Šiandien kimba. 11.10 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 12.05 Griūk negyvas! 12.30 24/7 (k.) 13.30 TV parduotuvė. 14.00 Gongo Gangas (k.). 14.50 Griūk negyvas! 15.00 Super L.T. (N-7) 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

Laida „112“. Tarp Rytų ir Vakarų. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Namai namučiai. Atsiliepk dainoj. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Gera girdėti.

10.30 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi“. Animac. serialas. 11.00 „San Francisko raganos“. 12.00 „Gilmoro merginos“. Serialas šeimai. 13.00 „Velniūkštė“. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI“. Humoro serialas. (N-7) 15.00 „Vaiperis“. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai“. 18.00 „F. T. Budrioji akis“. Veiksmo serialas. (N-7) 19.00 „4400“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“. (N-7) 21.00 „Čarlio angelai“. Veiksmo komedija. (N-7) 23.00 „4400“. (N-7) 24.00 „Vaiperis“. Kriminalinis serialas (k.). (N-7)

TV 6 9.15 9.30 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 21.35 23.55 0.25

Teleparduotuvė. Tavo augintinis. „Angelas“. „Kobra 11“. „Kastlas“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Rezidentai“. Komedija. Teleparduotuvė. „Heraklis. Legendinės kelionės“. Mitologinis fantast. f. „Angelas“. „Kobra 11“. „Kastlas“. „CSI Niujorkas“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Rezidentai“. Komedija. „Žurnalistai“. Humoro laida. „Dievai tikriausiai pamišę“. Komedija. (N-7) „Pietų parkas“. Plikšių juokeliai. (N-14)

Lietuvos ryto TV 6.34 TV parduotuvė. 6.50 Reporteris (k.). 7.20 „Policijos nuovada“. TV serialas. (N-7) 8.20 Saugus eismas. 8.23 „Gongo Gangas“. TV žaidimas (k.). 9.15 Kas tu toks? 10.10 Teletabiai. 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

Laida „112“. Ant svarstyklių. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Litas prie lito. Duetai. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Mažoji studija. Kultūra ir religija.

15.30 16.00 16.05 17.00 17.20 18.00 18.18 19.25 20.00 20.25 21.00 21.35 22.15 23.15 0.20 0.50

„Pora kaip tvora“. Žinios. Orai. Kas tu toks? Žinios. Orai. Lietuva tiesiogiai. Žinios. Orai. „Sodo detektyvės“. TV serialas. (N-7) Super L.T. 20 minučių. Orai. Griūk negyvas! Reporteris. Orai. Lietuva tiesiogiai. „Zona“. (N-14) „Sodo detektyvės“ (k.). „Pora kaip tvora“ (k.). Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas! 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 – Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.20 Federalinis teisėjas. 16.30 Detektyvai. 17.10 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas“. 18.10 Tegul kalba. 19.15 TV serialas „Pėdsakas“. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas“. 21.05 Sporto naujienos. 21.10 TV serialas „Serafima Gražioji“. 22.15 TV serialas „Tvirtovė“. 23.15 Lietuvos „Laikas“. 23.35 TV serialas „Apylinkė“. 0.45 TV serialas „Pėdsakas“. 1.15 Detektyvai. 1.50 Muzikinis kanalas. 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48 23.58 24.00

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Tarp Rytų ir Vakarų (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika V.Rudžianskas. LR himnas. Nakties programa.

10.40 Namų daktaras (k.). 11.10 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). 12.05 Saugus eismas. 12.08 Skonio reikalas (k.). 13.00 Reporteris (k.). 13.30 TV parduotuvė. 14.00 Lietuva tiesiogiai. 14.40 Griūk negyvas! (N-7) 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 Serialas „Pora kaip tvora“ (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.15 „Sodo detektyvės“. TV serialas. (N-7) 19.25 Super L.T. 20.25 Griūk negyvas! 21.00 Reporteris. 21.35 Lietuva tiesiogiai. 22.15 „Zona“. (N-14) 23.15 „Sodo detektyvės“ (k.). 0.20 „Pora kaip tvora“ (k.). 0.50 Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas! 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.30 Federalinis teisėjas. 16.35 Detektyvai. 17.15 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas“. 18.10 Tegul kalba. 19.15 TV serialas „Pėdsakas“. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas“. 21.05 Sporto naujienos. 21.10 TV serialas „Serafima Gražioji“. 22.15 TV serialas „Tvirtovė“. 23.15 Lietuvos „Laikas“. 23.35 TV serialas „Apylinkė“. 0.50 TV serialas „Pėdsakas“. 1.20 Detektyvai. 1.50 Muzikinis kanalas. 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Gamta – visų namai. Mažoji studija. Dievo žodis. Ant svarstyklių (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. B.Pūkelevičiūtė. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

2011 m. birželio 17–23 d., Nr. 24 (68)

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2

Birželio 22, trečiadienis

8.00 8.25 8.35 9.00 11.30 11.50 13.30 14.20 15.10

„Vilniaus bokštai 2011”

„Greitkelio žudikas“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 12.00 Lietuviškos populiarios dainos konkursas „Vilniaus bokštai 2011”(k.). 14.00 Birželio sukilimo 70-mečiui. Dok. f. „Partizanai“. 15.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 16.05 „Makleodo dukterys“. 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Savaitės atgarsiai. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Vasaros ritmu. Geriausios LRT melodijos. 23.00 Vakaro žinios. 23.15 „24 valandos“. (N-14)

6.20 „Superdidvyrių komanda“ (k.). 6.50 „Policijos akademija“ (k.). 7.20 „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“ 8.50 „Nekviesta meilė“ 9.50 Nuo... Iki... (k.). 10.40 „Pavogta laimė“ (k.). 11.40 KK2 (k). 12.10 Kitas! (k). 12.40 Pričiupom! (k). 13.10 „Superdidvyrių komanda“. 13.40 „Policijos akademija“. 14.00 „Linksmieji Tomas ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Meilė ir kančia“. 17.40 „Dabar ir visada“. 18.45 Žinios. 19.10 KK2. (N-7) 19.40 „Pavogta laimė“. (N-7) 20.10 Aš myliu Lietuvą. 21.00 Kitas! 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.30 Veiksmo trileris „Greitkelio žudikas“ (2004 m., JAV, Kanada). (N-14) 0.05 „Vampyro dienoraščiai“. 1.05 „Išrinktieji“.

Didieji pokyčiai.

6.35 6.50 7.20 7.50 8.55 10.00 10.30 11.10 12.10 12.40 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 18.45 19.10 20.00 21.00 21.40 22.00 22.05 23.05

0.50 1.45 2.10

Teleparduotuvė. „Hana Montana“. „Simpsonai“. „Viešbutis „Babilonas“. (N-7) „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Moterys meluoja geriau“. (N-7) „Širdys paklydėlės“. (N-7) Ūkininkas ieško žmonos. Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. Norite – tikėkite, norite – ne! „Futurama“. „Hana Montana“. „Legenda apie Tarzaną“ „Simpsonai“. „Aurora“. „Marinela“. TV3 žinios. Kodėl? „Didieji pokyčiai. 2011“. Realybės šou. (N-7) „Kas nori nužudyti Mią?“ TV3 vakaro žinios. Vikingų loto. „Melo teorija“. (N-7) Trileris „Bermudų trikampis 3“ (2005 m., JAV, D. Britanija). (N-14) „CSI Majamis“. (N-7) „Mano vardas Erlas“. (N-7) „Biomoteris“. (N-14)

„Juodas vanduo“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos (k.). 7.50 „Dapkai ir Butkai“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis IX (k.). 10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.). 10.45 Tarp miesto ir kaimo (k.). 11.15 Nesėsi – nepjausi (k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Gedimino 11“ (k.). (N-7) 13.20 Komedija „Pragaro komanda“ (k.). 15.20 Smagiausios akimirkos. 15.50 „Dapkai ir Butkai“. 17.00 „Gedimino 11“. (N-7) 18.10 Ekstrasensų mūšis IX. (N-7) 19.10 Nerealios namų šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras filmas. Trileris „Juodas vanduo“ (2007 m., Australija). (N-14) 22.55 Drama „Naktis, kai dingo kaimas“ (k.). (N-7) 1.00 Statybų TV (k.). 1.30 Bamba. (S)

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Forumas. 12.00 Birželio sukilimo 70-mečiui. Dok. f. „Partizanės“. 13.15 Dok. f. „Birželio sukilimas“. 14.00 Dok. f. „Karas po karo“. 15.00 Rainių tragedijos 70-mečiui. Poetinė oratorija „Diena, kai atėjo laikas verkti“. 16.05 „Makleodo dukterys“. 17.05 „Senis“. 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 Dok. serialas „Šilko kelias“. 19.30 Pramoginė informacinė laida „Vasaros spalvos“. Tiesiogiai iš pajūrio. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Festivalis „Čia visa Lietuva“. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.08 Festivalis „Čia visa Lietuva“. 22.45 Geriausios folkšoko dainos Nidoje. 23.00 Vakaro žinios. 23.15 Geriausios folkšoko dainos Nidoje.

„Gyvatės lėktuve“.

6.30 „Superdidvyrių komanda“ (k.). 6.50 „Policijos akademija“ (k.). 7.20 „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“. 8.50 „Nekviesta meilė“ 9.50 Abipus sienos. 10.40 „Pavogta laimė“. 11.40 KK2 (k). 12.10 Kitas! (k). 12.40 Pričiupom! (k.). 13.10 „Superdidvyrių komanda“. 13.40 „Policijos akademija“. 14.10 „Linksmieji Tomas ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Meilė ir kančia“. 17.40 „Dabar ir visada“. 18.45 Žinios. 19.10 Įvykiai, sukrėtę Lietuvą. (N-7). 21.00 Farai. (N-7) 20.50 Aš myliu Lietuvą. 21.30 Pričiupom!. (N-7). 22.00 Žinios. 22.30 Veiksmo trileris „Gyvatės lėktuve“ (2006 m., JAV, Kanada, Vokietija). (N-14) 0.45 „Vampyro dienoraščiai“. (N-14) 1.45 Sveikatos ABC (k.).

„Didžiosios motušės namai“.

6.35 6.50 7.20 7.50 8.55 10.00 10.30 11.10 12.10 12.40 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 18.45 19.10

21.10 22.55

1.50 2.15

Teleparduotuvė. „Hana Montana“. „Simpsonai“. „Viešbutis „Babilonas“. (N-7) „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Moterys meluoja geriau“. (N-7) „Širdys paklydėlės“. (N-7) „Didieji pokyčiai“. Realybės šou. (N-7) Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. Norite – tikėkite, norite – ne! „Futurama“. „Hana Montana“. „Legenda apie Tarzaną“. Animac. serialas. „Simpsonai“. (N-7) „Aurora“. (N-7) „Marinela“. (N-7) TV3 žinios. Komedija „Didžiosios motušės namai“ (2000 m., JAV, Vokietija). (N-7) Joninių koncertas. Veiksmo f. „Degantis žmogus“. (2004 m., JAV, D. Britanija, Meksika). (N-14) „Mano vardas Erlas“. (N-7) „Biomoteris“. (N-14)

19.05 20.40 21.30 22.35 23.00 23.30 24.00 0.30 1.20

TV1 8.00 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija“. Animac. serialas. 9.10 „Kaukė“. 9.40 „Antinas Gudruolis“. 10.05 „Supermergaitės“. Animac. serialas. 10.30 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi“. 11.00 „San Francisko raganos“. 12.00 „Gilmoro merginos“. Serialas šeimai. 13.00 „Velniūkštė“.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai. Laida 112.

LTV2

Birželio 23, ketvirtadienis

„Komisaras Reksas“.

16.00 16.25 16.35 17.00 17.50 18.35

Tele bim-bam. „Aviukas Šonas“. „Robotukas“. Labas rytas. Muzikos pasaulio žvaigždės (k.). Poeto Aido Marčėno sukaktuvinis vakaras Rašytojų klube (k.). „Makleodo dukterys“. Būtovės slėpiniai (k.). Veidai. Lietuvių dokumentikos meistrai. Petras Abukevičius. Tele bim-bam. „Aviukas Šonas“. „Robotukas“. Be pykčio. „Likimo valsas“. Brydė. Rašytojas Vytautas Bubnys. Europos kinas. „Ausis“. Tragikomedija. Kasdienybės aitvarai (k.). Dok. f. „Senieji Lietuvos vienuolynai“. Dalia Kutraitė kalbina... Rimą Kurtinaitį. Pasaulio dokumentika. „Į gamtą“. Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras. Panorama. Gyvenimas gražus. „Dingę“.

„Paskutinė gauja“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos. 7.50 „Dapkai ir Butkai“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis IX (k.). 10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 Statybų TV (k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Gedimino 11“ (k.). (N-7) 13.30 Komedija „Savas“ (k.). (N-7) 15.20 Smagiausios akimirkos. 15.50 „Dapkai ir Butkai“. 17.00 „Gedimino 11“. (N-7) 18.10 Ekstrasensų mūšis. 19.10 Nerealios namų šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras filmas. Kriminalinis trileris „Paskutinė gauja“ (2007 m., Prancūzija). (N-14) 23.20 Trileris „Juodas vanduo“ (k.). (N-14) 1.20 Autopilotas. 1.50 Bamba. (S)

8.00 Gustavo enciklopedija. 8.30 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras (k.). 12.00 Dok. f. „Senieji Lietuvos vienuolynai“ (k.). 13.05 Kaimo akademija. 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Krašto garbė (k.). 15.15 Kasdienybės aitvarai. (k.). 16.00 Gustavo enciklopedija. 16.30 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 17.00 Mūsų miesteliai. Kudirkos Naumiestis. 17.50 „Likimo valsas“. 18.35 Birželio sukilimo 70-mečiui. Tikros istorijos (k.). 19.05 Lietuvos balsai. 21.00 Rainių tragedijos 70-mečiui. Koncertas „Palaiminti taikios širdies“. 21.55 Amžininkai. 1941 m. birželis. 22.45 Pasaulio dokumentika. „Striomsio viloje“. 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. 24.00 Panorama. 0.30 Be pykčio. 1.20 „24 valandos“.

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija“. 9.10 „Kaukė“. Animac. serialas. 9.40 „Antinas Gudruolis“. 10.05 „Supermergaitės“. 10.30 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi“. 11.00 „San Francisko raganos“. 12.00 „Gilmoro merginos“. Serialas šeimai. 13.00 „Velniūkštė“. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI“. 15.00 „Vaiperis“. Kriminalinis serialas. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI“. 15.00 „Vaiperis“. Kriminalinis serialas. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai“. 18.00 „F. T. Budrioji akis“. Veiksmo serialas. 19.00 „4400“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“. (N-7) 21.00 „Baudėjas“. Kriminalinis trileris. (N-7) 23.30 „4400“ (k.).

TV6 9.45 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 21.35 23.40 0.40

Lietuvos ryto TV 6.34 6.50 7.20 8.20 9.15 10.10 10.13 10.40 11.10

TV parduotuvė. Reporteris (k.). „Policijos nuovada“. Ilgai ir laimingai. Kas tu toks? Saugus eismas. Teletabiai. Griūk negyvas! Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 12.05 Gongo Gangas (k.). 13.00 Reporteris. 13.30 TV parduotuvė. 11.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Mes, moterys. 16.03 Žinių amžius. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas.

17.00 „Keršto bučiniai“. Telenovelė. (N-7) 18.00 „F. T. Budrioji akis“. Veiksmo serialas. 19.00 „4400“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“. (N-7) 21.00 Ketvirtadienio detektyvas „Vincentas“. (N-14) 22.30 „4400 23.30 „Vaiperis“ (k.).

TV6 9.15 9.30 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 21.35 23.40 0.10

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai. Laida 112.

Teleparduotuvė. Virtuvės mitų griovėjai. „Angelas“. „Kobra 11“. „Kastlas“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Rezidentai“. Teleparduotuvė. „Heraklis. Legendinės kelionės“. „Angelas“. „Kobra 11“. „Kastlas“. „CSI Niujorkas“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Rezidentai“. Komedija. (N-7) „Žurnalistai“. Humoro laida. „Reakcija“. Trileris. (N14) „Pietų parkas“. (N-14) Plikšių juokeliai. (N-14

Lietuvos ryto TV 6.34 6.50 7.20 8.20 9.15 10.10 10.40 10.43 11.10 12.05 13.00 13.30 14.00 14.43 15.00 15.30

11.03 12.10 13.00 15.00 5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31

Teleparduotuvė. „Angelas“. „Kobra 11“. (N-7) „Kastlas“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Rezidentai“. Komedija. Teleparduotuvė. „Heraklis. Legendinės kelionės“. „Angelas“. „Kobra 11“. (N-7) „Kastlas“. „CSI Niujorkas“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Rezidentai“. Komedija. „Žurnalistai“. Humoro laida. „Dievai tikriausiai pamišę II“. Komedija. „Pietų parkas“. (N-14) Plikšių juokeliai. (S)

16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

TV parduotuvė. Reporteris (k.). „Policijos nuovada“. Ekovizija. Kas tu toks? (k.). Teletabiai. Saugus eismas. Griūk negyvas! Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). Ilgai ir laimingai (k.). Reporteris (k.). TV parduotuvė. Lietuva tiesiogiai (k.). Griūk negyvas! Super L.T. (k.). (N-7) Serialas „Pora kaip tvora“ (k.). Forumas. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. „Rainiai – skausmo ašara sopulingame Tautos rožinyje“. Kančios slėpiniai: poetinė oratorija. Tiesioginė transliacija. Žalioji banga. Laida rusų kalba. Lietuviškos dainos pasaulis. Dienos tema. Gera girdėti.

14.00 14.40 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.20 18.00 18.15 19.25 20.00 20.25 21.00 21.35 22.15 23.05 0.05 0.45

Lietuva tiesiogiai (k.). Griūk negyvas! (N-7) Super L.T. (k.). (N-7) „Pora kaip tvora“ (k.). Žinios. Orai. Kas tu toks? Žinios. Orai. Lietuva tiesiogiai. Žinios. Orai. „Sodo detektyvės“. Super L.T. (N-7) 20 minučių. Orai. Griūk negyvas! (N-7) Reporteris. Orai. Lietuva tiesiogiai. Ekovizija. Žalioji idėja. „Sodo detektyvės“ (k.). Du karaliai. Reporteris. Orai.

16.00 16.05 17.00 17.20 18.00 18.27 18.30 19.25 20.00 20.25 21.00 21.35 22.15

23.15 0.15 0.45

Žinios. Orai. Kas tu toks? Žinios. Orai. Lietuva tiesiogiai. Žinios. Orai. Rinkis studijas Lietuvoje. Ilgai ir laimingai. Super L.T. 20 minučių. Orai. Griūk negyvas! Reporteris. Orai. Lietuva tiesiogiai. Dok. serialas „Katastrofų tyrimai“. „San Francisko žemės drebėjimas“. (N-7) Serialas „MAD MEN. Reklamos vilkai“ (k.). (N-7) „Pora kaip tvora“. Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas! 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.30 Federalinis teisėjas. 16.35 Detektyvai. 17.15 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas“. 18.10 Tegul kalba. 19.15 TV serialas „Pėdsakas“. 20.00 Laikas. 20.35 TV serialas „Serafima Gražioji“. 21.55 TV serialas „Tvirtovė“. 22.55 TV serialas „Apylinkė“. 23.55 Maskvos kino festivalis. 0.50 TV serialas „Pėdsakas“. 1.20 Žvaigždėlaivis. 1.35 Muzikinis kanalas. 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Literatūros akiračiai (k.). Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Forumas (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. Just. Marcinkevičius. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

Gimtasis kraštas

LTV2

Birželio 24, penktadienis

Universitetų žinių lyga „Ateities lyderiai“.

„Sublimacija“.

„Meksikietis“.

„Dapkai ir Butkai“.

8.00 „Kurmis ir...“. 9.00 „Rekso jaunystė. Mažasis komisaras“. 11.00 „Eurovizijos“ dainų konkursas 2011. Pirmas pusfinalis. 13.20 Pramoginė informacinė laida „Vasaros spalvos“ (k.). 14.15 Joninių koncertas ant Tauro kalno. Geriausios dainos. 15.15 „Volteris, Teksaso reindžeris“. 16.05 „Makleodo dukterys“. 17.05 „Senis“. 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 Universitetų žinių lyga „Ateities lyderiai“. Pusfinalis. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto komandos. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Premjera. „Eurovizija 2011. Diuseldorfas“. 21.30 „Eurovizijos“ dainų konkursas 2011. Finalas. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.08 „Eurovizijos“ dainų konkursas 2011. Finalas.

6.30 „Skūbis Dū ir Loch Neso pabaisa“. 7.50 „Antino Dafio suktybės“. 9.20 Nuotykių f. šeimai „Misija „Pelėdos“ (2006 m., JAV). 11.10 Nuotykių f. „Katės ir šunys“ (2001 m., JAV). 12.55 Romantinė komedija „Suvedžiotas“ (2006 m., JAV). (N-7) 14.40 Komedija „Tėvų diena“ (1997 m., JAV). (N-7) 16.45 Geriausi LNK koncertai. „Slavianski bazar 2010“ (3). 18.45 Žinios. 19.00 Veiksmo ir nuotykių komedija „Peliukas Stiuartas Litlis“ (1999 m., JAV). 20.40 Romantinė drama „Gatvės tango“ (2006 m., JAV). (N-7) 23.15 Veiksmo f. „Laiko policininkas. Berlyno sprendimas“ (2003 m., JAV). (N-14) 1.00 Premjera. Siaubo trileris „Sublimacija“ (2007 m., JAV). (N-14)

6.20 Teleparduotuvė. 6.35 Komedija „Didžiosios motušės namai“ (2000 m., JAV, Vokietija). (N-7) 8.30 Nuotykių f. „Pirmasis Mauglio nuotykis. Ieškant „Dramblio Akies“ deimanto“ (1998 m., JAV). 10.15 Komedija „Šuo ir elgeta“ (1999 m., JAV). 13.05 Komedija „Šuo policininkas“ (1995 m., JAV). 13.55 Komedija „Pasimatymas su žvaigžde“ (2004 m., JAV). (N-7) 15.50 Fantastinis trileris „Nepriklausomybės diena“ (1996 m., JAV). (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.00 Animac. komedija „Anapus tvoros“ (2006 m., JAV). (N-7) 20.40 Komiškas trileris „Melas vardan tiesos“ (1994 m., JAV). (N-14) 23.40 Veiksmo f. „Meksikietis“. (N-14) 0.15 Dok. f. „Tikėjimo paslaptys“ (2008 m., JAV).

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos. 7.50 „Dapkai ir Butkai“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis (k.). 10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.). 10.45 Atvirai su žvaigžde (k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Gedimino 11“ (k.). 13.30 „Ne vien Janinoms ir Jonams...“ Koncertas. 15.20 Smagiausios akimirkos. 15.50 „Dapkai ir Butkai“. 17.00 „Gedimino 11“. 18.10 Mano šaunioji sodyba. 19.10 Nerealios namų šeimininkės (k.). 20.00 Žinios. 20.25 Tarp miesto ir kaimo. 21.00 Amerikos talentai V. 22.50 Komedija „Vieną karštą vasarą“ (2009 m., JAV). (N-7) 0.35 Komedija „Diktatoriaus sūnus“. (N-14) 1.05 Bamba. (S)

8.30 9.00 9.25 9.35 10.00 10.30 12.00

13.45 15.30 16.00 16.10 18.00

19.10

20.25 20.30 21.00 23.20

Gimtoji žemė. „Pašėlę Tornberiai“. „Aviukas Šonas“. „Ragai ir kanopos sugrįžta“. Gustavo enciklopedija. Ryto suktinis su Zita Kelmickaite. TV filmas „Raudonmedžio rojus“ (3). Juokis. Sveikinimų koncertas. Žinios (su vertimu į gestų k.). Sveikinimų koncertas. Dok. f. „Lietuvos Respublikos Prezidentai. A.Brazauskas“. Dok. f. „Algirdas Brazauskas: liudijimai“. Loterija „Perlas“. Panorama. „Benai, plaukiam į Nidą“. Romantinė komedija „Joninių naktis“ (2007 m., Latvija, Didžioji Britanija, Austrija, Rusija). (N-7)

8.00 Tele bim-bam (k.). 8.30 Gustavo enciklopedija (k.). 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės (k.). 12.00 Be pykčio (k.). 12.55 Brydė. Rašytojas Vytautas Bubnys (k.). 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Amžininkai. 1941 m. birželis (k.). 15.05 Negali būti. 15.30 Mokyklos langas (k.). 16.00 Tele bim-bam (k.). 16.30 Gustavo enciklopedija (k.). 17.00 Čiurlionio kodas. 17.50 „Likimo valsas“. 18.35 Laida S. 19.05 Gruzijos kino klasika. „Visi nori meilės“. Lyrinė komedija. (N-7) 20.30 LNOBT spektaklis. Baletas „Raudonoji Žizel“. 22.00 Festivalis „Skamba skamba kankliai 2011“. Polifoninio dainavimo ansamblis „Spartima“ (Korsika). 22.45 Autentiška dokumentika. Susitikimai Rusijoje. 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. 24.00 Panorama. 0.30 LTV aukso fondas. Tamangai (k.).

„Po saulėlydžio“.

„Pasilik paskutinį šokį 2“.

„Aviatorius“.

6.30 Animac. f. „Muča Luča“. 6.55 Animac. f. „Ozis ir Driksas“. 7.20 „Mažieji Tomas ir Džeris II“. 7.45 Animac f. „Šiupininis“. 8.10 „Kas naujo, Skūbi Dū?“ 8.35 Animac. f. „Benas Tenas prieš ateivius“. 9.00 Kažkas atsitiko (k.). 9.30 Girių horizontai. 10.00 Kino pusryčiai. Nuotykių f. „Haris Poteris ir paslapčių kambarys“ (2002 m., JAV). 13.10 Komedija „Jaunasis Einšteinas“ (1988 m., Australija). (N-7) 14.55 „Eva Luna“. 15.54 Kitokie? 16.00 „Eva Luna“. 17.00 Neišgalvoti gyvenimai. 17.30 Valanda su Rūta. 18.45 Žinios. 19.00 Geriausi LNK koncertai. „Dviračio žvaigždė 2011“. 21.40 Kriminalinė komedija „Po saulėlydžio“ (2004 m., JAV). (N-7) 23.45 Romantinė komedija „Amerikietiškas pyragas 5. Nuogoji mylia“ (2006 m., JAV). (N-14)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 Animac. serialas. „Perla“. 7.30 „Ilgoji pertrauka“. 8.00 „Winx“ klubas“. 8.30 „Beibleidai. Metalinė kova“. 9.00 Mados reidas. 9.30 Mamyčių klubas. 10.00 Filmas šeimai „Safaris Holivude“ (1997 m., JAV). 11.40 Komedija „Ivanas Vasiljevičius keičia profesiją“ (1973 m., Rusija). (N-7) 13.25 Muzikinė drama „Pasilik paskutinį šokį 2“ (2006 m., JAV). 15.10 Šok su manimi. 18.45 TV3 žinios. 19.00 BITĖLANDAS 2010. Koncertas. 22.00 Nuotykių f. „Prarastasis“ (2000 m., JAV). (N-7) 0.55 Veiksmo f. „Avarija“ (1997 m., JAV). (N-14)

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos. 8.00 Mano šaunioji sodyba (k.). 9.00 Tarp miesto ir kaimo (k.). 9.30 Autofanai. 10.00 Šeštadienio rytas. 11.00 Nesėsi – nepjausi. 11.30 Be recepto (k.). 12.00 Amerikos talentai V (k.). (N-7) 13.50 „Paparčio žiedo beieškant“. Koncertas. 15.45 Filmas šeimai. Komedija „XXL šeima“ (2002 m., Vokietija). 17.50 „Srautas I“. 18.50 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 „Žaibiški tyrimai“. (N-7) 21.20 Drama „Aviatorius“ (2005 m., JAV). (N-7) 0.45 Mistinė drama „Tyla tau tinka“ (2005 m., D. Britanija, Lietuva). 2.35 Bamba. (S)

14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI“. 15.00 „Vienos bėdos“. Nuotykių komedija. (N-7) 17.05 „Džekis Čanas. Pirmasis smūgis“. Veiksmo komedija. (N-7) 18.45 „Dviese mes jėga“. Nuotykių komedija. 20.50 Penktadienio detektyvas „Tagartas XX. Kameros akiratyje“. (N-14) 22.25 „Žinau, ką veikei aną vasarą“. Fantastinis siaubo trileris. (N-14)

TV6 9.45 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 23.00 24.00

TV1 8.05 8.40 9.10 9.40 10.05 10.30 12.00 13.00 13.00

5.05 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31

Teleparduotuvė. „Tazmanija“. „Kaukė“. „Antinas Gudruolis“. „Supermergaitės“. Animac. serialas. „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi“. Animac. serialas. „San Francisko raganos“. „Gilmoro merginos“. Serialas šeimai. „Velniūkštė“.

Spaudos apžvalga. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Dovanoju tau savo pasaulį. Sankryža.

LTV2

Birželio 25, šeštadienis

„Joninių naktis“.

2011 m. birželio 17–23 d., Nr. 24 (68)

TV programa

8.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis. 8.15 Kultūrų kryžkelė. Trembita. 8.30 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas. 8.45 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė. 9.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 9.15 Kelias. Laida evangelikams. 9.30 Šventadienio mintys. 10.00 Mažųjų žvaigždžių valanda. 10.55 Gyvenimas gražus. 11.45 Etnokultūros ratas. 12.15 Kulinarinės kelionės. 12.40 Keliaukim! 13.05 Čiurlionio kodas (k.). 14.00 Teatro popietė. VADT spektaklis. Vinco Krėvės „Skirgaila“. 16.20 Rainių tragedijos 70-mečiui. Koncertas „Palaiminti taikios širdies“. 17.15 Amžininkai. 1941 m. birželis. 18.00 Autentiška dokumentika. „Susitikimai Rusijoje“ (k.). 18.45 Muzika gyvai. Vienos filharmonijos orkestro koncertas Madride. 20.35 Veidai. Arti toli. 21.10 „Blondinės meilė“. Drama. (N-14) 22.30 Panorama. 23.00 Lietuvos balsai. Nacionalinis chorų konkursas (k.).

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 Retrospektyva. „Animatorius Antanas Janauskas“. 9.10 Sveikatos ABC (k.). 10.05 „Gyvūnų pasaulis su Džerodu Mileriu“. Dok. serialas. 11.05 „Šunys darbininkai“. Dok. serialas. 12.10 „Mano puikioji auklė“. Humoro serialas.

5.05 5.45 6.03 6.30 7.05 7.30

Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Gamta – visų namai. Spaudos apžvalga. Ryto garsai.

1.00

Teleparduotuvė. „Angelas“. „Kobra 11“. „Kastlas“. „Vedęs ir turi vaikų“. Pakvaišęs sportas. Teleparduotuvė. „Heraklis. Legendinės kelionės“. „Angelas“. „Kobra 11“. „Kastlas“. „CSI Niujorkas“. „Vedęs ir turi vaikų“. Lady Gagos pasaulinio turo koncertas „Monstrų puota“. „Sukčiai Ričiai“. Komedija. (N-14) „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. Fantastinis nuotykių serialas. „Karštoji linija“. (S)

Lietuvos ryto TV 6.34 6.50 7.20 8.20 9.15 10.10 10.40

TV parduotuvė. Reporteris (k.). Griūk negyvas! Ilgai ir laimingai (k.). Kas tu toks? (k.). Teletabiai. Vaid. f. visai šeimai „Ačiū, užteks“. Komedija. (N-7) 11.10 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). 11.03 12.10 13.00 14.05 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 20.03

Žalioj dainų lankoj. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Skambanti vasara. Auksinės kolekcijos. Gyvoji istorija. Laida rusų kalba. Antra pavara. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka.

12.40 „Šnipų žaidimai“. Nuotykių serialas. 13.40 Sąžinės balsas. 14.05 „Senosios Kristinos nutikimai“. Humoro serialas. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Didžiojo sprogimo teorija“. Humoro serialas. (N-7) 16.00 „Gražiosios melagės“ (1). Serialas. 17.00 „Liežuvautoja“. 18.00 „Skaičiai“. Kriminalinis serialas. 19.00 „Gailestingumo ligoninė“. 20.00 „Detektyvė Rizoli“. 21.00 „Vaitas Erpas“. Vesternas. (N-7)

12.45 Vaid. f. visai šeimai „Zebriukas Dryžius“. 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 „Pora kaip tvora“ (k.). (N-7) 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Saugus eismas. 17.13 Ilgai ir laimingai (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.10 Gongo Gangas. 19.00 Žinios. Orai. 19.05 Tarptautinis „Global Games“ krepšinio turnyras: U19 Lietuva– U19 Argentina. Tiesioginė transliacija iš Panevėžio. Pertraukoje – Žinios. 21.00 Reporteris. Orai. 21.35 Vertas kinas. Trileris „Nuosprendis“. (N-14) 0.10 Vaid. f. „Prakeikta vieta“. (S)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas! 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.05 Susituokime. 15.10 Detektyvai. 15.50 Lauk manęs. 16.55 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas“. 17.55 Tegul kalba. 19.00 TV žaidimas „Stebuklų laukas“. 20.00 Laikas. 20.35 Do Re: Igoris Nikolajevas. 23.10 Vaidybinis f. „Paliaubos“. 2.15 Maskvos kino festivalis. 2.25 Muzikinis kanalas. 20.20 Gyvoji istorija (k.). 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Akiračiai (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. A.Miškinis. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

11.00 11.30 12.05 13.00 14.00 15.00 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.05

TV6 9.15 9.30 10.00 11.05 12.00 12.30 13.30 14.00 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 22.00 23.00 24.00 1.00

Teleparduotuvė. Universitetai.lt. Robinzonai. Lietuva. „Heraklis. Legendinės kelionės“. Virtuvės mitų griovėjai. „Gordono Ramzio virtuvės košmarai“. Kulinarinis šou. Pakvaišęs sportas. Jokių kliūčių! Aukščiausia pavara. „X mutantai“. Jokių kliūčių! Norite – tikėkite, norite – ne! „Iš peties“. Realybės šou. Topmodeliai. „Pretendentas“. „Ryklys“. (N-7) „Sukčiai Ričiai“. Komedija. (N-14) „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. „Karštoji linija“. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 8.55

9.03 11.03 12.10 13.00 15.03 16.03 16.30 17.03

TV parduotuvė. Reporteris (k.). Teletabiai. Griūk negyvas! (N-7) Vaid. f. Zebriukas Dryžius“. Filmas šeimai. (k.).

Kultūros savaitė. Sveikata. Sudie, XX amžiau. Lietuvos diena. Baladės. Kaip žmonės gyvena. Laida rusų kalba. Mažoji studija: Popiežius ir pasaulis, Septintoji diena. 18.10 Sveikinimų ratas.

21.00 21.30 23.30 0.35

Namų daktaras. Reporteris. Skonio reikalas. Serialas „MAD MEN. Reklamos vilkai“ (k.). (N-7) Dok. serialas „Mitų griovėjai“. „Pora kaip tvora“ (k.). Žinios. Orai. Super L.T. Žinios. Orai. Gongo Gangas. Žinios. Orai. Griūk negyvas! Žinios. Oras. Tarptautinis „Global Games“ krepšinio turnyras: U19 Lietuva– U19 Australija. Tiesioginė transliacija iš Panevėžio. Pertraukoje – Žinios. Reporteris. Orai. Vaid. f. „Iškrypę“. (N-14) „Policijos nuovada“. (N-7) „Zona“. (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 6.50 7.00 7.15 8.00 8.45 9.00 9.15 10.00 11.00 11.15 12.20 18.45 20.00 20.15 22.05 23.20 1.45 1.55 19.03 20.03 20.23 20.45 21.00 23.30 23.48 24.00

Naujienos. Top-shop. Grok, armonika! Gudruolės ir gudruoliai. Ganytojo žodis. Naujienos. Skanėstas. Gyvenimo skonis. Naujienos. Didelis skirtumas. Vaidybinis f. „Išvadavimas“. Šlovės minutė. Laikas. Šlovės minutė. Kas? Kur? Kada? Vaidybinis f. „Barchanovas ir jo asmens sargybinis“. Maskvos kino festivalis. Muzikinis kanalas. Auksinės kolekcijos. Vaikų radijo teatras. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Nidos festivalio koncertas „Benai, plaukiam į Nidą“. 4 d. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. L.Degėsys. Nakties programa.

2011 m. birželio 17–23 d., Nr. 24 (68)

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2

Birželio 26, sekmadienis

„Amerika prieš Džoną Lenoną“.

„Mirtinos žaizdos“.

„Mandžiūrijos kandidatas“.

„Svajonių viešbutis: Malaizija“.

8.30 Kaimo akademija. 9.00 Linksmoji šeimynėlė. 9.30 „Kurmis ir...“. 9.40 „Pašėlę Tornberiai“. 10.05 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 10.30 Gustavo enciklopedija. 11.00 Sekmadienio vaikų koncertas. Muzikos festivalis „Mes – pasaulis“ (3). 13.00 Pasaulio dokumentika. „Civilizacijų paslaptys. Ramzis: Dievo ar žmogaus rūstybė?“ 14.00 „Šerloko Holmso nuotykiai. Paskutinis vampyras“. 16.00 Žinios (su vertimu į gestų k.). 16.15 Pradėk nuo savęs. 16.50 Klausimėlis.lt. 17.00 Baltijos šalių studentų XVI dainų ir šokių šventė „Gaudeamus“ 2011. Šventinis koncertas Kalnų parke. Tiesioginė transliacija. 20.30 Panorama. 20.45 Savaitė. 21.15 Romantinė drama „P.S. Myliu tave“ (2007 m., JAV). (N-7) 23.30 Elito kinas. Dok. f. „Amerika prieš Džoną Lenoną“ (2006 m., JAV). (N-7)

6.30 Animac. f. „Muča Luča“. 6.55 Animac. f. „Ozis ir Driksas“. 7.20 „Mažieji Tomas ir Džeris II“. 7.45 „Šiupininis“. 8.10 „Kas naujo, Skūbi Dū?“ 8.35 „Benas Tenas prieš ateivius“. 9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai. Animac. f. „Stebuklingas kardas“ (1998 m., JAV). 11.40 Komedija „Ak, jau tie tėvai“ (1989 m. JAV). (N-7) 14.20 „Linksmieji Tomas ir Džeris“. 14.50 „Eva Luna“. 17.00 Farai. 17.45 Įvykiai, sukrėtę Lietuvą (k.). (N-7) 18.45 Žinios. 19.00 Teleloto. 20.00 Super KK2. (N-7) 21.00 Veiksmo trileris „Mirtinos žaizdos“ (2001 m., Australija, JAV). (N-14) 23.00 Siaubo trileris „Baimė“ (1996 m., JAV). (N-14)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 Animac. serialas „Perla“. 7.30 „Ilgoji pertrauka“. 8.00 „Winx“ klubas“. 8.30 „Beibleidai. Metalinė kova“. 9.00 Mistinė drama „Paviršius“ (2005 m., JAV). 10.00 Drama „Diagnozė: paauglystė“ (2008 m., JAV, Vokietija, D. Britanija). 12.00 Komedija „Nuogas ginklas 33 1/3“ (1994 m., JAV). 13.40 Filmas šeimai. „Trenerė“ (2008 m., JAV). 15.20 „Choras“. 16.20 Nuodėmių dešimtukas. 17.00 Tik tarp mūsų. 17.40 „Kobra 11“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Oranžinė manija. Krepšinio apžvalga. 19.30 Lietuvos talentai 2010. 22.25 Drama „Mandžiūrijos kandidatas“ (2004 m., JAV). (N-7) 1.00 Siaubo filmas „Naminių gyvūnėlių kapinės“ (1989 m., JAV). (N-14)

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos. 8.00 Nesėsi – nepjausi (k.). 8.30 Tauro ragas. 9.00 Autopilotas. 9.30 Statybų TV. 10.00 Sekmadienio rytas. 10.50 Sveikatos kodas. 11.50 „Drūtsraigtis. Lietuvos galiūnas 2010“, I etapas, Tauragė (k.). 13.15 Nerealios namų šeimininkės (k.). 13.45 Sveikinimų koncertas (tel. (8 5) 278 0803, mob. 8 618 77 654). 15.45 Smagiausios akimirkos. 16.50 Atvirai su žvaigžde (k.). 17.50 „Srautas I“. (N-7) 18.50 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 Be recepto. 21.00 Melodrama „Svajonių viešbutis: Malaizija“ (2009 m., Vokietija, Austrija). (N-7) 22.55 Kriminalinis trileris „Paskutinė gauja“ (k.). (N-14) 1.25 Bamba. (S)

TV6 Pirmadienis, birželio 20 d. 21.35 val. Siaubo ﬁlmas „Ir kalnai turi akis“. JAV. 2006 m. Rež. Alexandre Aja (N-14). Vaidina: Aaron Stanford, Kathleen Quinlan,Vinessa Shaw, Emilie de Ravin, Dan Byrd. Į Kaliforniją automobiliu keliaujanti amerikiečių Karterių šeima pasiklysta Naujosios Meksikos dykumoje. Virš galvos spigina negailestinga saulė, o iki artimiausios pagalbos – šimtai mylių. Tačiau netrukus paaiškėja, kad jiems gresia kur kas didesnis pavojus nei troškulys ir dykumos karštis. Čia jų laukia kraujo ištroškę mutantai, atsiradę po 1945–1962 m. amerikiečių dykumoje atliktų branduolinių bandymų. Karteriams teks sutelkti visą savo sumanumą, jei jie nori išlikti gyvi ir dar kada nors išvysti civilizuotą pasaulį.

BTV Antradienis, birželio 21 d. 21.00 val. GERAS FILMAS. „Diktatoriaus sūnus“. JAV, 2009 m. Rež. Savage Steve Holland, Kevin Speckmaier (N-14). Vaidina: Efren Ramirez, Katrina Bowden, Jeﬀrey Ballard, Curtis Armstrong, Charlie Fleischer, Kato Kaelin, Adam West, Dennis Haskins. Turtuolio Rytų Europos diktatoriaus sūnelis Ratko išsiruošia į Ameriką krimsti mokslų prestižiniame universitete. Egzotiškas akcentas, išvaizda bei pašėlęs charakteris Ratko paverčia spalvingiausiu personažu visame studentų miestelyje. Kai ekscentriškojo jaunuolio akiratyje pasipainioja studentų aktyvistė Holi, Ratko plačioje širdyje įsiplieskia nežemiška meilės ugnis, priverčianti jį iš naujo apmąstyti savo gyvenimą bei savo diktatoriaus tėvo „geležinės rankos“ valdymo politiką.

8.00 Gimtoji žemė. 8.30 Rytas su... Andželika Cholina. 9.20 Vienas eilėraštis. 9.30 Mokyklos langas. 10.00 Miesto kodas. 10.50 Mūsų miesteliai. Kudirkos Naumiestis (2). 11.40 Muzika gyvai (k.). 13.20 Būtovės slėpiniai. 14.10 „Lietuvos Respublikos Prezidentai. A.Brazauskas“. Dok. f. 15.10 „Algirdas Brazauskas. Liudijimai“. Dok. f. 16.10 Krašto garbė. 17.00 Nobelio premijos laureato Česlavo Milošo paminklinės lentos atidengimo ceremonija Vilniaus universiteto M.K.Sarbievijaus kiemelyje. 17.30 „Česlavo Milošo sugrįžimas“. Dok. f. 19.30 Auksinės melodijos. Koncertas „Mes mylim bitlus“. 21.00 Romantinė komedija „Joninių naktis“. 22.30 Panorama. 22.45 „Henrikas Juškevičius – pasaulio žmogus“. Dok. f. 23.40 LNOBT spektaklis. V.Bellini opera „Norma“.

17.00 „Liežuvautoja“. 18.00 „Skaičiai“. 19.00 „Gailestingumo ligoninė“. Serialas. (N-7) 20.00 „Detektyvė Rizoli“. 21.00 Sekmadienio romantika „Alpių klinika. Meilė gydo“. Romantinė drama. (N-7) 22.50 „Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai“. 23.50 „Senosios Kristinos nutikimai“.

TV6 8.45 9.00 9.30 10.00 11.00 12.00 12.30 13.30 14.00 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00

TV 1 8.05 8.40 9.10 10.05 11.05 12.10 12.45 13.40 14.05 15.00 15.30 16.00

5.05 5.45 6.03 8.03 9.03

Teleparduotuvė. Etnos. Ekomitas. „Gyvūnų pasaulis su Džerodu Mileriu“. Dok. serialas. „Šunys darbininkai“. Dok. serialas. „Mano puikioji auklė“. „Šnipų žaidimai“. Makaliaus kelionės. „Senosios Kristinos nutikimai“. Humoro serialas. Teleparduotuvė. „Didžiojo sprogimo teorija“. (N-7) „Gražiosios melagės“. Serialas.

Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Ryto garsų savaitė. Mes, moterys (k.).

21.30 22.00 23.00 24.00 1.00

Teleparduotuvė. Tavo augintinis. Vienam gale kablys. Robinzonai. Lietuva. Gordono Ramzio virtuvės košmarai. „Kol mirtis išskirs“. Komedija. (N-7) Topmodeliai. Pakvaišęs sportas. Jokių kliūčių! „Iš peties“. Realybės šou. „X mutantai“. Fantastinis nuotykių serialas. Jokių kliūčių! Norite – tikėkite, norite – ne. „Formulės–1“ pasaulio čempionato Didžiojo Europos prizo lenktynės. Vaizdo įrašas. „Šeimos bičas“. „Ryklys“. Kriminalinė drama. (N-7) „Sukčiai Ričiai“. Komedija. (N-14) „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. „Karštoji linija“. Erotinis f. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 10.00 10.30

TV parduotuvė. Reporteris (k.). Teletabiai. Griūk negyvas! (N-7) Girių takais. Dok. serialas „Gimę žudyti“. „Stipriausieji“. 11.00 Šiandien kimba. 10.03 11.03 12.10 13.03 13.32 14.03 14.28 16.30

Tetos Betos viktorina. Muzika Tau. Lietuvos diena. Radijo teatras. Retro. Septynios sporto dienos. Gera girdėti. Laida rusų kalba.

11.30 Reporteris (k.). 12.00 Dok. serialas „Plėšrūno instinktas“. „Tigrų beieškant“. (N-7) 13.00 Filmas visai šeimai „Ačiū, užteks“. Komedija. (N-7) 15.00 Serialas „Pora kaip tvora“ (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Super L.T. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Ekovizija (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! 19.00 Žinios. Orai. 19.05 Tarptautinis „Global Games“ krepšinio turnyras: U19 JAV–U20 Lietuva. Tiesioginė transliacija iš Panevėžio. Pertraukoje – Žinios. 21.00 Žinios. Orai. 21.15 24/7. 22.15 Serialas „MAD MEN. Reklamos vilkai“. (N-7) 23.20 Du karaliai. 0.30 „Zona“ (k.). (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 7.10 7.25 7.55 8.15 9.00 9.20 9.35 10.30 11.00 11.15 11.50 15.05 17.50 19.00 20.00 21.10 22.15 23.45 1.35 1.45

Naujienos. Top-shop. Laida kariams. Noriu žinoti. Sveikata. Naujienos. Padriki užrašai. Kol visi namie. Fazenda. Naujienos. Moterų žurnalas. Vaidybinis f. „Išvadavimas“. A.Pachmutovos kūrybos vakaras. V.Zolotuchino 70-mečiui. TV serialas „Paslaptingomis aplinkybėmis“. Laikas. TV serialas „Paslaptingomis aplinkybėmis“. Kokie mūsų metai! Vaidybinis f. „Nuodėmė“. Maskvos kino festivalis. Muzikinis kanalas.

17.00-21.00 16-osios studentų dainų ir šokių šventės „Gaudeamus“ šventinio koncerto transliacija iš Kalnų parko. 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. V.Brencius. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

TV3 Ketvirtadienis, birželio 23 d. 19.10 val. Komedija „Didžiosios motušės namai“. JAV, Vokietija. 2000 m. (N-7). Vaidina: Martin Lawrence, Nia Long, Paul Giamatti. Komikas Martinas Lorencas šįkart – FTB agentas. Jis tikras maskuotės ir apsimetinėjimo meistras, todėl nenuostabu, kad jam tenka neįtikėtina užduotis. Siekdamas sugauti pabėgusį banko plėšiką ir sužinoti, kur jis paslėpė pinigus, pareigūnas Malkolmas turi virsti... stora moteriške. Mat į jos namus atvyksta vagies draugė. Gražioji Šerė nė nenujaučia, kad kol važiavo į svetingus mamulės namus, senutė išvyko, o jos vietą užėmė Malkolmas. Jis, tiesą sakant, visai nenumanė, kaip sunku būti sena ponia. Pasirodo, Didžioji motušė turi draugą, kuris nuolat lenda bučiuotis, ji lanko savigynos treniruotes, nesutaria su kaimyne ir, lyg to dar būtų negana, yra garsi pribuvėja.

LTV Penktadienis, birželio 24 d. 23.20 val. Romantinė komedija „Joninių naktis“. Latvija, Didžioji Britanija, Austrija, Rusija. 2007 m. Rež. Alexander Hahn (N-7). Vaidina: Maria de Medeiros, Orland Wells, Dominique Pinon, Gundars Abolins, Birgit Minichmayr, Aurelija Anužytė. Filme pasakojamos šešios skirtingų žmonių istorijos, nutikusios Joninių naktį Latvijoje. Amerikietis atvažiuoja į Latviją ieškoti savo sesers. Prancūzė vyksta į Lietuvą išbarstyti vyro pelenų Kryžių kalne, bet per klaidą atsiduria Latvijoje. Du giminaičiai sugalvoja pavogti naftos. Nevykęs verslininkas beviltiškai stengiasi partnerius priversti pasirašyti sutartį. Mergina supažindina tėvus su savo išrinktuoju japonu. Du Liverpulio gaisrininkai susipažįsta su savo kolegomis Latvijoje. Ir visa tai vyksta Joninių naktį. Neapsieita čia ir be Joninių nakties stebuklų.

BTV Šeštadienis, birželio 25 d. 21.20 val. Drama „Aviatorius“. JAV, 2005 m. Rež. Martin Scorsese (N-7). Vaidina: Kate Beckinsale, Leonardo Di Caprio, Catherine Blanchett, Jude Law. Viena ryškiausių XX amžiaus figūrų Hovardas Hjudžesas įkūnijo amerikietišką svajonę – jis buvo įtakingas novatorius, apsukrus pramonininkas, žavingas kino prodiuseris ir aistringas aviatorius. Talentingasis amerikiečių režisierius Martinas Skorcezė savo filme „Aviatorius“ dėmesį koncentruoja ties produktyviausiu ir įdomiausiu Hjudžeso gyvenimo laikotarpiu – nuo 1920-ųjų iki 1940-ųjų. Tuo metu jo drąsi aistra ir atsidavimas darbui padarė tikrą perversmą tiek aviacijoje, tiek kino pramonėje. Leonardas Dikaprijus vaidina jaunąjį Hjudžesą, kuris ryžtingai nusprendžia visą fabrikanto tėvo palikimą investuoti į filmo apie Pirmąjį pasaulinį karą „Pragaro angelai“ gamybą. Mesdamas drąsų iššūkį Holivudo sistemai, jis pasirodo kaip nepriklausomas prodiuseris ir siekia sukurti visiškai naują, į jokį kitą nepanašų filmą, kurio gamybai skiria milžinišką biudžetą ir itin gausias aviacijos pajėgas. „Pragaro angelai“ vis dar šiek tiek vaikišką H.Hjudžesą padaro turtuoliu ir įžymybe. Kai H.Hjudžesas įkuria savo aviacijos kompaniją ir drąsiai pagerina kelis greičio rekordus, jis tampa garsiausiu Amerikos aviatoriumi ir ima svajoti apie didžiausio pasaulyje lėktuvo sukūrimą.

Gimtasis kraštas

Žmogus ir jo teisės

Lietuva per savaitę

2011 m. birželio 17–23 d., Nr. 24 (68)

Gedulo ir vilties diena Birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena. Prieš 70 metų, karštą 1941 m. birželio 14-ąją, gyvuliniuose vagonuose iš Lietuvos į tremtį buvo išvežta per 30 tūkstančių žmonių. Žuvusiųjų ir negrįžusiųjų atminimą pagerbė visa Lietuva.

Praėjusį penktadienį pradėdama Prezidentūroje surengtą forumą žmogaus teisių tema šalies vadovė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, kad Lietuvoje būtina stiprinti institucinę žmogaus teisių apsaugą. Prezidentės teigimu, nuo to, kaip mūsų šalyje veikia Konstitucijoje ir kituose svarbiausiuose dokumentuose įtvirtinti žmogaus teisių principai, ar užtikrinama tinkama žmogaus teisių apsauga bei tarptautinių standartų įgyvendinimas, priklauso Lietuvos demokratinės ir teisinės valstybės ateitis.

Rusų kultūros šventė

Sekmadienį Vingio parke buvo minima Rusų kultūros šventė. Čia visą dieną šurmuliavo įvairiausios pramogos, suvenyrų mugė, buvo galima paragauti tradicinių rusų virtuvės blynų ir meduolių, išbandyti atrakcionus, pasiklausyti rusiškos muzikos, pažiūrėti senovės riterių pasirodymą.

Šventoji tapo uostu

Birželio 11-ąją iškilmingai atidarytas Šventosios uostas. Į jį įplaukė visas būrys jachtų, tad Šventoji oﬁcialiai tapo antruoju krašto uostamiesčiu. Čia prieglobstį gali rasti 72 mažieji laivai.

Japonijos menas Vilniuje

Birželio 9–12 dienomis „Litexpo“ parodų rūmuose Vilniuje vykusiame II Japonijos kultūros festivalyje ir VI tarptautinėje bonsų ir suiseki parodoje buvo pademonstruota net 20 Japonijos meno šakų, kurias pristatė žinomi šios šalies menininkai.

Sekminių atlaidai

Savaitgalio orai Po gana lietingos nakties šeštadienį trumpi lietūs prognozuojami tik pietvakarinėje šalies pusėje. Vėjas kiek rims ir bus nepastovios krypties. Įdienojus oras sušils iki 18–23 laipsnių šilumos. Sekmadienio naktis bus itin lietinga, vietomis numatomas smarkus lietus, griaudės perkūnija. Dieną lietaus debesys nesitrauks – daug kur prognozuojami trumpi lietūs. Naktį pūs silpnas vėjas, kuris dieną suksis iš vakarų ir stiprės iki 6–11 m/ sek. Naktį oras atvės iki 11–16 laipsnių, dieną temperatūra svyruos tarp 15–20 laipsnių šilumos. Įdomu, kodėl lietūs dažniausiai apsilanko savaitgaliais, kada iškylos į gamtą visą savaitę jau buvo planuotos ir suplanuotos.

Sekmadienį iškilmėmis Vilniaus Kalvarijose baigėsi didieji Sekminių – Šventosios Dvasios atsiuntimo – atlaidai, trukę keturias dienas. Tūkstančiai Vilniaus ir jo apylinkių maldininkų vaizdingais Verkių kalneliais ir pakalnėmis vėl ėjo tradiciniu Kryžiaus kelio maršrutu, stabtelėdami 35-iose kelio stotyse – prie koplytėlių ir vartų, prisimindami Kristaus kančios kelią.

Pilnatis. Saulė teka 4.43, leidžiasi 21.51.

Šeštadienį

Sekmadienį

Naktį: +9 +14°

Naktį: +11 +16°

Dieną: +18 +23°

Dieną: +15 +20°

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Parengė Rimantas Dovydėnas, GK, EPA-Eltos inf. ir nuotraukos