Gimtasis kraštas Nr. 25

Gimtasis kraštas Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2011 m. birželio 23–liepos 1 d., Nr. 25 (69)

Kaina 1,99 Lt

Nesančio žiedo paieškos Joninės Lietuvoje su laužais ir paparčio ieškojimais švęstos nuo neatmenamų laikų, tačiau tik prieš devynerius metus, po vienos komercinės televizijos iniciatyvos, buvo paskelbtos nedarbo diena.

1, 3 p.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Ekologiški namai iš bakterinių plytų 11 p.

Žmogus įdomus, kai jis yra tarsi užversta knyga 12 p.

Toskana stebina turistus viduramžių žavesiu 13 p.

2011 m. birželio 23–liepos 1 d., Nr. 25 (69)

Gimtasis kraštas

Aktualijos

1

Mūsų valstybės politikoje įsišaknijo iškraipytas lobizmas

Nesančio žiedo paieškos

Seime ir savivaldybėse dirbantys politikai nevengia priimti sau arba įvairioms interesų grupėms naudingų sprendimų, o legalus lobizmas Lietuvoje tebėra retenybė.

Joninės Lietuvoje švęstos nuo neatmenamų laikų, tačiau tik prieš devynerius metus, po vienos televizijos iniciatyvos, buvo paskelbtos nedarbo diena.

Saulius TVIRBUTAS

Saulėgrįža yra sena pagoniška šventė, kuri įvairiose tautose buvo vadinama vis kitais vardais. Istoriniai šaltiniai teigia, kad 506 metais Bažnyčia šią datą susiejo su Jono Krikštytojo gimimo diena ir jo garbei šventę pavadino Joninėmis. Kaip reikėtų švęsti Jonines pagal Bažnyčią? Galbūt išklausyti šv. Mišias, susikaupti ir išpažinti nuodėmes? Tai kodėl tuomet mes kūrename laužus?

Lilija VALATKIENĖ

Politikai dažnai painioja viešuosius ir privačius interesus, teikia jiems asmeniškai naudingus įstatymų pataisų projektus, įtartinai grumiasi už kai kurių verslo grupių interesus. Nors šalyje veikia oficialūs lobistai, kurie skaidriai atstovauja įvairioms visuomeninėms organizacijoms ar įmonėms, tačiau dažniausiai pasirenkamas šešėlinis lobizmas – užkulisinė įtaka politikams.

Senosios tradicijos Kitas Joninių pavadinimas – Rasos, Kupolė – pagoniškas, nesusijęs su Bažnyčia. Pirmą kartą Rasos šventė paminėta grafo Kyburgo kelionės į Lietuvą 1397 m. aprašyme.

Nukelta į 3 p.

Klesti papirkimai Prieš kelerius metus nuaidėjo skandalas, kai buvo paskelbti tuometinės įmonės „Rubicon group“ vadovo telefoniniai įrašai su įvairių partijų politikais. Korupcijos byla subliuško, bet pokalbių išklotinės nekelia abejonių, kad verslas ieško būdų, kaip paveikti politikus priimant jiems svarbius įstatymus.

Buvęs Seimo narys, dabar Kauno mero pavaduotojas Stanislovas Buškevičius sako neabejojantis klestinčiu politikų papirkinėjimu. „Pamenu, kai prieš kelerius metus vyko diskusijos dėl alkoholio ir tabako reklamos apribojimų, buvau bandomas paveikti verslininkų, – pasakojo politikas. – Esu entuziastingas sveikos gyvensenos šalininkas ir visada kovojau

Kartais Seimo nariai pateikia įstatymų pataisas, kurios akivaizdžiai naudingos jų šeimoms.

su žalingų įpročių propaganda, todėl mane mėgino nutildyti pažadėdami paramą partijai.“ S.Buškevičius tvirtino atsisakęs šių pasiūlymų, bet prisimena, kad ne vienas kolega paskui radikaliai pakeitė savo nuomonę. „Akivaizdu, kad tie politikai neatsispyrė pagundoms, – įsitikinęs S.Buškevičius. – Daug panašių papirkinėjimų, savo interesų stūmimo pastebiu ir savivaldybės taryboje, bet kai neturi tiesioginių įrodymų, nieko negali padaryti.“

Spjauna į rekomendacijas Šios kadencijos Seime irgi netrūksta įtartinų sprendimų. Bene daugiausia dėmesio ir pasipiktinimo sulaukė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas. Grupė mokslininkų, visuomeninių organizacijų valstybės vadovams teikė raštus, kuriuose reikalavo šį politiką atstatydinti iš pirmininko pareigų, nes jo teikiamose įstatymų pataisose buvo siūloma įteisinti nelegalias statybas,

Raimundo Šuikos nuotrauka

keliama grėsmė upėms dėl vandens elektrinių plėtros.

Etikos ir procedūrų komisija savo ruožtu svarstė šį politiką dėl to, kad jis nenusišalino svarstant Atsinaujinančių išteklių įstatymą, kuris yra svarbus jo sūnaus vykdomam biomasės gamybos verslui. „J.Šimėnas viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje nedeklaravo savo sūnaus interesų, kuris užsiima šituo verslu ir yra artimas giminaitis.

Nukelta į 2 p.

Paparčiai niekada nežydi, tačiau turi gydomųjų galių.

Užsienio investuotojams saldainiai, saviems – barjerai Privilegijos ne tik iškraipo konkurenciją – valstybė turi iš kažkur gauti lėšų, skiriamų subsidijoms, o gauti įmanoma tik dar labiau užspaudžiant savo mokesčių mokėtojus.

Ūkio ministras R.Žylius pažadėjo, kad šįmet tiesioginių užsienio investicijų sulauks ne tik šalies sostinė, bet ir regionai.

Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

Albinas ČAPLIKAS

Investicijas perkame

Vyriausybė mėgsta pasigirti augančiomis tiesioginėmis užsienio investicijomis, tačiau vengia kalbėti apie užsienio investuotojams teikiamas lengvatas. Užsieniečiai irgi nemėgsta apie tai kalbėti, tačiau lengvatų neketina atsisakyti.

Ne paslaptis, kad garsiausios kompanijos „Barclays“ ir „Western Union“ Lietuvą nusižiūrėjo ne pačios, bet priviliotos pagal tik užsienio investuotojams skirtą Ūkio ministerijos programą „Invest LT+“.

Nukelta į 2 p.

2

Gimtasis kraštas

2011 m. birželio 23–liepos 1 d., Nr. 25 (69)

Aktualijos

Mūsų valstybės politikoje įsišaknijo iškraipytas lobizmas kai to nepadarė. Kai Prezidentė vetavo įstatymo pataisas ir Seimas visgi nesiryžo tam prieštarauti, Seimo narė Dalia Teišerskytė pratrūko: „Šiandien iš manęs dar kartą buvo atimta tėviškė prie Šiluvos. Mano svajonė buvo atstatyti sodybą ten, kur gyveno seneliai, gimė mano tėvai ir aš gimiau. Už ką jūs mane šiandien nubaudėte?“

Nieko nebijo

Daug diskusijų kėlusios Miškų įstatymo pataisos taip pat parodė, kad politikai linkę ginti pirmiausia savo interesus.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Atkelta iš 1 p.

Taip pat nepaminėjo 9 privačių įmonių, kurios jį rėmė per rinkimų kampaniją, suteikdamos jam 32 tūkst. Lt finansinę paramą“, – teigė Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas. Vis dėlto komisija vėliau atlyžo. Esą parlamentaro kaltę atperka tai, kad jis savo viešųjų ir privačiųjų interesų deklaracijoje vėliau nurodė artimųjų, rėmėjų interesus. Politikui tik rekomenduota susilaikyti balsuojant, kai bus priimamas jo rėmėjams ir sūnui svarbus įstatymas. Tačiau J.Šimėnas spjovė į šias rekomendacijas ir atėjus balsavimo laikui įžūliai spaudė mygtuką „už“.

Savi reikalai – svarbiausi Kartais Seimo nariai pateikia įstatymų pataisas, kurios akivaizdžiai

Dar nebuvo atvejo, kad kaip nors nukentėtų Seimo narys, net jei ir pripažįstama, jog jis supainiojo viešuosius ir privačius interesus. naudingos jų šeimoms. Antai Jonas Jagminas pernai užregistravo, atrodytų, gana naudingą Teritorijų planavimo įstatymo pataisą, kuri leistų nerengti detaliųjų planų, kai keičiama auginamų gyvulių rūšis ir prie pastatų jau yra suformuoti žemės sklypai.

Pasak J.Jagmino, pataisos paskatintų apleistų fermų atgaivinimą. Tačiau politikas nepaminėjo, kad tokia pataisa būtų labai naudinga jo žmonai, kuri kaip tik buvo įsigijusi apleistus statinius ir ketino juose auginti viščiukus.

Tada J.Jagminas pasiteisino, kad viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje pirkinio nenurodė, nes dėl sandorio tuo metu dar vyko teisiniai ginčai.

Neskuba nusišalinti Daug diskusijų visuomenėje kėlusios Miškų įstatymo pataisos taip pat parodė, kad politikai linkę ginti pirmiausia savo interesus. Pataisos būtų suteikusios galimybių atkurti sodybas miškuose ir skaidyti girias į mažesnius sklypus. Dauguma politikų palaikė šias pataisas, nors nemažai visuomenės veikėjų perspėjo, kad tai sudarytų sąlygas apstatyti ir aptverti daug girių.

Pasirodo, nemažai politikų patys turi miško valdų ir galėjo būti suinteresuoti įstatymo pataisomis. Tačiau raginami nusišalinti nuo balsavimo parlamente dirbantys miškų savinin-

A.Salamakinas prisimena, kaip prieš 12 metų dalyvavo rengiant viešųjų ir privačių interesų įstatymą.

Seimo narys pastebi, kad per 12 metų supratimas apie viešuosius ir privačius interesus tarp politikų beveik nepasikeitė. „Dažnai politikai visiškai nekreipia dėmesio į tai, kad jų balsavimas ar sprendimas sukels pagrįstų abejonių, nors to būtina vengti ir suprasti, jog siauri interesai neturi tapti pirmenybe. Maža to, nemažai politikų dar piktinasi, laiko mane kvailiu, kai dėl to juos perspėju“, – stebėjosi A.Salamakinas.

Pasak Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko, Lietuvai dar toli iki išsivysčiusių demokratijos šalių politinės kultūros, kur politikai labiausiai baiminasi būti bent kiek įtarti viešųjų ir privačių interesų supainiojimu. „Pas mus dėl tokių dalykų atsistatydina nebent ministrai, bet nebuvo atvejo, kad kaip nors nukentėtų Seimo narys, net jei ir pripažįstama, jog jis supainiojo viešuosius ir privačius interesus, – sakė A.Salamakinas. – Todėl ne vienas politikas tiesiai šviesiai yra rėžęs: „Greičiau „įpaišykite“ man tą pažeidimą, ir skirstomės.“

Skaidrių lobistų nedaug Romas Stumbrys, Nacionalinės lobistų asociacijos prezidentas

Oficialių registruotų lobistų, kurie viešai deklaruoja savo interesus ir pokalbius su politikais dėl įvairių sprendimų, nėra daug. Klesti korumpuoti susitarimai ir tai trukdo normaliai lobistinei veiklai, kenkia jos reputacijai. Legalūs lobistai dirba skaidriai, jie deklaruoja savo veiklą, nurodo, kas siekia pakeisti įstatymus, dėl kokių priežasčių, kiek tam skiriama lėšų ir kaip jos išleidžiamos. Prieš 5 metus Seimui buvo teiktos Lobizmo įstatymo pataisos, kuriose siūlėme prievolę deklaruoti apie savo kontaktus su politikais ne tik registruotiems lobistams, bet ir įvairioms asociacijoms, organizacijoms.

Aplinkybės – nežinomos Rytis Juozapavičius, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narys

Blogai, kai neturime galimybių sužinoti, kas iš tiesų inicijuoja įstatymus. Jeigu apie tai būtų skelbiama, kiltų daugiau diskusijų, lengviau suprastume kai kurias siūlomas nuostatas, ar jos nėra naudingos tik siauram ratui ir pan. Dabar veikiantis Lobizmo įstatymas neefektyvus. Kam registruotis lobistu, jei pasiskelbęs visuomenininku ar gavęs kurio nors Seimo nario kvietimą gali niekam nežinant apsilankyti parlamente ir bandyti daryti sau naudingą įtaką?

Užsienio investuotojams saldainiai, saviems – barjerai Atkelta iš 1 p.

Joje numatyta, kad valstybė kompensuoja darbo užmokesčio išlaidas, materialaus ir nematerialaus turto įsigijimą, inžinerinių tinklų įrengimą, pastatų statybą, prisijungimo prie inžinerinių tinklų mokesčius, pastatų ar žemės sklypų nuomą ir kitas išlaidas.

Pavyzdžiui, „Barclays“ iš pažadėtų investuoti 20 mln. Lt atsiims pusę sumos. Ar ne per dosnu?

Investuotojų forumo direktorė Rūta Skyrienė tokius priekaištus atrėmė: „Barclays“ gautą paramą per mokesčius Lietuvai sugrąžino jau per pirmąjį pusmetį.“ Vyriausybės nariai irgi tikina, kad, tiek nedaug skirdami paramos, gavome labai daug naudos.

Kai kurie ekspertai užsienio investuotojų viliones ir jiems skiriamas subsidijas vadina braške ant torto.

„Pritraukti investicijas labai svarbu, tačiau ar paminėti investuotojai mums tikrai davė tiek naudos, kiek teigiama? Aš esu „Investuok Lietuvoje“ patarėjų tarybos narys, tačiau jokios informacijos apie tai neturiu“, – abejoja Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.

2009 m. vienam gyventojui teko 9 565 Lt tiesioginių užsienio investicijų, o pernai ši suma išaugo iki 10 817 Lt, šįmet žadamas dar didesnis pakilimas. Tiesa, pagal šį rodiklį nuo daugelio ES šalių gerokai atsiliekame, pavyzdžiui, estai tiesioginių užsienio investicijų vienam gyventojui pritraukė net tris kartus daugiau.

Parama slepiama Investuotojų patarėjų komisija, į kurią įtraukti garsiausių kompanijų atstovai, už uždarų durų Seimo ir Vyriausybės nariams tiesiai šviesiai į akis išklojo, kokių tikisi lengvatų, ir čia pat pasiūlė lėšų šaltinius – kaip papildomai apmokestinti vietos verslininkus.

Darbuotojų paieška užsiimanti „Strategic Staffing Solutions“ prezidentė Sintija J.Pasky sakė, kad Lietuvoje galiojantis Darbo kodeksas yra pernelyg palankus darbuotojams, be to, lietuviai per ilgai atostogauja, todėl Lietuva ir dėl šios priežasties pralaiminti pritraukdama investuo-

Lietuvos įmonės piktinasi, kad „Barclays“ bendrovė pervilioja jų specialistus.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

tojus. Be kita ko, užsienio investuotojai įspėjo Vyriausybę vien dėl diskusijų apie progresinius mokesčius.

Dėl tokių kalbų jie labai nerimauja.

Kaip įprasta, šie reikalavimai ar pageidavimai viešai neskelbiami, kaip ir slepiama konkreti iš Lietuvos gaunama parama. Teisinamasi, kad tai – konfidenciali informacija.

Deja, privilegijos ne tik iškraipo konkurenciją – valstybė turi iš kažkur gauti lėšų, skiriamų subsidijoms, o gauti įmanoma tik dar labiau užspaudžiant savo mokesčių mokėtojus.

Specialistus pervilioja „Barclays“ iki šių metų pabaigos pažadėjo sukurti per 250 naujų darbo vietų. O iš kur darbuotojai? Girdėjome įtarimų, kad britai atsiveš darbuotojų iš savo šalies, o mes jiems

turėsime mokėti pavydėtino dydžio atlyginimus. Tačiau dabar teigiama, kad iki šiol 90 proc. „Barclays“ darbuotojų sudaro lietuviai. Tiesa, į kompaniją jie pateko ne iš gatvės ar darbo biržos. Buvo tokių lietuvių, kurie į „Barclays“ pateko iš Londono, kur jau darbavosi ne vienus metus ir net sapnuose nesapnavo, kad vieną dieną sugrįš į Lietuvą ir čia gaus mėgstamą bei gerai mokamą darbą. Dėl tokių lietuvių sugrąžinimo britams galėtume tik padėkoti, tačiau šalies verslininkai labai piktinasi, kai britai aukštos kvalifikacijos specialistus pervilioja iš Lietuvos įmonių.

Ko reikia investuotojams Kai kurie ekspertai užsienio investuotojų viliones ir jiems skiriamas subsidijas vadina braške ant torto.

Gražu, tačiau jeigu tortas bus neskanus, į puošybą niekas nebekreips dėmesio.

Pasak D.Arlausko, investuotojai labiausiai vertina politinį stabilumą ir stabilią mokesčių sistemą. Be to, jie skundžiasi dėl biurokratijos įsigalėjimo. Pasaulio ekonomikos forumo tyrimo duomenimis, Lietuvoje biurokratijos poveikis per pastaruosius dvejus metus net padidėjo. Šiaip kiekvienas investuotojas dažniausiai vertina ne vieną kurią lengvatą rinkoje, bet veiksnių visumą. Mes dažnai galvojame, kad investuotojus pirmiausia gali suvilioti maži mokesčiai. Klystame. Štai Danijoje mokesčiai yra vieni didžiausių ES rinkoje, tačiau pagal tiesiogines užsienio investicijas ši šalis yra viena lyderių. Ūkio ministras Rimantas Žylius pažadėjo, kad šįmet tiesioginių užsienio investicijų sulauks ne tik šalies sostinė, bet ir regionai. Štai Raseiniuose per 40 mln. Lt į siūlų verpimo kilimams fabriką ketina investuoti Danijos įmonė „Danspin“, žadama sukurti apie 200 naujų darbo vietų.

Projektui įgyvendinti planuojama skirti iki 5 mln. Lt iš ES struktūrinių fondų. Šiuo metu Lietuva dėl investicijų derasi su daugiau nei dešimt galimų investuotojų. Mūsų žiniomis, tikimasi į Lietuvą pritraukti IBM bei „Dell“ milžinus ir kitas pasaulyje žinomas kompanijas.

2011 m. birželio 23–liepos 1 d., Nr. 25 (69)

Gimtasis kraštas

Aktualijos Brazilijoje Joninės sutampa su liūčių sezonu. Žmonės per šventę dėkoja šventam Jonui už žemę gaivinantį lietų. Ir šventimas Brazilijoje prasideda likus savaitei iki pačių Joninių, o baigiasi – savaitę po jų. Beje, Pietų pusrutulyje gyvenantiems brazilams, kaip ir australams, tai – ne vasaros, o žiemos šventė.

Stebuklingoji paparčio jėga

Žmonės Rasos šventę rinkdavosi švęsti ant kalnų ir piliakalnių, kad matytųsi iš toli.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Nesančio žiedo paieškos Atkelta iš 1 p.

Viena seniausių tradicijų tą dieną buvo rinkti vaistažoles – kupoliauti.

Didžiulė vaistažolių puokštė, iškelta ant aukštos karties, buvo šventės simbolis. Kupolę merginos pastatydavo šalia rugių lauko, dainuodavo ir saugodavo nuo vaikinų, kurie taikydavosi ją pagrobti.

Rasos šventės metu merginos pindavo vainikus ir mesdavo per galvą, kol vainikas užsikabindavo už medžio šakos. Jeigu pavykdavo iš pirmo karto, vadinasi, jau šiemet jaunikį susiras ir ištekės. Neužkibs ant šakos vainikas – senmergystė garantuota. Žmonės Rasos šventę rinkdavosi švęsti ant kalnų ir piliakalnių, kad matytųsi iš toli. Laužus uždegdavo tik 11 valandą vakaro. Baigiant degti laužui per jį šokinėdavo ir maži, ir dideli. Šis linksmas užsiėmimas reikšdavo apsivalymą nuo piktų jėgų, nuodėmių ir ligų.

Ar egzistuoja paparčio žiedas?

Geriausiai žinoma Joninių tradicija – paparčio žiedo paieškos. Kokia prasmė ieškoti paparčio žiedo, jeigu šis augalas niekuomet nežydi? Šis klausimas skeptikus kankina, tačiau romantikai ir drąsuoliai, nepaisydami jų, leidžiasi į Joninių nakties žygį.

Juk, pasak legendų, baltų dievas Perkūnas vieną kartą per metus ugnies pavidalu nusileisdavo į Žemę ir tapdavo paparčio žiedu. Tas, kuris rasdavo paparčio žiedą, galėdavo sup-

Ieškotojas turi eiti į tokį papartyną, kuris būtų taip toli, kad nesigirdėtų nei žmogaus balsas, nei gaidžio giedojimas ar šuns lojimas. Atvykus į vietą, šermukšnio lazda brėžiamas ratas. Rato viduryje tiesiama balta paklodė, statomas indas su švęstu vandeniu, dedama maldų knyga ir uždegta žvakė, o po paparčiu patiesiama šilkinė skepetaitė.

Taip pasiruošęs ieškotojas skaito knygą, meldžiasi ir laukia, kada ant patiestos skepetaitės nukris ugnimi šviečiantis, bet nedeginantis, panašus į deimantą paparčio žiedas.

Toliau pasakojama apie paparčio žiedo ieškotojo gąsdinimus. Jį puola baubai ir pragaro liepsnos, ir tik karštas tikėjimas jį gali apsaugoti.

Padavimas parodo, kaip stipriai susipynusios baltiškosios ir krikščionybės tradicijos.

rasti gyvūnų ir augalų kalbą, tapdavo išmintingas ir pati gamta juo rūpindavosi.

Joninių pavadinimas yra krikščioniškas, tačiau etnografai teigia, kad beveik visas tradicijas, susijusias su šia švente, drąsiai galima vadinti pagoniškomis. Kiekviena tauta tą stebuklingą naktį turi savų tradicijų sėkmei prisišaukti. Pavyzdžiui, mūsų kaimynai latviai, labai aktyviai švenčiantys Jonines, tą dieną savo Jonus (latviškai – Janius) puošia ąžuolo lapų vainikais, o savo automobilius – bent mažute ąžuolo šakele.

Estai tiki, kad tą naktį uždegtas laužas namus saugo nuo gaisro ištisus metus. Kuo didesnis laužas, tuo stipriau jis atbaido piktąsias dvasias.

Suomiai Jonines švenčia nebūtinai birželio 23–24 dienomis. Svarbiausia, kad būtų šeštadienis tarp birželio 20 ir 26 dienos. Suomiai, kaip ir mes, Joninių naktį išeina ieškoti mistinio paparčio žiedo ir lobį ženklinančios paparčio sėklos. Kadangi per Jonines Suomijoje yra baltosios naktys,

tai paparčio žiedo ieškoma ne tamsiose gūdžiose giriose, o malonioje prieblandoje.

Danai Joninių naktį ant laužo degina iš šiaudų pagamintą ir senais skarmalais aprengtą raganą. Ji simboliškai pasiunčiama į tą naktį vykstančią raganų puotą.

Bulgarai Joninių rytą sveikina patekėjusią saulę ir linki vienas kitam sveikatos. Jie tiki, kad saulėtekio metu, prieš iškrintant rasai, surinktos žolelės turi daugiausia gydomųjų galių.

Portugalijoje per Jonines į šventę būtina atsinešti žydintį česnaką arba mažą plastikinį plaktuką. Juo suduodama per galvą artimiesiems ir draugams – sėkmei.

Joninių pavadinimas yra krikščioniškas, tačiau etnografai teigia, kad beveik visas tradicijas, susijusias su šia švente, drąsiai galima vadinti pagoniškomis.

Nepatenkinti finansine padėtimi ir demokratija

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gegužės pabaigoje 45 proc. šalies gyventojų tvirtino, kad jų šeimos finansinė padėtis pastaruoju metu pablogėjo, ir lygiai tokia pat dalis (45 proc.) apklaustų gyvento-

jų atsakė, kad jų šeimos finansinė padėtis per pastaruosius 2 mėnesius nepasikeitė.

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu gegužės 25–31 dienomis atliktos apklausos duomenimis, per paskutinį mėnesį šeimos finansinės padėties vertinimai pakito nedaug, o per pastaruosius metus gyventojų, kurie šeimos finansinę padėtį vertino kaip blogėjančią, dalis sumažėjo 11 procentinių punktų.

Jeigu nerasite stebuklingo paparčio žiedo, vis tiek parsineškite šio žolyno iš miško. Tai nuostabus augalas, nuo senovės laikomas gydomuoju.

Paparčio šaknys taip pat turi daug gydomųjų savybių – padeda nuo skausmo, greičiau užgyja žaizdos.

Medikai įspėja, kad papartis yra ir nuodingas augalas (ypač vyriškasis), tad jo negalima perdozuoti.

Lietuvos miškuose aptinkama apie 20 paparčio rūšių. Įdomu, kad vienose paparčių rūšyse aptinkamas nuodingųjų medžiagų kiekis neviršija normos, o kitose nuodingųjų medžiagų išvis nerandama. Žolininkai teigia, kad visos paparčių rūšys turi gydomųjų savybių. Žmonėms, kurie skundžiasi reumatiniais, galvos, dantų, stuburo, sąnarių skausmais, rekomenduojamas čiužinys, prikimštas džiovintų paparčio lapų. Be to, blakės, blusos ir kiti neprašyti „gyvūnai“ pabėga iš tokio guolio. Sakoma, kad paparčio lapai, išvirti vyne, išvaro visus įmanomus parazitus iš virškinimo trakto. Šiam atvejui galima naudoti ir fabrikinius preparatus, pagamintus iš paparčio lapų.

Paparčių lapai (švieži, džiovinti arba miltelių pavidalo) gydo ilgai negyjančias žaizdas, opas, nes turi stiprų dezinfekuojamąjį poveikį. Stipresnių dezinfekuojamųjų savybių turi tik eukalipto lapai.

Iš paparčio lapų nuoviro daromos vonelės kojoms esant traukuliams, kaulų laužymui, galvos skausmams.

Labai veiksmingos – paparčių nuoviro vonios. O paparčio lapai ir šaknys, išvirti atskiestame acte, naudojami kompresams esant kojų gangrenai, netgi jei kojos ištino ir pasidengė juoduliu.

Paparčių aliejų patariama naudoti esant sąnarių, juosmens skausmams, venų išsiplėtimui gydyti.

Papartis padeda iš organizmo išvaryti toksinus, nuodingąsias medžiagas. Apie tai žinojo Tibeto gydytojai ir šią lapų savybę naudojo apsinuodijus kitais augalais. Švieži paparčio lapai naudojami ir įkandus gyvatei.

Pagal tą patį tyrimą 62 proc. šalies gyventojų gegužės pabaigoje buvo nepatenkinti tuo, kaip šalyje veikia demokratija, o ketvirtadalis (26 proc.) teigė esą patenkinti demokratijos veikimu. 12 proc. neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Per pastarąjį mėnesį pasitenkinimas demokratijos veikimu nepakito, o per pastaruosius metus (nuo 2010 m. gegužės) nepatenkintųjų demokratijos veikimu Lietuvoje sumažėjo 10 procentinių punktų.

GK, Eltos inf.

3

Prie sostinės valdančiųjų prisijungė lenkai Vilniuje prie valdančiosios koalicijos prisijungia Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA), o Darbo partija nesitraukia. Tai paskelbta per koalicijos partnerių spaudos konferenciją.

Eltos nuotrauka

Valdančiąją koaliciją Vilniuje sudaro 12 Artūro Zuoko visuomeninio judėjimo TAIP, 9 – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos nariai, 8 – „darbiečiai“, 5 – socialdemokratai, 2 – Rusų aljanso atstovai. Artimiausiame Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos posėdyje, kitą savaitę, bus tvirtinama trečia sostinės vicemero kandidatūra. Spėjama, kad į ją galėtų būti siūlomas LLRA atstovas Jaroslavas Kaminskis.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai teigia apsisprendę jungtis prie valdančiųjų dėl koalicijos stabilumo. „Manome, kad destabilizuoti arba paralyžiuoti miesto valdžios darbą nėra leistina“, – per spaudos konferenciją sakė J.Kaminskis ir su tuo sutiko visi koalicijos partneriai, taip pat ir „darbiečiai“, grasę palikti koaliciją.

Nors Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas pasisakė už jo vadovaujamos partijos pasitraukimą iš valdančiosios koalicijos Vilniuje, „darbiečiai“ savivaldybės Taryboje nusprendė likti ir viešai sveikina LLRA prisijungimą.

Lieka koalicijoje „darbiečiai“, tad išlieka ir skirtingi požiūriai į tai, kaip turi būti tvarkomasi su savivaldybės įmonėmis ir ūkio reikalais. A.Zuokas yra įsitikinęs, kad savivaldybės įmonių valdymą reikia depolitizuoti, ir sako radęs pritarimą tokiai nuostatai LLRA, o „darbiečiai“ mano, kad norint įgyvendinti rinkimų pažadus šioje srityje turi dalyvauti politikai.

Tokį nesutarimą atspindėjo ir kandūs pajuokavimai per bendrą koalicijos partnerių spaudos konferenciją. „Darbo partijos atstovai bus deleguoti tiesiogiai gatvių tvarkyti“, – rėžė A.Zuokas. „Darbiečiai“ tvarkys ir gatves, jeigu to reikės Vilniui“, – atsakė J.Pinskus.

GK, Eltos inf.

Gimtasis kraðtas Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis,

Reklamos pardavimas Tel. (8 5) 210 0093.

stasys.jokubaitis@gimtasiskrastas.lt

Prenumerata ir platinimas Tel. (8 5) 210 0060.

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė,

Tiražas 5 000 egz. ISSN 2029-4816

lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.

Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110.

Leidėjas – UAB

Žurnalistai: Meilė Taraškevičienė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Nijolė Baronienė, Vismantas Žuklevičius.

Fotografas Klaudijus Driskius.

Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

4 Nuo Lietuvių chartos iki Lietuvių sutarties Gimtasis kraštas

Antanas STAPONKUS Lietuvos kultūros politikos instituto direktorius

Prieš 62 metus, 1949 m. birželio 14 d., buvo priimta Lietuvių charta. Šiuo dokumentu buvo kreipiamasi į visus už Lietuvos ribų gyvenančius lietuvius raginant juos vienytis ir siekti dviejų svarbių tikslų: kovoti už Lietuvos laisvę ir valstybės nepriklausomybės atkūrimą (tai – laikinas tikslas) ir išlaikyti lietuvių tautos gyvybę: jos kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas, valstybingumą (tai – nuolatinis tikslas).

Lietuvių charta buvo priimta tuo istoriniu laikotarpiu, kada tapo aišku, jog karo pabėgėliai, po karo įkurdinti daugiausia Vakarų Vokietijos teritorijoje ir kitur, neturi jokių galimybių grįžti į savo gimtąją šalį. Jiems buvo suteikta teisė apsigyventi JAV, Australijoje, Kanadoje ir kitose vadinamojo laisvojo pasaulio šalyse. Taip karo pabėgėliai tapo emigrantais. Okupuotoje Lietuvoje tęsėsi masiniai gyventojų trėmimai, pokario kovose žuvo kelios dešimtys tūkstančių gyventojų. Trumpai sakant, Lietuva neteko valstybingumo, vyko žiaurus lietuvių tautos naikinimas. Šiandien lietuvių tautos nykimo ir valstybės irimo požymiai irgi yra akivaizdūs, todėl Lietuvių chartoje keliami uždaviniai lieka aktualūs.

Chartoje kova už Lietuvos nepriklausomybę numatoma kaip laikinas siekimas, ir, atrodo, 1990 m. atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, šis uždavinys buvo įvykdytas, tačiau šiandien Lietuvos nepriklau-

Komentarai

somybės gynimas vėl yra gyvybiškai svarbus kaip tautos išlikimo garantija. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 2-ajame straipsnyje yra tvirta nuostata, kad „Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai.“ Tačiau matome, kad tauta praranda suvereno teises, netenka galimybių priimti sprendimus, lemiančius jos gyvenimą ir ateitį. Lietuvoje šiurkščiai naikinama demokratija dangstant šį procesą fasadinėmis demokratijos imitacijomis.

Pavojingai išaugo valdžios ir visuomenės atitolimas, piliečiai vis labiau šalinasi nuo valstybės valdymo reikalų. Valstybėje būtinas valdžios atsinaujinimas. Į politinį gyvenimą, į valstybės institucijas turi ateiti kompetentingi, išsilavinę, visuomenės interesams atsidavę, sąžiningi politikai ir valstybės tarnautojai. Deja, Lietuvos visuomenės politinis išprusimas, gebėjimas rinkimų metu sąmoningai

Žemos politinės kultūros visuomenėje partijos vis labiau panašėja į „grupes draugų“, kurie manipuliuoja rinkėjais, patenka į valdžią, savanaudiškai naudojasi tarnybine padėtimi ir vis mažiau jaučia atsakomybės už valstybės reikalus, už visuomenės gerovę. Juk net Lietuvos Respublikos Prezidentė teigia, kad Lietuvą valdo oligarchai. Tik niekas nesikeičia ir nuo skambiausių žodžių, jei neišmanoma, kaip taisyti padėtį, ir jei nėra pragmatiškų, apgalvotų veiksmų.

Lietuvoje vieni mažiausių iš visų Europos Sąjungos šalių atlyginimai, mažiausios pensijos, penktadalis gyventojų egzistuoja žemiau skurdo ribos. Baisi socialinė degradacija (girtavimas, narkomanija, nusikalstamumas, nužudymai ir savižudybės, žūtys autoavarijose, gaisruose, sveikatos nebranginimas, susvetimėjimas, smurtavimas, šeimų irimas ir kt.). Iš Lietuvos jau emigravo beveik trečdalis tautos –

Partijos vis labiau panašėja į „grupes draugų“, kurie manipuliuoja rinkėjais, patenka į valdžią, savanaudiškai naudojasi tarnybine padėtimi ir vis mažiau jaučia atsakomybės už valstybės reikalus. išreikšti savo valią yra žemo lygio.

Tamsus žmogus negali būti nei laisvas, nei nepriklausomas, kaip ir tamsi visuomenė negali būti nei laisva, nei demokratiška. Išsirinkti tinkamą valdžią ir ją kontroliuoti gali tik apsišvietę, politiškai išprusę ir aktyvūs piliečiai. Tačiau valdžia gyventojų politinės kultūros ugdymu nesirūpina. To nedaro ir žiniasklaida, kuri praranda tarnavimo visuomenei misiją, klimpsta į komerciją ir išgyvena gilią intelektualinę bei moralinę krizę.

Lietuvos visuomenės politinis išprusimas, gebėjimas rinkimų metu sąmoningai išreikšti savo valią yra žemo lygio.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

milijonas gyventojų. Statistikos duomenys rodo, kad 2010 m. Lietuvoje pagyvenusių, t. y. 60 metų ir vyresnio amžiaus, žmonių buvo 697,1 tūkstančio ir apie 300 tūkstančių neįgaliųjų. Linkėdami šiems pagyvenusiems ir silpnesnės sveikatos žmonėms ilgo gyvenimo suvokiame, kad per 10–15 metų jie išmirs. Vadinasi, artimiausiu metu iš likusių Lietuvoje 3 milijonų gyventojų (jei tiek dar yra likę) prarasime dar milijoną.

Lietuvos pasienyje statomos atominės elektrinės, todėl šaliai kyla ekologinių katastrofų grėsmė. Šioje situacijoje NATO ir ES prisiimti įsipareigojimai garantuoti Lietuvos saugumą tampa mažareikšmiai.

Taigi Lietuvių chartoje iškelti abu uždaviniai – ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę ir išlaikyti lietuvių tautos gyvybę – šiandien yra vienodai svarbūs.

Lietuvių charta buvo skirta tik už Lietuvos ribų gyvenantiems lietuviams. Dabar daug kas pasikeitė – atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė. Todėl reikėtų priimti naują dokumentą – Lietuvių sutartį, skirtą vienyti pasaulio lietuvius į visuomeninį judėjimą – Tautos forumą „Už Lietuvos išlikimą!“ Ar visuomeninis judėjimas – Tautos forumas „Už Lietuvos išlikimą!“ būtų gyvybingas? Į šį klausimą galėtume atsakyti teigiamai – grėsmė Lietuvos išlikimui yra akivaizdi ir vis didėja, mūsų tautiečių nepasitenkinimas dabartine Lietuvos valstybės būkle yra visuotinis, daugeliui Lietuvos gyventojų rūpi, kokia bus šalies ateitis, kaip gyvens jų vaikai.

2011 m. birželio 23–liepos 1 d., Nr. 25 (69)

Ant politinių svarstyklių

Ar įmanoma į vieną Tautinę partiją suvienyti tautiškumą akcentuojančias politines jėgas?

Praėjusį sekmadienį tautininkai savo suvažiavime nusprendė trauktis iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų gretų. Tautininkų lyderis Gintaras Songaila pareiškė, kad atkurs Tautininkų partiją. Ar įmanoma Lietuvoje, kur atskirų lyderių ambicijos neretai užgožia gerus norus, sukurti vieningą tautinę politinę jėgą?

Mes tiesiame ranką visiems judėjimams

Tokia partija neturi ateities

Gintaras Songaila, Seimo narys

Lauras Bielinis, politologas

Nereikėtų sakyti, kad Tautinė partija rūpintųsi tik lietuvių interesais. Tokią partiją suprantu platesne prasme, kai ji rūpinasi visos lietuvių tautos reikalais, įskaitant ir tautines mažumas. Tas mažumas, kurios tapo lietuvių tautos dalimi. Juk šiandien kitataučiai gyvena ne kieno nors kito, o būtent lietuvių namuose – Lietuvoje. Deja, dauguma partijų šiandien lietuviais rūpinasi mažiausiai ir tai patvirtina didžiulė emigracija. Suprantama, kad šios problemos viena partija neišspręs, bet tautos vienybės principas reikalauja kuo platesnio bendradarbiavimo tarp tautiškumą akcentuojančių politinių jėgų. Ar gali būti viena partija? Manau, kad taip. Šiandien mes tiesiame ranką visiems judėjimams, siūlydami kartu kurti Tautinę partiją. Nemanau, kad susivienijimui sutrukdys atskirų politinių judėjimų lyderių ambicijos. Nors ir gali išoriškai atrodyti, kad vieni ar kiti veikėjai siekia aukštesnių postų, bet problema ne tai. Dažniausiai ambicijas užgožia elementarus demokratijos trūkumas tose partijose.

Tautiniu pagrindu formuojama partija veiktų gana efektyviai, jei šiandien už lango būtų XX amžiaus pradžia. Deja, esame neišvengiamai įtraukti į globalius procesus, todėl tautiškumo pagrindu formuojama partija būtų daugiau stabdžiu, o ne lokomotyvu, padedančiu Lietuvos valstybei prisitaikyti prie dabartinės situacijos. Tokia partija neturi ateities. Logika tarsi sako, kad būtų ne pro šalį suvienyti tas pačias idėjas išpažįstančius žmones, bet pažvelgę į tų partijų sudėtį, lyderių ambicijas ir jų pretenzijas vienas kitam galime daryti išvadą, kad toks suvienijimas yra be galo sunkus. Tam trukdys ir artėjantys Seimo rinkimai, kai partijų lyderiai prabils apie rinkimų sąrašą. Kiekviena partijėlė norės būti pirmame sąrašo dešimtuke. Aišku, turime pavyzdžių Vilniaus krašte, kur lenkus suvienijo Lenkų rinkimų akcija. Bet nereikia apsigauti, nes Lenkų rinkimų akcija – tai partija, kuri irgi neturi tautiškumo idėjos, o tik skandalais dėl pavardžių arba pavadinimų rašymo lenkiškai sugeba suvienyti lenkus.

Rimanto Dovydėno piešinys

2011 m. birželio 23–liepos 1 d., Nr. 25 (69)

Gimtasis kraštas

Emigracija

Birutė ŽEMAITYTĖ

kad žinios ir patirtis kaupiamos kitose šalyse, bet norint, kad lietuvaičiai su tomis žiniomis grįžtų namo, pirmiausia reikia pasirūpinti, jog jie turėtų kur grįžti.“ O į klausimą, ką praranda Lietuva, nesugebėdama parsikviesti perspektyvių mokslininkų, atsakė: „Daug ir įvairiose srityse. Nedalyvaujame perspektyviuose mokslo tyrimuose, o kai nevykdomi projektai, ir pinigų nepritraukiama.“ Vis dėlto kaip grąžinti protus namo? Vieną sprendimo būdų pateikė profesorius K.Sasnauskas: „Specialių programų reikia. Pavyzdžiui, galėtų būti prie Švietimo ir mokslo ministerijos vadinamasis pinigų krepšelis, kurį gautų norintys grįžti nusipelnę mokslininkai, pasirinktų darbovietę ir su tuo krepšeliu eitų dirbti, nes kitaip nebūtų iš ko jiems atlyginimą mokėti.“ Būtent nemotyvuojantį darbui atlyginimą, kaip vieną priežasčių, kodėl dalis perspektyvių mokslo darbuotojų neskuba grįžti arba grįžę pasuka kitu keliu, mini ir D.Matulis. „Institute asistentai gauna geriausiu atveju 2 tūkst. litų, o agentūrose – jau 4 tūkst. litų. Iš mūsų žmonės išeina į tas priežiūros institucijas“, – apgailestavo jis.

Kalbėsime šį kartą ne apie visus – tik apie tuos, kurie už savo pinigus ar laimėję stipendijas išvyko studijuoti į JAV, Angliją ar kurią kitą šalį. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, 2010 m. įvairiose Europos Sąjungos (ES) šalių aukštosiose mokyklose studijavo per 7 tūkst.

Lietuvos piliečių. Iš visų užsienyje besimokančių lietuvių maždaug 4 proc. studijuoja doktorantūroje.

Mokslų tęsti – anapus Atlanto Lygindama kelerių pastarųjų metų duomenis, švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė sakė, kad pokyčiai nėra itin akivaizdūs. Jos teigimu, 2007 m. ES šalyse buvo tik 200 mažiau studentų iš Lietuvos – apie 6 800. Bet vyksta kitokie pokyčiai. „Anksčiau daug mažiau studijuodavo Jungtinėje Karalystėje. Galbūt padidėjimas ir sudarė įspūdį, kad daug išvyksta, bet labai sumažėjo studijuojančiųjų Vokietijoje – 2005-aisiais buvo 1 750, o dabar 1 300. Po to, kai įstojome į ES, mažiau važiuoja ir į JAV: iki tol ten studijavo apie 700 jaunuolių, o dabar tik apie 400. Mažėja ir studijuojančiųjų Rusijoje“, – sakė ji. „Nesmerkiu neparvykstančiųjų, svarbu, kad žmonės būtų laimingi.

Bet norisi, kad laimingi būtų grįžę čia, kad tokių būtų dauguma“, – teigė vos per 40 metų perkopęs biofizikos, biochemijos mokslų daktaras Daumantas Matulis, paklaustas, kaip vertina savo kolegas, profesinę karjerą nusprendusius tęsti ne Lietuvoje.

Jis pats prieš kelerius metus į Lietuvą grįžo po beveik 12 metų, praleistų JAV, kur studijavo ir dirbo. „1993 metais baigiau biochemijos studijas Vilniaus universitete ir išvykau į JAV profesoriaus Rexo Eugene Lovrieno kvietimu. Dirbdamas jo laboratorijoje, per penkerius metus parengiau daktaro disertaciją“, – pasakojo biofizikas. Į klausimą, kodėl tęsti mokslų jis patraukė į užsienį, D.Matulis atsako paprastai: „Tuo metu Lietuvoje nebuvo galimybių atlikti daugelio eksperimentų ir kaupti patirtį.“ Minesotos universitete jaunas mokslininkas kaupė žinias podaktarinėse studijose, pradėjo dėstytojo karjerą. Dirbo ir garsioje kompanijoje „Johnson&Johnson“. Taip iki pat 2005-ųjų.

Atlyginimas – ne svarbiausia Grįžimas į Lietuvą D.Matuliui buvo savaime suprantamas dalykas.

Gal net anksčiau būtų grįžęs: „Vis galvojau, kaip grįžti, bet galimybių, kur galėčiau panaudoti savo patirtį, nebuvo. Tai yra pati didžiausia problema“, – atskleidė jis.

Anot mokslininko, lemia tikrai ne vien pinigai: „Atlygimas – ne svarbiausia, kai grįžau, man jis sumažėjo penkis kartus. Svarbiausia, kad galėčiau sukurti savo grupę, galėčiau atlikti tyrimus. Čia, Biotechnologijos institute, tokių galimybių atsirado.

Tokių kaip aš, grįžusių, yra per 20.“ Parvažiuoti į Lietuvą D.Matuliui nebuvo sudėtinga. Tik prieš tai teko pasirūpinti, ką ir kur dirbs. Švietimo ir mokslo viceministrė N.Putinaitė pripažino, kad duomenų, kiek baigusiųjų studijas sugrįžta į Lietuvą, neturi, esą juos būtų sunku surinkti. Jos pastebėjimu, pastaruoju metu daugėja tokių, kurie grįžę kreipiasi siekdami, kad Lietu-

Kaip sugrąžinti protus namo?

Kiek lietuvių per du pastaruosius dešimtmečius išvyko į užsienio šalis? O kiek jų po kelerių ar keliolikos metų sugrįžo? jame“, – dalijosi mintimis Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos vicepirmininkas Tomas Žalandauskas. „Ne vienas mano pažįstamas dėstytojas važiuoja dalytis žiniomis su Indijos, Kinijos studentais. Studijuojantieji į tas šalis irgi vyksta stažuotis“, – pasakojo vienoje užsienio kompanijoje dirbęs pašnekovas.

Ką praranda Lietuva?

D.Matulis tikina, kad atlyginimas jam nėra svarbiausia.

Biotechnologijos instituto nuotrauka

voje būtų pripažintas užsienio šalyje įgytas diplomas. Tokia tendencija, N.Putinaitės teigimu, pastebima dvejus trejus pastaruosius metus.

Bet sugrįžtančiųjų, ypač sukaupusiųjų vertingos patirties, gerokai mažiau negu nusprendusiųjų karjeros siekti svečioje šalyje. Yra ir tokių, kurie gyvena čia, o dirba užsienyje. „Viskas labai paprasta – gyveni Lietuvoje, o dirbi, pavyzdžiui, JAV ar Anglijoje. Uždirbi gerokai daugiau nei už tą patį darbą gautumei čia, todėl ir pragyvenimo lygis aukštesnis, ir atsidėti savo verslo pradžiai turi iš ko“, – sakė vienas nenorėjęs skelbti pavardės fizikas.

Jis pripažįsta, kad jo mokesčiai „nusėdo“ tos šalies biudžete ir Lietuvai naudos tik tiek, kad svetur uždirbtus pinigus jis išleidžia čia.

„Vilioti ar kaip nors ypatingai kviesti juos grįžti iš užsienio į Lietuvą nereikia. Dauguma mokslo darbuotojų patys nori grįžti“, – tvirtino Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto direktorius profesorius Kęstutis Sasnauskas. Ir turi pagrindą taip sakyti: per kelerius pastaruosius metus iš „ilgalaikių komandiruočių“, trukusių nuo trejų iki dešimties ir daugiau metų, į šią įstaigą grįžo 23 žmonės. Kai kurie jau pelnė nemenką tarptautinį pripažinimą.

Jaunieji mokslininkai, vis dar dirbantys Lietuvoje ir JAV, Švedijos, Olandijos, Belgijos, Airijos bei kitų šalių akademinėse ir verslo organiza-

5

Bandymai keistis

N.Putinaitė pripažįsta, kad lietuviškos ES struktūrinių fondų taisyklės nelabai tinka moksliniams tyrimams.

GK archyvo nuotrauka

cijose, 2009 m. įkūrė asociaciją „Futura Scientia“. Vienas jos tikslų – stebėti Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros būklę, inicijuoti ir paremti būtinas reformas, padėti mokslininkams reintegruotis Lietuvoje. Visa tai tam, kad norintiesiems grįžti būtų lengviau, o mūsų šalis galėtų įsitvirtinti tarp sėkmingiausių inovatyvių pasaulio ekonomikų.

Vienas jos narių sakė: „Gerai,

N.Putinaitė pripažino, kad bėdų, susijusių su neskaidrumu ir biurokratizmu, gausu. „Kai mūsų šalyje pritaikomos ES struktūrinių fondų taisyklės, kurios Lietuvoje buvo standartinės, tai jos tinka tokiems projektams, kaip namo statymas arba remontas, bet nelabai tinka moksliniams tyrimams. Tiems, kurie gyvena užsienyje, tikrai galėjo atrodyti, kad tai neskaidru, nors iš tiesų tai buvo grynoji blogoji biurokratija. Dabar mėginama tai sužmoginti, panaikinti dirbtines kliūtis“, – sakė ji.

Viceministrės teigimu, Lietuvoje jau ima trūkti mokslininkų, kurie dalyvautų projektuose. Anot jos, dar niekada mūsų šalyje nėra buvę skirta tokių didelių pinigų moksliniams tyrimams, bet dar trūksta ekspertinio vertinimo patirties. balsas.lt

TIK FAKTAI Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, 2010 m. įvairiose ES šalių aukštosiose mokyklose studijavo per 7 tūkst. Lietuvos piliečių, daugiausia – Jungtinėje Karalystėje (2 300) ir Vokietijoje (1 300). Taip pat nemažai studijuoja Danijoje, Lenkijoje.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, valstybės institucija, atsakinga už inovacijų politikos įgyvendinimą, tik pradeda dirbti, o Lietuvos mokslo taryba, patarianti Seimui ir Vyriausybei mokslo, studijų ir eksperimentinės plėtros politikos klausimais, neturi tokių administracinių gebėjimų, kad galėtų konkuruoti su panašiomis išsivysčiusių šalių organizacijomis.

Vilioja ir Azija Šviesiausi mūsų protai dairosi jau ne tik į JAV, Angliją ar kurią kitą Vakarų valstybę. Tiek studentus, tiek dėstytojus traukte traukia sparčiai besivystantis Azijos regionas. „Pavyzdžiui, Japonija senokai tapo vienu traukos centrų. Japonai turėjo net specialias programas, skirtas mokslininkams iš užsienio pritraukti. Aktyviai šia linkme dirba Singapūras, Korėja. Ir su Kinijos mokslininkais bendradarbiau-

Vis dažniau jauni žmonės renkasi studijas užsienyje, bet ne savo gimtojoje šalyje.

Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

6

Gimtasis kraštas

Kelyje

2011 m. birželio 23–liepos 1 d., Nr. 25 (69)

Vismantas ŽUKLEVIČIUS Naujas automobilis daugumai šalies gyventojų – neįkandama svajonė. Pirkdami nenaują automobilį, sutaupysite nemažą sumą pinigų. Tačiau daugumos specialistų nuomone, tik tuo momentu, nes vėliau teks atseikėti dideles sumas remontui ir priežiūrai. Vis dėlto kas geriau, brangus naujas automobilis, nereikalaujantis didelių investicijų, ar gerokai pigesnis senas, kuriam išlaikyti teks gerokai patuštinti piniginę?

Automobilio pirkimas – kaip loterija Nauji automobiliai pinga itin greitai. Po trejų metų mašina verta tik 60 procentų pradinės kainos. Įdomu, kad norint parduoti ką tik iš salono pirktą naują automobilį, jo kaina nukrinta net iki 5 tūkst. litų.

Pirkdami naują mašiną mokate kur kas daugiau nei tikroji jos vertė.

Tačiau prieš perkant seną automobilį reikia labai išmanyti automobilius. Apie ieškomą modelį derėtų išsiaiškinti viską, kas tik įmanoma.

Pirmiausia patikrinkite gamintojo informaciją su pardavėjo „pagyromis“, perskaitykite atsiliepimus internete, išklausykite kolegų, kurie geriau išmano apie automobilius, nuomonę. Jei pirksite galvodami, jog tinka bet kas, svarbu, kad važiuotų – beveik garantuotai apsigausite.

Pasak UAB „Autoaljansas“ direktoriaus Gedimino Švaikausko, pirkti naują brangų ar seną pigų automobilį yra amžina ir neišsprendžiama dilema. „Tai labai artima loterijai: arba laimėsiu, arba ne. Būna laimėtojų, būna ir pralaimėjusiųjų, tačiau kaip ir loterijoje pralaimėjusiųjų daugiau negu laimėtojų. Ir čia retas tautietis, būdamas „automobilinių reikalų“ ekspertu, prisipažįsta sau ir kitiems, kad apsigavo pirkdamas „pigų ir seną“. Gal todėl visuomenėje dominuoja atsakymas, kad senas geriau“, – tautiečių pasirinkimo realijas komentavo G.Švaikauskas.

Pasak specialistų, jei jau perkamas senas automobilis, reikėtų akylai patikrinti jo serviso knygą. „Nepirkite mašinų, kurios buvo patekusios į dideles avarijas ar užtvindytos. Taip išvengsite daugybės problemų“, – vairuotojams, ketinantiems pirkti senus automobilius, patarė Šiaulių autoserviso meistras Marius.

Dilema: geriau pirkti naują ar seną automobilį?

Pirkdami naują mašiną mokate daugiau nei tikroji jos vertė. Tačiau prieš perkant seną automobilį reikia labai išmanyti automobilius. Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

Ne visada naujas automobilis brangus Skirtingi automobiliai serga skirtingomis ligomis. Turite žinoti, kokio automobilio detalės brangesnės, kuriam dažniau genda vieni, o kitam kiti dalykai. Juo labiau kad visų būsimų gedimų „simptomų“ tikrai nepastebėsite.

Meistras pataria nužiūrėtą automobilį iš karto vietoje išbandyti. „Nuvažiuokite juo bent 2–3 kilometrus. Galbūt pasiseks pamatyti kokius nors gedimus. Dauguma pardavėjų tikina, kad jų automobiliais važinėjo moterys ar senukai.

Patarčiau aklai tuo netikėti“, – sakė automobilių specialistas.

Pasak įsigyti automobilius padedančio Rimanto, nereikėtų pasikliau-

Sutaupyti galima važiuojant ir senu automobiliu Ekologiškas gali būti ne tik maistas, įvairios prekės, bet ir vairavimas. Ir tai jau tampa ne mados dalyku, o gyvenimo būdu. Net ir turint seną benzininį automobilį, galima išmokti vairuoti taupiau, o prie vai-

ro jaustis saugiau. Taupydami degalus, tausosime ir gamtos išteklius.

Ekologiškas vairavimas – tai vairavimo būdas, kai mažiau sunaudojama degalų, mažinama šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija, taip

Nauji automobiliai vien dėl juose įdiegtų naujų technologijų į aplinką išmeta perpus mažiau CO2 ir kietųjų dalelių nei prieš 10–15 metų pagaminti automobiliai.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

ti pardavėjo tikinimu, kad pigiai automobilį parduoda todėl, jog skubiai vyksta į užsienį. „Pigiausias automobilis dažniausiai yra blogiausias automobilis. Tikslas turėtų būti ne kuo ma-

„Žinodamas šiandieninę tiek vienų, tiek kitų pardavėjų pasiūlą, turiu pastebėti, kad ne visada naujas automobilis yra brangus, o senas – gerokai pigesnis. Pasitaiko atvejų, kada tautietis renkasi prabangų limuziną, gal net 5–10 metų, nuriedėjusį 150–300 tūkst. km. Šiam pirkiniui išleidžia 30–50 tūkst.

Lt, nors galėtų pasirinkti mažesnį, tačiau naują, su gamintojo garantija“, – sakė G.Švaikauskas ir pridūrė, kad daugumos pirkėjų prioritetai naujas, garantinis ar patikimas nėra svarbiausi ir užleidžia vietą geidžiamas, didelis ar prabangus.

Norint įsigyti naudotą automobilį ir neapsigauti, išeitis – sertifikuotos mašinos, kurias vis dažniau siūlo gamintojai.

Geriausia pirkti vokiškus Nusipirkęs naują automobilį, vairuotojas ne tik nuostabiai jaučiasi,

Praėjusių metų duomenimis, Lietuvoje 1 mln. gyventojų teko 2 190 naujų lengvųjų automobilių, arba 11,7 karto mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis. žesnė kaina, o tinkamas automobilis už priimtiną kainą“, – sakė Rimantas. „Autoaljanso“ direktorius neigia įsišaknijusią nuomonę, kad brangus naujas automobilis ir gerokai pigesnė sena mašina. pat mažėja ir nelaimingų atsitikimų kelyje. Ekologiško vairavimo technika remiasi modernių variklių veikimo principais, ji sklandi ir saugi.

Be abejo, nauji automobiliai vien dėl juose įdiegtų naujų technologinių sprendimų į aplinką išmeta vidutiniškai perpus mažiau CO2 ir kietųjų dalelių nei prieš 10–15 metų pagaminti automobiliai, kokių Lietuvoje, deja, dar vis dauguma.

Vis dėlto pastebėta, kad labai retas net ir naujo automobilio vairuotojas važiuoja taip, kad jo automobilio degalų sąnaudos atitiktų gamintojo deklaruojamus rodiklius. Juos pasiekti įmanoma, tačiau dažniausiai tenka keisti savo vairavimo įpročius ir, žinoma, lavinti vairavimo stilių.

Svarbiausia, kad ekologiško vairavimo principų gali mokytis bet kuris vairuotojas, kad ir kokį automobilį jis vairuotų. Vien tik vairuotojo pastangomis degalų sąnaudas galima sumažinti 5–10 proc.

GK, ecodriving.lt inf.

bet ir yra aprūpintas naujausiomis ir pažangiausiomis šių laikų technologijomis. Taip pat kiekvienais metais griežtėja saugumo reikalavimai, tad naujas automobilis dažniausiai būna saugesnis už senesnius modelius.

Keletas ekologiško vairavimo principų: • Važiuokite neskubėdami! Venkite staigaus greitėjimo ir stabdymo.

• Važiuokite įjungę aukštesnę pavarą – mažesni variklio sūkiai mažina degalų sąnaudas.

• Naudokite stabdymą varikliu. Koją nuimkite nuo greičio pedalo ir įjunkite žemesnę pavarą.

• Neleiskite varikliui veikti tuščiąja eiga. Eismo kamščiuose užgesinkite variklį.

• Važiuodami nuokalne atleiskite greičio pedalą.

• Stogo laikikliai ir slidinėjimo įrangos bagažinės padidina oro pasipriešinimą, dėl kurio padidėja degalų sąnaudos, tad nuimkite juos, kai yra nereikalingi.

• Tikrinkite slėgį padangose. Jei slėgis 25 proc. per mažas, pasipriešinimas išauga 10 proc., o degalų sąnaudos – 2 proc.

• Visada patikrinkite, ar visose pa-

Vilnietis Zenonas sako, kad pinigų reikia išlaikyti tiek naują, tiek seną automobilį. „Praeis metai, nuvažiuosi daugiau kaip 10 tūkst. km, ir turėsi investuoti į tą patį naują automobilį. Mano manymu, geriau šiek tiek naudotas (apie 6 metų senumo), prižiūrėtas automobilis nei naujas“, – sakė 13 metų vairuotojo stažą turintis Zenonas.

Automobilių specialistai sako, kad reikėtų ieškotis, kuo mažiau kilometrų nuvažiavusio automobilio. „250 tūkst. kilometrų nuvažiavusiai mašinai reikės rimto remonto.

Už tuos pinigus verčiau nusipirkti naujesnį modelį. Tačiau neskubėkite džiaugtis – skaičiai, rodantys kilometrus, gali būti atsukti atgal, todėl atkreipkite dėmesį į kainą. Nedaug nuvažiavę automobiliai – brangesni“, – sakė meistras Marius.

Pasak Rimanto, nereikėtų pirkti senesnio nei 12 metų automobilio. „Nesvarbu, kiek remontuosite – vis tiek bus senas kledaras. Geriausias pasirinkimas – penkerių metų automobilis.

Jis gana pigus ir pasirengęs tarnauti dar kokius septynerius metus“, – patarė automobilių žinovas Rimantas. „Kia Shuma“ automobilį įsigijęs Juozas džiaugiasi, kad šio tipo automobiliai surenkami Vokietijoje. „Detales galima lengviau įsigyti, o ir patys automobiliai yra labai patvarūs, retai genda“, – sakė Kėdainių rajono gyventojas.

Pasak Juozo, geriausia pirkti vokiškus automobilius. „Bet kuriame servise rasi vokiškų detalių. Vokiški automobiliai – einamiausi Lietuvos rinkoje, tad su jų remontu ar detalių keitimu problemų bus mažai. Visai kita situacija, jei pirksite Lietuvoje mažai žinomus automobilius, kurių detales reikės užsakyti iš užsienio“, – pastebėjo per 30 metų vairuotojo stažą turintis Juozas.

Praėjusių metų duomenimis, Lietuvoje 1 mln. gyventojų teko 2 190 naujų lengvųjų automobilių, arba 11,7 karto mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis.

Pasak valstybės įmonės „Regitra“ generalinio direktoriaus Ramučio Olekos, didžioji dalis automobilių Lietuvoje yra 16–18 metų senumo, tačiau vilties teikia tai, kad automobilių parkas laipsniškai atnaujinamas.

Vis dėlto gatvėje kalbinti žmonės vienbalsiai pasisako už naudotų automobilių pirkimą. Pagrindinės priežastys: nėra pinigų naujam automobiliui, nėra papildomų mokesčių senoms mašinoms. dangose oro slėgis yra vienodas (didžiausia vertė nurodyta jūsų automobilio naudotojo vadove).

Per mažai pripūstos padangos didina degalų sąnaudas.

• Ar jūsų automobilyje yra variklio cilindrų šildytuvas? Jei yra, įjunkite jį prieš užvesdami variklį, kad sumažėtų degalų sąnaudos ir išmetamų dujų kiekis.

• Važiuokite vienodu greičiu. Taip sumažėja degalų sąnaudos, nes nereikalingai greitėjant suvartojama daug degalų.

• Stabdykite pamažu, atleisdami akceleratorių ir palikdami tą pačią pavarą. Taip bus įjungtas variklio degalų atjungimo mechanizmas ir automobilis beveik nenaudos energijos.

• Visi elektros prietaisai – užpakalinio lango šildytuvas, rūko žibintai ir kt. – naudoja energiją. Vien oro kondicionieriaus naudojimas degalų sąnaudas gali padidinti iki 25 proc., todėl elektros prietaisus naudokite tik tada, kai jų tikrai reikia.

2011 m. birželio 23–liepos 1 d., Nr. 25 (69)

Gimtasis kraštas

Sportas

7

Europos krepšinio klubuose galima uždirbti daugiau nei NBA Traumą besigydantis Lietuvos rinktinės ir Toronto „Raptors“ ekipos puolėjas Linas KLEIZA dalyvavo portalo delfi.lt konferencijoje.

Krepšininkas pasidalijo mintimis apie šalies rinktinę, NBA ir karjeros pradžią.

Linai, esi puikus žmogus ir puikus krepšininkas. Norėjau paklausti, ar kai buvai paauglys, kada nors abejojai, kad gali netapti profesionaliu krepšininku, ir ar niekada nebuvo noro nebelankyti treniruočių, mesti krepšinį?

Visada siekiau būti krepšininku, nežinojau, koks būsiu, treniravausi ir daug dirbau, nekilo minčių mesti. Aišku, buvo periodas, kai buvau aptingęs, bet paskui buvo tik noras

augti, siekti, tobulėti. Krepšininkui reikia įdėti daug darbo, bet ir tada nesi garantuotas, ar tapsi profesionalas. Ir sėkmės reikia daug.

Kada planuojate sugrįžti į aikštelę?

Kol kas dar neaišku, nors viskas gerai gyja. Gydytojai man iš pat pradžių sakė, kad 9–12 mėn. Taigi galiu grįžti sezono pradžioje arba po Naujųjų metų.

Jei atlyginimai būtų panašūs, kur žaistum, Europoje ar JAV? Atlyginimai ir yra panašūs, paprasčiausiai turėjau kitų motyvų – norėjau grįžti į NBA ir įrodyti, bet nepasisekė, buvo sunkūs metai, trauma. Bet Europoje uždirbau daugiau nei NBA.

Koks, Linai, yra tavo pats mėgstamiausias visų laikų krepšininkas?

Man yra du – Marčiulionis ir Sabonis.

Kokiai Lietuvos krepšinio komandai labiausiai simpatizuojate?

Kai žaidžia Eurolygoje, abi palaikau vienodai. Bet aš kaunietis, čia gimęs ir užaugęs, nuo pat mažų dienų sirgau už „Žalgirį“, tad jis labiau prie širdies.

Ar jau turite įsigijęs bilietus į Lietuvos rinktinės rungtynes Europos čempionate?

Turiu, aišku, į visas.

Linas Kleiza dėl traumos šiemet negalės atstovauti Lietuvai.

GK, Eltos inf.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Auksinė moneta, skirta Europos krepšinio čempionatui

Naujoje „Žalgirio“ arenoje buvo pristatytos kolekcinės monetos, skirtos EuroEltos nuotraukos pos krepšinio čempionatui Lietuvoje.

Kauno „Žalgirio“ arenoje iškilmingoje ceremonijoje pristatyta Lietuvos banko į apyvartą išleidžiama auksinė 50 litų kolekcinė moneta ir 1 lito apyvartinė vario ir nikelio lydinio moneta. „Pinigai yra valstybės simbolis, tačiau kai pinigai yra skirti pagerbti kitą mūsų šalies simbolį – krepšinį – dviguba garbė Lietuvos bankui.

Tikime, kad šis auksas mums atneš

auksą per čempionatą. Mūsų rinktinė to verta“, – kalbėjo Lietuvos banko valdybos narys, Pinigų projektavimo ir gamybos komisijos pirmininkas Audrius Misevičius.

Kolekcinės auksinės monetos buvo įteiktos Europos krepšinio čempionato ambasadoriui Arvydui Saboniui, rinktinės treneriui Kęstučiui Kemzūrai, Lietuvos krepšinio federacijos prezidentui Vladui Garastui, „Lietuvos monetų kalyklos“

direktoriui Sauliui Vaitiekūnui, monetų autoriams Liudui Parulskiui, Giedriui Paulauskiui.

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treneris K.Kemzūra šmaikštavo, kad čempionato auksą rinktinei nebus taip lengva pagaminti.

Lietuvos banko valdybos narys, Pinigų projektavimo ir gamybos komisijos pirmininkas A.Misevičius pažymėjo, kad Lietuvos bankas pirmą kartą išleido 50 litų auksinę monetą, jos tiražas – 5 tūkst. vienetų. „Tikiuosi, kad ji bus patraukli ir numizmatams, ir dideliam būriui krepšinio mėgėjų“, – sakė A.Misevičius.

Monetas nukaldino UAB „Lietuvos monetų kalykla“. 50 litų moneta nukaldinta iš 999 prabos aukso, jos skersmuo – 16,25 mm, masė – 3,10 g. „Lietuvos monetų kalyklos“ direktorius S.Vaitiekūnas taip pat pristatė naują sidabrinių medalių seriją „Krepšinio auksas Lietuvai“. Medaliai skirti kiekvienai lietuvių pergalei krepšinio aikštelėje: 1937, 1939, 1997, 2003 m. čempionatuose buvo iškovoti aukso medaliai. Paskutinis (penktas) medalis skirtas 2011 m. čempionatui.

Iki čempionato liko vos keli mėnesiai, Kauno „Žalgirio“ arenos atidarymas irgi ne už kalnų, todėl sim-

boliškai pirmasis arenos krepšinio lanko tvirtumą išbandė geriausias visų laikų Lietuvos krepšininkas A.Sabonis.

Pirmasis kamuolys, kuris perskrodė arenos krepšinio lanko tinklelį, buvo perduotas į Lietuvos banko pinigų muziejų.

GK, Eltos inf.

Arvydui Saboniui pirmam teko garbė įmesti kamuolį į krepšį naujoje arenoje.

EPA-Eltos nuotrauka

Italų viliotinis brazilui Kakai Spaudoje mirga pranešimų, kad Milano „Inter“ klubas ketina įsigyti Madrido „Real“ saugą Kaką. Kaip rašo „L’Equipe“, už brazilą Italijos ekipa siūlo 30 milijonų eurų. Į Madridą Kaka atvyko 2009 m. iš „AC Milan“ komandos. Saugas per dvejus metus, praleistus „Real“ gretose, buvo kamuojamas traumų. Šią vasarą „Real“ gretas papildė saugai Hamitas Altintopas ir Nuris Sahinas, tad brazilo laikas aikštelėje, ko gero, dar labiau sutrumpės, jeigu jis nesugebės atgauti geros sportinės formos. „Inter“ klubas siūlo Kakai vietą startinėje sudėtyje. Jis taip pat duotų jam uždirbti ne ką mažiau, todėl saugas rimtai svarsto, ar priimi Milano miesto ekipos pasiūlymą.

Jeigu Kaka persikeltų į „Inter“ klubo gretas, tuomet šią ekipą veikiausiai paliktų saugas Veslei Sneideris.

GK inf.

Geriausias visų laikų Vokietijos sportininkas – Michaelis Šumacheris

Graikas I.Zourosas ir toliau treniruos „Žalgirį“

Septyniskart „Formulės-1“ pasaulio čempionas M.Šumacheris leidinio „Bild“ apklausoje buvo išrinktas geriausiu visų laikų Vokietijos sportininku. Už legendinį lenktynininką savo balsus atidavė 28,36 proc. apklausoje dalyvavusių skaitytojų. M.Šumacheris surinko dvigubai daugiau balsų už antroje vietoje likusį garsų futbolininką Franką Bekenbauerį. Šiam atiteko mažiau nei 13 proc. balsų.

Dalaso „Mavericks“ klubo gretose šio sezono Šiaurės Amerikos Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) pirmenybes laimėjęs krepšininkas Dirkas Novickis liko trečias (12,4 proc. balsų).

GK, Eltos inf.

Lietuvos vyrų krepšinio čempiono Kauno „Žalgirio“ klubo vyriausiuoju treneriu ir toliau bus graikas Ilijas Zourosas. 45 m. Graikijos rinktinės treneris pratęsė sutartį su Kauno klubu vienam sezonui.

Praėjusį sezoną I.Zourosas su „Žalgiriu“ laimėjo Baltijos krepšinio lygos ir Lietuvos krepšinio lygos čempionatus bei Lietuvos krepšinio federacijos taurės varžybas.

I.Zourosas Kauno komandą pradėjo treniruoti šių metų sausį.

Iš „Žalgirio“ klubo sporto direktoriaus pareigų pasitraukė Rimantas Grigas, kuris sulaukė pasiūlymo dirbti užsienyje.

Už legendinį „Formulės-1“ lenktynininką savo balsus atidavė 28,36 proc. apEPA-Eltos nuotrauka klausoje dalyvavusių skaitytojų.

GK, Eltos inf.

I.Zourosas Kauno komandą pradėjo treniruoti šių metų sausį. Eltos nuotrauka

8

Gimtasis kraštas

Ateities policija – mažesnė, bet efektyvesnė Kas darosi su mūsų visuomene?

Kodėl jaunimas keliuose sukelia mirtinas avarijas?

Kokiais būdais siekiama permainų policijoje?

Dailius DARGIS Šiurpu girdėti, kaip kasdien Lietuvos keliais siautėjantys jauni vairuotojai patys žūva, o kai kada jų kliūtimi tampa nieko dėti atsitiktiniai praeiviai. Vis dažniau tenka girdėti apie vagišius, kurie apšvarina garsių žmonių namus arba nuo gatvėse vaikštinėjančių moterų kaklų nusega brangius juvelyrinius dirbinius.

Dažnas mūsų pasakys: Lietuvoje gyventi tikrai nesaugu. Tačiau šalies policijos vadovas Saulius SKVERNELIS mano, kad dėl to didžiausia atsakomybė tenka ne vien teisėsaugai. Kalbiname generalinį policijos komisarą S.Skvernelį, kuris neseniai peržengė 100 dienų vadovavimo šalies policijai laikotarpį ir parodė, ką iš tiesų sugeba.

Kaip jaučiatės praėjus savotiškam jūsų, kaip vadovo, išbandymui – 100 vadovavimo policijai dienų?

Niekada nebuvau nuo policijos nutolęs, nes prieš tai ėjau generalinio komisaro pavaduotojo pareigas.

Galbūt buvo kitoks matymas, funkcijos. Sutinku, kad kasdien kyla gaisrų, kuriuos tenka nuolat gesinti. Tai susiję ir su kasdieniais vairuojančiųjų pažeidimais.

Neseniai Vidaus reikalų ministerijoje buvo pristatytos policijos pertvarkos gairės, kokių tikslų siek-

2011 m. birželio 23–liepos 1 d., Nr. 25 (69)

Užribis TIK FAKTAI

Saulius Skvernelis gimė 1970-ųjų liepos 23 d. Kaune.

Nuo 1998 m. liepos paskirtas Trakų rajono policijos komisariato kelių policijos komisaru inspektoriumi, 1999-ųjų gruodį – Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos viešosios policijos Kelių policijos tarnybos Organizacinio skyriaus komisaru inspektoriumi, nuo 2001-ųjų spalio – Lietuvos viešosios policijos biuro Eismo priežiūros tarnybos Kelių patrulių rinktinės komisaru.

2005 m. S.Skvernelis paskirtas Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybos viršininku. 2008-ųjų balandį vidaus reikalų ministro įsakymu, policijos generalinio komisaro teikimu, vyresnysis komisaras S.Skvernelis tapo policijos generalinio komisaro pavaduotoju.

sime 2012–2014 m. Finansavimas liks toks pat, todėl turime keistis taip, kad net turėdami mažesnius išteklius galėtume įvykdyti visas policijai skirtas funkcijas. Vis dar nesibaigia problemos dėl darbo aplinkos.

Neseniai buvau pastate, kuriame įsikūrę Vilniaus ekonominės policijos darbuotojai. Tikras košmaras, baisios sąlygos, netoleruotinas dalykas. To negali būti.

Visoje teisėsaugos sistemoje yra 15 tūkst. darbuotojų. Daugiau nei 10 tūkst. yra uniformuotų. Net kariuomenė negali prilygti policijai.

Akivaizdu, kad po visų pokyčių policija ateityje bus mažesnė, bet efektyvesnė. „Yra nemažai tokių, kurie mano, kad pareigūno pažymėjimas apsaugo nuo visko, ir

daro, ką nori“, – sako šalies policijos vadovas Saulius Skvernelis. Raimundo Šuikos nuotrauka

Pradedamas „valymas“ Policininkai kalba, kad jums ėmus vadovauti prasidėjo savotiška pareigūnų medžioklė. Penktadieniais pasibaigus darbo valandoms į Kauną iš Vilniaus atvyksta kelių policijos patruliai, kurie tikisi pagauti pasivaišinusius alkoholiu kolegas. Ko siekiama tokiais metodais?

To nepavadinčiau medžiokle. Nenormalu, kad net du šalies generaliniai komisarai privalėjo atsistatydinti dėl girtų policijos patrulių sukeltų avarijų.

Tą problemą vis dėlto reikėjo spręsti, tad neblaivius kolegas dažniau sulaikome patys. Buvo sukurta speciali pažeidėjus stebinti darbo grupė, kuri sėkmingai funkcionuoja.

Aš pats dažnai stengiuosi važiuoti į Lietuvos policijos komisariatus ir aiškintis visų pareigūnų problemas.

Tikiuosi palaikymo ir supratimo. Žmones, kurie nesuvokia, kad savo veiksmais daro didžiulę žalą policijai, privalome eliminuoti. Vienas darbo grupės narių yra išbrauktas kaip praradęs pasitikėjimą. Rugpjūtį bus patvirtinti teisiniai parengimo darbai, bus įsteigta imuniteto tarnyba, kuri

Lietuvoje yra 15 tūkst. policininkų. Net kariuomenės mūsų šalyje tiek nėra.

užsiims ne tik darbo drausme, bet ir antikorupcine, imunitetine tvarka. Žinau, kad yra nemažai žmonių, kurie mano, kad pareigūno pažymėjimas apsaugo nuo visko, ir daro, ką nori. Tačiau didžioji sveikoji pareigūnų dalis suvokia, kad mums trūksta lėšų, todėl turime persitvarkyti taip, jog nereikėtų prašyti pinigų.

Skatina premijomis Ar išsikovojote, kad policijos pareigūnams būtų skiriamos premijos už Lietuvoje klestinčios cigarečių ir

Nenormalu, kad net du šalies generaliniai komisarai privalėjo atsistatydinti dėl girtų policijos patrulių sukeltų avarijų.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

kitų draudžiamų priemonių kontrabandos masto išaiškinimą?

Neseniai pasirašiau įsakymą, kuriuo 35 pareigūnai bus paskatinti 150–2 800 litų premijomis. Matyt, daugelis kolegų patvirtintų, kad jau seniai buvo laikai, kai pareigūnai gavo kokių nors premijų. Šiems pareigūnams bus skiriamos premijos už 2010-ųjų pirmą ketvirtį. Pareigūnams skiriamos premijos dydis priklauso nuo išaiškintos kontrabandos masto ir kokio dydžio žalą dėl jos galėjo patirti valstybė. Artimiausiu metu dėl korupcinių pažeidimų keliuose, gatvėse išaiškinimo taip pat žadame steigti panašaus pobūdžio pareigūnų premijavimą.

Manau, po to bus mažiau norinčiųjų duoti ir imti kyšius.

Keliuose – girti ir nepatyrę Ką manote apie padėtį Lietuvos keliuose? Juk bene kasdien žūva jaunų žmonų ne tik užmiesčio keliuose, bet ir pagrindinėse miestų gatvėse.

Kas rytą pradedame nuo statistikos apžvalgos šalies keliuose. Nesenais duomenimis, žuvo 110 žmonių.

Pernai tokiu laiku keliuose žuvo 101, 2009-aisiais – 148 žmonės. Mažėja neblaivių vairuotojų sukeltų avarijų. Šiemet jų buvo 75, o pernai tokiu laiku – net 108.

Ne vien svaigalai yra pagrindinė avarijų priežastis. Neseniai Vilnių sudrebinusią avariją padaręs jaunuolis buvo blaivus, neapsvaigęs nuo kvaišalų. Tačiau skaudžius padarinius sukėlė vairuotojo įgūdžių stoka, nesugebėjimas pasirinkti saugaus greičio.

Vis dėlto po tokių atvejų Lietuvoje turėtų atsirasti kvalifikacijos tobulinimo centrų jauniems ir eismo taisykles pažeidusiems vairuotojams.

Pastebima, kad neseniai vairuotojo pažymėjimus gavę žmonės ne visada suvokia, kas iš tiesų yra slidi kelio danga ar tinkamos distancijos laikymasis. Pavyzdžiui, Estijoje jauni vairuotojai papildomai praktikuojami specialiai įrengtuose autodromuose.

Gaila, kad Lietuvoje to nėra ir dažniausiai jaunų vairuotojų prasta patirtis būna lemiama. Verta prisiminti, kad anksčiau, kai Lietuvoje automo-

bilių buvo net tris kartus mažiau nei dabar, žūdavo 1 000–1 200 žmonių per metus.

Apsaugos prireikia ir mokytojams Ką manote apie šiuolaikinį, dažnai pasiklydusį jaunimą?

Nusikaltėlių gretos ir jaunėja, ir žiaurėja. Manau, jog tokia situacija yra dėl to, kad vaikai negauna reikiamo dėmesio iš tėvų. Mokykloje irgi situacija nėra gera. Juk pasitaiko atvejų, kad mokytojams net apsaugos prireikia. Švietimas ir auklėjimas tampa vis didesne problema. Policija nėra auklėjamoji institucija, mes stengiamės rengti įvairius socialinius projektus ir taip atkreipti dėmesį į socialinės rizikos grupės vaikus. Tai yra didelė problema, juk neaišku, ką vaikui veikti vasarą, kai nėra stovyklų, bendraminčių klubų. Juk ne kiekviena šeima gali savo atžalas išleisti į tam tikras užimtumo programas. Visuomenė ir valstybė į šią problemą turi investuoti. Auga karta, kuriai neberūpi valstybės, patriotizmo vertybės.

Tikėtis, kad įkalinimo įstaigos tokius asmenis pakeistų, – utopija. Mūsiškiai pareigūnai dirba su įvairiausiais vaikais. Sakyčiau, ne tik kriminalinė policija „aria“, bet ir nepilnamečių reikalų inspektorius dažnai prakaituoja pasibaigus darbo valandoms.

Pastaruoju metu vėl tenka patirti, kad žmonės nėra visiškai apsaugoti. Teko pastebėti, kad vaizdo stebėjimo kamerų vis dažniau trūksta ne tik pagrindinėse miestų gatvėse ar prie neretai įvairių nusikaltimų židiniu tampančių pasilinksminimo užeigų. Kaip žadate spręsti tokias problemas?

Pripažįstame, kad vaizdo kameros yra efektyvi priemonė, jei ji naktį fiksuoja ir kokybišką vaizdą perduoda žmogui, kuris tai stebi, ir jei ekipažas tinkamai sureaguoja į panašias situacijas. Bet nemaža dalis visuomenės ir vyriausybinės organizacijos sako, kad tai totalus sekimas ir to nereikia. Visuomenė turi suvokti, kad saugumas kainuoja visomis prasmėmis, taip pat ir prarandant tam tikrą dalį privatumo. Asmeniškai negirdėjau nė vieno atvejo ar fakto, kad kas nors būtų nukentėjęs dėl pažeisto privatumo.

Ar sunku šiais laikais būti policininku?

Policininkui nėra lengva. Manau, kad sunku dėl įvairių priežasčių.

Mūsų, policininkų, visoje sistemoje yra 15 tūkstančių. Daugiau kaip 10 tūkst. yra uniformuotų. Net kariuomenės tiek nėra Lietuvoje. Policija – didžiausia statutinė institucija Lietuvoje. Aišku, į ją patenka ir atsitiktinių žmonių. Darbas įvairiose tarnybose yra sudėtingas. balsas.lt

2011 m. birželio 23–liepos 1 d., Nr. 25 (69)

Gimtasis kraštas

Sodo lapas

9

Kokios gyvašakės prigyja geriausiai Rapolas TAMOŠIŪNAS

Nuo seno augalais buvo keičiamasi, jų sėklų atvežama iš kitų kraštų, tad atsirado naujų žolelių atmainų.

GK archyvo nuotrauka

Vaistinių žolelių lysvės – ne tik gražu, bet ir naudinga Vis daugiau turinčiųjų net menkiausią žemės gabalėlį susimąsto, kad gali auginti ir vaistinius augalus.

Laima LAUKAITYTĖ Retas kuris pagalvoja, kad mūsų kojomis mindomos žolelės – ypatingi augalai, kuriuos laiku surinkę ir paruošę turėtume puikių fitopreparatų, kuriais galėtume gydyti mus kamuojančias peršalimo ir kitas ligas.

Didysis IX amžiuje išleido Capitulare de villis vel curtis imperii Caroli Magni ir šiame dokumente išvardijo, kokius augalus privalu auginti kiekviename Frankų imperijos ūkyje. Šiame sąraše buvo erškėtrožės, ožragės, balsamitos, šalavijai, rūtos, diemedžiai, kmynai, rozmarinai, anyžiai, juodgrūdės, varnalėšos, petražolės, gelsvės, krapai, pankoliai, trūkažolės, garstyčios, šaltmėtės, monardos, dašiai, bitkrėslės, katžolės, kalendros, dedešvos, builiai.“ Tokiu būdu, anot žolininkės, paskatinta keistis augalais, selekcionuoti sunkiau augančias veisles. Nuo seno augalais buvo keičiamasi, jų sėklų atvežama iš kitų kraštų, tad atsirado šaltesnėse sąlygose prisitaikiusių augti žolelių atmainų.

Privalomas sąrašas

Ilgiau, bet be šalutinio poveikio

Žinoma farmakologė Jadvyga Balvočiūtė ragina kai kuriuos vaistinius augalus auginti patiems. „Žolelės augintos nuo senovės – egiptiečių, sirų, arabų. Žolininkystė buvo įprastas užsiėmimas Europos vienuolynuose, kurie kaupė medicinos žinias, padėjo gyventojams gintis nuo epidemijų, gamino garsius žolelių gėrimus. Žolelių ekspozicijos augintos universitetų botanikos soduose, – pasakojo J.Balvočiūtė. – Viduramžiais naudingųjų augalų platinimas buvo paskatintas netgi specialiu įsakymu: Karolis

Augalinių preparatų poveikis yra platesnis ir švelnesnis negu grynų sintetinių medžiagų. Augale susikaupusios veikliosios medžiagos yra mažesnės koncentracijos, įvairesnės, geriau susiderinusios, mažiau paralyžiuoja ląstelių struktūrą, todėl rečiau sukelia alergiją. Be veikliųjų, dar yra daug pagalbinių medžiagų, kurios padeda pagrindinėms rezorbuotis į organizmo ląsteles ir kartu pačios savarankiškai veikia tam tikrus organus. sistemas.

Drauge su augalinėmis medžiagomis organizmas gauna labai reika-

Kaip atsikratyti kurmių

Nuo ankstyvo pavasario ramybės neduoda kurmiai. Ką daryti?

Katinai, gandrai, pelėdos, barsukai, kiaunės ir lapės – puikūs pagalbininkai kovojant su kurmiais. Tačiau jei ir jie bejėgiai, stverkite į rankas žoliapjovę. Mėgstantys ramybę požemių gy-

ventojai gali nuspręsti pasiieškoti tylesnės vietos.

Jei auginate šeivamedžius į kurmiarausius prismaigstykite ką tik nuskintų jų šakelių – švelniakailis požemio gyventojas labai nemėgsta nemalonaus jų kvapo. Daržą išgelbėsite, jei sklypo pakraščiuose pasodinsite kurmių nemėgstamų augalų: balandūnių, serenčių, bazilikų, pupų.

Nepadėjo malūnėliai? Gal per mažai jų prismaigstėte. Kuo daugiau barškės ir tarškės, tuo labiau erzins neprašytus svečius. Šiam tikslui galite panaudoti plastikinius butelius. Kad ge-

lingų fermentų, cheminių elementų, natūralios struktūros vitaminų. Specialistas gali rekomenduoti jų daugiau ar mažiau, kad būtų norimas poveikis.

Liaudies medicina vaistiniais augalais gydo paprastai ilgai, su pertraukomis. Nustatyta, kad vaikų, pagyvenusių žmonių, ligonių organizmas yra gležnesnis, jautresnis vaistuose esantiems sintetiniams cheminiams junginiams, todėl vaistiniai augalai labiau tinka lėtinėms ligoms gydyti ir profilaktikai.

Džiovinkite ir laikykite tinkamai Tinkamai vartojamas vaistažoles galima laikyti vaistiniu ir maistiniu produktu, mūsų organizmą aprūpinančiu labai reikalingomis natūraliomis medžiagomis ir apsaugančiu nuo daugelio ligų. Norint sulaukti gerų gydymo rezultatų, reikia paruoštą vaistinę augalų žaliavą tinkamai laikyti. Džiūdamos vaistažolės keičiasi. Blogai laikomos jos pamažu praranda biologiškai aktyvias medžiagas ir netenka vertės. Drėgnoje vietoje, netinkamoje taroje vaistinė žaliava praranda spalvą, joje įsiveisia mikroorganizmų, pelėsinis grybelis.

Jos vartoti jau negalima. Patalpa, kurioje laikomi augalai, turi būti sausa, gerai vėdinama. Vaistažolės, turinčios eterinio aliejaus, laikomos toliau nuo kitų vaistinių augalų.

Po Joninių turėtų suskubti norintieji patys pasidauginti augalų.

Dubravos medelyne dirbantis Rimantas Kareiva tikina, kad tai nesunku padaryti.

Anot pašnekovo, svarbu žinoti, kokios šakelės tinka dauginimui, o kokios ne. Daugelį lapuočių ir kai kuriuos spygliuočius galima užsiauginti patiems. Jei savo ar kaimyno sode yra mielų akiai augalų, reikėtų nepatingėti ir, prisiminus dauginimą žaliomis gyvašakėmis, imtis darbo. „Lietuvoje optimalus dauginimo žaliomis gyvašakėmis laikas yra nuo birželio 15 iki liepos 20 d., bet priklausomai nuo pavasario ir vasaros eigos gali iki dešimties dienų svyruoti į vieną ar kitą pusę“, – perspėja R.Kareiva. Geriausia ūglių rinkimo laiką, anot jo, nustatyti pagal jų sumedėjimą. Jei nuskintas ūglis lenkiamas nelūžta, atleistas spyruokliuoja, jo apačia šiek tiek parudusi, nedaug sumedėjusi – jis tinkamas.

Jei nestipriai sulenktas ūglis lūžta – jis per žalias. Tokie ūgliai paprastai supūva neįsišakniję. Ar ūgliai ne per daug sumedėję, galima nustatyti labai paprastu būdu: vieną minutę šakeles pamirkius 0,2 proc. jodo tirpale. Jei pamerktų ūglių galai labai pajuoduoja, tuo metu ruoštos gyvašakės įsišaknys geriausiai. Jei pajuoduoja vidutiniškai, įsišaknys tik apie pusę dauginimui paruoštų šakelių. Jei ūglių galai patamsėja nedaug, ūgliai per daug sumedėję ir įsišaknys blogai.

Lietuvoje optimalus dauginimo žaliomis gyvašakėmis laikas yra nuo birželio 15 iki liepos 20 d.

GK archyvo nuotrauka

„Augalams, kurių ilgas ūglių augimo periodas (pvz., vynuogėms), žalias gyvašakes galima ruošti šiek tiek vėliau, iki rugpjūčio vidurio, arba iš nuskinto ūglio pašalinti viršutinę žolinę dalį. Visada reikia skinti tik storus, išsivysčiusius lapuočių ūglius be žiedinių pumpurų, žiedų ar vaisių (jei tokių yra, juos būtina pašalinti), su gerai išaugusiais lapais, normaliai atrodančiais šoniniais pumpurais“, – pataria pašnekovas.

Kirpdami spygliuočių ūglius, pasak specialisto, sumaniusieji įsišaknydinti pageidaujamų augalų turi atkreipti dėmesį į motininį augalą, nuo kurio juos kerpa. Geriausiai prigyja gyvašakės, kirptos nuo 4–20 metų amžiaus sveikų, vešliai augančių derlingose, pakankamai drėgmės turinčiose dirvose augalų. Skintos nuo jaunų, 1–3 metų, medelių spygliuočių gyvašakės šaknijasi blogai. „Jei norite padauginti aukštus, tiesiu kamienu spygliuočių medžius (kėnius, egles, cūgas), ūglius gyvašakėms nuo jų skinkite tik iš tam tikros lajos ir šakų vietos. Geriausiai prigyja ir išlaiko būdingas augalui savybes gyvašakės, rinktos nuo ne senesnių kaip 25 metų amžiaus medžių iš lajos vidurio, t. y. 5–12 metų šakų. Šakeles nuo tų šakų skiname tik nuo antros ar trečios eilės pagal šakojimąsi ne jaunesnių kaip 4 ir ne vyresnių kaip 6 m. šakų. Imkite tik pirmų ar antrų metų ūglius. Ūgeliai nuo jaunesnių šakų šaknijasi blogiau, o nuo senesnių auga gerokai lėčiau ir dažniausiai kreivu liemeniu“, – perspėja R.Kareiva. Tai, pasak jo, ypač svarbu šaknydinant kamieninius svyrančių formų spygliuočius (egles, kėnius).

Gyvašakės, ruoštos nuo pirmos eilės šakų (tų, kurios auga nuo kamieno) viršūnių, šaknijasi labai blogai. Įvairių rutuliškų, kūgiškų ar krūmo formos spygliuočių šakas skinkite iš viršutinio augalo lajos trečdalio.

Nuo lapuočių šakelės kerpamos sodo žirklėmis, o nuo spygliuočių plėšiamos su vadinamąja pėdele. Po procedūros jodo tirpale, šakeles galima pamirkyti sodininkų parduotuvėse įsigytuose augimo stimuliatoriuose.

Laukiamo rezultato greičiau sulauks tie, kurie gyvašakes susmaigstė pavėsingoje, ramioje sodo vietoje. Labai svarbu, kad tam tikslui skirta žemė būtų humusinga, laidi orui.

riau suktųsi, šonuose galima išpjauti sparnelius.

Jei liaudies patikrinti būdai nepadeda ir kurmiai toliau neprašomi aria, teks imtis drastiškesnių priemonių.

Apsimaukite naujas pirštines, nes kurmiai turi puikią uoslę, suraskite negiliai esantį tunelį, atsargiai atkaskite maždaug 15–20 cm ilgio jo ruožą ir įkaskite gaudyklę, kurią galima nusipirkti sodininkų parduotuvėje. Kitas būdas – įstatyti vieno litro talpos stiklainį taip, kad jo anga būtų lygi su tuneliu. Duobės neužkaskite, o tik pridenkite kartonu ir ant viršaus užpilkite žemių. Gaudykles patikrinkite kelis kartus per dieną. Sugauto kurmio nežudykite, išneškite į derlingas nedirbamas pievas, kad niekam nekenktų.

Beje, kurmiai naikina kurklius. Tad jei jūsų sklype yra šių žaladarių, pagalvokite prieš pykdami ant kurmių.

GK inf.

(Užs. 268)

10

Gimtasis kraštas

Sveikata

2011 m. birželio 23–liepos 1 d., Nr. 25 (69)

Su saldžiomis uogomis – ligos užkratas Tikrai žinome, kad pirktus žalumynus, daržoves, uogas būtina švariai nuplauti. Tačiau ar taip elgiamės su gėrybėmis, nuraškytomis iš savo ar močiutės sodo?

Alina DIDŽIOKIENĖ Ar visada prieš valgydami nusiplauname rankas ir tai, ką valgome?

O jeigu ne, ar žinome, kokie pavojai mus tyko? Nesilaikydami būtinos higienos, galime susidurti su vienu labiausiai paplitusių parazitinių susirgimų – askaridoze.

Kaip užsikrečiama?

Askaridozė, arba askariozė, yra žmonių geohelmintozė, kurią sukelia apvaliosios kirmėlės. Žmogus užsikrečia askaridžių kiaušinėliais per neplautas, dirvožemiu suterštas rankas, valgydamas nešvarias žalias daržoves, vaisius, uogas, gerdamas nevirintą atvirų vandens telkinių vandenį, maudydamasis užterštuose vandens telkiniuose. Askaridžių kiaušinėlių ant maisto gali patekti su dulkėmis, juos gali pernešti musės, tarakonai. Askaridoze žmogus gali užsikrėsti ištisus metus, tačiau dažniausiai užsikrečia vasarą ar rudenį, kai dirvožemyje susikaupia daugiausia subrendusių kiaušinėlių, žmonės dirba įvairius žemės ūkio darbus, vaikai didžiąją dienos dalį praleidžia lauke. Ypač pavojingi yra žemės sklypai, kur dirvožemis yra tręšiamas ar yra užterštas žmonių išmatomis.

Vilda BAJORIŪNIENĖ Planuojant poilsiauti svečiose šalyse, reikia iš anksto pasirūpinti savo sveikata ir pagalvoti apie profilaktines priemones. Viena efektyviausių priemonių, padedančių išvengti daugelio užkrečiamųjų ligų, yra skiepai.

Žmogus užsikrečia askaridžių kiaušinėliais per neplautas uogas, valgydamas nešvarias žalias daržoves, vaisius, gerdamas nevirintą atvirų vandens telkinių vandenį, maudydamasis užterštuose vandens telkiniuose.

GK archyvo nuotrauka

Profilaktika • Plauti rankas po naudojimosi tualetu, po darbo sode ar darže, prieš valgant ar ruošiant maistą.

• Maistui naudoti tik kruopščiai nuplautus vaisius, uogas ir daržoves.

• Negerti vandens iš atvirų vandens telkinių, esant būtinybei naudoti tokį vandenį, jį virinti.

• Naikinti muses, tarakonus ir saugoti maistą nuo jų teršimo.

• Saugoti vaikų žaidimo aikšteles, kiemus, smėlio dėžes nuo užteršimo.

• Mokyti vaikus higienos įgūdžių, rodyti tinkamą pavyzdį.

Parazito vystymosi kelias Žmogui prarijus subrendusių askaridžių kiaušinėlių, iš jų plonajame žarnyne išsirita lervos. Pastarosios įsiskverbia į žarnos sienelę ir su kraujo srove išnešiojamos po organizmą.

Kartais askaridžių lervos su kraujo srove gali nukeliauti į smegenis, akis ir kitus organus. Tačiau dažniausiai lervos patenka į plaučius, kuriuose migruoja apie 10–14 dienų. Plaučiuose lervos juda bronchiolių ir bronchų gleivine, pakyla į trachėją iki nosiaryklės. Iš čia (dažniausiai naktį) su seilėmis nuryjamos ir per skrandį antrą kartą patenka į plonąjį žarnyną. Plo-

najame žarnyne askaridės per 2–2,5 mėnesio užauga ir subręsta. Suaugusi askaridė žmogaus organizme gyvena apie 1–2 metus, paskui su išmatomis pasišalina iš organizmo, tačiau žmogus dėl higienos įgūdžių stokos gali apsikrėsti vėl ir vėl.

Ligos požymiai Ligos simptomai dažniausiai pasireiškia ligoniams, kurių organizme parazituoja didelis askaridžių kiekis.

Ligos pradžioje, vykstant lervų migracijai, vystosi alerginės žmogaus organizmo reakcijos: uždegiminiai plaučių pakitimai, astmos priepuoliai, atsiran-

da lūpų pabrinkimai, gali pakilti temperatūra. Šioje ligos stadijoje tiriant išmatas askaridžių kiaušinių nerandama. Vėliau, kai organizme parazituoja jau suaugusios kirmėlės, ligonis skundžiasi pablogėjusiu apetitu, galvos svaigimu, pykinimu, pilvo skausmu.

Vaikams būdingas seilėtekis, griežimas dantimis (naktį), naktinės haliucinacijos, pilvo pūtimas ir skausmai. Užsikrėtę askaridėmis vaikai mažiau valgo, sutrinka maisto medžiagų įsisavinimas. Vitaminų ir maisto medžiagų, kuriuos suvartoja parazitas, stygius sukelia avitaminozes ir bendrą organizmo nusilpimą, mažakraujystę. Sumažėja vaikų mokymosi produktyvumas, gebėjimas sukaupti dėmesį. Sergančių mažų vaikų augimas bei vystymasis sulėtėja. Askaridės slopina organizmo imunitetą, todėl vaikai tampa neatsparūs ir kitiems infekciniams susirgimams, taip pat sulėtėja imuniteto susidarymas skiepijimų metu.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje užsikrečia apie 500–700 asmenų, tačiau manoma, jog, esant nemažam skaičiui besimptomių ligos nešiotojų, užsikrėtusiųjų skaičius gali būti kur kas didesnis.

Kad netektų gailėtis „Žmonės retai susimąsto apie patikrą dėl lytiškai plintančių ligų ir kreipiasi dažniausiai tik prispyrus reikalui. Ypač tai aktualu moterims, nes joms dažnai nepasireiškia ligos simptomai, todėl dažniau nei vyrams kyla komplikacijų, kurių rimčiausia – nevaisingumas“, – sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas dr. doc. Saulius Čaplinskas.

Situacija Lietuvoje Palyginti su 2009 m., pernai sergamumas sifiliu ir chlamidioze padidėjo, gonorėja – sumažėjo. Aukščiausi sergamumo sifiliu rodikliai 2010 m. užregistruoti Ukmergės ir Šalčininkų r. bei Vilniaus apskrityje. Pastaruoju metu sergamumas sifiliu Vilniuje ir Šalčininkuose turi tendenciją didėti. Didžiausias sergamumas sifiliu užfiksuotas Ukmergės r. (tokiems rezultatams įtakos turėjo protrū-

kis 2010 m. gegužės–birželio mėn.).

2010 m. buvo užregistruoti du įgimto sifilio atvejai dviem moteriškos lyties kūdikiams, o tai perpus mažiau nei 2009 m. (4 atvejai).

Pagal amžiaus grupes didžiausią užsikrėtusiųjų sifiliu, gonorėja ir chlamidioze dalį sudaro jauni, 20–34 metų amžiaus asmenys. 2010 m. LPI sirgo daugiausia miestų gyventojai.

Daugiau nei pusę LPI atvejų, o gonorėjos daugumą (89,8 proc.) atvejų sudaro vyrai, turintys tik vidurinį išsilavinimą. Apsaugos nuo LPI priemonės – prezervatyvai, galintys sumažinti riziką užsikrėsti minėtomis infekcijomis, naudojami retai arba iš viso nenaudojami. „Pastebima tendencija, kad naujų LPI atvejų skaičius išauga po vasaros – rugsėjo–spalio mėn. Tai siejama su dažnesnėmis kelionėmis, atsitiktiniais lytiniais partneriais, prezervatyvų nenaudojimu, alkoholio vartojimu“, – vardijo gydytoja Agnė ŠimkūnaitėZažeckė.

Keliautojams skiepai skirstomi į planinius (difterija, stabligė, kokliušas, hepatitas B, B tipo haemophilus influenzae infekcija, tymai, epideminis parotitas, raudonukė, poliomielitas, tuberkuliozė), rekomenduojamus (cholera, gripas, hepatitai A ir B, meningokokinė infekcija, pneumokokinė infekcija, pasiutligė, erkinis encefalitas, japoniškas encefalitas, rotavirusinė infekcija, vėjaraupiai, vidurių šiltinė, žmogaus papiloma viruso infekcija, geltonasis drugys) ir privalomuosius (geltonasis drugys, meningokokinė infekcija ir polio: vykstantiesiems į Meką (Saudo Arabija)). Visi žmogui atlikti skiepai turėtų būti pažymėti Tarptautiniame skiepijimų pažymėjime.

Turizmo įstatymas įpareigoja kelionės organizatorius teikti neklaidinančią informaciją apie valstybių, į kurias vykstama, epidemiologinę būklę, imunoprofilaktikos reikalavimus, kuriuos reikia atlikti prieš vykstant į kelionę, taip pat sveikatos draudimo įforminimo tvarką.

Keliaujant į kitas šalis patariama gerti tik virintą arba kitoje taroje fasuotą vandenį. Nevartokite ledo gabaliukų, jei nesate įsitikinę, kad jie pagaminti iš švaraus vandens. Valgykite tik rūpestingai termiškai paruoštą maistą. Kruopščiai laikykitės asmens higienos. Venkite žalių jūros gėrybių. Daržoves ir vaisius švariai nuplaukite, nulupkite ar nuskuskite žievelę. Gerkite tik pasterizuotą ar virintą pieną. Taip pat patariama pasikonsultuoti su savo šeimos ar skiepų kabineto gydytoju.

Prezervatyvų efektyvumas

Naujų lytiškai plintančių infekcijų (LPI) atvejų padaugėja po vasaros.

Beata BUKOTAITĖ

Į kelionę svetur – tik pasiskiepijus

Specialistai primena apie lytiškai plintančių ligų riziką, ragina įvertinti savo elgesį ir pasirūpinti, kad seksualiniai santykiai visuomet būtų saugūs. GK archyvo nuotrauka

Sifilio protrūkis Ukmergėje Pastarąjį dešimtmetį Europos šalyse įvairiose socialinėse grupėse daugėja susirgimų sifiliu, tačiau daugiausia jo užregistruota tarp vyrų, turinčių lytinių santykių su vyrais, seksualinių paslaugų teikėjų ir jų klientų, migrantų. Lytiniu keliu įgytas sifilis yra laikomas tiksliu ir jautriu rizikingos lytinės elgsenos rodikliu.

2010 m. Ukmergėje užregistruoto sifilio protrūkio metu nustatyta 15 sifilio atvejų. Protrūkio infekcijos šaltinis – sifiliu sirgusi 19 metų sek-

sualines paslaugas teikusi Ukmergės rajono gyventoja, priklausoma nuo narkotikų ir alkoholio. Devyniems pacientams kliniškai nustatytas antrinis odos ir gleivinės sifilis, dar šešiems – pirminis lytinių organų sifilis. Tarp susirgusiųjų sifiliu – 12 vyrų ir trys moterys (įskaitant infekcijos šaltinį). Užkratas perduotas heteroseksualių santykių metu. Užsikrėtusiųjų amžiaus vidurkis – 24 metai. Protrūkio metu buvo ištirti 46 kontaktiniai asmenys. Pagal socialinę grupę tarp susirgusiųjų sifiliu buvo trys moksleiviai.

Prezervatyvai yra efektyvi apsaugos priemonė nuo užsikrėtimo infekcijomis bei jų sukeliamų neigiamų padarinių. Mokslinių tyrimų analizės rezultatai parodė, kad prezervatyvų efektyvumas apsaugant nuo ŽIV svyruoja nuo 69 iki 94 proc. „Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad prezervatyvai gali būti efektyvia priemone, apsaugančia nuo LPI: gonokokinės infekcijos, chlamidijų sukeltos infekcijos, Herpes simplex (2 tipo) ir žmogaus papilomos viruso sukeltų infekcijų. Taip pat tyrimai rodo, kad prezervatyvų efektyvumas reikšmingai didėja juos nuolat naudojant bei praktikuojant monogamiškus santykius“, – aiškino gydytojas Paulius Gradeckas.

Pasaulinėje lytiškai plintančių infekcijų prevencijos ir kontrolės strategijoje pažymima, kad efektyvūs LPI prevencijos ir kontrolės būdai yra tokie: • turėti vieną lytinį partnerį arba mažinti lytinių partnerių skaičių; • atidėti pirmuosius lytinius santykius; • prezervatyvus naudoti visų rūšių lytinių santykių metu; • kuo anksčiau kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas.

2011 m. birželio 23–liepos 1 d., Nr. 25 (69)

Ekologiški namai iš bakterinių plytų Įprastai atrodanti plyta gali būti sukurta maišant smėlį su tam tikromis bakterijomis ir taip gaunant netoksišką bei nesukeliantį alergijos produktą.

Jeigu kiekviena plyta pasaulyje būtų pagaminta tokiu būdu, tai sutaupytų 800 milijonų CO2 tonų, išmetamų į atmosferą kiekvienais metais.

Gimtasis kraštas

Gamta

Kodėl nyksta žalvarniai?

Plytos yra gana paplitusios statybinės medžiagos dėl savo pigumo, gamybos iš vietinių medžiagų paprastumo ir ilgaamžiškumo. Tačiau kiekvienos plytos gamybos metu į atmosferą išmetama apie 6 kg CO2, daugiausia dėl to, kad apdorojant plytas jos deginamos krosnyse naudojant anglis.

Gingeris Kriegas Dosieras, „American University of Sharjah“ architektūros profesorius Abu Dabyje, sukūrė geresnį plytų gamybos būdą išvis nenaudojant kaitinimo, tik bakterijas. Jas maišant su smėliu išsiskiria kalcitas, ir smėlis maždaug per savaitę sukietėja į plytą.

Tai lengva, pigu, patikima ir nereikia jokios krosnies. Svarbiausia – Žalvarnis – vienas sparčiausiai nykstančių Lietuvos paukščių. GK archyvo nuotrauka noras gyventi name, pastatytame iš milijardų negyvų bakterijų.

Remigijus KARPUŠKA radimas veisimosi vietose, pačių veisiGK inf. mosi vietų pokyčiai (brandžių medyMiškingose Druskininkų apylin- nų nykimas, pokyčiai kaime), tinkamų kėse, ant Ešerinio ežero kranto, lie- perėti uoksų trūkumas, naikinimas pos 23–24 dienomis vyks kasmeti- migracijos kelyje, nepalankios sąlygos nis paukščiams neabejingų žmonių žiemavietėse, nepalankios klimato sąsusitikimas „Žalia varna“, kuris ren- lygos veisimosi metu (klimato kaita), giamas siekiant atkreipti visuome- plėšrūnai veisimosi vietose, nelegali nės, paukščių stebėtojų ir ornitolo- medžioklė ir panašiai. gų dėmesį į itin sparčiai nykstančių Lietuvoje vieni iš pirmųjų žalvaržalvarnių būklę. nius saugoti pradėjo Druskininkų Žalvarnis – vienas sparčiausiai miškų urėdijos darbuotojai. Jų ininykstančių Lietuvos paukščių. Jų nyki- ciatyva jau keleri metai miškingose mo priežastys nėra aiškios. Ornitolo- Druskininkų apylinkėse keliami ir gų nuomonės labai įvairios, ir, nors jos nuo plėšrūnų specialiomis priemovisiems suprantamos, visi turi svarių nėmis apsaugomi inkilai žalvarniams, kontrargumentų. Dažniausiai minimi ieškomos naujos šių paukščių perėjižalvarnių nykimą lemiantys faktoriai – mo ir maitinimosi vietos, stebimi ir Plytos, pagamintos iš negyvų bakterijų ir smėlio mišinio. GK archyvo nuotraukos žalvarnių maitinimosi buveinių pra- saugomi perintys žalvarniai.

Keturi lengvi žingsniai pradėti rūšiuoti Šiukšlių rūšiavimas nėra toks sudėtingas ir nuobodus procesas, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Keturi paprasti žingsniai – ir jūs jau rūšiuojančios ir aplinka besirūpinančios bendruomenės narys.

jamų atliekų lentelę, pasikabinkite prie namuose esančių antrinių žaliavų šiukšliadėžių ir rūšiuokite be vargo!

3. Raskite artimiausius antrinių žaliavų konteinerius

Remiantis Valstybiniu strateginiu atliekų tvarkymo planu, 600 gyventojų turi tekti vienas atliekų rūšiavimui skirtų konteinerių komplektas, todėl apsižvalgykite – netoli savo namų tikrai turėtumėte

Į žalią konteinerį, skirtą stiklui: 1. Pasirūpinkite šiukšliadėžėmis Norint rūšiuoti, vienos šiukšliadėžės nepakanka, nes skirtingas rūšiuojamas atliekas turite mesti į atskiras talpyklas.

Todėl vieną dėžę ar maišą skirkite popieriui, kitą – stiklo gaminiams, trečią – plastikui ir metalo skardinėms. Visos kitos atliekos, nepriklausančios išvardytoms kategorijoms, turėtų keliauti į buitinėms atliekoms skirtą dėžę.

2. Nepamirškite rūšiavimo taisyklių Prieš pradedant rūšiuoti, svarbu išsiaiškinti, ką galima išmesti į antrinių žaliavų konteinerius, o ko mesti nederėtų. Išsikirpkite rūšiuo-

pamatyti bent vieną. Jeigu rūšiavimui skirtų konteinerių prie namų nėra, dėl jų pastatymo kreipkitės į savivaldybę arba Jūsų gyvenamąją vietą aptarnaujančią atliekų tvarkymo įmonę.

11

Šiuo metu Druskininkų urėdijos iniciatyva yra iškelta apie 90 inkilų. 2010 metais Lietuvos ornitologų draugija (LOD) pradėjo įgyvendinti tarptautinės paukščių apsaugos organizacijos BirdLife International finansuojamą projektą „Žalvarnių apsauga“. Pagrindinis šio projekto tikslas yra kaupti informaciją apie esamas ar dar neseniai buvusias žalvarnių perėjimo, maitinimosi vietas ir jose iškelti šiems paukščiams tinkamus saugius inkilus bei vykdyti jų užimtumo stebėseną.

Todėl, jei matėte žalvarnį, Sirvėtos regioninio parko direkcijos darbuotojai kviečia apie tai pranešti Lietuvoje žalvarnių apsaugos projektą vykdantiems ornitologams el. paštu zalvarniai@gmail.com, telefonu 8 686 21 857 arba informaciją atsiųsti Lietuvos ornitologų draugijai adresu: Naugarduko g. 47-3, Vilnius. Vykdant žalvarnių apsaugą labai svarbi bet kuri informacija apie šiuos paukščius!

Apie žalvarnių populiaciją XX a. pradžioje žalvarnių populiacija vertinama iki 10 000 porų, 1970 m. – 1 000–2 000 porų, 1990 m. – 150– 200 porų.

Per pastaruosius kelerius metus žalvarnių padėtis Lietuvoje tapo kritiška: 2006 m. beliko iki 35 porų šių paukščių, 2008 m. – tik apie 20 porų.

Manoma, kad 2010 m. Lietuvoje perėjo apie 10 porų.

Ornitologo L.Šniaukštos duomenimis, žalvarnių padėtis kritiška ir pas kaimynus: Lenkijoje 2010 m. žalvarnių populiacija vertinama 46–56 poros (pastebimas mažėjimas, palyginti su ankstesniais metais), Baltarusijoje – 20–50 porų, Latvijoje – 24 poros.

4. Būkite kantrūs ir atkaklūs Sudėtinga tik pirmomis akimirkomis. Rūšiuojant ilgiau, šis procesas tampa natūraliu įpročiu. Tokiu, kaip dantų valymasis.

Geras pavyzdys užkrečiamas, todėl pradėję rūšiuoti netrukus pastebėsite, kaip to imsis jūsų artimieji ir draugai. O visi drauge galite pasiekti puikių rezultatų!

Rūšiuoti moko projektas „Rūšiuok linksmai“. Projektą iš dalies remia Europos regioninės plėtros fondas.

Į geltoną konteinerį, skirtą plastikui/metalui:

Mesti

Nemesti

Mesti

Nemesti

Stiklinius butelius, stiklainius

Porceliano, krištolo, keramikos

Plastikinius gėrimų butelius

Stiklinius indus, pakuotes

Veidrodžių

Plastikinės ar metalinės dažų, tepalų ir pavojingų cheminių valiklių taros

Stiklo duženas

Elektros lempučių ir lempų

„Tetra pak“ pakuotes

Automobilio langų, langų, akinių stiklų

Riebalais ar aliejumi užterštų pakuočių

Polietileno maišelius ir plėvelės

Aerozolinių flakonų

Ampulių, stiklinių vaistų buteliukų

Plastikines padažų, majonezo ir kt. pakuotes

Plastikinių medicininių priemonių Skutimosi peiliukų, dantų šepetėlių ir kitų higienos priemonių

Mesti

Nemesti

Plastikines pakuotes, kuriose įspausti PET, HDPE, LDPE, PP ženklai

Laikraščius, žurnalus ir kitus spaudinius

Riebalais ar kitais nešvarumais užteršto popieriaus ir kartono

Konservų dėžutes, gėrimų skardines

Vaizdo kasečių, fotojuostelių, CD, DVD, lanksčių diskelių

Skrajutes, lankstinukus, vokus, rašomąjį popierių

Panaudotų servetėlių, nosinių, popierinių rankšluosčių

Metalinius dangtelius, dėžutes

Traškučių pakelių

Plastikinius indus

Knygas be kietų viršelių

„Negryno“, modifikuoto, blizgančio popieriaus

Automobilių ir buities prietaisų plastikinių dalių

Plastikinius žaislus

Kartoną ir jo gaminius

Panaudotų tapetų

Plastikinių žaislų su elektroniniais įtaisais

Į mėlyną konteinerį, skirtą popieriui:

12

Gimtasis kraštas

Irena KAMIČAITIENĖ Ji aistringa, atkakli, tiesi, atvira, neišsisukinėjanti nuo atsakymų, bet kai ką aiškiai ir ryžtingai pasiliekanti tik sau. Esate kitokios nuomonės? Galite ją patikrinti, nes kalbėdami su televizijos laidų vedėja ir prodiusere Rūta MIKELKEVIČIŪTE praleidome maždaug valandą – lygiai tiek, kiek trunka jos laida.

Gyvenimas

2011 m. birželio 23–liepos 1 d., Nr. 25 (69)

Žmogus įdomus, kai jis yra tarsi užversta knyga

Rūta, jūs sudarote labai atkaklios, darbščios ir nuosekliai tikslo link einančios moters įspūdį.

Tokia iš tiesų ir esu – to nenuneigsi ir nepaslėpsi. Aš labai užsispyrusi, labai. Man be galo svarbu, ką darau ir kaip. Siekiu, kad pačiai dėl darbų nebūtų gėda ir nesmagu. Kaip kitiems atrodo – jau kitas klausimas, bet pati noriu žinoti, kad padariau tiek, kiek galėjau. Nežinau dėl darbštumo, bet jei daug metų gausybė skirtingų žmonių sako tą patį, galbūt tai – tiesa.

Kita vertus, daugelis prisimena, kad tiesioginėje laidoje „Valanda su Rūta“ žiūrovai išvydo jūsų ašaras.

Ar tuomet prasiveržė jautrumas, kurį galbūt slepiate?

Laidos tema apie smurtą mokykloje, kai dėl vaikų patyčių nusižudė mergaitė, buvo labai sudėtinga.

Ne viskas pateko į eterį – juk laikas ribotas. O informacija, kurią sužinojau prieš pat filmavimą, man atlaikyti buvo pernelyg sudėtinga.

Net nediskutuoju su žmonėmis, keliančiais klausimą, ar vedėjo ašaros – profesionalu. Gerai, tarkime, neprofesionalu – ir ką? Jei kažkam nuo to lengviau – valio, aš su tuo sutinku.

Turiu vienintelį argumentą: bet kuris laidos vedėjas yra drėbtas iš to paties molio, o žiūrovas niekada nežino, iš kokio gyvenimo praapie keturiolika jų – garo jis ateina. aktyvūs, visi turi savo Gal jis į studiją nuomonę. Bet aš visaįžengė iš laidoda norėjau kurti tokią tuvių – juk būta pokalbių laidą, kurioje ir tokių atvejų. nesėdėtų vien kalbanTodėl įžeidinėti Televizijos laidų vedėja Rūta Mikelkevičiūtė išgarsėjo ne tik autorinėmis čios galvos ir nekalbėtų žmogų – oi, koks laidomis, bet ir dalyvavimu įvairiose paramos projektuose. monologo, o kitos galtu silpnas ir pavos (tarp jų žiūrovai ir našiai – nėra teisinga. Garantuoju, taurę vyno. Kitaip tiesiog negali atsi- net vedėjas) miegotų. Nieko nėra baikad nė vienas nenori viešai pasiro- palaiduoti. Adrenalino kiekis krau- siau. Nesuprantu, kodėl tokias laidas dyti silpnas. Aš taip pat. jyje toks didelis, kad galėtum dar iki vadina rimtomis. Žmogus tuo ir įdoryto arti. Todėl suprantu, kodėl to- mus, kad turi emocijų ir į jas reaguoja.

Kaip neutralizuojate tiesioginia- kie žmonės tikrai gali pradėti gerti, Taigi mano užduotis – ne tik atsakyti me eteryje susikaupusį stresą? vartoti narkotikus (pati jų bandžiusi į klausimą, bet ir atlikti viską taip, kad Žinote, anksčiau nesuprasdavau, nesu) ir panašiai. Užduoti klausimą procesas skambėtų lyg muzika. Paką mano draugės, pavyzdžiui, ope- gali į studiją atėjusi bet kokia Mary- našiai kaip krepšinyje – kai žiūrime ros solistės, primadonos, turėdavo galvoje sakydamos: „Aš po koncerto kitą dieną guliu lovoje paslika.“ Galvodavau sau – kaip taip gali būti?

Bet dabar turiu pripažinti – iš tiesų yra du skirtingi pasirodymo variantai. Pavyzdžiui, gali užduoti klausimą paprastai arba jį užduodamas gali atiduoti visą savo energiją. Tik tė. Bet kad valandą išlaikytum žiūro- NBA, o komanda, tarkime, pralošia, antruoju atveju studijoje sukuria- vo dėmesį, reikia daug padirbėti. mes vis tiek žavimės: „Bet tu matei, mas tinkamas mikroklimatas. Tada koks žaidimas!“ Gero pokalbių šou Tiesioginiame eteryje suvaldyti kūrėjai remiasi tuo pačiu principu. tu valdai publiką – bet tik tada, kai atiduodi visą save. Po įrašo jaučiuosi būrį pašnekovų taip pat labai suKitas klausimas, kaip lietuvius tuščia. Iš tiesų po audringų diskusijų dėtinga... uždegti, kad jie atsivertų. Vis dėlgrįžusi namo negaliu kitaip savo orTai labai sunki užduotis, kai sa- to po dviejų sezonų spaudžiu jiems ganizmo užmigdyti, kaip tik išgėrusi lėje sėdi septyniasdešimt žmonių, ranką ir sakau, kad lietuviai – nenu-

Aš su savimi noriu gyventi darniai.

Tada ir pati jaučiuosi laiminga, ir žmonės, esantys šalia manęs.

rie nori, kad juos išgirstų, žino, kur eina. Jie eina į pokalbių šou, kuris yra Nr. 1. Ir jie tai vertina – taip yra visame pasaulyje.

Gal galite įvardyti, ko reikia, kad taip ilgai būtum įdomus žiūrovui?

Turėti, ką pasakyti, ir tuo pat metu išlaikyti paslaptį apie save. Žmogus įdomus, kai jis yra tarsi užversta knyga. Papasakosiu vieną istoriją. Amžinatilsį verslininkas Šabtajus Kalmanovičius buvo vienas geriausių dainininkės Alos Pugačiovos draugų. Ir sykį, kai kalbinau jį, šis papasakojo A.Pugačiovos koncepciją – kaip jai pavyksta būti tokiai patraukliai, tiek metų ant scenos išlikti ir primadonai, ir vienai geidžiamiausių pašnekovių. Ogi todėl, kad ji visą laiką žinojo tris dalykus: kada tylėti, kada tylėti ir... kada tylėti. Štai kaip. Nebent kalbėjimas apie save yra tavo darbas ir uždarbis.

Rūta, žmonėms įtaką daro jų atliekami darbai. Kaip jūsiškis pakeitė jus?

Tapau labai liberali kito žmogaus atžvilgiu. Kitų gyvenimo būdai praplėtė mano supratimą – juk su pašnekovais išgyveni labai daug. Todėl sakau: „Prilaikyk liežuvį, kai nori smerkti, nes gali tekti gerti iš šulinio, į kurį prispjovei.“ Mes linkę įsprausti kitus žmones į tam tikrus rėmus.

Jei kitas gyvena ne taip, kaip mums atrodo teisinga – jis kvailas. Be to, mes net nevengiame to pasakyti viešai. Nesmerkiu žmonių ir nesuprantu, kaip galima smerkti dėl pasirinkto gyvenimo būdo (išskyrus nusikaltėlius). Pavyzdžiui, jei moterys gyvena puošnų, rožinį gyvenimą, mane stebina kaltinimai, kad jos bukos, kad tai – tuštybių mugė, jos demonstruoja savo pinigus... Tegul demonstruoja – gal jos dėl to laimingos? O tau koks skirtumas? Tu taip negyvenk. Kiekvienas turi savo gyvenimo filosofiją.

„Galos“ ir Martyno Vidzbelio nuotraukos

leisto kraujo tauta, ne šaltos žuvys.

Ir tai – puiku.

O jums, beje, pačiai patinka žiūrėti į save ekrane?

Ne, man nepatinka ir nežiūriu.

Peržiūrėjau keletą įrašų, bet nervai neatlaikė. Mano toks charakteris, kad visą laiką atrodo, jog yra blogai. Taigi žiūrėdama ir nervindamasi atiduočiau tik dar daugiau energijos, kurią verčiau panaudosiu kitur.

Jūsų pokalbių laida – reitingų viršūnėse, tačiau turbūt vis tiek susilaukiate priekaištų.

Kartais gauname per galvą, esą pas mus rėkia ar nesuvaldėme diskusijos, bet kiekvienas prodiuseris tik rankomis ploja, kai įsižiebia emocijų karas. Kitas už tai gal dar ir pinigų sumokėtų. Juk pokalbis be ginčo – jokia diskusija. Miegokime, brangieji, namie. Tai labai nuobodu.

Arba, pavyzdžiui, sulaukiame tokio priekaišto: „Jūs man leidote tik tris sakinius pasakyti.“ Visą laiką atsakau: „Geriau trys apgalvoti sakiniai laidoje, kurią žiūri milijonas, nei monologas laidoje, kurios nežiūri niekas.“ Kita vertus, tie, kuriems svarbi visuomenės nuomonė ir ku-

O kokia jūsiškė? Kas jums šiuo gyvenimo laikotarpiu teikia daugiausia džiaugsmo? Žinote, jei pasakysiu, kad mane labiausiai džiugina veikla, pergalės ir taip toliau – manęs, kaip moters, ši visuomenė tikrai nesupras. Todėl sakau, kad mane džiugina veikla ir mylimi žmonės. Jei nori kažko pasiekti, kitaip nė nebūna – visą energiją ir laiką atiduodi darbui. Priežastys gali būti įvairios: galbūt tai darai dėl to, kad toks esi ir kitaip negali. Ne visi yra mamos, tėčiai, namų šeimininkės ir taip toliau – kiekvieno paskirtis ir supratimas kitoks. Kitas gali dirbti nuo ryto iki vakaro, kad jo vaikams būtų geriau. O aš su savimi noriu gyventi darniai. Tada ir pati jaučiuosi laiminga, ir žmonės, esantys šalia manęs.

Ar jums svarbus finansinis darbo įvertinimas?

Kiekvienam jis svarbus. Kai žmonės sako, kad laimė – ne pinigai, jie labai meluoja. Tam tikra prasme laimė – pinigai. Jei manęs kas nors klaustų, kada buvau laimingesnė, ar kai uždirbau tiek, kiek prieš penkiolika metų, ar dabar (juk mano atlyginimas pasikeitė „n“ kartų), turbūt atsakyčiau, kad laimingesnė jaučiausi anksčiau. Darbas su pinigais tarsi neturėjo nieko bendro. Tačiau jei dabar neuždirbčiau tiek, kiek uždirbu – nežinau, koks būtų mano atsakymas.

Juk egzistuoja poreikių piramidė. Labai baisu, kai žmogus už savo atlyginimą gali tik pavalgyti, pamiegoti. „Gala“

2011 m. birželio 23–liepos 1 d., Nr. 25 (69)

Gimtasis kraštas

Kelionės

13

Jurga JURKEVIČIENĖ Eidama susitikti su garsiuoju italų reklamos fotografu O.Toskaniu, jaudinausi. Su garsenybe turėjau kalbėti apie jo gimtąją Toskaną (koks nuostabus pavardės ir vietovardžio žaismas), tačiau ramybės nedavė klausimas: „Kodėl būtent Toskana šiandien yra turistų geidžiamiausias Italijos regionas? Kuo ji įdomesnė už Siciliją, Apuliją, Venetą? O gal už beprotišką populiarumą Toskana turi būti dėkinga režisieriui Bernardui Bertolučiui ir jo kino juostai „Aš šoku viena“? Jaudinausi ne be pagrindo – agresyviausią visų laikų reklamos fotografą mano klausimas išvedė iš kantrybės.

Čia gyvena turtuoliai „Ar žinote, kuo bėdžiai skiriasi nuo turtuolių? – staiga išpyškino man į akis pro raudonus akinius žvelgdamas fotografas. – Ogi tuo, kad bėdžiai griauna ir stato, stato ir griauna, ir vėl stato. Tikri turtuoliai niekada nieko nestato. Jie perka kultūrinį paveldą ir jį užkonservuoja. Štai jums ir atsakymas, kuo įdomi Toskana. Toskanos dar niekas nesugriovė ir neperstatė, ten gyvena beveik vieni turtuoliai.

Toskana – tai kultūros paveldas.“ Kas nors kartą vaikštinėjo kiparisais apsodintais kalvotais Toskanos keliais, klaidžiojo prisirpusiais vynuogynais ir žvalgėsi į bekraštę rugių laukų panoramą, gali patvirtinti – čia tikrai karaliauja amžinybė. Toskanos peizažas nepavaldus laikui. Toskana – tai muziejus po atviru dangumi, nepaliestas šiurkščios šiuolaikinio žmogaus projektavimo aistros, nesubjaurotas modernios architektūros. Tai tokių gamtos fanatikų kaip O.Toskanis akylai saugomas gamtos ir architektūros paveldas. Visą gyvenimą fotografas paaukojo pirmapradei Toskanai išsaugoti.

Italijos perlas Vynuogynų kalvos ir kiparisų keliai, atsiremiantys į akmeninį viduramžių statinį, kurį sunku pavadinti būstu, greičiau – tvirtove, ir šiandien stūkso kaip Leonardo da Vinčio, Fra Andželiko, Ticiano drobėse. Žali panoraminiai pievų plotai, mėlynas dangus, balti debesys pro akmeninio pastato arkos formos langą... Tai gyvas gamtovaizdis.

Toks kaip Renesanso drobėje. Tai nepakartojamo žavesio Toskana.

Kas neragavo Toskanos valgių, negali pasakyti buvęs šiame krašte.

Toskana vadinama Italijos perlu ne tik dėl ypatingos estetikos, tai – intelektualiausia Italijos žemės dalis, kurioje gimė Renesansas. Italų kalbos pagrindu laikomą Toskanos dialektą sukūrė Renesanso poetai Dantė, Petrarka, Bokačas.

Namas lyg amžinas kapas Jei pažvelgtume į Apeninų pusiasalio „batą“, Toskana driekiasi Apuanijos Alpių ir Apeninų nugarkaulio papėdėje. Iš vienos pusės ji glaudžiasi prie Tirėnų jūros, kitoje ribojasi su Umbrija, Lacijumi, Marke.

Toskana stebina turistus viduramžių žavesiu

Toskanos sostinė – Florencija. Tai vienas nuostabiausių miestų ne tik Italijoje, bet ir visame Senajame žemyne.

Jau IX amžiuje prieš Kristų dabartinėje Toskanos teritorijoje apsigyveno etruskai. Šiandien turistų dievinamuose miestuose – Volteroje, San Džiminjane, Populonijoje – etruskai sausino pelkes ir pradėjo statyti pirmus namus. Čia Etrūrijos gyventojai konstravo senovės vandentiekių – akvedukų – sistemas, kurių liekanų galima aptikti Toskanoje dar ir šiandien. Tai buvo ypatinga kultūra ir civilizacija, kurios filosofija paremta pomirtiniu gyvenimu. Tai lėmė etruskų architektūros – siauručių rausvų plytų, naudojamų gyvenamiesiems pastatams, klojimo būdą. Namas turėjo būti amžinas lyg kapas, kuris žmogui būtų reikalingas ir po mirties.

Elbos saloje ir žemyne etruskai liejo geležį. Į etruskų statybos ypatybes ir skulptūras, lietas iš geležies, galima pažvelgti ir šiandien. Sovanos ir Vetulonijos nekropoliai – muziejai, kuriuose sukaupta Toskanos praeitis, jų palikuonių – etruskų tradicijos, istorija. Romėnų legionierių invazija į Etrūriją šiai kultūringai civilizacijai padarė daug žalos, tačiau romėnams užteko gudrumo išsaugoti ir vėliau panaudoti etruskų architektūros ir inžinerijos paslaptis.

cingos gotikinio stiliaus balto marmuro bažnytėlės, pakibusios ant Arno upės kranto Pizoje atrodo lyg ne žmogaus, o Dievo rankų sukurti kūriniai.

Garsusis Pizos Skuola Normale ir universitetas, kuriame sėkmingai veikia ir Baltistikos katedra, Sienos bei Florencijos universitetai – italų tautos pasididžiavimas. Unikalus sniego baltumo Pizos Stebuklų aikštės ansamblis su bazilika, kapinėmis, krikštykla ir nepakartojamu svyrančiu Pizos bokštu grožiu ir estetika nenusileidžia Florencijos centrui – Sinjorijos aikštei ir Šventosios Marijos Gėlių bazilikai su unikaliu Brunalesčio kupolu. Šis iš trijų elementų romaninio stiliaus ansamblis pastatytas derinant trijų – balto, rožinio ir žalio – marmuro luitus, atgabentus iš Kararos kasyklų, to paties marmuro, iš kurio šedevrus kalė didysis Mikelandželas. Į dangų lyg strėlė šaunanti Džioto kampanilė – viena grakščiausių varpinių pasaulyje.

Akmeniniai miestai

Modernui vietos nėra

Toskanos sostinė – Florencija. Du ryškiausi miestai – Piza ir Siena. Jie garsėja viduramžių architektūra. Florencija, Piza ir Siena – stulbinantys elegancija ir istorija akmeniniai miestai, išsaugoti iki šių dienų. Šių miestų centrinė aikštė ir aplinkinės gatvės – tokios, kokios buvo prieš šimtą metų.

Prieš du, tris, keturis šimtus metų.

Tokios, kokios buvo visada.

Toskanos regioną charakterizuoja ir romaninio stiliaus architektūriniai Florencijos ir Pizos, Sienos miestų ansambliai. Iki šių dienų jie laikomi nepakartotais pasaulio stebuklais. Gra-

Vaikštant Florencijos ir Pizos miestų senamiesčiais įspūdį daro ne tik brangūs miesto madų butikai, įspūdingo grožio konditerija garsėjančios kavinės ir barai. Labiausiai stebina nepakitusi feodalinio laikotarpio architektūra. Anot garsiojo fotografo O.Toskanio, įsigiję šių laikų pastatus toskaniečiai, skirtingai nei kitų Italijos regionų gyventojai, nepuola į savo namus brukti moderno. Čia dominuoja garsusis toskanietiškas rustiko stilius. Jei toskanietis išduotų savo rustiko stilių, jis nebū-

tų toskanietis. Tai reiškia, kad visais įmanomais būdais bandoma išsaugoti interjerų autentiką. Būstas turi išlikti toks, koks buvo XII–XIII amžiuose. Čia ir išryškėja tikroji Toskana.

Anot O.Toskanio, turtingi žmonės investuoja į praeities išsaugojimą. Tai reiškia, kad specialiais brangiais japonų chemijos laboratorijoje sukurtais antibiotikais konservuojamos būste išlikusios praeities vertybės. Pirmiausia tai sienose išlikusios etruskų plytų liekanos. Nors Kararos mieste kasamas brangiausias Italijos marmuras, toskaniečiai, užuot kloję grindis šiuolaikiniu brangiu, tačiau beasmeniu marmuru, dezinfekuoja ir atnaujina deformuotas mozaikines grindis.

Atidengia durų pertvaras – architravus, kurie interjerui Toskanos teikia ypa-

tingos prabangos įspūdį, antibiotikais konservuoja kinivarpų išgraužtus sienojus. Sienos taip pat paliekamos grubios, tik išbalinamos, tačiau išlieka natūralaus baltinto tinko įspūdis. Įsivaizduokite, kaip tokiame interjere įdomiai atrodo šiuolaikiškos technologijos santechnika, virtuvės įranga, apšvietimas, antikvariniai veidrodžiai ir baldai. Žemė ir kitas nekilnojamasis Toskanos turtas prieinamas tik turtingiausiems pasaulio žmonėms. Turistams bandoma parduoti meistrišką rustiko stiliaus kopiją.

Jis kuriamas kaimo turizmo verslu užsiimančių bendrovių ir privačių asmenų išpirktose pilyse, tvirtovėse, akmens būstuose.

Kas neragavo Toskanos valgių, negali pasakyti buvęs šiame krašte.

Toskanos virtuvė išliko be jokių gastronominių įmantrybių. O.Toskanis ją tiesiai šviesiai vadina kaimiečių virtuve. Būtent tuo ji išraiškinga ir sveika. Ji vertinga pirmapradžių produktų – mėsos, sūrio, kumpio, aliejaus, vandens – kokybe, dėl kurios garsiausiu Italijos virėju tapo taip pat toskanietis Fulvijas Pierandželinis.

Toskanos vynuogynuose spaudžiamas išraiškingiausias Italijos vynas „Brunello di Montalcino“. Šio vyno derinys su florentietišku bifšteksu – dar vienas gerovės įrodymas. Mat ir vynas, ir 4 centimetrų storio lyg sviestas pjaustomas nemarinuotas bifšteksas – ypatingo skonio. Toskanos kalvose išauginto jaučio mėsa – prabangos išraiška. Šis krosnyje keptas patiekalas – nekasdienis valgis.

regionas garsėja puikiais vynais.

Akmeninis miestas Siena stulbina savo elegancija ir istorija.

„Ieva“

GK archyvo nuotraukos

14

Gimtasis kraštas

Laisvalaikis

2011 m. birželio 23–liepos 1 d., Nr. 25 (69)

Rekonstruotas Žygis po Lietuvą „Malūnų keliu“ dviračių takas pajūryje Palanga ir dviračiai – neatsiejamas dalykas. Pastaraisiais metais dviračių turizmas pajūryje sparčiai populiarėja, o vietos gyventojams dviratis – ir susisiekimo priemonė.

Pajūryje baigtas rekonstruoti dviračių takas tarp Šventosios ir Palangos. Jis skatins poilsiautojus aktyviai leisti laisvalaikį. Tikimasi, kad populiarinti dviračių turizmą padės baigtas rekonstruoti 12 kilometrų ilgio dviračių takas tarp Šventosios ir Palangos. Už pusantro milijono litų pakeista tako danga, įrengtas apšvietimas, sustojimo aikštelės su dviračių stovais.

Žygio „Pavyk pajūrio vėją“ dalyviai, pirmieji išbandę rekonstruotą taką, tvirtino, kad jis puikus. Taku susidomėjo ir riedutininkai, kurių čia itin padaugėjo. „Kai bus rekonstruota Meilės alėja, nuo Šventosios iki pat Klaipėdos, bus užbaigta dviračių trasa, kuri eina dviračių takais. Ten nedidelė atkarpėlė yra per Karklę, kur važiuoja automobiliai, o šiaip tai saugi ir maloni važiuoti dviračių trasa“, – sakė Palangos savivaldybės Ekonominės plėtros skyriaus vedėja Irena Šatkauskienė. Darbus Palangoje Meilės alėjoje tikimasi baigti spalį.

GK inf.

Radviliškio žygeiviai, apkeliavę rajono malūnus, ketina sudaryti maršrutą, kuriame stūkso unikalūs kultūros paveldo objektai.

GK archyvo nuotrauka

Pajūryje baigtas rekonstruoti dviračių takas tarp Šventosios ir Palangos.

GK archyvo nuotrauka

Radviliškio miesto kultūros centro darbuotojai ir Radviliškio rajono jaunimo klubo MIX nariai, per dvi dienas dviračiais įveikę unikalų maršrutą, planuoja detaliai aprašyti ekspediciją, sudaryti kelionės maršrutą. Edukacinė, kraštotyrinė medžiaga tarnaus visiems norintiems keliauti malūnų keliu.

Šiais metais projektas „Malūnų kelias“ orientuotas ne tik į istorinį ir kultūrinį maršrutą, bet ir į sveikos gyvensenos bei turiningo laisvalaikio leidimo būdą. Naujasis maršrutas bus pristatytas visuomenei. Žygis dviračiais, aplankant senuosius Radviliškio rajono malūnus, turėtų tapti skatinamąja sveikos gyvense-

nos, aktyvaus laisvalaikio leidimo priemone, kuri, be fizinės sveikatos gerinimo, praplečia dalyvių dvasinį ir kultūrinį akiratį.

Dviejų dienų žygis dviračiais, sustojant nakvynei Baisogalos gimnazijoje, išklausant pasakojimų apie malūnus, vietoves, kuriomis keliavo dviratininkai, paliko neišdildomą įspūdį žygio dalyviams. Per dvi dienas jie nuvažiavo per 130 km, ištvėrė lietų, saulę, priešpriešinį vėją, „linksmuosius“ Šiaulėnų kalnelius ir žvyrkelį. Žygyje galėjo dalyvauti visi norintys ir ištvermės turintys radviliškiečiai. Jauniausiam žygio dalyviui buvo vos 10 metų, o vyriausiajam – 58.

Pirmiausia dviratininkai pajudėjo prie Vaskonių malūno. Neprailgo pirmoji žygio diena. Žygeiviai, susitikę su Gražina Vendriene, išgirdo pasakojimą apie Alksniupių malūną, Laimutė Didžbalienė papasakojo apie Alksniupių kraštą, Baisogalos malūno istoriją ir dvaro paslaptis.

Paskutinis malūnas – Radviliškio, kuris dabar vadinamas „Bermontininkų“.

Nepabūgę oro permainų visi 18 dviračio žygio dalyvių sėkmingai kirto finišą.

GK inf.

Horoskopai (birželio 27–liepos 3 d.)

E Avinui prasideda nepaprastai pa- K Svarstyklės bus labai patenkintos lankus laikotarpis – visi jo sumanymai savo planų realizavimu. Žmogus, kuris bus sėkmingai įgyvendinti. Visi projektai duos pelno. Jūsų idėjos sulauks pritarimo verslo pasaulyje. Savaitės pabaigoje laukia svarbūs dalykiniai susitikimai ir priėmimai, pažintys su įtakingais asmenimis.

buvo vienas iš jūsų nedraugų, dabar pasirengęs tapti jūsų pagalbininku ir bičiuliu.

Finansiniai laimėjimai pranoks visus lūkesčius. Kai kurių Svarstyklių laukia kelionė į užsienį kartu su šeima. Savaitės pabaigoje namuose laukia linksmos iškilmės.

F Jaučiai turėtų laikytis darbo gra- LSkorpionas negalės atsisakyti keliofiko ir dėl menkniekių neatitrūkti nuo svarbių reikalų. Jeigu darbe iškiltų problemų, būtų geriau nekomplikuoti situacijos, veikti ramiai ir spręsti jas įprastu būdu. Bendras verslas atsidurs ties žlugimo riba dėl nesutarimų su partneriais, todėl pasistenkite rasti bendrą kalbą ir veikite drauge.

nės į užsienį. Reikia pasirašyti svarbią sutartį, todėl teks leistis į kelią. Susitikimas su senu verslo partneriu leis atnaujinti ankstesnius ryšius. Gausite gerų žinių, tiesiogiai susijusių su jūsų tolesne karjera. Malonių staigmenų žada santykiai su priešingos lyties atstovu.

G Dvynių laukia daugybė darbų, su- M Šauliai visus aplinkinius nustebins sijusių su svarbaus projekto realizavimu. savo optimizmu ir tikėjimu būsima sėkReikės kuo greičiau užbaigti tai, kas pradėta. Jums padės kolegos ir bičiuliai, bet laiko kitiems reikalams vis tiek neliks. Pinigų pakaks skoloms grąžinti ir skubiems mokesčiams sumokėti. Kai kurių Dvynių laukia kelionė, apie kurią seniai svajojo.

me. Sąjungininkais netikėtai taps tie, kurie anksčiau abejojo jūsų laimėjimais. Savaitė bus nepaprastai tinkama finansiniams reikalams tvarkyti. Tie, kurie svajoja apie prestižinį postą užsienyje, pralenks konkurentus ir netrukus gaus atitinkamą pasiūlymą.

H Vėžys gali surizikuoti ir imtis projektų, keliančių tam tikrų abejonių. Stu- N Ožiaragis turėtų visas jėgas skirti dentams rekomenduojama daugiau mokytis, ypač tiems, kurių laukia baigiamieji egzaminai. Pasistenkite, kad jūsų reikalai, pastangos palypėti karjeros laiptais ir gauti daugiau pinigų neaptemdytų šeimyninio gyvenimo.

svarbiai užduočiai, nes dabar jis atsilieka nuo grafiko. Dėl vėlavimo patirsite nemalonumų darbe ir turėsite didelių išlaidų.

Netikėtai teks leistis į kelionę, kuri dar labiau sutrikdys jūsų verslo planus. Bet kol kas dar ne viskas prarasta, jūs galite ištaisyti padėtį.

I Liūtų padėtis ateinančią savaitę bus tokia unikali ir privilegijuota, kad jie ga- O Vandenių laukia trumpa kelionė, nes reikės įforminti svarbų projektą. Valslės imtis visko, ko tik panorės. Tik reikėtų vengti problemų santykiuose su aplinkiniais. Savo darbo profesionalai gaus didesnį atlyginimą. Ruoškitės brolio ar sesers vizitui – su jais reikės išspręsti kažkokią svarbią šeimyninę problemą.

Jįprastam Mergelė visą dėmesį turės skirti darbui. Entuziazmas padės

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose.

Atsakymą sužinosite kitame GK numeryje.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija.

s mingai ir laiku atlikti užsėk duotį. Planetos jau sudarė sąd llygas imtis naujo verslo projekto, kurio realizavimas paje reikalaus daug lėšų. Dailiosios re lyties atstovėms atsiras laiko pasirūpinti savimi. sirū

tybės tarnautojai gali susikivirčyti su kolegomis, o astrologas jiems nepataria ieškoti naujos darbovietės. Netrukus problemos bus sureguliuotos, ir jūsų autoritetas išaugs. Studentai sėkmingai išlaikys egzaminus. Tinkamą būstą ras tie, kurie jo jau seniai ieškojo.

P Žuvys netikėtai iškeliaus į pietus arba pietryčius. Kai kurios Žuvys važiuos į užsienį dirbti arba mokytis. Studentai, svajojantys apie prestižinį mokslo diplomą, pravers užsienio aukštosios mokyklos duris. Laukite atvykstant svečių iš toli. O jaunų šeimų netrukus laukia pagausėjimas.

2011 m. birželio 23–liepos 1 d., Nr. 25 (69)

Gimtasis kraštas

Laisvalaikis

Drobėje užfiksuotos originalios akimirkos

15

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Palangos vasaros skaitykloje – kultūros ir informacijos saloje – grupė „Devyni vėjai“ kviečia į parodą „Akimirkos“.

Grupė „Devyni vėjai“ – Savicko dailės mokyklą baigę įvairių profesijų žmonės, kuriuos vienija tapyba. „Kiekvienam žmogui, nepaisant jo amžiaus ir profesijos, būtina prisiliesti prie meno, kuris minkština sielą, aštrina vaizduotę ir skatina humoro jausmą“, – įsitikinę „Devyni vėjai“. „Devynių vėjų“ grupės narių sukurti paveikslai buvo eksponuojami Savicko dailės galerijose Vilniuje, Palangoje ir Trakuose, Sostinės dienų renginiuose Vilniuje, M. ir J.Šlapelių name-muziejuje, Lietuvos technikos bibliotekos galerijoje, A.Mickevičiaus bibliotekoje, konferencijų ir laisvalaikio centre „Kernavės bajorynė“, viešbučio „Novotel“ konferencijų centre, sėkmingai ben-

dradarbiaujama su interneto meno galerija „Artonline“. Be to, „Devynių vėjų“ tapytojai prisideda prie paramos visuomenės nariams, kuriems reikalinga pagalba: daug savo darbų jie kasmet dovanoja Tarptautinei Kalėdų labdaros mugei, kurią Vilniaus rotušėje organizuoja Tarptautinė moterų asociacija Vilniuje ir užsienio šalių ambasados, globoja ponia Alma Adamkienė.

Palankaus susidomėjimo „Devynių vėjų“ darbai sulaukė Latvijos Respublikoje. Europos parlamentui ir Tarybai 2008-uosius paskelbus Europos kultūrų dialogo metais, Lietuvos Respublikos ambasadoje Rygoje „Devyni vėjai“ pristatė parodą „Latvijos meno atspindžiai“, kurioje per paveikslus vyko pokalbis

Pedagogės Rūtos Vyšniauskienės tapyboje dominuoja senamiesčio motyvai.

tarp kaimyninių tautų, sielų ir meninės patirties.

Dailininkai turi individualų požiūrį į pasaulį ir jį išreiškia per motyvą, spalvą, kompoziciją, potėpį.

Tas meninės raiškos arsenalas kas kartą skiriasi. Lietuvos nacionali-

nės M.Mažvydo bibliotekos vasaros skaitykloje Palangoje eksponuojamuose paveiksluose bandoma pasinaudoti akimirkos suvokimu ir stilistika, laisvai pasirenkant iškilusį motyvą, bet išliekant atviriems tradicinei tapybai.

Pasijuokime

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose.Atsakymą sužinosite kitame GK numeryje.

••• Turistas paskambina prie pilies vartų. Atidaro tarnas.

– Ar galėčiau apžiūrėti pilies senienas?

– Neįmanoma, – atsako tarnas. – Malonioji ponia ir jos motina išvykusios.

••• Žmona savo vyrui: – Manau, kad mūsų apsilankymas Bestmanams labai patiko.

– Kodėl taip manai?

– Aš pastebėjau, kad mums atėjus jie buvo blogos nuotaikos, tačiau kai išeidinėjome, negalėjo nuslėpti džiaugsmo.

••• – Kas yra tikroji laimė, mano sūnau, tu sužinosi tik vedęs.

– Tikrai, tėti?

– Taip, tikrai, tik tada jau bus per vėlu.

••• – Padavėjau, kur mano alus?

– Atleiskite, bet pirmiausiai aš aptarnausiu štai tą moterį.

Supykęs svečias pačiumpa padavėją už pakarpos ir suriaumoja: – Ką tai reiškia? Ar mes esame aludėje, ar skęstančiame laive?

••• – Regina, aš prisiekiu, jog tu esi pirmoji moteris, kurią aš kada nors bučiavau.

– Gali neprisiekinėti, aš matau.

••• – Kaip manai, Barbara, – klausia vyras savo žmonos, – ar mes po mirties virsime dulkėmis?

– Žinoma!

– O, tada po mūsų lova guli jau mažiausiai trys lavonai.

••• Ankstyvas rytas. Iš palapinės pasigirsta balsas: – Antanai, Antanai, ar tu visai kvailas?

– O kas?

– Kur tu tinklus vakar pastatei? Pievoj!

– Kur irklavai, ten ir stačiau...

••• Pas gydytoją: – Daktare, praradau atmintį...

– Ir nuo kada jums tai?

– Kas nuo kada?!

Lilijos Valatkienės nuotrauka

Ši unikali kultūros ir informacijos salos grupės „Devyni vėjai“ paroda „Akimirkos“ Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Palangos vasaros skaitykloje veiks iki rugpjūčio 11 dienos.

GK inf.

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 14 p., atsakymai: Vertikaliai: Barokamera. Padu. Teroras. Sapnai. Ligi. Škiperis. Dama.

Kraujas. Le. Kas. Dar. Šis. Doilis. „oho“.

Naudos. Vadas. Reinas. Žinosi. Balionas. Kitam. Tonas. Kurosava.

Horizontaliai: Šluba. Peldai. Aria. Lt. Dogma. Rio. Buria. „Neon“. Daina. Ris. Klounas. Reidas. Kemša. Los. Kukis.

Ku. Mesijas. Žir. Apas. Vito. Ropes.

Anas. Nr. Dodoma. Aidahas. V. Vis. Rosita.

Pažymėtuose langeliuose: DOBILIUKAS. Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 15 p., atsakymai: Vertikaliai: Blokada. Narplė. Baldai.

Romi. Kina. Pink. Kanva. Ūsas. Otava. Gikas. Alatau. Valio. „Touran“.

Ižas. Manta. Iškęs. Guda. Viso. Apdaila. Jungiklis. Jovaras. Upita. Diržo. Sora. Mėsa.

Horizontaliai: Elena. Kokios. Skardininkas. Algimanta. Alpaka. Dalia. Katė. Vatai. Jauja. Ilguva. Šiuris.

Odont. Unikodas. Anoj. Midi. Gaus.

Liksim. Šarlotė. Kuosa. Žiras. Alyvos.

Skaičiais pažymėtuose langeliuose: ŽVEJOKLIS.

(Užs. 14)

(Užs. 15)

(Užs. 13)

16

Gimtasis kraštas

2011 m. birželio 23–liepos 1 d., Nr. 25 (69)

TV programa LTV2 8.00 8.30 9.00 11.30

Birželio 27, pirmadienis

12.00 13.00 13.30 14.20 14.35 15.05 16.00 16.30 17.00

„Makleodo dukterys“.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Makleodo dukterys“ (k.).

10.00 Teisė žinoti (k.).

11.00 Tarp Rytų ir Vakarų.

12.00 Sveikinimų koncertas (k.).

14.00 Pradėk nuo savęs (k.).

14.30 Savaitė (k.).

15.00 „Makleodo dukterys“.

16.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“.

19.45 Misija. Lietuvis.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.00 Bėdų turgus.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.05 Premjera. „Viza namo“. Dok. apybraiža.

23.15 Vakaro žinios.

23.30 „Snaiperio taikinyje“.

„Specialioji Los Andželo policija“.

„Nuogas ginklas 33 1/3“.

Sveikinimų koncertas.

6.20 „Superdidvyrių komanda“ (k.).

6.50 „Policijos akademija“ (k.).

7.20 „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“ 8.50 „Nekviesta meilė“ (k.).

9.50 Super KK2 (k.).

(N-7) 10.50 Komedija „Jaunasis Einšteinas“ (k.).

12.40 Farai (k.).

13.10 „Superdidvyrių komanda“.

13.40 „Policijos akademija“.

14.10 „Linksmieji Tomas ir Džeris“.

14.40 „Drakonų kova Z“.

15.40 „Meilė ir kančia“.

17.40 Serialas „Dabar ir visada IV“.

18.45 Žinios.

19.10 KK2.

19.40 „Pavogta laimė“.

20.10 „Aš myliu Lietuvą“.

Realybės šou. (N-7) 21.00 Kitas! (N-7) 21.30 Pričiupom!

22.00 Žinios.

22.30 „Specialioji Los Andželo policija“.

23.35 „Karališkos kančios“. (N-7) 0.40 „Vampyro dienoraščiai“.

(N-14) 1.40 „Išrinktieji“.

6.35 Teleparduotuvė.

6.55 „Choras“.

7.55 „Džezabelės Džeim sugrįžimas“.

8.55 „Meilės sūkuryje“.

10.00 „Moterys meluoja geriau“.

10.30 „Širdys paklydėlės“.

11.10 Komedija „Nuogas ginklas 33 1/3“.

(JAV, 1994 m.).

12.40 „Norite tikėkite, norite – ne!“ 13.40 „Futurama“.

14.10 „Hana Montana“.

14.40 „Legenda apie Tarzaną“.

15.10 „Simpsonai“.

15.40 „Aurora“.

16.40 „Marinela“.

18.45 TV3 žinios.

19.10 Gyvenimas yra gražus.

20.00 Vasara pagal Rūtą.

21.00 „Kas nori nužudyti Mią?“ 21.40 TV3 vakaro žinios.

22.00 „Viešbutis „Babilonas“.

23.10 Mokslinės fantastikos f. „Ateiviai prerijose“.

(Kanada, 2009 m.).

1.00 „CSI Majamis“.

1.55 „Mano vardas Erlas“.

2.20 „Biomoteris“.

6.30 Televitrina.

7.00 Smagiausios akimirkos (k.).

7.50 „Dapkai ir Butkai“. (k.).

9.00 Mano šaunioji sodyba (k.).

10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.).

10.45 Šeštadienio rytas (k.).

11.45 Televitrina.

12.15 „Gedimino 11“ (k.).

(N-7) 13.20 Sveikinimų koncertas (k.).

(N-7) 15.20 Smagiausios akimirkos.

15.50 „Dapkai ir Butkai II“.

17.00 „Gedimino 11“.

18.10 Ekstrasensų mūšis IX. (N-7) 19.10 Nerealios namų šeimininkės.

20.00 Žinios.

20.25 Karštas vakaras.

21.00 Sąmokslo teorija.

22.00 „Drūtsraigtis.

Lietuvos galiūnas 2010“ II etapas, Utena.

23.25 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N7) 0.35 „Žaibiški tyrimai“ (k.).

1.35 Autofanai (k.).

2.05 Bamba. (S)

17.50 18.35 19.05 20.50 21.50 23.30 24.00 0.30

TV1 8.05 Teleparduotuvė.

8.40 „Tazmanija”.

9.10 „Kaukė“. Animac. serialas.

9.40 „Antinas Gudruolis“.

10.05 „Supermergaitės”.

10.30 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi”.

11.00 „San Francisko raganos“.

12.00 „Gilmoro merginos“.

Serialas šeimai.

13.00 „Velniūkštė“.

14.00 Teleparduotuvė.

14.30 „Draugai VI“.

15.00 „Vaiperis”.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

8.00 8.25 8.35 9.00 11.30 12.00 12.55 13.30 14.20 15.05

„Meilės įkaitai“.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Makleodo dukterys“ (k.).

10.00 „Komisaras Reksas“ (k.).

11.00 Ant svarstyklių.

12.00 Festivalis „Benai, plaukiam į Nidą“.

Koncertas „Senos geros dainos skamba vėl naujai“ (k.).

14.15 „Šilko kelias“ (k.).

15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 16.00 „Makleodo dukterys“.

17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“.

(N-7) 19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.00 Stilius.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.05 Vasaros ritmu.

Geriausios LRT melodijos.

23.00 Vakaro žinios.

23.30 „24 valandos“.

6.20 „Superdidvyrių komanda“ (k.).

6.50 „Policijos akademija“ (k.).

7.20 „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“ 8.50 „Nekviesta meilė“.

9.50 FTB (k.).

10.40 „Pavogta laimė“ (k.).

11.40 KK2 (k.).

12.10 Kitas! (k).

12.40 Pričiupom! (k).

13.10 „Superdidvyrių komanda“.

13.40 „Policijos akademija“.

14.10 „Linksmieji Tomas ir Džeris“.

14.40 „Drakonų kova Z“.

15.40 „Meilė ir kančia“.

17.40 „Dabar ir visada IV“. Serialas.

18.45 Žinios.

19.10 KK2.

19.40 „Pavogta laimė“.

(N-7) 20.10 Aš myliu Lietuvą.

(N-7) 21.00 Kitas! (N-7) 21.30 Pričiupom!

22.00 Žinios.

22.30 Romantinė komedija „Meilės įkaitai“ (1997 m., JAV). (N-7) 0.45 „Vampyro dienoraščiai“ (2009 m., JAV). (N-14) 1.45 „Išrinktieji“.

„Žmogėdra“.

6.40 6.55 7.25 7.55 8.55 10.00 10.30 11.10 12.10 12.40 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 18.45 19.10 20.00 21.00 21.40 22.00 23.00 0.50 1.40 2.05

Teleparduotuvė. „Hana Montana“. „Simpsonai“. „Džezabelės Džeim sugrįžimas“. 3, 4 s. „Meilės sūkuryje“. „Moterys meluoja geriau“. „Širdys paklydėlės“.

Vasara pagal Rūtą. „Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai“. „Norite tikėkite, norite – ne!“ „Futurama“. „Hana Montana“. „Legenda apie Tarzaną“. „Simpsonai“. „Aurora“. „Marinela“.

TV3 žinios, kriminalai.

Gyvenimas yra gražus. Ūkininkas ieško žmonos. „Kas nori nužudyti Mią?“.

TV3 vakaro žinios. „Liudininkai“.

Siaubo f. „Žmogėdra“ (JAV, Kanada, 2007 m.). „CSI Majamis“. „Mano vardas Erlas“. „Biomoteris“.

Spaudos apžvalga.

Su aušra Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai Spaudos puslapiai.

LTV2

Birželio 28, antradienis

„Volkeris, Teksaso reindžeris“.

Tele bim-bam.

Gustavo enciklopedija.

Labas rytas.

Muzikos pasaulio žvaigždės (k.).

Mažųjų žvaigždžių valanda (k.).

Etnokultūros ratas (k.). „Makleodo dukterys“. „Teka saulė vakaran“.

Dalia Kutraitė kalbina...

Rimą Kurtinaitį (k.).

Miesto kodas (k.).

Tele bim-bam.

Gustavo enciklopedija.

Pasaulio dokumentika. „Civilizacijų paslaptys.

Ramzis. Dievo ar žmogaus rūstybė?“ „Likimo valsas“.

Sietynas. „Šerloko Holmso nuotykiai. Paskutinis vampyras“.

Dok. f. „Henrikas Juškevičius – pasaulio žmogus“.

Elito kinas. „Amerika prieš Džoną Lenoną“.

Dok f. (N-7) Muzikos pasaulio žvaigždės.

Panorama. „Snaiperio taikinyje“.

(N-7)

„Legenda apie nuostabiausiąjį Maksimą“.

6.30 Televitrina.

7.00 Smagiausios akimirkos (k.).

7.50 „Dapkai ir Butkai“ (k.).

9.00 Ekstrasensų mūšis (k.).

10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.).

10.45 Sekmadienio rytas (k.).

11.35 Televitrina.

12.05 „Gedimino 11“ (k.).

13.15 Melodrama „Svajonių viešbutis: Malaizija“ (k.). (N7) 15.00 Smagiausios akimirkos.

15.50 „Dapkai ir Butkai II“.

17.00 „Gedimino 11“.

18.10 Ekstrasensų mūšis.

(N-7) 19.10 Nerealios namų šeimininkės.

20.00 Žinios.

20.25 Karštas vakaras.

21.00 Geras filmas.

Komedija „Legenda apie nuostabiausiąjį Maksimą“ (2010 m., JAV). (N-14) 23.00 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.).

(N-7) 0.10 „Srautas I“ (k.).

(N-7) 1.10 Tauro ragas (k.).

1.40 Bamba. (S)

16.00 16.25 16.35 17.00 17.50 18.35 19.05 20.30 21.30

23.00 23.35

24.00 0.30

Gustavo enciklopedija. „Kurmis ir...“ „Pašėlę Tornberiai“.

Labas rytas.

Muzikos pasaulio žvaigždės. Akacijų alėja 2010 (k.).

Miesto kodas (k.).

Sietynas (k.). „Makleodo dukterys “. Čiurlionio kodas. (k.).

Dok. f. „Henrikas Juškevičius — pasaulio žmogus“.

Gustavo enciklopedija. „Kurmis ir...“ „Pašėlę Tornberiai“.

Gyvenimas gražus. „Likimo valsas“.

TV serialas.

Kaimo akademija. Šviečiamoji laida kaimui.

LTV aukso fondas. „Pelėkautai“. TV filmas.

Veidai. Lietuvių dokumentikos meistrai.

Petras Abukevičius.

Iškilmingo literatūros ir muzikos vakaro, skirto Nobelio premijos laureato Česlavo Milošo 100-osioms gimimo metinėms, transliacija iš Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios (k.). „Lemtingi metai“.

Muzikos pasaulio žvaigždės. Koncertuoja M. Sogny fondo jaunieji pianstai. 1 d.

Panorama.

Vienos filharmonijos orkestro koncertas Madride.

TV1 8.05 Teleparduotuvė.

8.40 „Tazmanija”. Animac. serialas.

9.10 „Kaukė”. Animac. serialas.

9.40 „Antinas Gudruolis”.

Animac. serialas.

10.05 „Supermergaitės“.

10.30 „Nenugalimieji.

Kovos tęsiasi”.

Animac. serialas.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

Spaudos puslapiai.

16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

17.00 „Keršto bučiniai“.

18.00 „F. T. Budrioji akis”.

19.00 „4400” .

20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai”.

21.00 „Malonus miestelis“.

Komedija. (N-7) 23.30 „4400“ (k.).

14.50 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.20 18.00 18.15

TV6 9.15 9.30 10.00 11.00

19.05

12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 21.35 23.35 0.05

Teleparduotuvė.

Universitetai.lt. „Angelas“. „Kobra 11“. Nuotykių serialas. (N-7) „Keliautojas į praeitį“ (1). Fantast. serialas. „Vedęs ir turi vaikų“. „Rezidentai“. (N-14) Teleparduotuvė. „Heraklis. Legendinės kelionės“. „Angelas“. „Kobra 11“. „Keliautojas į praeitį“ (2). „CSI Niujorkas“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Rezidentai“.

Komedija. (N-14) „Žurnalistai“.

Humoro laida. „Ir kalnai turi akis 2“.

Siaubo f. (N-14) „Pietų parkas“.

Animac. komedija. „Plikšių juokeliai“.

Lietuvos ryto TV 6.34 TV parduotuvė.

6.50 Griūk negyvas!

7.20 „Policijos nuovada”.

TV serialas. (N-7) 8.20 Skonio reikalas (k.).

9.15 Kas tu toks? (k.)

10.10 Teletabiai.

10.40 Šiandien kimba.

11.10 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

12.05 Griūk negyvas!

12.30 24/7 (k.)

13.30 TV parduotuvė.

14.00 Gongo Gangas (k.).

10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

Laida „112“.

Tarp Rytų ir Vakarų.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Namai namučiai.

Atsiliepk dainoj.

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

Dienos tema.

Gera girdėti.

11.00 „San Francisko raganos II”.

12.00 „Gilmoro merginos”.

Serialas šeimai.

13.00 „Velniūkštė“.

14.00 Teleparduotuvė.

14.30 „Draugai VI“. Humoro serialas. (N-7) 15.00 „Vaiperis”.

16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

17.00 „Keršto bučiniai”.

18.00 „F. T. Budrioji akis”.

Veiksmo serialas. (N-7) 19.00 „4400”.

20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai”.

(N-7) 21.00 „Paženklintas“. Veiksmo trileris. (N-7) 23.05 „4400“. (N-7) 0.05 „Vaiperis”. Kriminalinis serialas (k.). (N-7)

TV6 9.15 9.30 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 21.35 23.25 23.55

Teleparduotuvė.

Tavo augintinis. „Angelas“. „Kobra 11“. „Keliautojas į praeitį“.

Fantast. serialas. „Vedęs ir turi vaikų“. „Rezidentai“. Komedija.

Teleparduotuvė. „Heraklis. Legendinės kelionės“. Mitologinis fantast. f. „Angelas“. „Kobra 11“. „Keliautojas į praeitį“. „CSI Niujorkas“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Rezidentai“. Komedija. „Žurnalistai“. Humoro laida. „Nevykėlių komanda“.

Komedija. (N-7) „Pietų parkas“.

Plikšių juokeliai. (N-14)

Lietuvos ryto TV 6.34 TV parduotuvė.

6.50 Reporteris (k.).

7.20 „Policijos nuovada”.

TV serialas. (N-7) 8.20 „Gongo Gangas“.

TV žaidimas (k.)

9.15 Kas tu toks?

10.10 Teletabiai.

10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

Laida „112“.

Ant svarstyklių.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Litas prie lito.

Nuo algos iki algos.

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

Dienos tema.

Mažoji studija. Kultūra ir religija.

21.00 21.35 22.15 23.15 0.10 0.40

Griūk negyvas!

Super L.T. (N-7) „Pora kaip tvora”. Žinios. Orai.

Kas tu toks? Žinios. Orai.

Lietuva tiesiogiai. Žinios. Orai. „Sodo detektyvės”.

TV serialas. (N-7) Tarptautinis „Global Games“ krepšinio turnyras: U20 Lietuva–U19 Argentina. Tiesioginė transliacija iš Panevėžio.

Pertraukoje – Žinios Reporteris. Orai.

Lietuva tiesiogiai. „Zona”. (N-14) „Sodo detektyvės” (k.). „Pora kaip tvora” (k.).

Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas.

7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos.

10.00 Gyventi sveikai!

11.00 Naujienos.

11.15 Top šop.

11.30 Noriu žinoti.

12.00 Mados nuosprendis.

13.00 Kitos naujienos.

13.20 Suprasti. Atleisti.

14.00 Naujienos.

14.20 Susituokime!

15.20 Federalinis teisėjas.

16.30 Detektyvai.

17.10 „Sutuoktuvių žiedas”.

18.10 Tegul kalba.

19.15 „Pėdsakas”.

20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”.

21.10 „Nuostabioji Serafima”.

22.25 Georgijus Žukovas.

Paskutinės 24 valandos.

23.30 Lietuvos „Laikas” (liet. k.).

23.50 „Pėdsakas”.

0.30 Detektyvai.

1.00 Muzikinis kanalas.

19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48 23.58 24.00

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka.

Autorinė daina.

Mažoji studija. Dievo žodis (k.).

Tarp Rytų ir Vakarų (k.). Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika J.Kalinauskas.

LR himnas.

Nakties programa.

10.40 Namų daktaras (k.).

11.10 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.).

12.05 Skonio reikalas (k.).

13.00 Reporteris (k.).

13.30 TV parduotuvė.

14.00 Lietuva tiesiogiai.

14.40 Griūk negyvas! (N-7) 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 Serialas „Pora kaip tvora“ (k.).

16.00 Žinios. Orai.

16.05 Kas tu toks?

17.00 Žinios.

17.20 Lietuva tiesiogiai.

18.00 Žinios. Orai.

18.15 „Sodo detektyvės”.

TV serialas. (N-7) 19.05 Tarptautinis „Global Games“ krepšinio turnyras: U19 Lietuva–U19 JAV. Tiesioginė transliacija iš Vilniaus. Pertraukoje – Žinios.

21.00 Reporteris.

21.35 Lietuva tiesiogiai.

22.15 „Zona“. (N-14) 23.15 „Sodo detektyvės” (k.).

0.20 „Pora kaip tvora” (k.).

0.50 Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas.

7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos.

10.00 Gyventi sveikai!

11.00 Naujienos.

11.15 Top šop.

11.30 Noriu žinoti.

12.00 Mados nuosprendis.

13.00 Kitos naujienos.

13.20 Suprasti. Atleisti.

14.00 Naujienos.

14.20 Susituokime.

15.30 Federalinis teisėjas.

16.35 Detektyvai.

17.15 „Sutuoktuvių žiedas”.

18.10 Tegul kalba.

19.15 „Pėdsakas”.

20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”.

21.10 „Nuostabioji Serafima”.

22.20 Liudininkai.

23.30 Lietuvos „Laikas” (liet. k.).

23.45 „Pėdsakas”.

0.30 Detektyvai.

1.05 Muzikinis kanalas.

19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka.

Gamta – visų namai.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Ant svarstyklių (k.). Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika.

J.Čeičytė.

23.58 LR himnas.

24.00 Nakties programa.

2011 m. birželio 23–liepos 1 d., Nr. 25 (69)

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2

Birželio 29, trečiadienis

8.00 8.25 8.35 9.00 10.00

12.30 13.40

„24 valandos”

KK2.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Makleodo dukterys“ (k.).

10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite.

12.00 Baltijos šalių studentų XVI dainų ir šokių šventė „Gaudeamus 2011“. Šventinis koncertas Kalnų parke (k.).

15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 16.00 „Makleodo dukterys“.

17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.00 Savaitės atgarsiai.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.05 Vasaros ritmu.

Geriausios LRT melodijos.

23.15 Vakaro žinios.

23.15 „24 valandos“.

(N-14)

6.20 „Superdidvyrių komanda“ (k.).

6.50 „Policijos akdemija“ (k.).

7.20 „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“ 8.50 „Nekviesta meilė“ 9.50 Nuo... Iki... (k.).

10.40 „Pavogta laimė“ (k.).

11.40 KK2 (k).

12.10 Kitas! (k).

12.40 Pričiupom! (k).

13.10 „Superdidvyrių komanda“.

13.40 „Policijos akademija“.

14.10 „ Tomo ir Džerio pasakos“.

14.40 „Drakonų kova Z“.

15.40 „Meilė ir kančia“.

17.40 „Dabar ir visada IV“.

18.45 Žinios.

19.10 KK2. (N-7) 19.40 „Pavogta laimė“.

(N-7) 20.10 Aš myliu Lietuvą.

21.00 Kitas!

21.30 Pričiupom!

22.00 Žinios.

22.30 Kriminalinė drama „Išbandymų diena“ (2001 m., JAV, Australija). (N-14) 1.10 „Išrinktieji“.

„Košmaras koridoriaus gale“.

6.40 6.55 7.25 7.55 8.55 10.00 10.30 11.10 12.10 12.40 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 18.45 19.10 20.00 21.00 21.40 22.00 22.05 23.05

0.55 1.50

Teleparduotuvė. „Hana Montana“. „Simpsonai“. „Džezabelės Džeim sugrįžimas“. 5, 6 s. „Meilės sūkuryje“. „Moterys meluoja geriau“. „Širdys paklydėlės“. Ūkininkas ieško žmonos. „Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai“. „Norite tikėkite, norite – ne!“ „Futurama“.

Serialas „Hana Montana“. 1 s.

JA|V, 2008. „Legenda apie Tarzaną“. „Simpsonai“. „Aurora“. „Marinela“.

TV3 žinios.

Gyvenimas yra gražus.

Didieji pokyčiai. „Kas nori nužudyti Mią?“ TV3 vakaro žinios.

Vikingų loto. „Melo teorija“.

Siaubo f. „Košmaras koridoriaus gale“.

Kanada, 2008. „CSI Majamis“. „Mano vardas Erlas“.

„Karo kelias“.

6.30 Televitrina.

7.00 Smagiausios akimirkos (k.).

7.50 „Dapkai ir Butkai“ (k.).

9.00 Ekstrasensų mūšis (k.).

10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.).

10.45 Tarp miesto ir kaimo (k.).

11.15 Nesėsi – nepjausi (k.).

11.45 Televitrina.

12.15 „Gedimino 11“ (k.).

(N-7) 13.25 Komedija „XXL šeima“ (k.).

15.20 Smagiausios akimirkos.

15.50 „Dapkai ir Butkai II“.

17.00 „Gedimino 11“.

(N-7) 18.10 Ekstrasensų mūšis.

(N-7) 19.10 Nerealios namų šeimininkės.

20.00 Žinios.

20.25 Karštas vakaras.

21.00 Geras filmas.

Veiksmo f. „Karo kelias“ (2009 m., JAV). (N-14) 22.55 Komedija „Legenda apie nuostabiausiąjį Maksimą“ (k.).

(N-14) 0.50 Statybų TV (k.).

1.20 Bamba. (S)

15.20

16.50 17.00 17.50 18.35 19.05 20.30 21.20 22.30 23.00 23.30 24.00 0.30 1.20

Tele bim-bam. „Aviukas Šonas“. „Pašėlę Tornberiai“.

Labas rytas.

Tarptautinė konferencija „SSRS ir Vokietijos karo pradžia Baltijos šalyse 1941 metais”. Tiesioginė transliacija iš Seimo Kovo 11-osios salės.

Labas rytas (tęsinys).

Tarptautinė konferencija „SSRS ir Vokietijos karo pradžia Baltijos šalyse 1941 metais”. Tiesioginė transliacija iš Seimo Kovo 11-osios salės.

Iškilmingo literatūros ir muzikos vakaro, skirto Nobelio premijos laureato Česlavo Milošo 100-osioms gimimo metinėms, transliacija iš Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios (k.). „Aviukas Šonas“.

Be pykčio. „Likimo valsas“.

Brydė. Poetė Julija Jekentaitė.

Europos kinas. „Romansas kornetui“.

Poetinė drama.

Kasdienybės aitvarai (k.).

Dok. f. „Senieji Lietuvos vienuolynai”.

Dalia Kutraitė kalbina...

Jona Ohmaną.

Pasaulio dokumentika. „Į gamtą“.

Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras.

Panorama.

Gyvenimas gražus. „24 valandos“.

TV1 8.00 Teleparduotuvė.

8.40 „Tazmanija”. Animac. serialas.

9.10 „Kaukė”.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

Spaudos puslapiai.

Laida 112.

LTV2

Birželio 30, ketvirtadienis

„Makleodo dukterys“.

„Epidemija“.

„Pagrindinis įkaltis“.

„Dviguba tapatybė“.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Makleodo dukterys“ (k.).

10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Forumas.

12.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai 13.00 Dok. apybraiža „Viza namo“.

14.30 Gustavo enciklopedija (k.).

15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“.

16.00 „Makleodo dukterys“.

17.00 „Senis“.

18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 Dok. serialas „Šilko kelias“.

19.30 Pramoginė informacinė laida „Vasaros spalvos“.

Tiesiogiai iš pajūrio.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.00 Mūsų dienos – kaip šventė.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.12 Mūsų dienos – kaip šventė.

22.55 Klausimėlis.lt.

23.15 Vakaro žinios.

23.30 Autentiška dokumentika. „Sveiki atvykę į vakarus...“

6.30 „Superdidvyrių komanda“ (k.).

6.50 „Policijos akademija“ (k.).

7.20 „ Tomo ir Džerio pasakos“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“.

8.50 „Nekviesta meilė“.

9.50 Abipus sienos.

10.40 „Pavogta laimė“.

11.40 KK2 (k).

12.10 Kitas! (k).

12.40 Pričiupom! (k.).

13.10 „Superdidvyrių komanda“.

13.40 „Policijos akademija“.

14.10 „ Tomo ir Džerio pasakos“.

14.40 „Drakonų kova Z“.

15.40 „Meilė ir kančia“.

17.40 „Dabar ir visada IV“.

18.45 Žinios.

19.10 Įvykiai, sukrėtę Lietuvą. (N-7).

20.10 Farai. (N-7) 20.50 Aš mylių Lietuvą.

21.30 Pričiupom!. (N-7).

22.00 Žinios.

22.30 Veiksmo filmas „Epidemija“ (1995 m., JAV).

(N-7) 1.45 Sveikatos ABC (k.).

6.35 Teleparduotuvė.

6.55 „Hana Montana“ (1).

7.25 „Simpsonai“.

7.55 „Džezabelės Džeim sugrįžimas“.

8.25 Komedija „Mano vaikinai“. 1 s. JAV, 2007.

8.55 „Meilės sūkuryje“.

10.00 „Moterys meluoja geriau“.

10.30 „Širdys paklydėlės“.

11.10 Didieji pokyčiai.

12.10 „Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai“.

12.40 „Norite – tikėkite, norite – ne!“ 13.40 „Futurama“.

14.10 „Hana Montana“.

14.40 „Legenda apie Tarzaną“.

15.10 „Simpsonai“.

15.40 „Aurora“.

16.40 „Marinela“.

18.45 TV3 žinios, kriminalai.

19.10 Gyvenimas yra gražus.

20.00 Nuodėmių dešimtukas.

21.00 „Kas nori nužudyti Mią?“ 21.40 TV3 vakaro žinios.

22.00 Drama „Pagrindinis įkaltis“. 1 s. JAV, 2011.

23.00 Siaubo f. „Chimerų prisikėlimas“. JAV, Prancūzija, Kanada, 2009.

0.55 „CSI Majamis“.

1.50 „Mano vardas Erlas“.

6.30 Televitrina.

7.00 Smagiausios akimirkos.

7.50 „Dapkai ir Butkai“ (k.).

9.00 Ekstrasensų mūšis (k.).

10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.).

10.45 Be recepto (k.).

11.15 Statybų TV (k.).

11.45 Televitrina.

12.15 „Gedimino 11“ (k.).

(N-7) 13.30 Komedija „Vieną karštą vasarą“ (k.).

(N-7) 15.20 Smagiausios akimirkos.

15.50 „Dapkai ir Butkai II“.

17.00 „Fenomenas“. (N-7) 18.10 Ekstrasensų mūšis.

19.10 Nerealios namų šeimininkės.

20.00 Žinios.

20.25 Karštas vakaras.

21.00 Geras filmas.

Kriminalinis trileris „Dviguba tapatybė“ (2009 m., JAV). (N14) 23.00 Veiksmo f. „Karo kelias“ (k.). (N-14) 0.50 Autopilotas.

1.20 Bamba. (S)

8.00 Gustavo enciklopedija.

8.30 „Ragai ir kanopos sugrįžta“.

9.00 Labas rytas.

10.00 Tarptautinė konferencija „SSRS ir Vokietijos karo pradžia Baltijos šalyse 1941 metais”. Tiesioginė transliacija iš Seimo Kovo 11-osios salės.

11.00 Labas rytas (tęsinys).

11.40 Tarptautinė konferencija „SSRS ir Vokietijos karo pradžia Baltijos šalyse 1941 metais”. Tiesioginė transliacija iš Seimo Kovo 11-osios salės.

12.40 „Teka saulė vakaran” (k.).

13.05 Kaimo akademija.

13.30 „Makleodo dukterys“.

14.20 Krašto garbė (k.).

15.15 Kasdienybės aitvarai (k.).

16.00 Gustavo enciklopedija.

16.30 „Ragai ir kanopos sugrįžta“.

17.00 Mūsų miesteliai. Kudirkos Naumiestis.

17.50 „Likimo valsas“.

18.35 Mokyklos langas (k.).

19.05 Lietuvos balsai.

20.55 Dok. f. „Česlavo Milošo sugrįžimas“.

21.25 Nobelio premijos laureato Česlavo Milošo paminklinės lentos atidengimo ceremonija Vilniaus universiteto M.K.Sarbievijaus kiemelyje (k.).

21.55 Nobelio premijos laureato Česlavo Milošo 100-osioms gimimo metinėms. Česlavas Milošas. Apmąstymai.

Prisiminimai...

22.45 Pasaulio dokumentika. „Striomsio viloje“.

23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės.

24.00 Panorama.

0.30 Be pykčio.

1.20 „24 valandos“.

TV1 8.05 8.40 9.10 9.40 10.05

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

Teleparduotuvė. „Tazmanija”. „Kaukė“. „Antinas Gudruolis”. „Supermergaitės“.

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

Spaudos puslapiai.

17

9.40 „Antinas Gudruolis“.

10.05 „Supermergaitės”.

Animac. serialas.

10.30 „Nenugalimieji.

Kovos tęsiasi”.

11.00 „San Francisko raganos II”.

12.00 „Gilmoro merginos”.

Serialas šeimai.

13.00 „Velniūkštė”.

14.00 Teleparduotuvė.

14.30 „Draugai VI”.

15.00 „Vaiperis”. Kriminalinis serialas.

16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

17.00 „Keršto bučiniai”.

18.00 „F. T. Budrioji akis”.

Veiksmo serialas.

19.00 „4400”.

20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai”.

(N-7) 21.00 „Pavojingiausia misija”.

Veiksmo f. (N-14) 23.25 „4400” (k.).

10.40 Girių takais.

11.10 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras.

12.05 Gongo Gangas (k.).

13.00 Reporteris.

13.30 TV parduotuvė.

14.00 Lietuva tiesiogiai (k.).

14.40 Griūk negyvas! (N-7) 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 „Pora kaip tvora“ (k.).

16.00 Žinios. Orai.

16.05 Kas tu toks?

17.00 Žinios. Orai.

17.20 Lietuva tiesiogiai.

18.00 Žinios. Orai.

18.15 „Sodo detektyvės”.

19.25 Super L.T. (N-7) 20.00 20 minučių. Orai.

20.25 Griūk negyvas! (N-7) 21.00 Reporteris. Orai.

21.35 Lietuva tiesiogiai.

22.15 Ekovizija. Žalioji idėja.

23.05 „Sodo detektyvės” (k.).

0.05 Du karaliai.

1.10 Reporteris. Orai.

TV6

Pirmasis Baltijos kanalas

9.45 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 21.35 23.55

Teleparduotuvė. „Angelas“. „Kobra 11“. (N-7) „Keliautojas į praeitį“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Rezidentai“. Komedija.

Teleparduotuvė. „Heraklis. Legendinės kelionės“. „Angelas“. „Kobra 11“. (N-7) „Keliautojas į praeitį“. „CSI Niujorkas“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Rezidentai“. Komedija. „Žurnalistai“.

Humoro laida. „Nenugalėta širdis“.

Biografinė drama. (N-7) Plikšių juokeliai. (S)

Lietuvos ryto TV 6.34 6.50 7.20 8.20 9.15 10.10

TV parduotuvė.

Reporteris (k.). „Policijos nuovada”.

Ilgai ir laimingai.

Kas tu toks?

Teletabiai.

11.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite.

12.10 Muzikinis vidudienis.

13.00 Lietuvos diena.

15.05 Mes, moterys.

16.03 Žinių amžius.

16.30 Laida rusų kalba.

17.03 Antra pavara.

18.10 Speciali rinkimų agitacijos laida.

18.30 Gera girdėti.

10.30 „Nenugalimieji.

Kovos tęsiasi“.

11.00 „San Francisko raganos II”.

12.00 „Gilmoro merginos“.

Serialas šeimai.

13.00 „Velniūkštė”.

14.00 Teleparduotuvė.

14.30 „Draugai VI”.

15.00 „Vaiperis”. Kriminalinis serialas.

16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

17.00 „Keršto bučiniai”. Telenovelė. (N-7) 18.00 „F. T. Budrioji akis”.

Veiksmo serialas.

19.00 „4400”.

20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai”.

(N-7) 21.00 Ketvirtadienio detektyvas „Pavojingasis Deivisas”. (N-14) 23.10 „4400“.

0.10 „Vaiperis“ (k.).

TV6 9.15 9.30 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 21.35 23.25 23.55

Teleparduotuvė.

Virtuvės mitų griovėjai. „Angelas“. „Kobra 11“. „Keliautojas į praeitį“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Rezidentai“.

Teleparduotuvė. „Heraklis. Legendinės kelionės“. „Angelas“. „Kobra 11“. „Keliautojas į praeitį“. „CSI Niujorkas“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Rezidentai“. Komedija.

(N-7) „Žurnalistai“. Humoro laida. „Karštos sėdynės“.

Komedija. (N-7) „Pietų parkas“. (N-14) Plikšių juokeliai. (N-14

Lietuvos ryto TV 6.34 6.50 7.20 8.20 9.15 10.10 10.31 11.03 12.10 13.00 15.00 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

TV parduotuvė.

Reporteris (k.). „Policijos nuovada”.

Ekovizija.

Kas tu toks? (k.).

Teletabiai.

Laida 112.

Forumas.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Sveikata (k.). Žalioji banga.

Laida rusų kalba.

Lietuviškos dainos pasaulis.

Speciali rinkimų agitacijos laida.

Gera girdėti.

7.00 Labas rytas.

7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos.

10.00 Gyventi sveikai!

11.00 Naujienos.

11.15 Top šop.

11.30 Noriu žinoti.

12.00 Mados nuosprendis.

13.00 Kitos naujienos.

13.20 Suprasti. Atleisti.

14.00 Naujienos.

14.20 Susituokime.

15.30 Federalinis teisėjas.

16.35 Detektyvai.

17.15 „Sutuoktuvių žiedas”.

18.10 Tegul kalba.

19.15 „Pėdsakas”.

20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”.

21.05 Sporto naujienos.

21.10 „Nuostabioji Serafima”.

22.20 Gyvenamoji aplinka.

23.25 Lietuvos „Laikas” (liet. k.).

23.45 Serialas „Užkerėta apylinkė”.

0.45 „Pėdsakas”.

1.15 Detektyvai.

1.45 Muzikinis kanalas.

19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48 23.58 24.00

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka. Žinių amžius (k.).

Mažoji studija. Dievo žodis (k.).

Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite (k.). Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika.

N.Miliauskaitė.

LR himnas.

Nakties programa.

10.43 Griūk negyvas!

11.10 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.).

12.05 Ilgai ir laimingai (k.).

13.00 Reporteris (k.).

13.30 TV parduotuvė.

14.00 Lietuva tiesiogiai (k.).

14.40 Griūk negyvas!

15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 Serialas „Pora kaip tvora“ (k.).

16.00 Žinios. Orai.

16.05 Kas tu toks?

17.00 Žinios. Orai.

17.20 Lietuva tiesiogiai.

18.00 Žinios. Orai.

18.27 Rinkis studijas Lietuvoje.

18.30 Ilgai ir laimingai.

19.25 Super L.T. 20.00 20 minučių. Orai.

20.25 Griūk negyvas!

21.00 Reporteris. Orai.

21.35 Lietuva tiesiogiai.

22.15 Dok. serialas „Katastrofų tyrimai”. „FASTNET jachtų lenktynės“. (N-7) 23.15 Serialas „MAD MEN. Reklamos vilkai“ (k.).

(N-7) 0.15 „Pora kaip tvora”.

0.45 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas.

7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos.

10.00 Gyventi sveikai!

11.00 Naujienos.

11.15 Top šop.

11.30 Noriu žinoti.

12.00 Mados nuosprendis.

13.00 Kitos naujienos.

13.20 Suprasti. Atleisti.

14.00 Naujienos.

14.20 Susituokime.

15.30 Federalinis teisėjas.

16.35 Detektyvai.

17.15 „Sutuoktuvių žiedas”.

18.10 Tegul kalba.

19.15 „Pėdsakas”.

20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”.

21.10 „Nuostabioji Serafima”.

22.25 Žmogus ir įstatymas.

23.25 Lietuvos „Laikas” (liet. k.).

23.45 „Užkerėta apylinkė”.

0.45 „Pėdsakai”.

1.15 Detektyvai.

1.50 Žvaigždėlaivis.

2.05 Muzikinis kanalas.

19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka.

Literatūros akiračiai (k.).

Mažoji studija. Dievo žodis (k.).

Forumas (k.). Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika.

Just.Marcinkevičius.

23.58 LR himnas.

24.00 Nakties programa.

18

Gimtasis kraštas

LTV2

Liepos 1, penktadienis

Duokim garo!

„Nekviesta meilė“.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Makleodo dukterys“ (k.).

10.00 „Pramoginė informacinė laida „Vasaros spalvos“ (k.).

11.00 Akiračiai.

12.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai.

13.30 Evelina Sašenko. „Je t’aime – Aš tave myliu“ (k.).

15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“.

16.00 „Makleodo dukterys“.

17.00 „Senis“.

18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 Universitetų žinių lyga „Ateities lyderiai“. Pusfinalis.

Susitinka ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto komandos.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.00 Duokim garo!

22.04 Loterija „Perlas“.

22.10 Duokim garo!

22.45 Kriminalinis trileris „Mirtinas susidūrimas“ (2004 m., JAV).

6.20 „Superdidvyrių komanda“ (k.).

6.50 „Policijos akademija“ (k.).

7.20 „Tomo ir Džerio pasakos“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“.

8.50 „Nekviesta meilė“.

9.50 Įvykiai, sukrėtę Lietuvą (k.). (N-7) 10.50 Geriausi LNK koncertai. „Slavianski bazar 2010“ (k).

12.40 Pričiupom! (k.).

(N-7) 13.10 „Superdidvyrių komanda“.

13.40 „Policijos akademija“.

14.10 „Tomo ir Džerio pasakos“.

14.40 „Drakonų kova Z“.

15.40 „Meilė ir kančia“.

17.40 „Dabar ir visada IV“.

18.45 Žinios.

19.00 Geriausi LNK koncertai. „Kai švenčia Dvyniai ir Vėžiai“.

21.25 Veiksmo trileris „Betmenas.

Pradžia“ (2005 m., JAV, D. Britanija).

(N-7) 0.20 Kriminalinė komedija „Puskvailiai“ (1998 m., JAV). (N-14) 2.05 Siaubo f. „Vis dar žinau, ką veikei aną vasarą“ (1998 m., JAV). (N-14)

„Šarlotės voratinklis“.

6.40 6.55 7.25 7.55 8.55 10.00 10.30 11.10 12.10

12.40 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 18.45 19.10 20.00

21.50 23.45

Teleparduotuvė. „Hana Montana“. „Simpsonai“.

Komedija „Mano vaikinai“. „Meilės sūkuryje“. „Moterys meluoja geriau“. „Širdys paklydėlės“.

Nuodėmių dešimtukas. „Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai“. „Norite tikėkite, norite – ne!“ „Futurama“. „Hana Montana“. „Legenda apie Tarzaną“. „Simpsonai“. „Aurora“. „Marinela“.

TV3 žinios, kriminalai.

Gyvenimas yra gražus.

Komedija „Šarlotės voratinklis“. (JAV, 2006 m.).

Vaid. f. „Elektra“.

JAV, 2005.

Vaid. f. „Mitas“.

Kinija, Honkongas, 2005.

„K – Pekso planeta“.

6.30 Televitrina.

7.00 Smagiausios akimirkos.

7.50 „Dapkai ir Butkai“ (k.).

9.00 Ekstrasensų mūšis (k.).

10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.).

10.45 Atvirai su žvaigžde (k.).

11.45 Televitrina.

12.15 „Fenomenas“ (k.).

13.15 „Paparčio žiedo beieškant“.

Koncertas (k.).

14.55 Smagiausios akimirkos.

15.45 „Dapkai ir Butkai II“.

17.00 „Gedimino 11“.

16.20 „Fenomenas“.

18.10 Mano šaunioji sodyba.

19.10 Nerealios namų šeimininkės (k.).

20.00 Žinios.

20.25 Tarp miesto ir kaimo.

21.00 Amerikos talentai V. 22.50 Fantastinė drama „K – Pekso planeta“ (2001 m., Vokietija, JAV).

(N-7) 1.10 Bamba. (S)

8.30 9.00 9.25 9.35 10.00 10.30 12.00

13.30 15.30 16.00 16.10 18.00 18.15 18.45 20.25 20.30 21.00

23.15

Gimtoji žemė. „Pašėlę Tornberiai“. „Aviukas Šonas“. „Ragai ir kanopos sugrįžta“.

Gustavo enciklopedija.

Ryto suktinis su Zita Kelmickaite.

TV filmas „Raudonmedžio rojus“ (4).

Juokis.

Sveikinimų koncertas. Žinios (su vertimu į gestų k.).

Sveikinimų koncertas.

Klausimėlis.lt.

Kine kaip kine.

Drama „Jausmai“.

Loterija „Perlas“.

Panorama.

Aš neskubu gyventi. Dainuoja Vakhtangas Kikabidzė.

Melodrama „Europiečiai“ (1997 m., Latvija, D. Britanija). (N-7)

„Ugnies siena“.

6.30 „Muča Luča“.

6.55 Animac. f. „Ozis ir Driksas“.

7.20 „Mažieji Tomas ir Džeris II“.

7.45 „Šiupininis“.

8.10 „Šegis ir Skūbis Dū“.

8.35 Animac. f. „Benas Tenas prieš ateivius“.

9.00 Kažkas atsitiko (k.).

9.30 Girių horizontai.

10.00 Kino pusryčiai.

Komedija „Badis“.

11.45 Veiksmo f. „Pražūtinga viršukalnė“.

(N-7) 13.55 „Nepaprastoji istorija“.

14.55 „Eva Luna“.

15.54 Kitokie?

16.00 „Eva Luna“.

17.00 Neišgalvoti gyvenimai.

17.30 Valanda su Rūta.

18.45 Žinios.

19.00 Geriausi LNK koncertai. „Snieguolius ir 7 nykštukės. Žydrasis žiburėlis 2011“. Naujametė muzikinė pasaka.

21.30 Trileris „Ugnies siena“ (2006 m., JAV). (N-7) 23.45 Veiksmo f. „Pasiekiamas taikinys“ (2004 m., JAV).

(N-14) 1.35 Premjera. Karinė drama „Laiškai iš Ivo Džimos“ (2006 m., JAV).

(N-14)

„Einantis per ugnį“.

6.45 7.00 7.30 8.00 8.30 9.00 10.00

11.55

14.00

15.00

18.45 19.00 22.10

0.05

Teleparduotuvė. „Perla“. „Ilgoji pertrauka“. „Winx’ klubas“. „Beibleidai.

Metalinė kova“. „Paviršius“.

Drama „Negražios įseserės išpažintys“.

(Kanada, Liuksemburgas, 2002 m.).

Nuotykių f. „Einantis per ugnį“.

(JAV, 1986 m.). „Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai“. „Šok su manimi.

2010“. Šokių konkursas.

TV3 žinios.

Vaikų balsas 2011.

Komedija „Džonsonų atostogos“. (JAV, 2004 m.).

Trileris „Avinėlių tylėjimas“ (JAV, 1991 m.).

8.00 Tele bim-bam (k.).

8.30 Gustavo enciklopedija (k.).

9.00 Labas rytas.

11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės (k.).

12.00 Be pykčio (k.).

12.55 Brydė. Poetė Julija Jekentaitė (k.).

13.15 „Skambantis namelis“.

13.30 „Makleodo dukterys“.

14.20 Nobelio premijos laureato Česlavo Milošo 100-osioms gimimo metinėms. Česlavas Milošas. Apmąstymai.

Prisiminimai... (k.).

15.10 „Teka saulė vakaran“.

15.30 Mokyklos langas (k.).

16.00 Tele bim-bam (k.).

16.30 Gustavo enciklopedija (k.).

17.00 Čiurlionio kodas.

18.00 Parodos „Arbit Blato kūryba. Sugrįžimas į tėvynę” atidarymo iškilmės.

Tiesioginė transliacija iš Nacionalinės dailės galerijos.

18.50 Parodos „Arbit Blato kūryba. Sugrįžimas į tėvynę” atidarymo iškilmės.

Tiesioginė transliacija iš Nacionalinės dailės galerijos.

19.05 Gruzijos kino klasika. „Ir traukinys važiavo“.

Komedija. (N-7) 20.15 LNOBT spektaklis.

Baletas „Rusiškasis Hamletas”.

22.00 Leidiniai, skirti Česlavo Milošo 100-osioms gimimo metinėms.

22.45 Autentiška dokumentika. „Sveiki atvykę į vakarus...“.

23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės.

24.00 Panorama.

0.30 LTV aukso fondas. „Pelėkautai“ (k.).

8.05 8.40 9.10 9.40 10.05

5.05 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31

„Dangaus atradimas“.

6.30 Televitrina.

7.00 Smagiausios akimirkos.

8.00 Mano šaunioji sodyba (k.).

9.00 Tarp miesto ir kaimo (k.).

9.30 Autofanai.

10.00 Šeštadienio rytas.

11.00 Nesėsi – nepjausi.

11.35 Be recepto (k.).

12.10 Amerikos talentai V (k.). (N-7) 14.00 Koncertas „Sapnas“.

15.40 Filmas šeimai.

Fantastinis f. „Uibu – pakvaišęs vaiduoklis“ (2006 m., Vokietija).

17.50 „Srautas I“.

18.50 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N7) 20.00 Žinios.

20.20 Ekstrasensų mūšis.

(N-7) 21.20 Drama „Nindzė”“ (2009 m., JAV).

(N-14) 23.10 Drama „Dangaus atradimas“ (2001 m., D. Britanija, Olandija).

1.55 Bamba. (S)

10.30 „Nenugalimieji.

Kovos tęsiasi”.

Animac. serialas.

12.00 „San Francisko raganos II”.

13.00 „Gilmoro merginos”.

Serialas šeimai.

13.00 „Velniūkštė”.

14.00 Teleparduotuvė.

14.30 „Draugai VI”.

15.00 „Vaiperis”. (N-7) 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

17.00 „Keršto bučiniai”. (N-7) 18.00 „F. T. Budrioji akis”.

Veiksmo serialas.

19.00 „4400”.

20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai”.

(N-7) 21.00 Penktadienio detektyvas „Tagartas XXI. Priežastys ir pasekmės”. (N-14) 22.35 „4400“.

23.35 „Vaiperis“ (k.).

TV6 9.45 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 22.00 23.00 24.00 0.50

Teleparduotuvė. „Angelas“. „Kobra 11“. „Keliautojas į praeitį“. „Vedęs ir turi vaikų“.

Pakvaišęs sportas.

Teleparduotuvė. „Heraklis. Legendinės kelionės“. „Angelas“. „Kobra 11“. „Keliautojas į praeitį“. „CSI Niujorkas“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Pretendentas”. Drama.

(N-7) „Po uragano“ (1). Krimin. serialas. (N-7) „Sukčiai Ričiai“. Komedija. (N-14) „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“. Fantastinis nuotykių serialas. „Karštoji linija“. (S)

Lietuvos ryto TV

TV1 Teleparduotuvė. „Tazmanija”. „Kaukė”. „Antinas Gudruolis”. „Supermergaitės”.

Animac. serialas.

Spaudos apžvalga.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

Spaudos puslapiai.

Sankryža.

LTV2

Liepos 2, šeštadienis

„Europiečiai“.

2011 m. birželio 23–liepos 1 d., Nr. 25 (69)

TV programa

8.00 Kultūrų kryžkelė.

Vilniaus sąsiuvinis.

8.15 Kultūrų kryžkelė.

Trembita.

8.30 Kultūrų kryžkelė.

Vilniaus albumas.

8.45 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė.

9.00 Kultūrų kryžkelė. Menora.

9.15 Krikščionio žodis.

9.30 Šventadienio mintys.

10.00 Mažųjų žvaigždžių valanda.

10.55 Gyvenimas gražus.

11.45 Etnokultūros ratas.

12.15 Kulinarinės kelionės.

12.40 Keliaukim!

13.05 Čiurlionio kodas (k.).

14.00 Teatro popietė.

VADT spektaklis.

Grigorijaus Kanovičiaus „Nusišypsok mums, Viešpatie”.

16.30 Kuluarai (k.).

17.10 Nobelio premijos laureato Česlavo Milošo 100-osioms gimimo metinėms. Česlavas Milošas. Apmąstymai.

Prisiminimai... (k.).

18.00 Autentiška dokumentika. „Sveiki atvykę į vakarus“ (k.).

18.45 Muzika gyvai. Vienos filharmonijos simfoninio orkestro vasaros koncertas Šėnbrune.

20.35 Veidai. Arti toli.

21.00 „Lavonų degintojas“.

Siaubo drama. (N-14) 22.30 Panorama.

23.00 Lietuvos balsai. Nacionalinis chorų konkursas (k.).

TV1 8.05 Teleparduotuvė.

8.40 Retrospektyva. „Dailininkai B.Žilytė ir A.Steponavičius”.

9.10 Sveikatos ABC (k.).

10.05 „Gyvūnų pasaulis su Džerodu Mileriu”.

Dok. serialas.

11.05 „Šunys darbininkai“.

Dok. serialas.

12.10 „Mano puikioji auklė”.

Humoro serialas.

Žinios šeštadienį ir sekmadienį – 24.00, 1.00, 2.00, 3.00, 4.00, 5.00, 6.00, 7.00, 07.31, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00, 23.00.

6.34 6.50 7.20 8.20 9.15 10.10 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30 19.03

TV parduotuvė.

Reporteris (k.).

Griūk negyvas!

Ilgai ir laimingai (k.).

Kas tu toks? (k.).

Teletabiai.

Akiračiai.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Auksinės kolekcijos.

Gyvoji istorija.

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

Dienos tema.

Gera girdėti.

Sveikinimų ratas.

12.40 „Šnipų žaidimai“. Nuotykių serialas.

13.40 Sąžinės balsas.

14.05 „Senosios Kristinos nutikimai”. Humoro serialas.

15.00 Teleparduotuvė.

15.30 „Didžiojo sprogimo teorija”. Humoro serialas.

(N-7) 16.00 „Gražiosios melagės”.

Serialas. (N-7) 17.00 „Liežuvautoja”. (N-7) 18.00 „Skaičiai”. Kriminalinis serialas. (N-7) 19.00 „Gailestingumo ligoninė”. (N-7) 20.00 „Rubikonas”. (N-7) 21.00 „Galva virš vandens“.

Juodojo humoro komedija. (N-7) 22.50 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

23.50 „Senosios Kristinos nutikimai“.

TV6 9.15 9.30 10.00 11.05 12.05 12.35 13.35 14.00 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 22.00 23.00 24.00 0.50

Teleparduotuvė.

Vienam gale kablys.

Robinzonai. Lietuva. „Heraklis. Legendinės kelionės“.

Virtuvės mitų griovėjai. „Gordono Ramzio virtuvės košmarai“.

Kulinarinis šou.

Pakvaišęs sportas.

Jokių kliūčių!

Aukščiausia pavara. „X mutantai“.

Jokių kliūčių!

Norite – tikėkite, norite – ne! „Pretendentas“. Drama.

(N-7) „Po uragano“. (N-7) „Sukčiai Ričiai“.

Komedija. (N-14) „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“. „Karštoji linija“. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 10.00

TV parduotuvė.

Reporteris (k.).

Teletabiai.

Griūk negyvas! (N-7) Dok. serialas „Katastrofų tyrimai“ (k.).

11.00 Namų daktaras.

5.05 5.45 6.03 6.30 7.05 7.30 9.03 11.03 12.10 13.00 15.03 16.03

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Rytas su muzika.

Gamta – visų namai.

Spaudos apžvalga.

Ryto garsai.

Kultūros savaitė.

Sveikata.

Sudie, XX amžiau.

Lietuvos diena.

Baladės.

Kaip žmonės gyvena.

10.40 Griūk negyvas!

11.10 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.).

12.05 Skonio reikalas.

13.00 Reproteris (k.).

13.30 TV parduotuvė.

14.00 Lietuva tiesiogiai (k.).

14.40 Griūk negyvas!

15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 „Pora kaip tvora” (k.).

16.00 Žinios. Orai.

16.05 Kas tu toks?

17.00 Žinios. Orai.

17.10 Ilgai ir laimingai (k.).

18.00 Žinios. Orai.

18.25 Gongo Gangas.

19.25 Super L.T. (N-7) 20.00 20 minučių. Orai.

20.25 Griūk negyvas!

21.00 Reporteris. Orai.

21.35 Vertas kinas. Trileris „Mergina, verta milijono”. (N-14) 0.25 „Policijos nuovada“. (N7) 1.25 „Pora kaip tvora“ (k.).

(N-7) 1.55 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas.

7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos.

10.00 Gyventi sveikai!

11.00 Naujienos.

11.15 Top šop.

11.30 Noriu žinoti.

12.00 Mados nuosprendis.

13.00 Kitos naujienos.

13.20 Suprasti. Atleisti.

14.05 Susituokime.

15.15 Detektyvai.

15.55 Lauk manęs.

17.05 „Sutuoktuvių žiedas”.

18.05 Tegul kalba.

19.10 Stebuklų laukas.

20.00 Laikas.

20.30 „Nuostabioji Serafima”.

21.45 Princesė Diana. Paskutinė diena Paryžiuje.

23.40 Maskvos tarptautinio kino festivalio dienoraštis.

23.50 „Įpėdinių karai”.

0.45 Detektyvas „Juodasis vualis”.

2.20 Maskvos tarptautinio kino festivalio dienoraštis.

2.30 Muzikinis kanalas.

20.03 Vakaro pasaka.

20.20 Gyvoji istorija (k.).

20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.).

21.03 Akiračiai (k.).

22.10 Žvaigždės žiūri į žemę.

23.48 Vidurnakčio lyrika.

V.Bogutaitė.

23.58 LR himnas.

24.00 Nakties programa.

11.30 Reporteris.

12.05 Skonio reikalas.

13.00 Serialas „MAD MEN. Reklamos vilkai“ (k.).

(N-7) 14.00 Dok. serialas „Mitų griovėjai”.

15.00 „Pora kaip tvora” (k.).

16.00 Žinios. Orai.

16.05 Super L.T. 17.00 Žinios. Orai.

17.10 Gongo Gangas.

18.00 Žinios. Orai.

18.20 Šeštadienio detektyvas. „Pagrindinis įtariamasis“.

(N-7) 21.00 Reporteris. Orai.

21.30 Kiečiausia šeštadienio naktis. Pasaulio profesionalų sunkaus svorio boksininkų dvikova pagal IBF, WBA ir WBO versijas dėl čempiono titulo. Vladimiras Kličko (Ukraina)–Deividas Hėjus (Didžioji Britanija).

Tiesioginė transliacija iš Hamburgo.

1.30 „Zona”. (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 6.55 7.05 7.20 8.00 8.45 9.00 9.20 10.00 11.00 11.20 13.25 16.30 18.30 19.25 20.00 20.20 22.50 0.40 1.55 2.05

Naujienos.

Top-shop.

Grok, armonika!

Gudrutės ir gudručiai.

Ganytojo žodis.

Naujienos.

Skanėstas.

Gyvenimo skonis.

Naujienos.

Vaid. f. „Baltartusijos stotis”.

Serialas „Šeimos namai”.

Komedija „Suaugusiųjų pamokos”.

Maskvos tarptautinio kino festivalio uždarymas. Šlovės minutė.

Laikas. Šlovės minutė. „Naša Rusia: Likimo kiaušiniai”.

Linksmųjų ir išradingųjų klubas.

Maskvos tarptautinio kino festivalio dienoraštis.

Muzikinis kanalas.

16.30 Laida rusų kalba.

17.03 Mažoji studija: Popiežius ir pasaulis, Septintoji diena.

18.10 Sveikinimų ratas.

19.03 Auksinės kolekcijos.

20.03 Vaikų radijo teatras.

20.33 Autorinė daina.

20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.).

21.03 Žvaigždės žiūri į žemę.

23.48 Vidurnakčio lyrika. J.Šiožinys.

23.58 LR himnas.

24.00 Nakties programa.

2011 m. birželio 23–liepos 1 d., Nr. 25 (69)

LTV2

Liepos 3, sekmadienis

„Mišelis Valjanas: ištroškę greičio“.

„Urvas“.

8.30 Kaimo akademija.

9.00 „Sandokanas, Malaizijos tigras“.

9.25 „Kurmis ir...“ 9.35 „Pašėlę Tornberiai“.

10.00 Sekmadienio vaikų koncertas. Muzikos festivalis „Mes – pasaulis“ (4).

12.00 Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai. Šv. Mišių tiesioginė transliacija.

13.30 Dok. f. „Šiaurietiškas būdas“.

14.00 „Šerloko Holmso nuotykiai.

Kilmingasis viengungis“.

16.00 Žinios (su vertimu į gestų k.).

16.15 Pulsas.

16.45 Klausimėlis.lt.

17.15 Septynios Kauno dienos.

18.00 Atvirasis Lietuvos konkūrų čempionatas. VMG taurė. Tiesioginė transliacija iš Klaipėdos rajono, Dargužių kaimo 20.30 Panorama.

20.45 Savaitė.

21.15 Veiksmo trileris „Mišelis Valjanas: ištroškę greičio“ (2003 m., Prancūzija). (N-7) 23.30 Elito kinas.

Trileris „Blogas leitenantas“ (1992 m., JAV).

6.30 Animac. f. „Muča Luča“.

6.55 Animac. f. „Ozis ir Driksas“.

7.20 „Mažieji Tomas ir Džeris II“.

7.45 „Šiupininis“.

8.10 „Šegis ir Skūbis Dū“.

8.35 „Benas Tenas prieš ateivius“.

9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai.

Nuotykių f. „Žvėrių valdovas 2. Per laiko vartus“.

12.20 Komedija „Jums žinutė“ (1998 m., JAV). (N-7) 14.55 „Eva Luna“.

17.00 Farai.

17.45 Įvykiai, sukrėtę Lietuvą (k.). (N-7) 18.45 Žinios.

19.00 Teleloto.

20.00 Super KK2. (N-7) 21.00 Veiksmo trileris „Urvas“ (2005 m., JAV). (N-7) 23.10 Trileris „Palmetas“ (1997 m., JAV).

(N-14)

Gimtasis kraštas

TV programa

„Rembo sūnus“.

6.45 7.00 7.30 8.00 8.30 9.00 10.00

11.50

13.25

15.20 16.20 17.00 17.40 18.45 19.00 19.30 22.30

0.35

TV3 Antradienis, birželio 28 d.

23.00 val. Siaubo filmas „Žmogėdra“. JAV, Kanada.

2007 m. Rež. Gary Yates (N-14).

Vaidina: Gary Busey, Ian D. Clark, Ty Wood.

Teleparduotuvė. „Perla“. „Ilgoji pertrauka“. „Winx“ klubas“. „Beibleidai.

Metalinė kova“. „Paviršius“. 4 s.

Nuotykių f. „Karingoji gražuolė Vendė Vu“ (2006 m., JAV).

Nuotykių f. „Ruonis“ (2000 m., Australija).

Komedija „Rembo sūnus“ (2007 m., Prancūzija, D. Britanija, Vokietija). „Choras“.

Nuodėmių dešimtukas.

Tik tarp mūsų. „Kobra 11“.

TV3 žinios.

Oranžinė manija.

Krepšinio apžvalga.

Lietuvos talentai 2010.

Fantastinis f. „Iksmenai“ (2000 m., JAV).

Nuotykių f. „Griaustinio garsas“.

(D. Britanija, JAV, 2005 m.).

Statybų TV.

6.30 Televitrina.

7.00 Smagiausios akimirkos.

8.00 Nesėsi – nepjausi (k.).

8.30 Tauro ragas.

9.00 Autopilotas.

9.30 Statybų TV. 10.00 Sekmadienio rytas.

10.50 „Fenomenas“.

11.50 „Drūtsraigtis.

Lietuvos galiūnas 2010“, II etapas, Utena (k.).

13.15 Nerealios namų šeimininkės (k.).

13.45 Sveikinimų koncertas (tel. (8 5) 278 0803, mob. 8 618 77 654).

15.45 Smagiausios akimirkos.

16.50 Atvirai su žvaigžde (k.).

17.50 „Srautas I“. (N-7) 18.50 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.20 Ekstrasensų mūšis.

21.00 Melodrama „Svajonių viešbutis: Indija“ (2007 m., Vokietija). (N-7) 23.15 Kriminalinis trileris „Dviguba tapatybė“ (k.).

(N-14) 1.10 Bamba. (S)

8.00 Gimtoji žemė.

8.30 Rytas su...

Jurgiu Kairiu.

9.20 Vienas eilėraštis.

9.30 Mokyklos langas.

10.00 Miesto kodas.

10.50 Mūsų miesteliai.

Kudirkos Naumiestis (3).

11.40 Muzika gyvai (k.).

13.10 Būtovės slėpiniai.

14.00 „Jausmai“. Drama.

15.25 Parodos „Arbit Blato kūryba. Sugrįžimas į tėvynę” atidarymo iškilmės. Transliacija iš Nacionalinės dailės galerijos (k.).

16.15 Dalia Kutraitė kalbina...

Joną Ohmaną (k.).

16.45 Krašto garbė.

17.35 Dok. filmų ciklas „Senieji Lietuvos vienuolynai”.

18.45 Auksinės melodijos.

Dainininko Stasio Povilaičio 60-mečio koncertas.

20.10 „Nmedija-2010” apdovanojimai.

21.00 Melodrama „Europiečiai“.

22.30 Panorama.

22.45 Dž.Verdis. Opera „Trubadūras”.

TV1 8.05 Teleparduotuvė.

8.40 Etnos.

9.10 „Žvėries prigimtis“.

Dok. serialas.

10.05 „Gyvūnų pasaulis su Džerodu Mileriu”.

Dok. serialas.

11.05 „Šunys darbininkai”.

Dok. serialas.

12.10 „Mano puikioji auklė”.

12.40 Kitokie?

12.46 „Šnipų žaidimai”.

13.40 Makaliaus kelionės.

14.05 „Senosios Kristinos nutikimai“.

Humoro serialas.

15.00 Teleparduotuvė.

15.30 „Didžiojo sprogimo teorija”. (N-7)

5.05 5.45 6.03 8.03 9.03 10.03

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Rytas su muzika.

Ryto garsų savaitė.

Mes, moterys (k.).

Tetos Betos viktorina.

16.00 „Gražiosios melagės”.

Serialas. (N-7) 17.00 „Liežuvautoja“. (N-7) 18.00 „Skaičiai”. (N-7) 19.00 „Gailestingumo ligoninė”. Serialas.

(N-7) 20.00 „Rubikonas”. (N-7) 21.00 Sekmadienio romantika „Alpių klinika. Širdies balsas“.

Romantinė drama.

(N-7) 22.50 „Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai“.

23.50 „Senosios Kristinos nutikimai”.

TV6 8.45 9.00 9.30 10.00 11.10 12.10 12.35 13.30 14.00 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 21.30 22.00 23.00 23.55 0.50

Teleparduotuvė.

Tavo augintinis.

Vienam gale kablys.

Robinzonai. Lietuva.

Gordono Ramzio virtuvės košmarai. „Kol mirtis išskirs“.

Komedija. (N-7) Topmodeliai.

Pakvaišęs sportas.

Jokių kliūčių! „Iš peties“.

Realybės šou. „X mutantai“.

Fantastinis nuotykių serialas.

Jokių kliūčių!

Norite – tikėkite, norite – ne. „Fenikso skrydis“.

Veiksmo f. (N-7) „Šeimos bičas“. „Po uragano“. (N-7) „Sukčiai Ričiai“.

Komedija. (N-14) „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“. „Ledi Čaterli istorijos“.

Erotinis f. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 10.00 11.03 12.10 13.03 13.32 14.03 14.28 16.30 17.03 17.30

TV parduotuvė.

Reporteris (k.).

Teletabiai.

Griūk negyvas! (N-7) Dok. serialas „Laukinė gamta“.

Muzika Tau. Lietuvos diena.

Radijo teatras.

Retro.

Septynios sporto dienos.

Gera girdėti.

Laida rusų kalba.

Literatūros akiračiai.

Atsiliepk dainoj.

19

11.00 Šiandien kimba.

11.30 Reporteris (k.).

12.00 Dok. serialas „Plėšrūno instinktas”. „Žvalgas liūtų narve“. (N-7) 13.00 „Pagrindinis įtariamasis”. Serialas.

(N-7) 15.00 Serialas „Pora kaip tvora“ (k.).

16.00 Žinios. Orai.

16.05 Super L.T. 17.00 Žinios. Orai.

17.10 Ekovizija (k.).

18.00 Žinios. Orai.

18.05 Lietuvos futbolo A lygos čempionato rungtynės: Vilniaus „Žalgiris”– Šiaulių „Šiauliai”.

Tiesioginė transliacija iš Vilniaus.

20.05 Ilgai ir laimingai (k.).

21.00 Žinios. Orai.

21.15 24/7.

22.15 Serialas „MAD MEN. Reklamos vilkai”. (N-7) 23.20 Bušido LT. 23.55 „Zona” (k.). (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 7.10 7.25 7.55 8.15 9.00 9.20 9.35 10.30 11.00 11.20 13.00 15.00 18.05 20.00 21.10 23.10 23.45 0.40 1.30

Naujienos.

Top-shop.

Laida kariams.

Noriu žinoti.

Sveikata.

Naujienos.

Padriki užrašai.

Kol visi namie.

Fazenda.

Naujienos.

Komedija „Ženia. Ženečka ir „Katiuša”.

Serialas „Siūlomos sąlygos”. „Šeimos namai”.

Jelenos Vaengos koncertas.

Laikas. „Mįslingomis aplinkybėmis”.

Asmenybės animacijoje. „Yesterday live”. „Įpėdinių karai”.

Muzikinis kanalas.

18.10 19.03 20.03 20.24 21.03 23.48

Laisvai!

Vudstoko vaikai.

Vaikų radijo teatras.

Autorinė daina. Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika.

V.Mykolaitis-Putinas.

23.58 LR himnas.

24.00 Nakties programa.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

Slaptosios tarnybos agentas Davidas Volfas narsiai imasi naujos užduoties. Jo tikslas – išnarplioti painų prezidento kabineto narių ir Vidurio Rytų teroristų sąmokslą. Nepaklusdamas įsakymams, nusižengdamas karių garbės kodeksui, Volfas atkakliai ieško tiesos. Tai vieno žmogaus kova už Jungtinių Valstijų saugumą, už tėvynę. Įspūdingas veiksmo filmų žvaigždės Kubos Gudingo jaunesniojo vaidmuo patriotizmo kupinoje juostoje.

TV6 Ketvirtadienis, birželio 30 d.

21.35 val. Komedija „Karštos sėdynės“. JAV, 2007 m. Rež.

Akiva Schaffer (N-7).

Vaidina: Andy Samberg, Jorma Taccone, Bill Hader, Danny McBride, Isla Fisher, Sissy Spacek ir kiti.

Mažame miestelyje taiki kasdienybė staiga virsta košmaru. Alkanas žvėris ima drumsti įprastinę miestelio gyvenimo tėkmę, kelti pavojų miestelėnų gyvybei. Medžiotojai susiburia ir stoja į jiems mirtinai pavojingą medžioklę.

BTV Trečiadienis, birželio 29 d.

21.00 val. GERAS FILMAS. „Karo kelias“. JAV, 2009 m.

Rež. John Carter (N-14).

Vaidina: Cuba Gooding Jr., Clarence Williams III, John Terry, Jaclyn DeSantis, Lance Reddick, Sarah Ann Schultz.

Jaunas, savimi pasitikintis, bebaimis savamokslis motociklininkas ir kaskadininkas Rodas Kimblas turi problemą. Iš jo tyčiojasi ir jo triukų su motociklu negerbia patėvis Frenkas.

Kai netikėtai Frenkui sustreikuoja širdis, posūnis imasi jį gelbėti. Tiesa, ne iš humaniškų paskatų. Širdies operacijos brangios, o pinigų nėra, todėl reikia ką nors sumanyti. Rodas sugalvoja išeitį – ima ruoštis didžiajam savo gyvenimo triukui. Jis rengiasi motociklu „perskristi“ penkiolika autobusų. Prasideda sunkios treniruotės. Vaikinas viską iškęs svajodamas apie atpildą. O atpildas bus toks: parodęs triuką, Rodas surinks pinigų patėvio širdies operacijai ir pastatys jį ant kojų. Ir tada bus galima rimtai su patėviu susiremti ir pamokyti pagarbos!

TV3 Penktadienis, liepos 1 d.

23.45 val. Veiksmo filmas „Mitas“. Kinija, Honkongas, 2005 m. Rež. Stanley Tong (N-14).

Vaidina: Jackie Chan, Hee-seon Kim. Džekas – bebaimis archeologas, ieškantis mistinio brangakmenio, galinčio nugalėti Žemės trauką. Dienomis Džekas su savo bičiuliu mokslininku Viljamu keliauja po pasaulį tikėdamasis rasti brangakmenį, o naktimis sapnuoja esąs generolas Meng-ji, ištikimas imperatoriaus Kvin Ši-huango tarnas. Jiems atkeliavus į paslaptingus Dangaus rūmus – nuostabią tvirtovę, kurią, pasak legendos, pastatė pats Kvin Ši-huangas, – Džekas pameta galvą dėl imperatoriaus palydovės Ok-su...

TV3 Šeštadienis, liepos 2 d.

0.05 val. Trileris „Avinėlių tylėjimas“. JAV, 1991 m. Rež.

Jonathan Demme (N-14).

Vaidina: Jodie Foster, Anthony Hopkins, Scott Glenn.

Jauna FTB agentė Klarisė Starling paskiriama į pagalbą surasti dingusią moterį ir išgelbėti ją nuo psichopato žudiko, kuris savo aukoms nulupa odą. Klarisė bando suprasti nusikaltėlio mąstymą, bendraudama su kitu psichopatu Hanibalu Lekteriu, kuris kažkada buvo visų gerbiamas psichiatras. Kitas agentas, Džekas Kraufordas, tiki, kad Lekteris, kuris vis dar sugeba manipuliuoti mintimis, žino atsakymus į jiems rūpimus klausimus ir padės susekti žudiką. Klarisė privalo pelnyti Lekterio pasitikėjimą, kitaip išgauti bet menkiausią informaciją bus neįmanoma... „Avinėlių tylėjimui“ atiteko net penki Oskarai – už geriausią metų filmą, režisierių, aktorių, aktorę ir scenarijų.

20

Gimtasis kraštas

Atidengtas paminklas

Lietuva per savaitę

2011 m. birželio 23–liepos 1 d., Nr. 25 (69)

Tautos diena Antradienio rytą prie Vilniaus karinio štabo paminklinės lentos pagerbti Lietuvių aktyvistų fronto Vilniaus karinio štabo nariai, kariai savanoriai, sušaudyti Gorkio kalėjime. Lietuvoje vyksta atminties renginių programa, skirta Birželio 23-iajai – Tautos dienai. Prieš 70 metų Kaune sukilėlių suformuota laikinoji vyriausybė paskelbė: „Atkuriama laisva Lietuva.“ 1941 m. birželio 23 d. per Kauno radiją buvo paskelbta Lietuvos valstybės atkūrimo deklaracija ir atsišaukimas į lietuvių tautą. Tų įvykių liudininkai teigia, kad sukilimas prieš sovietinius okupantus buvo prasidėjęs nuo pat SSRS ir Vokietijos karo pradžios.

Vilniuje, Titnago gatvėje, ketvirtadienį buvo perlaidojami 1941 metų liepą nacių sušaudytų lenkų ir žydų palaikai ir atidengtas paminklas žuvusiesiems.

Pristatyti medaliai

Likus 75 dienoms iki šiemet Lietuvoje vyksiančio Europos vyrų krepšinio čempionato („Eurobasket 2011“) pristatyti pirmenybių prizininkams atiteksiantys medaliai ir oficiali čempionato daina. Unikalius medalius sukūrė dailininkas Nerijus Treinys.

Piketavo prieš ,,stiklainius“

Birželio 17-ąją prie Kauno savivaldybės susirinkę kauniečiai piktinosi niokojamu miesto veidu. „Mes giname istorinio Kauno centro savitumą, nes istorinį miesto centrą niokoja vis nauji stikliniai daugiaaukščiai pastatai, žmonių praminti „stiklainiais“. Miestas netenka savo veido, senojo Kauno jaukumo ir savitumo“, – kalbėjo piketuotojai.

Savaitgalio orai

J.Vienožinskiui – 125

Daugiau kaip šimtas dailės klasiko Justino Vienožinskio kūrinių – į vieną parodą surinktų tapybos darbų ir piešinių – eksponuojami Vilniaus paveikslų galerijos salėse. Penktadienį čia atidaryta 125-osioms dailininko gimimo metinėms surengta dailės paroda „Justinas Vienožinskis. Gyvenimas, paskirtas menui“.

,,Tebūnie naktis!“

Joninių naktį didesnėje respublikos dalyje lietaus neprognozuojama, nebent rytiniuose rajonuose kur ne kur iš vakaro dar gali palyti. Vėjo beveik nesijaus. Paryčiais vietomis susidarys rūkas. Temperatūra svyruos tarp 9–14 laipsnių. Joninių dieną daugelyje rajonų vėl numatomi trumpi lietūs, antroje dienos pusėje griaudės perkūnija. Šiluma pamažu trauksis: vakariniuose rajonuose temperatūra jau nesieks 20-ties, rytiniuose dar spės sušilti iki 21–24 laipsnių. Naktį bus 10–15 laipsnių šilumos.

Savaitgalį greičiausiai bus vėsoka ir tikrai neišvengsime lietaus. Šeštadienio dieną bus 19–21, naktį – 9–14 laipsnių šilumos.

Sekmadienio dieną bus 17–19, naktį – 7–11 laipsnių šilumos. Joninių naktį pražysta paparčio žiedas. Linkime jį surasti!

Delčia. Saulė teka 4.42, leidžiasi 22.00.

Šeštadienį

Sekmadienį

Naktį: +9 +14°

Naktį: +7 +11°

Dieną: +19 +21°

Dieną: +17 +19°

Šeštadienio vakarą ir naktį į sekmadienį Vilnius vėl kvietė kultūringai naktinėti. Penktoje „Tebūnie naktis!“ miestelėnams ir sostinės svečiams miegoti neleido per 100 nemokamų renginių.

Parengė Rimantas Dovydėnas, GK, EPA-Eltos inf. ir nuotraukos