Gimtasis kraštas nr. 70

Gimtasis kraštas Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2011 m. liepos 1–8 d., Nr. 26 (70)

Kaina 1,99 Lt

Upių seklumos – spąstai pramoginiams laivams Lietuvos vidaus vandenyse įrengtos stacionarios ir mobilios prieplaukos, tačiau upių laivyba merdi.

1–2 p.

Lilijos Valatkienės nuotrauka

Gyvenimo patirties atspindys 5 p.

Visa tiesa apie kiaušinius 10 p.

Keturiasdešimt dienų balne 12–13 p.

2011 m. liepos 1–8 d., Nr. 26 (70)

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Upių seklumos – spąstai laivams Lietuvos vidaus vandenyse įrengtos stacionarios ir mobilios prieplaukos, tačiau upių laivyba merdi.

Referendumas gali tapti atgyvena Iš Lietuvos išvykus daugiau nei 400 tūkst. piliečių, grėsminga našta gula Konstitucijoje įtvirtintai piliečių teisei į referendumus.

Saulius TVIRBUTAS Prieš kelerius metus Nemune įrengta aštuoniolika mobilių ir stacionarių prieplaukų. Tačiau iki šiol jos menkai išnaudojamos. Dalis jų baigia sugriūti.

Jurbarko rajone ir kituose žemupio kraštuose laivų netrūksta, bet Nemuno aukštupyje esančios savivaldybės skundžiasi, kad prieplaukose didesniems laivams trukdo švartuotis upės seklumos.

Ypač stebina Kaunas, įsikūręs tarp dviejų didžiausių šalyje upių, nes iš jo į Kulautuvą plukdo tik vienas pramoginis laivas. Jachtos, kateriai ir kiti laivai vandenis skrodžia tik Kauno mariose.

Gediminas STANIŠAUSKAS Vyriausioji rinkimų komisija pripažįsta, kad dabar surengti referendumą šalyje jau beveik neįmanoma.

Partijos vaikosi politinių dividendų

Jurbarke tuoj bus ankšta Vieni aktyviausiai puoselėjančių upių laivybą yra jurbarkiečiai. Čia miesto prieplaukoje nuolat laikomi 6 laivai. „Netolimoje ateityje nedidelė prieplauka gali nesutalpinti visų norinčių čia laikyti laivų, – mano upeivis Algimantas Lužas. – Manau, kad laivyba vis labiau populiarės. Su partneriais jau statome didesnį – 60 vietų – laivą.“ Dabar 30 vietų laivą turintis A.Lužas norinčiuosius juo plukdo į Nidą ir atgal. Suaugusiam žmogui bilietas į vieną pusę kainuoja 100 Lt, vaikams – per pusę pigiau, o už darželinukus visai mokėti nereikia. „Klientų netrūksta, – teigė A.Lužas. – Tik mažiau kaip 25 žmones plukdyti neapsimoka dėl brangių degalų, o daugiau nei 30 nesutalpinu. Poreikis tikrai didelis, teiraujasi ir daug plaukti į Nidą norinčių užsieniečių, bet jų turistinės grupės pernelyg didelės – nuo 40 žmonių. Todėl ir nusprendėme statyti didesnį laivą.“ Kauniečiai verslininkai pernai rengė reguliarius reisus į Nidą su atnaujintu sovietmečiu buvusiu populiariu

1

Mobilios ir stacionarios prieplaukos Nemune pastaruoju metu labai menkai išnaudojamos.

greitaeigiu laivu „Raketa“, bet šiemet jų atsisakė. A.Lužas mano, kad nuo Jurbarko į Kuršių marias kelionė yra patrauklesnė dėl mažesnio atstumo.

Kitas jurbarkietis Osvaldas Kasputis lėtaeigiu 10 vietų laivu plukdo žmones po Jurbarko apylinkes. „Gerai, kad Nemune yra mažų prieplaukų, nes galime nuplaukti ir sustoti prie Panemunio pilių. Manau, ateityje pramoginė laivyba Nemune sėkmingai plėsis“, – kalbėjo O.Kasputis.

Karaliauja seklumos Stacionarių ir mobilių prieplaukų tinklas Nemune tęsiasi iki Druski-

ninkų. Tačiau aukščiau Kauno marių daugiau plaukioja tik baidarės arba labai maži laiveliai. „Nežinia, kiek dar galės dirbti netgi nedidelis keltas, perplukdantis žmones į kitą Nemuno krantą, – teigė Birštono turizmo informacijos centro direktorė Henrieta Miliauskienė. – Vis tenka keisti jo plaukimo vietą, nes sąnašų įvairiose vietose vis daugėja.

Turime tik vieną nuo seno plaukiojantį didelį laivą „Vytenis“.

Juo reikia atidžiai laviruoti dėl gausybės sąnašų. Šį pavasarį laivas su krikštynas šventusiais žmonėms įstrigo seklumoje. Buvo sulaužytas vairo mechanizmas, jį teko remon-

Lilijos Valatkienės nuotrauka

tuoti viduryje upės, todėl iškyla truko dviem valandomis ilgiau nei buvo planuota.

Nemuno seklumos neleidžia plėtoti laivybos ir Alytuje. „Dėl susiformavusių seklumų ir nevalomos vagos į mūsų prieplauką atplaukia tik plaustai ir baidarės, – pasakojo Alytaus turizmo informacijos centro direktorė Lena Valentaitė-Gudzinevičienė. – Vis dėlto rankų nenuleidžiame, sudarėme maršrutą plukdyti turistus po Nemuną vikingų tipo laivu, kuriam nereikia didelio gylio.

Mūsų apylinkėse labai gražios vietos, daug piliakalnių.“ Nukelta į 2 p.

Rolando Pakso vadovaujama partija „Tvarka ir teisingumas“ inicijuoja referendumą dėl Visagino atominės elektrinės (AE) statybos.

Būgštaujama, kad Vyriausybė su strateginiu investuotoju sudarys tokį pat nenaudingą sandėrį, kokį A.Kubiliaus ministrų kabinetas sudarė 1999 m. „Mažeikių naftą“ pardavęs „Williams“ kompanijai.

Paradoksalu, bet dabar šalies piliečiams beveik neįmanoma pasinaudoti referendumo teise, įtvirtinta Konstitucijoje, kurią jie 1992 m. spalio 25 d. priėmė būtent referendumu. Todėl „tvarkiečių“ bandymas inicijuoti referendumą yra pasmerktas nesėkmei ir tėra tik vienas iš būdų gauti papildomų politinių dividendų.

Nukelta į 2 p.

Dėl sumažėjusio gyventojų skaičiaus referendumai gali tapti neįmanomi.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Lekia paveldo griovėjų galvos Lilija VALATKIENĖ Kultūros paveldo departamento vadovė Diana VARNAITĖ sako, kad iš kultūros paveldo apsaugos sistemos būtina pašalinti valstybės tarnautojus, kurie į ją atėjo ne tarnauti visuomenei, ginti kultūros paveldą ir viešąjį interesą, bet siekti savanaudiškų tikslų.

Architektas liko be atestato

Kauno istorinį pastatą sudarkiusio stiklinio antstato projekto autorius Virginijus Juozaitis liko be atestato.

Gedimino Stanišausko nuotrauka

Kultūros paveldo departamento (KPD) paveldo apsaugos specialistų atestavimo komisija nutarė iš architekto Virginijaus Juozaičio atimti teisę rengti kultūros paveldo verty-

bių tvarkybos projektus. Šis plačiai nuskambėjęs faktas privertė suklusti daugelį funkcionierių, jaukiai įsitaisiusių valdiškose kėdėse.

Departamento direktorės Dianos Varnaitės įsakymu sudaryta Laikinoji komisija, nagrinėjusi ant Kauno Laisvės al. 90 istorinio pastato atsiradusio stiklinio antstato istoriją, be kita ko, pasiūlė įvertinti, ar šio projekto vadovai, ekspertizes atlikę ekspertai atitinka esamą kvalifikaciją. „Susipažinusi su Kauno miesto istorinės dalies Naujamiesčio teritorijoje esančiame pastate atliekamais darbais, atestavimo komisija nusprendė, kad stiklinio antstato projekto autorius V.Juozaitis pažeidė kultūros

paveldo apsaugą reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus, taip pat ir reikalavimus pagal atestate nurodytas veiklos rūšis, sritis bei specializaciją“, – komentavo D.Varnaitė.

Istorinio Laisvės alėjos pastato ekspertizę atlikusios Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė ir Nijolė Steponaitytė atestatus kol kas išsaugojo. Tačiau atestavimo komisija atkreipė jų dėmesį, kad reikšdamos savo nuomonę dėl kultūros paveldo objektų ar vietovių paveldotvarkos darbų jos privalo atsižvelgti į kultūros vertybių apskaitos dokumentus ir kitus jų apsaugą reglamentuojančius teisės aktus.

Nukelta į 3 p.

2

Gimtasis kraštas

2011 m. liepos 1–8 d., Nr. 26 (70)

Aktualijos

Upių seklumos – spąstai laivams 10 mln. iki 4 mln. litų, todėl nuolat užtikrinti laivybos Nemune jau negalime“, – teigė M.Šimkūnas.

Nuo Kauno iki Jurbarko būtina išsaugoti 1,2 m vagos gylį, nuo Jurbarko iki upės žiočių – 1,5 m, o nuo žiočių iki Klaipėdos – 2 m. „Pernai didesni laivai upe plaukioti galėjo tik dėl gausaus lietaus, o įprastomis, sausesnėmis vasaromis Nemuno vaga vietomis nusenka iki 70 cm“, – aiškino M.Šimkūnas.

Didmiesčiai lėtai gręžiasi į upes

Aktyviai puoselėjančių upių laivybą savivaldybių vis mažėja.

Atkelta iš 1 p.

Vagai valyti lėšų nėra Nemuno vagą prižiūri Vidaus vandens kelių direkcija. Jos gamy-

bos direktorius Mindaugas Šimkūnas sakė, kad aukštupio vagą gali valyti tik mažesnės žemsiurbės.

Anksčiau Susisiekimo ministerija turėjo planų jas nupirkti, bet jie ir liko neįgyvendinti. Maža to, sunkmečiu stipriai apkarpytas finan-

Lilijos Valatkienės nuotrauka

savimas ir ruožo Kaunas–Klaipėda vagos valymui. Laivyba ja turi būti užtikrinta dėl to, kad tai europinės reikšmės vandens kelias, kurio numeris E-41. „Sunkmečiu vagos valymo darbams lėšos buvo sumažintos nuo

„O kur jūsų pramoginiai ir krovininiai laivai? Juk Kaunas yra unikalioje, vandens pramogoms itin palankioje geografinėje vietoje. Mačiau miestų prie mažesnių upių, kuriose knibžda laivai, o jus turite net dvi, bet jos tuščios“, – stebėjosi iš Anglijos atvykęs turistas.

Miesto valdžia jau seniai kalba, kad reikėtų gaivinti upes, bet kol kas tai lieka tik kalbomis.

Tiesa, šiemet valdžia tvirtai žada, kad Nemuno saloje šalia „Žalgirio“ sporto arenos bus įrengta prieplauka pramoginei laivybai.

Kauno rajone yra keturios kilnojamos prieplaukos: Vilkijoje, Kulautuvoje, Zapyškyje ir Raudondvaryje. Bet šiuo metu vandens pramogų

Kaune ir jo apylinkėse mažai, neliko ir „Raketos“, kuri pernai plukdė į Nidą. Tačiau sekmadieniais į Kulautuvą ir atgal sėkmingai kursuoja verslininkams išnuomotas Vidaus vandens kelių direkcijos laivas „Tolstojus“.

Prie kitų šalies upių įsikūrusiuose miestuose laivyba dar menkesnė – juose sustoja tik plaukiantys baidarėmis poilsiautojai.

Vilniuje Nerimi ne pirmi metai plaukioja vienas didelis laivas ir laivelis. Savivaldybė tikisi pagyvinti laivybą už 100 tūkst. Lt įsigijusi iš kauniečių mobilią prieplauką.

Kaunui ji tapo nereikalinga panaikinus maršrutą į Nidą. Planuojama, kad Vilniaus prieplaukoje galės ne tik švartuotis laivai, bet ir bus įrengtas turizmo informacijos centro padalinys, vyks įvairūs renginiai.

Kauno miesto valdžia jau seniai kalba, kad reikėtų gaivinti upes, bet kol kas tai lieka tik kalbomis.

Referendumas gali tapti atgyvena Atkelta iš 1 p.

Dar iki šiemet surengto visuotinio gyventojų surašymo buvo aišku, kad surinkti 300 tūkst. piliečių parašų referendumui buvo itin sudėtinga. „Aš ir tada sakiau, ir dabar kartoju, kad dabartinėmis sąlygomis yra be galo mažai galimybių surengti referendumą, o jo siekiantys politikai neretai referendumo iniciatyvą panaudoja kaip priemonę mėgindami patraukti į save visuomenės dėmesį“, – teigė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Po išankstinių surašymo duomenų paskelbimo, kai paaiškėjo, kad iš Lietuvos emigravo 400 tūkst. žmonių, tapo akivaizdu, kad surinkti reikiamą parašų skaičių yra beveik neįmanoma.

Tautos balsas liko Seime Konstitucijoje labai aiškiai apibrėžtos piliečių teisės į referendumus. „Svarbiausi valstybės bei tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu (...). Referendumas taip pat skelbiamas, jeigu jo reikalauja ne mažiau kaip 300 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę“, – rašoma Konstitucijos 9 straipsnyje.

Suprantama, kad referendumas dėl Visagino AE galėtų būti laikomas itin svarbiu tautai klausimu, nes nuo šio projekto priklausys kiekvieno namų ūkio ir verslo gerovė bent jau artimiausius 20–30 metų.

Vyriausybė iki šiol neatskleidžia, kiek pabrangs elektra vartotojams, kai strateginis investuotojas pradės Visagino AE statybas.

Referendumą gali paskelbti ir Seimas. Tam pakaktų 36 iš 141 parlamentarų parašų, kad Seimas paprasta balsų dauguma spręstų klausimą dėl referendumo.

VRK vadovo Z.Vaigausko teigimu, referendumo kaina siekia apie 14–15 mln. Lt.

Atsidūrė aklavietėje Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius mano, kad Konstitucijoje įtvirtinta piliečių teisė į referendumą yra fiktyvi. „Atsidūrėme aklavietėje, nes piliečiai dėl per griežtų Konstitucijos reikalavimų neturi galimybių pakeisti tos pačios Konstitucijos, tad mūsų teisių įgyvendinimo ateitis priklauso tik nuo politikų brandumo“, – neabejoja H.Mickevičius.

Darbo partijos frakcijos Seime seniūnas Vytautas Gabšys tikino, kad piliečių teisėms sustiprinti būtina mažinti Konstitucijoje įtvirtintus reikalavimus referendumams. „Mes net savo partijos programoje įtvirtinome, kad parašų skaičių reikėtų mažinti iki 150 tūkst. ar dar mažiau, – kalbėjo V.Gabšys. – Nors jei mes organizuotume referendumą, surinktume tikrai daugiau nei 300 tūkst. parašų.“ Jis nesiryžo pasakyti, ar būtinas referendumas dėl Visagino AE.

„Kam tie referendumai?“ Seimo valdančiosios TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis RAZMA aiškino, esą referendumai yra be galo brangus malonumas, o Konstitucijoje įtvirtinto 300 tūkst. parašų reikalavimo nereikėtų švelninti.

Nuo 1991 m. Lietuvoje įvyko tik 7 referendumai, kuriuose keturis kartus piliečiai priėmė pasiūlytas nuostatas.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Referendumui inicijuoti Konstitucija reikalauja 300 tūkst. piliečių parašų. Kaip manote, gal vertėtų surengti referendumą dėl Visagino AE statybos? Juk italai, šveicarai būtent referendumais atsisakė atominės energetikos.

Referendumui inicijuoti turime dar pakankamą žmonių skaičių ir dėl to gyventojų sumažėjimo tikrai neverta keisti Konstitucijos. Su Statistikos departamento atstovais dar kalbėsimės, ar iš tiesų jie tiksliai nustatė, kiek yra išvykusių žmonių, kiek jų buvo nerasta. Skaičiai bus tikslesni.

Iš to, kas buvo skelbta spaudoje, mums ne visai aišku, kodėl trūksta tų 400 tūkstančių, tad nedrįsčiau teigti, kad Lietuva neteko tiek žmonių.

Bet ar reikalingas referendumas dėl Visagino AE statybos?

Matote, žinant, kad žmonės neaktyviai dalyvauja rinkimuose ir referendumuose, yra tam tikra manipuliavimo referendumu galimybė. Rezultatas priklausys nuo to, kaip suformuluosime klausimą.

Pavyzdžiui, ar pritariate naujos Visagino AE statybai?

Kitą rezultatą gausite klausdami: „Ar nepritariate Visagino AE statyboms?“ Manau, kad yra pigesnių būdų pasitikrinti visuomenės nuomonę.

Kokių?

Patikima sociologinė apklausa gali pasakyti, kokia yra žmonių nuomonė.

Bet gal tiesiogiai vertėtų paklausti?

Tai aš ir sakau, kad jeigu nori sužinoti žmonių nuomonę, pakankamai tiksliai ji nustatoma sociologinėmis apklausomis. Jas galima užsakyti net kelias. Nebūtų logiška dabar rengti referendumą, kai nežinome, kokios bus statybos sąlygos ir kaina. Iki Atominės elektrinės įstatymo (2007 m.) gyventojų apklausos buvo palankios statybai.

Emigracija padarė įtaką rezultatams Pasak VRK pirmininko Z.Vaigausko, norint Lietuvoje surengti re-

ferendumą būtina turėti ne tik idėją, kuri skatintų žmones pasirašyti, bet ir stiprią organizacinę grupę, renkančią parašus. „Nesu tikras, ar referendumas dėl Visagino AE įvyktų, nes kol kas nematyti visuomeninio judėjimo, kuris bent mėgintų subrandinti šią idėją“, – sakė Z.Vaigauskas.

Jis prisiminė, kad po nepriklausomybės atkūrimo šalyje per trumpą laiką būdavo surenkami parašai bet kokiam referendumui.

Paskutinis referendumas šalyje buvo rengiamas 2008 m. kartu su Seimo rinkimais. Nors už Ignalinos AE darbo pratęsimą tuomet pasisakė beveik 90 proc. piliečių, referendumas laikytas neįvykusiu, nes jame balsavo mažiau kaip 50 proc. balsavimo teisę turinčių piliečių.

Tąsyk prie balsavimo urnų atvyko 48,43 proc. piliečių, bet tada nebuvo įvertintas didžiulis emigracijos mastas. Tad ir jo rezultatai abejotini.

Nuo 1991 m. Lietuvoje įvyko tik 7 referendumai, kuriuose 4 kartus piliečiai priėmė pasiūlytas nuostatas. Net 14 kartų iniciatyvinės grupės mėgino rinkti parašus referendumui, bet nesugebėjo surinkti 300 tūkst. piliečių parašų.

2011 m. liepos 1–8 d., Nr. 26 (70)

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Lekia paveldo griovėjų galvos Atkelta iš 1 p.

Darbo neteko aukšto rango pareigūnas KPD direktorė D.Varnaitė pasirašė įsakymą, kuriuo iš pareigų atleido ir ilgalaikį KPD Vilniaus teritorinio padalinio vedėją Rimantą Bitiną. Toks sprendimas priimtas dėl nuolatinio pareigų nevykdymo, t. y. dėl kultūros paveldo nesaugojimo. „Paskutinis kantrybės taurę perpildęs lašas buvo R.Bitino bandymas nuslėpti asmenis, kurie sužalojo unikalią barokinės Šv. Jurgio bažnyčios ir karmelitų vienuolyno XVIII a. sienų tapybą. Šiame valstybės saugomame kultūros paveldo objekte 2008 m. savavališkai sumontuota priešgaisrinės signalizacijos sistema. Tada buvo nukaltas dekoruotas tinkas, išgręžtos skylės, ant vertingų freskų įrengti signalizacijos davikliai, išvedžioti laidai. Šie darbai nebuvo suderinti su KPD, jiems negautas būtinas kultūros paveldo specialistų leidimas“, – pažeidimų mastą nupasakojo departamento vadovė D.Varnaitė.

Tai ne pirmas atvejis, kai šis valstybės tarnautojas nesiėmė priemonių pažeidėjams nustatyti ir ištaisyti dėl jų veiksmų kultūros paveldui padarytą žalą. Pavyzdžiui, vietoje projekte numatytos laiptinės į Aušros Vartų koplyčią restauravimo buvo atliekami statybos darbai, kurių metu sužalotos senovinės grindų plytelės. Tačiau R.Bitinas ir tada dangstė paveldo žalotojus. „Aprašyto pažeidimo metu Rimantas Bitinas jau turėjo du galiojančius griežtus papeikimus už pareigų neatlikimą, todėl ir buvo pasirinkta griežčiausia įstatyme numatyta nuobauda – atleidimas iš darbo“, – komentavo D.Varnaitė.

Pastaruoju metu daug kalbama, kad paveldosaugininkai dirba aplaidžiai, žaloja paveldo vertybes, dangsto žalotojus. Ar jų pražangos lyg yla iš maišo išlindo tik šiemet?

Viešasis interesas kultūros paveldo atžvilgiu yra gana didelis. Visuomenė stebi tuos procesus ir laukia atsakymo, kodėl dangstomi netinkami sprendimai. Jau kurį laiką labai įdėmiai stebėjome Vilniaus ir Kauno teritorinių padalinių veiklą. Mes pri-

kio šie ir laikosi. O padalinių vedėjų pareiga – suvaldyti tokius niekingus procesus.

Kaip priverčiate tvarkytis savininkus, kurių privačiose valdose yra kultūros paveldo vertybių?

Mūsų tikslas – ne bausti, o auklėti.

Bendraujant su paveldo objektų savininkais mūsų priedermė – individualiai išaiškinti vertybės savininkui teisės aktų labirintus ir padėti surasti teisingiausią sprendimo būdą. Iš ilgametės darbo praktikos galiu pasakyti, kad nėra neišsprendžiamų dalykų.

Reikia tik laiko, kantrybės ir žinių.

Ne vieną atvejį prisimenu, kai tiesiog pakako įsigilinti, skirti daugiau laiko ir dėmesio. Departamentas – ne koks baudėjų būrys. Mes norime padėti, konsultuoti žmones.

Dažniausiai konsultacijų reikia dėl dokumentų tvarkymo, struktūrinių fondų paramos, padedame apsispręsti ir dėl veiklos prioritetų. Mes turime tarnauti paveldo valdytojui ir padėti jam eiti teisingu keliu.

valome išsivalyti, pašalinti žmones, kurie netarnauja valstybės ir visuomenės interesams, o svarbiausia – aplaidžiai žiūri į mūsų valstybės kultūros paveldą. Priimame nepopuliarius sprendimus ir departamento viduje, pertvarkome derinimo procedūras ir siekiame, kad KPD dirbtų žmonės, kurie myli paveldą ir yra pasiryžę atiduoti visas jėgas bei intelektą. Atvirai kalbėdami ir spręsdami savo bėdas, visuomenei labai aiškiai pasakome, kad su tokiais žmonėmis, kurie niekina kultūros paveldą, mums ne pakeliui. Juk jiems atlyginimai mokami iš mokesčių mokėtojų pinigų. Akivaizdu, jog jie turi dirbti taip, kad rezultatai džiugintų ir mums nereikėtų aiškintis dėl jų niekšybių.

Tačiau prieštaringos reputacijos darbuotojai departamente dirbo ne vienus metus, jų požiūris į paveldą buvo aiškus ir anksčiau.

Taip, šių žmonių veiksmai buvo vertinami prieštaringai. Jų priimami sprendimai dažnai būdavo ydingi paveldo atžvilgiu, už tai jiems buvo pareikštos nuobaudos. Tačiau reikėjo laiko priimant kraštutinį sprendimą atleisti iš darbo. Valstybės tarnyba reglamentuota įstatymais. Sprendimas atleisti iš darbo Vilniaus teritorinio padalinio vedėją R.Bitiną buvo priimtas tyrimo metu, paaiškėjus Šv. Jurgio bažnyčios ir karmelitų vienuolyno XVIII a. sieninės tapybos vandalizmo aktui.

„Mes išieškome padarytą žalą, o jei ir tai nepadeda, yra kraštutinė sankcija – turto paėmimas valstybės naudai“, – sako D.Varnaitė.

3

„Mes privalome pašalinti žmones, kurie aplaidžiai žiūri į mūsų valstybės kultūros paveldą“, – sakė KPD vadovė Diana Varnaitė.

Kauno teritorinio padalinio vedėjos Irenos Vaškelienės, kuri paveldo saugomoje teritorijoje leido dygti stikliniams antstatams, veikla tiriama departamente ir teisėsaugos institucijose. Aiškumo dėlei noriu pasakyti, kad sprendimai, turintys rezonansą visuomenėje, buvo priiminėjami ir anksčiau, 2008-aisiais. Mat per ekonominį pakilimą buvo derinami įvairūs detalieji planai. Tik apie juos ne visi žinojo todėl, kad ne visi planai anuomet buvo įgyvendinami, verslininkai laukė „europinių pinigų“. Šiandien visos statybos pradėjo ryškėti ir badyti akis. Bėda ta, kad anuomet, ypač apie 2007–2008-uosius, į viską buvo žiūrima atsainiai. Pasekmes tenka taisyti dabar. Todėl negalima teigti, kad šiuo metu priimami drastiški sprendimai yra skuboti ar nepagrįsti.

Atrodo, ir jūs tada buvote atleista iš departamento?

Taip, 2005-ųjų vasarą tuometinio kultūros ministro Vladimiro Prudnikovo įsakymu buvau atleista iš darbo, o 2008-ųjų pavasarį teismas mane grąžino.

Kaip buvo suformuluota jūsų atleidimo priežastis?

Laiku neatsakiau į kažkokį raštą. 2005-aisiais įsigaliojus Nekilnojamojo turto paveldo apsaugos įstatymui reikėjo per pusmetį paruošti 40 įstatymo įgyvendinamųjų teisės

aktų. Tuo metu departamente dirbo gerokai mažiau žmonių, todėl man, vaizdžiai tariant, buvo skirta sunešioti metalines klumpes.

Atleistieji visada ieško užtarėjų. Ar jaučiate kaip „švogerių“ šalyje ant jūsų vėl ridenamas sniego kamuolys?

Sniegas karštą vidudienį visai ne pro šalį. O rimtai kalbant, ieškoti užtarėjų yra natūralus žmogiškas noras. Tik jų mes nelabai bijome, o aš ypač užsigrūdinusi. Mūsų komandos veiksmai yra teisingi. Išrovę piktžoles ir susiradę žmonių, kurie tikrai nori dirbti su paveldu, išsaugosime praeitį ateičiai. Ir visuomenės atsakas mus skatina tai daryti. Mes pasiryžę išgyvendinti ydingus veiksnius iš valstybės tarnybos. Kito kelio nematau.

Sėdėti departamento vadovo kėdėje užsimerkus vien tam, kad kiti darytų tai, kas jiems naudinga ir patogu, – ne man.

Mane nuvylė ir Kultūros ministerijos atstovės Rugilės Balkaitės, švelniai tariant, pozicija dėl stiklinio antstato, išdarkiusio istorinį Kauno namą. Paskelbus mūsų griežtas pozicijas ji keletą kartų ieškojo būdų, kaip netaikyti griežtų sankcijų, nepritarė, kad būtų kreiptasi į prokuratūrą ir būtų peratestuoti specialistai-ekspertai, dirbę su šiuo projektu. Keistas ir nesuprantamas požiūris. Visi turime atsakyti pagal savo kompetenciją – ir valstybės tarnautojas, ir sprendimą priėmę ekspertai. Juk kiekvienas deda ne šiaip sau parašiuką, o lemiamą parašą. Už juos reikia atsakyti.

Kalbėdama apie padalinių vadovų darbą galiu teigti: kokį toną jie užduoda savo pavaldiniams, to-

Tačiau tarp paveldo savininkų gaji nuomonė, kad departamentas vis tiek nieko neleis daryti. Šitą mus nuolat persekiojantį mitą noriu paneigti. Mes pasiryžę daug ką leisti, jeigu tai nekenkia paveldo objekto interesams, jo nežaloja, atitinka jo išsaugojimo viziją ir reikalavimus.

Apmaudu, bet yra valdytojų ir savininkų, kurie nekreipia dėmesio į mūsų pastabas, leidžia nykti paveldui. Tačiau yra labai darbščių, išsilavinusių ir supratingų dvarininkų.

Kada tenka taikyti prievartos mechanizmą?

Jeigu savininkai metų metus neprižiūri savo turto, leidžia, kad paveldo objektai būtų žalojami ir grobstomi, imamės griežtesnių priemonių. Išdaužyti langai, išplėštos durys, įgriuvę stogai, apirę pastatų fasadai, ant stogų ir kraigo augantys medeliai, teritorija neaptverta... Juk per vieną dieną tokie dalykai nenutinka. Tad įvertinę apsileidimą reikalaujame, jog savininkai bent minimaliai konservuotų, sutvirtintų pastatus, kad jie galėtų sulaukti geresnių laikų. Dažniausiai norima pateisinti objektų nykimą lėšų trūkumu. Iš tikrųjų ši priežastis būna labai reta. Kas neturi lėšų, tas turtą perleidžia kitam. Juk verslininkai gyvena ne viena diena. Kultūros paveldo departamentas principingai vykdo priežiūrą bei kontrolę ir nedarys nuolaidų tiems, kurie visuomenėje žinomi kaip ne patys skurdžiausi žmonės.

Mes išieškome padarytą žalą, o jei ir tai nepadeda, yra kraštutinė sankcija – paėmimas valstybės naudai. Šiuo metu vyksta du teismo procesai – dėl Kalnaberžės (Kėdainių rajonas) dvaro ir Joniškėlio (Pasvalio rajonas) istorinio mokyklos pastato.

Gimtasis kraðtas Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis,

Reklamos pardavimas Tel. (8 5) 210 0093.

stasys.jokubaitis@gimtasiskrastas.lt

Prenumerata ir platinimas Tel. (8 5) 210 0060.

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė,

Taip atrodo išniekinta Šv. Jurgio bažnyčios ir karmelitų vienuolyno XVIII a. sienų tapyba. Šiame valstybės saugomame kultūros paveldo objekte 2008 m. savavališkai sumontuota priešgaisrinės signalizacijos sistema,nukaltas dekoruotas tinGK archyvo nuotraukos kas, išgręžtos skylės, ant vertingų freskų įrengti signalizacijos davikliai, išvedžioti laidai.

Tiražas 5 000 egz. ISSN 2029-4816

lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.

Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110.

Leidėjas – UAB

Žurnalistai: Meilė Taraškevičienė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Nijolė Baronienė, Vismantas Žuklevičius.

Fotografas Klaudijus Driskius.

Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

4

Gimtasis kraštas

Nuo ko priklauso Prezidentės Dalios Grybauskaitės sėkmė?

Saulius STOMA Nemažai prišnekėta apie tai, kiek, kaip ir kodėl Dalia Grybauskaitė remia dabartinę valdančiąją daugumą. Tačiau ar galima ilgalaikė Prezidentės ir TS-LKD partijos sąjunga? Prielaidos tokiam netikėtam svarstymui yra, tačiau jos ne tiek akivaizdžios, kiek giluminės.

Per porą prezidentavimo metų išryškėjo D.Grybauskaitės politinės nuostatos. Ir kalba, ir veiksmais Prezidentė akivaizdžiai rodo esanti plačių centro dešinės pažiūrų. Bandymai pripaišyti jai socialistinius ar priešingai – kraštutinio liberalizmo įsitikinimus skamba kvailai. Tai tik primityvus kabinėjimasis.

Vakarų pasaulyje šiai politinei krypčiai kaip tik ir atstovauja krikščionių demokratų ir konservatorių partijos. Štai jums ir tikras vertybinis galimos ilgalaikės sąjungos pagrindas!

Bėda tik ta, kad Lietuvoje vertybės dažnai painiojamos. Vis dar niekaip nesusiformuojančiai politinei sistemai vadų ambicijos ir grupuočių karai daro daug didesnę įtaką nei pažiūros ar įsitikinimai. Tačiau anksčiau ar vėliau šita makalynė turi baigtis.

Taigi minėtoms šalims supratus atsiveriančias galimybes, jų sąjunga taptų visą sistemą ugdančia ir stabilizuojančia grandimi. Naudinga ji būtų ir abiem sąjungos subjektams. Prezidentė dar labiau sustiprintų savo įtaką ir įgytų tokį ilgalaikį politinį svorį, kokį turėjo Algirdas Brazauskas. Būdama už jį aktyvesnė ir labiau vakarietiška, ji nuveiktų itin daug.

TS-LKD tai būtų šansas nelikti opozicijoje po kitų rinkimų. Dar daugiau. Tai būtų ir partiją iš vidaus ug-

2011 m. liepos 1–8 d., Nr. 26 (70)

Komentarai

dantis veiksnys. Juk tokios sąjungos suteiktas patrauklumas pridėtų ne tik rinkėjų. Į partiją ateitų daugiau žmonių, kurie būtų užsidegę atnaujinti valstybę. Gerokai sustiprėtų partijos vertybinis etosas ir gyvastingumas.

Kas tokiai visiems naudingai sąjungai labiausiai trukdo? Problemų turbūt daugiau pačioje partijoje.

Dalis jos narių ir rėmėjų iš principo nemėgsta D.Grybauskaitės. Bet juk nėra tokio lyderio, kurį mėgtų visi net ir tos pačios politinės jėgos nariai. Todėl rimtesnis trukdis gali būti tik asmeninės partijos viršūnėje esančių veikėjų ambicijos. Štai tas ambicijas, protingai mąstant, ir reikės kuo skubiau slopinti.

Kadencijos pradžioje Prezidentė jau bandė megzti glaudesnius ryšius su TS-LKD frakcija Seime. Kalbėta apie jos atstovo dalyvavimą frakcijos posėdžiuose. Nepavyko. Situacija tuo metu dar nebuvo tokia, kokia yra dabar. Trūko aiškumo, ką visa tai galėtų duoti.

Dabar jau akivaizdu, kad toks bendradarbiavimas pakeltų ne vien

suklydo vertindama Pilietybės įstatymą. Čia išankstinis pasiaiškinimas pačiai Prezidentei būtų padėjęs susidaryti teisingesnį vaizdą.

Ir dar labai įsidėmėtina tai, kad dauguma Prezidentės veto saugojo kaip tik vakarietiškai suprastos krikščioniškosios demokratijos principus. Tad galime sakyti, kad D.Grybauskaitė gynė esmines partijos vertybes nuo jos pačios. Vėliausias pavyzdys – buvęs perdėm liberalus ir bendrojo gėrio principus pažeidžiantis Miškų įstatymas.

Dar reikėtų stabtelti ties populizmo baubu. Ar ši Prezidentė yra populistė ir todėl konservatoriams su ja ne pakeliui?

Anaiptol. Prezidentė nepataikauja visuomenei tenkindama žemiausius jos instinktus, o tai ir būtų svarbiausias blogojo populizmo bruožas. Ji tiesiog atliepia teisėtus visuomenės lūkesčius.

Taip ir turi elgtis geras politikas demokratinėje santvarkoje. Juk „demokratija“ reiškia liaudies valdžią.

Beje, didžiausia Europos Parlamente krikdemų-konservatorių

Prezidentė nepataikauja visuomenei tenkindama žemiausius jos instinktus, o tai ir būtų svarbiausias blogojo populizmo bruožas. Ji tiesiog atliepia teisėtus visuomenės lūkesčius.

Taip ir turi elgtis geras politikas demokratinėje santvarkoje. partijos, bet ir viso Seimo autoritetą.

Išankstinis problemiškiausių įstatymų aptarimas ir derinimas gerokai sumažintų Prezidentės veto skaičių. Šiaip ar taip Seimas vis tiek jiems paklūsta. Tai kam tas bereikalingas viešas murkdymas į pridarytas bėdas?

Paanalizavus Prezidentės vetuotus įstatymus matyti, kad ji visada gynė viešąjį interesą ir bendrąjį gėrį.

Išskyrus vienintelį atvejį, kai grubiai

Paanalizavus Prezidentės vetuotus įstatymus matyti, kad ji visada gynė viešąjį interesą ir bendrąjį gėrį. Išskyrus vienintelį atvejį, kai grubiai suklydo vertindama Pilietybės įstatymą.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

frakcija taip ir vadinasi: Europos liaudies partijos (European People‘s Party) frakcija. Šią partiją 1976 metais įsteigė įvairių šalių krikdemų atstovai. Pati krikščioniškosios demokratijos idėja XIX a. pabaigoje kilo iš siekio apimti patį plačiausią visuomenės sluoksnį ir ginti jo interesus.

Taigi būtina skirti gerąjį ir blogąjį populizmą. Ir suprasti, kad šią etiketę dažniausiai klijuoja siaurus grupuočių interesus atspindintys propagandininkai. Didžiosios visuomenės dalies interesą jie supranta kaip pavojų jų pačių interesams. Čia iš D.Grybauskaitės galima daug ko pasimokyti. Gerojo populizmo svarbos nesuvokimas ir yra didžiausia Andriaus Kubiliaus aplinkos bėda. Sakau „aplinkos“, nes vargu ar koks nors politikas sąmoningai nori būti nepopuliarus. Tiesiog aplink šį premjerą nėra specialistų, gebančių teikti tinkamų bendravimo su visuomene receptų. Žinoma, ir visai partijai būtų naudinga išsivaduoti iš tam tikro uždarumo, galvojimo tik apie ištikimą savo elektoratą, kuris sudaro gal tik keliolika procentų visos visuomenės. Tą padaryti buvo pavykę tik per 1996-ųjų rinkimus.

Tapdama iš tikrųjų demokratine politine jėga, TS-LKD privalo įsitvirtinti plačiame centro dešinės spektre.

Kitaip toje plačioje nišoje visą laiką bus bandoma kurti naujas partijas.

Kol galų gale kam nors pavyks.

Tik sąjunga su tokias pačias vertybes ginančia Prezidente gali užtikrinti TS-LKD partijai ilgalaikę sėkmę.

Ant politinių svarstyklių

Ar verta grįžti iš privačių pensijų fondų į „Sodrą“?

Vyriausybė Seimui pateikė siūlymus dėl antros pakopos pensijų kaupimo. Jei parlamentas šiems siūlymams pritars, nuo 2012 m. sausio iki rugsėjo dabartiniai ir būsimieji pensininkai galės apsispręsti, ar iš privačių pensijų fondų grįžti į „Sodrą“, ar ir toliau privačiuose fonduose kaupti lėšas. Valdantiesiems priklausantys politikai naujai tvarkai pritaria, opozicija ją kritikuoja.

Su „ekspertais“ nėra apie ką diskutuoti

Turtuolių turtinimas

Rimantas Jonas Dagys, Seimo narys

Algirdas Sysas, Seimo narys

Vyriausybės pasiūlyti antros pakopos pensijų kaupimo pakeitimai atitinka Seimo priimtas „Sodros“ reformos gaires. Valstybė nuo 1 iki 2 proc. rems tuos gyventojus, kurie skirs papildomas įmokas privatiems pensijų fondams. Tokiu būdu žmonėms bus sudaryta galimybė papildomai užsidirbti, nes skatinamoji dalis kaupti pensiją bus skiriama iš valstybės biudžeto. Ne mažiau svarbu ir tai, kad papildomai sukauptas lėšas bus galima paveldėti artimojo mirties atveju. Tiesa, paveldėjimo taisyklių projekto dar neturime, kol nepatvirtinti bent pirminiai Vyriausybės pasiūlymai ir neparengtas „Sodros“ įstatymo pakeitimo projektas.

Suprantama, kad privačių pensijų fondų veikla susiduria su tam tikra rizika, bet saikinga rizika priimtina visoms ES valstybėms, o naująjį antros pakopos pensijų kaupimo modelį Vyriausybė parengė atsižvelgdama į Estijos patirtį. Tad tie, kurie sako, kad „Sodra“ neva neišbris iš skolų, nėra pateikę nė vienos analizės, kuri paneigtų Vyriausybės ekspertų skaičiavimus. Todėl su tokiais „ekspertais“ nėra apie ką diskutuoti.

Neįžvelgiu privačių pensijų fondų veiklos efektyvumo. Galbūt mums reikėtų pasielgti taip, kaip padarė Argentina ir Vengrija, kurios likvidavo privačius pensijų fondus. Čilėje privatūs pensijų fondai veikė 30 metų, bet jų veikla nepasiteisino.

Kaip žinome, olandų ir britų pensininkų pinigai „sudegė“ bankrutavusiuose Islandijos bankuose. Tie fondai neprisiima jokios atsakomybės ir reikia stebuklo, kad žmogus, ilgus dešimtmečius mokėjęs įmokas, atgautų bent padorią dalį lėšų. Tai, ką siūlo Vyriausybė, neva 1–2 proc. paskatindama žmones papildomai skirti įmokas privatiems pensijų fondams, vadinu turtuolių turtinimu. Juk tie žmonės, kurie papildomai skiria įmokas iš savo 30–180 tūkst. Lt atlyginimo, ir taip turi galimybių susitaupyti, o ką daryti tai absoliučiai daugumai dirbančiųjų, kurie vidutiniškai gauna 1 500 Lt atlyginimą? Jiems svarbu pragyventi, o apie papildomas įmokas negali būti nė kalbos. Iš siūlymo matyti, kad konservatoriai padarė nuolaidų koalicijos partneriams liberalams, kurie visais būdais mėgina privatiems pensijų fondams sugrąžinti tas 5,5 proc. įmokas, kurias Vyriausybė yra nurėžusi.

Rimanto Dovydėno piešinys

2011 m. liepos 1–8 d., Nr. 26 (70)

Gimtasis kraštas

Emigracija

Kiekvieną dieną po du kartus Asta Bonniot kerta valstybės sieną.

Iš Belgijos pasienyje esančio miestelio Vivilis važiuoja į darbą Liuksemburge, o vakare dvigubai greičiau skuba grįžti į jaukų, savo rankomis sukurtą namą.

5

Gyvenimo patirties atspindys

Lilija VALATKIENĖ „Man patinka čia gyventi“, – sako lietuvė A.Bonniot, septynerius metus dirbanti profesionalia vertėja Europos Komisijoje Liuksemburge.

Pasienio zonoje – pigiau Kol ji persikraustė į savo svajonių namą, teko pagyventi ir Prancūzijoje, ir Anglijoje. Nuomojami būstai buvo savaip jaukūs ir mieli, tačiau visos širdies ir išmonės Asta į juos negalėjo sudėti dėl paprasčiausios priežasties – jie turėjo savo šeimininkus, buvo sutvarkyti pagal jų skonį ir stilių.

Turėjo praeiti keletas metų, kol lietuvė atsidūrė nedideliame Vivilyje, prisiglaudusiame garsiojo Arlono pašonėje. Per šias miškais ir pilimis apsuptas vietoves kadaise vingiavo senasis legendinis romėnų kelias. Čia galima aptikti ne tik gynybinės sienos pamatų liekanų, bet ir išliku-

Europos Komisijoje Asta Bonniot vadovauja vertėjų korpusui.

kurioje turėjome nurodyti savo įsivaizduojamo namo vertę, nežinodami, kiek už jį prašo šeimininkai. Tokiame savotiškame aukcione dalyvavo keletas pirkėjų“, – prisiminė Asta.

Po poros savaičių paaiškėjo, kad Asta su draugu nurungė kitus pirkėjus, kai pateikė pasiūlymą, kuris buvo arčiausiai šeimininkų geidžiamos sumos. Lietuvė pasiūlė 257 tūkstančius eurų, o namą parduodantys belgai už savo turtą pageidavo 330 tūkst. eurų. „Pagal taisykles, mums teko sumokėti visus 330 tūkst. eurų. Tačiau mes nurungėme žmones, kurie už namą pasiūlė tik trimis tūkstančiais eurų mažiau“, – džiaugėsi A.Bonniot pasakodama apie mums negirdėtą,

„Nuo namų slenksčio iki darbo Liuksemburge – apie 30 kilometrų. Tą atstumą rytais dėl transporto kamščių įveikiu per 50 minučių“, – pasakojo Asta. sį gynybinį bokštelį. Turtingiausiais Europoje laikomi vietos muziejai saugo neįkainojamus archeologijos ir senosios kultūros lobius, menančius romėnų ir galų laikų epochą. „Nuo namų slenksčio iki darbo Liuksemburge – apie 30 kilometrų. Tą atstumą rytais dėl transporto kamščių įveikiu per 50 minučių. Vakare, jeigu pavyksta pabėgti nuo didžiosios spūsties keliuose, namus pasiekiu per 25 minutes“, – pasakojo Asta.

Ar negaila kelyje praleisto laiko? „Mes sąmoningai nesirinkome gyvenimo Liuksemburge. Nekilnojamasis turtas ten ne tik labai brangus, bet ir prastos kokybės. Dabar Liuksemburgas yra turtingiausia ES valstybė, tačiau dar prieš 30 metų tai buvo skurdus kraštas. Namai su mažais langeliais ir mažiukais kambariukais – paveldas, pardavinėjamas fantastiškomis kainomis. Dabar paklojus 500 tūkstančių eurų, tokį namuką gali griauti ir perstatyti pagal poreikius“, – tikino A.Bonniot.

Lietuviai, kaip ir kiti ES tarnautojai, nusprendę įleisti šaknis, dažniausiai renkasi pasienio zonas Belgijoje, Vokietijoje ar Prancūzijoje.

Namų pirkimo konkursas „Pirkti namą Belgijoje – visai ne tas pat, kaip Lietuvoje. Mes bendravome tik su nekilnojamojo turto agentu. Užpildėme specialią anketą,

bet Belgijoje seniai praktikuojamą namų pirkimo konkursą.

70-ųjų architektūros stilistika Lietuvoje neturi daug gerbėjų, tačiau tokie vienaaukščiai namai Belgijoje yra itin populiarūs ir mėgstami dėl savo modernumo, šviesių erdvių, aiškių ir švarių linijų.

Namo rekonstrukcija kainavo beveik tiek pat, kiek ir pats pirkinys.

Sodas – artimiausias projektas „Šis namas yra tipiškas 70-ųjų modernistinio stiliaus pavyzdys.

Stačiakampio formos mūrinis vienaaukštis su ilga stikline galerija ir atviru sodu viduje. Tokie namai būdingi arabų kraštams. Už jo projektą belgų architektas 1976 m. pelnė specialų prizą“, – prisiminė Asta.

Gavę leidimą, naujieji šeimininkai namą dar labiau sumodernino. Išgriovė keletą vidinių sienų, įrengė didesnius miegamuosius su voniomis, sumontavo stumdomas stiklo pertvaras, vidinį namo sodą uždengė stikliniu stogu, apšiltino grindis ir įrengė nuostabią poilsio bei maisto gamybos oazę. „Erdviame 40 kvadratinių metrų valgomajame, pereinančiame į svetainę su poilsio zona, verda visas mūsų gyvenimas. Čia priimame svečius, iki išnaktų vakarojame patys. Į miegamuosius išsiskirstome, kai pro stiklinį stogą ima mirkčioti žvaigždės“, – džiaugėsi Asta pavykusia rekonstrukcija.

Vietomis paliktos medinės lubos, židinio akmenys su kriauklių inkrustacija – tai detalės, kurių naujieji šeimininkai nusprendė rekonstrukcijos metu nekeisti.

Emilija, Asta ir Žanas Mišelis mėgsta prancūzų virtuvę.

„Jos neleidžia pamiršti, kad namas turi senųjų šeimininkų gerąją dvasią“, – prisiminė Asta tvirtindama, kad naujos statybos namai jai ne prie širdies.

Artimiausias poros projektas – sukurti sodą šalia namo. Asta prisipažino, kad norint įrengti sodą nepakanka prisipirkti gražių augalų. Nors ji su draugu turi puikiai išlavintą skonį, menišką prigimtį, stiliaus nuojautą, tačiau landšafto dizainerio patarimų ketina klausytis atidžiai.

Interjerą kūrė patys Namo rekonstrukcijai šeimininkai samdėsi architektus, turėjusius palaiminti techninius sprendimus.

Tačiau interjero dizainerio paslaugų neprireikė. „Kreiptis į dizainerį yra tas pat, kas atiduoti galimybę kurti. O kurti mes abu mėgstame. Praturtiname save ieškodami naujų sprendimų

Gera aura ir gražūs vaizdai Su namo šeimininkais pirkėjai artimiau pasikalbėjo tik tada, kai agentas oficialiai pranešė, kad konkursą laimėjo A.Bonniot ir jos gyvenimo draugas Žanas Mišelis Renaras. „Mes su draugu nedelsdami nuvažiavome visko atidžiau apžiūrėti ir susipažinti. 160 kvadratinių metrų namą parduodantys šeimininkai buvo mieli pensininkai. Jie nusprendė išsikraustyti į kitą vietą ir likusią gyvenimo dalį praleisti prie jūros. Pasijutome apgaubti ne tik geros auros. Namas stovi bažnyčios ir sodų apsuptyje. Tačiau labiausiai mus sugundė modernus vidinis namo sodas, kurį sumanėme uždengti stikliniu stogu ir paversti bendra gyvenamąja erdve“, – džiaugėsi sumanymu naujieji šeimininkai.

Pora nusprendė parduoti iki šiol turėtus savo atskirus butus, o namą rekonstruoti taip, kad jame būtų jauku, erdvu, funkcionalu gyventi, ir svarbiausia, kad dvylikametė Astos dukra Emilija iš pirmosios santuokos turėtų savo atskirą erdvę.

„Dangus ir sodas visada arti mūsų“, – džiaugėsi A.Bonniot sumanymu vidinį kiemą uždengti stikliniu stogu ir taip pratęsti šiltą, jaukią gyvenamąją erdvę.

Asmeninio archyvo nuotraukos

parodose, ugdome skonį vartydami specializuotus leidinius, lankydamiesi prabangiuose interjeruose, kuriuos sukūrė garsūs specialistai. Interjeras – mano pomėgis. Gal ateityje jis pavirs profesija“, – svarstė Asta.

Specialistai sako: kai namui būna suteikta forma, nereikia siekti per trumpą laiką užpildyti jo vidaus. „Tegul tai virsta mūsų gyvenimo pomėgiu, kuriame atsispindės mūsų patirtis ir nauji atradimai“, – tokiomis taisyklėmis vadovaujasi Asta ir Žanas Mišelis, iš savo senųjų namų atsinešę tris pagrindines spalvas ir vyriškojo bei moteriškojo stiliaus sąvokas.

Sodri raudona spalva dominuoja virtuvėje. Ja nudažytos ir stiklinį stogą laikančios sijos.

Alyvuogių spalva panaudota norint imituoti pratęsimą, tiksliau ieškant susiliejimo su gamta, atsiveriančia pro didžiulius langus. Šia spalva nudažyta viena svetainės siena, kurioje įmontuotas židinys.

Balta spalva – puikus fonas, kuriame šeimininkai lyg dailininkai gali reikšti savo mintis. Kadangi namuose daug stiklo, praleidžiančio saulę, baldų spalva sąmoningai pasirinkta balta.

Kiekvieną saulės kelionės valandą ši spalva nustebina švelniais atspalviais. „Mes norėjome turėti šviesius namus, kuriuose gali pajusti save, metams bėgant tobulėti kartu su jais.

Mūsų draugystę patikrino laikas, todėl drąsiai teigiame, kad esame puikus derinys“, – atviravo A.Bonniot.

Kai Asta ir Žanas Mišelis nusprendė gyventi kartu, reikėjo sujungti ir abiejų interjero vizijas. Jie nenorėjo atsisakyti vertingos gyvenimiškos patirties, kaip ir vertingų, kiekvieno širdžiai brangių daiktų.

Taip į naujuosius namus atkeliavo mėgstamų dailininkų paveikslai ir kai kurie baldai.

Naudodami spalvas šeimininkai pabandė sujungti savo stilius, patirtį ir istorijas.

Nors pagrindinė namo kryptis – modernistinė, skirtingų kambarių interjere puikiai dera Kinijos meistrų komoda ir krėslas, prancūziško stiliaus baldai iš tikmedžio.

6

Gimtasis kraštas

2011 m. liepos 1–8 d., Nr. 26 (70)

Kelyje

Stogo bagažinės – kad kelionė būtų patogi

Vismantas ŽUKLEVIČIUS Vasara – kelionių metas. Kai geras oras, mėgstame palakstyti dviračiu, paplaukioti baidarėmis. Kadangi mūsų šalyje menkai išvystyta dviračių takų infrastruktūra, dažnai iki tikslo tenka keliauti automobiliu, dviratį užkrovus ant stogo. Į kurortines vietoves žmonės gabenasi savo dviračius, baidares, kad nereikėtų mokėti už nuomą.

Stogo laikikliai – brangiausias pasirinkimas

Dviračių laikikliai ir stogo bagažinės – aktyviems keliautojams

Kelionės dviračiu tampa neatsiejamu aktyvų gyvenimo būdą gyvenančių žmonių pomėgiu. Važinėti dviračiu galima visur, kur tik įrengti dviračių takai, tačiau jų tinklas Lietuvoje dar labai ribotas, tad pagalbos dureles visada pasiruošęs atverti automobilis.

Norint dviračius gabenti automobiliu, reikalingi dviračių laikik- Dviračių laikikliai ir stogo bagažinės Lietuvoje dar nėra populiarūs. liai. Tai speciali konstrukcija ant automobilio, skirta pritvirtinti ir gabenti dviračius. Dviračių laikikliai pagal tai, kurioje automobilio vietoje tvirtinami, gali būti skirstomi į tvirtinamus ant automobilio stogo, ant užpakalinio dangčio, ant kablio (grąžulo) bei ant atsarginio rato.

Renkantis dviračių laikiklius būtina įvertinti, kas jums bus patogiausia, koks bus bendras automobilio aukštis, kaip toli planuojate vežioti dviračius. „Prekiaujame švedų gamybos kokybiškomis „Thule“ stogo bagažinėmis, skersiniais ir dviračių laikikliais. Leidžiamame kataloge yra nurodyta, ko- Mėgstantieji aktyvų poilsį žino, kad visada prieš kelionę susikaupia daug daiktų. kiam automobilio tipui tinka vienoks ar kitoks laikiklis. Dviračių laikiklius tam tikros rūšies automobilio“, – įspė- tomobilio stogą, nepatarčiau pirktinka montuoti ir ant senų automobi- jo dviračių parduotuvės savininkas. ti stogo laikiklių. Tuomet geriau lių, tačiau reikėtų žinoti, kokius laikiPaklaustas, kokius laikiklius re- laikikliai ant kablio, užpakalinio klius ant kokių mašinų geriausia dėti. komenduotų 4 asmenų šeimai, susi- dangčio ar atsarginio rato“, – pataTodėl ir reikalingi specialisto patari- rengusiai vykti į kelionę, A.Vilimas rė A.Keršys. mai“, – sakė firmos „Milada“ savinin- patarė atkreipti dėmesį į tai, ką rekoTačiau pats keliauninkas vis tiek kas Algimantas Vilimas. menduoja automobilio gamintojas. įsigijo stogo laikiklius. „Visų pirma Pasak A.Vilimo, stogo laikikliai tai saugiau. Ant stogo dviračius gali yra pats brangiausias pasirinkimas: ir Baidarių laikikliai prirakinti, o ir vagims sunkiau juos kainos, ir degalų sąnaudų atžvilgiu. nepopuliarūs pasiekti, tad nebaisu palikti trumpam „Ant kablio ir universalūs laikikliai sustojus. Stogo laikikliai netrukdo yra ekonomiškesni ir pigesni, tačiau jų „Jei važinėjate po miškus, kur naudotis bagažine“, – sakė dviračiu taip pat yra keli tipai ir jie dera prie siauri keliai, o šakos braukia au- mėgstantis keliauti vyriškis.

Istorinis žygis „Kruvinuoju keliu“

Prie istorinio žygio „Kruvinuoju keliu“ galima prisijungti bet kurią dieną.

lai – žygeiviai, dviratininkai, bėgikai. Jie turės galimybę įveikti įvairius pagal sudėtingumą žygio etapus nuo 20 iki 100 km. Įveikę numatytus etapus dalyviai bus apdovanoti žygio organizatorių įsteigtais diplomais ir medaliais. Žygio maršrutas drieksis vaizdingiausiomis Panemunės vietomis. Renginyje planuoja dalyvauti svečiai iš Latvijos, Estijos, Švedijos, Vokietijos, Norvegijos ir Lenkijos. Žygis prasidėjo jau vakar, o finišas numatomas liepos 3 d., 10–14 val.

Kauno Rotušės aikštėje. Prie istorinio žygio „Kruvinuoju keliu“ galima prisijungti bet kurią dieną. Daugiau informacijos apie renginį www.pesciujuzygiai.lt.

GK, pesciujuzygiai.lt inf.

Pasidairę po specializuotas turistų ir sporto prekių parduotuves, dažniausiai pastebėsime dviračiams skirtus priedus bei aksesuarus. Nors lietuviai vasarą bent kelioms dienoms vairą iškeičia į irklą, tačiau baidarėms skirti laikikliai dar nėra populiarūs. „Yra laikiklių, skirtų baidarėms, tačiau kol kas susidomėjimo jais nėra. Laikiklių būna ir slidėms, knygoms. Tačiau patys populiariausi yra įvairių rūšių dviračių laikikliai“, – informavo A.Vilimas.

Dauguma baiminasi, kad transportuojami dviračiai ant kablio uždengia mašinos numerius, užpakalinius posūkio ir stabdymo žibintus, tačiau, A.Vilimo teigimu, juos galima lengvai pritaisyti prie gabenamų dviračių. Tiesa, tai pareikalaus laiko ir atidumo, o kažkam ir kantrybės.

A.Vilimui neteko girdėti, kad būtų nutikę nelaimingų atsitikimų dėl laikiklių. Keliautojas A.Keršys taip pat teigia nežinąs, kad kam būtų atitrūkęs dviratis nuo laikiklių. Esą būtina tinkamai vadovautis instrukcijomis, ir bėdų dėl transportavimo neturėtų iškilti.

Šiuolaikinės technologijos padės saugiam eismui Kelių eismo informacinė sistema, kuri operatyviai informuos vairuotojus apie situaciją keliuose, jau baigiama kurti. Informacija bus perduodama vairuotojams ir specialiosioms tarnyboms internetu ar mobiliaisiais telefonais. Jau šį rudenį šios sistemos naudą galės pajusti visi vairuotojai.

GK archyvo nuotrauka

„Kruvinuoju keliu“ – tai pirmas kasmetinis masinis nekonkurencinio pobūdžio trijų dienų žygis, skirtas garbingoms Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kovoms su kryžiuočiais, vykusioms Panemunės ruože nuo Jurbarko iki Kauno, paminėti.

Istorijos, gamtos ir sporto aistruoliai kviečiami į vaizdingą Kauno kraštą. „eXtreme 2×100 km“ projektas – unikalus, lietuviškas, tarptautiniame žygių pasaulyje analogų neturintis renginys, nes tikriausiai dar nė viena valstybė pasaulio žygių istorijoje nėra turėjusi tokio plataus, visa apimančio ir kompleksinio žygio maršrutų pasirinkimo vieno renginio metu. Žygyje gali dalyvauti visi mėgstantys aktyviai leisti laisvalaikį, tiek pradedantys, tiek patyrę profesiona-

Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

„Šiuolaikinės technologijos sudarys sąlygas eismo informacijos centro operatoriams stebėti eismo sąlygas keliuose ir teikti eismo dalyviams perspėjimus apie eismo įvykius, kelio remonto darbus, apribojimus keliuose ar automobilių spūstis. Tad galėsime iš anksto įspėti žmones apie galimus pavojus, o vairuotojai galės pasirinkti optimalų važiavimo laiką, saugų greitį ir tinkamą kelionės maršrutą“, – sakė Lietuvos automobilių kelių direkcijos Eismo informacijos ir valdymo skyriaus vedėjas Gintaras Cilcius.

Pasak jo, ši informacinė sistema sudarys sąlygas padidinti eismo saugumą keliuose, optimizuoti transporto srautus valstybinės reikšmės keliuose.

Jos naudą pajus ne tik vairuotojai, bet

ir tarnybos, prižiūrinčios ir tvarkančios kelius – gaudamos tikslią informaciją apie kelio būklę konkrečiame ruože jos savo darbams atlikti sunaudos mažiau degalų ir druskos.

Pagal Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinės sistemos diegimo projektą jau įrengtos automatinės kelių oro sąlygų (KOS) informacinės stotelės. Anksčiau jų buvo 48, o praėjusiais metais papildomai įrengtos dar 43. „Analizuojant duomenis buvo apskaičiuota, kad įrengus stoteles

Informacinė stotelė.

GK archyvo nuotrauka

Kaišiadoriečiui Giedriui Gustui kelionė į pajūrį, vežant dviratį ant stogo, neapsiėjo be problemų. „Su draugu vykome prie jūros.

Vežėmės tik vieną dviratį, tačiau problemos prasidėjo jau Kaune. Vos paspaudus akceleratoriaus pedalą, mašina pradėjo drebėti, o nepririštas dviračio priekinis ratas įnirtingai ėmė suktis. Kai sustojome, žvilgtelėjęs į dviračio spidometrą pamačiau, kad mano dviratis „lekia“ 80 km per valandą greičiu“, – pasakojo G.Gustas.

Tačiau tuo problemos nesibaigė. Atvykus į Palangą, plyšo automobilio vėsinimo žarna. „Sutaisę automobilį, namo keliavome daug lėčiau. Kitą kartą reikės labiau pagalvoti apie greičio pasirinkimą, dviračio pritvirtinimą ir geriau įvertinti vėjo pasipriešinimą“, – savo patirtį dėstė Giedrius.

Vakarų šalyse populiarios stogo bagažinės. Stilingos, įvairių dydžių, aerodinaminės bagažo dėžės – puikus pagalbininkas, kai norimi daiktai netelpa į bagažinę ar automobilio saloną.

Mėgstantieji aktyvų poilsį žino, kad visada prieš kelionę susikaupia daug daiktų: meškerės, banglentės, turistiniai krepšiai, nardymo kostiumai ir visokie kiti rakandai. Stogo bagažinė – gera išeitis, kai automobiliu vyksta daug žmonių ir tiesiog nėra vietos daiktams susidėti. Tačiau toks

Norint dviračius gabenti automobiliu, reikalingi specialūs laikikliai arba stogo bagažinės. patogumas neblogai patuštins kišenes – 400 litrų tūrio stogo bagažinė apytiksliai kainuoja 1–1,5 tūkst. litų.

Vis dėlto tiek dviračių laikikliai, tiek stogo bagažinės Lietuvoje dar nėra populiarūs. avaringumo rodikliai magistraliniuose keliuose žiemos metu pagerėjo – žuvusiųjų sumažėjo 25 proc., sužeistųjų – 21 proc., o eismo įvykių įvyko 7 proc. mažiau“, – sakė trečią projekto etapą įgyvendinančios bendrovės „Fima“ sprendimų departamento vadovas Rokas Šlekys.

Pasak R.Šlekio, stotelės perduoda informaciją į šiuo metu kuriamą ir testuojamą informacinę sistemą Eismo informacijos centre. Tokiu būdu vairuotojus ir atsakingas tarnybas operatyviai pasieks informacija apie ant kelio dangos susikaupusio vandens lygį ar ledo storį, matomumą kelyje, oro temperatūrą, vėjo greitį ir kitus svarbius parametrus. Pažangiomis priemonėmis keliautojai bus informuojami apie kelio darbus, jų trukmę, apylankas ir galimą vėlavimą dėl darbų, apie eismo intensyvumą ir vidutinį greitį atskiruose kelio ruožuose, perspėjami apie eismo sutrikimus.

Taip pat numatoma skelbti informaciją apie apribojimus keliuose dėl gamtos sąlygų, eismo įvykių ar kitų priežasčių, perspėti apie eismui pavojingas aplinkybes. Gyventojus ši informacija pasieks per specialų interneto tinklalapį, kurį planuojama atverti spalio mėn., taip pat ją bus galima gauti paštu ar mobiliuoju telefonu.

GK inf.

2011 m. liepos 1–8 d., Nr. 26 (70)

Gimtasis kraštas

Sportas

7

Jaunieji krepšininkai išvyko į pasaulio pirmenybes Vilniaus „Siemens“ arenoje vykusiose paskutinėse tarptautinio vaikinų krepšinio turnyro „Global Games“ rungtynėse Lietuvos jaunių (iki 19 metų) rinktinė 108:75

J.Mačiulis dar nėra apsisprendęs, kur žais.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

(34:23, 25:15, 30:13, 19:24) nugalėjo bendraamžius iš JAV.

fortūnos ir ar nebus traumų. Tai gali turėti didelę reikšmę.

Lietuviai „Global Games“ krepšinio turnyre laimėjo visus tris žaistus mačus.

Kazio Maksvyčio treniruojamoje mūsų šalies komandoje rezultatyviausiai žaidė Jonas Valančiūnas. Jo sąskaitoje – 23 taškai ir 11 atkovotų kamuolių. Žygimantas Skučas pelnė 16 taškų, Dovydas Redikas ir Vytenis Čižauskas pridėjo po 11 taškų.

Po dviejų kėlinių lietuviai pirmavo 59:38, o po trijų – 89:51.

Mūsiškiai taikliau metė iš visų pozicijų ir laimėjo kovą dėl atšokusių kamuolių 52:39. Beje, amerikiečiai iš 17 tritaškių metimų nepataikė nė vieno.

Lietuvos ir JAV rinktinės vakar pradėjo kovas kaimyninėje Latvijoje vykstančiame pasaulio jaunių čempionate.

Kada paskutinį kartą teko matyti taip rungtyniaujant JAV rinktinę?

Nežinau, kada jie atskrido. Taip pat nemanau, kad čia yra žmonių, kurie dalyvavo NBA naujokų biržoje.

Paskutines Lietuvos devyniolikmečių kontrolines rungtynes stebėjęs vyrų nacionalinės rinktinės puolėjas Jonas Mačiulis mano, kad tikrąjį rinktinės veidą pamatysime pasaulio čempionate Latvijoje. Anksčiau pats pasaulio čempionu tapęs J.MAČIULIS

Tragedija Buenos Airėse Legendinis Argentinos klubas Buenos Airių „River Plate“ patyrė pažeminimą ir iškrito iš aukščiausios šalies lygos. Tai nutiko pirmą kartą per įspūdingą 110 metų istoriją.

Lemiamame mače „River Plate“ turėjo dviejų įvarčių persvara įveikti „Belgrano de Cordoba“, tačiau rungtynės baigėsi lygiosiomis 1:1.

Pačioje mačo pabaigoje pasipiktinę sirgaliai įsiveržė į aikštę, o

policijai teko panaudoti vandens patrankas, kad nuramintų įsisiautėjusią minią.

Susidūrimai tarp pareigūnų ir įniršusių sirgalių tęsėsi ir po dvikovos, kuri buvo nutraukta likus žaisti apie minutę. Teigiama, kad sužeisti 25 žmonės.

Klubo nesėkmės siejamos su finansinėmis problemomis, mat skolos siekia per 12 milijonų eurų. balsas.lt, GK inf.

Legendinis Argentinos klubo „River Plate“ stadionas šiemet buvo daugybės nesėkmių liudininkas.

EPA-Eltos nuotrauka

R.Berankis dalyvaus turnyre Atlantoje Pajėgiausias Lietuvos tenisininkas Ričardas Berankis pateikė paraišką dalyvauti liepos 18 dieną Atlantoje (JAV) prasidėsiančiame Teniso profesionalų asociacijos (ATP) „World Tour 250“ serijos teniso turnyre.

Prieš savaitę 21-ąjį gimtadienį atšventęs R.Berankis (jis pasaulio reitinge užima 96 vietą) dėl sveikatos problemų nežaidė nuo kovo mėnesio pabaigos.

R.Berankis su treneriu Remigijumi Balžeku Vilniuje toliau rengiasi sugrįžti į teniso aikštynus. Daugiausia dėmesio skiriama fiziniam pasirengimui. Krūviai po truputį didinami.

„Liepos 9 arba 10 d. išvykstame į Jungtines Amerikos Valstijas. Ten tęsime treniruotes ir 18 dieną, jeigu viskas gerai, startuojame Atlantoje

R.Berankis jau atsigauna po traumos.

Vakar Lietuvos devyniolikmečių rinktinė pradėjo kovas pasaulio čempionate.

Ar iš to, kaip rungtyniaujame su amerikiečiais, galima spręsti, koks yra Lietuvos rinktinės pajėgumas?

Manau, kad ši rinktinė visada turėjo pranašumą prieš savo bendraamžius, o JAV komanda nėra atsivežusi savo žvaigždžių, taigi jie yra lygiaverčiai varžovai, nes jei atsivežtų žvaigždes, būtų visa galva geresni.

Mes esame gana stiprūs, tačiau tikrąjį veidą išvysime čempionate.

Eltos nuotrauka

neskuba liaupsinti Lietuvos rinktinės ir teigė, kad JAV rinktinė, surinkusi visas savo žvaigždes, būtų kur kas pajėgesnė nei lietuviai.

Esate tapęs pasaulio jaunimo čempionu. Kokie atsiminimai išliko?

Aukso medalis. Pagrindiniai atsiminimai – finalo rungtynių paskutinės se-

Jaunas ir demokratiškas Naujasis tituluotojo Londono „Chelsea“ futbolo klubo strategas Andre Vilas Boasas tikina, kad netrukdys futbolininkams rungtyniauti ir neketina būti diktatoriumi.

Prieš keletą dienų strategu paskirtas portugalas bus jauniausias Anglijos „Premier“ lygoje – jam tėra 33 metai. Tokio pat amžiaus yra sulaukę ir saugas Frankas Lampardas bei puolėjas Didje Drogba. „Nesu diktatorius, – „Sunday Mirror“ kalbėjo buvęs „Porto“ vairininkas. – Skatinu laisvę rinktis. Futbolininkai gali visą savo potencialą pasiekti tik tuomet, kai nėra pernelyg varžomi. Man labai svarbus kūrybingumas. Žaviuosi, koks neprognozuojamas yra futbolas. Tikiu, kad žaidėjai turi išreikšti save ir turėti galimybę patys nuspręsti.“ A.V.Boasas pridūrė, kad nebūtų priėmęs „Chelsea“ pasiūlymo, jei nesijaustų pajėgus atlikti darbą: „Noriu ateityje didžiuotis savo karjera.

Trokštu sėkmės, pergalių čempionatuose, patirties skirtingų šalių lygose, socialinėse, kultūrinėse aplinkose. Tai darbas, apie kurį visada svajojau. “ balsas.lt, GK inf. vyksiančiame ATP serijos turnyre. Tokią žinią gavome iš Olandijos specialistų. Vienas jų kartu skris į JAV ir stebės, kaip į didesnius krūvius reaguoja Ričardo kūnas. Porą dienų pabus varžybose. Viskas atliekama labai kruopščiai ir dėmesingai“, – sakė R.Balžekas.

GK, Eltos inf.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

kundės, kai laukėme Renaldo Seibučio baudos metimų, kuriuos jis pataikė.

Koks charakteris reikalingas, jei nori tapti pasaulio čempionu?

Kiek man teko žiūrėti, šie vaikinai turi daug potencialo laimėti pasaulio čempionatą. Jie nėra blogesni už mus. Daug priklausys nuo

Kaip gyja koja?

Koja gyja gerai, plaukioju baseine Kaune.

Kokie tavo planai dėl kito sezono?

Svarbu atsigauti. Pasiūlymų yra, tačiau vieno vienintelio dar neužakcentavau. balsas.lt, GK inf.

Geriausiasis grįžo namo Nacionalinės krepšinio lygos (NBA) čempionu tapęs vokietis Dirkas Novickis (nuotraukoje) atvyko į gimtąjį miestą Vurcbrugą Vokietijoje. Čia 33 m. 213 cm ūgio krepšininką sutiko maždaug 15 tūkst. sirgalių minia. Jie nuolat skandavo vokiečio vardą, vadino jį tikru herojumi. Sutikdami nuolat šaukė: MVP, MVP (naudingiausias superfinalo žaidėjas, – red. past.).

Minia taip pat laukė žinios, ar krepšininkas tikrai sutiks padėti Vokietijos rinktinei artėjančiame Europos čempionate Lietuvoje. Vis dėlto D.Novickis kol kas savo sprendimo neatskleidė teigdamas, kad jį paskelbs jau artimiausiu metu. krepsinis.net, GK inf.

EPA-Eltos nuotrauka

Futbolininku iš Lietuvos susidomėjo Lisabonos „Benfica“

EPA-Eltos nuotrauka

Lietuvos futbolininku Mariumi Stankevičiumi (nuotraukoje) rimtai susidomėjo Portugalijos vicečempionė Lisabonos „Benfica“, pranešė televizijos kanalas „Sky Sport“.

Genujos „Sampdoria“ (Italija) klubui priklausantis gynėjas iš Lietuvos, kuriam liepos 15 dieną sukaks 30 metų, praėjusį sezoną žaidė „Valencia“ (Ispanija) komandoje.

GK, Eltos inf.

L.Chatkevičiūtė ir D.Vėželis laimėjo varžybas Italijoje Italijoje vykusio 27-ojo atvirojo Italijos sportinių šokių čempionato „Italian Open“ klasikinių šokių varžybų nugalėtojais tapo Lietuvos čempionai Donatas Vėželis ir Lina Chatkevičiūtė (nuotraukoje) iš Kauno „Sūkurio“ klubo.

Teisėjai visuose šokiuose lietuviams skyrė pirmąsias vietas. Čempionate dalyvavo daugiau nei 40 porų.

GK, Eltos inf.

EPA-Eltos nuotrauka

8

Gimtasis kraštas

Įvykiai trumpai

Suimti trys prekyba žmonėmis įtariami asmenys. Panevėžio miesto apylinkės teismas trims mėnesiams leido suimti prekyba žmonėmis įtariamus tris asmenis – 32 metų panevėžietį ir du 28 ir 21 metų biržiečius.

Kaip įtariama, šie asmenys galėjo organizuoti devyniolikmetės merginos išvežimą dirbti prostitute užsienyje.

Ikiteisminį tyrimą atlieka Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro pareigūnai, tyrimui vadovauja Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai. Šiuo metu apygardos teisme nagrinėjamos trys prekybos žmonėmis baudžiamosios bylos, kuriose kaltinimai pareikšti 19 asmenų. Prokurorai organizuoja dar kelis naujus ikiteisminius tyrimus, susijusius su organizuotų grupių vykdoma prekyba žmonėmis. Gegužės mėnesį Panevėžio apygardos prokurorai apygardos teismui perdavė didelės apimties – 24 tomų – nusikaltimų žmogaus laisvei, dorovei, vaikui ir šeimai baudžiamąją bylą, kurioje 36 metų panevėžietis R.V. įtariamas prekyba žmonėmis, vaiko pardavimu, įtraukimu į prostituciją ir pelnymusi iš prostitucijos.

Atstumti žmonės mūsų šalies valdžiai nerūpi

čiomis moterimis besirūpinanti M.Zabulionienė.

Net po valdžios akibrokšto gydytoja pasiryžusi nenuleisti rankų ir toliau ieškoti būdų, kaip padėti socialiniame užribyje atsidūrusiems žmonėms.

Aukšti mūsų šalies valdininkai pamaloninami tūkstantinėmis priemokomis prie algų, o šimtams vargstančiųjų ciniškai atsukamos nugaros.

Pareigūnai veža smurto aukas Dėl Šeimos ir Vaikų paramos namų likimo susirūpinę ir policijos pareigūnai. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Rimantas Bobinas teigė, kad M.Zabulionienės vadovaujamos organizacijos veikla labai padeda ir teisėsaugos institucijoms, ir savivaldybės socialinėms tarnyboms. „Jei ne ši įstaiga, nežinotume, kur dėti smurtautojų aukas. Iškiltų didelė problema, nes niekas daugiau tokių paslaugų neteikia. Mūsų pareigūnai dažnai veža moteris su vaikais į šiuos namus. Čia niekada nebuvo joms uždarytos durys“, – sakė R.Bobinas.

Anot Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko, ši visuomeninė organizacija be didelių išlaidų suteikia labai reikalingą pagalbą.

Daug moterų ir vaikų kenčia nuo smurto, didėja skurdas, tik nenorima to matyti.

Vida TAVORIENĖ

Iš įmonės patalpų pavogta 40 kompiuterių. Vilniuje iš bendrovės patalpų pavogta 40 nešiojamųjų kompiuterių. Policijos departamento duomenimis, vagystė sostinės S.Žukausko gatvėje esančioje įmonėje pastebėta apie 3 valandą nakties. Vagys į bendrovės patalpas pateko išlaužę duris. Patirtas nuostolis nustatinėjamas. Įvykį tiria policija.

Sulaikytas kontrabandą vežęs krovininis vilkikas. Medininkų kelio poste muitininkai sulaikė krovininį vilkiką, kuriuo Baltarusijos pilietis į Lietuvą mėgino įvežti didelį kiekį kontrabandinių rūkalų. Jie buvo paslėpti specialiai įrengtoje slėptuvėje. Į Lietuvą iš Baltarusijos per Medininkų kelio posto tuštiems krovininiams automobiliams skirtą juostą įvažiavo Baltarusijos piliečio J.K. vairuojamas krovininis automobilis „Renault“ su puspriekabe. Nuspręsta detaliai patikrinti „tuščią“ vilkiką. Peršvietę vilkiką mobiliąja rentgeno kontrolės sistema, pareigūnai kontrabandines cigaretes aptiko dvigubame dugne specialiai sumontuotoje ir itin kruopščiai užmaskuotoje slėptuvėje. Pamatęs, kad nelegalių rūkalų slėptuvė aptikta, vilkiko vairuotojas prisipažino vežantis apie 20 tūkst. pakelių cigarečių. Patikra buvo tęsiama toliau. Tikslus kontrabandinių rūkalų kiekis ir nelegalaus krovinio vertė nustatinėjama. Kaltininkui gresia bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

GK, Eltos inf.

Klaudijaus Driskiaus ir Raimundo Šuikos nuotraukos

2011 m. liepos 1–8 d., Nr. 26 (70)

Užribis

Smurtautojų aukas, atstumtus vaikus ir alkstančius varguolius keliolika metų glaudžiančiuose Panevėžio šeimos ir Vaikų paramos namuose – slogios nuotaikos. Valdininkai nusprendė, kad tokios įstaigos gali gyvuoti ir be biudžetinės paramos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atmetė šias socialines įstaigas vienijančios agentūros „SOS vaikai“ parengtą projektą. O daugelį metų jų išlaikymą rėmusi Panevėžio miesto savivaldybė šiemet nusprendė nutraukti įprastą finansavimą.

Pasiūlė verstis patiems Panevėžio šeimos ir Vaikų paramos namai gerai žinomi šimtams vargą ir skurdą kenčiančių žmonių.

Krizės metais kelią į šiuos namus pramynė šimtai panevėžiečių, netekę pragyvenimo šaltinio. Gurgiantys pilvai prie labdaringų pietų stalo atvedė būrį žmonių, anksčiau niekada nevarsčiusių socialinių įstaigų durų. „Nuo spalio, kai prasidės šildymo sezonas, gali tekti pakabinti spynas. Šeimos namų pastatas kūrenamas malkomis, tai gal kaip nors versimės.

O Vaikų paramos namų patalpose yra centrinis šildymas, tad neišsimokėsime. Geri žmonės atneša maisto, drabužių, tačiau pinigų mokesčiams nesurinksime“, – apgailestavo šių namų įkūrėja gydytoja Marija Zabulionienė.

Jautrios sielos moteris netikra dėl finansavimo, kurį skirdavo Panevėžio miesto savivaldybė. Nors iš biudžeto kasmet būdavo atseikėjama menka – apie 20 tūkst. litų – suma, jos užtekdavo sumokėti už šildymą, elektrą, ryšio paslaugas ir kt. Šiemet vietos valdžia nusprendė, kad taip finansuoti Šeimos ir Vaikų paramos namų negali.

M.Zabulionienė apstulbo, kai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorė „tvarkietė“ Kristina Vareikienė esą pareiškė, kad socialinės įstaigos turi panaudos sutartį, todėl privalo pačios išsilaikyti.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Nevyriausybininkai dažnai pasvarsto, kodėl savivaldybės, valstybė negalėtų pirkti paslaugų iš tokių organizacijų, kurios teikia svarbią pagalbą. „Kaip tokiai organizacijai išsilaikyti? Nebent pasidėjus kepurę elgetauti. Pajutau, kad mūsų paslaugos miestui nereikalingos“, – su ašaromis akyse iš savivaldybės išėjo likimo ir gyvenimo nuskriaustus žmones globojanti gydytoja. Gautas Europos Sąjungos finansavimas Šeimos namams atnaujinti. Tačiau kol nėra užtikrintos lėšos pastatui išlaikyti, M.Zabulionienė nedrįsta įgyvendinti projekto.

Ministerija paliko likimo valiai Panevėžio agentūrą „SOS vaikai“ likimo valiai paliko ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Panevėžiečių parengtas projektas, skirtas padėti smurtą patiriantiems žmonėms, finansavimo negavo.

Anot M.Zabulionienės, tai buvo tęstinis projektas, kuriam jau keletą metų SADM skirdavo lėšų. Šiemet projektas atmestas. Ministerijos atstovai tvirtina, kad jis neatitiko keliamų reikalavimų.

Kol valdininkai žiūri į popierius ir nustatinėja reikalavimus, labdaringai veiklai atsidavusios moters pastangomis veikiančiose įstaigose verda klerkams nepažįstamas gyvenimas. Šeimos namuose kasmet apgyvendinama apie 80 moterų su vaikais. Čia priglaudžiamos ir miesto, ir Panevėžio rajono sumuštos bei psichologiškai palūžusios moterys.

Tik rajono valdžia jokios paramos šiai įstaigai nėra suteikusi. Šeimos namuose smurtą patyrusios moterys gyvena skirtingą laiką – kai kurioms pakanka tik pernakvoti, kitos glaudžiasi ir metus.

Iš Vaikų paramos namų labdarą įvairiais daiktais, drabužiais per me-

tus išsineša apie pusė tūkstančio gyventojų. O labdaros valgykloje pamaitinama šimtai alkstančių vaikų ir suaugusiųjų. Čia netikrinami dokumentai ir nenustatinėjami reikalavimai. Iš akių ir kūno kalbos matosi, kam reikalinga pagalba. „Daug moterų ir vaikų kenčia nuo smurto, didėja skurdas, tik nenorima to matyti. Matyt, valdininkams ramiau gyventi, kai tų problemų niekas nekelia“, – apmaudavo ir nuskriaustais vaikais, ir smurtą bei nepriteklius patirian-

Svarbiau darbas su popieriais Panevėžio miesto meras Povilas Vadopolas tvirtino, kad agentūros „SOS vaikai“ įstaigų finansavimą nuspręsta nutraukti dėl teisinių nesklandumų. „Teisininkai išaiškino, kad taip pat kaip anksčiau finansuoti negalima. Reikės rasti kitų būdų, kaip tą padaryti. Mes jau sutarėme, kad organizaciją paremsime. Administracijos direktorė jau skyrė 6 000 litų.

Kam čia dar pučiamas burbulas“, – stebėjosi miesto galva.

Tačiau išrinkus naujos kadencijos merą, administracijos direktorė liko ta pati K.Vareikienė. Išgirsti jos poziciją GK nepavyko. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorė nerado tam laiko. Sekretorė informavo, kad K.Vareikienė tądien dirbo su dokumentais ir vaikščiojo po skyrius.

Įžvelgė biurokratinių trūkumų Lina Bušinskaitė, SADM Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Ministerijoje atrinkti geriausi projektai, kurie labiausiai atitiko keliamus tikslus ir buvo argumentuoti – pateikti reikalingi dokumentai bei pagrįsta, kaip bus teikiamos projekte nurodytos paslaugos. Išties labai gaila, kad šįkart nebuvo galimybės finansuoti agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyriaus pateikto projekto, nes jis nesurinko minimalaus balų skaičiaus – neperžengė 55 balų ribos, reikalingos gauti finansavimą. Jei projekto veiksmų planas yra nedetalus, jame nepagrįstas projekto vykdymo nuoseklumas, nėra išsamaus veiksmų aprašymo, nedetalizuotas lėšų apibūdinimas ir pan., tokiems projektams skiriama mažiau balų. Deja, tokie trūkumai užfiksuoti ir šiame projekte. Šiemet iš dalies finansuotas 21 projektas įvairiuose miestuose, o 13 projektų nesurinko reikiamo balų skaičiaus. Iš viso projektams skirta apie 449 tūkst. litų. Ekonominio sunkmečio laikotarpiu projektų finansavimas iš valstybės biudžeto sumažėjo beveik tris kartus.

Viena efektyviausių organizacijų Deimantė Žebrauskaitė, labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ direktorė Tai dar vienas pavyzdys, kaip efektyviai veikianti ir visuomenei reikalinga organizacija negali išgyventi.

Lengviausia pasakyti, kad nėra pinigų arba yra tam tikrų kliūčių ją remti. Agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius – viena efektyviausiai veikiančių organizacijų. Tokioms organizacijoms gauti paramą iš įmonių ir išgyventi be biudžetinės paramos, ypač Panevėžyje, sudėtinga. Nevyriausybininkai dažnai pasvarsto, kodėl savivaldybės, valstybė negalėtų pirkti paslaugų iš tokių organizacijų, kurios yra reikalingos visuomenei ir teikia svarbią pagalbą.

2011 m. liepos 1–8 d., Nr. 26 (70)

Gimtasis kraštas

Sodo lapas

9

Kodėl agurkai apkarsta Mėta JUŠKAITĖ

GK archyvo nuotrauka

Netinkamai laistytų ridikėlių valgyti nesinori

Vieni seniausių daržo augalų, iš ropės išvesti dar XVI a., yra ridikėliai. Jie išsiskiria trumpu vegetacijos periodu ir yra nepaprastai naudingi – juk valgomas ne tik šakniavaisis, bet ir lapai.

Janina AUGULYTĖ

Naudingi sveikatai Būdingą specifinį skonį ir aštrumą ridikėliams suteikia garstyčių eterinis aliejus, turintis antiseptinių savybių.

Nuo tokio maisto nenutuksi – 100 g yra tik 14 kalorijų, mat didžiąją svorio dalį sudaro vanduo (94 g). Ridikėlių kaloringumas panašus į pomidorų, patisonų, aguročių, baklažanų. O štai baltymų – neprilygstamos mūsų organizmo statybinės medžiagos – ridikėliai turi dvigubai daugiau nei šios daržovės. Ridikėliuose taip pat yra cukraus, ląstelienos, riebalų, fermentų, vitaminų A, B1, B2, PP, makro- ir mikroelementų: kalio, fosforo, kalcio, magnio, natrio, geležies. Šios daržovės naudingos nutukus, širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai, esant aterosklerozei. Gausiau išsiskiriant žarnyno sultims, gerėja virškinimas. Ląsteliena padeda iš organizmo pasišalinti cholesterolio pertekliui.

Kaip sėti Žinomos firmos užtikrina didelį ir darnų sėklų daigumą. Kai kokybė garantuota, galima sėti eilute, po vieną sėklą (kas 3–5 cm), 15–20 cm tarpueiliais. Sėklas patartina įterpti 1,5–2 cm gylyje.

Mažiau patyrusiam sėjėjui padeda sėklų ga-

Kaip ilgiau išlaikyti Išrauti ridikėliai, iškart nupjausčius šakneles ir lapus, kokybiški išlieka tik 5–6 val., greitai vysta. Tačiau lysvę palaisčius iš vakaro ir ryte nuėmus derlių, sultingus šakniavaisius šaldytuve galima išlaikyti 3–5 dienas.

Prieš dedant į šaldytuvą, tereikia atsargiai nupurtyti žemes, lapus nupjauti 2–3 cm atstumu nuo šakniavaisio. Ketinant ridikėlių pasirauti ne iš ryto, o kitu dienos metu, lysvę patartina iš anksto (prieš 2–3 val.) palaistyti.

Kodėl pasitaiko žyduolių? Priežasčių gali būti daug, tačiau dauguma jų susijusios su sėjos laiku ir sėklų kokybe: • pasėta per vėlai – žydėjimą paskatino ilga diena; • augalai gavo nepakankamai šviesos, per tankus pasėlis; • negryna veislė, nesubrendusios sėklos; • nepakako drėgmės, pasėlis kentė sausrą; • per sunki ar prastai įdirbta dirva. mintojai, siūlantys sėklas juostoje.

Tokios juostelės tiesiog paguldomos į palietus griovelius, užžeriamos drėgna žeme ir palaistomos. Kai dygimo sąlygos geros, pasėlis būna tvarkingas, tarpai tarp eilučių – vienodi. Tokį pasėlį patogiau prižiūrėti. Iš 4 m ilgio juostos galima tikėtis apie 350 kokybiškų augalų ir 3,5–5 kg derliaus.

Abejojant dėl sėklų kilmės, verčiau sėti tankiau, plačiomis eilėmis.

Gražūs ir skanūs Ridikėliai auga greitai ir yra nereiklūs, tačiau norint užauginti gražius ir skanius šakniavaisius, reikia žinoti kai kurias nedideles paslaptis.

JOKIO MĖŠLO. Šie augalai nepakenčia šviežio mėšlo. Juo patręšus ridikėliai iškorija, tampa tuščiaviduriai. Tręšti geriausia perpuvusiomis organinėmis medžiagomis.

Kai trūksta azoto, prastai auga šakniavaisiai ir lapai, jie pagelsta. Gelbsti kompleksinės trąšos su padidintu azotinių trąšų kiekiu. Kai trūksta kalio, lapai atrodo normaliai, bet neauga šakniavaisiai. Reikia kalio trąšų.

PURI, TRĄŠI DIRVA. Geriausiai ridikėliai auga purioje, organinių medžiagų turtingoje neutralios reakcijos ar nedidelio rūgštingumo dirvoje. Sunkias šaltas, taip pat skurdžias priesmėlio dirvas būtina patręšti kompostu (20–30 kg į 10 kv. m).

GELBSTI PELENAI. Rūgščiose dirvose ridikėlius pažeidžia gumbagrybis. Tai virusinė liga, dėl kurios ant šaknų atsiranda ataugų. Tokius augalus geriau sunaikinti, o toje vietoje artimiausiu metu ridikėlių neauginti. Ridikėlius, kaip ir kitus bastu-

tinius augalus, gali apnikti spragšiai, kopūstinės musės ir kiti kryžmažiedžių kenkėjai. Jų išvengti paprastai padeda barstymas tabako dulkėmis arba pelenais.

BŪTINA DRĖGMĖ. Ridikėlių priežiūros piemonės: laistymas, ravėjimas, purenimas. Per sausrą verta palaistyti du kartus per dieną – ryte ir vakare. Kai drėgmės mažai, šakniavaisiai arba visai nesusiformuoja, arba užauga neskanūs, tuščiaviduriai, augalai skuba žydėti. Ypač daug drėgmės reikia pasirodžius pirmam tikrajam lapui, kai pradeda formuotis šakniavaisis. Per sausrą vos tris valandas be drėgmės pabuvę augalai pradeda netaisyklingai vystytis. Jeigu ridikėlis kietas ir aitrus, žinokite: buvo netinkamai laistytas.

Ne tik tradiciniai raudoni

Agurkams kartumo suteikia augalų gaminamas gliukozidas – kukurbitacinas. Šios medžiagos kiekį lemia augimo, ypač oro, sąlygos. Lauke agurkai kartūs būna dėl tiesioginio saulės spindulių poveikio, mažesnės santykinės oro drėgmės. Pakanka 5–7 ryškių saulėtų dienų, ir karčių agurkų padvigubėja. Mažiau kartūs augalai užauga po priedangomis, šiltnamiuose. Turi įtakos staigi temperatūrų kaita, drėgmės stygius, dirvos mechaninė sudėtis, maisto medžiagų kiekis.

Kartesni agurkai užauga, kai jiems trūksta drėgmės, sunkiose molingose ir prasčiau tręštose dirvose. Beje, glikozido kaupimąsi skatina fosforas ir kalis, o azotas – priešingai, šiam procesui sudaro nepalankias sąlygas. Augalams būtinos visos trąšos, tačiau jos seikėjamos nedidelėmis porcijomis.

Skanesni agurkai, kai auga drėgnesnėse, daugiau azotu tręštose dirvose.

Vaisiams mezgantis, ypač karštesnę dieną, augalai laistomi dažniau, bet po mažiau, kad vanduo gerai susiger-

Raimundo Šuikos nuotrauka

tų į dirvą 10–15 cm gyliu. Dauguma senesnės selekcijos veislių ir hibridų agurkų (Niežino, Trakų pagerintieji, Libelle, Movir -1, Iziašnyj, Parenta), vos tik pasitaiko nepalankios sąlygos, užauga kartesni.

Raugti, marinuoti tinka ir kartūs agurkai – konservuojant kartumas išnyksta. Be to, jį galima panaikinti nuluptus vaisius pamirkius pasaldintame piene.

Pjūvis be didelių pastangų Jonas KAZLAUSKAS Be sekatoriaus neišsiversi nei sode, nei gėlyne, todėl patirtį turintys sodininkai šiuos darbo įrankius renkasi itin atidžiai.

Pradedantys sodininkai dažnai neatkreipia dėmesio, kad sekatorių būna įvairios paskirties. Tinkamas įrankio pasirinkimas vienam ar kitam veiksmui atlikti taupo jėgas, užtikrina dailų pjūvį, greitesnį augalų gijimą.

Vieni sekatoriai numatyti kirpti iki 16 ar 20 mm skersmens šakeles, kiti nesunkiai įveikia ir 26 mm šakas. Storesnėms šakoms genėti skirtos sodo žirklės, pjūkleliai. Šakoms medžio viršūnėje genėti praverčia teleskopinis universalus genėtuvas, kuriuo galima pasiekti šakas net 3,5 metro aukštyje.

Storesnėms šakoms genėti skirti įran-

GK archyvo nuotrauka

kiai yra svertinės konstrukcijos. Dėl to kirpimo jėga padidėja dvigubai, taigi darbuotis galima neįsitempiant. Yra sekatorių, kurių rankena kerpant pasisuka. Tokių ergonomiškų pasisukančia rankena įrankių kirpimo jėga dar didesnė.

Suomių gamintojai sukūrė naujovišką mechanizmą („PowerStep“), kuris maksimaliai taupo jėgas. Toks sekatorius – tikras atradimas gležnoms moterų ar vaikų rankoms, sąnarių ligų varginamiems pagyvenusiems žmonėms. Kokios paskirties yra sekatorius, nurodo atitinkami simboliai ant pakuotės. Labiau patyrę sodininkai, rinkdamiesi darbo įrankius, atkreipia dėmesį į keletą dalykų: koks peiliui panaudotas lydinys, ar padengta slydimą didinanti danga, ar keičiamas viršutinis peilis, ar patogios rankenos, kokia ašmenų forma ir konstrukcija.

Geri įrankiai nėra pigūs, todėl ekspertai pataria nepasidrovėti parduotuvėje išmėginti ašmenis, pvz., kerpant pieštuką. Šviežiai medienai kirpti tinkamiausi prasislenkantys ašmenys, taip pat kablio formos ašmenys. Sausoms šakoms genėti skirti įrankiai atraminiais ašmenimis.

Ridikėlių veislių pasiūla įspūdinga: įvairaus atspalvio luobele (raudona, balta, geltona, violetine, rausvai raudona...), įvairių formų (apvali, cilindrinė, elipsinė) ir dydžių (nuo vos 10 g iki 80 g).

Tradicinės raudonos spalvos ir apvalios formos ridikėlių gerbėjų akys krypsta į veisles Scarrlet Globe, Rota, Kaspar H, Rafa, Carmesa, Fiesta ir pan.

Geltona luobele stebina Zlata, o tamsia violetine spalva – Viola. Nemaža ridikėlių balta luobele pasiūla: Sniežka, Icicle, Leda, Albena... Nepriklausomai nuo luobelės spalvos, šakniavaisių minkštimas baltas, sultingas, švelnaus skonio.

Populiarūs pailgos formos, raudoni su baltu galiuku ridikėliai. Tokia yra jau pamėgta veislė French Breakfast, taip pat naujesnės – Sparkler 4, De Dix – Huit Jours. Pastaroji veislė ypač ankstyva – ridikėliai iki 5 cm ilgio užauga per 18–20 dienų. Tinka auginti lauke ir šiltnamyje.

(Užs. 268)

10

Gimtasis kraštas

Visa tiesa apie kiaušinius

Be kiaušinių neiškepsi skanių blynų, sausainių, pyragų ar tortų, nepadarysi baltos mišrainės.

Pirkdami kiaušinius pirmiausia dėmesį kreipiame į jų kainą, dydį, o pradarę pakuotę įsitikiname, ar jie visi sveiki.

Martyno Vidzbelio ir Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

Nerijus DROCHNERIS

Dažniausi slapukavimo būdai

Kiaušinių reikia visur. Be jų neiškepsi skanių blynų, sausainių, pyragų ar tortų, nepadarysi lietuviško pasididžiavimo – baltos mišrainės, pakilsi alkanas nuo pusryčių stalo, jei nesuvalgysi kietai virto kiaušinio su majonezu ar kepto omleto. Operos solistai savo balso stygas palepina, prarydami žalią kiaušinį. Tokio skanėsto neatsisako ir alaus mėgėjai.

Sakoma, kad laimingų vištų kiaušiniai dvigubai brangesni. O laimė matuojama laisve. Jeigu višta vaikštinėja po kiemą, lesa žolę ir mėgaujasi sliekais, vadinasi, jos gyvenimas – laimingas. Kokiais kiaušiniais prekiaujama mūsų parduotuvėse ir turgavietėse?

Vieni paukštynai ir žemės ūkio bendrovės dedeklių laikymo būdą ant pakuotės nurodo žodžiais, kiti pateikia žymenį – perekšlių laikymo kodą. Ši informacija dažniausiai pateikiama smulkesnėmis raidėmis nei „klasė A“, „svorio kategorija XL“. Tokios praktikos laikosi Girelės paukštynas, Ginkūnų paukštynas, Vievio paukštynas.

Džiaukimės bent tuo, kad minėti gamintojai informaciją pateikia ant kiaušinių dėtuvės. Deja, taip elgiasi ne visi. Dalis bendrovių viliasi, kad su vištų laikymo sąlygomis vartotojai susipažins namie, o smalsesni, „įsliūkinę“ į pakuotės vidų, supras, jog verčiau imti kitą dėžutę.

Pakuotės vidinėje pusėje dedeklių vištų laikymo būdą ir žymenį nurodo Kaušėnų paukštynas, „Vilkyčių mėsa“ ir Lenkijos gamintojas „Fermy Kozlakiewicz SP.J.“. Tą pačią informaciją bendrovės pateikia ir ant kiaušinių.

Trečios įmonės laikosi dar kitokios praktikos – žymenis deda tik ant kiaušinių. Taip UAB Zujų paukštynas, matyt, verčia pirkėjus įsitikinti dedeklių laikymo sąlygomis tik atvėrus pakuotę – gerai bent tiek, kad kartu patikriname, ar nepažeistas kiaušinių lukštas. Procedūra nesudėtinga – atvėrei, peržvelgei, ar visi sveiki, ir pasukiojai kiaušinį.

Blogesnis kitas atvejis. „Kaimiški vištų kiaušiniai“, „Ūkininko rojaus kiaušiniai“ – skamba neblogai. Pirmiausia pirkėjui šovusi mintis – po pievą zujančios dedeklės. Tačiau ant dėžutę juosiančio kartono pažymėta, kad čia „slepiasi“ dviejų rūšių kiaušiniai – pastato viduje lakstančių ir ant kraiko laikomų vištų (žymuo 2) arba tikrąja to žodžio prasme „kaimą

Pirkėjas nežino, kaip gyvena dedeklės Pirkdami kiaušinius pirmiausia dėmesį kreipiame į jų kainą, dydį, o pradarę pakuotę įsitikiname, ar jie visi sveiki. Tačiau vertėtų nepamiršti dar vieno, bene svarbiausio dalyko – dedeklių laikymo būdo, kurį kiaušinių tiekėjai kaip įmanydami stengiasi nuslėpti.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vyr. veterinarijos gydytojas Jonas Stanius pažymi, kad galiojantys ES ir Lietuvos teisės aktai dėl maisto produktų ženklinimo nenustato užrašo dydžio, vietos ant pakuotės, žymens spalvos ir pan. Verslo subjektai reglamento reikalavimus privalo įgyvendinti, bet būdus ir formą pasirenka patys. Panašaus pobūdžio standartų parengimas neįeina į VMVT kompetenciją, tikina specialistas.

2011 m. liepos 1–8 d., Nr. 26 (70)

Stalo istorijos

mieste“ radusių jų giminaičių (žymuo 3). Įsitikinti saugioje ŽŪB „Sparnai“ pakuotėje esančių kiaušinių „išskirtinumu“ galime tik nuėmę kartoninį pakuotės lapą ir ją pravėrę. Tai 2 ar 3? Šioje – vien dvejetai. O kitoje!? Taip pat žymuo 2. Dar vieni šios bendrovės „Vištų kiaušiniai su karotinu“ pakuojami laikantis kitos praktikos – vengiant pirkėjui pateikiamų dviprasmybių. Ant dėžučių tiksliai nurodoma, kad perekšlių laikymo žymuo – 2. „Cento“, „Optimos linijos“, „Favorit“, „Norfos“ ir „Rimi“ prekių ženklais pažymėtose kiaušinių pakuotėse anksčiau minėtos bendrovės pateikia daugiau informacijos nei ant „savų“ dėžučių. Ant pakuotės kartais būna informacija apie kiaušinio maistinę vertę, kaloringumą.

Taigi, kad ir kaip būtų papuošta kiaušinių pakuotė,apie visą „gėrį“ dažniausiai mus informuoja ant kiaušinio esantis kodas. Jei jo nerandate, privalu informuoti už tai atsakingas institucijas.

Pagrindinė problema, kad informacijos vartotojams pateikimo tvarka nėra griežtai nustatyta, reikalaujama tik pateikti „gamintojo kodo reikšmės paaiškinimą ant pakuotės arba jos viduje“. Todėl VMVT kartu su Lietuvos paukščių augintojų asociacija surengė pasitarimą, kuriame buvo aptarti ir kiaušinių pakuočių ženklinimo reikalavimų patikslinimai, kurie neklaidintų vartotojų dėl gamintojo reikšmės išaiškinimo, ir parengtas taisyklių projektas.

Nuo praėjusių metų dėl kiaušinių kokybės ir saugos vartotojai kur kas mažiau skundžiasi. J.Staniaus teigimu, tam įtakos turėjo pradėti taikyti nauji teisės aktai. Šiuose teisės aktuose, be kitų reikalavimų, nustatyti ir į mažmeninę prekybą tiekiamų kiaušinių pakavimo ir ženklinimo reikalavimai. Nedraudžiama prekiauti nesupakuotais kiaušiniais, tačiau tuomet vartotojui turi būti pateikiama ši informacija – kokybės klasė, svorio kategorija, auginimo būdo nuoroda, gamintojo kodo reikšmės paaiškinimas, trumpiausias tinkamumo vartoti terminas.

Ūkininkas – išimtis VMVT savo interneto tinklalapyje informuoja, kad žmonių maistui skirti A klasės kiaušiniai privalo būti paženklinti ir į mažmeninę prekybą tiekiami tik supakuoti pa-

Skundų dėl pakuočių nėra Pasak J.Staniaus, 2010 m. vartotojų skundų dėl pakuočių ženklinimo VMVT negavo, tačiau buvo 2 skundai dėl Lietuvos gamintojų pakuotėse supakuotų Lenkijos ir Olandijos gamintojų kiaušinių.

Gamintojo kodo reikšmės paaiškinime ši informacija nebuvo aiškiai pateikta.

Atminkite – laisvai laikomų vištų kiaušinių skonis ir maistinės savybės geresni nei laikomų uždarose patalpose, kur vištų ar kitų kiaušinius dedančių paukščių judėjimo galimybės yra ribotos.

kavimo centrų pakuotėse. Esą ženklinimo išimtys taikomos tik iki 50 vištų savo ūkyje auginantiems smulkiesiems ūkininkams, o tokie kiau-

šiniai dažniausiai yra parduodami turgavietėse.

Dalis ūkininkų tiekiamų kiaušinių patenka ir į prekybos centrų ekologiškų produktų lentynas – vieni žymėti kodais, kiti ne.

Ne ūkininkų ir nelietuviški, tačiau ekologiški minėto Lenkijos gamintojo „Fermy Kozlakiewicz SP.J.“ kiaušiniai pažymėti tinkamiau nei į Lietuvą patenkantys kiaušiniai su žymeniu 3, kurie dedami į permatomas plastiko dėžutes.

Tarp kainos ir kokybės Turguje kiaušiniai pigesni nei prekybos centre. Rinkdamiesi dėmesį kreipkite ne tik į kiaušinių dydį, bet ir vištų laikymo sąlygas. Tačiau ir prekybos centre galima rasti gerų pavyzdžių. Brangūs ekologinėmis sąlygomis laikomų vištų kiaušiniai prieš baigiantis jų galiojimo terminui didžiuosiuose prekybos centruose atpiginami net 3 kartus.

Kiaušinių kokybė ir nauda Cheminė kiaušinio sudėtis yra nevienoda ir priklauso nuo vištos veislės, lesalo, laikymo būdo ir metų laiko.

Atminkite – laisvai laikomų vištų kiaušinių skonis ir maistinės savybės geresni nei laikomų uždarose patalpose (narvuose), kur vištų ar kitų kiaušinius dedančių paukščių judėjimo galimybės yra ribotos. Rudos ir baltos lukšto spalvos kiaušinių maistinė vertė yra vienoda, o kiaušinio trynio spalva priklauso nuo vištoms skiriamų lesalų sudėties ir kokybės. „Skirtingomis sąlygomis laikomų vištų dedeklių kiaušiniuose pagrindinių maisto medžiagų, mikroelementų, vitaminų sudėtis mažai skiriasi, tačiau laisvai ar ekologiniuose ūkiuose laikomų vištų kiaušiniuose daugiau apsauginių medžiagų, vadinamų karotinoidais“, – apie kiaušinių vertę aiškino J.Stanius.

Kiaušiniuose yra net 12 vertingų vitaminų, gausu vitamino A, D, E, B1, B2, PP, B12, biotino ir kt. Juose gausu mineralinių medžiagų – natrio, kalcio, fosforo, geležies, jodo, seleno, mangano, vario, kobalto. Vienintelė blogybė – gana daug cholesterino, tad geriau jų nepersivalgyti.

VMVT kiaušinių sudėties tyrimų nėra atlikusi. Tokius tyrimus atlieka Maisto institutas prie Kauno technologijos universiteto.

Gardžių patiekalų su kiaušiniais!

Ką reikėtų žinoti perkant kiaušinius Ant kiekvieno kiaušinio turi būti žymuo, kurį sudaro skaičių ir raidžių seka, pavyzdžiui – 2LT-12345.

Pirmasis skaičius – dedeklių laikymo būdas: 0 – ekologinis ūkininkavimas (taikomi ekologinio ūkininkavimo reikalavimai), 1 – laisvai laikomų vištų kiaušiniai (vištoms sudarytos sąlygos būti lauko aptvaruose), 2 – ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai (vištoms sudarytos sąlygos laisvai vaikščioti pastato viduje – paukštyne, fermoje), 3 – narvuose laikomų vištų kiaušiniai.

Po šio skaičiaus rašomas kodas šalies (pagal ISO standartą), kurioje laikomos dedeklės vištos. Lietuvoje padėti vištų kiaušiniai žymimi LT, Lenkijoje – PL, Latvijoje – LV. Trečioji žymens dalis – vištų dedeklių laikymo vietos

veterinarinio patvirtinimo numeris, reiškiantis, kad tą vietą kontroliuoja kompetentingos tarnybos.

Vyr. veterinarijos gydytojo teigimu, paukščių dedeklių laikytojams, kurie įgyvendino ES reikalavimus dėl gyvūnų gerovės, pagerino dedeklių laikymo sąlygas ir naudoja vištų dedeklių laikymui pagerintus narvus, rekomenduota pakuotes papildomai ženklinti nuoroda ,,Pagerinti narvai“. „Manome, kad aukščiau minėtas kiaušinių gamintojo kodo išaiškinimas prisidės, jog vartotojams būtų pateikta aiški ir suprantama informacija apie gamintoją, kurioje nurodomas vištų dedeklių laikymo būdas, šalis, kurioje yra gamintojas, ir veterinarinio patvirtinimo numeris, kuris reikalingas maisto saugos specialistams atsekamumui užtikrinti“, – teigė VMVT specialistas.

2011 m. liepos 1–8 d., Nr. 26 (70)

Gimtasis kraštas

Gyvenimas Kas jums gyvenime svarbiausia?

Vis prisimenu Artūro Šopenhauerio mintį apie tris dalykus gyvenime. Kas tu esi? Ką tu turi? Ką kiti apie tave galvoja? Tik pirmasis veiksnys iš tiesų svarbus! Todėl kai man būna labai sunku ir aš klaikiai pavargstu, klausiu savęs: Inga, kas tu esi? Aš – moteriška moteris, jautri, pažeidžiama, kaip ir bet koks kitokios profesijos žmogus.

Kiti du punktai – niekai. Ką apie tave kalba, kiek turto ar drabužių sukaupei, kaip atrodai... Todėl jei tik pajusiu, kad mano laikas praėjo, kad esu nebeįdomi – nusisuksiu ir eisiu sau. Niekai visi tie blizgučiai, svarbiausia – neišduoti savęs.

Pakalbėjusi rimtai Inga vėl tuoj pat nusijuokia – o juk ji 12 metų dirbo Šiauliuose ir vis mėgino, atkakliai bandė išplaukti į platesnius vandenis – ir atrankose dalyvaudavo, ir patekti į kiną mėgino. Tačiau vis nepasisekdavo, vis netiko tipažas.

Pusantrų metų naujų vaidmenų ji net Šiauliuose nevaidino. Paskui staiga, šiek tiek prisidėjus aktoriui Sigitui Račkiui, šast ir atsidūrė Lietuvos televizijoje. Ir gana greitai išpopuliarėjo, štai jau penkti metai Vilniuje sukasi.

Gyvenimo greitkelyje lydi sėkmė

Emocijos ir kasdienybė

Aktorės Ingos Norkutės gyvenimas tiesiog virte verda: tai ji viename filmavime, tai kitame, tai kokioje nors televizijos komisijoje sėdi, tai į Šiaulius lekia – ten ji vaidina dramos teatre.

Irena IVENKOVĖ Štai kaip gyvenime būna: gyvena sau tyliai aktorius kuriame nors mieste ir staiga vieną dieną tampa žvaigžde. Visi jo nori, visur kviečia, daugelis žavisi, o kai kurie – pavydi.

Tačiau žvaigždės dalia – ne vien šlovė, bet ir ašaros. Ne vien filmavimo aikštelės, bet ir šeiminis gyvenimas su neplautų indų grafiku.

Taip norisi Lietuvos žmonėms palinkėti gero vėjo, gerų purslų.

Aš, regis, buvau tokia stipri, o vis dėlto kartais pasijuntu palūžusi.

Apsimetinėti nemoka Aktorė Inga Norkutė pastaruoju metu atsidūrė gyvenimo greitkelyje: tai ji viename filmavime, tai kitame, tai kokioje nors televizijos komisijoje sėdi, tai į Šiaulius lekia – ten ji vaidina dramos teatre, kaip ir gyvenimo draugas Aurimas Žvinys. Jau kai Dievas moteriškei drėbtelėjo, tai nepagailėjo nei formų, nei temperamento, nei noro ir galimybių. Bėgioja, dirba kasdien kone iki vidurnakčio.

Užkulisiuose kalbama, kad Inga – viena tų aktorių, kurios gali rizikuoti pereiti iš vieno kanalo į kitą, tiesa, su prodiuserių pasiraukymais, bet ką darysi – moteris žavinga, reikalinga ir tautos mėgstama.

O žmonės I.Norkutę turbūt mėgsta už atvirą „dūšią“. Moters gyvenimo draugas Aurimas apie Ingą sako: „Imkite mane ir skaitykite...“ Regis,

ji visiems miela, visiems šypsosi, tiesiog spindi gera nuotaika. Tačiau taip būna ne visada. Juk Inga labai moteriška, moterys apskritai emocingesnės, o Inga – ypač. Gal dėl maišyto kraujo – lietuvių, lenkų ir ukrainiečių.

Tiesiog žiežirba: iš liūdesio – į juoką, iš juoko – į nusivylimą. „Visada noriu juoktis ar verkti, elgtis taip, kaip jaučiuosi. Visiškai nemoku apsimesti. Kodėl turiu rodyti tai, ko nėra, arba apsimesti „išlaikyta“, rimta, jeigu aš – purslas. Jei man linksma – juokiuosi, jei liūdna – verkiu. Ir dabar kone ašaroju – sunervino kai kurie žmonės su netikusiais komentarais. Žinau, kad reikia nekreipti dėmesio, bet vis tiek... Po to kartais nesinori nei bendrauti, nei dirbti. Regis, dirbi, dirbi, stengiesi dėl žmonių, o jie pamazgomis apipila“, – pasakoja Inga.

Svajonės pačios pildosi O kaip elgiatės, kai pajuntate netikėtą priešiškumą?

Meldžiuosi, kad tiems žmonėms viskas būtų gerai, jog būtų laimingi ir patenkinti, kad jiems sektųsi, tada ir man bus gerai. Siunčiu jiems gerų palinkėjimų.

Esu tikinti. Nežinau, ar tikiu Dievą, bet gerą, sveiką emociją, jos galią – tikrai.

Juk pas mus kartais išlenda toks, lyg pavydas... Teisus buvo Andrius Mamontovas sakydamas: „Rytuose daug gerų emocijų, toks pozityvas“, o pas mus...

Ana, žiūrėk, klubų neturi, kito pilvas per didelis... Ar tai svarbu, kai žmogus stengiasi, dirba ir dėl kitų, ne tik dėl savęs? Taip norisi Lietuvos žmonėms palinkėti gero vėjo, gerų purslų.

Aš, regis, buvau tokia stipri, o vis dėlto kartais pasijuntu palūžusi.

Inga, juk žinote, kad Lietuvos žmonės jus tikrai mėgsta. Kaip manote, kodėl?

Kartais jaučiu jų meilę. Tikrai. Gal kaip šauksi, taip atsilieps? Iš tiesų myliu Lietuvos žmones. O gal banga dabar tokia – esu personažas iš liaudies, artima ir suprantama, pasiekiama, atpažįstama, paprasta. Ne kokia išdidi dama ar turtinga verslininkė. Tačiau kuo toliau, tuo labiau galvoju – kokia dar esu naivi! Man visi atrodo geri, nors juk taip turbūt nebūna.

V ilniuje kartais jaučiuosi kaip...

Niujorke. Rimtai. Čia tarsi mėsmalė. Čia kitokie vandenys nei Šiauliuose. Ten jau buvau lyg ir apsamanojusi, bet

Gyvenimas Vilniuje Ingai atrodo daug sraunesnis, o pažintys – įdomesnės. Pavyzdžiui, vienoje laidoje Inga sutiko Rimą Kurtinaitį: „Tokia krepšinio legenda! Šlovė vien jį apkabinti! Net padavusi ranką pagalvojau: oi, rankos neplautos! Arba štai Džordana Butkutė – tokia paprasta.

Mes, aktoriai, juk pastabūs, tuoj stebime charakterius, detales.“ Išpopuliarėjusi aktorė ne tik neišpuiko, bet ir nuosavo būsto neįsitaisė. Ingos partneris Aurimas yra kilęs iš Vilniaus, todėl ji nakvoja pas jo gimines. Paklausta apie

Gyvenimas Vilniuje Ingai atrodo daug sraunesnis, o pažintys – įdomesnės.

Klaudijaus Driskiaus, Ruslano Kondratjevo ir LNK nuotraukos

iš tiesų nežinau, kur jaučiausi laimingesnė. Šiauliuose 12 metų dirbau sau tyliai, o Vilniuje tapau tokia... pasiekiama, atvira visoms energijoms. Kažkas man yra sakęs, tai pajutau ir pati – atrodo, kad net per nuotrauką žurnale tave gali pasiekti svetima energija – nebūtinai gera.

nuosavą butą, Inga juokiasi: „Daugelis galvoja, kad televizijoje uždirbame milijonus. Tačiau čia tikrai nesivolioja aukso kalnai, nors teatre, aišku, litas „trumpesnis“.

Buityje jie tvarkosi racionaliai – čia jau Aurimo nuopelnas. Jis įvedė aiškią sistemą: kuris kada plauna in-

11

dus, kuris gamina valgį, o kuris taiso sugedusius daiktus. Beje, viskas itin tradiciška, pavyzdžiui, virtuvė – Ingos karalija. „Aurimas sako: „Susitvarkyk savo darbo vietą!“ Tik indus kiekvienas plauna pagal „šventą“ tvarkaraštį – kas antrą dieną. Ir šios tvarkos niekada nesugriauna!“ Inga sako, kad Aurimo racionalumas jai praverčia ir apsiperkant, nes, anot Aurimo, ji – tikra reklamos auka.

Todėl neretai moteris pasiklausia vyro nuomonės. Vis dėlto perkant drabužius, kaip žinome, tiek iš vyro naudos – nė karto taip ir neišgirdo, kuri suknelė jai tinka, o kuri – ne. Beje, kitados iš pirmo žvilgsnio, būtent dėl sausumo ir racionalumo, Aurimas Ingai nepatiko. Matyt, ne veltui sakoma – nespjauk į šulinį, nes teks gerti.

Jaunesnis vyras – ne yda Žmonės toliau smalsauja: kaip Inga jaučiasi būdama 11 metų už partnerį vyresnė? Ogi puikiausiai: „Mūsų giminėje tokios tradicijos. Močiutės vyras už ją jaunesnis 20 metų, tetos – 18, sesers – 12, net mama už tėtį 4 metais vyresnė.“ Todėl Inga vyrui kartais juokais sako: „Tu darysi, nes esi jaunesnis.“ Žinoma, tai – juokeliai. Viską, ko tik reikia, Inga namuose puikiausiai atlieka pati – ir pyragėlius su įdaru kepa, ir šiaip netingi pažaisti virtuvės žaidimėlių. Beje, neseniai Rubenso formų moteris mėgino numesti svorio, ir jai pavyko – per dvi savaites atsikratė net 10 kilogramų, kurie atgal nebesugrįžo. Nors aktorė vis pamini japonišką dietą, bet tikriausiai nereikalingas svoris pradėjo tirpti tiesiog atsisakius labai kaloringų produktų.

Jų porą kartais vadina Norkučiais – pagal labiau pagarsėjusią Ingos pavardę. Ar Aurimas dėl to nepavyduliauja? Juk vyrai opūs dėl tokių dalykų. Galbūt Inga už Aurimą kada nors ir yra užtarusi menką žodelį, kai serialui „Naisių vasara“ buvo ieškomas doro kaimiečio tipažas. Įdomu, kad Aurimas – tikras sostinės vaikas, bet vaidmuo jam tiko idealiai. „Jis – žmogus prie žemės. Sako, jei nebūtų tapęs aktoriumi, būtų buvęs traktorininku“, – tada juokėsi Inga. Taigi moteris prodiuseriams galbūt tik padėjo atrasti Aurimą. Kaip ir ją, šiek tiek padėjus žinomesniam aktoriui, kadaise atrado LTV. Beje, aktoriai serialų herojų charakterių namo stengiasi „neparsinešti“ – kas būtų, jei tarp judviejų maišytųsi dar šitiek visokių personažų?!

I.Norkutė – laiminga moteris. Ji dirba mėgstamą darbą, myli ir yra mylima, dažniausiai linksma, jai sekasi. Tačiau moteris nepamiršta, kad sėkmė – permaininga paukštė. „Aktorius reikalingas, kol įdomus, gražus, o kai pradėsi „byrėti“, gali būti išstumtas. Todėl manau, kad gyvenime svarbiausia – turėti vertybių, kurios džiugintų aplinkinius. Džiaugtis kiekvienu rytu – kad pabudai sveikas, ir vakaru – kad praleidai dieną. Svarbiau branginti artimiausius žmones ir džiaugtis tuo, ką turi šiandien, nes rytoj ir to gali nebelikti“, – šypteli I.Norkutė. „Moters savaitė“

12

Gimtasis kraštas

2011 m. liepos 1–8 d., Nr. 26 (70)

Kelionės

Gintaras KALTENIS Nuo žygio 2000 km istorijos žemaitukais iki Juodosios jūros praėjo beveik devyni mėnesiai. Jie padėjo susiklostyti mintims, sudėlioti įvertinimus, atrinkti, kas svarbiausia. Laikas eina, o žygio akimirkos neužsimiršta. Ne tik man! Sutikęs bičiulius, draugus, pažįstamus vėl ir vėl turiu pasakoti, grįžti į tas keturiasdešimt dienų, kurios pakeitė mano pasaulį.

Nuolatinis žmonių domėjimasis paskatino savo prisiminimus ir apmąstymus surašyti į vieną pasakojimą.

Keturiasdešimt dienų balne

Neapleido mintis Viename mūsų jojimo sporto veteranų klubo sąskrydyje mano jaunystės draugas Vaidas pasiūlė: „Jojam iki Žalgirio?“ Artėjo Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejus, ir žiniasklaidoje pasirodydavo pranešimų apie planuojamus renginius šia proga.

– Kur? – tada perklausiau, – juk tai 500 kilometrų! Kaip josime? Greitkeliais, pievomis, laukais? Kur nakvosime, ką valgysime? Žirgeliai ką krims?

Supeikėme tą idėją, ji pamažu ir nurimo.

Po pusmečio vėl skambina Vaidas ir be ilgesnės įžangos sako: „Turime naują pasiūlymą: dabar josime iki Juodosios jūros.“ Aš pasakiau: „Gerai.“ Ir padėjau ragelį. Apie ką kalbėti su keistuoliais, kurie gyvena svajonių pasaulyje? Taip tuomet nuoširdžiai galvojau.

Bet toji mintis nebepaleido manęs! Ką tik sutinku iš draugų, bičiulių, giminių, visiems sakau: „Atia! Išjoju link Juodosios jūros!“ O pats širdy juokiuosi, jei kas patiki. Bet tikėjo kažkodėl visi! Sakė, kad man pavydi, kad jie mano vietoje irgi nė akimirkos nedvejotų. O kai mano kompanionas Džovanis (jo tokia pravardė, nes jaunystėje per baikerių „strelkas“ dainuodavo ištraukas iš operečių), paprastai nieko švento kaip ir nepripažįstantis, rimtu veidu pareiškė, kad aš kone didvyris, nes, matote, josiu už Lietuvą, štai tada susimąsčiau... Paskutinį kartą už Lietuvą jojau Vingio parke prieš... prieš... ai, nereikia tų skaičių!

Tokie uždegantys tekstai ėmė kartotis, juos kalbėjo vis rimtesni žmonės, ir aš pats sau pasakiau: „Gintarini, pagalvok pats! Kiek tau metų? Ką tu tokio veiki? Ir ką tokio nuveikei?

Be sportinių laimėjimų, trijų nuostabiausių dukterų, kuo dar galėtum pasigirti? Gyvenimas eina... O Lietuvai Tėvynei ką padarei? Kuo ją papuošei, praturtinai, kuo prisidėjai prie jos gerovės?“ Kitą rytą 7 val. aš jau buvau Vilniaus valstybiniame žirgyne Riešėje ir balnojau vieną iš žemaitukų. Vieną iš tų, kuriems buvo lemta tapti nepaprastais „žygeiviais“. Po mėnesio išjojome...

Pasiekę kelionės tikslą – Juodąją jūrą, ištroškę žirgai puolė gerti, veikiau ryti vandenį! Teko atitraukti juos. Veterinaras sakė, kad daug išgėrus sūraus vandens, paleis vidurius.

Vaišingi ukrainiečiai

Istorinio žygio dalyviai savo kelionę baigė Vilniuje, Gedimino kalno papėdėje.

Žygio tikslai Žygis iš Senųjų Trakų prasidėjo neatsitiktinai – čia gimė vienas iškiliausių Lietuvos valdovų Vytautas Didysis. Jau 600 metų pasakojama legenda, kad jis savo kovos žirgus – istoriniai šaltiniai teigia, kad tai tikrai buvo žemaitukai – girdė Juodojoje jūroje. Mes, dešimties raitelių ir dvigubai tiek padėjėjų komanda, ankstoką 2010 m. rugsėjo 8-osios rytą pajudėjome į pietus patvirtinti arba paneigti šį faktą. Žygio tikslai buvo kokie trys: taigi atsigerti, patikrinti žemaitukų ištvermės savybes, populiarinti šią veislę ir Lietuvai Žalgirio mūšio 600 metų proga priminti, kad mes, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) paveldėtojai, ne iš kelmo spirti.

Kiekvienas dar turėjome savo asmeninių tikslų. Aš irgi!

Vienas jų – patirti įdomių įspūdžių. Taip pat mane žavėjo kelionės didingumas, reikšmingumas, galimybė dalyvauti tokiame projekte. Jis tęsėsi keturiasdešimt dienų! Keturiasdešimt dienų balne, kertant Baltarusiją ir Ukrainą, per miškus, stepes, kalnus...

Joja joja lietuvaičiai...

Gintarui Kalteniui žygis žemaitukais buvo ištvermės išbandymas.

Lietuvos–Baltarusijos sieną kirtome ties Norviliškėmis, prie pat Giedriaus pilies – čia buvo suorganizuotas mūsų susitikimas su visuomene ir smagios išleistuvės. Šią vietą puikiai pamenu iš B2gether festivalio. Kirtome sieną „supaprastintame“ perėjime – abiejų šalių valdžios kažkaip susitarė, kad praleis mus be didelių

formalumų. Vis dėlto kirtome Europos Sąjungos sieną... Tai, manau, prieš keletą metų niekaip nebūtų pavykę.

Apie tokį žygį galėjai tik pasvajoti.

Bet bandant atšildyti šalių santykius, europiečiams ėmus ieškoti „demokratijos daigų“ Gudijoje, neįmanoma tapo įmanoma.

Už Lietuvos sienos mūsų laukė baltarusių pasieniečiai, nuo pat ryto jau polinksmis veterinaras (jo pareiga buvo apžiūrėti sieną kertančius žirgus) ir trys tautiniais drabužiais apsirengusios merginos su armonika. Aš su Giedriumi Klimkevičiumi pirmi kirtome sieną, susitvarkėme dokumentus, pervedėme žirgus. Kol visi kiti paskui mus darė tą patį, turėjome šiek tiek laiko, ir aš geros nuotaikos pagautas juokais sakau toms merginoms: „Gražuolės, varom su mumis!“ Jos meiliai nuraudo ir sako: „Ne, pažiūrėk, kokie mūsų vaikinai“, ir žvilgsniu parodė į veterinarą. Suprask, mums toli iki jo.

Su pasieniečiais mums sekėsi. Lietuvos pasieniečiai parodė artimiausią kelią pasienio zonoje Norviliškių link, Baltarusijos irgi buvo gana draugiški ir supratingi, o kai kirtome Ukrainos sieną, jų pasieniečiai lydėjo visą dieną ir net naktį šalia mūsų stovyklos laikė patrulį.

Iš tikrųjų žygis ir prasidėjo kirtus Lietuvos–Baltarusijos sieną. Atgal kelio nebeliko. Prie laužo prisiminėme rusų anekdotų herojų raudongvardiečių vadą Čiapajevą, kuris duodavo komandą: „Tik pirmyn!“ ir aklai laikydamasis šio šūkio nuskendo upėje, užgintas baltųjų gvardiečių.

Jodami išilgai Baltarusijos matėme panašius motyvus kaip Lietuvoje –

Apie tokį žygį galėjai tik pasvajoti. Bet bandant atšildyti šalių santykius, neįmanoma tapo įmanoma. sodybų tuštėjimo metą, naujų dailių gyvenviečių statybą (sako, čia dirba daugiausia lietuvių statybininkai), miestiečių invaziją į kaimą. Viename sodžiuje, kuriame beveik visos trobos jau tuščios, paremontuotame namelyje radome dvi moteris – pasirodo, jos iš Minsko, nusipirko seną sodybą, vasaroja. Prisigerinome iš karto, nes reikėjo vandens žirgams girdyti, kitiems parūpo obuoliai ir kriaušės sode. Visa tai iškeitėme į niekuo nepakeičiamą žirgų mėšlą, kuris susikaupė kelionėje. Netrukus draugystė tapo tokia artima, jog šeimininkės mūsų būriui pasiūlė naudotis jų lauko tualetu, kad, cituoju: „neapdergtumėte visų apylinkių“.

Kartą sugaišę kelyje – dažniausiai užtrukdavome apžiūrėdami LDK paveldo objektus arba kai negalėdavome nepasinaudoti vietinių žmonių vaišingumu – jau Ukrainos glūdumoje naktį jodami per kaimus ir miestelius, kad kelelis neprailgtų, traukėme dainas, bet netrukus jų pritrūkome!

Tad paruošėme „Ant kalno mūrai“ repo stiliumi.

Po tvarkingos Baltarusijos, jos suartų laukų, tvarkingų kelių ir pakelių bei gyvenviečių, skurdas, netvarka Ukrainoje nepaliovė stebinti visą kelią. Žinoma, mes ir keliavome ne pagrindiniais šalies keliais, todėl matėme tikrą, ne paradinę jos pusę. Bet viską atpirko žmonių nuoširdumas ir svetingumas. Kartą visą mūsų žygeivių grupę, kurią sudarė raiteliai, džipo ekipažas ir žiniasklaidos grupė, netikėtai pakvietė į svečius. Lijo, buvo šalta, ir mes jau žvalgėmės, kur galėtumėme papietauti. Taigi negalėjome atsispirti kvietimui, nors ir atrodė, kad tokiam būriui – 18 žmonių plius šuo Alšis – į svečius eiti tarsi nepatogu. Tuoj ant stalo atsirado vaišių: kaimiška sriuba, bulvės, pačių daryta grietinė, sviestas, krosnyje jau kepė bandelės. Po pietų šeimininkas atsinešė gitarą ir vedami dainingojo Česlovo traukėme įvairias pusiau žinomas „tarptautines“ dainas... Kaipgi neužtruksi!

Kartą pagalvojau, kad mūsų persisotinusioje visuomenėje brangiausi yra... nepatogumai. Kiek kai kurie žmonės moka, kad galėtų iš savo minkštos, šiltos ir patogios lovos atsidurti kažkur miške, stepėje, džiunglėse ar kalnuose, miegoti palapinėje, valgyti galbūt ne visai subalansuotą maistą, būtinai šalti ar kaisti, patirti kitokius brangius nepatogumus. Kuo daugiau nepatogumų, tuo brangiau!

Mums tokių brangių patogumų, rodos, netrūko. Visi gavome po komplektą drabužių „laisvalaikiui“, po komplektą „senoviškų“ drabužių joti, miegodavome firminėse „Hasky“ palapinėse. Gardžiai ir sočiai valgydavome. Gyvenk ir džiaukis!

Kaip anekdotą ar istorinę pamoką pamenu tokį atsitikimą. Jojome aukšta žole ir retais krūmokšniais apaugusia pieva, priekyje matėsi tik horizonto

2011 m. liepos 1–8 d., Nr. 26 (70)

linija. Kad būtų gražiau operatoriui (iš viso buvo trys mūsų „metraštininkai“), jojome išsirikiavę vora. Ir kažkaip išsikalbėjome apie Vytautą Didįjį (tik nepagalvokite, kad kasdien rimtu veidu tai darėme). Aš prisiminiau pasakojimą, kad didysis kunigaikštis, zuikiui pabaidžius jo žirgą, nukrito ir netrukus mirė. Nesulaukęs karūnos!

Ačiū lenkams! Sakėme, nežinia, kaip čia būtų buvę, jei ne tas zuikis. Gal tie laukai dabar būtų dirbami Lietuvos ūkininkų...

Bekalbėdami atsipalaidavome, saulutė meiliai švietė, kai kas ir prisnūdo. Staiga iš pat žirgų kojų iššoko zuikis ir zigzagais pasispardydamas nukūrė laukais. Kad pasibaidė mūsų žirgai! Ir aš per plauką išsilaikiau balne – taip buvo netikėta! Tik po kurio laiko atsigavę ėmėme juoktis – istorija kartojasi! Gal čia tas pats laukas, tik kiti raiteliai ir zuikis kitas.

LDK paveldas Lankydamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldo objektus, jodamas, atrodo, begaline jos teritorija, aš tik dabar suvokiau buvusios mūsų valstybės didybę. Nors domiuosi istorija, dažnai šeimoje diskutuojame apie tuos senus paslaptingus laikus ir įvykius, pasirodo, nesuvokiau visumos.

Tik aplankęs didžiules Podolės Kameneco, kur už sąmokslus ir maištus prieš Vytautą kalėjo vėliau irgi didysis kunigaikštis Švitrigaila, Ružanų, Krėvos, Lucko pilis suvokiau, ką mes praradome. Metai po metų, karta po kartos, seimelis po seimelio mes praradome ne tik žemes, teritorijas, pilis, bet, manau, ir pasitikėjimą. Man tapo svarbu suvokti, kas atsitiko ir kodėl.

Gal šiuo metu Lietuvoje daugiausia trūksta ne pinigų, ne „ekonomiškos ekonomikos“, o būtent to, kas vienija, suburia tautą?

Mūsų žygio maršrutas buvo sudarytas taip, kad jotume pro svarbius

LDK objektus, pilis, miestus. Žinoma, jei būtume užsukę nors į kas antrą pilį, būtume joję turbūt ne mažiau kaip pusę metų. Tad jei šalia pasitaikydavo svarbus objektas, važiuodavo filmavimo grupė, o mes užsukdavome ten, kur pajėgdavo žirgai.

Pirmasis didesnis LDK objektas, kurį prijojome pačią pirmą dieną Baltarusijoje, buvo Alšėnų pilis. Tai viena garsių ir įtakingų LDK didikų Sapiegų rezidencija, dabar stovinti apgriuvusi ir liūdna. Giedrius tik prijojęs puolė į pilies požemius, apibėgo aplink, išlandžiojo pagalbinius pilies pastatus. Vėliau paaiškino: „Tikrinau legendą, kad Alšėnų ir Norviliškių pilis kadaise jungė požemis. Jis buvęs toks platus, kad buvo galima važiuoti karieta. Kadangi Norviliškėse, Lietuvos pusėje, neradau nė pėdsako to požemio, maniau, kad čia pasiseks...“ Mes jį paguodėme: „Giedriau, vieną dieną prakeikimas dings, ir tu rasi tą senovinį požeminį greitkelį. Galėsi nelegaliai važinėti į Baltarusiją benzino.“ Požemio Alšėnuose neradome, tačiau radome aviganį šunį, kurį pavadinome Alšiu. Apie jį – kiek vėliau.

Viena didingiausių pilių, kurias teko aplankyti šiame žygyje, – Naugarduko. Ironiška, kad iš mūsų lietuviško žodžio „gardas“ kilo aptvarinių pilių pavadinimas, o iš jų atsirado rusiškas žodis „gorod“ t. y. miestas, taigi iš lietuviško „gardo“ kilo slaviški miestai. Naugarduke mūsų laukė rėmėjų vaišės ir žiniasklaida, kuri rengė siužetą Lietuvos televizijos laidai „Panorama“. Kalbėjomės draugiškai, kaip pas kaimynus susitikę žemiečiai.

Manęs užklausė: „Tai ar tikrai žirgai gers jūros vandenį?“ Patikinau, kad gers. Juk gėrė!

Kita aplankyta didžiulė pilis buvo Lucke. Į ją įjojant kaip operos solistas ant visos apylinkės nusižvengė mano žirgas. Supuolė turistai, svečiai, lankytojai, darbuotojai. Visi norėjo su mumis nusifotografuoti, prašė pasėdėti ant žirgų.

Gimtasis kraštas

Kelionės

13

Neretai žygeiviai jausdavosi kaip žvaigždės istorinio filmo filmavimo aikštelėje. Žurnalistai tykodavo visą parą – ant žirgų, Autoriaus nuotraukos prie laužo, netgi palapinėje.

Lucko pilis, jos sienos, mūrai, aplinka labai primena mūsų Trakų pilį. Tas pats laikotarpis, matyt, tie patys meistrai (ir valdovai). Todėl mus apėmė keistas jausmas, kad mes nesvetimi, gal ir mano žirgas ne šiaip žvengė, o pajuto savo protėvius. Reikėtų tas pilis atstatyti.

Laiko trūkumas Viena, ko tikrai labiausiai trūko – tai laiko! Laiko pabendrauti, pabūti su naujais draugais, pasėdėti ilgiau kartu prie laužo.

Mūsų žemiškoji para turi vieną didelį trūkumą – tetrunka 24 valandas.

Tai skamba gal ir labai banaliai, tačiau tai yra tiesa. Jodavome kokias 8–10 ar 12 valandų, miegas, valgymas, inventoriaus tvarkymas, žirgų priežiūra, šėrimas užimdavo kitą trumpą paros dalį. Jojome į pietus, planavome spėti aplenkti besiartinantį rudenį. Bet dienos kasdien trumpėjo, oras vėso, dažnai naktį, įpusėjus kelionei, pašaldavo.

Štai čia garbė mūsų žirgams žemaitukams! Po dienos kelionės jie kaip niekur nieko įsitaisydavo pievoje, ir nei tamsa, nei šaltis jiems – nė motais.

Aišku, užklodavome gūniomis, saugodavome, bet Česlovas, patyręs žirgų augintojas, mus ramindavo: „Mano žemaitukai visus metus lauke ganosi, jiems svarbu geros kokybės maistas, ir jie nesušals!“ Žygyje, nors ir kamavo nuovargis, miego trūkumas, priešpriešinis vėjas ar lietus, turėdavome būti visada pasitempę ir gražūs – mus nuolat filmavo, fotografavo, žurnalistės visko klausinėjo ir viską užsirašinėjo. Neretai jausdavomės kaip superžvaigždės istorinio filmo filmavimo aikštelėje. Turėjai būti visada pasiruošęs duoti interviu, pozuoti fotografijai ar kino kadrui. Žurnalistai mūsų tykodavo visą parą – ant žirgų, prie laužo, netgi palapinėje.

Užtat dabar be galo smagu žiūrėti jau istorinėmis tapusias nuotraukas, profesionaliai susuktus filmus.

Ačiū už tai! Baltarusijoje ir Ukrainoje dažnai mus „perimdavo“ vietinės televizijos stotys, reportažus apie mus rodydavo tų šalių kanalai.

Kai jodavome per gyvenvietes, žmonės jau žinodavo apie mus.

Juodoji jūra

Nuo uolėtos ir vėjuotos pakrantės atsivėrė nuostabus vaizdas į jūrą.

Jojome į pietus, planavome aplenkti besiartinantį rudenį, bet dienos kasdien trumpėjo, oras vėso, dažnai naktį, įpusėjus kelionei, pašaldavo. Tačiau žemaitukų nebaugino nei šaltis, nei tamsa.

Rytas išaušo kaip reta saulėtas ir šiltas. Po darganų, šalčių, kelionės nuovargio jis atrodė kaip apdovanojimas, kaip iškovotas prizas. Visi sveiki, žemaitukai ir raiteliai puikios fizinės ir dvasinės būklės, stovykloje tvyro lengva euforija. Jau tikrai žinojome, kad pasieksime galutinį maršruto tikslą – Juodąją jūrą. Liko tik viena – įsitikinti, ar tikrai žirgai gers jūros vandenį. Tačiau ir tuo neabejojome – kelintą dieną jojome limano (jūros įlanka, kuria į jūrą įteka gėlas upės vanduo) krantais, tad žinojome, kad toje vietoje, kur mes, kaip ir Vytautas, pasieksime jūrą, vanduo nebus labai sūrus. Nors gertų ir sūrų, juk žirgai mėgsta druską. Taigi buvome tikrai ramūs.

Per pusdienį įveikę paskutinę kelio dalį, pasiekėme žemyno pakrantę.

Driekėsi aukštokų uolų virtinė, o po jomis plytėjo auksinio smėlio pliažas, toks pat kaip Palangoje dar mano vaikystėje. Pagalvojau – karalius Vytautas čia jautėsi kaip namie, kaip prie Baltijos, savo motinos Birutės tėviškėje.

Ir net jūra ar krantas niekuo nesiskiria. Galėtum suabejoti – tiek jojome ir prijojome identišką vaizdą! Bent man taip atrodė.

Po tvarkingos Baltarusijos, jos suartų laukų, tvarkingų kelių, gyvenviečių, skurdas, netvarka Ukrainoje nepaliovė stebinti visą kelią.

Nuo uolėtos pakrantės žvelgėme į jūrą. Ačiū Dievui, nebuvo bangų, žirgai galėtų tiesiog bijoti bristi į banguotą ir putotą vandenį, prastai atrodytų filmuota medžiaga. Buvome ir tam pasirengę – treniravomės pakeliui radę didelį ežerą, kai tik buvo piktokas vėjas ir didelės bangos. Teko gerokai raginti ir įkalbinėti užsispyrusius žemaitukus, kol subridome į vandenį.

Keistas jausmas buvo po ilgos kelionės stebėti Juodąją jūrą. Ji man pasirodė pernelyg rami. Pernelyg paslaptinga. Gal net klastinga. Juoda jūra kaip juodos akys... Kažkaip atėjo suvokimas, kad aš čia – tik svečias, ryt poryt – namo. O ką svarstė Vytautas Didysis? LDK garsėjo diplomatija, prekybiniais ir politiniais ryšiais. Pasakojama, kad kunigaikštystės ir karalystės pačios prašydavosi Vytauto globos. Gaila, vėliau mūsų valdovai nebe taip sėkmingai tvarkydavosi šiose teritorijose.

Nusileidome nuo uolų, jau brendame smėlėtu krantu, artėjame prie jūros, paskutinės minutės, sekundės.

Staiga pripuola vyriausiasis režisierius Antanas Gluskinas ir rikiuoja: „Pradėsite joti iš ten ir ten, išsirikiuosite taip ir taip, šuoliais per smėlį taip ir anaip, į jūrą įpulsite ten ir ten, viską supratote? Kamera!“ Iš pradžių mums pavyko laikytis scenarijaus, bet netrukus jis pakriko. Žirgus pakėlę šuoliais per keletą sekundžių įveikėme nurodytą paskutinį maršruto ruožą ir jau be režisūros spontaniškai supuolėme į Juodąją.

Nušokome nuo žirgų į vandenį. Su visais drabužiais! O žirgai, atrodo, įvertinę akimirkos svarbą, į nieką nekreipdami dėmesio puolė gerti, veikiau ryti vandenį! Kibirais! Diena pasitaikė šiltoka, buvo ištroškę. O gal jautė, kad toks galutinis mūsų kelionės tikslas?

14

Gimtasis kraštas

Popiežius palaimino Kražiuose vyksiančias studijas „Ad Fontes“ Mindaugas KUBILIUS Šią vasarą Kražiuose dešimtą kartą vyksiančioms grigališkojo choralo ir Bažnyčios tradicijos studijoms „Ad Fontes“ popiežius Benediktas XVI suteikė apaštalinį palaiminimą.

Tai įvyko Šiaulių vyskupo Eugenijus Bartulio prašymu. Šiaulių vyskupas pristatė popiežiui jau dešimtmetį istoriniame Žemaitijos centre – Kražiuose – vykstančias grigališkojo choralo ir Bažnyčios tradicijos studijas ir paprašė ypatingos Šventojo Tėvo globos. „Jau dešimt metų ši iniciatyva suburia daug žmonių ne tik iš Lietuvos, bet ir Latvijos, Baltarusijos ir Rusijos,

Kražiuose vyksiančias akademijos „Ad Fontes“ studijas globos popiežius BeGK archyvo nuotrauka nediktas XVI.

2011 m. liepos 1–8 d., Nr. 26 (70)

Laisvalaikis

kurie dalyvauja Romos liturgijoje, studijuoja jos teologiją bei mokosi grigališkojo choralo giedojimo. Liturginio gyvenimo intensyvumas „Ad Fontes“ akademijos metu jos dalyviams suteikia tinkamą formaciją ir jų širdyse uždega stiprų Kristaus meilės pilnatvės troškimą“, – rašoma Šiaulių vyskupo laiške.

Atsakymas iš Romos Šiaulių vyskupą ir „Ad Fontes“ akademijos globėją Jo Ekscelenciją E.Bartulį pasiekė po mėnesio. „Su džiaugsmu Jus užtikrinu, kad Jo Šventenybė melsis už Jus ir visus jubiliejinės akademijos dalyvius. Drąsindamas Jūsų pastangas ugdyti gerokai didesnį šventosios Eucharistijos, kuri yra krikščioniškojo gyvenimo viršūnė, supratimą ir pagarbą, Šventasis Tėvas suteikia savo apaštalinį palaiminimą“, – teigiama Vatikano valstybės sekretoriato laiške, kurį pasirašė arkivyskupas Fernandas Filonis, Romos kurijos bendrųjų reikalų ir Tautų evangelizacijos kongregacijos vadovas. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto ir Kražių kultūros centro organizuojama „Ad Fontes“ akademija šiais metais dalyviams pasiūlys kelias – įvadines, pagrindines, grigališkojo choralo meistriškumo ir vaikų giedojimo ugdymo – studijų programas.

Jausmai ir ženklai iš praeities

Vaidotas Žukas. Pelkyno gėlė (2007). Dvi gėlės ir Kipro pėda (2007).

Palangos poilsio namai „Ramybė“ kviečia į dviejų skirtingo braižo menininkų parodas.

Iš Žemaitijos kilęs Paryžiuje gyvenantis dailininkas Pranas Gailius (g. 1928 m.) yra vienas žymiausių šiuo metu kuriančių lietuvių menininkų pasaulyje. Per Antrąjį pasaulinį karą pasitraukęs į Vakarus, P.Gailius gyveno Strasbūre, studijavo Fernano Ležė meno akademijoje ir Aukštojoje nacionalinėje dailės mokykloje Paryžiuje.

Dailininkas kuria tapybos, grafikos, skulptūros darbus, autorines knygas.

Personalinių parodų yra surengęs Vokietijoje, Švedijoje, Kanadoje, JAV, Japonijoje ir kt. P.Gailius Prano vardu gerai žinomas Paryžiaus galerijose, jo kūrinių yra įsigijusi Nacionalinė

Prancūzijos biblioteka, Prancūzijos modernaus meno centras, kitų šalių muziejai. Palangoje pristatomoje ekspozicijoje „Tarp blokų“ pateikiami ryškiausi tapybos ir grafikos darbai iš įvairių ciklų ir skirtingų P.Gailiaus kūrybos etapų. Lietuvių išeiviams priskiriamo modernisto kūrybos spektras, kaip ir jo asmenybė, – įvairialypis ir nenuspėjamas. Ir šiandien aktyviai kuriantis menininkas pateikia netikėtus sprendimus, provokuojančias ir originalias raiškas tiek temos, tiek ir technikos atžvilgiu. „Viso mano gyvenimo darbas – biografinė veikla. Mano kūrinių ciklai gali būti nutolę vienas nuo kito, bet jie taip pat gali būti labai arti vienas kito, išplaukti vienas iš kito. Negaliu išskirti kurio nors vieno,

nes tai, kas pavyko, priklauso nuo to, kas yra nepavykę. Pralaimėjimas yra gerokai svarbesnis už laimėjimą“, – prisipažįsta dailininkas.

••• Vilniečio Vaidoto Žuko „Pelkyno gėlė“ – daugiau kaip dvidešimties tapybos ir keramikos kūrinių kolekcija, kurią menininkas sukūrė pastaraisiais metais. Įvairiais meno žanrais ir technikomis dirbančio dailininko kūryboje išskirtinę vietą užima šamotinė keramika. Keramikos darbuose tradicijos susipina su autorine raiška ir asmenine filosofija, taip iš anksto užprogramuojant originalų, mistifikuotą ir slėpiningą rezultatą. V.Žuko kūryba – emocionalaus ir prasminio klodų samplaika, pasiūlanti naujas ir netikėtas akivaizdžių reiškinių versijas bei simbolių šifruotes.

Vilnietis dailininkas V.Žukas (g. 1956 m.) yra baigęs Vilniaus dailės akademiją. Menininkas Lietuvoje ir užsienyje surengė 45 personalines parodas. Keli šimtai V.Žuko aliejinės tapybos ir šamotinės keramikos kūrinių šiuo metu priklauso privačioms kolekcijoms ir muziejams Lietuvoje, Vakarų Europoje, JAV, Australijoje ir kitur. „Ramybės galerijoje“ (Vytauto g. 35, Palanga) parodos veiks iki liepos 14 d.

GK inf.

Horoskopai (liepos 4–10 d.)

E Avinai kitą savaitę gali būti įvelti K Svarstyklės mėgaujasi pelnytoį nedidelį konfliktą su vyresnybe, kurį mis atostogomis. Reikalai visose srityišprovokuos jūsų nuolatinis savarankiškumo siekimas. Neverta krimstis dėl šių nesutarimų, nes jie bus trumpalaikiai. Vyresnybė jus vertina, todėl yra linkusi atleisti jūsų išsišokimus.

F Jaučiai su draugo pagalba pasieks didelių laimėjimų, spręsdami savo problemas darbe. Jūsų protas ir bičiulio ryšiai sudarys naudingą kombinaciją, todėl sunkumai bus įveikti. Daugiau laiko skirkite šeimai – artimiesiems dabar trūksta jūsų dėmesio.

G Dvyniai lengvai išspręs sunkiausius uždavinius, kurie anksčiau atrodė neįkandami. Jūs neturite atsisakyti naujų darbų, net jei jie iš pirmo žvilgsnio atrodys neperspektyvūs. Emocinis lankstumas ir geranoriškumas aplinkiniams padės užmegzti naudingų ryšių.

H Vėžių laukia laikotarpis, tinkamas partnerystės sutartims sudaryti ir dalykiniams ryšiams plėsti. Bet neskubėkite pateikti savo pasiūlymų, nes juos dar reikia tobulinti, o štai partnerių idėjas remkite drąsiai: čia nauda jums garantuota, ne tik pinigų, bet ir vertingos patirties požiūriu.

I Liūtams antrą vasaros mėnesį prasideda naujas laikotarpis, tinkamas kopti karjeros laiptais. Jūs turėsite galimybę pakelti savo profesinį lygį. Čia padės draugai arba seni pažįstami. Su jų pagalba pavyks išspręsti daugelį uždavinių.

J Mergelės kitą savaitę turi ne tik kurti planus visam iki metų pabaigos

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose.

Atsakymą sužinosite kitame GK numeryje.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija.

likusiam laikotarpiui, laiko bet ir pamažu pradėti juos realizuoti. p Apgalvokite svarbius projektus, apsvarstyp kkite juos su aplinkiniais ir, jei įmanoma, su tais, nuo kurių priklauso jų nu įgyvendinimas. Bendraįgy vimas su draugais padės vim atsipalaiduoti. atsip

se klosis tiesiog puikiai. Ypač malonu bus bendrauti su draugais, kurie tikrai nuspręs aplankyti jus artimiausiomis dienomis. Iš artimųjų sužinosite daug svarbaus ir įdomaus. Jie parems visus jūsų siekius.

L Skorpionai šiomis karštomis vasaros dienomis gali kurį laiką pamiršti reikalus. Pavyzdžiui, galima išeiti trumpų atostogų ir skirti laisvą laiką ateities planams sudaryti. Savaitė palanki sporto pratyboms ir aktyviam poilsiui. Tai leis atgauti darbe prarastas jėgas.

M Šauliai kitą savaitę pajus naujų

jėgų antplūdį ir aktyviai imsis darbo po neseniai pasibaigusių atostogų. Ateinančiomis dienomis seksis tvarkyti reikalus, susijusius su buitinių reikmenų pirkimu. Nebūkite šykštuoliai – šeimos lizdo jaukumas brangiau už pinigus. Nesutarimai su verslo partneriu bus įveikti.

N Ožiaragiams šiomis dienomis at-

kakliai norisi išeiti atostogų, bet iki jų dar teks padirbėti. Artimiausiu metu svarbiausias jūsų ginklas – optimizmas.

Jis leis išspręsti visas problemas. Visą savaitę lydės sėkmė. Jūs virtuoziškai įveiksite visas kliūtis, skiriančias jus nuo išsvajoto poilsio.

O Vandeniai ateinančiomis dienomis galės užmegzti naudingų pažinčių ir gauti trūkstamos informacijos. Savaitgalį būtų geriausia skirti naujiems planams rengti. Nesutarimai su artimaisiais ir aplinkiniais bus trumpalaikiai ir susireguliuos savaime, jeigu nekomplikuosite situacijos ir neįrodinėsite savo teisumo.

P Žuvys vėlesniam laikotarpiui turėtų atidėti visų komercinių idėjų realizavimą, kol kas situacija tam nepalanki. Pasistenkite išsiaiškinti santykius su kolegomis, atvirai pasikalbėkite su jais. Tai leis pašalinti visus nesusipratimus ir atkurti normalią atmosferą darbovietėje.

2011 m. liepos 1–8 d., Nr. 26 (70)

Gimtasis kraštas

Laisvalaikis

Neįkainojama dovana Lietuvai Lota BALSYTĖ

Didžiausia pagal vertę

Į Lietuvos dailės muziejų iš Niujorko atkeliavo išskirtinės vertės dovana – pasaulinį pripažinimą pelniusio dailininko, kilusio iš Lietuvos, Arbit Blato (1908–1999) kūrinių kolekcija.

Ją muziejui padovanojo Niujorke gyvenantys dailininko našlė Regina Resnik-Blatas ir posūnis Michaelis Filipas Davisas. Kolekciją sudaro 340 Arbit Balto kūrinių (tapyba, skulptūra, grafika, scenovaizdžiai, piešiniai), sukurtų visais jo kūrybos laikotarpiais.

Niujorke gyvenanti dailininko našlė, garsi amerikiečių operos solistė ir režisierė, Metropoliteno operos primadona Regina ResnikBlatas ir jos sūnus Michaelis Filipas Davisas, aktyviai besireiškiantis teatro režisierius, prodiuseris, libretų autorius, žinomas tenoras, sprendimą padovanoti Lietuvai ir Lietuvos dailės muziejui perduoti pasaulinės vertės meno kolekciją priėmė pernai.

Pasaulinį pripažinimą pelniusio dalininko Arbit Blato kūrinių yra įsigiję garsiausi muziejai ir prestižinės meno institucijos.

GK archyvo nuotraukos

Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus Romualdo Budrio nuomone, Nacionalinėje dailės galerijoje eksponuojama iš Kauno kilusio ir Paryžiuje, Venecijoje, Niujorke kūrusio dailininko Arbit Blato vertingiausių kūrinių kolekcija atspindi visus jo kūrybos laikotarpius ir turbūt yra didžiausia pagal vertę kultūrinė dovana Lietuvai jos istorijoje po Mykolo Žilinsko kolekcijos padovanojimo.

Inteligentas iš Kauno Arbit Blatas, kurio tėvas Kauno Laisvės alėjoje pardavinėjo fortepijonus, buvo itin aktyvus lietuvių kultūrinio gyvenimo dalyvis. Išvykęs iš Kauno studijuoti į Paryžių, jis jau vežėsi pluoštą Lietuvos režisierių, aktorių, kolegų dailininkų portretų. Savo geriausiais draugais prieš tris dešimtmečius jis įvardijo Balį Sruogą, Petrą Cvirką, Salomėją Nėrį, Paulių Galaunę, Augustiną Gricių. Jau Paryžiuje daug bendravo su ten pat studijavusiais Juozu Miltiniu, Vytautu Kazimieru Jonynu, Antanu Gudaičiu. Jau po karo, turėdamas daugiau galimybių, globojo Adomą Galdiką, padėjo Vakaruose rengti jo parodas. Arbit Blatas Niujorke ilgus metus buvo lietuvių pranciškonų ir jų iškilios asmenybės Leonardo Andriekaus įkur-

Nacionalinės dailės galerijos vadovės dr. Lolitos Jablonskienės nuomone, žymaus dailininko Arbit Blato paroda – iškirtinis įvykis.

tos Galdiko galerijos rėmėjas. Niekada neužmiršo lietuvių kalbos, dažnai prisimindavo Juozo Tysliavos poeziją.

Net ir būdamas tikru pasaulio kultūrinės aristokratijos veikėju, savo lietuviška kilme labai didžiavosi. Iš Kauno išsivežęs keturis medinius lietuviškus dievukus, dažnai grįždavo prie lietuviškos tematikos.

Išskirtinis įvykis Nacionalinės dailės galerijos vadovės dr. Lolitos Jablonskienės nuomone, žymaus dailininko Arbit Blato paroda Nacionalinėje dailės galerijoje – iškirtinis įvykis. Šia dailininko kūrybos premjera galerija didžiuojasi kaip unikalia galimybe realizuoti savo misiją – eksponuoti XX a. Lietuvos dailę kaip plataus, atviro pasaulio meno konteksto dalį. Pasak parodos kuratorės Ilonos Mažeikienės, Lietuvos dailės muziejui dovanota kolekcija atspindi daugiabriaunį Arbit Blato, tapytojo, skulptoriaus, grafiko ir scenografo, talentą. Joje pristatyti visi dailininko pamėgti žanrai.

Lietuvos dailės muziejui padovanotą Arbit Blato kolekciją praturtina ekspresyvūs virtuoziški kūriniai, sukurti Bertoldo Brechto „Operos už tris skatikus“ tematika: origina-

Pasijuokime Adolfas skundžiasi draugui: – Aš turiu labai kvailą šunį.

– O kodėl? – klausia draugas.

– Na gi vakar aš jam liepiau atnešti laikraštį,o jis, kvailys, išvirė kavos.

••• Trijų jaunuolių uošvienė sugalvojo juos išbandyti, ar jie ją myli kaip uošvienę. Įšoko ji į šulinį ir šaukia: – Padėkite, skęstu!

Vyresnysis išgirdo šauksmą ir išgelbėjo. Ryte atsikėlė, o po jo langais motocik-

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 14 p., atsakymai: Vertikaliai: Orinokas. Airenas. Ravelinas.

Džibutis. Sadatas. Ėsi. Esu. Jausmas. Alebarda. Ilga. Sirano. Taboras. Entimema. Mm. Piata. Okeanas. Asiurė. Atsainus.

Horizontaliai: Kondoras. Liepa. Pilis. Ernis.

Batai. Noru. Manitu. Katė. „Romar“. Lavis.

Sesija. Mo. Taka. Maistu. Et. Ina. Sėbras.

Radom. Na. Lesa. Airiai. Tesla. Sn. Magas.

GSM. Sula. Mes. Pažymėtuose langeliuose: KARDOKSAS.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose.

Atsakymą sužinosite kitame GK numeryje.

15

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 15 p., atsakymai: Vertikaliai: Razina. Makaka. Rakauskas. Kietame. Savi. Tiesa. Nokti. Maratonas. Sūriai.

Musė. Titras. Areta. Spora. Orfa. Akis. Salota. Avalynė. Aura. Abot. Rūta. „Sisu“.

Horizontaliai: Italo. Pasaga. Kreivys. Teisė.

Dinama. Nokautas. Vakars. Akte. Oras. Vaistai. Post. Rikė. Rifai. Lemon. Terasa. AISA. Vasaros. Būti. Malta. Otas. Undinė.

Skaičiais pažymėtuose langeliuose: PA LANGOS KURORTAS.

lios operos scenomis ištapytos durys iš dailininko namų Venecijoje, du litografijų ciklai ir dešimties personažų skulptūrų grupė, įtaigūs natiurmortai.

Atskirą grupę kolekcijoje sudaro Holokausto aukų bei tragiškai žuvusios dailininko motinos ir tėvo atminimui sukurti kūriniai – 7 bronzos plakečių kompozicija, pažymėjusi pirmą Venecijos getą Campo del Ghetto Nuovo, ekspresyvios ir dramatiškos drobės, pirmi Holokausto monumento piešiniai ir skulptūros.

Pasaulinį pripažinimą pelniusio dalininko Arbit Blato kūrinių yra įsigiję garsiausi muziejai ir prestižinės meno institucijos: Vašingtono nacionalinė galerija, Metropolitano muziejus Niujorke, Pompidu centras Paryžiuje, Bulonės (Boulogne-Billancourt) muziejus, garsėjantis Paryžiaus meno mokyklos kolekcija, Cereto muziejus Prancūzijoje, Ričmondo muziejus JAV, Kanzaso muziejus, Bezalelio muziejus Palestinoje, Metropolitano opera ir daugelis kitų.

Nuo šiol didžiausią Arbit Balto kolekciją turi Lietuvos dailės muziejus.

Ekspozicija Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) veiks iki rugpjūčio 28 d.

las stovi. Džiaugiasi jaunuolis dovana.

Ir vėl įšoka moteriškė, ir vėl rėkia: – Skęstu, padėkite, gelbėkite!

Išgirsta jaunesnis ir ištraukia. Ryte už lango pamato motorolerį. Kaip jis apsidžiaugė gavęs tokią dovaną!

Ji vėl įšoko ir vėl rėkia klykia: – Padėkite!..

Bet pats jauniausias, pamatęs, ką gavo broliai, pagalvojo: – Jei vienas gavo motorolerį, o kitas – motociklą, tai aš gausiu dviratį.

Uošvienė ir paskendo. Ryte po langu stovi prabangi mašina – uošvio dovana.

(Užs. 14)

(Užs. 15)

(Užs. 13)

16

Gimtasis kraštas

2011 m. liepos 1–8 d., Nr. 26 (70)

TV programa LTV2

Liepos 4, pirmadienis

8.00 8.30 9.00 11.30 12.00 13.00 13.30 14.20 14.40

„Komisaras Reksas“.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Makleodo dukterys“ (k.).

10.00 Savaitės atgarsiai (k.).

11.00 Tarp Rytų ir Vakarų.

12.00 Sveikinimų koncertas (k.).

14.15 Žingsnis po žingsnio (k.).

14.30 Savaitė (k.).

15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 16.00 „Makleodo dukterys“.

17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“.

19.45 Klausimėlis.lt.

20.00 Myliu krepšinį.

2011 m. Europos krepšinio čempionatui artėjant.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.00 Bėdų turgus.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.05 Keliaukime po Lietuvą.

23.15 Vakaro žinios.

23.30 „Snaiperio taikinyje“.

Aš myliu Lietuvą.

6.20 „Superdidvyrių komanda“ (k.).

6.50 „Policijos akademija“ (k.).

7.20 „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“.

8.50 KK2. (N-7) 9.50 Super KK2 (k.).

(N-7) 10.45 Veiksmo trileris „Urvas“ (k.).

12.40 Farai (k.).

13.10 „Superdidvyrių komanda“.

13.40 „Policijos akademija“.

14.10 „Tomo ir Džerio pasakos“.

14.40 „Drakonų kova Z“.

15.40 „Meilė ir kančia“.

17.40 Serialas „Dabar ir visada IV“.

18.45 Žinios.

19.10 KK2.

19.40 „Pavogta laimė“.

20.10 „Aš myliu Lietuvą“.

Realybės šou. (N-7) 21.00 Kitas! (N-7) 21.30 Pričiupom!

22.00 Žinios.

22.30 „Specialioji Los Andželo policija“.

23.35 „Karališkos kančios“. (N-7) 0.35 „Vampyro dienoraščiai“.

(N-14) 1.35 „Išrinktieji“.

„Karingoji gražuolė Vendė Vu“.

6.55 7.25 7.55 8.55 10.00 10.30 11.05

12.45 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 18.45 19.10 20.00 21.00 21.40 22.00 23.10

1.10 2.05

„Hana Montana“. „Simpsonai“. „Mano vaikinai“. „Meilės sūkuryje“ (N-7). „Moterys meluoja geriau“. (N-7) „Širdys paklydėlės“.

Nuotykių f. „Karingoji gražuolė Vendė Vu“ (2006 m., JAV).

Norite tikėkite, norite – ne! „Futurama“. „Hana Montana“. „Legenda apie Tarzaną“. „Simpsonai“. „Aurora“. (N-7) „Marinela“. (N-7) TV3 žinios.

Farai.

Vasara pagal Rūtą. „Kas nori nužudyti Mią?“ (N-7) TV3 žinios. „Viešbutis „Babilonas“. (N-7) Trileris „Slėpynės“ (2005 m., JAV).

(N-7) „CSI Majamis“.

(N-7) „Mano vardas Erlas“. (N-7)

„Dapkai ir Butkai II“.

6.45 Televitrina.

7.15 Smagiausios akimirkos (k.).

8.00 Mano šaunioji sodyba (k.).

9.00 Valio! Atostogos. „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“.

10.00 „Dapkai ir Butkai“ (k.).

10.45 Be recepto (k.).

11.15 Tarp miesto ir kaimo.

12.15 Televitrina.

12.45 Sveikinimų koncertas (k.).

14.45 Smagiausios akimirkos.

15.50 „Dapkai ir Butkai II“.

15.15 Baimės faktorius.

16.20 „Linksmasis našlys“.

16.50 „Dapkai ir Butkai II“.

17.35 „Miesčionys I“.

18.20 „Julija“.

19.20 Be recepto.

20.00 Žinios.

20.20 Karštas vakaras.

21.00 Geras filmas.

Psichologinis trileris „Grynieji pinigai“ (2010 m., JAV). (N-14) 23.20 Baimės faktorius (k.).

0.20 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 1.30 Karštas vakaras.

1.35 Autofanai (k.).

2.05 Bamba. (S)

15.05 16.00 16.30 17.00 17.30 17.50 18.35 19.05 20.50 21.30 22.30 23.00 0.35 1.05

TV1

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

5.05 Spaudos apžvalga.

8.00 8.25 8.35 9.00 11.30 12.00 12.55 13.30 14.20 15.05 15.45

„Klaikus išbandymas“.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Makleodo dukterys“ (k.).

10.00 „Komisaras Reksas“ (k.).

11.00 Ant svarstyklių.

12.00 Aš neskubu gyventi. Dainuoja Vakhtangas Kikabidzė (k.).

14.15 Klausimėlis.lt (k.).

14.30 Myliu krepšinį.

2011 m. Europos krepšinio čempionatui artėjant (k.).

15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 16.00 „Makleodo dukterys“.

17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“.

(N-7) 19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.00 Stilius.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.05 Vilniaus festivalis 2011. Koncertas „Nino Rota ir kino pasaulio muzika“.

23.15 Vakaro žinios.

23.30 „24 valandos“.

6.20 „Superdidvyrių komanda“ (k.).

6.50 „Policijos akademija“ (k.).

7.20 „Tomo ir Džerio pasakos“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“.

8.50 KK2. (N-7) 9.50 FTB (k.).

10.40 „Pavogta laimė“ (k.).

11.40 KK2 (k.).

12.10 Kitas! (k).

12.40 Pričiupom! (k).

13.10 „Superdidvyrių komanda“.

13.40 „Policijos akademija“.

14.10 „Tomo ir Džerio pasakos“.

14.40 „Drakonų kova Z“.

15.40 „Meilė ir kančia“.

17.40 „Dabar ir visada V“.

18.45 Žinios.

19.10 KK2.

19.40 „Pavogta laimė“.

(N-7) 20.10 Aš myliu Lietuvą.

(N-7) 21.00 Kitas! (N-7) 21.30 Pričiupom!

22.00 Žinios.

22.30 Trileris „Klaikus išbandymas“ (1988 m., JAV, Prancūzija). (N-7) 1.05 „Išrinktieji“.

„Žmogėdra“.

6.40 6.55 7.25 7.55 8.55 10.00 10.30 11.10 12.10 12.40 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 18.45 19.10 20.00 21.00 21.40 22.00 23.00

0.50 1.40

Teleparduotuvė. „Hana Montana“. „Simpsonai“. „Mano vaikinai“. „Meilės sūkuryje“.

(N-7) „Moterys meluoja geriau“. (N-7) „Širdys paklydėlės“.

Vasara pagal Rūtą.

Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai.

Norite – tikėkite, norite – ne! „Futurama“. „Hana Montana“. „Legenda apie Tarzaną“. „Simpsonai“. „Aurora“. (N-7) „Marinela“. (N-7) TV3 žinios.

Farai. (N-7) Ūkininkas ieško žmonos. „Kas nori nužudyti Mią?“ (N-7) TV3 vakaro žinios. „Liudininkai“.

(N-14) Siaubo trileris „Žmogėdra“ (2007 m., JAV).

(N-14) „CSI Majamis“.

(N-7) „Mano vardas Erlas“. (N-7)

„Išsiskyrimo miestas“.

6.45 Televitrina.

7.15 Smagiausios akimirkos (k.).

8.15 „Miesčionys I“ (k.).

9.00 Valio! Atostogos. „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“.

10.00 „Dapkai ir Butkai“ (k.).

10.45 Be recepto (k.).

11.15 „Julija“.

12.15 Televitrina.

12.45 Melodrama „Svajonių viešbutis: Indija“ (k.). (N-7) 14.35 Smagiausios akimirkos.

15.15 Baimės faktorius.

16.20 „Linksmasis našlys“.

16.50 „Dapkai ir Butkai II“.

17.35 „Miesčionys I“.

18.20 „Julija“.

19.20 Be recepto.

20.00 Žinios.

20.20 Karštas vakaras.

21.00 Geras filmas.

Romantinė komedija „Išsiskyrimo miestas“ (2009 m., Naujoji Zelandija).

(N-14) 23.15 Baimės faktorius (k.).

0.15 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.).

(N-7) 1.25 Karštas vakaras (k.).

2.00 Bamba. (S)

16.00 16.25 16.35 17.00 17.50 18.35 19.05 20.30 21.25

22.30 23.00 23.30

24.00 0.30

Gustavo enciklopedija. „Kurmis ir...“ „Pašėlę Tornberiai“.

Labas rytas.

Muzikos pasaulio žvaigždės (k.).

Miesto kodas (k.).

Sietynas (k.). „Makleodo dukterys “. Čiurlionio kodas. (k.).

Septynios Kauno dienos. „Skambantis namelis“ (k.).

Gustavo enciklopedija. „Kurmis ir...“ „Pašėlę Tornberiai“.

Gyvenimas gražus. „Likimo valsas“.

Kaimo akademija.

LTV aukso fondas. „Agata Kristi. Pelėkautai“ (2). TV filmas.

Veidai. Petras Abukevičius.

Vilkų šeima.

Kino režisieriaus A.Aramino 80-osioms gimimo metinėms. „Vestuvės girioje“. Vaid. f.

Savęs link. Režisieriaus Algirdo Aramino pasaulėžiūra. „Lemtingi metai“.

Muzikos pasaulio žvaigždės. Koncertuoja M. Sogny fondo jaunieji pianstai. 2 d.

Panorama.

Vienos filharmonijos simfoninio orkestro vasaros koncertas Šėnbrune.

TV1 8.05 Teleparduotuvė.

8.40 „Tazmanija”. Animac. serialas.

9.10 „Edas, Edis ir Edys”.

Animac. serialas.

9.40 „Antinas Gudruolis”.

Animac. serialas.

10.05 „Supermergaitės“.

10.30 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi”. Animac. serialas.

11.00 „San Francisko raganos II”.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30

15.00 „Vaiperis”.

16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

17.00 „Keršto bučiniai“.

18.00 „F. T. Budrioji akis”.

19.00 „4400”.

20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai”.

21.00 „Vestuvių dainininkas“.

Romantinė komedija.

(N-7) 23.00 „4400“ (k.).

24.00 „Vaiperis”.

TV6 9.45 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 21.35 23.55 0.25 0.55 1.50

8.05 Teleparduotuvė.

8.40 „Tazmanija”.

9.10 „Kaukė“. Animac. serialas.

9.40 „Antinas Gudruolis“.

10.05 „Supermergaitės”.

10.30 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi”.

11.00 „San Francisko raganos“.

12.00 „Gilmoro merginos“.

Serialas šeimai.

13.00 „Velniūkštė“.

14.00 Teleparduotuvė.

14.30 „Draugai VI“.

LTV2

Liepos 5, antradienis

„Senis“.

Tele bim-bam.

Gustavo enciklopedija.

Labas rytas.

Muzikos pasaulio žvaigždės (k.).

Mažųjų žvaigždžių valanda (k.).

Etnokultūros ratas (k.). „Makleodo dukterys“. „Čiauškanti mašina“.

Muzik. f.

Dalia Kutraitė kalbina...

Joną Ohmaną. 1998 m. (k.).

Miesto kodas (k.).

Tele bim-bam.

Gustavo enciklopedija.

Dok. filmų ciklas „Šiaurietiškas būdas“ (1).

Liudvigas van Bethovenas.

Apasionata. „Likimo valsas“.

Sietynas. „Šerloko Holmso nuotykiai. Kilmingasis viengungis“.

Septynios Kauno dienos.

Dok. f. „Pažvelk, tai Vilnius...“ Muzikos pasaulio žvaigždės.

Elito kinas. „Blogas leitenantas“. Trileris. (S) Panorama. „Snaiperio taikinyje“.

(N-7)

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

Teleparduotuvė. „Angelas“. „Kobra 11“. (N-7) „Keliautojas į praeitį“.

Fantast. serialas. „Vedęs ir turi vaikų“. „Rezidentai“. (N-14) Teleparduotuvė. „Heraklis. Legendinės kelionės“. „Angelas“. „Kobra 11“. „Keliautojas į praeitį“. „CSI Niujorkas“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Rezidentai“.

Komedija. (N-14) „Žurnalistai“.

Humoro laida. „Lemties ženklas“.

Siaubo trileris. (N-14) Baltijos futbolo lygos apžvalga. „Pietų parkas“. „CSI Niujorkas“.

Animac. komedija. „Heraklis. Legendinės kelionės“.

Lietuvos ryto TV 6.34 TV parduotuvė.

6.50 Griūk negyvas!

7.20 „Policijos nuovada”.

TV serialas. (N-7) 8.20 Skonio reikalas (k.).

9.15 Kas tu toks? (k.)

10.10 Teletabiai.

10.40 Šiandien kimba.

11.10 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

12.05 Griūk negyvas!

12.30 24/7 (k.)

5.15 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30

Su aušra Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai Spaudos puslapiai.

Laida „112“.

Tarp Rytų ir Vakarų.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Namai namučiai.

Atsiliepk dainoj.

Laida rusų kalba.

12.00 „Gilmoro merginos”.

Serialas šeimai.

13.00 „Velniūkštė“.

14.00 Teleparduotuvė.

14.30 „Draugai VI“. Humoro serialas. (N-7) 15.00 „Vaiperis”.

16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

17.00 „Keršto bučiniai”.

18.00 „Terminatorius. Saros Konor kronikos” (1).

Veiksmo serialas. (N-7) 19.00 „4400”.

20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai”.

(N-7) 21.00 „Liūtaširdis“.

Veiksmo f. (N-14) 23.10 „4400“. (N-7) 0.10 „Vaiperis” (k.). (N-7)

TV6 9.15 9.30 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 21.35 0.05 1.25

Teleparduotuvė.

Tavo augintinis. „Angelas“. „Kobra 11“. „Keliautojas į praeitį“.

Fantast. serialas. „Vedęs ir turi vaikų“. „Rezidentai“. Komedija.

Teleparduotuvė. „Heraklis. Legendinės kelionės“. „Angelas“. „Kobra 11“. „Keliautojas į praeitį“. „CSI Niujorkas“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Rezidentai“. Komedija. „Žurnalistai“.

Humoro laida. „Taikdarys“.

Veiksmo f. (N-14) „Pietų parkas“. „Heraklis. Legendinės kelionės“.

Lietuvos ryto TV 6.34 TV parduotuvė.

6.50 Reporteris (k.).

7.20 „Policijos nuovada”.

TV serialas. (N-7) 8.20 Saugus eismas.

8.23 Gongo Gangas (k.).

9.15 Kas tu toks?

10.10 Teletabiai.

10.40 Namų daktaras (k.).

11.10 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.).

10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10

Spaudos puslapiai.

Laida „112“.

Ant svarstyklių.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Litas prie lito.

Duetai.

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

Dienos tema.

13.30 14.00 14.50 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.20 18.00 18.15 18.18 19.25 20.00 20.25 21.00 21.35 22.15 23.15 0.20 0.50

TV parduotuvė.

Gongo Gangas (k.).

Griūk negyvas!

Super L.T. (N-7) „Pora kaip tvora”. Žinios. Orai.

Kas tu toks? Žinios. Orai.

Lietuva tiesiogiai. Žinios. Orai.

Saugus eismas. „Sodo detektyvės”.

TV serialas. (N-7) Super L.T. 20 minučių. Orai.

Griūk negyvas!

Reporteris. Orai.

Lietuva tiesiogiai. „Zona”. (N-14) „Sodo detektyvės” (k.). „Pora kaip tvora” (k.).

Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas.

7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos.

10.00 Gyventi sveikai!

11.00 Naujienos.

11.15 Top-shop.

11.30 Noriu žinoti.

12.00 Mados nuosprendis.

13.00 Kitos naujienos.

13.20 Suprasti. Atleisti.

14.00 Naujienos.

14.20 Susituokime.

15.20 Animacinis f.

16.25 Federalinis teisėjas.

16.35 Detektyvai.

17.15 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”.

18.15 Tegul kalba.

19.15 TV serialas „Pėdsakas”.

20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”.

21.00 Sporto naujienos.

21.05 TV serialas „Chiromantas. Likimų linijos”.

22.05 Smegenys.

Perkrovimas.

23.25 Lietuvos „Laikas”.

23.35 TV serialas „Užburta apylinkė”.

0.35 TV serialas „Pėdsakas”.

1.10 Detektyvai.

1.40 Muzikinis kanalas.

17.03 18.10 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48 23.58 24.00

12.05 12.08 13.00 13.30 14.00 14.40 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.20 18.00 18.15 19.25 20.00 20.25 21.00 21.35 22.15 23.15 0.20 0.50

Antra pavara.

Dienos tema.

Gera girdėti.

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka.

Autorinė daina.

Mažoji studija. Dievo žodis (k.).

Tarp Rytų ir Vakarų (k.). Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika J.Strielkūnas.

LR himnas.

Nakties programa.

Saugus eismas.

Skonio reikalas (k.).

Reporteris (k.).

TV parduotuvė.

Lietuva tiesiogiai.

Griūk negyvas! (N-7) Super L.T. (k.). (N-7) Serialas „Pora kaip tvora“ (k.). Žinios. Orai.

Kas tu toks? Žinios.

Lietuva tiesiogiai. Žinios. Orai. „Sodo detektyvės”.

TV serialas. (N-7) Super L.T. 20 minučių. Orai.

Griūk negyvas!

Reporteris.

Lietuva tiesiogiai. „Zona“. (N-14) „Sodo detektyvės” (k.). „Pora kaip tvora” (k.).

Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas.

7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos.

10.00 Gyventi sveikai!

11.00 Naujienos.

11.15 Top-shop.

11.30 Noriu žinoti.

12.00 Mados nuosprendis.

13.00 Kitos naujienos.

13.20 Suprasti. Atleisti.

14.00 Naujienos.

14.20 Susituokime.

15.30 Federalinis teisėjas.

16.35 Detektyvai.

17.15 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”.

18.10 Tegul kalba.

19.15 TV serialas „Pėdsakas”.

20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”.

21.00 Sporto naujienos.

21.05 TV serialas „Chiromantas. Likimų linijos”.

22.10 Liudytojai.

23.25 Lietuvos „Laikas”.

23.35 TV serialas „Užburta apylinkė”.

0.40 TV serialas „Pėdsakas”.

1.10 Detektyvai.

1.40 Muzikinis kanalas.

18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48 23.58 24.00

Mažoji studija. Kultūra ir religija.

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka.

Gamta – visų namai.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Ant svarstyklių (k.). Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika. K.Bradūnas.

LR himnas.

Nakties programa.

2011 m. liepos 1–8 d., Nr. 26 (70)

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2

Liepos 6, trečiadienis

8.00 8.25 8.35 9.00

10.10 11.35 12.40 13.30

Žygis žirgais iki Juodosios jūros.

„Operacija „Kardžuvė“.

„Norbitas“.

„Uibu – pakvaišęs vaiduoklis“.

8.00 „Kurmis ir...“ Animac. serialas.

9.15 Nuotykių f. „Beieškant Rin Tin Tino“. (2007 m.

JAV, Bulgarija).

11.00 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite.

11.55 Valstybės vėliavos ir istorinės valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija.

12.30 Valstybės diena. Šv. Mišių transliacija iš Vilniaus arkikatedros.

13.30 Šokių konkursas „Gintarinė pora 2011“.

15.30 Dok. f. „Radvilos.

Auksiniai Lietuvos kunigaikščiai“.

16.30 Dok. f. „Žalios girios ainiai“.

17.10 Premjera. „2 000 km istorijos. Žygis žirgais iki Juodosios jūros“. Dok. f.

18.15 „Šiandien“ 18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.00 Teisė žinoti.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.05 Folkloro festivalio „Baltica 2011“ koncertas.

Pertraukoje 23.15 – vakaro žinios.

6.15 „Drakonų kova Z“.

6.45 Nuotykių f. šeimai „Artūras ir Maltazaro kerštas“ (2009 m., Prancūzija).

8.30 Nuotykių f. šeimai „Visi keliai veda namo“ (2008 m., JAV).

10.40 Komedija „Bukas ir bukesnis“ (2003 m., JAV).

12.20 Vaid. f. „Didžioji scena“ (2008 ., JAV). (N-7) 14.20 Komedija „Dėdė Bakas“ (1989 m., JAV).

16.25 Veiksmo komedija „Mis Slaptoji agentė 2. Ginkluota ir žavinga“ (2005 m., JAV, Australija). (N-7) 18.45 Žinios.

19.00 KK2. (N-7) 19.30 Geriausi lnk koncertai. „Šeimos šventė“.

21.35 Veiksmo f. „Operacija „Kardžuvė“ (2001 m., Australija). (N-7) 23.40 Komedija „Šėtoniškas Nikis“ (2000 m., JAV).

(N-7) 1.25 „Išrinktieji“.

6.30 Teleparduotuvė.

6.45 Filmas šeimai „Kelias namo“ (2005 m., JAV).

8.45 Animac. f. „Žaislų istorija 2“ (1999 m., JAV).

12.35 Nuotykių komedija „Herbis. Lenktynių asas“ (2005 m., JAV).

14.30 Nuotykių komedija „Asteriksas ir Obeliksas. Misija Kleopatra“ (2002 m., Prancūzija, Vokietija).

16.40 Komedija „Norbitas“.

18.45 TV3 žinios.

19.00 Kamuolio žygio „Varom už Lietuvą“ startas su „Tautiška giesme“ aplink pasaulį. Tiesioginė transliacija.

21.15 Veiksmo komedija „Ponas ir ponia Smitai“ (2005 m., JAV). (N-7) 21.00 „Kas nori nužudyti Mią?“ 23.45 Veiksmo f. „Bėgantis žmogus“ (1987 m., JAV).

(N-7) 1.40 „CSI Majamis“.

(N-7) 2.30 „Biuras“. (N-7)

6.45 Televitrina.

7.15 Smagiausios akimirkos (k.).

9.00 Valio! Atostogos. „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“.

10.00 „Dapkai ir Butkai“ (k.).

10.45 Be recepto (k.).

11.15 „Julija“.

12.15 Televitrina.

12.45 Fantastinis filmas šeimai „Uibu – pakvaišęs vaiduoklis“ (k.).

14.45 Smagiausios akimirkos.

15.15 Baimės faktorius.

16.20 „Linksmasis našlys“.

16.50 „Dapkai ir Butkai II“.

17.35 „Miesčionys I“.

18.20 „Julija“.

19.20 Be recepto.

20.00 Žinios.

20.20 Karštas vakaras.

21.00 Geras filmas.

Komedija „Gyvenimas veža“ (2010 m., JAV).

(N-7) 22.55 Baimės faktorius (k.).

23.55 „Srautas I“.

0.55 Karštas vakaras (k.).

1.30 Bamba. (S)

„Mimikrija“.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Makleodo dukterys“ (k.).

10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Forumas.

12.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai.

13.30 Gustavo enciklopedija (k.).

14.00 Teisė žinoti (k.).

15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“.

16.00 „Makleodo dukterys“.

17.00 „Senis“.

18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 Dok. serialas „Šilko kelias“.

19.30 Pramoginė informacinė laida „Vasaros spalvos“.

Tiesiogiai iš pajūrio.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.00 Mūsų dienos – kaip šventė.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.07 Mūsų dienos – kaip šventė.

22.45 Dok. f. ciklas „Šiaurietiškas būdas“.

23.15 Vakaro žinios.

23.30 Pasaulio dokumentika. „Keliaujantys namų dalintojai...“

6.30 „Superdidvyrių komanda“ (k.).

6.50 „Policijos akademija“ (k.).

7.20 „Tomo ir Džerio pasakos“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“.

8.50 KK2.

9.50 Abipus sienos.

10.40 „Pavogta laimė“.

11.40 KK2 (k).

12.10 Kitas! (k).

12.40 Pričiupom! (k.).

13.10 „Superdidvyrių komanda“.

13.40 „Policijos akademija“.

14.10 „Tomo ir Džerio pasakos“.

14.40 „Drakonų kova Z“.

15.40 „Meilė ir kančia“.

17.40 „Dabar ir visada V“.

18.45 Žinios.

19.10 Įvykiai, sukrėtę Lietuvą. (N-7).

20.10 Farai. (N-7) 20.50 Aš mylių Lietuvą.

21.30 Pričiupom! (N-7).

22.00 Žinios.

22.30 Trileris „Mimikrija“ (1997 m., JAV).

(N-14) 0.40 „Vampyro dienoraščiai“.

1.40 Sveikatos ABC (k.).

„Užraktas“.

5.55 6.10 7.55 8.55 10.00 10.30 11.10 12.10 12.40 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 18.45 19.10 20.00 21.00 22.00 23.00 0.45 1.35 2.45

Teleparduotuvė. „Žaislų istorija 2“. „Mano vaikinai“. „Meilės sūkuryje“.

(N-7) „Moterys meluoja geriau“. (N-7) „Širdys paklydėlės“. (N-7) „Ūkininkas ieško žmonos“. Realybės šou. (N-7) „Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai.

Norite – tikėkite, norite – ne! „Futurama“. „Hana Montana“. „Legenda apie Tarzaną“. Animac. serialas. „Simpsonai“. (N-7) „Aurora“. (N-7) „Marinela“. (N-7) TV3 žinios.

Farai. (N-7) Nuodėmių dešimtukas. „Pasirink mane“.

Pasimatymų šou.

Drama „Pagrindinis įkaltis“. (2011 m., JAV). (N-7) Siaubo trileris „Užraktas“. (N-7) „CSI Majamis“.

(N-14) „Kaltės kaina“. „Biuras“.

16.10 17.00 17.50 18.20 20.05

20.35 21.05 22.30 23.00 23.30 24.00 0.30 1.20

TV1 8.00 Teleparduotuvė.

8.40 „Tazmanija”. Animac. serialas.

9.10 „Edas, Edis ir Edys”.

9.40 „Antinas Gudruolis“.

10.05 „Supermergaitės”.

Animac. serialas.

5.05 5.45 6.03 6.30 73.30 10.03 11.03

Spaudos apžvalga.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Rytas su muzika.

Ryto garsai.

Lietuviškos dainos pasaulis.

Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite.

LTV2

Liepos 7, ketvirtadienis

„Makleodo dukterys“.

14.45

Tele bim-bam. „Aviukas Šonas“. „Pašėlę Tornberiai“.

Dok. filmų ciklas „Senieji Lietuvos vienuolynai”. „Palėvenės dominikonų vienuolynas ir bažnyčia“.

Būtovės slėpiniai.

Mindaugo Lietuva.

Koncertas „Dainuojam Paulių Širvį”.

Mūsų miesteliai.

Kernavė.

Etnografinis vaidinimas. „Senovinės kupiškėnų vestuvės“.

Europos kinas. „Šaunieji keistuoliai su kino kamera“. Komedija.

(N-7) Vakaro autografas.

Aloyzas Sakalas.

Be pykčio.

Brydė. Poetas Antanas Kalanavičius.

Auksinio balso konkursas „Triumfo arka”.

Valstybės vėliavos ir istorinės valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija.

Mindaugo vainikavimas. 2000 m.

Dainuoja Stasys Povilaitis.

Dalia Kutraitė kalbina...

Aloyzą Sakalą. 1998 m.

Pasaulio dokumentika. „Į gamtą“ Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras.

Panorama.

Dainuoja Virgilijus Noreika. Aš padainuosiu. „24 valandos“. (N-14)

„Kinsis“.

6.45 Televitrina.

7.15 Smagiausios akimirkos.

8.15 „Miesčionys I“ (k.).

9.00 Valio! Atostogos. „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“.

10.00 „Dapkai ir Butkai“ (k.).

10.45 Be recepto (k.).

11.15 „Julija“.

12.15 Televitrina.

12.45 Fantastinė drama „K – Pekso planeta“ (k.). (N-7) 15.15 Baimės faktorius.

16.20 „Linksmasis našlys“.

16.50 „Dapkai ir Butkai II“.

17.35 „Miesčionys I“.

18.20 „Julija“.

19.20 Be recepto.

20.00 Žinios.

20.20 Karštas vakaras.

21.00 Geras filmas.

Biografinė drama „Kinsis“ (2004 m., Vokietija). (N-14) 23.30 „Srautas I“ (k.).

(N-14) 1.30 Karštas vakaras.

2.05 Bamba. (S)

8.00 Gustavo enciklopedija.

8.30 „Sandokanas, Malaizijos tigras“. Animac. f.

9.00 Labas rytas.

11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras (k.).

12.00 Dok. filmų ciklas „Senieji Lietuvos vienuolynai”.

13.05 Kaimo akademija.

13.30 „Makleodo dukterys“.

14.20 Krašto garbė (k.).

15.15 Kasdienybės aitvarai. (k.).

16.00 Gustavo enciklopedija.

16.30 „Sandokanas, Malaizijos tigras“.

17.00 Mūsų miesteliai.

Liškiava (1).

17.50 „Likimo valsas“.

18.35 Mokyklos langas (k.).

19.05 Lietuvos balsai.

20.55 Kuluarai.

21.40 „Estradinės melodijos“.

Muzik. f.

22.10 Savęs link.

Parapsichologija karo pramonėje.

22.45 Pasaulio dokumentika. „Striomsio viloje“.

23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės.

24.00 Panorama.

0.30 Be pykčio.

1.20 „Pažvelk, tai Vilnius...“ Dok. f. (k.).

TV1

TV6 9.45 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 21.35 23.15 23.50 0.45

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

Spaudos puslapiai.

Teleparduotuvė. „Angelas“. „Kobra 11“. (N-7) „Keliautojas į praeitį“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Rezidentai“. Komedija.

Teleparduotuvė. „Heraklis. Legendinės kelionės“. „Angelas“. „Kobra 11“. (N-7) „Keliautojas į praeitį“. „CSI Niujorkas“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Rezidentai“. Komedija. „Žurnalistai“. „911. Nuotykiai Majamyje“. Komedija.

(N-7) „Pietų parkas“. „CSI Niujorkas“. „Heraklis. Legendinės kelionės“.

Lietuvos ryto TV 6.34 6.50 7.20 8.20 9.15

TV parduotuvė.

Reporteris (k.). „Policijos nuovada”.

Ilgai ir laimingai.

Kas tu toks?

12.00 Valstybės vėliavos ir Istorinės vėliavos pakėlimo ceremonija S. Daukanto aikštėje. Tiesioginė transliacija.

12.10 Muzikinis vidudienis.

13.00 Lietuvos diena.

15.05 Mes, moterys.

16.03 Žinių amžius.

16.30 Laida rusų kalba.

17.03 Antra pavara.

18.10 Gera girdėti.

16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

17.00 „Keršto bučiniai”.

Telenovelė. (N-7) 18.00 „Terminatorius. Saros Konor kronikos”.

Veiksmo serialas.

19.00 „4400”.

20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai”.

(N-7) 21.00 Ketvirtadienio detektyvas „Pavojingasis Deivisas”.

(N-14) 22.35 „4400 23.35 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.).

10.10 10.13 10.40 11.10 12.05 13.00 15.00 16.00 16.05 17.00 17.20 18.00 18.20 19.00

21.00 21.35 22.50 23.40 23.05 23.43 0.20

9.15 9.30 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30

0.35 1.00

Teleparduotuvė.

Virtuvės mitų griovėjai. „Angelas“. „Kobra 11“. „Keliautojas į praeitį“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Rezidentai“.

Teleparduotuvė. „Heraklis. Legendinės kelionės“. „Angelas“. „Kobra 11“. „Keliautojas į praeitį“. „CSI Niujorkas“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Rezidentai“. Komedija.

(N-7) „Žurnalistai“. Humoro laida. „Transformeriai“.

Fantastinis f. (N-7) „Pietų parkas“. (N-14) „CSI Niujorkas“.

Lietuvos ryto TV 6.34 6.50 7.20 8.20 9.15 10.10 10.43 11.10

TV parduotuvė.

Reporteris (k.). „Policijos nuovada”.

Ekovizija.

Kas tu toks? (k.).

Teletabiai.

Griūk negyvas! Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.).

12.05 Ilgai ir laimingai (k.).

13.00 Reporteris (k.).

13.30 TV parduotuvė.

10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

Laida 112.

Forumas.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Sveikata (k.). Žalioji banga.

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

Dienos tema.

Gera girdėti.

Saugus eismas.

Teletabiai.

Griūk negyvas! Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras.

Gongo Gangas (k.). „Sodo detektyvės” (k.).

Festivalis „Tamsta muzika”. „Poliarizuoti stiklai”. Žinios. Orai.

Kas tu toks? Žinios. Orai.

Griūk negyvas! Žinios. Orai.

Super L.T. (N-7) „Mis Lietuva 2011”.

Tiesioginė transliacija iš Palangos vasaros estrados.

Reporteris. Orai.

Festivalis „Tamsta muzika”. „Antis”.

Ekovizija. Žalioji idėja.

Saugus eismas. „Sodo detektyvės” (k.).

Bušido LT. Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas.

7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos.

10.00 Gyventi sveikai!

11.00 Naujienos.

11.15 Top-shop.

11.30 Noriu žinoti.

12.00 Mados nuosprendis.

13.00 Kitos naujienos.

13.20 Suprasti. Atleisti.

14.00 Naujienos.

14.20 Susituokime.

15.30 Federalinis teisėjas.

16.35 Detektyvai.

17.15 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”.

18.10 Tegul kalba.

19.15 TV serialas „Pėdsakas”.

20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”.

20.55 TV serialas „Chiromantas. Likimų linijos”.

22.00 Gyvenamoji aplinka.

23.15 TV serialas „Užburta apylinkė”.

0.15 TV serialas „Pėdsakas”.

0.50 Detektyvai.

1.20 Muzikinis kanalas.

19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48 23.58 24.00

14.00 14.57 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.20 18.00 18.25 19.25 20.00 20.25 21.00 21.35 22.15

TV6

21.35

8.05 Teleparduotuvė.

8.40 „Tazmanija”.

9.10 „Edas, Edis ir Edys”.

Animac. serialas.

9.40 „Antinas Gudruolis”.

10.05 „Supermergaitės“.

10.30 „Nenugalimieji.

Kovos tęsiasi“.

11.00 „San Francisko raganos II”.

12.00 „Gilmoro merginos“.

Serialas šeimai.

13.00 „Velniūkštė”.

14.00 Teleparduotuvė.

14.30 „Draugai VI”.

15.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (2). Nuotykių serialas.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

10.30 „Nenugalimieji.

Kovos tęsiasi”.

11.00 „San Francisko raganos II”.

12.00 „Gilmoro merginos”.

Serialas šeimai.

13.00 „Velniūkštė”.

14.00 Teleparduotuvė.

14.30 „Draugai VI”.

15.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (1). Nuotykių serialas.

16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

17.00 „Keršto bučiniai”.

18.00 „Terminatorius. Saros Konor kronikos” (2).

Veiksmo serialas.

19.00 „4400”.

20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai”.

(N-7) 21.00 „Skorpionų karalius”.

Nuotykių f. (N-7) 22.50 „Mirusiųjų žemė”.

Siaubo trileris. (N-14)

17

23.15 0.15 0.45

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka. Žinių amžius (k.).

Mažoji studija. Dievo žodis (k.).

Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite (k.). Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika. J.Vaičiūnaitė.

LR himnas.

Nakties programa.

Griūk negyvas!

Saugus eismas.

Super L.T. (k.). (N-7) Serialas „Pora kaip tvora“ (k.). Žinios. Orai.

Kas tu toks? Žinios. Orai.

Lietuva tiesiogiai. Žinios. Orai.

Ilgai ir laimingai.

Super L.T. 20 minučių. Orai.

Griūk negyvas!

Reporteris. Orai.

Lietuva tiesiogiai.

Dok. serialas „Katastrofų tyrimai”. „Irano įkaitų drama”.

(N-7) Serialas „MAD MEN. Reklamos vilkai“ (k.).

(N-7) „Pora kaip tvora”.

Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas.

7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos.

10.00 Gyventi sveikai!

11.00 Naujienos.

11.15 Top-shop.

11.30 Noriu žinoti.

12.00 Mados nuosprendis.

13.00 Kitos naujienos.

13.20 Suprasti. Atleisti.

14.00 Naujienos.

14.20 Susituokime.

15.30 Federalinis teisėjas.

16.40 Detektyvai.

17.20 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”.

18.15 Tegul kalba.

19.20 TV serialas „Pėdsakas”.

20.00 Laikas.

21.00 Sporto naujienos.

21.05 TV serialas „Chiromantas. Likimų linijos”.

22.10 Žmogus ir įstatymas.

23.25 Lietuvos „Laikas”.

23.35 TV serialas „Užburta apylinkė”.

0.40 TV serialas „Pėdsakas”.

1.10 Detektyvai.

1.40 Žvaigždėlaivis.

2.00 Muzikinis kanalas.

19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka.

Literatūros akiračiai (k.).

Mažoji studija. Dievo žodis (k.).

Forumas (k.). Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika.

H.Nagys.

23.58 LR himnas.

24.00 Nakties programa.

18

Gimtasis kraštas

LTV2

Liepos 8, penktadienis

Duokim garo!

„Policininkų šou“.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Makleodo dukterys“ (k.).

10.00 „Komisaras Reksas“ (k.).

11.00 Akiračiai.

12.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai.

13.30 Pramoginė informacinė laida „Vasaros spalvos“ (k.).

15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“.

16.00 „Makleodo dukterys“.

17.00 „Senis“.

18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 Universitetų žinių lyga „Ateities lyderiai“. Pusfinalis.

Susitinka Vilniaus pedagoginio universiteto ir Vilniaus universiteto komandos.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.00 Duokim garo!

22.04 Loterija „Perlas“.

22.10 Duokim garo!

22.45 Trileris „Lemtingas pasitikėjimas“ (2006 m., Kanada).

6.20 „Superdidvyrių komanda“ (k.).

6.50 „Policijos akademija“ (k.).

7.20 „Tomo ir Džerio pasakos“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“.

8.50 KK2.

9.50 Įvykiai, sukrėtę Lietuvą (k.). (N-7) 10.50 „Snieguolius ir 7 nykštukės. Žydrasis žiburėlis 2011“ (k).

13.10 „Superdidvyrių komanda“.

13.40 „Policijos akademija“.

14.10 „Tomo ir Džerio pasakos“.

14.40 „Drakonų kova Z“.

15.40 „Meilė ir kančia“.

17.40 „Dabar ir visada V“.

18.45 Žinios.

19.00 Geriausi LNK koncertai. Ugnies tramdytojai.

21.20 Veiksmo komedija „Policininkų šou“ (2002 m., JAV).

(N-7) 23.25 Komedija „Kaifas“ (2001 m., JAV).

(N-14) 1.20 Drama „Šiaurės šalis“ (2005 m., JAV). (N-14)

„Palikti sniegynuose“.

6.40 7.25 7.55 8.55 10.00 10.30 11.10 12.05 12.40 13.40 14.10 14.40

15.10 15.40 16.40 18.45 19.10 20.00

22.20

0.10

Teleparduotuvė. „Simpsonai“. „Mano vaikinai“. „Meilės sūkuryje“.

(N-7) „Moterys meluoja geriau“. (N-7) „Širdys paklydėlės“. (N-7) Nuodėmių dešimtukas. „Pasirink mane“.

Pasimatymų šou.

Norite – tikėkite, norite – ne! „Futurama“. „Hana Montana“. „Legenda apie Tarzaną“. Animac. serialas. „Simpsonai“. (N-7) „Aurora“. (N-7) „Marinela“. (N-7) TV3 žinios.

Farai.

Nuotykių f. „Palikti sniegynuose“ (2006 m., JAV).

(N-7) Komedija „Kvadratas“ (2004 m., JAV, Vokietija). (N-7) Nuotykių komedija „Kelyje su „Dardžylingu“ (2007 m., JAV).

Mano šaunioji sodyba.

6.45 Televitrina.

7.15 Smagiausios akimirkos.

8.15 „Miesčionys I“ (k.).

9.00 Valio! Atostogos. „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“.

10.00 „Dapkai ir Butkai“ (k.).

10.45 Be recepto (k.).

11.15 „Julija“.

12.15 Televitrina.

12.45 Komedija „Gyvenimas veža“ (k.).

14.35 Smagiausios akimirkos.

15.15 Baimės faktorius.

16.20 „Linksmasis našlys“.

16.50 „Dapkai ir Butkai II“.

17.35 „Miesčionys I“.

18.20 Mano šaunioji sodyba.

19.20 Be recepto.

20.00 Žinios.

20.20 Amerikos talentai V. 22.10 „Tauras“.

Lietuvos galiūnų čempionatas 2011.

I etapas, Trakai.

23.10 Psichologinis trileris „Grynieji pinigai“ (k.). (N-7) 1.30 Bamba. (S)

8.30 9.00 9.25 9.35 10.00 10.30 12.00

13.30 15.30 16.00 16.10 18.00

18.30 19.00

20.25 20.30 21.00

23.15

Gimtoji žemė. „Pašėlę Tornberiai“. „Aviukas Šonas“. „Ragai ir kanopos sugrįžta“.

Gustavo enciklopedija.

Ryto suktinis su Zita Kelmickaite.

TV filmas „Raudonmedžio rojus“ (5).

Juokis.

Sveikinimų koncertas. Žinios (su vertimu į gestų k.).

Sveikinimų koncertas.

Vasaros ritmu.

Geriausios LRT melodijos (k.).

Kine kaip kine.

Drama „Mano vaikystės ruduo“ (1977 m.).

Loterija „Perlas“.

Panorama.

Skirmanto Sasnausko jubiliejinis koncertas.

Melodrama „Bostoniečiai“ (1984 m., JAV, D. Britanija). (N-7)

„Godzila“.

6.30 Animac. f. „Muča Luča“.

6.55 Animac. f. „Ozis ir Driksas“.

7.20 „Mažieji Tomas ir Džeris II“.

7.45 Animac f. „Šiupininis“.

8.10 „Šegis ir Skūbis Dū“.

8.35 Animac. f. „Antinas Dafis“.

9.00 Kažkas atsitiko (k.).

9.30 Girių horizontai.

10.00 Kino pusryčiai.

Komedija „Trys nindzės. Pusdienis pramogų parke“ (1998 m. JAV).

12.05 Veiksmo komedija „Jeigu žvilgsniu galėtum nužudyti“ (1991 m., JAV). (N-7) 13.55 „Nepaprastoji istorija“.

14.55 „Eva Luna“.

15.54 Kitokie?

16.00 „Eva Luna“.

17.00 Neišgalvoti gyvenimai.

17.30 Valanda su Rūta.

18.45 Žinios.

19.00 Geriausi LNK koncertai. „Žvaigždžių duetai 5“. Geriausios dainos.

21.00 Veiksmo f. „Godzila“ (1998 m., JAV). (N-7) 23.50 Veiksmo f. „Snaiperis“ (1993 m., Peru, JAV). (N-14)

„Drąsiaširdis“.

6.45 Teleparduotuvė.

7.00 Animac. serialas „Perla“.

7.30 „Ilgoji pertrauka“.

8.00 „Winx“ klubas“.

8.30 „Beibleidai.

Metalinė kova“.

9.00 Mistinė drama „Paviršius“ (2005 m., JAV).

10.00 Nuotykių f. „Mažojo indėno nuotykiai“ (1997 m., Kanada).

12.20 Komedija „Linkėjimai iš pakrantės“ (2007 m., JAV).

14.45 Šok su manimi.

18.45 TV3 žinios.

19.00 Žaliosios vienybės koncertas.

21.20 Fantastinis veiskmo f. „Drąsiaširdis“ (2003 m., JAV).

(N-7) 23.30 Komedija „Daug vargo dėl mokslo“ (2002 m., JAV).

(N-7) 1.05 Komedija „Rinkimai“ (1999 m., JAV).

(N-7)

8.00 Tele bim-bam (k.).

8.30 Gustavo enciklopedija (k.).

9.00 Labas rytas.

11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės (k.).

12.00 Be pykčio (k.).

12.50 Brydė. Poetas Antanas Kalanavičius (k.).

13.30 „Makleodo dukterys“.

14.20 Savęs link.

Parapsichologija karo pramonėje (k.).

14.50 „Skambantis namelis“ (k.).

15.05 Negali būti.

15.30 Mokyklos langas (k.).

16.00 Tele bim-bam (k.).

16.30 Gustavo enciklopedija (k.).

17.00 Čiurlionio kodas.

17.50 „Likimo valsas“.

18.35 Laida S. 19.05 Gruzijos kino klasika. „Meilė iš pirmo žvilgsnio“. Melodrama.

(N-7) 20.35 LNOBT spektaklis.

Baletas „Eglė – žalčių karalienė”.

22.30 Pasaulio dokumentika. „Keliaujantys namų dailintojai“.

23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės.

24.00 Panorama.

0.30 LTV aukso fondas. „Pelėkautai“ (k.).

TV1 8.05 8.40 9.10 9.40 10.05 10.30 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

„Tiesioginis kontaktas“.

6.30 Televitrina.

7.00 Smagiausios akimirkos.

8.00 Ekstrasensų mūšis (k.).

9.00 „Tauras“.

Lietuvos galiūnų čempionatas 2011.

I etapas, Trakai (k.).

10.00 Šeštadienio rytas.

11.00 Amerikos talentai V (k.).

12.50 Baimės faktorius (k.).

13.50 „Dainos mamai“.

Koncertas 15.10 Smagiausios akimirkos.

15.45 Nesėsi – nepjausi.

16.50 Atvirai su žvaigžde (k.).

17.50 „Srautas I“.

18.50 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.20 Ekstrasensų mūšis.

(N-7) 21.20 Veiksmo f. „Tiesioginis kontaktas“ (2009 m., JAV).

(N-14) 23.15 Drama „Berlyno stebuklas“ (2008 m., Vokietija).

1.55 Bamba. (S)

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

Spaudos puslapiai.

8.00 Kultūrų kryžkelė.

Vilniaus sąsiuvinis.

8.15 Kultūrų kryžkelė.

Trembita.

8.30 Kultūrų kryžkelė.

Vilniaus albumas.

8.45 Kultūrų kryžkelė.

Rusų gatvė.

9.00 Kultūrų kryžkelė. Menora.

9.15 Kelias.

9.30 Šventadienio mintys.

10.00 Mažųjų žvaigždžių valanda.

10.55 Gyvenimas gražus.

11.45 Etnokultūros ratas. „Ramuvos” judėjimas.

12.15 Kulinarinės kelionės.

12.40 Keliaukim!

13.05 Čiurlionio kodas (k.).

14.00 Aktoriaus Algimanto Masiulio 80-osioms gimimo metinėms.

Teatro popietė. „Gintarinė vila”.

16.15 „Čiauškanti mašina“.

Muzik. f.

16.35 Kuluarai (k.).

17.15 Savęs link.

Parapsichologija karo pramonėje (k.).

17.45 Pasaulio dokumentika. „Keliaujantys namų dailintojai“ (k.).

18.45 Muzika gyvai.

Valstybinio choro „Vilnius” 40-mečio koncertas.

20.20 Veidai. Arti toli.

21.00 „Lemtinga klaida“.

Trileris. (N-14) 22.30 Panorama.

23.00 Lietuvos balsai.

Nacionalinis chorų konkursas. 2009 m. (k.).

TV1 8.05 Teleparduotuvė.

8.40 Retrospektyva. „Kino režisierius A.Grikevičius”.

9.10 Sveikatos ABC (k.).

10.05 „Gyvūnų pasaulis su Džerodu Mileriu”.

Dok. serialas.

11.05 „Šunys darbininkai“.

Dok. serialas.

12.10 „Mano puikioji auklė”.

12.40 „Šnipų žaidimai“.

Nuotykių serialas.

5.05 5.45 6.03 6.30 7.05 7.30

16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

17.00 „Keršto bučiniai”.

Telenovelė. (N-7) 18.00 „Terminatorius. Saros Konor kronikos”.

19.00 „4400”.

20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai”.

(N-7) 21.00 Penktadienio detektyvas „Tagartas XXI. Pinigų skonis”.

(N-14) 22.35 „4400“.

23.35 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.).

TV6 9.45 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 22.00 23.00 24.00

Teleparduotuvė. „Tazmanija”. „Edas, Edis ir Edys”. „Antinas Gudruolis”. „Supermergaitės”.

Animac. serialas. „Nenugalimieji.

Kovos tęsiasi”.

Animac. serialas. „San Francisko raganos II”. „Gilmoro merginos”.

Serialas šeimai. „Velniūkštė”.

Teleparduotuvė. „Draugai VI”. „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”.

LTV2

Liepos 9, šeštadienis

„Bostoniečiai“.

2011 m. liepos 1–8 d., Nr. 26 (70)

TV programa

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Rytas su muzika.

Gamta – visų namai.

Spaudos apžvalga.

Ryto garsai.

0.50

Teleparduotuvė. „Angelas“. „Kobra 11“. „Keliautojas į praeitį“. „Vedęs ir turi vaikų“.

Pakvaišęs sportas.

Teleparduotuvė. „Heraklis. Legendinės kelionės“. „Angelas“. „Kobra 11“. „Keliautojas į praeitį“. „CSI Niujorkas“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Pretendentas”.

Drama. (N-7) „Po uragano“.

Krimin. serialas. (N-7) „Vilko bilietas“ (1).

Krimin. drama. (N-14) „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“.

Fantastinis nuotykių serialas. „Ledi Čaterli istorijos“.

(S)

Lietuvos ryto TV 6.34 TV parduotuvė.

6.50 Reporteris (k.).

7.20 „Policijos nuovada”.

(N-7) 8.20 Ilgai ir laimingai (k.).

9.15 Kas tu toks? (k.).

10.10 Teletabiai.

10.40 Griūk negyvas!

11.10 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.).

10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

Sankryža.

Akiračiai.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Auksinės kolekcijos.

Gyvoji istorija.

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

Dienos tema.

Gera girdėti.

13.40 Sąžinės balsas.

14.05 „Senosios Kristinos nutikimai”. Humoro serialas.

15.00 Teleparduotuvė.

15.30 „Didžiojo sprogimo teorija”. Humoro serialas. (N-7) 16.00 „Gražiosios melagės”.

Serialas. (N-7) 17.00 „Liežuvautoja”. (N-7) 18.00 „Skaičiai”.

Kriminalinis serialas.

(N-7) 19.00 „Gailestingumo ligoninė”. (N-7) 20.00 „Rubikonas”. (N-7) 21.00 „Lengvi pinigai“.

Drama. (N-7) 22.50 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

23.50 „Senosios Kristinos nutikimai“.

TV6 9.15 9.30 10.00 11.15 12.10 12.40 13.35 14.00 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 21.30 22.00 23.00 23.55 0.50

Teleparduotuvė.

Vienam gale kablys.

Robinzonai. Lietuva. „Heraklis. Legendinės kelionės“. „Kol mirtis išskirs“.

Komedija. (N-7) „Gordono Ramzio virtuvės košmarai“.

Kulinarinis šou.

Pakvaišęs sportas.

Jokių kliūčių!

Aukščiausia pavara. „X mutantai“.

Jokių kliūčių!

Norite – tikėkite, norite – ne! „Diena po rytojaus“.

Veiksmo f. (N-7) „Simpsonai“ (1).

Animac. serialas. „Po uragano“. (N-7) „Vilko bilietas“ (2). „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“. „Ledi Čaterli istorijos“.

(S)

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė.

7.10 Teletabiai.

8.10 Filmas visai šeimai „Ačiū, užteks”.

Komedija.

9.03 11.03 12.10 13.00 15.03 16.03 16.30 17.03

Kultūros savaitė.

Sveikata.

Sudie, XX amžiau.

Lietuvos diena.

Baladės.

Kaip žmonės gyvena.

Laida rusų kalba.

Mažoji studija: Popiežius ir pasaulis, Septintoji diena.

12.05 13.00 13.30 14.00 14.30

16.15 16.45

18.30 18.33 19.00

23.00 2.00 2.30

Skonio reikalas.

Reproteris (k.).

TV parduotuvė.

Griūk negyvas!

2011 m. pasaulio jaunimo krepšinio (vaikinų iki 19 m.) čempionatas. ¼ finalo.

Tiesioginė transliacija iš Rygos. Pertraukoje – Žinios. „Pora kaip tvora” (k.).

(N-7) 2011 m. pasaulio jaunimo krepšinio (vaikinų iki 19 m.) čempionatas. ¼ finalo.

Pertraukoje – Žinios.

Saugus eismas.

Griūk negyvas!

2011 m. pasaulio jaunimo krepšinio (vaikinų iki 19 m.) čempionatas. ¼ finalo.

Pertraukoje – Žinios.

Vertas kinas. Drama „Prarastas miestas“.

(N-14) „Pora kaip tvora“ (k.).

(N-7) Žinios. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas.

7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos.

10.00 Gyventi sveikai!

11.00 Naujienos.

11.15 Top-shop.

11.30 Noriu žinoti.

12.00 Mados nuosprendis.

13.00 Kitos naujienos.

13.20 Suprasti. Atleisti.

14.00 Animacinis f.

14.05 Susituokime.

15.15 Detektyvai.

16.00 Lauk manęs.

17.05 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”.

18.05 Tegul kalba.

19.05 TV žaidimas „Stebuklų laukas”.

20.00 Laikas.

20.35 Šventinis koncertas.

22.55 Vaidybinis f. „Išnuomojama mama”.

0.45 Vaidybinis f. „Virėja”.

1.55 Muzikinis kanalas.

19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48 23.58 24.00

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka.

Gyvoji istorija (k.).

Mažoji studija. Dievo žodis (k.).

Akiračiai (k.). Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika. A.Baltakis.

LR himnas.

Nakties programa.

10.00 Dok. serialas „Katastrofų tyrimai“. (k.).

11.00 Namų daktaras.

11.30 Griūk negyvas!

12.05 Skonio reikalas.

13.00 Serialas „MAD MEN. Reklamos vilkai“ (k.).

(N-7) 14.00 „Mitų griovėjai”.

15.00 „Pora kaip tvora” (k.).

16.00 Žinios. Orai.

16.05 Super L.T. 17.00 Žinios. Orai.

17.10 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras.

18.10 Žinios. Orai.

18.05 Gongo Gangas.

19.00 2011 m. pasaulio jaunimo krepšinio (vaikinų iki 19 m.) čempionatas.

1/2 finalo. Tiesioginė transliacija iš Rygos.

Pertraukoje – Žinios.

20.45 Žinios. Orai.

21.15 2011 m. pasaulio jaunimo krepšinio (vaikinų iki 19 m.) čempionatas.

1/2 finalo. Tiesioginė transliacija iš Rygos.

Pertraukoje – Žinios.

23.00 „Senelės berniukas”.

Komedija. (N-14) 1.00 „Zona”. (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 7.10 7.25 7.35 8.45 9.00 9.20 10.00 11.00 11.25

1.25

Naujienos.

Top-shop.

Animacinis f.

Gudruolės ir gudruoliai.

Ganytojo žodis.

Naujienos.

Skanėstas.

Gyvenimo skonis.

Naujienos.

Vaidybinis f. „Kriminalinis talentas”.

TV serialas „Šeimos namai”.

Vaidybinis f. „Jauna žmona”.

Viengungystės vainikas.

Laikas. Šlovės minutė.

Linksmųjų ir išradingųjų klubas.

Vaidybinis f. „Meilės nuojauta”.

Muzikinis kanalas.

18.10 19.03 20.03 20.33 20.45 21.03 23.48 23.58 24.00

Sveikinimų ratas.

Auksinės kolekcijos.

Vaikų radijo teatras.

Autorinė daina.

Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika. V.Bložė.

LR himnas.

Nakties programa.

14.30 17.20 19.05 20.00 20.20 22.30 0.15

2011 m. liepos 1–8 d., Nr. 26 (70)

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2

Liepos 10, sekmadienis

„Po apokalipsės“.

„Kruvinas deimantas“.

„Iksmenai. Žūtbūtinis mūšis“.

„Laimės iliuzija“.

8.30 Kaimo akademija.

9.00 „Sandokanas, Malaizijos tigras“.

9.25 „Kurmis ir...“ 9.35 „Pašėlę Tornberiai“.

10.00 „Ragai ir kanopos sugrįžta“.

10.30 Gustavo enciklopedija.

11.00 „Aviukas Šonas“.

11.15 Festivalis „Benai, plaukiam į Nidą 2011“. Vaikų koncertas „Mūsų šventė“. 1 d.

12.30 Pasaulio dokumentika. „Civilizacijų paslaptys. Ramzis.

Dievo ar žmogaus rūstybė?“ 13.30 Dok. filmų ciklas „Šiaurietiškas būdas“.

14.00 „Prisiminimai apie Šerloką Holmsą“.

16.00 Žinios (su vertimu į gestų k.).

16.15 Gamtos kodas.

17.00 Septynios Kauno dienos.

17.45 Popietė su Algimantu Čekuoliu.

18.15 Žingsnis po žingsnio.

18.30 Stilius.

19.30 Bėdų turgus.

20.30 Panorama.

20.45 Savaitė.

21.15 Trileris „Po apokalipsės“ (2004 m., Vokietija). (N-7) 23.30 Elito kinas.

Romantinė drama „Morisas“ (1987 m., D.Britanija).

6.30 Animac. f. „Muča Luča“.

6.55 Animac. f. „Ozis ir Driksas“.

7.20 „Mažieji Tomas ir Džeris II“.

7.45 „Šiupininis“.

8.10 „Šegis ir Skūbis Dū“.

8.35 „Antinas Dafis“.

9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai.

Veiksmo f. „Žūtbūtins mūšis“ (1995 m., JAV).

12.00 Nuotykių komedija „Beveik didvyriai“ (1998 m., JAV). (N-7) 13.50 „Nepaprastoji istorija“.

14.55 „Eva Luna“.

17.00 Farai.

17.45 Įvykiai, sukrėtę Lietuvą (k). (N-7) 18.45 Žinios.

19.00 Teleloto.

20.00 Super KK2. (N-7) 21.00 Veiksmo trileris „Kruvinas deimantas“ (2006 m., JAV, Vokietija). (N-14) 23.55 Trileris „Tobula žmogžudystė“ (1998 m., JAV).

(N-14)

6.45 Teleparduotuvė.

7.00 Animac. serialas „Perla“.

7.30 „Ilgoji pertrauka“.

8.00 „Winx“ klubas“.

8.30 „Beibleidai.

Metalinė kova“.

9.00 „Paviršius“.

10.00 Komedija „Skola tėtušiui“ (1994 m., JAV).

12.10 Fantastinė drama „Edvardas žirkliarankis“ (1990 m., JAV).

14.15 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai.

15.20 „Choras“.

16.20 Nuodėmių dešimtukas.

17.00 Tik tarp mūsų.

17.40 „Kobra 11“.

18.45 TV3 žinios.

19.00 Oranžinė manija.

Krepšinio apžvalga.

19.30 Lietuvos talentai 2010.

22.35 Trileris „Iksmenai. Žūtbūtinis mūšis“ (2006 m., JAV, D.Britanija). (N-7) 0.45 Nuotykių filmas „Leidimas žudyti“ (1989 m., JAV). (N-7)

6.30 Televitrina.

7.00 Smagiausios akimirkos.

8.00 Ekstrasensų mūšis (k.).

9.00 Tauro ragas.

9.30 Laida apie žūklę ir medžioklę.

9.30 Statybų TV. 10.00 Sekmadienio rytas.

10.50 Melodrama „Laimės iliuzija“ (2007 m., Indija).

14.00 Sveikinimų koncertas (tel. (8 5) 278 0803, mob. 8 618 77 654).

15.45 Nesėsi – nepjausi.

16.15 Tarp miesto ir kaimo (k.).

16.50 Atvirai su žvaigžde (k.).

17.50 „Srautas I“. (N-7) 18.50 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.20 Ekstrasensų mūšis.

21.20 Melodrama „Granlundos palikimas“ (2009 m., Vokietija). (N-7) 23.15 Romantinė komedija „Išsiskyrimo miestas“ (k.).

(N-14) 1.20 Bamba. (S)

TV6 Pirmadienis, liepos 4 d.

21.35 val. Siaubo trileris „Lemties ženklas 666“. JAV, 2006 m.

Režisierius. John Moore (N-14).

Vaidina: Liev Schreiber, Julia Stiles, Seamus Davey-Fitzpatrick, David Thewlis, Reggie Austin.

Ambasadorius Robertas Tornas ir jo žmona Keterina augina sūnų Deimjeną.

Tačiau diplomatas nuslėpė nuo žmonos faktą, kad medikams nepavyko išgelbėti jų pirmagimio gyvybės, o tikroji auginamo vaiko mama mirė gimdymo metu. Kai Deimjenui sukanka penkeri, vaikas ima kelti grėsmę ne tik tėvams, bet ir visiems aplinkiniams.

BTV Pirmadienis, liepos 4 d.

21.00 val. GERAS FILMAS „Grynieji pinigai“. JAV, 2010 m.

Rež. Stephen Milburn Anderson(N-14).

Vaidina: Sean Bean, Chris Hemsworth, Victoria Profeta, Mike Starr, Michael Mantell, Glenn Plummer, Paul Sanches.

Vienintelė jėga, valdanti pasaulį, – pinigai. Dideli pinigai.

Kartais jie nukrenta tiesiai iš dangaus. Samo ir Lesli laukia likimą apverčiantis sprendimas ir tikri išbandymai. Visada pavojingos Čikagos gatvės, vis giliau įtraukiantis nusikaltėlių pasaulis. Vienas pavojingiausių nusikaltėlių lydės kiekvieną Samo ir Lesli žingsnį niekada nemiegančiame pinigų pasaulyje. Kiek toli gali nuvesti desperatiškas išlikimo žygis? Chrisas Hemsvortas (skandinavų mito „Toras“ žvaigždė), Synas Bynas („Žiedų valdovas“) ir Viktorija Profeta (pažįstama iš kultinio mokslinio trilerio „Išrinktųjų medžioklė“) susitinka veiksmo kupiname psichologiniame trileryje.

8.00 Gimtoji žemė.

8.30 Rytas su ... žurnaliste Ligita Žakevičienė.

9.20 Vienas eilėraštis.

9.30 Mokyklos langas.

10.00 Miesto kodas.

10.50 Mūsų miesteliai.

Liškiava (k.).

11.40 Muzika gyvai (k.).

13.15 Būtovės slėpiniai.

14.05 Kine kaip kine.

14.30 Aktoriaus Algimanto Masiulio 80-osioms gimimo metinėms. „Mano vaikystės ruduo“. Drama.

15.45 Aktoriaus Algimanto Masiulio 80-osioms gimimo metinėms.

15.55 Dalia Kutraitė kalbina ...

Aloyzą Sakalą (k.).

16.25 Krašto garbė.

17.15 Sietynas (k.).

17.45 Dok. filmų ciklas „Senieji Lietuvos vienuolynai”.

18.55 Auksinės melodijos.

Koncertas „Ar jauti mano meilę?”

20.30 Melodrama „Bostoniečiai“. (N-7) 22.30 Panorama.

22.45 LNOBT spektaklis.

Dž. Verdžio opera „Kaukių balius”.

TV1 8.05 Teleparduotuvė.

8.40 Etnos.

9.10 „Gyvūnų pasaulis su Džerodu Mileriu”. Dok. serialas.

11.05 „Šunys darbininkai”.

Dok. serialas.

12.10 „Mano puikioji auklė”.

12.40 Kitokie?

12.46 „Šnipų žaidimai”.

13.40 Makaliaus kelionės.

14.05 „Senosios Kristinos nutikimai“.

Humoro serialas.

15.00 Teleparduotuvė.

15.30 „Didžiojo sprogimo teorija”. (N-7) 16.00 „Gražiosios melagės”.

Serialas. (N-7) 17.00 „Liežuvautoja“. (N-7)

5.05 5.45 6.03 8.03 9.03 10.03

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Rytas su muzika.

Ryto garsų savaitė.

Mes, moterys (k.).

Tetos Betos viktorina.

18.00 „Skaičiai”. (N-7) 19.00 „Gailestingumo ligoninė”. Serialas. (N-7) 20.00 „Rubikonas”. (N-7) 21.00 Sekmadienio romantika. „Iš Utos Danielos kolekcijos.

Tobulos vestuvės“.

Romantinis f. (N-7) 22.55 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

23.55 „Senosios Kristinos nutikimai”.

TV6 8.45 9.00 9.30 10.00 11.15 12.10 12.40 13.35 14.00 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00

21.30 22.00 23.00 23.55 0.50

Teleparduotuvė.

Tavo augintinis.

Vienam gale kablys.

Robinzonai. Lietuva.

Gordono Ramzio virtuvės košmarai. „Kol mirtis išskirs“.

Komedija. (N-7) Topmodeliai.

Pakvaišęs sportas.

Jokių kliūčių! „Iš peties“.

Realybės šou. „X mutantai“.

Fantastinis nuotykių serialas.

Jokių kliūčių!

Norite – tikėkite, norite – ne. „Formulės-1” pasaulio čempionato Didžiojo Didžiosios Britanijos prizo lenktynės.

Vaizdo įrašas. „Šeimos bičas“. „Po uragano“. (N-7) „Vilko bilietas“. (N-14) „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“. „Ledi Čaterli istorijos“.

Erotinis f. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.30 10.00 10.30

TV parduotuvė.

Teletabiai.

Griūk negyvas! (N-7) Girių takais.

Dok. serialas „Gimę žudyti“.

11.00 Šiandien kimba.

11.30 Reporteris (k.).

11.03 12.10 13.03 13.47 14.03 14.28 16.30 17.03 17.30

Muzika Tau. Lietuvos diena.

Radijo teatras.

Retro.

Septynios sporto dienos.

Gera girdėti.

Laida rusų kalba.

Literatūros akiračiai.

Atsiliepk dainoj.

19

12.00 Dok. serialas „Plėšrūno instinktas”. „Sugrįžimas į pitono urvą”. (N-7) 13.00 „Mis Lietuva 2011” (k.).

15.00 Serialas „Pora kaip tvora“ (k.).

16.00 Žinios. Orai.

16.05 Super L.T. 17.00 Žinios. Orai.

17.10 Ekovizija (k.).

18.00 Žinios. Orai.

18.05 Ilgai ir laimingai.

19.00 2011 m. pasaulio jaunimo krepšinio (vaikinų iki 19 m.) čempionatas.

Rungtynės dėl 3 vietos.

Tiesioginė transliacija iš Rygos. Pertraukoje – Žinios.

20.45 Žinios. Orai.

21.15 2011 m. pasaulio jaunimo krepšinio (vaikinų iki 19 m.) čempionato finalas.

Tiesioginė transliacija iš Rygos. Pertraukoje – Žinios.

23.15 Serialas „MAD MEN. Reklamos vilkai”. (N-7) 0.20 Du karaliai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 7.10 7.25 7.50 8.20 9.00 9.20 9.35 10.30 11.00 11.25 13.20 16.35 18.05 20.00 21.10 22.25 0.20 1.10

Naujienos.

Top-shop.

Laida kariams.

Grok, armonika!

Sveikata.

Naujienos.

Padriki užrašai.

Kol visi namie.

Fazenda.

Naujienos.

Vaidybinis f. „Rudens maratonas”.

TV serialas „Šeimos namai”.

V.Dobrynino koncertas.

TV serialas „Paslaptingomis aplinkybėmis”.

Laikas.

Didelis skirtumas.

Vaidybinis f. „Laiškai Džuljetai”.

Yesterday live.

Muzikinis kanalas.

18.10 19.03 20.03 20.24 21.03 23.48

Laisvai!

Vudstoko vaikai.

Vaikų radijo teatras.

Autorinė daina. Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika.

B.Pūkelevičiūtė.

23.58 LR himnas.

24.00 Nakties programa.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

TV3 Antradienis, liepos 5 d.

23.00 val. Siaubo trileris „Žmogėdra“. JAV, 2007 m. Rež. Michael Katleman (N-14).

Vaidina: Dominic Purcell, Brooke Langton, Orlando Jones.

Daugiau nei trys šimtai žmonių tapo gigantiško krokodilo aukomis, ir jų sparčiai daugėja. Į Pietų Afriką išsiruošę bebaimiai žurnalistai tikisi sugauti kraujo ištroškusią pabaisą, tačiau neįsivaizduoja, kokia pavojinga kelionė jų laukia.

Lietuvos ryto TV Trečiadienis, liepos 6 d.

19.00 val. „Mis Lietuva 2011“. Tiesioginė transliacija iš Palangos vasaros estrados. Vedėjai L.Gradauskienė ir V.Sinkevičius.

Dėl prestižinio titulo didžiajame finale susirungs 14 žaviausių ir drąsiausių merginų, tarp jų – visiems gerai žinoma grupės „Yva“ narė Kristina Ivanova, niekuo nenusileidžianti savo seseriai Natalijai Zvonkei. Dėl karūnos taip pat varžysis savo miestuose jau pripažintos gražuolės „Vicemis laikinoji sostinė“ ir „Mis Šiaulių kraštas“.

BTV Trečiadienis, liepos 6 d.

21.00 val. GERAS FILMAS „Gyvenimas veža“. JAV, 2010 m.

Rež. Tony Vitaleb (N-7).

Vaidina: Christopher Walken, Rutger Hauer, Robert Wagner.

Vestuvių dieną nevertėtų pyktis su sužadėtine ir kivirčo priežastimi tikrai neturėtų būti nėštumas, ar ne?! Darenas liko it musę kandęs, kai Rebeka pasišokinėdama skuodė iš bažnyčios. Paliktam jaunikiui lieka tik sužlugdyta ceremonija ir negrąžinami povestuvinės kelionės bilietai. Puikus medaus mėnuo juk negali nueiti šuniui ant uodegos – Darenas ir jo draugužis tik ir svajoja apie merginų būrį ir saulėtą paplūdimį. Horizonte pasirodžius žavingajai Izabelei Darenas visiškai pameta galvą ir įsisuka į privačių vakarėlių šėlsmą...

TV3 Šeštadienis, liepos 9 d.

21.20 val. Fantastinis veiksmo filmas „Drąsiaširdis“. JAV, 2003 m. Rež. Mark Steven Johnson (N-7).

Vaidina: Ben Affleck, Jennifer Garner, Colin Farrell.

Negailestingas likimas lėmė, kad našlaitis Matas, vaikystėje apsinuodijęs radioaktyviomis atliekomis, visam gyvenimui liko aklas. Tačiau noras atkeršyti tėvo žudikui paskatino jį nenuleisti rankų, treniruotis ir kada nors tapti kovotoju už teisingumą. Dieną Matas žinomas kaip advokatas, o atėjus nakčiai – ko niekas nė neįtaria – keliauja dangoraižių stogais ir vykdo savus nuosprendžius. Didžiausias jo rūpestis – organizuotų nusikaltimų vadeiva Kingpinas. Netikėtai jo kelyje pasitaiko ir malonumų – Matas sutinka paslaptingą gražuolę Elektrą, turinčią stebėtinų kovos menų sugebėjimų. Netrukus visi įsitraukia į kovą dėl valdžios, keršto arba dėl teisingumo.

TV6 Šeštadienis, liepos 9 d.

19.00 val. Veiksmo filmas „Diena po rytojaus“. JAV, 2004 m.

Rež. Roland Emmerich (N-7).

Vaidina: Dennis Quaid, Jake Gyllenhaal, Emmy Rossum.

Siaubingi uraganai niokoja Los Andželą. Nematyta pūga užgriūva Indiją. Greipfrutų dydžio kruša bombarduoja Tokiją.

Niujorke temperatūra per vieną dieną svyruoja nuo kaitros iki stingdančio speigo. Netikėti staigūs klimato pokyčiai visame pasaulyje sukelia neregėto masto kataklizmus – žemės drebėjimus, milžiniškas potvynių bangas. Profesorius Edrienas Holas tyrinėja klimato pokyčius, kuriuos sukėlė pragaištingas „šiltnamio reiškinys“. Be to, mokslininkas privalo surasti ir išgelbėti savo sūnų, kartu su draugais įkalintą milžinišku ledo miestu virtusiame Niujorke. Prasidėjus nevaldomam visuotiniam bėgimui, herojus iškeliauja ten, iš kur visi trokšta kuo greičiau ištrūkti – į bekraštes ledo ir sniego platybes, netikėtai nusidriekusias ten, kur dar neseniai stūksojo modernūs didmiesčiai...

20

Gimtasis kraštas

Paminklas A.M.Brazauskui

Lietuva per savaitę

2011 m. liepos 1–8 d., Nr. 26 (70)

Šventėme Jonines Birželio 24-ąją Lietuvoje buvo švenčiamos Joninės. Tai svarbiausia lietuvių liaudies vasaros šventė, senovėje vadinta Rasos švente arba Kupolėmis. Ji švenčiama saulės solsticijos – ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties – metu. Tik trumpą akimirką ir tik vienoje vietoje pasaulyje Joninių naktį žydi paparčio žiedas, o tas, kas jį suras, bus ir turtingas, ir visažinis, ir laimingas...

Minint pirmojo po valstybės nepriklausomybės atkūrimo Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko mirties metines, ant jo kapo Antakalnio kapinėse sekmadienį atidengtas paminklas. Iškilmingoje paminklo atidengimo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kadenciją baigęs Prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma, kultūros ministras Arūnas Gelūnas ir kt.

„Gaudeamus“

Vilniuje surengtas šešioliktas Baltijos šalių studentų dainų ir šokių festivalis „Gaudeamus“. Paskutinę šventės dieną, sekmadienį, jos dalyviai nuo Baltojo tilto „eidami prieš srovę“ pasiekė Kalnų parką, kur vyko jungtinis baigiamasis koncertas „Prieš srovę“.

Koncertavo Stingas

Pirmadienio vakarą Vilniaus Vingio parke įvyko didžiausias šių metų pasirodymas Lietuvoje po atviru dangumi – legendinio britų muzikanto Stingo ir Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertas.

Savaitgalio orai

Parodos Č.Milošo atminimui

Minint poeto, Nobelio literatūros premijos laureato Česlovo Milošo 100-ąsias gimimo metines antradienį Seimo parodų galerijoje pristatytos jo atminimui skirtos parodos: fotografijų paroda „Česlovo Milošo sugrįžimai“ ir „Česlovas Milošas. Poeto šimtmetis“.

Ketina investuoti į Visagino AE

Šeštadienį diena prognozuojama gražesnė, trumpai su perkūnija palis jau tik vietomis. Bus nepastoviai debesuota, tad ir saulės šilumos sulauksime pakankamai, įdienojus temperatūra pakils iki 21–26 laipsnių. Pūs stiprokas, gaivus rytinių krypčių vėjas. Sekmadienį vėjas rims ir labiau suksis iš pietryčių. Šiek tiek padidės debesuotumas, tačiau trumpi lietūs su perkūnija nušniokš tik kai kuriose vietovėse, didesnė jų tikimybė bus rytiniuose regionuose. Temperatūra naktį nukris iki 11–16 laipsnių, o dieną oras šils iki 20–25 laipsnių. Šiandien prasideda liepa – šilčiausias metų mėnuo. O kad neperkaistumėte, atvėsinti žada pasitaikančios liūtys.

JAV bendrovės „Westinghouse Electric Company“ atstovai pristatė savo ketinimus investuoti į Visagino atominę elektrinę (AE) ir teigia rimtai žiūrintys į šį projektą, jo saugumą ir ilgalaikių terminų laikymąsi. Tai ketvirtadienį po susitikimo su premjeru Andriumi Kubiliumi pareiškė Lietuvoje viešintis „Westinghouse Electric Company“ prezidentas Europai, Vidurio Rytų ir Afrikos regionams Andersas Džeksonas.

Jaunatis. Saulė teka 4.46, leidžiasi 21.59.

Šeštadienį

Sekmadienį

Naktį: +12 +17°

Naktį: +11 +16°

Dieną: +21 +26°

Dieną: +20 +25°

Raimundo Šuikos nuotrauka

Parengė Rimantas Dovydėnas, GK, EPA-Eltos inf. ir nuotraukos