Gimtasis kraštas Nr. 42 by Gimtasis kraštas

Gimtasis kraštas Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2010 m. gruodžio 10–17 d., Nr. 42

Kaina 1,99 Lt

Likimo vėjai talžo Kalnaberžės dvarą Laiko ir žmonių sumaitotus rūmus gelbės valstybė. 11 p.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Šiandien „Gimtasis kraštas“ su priedu

Mūsų paveldas 9–14 p.

Amžių aidą atkartoja kalnai 16 p.

Tėvas Stanislovas atverdavo duris ir širdį 9 p.

Jūrų muziejaus ruoniukas iškeliavo į Serbiją 17 p.

2010 m. gruodžio 10–17 d., Nr. 42

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Politikų sprendimai supriešino verslininkus ir blaivininkus

Skola emigrantų tėvynei

Seimo sprendimas pailginti svaigalų prekybos laiką iki vidurnakčio ir sumažinti akcizą stipriesiems gėrimams vienus nudžiugino, kitus nuvylė.

Ar valstybės, kuriose dirba emigrantai iš kitų šalių, neturėtų kompensuoti nuostolius jų tėvynei, kurioje jie įgijo išsilavinimą? Tokia idėja jau sklando Europos Parlamente.

Saulius TVIRBUTAS Albinas ČAPLIKAS Neseniai Seimas priėmė dvi Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas – mažinti stipriųjų gėrimų akcizą ir pailginti prekybos svaigalais laiką prekybos centruose ir degalinėse iki vidurnakčio. Tačiau sena tvarka galios daugiabučių parduotuvėms. Sveikatos specialistai, Vyskupų konferencija, kai kurie blaivybės propaguotojai Seime neslepia nusivylimo ir visas viltis deda į Prezidentę, kuri gali Seimo priimtas pataisas vetuoti. Alkoholio gamintojai ir platintojai sveikina šiuos sprendimus ir tikina, kad tai bent šiek tiek leis atsikovoti per dvejus metus prarastas pozicijas prieš kontrabandinius produktus.

Vienas pirmųjų kompensavimo už emigrantus klausimą Europos Parlamente pradėjo kelti europarlamentaras iš Lietuvos Justas Vincas Paleckis. Juk neteisinga, kad dėl emigracijos turtingosios ES šalys dar labiau turtėja, o silpnųjų galimybės gaivinti ekonomiką vis menksta. Deja, šiuo klausimu Lietuva kol kas turi nedaug sąjungininkų. Pasak J.Paleckio, šiai idėjai be didesnių įtikinėjimų pritartų tik dėl emigracijos labiausiai nukentėjusios Bulgarija, Rumunija, Lenkija ir gal Latvija.

Frakcijoje vyksta diskusijos

Tvarka nuolat kaitaliojama Alkoholio kontrolės įstatymas per šį dešimtmetį buvo pakeistas jau daugiau kaip 20 kartų. Paskutiniai pakeitimai buvo priimti prieš dvejus metus – tada gerokai padidėjo alkoholio akcizas, paskui buvo sutrumpintas prekybos svaigalais laikas iki 22 val. Tiesa, pastarąjį draudimą apeidavo kioskų, kurie buvo įregistruoti kaip barai, bet realiai vykdė naktinę prekybą, savininkai. Lietuva alkoholio apribojimais Europoje pernelyg neišsiskiria. Griežčiausiai šis verslas prižiūrimas Švedijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Islandijoje, Farerų salose, kur svaigalais prekiaujama tik specialiose valdžios įsteigtose svaigalų parduotuvėse. Jos dirba vėliausiai iki 19 val., šeštadie-

Kam naudingos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos?

niais dar trumpiau, o sekmadieniais apskritai neveikia. Šiose šalyse – didžiausi akcizai alkoholiui, todėl jis gana brangus. Tiesa, Suomijai ir Švedijai tapus ES narėmis, mokesčius teko šiek tiek sumažinti, nes gyventojai ėmė vežtis gėrimus iš kaimyninių šalių. Mažiausiai alkoholio prekyba kontroliuojama pietinėse Europos šalyse. Tačiau Prancūzija išskiria visišku bet kokio alkoholio, taip pat ir alaus, reklamos draudimu. Penktadalis valstybių netaiko jokio akcizo vynui. Visose šalyse galioja pirkėjo amžiaus apribojimai. Dažniausiai leidžiama alkoholį

pirkti nuo 18–20 metų, bet kai kuriose pietinėse Europos valstybėse, taip pat Danijoje – nuo 16 metų. Trečdalis ES šalių riboja prekybos alkoholiu laiką. Latvijoje ir Estijoje alkoholio galima įsigyti iki 23 val. Alkoholio vartojimo gausa susirūpino ir Rusijos valdžia, kuri rengia kovos su girtuokliavimu projektą. Šios šalies srityse galioja skirtingi prekybos stipriaisiais gėrimais apribojimai – nuo 8 iki 12 val. per parą, tik keliuose regionuose leidžiama naktinė prekyba. Maskvos srityje nuo rudens stipriaisiais gėrimais leidžiama prekiauti nuo 10 iki 22 val.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Blaivybės gynėjai – šokiruoti Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas sako buvęs šokiruotas, kai parlamentas per savaitę priėmė net dvi, pasak jo, girtavimą skatinančias pataisas. „Gal čia mėnulio fazės kaltos, kad Seimo nariai priėmė tokius sunkiai suvokiamus sprendimus, – stebėjosi jis. – Amoralu, kai užuot ieškoję būdų, kaip atpiginti paslaugas, vaistus, maistą, pradedame piginti alkoholį.“ Nukelta į 2 p.

„Tokį kompensavimą kai kurios ES šalys jau taiko. Pavyzdžiui, Ispanija skiria pinigines kompensacijas tuo atveju, kai šalyje įsidarbina aukštos kvalifikacijos specialistai iš kai kurių Afrikos šalių“, – sakė J.Paleckis. Nukelta į 2 p.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Varguoliams šalta žiema – rūsti ir negailestinga pamotė Kiekvieną žiemą dešimtimis skaičiuojami nušalusieji galūnes ar sušalusieji mirtinai. Dažnas neturintis darbo ir minimalių pajamų neturi ir namų. Nijolė BARONIENĖ

Prigulus ant suoliuko galima mirtinai sušalti.

GK archyvo nuotrauka

Apie šalčio aukas Europoje pradėta skelbti dar lapkričio pabaigoje. Neapsieita be žmonių aukų ir Lietuvoje. Liūdnosios suvestinės nuolat praneša, kiek netekome bendrapiliečių. Ligoninių ir poliklinikų trau-

matologiniuose skyriuose rikiuojasi žmonių eilės. Žmonės nuolat piktinasi, kad kiemsargiai nebarsto smėlio ar druskos. Valdžia gaili tam lėšų ir dar labiau tuština biudžeto kišenę, nes darbingumo netekęs žmogus tampa dar vienu ir taip nustekentos „Sodros“ išlaikytiniu.

Gelbsti nakvynės namai Tačiau viena yra praleisti dieną, kai visi juda kruta, gyvenimas atrodo ne toks jau beviltiškas, ir visiškai kita, kai ateina naktis ir žmogui tenka sukti galvą, kur ją priglausti. Nukelta į 3 p.

Gimtasis kraštas

2010 m. gruodžio 10–17 d., Nr. 42

Aktualijos

Politikų sprendimai supriešino verslininkus ir blaivininkus

Alkoholio kontrolės įstatymas per šį dešimtmetį buvo pakeistas jau daugiau kaip 20 kartų.

Atkelta iš 1 p. A.Matulo teigimu, dėl sumažinto akcizo alkoholiui gėrimai vis tiek nebus pigesni nei kontrabandiniai. „Niekuo nebus paskatinti ir Lietuvos gamintojai, nes pigs ne tik jų, bet ir importiniai svaigalai“, – aiškino Seimo narys. Pasak jo, Lietuva iš kitų šalių išsiskiria alkoholio prieinamumu. „Pas mus 188 gyventojams tenka vienas prekybos svaigalais taškas, kai kitur viena parduotuvė ten-

ka 2–5 tūkst. gyventojų“, – teigė jis. Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga taip pat įsitikinęs, kad pataisos vėl nublokš Lietuvą į gilėjantį girtavimo liūną. „Per praėjusius dvejus metus apsinuodijimų alkoholiu ir jo surogatais Lietuvoje sumažėjo 31 proc., vadinasi, neišaugo surogatų vartojimas ir kartu sumažėjo legalaus alkoholio vartojimas. Per dvejus metus 27 proc. sumažėjo alkoholinių psichozių skai-

Martyno Vidzbelio nuotrauka

čius, o tai reiškia tik viena – sumažėjo bendras alkoholio suvartojimas“, – argumentavo jis.

Verslininkai tikisi atsigauti Prezidentė Dalia Grybauskaitė jau pareiškė, kad vetuos pataisą, leidžiančią ilginti prekybos alkoholiu laiką. Dėl akcizo mažinimo ji kol kas tyli. Seimo narys Erikas Tamašauskas mano, kad ilginti prekybos alkoholiu laiką būtina. „Šiuo metu draudimai

Skola emigrantų tėvynei Atkelta iš 1 p. Europos Parlamento nariai pirmiausia pasiūlymus pateikia svarstyti vienai iš septynių parlamente veikiančių frakcijų. J.Paleckis priklauso antrai pagal dydį EP Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijai. „Frakcija sureagavo, vyksta diskusijos. Nors iš esmės idėjai pritariama, tačiau pripažinsiu, kad kol kas labai aktyvaus palaikymo nėra. Padėtis juk unikali, tai niekada anksčiau nesvarstyta. Ar suveiks solidarumo jausmas, ar pritars kitos EP frakcijos – sunku pasakyti“, – sakė J.Paleckis.

Sąjungininkų, kurie pritartų emigrantų kompensavimo idėjai, kol kas turime nedaug. Jai pritartų tik Bulgarija, Rumunija, Lenkija ir gal Latvija. Trūksta duomenų Lietuva dabar gauna ES paramą, kuri iki 2013-ųjų turėtų pasiekti per 35 mlrd. Lt. Tačiau įvairiose Europos Sąjungos šalyse dirba apie 300 tūkst. mūsų piliečių. Kiek jie būtų sukūrę valstybei bendrojo vidaus produkto, žinoma, jeigu valstybė juos būtų ap-

rūpinusi darbo vietomis? Kuri svarstyklių lėkštė nusvertų? Sunku nustatyti, kiek vertas vienas šalyje užaugęs, gavęs išsilavinimą, įgijęs specialybę pilietis. Bet kuriuo atveju dabar gaunama ES parama galėtų sudaryti tik iki 10 proc. Lietuvos praradimo dėl emigracijos. Sakoma, kad nemažai emigrantų uždirbtų pinigų pasiekia Lietuvą. Tačiau niekas negali pasakyti, kiek tiksliai, todėl negalime žinoti, kokią įtaką jie daro šalies ekonomikai. Net neturėdami tikslių duomenų galime drąsiai daryti išvadą, kad dėl emigracijos valstybė praranda daugiau nei gauna. Štai kodėl vis dažniau pasigirsta siūlymų, kad nuo emigracijos labiausiai nukentėjusioms šalims ES turėtų kompensuoti nors dalį patiriamų nuostolių.

asmenų mokamo gyventojų pajamų mokesčio dalį ir ją perduoti kitai ES valstybei.

Specialistus vilios ir Vokietija Vokietija viešai paskelbė, kad nuo 2011-ųjų gegužės pradžios atvers savo rinkos duris darbo emigrantams.

tik sukūrė palankias sąlygas klestėti šešėlinei alkoholio prekybai, – mano jis. – Tai lemia valstybei mokamų mokesčių mažėjimą. Šiuo metu tai neleistina prabanga: ekonomika ir taip nusmukusi, sudėtinga vykdyti biudžeto įsipareigojimus. Alkoholio vartojimas dėl apribojimų nesumažėjo, o nuostoliai ir kita žala akivaizdi.“ Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos prezidentas Laurynas Vilimas sako, kad akcizo mažinimas yra gera žinia, nors pusę rinkos jau pasiglemžė kontrabandininkai. „Kol kas akcizo padidinimas davė tik žalos, o ne naudos“, – tvirtino jis. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Marius Busilas mano, kad dėl sutrumpinto alkoholio prekybos laiko prekybininkai prarado 30 proc. apyvartos. „Ji atiteko šešėlinei ekonomikai. Nežinia, ar pavyks tai susigrąžinti, – svarstė jis. – Daugiau vilčių teikia akcizo sumažinimas. Reikia atsižvelgti į mūsų geografinę padėtį. Mes irgi už blaivybės skatinimą, bet verslui turi būti sudaromos sąžiningos konkurencijos sąlygos. O dabar apribojimai suteikia pranašumų tik kontrabandininkams.“ Nuo kitų metų alkoholio akcizas būtų mažinamas 27,5 proc. – nuo 4,416 tūkst. litų iki 3,2 tūkst. litų už gryno etilo alkoholio hektolitrą. Šiuo metu Lietuvoje galiojantis stipraus alkoholio akcizo tarifas 2,3 karto viršija nustatytą ES minimumą. „Žinau, kad Vokietija kuria kvalifikuotų specialistų pritraukimo programas. Jiems bus siūlomi ne tik geri atlyginimai, bet ir puikios gyvenimo sąlygos, jeigu prireiks, atvykėliai bus mokomi kalbos. Ar mes atlaikysime šį naują iššūkį?“ – klausia M.Rondomanskas. Kaimynai lenkai, nors jų ekonomika daug stipresnė, didesni atlyginimai ir geresnės galimybės užsiimti verslu, labai nerimauja dėl Vokietijos planų. Lenkai baiminasi, kad daug gabaus jaunimo gali susivilioti Vokietijos pasiūlymais, todėl nuo kitų metų pradžios bandys

Kompensavimo esmė Kompensavimo esmė paprasta, tačiau ją įgyvendinti būtų nelengva. Pirmiausia – ES nėra statistikos dėl emigracijos. Nei Lietuva, nei valstybės, į kurias emigruojama, nekaupia tikslių emigracijos duomenų: kiek žmonių atvyko, kokį turi išsilavinimą, kur ir kuo dirba. Tačiau šią problemą įmanoma išspręsti. Taigi valstybė, kurioje dirba emigrantai iš kitų ES valstybių, turėtų nustatytu būdu sumokėti tam tikrą sumą ES valstybei, iš kurios emigrantas atvyko, kurioje užaugo, įgijo išsilavinimą ir specialybę. Matyt, paprasčiausia būtų tiesiog automatiškai perskaičiuoti fizinių

ES rinkoje pagal emigracijos lygį Lietuva priskiriama prie lyderių. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Ministras priverstas teisintis Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius teisinasi, kad detaliai nežinojo, jog Tėvynės sąjungos narys Mantas Adomėnas gavo 4 tūkst. Lt atlygį už lietuvių kalbos ugdymo koncepcijos kūrimą. Ministras tikina, kad savo parašu patvirtino bendrą ekspertams skirtą lėšų sumą, bet nesigilino, kam ir po kiek ji bus išdalyta. Tai G.Steponavičius sakė susitikęs su jam klausimų turėjusiais Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) nariais. EPK tiria, ar už lietuvių kalbos ugdymo koncepcijos kūrimą ir paskaitas keliolikos tūkstančių litų atlygį gavęs ir laiku pareigų viešojoje įstaigoje neatsisakęs M.Adomėnas padarė pažeidimus, vertus Seimo nario mandato atėmimo. Švietimo ir mokslo ministras trečiadienį EPK nariams sakė, kad lietuvių kalbos ugdymo koncepciją kūrusios darbo grupės veiklos apmokėjimą numato įstatymas. G.Steponavičius pasirašė įsakymą darbo grupės finansavimui skirti 28,6 tūkst. Lt, tačiau įsakyme nebuvo nurodytos konkrečios pavardės ir asmenims išmokamos sumos. GK inf.

ekonominėmis priemonėmis stabdyti emigracijos bangą. O Lietuvos Vyriausybė tyliai stebi ekonomikos nukraujavimą dėl emigracijos ir net puoselėja studentų apmokestinimo planus.

Kodėl lietuviai linkę palikti tėvynę? ES rinkoje pagal emigracijos lygį Lietuva priskiriama prie lyderių. Štai Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis, iš viso pasaulinėje rinkoje kasmet emigruoja per 200 mln. žmonių, arba apie 3 proc. visų gyventojų. Daugiausia emigruojama iš skurdžiausių besivystančio pasaulio šalių, tačiau žmonės emigruoja ir iš išsivysčiusiam pasauliui priskiriamų šalių. Tokia buvo Airija, o dabar pasaulinį emigracijos vidurkį kelis kartus lenkia Lietuva, Rumunija, Bulgarija ir Lenkija. „Kalbėjausi su EP nariu iš Estijos. Jo apskaičiavimais, iš Estijos išvyko tik apie 30 tūkst. darbo emigrantų. Kodėl tokie skirtumai, juk gyvenimo lygis Estijoje ir Lietuvoje tiek daug nesiskiria? Gal tai lietuvių bruožas, juk dabartinė emigracijos banga jau ketvirta nuo praėjusio amžiaus pradžios?“ – svarsto J.Paleckis. „Anksčiau lietuviai buvo sėslūs, o jeigu emigruodavo, tai su mintimi sugrįžti. Be to, pavyzdžiui, tarpukario laikais valstybė skatino emigruojančių piliečių sugrįžimą – pažadėdavo jiems geras darbo vietas valstybės tarnyboje. O dabar nėra jokios emigrantų sugrąžinimo programos“, – sako visuomenės veikėjas D.Kuolys ir daro išvadą, kad esant dabartinėms sąlygoms vis daugiau emigrantų į Lietuvą nesugrįš.

2010 m. gruodžio 10–17 d., Nr. 42

Gimtasis kraštas

Aktualijos ar psichotropinių medžiagų apsvaigę asmenys nakvynę gali rasti Vilniaus nakvynės namų filiale „Sala“. „Bet kai būna labai šalta, visur priimami ir blaivūs, ir neblaivūs asmenys“, – patikslino J.Kulienė. Į gyventojų skambučius reaguoja ir socialinės tarnybos darbuotojai, kurie specialiu autobusiuku važinėja po miestą ir renka benamius, neturinčius, kur pernakvoti. Ši tarnyba dirba jau šeštus metus, turi nustatytą maršrutą, važinėja pagrindinėmis miesto gatvėmis ir renka benamius. Jei kas nors paskambina ir praneša, kad kažkur matė šąlantį benamį, tarnybos darbuotojai skuba nurodytu adresu.

„Caritui“ nesvarbu nei rasė, nei religija

Apie šalčio aukas Europoje pradėta skelbti dar lapkričio pabaigoje. Neapsieita be žmonių aukų ir Lietuvoje. Raimundo Šuikos nuotrauka

Varguoliams šalta žiema – rūsti ir negailestinga pamotė Atkelta iš 1 p. Didžiausias gyventojų skaičiumi miestas Lietuvoje – Vilnius. Daugiausia jame ir benamių. Ne vieną jų gelbsti nakvynės namai: Vilkpėdės gatvėje esančiuose telpa 170 benamių, T.Kosciuškos gatvėje – 30 ir A.Kojelavičiaus gatvėje – 60 neturinčių pastogės žmonių. Visuose juose vienu metu galima apgyvendinti 300 benamių. Vilniaus miesto nakvynės namų direktoriaus pavaduotoja Audronė Luneckienė tikino, kad šaltuoju metų laiku nakvynę, šiltos arbatos su sumuštiniu ar nedideliu kotletu gauna visi, kuriuos gyvenimas privertė praverti šios valdiškos įstaigos duris. „Jei neužtenka vietų dviaukščiuose gultuose, paklojame čiužinius praėjimuose. Tada telpa net 90 žmonių. Tačiau nėra buvę taip, kad žmonės liktų už durų“, – tikino A.Luneckienė. Pasak pašnekovės, atvykusieji į nakvynės namus turi laikytis vidaus taisyklių. Ne paslaptis, kad ne vienas atvyksta su kvapeliu ar net svirduliuodamas. Tačiau jei elgiasi neagresyviai, naktį gali praleisti šiltai, pasinaudoti dušu. Dauguma gyventojų – vyrai nuo 35 iki 55 metų. Dažnas tapo neįgalus dėl netinkamo gyvenimo būdo. Moterų, anot A.Luneckienės, gerokai mažiau.

Vilniaus greitosios pagalbos (VGP) stoties direktoriaus pavaduotoja medicinai Vanda PUMPUTIENĖ pastebi, kad atšilus orams nušalimų sumažėjo. Pastarąją savaitę tokių pacientų buvo vos keturi. Tačiau traumų padaugėjo iki pusšimčio. Didžiausia problema, anot medikės, ta, kad žmonės praranda budrumą. Ypač pavojinga, kai pradėjus snigti po sniegu pasislepia ledas ir tada labai lengva paslysti. „Jei būtų rūpestingiau valomi ir smėliu ar druska barstomi šaligatviai, traumų būtų mažiau. Tačiau kaltinti vien kiemsargių negalima. Daug pašalpas gaunan-

Didžiausia problema per šalčius – avalynė Pasak A.Kojelavičiaus gatvėje esančio Vilniaus nakvynės namų filialo vedėjos Janinos Kulienės, benamiai nakvynės namus pasiekia įvairiai – vieni atvažiuoja patys, kitus atveža kaimynai, medikai, giminės. Buvo ir taip, kad mamą iš ligoninės atvežė dukra. Esą gyvena viename kambaryje ir senutei ten nėra vietos. Atvyksta šeimomis – pirmiausia tėvas, paskui ir

čių bedarbių taip pat galėtų imtis šio darbo. Kita vertus, ir patys nuo laiptų ar nuo gatvės dalies prie savo įstaigų galime nukasti sniegą“, – sakė V.Pumputienė. Anot VGP stoties direktoriaus pavaduotojos, dažniausiai žiemą dėl kaulų lūžių, sumušimų ir nušalimų kenčia vartojantieji alkoholį. „Alkoholis sumažina jautrumą. Nuo jo trumpam sušilęs žmogus gali užmigti ir ant sniego. Neseniai atvežė moterį, kuri miegojo ant suoliuko po galva pasidėjusi striukę“, – pasakojo medikė. Problema ir tai, kad skurdžiai gyvenantieji ar benamiai netinkamai maitinasi, gyvena pusbadžiu, o tai irgi silpnina organizmo gebėjimą apsiginti nuo šalčio.

sūnūs arba vyras su žmona. Mažamečių nakvynės namai nepriima. „Didžiausia problema spustelėjus šaltukui – avalynė. Dažniausiai ji sudėvėta ir netinka žiemai. Tad jei atsiranda norinčiųjų padovanoti vyriškos avalynės, būname labai dėkingi“, – sakė J.Kulienė. Jos manymu, informacijos apie tokias socialines paslaugas teikiančias įstaigas yra pakankamai, todėl tie žmonės, kuriems nakvynė reikalinga, žino, kur kreiptis. Nuo alkoholio

Apdovanotos pažangiausios bibliotekos Lietuvoje vykdomo projekto „Bibliotekos pažangai“ komanda apdovanojo 2010 m. mokslingiausias, aktyviausias, sėkmingiausias ir smalsiausias bibliotekas.

GK archyvo nuotrauka

Gyventojų mokymų srityje į apdovanojimą pretendavo daugiausia gyventojų 2010 metais mokiusios bibliotekos. Metų mokslingiausiomis pripažintos: apskrities bibliotekų kategorijoje – Klaipėdos apskrities viešoji biblioteka, miestų bibliotekų kategorijoje – Pasvalio M.Katiliškio viešoji biblioteka, o rajonų kategorijoje – Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka. Pagal vartotojų ir registracijos statistikos sistemos duomenis išrinktos dvi bibliotekos, kuriose šiais metais užregistruota daugiausia prisijungimų prie interneto. Metų skaitlingiausiomis tapo Kauno miesto savivaldybės V.Kudirkos viešoji biblioteka

(116 tūkst. 904 seansai) ir Šilutės rajono F.Bajoraičio viešoji biblioteka (51 tūkst. 243 seansai). Metų pradžioje bibliotekos buvo prašomos atsiųsti „sėkmės istorijas“ apie bibliotekos, jos darbuotojų ir lankytojų laimėjimus, diegiant naujas technologijas. Sėkmingiausia metų biblioteka tapo Vilniaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Pagirių filialas, atsiuntęs net 15 sėkmės istorijų. 2010 metais buvo organizuojamos internetinės vaizdo transliacijos – susumavus jose užduotus klausimus, smalsiausia metų biblioteka pripažinta Molėtų rajono viešoji biblioteka. GK, Eltos inf.

Vargo prispaustaisiais nuo seno rūpinasi ir Bažnyčia. Vilniaus arkivyskupijai priklausantys nakvynės namai Šv. Stepono gatvėje gali priimti 68 žmones, neturinčius ar netekusius namų. „Skirtingai nei savivaldybės nakvynės namai, mes priimame ir neregistruotuosius Vilniaus mieste. Apnakvindiname ir kitų religijų bei rasių žmones. Jei žmogui reikia pas mus apsigyventi ilgesnį laiką, pavyzdžiui, keliems mėnesiams ar metams, su juo bendrauja socialinė darbuotoja. Ji išsiaiškina, ar tikrai reikia pagalbos, kodėl žmogus tapo benamiu. Vienintelis reikalavimas – pristatyti pažymą, kad neserga atvirąja džiovos forma“, – pasakojo „Caritas“ globojamų nakvynės namų vadovė Aurelija Dzedzevičiūtė. Keturios vietos katalikiškuose nakvynės namuose skirtos nenumatytiems atvejams, pavyzdžiui, pavėlavo žmogus į autobusą ar traukinį, sudegė namai, patyrė smurtą šeimoje.

Kartu prie Kūčių stalo Norinčiųjų apsigyventi Vilniaus arkivyskupijos nakvynės namuose daugiau nei yra vietų. Moterims skirtame aukšte laisviau, tačiau vyrai turi registruotis eilėje. A.Dzedzevičiūtė patvirtino, kad dažniausiai į jų duris pasibeldžia pusamžiai vyrai. Gyvenantiesiems nakvynės namuose „Carito“ darbuotojai kas dvi savaites išdalija paketus su būtiniausiais maisto produktais. Gavusieji maitinimo talonus gali pavalgyti „Betanijos“ valgykloje M.K.Paco gatvėje. „Artėjančių švenčių proga visus nakvynės namų gyventojus pakviesime prie Kūčių stalo. Kartu pasitiksime didžiąją metų šventę Kalėdas. Palinkėsime vieni kitiems, kad kiti metai būtų sėkmingesni. O svarbiausia, kad daugiau niekam nereikėtų praverti nakvynės namų durų, kad būtų sveikatos, darbo ir sava pastogė“, – sakė A.Dzedzevičiūtė.

Patvirtintas kitų metų biudžetas Vakar nedidele balsų persvara Seimas patvirtino kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžeto finansinius rodiklius. Kitų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimą palaikė 73 Seimo nariai, prieš patvirtinimą balsavo 56, susilaikė 7 parlamentarai. Pirmą kartą nacionalinis biudžetas yra pateikiamas su preambule, kurioje konstatuota, kad dėl šalyje susiklosčiusios sudėtingos ekonominės situacijos nėra galimybių iš nacionalinių lėšų kompensuoti sumažintų atlyginimų ir senatvės pensijų. Nacionalinio biudžeto projekte, kuris apima valstybės ir savivaldybių biudžetus, numatoma, kad 2011 metų nacionalinio biudžeto pajamos, be ES ir kitos paramos lėšų, sudarys 19,98 mlrd. litų. Nacionalinio biudžeto pajamos su Europos Sąjungos ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis sieks 26,83 mlrd. litų. Kitų metų nacionalinio biudžeto išlaidos, be ES paramos lėšų, sudarys 22 mlrd. 468 mln. litų. Planuojami nacionalinio biudžeto asignavimai kitąmet sudarys 29,39 mlrd. litų. Valstybės biudžeto deficitas siekia apie 2,4 mlrd. litų, o visų viešųjų finansų deficitas sudarys 5,8 proc. bendrojo vidaus produkto. Iš nacionalinio biudžeto skolos tvarkymo išlaidoms, skirtoms valstybės skolos tvarkymui, palūkanoms mokėti, 2011 m. numatyta skirti daugiau kaip 1,92 mlrd. litų. Įmokoms į ES biudžetą kitąmet numatyta skirti 1,89 mlrd. litų. Kitais metais daugiausia pajamų į biudžetą numatoma surinkti iš pridėtinės vertės mokesčio – 8,26 mlrd. litų, iš gyventojų pajamų mokesčio planuojama gauti 3,66 mlrd. litų, o iš pelno mokesčio – 1,28 mlrd. litų. Iš šių mokesčių surinktos pajamos sudarys 65,5 proc. visų biudžeto pajamų. GK, Eltos inf.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Gimtasis kraðtas

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis,

stasys.jokubaitis@krastospauda.lt

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė, lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110 Žurnalistai: Meilė Taraškevičienė, Irma Dubovičienė, Lina Pečeliūnienė, Arvydas Jockus, Virginija Barštytė, Virginija Mačėnaitė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Aušra Pocienė, Nijolė Baronienė, Jurgita Činkienė – korespondentė JAV, jurgita@centras.lt Fotografai: Martynas Vidzbelis, Raimundas Šuika, Klaudijus Driskius.

Leidėjas – UAB

Generalinis direktorius Žanas Panovas Pardavimų departamentas Gryta Balserytė Tel. (8 5) 210 0093 Prenumeratos ir platinimo departamentas Rūta Ramonė. Tel. (8 5) 210 0060 Tiražas 5 000 egz. ISSN 2029-4816 Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Juodoji atominės elektrinės skylė Saulius STOMA Bet kuris rimtesnis reikalas Lietuvoje paprastai tampa sunkiai sprendžiama problema. Tad nėra ko stebėtis, kad Ignalinos atominė elektrinė (AE) jau kelis dešimtmečius kelia didžiausias aistras. Nepriklausomybę atnešęs Sąjūdis padarė vieną skaudžiausių klaidų, neleidęs pastatyti trečio bloko už Sovietų Sąjungos pinigus. Paskui politikai antrąkart susimovė, negebėję iš Europos Sąjungos išsiderėti vėlesnės elektrinės uždarymo datos. Trigalvio korupcijos slibino, pervadinto į LEO LT, afera akivaizdžiai parodė, kaip ydingai veikia ne vien mūsų politinė, bet ir žiniasklaidos sistema. Viešųjų reikalų sprendimas ir informacija apie juos žiniasklaidoje yra tarsi kokioje bananinėje valstybėje. Įtakos klanai įnirtingai kovoja tarpusavyje, o bendram gėriui telieka trupiniai nuo jų stalo. Dar viena milijardinė afera vyko švaistant AE uždaryti skirtus ES pinigus. 2006 metų sutartys su Vokietijoje registruota rusų valdoma bendrove „Nukem“ buvo surašytos taip gudriai, kad privatininkai gali piktnaudžiauti nekontroliuojami ir nebaudžiami. Sutartį nutraukus taip pat grėstų didžiulės baudos ir nuostoliai. Į valdžią atėjus dešiniesiems atrodė, kad sulauksime prošvaisčių. LEO LT buvo, kad ir su nuostoliais, kompromiso keliu nacionalizuota. Optimizmo teikė ir naujos elektrinės statybos planai. Tačiau laikas ėjo, o skaidrumo energetikos srityje beveik nepadaugėjo. Konﬁden-

Vietoj būtino atvirumo, analizės ir naujų sprendimų vėl girdime tuščius raminimus. Investuotojas grįš arba rasime kitą! Gal, tačiau kas iš to? Konkursas, turėjęs užtikrinti konkurenciją, jau žlugo. cialumo šešėlis aplink energetikos reformą ir naują AE ilgėjo, vis buvo raminama, kad viskas tuoj paaiškės. Vėl buvo piešiamas nuostabus šviesios ateities paveikslas, o visuomenė nelabai suprato, kas iš tikrųjų vyksta. Apie bendrą nacionalinį susitarimą ypač svarbiais klausimais net nustota svajoti. Įtarumą didino ir gandai, kad viskas sprendžiama aktyviai dalyvaujant Kauno energetikų grupuotei, turinčiai artimų ryšių su Rusija. Ir štai tokioje aplinkoje driokstelėjo žinia. Ilgai žadėtas dosnusis investuotojas į AE traukiasi. Projektas, į kurio techninį rengimą, nepaisant visų kitų daug didesnių nuos-

Dar viena milijardinė afera vyko švaistant AE uždaryti skirtus ES pinigus.

tolių, jau sukišta 25 milijonai litų, atsidūrė ties žlugimo riba. Tačiau vietoj būtino atvirumo, analizės ir naujų sprendimų paieškos vėl girdime tik tuščius raminimus. Investuotojas grįš arba rasime kitą! Gal ir taip, tačiau kas iš to? Konkursas, turėjęs užtikrinti konkurenciją, jau žlugo. Ir šią nuogą tiesą būtina sau pasakyti. Tolesnės tiesioginės derybos su bet kuriuo galimu investuotoju reikš tik vieną. Lietuvai bus primesta kuriai nors užsienio bendrovei palanki sutartis. Tai reiškia, kad Lietuvos žmonės prisiims įsipareigojimus kelis dešimtmečius mokėti už elektrą ne rinkos kainą, o tiek, kiek reikės AE pelningumui palaikyti. Ar Tėvynės sąjunga, liberalai ir jų bendražygiai tikrai pasirengę prisiimti už tai atsakomybę? Ar ši juodoji AE skylė nesunaikins mūsų energetinės nepriklausomybės? Ar neužkirs kelio visiems alternatyviems ir saugesniems sprendimams? Manau, kad dabar pats laikas susiimti ir nustoti plaukti pasroviui, kažkam galingam atkakliai pučiant iš nugaros. Galbūt reikia grįžti prie nacionalinio investuotojo idėjos, tačiau daryti tai labai skaidriai. Beje, dar trigalvio slibino skandalo pradžioje siūliau nacionalinės akcinės bendrovės, kurioje galėtų dalyvauti visi norintys, projektą. Projektinė AE kaina svyruoja nuo 14 iki 21 milijardo litų. Sakoma, kad nei Lietuvos valstybė, nei privačios bendrovės neturi tiek pinigų. Tačiau vien Lietuvos žmonių indėlių bankuose yra daugiau kaip 24 milijardai litų. Įvairių nacionalinių bendrovių ir paprastų žmonių dalyvavimas tokio masto projekte sutelktų visuomenę, o elektros kainą leistų nustatyti nacionalinio sutarimo būdu. Tik taip būtų išvengta natūralaus žmonių nepasitenkinimo dėl reguliuojamų elektros kainų. Tad ar neverta susimąstyti, kol dar nevėlu?

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Teisėsauga gavo ginklą kovoti su korupcija Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė antikorupcinių įstatymų paketą: Baudžiamojo kodekso pataisas dėl išplėstinio turto konfiskavimo ir Baudžiamojo proceso kodekso pataisas dėl asmenų, pranešančių apie korupciją, įslaptinimo (anonimiškumo). „Su naujomis Baudžiamojo kodekso pataisoms teisėsaugos pareigūnai įgauna veiksmingą ginklą kovoti su korupcija. Kodekso pataisos nustato, jog

galės būti konfiskuojamas visas turimas turtas, nesvarbu, ar nelegaliais būdais sukauptas prieš daugelį metų, ar jau po šių pataisų įsigaliojimo. Dabar būtina, kad teisėsaugos institucijos ir visos atsakingos žinybos padarytų viską, jog pataisytas Baudžiamasis kodeksas pradėtų realiai veikti“, – D. Grybauskaitę cituoja Prezidentės spaudos tarnyba. Prezidentės inicijuotomis Baudžiamojo kodekso pataisomis įtvirtinama galimybė konfiskuoti visą nusikalsta-

mais būdais sukauptą turtą ne tik iš korumpuoto asmens, bet ir iš tų, kuriems turtą asmuo perleido, siekdamas jį nuslėpti. Pasak Prezidentės, labai svarbios yra ir Baudžiamojo proceso kodekso pataisos, leidžiančios įslaptinimą (anonimiškumą) taikyti platesniam žmonių ratui ir šitaip apsaugoti apie korupciją ir kitus nusikaltimus pranešančius žmones nuo susidorojimo ir persekiojimo. GL, Eltos inf.

2010 m. gruodžio 10–17 d., Nr. 42

Ant politinių svarstyklių

Ankstesnio dydžio pensijų dar nemokės Opozicijos inicijuotos Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo pataisos nesulaukė Seimo pritarimo. Už jas balsavo 64 Seimo nariai, 33 buvo prieš, susilaikė 37. Opozicija siekė, kad nuo kitų metų sausio 1 d. būtų mokamos ankstesnio dydžio valstybinės ir socialinio draudimo pensijos. Bet tai kitąmet dar nebus padaryta.

Trūksta noro, ne galimybių

Suvokiu atsakomybę

Vidmantas Žiemelis, Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas

Rima Baškienė, Seimo Mišrios grupės narė, Valstiečių liaudininkų sąjungos narė

Tikrai buvo galima padidinti pensijas. Galima parduoti nereikalingą nekilnojamąjį turtą, įvairius poilsio namus. Vien buvusi L.Brežnevo vila Palangoje kainuoja 10 mln. Lt, o stovi nušiurusi ir greitai nebeteks vertės. Mes apskaičiavome, galima parduoti turto už 600 mln. Lt, per vienus metus – už 300 mln. Lt. Sako, ne dabar reikia parduoti. Tai kada? Dar neaišku, kada ta krizė baigsis, nekilnojamojo turto vertė ne iš karto pradės kilti. O ekonomiką išsiūbuoti reikia dabar. Nepanaudoti renovacijai skirti 3 mlrd. Lt. dulka bankuose, nedirba mūsų valstybės ekonomikai. Jei būtų įsukta renovacija, kiek būtų atgauta per mokesčius, kiek darbo vietų būtų sukurta. Yra dar ir kitų šaltinių. Tik noro reikia. Pensininkai nededa pinigų į kišenę, jie leidžia juos į apyvartą, todėl perkamoji galia didėja. Latvijoje pensijos 120 Lt didesnės negu pas mus, nors ten krizė dar gilesnė. Estijoje apie porą šimtų litų pensijos didesnės už mūsų, Lenkijoje – beveik du kartus. Iš nacionalinio produkto pensijoms mes skiriame mažiausią dalį Europos Sąjungoje. Žmonės tik mulkinami sakant, kad pensijų padidinti negalima. Jei Andriaus Kubiliaus Vyriausybė nemoka tvarkytis, tegul užleidžia vietą kitiems. Konstitucinis Teismas (KT) labai aiškiai pasakė, kad esant sunkiai ekonominei ﬁnansinei būklei galima vienus metus sumažinti pensijas. Vyriausybė privalėjo pasakyti, ar padėtis geresnė, ar blogesnė, ir vėl pateikti projektą mažinti pensijas. Valstybės tarnautojų atžvilgiu padarė teisingai: sumažino vieniems metams, o dėl kitų dar kartą pateikė nutarimą ir jį priėmė. O su pensininkais elgiasi bet kaip. Aš nuo balandžio mėnesio siūliau mokėti buvusių dydžių pensijas. Mano projektas susijęs ir su dirbančiais pensininkais. KT priėmė nutarimą: negalima dirbantiems pensininkams mažinti pensijų daugiau negu nedirbantiems. KT nutarimo nevykdymas yra teisinis nihilizmas.

Esu išrinkta vienmandatėje apygardoje. Matau, kaip pensininkai gyvena. Mano mama pensininkė gauna, deja, tik 650 Lt. Kalbėjau su daugeliu pensininkų, jie suvokia, kad šiandien valstybei sunku. Jie nori tik aiškiai žinoti, nuo kada ir kaip bus kompensuota ta atimta pensijų dalis. Pensininkai sakė: mes matome jaunas šeimas, suprantame, kad valstybei ne taip paprasta surasti tuos reikiamus 600 mln. Lt. Žinoma, jie taip pat sakė: ieškokite galimybių. Socialinių reikalų ir darbo komitete mes įvertinome visus galimus šaltinius. Gal sustabdome kaupiamųjų fondų ﬁnansavimą ir ten randame pusę tos sumos, kurios reikia? Bet su kaupiamaisiais fondais sutartis yra sudarę apie milijoną žmonių, du procentai iš jų mokesčių ten keliauja. Tad tie būsimieji pensininkai bus nepatenkinti. Svarstėme, gal reikia padidinti „Sodros“ įmokas. Bet tai nepasitarnaus verslui, nusivils dirbantieji. Svarbiausias argumentas, kuris padėjo man apsispręsti: Prezidentės pozicija. Ji siūlymą didinti pensijas pavadino ekonomiškai nusikalstamu. Nepriklausau valdančiajai daugumai, bet balsavau prieš suvokdama, kaip tai nepopuliaru. Sulaukiau priekaištų iš opozicinių partijų, kokie „valstiečiai“ nejautrūs. Mestos replikos, kad „valstiečiai“ nupirkti. Atsakingai tą neigiu. Jaučiu didelę atsakomybę dirbantiesiems, jauniems žmonėms, būsimiems pensininkams, kartu įsipareigodama ir dabartiniams pensininkams. Mes su kolega Rimantu Dagiu teikiame įstatymo projektą, kad būsimos sukauptos lėšos valstybės biudžete būtų skirtos pensijoms grąžinti. Nuo 2012 m. privalome pradėti grąžinti. Dabar dar reikia vykdyti senuosius įsipareigojimus: 250 mln. Lt iš Privatizavimo fondo kitąmet bus paskirti 1995–2002 m. pensijoms grąžinti.

Mûsø paveldas Priedas apie Lietuvos paveldà 2010 m. gruodþio 10–17 d., Nr. 7 (42). Redaktorë Lilija Valatkienë, lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

„Gimtasis kraðtas“ sveèiuojasi Këdainiø rajone

Didikų giminė miestui dovanojo aukso amžių

Kėdainiai – vienas jaukiausių ir stilingiausių Lietuvos miestų. Jis provincijos fenomenu laikomas dėl unikalaus senosios miesto dalies plano ir architektūros, kurioje atsispindi įvairių epochų ir čia gyvenusių tautų tradicijos. Laimutė GIEDRAITYTĖ

Turtingi ir garsūs

Kėdainiai ilgai priklausė LDK didikams Radviloms ir Kiškoms. Geriausius laikus miestas gyveno, kai juos valdė gabūs ir ambicingi asmenys, kurie, turėdami ekonominių ir politinių interesų, toleruodami gyventojų nacionalinius jausmus ir religinius įsitikinimus, kūrė vientisą miesto visumą. Po Kėdainius lydėjusi muziejininkė Regina Adomaitienė pasakojo, kad legenda byloja, esą Kėdainių pavadinimas kilęs iš turtingo pirklio Keidangeno, kuris atvyko iš Kuršo ir įkūrė nedidelį žvejų kaimelį.

„Radvilos buvo viena garsiausių LDK didikų giminių. Pasak legendos, krivis Lizdeika vilko guolyje rado vaiką, kuriam davė Radvilo („rado vilko“) vardą. Radvilų giminė yra kilusi iš bajorų Astikų, kurių tėvonija buvo netoli Kernavės. Vytauto Didžiojo bendražygis Kristinas Astikas turėjo sūnų Radvilą Astikaitį. Jis ir laikomas giminės pradininku. Radvilos darė didelę įtaką LDK gyvenimui. 37 vaivados, 22 ministrai, 3 vyskupai, 1 kardinolas, 1 karalienė garsino giminės vardą. Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis sakė:

„Jei neturėčiau jokių valdinių pareigų, vis tiek likčiau Radvila“, – citavo istorikė R.Adomaitienė. Tai buvo turtingiausia to meto didikų giminė. Dvarus skaičiavo tūkstančiais. Buvo sakoma, kad važiuojant iš Biržų į Kijevą Radvilos apsistodavo tik savo dvaruose. Gausus turtas leido išlaikyti atskirą kariuomenę (iki 6 000 vyrų).

Mieste tvarka kaip bažnyčioje Kad ir kaip stengtumeisi įsivaizduoti Kėdainiuose šurmuliuojantį gyvenimą prieš keletą šimtmečių, niekaip neįmanoma to padaryti. Ta-

čiau tokie entuziastingi istorikai kaip Regina moka labai vaizdžiai papasakoti. „Radvilos skatino miestiečius vietoj sudegusių medinių namų statyti mūrinius, uždraudė stogus dengti šiaudais, išplėtė molio karjerų ir plytinių tinklą, rūpinosi gatvių grindimu bei valymu. Važiuojantieji į miestą, turgų ar kitais reikalais turėjo atvežti akmenų gatvėms grįsti. Miestiečiai turėjo pasirūpinti, kad prie namų degtų žibintai. Visi gyventojai privalėjo dalyvauti piniginėse rinkliavose, karinėse pratybose ir eisenose, naktinėse sargybose“, – vardijo R.Adomaitienė. Nukelta į 10 p.

Kodėl čia gyventi gera? Nijolė Naujokienė, Kėdainių rajono savivaldybės merė

Kėdainių krašte gyveno ne viena didikų dinastija. Pasidomėjus Radvilų, Chrapovickių, Čiapskių, Gradovskių, Mlečkų šeimomis akivaizdu, kad jos stengėsi išsaugoti tai, ką kiekviena giminė turėjo išskirtinio. Kiekviena šeima unikali. Esu už tai, kad iš kartos į kartą būtų perduodama daina, receptas, rankdarbių paslaptys ar dar kas nors, kas būdinga tik tai šeimai. Mane sujaudino, kai susirinkusi giminė pastatė atminimo kryžių išnykusiam kaimui. Vadinasi, tai jų šeimos paveldas, jų šeimos istorija. Su konkrečia vieta sieja žmones šviesiausios jaunystės akimirkos, tačiau atminimui išsaugoti reikia iniciatyvos.Mūsų kultūros paveldas turi būti susietas su konkrečiu žmogumi. Kėdainių krašte yra daugiau kaip 500 kultūros objektų. Tačiau jie bus bereikšmiai, jei nebus žmonių, kuriems tas paveldas rūpės. Esu tikra kėdainietė, čia gimiau ir augau. Tad sunkiai galiu įsivaizduoti savo gyvenimą be šio miesto ir darbo jame. Kodėl čia gera gyventi? Gerumas – tai komforto būsena. Deja, vienas jos nesusikursi. Tai daugybės žmonių darbas. Visada sakau, kad patrauklius gyventi miestus ir kaimus kuria patys žmonės. Šeima – mažoji bendrija, iš jos žmogus ateina į didelę miesto bendruomenę. Kokie jo poreikiai buvo šeimoje, tokie jie išliks ir žmogui tapus miestelėnu. Deja, dauguma dabar nori imti ir neskuba susimąstyti, ką galėtų duoti. Labai džiaugiuosi, kai į savivaldybę ateina žmogus kokiu nors jam svarbiu reikalu, o kai pradedame bendrauti, ima kalbėti apie miesto reikalus.

Nukelta į 12 p.

Atverdavo duris ir širdį Jaunajai kartai suprasti kunigo vienuolio Tėvo Stanislovo fenomeną padeda ne tik jo ar apie jį parašyti tekstai, filmuota medžiaga, bet ir gyvu muziejumi, dvasiniu centru tapusi Paberžės Šv. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia.

Tėvas Stanislovas kiekvieną pasitikdavo lyg ilgai lauktą svečią. Martyno Vidzbelio nuotraukos

Nijolė BARONIENĖ

Muziejus turi būti gyvas

Į Paberžę atvykusiuosius ir panorusiuosius pajusti nepaliaujamai sklindančią Tėvo Stanislovo šviesą pasitinka niekada nenuilstanti Regina Galvanauskienė.

Kartu su vyru Gendručiu Regina į senąjį Paberžės dvarą iš Šiaulių atvyko prieš dešimt metų. Iki tol moteris dirbo Šiaulių universiteto Muzikos katedroje. Mokė solinio ir chorinio

dainavimo, metodikų, groti fortepijonu. Dabar savo muzikines žinias ji demonstruoja, kai groja Tėvo Stanislovo surinktais varpeliais. Regina – Kėdainių krašto muziejaus Paberžės skyriaus muziejininkė. Nukelta į 12 p.

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje Emigracija

Mūsų paveldas

Širdis, plakanti Lietuvai

Apytalaukio dvaras užmarštin nenugrims

Apie tokius žmones kaip Marija Remienė sakoma, kad ant jų laikosi Griautas, sprogdintas, buvęs senelių namais ir psichoneurologiniu pensionu pasaulis. Prieš 66 metus jos šeima emigravo iš Lietuvos. Tačiau retas Apytalaukio dvaras gali sulaukti to meto, kai į prikeltus naujam gyvenimui rūmus bus galima atvykti pasigrožėti ir praleisti keletą dienų. kuris turėjo tokį glaudų ir nuolatinį ryšį su tėvyne.

13 Sportas

Gyvenimas

Pasaulio čempionatas gali nustekenti Rusiją Remiasi prakti ka ir atrastais dėsniais Praėjusią savaitę Rusijai iškovojus teisę rengti 2018 metų pasaulio Bioenergeti kas dr. doc. Jonas Dainauskas tikina: „Mus veikia trys čempionatą, šalies premjeras Vladimiras Putinas pareiškė, kad būsimų svarbiausi veiksniai – bendravimas su pačiu savimi, aplinka ir arenų statybas finansuoti turės ir Rusijos oligarchai. geopatogeniniai reiškiniai.“

Kelionės Amžių aidą atkartoja kalnai

Laisvalaikis Šlovingasis kopūstas

Miestai prie Viduržemio jūros apglėbti Tauro kalnyno. Norint neužkliudyti Kopūstų raugimas buvo didelis įvykis: statinę sudėti reikėjo per vieną po debesimis pasislėpusios antikos dievų buveinės, nukeliauti į juos vakarą. tenka iš jūros pusės.