Gimtasis kraštas Nr. 65

Gimtasis kraštas Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2011 m. gegužės 27–birželio 3 d., Nr. 21 (65)

Kaina 1,99 Lt

Kada leisime atskristi gandrams? Šiuolaikinė medicina rado būdų, kaip padėti poroms, dėl sveikatos sutrikimų negalinčioms susilaukti vaikų.

O mes vis dar ginčijamės, supyks Aukščiausiasis dėl to ar ne.

1–2 p.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Iš emigracijos Anglijoje – atgal į Lietuvą 5 p.

Raudondvaris saugo aristokratišką palikimą 11 p.

Gyvenime neturiu, ko slėpti 12 p.

2011 m. gegužės 27–birželio 3 d., Nr. 21 (65)

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Kada leisime atskristi gandrams? Šiuolaikinė medicina rado būdų, kaip padėti poroms, dėl sveikatos sutrikimų negalinčioms susilaukti vaikų.

O mes vis dar ginčijamės, supyks Aukščiausiasis dėl to ar ne.

Tarptautinis žmonių prekybos verslas klesti Teismą pasiekiančios bylos dėl prekybos žmonėmis tėra nedidelė matoma milžiniško ledkalnio viršūnė – tikrasis šio organizuoto nusikaltimo mastas stulbina.

Meilė JANČORIENĖ Jeigu anksčiau būtų laimėjęs sveikas protas, būtų pasinaudota naujausiais mokslo pasiekimais ir būtų paisyta porų teisės turėti vaikų, per dešimt metų Lietuvoje jau galėjo lakstyti didžiulis jų būrys.

Albinas ČAPLIKAS Oficialiai per metus Lietuvoje nustatomi tik keli ar keliolika prekybos žmonėmis atvejų, tačiau nevyriausybinės organizacijos skambina pavojaus varpais ir tikina, kad prekyba žmonėmis klesti. Šie teiginiai daugelį šokiruoja, atrodo neįtikėtini, tačiau tokia yra skaudi realybė – įvairių šalių legaliuose ar nelegaliuose viešnamiuose tarnauja šimtai ar net tūkstančiai parduotų jaunų merginų iš Lietuvos.

Vienur gyvybė – vertybė, kitur – ne Visi sutinka, kad gyvybė – didžiausia vertybė, dėl jos galima taisyti net gamtos (ir Dievo) klaidas.

Juk Bažnyčia neprieštarauja, kad gydytojai darytų sudėtingas širdies operacijas, transplantuotų žmogaus organus.

Tačiau kodėl vienoje medicinos sričių – dirbtinio apvaisinimo – yra visiškai kita situacija? Juk nevaisingumas – taip pat liga. Nors naujausi medicinos pasiekimai leidžia tokių sutrikimų turinčioms poroms susilaukti palikuonių, kliūtis tam kuria įstatymai. Kodėl ribojama žmogaus teisė turėti vaikų?

Visame civilizuotame pasaulyje – JAV, Kanadoje, daugelyje Europos šalių – yra leidžiami visi nauji ir pažangūs dirbtinio apvaisinimo metodai. Galimas dirbtinio apvaisinimo metodas, kuris atliekamas mėgintuvėlyje, leidžiama naudoti donoro spermą arba donorės kiaušialąstes, galima netgi surogatinė motinystė – viskas, kad tik gimtų taip trokštami palikuonys.

O Lietuvoje vis dar kuriamos kliūtys dirbtiniam apvaisinimui, nors daugėja porų, kurios dėl vienokių ar kitokių sveikatos sutrikimų negali natūraliai susilaukti vaikų.

1

Nusikaltėliai ieško naujų metodų Dažniausiai parduodamos merginos, nors pastaraisiais metais vis dažniau parduodami ir vyrai. Jie kartais net nežino, kad tapo preke. Sužino vėliau ir dažniausiai – per vėlai.

Visame civilizuotame pasaulyje yra leidžiami visi nauji ir pažangūs dirbtinio apvaisinimo metodai.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Šiuo metu mūsų šalyje vaikų negali susilaukti net kas šešta pora, tačiau, pasak mokslinių tyrimų, nevaisingumo problema po dešimtmečio kankins kas trečią. Kodėl taip vyksta, ne šio straipsnio tema. Priežastis galime tik paminėti: dėl neigiamo aplinkos poveikio, besaikio medikamentų vartojimo ir dėl to, kad gimdyti ryžtasi vis vyresnės moterys.

Pirmiausia rūpinasi karjera, tik po to susimąsto, kad gal reikėtų susilaukti vaikelio. Deja, tada, kai reprodukcinis amžius netoli pabaigos, pastoti kur kas sunkiau nei jaunai, 24–28 metų moteriai.

Įstatymo projektą kūrė be gydytojų Kodėl šis įstatymas vis nepriimamas? Tam prieštarauja Bažnyčia. Kuo ji taip piktinasi? Tuo, kad atliekant šią procedūrą mėgintuvėlyje dirbtinai apvaisinama daugiau embrionų, negu vėliau tampa mažais žmogučiais. Į moters gimdą perkeliami tik patys stipriausi, o kiti užšaldomi ir laikomi kitam kartui. Jeigu apvaisinimo procedūra nepavyksta, moteris nepastoja, vėliau tie embrionai atšildomi ir gali būti bandoma vėl. Žinoma, jeigu pirmoji

procedūra pavyksta, likusieji embrionai tampa nereikalingi ir sunaikinami. Bažnyčia tokį embrionų sunaikinimą vadina žmogžudyste. Ji pritartų įstatymui tik tokiu atveju, jeigu būtų apvaisinami tik trys embrionai.

Liberaliajame įstatymo projekte teigiama, jog reikia leisti apvaisinti 10 embrionų ir juos užšaldyti tam, kad prireikus būtų galima jų turėti.

Gydytojai teigia, kad toks variantas būtų teisingesnis, labiau tausojantis moters sveikatą. Be to, tokia procedūra yra kur kas pigesnė.

Nukelta į 2 p.

Nukelta į 3 p.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Senatvė siejama su gerokai suprastėjusiu gyvenimu Prastoki II pakopos pensijų fondų, į kuriuos dėta daug vilčių, finansiniai rezultatai kursto radikalius pasiūlymus šiuos fondus iš viso likviduoti arba įsteigti valstybės valdomą fondą.

Albinas ČAPLIKAS Valstybė, pritrūkusi lėšų dabartinėms socialinėms išmokoms, lengva ranka dviem trečdaliais sumažino lėšas, skiriamas būsimų pensijų kaupimui.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Lietuvoje senatvė labai dažnai siejama su gerokai suprastėjusiu gyvenimu. Šiek tiek vilčių buvo suteikę

2004-aisiais veiklą pradėję II pakopos privatūs pensijų fondai (PF), tačiau orios senatvės viltys labai greitai išgaravo. Kitaip ir negalėjo būti, nes esant dabartinėms sąlygoms

privačių fondų vaisius galės skinti tik daug uždirbantys šalies piliečiai, o neturtingųjų senatvės dabar veikianti sistema nepalengvins.

Nukelta į 3 p.

2

Gimtasis kraštas

2011 m. gegužės 27–birželio 3 d., Nr. 21 (65)

Aktualijos

Kada leisime atskristi gandrams?

Atkelta iš 1 p.

Apie konservatyvųjį įstatymo variantą, kurį pristatė Seimo narė Dangutė Mikutienė, gydytoja Gražina Bogdanskienė sako: „Manau, kad kuriant šį įstatymą nedalyvavo nei vienas gydytojas, dirbtinio apvaisinimo specialistas. Juk tokius dalykus gali siūlyti tik tie, kurie nieko nesupranta. Jeigu siūloma leisti apvaisinti ne daugiau kaip 3 embrionus ir neleisti jų šaldyti, tai pastojimo tikimybė yra labai maža. Statistika tokia: apsivaisina tik 60–70 procentų ląstelių. Taip vyksta ir gyvenime, ir laboratorijoje. Jeigu paimsime tik 3 kiaušialąstes, o apsivaisins tik 1 arba nei vienos, sudėtingą ir pavojingą moters sveikatai kiaušialąsčių stimuliavimo procedūrą teks kartoti. Kas atsakys už tai, jeigu neapsivaisins nei viena ląstelė? Juk kiekviena procedūra yra labai sudėtinga ir pavojinga. Užaugus daug kiaušialąsčių, gali sutrikti moters medžiagų apykaita, nes labai stipriai padidėjusi hormonų koncentracija gresia labai skaudžiomis pasekmėmis. Jeigu nebus leidžiama embrionų šaldyti, procedūrą kiekvieną kartą teks kartoti iš naujo. Ir dar – norėdami paimti kiaušialąstes, mes didele adata duriame moteriai į pilvą.

Visada yra vidinio kraujavimo pavojus, mes būname pasiruošę operacijai.

O kai embrionai užšaldomi, nereikia jokios stimuliacijos nei adatų dūrio, užtenka embrionus atšildyti ir įvesti į gimdą.“

Dėl Dirbtinio apvaisinimo įstatymo ginčijamasi iki šiol, nors tokios procedūros Lietuvoje atliekamos jau 20 metų.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Kada prasideda žmogus?

Iki šiol dėl Dirbtinio apvaisinimo įstatymo ginčijamasi, nors tokios procedūros Lietuvoje atliekamos jau 20 metų. Vis dar vadovaujamasi 1999 m. sveikatos ministro pasirašytu įsakymu, kuris leidžia ir apvaisinimą mėgintuvėlyje, ir embrionų šaldymą.

Tiesa, Lietuvoje draudžiama naudotis donorų ląstelėmis, dėl to tos poros, kuriose nevaisingi yra vyrai, važiuoja ieškoti donoro ląstelių į kitas šalis.

Lietuvoje pirmasis Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektas buvo įregistruotas 2004 m. Paskui – 2003, 2004, 2010 m. Dirbtinį apvaisinimą reglamentuojantys įstatymo projektai keletą kartų svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo posėdžiuose.

Kodėl vis dar nerandama sprendimo? Pagrindinė problema, kad nesutariama, nuo kada dvi susijungusios lytinės ląstelės (arba – embrionas) turėtų būti laikomos žmogumi.

Vieni sako, kad jau nuo susijungimo momento, kiti – kad nuo dviejų savaičių, kai atsiranda šiokios tokios gyvybės užuomazgos. O mūsų Civiliniame kodekse teigiama, kad žmogus yra tada, kai gali savarankiškai kvėpuoti, maždaug nuo 22 nėštumo savaitės.

„Manau, kad kuriant šį įstatymą nedalyvavo nei vienas gydytojas, dirbtinio apvaisinimo specialistas“, – apie konservatyvųjį įstatymo variantą sakė gydytoja G.Bogdanskienė. GK archyvo nuotrauka

Parlamentarė Agnė Zuokienė sako: „Gaila, kad nepritarė mano siūlymui apvaisintą ląstelę embrionu vadinti nuo dviejų savaičių, kaip daroma daugelyje šalių. Dabar bus daug spekuliacijų, nes embrionas siejamas su gyvybe. Didžioji dalis medikų turbūt mokėsi senais laikais, o šiuo metu teigiama, kad apsivaisinta ląstelė, kol ji įsitvirtina gimdoje, turi didžiulį apvalkalą, todėl net neteisinga viso to vadinti embrionu“, – svarstė ji.

Parlamentarai bijo Bažnyčios Šį pavasarį Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai už Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektą buvo priversti balsuoti už uždarų durų.

Priežastis – didžiulis spaudimas, kurį patiria parlamentarai.

Parlamantaras A.Čaplikas, dalyvavęs įstatymo „už uždarų durų“

svarstyme, nerimavo, kad iš tiesų kai kurių Bažnyčios hierarchų spaudimas kuria nejaukią atmosferą. „Yra pernelyg daug spaudimo, grasinimų.

Taip negalima elgtis. Juk ne VI amžius, ne inkvizicijos laikai, tai turėtų suprasti ir kai kurie Bažnyčios hierarchai“, – teigė jis.

Naujoje įstatymo redakcijoje poroms leidžiama sukurti iki 10 embrionų, o nepanaudotus – užšaldyti iki 5 metų. Taip pat numatyta, kad dirbtinio apvaisinimo paslaugos turėtų būti apmokamos valstybės, tačiau draudžiama lytinių ląstelių donorystė. Kitaip tariant, galima naudoti tik partnerio embrionus.

Taigi naujajame įstatymo projekte donorystė bus draudžiama, kitaip tariant, donoru gali būti tik partneris arba sutuoktinis. „Žinoma, tai sukelia visokių moralinių ir teisinių pasekmių. Visa kita, kas tausoja moters ir kūdikio sveikatą, yra įteisinta.

Dar vienas svarbus dalykas, kad palikta teisė sukurti iki 10 embrionų ir juos šaldyti. Apmokėti už paslaugas taip pat pritarta, nes pripažinta, kad nevaisingumas visgi yra liga. Taigi variantas geras, o kaip Seimas balsuos – bus matyti. Mano siūlymas buvo radikalesnis, tačiau tikiu, kad dabartinis projektas gali būti gyvybingas“, – įsitikinęs A.Čaplikas.

Deja, šiam įstatymo projektui, kuris yra pažangesnis ir palankesnis nevaisingoms poroms, jau paruošta kontrataka: Darbo partijos narė Dangutė Mikutienė žada kovoti, kad dirbtinio apvaisinimo procedūros nebūtų finansuojamos iš ligonių kasų, kad apvaisinti būtų galima tik 3 embrionus. Beje, ji teigia, kad nevaisingumas nėra liga, jos siūlymu, norint, jog problema būtų laikoma liga, kiekvieną kartą tai reikės įrodyti krūvomis dokumentų.

• Pirmasis pasaulyje dirbtinio apvaisinimo būdu pradėtas kūdikis gimė Didžiojoje Britanijoje 1978 m.

• Profesorius Robertas Edvardsas 2010 m. buvo apdovanotas Nobelio premija už apvaisinimo in vitro (IVF) išvystymą. Jis padėjo milijonams nevaisingų porų susilaukti vaikų. 85 m. R.Edvardsas, kuris šiuo metu yra Kembridžo universiteto profesorius, pradėjo vystyti dirbtinio apvaisinimo procedūras praeito amžiaus 6 dešimtmetyje, o 1978 m. liepos 25 d. jo pastangas pagaliau vainikavo sėkmė, kai gimė pirmasis pasaulyje „kūdikis iš mėgintuvėlio“.

• Kasmet Lietuvoje atliekama apie 200 dirbtinio apvaisinimo procedūrų, nors, leidžiant finansinei padėčiai, norinčiųjų būtų apie 2 tūkstančius.

• Pastaruoju metu visame pasaulyje pastebima spermos prastėjimo tendencija. Tam turi įtakos ne tik persirgtos ligos, patirtos traumos, bet ir gyvenimo būdas, maistas.

• Skandinavijos šalyse 1 proc., o Nyderlanduose net 4 proc. žmonių yra gimę po dirbtinio apvaisinimo.

• Pasaulyje apie 8–10 proc. porų turi vaisingumo sutrikimo problemų, vadinasi, 50–80 mln. žmonių kenčia negalėdami susilaukti vaikų.

• Lietuvoje panaudojus įvairius dirbtinio apvaisinimo būdus jau gimė daugiau nei 2 000 vaikų.

Jeigu šios operacijos būtų kompensuojamos valstybės, jų būtų gimę kur kas daugiau.

Kauno savivaldybėje panaikinti departamentai

Dabar Kauno savivaldybėje bus 750 pareigybių.

GK archyvo nuotrauka

Kauno miesto savivaldybės administracijoje panaikinti Bendrųjų reikalų, Miesto plėtros, Miesto ūkio, Socialinių reikalų, Teisės, Turto valdymo bei Švietimo ir kultūros departamentai.

Tokį sprendimą ketvirtadienį patvirtino Kauno miesto savivaldybės taryba. Ji taip pat patvirtino 750 pareigybių, įsteigta Savivaldybės gydytojo tarnyba.

„Reforma daroma tam, kad administracijos aparatas veiktų efektyviai ir efektingai. Gyvenime teko ir kurti, ir naikinti reformas.

Manau, pasirinkome optimaliausią reformos variantą – darbinę departamentų atsakomybę puikiai pasidalys žemesniųjų grandžių specialistai, kurie ir taip dažniausiai kasdien atlieka visą titanišką darbą“, – sakė Kauno miesto savivaldybės admi-

nistracijos direktorius Antanas Navakauskas.

Panaikinus departamentus bei atleidus iš pareigų dalį tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, preliminariais skaičiavimais, darbo užmokesčio ekonomija (įskaitant įmokas „Sodrai“) 2011 m. būtų apie 87 tūkst. Lt, o 2012 m. – 930 tūkst. litų.

GK, Eltos inf.

Parlamentarai prašo gelbėti šalies miškus Seimo nariai Vytenis Povilas Andriukaitis, Algirdas Sysas, Julius Sabatauskas ir Rima Baškienė kreipėsi į Lietuvos Prezidentę Dalią Grybauskaitę prašydami vetuoti Seimo priimtas Miškų įstatymo pataisas. „Mums didelį susirūpinimą kelia tai, kad įstatyme yra įteisinama galimybė bendraturčių privačią miško valdą atidalyti. Tai gali turėti didelių neigiamų pasekmių. Atidalijant privačią miško valdą iš esmės yra įteisinamas žemės sklypo formavimas naujam gyvenamajam namui statyti“, – sako kreipimosi iniciatorius Seimo narys V.P.Andriukaitis.

Anot politiko, Konstitucinis Teismas pripažino, kad miškas yra specifinės paskirties visuomenės turtas, traktuotinas kaip ekologinė visuma, todėl per smulkus miško skaidymas ir ūkinė veikla smulkiuose dariniuose gali atnešti didelę žalą ekosistemai bei sunaikinti mišką.

Seimo nariai atkreipia dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime yra įvertinęs šiuo metu galiojančią Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalį ir pažymėjęs, jog šioje dalyje nustatytu draudimu skaidyti privačių miškų valdas į dalis, jei valda yra arba tampa mažesnė kaip 5 hektarų, „siekiama užtikrinti, kad miškuose neatsirastų labai daug mažų miško sklypų, priklausančių skirtingiems savininkams, nes taip, ypač atsižvelgiant į tokiais atvejais būtinus nustatyti servitutus, į miškų tvarkymo bei miškų ūkio veiklos organizavimo techninius reikalavimus (inter alia su miško valdų atribojimu vienos nuo kitos) ir kt., galėtų būti sudarytos prielaidos pakeisti natūralų kraštovaizdį, atskirus miške esančius objektus, skurdinti, alinti mišką, natūralią gamtinę aplinką.“

GK archyvo nuotrauka

Kaip pastebi Seimo nariai, pagal šiame įstatyme suformuluotą miško sąvokos definiciją, mišku laikomas tiktai ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, o mažesni miškai, kurie ekologiniu ir žmonių sveikatos požiūriu turi būti taip pat išsaugomi, jau nebetraktuojami kaip miškai.

Parlamentarams susirūpinimą kelia įstatyme užfiksuota nuostata, leidžianti atstatyti buvusias sodybas privačioje miško žemėje, kai šių sodybų buvimo juridinis faktas nustatytas vadovaujantis Civiliniu kodeksu pagal archyvinius dokumentus. Tuo būdu, jų nuomone, susidaro palankios teisinės sąlygos plėtoti ūkinę veiklą miško teritorijose paverčiant mišką kitos paskirties naudmenomis ir ten įteisinant statybas. „Parlamentarai prašo Prezidentės atsižvelgti į daugelio specialistų, gamtosaugininkų ir nemažos dalies Lietuvos visuomenės neigiamą šio įstatymo vertinimą, nepasirašyti šio įstatymo ir grąžinti Seimui persvarstyti minėtojo įstatymo nuostatas.

GK, Eltos inf.

2011 m. gegužės 27–birželio 3 d., Nr. 21 (65)

Gimtasis kraštas

Aktualijos

3

Senatvė siejama su gerokai suprastėjusiu gyvenimu Atkelta iš 1 p.

Pirmaujame tarp atsiliekančiųjų II pakopos pensijų fondų valdytojai neslepia, kad esant 2 proc. atskaitymams į privačius fondus naudos gaus tik nedidelė dalis šalies piliečių.

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje II pakopos pensijų fondai buvo sukaupę 3,854 mlrd. Lt, arba vidutiniškai po 3 720 Lt vienam dalyviui. Kaimynų rezultatai geresni – vidutiniškai vienam lenkui tenka po 12 268 Lt, estui – 5 780 Lt, slovakui – 7 537 Lt. Mažiau nei lietuviai ES rinkoje sukaupė tik latviai – po 3 361 Lt, bulgarai – po 1 388 Lt ir rumunai – po 615 Lt. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija prognozuoja, kad 2050 m. išėję į pensiją nekaupiantieji papildomos pensijos II pakopos pensijų fonde tegaus 33 proc. vidutinio atlyginimo siekiančią pensiją, o kaupiantiesiems pensija išaugtų iki 40,6 proc. vidutinio atlyginimo. Nedidelė paguoda. Štai jau dabar Vengrijo-

je vidutinė pensija siekia 40 proc. atlyginimo, JAV, Prancūzijoje ir Lenkijoje – 50 proc., o Vokietijoje – net 70 proc. Tik kaimyninėje Rusijoje pensijos dydis tesiekia 27 proc. atlyginimo, dar prastesnė ir iš esmės nebekontroliuojama padėtis klostosi Baltarusijoje. „Valstybė, įsipareigojusi dalį įmokų pervesti į būsimų pensininkų sąskaitas, pritrūkusi lėšų dabartinėms socialinėms išmokoms, lengva ranka dviem trečdaliais sumažino lėšas, skiriamas būsimų pensijų kaupimui. Tad žmonės palikti visiškoje nežinioje: jeigu gyventojas kaupia privačių pensijų fonduose, jam ne tik sumažinama papildoma „Sodros“ pensijos dalis, bet ir nepakankamai kaupiama dalis gyventojo privačiame pensijų fonde“, – stebisi Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Pasak pensijų fondų valdytojų, atskaitymai turėtų siekti nors 10 proc.

Tada gyventojai galėtų sukaupti oriai senatvei pakankamą sumą.

Tikimasi, kad įsteigus valstybės valdomą II pakopos pensijų fondą dabar veikiantys privatūs fondai bus priversti dirbti efektyviau.

Be jokių prognozių II pakopos pensijų fondų veikloje dalyvauja per 1 mln. šalies gyventojų.

Kiek jų dalyvautų, jeigu jau 2004-aisiais būtų žinoję, kad atskaitymai tesieks 2 proc.? „Vyriausybė apgavo daugelį piliečių, nes pasirašydami sutartis jie tikėjosi, kad atskaitymai į PF sieks mažiausiai 5,5 proc., o ateityje ir 10 proc., tačiau nei buvusi, nei dabartinė valdžia neprisimena pažadų“, – sako UAB „MP Pension Funds Baltic“ generalinis direktorius Ramūnas Stankevičius.

Dėl pasaulinės finansų krizės gerokai suprastėję pensijų fondų rezultatai kursto kraštutines reformos idėjas. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas sako, kad dabar liko dvi galimybės – arba sudaryti privatiems pensijų fondams alternatyvą, arba juos apskritai likviduoti. Ar atlikti skaičiavimai, sudarytos prognozės? „Nereikia jokių tyrimų. Esu įsitikinęs – jeigu šiuo metu paskelbtume apie galimybę grįžti į „Sodros“ sistemą, tai per 70 proc. piliečių sugrįžtų.

Nuostoliai? Ką padarysi. Tokiu atveju valstybei būtų sugrąžinti turimi vertybiniai popieriai. Tarkime, kad kiekvienas dalyvis prarastų po 2–3 tūkst. Lt, tačiau tai geriau negu patirti dar daugiau nuostolių“, – svarsto A.Sysas.

Dėl pasaulinės finansų krizės gerokai suprastėję pensijų fondų rezultatai kursto Martyno Vidzbelio nuotrauka kraštutines reformos idėjas.

Siūlo steigti valstybinį pensijų fondą „MP Pension Funds Baltic“ vadovas R.Stankevičius iš esmės neprieštarauja tokiam sumanymui: „Jeigu Seimo nariai nori įsitikinti, kad valdyti pensijų fondą ne taip lengva, kaip gali atrodyti, tai tegul pabando. Tačiau jis turi veikti vienodomis sąlygomis.“ Direktorius primena, kad valstybei tokiu atveju tektų nemažai investuoti. „Patikėkite, tai nelengvas verslas.

Toks fondas turėtų samdyti profesionalus ir jiems mokėti rinkos kainomis.

Nemanau, kad tokiam fondui sugebėtų sėkmingai vadovauti klerkai iš kurios nors ministerijos“, – įsitikinęs R.Stankevičius.

„Niekas ir nesiruošia valstybės valdomo pensijų fondo dotuoti, tačiau toks fondas tikrai nesiektų kasmet uždirbti po 40–50 mln. Lt pelno. Be to, būtų nauda ir privatiems fondams – jie būtų priversti mažinti mokesčius. Mes jau antrus metus privačius fondus įkalbinėjame mažinti mokesčius, tačiau jie ir toliau visiems diktuoja savo sąlygas. Todėl ir kyla pasiūlymų apskritai likviduoti dabar veikiančius privačius pensijų fondus“, – piktinasi Algirdas Sysas.

Dabartiniai II pakopos privačių pensijų fondų valdytojai vienu balsu tikina, kad šiuo metu joks privatus investuotojas nedrįstų Lietuvoje steigti II pakopos pensijų fondų.

Tarptautinis žmonių prekybos verslas klesti Atkelta iš 1 p.

Pasak Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Eugenijaus Žalnieriūno, tobulėja ne tik tyrėjai – nusikaltėliai irgi ieško naujų metodų. „Pastaraisiais metais nusikaltėliai rečiau naudoja smurtą, aukas vilioja gudrumu, panaudodami psichologinę prievartą – neretai net parduotoms merginoms susidaro įspūdis, kad viskas vyko abiem pusėms susitarus“, – pasakoja E.Žalnieriūnas. Pasak pareigūnų, šiais laikais nusikaltėliai nevilioja bet kurių atsitiktinai į jų akiratį patekusių merginų. Veikia kruopšti aukų atrankos sistema. Šiame užslaptintame organizuotų nusikaltėlių versle „juda“ milžiniškos nelegalių pinigų sumos.

Tarptautinis verslas Neseniai Norvegijos policija atskleidė 15–18 prostitučių tinklą, kuris buvo valdomas iš Vilniaus priemiesčio. Jaunos merginos iš Lietuvos dirbo Osle, o jų sutenerė 28 m. Jelena ir jos giminaičiai kiekvieną savaitę iš pašto pasiimdavo pinigines perlaidas. Per metus Jelena ir jos kompanija gavo apie 250 tūkst. Lt perlaidų.

Norvegijos policija susidomėjo tokiu pinigų srautu ir netrukus nustatė priežastis. Paaiškėjo, kad merginos Jelenai pervesdavo apie 70 proc. uždirbamos sumos, o ši iš Vilniaus rūpinosi jų reklama internete, klientų paieška ir apsauga. Kaip Jelena surinko nemažą merginų komandą, kas jos, ar jos dirbo savo noru?

Paaiškėjo, kad šios merginos Lietuvoje nesėkmingai bandė tapti

Šiais laikais nusikaltėliai nevilioja bet kurių atsitiktinai į jų akiratį patekusių merginų.

„Oliala“ mergaitėmis. Atrankos neįveikusios merginos sudomino Jeleną.

Ikiteisminio tyrimo metu sutenerė tikino, kad merginų ilgai įkalbinėti nereikėjo. Tačiau vilnietei vis dėlto buvo pateikti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 307 straipsnio 2 dalį (pelnymasis iš kito asmens prostitucijos) ir dabar gresia laisvės atėmimas iki šešerių metų. Jelenos šeima gali prarasti savo

Nusikaltėliai rečiau naudoja smurtą, aukas vilioja gudrumu, panaudodami psichologinę prievartą.

prabangų namą, nes akivaizdu, kad jis pastatytas už prostitučių uždirbtus pinigus.

Nuteistas užsienietis Šių metų balandžio mėnesį Panevėžio apygardos teismas už merginų pirkimą dirbti prostitutėmis Jungtinėje Karalystėje aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme nuteisė 34-erių Albanijos pilietį J.O. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai apygardos teismui perdavė dar vieną didelės apimties (24 tomai) nusikaltimų žmogaus laisvei, dorovei, vaikui ir šeimai baudžiamąją bylą, kurioje 36 metų R.V. įtariamas prekyba žmonėmis, vaiko pardavimu, įtraukimu į prostituciją ir pelnymusi iš prostitucijos. Pasak Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro Justino Pupkos, kaltinimai prekyba žmonėmis jau yra pateikti devyniolikai asmenų.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Lietuvos „Carito“ projekto „Pagalba prekybos moterimis ir prostitucijos aukoms“ socialinė darbuotoja Jolita Juškevičienė gali papasakoti šimtus tokių istorijų. Tačiau policiją, prokurorus ir teismus kasmet pasiekia tik keliolika bylų. Kokios priežastys?

Trūksta patyrusių tyrėjų. Tokius, kaip kaunietis E.Žalnieriūnas, Lietuvo-

je galima ant pirštų suskaičiuoti. Kartais nukentėjusias merginas pas tyrėjus atlydi ir joms padeda „Carito“ atstovės.

Marijampolės rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras Rimas Bradūnas būtent šioje srityje turi patirties – jam vadovaujant buvo ištirtas pirmasis prekybos žmonėmis atvejis Lietuvoje, o nusikaltėliai buvo nuteisti: „Lietuvoje tikrai labai trūksta tyrėjų, kurie dirbtų būtent šioje srityje. Todėl taip ir yra – žmogus tiria dviračių vagystes, o staiga jam skiriama nagrinėti prekybą žmonėmis. Jis nežino, kaip atlikti tokius tyrimus.“ O štai nusikaltėlius ginantys advokatai pasiruošia labai gerai. VšĮ Psichoterapijos konsultacijų centro gydytoja psichiatrė Živilė Paulauskienė dažnai bendrauja su iš nelaisvės ištrūkusiomis merginomis: „Gerai išmanydami psichologinius dalykus advokatai specialiai nukentėjusiosioms užduoda gniuždančius klausimus ir šios neretai palūžta, atsisako parodymų. Auka jaučia gėdą, o nusikaltėliai triumfuoja.“

Gimtasis kraðtas

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis,

Reklamos pardavimas Tel. (8 5) 210 0093.

stasys.jokubaitis@gimtasiskrastas.lt

Prenumerata ir platinimas Tel. (8 5) 210 0060.

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė, lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

Tiražas 5 000 egz. ISSN 2029-4816 Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.

Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110.

Leidėjas – UAB Žurnalistai: Meilė Taraškevičienė, Irma Dubovičienė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Nijolė Baronienė, Meilė Jančorienė, Vismantas Žuklevičius.

Fotografas Klaudijus Driskius.

Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

4

Gimtasis kraštas

Komentarai

Taurė alaus prieš miegą ir valdžios svaigulys

Saulius STOMA Lietuva praėjusių metų pabaigoje paskelbė totalų karą svaigalams.

Buvo priimtos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kurios mūsų valstybę padarė išskirtinę Europoje. Šiuo metu jau įsigaliojusi įstatymo dalis yra griežta, bet gana proporcinga sudėtingai situacijai visuomenėje.

Juk alkoholizmas – iš tikrųjų didžiulė Lietuvos žaizda. Tačiau keli įstatymo punktai, kurie turėtų įsigalioti nuo kitų metų, gretina Lietuvą tik su dviem pasaulio valstybėmis – Šri Lanka ir Kazachstanu. Tik šiose gana įdomios politikos šalyse alkoholio reklama draudžiama beveik absoliučiai.

Griežtas islamo požiūris į alkoholį gerai žinomas. O krikščionybėje bent jau nestiprieji gėrimai visiškai priimtini. Turbūt niekas neišdrįs sakyti, kad Jėzus Kristus buvo alkoholikas, nors bendraudamas su savo mokiniais džiaugėsi vynu, kaip ir dabartiniai Viduržemio jūros šalių gyventojai.

Lietuviai, susidūrę, pavyzdžiui, su ispanais, negali atsižavėti jų mokėjimu vaišintis ir linksmintis neprisigėrus.

To reikia mokytis. Mums – ypač. Todėl gėrimo kultūros puoselėjimas turi būti skatinamas, o ne priešingai.

Akivaizdus alkoholio kontrolės politikos perlenkimas rodo, kad toli gražu ne visi tai supranta. Dabar nesigilinsiu

į Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo nutarimų analizę, kuri rodo, kad visiškas alkoholio reklamos draudimas pažeidžia konstitucinį proporcingumo principą. Laikydamasis krikščionių demokratų pažiūrų ir gerbdamas Bažnyčios teisę dalyvauti visuomenės gyvenime, akcentuoti noriu ką kita.

Alkoholio demonizavimas nėra tinkamas krikščioniui. Tai daugiau sektantiška nuostata. Absoliutus vyno ir alaus, kurio gamybą, beje, išpuoselėjo vienuoliai, neigimas negali būti pateisinamas jokiais protingais argumentais. Kaip būtų nepateisinamas ir nuolatinis gundymas svaigintis, sklindantis iš žiniasklaidos priemonių.

Todėl grupė Seimo narių, daugiausia dešiniųjų, registravo įstaty-

Lietuvos aludariams taip pat nebeapsimokėtų gaminti savų rūšių alaus, nes be reklamos jį lengvai nukonkuruotų užsienio produkcija. Jau šiuo metu kyla pavojus, kad rusiškas, ukrainietiškas ir baltarusiškas alus, kuris konkuruoja ne kokybe, o pigumu, pradeda išstumti iš rinkos lietuvišką alų. Ar tai mums visai nerūpi? Šiuo metu galiojančios Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos draudžia bet kokią alkoholio reklamą televizijos ir radijo programose nuo 6 iki 23 valandos. Draudžiama reklama periodinių leidinių pirmuose puslapiuose, taip pat visa išorinė reklama išskyrus alų, natūralios fermentacijos vyną ir sidrą. To tikrai pakanka.

Priėmus Seime registruotą siūlymą nuo kitų metų nedrausti reklamos naktį, žiniasklaida neprarastų kelių dešimčių milijonų litų per metus. Dalį tų pinigų galima įpareigoti skirti socialinei antialkoholinei reklamai, kuri būtų transliuojama dieną. Tokia įstatymo pataisa taip pat rengiama.

Turbūt niekas neišdrįs sakyti, kad Jėzus Kristus buvo alkoholikas, nors bendraudamas su savo mokiniais džiaugėsi vynu. mo pataisas, kurios neatšaukia dabartinių griežtų alkoholio reklamos ribojimų, tačiau naikina pavojingą perlenkimą. Visų argumentų net nėra vietos išvardyti.

Visiškas reklamos draudimas visų pirma suduotų pribaigiantį smūgį per krizę ir taip nustekentai žiniasklaidai. Televizijos ir naujienų portalai būtų verčiami registruotis užsienyje. Ypač džiūgautų rusiški TV kanalai, agresyviai kovojantys dėl lietuviškos auditorijos.

Todėl amžinas klausimas, kam tai naudinga, čia labai aktualus.

Šiuo metu jau įsigaliojusi įstatymo dalis yra griežta, bet gana proporcinga sudėtingai situacijai visuomenėje. Juk alkoholizmas – iš tikrųjų didžiulė Lietuvos žaizda.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Dabar tiesiog reikia ramiai pasverti visus argumentus ir niekam nepadaryti žalos. Nes gerais norais ir pragaras grįstas.

Manau, visuomenei tobulėjant netrukus galėsime pasijuokti ir iš kai kurių kitų Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų. Tarkime, tokios: „Lietuvos Respublikoje draudžiama visų formų alkoholio reklama: (...) 7) siejanti alkoholio vartojimą su stimuliuojančiomis, raminančiomis ir kitomis gydomosiomis savybėmis...“ Juk dabar šių eilučių autorius pažeistų įstatymą prisipažinęs, kad skardinė alaus prieš naktį pervargus jį gerai užmigdo. Ką jau kalbėti apie chrestomatinį Jono Jablonskio posakį „Alus gerti sveika“ ar močiučių paliktus „gydomųjų“ antpilų receptus.

Taigi pasistenkime neįeiti į istoriją kaip pati juokingiausia politikų karta. Juk jau turėjome „brendžiuku“ garsėjantį Seimo pirmininką, uždraudusį derama proga pakelti taurę šampano demokratijos šventovėje (draudimas tebegalioja), ir jo lipdukus „Įėjimas su fotoaparatais draudžiamas“ ant tualetų durų.

Kaip tik tokį elgesį reikėtų vadinti politiniu alkoholizmu. Tai – svaiginimasis turima valdžia ir piktnaudžiavimas pertekliniais draudimais.

Karikatūrinė politika, kuri ne tik juokinga, bet ir pavojinga.

2011 m. gegužės 27–birželio 3 d., Nr. 21 (65)

Ant politinių svarstyklių

Ką žada Lietuvos gyventojams naujoji pensijų reforma?

Seimas šią savaitę patvir no „Sodros“ reformos gaires. Užsimota sudary galimybes žmonėms dirb ilgiau. Gairėse numatyta, kad ateityje bus tolinamas ir suvienodinamas vyrų ir moterų išėjimo į pensiją amžius, ska namos vaikus auginančios šeimos. Kaip šias reformos gaires ver na patys poli kai?

Pertvarkomis siekiame išsaugo „Sodrą“

Daug kas pensinio amžiaus nesulauks

Loreta Graužinienė, Seimo narė, Darbo partijos narė

Juozas Olekas, Seimo narys, Lietuvos socialdemokratų partijos narys

Tai nėra reforma, tai tik pertvarkos „Sodros“ sistemoje metmenys. Balsavau už, nes buvo pritarta kardinaliems keturiems mūsų Audito komiteto pasiūlymams. Užimtumo programoms nuolat trūksta pinigų. Jau kelinti metai iš pensininkų paimama ir į Darbo biržos užimtumo programas pervedama maždaug po 400 mln. litų per metus.

Negalima pensininkų sąskaita dengti bedarbių ar kitų pašalpų. Įgyvendinus mūsų pateiktus pasiūlymus, „Sodros“ biudžetas sutaupys beveik 1 mlrd. litų per metus. Ar bus įmanoma užsidirbti orią pensiją, priklausys nuo to, kiek žmogus uždirbs, ir nuo bendros šalies ekonominės padėties tuo metu. Šiandien sunku pasakyti, ar po 20 metų Lietuvos ekonomika kils ar smuks.

Kardinalių pokyčių gairėse nėra, tai yra priemonės, kurios padės išlikti „Sodros“ sistemai. Manau, kad ji privalo išlikti ir užtikrinti ne tik dabartiniams, bet ir būsimiems pensininkams minimalias garantijas. O kokia bus pensija ateityje, šiandien niekas negali prognozuoti.Tačiau jei sugriausime valstybinio socialinio draudimo sistemą, paprastas žmogus tikrai tai pajus, nes nesugebės susikurti tokios sistemos. Čia ir yra esminis dalykas, kodėl siekiama išsaugoti ir išlaikyti „Sodrą“.

Tokios gairės, kurios buvo pateiktos Seimui, neužtikrina „Sodros“ egzistavimo. Jei tolinsime pensinį amžių, situacija šiek tiek pagerės, bet kieno sąskaita? Balsavau prieš, nes naujos gairės yra abstrakčios ir neišsprendžia esminės problemos – „Sodros“ pajamų surinkimo. Nesuprantu, kodėl nepanaudojamas milijardas litų daugiabučių renovacijai? Milijardą litų paleidus į apyvartą, sugrįžta beveik 300 mln. litų mokesčių. „Sodrai“ tai būtų svarus papildymas.

Naujose gairėse yra galimybė atsikratyti privačių fondų, bet aiškios krypties, kad pasisakome už antros pakopos valstybinį pensijų kaupimą, neakcentuojame. Tie, kas jau išbandė privačius fondus, galėjo pajusti, kad juos administruojantieji gauna didžiulius uždarbius ir labai gražiai gyvena, o žmonės, dalyvaujantys tuose fonduose, praktiškai patiria nuostolius. Kitas dalykas – pensinis amžius. Reikėtų galvoti apie gyvenimo trukmės ir pensinio amžiaus santykį, o ne mechaniškai nustatyti ribą, kuri vyrams jau artėja prie jų gyvenimo trukmės ribos. Tai reiškia, kad pagal dabartinę situaciją didžioji dalis vyrų nesulauks pensinio amžiaus.

Komiteto pirmininkas klaidina visuomenę Vidmantas ŽIEMELIS Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas

Parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas šiomis dienomis išpla no viešą pranešimą: „Mes prieš totalinį sekimą, bet už veiksmingas kovos su nusikalstamumu priemones“.

Galima būtų pasidžiaugti, kad komiteto pirmininkas bando paaiškinti visuomenei, kas iš tiesų vyksta mūsų valstybėje. Tačiau bėda ta, kad A.Anušausko aiškinimas, jog Lietuvoje nėra jokio masiško slaptų piliečių duomenų rinkimo, neatitinka tikrovės. Masinį privačių duomenų rinkimą A.Anušauskas mė-

gina pateisinti tuo, kad tam tikras nusikalstamas veikas galima tirti tik naudojantis saugomais dokumentais (šio fakto niekas ir neneigia) ir kad mūsų valstybėje nustatyti trumpiausi tokių duomenų saugojimo terminai.

Be to, neigdamas Europos Komisijos informaciją ir pateisindamas slaptų duomenų rinkimą, A.Anušauskas nurodo, kad Lietuvoje tą pa prašymą dėl duomenų rinkimo dažnai reikėjo pateikti visiems šalyje veikiantiems operatoriams („Omnitel“, „Bitė“, „Tele 2“ ir kt.). Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir kitose valstybėse prašymai pateikiami visiems toje valstybėje veikiantiems operatoriams. Taigi A.Anušausko išvedžiojimai dėl dubliuotų užklausimų įtakos statistikai neturi jokio pagrindo.

A.Anušauskas užmiršo paminėti ir galiojan konstitucinį žmogaus nekaltumo prezumpcijos principą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas taip ir nesugebėjo paaiškinti, kodėl mūsų valstybės pareigūnai rinko slaptą informaciją apie privatų žmonių gyvenimą neretai keliasdešimt kartų dažniau nei kitos ES valstybės.

Tokia situacija kelia didžiulį susirūpinimą. Belieka viltis, kad 2011 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtas Operatyvinės veiklos projektas neįsigalios.

Rimanto Dovydėno piešinys

2011 m. gegužės 27–birželio 3 d., Nr. 21 (65)

Gimtasis kraštas

Emigracija

Taupyti labai sunku

Meilė JANČORIENĖ Pirmiausia į svečią šalį išvyko du vyresnieji Rasos broliai, o sulaukusi pilnametystės ir baigusi vidurinę mokyklą, Anglijoje atsidūrė ir ji. Devyniolikmetės Rasos, 25-erių Mariaus ir 23-ejų Giedriaus tėvai supranta, kodėl vaikai išvažiuoja: juk žuvis ieško, kur giliau, o žmogus – kur geriau.

Iš dvylikos – net septyni emigracijoje Kai iš aukštų tribūnų išgirsti, kad emigracija mūsų šaliai „nieko tokio“ („ne tiek jau daug tų žmonių išvažiavo“ arba „jei pritrūksime darbo jėgos, samdysimės baltarusius“), norisi pasikrapštyti pakaušį ir įsižnybti sau į koją – ar tik nesapnuoji. Kartais atrodo, kad iš Lietuvos išvažiavo kas antras žmogus.

Rasos Dovydėnaitės šeimos situacija patvirtina: iš Lietuvos išvažiuoja pusė (arba daugiau nei pusė) jaunų žmonių. Prieš trejetą metų į Angliją patraukė Rasos brolis Giedrius, po metų – Marius. Dar anksčiau vienas po kito išskrido ir keturi pusbroliai, tetų bei dėdžių vaikai. Paklausus Raselės, kiek iš viso turi pusbrolių ir pusseserių, ji suskaičiavo 12. Kiek jų yra Lietuvoje, kiek – užsienyje? Šiuo metu Anglijoje dirba šeši, kai dirbo ir Rasa, jų buvo septyni. Bet mergina grįžo, taigi dabar jų šeimoje emigrantų yra „tik“ 50 procentų. Tokia paprasta aritmetika. Ar tik nėra teisybė tie gandai, neva Lietuvos gyventojų surašymo duomenys yra pritempti ir suklastoti? Gal tikrai mus blogai suskaičiavo?

Tiesa, Rasos tetos ir dėdės niekur neišvažiavo, jie visi dar kažkaip išgyvena ir Lietuvoje. Emigruoja tik jaunimas, visų mūsų viltis ir ateitis.

Tačiau mes nepykstame! Išleidžiame juos, laiminame, linkime laimingo kelio. Kuris tėvas ar motina savo vaiką prie stalo kojos pririš? Teieško geresnio gyvenimo.

Grįžo ruoštis egzaminui Raselė parskrido iš Anglijos į gimtąjį Paluknį (Trakų r.) balandžio pabaigoje ir tuojau kibo į mokslus.

Sunku į juos įsitraukti po metų pertraukos, tačiau mergina supranta, kad būtinai reikia – kitaip apie norimą specialybę nė svajoti neverta. Prieš metus baigusi Paluknio „Medeinos“ vidurinę mokyklą, Rasa išlaikė ne valstybinį, o mokyklinį lietuvių kalbos egzaminą. Tik po stojamųjų suprato, kad be valstybinio egzamino studente kažin ar pavyks tapti. Šiuo metu ji daug mokosi, juk birželio pirmąją kartu su kitais abiturientais laikys valstybinį egzaminą.

Prieš metus, gavusi vidurinės mokyklos baigimo atestatą, mergina bandė stoti į taikomosios dailės specialybę Šiaulių universitete.

Nepasisekė, sako, kad nesusirinko pakankamai studentų ir netgi nesusidarė grupė. Į kitus universitetus, kuriuose yra panašių specialybių, stoti net nebandė, nes žinojo, kad balų pritrūks. Dabar Rasa ir vėl bandys stoti ten, kur galėtų studijuoti dailę ar taikomuosius menus.

Labiausiai jai patinka piešti, gaminti ką nors gražaus, puošti namus, buitį, daryti mūsų gyvenimą spalvingesnį.

Nuo minties, kad reikėtų studijuoti ką nors kitą, mergina net nusipurto – tik iš didelės bėdos. Dirbti Anglijos drabužių sandėliuose visą gyvenimą Rasa taip pat nenorėtų, o išvyko ten, nes reikėjo pinigų, o Lietuvoje darbo nebuvo.

5

Baigusi vidurinę mokyklą ir beveik metus praleidusi Anglijoje, Rasa Dovydėnaitė susitaupė pinigų mokslams ir grįžo ruoštis studijoms Lietuvoje.

Kai atvyko Rasa, broliai išsinuomojo nedidelį trijų kambarių namą, kuriame visi ir apsigyveno. Rasa, jos broliai su draugėmis, dar vienas pusbrolis ir draugas – gyveno iš viso septyniese. Rasa gavo atskirą kambarį, kiti grūdosi keliese. Už namą reikėjo mokėti 800 svarų sterlingų per mėnesį, bet visiems kartu tai nebuvo labai daug.

Rasos broliai pagal kontraktą taip pat dirba sandėliuose naktinėje pamainoje, tad jų atlyginimai yra kur kas didesni. Vaikinai svajoja susitaupę pinigų pirkti butus arba namus Lietuvoje ir, žinoma, norėtų kada nors grįžti gyventi į Tėvynę.

Tačiau kol kas to padaryti negali, nes Lietuvoje nėra darbo.

Rasa prisimena, kad tik atskridusi į Angliją pasižadėjo taupyti, niekur nešvaistyti pinigų, nepramogauti. Tačiau ten, kur aplink visi džiaugiasi gyvenimu, atsisakyti pramogų labai sunku. Rasa negalėjo ramiai praeiti pro gražių drabužių ir batelių parduotuves, ji nusipirko netgi abonementą į sporto klubą. „Juk negaliu apsileisti, paskui pati savimi bjaurėsiuosi“, – sakė mergina. Jeigu savaitgaliais išvažiuodavo į Londoną, pinigų taip pat išleisdavo, tad Rasa stengėsi į didmiestį važiuoti kuo rečiau. Maistą lietuviai, savaime suprantama, gamindavo patys.

Iš emigracijos Anglijoje – atgal į Lietuvą Rasele, atvažiuok!

Broliai, sužinoję, kad jauniausioji jų sesė neįstojo į taikomąją dailę ir dabar nebežino, ko griebtis, paskambino jai ir pakvietė: „Atvažiuok, Rasele, mes tavimi pasirūpinsime.“ Rasa pasvarstė – baugu vienai į svečią šalį, bet kai ten jau yra broliai, drąsiau. Tėvai sunerimo – negi ir paskutinis vaikelis išvažiuos. Gal ir nubraukė motina ašarėlę, bet sutiko. Tegul ir ji va-

Sandėliuose dirba tik emigrantai Sesutę Londono oro uoste pasitikę broliai nusivežė į miestelį Greis (nuo Londono iki šio miestelio – pusvalandis kelio). Tą patį vakarą visi linksmai šnekučiavosi bute, kuriame Marius ir Giedrius gyveno kartu su draugėmis, taip pat emigrantėmis iš Lietuvos. Dar džiaugsmingesnis Rasai buvo savaitgalis, kai visi kartu keliavo į Londoną. Niekada ji nebuvo mačiusi tokio

Prieš trejetą metų į Angliją patraukė Rasos brolis Giedrius, po metų – Marius. Dar anksčiau vienas po kito išskrido ir keturi pusbroliai, tetų bei dėdžių vaikai.

Ilgesys pakamavo ir praėjo Lietuvaitė įsidarbino drabužių sandėlyje. Visą dieną reikėjo nešioti drabužius iš vietos į vietą, tikrinti, skaičiuoti, ženklinti. Pradžioje merginai buvo sunku, tačiau greitai įgudo ir jau nebepavargdavo. Įprato pailsėti per pertraukėles, kurių darbo dienos metu būdavo trys: viena ilgoji, skirta pietums (1 val.), ir dvi – po 15 minučių – atsikvėpti, pasėdėti ir kavos išgerti. Visą kitą laiką dirbi, nešioji, dėlioji, žymi.

Sunkių nešulių tampyti merginoms nereikėjo, tai darydavo vyrai. Rasa už darbą gaudavo minimalų atlyginimą, tai buvo 200 svarų sterlingų kas savaitę. Per mėnesį ji uždirbdavo 800 svarų sterlingų. Sandėliuose darbas vyko pamainomis. Vakarais ir naktimis už darbą mokėjo daugiau, už viršvalandžius tai pat buvo mokama papildomai.

Rasa prisimena, kad labiausiai ją nustebinęs dalykas Anglijoje buvo sandėlio darbininkų tautybės. „Mane šokiravo, kai pamačiau, kad Anglijoje anglų beveik nėra, – pasakojo Rasa. – Visame drabužių sandėlyje dirbo daugiausia lenkai ir keli lietuviai. Gerai, kad šiek tiek mokėjau lenkiškai, buvo nesunku suprasti, tačiau geriau išmokti anglų kalbą galimybių nedaug.“

žiuoja, mokslams užsidirba ir pa- didelio ir gražaus, įvairiausių rasių ir tautybių žmonių pilno miesto. saulį pamato.

Išskrido iš Vilniaus Rasa rugpjūO tada prasidėjo kasdienybė. čio 25 dieną. Buvo šiltas ir saulėtas Reikėjo kuo greičiau susirasti darvasaros vakaras, kai tėvas ir motina, bą. Rasai pasisekė, bet tik todėl, kad slėpdami nuo dukters savo jaudulį padėjo brolio draugė. Gauti darbą ir nerimą, apkabino ją atsisveikin- per oficialias įdarbinimo agentūras dami. „Tik, dukrele, būk atsargi, per pasirodė beviltiška. gatvę eidama, pasižiūrėk ir į dešinę, ir į kairę, juk mašinos ten priešinga kryptimi važinėja. Būk darbšti, nesusidėk su blogais draugais...“ Tikriausiai visi tėvai, išlydėdami į svečias šalis, vaikams tokius pačius žodžius sako. O mintyse kartoja: „Kad tik mano vaikeliui nieko neatsitiktų.“ O ką galvojo Rasa, pro lėktuvo langą žiūrėdama į tolstančią savo vaikystės žemę? Jai buvo ir džiugu, ir baisu.

Pirmą kartą palieka namus, išsiskiria su tėvais, draugais, įprasta aplinka ir daiktais. Tačiau kitoje jūros pusėje jos laukia kita šalis, kitokie žmonės, kitoks gyvenimas, nauji draugai. Pirmyn į naują pasaulį! Lėktuvui pakilus ir pasukus Anglijos link, Rasos ašarėRasa (viduryje) su naujaisiais draugais Greta ir Dmitrijumi Londone. lės jau buvo nudžiūvusios.

Pagyvenusi Anglijoje apie keturis mėnesius, Rasa pradėjo labai ilgėtis tėvų ir norėti namo, tačiau praėjus aštuoniems mėnesiams ėmė jausti, kad vis labiau patinka ten, Anglijoje, o į namus visiškai netraukia. Juo labiau kad per gyvenimo užsienyje laiką du kartus buvo grįžusi: kartą iš bėdos – atsisveikinti ir palaidoti močiutę, o vėliau dėl to, kad reikėjo parašyti prašymą perlaikyti egzaminą.

Lipdama į lėktuvą ir grįždama į Lietuvą, jauna mergina jautė prieštaringus jausmus: tėvai, draugai, namai ją labai traukė, tačiau nesinorėjo palikti ir tos smagios aplinkos Anglijoje. Vis dėlto nusprendė paklausyti proto balso, kuris jai štai ką šnibždėjo: „Rasele, į Anglijos sandėlius tu visada suspėsi, na o studijuoti reikėtų dabar, ne tada, kai sulauksi trisdešimties. O jei ne, visą gyvenimą Anglijos sandėliuose ir sėdėsi.“ Dabar Rasos laukia nauji iššūkiai. Kaip žada planuoti savo gyvenimą, jeigu į norimą specialybę neįstos? „Grįšiu į Angliją, – nė akimirką nesuabejoja mergina. – Net jeigu ir įstosiu, vis tiek vasaromis važiuosiu ten padirbėti.“

Klaudijaus Driskiaus ir asmeninio archyvo nuotraukos

6

Gimtasis kraštas

2011 m. gegužės 27–birželio 3 d., Nr. 21 (65)

Kelyje

Tausojančių aplinką vairuotojų kol kas nedaug Vismantas ŽUKLEVIČIUS Lietuvoje sunkiai kelią skinasi ekologiškesni hibridiniai arba aplinkos neteršiantys elektra varomi automobiliai. Vilniuje surengta konferencija „Noriu vairuoti žalią“ parodė, kad mūsų vairuotojai dar labai mažai žino ne tik apie elektromobilius, bet ir apie galimybes važiuojant savo senu automobiliu mažiau teršti aplinką.

Populiarina ekologišką transportą Ecodriving.lt direktorė Vaida Balčiūnienė sakė, kad konferencija surengta siekiant prisidėti prie visuomenės skatinimo sąmoningai susirūpinti Lietuvos transporto parko būkle bei populiarinti ekologišką transportą, taupaus ir aplinką tausojančio vairavimo būdą.

Tačiau į renginį švariomis transporto priemonėmis, elektromobi-

liais ar dviračiais, atvyko vos keletas dalyvių. Nedaug dalyvių rankų kilo ir tada, kai buvo šnekama apie taupų benzininių mašinų vairavimo būdą. „Tuo pačiu automobiliu galime važiuoti įvairiai – taip, kad degs jo padangos ar pro išmetimo vamzdį sklis dūmų kamuoliai. Tačiau galima važiuoti ramiai, taupant padangas ir degalus, ir, žinoma, tuo pat metu saugant gamtą. Tuo ir pagrįsti ekologiško vairavimo principai, kuriuos stengiamės populiarinti“, – sakė V.Balčiūnienė.

Kita problema yra ta, kad Lietuvos vairuotojai vis dar nesuinteresuoti įsigyti ekologiškų automobilių. To neskatina ir mūsų valstybė. „Mes nemokame už automobilius jokių mokesčių. Daugelyje Europos šalių už automobilius mokama pagal jų išmetamų teršalų kiekį, be to, perkantieji naujus ir ypač mažai aplinką teršiančius automobilius gauna kompensacijas

Šiaulių ir Kauno autoservisų specialistai pataria, kaip važinėjant benzininiu automobiliu taupyti degalus ir jiems išleidžiamus pinigus. Pasak meistrų, vairuotojai, remdamiesi šiomis rekomendacijomis, gali sutaupyti net iki 30 proc. degalų.

1. Kad išvengtumėte automobilių spūsčių, pasirinkite optimalų važiavimo kelią ir laiką.

2. Automobilio padangas pripūskite pagal rekomendacijas ir reguliariai tikrinkite automobilio padangų slėgį. Taip sumažinsite degalų sąnaudas iki 3 proc.

Jei slėgis padangose per mažas, jos remiasi didesniu paviršiumi, dėl to padidėja riedėjimo pasipriešinimas ir degalų sąnaudos.

3. Nepilkite daug alyvos. Tik tiek, kiek reikia. Didelis alyvos kiekis sumažins galią ir padidins degalų bei alyvos sąnaudos.

4. Reguliariai tikrinkite ir pakeiskite filtrus automo-

arba tam tikras lengvatas“, – sakė V.Balčiūnienė.

Nėra kur laikyti elektromobilį Kauniečiui Mariui net baisu pagalvoti, kad gali būti įvestas automobilių taršos mokestis. „Naujus automobilius gali įpirkti turtingi vokiečiai ar skandinavai. O mes – neturtinga šalis, žmonės vos įperka senus automobilius, tai ką jau šnekėti apie naujų mašinų skatinimo programas“, – piktinosi kaunietis.

Penkerių metų vairavimo stažą turinti Lina teigia net nenorinti vairuoti ekologiškai. „Tegu iš pradžių valstybė sukuria tam sąlygas. Kur aš įkrausiu elektromobilį? Lietuvoje apie jokias nuolaidas ar lengvatas ekologiškoms mašinoms net nekalbama“, – sakė sostinės Perkūnkiemio mikrorajone gyvenanti mergina.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai jau ne pirmus metus ragina Lietuvą apmokestin-

bilyje – užsiteršęs oro filtras padidina degalų sąnaudas 0,7 l 100 kilometrų.

5. Esant galimybei važiuokite iš inercijos. Įvertinkite kiekvieno posūkio sudėtingumą, kad prieš pat jį nereikėtų staigiai stabdyti. Taip tik dildomos stabdžių trinkelės, o judant iš inercijos išnaudojama įsibėgėjimo metu išeikvota energija.

6. Perjunginėkite pavaras anksčiau, nei variklis pajus apkrovą – daugelyje dyzelinių automobilių tai reikia daryti variklio apsukoms pasiekus 2 000 aps./min., benzininių – 2 500 aps./min.

Stenkitės kuo mažiau naudotis pirmąja pavara, nes tuomet sunaudojama daugiausia degalų.

7. Išmokite pasirinkti optimalų ir saugų važiavimo greitį. Mažiausiai degalų sunaudojate, kai vairuojate iki 80–90 km/val. greičiu. Važiuojant 110 km/ val. greičiu, degalų sunaudojama 9 proc. daugiau,

Filtrų atliekas „Žalvaris“ surinks nemokamai Atliekų surinkimo ir tvarkymo išlaidas, kurias patirdavo atliekų tvarkymo įmonė „Žalvaris“, nuo šiol kompensuos Lietuvoje veikiantys filtrų gamintojai-importuotojai. Iki šiol autoservisams reikėjo mokėti kiek daugiau nei vieną litą už kg atliekų. „Šią galimybę autoservisams galime pasiūlyti dėl glaudaus bendra-

darbiavimo su didžiausiais degalų, oro ir tepalo filtrų importuotojais.

Dirbame su beveik 200 gamintojųimportuotojų, kurie yra ir pagrindiniai visų autoservisų tiekėjai, – sako UAB „Žalvaris“ komercijos direktorius Sigitas Ašmonas. – Būtent dėl glaudžios partnerystės ir mūsų efektyvios atliekų surinkimo sistemos gamintojai-importuotojai automobilių remonto dirbtuvėms gali iškart garantuoti nemokamą filtrų atliekų tvarkymą.“

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

ti automobilius. Šis mokestis, pasak TVF misijos atstovų, siūlomas atsižvelgiant į nedidelį gerovės ap-

nei važiuojant 100 km/val. greičiu ir 15 proc. daugiau, nei 80 km/val. greičiu; važiuojant 130 km/val. greičiu, degalų sąnaudos gali būti net iki 25 proc. didesnės, nei pasirinkus 110 km/val. greitį.

8. Dėl padidėjusio oro pasipriešinimo ir papildomo svorio degalų sąnaudos ir CO2 emisija gali padidėti iki 10 proc. Važinėjant su tuščia stogo bagažine degalų sąnaudos padidėja iki 5 proc.

9. Šaltas automobilio variklis naudoja gerokai daugiau degalų, tad nepatingėkite ir trumpus atstumus geriau nueikite pėsčiomis.

10. Šildomos sėdynės padidina degalų sąnaudas 0,25 l 100 kilometrų, oro kondicionierius – net iki 2 l 100 kilometrų. Šviesos, šildytuvas, oro pūtiklis, sėdynių šildytuvas, šildomi veidrodėliai, radijas ar CD/MP3 grotuvas didina degalų sąnaudas, tad visus nenaudojamus prietaisus išjunkite, kai jų jau nebereikia.

Senų automobilinių filtrų tvarkymą autoservisams kompensuos su „Žalvariu“bendradarbiaujantys gamintojai-importuotojai Su pavojingų atliekų tvarkymo bendrove „Žalvaris“ bendradarbiaujantiems autoservisams nuo šiol nekainuos oro, tepalo ir degalų filtrų surinkimas ir sutvarkymas. Šių filtrų sutvarkymą kompensuoja tokių automobilių prekių gamintojai-importuotojai.

Didžiausia dalis naftos produktais užterštų atliekų į pavojingų ir nepavojingų atliekų surinkimo ir tvarkymo įmones patenka iš autoservisų.

Vidutinio dydžio autoservisui, kuriame per metus susidaro iki 3 t pavojingų atliekų, kasmet jų tvarkymas kainuoja apie 3–5 tūkst. Lt.

Pasiteiravus vairuotojų, ar jie žino apie galimybę sutaupyti vairuojant savo turimą automobilį, vilniečiai ir kauniečiai teigė mažai apie tai težinantys.

po ekonomikos krizės. Per sunkmetį automobilių remonto srautai sumažėjo, bet praėjusiais metais vėl ėmė didėti. Tai įrodo ir augantis surenkamų automobilinių atliekų kiekis.

Per praėjusius metus (2010 m.)

UAB „Žalvaris“ surinko apie 30 proc. daugiau atliekų nei 2009 m. 2010 m. surinkta ir sutvarkyta daugiau nei 6 500 t atliekų, iš jų apie 80 proc. – pavojingų. Vien naudotos alyvos atliekų surinkta per 70 proc., oro filtrų – per 20 proc., akumuliatorių – beveik 15 proc. daugiau.

Didejantys atliekų kiekiai, nuolat besiplečiantis klientų ratas, 7 regioninių filialų tinklas ir profesionalus klientų aptarnavimas – šie efektyvios veiklos kriterijai nulemia gamintojų-importuotojų pasirinkimą dirbti su atliekų tvarkymo bendrove „Žalvaris“.

Daugėja surenkamų atliekų

Trišalis bendradarbiavimas naudingas visiems

Dalies pavojingų atliekų nemokamas surinkimas ir tvarkymas autoservisams dar labiau padės atsitiesti

UAB „Eoltas“ vykdomojo direktoriaus Tomo Skėrio tvirtinimu, tokio trišalio bendradarbiavimo nauda

akivaizdi: bendrovės įvykdo atliekų tvarkymo užduotis, partneriai – nemokamai priduoda atliekas jų susidarymo vietoje, o visuomenė gali džiaugtis švaria aplinka.

Toks bendradarbiavimas itin pasiteisino surenkant alyvų atliekas.

Didžiąją jų tvarkymo išlaidų dalį jau nuo metų pradžios kompensuoja alyvų importuotojai. UAB „Eoltas“ vykdomojo direktoriaus Tomo Skėrio tvirtinimu, jiems patogus atliekų tvarkymo bendrovės platus surinki-

mokestinimą šalyje. Automobilių mokestis, ekspertų vertinimu, paskirstys mokestinę naštą ir tinkamai užtikrins biudžeto pajamas.

V.Balčiūnienė įsitikinusi, kad kol valstybėje nebus sukurta mokestinė sistema, skatinanti rinktis ekologiškesnių technologijų automobilius, lietuviai ir toliau pirks senas, aplinką teršiančias transporto priemones. Transporto specialistai sutinka, kad valstybė turėtų imtis ryžtingesnių veiksmų.

Pasiteiravus vairuotojų, ar jie žino apie galimybę sutaupyti vairuojant savo turimą automobilį, vilniečiai ir kauniečiai teigė mažai apie tai težinantys. „Na ką gali sutaupyti važiuodamas senu benzininiu automobiliu?“ – tokį skeptišką klausimą dažniausiai užduodavo kalbinti vairuotojai. mo tinklas, operatyvus ir individualus aptarnavimas.

Autoservisai tinkamai tvarkyti automobilių remonto metu susidarančias pavojingas atliekas privalo pagal Lietuvos Respublikos teisės aktuose (Atliekų tvarkymo taisyklėse ir kt.) nustatytus reikalavimus: įmonės privalo rūšiuoti, saugoti, supakuoti vežimui pavojingas atliekas taip, kad jos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai. Šias atliekas privalu perduoti jas tvarkančioms įmonėms.

Apie UAB „Žalvaris“ UAB „Žalvaris“ yra viena didžiausių pavojingų atliekų surinkimo ir tvarkymo įmonių Lietuvoje, veikianti nuo 1965 m. Bendrovė renka, rūšiuoja, perdirba ir eksportuoja pavojingas atliekas, antrines žaliavas, elektros ir elektronikos įrangos atliekas, spalvotųjų ir juodųjų metalų bei jų lydinių laužą, teikia įmonėms kompleksinę aplinkosaugos dokumentų tvarkymo paslaugą, išduoda pažymas apie apmokestinamųjų gaminių, pakuočių atliekų tvarkymo užduočių įvykdymą. UAB „Žalvaris“ turi 7 regioninius centrus visoje Lietuvoje – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Utenoje ir mobilų skyrių Marijampolėje.

Per praėjusius metus UAB „Žalvaris“ apyvarta išaugo 70 proc. (palyginti su 2009 m. – 44,5 mln. Lt) ir pasiekė 76 mln. Lt. 2010 m. bendrovė sutvarkė daugiau nei 6 500 t pavojingų ir nepavojingų atliekų, Lietuvoje surinko daugiau nei 9 500 t švino akumuliatorių. Buvo paimta daugiau nei 100 pavadinimų skirtingų pavojingų ir nepavojingų atliekų.

Didžiausiame „Žalvario“ filiale Atliekų utilizavimo centre surenkama ir perdirbama dalis atliekų, paimamų iš klientų ir surenkamų per regionines akcijas.

2010 metais perdirbta daugiau nei 12 000 t akumuliatorių. Dalis akumuliatorių buvo importuota iš kitų šalių. Šiuo metu bendrovė turi 10 atliekų supirkimo aikštelių ir daugiau nei 1 200 specialiųjų stacionarių punktų – specializuotų konteinerių visoje Lietuvoje.

Dirbama daugiau nei su 3 800 autoservisų, transporto kompanijų, pramonės ir žemės ūkio įmonių. Klientus atliekų tvarkymo ir aplinkosaugos klausimais visoje Lietuvoje konsultuoja ir aptarnauja per 150 darbuotojų.

Daugiau informacijos www.zalvaris.lt (Užs. 362)

2011 m. gegužės 27–birželio 3 d., Nr. 21 (65)

Gimtasis kraštas

Sportas

Prieš finalą – žodžių karas su žurnalistais Rytoj Londone bus žaidžiamos Europos čempionų lygos finalinės rungtynės, kuriose susitiks ispanų „Barcelona“ ir Mančesterio „United“.

Legendinis „Wembley“ laukia lemiamos kovos Ispanijos futbolo čempionės „Barcelona“ futbolininkai atvyko į Londoną, kur rytoj Čempionų lygos finale kausis su šį sezoną pajėgiausia Anglijoje Mančesterio „United“ ekipa.

Katalonai į Anglijos sostinę iškeliavo dviem dienomis anksčiau nei planuota dėl vulkaninių pelenų debesies.

Ispanams buvo sudarytos puikios sąlygos treniruotis ir rengtis rungtynėms.

Sekso skandalas Britų ir pasaulio žiniasklaidai jau yra peno kalboms. Anglijos futbolo

7

Lenktynėse Airijoje pirmauja G.Bagdonas Lietuvos dviratininkas Gediminas Bagdonas laimėjo ketvirtą Airijoje vykstančių daugiadienių lenktynių „An Post Ras“ etapą. Jis 142 km nuvažiavo per 3 val. 42 min.

59 sek.

Tai antroji 25 metų lietuvio, atstovaujančio Belgijos komandai „An Post–Sean Kelly“, pergalė šiose lenktynėse. G.Bagdonas laimėjo ir antrą šių varžybų etapą.

Lenktynių lyderis iš Lietuvos bendrojoje įskaitoje antrą ir trečią vietas užimančius ukrainietį Aleksandrą Šeidyką bei bulgarą Nikolajų Michailovą lenkia 1 min. 16 sek.

Aštuonių etapų lenktynės baigsis sekmadienį.

čempionės Mančesterio „United“ komandos 69 m. strategas seras Aleksas Fergiusonas itin nemėgsta nepatogių klausimų. Tuo buvo galima įsitikinti spaudos konferencijoje.

Pastaruoju metu dėmesio centre yra atsidūręs šeimą turintis Mančesterio ekipos veteranas Rajanas Gigsas, kuris įsivėlė į sekso su vieno realybes šou žvaigžde skandalą.

Anglijos laikraščiuose mirgėjo straipsniai apie futbolininką, kurio pavardė netikėtame kontekste iškilo į viešumą šalies Bendruomenių rūmuose, kai juose kalbėdamas parlamento narys Džonas Hemingsas prasitarė, kad R.Gigsas per teisėsaugą bandė užkirsti kelią šios informacijos pasirodymui žiniasklaidoje.

Garsiausi futbolo specialistai Europoje pergalę finale prognozuoja ispanams.

Mes jį prigriebsime Pasinaudodamas proga, vienas AP naujienų agentūros žurnalistų Robas Harisas pasiteiravo A.Fergiusono,

Anglijos futbolo čempionės Mančesterio „United“ komandos 69 m. strategas seras Aleksas Fergiusonas itin nemėgsta nepatogių klausimų.

EPA-Eltos nuotraukos

kiek svarbus komandai yra R.Gigsas.

Suirzusio škoto atsakymas buvo lakoniškas: „Svarbūs yra visi ekipos futbolininkai.“ Po kelių akimirkų A.Fergiusonas jau šnibždėjo savo padėjėjai Karenai Šotbolt. Paklausęs, ar R.Harisas dalyvaus ir šiandien vyksiančioje spaudos konferencijoje, ir sulaukęs teigiamo atsakymo, „United“ treneris nukirto: „Tada jį ir prigriebsime. Neįleiskite jo į spaudos konferenciją.“ Vis dėlto škoto užmačios iškilo į viešumą, nes tylų pokalbį buvo galima nugirsti dėl gausybės mikrofonų, kurie stovėjo ant stalo. „United“ atstovas, komentuodamas situaciją, patikino, kad uždrausti žurnalistams atlikti savo pareigą A.Fergiusonas galimybių neturi.

Favoritai – ispanai Kalbėdamas apie artėjantį lygos finalą, A.Fergiusonas teigė nemanąs, kad favoritų etiketę būtų galima klijuoti Ispanijos čempionams. „United“ vairininkas taip pat tikisi išspręsti ar-

gentiniečio, geriausio pasaulio futbolininko Lionelio Mesi klausimą. „Tris kartus rungtyniavome su „Barcelona“ ir visuomet rasdavome priešnuodžių prieš jų lyderius. Šeštadienį tikimės išspręsti ir Lionelio Mesi klausimą“, – sakė A.Fergiusonas.

A.Fergiusonas taip pat prisiminė 2009 m. finalą. 2009 m. Romoje „United“ 0:2 nusileido klubui „Barcelona“. „Kai mes praleidome pirmąjį įvartį, praradome koncentraciją, nesugebėjome tinkamai persigrupuoti.

Tuomet L.Mesi žaidė aikštės viduryje ir sukėlė mums nemažai sunkumų.

Taigi koncentracija bus vienas svarbiausių dalykų šiame finale“, – sakė A.Fergiusonas.

A.Fergiusonas „Sky Sports“ taip pat patvirtino, kad Mančesterio klubas artimiausiu metu įsigis Madrido „Atletico“ 20-metį vartininką Davidą de Geą, kuris turėtų pakeisti karjerą baigiantį Edviną van der Sarą. Šaltinių vertinimu, už ispaną Anglijos čempionai sumokės apie 21 mln. eurų.

GK, Eltos inf.

EPA-Eltos nuotrauka

Imtynininkai Vokietijoje iškovojo bronzą Vokietijoje vykusiame tarptautiniame jaunių laisvųjų imtynių turnyre Lietuvos atstovai – raseiniškis Andrius Žėkas ir kaunietis Karolis Buslys – svorio kategorijoje iki 46 kg iškovojo bronzos medalius.

Turnyre dalyvavo 132 sportininkai iš Lietuvos, Rusijos, Bulgarijos.

GK, Eltos inf.

„Eurobasket 2011“ pristatytas Gruzijoje Dirko Novickio komanda – NBA finale

Dirkas Novickis turi galimybę pirmą kartą istorijoje tapti NBA čempionu.

EPA-Eltos nuotrauka

Šiaurės Amerikos nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) čempionato Vakarų konferencijos finalo penktosiose rungtynėse Dalaso „Mavericks“ komanda namuose 100:96 (26:27, 26:28, 20:21, 28:20) įveikė Oklahomos „Thunder“ ekipą ir laimėjo seriją iki keturių pergalių 4:1. „Mavericks“ NBA finale žais po penkerių metų pertraukos.

Dalaso komandai Dirkas Novickis ir Šonas Merionas pelnė po 26 taškus, Chosė Chuanas Bareja – 14, Džeisonas Teris – 12.

Oklahomos ekipoje Raselas Vestbrukas surinko 31 tašką, Kevinas Durantas ir Džeimsas Hardenas – po 23, Nikas Kolisonas pridėjo 12 taškų.

Dalaso „Mavericks“ klubas dėl NBA čempiono titulo kovos su Majamio „Heat“ ir Čikagos „Bulls“ poros nugalėtoja.

GK, Eltos inf.

Šiemet Lietuvoje vyksiančio Europos vyrų krepšinio čempionato („Eurobasket 2011“) ambasadorius Arvydas Sabonis pristatė artėjančias pirmenybes gruzinams, kurie sudarys didžiausią sirgalių grupę Klaipėdoje. „Man visada buvo malonu atvykti į Gruziją. Dabar dar maloniau, nes atvykau ne žaisti, o pakviesti jus į krepšinio šventę Lietuvoje, – sakė A.Sabonis Gruzijos žiniasklaidai ir krepšinio bendruomenei. – Džiaugiuosi, kad Gruzijos rinktinė pagaliau pateko į finalinį Europos čempionato etapą.“ A.Sabonis prisiminė, kaip žaisdavo Tbilisyje, kai Kauno „Žalgiris“ dar rungtyniavo Sovietų Sąjungos pirmenybėse. „Čia visada būdavo sunku, niekada nesame laimėję dideliu skirtumu, tačiau čia visada būdavo smagu“, – pasakojo „Eurobasket 2011“ ambasadorius.

Gruzijos žiniasklaida klausinėjo A.Sabonį apie Klaipėdos pasirengimą čempionatui, apie Gruzi-

Legendinį krepšininką Arvydą Sabonį gruzinai sutiko labai draugiškai.

EPA-Eltos nuotrauka

jos rinktinės galimybes ir naująją Gruzijos rinktinės aprangą, pažymėtą nauju prekės ženklu „Sabonis 220“. „Per burtų traukimą gavote ne tik puikią vietą – Klaipėdą, bet ir labai palankią grupę. Drįsčiau spė-

ti, kad į Vilnių jūsų rinktinė tikrai atvyks“, – sakė A.Sabonis.

Gruzijos rinktinė čempionato kovas pradės Klaipėdoje. Jau žinoma, kad ten atvyks ne mažiau kaip 1 000 Gruzijos krepšinio aistruolių.

GK, Eltos inf.

8

Gimtasis kraštas

Sodo lapas

2011 m. gegužės 27–birželio 3 d., Nr. 21 (65)

Gausiau dera tinkamai suformuoti augalai Gegužės mėnesį į šiltnamį baigiami sodinti šilumą mėgstančių augalų daigai. Svarbu juos pradėti formuoti laiku. Bendra taisyklė tokia: kuo mažiau ūglių, tuo greičiau bręsta pirmasis derlius, tačiau augalas užaugina mažiau vaisių, trumpesnis derėjimo periodas. O formuojami augalai kompaktiškesni, juos galima sodinti tankiau, todėl iš tokio pat ploto gaunamas didesnis derlius. Kiekvienos rūšies augalai formuojami kitaip.

Pomidorai: vienas stiebas ir 7–8 kekės

Pomidorai formuojami vienu stiebu, paliekant 7–8 žiedynų kekes.

Visi šoniniai ūgliai, susiformuojantys lapų pažastyse, pašalinami. Vieną apatinį ūglį su žiedyno keke gali-

ma palikti, o kitus pašalinti, kai pasieks 8 cm ilgį. Tai geriausia daryti iš ryto, kai ūgliai lengvai lūžta. Paliekami 2 cm kelmeliai, kad nepradėtų formuotis nauji ūgliai. Pažastiniai ūgliai šalinami reguliariai. Formuojant augalus su dviem stiebais, derantiems stiebams pašalinamos viršūnės (virš trečios žiedyno kekės, o jeigu vasara šilta, sausa – virš ketvirtos). Taip skatinamas vaisių formavimasis ir nokimas. Tai ypač svarbu aukštaūgėms vėlyvesnėms veislėms. Ūgliai šalinami kartu su žiedynais, ant kurių vaisiai neužsimegs.

Daug lemia ir pomidorų veislė.

Determinantinėms veislėms, kurios genetiškai užprogramuotos leisti mažiau ūglių, būtina šalinti visus šoninius pažastinius ūglius. Indeterminantiniams pomidorams, kurie nustoja augti tik paveikus išorės veiksniams, patartina prignybti pagrindinį stiebą virš trečio lapo ir pašalinti visus pažastinius ūglius.

Baklažanai formuojami panašiai kaip paprikos Augalus galima pradėti formuoti dar kai yra daigai: pasirodžius penktam tikrajam lapui, prignybiamas augimo taškas. Tada ima augti šoniniai ūgliai, augalai tampa sveikesni, kresnesni.

Persodinti baklažanai formuojami taip: kai pasiekia 20–25 cm aukštį, pašalinama pagrindinio stiebo viršūnė. Augalui pradėjus šakotis, paliekami 2–3 stipriausi ūgliai. Vaisiai kaip tik auga ant šoninių ūglių. Stiebų viršūnės, susiformavus 3–4 vaisiams, prignybiamos. Tai ypač svarbu vidutinio vėlyvumo ir vėlyvosioms veislėms. Ankstyvųjų veislių augalams, kurie užaugina ne daugiau kaip 5–8 vaisius, keras neformuojamas.

Paūgėjusius augalus reikia pririšti kaip paprikas. Nauji ūgliai šalinami, kol ne didesni kaip 5 cm. Karštu, drėgnu oru ypač svarbu šalinti apatinius ūglius. O karštą ir sausą vasarą – priešingai, juos verčiau palikti, kad lapų masė neleistų išgaruoti

dirvos drėgmei. Ant augalo turi būti ne daugiau kaip trys stiebai. Baklažanai labai mėgsta šviesą. Jeigu lapai užstoja žiedelį, vaisius neužsimegs.

Kad kiekvienas žiedas gautų pakankamai saulės, visus jį pridengiančius lapus reikia laiku šalinti.

Kaip suvaldyti agurkus Formuoti reikia ne visų veislių agurkus. Labiau pagloboti tenka vėlyvąsias veisles, nes paprastai augalai turi daugiau vyriškų žiedų negu moteriškų. Žiedų tipą atskirti nesunku: vyriškieji neturi užuomazgų.

Kai kurios veislės ir hibridai krauna daugiausia moteriškus žiedus (pvz., ‘Libelle‘). Norint suvaldyti augimą ir derėjimą, daroma taip: po sodinimo

praėjus 10–15 dienų, augalas špagatu pririšamas prie vielų ir formuojamas vienu stiebu, paliekant šoninius ūglius. Pirmutinių 4 tikrųjų lapų pažastyse išgnybiami nereikalingi žiedai ir ūgliai. Kitiems 5–6 šoniniams ūgliams leidžiama augti iki 20 cm ilgio (viršūnės prignybiamos). Aukščiau paliekami 30–40 cm ilgio ūgliai (viršūnės prignybiamos), o dar aukščiau, prie vielos – jau 40–50 cm ilgio ūgliai (viršūnės prignybiamos).

Lapų turi būti tiek, kad kiekvienam tektų po užuomazgą. Ūgliai prignybiami tik jauni, kol neperaugę.

Plėveliniuose šiltnamiuose agurkai paprastai formuojami vienu stiebu. Prieš žydėjimą virš 6–7 lapo prignybiama pagrindinio stiebo viršūnė.

Prignybtiems augalams kas 5–6 dienos lapų pažastyse susiformuoja šoniniai ūgliai, ant kurių auga daug daugiau užuomazgų negu ant pagrindinio stiebo. Viršutinių lapų pažastyse paliekami du trys ūgliai. Jie leidžiami žemyn, prignybiami 1–1,2 m aukštyje.

Maži ir aukštaūgiai paprikų krūmeliai Saldžioji paprika – krūminis augalas. Kai jis išauga iki 15 cm, reikia pašalinti augimo viršūninius taškus. Tai paskatina šakojimąsi. Kai susiformuoja reikiama krūmo forma, šoniniai ūgliai šalinami. Vėlyvesniam derliui vėliau išaugusius kai kuriuos ūglius galima palikti.

Tolesnis augalo formavimas priklauso nuo jo tipo. Žemaūgės paprikos (iki 60 cm aukščio) nebeformuojamos. Vidutinio augumo paprikos, auginamos šiltnamyje, taip pat nereikalauja specialaus formavimo. Tereikia šalinti apatinius lapus ir ūglius be vaisių.

Aukštaūgės paprikos formuojamos taip: išaugus 9–12 lapų ir daugiau, iš šoninių ūglių atrenkami du stipriausi, o kiti prignybiami, jiems paliekant vieną lapą, vieną vaisių. Pašalinami visi žiedai ir užuomazgos iki pagrindinio stiebo pirmutinio išsišakojimo.

Kai pradeda šakotis skeletiniai ūgliai,

papildomai leidžiama augti vienam gerai išsivysčiusiam ūgliui, o silpnas prignybiamas po pirmuoju lapu. Tai kartojant kas kelias dienas, pagerinamas augalo apšvietimas ir vėdinimas. Visos skeletinės šakos parišamos (kiekviena atskirai). Paprikų ūgliai labai trapūs, su jais reikia elgtis atsargiai.

Janina AUGULYTĖ, Raimundo Šuikos nuotraukos

Grambuolių lervos sunkiai išnaikinamos Šiemet daug bėdos soduose, ypač braškynuose, pridarė grambuolių lervos.

GK archyvo nuotrauka

Pasak entomologės dr. Marcelės Ryliškienės, paprastųjų grambuolių lervos dirvoje gyvena 3–4 metus. Vabalai skraido gegužę ir deda kiaušinėlius dirvoje, prie augalų šaknų. Išsiritusios lervos žiemoti sulenda giliau.

Antrais ir trečiais augimo metais jos ėdriausios, augalams padaro daugiausia žalos, mat minta įvairių daržovių, varpučių, kt. piktžolių šaknimis. Lietuvoje registruotų cheminių apsaugos priemonių nuo šių kenkėjų nėra.

Lervos pridaro daug žalos ne tik sodams, bet ir medelynams, jauniems miškams.

Atsikratyti kenkėjo padeda mechaninės priemonės, dirvos dirbimas, varpučio naikinimas. Lervų knibždančiame plote verčiau palikti juodąjį pūdymą, dirvą per vasarą daug kartų įdirbti, iškastas lervas naikinti mechaniškai. Svarbus gilusis arimas prieš užšąlant. Be to, tarp lysvių pravartu padėlioti mėšlo krūvelių, jas apdėti lapais, augalinėmis atliekomis. Čia noriai sulenda grambuoliai. Pašalus šios krūvelės apverčiamos.

Grambuolių lervos vengia vietų, kur auga bastutiniai augalai: lubinai, dobilai, šeivamedžiai ir kt. Nemėgsta tankių, dirvą užpavėsinančių pasėlių, senų pievų. Grambuolių suaugėliai, dar vadinami karkvabaliais, vėsiu oru būna nerangūs. Anksti iš ryto juos nesunku nukrėsti nuo medžių ant kokio nors patiesalo ir sunaikinti. Kova bus tuo efektyvesnė, kuo daugiau kaimynų apylinkėje ja užsiims.

Biologinis kovos būdas – sudaryti palankias sąlygas gyventi ir daugintis grambuolius naikinantiems paukščiams, žinduoliams. Iš paukščių daugiausia grambuolių sunaikina varnėnai, strazdai, kėkštai, pelėdos; iš žinduolių – kurmiai, pelėnai ir barsukai.

GK inf.

Išsaugoti sodo sveikatą padės profilaktika Augalams, kaip ir viskam, kas gyva, galioja taisyklė: ligų lengviau išvengti negu jas gydyti. Užleistos ligos tampa nevaldomos.

Orams atšilus, susidaro tinkamos sąlygos ne tik augalams augti, bet ir daugintis įvairių ligų sukėlėjams: miltligės, rūdžių, pilkojo puvinio ir kt. Grybeliai pirmiausia įsiskverbia į silpnesnių, per tankiai augančių, nepakankamai patręštų arba pertręštų augalų audinius. Ligas sukeliančias sporas vėjas gali pernešti gana toli, jos ilgai išlieka gyvybingos ant augalų ir dirvoje. Sporos iš žemės patenka į augalus per šaknis, dauginasi šiltoje drėgnoje aplinkoje.

Norint išvengti grybinių ligų, pirmiausia turi būti patikima sėkla ir kita sodinamoji medžiaga, augalams užtikrintos geros vystymosi sąlygos.

(Užs. 268)

Atšilus sode pradeda daugintis įvairūs ligų sukėlėjai.

Palaikyti augalų sveikatą padeda paprastos priemonės: • sergančių augalų lapai sugrėbiami ir atokioje vietoje užkasami ar sudeginami, dirva šiek tiek pabarstoma pelenais; • augalų gynybinės galios stiprinamos juos laiku tręšiant mineralinėmis ir organinėmis trąšomis, purenant dirvą bei laistant;

Raimundo Šuikos nuotrauka

• kad nesusidarytų palankus mikroklimatas sporoms daugintis, retinami pasėliai; • kur yra pavojus, kad augalus gali pažeisti miltligė ir rūdys, verta sodinti česnakus ir pelynus; • toje pačioje vietoje metų metus nesodinti tų pačių rūšių augalų, rinktis ligoms atsparias veisles.

GK inf.

2011 m. gegužės 27–birželio 3 d., Nr. 21 (65)

Gimtasis kraštas

Sveikata

9

Jei sugėlė uodai Labiau sušilus orams, pasirodo ramybės drumstėjai – uodai. Jie ne tik erzinančiai zyzia, bet dar ir skaudžiai gelia. Be to, dar ilgai jaučiame įgėlimo pasekmes.

Taigi kokių priemonių savijautai pagerinti po uodų atakų reikėtų imtis.

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, iki 3 proc. Žemės gyventojų yra užsikrėtę hepatito C virusu.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Liga pasalūnė kerta per kepenis Išgirdę diagnozę „hepatitas C“, neretai ir gydytojai, ir pacientai nuleidžia rankas. Tačiau virusas pavojingas ne visiems: jį gali įveikti stipri imuninė sistema.

Vida TAVORIENĖ Medikai ir Sergančiųjų kepenų ligomis asociacija keturiuose šalies miestuose neseniai surengė akciją, kurios metu kvietė žmones atlikti hepatito C testą. Tokio pobūdžio akcija šalyje buvo antroji. Pirmąkart buvo ištirta 1,5 tūkst. gyventojų ir nustatyta, kad C virusu yra užsikrėtę vidutiniškai 2,44 proc. gyventojų.

Nesukelia įtarimų Gydytojai sako, kad hepatitas C – klastinga ir pavojinga liga, žmogaus organizme dažnai ilgą laiką tūnanti be ryškesnių simptomų, tačiau iš lėto naikinanti kepenis. Dėl to šis virusas vadinamas tyliuoju žudiku. Todėl nemažai žmonių net neįtaria, kad gali būti užsikrėtę hepatitu C. „Ligonių, gydomų nuo hepatito C, skaičius – tik ledkalnio viršūnė. Šis virusas paplitęs kur kas plačiau“, – tvirtino Kauno medicinos universiteto Infekcinių ligų klinikos profesorius Alvydas Laiškonis.

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, iki 3 proc. žemės gyventojų yra užsikrėtę hepatito C virusu. Pasak medikų, Lietuvoje kasmet gydoma apie 600 lėtiniu hepatitu C sergančių žmonių. Maždaug ketvirtadaliui ligonių išsivysto komplikacijos. Hepatitas C linkęs progresuoti į kepenų cirozę ar vėžį.

Sužino atsitiktinai Pasak gydytojų, blogiausia tai, kad hepatito C virusu užsikrėtę žmonės dažnai ilgą laiką (10–20 metų) nejaučia ypatingų šios ligos požymių, todėl ir nesikreipia į gydytojus. Dažnai apie šią klastingą ligą žmonės sužino atsitiktinai: norėdami tapti donorais ar atlikdami tyrimus dėl kitų ligų. „Dėl irstančių kepenų ląstelių atsiranda viso organizmo intoksikacija. Kai kurie ligoniai jaučia bendrus simptomus: greitesnį nuovargį, silpnumą, kartais apetito stoką, sąnarių skausmus, tačiau šie požymiai būdingi ir kitoms ligoms. Nėra požymių, būdingų kepenų uždegimui. Jei ligonis

serga klasikine gelta (hepatitu A, B), ligos požymiai aiškūs. O hepatito C klinika mažai išreikšta, todėl ir gydytojams sunku ją nustatyti“, – aiškino profesorius A.Laiškonis.

Gydytojas pabrėžė, kad šis hepatito virusas atrastas neseniai (1989 m.), o Lietuvoje apie jį sužinota maždaug prieš 14 metų. Todėl ir medikų patirtis gydyti šia liga sergančius žmones nėra didelė. „Ligos požymiai ir progresavimas gana individualūs. Kartais būna, kad užsikrėtusiųjų šiuo virusu kepenų ląstelių rodikliai normalūs.

Tai klaidina gydytojus“, – sakė profesorius A.Laiškonis.

Antivirusiniai vaistai sukelia kančias Medikai tvirtina, kad svarbu anksti nustatyti hepatitą C. Tuomet daugiau galimybių šią ligą sėkmingai gydyti.

Visiškai išgydyti hepatito C ir sunaikinti viruso, anot A.Laiškonio, kol kas neįmanoma, nors ligoniams skiriami modernūs vaistai.

Svarbu anksti nustatyti hepatitą C. Tuomet daugiau galimybių šią ligą sėkmingai gydyti. „Galime tik šiek tiek prislopinti virusą. Taikant modernų gydymą maždaug 60 proc. ligonių savijauta pagerėja, viruso veikimas prislopinamas. Tačiau po ilgo, varginamo ir brangaus gydymo daliai ligonių virusas vėl pradeda daugintis, tenka ir vėl gydyti. Be to, rezultatai priklauso ir nuo viruso potipio“, – tvirtino gydytojas.

Gydymo kursas trunka vienus metus ir kainuoja apie 60 tūkst. litų. Gydymą kompensuoja ligonių kasos, tačiau lėšos yra ribotos. Rekomenduojama pirmiausia gydyti jaunimą. Nustatyta, kad geriau išgyja moterys.

• Uodų sugeltas vietas būtinai nuplaukite švariu vėsiu vandeniu su muilu ir netrindami nusausinkite. Tada ant skaudamų vietų uždėkite ledo arba kitokį šaltą kompresą, įkandimų vietą patepkite dezinfekuojamuoju tirpalu, o tada preparatais, kurie efektyviai malšina uždegimą ir niežulį, mažina skausmą ir tinimą.

• Niežulį galima panaikinti geriamosios sodos tirpalu (pusę arbatinio šaukštelio sodos išmaišyti stiklinėje vandens), actu (skiestu per pusę su vandeniu) ar kalio permanganato tirpalu. Galima 15 min. ant sugeltos vietos palaikyti vatos gniužulėlį, suvilgytą spiritiniu medetkų žiedų antpilu.

• Galima patrinti žaliu svogūnu arba patepti česnako sultimis.

• Įkandimus galima patepti ūkišku muilu, citrinos sultimis, kefyru ar rūgpieniu.

• Skausmą ir niežulį gerai naikina šviežiai trinti pelyno, petražolės, mėtos ar gysločio lapai.

• Nereikėtų pamiršti tepalo „Žvaigždutė“. Jis, beje, taip pat gerai atbaido uodus.

GK inf.

GK archyvo nuotrauka

Kaip kalbėti su gydytoju

„Ligos požymiai ir progresavimas gana individualūs“, – sako prof. A.Laiškonis.

GK archyvo nuotrauka

Nemažai yra ir tokių, kurie nuo hepatito C pasveiksta negydomi. Manoma, kad iš 100 užsikrėtusių 20 ar 30 gali pasveikti, net ir nežinodami, kad turėjo užkratą. Klastingą virusą įveikia žmonės, kurių stipri ir sveika imuninė sistema.

Kaip užsikrečiama Tapti hepatito C, kuriuo užsikrečiama per kraują, auka galimybių nemažai. Didelė rizika šiuo virusu užsikrėsti intraveniniams narkomanams.

Pastarieji dažniausiai pasigauna dvi infekcijas: ŽIV ir hepatitą C. Šiuo virusu užsikrėsti galima per bet kokias medicinines intervencijas (jei naudojamos nevienkartinės priemonės ar jos nepakankamai dezinfekuotos), kosmetikos kabinete (atliekant manikiūrą, pedikiūrą). Prie didesnės rizikos grupės priklauso ir gydytojai, medicinos personalas.

Nemaža grėsmė susirgti hepatitu C ir darantis tatuiruotes. Pasak profesoriaus A.Laiškonio, su pirmo kurso medicinos studentais atlikti tyrimai parodė, kad tarp hepatitu C užsikrėtusių žmonių 8 kartus buvo daugiau tų, kurie turėjo tatuiruotes.

Retai virusas perduodamas lytiškai, per buitį. Viena iš profilaktinių šios ligos priemonių – asmeninė higiena. Rekomenduojama nesinaudoti svetimais higienos įrankiais.

Anot profesoriaus A.Laiškonio, Lietuvoje jau yra modernių būdų ištirti donorų kraują, todėl nėra galimybės užsikrėsti jį perpilant.

Lankantis pas gydytoją reikia kaip galima išsamiau apibūdinti savo būseną ir savijautą. Daug medikų pastebi, kad pacientai paprastai to nesugeba. Todėl prieš vykdami pas medikus pabandykite atsakyti į šiuos klausimus, kurie turėtų tiksliau ir konkrečiau informuoti gydytoją apie jūsų negalavimus bei padėti greičiau nustatyti tikslią diagnozę: • Kurioje kūno vietoje skauda labiausiai?

• Kur, kaip plačiai skausmai sklinda? Kokias kūno dalis apima?

• Ar skausmas „šokinėja“ iš vienos kūno dalies į kitą?

• Kada – dieną ar nak – paprastai skauda?

• Kaip dažnai skauda: kasdien, kartą per savaitę, mėnesį ar nuolat?

• Kiek trunka skausmas?

• Kaip skausmai prasidėjo? Staiga ar palengva? Ar jie stiprėja?

• Kaip apibūdintumėte skausmą: veriantis, pulsuojantis, deginantis, duriantis, nepakeliamas, maudžiantis?

• Ar kiekvienąkart skauda vienodai?

• Kai skauda – vaikštote, sėdite ar gulite lovoje?

• Kokie dar negalavimai kamuoja: sunku susikaupti, pykina, nėra jėgų, sutriko miegas, krito ar staiga padidėjo apetitas, sutriko virškinimas, atsirado jautrumas šviesai ir triukšmui, dažnai vemiate, tinsta kojos ar paakiai ir pan.?

• Kokius vaistus vartojate dabar?

Kokius vartojote anksčiau?

• Ką sunku daryti: judėti, kalbėti, gerti, ryti?

• Gal būnate neramus ar nenuilstantis?

• Norite tik likti viena(s) ir gulėti lovoje ar priešingai – vienas jaučiatės dar blogiau?

• Jaučiate poreikį tausoti jėgas?

• Kaip gydėtės iki šiol? Nupasakokite, ką išbandėte? Kas padėjo, o kas – ne?

• Ar skausmą, blogą būseną siejate su kokiais nors įvykiais – nelaimingais atsitikimais, netektimi?

Pacientas vizitui pas gydytoją turėtų rengtis iš anksto.

GK inf.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

10

Gimtasis kraštas

Užribis

Nebaudžiamų savininkų palaidi šunys kelia didžiulę grėsmę žmonėms

Baudos daugelį šunų savininkų mažai jaudina.

Vismantas ŽUKLEVIČIUS Šalies policijos pareigūnai ir miestų savivaldos atstovai vis dažniau sulaukia sunerimusių gyventojų prašymų im s griežtesnių priemonių prieš Gyvūnų laikymo taisyklių nepaisančius šunų šeimininkus.

Pridaro skaudžių nelaimių Kaune, V.Krėvės prospekte, prie buvusio prekybos centro „Rėda“ kovinės veislės šuo pitbulterjeras užpuolė 72 metų vyrą ir jį smarkiai sužalojo.

Garbaus amžiaus kauniečiui itin apkandžiotos rankos: nutraukti raumenys, sutraiškyti kaulai. Šuns savininkui nustatytas 2,33 promilės girtumas.

Tarp vyrų nebuvo kilęs konfliktas.

Panevėžyje, Respublikos gatvės daugiabučio namo laiptinėje, agresyvus šuo užpuolė moterį. Nuo to paties gyvūno nukentėjo dar keturi gyventojai. Visiškai girtas šuns šeimininkas agresyvų gyvūną iš buto išleido be antsnukio. Pastarasis puolė pirmą pasitaikiusį žmogų.

Pasak policijos pareigūnų, tai tik keli skaudūs įvykiai, kada neatsakingi gyvūnų prižiūrėtojai pridaro skaudžių nelaimių aplinkiniams. „Norint laikyti kovinių veislių šunis, įstatymai reikalauja atlikti daug procedūrų. Neretai tokių šunų šei-

Raimundo Šuikos nuotraukos

mininkai nebaigia išklausyti kursų.

Koviniai ir agresyvūs šunys yra nenuspėjami“, – sakė Gyvūnų globėjų asociacijos specialistai.

Pagal įstatymus, kovinius šunis galima laikyti tik tada, kai jie yra kastruoti ir sterilizuoti. Pažymų apie šuns sterilizavimą abiejų šunų šeimininkai neturėjo. Gyvūnų globėjų asociacija nerado ir duomenų, kad šie šunys būtų lankę dresūros mokyklas. Kovinėms veislėms dresūra yra būtina.

Pagal įstatymus, kovinius šunis galima laikyti tik tada, kai jie yra kastruoti ir sterilizuoti.

Kelia pavojų aplinkiniams Kaunietis Tomas dar dabar prisimena prieš porą metų įvykusį skaudų nutikimą. „Dieną mane užpuolė didelis šuo. Nepamenu jo veislės, bet tikriausiai tai buvo kovinis šuo. Labai agresyvus šuo. Iš karto puolė mane,

parvertė. Laimė, šeimininkas greitai jį nuo manęs atitraukė“, – sakė Dainavos rajone gyvenantis kaunietis.

Tomui teko ne tik žaizdas gydytis, bet ir nuo pasiutligės skiepytis. „Šeimininkas, aprėkęs savo augintinį dėl netinkamo elgesio, greitai dingo iš įvykio vietos. Bijojau, kad gyvūnas mane galėjo užkrėsti kokia liga, tad nedelsdamas nuėjau į ligoninę. Laimei, jokio užkrato nebuvo, tačiau šoką dar ilgai jaučiau“, – sakė 27-erių vyras.

Pasak Tomo, nors šuo buvo su pavadėliu, šeimininkas jį buvo paleidęs. „Toks didelis šuo be antsnukio labai pavojingas. Po to įvykio pradėjau paniškai bijoti šunų. Jei matau, kad vedasi – apeinu kelių metrų atstumu“, – sakė Tomas.

Kaunietis pasigenda didesnio pareigūnų dėmesio gyvūnų šeimininkams. Pasak vyriškio, neatsakingų šeimininkų paleisti augintiniai gali užpulti ir suluošinti praeivius ne tik ekskrementų nusėtuose žaliuose miesto plotuose, bet ir tiesiog gatvėje.

Apsigin nelengva „Išsisukti nuo puolančio šuns sunku. Tai stiprus, manevringas gyvūnas. Jei šuo grėsmingai artėja, nebėkite, neklykaukite ir kitaip neaud-

2011 m. gegužės 27–birželio 3 d., Nr. 21 (65) rinkite šuns. Sustinkite kaip medis.

Rankas sukryžiuokite ant krūtinės ir lėtai traukitės atgal. Galite bandyti ką nors mesti tolyn – tai nukreips šuns dėmesį ir turėsite galimybę atsitraukti“, – sakė gyvūnų globos namų darbuotojas Marius.

Pasak keletą šunų auginančio Mariaus, stipresnių nervų žmonės priešindamiesi gali bandyti šuniui „atiduoti“ kandžioti vieną ranką (jei yra laiko iki atakos, ją galima apvynioti kokiu drabužiu), o laisva ranka gali badyti jo akis. „Galite bandyti šuniui į nasrus sugrūstą ranką kišti dar giliau – tada sukandimas bus silpnesnis, o gal tas manevras šuniui taip nepatiks, kad jis visai paleis ranką“, – pataria šunų specialistas.

Gana dažnai šunys puola naktį.

Elgtis reikėtų taip: jei turite gerą prožektorių, nukreipkite šviesos spindulį užpuolikui tiesiai į akis ir žiūrėkite, kad jis neišsisuktų ir neužbėgtų iš nugaros. Šuo nepuola, kada yra apakinamas. Tuomet lėtai atsitraukite toliau nuo šuns.

Vis dėlto, pasak specialistų, geriausias būdas apsiginti nuo šuns – panaudoti dujų balionėlį.

Gresia baudos Neseniai Alytaus teisėtvarkininkai stebėjo, kur ir kaip gyventojai vedžioja šunis, o nusižengėliams surašė administracinio teisės pažeidimo protokolus, kitus įspėjo.

Per keturias dienas nedrausmingiems naminių gyvūnų savininkams buvo surašyti 27 administracinio teisės pažeidimo protokolai pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnį. Už šunų vedžiojimą tam nenumatytose vietose, išmatų nesurinkimą ir kitus pažeidimus naminių gyvūnų šeimininkams gresia įspėjimas arba piniginė bauda iki 200 litų.

Tačiau baudos daugelį šunų savininkų mažai jaudina. Pasak vilniečio Audriaus, jam į baudas nusispjauti. „Šunis vedžioju Neries upės pakrantėmis. Gamtinius reikalus jie atlieka šlaite, tad surinkti išmatas būtų sudėtinga, o kad ir lengva būtų, to nedaryčiau“, – sakė Antakalnyje du labradorus auginantis Audrius.

Vilnietę Ievą baudos už aplinkos teršimą atgrasintų, tačiau kol nepagavo, nesuka sau galvos. „Apie baudas negirdėjau. Nemanau, kad policija tuo užsiima, bet jei pagautų, gal ir susimąstyčiau apie maišelių ir pirštinių pirkimą“, – sakė anglų mastifą auginanti mergina.

Ką turėtų žino gyvūnų savininkai • Gyvūnų savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų.

• Daugiabučių namų buto savininkas ar buto nuomininkas savo bute gali laikyti vieną šunį ir vieną katę. Bute leidžiama laikyti šuniukų ar kačiukų vadas iki 3 mėnesių amžiaus.

• Šunų ir kačių savininkas, laikantis gyvūnus daugiabučiame name, turi turėti raštišką sutikimą tų butų (ar patalpų) savininkų, su kurių butų ar patalpų sienomis, grindimis arba lubomis ribojasi butas, kuriuose laikomas gyvūnas.

• Iš buto į laiptinę ar koridorių šunis būtina vesti su pavadėliu ir antsnukiu. Maži dekoratyvinių veislių šunys gali būti vedami be antsnukio, bet su pavadėliu.

• Šunys neturi kelti grėsmės praeiviams.

• Jeigu viešoje vietoje šalia šunų ir kačių nėra savininkų, gyvūnai laikomi benamiais (su žetonais – beglobiais).

• Šunį vežti li u galima tik tuo atveju, jei tam neprieštarauja kiti žmonės, esantys li e.

• Šunis galima vedžioti tik tam skirtose teritorijose bei laukymėse arba kitose retai žmonių lankomose vietose.

• Gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad gyvūnai neterštų laiptinių, li ų, kitų bendrojo naudojimo patalpų, o priteršus savininkai ekskrementus turi išvalyti.

• Savininkai, vedžiojantys šunis ir kates viešose vietose, su savimi turi turėti priemones gyvūnų išmatoms surinkti.

• Daugiabučių namų butų ir individualių namų savininkai bei nuomininkai turi užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų triukšmo, netrikdytų žmonių ramybės ir viešosios rimties.

• Šuns, katės savininkas atsakingų pareigūnų reikalavimu privalo pateikti gyvūno vakcinacijos, o laikant agresyvų šunį ar jų mišrūną – ir registracijos dokumentus.

• Draudžiama šunis ir kates vedžioti masinėse žmonių susibūrimo vietose, kapinėse, mokyklų, sveikatos apsaugos įstaigų, vaikų lopšelių-darželių teritorijose, žaidimo ir sporto aikštelėse, stadionuose, pliažuose, skveruose, žaliojoje vejoje, parkuose, išskyrus pakraščius arba įrengtas šunų vedžiojimo aikšteles.

Gaisruose sužalotų gyventojų šiemet padaugėjo trečdaliu Šiais metais gaisruose sužalotų žmonių padaugėjo trečdaliu. Pagrindinės gaisrų priežastys – girtavimas ir neatsargus rūkymas. Daugiausia nelaimių pasitaiko apie 20-ą mėnesio dieną ir penktadieniais. Tai rodo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenys.

Per pirmą šių metų ketvirtį gaisruose nukentėjo 91 žmogus.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Gaisrininkų ir draudikų nuomone, gaisrų ir skaudžių nelaimių pavyktų išvengti, jeigu dažniau būtų paisoma saugumo taisyklių, tinkamai būtų montuojami inžineriniai įrenginiai, prižiūrimi ir eksploatuo-

jami statiniai, o kilus gaisrui – kuo skubiau iškviečiama priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba.

PAGD duomenimis, per pirmą šių metų ketvirtį gaisruose nukentėjo 91 žmogus. Daugiausia nelaimių ištikdavo apie 20-ą mėnesio dieną, penktadieniais. „Dažniausia skaudžių nelaimių priežastis – alkoholis ir neatsargus rūkymas. Blogai ir tai, kad kilus gaisrui neretai jį gesinti bando patys, reikiamų žinių ir patirties neturintys gyventojai“, – sakė PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Visuomenės informavimo

ir analizės skyriaus vyriausiasis specialistas Vladas Rakštelis.

Draudikų vertinimu, gaisrai pasiglemžia vis daugiau turto. Vien šiais metais „ERGO Lietuva“ užregistravo pusantro karto daugiau žalų nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. Panaši situacija ir kitose draudimo bendrovėse.

Gaisrus neretai sukelia be priežiūros palikti kūrenami židiniai ir krosnys, netvarkingi kaminai, elektros instaliacija ar jos gedimai, šildymo katilų sprogimai. Viena dažniausių gaisro priežasčių – ir padegimai.

Eltos inf.

2011 m. gegužės 27–birželio 3 d., Nr. 21 (65)

Gimtasis kraštas

Miesteliai

Saulius TVIRBUTAS

Šiuose dvaro statiniuose dabar įrengti butai.

„Kur Nevėžis nuo amžių pro Raudoną dvarą čystą vandenį savo ing Nemuną varo...“ – rašė mūsų literatūros klasikas Simonas Stanevičius, savo pasakėčios „Arklys ir meška“ veiksmo vietą pasirinkęs Raudondvarį. Prie dviejų upių įsikūręs miestelis mena mūšius su kryžiuočiais, išsaugojo istorinius grafo statinius, čia įkurtas lietuviškos muzikos patriarcho Juozo Naujalio, gimusio Raudondvaryje, muziejus, kasmet vyksta daug kultūrinių renginių.

Dėl gražių ir ramių vietų miestelis visais laikais viliojo įsikurti miestiečius.

Gyveno daug didikų Raudondvaris yra viena seniausių istoriniuose šaltiniuose minimų Kauno rajono gyvenviečių. Kronikose minima Vyrgalės pilis, kurios dabar nelikę. Čia nuolat virė lietuvių ir kryžiuočių kovos.

Raudondvario vardo kilmė sietina su raudonų plytų dvaru, minimu ir S.Stanevičiaus pasakėčioje. Renesanso stiliaus didikų rezidenciją XVI a. įkūrė Kauno vėliavininkas Vaitiekus Dziavaltauskas. Pasakojama, kad pilies pamatus įsakė padėti Barbora Radvilaitė. Ši vietovė tada vadinta Naujuoju Aukštadvariu, o iki XVII a. vidurio – Aukštuoju Raudondvariu.

Po Dziavaltauskų šeimos dvare trumpai gyveno Kosakovskiai, o nuo 1652 m. dvarą valdė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis etmonas Jonušas Radvila, vėliau – jo pusbrolis Boguslavas. 1662 m. dvarą nusipirko Vorlovskiai, o XVIII a. antroje pusėje – Zabielos. XIX a. pr.

Raudondvario dvaro sodyba tapo grafų Tiškevičių šeimos nuosavybe.

Tiškevičių indėlis Tiškevičių šeimos valdymo laikotarpiu Raudondvario dvaras ėmė garsėti kaip kultūros centras. Grafai restauravo rūmus, pastatė oranžeriją, sutvarkė arklides, įkūrė parką. Rūmuose veikė dvaro orkestras, teatras, dailės galerija, įkurtoje bibliotekoje saugota daugiau kaip 20 tūkst. vertingų knygų ir rankraščių.

Aukščiausias ir iš toli matomas Raudondvario statinys – Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia – irgi pastatytas Benedikto Emanuelio Tiškevičiaus dėka 1846–1857 m. Mirus vos gimusiam jo sūnui, o po 10 metų ir žmonai Vandai, grafas šias netektis palaikė Dievo bausme už nuodėmes.

Kas jas išpirktų, nusprendė pastatyti bažnyčią, o po ja įkūrė mirusių artimųjų mauzoliejų. Šventyklai projektą parengė garsus tų laikų italų architektas Laurynas Cezaris Anikinis.

11

Nemuno ir Nevėžio santakoje įsikūręs miestelis žavi savo senąja architektūra.

Raudondvaris saugo aristokratišką palikimą

Seniausioje Raudondvario dalyje, Nevėžio pašlaitėje, išliko akmeninis gatvės grindinys.

Per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčia buvo susprogdinta ir atstatyta 1938 m.

Išliko tik dalis buvusių vertingų meno kūrinių. Tačiau ir dabar ten galima pamatyti lenkų, italų tapytojų paveikslų, o šoniniame altoriuje yra italų skulptoriaus Luidžio Pampaloni sukurti Vandos Tiškevičienės ir sūnaus Mykolo antkapiniai paminklai. Beje, teigiama, kad jie grafui kainavo dvigubai daugiau nei visos bažnyčios statyba.

Raudondvario bažnyčia sutraukia minias žmonių per didžiąsias religines šventes. Mat čia atvyksta ne tik Raudondvario tikintieji, bet ir aplinkinių kaimų, gyvenviečių, dalis Kauno gyventojų.

Pilis virs santuokų rūmais Tarpukariu miestelio dvare veikė vaikų namai. Po Antrojo pasaulinio karo iki 2008 m. čia buvo įsikūręs Žemės ūkio inžinerijos institutas. Pasak Raudondvario bendruomenės pirmininkės Lauros Janušauskienės, institutas prisidėjo prie miestelio plėtros. Čia ėmė kurtis daugiau įstaigų, darbuotojams buvo pastatyti nauji būstai. Dabar ši mokslo įstaiga sumenko ir išsikėlė iš visų dvaro pastatų. Tie-

Buvusias dvaro arklides žadama paversti menų inkubatoriumi.

Autoriaus nuotraukos

kur gausu dekoratyvinių medžių ir krūmų.

Aktyvi bendruomenė Penkis tūkstančius gyventojų turintis miestelis turi savo bendruomenę, naujienų portalą raudondvaris.lt, čia vyksta daug renginių.

Kultūros centras, J.Naujalio muziejus ir kitos organizacijos kasmet rengia įvairius koncertus, minėjimus, šventes. Kai kurie jų tampa kasmetiniai – tai menų festivalis „Pilies akordai“, dainuojamosios poezijos renginys „Ant žemės krašto“.

L.Janušauskienė teigė, kad bendruomenė daug veiklesnė nei seniūnija. „Norėdami įrodyti valdžiai, kad galima nemažai nuveikti, jei tik yra noro, įgyvendinsime projektą, kuris pagelbės raudondvariečiams pėstute patekti į miestelio kapines. Jos yra ant šlaito, o norint pasiekti apačioje esančius vartus normaliu keliu, dabar tenka važiuoti 5 km aplinkiniais keliais, nes tiesiai iš miestelio galima patekti tik kepurnėjantis stačiu šlaitu ir braunantis pro krūmus, – aiškino pirmininkė. – Tokie darbai iš tikrųjų yra savivaldybės reikalas, tad dabar jai nušluostysime nosį.“

Išgyveno bumą Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčią statė garsus italų architektas L.C.Anikinis.

sa, keliuose jų įrengti butai, kuriuose anksčiau gyveno instituto darbuotojai. Nepriklausomybės pradžioje jiems buvo leista šiuos būstus privatizuoti.

Raudondvario dvaras nuo 2008 m. priklauso Kauno rajono savivaldybei.

Rūmų viduje dabar verda remonto darbai. Visam dvaro statinių kompleksui sutvarkyti iš ES fondų ir savivaldybės biudžeto atseikėta apie 15 mln. Lt. „Čia ketinama įrengti santuokų rūmus, perkelti J.Naujalio muziejų, įkurti kraštotyros muziejų, – kalbėjo viešosios įstaigos „Raudondvario dvaras“ direktorės pava-

duotojas Zigmas Kalesinskas. – Taip pat suremontuosime dvaro oranžeriją, ledainėje įkursime turizmo informacijos centrą, buvusių arklidžių vietoje bus įkurtas menų inkubatorius, teatro scena, parodų salės.“ VšĮ „Raudondvario dvaras“ pateikė projektą sutvarkyti ir rūmų parką: įrengti suolelius, žibintus, atkurti dekoratyvinius krūmynus. Čia tebeauga raudonieji klevai, tuopos, veimutinės pušys, kryžminės liepos, edelveisai.

Parko takeliai veda Nevėžio kraštovaizdžio draustinio link. Parkas jungiasi ir su Raudondvario medelynu,

Rūmuose po remonto bus tuokiami jaunavedžiai, duris atvers muziejai.

L.Janušauskienė pastebi, kad Raudondvaryje gyvena daug išsilavinusių ir pasiturinčių žmonių. „Bet nemažai jų nesidomi miestelio gyvenimu“, – apgailestavo ji.

Daug naujakurių įsikūrė nekilnojamojo turto bumo laikais. Iškilo ištisi naujų namų kvartalai. Kai kurie ambicingi projektai dėl krizės apmirė. Antai Nevėžio slėnyje viena bendrovė planavo pastatyti 6 daugiabučių ir individualių namų miestelį su nauja infrastruktūra. Tačiau spėjo iškilti vos keli individualūs namai, kai kurie jų dar tušti, tik iš dalies apgyvendintas vienas spėtas pastatyti daugiabutis, o kita jo pusė dar nebaigta, nesutvarkyta aplinka.

Antra vertus, kitose vietose yra nemažai naujos statybos namų, kurie nesudomino pirkėjų net per nekilnojamojo turto karštligę, o štai sunkmečiu buvo nupirkti.

Dėl patogaus susisiekimo, gražaus gamtovaizdžio, darželių, mokyklos, kelių parduotuvių svajojančiųjų gyventi Raudondvaryje yra visada.

Užkalbinta dukrą iš lopšelio vedanti Jolanta pasakojo, kad gyvena pas vyro tėvus sodyboje netoli Raudondvario. „Pamilau šį miestelį, radau čia draugių, todėl su vyru norėdami apsigyventi atskirai nuo tėvų ieškome namo pirmiausia Raudondvaryje, – pasakojo ji. – Tiesa, kainos čia nemažos – vidutinio dydžio nuo 150 kv. metrų namai kainuoja 300 tūkst. Lt ir daugiau.“

12

Gimtasis kraštas

Gyvenimas

Gyvenime neturiu, ko slėpti Indrė VAINALAVIČIŪTĖ

bai patiktų sužinoti ką nors naujo apie deimantus. Ar daug žmonių gali atsakyti į klausimą, kur ir kaip atsiskleidžia visas jų kruvinumas ir nuo kada jie tapo brangūs.

Kolonizatoriai šiuos stikliukus gabeno karaliams, kurie jais puošėsi, o juk deimantas tėra anglies darinys. Daugelis daiktų objektyvios vertės neturi, jų vertė yra ta, kurią mes jiems suteikiame.

Šį rudenį aštuoniasdešimtme švęsian keliolikos knygų autorių žurnalistą Algimatą Čekuolį didelė dalis Lietuvos televizijos žiūrovų pažįsta iš laidos „Popietė su Algimantu Čekuoliu“, bet tik nedaugelis žino, kad prie ekrano įvairaus amžiaus publiką įdomiomis istorijomis prikaustantis laidos vedėjas gyvenimiškos patirties sėmėsi ne tik ilgus metus dirbdamas Kanadoje, Madride ir Kuboje, bet ir yra išbandęs jūreivio amatą žvejybos laivuose. Šių metų vasarį A.Čekuolio išleista knyga intriguojančiu paAr kiekviena laida savo tema vadinimu „Šešios progos numirti“ ne tik sulaukė didelio pasisekimo, bet ir išgąsdino rašytojo gerbėjus, kad daugiau knygų jums pačiam yra tam tikras iššūkis? nebebus. Bet žurnalistas ir toliau miklina plunksną...

Jau tampa tradicija, kad per metus išleidžiate po knygą. Ar planuoja ją tęsti ir kitąmet?

Manau, kad šis žanras – enciklopedinės publicistikos – jau išsiėmė.

Beje, šį terminą „nukaliau“ pats pasiderinęs su kalbininkais ir manau, kad jis puikiai atitinka knygų turinį. Trys panašios knygos, mano supratimu, išsemia skaitytojų dėmesį. Praėjusioje knygų mugėje buvo didelis susidomėjimas mano

knyga, bet nenoriu, kad būtų kas nors pakartota.

Kur gali būti toliau nueita, jei paskutinėje knygoje kalbama apie autoriaus mirtį? Didžiausias rašytojo priešas yra ne kiti rašytojai – konkurentai, ne tai, kad Čechovas geresnes apysakas rašė, o Tolstojus – geresnius romanus, didžiausias rašytojo konkurentas yra jis pats. Jei kita autoriaus knyga bus blogesnė nei prieš tai buvusi – rašytojo reputacija skaitytojų akyse kris. Kokie gali būti projektai po mirties? Ilgai kamavausi ir net galvojau apie žurnalą, bet supratau, kad yra tema, kuri gali permušti mirties temą. Ne, tai ne meilė. Mirties temą pramuša tik humoras. Vadinsis knyga „Kronika ir šypsenos“ ir, jei nepakeisiu nuomonės, knyga turės paantraštę „Iš kelionių vadovo

Niekada televizijos ekrane nesu pasakęs, kad žmogų pažįstu, jeigu aš jo iš tiesų nepažįstu. užrašų“. Ši knyga turėtų pasirodyti 2012 metų vasario mėnesį.

Kai buvo išleista knyga „Šešios progos numirti“, nuoširdžiai sakiau, kad daugiau tokių knygų nerašysiu, bet, mano nuomone, žmonės, kurie nebuvo mano bičiuliai ar šeimos na-

riai ir neturėjo jokių kitų interesų, tiesiog tuo domėjosi.

Skaitant jūsų knygas, taip ir girdi iš televizijos ekrano kalbantį Čekuolį. Ar ilgai tenka derėtis su knygų redaktoriais, kad pavyktų išsaugoti tokį autentišką stilių?

Nė kiek, nes redaktoriai puikiai žino – savo stiliaus taisyti neleisiu.

Ne pirmą kartą man sakoma, kad skaitytojas tarsi girdi mane kalbantį. Gal taip ir gerai – atsiranda artumas, ryšys su skaitytoju. Į rankas knygą paiima tie, kurie matė

mano laidas, arba tie, kurie nematė, tad perskaitę knygą pasižiūrės.

Nereikia maskuotis, jau seniai gyvenime neturiu, ko slėpti, tad kodėl slėpti savo stilių, jeigu jis jau seniai susiformavo.

Jūsų laidas žiūri ne tik brandaus amžiaus žiūrovai, bet ir daug jaunų žmonių. Kaip manote, kas jums padeda pelnyti šios auditorijos dėmesį? Žiūri ne tik intelektualai ir jaunimas, bet vaikai ir senutės. Atsakymas labai paprastas: nėra tokių sudėtingų problemų gyvenime, kurių nebūtų nebūtų galima išnarplioti ir pateikti paprastais žodžiais. Laidose naudoju tokį slaptą triuką: pasakęs žodį „kompromisas“, po kablelio patikslinu, kad tai dviejų pusių susitarimas darant nuolaidas. Nenoriu, kad žiūrovas, nesupratęs žodžio „kompromisas“, jaustųsi nejaukiai.

Visuomet planuodamas būsimą laidą pagalvoju, ar tetai Domicelei, gyvenančiai kokiame nors Lietuvos kaime, tai bus įdomu.

Pavyzdžiui, paskutinėje šio sezono laidoje kalbėsiu apie genetiką. Šia tema pats labai domiuosi, nes genų mes juk nematėme, o mokslininkai juos jau karpo ir jungia. Planuodamas antrą laidos temą pagalvojau, kad tetai Domicelei la-

2011 m. gegužės 27–birželio 3 d., Nr. 21 (65)

tiesiog naujienų agentūrai „Novosti“ kažkas irgi turėjo rašyti straipsnius.

Mano koziriai šioje situacijoje buvo nelauktai geri: puikiai mokėjau rusų kalbą, sekėsi rašyti ir per vienuolika darbo metų niekur nepabėgau. O ko daugiau reikia? Žinoma, anuo metu beveik pusė diplomatų dirbo slaptą darbą. Per tuos aštuoniolika metų teko susitikti su tokiais žmonėmis kaip karalienė Elžbieta II, jos sutuoktinis Edinburgo princas, du kartus teko Kanadoje dalyvauti Britų sandraugos konferencijose, kur paprastai susirenka visų valstybių galvos, net iš tokių egzotiškų šalių kaip Singapūras ir kt.

Niekada televizijos ekrane nesu pasakęs, kad žmogų pažįstu, jeigu aš jo iš tiesų nepažįstu, bet žinoma, galima pacituoti žmogų: Vladimiro Putino gyvo nesu matęs,

Taip, kiekvieną kartą išgyvenu nuostabą, kad man pavyko tai padaryti. Kad ir ta paskutinė tema apie genetiką: abejojau, ar pavyks susidoroti, bet kai pradėjau domėtis, atradau daug įdomių dalykų, o visi su šia tema susiję blogumai dažniausiai tėra tik žmonių galvose: bijoma, kad bus išaugintas dramblio dydžio katinas. Teoriškai galima aštuonkojo geno dalį įsodinti į kiaulės geno dalį ir taip išauginti kiaulę su šimtu kumpių ir net nesijaustų

aštuonkojo skonio. Šiurpu? Būtent šis šiurpas ir yra didžiausias pažangos priešas. Yra išvestas toks agurkas – 60 tūkst. kartų saldesnis už cukrų ir neturi jokio nemalonaus skonio kaip sacharinas ir kiti saldikliai, bet jau dešimt metų šis išradimas nepatentuojamas, nes bijoma, kas bus, jei nuo tokio produkto ims žmonėms dygti uodegos.

Ar yra temų, kurių savo laidose atsisakote?

Neimu labai ginčytinų temų. Pagrindinė laidų tematika yra pasaulis, žinoma, ir Lietuva kaip jo dalis. Jeigu tai informatyvu, tai viena naujiena veda prie kitos, viskas kartu prie išvados. Mano pomėgis šiame darbe – sprogdinti mitus. Tokią medžiagą surasti nelengva, bet žmonės nėra labai gerai informuoti, juo labiau jei perskaito kokią vieną knygą, tai mano, kad ta tema žino viską.

Ar esate sulaukęs kontroversiškų savo laidos vertinimų?

Ne, esu sulaukęs negražių: „Na kaip man nusibodo tas senis, kuris ekrane ryja seiles.“ Man rodos, aš taip nesielgiu, bet patarimas tokiam žiūrovui būtų nežiūrėti. Kartą padariau klaidą: laidoje pasakiau, kad vienas žmogus už Maskvos gynimą gavo Tarybų Sąjungos didvyrio žvaigždutę, o pasirodo, jis gavo Raudonosios armijos ordiną, tai vienas naujienų portalas apie tai išspausdino didelį straipsnį. O šiaip kalbant apie komentarus, tai labai stengiuosi jų neskaityti. Girdėjau, kad jau yra 12 tūkst. Čekuolio draugų vieno socialinio tinklo bendruomenėje, bet elektroninėje erdvėje su jais nebendrauju, kad nesigraudinčiau ir nesužvaigždėčiau. Vertinu atsiliepimus žmonių, kurių nuomonę gerbiu ir kurie supranta mano darbą. Labai mėgstu susitikimus su skaitytojais ir žiūrovais gyvai.

Mano pomėgis šiame darbe – sprogdinti mitus. Tokią medžiagą surasti nelengva, bet žmonės nėra labai gerai informuoti, juo labiau jei perskaito kokią vieną knygą, tai mano, kad ta tema žino viską.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Dažnai laidoje gvildenate ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui aktualias temas, o kai kalbate apie kokias nors itin žymias asmenybes – diktatorius, monarchus, atrodo tarsi pažįstate juos asmeniškai. Kur slypi paslaptis?

Man teko 18 metų dirbti užsienyje ir kurį laiką buvau „Novosti“ korespondentas. Tai nesusiję su kokiomis nors slaptomis užduotimis, kaip kas nors kartais mėgsta sakyti,

bet iš jo pareiškimų galima tokią mozaiką sudėti... Neseniai rašiau apie galimą V.Putino konfliktą su D.Medvedevu ir prisiminiau vieną citatą: kai šis tapo prezidentu, V.Putino vienas žurnalistas paklausė, ar jis, kaip valstybės tarnautojas, pakabins D. Medvedevo paveikslą savo kabinete, o V. Putinas atšovė: „Nematau reikalo“. Tai rodo, kad V.Putino požiūris į dabartinį šalies vadovą – kaip į sūnėną, o kartu atskleidžia ir pačią situaciją.

O pats televiziją žiūrite?

Dažniausiai žiūriu CNN ir BBC kanalus, kartais Rusijos televizijas, žinoma, surandu laiko ir lietuviškai „Panoramai“, o kai viskas pabosta, tai įsipilu viskio, patogiai įsitaisau žmonos man nupirktame krėsle ir žiūriu „History“ kanalą. Ypač mėgstu žiūrėti tuos dokumentinius filmus, kurie pasakoja apie man gerai žinomus įvykius, ar tuos įvykius, kurių liudininku pačiam teko būti. balsas.lt

2011 m. gegužės 27–birželio 3 d., Nr. 21 (65)

Gimtasis kraštas

Kelionės

13

Akmens, žalumos ir beprotiško dydžio miestų šalis

Japonijos sostinė – vienas didžiausių pasaulio miestų, kuriame gyvena apie 12 mln. žmonių, o visame metropoliniame regione, vadinamajame Didžiajame Tokijuje, – apie 35 mln. gyventojų.

medžiais, todėl visur tarp miestų yra milžiniški žalumos plotai, oras labai gaivus ir sodrus. „Japonija – labai žalia šalis. Būdamas Lietuvoje įsivaizdavau ją visiškai kitaip, maniau, kad gamtos mažai, o miestai vienas prie kito.

Beje, privačių valdų šioje šalyje visiškai nėra, visos pakrantės, miškai, parkai yra visų, nepastebėsi jokių tvorų ir užrašų „Privati valda“, „Įeiti draudžiama“, – sakė V.Lampickas.

Hirosimoje stovi milžiniška šventykla ir visus stebinantys vartai jūroje.

Nijolė BARONIENĖ Alytiškis Vilius Lampickas Japonija susidomėjo daugiau nei prieš septynerius metus. Jo tėvas žinomas tautodailininkas, medžio drožėjas, skulptorius Saulius Lampickas kelis dešimtmečius augina bonsus, tad sūnus nuo mažens buvo apsuptas Rytų kultūros auros.

Laimėjo atranką studijuoti Prieš keletą metų, dar būdamas vienuoliktokas, Vilius Lampickas nusprendė savarankiškai mokytis japonų kalbos. „Alytuje nebuvo ją mokančių žmonių, tad informaciją rinkau iš interneto. Baigęs mokyklą, pradėjau studijuoti ekonomiką Vytauto Didžiojo universitete, ten kibau ir į japonų kalbą.

Pabaigęs dvejų metų programą laimėjau atranką pagal studentų mainų programą į vieną iš Japonijos universitetų“, – pasakojo vaikinas. Taigi, išėjęs akademinių atostogų, paskutinėmis vasaros dienomis jis išvyko į Tarptautinį krikščioniškąjį universitetą Tokijuje.

Kultūrinio šoko nepatyrė Prieš vykdamas į Japoniją, V.Lampickas daug skaitė ir domėjosi šia šalimi, jos kultūra, papročiais, gamta ir kalba, tad kultūrinio šoko nepatyrė. „Nuo pirmų dienų universitetas visus atvykusiuosius integravo į studentišką gyvenimą. Studijavau japonų kalbą ir Japonijos istoriją.

Man tai buvo savotiškos atostogos nuo ekonomikos studijų. Paskaitos patiko – jautėsi dėstytojų dėmesys kiekvienam studentui. Kas savaitę turėdavau parašyti 3–5 puslapių referatus anglų kalba istorijos paskaitoms. Dėstytojas juos perskaitęs kiekvienam studentui parašydavo pažymį ir nuoširdų kelių sakinių komentarą“, – pasakojo V.Lampickas.

Japonus nustebino margučiais

Japonija garsėja įspūdingais kraštovaizdžiais.

Per japonų kalbos paskaitas, pasak lietuvio, taip pat buvo palaikomas tolygus krūvis: kas savaitę – rašiniai, pristatymai, interviu, klausymo užduotys. Japonų kalbos paskaitos vyko japonų, istorijos – anglų kalbomis.

Iš dangoraižio – miestas be ribų Savaitgaliais, turėdamas laisvesnio laiko, Vilius keliaudavo po Tokijo apylinkes. „Stebino miesto dydis, nes pakilus į dangoraižio viršų ir apsidairius pasidarydavo aišku, kad miestas neturi ribų. Visur labai taupoma vieta: aikštelių mašinoms beveik nėra, šaligatviai siauri, o tarpai tarp namų ar tvorų kai kur siauresni, nei galėtų praeiti žmogus. Tai didžiausias miestas pasaulyje, tačiau man susidarė įspūdis, kad Tokijas ir švariausias miestas, kokiame esu buvęs“, – tikino pašnekovas.

Anot jo, Japonijos sostinėje oras grynesnis nei Lietuvos miestuose.

Nepastebėjo jis ir netvarkingų šiukšliadėžių. Kiekvienas žmogus šiukšlę nešasi rankoje, kol suranda šiukšliadėžę, arba išmeta namuose. „Tokijuje yra daugiausia keleivių sutraukiančios pasaulio stotys. Šinjuku stotis laikoma didžiausia pasaulyje, aptarnauja 3 mln. žmonių kiekvieną dieną. Pro

ją važiuodavau kasdien“, – pasakojo Vilius. Anot jo, visi žmonės skuba į darbus, namus, susitikimus, mokyklas, tačiau tas skubėjimas spinduliuoja kažkokią ramybę, nes triukšmo visiškai nėra. Lietuvis nepastebėjo, kad kas nors skubėdamas būtų atsitrenkęs ar užkliudęs jį. „O man netyčia atsitrenkus į praeivį ir nespėjus atsiprašyti, atsiprašydavo manęs. Japonijoje

mią istoriją. Kiotas – senoji šalies sostinė – pasitinka tūkstančiais šventyklų ir svarbių kultūrinių bei istorinių objektų gausa. Tai miestas, kuriam pažinti reikia ne vienos savaitės, – pasakojo Vilius. – Nara – pirma Japonijos sostinė – stebina turistus senoviniu parku su kelių šimtų metų senumo medžiais, šventyklomis ir po miestą vaikštančiais laukiniais elniais, kurie laikomi tokiais

Japonijoje 75 proc. teritorijos užima kalnai. Jie neaukšti ir apaugę medžiais, todėl visur tarp miestų yra milžiniški žalumos plotai, oras labai gaivus ir sodrus. nuolat galvojama apie kitą žmogų“, – tvirtino vaikinas.

Populiariausia keliauti traukiniais Per atostogas tarp studijų jis daug keliavo. „Kelionės Japonijoje kainuoja brangiai, tad iki jų ir po jų teko smarkiai taupyti. Keliavau traukiniais. Japonijoje tai populiariausias keliavimo būdas.

Aplankiau Kiotą, Hirosimą, Osaką, Narą. Kiekvienas šių miestų turi įdo-

Parodomajame kiaušinių marginime dalyvavo visi norintieji.

pat miesto gyventojais, kaip ir japonai.

Osaka, Kobė – šiuolaikiniai miestai, turintys įdomių architektūrinių pastatų ir puikių muziejų. O Hirosimoje stovi milžiniška šventykla ir visus stebinantys vartai jūroje. Ta vieta – įspūdingiausia, ką mačiau Japonijoje.“

Orą valo milžiniški žalumos plotai Japonijoje 75 proc. teritorijos užima kalnai. Jie neaukšti ir apaugę

Naros gatvėmis vaikšto laukiniai elniai.

Važiuodamas į Tekančios Saulės šalį, Vilius siekė skatinti japonų ir kitų žmonių susidomėjimą Lietuva. „Mano nuomone, būtent kultūra yra kiekvienos šalies veidas ir svarbiausias dalykas, kurį privalu puoselėti. Japonų nenustebinsi politiniu Lietuvos gyvenimu ar ekonominiu lygiu, net gamta nepasirodys kuo nors labai ypatinga, tačiau mūsų senosios tradicijos, papročiai, tautodailė – tai, kas unikalu – tikrai žavėjo ir stebino sutiktus žmones, – pasakojo vaikinas. – Mano tėvai – tautodailininkai: tėtis – medžio drožėjas, mama – velykinių margučių margintoja, puošia ir tikrus, ir medinius margučius. Tad man kilo idėja papasakoti japonams apie lietuviškas Velykas.“ Vaikinas papasakojo apie papročius, parodė keletą nuotraukų bei mamos margučių. Netrukus universiteto muziejuje buvo surengta Audronės Lampickienės margučių paroda, o pora savaičių prieš Velykas, atvykus jai pačiai, vyko parodomasis margučių marginimas. Jame dalyvavo studentai, universiteto darbuotojai, dėstytojai ir visi norintys. Kadangi universitetas tarptautinis, susirinko labai marga publika: japonai, korėjiečiai, kinai, amerikiečiai, kanadiečiai ir kitų tautybių žmonės. Visi jie turėjo galimybę marginti kiaušinių lukštus vašku, kaip tai būdavo daroma senų senovėje Lietuvoje.

GK archyvo nuotraukos

14

Gimtasis kraštas

Paroda, primenanti spaudos draudimą Trakų istorijos muziejuje atidaryta žinomo kolekcininko bibliofilo Vidmanto Staniulio lietuviškos spaudos draudimo laikotarpio leidinių paroda, kurioje – daugiau nei 150 retų eksponatų. Ši paroda Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės prašymu, minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, eksponuota prezidentūroje. Trakų istorijos muziejus – pirma parodos kelionės po Lietuvos miestus stotelė.

Parodą sudaro penkios eksponatų grupės. Pirma – tai kirilica spausdintos lietuviškos knygos, antra – lietu-

2011 m. gegužės 27–birželio 3 d., Nr. 21 (65)

Laisvalaikis

viška periodika nuo „Aušros“ iki „Vilniaus žinių“, trečia – užsienyje išleistos knygos. Tai oficialūs leidiniai lotyniškomis raidėmis, leisti Rusijoje arba gavus cenzūros leidimą, ir to meto leidiniai, spausdinti JAV. Atskirą eksponatų grupę sudaro Mažosios Lietuvos leidiniai, spausdinti gotikiniu šriftu ir skirti protestantų bendruomenėms.

Bene gausiausia eksponatų grupė – kontrafakcijos, leidiniai, kuriuose tikslingai suklastota jų leidimo data ar vieta. Anot V.Staniulio, iki 1864 m., kai caro valdžia uždraudė lietuvišką spaudą lotyniškais rašmenimis, Vilniuje veikusioje Juozapo Zavadskio spaustuvėje buvo spausdinama daug lietuviškų leidinių. Iki spaudos uždraudimo išspausdintus, bet neišplatintus leidinius valdžia leido parduoti.

Tuo sumaniai pasinaudota – naujos knygos buvo spausdinamos, jų metrikose nurodant ankstesnius metus.

1879 m. J.Zavadskis gavo rusų valdžios leidimą porą lietuviškų maldaknygių išspausdinti lotyniškomis raidėmis. Mažosios Lietuvos spaustuvininkai, prisidengę šiais leidimais, sugebėjo išspausdinti daugiau kaip 800 pavadinimų knygų ir brošiūrų.

Už šios parodos surengimą Lietuvos Respublikos Prezidentė apdovanojo V.Staniulį vardiniu medaliu.

GK inf.

Šeimų šventė Prienų rajone

GK archyvo nuotrauka

Šį šeštadienį Prienų rajone, Visuomenės harmonizavimo parke, rengiama Šeimų šventė. Tai pirmasis renginys šalyje, kuriame gausiai dalyvaus šeimų organizacijos. Šventėje kviečiamos dalyvauti visos šalies šeimos, tarp jų šeimų ambasadoriai, konkurso „Darni šeima“ dalyviai, gausios šeimos, šeimas vienijančios ir su šeimomis dirbančios visuomeninės organizacijos. Šventė rengiama Tarptautinės šeimos dienos proga.

Oficialus Šeimų šventės globėjas – Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Šventės organizatoriai – Nacionalinio susitarimo dėl šeimai palankios aplinkos kūrimo visuomeninė įgyvendinimo priežiūros taryba, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga, VšĮ „Visuomenės harmonizavimo parkas“.

Renginyje šeimos turės galimybę išklausyti specialistų pranešimus, dalyvauti diskusijose joms

aktualiais klausimais ir pasidalyti savo patirtimi. Vyks visuomeninių organizacijų veiklos pristatymas – „mini mugė“, bus organizuota vaikų priežiūra. Be to, numatytos pramogų erdvės šeimoms, norinčioms aktyviai kartu leisti laisvalaikį: įvairios rungtys, apdovanojimai, meno dirbtuvės, spektakliukai mažiesiems, gyvo garso koncertas, kuriame dalyvaus garsūs šalies atlikėjai, ir kitos pramogos.

GK inf.

Horoskopai (gegužės 30–birželio 5 d.)

E

Avinas bus kupinas įvairiausių konstruktyvių idėjų. Dabar pats metas kai kurias iš jų pradėti realizuoti, bet prieš tai reikia rasti bendraminčių, kurie pritartų jūsų požiūriui ir taptų patikimais partneriais. Savaitės pabaigoje jūsų horizonte sušmėžuos karjeros perspektyva.

F

Jaučių laukia susitikimai su naujais

žmonėmis, taip pat labai tikėtini ir teigiami jūsų finansinės padėties poslinkiai. Kai kurie šio Zodiako ženklo atstovai pakeis situaciją taip, kaip tikėjosi. Bet svarbių sprendimų priėmimą reikės atidėti, nors galiausiai viskas baigsis sėkmingai.

G

Dvyniai turėtų daugiau dėmesio skirti bendravimui su bičiuliais ir verslo partneriais.

Netrukus su jų pagalba gausite viliojančių pasiūlymų, kurie jums padės rasti naujų pajamų šaltinių arba pakeisti darbovietę. Ateinančiomis dienomis galimi seniai planuoti dideli pirkiniai namams.

H

Vėžiai turėtų sudaryti konkretų veiks-

mų planą netolimai ateičiai. Mat jūsų gyvenime prasideda laikotarpis, tinkamas dideliems darbams – daugelis jūsų sumanymų įgaus materialius kontūrus, atsiras galimybė realizuoti savo idėjas. Derybos su verslo partneriais duos pageidaujamą rezultatą.

I

Liūtai turės puikų šansą mažomis pastangomis pakeisti savo gyvenimą į gerąją pusę, padėti pamatus naujiems dideliems laimėjimams. Teigiami poslinkiai realiausi karjeros srityje – tikriausiai pakils jūsų profesinis lygis ir tarnybinis statusas. Kolegos ir vyresnybė besąlygiškai parems jūsų idėjas.

J

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Atsakymą sužinosite kitame GK numeryje.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija.

Mergelėms atsivers naujos galimybės, jeigu jos teissingai supras gaunamą informaciją. Artimiausiomis dienomis jums ją žadamas profesinis augimas, atsižad ras šansas įgyti naujų įgūdžių, kurie pravers ateityje. prav

K

Svarstyklės pasieks teigiamų rezultatų daugelyje sričių. Galimas daiktas, kad dėl savo žavesio ir mokėjimo patraukti žmones atsidursite dėmesio centre. Toks bendravimas jums leis sužinoti daug įdomaus ir gauti labai svarbios informacijos.

L

Skorpiono laukia savaitė, tinkama savo sumanymams realizuoti. Ateinančiomis dienomis turėsite visas galimybes pasiekti norimą rezultatą, bet reikėtų realiai vertinti savo jėgas. Beje, jeigu teks priimti sprendimą dėl perėjimo į kitą darbą, atidėkite jį kelioms dienoms – reikia viską kruopščiai pasverti.

M

Šauliai ateinančiomis dienomis turės spręsti susikaupusias problemas. Tegul tai jūsų neslegia, priešingai – jūs pajusite jėgų antplūdį. Skirkite jas kuriamiesiems tikslams. Jūs labai daug nuveiksite, jeigu pasitelksite artimus žmones ir pasinaudosite idėjomis, kurias jie pasiūlys.

N

Ožiaragiams rekomenduojama itin atsargiai bendrauti su kolegomis, nes jie gali ne iš blogos valios jus apvilti arba sukelti finansinę grėsmę. Kad savaitė būtų produktyvi verslo požiūriu, neatskleiskite savo sumanymų aplinkiniams, jeigu tai nebūtina.

O

Vandenis neturėtų nusiminti, jeigu netikėtai žlugs kitą savaitę planuota komandiruotė arba dalykinė kelionė. Jūs nieko neprarasite: šiaip ar taip, neįvykusios kelionės rezultatai nepateisintų jai sugaišto laiko ir įdėtų pastangų. Jūs vienaip ar kitaip įgyvendinsite visus sumanymus, neišvykdami iš savo miesto.

P

Žuvų laukia itin produktyvi savaitė.

Daug pasieksite, jeigu atsargiai priimsite svarbius sprendimus. Tikriausiai gausite pasiūlymą, susijusį su profesine veikla, bet prieš duodami sutikimą viską gerai apgalvokite.

2011 m. gegužės 27–birželio 3 d., Nr. 21 (65)

Gimtasis kraštas

Laisvalaikis

15

Koncerto vieta – daugiabučio terasa Profesionalūs orkestrai gali groti ir daugiabučių namų terasose, o vietos gyventojai – mėgautis muzika savo balkonuose. Tai įrodė Vilniaus pučiamųjų orkestro „Senjorai“, kuriam vadovauja Egidijus Miknius, surengtas koncertas sostinėje, Filaretų gatvėje.

Prieš penkerius metus pastatyto daugiabučio gyventojai – jauni žmonės, nestokojantys idėjų, kaip gyvenimą bendruomenėje paversti įdomesnį. Todėl beveik iš 40 muzikantų suburtas pučiamųjų orkestras namo terasoje groja jau antrus metus iš eilės.

„Mūsų namo bendruomenė taip netradiciškai pasitinka jau antrą vasarą. Šįkart norėjosi koncerto dalyviais paversti visus kaimynus“, – sakė namo gyventoja kompozitorė E.Medekšaitė.

„Mums tai puiki proga išbandyti save netradicinėse erdvėse, o kaimynams – pasimėgauti puikia klasikine ir populiariąja muzika“, – pasakojo tame pačiame name gyvenantis E.Miknius. Jam šįmet nebereikėjo įkalbinėti orkestro muzikantų groti daugiabučio namo terasoje. „Praėjusių metų koncertas visiems įstrigo į atmintį, tad šįmet orkestrantų buvo net daugiau“, – pasakojo E.Miknius. Žinoma, sąlygos muzikantams buvo gana sudėtingos, aplinkui zujo vaikai, garsą sklaidė stiprus vėjas.

Tačiau kaimynus ir jų svečius visą vakarą lydėjo šypsenos. Gyventojai koncerto klausėsi ir iš balkonų. „Visa namo aplinka priminė tarsi koncertų salę, nors virš mūsų buvo tik dangus“, – pasakojo orkestro dirigentas.

Kai kuriuos orkestro atliekamus kūrinius traukė ir kaimynai. Populiarių vaikiškų dainelių aranžuotes orkestrui parengė tame pačiame name gyvenanti profesionali kompozitorė Egidija Medekšaitė. „Mūsų namo bendruomenė taip netradiciškai pasitinka jau antrą vasarą. Šįkart norėjosi koncerto dalyviais paversti visus kaimynus. Orkestras

Beveik iš 40 muzikantų suburtas pučiamųjų orkestras namo terasoje groja jau antrus metus iš eilės.

mielai sutiko pagroti visiems žinomas vaikų daineles. Todėl bendram projektui abejingų neliko“, – sakė namo gyventoja E.Medekšaitė.

Profesionalūs „Senjorai“ antrus metus grojo be jokio atlygio, kaimynai už koncertą padėkojo vaišėmis.

Daugiabučio namo gyventojai bendruomenę kuria nuo pat namo pamatų klojimo. Šio namo gyventojams jau tapo įprastos pavasario, rudens, žiemos talkos, sporto transliacijų stebėjimai ekrane, vaikų šventės ir kitos iniciatyvos. „Kaimynai

Pasijuokime •••

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose.

Atsakymą sužinosite kitame GK numeryje.

– Saulele?

– Ką, katinėli?

– Zuikute, padaryk pusryčius?

– Gerai, meškiuk.

– Ačiū, zylute.

– Nėr už ką, ožiuk.

– Myliu tave, pelyte.

– Aš tave irgi, kiškuti.

– Pala... Prisipažink, tu irgi neatsimeni, kuo aš vardu?

••• Tėtis maudo vaiką: – Matai, ir tėvelis gali tave išmaudyti, o sakei, kad mes be mamos neapsieisime!

– Taip! Bet mama prieš maudydama visada nuaudavo batukus...

••• Girtas vyras grįžta namo, atidaro miegamojo duris ir sako: – Mieloji, pradėk ant manęs rėkti, nes aš nematau, kur lova.

••• – Mama, mama... Kodėl tėvas sėdi po lova?

– Tyliai dukra, tėvas namie šeimininkas – kur nori, ten ir sėdi.

••• Pagauna supykęs vyras uošvę. Iškelia per balkoną ir sako: – Sakyk norą ir išpildysiu.

– Paleisk, žalty!

••• Vyras su žmona parduotuvėje. Žmona: – Pasverkite man 10 kilogramų kepeninės dešros.

Pardavėja: – Kam jums tiek daug? Žmona: – Šunį maitinsiu.

Vyras: – Kokį dar šunį? Mes gi neturime šuns!

– O tu nelok!

••• – Jau dvidešimt metų, kai mudu vedę, – priminė žmona vyrui. – Gal ta proga iškepti vištą?

– Kam? Višta juk niekuo nekalta.

GK archyvo nuotraukos

nėra tik tam, kad galėtum druskos pasiskolinti. Su kaimynais turi būti linksma ir gera gyventi. Taip kuriama bendruomeniškumo dvasia. Juk gyventi smagiai galima ir daugiabutyje“, – kalbėjo E.Medekšaitė.

GK inf.

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 14 p., atsakymai: Vertikaliai: Kėglis. Kapela. Matė. NGA. Las. Skrandis. Irina. Dėlė. „Sarma“. Kokas. Pakas. Teka. Abrakas. Zarasas. Ietis.

Kulis. Go. Vingis. Pajas. Bad. Anais. Medus. Lova. Suarė. Asorinas.

Horizontaliai: Skundų. Yvas. In. Slibinas.

Pelkė. Regiu. Patisa. Kavasakis. Nakas.

Mė. Gandras. Pe. Gims. Kada. Ikasa. Zujus. Talaso. Likeris. Marokas. Li. Kasikas.

Bon. Na. Agava. Vėjas. Sodas.

Pažymėtuose langeliuose: TINKLAINĖ.

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 15 p., atsakymai: Vertikaliai: Pasoga. Kalyba. Haga. Boma.

Paskola. Stefa. Teka. Virti. Laida. Legatorius. Skus. Dalina. Brno. Laubas. Akola.

Ardas. Auga. Kruz. „Atos“. Oloje. Pasas.

Kanai. Gama. Momė. „Kika“.

Horizontaliai: „Asvel“. Pakaba. Logistika. Kerai. Kolyma. Geba. So . Klaida.

Gaga. Kataras. Blua. Akla. Kornu. Turit.

Guno. Kordoba. Lia. Gazas. Dausos. Pakojis. Moka. Halė. Meka. Asalnai.

Skaičiais pažymėtuose langeliuose: GEGUTĖ KUKUOJA.

(Užs. 15)

(Užs. 14)

(Užs. 13)

16

Gimtasis kraštas

2011 m. gegužės 27–birželio 3 d., Nr. 21 (65)

TV programa LTV2

Gegužės 30, pirmadienis

8.00 8.30 9.00 11.30 12.00 12.50 13.20 13.30 14.20 14.55

Gamtos patruliai.

„Kaimo daktarė“.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Makleodo dukterys“ (k.).

10.00 Stilius (k.).

11.00 Tarp Rytų ir Vakarų.

12.00 Trembita.

12.15 Kino apdovanojimų ceremonija „Sidabrinės gervės“ (k.).

14.45 Pulsas (k.).

15.15 „Makleodo dukterys“.

16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“.

19.45 Klausimėlis.lt.

20.00 Gamtos patruliai.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.15 Savaitės atgarsiai.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.05 Savaitės atgarsiai.

22.15 „Snaiperio taikinyje“.

23.15 Vakaro žinios.

23.30 Sporto panorama (k.).

24.00 „Kankinimai“ (2009 m., Švedija).

6.20 „Tazmanija“ (k.).

6.50 „Policijos akademija“ (k.).

7.20 „Tomo ir Džerio nuotykiai“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“.

8.55 Super KK2 (k.).

10.00 Komedija „Tai bent mamytė!“ (k.).

(N-7) 11.55 Žvaigždžių klubas.

12.30 Farai (k.).

13.00 „Tazmanija“.

13.30 „Policijos akademija“.

14.00 „Tomo ir Džerio nuotykiai“.

14.30 „Drakonų kova Z“.

15.25 „Teresa“.

17.35 PREMJERA. Serialas „Kaimo daktarė“ (1) (2010 m., Rusija).

18.45 Žinios.

19.10 Abipus sienos.

20.00 PREMJERA. „Aš myliu Lietuvą“.

Realybės šou. (N-7) 21.00 Kitas! (N-7) 21.30 Dviračio šou.

22.00 Žinios.

22.30 „Specialioji Los Andželo policija“.

23.30 „Karališkos kančios“. (N-7) 0.30 „Deksteris“. (N-14) 1.30 „Išrinktieji“.

„Kas nori nužudy Mią?“

6.40 6.55 7.25 7.55 8.55 10.00 10.30 11.10

13.10 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 18.45 19.10 20.00 21.00 21.40 22.00 23.00

0.50 1.45

Teleparduotuvė. „Hana Montana“. „Simpsonai“. „Detektyvas Monkas“. „Meilės sūkuryje“.

(N-7) „Moterys meluoja geriau“. (N-7) „Širdys paklydėlės“.

Muzik. f. „Žvaigždžių liga“ (2010 m., JAV).

Futurama. „Bakuganas“. „Hana Montana“. „Finas ir Ferbis“. „Simpsonai“. „Klonas“. (N-7) „Marinela“. (N-7) TV3 žinios.

Gyvenimas yra gražus.

Vasara pagal Rūtą. „Kas nori nužudyti Mią?“ TV3 žinios. „Buvusieji“. (N-7) „Atkeliavęs iš anapus“. Mokslinės fantast. f. (N-14) „CSI kriminalistai“.

(N-7) Baimės įkaitai.

(N-14)

„Gelbėtojai 112“.

6.30 Televitrina.

7.00 Smagiausios akimirkos (k.).

7.50 „Labas vakaras, mielasis“ (k.).

9.00 Ekstrasensų mūšis IX (k.).

10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.).

10.45 Šeštadienio rytas (k.).

11.45 Televitrina.

12.15 „Specialusis dalinys“. (N-7) 13.15 Sveikinimų koncertas (k.).

(N-7) 15.25 Smagiausios akimirkos.

15.50 „Labas vakaras, mielasis“.

17.00 „Gedimino 11“.

18.10 Ekstrasensų mūšis IX. (N-7) 19.10 Nerealios namų šeimininkės.

20.00 Žinios.

20.25 Karštas vakaras.

21.00 Sąmokslo teorija.

22.00 Fenomenas. (N-7) 23.00 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 0.10 „Gelbėtojai 112“ (k.).

0.45 Autofanai (k.).

1.20 Bamba. (S)

15.25 16.00 16.30 17.00 17.15 18.05

18.35 20.20 21.00 21.30 22.00 23.30 24.00 0.45

TV1 8.05 8.40 9.10 9.40 10.05 10.30 11.00 12.00

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

8.00 8.25 8.40 9.00 11.30 12.00 12.50 13.30 14.20 15.10

„Trauma“.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Makleodo dukterys“ (k.).

10.00 „Komisaras Reksas“ (k.).

11.00 Ant svarstyklių.

12.00 Vilniaus albumas.

12.15 Mūsų dienos – kaip šventė (k.).

14.00 Gustavo enciklopedija (k.).

14.30 Žurnalisto tyrimas (k.).

15.15 „Makleodo dukterys“.

16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Savanorių biuras.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.15 Nacionalinė paieškų tarnyba.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.05 Nacionalinė paieškų tarnyba.

22.15 „Dingę“.

23.15 Vakaro žinios.

23.30 Keliaukime po Lietuvą (k.).

24.00 Dok. serialas „Į gamtą“.

6.20 „Tazmanija“ (k.).

6.50 „Policijos akademija“ (k.).

7.20 „Tomo ir Džerio nuotykiai“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“.

8.50 FTB (k.).

9.50 Aš myliu Lietuvą (k.).

10.50 Valanda su Rūta (k.).

12.00 Kitas! (k.).

12.30 Dviračio šou (k.).

13.00 „Tazmanija“.

13.30 „Policijos akademija“.

14.00 „Tomo ir Džerio nuotykiai“.

14.30 „Drakonų kova Z“.

15.25 „Teresa“.

17.35 „Kaimo daktarė“ (2). Serialas.

18.45 Žinios.

19.10 KK2.

19.40 „Pavogta laimė“.

(N-7) 20.10 Aš myliu Lietuvą.

(N-7) 21.00 Kitas! (N-7) 21.30 Dviračio šou.

22.00 Žinios.

22.30 „Trauma“. (N-7) 23.30 „Vienuolikta valanda“. (N-14) 0.30 Kriminalinis serialas „Deksteris“ (2009 m., JAV).

(N-14) 1.30 „Išrinktieji“.

Gyvenimas yra gražus.

6.40 6.55 7.25 7.55 8.55 10.00 10.30 11.10 12.00 12.35 13.10 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 18.45 19.10 20.00 21.00 21.40 22.00 23.00 0.55 1.50

Teleparduotuvė. „Hana Montana“. „Simpsonai“. „Detektyvas Monkas“. „Meilės sūkuryje“.

(N-7) „Moterys meluoja geriau“. (N-7) „Širdys paklydėlės“.

Paskutinė instancija.

Nuodėmių dešimtukas. (N-7) Skubi pagalba 112. „Futurama“. „Bakuganas“. „Hana Montana“. „Finas ir Ferbis“. „Simpsonai“. „Klonas“. (N-7) „Marinela“. (N-7) TV3 žinios.

Gyvenimas yra gražus. Ūkininkas ieško žmonos. „Kas nori nužudyti Mią?“ (N-7) TV3 vakaro žinios. „Liudininkai“.

(N-14) „Kelionė į mirtį“.

Siaubo f. (N-14) „Ryklys“. (N-7) „Baimės įkaitai“.

Realybės šou.

(N-14)

„Neapykantos namai“.

6.30 Televitrina.

7.00 Smagiausios akimirkos (k.).

7.50 „Labas vakaras, mielasis“ (k.).

9.00 Ekstrasensų mūšis IX (k.).

10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.).

10.45 Sekmadienio rytas (k.).

11.45 Televitrina.

12.15 „Gedimino 11“ (k.).

13.15 Melodrama „Svajonių viešbutis: Maldyvai“ (k.). (N-7) 15.25 Smagiausios akimirkos.

15.50 „Labas vakaras, mielasis“.

17.00 „Gedimino 11“.

18.10 Ekstrasensų mūšis VIII. (N-7) 19.10 Nerealios namų šeimininkės.

20.00 Žinios.

20.25 Karštas vakaras.

21.00 Geras filmas.

Veiksmo komedija „Neapykantos namai“ (2005 m., Honkongas). (N-7) 23.10 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.).

(N-7) 0.20 „Gelbėtojai 112“ (k.). (N-7) 1.20 Tauro ragas (k.).

1.50 Bamba. (S)

15.50 16.00 16.25 16.40 17.00 17.15 19.00

19.35 21.05 21.45 22.20 23.00 23.30 24.00 0.45

13.00 „Gilmoro merginos“.

Serialas šeimai.

14.00 Teleparduotuvė.

14.30 „Draugai V“.

15.00 „Vaiperis”.

16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

17.00 „Keršto bučiniai“.

18.00 „F. T. Budrioji akis”.

18.57 Žodis – ne žvirblis.

19.00 „4400” .

20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai”.

21.00 „Šuo futbolininkas. Europos taurė“. Nuotykių f.

22.45 „Vaiperis” (k.).

23.45 „4400”.

TV6 9.15 9.30 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 21.35 23.30 24.00

Teleparduotuvė.

Universitetai.lt.

Išlikimas. „Kobra 11“. (N-7) „Kaulai“. „Vedęs ir turi vaikų“.

Pakvaišęs sportas.

Teleparduotuvė. „Heraklis. Legendinės kelionės“. „Išlikimas“. „Kobra 11“. „Kaulai“. „CSI Niujorkas“. „Vedęs ir turi vaikų“.

Pakvaišęs sportas. „Žurnalistai“.

Humoro laida. „Krokodilas 2.

Mirties gniaužtuose“.

Siaubo f. (N-14) „Pietų parkas“. Animac. komedija.

Plikšių juokeliai.

Lietuvos ryto TV Teleparduotuvė. „Tazmanija”. „Kaukė“. „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“. „Dr. Šuo”. „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi”. „Velniūkštė“.

Telenovelė. „San Francisko raganos”.

LTV2

Gegužės 31, antradienis

„Komisaras Reksas“.

Tele bim-bam.

Gustavo enciklopedija.

Labas rytas.

Muzikos pasaulio žvaigždės (k.).

Veidai. Legendos.

Gražina Kernagienė (k.).

Durys atsidaro.

Prisiminkime. Dainuoja Abdonas Lietuvninkas. „Makleodo dukterys“.

Muzikos istorijos. Opera „Turandot” (k.).

Etnokultūros ratas.

XIX a. tautosakininkas Christijanas Barčas (k.). Žmonės kaip žmonės.

Tele bim-bam.

Gustavo enciklopedija.

Kultūrų kryžkelė.

Vilniaus sąsiuvinis.

Miesto kodas (k.).

Alta Maremos virtuvė. Patiekalai keliaujantiems Toskanos pakrante. „Užrašai apie Šerloką Holmsą“. (N-7) Septynios Kauno dienos.

Keliaukime po Lietuvą.

Muzikos svetainė.

Operos solistas Abdonas Lietuvninkas.

Elito kinas. „12.08 į rytus nuo Bukarešto“.

Komedija. (N-14) Muzikos pasaulio žvaigždės.

Panorama. „Snaiperio taikinyje“.

(N-7)

Gustavo enciklopedija. „Kurmis ir...“ „Robotukas“.

Labas rytas.

Keliaukime po Lietuvą.

Miesto kodas (k.). Žmonės kaip žmonės (k.). „Makleodo dukterys“.

Laiko ženklai (k.).

Septynios Kauno dienos.

Vienas eilėraštis.

Gustavo enciklopedija. „Kurmis ir...“ „Robotukas“.

Kultūrų kryžkelė.

Trembita.

Festivalio „Poezijos pavasaris 2011” vakaras (k.).

Veidai.

Lietuvių dokumentikos meistrai.

Petras Abukevičius.

LTV aukso fondas. „Tamangai“.

Detekt. serialas.

Kasdienybės aitvarai.

Durys atsidaro. „Rytoj bus geriau“.

Dok. f.

Pasaulio dokumentika. „Kankinimai“.

Muzikos pasaulio žvaigždės.

Panorama.

Meilės apyvoka.

Juozo Erlicko kūrinių motyvais (k.).

TV1 8.05 Teleparduotuvė.

8.40 „Tazmanija”.

Animac. serialas.

9.10 „Kaukė”.

Animac. serialas.

9.40 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai”.

Animac. serialas.

10.05 „Mėlynasis drakonas“.

10.30 „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi”.

Animac. serialas.

11.00 „Velniūkštė”.

12.00 „San Francisko raganos”.

5.05 Spaudos apžvalga.

5.15 Su aušra.

5.45 Mažoji studija.

Dievo žodis.

6.03 Gimtoji žemė.

6.54 7.10 7.10 7.40 8.40 9.30 10.20 10.50 11.20 12.10 5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03

TV parduotuvė.

Teletabiai.

Griūk negyvas! „Policijos nuovada”. TV serialas. (N-7) Skonio reikalas (k.).

Kas tu toks? (k.).

Teletabiai.

Girių takais. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

Griūk negyvas!

Spaudos apžvalga.

Su aušra Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai Spaudos puslapiai.

Laida 112.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Namai namučiai.

Atsiliepk dainoj.

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

13.00 „Gilmoro merginos”.

Serialas šeimai.

14.00 Teleparduotuvė.

14.30 „Draugai V“. Humoro serialas. (N-7) 15.00 „Vaiperis”.

16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

17.00 „Keršto bučiniai”.

18.00 „F. T. Budrioji akis”.

Veiksmo serialas. (N-7) 19.00 „4400”.

20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai”.

(N-7) 21.00 „Pragaro pasiuntinys“.

Veiksmo f. (N-14) 22.50 „Vaiperis”. Kriminalinis serialas (k.). (N-7) 23.50 „4400”.

TV6 9.15 9.30 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 21.35 0.05 0.35

Teleparduotuvė.

Tavo augintinis. „Išlikimas“. „Kobra 11“. „Kaulai“. „Vedęs ir turi vaikų“.

Pakvaišęs sportas.

Teleparduotuvė. „Heraklis.

Legendinės kelionės“.

Mitologinis fantast. f. „Išlikimas“. „Kobra 11“. „Kaulai“. Kriminalinis serialas. „CSI Niujorkas“. „Vedęs ir turi vaikų“.

Pakvaišęs sportas. „Žurnalistai“.

Humoro laida. „Taikdarys“.

Veiksmo f. (N-14) „Pietų parkas“. (N-14) Plikšių juokeliai. (N-14)

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė.

7.10 Reporteris (k.).

7.40 „Policijos nuovada”.

TV serialas. (N-7) 8.40 Saugus eismas.

8.43 Gongo Gangas (k.).

9.30 Kas tu toks?

10.20 Teletabiai.

10.50 Namų daktaras (k.).

6.30 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10

Ryto garsai.

Spaudos puslapiai.

Laida 112.

Ant svarstyklių.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Litas prie lito.

Duetai.

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

Dienos tema.

12.30 13.30 14.00 14.00 14.50 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.20 18.00 18.20 18.23 19.25 20.00 20.25 21.00 21.35 22.15 23.15 0.20 0.50

24/7 (k.)

TV parduotuvė.

Gongo Gangas (k.).

Lietuva tiesiogiai.

Griūk negyvas!

Super L.T. (N-7) „Pora kaip tvora”. Žinios. Orai.

Kas tu toks? Žinios. Orai.

Lietuva tiesiogiai. Žinios. Orai.

Saugus eismas. „Sodo detektyvės”.

TV serialas. (N-7) Super L.T. 20 minučių. Orai.

Griūk negyvas!

Reporteris. Orai.

Lietuva tiesiogiai. „Zona”. (N-14) „Sodo detektyvės” (k.). „Pora kaip tvora” (k.).

Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas!

7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos.

10.00 Gyventi sveikai.

11.00 Naujienos.

11.15 Top-shop.

11.30 Noriu žinoti.

12.00 Mados nuosprendis.

13.00 Kitos naujienos.

13.20 Suprasti. Atleisti.

14.00 Naujienos.

14.20 Susituokime.

15.20 Federalinis teisėjas.

16.30 Detektyvai.

17.10 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”.

18.10 Tegul kalba.

19.10 TV serialas „Pėdsakas”.

20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”.

21.05 Sporto naujienos.

21.10 TV serialas „Laimės grupė”.

22.15 TV serialas „Džokeris”.

23.15 Lietuvos „Laikas”.

23.40 Planas „Kaukazas 2”: Metastazės.

0.45 TV serialas „Pėdsakas”.

1.20 Detektyvai.

1.50 Muzikinis kanalas.

18.10 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48

Dienos tema.

Gera girdėti.

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka.

Autorinė daina.

Mažoji studija. Dievo žodis (k.).

Tarp Rytų ir Vakarų (k.). Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika.

A.A.Nyka-Niliūnas.

23.58 LR himnas.

24.00 Nakties programa.

11.20 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.).

12.10 Saugus eismas.

12.13 Skonio reikalas (k.).

13.00 Reporteris (k.).

13.30 TV parduotuvė.

14.00 Lietuva tiesiogiai.

14.30 Griūk negyvas! (N-7) 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 Serialas „Pora kaip tvora“ (k.).

16.00 Žinios. Orai.

16.05 Kas tu toks?

17.00 Žinios.

17.20 Lietuva tiesiogiai.

18.00 Žinios. Orai.

18.20 „Sodo detektyvės”. TV serialas. (N-7) 19.25 Super L.T. 20.00 20 minučių. Orai.

20.25 Griūk negyvas! (N-7) 21.00 Reporteris. Orai.

21.35 Lietuva tiesiogiai.

22.15 Serialas „Zona“. (N-14) 23.15 „Sodo detektyvės” (k.).

0.20 „Pora kaip tvora” (k.).

0.50 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas!

7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos.

10.00 Gyventi sveikai!

11.00 Naujienos.

11.15 Top-shop.

11.30 Noriu žinoti.

12.00 Mados nuosprendis.

13.00 Kitos naujienos.

13.20 Suprasti. Atleisti.

14.00 Naujienos.

14.20 Susituokime.

15.25 Federalinis teisėjas.

16.30 Detektyvai.

17.10 „Sutuoktuvių žiedas”.

18.10 Tegul kalba.

19.10 TV serialas „Pėdsakas”.

20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”.

21.05 Sporto naujienos.

21.10 TV serialas „Laimės grupė”.

22.20 TV serialas „Džokeris”.

23.25 Lietuvos „Laikas”.

23.45 Vaidybinis f. „Miestas vaiduoklis”.

1.35 TV serialas „Pėdsakas”.

2.10 Detektyvai.

2.45 Muzikinis kanalas.

18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48 23.58 24.00

Mažoji studija. Kultūra ir religija.

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka. „Trupinėlis“.

Gamta – visų namai.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Ant svarstyklių (k.). Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika. V.Mačernis.

LR himnas.

Nakties programa.

2011 m. gegužės 27–birželio 3 d., Nr. 21 (65)

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2

Birželio 1, trečiadienis

8.00 8.25 8.35 9.00 11.30 12.00 12.35 12.45 13.30 14.20 15.15

Žurnalisto tyrimas.

„Ypač slapta agentė“.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Makleodo dukterys“ (k.).

10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite.

12.00 Rusų gatvė.

12.15 Tarptautinis vaikų popmuzikos festivalis „Popkopėčios 2011“ (k.).

14.30 Savanorių biuras (k.).

15.15 „Makleodo dukterys“.

16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Žurnalisto tyrimas.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.00 Teisė žinoti.

22.00 Vasaros ritmu.

Koncertas.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.05 Vasaros ritmu.

Koncertas.

23.00 Vakaro žinios.

23.15 „24 valandos“.

(N-14)

6.20 „Tazmanija“ (k.).

6.50 „Policijos akdemija“ (k.).

7.20 „Tomo ir Džerio nuotykiai“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“ 8.50 Nuo... Iki... (k.).

9.40 Aš myliu Lietuvą (k.).

10.25 Tu gali (k.).

12.00 Kitas! (k).

12.30 Dviračio šou (k.).

13.00 „Tazmanija“.

13.30 „Policijos akademija“.

14.00 „Tomo ir Džerio nuotykiai“.

14.30 „Drakonų kova Z“.

15.25 „Teresa“.

17.35 „Kaimo daktarė“.

18.45 Žinios.

19.10 KK2. (N-7) 19.40 „Pavogta laimė“.

(N-7) 20.10 Aš myliu Lietuvą.

21.00 Kitas!

21.30 Dviračio šou.

22.00 Žinios.

22.30 Veiksmo f. „Ypač slapta agentė“ (1996 m., JAV).

(N-14) 1.00 „Išrinktieji“.

„Juodojo ežero paslap s 2“.

6.40 6.55 7.25 7.55 8.55 10.00 10.30 11.10 13.10 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 18.45 19.10 20.00 21.00 21.40 22.00 22.05 23.05

0.55 1.50

Teleparduotuvė. „Hana Montana“. „Simpsonai“. „Detektyvas Monkas“. (N-7) „Meilės sūkuryje“.

(N-7) „Moterys meluoja geriau“. (N-7) „Širdys paklydėlės“. (N-7) Tu gali šokti. „Futurama“. „Bakuganas“. „Hana Montana“. „Legenda apie Tarzaną“ (1).

Animac. serialas. „Simpsonai“. „Klonas“. „Marinela“.

TV3 žinios.

Gyvenimas yra gražus. „Didieji pokyčiai.

2011“. Realybės šou. (N-7) „Kas nori nužudyti Mią?“ TV3 vakaro žinios.

Vikingų loto. „Melo teorija“.

(N-7) „Juodojo ežero paslaptis 2“.

Kriminalinis serialas. (N-7) „CSI Majamis“.

(N-7) „Baimės įkaitai“.

Realybės šou. (N-7)

„Debesų medžiotojai“.

6.30 Televitrina.

7.00 Smagiausios akimirkos (k.).

7.30 „Šaolino vaikai“ (k.).

7.50 „Labas vakaras, mielasis“ (k.).

9.00 Ekstrasensų mūšis VIII (k.).

10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.).

10.45 Tarp miesto ir kaimo (k.).

11.15 Nesėsi – nepjausi (k.).

11.45 Televitrina.

12.15 „Gedimino 11“ (k.).

(N-7) 13.30 Nuotykių f. „Pirato širdis“ (k.). (N-7) 15.25 Smagiausios akimirkos.

15.50 „Labas vakaras, mielasis“.

17.00 „Gedimino 11“.

(N-7) 18.10 Ekstrasensų mūšis VIII. (N-7) 19.10 Nerealios namų šeimininkės.

20.00 Žinios.

20.25 Karštas vakaras.

21.00 Geras filmas.

Veiksmo drama „Debesų medžiotojai“ (2009 m., Vokietija, Austrija). (N-7) 23.00 Komedija „Skruzdžių karalius“ (k.). (S) 0.10 Statybų TV (k.).

1.40 Bamba. (S)

6.00 Labas rytas.

9.00 „Makleodo dukterys“ (k.).

10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Forumas.

12.00 Menora.

12.15 „Žaliojo obuolio” padėkos koncertas (k.).

14.15 Pradėk nuo savęs (k.).

14.40 Gamtos kodas (k.).

15.15 „Makleodo dukterys“.

16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“.

17.05 „Senis“.

18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 Universitetų žinių lyga „Ateities lyderiai“. Susitinka Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir ISM komandos.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.00 Mūsų dienos – kaip šventė.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.08 Mūsų dienos – kaip šventė.

22.45 Klausimėlis.lt.

23.00 Vakaro žinios.

23.15 „Išsiskyrę“.

„Šaltas kaip plienas“.

6.20 „Tazmanija“ (k.).

6.50 „Policijos akademija“ (k.).

7.20 „Tomo ir Džerio nuotykiai“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“.

8.50 Abipus sienos (k.).

9.40 Aš myliu Lietuvą (k).

10.30 „Mano mylimas prieše“.

11.30 KK2 (k).

12.00 Kitas! (k).

12.30 Dviračio šou (k.).

13.00 „Tazmanija“.

13.30 „Policijos akademija“.

14.00 „Tomo ir Džerio nuotykiai“.

14.30 „Drakonų kova Z“.

15.25 „Teresa“.

17.35 „Kaimo daktarė“.

18.45 Žinios.

19.06 Ūkiškas požiūris.

19.10 Valanda su Rūta.

20.10 Aš myliu Lietuvą.

21.00 Farai. (N-7) 21.30 Dviračio šou.

22.00 Žinios.

22.30 Trileis „Šaltas kaip plienas“ (1987 m., JAV). (N-14) 0.20 „Deksteris“. (N-14) 1.20 Sveikatos ABC (k.).

„Juodoji našlė“.

6.35 6.50 7.20 7.50 8.55 10.00 10.30 11.10 12.00 13.10 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 18.45 19.10 20.00 21.00 21.40 22.00 23.00

0.45 1.40

Teleparduotuvė. „Hana Montana“. „Simpsonai“. „Viešbutis „Babilonas“ (1).

Komedija. (N-7) „Meilės sūkuryje“.

(N-7) „Moterys meluoja geriau“. (N-7) „Širdys paklydėlės“. (N-7) „Didieji pokyčiai“.

Realybės šou. (N-7) „Ūkininkas ieško žmonos“. Realybės šou. „Futurama“. „Bakuganas“. „Hana Montana“. „Legenda apie Tarzaną“ (2).

Animac. serialas. „Simpsonai“. (N-7) „Klonas“. (N-7) „Marinela“. (N-7) TV3 žinios.

Gyvenimas yra gražus. (N-7) Nuodėmių dešimtukas. (N-7) „Kas nori nužudyti Mią?“ TV3 žinios. „Aferistas“.

Mistinis trileris „Juodoji našlė“.

(2008 m., JAV).

(N-14) „CSI Majamis“.

(N-7) „Baimės įkaitai“.

(N-14)

17.15

18.20

19.20 21.15 22.10 22.35 23.00 23.30 24.00 0.30

TV1 8.00 Teleparduotuvė.

8.40 „Tazmanija”. Animac. serialas.

9.10 „Kaukė”.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

Spaudos puslapiai.

Laida 112.

LTV2

Birželio 2, ketvirtadienis

Universitetų žinių lyga „Atei es lyderiai“.

16.00 16.25 16.35 17.00

Tele bim-bam. „Aviukas Šonas“. „Robotukas“.

Labas rytas.

Muzikos pasaulio žvaigždės (k.).

Veidai. Petras Abukevičius (k.).

Vienas eilėraštis. „Rytoj bus geriau”.

Dok.f. (k.). „Makleodo dukterys“. „Tėvas ir sūnus“.

Dok.f. (k.).

Kasdienybės aitvarai (k.).

Tele bim-bam. „Aviukas Šonas“. „Robotukas“.

Kultūrų kryžkelė.

Vilniaus albumas.

Lietuvių dokumentika.

Lietuvos valstybinio jaunimo teatro metraštis 1965–1975 m. (k.). „Keturi metų laikai su Šopenu“. Iškilmingas F.Šopeno 200-ųjų gimimo metinių minėjimo uždarymo koncertas. Vaizdo įrašas iš B.Dvariono muzikos mokyklos salės.

Europos kinas. „Mano mieli kraštiečiai“.

Komedija.

Vakaro autografas.

Sporto panorama.

Savaitės apžvalga.

Kūrybos metas. Galius Kličius.

Pasaulio dokumentika. „Į gamtą“.

Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras.

Panorama. „Dingę“.

„Nenugalimasis 3: išpirkimas“.

6.30 Televitrina.

7.00 Smagiausios akimirkos.

7.50 „Labas vakaras, mielasis“ (k.).

9.00 Ekstrasensų mūšis IX (k.).

10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.).

10.45 Be recepto (k.).

11.15 Statybų TV (k.).

11.45 Televitrina.

12.15 „Gedimino 11“ (k.).

(N-7) 13.30 Veiksmo drama „Debesų medžiotojai“ (k.).

(N-7) 15.25 Smagiausios akimirkos.

15.50 „Labas vakaras, mielasis“.

17.00 „Gedimino 11“.

(N-7) 18.10 Ekstrasensų mūšis IX. 19.10 Nerealios namų šeimininkės.

20.00 Žinios.

20.25 Karštas vakaras.

21.00 Geras filmas.

Veiksmo f. „Nenugalimasis 3: išpirkimas“ (2010 m., JAV).

(N-14) 23.00 Veiksmo drama „Neapykantos namai“ (k.). (N-7) 1.05 Autopilotas.

1.35 Bamba. (S)

8.00 Gustavo enciklopedija.

8.30 „Ragai ir kanopos sugrįžta“.

9.00 Labas rytas.

11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras (k.).

12.00 „Keturi metų laikai su Šopenu“ (k.).

13.00 Kūrybos metas. Galius Kličius (k.).

13.30 „Makleodo dukterys“.

14.20 Krašto garbė (k.).

15.10 Vakaro autografas (k.).

16.00 Gustavo enciklopedija.

16.30 „Ragai ir kanopos sugrįžta“.

17.00 Kultūrų kryžkelė.

Rusų gatvė.

17.15 Senas televizorius.

Nuojautos.

17.40 Veidai. Arti toli.

18.20 „Akvilė“. Dok.f.

18.50 TV spektaklis „Šatrijos Ragana. Sename dvare“.

20.50 Dailininko Aloyzo Stasiulevičiaus 80-mečiui. Dok.f.

21.45 Savęs link. „Jeigu akmenys kalbėtų“.

22.30 Pasaulio dokumentika. „Nyderlandų istorija“.

23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės.

24.00 Panorama.

0.30 „24 valandos“.

TV1 8.05 Teleparduotuvė.

8.40 „Tazmanija”.

9.10 „Kaukė“. Animac. serialas.

9.40 „Kitas Džimio pasaulis”.

10.05 „Mėlynasis drakonas”.

10.30 „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi“.

11.00 „Velniūkštė”.

12.00 „San Francisko raganos”.

13.00 „Gilmoro merginos“.

Serialas šeimai.

14.00 Teleparduotuvė.

14.30 „Draugai V”.

15.00 „Vaiperis”. Kriminalinis serialas.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

Spaudos puslapiai.

9.40 „Kitas Džimio pasaulis”.

10.05 „Mėlynasis drakonas”.

Animac. serialas.

10.30 „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi”.

11.00 „Velniūkštė”.

12.00 „San Francisko raganos”.

13.00 „Gilmoro merginos”.

Serialas šeimai.

14.00 Teleparduotuvė.

14.30 „Draugai V”.

15.00 „Vaiperis”. Kriminalinis serialas.

16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

17.00 „Keršto bučiniai”.

18.00 „F. T. Budrioji akis”.

Veiksmo serialas.

19.00 „4400”.

20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai”.

(N-7) 21.00 „Mumijos sugrįžimas”.

Nuotykių f. (N-7) 23.45 „Vaiperis” (k.).

TV6 9.45 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 21.35 23.30

TV parduotuvė.

Reporteris (k.). „Policijos nuovada”.

Ilgai ir laimingai.

Kas tu toks?

Saugus eismas.

Teletabiai.

11.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite.

12.10 Muzikinis vidudienis.

13.00 Lietuvos diena.

15.05 Mes, moterys.

16.03 Žinių amžius.

16.30 Laida rusų kalba.

17.03 Antra pavara.

18.10 Dienos tema.

18.30 Gera girdėti.

19.03 Sveikinimų ratas.

16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

17.00 „Keršto bučiniai”.

Telenovelė. (N-7) 18.00 „F. T. Budrioji akis”.

Veiksmo serialas.

19.00 „4400”.

20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai”.

(N-7) 21.00 Ketvirtadienio detektyvas „Vincentas”. (N-14) 22.30 „Vaiperis“ (k.).

23.30 „4400”.

TV6 9.00 Teleparduotuvė.

9.15 „Virtuvės mitų griovėjai“. Kulinarinis šou.

9.50 „Išlikimas“.

11.00 „Kobra 11“.

12.00 „Kaulai“.

13.00 „Vedęs ir turi vaikų“.

14.00 Pakvaišęs sportas.

14.30 Teleparduotuvė.

15.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“.

16.00 „Išlikimas“.

17.00 „Kobra 11“.

18.00 „Kaulai“.

19.00 „CSI Majamis“.

20.00 „Vedęs ir turi vaikų“.

21.00 „Rezidentai“. Komedija.

(N-7) 21.30 „Žurnalistai“. Humoro laida.

21.35 „Šuns metai“. (N-14) 23.40 „Pietų parkas“. (N-7) 0.10 Pašėlęs sporto pasaulis.

(N-7) 0.40 Plikšių juokeliai. (N-14)

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.40 9.30 10.20 10.23 10.50 11.20

TV parduotuvė.

Reporteris (k.). „Policijos nuovada”.

Ekovizija.

Kas tu toks? (k.).

Saugus eismas.

Teletabiai.

Laida NKTV. Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.).

12.10 Ilgai ir laimingai (k.).

13.00 Reporteris (k.).

10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

10.50 Griūk negyvas! (N-7) 11.20 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras.

12.10 Gongo Gangas (k.).

13.00 Reporteris (k.).

13.30 TV parduotuvė.

14.00 Lietuva tiesiogiai (k.).

14.40 Griūk negyvas! (N-7) 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 „Pora kaip tvora“ (k.).

16.00 Žinios. Orai.

16.05 Teletabiai.

17.00 Žinios. Orai.

17.20 Lietuva tiesiogiai.

18.00 Žinios. Orai.

18.20 „Sodo detektyvės”.

19.25 Super L.T. (N-7) 20.00 20 minučių. Orai.

20.25 Griūk negyvas! (N-7) 21.00 Reporteris. Orai.

21.35 Lietuva tiesiogiai.

22.15 Ekovizija. Žalioji idėja.

23.10 „Sodo detektyvės” (k.).

0.05 Saugus eismas.

0.08 Du karaliai.

1.15 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas Teleparduotuvė. „Išlikimas“. „Kobra 11“. (N-7) „Kaulai“. „Vedęs ir turi vaikų“.

Pakvaišęs sportas.

Teleparduotuvė. „Heraklis. Legendinės kelionės“. „Išlikimas“. „Kobra 11“. (N-7) „Kaulai“. „CSI Niujorkas“. „Vedęs ir turi vaikų“.

Pakvaišęs sportas. „Žurnalistai“. Humoro laida. „Pačiūžomis į šlovę“.

Komedija. (N-7) „Pietų parkas“. (N-14)

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.40 9.30 10.20 10.23

17

Laida 112.

Forumas.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Sveikata (k.). Žalioji banga.

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

Dienos tema.

Gera girdėti.

7.00 Labas rytas!

7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos.

10.00 Gyventi sveikai!

11.00 Naujienos.

11.15 Top-shop.

11.30 Noriu žinoti.

12.00 Mados nuosprendis.

13.00 Kitos naujienos.

13.20 Suprasti. Atleisti.

14.00 Naujienos.

14.20 Susituokime.

15.25 Federalinis teisėjas.

16.30 Detektyvai.

17.10 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”.

18.10 Tegul kalba.

19.10 TV serialas „Pėdsakas”.

20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”.

21.05 Sporto naujienos.

21.10 TV serialas „Laimės grupė”.

22.25 TV serialas „Džokeris”.

23.30 Lietuvos „Laikas”.

23.45 Gyvenamoji aplinka.

0.45 TV serialas „Pėdsakas”.

1.20 Detektyvai.

1.50 Muzikinis kanalas.

20.03 Vakaro pasaka. „Aukso obelis ir vyno šulinėlis“.

20.20 Žinių amžius (k.).

20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.).

21.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite (k.).

22.10 Žvaigždės žiūri į žemę.

23.48 Vidurnakčio lyrika.

J.Jekentaitė.

23.58 LR himnas.

24.00 Nakties programa.

13.30 14.00 14.40 14.43 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.20 18.00 18.30 19.25 20.00 20.22 20.25 21.00 21.35 22.20 23.15 0.15 0.45

TV parduotuvė.

Lietuva tiesiogiai (k.).

Saugus eismas.

Griūk negyvas! (N-7) Super L.T. (k.). (N-7) Serialas „Pora kaip tvora“ (k.). Žinios. Orai.

Kas tu toks? Žinios. Orai.

Lietuva tiesiogiai. Žinios. Orai.

Ilgai ir laimingai.

Super L.T. 20 minučių. Orai.

Kaimo diena.

Griūk negyvas!

Reporteris. Orai.

Lietuva tiesiogiai.

Pagaminta Lietuvoje.

Serialas „MAD MEN. Reklamos vilkai“ (k.).

(N-7) „Pora kaip tvora”.

Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas!

7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos.

10.00 Gyventi sveikai!

11.00 Naujienos.

11.15 Top-shop.

11.30 Noriu žinoti.

12.00 Mados nuosprendis.

13.00 Kitos naujienos.

13.20 Suprasti. Atleisti.

14.00 Naujienos.

14.20 Susituokime.

15.25 Federalinis teisėjas.

16.30 Detektyvai.

17.10 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”.

18.10 Tegul kalba.

19.10 TV serialas „Pėdsakas”.

20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”.

21.05 Sporto naujienos.

21.10 TV serialas „Laimės grupė”.

22.25 TV serialas „Džokeris”.

0.30 Lietuvos „Laikas”.

0.40 Žmogus ir įstatymas.

1.30 TV serialas „Pėdsakas”.

2.05 Detektyvai.

2.25 Žvaigždėlaivis.

2.50 Muzikinis kanalas.

19.03 Sveikinimų ratas.

20.03 Vakaro pasaka. Broliai Grimai. „Erškėtrožė“.

20.20 Literatūros akiračiai (k.).

20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.).

21.03 Forumas (k.).

22.10 Žvaigždės žiūri į žemę.

23.48 Vidurnakčio lyrika. A.A.Jonynas.

23.58 LR himnas.

24.00 Nakties programa.

18

Gimtasis kraštas

LTV2

Birželio 3, penktadienis

Duokim garo!

„Ne anyta, o monstras“.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Makleodo dukterys“ (k.).

10.00 Bėdų turgus (k.).

11.00 Akiračiai.

12.00 Vilniaus sąsiuvinis.

12.15 Talentų ringas (k.).

14.15 Nacionalinė paieškų tarnyba (k.).

15.15 „Makleodo dukterys“.

16.15 „Volteris, Teksaso reindžeris“.

17.05 „Senis“.

18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 Afrika.LT. Dokumentinė realybė.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.00 Duokim garo!

22.04 Loterija „Perlas“.

22.06 Duokim garo!

22.45 Premjera. „Kazanova“.

Istorinis mini serialas. (N-14)

6.20 „Tazmanija“ (k.).

6.50 „Policijos akademija“ (k.).

7.20 „Tomo ir Džerio nuotykiai“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“.

8.50 Valanda su Rūta (k.).

9.40 Aš myliu Lietuvą (k.).

10.30 Žvaigždžių duetai 5 (k.).

14.00 „Tomo ir Džerio nuotykiai“.

14.30 „Drakonų kova Z“.

15.25 „Teresa“.

17.35 „Kaimo daktarė“.

18.45 Žinios.

19.10 „Kai švenčia Vandeniai“.

Muzikinis šou.

21.10 Veiksmo komedija „Ne anyta, o monstras“ (2005 m., JAV).

(N-7) 23.15 Veiksmo f. „Čempionas 2“ (2006 m., JAV).

(N-14) 0.30 Mistinis trileris „Raktas“ (2005 m., JAV). (N-14)

„Princesės dienoraštis“.

6.35 6.50 7.20 7.50 8.55 10.00 10.30 11.10 12.10 12.40 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 18.45 19.10 20.00

22.15 0.10

Teleparduotuvė. „Hana Montana“. „Simpsonai“. „Viešbutis „Babilonas“. „Meilės sūkuryje“.

(N-7) „Moterys meluoja geriau“. (N-7) „Širdys paklydėlės“. (N-7) Nuodėmių dešimtukas. (N-7) Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai.

Norite – tikėkite, norite – ne! „Bakuganas“. „Hana Montana“. „Legenda apie Tarzaną“. „Simpsonai“. (N-7) „Klonas“. (N-7) „Marinela“. (N-7) TV3 žinios.

Gyvenimas yra gražus.

Komedija „Princesės dienoraštis“ (2001 m., JAV).

(N-7) Komedija „Uždelsta meilė“ (2006 m., JAV). (N-7) Komedija „Ten ir atgal“ (1997 m., JAV). (N-7)

„Gatvės kraujas“.

6.30 Televitrina.

7.00 Smagiausios akimirkos.

7.50 „Labas vakaras, mielasis“ (k.).

9.00 Ekstrasensų mūšis IX (k.).

10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.).

10.45 Atvirai su žvaigžde (k.).

11.45 Televitrina.

12.15 „Gedimino 11“ (k.).

13.30 Juokis 2003 (k.).

15.25 Smagiausios akimirkos.

15.50 „Labas vakaras, mielasis“.

16.20 „Dapkai ir Butkai“.

17.00 „Gedimino 11“.

18.10 Mano šaunioji sodyba.

19.10 Nerealios namų šeimininkės (k.).

20.00 Žinios.

20.25 Tarp miesto ir kaimo.

21.00 Amerikos talentai V. 23.45 Kriminalinė drama „Gatvės kraujas“ (2009 m., JAV).

(N-14) 1.40 Bamba. (S)

8.15 8.30 9.00 9.25 9.35 10.00 10.30 11.00 12.30 13.30 14.30 16.00 16.10 17.00

18.30 19.00

20.25 20.30 21.00 23.30

Kelias.

Gimtoji žemė. „Robotukas“. „Aviukas Šonas“.

Ragai ir kanopos sugrįžta.

Gustavo enciklopedija.

Sporto panorama.

Ryto suktinis su Zita Kelmickaite.

Mūsų miesteliai. Šumskas.

Juokis.

Sveikinimų koncertas. Žinios (su vertimu į gestų k.).

Sveikinimų koncertas.

Palaimintojo Jono Pauliaus II paminklo atidengimas ir iškilmingos šv.

Mišios Santakos parke Kaune.

Tiesioginė transliacija.

Keliaukime po Lietuvą. „Nebūsiu gangsteris, brangioji“. LKS filmas. (N-7) Loterija „Perlas“.

Panorama.

Nidos festivalio koncertas „Benai, plaukiam į Nidą“ (1).

Trileris „45 kalibras“. (N-14)

8.00 Tele bim-bam (k.).

8.30 Gustavo enciklopedija (k.).

9.00 Labas rytas.

11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės (k.).

12.00 Veidai. Arti toli (k.).

12.40 „Tėvas ir sūnus“.

Dok. f. (k.).

13.30 „Makleodo dukterys“.

14.20 Savęs link. „Jeigu akmenys kalbėtų“ (k.).

15.05 Negali būti.

15.30 Mokyklos langas (k.).

16.00 Tele bim-bam (k.).

16.30 Gustavo enciklopedija (k.).

17.00 Kultūrų kryžkelė.

Menora.

17.15 Kaimo akademija.

17.45 Keliaukime po Lietuvą.

18.15 Veidai. Legendos.

Vytautas Dumšaitis.

19.05 Gruzijos kino klasika. „Veri kvartalo melodijos“. Muzik. komedija.

20.40 Klaipėdos muzikinio teatro spektaklis. Opera „Varpelis”.

21.40 Vladas Drėma. „Vilniaus Šv. Jono bažnyčia“.

22.00 Dalia Kutraitė kalbina...

Birutę Almonaitytę.

22.30 Pasaulio dokumentika. „Išsiskyrę!“ 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės.

24.00 Panorama.

0.30 Brydė. Sugrįžę kūrėjai.

„Pamotė“.

„Dukters pagrobimas“.

„Auksinės gėlės prakeiksmas“.

6.30 „Muča Luča“.

6.55 Animac. f. „Blogiukai ir pabaisa“.

7.20 „Mažieji Tomas ir Džeris II“.

7.45 Animac. f. „Šiupininis“.

8.10 Animac. f. „Kas naujo, Skūbi Dū?“ 8.35 Animac. f. „Benas Tenas prieš ateivius“.

9.00 Kažkas atsitiko (k.).

9.30 Girių horizontai.

10.00 Kino pusryčiai.

Nuotykių f. „Knygų valdovas“ (1994 m.

JAV).

11.25 Komedija „Piko valanda“ (1998 m., JAV). (N-7) 13.30 „Drakonų kova Z“ (k.).

13.55 „Turtuolių privilegijos“.

14.55 „Eva Luna“.

15.54 Kitokie?

16.00 „Eva Luna“.

17.00 Neišgalvoti gyvenimai (k.).

17.30 Valanda su Rūta.

18.40 Kas gali būti gražiau?

18.45 Žinios.

19.00 Žvaigždžių duetai 5.

22.40 Drama „Pamotė“ (1998 m., JAV). (N-7) 1.20 Erotinis trileris „Nuodingoji gebenė. Lili“ (1996 m., JAV). N-14)

6.45 Teleparduotuvė.

7.00 „Perla“ (1). Animac. serialas.

7.30 „Ilgoji pertrauka“.

8.00 „Winx“ klubas“.

8.30 „Beibleidai.

Metalinė kova“.

9.00 Mados reidas.

9.30 Mamyčių klubas.

10.00 Filmas šeimai „Šailas“ (1996 m., JAV).

11.50 Veiksmo f. „Siaubingas tornadas Niujorke“ (2008 m., Kanada).

(N-7) 13.40 Komedija „Tokia kaip tavo šypsena“ (1997 m., JAV). (N-7) 15.40 Šok su manimi.

18.45 TV3 žinios.

19.00 Muzik. f. „Kalėdų pasaka“ (2010 m.).

21.00 Nuotykių komedija „Dukters pagrobimas“ (2002 m., JAV, Vokietija). (N-14) 23.10 Komedija „Meilės guru“ (2008 m., D. Britanija). (N-7) 0.55 Istorinė drama „Miunchenas“ (2005 m., JAV).

(N-14)

6.30 Televitrina.

7.00 Smagiausios akimirkos.

8.00 Mano šaunioji sodyba (k.).

9.00 Tarp miesto ir kaimo (k.).

9.30 Autofanai.

10.00 Šeštadienio rytas.

11.00 Nesėsi – nepjausi.

11.30 Be recepto (k.).

12.00 Amerikos talentai V (k.). (N-7) 14.35 Anykščių miesto šventė. 2007 m.

17.00 Filmas šeimai „Pirato širdis“ (2) (2006 m., Ispanija, Vokietija). (N-7) 18.50 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.20 „Žaibiški tyrimai“.

(N-7) 21.20 Drama „Auksinės gėlės prakeiksmas“ (2006 m., Honkongas, Kinija).

(N-7) 23.40 „Makbetas“.

Drama. (N-14) 1.45 Bamba. (S)

14.30 „Draugai V”.

15.00 „Vaiperis”.

16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

17.00 „Keršto bučiniai”.

18.00 „F. T. Budrioji akis”.

Veiksmo serialas. (N-7) 19.00 „4400”. (N-7) 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai”.

(N-7) 21.00 Penktadienio Detektyvas. „Tagartas XX. Nuodėmės atpildas“.

22.30 „Vaiperis”.

23.30 „4400” (k.).

8.05 8.40 9.10 9.40 10.05 10.30 11.00 12.00 13.00 14.00

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

Teleparduotuvė. „Tazmanija”. „Kaukė”. „Džekio Čano nuotykiai“. „Supermergaitės” (1).

Animac. serialas. „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi”.

Animac. serialas. „Velniūkštė”. „San Francisko raganos”. „Gilmoro merginos”.

Serialas šeimai.

Teleparduotuvė.

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

Spaudos puslapiai.

8.00 Kultūrų kryžkelė.

Vilniaus sąsiuvinis.

8.15 Kultūrų kryžkelė.

Trembita.

8.30 Kultūrų kryžkelė.

Vilniaus albumas.

8.45 Kultūrų kryžkelė.

Rusų gatvė.

9.00 Kultūrų kryžkelė.

Menora.

9.15 Krikščionio žodis.

9.30 Savęs link. „Jeigu akmenys kalbėtų“ (k.).

10.15 Mažųjų žvaigždžių valanda.

11.10 Brydė. Sugrįžę kūrėjai.

11.45 Kulinarinės kelionės.

12.15 Keliaukim!

12.40 Šventadienio mintys.

13.10 Etnokultūros ratas. Iš ko juokiasi dzūkai.

13.35 Laiko ženklai.

14.25 Kino apdovanojimų ceremonija „Sidabrinės gervės”.

16.40 „Šypsokis“. Muzik. f.

17.00 „Strazdas – žalias paukštis“ (k.).

18.00 Pasaulio dokumentika. „Išsiskyrę!“ (k.).

19.00 Muzika gyvai.

20.15 Teatras.

Eugenijos Pleškytės mįslė.

21.15 „Valerija ir stebuklų savaitė“. Siaubo pasaka. (N-14) 22.30 Panorama.

23.00 „Tėvas ir sūnus“.

Dok. f.

23.55 Būk artistas.

TV1 8.05 Teleparduotuvė.

8.40 Retrospektyva. „Aktorė Monika Mironaitė”.

9.10 Sveikatos ABC (k.).

10.10 „Filmuojam: gyvūnai”.

Dok. serialas.

11.10 „Šunys darbininkai“.

Dok. serialas.

12.10 „Mano puikioji auklė”.

Humoro serialas.

12.40 „Šnipų žaidimai“.

Nuotykių serialas.

13.40 Sąžinės balsas.

5.05 5.45 6.03 6.30 7.05 7.30

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Rytas su muzika.

Gamta – visų namai.

Spaudos apžvalga.

Ryto garsai.

14.00 14.40 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 17.13 18.00 18.30 19.25 20.00 20.30

TV6 9.45 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 22.00 23.00 24.00

TV1

LTV2

Birželio 4, šeštadienis

Mūsų miesteliai. Šumskas.

2011 m. gegužės 27–birželio 3 d., Nr. 21 (65)

TV programa

1.00

Teleparduotuvė. „Išlikimas“. „Kobra 11“. „Kaulai“. „Vedęs ir turi vaikų“.

Pakvaišęs sportas.

Teleparduotuvė. „Heraklis. Legendinės kelionės“. „Išlikimas“. „Kobra 11“. „Kaulai“. „CSI Niujorkas“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Pretendentas“. (N-14) „Ryklys“. Kriminallinė drama. (N-7) „Moterų detektyvių klubas“. Kriminalinė drama. (N-7) „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“. Fantastinis nuotykių serialas. „Pornožvaigždės išpažintis“. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.40 9.30 10.20 10.50 11.20

TV parduotuvė.

Reporteris (k.). „Policijos nuovada”.

Ilgai ir laimingai (k.).

Kas tu toks? (k.).

Teletabiai.

Griūk negyvas! (N-7) Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.).

12.10 Skonio reikalas (k.).

13.00 Reporteris (k.).

13.30 TV parduotuvė.

22.30 1.10

Lietuva tiesiogiai.

Griūk negyvas! (N-7) Super L.T. (k.). (N-7) „Pora kaip tvora” (k.).

(N-7) Žinios. Orai.

Kas tu toks? Žinios. Orai.

Saugus eismas.

Ilgai ir laimingai (k.). Žinios. Orai.

Gongo Gangas.

Super L.T. 20 minučių. Orai.

2012 m. Europos futbolo čempionato atrankos rungtynės: Lichtenšteinas–Lietuva.

Tiesioginė transliacija iš Lichtenšteino.

Pertraukoje – Žinios.

Vertas kinas. Vaid.f. „Visi nepastebėti vaikai”. Trileris. (N-7) Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas!

7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos.

10.00 Gyventi sveikai!

11.00 Naujienos.

11.15 Top-shop.

11.30 Noriu žinoti.

12.00 Mados nuosprendis.

13.00 Kitos naujienos.

13.20 Suprasti. Atleisti.

14.05 Susituokime.

15.10 Detektyvai.

15.50 Lauk manęs.

16.55 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”.

17.55 Tegul kalba.

19.00 TV žaidimas „Stebuklų laukas”.

20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”.

21.05 Sporto naujienos.

21.10 Grupės „VIA Gra” koncertas.

22.45 Vaidybinis f. „Pranašas”.

0.35 Vaidybinis f. „Alfos” projektas”.

2.00 Muzikinis kanalas.

Sankryža.

Akiračiai.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Auksinės kolekcijos.

Gyvoji istorija.

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

Dienos tema.

Gera girdėti.

19.03 Sveikinimų ratas.

20.03 Vakaro pasaka. „Broliai ir lobis“.

20.20 Gyvoji istorija (k.).

20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.).

21.03 Akiračiai (k.).

22.10 Žvaigždės žiūri į žemę.

23.48 Vidurnakčio lyrika. A.Bernotas.

23.58 LR himnas.

24.00 Nakties programa.

14.05 „Senosios Kristinos nutikimai”. Humoro serialas.

15.00 Teleparduotuvė.

15.30 „Didžiojo sprogimo teorija”. Humoro serialas. (N-7) 16.00 „Paskutinis jaunavedžių išbandymas”.

Realybės šou.

16.57 Žodis – ne žvirblis (k.).

17.00 „Liežuvautoja”.

18.00 „Skaičiai”. Kriminalinis serialas.

19.00 „Gailestingumo ligoninė”.

20.00 „Detektyvė Rizoli”.

21.00 „Tėvų diena“.

Komedija.

23.05 Lietuviško kino vakaras. „Faktas“.

Drama. (N-7) 0.45 Sąžinės balsas (k.).

9.30 Dok. f. „SOS Japan” (k.).

(N-7) 10.25 Padėkime augti.

11.00 Namų daktaras.

11.30 Dok. f. „Didžiausi mokslo pasiekimai”.

12.05 Skonio reikalas.

13.00 Serialas „MAD MEN. Reklamos vilkai“ (k.).

(N-7) 14.00 Dok. serialas „Mitų griovėjai”.

15.00 „Pora kaip tvora” (k.).

16.00 Žinios. Orai.

16.05 Nauda ūkiui.

16.10 Super L.T. 17.00 Žinios. Orai.

17.10 Gongo Gangas.

18.00 Žinios. Orai.

18.20 Griūk negyvas!

19.00 Žinios. Orai.

19.02 Šeštadienio detektyvas. „Pagrindinis įtariamasis“. TV serialas. (N-7) 21.00 Reporteris. Orai.

21.30 Komedija „Lengvi pinigai”. (N-14) 22.20 „Greičio svajonė”.

Drama. (N-7) 0.10 „Zona”. (N-14)

10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

TV6 9.15 Teleparduotuvė.

9.30 Universitetai.lt.

10.00 Robinzonai.

Lietuva.

11.05 „Sporto nesėkmės“.

Dok. f. (N-7) 12.00 Virtuvės mitų griovėjai.

12.30 Gordono Ramzio virtuvės košmarai.

13.30 Pakvaišęs sportas.

14.00 Jokių kliūčių!

15.00 Aukščiausia pavara.

16.00 „X mutantai“.

17.00 Jokių kliūčių!

18.00 Norite – tikėkite, norite – ne!

19.00 „Iš peties“.

Realybės šou.

20.00 Topmodeliai.

21.00 „Pretendentas“.

22.00 „Ryklys“. (N-7) 23.00 „Moterų detektyvių klubas“.

24.00 „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“.

1.00 „Pornožvaigždės išpažintis“. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30

TV parduotuvė. „Pora kaip tvora”.

Teletabiai.

Griūk negyvas! (N-7)

9.03 11.03 12.10 13.00 15.03 16.03 16.30 17.03

Kultūros savaitė.

Sveikata.

Sudie, XX amžiau.

Lietuvos diena.

Baladės.

Kaip žmonės gyvena.

Laida rusų kalba.

Mažoji studija: Popiežius ir pasaulis, Septintoji diena.

Pirmasis Baltijos kanalas 6.50 7.00 7.15 7.45 8.45 9.00 9.15 10.00 11.00 11.20 12.15 13.40 17.55 20.00 20.15 21.55 22.40 23.55 1.35 18.10 19.03 20.03 20.32 20.45

Naujienos.

Top-shop.

Noriu žinoti.

Jurijus Viazemskis.

Ganytojo žodis.

Naujienos.

Skanėstas.

Arina Šarapova.

Naujienos.

Gyvenamoji aplinka.

Grupės „VIA Gra” koncertas.

TV serialas „Žiemos vyšnia”.

Futbolas.

Rusija–Armėnija.

Laikas.

Kokie mūsų metai.

Paris Hilton prožektorius.

Kas? Kur? Kada?

Vaidybinis f. „Verbuotojas”.

Muzikinis kanalas.

Sveikinimų ratas.

Auksinės kolekcijos.

Vaikų radijo teatras.

Autorinė daina.

Mažoji studija. Dievo žodis (k.).

21.03 Žvaigždės žiūri į žemę.

23.48 Vidurnakčio lyrika.

R.Burokas.

24.00 Nakties programa.

2011 m. gegužės 27–birželio 3 d., Nr. 21 (65)

LTV2

Birželio 5, sekmadienis

„Taksi 4“.

8.30 9.00 9.30 9.40 10.05 10.30 11.00 12.30 13.00

14.00 15.30 16.00 16.15 16.50 17.20 18.00 18.30 19.30 20.30 20.45 21.15 23.00

Kaimo akademija.

Linksmoji šeimynėlė „Kurmis ir...“. „Robotukas“. „Ragai ir kanopos sugrįžta“.

Gustavo enciklopedija.

Koncertas „Gražiausiu taku“.

Pulsas.

Pasaulio dokumentika. „Civilizacijų paslaptys. Egiptas. dešimt iškiliausių atradimų“.

Detektyvo klasika. „Užrašai apie Šerloką Holmsą“. Šventadienio mintys. Žinios (su vertimu į gestų k.).

Gamtos kodas.

Pradėk nuo savęs.

Septynios Kauno dienos.

Popietė su Algimantu Čekuoliu.

Stilius.

Bėdų turgus.

Panorama.

Savaitė.

Komedija „Taksi 4“.

(N-7) Elito kinas.

Premjera. Komiška drama „Nevykęs pokštas“. (N-7)

Gimtasis kraštas

TV programa

„Deimantų pjaustytojas“.

„Pasaulių karas“.

Be recepto.

6.25 „Muča Luča“.

6.55 Animac. f. „Blogiukai ir pabaisa“.

7.20 „Mažieji Tomas ir Džeris II“.

7.45 „Šiupininis“.

8.10 „Kas naujo, Skūbi Dū?“ 8.35 „Benas Tenas prieš ateivius“.

9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai.

Komedija „Lengva būti žvaigžde“ (1999 m., JAV).

12.00 Romantinė komedija „Turi mylėti šunis“ (2005 m., JAV). (N-7) 14.00 PREMJERA. „Nepaprastoji istorija“ (1).

Nuotykių serialas.

14.55 „Eva Luna“.

15.54 Nematomi. Tarp mūsų (k).

16.00 „Eva Luna“.

17.00 Ne vienas kelyje.

17.45 Valanda su Rūta (k).

18.45 Žinios.

19.00 Teleloto.

20.00 Super KK2. (N-7) 21.00 Veiksmo f. „Deimantų pjaustytojas“ (2005 m., JAV).

(N-14) 22.50 Trileris „Korumpuotasis“ (1999 m., JAV).

(N-14)

6.45 Teleparduotuvė.

7.00 „Perla“. Animac. serialas.

7.30 „Ilgoji pertrauka“.

8.00 „Winx“ klubas“.

8.30 „Beibleidai.

Metalinė kova“.

9.00 Sveikas žmogus.

10.00 Nuotykių f. „Napoleonas“ (1995 m., JAV).

11.35 Komedija „Ir ji mane surado“ (2007 m., JAV) 13.35 Romantinė komedija „Meilės laiškas“ (1999 m., JAV).

15.20 „Choras“.

16.20 Nuodėmių dešimtukas.

17.00 „Kobra 11“. (N-7) 18.00 Skubi pagalba 112.

18.45 TV3 žinios.

19.00 Savaitės komentarai.

19.30 Tu gali šokti.

21.30 Fantastinė drama „Pasaulių karas“ (2005 m., JAV).

(N-14) 23.50 Romantinė komedija „Elizabettaunas“ (2005 m., JAV). (N-7)

6.30 Televitrina.

7.00 Smagiausios akimirkos.

8.00 Nesėsi – nepjausi (k.).

8.30 Tauro ragas.

9.00 Autopilotas.

9.30 Statybų TV. 10.00 Sekmadienio rytas.

11.00 Sveikatos kodas.

12.00 Fenomenas (k.).

13.00 Nerealios namų šeimininkės (k.).

13.45 Sveikinimų koncertas (tel. (8 5) 278 0803, mob. 8 618 77 654).

15.45 Smagiausios akimirkos.

16.50 Atvirai su žvaigžde (k.).

17.50 „Srautas I“.

Kriminalinis serialas. (N-7) 18.50 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.20 Be recepto.

21.00 Melodrama „Svajonių viešbutis: Čiangmajus“ (2009 m., Vokietija, Austrija). (N-7) 22.55 Veiksmo f. „Nenugalimasis 3: išpirkimas“ (k.).

(N-14) 0.50 Bamba. (S)

TV3 Pirmadienis, gegužės 30 d.

23.00 val. Mokslinės fantastikos filmas „Atkeliavęs iš anapus“. JAV, 2011 m. Rež. Billy O’Brien (N-14).

Vaidina: Joe Flanigan, John Rhys-Davies, Catherine Walker.

Mokslininkė Džilian Ohara dirba prie itin svarbaus projekto. Neįtikėtina, tačiau galimybė pasiekti kitas visatas visai arti. Vienintelė kliūtis sėkmingai užbaigti šią užduotį – nepakankamas finansavimas. Džilian nutaria prašyti vyriausybės paramos. Kaip tyčia senatorius Džeksonas Krenšou abejoja projektu ir jo kūrėjais. Jis reikalauja pateikti įrodymus, kad galimybė keliauti visatomis nėra pramanas. Neturėdama kitos išeities, mokslininkė sutinka pademonstruoti slaptą įrenginį.

Netyčia visi, buvę patalpoje, teleportuojasi į nežinomą visatą, o nauja dimensija pasitinka atvykėlius nesvetingai. Reikia kovoti dėl savo gyvybės ir dėl galimybės grįžti namo...

TV3 Antradienis, gegužės 31 d.

23.00 val. Siaubo filmas „Kelionė į mirtį“. JAV, 2011 m.

Rež. Johannes Roberts (N-14).

Vaidina: Eliza Bennett, Kacey Barnfield, Stephen Rea.

8.00 Gimtoji žemė.

8.25 Rytas su...

Jurgiu Didžiuliu.

9.15 „Šypsokis“. Muzik.f. (k.).

9.30 Mokyklos langas.

10.00 Miesto kodas.

10.55 Ievos pievos.

11.25 Mūsų miesteliai.

Skirsnemunė.

13.10 Būtovės slėpiniai.

14.00 Vytautas Mačernis. „Šeštoji vizija“.

14.20 „Nebūsiu gangsteris, brangioji“. LKS filmas.

(N-7) 15.25 Dalia Kutraitė kalbina...

Birutę Almonaitytę (k.).

15.55 Krašto garbė.

16.45 Dailininkės Dalios Mataitienės 75-mečiui.

Spektaklis „Mano kanklės paauksuotos“.

18.00 Lietuvių dokumentika. „Lietuva ir Švedija amžius kartu“.

19.00 Poeto Vytauto Mačernio 90-osioms gimimo metinėms.

Kultūros metraščiai.

Tragiškoji Vytauto Mačernio karta.

20.05 „Lietuviai Didžiojoje Britanijoje“. Dok.f.

21.05 „45 kalibras“. Trileris.

(N-14) 22.45 Panorama.

23.00 LNOBT spektaklis. „Nabukas”.

TV1

TV6 8.45 9.00 9.30 10.00 11.00 12.00 12.30 13.30 14.00 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 21.00

8.05 Teleparduotuvė.

8.40 Etnos.

9.10 „Žvėries prigimtis”.

Dok. serialas.

10.10 „Filmuojam . gyvūnai”.

Dok. serialas.

11.10 „Šunys darbininkai“.

Dok. serialas.

12.10 „Mano puikioji auklė”.

12.40 „Šnipų žaidimai”.

13.40 „Draugai V”.

14.05 „Senosios Kristinos nutikimai“. Humoro serialas.

15.00 Teleparduotuvė.

5.05 5.45 6.03 8.03 9.03 10.03

15.30 „Didžiojo sprogimo teorija”. (N-7) 16.00 „Paskutinis jaunavedžių išbandymas”. Realybės šou.

16.57 Žodis – ne žvirblis (k).

17.00 „Liežuvautoja“.

18.00 „Skaičiai”.

19.00 „Gailestingumo ligoninė”. Serialas. (N-7) 20.00 „Detektyvė Rizoli”.

21.00 Sekmadienio romantika. „Alpių klinika. Širdies reikalai“.

Romantinė drama. (N-7) 22.50 „Senosios Kristinos nutikimai“. Humoro serialas.

23.50 „Draugai V”.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Rytas su muzika.

Ryto garsų savaitė.

Mes, moterys (k.).

Tetos Betos viktorina.

21.30 22.00 23.00 24.00 1.00

Teleparduotuvė.

Tavo augintinis.

Vienam gale kablys.

Robinzonai. Lietuva.

Gordono Ramzio virtuvės košmarai.

Mados reidas.

Topmodeliai.

Pakvaišęs sportas.

Jokių kliūčių! „Iš peties“. Realybės šou. „X mutantai“.

Fantastinis nuotykių serialas.

Jokių kliūčių!

Norite – tikėkite, norite – ne. „Penelopė“. Komedija.

(N-7) „Klyvlendo šou“.

Animac. komedija. „Šeimos bičas“. „Ryklys“. Kriminalinė drama. (N-7) „Moterų detektyvių klubas“. Kriminalinė drama. (N-14) „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“. „Pornožvaigždės išpažintis“. Erotinis f. (S)

Lietuvos ryto TV

7.40 Teletabiai.

8.30 Griūk negyvas! (N-7) 10.00 Dok. serialas „Grobuonys”. „Slaptieji agentai”.

10.30 Laida „NKTV”.

11.00 Šiandien kimba.

11.30 Reporteris (k.).

12.00 Dok. serialas „Plėšrūno instinktas”. „Gaujos”.

(N-7) 13.00 TV serialas „Pagrindinis įtariamasis“ (k.). (N-7) 15.00 Serialas „Pora kaip tvora“ (k.).

16.00 Žinios. Orai.

16.05 Super L.T. 17.00 Žinios. Orai.

17.10 Ekovizija (k.).

18.00 Žinios. Orai.

18.20 Griūk negyvas!

19.00 Žinios. Orai.

19.00 Skonio reikalas.

19.02 „Sodo detektyvės” (k.).

21.00 Žinios. Orai.

21.15 24/7.

22.10 Serialas „MAD MEN. Reklamos vilkai”. (N-7) 23.10 Bušido LT. 23.45 „Zona” (k.). (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 6.55 7.10 7.20 7.50 8.15 9.00 9.20 9.35 10.30 11.00 11.20 12.00 14.00 15.45 17.50 20.00 21.10 22.20

6.54 TV parduotuvė.

7.10 Reporteris (k.).

0.20 1.20

11.03 12.10 13.03 13.51 14.03 14.28 16.30 17.03 17.30 18.10

19.03 20.03 20.28 20.45

Muzika Tau. Lietuvos diena.

Radijo teatras.

Retro.

Septynios sporto dienos.

Gera girdėti.

Laida rusų kalba.

Literatūros akiračiai.

Atsiliepk dainoj.

Laisvai!

19

21.03 23.48 23.58 24.00

Naujienos.

Top-shop.

Laida kariams.

Noriu žinoti.

Sveikata.

Naujienos.

Padriki užrašai.

Kol visi namie.

Fazenda.

Naujienos.

Jūrmala.

Vaidybinis f. „Maša ir jūra”.

T.Gverdciteli koncertas.

Vaidybinis f. „Briliantinė ranka”.

TV serialas „Siūlomos aplinkybės”.

Laikas.

Didelis skirtumas.

Vaidybinis f. „Sėkmės ironija”.

Pozneris.

Muzikinis kanalas.

Vudstoko vaikai.

Vaikų radijo teatras.

Autorinė daina.

Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika.

S.Nėris.

LR himnas.

Nakties programa.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

BTV Antradienis, gegužės 31 d.

21.00 val. GERAS FILMAS. Veiksmo komedija „Neapykantos namai“. Honkongas, 2005 m. Rež. Stephen Fung (N-7).

Vaidina: Anthony Wong Chau-Sang, Stephen Fung, Charlene Choi, Gillian Chung, Michael Wong, Josie Ho, Winnie Leung.

BTV Penktadienis, birželio 3 d.

23.45 val. Kriminalinė drama „Gatvės kraujas“. JAV, 2009 m.

Rež. Charles Winkler (N-14).

Vaidina: Val Kilmer, 50 Cent, Sharon Stone, Michael Biehn, Jose Pablo Cantillo, Brian Presley, Barry Shabaka Henley, Luis Rolon, Defecio Stoglin, Davi Jay.

Buvęs slaptasis agentas Tedis Yu dabar dirba masažuotoju ir stengiasi kuo greičiau pamiršti darbą slaptojoje tarnyboje.

Jis ne tik puikus masažuotojas, bet ir idealus tėvas, savo vaikus mokantis senovinio kovos meno. Tačiau praeitis net nežada pasitraukti. Buvusio profesionalo dėmesį patraukia paslaptingas asmuo, vadinamas Drakonu. Tedis Yu su vaikais sukuria puikią komandą, kuri turi sustabdyti Drakoną ir jo gaują.

TV6 Antradienis, gegužės 31 d.

21.35 val. Veiksmo filmas „Taikdarys“. JAV, 1997 m. Rež.

Mimi Leder (N-14).

Vaidina: George Clooney, Nicole Kidman, Marcel Iures, Aleksandr Baluyev, Rene Medvesek.

Rusų traukinys, vežantis sunaikinti branduolines raketas, pažeidžiamas sprogus raketai pietinėje Rusijos dalyje. Atitinkami signalai pasiekia Baltuosius rūmus, kur situaciją kontroliuoja atominės fizikos specialistė ir JAV armijos pulkininkas.

Jie išsiaiškina, kad branduolinis ginklas yra teroristų rankose ir lemiamu momentu užkerta kelią katastrofai.

Vienas pažangiausių nuovados policininkų žūva uragano Katarina metu. Tačiau jo partneris negali nurimti ir trokšta tiesos – patyręs detektyvas nujaučia, kad jo kolega gali būti nužudytas. Nusikaltimo pėdsakai seną policijos vilką ir naują jo partnerį nuveda į pogrindinį nusikaltėlių labirintą, kuriame gatvės plūsta krauju, o juodus darbelius atlieka nepriekaištingą reputaciją turintys policijos pareigūnai. Veiksmo filmų žvaigždė Valas Kilmeris vėl kovos už tiesą ir teisingumą. Policijos pareigūno garbė turi būti apginta.

TV6 Sekmadienis, birželio 5 d.

Šeši draugai keliauja po Airiją. Kelionė sekasi puikiai tol, kol jie staiga partrenkia seną čigonę. Mirdama senė jaunuolius prakeikia ir užsiundo ant jų blogio jėgas. Skraidanti pabaisa Simurokas pradeda juos persekioti ir draugams reikia grumtis dėl savo gyvybės.

19.00 val. Komedija „Penelopė“. JAV, Didžioji Britanija, 2006 m. Rež. Mark Palansky.

Vaidina: Christina Ricci, Richard E. Grant, Catherine O’Hara, Nick Prideaux, Michael Feast.

Vos tik gimusiai Penelopei teko šeimos prakeiksmas, kuris nustos galių, jei merginą įsimylės panašaus likimo vaikinas.

Mergina ieško mylimojo.

20

Gimtasis kraštas

Atmin s

Lietuva per savaitę

2011 m. gegužės 27–birželio 3 d., Nr. 21 (65)

,,Eurobasket“ suvenyrai Pirmadienį buvo pristatyti oficialūs Europos vyrų krepšinio čempionato („Eurobasket 2011“) suvenyrai.

Krepšinio gerbėjai galės įsigyti ne tik marškinėlių, šalikų, kepuraičių, puodelių, ženklelių, bet ir kaukių, pagamintų pagal lietuviškas Užgavėnių tradicijas.

Sukanka 20 metų, kai pasienyje su Baltarusija esančiame Šalčininkų rajono Krakūnų kaime tarnybos metu buvo nužudytas beginklis Šalčininkų užkardos Dieveniškių patrulių tarnybos baro pamainos viršininkas Gintaras Žagunis – pirmas po nepriklausomybės atkūrimo vykdydamas savo pareigas žuvęs pasienietis.

Paminklinė lenta

Gegužės 19 dieną vienam populiariausių visų laikų atlikėjų, Nacionalinės premijos laureatui Vytautui Kernagiui būtų sukakę šešiasdešimt. Ta proga praėjusį ketvirtadienį Vilniuje, Kaštonų gatvėje, ant namo, kuriame gyveno artistas, atidengta paminklinė lenta.

Išrinktas LSA prezidentas

Druskininkų meras Ričardas Malinauskas išrinktas Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentu. Tai jau trečia R.Malinausko kadencija šiame poste. R.Malinausko kandidatūrą palaikė 120 iš 122 17-ame LSA suvažiavime dalyvavusių delegatų, 2 susilaikė. R.Malinausko kandidatūra buvo vienintelė, kurią pasiūlė suvažiavimo dalyviai.

Savaitgalio orai

Aukso žiedai „Žalgiriui“

„Kalnapilio-Lietuvos krepšinio lygos“ (LKL) čempionato sezono nugalėtojai apdovanoti sekmadienio vakarą Kaune, viešbutyje „Park Inn“, surengtose iškilmėse. 13-ą Lietuvos čempionų titulą iškovojusiems „Žalgirio“ krepšininkams buvo įteikti aukso žiedai. Finalo serijoje „Žalgiris“ 4:1 įveikė Vilniaus „Lietuvos rytą“.

Mirė Kęstu s Čilinskas

Po lietingos praėjusios nakties, šiandien trumpo lietaus taip pat sulauksime, tačiau jau tik vietomis. Kai kuriuose rajonuose lietų lydės perkūnijos griausmas. Pūs vidutinio stiprumo, 5–10 m/sek. pietų, pietvakarių krypties vėjas. Įdienojus oras sušils iki 15–20 laipsnių šilumos. Sekmadienį trumpas lietus prognozuojamas vietomis, bus palankios sąlygos ir perkūnijai nugriaudėti. Pietys pūs 4–9 m/sek. greičiu. Naktį termometrai rodys 5–10 laipsnių šilumos, dieną oro temperatūra svyruos tarp 16–21 laipsnio šilumos. Gera žinia daržininkamas – daržų laistyti nereikės.

Gegužės 20-osios vakarą sunki liga pasiglemžė advokato, žmogaus teisių gynėjo, valstybės ir visuomenės veikėjo Kęstučio Čilinsko gyvybę. Jam buvo 65-eri.

Delčia. Saulė teka 4.55, leidžiasi 21.38.

Šeštadienį

Sekmadienį

Naktį: +4 +9°

Naktį: +5 +10°

Dieną: +15 +20°

Dieną: +16 +21° Martyno Vidzbelio nuotrauka

Parengė Rimantas Dovydėnas, GK, EPA-Eltos inf. ir nuotraukos