Gimtasis kraštas Nr. 58 by Gimtasis kraštas

Gimtasis kraštas Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2011 m. balandžio 8–15 d., Nr. 14 (58)

Kaina 1,99 Lt

Ratai du, o problemų – begalė 6 p.

Eltos nuotrauka

Šiaudinis namas nebijo nei pelių, nei žemės drebėjimų 7 p.

Kurtuvėnuose atgimsta senoji dvarų kultūra

Argentinietiško tango lietuviškos aistros

8 p.

12 p.

2011 m. balandžio 8–15 d., Nr. 14 (58)

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Dvi Lietuvos – nuskurdinta ir turtinga Milijardams reikia tvirtos

Prisidengusi ekonomine krize ir Konstitucinio Teismo išvadomis mūsų valdžia ir toliau skriaudžia piliečius, bet nešykšti šimtų milijonų litų ministerijų klerkų gyvenimui pagerinti.

rankos

Prieš dvejus metus premjeras vadovavimą Vyriausybei pradėjo nuo viešųjų pirkimų kritikos. Tačiau per tą laiką Vyriausybė šios sistemos taip ir nepajudino. Albinas ČAPLIKAS

Gediminas STANIŠAUSKAS Po įvairių skandalų daugelis politikų jau linkę pakeisti įtakingos Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pavaldumą, tačiau nuomonės tuoj pat išsiskiria, kai tik pradedama svarstyti, kam ji turėtų būti priskirta, nes visi norėtų būti kuo arčiau šio pyrago dalybų. 2008–2009-aisiais viešiesiems pirkimams būdavo išleidžiama po 11–12 mlrd. litų. Ekonomistai pasvarstydavo: sutaupykime nors 8 proc., ir investicijų badas šalyje gerokai sumažėtų

Kuo skurdesnė valstybė, tuo brangiau jai kainuoja išlaikyti valdžią. Gausybė privilegijų, tarnybiniai butai, automobiliai ir kitos išimtys padalijo Lietuvą į dvi dalis. Kai kurie politikai teigia, kad tokia valstybe būsime tol, kol šalyje bus gajus prisitaikėliškas gyvenimo būdas.

Išeinantieji neliks nuskriausti Socialinį neteisingumą šalyje valdžia sėja kaip įmanydama. Antai kadenciją baigiantiems savivaldybių tarybų politikams bus išmokėta beveik 2 mln. Lt išeitinių kompensacijų. Valstybės tarnybos įstatymas numato, kad paliekantieji postus turėtų, už ką pragyventi bent tris mėnesius. Dvylika metų Lietuvos bankui vadovavusiam Reinoldijui Šarkinui dėl paliekamo posto priklausys 162 tūkst. litų išeitinė kompensacija. Bet šiomis dienomis „pasižymėjo“ ir premjeras Andrius Kubilius, kurio patarėjų gretos dauginasi it bakterijos. Visuomeniniu patarėju paskirtas susikompromitavęs buvęs ūkio ministras Dainius Kreivys, o nuo vasaros užsienio politikos klausimais A.Kubiliui patarinės ir dabartinis Lietuvos ambasados Gruzijoje įgaliotasis ministras Laimonas Talat-Kelpša. Tad A.Kubiliaus komandoje bus jau per 30 įvairiausių patarėjų ir konsultantų.

Keista reakcija

Socialinio pasitikėjimo tarp piliečio ir valdžios kol kas nėra, nors tai galėtų būti didžiausia vertybė mūsų visuomenėje. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Priemokoms atseikėta 73 mln. litų Premjeras A.Kubilius, mosuodamas Konstitucinio Teismo išaiškinimu, tikina, esą sunkiomis ekonominėmis sąlygomis valstybė gali sumažinti pensijas, kurias planuojama kompensuoti tik 2014–2019 m., tačiau paskutinė Seimo Audito komiteto ataskaita rodo, kad valdžios vyrams ir moterims taikomi kiti standartai. Pernai 2010 m. paskutinį ketvirtį valdžios įstaigos savo darbuotojams išmokėjo apie 30 mln. litų įvairiausių priemokų, lyg jie dirbtų daugiau negu kiti piliečiai ir gyventų blogiau negu nustekenti pensininkai, kuriems

šviesesnis finansinis rytojus žadamas, kai dauguma jų jau bus išmirę. Daugiausia lėšų įvairioms vargšų valdininkų priemokoms ištaškė Sveikatos apsaugos ministerija. Ji metų pabaigoje savo darbuotojams išdalijo 116 tūkst. Lt, o per visus metus priemokoms išmėtyta 302 tūkst. Lt. Išlaidavo pamalonindamos savo klerkus priemokomis visos ministerijos. Kuklumu nepasižymėjo aukštojo mokslo įstaigos. 2011 m. išvakarėse Vilniaus universitetas išmokėjo 5,9 mln. Lt priemokų, Kauno technologijos universitetas – 2,9 mln. Lt, o Vilniaus Gedimino technikos universitetas – 1,6 mln. Lt. Per visus 2010 m. priemokoms atseikėta 73 mln. Lt.

Ministrai nieko nežinojo? Seimo Audito komiteto narys Andrius Mazuronis neslepia pašaipos ministerijų vadovams, kurie trečiadienį teisinosi Audito komitetui dėl išlaidavimų. „Pavyzdžiui, socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas teisinosi, neva jis nežinojo, kad pavaldžios ministerijai įstaigos išsimokėjo priemokas, – pasakojo A.Mazuronis. – Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas tikino, kad milijoninė suma serialo „Kelias namo“ kūrėjams, kurie turėjo reklamuoti aplinkosaugą, buvo skirta pagrįstai. Tai tegul visos ministerijos remia serialus. Bet kur mes tada nueisime?“ Nukelta į 2 p.

Daug kas nustebo, kai apie netvarką šioje sistemoje prabilo pats Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas Žydrūnas Plytnikas. Politikai netgi pasišiaušė: kas jo prašė, ar negalėjo patylėti. Kodėl tokia reakcija? Nukelta į 2 p.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Nemokamas gydymas – tik afiša Gyventojų skundai dėl nelegalių priemokų ligoninėse ir poliklinikose pasiekė ir valstybės kontrolierių ausis. Jie konstatavo, kad kartais gydymo įstaigos dvigubai uždirba, gaudamos atlygį ir iš pacientų, ir iš ligonių kasų.

Gyventojams sunku patikėti, kad sveikatos priežiūros įstaigos sunkiai verčiasi. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Vida TAVORIENĖ

Turės grąžinti pinigus

Auditoriai ragina netoleruoti dvigubo mokėjimo už gydymo paslaugas, tačiau ligonių kasos tvirtina, kad neturi galių bausti prasižengėlius. Tai esą turėtų daryti sveikatos priežiūros įstaigų steigėjai. Tik ar to bus imtasi? Kai kurie steigėjai sunkmečiu pamalonino medicinos įstaigų vadovus ir padidino jiems atlyginimus.

Konstitucijoje įteisintas nemokamas gydymas, tačiau ir politikai, ir gydytojai, ir pacientai pripažįsta, kad nemokama medicina Lietuvoje – tik afiša. Tai konstatavo ir valstybės kontrolieriai, vertinę privalomojo sveikatos draudimo panaudojimo efektyvumą. Anot auditorių, netoleruotina, kad pacientai gydymo įstaigose moka

ir už tokias paslaugas, už kurias lėšas skiria ligonių kasos. Taigi už tas pačias paslaugas gydymo įstaigoms tenka dvigubas mokestis. Ligonių kasos (LK) taip pat konstatuoja, kad dažnėja gyventojų skundų dėl priemokų sveikatos priežiūros įstaigose. Tačiau LK sako, jog neturi galių nubausti pažeidėjus. Tai esą turėtų daryti gydymo įstaigų steigėjai. Nukelta į 3 p.

Gimtasis kraštas

Aktualijos

2011 m. balandžio 8–15 d., Nr. 14 (58)

Dvi Lietuvos – nuskurdinta ir turtinga

Vadovybės apsaugos departamento vadovas, paklaustas, ar tikrai dabar būtina europarlamentaro V.Landsbergio apsauga, nesileido į diskusijas. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Atkelta iš 1 p. Parlamentaras Andrius Šedžius tikina, kad dvejus metus visos ministerijos savo darbuotojams, be algų ir priedų, moka nuo 20 iki 100 proc. atlyginimo dydžio priemokas. „Kai tik pradėjau kelti priemokų klausimą, mane pradėjo raminti ne tik konservatoriai, bet ir kitų partijų politikai“, – sakė A.Šedžius. Jo žodžiais, „nesvarbu, kas yra valdžioje, nes iš biudžeto pinigus gauna

ir socialdemokratai, ir konservatoriai“. Be to, pasak A.Šedžiaus, visi politikai, kurie mėgina aiškintis valdžios išlaidavimą ir privilegijas, netikėtai tampa „blogais“ ir iš jų pradedama šaipytis.

Kvailį ir bažnyčioje muša Seimo narys Julius Veselka apie valdžios dosnumą sau ir savo artimiesiems pasisako dar griežčiau. „Kai buvo sumažintos pensijos ir Konstitucinis Teismas pareiškė, kad pensi-

jos sumažintos teisėtai, tapo akivaizdu, kad šis teismas prisitaiko prie bet kurios valdžios ir laimina visus jos sprendimus“, – kalbėjo J.Veselka. Kad tai gali būti susiję su asmeniniu teisėjų naudos siekimu, paliudija šiomis dienomis kadenciją baigusio Konstitucinio Teismo pirmininko Kęstučio Lapinsko paviešintas prašymas skirti jam valstybinę signataro rentą. Pastaroji per mėnesį sudaro 2 764 Lt. Valstybines signatarų pensijas gauna apie 60 Kovo 11-osios akto signatarų. Parlamentaro J.Veselkos teigimu, vadinamasis elitas pirmiausia rūpinasi savimi ir savo šeimų nariais, visiškai negalvodami apie kitus žmones. „Tačiau kvailį ir bažnyčioje muša, todėl kol liaudis nepasidarys piktesnė, kaip buvo Vakarų Europoje praėjusio amžiaus penktame ir šeštame dešimtmečiuose, situacija Lietuvoje nepasikeis“, – teigė J.Veselka.

Saugoja nuo tautos pykčio Aukščiausi valdžios asmenys tautos pykčio greičiausiai išvengtų, nes jie eiliniam žmogui nepasiekiami. Vadovybės apsaugos departamentas (VAD), kurio vyrai nuolat saugoja 5 svarbiausius šalies asmenis, kasmet iš biudžeto gauna apie 24 mln. Lt. Apie du trečdalius šių lėšų sudaro darbuotojų darbo užmokestis. „Nemanau, kad asmenų saugumui skiriama per daug pinigų“, –

sakė VAD direktorius Raimundas Kairys. Jo teigimu, saugomi ne tik valstybės vadovai (prezidentai, premjeras, Seimo pirmininkė), bet ir svečiai iš užsienio valstybių, atvykstantys oficia-

lių vizitų į Lietuvą. Tačiau paklaustas, ar tikrai dabar būtina europarlamentaro Vytauto Landsbergio apsauga, R.Kairys nesileido į diskusijas. „Mes jį saugome nuo pat 1991 metų, o ar ta apsauga būtina, tikrai nekomentuosiu“, – sakė R.Kairys. Jis tik pridūrė, kad V.Landsbergį pakaitomis po vieną saugoja trys darbuotojai.

Nėra pasitikėjimo tarp piliečio ir valdžios

Vieni pasikars, kiti nusišaus, treti iškentės

Boguslavas Gruževskis, Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius

Grasilda Makarevičienė, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė

Pasisakau už dar didesnius valstybės tarnautojų ir politikų atlyginimus, bet jų atlyginimus reikėtų susieti ne su veikla dėl veiklos, o su konkrečiais rezultatais. Todėl problema yra ne tai, kad valdžia išmokėjo savo tarnautojams daug, o kad tas atlygis buvo neadekvatus valdžios veiklos efektyvumui. Didžiausia blogybė valstybės tarnyboje yra nekompetencija, kai valstybės piliečiai nemato valdžios pastangų. Gal tada, kai padidės pensijos ir sumažės skurdas, kai padidės socialinis saugumas ir sumažės nedarbas, kai padidės tiesioginės investicijos ir šalyje sustiprės socialinis solidarumas, būtų galima skirti daugiau pinigų valdymo struktūroms, bet ne dabar. Deja, to socialinio pasitikėjimo tarp piliečio ir valdžios kol kas nėra, nors tai galėtų būti didžiausia vertybė mūsų visuomenėje.

Akivaizdu, kad mūsų valstybei mes visiškai nereikalingi. Turime dvi Lietuvas, kurių nematyti neįmanoma. Niekada negalvojau, kad valdžia, žinodama, jog žmonės badauja, o komunalinės paslaugos ir maisto produktai tik brangsta, galėtų taip išlaidauti. Nė vienoje Europos valstybėje nėra tokių mažų pensijų kaip Lietuvoje, o išlaidos valdžiai išlaikyti yra, ko gero, didžiausios. Labai abejoju, ar tokia situacija kada nors pasikeis, nes bent jau mes padarėme viską, kas nuo mūsų priklauso. O juk tai mes po Antrojo pasaulinio karo prikėlėme Lietuvą iš griuvėsių, dabar visi mūsų prašymai atsimuša lyg į sieną. Ką žmonės darys toliau? Vieni pasikars, kiti nusišaus, treti, manau, iškentės.

Milijardams reikia tvirtos rankos Atkelta iš 1 p. „Šiais laikais partijos be pinigų į valdžią patekti neturi jokių šansų. O per viešuosius pirkimus teka milijardai, todėl partijos suinteresuotos, kad VPT vadovautų įtakai atviras žmogus. Partijos siekia, kad toks žmogus neturėtų tvirto stuburo, kad jį būtų nesunku prigąsdinti, paspausti, o dar geriau, kad toks vadovas nesusigaudytų politikoje ir ekonomikoje“, – atvirai rėžia Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Julius Veselka. Daugiausia viešųjų pirkimų atlieka ministerijos, savivaldybės, viešosios įstaigos, aukštosios mokyklos ir daugybė kitų institucijų, kurioms vadovauja įvairių partijų nariai.

Sarginis šuo – be dantų VPT vadovas kol kas atskleidė tik vieną pažeidimų sluoksnį, tačiau ir šie duomenys stulbina. Pasak Ž.Plytniko, 2010-aisiais iš 5 200 perkančių organizacijų neskelbiamų derybų būdu sudaryta beveik 4 tūkst. viešųjų pirkimų, o tokių sandorių suma siekė daugiau nei milijardą litų. Milijardą! Gal ne visais atvejais buvo pažeista viešųjų pirkimų tvarka ir dalis valstybės pinigų išleista ne pagal paskirtį, tačiau akivaizdu, kad tokių galimybių buvo. Tikslesnių duomenų iš dabartinės VPT negalime reikalauti, nes ši tarnyba yra tarsi sarginis šuo be dantų. Kaip žinome, per metus sudaroma apie 20 tūkst. viešųjų pirkimų san-

dorių, o VPT patikrina tik iki 6 proc. Kodėl tiek mažai? Tokios realios galimybės. Paskaičiuokime. Paprastai vienam sandoriui atlikti pateikiama apie 50–60 puslapių įvairių reikalavimų. Kiek tokių sandorių gali patikrinti 12 VPT tarnautojų? Gal ne visus sandorius būtina tikrinti, tačiau pajėgiama patikrinti tik apie 300 sutarčių. Kita bėda – net jeigu pavyksta nustatyti pažeidimus, tai baudos neišgąsdina nei pirkėjų, nei Viešųjų pirkimų komisijų narių. Štai už vieną dažniausiai pasitaikantį pažeidimą, kai parenkamas netinkamas pirkimo būdas, šiuo metu skiriama bauda nuo 500 iki 2 500 litų. Pažeidėjų neišgąsdins ir pasiūlymai baudas padidinti du kartus – nuo 500 iki 5 000 litų, o pakartotinai pažeidus – nuo 2 500 iki 10 000 litų. Tiek pat bauda padidinta ir už VPT reikalavimų ar sprendimų nevykdymą.

Nuomonės dėl pavaldumo skiriasi Iki 2010 m. pradžios VPT buvo pavaldi Vyriausybei, paskui Saulėlydžio komisijos siūlymu tapo pavaldi Ūkio ministerijai. Dabar vėl ieškoma naujo šios tarnybos šeimininko. Kas

Daugiausia viešųjų pirkimų atlieka ministerijos, savivaldybės, viešosios įstaigos, aukštosios mokyklos ir daugybė kitų institucijų, kurioms vadovauja įvairių partijų nariai. Raimundo Šuikos nuotrauka

juo taps? Kandidatų netrūksta. Daugelis politikų pritaria pasiūlymui keisti VPT pavaldumą, tačiau nuomonės išsiskiria, kai pradedama svarstyti, kam ji iš tiesų turėtų būti pavaldi. Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas J.Veselka su ironiška šypsena vertina ir Prezidentės, ir Seimo Antikorupcijos komisijos pasiūlymus. „Prezidentė siūlo VPT priskirti Finansų ministerijai. O kokie argumentai? Apskritai aš stebiuosi, kad Finansų ministerijoje, kaip sovietiniais laikais, koncentruojami visi svarbiausi valstybės reikalai. Net sovietmečiu Plano komitetas nebuvo pavaldus Finansų ministerijai“, – sako J.Veselka.

2010-aisiais organizacijų neskelbiamų derybų būdu sudaryta beveik 4 tūkst. viešųjų pirkimų, o tokių sandorių suma siekė daugiau nei milijardą litų.

Padėti gali viešumas Ne per seniausiai Prezidentė Seimui pateikė Viešųjų pirkimų įstatymo pataisų projektą, kuriame siūloma viešai skelbti visus viešuosius pirkimus, o prieš vykdant viešuosius pirkimus neskelbiamų derybų ar vidaus sandorių būdu, apie tai privalomai informuoti VPT. Sandorius būtų galima vykdyti tik gavus tarnybos leidimą. Įstatyme numatyta išimtimi paslaugas ir prekes pirkti vidaus sandoriais dažniausiai naudojasi savivaldybės, paprastai pirkdamos iš pavaldžių įmonių ir ignoruodamos kitas įmones rinkoje. Įdomu, kad A.Bilotaitė dar praėjusių metų Seimo rudens sesijoje siūlė uždrausti vidaus sandorius, tačiau šiam pasiūlymui nepritarė jos kolegos iš valdančiosios daugumos.

Visos landos dar neuždarytos „Dažni atvejai, kai pirkėjas apklausia kelis asmenis ir tokia apklausa vadinama viešuoju pirkimu – pats

tarnautojas pasirenka, kuriuos subjektus apklausti. Todėl manau, kad visą informaciją apie viešuosius pirkimus reikėtų privalomai skelbti viešai elektroninėje erdvėje“, – siūlo papildyti įstatymą V.Gapšys. Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas Seimas pradės nagrinėti antroje balandžio pusėje. Mūšis bus atkaklus ir intriguojantis. Seimo Ekonomikos komiteto nario Valdemaro Valkiūno teigimu, per viešuosius pirkimus labai dažnai permokama, netaupoma, išlaidaujama. Jo apskaičiavimais, patobulinus viešųjų pirkimų sistemą įmanoma sutaupyti net iki 4 mlrd. litų. Tiek lėšų būtų galima skirti kitiems projektams, padidinti užimtumą, valstybė gautų daugiau mokesčių. Tačiau kažkas, anot parlamentaro, aukščiausiuose sluoksniuose tuo nesuinteresuotas. VPT vadovas, Seimo nario nuomone, turėtų būti nepriklausomas nuo politikų ir skiriamas tokia pat tvarka, kokia skiriami prokurorai ir STT vadovas.

2011 m. balandžio 8–15 d., Nr. 14 (58)

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Nemokamas gydymas – tik afiša Atkelta iš 1 p. Anot Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotojos medicinai Reginos Venckienės, šiemet buvo nustatyti du atvejai, kai iš pacientų neteisėtai buvo paimti pinigai už gydymo paslaugas. Abu skundai gauti iš gyventojų, kurie gydėsi Kupiškio ligoninėje. Ši įstaiga įpareigota grąžinti pinigus, o rajono meras informuotas apie prasižengimus. „Ne iš gero gyvenimo taip atsitinka. Akivaizdu, kad ligoninių finansavimas neadekvatus patiriamoms išlaidoms. Sutinku, kad žmonės neturėtų primokėti, tačiau matome, jog gydymo įstaigoms labai sunku“, – pabarti ligoninės vadovą žadėjo Kupiškio rajono meras Jonas Jarutis. LK tyrimą atlieka, kai gaunamas raštiškas skundas. Tačiau žmonės dažniausiai skambina, anonimiškai informuoja apie jiems abejones sukėlusias priemokas.

Ligoninės jaučiasi įkaitėmis „Vyresnio amžiaus pacientus kamuoja ne viena liga, todėl reikia daugiau medikamentų, daugiau paslaugų. Juk reikia gydyti ne ligą, o ligonį. O kai suteikiame daugiau paslaugų, sukame galvas, kaip išsiversti. Kartais tenka prašyti pacientų, kad jie prisidėtų“, – pripažino Kupiškio ligoninės vadovas Povilas Rimkus. Kupiškio ligoninės direktorius neslėpė, kad šių metų pradžia galėjo prasidėti bankrotu. Ligoninę išgelbėjo metų pabaigoje iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) gauti daugiau nei pusė milijono litų. „Dvigubo apmokėjimo negali būti“, – kategoriškai teigia Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos (LGVS) prezidentas Kauno ligoninės generalinis direktorius Stasys Gendvilis. Tačiau LGVS vadovas pabrėžė, kad dėl sumažinto finansavimo gydymo įstaigos tapo įkaitėmis. „Sumažinus gydymo paslaugų balo vertę, gydymo įstaigoms labai sunku verstis. Juk kai kurios paslaugos kainuoja gerokai daugiau nei sumoka ligonių kasos, o nedraustųjų gydymo iš viso niekas nekompensuoja. Tokių kasdien turime po 8–15 – juos turime nuprausti, neretai išblaivinti ir gydyti“, – apmaudavo S.Gendvilis. Pasak Kauno ligoninės vadovo, paslaugų daugiau suteikiama nei už jas sumoka ligonių kasos tuomet, kai į ligoninę patekusį pacientą tenka gydyti ir dėl gretutinių ligų. Ligonių kasos sumoka už susirgimo, dėl kurio pateko į ligoninę, gydymą. S.Gendvilio tvirtinimu, jei praėjusių metų pabaigoje paslaugų balo vertė nebūtų pakelta nuo 0,81 iki 0,89 Lt, daugiau nei pusė gydymo įstaigų būtų paskendusios skolose.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gresia kalėjimas iki gyvos galvos Medininkų byloje kaltinamam Konstantinui Michailovui prokurorai prašo skirti griežčiausią laisvės atėmimo bausmę – kalėjimą iki gyvos galvos.

Valstybės kontrolieriai tvirtino, kad pacientams savo pinigines atverti reikia dėl sumažėjusio gydymo įstaigų finansavimo. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Visuomenę pribloškė paskelbti gydymo įstaigų vadovų atlyginimai. Kai kurių poliklinikų ir ligoninių direktorių darbo užmokestis pranoko ministrų ir Seimo narių algas. Biudžetus suryja šildymas ir algos Gydymo įstaigų vadovai apgailestauja, kad sumažinti gydymo paslaugų įkainiai nerealūs, nes lėšos skiriamos ne tik ligoniams gydyti bei medicinos personalui išlaikyti. Vis didesnė našta užgula dėl infrastruktūros išlaikymo. Brangsta šildymas, elektra, taip pat medikamentai, aparatūros priežiūra, maistas ir kt. P.Rimkus įsitikinęs, kad ūkinės dalies išlaidos turėtų būti atskirtos. „Jau ne kartą tą klausimą keliame. PSDF biudžeto lėšos turėtų būti skiriamos personalo atlyginimams, vaistams, diagnostikai, ligonių maitinimui, o išlaikyti pastatus galėtų padėti steigėjos – savivaldybės“, – išeitį siūlo Kupiškio ligoninės direktorius. Anot S.Gendvilio, didžioji gydymo įstaigų biudžetų lėšų dalis tenka atlyginimams mokėti, brangstančiam infrastruktūros išlaikymui. „Tad iš ko gerinti paslaugų kokybę?! Reikėtų tik pasidžiaugti, kad tokiomis sąlygomis įstaigų vadovai subalansuo-

ja savo biudžetus“, – pareiškė LGVS prezidentas. Sveikatos priežiūros įstaigų vadovai sako, kad pakėlus paslaugų balo vertę ir padidinus finansavimą priemokų problema taptų mažiau opi.

Nemokama medicina tolsta Valstybės kontrolieriai tvritino, kad pacientams savo pinigines atverti reikia dėl sumažėjusio gydymo įstaigų finansavimo. Tai ypač baugina skurdo alinamus gyventojus, kuriems mažėja gydymo paslaugų prieinamumas. „Labiausiai bijau, kad tik niekas šeimoje rimčiau nesusirgtų, nes atsidurtume bėdoje. Savo kailiu esu patyrusi, kiek kainuoja operacijos, vaistai ligoninėje“, – sakė pusamžė moteris, kurios šeimos pajamos pastaraisiais metais sumažėjo dvigubai. Panevėžio diabeto draugijos „Viltis“ pirmininkė Nijolė Vaitelionienė krimtosi, kad visokios priemokos labai skaudžiai atsiliepia diabetikams, kuriuos paprastai kamuoja ir gretutinės ligos. „Neretai žmonės skundžiasi, kad gydantis ligoninėje jiems tenka gerti savo vaistus nuo hipertenzijos“, – teigė diabeto draugijos vadovė. Kad nemokama medicina Lietuvoje tėra blefas, rodo ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) užsakymu atliktos apklausos duomenys. Daugiau nei 60 proc. apklaustųjų mano, kad konstitucinės teisės į nemokamą sveikatos priežiūrą mūsų šalyje užtikrinamos tik iš dalies, o 28 proc. įsitikinę, kad už gydymo paslaugas reikia mokėti legaliai ir nelegaliai. Bemaž 50 proc. apklaustųjų prisipažino, kad per pastaruosius 12 mėnesių asmeniškai yra atsilyginę už sveikatos priežiūros paslaugas. Gyventojams kartais sunku patikėti, kad sveikatos priežiūros įstaigos sunkiai verčiasi. Krizės įkarštyje visuomenę pribloškė paskelbti gydy-

Nekilnojamojo turto mokesčiui – ne laikas

Įvedus nekilnojamojo turto mokestį, žmonėms tektų atiduoti dalį ir taip sumažėjusio uždarbio.

Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius mano, kad gyventojų nekilnojamojo turto mokestis iš esmės būtų teisingas, solidarus ir naudingas, tačiau sunkmečiu netinkamas. Jo nuomone, šiuo metu mokesčio įvesti negalima dėl dviejų labai svarbių priežasčių. Anot parlamentaro, sunkmečiu smuko vartojimas, kol kas Vyriausybė nedaro nieko, kad jį skatintų. „Per ekonomikos krizę sumažėjo mūsų gyventojų pajamos, jie nebeįperka net kai kurių būtinų pre-

kių. Dabar įvedus nekilnojamojo turto mokestį, žmonėms tektų atiduoti dalį ir taip sumažėjusio uždarbio šiam mokesčiui sumokėti“, – teigia A.Butkevičius. Antra svarbi priežastis, dėl ko dabar netinkamas metas įvesti šį mokestį, – tai merdinti nekilnojamojo turto rinka. O premjeras A.Kubilius yra nekilnojamojo turto mokesčio šalininkas. Pasak Vyriausybės vadovo, dėl tokio mokesčio įvedimo koalicija susitarė ir jį įrašė į Vyriausybės programą dar 2008-aisiais. GK, Eltos inf.

mo įstaigų vadovų atlyginimai. Kai kurių poliklinikų ir ligoninių vadovų darbo užmokestis pranoko ministrų ir Seimo narių algas. Akibrokštas, kad kai kurių vadovų atlyginimai per sunkmetį, kai susitraukė PSDF biudžetas, net padidėjo. Šiemet ketinama patvirtinti gydymo įstaigų vadovų atlyginimų reguliavimo tvarką. SAM siūlo vadovų algas nustatyti pagal kolektyvo atlyginimų vidurkį. Vyriausybei ir Prezidentūrai priimtiniau vadovų atlyginimus sieti ne su sveikatos sektoriumi, o su šalies darbo užmokesčio vidurkiu.

Generalinės prokuratūros atstovė Vilma Budėnienė atkreipė dėmesį, kad baigiamąją kalbą prokurorai skaitė net tris dienas. Pati byla yra didelės apimties, ją sudaro 41 tomas, viename tome yra ne mažiau kaip 200 lapų. 1991-ųjų liepos 31 d. Medininkuose buvo nužudyti Mindaugas Balavakas, Algimantas Juozakas, Juozas Janonis, Algirdas Kazlauskas, Stanislovas Orlavičius, Antanas Musteikis ir Ričardas Rabavičius. Gyvas liko tik sunkiai sužeistas muitininkas Tomas Šernas. Ikiteisminis tyrimas dėl Lietuvos Respublikos pareigūnų nužudymo ir pasikėsinimo nužudyti pradėtas tą pačią dieną. 2007 m. spalio 8 d. prokuroro nutarimu buvęs TSRS vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės Rygos ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) milicininkas K.Michailovas pripažintas įtariamuoju.

Rengia pacientų informavimo sistemą Praėjusių metų pabaigoje iš PSDF biudžeto gydymo įstaigoms papildomai buvo skirta per 150 mln. litų. SAM atstovai tvirtina, kad šios papildomos lėšos, kompensuojančios dėl paslaugų bazinių kainų balo vertės sumažinimo patirtus nuostolius, suteikė gydymo įstaigoms galimybę teikti kokybiškas paslaugas. Todėl neleistinas piktnaudžiavimas imant iš privalomuoju sveikatos draudimu draustų pacientų papildomą mokestį. SAM atstovai tikina, kad jokių teisės aktų dėl pacientų priemokų už asmens sveikatos priežiūros paslaugas įvedimo nerengia. SAM įsitikinimu, ekonominis sunkmetis nepalankus metas įvesti vieningas visuotines priemokas, nes jų atsiradimas dar labiau pablogintų finansinę gyventojų padėtį. Rengiamasi įdiegti pacientų informavimo sistemą, kuri leistų pateikti informaciją apie valstybės lėšomis apmokėtų medicinos paslaugų kainą. Informavimas apie tai, kiek lėšų sumokėjo valstybė už pacientui suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, turėtų mažinti nelegalias priemokas.

K.Michailovui gali tekti praleisti kalėjime visą gyvenimą. Eltos nuotrauka

Jis sulaikytas Rygoje ir pargabentas į Lietuvą tų pačių metų lapkričio 28 d. Tada K.Michailovui įteiktas pranešimas apie įtarimą dalyvavus nužudant septynis Lietuvos pareigūnus ir pasikėsinus nužudyti dar vieną. 2009 m. sausį paskelbta apie ikiteisminio tyrimo K.Michailovo atžvilgiu pabaigą. Tyrimas likusių įtariamųjų – taip pat buvusių OMON būrio milicininkų Andrejaus Laktionovo ir Aleksandro Ryžovo bei šio būrio vado Česlavo Mlyniko – atžvilgiu tęsiamas. GK, Eltos inf.

Melo ausys kyšo Akylūs skaitytojai pastebėjo „Gimtajame krašte“ Nr. 13 (57) balandžio 1-osios apgavystę, išspausdintą 11 p. – „Tunelis po mariomis“. Būkite ramūs ir dėl 24 p. išspausdinto pokšto. R.Šarkinas iš Lietuvos banko pasitraukė negrįžtamai. GK inf.

Gimtasis kraðtas

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis,

Reklamos pardavimas Tel. (8 5) 210 0093

stasys.jokubaitis@gimtasiskrastas.lt

Prenumerata ir platinimas Tel. (8 5) 210 0060

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė, lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

Tiražas 5 000 egz. ISSN 2029-4816 Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.

Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110

Leidėjas – UAB Žurnalistai: Meilė Taraškevičienė, Irma Dubovičienė, Lina Pečeliūnienė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Nijolė Baronienė, Meilė Jančorienė, Vismantas Žuklevičius.

Fotografas Klaudijus Driskius. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Gimtasis kraštas

Lietuvos ar Lenkijos lenkai?

Saulius STOMA Atėjo laikas atsakyti į klausimą, kas gyvena Lietuvoje: Lietuvos ar Lenkijos lenkai. Atsakymas nėra toks paprastas, kaip atrodo. Jei anksčiau visos šalys būtų į jį teisingai atsakę, neturėtume jokių nesklandumų nei Vilnijoje, nei su Lenkija. Ir niekas dabar negalėtų ištarti, kad senų kaimynių santykiai yra pačiame dugne ir „blogiau būti jau negali“. Lietuvos Konstitucija yra gerai apgalvota, subalansuota ir nė kiek nesikerta su liberaliosios demokratijos vertybėmis. Tai – esmių esmė. Ką liberalioji demokratija sako apie tautos ir tautybių santykį? Ji įtvirtina pilietinės arba politinės tautos sampratą. Demokratinėje aplinkoje pilietybė yra laisvo apsisprendimo reikalas. Niekas negali būti laikomas piliečiu per prievartą. Tačiau jeigu nori būti Lietuvos pilietis, turi prisiimti ne tik privilegijas, bet ir pareigas. Ir būti lojalus savo tėvynei. Jeigu esi lojalus ne Lietuvai, o kitai šaliai – tavo valia. Esi laisvas žmogus apsispręsti. Ir niekas neturi teisės varyti tave į tą tikrąją tėvynę. Europos Sąjunga suteikia puikią galimybę pasirinkti gyvenamąją vietą bet kurioje šalyje ir neprarasti savo tapatybės. Net galėsi dalyvauti vietos rinkimuose ir spręsti savivaldos reikalus. Tačiau – tik savivaldos! Ir net spręsdamas savivaldos reikalus turėsi laikytis šalies, kurioje gyveni, Konstitucijos ir įstatymų. O pačios Konstitucijos ir įstatymų keitimą turėsi palikti lojaliems tos šalies piliečiams.

2011 m. balandžio 8–15 d., Nr. 14 (58)

Komentarai

Tokios taisyklės. Visi bandymai šią sampratą griauti yra destruktyvi, antivalstybinė veikla. Tik silpnos, išplerusios demokratijos tokią veiklą toleruoja. Lietuva, deja, vis dar tokia. Jeigu kas nors turi pilietybę šalies, kurioje gyvena, tačiau visa širdimi yra atsidavęs ir lojalus kitai valstybei, neišvengiamai kyla problema. Jeigu tokių žmonių yra daug ir kur nors jie net sudaro daugumą, problema aštrėja. Ir, žinoma, situacija tampa kritinė, kai tuos žmones agresyviai remti ima jų širdžių tėvynė – valstybė dešimt kartų didesnė nei ta, kurios piliečiai jie yra. Tada jau nereikėtų stebėtis, jei kai kas tuos žmones imtų vadinti penktąja kolona. Istorinių pavyzdžių geriau nenagrinėti.

Jokia save gerbianti valstybė negali toleruoti nacionalistinio kišimosi į savo vidaus politiką. Jokia save gerbianti valstybė negali toleruoti nacionalistinio kišimosi į savo vidaus politiką. Tokie veiksmai griauna įvairialypės visuomenės santarvę, kenkia į atskirumą ir susvetimėjimą stumiamai tautinei mažumai. Tolerancija tokiems veiksmams rodo tik neatsakingumą ir mūsų elito politinės brandos stoką. Po Sąjūdžio Vilnijos reikalai buvo nedovanotinai apleisti. Imta galvoti, kad situacija gerės pati savaime. Juk integruotis į visuomenę, kurioje gyveni, – savaiminis kiekvieno žmogaus noras. Tačiau vietiniai vadukai mikliai pasinaudojo vienintele galimybe ilgam įsitvirtinti valdžioje. Uždarumo kūrimas yra sėkmingiausias jų politi-

Tokie užrašai, kurių apstu Vilniaus ir Šalčininkų valstybinėse įmonėse, švietimo įstaigose, turėtų žeisti kiekvieną mūsų valstybės pilietį. Raimundo Šuikos nuotrauka

nio verslo būdas. Vilniją iš esmės jie pavertė jugoslaviško tipo pokomunistine-nacionalistine tėvonija, kurioje apie demokratinės Konstitucijos veikimą galima tik svajoti. Didžiosios Lenkijos politikai į šį pavojingą žaidimą kurį laiką beveik nesikišo. Tačiau augant nacionalizmui jų pačių šalyje tai irgi pasidarė politiškai naudinga. Nederėtų pamiršti, kad ištisi Lenkijos vakarinių teritorijų plotai po karo buvo apgyvendinti iš prarastų rytinių teritorijų atvykusių persikėlėlių. Jų pačių ar jų palikuonių balsai politikams irgi labai svarbūs. Taigi problemos šaknys – mūsų bendroje istorijoje. Vilnijos „lenkai“ – Pilsudskio ir Želigovskio įvykdyto Vilniaus atplėšimo nuo Lietuvos padarinys. To neįmanoma paneigti ir spekuliuoti nacionalumu yra apgailėtina. „Lenkai“ rašau kabutėse ne todėl, kad norėčiau ką nors įžeisti. Nuo to ir pradėjau – kiekvienas turi teisę būti tuo, kuo save laiko. Ir savo giminėje turiu tokių „lenkų“. Tačiau Vilnija Lenkijos dalimi per visą savo istoriją buvo tik du nepilnus tarpukario dešimtmečius. Apsispręsti, kas esą, tiems žmonėms progų buvo pakankamai. Po Antrojo pasaulinio karo nemažai krašto gyventojų persikėlė į Lenkiją. Vieni laikė save tikrais lenkais, kiti tiesiog norėjo gyventi šiek tiek laisvesnėje šalyje. Didžiausia bėda, kad „tuteišas“ tapo pajuokiamu apibūdinimu. O juk būti tuteišu – visai ne gėda! Taip susiklostė šio krašto istorija. Sava istorija reikia didžiuotis. Ir, žinoma, jei tavo protėviai Vilnijoje gyveno nuo senų senovės, jie buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečiai. Gal jie kalbėjo lietuviškai, gal lenkiškai, tačiau kartu su Adomu Mickevičiumi galėjo išdidžiai tarti: „litwinam jestem“. Šiuo paveldu reikia didžiuotis. Bet ar galima didžiuotis tuo, kad neatsisakydamas Lietuvos pilietybės mojuoji kitos valstybės spalvomis ir prašai jos užtarimo, nes nenori būti lietuvis? Lenkų, rusų, totorių ar tuteišų kilmės, tačiau lojalus Lietuvos pilietis? Tai reiškia – lietuvis plačiąja politine prasme? Ar tokia veikla kraštutiniais atvejais nėra Konstitucijos laužymas? O tokios veiklos skatinimas? Isteriški trukdymai Lietuvoje pamažu pereiti prie Vakaruose įprastos švietimo sistemos, kai ir tautinei mažumai sukuriamos lygiavertės sąlygos stoti į savo, o ne į kitos šalies aukštąsias mokyklas ir konkuruoti darbo rinkoje? Taigi dėl visuomenės santarvės turime padaryti viską, kad Lenkijos Lietuvoje politine prasme būtų kuo mažiau. Ir tegul tūkstantmetė Lenkijos kultūra skverbiasi į Lietuvą, kad praturtintų mus visus, o ne vien tuos, kuriuos norima paversti tikrais lenkais. Nesveiką priešpriešą reikia stabdyti. Ir kuo greičiau.

Ant politinių svarstyklių

Žemės paėmimas valstybės reikmėms Seimas svarsto labai sudėtingą įstatymų paketą, pagal kurį ypatingos valstybinės svarbos projektams būtų galima paimti savininkų žemę. Savininkai neturėtų teisės teisme ginčyti paties nuosavybės paėmimo fakto, o į teismus galėtų kreiptis tik dėl atlygio už paimtą nuosavybę dydžio. Tokį projektą parengė Seimo vicepirmininko Česlovo Stankevičius vadovaujama darbo grupė, kurioje dalyvavo ir valdančiosios daugumos, ir opozicijos nariai.

Infrastruktūros projektai vėluoja

Pažeidžiami savininkų interesai

Vytenis Andriukaitis, Seimo Socialdemokratų frakcijos narys

Jonas Ramonas, Seimo Krikščionių partijos frakcijos narys

Turbūt pirmą kartą dabar diskutuojame apie tai, kaip reikia sureguliuoti teisinius santykius, kai valstybė savo žinion paima privačią nuosavybę, šiuo atveju žemės sklypą, ir siekia subalansuoti valstybės interesus ir asmens, iš kurio nuosavybė paimama. Reikia ieškoti balanso tarp šitų dviejų pozicijų. Šiandien Lietuva tikrai vėluoja su tokiais sudėtingais infrastruktūros projektais kaip „Rail Baltica“, elektros linija iš Lietuvos į Lenkiją, dujotiekis, Klaipėdos uosto plėtra. Pati gyvenimo praktika padiktavo, kad dabar reikia eiti tokiu keliu: priimti atskirus įstatymus, kuriais būtų galima reglamentuoti susidariusią situaciją, nes priešingu atveju mes išties dar dešimtmečiui nublokšime mūsų galimybes išvystyti infrastruktūrą. Kai kas kritikuoja, kad mes sustabdome teisminių ginčų karuselę ir supaprastiname teisminį nagrinėjimą, jeigu savininkas nėra patenkintas siūloma kompensacija. Jeigu dabar galvotume apie keturių pakopų teismą ir apie teisminio ginčo begalinį nagrinėjimą, tai akivaizdu, kad tuomet dvejus, trejus, ketverius, o gal ir septynerius metus užtruktų bet koks ginčas. Suprantame ir teisininkų argumentus, kad galbūt ta supaprastintų pakopų procedūra sumažina savininko teisę skųsti, tačiau ji palieka atvirą kelią kreiptis į Konstitucinį Teismą, toliau ginčyti tas procedūras ir Europos institucijose. Pritariu siūlomam projektui, bet priėmimo metu reikia dar atsižvelgti į kai kurias pastabas.

Šis įstatymų paketas iš pirmo žvilgsnio atrodo gana paprastas. Bet kai paklausi, kaip teisingai atlyginti, nelabai kas nori girdėti ir suprasti. Kalbėkime apie paprastus žemės savininkus, kurie užsiima žemės ūkio veikla, ir netyčia ar tyčia jų žemę reikia paimti vadinamiesiems visuomenės projektams. Žemės ūkio paskirties žemės kaina priklauso nuo vietos – 1 000, 2 000, 5 000 Lt už hektarą. Paima žemę, lyg ir teisingai atlygina savininkui, o paskui ji pasidaro ar komercinės, ar kitokios paskirties, kurios vertė nuo 5 000 šoka (sakau santykinai) iki 100 tūkst. Lt. Kai kurios savivaldybės dabar gali tai daryti. Sakykime, paima savininko žemę kokiam nors pliažui ar rekreacinei, funkcinei zonai arba dar kam nors, o po kurio laiko ta pati savivaldybė, tarkime, deklaruoja, kad jai tapo našta eksploatuoti šį visuomenei svarbų objektą. Tada reikia šitą žemę arba objektą privatizuoti. Taigi savivaldybė parduoda ir gauna – aš vėl įvardysiu tą pačią sumą – 100 tūkst. Lt. O savininkui sumokėta 2 000 Lt. Ar tai teisinga? Visada ir Seimas, ir Vyriausybė, ir įvairios institucijos sako: nepatinka, eik į teismą. O aš nelabai girdėjau, kad teisme būtų teisingai sprendžiami paprasto, kaime ūkininkaujančio žmogaus klausimai. Taigi aš manau, kad čia yra pažeidžiami tų žmonių interesai. Šis įstatymų paketas yra paviršutiniškas, jis turi būti grąžintas iš naujo svarstyti.

Dauguma gyventojų nenori dirbti kone iki mirties 40 proc. Lietuvos gyventojų nepritaria, o dar 45 proc. visiškai nepritaria planams vėlinti pensinį amžių. Tai paaiškėjo po Kauno technologijos universiteto mokslininkų iniciatyva surengtos reprezentatyvios gyventojų apklausos. Beveik 40 proc. apklaustųjų tikisi, kad po dešimtmečio pensijos bus didesnės nei yra šiuo metu.

Visiškai pritaria pensinio amžiaus tolinimui 2 proc. gyventojų, dar 7 proc. sakė pritariantys, o 6 proc. šiuo klausimu neturėjo tvirtos nuomonės. Tyrimą atlikę mokslininkai teigia, kad pensinio amžiaus tolinimui labiau yra linkę pritarti tie žmonės, kurie jaučiasi artimi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijai.

„Jie palaiko savo partijos, kuri šiuo metu dominuoja politinėje pozicijoje, sprendimus“, – sakė mokslininkė. Siūloma nuo kitų metų pradėti vėlinti pensinį amžių, kad galiausiai jis pasiektų 65 m. Šiuo metu moterys į pensiją išeina 60 m., o vyrai – 62,5 m. 34 proc. gyventojų vylėsi, kad po dešimtmečio pensijos bus didesnės

nei dabar, 4 proc. prognozavo daug didesnes pensijas, 23 proc. manė, kad jos liks nepakitusios, daugiau kaip penktadalis prognozavo mažėjimą. Dažniau didesnių pensijų tikėjosi vyrai, miestų gyventojai, žmonės, kurie šiuo metu yra patenkinti savo gyvenimo kokybe.

Maždaug penktadalis apklaustų gyventojų pritarė pensijų mažinimui dirbantiems pensininkams, o 74 proc. tam nepritarė. Absoliuti dauguma gyventojų mano, kad Lietuvoje neužtikrinama ori senatvė: pagarba senjorams, pakankama senatvės pensija visaverčiam gyvenimo lygiui ir pan. 53 proc. respondentų tvirtino visiškai nepritariantys, o 39 proc. nepritariantys teiginiui, kad Lietuvoje užtikrinama ori senatvė. GK inf.

2011 m. balandžio 8–15 d., Nr. 14 (58)

Gimtasis kraštas

Emigracija

Meilė JANČORIENĖ

Londonas – didžiulis miestas, jame Indrė ir Ignas visada randa, ką veikti.

Devyniolikmetė studentė atvyko į svetimą šalį porai mėnesių, norėdama užsidirbti pinigėlių mokslams. Tačiau į Kauno universitetą taip ir negrįžo, užsidirbo mokslams Londone ir gražiam namui vakariniame didmiesčio rajone. Tikriausiai jau ir nebegrįš, nes pernelyg tvirtai į svetimą žemę šaknis įleido.

Ilgesys kamuoja iki šiol Indrė kiekvieną dieną per skaipą kalbasi su Lietuvoje likusiais artimaisiais – motina, tėvu, broliu. „Gerai, kad dukrelę galiu matyti kiekvieną dieną, – sako jos motina Dalia, – kalbamės kartais ištisas valandas. Man atrodo, kad ji, nutolusi tūkstančius kilometrų, netgi artimesnė nei čia pat gyvenantis sūnus. Su Indre galime ne tik kalbėtis, bet ir matytis, viena kitai parodome naujus batelius, sukneles, baldus, gėlynus, pasidžiaugiame kiekviena namų naujove. Tačiau yra ir vienas trūkumas – negaliu savo vaiko per internetą skanumynais pavaišinti.“ Indrė juokiasi iš slapto motinos troškimo pavaišinti ją pyragais, tačiau paklausta apie Tėvynės ilgesį, vos sulaiko ašaras: „Visada ilgėjausi Lietuvos ir dabar ilgiuosi. Taip noriu namo, kad jei tik galėčiau, tuojau lėkčiau.“ Bet ji nelekia. Kodėl, Indre?

čia esi tokia sava – kaip mūsų salono interjero detalė!“ Indrė dirbo viską, ko tik jos paprašydavo. Vietiniams anglams patiko lietuvė, ji buvo iš tiesų nepaprastai tvarkinga ir darbšti. Tačiau mergina suprato, kad ją išnaudoja, tad kartą neištvėrusi trenkė durimis. Kantrybės taurę perpildė staiga prasidėję nepagrįsti grožio salono savininkės vyro priekaištai. Pats dėl krizės netekęs darbo jis, matyt, neturėdamas, ką veikti, ėmė kas dieną trintis salone. Kabinėjosi ir priekaištavo Indrei dėl nebūtų nuodėmių, neva tikrindamas, kaip ši atlieka savo pareigas.

Kaip viskas prasidėjo

Indrė į Lietuvą jau nebegrįš Indrė Steponaitytė Londone gyvena jau dešimt metų. Kartą buvo susikrovusi lagaminus ir pakėlusi sparnus, tačiau į Tėvynę taip ir nesugrįžo – Lietuvoje prasidėjo labai ilga ir sunki krizė. kelis. Indrės draugė neseniai nusipirko nuosavą butą, tačiau pati jame gyvena kaip vargšė, su vyru ir šunimi – viename kambarėlyje, kitus nuomoja. Taip išlaiko butą ir sumoka paskolą bankui. Indrė sako, kad vien dėl šios priežasties prieš trejus metus ji jau buvo susikrovusi lagaminus grįžti namo. Vilniuje ji netgi nusipirko dviejų kambarių butą, praleido ten pusę metų ir tikrai galvojo sugrįžti, nes Lietuvoje gyvenimas gerėjo.

Lizdelį susuko svetur „Prieš metus nusipirkome namą, – pasakoja Indrė. – Nusibodo gyventi nuomojamuose butuose, juk tai tikras pinigų švaistymas. Jei būčiau anksčiau nuosavą būstą įsigijusi, jau nemažą paskolos dalį būčiau išmokėjusi.“ Indrė gyvena su draugu Ignu, atvykusiu čia prieš šešerius metus. Ignas dirba staliumi, o po darbo ir laisvadieniais pluša namie. Juk naujame name tiek daug visko reikia įrengti. Indrę tėvai išmokė darbštumo ir tvarkingumo, o ir Ignas – ne iš kelmo spirtas, viską moka, kaip ir daugelis lietuvių. Įsirengti ir suremontuoti būstą padėjo tik Indrės tėvas, ilgesnį laiką pabuvęs svečiuose. Pavasarį jis ir vėl atvažiuos, juk reikia padėti vaikams kiemą susitvarkyti. Ar nuosavo namo įsigijimas reiškia, kad Indrė jau niekada nebegrįš namo? „Nežinau, – atsako mergina. – Dar ne laikas grįžti, Lietuvoje gy-

Sulaikė meilė

Indrė ir Ignas susisukę lizdelį Londone, apie grįžimą į Lietuvą jau nebekalba, tačiau Tėvynės ilgesys juos kamuos visą gyvenimą.

venti vis dar nesaugu. Darbo nėra, o jei ir rastume, argi iš lietuviškų atlyginimų išgyventume. Ignas turi savo motiną išlaikyti, kuri gauna tik 350 litų pensijos – nei maistui, nei būstui neužtenka. O aš savoje Tėvynėje jau jaučiuosi svetima. Tik tėvų labai pasiilgstu, lietuviškos gamtos, miškų ir ežerų. Anksčiau ilgėdavausi ir patogesnio gyvenimo – man vis atrodė, kad Lietuvoje visi turi geras gyvenimo sąlygas, nuosavus būstus, o

čia mes iš taupumo gyvename lyg bendrabučiuose.“

Verstis padeda nuoma Kol neturėjo nuosavo būsto, Indrė ir Ignas taip pat gyveno dideliame nuomininkų pilname bute. Tokio buto nuoma kainuoja 1 200 svarų per mėnesį, tad lietuviai, kad būtų taupiau, gyvena kaip bendrabutyje, kiekviename kambarėlyje po

Rudenį ji atvyko į Londoną tik išlaikyti paskutinio egzamino (studijavo buhalteriją ir ﬁnansus), tačiau ir vėl įstrigo. Šį kartą ją sulaikė meilė. Viename vakarėlyje Indrė sutiko Igną. Pora nutarė nesiskirti, bet grįžti į Lietuvą tik po metų. Juk reikėjo užsidirbti pinigų bendro gyvenimo pradžiai. Kol taupė, Lietuvoje prasidėjo krizė. Emigracijos banga vėl sustiprėjo. Atgal į Londoną parlėkė netgi tie emigrantai, kurie jau buvo į Tėvynę sugrįžę. Nedarbas ir sumažėję atlyginimai į Angliją parskraidino Indrės draugus, kurie paprotino: nėra ten, Lietuvoje, ką veikti. Nei darbo, nei pinigų, visi rauda, liūdi, protestuoja, krizė visu sunkumu užgulė žmonių pečius. Supratę, kad Lietuvoje tikrai niekas jų su pyragais nelaukia, Indrė ir Ignas nusprendė, kad į Lietuvą grįš tik tada, kai ten situacija pagerės.

Darbo nėra ir Londone

Indrės ir Igno namas Nortolto rajone Vakarų Londone angliškai vadinamas Semi-Detached House, t. y. namas, sujungtas su kaimynų. Atskirų namų čia statoma mažai, be to, jie yra labai brangūs. Nuotraukos iš asmeninio albumo

Tačiau ir Londone pasidarė sunkiau. Jau beveik metus Indrė neturi darbo. Ieško jo labai aktyviai, eina į pokalbius, klausinėja draugų, bet pasiūlymo vis nesulaukia. Pretendentų į vieną darbo vietą būna apie 500, tad Indrė supranta, kad darbo dar gali tekti palaukti. Kartais net gailisi, kad savo noru paliko registratorės vietą grožio salone. Ten ji gaudavo neblogą atlyginimą, 1 060 svarų per mėnesį, o nuoskaudos prabėgus laikui užsimiršo. Atsimena, kad dirbo ji ten ir šeštadieniais, ir neskaičiuodama darbo valandų. Kai kartą darbdavės paprašė pasirašyti sutartį, kurioje būtų surašytos darbo valandos, išgirdo: „O kam tau ta sutartis? Juk mes mylime tave kaip dukrą, tu

Prieš dešimt metų atvykusi į Angliją, Indrė skynė uogas viename dideliame ūkyje. Dirbti ten buvo labai sunku, tad po mėnesio vieno draugo prikalbinta mergina atvažiavo į Londoną. Tačiau čia prasidėjo jaunos merginos bėdos. Pirmoji – ją apgavo tas pats į Londoną pakvietęs draugas. Išviliojo visus jos uždirbtus pinigus ir, anot Indrės, „labai ilgam juos pasiskolino“. Antroji – pasirodė, kad darbo susirasti Indrė negalės, nes neturi leidimo dirbti mieste. Teko skambinti į Lietuvą ir prašyti motinos, kad padėtų. Jos motina susisiekė su drauge, kurios sūnus jau anksčiau buvo įsikūręs Londone, ir Indrė gavo darbą greitojo maisto restorane „Burger King“. Svetimu vardu ji įsidarbino padavėja ir aptarnaudavo klientus nuo 8 vakaro iki 4 valandos ryto. „Taip ir pasilikau Londone ilgesniam laikui, – prisimena Indrė, – juk tada tikrai supratau, kad grįžti namo bus gėda, kad net tų pinigų, kuriuos tėvai buvo kelionei davę, negalėsiu jiems grąžinti.“

Supratę, kad Lietuvoje tikrai niekas jų su pyragais nelaukia, Indrė ir Ignas nusprendė, kad į Lietuvą grįš tik tada, kai ten situacija pagerės. Apie grįžimą nebekalba „Mūsų gyvenimas labai pasikeitė, kai nusipirkome namą, – pasakoja lietuvė. – Dabar matome lietuvišką televiziją, turime gražų kiemą, savaitgaliais su draugais kepame šašlykus. Dažnai nuvažiuojame į Rytų Londoną, kur gyvena daugiausia lietuvių. Ten yra didelė lietuviško maisto parduotuvė, keli restoranai. Smagu juose pasėdėti, pabendrauti, pašokti lietuvių klubuose. Norintieji pasimelsti ar besiruošiantys santuokai gali lankyti Švento Kazimiero katalikų ar Lietuvių Krikščionių bažnyčias. Juk Londonas – didžiulis miestas, čia visada rasi, ką veikti.“ Prieš porą metų garsiai aptarinėję grįžimą į Lietuvą, Indrė ir jos draugai apie tai jau nebekalba. Dauguma baigė čia mokslus, turi gerus darbus arba plėtoja savo verslus, perka būstus, kuria šeimas. Kai kurie net ir savo tėvus į Londoną atsivežė, visi kartu gyvena. Jau nebėra, kas juos į Lietuvą trauktų.

Gimtasis kraštas

2011 m. balandžio 8–15 d., Nr. 14 (58)

Kelyje

Ratai du, o problemų – begalė Nidą, Būtingę ar Rusnės salą. Kelių ilgis viršija 200 km. Tai yra pirma šalyje oficialiai įteisinta ir specialiais ženklais pažymėta dviračių trasa. Neringos ir Palangos dviračių takais džiaugiasi ne tik vietiniai gyventojai, bet ir kurortų svečiai. Kaunietis Tomas giria Palangos ir Neringos takus, kuriais malonu važiuoti ne tik dviračiu, bet ir riedučiais. Garsiausiame šalies kurorte gyvenanti raseiniškė Agnė Siaurytė taip pat patenkinta Palangos dviračių takais. „Takų būklė gera, tik erzina pėstieji ir vasaros sezonu pavojų keliantys neblaivūs asmenys, kurie taip pat labai pamėgo dviratininkų kelius“, – sakė Agnė.

Pigu, bet pavojinga

Šiemet šalyje numatoma įrengti 10 dviračių takų ruožų, kurių bendras ilgis – beveik 30 kilometrų.

Vismantas ŽUKLEVIČIUS Lietuva gali pasigirti gražiais miestais, išvystytu kelių tinklu, vaizdingomis ežerų ir upių pakrantėmis, tačiau sumaniusieji pakeliauti dviračiais iš karto pastebės, kad net sostinėje labai trūksta jiems skirtų takų. Dviratininkai gatvėse jaučiasi nesaugūs ne tik dėl prastos kelių dangos, bet ir vairuotojų abejingumo. Provincijoje nutiesti tik atskiri, tąsos neturintys takai. Kur kas geresnė situacija pajūryje.

Dviratininkams nesaugu Prasidėjęs šiltasis sezonas nelepins dviratininkų: jiems Lietuvos miestuose teks kasdien įveikti duobes, šaligatvio bortelius ir intensyvų eismą. Sostinėje vargiai rasi kelią, kuriuo keliauti dviračiu būtų patogu. Gatvėmis važiuoti nesaugu, pėsčiųjų alėjos nesutvarkytos, dviračiams skirtų takų labai mažai. Klimato sąlygomis Vilnius nedaug skiriasi nuo toje pačioje platumoje esančių Stokholmo, Kopenhagos ar Helsinkio. Tačiau dviratininkų ten kur kas daugiau. Nėra ko stebėtis. Iki šiol net sostinės skersai ir išilgai dviračiu nepervažiuosi – nėra tam skirtų takų ir šviesoforų. Eismo dalyviai Lietuvoje ne tik nedraugiški, bet ir nepastabūs. Skaudžios eismo nelaimės kas savaitę nusineša bent vieno dviratininko gyvybę. Norint numinti iki parko ar kokio kito žaliojo skvero ir ramiai pasivažinėti, tenka ne tik duobėtais keliais ir šaligatviais dardėti, bet ir automobilių spūstyse kvėpuoti užterštu oru. Sakysite, dviratę priemonę galima autobusu iki parko nusigabenti? Deja. Viešajame transporte už dviračių vežimą teks mokėti baudą. O galų gale pasiekęs miesto parką ar centrą, atsipalaiduoti taip pat negali. Palikęs dviratę transporto priemonę prie vandens telkinio ar kavinės, turi nuolat žvilgčioti, ar ji vis dar tebestovi savo vietoje. Dviračius Lietuvoje labai mėgsta ilgapirščiai.

Užsienietis dviračio neteko kelis kartus Geritas Nisenas į Lietuvą buvo atvykęs studijuoti. Danijos sostinėje gyvenančiam vokiečiui Lietuva iš

Prasidėjęs šiltasis sezonas nelepins dviratininkų: jiems Lietuvos miestuose teks kasdien įveikti duobes, šaligatvio bortelius ir intensyvų eismą. karto labai patiko. Vaikinas iki šiol mūsų šalį aplanko bent kelis kartus per metus. Kaip ir įprasta Kopenhagoje, Geritas mėgsta apžiūrėti Vilnių važinėdamas dviračiu. Tačiau vokiečiui teko priprasti prie mūsų kultūros, kuri kardinaliai skiriasi nuo Vokietijos ar Skandinavijos šalių. Geritas Vilniuje dviratį pirko kelis kartus. Ne dėl to, kad norėjo vis naujesnio. Stabtelėjęs išgerti kavos senamiesčio kavinukėje, dviračio tiesiog neberado. Pasak vokiečio, teko pirkti storą grandinę ir bet kur stabtelėjus prirakinti dviratį. Užsieniečiui keistai atrodo, kad Vilniuje vis dar nėra normalių dviračių takų. Negana to, vairuotojai labai priešiškai nusiteikę prieš dviratininkus: nepraleidžia sankryžose, signalizuoja. O ir pasistatyti dviratį daugumoje vietų yra keblu. Tiesiog nėra dviračiams skirtų stovų.

minant šalia gatvės kvėpuoti automobilių išmetamosiomis dujomis“, – situaciją naftininkų mieste vertina Eduardas. Pasak vyriškio, užmiestyje dviračių takų tikrai mažoka. Tiesa, vienas geras takas jungia Mažeikius ir šalia esančius Tirkšlius. O pajūrio regionas gali pasigirti labiau išvystyta dviračių infrastruktūra. Dviračiu turistai iš Klaipėdos, persikėlę keltu per marias, gali numinti į

Pajūryje dviratis naudojamas poilsiui ir laisvalaikiui, o mažesniuose šalies miestuose ir kaimuose – kaip pigi transporto priemonė. Visagine dviračiais daugiausia važinėja senyvo amžiaus žmonės. „Pagyvenę žmonės dviračius naudoja kaip transporto priemonę – nuvažiuoti į kaimą, o jaunimui važinėjimas dviračiu visų pirma yra sportas“, – sako Jaroslavas Kločkovas. Vaikinas dažnai lankosi pas gimines Rusijoje, kur dviratis dažniau naudojamas provincijoje taip pat kaip pigi susisiekimo priemonė. Lančiūnavoje (Kėdainių r.) gyvenantis Marius šiltuoju metų laiku dviračiu mėgsta ne tik į gretimo kaimo karjerus nuvažiuoti, bet ir anksti į darbą numinti. „Dviračių takų kaimo vietovėse labai trūksta. Palei „Via Baltica“ magistralę yra nutiestas trumpas dviračių takas ties Lančiūnava, tačiau jis beveik nenaudojamas – nėra kur juo nuvažiuoti, jis

Gerais takais gali pasigirti tik pajūris Kaunietis Tomas mano, kad takų trūkumas yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl Lietuvoje nepopuliarūs dviračiai. „Kaunas nepritaikytas dviračių eismui. Mieste važiuoti neįmanoma. Vieną kartą važiavau nuo savo namų Europos prospekte iki darbo centre. Vairuotojai signalizuoja, jautiesi nesaugus. Pakako vieno karto, kad daugiau dviračiu mieste nevažinėčiau“, – sakė kaunietis. Pasak Tomo, dviračių takai turėtų sujungti Kauną su Panemunės pilimis, Rumšiškėmis. Daugiau takų norėtųsi vaizdingose miesto gatvėse. Štai dviračių takas palei Nemuną, Žemuosiuose Šančiuose, taip ir nesujungia miesto centro su Panemunės šilo takais. Mažeikiškiui Eduardui Vaičiuliui esamų takų mieste pakanka. „Mažeikiuose nėra daug dviratininkų. Visos naujai tvarkomos gatvės turi dviračių takus, bet mažeikiškiai vangiai jais naudojasi. Menkas malonumas

Nauji pėsčiųjų ir dviračių takai leis žmonėms saugiau pasiekti namus, mokyklą, Raimundo Šuikos nuotrauka parduotuvę ar autobusų stoteles.

tiesiog per trumpas“, – dviračių takų problemas vardino Marius. Tuo įsitikinti gali bet kuris vairuotojas, važiuojantis pagrindiniais šalies keliais. Ties didesniu kaimu atsiranda dviračių takas, kuris to paties kaimo teritorijoje ir baigiasi. Tokie takai ne tik nedomina dviračių sporto mėgėjų, bet nenaudingi ir vietos gyventojams. Kasdien Stasinės, Milžemių, Rudžių gyventojai į Lančiūnavą atvyksta dėl būtiniausių dalykų – čia esančių parduotuvės, ambulatorijos, švietimo įstaigų ir kt. Deja, dviračių takų, jungiančių kelias gyvenvietes, nėra. Vaikai į mokyklą vežami mašinomis arba eina pėsčiomis. Suaugusieji važiuoja dviračiais, tačiau keliauti nepatogu ir nesaugu dėl prastų kelių. Pasak Mariaus, ypač pavojinga kirsti „Via Baltica“ magistralę, kurioje labai intensyvus eismas.

Ties naujus takus Šiemet šalyje numatoma įrengti 10 dviračių takų ruožų, kurių bendras ilgis – beveik 30 km. O dešimtyje gyvenviečių, kurias kerta intensyvaus eismo keliai, vietiniai žmonės galės jaustis saugiau važinėdami naujais pėsčiųjų ir dviračių takais. Pėsčiųjų ir dviračių takai bus įrengiami Alytaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus regionų gyvenvietėse. Pats ilgiausias – 4 km ilgio – dviračių takas bus tiesiamas vaizdingose Druskininkų apylinkėse. Jis sujungs Druskininkus, Neravų gyvenvietę ir Viečiūnus. Nauji pėsčiųjų ir dviračių takai leis žmonėms saugiau pasiekti namus, mokyklą, parduotuvę ar autobusų stoteles. Gyvenvietėse susidarys mažiau pavojingų eismo situacijų. Tyrimų duomenimis, kelio ruože, prie kurio nutiesiamas dviračių takas, net 5 kartus sumažėja eismo įvykių, mažiau nukenčia vietos gyventojai.

Užsieniečiui keistai atrodo, kad Vilniuje vis dar nėra normalių dviračių takų. Negana to, vairuotojai labai priešiškai nusiteikę Eltos nuotraukos prieš dviratininkus: nepraleidžia sankryžose, signalizuoja.

2011 m. balandžio 8–15 d., Nr. 14 (58)

Gimtasis kraštas

Jaukūs namai

Šiaudinis namas nebijo nei pelių, nei žemės drebėjimų Ekologiški šiaudiniai namai, apaugę išgalvotais mitais dėl jų degumo bei ilgaamžiškumo, vis tiek sulaukia susidomėjimo. Saulius TVIRBUTAS Šiaudinių namų statytojai teigia, kad nors ir yra palyginimų su pasaka apie tris paršiukus, kurių vienas gailėjosi, jog surentė būstą iš šiaudų, žmonės vis labiau domisi ekologiškų, aplinką tausojančių ir šiltų namų savybėmis. Šie statiniai daugeliu atžvilgių ne tik nenusileidžia, bet dažnai ir pranoksta mūrinius, rąstinius ar įprastus karkasinius namus.

pų mikroklimatą – sugeria drėgmės perteklių arba „garuoja“, jei kambaryje per sausa, todėl savijauta tokiuose būstuose yra gera. Be to, molis neutralizuoja pašalinius kvapus. Priklausomai nuo molio rūšies ir pigmentų, išgaunami įvairūs tinko atspalviai. Norintiesiems spalvingų paviršių siūloma įvairiaspalvių dažų, kurie gaminami naudojant sėmenų aliejų, bičių vašką, mineralų miltus ar kitas gamtos dovanas. S.Jackevičiaus teigimu, natūralios priemonės nėra brangesnės už kokybiškus pramoninius gaminius. Galima įrengti ir šiuolaikišką molio aslą. Ji lygi, nedulkanti, lengvai prižiūrima, nes impregnuojama aliejais, poliruojama specialiu vašku.

Saulės šiluma

Keli statybos būdai Šiaudinių namų statytojų asociacijos pirmininkas Domantas Surkys pasakojo, kad šiaudiniai namai gali būti statomi be karkaso ir įvairiais karkasinio tipo variantais. Nedideliems statiniams, kurių sienų ilgis apie šešis metrus, šiaudų ryšuliai gali atstoti karkasą ir išlaikyti stogo svorį. Šiaudų ryšuliai gali būti dedami vienas ant kito kaip plytos. Tokia siena surišama metaliniais ar mediniais virbais – lazdyno šakomis, medienos atraižomis, kuoliukais. Paskui sienos nutinkuojamas moliu. „Tačiau tokį neturintį karkaso statinį pas mus būtų sunkiau įteisinti, – kalbėjo D.Surkys. – Jie labiausiai paplitę Anglijoje.“ Pirmieji namai Lietuvoje pastatyti naudojant medinį karkasą ir jį užpildant presuotais šiaudų ryšuliais. Statant karkasinio tipo šiaudinius namus rekomenduojama pirmiausia pastatyti karkasą ir stogą, o tik paskui į sienas dėti šiaudų ryšulius. Taip galima išvengti šiaudų sušlapimo pradėjus lyti, o ir statybininkams dirbti po stogu yra patogiau. „Šis būdas reikalauja didelio statybininkų meistriškumo, nes svarbu labai tiksliai ir glaudžiai sudėti šiaudų ryšulius, kad nebūtų jokių tarpelių ir nesusidarytų šalčio tiltai“, – aiškino D.Surkys. Keli asociacijos nariai pradėjo propaguoti dar vieną technologiją ir įsteigė įmonę. Jos ceche gaminami šiaudiniai skydai – medinis karkasas specialia įranga šiaudų ryšuliais užpildomas taip glaudžiai, kad sienos elementas tampa vientisas. „Dabar tai paprasčiausias ir greičiausias būdas statyti šiaudinį namą. Klientas gauna garantiją, kad šiaudų sienos pagamintos laikantis visų būtinų reikalavimų, – teigė asociacijos pirmininkas. – Ant pamatų skydus galima sumontuoti per 2–3 dienas.“ Tokio namo grindų kvadratinis metras be vidinės apdailos su sumontuota šildymo sistema kainuoja 1,4–1,5 tūkst. Lt.

Šiaudiniai namai išsiskiria didele šilumos varža, grožiu ir jaukumu.

Autoriaus ir Šiaudinių namų statytojų asociacijos nuotraukos

Geriausios – natūralios medžiagos

Domantas Surkys (kairėje) ir Evaldas Paulavičius pasistatė šiaudinius namus ir subūrė bendraminčių asociaciją.

Šiaudinių namų sienas geriausia tinkuoti molio tinku ir dekoruoti natūraliais iš žemės mineralų pagamintais dažais. „Tada sienos gauna oro, nesikaupia kondensatas. Tai grėstų, jei dažytume sintetiniais dažais, kurie izoliuoja sieną plėvele“, – kalbėjo E.Paulavičius. Norint išlaikyti natūralų ekologiško namo stilių, geriausia šiaudinio namo stogą dengti nendrėmis arba molio čerpėmis. Natūralių apdailos priemonių entuziastas Saulius Jackevičius sako, kad namų sienas galima gruntuoti, tinkuoti, glaistyti, dažyti, taip pat impregnuoti dailylentes vien natūraliomis medžiagomis. Tinkuojant natūraliu tinku turi būti ne vėsiau nei 5 laipsniai šilumos. Spalvų įvairovė kuklesnė nei naudojant sintetinius pigmentus, tačiau atspalviai – šilti ir jaukūs. Išgaunamos įvairios faktūros: nuo ramybe dvelkiančio molio tinko iki prabanga tviskančio blizgaus molio glaisto. „Nemažai žmonių palieka tinkuotą molio sieną ir jos nedažo, – pasakojo S.Jackevičius. – Tinką galima trinti specialiomis mentelėmis iki blizgesio, įmaišyti kapotų šiaudų arba palikti šiurkštesnį – koks kieno skonis.“ Molio tinkas ne tik pastatui suteikia originalumo, jaukumo, bet ir yra antistatiškas – prie jo nelimpa dulkės, plaukai. Jis natūraliai reguliuoja patal-

Šiaudų namus šildyti galima visais būdais, kaip ir kitus namus. „Tokiam namui geriausiai tinka aplinką tausojančios technologijos: geoterminis šildymas, saulės kolektorių panaudojimas ir kt.“, – kalbėjo E.Paulavičius. Architektas Audrys Kručius yra suprojektavęs ir pastatęs 38 kv. metrų ploto šiaudų namą, kuris didelę metų dalį šildomas vien per langus patenkančiais saulės spinduliais. „Namo langai sumontuoti taip, kad žiemą gautų kuo daugiau spindulių, o vasarą jie būna pavėsyje, – aiškino jis. – Tarkime, kai lauke būna 10 laipsnių šalčio, saulėtą dieną viduje prišyla iki 25 laipsnių šilumos.“ Spindulių teikiamą šilumą kaupia molio tinku dengtos sienos, kurios naktį atiduoda sukauptą šilumą. „Netgi apniukusiomis dienomis namas šyla, – teigė A.Kručius. – Viduryje pastačiau židinį, kuris šildo pastatą, kai pritrūksta energijos iš saulės.“ Dabar A.Kručius projektuoja didesnį (130 kv. metrų dydžio) tokios architektūros namą. Jame saulės šilumą akumuliuos ir patogios betono grindys.

„Šiaudiniai namai taip pat išsiskiria jaukumu, geru vidaus mikroklimatu, nes sienos tinkuojamos natūraliu molio tinku“, – aiškino E.Paulavičius. Taip pat šiaudinių namų sienos pasižymi itin gera garso izoliacija. E.Paulavičius neigia mitus apie šiaudinių namų degumą. Pasak jo, šie namai kaip tik išsiskiria saugumu. „Kad vyktų degimas, reikalingas deguonis, – kalbėjo jis. – Supresuotame šiaudų ryšulyje oro tarpų beveik nėra, be to, jis nutinkuotas molio tinku. Bandymais įrodyta, kad šiaudinė siena, nutinkuota molio tinku, yra nedegi. Pavyzdžiui, pagal darytus testus JAV gaisro pavojaus atveju tokios sienos tampa patvarios, t. y. gaisro metu jos gali išlikti nepakitusios 2 valandas ir visiškai patikimai išlaikyti pastatą.“

Šias ir kitas išvadas, atlikę daug laboratorinių tyrimų, yra pateikę vokiečių, amerikiečių ir olandų specialistai. Taip pat užsienio ekspertai yra įrodę, kad šiaudiniai namai daug atsparesni audroms, žemės drebėjimams. Pasak šiaudinių namų entuziastų, dar vienas mitas, kad šiaudinius namus gali pamėgti pelės. „Suspaustų šiaudų ryšuliai sienoje yra supresuoti ir gan storai nutinkuoti moliu, be to, apatinėje sienos dalyje yra dedamas 50 cm aukščio metalinis tinklelis, kuris taip pat užtinkuojamas. Remdamasis savo ir kitų entuziastų, jau ne vienus metus gyvenančių šiaudiniuose namuose, patirtimi, galiu drąsiai sakyti, kad pelių šiaudinėse sienose nėra“,– teigė E.Paulavičius.

Iš molio tinko namo viduje galima sukurti įvairaus reljefo ir spalvų sienas.

Viena paprastesnių šiaudinių namų statybos technologijų – ceche pagamintų skydinių karkasų montavimas.

Saulius Jackevičius jau daug metų populiarina natūralų tinką ir dažus.

Šiltas ir jaukus Šiaudinių namų statytojų asociacijos tarybos narys energetikas Evaldas Paulavičius, gyvenantis šiaudiniame name Kauno rajone, tvirtino, kad jo būstas pasižymi daug didesne šilumos varža nei plytinis ar įprastas karkasinis, taigi tokie namai yra taupesni.

Gimtasis kraštas

Nijolė PETROŠIŪTĖ Kurtuvėnai – nedidelis miestelis, įsikūręs Rytų Žemaičių plynaukštėje, 20 kilometrų į pietvakarius nuo Šiaulių, palei kelią Šiauliai–Užventis. Legendomis apipintas miestelis šliejasi prie Kurtuvėnų kraštovaizdžio draustinio.

2011 m. balandžio 8–15 d., Nr. 14 (58)

Miesteliai

Kurtuvėnuose atgimsta senoji dvarų kultūra

„Kur tu, viena...“ Miestelis žinomas jau nuo XIII amžiaus. O XIX amžiuje miestelis buvo vienas svarbiausių to krašto kultūros židinių. Ir šiandien garsas apie Kurtuvėnus plačiai sklinda. Sena legenda byloja, kad miestelio pavadinimas susijęs su paslaptingu reginiu. Kadaise tose apylinkėse, kai dar miestelio vietoje ošė girios, medžiojęs kunigaikštis ir miško ežere pamatęs nenusakomo grožio mergelę. Ji stovėjo įsibridusi į vandenį ir grožėjosi vandens lelijomis bei apie jas plaukiojančiomis gulbėmis. Kunigaikštis net žadą prarado nuo tokio grožio ir kurį laiką nė nesuprato, ką jis regi: mergelę ar deivę. Bet kai pabandė žengti artyn jos, ši šoktelėjo iš vandens ir pradingo tarp medžių. Veltui ją vijosi jaunuolis šaukdamas: „Kur tu, viena...“ Jis norėjo perspėti, kad į tokį gūdų mišką vienai mergelei nesaugu eiti, bet nepavijo. Tik nuo to karto ši vietovė Kurtuvėnais imta vadinti, o ežeras, į kurį mergelė buvo įbridusi, – Kurtuvos. Tačiau iki šiol taip ir liko neaišku, ar mergelės, ar deivės ten būta.

Kurtuvėnų regioninio parko draustinį itin pamėgo gulbės.

Laukia turistų

Dvaro garsas Iš gilios senovės į mūsų dienas ateina Kurtuvėnų dvaras, kurį valdė tokie garsūs didikai kaip Tiškevičiai, Pliateriai ir kiti. Tačiau bene labiausiai Kurtuvėnams nusipelnęs liko XVIII a. pabaigoje juos valdęs Jokūbas Nagurskis, tuomet ėjęs žemaičių seniūnijos matininko pareigas. Būtent J.Nagurskis pastatė daugumą dvaro pastatų ir buvo vienintelis bažnyčios fundatorius. Manoma, kad jis ir palaidotas kriptoje po bažnyčia. Dvaro teritorijoje šiandien yra išlikę apie 20 įvairios paskirties pastatų. 2002 m. tyrinėjant Kurtuvėnų bažnyčios rūsius buvo atidengtos kriptos su XVIII a. pabaigos–XIX a. pradžios palaidojimais ir itin didelės vertės įkapėmis. Tarp bažnyčios požemių relikvijų – gerai išsilaikęs dviejų dalių vyšnios spalvos kontušas (Lietuvos ir Lenkijos bajorų kostiumas), dvi puošnios Slucko juostos (kilmingų bajorų statuso ženklas) ir daug kitokių vertingų radinių.

Svirno istorija Iš visų dvaro statinių bene garsiausias – dviaukštis medinis dvaro svirnas, unikalus liaudiško baroko architektūros paminklas. Jis stebina lenktomis stogo šlaitų linijomis, kolonomis, arkų formos sijomis, pusapvaliais stoglangiais ir daugybe kitų unikalios statybos elementų. Šį svirną apie 1796 m., pasak archyvinių dokumentų ir kurtuvėniškių pasakojimų, perduodamų iš lūpų į lūpas, čionykščių dvarininkų Nagurskių paliepimu statė baudžiauninkai, turėdami kone vienintelį įrankį – kirvį. Dvarininkai Nagurskiai įstabų dviaukštį svirną rentė ne tik buities reikmėms, ir jis buvo naudojamas ne vien pagal paskirtį. Čia vykdavo pokyliai, vaidinimai, netgi buvo įkurtas baudžiauninkų teatras.

Svirno atstatymui reikėjo gerokai per milijoną, bet moraliniu požiūriu tai buvo didžiuliai pinigai ir paskata. Gyventojams iš paskos savo piniginę atlapojo Šiaulių rajono savivaldybė, svirno atstatymą rėmė valstybė ir buvusioje gaisravietėje vėl pakvipo šviežia mediena. Darbo ėmėsi UAB „Telšių meistrai“, ta pati bendrovė, kurios restauruotu svirnu neteko pasidžiaugti. Pasak Kurtuvėnų regioninio parko direktoriaus Rimvydo Tamulaičio, svirnas buvo atkurtas ne tik architektūriniu požiūriu visiškai toks, koks buvo kadaise, bet ir medžiagos naudotos ypatingos. Specialiai šiam statiniui iš Karelijos buvo gabenami 32 centimetrų storio pušų rastai. Svirnas atstatytas ir griežtai laikantis senosios darbų technologijos, besąlygiškai atkartojant visas buvusios architektūros detales. Šiandien Kurtuvėnų dvare vyksta spektakliai, klojimo teatrų festivaliai, įvairūs respublikiniai ir krašto seminarai, konferencijos, kiti kultūriniai renginiai.

Įspūdinga miestelio bažnyčia.

Medinis dvaro svirnas – praeities ir šiandienos jungtis.

Beje, baudžiauninkai šiame krašte ne pėsti buvę – 1805 m. jie atsisakė eiti baudžiavą, o jų malšinti vėliau buvo atsiųstas net karinis dalinys. Pasakojama, kad svirno teatre lankėsi artistai iš Italijos, o į jame rengiamus vaidinimus ir pasilinksminimus atvykdavo turtingų svečių iš Anglijos, Prancūzijos. Po vaidinimų vykdavusios garsiosios Kurtuvėnų gegužinės, kurios dabar yra atgaivintos. Ne visada pagal paskirtį Kurtuvėnų svirnas buvo naudojamas ir vėlesniais laikais, pvz., Antrojo pasaulinio karo metais čia buvo rusų kariuomenės vadavietė. Kolūkių steigimo laikais šis statinys pagaliau tapo tikru svirnu. Ko nepajėgė sunaikinti net patrankų sviediniai, pataikę į svirno stogą, tą padarė nerūpestingi svirno naudotojai. Dvaro architektūra jiems buvo nė motais. Kai 1996-aisiais Kurtuvėnų svirno šeimininku tapo regioninis

parkas, išmanančių žmonių dėka atgijo ne tik senoji dvarų kultūra.

Viename dvaro pastatų įsikūrė smuklė.

Restauratorių triūsą suniokojo ugnis Netrukus Kurtuvėnų svirnas tapo žmonių susibūrimų vieta. Čia vyko įvairiausi renginiai, parodos, o 1998 m. į svirną atėjo ir restauratoriai. Trejetą metų plušėjo specialistai, keldami unikalų statinį naujam gyvenimui. Tie darbai kainavo arti milijono. O kai beveik viskas buvo baigta, 2001-ųjų rugpjūčio 1-osios naktį svirnas sudegė. Per kelias valandas sauso medžio statinys virto juoduojančių nuodėgulių krūva. Tą dieną kurtuvėniškiai prisimena kaip juodžiausią savo miestelio istorijoje. Per laiko tėkmę daug baisių nelaimių miestelis pakėlė, bet anie karai, marai, gaisrai liko kažkur toli, praeityje, o svirno gaisras –

šviežia žaizda. Be galo daug prarado ir visos Lietuvos kultūros paveldas. Praradimo skausmą didino ir tai, kad žmonės neabejojo, jog tai tyčinis padegimas.

Puolė vėl atstatyti Kaimo bendruomenės pirmininkė Irena Pluščiauskienė tuokart sakė, kad idėja atstatyti svirną kilo tiesiog iš dar karščiu tebealsuojančių pelenų. Kiekvienas kurtuvėniškis pajuto tarsi netekęs dalelės savęs ir ėmė raginti regioninio parko vadovybę svirną prikelti naujam gyvenimui. Žmonėms tada nerūpėjo, kaip tai bus daroma ir kiek tai kainuos, iš kur reikės paimti pinigų. Buvo paskelbta svirno atstatymo labdaros sąskaita. Žmonės į ją sunešė per septynetą tūkstančių litų. Vietiniai gyventojai žinojo, kad ši suma – tik lašas jūroje.

Regioninio parko direkcija, taip pat įsikūrusi viename iš dvaro pastatų, šiuo metu sėkmingai įgyvendina projektą „Kurtuvėnų dvaro sodybos ūkinės dalies pritaikymas viešajai turizmo infrastruktūrai“. Šio projekto įgyvendinimui skirta 2,5 mln. litų. Jau šiandien vilioja turistus Kurtuvėnų žirgynas. 66 m ilgio ir 22 m pločio skiedromis dengtas statinys užima net 16 arų plotą. Čia, be jodinėjimo maniežo, yra nedidelė mokymo klasė, trenerių kambariai, jojikų persirengimo, Jojimo centro administracijos, buitinės patalpos. Nuo parko pusės jau įrengtas trinkelėmis grįstas privažiavimo kelias, automobilių stovėjimo aikštelė. Jodinėjimas žirgais Kurtuvėnų dvare buvo atgaivintas prieš 15 metų, o jojimo maniežas įrengtas buvusioje dvaro karvidėje. Tačiau 2005-aisiais praūžęs uraganas Ervinas senąjį pastatą sulygino su žeme. Tad teko po ES paramos fondus pasižvalgyti, nes per metus Kurtuvėnus lankiusių 10–12 tūkst. turistų nuvilti nebuvo galima. Beje, tai ne pirmas kurtuvėniškių dvaro atgaivinimo projektas. 2007– 2008 m. regioninio parko įgyvendinto projekto vertė – 3,96 mln. litų. Vykdant šį projektą palapinių miestelio poreikiams pritaikytas dvaro sodininko namelis, įrengta kroketo žaidimo aikštelė, atkurta buvusi parko kelių ir takų sistema, atstatytos dvaro sodybos tvoros, rūmų terasa su baliustrada ir kiti statiniai.

Dvaro sodyba pritaikyta aktyviam turizmui.

Autorės nuotraukos

2011 m. balandžio 8–15 d., Nr. 14 (58)

Gimtasis kraštas

Gamta

Baudos didėja, laukai vis tiek liepsnoja Tomas ZABULIS Nors dar ne visur nutirpo sniegas, ugniagesiai jau gesino keliasdešimt gaisrų, kilusių deginant pernykštę žolę, pusę jų – Vilniaus rajone. Pernai Lietuvoje tokių gaisrų buvo beveik 3 tūkstančiai. Siekdami užkirsti kelią masiniam sausos žolės deginimui, aplinkosaugininkai, ugniagesiai ir miškininkai pradėjo rengti reidus. Pažeidėjams gresia ne tik baudos. Dalis pernai žolę ir ražienas deginusių ūkininkų neteks 0,5 mln. litų išmokų už pievas. Tokios sankcijos bus taikomos ir šiemet. Aplinkos apsaugos inspektoriai, nustatę, kiek žolės išdeginta, ieško padegėjų ir žemės savininkų. „Baudos už žolės deginimą svyruoja nuo 100 iki 1,2 tūkst. litų. Beveik visais atvejais įvertiname gamtai padaryta žalą. Ten, kur metai iš metų deginama žolė, surandame žemės savininką, įvertiname pažeidėjų neteisėtus veiksmus“, – teigė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Rolandas Masilevičius. Duomenys apie savininkus, nesilaikančius aplinkosaugos reikalavimų, perduodami Nacionalinei mokėjimo agentūrai, kuri už pernai padarytus pažeidimus sumažino išmokas 84 žemės valdoms. Dėl to ūkininkai neteks 0,5 mln. litų išmokų. „Už padarytus pažeidimus maksimaliai išmoka sumažinima 23 proc. Jei kitais metais nustatomas to paties pareiškėjo pakartotinis tyčinis pažeidimas, tai išmoka nemokama visai“, – aiškino Nacionalinės mokėjimo agentūros Tiesioginės paramos departamento direktorė Sonata Miškinienė. Daugiausia gaisrų kasmet kyla

Pernykštė žolė deginama kiekvieną pavasarį.

Vilniaus regione, kur plyti palyginti daug negrąžintos žemės, o ir savininkų valdomos pievos neretai yra apleistos. Žmonės klaidingai mano, kad deginant žolę žemė bus derlingesnė. Taip nėra. Gaisro liepsnose sunaikinama pirmoji augalija, žūsta smulkūs gyvūnai, dėl žmonių neatsargumo ir aplaidumo ugnis persimeta į miškus, kiemus, pastatus, neretai žūsta ir žmonės. Išdegusieji plotai skaičiuojami šimtais hektarų. Gaisrai ne tik naikina gyvybę, bet ir smarkiai užteršia aplinką. Gaisro metu išsiskiria toksiškos dujos ir dideli kiekiai sveikatai kenksmingų įvairių dalelių, kurių sudėtyje yra suodžių, dervos, nesudegusių medžiagų

GK archyvo nuotrauka

bei neorganinių atliekų. Per gaisrą į atmosferą paprastai išmetama 20– 400 kartų daugiau kenksmingų dalelių negu tada, kai degiosios medžiagos yra specialiai deginamos. Gaisrus gesinti brangiai kainuoja ir ugniagesiams, kuriems ﬁnansavimas sunkmečiu sumažintas penktadaliu.

„Vieno tokio atvejo likvidavimas užtrunka 25 minutes, neskaitant komandos nuvykimo į vietą ir grįžimo į gaisrinę. Jei yra daug žolės padegimų, mes vėluojame į kitus gaisrus“, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Audrius Čiulpys.

Švaros akcija „Darom“ kviečia apsikuopti Tradicine tampanti švaros akcija „Darom“ balandžio 16 dieną vyks visose šalies savivaldybėse ir seniūnijose. Jos tikslas – sutvarkyti užterštas teritorijas, surinkti ir išrūšiuoti atliekas, skatinti visuomenę tausoti aplinką ir ja rūpintis. Sumanymas rengti švaros akciją „Darom“ kilo grupei Estijos savanorių. Jiems 2008 m. pavyko į Estijos miškus ir laukus sukviesti daugiau nei 50 tūkst. talkininkų ir per vieną dieną surinkti apie 10 tūkst. tonų šiukšlių. Tais pačiais metais Lietuvoje prie gamtos švarinimo prisidėjo keli tūkstančiai savanorių, o akcijai „Darom 2010“ jau talkino daugiau kaip 150 tūkst. dalyvių. Šiemet tikimasi sulaukti daugiau kaip 200 tūkstančių aktyvių Lietuvos piliečių. Ketinantieji dalyvauti akcijoje kviečiami užsiregistruoti jos tinklalapyje www.mesdarom.lt. Akcijos organizatoriai ragina žmones telktis tvarkyti ne tik savo kiemus, bet ir miestų apylinkes – miškus, paežeres, laukus. Akcijos dalyviams sudaryta galimybė interneto svetainės skyrelio „Žymėk“ žemėlapyje pažymėti labiausiai užterštas vietoves. Planuojama, kad bus pažymėta daugiau kaip 3 tūkst. tokių taškų. GK inf.

Faktai ir skaičiai • Lietuva tarp ES šalių išsiskiria palyginti mažu gaisrų skaičiumi. Europos miškų gaisrų informacinės sistemos duomenimis, 2009 m. Lietuvoje kilo 471 miško gaisras, pasiglemžęs 286 ha miško. • Kaimynės Lenkijos miškuose užsiplieskė 9 161 gaisras, suniokojęs 4 400 ha miško plotą. • Estijoje per 2 045 gaisrus sudegė 59,3 ha miško. • Latvijoje 823 gaisrai pasiglemžė 646 ha miško. Prieš dvejus metus daugiausia miškų liepsnojo šiltose šalyse: Portugalijoje kilo 13 836, Ispanijoje – 11 656, Italijoje – 6 648 gaisrai.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Kormoranai naikina senuosius miškus

Lota BALSYTĖ Pakeliui iš Juodkrantės į Nidą sengirėje yra Garnių kalnas. Vardą jis gavo nuo netoliese įsikūrusios pilkųjų garnių kolonijos. Tačiau šiandien čia karaliauja didieji kormoranai.

Įsibrovėliai įžūlėja Istoriniuose šaltiniuose aprašomos pilkųjų garnių kovos su agresyviu atėjūnu – kormoranais. Kormoranai, kitaip vadinami jūrų krankliais (Corvus marinus), Juodkrantėje pasirodė 1803 m. Jie apsigyveno greta garnių ir ėmė užiminėti jų lizdavietes. Palaipsniui garniai buvo išstumti į pakraščius. Jie pradėjo migruoti piečiau Juodkrantės. Po dešimtmečio susidarė dvi atskiros garnių ir kormoranų kolonijos pietiniame ir šiauriniame Juodkrantės pakraštyje. Kovą laimėję kormoranai kuriam laikui išstūmė pilkuosius garnius.

Tačiau į šiuos santykius įsikišo žmogus. Atsižvelgdama į vietos girininkų rekomendacijas ir vietos žvejų skundus, Prūsijos valdžia leido išnaikinti juoduosius atvykėlius. Iki 1978 m. didieji kormoranai buvo labai reti svečiai Lietuvos pajūryje ir Kuršių mariose. Vėliau šiuose regionuose kartkartėmis būdavo sutinkami tik pavieniai paukščiai, dažniausiai – pavasarinės ir rudeninės migracijos laikotarpiais. Kita kormoranų banga pasiekė Juodkrantę 1974–1978 metais. Juodieji paukščiai buvo stebimi marių platybėse įvairiu metų laiku. Palaipsniui garniai buvo priversti įsibrovėliams užleisti didesnę dalį savo lizdaviečių, o 1995 m. užregistruota mažiausiai perinčių garnių. Anuomet čia perėjo 500 porų pilkųjų garnių ir 2 000 porų didžiųjų kormoranų.

„Dabar kasmet peri apie 3 tūkst. porų kormoranų. Šis skaičius stabilizavosi“, – teigė Kuršių nerijos nacionalinio parko Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vedėjas Gediminas Gražulevičius. Kormoranų populiaciją pradėta reguliuoti prieš ketverius metus. Gamtosaugininkų teigimu, veiksmingiausia perinčius paukščius baidyti petardomis. „Fejerverkai perinčius paukščius pakelia nuo lizdų. Kiaušiniai atšąla ir tų metų prieauglis būna labai mažas. Taip išvengiama paukščių žudymo, sunaikinami embrionai, esantys

kiaušiniuose“, – aiškino Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorius Tomas Tukačiauskas.

Ėmė augti lapuočiai Po fejerverkų šventės iš patelės padėtų vidutiniškai šešių kiaušinių, išauga vos du trys jaunikliai. Kormoranais piktinasi ir žvejai, įsitikinę, kad dalies laimikio jie netenka dėl šių žuvimi mintančių sparnuočių. Savo rūgščiomis išmatomis jie jau spėjo išnaikinti ir apie 12 hektarų Juodkrantės sengirės. Tačiau

gamtosaugininkai sako, kad kormoranai tiesiog keičia aplinką. „Buvusioje kormoranų kolonijoje atsikuria naujas miškas. Atsirado aplinkui pasisėjusių ąžuoliukų ir beržų. Tikimės, kad palaipsniui nerijoje susiformuos naujas miško tipas“, – teigė T.Tukačiauskas. Kuršių nerijoje kormoranų kolonija yra viena didžiausių šalyje. Kiek mažesnės yra Nemuno deltos ir Zarasų regioniniuose parkuose, Elektrėnų tvenkinyje. Aplinkos ministerijos iniciatyva šį pavasarį numatoma kormoranų skaičių reguliuoti visose jų perimvietėse.

Fejerverkai perintiems kormoranams Į Kuršių neriją šiemet grįžę kormoranai intensyviai krauna lizdus, mat netrukus patelės dės kiaušinius. Tačiau gamtosaugininkai žada jų populiaciją reguliuoti baidydami perinčius paukščius Kormoranų populiaciją pradėta reguliuoti prieš ketverius metus. Gamtosaugininkų teigimu, veiksmingiausia perinčius iš lizdų. paukščius baidyti petardomis. GK archyvo nuotraukos

Gimtasis kraštas

Ar žinote, kad:

Gydomės paprika

2011 m. balandžio 8–15 d., Nr. 14 (58)

Sveikata

Ne kiekvienas apgamas pavojingas save. Ir jei kyla įtarimas, reikia skubėti pas specialistus. Beje, 94 proc. odos vėžio būna ant veido.

Jadvyga MIELYTĖ Teigiama, kad įtartino apgamo geriau neliesti. Esą išoperavus galima prisišaukti bėdos. Netiesa. Laiku išoperavus galima gyventi kad ir šimtą metų. Nusprendusieji atsisakyti operacijos, neturi jokių šansų išlikti, nes vienintelis melanomos gydymo būdas yra chirurginė operacija.

Aštraus maisto mėgėjams smulkiavaisės paprikos – tikras atradimas. Ir dekoratyvu, ir vietos nedaug užima, o prieskoniniai vaisiukai visada po ranka: sriubai, mėsos patiekalui ar marinatui, raugiamiems agurkams. Tačiau jie tinka ne tik prieskoniams! Bulvinių šeimos atstovė vienametė paprika (Capsicum annuum), apie 40 cm aukščio kerelis, turi nemažai patrauklių savybių. Teigiama, kad augalas skatina aktyvumą, darbingumą. Darbo kambaryje šis „įnamis“ pravers turintiesiems mažą kraujospūdį, stingant iniciatyvos. Tačiau dirgliems, karšto būdo žmonėms paprika ant darbo stalo, juolab miegamajame, nereikalinga. Nepritiks ir vaikų kambaryje. Apskritai reikėtų žiūrėti, kad smalsūs mažieji nesumanytų ragauti paprikų. Jų sultys gali nudeginti burnos gleivinę ir akis, sudirginti jautrią odą. Vaisiuose yra kapsicino – tokios aitrios medžiagos, kad deginantis skonis jaučiamas net atskiedus 1:900000. Vienametės paprikos gana plačiai pritaikomos medicinoje: apetitui ir virškinimui gerinti, kaip diuretikas (šlapimo išsiskyrimą skatinti). Išoriškai naudojama šildomiesiems pleistrams, tepalams nuo reumatinio skausmo. Teigiamų rezultatų gaunama gydant migreną. Antpilu gydomas nušalimas. Vidurio Amerikos indėnai paprikomis malšino maliarinį karščiavimą. Aromaterapijoje augalas naudojamas norint atsikratyti pykčio ir nusivylimo, lytiniam aktyvumui skatinti. Paprikų preparatų nevalia vartoti sergant skrandžio ir žarnyno ligomis, naudoti ant pažeistos, sudirgusios ar jautrios odos. Jautrumą galima patikrinti taip: patrinti delnus vieną į kitą ir palaikyti virš paprikos kerelio. Jautriesiems delnų oda po kurio laiko parausta, pradeda niežėti. Neturintieji liguisto jautrumo paprikai gali pasidaryti naminio vaisto. Tinktūra apetitui skatinti ir nuo raumenų bei sąnarių skausmo 25 g paprikų užpilama 200 ml degtinės, laikoma 14 dienų. Apetitui skatinti vartojama po 10 lašų. Esant skausmingiems raumenų bei sąnarių uždegimams (neuralgijai, mialgijai, artralgijai), tinktūra įtrinamos skaudamos vietos. Tinktūra nuo radikulito 10 g paprikų užpilama 10 ml degtinės, ekstrahuojama 14 dienų. Sergant radikulitu įtrinama skaudama nugara arba ruošiami vietiniai šildomieji kompresai.

Raimundo Šuikos nuotrauka

94 proc. odos vėžio būna ant veido. Jei kyla įtarimas, reikia skubėti pas specialistus.

GK archyvo nuotrauka

Daugelį džiugina ilgai lauktas pavasaris, tačiau yra žmonių, kuriems šis nuostabus metų laikas kelia ir nerimą. Nijolė BARONIENĖ Saulės spinduliai skatina melanomos – baisiausio odos vėžio – atsiradimą. Apie tai, ar verta artėjant pavasariui nerimauti daug apgamų turintiems žmonėms, kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro bei Onkologijos instituto gydytoju onkologu Jonu RĖKLAIČIU.

Autorės nuotrauka

Ar iš tiesų melanoma yra dažna ir nepagydoma liga, kuri gali prasidėti nuo apgamo? Netiesa. Melanoma nėra dažnas onkologinis susirgimas. Kitas klaidingas įsitikinimas yra tai, kad ja gali susirgti turintieji apgamų. Melanoma gali atsirasti ir kituose žmogaus organuose. Tačiau tai praktiškai nepagydomas onkologinis susirgimas. Manyčiau, reikia kalbėti apie kitą problemą – odos vėžį, kuris daug dažnesnis ir kurį laiku diagnozavus mūsų onkologai gali išgydyti visiškai.

Tačiau melanoma todėl ir kelia didžiausią baimę, kad yra praktiškai neišgydoma. Kaip reikia gyventi norint išvengti šio susirgimo, juolab žinant, kad giminėje kas nors mirė būtent nuo jo? Melanomos baimė suprantama, nes tai labai agresyvi piktybinio susirgimo forma. Tačiau teigti, kad ji yra genetiškai paveldima, jokiu būdu negalime. Tvirtinti, kad didžiausias pavojus kyla tiems, kas turi daug apgamų, taip pat negalima, nes tai neįrodyta. Kodėl susergama, vis dar nežinome. Sakyčiau, tokia jau likimo valia. Aišku viena, kad didesnis pavojus yra šviesaus gymio žmonėms. Labai kenkia stiprūs nudegimai saulėje. Mėgstantieji degintis turi suvokti, kad ruda odos spalva – tai apsauginė organizmo reakcija. Tokiu būdu mūsų kūnas ginasi nuo to, kas jam kenksminga. Žinoma, kad afrikiečiai beveik neserga odos vėžiu ir melanoma, nes jų oda prisitaikė. Koks jūsų požiūris į soliarumus? Juk juose lankosi ir seni, ir jauni. Pirmi soliariumai buvo sukurti tam tikroms odos ligoms gydyti. Deja, dabar jų naudojimas padaro daug žalos. Man gaila ir baisu matyti soliariumuose dirbančias jaunas merginas. Nuolatinis odos svilinimas nieko gero neduoda. Dar blogiau, kai į soliariumus eina brandaus amžiaus ar

pagyvenę žmonės. Jie ypač pakenkia savo odai, nes vyresniųjų oda sausesnė ir jautresnė, tad atsiranda daugiau raukšlių. Ar patartumėte naudoti kremus, apsaugančius nuo saulės poveikio? Sakoma, kad jie gali taip pat pakenkti odai. Apsauginiai kremai – geras dalykas. Būtinai reikia juos naudoti. Ypač šviesios, jautresnės saulei odos žmonėms. Juk žmonės nuo senų senovės naudojo natūralias apsaugos priemones: tepdavosi purvu, riebalais, sumedžiotų žvėrių krauju. Kas jus, kaip onkologą, stebina kalbant šia tema? Nors ir teigiu, kad turint daugiau ar mažiau apgamų nereikia baimintis dėl piktybinių susirgimų, būnu priblokštas, kai pamatau išvešėjusią melanomą ar odos vėžį dėl paprasčiausio aplaidumo. Net aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės ne visada kreipiasi į gydytojus. Vyrai dažnai ateina tik tada, kai pamato kraują ant marškinių, nes nugaroje sunku pastebėti, kas vyksta. Būna, kad ir ant pilvo žmogus nesugeba pamatyti išvešėjusio delno dydžio apgamo. Tokiais atvejais trūksta žodžių. Liga būna smarkiai pažengusi, o medikai tada jau bejėgiai. Taigi pulti į paniką dėl atsiradusio mažo apgamėlio nereikia, bet būtina mylėti

Ar tiesa, kad turintieji daugiau nei 100 apgamų patenka į rizikos grupę? Netiesa. Melanoma gali susirgti ir vos kelis apgamus turintis žmogus. Vis dėlto reikia pasakyti, kad dėl melanomos yra per daug panikos. Šis susirgimas nėra toks dažnas kaip kiti vėžiai. Esmė ta, kad šis susirgimas – rezonansinis. Liga pasiglemžia gana jaunus žmones. Per pastaruosius aštuonerius metus užregistruota 250 susirgimų, kurių pusė buvo mirtini. O kiti onkologiniai susirgimai nusineša daug daugiau gyvybių. Todėl būtinai liepiu moterims pasitikrinti krūtis, o vyrams – susirūpinti prostata. Tai daug svarbiau nei pulti į paniką dėl apgamėlio. Tačiau ne kartą teko girdėti, kad medikai liepia išsioperuoti kuo daugiau apgamų. Tada esą galėsi ramiau gyventi. Nepamirškime, kad yra labai daug privačia praktika užsiimančių plastinės chirurgijos specialistų. Kas galėtų paneigti, kad taip siekiama didesnio pelno? Mane asmeniškai ir juokina, ir piktina, kai reklamuojamos operacijos, nepaliekančios randų. Taip nebūna. Net ir nuo mažiausio odos pažeidimo lieka randai.

Jei norite išvengti odos vėžio ar melanomos: • stebėkite savo odą, • nesideginkite saulėje, • naudokite apsauginius kremus, • pamatę, kad apgamas keičia formą, pradeda kraujuoti ar šlapiuoti, būtinai apsilankykite pas gydytoją.

Beržai gyduoliai Rima KURPAITĖ Vaistams tinka beržų sula, pumpurai, žirginiai, lapai, žievė, ant brandaus beržo kamieno augantys grybai (renkami visus metus), anglis, pelenai. Dar neišbrinkę pumpurai skinami kartu su šakutėmis. Apdžiūvę jie nubraukiami ir džiovinami toliau. Lapai skinami gegužę, kol yra švieži, lipnūs ir kvapūs. Besiskleidžiančių pumpurų aromatas grynina orą. Kvėpavimas tokiu oru – puiki priemonė gydant nualintą nervų sistemą. Beržas skleidžia lakiąsias medžiagas – fitoncidus. Beržyno oras ypač stiprina sveikatą balandžio– gegužės mėnesiais. Pumpurai – viena pagrindinių medžiagų, iš jų bitės gamina pikį. Taigi jiems būdingos beveik tos pačios gydomosios savybės, kaip ir pikiui. Beržų pumpuruose ir lapuose yra flavonoidų, eterinio aliejaus, dervų, vitamino C, cukraus, saponinų, orga-

ninių rūgščių, mikrobus naikinančių medžiagų. Pumpurai turi baktericidinių, skausmą malšinančių, uždegimą gydančių medžiagų. • Pumpurų nuoviras (2 šaukšteliai stiklinei verdančio vandens) gydo skrandžio negalavimus, malšina spazminius skausmus. • Beržų pumpurų kompresai šalina akių nuovargį. • Pumpurų nuoviras ar spiritinis užpilas valo organizmą: varo tulžį, šlapimą, skatina prakaitavimą, lengvina atsikosėjimą, slopina uždegimą, aterosklerozę, širdies nepakankamumą ir odos ligas. • Spiritinis (tinka ir degtinė) pumpurų užpilas tinka reumatui gydyti. Juo reikia tepti skaudamas vietas. • Veidui valyti tinka nuoviras, paruoštas iš šaukšto pumpurų (šviežių ar džiovintų) ir stiklinės verdančio vandens. • Jaunus žalius lapelius Skandinavijos šalių gyventojai deda į salotas.

Beržyno oras stiprina sveikatą balandžio–gegužės mėnesiais. Raimundo Šuikos nuotrauka

• Galvos odą, plaukus naudinga skalauti beržo pumpurų nuoviru (stiklinė šviežių pumpurų ar lapų užpilama litru verdančio vandens, po pusvalandžio perkošiama). Pumpuruose esantys saponinai valo riebios odos poras nuo suragėjusių ląstelių, eterinis aliejus skatina kraujo apytaką, rauginės medžiagos sutraukia odos poras, stiprina plaukų šaknis. Beržo pumpuruose ar žie-

vėje esantis betulolas skatina plaukų augimą. • Beržų lapų dedama į daugelio vaistažolių mišinius. Lapai gydo avitaminozę, stiprina ir valo organizmą, gerina virškinimą. Beržo lapų terapiją puikiai žino garinės pirties mėgėjai. Kvapi beržinė vanta šalina stresą, nuovargį, gerina kraujo apytaką, atšviežina odą geriau už bet kurias kitas kosmetikos priemones ir procedūras.

2011 m. balandžio 8–15 d., Nr. 14 (58)

Živilė Balčiūnaitė:

bausti galima, nepasigailėti

32-ejų maratonininkė privalės grąžinti pernai iškovotą Europos čempionato aukso medalį.

Raimundo Šuikos nuotraukos

Rytis BURNECKAS Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) Drausmės komisija bėgikei Živilei Balčiūnaitei už antidopingo taisyklių pažeidimą skyrė dvejų metų diskvalifikaciją. Toks sprendimas priimtas remiantis Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos (IAAF) taisyklėmis.

Sprendimą žada apskųsti 32-ejų maratonininkė privalės grąžinti pernai iškovotą Europos čempionato aukso medalį. Sportininkės treneriui Romui Sausaičiui pareikštas griežtas papeikimas. Dėl diskvaliﬁkacijos, kuri įsigalioja nuo sportininkės veiklos suspendavimo dienos – rugsėjo 6-osios, Ž.Balčiūnaitė negalės dalyvauti Londono olimpinėse žaidynėse. Diskvaliﬁkuota sportininkė turi teisę LLAF Drausmės komisijos sprendimą apskųsti Tarptautiniam sporto arbitražo teismui Lozanoje. „Galime drąsiai teigti, kad tai buvo vienas sudėtingiausių tyrimų Lietuvos sporto istorijoje, susijusių su įtarimu vartojus draudžiamus preparatus“, – spaudos konferencijoje teigė Drausmės komisijos darbui vadovavęs LLAF prezidentas Eimantas Skrabulis. Anot jo, komisija sprendimą priėmė išanalizavusi visas žinomas aplinkybes ir atsižvelgusi į nepriklausomų ekspertų komentarus. Spaudos konferencijoje dalyvavęs Ž.Balčiūnaitės atstovas Aiva-

ras Žilvinskas teigė, kad jie ketina skųsti LLAF Drausmės komisijos sprendimą.

Kaltinime nėra argumentų Bėgikė Ž.Balčiūnaitė žada šį sprendimą apskųsti Sporto arbitražo teismui (CAS). Pasak sportininkės, LLAF Drausmės komisija pasiūlė atlikti trečią mėginio likučių tyrimą neutralioje laboratorijoje, tačiau, pasitarusi su advokatais Ž.Balčiūnaitė tokio žingsnio atsisakė. „Anot mane ginančių advokatų, pagal galiojančias IAAF antidopingo taisykles, numatytas tik A ir B mėginių tyrimas. Trečio, pakartotinio, mėginio tyrimo, taisyklės nenumato. Kadangi mes, remdamiesi nepriklausomų ekspertų išvadomis, išsamiai paneigėme laboratorijos pateiktus A ir B tyrimo rezultatus, tai pagal taisykles pareiga įrodyti kaltę ir paneigti pateiktus paaiškinimus atitenka kaltinančiai pusei. Todėl mums visiškai netikslinga šiuo metu daryti mėginio likučių pakartotinį tyrimą, nes jau ir

Įteisinta išdavystė Rusijos žiniasklaida pranešė, kad rusų šiuolaikinės penkiakovės federacija (RŠPF) gavo palaiminimą dėl Donatos Rimšaitės dalyvavimo tarptautinėse varžybose su šios šalies vėliava. Sporto naujienų agentūra „Ves Sport“ skelbia, kad Tarptautinė šiuolaikinės penkiakovės federacija (UIPM) suteikė 23-ejų sportininkei teisę atstovauti Rusijai visose pasaulio taurės etapuose, Europos čempionate ir Maskvoje vyksiančiose planetos pirmenybėse. „Tai eilinė RŠPF prezidento Viačeslavo Aminovo politinė pergalė, – neslėpė Rusijos atstovas. – Balandžio 8 dieną D.Rimšaitė vyks į Italiją, kur 14–17 dienomis dalyvaus trečiame pasaulio taurės etape Sasario mieste – pirmą kartą Rusijos rinktinės sudėtyje. Dabar vienintelis likęs klausimas – D.Rimšaitės dalyvavimas Londono olimpiadoje 2012-aisiais. V.Aminovas derasi su Lietuvos olimpiniu komitetu, tačiau kol kas leidimo

Gimtasis kraštas

Sportas

Mūsų šalis nesuteiks teisės D.Rimšaitei olimpinėse žaidynėse atstovauti Rusijai. EPA-Eltos nuotrauka

nėra. Manau, kad po UIPM verdikto mūsų šansai auga. O svarbiausia – atsirado galimybė derėtis be žalos dabartinei D.Rimšaitės karjerai.“ Džiaugsmo dėl šio sprendimo neslėpė ir penkiakovininkė. „Labai džiaugiuosi, kad pagaliau gavau leidimą dalyvauti varžybose, nors ir po tokio ilgo laukimo. Tiesą pasakius, jaučiau didelę vidinę įtampą, nors RŠPF mane ir labai palaikė. Esu

taip pakankamai pagrindėme, kad pažeidimo nebuvo, tačiau prašėme saugoti mėginio likučius tam atvejui, jeigu bylą nagrinėjant CAS iškiltų poreikis juos pakartotinai tirti“, – sako bėgikė. „LLAF Drausmės komisijos priimtame sprendime yra apsiribojama tik konstatavimu, kad esu kalta, tačiau nepateikiamas nė vienas argumentas ar motyvas, kurie paneigtų mano pasitelktų nepriklausomų mokslininkų ir gydytoMetai 1997 1998 1999 2001 2003 2003 2004 2006 2007 2008 2009 2010

Turnyras Pasaulio kroso čempionatas Pasaulio jaunimo čempionatas Europos U23 čempionatas Europos U23 čempionatas Pasaulio pusės maratono čempionatas Europos kroso čempionatas Olimpinės žaidynės Europos čempionatas Pasaulio čempionatas Olimpinės žaidynės Pasaulio čempionatas Europos čempionatas

labai visiems dėkinga, ypač prezidentui V.Aminovui“, – kalbėjo D.Rimšaitė. Šis UIPM sprendimas – naujas posūkis praėjusių metų pabaigoje prasidėjusioje D.Rimšaitės istorijoje. Primename, kad vasario pradžioje UIPM nesuteikė teisės sportininkei ginti kitos šalies garbę ir paskelbė, kad laiku negavo reikiamų dokumentų, patvirtinančių faktą, kad 23-ejų lietuvė apsisprendė atstovauti Rusijai. LTOK prezidentas A.Poviliūnas tuo metu interviu Rusijos žiniasklaidai dar kartą patvirtino, kad mūsų šalis nesuteiks teisės D.Rimšaitei olimpinėse žaidynėse atstovauti Rusijai. „Lietuva manęs nesuprastų – pagalvotų, kad mane nupirko“, – tąsyk sakė LTOK vadovas. Beje, vasario mėnesį D.Rimšaitė ištekėjo už Rusijos sportininko, taip pat penkiakovininko. Pasaulį valdo pinigai. Kas galėtų paneigti, kad rusai labai gerai „patepė“ kam reikia , o ateityje, neabejokime, „pateps“ dar daugiau ir mūsų sportininkė tikrai atstovaus Rusijai per Londono olimpiadą. Klystame... Na, duok Dieve, kad klystume. GK, delﬁ.lt inf.

jų išvadas, paaiškinančias mėginyje tariamai aptiktus draudžiamų medžiagų likučius, – teigiama pranešime. – Komisija skelbė, kad priimdama sprendimą rėmėsi daugelio ekspertų išvadomis, tačiau mums buvo pateikta tik vienintelio tarptautinei antidopingo sistemai priklausančio eksperto iš Šveicarijos asmeninė nuomonė pavieniais klausimais. Mano pateiktų argumentų visumos ir techninio, speciﬁnio pobūdžio komentarų komisija net neįvertino ir negalėjo įvertinti, nes jos sudėtyje net nebuvo asmenų, kurie nusimanytų apie masės spektrometriją, tai yra apie tyrimo metodą, kuris ir buvo pagrindinis grindžiant man pateiktą kaltinimą.“ IAAF pranešimą apie tyrimą dėl įtarimą sukėlusio Ž.Balčiūnaitės mėginio, paimto per Europos čempionatą Barselonoje, LLAF gavo praėjusių metų rugsėjo pradžioje. IAAF pranešime buvo teigiama, kad lietuvės mėginyje buvo rasti tam tikri nukrypimai nuo leistinos normos, kuriuos galėjo lemti intervencija iš išorės. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad testosterono ir epitestosterono santykis nuo normos buvo nukrypęs keturis kartus.

Paliko be valstybinės rentos Antidopingo taisyklių pažeidimas atėmė teisę ateityje gauti valstybinę rentą, kurią Ž.Balčiūnaitė pernai buvo pelniusi pergalingu ﬁnišu Europos pirmenybėse Barselonoje. Kūno kultūros ir sporto įstatyme, reglamentuojančiame rentų mokėjimo karjeras baigusiems sportininkams tvarką, nustatyta, kad mėnesinė išmoka negali būti skiriaVieta 74 10 5 5 28

Rungtis 4 689 m 3 000 m 10 000 m 10 000 m

Rezultatas 16:58 9:34.01 33:47.13 34:04.34 1:13:47

46 14 4 33 11 19 1

6 595 m Maratonas Maratonas Maratonas Maratonas Maratonas Maratonas

24:13 2:35:01 2:31:01 2:43:28 2:29:33 2:31:06 2:31:14

ma dėl dopingo vartojimo įkliuvusiems atletams. Praėjusių metų pabaigoje išbraukta iš olimpinės rinktinės kandidatų sąrašų bėgikė nebegauna ir valstybinės stipendijos – 1 820 litų. Kol kas neaiškus 20 tūkst. litų premijos, Ž.Balčiūnaitei skirtos už žemyno čempionato aukso medalį, likimas. Vyriausybės nutarime dėl didelio meistriškumo sportininkų skatinimo nėra įtvirtinta galimybė į biudžetą sugrąžinti išmokėtą piniginę premiją, jei ją užsitarnavęs atletas vėliau apkaltinamas draudžiamų preparatų vartojimu.

Reikalaus atiduoti pinigus Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinis direktorius K.Rimšelis pripažino neturintis teisinių svertų, kaip išsireikalauti premiją iš Ž.Balčiūnaitės. Tiesa, KKSD vadovas svarstė galimybę prašyti lengvaatletės atiduoti pinigus geruoju. „Kol nesibaigė sprendimo apskundimo procesas, nemanau, kad išvis reikia daryti kokius nors veiksmus. O jeigu bus galutinis nuosprendis, KKSD gali rašyti raštą sportininkei ir spręsti klausimą geranoriškai, prašydamas grąžinti be pagrindo išmokėtą premiją. Tai yra paties žmogaus garbės reikalas“, – aiškino K.Rimšelis.

Atims ir valstybinį ordiną? Jei KKSD vadovams tenka sukti galvas dėl Ž.Balčiūnaitei skirtos premijos, Prezidentūros atstovams iškilo klausimų, kaip pasielgti su maratonininkei praėjusį rudenį įteiktu Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Kartu su Prezidente Norvegijoje viešėjęs jos atstovas L.Balsys negalėjo pasakyti, ar Prezidentės dekretas dėl valstybinio apdovanojimo skyrimo Ž.Balčiūnaitei bus atšauktas. Nuo žiniasklaidos tylos siena atsitvėrę Ž.Balčiūnaitė ir jos treneris R.Sausaitis ketino surengti spaudos konferenciją ir išdėstyti savo nuomonę apie sportininkei skirtą dvejų metų diskvaliﬁkaciją, tačiau vėliau persigalvojo ir išplatino tik pranešimą spaudai. Parengta pagal GK, Eltos inf.

Per ketverias rungtynes – 18 įvarčių UEFA Čempionų lygoje sužaistos ketverios ketvirtﬁnalio etapo rungtynės. Viena iš turnyro favoričių „Barcelona“ (Ispanija) namuose iškovojo solidžią pergalę, rezultatu 5:1 sutriuškinusi Donecko „Šachtar“ (Ukraina) futbolininkus, o Anglijos grandų akistatoje Londone vietos „Chelsea“ minimaliu skirtumu 0:1 nusileido Mančesterio „Uni-

ted“ vienuolikei. Solidžias pergales iškovojo Madrido „Real“, namuose net 4:0 nugalėjęs Londono „Tottenham“, ir Gelzenkircheno „Schalke“ (Vokietija), svečiuose 5:2 įveikęs Milano „Inter“ (Italija). Atsakomosios rungtynės bus žaidžiamos balandžio 13–14 dienomis. GK, Eltos inf.

Madrido „Real“ net 4:0 sutriuškino Londono „Tottenham“.

EPA-Eltos nuotrauka

Gimtasis kraštas

Gyvenimas

Argentinietiško tango lietuviškos aistros Lota BALSYTĖ Gimęs Urugvajuje, užaugęs Argentinoje, bet lietuviškas šaknis turintis Eduardas Gimenezas šeimą sukūrė ir gyvena Lietuvoje. Su aktore Ineta Stasiulyte lietuviško tango tėvas susipažino ir ją pamilo šokdamas.

Moterį pavergė šokiu Vyrauja nuomonė, kad karšto kraujo pietietis, ypač šokėjas, nuolat įsimyli. E.Gimenezas neslepia, kad iš tiesų tai – pietiečių vyrų strategija. Jie moteriai į ausį kužda, ką toji nori girdėti: kad ji – jo gyvenimo moteris, kad jis netikėtai surado laimę ir meilę. Tai pietietis atlieka taip įtikinamai, kad suabejoti neįmanoma. „O kad tie žodžiai visada būtų pati tikriausia tiesa“, – šypteli Eduardas. Ir čia pat užtikrina, kad pats taip nesielgiąs – jis esą turi kitų būdų užkariauti širdis. Paprašytas išduoti paslaptį, vyras mįslingai nusišypsojęs sako: „Aš labai gerai šoku.“ Anot Eduardo, tango – nuostabus būdas atskleisti jausmus. Nekyla klausimų, kodėl pasisekimo Lietuvoje sulaukusi aktorė Ineta Stasiulytė susižavėjo, o vėliau ir sumainė žiedus su kitataučiu.

Uždegti parketą gali kiekvienas Vienuolika metų Lietuvoje gyvenantis argentinietis puikiai kalba lietuviškai, tačiau vis tiek tvirtina, kad verbalinė kalba kartais riboja. „Kalba, ko gero, yra blogiausia išraiškos priemonė. Autentiškiausia ir mažiausiai nesusipratimų sukelia kūno kalba, todėl tango ir yra toks populiarus visame pasaulyje. Kasdienis gyvenimas – kupinas draudimų. Pasireikšti draudžia valdžia, viršininkas, žmona arba vyras. O šokyje tereikia judėti“, – įsitikinęs Eduardas. Judėti, nors kartais taip ir neatrodo, gali kiekvienas. Aistringą autentišką argentinietišką tango gali šokti ir dažnai susikaustęs, nedrąsus (ypač šokių aikštelėje) lietuvis. Anot Eduardo, uždegti parketą gali kiekvienas, kuris turi širdį ir gali verkti, svajoti, yra mylėjęs ir buvo įskaudintas. „Seni tango šokėjai Argentinoje sakydavo, kad atlikti tango (dainuoti arba šokti) galima tik po trijų nelaimingų meilių. Gali šokti mechaniškai, kai pramogauji, arba taip, kaip užsiimdamas buities veikla, kai skalbi, lygini, verdi vakarienę. Šokti aistringai – visai kas kita“, – apie šokyje slypinčius jausmus pasakoja tango tėvynėje užaugęs profesionalas. „Šokti tango reikėtų taip, tarsi tau liko gyventi trys minutės. Tarsi tai būtų paskutinis šansas. Tada tango įgauna prasmę. Taigi šokti gali žmonės iš viso pasaulio – tautybė nėra svarbi“, – mitus apie šaltą lietuvių prigimtį griauna E.Gimenezas.

Paslaptis – laki vaizduotė Televizorių ekranuose ir šokių konkursuose dažniausiai susiduriame ne su argentinietišku, o su pramoginiu tango. Tai, anot šokėjo, visai kas kita.

Pramoginis tango – standartizuotas šokis. Jis sukurtas, kad galėtų būti rengiami konkursai, juo siekiama uždirbti pinigų, todėl šokis tampa „suvaldytas“, o judesiai – „pamatuoti“. Nuo autentiško argentinietiško tango jis skiriasi kaip diena nuo nakties. „Tango esmė – atspindėti žmogaus galimybę improvizuoti, priimti staigius sprendimus. Svarbiausia – laisvė. Standartiniame tango viskas numatyta ir suprogramuota. Argentinietiškas tango vertinamas ne dėl judesių tobulumo, o dėl vaizduotės. Visada turi nustebinti publiką ir partnerį – tai yra tango paslaptis“, – lyg burtažodžius šnabžda E.Gimenezas.

Tango šokėjas – magnetas Prieš kelerius metus Lietuvoje visiems staiga užsikrėtus šokių virusu, tango tapo labai populiarus. Tačiau šokėjas ir profesionalus mokytojas teigia, kad iki šiol tango dažniau šoka lietuvės, o ne lietuviai. Gaila. „Vyrų labai trūksta. Vyras, kuris šoka tango, galvoja kaip dvidešimt nešokančiųjų. Jis įgyja pasitikėjimo ir tokių charakterio bruožų, kad tampa ma-

lyčių skirtumus šokyje atskleidžia E.Gimenezas. Šokyje skiriasi ne tik partnerių norai, bet ir lietuviškas bei pietietiškas charakteriai.

Tu privalai man pasakyti „taip“ Charakterių skirtumai nėra tokie reikšmingi, kaip galėtume pagalvoti. Kodėl? Nes šis šokis turi savo charakterį. „Tango yra sukurtas tam, kad iš naujo formuotų ir pakeistų žmones. Šis šokis reikalauja drąsos, laikysenos, pasitikėjimo ir charakterio. Jei to neatrasi savyje, iš šokio liks tik ﬁgūros ir žingsneliai“, – aiškina dėstytojas ir atskleidžia pagrindinį šokančių lietuvių skirtumą. „Kviesdamas šokti argentinietis išpučia krūtinę, pakelia galvą ir išdidžiai reikalauja šokio: „Tu privalai

„Šokti tango reikėtų taip, tarsi tau liko gyventi trys minutės“, – sako Eduardas Gimenezas. Nuotrauka iš asmeninio albumo

2011 m. balandžio 8–15 d., Nr. 14 (58) pasakyti man taip“. Gal jis ir nemoka šokti, galbūt jis nė nepatinka moteriai, tačiau jis drąsiai ištiesęs ranką žengia į priekį ir žvilgsniu neišduoda nė krislelio abejonės. O lietuvis į šokių aikštelę kiūtina susigūžęs, nežino, kur dėti rankas, dažnai – pakumpęs, susikūprinęs: „Jei jau reikia, tai reikia. Eime šokti.“ Dažniausiai lietuvius tiesiog už rankų paima moterys ir ištempia į aikštelę. Argentinoje to niekada nepamatysite“, – teigia E.Gimenezas. „Lietuvos visuomenėje moters vaidmuo stipresnis“, – pastebi Eduardas ir priduria, kad jos dominavimas atsispindi ir šokyje. Šokėjas stebisi, kad moterys dirba vyriškus darbus: žiemą valo gatves, vairuoja troleibusus.

Argentinietiško tango paslaptis – nustebinti publiką ir partnerį. „Kita vertus, – juokiasi menininkas, – konkurencija tarp moterų Lietuvoje labai didelė, nes iš dešimties moterų – aštuonios labai gražios. Galbūt vyrai per daug išlepo ir to nebevertina. Pietiečiai, atvažiavę į Lietuvą, pasijunta lyg rojuje. Jie nebežino, kur pasisukti. O lietuviai paprastai stovi ir laukia iniciatyvos iš moterų.“ Skirtumai tarp argentiniečių ir lietuvių moterų – panašūs, kaip ir tarp stipriosios lyties

atstovų. Šiaurietės jautriau reaguoja į prisilietimus, vengia kontaktų. „Kartais nevaldomų emocijų per daug. Šiaip ar taip, temperamentai skiriasi, bet tai nereiškia, kad kuris nors iš jų – blogesnis“, – apie pietietiškų ir šiaurietiškų charakterių skirtumus kalba Eduardas.

Temperamentas – uždrausta teritorija? „Nemanau, kad lietuviams trūksta temperamento, – netikėtai pripažįsta argentinietis. – Atrodo, kad jiems tiesiog draudžiama jį išreikšti. Girdėjau, kad Vilniaus savivaldybė nori uždrausti graﬁčius. Kodėl? Jau uždraudė mitingus prie Seimo, uždraudė homoseksualų eitynes. Tai labai veikia laisvę ir galimybę išreikšti savo pažiūras, aistras.“ Gyvendamas Lietuvoje šokėjas teigia visada bandęs išlaikyti argentinietišką požiūrį į gyvenimą. „Visada stengiausi ieškoti teigiamų dalykų. Stiklinė yra pusiau pilna, o ne tuščia. Gyventi reikia kuo aistringiau“, – mano jis. Taip pat vyras auklėja ir dukrelę: „Jos kraujas – argentiniečio ir žemaitės mišinys. Galima sakyti, kad nacionaliniai bruožai tie patys. Ji nuo pat vaikystės girdėjo pietietišką muziką, kalbą, žaidė žaidimus, todėl įsiliejo į kitą ritmą, pajuto kitokią laisvę. Be to, jos mama – aktorė ir, kaip pati sako, cirkininkė, todėl dukra išmoko vaidinti, šokti, dainuoti.“ Turėdamas šeimą, pragyvenęs šalyje ne vienus metus ir kalbėdamas lietuviškai užsienietis kartais jaučiasi nesuprastas. „Nesu revoliucionierius, bet mane apima liūdesys, kai matau į protesto akcijas ir mitingus susirinkusių dešimt ar dvidešimt žmonių. Labai gaila, kad lietuviai nepalaiko savo draugų, kaimynų ir nereiškia pilietinės nuomonės. Individualizmas Lietuvoje labai stiprus, trūksta vienybės. Jei kažkas nepatinka – važiuok į Angliją ar Ispaniją, tačiau nebandyk nieko keisti. Šiuo klausimu galbūt dažniausiai jaučiuosi nesuprastas ir nesuprantantis.“

Lapkritį įkaitina festivalis

gnetu – moterys pačios pas jį ateina. Tango – vyrų šokis, nes jie valdo moteris. Atvirkščiai, nei gyvenime. Mes, vyrai, šokdami labai trumpam pasineriame į tango – savo karalystę, kurioje esame valdovai“, – šokio magiją atskleidžia Eduardas. Moterys, anot lietuviško tango tėvu vadinamo Eduardo Gimenezo, dažniau pradeda šokti norėdamos, kad kas nors apkabintų, trokšdamos pasinerti į glėbį ir pasimesti šokio sūkuryje. „Jos ieško, kad kas nors jas nuneštų nežinomais keliais. Moterims tango – trumpa kelionė toliau nuo gyvenimo, buities, namų“, –

Penktus metus iš eilės Eduardas organizuoja Baltijos šalių tango festivalį. Pastarąjį kartą jis vyko ne saulėtą birželį, o žvarbų lapkritį. „Tango reikia karščio, – dėl renginio laiko pritaria organizatorius, – tačiau šis šokis pats suteikia pasitikėjimo ir aistros.“ Kad lapkritis – teisingai pasirinktas laikas, parodė festivalyje šokę profesionalai iš Madrido, Paryžiaus ir Berlyno, svečiavęsi muzikantai iš Italijos ir Argentinos. Eduardas žada, kad tango festivalyje skambės ne akordeonas, o bandonija. „Lietuvoje nėra nė vieno žmogaus, kuris ja grotų. Čia tango muzika grojama akordeonu, bet bandonijų skambesys raﬁnuotesnis“, – subtiliai paaiškina tango ne tik šokantis, bet ir dainuojantis Eduardas. E.Gimenezo spėjimu, Lietuvoje gyvena keturi ar penki argentiniečiai. Jie bando išreikšti save per muziką, meną, futbolą, kulinariją. Gal dėl kitokio, „garsesnio“ požiūrio į gyvenimą, vyrai jaučiasi reikalingi. Eduardas Lietuvoje jaučiasi puikiai, turi šeimą, draugų. Lietuviškojo tango tėvas – mylimas ir reikalingas, tad geresnio gyvenimo svetur ieškoti nežada: „Ko man važiuoti? Jei ateis diena, kai pasijusiu nebereikalingas, galbūt ir išvažiuosiu.“ „Moters savaitė“

2011 m. balandžio 8–15 d., Nr. 14 (58)

Gimtasis kraštas

Kelionės

V.Vernadskio stotyje turėjo konkretų tikslą – prie nuorodų stulpo buvo sumanyta pritvirtinti iš Lietuvos atvežtą rodyklę, kurioje aiškiai parašyta, kiek kilometrų iki Lietuvos. Tai padaryti buvo nesunku.

Ugnies ir ledo žemėje – lietuvių pėdos

Vulkano suformuota sala

Žvirblį ir lietuvį sutiksi visur. Tiesa, dvidešimt aštuoni mūsų tautiečiai, grįžę iš Antarktidos, matė ten kitokius paukščius – pingvinus. Antarktidos žemynas netinkamas gyventi žmonėms. Tik dirbantieji mokslinėse stotyse įsikuria ten ilgesniam laikui.

tirpsta iš apačios. Todėl plaukiant ledkalnių alėja nuo ledinių milžinų laikomasi atstumo.

Stebintys pingvinai

Pingvinai stebėjo kiekvieną lietuvių žingsnį.

Nijolė BARONIENĖ Ekspedicijos „Antarktida 2011“ dalyviai, Pasaulio lietuvių kalnų slidinėjimo mėgėjų asociacijos (PLKSMA) nariai, dalijasi prisiminimais apie kelionę ir pasiektą tikslą – Antarktidoje surengtas slidinėjimo varžybas.

Didžiausias lietuvių būrys Su varžybų baltajame žemyne sumanytoju PLIKSMA prezidentu Algimantu Kepežėnu porą valandų praleidome žiūrėdami nuotraukas. Pašnekovas mielai dalijosi įspūdžiais, kurie, anot jo, dar ilgai neišblės. „Svarbiausias mūsų tikslas buvo iškilmingai paminėti Lietuvos nepriklausomybės dieną, ta proga surengti slidinėjimo varžybas. Sumanymas pavyko, nors buvo labai prastas oras. Beje, baltajame žemyne įsiamžinome ir kitaip. Mūsų komanda – tai didžiausias lietuvių būrys, vienu metu išsilaipinęs Antarktidoje. Net 28. To dar nebuvo“, – sakė A.Kepežėnas. Anot jo, tai stebino ir laivo, su kuriuo plaukė, įgulą, ir kitų valstybių piliečius, į Antarktidą traukiančius po penkis ar du. Buvo ir pavienių keliautojų.

Ugnies žemė Kelionė buvo ne tik įdomi, bet ir pareikalavo nemažai kantrybės. Pirmas etapas – skrydis iš Vilniaus į Frankfurtą prie Maino, tada keturiolikos valandų skrydis iki Buenos Airių, iš ten – į Ugnies žemę, nes iš jos plaukia laivai į Antarktidą. „Užteko laiko pasigrožėti Patagonijos gamta, susipažinti su svetinga ir

įdomia vietos lietuvių bendruomene bei išpildyti Martyno Starkaus prašymą palikti lietuvišką pėdsaką, kurį, atkeliavęs į šiuos kraštus, jis galėtų rasti, – linksmai pasakojo A.Kepežėnas. – Beje, kodėl Ugnies žemė? O todėl, kad pakrantėse gyveno gentis, kuri nežinojo, kas yra drabužiai, tad nuo šalčio gynėsi kūrendama laužus. Pirmieji keliautojai, pamatę liepsnojančią pakrantę, taip ją ir pavadino – Ugnies žemė.“

Ledkalnių alėja Iš Ušojos uosto Ugnies žemėje Dreiko sąsiauriu keliautojai pasuko Antarktidos link. Anot Algimanto, jiems pasisekė, kad buvo nedidelis bangavimas, nors ne vienas savo kailiu patyrė, ką reiškia jūros liga. Po dviejų parų kelionės į išsvajotą krantą ekspedicijos dalyviai lipo tik tada, kai buvo atlikta dezinfekcinė procedūra. Kojas turėjo plauti net trijose vonelėse su dezinfekuojamuoju skysčiu, mat net menkiausias žmogaus atneštas užkratas taptų didele nelaime jautriai žemyno ekosistemai. O apie gamtinius reikalus krante nė kalbos negali būti. Jei prispaudė, kentėk, kol pasieksi laivą. Instruktoriai paaiškino, kad prie pingvinų negalima eiti arčiau nei penkis metrus. Tačiau smalsūs paukščiai patys prieidavo kur kas arčiau, nes visiškai nebijojo žmonių. Paklaustas apie visuotinį atšilimą, pašnekovas tikino, kad jaudintis nereikėtų, mat didesnė už Europą savo teritorija Antarktida yra užklota pustrečio kilometro storio ledo antklode. Atskilę nuo žemyno jo gabalai plūduriuoja vandenyje kartas nuo karto apsiversdami, nes

„Sunkiausia užduotis buvo įrengti slidinėjimo trasą. Parinkti ją padėjo laive dirbanti slidinėjimo instruktorė iš Pietų Amerikos. Reikėjo patiems slidėmis suminti sniegą trijų šimtų metro ilgio trasoje. Oras buvo prastas, bet visų nuotaika – puiki, nes buvome užsibrėžę tikslą – Kovo 11-osios proga startuoti ir ﬁnišuoti baltajame planetos žemyne. Buvo ir tokių, kurie ant slidžių stojosi pirmą kartą“, – šypsojosi A.Kepežėnas. Kiekvieną kartą nusileidus, į kalną teko kopti pėsčiomis, nes apie keltuvus, savaime suprantama, nė vienas net nesvajojo. Geriausius rezultatus pasiekė šilališkė Diana Petrauskienė ir Justinas Rimas iš Kauno. Jų sėkmę galėjo įvertinti ne tik bendražygiai, bet ir būrys varžybas stebėjusių pingvinų. Ekspedicijos vadovui A.Kepežėnui ir Alvydui Platukiui – tai šeštas žemynas, kuriame jie slidinėjo. Atsakingajam asociacijos sekretoriui Algirdui Valantiejui, Egidijui Baškiui ir australiečiui Mindaugui Mauragiui Antarktida buvo penktas žemynas.

Varžybų nugalėtoja Diana Petrauskienė.

pardavė Ukrainai už simbolinį vieną svarą. Tad dabar Ukraina yra tikroji Antarktidos sutarties narė. „Šiuo metu mokslinėje stotyje dirba tik vyrai. Jie – įvairiausių sričių mokslininkai. Susipažinome su tyrinėtojų gyvenimo sąlygomis, pamatėme, kad jie turi net operacinę, ką jau kalbėti apie sporto sales. Susipažinome su mokslinių tyrimų programomis. Sužinojome, kad šeštadienis jiems – poilsio diena, kai apsirengia eilutę, pasiriša kaklaraištį“, – pasakojo A.Kepežėnas. Tik, anot jo, taip pasipuošus nėra, kur eiti. Nebent pas pingvinus. Lietuvių vizitas

Pamačiusi nuotraukas, kuriose besimaudantys ekspedicijos dalyviai, aiktelėjau iš nuostabos. Nustebę buvo ir patys keliautojai, kai atsisveikindami su Antarktida išsilaipino pasagos formos maždaug 12 km skersmens saloje, kurią prieš 10 tūkst. metų suformavo galingas vulkano išsiveržimas. Vasarą joje veikia dvi mokslinės tyrimų stotys. „Smagu buvo matyti, kai kone visi puolė maudytis. Labiausiai džiūgavo Stasys Grigas, „Lietuvos ruonis“ iš Marijampolės, kuriam tą dieną (kovo 14 d.) sukako 70 metų. Tiesa, vanduo pakrantėje buvo ne mažiau nei 25 laipsnių šilumos. Mėgstantieji kontrastus plaukdavo tolėliau, o sušalę grįždavo prie kranto šildytis“, – šypsojosi pašnekovas. Tai savo istorija ir gamta įdomi sala. Nuo XIX a. ji buvo gausiai lankoma, prieglobstį nuo audrų ir ledkalnių joje rasdavo keliautojai, tyrinėtojai ir medžiotojai. 1906 m. saloje įsikūrė pirmoji ir didžiausia Norvegijos bei Čilės banginių medžiotojų kompanijos bazė. 1914 m. saloje jau veikė 13 banginių medžioklės ir perdirbimo bazių. Kasdien gulėdavo apie 3 000 banginių kūnų, kurie čia pat buvo dorojami. Negailestingas banginių naikinimas būtų ir toliau tęsęsis, jei ne stiprus vulkano išsiveržimas XIX a. viduryje. Jis sunaikino bazes, kurių atstatyti ir toliau medžioti banginius ﬁnansiškai nebeapsimokėjo. Dabar čia galima rasti tik įspūdingas bazių liekanas ir banginių griaučių kapines.

Nuorodų stulpas Ekspedicijos dalyviai apsilankė akademiko Vladimiro Vernadskio vardu pavadintoje Ukrainos Antarktidos tyrinėjimų stotyje. Joje dirbantys mokslininkai atrado ozono skylę. Tuo metu stotis vadinosi Faradėjaus vardu ir priklausė Didžiajai Britanijai. Britai ją 1996 m.

V.Vernadskio mokslinėje stotyje galima sužinoti, kiek kilometrų iki Lietuvos.

Lietuvių komanda išsiskyrė ne tik gausumu, bet ir skaisčiai žaliomis „Audėjo“ striukėmis, saugojusiomis nuo šalčio ir vėjo. Algimanto Kepežėno nuotraukos

Gimtasis kraštas

2011 m. balandžio 8–15 d., Nr. 14 (58)

Laisvalaikis

Linksmos partizanų dainos – lyg špyga kišenėje Folkloro ansamblis „Kupolė“ išleido humoristinę pokario laisvės kovotojų kūrybos rinktinę. Saulius TVIRBUTAS Kauno folkloro ansamblis „Kupolė“ surengė pirmą kartą šalyje išleistos kompaktinės plokštelės „Linksmos partizanų dainos“ pristatymą. Kauno apskrities bibliotekoje paklausyti iki šiol mažai girdėtų šmaikščių autentiškų pokario partizanų dainų susirinko nemažai jaunimo.

Kovojo ir humoru Kauno folkloro ansamblio „Kupolė“ nariai partizanų dainas rinko per ekspedicijas po šalies kaimus. Daugiausia kūrinių užrašyta Dzūkijos regione. „Be liūdnų, ilgesingų ir lyriškų dainų, jie dainuodavo ir visai kitokius, dėl aštrių ir nepadorių žodžių kartais netgi nelabai scenai tinkančius kūri-

nius. Jie nederėjo prie anksčiau mūsų ansamblio įdainuoto rimtų partizaninių dainų rinkinio, todėl išleidome atskirą kompaktinę plokštelę“, – pasakojo ansamblio vadovas Antanas Bernatonis. Rinkinyje – 21 daina. Jose dažniausiai pašiepiami NKVD tarnaujantys parsidavėliai, vadinti stribais. „Tiesiogiai tų stribų, aišku, niekas negalėjo išjuokti, todėl lietuviai jautė pasitenkinimą bent tokiu būdu atsimokėdami už patiriamas skriaudas. Tai buvo lyg špygos rodymas kišenėje“, – šypsojosi A.Bernatonis. „Pilvą pančiu užsirišęs, žvaigžde šikną užsikišęs“, – tokiais ir panašiais žodžiais pasipriešinimo kovų dalyviai šaipėsi iš savo priešų. Taip pat partizanų kūryboje pašiepiama ir prievartinė kolektyvizacija: dainuojama apie Kūčių naktį vienas kitam besiskundžiančius, iš ūkininkų nusavintus gyvulius, vienišą kolūkio laukuose dirbančią komjaunuolę, kuriai partizanai nutarkuoja užpakalį, o ši tada prašo Stalino „daryti tvarką, kad nebūtų aštri tarka“ ir t. t.

Paplito liaudyje Partizanų dainos išliko dėl to, kad greitai paplito tarp kaimiečių.

„Kupolė“ partizaninių dainų plokštelės pristatyme priminė pokario meto dramatizmą ir nepalaužtą kovų dvasią. Autoriaus nuotrauka

„Viena moteris pasakojo, kad šių dainų išmoko būdama mergaitė, kai jų namus lankydavo miško broliai ir susėdę prie stalo dainuodavo. O ji gulėdama ant pečiaus klausydavo, – kalbėjo vadovas. – Taip pat dainos buvo užrašomos, paskui paslapčia platinamos nelegaliuose leidiniuose.“ Žmonės atsimena, kad pasilinksminimuose lietuviai neretai išdrįsdavo sudainuoti vieną kitą sovietų valdžią išjuokiančią dainą. „Ekspedicijose pastebėjome, kad netgi šiais laikais kai kurios moterys tebejaučia baimę, o paprašytos padai-

nuoti partizanų dainų, tai daro nenoromis. Pokario baisumai, stribų žiaurumas giliai įaugo vyresnės kartos žmonėms“, – teigė A.Bernatonis. Renginyje jis ir kiti ansamblio nariai pasakojo užrašytus žmonių atsiminimus apie stribų žiaurumą, deklamavo pašaipius to meto eilėraščius.

Prisimena dramatiškus laikus Kai kurie renginyje kalbinti žmonės sakė puikiai prisimenantys neramius pokario laikus ir tada skambėjusias dainas.

„Pamenu, buvau paauglys, kai mano tėvas dažnai priimdavo partizanus, leisdavo jiems dieną išsimiegoti daržinėje, – pasakojo iš Kaišiadorių rajono kilęs Juozas Murauskas. – Stribokai nujautė ir dažnai grasino mūsų šeimai, kartą buvo padegę namo sieną, paskui įrėmė tėvui šautuvą ir liepė pasakyti, kur yra partizanų bunkeriai. Ačiū Dievui, tada likome gyvi, nors tėvas ir neišdavė partizanų.“ Petras Milašius prisimena, kad būdamas 11 metų matė sušaudytus partizanus. „Kai kurias šį vakarą skambėjusias dainas esu girdėjęs ir tuo neramiu metu“, – teigė vyras. 1944 m. prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai tūkstančiai patriotų vienijosi į didelio masto partizaninį karą. Niekieno iš šalies neremiama lietuvių tauta ištisą dešimtmetį priešinosi brutaliai okupacinei politikai. Buvo suformuota visą šalį apimanti karinė struktūra. Okupantai naikino partizanų šeimų ir jų rėmėjų sodybas, žuvusiųjų kūnus viešai niekino miestelių ir kaimų aikštėse, rengė agentų smogikų provokacijas. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, daugiau kaip 20 tūkst. lietuvių žuvo su ginklu rankose arba buvo nukankinti. Partizaninis pasipriešinimas nuslopintas tik 1953 m.

Horoskopai E

(balandžio 11–17 d.)

Avinas atkakliai ieškos galimybių išplėsti savo veiklą. Tikriausiai leisitės į keliones po šalį, kurių metu rasite naujų verslo partnerių. Pradedantys vadybininkai sėkmingai kops karjeros laiptais.

Jaučiai, dirbantys valstybės tarnyboje, bus paskirti į svarbų darbo barą ir taip priartės prie savo ambicingų sumanymų įgyvendinimo. Komersantams seksis toli gražu ne viskas. Gal jūs tiesiog nervinatės dėl konkurentų laimėjimų? Pasistenkite suimti save į rankas.

Skorpionui vertėtų atsisakyti dalykinių pasiūlymų, kurie pareikalaus daug dėmesio ir didelių išlaidų. Susirūpinkite vieną sykį savo sveikata, keiskite gyvenimo būdą ir laikykitės dietos.

Vėžys turės atkakliai dirbti, kad laiku realizuotų savo planus. Teks kovoti su varžovais ir konkurentais, kurie stengiasi jums apsunkinti gyvenimą.

Liūtai padidins savo pajamas, jei sudarys komiso sandorius ir dirbs viršvalandžius. Valstybės tarnautojų laukia premija arba didesnis darbo užmokestis. Horizonte gali pasirodyti senas jūsų bičiulis.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Svarstyklės vėl svarstys dalykinį pasiūlymą, kurį jos vieną sykį jau atmetė. Pasielkite lygiai taip pat, jeigu norite išvengti finansinių nuostolių. Nesivaikykite naujų sutarčių ir neskubėkite keisti darbovietės. Pirmiausia viską gerai apgalvokite, o tik paskui priimkite sprendimą.

Dvyniai gaus gerą žinią iš užsienio. Jūsų rizikingi finansiniai sandoriai gali aptemdyti santykius su vyresnio amžiaus giminaičiais. Rekomenduojama labai apdairiai tvarkyti reikalus. Studentams puikiai pavyks išlaikyti visus egzaminus.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija.

Mergelė turės apsvarstyti viliojančius dalykinius pasiūlymus, kurie padės kopti karjeros laiptais. Tarnautojams niekas nesutrukdys užsiminti vyresnybei apie didesnį darbo užmokestį. Gali būti, kad turėsite paskolinti pinigų kažkuriam giminaičiui.

Šauliai turės skirti daug pinigų papildomoms šeimos išlaidoms arba namo remontui. Tiems, kurie yra išvykę į kelionę, nepavyks išvengti biudžeto viršijimo, nors sąnaudos netrukus atsipirks. Galėsite sėkmingai investuoti pinigus, įgyti naudingų verslo partnerių ir įtakingų pažįstamų. Ožiaragis pasieks gerų verslo rezultatų. Papildomos pajamos leis nusipirkti vertybinių popierių, įsigyti žemės sklypą ar kitokio nekilnojamojo turto. Šeimoje gali iškilti tam tikrų problemų dėl nenumatytų išlaidų, kurios ypač nuliūdins namų šeimininkes.

Vandeniams atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių padės dalykinė kelionė, kurios rezultatai pranoks visus lūkesčius. O štai realizuojant bendrus verslo projektus gali atsirasti keblumų dėl partnerių nesutarimų. Jūsų konkurentai to tik ir laukia.

Žuvys kitą savaitę turės daugybę įvairiausių reikalų ir rūpesčių. Poilsį teks derinti su darbu. Ilgalaikės investicijos duos pelno, kurį reikės protingai panaudoti. Šeimos gyvenime nepavyks išvengti problemų.

2011 m. balandžio 8–15 d., Nr. 14 (58)

S.Eidrigevičiaus „Veidas ant kaukės“ Veidas ant kaukės yra vienas svarbiausių Stasio Eidrigevičiaus kūrybos motyvų, atskleidžiančių savitą dailininko mąstymą, požiūrį į jį supančią tikrovę. Varšuvoje gyvenantis garsus lietuvių menininkas atsisakė tradicinės kaukės interpretacijos, kaip patogaus daikto užsidėti ant veido, kaip būdo pasijusti kažkuo kitu – tapti tuo, kuo nesi. Dailininko nedomina negyvos kaukės, jam rūpi paradoksalioji veido ant kaukės reikšmė – įkvėpti gyvybę tam, kuris yra negyvas, prakalbinti tą, kuris yra nebylus, kuriam neduota kalbos dovana. S.Eidrigevičius labiausiai siejamas su dailininko fantasto, iliustratoriaus įvaizdžiu. Pasaulyje ir Lietuvoje jo

Menininkas Stasys Eidrigevičius. GK archyvo nuotrauka

Dailininkas savo darbais pasakoja, stebina ir tyrinėja pasaulį.

vardą išgarsino iliustracijos vaikų knygoms, su kuriomis užaugo ne viena karta. Jis yra žymus originalių plakatų kūrėjas. Veido ant kaukės koncepcija S.Eidrigevičiui leidžia atsiskleisti kaip dailininkui pasakotojui, stebinčiam ir tyrinėjančiam pasaulį, o tai parodo kitą jo kūrybos aspektą. Parodoje eksponuojama apie 200 kūrinių, sukurtų 1974–2010 m. Tai – aliejinė tapyba, pastelės, kaukės, miniatiūros, skulptūra, estampai, akvarelės, piešiniai ir fotografijos. Kūriniai parodai pasiskolinti iš dailininko studijos Varšuvoje ir Lietuvos dailės muziejaus rinkinių. Paroda Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) vyks iki birželio 5 dienos. GK inf.

Gimtasis kraštas

Laisvalaikis

Romantiko V.Kosciuškos sugrįžimas „Vaclovas Kosciuška paliko patriotiškai nusiteikusio lietuvio vilniečio, laisvo bohemos atstovo legendą ir kūrinius, kurie tampa vis svarbesne XX a. vidurio Lietuvos meninio paveldo dalimi, reprezentuoja jos įvairovę“, – pasakojo parodos kuratorė Giedrė Jankevičiūtė. Dailininkas gimė ir gyveno epochoje, kurioje visą laiką idealistinis „tautos“ ir „tėvynės“ sąvokų aukštinimas grūmėsi su realybe, trypusia, niokojusia, naikinusia tautas ir jų tėvynes. Nepaisant visų likimo išmėginimų, gražiausias pasaulio miestas V.Kosciuškai liko Vilnius, brangiausia ir įdomiausia šalis – Lietuva. Rūpestis dėl Lietuvos išlikimo ir lietuvybės saugojimo bei ugdymo V.Kosciušką tvirtai susiejo su romantinės pasaulėžiūros formuota kultūra ir realistinės raiškos tradicija. Ji leido visiems suprantama forma perteikti alegorinius įvaizdžius ir tą tikrovę, kuri dailininko tautiečiams turėjo simbolio prasmę, galią ir vertę. V.Kosciuškos gerbėjų būrys buvo ir liko nemažas, nes dailininkas tapė tai, kas Lietuvą mylinčioms akims buvo ir yra gražu. Jo peizažų motyvai – saulės nutvieksti laukai, vešli vasaros pievų žolė, tyros upės ir upeliai, medžiais apaugusiais krantais, medinės kaimo trobos ir jaukūs Vilniaus Žvėryno kiemai, vingrios Vilniaus se-

namiesčio gatvelės. Sovietmečio pilkume žavėjo ryškios V.Kosciuškos natiurmortų spalvos, buvo patrauklios ir kiek ekscentriškos pastangos atverti langelį į legendų pasaulį su undinėmis, kipšais, antropomorfinius pavidalus įgyjančiais rūkais ar debesimis, mergaitėmis-angelais. Dailininkas yra nutapęs ne vieną muziejinę vertę turintį paveikslą. Tačiau šio menininko kūrybos visumos neįmanoma pamatuoti vien tapybos matu. V.Kosciuškai nestigo meistriškumo ir įgūdžių, kuriuos jis sėkmingai pritaikė pačiose įvairiausiose meninės kūrybos srityse. Jis buvo tikras universalas: dirbo tapybos, grafikos, spaudos dizaino, taikomosios dailės, medalininkystės srityse. Jo vardas siejamas ir su Lietuvos moderniosios fotografijos istorija. V.Kosciuška pasižymėjo ir bažnytinės dailės srityje, kurios didieji XX a. Lietuvos dailės talentai vengė. Jubiliejinėje V.Kosciuškos gimimo šimtmečiui (1911–1984 m.) skirtoje parodoje eksponuojama per 200 dailininko darbų. Tai pirmas tokio masto šio XX a. romantiko viešas pristatymas. Eksponuojami tapybos kūriniai, knygų iliustracijos ir pačios knygos, ekslibrisai ir jų projektai, scenografijų projektai, medaliai, šaržai, plakatai, paties dailininko darytos nuotraukos. Parodoje pristatomi kūriniai iš pri-

Vaclovo Kosciuškos autoportretas

vačių kolekcijų ir valstybiniuose rinkiniuose (Lietuvos dailės muziejuje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje, Vytauto Didžiojo karo muziejuje, Maironio lietuvių literatūros muziejuje, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje ir Bibliografijos ir knygotyros centre) saugomos vertybės. Parodą inicijavo Vilniečių ainių klubas ir Lietuvos dailės muziejus. Prie parodos sumanymo įgyvendinimo prisidėjo ir dailininko dukra Aurelija Kosciuškaitė-Petkevičienė. Paroda Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4, Vilnius) vyks iki gegužės 5 dienos. GK inf.

Pasijuokime Žmona pasitinka vyrą, grįžusį iš darbo: „Na, pagaliau!“ Vyras nustebęs: „Kas pagaliau? Negi aš pavėlavau?“ Žmona džiaugsmingai: „Ne, pagaliau nuo tavęs kvepia padoriais moteriškais kvepalais!“

••• Didžiausias meilės trikampio paradoksas yra tas, kad vienas kampas dažniausiai būna bukas.

••• Ar Ieva buvo ištikima Adomui? Tiksliai nežinoma, bet mokslininkai tvirtina, kad žmogus kilęs iš beždžionės...

••• Vyras iš komandiruotės grįžta namo. Iškart atidaro spintą, pažiūri, o ten – nieko. Pažiūri po lova, pažiūri už užuolaidos – irgi nieko. Apieško visą butą – vis vien nieko neranda. Tada prisėda prie stalo, išsitraukia butelį konjako, įpila stikliuką sau, stikliuką žmonai ir taria: „Na ką, brangioji... Sensti, ar ne?“

••• Vyriškis piktai sako jaunuoliui: „Jūs pažadėjote mano dukrą parvežti namo 24 valandą. Dabar jau 3 valandos ir tai ne mano dukra!“

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Atsakymą sužinosite kitame GK numeryje.

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 18 p., atsakymai: Vertikaliai: Atas. Banda. Estrada. Itin. Nedoras. AB. Komija. Akytas. Nata. Ūgis. Kolonija. Pan. Praraja. Radasta. „Nars“. Anas. Ad. Korys. „Viksan“. Oka. Danaja. „Passat“. Setas. Samda. Tąsa. Horizontaliai: Afiša. Pikis. Yka. „Senator“. Yda. Balansas. Eta. Soja. Narvas. Šamoni. Sija. Maj. Kam. Sanitaras. Eja. Anapa. Būda. Dana. Ūpas. ST. Noragas. Osą. Intakas. Aksis. Adata. Pažymėtuose langeliuose: KORDIL JEROS. Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 19 p., atsakymai: Vertikaliai: Lomė. Liga. Rusė. Pala. Raketa. Papartis. Arena. Veja. Tina. Košė. Ramunė. Vata. Musė. Nuovada. Katė. Kara. Daka. Pelė. Kekė. Valanda. Šėta. Mityba. Pakasa. Fesas. Lėlys. Rytoj. Dūda. „Nida“. Horizontaliai: Prizas. Kopa. Vežimas. Lopu. Turkija. Ten. Gėlė. Tona. Niša. Kakadu. Pamatas. Pusė. Velėna. Keturakė. Pašakė. Dėlė. Lira. Nemėtyk. Data. Lyta. Atlapas. Antis. Dalybos. Saja. Skaičiais pažymėtuose langeliuose: ŽI BUOKLĖS.

••• Žmona sako vyrui: „Išeinu penkioms minutėms, pamaišyk kas pusvalandį sriubą!“

••• Liaudies išmintis byloja: jei jūsų vyras namuose nieko neveikia, visur palieka neskalbtas kojines ir sėdi prie televizoriaus gurkšnodamas alų, vadinasi – jūs ta vienintelė, su kuria jam tikrai gera gyventi.

••• Auksinės vestuvės. Svečiai ir sutuoktuvininkai sėdi už didelio šventinio stalo. Vyras kaskart švelniai ir mandagiai kreipiasi į žmoną: „Aukseli mano, prašau, paduok duonos... Gulbele mano, prašau, paduok man baltos mišrainės...“ Greta sėdintis draugas šnabžda vyrui: „Ech, kaip aš jums pavydžiu! Jūs jau tiek daug metų kartu ir vis dar į savo žmoną kreipiatės taip švelniai.“ Pastarasis atsako: „Supranti. Hm... Aš tik pamiršau, koks jos vardas.“

••• Kuo skiriasi ištikimas vyras nuo neištikimo? Ištikimą vyrą kartais graužia sąžinė.

(Užs. 15)

(Užs. 14)

(Užs. 13)

Gimtasis kraštas

2011 m. balandžio 8–15 d., Nr. 14 (58)

TV programa LTV2

Balandžio 11, pirmadienis

8.00 8.30 9.00 11.30 12.00 12.50 13.30 14.20

„Snaiperio taikinyje“.

„Specialioji Los Andželo policija“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Stilius“ (k.). 11.00 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.00 Trembita. 12.15 Klausimėlis.lt (k.). 12.30 Duokim garo! (k.). 14.15 Pradėk nuo savęs (k.). 14.45 Pulsas (k.). 15.15 „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“ (N-7) 19.45 Gamtos patruliai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Savaitės atgarsiai. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Savaitės atgarsiai. 22.15 „Snaiperio taikinyje“. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Sporto panorama (k.). 0.35 Dok. serialas „Vienuolio pašaukimas“.

6.20 „Geniuko Vudžio šou“ (k.). 6.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“ (k.). 7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“. 8.55 Super KK2 (k.). (N-7) 9.50 Romantinė komedija „Tas pažįstamas jausmas“ (k.). 12.00 Dviračio šou. 12.30 „Tazmanija“. 13.00 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“. 13.30 „Geniuko Vudžio šou“. 14.00 „Tomas ir Džeris“. 14.30 „Drakonų kova Z“. 15.00 „Teresa“. 16.00 „Keršto bučiniai“. 17.00 „Jausmų miestas“. 17.30 Kryžminė ugnis. 18.30 „Susitikime virtuvėje“. Kulinarinė laida. 18.45 Žinios. 19.10 „Pavogta laimė“. (N-7) 19.40 Nuo... Iki... 20.30 Kažkas atsitiko. 21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 Premjera. Veiksmo serialas „Specialioji Los Andželo policija“. (2009 m., JAV). (N-7) 0.30 „Detektyvė Džonson“. 1.30 „Kelias per ramunes“.

„Klonas“.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.35 11.15 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 19.40 20.30 21.10 21.45 22.00 23.00 24.00 1.00 1.50

Teleparduotuvė. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. „Sugrįžau“. „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Amžini jausmai“. (N-7) „Širdys paklydėlės“. Komedija „Man per brangu“ (2006 m., Prancūzija). „Bakuganas“. „Hana Montana“. „Ančiukų istorijos“. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Klonas“. (N-7) „Marinela“. „Naisių vasara“ (N-7). TV3 žinios. „Kelias namo“. (N-7) Kodėl? Gyvenimas yra gražus. „Pasmerkti“. (N-7) TV3 vakaro žinios. Komedija „Buvusieji“. (N-7) „CSI kriminalistai“. (N-7) „Daktaras Hausas“. (N-14) „Kaltės kaina“. (N-14) „Penktadienio vakaro žiburiai“.

Nerealios namų šeimininkės.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos. 7.30 „Rahanas“ (k.). 7.50 „Miesčionys II“ (k.). (N-7) 9.00 Ekstrasensų mūšis IX (k.). (N-7) 10.00 Nerealios namų šeimininkės. (k.). 10.45 Šeštadienio rytas (k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Srautas II“ (k.). (N-7) 13.10 Sveikinimų koncertas (k.). 15.25 „Rahanas“. 15.50 „Miesčionys II“. 17.10 „Srautas II“. 18.10 Ekstrasensų mūšis IX. (N-7) 19.10 Nerealios namų šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Sąmokslo teorija. 22.00 „Nacionalinio saugumo agentas“. (N-7) 23.00 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 0.10 „Gelbėtojai 112“ (k.). (N-7) 0.45 Autofanai (k.). 1.15 Bamba. (S)

15.25 16.00 16.30 17.00 17.15 18.05 19.00 19.40 21.25 22.05 23.30 24.00 0.45

TV1 8.40 „Monstrų klubas”. 9.05 „Kas naujo, Skūbi Dū?“ Animac. serialas. 9.30 „Laiko policija“. Animac. serialas. 9.55 „Ogis ir tarakonai“. 10.20 „Džekio Čano nuotykiai”. 10.45 „Tazmanija”. Animac. serialas. 11.10 „Betmenas“. 11.35 „Nerealių draugų namai”. 12.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 13.00 „Likimo kerai“. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai III“.

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

LTV2

Balandžio 12, antradienis

8.00 8.25 8.40 9.00 11.30 12.00 12.55 13.30 14.25 15.15 16.00 16.25 16.40 17.00

Nacionalinė paieškų tarnyba.

„Vienuolikta valanda“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Ant svarstyklių. 12.00 Vilniaus albumas. 12.15 Mūsų dienos – kaip šventė (k.). 14.00 Gustavo enciklopedija (k.). 15.15 „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Savanorių biuras. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Nacionalinė paieškų tarnyba. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Nacionalinė paieškų tarnyba. 22.15 „Dingę“. (N-7) 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Dok. f. „Solo virš Atlanto“. 24.00 Dok. serialas „Kai gandras nuvilia“.

6.20 „Geniuko Vudžio šou“ (k.). 6.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“ (k.). 7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“ 8.55 FTB (k.). 9.50 Valanda su Rūta (k.). 11.25 Farai (k.). 12.00 Dviračio šou (k.). 12.30 „Tazmanija“. 13.00 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“. 13.30 „Geniuko Vudžio šou“. 14.00 „Tomas ir Džeris“. 14.30 „Drakonų kova Z“. 15.00 „Teresa“. 16.00 „Keršto bučiniai“. 17.00 „Jausmų miestas“. 17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.10 „Pavogta laimė“. (N-7) 19.40 Abipus sienos. 20.30 Neišgalvoti gyvenimai. 21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 „Trauma“. (N-7) 23.30 „Vienuolikta valanda“. (N-14) 0.30 „Detektyvė Džonson“. (N-7) 1.30 „Kelias per ramunes“.

Prieš srovę.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.35 11.15 12.05 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 19.40 20.30 21.10 21.45 22.00 23.00 24.00 1.00 1.50

Teleparduotuvė. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Sugrįžau“. „Meilės sūkuryje“ (N-7). „Amžini jausmai“. (N-7) „Širdys paklydėlės“. Paskutinė instancija. Akistata. (N-7) „Titanų klasė“. „Bakuganas“. „Hana Montana“. „Ančiukų istorijos“. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. „Klonas“. (N-7) „Marinela“. (N-7) „Naisių vasara“. (N-7) TV3 žinios. „Kelias namo“. (N-7) Prieš srovę. (N-7) Žiūrim, ką turim. „Pasmerkti“. (N-7) TV3 vakaro žinios. „Liudininkai“. (N-14) „CSI kriminalistai“. (N-7) „Daktaras Hausas“. (N-7) „Kaltės kaina“. (N-14) „Penktadienio vakaro žiburiai“.

Tele bim-bam. Gustavo enciklopedija. Labas rytas. Muzikos pasaulio žvaigždės. Vokalinės muzikos vakaras (k.). Veidai. Legendos. Dalia Tamulevičiūtė (k.). Durys atsidaro. „Makleodo dukterys“. G.Ilgūno 75-osioms gimimo metinėms. „Nesugalvotas gyvenimas“ (k.). Literatų gatvė (k.). Tele bim-bam. Gustavo enciklopedija. Kultūrų kryžkelė. Miesto kodas (k.). Gyvybės vardan. Žmonės kaip žmonės. Detektyvo klasika. „Šerloko Holmso sugrįžimas“. (N-7) Septynios Kauno dienos. Elito kinas. Komiška drama „Istorija apie gaidelį ir jautuką“. (N-14) Muzikos pasaulio žvaigždės. Bardų muzikos vakaras. Panorama. „Snaiperio taikinyje“ (N-7)

„Vagių pasaulis“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos (k.). 7.30 „Rahanas“ (k.). 7.50 „Miesčionys II“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis IX (k.). 10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.). 10.45 Sekmadienio rytas (k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Sniego skonis“. (N-7) 13.10 Melodrama. „Savaitgalis Zioderholme“ (k.). (N-7) 15.00 Smagiausios akimirkos. 15.25 „Rahanas“. 15.50 „Miesčionys II“. 17.10 „Srautas II“. 18.10 Ekstrasensų mūšis IX. (N-7) 19.10 Nerealios namų šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras filmas. Kriminalinis trileris. „Vagių pasaulis“ (2009 m., JAV, Vokietija). (N-14) 23.05 Fenomenas (k.). (N-7) 0.05 „Gelbėtojai 112“ (k.). (N-7) 1.05 Tauro ragas (k.). 1.35 Bamba. (S)

17.15 18.05 18.40 19.10 20.15 21.00 21.55 22.30 23.00 23.30 24.00 0.45

Gustavo enciklopedija. „Kurmis ir draugai“. „Robotukas“. Labas rytas. Muzikos pasaulio žvaigždės. Miesto kodas (k.). Septynios Kauno dienos. „Makleodo dukterys“. Laiko ženklai (k.). Žmonės kaip žmonės (k.). Gustavo enciklopedija. „Kurmis ir draugai“. „Robotukas“. Kultūrų kryžkelė. Trembita. Kultūros metraščiai. Profesorius Stasys Šalkauskis. „Lemties kilpa“. Dok. f. „ANBO“. Dok. f. LTV aukso fondas. „Kaimynai“. TV filmas. Kasdienybės aitvarai. Vizijos ir tikrovė. Grafų Komarų dvaras Baisogaloje. Durys atsidaro. Pasaulio dokumentika. „Į gamtą“. Pasaulio dokumentika. „Keliaujantys namų dailintojai“. Muzikos pasaulio žvaigždės. Kamerinė muzika. Panorama. Poetės D.Teišerskytės kūrybos vakaras (k.).

15.00 „Atskalūnas“. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Moters auka”. 18.00 „Vaiperis”. Veiksmo serialas. (N-7) 18.57 Žodis – ne žvirblis. 19.00 „Mentalistas“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“. (N-7) 21.00 Veiksmo f. „Demaskavimas“. (N-14) 22.45 „Atskalūnas“. (N-7) 23.35 „Mentalistas“. (N-7)

TV6 9.15 9.30 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 23.50 0.20

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 9.20 9.50 10.40 11.10

TV parduotuvė. Teletabiai. Skonio reikalas (k.). Ilgai ir laimingai (k.). Super L.T. (k.). Kas tu toks? (k.) Šiandien kimba. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). 12.00 Skonio reikalas (k.). 5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30

5.05 Spaudos apžvalga. 5.15 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai.

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai. Laida 112. Tarp Rytų ir Vakarų. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Namai namučiai. Atsiliepk dainoj. Laida rusų kalba.

14.30 „Draugai IV“. Humoro serialas. (N-7) 15.00 „Atskalūnas”. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Moters auka“. 18.00 „Vaiperis”. Veiksmo serialas. (N-7) 19.00 „Mentalistas“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. (N-7) 21.00 Veiksmo f. „Ringo karalius“. 23.05 „Atskalūnas”. (N-7) 0.05 „Mentalistas“.

TV6 9.10 9.30 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.35

TV1 8.40 „Monstrų klubas”. 9.05 „Kas naujo, Skūbi Dū?” Animac. serialas. 9.30 „Laiko policija”. 9.55 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai” (1). Animac. serialas. 10.20 „Dr. Šuo“. 10.45 „Tazmanija”. 11.10 „Detektyvas Drupis“ (1). Animac. serialas. 11.35 „Nerealių draugų namai”. Animac. serialas. 12.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi”. 13.00 „Likimo kerai“.

Teleparduotuvė. Universitetai.lt. Išlikimas. „Penktadienio vakaro žiburiai“. „Gražuolės ir moksliukai“. „Vedęs ir turi vaikų“. Pakvaišęs sportas. Teleparduotuvė. „Heraklis ir dingusi karalystė“. „Išlikimas“. „Penktadienio vakaro žiburiai“. Drama. „Gražuolės ir moksliukai“. „CSI Majamis“. „Vedęs ir turi vaikų“. Kovotojas nindzė. „Klyksmas“. Siaubo f. (N-14) „Pietų parkas“. Animac. komedija. Pati baisiausia laida.

23.35 0.10

Teleparduotuvė. Tavo augintinis. „Išlikimas“. „Penktadienio vakaro žiburiai“. „Gražuolės ir moksliukai“. „Vedęs ir turi vaikų“. Pakvaišęs sportas. Teleparduotuvė. „Heraklis ir ugnies ratas“. „Išlikimas“. „Penktadienio vakaro žiburiai“. „Gražuolės ir moksliukai“. Realybės šou. „CSI Majamis“. „Vedęs ir turi vaikų“. Kovotojas nindzė. UEFA Čempionų lygos rungtynės. Donecko „FC Shakhtar”– „FC Barcelona”. Tiesioginė transliacija. „Pietų parkas“. Animacinė komedija. (N-14) Pati baisiausia laida.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30

TV parduotuvė. Teletabiai. Reporteris (k.). Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). 9.20 Super L.T. (k.). (N-7) 9.50 Skonio reikalas (k.). 10.40 Namų daktaras. 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

Spaudos puslapiai. Laida 112. Ant svarstyklių. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Litas prie lito. Duetai. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Mažoji studija. Kultūra ir religija.

12.45 13.30 14.00 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.05 20.00 20.25 21.00 21.50 22.20 23.20 23.50

24/7 (k.). Lietuva tiesiogiai. Griūk negyvas! Super L.T (k.). (N-7) TV parduotuvė. Žinios. Orai. Teletabiai. Žinios. Orai. “Gongo Gangas“. TV žaidimas (k.). Žinios. Orai. Serialas „Pora kaip tvora“. Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 20 minučių. Orai. Super L.T. (N-7) Reporteris. Orai. Lietuva tiesiogiai. Serialas „Zona“. (N-14) Galiūnų pasaulio čempionatas 2009 (3) (k.). Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.05 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.20 Federalinis teisėjas. 16.25 Detektyvai. 17.10 Tegul kalba. 18.10 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 19.10 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.05 TV serialas „Moters svajonės apie tolimas šalis”. 22.15 Pirmojo skrydžio į kosmosą jubiliejui. 0.25 Lietuvos „Laikas”. 0.30 TV serialas „Pėdsakas”. 1.05 Detektyvai. 1.35 Muzikinis kanalas. 17.03 18.10 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 21.50 22.10 23.48 23.58 24.00

Antra pavara. Dienos tema. Gera girdėti. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Tarp Rytų ir Vakarų (k.). Muzika. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. P.Palilionis. LR himnas. Nakties programa.

11.10 „Gongo Gangas“. TV žaidimas (k.). 12.00 Ilgai ir laimingai (k.). 12.45 Reporteris (k.). 13.30 Lietuva tiesiogiai. (N-7) 14.00 Serialas „Pora kaip tvora“ (k.). 14.30 Griūk negyvas! (N-7) 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Teletabiai. 17.00 Žinios. 17.10 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Serialas „Pora kaip tvora“. 19.00 Žinios. Orai. 19.10 LKL čempionatas: Utenos „Juventus“– Klaipėdos „Neptūnas“. Tiesioginė transliacija iš Utenos. Didžiojoje pertraukoje – Žinios. 21.00 Reporteris. Orai. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Serialas „Zona“. (N-14) 23.20 Bušido LT (k.). 0.10 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Pirmieji kosmose. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.20 Federalinis teisėjas. 16.25 Detektyvai. 17.05 Tegul kalba. 18.10 „Sutuoktuvių žiedas”. 19.15 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.05 TV serialas „Moters svajonės apie tolimas šalis”. 22.10 Pirmojo skrydžio į kosmosą jubiliejui. 23.15 Lietuvos „Laikas”. 23.25 Pirmojo skrydžio į kosmosą jubiliejui. 1.30 Muzikos projektas. 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 21.50 22.10 23.48 23.58

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Gamta – visų namai. Mažoji studija. Dievo žodis. Ant svarstyklių (k.). Muzika. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. A.Bukontas. LR himnas.

2011 m. balandžio 8–15 d., Nr. 14 (58)

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2

Balandžio 13, trečiadienis

8.00 8.25 8.35 9.00 11.30 12.05 12.40

„Senis“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 12.00 Rusų gatvė. 12.15 Sveikinimų koncertas (k.). 14.30 Gamtos patruliai (k.). 15.15 „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Žurnalisto tyrimas. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Teisė žinoti. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Teisė žinoti. 22.15 Pinigų karta. 23.00 Klausimėlis.lt. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „24 valandos“. (N-14)

Farai.

6.20 „Geniuko Vudžio šou“ (k.). 6.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“ (k.). 7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“ 8.55 Nuo... Iki... (k.). 9.55 Neišgalvoti gyvenimai. (k.). 10.25 Tu gali. 12.00 Dviračio šou (k.). 12.30 „Tazmanija“. 13.00 „Keisti blynelio Džeko nutikimai“. 13.30 „Geniuko Vudžio šou“. 14.00 „Tomas ir Džeris“. 14.30 „Drakonų kova Z“. 15.00 „Teresa“. 16.00 „Keršto bučiniai“. 17.00 „Jausmų miestas“. 17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.10 „Pavogta laimė“. (N-7) 19.40 FTB. 20.30 Farai. (N-7) 21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 Veiksmo f. „Mirtinoji“ (2004 m., JAV). (N-14) 0.15 „Detektyvė Džonson“. 1.15 „Kelias per ramunes“.

„Melo teorija“.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.35 11.15 12.15 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 19.40 20.30 21.10 21.45 22.00 22.05 23.05 0.05 1.05 1.55

Teleparduotuvė. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. „Sugrįžau“. (N-7) „Meilės sūkuryje“. „Amžini jausmai“. „Širdys paklydėlės“. Kodėl? Prieš srovę. „Titanų klasė“. „Bakuganas“. „Hana Montana“. „Ančiukų istorijos“. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. „Klonas“. „Marinela“. „Naisių vasara“. TV3 žinios. „Kelias namo“. (N-7) Akistata. (N-7) Dar pažiūrėsim... „Pasmerkti“. TV3 vakaro žinios. Vikingų loto. „Melo teorija“. (N-7) „CSI kriminalistai“. „Daktaras Hausas“. (N-14) „Kaltės kaina“. (N-14) „Penktadienio vakaro žiburiai“. (N-7)

„Vyrukai“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos (k.). 7.30 „Rahanas“ (k.). 7.50 „Miesčionys II“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis IX (k.). 10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.). 10.45 Tarp miesto ir kaimo (k.). 11.15 Nesėsi – nepjausi. 11.45 Televitrina. 12.15 „Sniego skonis“. (N-7) 13.10 Amerikos talentai V (k.). (N-7) 15.00 Smagiausios akimirkos. 15.25 „Rahanas“. 15.50 „Miesčionys II“. 17.10 „Sniego skonis“. (N-7) 18.10 Ekstrasensų mūšis IX. (N-7) 19.10 Nerealios namų šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras filmas. Drama „Vyrukai“ (2002 m., JAV). (N-7) 22.45 Veiksmo drama „Lozoriaus planas“ (k.). (N-14) 0.55 Statybų TV (k.). 1.25 Bamba. (S)

„Kietas faras“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Forumas. 12.00 Menora. 12.15 Lietuvos tūkstantmečio vaikai (k.). 13.45 Teisė žinoti (k.). 14.45 Gamtos kodas (k.). 15.15 „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. 17.05 „Senis“. 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 Universitetų žinių lyga „Ateities lyderiai“. Susitinka ISM ir Klaipėdos universiteto komandos. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Mūsų dienos – kaip šventė. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.06 Mūsų dienos – kaip šventė.

6.20 „Geniuko Vudžio šou“ (k.). 6.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“ (k.). 7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“. 8.55 Abipus sienos (k.). 9.45 Lietuvos supermiestas (k.). 12.00 Dviračio šou (k.). 12.30 „Tazmanija“. 13.00 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“. 13.30 „Geniuko Vudžio šou“. 14.00 „Tomas ir Džeris“. 14.30 „Drakonų kova Z“. 15.00 „Teresa“. 16.00 „Keršto bučiniai“. 17.00 „Jausmų miestas“. 17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.10 „Pavogta laimė“. (N-7) 19.40 Valanda su Rūta. 21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 Premjera. Veiksmo komedija „Kietas faras“ (2007 m., D. Britanija). (N-14) 1.05 Sveikatos ABC (k.).

23.00 Klausimėlis.lt. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Tikra istorija. Raudonasis baronas“. 24.00 „Saulės dovanos“.

„Kempiniukas“.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.35 11.15 12.00 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 19.40 20.30 21.10 21.45 22.00 23.00 24.00 1.00 1.50

Teleparduotuvė. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. „Sugrįžau“. „Meilės sūkuryje“ (N-7). „Amžini jausmai“. (N-7) „Širdys paklydėlės“. (N-7) Dar pažiūrėsim... (N-7) Vaikų balsas 2011. (N-7) „Titanų klasė“. „Bakuganas“. „Hana Montana“. „Ančiukų istorijos“. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Klonas“. (N-7) „Marinela“. (N-7) „Naisių vasara“. (N-7) TV3 žinios. „Kelias namo“. Paskutinė instancija. (N-7) Nuodėmių dešimtukas. (N-7) „Pasmerkti“. (N-7) TV3 vakaro žinios. „Aferistas“. (N-7) „CSI kriminalistai“. (N-7) „Daktaras Hausas“. (N-14) „Kaltės kaina“. (N-14) „Penktadienio vakaro žiburiai“. (N-7)

17.15 18.05

18.50 19.05 20.35 21.30 22.00 22.35 23.30 24.00 0.45

TV1 8.40 „Monstrų klubas”. 9.05 „Kas naujo, Skūbi Dū?” Animac. serialas. 9.30 „Laiko policija”. 9.55 „Kitas Džimio pasaulis“. 10.20 „Mėlynasis drakonas”. 10.45 „Tazmanija”. 11.10 „Kitas Džimio pasaulis“. Animac. serialas.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai. Laida 112.

LTV2

Balandžio 14, ketvirtadienis

„Volkeris, Teksaso reindžeris“.

13.30 14.20 15.15 16.00 16.25 16.35 17.00

Tele bim-bam. „Aviukas Šonas“. „Robotukas“. Labas rytas. Muzikos pasaulio žvaigždės. Kamerinė muzika (k.). Kultūros archyvai. Dailininkas P.Smuglevičius. Kultūros metraščiai. Profesorius S.Šalkauskis (k.). „Makleodo dukterys“. Būtovės slėpiniai (k.). Kasdienybės aitvarai (k.). Tele bim-bam. „Aviukas Šonas“. „Robotukas“. Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas. Veidai. Penki vakarai. Susitikimas su Martynu Švėgžda von Bekkeriu. Dailininkės Sofijos Veiverytės 85-mečiui. „Likimai. Dailininkė Sofija Veiverytė“. Istorinė atmintis. „Protestantai Vilniuje“. 1 laida. Europos kinas. „Vienkiemyje prie miško“. Tragikomedija. (N-7) Vakaro autografas. Sporto panorama. Savaitės apžvalga. Kūrybos metas. Dailininkas R.Sakalauskas. Pasaulio dokumentika. „Omanas. Dykumos rožės“. Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras. Panorama. „Dingę“. (N-7)

„Viktorija. Jaunoji karalienė“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos. 7.30 „Rahanas“ (k.). 7.50 „Miesčionys II“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis IX (k.). 10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 Statybų TV (k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Sniego skonis“ (k.). (N-7) 13.10 Romantinė drama „Viktorija. Jaunoji karalienė“ (k.). (N-7) 15.25 „Rahanas“. 15.50 „Miesčionys II“. 17.10 „Sniego skonis“. 18.10 Ekstrasensų mūšis IX (k.). 19.10 Nerealios namų šeimininkės (k.). 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras filmas. Drama „Naktis, kai dingo kaimas“ (2009 m., Vokietija). (N-7) 23.00 Kriminalinis trileris „Vagių pasaulis“ (k.). (N-7) 1.00 Autopilotas. 1.30 Bamba. (S)

8.00 Gustavo enciklopedija. 8.30 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras (k.). 12.00 Veidai. Penki vakarai (k.). 12.55 Kūrybos metas. Dailininkas R.Sakalauskas (k.). 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Krašto garbė (k.). 15.10 Vakaro autografas (k.). 16.00 Gustavo enciklopedija. 16.30 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 17.00 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė. 17.15 Senas televizorius. Nuojautos. 17.40 Likimai. Andriulionių šeima – Gruzijos karo pabėgėliai. 18.15 Veidai. Arti toli. 18.55 Vienas eilėraštis. 19.05 LNOBT spektaklis. Dž. Pučinis. Opera „Bohema”. 20.45 Kuluarai. 21.30 Laiko portretai. Aktorė Nelė Savičenko. 22.20 Savęs link. Bioenergetikas A.Daškus. 22.50 Pasaulio dokumentika. „Alta Maremos virtuvė. Patiekalai keliaujantiems Toskanos pakrante“. 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Vokalinės muzikos perlai. 24.00 Panorama. 0.45 „24 valandos“.

TV1 8.40 „Monstrų klubas”. 9.05 „Kas naujo, Skūbi Dū?” 9.30 „EimiJumi roko grupė” (1). Animac. serialas. 9.55 „Kitas Džimio pasaulis”. 10.20 „Mėlynasis drakonas”. 10.45 „Tazmanija”. 11.10 „Detektyvas Drupis”. 11.35 „Nerealių draugų namai”. 12.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

11.35 „Nerealių draugų namai”. Animac. serialas. 12.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi”. 13.00 „Likimo kerai“. 14.30 „Draugai III“. 15.00 „Atskalūnas”. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Moters auka”. 18.00 „Vaiperis”. Veiksmo serialas. 19.00 „Mentalistas”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. (N-7) 21.00 Trileris „Majamio policija”. (N-14) 23.35 „Mentalistas”.

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Išlikimas“. 11.00 „Penktadienio vakaro žiburiai“. 12.00 „Gražuolės ir moksliukai“. Realybės šou. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 Pakvaišęs sportas. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Heraklis ir ugnies ratas“. 16.00 „Išlikimas“. 17.00 „Penktadienio vakaro žiburiai“. 18.00 „Gražuolės ir moksliukai“. Realybės šou. 19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 Kovotojas nindzė. 21.35 UEFA Čempionų lygos rungtynės. Totenhemo „Hotspur FC”–Madrido „Real FC”. Tiesioginė transliacija. 23.35 Vienam gale kablys. 0.10 Pati baisiausia laida.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 9.20 9.50

TV parduotuvė. Teletabiai. Reporteris (k.). Gongo Gangas (k.). Super L.T. (k.) (N-7). Šeimų dvikova - „Akropolio” turnyras (k.) 10.40 Galiūnų pasaulio čempionatas 2009 (3) (k.). 11.10 Skonio reikalas. 11.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Mes, moterys. 16.03 Žinių amžius. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas.

13.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 22.45 23.45

„Likimo kerai”. „Draugai IV”. „Atskalūnas”. Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. „Moters auka”. „Vaiperis”. Veiksmo serialas. „Mentalistas”. „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. (N-7) Ketvirtadienio detektyvas „Byla G”. (N-7) „Atskalūnas”. „Mentalistas”.

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Išlikimas“. 11.00 „Penktadienio vakaro žiburiai“. 12.00 Gražuolės ir moksliukai. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 Pakvaišęs sportas. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Heraklis ir amazonės“. 16.00 „Išlikimas“. 17.00 „Penktadienio vakaro žiburiai“. 18.00 „Gražuolės ir moksliukai“. Realybės šou. 19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 Kovotojas nindzė. 21.30 „Snaiperis“. Trileris. (N-14) 0.05 „Pietų parkas“. (N-7) 0.35 Pati baisiausia laida. (N-7)

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 9.20 9.50 10.40 11.10 12.00 12.45 13.30 14.00

10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

TV parduotuvė. Teletabiai. Reporteris (k.). Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). Super L.T. (k.). (N-7) Gongo Gangas (k.). Laida „NKTV” (k.). Ilgai ir laimingai (k.). Kas tu toks? (k.). Reporteris (k.). Lietuva tiesiogiai (k.). Serialas „Pora kaip tvora“ (k.). Laida 112. Forumas. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Sveikata (k.). Žalioji banga. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Gera girdėti.

12.00 12.45 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.07 17.10 18.00 18.20 19.00 19.05 20.00 20.25 21.00 21.50 22.20 23.10 24.00

Ekovizija. Reporteris (k.). Lietuva tiesiogiai (k.). Serialas „Pora kaip tvora“ (k.). Griūk negyvas! (N-7) Super L.T. (k.). (N-7) TV parduotuvė. Žinios. Orai. Teletabiai. Žinios. Žinios. Orai. Kas tu toks? (k.). Žinios. Orai. Serialas „Pora kaip tvora“. Žinios. Orai. „Ilgai ir laimingai“. TV žaidimas. 20 minučių. Orai. Super L.T. (N-7) Reporteris. Orai. Lietuva tiesiogiai. Ekovizija. Žalioji idėja. Kas tu toks? Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.25 Federalinis teisėjas. 16.30 Detektyvai. 17.10 Tegul kalba. 18.15 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 19.15 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.00 TV serialas „Moters svajonės apie tolimas šalis”. 22.10 Gyvenamoji aplinka. 23.05 Lietuvos „Laikas”. 23.20 TV serialas „Piotras Mamonovas”. 0.25 P.Mamonovas filme „Taksi-bliuzas”. 2.15 Muzikos projektas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Žinių amžius (k.). 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite (k.). 21.50 Muzika. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. V.Sirijos Gira. 23.58 LR himnas.

14.30 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.07 19.10 20.00 20.25 21.00 21.50 22.20 22.55 23.55 0.25

Griūk negyvas! (N-7) Super L.T. (k.). (N-7) TV parduotuvė. Žinios. Orai. Teletabiai. Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). Žinios. Orai. „Pora kaip tvora“. Žinios. Orai. Kaimo diena. Gongo Gangas. 20 minučių. Orai. Super L.T. Reporteris. Orai. Lietuva tiesiogiai. Pagaminta Lietuvoje. Serialas „MAD MEN. Reklamos vilkai“ (k.). (N-7) Penktoji pavara (k.). Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.25 Federalinis teisėjas. 16.30 Detektyvai. 17.05 Tegul kalba. 18.15 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 19.15 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.05 TV serialas „Moters svajonės apie tolimas šalis”. 22.15 Žmogus ir įstatymas. 23.20 Lietuvos „Laikas”. 23.25 TV serialas „Didelio miesto žiburiai”. 0.25 TV serialas „Pėdsakas”. 1.00 Detektyvai. 1.35 Žvaigždėlaivis. 1.50 Muzikinis kanalas. 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 21.50 22.10 23.48 23.58

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Literatūros akiračiai (k.). Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Forumas (k.). Muzika. Žvaigždės žiūri į žemę (k.). Vidurnakčio lyrika. B.Sruoga. LR himnas.

Gimtasis kraštas

LTV2

Balandžio 15, penktadienis

„Elžbieta I – skaisčioji karalienė“.

„Du broliai – tigrės vaikai“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 Bėdų turgus (k.). 11.00 Akiračiai. 12.00 Vilniaus sąsiuvinis. 12.15 Talentų ringas (k.). 13.45 Popietė su Algimantu Čekuoliu (k.). 14.15 Nacionalinė paieškų tarnyba (k.). 15.15 „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. 17.05 „Senis“. 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 Klausimėlis.lt. 19.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Duokim garo! 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Duokim garo! 23.00 „Giminės po 20 metų“ (k.). 24.00 Istorinis serialas „Elžbieta I – skaisčioji karalienė“.

6.20 „Geniuko Vudžio šou“ (k.). 6.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“ (k.). 7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“. 8.55 Žvaigždžių duetai 5 (k.). 12.30 „Tazmanija“. 13.00 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“. 13.30 „Geniuko Vudžio šou“. 14.00 „Tomas ir Džeris“. 14.30 „Drakonų kova Z“. 15.00 „Teresa“. 16.00 „Keršto bučiniai“. 17.00 „Jausmų miestas“. 17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.10 Tu gali. 20.35 Nuotykių f. šeimai „Du broliai – tigrės vaikai“ (2004 m., D.Britanija, Prancūzija). 22.45 Premjera. Romantinė komedija „Užkibo“ (2007 m., JAV). (N-7) 1.25 Premjera. Drama „Virėjas, vagis, jo žmona ir jos meilužis“ (1989 m. D. Britanija, Prancūzija). (S)

„Rožinė pantera“.

6.45 7.00 7.30 8.00 8.30

9.00 10.05 10.35 11.15 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 20.10

22.05

0.25

Teleparduotuvė. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. „Sugrįžau“. Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. „Meilės sūkuryje“ (N-7). „Amžini jausmai“. (N-7) „Širdys paklydėlės“. (N-7) Chorų karai. „Ančiukų istorijos“. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Klonas“. (N-7) „Marinela“. (N-7) „Naisių vasara“. (N-7) TV3 žinios. Vaikų balsas 2011. Komedija „Rožinė pantera“ (2006 m., JAV). (N-7) Komedija „Mano pusbrolis Vinis“ (1992 m., JAV) (N-14) Komedija „Jaunavedžiai“ (2005 m., JAV). (N-7)

„Lemiamas balsas“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos. 7.30 „Rahanas“ (k.). 7.50 „Miesčionys II“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis IX (k.). 10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.). 10.45 Gimnazistai (k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Sniego skonis“ (k.). (N-7) 13.10 Drama „Vyrukai“ (k.). (N-7) 14.55 Smagiausios akimirkos. 15.25 „Rahanas“. 15.50 „Miesčionys II“. 17.10 „Sniego skonis“. 18.10 Ekstrasensų mūšis IX (k.). 19.10 Nerealios namų šeimininkės (k.). 20.00 Žinios. 20.25 Tarp miesto ir kaimo (k.). 20.55 Amerikos talentai V. 23.45 Komedija „Lemiamas balsas“ (2008 m., JAV). (N-7) 2.15 Bamba. (S)

8.15 Kelias. Laida evangelikams 8.30 Gimtoji žemė. 9.00 „Robotukas“. 9.25 „Aviukas Šonas“. 9.30 Linksmoji šeimynėlė. 10.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite. 11.30 Durys atsidaro. 12.15 Sporto panorama. 12.45 Mūsų miesteliai. Onuškis. 13.45 Humoro šventė „Juokis“. 15.30 Pasaulio panorama. 16.00 Žinios (su vertimu į gestų k.). 16.10 Sveikinimų koncertas. 18.30 Keliaukime po Lietuvą. 19.00 „Atpildo diena“ (1975 m., Lietuva). 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Labdaros koncertas „Ateitis gyvai“. 22.30 Siaubo trileris. „Mirties metro“ (2007 m., Rusija). (N-14)

„Dantės viršukalnė“.

6.30 Animac. f. „Žaibo smūgis“. 6.55 Animac. f. „Blogiukai ir pabaisa“. 7.20 „Mažieji Tomas ir Džeris“. 7.45 Animac f. „Betmenas ir narsuolių komanda“. 8.10 Animac f. „Magija“. 8.35 Animac. f. „Benas Tenas“. 9.00 Kažkas atsitiko. 9.30 Girių horizontai. 10.00 Kino pusryčiai. Komedija šeimai „Futbolas „asas“ (2005 m. JAV). 11.50 Veiksmo f. „Dantės viršukalnė“ (1997 m., JAV). (N-7) 13.55 „Turtuolių privilegijos“. 14.55 „Eva Luna“. 15.54 Kitokie? 16.00 „Eva Luna“. 17.00 Nuo... Iki... (k.). 17.45 Super KK2. (N-7) 18.45 Žinios. 19.00 Žvaigždžių duetai 5. 22.30 Fantastinis nuotykių f. „Laivas į pragarą“ (2008 m., JAV). (N-14) 0.20 Premjera. Siaubo trileris „Numirėlių aušra“ (2004 m., Kanada, Japonija). (N-14)

„Susipažinkite su Robinsonais“.

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Raganosio mokykla“. 7.30 „Alergija monstrams“. 8.00 „Winx“ klubas“. 8.30 „Beibleidai. Metalinė kova“. 9.00 Mados reidas. 9.30 Mamyčių klubas. 10.00 Komedija „Stebuklingi batai“ (2002 m., JAV). (N-7) 12.00 Romantinė drama „Džordžijos taisyklės“ (2007 m., JAV). 14.15 Komedija „Žandaras“ (1982 m., Prancūzija). (N-7) 16.30 Žaliosios vienybės koncertas. 18.35 Darom 2011. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Animac. f. „Susipažinkite su Robinsonais“ (2007 m., JAV). (N-7) 20.50 Nuotykių f. „Ir viso pasaulio negana“ (1999 m., JAV, D.Britanija). (N-7) 23.20 Romantinė drama „Nerimo dienos“ (2008 m., JAV, D.Britanija). (N-14)

8.00 Tele bim-bam (k.). 8.30 Gustavo enciklopedija (k.). 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės (k.). 12.00 Veidai. Arti toli (k.). 12.45 Laiko portretai. Aktorė N.Savičenko (k.). 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Savęs link. Bioenergetikas A.Daškus (k.). 14.50 Negali būti. 15.15 Kuluarai (k.). 16.00 Tele bim-bam (k.). 16.30 Gustavo enciklopedija (k.). 17.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 17.15 Senas televizorius. Šurmas. 18.15 Veidai. Legendos. Donatas Banionis. 19.05 Senas geras kinas. Senoji čekų animacija. 20.45 Vienas eilėraštis. 20.50 Kardiochirurgo habil. dr. Algimanto Jono Marcinkevičiaus 90-mečiui. Dok.f. „Baltoji viltis“. 21.20 Dalia Kutraitė kalbina... Juozą Domarką. 21.50 Vakaro autografas. N.Malūnavičiūtė. 22.35 Pasaulio dokumentika. „Nesutaikomi priešai. Drambliai ir liūtai“. (N-7) 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Kvartetinės muzikos vakaras. 24.00 Panorama. 0.45 „Kai gandras nuvilia. Po penkerių metų“ (1). Dok. serialas.

TV1 8.40 „Monstrų klubas”. 9.05 „Kas naujo, Skūbi Dū?” 9.30 „EimiJumi roko grupė“ (2). Animac. serialas. 9.55 „Džekio Čano nuotykiai“. 10.20 „Mėlynasis drakonas”. 10.45 „Tazmanija”. 11.10 „Detektyvas Drupis”.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

LTV2

Balandžio 16, šeštadienis

„Mirties metro“.

2011 m. balandžio 8–15 d., Nr. 14 (58)

TV programa

„Pragaro komanda“.

6.30 Televitrina. 7.00 Sveikatos kodas (k.). 8.00 Gimnazistai (k.). 9.00 Tarp miesto ir kaimo (k.). 9.30 Autofanai. 10.00 Šeštadienio rytas. 11.00 „Nesėsi – nepjausi“. TV žurnalas. 11.30 Be recepto. 12.00 Amerikos talentai V (k.). 14.55 „Juodasis riteris“. (N-7) 16.00 Filmas šeimai. Komedija „Pragaro komanda“ (2010 m., Vokietija). 18.20 „Gelbėtojai 112“. (N-7) 19.00 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 „Nacionalinio saugumo agentas“ (k.). 21.20 Katastrofų trileris „Tornadas“ (2006 m., Vokietija). (N-7) 1.05 Bamba. (S)

8.00 Vilniaus sąsiuvinis. 8.15 Trembita. 8.30 Vilniaus albumas. Laida lenkų kalba. 8.45 Rusų gatvė. 9.00 Menora. 9.15 Kelias. Laida evangelikams. 9.30 Savęs link. Bioenergetikas A.Daškus (k.). 10.00 Mažųjų žvaigždžių valanda. 10.55 Lėlių spektaklis. „Molio Motiejukas”. 11.20 Kultūros archyvai. Dailininkas P.Smuglevičius (k.). 11.55 Kulinarinės kelionės. 12.25 Keliaukim! 12.50 Šventadienio mintys. 13.20 Etnokultūros ratas. Ar esame patriotai? 13.45 Laiko ženklai. 14.35 Teatro popietė. Vilniaus mažojo teatro spektaklis „Madagaskaras”. 17.15 Muzikos istorijos. Aranžuotės, transkripcijos, parafrazės. 18.00 Pasaulio dokumentika. „Nesutaikomi priešai. Drambliai ir liūtai“. 19.00 Muzika gyvai. Šventinis Šv. Kristoforo kamerinio orkestro 17-ojo gimtadienio koncertas. 20.25 Veidai. Arti toli. 21.05 „Andrejis Dripė. Paskutinis barjeras“ (1). TV filmas. 22.30 Panorama. 23.00 „Marketa Lazarova“ (2). Istorinė drama. Čekija. (N-7) 0.30 Būk artistas.

TV1 8.05 8.40 9.35 10.05

Teleparduotuvė. Sveikatos ABC (k.). Spąstai. „Gyvoji enciklopedija”. Dok. serialas. 11.10 „Gamtos vaikai”. Dok. serialas. 12.10 Pasivaikščiojimai su kino režisieriumi Šarūnu Bartu.

Žinios šeštadienį ir sekmadienį – 5.00, 6.00, 7.00, 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

11.35 „Nerealių draugų namai“. 12.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi”. 13.00 „Gilmoro merginos” (1). Serialas šeimai. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai IV”. 15.00 „Atskalūnas“. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Moters auka”. 18.00 „Vaiperis”. Veiksmo serialas. (N-7) 19.00 „Mentalistas” . 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. (N-7) 21.00 Penktadienio detektyvas. „Kregždė, katė, rožė, mirtis“. (N-7) 22.40 „Atskalūnas”. 23.40 „Mentalistas”.

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Išlikimas“. 11.00 „Penktadienio vakaro žiburiai“. Drama. 12.00 Gražuolės ir moksliukai. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 Pakvaišęs sportas. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Heraklis ir dingusi karalystė“. 16.00 „Išlikimas“. 17.00 „Penktadienio vakaro žiburiai“. 18.00 „Gražuolės ir moksliukai“. Realybės šou. 19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Pretendentas“. Drama. (N-14) 22.00 „Kobra 11“. 23.00 „Kraujo ryšiai“. (N-14) 24.00 „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. Fantastinis nuotykių serialas. 1.00 „Nerealus seksas“. Erotinis f. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 9.20

TV parduotuvė. Teletabiai. Reporteris (k.). Kas tu toks? (k.). Super L.T. (k.). (N-7)

10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

Sankryža. Akiračiai. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Auksinės kolekcijos. Gyvoji istorija. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Gera girdėti.

12.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“. Animac. serialas. 13.15 „Kitas Džimio pasaulis”. Nuotykių serialas. 13.40 „Džekio Čano nuotykiai”. 14.05 Bilio Engvalo šou. (N-7) 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Didžiojo sprogimo teorija”. Humoro serialas. (N-7) 16.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”. 16.57 Žodis – ne žvirblis (k). 17.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”. 18.00 „Čakas“. Serialas. 19.00 „Užribis”. 20.00 „Žvėris”. Kriminalinis serialas. 21.00 Romantinė komedija „40-ies ir vis dar skaistus“. (N-14) 23.20 Lietuviško kino vakaras. „Elzė iš Gilijos“. Vaid. f. 1.35 KTV – kino ir televirtuvė (k).

TV6 9.15 9.30 10.00 11.05 12.00 12.30 13.25 13.55 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 22.00 23.00 24.00 1.00 5.05 5.45 6.03 6.30 7.05 7.30 9.03 11.03 12.10 13.00 15.03 16.03

Teleparduotuvė. Universitetai.lt. Robinzonai. „Sugrįžau“. Komedija. (N-7) Mados reidas. „Gordono Ramzio virtuvės košmarai“. Kulinarinis šou. Pakvaišęs sportas. Jokių kliūčių! Aukščiausia pavara. „X mutantai“. Fantastinis nuotykių serialas. Jokių kliūčių! Norite – tikėkite, norite – ne! Ledo kelias. Topmodeliai. „Pretendentas“. Drama. (N-7) „Kobra 11“. „Kraujo ryšiai“. Fantastinis siaubo serialas. „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. Fantastinis nuotykių serialas. „Nerealus seksas“. Erotinis f. (S) Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Gamta – visų namai. Spaudos apžvalga. Ryto garsai. Kultūros savaitė. Sveikata. Sudie, XX amžiau. Lietuvos diena. Baladės. Kaip žmonės gyvena.

9.50 „Ilgai ir laimingai“. TV žaidimas (k.). 10.40 Padėkime augti (k.). 11.10 Ekovizija. Žalioji idėja. 12.00 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). 12.45 Reporteris (k.). 13.30 Lietuva tiesiogiai. 14.00 Serialas „Pora kaip tvora“ (k.). 14.30 Griūk negyvas! (N-7) 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Teletabiai. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 „Gongo Gangas“. TV žaidimas (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Serialas „Pora kaip tvora“. 19.00 Žinios. Orai. 19.05 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Super L.T. 21.00 Reporteris. Orai. 21.50 Ilgai ir laimingai. 22.40 Vertas kinas. Romantiška drama „Paryžius”. (N-14)

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Gyvoji istorija (k.). Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Akiračiai (k.). Muzika. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. A.Strazdas. 23.58 LR himnas.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 9.00 10.25 11.00 11.30 12.15 13.05 14.00 14.30 15.00 16.00 16.05 16.10 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.02 21.00 21.30 22.20 0.30

TV parduotuvė. Reporteris (k.). Teletabiai. Griūk negyvas! (N-7) Padėkime augti. Namų daktaras. Reporteris (k.). Skonio reikalas. Serialas „MAD MEN. Reklamos vilkai“ (k.). (N-7) Penktoji pavara. Galiūnų pasaulio čempionatas 2009. Serialas „Pora kaip tvora“. Žinios. Orai. Nauda ūkiui. Super L.T. Žinios. Orai. Ilgai ir laimingai. Žinios. Orai. Griūk negyvas! Žinios. Orai. Šeštadienio detektyvas. „Pagrindinis įtariamasis”. (N-7) Reporteris. Orai. Gongo Gangas (k.). Drama „Žaidimas be taisyklių“. (N-14) „Zona” (k.). (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 7.10 7.25 8.00 8.45 9.00 9.15 9.55 11.00 11.20 12.30 13.20 16.25 16.50 18.50 20.00 20.15 21.50 22.40 23.55 2.10

Naujienos. Top-shop. Grok, armonika! Gudruolės ir gudruoliai. Ganytojo žodis. Naujienos. Skanėstas. Gyvenimo skonis. Naujienos. Gyvenamoji aplinka. Didelis skirtumas. TV serialas „Mėlynosios naktys”. Naujasis „Jeralaš”. TV serialas „Bendroji terapija”. Žvaigždžių fabrikas. Laikas. Žvaigždžių fabrikas. Paris Hilton prožektorius. Kas? Kur? Kada? Vaidybinis f. „Berniukaimergaitės”. Muzikinis kanalas.

16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Mažoji studija: Popiežius ir pasaulis, Septintoji diena. 18.10 Sveikinimų ratas. 19.03 Auksinės kolekcijos. 20.03 Vaikų radijo teatras. 20.29 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. G.Dabrišius. 23.58 LR himnas.

2011 m. balandžio 8–15 d., Nr. 14 (58)

LTV2

Balandžio 17, sekmadienis

„Nuodėmingoji Beti Peidž“.

8.30 9.00 9.15 9.35 10.00 10.30

12.00 12.30 14.00 14.25 15.30 16.00 16.15 16.50 17.20 18.00 18.30 19.30 20.30 20.45 21.15 22.15

Kaimo akademija. „Kurmis ir...“ „Robotukas“. „Ragai ir kanopos sugrįžta“. Gustavo enciklopedija. Verbų sekmadienis. Šv. Mišių transliacija iš Vilniaus Bernardinų bažnyčios. Pulsas. Talentų ringas. Dok. f. „Nyderlandų karališkoji dinastija“. „Šerloko Holmso nuotykiai“. (N-7) Šventadienio mintys. Žinios (su vertimu į gestų k.). Gamtos kodas. Pradėk nuo savęs. Septynios Kauno dienos. Popietė su Algimantu Čekuoliu. Stilius. Bėdų turgus. Panorama. Savaitė. Premjera. „Giminės po 20 metų“. Elito kinas. Premjera. Biografinė drama „Nuodėmingoji Beti Peidž“ (2005 m., JAV). (N-14)

Gimtasis kraštas

TV programa

„Invazija“.

„Paskutinis novelės puslapis“.

Be recepto.

6.25 Animac. f. „Žaibo smūgis“. 6.50 Animac. f. „Blogiukai ir pabaisa“. 7.15 „Mažieji Tomas ir Džeris“. 7.40 Animac. f. „Betmenas ir narsuolių komanda“. 8.05 Animac f. „Magija“. 8.30 Animac. f. „Benas Tenas“. 8.55 Naujas ūkis. 9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai. Nuotykių filmas šeimai „Išlaisvinti Vilį“ (1997 m., JAV). 11.45 Romantinė komedija „Skubi siunta“ (1997 m., JAV). (N-7) 13.30 „Tomas ir Džeris“. 13.55 „Turtuolių privilegijos“. 14.55 „Eva Luna“. 17.00 Ne vienas kelyje. 17.45 Teleloto. 18.45 Žinios. 19.00 Savaitės įvykių TOP 5. 19.30 Lietuvos supermiestas. 22.00 Premjera. Veiksmo trileris „Invazija“ (2007 m., Australija). (N-7) 0.05 Veiksmo trileris „Doom“ (2005 m., Didžioji Britanija, Čekija, JAV, Vokietija). (N-14)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Raganosio mokykla“. 7.30 „Alergija monstrams“. 8.00 „Winx“ klubas“. 8.30 „Beibleidai. Metalinė kova“. 9.00 Sveikas žmogus. 10.00 Animac. f. „Juodasis katilas“ (1986 m., JAV). 11.35 Nuotykių f. „Džekas Hanteris ir prarastas Ugarito lobis“ (2008 m., JAV). (N-7) 13.35 Romantinė komedija „Kietos merginos“ (2006 m., JAV). (N-7) 15.30 „Choras“. 16.30 Nuodėmių dešimtukas. (N-7) 17.10 Tik tarp mūsų. 18.00 Skubi pagalba 112. 18.35 „Darom 2011“. Ekologinė laida. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Savaitės komentarai. 19.30 Chorų karai. Tiesioginė transliacija. 23.00 Romantinė drama „Paskutinis novelės puslapis“ (2006 m., JAV). (N-14)

6.30 Televitrina. 7.00 „Detektyvas Kalas II“. 8.00 Nesėsi – nepjausi (k.). 8.30 Tauro ragas. 9.00 Autopilotas. 9.30 Statybų TV. 10.00 Sekmadienio rytas. 11.00 Sveikatos kodas. 12.00 „Juodasis riteris“ (k.). 13.00 Nerealios namų šeimininkės (k.). 13.45 Sveikinimų koncertas (tel. (8 5) 278 0803, mob. 8 618 77 654). 16.15 Smagiausios akimirkos. 17.00 Atvirai su žvaigžde. 18.00 „Gelbėtojai 112“. (N-7) 19.00 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. 20.00 Žinios. 20.20 Be recepto. 20.55 Melodrama „Katarinabergo žirgai“ (2007 m., Vokietija). (N-7) 22.50 Drama „Naktis, kai dingo kaimas“ (k.). (N-7) 0.50 Bamba. (S)

TV6 Pirmadienis, balandžio 11 d. 21.30 val. Siaubo trileris „Klyksmas“. JAV, 1996 m. Režisierius. Wes Craven (N-14). Vaidina: Drew Barrymore, Courteney Cox, Neve Campbell, David Arquette, Kevin Patrick Walls. Iš pažiūros ramiame miestelyje kažkas pradeda vieną po kito žudyti vietinės mokyklos mokinius. Keletas draugų imasi savarankiškai aiškintis šią paslaptį, tačiau paaiškėja, kad miestelis pavirto pragaru, kur nė vienas nėra saugus ir visi tampa įtariamaisiais.

Lietuvos ryto TV Pirmadienis–penktadienis 18.20 val. TV serialas „Pora kaip tvora“. Rež. Georgij Dronov, Ivan Kitajev. Vaidina: Viktor Loginov, Natalya Botschkareva, Darbya Sagalova, Sascha Yakin, Juliya Eacharova, Alexey Sekirin. Vedęs, turi vaikų, bet gyvena Rusijoje – taip galima apibūdinti situacijų komediją „Pora kaip tvora“. Scenarijus šiek tiek pažįstamas: tai vyro, kuriam didžiausią malonumą teikia alus bei televizoriaus žiūrėjimas, ir žmonos, kuri naujai suknelei išleidžia paskutinius šeimos pinigus, santykiai. Šeimynišką „idilę“ papildo pora nenuoramų paauglių ir veltėdis šuo. Smagus komedijos žanro serialas „Pora kaip tvora“ – atnaujinta gerai žinomo „Vedęs ir turi vaikų“ versija. Tai milžinišką populiarumą pelnęs serialas apie provincialų Genos ir Dašos Bukinų gyvenimą. Kiekvienoje serijoje tarp sutuoktinių kyla begalė kuriozinių situacijų.

BTV Antradienis, balandžio 12 d. 21.00 val. GERAS FILMAS. Kriminalinis trileris „Vagių pasaulis“. JAV, Vokietija, 2009 m. Rež. Mimi Leder (N-14). Vaidina: Morgan Freeman, Antonio Banderas, Tom Hardy, Robert Forster, Radha Mitchell, Rade Serbedzija.

8.00 Gimtoji žemė. 8.25 Rytas su... dailininku V.Marcinkevičiumi. 9.05 Vizijos ir tikrovė. Grafų Komarų dvaras Baisogaloje (k.). 10.00 Miesto kodas. 10.55 Būk artistas (k.). 11.45 Ievos pievos. 12.15 Nepabuvęs kareivėliu. Gintarė Karaliūnaitė. 12.45 Mūsų miesteliai. Pabiržė. 1 d. 13.35 Būtovės slėpiniai. 14.25 Dalia Kutraitė kalbina... Juozą Domarką (k.). 15.00 Nacionalinės krepšinio lygos finalo ketverto rungtynės. Tiesioginė transliacija iš Garliavos sporto komplekso. 16.45 LRT studija Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje. 2011 m. Leidiniai, skirti Č.Milošo 100-osioms gimimo metinėms. 17.30 Nacionalinės krepšinio lygos finalo ketverto rungtynės. Finalas. Tiesioginė transliacija iš Garliavos sporto komplekso. 19.15 Krašto garbė. 20.10 Lietuvių dokumentika. Premjera. „Kūrybos erdvė“. 21.05 Literatūrologo P.Bražėno sukaktuvinis vakaras su nauja knyga „Amžininkai ir bendraamžiai”. 22.30 Panorama. 22.45 „Mirties metro“. Siaubo trileris. (N-14)

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 Retrospektyva. „Dailininkas Igoris Piekuras”. 9.05 Etnos. 9.35 KTV – kino ir televirtuvė. 10.05 „Gyvoji enciklopedija“. Dok. serialas. 11.10 „Gamtos vaikai“. Dok. serialas. 12.10 „Dr. Šuo“. 12.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai”. Animac. serialas.

5.05 5.45 6.03 8.03 9.03

Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Ryto garsų savaitė Mes, moterys (k.).

13.15 „Kitas Džimio pasaulis”. Nuotykių serialas. 13.40 „Džekio Čano nuotykiai”. 14.05 „Bilio Engvalo šou”. 15.30 „Didžiojo sprogimo teorija”. Humoro serialas. 16.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”. 16.57 Žodis – ne žvirblis (k). 17.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”. 18.00 „Čakas”. Serialas. 19.00 „ Užribis”. Kriminalinis serialas. (N-7) 20.00 „Žvėris”. Kriminalinis serialas. 21.00 „Bethovenas-2“. Nuotykių komedija. 22.35 Pasivaikščiojimai su kino režisierium Š.Bartu (k). 23.05 Retrospektyva. „Dailininkas Igoris Piekuras” (k.). 23.40 „Bilio Engvalo šou”.

TV6 8.45 9.00 9.30 10.00 11.00 12.00 12.30 13.25 13.55 15.00 16.00

Teleparduotuvė Tavo augintinis. Vienam gale kablys. Robinzonai. Gordono Ramzio virtuvės košmarai. Mados reidas. Topmodeliai. Pakvaišęs sportas. Jokių kliūčių! Ledo kelias. „X mutantai“. Fantastinis nuotykių serialas. Jokių kliūčių! Norite tikėkite, norite – ne. „Formulės-1” pasaulio čempionato Didžiojo Kinijos prizo lenktynės. Vaizdo įrašas. „Šeimos bičas“. Animac. serialas. „Kobra 11“. „Kalėjimo bėgliai“. Nuotykių serialas. (N-14) „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. „Nerealus seksas“. (S)

8.30 10.00 10.30 11.00 11.30 12.00 13.00 15.00 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.10

20.00 20.10 21.00 21.15 22.10 23.10 0.20

Griūk negyvas! (N-7) Penktoji pavara. Laida „NKTV”. Girių takais. Reporteris (k.). Dok. serialas „Plėšrūno instinktas”. „Krokodilai pavojuje”. (N-7) Serialas „Pagrindinis įtariamasis” (k.). (N-7) Serialas „Pora kaip tvora“. Žinios. Orai. Super L.T. Žinios. Orai. Ekovizija (k.). Žinios. Orai. Lietuvos futbolo A lygos čempionato rungtynės: Panevėžio „Ekranas”– Klaipėdos „Klaipėda”. Tiesioginė transliacija iš Panevėžio. Pertraukoje – Žinios. Žinios. Orai. Kas tu toks? (k.). Žinios. Orai. 24/7. Serialas „MAD MEN. Reklamos vilkai”. (N-7) „Du karaliai“. Laida apie sportinį pokerį. „Zona“ (k.). (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas

6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 7.40 Teletabiai.

1.20 2.15

Naujienos. Top-shop. Animacinis f. Tarnauju Tėvynei. Sveikata. Naujienos. Padriki užrašai. Kol visi namie. Fazenda. Naujienos. Vaidybinis f. „Rumiancevo byla”. Naujasis „Jeralaš”. Vaidybinis f. „Saugok mane, lietau”. Ala Pugačiova. Žiaurūs žaidimai. Laikas. Žiaurūs žaidimai. „Yesterday live”. Vaidybinis f. „Nevykėlio prisiminimai” „Pozneris”. Muzikos projektas.

10.03 11.03 12.10 13.03 13.38 14.03 14.28 16.30 17.03

17.30 18.10 19.03 20.03 20.23 20.45 21.03 23.48 23.58

Atsiliepk dainoj. Laisvai! Vudstoko vaikai. Vaikų radijo teatras. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. A.A.Jonynas. LR himnas.

17.00 18.00 19.00

21.30 22.00 23.00 24.00 1.00

Lietuvos ryto TV

7.15 7.25 7.40 7.50 8.15 9.00 9.20 9.35 10.30 11.00 11.15 13.20 13.50 17.15 18.20 20.00 21.05 22..25 23.20

Tetos Betos viktorina. Muzika Tau. Lietuvos diena. Radijo teatras. Retro. Septynios sporto dienos. Gera girdėti. Laida rusų kalba. Literatūros akiračiai.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

Niujorko šulas ir profesionalus vagis Keitas Riplis pakviečia Majamio gatvės vagišių Gabrielį Martiną dirbti kartu. Jų tikslas vienas – pavogti du legendinius Faberžė kiaušinius, kurių kiekvienas juodojoje rinkoje vertas mažiausiai 20 milijonų dolerių. Gabrieliui tai pasakiški pinigai, o Keitas pagaliau atiduotų skolas galingiausios nusikaltėlių grupės bosui. Dviem profesionalams užduotis atrodo gana paprasta, tačiau viskas apvirsta aukštyn kojomis, kai policijos leitenantas Veberis, jau dvidešimt metų persekiojantis Keitą, sukuria genialų planą, kaip sučiupti nepagaunamąjį vagišių.

Lietuvos ryto TV Penktadienis, balandžio 15 d. 22.40 val. Romantiška drama „Paryžius“. Prancūzija, 2008 m. Rež. Cedric Clapisch (N-14). Vaidina: Juliette Binoche, Romain Duris, Fabrice Luchini.

TV6 Ketvirtadienis, balandžio 14 d. 21.30 val. Veiksmo trileris „Snaiperis“. JAV, 2007 m. Rež. Antoine Fuqua. Vaidina: Mark Wahlberg, Michael Pena, Danny Glover, Elias Koteas ir kiti. Dar gana jaunas buvęs JAV jūrų pėstininkų snaiperis Bobas Ly Svageris po nepavykusios specialiosios operacijos pasitraukia iš kariškių gretų. Jis pasirenka atsiskyrėlio gyvenimą, tačiau jo viltims surasti ramybę nelemta išsipildyti. Bobas – pernelyg geras specialistas, kad būtų taip lengvai pamirštas. Kai JAV specialiosios tarnybos imituoja neva atskleistą planą nužudyti šalies prezidentą, B. Ly Svageris, suprasdamas, kad yra reikalingas, sugrįžta. Tarnyboje jo laukia nemalonus netikėtumas. Bobas išduodamas ir netgi pats apkaltinamas bandymu nužudyti JAV lyderį! Tie, kurių galvose gimė planas „pakišti“ snaiperį, net nenutuokė, kokiu žmogumi sumanė pasinaudoti... Su dviem kulkomis kūne snaiperis pabėga nuo persekiotojų ir nusprendžia pats išsiaiškinti, kas yra tikrasis išdavikas ir iš tikrųjų bandė pasikėsinti į prezidentą. Prasideda nacionalinė žmogaus medžioklė.

Paryžius – meilės, neapykantos, švelnumo ir aistros miestas. Pjeras – jaunas talentingas šokėjas, dėl sunkios širdies ligos nebegalintis šokti. Atsisėdęs savo apartamentų balkone jis įsižiūri į Paryžiaus gatvėmis skubančius praeivius, ir miestas įtraukia Pjerą į siautulingą meilės, gyvenimo ir mirties šokį. Atrodo, kad iki šiol jis nepastebėjo pilkų Paryžiaus gatvelių, ramių skverų, Eifelio bokšto, daugybės kasdien meilės miesto gatvėse vykstančių dramų: kartais komiškų, kartais romantiškų, o dažnai tragiškų.

BTV Šeštadienis, balandžio 16 d. 21.20 val. Katastrofų trileris „Tornadas“. Vokietija, 2006 m. 1 ir 2 dalys. Rež. Andreas Linke (N-7). Vaidina: Matthias Koeberlin, Mina Tander, Rudolf Kowalski. Meteorologas Janas iš Oklahomos, kur tyrinėjo uraganinių vėjų prigimtį ir išbandė savo jėgas kovodamas su gamtos stichijomis, sugrįžta į Berlyną. Mieste pats vasaros įkarštis. Saulės nutviekstose gatvėse ir aikštėse miesto gyventojai ir svečiai mėgaujasi vidurvasario malonumais. Niekas nė neįtaria, kad netrukus virš šios ramybės oazės pakibs mirtina grėsmė. Niekas, išskyrus Janą. Net jo tėvas – vietos meteorologinės stoties direktorius – rimtai nesiklauso jauno mokslininko įspėjimų. Tačiau prie miesto artinasi šiam metų laikui nebūdingas šalto oro frontas. Netrukus staiga apsiniaukęs dangus žemėn pažeria galingus krušos šuorus – gatves padengia didžiuliai ledo gabalai.

Gimtasis kraštas

Restauravo

Lietuva per savaitę

2011 m. balandžio 8–15 d., Nr. 14 (58)

„Ką pasėsi... 2011“ Šešioliktą kartą Kaune kovo 31–balandžio 2 dienomis vyko žemės ūkio paroda „Ką pasėsi... 2011“. Parodos organizatoriai – Žemės ūkio ministerija ir Lietuvos žemės ūkio universitetas. Parodoje „Ką pasėsi... 2011“ dalyvavo daugiau kaip 240 firmų (17 jų – iš užsienio šalių: Lenkijos, Danijos, Vokietijos, Olandijos, Latvijos, Baltarusijos, Anglijos, Suomijos, Čekijos, Ukrainos) ir apie 400 smulkiųjų gamintojų bei pardavėjų. Pasak Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko direktoriaus Virginijaus Venskutonio, apie 20 proc. dalyvių parodoje dalyvavo pirmą kartą. Šiemet parodoje pirmą kartą buvo galima pamatyti ir išbandyti vieno galingiausių pasaulyje vikšrinio traktoriaus galią, vyko parodomieji važiavimai.

Bendrovė „Pamario restauratorius“ jau baigė restauruoti du Kretingos dvaro komplekso pastatus – ratinę-sandėlį ir vandens malūną. Pastarajame įrengta etnografinė ekspozicija, kurioje šeimininkaus ne tik muziejininkai, bet ir senas malūnininkas, jo „gizelis“ ir net pats kipšas. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Susitiko

Prezidentė Dalia Grybauskaitė dviem dienoms buvo išvykusi valstybinio vizito į Norvegiją. Lietuvos vadovė susitiko su Norvegijos karaliumi Haraldu V ir karaliene Sonja.

„Arui“ – 20

„Auksiniai svogūnai“

Policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ mokymo bazėje žiniasklaidai buvo surengtas rinktinės pristatymas. Balandžio 4-ąją „Aras“ minėjo veiklos dvidešimtmetį.

Savaitgalio orai

Balandžio 1-osios vakarą TV3 televizija surengė politikų apdovanojimus „Auksiniai svogūnai“. Apdovanojimai įteikti politikams, kurie labiausiai „nusipelnė“ Lietuvos gyventojams.

„Apie krepšinį – linksmai“

Šeštadienio dieną orams įtakos turės lėtai į rytus slenkantis ciklonas. Iš šiaurės veršis šaltas oras, todėl dar labiau atvės. Numatomi trumpi krituliai, daugiausia šlapdriba, kai kur pereinanti į sniegą. Pūs žvarbus gūsingas vakarų, šiaurės vakarų vėjas. Vidurdienį temperatūra neviršys 2–7 laipsnių šilumos. Sekmadienį kai kur numatomi trumpi krituliai. Šiaurės vakarų vėjas aprims iki 7–12 m/s, 15–18 m/s gūsiai numatomi tik vietomis. Temperatūra naktį svyruos nuo 2 laipsnių šilumos iki 3 šalčio, dieną bus 3–8 laipsniai šilumos. Atrodo, kad šašlykų šį savaitgalį gamtoje nekepsime... Jaunatis. Saulė teka 6.35, leidžiasi 20.08 Šeštadienį Sekmadienį Dieną: +2 +7°

Dieną: +3 +8°

Naktį: -3 +2°

Rimanto Dovydėno piešinys

Sostinės Pamėnkalnio galerijoje atidaryta tradicinė, jau XXXV, balandžio 1-osios karikatūrų paroda „Apie krepšinį – linksmai“. Parodoje galima pamatyti 113 darbų, kuriuos sukūrė 34 autoriai iš visos Lietuvos. Raimundo Šuikos nuotrauka

Parengė Rimantas Dovydėnas, GK, EPA-Eltos inf. ir nuotraukos