Gyvunu rekordai 210x297 i by IKI

didzioji kolekcija

UAB leidykla „Jūsų Flintas“

40 60

TAI ĮDOMU

UŽDUOTIS

REKORDAS

28 4

12 16 26 22

Beveik visą Afrikos plotą užima dykumos ir savanos. Kur pažvelgsi – smėlynai, šiurkščia žole apaugusios pievos, reti krūmokšniai ir medeliai. Žemyno šiaurėje driekiasi didžiausia pasaulyje Sacharos dykuma, o pačiame jo viduryje želia neįžengiamos džiunglės.

LIŪTAS

Afrika – ne tik dramblių, gazelių, zebrų, raganosių ir liūtų tėvynė. Mokslininkai mano, kad maždaug prieš 400 tūkstančių metų šiame žemyne atsirado ir pirmieji žmonės.

Afrikoje gyvena daugiau kanopinių gyvūnų nei kuriame nors kitame žemyne. Zebrai, gazelės, afrikiniai buivolai ir antilopės yra gerai žinomi. Tačiau Afrikoje gyvena ir okapiai, impalos, dikdikai, oribės bei kiti mūsiškių stirnų giminaičiai.

ŽIRAFA

DIDŽIAUSIAS PASAULYJE Didžiausias pasaulio sausumos žinduolis yra Afrikinis dramblys, galintis užaugti iki 4 metrų aukščio. Nors ir labai dideli, drambliai minta tik žole. Svarbiausia kūno dalis – didžiulės ausys. Jomis vėduodamiesi drambliai ginasi nuo karščio.

AFRIKINIS DRAMBLYS

2 AUKŠČIAUSIA ŽEMĖJE Žirafa yra aukščiausias gyvūnas žemėje. Kai kurios žirafos gali būti aukštesnės nei 5 metrai. Įsivaizduok, kaip lengvai jos dėtų į krepšį! Be to, žirafa yra ir pats didžiausias atrajojantis gyvūnas. Žirafos širdis sveria net 10 kg. Nenuostabu, juk tam, kad kraujas tekėtų į tokį ilgą kaklą, reikalinga milžiniška širdis.

4 SURIKATA

Beveik pusė iš 589 paukščių rūšių, perinčių Europoje ir Azijoje, keliauja žiemoti į Afriką. Todėl mūsų lietuviška kregždutė net pusę metų būna Afrikos gyventoja!

3 AFRIKOS PILKOJI PAPŪGA

VIENINTELĖ PASAULYJE Tik Afrikoje gyvena surikatos – mangustų šeimos atstovės, rausimo specialistės, kurių urvai išsiraizgo iki beveik 2 m po žeme ir gali turėti net 15 skirtingų išėjimų. Surikatos mėgsta gyventi grupėmis, kurias sudaro iki 50 gyvūnų. Grupės vyresnysis savo kvapu pažymi pavaldinius, o šie paklusniai rankioja jam iš kailiuko blusas ir laižo snukutį.

GREIČIAUSIA PASAULYJE Juodoji mamba yra greičiausia pasaulyje nuodingoji gyvatė. Ji juda apie 5 m per sekundę greičiu – beveik kaip žaibas. Be to, juodoji mamba yra ir ilgiausia nuodingoji gyvatė Afrikoje. Išsitempusi iki beveik 3 metrų, ji užimtų pusę tavo kambario! Brrr...

PROTINGIAUSIA PASAULYJE

Afrikos pilkoji papūga, gyvenanti Vakarų ir Centrinės Afrikos tropiniuose miškuose, yra pats protingiausias pasaulio paukštis. Pilkosios papūgos gali pamėgdžioti daugybės gyvūnų balsus ir išmokti iki 950 žodžių. Be to, jos ne tik kartoja žodžius, bet ir iš tikrųjų šneka, pavyzdžiui, pačios sugalvoja, ko paklausti. Afrikos pilkoji būtų nebloga pagalbininkė ruošiant pamokas, ar ne?

JUODOJI MAMBA

DIDŽIAUSIAS IR GREIČIAUSIAS PASAULYJE

AFRIKINIS STRUTIS

KURIS IŠ ŠIŲ GYVŪNŲ UI: NEGIMININGAS STRUČI A. Kivis. B. Emu. C. Višta. D. Nandas. (Šios ir kitų užduočių

atsakymų ieškok 80

Afrikinis strutis yra didžiausias žemėje gyvenantis paukštis. Patino ūgis gali būti iki 280 cm, tad eidamas pas tave į svečius greičiausiai turėtų pasilenkti. Stručiai sveria apie 100 kg. Išgąsdintas strutis stengiasi pasislėpti – atsigula ant žemės ir įsivaizduoja, kad jo niekas nemato (sėkmės jam!), arba bėga. Bėgti strutis gali greičiau nei leidžiamas greitis mieste – net iki 75 km/h. Jis yra greičiausias pasaulyje neskraidantis paukštis.

p.)

Kasmet vėlyvą pavasarį arba anksti vasarą Centrinės Afrikos gyventojos antilopės gnu pajuda į šiaurę ieškoti žalesnių ganyklų. Prasideda didžioji migracija – vienas iš įspūdingiausių reginių žemėje. Kartu keliauja pusantro milijono antilopių ir keli šimtai tūkstančių jų kanopinių draugų – zebrų, gazelių ir kitų. Įsivaizduok, kaip gražiai didžioji migracija atrodytų iš lėktuvo! Su savo tėvais keliauja ir pusė milijono vos prieš mėnesį atvestų antilopių jauniklių. Jie tvirti: gimę atsistoja ant kojų vos po kelių minučių, o po savaitės jau suspėja paskui mamą. Antilopės gnu – vieni iš greičiausių pasaulio gyvūnų. Jos gali bėgti net iki 80 km per valandą greičiu.

7 BALTASIS RAGANOSIS

DIDŽIAUSIAS PASAULYJE Baltasis raganosis yra stambiausias pasaulyje ragus turintis žinduolis. Tiesa, raganosio ragas visai ne toks, kaip elnio, jis sudarytas vien iš keratino (tiksliau, plaukų). Raganosio kūno ilgis su galva gali būti daugiau nei 4 metrai, uodega gali užaugti iki 70 cm. Baltieji raganosiai gali sverti daugiau nei 3 tonas. Gal esi girdėjęs kaip prastai raganosiai mato? Jeigu viename krepšinio aikštelės gale stovėtų raganosis, kitame – tu, jis tavęs greičiausiai nepamatytų, tačiau tikrai užuostų. Raganosio uoslės organai didesni už jo smegenis! Šis gyvūnas didelis ir nelabai protingas. Nesipainiok jam po kojomis.

DIDŽIAUSIAS AFRIKOJE Liūtas yra didžiausia Afrikos katė. Tikrai taip, jis tavo gero pažįstamo rainio giminaitis! Tik daug didesnis – suaugęs liūtas gali sverti daugiau nei 250 kg (maždaug tiek, kiek tu kartu su septyniais savo draugais). Liūtai yra vieninteliai kačių šeimos atstovai, gyvenantys grupelėmis – šeimomis. Šeimą sudaro du trys liūtai, apie dvylika liūčių ir jų jaunikliai. Liūtai augina įspūdingus karčius ir saugo teritoriją (kartais ji užima net didesnį nei visas Kaunas plotą), o liūtės medžioja.

LIŪTAS

Nilo krokodilas yra didžiausias Afrikos ir antras pagal dydį pasaulio roplys, pats pavojingiausias žmogui gyvūnas. Krokodilai mėgsta bet kokią mėsytę ir gyvena nelabai toli nuo žmonių gyvenamųjų vietų, todėl jiems tas pats, ar užkandžiauti antilopėmis, ar atėjusiais prie upės išsiskalbti drabužių kaimiečiais. Manoma, kad Nilo krokodilai suryja iki 200 žmonių per metus. Šių plėšrūnų ilgis yra apytiksliai 5 metrai, svoris – daugiau nei 200 kg. Nepapulk į nasrus! Beje, baisieji Nilo krokodilai yra labai švelnūs tėvai: beišsiritančius kiaušinius jie laiko burnoje, kad krokodiliukai į pasaulį ateitų kuo saugesnėje aplinkoje.

Dėmėtoji hiena – pati gausiausia hienų rūšis ir vienas iš labiausiai paplitusių Afrikos plėšrūnų. Nors plačiai žinomos kaip maitėdos (ėdančios kitų plėšrūnų paliktus maisto likučius), hienos yra geros medžiotojos – labai greitos, ištvermingos ir gudrios. Dėmėtosios hienos turi puikų regėjimą ir klausą. Be to, yra labai balsingos – klausantis įvairiausių hienų skleidžiamų garsų girdėti ir jų juokas. Ne pats linksmiausias garsas vidury nakties...

DIDŽIAUSIAS PASAULYJE Niekad neatspėsi, kas artimiausi begemotų arba hipopotamų giminaičiai. Ogi delfinai ir banginiai! Iš jų prieš 55 milijonus metų išsivystė hipopotamai. Graikiškai hipopotamo vardas reiškia „upės arklys“; nenuostabu, kad vandenyje šie gyvūnai praleidžia didžiąją dalį savo gyvenimo (po 16 valandų kasdien). Begemotai yra patys didžiausi žemėje gyvenantys porakanopiai, galintys sverti beveik keturias tonas (kaip trys automobiliai). Jie tokie dideli, kad ant daugelio upių ir ežerų dugno gali tiesiog stovėti, iškišę savo šnerves į orą. Kai hipopotamai deginasi, jų oda išskiria „apsauginį kremą“ – aliejingą raudoną skystį, kuris apsaugo nuo kaitrios Afrikos saulės.

HIPOPOTAMAS

GEPARDAS

10 GREIČIAUSIAS PASAULYJE Gepardas yra pats greičiausias pasaulio gyvūnas, jis gali bėgti iki 120 km per valandą greičiu. Sankryžoje gepardas paliktų visus stovėti ir žiūrėti į jo nutolstančią uodegą: per tris sekundes ši katė gali įsibėgėti iki 96 km/h. Medžiodami gepardai gali žaibiškai keisti judėjimo greitį, o dėl dėmėto kailio jų nematyti žolėje. Todėl antilopėms ir zuikiams – mėgstamiausiam gepardų maistui – gyventi savanoje nelengva.

12 PILKAKUODĖ GERVĖ

Afrikoje gyvena ir bitėdis barsukas, arba medlaižys. Šis gyvūnas gerai žinomas dėl savo kieto charakterio, nes puikiai moka gintis nuo plėšrūnų, o kartais atima grobį net iš jaunų nepatyrusių liūtukų. Žinoma, medlaižys labai mėgsta medų. Manoma, kad ieškodamas medaus jis bendradarbiauja su paukšteliu medaus rodytoju, kuris mėgsta bičių ir vapsvų perus (vikšrus) ir vašką.

ZEBRAS

11 VIENINTELIS PASAULYJE

Tik Afrikoje gyvena zebrai – dryžuoti arklių giminaičiai. Dryžuotas zebro kailis unikalus kaip tavo pirštų atspaudas: pasaulyje nėra dviejų vienodų zebrų, nors trijų skirtingų rūšių zebrai tarpusavyje panašūs. Mokslininkai nėra tvirtai nusprendę, dėl ko zebrai dryžuoti, bet vis dėlto mano, jog taip gyvūnai geriau pasislepia nuo plėšrūnų. Kai bėga zebrų banda, užpuolikui sunku atskirti vieną zebrą nuo kito. Beje, zebrai labai draugiški: jei vieną iš jų užpuola liūtas ar hiena, kiti iš bandos apsupa mūšio lauką ir stengiasi atitraukti plėšrūno dėmesį.

VIENINTELĖ PASAULYJE Pilkakuodė gervė yra vienintelė gervė, tupianti ant medžių šakų, tam pritaikytos ir jos kojos su atkištu užpakaliniu pirštu. Pilkos, auksinėmis plunksnų karūnomis ir raudonais „karoliais“ pasipuošusios gervės geriausiai žinomos dėl įspūdingo poravimosi šokio. Jo metu gervės šokčioja, tūpčioja ir lankstosi, o vietiniai gyventojai žiūri, stebisi ir laukia lietaus (jie mano, kad gervių šokis pranašauja lietų).

Afrikoje gyvena artimiausios žmonių giminaitės – šimpanzės. Su šimpanzėmis mus sieja ne tik 98 proc. genetinės informacijos, bet ir bendras protėvis, kuris žemėje gyveno prieš 4–8 milijonus metų. Šimpanzės gali vaikščioti dviem kojomis, naktimis įsikuria medžiuose susisuktuose lizduose. Vadovaujantis šimpanzės šeimos patinas nebūtinai yra pats stipriausias, bet jis neabejotinai pats gudriausias – tas, kuris sugeba valdyti ir įtikinti kitus. Šimpanzės yra vieni iš nedaugelio gyvūnų, kurie gali naudoti įrankius: pagaliukus – maistui iškrapštyti, akmenis – luobui pramušti ir panašiai. Šimpanzė visiškai suauga šešiolikos metų. Laisvėje jos sulaukia keturiasdešimt penkerių.

DIDŽIAUSIA PASAULYJE

KALNŲ GORILA

Kalnų gorilos yra pačios didžiausios žmogbeždžionės. Stovėdamos jos galbūt ir mažesnės už tavo tėtį (apie 1 m 80 cm), tačiau sveria tikrai daugiau – net iki 220 kilogramų! Nors gorilos yra artimos žmonių giminaitės, susitikus akis į akį derėtų būti atsargiems, ypač jei gorilos nugarą puošia sidabrinių plaukų ruožas. Sidabranugariai yra šeimų vadai, todėl su jais reikia elgtis labai pagarbiai ir jokiu būdu nežiūrėti į akis. Šiaip gorilos, nors ir stiprios, yra taikūs gyvūnai.

HIEROGLIFINIS PITONAS

DIDŽIAUSIAS AFRIKOJE Hieroglifinis pitonas gali užaugti ilgesnis nei 6 metrai – maždaug kaip nuo eilinio nuosavo namo vartelių iki garažo – ir sverti beveik 100 kg. Ši pati didžiausia Afrikos gyvatė yra nenuodinga, tačiau mirtinai pavojinga. Pitonas gali lengvai pasmaugti žmogų, o į jo skrandį nesukramtytas telpa krokodilas. Pitono žandikauliai sudaryti taip, kad jis gali nekramtęs praryti grobį, triskart didesnį nei jo paties galva. Beje, žmonės, laikantys hieroglifinį pitoną kaip naminį gyvūnėlį, smarkiai rizikuoja. Ši gyvatė beveik neprijaukinama.

Madagaskaras – ketvirtoji pagal dydį pasaulio sala (po Grenlandijos, Naujosios Gvinėjos ir Borneo) Indijos vandenyne prie rytinio Afrikos kranto. Prieš 165 milijonus metų Madagaskaras atsiskyrė nuo Afrikos žemyno. Todėl neįsivaizduojama daugybė šios salos gyvūnų ir augalų galėjo vystytis savarankiškai ir yra unikalūs – daugelio iš jų nerasi jokioje kitoje žemės vietoje.

Madagaskaras – baobabų, lemūrų ir milžiniškų drugių šalis. Suakmenėjusios gyvūnų liekanos (fosilijos), randamos Madagaskare, rodo, kad čia yra gyvenęs mažylis hipopotamas, arklio dydžio lemūras ir didžiausias pasaulyje paukštis, dėjęs milžiniškus kiaušinius. Saloje gausu vietų, į kurias sunku patekti, tokių kaip juros periodo (jis buvo prieš 200 milijonų metų) uolienų miškas Tsingy de Bemaraha, todėl joje nuolat randama naujų, niekur nematytų gyvūnų ir augalų rūšių. Štai 1996-aisiais buvo atrastas naujas kavos augalas, 2000-aisiais – mažylis lemūras, 2005-aisiais – niekur nematyta šikšnosparnio rūšis, 2012-aisiais – miniatiūrinis chameleonas... Gal kada iš Madagaskaro tropinių miškų tankmės atkeliaus dinozauras?

VARIS (LEMŪRINIŲ ŠEIMA)

Madagaskaro šnypščiantysis tarakonas išpučia orą pro kvėpavimo skylutes, kurių neturi joks kitas vabzdys. Šie besparniai tarakonai turi rudą blizgantį kiautą ir tik porą antenų. Patinėliai didžiuojasi savo ragais, kuriuos mielai paleidžia į darbą kovodami su konkurentais. Tarpusavio kovos laimėtojas šnypščia daugiau ir garsiau nei pralaimėtojas, taigi iš šnypštimo galima atspėti, kuris tarakonas stipresnis. Šnypščiantieji tarakonai užauga iki 8 cm ilgio, gyvena 2–5 metus, o nedidelė jų kolonija per dieną gali sugraužti visą morką. Tačiau nebijok – šie milžinai, kaip ir dauguma kitų tarakonų rūšių, nėra parazitai ir negyvena žmonių namuose. Jie mėgsta laisvę.

MĖNULIO DRUGYS

VIENINTELIS PASAULYJE Laisvėje gyvenantis tik Madagaskare, šis drugys yra vienas iš didžiausių pasaulio šilkverpių ir naktinių drugių, kurio ryškūs sparnai gali siekti 20 cm. Nors labai gražus ir didelis, mėnulio drugys gyvena vos 4–5 dienas. Mėnulio drugių vikšrai minta tik eukaliptų lapais, o jų susukti kokonai yra tobulai prisitaikę prie tropinio miško sąlygų – turi mažas skylutes, pro kurias išbėga vanduo, todėl lėliukė nepaskęsta.

VIENINTELĖ PASAULYJE Dar visai neseniai mokslininkai manė, kad fosa – kačių giminaitė. Pasirodo, kad šis žinduolis, nors ir labai primena pumą, yra giminingas mangustų šeimos gyvūnams. Nuo nosies iki uodegos galiuko fosa gali užaugti iki 1 m 80 cm ilgio ir sverti maždaug 12 kilogramų. Fosos yra pačios didžiausios Madagaskaro plėšrūnės, turinčios įtraukiamus nagus ir aštrius dantis, panašius į plėšriųjų kačių. Labiausiai jos mėgsta užkandžiauti lemūrais, tačiau nepeikia ir kitokios mėsytės. Fosos labai vikrios – ilga uodega joms padeda greitai judėti tarp medžių. Taip greitai, kad mokslininkai labai pavargsta, norėdami jas pasivyti ir geriau patyrinėti.

16 FOSA

18 Madagaskare gyvena ir rečiausias pasaulyje noraginis vėžlys. Tokį vardą vėžlys gavo dėl noragą primenančio išsikišimo tarp priekinių letenų. Nors žemės šiuo „įrankiu“ vėžliai tikrai nearia, bet naudojasi juo kovodami. Ypač karingos šių vėžlių patelės. Manoma, kad pasaulyje likę vos daugiau nei 600 noraginių vėžlių, ir per artimiausius 10–15 metų jie gali išnykti iš viso.

LAPINIS CHAMELEONAS

MAŽIAUSIAS PASAULYJE Mokslinis šio mažylio vardas brookesia micra. Tik 2012 m. atrastas driežas yra pats mažiausias chameleonas ir vienas iš mažiausių žinomų roplių pasaulyje. Suaugęs chameleonas nuo snukučio iki uodegos yra vos 29 mm ilgio ir gali tilpti ant tavo piršto galiuko. Lapinis chameleonas yra mažiausia iš keturių naujai rastų miniatiūrinių chameleonų rūšių. Mokslininkai mano, kad, sumažėdamos iki tokio dydžio, gyvūnų rūšys prisitaiko prie sunkių salos gyvenimo sąlygų – maisto trūkumo. Beje, mažyliai chameleonai gyvena labai trumpai – vos kelis mėnesius. Jie yra trumpiausiai gyvenantys keturkojai pasaulyje.

MADAGASKARINĖ MĖLYNOJI GEGUTĖ

VIENINTELĖ PASAULYJE Šis mėlynas paukštis su beplunksniais odos plotais apie akis gyvena tik Madagaskare. Madagaskarinė mėlynoji gegutė taip pat yra nykstančių pasaulio gyvūnų sąraše, nes ją labai mėgsta paukščių medžiotojai. Ji padeda vienintelį kiaušinį gerai paslėptame lizde krūmynuose miško glūdumoje.

Nuo 1999-ųjų iki 2010-ųjų Madagaskare buvo rasta 615 naujų gyvūnų rūšių. Tarp jų ir šis plokščiauodegis driežas, apsimetantis medžio žieve, atrastas 2004-aisiais. Iš kitų atradimų – permatoma medvarlė, Berto pelinis lemūras (sveria 30 g ir užauga vos 10 cm ilgio), ilganosis chameleonas, chameleonas-rokeris (taip pavadintas dėl nepaprastai ryškių snukutį puošiančių dėmių). Daugeliui naujai rastų rūšių gresia pavojus išnykti, nes Madagaskare sparčiai kertami miškai ir gyvūnai nebeturi kur gyventi.

VIENINTELIS PASAULYJE

KATINIS LEMŪRAS

Tik Madagaskare gyvena lemūrai – beždžionių ir žmogbeždžionių giminaičiai. Yra daugiau nei 30 lemūrų rūšių. Mažiausias iš jų sveria vos 30 gramų ir lengvai tilptų tau į delną, o didžiausias – 9 kilogramus. Lemūrai yra sparčiausiai nykstantys žemės gyvūnai, nes naikinamos vietos, kuriose jiems patinka gyventi. Iš paveikslėlių ar zoologijos sodų turbūt geriausiai pažįsti katinį lemūrą – gražuolį dryžuota uodega. Kai kovoja dėl patelės dėmesio, šie lemūrai stengiasi kuo stipriau pasmirsti: užsilašina ant uodegos kvapiųjų skysčių ir suka ją ratu. Tas patinas, kuris labiau smirda, yra stipresnis.

VIENINTELIS PASAULYJE Tenrekai – Madagaskare gyvenantys žinduoliai, panašūs į ežius, kirstukus, peles ir net ūdras. Kad ir labai tolimi ežių giminaičiai, jie taip pat turi spyglius, kuriais gąsdina užpuolikus. Štai mažasis dryžuotasis tenrekas nuo priešų ginasi pašiaušęs savo spygliukus nugaroje ir apie apykaklę. Drąsiai nuleidęs galvą mažylis kerta spygliais užpuolikui į nosį. Dryžuotasis tenrekas yra vienintelis svirpiantis žinduolis (paprastai tokius garsus leidžia vabzdžiai arba gyvatės).

DRYŽUOTASIS TENREKAS

KURIAM ŠIŲ GYVŪNŲ GIMININGA FOSA: B. A.

Australija yra pats mažiausias pasaulio žemynas, skalaujamas Indijos ir Ramiojo vandenyno bangų. Gyvūnų mėgėjai šį žemyną puikiai žino kaip kengūrų, koalų ir tokių keistuolių kaip ančiasnapis ir echidna tėvynę.

Iš gausybės Australijoje gyvenančių gyvūnų rūšių dauguma yra būdingi tik šiam žemynui – jų nerasi niekur kitur. Mokslininkai mano, kad taip yra dėl to, jog Australija labai seniai atsiskyrė nuo kitų žemynų, todėl buvo daug laiko atsirasti unikaliam (vieninteliam pasaulyje) gyvūnijos ir augalijos pasauliui. Beje, šis žemynas nėra labai draugiškas neatsargiems turistams, nes jame gyvena daugybė nuodingų gyvūnų – nuo vorų ir skorpionų iki moliuskų ir ančiasnapių. Australijoje nuodingųjų gyvačių yra daugiau nei nenuodingųjų. Vis dar nori ten nukeliauti? Pasiruošk nuotykiams!

KOALA

21 EMU

DIDŽIAUSIAS AUSTRALIJOJE Emu yra besparnis didžiausias Australijos paukštis, pasaulyje dydžiu nusileidžiantis tik stručiui, artimam emu giminaičiui. Emu gali užaugti iki 2 metrų, o ilgos kojos jam leidžia žengti beveik trijų metrų pločio žingsniais. Jeigu gulėtum tu ir tavo mažasis brolis vienas paskui kitą, emu jus peržengtų nė neužkliudęs! Šie paukščiai yra labai ištvermingi: jie gali ilgai išbūti nevalgę, ieškodami maisto nukeliauja ilgus atstumus, o prireikus bėga iki 50 km/h greičiu. Emu mėgsta vandenį – laimingi sėdi balose ir netgi plaukia! Šie paukščiai labai smalsūs, jiems patinka stebėti žmones ir gyvūnus. Nuo priešų ginasi kojomis, kurios yra tokios stiprios, kad gali suplėšyti vielinių tvorų tinklą. Emu patinėliai – labai rūpestingi tėčiai. Jie patys peri kiaušinius ir per tą laiką nieko nevalgo.

Triušinis bandikutas, arba bilbis, – tai dar vienas Australijos keistuolis. Ilgaausis sterblinis gyvūnėlis čia laikomas Velykų simboliu. Savo ilgu snukučiu bandikutai gaudo skruzdes ir vabzdžius, o juos pačius medžioja vietiniai Australijos gyventojai – aborigenai. Triušiniai bandikutai medžioja naktimis, o dieną miega viename iš daugelio savo urvelių (vienas bandikutas išsirausia iki 12 urvelių!).

VIENINTELĖ PASAULYJE Tik Australijoje gyvena raudonosios kengūros – pačios didžiausios iš sterblinių gyvūnų. Sterbliniai, atsivedę vaikus, juos kurį laiką augina savo sterblėje ant pilvo. Raudonosios kengūros jauniklis pradžioje būna ne didesnis už vyšnią. Vos tik gimęs mažylis įropoja į sterblę ir nesirodo iš ten du mėnesius. Vėliau jau paūgėjęs jauniklis slepiasi sterblėje, kol užauga tiek, kad nebetelpa, maždaug iki 8 mėnesių. Raudonosios kengūros gali šuoliuoti iki 35 km per valandą greičiu ir vienu šuoliu nušokti net 8 metrus. Kengūros gali pašokti į orą net 6 metrus. Jei tu taip mokėtum, galėtum visada grįžti namo per balkoną.

RAUDONOJI KENGŪRA

Australijoje gyvena keturios skraidančiųjų lapių rūšys. Jau pagalvojai, kad Australijos rudakailės ilgauodegės gali skraidyti? Visai ne! Taip vadinami didžiausi pasaulio šikšnosparniai. Skraidančiosios lapės minta vaisiais ir nektaru, todėl gamta be jų neišsiverstų: šie šikšnosparniai apdulkina žydinčius medžius. Skraidančiųjų lapių sparnų skersmuo yra 1 metras, o per naktį jos gali nuskristi net iki 80 kilometrų, ieškodamos maisto. Beje, posakis „aklas kaip šikšnosparnis“ kalbant apie skraidančiąsias lapes visai netinka – jos puikiai mato ir užuodžia.

ANČIASNAPIS

24 KEISČIAUSIAS PASAULYJE Ančiasnapis yra toks keistas, kad pirmieji jo tyrėjai iš pradžių manė, jog kažkas pajuokavo ir pakišo jiems netikrą padarą. Ančiasnapis atrodo taip, lyg kas nors būtų sulipdęs gyvūną iš anties (snapas ir kojos), bebro (uodega) ir ūdros (kūnas ir kailis). Negana to, ančiasnapių patinėliai dar ir nuodingi! Ant užpakalinių kojų jie turi dyglius, kuriais nukauna priešus. Dar viena ančiasnapio keistenybė – šie žinduoliai deda kiaušinius. Pupelės dydžio jaunikliai (patelės padeda vieną arba du kiaušinius) išsirita visiški bejėgiai. Mamos juos šildo ir globoja bent keturis mėnesius.

DIDŽIAUSIAS AUSTRALIJOJE

ARANAS GIGANTINIS V

Gigantinis varanas – tai didžiausias Australijos driežas, galintis užaugti daugiau nei 2 metrai. Nors atrodo labai negražus ir jau tikrai ne grakštus, šis driežas labai greitas ir ištvermingas. Varanai yra labai protingi, turi puikų regėjimą ir klausą, yra išmanūs medžiotojai. Be to, varanai yra vieninteliai iš driežų, kurie gali nepavargdami bėgti gana didelį atstumą. Gigantinis varanas gali bėgti daugiau kaip 30 km/h greičiu ir yra vienas iš greičiausių roplių pasaulyje.

VIENINTELĖ PASAULYJE Pirmiausia turi sužinoti, kad koala yra visai ne meškiukas, o sterblinis žinduolis. Vardas „koala“ reiškia „žvėris, kuris negeria“, ir tai yra beveik teisybė. Koala beveik visą gyvenimą praleidžia eukaliptuose, ėsdama eukaliptų lapus (iš jų ir gauna beveik visą reikalingą drėgmę) ir miegodama (koalos miega iki 18 valandų per parą). Per dieną koala suėda apie kilogramą lapų; maža to – jų atsargas šie mieli gyvūnėliai laiko žanduose (o jei kartais išalks?). Dėl eukaliptų lapų koalos ir ypatingai kvepia – panašiai kaip saldainiai nuo gerklės skausmo. Jauniklį sterblėje koala nešioja, iki šiam sueina 6 mėnesiai. Išlipęs iš sterblės jauniklis užsikrausto mamai ant nugaros arba kybo apsikabinęs jos kaklą ir iki pat pirmojo gimtadienio visur keliauja kartu.

25 KOALA

Australijos pietiniuose krantuose peri mažučiai mėlynieji pingvinai, dar vadinami pingvinais fėjomis. Pingvinai fėjos – patys mažiausi iš pingvinų. Suaugusio pingvino ūgis yra vos 40 cm, o jis sveria vos 1 kilogramą (triskart mažiau nei tavo katė). Šie paukščiai ypatingi ir tuo, kad moka „šnekėti“ ir bartis įvairiausiais balsais, perduodami savo draugams naujienas apie įdomius patinėlius ir pateles, grobį ir pavojų. Pingvinams fėjoms kol kas negresia išnykimas, nors juos mėgsta rykliai, ruoniai ir žuvėdros. Neseniai kai kurie pingvinai buvo aprengti vilnoniais megztinukais – išsiliejus naftai teko saugoti juos nuo kenksmingo poveikio.

DINGAS

26 DIDŽIAUSIAS AUSTRALIJOJE Dingas yra didžiausias Australijos sausumos plėšrūnas. Šis laukinis šunų giminaitis, nors laikomas Australijos simboliu, gyvena ir Pietryčių Azijoje, ir aplink Australiją esančiose salose. Dingai gyvena po vieną arba gaujomis, medžiodami nukeliauja didžiulius atstumus, o tarpusavyje bendrauja vilkiškais stūgavimais. Dingai neišrankūs medžiotojai – jiems tinka triušiai, graužikai, driežai ir paukščiai. Kartais dėl įvairovės laukiniai šunys paskanauja ir vaisių ar augalų. Šiandien Australijoje dingų yra tikriausiai daugiau nei tada, kai į salą pirmą kartą atsikraustė europiečiai (prieš šiek tiek daugiau nei 400 metų).

APIO, KAS BENDRO TARP ANČIASN U: APYKAKLĖTOJO DRIEŽO IR EM A. Jie visi nuodingi. B. Jie visi deda kiaušinius. C. Jie visi mėgsta maudytis.

Australijos keistuolių būrį puikiai papildo apykaklėtasis driežas. Jeigu nori pamatyti visą jo grožį, turi jį įerzinti. Tada driežas išpučia apie kaklą esančią odos raukšlę – apykaklę, išžioja geltoną burną ir šnypščia. Jei priešas neišsigąsta, driežas pats deda į kojas ir lekia link artimiausio medžio pasislėpti. Šie driežai gali užaugti maždaug metro ilgio ir sverti apie pusę kilogramo. Labiausiai mėgsta užkandžiauti vorais, skruzdėlėmis, mažais driežiukais ir žinduoliais. Apykaklėtojo driežo šeima labai gausi – patelė požeminiame lizde padeda nuo 8 iki 23 mažučių kiaušinukų, iš kurių išsiritę apykaklėtieji driežiukai jau moka šnypšti ir skleisti savo apykaklę.

27 KUKABARA

VIENINTELĖ PASAULYJE Kukabaros – gražūs raibi paukšteliai ilgu snapu. Paprastesnis šio, ant Australijos monetos pavaizduoto, paukščio vardas – besijuokiantis tulžys. Tokį vardą jis gavo dėl savo balso, panašaus į pamišėlio juoką. Kukabaros mėgsta susirinkusios krūmuose triukšmauti ir užkandžiauti vabaliukais ir ropliukais. Per gyvenimą jos susiranda tik vieną partnerį. Tuščiaviduriame medžio kamiene įkurtame lizde kukabariukus prižiūri visa šeima – tėtis, mama, vyresnieji broliukai ir sesytės.

NUODINGIAUSIAS PASAULYJE Nuodingiausia pasaulyje gyvatė – žemyninis taipanas – gyvena tik Australijoje. Jos nuodai tokie stiprūs, kad jų užtektų nužudyti 100 suaugusių vyrų ir 250 tūkst. pelių. Laimei, žmonėms taipanas ne toks pavojingas, kaip pelėms (jos yra mėgstamas taipanų maistas). Nors ir labai nuodinga, ši gyvatė yra baikšti ir greičiau jau slepiasi pamačiusi žmogų, nei jį puola. Taipanai įdomūs tuo, kad skirtingais metų laikais yra skirtingų spalvų – nuo smėlinės vasarą iki tamsiai rudos žiemą. Taip gyvatės reguliuoja savo kūno temperatūrą.

ŽEMYNINIS TAIPANAS

Rožinė kakadu, paplitusi visoje Australijoje, yra drąsi ir triukšminga papūga. Kai lyja, rožinės kakadu mėgsta kabėti žemyn galva ir išskleistais sparnais gaudyti lietaus lašus.

KEISČIAUSIAS PASAULYJE Pilkos spalvos didieji lyrauodegiai būtų visai neįspūdingi, jei ne puošni uodega, kuria didžiuojasi jų patinėliai. Uodegos ilgis yra daugiau nei pusė metro, o ją gaubia dvi lyros formos plunksnos. Norėdamas sužavėti patelę, lyrauodegis išskleidžia savo uodegą ir pradeda koncertą. Visame pasaulyje šie paukščiai garsūs tuo, kad moka pamėgdžioti iki 20 paukščių rūšių ir kitus gamtoje girdimus ar žmogaus kuriamus garsus (automobilio sireną, pjūklą, fotoaparato užsklandą, tavo mėgstamą grupę...). Kitus paukščius lyrauodegiai mėgdžioja taip sėkmingai, kad kartais net prisišaukia ne savo rūšies pateles!

DIDYSIS LYRAUODEGIS

ECHIDNA

30 KEISČIAUSIA PASAULYJE Echidna yra dar viena Australijos keistuolė, panaši į spygliuotą kamuoliuką. Ištįsusio snukio galiuku jos užuodžia savo mėgstamiausią maistą – skruzdėles ir termitus, o ilgu lipniu liežuviu juos iškrapšto iš slėptuvių. Mokslininkai mano, kad echidna ne tik puikiai užuodžia, bet ir yra vienintelis sausumos gyvūnas, galintis jausti elektromagnetines bangas, kurias skleidžia visi gyvi padarai. Šias bangas jaučia rykliai ir rajos. Echidnos, kaip ir ančiasnapiai, deda kiaušinius, o išsiritusius jauniklius maitina pienu.

Pasaulio užkampis – tinkama vieta ypatingai gyvūnijai atsirasti. Naujoji Zelandija įdomi tuo, kad čia gyvena daugybė niekur nematytų paukščių rūšių, o vieninteliai žinduoliai ilgą laiką buvo tik šikšnosparniai. Užtat sraigių čia – net 1 000 rūšių! Beje, šioje žemėje, skirtingai nei Australijoje, visiškai nėra gyvačių ir gyvena vienintelis nuodingas gyvūnas – juodajai našlei giminingas voras. Tiesa, pats įprasčiausias Naujosios Zelandijos gyvūnas yra avis. Jų čia yra 55 milijonai – 15 kartų daugiau nei žmonių.

Naujoji Zelandija – tai derlinga kalnuota salų grupė Ramiajame vandenyne pusantro tūkstančio kilometrų atstumu nuo Australijos ir kitų žemių. Dėl nuošalumo ši sala išliko negyvenama ilgiau nei kitos pasaulio vietos. Na, o pirmasis europietis Naująją Zelandiją pamatė visai neseniai – mažiau nei prieš 400 metų. Šios šalies gamta – viena iš gražiausių pasaulyje (jei netiki, dar kartą pasižiūrėk „Žiedų valdovą“ – visos serijos filmuotos Naujojoje Zelandijoje).

NAUJOSIOS ZELANDIJOS TUJUS

Naujojoje Zelandijoje neskraidančių paukščių pamatysi daugiau nei bet kurioje kitoje žemės vietoje. Kiviai, takašės, vekos, pingvinai ir net pelėdinė papūga kakapo – vienintelė neskraidanti pasaulio papūga... Tiek daug besparnių paukščių rūšių čia atsirado dėl to, kad Naujojoje Zelandijoje ilgą laiką nebuvo žinduolių plėšrūnų. Besparniai paukščiai gyveno taikiai ir laimingai, kol atsikraustė žmonės, o su jais – žiurkės, šeškai, žebenkštys, katės ir kiti plėšrūnai. Išskirtinis Naujosios Zelandijos paukščių bruožas – itin stiprus kvapas. Kiviai kvepia amoniaku, o kakapo papūgos – priplėkusia sena skrynia. Aišku, stiprus kvapas lengvai privilioja plėšrūnus. Jau išnyko 43 tik Naujajai Zelandijai būdingų paukščių rūšys.

VIENINTELĖ PASAULYJE

NAUJOSIOS ZELANDIJOS SAKALAS

31 GREIČIAUSIAS NAUJOJOJE ZELANDIJOJE Naujosios Zelandijos sakalas yra vienintelis Naujajai Zelandijai būdingas plėšrusis paukštis. Jis gali skristi iki 100 kilometrų per valandą greičiu, pagauti net ir greičiausiai nuo jo skuodžiančią auką. Nors ir nedideli, šie paukščiai yra labai plėšrūs – nesibaimina grobio, net jei šis didesnis už juos pačius. Naujosios Zelandijos sakalai labai atkakliai gina savo lizdą – puola žmones, šunis ir kitus įsibrovėlius, jei tik pajunta, kad jų mažyliams gresia pavojus.

Kėja – vienintelė kalnų papūga pasaulyje. Tačiau ji geriausiai žinoma ne dėl to, o dėl savo charakterio. Naujosios Zelandijos turistai yra nuolatinės šių smalsių, protingų ir drąsių paukščių aukos. Kėjos domisi viskuo, nuo kalnų laipiojimo batų iki automobilių antenų, vagia maistą, įdomius daiktus, o kartą, sako, pavogė vieno turisto pasą! Kėjos užauga beveik pusės metro dydžio ir gali sverti maždaug kilogramą. Jų plunksnos išorėje yra alyvinės žalios spalvos, o vidinėje sparnų pusėje – oranžinės. Šios papūgos plėšrios – puola kitus paukščius, mažus gyvūnėlius ir net avis. Jos labai protingos – gali spręsti galvosūkius (išdėlioti daiktus tam tikra tvarka, kad gautų maisto) ir moka bendradarbiauti medžiodamos.

32 PAPŪGA KĖJA

Naujoji Zelandija – pasaulio pingvinų sostinė. Čia jauniklius perina 9 iš 16 žinomų pasaulio pingvinų rūšių, o dar keturių rūšių pingvinai yra nuolatiniai lankytojai. Čia pamatysi geltonakį pingviną – galbūt rečiausią pingviną pasaulyje. Manoma, kad yra likę apie 1 600 šių pingvinų porų. Pavojingiausias metas geltonakiams pingvinams – plunksnų metimo sezonas. Tris savaites pingvinas gyvena ant kranto ir maitinasi tik iš savo riebalų atsargų. Jei kas jį užpuola tuo metu, bejėgis paukštis negali pabėgti į vandenį.

SUNKIAUSIA PASAULYJE Vietiniai Naujosios Zelandijos gyventojai – maoriai – visus salos vabzdžius, panašius į žiogus ir svirplius, vadina vetomis. Yra per 70 vetų rūšių, o pačios didžiausios iš jų yra didžiosios vetos. Sunkiausio pasaulyje vabzdžio titulą iškovojusi didžioji veta buvo rasta 2011-aisiais. Rekordininkė svėrė 71 gramą – maždaug kaip trys pelės arba du žvirbliai. Vetos – dar viena ypač sena rūšis. Mokslininkai sako, kad per 200 milijonų metų jos ne ką tepasikeitė.

TAKAŠĖ SULTONVIŠTĖ

DIDŽIAUSIA PASAULYJE

Takašė (takahae maorių kalba reiškia „mėgstanti klajoti“) yra didžiausia iš vištelinių arba vandens vištų pasaulyje. Tiesa, su vandeniu šios vištelės nenori turėti nieko bendra – visaip vengia pelkių ir drėgnų žemių. Takašės užauga iki pusės metro ūgio ir gali sverti apytiksliai 4 kilogramus (užtektų didelei šeimai pamaitinti). Buvo manoma, kad šis paukštis išnykęs, kol gamtos tyrinėtojai jį vėl aptiko 1948-aisiais.

34 DIDŽIOJI VETA

MAŽIAUSIA NAUJOJOJE ZELANDIJOJE Žalioji pita užauga tik iki 8 centimetrų, o sveria vos 6 gramus. Lengvai tilptų tau į delną. Šie paukščiukai neištvermingi, todėl jų nepamatysi skrendant virš didesnės pievos ar lauko. Dažniausiai jie gyvena toje pačioje vietoje, keliauja nuo medžio prie medžio. Šių paukščiukų lizdo anga tokia siaura, kad kai grįžta namo daug prisivalgę, jie vos įsispraudžia į lizdą. Žaliųjų pitų čiulbėjimo žmogus negirdi.

35 ŽALIOJI PITA

KURIAME IŠ ŠIŲ KRAŠTŲ PINGVINAI NEGYVENA: A. Antarktidoje. B. Australijoje. C. Galapaguose. D. Čilėje. E. Šiaurės ašigalyje.

„Negali būti“, – pasakė mokslininkai, pirmą kartą pamatę kivį 1813-aisiais. Koks paukštis turi katės ūsus, šnerves ilgo lenkto snapo gale ir gyvena urvuose kaip koks kurmis?! Kivis net sparnų neturi, tik juokingas 2,5 cm ilgio ataugėles, paslėptas po tankiomis plunksnomis, panašiomis į kailį. Kiviai – stručio giminaičiai – yra keisčiausi ir mylimiausi Naujosios Zelandijos paukščiai. Jų atvaizdus pamatysi ant šios šalies monetų ir pašto ženklų, o už akių ir patys vietiniai vadinami kiviais. Kiviai – naktiniai paukščiai, naktį matantys geriau nei dieną, turintys puikią uoslę ir klausą, ir stiprias kojas, kurios jiems leidžia greitai pasprukti. Šie paukščiai tylūs kaip pelės ir labai drovūs. Vidutinės vištos dydžio kiviai – rekordininkai tarp paukščių pagal kiaušinių dydį. Patelė padeda kiaušinį, kuris sveria ketvirtadalį tiek, kiek ji pati! Jei stručiai dėtų tokius kiaušinius, šie svertų 34 kilogramus.

TUATARA

36 VIENINTELĖ PASAULYJE Tuatara yra tiesioginis dinozaurų palikuonis, vienintelis išgyvenęs meteoritų liūtį, kuri, manoma, nušlavė milžiniškus driežus nuo žemės paviršiaus. Tuatara atrodo lygiai taip pat, kaip prieš 200 milijonų metų. O tik ką išsiritę iš kiaušinių tuatariukai turi ir trečiąją akį pakaušyje, kuri vėliau pasidengia žvynais. Daugiau nei šimtą metų galinčio gyventi driežo organizmas viską daro lėtai: lėta jo medžiagų apykaita, patelės deda kiaušinius tik kas ketverius metus, o jaunikliams išsiristi prireikia pusantrų metų. Beje, klimato atšilimas tuataroms gali būti mirtinai pavojingas: kai oro temperatūra pasiekia 22 laipsnius, iš kiaušinio išsirita patinėlis. Kuo lauke šilčiau, tuo mažiau išsirita tuatarų patelių. Tad mokslininkai labai bijo, kad seniausias žemės gyvūnas gali tapti tik prisiminimu.

Tasmanija – 26-oji pagal dydį pasaulio sala – yra vadinama gamtos prieglobsčiu dėl beveik nesugadinto savo gamtovaizdžio. Australijos sandraugai priklausanti sala yra 364 km ilgio nuo šiauriausio iki piečiausio taško ir 306 km nuo rytų iki vakarų. Ekskursijai po šią gražią šalį pakaktų poros dienų!

TASMANIJOS VELNIAS

Pusę salos ploto sudaro rezervatai, nacionaliniai parkai ir į pasaulio paveldą įtrauktos vietos. Todėl čia yra išlikusios ir klesti net ir tos gyvūnų rūšys, kurios beveik išnyko Australijoje: triušinis bandikutas, viverinė sterbliakiaunė, filanderis. Tasmanijoje gyvena ir vienas iš seniausių pasaulio vorų – urvinis voras. Gyvenantis ilgiau nei 20 metų voras mezga metro skersmens tinklus, o jo kojos ilgesnės nei tavo sprindis. Artimiausią šio voro giminaitį surastum Čilėje.

KURIO IŠ TASMANIJOS GYVŪNŲ GIMINAITĖ PAVAIZDUOTA NUOTRAUKOJE: A. Tasmanijos velnio. B. Urvinio voro. C. Filanderio.

Tasmanijoje, kaip ir kitose aplink Australiją esančiose salose, svarbią vietą užima sterbliniai gyvūnai. Sterbles čia turi kone visi – nuo voverių iki pelių ir žiurkių. Rusvapilvis filanderis – vienas iš keistųjų sterblinių, kurių nerasi niekur kitur žemėje. Mažasis kengūrų giminaitis filanderis gali užaugti maždaug 1 m 20 cm (tikriausiai jau jį praaugai?). Jis turi tankų kailį, trumpesnę uodegą nei kengūros ir, aišku, nėra toks puikus šuolininkas. Šis drovus gyvūnėlis dieną tūno miško tankmėje, o naktį išlenda pasiganyti ir pagraužti žalumos.

LNIAS

TASMANIJOS VE

VIENINTELIS IR DIDŽIAUSIAS PASAULYJE Šio gyvūno vardas atitinka jo charakterį – bjaurus kaip velnias. Tasmanijos velniai yra didžiausi iš sterblinių plėšrūnų (užauga iki 79 cm, gali sverti iki 12 kilogramų) ir ėda visokią mėsą (driežus, gyvates, paukščiukus, graužikus), kokią tik gali rasti. Beje, savo grobį velniai suėda iki pat paskutinio plauko – su visais gaurais, kaulais ir nagais. Kai kas nors bando iš Tasmanijos velnio atimti maistą, šis kanda priešui į snukį ir labai aršiai ginasi. Be to, kaip ir dera velniui, šis gyvūnas turi labai bjaurų balsą.

MAŽIAUSIAS PASAULYJE Tasmaninis miegapelinis kuskusas – tai pati mažiausia sterblinė žiurkė (oposumas) pasaulyje. Ji siekia vos 6 centimetrus ir sveria 7 gramus! Miegapeliniai kuskusai sukasi lizdus medžiuose ir minta vabzdžiais ir graužikais (kažin, kur jie randa dar mažesnių už save?). Sunkiausia šiems gyvūnėliams yra žiemą. Jų maži kūneliai gana greitai išgarina šilumą. Nykštukiniai oposumai turi sprendimą – kartkartėmis jie kelioms dienoms užmiega. Tada mažylių medžiagų apykaita sulėtėja, o kūno temperatūra pasidaro beveik tokia pat žema, kaip ir aplinkos. Taip kuskusai ištveria žiemą.

TASMANINIS MIEGAPELINIS KUSKUSAS

Antroji pagal dydį pasaulio sala, esanti Ramiajame vandenyne Australijos pietuose, mokslininkams kelia begalinį susižavėjimą. „Čia tiek daug gyvūnų rūšių, kad ją galima laikyti žemynu“, – kartoja jie ir vis skaičiuoja naujai atrastas gyvūnų rūšis.

Štai per 10 metų nuo 1998-ųjų iki 2008-ųjų Naujojoje Gvinėjoje ir gretimuose vandenyse buvo atrasta daugiau nei 1 000 naujų gyvūnų. Tačiau mokslininkai mano, kad dar liko neatrasti maždaug 200 tūkstančių vabzdžių ir daugiau nei 650 paukščių. Tikriausiai užtruks ne vieną dešimtmetį jų beieškodami... Gražioje tropikų saloje gyvena palyginti nedaug žmonių, tačiau jie kalba net 1 000 skirtingų kalbų! Gana sudėtingas kraštas turistams.

DIDYSIS ROJAUS PAUKŠTIS

Kazuarai yra treti pagal dydį pasaulyje ir patys didžiausi miške gyvenantys paukščiai. Panašūs į stručius kazuarai gali užaugti iki 1 m 50 cm (tavo ūgis, ar ne?) ir sverti 57 kilogramus (truputį daugiau nei tu...). Šie neskraidantys paukščiai yra puikūs bėgikai – gali pasiekti 50 km per valandą greitį. Tai – labai agresyvūs paukščiai, kartais puola net žmones. Kazuarai yra rekordininkai ir kitoje srityje – jų balsas yra pats žemiausias iš paukščių. Įspūdingas kazuaro riaumojimas panašus į tuos, kuriuos girdėjai filmuose apie dinozaurus. Mokslininkai mano, kad tokį stiprų garsą kazuarai išleidžia padedami savo raginio šalmo, galbūt, panašiai kaip ir kai kurie dinozaurai. Naujojoje Gvinėjoje gyvena visos trys kazuarų rūšys: pietinis, nykštukinis ir šiaurinis kazuaras.

GŪRA

MEDLAIPĖ KEN

VIENINTELĖ PASAULYJE Medlaipės kengūros gyvena tik drėgnuose atogrąžų Australijos ir Naujosios Gvinėjos miškuose. Naujojoje Gvinėjoje gyvena šešios iš 10 medlaipių kengūrų rūšių. Didžiąją savo gyvenimo dalį šios kengūros praleidžia medžiuose, valgydamos jų lapus, pagrauždamos žievelių ir kerpių. Primena koalas, ar ne? Tačiau koalos jokiu būdu negalėtų taip šokinėti – medlaipė kengūra lengvai nušoktų nuo penkiaaukščio!

DIDŽIAUSIAS PASAULYJE Karalienės Aleksandros paukščiasparnis drugys, plasnojantis sparnais aukštai danguje, panašesnis į paukštį nei į drugelį. Įsivaizduok: jo sparnų skersmuo gali būti iki 30 cm (beveik uždengtų tavo kompiuterio klaviatūrą), kūnelio ilgis – 8 cm, o svoris – 12 gramų. Ne drugelis, o beveik visa kregždutė! Karalienės Aleksandros paukščiasparniai gali skristi iki 5 km per valandą greičiu. Naujojoje Gvinėjoje gyvena ir antra pagal dydį drugelių rūšis – Galijotas paukščiasparnis.

KARALIENĖS ALEKSANDROS PAUKŠČIASPARNIS DRUGYS

LIJOS, ATSPĖK, KOKIE AUSTRA OS, IR NAUJOSIOS ZELANDIJ GYVŪNAI NAUJOSIOS GVINĖJOS PADĖS PO ČIA PAVAIZDUOTI? TAU ŠYTI PAVADINIMAI NUOTRAUKOMIS PARA IS. SUMAIŠYTOMIS RAIDĖM

VIKIS

HEDNICA

JOSURA KAIPŠTUS

DELFINARIS

KARŪNUOTASIS KARVELIS

41 30

GIPVINANS JAFĖ

VIENINTELIS PASAULYJE Rojaus paukščio atvaizdas yra ant Papua Naujosios Gvinėjos vėliavos – čia jis labai mylimas. Iš viso yra per 60 rojaus paukščių rūšių ir visi jų atstovai – nepaprastai gražūs. Rojaus paukščiai puikuojasi spalvingomis plunksnomis ir pačiais įvairiausiais jų deriniais: vieni turi puošnias ilgaplunksnes apykakles, kiti – neprilygstamo ilgio uodegas, treti – puošnią krūtinę, ketvirti – plunksnų karūną ant galvos... Kai patinėlis siekia privilioti patelę, jis stengiasi pademonstruoti visą savo grožį. Valandų valandas rojaus paukščiai šoka, pozuoja ir stengiasi pasirodyti. Tai – nuostabus reginys ne tik rojaus paukščių patelėms, bet ir žmonėms. Didysis rojaus paukštis gali užaugti iki 43 cm ilgio.

DIDYSIS ROJAUS PAUKŠTIS

GAPŪPA ĖJAK

DIDŽIAUSIAS PASAULYJE Karūnuotieji karveliai yra patys didžiausi pasaulio karveliai. Jie gali užaugti iki 75 cm ir sverti apie 3 kilogramus (kaip didoka višta). Aišku, skirtingai nei vištos, karūnuotieji karveliai skraido – jų sparnų ilgis tik šiek tiek mažesnis nei pusė metro. Turbūt geriausiai žinomas iš jų yra karalienės Viktorijos karūnuotasis karvelis, taip pavadintas Didžiosios Britanijos karalienės garbei. Jis mėlynai violetinis su puošnia plunksnų karūna. Nors ir pats populiariausias iš nelaisvėje laikomų karūnuotųjų karvelių, šis paukštis laisvėje aptinkamas ypač retai.

BALTALŪPĖ MEDVARLĖ

DIDŽIAUSIA PASAULYJE Baltalūpė medvarlė kartais vadinama tiesiog milžine medvarle, nes tokia ir yra – ji gali užaugti iki 13 centimetrų! Didžiausia pasaulyje medvarlė tikrai nesiskundžia kompanija – Naujojoje Gvinėjoje gyvena 282 varlių rūšys. Mokslininkai mano, kad kai jas visas suskaičiuos, pasirodys, kad varlių yra dvigubai, jei ne trigubai daugiau. Baltalūpės medvarlės labai garsiai kvarkia, o kai yra dėl ko nors sunerimusios, miaukia panašiai kaip katės.

DIDŽIAUSIAS NAUJOJOJE GVINĖJOJE Iki pustrečio metro galinčio užaugti krokodilinio varano uodega sudaro maždaug du trečdalius jo kūno! Driežai ją naudoja pačiomis įvairiausiomis situacijomis: tam, kad įsikabintų ir išlaikytų pusiausvyrą lipdami į medžius, kovodami tarpusavyje. Ar žinojai, kad varanai yra vieninteliai driežai, kurie turi dvišaką liežuvį, kaip ir gyvatės? Medžiojant jis padeda tiksliau nustatyti, kurioje vietoje slepiasi auka. Krokodilinių varanų dantys, skirtingai nei kitų, yra plokšti – jais lengviau atkąsti mėsą. Krokodiliniai varanai yra vieni iš pačių didžiausių pasaulio driežų.

KROKODILINIS VARANAS

Naujojoje Gvinėjoje gyvena beveik 800 paukščių rūšių. Be kazuarų ir rojaus paukščių, čia aptiksi ir papuasinį ragasnapį, įžymų savo leidžiamais garsais: skrendant jo sparnai taip garsiai plaka, lyg pro šalį važiuotų traukinys, o balsu jis gali garsiai niurnėti, niurzgėti ir juoktis. Naujojoje Gvinėjoje gyvena ir pačios mažiausios pasaulyje nykštukinės papūgos. Tačiau turbūt pats įdomiausias šios salos paukštis yra pitohui – vienintelis pasaulyje toksiškas paukštis. Jo oda ir plunksnos padengtos nuodais, panašiais į toksiškų Pietų Amerikos lapalaipių varlių nuodus.

Azija – pats didžiausias ir pats įvairiausias iš visų pasaulio žemynų. Nuo Indonezijos iki pusiaujo salų, nuo Saudo Arabijos dykumų iki Sibiro taigos – gyvūnai čia tokie skirtingi, kad net sunku lyginti. Kad ir kaip ten būtų, visiems aišku, kokių gyvūnų Azijoje daugiausia – žmonių. Čia gyvena daugiau nei 4 milijardai žmonių, ir tai sudaro daugiau nei pusę viso pasaulio gyventojų.

Gyvūnų tyrinėtojams įdomiausia Azijos vieta yra pietvakarių Kinija. Pavyzdžiui, Himalajuose gyvena net 8 proc. visų pasaulio paukščių rūšių. Indokinija (pietų Kinija, Birma, Tailandas, Laosas, Vietnamas, Kambodža) taip pat yra tikras lobis mokslininkams. Šiose vietose gyvena apytiksliai 500 iš čia kilusių žinduolių rūšių, daugiau nei 1 300 paukščių, 500 roplių ir 300 varlių. Jau susikrovei daiktus į Azijos gyvūnų tyrinėjimo ekspediciją?

FILIPININIS ILGAKULNIS

VIENINTELIS PASAULYJE Laukinis dvikupris kupranugaris, dar vadinamas baktrianu, yra didesnis už savo giminaitį vienkuprį ir daug retesnis. Laisvėje šie kupranugariai gyvena tik Gobio dykumoje Mongolijoje ir Kinijoje. Jų gyvenimo sąlygos tikrai atšiaurios: vasarą dykumoje temperatūra gali pakilti iki 40 laipsnių, o žiemą – nukristi iki minus 20. Baktrianai gerai prisitaikę prie tokių gamtos išdaigų: storas kailis saugo nuo šalčio, dviejose kuprose kaupiamos riebalų, kurie prireikus gali pavirsti vandeniu, atsargos, nosies šnervės gali užsidaryti, kad neprilįstų smėlio, o akis saugo dvi tankių blakstienų eilės.

DVIKUPRIS KUPRANUGARIS

Ilgiausia pasaulio gyvatė – tinklinis pitonas – nenuodingas, tačiau pavojingas smauglys. Jis gali užaugti 10 metrų ilgio. Tiesa, sveria ne tiek daug, kaip anakonda (ją rasi Pietų Amerikoje), tačiau yra ganėtinai stiprus. Laimei, žmogus šiam pitonui per didelis grobis – jis vos nepaspringsta rydamas kiaulę ar ožką. Lyg Azijai būtų per mažai gyvačių, čia gyvena ir kitas smauglys – tigrinis pitonas. Dėl savo gražaus rašto jis labai dažnas zoologijos sodų gyventojas ir mėgstamas naminis gyvūnėlis. Nelaimei, šis pitonas gana tvirto charakterio, ir prastiems šeimininkams yra tekę sumokėti už blogą elgesį savo gyvybe.

SŪRIAVANDENIS KROKODILAS

46 DIDŽIAUSIAS PASAULYJE Sūriavandenis krokodilas gali užaugti iki 7 metrų ilgio, sverti 1 000 kg ir lengvai suvalgyti žmogų. Kai kurie sako, kad šis gyvūnas yra žmogui pats pavojingiausias. Laimei, Lietuvoje jie negyvena! Klastingi medžiotojai tyliai tūno po vandeniu palei krantą tykodami aukos. Kad ir kas pasirodo prie vandens: beždžionė, šernas ar vandens buivolas, jo laukia liūdnas galas. Krokodilas nusitempia grobį po vandeniu, paskandina ir tada suryja. Sūriavandeniai krokodilai ėda net ryklius! Jie ilgaamžiai gyvūnai – gali sulaukti ir 70-mečio.

BENGALINIS TIGRAS

DIDŽIAUSIAS PASAULYJE Bengalinis tigras, gyvenantis ir medžiojantis vienas, yra pati didžiausia pasaulio katė. Žemėje bengalinių tigrų liko nedaug. Juos medžioja dėl kailio ir dėl organų, kuriuos kinai naudoja savo vaistams. Dažniausiai aptinkami bengaliniai tigrai, gyvenantys Indijoje. Jie gali užaugti daugiau nei 3 metrus ir sverti apytiksliai 250 kg. Tigrai ištvermingi medžiotojai, gali nukeliauti daugybę kilometrų sekdami grobį. Jų letenos smūgis – mirtinas. Aukštoje žolėje tigrui pasislėpti lengva dėl dryžuoto kailio. Kiekvieno tigro kailis unikalus, antro tokio nėra.

VIENINTELĖ PASAULYJE Didžiosios pandos gyvena vienintelėje pasaulio vietoje (zoologijos sodas nesiskaito) – kalnuotuose Centrinės Kinijos regionuose. Būtent čia auga drėgni ir vėsūs bambukų miškai, o bambukus pandos labai mėgsta. Per dieną panda gali suėsti daugiau nei 12 kilogramų bambukų. Sėdėdama ir grauždama bambuką panda gali atrodyti labai rami ir nepaslanki, tačiau tai – tik apgaulė. Pandos puikiai laipioja medžiais ir plaukia.

DIDŽIOJI PANDA

Nors Himalajai yra aukščiausi pasaulio kalnai, tai negąsdina juose gyvenančių laukinių avių, jakų ir kitų kanopinių. Štai melsvoji Himalajų avis, arba bharal vietinių tarme, yra tikra alpinistė. Vasarą ji gali užkopti net į 4 kilometrų aukštį ir kyburiuoti ant uolų, lyg turėtų specialią kalnų įrangą. Jos priekinės kanopos gali išsiskėsti ir taip geriau prikibti prie uolos, smailūs nagai įsiterpia į pačius mažiausius įdubimus, o minkšti padai padeda neslysti. Himalajuose gyvena ir tikras rekordininkas – kalninis avinas, didžiausias iš laukinių avinų. Na, o pats žinomiausias Azijos kanopinis kalnų gyvūnas tikriausiai yra jakas. Šį stambų geraširdį gyvūną tibetiečiai jau seniai yra prijaukinę; iš jo taukų lieja žvakes ir vaškines figūrėles, iš pieno gamina sūrį, džiovintas išmatas naudoja kaip kurą. Jakai turi ilgiausius plaukus, lyginant su kitais tokio dydžio galvijais.

ORANGUTANGAS VIENINTELIS PASAULYJE Malajiečių kalba orangutango vardas reiškia „miško žmogus“. Iš tiesų, šie artimi žmogaus giminaičiai beveik visą laiką leidžia medžiuose. Tokiam gyvenimo būdui labai praverčia ilgos orangutangų rankos: jas ištiesus į šalis nuo kairės iki dešinės rankos pirštų galiukų susidaro net 2 metrai. Kai orangutangas stovi (jo ūgis maždaug 1 m 50 cm), jo rankos velkasi žeme. Šie protingi gyvūnai gyvena tik Indonezijos Sumatros ir Borneo salose. Orangutangai – didesni vienišiai palyginti su kitomis žmogbeždžionėmis. Keliaudami po mišką jie nuolat šūkčioja, kad kiti žinotų, kur jie yra, ir nesikištų į jų teritoriją ir reikalus. Orangutango šūksnį galima išgirsti net už 2 kilometrų.

DIDŽIAUSIAS PASAULYJE Komodo drakonas. Šis varanas yra pats didžiausias pasaulyje driežas – užauga iki 3 metrų, sveria iki 150 kilogramų. Tikras drakonas! Kaip ir dera drakonui, Komodo varanas ryja viską – nuo elnių, šernų iki jaučių ir žmonių. Trumpus atstumus jis gali bėgti net iki 20 km per valandą greičiu, o jei auką pasiveja ir jai įkanda – vakarienė garantuota. Komodo drakono seilėse veisiasi daugiau nei 50 rūšių bakterijų. Jos užnuodija aukos kraują ir ši miršta. Komodo drakonui tereikia kantriai palaukti.

KOMODO DRAKON A

KIANGAS

51 DIDŽIAUSIAS PASAULYJE Kiangas, gyvenantis Tibete, yra pats didžiausias iš laukinių asilų. Kiangas, maždaug tokio ūgio kaip ponis (apie 1 m 40 cm), yra labai greitas ir ištvermingas gyvūnas. Šie laukiniai asilėliai beveik niekada nevaikšto po vieną. Tam yra priežastis: kai kiangus užpuola vilkas, jie sustoja ratu krūtinėmis į priekį ir spiria plėšrūnui. Pamatę žmogų kiangai apsisuka ir pasižiūri pro nugarą. Tada atsisuka į priekį ir vėl apsisuka, ir pasižiūri. Taip eidami ratu jie po truputį priartėja, bet ne per arti... Kiangai niekada nebuvo prijaukinti.

Aukštai Kinijos kalnuose gyvena vienas iš gražiausių ir rečiausių kačių šeimos plėšrūnų – snieginis leopardas. Pilkakailis gražuolis turi storą kailį ir nuostabią ilgą uodegą, kuria prisidengia miegodamas šaltomis naktimis. Uodega snieginiam leopardui padeda išlaikyti ir pusiausvyrą. Šie stiprias kojas turintys grakštūs gyvūnai yra puikūs šuolininkai, vienu šuoliu galintys įveikti 15 metrų. Stiprūs ir pavojingi medžiotojai snieginiai leopardai lengvai sudoroja net triskart už save didesnį grobį. Nuo jų kenčia ir alpinistės Himalajų melsvosios avys, su kuriomis ką tik susipažinai.

OKYS

MALAJINIS L

MAŽIAUSIAS PASAULYJE Pietų Kinijos ir Rytų Indijos miškuose gyvenantis Malajinis lokys yra vos pusės didžiojo lokio dydžio. Ant krūtinės jis turi baltą arba geltoną lopą ir dėl to yra dar vadinamas saulės lokiu. Malajiniai lokiai gyvena medžiuose ir labai mėgsta medų. Medui laižyti šie lokiai turi neįprastai ilgą liežuvį. Malajinių lokių puiki uoslė ir labai ilgi nagai – iki 10 centimetrų. Jais jie perplėšia sutrūnijusį medžio kamieną, kad pasiektų kitą mėgstamą skanėstą – skruzdes. Lokių patelės labai švelnios mamos. Kai kada jos paima savo lokiukus ant priekinių letenų ir juos nešioja, stovėdamos ant užpakalinių.

PUOŠNIAUSIAS PASAULYJE Indijos povas – tai labai puošnus fazanas. Jo uodega sudaro daugiau nei pusę jo kūno, o išskleista nukąra į abi puses. Turkio mėlynumo, skaistaus geltonumo povo plunksnomis žavisi ne tik indai, kur povas laikomas nacionaliniu paukščiu, bet ir visas pasaulis. Jau tūkstančius metų povai auginami nelaisvėje. Beje, puošnias uodegas turi tik patinėliai – jas išskleidžia, kai nori patikti patelėms. Jiems neblogai sekasi: vienas povas dažniausiai turi kelias poves. Povas yra ir vienas iš didžiausių pasaulio skraidančių paukščių, jei sudedame jo didelių išskleistų sparnų ir uodegos ilgį.

INDIJOS POVAS

ILGIAUSIA PASAULYJE Karališkoji kobra yra ilgiausia pasaulio nuodinga gyvatė. Pusšešto metro ilgio gyvatė puldama gali pakilti trečdalį savo kūno ilgio nuo žemės ir pažiūrėti tiesiai suaugusiam žmogui į akis! Nuo jos išskleistų „sparnų“ ir baisaus šnypštimo kūnas nueina pagaugais. O visų baisiausia tai, kad karališkoji kobra yra viena iš nuodingiausiųjų pasaulyje – jos nuodų užtektų užmušti dvidešimčiai vyrų. Vienintelė paguoda, kad kobros drovios ir nepuola žmonių, jei nejunta pavojaus. Kobros gali misti gyvatėmis, nes joms nebaisūs kitų nuodai. Jos vienintelės iš visų gyvačių suka lizdus.

KARALIŠKOJI KOBRA

Pietryčių Azijoje gyvena ir skraidantysis lemūras, ko gero, netiksliausiai pavadintas pasaulio gyvūnas. Pirma, jis ne lemūras (lemūrai gyvena tik... Madagaskare, teisingai), antra – jis ne skraido, o sklendžia. Todėl mokslininkai labiau linkę šiuos gyvūnus vadinti kaguanais. Pasaulyje yra daugiau nei 60 sklandančių gyvūnų rūšių. Kaguanai iš jų – patys geriausi sklandytojai. Palyginti su kitais, šie gyvūnai turi pačias didžiausias sklandymo plėveles – jos eina nuo pat smakro iki letenėlių ir uodegos galiuko. Kaguanui užtenka pašokti į orą, išskleisti plėvelę ir jis jau sklendžia. 10 metrų šis gyvūnas gali įveikti per sekundę.

B. KURIS IŠ ŠIŲ GYVŪNŲ LABIAU UŽ VISKĄ MĖGSTA EUKALIPTŲ LAPUS?

VIENINTELIS PASAULYJE Kas kvepia spragintais kukurūzais, murkia kaip katinas ir turi uodegą, kuri yra tokio pat ilgio, kaip jo kūnas? Binturongas! Šis tik Pietų ir Pietryčių Azijoje gyvenantis gyvūnėlis dieną miega arba šildosi saulytėje, o naktį medžioja. Binturongai ėda viską – nuo vaisių iki smulkių graužikų. Paprastai drovūs šie gyvūnėliai gali būti pikti, jei reikia gintis. Tiesa, iš pradžių jie įžeidėją apšlapina, o jei grėsmė nesiliauja, binturongas į užpuoliką suleidžia savo stiprius dantis. Kai binturongas ilsisi, jis mėgsta rūpintis savimi – išsilaižyti ir išsipurtyti kailiuką, kasytis.

DŪMINIS LEOPARDAS

VIENINTELIS PASAULYJE

Palyginti su savo plėšrūnais broliais: tigru, leopardu, liūtu, dūminis leopardas yra tikras mažylis (užauga vos metro ilgio, sveria 22 kilogramus). Tačiau pirmasis įspūdis – apgaulingas. Lyginant su kūno mase, dūminiai leopardai turi didžiausius dantis iš visų kačių šeimos plėšrūnų. Todėl jie su malonumu medžioja elnius, šernus, beždžiones, paukščius ir viską, ką tik gali sugauti. Dūminiai leopardai yra puikūs akrobatai: medžiais laipioja geriausiai iš visų laukinių kačių, gali karoti žemyn galva įsikibę letenomis į šakas ir leistis žemyn kamienu galva į priekį kaip voverės.

BINTURONGAS

56 Pietryčių Azijos atogrąžų miškuose yra daugiau beždžionių nei kur nors kitur pasaulyje. Čia gyvena ir aukštas medžių viršūnes mėgstantys gibonai. Šias beždžiones retai pamatysi ant žemės, dažniau besisūpuojančias 50 metrų aukštyje arba skriejančias per mišką įspūdingu 45 kilometrų per valandą greičiu nuo medžio prie medžio. Gibonai vienu šuoliu gali įveikti 20 metrų atstumą. Jų paslaptis – ilgos rankos (gibono jos yra dvigubai ilgesnės nei kūnas). Ilgi riesti pirštai puikiausiai tinka įsikibti. Didžiausieji iš gibonų yra siamangai, ypatingi tuo, kad du jų kojų pirštai yra sujungti plėvele, be to, po smakru jie turi maišelį, kurį išpūsdami gali garsiai šaukti ir net dainuoti.

DIDŽIAUSIA AZIJOJE MĖLYNOJI ANTILOPĖ

Mėlynoji antilopė indiškai vadinama „nilgai“, arba „mėlynoji karvė“, yra didžiausia Azijos antilopė. Nors jos panašesnės į arklius, indai mėlynąsias antilopes, kaip ir karves, laiko šventomis. Beje, jos iš tiesų nėra labai mėlynos – patinėliai beveik juodi, o patelės rusvos. Ši antilopė gali užaugti 1 m 50 cm ūgio ir sverti 300 kilogramų. Šie didoki gyvūnai yra labai grakštūs: kai nori paragauti akacijų lapų, atsistoja ant užpakalinių kojų ir siekia tiek aukštai, kiek tik gali.

JAPONINĖ MAKAKA

VIENINTELĖ PASAULYJE Japoninės makakos, dar vadinamos sniego beždžionėmis, yra šiauriausiai gyvenantys primatai (išskyrus žmogų, kuris gali gyventi bet kur, jei tik turi šiltų drabužių ir karštos arbatos). Sniego beždžionės gyvena tik Centrinės Japonijos kalnuose. Nuo šalčio jas saugo storas kailis, o kai pasidaro visai nepakeliama, makakos sulipa į karštąsias versmes, kurių šiame regione gausu. Japoninės makakos – labai protingi gyvūnai. Jos nusiplauna maistą prieš valgydamos, žaidžia ridinėdamos sniego kamuolius. Be to, skirtinguose regionuose gyvenančios beždžionės „kalba“ skirtingomis tarmėmis!

PAPRASTASIS EURAZIJOS VILKAS

Aiškios biologinės, geografinės ribos tarp Azijos ir Europos nėra, todėl gana sudėtinga tam tikrus gyvūnus priskirti Europai, o kitus – Azijai. Pavyzdžiui, pilkasis vilkas ar rudasis lokys, kuriuos pažįsti iš pasakų, gyvena ir Europoje, ir Sibire.

Visas Europos žemynas yra gerokai į Šiaurę nuo pusiaujo, klimatas čia švelnesnis, o gyvūnų rūšių mažiau nei šiltesniuose kraštuose. Mūsų žemynas garsėja gėlavandenėmis žuvimis, o iš daugiau nei 500 paukščių rūšių, perinčių Europoje, beveik pusė iškeliauja žiemoti kitur.

Tik šiaurės šalyse gyvena tetervininiai paukščiai – tetervinai, kurtiniai, jerubės, žvyrės. Apaugę tankiomis plunksnomis iki pat padų, jie gerai prisitaikę prie snieguoto ir šalto klimato. Tetervinų patinai daug didesni už pateles ir gerokai puošnesni – turi raudonus antakius, juodas plunksnas ir uodegą, kuri dėl trumpesnių vidurinių plunksnų atrodo lyg įkirpta. Atėjus pavasariui patinėliai pateles vilioja išskleistomis uodegomis ir dainomis. Tetervinų viliotinis – ypatingas reginys. Gali susirinkti iki 150 paukščių, ir visi kaip įmanydami stengiasi pasirodyti kuo šauniau, kad patelė juos pasirinktų.

UPINIS BEBRAS

DIDŽIAUSIAS EUROPOJE Užaugantis iki 1 m ilgio ir galintis sverti iki 27 kg upinis bebras yra didžiausias Europos graužikas. Ilgais, nuolat augančiais oranžiniais dantimis bebrai yra vieninteliai gyvūnai, kurie gali keisti aplinką. Jie labai mėgsta ramius drumzlinus tvenkinius, todėl tokių prisidaro užtvenkdami upelius. Statybinius sugebėjimus bebrai išbando ir statydami sau iš šakų namus, kuriuos sutvirtina purvu. Į bebro rūmus galima patekti pro povandeninį įėjimą. Bebrai puikiai prisitaikę prie vandeninio gyvenimo būdo: jų užpakalinės kojos su plėvėmis, stora uodega tarnauja kaip vairas, kailis išteptas taukais tiek, kad nepraleidžia vandens, o akių vokai – permatomi kaip tavo baseino akinukai.

DIDŽIAUSIAS EUROPOJE Europoje rudasis lokys yra pats didžiausias plėšrūnas – jis gali užaugti aukštesnis už krepšininką (iki 2,5 metro) ir sverti maždaug 250 kg. Galinga lokio letena baigiasi 10 centimetrų ilgio nagais, o nasruose jis slepia 42 dantis. Tačiau net ir būdamas mirtinai pavojingas daugeliui gyvų padarų lokys mielai ėda riešutus, vaisius, uogas, lapus ir šaknis. Rudenį prieš užmigdamas žiemos miegu jis per dieną suėda apie 40 kilogramų maisto. Pavasarį prabudęs plėšrūnas sveria perpus mažiau nei prieš užmigdamas. Beje, lokys gali bėgti net iki 30 kilometrų per valandą greičiu. Stručio nepavytų, bet tokiam storuliui tai visai neblogai.

RUDASIS LOKYS

60 41

Voverės yra vienas iš labiausiai paplitusių žinduolių. Yra daugiau nei 200 voverių rūšių, kurios gyvena visuose žemynuose, išskyrus Australiją. Voverės turi keturis dantis, kurie, kaip ir visų graužikų, nuolat auga. Voverės puikiai mato ir turi stiprias letenėles, ypač tinkamas medžių gyventojoms, jų jautrūs ūsai padeda labai gerai susigaudyti aplinkoje. Europai būdingiausia iš mūsų žemyno kilusi paprastoji voverė. Apie ją pasakojama ir daugelio Šiaurės šalių legendose. Norvegijoje voverė nešiojo paskalas ir žinias gyvenimo medžiu aukštyn ir žemyn, Suomijoje švelnūs voverių kailiukai buvo naudojami vietoje pinigų. Deja, atvykėlė iš Amerikos pilkoji voverė po truputį užkariauja rudųjų žemes.

DIDŽIAUSIAS PASAULYJE Europiniai briedžiai yra didžiausi elninių šeimos žinduoliai. Juos lengva atpažinti iš milžiniškų ragų, tarp kurių galėtum laisvai atsigulti išsitiesęs (skersmuo gali siekti 1 m 80 cm). Su tokiais ragais briedžiams sunku rupšnoti žolę palenkus galvą, todėl jie dažniau skabo lapus ar kerpes nuo medžių kamienų. Jei mokėtų važiuoti dviračiu, briedžiai būtų puikūs triatlonininkai – jie greitai bėga (iki 56 km per valandą greičiu) ir puikiai plaukia. Po vandeniu briedis gali išbūti iki 30 sekundžių! Plačios briedžio kanopos žiemą veikia kaip sniegbačiai – padeda neįklimpti ir yra labai naudingos vaikštant po pelkes ir purvynus.

EUROPINIS BRIEDIS

LAPLANDINĖ PELĖDA

DIDŽIAUSIA PASAULYJE Laplandinė pelėda yra mažų gyvūnėlių siaubas. Ši, didžiausia pasaulyje, pelėda girdi menkiausią krebždesį po 60 centimetrų sniego sluoksniu 30 metrų atstumu. Pelėms ir kitiems nedideliems graužikams pilka gražuolė pelėda yra daug pavojingesnė nei lapė: ji visiškai tyliai priartėja prie aukos ir nagais ištraukia ją iš po saugaus sniego prieglobsčio. Tik šios pelėdos gali medžiodamos panerti tiek giliai į sniegą. Pelėdų patelės būna didesnės už patinus: jų ūgis siekia 72 cm, o sparnų skersmuo – apytiksliai 1 m 40 cm.

DIDŽIAUSIAS PASAULYJE Paprastasis ežys, kurį tikrai bent kartą matei miške, pievelėje ar bėgantį per kelią, yra pats didžiausias iš visų ežių. Ne tiek jau daug jų ir yra – vos 15 rūšių. Iš anglų kalbos išvertus ežio vardas reiškia „gyvatvorės paršelis“, nes jis mėgsta pasikasti po gyvatvore, ieškodamas maisto, o kasdamas tyliai kriuksi. Ežiukus labai mėgsta sodininkai, nes šie valgo vabzdžius. Be to, jie ne ką blogiau nei katinai medžioja peles. Nuo užpuolikų ežiai ginasi susiriesdami į kamuoliuką ir atstatydami spyglius. Taip susirietę ežiai ir miega – kas čia žino, kas gali nutikti, kol sapnuoji?

PAPRASTASIS EŽYS

ALPINIS ŠVILPIKAS

DIDŽIAUSIAS PASAULYJE Voverės giminaitis alpinis švilpikas gali gyventi net 3 kilometrų aukščio kalnuose. Labai prisitaikę prie klimato, švilpikai miega iki 9 mėnesių per metus. Prabudę vėlyvą pavasarį jie sveria perpus mažiau nei rudenį prieš užmigdami. Švilpikai yra puikūs urvų rausėjai – įveikia net ir tokias kietas uolienas, kurios atšipina kirtiklius. Išsišakojusiuose požeminiuose tuneliuose gyvena viena švilpikų šeima, tačiau kai užauga jų vaikai, urvas gali būti padidintas. Gana dažnai galima išvysti ant dviejų kojų stovintį ir besidairantį švilpiką. Pamatęs priešą švilpikas šaižiai švilpia, kad perspėtų savo giminaičius. Švilpikai yra didžiausi iš voverinių šeimos, sveria maždaug 10 kartų daugiau nei paprastoji voverė.

Nesitikėjai Europoje pamatyti beždžionių, ką? Magotai yra vieninteliai primatai, be žmonių, gyvenantys Senajame žemyne (taip kartais vadinama Europa). Magotai gyvena Gibraltare – Ispanijos pakraštyje esančiame kyšulyje, išsikišusiame į Viduržemio jūrą. Nuo čia iki Afrikos – trumpa kelionė keltu. Gibraltaro turistams laukinės beždžionės gerai pažįstamos: jos lenda į kuprines, ieškodamos maisto, drąsiai vaikštinėja miesto gatvėmis. Mokslininkus magotai domina ir tuo, kad šių beždžionių jaunikliais vienodai rūpinasi abu tėvai.

DIDŽIAUSIAS PASAULYJE Paprastasis Eurazijos vilkas yra didžiausias iš laukinių šuninių žinduolių ir pirmasis žmogaus prijaukintas gyvūnas. Vilkai gyvena gaujomis, nuo šešių iki dvylikos gyvūnų, ir paklūsta vienam stipriausiam vadui ir jo patelei. Ši karališkoji pora dažniausiai vieninteliai atsiveda jauniklių, kuriuos išmaitinti padeda visa gauja. Vilkai medžioja plačiai – per dieną gali nukeliauti iki 20 kilometrų. Labiausiai jie mėgsta didelius gyvūnus, tokius kaip stirnos ir elniai. Puola juos visa gauja ir iš karto ėda. Laimei, vilkai retai puola žmones.

PAPRASTASIS EURAZIJOS VILKAS

NYKŠTUKINIS KIRSTUKAS

MAŽIAUSIAS EUROPOJE Mažutėlis graužikas – nykštukinis kirstukas – sveria šiek tiek mažiau nei 1 lito moneta (vos 4 gramus). Nuostabu, kad jis randa, ką medžioti – įvairiausius vabzdžius ir šliužus. Nykštukinių kirstukų medžiagų apykaita viena iš greičiausių, lyginant su kitais gyvūnais, todėl jie turi valgyti kas dvi valandas. Nekeista, kad šie maži graužikai maisto ieško ir dieną, ir naktį, nelabai lieka laiko kam nors kitam. Per visą savo trumpą gyvenimą (beveik pusantrų metų) nykštukiniai kirstukai vaikų gali atsivesti net penkis kartus.

Prancūzijos pietuose, ten, kur Ronos upė susilieja su Viduržemio jūra, gyvena neįtikėtinai gražūs pusiau laukiniai Kamargo arkliai. Nedideli, tačiau labai stiprūs, atsparūs ligoms ir ištvermingi Kamargo arkliai yra laikomi viena iš seniausių veislių pasaulyje, menančių senesnius nei romėnų laikus. Ką tik atvesti Kamargo arklių kumeliukai būna juodi, tačiau jiems augant juodus plaukus po truputį keičia balti, kol galiausiai visas kailis tampa baltas. Šie arkliai gyvena laisvi, gerai prisitaikę prie Kamargo pelkynų: jų kanopos tvirtos ir plačios, kad neįklimptų šuoliuodami per vandenis.

Europoje gyvena ir labiausiai pasaulyje paplitęs kilnusis erelis. Šis didingas plėšrusis paukštis yra antras pagal dydį žemyno erelis, tik vos mažesnis už jūrinį erelį. Kilnieji ereliai – greiti ir pavojingi medžiotojai. Iš viršaus pamatę grobį jie gali smigti žemėn įspūdingu daugiau nei 200 km per valandą greičiu. Kilniųjų erelių medžioklės teritorija gali apimti 150 kvadratinių kilometrų plotą. Kai taip gerai matai ir greitai skrendi, tokie atstumai – ne problema! Šie ereliai dažniausiai poruojasi kartą ir visam gyvenimui.

KURTINYS

67 DIDŽIAUSIAS EUROPOJE Kurtiniai yra patys didžiausi Europos miškų paukščiai. Paprastai jie sveria apytiksliai 5 kilogramus, tačiau pats didžiausias užregistruotas rekordininkas buvo net 7 kilogramų svorio. Kurtiniai gyvena tik šaltuose kraštuose, nė vieno iš šių paukščių nerasi tropikų miškuose. Jie gerai prisitaikę prie šalto oro: kurtinių net kojos apaugusios plunksnomis, kad nesušaltų eidami per sniegą. Kurtinys yra tarsi koks Šiaurės povas: viliodamas patelę jis išskleidžia savo uodegą, ištempia kaklą ir gieda meilės giesmes. Na, gerai, ne tiek gieda, kiek kudakuoja.

DIDŽIAUSIAS PASAULYJE Didysis einis yra sunkiausias skraidantis pasaulio paukštis. Ūgio sulig elniu ir sveriantis kaip du laukiniai kalakutai (iki 21 kg) didysis einis mėgsta gyventi pievose ir stepėse. Kadaise šį paukštį labai mėgdavo medžioti Didžiosios Britanijos didikai; paryčiais, po lietaus, kai einio plunksnos sulipusios ir jis negali pakelti savo sunkaus kūno nuo žemės, jis yra gana lengvas grobis. Einių mėsa buvo labai skani, ir jų buvo tiek nedaug, kad šių paukščių Britanijoje nebeliko. Dabar daugiau nei pusė pasaulio didžiųjų einių gyvena Ispanijoje ir Portugalijoje.

DIDYSIS EINIS

KURIS IŠ ŠIŲ TEIGINIŲ YRA NETIESA: A. B. C. D.

Europoje gyvena beždžionės. Bebro vokai permatomi. Briedis moka plaukti. Švilpikai yra bebrų giminaičiai.

68 45

Trečdalis mūsų šalies teritorijos apaugusi miškais. Lietuvos klimatas ir žemė tinka pušims, eglėms, beržams, auga uosiai, alksniai, ąžuolai. Mūsų gyvūnija panaši į aplinkinių šalių: čia gyvena ir anksčiau aprašyti briedžiai, vilkai, voverės, bebrai. Beje, bebrai mūsų šalyje labai paplitę – jiems patinka sraunūs Lietuvos upeliai miškingose vietovėse.

STUMBRAS

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, gyvūnai kenčia nuo žmogaus veiklos, kai kurios jų rūšys nyksta, nes joms nebelieka vietos gyventi. Nykstantys ir dėl to saugomi mūsų gyvūnai įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą – joje yra 768 gyvūnų rūšys. Mūsų šalis, palyginti su šiltesniais kraštais, labai saugi – turime tik vieną nuodingąją gyvatę.

DIDŽIAUSIAS LIETUVOJE Ketvirtas pagal dydį pasaulio erelis jūrinis erelis yra didžiausias Lietuvos plėšrusis paukštis. Jo sparnų skersmuo – daugiau nei 2 metrai (tikrai galėtum patogiai atsisėsti, jei norėtum paskraidyti) – didesnis nei bet kurio kito erelio. Jūriniai ereliai minta žuvimis, būna ištikimi savo partnerėms iki mirties, o vaikus peri pakaitomis patinėliai ir patelės. Lietuvoje šiuos erelius dažniausiai gali pamatyti prie Kuršių marių ir netoli Šilutės, kur Nemunas įteka į Baltijos jūrą.

69 JŪRINIS ERELIS

Ar žinai, kodėl baltasis gandras laikomas nacionaliniu Lietuvos paukščiu? Mūsų šalyje jų gyvena daugiau nei bet kur kitur Europoje – daugiau kaip 13 000 paukščių! Tiesa, mūsų nacionaliniais paukščiais taip pat gali pasidžiaugti ir Rytų Afrikos gyventojai: rugpjūčio pabaigoje gandrai keliauja ten žiemoti, o į Lietuvą grįžta kovą.

DIDŽIAUSIAS EUROPOJE

PAPRASTOJI LŪŠIS

Stumbrai yra patys stambiausi laukiniai Europos gyvūnai. Jų kūno ilgis gali siekti 3 metrus, o aukštis iki pečių – apytiksliai 2 metrus. Didžiausi stumbrai sveria maždaug 1 toną (kaip trečdalis raganosio). Visame pasaulyje gyvena tik apytiksliai 3 000 stumbrų, kurie visi yra paskutinių 12 šios rūšies atstovų palikuonys. Šie laukiniai Europos gyvūnai laisvėje gyvena ir Lietuvoje, čia jų yra maždaug 60.

DIDŽIAUSIA LIETUVOJE Paprastoji lūšis yra pati didžiausia kačių plėšrūnė Lietuvoje, kadaise buvusi dažna gyventoja mūsų miškuose. Šiandien liko vos 70 šių gyvūnų. Lūšis yra trečias pavojingiausias Europos plėšrūnas po vilko ir lokio. Ji ėda tik mėsą, apytiksliai 2 kilogramus kasdien. Paprastoji lūšis gerai prisitaikiusi prie šiaurinio klimato: jos kailis tankus ir šiltas, o letenos turi storus padus, kad būtų lengviau vaikščioti per sniegą. Kuo šiauriau lūšis gyvena, tuo storesni ir didesni jos padai. Kai kurių lūšių letenos didesnės už žmogaus ranką ar pėdą!

STUMBRAS

71 KURIAME MIESTE YRA TADO IVANAUSKO ZOOLOGIJOS MUZIEJUS? A. B. C.

Vilniuje. Londone. Kaune.

Ar svajoji šią vasarą aplankyti Šiaurės ašigalį? Ne? Be reikalo – ten bus visai šilta – net 0 laipsnių Celsijaus! Žiemą vidutinė temperatūra būna minus 35°C. Neįtikėtina, tačiau tokiomis sąlygomis gyvena ne tik gyvūnai, bet ir žmonės. Beje, pats Šiaurės ašigalis – visai ne žemynas, o tik ledo gabalas. Vasarą jis mažesnis, žiemą – didesnis. Saulė šiame žemės pakraštyje pateka vieną kartą – pavasario lygiadienį, kovo 21 d., ir nusileidžia rugsėjo pabaigoje.

BALTASIS LOKYS

Ar žinai, dėl ko baltieji lokiai niekada nepuola pingvinų? Nes jie gyvena skirtinguose žemės poliuose! Pingvinai – Pietų ašigalyje (Antarktidoje), o baltieji lokiai – Šiaurės ašigalyje, arba Arktyje. Beje, iš graikų kalbos išvertus „arktis“ ir reiškia „prie lokio“ (t. y. prie Lokio žvaigždyno).

Arktyje peri smailiauodegis plėšikas. Šis paukštis – tikras piratas. Kaip koks jūrų plėšikas jis puldinėja paukščius ir atiminėja iš jų maistą. Žuvėdra nešasi snape krabą? Puiku! Tiks pusryčiams. Mormonas ką tik sugavo žuvį? Nuostabu! Priešpiečiai garantuoti. Be to, smailiauodegis plėšikas kaip koks jūrininkas didžiąją savo gyvenimo dalį praleidžia virš vandens, į sausumą parskrenda tik išperėti jauniklių. Palikę lizdą jaunieji plėšikai į sausumą negrįžta dvejus metus, kol patiems ateina laikas perėti jauniklius.

VIENINTELIS PASAULYJE POLIARINIS KIŠKIS

Tik Arktyje gyvena poliarinis kiškis – vienas iš didžiausių kiškių pasaulyje. Kaip ir visi kiškiai, jis labai greitai bėga – iki 60 km per valandą greičiu. Nuo savo piečiau gyvenančių giminaičių poliarinis kiškis skiriasi mažesnėmis ausimis ir storu baltu kailiu, kuris padeda ištverti ilgą ir šaltą Šiaurės žiemą. Neretai šie kiškiai išsirausia urvus po sniegu ir guli susiglaudę, kad sušiltų. Poliariniai kiškiai gyvena Šiaurės Amerikos tundroje ir Grenlandijoje, juos nuo seno medžioja indėnai – dėl mėsos ir švelnių kailiukų.

VIENINTELĖ PASAULYJE Arktyje perinti baltoji pelėda kartais visus metus nepasitraukia iš savo atšiaurios gimtinės. Tačiau, kai nusprendžia paskraidyti, apsilanko ir žemyninėje Šiaurės Amerikos, ir šiaurinės Azijos teritorijoje, ir Šiaurės Europoje. Mėgstamiausias baltosios pelėdos maistas – lemingai (tokie gražučiai į žiurkėnus panašūs gyvūnėliai). Per metus viena baltoji pelėda suėda daugiau nei 1 600 lemingų. Atsivedusios vaikų baltosios pelėdos drąsiai gina savo teritoriją nuo plėšrūnų. Supykusios gali užpulti net vilką!

BALTOJI PELĖDA

73 49

VIENINTELIS PASAULYJE

Mormonai dėl savo spalvoto didelio snapo dažnai vadinami jūros papūgomis. Beje, spalvomis šie paukščiai pasipuošia tik pavasarį, kai reikia prisivilioti porą. Vėliau snapo raudona dalis nukrenta. Daugiausia laiko mormonai praleidžia vandenyne, į sausumą grįžta tik poruotis (didžiausias atlantinių mormonų būrys peri Islandijoje). Beje, neretai ta pati pora grįžta poruotis į tą pačią vietą – mokslininkai kol kas tiksliai nežino, kaip paukščiai randa kelią namo. Mormonai yra puikūs plaukikai, nes gali irtis sparnais ir plėvėtomis kojomis, bei neblogi narai, galintys panerti net į 61 metro gylį. Šie paukščiai gali skristi beveik 90 km per valandą greičiu.

Šiaurės ašigalyje gyvenantis vėplys yra vienintelis pasaulyje vėplių šeimos atstovas. Mokslinis šio gyvūno vardas reiškia „jūros arklys, vaikščiojantis dantimis“. Ir, iš tiesų – vėpliai visą savo gyvenimą augančius ir metrą galinčius siekti dantis naudoja tam, kad iškeltų savo sunkų kūną iš vandens ant ledo. Dantys naudojami ir kitiems reikalams, pavyzdžiui, skylutėms orui pradurti iš vidinės ledo pusės, esant po vandeniu. Storas apsauginis riebalų sluoksnis vėpliams leidžia ištverti arktinį šaltį sausumoje ir vandenyje, be to, jie gali sulėtinti savo kraujotaką. Jautrūs šių gyvūnų ūsai padeda ieškoti maisto ant vandenyno dugno. Vėplių mėgstamiausias patiekalas – moliuskai.

VĖPLYS

75 VIENINTELĖ PASAULYJE

POLIARINĖ LAPĖ

Tik Šiaurės ašigalyje gyvena poliarinė lapė. Jos padai apaugę kailiu, ausys ir snukis trumpi, o pūkuota uodega tarnauja kaip šilta antklodė. Gražuolė lapė puikiai prisitaikiusi prie arktinės žiemos, kai temperatūra gali nukristi iki minus 58 laipsnių Celsijaus (palyginti, visai neblogas tas Lietuvos klimatas, ar ne?). Žiemą balta ar net melsvai pilka, o vasarą pilkai rusva poliarinė lapė beveik nepastebėta gali medžioti smulkius graužikus ir paukščius, o kai pritrūksta maisto, sekioja paskui lokius ir ėda po jų puotos likusią ruonieną.

POLIARINĖ ŽUVĖDRA

IŠTVERMINGIAUSIA KELIAUNINKĖ Mažylė poliarinė žuvėdra yra pati ištvermingiausia pasaulio keliauninkė. Išperėjusi jauniklius poliariniame rate, žuvėdra džiaugiasi nesibaigiančia Arkties vasaros diena, o rudeniop iškeliauja Antarktidos link, kur saulė šviečia visą žiemą. Mažosios keliauninkės maršrutas į vieną pusę sudaro 35 tūkstančius kilometrų. Per 30 savo gyvenimo metų poliarinė žuvėdra nukeliauja pustrečio milijono kilometrų – tai tas pats, kas triskart nuskristi iki Mėnulio ir atgal.

DIDŽIAUSIAS PASAULYJE Baltieji lokiai gyvena tik Arktyje ir yra patys didžiausi sausumos plėšrūnai. Visą savo gyvenimą baltieji lokiai praleidžia ant ledo medžiodami ruonius – šie yra vienintelis poliarinių lokių maistas. Poliariniai lokiai puikiai prisitaikę prie atšiaurių savo gimtinės sąlygų: juos saugo storas kailis ir maždaug 10 centimetrų riebalų sluoksnis. Iš tiesų, kai oro temperatūra pasiekia 10 laipsnių Celsijaus (mes sakome: „pagaliau galima gyventi“), lokiams ima grėsti perkaitimas.

BALTASIS LOKYS

KURIS IŠ ŠIŲ GYVŪNŲ ŠIAURĖS AŠIGALYJE NEGYVENA (ATSPĖTI TAU PADĖS JŲ PAVADINIMAI SUMAIŠYTOMIS RAIDĖMIS):

Grenlandinis ruonis, gyvenantis tik Arktyje, daugiausia laiko praleidžia vandenyje. Būdami puikūs plaukikai šie ruoniai po vandeniu gali išbūti iki 15 minučių, medžiodami savo mėgstamus vėžiagyvius ir žuvis. Į sausumą ruoniai atplaukia tik poruotis. Jauniklius ruonės veda ant ledo, susirinkusios į būrį. Mama ruonė savo ruoniuką iš daugelio kitų nesuklysdama atskiria pagal kvapą. Grenlandinių ruonių jaunikliai žymūs savo baltu pūkuotu kailiuku, kuris, deja, labai patinka ir ruonių medžiotojams.

PĖLVYS

NERDANGLINIS INORUS

NEGRŪKA

RAMNOMOS

KORALINIS RIFAS

Nors ir ne visi gyvename prie vandenyno, o kai kuriems iš mūsų, norint jį pamatyti, tenka labai toli keliauti, vandenynas žemėje yra pats svarbiausias. Jame gimė gyvybė – sausumos gyvūnai atsirado net 3 milijardais metų vėliau nei vandens. Kol kas mokslininkai suskaičiavo 230 tūkstančių gyvūnų rūšių, gyvenančių vandenyne. Tačiau šis skaičius – ne galutinis. Vandenyno gelmės dar neištyrinėtos, todėl niekas nežino, kokias paslaptis jos slepia...

Pasaulio vandenynu vadinami visi sūrieji vandenys, kurie dengia žemės paviršių: vandenynai ir jūros. Jis užima du trečdalius viso žemės ploto. Štai kaip išsidėsto vandenynai nuo didžiausio iki mažiausio: Ramusis, Atlanto, Indijos, Pietų ir Arkties. Vandenyno vanduo sūrus dėl jame ištirpusių mineralų. Apskaičiuota, kad keturiuose kubiniuose kilometruose vandenyno yra 150 tonų mineralų.

Vandenyno keistuolio – jūrų ežio – nuostabiausia savybė yra ta, kad jis mato... kojomis! Jo mažutės į čiuptuvėlius panašios kojytės padengtos šviesai jautriomis ląstelėmis, o spygliai meta šešėlį, todėl jūrų ežys gali suprasti, iš kur sklinda šviesa, ir nuo jos pasitraukti. Turbūt teisingiausia būtų sakyti, kad visas jūrų ežio kūnas veikia kaip viena didelė akis. Štai koks netikėtas atradimas mokslininkams, ilgą laiką maniusiems, kad jūrų ežiai akių iš viso neturi!

78 AKMENŽUVĖ

NUODINGIAUSIA IŠ ŽUVŲ Prisimeni, kad Australijoje gyvena patys nuodingiausi žemės gyvūnai? Susipažink su dar vienu iš jų – akmenžuve – nuodingiausia iš žuvų. Iš išorės panaši į uolieną ar rifą, akmenžuvė medžiodama įsikasa į smėlį ir tyliai laukia, kol atplauks nieko neįtarianti auka. Jai priartėjus, akmenžuvė žaibo greitumu praveria nasrus ir praryja grobį. Kadangi gulėti ant dugno yra gana pavojinga, juk nežinia kas gali užlipti, užkristi ar atsitrenkti, akmenžuvės nugarą saugo baisiai nuodingi spygliai. Vargas tam, kas ant jos užlipa, o žmogui toks susidūrimas gali būti net mirtinas. Nuo menko įbrėžimo auka gali kentėti baisius skausmus keletą dienų, o maudimą jausti kelerius metus. Kitas ypatingas akmenžuvės bruožas tas, kad ištraukta iš vandens ji išgyvena net 10 valandų.

DIDŽIAUSIAS PASAULYJE Šiaurinis jūrų liūtas yra pats didžiausias iš visų jūrų liūtų. Šie daugiau nei toną sveriantys milžinai gyvena prie šiaurinių Ramiojo vandenyno krantų – nuo Japonijos iki Amerikos. Pateles ir patinus atskirti lengva: patinai triskart didesni už pateles. Kai jūrų liūtai skuba poruotis į krantą, silpnesniems bandos nariams patartina slėptis, nes stipresnieji užsimiršę gali juos ir sutraiškyti! Gyvūnų tyrinėtojai sako, kad jūrų liūtai nuolatos vienas ant kito rėkia. Iš tikrųjų, šie gyvūnai labai draugiški, todėl į krantą pabendrauti susirenka ne tik tada, kai veda vaikus, bet ir kitomis progomis.

JŪRŲ LIŪTAS

79 53

BURIAŽUVĖ

80 GREIČIAUSIA VANDENYNE Buriažuvė yra greičiausia pasaulio žuvis. Jei strutis ir buriažuvė eitų lenktynių, vienas – sausumoje, o kitas – vandenyje, buriažuvė laimėtų. Šios žuvys pasiekia įspūdingą 110 kilometrų per valandą greitį. Buriažuvės nugaros pelekas yra kone didesnis už ją pačią – štai iš kur pavadinimas. Pati žuvis gali užaugti iki 3 metrų ir sverti 100 kilogramų. Nors jų mėsa kieta ir neskani, buriažuves mėgsta žvejai. Atseit labai smagu traukti tokią žuvį iš vandens, nes ji valandų valandas nenuilsdama kovoja už savo gyvybę.

DIDŽIAUSIA PASAULYJE Didžiausia pasaulio žuvis yra bangininis ryklys. Tokio ilgio kaip autobusas (daugiau nei 12 metrų), su didžiule nuolatos pravira burna, šis ryklys yra malonaus būdo ir visai nepavojingas. Mėgstamiausias milžino maistas – planktonas. Bangininis ryklys toks ramus ir toks didelis, kad net medžioti tingi, tiesiog plaukia pravira burna ir ėda planktoną ir smulkias žuveles, kurios jam įplaukia į burną. Šiuos taškuotus ryklius galima pamatyti visose tropikų jūrose. Sako, kartais jie būna tokios geros nuotaikos, kad net paplukdo į jų pelekus įsikibusius plaukikus.

BANGININIS RYKLYS

KELIAUJANTYSIS ALBATROSAS

DIDŽIAUSI SPARNAI PASAULYJE

Albatrosai – nuostabūs paukščiai. Pakilę į orą jie gali valandų valandas sklęsti ore nešami virš vandenyno pučiančio vėjo ir per tą laiką nė nemostelėti sparnais! Pats didžiausias – keliaujantysis albatrosas. Nuo vieno jo išskleisto sparno galo iki kito yra beveik pusketvirto metro. Albatrosai gyvena maždaug 50 metų ir beveik visą laiką praleidžia vandenyje arba virš vandens, o į žemę sugrįžta tik perėti jauniklių.

Didžiausias pasaulio gyvas statinys yra Didysis barjerinis rifas. Šis prie Australijos krantų esantis, 2 tūkstančių kilometrų ilgio povandeninis miškas yra pati populiariausia vandenyno vieta tiek tarp turistų, tiek tarp gyvūnų. Koraliniame rife gyvena milijonai įvairiausių jūros gyvūnų. Vien moliuskų čia randama 4 tūkstančiai rūšių! Rifus montuoja gyvūnai – koraliniai polipai. Jie aplink save stato kaulinį šarvą, kuris apsaugo jų švelnius čiuptuvėlius. Didžiajam barjeriniam rifui yra maždaug 20 tūkstančių metų. Geologai aptiko ir dar senesnių – pusės milijono metų amžiaus – koralų.

NUODINGIAUSIA VANDENYNE JŪRŲ ŠIRŠĖ

Vasaros pabaigoje, kai vanduo Baltijos jūroje sušyla, į permatomą želė panašios medūzos atplaukia ir pas mus. Laimei, jos visai nepavojingos. Jūrų širšė – kita kalba. Nuodingiausios pasaulio medūzos, gyvenančios prie šiaurinių Australijos krantų, nudilginimas – mirtinas. Žmogų ji gali nužudyti per 30 sekundžių. Medūzos nuodai paveikia širdį, nervų sistemą ir odą. Išgyvenusieji visą gyvenimą nešiojasi baisius randus. Tiesa, jūriniams vėžliams medūzų nuodai – nė motais. Jie ramiausiai šlamščia šiuos nuodingus drebučius pusryčiams, pietums ir vakarienei.

Jūrų žvaigždėms priklauso bent du rekordai: jos vienos iš lėčiausių ir vienos iš keisčiausių pasaulio gyvūnų. Reikia įrodymų? Prašau: vidutinis jūrų žvaigždės greitis yra 15 cm per minutę. Na, o dėl keistumo... Pirma, visi gyvybiniai jūrų žvaigždės organai yra jos rankose. Prireikus jūrų žvaigždė gali atsiauginti visą kūną iš vienos rankos. Antra, jūrų žvaigždė neturi kraujo – visas jos kūno skystis yra perfiltruotas jūros vanduo, iš kurio ji pasiima maistingas medžiagas. Trečia, ji neturi smegenų (na, gerai, čia gal ne taip keista, jų trūksta ir kai kuriems žmonėms). Ketvirta, jūrų žvaigždė gali pro savo burną išleisti... skrandį, kad šis pasiimtų maistą (pavyzdžiui, moliuską) ir parneštų atgal į kūną. Gal jau užteks? Beje, pačios didžiausios jūrų žvaigždės gali užaugti metro skersmens.

BALTASIS RYKLYS

DIDŽIAUSIA PLĖŠRIOJI ŽUVIS Per metus rykliai užpuola šiek tiek daugiau nei 100 žmonių. Apie pusę visų užpuolimų įvykdo baltieji rykliai. Šios žuvys tiesiog sukurtos būti plėšrūnėmis: jos turi 300 keliomis eilėmis augančių dantų, kurie yra dantyti lyg pjūklas ir atsinaujina kas 8 mėnesius! Beje, žmonės rykliams neskanūs, jie juos kandžioja tik iš smalsumo. Labiausiai šios žuvys mėgsta jūrų liūtus, delfinus, vėžlius, kartais ėda ir vieni kitus. Rykliai ne tik turi puikią uoslę – užuodžia kraują per penkis kilometrus – bet ir jaučia elektromagnetinius kitų gyvūnų laukus.

NA PAČIAME KURIS IŠ ŠIŲ GYVŪNŲ GYVE NDENYNE: MAŽIAUSIAME PASAULIO VA A. B. C. D.

Akmenžuvė. Milžiniškoji tridakna. Geltonplaukė medūza. kojis. Ramiojo vandenyno aštuon

GELTONPLAUKĖ MEDŪZA DIDŽIAUSIOS SMEGENYS PASAULYJE Kašalotą lengva atpažinti iš jo didžiulės beveik kampuotos galvos. Šie banginių giminaičiai turi pačias didžiausias smegenis iš visų pasaulio gyvūnų. Be to, jų galvoje pilna ir vadinamojo spermaceto, kuris, manoma, padeda kašalotams laikytis vandens paviršiuje ir nardyti. Kašalotai gali panerti net į 1 000 metrų gylį! Beje, jiems priklauso ir kitas rekordas – tai patys didžiausi žemės plėšrūnai, užaugantys iki 20 metrų ilgio ir galintys sverti apytiksliai 35 tonas. Kašalotas ir didysis aštuonkojis – mirtini priešai. Už gabalėlį aštuonkojo kašalotui neretai tenka sumokėti baisiomis žaizdomis.

KAŠALOTAS

DIDŽIAUSIA PASAULYJE Susipažink su dar vienu į šaltieną panašiu gyvūnu – geltonplauke medūza. Didžiausia pasaulio medūza gyvena šiaurinėje Atlanto ir Ramiojo vandenyno dalyje bei Arkties vandenyne. Pačios didžiausios išmatuotos medūzos skersmuo siekė beveik pustrečio metro, o čiuptuvų ilgis buvo 37 metrai. Paguldyta ant šono ši medūza į krepšinio aikštelę niekaip nebūtų tilpusi! Nors geltonplaukė medūza ne tokia pavojinga, kaip jos pusseserė jūrų širšė, ji gali nemaloniai nudilginti. Pasakojama, kad kartą JAV 150 žmonių buvo sugelti tos pačios medūzos, ištiškusios į smulkius gabalėlius.

LĖČIAUSIAS PASAULYJE Jūrų arkliukas yra lėčiausia pasaulio žuvis. Jis juda mažiau nei vieno kilometro per valandą greičiu, plakdamas vandenį nugaros peleku ir vairuodamas dviem kitais, esančiais prie galvos. Plaukti jūrų arkliukams tikras vargas, jie gali numirti nuo pervargimo, jei užklumpa audra, todėl mieliau įsikimba uodega į žoles ir ėda, ėda, ėda... Šios žuvys neturi skrandžio nei dantų, maistas per jų kūnelius keliauja žaibišku greičiu, todėl jos beveik nuolatos maitinasi. Beje, jūrų arkliukai yra vieni iš nedaugelio žemės gyvūnų, kurių jauniklius atsiveda patinėliai.

JŪRŲ ARKLIUKAS

Mėlynasis banginis yra pats didžiausias pasaulio gyvūnas. Vien jo liežuvis sveria tiek, kiek dramblys, o širdis – kiek automobilis. Kartą jūrininkams teko matyti 35 metrų ilgio, 170 tonų sveriančią mėlynojo banginio patelę. Kas žino, gal vandenyno gelmėse gyvena ir didesnių? Viskas, ką daro mėlynieji banginiai, įspūdinga. Vandens fontanas, ištrykštantis, kai banginis iškvepia, yra 9 metrų aukščio. O tik ką atsivesti jaunikliai jau būna vieni iš didžiausių gyvūnų žemėje. Be to, banginiai yra vieni iš garsiausių pasaulio gyvūnų. Jie vienas kitą girdi net už pusantro tūkstančio kilometrų!

DIDŽIAUSIA PASAULYJE Jei kada girdėjai legendą apie šiltuose vandenyse gyvenantį milžinišką moliuską, kuris ryja žmones, netikėk ja. Milžiniškoji tridakna iš tiesų yra daugiau nei metro ilgio ir sveria 200 kilogramų, tačiau ši geldelė (iš tikro – visa gelda!) maitinasi tik ant jos augančių dumblių gaminamomis medžiagomis ir planktonu. Milžiniškoji tridakna visą gyvenimą praleidžia vienoje vietoje – ten, kur pirmą kartą nusprendžia prisitvirtinti prie rifo. Geldelei prasivėrus pasirodo spalvota jos gyventojo mantija, kurios raštų pavydėtų bet kuris dizaineris. Visame pasaulyje nėra dviejų vienodu raštu išmargintų tridaknų.

MILŽINIŠKOJI TRIDAKNA

88 58

KIETAODIS VĖŽLYS

DIDŽIAUSIAS PASAULYJE Kietaodis vėžlys, kuris turi ne kietą, o lankstų šarvą, yra pats didžiausias iš vėžlių. Jei norėtum laikyti šį dviejų metrų ilgio, 900 kilogramų sveriantį jūrinį vėžliuką namie, turėtum iškasti milžinišką baseiną! Tik kur tu gautum medūzų jam pamaitinti? Kietaodis vėžlys yra vienas iš seniausių pasaulio roplių, 100 milijonų metų senumo giminės palikuonis. Šie vėžliai gali panerti giliau nei kilometras ir po vandeniu išbūti pusantros valandos. Kietaodžių patelės kiaušinius deda sausumoje. Išsiritę vėžliukai stengiasi pasiekti vandenyną, nepapuldami plėšrūnams į nasrus. Kai patelės suauga, jos grįžta į tą pačią vietą, kurioje išsirito, padėti kiaušinių. Kietaodžiai vėžliai dideli keliauninkai, jų maitinimosi ir veisimosi plotus skiria 6 000 kilometrų. Tai tas pats, kas turėti virtuvę Londone, o miegamąjį – Vašingtone.

DIDŽIAUSIAS PASAULYJE

RAMIOJO VANDENYNO AŠTUONKOJIS

Vandenyno gyvūnų įvairovė neįsivaizduojama be aštuonkojo. Rekordininkas Ramiojo vandenyno aštuonkojis gali užaugti daugiau nei 5 metrų ir sverti apytiksliai 50 kilogramų. Aštuonkojai turi neįprastą ginklą, padedantį pasislėpti nuo priešų ir nepastebėtiems užpulti grobį, – tai mimikrija (šiuo gudriu žodžiu vadinamas gyvūno prisitaikymas prie aplinkos spalvų). Įprastinė aštuonkojų spalva – plytų raudona, tačiau prireikus jie gali tapti panašūs į vandenyno dugną ar uolienas.

DIDŽIAUSIAS PASAULYJE Angliškai orka vadinama „banginiu žudiku“. Iš tiesų, šie didžiausi iš delfinų yra vieni iš pavojingiausių vandenyno plėšrūnų. Orkos, panašiai kaip vilkai, medžioja būriais. Kiekvienas būrys turi savo garsinį signalą, kurį atpažįsta iš toli. Protingos, negailestingos ir alkanos orkos yra didelės ruonių priešės. Kartais jos net nutempia ruonius nuo ledo! Orkos medžioja ir banginius, kitus jūros žinduolius bei, žinoma, žuvis. Žmonės orkas medžioja retai. Dažniau grožisi jų pasirodymais delfinariumuose.

91 ORKA

Negiliuose pakrantės vandenyse gyvena vienas iš seniausių žemės gyvūnų – pasaginis kardauodegis krabas. Šis gyvūnas išliko beveik nepakitęs daugiau nei 455 milijonus metų ir ištvėrė mažiausiai penkias pasaulines gyvūnijos katastrofas, kai dauguma egzistuojančių rūšių nušluojamos nuo žemės paviršiaus. Mokslininkai tokias gyvūnų rūšis vadina „gyvosiomis fosilijomis“.

Visa Šiaurės Amerika yra šiauriniame pusrutulyje, kaip matyti ir iš pavadinimo. Tačiau tai nereiškia, kad visas žemynas šaltas ir padengtas ledu. Šiaurės Amerikoje gyvena patys įvairiausi gyvūnai – nuo baltųjų lapių ir arktinių kiškių Aliaskoje iki barškuolių gyvačių ir aligatorių pietuose.

Šiaurės Amerikos gyvūnija neišvengė atvykėlių iš kitų žemynų, ypač Pietų Amerikos ir Eurazijos, o kai kurie iš jų atsikraustę į naujuosius namus tiek pasikeitė, kad tapo naujomis rūšimis. Šis žemynas – arklių ir šiaurinių elnių tėvynė. Iš čia jie pasklido po visą pasaulį.

ELNIAS VAPITIS

Didžiausia nuodinga Šiaurės Amerikos gyvatė yra rombinė barškuolė, gyvenanti žemyno pietuose. Pustrečio metro ilgio ir daugiau nei keturių kilogramų svorio gyvatė, pajutusi grėsmę, iškelia savo uodegą, ant kurios „suverti“ tuščiaviduriai kieti žiedai, ir ją krato. Jei išgirdęs tokį perspėjimą užpuolikas nesitraukia, barškuolė kerta. Žmogui gyvatės barškuolės įgėlimas labai skausmingas ir gali būti mirtinas. Laimei, šios gyvatės baikščios ir žmones puola retai. Dažniausiai jos tenkinasi pelėmis ir žiurkėmis, voverėmis ir paukščiais. Beje, barškuolių jaunikliai yra pavojingesni už suaugusias gyvates, nes dar nemoka valdyti nuodų kiekio ir gali į žaizdą jų suleisti kiek per daug.

MAŽIAUSIAS ŠIAURĖS AMERIKOJE Kaliopės kolibris atėjus vasarai keliauja į kalnus, nes tuo metu kalnuose žydi jo mėgstamos gėlės, kurių nektarą šis mažutis paukštelis dievina. Kuo labiau kaista vasaros oras, tuo aukščiau skrenda kolibris. Mažylis, sveriantis 28 gramus (vos mažiau nei 3 penkių litų monetos), yra pats mažiausias Šiaurės Amerikos paukštis. Kaliopės kolibriui priklauso ir kitas rekordas: jeigu visų paukščių per kasmetinę migraciją nukeliautus kilometrus padalintume iš jų svorio, laimėtų būtent šis mažylis.

KALIOPĖS KOLIBRIS

GRIFINIS VĖŽLYS

DIDŽIAUSIAS ŠIAURĖS AMERIKOJE Vėžlių pasaulio dinozauru vadinamas grifinis vėžlys yra pats didžiausias gėlavandenis vėžlys Šiaurės Amerikoje ir vienas iš didžiausių pasaulyje. Suaugę patinai gali sverti 100 kilogramų. Grifiniai vėžliai atrodo kaip priešistorinės būtybės: turi aštriabriaunį šarvą, žvynuotą uodegą ir į snapą panašų snukį. Po vandeniu panirę jie gali išbūti beveik valandą. Ką ten veikia? Ogi medžioja! Grifiniai vėžliai ant liežuvio galo turi ryškiai raudoną kirmėlės formos dėmę. Panėrę jie iškiša liežuvį ir kantriai laukia, kol priplauks smalsi žuvytė apžiūrėti „kirmėlaitės“. Tada tik taukšt – ir sučiaupia nasrus.

Šiaurės Amerikoje gyvena ir mažiausia pasaulyje rudoji lūšis. Išskirtinis šios lūšies bruožas – trumpa, tarsi nukirsta uodega. Rudoji lūšis yra vos dvigubai didesnė už naminę katę, tačiau aršesnė medžiotoja, galinti nužudyti daug didesnį už save grobį. Mirtiną smūgį aukai plėšrūnė suduoda užšokdama ir perkąsdama gerklę. Rudoji lūšis – pats populiariausias kačių šeimos plėšrūnas Šiaurės Amerikoje, gyvenantis visoje jos teritorijoje. Tiesa, žmonėms jos pasirodo retai, išgirdusios menkiausią triukšmą pasislepia tarp medžių ir stebi nieko neįtariančius praeivius.

GREIČIAUSIA AMERIKOJE Šakiaragės antilopės taip greitai bėga dėl to, kad kadaise jas medžiojo Šiaurės Amerikoje gyvenę gepardai. Gepardų žemyne nebeliko, o antilopės vis dar gali bėgti iki 85 kilometrų per valandą greičiu, palikdamos jas besivaikančius kojotus ir vilkus čiaudėti dulkių debesyje. Po gepardo šios antilopės yra greičiausi gyvūnai žemėje. Antilopė šakiaragės vardą gavo dėl į šakas panašių atgal palinkusių ragų, kuriuos turi ir patinai, ir patelės. Kai antilopė išsigąsta, ji pašiaušia savo pasturgalio plaukus ir taip atidengia ryškų baltą plotą, kurį kaip įspėjimo signalą jos giminaičiai mato iš toli.

ŠAKIARAGĖ ANTILOPĖ

95 BIZONAS

DIDŽIAUSIAS ŠIAURĖS AMERIKOJE Bizonas, be kurio neįsivaizduojamas nė vienas pasakojimas apie indėnus, yra pats didžiausias sausumos gyvūnas Šiaurės Amerikoje. Tiesa, būdamas maždaug trečdalio dramblio dydžio bizonas yra ir vienas iš greičiausių gyvūnų – jis gali bėgti net 64 kilometrų per valandą greičiu. Bizono kailis toks storas, kad ant jo netirpsta sniegas. Šiuos įspūdingus gyvūnus dėl mėsos ir kailio į Ameriką atsikraustę baltaodžiai beveik išnaikino. Šiandien bizonų vėl daugėja – gyvena apie 200 tūkstančių.

KALIFORNIJOS KONDORAS DIDŽIAUSIAS ŠIAURĖS AMERIKOJE Kalifornijos kondoras yra ne tik pats didžiausias skraidantis Šiaurės Amerikos paukštis (nuo vieno sparno galo iki kito – 3 metrai), bet ir pats rečiausias. Jų patelės deda tik vieną kiaušinį kas 2–3 metus. Indėnai šiuos paukščius laikė šventais, kadaise jie gyveno visame žemyne. Tačiau kondorams reikia erdvės ir maisto. Kai nebeliko laukinių bizonų bandų, kai visur, kur tik buvo įmanoma, atsikėlė gyventi žmonės, paukščiai pradėjo nykti. 1987-aisiais jų liko vos 20. Tada gamtosaugininkai visus paukščius surinko, sužymėjo ir pradėjo veisti nelaisvėje. Šiandien yra 405 kondorai, 266 iš jų gyvena laisvėje.

DIDŽIAUSIAS ŠIAURĖS AMERIKOJE Karališkasis suopis yra didžiausias Šiaurės Amerikos paukštis, sukantis lizdus ant žemės. Daugiau jam nėra ką daryti – didžiosiose Amerikos lygumose labai mažai medžių! Dėl tokio gyvenimo būdo suopių kiaušiniai ir jų jaunikliai neišvengia plėšrūnų atakų. Karališkasis suopis yra toks didelis, kad neretai palaikomas ereliu. Ištiesti jo sparnai nuo vieno galo iki kito siekia pusantro metro.

KARALIŠKASIS SUOPIS

Visuose filmuose apie kaubojus ir indėnus pamatysi laukinių arklių – mustangų. Nors jais dažniausiai joja indėnai, mustangai iš tiesų yra ne laukiniai, o sulaukėję arkliai, kuriuos į Ameriką atvežė ispanai užkariautojai. Tuo metu šiame žemyne arkliai jau buvo išnykę. Mustangai – nedideli, stiprūs ir ištvermingi. Jie turi tvirtas kojas ir dideles kanopas, kuriomis gali apsiginti. Šiaurės Amerikos prerijose gyvenantys laukiniai arkliai keliauja tūkstančius kilometrų, ieškodami derlingesnių plotų, ir yra visai neišrankūs maistui.

KOJOTAS

DIDŽIAUSIAS PASAULYJE

98 VIENINTELIS PASAULYJE Kojotas yra šunų giminaitis, gyvenantis tik Šiaurės Amerikoje. Amerikos indėnų pasakojimuose kojotai minimi kaip labai gudrūs ir ištvermingi gyvūnai. Kojotai anksčiau gyveno tik dykumose, tačiau ilgainiui paplito visame žemyne – nuo lygumų iki kalnų, nuo pietų iki šiaurės, nuo miškų iki... miestų. Šiandien kojotų daugiau nei bet kada anksčiau. Šie gyvūnai ištvermingi kaip specialiojo būrio kariai: jiems nebaisus 45 laipsnių karštis dykumoje ir sniegas kalnuose, bet to, jie puikiai plaukia, todėl įsikuria ir salose. Kojotai visiškai neišrankūs maistui: jiems tinka ir triušiai, ir gyvatės, ir dvėseliena, ir avys, jei tik pasiseka prie jų prieiti.

Susipažink su didžiausiuoju iš kiauninių šeimos – erniu. Nors jų galima rasti ir Europoje, daugiausia erniai gyvena Kanadoje. Panašus į mažą meškiuką ernis yra tikras kalnų gyventojas. Jo riebalais padengtas kailis apsaugo nuo šalčio, o didelės penkiapirštės letenos pritaikytos keliauti sniegu. Erniai užkopia net į 4 kilometrų aukštį ir, svarbiausia, net ir ten randa ką ėsti! Ernių tokia stipri uoslė, kad jie užuodžia grobį net jei jis guli sušalęs po 6 metrų storio sniego sluoksniu. Išsikasęs grobį ernis neieško, kaip jį atšildyti. Šis gyvūnėlis turi stiprų žandikaulį ir specialų, į burnos vidų įlinkusį dantį, su kuriuo labai patogu graužti šaldytą maistą.

99 ERNIS

Užtenka mesti vieną žvilgsnį į aligatorių (šarvai, stambus kūnas, galinga uodega ir nasrai) ir pasidaro aišku, kad jis – svečias iš tolimos praeities. Mokslininkai sako, kad šiai rūšiai – daugiau nei 150 milijonų metų. Aligatoriai gyvena Šiaurės Amerikos pietvakariuose, daugiausia – Floridoje ir Luizianoje. Jie mėgsta gėlus vandenis, todėl gyvena šių valstijų pelkėse ir upėse. Ne taip seniai aligatoriams grėsė išnykimas, tačiau vietos valdžia ėmėsi visų priemonių aligatoriams išsaugoti ir dabar jie tiesiog klesti. Apytiksliai keturių metrų ilgio ir beveik 500 kg svorio aligatoriai priešų gyvūnijos pasaulyje neturi. Jie labai ištvermingi: įšalę lede gali išgyventi apie tris savaites, pasilikę mažą skylutę kvėpuoti, ir labai ėdrūs. Aligatoriai ryja gyvates, vėžlius, paukščius, meškėnus, kitus aligatorius ir kartais, kai nieko geresnio nėra, žmones.

KURIS GYVŪNAS TARP ŠIŲ REKORDININKŲ NETINKA: A. B. C. D. E.

Dirvinė bėgūnė. Šakiaragė antilopė. Gepardas. Grifinis vėžlys. Strutis.

100 DIRVINĖ BĖGŪNĖ

VIENINTELĖ PASAULYJE Tik Šiaurės Amerikoje gyvenanti žemės gegutė ilgakojė dirvinė bėgūnė ne veltui vadinama gyvačių žudike: nuodingoji barškuolė yra mėgstamas jos užkandis. Šis paukštis minta ropliais, graužikais, vorais ir skorpionais. Paprastai juos pasiveja greitu žingsniu, o jei reikia, ir pasileidžia bėgte. Nors žemės gegutė prastai skrenda, bėgančią ją aplenktų tik strutis (gerai, kad jis gyvena kitame žemyne). Ji gali bėgti iki 32 kilometrų per valandą greičiu. Tai – antras pagal greitį neskraidantis pasaulio paukštis.

Nacionalinis Jungtinių Valstijų paukštis yra baltagalvis erelis. Tiesa, vienas iš JAV prezidentų – Bendžaminas Franklinas – labai prieštaravo šiam garbingo titulo suteikimui, mat baltagalviai ereliai yra linkę vogti kitų gyvūnų grobį. Tiesa, dažniau jie žvejoja – nagais ištraukia žuvį iš vandens. Baltagalviai ereliai gyvena visoje Šiaurės Amerikos teritorijoje, nuo šiaurinės Meksikos, Kubos iki Kanados ir Aliaskos, ir po ją visą keliauja. Jie porą susiranda visam gyvenimui. Palyginti su kitais paukščiais, erelių šeima stato vienus iš didžiausių lizdų. Kartą buvo rastas 3 metrų skersmens ir 6 m aukščio lizdas, kuris svėrė 2 tonas.

PUMA ŠOKLIAUSIA PASAULYJE Ilgiausias užpakalines kojas turinti puma yra pati šokliausia iš visų kačių ir puiki bėgikė (pasiekia 80 km/h greitį). Ši didelė Šiaurės Amerikos laukinė katė gali iššokti daugiau nei 5 metrus į viršų ir liuoktelėti beveik 10 metrų į priekį. Labai pravartu, jei gyveni kalnuose ir maitiniesi sumedžiotu grobiu. Meškėnai, dygliakiaulės ir kojotai prieš miegą pumomis gąsdina savo vaikus: medžiodamos prieblandoje jos vienu šuoliu nubloškia auką ant žemės ir perkanda jai sprandą. Žmones pumos puola retai (vos 4 kartus per metus). Be to, jos vienintelės iš laukinių kačių murkia. Kokie mieli gyvūnėliai...

101 65

Beveik pačiame pusiaujyje prie Pietų Amerikos esančios Galapagų salos – kiekvieno gamtininko svajonė. Stebėdamas būtent šių salų gyvūnus ir augalus Čarlzas Darvinas sukūrė savo evoliucijos teoriją. Galapagų salose gyvena apie 60 rūšių paukščių, iš kurių pusė yra tik šių salų gyventojai. Galapagai yra didžiųjų vėžlių, jūrinių iguanų, lavos spalvos driežų ir žydrakojų padūkėlių namai. Tik čia gali pamatyti pingviną, kuris mėgsta maudytis šiltuose vandenyse, ir aptikti ruonį, kuris daugiau laiko praleidžia sausumoje nei vandenyje. Turbūt jau žinai, kur keliausi kitą vasarą?

DIDŽIAUSIAS PASAULYJE

102 GALAPAGŲ VĖŽLYS

Ar žinojai, kad Galapagų salos taip pavadintos dėl jose gyvenančių didžiųjų vėžlių? Ispaniškai galapagos reiškia „vėžlys“. Galapagų vėžliai yra patys didžiausi pasaulyje sausumoje gyvenantys vėžliai, užaugantys iki pusantro metro. Beje, ir patys ilgaamžiškiausi stuburiniai gyvūnai. Vidutinis didžiųjų vėžlių amžius yra 100 metų, o pats seniausias iš jų sulaukė net 152! Galapagų vėžlių gyvenimas tingus ir nesunkus: jie užkandžiauja žolėmis ir lapais, snūduriuoja maždaug 16 valandų per parą. Didžiųjų vėžlių medžiagų apykaita tokia lėta, kad jie gali būti neėdę ir negėrę beveik metus.

GALAPAGINIS JŪRŲ LOKYS

103

MAŽIAUSIAS PASAULYJE Galapaginis jūrų lokys yra pats mažiausias iš ausytųjų ruonių. Ir, žinoma, jis gyvena tik šiose salose. Šiems ruoniams taip patinka jų gimtieji namai, kad jie didžiąją laiko dalį praleidžia sausumoje, skirtingai nuo daugelio kituose kraštuose gyvenančių giminaičių.

Nors žydrakojis padūkėlis gyvena ne tik Galapaguose, šiose salose randama beveik pusė visų šios rūšies paukščių. Žydros jų kojos byloja apie paukščių mitybą: kuo daugiau žuvies, tuo ryškesnė spalva. Viliodami pateles žydrakojai padūkėliai juokingai kilnoja kojas.

KOKS ŽEMYNAS YRA ARTIMIAUSIAS GALAPAGŲ SALYNUI? A. B. C. D.

Šiaurės Amerika. Australija. Pietų Amerika. Antarktida.

JŪRINĖ IGUANA

104 VIENINTELĖ PASAULYJE Tik Galapaguose gyvena jūrinė iguana – vienintelis pasaulyje jūrinis driežas. Nors ir atrodo grėsmingai, jūrinė iguana yra gryniausia žolėdė, savo aštrius dantis naudojanti dumbliams nuo uolų nugraužti, o nagus – tam, kad geriau įsikibtų į pakrantės akmenis. Jūrinė iguana turi specialias liaukas, kurios padeda pašalinti druskos perteklių kraujyje, jos plokščia uodega jai leidžia plaukti kaip krokodilui, o tamsiai pilka oda sugeria karštus saulės spindulius po ilgų maudynių. Jūrinės iguanos dažnai čiaudi, kad išvalytų šalia nosies esančiose angose susikaupusią druską. Ši nusėda iguanoms ant pakaušio ir jos atrodo kaip papudruotais perukais pasipuošusios damos, laukiančios, kada jas kas pakvies šokti.

Puošniųjų fregatų patinėliai, norėdami susilaukti damų dėmesio, išpučia savo raudoną krūtinę lyg balioną. Kuo ji ryškesnė, tuo labiau patinka būsimajai nuotakai. Beje, nors puošnioji fregata puikiai skrenda ir didžiąją gyvenimo dalį praleidžia virš vandens, plaukti ji visai nemoka. Nemažas trūkumas vandens paukščiui, ką?

Pietų Amerika – daugelio keliautojų svajonių kraštas. Kalnai, dykumos, džiunglės, pirmųjų Amerikos gyventojų palikti paminklai vilioja aplankyti. Šiame žemyne yra ir pati gyvybingiausia žemės vieta – Amazonės baseino atogrąžų miškai Brazilijoje, ir pati sausiausia – Atakamos dykuma Čilėje. Atakamos dykumoje yra vietų, nemačiusių lietaus jau 50 metų. Brazilijos atogrąžų miškuose gyvena daugiau nei 15 tūkstančių gyvūnų rūšių palyginti nedideliame plote. Viename hektare šio miško gali augti daugiau nei 750 medžių ir daugiau nei 1 500 augalų rūšių.

Pietų Amerika – jaguarų, lamų, šarvuočių, skruzdėdų, tapyrų, šinšilų gimtinė. Nuodingi vorai ir spalvingi flamingai, milžiniškos gyvatės ir nykštukiniai krokodilai, pavojingos piranijos ir vos pajudantys tinginiai yra tik maža dalis šio spalvingo žemyno gyvūnijos.

TINGINYS

Gražuolė juodakaklė gulbė yra pats didžiausias vandens paukštis Pietų Amerikoje. Gulbės susiporuoja kartą visam gyvenimui ir labai rūpestingai prižiūri savo jauniklius. Gulbiukai gyvena su savo tėvais tol, kol jiems sueina vieneri metai. Rūpestingi tėveliai ne tik padeda savo jaunikliams susirasti maisto, bet ir pirmomis savaitėmis nešioja juos ant nugaros, kad šie nesušaltų ir būtų saugūs. Jauniklius prižiūri tiek gulbių patinėliai, tiek patelės.

DIDŽIAUSIA PASAULYJE

105 ŽALIOJI ANAKONDA

Žalioji anakonda yra pati didžiausia pasaulio gyvatė, gyvenanti Pietų Amerikos atogrąžų miškų pelkėse ir upėse. Beveik 9 metrų gyvatė sveria daugiau nei 220 kilogramų. Anakondos minta šernais, elniais, paukščiais, vėžliais ir net jaguarais – bet kuo, ką tik sugeba pasmaugti ir praryti. Šiai gyvatei visai nesvarbu, koks aukos dydis, jos nasrai prasižioja taip plačiai, kad ji gali praryti nekramtytą maistą. Sumedžiojusios didesnį grobį anakondos gali būti neėdusios savaites ir net mėnesius. Nerangi sausumoje, anakonda vikriai juda vandenyje ir puikiai medžioja. Jos šnervės ir akys yra galvos viršuje, todėl ji gali tykoti grobio beveik visa panirusi.

REČIAUSIAS PASAULYJE Aukštai Andų kalnuose gyvena rečiausias pasaulyje Džeimso flamingas. Šie rožiniai paukščiai buvo laikomi išnykusiais, kol 1956-aisiais buvo atrastas jų lizdas. Dabar pasaulyje gyvena 26 tūkstančiai Džeimso flamingų. Flamingai išsirita balti arba šviesiai pilki, o gražią rožinę spalvą įgauna dėl to, kad minta vėžiagyviais. Flamingai gerai plaukia ir gali visai greitai skristi (iki 60 km per valandą greičiu). Tam, kad pakiltų, flamingas turi įsibėgėti; nusileidęs jis taip pat šiek tiek pabėgėja, visai kaip koks lėktuvas nusileidimo taku.

106 DŽEIMSO FLAMINGAS

ŠARVUOTIS

107 VIENINTELIS PASAULYJE Iš 20 šarvuočių rūšių tik viena gyvena ne Pietų Amerikoje. Šarvuočiai – vieninteliai pasaulio žinduoliai, kurių kūną dengia kaulinė plokštelė. Taip šie gyvūnai ginasi nuo užpuolikų. Trijuostis šarvuotis netgi gali įtraukti savo kojas ir galvą į šarvą ir taip pavirsti kauliniu kamuoliu, nepasiekiamu plėšrūnams. Šarvuočiai yra artimi skruzdėdų ir tinginių giminaičiai, maisto ieškantys ant žemės. Šarvuočių regėjimas prastas, tačiau uoslė puiki, o kojų nagai labai tinkami dirvai kasti, ieškant visokiausių skanėstų, iš kurių mėgstamiausios – skruzdės.

LĖČIAUSIAS PASAULYJE Tinginys yra toks lėtas, kad jam ant kailio auga dumbliai! Dėl dumblių šie gyvūnai įgauna žalsvą atspalvį, kuris praverčia slepiantis miške. Tinginiai puikiai prisitaikę gyventi medžiuose, ten jie ir miega – maždaug 20 valandų per parą. Tiesa, net ir nemiegodami jie baisiai mažai juda. Tinginiams beveik nereikia gerti, nes visą vandenį gauna iš augalų. Ant žemės tinginys labai nerangus: spiriasi priekinėmis kojomis ir velka visą kūną paskui. Nenuostabu, kad toks lėtapėdis yra lengvas plėšrūnų grobis. Tačiau tinginiai kuo puikiausiai plaukia. Na, o aplinką geriau stebėti padeda papildomas stuburo slankstelis – dėl jo tinginys galvą gali apsukti net 270 laipsnių.

TINGINYS

109

JAGUARAS

108 DIDŽIAUSIAS PIETŲ AMERIKOJE Jaguaras yra pati didžiausia laukinė šio žemyno katė. Jo vardas reiškia „tas, kuris nužudo vienu šuoliu“. Jaguarai, skirtingai nei daugybė kitų kačių, ne vengia vandens, o puikiai plaukia ir praleidžia daug laiko pakrantėje medžiodami. Daugelis upėje arba šalia jos gyvenančių gyvūnų, nuo vėžlių ir kapibarų iki kaimanų, gali tapti šios gražios ir stiprios katės grobiu.

Centrinės Amerikos džiunglėse, nuo Meksikos iki Panamos, gali aptikti iš tiesų įstabų driežą – žaliąjį baziliską. Jie gyvena per daug nenutoldami nuo vandens. Užpulti baziliskai šoka nuo šakos į vandenį ir, atsistoję ant užpakalinių kojų, bėga jo paviršiumi! Taip bėgti baziliskas gali beveik penkis metrus, mat tarp jo ilgų užpakalinių letenų pirštų yra plėvės, kurios leidžia driežui laikytis vandens paviršiuje, jei tik jis gana greitai juda. Kai nugali žemės traukos jėga ir baziliskas būna priverstas panirti, jam praverčia puikūs plaukimo įgūdžiai – šie driežai iki pusvalandžio gali išbūti panirę po vandeniu.

STIPRIAUSIA PASAULYJE HARPIJA

110

Harpija yra pats stipriausias pasaulio erelis, gebantis sumedžioti ir į medžio viršūnę nusinešti iki 7 kilogramų sveriantį grobį (pats erelis sveria apytiksliai 9 kilogramus). Harpijos nagai didesni už lokio letenas, o jos gniaužtai tokie stiprūs, kad galėtų sulaužyti žmogaus ranką ar prakiurdyti kaukolę. Laimei, harpijoms užtenka tinginių (čia tokie gyvūnai, nebijok), beždžionių, papūgų ir kitų paukščių. Žmonių jos nepuola. Šių erelių išskirtinis bruožas – į karūną panašios galvos plunksnos. Kai harpija klausosi, ji išskleidžia plunksnų vėduoklę apie galvą, kad garsas būtų aiškesnis.

VIENINTELĖ PASAULYJE Tik Pietų ir Centrinėje Amerikoje gyvena skruzdėdos – bedančiai skruzdėlėmis ir termitais mintantys gyvūnai. Pati didžiausia iš jų yra didžioji skruzdėda. Skruzdėlyne iškrapščiusios skylę, skruzdėdos įkiša į ją savo ilgą snukį ir greitai lyžčiodamos ragauja skruzdėles (skruzdėdų liežuvis – ilgesnis nei pusė metro!). Skruzdėlės ginasi geldamos, tad skruzdėda vienoje vietoje užtrunka maždaug minutę. Skruzdėlyno šie gyvūnai nė kiek nesugadina, pasilieka galimybę užsukti paskanauti dar kartą. Nuo plėšrūnų skruzdėdos ginasi priekinėmis letenomis, stovėdamos ant užpakalinių kojų ir pasiremdamos uodega. Aštrūs skruzdėdų nagai yra puikus ginklas.

111

DIDŽIOJI SKRUZDĖDA

ŠINŠILA

112 VIENINTELĖ PASAULYJE Andų kalnuose gyvena švelniakailė voverių giminaitė šinšila. Pasaulyje yra tik dvi šinšilų rūšys – ilgauodegė ir trumpauodegė – ir jos abi laisvėje gyvena tik Pietų Amerikoje. Šinšilų kailis itin švelnus ir storas dėl to, kad iš vienos plauko šaknies auga net 60 plaukelių. Dėl šitokio kailio gyvūnėliai buvo išmedžioti ir beveik išnyko. Šinšilos yra mėgstamas naminis gyvūnėlis, tačiau jomis reikia labai rūpintis. Joms negalima perkaisti (paraudusios ausys rodo perkaitimą), jas reikia maudyti dulkėse, o ne vandenyje, nes dėl storo kailio šinšilos neišdžiūsta.

Pietų Amerikoje gyvena mažiausieji iš krokodilinių – kaimanai. Na, o pats mažiausias iš mažiausių yra nykštukinis kaimanas (lotyniškas jo vardas „paleosuchus palpebrosus“), užaugantis vos metro ilgio. Neapsigauk, šio mažylio dantys aštrūs! Krokodilai, kad ir kokie maži jie būtų, yra vieni iš pavojingiausių žemės gyvūnų.

Hoacinas gali drąsiai vadintis vienu iš keisčiausių pasaulio paukščių. Neapsiplunksnavusių jauniklių sparnai baigiasi aštriais nagais, kurie leidžia jiems laipioti medžiais kaip keturkojams, hoacinų skrandis panašus į karvių, be to, jie gali plaukti! Didžiuliai šių paukščių sparnai visai nepadeda jiems skristi – hoacinai baisiai nerangūs. Ir, lyg to dar būtų maža, jie dvokia mėšlu! Nenuostabu, kad mokslininkai hoacinus laiko atskira šeima ir iki šiol nesutaria, kiek jie iš tikrųjų panašūs į kitus paukščius.

113 KAPIBARA

DIDŽIAUSIA PASAULYJE Kapibaros – didžiausi pasaulio graužikai – atrodo kaip milžiniški žiurkėnai. Kapibara gali sverti 50 kilogramų ir kuo puikiausiai jaučiasi tiek vandenyje, tiek sausumoje. Jos gyvena didelėmis grupėmis ir yra labai draugiškos. Sako, kad kapibaros – labai meilūs naminiai gyvūnėliai. Įsivaizduok, kaip stebėtųsi kaimynai, jei išsivestum šią milžinišką jūrų kiaulytę pasivaikščioti už pavadėlio! Kapibarų šnervės, ausys ir akys yra aukštai ant galvos, todėl jos kuo puikiausiai plaukia, iškišusios viršutinę galvos dalį į orą.

NUODINGIAUSIA PASAULYJE Mažylė ryškiaspalvė medvarlė, arba siaubingoji lapalaipė, yra pati nuodingiausia varlė ir gal net pats nuodingiausias pasaulio gyvūnas. Vos pustrečio centimetro užaugančios varlytės nuodai gali nužudyti 10 žmonių. Tą puikiai žinojo Amerikos indėnai, į šių varlių nuodus mirkydavę savo strėles. Nuodus varlė naudoja tam, kad apsigintų nuo priešų, todėl kai lakstysi po džiungles su šortais ir trumpomis rankovėmis, jokiu būdu neliesk šios ryškiaspalvės gražuolės – susitikimas gali būti mirtinas.

SIAUBINGOJI LAPALAIP

114

Didžiausias Pietų Amerikos sausumos žinduolis yra Centrinės Amerikos tapyras. Šis į kiaulę su straubliu panašus gyvūnas iš tiesų yra artimesnis arklių ir raganosių giminaitis. Tapyras, kaip ir visi keistai atrodantys gyvūnai, yra senovės palikimas: mokslininkai mano, kad tapyrai išliko mažai pakitę dešimtis milijonų metų. Savo straubliais tapyrai praskiria šakeles ir pasiekia gardžius lapukus ir vaisius, kuriais mėgsta maitintis. Šie gyvūnai laikosi įdomios dietos – ėda tik pusryčius ir vakarienę.

DIDŽIAUSIAS PIETŲ AMERIKOJE Pietų Amerikoje gyvenantis paprastasis nandas yra pats tikriausias stručių ir emu pusbrolis. Greitai nuo užpuolikų lakstantis paukštis yra pats didžiausias Pietų Amerikoje. Nors paukštis ir neskraido, sparnai jam praverčia, kai greitai lekiant prisireikia pakeisti kryptį. Nandų patinai yra labai rūpestingi tėčiai. Savo gausaus patelių būrio padėtus kiaušinius nandai perina, o išsiritusius jauniklius akylai saugo, neprileisdami artyn nieko kito, net ir paukščiukų mamų. Žiemą nandai mėgsta burtis į pulkus, kartais jie prisišlieja prie kitų didelių gyvūnų – elnių ar guanakų.

115

PAPRASTASIS NANDAS

KAS BENDRO TARP ŽALIOSIOS ANAKONDOS, KAPIBAROS, HOACINO IR HIPOPOTAMO: A. B. C. D.

Jie dideli. Jie gyvena Pietų Amerikoje. Jie gali plaukti. . Jie gali bėgti vandens paviršiumi

GUANAKAS

116 VIENINTELIS PASAULYJE Pietų Amerikoje gyvena ir kupranugarių giminaičiai – naminės lamos ir alpakos bei laukiniai guanakai ir vikunijos. Patys didžiausi iš visų šio žemyno kupranugarinių yra guanakai – gražūs ir stiprūs gyvūnai. Indėnai juos labai vertino dėl mėsos ir vilnos. Šie laukiniai kupranugariai yra prisitaikę gyventi atšiauriomis sąlygomis aukštai kalnuose ir net dykumoje. Jų kraujas labai tirštas, todėl guanakai gali lengviau ištverti išretėjusį kalnų orą. Drėgmės sausose vietovėse guanakai gauna laižydami lapus ir kaktusų stiebus.

DIDŽIAUSIAS PASAULYJE Didysis paukštėda yra tikrai didelis – išskėtęs kojas uždengtų visą tavo veidą. Ir sveria maždaug 120 gramų (tiek, kiek vidutinis bananas). Tačiau jis labai labai retai ėda paukščius, dažniau – graužikus, kirmėles, varles, driežus, svirplius ir kitus skanėstus. Laimei, šio, didžiausio pasaulyje, voro nuodai žmogui nepavojingi, nors jo įkandimas ir skausmingas. Kas kita – voro grobis, kurį jis paralyžiuoja suleidęs beveik pusantro centimetro ilgio iltis. Vorai prastai mato, tačiau apie pavojų juos įspėja jautrūs plaukeliai. Tie patys plaukeliai gali padėti ir ginantis nuo užpuolikų: voras patrina kojas, o nuodingų plaukelių debesis papuola jį medžioti sumaniusiam plėšrūnui į nosį. Apči! Ir apetitas prapuolė.

DIDYSIS PAUKŠTĖDA

117 VIENINTELIS PASAULYJE

DIDYSIS TUKANAS

118

Iš Pietų Amerikos kilęs didysis tukanas gerai žinomas toli už savo tėvynės ribų. Jo įspūdingo snapo nesupainiosi su jokio kito paukščio puošmena. Beje, nors ir atrodo kaip puikus ginklas, tukano snapas nėra tvirtas. Paukštis jį naudoja ne muštynėms, o aukštai augantiems vaisiams pasiekti, o kai jau pasiekia ir nuskina – nusilupti. Meilindamiesi savo išrinktiesiems tiek tukano patelės, tiek patinėliai vienas kitam į snapą krauna skaniausius vaisių kąsnelius. Pietų Amerikos indėnai manė, kad tukanai yra tarpininkai tarp gyvųjų ir dvasių pasaulių.

Palyginti su kitais žemynais, Antarktidoje gyvybės labai mažai. Čia gyvena pingvinai, ruoniai, keletas paukščių rūšių. Antarktinius vandenis labai mėgsta banginiai, o ypatingas Pietų vandenyno turtas yra krilis – vėžiagyviai, kuriais minta kone visi vandens gyvūnai.

Antarktida yra pats šalčiausias, sausiausias ir labiausiai vėjuotas žemynas visame pasaulyje. Beveik visą jį dengia ledas; čia buvo užregistruota pati žemiausia temperatūra žemėje – 89 laipsniai šalčio. Beje, Antarktida yra pati didžiausia pasaulio dykuma. Čia iškrenta vos 50 mm kritulių per metus (trylika kartų mažiau nei Lietuvoje).

PIETINIS JŪRŲ DRAMBLYS

Antarktinis krilis yra svarbi vandenyno gyvūnų mitybos grandinės dalis. Jeigu išnyktų šie vos 3 cm ilgio vėžiagyviai, išnyktų ir daugelis antarktinių gyvūnų. Krilis minta fitoplanktonu ir ledo dumbliais. Savo ruožtu, šie vėžiagyviai yra šimtų skirtingų gyvūnų – nuo žuvų iki banginių ir paukščių – mėgstamiausias maistas. Nenuostabu, kad mokslininkai nerimauja suskaičiavę, kad nuo 1970-ųjų krilio sumažėjo beveik 80 procentų. Tiesa, tie patys mokslininkai mano, kad iš viso krilis sveria daugiau nei visi pasaulio žmonės, o tam tikru metų laiku susiburiančios šių vėžiagyvių kolonijos matomos net iš kosmoso!

BALTASIS MAKŠČIASNAPIS

119

VIENINTELIS ANTARKTIDOJE Vienintelis sausumos paukštis Antarktidos žemyne yra baltasis makščiasnapis. Nors jo kojos nėra plėvėtos ir daugiausia laiko jis praleidžia sausumoje, prireikus baltasis makščiasnapis visai neblogai plaukia. Tiesa, į vandenį jis lenda ne paieškoti maisto – jo šis paukštis prisivagia iki soties, – o pasimaudyti. Baltieji makščiasnapiai ėda pingvinų kiaušinius ir jų jauniklius, atiminėja maistą iš pingvinų patelių, maitinančių savo mažylius, išplėšia mėsos gabalus iš susipykusių ir apsikandžiojusių ruonių kūnų, kitaip tariant, ėda viską ir daro tai labai greitai. Baltieji makščiasnapiai – drąsūs paukščiai. Pamatę nežinomą gyvūną, jie ne skrenda tolyn, o eina artyn jo apžiūrėti. Jei meti akmenėlį, jis pakreipęs galvą žiūri, kaip šis rieda. Baltąjį makščiasnapį lengva pagauti ranka. Ką jis padaro pirmiausia? Pasituština tau į delną.

GREIČIAUSIAS PASAULYJE Šiauriausioje Antarktidos dalyje – Antarktidos pusiasalyje (neapsigauk, tai – šilčiausia, o ne šalčiausia šio žemyno vieta!) bei aplinkinėse salose – gyvena papuasiniai pingvinai. Treti pagal dydį tarp pingvinų, jie yra patys greičiausi plaukikai iš visų nardyti gebančių paukščių. Papuasinis pingvinas, gaudydamas sprunkantį grobį, gali plaukti iki 36 kilometrų per valandą greičiu! Beje, šie pingvinai per dieną paneria iki 450 kartų. Suskaičiuokim: parą sudaro 24 valandos, vadinasi, kas tris minutes!

120 PAPUASINIS PINGVINAS

IMPERATORIŠKASIS PINGVINAS

122 Vedelio ruoniai yra piečiausiai gyvenanti ruonių rūšis. Beje, sausumoje jie būna retai, dažniau plaukioja po Antarktidą supančiu ledo skydu. Taip jie ne tik išvengia plėšrūnų: jūrų leopardų ir orkų, bet ir pritaiko ypatingas žvejybos taktikas ieškodami maisto sau. Kai ruonis žiūri į viršų, ledo fone aiškiai mato virš jo plaukiančias žuvis, belieka jas pagauti. Pamatę ledo įduboje besislepiančią žuvelę, ruoniai į ją papučia ir šiai sprunkant ją praryja. Po vandeniu ruoniai gali išbūti tiek, kiek trunka pamoka – 45 minutes. Kvėpavimui ruoniai dantimis išsikerta skylutes lede. Jie prisimena visas kvėpavimo skylutes ir prie jųAS grįžta pritrūkę oro. ZEBR

ANTARKTINIS KALVIUKAS

121

VIENINTELIS ANTARKTIDOJE

Vienintelis Antarktidos giesmininkas yra antarktinis kalviukas. Beje, jis gyvena ne pačiame žemyne, o Pietų Džordžijos saloje, tarp Pietų Amerikos ir Antarktidos. Šis paukštelis yra vienas iš nedaugelio sausumos – ne vandens – paukščių šiame atšiauriame klimate. Beje, žinant, kad jis yra mūsiškių žvirblių giminaitis, gal ir ne visai tikslu vadinti kalviuką giesmininku...

DIDŽIAUSIAS PASAULYJE Imperatoriškieji pingvinai yra patys didžiausi iš visų pingvinų, aukštesni nei metras. Jie vieninteliai nuolat gyvena ir net atsiveda jauniklių atšiauriojoje Antarktidoje. Kad lengviau ištvertų šaltį, pingvinai sustoja į ratą. Pasimainydami vietomis, vos tik pakankamai sušyla, jie užstoja vienas kitam vėją ir šildosi. Kai pingvinų patelė padeda kiaušinį, ji jį palieka saugoti tėčiui, o pati išplaukia į žvejybą. Du mėnesius pingvinų patinėliai laiko kiaušinį ant kojų, pridengę jį šiltais papilvės pūkais. Tuo metu jie nieko nevalgo. Grįžusi mama atryja maisto ką tik išsiritusiam paukščiukui į snapą ir saugo jį savo papilvėje. Tada pingvinų patinėliai išplaukia į žvejybą. Imperatoriškieji pingvinai gali panerti giliau nei pusė kilometro (giliau nei koks nors kitas paukštis!) ir išbūti po vandeniu 20 minučių.

KURIS IŠ ŠIŲ FAKTŲ APIE PINGVINUS YRA NETIESA: A. Pingvinai geriau plaukia nei skraido. B. Pingvinai gyvena dykumoje. C. Pingvinams patinka Arkties klimatas. D. Australijoje yra pingvinų. E. Imperatoriškojo pingvino kiaušinį perina patinėlis.

123

RAMBLYS

PIETINIS JŪRŲ D

DIDŽIAUSIAS PASAULYJE Atšiaurų Pietų vandenyną mėgsta didžiausieji iš ruonių – pietiniai jūrų drambliai. Drambliais šie ruoniai vadinami ne dėl dydžio, o dėl to, kad turi įtraukiamą straublį. Kovodami dėl patelės dėmesio šie ruoniai gali būti labai aršūs. Tai, kas prasideda grėsmingomis pozomis ir riaumojimu, gali baigtis net ir kruvina kova. Pietiniai jūrų drambliai gali panerti net į pusantro kilometro gylį ir išbūti po vandeniu dvi valandas.

PLĖŠRIAUSIAS ANTARKTIDOJE Jūrų leopardas į sausumoje gyvenantį savo bendravardį panašus ne tik savo margu kailiu, bet ir įpročiais. Pagrindinis Antarktidos plėšrūnas yra geriausias medžiotojas iš ruonių ir vienintelis, kuris ėda ir šiltakraujus gyvūnus – pingvinus, vandens paukščius ir netgi kitus ruonius. Jūrų leopardai medžioja iš pasalų: tyko prie kranto, kada į vandenį įšoks pingvinas, o tada krimst, ir viskas. Patylomis jie priplaukia ir prie vandenyje plūduriuojančių paukščių, nė neįtariančių, kad po vandeniu tyko plėšrūnas.

124 JŪRŲ LEOPARDAS

Adelės Žemės pingvinas lengvai atpažįstamas iš juodos uodegėlės, dėl kurios paukštis atrodo taip, lyg dėvėtų fraką. Kai šios pingvinų rūšies patinėlis nori prisikalbinti jam patinkančią patelę, jis meta ant jos kojos akmenėlį. Tada jie dėl akių šiek tiek pakovoja (jei patelė susidomi, kova būna labai trumpa). Visą žiemą Adelės Žemės pingvinai praleidžia vandenyse aplinkui Antarktidą ir ją supančias salas. Jie puikiai nardo ir yra ištvermingi plaukikai, kartais nukeliaujantys net 300 kilometrų dėl sočių pietų (gyvenant atšiauriose vietovėse būtina gerai prikimšti pilvą). Antarktidos pavasarį (pas mus tada būna spalis) pingvinai pasistato lizdą iš akmenų ir perina jauniklius.

51 KENGŪRA. Kiti gyvūnai: vėplys (A), grenlandinis ruonis (C), mormonas (D)

15 SURIKATA, nes ji priklauso mangustų šeimai

GRIFINIS VĖŽLYS, nes jis nėra iš greičiausiųjų pasaulio gyvūnų

75 30 ECHIDNA, KIVIS, FILANDERIS, ROJAUS PAUKŠTIS, PINGVINAS FĖJA, PAPŪGA KĖJA

B D

C C C

DIDŽIOJI GYVŪNŲ KOLEKCIJA Tekstas Aldona Steponavičiūtė Dizainas Saulė Gylienė Redakcija: Rasa Dagienė, Ineta Daugirdaitė-Korsakova, Ina Katkauskaitė, Vita Minderienė, Giedrius Blockis Dreamstime ir Shutterstock nuotraukos

UAB leidykla „Jūsų Flintas“, V. Putvinskio g. 34, LT-44211 Kaunas http://www.ﬂintaspublishing.com, el. p. info@ﬂintas.lt. Spausdino UAB „BALTO print“, www.baltoprint.lt, el. p. info@baltoprint.com