Populiacija ir jos charakteristikos

POPULIACIJA IR JOS

Populiacija yra sąvoka, apimanti tam tikroje vietovėje ar ekosistemoje

esančių individų skaičių. Tai yra esminis žmonių visuomenės, taip pat mus supančio gamtos pasaulio supratimo aspektas. Nors terminas

„populiacija“ paprastai reiškia žmones, jis taip pat apima gyvūnus, mikroorganizmus ir augalus, atliekančius lemiamą vaidmenį įvairiose mokslo srityse, tokiose kaip ekologija ir genetika.

Žodžio populiacija kilmė siekia vėlyvojo lotyniško termino populiacija, reiškiantį žmones arba daugybę. Šis lotyniškas žodis kilęs iš lotyniško

žodžio „ populus “, kuris reiškia bendruomenę arba žmonių grupę.

Kalbėdami apie gyventojus kalbėsime apie vyriausybių ir organizacijų atliekamus surašymus, kad tiksliai nustatyti gyventojų skaičių tam tikroje teritorijoje. Šie surašymai apima

duomenis apie įvairius demografinius veiksnius, tokius kaip amžius, lytis, etninė priklausomybė, profesijair pan. Žinodamigyventojųskaičių ir sudėtį, politikos formuotojai gali priimti pagrįstus sprendimus dėlišteklių paskirstymo, infrastruktūrosplėtros ir socialiniųpaslaugų.

Be žmonių populiacijų, populiacijos sąvoka apima ir kitus gyvus organizmus. Ekologijos srityje populiacija reiškia tos pačiosrūšiesindividųgrupę,gyvenančią tamtikroje buveinėje arekosistemoje.

Ekologaitiriapopuliacijos dinamiką,įskaitant tokiusveiksniuskaipgimstamumas,mirtys,migracijos modeliaiir sąveika sukitomis rūšimis. Šiosžinios padedasuprasti ekosistemųsveikatą ir stabilumą bei padedajas išsaugoti.

Populiacija yra besimaišančių individų grupė, todėl populiacijos savybės vertinamos kaip grupės, o ne kaip individ0. Šios savybės apima:

Dydis ir tankis

Dydis ir tankis yra du svarbūs aspektai tiriant populiacijas ir suprantant jų savybes.

Populiacijos dydis : reiškia bendrą tos populiacijos individų skaičių. Tai rodo bendrą organizmų skaičių tam tikroje vietovėje arba buveinėje. Gyventojų skaičius gali labai skirtis

priklausomai nuo tokių veiksnių kaip gimstamumas, mirtingumas, imigracija ir emigracija.

Tai yra pagrindinis gyventojų ekologijoje naudojami parametrai ir būtini norint suprasti

populiacijos dinamiką ir sąveiką.

Populiacijos tankis: populiacijos tankis yra individų skaičius ploto arba tūrio vienete matas.

Tai leidžia suprasti, kaip tankiai ar retai žmonės yra pasiskirstę tam tikroje buveinėje ar ekosistemoje. Populiacijos tankumas yra svarbus rūšies prisitaikymo prie konkrečios vietovės rodiklis. Tai atspindi išteklių prieinamumą, konkurenciją dėl tų išteklių ir rūšies

gebėjimą išgyventi bei daugintis tam tikroje aplinkoje.

Rūšių pasiskirstymas: Rūšių pasiskirstymas arba sklaida reiškia individų pasiskirstymą erdvėje ir laiku populiacijoje. Jame aprašoma, kaip žmonės yra išsibarstę arba susitelkę savo aplinkoje.

Išsklaidymo judesiai: Išsklaidymas yra procesas, kurio metu asmenys ar grupės persikelia iš savo gimimo vietų, kad apsigyventų naujose srityse. Tai svarbus naujų buveinių kolonizacijos, genų mainų tarp populiacijų ir rūšių arealo išplėtimo mechanizmas.

Buveinių mozaika: Buveinę sudaro erdvėlaikinė mozaika, susidedanti iš įvairių elementų, tokių kaip augmenijos tipai, topografija ir išteklių prieinamumas. Tiksli asmens vieta šioje buveinės mozaikoje gali turėti didelės įtakos jo tiesioginiam tinkamumui. Asmenys gali teikti pirmenybę tam tikroms mikrobuveinėms arba didesnėje buveinėje esančioms vietovėms, kurios suteikia geresnę prieigą prie išteklių, apsaugo nuo plėšrūnų arba tinkamas sąlygas daugintis. Laiko pasiskirstymas reiškia gyventojų pasiskirstymo laike modelį. Nagrinėjama, kaip populiacijos individų sudėtis ir gausa kinta skirtingais laiko intervalais, pavyzdžiui, dienos, sezoniškumo ar metų ciklais. Norint suprasti jų dinamiką ir ekologinius procesus, turinčius įtakos jų elgesiui ir gausai, labai svarbu suprasti populiacijų pasiskirstymą laike.

Klimato kaita turi didelę įtaką sklaidos procesams, o jos pasekmių supratimas yra labai svarbus vertinant rūšių populiacijų būklę. Rūšies išsklaidymo gebėjimas vaidina lemiamą

vaidmenį nustatant jos geografinį diapazoną ir gebėjimą prisitaikyti prie pasaulinių aplinkos pokyčių.

Klimato kaitai keičiantis temperatūrai ir kritulių kiekiui, keičiasi tinkamų buveinių prieinamumas. Rūšims gali sumažėti tinkamų sąlygų dabartinis arealas arba galimybė išnaudoti plėtrą palankiomis sąlygomis. Išsisklaidymas tampa gyvybiškai svarbiu

mechanizmu rūšims stebėti tinkamas buveines ir atitinkamai koreguoti jų paplitimą.

Apibendrinant galima pasakyti, kad klimato kaita daro didelį poveikį sklaidos procesams, kurie yra labai svarbūs rūšių gebėjimui susidoroti su pasauliniais aplinkos pokyčiais ir jų prisitaikyti.

Gyventojųpiramidės yragrafiniaivaizdai,iliustruojantys skirtingųamžiausgrupių ir lyčiųpasiskirstymą populiacijoje.Jiesuteikia

vertingosinformacijosapieregionoar šaliesdemografinęstruktūrą.Norsyra įvairiųgyventojųpiramidžiųtipų,dažniausiai yratrys:

1.Ekspansyvi piramidė: šio tipo gyventojųpiramidė yratrikampioformos,kiekvienai amžiaus grupeivaizduojamajuosta,kuriyra trumpesnė nei ankstesnė. Platesnė piramidės bazė rodo didesnį gimstamumą ir daugiau jaunų asmenų. Amžiaus grupėms judant link piramidėsviršūnės, juostos siaurėja, otairodo didesnįmirtingumą ir trumpesnę gyvenimo trukmę regione.

2.Konstrikcinėpiramidė: Priešingai neiekspansyvioji piramidė, susitraukianti piramidėšiek tiek sumažėjo jaunesnio amžiausgrupėse.Tai rodo mažesnįgimstamumą, palygintisumirtingumu, todėl vyresnio amžiausžmonių dalispopuliacijoje didėja. Smailėjantipiramidės formaatspindi ilgesnę gyvenimo trukmę irgeresnesgyvenimo sąlygas,todėldaugėja vyresnio amžiauspiliečių.

3.Stabili piramidė: stabili piramidė yra stačiakampio formos,otairodogana tolygųgyventojųpasiskirstymąįvairioseamžiausgrupėse. Kiekvienai amžiaus grupei atstovaujančios juostosyra maždaug tokiopatiesilgio,otairodo stabilų vaisingumo lygį laikui bėgant. Nežymus

piramidėsviršūnėssusiaurėjimasreiškia vyresnio amžiausžmonių mirtingumo padidėjimą, otaiyra natūralusreiškinys

Gyventojųpiramidės suteikiasvarbiosinformacijosnorintsuprastipopuliacijos dinamiką irsocialinesproblemas.Jiegali padėti nustatyti tokias tendencijas kaip gyventojų skaičiaus augimas, gyventojų senėjimas ir gimstamumo bei mirtingumo rodiklių pokyčiai.

Atranka yra pagrindinė statistikos sąvoka, apimanti asmenų ar stebėjimų poaibį iš didesnės populiacijos. Tai leidžia tyrėjams efektyviai rinkti duomenis ir daryti išvadas apie populiaciją pagal imtyje pastebėtas charakteristikas. Konkrečių elementų atrankos iš populiacijos siekiant sudaryti imtį procesas yra žinomas kaip atranka. Atranka yra būtina, kai populiacija yra per didelė, kad būtų galima rinkti duomenis iš kiekvieno nario, arba kai tai nepraktiška arba brangu. Pasirinkę reprezentatyvią imtį, mokslininkai gali rinkti informaciją, atspindinčią visos populiacijos ypatybes. Svarbu, kad imtis būtų nešališka, tai yra, ji turi būti atrinkta nesuteikiant pirmenybės jokiai konkrečiai grupei ar savybei. Atsitiktinumas atrankos procese padeda užtikrinti teisingumą ir sumažina šališkumo tikimybę.

Gyventojų sąveika vaidina lemiamą vaidmenį formuojant ekologinių bendruomenių dinamiką ir struktūrą. Šios sąveikos vyksta tarp skirtingų rūšių ir gali turėti didelės įtakos populiacijos dydžiui, pasiskirstymui ir bendram ekosistemos funkcionavimui.

Augimas priklauso nuo keturių svarbių procesų: vaisingumo, mirtingumo, imigracijos ir emigracijos. Gimimas ir mirtingumas yra susiję su gyvenimo istorijos strategijomis, o imigracija ir emigracija yra gyvenviečių judėjimai.

Populiacijos reguliavimas reiškia mechanizmus ir procesus, turinčius įtakos populiacijų dydžiui ir augimo tempui.

Populiacijos reguliavimo supratimas yra labai svarbus norint prognozuoti ir valdyti populiacijas, įvertinti aplinkos pokyčių poveikį, išsaugoti biologinę įvairovę ir spręsti problemas, susijusias su kenkėjais, ligomis ir invazinėmis rūšimis.