Jolanta KLIETKUTĖ
Plungės fotografas
Mendelis-Movša Berkovičius
BŪTASIS LAIKAS II
Jolanta Klietkutė
BŪTASIS LAIKAS II
Plungės fotografas
Mendelis-Movša Berkovičius
Kretinga 2017
ISBN 978-609-475-010-6
Fotografavo: Mendelis Berkovičius Jolanta Klietkutė Maketavo: J. Klietkutė
© Jolanta Klietkutė, 2017 Kretingos muziejus
Vartydami išlikusias tarpukario Plungės gyventojų nuotraukas, nejučia atkreipiame dėmesį, kad daugumą jų padarė fotografas „M. Berkovičius“. Senųjų plungiškių paklausus, atsakys, kad jis buvo garsus ano meto Plungės fotografas, nuves ir parodys namą, kuriame buvo ateljė. Deja, tuo žinios ir pasibaigia... visi žinojo, kad buvo toks fotografas, – bet nieko daugiau.
3
Naujametinis atvirukas, greičiausiai darytas M. Berkovičiaus, 1935 facebook Plungė Jews 4
Michaelio-Mendelio Berkovičiaus, vieno garsiausių tarpukario Plungės fotografų, biografija iki šiol nebuvo tyrinėta. Knygoje „Lietuvos fotografijos istorija“ Virgilijus Juodakis pateikia tik vieną sakinį: „Plungėje buvo fotografas M. Berkovičius (1905-1932 m.)“. Tačiau peržvelgę muziejuose bei kolekcininkų archyvuose išlikusias M. Berkovičiaus nuotraukas, matome, kad jis fotografavo nuo 1903 m. iki ~1939 m. Net fotografo vardas spaudoje buvo nežinomas, užrašoma tik pirmoji raidė „M“, kuri buvo nuotraukų nugarėlėse esančiame fotografo spaude. 2013 m. išleistoje knygoje „Jakovas Bunka“ minima, kad Plungėje buvo „...du fotografai (vienas jų plačiai Žemaitijoje žinomas Mendelis Berkovičius)“. Vardas „Mendelis“ minimas ir Peterburgo archyvo dokumentuose. Tačiau vietiniai tarpukario plungiškiai nesivargino ir fotografą vadino paprasčiau – Michaeliu. Mendelis ir Michaelis yra skirtingi vardai, tad jeigu plungiškiai vadino fotografą Michaeliu, greičiausiai jo tikras vardas buvo Movša arba jis turėjo dvigubą vardą Movša-Mendelis. Movša–Mendelis Berkovičius gimė 1880 ar 1881 m. lapkričio mėn. Liucino m., buv. Vitebsko gubernija (dabar Ludza, Latvija), priklausė Paberžės žydų bendruomenei. Kauno apskrities archyve saugomi Plungės pašto taupomojo banko indėlininkų sąrašai, kuriuose 1908 ir 1912 m. minimas fotografas Berkovič Movsha, Peisacho sūnus.
Kunigas Petras Rusteika su seserimi (?) Žemaičių vyskupystės muziejus 5
Justina Stroputė (1894–1963), dovanojusi savo žemę Pakutuvėnų bažnyčios statyboms Rūtos Razmuvienės archyvas 6
Spėjama, kad šioje nuotraukoje gali būti įamžintas M. Berkovičiaus fotoateljė įėjimas. Durų dešinėje pusėje neaiškiai matomas namo numeris „6a“ Vytauto Eiduko kolekcija
M. Berkovičiaus fotoateljė ir gyvenamas pastatas, 2014 Fotografavo Jolanta Klietkutė 7
Plungės hebrajiškos progimnazijos 3-os klasės mokiniai su mokytojais, 1927 Pirmoje (apatinėje) eilėje iš kairės penktas – fotografo sūnus Pesachas Berkovičius. Trečioje eilėje ketvirta iš kairės – Sarah Shtasia. Ketvirtoje (viršutinėje eilėje) ketvirtas iš kairės – Pozin, penkta – Chaya Sher. facebook Plungė Jews 8
Kada ir iš ko mokėsi fotografijos bei kokiomis aplinkybėmis pateko į Plungę, liko istorijos paslaptis. Peterburgo Rusijos valstybės istorijos archyve dokumentuose rastas įrašas, kad 1903 m. spalio 21 d. fotografas M. Berkovičius iš gubernatoriaus gavo leidimą Plungėje įkurti meno fotografijos ateljė. Taigi, fotografo karjera Plungėje istoriškai fiksuojama nuo 1903 metų, nors pradėti dirbti jis galėjo ir kiek anksčiau, gavęs vietos policijos viršininko leidimą. M. Berkovičius fotoateljė įkūrė ir pats apsigyveno Plungės centre, turtingų žydų apgyvendintoje Vytauto gatvėje, mediniame name (dab. Vytauto g. 6a). Per visus karus namas išliko ir net šiomis dienomis yra dažytas panašia į anksčiau buvusią – tamsiai vyšnine, spalva. Jis tikriausiai mokėsi pas savo amato profesionalus – nes net ir šiandien stebina jo fotografijų kokybė – jų tarsi nepalietė laiko tėkmė, išliko detalumas, kontrastai, pustoniai, žvilgsnį prikaustančios nuotaikos, žvilgsniai... Tikriausiai nuo pat įsikūrimo fotografas ėmė ir mokinius– pagalbininkus, nes ~1906-1907 m. iš jo fotografijos paslapčių jau mokėsi pakutuvėniškis Ignas Stropus, vėliau tapęs garsiu Kretingos bei Palangos fotografu. Fotografuotis pas M. Berkovičių ateidavo žinomi to meto žydų bendruomenės veikėjai, verslininkai, amatininkai, šventikai... Išlikęs Plungės burmistro Dovydo Borecho Goldvaserio portretas, įamžinta Plungėje buvusi žydų futbolo komanda „Makabi“...
Viršuje – Izaokas Civje. Apačioje – Motelis Civje, 1916 Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas 9
Vaikų namų vaikai, nusifotografavę su baleto trupe, 1938 Dabar S. Nėries g. 4. Namas išlikęs www.miestai.net 10
Jolantos KlietkutÄ—s kolekcija 11
Basė Berkovičienė su vaikais Hiršu (kairėje) ir Pesachu (centre), 1928 vasario 13 Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas 12
Kad fotografas buvo savo srities profesionalas, rodo ir tai, kad jo ateljė lankėsi ne tik žydai, bet ir kiti miestelio gyventojai bei svečiai, pavyzdžiui, vos įkūrus ateljė fotografavosi kunigas Petras Rusteika, o tarpukariu fotografuotis ateidavo visi be išimties: išlikę nemažai 6-ojo pėstininkų Pilėnų Kunigaikščio Margio pulko karių nuotraukų (paskirų ir grupinių), Antano Turskio (pirmojo mokyklų inspektoriaus Plungėje), Juozo Kučinsko (pirmojo Lietuvoje įsteigusio linų verpimo įmonę), Simo Norvainio (eigulio) portretai, įamžinta Plungės dvaro siuvėjo sūnaus Vitoldo Daumanto šeima ir t.t. Fotografas dirbo ne tik savo ateljė, kviečiamas eidavo fotografuoti renginių, švenčių, miestelio įvykių, pavyzdžiui, M. Oginskio dvaro tarnautojų grupinis portretas parke, Plungės bažnyčios choras, naujos bažnyčios statybininkai, švenčių patarnautojos šalia klebonijos Plungės bažnyčios šventinimo proga ir daug kitų. Iki Pirmojo pasaulinio karo nuotraukas paklijuodavo ant įvairaus dydžio fotografinių kortelių, nugarėlėje įspausdavo violetinės spalvos ovalo formos antspaudą, kuriame rusų kalba buvo įrašyta: „ФОТОГРАФИЯ / М. БЕРКОВИЧА / Плунгяны. Ков. губ.“ (Fotografija / M. Berkovičiaus / Plungė. Kauno gubernija). Tarpukariu nuotraukas spausdino ant fotografinio popieriaus, kurio kita pusė pritaikyta užrašyti adresui bei laiško tekstui. Tuo metu nuotraukas ženklino vienu iš dviejų violetinių spaudų: 1) kaligrafiniu šriftu „Foto / M. Berkovičius / Plungė“, 2) vientisa eilute spausdintinėmis raidėmis „M. Berkovic Plunge.“
Iš kairės: Mirjam Cimerman, Pesachas Berkovičius, nežinoma, 1922 Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas
M. Berkovičiaus nuotraukų ženklinimo antspaudai 13
1931 m. didžiajame Plungės gaisre nukentėjusių Toros ritinių laidojimas www.miestai.net 14
1913 m. sausio 1 d. Plungėje susituokė Berkovič Movša, 34 m. amžiaus, Peisacho sūnus ir Garb Basia, 27 m. amžiaus, Movšos duktė. Berkovičių šeima kilusi iš Paberžės, Garbų šeima – iš Plungės. Šį faktą liudija Plungės žydų bendruomenės dokumentai. Mendelis-Movša Berkovičius su žmona augino du sūnus Polį (Pesachą-Mordechają, g. 1916 m.) ir jaunėlį Hiršą. Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo archyve yra išsaugotas 1929 m. fotografo ir jo žmonos vardu rašytas kvietimas į sūnaus Pesacho-Mordechajo bar-micvą (religinę pilnametystę). Deja, daugiau apie fotografo šeimą galime sužinoti tik iš Kaušėnuose nužudytų Plungės žydų sąrašo: 81. Berkovičienė, 82. Berkovičienė Basė, 83. Berkovičius Hiršas, 84. Berkovičius Mendelis, 85. Berkovičius Mošė, 86. Berkovičius Polis. 1941 m. liepos 15 d. M. Berkovičius kartu su kitais šeimos nariais bei kitais miesto žydais buvo beveik dviem savaitėm uždarytas į sinagogą be maisto ir vandens. Baltaraiščiai žydams įsakė kieme iškasti duobę, į kurią sumetė sinagogoje buvusias šventas knygas, šventraščius, dokumentus ir padegė, o kad geriau sudegtų, prie duobės pastatė fotografą M. Berkovičių ir liepė maišyti, stumdami prie ugnies kuo arčiau, visaip iš jo tyčiojosi. Paskui tos duobės ugnyje sudegino ir jį patį. Kiti 1800 žydų bei fotografo šeimos nariai buvo išvaryti į Kaušėnų miškelį ir ten nužudyti... Taip išnyko visa Plungės žydų bendruomenė, taip dingo visos žinios apie garsų to meto fotografą Mendelį-Movšą Berkovičių... Apie įdomų prieškario gyvenimą byloja tik išlikusios nuotraukos...
M. Berkovičiaus ir jo žmonos vardu rašytas kvietimas į sūnaus Pesacho-Mordechajo bar-micvą, 1929 birželio 8 Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas
Mirjam Cimerman, Basė Berkovičienė, nežinoma, 1925 Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas
15
Antanas Turskis – pirmasis mokyklų inspektorius Plungėje ŽDM F 282
Po medžioklės ŽDM F 214 16
Plungės mūrinės bažnyčios statybos Žemaičių dailės muziejus (ŽDM F 210 ir ŽDM F 216)
Bažnyčios šventinimo proga – švenčių patarnautojos šalia klebonijos ŽDM F 283 Lubytės, 1930 KM
Jolantos Klietkutės kolekcija 17
Plungės bažnyčios choras ŽDM F 332 18
Mykolo Oginskio parke ŽDM F 333 19
Pocius Petras, 1934 KM Šija Leibovičius, 1935 Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, VVGŽM f 34
Šakinis Jonas, 1928 KM
KM 20
Atminčiai Zosytei Baltrimaitei, 1928 KM Jolantos Klietkutės kolekcija
Futbolo rungtynės tarp Gargždų ir Plungės „Makabių“, 1924 facebook Plungė Jews
Simaitė Adelė, 1936, KM 21
6-tojo Margio pulko 6 kuopos kariai ŽDM F 242
Kariškiai ir civiliai prie mašinos ŽDM F 211 22
6-tojo Margio pulko puskarininkis ŽDM F 237
Juozas Stuopelis 6-ojo pėstininkų Pilėnų kunigaikščio Margio pulko puskarininkis KM IF 4324 23
Eigulys Norvainis ŽDM F 245 24
Šaulė su uniforma ŽDM F 291
Dvaro siuvėjo sūnaus Vitoldo Daumanto šeima, ~1939 ŽDM F 553
Žydų muzikantai: 2-je eil. sėdi antra iš kairės Chana Olshwang, stovi iš kairės: 1-as Icik Pozin, 3-as Shmuel Aharonovich, 7-tas Hirsch Metz, ~1929 facebook Plungė Jews 25
Didžioji Plungės sinagoga miestai.net 26
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI: 1. 2. 3. 4. 5. 6.
Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas. Lietuvo valstybės istorijos archyvas. Kauno apskrities archyvas. Rusijos valstybės istorijos archyvas, Sankt Peterburgas. Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema (LIMIS). AŽANECKIENĖ, Danguolė. Plungė, kuri buvo... Plungė, 2003, lapkričio 29, p. 5. 7. BARTKUS, Donatas. Apie tuos, kurių jau nėra. Brasta, 2003, gruodžio 5, p. 3. 8. Jakovas Bunka. Sud. Jonas Rudzinskas. Vilnius: VšĮ Tautodailininkų sąjungos fondas, 2013. ISBN 978-9955856-12-2. 9. Jakovo Bunkos interviu. Užrašė Otilija Juozapaitienė. 10. Nužudytų Plungės žydų sąrašas. Iš jbfund.lt [interaktyvus]. [b.v.]: Jakovo Bunkos paramos ir labdaros fondas, 2009 – 2016. Prieiga per internetą: <http://jbfund.lt/kausenuosenuzudyti-plunges-zydai/>. 11. Plungės žydų istorija. Iš jbfund.lt [interaktyvus]. [b.v.]: Jakovo Bunkos paramos ir labdaros fondas, 2009 – 2016. Prieiga per internetą: <http://jbfund.lt/istorija/plungeszydu-istorija/>.
27