Pirmieji pajūrio fotografai: Paulina Mongirdaitė, Ignas Stropus

Page 1



Jolanta Klietkutė

- fotografai Pirmieji pajurio

Paulina . Mongirdaite Ignas Stropus KRETINGA 2015


UDK 77(474.5) (092) Kl-99

Konsultantai

Julius Kanarskas, istorikas, Kretingos muziejus Stanislovas Žvirgždas, fotomenininkas, fotografijos istorikas habil. dr. Małgorzata Omilanowska, architektūros istorikė, Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministrė Jacek Strzałkowski, fotografijos istorikas, Lenkija Gediminas Kulikauskas, istorikas, publicistas Gintas Kavoliūnas, fotomenininkas, VšĮ Atvirosios fotografijos dirbtuvės

Recenzentai

dr. Tomas Petreikis, Vilniaus universitetas dr. Zita Pikelytė, Panevėžio kraštotyros muziejus

Kalbos redaktorės

Vertėjai

Maketavo Viršelyje Iliustracijos

Romualda Nikžentaitienė Vida Butienė © Jolanta Klietkutė © Nida Gaidauskienė © Aidas Baškys © Aurida Bartašiūtė © Irena Fedorovič © Ramunė Šmonovaitė Jolanta Klietkutė J. Klietkutės nuotrauka. Modelis – Alma Leilionaitė 31 – Paulina Mongirdaitė. Agnieškos Jakubčyk šeimos albumas 317 – Ignas Stropus. Juozo Šimkaus šeimos albumas

© Jolanta Klietkutė, 2015 www.polia.info | 15polia@gmail.com

ISBN 978-609-95754-0-7


Turinys 5 7 15 27

33 57 69 87 93 111 149 155 163 171

Pratarmė Palanga XIX a. pab. – XX a. pr. Kretinga Fotografijos ateljė amžių sandūroje PAULINA MONGIRDAITĖ Mongirdų giminė Paulinos Mongirdaitės asmenybė Fotografinė veikla Signatūros Albumai ir nuotraukų rinkiniai „Laiškeliai“ Darbai spaudoje Paskutiniai gyvenimo metai Fotografiniai archyvai Rinktinė bibliografija

177 187 191 203 213 223 251 263 267 279 287 291 295 297 301

IGNAS STROPUS Pakutuvėnų kaimo Stropų giminė Igno Stropaus asmenybė Fotografo profesija Fotografijos ateljė Palangoje Plungėje Palangos fotografas Signatūros Parodos Atvirukai Leidybinė veikla Atsisveikinimas su Palanga Fotografinis palikimas Dukterys Genutė ir Milda Sūnus Algirdas Rinktinė bibliografija

304 305 306 308 309 310 316

Summary Streszczenie Literatūra Santrumpos Padėka Išnašos Asmenvardžių rodyklė



Pratarmė Žmogaus gyvenimas neatsiejamas nuo epochos, įvykių, supančios aplinkos. Dalis Palangos ir Kretingos miestelių, jų apylinkių istorijos būtų nugrimzdusi nebūtin, jei ne fotografai Paulina Mongirdaitė bei Ignas Stropus, kurie su didele meile daugybę kartų fotoobjektyvu fiksavo miestelius, gatves, architektūrą, žmones, renginius, šventes, kitus įvykius. Būtent jų darbai atskleidžia, kaip atrodė Palanga, ką veikė poilsiautojai, kokiu transportu važinėjo, kokie buvo turgūs, kaip buvo statomos, rekonstruojamos bažnyčios... Jų ateljė daryti portretai taip pat yra neįkainojamas informacijos šaltinis istorikams: apranga, šukuosenos, dekoracijos ir t. t. Daugybė didingų dalykų ir mažyčių smulkmenų per laiko miglas mus pasiekia tik atsidavusių fotografų dėka. Ėmiau domėtis būtent šiomis asmenybėmis, nes visuomenei pasiekiama informacija apie pajūrio fotografijos pradininkus yra labai kukli ir fragmentiška. Žemaitija ir pajūris dar nesulaukė viešų mokslinių tyrinėjimų. Išsamiausias šaltinis – 1972 m. Virgilijaus Juodakio surinktos ir vėliau Stanislovo Žvirgždo bei Skirmanto Valiulio papildytos žinios. Visa vėlesnė informacija – tik perrašymas įvairiomis variacijomis. Pagrindiniai šaltiniai, supažindinę su P. Mongirdaitės ir I. Stropaus darbais, buvo Kretingos muziejaus ikonografijos archyvas, pagal Henriko Grinevičiaus (1924–1998) kolekciją1 sudaryta knyga „Senoji Palanga“, privačios kolekcijos, šeimų albumai, interneto ištekliai: limis.lt, epaveldas.lt, europeana.lt, libis.lt ir internetiniai aukcionai. Su dalimi šių fotografų darbų teko susipažinti tik virtualiu būdu. Daugelis darbų yra pasklidę privačiose kolekcijose, muziejuose, bibliotekose, archyvuose ir paprastam piliečiui, tuo labiau nemokamai, jie nepasiekiami. Šioje knygoje didelė dalis darbų sukaupta vienoje vietoje. Pastaruosius 20 metų intensyviai leidžiami albumai, knygos, gausiai iliustruoti senųjų atvirukų vaizdais, senieji atvirukai perleidžiami iš naujo. Kartais įvardijamas dabartinis atviruko savininkas ar jį publikavęs interneto tinklalapis, tačiau dažnai nesivarginama paminėti fotografo pavardės. Norisi grąžinti deramą pagarbą Lietuvos prieškario ikonomis tapusių vaizdų autoriams. Pajūrio fotografijos pradininkų kūryba ir šiandien yra aktuali bei vertinama, todėl jie nusipelno, kad publikuojant jų darbus būtų paminimos pavardės. Verta išsamiai ištyrinėti biografijas ir palikimą. Ši knyga – bandymas surankioti ir į vieną mozaiką sulipdyti išbarstytas bei pamirštas jų gyvenimo, veiklos ir darbų detales. Knyga gimė gan savotišku laiku – labai pavėluotai ir labai per anksti. Jei ne Virgilijaus Juodakio surinkti interviu, Janinos Vrotnovskos prisiminimų sąsiuviniai, Stanislavos Šimkienės kruopščiai surinkta giminės istorija, vargiai ar būtų pavykę taip vaizdingai atkurti fotografų asmenybes ir jų gyvenimo detales. Knyga atsirado ir kiek per anksti, nes labai daug nepajudintų lobių slypi muziejų, archyvų ir didžiųjų bibliotekų fonduose. Juose skaičiuojama dešimtimis tūkstančių atvirukų ir nuotraukų, kurie dar nėra surūšiuoti, kataloguoti. Per gerą dešimtmetį, šiuos archyvus suskaitmeninus ir perkėlus į virtualią erdvę, tikiu, atsivers dar labai daug nuostabių dalykų. Esu dėkinga Lietuvos muziejininkams, bibliotekininkams, kolekcininkams, šeimų albumų savininkams už atsidavimą mūsų istorijos saugojimui ir už nuoširdžią pagalbą rengiant knygą. Nujaučiu, kad ne visas fotografų gyvenimo bei veiklos detales pastebėjau, sudėliojau į vientisą mozaiką. Gali būti, kad ir šioje knygoje liko daugybė užuominų, kurių vietos dar neradau ar nepastebėjau. Istorija – tai nesustojančio, nuolat judančio proceso liudininkė, kad senuose laikuose vis atrandama naujų dalykų. Tad ir šios knygos pasakojimas nėra baigtinis, jis tęsiasi... Jolanta Klietkutė

5


1. Dvaro rūmai, Palanga Nugarėlėje – rudos spalvos kaspino dvišakais galais pavidalo antspaudas „Wadwicz Mongird / Polangen.“, 1912 Biblioteka Narodova, Poczt. 11656

2. Pirmojo pasaulinio karo metu apgriauta Tiškevičių rūmų koplyčia Nugarėlėje ranka įrašyta: „Ant atminties šaudymo į Palangą 23 kovo 1915“ Matmenys 8,3x14 cm. Fotografas nežinomas Sauliaus Žulkaus kolekcija


Palanga XIX a. pab. – XX a. pr. Palangos vardas pirmą kartą paminėtas 1253 m. balandžio 5 d. Kuršo dalybų tarp Rygos vyskupo ir Livonijos ordino akte. Tai laikoma oficialia Palangos miesto įkūrimo data2. XIX a. pradžioje Palanga ėmė garsėti kaip poilsiui ir gydymui tinkama vietovė. Anuomet tai buvo nedidelis miestelis, kurio dauguma gyventojų vertėsi žvejyba. 1819 m. Palanga prijungta prie Rusijos imperijos Kuršo gubernijos Gruobinios apskrities (Palangos valsčiaus). 1824 m. Palangos dvarą iš generolo Ksavero Niesiolovskio nupirko Lenkijos karalystės kariuomenės pulkininkas Mykolas Juozapas Tiškevičius. 1864 m. miestelyje buvo dvi gatvės, turgaus aikštė, penkios parduotuvės, keturi užvažiuojamieji namai, dvylika karčemų, medinė katalikų bažnyčia ir sinagoga3. XIX a. 7-ajame dešimtmetyje Palanga tapo grafų Tiškevičių vasaros rezidencija, o žiemą šeima gyveno Kretingos dvare4. Grafas Juozapas Tiškevičius Palangoje ne tik įkūrė savo šeimos vasaros rūmus, bet ir patį miestelį pavertė moderniu kurortu: pastatė kelias vilas, pirmąjį viešbutį Kurhauzą, vasaros teatrą, įveisė parką, nutiesė pasivaikščiojimo takus miške, jūros pakrantėje surentė maudymosi kabinas, įrengė maudykles su šildomu jūros vandeniu, pastatė prieplauką su 630 m ilgio jūros tiltu5. Atsirado specializuotų gydyklų, pajūrio kavinė, miesto parke vyko koncertai. Palangą ėmė lankyti turtingi įvairių Rusijos gubernijų ir Lenkijos poilsiautojai. Du kartus per savaitę į Liepoją plaukdavo Juozapo Tiškevičiaus įsigytas dvylikos vagonečių talpos garlaivis „Phoenix“ (Feniksas), pastatytas 1870 m. Švedijoje6. Kelionė trukdavo 5 valandas. Iš Liepojos uosto gabeno daugiausia iš užsienio kraštų atvežtas prekes, fabrikų produkciją ir pan. Į Liepoją buvo vežama Tiškevičių Vilimiškės (Palangos) plytinės ir perteklinė žemės ūkio produkcija, kitos prekės. Plytos iki prieplaukos būdavo gabenamos vežimais, kuriuos arkliai traukdavo tiltu nutiestais bėgiais. Sąlygos laivybai nebuvo tinkamos: prieplauką dažnai užnešdavo smėlis, per audras laivai negalėdavo priplaukti, plūduriuodavo netoli Palangos, laukdami geresnio oro, arba būdavo priversti plaukti į Klaipėdą. Po kelerių metų grafas įsitikino, kad laivo išlaikymas yra pernelyg brangus – „Feniksas“ buvo parduotas, prieplauka tapo romantiška pasivaikščiojimų vieta7. Arklių traukiama vagonetė pradėta naudoti dvaro svečiams nuvežti iki jūros ir parvežti atgal, kadangi tuo metu kelio (gatvės) iki jūros nebuvo ir tekdavo bristi per smėlį nuo dvaro, buvusio šalia dabartinio Kurhauzo8. Apie 1885 m. į Palangą atvykusi Paulina Mongirdaitė pateko į kurorto gimimo įvykius: matė, kaip buvo statomi nauji Tiškevičių rūmai, įrengiamas parkas, poilsiautojams pritaikomi paplūdimiai, Birutės kalno papėdėje Prancūzijos Lurdo grotos pavyzdžiu įrengta Palangos Lurdo grota, 1902 m. centre pastatyta mūrinė sinagoga, 1897–1906 m. – nauja neogotikinė katalikų bažnyčia (arch. K. Strandmannas), keitėsi miestelio planinė struktūra9. Palangoje tuo metu dominavo mediniai vieno aukšto, stačiakampio plano, daugiausia su atviro tipo prieangiais prie gatvės fasado gyvenamieji namai, kurie nuo kitų Lietuvos gyvenamųjų namų skyrėsi gausesniais dekoro elementais: kiaurapjūviu augaliniu ornamentu dekoruojami frontonai, ypač puošnūs prieangiai. Dažniausiai buvo statomi dvigaliai gyvenamieji namai, kuriuos į dvi dalis skyrė kaminas ir priemenė. Žvejų namai buvo mažesni, nedaug dekoruoti. Žydų rajone, kur buvo įsikūrusios parduotuvės, dirbtuvės, gyvenamieji namai taip pat buvo dekoruoti kukliau10. 1914 m. iš Palangos į Lenkiją emigravusi P. Mongirdaitės dukterėčia Janina Vrotnovska prisiminimų sąsiuvinyje aprašė to meto Palangą: „Tikrasis mano vaikystės lizdas buvo Žemaitijoje, anuometinėje Kuršo gubernijoje, prie Baltijos jūros. Mažas miestelis Palanga buvo neturtingas, daugiausia žydiškas, jame vienintelis mūrinis pastatas buvo rusiška berniukų progimnazija, t. y. keturklasė mokykla, žemesnė už gimnaziją, kurią baigus galima laikyti egzaminus į penktą aštuon7


3. „Gėlių šventės“ dalyviai Felikso Tiškevičiaus dvare Palangoje P. Mongirdaitė, 1912 rugpjūčio 5 Iš laikraščio „Wędrowiec“, 1912, rugsėjo 5, Nr. 21, p. 419 Jolantos Klietkutės kolekcija

Šventėje dalyvavo Felikso Tiškevičiaus, jo giminių bei draugų vaikai: viršutinėje eilėje 5-ta iš dešinės stovi Helena Rydel (persirengusi vyšnaite), priekyje 2-as iš dešinės klūpi Lucjanas (Lutek) Rydel (persirengęs musmire). Grafo Felikso vaikai: Teresė (Marija) Tiškevičiūtė – obels žiedas, Sofija Tiškevičiūtė – dedešva, Kristina (Marija) Tiškevičiūtė – ramunė, Alina Tiškevičiūtė – baltoji snieguolė, Antanina Tiškevičiūtė – rožė, Jonušas Tiškevičius – petražolė, Feliksas Tiškevičius (6-erių metų) – vynuogė, Stasys Tiškevičius (4-erių metų) – žemuogė. Grafo Aleksandro vaikai iš Kretingos: begonija ir dvi gėlės. Kotryna Potockytė – daržo aguona (vyšninė dantyta), Marija Potockytė – lelijinis geltonas irisas, Izabelė Potockytė – vandens lelija, Andrius Potockis (14-os metų) petražolė, mažoji Sofija Potockytė – raudonai balta saulutė, Joana Potockytė – vijoklis, Stanislovas Potockis – morka. Elena Dembinskaitė (14-os metų) – katilėlis, Dembinskių mergaitės – laukinė aguona ir rugiagėlė, berniukai – varlė ir musmirė. Marija Micelskaitė (15-os metų) – usnis, Darata Lopacinskaitė – našlaitė, Marija Tiškevičiūtė – rožinė plukė, Vladislovas Tiškevičius – žaliasis žirnelis. Šventę bei jos dalyvius išsamiai nupasakojo rašytojas Lucijanas Rydelis

(laiškai motinai, rašyti Palangoje 1912 liepos 21 ir rugpjūčio 15, rankraščiai saugomi privačiame Lucijano Rydelio šeimos archyve)


4. Grafų Tiškevičių, kunigaikščių Oginskių ir kitų artimųjų grupinis portretas Palangos dvaro senųjų rūmų verandoje Pirmoje eilėje iš kairės: 1 – Antanas Tiškevičius (1866–1919), Vilniaus verslininkas, 3 – Sofija Tiškevičienė (Horvataitė, ~1839–1919), jo motina. Verandos centre tarp kolonų sėdi iš kairės: 1 – prie kolonos į baliustradą pasirėmusi Marija Tiškevičiūtė (1871–1943), jo sesuo, 2 – Marija Oginskienė, 3 – Žemaičių vyskupas Mečislovas Paulionis. Jiems už nugaros vidurinis – stovi Plungės kunigaikštis Mykolas Oginskis (su skrybėle) Matmenys: nuotraukos – 22,5x17 cm, kortelės – 23,9x18 cm Nugarėlės viduryje – violetinės spalvos kaspino dvišakais galais pavidalo antspaudas „Wadwicz Mongird / Polangen.“ KM IF6912


5. Palangos planas, 1914 12-uoju numeriu pažymėta vaistinė, nuo jos į viršų kitas sklypas su trimis pastatais – Mongirdų Leidėjas „Swit Zaklady Graficzne Wierzbicki i Spolka Warsawa“ Jūračio Liachovičiaus kolekcija

6. Palangos planas, 1936 Sklype šalia vaistinės tik du namai, nebėra pastato, buvusio arčiausiai gatvės. Lankstinuko „Palanga. Baltijos pajūrio vasarvietė“ žemėlapis LNM, Algimanto Miškinio fondas


metės gimnazijos klasę. Miestelyje gyveno tos mokyklos mokytojai rusai, muitinės valdininkai, nes Palanga buvo Rytų Prūsijos, priklausiusios Vokietijos imperijai, pasienyje. Mano vaikystėje buvusi senovinė medinė bažnyčia funduota, regis, Onos Jogailaitės, vėliau, atsimenu, perstatyta į mūrinę kryžiuočių gotikos stiliumi. Priešais bažnyčią stovėjo didžiulė medinė klebonija, apsupta puikiausių senų medžių. Miestelis baigėsi ties mažos, tingios upelės Rąžės, įtekančios į jūrą, vaga. Už upelės driekėsi visai kitas pasaulis. Memelio gatve vadinamo kelio, besitęsiančio iki pat sienos, dešinėje pusėje esantis labai didelis parkas, aptvertas aukšta tvora, tęsėsi bene ketvirtį kilometro iki pasienio. Kitoje pusėje – paštas labai gražiame mediniame šveicariško stiliaus name ir įvairūs mediniai nameliai su priebučiais, didesniais ar mažesniais sodais. Ten, kur baigėsi parkas, dešinėje, net iki jūros skersai driekėsi gatvė, vėliau vadinta Kęstučio gatve, kairėje ji vedė į laukus ir neturėjo pavadinimo. Per nuostabų pušyną galima buvo nueiti iki jūros, o už miško visose pusėse galėjai matyti vilas. Iškirstoje miško vietoje Tiškevičius įrengė anglišką parką su daugybe vejų, tvenkiniu, tilteliais. Kainavo tai daugybę pinigų, tačiau bėgant laikui nyko, nes miško augmenija pasirodė stipresnė ir ištvermingesnė nei dirbtinai pasodintoji. Parke iškilo negražūs didžiuliai mūriniai rūmai. Tiesiai priešais rūmus, jau ant paplūdimio ribos, kilo kalva – Birutės kalnas. Legendos pasakoja, kad pagonių laikais ten, Praurimės šventykloje, degė šventoji ugnis, kurią saugojo gražioji Birutė, Palangos žvejo duktė, vestalė, paskirta Praurimei. Tąją Birutę iš šventyklos pagrobęs kunigaikštis Kęstutis vedė, ir jų sūnus Vytautas tapo Didžiuoju kunigaikščiu, jis buvo Jogailos pusbrolis iš motinos pusės. Ant Birutės kalno dabar iškilusi mūrinė koplytėlė, skirta Dievo Motinai. Koplyčia ant Birutės kalno tebestovi, tik be kryžiaus. Senajame parke iškilo mūrinis kazino, sveikatinimo namai, vokiškai vadinti Kurhauzu. Jame buvo koncertų salė, viešbučio kambariai, restoranas. Popietėmis ir vakarais parke grodavo karinis orkestras. Salėje vykdavo koncertai, mėgėjiški pasirodymai, vėliau pastatytas teatras, kuriame vaidindavo gastrolių atvykę Varšuvos aktoriai11 <...>. Rytą, po pusryčių, būdavo einama prie jūros. Didelis platus paplūdimys buvo padalytas į dvi dalis: maudymuisi ir pasivaikščiojimams. Maudymuisi skirta dalis plytėjo tilto pusėje jūros link. Už tilto daugybę kilometrų tęsėsi laukinis pajūris, perkirstas įtekančios Rąžės. Toliau – aukščiausias originalios formos pušimis apaugęs švedų karų laikotarpio pilkapis, vadinamas Švedo kepure. Toliau kartais važiuodavome brička, tačiau Šventosios žiočių nepasiekdavome. Pakeliui aplenkdavome džiūvančius žvejų tinklus, būdeles su žvejybos įranga, dugnu į viršų apverstas karštoje saulėje smala kvepiančias valtis. Į kitą pusę paplūdimys pajūriu tęsėsi palei mišką, Birutės kalną, iki pat vokiečių pasienio. Šioje pusėje stovėjo suolai ir būdelės – altanos. Maudynės vykdavo tam tikromis valandomis, atskirai vyrams ir moterims. Raudona vėliava ant stiebo reiškė moterų maudymosi valandas, balta – vyrų. Anksčiau ten stovėjo persirengimo būdelės ir būdelės ant ratų, arklių įtempiamos į jūrą. Vėliau buvo pastatytas tiltas su laipteliais nusileisti į vandenį. Ant tilto stovėjo persirengimo kabinos. Toliau už maudynių teritorijos su maudymosi drabužiais niekas neidavo. Panelės ir ponaičiai vaikščiodavo apsivilkę ir apsiavę. Basomis lakstydavo tik vaikai, tačiau taip pat apsirengę ir su šiaudinėmis ar medžiaginėmis skrybėlaitėmis. Kastuvėliais ar kriauklėmis vaikai iš smėlio statydavo įtvirtinimus, pilis ir ištisus miestus, taškydavosi vandenyje, iš šlapio smėlio ridendavo kamuolius... Kartais horizonte buvo galima išvysti laivą. Po maudynių paplūdimyje būdavo ilsimasi iki pat pietų12 <...>. Iš pajūrio grįždavome pietų, kuriuos giedromis dienomis valgydavome sode po klevais. Aplinkui sukiojosi vištos ir balandžiai, tuščiai vejami lauk. Po pietų ilgam likdavome sode prie stalo, ant gulto ar hamake. Nuolat būdavo kas nors iš pažįstamų, atsinešdavome paštą, skaitydavome laikraščius. Kai nukrisdavo kaitra, vėl eidavome prie jūros žaisti smėlyje ar pasivaikščioti į mišką prie Birutės, rinkti laukinių aviečių arba prie tilto. Pačiame jo gale su baimingai virpančia širdimi žvelgdavome į gelmę. Kartais atplaukdavo žvejų valtis, iš kurios galima buvo nusipirkti žuvies, sustodavo poilsiautojų valtys. Vakarais sename parke grodavo orkestras, sveikatinimo namų terasoje gausi draugija gerdavo kavą <...>. Išskyrus visišką štilių, nuolat buvo girdėti jūros ošimas, audringomis naktimis peraugantis į grėsmingą ūžesį: bundantį pavasarį, kupinas žuvėdrų klyksmo, vandens sūkurių, nešančių iš gelmių keisčiausius augalus, vasarą jūra žydra, rami ar linksma, putotomis bangomis, rudenį – niūri, plieninė, audringa iki pat horizonto su siaučiančiais vėjais, skandinančiais žvejų valtis; 11


7. Birutės kalnas ir koplyčia Palangoje Matmenys 16,5x11,1 cm. Nugarėlės viduryje – violetinės spalvos kaspino dvišakais galais pavidalo antspaudas „Wadwicz Mongird / Polangen.“, ~1898 KM IF7149


neretai nešanti tolimą laivų sirenos – pagalbos – aidą, toli užšalusi žiemą, suvirtusiomis ledo lytimis. Kartais visiškai tuščiame, laukiniame pajūryje galima būdavo pamatyti dūkstančius ruonius, rudenį – delfinų13 pulko žaidimus. Nepakartojami jūros kerai rugsėjį, kai neša gintarą... Didžiulė smaragdo spalvos banga lūždama tampa safyrine, vainikuota balta puta, ir audringai plačiai išsilieja smėlyje. Aštrus jodo kvapas virpa virš džiūvančių jūros dumblių. Augalų, daigų, smulkučių kriauklelių raizgalynėje blykčioja auksiniai gintaro gabalėliai. Audringomis šaltos vasaros dienomis ir rudenį žvejyba būdavo pavojinga, neretai šeimos, susirinkusios pakrantėje, įdėmiai stebėdavo grįžtančias valtis. Grįždavo ne visos. Tuomet ilgai, baisiai gausdavo bažnyčios varpai, nurodydami kryptį kovojantiesiems su stichija <...>... Rudenį išsivažinėdavo vasarotojai, paplūdimys pamažu tuštėdavo, užveriami langinėmis akdavo pajūrio vilų langai. Tik šeštadienių vakarais su šeimomis pasivaikščioti eidavo šabą švenčiantys žydai: lėtu žingsniu, tyliai kalbėdamiesi, pasipuošę. Pražingsniuodavo būreliai pasienio apsaugos kareivių: paniurę, neturtingi valstiečiai, iš Dievas žino kokių Rusijos platybių – rekrūtai. Ne kartą ilgai stovėjau prie vartų, kad pamatyčiau kokį praeivį ar išgirsčiau žmonių balsus. Palanga įkrisdavo į gilų miegą. Tylą drumsdavo tik bažnyčios varpai, rytą ir saulei leidžiantis skambindami Viešpaties Angelą, po kurio dar pavieniai varpo dūžiai aidėdavo Amžiną atilsį nuskendusiems žvejams14.“ 1914 m. idilišką miestelio gyvenimą sudrumstė Pirmasis pasaulinis karas. Pirmosiomis karo dienomis Palangoje stovėjo karinė rusų įgula. 1915 m. kovo 23 d. vokiečiai užėmė kurortą, Palanga priskirta Kuršo karinei vadovybei. Vokiečių kariuomenės valdžioje Palanga liko iki 1918 m. rudens. Tai buvo beveik karinis kolonijinis režimas: iš gyventojų atimta daug maisto, gyvulių, vykdomos nuolatinės rekvizicijos, kontribucijos, renkami pagalvės, žemės mokesčiai15... 1918–1919 m. Palangoje nebuvo stabilios valdžios: bermontininkai ir įvairaus plauko anarchistai bei plėšikai keisdavo vieni kitus16, buvo nestabili ir neaiški tiek ekonominė, tiek politinė situacija. 1919 m. lapkričio 23 d. iš Kretingos į Palangą atvyko 10 lietuvių kareivių, tiek pat Kretingos milicininkų, vadovaujamų Kretingos apskrities viršininko Petro Kerpės17 ir iš miestelio išvijo bermontininkus. Po keturių dienų miestelyje pasirodė 150 latvių karių su dviem kulkosvaidžiais ir dvejomis patrankomis, kurie, išviję lietuvius, įvedė savo valdžią. 1921 m. kovo 20 d. arbitražiniu Džeimso Simpsono sprendimu Palangos valsčius galutinai sugrąžintas Lietuvai18. Į Palangą geresnio gyvenimo ieškoti atvykęs fotografas Ignas Stropus išvydo liūdną vaizdą: karo metu apgriuvę namai, nėra elektros, netvarkomi šaligatviai ir duobėtos akmenimis grįstos gatvės, Birutės kalnas apleistas, neorganizuojama jokių pramogų... Apgriuvęs miestelis, didelės maisto produktų kainos bei prastas susisiekimas nulėmė ir mažą vasarotojų skaičių. Ignas Stropus, kaip ir jo pirmtakė Paulina Mongirdaitė, aktyviai fiksavo kurorto atgimimo procesą. Miestelis plėtėsi, buvo statomi nauji vasarnamiai ir gyvenamieji pastatai, įkurtas miesto parkas su vaikų žaidimų aikštelėmis, estrada. Mieste pagausėjo poilsiautojus aptarnaujančių įmonių, parduotuvių. Čia ilsėtis vyko vis daugiau svečių iš užsienio, Lietuvos valdžios ir inteligentijos atstovų. Po 1940 m. birželio okupacijos prasidėjo perversmai ir Palangos krašte: sovietizacija ir didieji trėmimai. Po kelių savaičių Palangą, kurioje lietuvių partizanai jau buvo iškėlę trispalvę, užėmė vokiečiai, išsilaikę čia iki 1944 m. spalio. Panašiai klostėsi abiejų fotografų gyvenimo keliai: abu skirtingais laikotarpiais matė Palangos kurorto gimimą ir abiejų fotografinę veiklą nutraukė karai.

13


8. Kretingos panorama. Seniausia žinoma Kretingos nuotrauka Iš kairės į dešinę matomi katalikų bažnyčios, cerkvės ir evangelikų liuteronų bažnyčios bokštai P. Mongirdaitės albumo „Kretynga“ p. 26, 1890 (turėjo būti fotografuota anksčiau, nes 1889 m. vasarą evangelikų liuteronų bažnyčia sudegė) LMAVB RSS A-341

9. Šv. Vladimiro cerkvė Kretingos Turgaus aikštėje Atvirukas. „Atelier P. Mongird“, ~1910 LNM, Algimanto Miškinio fondas


Kretinga Senoje pajūrio žemių vietovėje abipus Akmenos upės plyti Kretinga. Legendiniu jos įkūrėju laikomas gotų karalius Armonas iš Grutingų giminės. Pasakojama, kad apie IV amžių jis pastatęs Grutingos (Kretingos) pilį, kuri, manoma, buvo tarp dabartinės Kretingos ir Kretingalės, ant Valėnų piliakalnio, kairiajame Dangės (Akmenos) upės krante. 1253 m. balandžio mėn. Kuršo vyskupo Henriko rašte pirmą kartą paminėta Kretingos pilis kaip kuršių genties gyvenvietė, priklausiusi Mėguvos žemei. Ją valdyti kryžiuočiai patikėjo feodalui Veltūnui ir jo broliams, tačiau 1263 m. Livonijos riteriai pilį sunaikino. XV a. pajūrio žemėse pradėjo kurtis žemaičiai, XVI–XVII a. asimiliavę kuršius. 1422 m. Melno taikos sutartimi nustačius sieną tarp LDK ir Vokiečių ordino, Kretingos pilies žemės buvo suskaidytos į dvi dalis. Lietuvai atitekusioje Kretingos pilies apygardos žemėje XV a. susiformavo Kretingos kaimas, šalia kurio XV–XVI a. kūrėsi nauji kaimai. Jiems administruoti ir valstybinei sienai kontroliuoti Kretingoje buvo įsteigtas dvaras, o valstybiniams mokesčiams rinkti atidaryta muitinė. Kaimo žemės plytėjo abipus Akmenos, ribojosi su Kurmaičių, Dopšaičių, Pryšmančių, Kvecių kaimais, Kretingos dvaru, pietuose – su Prūsijos kunigaikštyste. Kretingos dvarą valdė Žemaičių seniūnai Kęsgailos, Lietuvos didieji kunigaikščiai Žygimantas Senasis ir Žygimantas Augustas, didikai Chodkevičiai, Sapiegos, Masalskiai, Potockiai, Zubovai ir Tiškevičiai. Ryškiausią pėdsaką Kretingos istorijoje paliko vienas žymiausių Lietuvos karvedžių Jonas Karolis Chodkevičius. 1602 m. į Kretingą grafas pasikvietė vienuolius bernardinus, Akmenos upės dešiniajame krante pastatė pirmąją medinę bažnyčią, 1605–1617 m. sumūrijo dabartinę bažnyčią ir vienuolyną. 1607 m. išrūpino Kretingai prekybos teisę, 1609 m. sausio 23 d. Berzaunės pilyje pasirašė privilegiją, kuri skelbė, kad Kretingoje šalia vienuolyno, bažnyčios ir dvaro kuriamas miestas, kuris pavadinamas Karolštatu (vok. Karolstadt, lot. Carolstadium, lenk. Karolsztad) – įkūrėjo Karolio Chodkevičiaus vardu ir jam suteikiamos Magdeburgo teisės bei herbas. Kretinga tapo svarbiu Vakarų Žemaitijos užsienio prekybos ir amatininkystės centru, katalikybės tvirtove protestantiškos Prūsijos pasienyje. Kazimiero Jono Sapiegos valdymo laikotarpiu 1672 m. buvo surašytas Kretingos dvaro inventorius: dvaro sodyba stovėjo toje pačioje vietoje, kur yra ir šiandien – prie Akmenos ir Dupulčio upių santakos. Užtvenkto Dupulčio pietiniame krante stovėjo mediniai rūmai su pagalbiniais ūkiniais pastatais, prie užtvankos – vandens malūnas, šiauriniame krante – dabartiniame Padvarių kaime – palivarko (dvaro ūkinio padalinio) pastatai. Į palivarką iš aplinkinių kaimų sukelti baudžiauninkai. Sodybą juosė griovys ir akmenų mūro siena, kurioje nuo miesto pusės buvo įrengti vartai ir tiltas. 1769 m. Kretingos savininku tapo kunigaikštis, Vilniaus vyskupas, senatorius, LDK iždininkas, Edukacinės komisijos pirmininkas Ignotas Jokūbas Masalskis. Vyskupas rūpinosi iš tėvo M. J. Masalskio paveldėtos Kretingos valdos ateitimi. I. J. Masalskis įsakė pradedant turgaus aikšte statyti tik mūrinius namus, nes mieste buvę mediniai pastatai, todėl ugnis įsiplieksdavusi greitai ir ilgam. 1771 m. ėmėsi atnaujinti ir plėsti apleistą dvarą: pirmiausia įsakė suremontuoti ir ant aukšto mūrinio pamato pakelti dvaro sodybos pastatus. Priešais rūmus, pietvakarinėje parko dalyje, užveisė didelį vaismedžių sodą, 1778 m. kelią nuo dvaro iki bažnyčios (dab. Vilniaus g.) apsodino liepų alėja. 1771 m. Kretingoje gyveno 147 šeimos, stovėjo rotušė, svečių namai, prieglauda, karčema, vandens malūnas, buvo 140 gyvenamųjų namų. XVIII a. viduryje įsikūrė žydų bendruomenė. 1795 m. Lietuvą prijungus prie Rusijos imperijos, Karolštatu vadinta Kretinga neteko Magdeburgo teisių, tapo provincijos miesteliu, pavadintu Kretinga (Кретингень). 15


10. Kretingos dvaro rūmai Atvirukas. „Atelier P. Mongird“, ~1910 KM GEK19358

11. Kretingos dvaro rūmų Žiemos sodas Atvirukas. „Atelier P. Mongird“, ~1910 KM IF7515


12. Kretingos dvaro parkas Atvirukas. „Atelier P. Mongird“, ~1904–1912 Jolantos Klietkutės kolekcija

13. Kretingos dvaro parkas Atvirukas. „Atelier P. Mongird“, iki 1900 KM GEK17723


14. Kretingos katalikų bažnyčia po rekonstrukcijos P. Mongirdaitė, ~1910 KM Stiklo negatyvas

15. Kretingos katalikų bažnyčios sakykla prieš rekonstrukciją Matmenys: nuotraukos – 16,7x12 cm, kortelės – 18x13,3 cm. Nugarėlėje – violetinės spalvos kaspino dvišakais galais pavidalo antspaudas „Wadwicz Mongird / Polangen.“, iki 1908 KM GEK18084


1802 m. Kretingoje gyveno 555 žmonės, įsikūrė evangelikų liuteronų parapija. Dauguma namų buvo mediniai, tik aikštės kampuose stovėjo XVIII a. pab. statyti dviaukščiai mūriniai namai. Kaimo pakraštyje, prie Prūsijos karalystės sienos, buvo įrengta dvaro išlaikoma Rusijos sienos sargybos būstinė su kareivinėmis, kelyje į Klaipėdą, priešais Bajorus, – sienos perėjimo punktas (25). 1861 m. panaikinus baudžiavą, visoje Rusijos imperijoje įvesta valstiečių luominė savivalda – valsčiai. Kretingos valsčius ir miestelis priklausė Kauno gubernijos Telšių žemietijai (zemstvai) – apskrities savivaldai. Tuo metu mieste buvo 1 616 gyventojų, 171 namas, muitinė, valdiška mokykla, 3 vandens malūnai, keletas vyno ir alaus daryklų, kalkių degykla ir stambiausias Telšių apskrityje plytų fabrikas. Nuo XIX a. pr. veikė parapinė mokykla. 1866 m. miestelyje įsikūrė stačiatikių bendruomenė. XIX a. antrojoje pusėje Kretinga augo, daugėjo gyventojų, pastatų. 1866 m. per Akmeną ties užtvanka pastatytas naujas medinis tiltas. 1868 m. buvo 2 573 gyventojai, miestelyje veikė 21 krautuvė, 8 smuklės, 4 užeigos, vaistinė, užvažiuojamasis namas, urmo sandėlis, plytų fabrikas, prieglauda. 1875 m. turgavietės viduryje (dabar Rotušės a. pietinė pusė) nugriautos rotušės vietoje iškilo Rusijos muitinės tarnybos lėšomis pastatyta kunigaikščio Vladimiro vardu tituluota cerkvė (9). 1875 m. Kretingos dvaras tapo Juozapo Tiškevičiaus šeimos rezidencija. Grafas atnaujino ir praplėtė parką, įrengė keletą fontanų, pastatė skulptūrų, rekonstravo rūmus, oranžerijoje įkūrė garsųjį Žiemos sodą. Tiškevičiai garsėjo kaip meno ir kultūros mecenatai, kolekcininkai, numizmatai. Tiškevičių valdymo metais Kretingos dvaras buvo vienas iš penkių gražiausių dvarų Kauno gubernijoje. Rūmai ir parkas turėjo reprezentacinę reikšmę, čia lankydavosi Kauno gubernatorius, vasarą svečiuodavosi vasarotojai iš Rytų Prūsijos ir Palangos kurortų, nes Kretingos parkas buvo vienintelis arčiausiai jūros (iki 1897 m., kol nebuvo įkurtas Palangos dvaro parkas), beje, po jį vaikščioti bei ilsėtis galėjo ir paprasti miestelėnai, valstiečiai, kumečiai. XIX a. pab. – XX a. pr. Kretingos dvaro parkas laikytas vienu gražiausių ne tik Žemaitijoje, bet ir Vakarų Europoje. Juozas Tiškevičius netoli dvaro, prie antrojo tvenkinio, pastatė pirmąją Kretingoje ligoninę (152), kurioje dvaro gydytojas nemokamai gydė kumečius, samdinius, tarnautojus ir jų šeimos narius. Grafienė Sofija ten pat išlaikė našlaičių ir senelių prieglaudą, kurioje lauko darbų sezonu glausdavosi kumečių ikimokyklinio amžiaus vaikai. 1898 m. šiame pastate grafo duktė Marija Tiškevičiūtė įkūrė pirmąjį lietuvišką vaikų darželį. Vaikus prieglaudoje-darželyje prižiūrėjo dvaro samdoma auklė: mokė namų ruošos darbų, skaityti, rašyti. Manoma, kad ši ikimokyklinė įstaiga veikė iki 1915 m. 1878 m. į rūmus įvesta elektra, kurią gamino prie vandens malūno pristatytame fachverkiniame raudonų plytų mūro antstate įrengta pirmoji Lietuvoje (ir viena pirmųjų Rusijos imperijoje) hidroelektrinė. 1882 m. J. Tiškevičius kartu su grafu M. Zubovu ir kunigaikščiu B. Oginskiu nutiesė pirmąją Lietuvoje telefono liniją, sujungusią Kretingos, Rietavo ir Plungės dvarus. 1884 m. buvo nukastas status kalnas prie parapijos kapinių, iš tų žemių per Pastauninko upelio slėnį supiltas pylimas keliui iš dvaro į miestą (dabartinei Vilniaus gatvei), pastatytas pirmas Kretingoje mūrinis tiltas, kuris stovi ir šiandien. Gatvė išgrįsta akmenimis, šalia įrengtas pirmasis miestelyje šaligatvis. 1889 m. Kretingą nusiaubė gaisras, po kurio įkurta savanorių ugniagesių komanda, turgavietėje priešais evangelikų liuteronų bažnyčią pastatytas pirmasis gaisrinės pastatas su aukštu mediniu bokštu, o ties vienuolyno žemių riba, Didžiojoje sodo (dabar J. K. Chodkevičiaus) gatvėje, buvo pastatyta Šv. Florijono skulptūra (30). Vis dėlto gaisrai Kretingą dar nusiaubė 1908, 1913, 1941 m. 1896–1899 m. Rotušės a. pietrytiniame kampe pastatyta mūrinė evangelikų liuteronų bažnyčia. Valdžios įstaigos, prekybos įmonės, vaistinė, gydytojai kūrėsi miestelio centre, prie turgavietės stovinčiuose namuose. Aikštė buvo grįsta akmenimis. Gatves naktimis apšviesdavo prie

19


16. Rytinė Kretingos turgaus aikštės dalis turgaus dieną Atvirukas. „Atelier P. Mongird“, ~1910 KM IF57

17. Pietvakarinė Kretingos turgaus aikštės dalis turgaus dieną Atvirukas. „Atelier P. Mongird“, ~1910 KM IF62


18. Šiaurės rytinė Kretingos turgaus aikštės dalis Atvirukas. „Atelier P. Mongird“, ~1910 KM IF56

19. Šiaurės rytinė Kretingos turgaus aikštės dalis turgaus dieną Atvirukas. „Atelier P. Mongird“, ~1910 Juozo Šakinio kolekcija


20. Kretingos dvaro parkas Atvirukas. „Atelier P. Mongird“, ~1910 LNM, Algimanto Miškinio fondas

21. Vienuolyno gatvė, Kretinga Atvirukas. „Atelier P. Mongird“, ~1910 LNM, Algimanto Miškinio fondas


stulpų pakabinti žibintai. 1897 m. mieste buvo 3 418 gyventojų (1 646 katalikai, 1 230 judėjų, 443 protestantai, 126 stačiatikiai) ir 603 kariškiai su šeimomis. 1891 m. mirus J. Tiškevičiui, Kretingos valdos atiteko sūnui Aleksandrui, kuris po 1908 m. gaisro, 1910–1912 m., rekonstravo dvaro rūmus ir žiemos sodą, į juos įvedė pirmąjį Kretingoje centrinį šildymą. Apie 1905–1912 m. rekonstruota katalikų bažnyčia: sumūrytas laiptuotas frontonas, abipus senosios centrinės navos įrengtos mažesnės šoninės navos, tarp jų ir apsidės – erdvus transeptas. Dešinė nava atsirado pertvarkius prie bažnyčios prigludusią pranciškonų vienuolyno galeriją, iškirtus jas skyrusią sieną. Bažnyčios bokštui pristatyta nauja medinė apskardinta renesanso stiliaus viršūnė (sudegusi 1941 m. gaisro metu). Rekonstrukcijos metu pakeistas ir bažnyčios interjeras: perstatyti altoriai, sakykla sumontuota aplink koloną, į transeptą iš centrinės navos perkelti Šv. Barboros, Jėzaus Kančios ir Šventosios šeimos altoriai, pastatytas naujas Šv. Pranciškaus altorius. Skverelyje priešais bažnyčią išmūryta neogotikinė Šv. Jurgio koplytėlė19. Štai tokią Kretingą išvydo apie 1889 metus čia atsilankiusi fotografė Paulina Mongirdaitė. Jos nuotraukose galime matyti Kretingos vaizdus, vėliau sunaikintus ugnies ir karų. Paulina įamžino visus pagrindinius miestelio objektus: Turgaus aikštę, cerkvę, dvaro rūmus, parką, gatves, pranciškonų vienuolyną, jo koridorius, katalikų bažnyčią ir jos interjerą. Į Kretingą fotografė ne kartą buvo užsukusi 1905–1912 metais, kai buvo rekonstruojama katalikų bažnyčia. Nuotraukose matome bažnyčią prieš rekonstrukciją (15) ir po jos (14). Stebėtina, kad 1908 metais ateljė Kretingoje, Sodo gatvėje, įkūrusio Igno Stropaus nuotraukų su miestelio vaizdais aptikti nepavyko.

23


22. Kretingos dvaro parko ąžuolai Įrašas nugarėlėje: „Kretynga – Dęby w Parku / Kretinga – Ažuolai Darže“ Atvirukas. „Atelier P. Mongird“, ~1907 Dainiaus Raupelio kolekcija

23, 24. Kretingos dvaro parkas Atvirukas. „Atelier P. Mongird“, ~1907 KM IF7516


25. Rusijos-Prūsijos sienos perėjimo punktas Kretingoje ties Bajorais Atvirukas. „Atelier P. Mongird“, ~1910 KM IF72

26, 27. Kretingos Rotušės aikštės pietvakarinė dalis Atvirukas. „Atelier P. Mongird“, ~1904 Juozo Šakinio kolekcija


28. Šeimos portretas Matmenys: nuotraukos – 14,2x9,9, kortelės - 16,4x10,6 cm Nugarėlėje – mėlynos spalvos antspaudas „Wadwicz Mongird / Polangen.“ Jolantos Klietkutės kolekcija


Fotografijos ateljė amžių sandūroje Daugelis pirmųjų XIX a. vidurio foto ateljė buvo vadinami tiesiog „Fotografija“. To laikotarpio fotografija – dienos šviesos, nes elektros dar nebuvo, tad galimybės fotografuoti buvo labai ribotos: tik tam tikru paros metu, kai natūralus apšvietimas geriausias, todėl ateljė būdavo įrengiamos pastogėse, verandose ar priestatuose su stiklo sienomis ir lubomis ar bent viena stikline siena. Šviesos kiekį reguliuodavo užuolaidėlėmis. Klientams nejudant tekdavo pozuoti apie 10 sekundžių, todėl paviljonuose būdavo specialūs strypai su atramomis galvai, rankoms. Fotografijų fonas – vos įžiūrimas. XIX a. pabaigoje fonas darėsi įmantresnis, atsirado daugiau ir įvairesnių dekoracijų – dažiausiai per visą sieną pakabinamų ar pastatomų ant drobės tapytų peizažų. Imtas naudoti rekvizitas, padedantis sudaryti gyvenamojo kambario, kabineto, sodo ar lauko iliuziją. Iki nuotrauką įteikdavo klientui, reikėjo įdėti daug darbo: paruošti chemikalus ir plokštelę, dekoracijas, pritaikyti apšvietimą, fotografuoti, ryškinti, fiksuoti, džiovinti ir retušuoti negatyvus, spausdinti ant fotopopieriaus, valyti, kadruoti, klijuoti ryžių krakmolu ant kartoninės fotografinės kortelės, priklijuoti apsauginius popierius, džiovinti, presuoti, retušuoti ir tik tuomet įteikti klientui. XX a. 3-iajame dešimtmetyje paplito mažo formato fotoaparatai, atsirado daug fotografų mėgėjų, tačiau retas kuris pajėgė namuose įsirengti fotolaboratoriją. Daugelis ryškinti fotojuostas ir spausdinti pozityvus atiduodavo fotografams profesionalams20, tai skatino fotolaboratorijų vystymąsi. Fotografui reikėdavo pagalbininkų – asistentų ar laborantų. Po vieną fotografai nedirbdavo – ateljė būdavo ir du, ir trys, ir penki darbuotojai. Iki 1940 m. Lietuvoje nebuvo nei mokyklų, nei oficialių kursų norintiesiems išmokti fotografijos amato, tad profesionalai, kuriems reikėjo papildomų darbo rankų, priimdavo po kelis mokinius. Mokslas trukdavo 2–3 metus, ir už jį reikėjo mokėti. Pirmaisiais metais mokinys valydavo laboratoriją, retušuodavo nuotraukas, antraisiais buvo mokomas dirbti laboratorijoje ir tik po to jam leisdavo fotografuoti ir retušuoti negatyvą. Įgudęs mokinys kartais pasilikdavo fotografo pagalbininku ir gaudavo atlyginimą21. Fotoaparatai ir kita technika bei cheminės medžiagos buvo atvežtinės: iš Rygos, Varšuvos, Maskvos, Peterburgo. Kai kuriomis cheminėmis medžiagomis galima buvo apsirūpinti vietos vaistinėse. XIX a. pab. – XX a. pr. fotografija buvo verslas, pakankamas pragyventi, tačiau prabangaus gyvenimo negarantavo22.

27


29. Kretingos katalikų bažnyčioje prieš Velykų šventes įrengtas „Kristaus kapas“ Matmenys: nuotraukos – 22,1x25x1, kortelės – 31,1x25,1 cm. Nugarėlėje – violetinės spalvos kaspino dvišakais galais pavidalo antspaudas „Wadwicz Mongird / Polangen.“, ~1899 KM IF7323


30. Šv. Florijono skulptūra, Kretinga P. Mongirdaitė, ~1905

Mažesniųjų Brolių Ordino Lietuvos Šv. Kazimiero Provincijos archyvas



Paulina M

. ongirdaite


LVIA f. 391, a. 8, b. 2571, l. 50-51v

33. Mongirdų giminės herbas Wadwicz.

Mongirdų giminės genealogija

32. Pagal Lietuvos valstybės istorijos archyvo įrašus sudarė genealogas Aidas Baškys, 2013-04-25, Vilnius Pagal Lietuvos valstybės istorijos archyvo įrašus, Kretingos muziejaus archyvo informaciją bei Agnieszkos Jakubczyk duomenis papildė Jolanta Klietkutė, 2015-05-17, Kretinga


Mongirdų giminė Mongirdų giminė – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorai, Wadwicz (Vadvič) herbo atstovai. Wadwicz (Žuvys) – lenkų bajorų herbas, paplitęs Poznanės žemėse, pirmą kartą paminėtas 1404 m. teismo knygose23. Pirmasis Lietuvos bajoras, 1413 m. Horodlės seime už nuopelnus gavęs adaptuotą Wadwicz herbą, buvo Šalčininkų ir Ašmenos žemių paveldėtojas, LDK didikas Petras Mangirdaitis24 (Mondyger25, Montygerdowicz, Mondigird, Mondiger26), turėjęs ir ikihorodlinį herbą, tačiau būtent Wadwicz yra jo atspaude27. Herbas priklauso daugiau kaip trisdešimčiai lenkų, lietuvių, rusų šeimų. Mongirdų giminės herbą Wadwicz (heraldikos nuosmukio laiku pieštą rusų raštininko28, (33) pavaizduotą 1864 m. genealoginiame medyje29, sudaro centre esantis skydas, virš jo – karūnuotas riterio šalmas, puoštas trimis stručio plunksnomis. Skydas statmenai padalintas į dvi dalis: dešinėje raudoname fone – sidabrinė žuvis, kairėje sidabriniame fone – raudona žuvis, nugaromis pasisukusios viena į kitą. Šalmo skraistę abiejose skydo pusėse sudaro po keturis ąžuolo lapus. Mongirdų giminės palikuonė Eleonora Bucevičienė viename straipsnyje rašė: „Žemaičiai ir lietuviai, senesni už gudus, turėjo anuomet, kaip ir kitos tautos, turėti tą gyventojų grupę, kurią viduramžiai (pasekdami senove) pavadino rycerių luomu. Lietuva, kaip ir kiekviena kita tauta, viduramžiais turėjo išvesti savo rycerius iš valdančiųjų namų, ir būtų tai istorinė neteisybė, jeigu mes kartotume tą klaidingą nuomonę, būk lietuvių bajorais buvę tiktai gudų bojarinai, kurie karaliaus Jogailos laikais buvo priimti lenkų bajorų skaičiun. Jogailos laikų Lietuva, žymiai sugudėjusi, temdo mums istorinės sklaidos šviesą, kuri iš kitų atžvilgių gana aiški ir lengvai suprantama. Lietuvių (ne gudų) rycerius sudarė valdančiųjų šeimų kartos. Ilgiausiai iš visų ištvėrė Gedimino padermė. Iš tos

34. Paulinos Mongirdaitės motina Zofija Mongird (Griškevičiūtė) Matmenys 8x5 cm P. Mongirdaitė (?), ~1914 Agnieškos Jakubčyk šeimos albumas

35. Janina Valicka su tėvu Stanislovu Valicku Matmenys 3,6x13,4 cm P. Mongirdaitė (?) Agnieškos Jakubčyk šeimos albumas

33


36. Mongirdų šeima Iš kairės stovi: Paulina Mongirdaitė, Zofija Valicka (Mongirdaitė), Stanislovas Valickas Iš kairės sėdi: Janina Valicka, motina Zofija Mongird (Griškevičiūtė), Nora Valicka (Bucevičienė), Boleslovas Bucevičius Matmenys 6,5x10 cm. Fotografuota P. Mongirdaitės fotopaviljone, ~1907 Agnieškos Jakubčyk šeimos albumas

37. „Pasisėdėjimas po klevais“ – Janinos Valickos įrašas nugarėlėje lenkų kalba Iš kairės: Boleslovas Bucevičius, Zofija Mongird (Griškevičiūtė), Nora Valicka, Paulina Mongirdaitė, už jos stovi Stanislovas Valickas, Zofija Valicka. Priekyje sėdi Janina Valicka Matmenys 6,5x10 cm Fotografas nežinomas, ~1907 Agnieškos Jakubčyk šeimos albumas


38. Tuhanovičių viloje Palangoje Iš kairės: Zofija Mongird (Griškevičiūtė), Paulina Mongirdaitė, nežinoma moteris, Janina Valicka, Zofija Valicka, Nora Valicka Matmenys 9,9x15,3 cm Fotografas nežinomas, ~1905 Agnieškos Jakubčyk šeimos albumas

39. Bucevičių šeima Iš kairės: Stanislovas Valickas, Nora Bucevičienė (Valicka), Marija Uršulė Bucevičiūtė, Boleslovas Bucevičius. Kiti – neatpažinti asmenys Matmenys 10x15,2 cm P. Mongirdaitė (?), ~1917 Agnieškos Jakubčyk šeimos albumas


40. Tuhanovičių vilos kieme Matmenys 8,6x11,7 cm P. Mongirdaitė (?)

Agnieškos Jakubčyk šeimos albumas

41. Tuhanovičių vilos kieme, fone – naujasis namas Matmenys 10x15,3 cm. Nugarėlėje įrašas lenkų kalba: „Nora, Ivy ir Daisy“ bei Janinos Valickos prierašas: „1914 vasara – penkios minutės prieš karą“ P. Mongirdaitė (?), 1914 Agnieškos Jakubčyk šeimos albumas


giminės, t. y. iš valdžiusiųjų kunigaikščių giminės, iki mūsų dienų išliko tiktai trys pavardės: Giedraičių, Kulviečių ir Mongirdų“30. XVII a. vid. Albertas Kojalavičius-Vijūkas „Lietuvos D. K. bajorijos herbyne“ teigia, kad iš šios giminės kilo kelios kitos garsios pavardės: Daukša, Daugirdas, Naruševičius31. Galima manyti, kad Šalčininkų kraštas ilgą laiką buvo Mongirdų tėvonija. Šiaurės rytuose esantys Turgeliai, istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėti XVII a., iki tol buvo žinomi kaip Mažoji Merkinė, arba Mongirdų Merkinė. 1500 m. Turgelių bažnyčios statyba pasirūpino Vaclovas Mongirdas ir jo duktė32. Pirmosios Lietuvoje moters fotografės Paulinos Mongirdaitės giminės bajorų Mongirdų genealogija fiksuojama nuo 1698 m. kovo 17 d.33 dovanojimo akto, pasirašyto Žemaitijos žemės teisme, pagal kurį Vaclovas Mongirdas Gonkainių (Baisogalos vlsč., Radviliškio r.) dvarą su valstiečiais padovanojo savo sūnums Baltramiejui ir Andriejui. Andriejus buvo Paulinos Mongirdaitės proproprosenelis. 1864 m. sudarytas Mongirdų genealoginis medis apima šešias kartas, 54 asmenis34. Vienas pirmųjų Mongirdų pajūrio žemėse buvo Vincentas Kazimieras Mongirdas (g. 1795), iš didikų Parčevskių nuomojęs Mišučių dvarą, esantį Kretingos apylinkėse, Nausodžio kaime. Šalia dvaro yra Nausodžio-Mišučių piliakalnis, kurio kompleksui priklauso ir piliakalnis, vadinamas Mongirdo pilale. Vincentas Kazimieras Mongirdas su antrąja žmona Michalina Bankauskaite (1823–1905) susilaukė šešių sūnų35. Sūnus Jonas Viktoras Benediktas (1848–1919) XIX a. pab. vadovavo karo reikalams tinkamų arklių apskaitai Kretingos valsčiuje36, jis paveldėjo Mišučių dvarą. Paulinos Mongirdaitės pusbroliai – Jono Viktoro Benedikto sūnūs Vladas Jonas (1877–1960) ir Vytautas Juozapas (1888–1943) – žymūs Lietuvos visuomenės veikėjai. Vincento Kazimiero Mongirdo sūnus Florentinas Martynas (g. 1851) 1898 m. medicinos mokslus baigė Paryžiuje37, vidaus ligų, odos ir vaikų gydy-

42. Janina Valicka Fotografuota P. Mongirdaitės fotopaviljone, ~1899 Matmenys 10x6,5 cm Agnieškos Jakubčyk šeimos albumas

43. Seserys Janina (kairėje) ir Nora (dešinėje) Valickos Mongirdų namuose kelios dienos prieš Noros vestuves Matmenys 8x11,4 cm P. Mongirdaitė (?), Palanga, 1907 vasario mėn. Agnieškos Jakubčyk šeimos albumas

37


44. Nugarėlėje įrašas lenkų kalba: „Penkiametė Janinka Valicka ir dvidešimt penkerių metų Marynia Valicka, 1897 metais fotografuotos Palangoje“ Matmenys 9,9x15,2 cm P. Mongirdaitė (?), 1897 Agnieškos Jakubčyk šeimos albumas

45. Popietė Mongirdų sode Iš kairės: Janina, Nora, Zofija Valickos Matmenys 7,9x11,1 cm P. Mongirdaitė (?), ~1908 Agnieškos Jakubčyk šeimos albumas


tojo praktika daugelį metų vertėsi Maskvoje38. Mišučiuose gimęs sūnus Mykolas Kazimieras (1854–1919) 1877–1883 m. studijavo Tartu universiteto medicinos fakultete39, vidaus ligų gydytojo praktika vertėsi Vilniuje40, priklausė neformaliai archeologijos, etnografijos, kraštotyros bei Lietuvos meno draugijai41. Sūnus Eduardas Juozapas (g. 1850 m.) apsigyveno Olgaslustės dvare, Alūkstos (latv. Ilūkste) apskrityje, Latvijoje42. Vincentas Kazimieras Mongirdas su pirmąja žmona Karolina Bogdanavičiūte susilaukė pirmagimio, fotografės Paulinos Mongirdaitės tėvo, Kauno gubernijos bajoro Mečislovo Angelo Kandidos Mongirdo, kuris buvo pakrikštytas 1827 m. spalio 3 d.43 1856 m. Mečislovas vedė Zofiją Griškevičiūtę: „1856 m. gegužės penkioliktą dieną Betygalos Romos katalikų parapijos bažnyčioje klebonas kunigas Šredersas44 po vyskupystės vadovybės išduotos dispensos 1856 m. gegužės 8 d. Nr. 783 palaimino moterystės ryšį. Bajoro Mečislovo Mongirdo, jaunuolio 25 metų iš Viduklės parapijos, su panele Zofija Griškevičiūte iš Pikturnų dvaro, šios parapijos. Jaunojo tėvai – teisėti sutuoktiniai bajorai Kazimieras ir Karolina (iki santuokos Bogdanavičiūtė) Mongirdai. Jaunosios tėvai – teisėti sutuoktiniai bajorai Mauricijus ir Zofija (iki santuokos Pluščiauskaitė) Griškevičiai. Liudytojai – bajorai Jonas Griškevičius, Ksaveras Kiaunarskis ir kiti dalyvavusieji“45. Panelė Zofija tekėjo labai jauna – 12-os metų, tad greičiausiai dėl to reikėjo ir vyskupo dispensos santuokai. Mečislovas ir senatvėje išliko labai gražaus veido, ilga balta barzda ir ūsais, tačiau beveik kurčias. Kadangi neprigirdėjo, laikydavosi nuošalyje, sunkiai bendraudavo46. Mirė nuo vandenės 1898 m. birželio 13 d., sulaukęs šešiasdešimt aštuonerių metų47. Paulinos motina Zofija gimė 1844 m., augo didžiuliame, rūmams prilygstančiame Griškevičių Lekavo (lenk. Lachów) dvare Betygalos valsčiuje. Jos tėvas Jonas Mauricijus Griškevičius į lenkų kalbą išvertė Motiejaus Valančiaus „Žemaičių vyskupystę“ (vertimas su J. M. Griškevičiaus komentarais išleistas Krokuvoje)48. Zofija buvo išsilavinusi – mokėsi kartu su broliais, o tai buvo labai reta anų

46. Seserys Janina (kairėje) ir Nora (dešinėje) Valickos, fotografuotos P. Mongirdaitės fotopaviljone, ~1899 Matmenys 7,3x6 cm Agnieškos Jakubčyk šeimos albumas

47. Seserys Janina (kairėje) ir Nora (dešinėje) Valickos, fotografuotos P. Mongirdaitės fotopaviljone Matmenys 15,1x10 cm Agnieškos Jakubčyk šeimos albumas

39


48. Janina Valicka prie gluosnio ir ūkinių pastatų Tuhanovičių vilos sode Matmenys 7x10,6 cm P. Mongirdaitė (?) Agnieškos Jakubčyk šeimos albumas

49. „Ramybės“ kultūros centras, Vytauto g. 35, Palanga Šioje vietoje stovėjo senasis Mongirdų namas J. Klietkutė, 2014


laikų visuomenėje. Labai mėgo muziką, ypač jausmingai fortepijonu grojo Šopeno, Mendelsono kūrinius. Labai pamaldi, giliai tikinti, tačiau pakankamai despotiška, reikli savo šeimos nariams ir sau pačiai. Tvirto charakterio, griežtai besilaikanti taisyklių, norinti viską kontroliuoti, bet kartu švelni; smarkiai pykstanti, tačiau nepaprastai teisinga. Ji labai retai eidavo prie jūros ar į parką: sėdėdavo sode ar namuose prie atviro lango, prižiūrėjo ūkį. Llikusi viena skaitydavo, užimdavo užsukančius svečius. Bendraudama visada megzdavo virbalais. Ji atstovavo tai kartai, kurios moterys niekada nesudėdavo rankų be darbo49. Mirė nuo sklerozės 1920 m. vasario 1 d.50 Abu Paulinos tėvai palaidoti Palangos kapinėse. Mečislovas ir Zofija Mongirdai užaugino tris vaikus. Sūnus Jonas gimė 1858 m. liepos 18 d. Lekavo dvare, Betygalos parapijoje, krikštytas tą pačią dieną klebono kunigo A. Šrederso. Krikštatėviai buvo seneliai bajorai Mauricijus Griškevičius su žmona Zofija51. Apie Paulinos brolį Joną žinoma tik tiek, kad jis vertėsi gydytojo praktika kažkur netoli Kauno, mirė anksčiau už Pauliną52. Mečislovo mirties metrikoje, skiltyje „Likę vaikai“, surašyti Jonas, Zofija ir Paulina, – vadinasi, 1898 m. visa šeima dar buvo kartu. Jonui tuo metu buvo 40 metų. 1920 m. motinos Zofijos mirties metrikoje palikuonių skiltyje įrašyta tik viena Paulina53. 1864 m. sudarytame Mongirdų giminės medyje paminėta vienintelė moteriškosios giminės atstovė yra Paulinos sesuo Zofija, gimusi 1860 m. rugpjūčio 1 d. Pikturnų dvare, pakrikštyta rugpjūčio 2 dieną Betygalos Romos katalikų parapijos bažnyčioje klebono kunigo A. Šrederso. Krikštatėviai – bajoras štabo kapitonas Jonas Griškevičius su žmona Ieva54. Zofija buvo aukšta, liekna, gražių veido bruožų, pilkai mėlynų akių, turėjo nepaprastai gražius šviesius banguotus plaukus. Išmintinga, linksma, šmaikšti, geros širdies, daugiau rūpinosi kitais nei savimi. Krokuvoje baigusi mokslus p. Bernacinskos (lenk. Bernacińska) pensione, sugrįžo pas tėvus į Varšuvą, kur jie laikinai gyveno netekę turto Paraseiniuose (lenk. Podrosienie). Nesulaukusi nė 16 metų, ištekėjo už bajoro Stanislovo Valickio55 (g. ~1852, herbas Lada), kurį laiką

50. Janina Valicka Mongirdų naujojo namo verandoje, pasiruošusi čiuožinėti pažiūžomis Matmenys 11,2x7,8 cm P. Mongirdaitė (?), ~1905 Agnieškos Jakubčyk šeimos albumas

51. Janina Valicka Mongirdų sodo alėjoje Matmenys 11,5x7,8 cm P. Mongirdaitė (?) Agnieškos Jakubčyk šeimos albumas

41


52. Tuhanovičių vilos naujasis Mongirdų namas nuo sodo pusės Matmenys 7,8x11,5 cm P. Mongirdaitė (?) Agnieškos Jakubčyk šeimos albumas

53. Tuhanovičių vilos kiemas Kairėje: naujojo Mongirdų namo virtuvės įėjimas. Dešinėje: Paulinos Mongirdaitės fotopaviljono pastatas Matmenys 7,5x11,6 cm P. Mongirdaitė (?) Agnieškos Jakubčyk šeimos albumas


54. Tuhanovičių vilos vaismedžių sodas Fotografuota nuo senojo namo stogo: kairėje – naujojo Mongirdų namo fasadas, už jo – varteliai į kiemą, toliau – P. Mongirdaitės fotopaviljonas Matmenys 8x11,6 cm P. Mongirdaitė (?) Agnieškos Jakubčyk šeimos albumas

55. Gyvenamasis namas, Vydūno al. 8, buvęs Mongirdų naujasis namas Toliau esantis geltonas pastatas, Vydūno al. 6, – buvęs P. Mongirdaitės namelis J. Klietkutė, 2014


56. Gyvenamasis namas, Vydūno al. 8, – buvęs Mongirdų naujasis namas J. Klietkutė, 2014

57, 58. Tuhanovičių vilos Mongirdų naujasis namas Atvirukas. „Atelier P. Mongird“, ~1905 Dainiaus Raupelio kolekcija


gyveno Varšuvoje, apie 1899 m. atvyko į Palangą, su šeima apsistojo Mongirdų name56. 1911 metų lapkritį Zofija susirgo, ją slaugė Paulina. Sesuo mirė nuo vėžio 1912 m. balandžio 18 d.57, palaidota Palangos kapinėse šalia tėvo. Zofija su vyru užaugino dvi dukteris – Norą ir Janiną. Nora (Eleonora, g. 1885) Valicka – dramaturgė, poetė, publicistė. 1907 m. vasario 18 d. Palangos bažnyčioje58 susituokė su bajoru, herbo Vremby (Wręby) atstovu, Kauno advokatu ir pasiuntiniu59 Boleslovu Bucevičiumi60 (g. ~1883, Bronislovo sūnumi). Visose nuotraukose Nora pozuoja pasisukusi kairiąja veido puse, kadangi vaikystėje draugas netyčia pieštuku išdūrė jai dešiniąją akį. Pirmojo pasaulinio karo metu Nora Bucevičienė paliko Palangą ir su dukrele Marija Uršule išvyko į vyro tėvoniją Judrėnuose61. Po karo sugrįžo į Palangą, kur su tėvu Stanislovu Valicku gyveno Mongirdų name iki Paulinos mirties. Vėliau apsistojo Judrėnuose Dievovalės dvare62, kurį laiką gyveno Krokuvoje63, Kaune. Savo kūrybą pasirašinėjo įvairiomis vardo, pavardės bei vyro ir tėvo herbų pavadinimų variacijomis: B. K. [a], Bucewiczowa Eleonora, Bucewiczowa Eleonora Bolesławowa Wręby, Eleonora z Ładziców-Walickich Bolesławowa, Ładzic-Walicka Eleonora Bolesławowa, Walicka Nora, Wręby-Bucewiczowa Eleonora bei Milošo Falinskio (Faliński Miłosz) slapyvardžiu. Atskiromis knygelėmis išleido savo kūrybą: dvi dramas ir tris poezijos rinkinius64. Jos eiles, esė bei kraštotyrinio pobūdžio straipsnius apie Palangą publikavo Lietuvos (Kauno65) ir Lenkijos spauda66. Janina Valicka (g. 1892, Varšuvoje) su tėvais gyveno Palangoje, ištekėjo už Lenkijos kariuomenės kapitono, bajoro, herbo Prus III atstovo Vladislovo Vrotnovskio (1895–1925), užaugino sūnų Andrių (g. 1921), Varšuvos sukilimo skautų bataliono karį67. 1914 m. spalio mėn. Janina išvyko gyventi į Varšuvą ir Palangon jau niekada nebegrįžo. Mirė 1976 m. gegužės mėn., palaidota Varšuvoje. Išliko dalis Janinos prisiminimų sąsiuvinių, kuriuose ji pasakoja apie savo šeimą, gyvenimą Palangoje ir mylimą tetą Polę (Pauliną). Šeimos tėvas Mečislovas Mongirdas prarado turtą Paraseiniuose68, nes įsiskolino, au-

59. Tuhanovičių vilos sklypo planas: 1. Įvažiuojamieji vartai, 2. Varteliai, 3. Tvora nuo gatvės, 4. Senasis namas, 5. Jazminų pavėsinė, 6. Veja su pietų stalu, 7. Pagrindinis takas, 8, 9. Takeliai sode, 10. Apvali veja su tuja, 11. Pagrindinis gėlynas, 12. Naujasis namas, 13. Paulinos darželis, 14. Paulinos namelis su fotopaviljonu, 15. Ūkinis pastatas, 16. Vištų kiemas, apsodintas vyšniomis, 16. „Svirnelė“, 17. Kiemas Iš Janinos Vrotnovskos rankraščio „Poezje wybrane. Wydobyte z pogorzeliska mojego mieszkania przy ul. Szczęśliwickiej 25“, 1931 Agnieškos Jakubčyk šeimos archyvas

45


60. Mongirdų senojo namo salonas Matmenys 7,9x11,7 cm P. Mongirdaitė (?), iki 1914 Agnieškos Jakubčyk šeimos albumas

61. Tuhanovičių vilos kieme Zofija Valicka (Mongirdaitė) su dukterimi Janina Valicka Matmenys 7,3x11,4 cm P. Mongirdaitė (?), ~1899 Agnieškos Jakubčyk šeimos albumas


kodamas 1863-iųjų sukilimo nacionaliniam fondui69. Kurį laiką su šeima gyveno Varšuvoje. Apie 1878 m. Paraseiniuose pardavė tai, kas liko70 ir apie 1885 m. Palangoje nusipirko sklypą su keliais namais. Mongirdų šeima įsikūrė Palangos Tuhanovičių (lenk. Tuhanowicze) viloje Memelio g. (Liepojos71, dab. Vytauto g.) Nr. 7, į šiaurę nuo senosios Bertingo vaistinės72. XX a. pr. A. Słommerio sudarytame Palangos situaciniame žemėlapyje šalia vaistinės pažymėtas sklypas, įvardytas kaip „234. Dom p. Mongird. z. Fotograf. No. 7“73. Mečislovo Mongirdo sklype buvo trys mediniai gyvenamieji namai: senas, naujas ir Paulinos foto ateljė pastatas. Sklypas turėjo būti didelis74, nes jame buvo ir ūkinė dalis su tvartu, daržine, dideliu sodu bei daržu. Vasarą 15x7 kv. m.75 naująjį namą – penkis kambarius su virtuve, baldais ir fortepijonu – nuomojo poilsiautojams. Kaina už sezoną – 250 rublių76. Vasaromis čia apsistodavo ir Paulinos pusbrolis, medicinos studentas Vladas Mongirdas (291) iš Mišučių dvaro. XIX a. pab. gyvavo legenda, kad šioje viloje (senajame name) 1824 m. liepos mėn. buvo apsistojęs poetas Adomas Mickevičius77, ilgą laiką pastato sienos nišoje buvo jo biustas78. Kunigas Vaclovas Strimaitis prisiminimuose rašo: „Aš, patekęs į Palangą mokytis, pirmą prieglobstį radau sename Mongirdų name, kur dabar stovi „Gintaro“ kinas. To namo kampe iš lauko pusės buvo įtaisytas nedidelis Adomo Mickevičiaus biustas, žemiau lenkiškai buvo užrašyta, kad tame name 1824 metų vasarą gyveno didysis poetas“79. Stasė Vaineikienė taip pat mini priešais namo fasadą stovėjusį poeto biustą80. Dailininkas Gerardas Bagonavičius ~1973 m. nupiešė keletą paveikslų, su užrašais: „1824 m. čia gyveno Adomas Mickevičius“81. Deja, jis pavaizdavo Palangos vaistinės kiemą, o ne Tuhanovičių vilą. Senieji palangiškiai prisimena, kad Pirmojo pasaulinio karo metais, po Palangos bombardavimo iš jūros (1915 m. kovo 23 d.), vilos kieme mėtėsi poeto biusto skeveldros. Nors istoriniai šaltiniai A. Mickevičiaus apsilankymo Palangoje fakto nepatvirtina, tačiau stebina, jog vilos pavadinimas yra tapatus pavadinimui Baltarusijoje esančio

62. Janina Valicka su tėvu Stanislovu Matmenys 8,3x5,2 cm P. Mongirdaitė (?), ~1908 Agnieškos Jakubčyk šeimos albumas

63. Pajūrio pušis P. Mongirdaitė (?)

Agnieškos Jakubčyk šeimos albumas

47


64. Tuhanovičių vila, Palanga Atvirukas. „Atelier P. Mongird“, ~1907 Biblioteka Narodowa, Poczt.11826

65. Tuhanovičių vila. Vaizdas nuo fotopaviljono į senąjį namą. Gilumoje už tvorelės – senasis namas. Dešinėje – naujasis namas Matmenys 8,5x10,9 cm P. Mongirdaitė (?) Agnieškos Jakubčyk šeimos albumas


dvaro, kuriame gyveno Adomo gyvenimo meilė Marija (Marilė) Ieva Vereščakaitė Putkamerienė82 (kuri, manoma, taip pat viešėjo Palangoje83). Baltarusijos Tuhanovičių dvarelyje poetas dažnai lankydavosi, įamžino jį poemoje „Ponas Tadas“. Mongirdų sklypą iki 1914 m. prisiminimų sąsiuviniuose labai vaizdingai aprašė Janina Vrotnovska: „Už Kęstučio gatvės stovėjo neišvaizdus valstiečio Mikuckio namukas, jo kiemas, sklypelis, pieva ribojosi tiesiogiai su mūsų žemės valda. O, kaip čia buvo gražu! Nuo Memelio gatvės sklypas tęsėsi į gilumą iki miško, besiribojančio su jūra. Nuo gatvės jis buvo atitvertas žema medine tvorele. Joje – aukšti mediniai vartai ir sunkūs varteliai, pro kuriuos įeinama į kiemą, atskirtą nuo didžiojo sodo tokiais puikiais senais medžiais, kokių nelengva rasti. Klevai, uosiai, beržai, didžiulės ievos. Kiemo pakraštyje – vaismedžiai ir serbentų bei agrastų alėjos84. Senas, beveik dviejų šimtų metų maumedinis dvaras [namas], kuriame, pasak tradicijos, kažkada gyveno Mickevičius. Namas padalytas į nelygias dalis: vienoje pusėje buvo didžiulis, per visą plotį salonas su dviem langais į gatvę ir dviem į sodą85. Salonas, skendėjo žalsvoje sodo medžių prieblandoje, buvo šaltas, alsuojantis šiek tiek specifiniu drėgmės kvapu ir dvelkiantis gėlėmis. Seni, dar iš Paraseinių atsivežti, tamsiu gobelenu dengti baldai, nežinia ar tikrai „chippendale“ stiliaus, ar tik jų imitacijos. Labai didelis raštuotas kilimas, juodas, įmantriomis kojomis stalas, užtiestas apskrita nėriniuota staltiese. Ant stalo stovėjo lempa aukštu pakoju, apsuptu tamsios bronzos rubuiliais amūriukais, dengta spalvoto stiklo gaubtu, vaizduojančiu gėlės pumpurą (60). Kampe – veidrodis juoduose rėmuose, kairėje – stovelis gėlėms ir dvejos durys, vedančios į du kambariukus. Vienas jų daug mažesnis, tik su vienu langu, žvelgiančiu tiesiai į sode augančią vyšnią. Kitas kambarėlis turėjo du langus86. Dvejos durys iš salono vedė į kitą namo dalį: vienos – per prieangį ir masyvias laukujes duris į verandą gatvės pusėje, o durys, vedančios tiesiai – per centrinį beveik tamsų prieškambarį, uždaromą solidžiomis, masyviomis, sunkiai atveriamomis durimis į tamsoką,

66. Vaistinė, Palanga Dešinėje – senasis Mongirdų namas Fotografas nežinomas, ~1920 LNM, Algimanto Miškinio fondas

67. Darbai Mongirdų darže Matmenys 7,9x11,5 cm P. Mongirdaitė (?)

Agnieškos Jakubčyk šeimos albumas

49


68. Moters portretas Matmenys: nuotraukos – 15,2x10,5, kortelės – 16,5x10,6 cm. Nugarėlėje – rudos spalvos antspaudas „ФОТОГРАФИЯ / П. МОНГИРДЪ / ПОЛАНГЕНЪ / Курляндской губ.“ Jolantos Klietkutės kolekcija


siaurą valgomąjį, turintį tik vieną langą su vaizdu į gatvę. Šio valgomojo nuotaika – tai seniausias prisiminimas: skambantis laikrodis su gegute, nesijotos duonos kvapas, alyvų puokštės pavasarį, rudenį alsuojanti fajansinės krosnies šiluma87. Per visą valgomojo ilgį stovėjo stalas, dar vienas, mažesnis, – po langu, kieta kušetė, indaujos spinta, pagalbinis staliukas prie krosnies. Vienos durys į kamarą, kitos – į virtuvę. Virtuvė plati, iš dviejų patalpų. Didžiąją dalį prie židinio užėmė senovinis kaminas-rūkykla, šalimais per uždarą verandą išėjimas į kiemą šalia įvažiuojamųjų vartų. Iš virtuvės pirmosios dalies buvo išėjimas į tarnų kambarį, vadinamą „merginų“88. Per jį patenkama į „sparnelį“ – seniausią, žemiausią kambarį, seniau priklausiusį seneliui [Mečislovui], po jo mirties 1898 m. atitekusiam močiutei [Zofijai]. Čia stovėjo „bidermajowski“ stiliaus biuras su juoda oda dengtu foteliu, virš biuro – senos šeimos nuotraukos ovaliuose, tamsiuose mediniuose rėmuose <...>. Iš virtuvės pirmosios dalies buvo išėjimas į koridorių, su visiškai tamsiu sandėliuku ir durimis į saloną. Koridorius pasibaigė uždara veranda su langu, prikrauta sodo įrankių – išėjimas į pagrindinį sodo taką. Senasis namas gyvenamas tik vasarą. Baldai jame stovi ištisus metus, tik kartais iš naujojo namo atnešamas fortepijonas. Langai tokie žemi, kad vaikams pakanka perkelti koją, ir jie jau lauke. Visi langai turi langines, uždaromas iš išorės, prilaikomas specialia rankena iš vidaus <...>. Nuo senojo namo laiptelių ilgas takas vedė į sodą, kuriame augo seniausi Palangoje medžiai, puošnūs klevai, senų ievų krūmai. Dešinėje takas prasidėjo prie seniausio, į šiaurę palinkusio, beržo. Kairėje tako pusėje buvo stačiakampė veja, apsupta beržų ir klevų. Čia giedromis dienomis buvo valgomasis, stovėjo didelis stalas ir du suolai su atlošais. Nuostabiai atrodė sodas vakarais, kai vakarieniaudavome kieme. Švietė lempa žaliu gaubtu ir viliojo paslaptinga sodo giluma. Takelis vingiavo tarp agrastų ir serbentų eilių, tarp obelų ir slyvų iki pat ažūrinių vartelių, skiriančių sodą nuo kiemo, esančių vienoje linijoje su naujuoju namu, kuris iš tiesų nebuvo naujas, greičiausiai taip pavadintas lyginant su prie gatvės stovinčiu senutėliu.

69. Leonas Liutika (1872–1931), Mykolo Oginskio muzikantas 1895–1900, grojo klarnetu Matmenys: nuotraukos – 9,6x6, kortelės – 10,6x6,5 cm Petrės Liutikienės šeimos albumas

70. Moters portretas Matmenys: nuotraukos – 8,8x5,7, kortelės – 10,6x6,5 cm. Nugarėlėje violetinės spalvos antspaudas „ZAKŁAD ARTYSTYCZNO-FOTOGRAFICZNY PAULINY MONGIRD w POŁĄDZE (Kurlandja)“ Dainiaus Raupelio kolekcija

51


71. Palangos vasarotojai prie klebonijos Matmenys 16,5x10,6 cm P. Mongirdaitė (?), XIX a. pab. – XX a. pr. KM IF794


Pusė naujojo namo stovėjo sode, pusė – žole apaugusiame kieme su milžinišku gluosniu, šalia kurio grupavosi ūkiniai pastatai (arklidės, malkinės, sandėliukas)89. Už naujojo namo stovėjo mažutis tetos Polės namelis su fotografijos paviljonu90. Naujasis namas buvo medinis, vienaukštis, su priebučiu į sodo pusę ir virtuviniu priebučiu į kiemo pusę91. Jame buvo penki kambariai ir erdvi pastogė, kurios abiejuose galuose tilpo du kambariai, vienas didesnis, kitas labai mažas. Seniau mažesniame kambaryje buvo negailestingai prigrūsta biblioteka – apie 10 000 knygų. Ją sudarė senelių Mauricijaus Griškevičiaus ir Leopoldo Valickio vertingų leidinių rinkiniai. Biblioteka visais laikais buvo papildoma. Didesnysis kambarys buvo skirtas svečiams, o kartais nuomojamas vasarotojams. Apie 1910 metus biblioteka buvo perkelta į didesnį kambarį, o mažesnis liko man [Janinai]. Pirmajame aukšte įėjimas iš sodo buvo per prieangį su stogeliu, apvytu sausmedžių, prieškambaryje buvo laiptai, vedantys į viršų. Dešinėje – kambarys su dviem langais, jame žiemomis anksčiau gyveno senelis [Mečislovas], po jo mirties stovėjo tuščias, o po 1905 metų gyveno tėvai, vėliau aš su seserimi, močiutė [Zofija], galiausiai tapo mamytės kambariu, kuriame ji mirė. Šalia buvo kabinetas, dešinėje – salonas, gilumoje – valgomasis, paskutiniais metais – Ulkos, mano sesers [Noros] dukters, vaikų kambarys. Toliau – mažas kambariukas, įvairiais laikais buvęs mano su seserimi, vėliau – močiutės. Kairėje – ūkinis kambarys, paskutiniais metais prieš karą – valgomasis, iš jo dešinėn tamsus sandėliukas, tiesiai – didelė virtuvė su duonkepe krosnimi, iš jos kairėn išėjimas į prieškambarį su primūrytu sandėliuku ir atviras virtuvės prieangis<...>. Anksčiau, maždaug iki man einant septintus metus [~1899 m., kitur mini 1905 m.], priešais sodo vartelius stovėjo didelis pastatas, dengtas šiaudiniu stogu: po vienu stogu buvo didelis vasarinis kambarys su mažute palėpe, o antroje dalyje – erdvus tvartas ir arklidė, kartys šienui, toliau – didelė daržinė. Žemaitijoje pastatai, talpinę gyvenamąją ir ūkinę dalis, vadinti „svirnele“. Šalia stovėjo ūkinis pastatas, kuriame buvo siuvykla ir pa-

72, 73. Pajūryje Matmenys 7x11 cm P. Mongirdaitė (?), iki 1914

Agnieškos Jakubčyk šeimos albumas

74. Maudymosi kabinos, Palanga Atvirukas. „Atelier P. Mongird“, ~1904 Dainiaus Raupelio kolekcija

75. Parko paviljonas prie „Goplano“ vilos, pietinėje tvenkinių dalyje, Palangoje Matmenys 8,6x14 cm. Nugarėlėje violetinės spalvos antspaudas „ZAKŁAD ARTYSTYCZNO-FOTOGRAFICZNY PAULINY MONGIRD w Połądze (Kurlandja)“ Dainiaus Raupelio kolekcija

53


76. Trijų moterų su kūdikiu portretas Nuotrauka nepaženklinta fotografės spaudu, tačiau dekoracija, grindys priskirtini P. Mongirdaitės fotopaviljonui Matmenys: nuotraukos – 12,8x9,6, kortelės – 16,6x13 cm Palangos kurorto muziejaus rinkinys


lėpė šienui. Nugriovus „svirnelę“, čia buvo patalpa magliams [lyginimo prietaisui], sandėliukas ūkinėms priemonėms, svirnas ir vištidė su išėjimu į vištų kiemą92. Iš kiemo ažūriniai varteliai vedė į daržą, bulvienojus ir pievos rėželį93, kurio gale buvo pailga kalva ir dar nuo švedų karų likęs laukas, jame buvo naminių gyvūnėlių kapinės94. Visa tai baigėsi varteliais į didžiulių baltiškų pušų mišką. Išilgai daržo ėjo aukšta lentinė tvora, atskirianti žemės valdą, priklausiusią vaistinei. Labai ilga lazdynų alėja iš anos pusės lenkė šakas į mūsų pusę, ir mums buvo leista rinkti gausiai byrančius riešutus. Galiausiai prie miško augo kaštonai, kurių vaisius vaikystėje rinkau žaidimams<...>. Nuo antros birželio pusės prasidėdavo maudymosi sezonas, atvažiuodavo „kumpeliai“. Jiems išnuomodavo būstus visi, net klebonija. Vėliau Tiškevičiaus vilose įkurti pensionatai, tačiau anksčiau jų nebuvo. Mes irgi vasarą išnuomodavome naująjį namą, o patys persikeldavome į senąjį. Žmonės atvykdavo iš visur: iš Varšuvos, Vilniaus, Kauno, Poznanės, net Krokuvos. Iš Maskvos, Peterburgo ir tolimų Rusijos vietų. Rusai, lenkai, mažiau lietuvių, tarp jų dar buvo mažai inteligentų, daugiausia studentai iš rusiškų universitetų, kunigai. Du mėnesius būdavo triukšminga ir labai daug žmonių95“.

77. Pušis pajūryje P. Mongirdaitė (?)

Agnieškos Jakubčyk šeimos albumas

I. Končiaus ir V. Ruokio knygoje „Palangos kraštas“ p. 109 ši pušis pavadinta „visų seniausia pušimi“

55


78. Kretingos apylinkių mergina P. Mongirdaitė, ~1905

Mažesniųjų Brolių Ordino Lietuvos Šv. Kazimiero Provincijos archyvas


Paulinos Mongirdaitės asmenybė Paulina Mongirdaitė – jauniausia šeimoje, gimė apie 1865 metus. Deja, jos pačios gimimo datos ar vietos atrasti nepavyko: 1863 metų sukilimas atnešė daug neramumų, painiavos, tad gali būti, jog Krikšto metrikų knygoje įrašas paprasčiausiai nebuvo padarytas, o gal ją krikštijo kurioje nors kitoje Lietuvos ar Lenkijos parapijoje. Apie 1880–1886 m. Paulina Mongirdaitė buvo lavinama privačiame ponios Henrikos Čarnockos (Czarnocka) pensione Varšuvoje96, kur mokėsi kalbų, literatūros, meno, muzikos, šokio, gerų manierų, namų ruošos ir t. t. Šeima neturėjo pajamų, įsikūrus Palangoje, Paulina su motina bandė verstis siuvimu, bet šis darbas kenkė silpniems Paulinos plaučiams97. Tuo metu visuomenėje vis dažniau imta kalbėti apie moterų lygiateisiškumą. Varšuvoje ponios Tleck (gal Fleck?98) įkūrė fotografijos kursus moterims. Paulinos motina, labai prieštaravusi savarankiškam vyresniosios dukters darbui, dabar nulėmė jaunesniosios likimą: Paulina baigė fotografijos kursus99. Deja, XIX a. pabaigos Varšuvos ir Lenkijos fotografų sąrašuose nei moterų fotografių, nei ponių Tlek pavardžių nėra100. Tikriausiai tai buvo kelios privačios pamokos, nes Paulinos Mongirdaitės ankstyvosios nuotraukos rodo, kad fotografijos ji išsamiai nesimokė, tikriausiai tik susipažino su technika, procesu, o vėliau visko siekė pati. Lietuvoje nerasta nė vieno pačios Paulinos portreto. Vieninteles keturias nuotraukas, kuriose įamžinta fotografė, pavyko rasti Lenkijoje gyvenančios P. Mongirdaitės sesers Zofijos proprovaikaitės Agnieškos Jakubčyk šeimos albume, tad dabar fotografės išvaizda jau nėra paslaptis ir peržvelgiant muziejų, archyvų ar šeimos albumų nuotraukas jau galima bus atpažinti Pauliną Mongirdaitę. Fotografė visą gyvenimą nugyveno viena, šeimos nesukūrė. Paraseiniuose jai labai patiko ponas Stanislovas, tačiau tuomet ji buvo dar vaikas. Baigusi mokslus grįžo į Palangą, bet anuomet merginai be kraičio sunku buvo

79. P. Mongirdaitė (kairėje), ~1905 Fotografas nežinomas Agnieškos Jakubčyk šeimos albumas

57


80. Palangos gimnazistai Matmenys: nuotraukos – 17,7x23,5, kortelės – 22,3x28 cm Nugarėlėje – violetinės spalvos kaspino dvišakais galais pavidalo antspaudas „Wadwicz Mongird / Polangen.“, ~1901 Palangos m. sav. viešosios bibliotekos Kraštotyros skyriaus Emilijos Adiklienės rankraščių fondo archyvas


81. Kretingos dvariškiai medžioklėje Matmenys: nuotraukos – 12,6x17,4, kortelės – 20,1x24 cm Nugarėlėje – violetinės spalvos kaspino dvišakais galais pavidalo antspaudas „Wadwicz Mongird / Polangen.“ KM GEK23331


82. Antanas Končius su vaikais, 1899 Iš kairės: sūnus Antanas, Antanas Končius, duktė Antanina, sūnus Ignas (1886–1975), būsimasis fizikas, etnografas, Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjas. Nuotraukos matmenys 12,9x9,9 cm. Nugarėlėje dešiniajame viršutiniame kampe įstrižai paprastu pieštuku įrašyta: „1899 pavasaris / Aš išlaikiau egzaminus / į antrą klasę“, per vidurį – violetinės spalvos, kaspino dvišakais galais pavidalo antspaudas „Wadwicz Mongird / Polangen.“ ŽDM GEK2859


ištekėti. Vis dėlto ji turėjo kelis gerbėjus, tačiau vienas nenorėjo išlaikyti būsimos žmonos tėvų, kitas buvo „prastos kilmės“ ir Paulinos motina nepritarė vedyboms. P. Mongirdaitė iki pat savo motinos mirties liko nuolanki, idealiai gera ir klusni duktė. Motina ne kartą su pasmerkimo gaidele apgailestavo, kad „Polė prastėja, blogiau kalba prancūziškai, jos rankos grubios“, tačiau iš tų grubių rankų darbo gyveno visa šeima101. Paulina rūpinosi sergančiu tėvu, motina, gerą pusmetį slaugė vėžiu sergančią seserį ir nepaprastai daug dirbo. Jos darbas buvo vienintelis šeimos pajamų šaltinis, nes dvarelis iš gyvulių ir daržų galėjo pramisti, bet pajamų negaudavo. Paulina apmokydavo jaunas miestelio žydaites ir kvietė jas pagalbon, o sezono metu pasikviesdavo pagalbininkų – daugiau ar mažiau talentingų vaikinų iš Varšuvos. Dirbo nuo ryto iki vakaro, žiemą ir vasarą, darbo dienomis ir savaitgaliais, dažnai ir naktį, užsidariusi tamsoje, ryškino negatyvus, dienomis darė nuotraukas, rašė sąskaitas, skubėjo spėti laiku. Fotografavo miestelio ir apylinkių žydus, valstiečius, pasienio muitinės kareivius. Vienu arkliu kinkoma brikele važinėjo fotografuoti kopose esančių pasienio postų, sezono metu – poilsiautojų. P. Mongirdaitės sesers Zofijos vyras Stanislovas, netekęs darbo, atvykdavo į Palangą: jį ir jo šeimą išlaikyti teko Paulinai. Pirmą kartą tai nutiko netikėtai, tačiau greitai tapo įprasta. Paulinos pareiga tebuvo po tėvo mirties rūpintis motina, tačiau ji išlaikė visą šeimą, apmokėjo sesers dukterų mokslus, pirko drabužius ir avalynę, kai mergaičių tėvas netekdavo darbo. Janina Vrotnovska prisiminimuose su meile rašė: „Mes ėjome pasivaikščioti, ilsėjomės, žaidėme, o teta Polė dirbo iki vėlyvos nakties, nes sezono metu nuotraukų buvo daugiausia, o pagalbininkai dirbo tik tam tikromis valandomis. Prisimenu, kaip retai teta prisijungdavo prie besiilsinčiųjų sode, kaip retai galėjo nueiti prie jūros išsimaudyti ar bent vakare pasiklausyti muzikos. O juk mes visi gyvenome iš jos uždarbio! Mylimiausia teta mane suprato geriau nei visi kiti šeimos nariai: daugybę kartų buvo mano guodėja, kai vertai ar nevertai nubausta išliedavau jai ašaras. Visuomet turėjome temų ilgiems pokalbiams. Svarbu buvo tai, kad ji vienintelė į mane žiū-

83. Merginos portretas Nuotraukos matmenys 9x6,2 cm MLIM IR2125

84. Kun. Felicijonas Juškevičius (1862–1899), Palangos progimnazijos kapelionas, su seserimi, 1898 Matmenys: nuotraukos – 9x6,2, kortelės – 10,7x6,7 cm KM IF789

61


85. Salomėja Banaitytė Matmenys: nuotraukos – 13,6x9,2, kortelės – 16,8x10,9 cm Fotografinė kortelė priekinėje pusėje paženklinta antspaudu „Wadwicz Mongird / Polangen.“, 1912 birželio 12 Fausto Augustino kolekcija


rėjo rimtai, be pašaipos ir pajuokos išklausydavo mano vaikiškas nuoskaudas. Ji buvo sutverta šeimos gyvenimui, troško santuokos, motinystės – galbūt atstojau jai vaiką. Šiandien suprantu, kaip puikiai ji mane pažinojo, kaip pedagogiškai ir švelniai palaužė mano užsispyrimą, aiškino mamos nurodymus, prieš kuriuos dažnai maištaudavau. Nepažeisdama kitų, vyresnių, autoriteto, mokėjo paguosti, nuraminti ašaras, pralinksminti. Iki sulaukusi apie 12-os metų gavau nuosavą kambarį senajame name, atostogų metu gyvenau pas tetą mažajame namelyje. Vakare suguldavome į lovas ir teta garsiai skaitydavo. Pamenu Žiulio Verno pasakojimus, įvairiausias kelionių knygas, nuotykius egzotiškuose kraštuose. Šie skaitymai dažnai nusitęsdavo į gilią naktį, o ant stalelio šalia lovos netrūkdavo saldumynų. Ką į tai būtų pasakiusi mamytė! Tai buvo mūsų bendra paslaptis. Ne kartą žadėjau sau, kad užaugusi turėsiu savo namą ir pasiimsiu tetą pas save, kad ji galėtų pailsėti nuo darbo, galėtų lankyti taip mėgstamą teatrą, koncertus, galėtų skaityti knygas. Deja, negalėjau išpildyti šio pažado, o tiek daug priklausė šiai moteriai, kuriai gyvenimas pašykštėjo visko. Mamytę mylėjau, bet ji buvo užkelta ant kažkokio pjedestalo, buvau su ja nedrąsi. Meilė tetai buvo draugiška, artima, supratome viena kitą. Dabar suprantu, kad mes abi skyrėmės nuo kitų šeimos narių, buvome šiuolaikiškesnės, labiau išlaisvėjusios iš mūsų aplinkos prietarų, nurodymų ir mandagumo taisyklių. Mamytė visą gyvenimą ilgėjosi praeities: klestinčio dvaro, gerovės, prabangos. Teta tai kiek pajuokė, o šeima nepritarė tetos „demokratijai“102. Paulina Mongirdaitė mėgo siūti, siuvinėti, nuostabiai piešė... Kurdavo atminimų albumėlius, miniatiūras su Palangos vaizdais103, kurių piešti dažnai eidavo į gamtą104. Paulina turėjo gražų, bet neišlavintą sopraną: akompanuodama pati sau dainavo, gražiai grojo fortepijonu. Buvo labai guvaus, imlaus proto, plačių pomėgių, daug skaitė kelionių aprašymų. Mėgo vilkėti sportinio stiliaus drabužius, geras medžiagas iš šiurkščios vilnos, sportines palaidines iš žaliavinio šilko, ir tai buvo vienintelės išlaidos, kurias ji sau leido pasiaukojimo kupiname gyvenime. Tik kartais žiemą, brolio pakviesta, trumpam išvykdavo į Varšuvą105.

86. Vaikų portretas

Dainiaus Raupelio kolekcija

87. Jaunuolio portretas

Jolantos Klietkutės kolekcija

63


88. Dviejų moterų portretas Nugarėlėje – rudos spalvos antspaudai: „ФОТОГРАФИЯ / П. МОНГИРДЪ / ПОЛАНГЕНЪ / Курляндской губ.“ ir „Wadwicz Mongird / Polangen.“ bei įrašas: „Butvilale ir “ [įrašo dalis nuplyšusi] Matmenys: nuotraukos – 10,7x7,8, kortelės – 15,4x12,3 cm ŠAM GEK 30086


Laisvai kalbėjo lietuviškai, lenkiškai, mokėjo rusų ir prancūzų kalbas. Judri, liekna106 fotografė rūkė papirosus107, buvo silpnos sveikatos108: sirgo vėžiu, skundėsi plaučiais109. Labai mylima palangiškių, su daugeliu palaikė draugiškus santykius: paprastos moterys, neturtingos siuvėjos, žuvis pristatančios žvejų žmonos, žydės, atnešančios parduoti kepinių, didžiajame name greitai sutvarkydavo reikalus ir ateidavo prie mažojo namelio, kur per langą kalbėdavosi su Paulina išpasakodamos savo vargus, šeimos rūpesčius, ligas. Ji kalbėjosi su jomis kaip su sau lygiomis, užtat visame miestelyje panelė Paulina buvo nepaprastai populiari ir labai mylima. Pažįstami ir artimieji vadino ją sutrumpintu vardu – Pole110. Fotografė aktyviai dalyvavo Palangos ir aplinkinių miestelių visuomeniniame bei religiniame gyvenime, neapsiribojo kurorto kasdienybės įvykių stebėjimu iš šalies, vien per fotoaparato objektyvą. Gali būti, kad ji priklausė 1905 m. inteligentų įkurtai Palangos mylėtojų draugijai, kuri rūpinosi Palangos, kaip kurorto, plėtra ir populiarinimu. Žvelgiant į Paulinos Mongirdaitės kūrybinį palikimą, kyla mintis, kad ji buvo labai veikli, nepaprastai kantri ir užsispyrusi. Piešimas ir fotografija buvo jos gyvenimo aistra. Galbūt iš pradžių foto ateljė įkūrė turėdama tikslą išsilaikyti finansiškai, tačiau fotografijos suteikiamos galimybės įamžinti praeinančią akimirką, ją perteikti savitu, tapybiniu menininko žvilgsniu pagavo visam laikui.

89. Merginos portretas Nugarėlėje mėlynu rašalu įrašyta: „Šilgulio mama / Olimpija Budvilaitė (?)“ Dainiaus Raupelio kolekcija

65


90. Iš kairės: broliai Petras, Juozapas, Pranas Šniukštos, ~1904 Matmenys: nuotraukos – 13,7x10,2, kortelės – 15,2x10,5 cm Jolantos Klietkutės kolekcija

Petras Šniukšta, g. 1877 m. lapkričio 12 d. Zopelskiuose, Šiluvos valsčiuje, Raseinių apskrityje. Mirė 1952 m. lapkričio 22 d., palaidotas Šilutėje. Teisininkas, Lietuvos kariuomenės generolas leitenantas, Paulinos Mongirdaitės pusseserės Vincentos Mongirdaitės (iš Mišučių dvaro Notiškės palivarko) vyras. Juozapas Šniukšta, g. 1864 m. sausio 5 d. Zopelskiuose, Šiluvos valsčiuje, Raseinių apskrityje. Mirė 1949 m. rugpjūčio 14 d., palaidotas Palangos bažnyčios šventoriuje. Kunigas, prelatas, Palangos klebonas


91. Palangiškės Matmenys: nuotraukos – 14,5x10,5, kortelės – 16,3x10,5 cm Gražinos Ramanauskaitės šeimos albumas


92. Sofija Tiškevičienė su vaikaičiais naujųjų Palangos dvaro rūmų vestibiulyje Pirmoje eilėje, dešinėje, ant grindų sėdi kretingiškis Kazimieras Viktoras Justinas Marija (1896–1941). Antroje eilėje į dešinę nuo S. Tiškevičienės – palangiškis Jonušas (lenk. Janusz) Marija (1900–1987). Trečioje eilėje iš dešinės – kretingiškis Jurgis (1899–1939), 3–6-ta – palangiškės Marija Kristina (?) (1897–1932), Sofija (1896–1945), Antanina (?) (1903–1921), Marija Teresė (1894–1935). Abipus kolonos – kretingiškiai Stanislovas (1888–1965) ir Aleksandra (1893–1983). Matmenys: nuotraukos – 16,7x22,7 cm, kortelės – 20x25,9 cm. Nugarėlėje – rusvas antspaudas „ZAKŁAD ARTYSTYCZNO-FOTOGRAFICZNY PAULINY MONGIRD w POŁĄDZE (Kurlandja)“, 1907 Apačioje, dešiniajame kampe, juodu tušu įrašyta: „dla Miśia“ KM IF6850


Fotografinė veikla Apie 1889 metus Paulina Mongirdaitė – pirmoji Lietuvoje moteris fotografė – atidarė pirmąją Palangoje meninės fotografijos ateljė111. P. Mongirdaitės albumo „Kretynga“, sudaryto 1890 metais, 26-ame puslapyje esanti panoraminė Kretingos nuotrauka (8) turėjo būti padaryta anksčiau, nes joje užfiksuota liuteronų bažnyčia sudegė 1889 metų vasarą. Taigi, kol kas ankstyviausia P. Mongirdaitės daryta nuotrauka yra būtent ši. Albumo pabaigoje yra ir kelios to laikotarpio Palangos nuotraukos. Iki tol į kurortą fotografas atvykdavo iš Telšių, o nuotraukas atsiųsdavo paštu112. Po 1863 m. sukilimo bet kokiai kūrybinei veiklai Lietuvoje reikėjo registracijos ir leidimų, kuriuos išduodavo generalgubernatoriaus kanceliarija. 1895 m. ir 1899 m. gubernatoriaus į Peterburgą siųstuose fotografų sąrašuose nurodoma, kad Paulina Mongirdaitė 1892 m. lapkričio 28 d.113 gavo leidimą įkurti Palangoje meno fotografijos įmonę. Gali būti, kad kraštovaizdžių fotografavimui ji turėjo atskirus leidimus, kurių rasti archyvuose dar nepavyko, o gal anksčiau ji fotografavo neoficialiai, vietos policijos viršininko Nikolajaus Nikitinskio leidimu. 1902 m. lapkričio 28 d. Paulina pakartotinai gavo leidimą fotografuoti. Įrašyta – Pauline Monszard, tačiau raštininkai anuomet dažnai priveldavo klaidų pavardėse114. Medinis nedidelis Paulinos namelis stovėjo Mongirdų sklype, toliau nuo gatvės, vakarų pusėje, gilyn į kiemą115, už naujojo namo. Namelio viduje rytų pusėje esantis tamsus prieškambaris vedė tiesiai į siaurą fotografijos laboratoriją, dešinėje buvo Paulinos miegamasis (kartais ir fotografijos dirbtuvės), kairėje – kambarys svečiams, o iš jo – išėjimas į įstiklintą fotopaviljoną116. Kadangi elektros nebuvo, paviljonas, kaip ir visos to laiko ateljė, buvo dienos šviesos – stikliniu stogu ir siena. Paviljono sienas Paulina puošė

93. P. Mongirdaitės reklama leidinyje „Połąga“, 1905 „Paulinos Mongird Meninės fotografijos įmonė Palangoje Memelio g. 7. Ten pat nuomojami 5 kambariai su baldais, fortepijonu bei įrengta virtuve, viloje pamiškėje su patogiu praėjimu iki jūros. Kaina 250 rublių už sezoną.“

94. P. Mongirdaitės reklama leidinyje „Połąga“, 1915 „P. Mongird Meninės fotografijos įmonė egzistuoja nuo 1892 m. Memelio g., šalia vaistinės Palangoje PORTRETAI, GRUPĖS, KRAŠTOVAIZDŽIAI, PADIDINIMAS, MENINIAI ATVIRUKAI. NUOTRAUKOS ATELJĖ, PRIE JŪROS IR PAN. SIDABRO MEDALIS Lvovas 1911

69


96. Alfredas Marija Tiškevičius (1913–2008) RKIC skaitmeninio archyvo fotoreprodukcija

95. Mokytoja Z. Bakanauskaitė Matmenys: nuotraukos – 15,2x5,5, kortelės – 15,4x5,8 cm. Įstrižai nugarėlės – violetinės spalvos antspaudas „ZAKŁAD / ARTYSTYCZNO-FOTOGRAFICZNY / PAULINY MONGIRD / w POŁĄDZE (Kurlandja)“ KM IF792

97. Halina Zahorska Fotografavo Vladislovas Zahorskis (?) P. Mongirdaitės fotopaviljone Palangoje, 1906 Biblioteka Narodova, AFF.IV-11, IF 25726


įvairaus dydžio nuotraukomis, kurias lankytojai galėjo apžiūrėti tarsi parodą117. P. Mongirdaitė turėjo du fotoaparatus: mažesnį – 13x18 cm ir didesnį – ant trikojų, su juoda skraiste, dengiama ant galvos118. Pati ruošė chemikalus, turėjo sukaupusi nemažą savo darbų stiklo plokštelių archyvą119. Maždaug iki 1907 m. archyvuodama negatyvus juos ženklino įbrėždama skaičius (99). Dirbo ne viena, turėjo pagalbininkų120, samdė palangiškius121. Paviljone turėjo kelias pakabinamas dekoracijas. Viena reprezentavo kurortą – drobėje nutapyta audringa padangė ir jūra (99), kita sudarė antikinės terasos iliuziją – joje pavaizduota užuolaida, arkinė kolonada, vijokliai, balkonėlis su gėlių vazomis ir palmėmis (101). Pastatomas baltos spalvos fonas buvo skirtas portretams (291). Gyvenamo kambario iliuziją sudarydavo aukštas staliukas, į kurį galėjo pasiremti fotografuojamasis, krėslas, ornamentuotas kilimas ir kt. Buvo ir pajūrį reprezentuojančių daiktų, pvz., žuvėdros iškamša122, laivais išpaišyta vaza (88). Visafigūriai ar pusiaufigūriai portretai dažniausiai buvo atliekami prie antikinės kolonados dekoracijos, o biustiniams portretams, siekiant išgauti dramatiškumo, pabrėžti efektingus šešėlius, faktūras, veido modeliavimą, naudotas vienspalvis arba tamsus audros debesų ir jūros fonas123. XX a. pr. Palangos paplūdimyje buvo populiarios žmogaus ūgio pintinės, skirtos poilsiui, apsaugotam nuo saulės spindulių. Tokia pintinė stovėjo ir Paulinos paviljone, jos fone mėgo fotografuotis elegantiškos poilsiautojos124. Lenkijos nacionalinėje bibliotekoje saugomas fotografo mėgėjo Vladislovo Zahorskio sudarytas jo šeimos albumas125, kurio penktajame puslapyje yra Halinos Zahorskos nuotrauka (97). Pintinė ir dekoracija rodo, kad nuotrauka daryta Paulinos paviljone. Žiūrint į apšvietimą ir merginos rakursą, galima spėti, kad ji pozavo P. Mongirdaitei, o V. Zahorskis, kaip mėgėjas, fotografavo iš šalies. Ta pati pintinė ir fonas matomi ir pačios Paulinos darytoje Alfredo Tiškevičiaus nuotraukoje (96). Paviljone Paulina darė portretines ir grupines miestelėnų bei tūkstančių poilsiautojų fotografijas126.

98. Aleksandras Tiškevičius (1864–1945) Matmenys: nuotraukos – 9x6,2 cm, kortelės – 10,8x6,7 cm KM IF7020

99. Vladislovas Daumantas Nuotrauka paklijuota ant atvirlaiškio popieriaus Nugarėlėje – violetinės spalvos antspaudas „ZAKŁAD / ARTYSTYCZNO-FOTOGRAFICZNY / PAULINY MONGIRD / w POŁĄDZE (Kurlandja)“, 1907 Ediko Kriaučiūno šeimos albumas

71


100. Antanina Sofija ir Feliksas Tiškevičiai su kūdikiu Palangos rūmų vestibiulyje Matmenys: nuotraukos – 17,5x12,7, kortelės – 18,4x13,4 cm Nugarėlėje – trys violetinės spalvos kaspino dvišakais galais pavidalo antspaudai „Wadwicz Mongird / Polangen.“ KM IF6901


101. Aleksandras Tiškevičius su šeima P. Mongirdaitės fotopaviljone, ~1905 Aleksandras Tiškevičius sėdi centre, kairėje stovi žmona Marija (1866–1939), dešinėje – sūnus Stanislovas Juozapas Marija (1888–1965). Priekyje sėdi dukros (iš kairės) Aleksandra (1893–1983), Ona Marija (1897–?), Izabelė (~1900–?), uošvis Stanislovas Puslovskis (1820–?), stovi sūnus Kazimieras Justinas Viktoras Marija (1896–1941), ant grindų sėdi sūnus Jurgis (1899–1939). Nugarėlėje fotografo ženklo nėra. Nuotraukos autorystė nustatyta pagal LNM saugomą analogišką fotografiją su P. Mongirdaitės antspaudu. Matmenys: nuotraukos – 16,8x12,5 cm, kortelės – 24,9x19,8 cm KM IF6878


102. Sofija Tiškevičienė Matmenys: nuotraukos – 11,9x16,7, kortelės – 23,9x27,9 cm Nugarėlės viršuje pieštuku įrašyta: „Kazia“, ties viduriu – antspaudas „ZAKŁAD / ARTYSTYCZNO-FOTOGRAFICZNY / PAULINY MONGIRD / w PAŁĄDZE“, ~1916 KM IF6919

103. Sofija Tiškevičienė su dukterimi Elena Klotilda Ostrovska, ~1915–1918 Matmenys: nuotraukos – 8,9x13,9, kortelės – 10,7x16,6 cm KM IF6845


Nuo 1859 m. išpopuliarėjo carte-de-visite portretinės nuotraukos127, skirtos šeimų albumams, – standartinės asmens biusto fotografijos, kuriose jis pasisukęs trimis ketvirčiais į objektyvą. Šiuo atveju fonui neteikiama daug reikšmės, kartais jis paliekamas visiškai baltas. Paulinos daryti portretai dažniausiai išplaukusiais kraštais (98, 131), įkomponuoti ovale (70, 87), apskritime (138) ar širdelėje (90). Fotografė, dirbdama paviljone, nesitenkino vienu kadru: Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomi du nežinomos moters portretai, skirtingi ne tik kompozicija, bet ir fonu – antikinės kolonados dekoracijos šviesiojoje dalyje fotografuota moteris, kiek pasisukusi šonu, žvelgia tiesiai į objektyvą, šviesa sklinda jai iš dešinės (109). Kitoje fotografijoje ji pasisukusi trimis ketvirčiais, pozuoja audringos jūros dekoracijos fone, o „rembrantiška“128 šviesa, suteikianti veidui dramatiškumo, krenta iš kairės (108)129. Miela, atvirai bendraujanti fotografė sugebėdavo sukurti jaukią atmosferą, kurioje nuotraukų herojai jautėsi laisvai: vyrų portretai griežtesni, sudarantys tvirtumo įspūdį, keliose fotografijose su papirosais rankose, moterų portretai – subtilesni, daugiau žaidžiama šviesa, kompozicija pasirenkama pabrėžiant grakštumą, rankos užimamos knyga, maldaknyge (91), fotografija (298) ar nosine (68). 1899 m. rugpjūtį Paulina savo paviljone fotografavo pirmojo lietuviško spektaklio „Amerika pirtyje“ organizatorius ir dalyvius (291). Ši nuotrauka gerai žinoma, dažnai spausdinama prie straipsnių, platinama internete, tačiau niekur neminima fotografės pavardė. Spektaklio fotoatvirukas (taip pat be fotografės spaudo), kurio viršuje yra dalyvių nuotrauka, daryta Paulinos paviljone, apačioje – spektaklio afiša, daugelį metų buvo siuntinėjamas kaip žinia apie lietuvių tautos atbudimą. Veikli ir energinga fotografė su nuotraukų herojais išeidavo į prieangį, kiemą, gatves, fotografuoti vykdavo asmeniškai į namus, dvarus, miestelių apylinkes, pajūrį. Nuotraukose nuostabiai perteikdavo žmonių nuotaikas, emocijas, charakterį. Užsakymų fotografuoti gaudavo ir iš Klaipėdos130.

104. Kun. Jonas Ruibys Nugarėlėje – violetinės spalvos kaspino dvišakais galais pavidalo antspaudas „Wadwicz Mongird / Polangen.“, 1895 ČDM Ta5186-62

105. Magdalena Vitkauskienė, raižinių spausdintoja, knygų platintoja, Darbėnų paupario, knygnešio, liaudies meistro Aleksandro Vinkaus-Vitkausko žmona, leidėjos Onos Vitkauskytės motina, ~1912 Nugarėlėje – violetinės spalvos kaspino dvišakais galais pavidalo antspaudas „Wadwicz Mongird / Polangen.“ KM IF357

75


106. Kulių šviesuomenė išlydi Kulių parapijos kleboną, Telšių vyskupijos garbės kanauninką Vincentą Jarulaitį (1859–1939) į Plungės parapiją Sėdi iš kairės: Elzbieta Kymantienė (Jarulaitytė, 1858–1937, klebono sesuo, rašytojos Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės motina), klebonas Vincentas Jarulaitis, klebono tarnaitė, knygnešė Ieva Grušienė (Geniotytė, 1877–1970), Kazimiera Gudienė (Tamolytė). Stovi iš kairės: Leonas Augustinas Kymantas (1842–1919), klebono brolis Jarulaitis, nežinomas vyras, knygnešys Juozas Grušys (1859–1943), Antanas Gudas Matmenys 16,7x22,9 cm P. Mongirdaitė, Kuliai, 1900 Kazimieros Grigaliūnienės šeimos albumas

107. Senoji Palangos bažnyčia P. Mongirdaitės albumo „Kretynga“ p. 38, 1890 LMAVB RSS A-341


Palangos ir Kretingos grafas Juozapas Tiškevičius fotografą atsiveždavo iš Klaipėdos, tačiau, pripažinęs Paulinos Mongirdaitės sugebėjimus, pakvietė tapti rūmų fotografe131: ji fotografavo Tiškevičių namus, parką, šeimos iškilmes, kasdienybę, laisvalaikio užsiėmimus132. Vienoje Kretingos muziejaus nuotraukoje (297) įamžinti XIX a. pab. senajame Palangos dvare labdaros akciją surengę grafai ir jų svečiai. Šios akcijos metu virėjais apsirengę Tiškevičiai gamino įvairius patiekalus ir jais vaišino į renginį bilietus nusipirkusius vasarotojus. Surinktos lėšos buvo skirtos prieglaudoms ir našlaičiams išlaikyti133. Fotografija nepažymėta nei spaudu, nei parašu. Lyginant su kitomis nuotraukomis, panašu, kad ją darė būtent rūmų fotografė Paulina. Kitoje, fotografės spaudu pažymėtoje, nuotraukoje užfiksuotas išskirtinai vyriškas laisvalaikio pomėgis – medžioklė (81). Apie 1905 m. Palangoje, P. Mongirdaitės paviljone, padaryta šeimyninė grafų Tiškevičių nuotrauka (101). Joje Aleksandras Tiškevičius įamžintas kartu su žmona Marija, uošviu Stanislovu Puslovskiu, sūnumis Stanislovu, Kazimieru, Jurgiu, dukromis Aleksandra, Ona Marija ir Izabele134. Šioje nuotraukoje geriausiai matoma paviljono dekoracija su antikine kolonada ir kilimas. Paulina ne kartą fotografavo grafienę Sofiją Tiškevičienę (~1839–1919): 1903 ir 1907 m. ji įamžinta su gausiu vaikaičių būreliu Palangoje. 1907 m. nuotraukų (92) yra du variantai, atspausti keliais egzemplioriais. Apie 1915–1916 m. darytose trijose fotografijose Sofija Horvat Tiškevičienė Kretingos dvaro rūmų Raudonojoje salėje įamžinta su sūnumi Vladislovu Tiškevičiumi ir dukra Elena Klotilda Tiškevičiūte-Ostrovska (103). Pastarojoje nuotraukoje, dešiniajame apatiniame kampe, aiškiai matomas piršto atspaudas, įsispaudęs ryškinant ar plaunant negatyvą arba fotografiją. Dar po vieną piršto atspaudą išliko žandaro Nikitinskio rinkinio nuotraukoje bei Kretingos bažnyčios Šv. Antano altoriaus stiklo negatyvo kairiajame viršutiniame kampe (313). Įdomu, ar tai pačios Paulinos pirštų atspaudai, ar kurio iš pagalbininkų?

108. Moters portretas Matmenys: nuotraukos – 11,1x7,7, kortelės – 13,8x9 cm Nugarėlėje – violetinės spalvos antspaudas „ZAKŁAD ARTYSTYCZNO-FOTOGRAFICZNY PAULINY MONGIRD w POŁĄDZE (Kurlandja)“ ŠAM F-SF4558

109. Moters portretas Matmenys: nuotraukos – 13x8,5, kortelės – 13,8x9 cm. Nugarėlėje – violetinės spalvos antspaudas „ZAKŁAD ARTYSTYCZNO-FOTOGRAFICZNY PAULINY MONGIRD w POŁĄDZE (Kurlandja)“ ŠAM F-SF3474

77


110. Kun. Jeronimas Beržanskis OFM (1840–1905) paskutinis Kretingos bernardinų vienuolyno gvardijonas (1898–1904) ir parapijos klebonas P. Mongirdaitė, ~1905 KM stiklo negatyvas


111. Pranciškonų vienuolio portretas Nuotrauka paklijuota ant „Cabinet portrait“ fotografinės kortelės (nuotrauka užrašą beveik uždengia) Matmenys: nuotraukos – 14,5x10,2, kortelės – 14,5x10,7 cm. Nugarėlėje – violetinės spalvos kaspino dvišakais galais pavidalo antspaudas „Wadwicz Mongird / Polangen.“ KM GEK21875


112. Garlaivis „Feniksas“ prie Palangos jūros tilto Matmenys: nuotraukos – 10,2x15,7, kortelės – 11x16,5 cm P. Mongirdaitė (?), 1893 rugpjūčio 28 Dainiaus Raupelio kolekcija

113. Palanga. Jūros gatvė Matmenys: nuotraukos – 10,2x15,8, kortelės – 11x16,5 cm P. Mongirdaitė (?), 1893 rugpjūčio 28 Dainiaus Raupelio kolekcija

P. Mongirdaitės albumėlio „Polonga“ p. 18 yra iš tos pačios vietos kiek vėliau daryta nuotrauka, nes krūmai daug didesni


Vienoje S. Tiškevičienės fotografijoje (102) matyti rūmų interjero fragmentas su ožių galvų formos sieninėmis žvakidėmis ir dalimi J. Tiškevičiaus portreto. Šie dailės kūriniai yra išlikę, eksponuojami Kretingos muziejuje. Grafienė Sofija čia įamžinta sėdinti savo kambaryje, priešais langą, prie stalo, ant kurio guli maldaknygės, stovi krucifiksas, įrėmintas Švč. Mergelės Marijos paveikslas, ant šoninio stalo – keletas įrėmintų Kretingos dvaro šeimininkei brangių artimųjų nuotraukų135. Vis dėlto labiausiai Paulinai patiko fotografuoti gamtą: jūrą, saulėtekius ir saulėlydžius, kopas, parką, pasvirusias pušis. Populiarus fotografijų objektas – ir paplūdimys. Kai XX a. pradžioje atsirado poilsiautojams pritaikytos maudymosi kabinos, jos tuoj pasirodė ir Mongirdaitės fotografijose bei atvirukuose: drovias paneles, užsidariusias namelyje ant ratų, arkliais įveždavo į vandenį, o po kurio laiko, pasipliuškenusios jūroje, jos pamojuodavo vėliavėle – vadinasi, „traukit atgal“136. P. Mongirdaitės fiksuoti Palangos vaizdai – svarbūs Palangos kurorto reprezentavimo pavyzdžiai, tačiau šalia to Paulina fotografavo ir kasdienį žmonių gyvenimą, jai rūpėjo kasdienybės fiksacija, kraštotyrinis dokumentavimas. XIX a. antrojoje pusėje išpopuliarėjusi antropologinė fotografija P. Mongirdaitę paskatino fotografuoti savo krašto žmonių tipus, įamžinant jų aprangą, buities fragmentus. Pvz., atviruko „Kur tas šaltinėlis, / kur aš jauna gėriau? / Kur tas mano bernužėlis, / kurį aš mylėjau“ (popierinė užrašo juostelė užklijuota ant atviruko viršaus, 243) pagrindinė mergina įamžinta ir prie Kretingos apylinkių koplytstulpio (78) bei su žemaičiu senoliu prie žvejo trobos (288), o to paties senolio, stovinčio prie trobos durų, portretas (290) buvo spausdintas savaitraštyje „Ziemia“ (Žemė). Gali būti, kad tai vienos fotosesijos ar išvykos nuotraukos. Dainiaus Raupelio kolekcijoje saugomas Paulinos leistas atvirukas „Villa Tuhanowicze“ (57, 58), 1912 m. sausio 23 d. siųstas poniai Kryžanovskai į Gargždus su pačios fotografės rašytu tekstu: „Miela ponia Kryžanovska, siunčiu kitas 12 nuotraukų su 5 rublių apmokėjimu: skaičiuoju po 3 rublius už tuziną, įprastai imu po 4 rublius. Padariau

114. Šeimos portretas Matmenys 13,9x8,7 cm P. Mongirdaitė (?) Ritos Nagienės kolekcija

81


115. Gyvenvietė prie Palangos Nugarėlėje – violetinės spalvos kaspino dvišakais galais pavidalo antspaudas „Wadwicz Mongird / Polangen.“ VUB RS F46-1544

116. Palanga. N. Nikitinskio rinkinys P. Mongirdaitė, ~1905–1907 Henriko Grinevičiaus kolekcija


nuolaidą, nes 2 tuzinai, ir poniai teko ilgai laukti. Dar negaliu atvažiuoti, nes namuose turiu sergančią seserį, jau tris mėnesius negerėja dieną ir naktį – esu labai sunerimusi ir pavargusi, prašau maldos. P. Mongird.“137 Šis laiškelis atskleidžia, kad 1912 metais Paulinos darytų nuotraukų kaina buvo 4 rubliai už 12 vienetų. XX a. pr. poilsiautojams skirtuose informaciniuose leidiniuose skelbiama Mongirdaitės meno fotografijos reklama. 1905 m. leidinėlyje „Połąga“: „Paulinos Mongird Meninės fotografijos įmonė Palangoje Memelio g. 7. Ten pat nuomojami 5 kambariai <...>“ (93). 1915 m. leidinėlyje „Połąga“ rašoma: „P. Mongird Meninės fotografijos įmonė egzistuoja nuo 1892 m. Memelio g., šalia vaistinės Palangoje. Portretai, grupės, kraštovaizdžiai, padidinimas, meniniai atvirukai, nuotraukos ateljė, prie jūros ir pan. Sidabro medalis Lvovas 1911“ (94). Taigi, 1911 m. Paulina dalyvavo Lvove (Ukraina) vykusioje parodoje ir laimėjo sidabro medalį. Tai galėjo būti balandžio mėnesį vykusioje didžiulėje „Podhalanska“ parodoje, nes tuo metu fotografų darbai dažniausiai būdavo eksponuojami žemės ūkio ir amatų parodose. Gaila, kad nepavyko rasti informacijos apie kitas parodas, kuriose galėjo dalyvauti fotografė. Praėjus daugeliui metų po fotografės mirties, jos darbai neprarado savo vertės, netgi atvirkščiai – sulaukia vis didesnio susidomėjimo, organizuojamos jos darbų parodos: 1986 m. Kretingos kraštotyros muziejuje vyko paroda „Iš muziejaus fondų“ (didžiąją parodos dalį sudarė P. Mongirdaitės nuotraukos ir atvirukai), 2006 m. Palangos gintaro muziejuje vyko Henriko Grinevičiaus kolekcijos paroda „Senoji Palanga“, kurioje eksponuotos fotografės nuotraukos ir labai daug atvirukų, 2012 m. Sopoto muziejuje (Lenkija) vyko paroda „Połąga Tyszkiewiczów. Kąpielisko Bałtyckie na przełomie XIX i XX wieku“ (Tiškevičių Palanga. Baltijos vandenvietė XIX ir XX a. sandūroje), kurioje Paulina Mongirdaitė pristatyta kaip viena produktyviausių Palangos bei Tiškevičių šeimos fotografų, palikusi šimtus savo darbų138. 2013 m. Palangoje projekte „Palangos kultūros paveldas fotografijoje“ pristatyta ir Paulinos Mongirdaitės kūryba, 2014 m. Kretingoje ir

117. Kūdikio portretas Matmenys: nuotraukos – 9,1x6,3, kortelės – 10,8x6,7 cm KM IF6952

118. Nuotraukos apsauginis viršelis KM IF6952

83


119. Zamkaus nakvynės namai, Liepojos (dab. Vytauto) g., Palanga. N. Nikitinskio rinkinys P. Mongirdaitė, ~1905–1907 Henriko Grinevičiaus kolekcija

120. Nikolajus Nikitinskis prie Palangos jūros tilto. N. Nikitinskio rinkinys P. Mongirdaitė, ~1905–1907 Henriko Grinevičiaus kolekcija


Plungėje eksponuota J. Klietkutės cianotipijos darbų paroda „Kretinga XIX a. fotografijoje“, darbai atspausti iš Kretingos muziejuje saugomų P. Mongirdaitės stiklo negatyvų kopijų, 2015 m. Kretingos r. sav. M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje vyko paroda, skirta fotografės 150-ies metų jubiliejui. Paulinos Mongirdaitės daryta Birutės kalno Palangoje fotografija 1988 m. įtraukta į pirmąjį Lietuvoje įgyvendinto UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ projekto kompaktinę plokštelę „Vilniaus universiteto bibliotekos istoriniai rinkiniai“ (iš viso kompaktinėje plokštelėje pristatyti 153 eksponatai)139. XIX a. pab. Lietuvoje nematytas reiškinys – moteris su fotokamera – pajūrio apylinkėse tapo įprastas, nes Paulina Mongirdaitė dirbo neįtikėtinai daug140. Paulinos fotografijos – tarsi siekis per objektyvą atskleisti apylinkių žavesį, tai pajūrio urbanistinio paveldo vaizdinė fiksacija, fotodokumentai ir meniški realybės atspindžiai, istoriją reprezentuojantys ikonografiniai šaltiniai. Tik jos darbų dėka laiko ir žmonių sunaikinti vietovaizdžiai išliko atmintyje141.

121. Liepojos (dab. Vytauto) g., Palanga N. Nikitinskio rinkinys P. Mongirdaitė, ~1905–1907 Henriko Grinevičiaus kolekcija

122. Palanga. N. Nikitinskio rinkinys P. Mongirdaitė, ~1905–1907 Henriko Grinevičiaus kolekcija

85


123. Palangos pajūris Atvirukas. „Atelier P. Mongird“, ~1907 Henriko Grinevičiaus kolekcija

124. Žmonės pakrantėje Palangoje Nugarėlėje – violetinės spalvos kaspino dvišakais galais pavidalo antspaudas „Wadwicz Mongird / Polangen.“ VUB RS F46-1539


Signatūros Iki Pirmojo pasaulinio karo buvo naudojamas labai plonas fotografinis popierius. VU Rankraščių skyriuje esanti P. Mongirdaitės daryta fotografija (124) ir dvi D. Raupelio kolekcijos nuotraukos (112, 113) iliustruoja, kokio plonumo buvo šis popierius: nuotraukos ištisai užklijuotos ant fotografinių kortelių, dešinėje pusėje, net skenuotame variante, persišviečia ant kortelės buvęs įspaudas „Cabinet portrait“. Siekiant plonoms ir trapioms nuotraukoms suteikti tvirtumo, jos imtos klijuoti ant specialiai paruoštų didesnių už nuotrauką kieto kartono kortelių (fotokortelių), kurių priekinės pusės kraštai dažnai aprėminti įvairiais ornamentais ar paauksuotomis juostelėmis, nugarėlėje – fotografo firminio ženklo litografija. Nuotraukų apsaugai paklijuojamas apsauginio popieriaus viršelis, t. y. pergamentinio popieriaus lapelis, kartais su tokiu pat kaip nugarėlėje atspaustu firminiu ženklu (118). Daugelio P. Mongirdaitės fotokortelių nugarėlių viršutinėje dalyje matoma klijų juostelė nuo buvusio apsauginio popieriaus. Pagrindinis portretinių nuotraukų formatas, vadinamasis carte-de-visite, – tai ~10,5x6,5 cm fotografinės kortelės, kurių kampai suapvalinti, briaunos įstrižai nusklembtos, dengtos aukso spalvos dažais. Ant jų paklijuojamos kiek mažesnio ~9x6 cm formato nuotraukos, apačioje paliekant kortelėje atspaustą užrašą „Visit protrait“, „Cabinet portrait“, fotografo ar įmonės pavadinimą. Savo nuotraukas Paulina Mongirdaitė žymėjo įvairiomis signatūromis, kurių kol kas pavyko išskirti vienuolika variantų. Retai pasitaikanti fotografės XIX a. pab. fotografijos kortelė: priekinėje pusėje apačioje įspaustas kaspino formos aukso spalvos užrašas „Visit portrait“, nugarėlėje pavaizduota debesų fone žengianti alegorinė sparnuota moteris, dešinėje rankoje laikanti teptuką, kairėje iškėlusi paletę su teptukais (126). Tikriausiai Paulina tuo metu dar netu-

125, 126. Kun. Povilas Dogelis (1877–1949), 1902–1904 carinės valdžios kalintas Kretingos vienuolyne. Matmenys: nuotraukos – 8,9x5,9 cm, kortelės – 10,6x6,5 cm KM IF6972

87


127, 128. Elzbieta Kymantienė (Jarulaitytė, 1858–1937), kunigo Vincento Jarulaičio sesuo, rašytojos Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės motina Matmenys: nuotraukos – 8,8x6,1, kortelės – 10,5x6,6 cm Nuotraukos nugarėlė (dešinėje) Laimos Damulienės šeimos albumas

129. Jūros tiltas Matmenys 8,9x13,9 cm. Nugarėlėje – violetinės spalvos antspaudas „ZAKŁAD ARTYSTYCZNO-FOTOGRAFICZNY PAULINY MONGIRD w Połądze (Kurlandja)“ Dainiaus Raupelio kolekcija


rėjo asmeninės fotografinės kortelės ir naudojo neutralią. Minėtos kortelės nugarėlėje, po alegorinės moters pėdomis, atspaustas dvišako kaspino pavidalo 1,7x4 cm antspaudas su įrašu: „Wadwicz Mongird / Polangen“ (126). Daugumos į Kretingos muziejų patekusių XIX a. pab. – XX a. pr. nuotraukų nugarinėje pusėje atspaustas minėtas kaspino pavidalo antspaudas142. Naudojo dar vieną antspaudą vien tik su užrašu „Wadwicz Mongird / Polangen“, be kaspino formos rėmelio (139)143. Didelio formato nuotraukoms Paulina dažniausiai naudojo trijų tipų fotografines korteles: 1) 10x15 cm (nuotrauka ~8x11 cm) rusvos spalvos su rudos / aukso spalvos rėmelio juostele suapvalintais kampais (82), 2) pilkos ar pilkšvai žalsvos spalvos 20,5x24 cm (nuotrauka ~13x18 cm) su atspaustu stambiu geltonu linijinio-augalinio ornamento rėmeliu, juosiančiu nuotrauką (81), naudojo ir mažesnę, 13x17 cm dydžio, lygiai tokią pat fotografinę kortelę (76) bei 3) pilkšvai žalsvos spalvos 20x30 cm (klijuojamų nuotraukų matmenys skirtingi, taikomi prie kompozicijos, ~13x17 cm) su atspaustu smulkesniu geltonu linijinio-augalinio ornamento rėmeliu (80). Nugarėlę pažymėdavo kuriuo nors iš savo antspaudų. Apie 1900–1916 m. fotografė nuotraukas klijuodavo ant tamsiai rudos spalvos 16,5x10,5 cm ir 10,5x6,5 cm kortelių su sidabro arba baltos spalvos įrašu apačioje: kairėje – „P. Mongird“, dešinėje – „POŁĄGA“ (68, 103, 130). XIX a. pab. Paulina įsigijo asmeninę ~10,8x6,7 cm carte-de-visite fotografinę kortelę, kurios priekinėje pusėje apačioje įspaustas aukso spalvos įrašas „Pauline Mongird Á Polonga“, nugarėlėje – Otton Fleck litografijoje Varšuvoje spausdintas žalios spalvos ženklas144, vaizduojantis saulės su penkiakampe žvaigžde, spindulių, debesų ir akanto lapų fone stovinčią alegorinę sparnuotą moterį, priešais kurią – fotoaparatas ant

130. Kun. Julijonas Jasenskis, Palangos progimnazijos kapelionas, ~1900 Matmenys: nuotraukos – 9x5,9, kortelės – 10,4x6,3 cm ŠUB aušrininko dr. Jono Šliūpo archyvas

131, 132. Kunigas Julijonas Jasenskis (1874–1934) su seserimi Felicija, ~1900–1909 Matmenys: nuotraukos – 14,2x10,4, kortelės – 16,2x10,8 cm Kairėje – antspaudas nuotraukos nugarėlėje KM IF791

89


133–135. Mokytojų ekskursijos dalyviai svečiuose pas kalbininką prof. J. Jablonskį prie jo vasarnamio, 1921 Antroje eilėje ant žemės sėdi iš kairės: 1 – M. Glemžaitė, 5 – Liucija Kulyčiūtė (Joniškis). Trečioje eilėje sėdi iš kairės: 1 – Fledzinskaitė, 2 – Balys Žygelis, kooperacijos sąjungos „Spaudos fondas“ įkūrėjas, 3 – Žygelienė, 4 – Tadas Ivanauskas, 5 – Felicija Bortkevičienė, visuomenės veikėja, 6 – Šarauskienė (?), 7 – Jonas Jablonskis, 8 – dr. Jonas Šliūpas, 9 – Augustinas Jakučionis, 10 – J. Burzelis, 11 – Žičkaitė, 12 – prof. Liudas Vailionis. Ketvirtoje eilėje iš kairės: 1 – Liuda Dievaitienė (Rakštytė), 2 – vadovas Dievaitis, 5 – Adelė Galvonienė-Jatulytė, 5 – Galvonas. Toje pačioje eilėje stovi iš dešinės: 4 – prof. Klemas Dauta (iš Katiliškių). Penktoje eilėje: 1 – Murza (Kurtuvėnai), 3 – Pažemecnas. Nuotraukos matmenys 12x16,7 cm Apačioje – įrašas nugarėlėje ir P. Mongirdaitės antspaudas rusų kalba MLLM F3 1849


trikojo, po juo praskleistas albumas ir paletė su teptukais. Žvelgdama į šalia stovintį amūrą, dešine ranka ji piešia ant popieriaus lapo, kaire ranka prilaiko amūro iškeltą fotografijų albumą145. Ties viduriu – įrašas „Pauline Mongird“, žemiau, po lauro šakele, – „Á POLONGA Guv. Kurland“ („PALANGA, Kuršo gubernija“) (127, 128). Lygiai tokia pati litografija atspausta ir ant 16x11 cm fotografinių kortelių, ant kurių paklijuodavo ~15x10 cm nuotraukas. Tik priekinėje pusėje per vidurį, tarp užrašų „Pauline Mongird“ ir „Á Polonga“, įterpta dažų paletė su teptukais, perrištais kaspinu (90). Apie 1907–1916 m. fotografinių kortelių nugarėlėse atspaudžiamas gotikinio šrifto, 2,7x3,3 cm antspaudas (132) „ZAKŁAD ARTYSTYCZNO-FOTOGRAFICZNY PAULINY MONGIRD w Połądze (Kurlandja)“ (Paulinos Mongirdaitės meninės fotografijos įmonė Palangoje (Kuršas)). Turėjo atspaudą rusų kalba: „ФОТОГРАФИЯ / П. МОНГИРДЪ / ПОЛАНГЕНЪ / Курляндской губ.“ (FOTOGRAFIJA / P. MONGIRD / PALANGA / Kuršo gubernija), pirmasis žodis išlenktas lanku, po juo – augalinis ornamentas, dar žemiau – tiesiomis eilutėmis gotišku šriftu fotografės pavardė, o likęs tekstas – paprastu apvaliu šriftu (135). Prieš Pirmąjį pasaulinį karą ir jo pradžioje darytų fotografijų apačioje kartu su nuotrauka pasitaiko iš negatyvo atspaustas ranka darytas įrašas „Mongird / fotog.“ (keli variantai: 218–220) ir tokiu pat būdu ant nuotraukos atspaustas įrašas kampuotomis raidėmis „Fot. P. Mongird“ (129). Fotoatvirukai (nuotraukos, tik atspaustos ant fotopopieriaus, kurio kita pusė pritaikyta užrašyti adresui ir tekstui) žymimi įspaudu: „FOT. P. MONGIRD / POŁĄGA“ (137). 1924-ųjų rugpjūtį daryta nuotrauka nepažymėta jokiu spaudu, tik fotografės rankos įrašu: „Palanga. Fotog. P. Mongirdaitė. Vytauto g-vė N 14“ (293).

136, 137. Lurdas Fotoatvirukas su P. Mongirdaitės įspaudu „Fot. P. MONGIRD / POŁĄGA“ Jolantos Klietkutės kolekcija

Tokiame pat spausdintame atviruke dešiniajame apatiniame kampe įžiūrimas ant negatyvo įrėžtas archyvavimo numeris 7317

138, 139. Merginos portretas Matmenys: nuotraukos – 14,2x10, kortelės – 16,2x10,2 cm Kairėje – antspaudas „Wadwicz Mongird / Polangen.“, ~1912 Fausto Augustino kolekcija

91


140. Ankstyviausias žinomas (H. Grinevičiaus kolekcijoje su 1899 m. pašto antspaudu) Palangos vaizdo atvirukas Palyginus šį atviruką ir albumėlį „Polonga Bains de mer “, jo autorystė priskiriama P. Mongirdaitei Dainiaus Raupelio kolekcija

141. Albumo „M. Pauline. Polonga Bains de mer “, p. 6 paplūdimys, Birutės kalnas, Memelio gatvė, upės Rąžės krantai, pasivaikščiojimas Dainiaus Raupelio kolekcija


Albumai ir nuotraukų rinkiniai Miestų vaizdų rinkiniai ar albumai pradėti sudarinėti maždaug nuo 1860 m.146, juos gamino patys fotografai. Savo nuotraukų rinkinius albumais leido ir P. Mongirdaitė. Šiuo metu yra žinomi trys fotografei priskirtini albumai: rankų darbo nuotraukų albumas „Kretynga“ bei du spausdinti litografiniai albumėliai. 1890 metais, Paulina, tikriausiai grafų Tiškevičių užsakymu, pagamino 46 puslapių, 49 originalių fotografijų albumą „Kretynga“ (148–156). Albumo viršelis – tamsiai vyšninės spalvos odos, jame auksinėmis didžiosiomis raidėmis įspausta antraštė „Kretynga.“. Viršelis ir nugarėlė su ornamentiniais įspaudais. Autorės pavardės nėra, leidimo vieta ir metai nenurodyti, teksto albume taip pat nėra. Pirmasis ir paskutinis lapai dekoruoti užklijavus baltą banguoto reljefo popierių. Lapų kraštai paauksuoti. Fotografijos iš abiejų pusių paklijuotos ant gelsvos spalvos kartono lapų. Prie pirmosios nuotraukos juodu tušu įrašyta „1890“. Fotografijose Nr. 3, 41, 42 apatiniame dešiniajame kampe yra kartu su negatyvu atspaustos raidės: . Ant kitų fotografijų nėra jokių ženklų. Gali būti, kad nuotraukos su inicialais M. T. buvo įdėtos į albumą, bet darytos ne Paulinos, o galbūt kažkurio iš Tiškevičių. Albumėlio matmenys – 19x23 cm, kartono – 18,4x22,7 cm, fotografijų matmenys skirtingi, pvz.: 12x17,2 cm, 9,5x14 cm ir kt. Albumo nuotraukos išdėstytos taip, tarsi vestų žiūrovą grafų Tiškevičių dvarų keliu iš Kretingos į Palangą. Kelionė pradedama Kretingoje, šalia dvaro rūmų, apžvelgiamas Žiemos sodas ir parkas, dvaro pastatai. Tuomet išeinama į Kretingos miestą, palypėjus ant Pelėdos kalno užfiksuota miestelio panorama, aplankoma bažnyčia, parodoma jos architektūra bei interjeras, miestelio gatvės ir kraštovaizdis. Toliau fotografijos nukelia į Palangą: vaizduojamas pro medžių properšą spindintis pajūris, senoji medinė Palangos bažnyčia, pajūryje esantis prekių sandėlis su šalia besimėtančiais rąstais (po kelerių metų būtent čia bus suvaidintas pirmasis lietuviškas spek-

142, 143. Albumo „M. Pauline. Polonga Bains de mer “ viršelis ir nugarėlė Dainiaus Raupelio kolekcija

93


144. Albumo „M. Pauline. Polonga Bains de mer “, p. 2 Baltijos gatvė, katalikų bažnyčia, Baltijos jūros vaizdas, Birutės kalno vaizdas iš vakarų, kelias, vedantis į paplūdimį Dainiaus Raupelio kolekcija

145. Albumo „M. Pauline. Polonga Bains de mer “, p. 3 grafo Felikso T. vila, vaistinė, generolo B. vila, grafo Antano vila, turgus Dainiaus Raupelio kolekcija


146. Albumo „M. Pauline. Polonga Bains de mer “, p. 4 paplūdimys, pagrindinis Palangos vaizdas, grafienės Sofijos vila, „Kasino“ (Kurhauzas), vasaros paviljonas Dainiaus Raupelio kolekcija

147. Albumo „M. Pauline. Polonga Bains de mer “, p. 5 maudyklių kabinos, prūsų pasienis, pagrindinis vaizdas į grafo Tiškevičiaus vilą, kitados buvęs uostas, grafo L. T. vila Dainiaus Raupelio kolekcija


148. Kretingos dvaro rūmų rytinis korpusas su oranžerija ir fontanu P. Mongirdaitės albumo „Kretynga“ p. 2, 1890 LMAVB RSS A-341

149. Kretingos dvaro rūmų rytinis korpusas su oranžerija P. Mongirdaitės albumo „Kretynga“ p. 4, 1890 LMAVB RSS A-341


taklis „Amerika pirtyje“). Galiausiai fiksuojama grafų Tiškevičių Palangos dvaro parke ant kalno esanti Birutės koplyčia su šalimais besimeldžiančiomis dvariškėmis. Albumą vylingai užbaigia perspektyvinė fotografija, žvilgsnį kreipianti į tolumose plytinčius laukus147. Vienetinis albumo egzempliorius saugomas LMA Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriuje148. Fotografinės veiklos pradžioje Paulina Mongirdaitė prancūzų kalba išleido 12x16,5 cm litografinį albumėlį „Polonga Bains de mer“ (Palanga Jūros maudyklės, 141–147), pasirašytą M. Pauline. Leidimo metai nenurodyti, spėjama, kad galėtų būti apie 1892 m.149 Piešiniai šiam leidiniui turėjo būti ruošiami iki 1888 m., kol kursavo garlaivis „Feniksas“. Albumėlis yra neįprastos formos: septyni susegti ąžuolo lapai išskleidus sudaro vėduoklę, du lapai – viršelis ir nugarėlė, kituose penkiuose išdėstyti 25 Palangos vaizdai, sujungti augaliniais gėlių ornamentais. Tai ne fotografijos, bet piešta spalvota grafika. Albume galime išvysti svarbiausius Palangos vaizdus: jūrą, medžiais apaugusias kopas, paplūdimį, kabinas, jūros tiltą su vieta laivams sustoti, pirmą Tiškevičiaus laivą „Feniksas“, Birutės kalną, senąją medinę bažnyčią, statytą 1767 metais, dar nerekonstruotą Kurhauzą, vaistinę, žymiausias vilas ir keletą Palangos gatvių. Gatvės negrįstos, šaligatviai pažymėti akmenukais, prie namų – aukštos medinės tvoros. Gatvės, vedančios į jūros tiltą (Basanavičiaus), dar nebūta. Viename piešinyje – turgus tiesiog Vytauto ar Kretingos gatvėje. Kai kurie nupiešti namai ir dabar tebestovi. Palyginus albumėlio vaizdus su išlikusiais tikraisiais pastatais, visos detalės sutampa kaip fotografijoje. Tikėtina, kad Paulina fotografavo Palangą, po to iš nuotraukų perpiešė vaizdus (XIX a. pab. tokiu būdu buvo iliustruojama Europos spauda150), nes vėliau Paulina išleido kelis būtent šių fotografijų atvirukus. Pvz., albumėlio piešinys „La Plage“ (141), VU bibliotekos rankraščių skyriuje saugoma nuotrauka (124) ir apie 1907 m. išleistas atvirukas „POŁONGA. Wybrzeże morskie“ (Palanga. Pajūris, 123) – tapatūs vaizdai. Tik piešinyje žmonių figūros perpieštos pagal autorės fantaziją, o horizonte dar pridėtas laivelis.

150. P. Mongirdaitės albumo „Kretynga“ viršelis, 1890 LMAVB RSS A-341

151. Kretinga. Dvaro kumetyno sodybos kiemas P. Mongirdaitės albumo „Kretynga“ p. 23, 1890 LMAVB RSS A-341

97


152. Kretingos dvaro ligoninė ir prieglauda Šiame pastate 1898 m. M. Tiškevičiūtė atidarė pirmąjį lietuvišką vaikų darželį P. Mongirdaitės albumo „Kretynga“ p. 43, 1890 LMAVB RSS A-341


153. Kretingos dvaro parko kampelis. Tolumoje – medinė dvaro oficina P. Mongirdaitės albumo „Kretynga“ p. 23, 1890 LMAVB RSS A-341


154. Kretingos dvaro parko I tvenkinys su krioklio uola P. Mongirdaitės albumo „Kretynga“ p. 10, 1890 LMAVB RSS A-341

155. Kretingos dvaro parko II tvenkinio užtvanka iš rytų pusės. Matomas takelis tarp pirmojo ir antrojo tvenkinių, medinis ažūrinis tiltelis bei fazanų sargo namelis. Fone – Kretingos dvaro parko šiaurinis pakraštys ir palivarko pastatai P. Mongirdaitės albumo „Kretynga“ p. 17, 1890 LMAVB RSS A-341


156. Kretingos dvaro sodybos užparkis, buvęs tarp Kretingos dvaro sodybos ir vienuolyno žemės. Tolumoje – Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios siluetas P. Mongirdaitės albumo „Kretynga“ p. 29, 1890 LMAVB RSS A-341


157, 158. Kurhauzas. Pasiplaukiojimas jūroje Albumo „Polonga. Atelier de Pauline Mongird“ viršelis ir nugarėlė Biblioteka Narodova, A.6843/repr.XX/ I-947

159. Tiltas į jūrą Albumo „Polonga. Atelier de Pauline Mongird“ p. 1


„Polonga Bains de mer“ – seniausias žinomas Palangos miesto vaizdų albumas. Jo savininkas – palangiškis Feliksas Pakutinskas, Felicijos Pakutinskienės sūnus, kuri albumėlį paveldėjo iš savo motinos Monikos Ambrazaitienės, ilgą laiką tarnavusios pas grafą Feliksą Tiškevičių darbininke prie vonių151. Kai kurie albumėlio lapai rašalu paženklinti inicialais „F. P.“, raidės gali būti iššifruojamos kaip „Felicija Pakutinskienė“. Norintieji pamatyti albumėlio vaizdus gali apsilankyti Palangoje, Basanavičiaus g., kavinėje „Monika“, kurios interjerą puošia spalvotos iki A3 formato padidintos lapų kopijos. Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje yra saugomos 1972 m. darytos šio P. Mongirdaitės albumėlio kopijos: 8 nuotraukos ir 7 negatyvai152. Kopijos universitetui buvo atsiųstos voke iš Leipcigo. Laiške paaiškinama, jog tai XIX a. pab. Paulinos Mongirdaitės išleisto spalvoto leidinio Palangos kurorto raižinių nuotraukos, kurios, grafo Tiškevičiaus sumanymu, galėjo būti išleistos Prancūzijoje arba Prūsijoje. Fotografinėse kopijose taip pat galima įžvelgti raides „F. P.“. Vieną šio albumėlio egzempliorių (be raidžių „F. P.“) turi kolekcininkas D. Raupelis. Spalvotą kopiją jis dovanojo Palangos bibliotekos Kraštotyros fondui. Dar vienas egzempliorius yra Algimanto Miškinio rinkinyje, saugomame LNM. Lenkijos nacionalinėje bibliotekoje saugomas prancūzų kalba išleistas spausdintas 11x15 cm 18 puslapių su 20 nespalvotų vaizdų, spalvotai iliustruotu viršeliu ir nugarėle albumėlis „Polonga. Atelier de Pauline Mongird“151 (157–169), kurio leidimo metai nenurodyti, tik pieštuku įrašyta „~1914 m.“, biblioteka nurodo, jog išleistas iki 1916 m. Albumėlio vaizdai: „Tiltas į jūrą“, „Gintaro kasimas Palangoje“, „Nuomojamos vilos“, „Jūros maudyklės“, „Paplūdimys“, „Birutė“, „Jūros vaizdas“, „Miške“, „Grafo Tiškevičiaus parkas“, „No. 9066 Villa Danusia“, „No. 9067 Villa Blanche“, „No. 9068 Grota miške prie jūros“, „No. 9069 Grafo F. T. parkas“, „No. 9062 Villa Sophie“, „No. 9063 Grafo F. T. rūmai“, „No. 9064 Orkestro paviljonas“, „No. 9065 Nuomojama vila“, „Palangos gatvės“. Į turinį surinkti vaizdai iš atvirukų rinkinio ar anksčiau išleisto kito albumėlio, nes aštuoniuose iš jų prie pavadinimo pridėti

160. Pajūrio maudyklės Albumo „Polonga. Atelier de Pauline Mongird“ p. 4 Biblioteka Narodova, A.6843/repr.XX/ I-947

161. Pajūris Albumo „Polonga. Atelier de Pauline Mongird“ p. 5

162. Tiškevičių parkas Albumo „Polonga. Atelier de Pauline Mongird“ p. 9

163. Vila „Sofija“ (Anapilis) Albumo „Polonga. Atelier de Pauline Mongird“ p. 14

103


164. Palangoje kasamas gintaras. Albumo „Polonga. Atelier de Pauline Mongird“ p. 2

165. Grafo F. T. parkas (Palangos parko centrinė dalis su buvusiu paviljonu) Albumo „Polonga. Atelier de Pauline Mongird“ p. 13

166. Orkestro paviljonas. Albumo „Polonga. Atelier de Pauline Mongird“ p. 16 Biblioteka Narodova, A.6843/repr.XX/ I-947


numeriai No. 9062–9069. Naujai įdėti dešimt atvirukų nenumeruoti, tik parinktas tas pats antraštės šriftas. Šalia P. Mongirdaitės išleistų albumų reikia paminėti du šiai fotografei priskiriamus atskirų nuotraukų rinkinius bei vieną stiklo negatyvų rinkinį. Spėjama, kad 1905 metais Palangos policijos viršininko Nikolajaus Nikitinskio užsakymu P. Mongirdaitė sudarė keturiasdešimties fotografijų rinkinį (119–122), kuriame atskleista nesezoninė, kasdienė, tik vietiniams gyventojams pažįstama Palanga. Rinkinio vienetinį egzempliorių atrado ir išsaugojo kolekcininkas H. Grinevičius. Šios fotografijos įdomios ne tik dėl nepažįstamų Palangos vaizdų, jos rodo, kad fotografė neapsiribojo portretavimu paviljone – vieno žmogaus fotosesijai ji keliavo per įvairias miestelio vietas. Būtent žandaras Nikitinskis yra dominuojantis šių nuotraukų herojus: uniformuotas, kiek apkūnus, tvarkingai suformuotais ūseliais153, ir pakeliui sutiktas gimnazistų būrelis, toliau lydėjęs fotografę. Nuotraukos paklijuotos ant rusvos spalvos 18x13 cm kartono, nuotraukų matmenys ~17x12 cm. Šios fotosesijos vaizdą apie 1905–1908 m. Paulina išleido atviruku: ant Palangos tilto stovi ilgu plačiu apsiaustu vilkintis žandaras (190). Viena VU bibliotekos Rankraščių skyriuje saugoma nuotrauka (115) labai panaši į N. Nikitinskio rinkinio nuotrauką (116): užfiksuotas Rąžės vingis. Nikitinskio rinkinyje upelio vingis nieko nereiškia, tarsi būtų fotografuota ieškant įdomesnio rakurso, o VU nuotraukoje – tas pats vingis, tik po kelių dienų, nes medžių lapai labiau sužaliavę, fotografuota paėjus keliasdešimt žingsnių atgal, atsistojus ant tiltelio ar kito kranto kyšulio: atsiveria miestelio pastatų panorama, tačiau išlieka tas pats vingis, tie patys medeliai kairėje ir dešinėje. Pastarojo vaizdo atvirukas yra D. Raupelio kolekcijoje, jis buvo išleistas apie 1903 m., tačiau be autoriaus pavardės. Šios dvi nuotraukos nuostabiai papildo viena kitą. Peržvelgę visą N. Nikitinskio rinkinį, matome ne padrikus Palangos vaizdus, o kaip ir albume „Kretynga“ – nuoseklų stebėtojo vedimą per miestelį. H. Grinevičiaus kolekcijoje yra dar vienas nuotraukų rinkinukas su 44-iais Palangos

167. Birutės kalnas Albumo „Polonga. Atelier de Pauline Mongird“ p. 6 Biblioteka Narodova, A.6843/repr.XX/ I-947

168. Nuomojama vila Albumo „Polonga. Atelier de Pauline Mongird“ p. 17 Biblioteka Narodova, A.6843/repr.XX/ I-947

169. Jūros gatvė (viršuje) Albumo „Polonga. Atelier de Pauline Mongird“ p. 18 Biblioteka Narodova, A.6843/repr.XX/ I-947

105


170. Pavėsinė grafų Tiškevičių parke, Palanga N. Nikitinskio rinkinys. P. Mongirdaitė, ~1905–1907 Henriko Grinevičiaus kolekcija

171. Palanga. N. Nikitinskio rinkinys P. Mongirdaitė, ~1905–1907 Henriko Grinevičiaus kolekcija


vaizdais (174–177). Nuotraukos paklijuotos ant rusvos spalvos skirtingo dydžio kartono. Fotografo ženklinimo nėra. Šiose fotografijose užfiksuotos miestelio gatvės, turgus, sena medinė bažnyčia, dvariškių iškylos gamtoje, kapinės, pajūris, priemiestis ir jo gyventojų darbai ūkyje. Kadangi naujosios bažnyčios statybų šio rinkinio fotografijose dar nėra, gali būti, kad fotografuota apie 1898 metus. Dauguma nuotraukų stiliumi, atlikimu, matymo kampu labai artimos Paulinos Mongirdaitės kūrybai. Kretingos muziejuje saugoma trylika 13x18 cm stiklo negatyvų. Negatyvai nepažymėti jokiais fotografės ženklais. Priskirtini Paulinai dėl vieno – Kretingos bažnyčios – vaizdo (14), kurio pagrindu apie 1910 m. fotografė išleido atviruką. 1903–1908 m. P. Mongirdaitė, greičiausiai vienuolių bernardinų arba grafų Tiškevičių užsakymu, fotografavo vienuolyno pastatą, koridorius, gvardijoną ir parapijos kleboną kun. Jeronimą Beržanskį OFM, vienuolyno fundacijos aktą, Kretingoje stovėjusią šv. Florijono skulptūrą, Kretingos bažnyčią prieš 1908 m. rekonstrukciją ir po jos (14, 30, 110, 300–302, 309–314). Iš šių stiklo negatyvų XX a. vid. atspaustos fotografijos yra ir viename Mažesniųjų Brolių Ordino Lietuvos Šv. Kazimiero Provincijos archyvo br. Mykolo Tamošiūno OFM surinktame nuotraukų albume. Tik albume dviem nuotraukomis daugiau: yra ne vienas, o du kun. Jeronimo Beržanskio OFM portretai ir ornamentuoto medinio kryžiaus, esančio Kretingos senosiose kapinėse, vaizdas. Ta pati kryžiaus nuotrauka su fotografės pavarde publikuota lenkiškame savaitraštyje „Ziemia“ 1910 m.155. Šio kryžiaus nuotrauka yra ir Kretingos muziejaus pagalbiniame fonde kartu su kitomis stiklo negatyvų nuotraukomis. Greičiausiai kažkada stiklo negatyvas sudužo. Gali būti, kad, padarius nuotraukas, iki tol vienuolyne saugoti stiklo negatyvai buvo perduoti Kretingos muziejui. Labai tikėtina, kad aktyviai dirbanti fotografė paliko daug savadarbių albumų ir nuotraukų rinkinių, tik apie juos mes dar nežinome.

172, 173. Muitinė. N. Nikitinskio rinkinys P. Mongirdaitė, ~1905–1907 Henriko Grinevičiaus kolekcija

107



174–177. Palangos vaizdai P. Mongirdaitė (?), ~1898

Henriko Grinevičiaus kolekcija


178, 179. Atvirukai, ~1900 Leidėjas nenurodytas Dainiaus Raupelio kolekcija


„Laiškeliai“ Originalių P. Mongirdaitės fotografijų išliko mažai, tačiau jos gausiai leistų atvirukų galima rasti daugelyje kolekcijų156. Galima sakyti, kad Paulina yra viena iš atvirukų leidėjų Vakarų Lietuvoje pradininkių157, nes šiame krašte iliustruoti pašto „laiškeliai“158 pradėti leisti maždaug po 1895 m.159 Poilsiautojai visais laikais juos labai noriai pirkdavo. Pirmasis atvirukas – pašto kortelė trumpam laiškui persiųsti – pasauliui buvo pristatytas 1869 m. spalio 1 d. Austrijos-Vengrijos imperijos sostinėje. Vokietijoje jis vadintas Postkarte, Prancūzijoje – Carte Postale, Rusijoje – Открытое письмо (atvirlaiškis). Pirmieji iliustruoti Lietuvos atvirukai XIX a. pabaigoje buvo spausdinami Vokietijos, Švedijos, Rusijos ir Lenkijos spaustuvėse. 1878 m. Tarptautiniame pašto kongrese Paryžiuje buvo nustatytas atvirukų formatas – 9x14 cm, galiojęs iki 1925 m.160, tad ir visi Paulinos Mongirdaitės leisti atvirukai yra būtent tokio dydžio. Ankstyviausias žinomas Palangos vaizdo atvirukas (140), pažymėtas 1899 m. liepos 22 d. įrašu, yra H. Grinevičiaus kolekcijoje. Jame litografuoti Birutės kalnas, Kurhauzas / Kazino, Rąžės upė, Baltijos jūra ir ką tik pastatytos vilos. Šio atviruko vaizdai yra tapatūs esantiems albumėlyje „Polonga Bains de mer“, tad jo autorystė priskiriama P. Mongirdaitei. Kitas tos pačios serijos atvirukas yra ir D. Raupelio kolekcijoje (182). Laikantis Pasaulio pašto konvencijos reikalavimų, ankstyviausieji atvirlaiškiai buvo leidžiami prancūziškais pavadinimais, vėliau – rusų ir lenkų kalbomis. Pirmuosiuose fotografės atvirukuose objektų pavadinimai rašomi prancūzų, kiek vėliau ir lenkų kalbomis. 1904 m., panaikinus lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimą161, pavadinimai rašomi ir lietuviškai. Keliuose atvirukuose (gimnazijos, pašto162) yra vertimas į rusų kalbą. 1907 m. atvirukai išleisti lietuvių, lenkų, prancūzų ir rusų kalbomis.

180. Grota Atvirukas. „P. V. Mongird, Polangen“, ~1900 Henriko Grinevičiaus kolekcija

181. Saulėlydis Atvirukas. „Atelier P. Mongird“, ~1904 Sauliaus Žulkaus kolekcija

111


182. Atvirukas „Souvenir de Polonga“, ~1899 Palyginus šį atviruką ir albumėlį „Polonga Bains de mer “, atviruko autorystė priskiriama P. Mongirdaitei Dainiaus Raupelio kolekcija

183, 184. Palanga. Vaistinė Atvirukas. „Mongird“, ~1901–1902 Dainiaus Raupelio kolekcija


185. Palanga Atvirukas. „P. V. Mongird, Polangen“, ~1900 Juozo Šakinio kolekcija

186, 187. Pajūris Atvirukas. „P. V. Mongird, Polangen“, ~1900 Dainiaus Raupelio kolekcija


188. Kurhauzas ir orkestro pavėsinė Atvirukas. „P. V. Mongird, Polangen“, ~1899–1900 Dainiaus Raupelio kolekcija

189. Parkas Atvirukas. „P. V. Mongird, Polangen“, ~1899–1900 Dainiaus Raupelio kolekcija


190. Pasivaikščiojimų tiltas jūroje Atvirukas. „Atelier P. Mongird“, 1905 ČDM G-155831-2

191. Jūra Atvirukas. „Atelier P. Mongird“, ~1904 Vytauto Eiduko kolekcija


192, 193. Atvirukai. „Atelier P. Mongird“, ~1905 Jolantos Klietkutės kolekcija

194. „Karalius Gediminas ima Kijevo pilį 1318 m.“ Atvirukas. „Atelier P. Mongird“, ~1905 Jolantos Klietkutės kolekcija


Prancūziški ir pirmieji lietuviški atvirukai priekinėje pusėje turi daug balto tuščio lauko – vietos ranka įrašomai siunčiamai žinutei (182). 1905 m. Tarptautinė pašto sąjunga įvykdė reformą, po kurios buvo leista antroje atviruko pusėje rašyti ne tik adresą, bet ir laiško tekstą163, tuomet fotografuotas vaizdas užpildė visą priekinę pusę, tik pakraščiuose palikti nedideli balti laukeliai – vieta pavadinimo užrašui. Fotografė mėgo nuotraukas ir atvirukus pateikti įrėmintus ąžuolo, klevo lapais, gėlėmis164. 1899–1902 m. atvirlaiškių chronologija rodo, kaip Paulina pamažu perėjo nuo grafikos prie fotografinio atvaizdo: pirmieji atvirukai – litografuota spalvota grafika (nuotrauka perpiešiama į grafinį variantą ir tik tuomet spausdinama), vėliau – nuotraukos, bet vis dar papuoštos grafiniais elementais, rėmeliais, arba fotografija ir piešinys sujungiami į vieną visumą: pvz., kriauklės piešinyje (178, 179) ovale įtalpintas nuotraukos fragmentas iš 1914–1916 m. albumėlio „Polonga“ 5-ojo puslapio (161). Maždaug nuo 1902 m. atvirukai spausdinami vien iš nespalvotų fotografijų, pavadinimo užrašas yra raudonos ar juodos, o tekstas nugarėlėje – žalios ar rudos spalvų. Yra daug nespalvotų atvirukų, paspalvintų dažais (180). 1899–1913 m. Paulina Mongirdaitė kasmet išleisdavo po atvirukų seriją su Palangos vaizdais. Amžių sandūroje užfiksuotus gražiausius vaizdus metai po metų fotografė spaudė iš naujo. Palangą grąžinus Lietuvai, 1921– 1924 metais Paulina vėl išleido didelį pluoštą Palangos bei Kretingos atvirukų. Ji buvo viena iš nedaugelio senųjų leidėjų, kurie po Pirmojo pasaulinio karo atnaujino atvirukų leidybą. Daugelį XX a. pradžios Palangos vaizdų atvirukų, kuriuose nenurodyta autorystė, galima priskirti Mongirdaitei: pavyko rasti daug tų pačių vaizdų, išleistų vėlesniais metais, jau su fotografės pavarde. 1902–1912 m. P. Mongirdaitė leido Vakarų Europoje populiarius atvirukus istorinėmis temomis: Lietuvos didžiųjų kunigaikščių (192–198) Vytauto, Gedimino, Kęstučio, Al-

195. Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas Atvirukas. „Išleido P. Mongirdaitė“, ~1906

Palangos m. sav. viešosios bibliotekos Kraštotyros skyriaus Emilijos Adiklienės rankraščių fondo archyvas

196. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Atvirukas. „Išleido P. Mongirdaitė“, ~1906 Dainiaus Raupelio kolekcija

117


197. Lietuvos didžioji kunigaikštienė Birutė. Atvirukas. „Atelier Mongird“, ~1902–1904 Šarūno Toliušio kolekcija

198, 199. Lietuvos didysis kunigaikštis Kęstutis ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė Birutė Atvirukas. „Išleido P. Mongirdaitė“, ~1905 Jolantos Klietkutės kolekcija


girdo, Švitrigailos portretus, kunigaikštienės Birutės portretą165, paveikslą „Gediminas ima Kijevo miestą“166. Gali būti, kad kunigaikščių portretus ji pati perpiešė pagal 1611 m. lenkų kalba išleisto italų kilmės kronikininko Aleksandro Gvagninio (1538–1614) veikalo „Europos Sarmatijos aprašymas“ iliustracijas. Visi portretai išleisti atskirais atvirukais, tik apie 1905 metus Birutės ir Kęstučio vaizdai atspausti kartu viename atviruke. Kunigaikščių atvaizdų atvirukus leido pakartotinai daugelį metų: vienuose autorės pavardė pažymėta priekinėje pusėje, kituose – nugarėlėje, skirtingos atvirukų nugarėlės. Įrašai priekinėje pusėje pirmiausia buvo lenkų kalba, vėliau – lietuvių su išsamesniu paaiškinimu. Birutės portreto atviruko variantai lenkų ir lietuvių kalbomis skiriasi tuo, kad atspausti veidrodiniu būdu: lenkiškame variante Birutė torsu pasisukusi į kairę, lietuviškame – į dešinę. Lietuvos kunigaikščių portretus atvirukuose spausdino ir vėlesnieji leidėjai: Ona Vitkauskytė (Kaunas), B. Stadzevičius (Vilnius), L. Jakavyčius (Ryga, Šiauliai), M. Šlapelienės knygynas (Vilnius), I. Stropus (Palanga) ir kt. Legenda apie tai, kad poetas Adomas Mickevičius XIX a. pradžioje buvo apsistojęs Mongirdų viloje, apie 1907 m. įkvėpė Pauliną sukurti atviruką, kuriame šalia vilos vaizdo įkomponuotas poeto portretas iš 1888 m. lenkų kalba Varšuvoje išleisto poezijos rinkinio „Poezye Adama Mickiewicza“ I tomo. Priekinėje pusėje yra raudonos spalvos užrašas: „Palanga. Dvarelis, priklausantis Tuhanovičių vilai, kuriame 1820 m. liepą ilsėjosi A. Mickevičius“ bei vaizdinga citata iš poemos „Konradas Valenrodas“. Vėliau atvirukas buvo išleistas pakartotinai, bet jau su juodos spalvos tekstu. 1899 m. vasario 20 d. Kuršo gubernijos valdybos statybos skyriuje buvo užregistruotas protokolas apie patvirtintą Palangos naujos mūrinės bažnyčios projektą167 ir Paulina nedelsdama išleido atviruką, reklamuojantį naująją bažnyčią (207). 1906–1909 m. ji išleido trijų tipų atvirukus, kuriais siekta surinkti aukų bažnyčios interjero baigiamiesiems darbams. Priekinės pusės pažymėtos įrašais lietuvių ir lenkų kalbomis: „Pelnas

200, 201. Palanga Atvirukas. „Mongird“, ~1902 Jolantos Klietkutės kolekcija

202. Švedų kapų kalnas Atvirukas. „Leidėja P. Mongirdaitė, Palanga“, ~1923–1924 Dainiaus Raupelio kolekcija

119


203. Pajūris Atvirukas. „Atelier P. Mongird“, ~1910 Dainiaus Raupelio kolekcija

204–206. Kurhauzas. Skaitykla (kairėje). Kurhauzas. Pokylių salė (dešinėje), Palanga Atvirukai. „Atelier P. Mongird“, ~1910 LNM, Algimanto Miškinio fondas


207. Nauja katalikų bažnyčia Palangoje Atvirukas. „Atelier Mongird.“, ~1902–1904

208. Palangos bažnyčios statybų užbaigimo aukų rinkimui skirtas atvirukas. „Atelier P. Mongird“, 1907

209. Palangos bažnyčios statybų užbaigimo aukų rinkimui skirtas atvirukas. „Atelier P. Mongird“, 1909

210. Palangos bažnyčios statybų užbaigimo aukų rinkimui skirtas atvirukas. „Atelier P. Mongird“, 1909

Kęstučio Demerecko kolekcija

Sauliaus Žulkaus kolekcija

Henriko Grinevičiaus kolekcija

Sauliaus Žulkaus kolekcija


211. Miškas pajūryje, Palanga Atvirukas. „Atelier P. Mongird“, spausdino phototypie Sherer, Nabhols & Co Maskvoje, 1903 Aleksandro Samoilovo kolekcija

212. Jūros vaizdas, Palanga Atvirukas. „Atelier P. Mongird“, spausdino phototypie Sherer, Nabhols & Co Maskvoje, 1903 Dainiaus Raupelio kolekcija


213, 214. Grota prie jūros, Palanga Atvirukas. „Atelier P. Mongird“, spausdino phototypie Sherer, Nabhols & Co Maskvoje, 1903 Vytauto Eiduko kolekcija


215. Susitikimų namai (Kurhauzas), Palanga Atvirukas. „Atelier P. Mongird“, spausdino phototypie Sherer, Nabhols & Co Maskvoje, 1903 Jūračio Liachovičiaus kolekcija

216. Paplūdimys Atvirukas. „Atelier P. Mongird“, spausdino phototypie Sherer, Nabhols & Co Maskvoje, 1903 Dainiaus Raupelio kolekcija


iš pardavinėjimo tų laiškelių pavestas yra užbaigimui naujosios bažnyčios Palangoje.“ Šiuose vaizduose šventorių juosianti tvora dar medinė, apsidės langai užkalti (vitražai buvo pagaminti 1914 m.), vietoj laikrodžių angas dengia ant lentų nupiešti ciferblatai (tikrieji buvo įstatyti tik 1931 m. kunigo Kazimiero Prapuolenio rūpesčiu). Vaizdai atvirukams fotografuoti skirtingu metu: apie 1907 m. spaudinyje dar matyti medinės bažnyčios fragmentas – ji beveik susilieja su mūrine (nes bokštas pastatytas vietoj dešiniosios kryžminės dalies) (208), kituose ji jau nugriauta – atsivėręs priekinis fasadas (209, 210). Matyt, 1909 m. atvirukas išleistas tais pačiais metais fotografuotu vaizdu – medžiai gerokai ūgtelėję168, lyginant su 1907 m. atviruku. 1910 m. fotografė išleido pluoštą Kretingos atvirukų: grafų Tiškevičių Kretingos dvaro žiemos sodo ir parko, turgaus aikštės, bernardinų bažnyčios, cerkvės, Rusijos–Vokietijos sienos perėjimo punkto Kretingoje ties Bajorais (vadinamą Bajorų pasieniu169) ir kitais vaizdais170. Atrasti du „Atelier P. Mongird“ išleisti Gargždų miestelio (294, 295) bei vienas Vaitkuškio dvaro atvirukas (223). Galbūt buvo išleista ir kitų miestelių ar kaimų atvirukų, tačiau jų aptikti kol kas neteko. Buvo manoma, kad pirmieji Paulinos atvirukai galėjo būti spausdinti Prancūzijoje arba Prūsijoje, tačiau leidėjas atvirukuose nenurodytas. Pirmieji P. Mongirdaitės spalvotos grafikos atvirukai (140, 182), spėjama, išleisti Emilio Pinkau & Co įmonėje Leipcige, Saksonijoje171. Viena žymiausių Maskvos poligrafijos įmonių „Фототипия Шерер, Набгольц и Ко. / Phototypie Scherer, Nabholz & Co“172 1901–1903 m. išleido garsiausią ir kolekcininkų labiausiai vertinamą numeruotų Rusijos imperijos vaizdų atvirlaiškių seriją. Kadangi abiejose pusėse tekstai raudonos spalvos, serija gavo „Raudonojo Šererio“ pavadinimą173. 1903 m. Shererio fototipija šiuo principu išleido ir Paulinos atvirukų seriją, skirtą Palangos kurortui. Teko matyti kelis „Raudonojo Šererio“ tipo Paulinos Mongirdaitės atvirukus „á Polonga“: No 1. Une cabine pour les baigneurs, No 2. Les cabines conduisant les

217. Tiškevičių rūmai, Palanga Atvirukas. „Atelier P. Mongird“, spausdino phototypie Sherer, Nabhols & Co Maskvoje, 1903 Henriko Grinevičiaus kolekcija

218. Tiškevičių rūmai, Palanga Atvirukas. „Atelier P. Mongird“, spausdino phototypie Sherer, Nabhols & Co Maskvoje, 1903 Dainiaus Raupelio kolekcija

219. Pasivaikščiojimas prie jūros, Palanga Atvirukas. „Atelier P. Mongird“, spausdino phototypie Sherer, Nabhols & Co Maskvoje, 1903 Dainiaus Raupelio kolekcija

220. Vila „Danusia“, Palanga Atvirukas. „Atelier P. Mongird“, spausdino phototypie Sherer, Nabhols & Co Maskvoje, 1903 Dainiaus Raupelio kolekcija

125


221. Palanga Atvirukas. „Atelier P. Mongird“, spausdino phototypie Sherer, Nabhols & Co Maskvoje, 1904 Sauliaus Žulkaus kolekcija

222. Paplūdimys Atvirukas. „Atelier P. Mongird“, spausdino phototypie Sherer, Nabhols & Co Maskvoje, 1904 Dainiaus Raupelio kolekcija


223, 224. Vaitkuškio dvaras, Ukmergė, Kauno gubernija Atvirukas. „Atelier P. Mongird“, spausdino phototypie Sherer, Nabhols & Co. Maskvoje, 1904 Fausto Augustino kolekcija


225. Maudyklių būdelės Atvirukas. „Atelier P. Mongird“, ~1904 Dainiaus Raupelio kolekcija

226. Palanga Atvirukas. „Atelier P. Mongird“, ~1904 Dainiaus Raupelio kolekcija


227. Maudymosi kabinos, Palanga Atvirukas. „Atelier P. Mongird“, ~1905 Dainiaus Raupelio kolekcija

228. Cukrainė „Rusałka“ (Undinė), Palanga Atvirukas. „Atelier P. Mongird“, ~1905 Juozo Šakinio kolekcija


229, 230. Paulinos Mongirdaitės laiškas, rašytas Vilniaus knygyno savininkei Marijai Piaseckaitei-Šlapelienei, 1908 LMAVB RS, f. 308-659, l. 648


baigneurs, No 3. Parc du comte F. Tyszkiewicz, No 4. L‘étang au parc du Comte F. T., No 5. Chàteau du comte F. Tyszkiewicz (šio atviruko yra du variantai – 217, 218), No 7. Villa „Sophie“ de la Comtesse T., No 8. Confiserie, No 9. Villa „Danusia“ (220), No 10. Maison de réunion (215), No 11. La Plage, No 12. Vue sur la mer (212), No 13. Foret au bord de la mer (211), No 14. Les paysans du gouver: de Courlande (244), No 15. Promenade au bord de la mer (219), No 16. Biruta, No 17. Grotte dans la fôret au bord de la mer (213). 1904 metais Shererio fototipija vėl atspaudė seriją Paulinos atvirukų su Palangos vaizdais, tačiau šį kartą nespalvotų ir nenumeruotų: Romeo, Juliette; Les cabines pour les baigneurs; Biruta; Vue sur la mer [vaizdas nuo tilto]; Vue sur la mer [pajūrio pušys]; La plage; Polonga; La Frontière de Prusse; Parc du Comte F. Tyszkiewicz; Chàteau du comte F. Tyszkiewicz. Labiausiai nustebino 1904 m. šios įmonės išleistas P. Mongirdaitės atvirukas su Vaitkuškio (Ukmergės r.) dvaro vaizdu (223). Šis atvirukas kelia daug klausimų ir spėjimų: galbūt Paulina buvo išleidusi ne tik Palangos, bet ir visos Kauno Gubernijos vaizdų atvirukų seriją? Gal ji buvo pažįstama su Vaitkuškio grafu Stanislovu Kazimieru Kosakovskiu (1837–1905), po 1890 m. dvare įkūrusiu fotoateljė, dirbusiu joje su fotografu J. Krajevskiu? S. K. Kosakovskis dalyvavo ir buvo apdovanotas Varšuvos (1889, 1897, 1901), Daugpilio, Londono, Vitebsko (visos 1903), Panevėžio (1903–1904), Krokuvos (1904) fotografijos parodose. Nuo 1903 m. Varšuvos fotografijos draugijos narys. Jeigu Paulina buvo pažįstama su grafu, gal ir ji tose parodose galėjo dalyvauti, būti Varšuvos fotografijos draugijos nare?.. LMA Vrublevskių bibliotekoje saugomas 1908 m. lenkų kalba rašytas Paulinos laiškas174 Vilniaus knygyno savininkei Marijai Piaseckaitei-Šlapelienei (229, 230). Jame tariamasi dėl atvirukų spausdinimo ir pardavimo: „1908 spalio 4 išsiuntėme užsakytą atvirukų kiekį, negalėdami pritaikyti didesnių nuolaidų, įskaičiavome už kiekvieno pašto išlaidas po 2,5 kapeikas. Lietuviškų atvirukų turime jau labai mažai, nes tokių nedaug par-

231, 232. Koplytėlė Birutės kalne Atvirukas. „Atelier P. Mongird“, 1904 Užrašas ranka prancūzų kalba: „Palanga, kurortas prie Baltijos jūros, artimas Skandinavijos krantams – piligrimystės vieta, kurios centras – ši maža koplytėlė, iškilusi netoli jūros kranto / Varšuva 4–5–11“ Jolantos Klietkutės kolekcija

233. Spalvintas atvirukas be autoriaus pavardės Tų pačių vaizdų atvirukus P. Mongirdaitė yra išleidusi su savo pavarde Dainiaus Raupelio kolekcija

131


234. Žvejų uostas Atvirukas. „Atelier P. Mongird“, ~1907 ČDM G 155844

Ši nuotrauka, pavadinta „Valgom‘s po darbo“, publikuota I. Končiaus ir V. Ruokio knygoje „Palangos kraštas“, 1925, p. 117

235. Žvejų valtys pajūryje Atvirukas. „Atelier P. Mongird“, ~1907 Henriko Grinevičiaus kolekcija

Ši nuotrauka, pavadinta „Palangos valgomo žvejus krato rusų kareiviai“, publikuota I. Končiaus ir V. Ruokio knygoje „Palangos kraštas“, 1925, p. 18


236. Maudymosi kabinos Atvirukas. „Atelier P. Mongird“, ~1907 ČDM G-155830

237. Atviruko nugarėlė „Atelier P. Mongird“, ~1907 Dainiaus Raupelio kolekcija


238. Grota miške, Palanga Atvirukas. „Atelier P. Mongird“, ~1907 Dainiaus Raupelio kolekcija

239. Teatras, Palanga Atvirukas. „Atelier P. Mongird“, ~1907 Dainiaus Raupelio kolekcija


240. Upės Rąžės pakranė Atvirukas. „Atelier P. Mongird“, ~1914 Dainiaus Raupelio kolekcija

241. Rusijos–Prūsijos pasienis, Palanga Atvirukas. „Atelier P. Mongird“, ~1914 Dainiaus Raupelio kolekcija


242. Palangos apylinkių mergaičių tipai. „Fot. P. Mongird“ Iš savaitraščio „Ziemia“, 1914 gegužės 20, Nr. 22, p. 346

243. Atvirukas. „Atelier. P. Mongird“, ~1905

244. Kuršo gubernijos valstiečių tipai Atvirukas. „Atelier. P. Mongird“, 1903

245. Kuršių tipai Atvirukas. „Atelier. P. Mongird“, ~1904

Jolantos Klietkutės kolekcija

Dainiaus Raupelio kolekcija

1914 m. savaitraštyje „Ziemia“ ši nuotrauka pavadinta „Palangos apylinkių latviai“

Dainiaus Raupelio kolekcija

Dainiaus Raupelio kolekcija


duodame, ir investicijos į juos atsiperka labai iš lėto. Jei gerb. Ponia norėtų užsakyti iš mūsų po 1000 vnt. kiekvienos rūšies [atvirukų], galėtume nuo 1000 vnt. padaryti 20 rublių nuolaidą. Jei gerb. Ponią tai tenkina, prašytume informuoti, kokių variantų atvirukų ir po kiek užsakote, iš anksto sumokant rankpinigiais pusę sumos, o ilgiausiai per mėnesį arba greičiau Jums bus išsiųstas užsakymas, su įskaitymu likusios sumos. Jogailą su Jadvyga taip pat galėtume gerb. Poniai atspausdinti, o gal ir kitus [atvaizdus] – tik užrašykite ant dėžutės, kokių pageidaujate. Laukdami sprendimo, liekame pasiruošę teikti paslaugas.“175 Atvirlaiškis pasirašytas mėlynos spalvos antspaudu „Zakład artystyczno-fotograficzny Pauliny Mongird w Połądze (Kurlandja)“. Iš laiško turinio matome, kad Paulina atvirukus spaudė ir M. Šlapelienės knygynui Vilniuje (dėl to tiek Paulinos, tiek M. Šlapelienės išleisti Lietuvos kunigaikščių portretai yra beveik vienodi, tik nugarėlės skirtingos). Taip pat kol kas nėra žinoma, kur savo atvirukus spaudė Ona Vitkauskytė, nuo 1906 m. Kaune turėjusi knygyną. Kadangi ji yra Paulinos bendraamžė, kilusi iš Kretingos apylinkių, be to, leidusi lygiai tokius pačius istorinius atvirukus kaip ir Paulina bei M. Šlapelienės knygynas, galima manyti, kad iki Pirmojo pasaulinio karo leistų O. Vitkauskytės atvirukų (istorinių, Palangos vaizdų ir pan.) leidėja buvo Paulina Mongirdaitė. Apie 1905 m., kai Palangoje buvo pastatyta pirmoji elektrinė, fotografė galėjo įsirengti dirbtuves ir pati leisti atvirukus. Vis dėlto spaustuvės išlaikymas anuo metu labai brangiai kainavo, taigi neatmestinas variantas, kad Paulina atvirukus ne pati spaudė, o tik organizavo jų spausdinimą, pavyzdžiui, pas jau 1900 m. visu pajėgumu Palangoje veikusio knygyno176 savininką Moses Gutmanną ar daugiausia lietuvių užsakymų turinčioje Varšuvos B. Wierzbickio firmoje177. Atvirukuose Paulina pasirašinėjo: 1898– 1900 m. „[numeris] P. v. Mongird, Polangen“, apie 1900 m. „Eigentum von P. v. Mongird, Polangen“ (vok. Nuosavybė P. v. Mongird,

246, 247. Šiltosios maudyklės, Palanga Atvirukas. „Atelier. P. Mongird“ Dainiaus Raupelio kolekcija

248. Pasivaikščiojimo tiltas jūroje Atvirukas. „Atelier. P. Mongird“, ~1906

Palangos m. viešosios bibliotekos kraštotyros skyriaus Emilijos Adiklienės rankraščių fondo archyvas

249. Grafo Tiškevičiaus rūmai, Palanga Atvirukas. „Atelier P. Mongird“, ~1906 Dainiaus Raupelio kolekcija

137


250. Šaltosios maudyklės, Palanga Atvirukas. „Atelier P. Mongird“, ~1912 Dainiaus Raupelio kolekcija

251. Maudynės jūroje (šaltųjų maudyklių tiltas) Atvirukas. „Atelier P. Mongird“, ~1912 Dainiaus Raupelio kolekcija

252. Maudynės jūroje (šaltųjų maudyklių tiltas) Atvirukas. „Atelier P. Mongird“, ~1912 ČDM G-155830


253. Jūra nuo Birutės kalno Atvirukas. „Atelier P. Mongird“, ~1910 Dainiaus Raupelio kolekcija

254. Maudyklės Atvirukas. „Atelier P. Mongird“, ~1914 Dainiaus Raupelio kolekcija

255. Tiltas Atvirukas. „Atelier P. Mongird“, ~1914 Dainiaus Raupelio kolekcija


256. Šventosios upės žiotys su Baltijos pakraščiu. Baltijos pakrantės ir Šventosios upės tyrinėjimai uostui statyti Atvirukas. „Verlag: P. Mongirdaitė, Palanga“, 1921 PAVB RKRS F80-203

257. Banguojančios jūrės Atvirukas. „Verlag: P. Mongirdaitė, Palanga“, ~1921 Jolantos Klietkutės kolekcija


258. Kurhauzo prieangis, ~1902 Atvirukas. „Verlag: P. Mongirdaitė, Palanga“, ~1921 Sauliaus Žulkaus kolekcija

Apie 1909 m. tie pat atvirukai išleisti su užrašu „Juros Maudykla. Palanga. Pagijimo Buto Promenada“

259. Kurhauzo sodnas, ~1902 Atvirukas. „Verlag: P. Mongirdaitė, Palanga“, ~1921 Vytauto Eiduko kolekcija

Apie 1909 m. tie pat atvirukai išleisti su užrašu „Juros Maudykla Palanga. Parcelės szale Pagijimo Buto.“ Apie 1911 m. – „Dom zakładowy. POŁĄGA. Kurhaus.“


260. Lurdo grota Atvirukas. „Verlag: P. Mongirdaitė, Palanga“, ~1922 Jolantos Klietkutės kolekcija

261. Upė Šventoji Atvirukas. „Verlag: P. Mongird, Palanga“, ~1922 Romualdo Beniušio kolekcija

262. Bažnyčia ir Rąžės tiltas Atvirukas. „Leidėja P. Mongirdaitė, Palanga“, ~1923–1924 Jolantos Klietkutės kolekcija


Palanga), 1901–1902 m. „[numeris] Mongird“, 1902–1904 m. „Atelier Mongird“, 1904–1912 m. „Atelier P. Mongird“, 1905 m. „Išleido P. Mongirdaite Perspandimas uždraustas“ (prieš „d“ raidę yra atspausta būtent „n“), 1921–1922 m. „Verlag: P. Mongirdaité, Palanga“ (vok. Leidykla: P. Mongirdaitė, Palanga), 1923–1924 m. „Leideja P. Mongirdaité, Palanga“. Nugarėlės įrašai – prancūzų, rusų ir lenkų kalba: „Union postale universelle Russie. Открытое письмо. Pocztówka“ (labai retai pabaigoje dar prirašyta lietuvių kalba „Atviras laiškas“). Prancūziškuose nėra, bet kai kuriuose lietuviškuose, lenkiškuose ar dvikalbiuose atvirukuose lietuvių arba rusų kalba primenama, kad „Perspausdinti uždrausta“. Daugiausia buvo naudojamos trijų tipų nugarėlės (24, 27, 206). Tekstas nugarėlėse buvo atspaudžiamas žalios spalvos dažais, tačiau keletas yra juodos, rudos spalvos. Nugarėlės pav. 206 yra keli variantai: 1) kairėje rusų kalba „Perspausdinti uždrausta“, dešinėje „Atelier. P. Mongird“, 2) kairėje „Atelier. P. Mongird“, dešinėje tuščia, 3) kairėje tuščia, dešinėje „Atelier. P. Mongird“. Paulinai Mongirdaitei priskirčiau daugelį XX a. pr. atvirukų tipų, kuriuose fotografas nenurodytas, nes vėliau išleistose serijose yra vaizdų, kuriuose fotografė įvardyta (270– 273). Paulina Mongirdaitė savo nuotraukas patikėdavo ir kitiems leidėjams. Deja, pastarieji fotografo pavardės nenurodydavo. Pvz., Palangos knygyno savininko Moses Gutmanno 1901 m. išleisto nespalvoto atviruko „Salut de Polonga“ vaizdai yra Paulinos Mongirdaitės grafika iš albumėlio „Polonga Bains de mer“. Pirmojo pasaulinio karo metu ir po jo Klaipėdos leidėjas Rob. Schmidt platino Kretingos vaizdo nuo Pelėdos kalno atviruką, tačiau ši fotografija yra Paulinos albume „Kretynga“ 26 puslapyje. Lenkijos paveldo asociacija, populiarindama gražiausias šalies vietas, 1913 metais Varšuvoje užsakė „Świt. Zakłady Graficzne Wierzbicki i Spółka“ lenkų kalba išleisti dvylikos atvirukų seriją „Połąga – Palanga“ su Palangos apylinkių vaizdais178, kuriai panaudotos Paulinos

263. Birutės kalnas Atirukas. „Verlag: P. Mongirdaitė, Palanga“, ~1922 Jolantos Klietkutės kolekcija

143


264. Grafo F. Tiškevičiaus rūmai Atvirukas. „Verlag: P. Mongirdaitė, Palanga“, ~1922 Jolantos Klietkutės kolekcija

265, 266. Grafo F. Tiškevičiaus parkas Atvirukas. „Verlag: P. Mongirdaitė, Palanga“, ~1922 Jolantos Klietkutės kolekcija


267. Vytauto gatvė Atvirukas. „Leidėja P. Mongirdaitė, Palanga“, ~1923–1924 Sauliaus Žulkaus kolekcija

268, 269. Maudykla ir kopos Atvirukas. „Leidėja P. Mongirdaitė, Palanga“, ~1923–1924 Vytauto Eiduko kolekcija


270. Pasienis, Palanga Atvirukas. Leidėjas nenurodytas Dainiaus Raupelio kolekcija

271. Skaitykla, Palanga Atvirukas. Leidėjas nenurodytas Juozo Šakinio kolekcija


Mongirdaitės fotografijos (fotografės pavardė nenurodyta): „Pajūrio pušys“179, „Įlanka prie Olando kepurės“, „Pušys ant Olando kepurės“, „Banga pakrantėje“180, „Artėjanti audra“181, „Vakaras ant tilto“182, „Apaugusios pajūrio kopos“183, „Birutės kalno Lurdo grota“ (toks pat 213), „Birutės kalno koplyčia“ (toks pat 263), „Maudyklės“184, „Kazino“, „Gr. F. Tiškevičiaus rūmai“185. Kelias jos nuotraukas panaudojo ir Klaipėdos Jono Anso Kunkio knygynas („Teatras“ (toks pat 239), „Tiškevičiaus parkas“). Fotografės išleisti atvirukai labai padėjo restauruojant laiko ir žmogaus smarkiai apnaikintus Kretingos dvaro rūmus, žiemos sodą186, parko fontaną187, 2011 m. atkuriant Palangos Tiškevičių rūmų šiaurinę terasą188, 2015 m. restauruojant „Anapilio“ vilą. Gausiai Paulinos leisti atvirlaiškiai gerokai pergyveno jų autorę: labai daug jų yra su 1924–1925 m. pašto spaudais, teko matyti P. Mongirdaitės atvirukų su 1926 ir net 1964 metų įrašais. Paulinos Mongirdaitės leidybinė veikla buvo svarbi Lietuvos pajūrio raidai, kadangi jos išleisti atvirlaiškiai su Palangos kurorto bei Kretingos vaizdais buvo siunčiami į tolimiausius Rusijos gubernijos kampelius ir daugelį užsienio šalių. Apie Lietuvos pajūrį sužinodavo vis daugiau potencialių vasarotojų189.

272. Pajūris, Palanga Atvirukas, ~1913. Leidėjas nenurodytas Jolantos Klietkutės kolekcija

273. Renka jūros dumblius, Palanga Atvirukas, ~1923. Leidėjas nenurodytas Jolantos Klietkutės kolekcija

147


274. Palangos vilos (Tiškevičiaus gatvė, vilos „Aldona“ ir „Gražina“) „W. Mongird“. Iš J. Deubnerio knygos „Malerische Ansichten aus Livland, Estland, Kurland“. Ryga, 1901, p. 244 Latvijas Nacionālā bibliotēka

275. Palanga. Rusijos ir Prūsijos pasienis „W. Mongird“. Iš J. Deubnerio knygos „Malerische Ansichten aus Livland, Estland, Kurland“. Ryga, 1901, p. 248 Latvijas Nacionālā bibliotēka


Darbai spaudoje XX a. pradžioje nebuvo įprasta spaudoje nurodyti fotografijos autoriaus pavardę, todėl pavyko nustatyti tik vieną kitą Lietuvos fotožurnalistikos pradininką, tarp jų minima ir P. Mongirdaitė190. V. Juodakis knygoje „Lietuvos fotografijos istorija 1854–1940“ nurodo Lietuvos spaudoje atrastą vieną Paulinos nuotrauką, pažymėtą fotografės pavarde. JAV lietuvių veikėjo kunigo Antano Miluko 1898 ir 1900 m. Šenandore (Shenandoah, Pensilvanija) išleistame albume „Lietuviškas albumas“ yra dvi fotografės nuotraukos: Kretingos miestelio panorama nuo Pelėdos kalno su užrašu „Kretingos miestelis ties Prūsų rubežium Kauno gub. Čia įsteigtoje mokslinėje buvo mokintojum garbus mūsų mokslinčius ir raštininkas kun. A. Pabrėža. Kretingos klioštoriuje dabar yra kalinami prasikaltę prieš valdžią kunigai“ bei „Rogatka (kordonas) ant maskoliškojo rubežiaus ties Klaipėda“, t. y. Rusijos-Prūsijos siena191. 1901 m. J. Deubnerio Rygoje vokiečių kalba išleistoje knygoje „Malerische Ansichten aus Livland, Estland, Kurland“ 244, 246, 248 puslapiuose yra Paulinos nuotraukų su Palangos vaizdais: Rusijos–Prūsijos pasienis (275), Tiškevičiaus gatvės vilos „Aldona“ ir „Gražina“ (274), Kurhauzas (278), tačiau parašas po nuotraukomis yra „W. Mongird“. Kadangi fotografė savo nuotraukas žymėjo antspaudu „Wadwicz Mongird“, nieko nuostabaus, kad herbo pavadinimas „Wadwicz“ buvo suprastas kaip vardas. Daug fotografijų yra 1925 m., jau Paulinai mirus, išleistoje I. Končiaus ir V. Ruokio knygoje „Palangos kraštas. Palangos kraštui pažinti medžiaga. Su paveikslais, diagramomis, žemėlapiais, profiliais“. Nors nuotraukų autoriai šioje knygoje neminimi, tačiau dauguma P. Mongirdaitės darbų atpažįstami: „Buvusi Rusijos ir Vokietijos siena“192 (241), „Palangos valgomo žvejus krato rusų kareiviai“193 (235), „Kapų kalnas po karo“194 (202), „Žvejų troba“195 (287), „Valgom‘s po darbo“196 (234), „Netolimais nuo Birutės kal-

276. Ornamentuotas kryžius su koplytėle Kretingos parapijos senosiose kapinėse P. Mongirdaitė, ~1905

Mažesniųjų Brolių Ordino Lietuvos Šv. Kazimiero Provincijos archyvas

277. Kryžius Palangos apylinkėse „Fot. P. Mongirdowna“, ~1907 Iš savaitraščio „Ziemia“, 1910 birželio 11, Nr. 25, p. 376 PAN Biblioteka Kórnicka

149


278. Kurhauzas, Palanga „W. Mongird“. Iš J. Deubnerio knygos „Malerische Ansichten aus Livland, Estland“, Kurland. Ryga, 1901, p. 246 Latvijas Nacionālā bibliotēka

Ši nuotrauka publikuota ir laikraštyje „Kraj“, 1889

279. Palangos pajūris P. Mongirdaitė, ~1910

RKIC skaitmeninio archyvo Algirdo Končiaus katalogo fotoreprodukcija

280. Kretingos dvaro Žiemos sodo fontanas

281. Kretingos dvaro fontanas

Iš savaitraščio „Tygodnik illustrowany“, 1927, Nr. 44, p. 894

Šios dvi nuotraukos yra ir P. Mongirdaitės albume „Kretynga“, 1890


no“197, „Birutės kalno kopličia“,198 „Naujoji Palangos bažnyčia statyboje“199 (284), „Senoji Palangos bažnyčia“200, „Gaisro 1805 metais sunaikinta Palangos dalis“201 (285), „Jūra varo savo bangas pro atpalaidotą nuo akmenų patiltę“202 (257), „Tiltas į jūrą“203, „Tilto galo pavėsis svečiams“204 (248), „Palangos dvaro rūmai (F. Tiškevičiaus)“205 (286), „Palangos viešbučio senoji dalis“206. Per drąsu būtų teigti, kad ir visos kitos šios knygos nuotraukos yra darytos Paulinos, kadangi pats Ignas Končius taip pat fotografavo. Paulinos Mongirdaitės nuotraukos daugiausia buvo publikuojamos lenkiškuose spaudiniuose. 1898 m. Peterburgo lenkų leidinyje „Kraj“ (Kraštas), skyrelyje apie Palangą, po nuotraukomis fotografės pavardė neminima: „Vaizdas koplyčios ant Birutės kalno“ (tokia pat nuotrauka su „Wadwicz Mongird“ antspaudu yra KM, 7), „Kazino“ (nuotrauka su fotografės pavarde publikuota 1901 m. J. Deubnerio knygos „Malerische Ansichten aus Livland, Estland, Kurland“ 246 puslapyje, 278), „Grafo Felikso Tiškevičiaus rūmai“207. Varšuvos savaitraštyje „Ziemia“ (Žemė) 1910 m. buvo publikuotos nuotraukos „Kryžius Palangos apylinkėse“208 (buvęs Kretingos senosiose kapinėse, 277), „Žvejo troba Palangoje“209 (289), „Palanga“210 (vaizdas nuo jūros tilto, 282), „Žemaitis iš Palangos apylinkių“211 (290). Autorės pavardė nurodyta – P. Mongirdówna. 1914 m. prie Paulinos dukterėčios Noros Valickos straipsnio apie Palangą publikuota nuotrauka „Palangos apylinkių mergaičių tipai“212 (242), pavardė – P. Mongird. 1914 m. publikuota nuotrauka „Palangos apylinkių latviai“213, parašyta, kad nuotrauka yra Lenkijos paveldo asociacijos, tačiau lygiai tokį patį autorinį atviruką yra išleidusi Paulina Mongirdaitė (244). Dar keliuose šio savaitraščio numeriuose yra Paulinai Mongirdaitei priskirtinų nuotraukų, tačiau fotografės pavardė nepažymėta, įrašyta, kad nuotraukos yra iš Lenkijos paveldo asociacijos archyvo. 1912 m. Varšuvoje leidžiamame dvisavaitiniame iliustruotame laikraštyje „Wędrowiec“ (Keliautojas) publikuotos dvi fotografės nuotraukos: „Būdelės pajūryje“214 (283) ir „Vaikų spektaklio dalyviai grafo Tiškevičiaus rūmuose Palangoje“215 (3). Autorė paminėta visu vardu ir pavarde – Pau-

282. Palanga P. Mongirdaitė, ~1911 Iš savaitraščio „Ziemia“, 1910 birželio 11, Nr. 25, p. 392 PAN Biblioteka Kórnicka

283. Būdelė prie jūros P. Mongirdaitė, ~1912 Iš laikraščio „Wędrowiec“, 1912, rugsėjo 5, Nr. 21, p. 418 Jolantos Klietkutės kolekcija

151


284. Naujoji Palangos bažnyčia statyboje P. Mongirdaitė (?) Iš knygos „Palangos kraštas“, 1925, p. 237

Kretingos r. sav. M. Valančiaus viešosios bibliotekos Kraštotyros skyriaus archyvas


lina Mongird. Abiejų nuotraukų dešiniajame apatiniame kamputyje uždėtas žymėjimas: apskritime raidės ERBE (visos šio laikraščio nuotraukos pažymėtos tokiu ženklu). Gali būti, kad žurnalas publikavo ir daugiau Paulinos nuotraukų, tačiau peržvelgti kitus numerius nebuvo galimybės. Daug Paulinos Mongirdaitės užfiksuotų vaizdų naudota to meto Palangos reklaminiuose leidiniuose, išleistuose lenkų216 bei rusų kalbomis. Romualdo Vilkelio kolekcijoje saugomas 13x18 cm 16 puslapių reklaminis albumėlis „ПОЛАНГЕНЪ. Курортъ на берегу Балтiйскаго моря, около Прусской границы. POŁĄGA. MIEJSCOWOŚĆ KĄPIELOWA NAD BAŁTYKIEM“ (Palanga. Vandenvietė prie Baltijos), kurio viršelyje yra Kurhauzo nuotrauka (204). Leidinio tekstą sudaro tik užrašai po nuotraukomis rusų ir lenkų kalbomis. Fotografas nenurodytas, tačiau drąsiai galima teigti, kad tai yra Paulinos Mongirdaitės darbai: „Šaltosios maudyklės“, „Kurhauzas“ (259), „Skaitykla“ (204), „Salonas“, „Pokylių ir koncertų salė“ (205), „Vaizdas iš Kurhauzo“ (258), „Nuomojamo vilos“, „Vila Zofija“ (163), „Baltoji vila“, „Teatras“ (239), „Miškas prie jūros“ (dešiniajame apatiniame nuotraukos kamputyje užrašyta „Mongird fotog.“), „Jūra“, „Grafo Tiškevičiaus rūmai“ (1), „Tiltas“ (kairiajame apatiniame nuotraukos kamputyje užrašyta „Fot. Mongird“, 255) „Artezinio šulinio vanduo, trykštantis iš 227 metrų gylio“. Albumėlio išleidimo data nenurodyta. Fotografės darbai buvo publikuojami ir praėjus gerokai laiko po jos mirties. 1927 metų savaitraštyje „Tygodnik illustrowany“217 (Iliustruotas savaitraštis) prie straipsnio apie Kretingą pateiktos trys nuotraukos be autorystės: „Rūmai Kretingoje“, „Rūmų oranžerija Kretingoje“ (280), „Kretingos parko fragmentas“ (281). Visos jos yra P. Mongirdaitės kūriniai iš albumo „Kretynga“. Tikėtina, kad fotografės darbai buvo publikuoti ir plačiau.

285. Gaisro 1905 metais sunaikinta Palangos dalis P. Mongirdaitė (?) Iš knygos „Palangos kraštas“, 1925, p. 242

Kretingos r. sav. M. Valančiaus viešosios bibliotekos Kraštotyros skyriaus archyvas

286. Palangos dvaro rūmai (F. Tiškevičiaus) P. Mongirdaitė Iš knygos „Palangos kraštas“, 1925, p. 246

Kretingos r. sav. M. Valančiaus viešosios bibliotekos Kraštotyros skyriaus archyvas

153


287. Žvejo troba, Palanga Atvirukas. „Atelier P. Mongird“, ~1907 Sauliaus Žulkaus kolekcija

288. Žemaitis su vaikų vaikais savo nume Atvirukas. „Atelier P. Mongird“, ~1907 Dainiaus Rupelio kolekcija

Šis atvirukas yra išleistas ir be užrašo


Paskutiniai gyvenimo metai 1915 m., Pirmojo pasaulinio karo metu, Palangos miestelį užėmė vokiečių kariuomenė. 1918–1919 m. nebuvo stabilios valdžios218, tokiomis aplinkybėmis nuo 1915 metų kurortas apmirė: ne tik nebeatvykdavo vasarotojų, bet išvyko ir vietiniai gyventojai219. Be to, daugelis Paulinos amžininkų teigė, kad ji buvo silpnos sveikatos, gali būti, kad toliau darbuotis jai nebeleido ir liga. Tad nenuostabu, kad yra labai mažai Paulinos Mongirdaitės nuotraukų, darytų po 1915 metų. Galbūt dėl to daugelyje publikacijų rašoma, kad fotografė mirė apie 1916 metus. Kretingos apskrities Palangos valsčiaus viršininko įstaigų knygose „Apie pasų išdavimą ir prižiūrėjimą“ įrašyta, kad 1921 m. liepos 2 d.220 ir 1922 m. liepos 11 d.221 Paulinai Mongirdaitei išduotas pasas. 1922 m. „Turinčių teisę balsuoti Lietuvos Seiman Palangos miesto gyventojų sąraše“ Palangos mieste paminėtas tik vienas fotografas – Ignas Stropus. Penkiasdešimt septynerių metų amžiaus (sąraše įrašytas amžius – 50) Paulina Mongirdaitė įvardyta kaip namų savininkė222. Vadinasi, tuo metu ji jau nebeužsiėmė komercine fotografija. Kauno Maironio lietuvių literatūros muziejuje Liudo Giros fonde esanti nuotrauka tikriausiai paskutinė išlikusi Paulinos daryta fotografija (292). Joje – 1924 m. rugpjūtį įamžinti pirmojo lietuviško spektaklio „Amerika pirtyje“ 25-erių metų jubiliejaus organizatoriai, dalyviai ir Valstybės teatro aktoriai. Puikiai išsilaikiusi fotografija paklijuota ant pilkos (tamsiai žalsvos) ornamentuotos fotografinės kortelės. Kitoje pusėje L. Gira juodu rašalu įrašęs: „Liudo Giros nuosavybė. Dr. Basanavičius Palangoj palangiškio jubiliejinio spektaklio dalyvių tarpe dr. Vaineikio namuose“. Ir fotografės ranka pažymėta: „Palanga. Fotog. P. Mongirdaitė. Vytauto g-vė N 14“223. Kodėl spektaklio jubiliejaus dalyviai norėjo, kad juos fotografuotų jau seniai nebedirbanti, pasiligojusi Paulina, o ne kitas profesionalus Palangos fotografas? Gal dėl to, kad būtent

289. Žvejo troba Palangoje P. Mongirdaitė, ~1907 Iš savaitraščio „Ziemia“, 1910 birželio 11, Nr. 25, p. 390 PAN Biblioteka Kórnicka

290. Palangos apylinkių žemaitis P. Mongirdaitė, ~1907 Iš savaitraščio „Ziemia“, 1910 rugpjūčio 18, Nr. 25, p. 389 PAN Biblioteka Kórnicka

155


291. Spektaklio „Amerika pirtyje“ organizatoriai ir aktoriai Keturakio (brolių Antano ir Juozo Vilkutaičių) trijų veiksmų komedija „Amerika pirtyje“ – pirmasis Lietuvoje viešai lietuvių kalba suvaidintas spektaklis, nuskambėjęs kaip tautos savimonės akcija, kuria grupelė žmonių pareiškė pasauliui, kad lietuviai yra, turi savo kalbą ir savo žemę. 1899 m. rugpjūčio 20 d. Liudui Vaineikiui gavus Kuršo gubernatoriaus leidimą, spektaklis viešai suvaidintas Palangoje, grafo Tiškevičiaus prekių sandėlyje, stovėjusiame ant jūros kranto prie tilto, kuriame tilpo 500 žmonių. Vaidintojus subūrė ir spektaklį parengė A. Janulaitis ir P. Višinskis. Spektaklį režisavo Gabrielė Petkevičaitė-Bitė ir S. Jakševičiūtė-Venslauskienė. Vaidino G. Petkevičaitė-Bitė, Marija Šlapelienė-Piaseckaitė, kiti Palangoje poilsiavę lietuvių inteligentai. Pirmoje eilėje iš kairės sėdi: 1 – Kazys Žalnieriukynas, gydytojas iš Smolensko, 2 – Jadvyga Teofilė Juškytė (1869–1948), knygnešė, daraktorė, tautosakininkė, spaudos bendradarbė („Širšė“), 3 – Liudas Vaineikis (1869–1938), rankose laikantis spektaklio afišą, palangiškis gydytojas, knygnešys, visuomenės veikėjas, 4 – Stanislava Jakševičiūtė-Venclauskienė (1874–1958), profesionali aktorė, režisierė, 5 – Feliksas Janušis (1867–1920), kretingiškis gydytojas, literatas. Antroje eilėje stovi: 1 – Vladislovas Mongirdas (1877–1960), studentas, būsimasis gydytojas, dramaturgas, poetas, spaudos bendradarbis („Apuokas“), 2 – Edvardas Empacheris (?), kretingiškis krautuvininkas, uždraustos spaudos platintojas, 3 – Augustinas Janulaitis (1878–1950), Maskvos universiteto Teisės fakulteo studentas, knygnešys, visuomenės veikėjas, 4 – Povilas Višinskis (1875–1906), rašytojas, spaudos darbuotojas, režisierius, lietuvybės propaguotojas, politinis veikėjas, 5 – Gabalis, palangiškis gimnazistas, 6 – Stanislovas Kuizinas (1881–1943), palangiškis gimnazistas, būsimasis pulkininkas leitenantas, vienas iš Lietuvos jūrininkų sąjungos steigėjų, spaudos bendradarbis („Sista“), „Kario“ redaktorius Nuotraukos matmenys 14x19,5 cm. Nugarėlėje – violetinės spalvos kaspino dvišakais galais pavidalo antspaudas „Wadwicz Mongird / Polangen.“, 1899 ČDM Ta 2355


292, 293. Pirmojo lietuviško spektaklio „Amerika pirtyje“ 25-erių metų jubiliejaus organizatoriai, dalyviai ir Valstybės teatro aktoriai 1924 rupjūtį Pirmoje eilėje iš kairės sėdi: Liuda Vaineikytė, Elena Vaineikytė, Liūnė Janušytė. Antroje eilėje iš kairės sėdi: Jonas Šliūpas, Jonas Basanavičius, Jonas Jablonskis, Stasė Vaineikienė, Liudas Vaineikis su sūnumi Jurgiu, Augustinas Janulaitis. Trečioje eilėje iš kairės stovi: Liudas Gira, Aleksandras Kupstas, Teofilija Vaičiūnienė, Pranas Rimkus, Antanina Vainiūnaitė-Kubertavičienė, Petras Čiurlionis, Konstantinas Glinskis, Petras Kubertavičius, Stasys Pilka, Matas Untulis. Nugarėlėje L. Gira juodu rašalu įrašęs: „Liudo Giros nuosavybė. Dr. Basanavičius Palangoj palangiškio jubiliejinio spektaklio dalyvių tarpe dr. Vaineikio namuose“ ir fotografės ranka pasirašyta: „Palanga. Fotog. P. Mongirdaitė. Vytauto g-vė N 14“ Nuotraukos matmenys 19,2x24,2 cm MLLM F1 38, Liudo Giros fondas


294. Gargždai Atvirukas. „Atelier P. Mongird“, ~1907 Jolantos Klietkutės kolekcija

295, 296. Grafų Krasickų dvaro ansamblis, Gargždai Atvirukas. „Atelier P. Mongird“, ~1909 Jolantos Klietkutės kolekcija


Paulina fotografavo juos prieš 25-erius metus spektaklio premjerai. Palangos bažnyčios Mirties metrikų knygoje įrašyta: „1924 metais lapkričio 5 dieną m. Palangoje mirė Paulina, Mečislovo duktė, Mongirdaitė, sirgusi vėžio liga, aprūpinta šv. Sakramentais. Netekėjusi, 59 metų amžiaus, prisirašiusi prie Palangos valsčiaus, šios parapijos. Palaidojo klebonas kunigas Šniukšta lapkričio 7 Palangos parapijos kapuose“224. Palaidota Paulina Mongirdaitė Palangos kapinėse, netoli koplyčios225. Tiksli kapo vieta nežinoma. Kas paveldėjo Paulinos namus, fotopaviljoną, negatyvų kolekciją, sužinoti nepavyko. 1922 m. „Turinčių teisę balsuoti Lietuvos Seiman Palangos miesto gyventojų sąraše“ šalia namų savininkės Paulinos Mongirdaitės minima 38 metų šeimininkė Eleonora Bucevičienė bei 70-ties metų Stanisovas Valickis. Gali būti, kad Paulinai ir Stanislovui mirus, Eleonora pardavė sklypą Palangoje, nes 1930 m. ji jau minima gyvenanti Dievovalės dvare Judrėnuose. Algirdas Končius buvo užsiminęs, kad po Mongirdaitės mirties negatyvai galbūt buvo užkasti jos namo kieme, o etnografui Ignui Končiui pavyko dalį jų išgelbėti226. Verta būtų ištirti I. Končiaus fondą, galbūt jame atrastume Paulinos stiklo negatyvų. Palangiškis Feliksas Pakutinskas pasakojo, kad jo motina Felicija Ambrazaitytė turėjo didelę krūvą Mongirdaitės stiklų, kuriuos kažkur užkasė227. Sovietmečiu daug įvairių stiklo negatyvų buvo Kretingos bažnyčios bokšte. Tačiau 1989 m. vienuolyną ir bažnyčią atgavę broliai pranciškonai šių stiklų jau neberado228. Tiek pasakojimų ir tėra žinoma apie fotografės palikimą229. Kažkuriuo metu, po Paulinos mirties, Mongirdų sklypas buvo padalintas į keturias dalis: dab. Vytauto g. 35 (senasis namas), Vydūno al. 8 (naujasis namas), Vydūno al. 6 (Paulinos namelis) ir Vydūno al. 4 (ūkinė dalis). Nežinia, kiek dar tolyn jūros link tęsėsi Mongirdų sklypas. Senasis Mongirdų namas dar yra 1914 m. Palangos plane (5). 1936 metų Palangos žemėlapyje (6) šio pastato vietoje – tuščia vie-

297. Virėjais persirengę grafai Tiškevičiai prie senųjų dvaro rūmų Palangoje Matmenys: nuotraukos – 15,4x12, kortelės – 18x12,8 cm P. Mongirdaitė (?) KM IF6914

298. Kretingiškių merginų portretas Matmenys: nuotraukos – 9,8x6,1, kortelės – 10,4x6,5 cm. Nugarėlėje – violetinės spalvos kaspino dvišakais galais pavidalo antspaudas „Wadwicz Mongird / Polangen.“ KM GEK19917

159


299. Kretingos katalikų bažnyčios interjero priekinė dalis P. Mongirdaitės albumo „Kretynga“ p. 30, 1890 LMAVB RSS A-341

300. Kretingos pranciškonų vienuolyno ir bažnyčios fundatorės Sofijos Mieleckaitės-Chodkevičienės sarkofagas Chodkevičių šeimos mauzoliejuje po pagrindiniu bažnyčios altoriumi P. Mongirdaitė, ~1908 KM stiklo negatyvas


ta. 1938–1939 m. Kazimieras Milašius230 čia įsigijo 7 arų sklypą (dalį Mongirdų žemės) ir pastatė mūrinį 26x16 kv. m. pastatą. Jis svajojo įkurti Palangoje kino teatrą, tad naujojo pastato vidus buvo pritaikytas kinui: didelė salė, balkonas ir du trijų kambarių butai su virtuvėmis. Sovietmečiu pastatas nacionalizuotas, šeimininkai ištremti. Vėliau čia buvo kino teatrai „Eglė“, „Gintaras“, kultūros namai, šiuo metu čia įsikūręs „Ramybės“ kultūros centras (49). Palangos kraštotyrininkė Emilija Adiklienė, aprašinėdama Palangos pastatus, Vydūno al. 8 įvardija: Mongirdų-Gebeno namai231. Galima manyti, kad po Paulinos mirties jos viloje įsikūrė žydas Gebenas (Geleris?). 1937 m. „Palangos vilų ir namų savininkų, prekybos įmonių ir amatininkų sąraše“ rašoma: „Viešoji valstybinė biblioteka, Mongirdaitės įpėd. Adresas Vytauto g. 84“232. Nugriovus senąjį namą, adresas greičiausiai buvo priskirtas naujajam namui, nes jis liko pirmas nuo gatvės233. Palangos valstybinė viešoji biblioteka oficialiai pradėjo veikti 1937 m. balandžio 15 dieną234, ji buvusioje Mongirdų viloje buvo labai trumpai – mažiau nei metus235. Sovietiniais metais pastatas nacionalizuotas, pristatytas antras aukštas236. Šiuo metu tai gyvenamasis namas (56). Paulinos namelis tebestovi adresu Vydūno al. 6. Pastatas daug kartų keitė šeimininkus, tačiau išvaizda vis dar šiek tiek primena XX a. pr. nuotraukoje įamžintą namelį (55). Deja, tiksliau išsiaiškinti šio pastato istorijos nepavyko. Duomenų apie Paulinos Mongirdaitės arba Zofijos ir Mečislovo Mongirdų Palangoje, Vytauto g. 7 (vėliau – Nr. 14), turėtą žemės sklypą su pastatais, dokumentų apie nekilnojamojo turto pirkimą, paveldėjimą ir Paulinos Mongirdaitės testamento Lietuvos centriniame archyve saugomuose fonduose nerasta.

301. Kretingos bernardinų vienuolyno pagrindinio įėjimo durys P. Mongirdaitė, ~1908 KM stiklo negatyvas

302. Šermenys Nugarėlėje – violetinės spalvos kaspino dvišakais galais pavidalo antspaudas „Wadwicz Mongird / Polangen.“ VUB RS F46-1536

161


303. Kretingos pranciškonų vienuolyno laiptinė P. Mongirdaitė, ~1908 KM stiklo negatyvas


Fotografiniai archyvai Kretingos muziejaus ikonografijos rinkinyje iš fotografės kūrybinio palikimo saugomos 38 fotografijos, 13 atvirukų ir 13 stiklo negatyvų (dar kelis KM saugomus Palangos vaizdų stiklo negatyvus taip pat galima būtų priskirti P. Mongirdaitei). Nuotraukose daugiausia įamžinta XIX a. pab. – 1915 m. Juozapo Tiškevičiaus šeimyna, jo sūnų: Kretingos grafo Aleksandro Tiškevičiaus ir Palangos grafo Felikso Tiškevičiaus, šeimos237, atvirukuose – Kretingos, dvaro, parko ir pasienio muitinės vaizdai, stiklo negatyvuose – Kretingos bažnyčios bei pranciškonų vienuolyno panoramos ir interjeras. Lietuvos liaudies buities muziejuje saugomas 13x18 cm dydžio į dvi dalis sudužęs stiklo negatyvas, kuriame įamžinti pirmojo lietuviško spektaklio „Amerika pirtyje“ dalyviai238. Mažesniųjų Brolių Ordino Lietuvos Šv. Kazimiero Provincijos archyvo br. Mykolo Tamošiūno surinktame nuotraukų albume yra 15 fotografės darbų, XX a. vid. atspaustų iš jau minėtų stiklo negatyvų. LNM saugoma 13 P. Mongirdaitės darbų. Nacionaliniame M. K. Čurlionio muziejuje yra dvi nuotraukos ir 15 fotoatvirukų. VU Rankraščių skyriuje – septynios fotografijos. Šiaulių „Aušros“ muziejaus Fotografijos skyrius turi keletą atvirukų ir septynias P. Mongirdaitės darytas nuotraukas – tai „kabinetinio“ formato žmonių portretai239. Devynis atvirukus saugo Kauno apskrities viešoji biblioteka. LMA Vrublevskių biblioteka turi 16 atvirukų ir dvi savaitraščio „Ziemia“ iškarpas su nuotraukomis. LNB RS saugomas kurį laiką Palangoje gyvenusio ir dirbusio Juozo Stoukaus sudarytas 241 vnt. nuotraukų ir atvirukų albumas240, autoriaus datuotas 1902 m. spalio 16 d. – 1941 m. sausio 23 d. Daugelis vaizdų fiksuoti paties J. Stoukaus, o dvylikoje kitų, akivaiz-

304. Petras Baronas „P. Mongirdaitė“, 2012, aversas, Ø 110

305. Petras Baronas „P. Mongirdaitė“, 2012, reversas, Ø 110

163


306. Kretingos katalikų bažnyčios interjero galinė dalis, garsieji vargonai P. Mongirdaitės albumo „Kretynga“ p. 32, 1890 LMAVB RSS A-341


džiai reprodukuotų, nuotraukų nugarėlėse pieštuku įrašytos kopijavimo datos. Dalis šių fotografijų yra suklijuota į albumą iš eilės ir sunumeruota nuo 1 iki 11, tik 8-oji fotografija yra paties J. Stoukaus portretas, darytas 1941 m. Likusios trys fotografijos įklijuotos tolimesniuose albumo puslapiuose, numeruotos atitinkamai 172, 175 ir 176. Būtent pastarųjų fotografijų autorystę priskirti P. Mongirdaitei yra paprasčiausia dėl jose užfiksuotų fotografės paviljono Palangoje rekvizitų ar pačių fotografijų apipavidalinimo, būdingo jos kūriniams241. Kituose Lietuvos muziejuose ar bibliotekose P. Mongirdaitės darbų arba iš viso nėra, arba saugoma po kelis atvirukus, arba fondai dar neištirti ir dar nežinoma, kiek ko yra. Daug P. Mogirdaitės darbų yra privačiose Henriko Grinevičiaus242, Dainiaus Raupelio ir Romualdo Vilkelio kolekcijose. Nepaprastai didelę XIX–XX a. vid. Lietuvos vietovių fotografijų ir atvirukų kolekciją surinko Algimantas Miškinis, apie 23 tūkstančių vienetų mažosios ikonografijos rinkinį padovanojęs Lietuvos nacionaliniam muziejui. Tačiau kol kas nėra žinoma, kiek ir kokių Paulinos Mongirdaitės darbų yra šiame rinkinyje. Kolekcijos vaizdais iliustruotos A. Miškinio išleistos knygos. Lenkijos nacionalinėje bibliotekoje saugomas 1914–1916 m. išleistas ,,atelier de Pauline Mongird“ albumėlis „Polonga“, 1 atvirukas ir 1 nuotrauka su Palangos vaizdais. P. Mongirdaitės fotografijos sudaro XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Lietuvos pajūrio ikonografinį pagrindą. Remiantis jos nuotraukomis, galima aiškiai įsivaizduoti tuo laikotarpiu pajūrio regione tvyrojusią nuotaiką, atkurti miestelių istoriją ir sunykusių statinių vaizdą243. 307, 308. Jaunuolio portretas Matmenys: nuotraukos – 9,6x5,9, kortelės – 10,4x6,2 cm Nugarėlėje – violetinės spalvos kaspino dvišakais galais pavidalo antspaudas „Wadwicz Mongird / Polangen.“, 1907 Dainiaus Raupelio kolekcija

165


309. Kretingos pranciškonų bažnyčia rekonstrukcijos darbų pradžioje P. Mongirdaitė, ~1908 KM stiklo negatyvas

310. Kretingos pranciškonų vienuolyno ir bažnyčios pastatų kompleksas nuo Pastauninko tvenkinio pusės P. Mongirdaitė, ~1908 KM stiklo negatyvas


311. Kretingos pranciškonų vienuolyno ir bažnyčios šventoriaus vartai P. Mongirdaitė, ~1908 KM stiklo negatyvas

312. Jono Karolio ir Sofijos Chodkevičių 1619 m. kovo 13 d. pasirašytas fundacijos aktas dėl žemės sklypo dovanojimo ir duoklės paskyrimo Kretingos pranciškonų vienuolynui, patvirtintas karaliaus Zigmanto Vazos P. Mongirdaitė, ~ 1908 KM stiklo negatyvas


313. Kretingos pranciškonų bažnyčios senasis šv. Antano altorius, stovėjęs kairėje navos pusėje P. Mongirdaitė, ~1908 KM stiklo negatyvas


314. Kretingos bernardinų vienuolynas (matomas bažnyčios bokštas prieš rekonstrukciją) P. Mongirdaitė, ~1908 KM stiklo negatyvas


315. Vila „Blanche“ (Baltoji). Už jos, kairiajame kampe, – vila „Romeo“ Matmenys 8,5x13,7 cm. Nugarėlėje – violetinės spalvos kaspino dvišakais galais pavidalo antspaudas „Wadwicz Mongird / Polangen.“ Dainiaus Raupelio kolekcija

316. Vilos „Romeo“ ir „Džiuljeta“ Matmenys 9x14 cm. Nugarėlėje – violetinės spalvos antspaudas „ZAKŁAD ARTYSTYCZNO-FOTOGRAFICZNY PAULINY MONGIRD w Połądze (Kurlandja)“, 1911 Dainiaus Raupelio kolekcija


Rinktinė bibliografija 1. 2015 metais pirmajai Palangos fotografei... Palangos tiltas, 2015, vasario 24, p. 10. 2. ADIKLIENĖ, Emilija. Palanga Bains de mer. Švyturys, 1972, Nr. 10, p. 28–29. 3. ADIKLIENĖ, Emilija. Palangos m. senosios sodybos ir jų gyventojai. D. 3. Pietinė Palangos dalis [Mašinraštis]. Palanga, 1978–1982. Dr. J. Šliūpo memorialinės sodybos archyvas. 4. BUCHOLZ-TODORSKA, Malgorzata. Litewskie kąpielisko na mapie poludniowego Baltyku na przelomie XIX i XX w. Połąga Tyszkiewiczow. Kurier Sopotski, 2012, Nr. 5 (189), p. 6. 5. BUČIŪTĖ, Sandra. Fotografės Paulinos Mongirdaitės kūryba. Bakalauro baigiamasis darbas, VDU Menų fakultetas, Menotyros studijų kryptis. Kaunas, 2009. 6. BUDRYTĖ, Zofija. Lietuvos fotografų darbai XIX a. – 1915 m.: katalogas. Vilnius: LTSR Istorijos ir etnografijos muziejaus leidinys, 1985, p. 5. 7. DEUBNER, J. Malerische Ansichten aus Livland, Estland, Kurland. Riga-Moskav, 1901. Latvijas Nacionālā bibliotēka. 8. GEDVILAITĖ, Rasa. Cianotipijos nuotraukų parodoje – senoji Kretinga. Švyturys, 2014, birželio 11, p. 7, 12. 9. GINTAUTAS, Algis. Paulina Mongirdaitė – Lithuanian pioneer photographer. Lithuanian heritage magazine, Vol. 18, no. 6 (2011), p. 9–11. 10. GOCENTAS, Vytautas. Palangos vaizdai leidiniuose, fotografijose iš Nacionalinės bibliotekos fondų. Voruta, 2006, gruodžio 31. 11. GRAJAUSKIENĖ, Livija. Paroda-paskaita „Palangos kultūros paveldas fotografijoje“ sulaukė išskirtinio dėmesio. Palangos tiltas, 2013, balandžio 16, p. 8. 12. Jagučio Kosto (g. 1896 m.) interviu, 1970. KMMA, f. 3, b. 6. 13. JASINSKIENĖ, Danguolė. Minint pirmojo lietuviško spektaklio jubiliejų. Iš Maironio lietuvių literatūros muziejus [interaktyvus], 2009. Prieiga per internetą: <http://www.maironiomuziejus.lt/page. php?id=1169>. 14. JUNEVIČIUS, Dainius. Fotografowie na Litwie 1839–1914. Łódż, 2001, p. 27. ISBN 83-914857-1-4. 15. JUODAKIS, Virgilijus. Lietuvos fotografijos istorija 1854–1940. Vilnius: Austėja, 1996, p. 72, 106. ISBN 9986-464-06-4. 16. Jurgučio Prano (g. 1894 m.) interviu, 1972. KMMA, f. 3, b. 6. 17. KANARSKAS, Julius. Fotografė Paulina Mongirdaitė. Švyturys, 2001, sausio 3, p. 5. 18. KANARSKAS, Julius. Grafų Tiškevičių nuotraukos Kretingos muziejuje. Žemaičių žemė, 2013, Nr. 2, p. 42–48. 19. KANARSKAS, Julius. The Tiškeviciai Family Counts Photographic Portraiture at the Kretinga Museum (Lithuania). Uncommon Culture, 2014, Vol. 5, No. ½ (9/10), p. 114–121. ISSN 2082-6923. 20. KANARSKAS, Julius; BUIKIENĖ, Lina. Mongirdaitė Paulina. Iš Kretingos personalijų žinynas [interaktyvus], 2009. Prieiga per internetą: <http://www.kretvb.lt/lt/krastotyra/personaliju-zinynas/ personalijos/535-kpz-mongirdaite-paulina>. 21. KARWOWSKI, Stanisław. Połąga i Kretynga. Poznań, 1913, p. 4, 5, 19. 22. KLIETKUTĖ, Jolanta. Fotografė Paulina Mongirdaitė. Iš efoto.lt [interaktyvus], 2014, lapkričio 6. Prieiga per internetą: <http://www.efoto.lt/fotografu_pristatymai/fotografe_paulina_mongirdaite>. 23. KLIETKUTĖ, Jolanta. Fotografė Paulina Mongirdaitė. Iš polia.info [interaktyvus], 2002–2015. Prieiga per internetą: <http://www.polia.info/JK/Mongird.html>. 24. KLIETKUTĖ, Jolanta. Fotografė, kurios gyvenimą gaubia paslaptis. Švyturys, 2014, lapkričio 5, p. 12. 25. KLIETKUTĖ, Jolanta. Nuotraukų paroda „Kretingos ir grafų Tiškevičių fotografei Paulinai Mongirdaitei – 150“. Iš Kretingos r. sav. M. Valančiaus viešoji biblioteka [interaktyvus], 2015, birželio 10. Prieiga per internetą: <http://www.kretvb.lt/lt/virtualios-parodos/veikiancios-parodos/2341-nuotraukuparoda-kretingos-ir-grafu-tiskeviciu-fotografei-paulinai-mongirdaitei-150>.

171


26. KLIETKUTĖ, Jolanta. Parodoje „Palangos kultūros paveldas fotografijoje“ – Paulinos Mongirdaitės kūryba. Palangos tiltas, 2013, balandžio 30, p. 8. 27. KLIETKUTĖ, Jolanta. Parodoje „Palangos kultūros paveldas fotografijoje“ – Paulinos Mongirdaitės kūryba. Palangos tiltas, 2013 balandžio 26, p. 7. 28. KLIETKUTĖ, Jolanta. Paulina Mongirdaitė – fotografė, kurios gyvenimą gaubia paslaptis. Iš Bernardinai.lt [interaktyvus], 2014, lapkričio 12. Prieiga per internetą: <http://www.bernardinai.lt/ straipsnis/2014-11-12-paulina-mongirdaite-fotografe-kurios-gyvenima-gaubia-paslaptis/124078>. 29. KLIETKUTĖ, Jolanta. Paulina Mongirdaitė – pirmoji Lietuvoje moteris fotografė. Vakarų ekspresas, 2014, gruodžio 10, p. 10. 30. KLIETKUTĖ, Jolanta. Pirmoji Lietuvos fotografė. Iš Lietuvos žinios [interaktyvus], 2014, lapkričio 5. Prieiga per internetą: <http://lzinios.lt/lzinios/Istorija/pirmoji-lietuvos-fotografe/190474>. 31. KLIETKUTĖ, Jolanta. Vos ne asmeninė grafų Tiškevičių fotografė. Vyzdys, 2002, Nr. 1, p. 20–22. 32. KONČIUS, Ignas; RUOKIS, Viktoras. Palangos kraštas. Palangos kraštui pažinti medžiaga. Su paveikslais, diagramomis, žemėlapiais, profiliais. Kaunas: Valstybės spaustuvė, 1925. 33. KRIVIENĖ, Irena. Kompaktiniame diske – Vilniaus universiteto bibliotekos istoriniai rinkiniai. Tarp knygų, 1998, rugsėjis, p. 22. 34. LIAUŠKIENĖ, Birutė. Prarastosios Palangos dvelksmas. Lietuvos žinios, 2006, gegužės 20, p. 9. 35. MAJEWSKI, Lech; WAWRZYNCZAK, Marcin. She-documentalists: Polish Women Photographers of the 20th Century. Bosz: Zacheta Narodowa Galeria Sztuki, 2008, p. 24. ISBN 978-8375760194. 36. MATULYTĖ, Margarita. Bažnyčios atgimimas Palangos kurorte. Literatūra ir menas, 2007, birželio 22, p. 9, 22. 37. MATULYTĖ, Margarita. Henriko Grinevičiaus fotografijų ir atvirukų kolekcijos paroda „Senoji Palanga“ 2006 m. gegužės 12 d. – rugsėjo 30 d. Fotografijų salės anotacija. Iš Lietuvos dailės muziejus [interaktyvus], 2006. Prieiga per internetą: <http://www.ldm.lt/PGM/Nuotrauku_fot_anot.htm>. 38. MATULYTĖ, Margarita. Plevenantis senosios Palangos laikas. Fotografija, 2006, Nr. 1, p. 10–11. 39. MATULYTĖ, Margarita. Plevenantis senosios Palangos laikas. Literatūra ir menas, 2006, gegužės 12, p. 8–9. 40. MATULYTĖ, Margarita; STRIUOGAITIS, Saulius. Senoji Palanga: Henriko Grinevičiaus fotografijų ir atvirukų kolekcija. Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2009. ISBN 978-9986-669-83-8. 41. MINGĖLA, Donatas. Iškilūs Palangos krašto žmonės. Žemaičių žemė, 2007, Nr. 2, p. 67. 42. MUKIENĖ, Danutė. Senųjų nuotraukų rinkiniai Žemaitijos muziejuose. Žemaičių žemė, 2012, Nr. 3, p. 11. 43. OMILANOWSKA, Małgorzata. Nadbałtyckie Zakopane. Połąga w czasach Tyszkiewizcow. Warszawa: Instytut Sztuki PAN, 2011, p. 40, 82, 138–139, 196, 208, 236. ISBN 978833889101006. 44. OMILANOWSKA, Małgorzata. Pabaltijo Zakopanė. Palanga Tyszkiewiczių laikais. Vilnius: LDM, Regionų kultūrinių iniciatyvų centras, 2014, p. 133, 198. ISBN 978-609-426-061-2. 45. P. N. informacija. Nusilenkė grafų Tiškevičių fotografei. Pajūrio naujienos, 2015, birželio 12, priedas „Smiltys“, Nr. 6, p. 13. 46. Pakutinskienės Felicijos (g. 1904 m.) interviu, 1972. KMMA, f. 3, b. 6. 47. Pakutinsko Felikso (g. 1942 m.) interviu, 2014. Jolantos Klietkutės asmeninis archyvas. 48. Palangos tiltas. Balandžio 11 d. kultūros centre Ramybė įvyko paskaita-paroda „Palangos kultūros paveldas fotografijoje“. Iš Palanga – Lietuvos kultūros sostinė 2013 [interaktyvus], 2013, balandžio 11. Prieiga per internetą: <http://palanga2013.completebaltics.com/lt/naujiena/baland%C5%BEio11-d-kult%C5%ABros-centre-ramyb%C4%97-%C4%AFvyko-paskaita-paroda-palangoskult%C5%ABros-paveldas>. 49. Palangos vilų ir namų savininkų, prekybos įmonių ir amatininkų sąrašas: priedas prie Palangos plano 1937 metams, p. 11. 50. Paulina Mongirdaitė (1865–1924 11 05). Iš Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka [interaktyvus], 2013. Prieiga per internetą: <http://palangamvb.lt/media/public/krastotyra/Biografijos/PAULINA%20%20MONGIRDAIT%C4%96.pdf >. 51. Paulina Mongirdaitė; Paulina Mongird; Wadwicz Mongird. Personalijų žodynas. Iš Integrali muziejų informacinė sistema [interaktyvus], 2013, sausio 2. Prieiga per internetą: <http://www.limis.lt/personaliju-zodynas/-/personFastSearch/view/6854655>. 52. POLONGA. Atelier de Pauline Mongird. Iš Cyfrowa Biblioteka Narodowa Polona [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://polona.pl/item/5842036/0/>. 172


53. RUMIŃSKI, Andrzej. Stulecie Polskiego Towarzystwa Krajoznawczego. Gzeta gazeta, 2006, lapkritis, Nr. 47. 54. RUŠKIENĖ, Danguolė. Pajūrio fotografija vienu rakursu. Fotografija, 2010, Nr. 1, p. 4–7. 55. SENDRAUSKAS, Adas. Fotografijų parodos projekte „Palanga – Lietuvos kultūros sostinė 2013“. Palangos tiltas, 2013, balandžio 10, p. 8. 56. STONKUVIENĖ, Laima. Knyga pagerbs pirmuosius pajūrio fotografus. Švyturys, 2014, birželio 18, p. 5. 57. STONKUVIENĖ, Laima. Miesto šventei – pirmosios Kretingos nuotraukos. Švyturys, 2015, birželio 13, p. 1, 5. 58. STRIUOGAITIS, Saulius. Palangoje – atkurtos grafų Tiškevičių rūmų terasos vazos. Literatūra ir menas, 2011, gegužės 13, p. 10. 59. STRZAŁKOWSKI, Jacek. Słownik fotografów. Łódż, 2010, p. 332. 60. ŠEŠKEVIČIENĖ, Irena. Domisi lietuve – fotografijos pioniere. Pajūrio naujienos, 2013, kovo 22, priedas „Smiltys“, p. 1, 9, 11. 61. ŠEŠKEVIČIENĖ, Irena. Istorinių paieškų keliu – į Varšuvą. Pajūrio naujienos, 2014, gruodžio 19, priedas „Mūsų žmonės“, p. 11. 62. ŠEŠKEVIČIENĖ, Irena. Krašto istoriją lipdo lyg bitė korį. Pajūrio naujienos, 2014, vasario 28, priedas „Mūsų žmonės“, Nr. 2 (76), p. 11. 63. ŠEŠKEVIČIENĖ, Irena. Kretinga – šimtmečių fotografijose. Pajūrio naujienos, 2014, birželio 13, priedas „Smiltys“, p. 13. 64. Šniukštienės-Šunienės Vincentos (g. 1881 m.) interviu, 1972. KMMA, f. 3, b. 6. 65. TOLIUŠIS, Zigmas. Iš lietuviško atviruko istorijos (1904–1918 m.). Knygotyra, 23 (30) t., 1996, Vilniaus universiteto leidykla, p. 122. 66. VAITKUTĖ, Vaida. Fotografija Žemaitijoje. Svarbesni faktai ir žymiausi krašto fotografai. Žemaičių žemė, 1998, Nr. 4, p. 19. 67. VALIULIS, Skirmantas. Fotografijų albumai Lietuvoje: raida, tipai, tendencijos. Lietuvos fotografija: vakar ir šiandien ‘04 Metraštis. Vilnius: Lietuvos fotomenininkų sąjunga, 2004, p. 153–161. 68. VALIULIS, Skirmantas; ŽVIRGŽDAS, Stanislovas. Fotografija Žemaitijos miestuose ir miesteliuose. Žemaičių žemė, 2004, Nr. 1, p. 16. 69. WROTNOWSKA, Janina. Notatki pamiętnikowe dla Magdy i Hani za lat 10 tj. Zeszyt I. [rankraštis]. Warszawa, 1972. Agnieškos Jakubčyk asmeninis archyvas. 70. WROTNOWSKA, Janina. Poezje wybrane. Wydobyte z pogorzeliska mojego mieszkania przy ul. Szczęśliwickiej 25 [rankraštis]. Warszawa, 1931. Agnieškos Jakubčyk asmeninis archyvas. 71. ZACHAREVIČIENĖ-BUINICKAITĖ, Dana. Palanga fotografijose ir retuose leidiniuose. Voruta, 2006, gruodžio 23, p. 1, 8. 72. ZAHORSKI, Władysław (1858–1927) [Album rodzinny Zahorskich]. Iš Cyfrowa Biblioteka Narodowa Polona [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://polona.pl/item/5327396/0/>. 73. ZINKEVIČIŪTĖ, Radvilė. Pirmoji įamžinusi Palangą – Paulina Mongirdaitė. Vakarinė Palanga, 2013, spalio 23–26, p. 7. 74. ŽUKAS, Vladas. Marijos ir Jurgio Šlapelių lietuvių knygynas Vilniuje. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000, p. 185. 75. ŽVIRGŽDAS, Stanislovas. Fotografija Žemaitijos miesteliuose. Žemaičių saulutė, 2003, spalio 31, p. 5. 76. ŽVIRGŽDAS, Stanislovas. Pirmieji Palangos fotografai. Žemaičių žemė, 2003, Nr. 4, p. 40–41. 77. ŽVIRGŽDAS, Stanislovas; VALIULIS, Skirmantas. Lietuvos fotografija Pasaulinėje parodoje Paryžiuje 1900 metais. Lietuvos fotografija ‘11, p. 166–168.

173



Ignas Stropus


318. Stropų šeima Pakutuvėnų k. Stovi iš kairės: Vladas, Justinas, Kazimieras Stropai, Saukalas, Albinas Stropus. Sėdi iš kairės: Kazimieras Vengalis, Jacinta Vengalienė (Stroputė), Jacinta Stropienė, Ignacas Stropus, Barbora Saukalienė (Stroputė), Ieva Stropienė (Rupeikaitė, fotografo žmona). Vaikai iš kairės: Saukalaitė (mirusi Sibire dėl tubrekuliozės), Milda ir Algirdas Stropai (Ievos ir Igno vaikai) Matmenys 7,1x10,5 cm I. Stropus, 1920 Jolantos Klietkutės kolekcija

319. Stropai, Pakutuvėnų k., ~1936 Iš kairės: Vladas su sūnumi Alfonsu, Justinas su dukterimi Stanislava, fotografas Ignas, fotografo sūnus Algirdas Stanislavos Šimkienės šeimos albumas


Pakutuvėnų kaimo Stropų giminė Pakutuvėnų kaime (Plungės r.) Stropų giminė įsikūrė po 1775 m., kadangi tų metų Pakutuvėnų kaimo surašymo sąrašuose Stropų pavardės dar nėra244. Anot Stanislavos Stroputės (Šimkienės) senelių, šeima ne savo noru atvyko į išdegintą, badmečių nualintą kaimą245. Fotografo tėvas Ignacas Stropus (g. 1850, 320, 324) iš savo tėvo Boniventūro (g. 1795) paveldėjo 48 ha ūkį Pakutuvėnų kaime. Ignacas buvo jauniausias penkių sūnų šeimoje246. Labai darbštus, nemėgo tinginių, ypač religingas: griežtai laikydavosi pasninkų ir iš šeimos narių reikalavo to paties. Nors pasižymėjo taupumu, bet prieš metines šventes į Kulių kaimo špitolę elgetoms veždavo pilnas vežėčias gėrybių – duonos, lašinių, miltų ir kt., kad jie melstųsi už gyvus ir mirusius giminės žmones. Prekybinius ryšius Ignacas palaikė su Plungės žydais, neturtingesnieji amatininkai žydai su sūnumis atvažiuodavo siūti, dengti stogų, atlikti kitų darbų. Fotografo tėvas nemėgo susiėjimų, todėl retai svečiuodavosi pas gimines. Prasiblaškydavo tik švenčių dienomis, kai po šv. Mišių, grįžę iš bažnyčios, apsilankydavo kaimynai ir susėdę valgomajame papsėdavo pypkes. Kadangi buvo gana apsišvietęs, buvo išrinktas Telšių teismo tarėju247. Fotografo Igno Stropaus motina – Jacinta Stropienė (Prišmontaitė, 323), kilusi iš Kartenos parapijos, Kalno Grikštų kaimo, jauniausia iš penkių seserų. Jos tėvas Antanas Prišmontas buvo vienas vaikas šeimoje, motina – karteniškė Eleonora Joneckytė iš gausios, labai šviesios šeimos. Jacinta Stropienė buvo stambi moteris: gimdė trylika kartų ir net tris poras dvynukų. Kantri, darbšti, labai nuoširdi bei vaišinga. Labai šneki: vis kalbėdavusi ir kalbėdavusi su mergėmis virtuvėje. Mokėjusi labai daug pasakų ir istorijų, kurias ilgais žiemos vakarais verpdama pasakojusi vaikams, anūkams ir visai šeimynai. Jos balso tembras buvęs labai malonus, kalba negarsi, bet labai aiški, greitakalbė. Kadangi šeimyna gausi, o visus reikėjo deramai aprengti,

320. Fotografo tėvas Ignacas Stropus prie savo trobos I. Stropus, Pakutuvėnai Stanislavos Šimkienės šeimos albumas

321. Stanislava Stroputė (Šimkienė) I. Stropus, 1948 gegužės 22 Stanislavos Šimkienės šeimos albumas

177


Stropų giminės genealogija


322. Pagal Stanislavos Šimkienės, Pauliaus Kijausko, Aniceto Stonkaus, LVIA informaciją sudarė Jolanta Klietkutė, 2015


323. Jacinta Stropienė, fotografo motina Matmenys 14,9x9,5 cm I. Stropus, Pakutuvėnai Stanislavos Šimkienės šeimos albumas


324. Ignacas Stropus, fotografo tėvas Matmenys 14,5x9,4 cm I. Stropus, Pakutuvėnai Stanislavos Šimkienės šeimos albumas


325. Saukalų vestuvės pas Ignacą Stropų Pakutuvėnų k. Vestuvininkai iš Mažiavų ir Pakutuvėnų kaimų. Pirmoje eilėje iš kairės sėdi ant žemės: 2 – Albinas Stropus, jaunosios brolis, 3 – Marija Stroputė, Stanislovo Stropaus duktė, 4 – Barbora Stropienė (Mikalauskaitė), Stanislovo Stropaus žmona. Antroje eilėje sėdi: 1 – Jonas Stonkus, 3 – Kotryna Prišmontaitė, Jacintos Stropienės sesuo, 4 – Jacinta Stropienė, jaunosios motina, 5 – Jacinta Vengalienė (Stroputė), jaunosios sesuo, 6 – Barbora Vengalytė (ant kelių), Jacintos Vengalienės dukra, 7 – Barbora Saukalienė (Stroputė), jaunoji, 8 – Antanas Saukalas, jaunasis, 9 – Vengalis Juozapas, Jacintos Vengalienės vyras (Mažiavų k.), 10 – Ignacas Stropus, jaunosios tėvas, 11 – Juozapas Stropus, 12 – Stanislava Stropienė (Stroputė), Stropaus Juozapo žmona. Trečioje eilėje: 2 – Ieva Rupeikienė (Stonkutė), 6 – Kazimieras Stropus, jaunosios brolis 9 – Petronėlė Gedgaudienė-Rupeikienė, 10 – Gedgaudas (su juodais akiniais), 11 – Ignas Stropus, fotografas, jaunosios brolis. Ketvirtoje eilėje: 1 – Matas Rupeika, 3 – Ieva Rupeikaitė (?), 6 – Justinas Stropus, jaunosios brolis, 7 – Marcelė Sakavičienė (Jasinskaitė), 8 – Vladas Stropus, jaunosios brolis. Penktoje eilėje – nežinomi muzikantai Matmenys: nuotraukos – 16x22,9, kortelės – 21,3x28 cm Fotografas nežinomas, 1910

Barboros Kubilienės šeimos albumas


tai pirštines ir kojines megzdavusi mėnulio šviesoje, taip buvę taupiau, nes žibalas brangus. Jacinta turėjo gerą atmintį, gerai mokėjo Bibliją, grįžusi iš bažnyčios, perpasakodavo kunigų pamokslus tiems, kas tą dieną negalėjo dalyvauti mišiose. Jeigu pati negalėdavusi nuvykti į bažnyčią, tai vaikų reikalaudavo papasakoti, ką kunigas sakęs per pamokslą248. Ignacas su žmona ūkį paliko sūnums dvyniams Vladui ir Justinui (335), o patys apsigyveno kitame namo gale, skirtame „karšinčiams“. 1931 m. mirė Jacinta, palaidota Kulių kapinėse. Alkieriuje Ignacas vienas išgyveno apie devynetą metų, paskutinius trejus metus mažai bevaikščiojo, sirgo stipria skleroze, tačiau daug meldėsi. Mirė turėdamas per 90 metų apie 1940-uosius. Palaidotas Kulių kapinėse, atskirai nuo žmonos. Jo kapelis nežinomas – medinis kryželis supuvo, o paminklo paprastam ūkininkui niekas nestatė249. Ignacas ir Jacinta Stropai užaugino aštuonis vaikus: dvi dukras ir šešis sūnus (iš jų viena pora dvynukų). Vieni vaikai buvo labiau panašūs į motiną: Jacinta, Albinas, Vladas, kiti – Ignas, Pranas, Kazimieras ir Justinas – į tėtį Ignacą. Visi vaikai aukštaūgiai ir liekni, tik dvynukai Vladas su Justinu žemesnio ūgio ir smulkučiai250.

326. Bronė Pauliutė-Butkienė, Palangos siuvėja, fotografo brolio Justino žmonos Stanislavos sesuo I. Stropus Stanislavos Šimkienės šeimos albumas

327. Regina ir Albinas (fotografo brolis) Stropai I. Stropus, 1931 Stanislavos Šimkienės šeimos albumas

183


328. Fotografo vaikai Genutė, Algirdas ir Milda Stropai Matmenys 13,8x9 cm I. Stropus, Palanga, 1924 Albino Kijausko šeimos albumas


329. Ignas ir Ieva Stropai, Palanga, 1924 Matmenys 14x9 cm Fotografas nežinomas Albino Kijausko šeimos albumas


330. Ievos Rupeikaitės ir Igno Stropaus vestuvės Matmenys 15x9,5 cm Fotografuota I. Stropaus fotopaviljone Kretingoje, 1913 rugsėjo 3 Juozo Šimkaus šeimos albumas


Igno Stropaus asmenybė Fotografas Ignas Stropus – antrasis Ignaco ir Jacintos Stropų vaikas – gimė 1885 m. sausio 20 d. Plungės valsčiuje251, Pakutuvėnų kaime. Pakrikštytas tą pačią dieną vikaro kun. Venckaus Kulių parapijoje. Krikšto tėvai – kaimynas Juozas Dobilas ir tėvo brolio Juozapo Stropaus žmona Barbora252. Tėvai norėjo, kad vaikai būtų apsišvietę, todėl kiek pajėgė rūpinosi jų išsilavinimu. Kaimo daraktorius namuose berniukus išmokė lietuviškai skaityti ir rašyti. Vėliau berniukams tėvai nuomojo butą Plungėje, leido mokytis į Plungės valsčiaus pradinę mokyklą, kurioje po 1863 m. sukilimo buvo mokoma rusų kalba253. Ignas Stropus mokslus baigė Palangos progimnazijoje254. Fotografas buvo meniškos sielos ir polėkių žmogus255, gražus, aukštaūgis, lieknas, elegantiškas, gabus oratorius, tikriausiai iš motinos paveldėjęs šią dovaną256. Labai draugiškas, kompanijos žmogus, puikiai sugyvenantis su kaimynais. Net ir senatvėje išliko energingas, žvalus257, nors išvykdamas iš Palangos „turėjo skaudančias kojas“258. Abu su žmona nuo jaunystės buvo laisvamaniai, nors tėvus turėjo ypač religingus. Apie Igno tarnystę kariuomenėje nieko nėra žinoma. Jis galėjo tarnauti apie 1904– 1906 m., Rusijos–Japonijos karo pabaigoje. Grįžęs iš kariuomenės hipnozės būdu ėmė gydyti nervų sistemos ligomis sergančius žmones. Pas jį gydytis atvažiuodavo daug ligonių. Kadangi šeima buvo gausi, Ignas nutarė įsigyti rimtesnę profesiją, kad galėtų „prasimušti“ gyvenime259.

331. Fotografo žmona Ieva Stropienė Matmenys 13,6x8,5 cm I. Stropus (?) Aldutės Šeduikienės šeimos albumas

332. Igno ir Ievos Stropų gyvenamasis namas Šiemulių k. (Ievos tėvų namai) A. Kijauskas, Šiemuliai, 1932 Albino Kijausko šeimos albumas

187


333. Ievos Rupeikaitės ir Igno Stropaus vestuvės, Šiemulių k. Pirmoje eilėje iš kairės (neskaitant priekyje sėdinčių vaikų): 1 – Pranciškus Steponavičius, eigulys, 3 – Ona Gedgaudienė su dukrele Ona, 4 – Kazys Kijauskas (sūnus), 5 – Onos vyras Gedgaudas, 6 – Kazimieras Kijauskas (tėvas), 7 – Marcelė Kijauskaitė, 8 – Ciparienė (Stonkutė), 9 – Ieva Rupeikienė (Stonkutė, jaunosios motina), 10, 11 sėdi – Ieva ir Ignas Stropai, jaunieji, 12 – Albinas Stropus, piršlys, jaunojo brolis. Kiti svečiai nežinomi Matmenys 11,8x16,9 cm Fotografas nežinomas, 1913 rugsėjo 3 Albino Kijausko šeimos albumas

334. Ieva Stropienė su vaikais Milda, Genute ir Algirdu Matmenys 8,2x12,9 cm I. Stropus, Šiemuliai, 1917 Albino Kijausko šeimos albumas


335. Stropus Kazimieras sugrįžta iš Pirmojo pasaulinio karo, prie numo pasitinka motina Jacinta ir broliai dvyniai Vladas bei Justinas Matmenys 5,7x8,7 cm I. Stropus, Pakutuvėnai, ~1916 Stanislavos Šimkienės šeimos albumas

336. Prie Kijauskų namo Šiemulių k. Iš kairės: Kazys Kijauskas, Julija Kijauskaitė (vėliau – Strakšienė), tėvas Kazimieras Kijauskas, Ignas Stropus, Albinas Kijauskas, Julija Kijauskienė (Gaudutytė), Zofija Kijauskaitė (vėliau – Kniūkštienė). Matmenys 8,6x11,2 cm Algirdas Stropus, ~1938 Albino Kijausko šeimos albumas


337. 1854 m. Kretingos plano fragmentas 1908 m. Sodo gatvė buvo ties Nr. 21–27 pažymėtais namais KM GEK18863

338. Izidorius Mikalauskas Matmenys 7x4,5 cm I. Stropus, Šiemuliai, 1918 KM IF41


Fotografo profesija Įvairiose publikacijose rašoma, kad Ignas Stropus 1909 m. fotografijos mokėsi Plungėje pas M. Berkovičių, 1910 m. – Kretingoje pas Alfonsą Survilą260. Tačiau 1936 m. sezoniniame Palangos kalendoriuje I. Stropaus ateljė reklama teigia: „įsteigta 1908 m.“261. Realu, kad čia minima data, kai Stropus įkūrė fotografijos įmonę Kretingoje, taigi fotografijos mokytis turėjo anksčiau. Tikėtina, kad Plungėje pas Mendelį (Michaelį) Berkovičių262 mokėsi 1906–1907 m., tačiau A. Survila Kretingoje įsikūrė tik 1911 m., tad Ignui tuo metu jau nebereikėjo mokytis, nebent tobulintis, nes A. Survila fotografo profesijos paslapčių mokėsi pas garsius Rygos fotografus263 Emmanuelį von Eggertą (Alexanderstrasse g. 6) ir Richardą Geisslerį (Alexanderstrasse g. 8). 1908 m. Ignas Stropus Kretingos mieste atidarė pirmąją foto ateljė „Birutė“, kuri buvo Rotušės aikštės rytinėje dalyje, Sodo gatvėje, esančioje į vienuolyno pusę264 (šiuo metu tai yra pėsčiųjų takas nuo „Lauros“ parduotuvės iki naujos bibliotekos265, 337). Fotografas pasirinko Kretingos, o ne Plungės miestelį (nors pastarasis buvo arčiau gimtųjų Pakutuvėnų) greičiausiai todėl, kad Plungėje tuo metu jau dirbo keli fotografai, o Kretingoje šiuo amatu jis užsiėmė pirmasis. Kretingoje I. Stropus dirbo septynetą metų: 1908–1914 m. Fotopaviljonas buvo skoningai įrengtas, turėjo kelias dekoracijas, vaizduojančias prabangias kolonas, apvytas vijokliais (344)266, mišką (345), debesuotą saulėlydį (340). S. Žvirgždas vaizdingai nupasakoja fotografijos paviljono Kretingoje aplinką: „buvo turtinga dekoracija, kurios šonuose ir apačioje nupiešti grotelių, apkaustų bei kitų geležies dirbinių raštą imituojantys ornamentai, papildyti groteskiniais augaliniais, figūriniais motyvais. Dešiniajame šone tokiu pačiu ornamentu dekoruotas kvadratinis stulpas, į kurį galėjo pasiremti pozuotojas. Ant grindų patiestas pilkos medžiagos gabalas, keletas kėdžių raižytomis kojelėmis bei atramomis“267 (341).

339. Ieva Stropienė su sūnumi Algirdu I. Stropus, Šiemuliai, 1920 Albino Kijausko šeimos albumas

340. Eugenija Kumponaitė, Kretingos vaistų krautuvės savininkė Matmenys 13,4x8,4 cm I. Stropus, Palanga, 1925 KM IF4874

191


341. Šeimos portretas I. Stropus, Kretinga, ~1908-1914

Stanislovo Žvirgždo skaitmeninė kolekcija


342, 343. Magdalena Gaudutienė (Simutytė), Kretinga, ~1908–1914 Nugarėlėje – violetinės spalvos antspaudas „Lietuviška / fotografija / J. Stopus / И. И. Стропусъ / Кретингенъ, Ковен. губ.“ Mildos Stankienės šeimos albumas


344. Kairėje Rozalija Jagminienė (Kontrimaitė, vėliau – Drungilienė, g. ~1892) su sūnumis Mykolu (g. ~1912) ir Konstantinu (g. 1911) Jagminais bei pusseresre (seserimi?) Kontrimaite su dukrele Matmenys: nuotraukos – 14,5x9,8, kortelės – 16,4x10,6 cm I. Stropus, Kretinga, ~1913–1914 Birutės Perkumienės šeimos albumas


345. Šeimos portretas Matmenys: nuotraukos – 14,1x9,8, kortelės – 16,8x10,9 cm I. Stropus „И. И. Стропусъ Кретингенъ“, ~1908–1914 Gargždų krašto muziejaus rinkinys GKM 550


346, 347. Juozas Butkus (Butkų Juzė, 1893–1947) Matmenys 13,9x8,9 cm Nugarėlėje – antspaudas „Fotografija / J. Stropus / Кретингенъ, Ковен. губ.“ ~1914 KM IF7307

348. Rašytojas Butkų Juzė (Juozas Butkus) su bičiuliais Juozas Butkus (antras iš kairės), Juozas Pronskus ir dvi nežinomos moterys. Nugarėlėje įrašas: „Niekuomet neužmirškit tų laimingų dienelių, linksmai pragyventų su mumis ir Jumis 1914 m. liepos mėn. Palangoje. O. Remenčiūtė“ Matmenys 8,5x13,5 cm. I. Stropus, Palanga, 1924 MLLM F3 3602


I. Stropaus profesionalumą pripažino Kretingos grafas Aleksandras Tiškevičius, užsakydamas padaryti kelias grupines nuotraukas, kuriose grafas įamžintas kartu su giminaičiais bei Kretingos, Darbėnų ir Grūšlaukės dvarų ūkvedžiais (352, 353)268 bei Marijos ir Aleksandro Tiškevičių auksinių vestuvių iškilmes (480). Deja, fotografo darytų Kretingos miestelio vaizdų nepavyko atrasti. Tikriausiai kraštovaizdžio ir architektūros fotografija susidomėjo tik gyvendamas Palangoje. Gal tam įtakos turėjo jo pirmtakė, Palangoje, toje pačioje Vytauto gatvėje, gyvenusi Paulina Mongirdaitė? Negali būti, kad vieninteliai miestelio fotografai, trejus metus gyvenę beveik kaimynystėje, nebūtų susipažinę. 1913 m. rugsėjo 3 d.269 Ignas Stropus vedė Ievą Rupeikaitę (g. 1891), su kuria susipažino savo sesers Barboros vestuvėse (325). Ieva buvo Kulių parapijos Šiemulių kaimo (Plungės r.) vidutiniokų ūkininkų vienturtė duktė, tėvai – Matas ir Ieva (merg. Stonkutė) – valdė 10 ha ūkelį270. Igno ir Ievos Stropų sūnus Algirdas gimė 1914 m. rugsėjo 2 d. Šiemuliuose271, dukterų dvynukių – Mildos ir Genutės – šeima susilaukė 1916 m. rugpjūtį272. Tiek Ievos Rupeikaitės, tiek jos vaikų pribuvėja buvo ta pati – Ona Gelžinienė (1845–1945). Pirmojo pasaulinio karo metu ir šiek tiek po jo, 1914–1920 m., fotografas gyveno užkuriu žmonos tėviškėje Šiemulių kaime273. Ūkininkavo, bet kartu eidavo per kaimus fotografuodamas. Elektros nebuvo, tad turėjo įsirengęs tamsią kamarą: sienoje išpjovė fotoaparato užpakalinės sienelės dydžio angą, į ją įstatydavo fotoaparatą – pasidarydavo kažką panašaus į dienos šviesą naudojantį didintuvą nuotraukoms spausdinti274.

349. Juozas Butkus (1893–1947) grįžęs iš Varnių koncentracijos stovyklos, ~1928 Nugarėlės kairiajame pakraštyje – violetinės spalvos antspaudas „Fotografija / I. Stropaus / Kuliai Kreting. apskr.“ KM IF7306

350, 351. Juozas Butkus (1893–1947), ~1920 Nugarėlės kairiajame pakraštyje – violetinės spalvos antspaudas „Fotografija / I. Stropaus / Kuliai Kreting. apskr.“ MLLM F1 18940

197


352. Aleksandras Tiškevičius su Kretingos, Darbėnų ir Grūšlaukės dvarų bei jų palivarkų ūkvedžiais Antroje eilėje trečias iš kairės sėdi Kretingos dvarininkas grafas Aleksandras Tiškevičius. Į kairę nuo grafo sėdi Sofijos Tiškevičienės Darbėnų dvaro ūkvedys Feliksas Bortkevičius Matmenys: nuotraukos – 16,8x23,3, kortelės – 24x23,3 cm Nugarėlės viduryje – violetinės spalvos sunkiai įskaitomas antspaudas „Фотографія / И. Стропуса Кретингенъ“, ~1908–1914 KM IF6884


353, 354. Aleksandras Tiškevičius su giminaičiais ir Kretingos, Darbėnų, Grūšlaukės palivarkų ūkvedžiais prie Kretingos rūmų paradinio įėjimo Centre, viršuje, stovi grafas Aleksandras Tiškevičius, priešais grafą – jo giminaitis ir dukterėčia. Kairėje pusėje viršuje stovi Darbėnų dvaro ūkvedys Feliksas Bortkevičius Matmenys: nuotraukos – 17x23, kortelės – 19,3x25,4 cm. Nugarėlės viduryje – antspaudas „Фотографія / И. Стропуса Кретингенъ“, ~1908–1914 KM IF7036


355. Kretingos dvejų metų mokytojų kursų I laida Matmenys 37,3x53,3 cm I. Stropus, Palanga, 1925 KM GEK9967


356. Kretingos apskrities tarybos, valdybos ir administracijos nariai Kretingoje, priešais notaro Jono Kentros namą Pirmoje eilėje iš kairės: 2 – dr. Liudas Vaineikis, Palangos valsčiaus atstovas, apskrities tarybos pirmininkas, 3 – Jonas Paulauskas, Kretingos miesto atstovas, burmistras, 6 – Antanas Tiškus, apskrities valdybos raštininkas. Antroje eilėje iš dešinės 2 – Ciprijonas (Kipras) Stankūnas, Salantų valsčiaus viršaitis. Paskutinėje eilėje, kairėje, – Kazys Adomauskas, apskrities valdybos buhalteris, dešinėje – Mendelis Litvinas, Kretingos miesto atstovas Matmenys: nuotraukos – 17,3x23, kortelės – 29,3x35,4 cm Nuotrauka paženklinta įspaudu „Fotogr. I. Stropus“, Kretinga, ~ 1925 KM GEK3626


357. Palangos gaisras. Dega klebonija, matyti užrašas „Foto laboratorija“ Matmenys 8,8x13,8 cm I. Stropus, 1938 geužės 10 Albino Kijausko šeimos albumas

358. Kažkur šioje vietoje Palangoje, Vytauto ir Vasario 16-osios gatvių sankryžoje (išilgai Vasario 16-osios gatvės), prie klebonijos buvo I. Stropaus fotopaviljonas J. Klietkutė, 2014


Fotografijos ateljė Palangoje 1921 m. pavasarį, kai Palanga buvo grąžinta Lietuvai, Ignas Stropus, norėdamas savo vaikams suteikti gerą išsilavinimą275, persikėlė gyventi į pajūrį. 1922 m. „Turinčių teisę balsuoti Lietuvos Seiman Palangos miesto gyventojų sąraše“ yra minimas tik vienas fotografas visame Palangos mieste – Ignas Stropus. Tais metais I. Stropaus šeima buvo registruota Palangoje, Tiškevičiaus bulvare276. Netrukus iš Palangos klebono Juozapo Šniukštos išsinuomojo Vytauto g. 75 (priešais bažnyčią) esančio namo galą: pirmajame aukšte įsirengė fotopaviljoną, antrajame apsigyveno su šeima277. 1972 m. Felicija Pakutinskienė interviu sakė, kad Stropaus ateljė buvo prie ligoninės, ten, kur yra skveras ir gėlių kioskas278 (358). Paviljone fotografas iš stiklo įrengė sieną bei stogą279, vėliau – ir virtiną280, kuriuos darė iš naudotų nuplautų fotoplokštelių – dideli rėmai, o juose stiklai. Apšvietimą reguliavo užuolaidomis281. Turėjo tuo laiku įprasto rekvizito – pintą krėslą (446), prabangią kanapą (408), aukštą staliuką (407) ir kt. Naudojo kelias dekoracijas: vienoje pavaizduoti debesys, ežeras, miškingas krantas (340), kitose – miško proskyna (348), miškas paveiksle (445), dar viena dekoracija sudarė gyvenamojo kambario iliuziją – pailgi langai su užuolaidomis (366), buvo ir anuomet populiari dekoracija su antikine kolona (402). 1923 m. Palangos pradinės mokyklos IV skyriaus mokinių nuotraukoje matoma prabangi dekoracija su užuolaidomis ir kolonomis, apvytomis vijoklių, o kairėje nuotraukos pusėje užfiksuota paprasta medinė fotopaviljono siena (403). Kitoje namo dalyje veikė knygynas, priklausęs Butkų Juzei282. 1936 m. šiame pastate registruota ir cukrainė „Birutė“283, o šalia, per du namus, – J. Mickevičiaus knygynas. Vėliau tame pačiame name ir I. Stropus įkūrė knygyną, kuriame prekiavo knygomis, laikraščiais, atvirukais ir rašymo priemonėmis284. Gali būti, kad Butkų Juzė, būdamas

359. Kun. Juozapas Šniukšta Matmenys 13,8x8,5 cm I. Stropus KM GEK25579

360. P. M. Gaidonienė su nežinomu vyru Nugarėlėje violetiniu rašalu įrašyta: „Atminčiai Onytei Vainoraitei nuo P. M. Gaidonienės“ I. Stropus, Palanga Jūračio Liachovičiaus kolekcija

203


361, 362. Ieva Stropienė Matmenys 8,6x13,6 cm I. Stropus, Palanga, 1928

Albino Kijausko šeimos albumas


363. Ieva Stropienė Matmenys 8,6x13,7 cm I. Stropus, Palanga, 1924

Albino Kijausko šeimos albumas


364, 365. Kun. Pranciškus Kavaliauskas I. Stropus, ~1926

Mažesniųjų Brolių Ordino Lietuvos Šv. Kazimiero Provincijos archyvas (kairėje) Justinos Timinskienės šeimos albumas (dešinėje)

366. Ieva Stropienė su vaikais ir fotografo mokiniais Priekyje sėdi iš kairės: Genutė Stroputė, Ieva Stropienė, Milda Stroputė. Stovi iš kairės: Algirdas Stropus, nežinomas vaikinas, Felicija Ambrazaitytė, nežinoma mergina, Adolfas Daumantas (?) Matmenys 7,5x12,9 cm I. Stropus, Palanga, ~1924 Albino Kijausko šeimos albumas


I. Stropaus giminaičiu, turėjo įtakos knygynui atsirasti prie fotopaviljono. I. Stropus ne vien fotografavo, bet ir ryškino, spaudė, didino mėgėjų darbus. Kvitų nerašė: pats užsakymus priimdavo, pats atiduodavo285. Fotopopierių, plokšteles, vėliau fotojuostas pirko Klaipėdoje, chemikalus – Palangoje, „Bertingo aptiekoje“. Fotografo sūnus Algirdas prisimena, kaip jį kartais siųsdavo nupirkti „vaistų“286. Ryškalus gamino po 1–2 litrus, kad nesugestų. Stiklo negatyvus saugojo kelerius metus, vėliau naikino: stiklino langus, kasė į žemę287... Vandentiekio nebuvo, vandenį nešdavo iš šulinio. Perėjęs nuo stiklinių plokštelių prie juostų, filmus ryškindavo nesuvyniotus, ilguose vaškuotos skardos bakuose. Nuotraukas tonavo ruda, melsva ir žalsva spalvomis288. I. Stropus buvo skaitęs žurnaluose ir svajojo apie spalvotą fotografiją, tačiau jos nesulaukė289. Fotografas turėjo nemažai mokinių (366): Mildą, Lunę, Kavalčiuką, nuo 1924 m. Feliciją Ambrazaitytę-Pakutinskienę290, kuri vėliau liko jo ateljė retušuotoja291. Mokinys Pranas Vaišnoras apie 1929 m. įkūrė ateljė Mažeikiuose292, Milašius – Palangoje293. Mokslas truko apie ketverius metus, kainavo 300 litų per metus, tačiau, jei mokinys vėliau likdavo dirbti, gaudavo algą – 300 Lt per sezoną. Mokiniai valgė kartu. Vieni ten pat gyveno, kiti ateidavo. Įsikūręs Palangoje, Ignas iš karto priėmė pirmąjį mokinį – Adolfą Daumantą (g. 1898), kuris pas fotografą ir gyveno294. Adolfas buvo kilęs iš Plungės – garsaus Oginskių dvaro siuvėjo Adolfo Daumanto (379) vyriausiasis sūnus295.

367. Ona Steponavičienė (Gomaitė) I. Stropus Aldutės Šeduikienės šeimos albumas

368. Augustinas Gaudutis (1896, Kretingos r. – 1941, Telšiai), apie 10 metų buvo Kulių valsčiaus viršaičiu, Telšių kankinys Įspaudas „Fotogr. I. Stropus“, Šiemuliai, 1922 Albino Kijausko šeimos albumas

207


369. Nežinomi žmonės automobilyje prie Palangos bažnyčios Nugarėlėje – violetinis antspaudas „Ig. Stropus Palanga“ Rietavo muziejaus skaitmeninis archyvas

370. Antroje eilėje penkta iš kairės – Elena Zabielskienė (Aukštikalnytė), kunigaikščių Oginskių advokato Konstantino Aukštikalnio dukra, Rietavo teisėjo Zabielskio žmona, Vytauto Vaičiulio teta Nuotrauka paženklinta įspaudu „Fotogr. I. Stropus“, Palanga, 1923 Vytauto Vaičiulio šeimos albumas


371. Vestuvės. Trečias iš dešinės – Lietuvos karo aviacijos pulkininkas Česlovas Januškevičius (1901–2001) Nuotrauka paženklinta įspaudu „Palanga Meno-Fotogr. Stropus“, ~1941–1944 Jolantos Klietkutės kolekcija

372. Nepriklausomos Lietuvos dvidešimtmetis. Butkų Juzė su artistais, jo pjesės „Vargūna“ premjeros dalyviais Iš kairės, pirmoje eilėje: 1 – V. Pašilis, 3 – A. Tamošauskas, 4 – Ren. Jonutis, 6 – B. Mikuckaitė, 7 – Julytė Jonutytė, 8 – Agnė Kvederaitė. Antroje eilėje sėdi: 3 – Butkus, karo invalidų sanatorijos vedėjas, 5 – Butkų Juzė, 6 – F. Mensonienė, rusų kalbos mokytoja, 7 – Ignas Vilkas, žymus Palangos statybininkas, meistras, 8 – V. Jurkūnas, mokyt., 9 – J. Šlekys, mokyt., 10 – A. Giniotis, kooperatyvo „Talka“ vedėjas. Kolektyve 29 žmonės Matmenys 8,5x13,5 cm Nuotrauka paženklinta įspaudu „Palanga Meno-Fotogr. Stropus“, 1938 vasario 16 MLLM F7 3630



373-376. Asfaltuojama Palangos Vytauto gatvė Nuotraukos paženklintos įspaudu „Palanga Meno-Fotogr. Stropus“, 1923–1925 Iš mašinraščio: Adiklienė Emilija, Adiklis A. (sūnus). „Palangos miesto senosios sodybos ir jų gyventojai“ 3 dalis. Pietinė Palanga, 1978–1982, p. 36–37 Matmenys 8,5x13,5 cm LNM dr. J. Šliūpo memorialinės sodybos archyvas


377, 378. Dvaro siuvėjo Adolfo Daumanto namas Plungėje, Laisvės al. 15, kuriame 1930–1933 buvo Igno Stropaus fotopaviljonas J. Klietkutė, 2014


Plungėje 1930 m. Ignas Stropus išvyko į Plungę, kadangi vaikus leido mokytis į Plungės gimnaziją. Įsikūrė savo draugo dvaro siuvėjo Adolfo Daumanto name (377, 378, 380), esančiame Laisvės alėjoje šalia parko, netoli Laisvės statulos. Ten atidarė fotoateljė. Prie namo taip pat kaip ir Palangoje pasistatė nedidelį paviljoną, įstiklintą fotoplokštelių stiklais296. Daumanto namas Plungėje, Laisvės al. 15, tebestovi ir šiandien, jame įsikūrusios Adolfo Daumanto vaikaičių šeimos. Pastatas perstatytas, tas galas, kuriame buvo ateljė, nugriautas. 1931 m. kovo 31 d. Ignas Stropus fotografavo Plungėje kilusį gaisrą (387, 388): apie 11 valandą Vytauto prospekte, pirklio Resto mediniame name, kuriame buvo ir viešbutis, kilo gaisras. Vėjas sūkuriais nešė ugnį į kitus namus, kurią greit pagaudavo skiedriniai arba šiaudiniai stogai. Gaisrininkai, pamatę, kad dega jų namai, pametė gatvėje gaisrines pompas ir puolė gelbėti savo turto. Tuomet Plungėje gyveno apie 5 000 žmonių, pusė iš jų liko be pastogės. Sudegė apie du šimtai namų297. 1931 m. Plungėje, netoli Stropaus fotoateljė, pastatytas ir iškilmingai atidarytas Laisvės paminklas, 1932 m. per Plungę nutiesta ir pradėjo veikti geležinkelio linija, statoma Plungės geležinkelio stotis, 1928–1933 m. statoma naujoji bažnyčia, 1933 m. ji iškilmingai pašventinta. Kadangi Ignas Stropus buvo aktyvus įvykių fiksuotojas, galėjo ir šiuose įvykiuose dalyvauti bei juos įamžinti. Gaila, kad šių įvykių nuotraukų, pažymėtų fotografo ženklu, neteko atrasti. Tačiau išliko nemažai portretų, fotografo darytų Plungės ateljė. Plungėje, taip pat kaip ir Palangoje, turėjo miškingą krantą vaizduojančią dekoraciją (382) bei dekoraciją, kurioje tarsi pro langą matėsi debesuota padangė, kraštus rėmino užuolaidų raštas (381). Fotografas įsigijo medinį prabangų raižytą krėslą, kuris dominuoja daugelyje Plungėje darytų nuotraukų (381, 383).

379. Adolfas Daumantas, Plungės kunigaikščių Oginskių siuvėjas Matmenys 8,8x13,5 cm I. Stropus, ~1921 ŽDM F 550

380. Daumantienė su vaikais Loreta ir Viktoru, 1947 Fone matomas Daumantų namas Matmenys 6,5x6 cm Fotografas nežinomas Loretos Zaborskienės šeimos albumas

213


381. Steponavičių šeima Iš kairės: Leono žmona, Leonas, motina Ona, Kazimieras, Juozas Nuotrauka paženklinta įspaudu „Palanga Meno-Fotogr. Stropus“, Plungė, ~1930–1933 Aldutės Šeduikienės šeimos albumas

382. Antanas Urbonas (dešinėje) su klasės draugu Nuotrauka paženklinta įspaudu „Palanga Meno-Fotogr. Stropus“, Plungė, ~1933 Audronės Bukauskienės-Urbonaitės šeimos albumas


383. Pakutuvėniškiai Petronėlė Gedgaudienė-Rupeikienė ir Izidorius Rupeika vestuvių dieną Matmenys 8,5x13,5 cm Nuotrauka paženklinta įspaudu „Palanga Meno-Fotogr. Stropus“, Plungė, 1930 rugsėjo 8 Juozo Šakinio šeimos albumas


384. Babrungo upė, Plungė Matmenys 8,6x14 cm Nuotrauka paženklinta įspaudu „Palanga Meno-Fotogr. Stropus“, 1932 ŽDM F 623

385. Plungės mokytojų seminarijos I kurso mergaitės Matmenys 8,8x14 cm Nuotrauka paženklinta įspaudu „Palanga Meno-Fotogr. Stropus“, 1930 birželis Tomo Petreikio kolekcija


386. Plungės parkas žiemą Nuotrauka paženklinta įspaudu „Palanga Meno-Fotogr. Stropus“, 1930–1933 LMAVB RSS Atv. 48-1


387. Plungės gaisras Matmenys 8,6x13,7 cm Nuotrauka paženklinta įspaudu „Palanga Meno-Fotogr. Stropus“, 1931 kovo 31 ŽDM GEK4188

388. Plungės gaisras Nuotrauka paženklinta įspaudu „Palanga Meno-Fotogr. Stropus“, 1931 kovo 31 Jolantos Klietkutės kolekcija


389. Plungė po gaisro Nuotrauka paženklinta įspaudu „Palanga Meno-Fotogr. Stropus“, 1931 Broniaus Pociaus kolekcija

390. Plungė po gaisro Nuotrauka paženklinta įspaudu „Palanga Meno-Fotogr. Stropus“, 1931 Jolantos Klietkutės kolekcija


391, 392. Laidotuvės Plungės apylinkėse Matmenys: nuotraukos – 11,9x16,8, kortelės – 20x24,6 cm Nugarėlėje – violetinės spalvos antspaudas: „Фотографія / И. И. Стропуса, Плунгяны“ ŽDM GEK5082


393, 394. Statoma nauja Plungės bažnyčia Matmenys 16,4x21,3 cm I. Stropus, Plungė, ~1932 Tomo Petreikio kolekcija


395. Orkestras Nuotrauka paženklinta įspaudu „Palanga Meno-Fotogr. Stropus“, ~1928 Sauliaus Žulkaus kolekcija

396. Tarptautinės gimnazijų fizinio lavinimo mokytojų stovyklos dalyviai Palangoje Nuotrauka paženklinta įspaudu „Palanga Meno-Fotogr. Stropus“, 1937 Audronės Bukauskienės-Urbonaitės šeimos albumas


Palangos fotografas Vyrui su vaikais išvykus į Plungę, Palangoje fotografo darbą tęsė žmona Ieva Stropienė: „Aš jį nusižiūrėjusi pradėjau fotografuoti per striokus: kai jis į Plungę išvažiavo, atėjo pasieniečiai, sako, nufotografuok. Išsigandusi ir pradėjau“298. Klientai, ypač merginos, labai mėgo jos retušuotas nuotraukas, nes ji išlygindavo visus taškelius, dėmes, defektus... Net Ignui sugrįžus portretuotis klientai labiau norėjo pas ją299. Taigi, antroji moteris fotografė profesionalė Palangoje buvo Ieva Stropienė, tačiau jos vardo fotografų sąrašuose nerasime. Peržiūrėjus keletą senų palangiškių šeimos nuotraukų albumų pastebėta, kad daug 1930–1933 metų fotografijų yra be jokio fotografo spaudo. Braižas, fotopaviljono aplinka gali būti priskiriami I. Stropui. Kyla mintis, kad įspaudus, antspaudus Ignas išsivežė į Plungę, o Palangoje Ievos darytos nuotraukos nebuvo ženklinamos. 1933 m. pradžioje Ignas Stropus sugrįžo į Palangą, tapo žymiausiu fotografu, reprezentavusiu pajūrį. Tais pačiais metais į Palangos miesto burmistrą Joną Šliūpą kreipėsi šiaulietis fotografas Kazys Gedaminskas, prašydamas leisti uždarbiauti fotografavimu Palangoje. Burmistras atsakyme rašė, kad „visa Palanga yra išnuomota vienam fotografui, kuris nuo savęs galėtų išnuomoti kitiems. Visos vietos įkainotos 1000 Lt, jei sutiktumėte, galime išnuomoti ir tamstai“300. Rašte Palangos fotografo pavardė neminima, bet galima spėti, kad tai buvo pagrindinis to meto Palangos fotografas I. Stropus301. Palangos kurorte fotografų pamažu daugėjo, bet, kaip teigia V. Juodakis knygoje „Lietuvos fotografijos istorija“, Stropaus jie nenukonkuravo, nes dažniausiai tai tebuvo sezoniniai uždarbiautojai, dirbę vadinamuoju penkių minučių būdu302. 1937 m. sudarytame Palangos vilų ir namų savininkų, prekybos įmonių ir amatininkų sąraše jau yra išvardyti keturi profesionalūs Palangos fotografai bei fotolaboratorijos: „Fotocentras“, M. Barkauskas (Basanavičiaus pr. 2), Stropus Ign.

397. Feliksas Paulauskas (1879–1952) Gyveno Palangoje, dirbo vežiku, knygnešys, 1921–1942 m. – pirmasis Palangos valsčiaus viršaitis, 1928 m. apdovanotas dviem Lietuvos Nepriklausomybės medaliais. Nugarėlėje juodu tušu įrašyta: „Atminimui bendradarbiui / sekretoriui A. Zaleskui / iš F. Paulausko / Palangos valsčiaus viršaičio / Palanga 1930 m. IV 11 d.“ Nuotrauka fotografo spaudu nepažymėta. Gali būti, kad fotografavo Ieva Stropienė Alfonso Zaleskio šeimos albumas

223


398. Alfonsas Stasionis, dr. Jonas Šliūpas su sūnumi Vytautu ir žmona Grasilda dr. J. Šliūpo darbo kambaryje, Palangoje Nuotrauka paženklinta įspaudu „Palanga Meno-Fotogr. Stropus“, 1936 ŠUB aušrininko dr. Jono Šliūpo archyvas

399. Bitkevičių vestuvės Palangoje Sėdi iš kairės: Stasė Ragauskaitė, Jonas Bitkevičius, Grasilda Šliūpienė, Vytukas Šliūpas, dr. Jonas Šliūpas, jaunavedžiai Petrusė Grauslytė (Grasildos Šliūpienės sesuo) ir Juozas Bitkevičius, Pranas Ragauskas, Antanas Ragauskas, Morta Ragauskienė. Stovi: Zosė Ragauskaitė, nežinomas vyras Nuotrauka paženklinta įspaudu „Palanga Meno-Fotogr. Stropus“, 1933 ŠUB aušrininko dr. Jono Šliūpo archyvas


400. Virėjų kursų pabaigtuvės Palangos viloje „Birutė“ Nuotrauka paženklinta įspaudu „Palanga Meno-Fotogr. Stropus“, ~1936–1938 ŠUB aušrininko dr. Jono Šliūpo archyvas

401. Vidmantų JŪR suruoštų rankų darbų kursų dalyvės Tarp dalyvių: P. Žilytė, V. Lubytė, Z. Žilinskaitė, A. Valytė, E. Macytė, I. Daukšaitė, A. Budrytė, K. Šopgytė, seserys A. Kalvytė ir A. Kalvytė Nuotrauka paženklinta įspaudu „Palanga Meno-Fotogr. Stropus“ Alfonso Zaleskio šeimos albumas


402. Dviejų moterų portretas I. Stropus, Palanga, 1922 gruodis Sauliaus Žulkaus kolekcija

403. Palangos pradinės mokyklos IV skyriaus mokiniai su mokytoja I. Stropus, Palanga, 1922 Sauliaus Žulkaus kolekcija


404. Generolas Valerijonas Mikalojus Ramanauskas su sūnumi Viktoru, sūnaus gimtadienio dieną. Sūnui – 12 metų, tėvui – 79-eri Nuotrauka paženklinta įspaudu „Palanga Meno-Fotogr. Stropus“, 1935 spalio 13 Gražinos Ramanauskaitės šeimos albumas


405. Stefanijos Paulauskaitės ir Vlado Bružo vestuvės I. Stropus, Palanga, ~1937 Lukrecijos Vaitkevičienės šeimos albumas

406. Auželytės Onos (1910-03-04–1966-01-20) ir Aloyzo Jurevičiaus (1910-02-29 Kunigiškiai – 1976-01-29) vestuvės Palangoje. Jaunosios kairėje sėdi jaunojo brolis Juozas Jurevičius, už jos stovi Teresė Murauskienė (Jurevičiūtė) I. Stropus, 1937 Eleonoros Mironovos šeimos albumas


407. Jaunuolių portretas I. Stropus, iki 1938 ŠAM F SF431

408. Merginos portretas I. Stropus, Palanga, 1935 ŠAM F SF425


409. Vytauto Didžiojo paveikslo sargyboje, Palanga Už mergaičių stovi iš kairės: viršaitis Feliksas Paulauskas, gen. Valerijonas Mikalojus Ramanauskas, kun. kanauninkas Kazimieras Prapuolenis, Jonas Šliūpas Nuotrauka paženklinta įspaudu „Palanga Meno-Fotogr. Stropus“, 1930 liepos 24 Ritos Nagienės kolekcija

410. Vytauto Didžiojo paveikslo sargyboje, Palanga Nuotrauka paženklinta įspaudu „Palanga Meno-Fotogr. Stropus“, 1930 liepos 24 BKM GEK24620/34


(Vytauto g. 85), „Viskas fotografijai“ skyrius (Simpsono g. 6), Zingeris (Simpsono g. 5)303. Kad vasaromis Palangoje fotografų buvo daug, matome ir iš Igno Stropaus darbų: bendrose pajūrio ar renginių fotografijose dažnai figūruoja ir fotografas su trikoju (410, 547). Daugėjant konkurentų, teko ieškoti būdų patraukti klientus: Stropaus knygyne buvo parduodami ne tik atvirukai, nuotraukų albumai, bet ir kanceliarinės prekės bei fotoprekės mėgėjams. Fotografas dažnai trumpomis, bet išsamiomis reklaminėmis žinutėmis spaudoje ir poilsiautojams skirtuose leidiniuose pristatydavo savo verslą, pabrėždamas profesionalumą. Pavyzdžiui, 1929 m. reklamoje rašoma: „Atlieku sulig šių dienų technikos reikalavimu visą foto-meno darbą, be to, einu į mišką ir į namus, taip pat priimu apdirbimui fotomėgėjų nuotraukas. Pas mane galima gauti pirkti visą reikalingą fotomėgėjams medžiagą ir gražių Palangos vaizdų“304 (412). 1931 m. laikraštyje „Pliažas“ reklama gan jausminga, bet kartu dalykiška: „Kas ieško grožio, randa jį J. Stropaus Foto-Laboratorijoj. Gyvenimas, žengdamas pirmyn, stato naujus reikalavimus, tad ir fotomėgėjams atliekamas darbas greitai ir sąžiningai. Siūlau: Naujausių knygų, rašomosios ir fotomedžiagos, savo laidos Palangos albomai ir atvirutės. Kainos pigios! Prašau atsilankyti!“305 (413). 1937 m. rašoma: „Seniausia Palangos Kurorto Meno Fotografija J. Stropaus. Palanga, Vytauto g-vė 85. Moderniškai įrengta fotolaboratorija. Turtingas pasirinkimas fotomedžiagos ir pajūrio meniškų fotovaizdų. Knygyne – rašomoji medžiaga, knygos, laikraščiai. Ties Ronžės tiltu Vilniui Vaduoti S-gos [Sąjungos] turtingas kioskas“306 (421). Pastarojoje reklamoje Stropus savo fotolaboratoriją pavadina seniausia Palangoje, tarsi P. Mongirdaitės įnašo nė nebūtų. Tikriausiai ši frazė atsirado konkuruojant su besikuriančiais Palangoje naujais fotografais: juk I. Stropaus fotoateljė Palangoje tikrai buvo seniausia iš tuo metu veikusių. Kaip matome, nuo pat pradžių fotolaboratorija teikė ne tik fotografavimo, bet ir fotomėgėjų darbų spausdinimo paslaugas. Nuo 1931 m. reklamos tekste jau minimas I. Stropaus knygynas, o nuo 1937 m. – Vilniui vaduoti sąjungos kioskas.

411. Butkų Juzė (Juozas Butkus) Matmenys 13,5x8,7 cm I. Stropus, ~1923 MLLM F1 3601

412. I. Stropaus reklama leidinyje „Palangos jūros maudyklės. Lietuvos gydymo ir poilsio vasaros kurortas“, 1929, p. 23

Palangos m. sav. viešosios bibliotekos Kraštotyros skyriaus archyvas

413. I. Stropaus reklama laikraštyje „Pliažas“, 1931 liepos 19, Nr. 3, p. 32 (38) epaveldas.lt: LNB Periodikos fondas Cp785

231


414. Vytauto Didžiojo paveikslo kelionė, Palanga Nuotrauka paženklinta įspaudu „Palanga Meno-Fotogr. Stropus“, 1930 liepos 24 Ritos Nagienės kolekcija

415. Vytauto Didžiojo paveikslo kelionė, Palanga, 1930 liepos 24 Fotografo spaudo nėra, tačiau ši nuotrauka publikuota I. Stropaus albume „Palanga. Vaizdų albumas“ Sauliaus Žulkaus kolekcija


416. Prezidentas Antanas Smetona lankosi Plungės šaulių moterų stovykloje Palangoje Nuotrauka paženklinta įspaudu „Palanga Meno-Fotogr. Stropus“, 1934 ŽDM GEK4740

417. Šaulių moterų vasaros stovykla Palangoje Nuotrauka paženklinta įspaudu „Palanga Meno-Fotogr. Stropus“, 1934 ŽDM GEK4190


418. Pasaulio skautų organizacijos įkūrėjas ir šefas, Anglijos lordas seras Robertas Stephensonas Smythas Baden-Powellis Palangoje atidaro savo vardo gatvę Palangoje Iš kairės pirmas Palangos miesto burmistras dr. Jonas Šliūpas. Kairėje, už Baden Powello nugaros, stovi Stanislava JakševičiūtėVenclauskienė (1874–1958), skautininkė, skautų globėja ir rėmėja. Ledi Olave Baden-Powell laiko juostą Nuotrauka paženklinta įspaudu „Palanga Meno-Fotogr. Stropus“, 1933 rugpjūčio 17 ŠUB aušrininko dr. Jono Šliūpo archyvas

419. Palangiškių atsisveikinimas su Jono Šliūpo šeima, išvykstančia dalyvauti „Lietuvių dienoje“ ir lietuvių paviljone Tarptautinėje Pasaulio parodoje Niujorke. Pirmoje eilėje iš kairės: 1 – Juzė Vaitkienė, 2 – generolas Valerijonas Mikalojus Ramanauskas, 4 – Jonas Šliūpas su 6 metų sūnumi Vytautu, 7 – Grasilda Šliūpienė (Grauslytė), 8 – Klomposaitė, žydų atstovė, miesto valdybos narė. Antroje eilėje stovi: 2 – Juozas Vaitkus, už Jono Šliūpo – apskrities viršininkas Vaišnys, iš dešinės pirmas – dr. Liudas Vaineikis Matmenys 11,4x16 cm Nuotrauka paženklinta įspaudu „Palanga Meno-Fotogr. Stropus“, 1939 Alfonso Zaleskio šeimos albumas


I. Stropus darė ir fotografijas pasams. Šventosios gyventojas Jonas Vindigas prisimena, kad kitų vietos fotografų darytų nuotraukų pasams nepriimdavo dėl prastesnės kokybės307. Fotografas yra įamžinęs nemažai Lietuvos kultūros bei meno veikėjų: Butkų Juzę (jis buvo Stropų giminė308) (346–350), Joną Basanavičių (459), Vincą Krėvę-Mickevičių, Joną Jablonskį (459), Joną Šliūpą (398), daugybę įvairių renginių, miesto įvykių, švenčių ir kt. Ignas fotografavo ir peizažus, architektūrą, įvairius miestelių įvykius, negausias įmones ir kt. Iš ateljė jis, turėdamas laiko, bėgte bėgo: labiausiai mėgo dirbti lauke, pajūry. Perpratęs savitą Palangos gamtovaizdį, išraiškingai kūrė peizažus. Fotografuodamas gamtoje, nesitenkindavo atsitiktiniu kadru, kartais ištisą dieną ieškodavo įdomaus komponavimo, kantriai laukdavo reikiamo apšvietimo, nevengdavo fotografuoti prieš šviesą, turėjo filtrus, išryškinančius debesis (456), kelis kartus fotografuodavo tą patį motyvą, kol išgaudavo norimą nuotaiką309. Būtina paminėti Igno mėginimus žiemos metu fotografuoti apledėjusį Palangos pajūrį – fantastiškos ledinės „uolos“ nematomos vasarotojams, o fotografas jas įamžino daugybe rakursų310. Ypač įspūdingi ledynai prie jūros tilto buvo 1929 m. žiemą. Fotografas išleido labai daug atvirukų su būtent šios žiemos vaizdais (423, 424). Darbo paviljone, studijinės fotografijos I. Stropus nemėgo311, tačiau ir čia ieškojo grožio: šviesa, vadinamuoju „rembrantiškuoju“ apšvietimu siekė išgauti efektingus šešėlius, veido modeliavimą, faktūras, portretinėms nuotraukoms naudojo ir tamsų (360) ar baltą foną (464, 465). Visuose savo paviljonuose turėjo debesis vaizduojančias dekoracijas, kurios portretinėse nuotraukose išsiliedavo, sudarydamos šešėlių ar rūko iliuziją, nuotraukai suteikdamos paslaptingumo. Nevengė eksperimentuoti, pavyzdžiui: „išplukdyti“ foną (433), iškirpti portreto kontūrą (411), portretą įdėti į rėmelį (434), daryti keliagubą ekspoziciją (580). Lyginant su P. Mongirdaitės darytais portretais, I. Stropaus darbuose jau daug drąsesnės pozos (327, 408), ieškoma naujų išraiškos formų, nevengiama humoro

420. I. Stropaus reklama leidinyje „Sezoninis Palangos kalendorius“, 1936, p. [5]

Palangos m. sav. viešosios bibliotekos Kraštotyros skyriaus archyvas

421. I. Stropaus reklama leidinyje „Palangos kurorto informacija“, 1937, liepos 1, p. 3

422. I. Stropaus reklama leidinyje „Naujoji Romuva“, 1938, Nr. 22-24, p. 38 epaveldas.lt: LNB Ep324 Nac. publikuotų dokumentų archyv. fondas

235


423. Apledėjęs Palangos tiltas I. Stropus, 1929 Romualdo Beniušio kolekcija

424. Apledėjęs Palangos tiltas I. Stropus, 1929 Jolantos Klietkutės kolekcija


425. Apledėjęs Palangos tiltas I. Stropus, 1929 Juračio Liachovičiaus kolekcija

426. Apledėjęs Palangos tiltas Nuotrauka paženklinta įspaudu „Palanga Meno-Fotogr. Stropus“ Vytauto Eiduko kolekcija


427. Žiema, Palanga I. Stropus KM IF1149

428. Kopos I. Stropus

Jolantos Klietkutės kolekcija


429. Kopos I. Stropus, Palanga

Jolantos Klietkutės kolekcija

1929 m. išleistame šio vaizdo atviruke įrašyta: „Gražiosios kopos“, tų pačių metų leidinyje „Palangos jūros maudyklės“ užrašyta: „Moterų maudyklių pležas“

430. Užšalusi jūra Nuotrauka paženklinta įspaudu „Palanga Meno-Fotogr. Stropus“, 1929 Juračio Liachovičiaus kolekcija


431. Basanavičiaus g. 10, Palanga. Šiame pastate buvo I. Stropaus fotopaviljonas ir knygynas Nuotrauka iš rankraščio: Adiklienė Emilija. Basanavičiaus gatvė. 1978–1984, p. 69 Palangos m. sav. viešosios bibliotekos Kraštotyros skyriaus Emilijos Adiklienės rankraščių fondo archyvas

432. Basanavičiaus g. 10, Palanga. Šiame pastate buvo I. Stropaus fotopaviljonas ir knygynas J. Klietkutė, 2014


(407 – du jaunuoliai rimtais veidais, o apsistatę katinėlių ir gaidelių statulėlėmis). Ignas turėjo keletą fotoaparatų: didelio formato dumplinį, vokišką „Leiką“, stereofotoaparatą dviguboms nuotraukoms daryti, 10x15 ,,Ceisą“, tačiau visus išpardavė. Pas žmoną liko tik vienas312. 1938 metų gegužės 10 dieną I. Stropus fotografavo didįjį Palangos gaisrą (435–440). Tuomet klebonijoje ruoštasi sutikti vyskupą. Krosnys perkaito ir, užsidegus dūmtraukiui, kilo gaisras. Jis plito Šventosios link. Pūtė labai stiprus vėjas, liepsnos persimetė į gretimus medinius namus, ir nesulaikomai besiplečiantis gaisras pradėjo naikinti visus pakeliui sutinkamus Vytauto gatvės statinius. Nelaimė prasidėjo apie 11 valandą. Žmonės vos spėjo bėgti iš namų, palikdami juose savo turtą. Nepaprastu greitumu besiveržiąs gaisras sunaikino visą Vytauto gatvę. Sudegė daug namų ir Gimnazijos, Jūratės bei Maironio gatvėse. Ugnis pasiglemžė 300 trobesių, tarp jų 120 gyvenamųjų namų, apie 1 500 žmonių liko be pastogės313. Per gaisrą fotografas savo degantį butą, daiktus ir paviljoną paliko gelbėti kaimynams314, pats pasičiupo fotoaparatą, plokštelių ir visą dieną fotografavo degantį miestą315. Sūnus Algirdas išsaugojo tėvo darytą nuotrauką: namas sudegęs, gatvėje po gaisro išmėtyti daiktai, matyti apdegusios vitrinos su užrašu „Foto laboratorija“316 (357). Vėliau fotografas išleido gana daug fotoatvirukų su Palangos gaisro vaizdais, kuriuos labai pirko poilsiautojai317. Gaisro metu sudegus fotopaviljonui, Ignas iš savo retušuotojos (buvusios mokinės) Felicijos tėvo, žinomo Palangos staliaus, medžio meistro Prano Ambrozaičio išsinuomojo prie Rąžės, Basanavičiaus g. Nr. 8 (priešais „Jūros“ restoraną318, 431) esantį pastatą, jame apsigyveno su šeima, įrengė naują paviljoną bei knygyną. Namas 18x10 m ploto, 1933 m. statytas P. Ambrozaičio319. Jame iki gaisro, 1937 m., buvo Markaus cukrainė ir kavinė, avalynės taisykla, R. K. Moterų draugijos skalbykla320, gyvenamieji butai. 1940 m. Lietuvos telefono abonentų sąraše įrašyta: „Stropus Ignas, knygynas ir fotoateljė – Basanavičiaus pr. 8, telefono numeris 50“321. Daug dešimtmečių čia veikė

433. Žemaičių dešimtininkas A. E. I. Stropus, Palanga, 1923 Sauliaus Žulkaus kolekcija

434. Juozas (pavardė nežinoma) I. Stropus, Palanga, 1927 Alfonso Zaleskio šeimos albumas

241


435, 436. Palangos gaisras. Vytauto g. vakarinė pusė, M. Gutmano namai I. Stropus, 1938 gegužės 10 KM archyvas


437. Palangos gaisras I. Stropus, 1938 gegužės 10

Albino Kijausko šeimos albumas

438. Palangos gaisras. Vytauto g. Matmenys 8x12,5 cm I. Stropus, 1938 gegužės 10 Jūračio Liachovičiaus kolekcija


439. Palangos gaisras. Dega gimnazija I. Stropus, 1938 gegužės 10 Palangos kurorto muziejaus rinkinys

440. Palangos gaisras. Dega klebonija, kurioje gyveno ir fotografas su šeima I. Stropus, 1938 gegužės 10 Albino Kijausko šeimos albumas


441. Palanga po gaisro (dešinėje – išlikusi sinagoga), 1938 Nuotraukos kairiajame apatiniame kampe – fotografo įspaudas „MENO – FOTOGR. STROPUS“, dešiniajame kampe – įspaudas „PALANGA“ Sauliaus Žulkaus kolekcija

442. Palangos vaizdas iš bažnyčios bokšto Atvirukas. „Išleido fotogr. Stropus“, 1924 Sauliaus Žulkaus kolekcija


443. Eisena Palangoje, Vytauto gatvėje, verslininkų suvažiavimo dienomis, 1939 Iš kairės: Vytautas Šliūpas, dr. Jonas Šliūpas, fotografas Stropus (antroje eilėje aukščiausias), Stasys Grybauskas ir kt. Fotografas nežinomas ŠUB aušrininko dr. Jono Šliūpo archyvas

444. Palangos smulkaus kredito draugija Nuotrauka paženklinta įspaudu „Palanga Meno-Fotogr. Stropus“, ~1921–1939 Sauliaus Žulkaus kolekcija


knygynas (Stropui išvykus, veikė valdiškas knygynas). Šiuo metu tai pastatas Nr. 10, šalia kavinės „Monika“, priklauso P. Ambrazaičio palikuonims Pakutinskams. Pastato išorė beveik nepakitusi, tik pirmajame aukšte viduje grindys seniau buvo per penkis laiptelius žemyn. Kadangi jos supuvo, XX a. pab. remontuojant namą, naujos grindys sudėtos daug aukščiau322. Palangoje įvedus elektrą, tiekiamą dyzelinės stotelės, Stropus ėmė naudoti elektrinį apšvietimą, įsigijo elektrinį „glancaparatą“ (nuotraukoms džiovinti ir blizginti), didintuvą, tačiau kilovatvalandės kaina buvo labai didelė, todėl pajamos mažėjo, bet išsilygindavo vasarą, nes kurortą vėl atrado vasarotojai, anuomet vadinami „kumpeliais“. Žiemos metu darbo buvo nedaug, laisvalaikiu lošdavo preferansą, o vasarą dirbo nuo ryto iki nakties, ir žmoną bei vaikus pristatydavo spausdinti mėgėjų darbų323. Kol kas pavyko atrasti studijines Igno Stropaus nuotraukas, darytas tik iki gaisro. Kokios buvo naujosios paviljono dekoracijos, nupasakoti nėra galimybės. Tik vienoje nuotraukoje matome prabangų senovinį, gobelenu aptrauktą krėslą (448). 1936 m. spalio 24–26 d. Draugijų registre įrašytas Lietuvos verslininkų sąjungos Palangos skyrius (reg. Nr. 995), kurio pirmininkas – prekybininkas, amatininkas Ignas Stropus324, 1938 m. kovo 29 d. I. Stropus minimas kaip skyriaus iždininkas325.

445. Vyro portretas I. Stropus

Gargždų krašto muziejaus rinkinys GKM 537

446. Vytautas Šliūpas Nuotrauka paženklinta įspaudu „Palanga Meno-Fotogr. Stropus“, 1940 gegužės 15 LNM ATV 21088

247


Ritos Nagienės kolekcija

448. Pirmosios Komunijos atminimui Nugarėlėje mėlynu rašalu įrašyta: „Mano gerajai Kūmai. Genytė. 1942 V 29 Palanga“ I. Stropus

449. Petras Beniušis (mirė 1946), grafų Tiškevičių virėjas Matmenys: nuotraukos – 8,8x5,8, kortelės – 10,4x6,4 cm I. Stropus „И. И. Стропусъ Кретингенъ“, Kretinga, ~1908–1914

450. Pranciškus Stonys, Palangos siuvėjas Matmenys: nuotraukos – 14x9,8, kortelės – 16,3x10,8 cm I. Stropus „И. И. Стропусъ Кретингенъ“, Kretinga, ~1908–1914

447. Pirmosios Komunijos atminimui Nuotrauka paženklinta įspaudu „Palanga Meno-Fotogr. Stropus“

KM GEK29514

Alfonso Zaleskio šeimos albumas

MLIM IR 1814


451. Darbininkai Nuotrauka paženklinta įspaudu „Palanga Meno-Fotogr. Stropus“ Ritos Nagienės kolekcija

452, 453. Palangiškiai kariai Iš kairės: V. Lenortas – Liūto rinktinė, M. Vigelis – 6-asis pėstininkų pulkas, A. Ragauskas – Klaipėdos komendantūra, Valt. Lenortas – karo aviacija, V. Alonderis – husaras Nuotrauka paženklinta įspaudu „Palanga Meno-Fotogr. Stropus“, ~1930 Ritos Nagienės kolekcija


454, 455. Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia I. Stropus, 1935 I. Stropus, ~1930

Jolantos Klietkutės kolekcija

LNM ATV 20151

456. Palangos pajūris I. Stropus

Romualdo Beniušio kolekcija


Signatūros Išskirta keturiolika I. Stropaus nuotraukų ženklinimo variantų. Kretingoje įkūręs foto ateljė, Ignas Stropus įsigijo kelis antspaudus: didelio formato nuotraukas žymėjo 1x6,2 cm dydžio mėlynu antspaudu „ФОТОГРАФИЯ / И. Стропуса Кретингенъ“ (FOTOGRAFIJA I. Stropaus Kretinga, 354). Kitas, 3,3x6 cm antspaudas vaizdavo pusiau susuktą pakabinamą pergamentą, papuoštą kutais, kaspinu ir dviem žvaigždėmis. Užrašas jame skelbė: „LIETUVIŠKA / FOTOGRAFIJA / J. STROPUS / И. И. СТРОПУСЪ / Кретингенъ, Ковен. губ.“ (343). Vėliau šis antspaudas buvo pakeistas lygiai tokiu pačiu, tik užrašas sutrumpėjo iki „FOTOGRAFIJA / J. STROPUS / Кретингенъ, Ковен. губ.“ (347). Kai kuriose nuotraukose tiesiai ant negatyvo įrėždavo „Fotogr. / I. Stropaus“ (472). Taip pat įsigijo ir firminę fotografijos kortelę, kurios priekinėje pusėje apačioje dešinėje rusų kalba buvo įrašyta: „И. И. Стропусъ / Кретингенъ“ (I. I. Stropus / Kretinga, 458). Dvi raidės „I“ nurodo rusų kalboje įprastą vardą ir tėvavardį „Ignas, Ignaco sūnus“. Kita kortelės pusė švari. Vėliau Liepojoje, I. Pokornago litografijoje326, užsakė 11x6,5 ir 16,4x10 cm dydžio firmines fotografijų korteles (462–465), kurių priekinėje pusėje, dešinėje, apačioje aukso spalva įspaustas įmantriai išraitytas užrašas „I. Stropaus Kretingá“, nugarėlėje tamsiai mėlyna spalva pavaizduotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio antrosios žmonos, Lietuvos valdovo Vytauto motinos Birutės portretas327 ir rusų bei lietuvių kalbomis rašoma: „ПЕРВАЯ ЛИТОВСКАЯ / ХУДОЖЕСТВЕННАЯ ФОТОГРАФІЯ / „Бирута“ / И. Стропуса / Кретингенъ Ковенск. губ. / Садовая ул. // PIRMA LIETUVIŠKA DAILOS FOTOGRAFIJA / „Birute“ / J. Stropaus / Kretinga Kauno guber. / Sodno ulice. // Негативъ хранится“ (negatyvas saugomas); apačioje dešinėje – spaustuvės

457, 458. Antanina Šiaulevičiūtė Matmenys: nuotraukos – 13,6x6,7, kortelės – 16x7,2 cm I. Stropus „И. И. Стропусъ Кретингенъ“, Kretinga, 1912–1914 LNM ATV 20886

251


459. Trys Jonai su mokytojų kursų dalyviais ir visuomene švenčia vardines Centre – dr. Jonas Šliūpas, prof. Jonas Jablonskis, dr. Jonas Basanavičius, Petras Leonas Matmenys: nuotraukos – 16,5x22,4, kortelės – 25,5x29,8 cm I. Stropus, Palanga, 1924 birželio 24 ŠUB aušrininko dr. Jono Šliūpo archyvas


460, 461. Palangos pavasarininkai su kanauninku Kazimieru Prapuoleniu ant Birutės kalno Matmenys 15,3x20,5 cm I. Stropus, Palanga, XX a. 4 d. KM GEK24841


462. Vyro portretas Matmenys: nuotraukos – 14,1x10, kortelės – 16,4x10 cm I. Stropus, Kretinga, 1908–1914

463. I. Stropaus fotografinės kortelės nugarėlė

KM GEK19946

464. Vyro portretas I. Stropus, Kretinga, 1908–1914 Dainiaus Raupelio kolekcija

465. Jonas Rudavičius (1897–1941) Matmenys: nuotraukos – 9,9x6,2, kortelės – 10,8x6,5 cm I. Stropus, Kretinga, 1910–1915 KM IF399


pavadinimas: „Лит. І. Покорнаго Либава“ (litografija I. Pokornago Liepoja). Ši kortelė padeda išaiškinti kilusią painiavą dėl fotografo įmantriai rašomų inicialų: kartais raidę „I“ (Ignas) jis rašė kaip „J“, tad spaudoje buvo pasirodę žinučių apie dar vieną Palangos fotografą – Jurgį Stropų328. Tai yra klaida, nes Palangoje Stropaus pavarde fotografas buvo tik vienas. Ši fotografinė kortelė aiškiai parodo, kad „И. Стропус“ yra tas pats „J. Stropus“ – abi raidės, tiek „И“, tiek „J“, yra toje pačioje vieno fotografo kortelėje (463). I. Stropus turėjo ir kaligrafinį 1,2x2,9 cm dydžio įspaudą „FOTOGR. / I. Stropus“ (394), kurį įspausdavo nuotraukų dešiniajame arba kairiajame apatiniame kamputyje. Šiuo įspaudu buvo žymimos vėlyvos Kretingos laikotarpio nuotraukos, kai kurios Kulių ir pirmosios Palangoje, t. y. apie 1912– 1921 metų laikotarpiu. Nuo 1921 m. naudojo mažutį, 0,25x2 cm, antspaudą „Ig. Stropus Palanga“ (467) ir kartu su negatyvu atspaudžiamą užrašą „I. Stropus, Palanga“ (468). Kartais tiesiai ant negatyvo įrėždavo savo signatūrą „J. Stropus / Palanga“ (360). Nuo apytiksliai 1926 m. nuotraukų apatiniame dešiniajame kampe įspaudžiamas 0,9x2 cm reljefinis stačiakampis įspaudas, kurio dešinės pusės viršuje nurodyta vietovė – „PALANGA“, įstrižai iš viršutinio kairiojo kampo į dešinį užrašas „MENO – FOTOGR.“, kairėje pusėje apačioje fotografo pavardė – „STROPUS“ (476). Šis spaudas tapo pagrindiniu, nes juo buvo žymimi ir visi atvirukai (spausti kaip nuotraukos – kontaktiniu būdu). Didelėms nuotraukoms naudojo 3x5 cm tamsiai mėlyną antspaudą „FOTO DAILĖS / įstaiga / – / I. STROPUS / PALANGA, Vytauto g-vė 29“ (pirmoji eilutė rašoma puslankiu) (461). Plungėje 1930–1933 m. dideles nuotraukas žymėjo 0,9x6,7 cm mėlynu antspaudu rusų kalba: „ФОТОГРАФІЯ / И. И. СТРОПУСА, ПЛУНГЯНЫ“ (FOTOGRAFIJA I. I. STROPAUS, PLUNGĖ) (392), tačiau mažesnėse (9x13 formato) nuotraukose kamputyje įspausdavo Palangos „Meno fotogr....“ įspaudą. Stropus fotografavo ir aplinkiniuose mies-

466, 467. Gydytojas Robertas Gotšelkas (1863–1941) Nugarėlėje ties viduriu – violetinės spalvos antpaudas „Ig. Stropus Palanga“, ~1921–1938 KM IF4873

468. Feliksas Steponavičius (1904–1989) I. Stropus, Palanga, 1921–1925 Aldutės Šeduikienės šeimos albumas

255


469. Šventosios gimnazijos Palangoje pedagogai ir abiturientai Pirmas iš kairės – klaipėdiškis Antanas Grudzinskas (muzikas, chorvedys), trečia iš dešinės – Pranė Grudzinskaitė Matmenys 11,4x17,5 cm Nuotrauka paženklinta įspaudu „Palanga Meno-Fotogr. Stropus“, 1943 birželis Audronės Bukauskienės-Urbonaitės šeimos albumas

470. Šventosios gimnazijos Palangoje mokyklos moksleiviai ir pedagogai Trečioje eilėje iš kairės, šalia vyro šviesiu kostiumu, – mokytoja Pranė Grudzinskaitė Matmenys 17,5x11,2 cm Nuotrauka paženklinta įspaudu „Palanga Meno-Fotogr. Stropus“, 1943 birželis Audronės Bukauskienės-Urbonaitės šeimos albumas


471. Palangos progimnazijos 1938 m. laidos abiturientai su pedagogais mokyklos kieme. Abiturientų tarpe sėdi mokytojai: Slavėnas, Jurkus, Emilija Adiklienė, direktorius Ambraziejus, Landsbergienė, Pocius, Volskytė, Šlekis. Matmenys 8,7x13,6 cm Nuotrauka paženklinta įspaudu „Palanga Meno-Fotogr. Stropus“, 1938 KM IF832

472. Kretingos progimnazijos IV klasės moksleiviai su auklėtoja mokyklos kieme Antroje eilėje, viduryje, sėdi vokiečių k. mokytoja, klasės auklėtoja Margarita Gvildaitė-Burneikienė. Trečioje eilėje iš kairės: 2 – Elena Tiškutė, Kretingos apskrities valdybos sekretoriaus Antano Tiškaus dukra, 3 – Zofija Eitavičiūtė, 4 – Elena Baltikauskaitė, Kretingos katalikų bažnyčios vargonininko, chorvedžio Aleksandro Baltikausko dukra, 6 – Šikšniūtė (Jankauskienė), 9 – rašytoja Nelė (Petronėlė) Mazalaitė (1909–1993) iš Darbėnų. Ketvirtoje eilėje iš kairės: 2 – Povilas Šalkauskas, Kretingos dvaro buhalterio sūnus, 3 – Vincas Jankauskas, Budrių bažnyčios vargonininko sūnus, būsimasis pedagogas. Matmenys 8,9x13,7 cm. Nugarėlėje adreso vietoje juodu tušu įrašyta: „Kretingos progimnazijos IV klasės mokiniai su auklėtoja p. Burneikiene. 1924 m. VI. 22 d. / E. Tiškaitės.“ I. Stropus, 1924 KM IF745


473–476. Palanga. Saulėlydis. Birutės kalnas. Ant suolo užrašyta: „Lietuvai pagražinti draugija Palangos skyrius“ I. Stropus Jolantos Klietkutės kolekcija


teliuose: to paties laikotarpio nuotraukų randama darytų Kretingoje, Palangoje, Plungėje, Pakutuvėnuose, Šiemuliuose, Kuliuose. Jas žymėjo Palangos „Meno fotogr...“ įspaudu. 1914–1921 m., ir palikęs Palangą 1945 m. fotografavo Šiemuliuose, Pakutuvėnuose ir aplinkiniuose kaimuose, turėjo 1,5x5,3 cm antspaudą „FOTOGRAFIJA / I. Stropaus / Kuliai Kreting. apskr.“ (351). Apie XX a. 4-ąjį dešimtmetį atėjo mada iškarpyti nuotraukų kraštus, tad ir dauguma Igno Stropaus darbų yra rantytais pakraštėliais (384). Didelio formato nuotraukas paklijuodavo ant įvairių fotografinių kortelių, nesitenkino kokiu nors vienu tipu.

477. Steponavičiai Ona (Gomaitė) ir Pranciškus, dirbęs urėdu pas Oginskius Plungėje I. Stropus, Kretinga, ~1908–1914 (?) Aldutės Šeduikienės šeimos albumas

259


478. J. Samulevičienė I. Stropus, Palanga, 1931

Vilijos Bischoff-Handschin šeimos albumas

479. Pirmas iš kairės sėdi kanauninkas Kazimieras Prapuolenis, centre stovi Alfonsas Zaleskis I. Stropus, Palanga Alfonso Zaleskio šeimos albumas


480. Marijos ir Aleksandro Tiškevičių auksinės vestuvės Pirmoje eilėje iš dešinės 3 – Alfredas Marija Tiškevičius. Trečioje eilėje iš dešinės pirmas (matoma tik galva) – Jurgis Tiškevičius, už jo ketvirtoje eilėje – Juozapas Tiškevičius, už jo penktoje eilėje – Stanislovas Juozas Marijonas Tiškevičius. Centre su lazdomis rankose sėdi Marija Puslauskaitė Tiškevičienė ir Aleksandras Tiškevičius. Priešais juos sėdi iš kairės – Elena Klotilda Tiškevičiūtė-Ostrovska, Zofija Dembinska. Kairėje prie laiptų kolonos (iš apačios 4) sėdi Kazimieras Justinas Viktoras Marija Tiškevičius. Už Marijos Tiškevičienės stovi Karolis Parčevskis. Balkone iš dešinės: 1 – kun. Leonas Jocas OFM, 2 – kun. Aloyzas Janušaitis OFM, 5 – Marija Tiškevičiūtė Nuotrauka paženklinta įspaudu „Palanga Meno-Fotogr. Stropus“, Kretinga, 1937 liepos 27 Palangos kurorto muziejaus rinkinys

481. Paulausko laidotuvės Palangoje Iš kairės stovi: nežinoma moteris ir nežinomas vaikas, Teresė Jurevičiūtė (Murauskienė), Julija Rūtienė, Juozas Kaunas, Ona Jurevičienė (Paulauskaitė), Zuzana Kaunienė, Marija Jurevičiūtė, Sofija Jurevičiūtė, Petronėlė Bytautienė (Rūtytė), Olštein (Paulauskaitė), Olšteinas Nuotrauka paženklinta įspaudu „Palanga Meno-Fotogr. Stropus“, 1934 Vidos Galdikienės šeimos albumas


482. Vartotojų bendrovė „Talka“ Palangoje, Vytauto g. 66 (įkurta ~1911 m. Stasės Vaineikienės iniciatyva) Nuotrauka paženklinta įspaudu „Palanga Meno-Fotogr. Stropus“, 1933 Dainiaus Raupelio kolekcija

483. Paplūdimys Nuotrauka paženklinta įspaudu „Palanga Meno-Fotogr. Stropus“, 1933

Palangos m. sav. viešosios bibliotekos Kraštotyros skyriaus Emilijos Adiklienės rankraščių fondo archyvas


Parodos 1933 m. Šiauliuose „Putpelės“ draugijos surengtoje kilnojamojoje parodoje Ignas Stropus dalyvavo net su 42 darbų vientisiausia ir kruopščiai atrinkta peizažinių fotografijų kolekcija329: „Plungė. Gatvės auklėtinis“330, „Palanga. Audra“, „Ūkio banko vila, siluetas“, „Ledai 1929 m.“ (du variantai), „Aukščiausia kopa“, „Audros draskomos kopos“, „Jūros tiltas“, „Kopos“, „Meilės alėja“, „Saulei leidžiantis“, „Kopos“, „Nidos kopos“, „Kuršių marių pakr. ties Nida“ (du variantai), „Saulėlydis“, „Mėnesiena“331, „Palanga. Jūra, atsisveikinimas su mėnesiena“, „Iš Holandų kepurės“, „Bangų ardomas tiltas“, „Žiemos papuošalai“, „Berželis“, „Šarmuotas rytas“, „Vakaras“, „Kopos prie tilto“, „Pavasario ledai“, „Kopose“, „Parkas“, „Ledus sulaužiusi jūra“, „Vandens užtvanka parke“, „Upė Ronžė“, „Bendros maudyklės“, „Palangos parkas“, „Vakaras nuo Birūtės kalno“, „Buv. Kun. Oginskių rūmai“, „Ola Birūtės kalne“, „Nakties iliuzija“, „Saulėlydis“332, „Palanga. Žiema“333, „Plungė: Plungės Žem. ūkio mokykla“, „Prie Klaipėdos uosto“, „Plungė, parkas“334. Iš parodos nuotraukų pavadinimų matome, kad Stropus aktyviai fotografavo Klaipėdoje, Nidoje, Plungėje. Deja, šių nuotraukų atrasti nepavyko. 1934 m. Kretingoje buvo surengta fotografijų paroda, kurioje turėjo dalyvauti ir I. Stropus. Šioje parodoje pagyrimo raštą gavo Kretingos fotografas A. Survila335. Apie kitas parodas, kuriose galėjo dalyvauti Ignas Stropus, deja, nėra žinoma. I. Stropaus darbai eksponuojami ir šiais laikais vykstančiose parodose: 2006 m. Palangos gintaro muziejuje vyko Henriko Grinevičiaus kolekcijos paroda „Senoji Palanga“, kurioje eksponuota daug fotografo atvirukų, 2013 m. Palangoje projekto „Palangos kultūros paveldas fotografijoje“ kontekste pristatyta I. Stropaus kūryba, 2015 m. Kretingos r. sav. M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje vyko paroda, skirta fotografo 130-ies metų jubiliejui.

484. Palanga Nuotrauka paženklinta įspaudu „Palanga Meno-Fotogr. Stropus“, 1937 Palangos kurorto muziejaus rinkinys

485. J. Basanavičiaus gatvė, Palanga Nuotrauka paženklinta įspaudu „Palanga Meno-Fotogr. Stropus“, 1937 PAVB RKRS F153-67

486. Dariaus ir Girėno alėja, Palanga Nuotrauka paženklinta įspaudu „Palanga Meno-Fotogr. Stropus“ Jolantos Klietkutės kolekcija

263


487, 488. Pajūris I. Stropus

Henriko Grinevičiaus kolekcija


489. Pajūrio restoranas I. Stropus

Palangos m. sav. viešosios bibliotekos Kraštotyros skyriaus Emilijos Adiklienės rankraščių fondo archyvas

490. Pajūrio restoranas I. Stropus

Henriko Grinevičiaus kolekcija


491. Kurhauzo sodas Palangoje Atvirukas iš I. Stropaus išleisto rinkinio, 1924 (2) Vytauto Eiduko kolekcija

492, 493. Sauliaus Žulkaus kolekcija


Atvirukai Apie 1912 m. Ignas Stropus išleido pirmąjį spausdintinių atvirukų rinkinį. Iki tol atvirukus spausdino kaip nuotraukas – kontaktiniu būdu, vadinamuosius fotoatvirukus. Kaip ir P. Mongirdaitė, spausdintus atvirukus jis leido ne pavieniui, o rinkiniais. Visų atvirlaiškių dydis vienodas – 9x14 cm. Iš to, kiek pavyko atrasti I. Stropaus atvirukų, sudarytas dviejų Plungės ir aštuonių Palangos rinkinių katalogas. Toliau pateikiami šių rinkinių aprašymai. Pirmuosius atvirukus Ignas Stropus išleido apie 1912 metus. Tai buvo Plungės vaizdų serija, kurios priekinėje dalyje ranka įrašytas vaizduojamo objekto pavadinimas (538). Nugarėlės dešinėje pusėje statmenai atspausdinta „Ateliejos I. Stropaus Kretingoje“, dešinėje, taip pat statmenai – „Репродукцiя Воспрещена.“ (Perspausdinti draudžiama, 539). Antrąjį Plungės vaizdų rinkinį Ignas Stropus taip pat išleido apie 1912 metus, bendradarbiaudamas su fotografu Alfonsu Survila. Tai buvo nespalvotų (534) ir spalvintų (533) Plungės vaizdų serija. Šios serijos atvirukų nugarėlėse kairėje pusėje statmenai įrašyta „Atelier J. Stropus & A. Surwillo, Kretyngoj“, dešinėje – „Репродукцiя Воспрещена.“ (535). Apie 1924 m. I. Stropus išleido rinkinį skirtą Baltijos pakrantei, kurį sudarė vaizdai: „Audra Palangoje“, „Mėnesiena Palangoje“, „Užšalusi jūra Palangoje“, „Ledų kopos žiemą prie Palangos jūros“, „Palangos pajūris“, „Jūra žiemą Palangoje“. Nugarėlėje statmenai per vidurį užrašas: „Išleido fotogr. Stropus. Perspausti draudžiama“. Centre, apačioje, skaičius „24“ (494–497). 1924 m. pasirodė nespalvotų ir paspalvintų atvirukų rinkinys su Palangos vaizdais: „Dalis Palangos su jūra“ [vaizdas iš bažnyčios bokšto], „Palangos vidurinė mokykla“, „Kurhauzo sodas Palangoje“, „Palangos pajūris su upe Ruože“, „Tyškevičiaus rūmai Palangoje“,

494–497. I. Stropaus išleisto rinkinio atvirukai, 1924 (1) Jolantos Klietkutės kolekcija

267


Ritos Nagienės kolekcija

Vytauto Eiduko kolekcija Sauliaus Žulkaus kolekcija

Ritos Nagienės kolekcija

Vytauto Eiduko kolekcija

KM IF7381

498–504. I. Stropaus išleisto rinkinio atvirukai, 1924 (2)


504. 1928 m. atvirukų rinkinio viršelis LNM, Algimanto Miškinio fondas

510–512. I. Stropaus išleisto rinkinio atvirukai, 1929 Ritos Nagienės kolekcija

506–509. I. Stropaus išleisto rinkinio atvirukai, 1928 Sauliaus Žulkaus kolekcija


513. 1931 m. atvirukų rinkinio viršelis LNM, Algimanto Miškinio fondas

Jolantos Klietkutės kolekcija

Sauliaus Žulkaus kolekcija

514–517. I. Stropaus išleisto rinkinio atvirukai, 1931

518–521. I. I. Stropaus išleisto rinkinio atvirukai, 1932 Jolantos Klietkutės kolekcija


„Kurhauzas Palangoje“, „Kapų kalnas Palangoje“, „Birutės slėnis Palangoje“, „Birutės kalno viršūnė žiemą“, „Koplytėlė ant Birutės kalno Palangoje“, „Ola prie Birutės kalno Palangoje“, „Katalikų bažnyčia Palangoje“, „Jūros kopos Palangoje“, „Vakaro audra Palangoje“, „Vakaras Palangoje“. Nugarėlėje statmenai per vidurį užrašas: „Isleido fotogr. Stropus. Perspausti draudziama“. Centre, apačioje, skaičius „4“ (491–493, 498–504). Dalis atvirukų buvo leidžiama 12–18 vaizdų rinkiniais-knygelėmis, iš kurių juos galima išplėšti ir kaip atvirlaiškius siųsti paštu336. Tokius rinkinius Ignas leido 1928, 1929, 1931, 1932 metais, spaustuvė nenurodyta. 1928 m. pasirodė rinkinys tamsiai vyšninės spalvos viršeliu. Viršelio centre – aukso spalvos tekstas „PALANGA“. Nugarėlės kairėje, viršuje, – užrašas „Palanga“, centre statmenai – „Meno fotografija J. Stropus“, dešinėje, pašto ženklui skirtoje vietoje, kodas, prasidedantis raide „U“, pasibaigiantis skaičiumi „28“ (506–509). Rinkinį sudarė atvirukai: „Palanga – Kurhauzas“, „Palanga – Gr. Tiškevičiaus Rūmai“, „Palanga – Ola Birutės kalne“, „Palanga – Birutės kalnas“, „Palanga – Cukrainė Jūratė“ (U 9162 28), „Palanga – Šiltosios vonios“ (U 9163 28), „Palanga – Maudimosi laikas“ (U 9164 28), „Palanga – Maudykles“, „Palanga – Jūros kopos“, „Palanga – Rami jūra“, „Palanga – Audra“, „Palanga – Saulėleidis“. 1929 m. išleistas rinkinys „Palanga“, kurio atvirukų nugarėlių kairėje, viršuje, – užrašas „Palanga“, centre statmenai – „Meno fotografija J. Stropus“, dešinėje, pašto ženklui skirtoje vietoje, kodas, prasidedantis raide „W“, pasibaigiantis skaičiumi „29“ (505, 510–512): „Palanga – Rami jūra“ (W 489 29), „Palanga – Ola Birutės kalne“ (W 496 29), „Palanga – Audra“ (W 497 29), „Palanga – Birutės kalnas“ (W 499 29), „Palanga – Kat. Bažnyčia“ (W 500 29), „Palanga – Holandu kepurė. Siluetai“ (W 502 29), „Palanga – Pradžia audros“ (W 503 29), „Palanga – Gražiosios kopos“, „Palanga – Birutės – slėnis“, „Palanga – Birutės kalnas. Siluetai“, „Palanga – Kurhauzas iš sodno pusės“, „Palanga – Gr. Tiškevičiaus rūmai“, „Palanga – Jūros tiltas“. 1931 m. išėjo rinkinys gelsvos spalvos viršeliu, kurio centre – pajūrio ledynų prie

522. 1933 m. atvirukų rinkinio viršelis

523–526. I. Stropaus išleisto rinkinio atvirukai, 1933 PAVB RKRS F70-873

271


527–530. I. Stropaus rinkinio „Palangos prisiminimui“ atvirukai, 1934 epaveldas. lt: Kauno apskrities viešiosios bibliotekos archyvas


tilto nuotrauka, virš jos – užrašas „Palanga“, po nuotrauka – rinkinio pavadinimas „Palanga 1931 18 vaizdų“. Atvirukų nugarėlių kairėje, viršuje, – užrašas „Palanga“, centre statmenai – „Meno fotografija I. Stropaus“, dešinėje, pašto ženklui skirtoje vietoje, kodas, prasidedantis raide „Y“, pasibaigiantis skaičiumi „31“ (513–517). Rinkinio atvirukai: „Palanga. Kataliky bažnyčia“ (Y 8617 31), „Palanga. Birutės kalnas“, „Palanga. Ola Birutės kalne“ (Y 8619 31), „Palanga. Gr. Tyškevičiaus rūmai“ (Y 8620 31), „Palanga. Parkas“ [vaizdas nuo Tiškevičių rūmų laiptų] (Y 8621 31), „Palanga. Parkas“ (Y 8622 31), „Palanga. Ežerėlis parke“ (Y 8623 31), „Palanga. Kurhauzas“ (Y 8624 31), „Palanga. Kurhauzo salė“ (Y 8625 31), „Palanga. Jūros tiltas“ (Y 8626 31), „Palanga. Kopos“ (Y 8627 31), „Palanga. Bendros maudyklės“ [maudyklių pastatai] (Y 8628 31), „Palanga. Bendros maudyklės“ [pajūrio tiltas] (Y 8629 31), „Palanga. Bendras pajūrio vaizdas“ (Y 8630 31), „Palanga. Saulėlydis“ (Y 8631 31, yra variantų su spaustuvės korektūros klaida – paskutiniai skaičiai „13“), „Palanga. Jūra meta kerpes“ (Y 8632 31), „Palanga. Jūra iš Naglio kalno“, „Palanga. Pajūrio ledynai 1929 m.“ (Y 8634 31). 1932 m. rinkinio nugarėlių kairėje, viršuje, – užrašas „Palanga“, centre statmenai – „Meno fotografija I. Stropaus“, dešinėje, pašto ženklui skirtoje vietoje, kodas, prasidedantis raide „A“, pasibaigiantis skaičiumi „32“ (518–521). Rinkinio atvirukai: „Palanga. Katal. Bažnyčia.“ (A 234 32), „Palanga. Birutes kalno viršūnė“ (A 235 32), „Palanga. Birutės kalnas“ (A 236 32), „Palanga. Ola Birutės kalne“ (A 237 32), „Palanga. Gr. Tyškevičiaus rūmai“ (A 238 32), „Palanga. Kristaus stovyla“ (A 239 32), „Palanga. Parkas“ [vaizdas nuo Tiškevičių rūmų laiptų] (A 240 32), „Palanga. Parkas“ [tvenkinys su fone stovinčia Kristaus skulptūra] (A 241 32), „Palanga. Pušynas“ (A 242 32), „Palanga. Meilės alėja“ (A 243 32), „Palanga. Naglio kalnas“ (A 244 32), „Palanga. Banguojanti jūra“ (A 245 32), „Palanga. Saulėlydis“ (A 246 32, yra šio atviruko versijų su korektūros klaida – paskutiniai skaičiai ,,82“), „Palanga. Jūros tiltas“ (A 247 33, korektūros klaida metuose), „Palanga. Kopos.“ [tiltelis į moterų paplūdimį] (A 248 32), „Palanga. Kopos“ (A 249 32),

531, 532. I. Stropaus rinkinio „Palangos prisiminimui“ atvirukai, 1934

epaveldas.lt: Kauno apskrities viešiosios bibliotekos archyvas

273


533. Plungė Atvirukas. „Atelier J. Stropus & A. Surwillo, Kretyngoj“, ~1912 Vytauto Eiduko kolekcija

534, 535. Plungė Fotografo Alfonso Survilos siųstas atvirukas „Atelier J. Stropus & A. Surwillo, Kretyngoj“, ~1912 Danguolės Survilaitės šeimos albumas


„Palanga. Bendros maudyklės.“ (A 251 32), „Palanga. Pajūrio ledynai 1929 m.“ (A 252 32), „Palanga. Pavasarį plaukioja ledai.“ (A 253 32), „Palanga. Holandų kepurė.“. 1933 m. – 22-iejų išplėšiamų atvirukų rinkinys, pavadintas „Palanga. Išleido Ig. Stropus“: „Palanga. Tiltas audroje“, „Palanga. Birutės kalne“, „Palanga. Jūros tiltas“, „Palanga. Audra“, „Palanga. Tiltas audroje“, „Palanga. Atoslūgis“, „Palanga. Regatos diena“, „Palanga. Regatos dieną“, „Palanga. Debesų žaismas“, „Palanga. Jūra“ [pro kopas jūroje matyti laivelis], „Palanga. Jūra“, „Palanga. Jūros tiltas“, „Palanga. Vakaro tyla“, „Palanga. Kopos“, „Palanga. Žvejų belaukiant“, „Palanga. Saulėtame parke“, „Palanga. Lurdas“, „Palanga. Laiptai į Birutės kalną“, „Palanga. Parko rūmai“, „Palanga. Jūra motinėlė“, „Palanga. Bangų žaismas“ ir devynių Palangos vaizdų vinjetė (539). Rinkinys atspaustas „Spindulio“ spaustuvėje. Nugarėlės kairėje apačioje užrašas – „Perspausdinti draudžiama“, centre statmenai – „J. Stropus Palanga“, dešiniajame apatiniame kampe kabutėse – spaustuvės pavadinimas „SPINDULYS“. Šis rinkinys buvo išleistas dviem variantais: viršeliai skiriasi popieriaus spalva: vienas gelsvas (baltas), kitas – oranžinis. 1933–1939 m. fotografas toje pačioje „Spindulio“ spaustuvėje išleido kelis rinkinius su 46337 tiek nespalvotais, tiek rudai tonuotais atvirukais. 1934 m. Klaipėdos „Ryto“ spaustuvėje išleistas 10-ies atvirukų rinkinys „Palangos prisiminimui 1934 Meno fotografija I. Stropaus“ (527–532). Viršelyje puikuojasi spalvingas Birutės portretas. Kiti atvirukai: „Birutės kalnas“, „Parkas“, „Parkas“ [nuo Tiškevičių rūmų laiptų], „Parkas“ [Tiškevičių rūmai ir Kristaus statula], „Birutės kalne koplytėlė“, „Kopos“, „Bendros maudyklės“, „Jūros tiltas“, „Jūra su Birutės kalnu“, „Audra“. Atvirukai nespalvoti, tik pirmasis „Birutės kalnas“ [fotografuota taip, kad matytųsi ir Lurdas, ir ant kalno esanti koplyčia] – paspalvintas. Nugarėlėje kairėje viršuje vaizdo pavadinimas, pav. „Palanga. Birutės kalnas“, centre statmenai „Meno fotografija I. Stropaus“, centre apačioje „Rytas“ Klaipėda“, dešiniau viršuje – „ATVIRUKAS / CARTE POSTALE“.

536. Plungė Atvirukas. „Atelier J. Stropus & A. Surwillo, Kretyngoj“, ~1912 Juozo Šimkaus šeimos albumas

537. Plungė Atvirukas. „Atelier J. Stropus & A. Surwillo, Kretyngoj“, ~1912 LNM, Algimanto Miškinio fondas

538, 539. Plungės Lurdas Atvirukas. „Ateliejos I. Stropaus Kretingoje“, ~1912 Tomo Petreikio kolekcija

275


540. Tiškevičių rūmai, Palanga I. Stropus Ritos Nagienės kolekcija

541. Tiškevičių rūmai, Palanga Nuotrauka paženklinta įspaudu „Palanga Meno-Fotogr. Stropus“ Jolantos Klietkutės kolekcija


I. Stropus ir pats spaudė 9x13,5 cm formato fotoatvirukus – tikra nuotrauka, tik atspausta ant fotopopieriaus, kurio kita pusė pritaikyta užrašyti adresui bei tekstui. Daugelio jų priekinėje pusėje, kamputyje, yra fotografo firminis įspaudas „Palanga / Meno – Fotogr. / Stropus“. Priekinėje pusėje kartais būdavo kontaktiniu būdu atspaustas nuotraukos pavadinimas, panašu, kad užrašytas Ievos Stropienės ranka. Retais atvejais pridedamas dar vienas įspaudas „PALANGA“. Daug I. Stropaus darbų panaudota 1922 m. Petro Rusecko išleistuose atvirukų albumėliuose „Lietuva“. Atvirukus su Igno užfiksuotais Palangos vaizdais 1927 m. leido Palangoje, kaimynystėje, įsikūręs J. Mickevičiaus knygynas. 1929 m. I. Stropaus įamžinti apšalusios jūros ledynų vaizdai įėjo į leidėjo Jokūbo Skrinskos „1929 m. Lietuvos didžiųjų šalčių vaizdų albumą“, išleistą Prienuose. Fotografo pavardė niekur neminima, tačiau vaizdai lengvai atpažįstami iš paties Igno leistų darbų. Atvirlaiškius Ignas Stropus spaudė Klaipėdoje338, „Ryto“ bei „Spindulio“ spaustuvėse, ir už Klaipėdos ribų, Vokietijoje (gal Tilžėje?): atvykdavo agentas, pasiimdavo nuotraukas, o spaudinius atsiųsdavo paštu339. Atvirukus pardavinėjo savo paties knygyne, miestelio knygynuose, spaudos kioske340, fotografo vaikai uždarbiaudavo, atvirlaiškiais prekiaudami mieste341.

542. Lurdas Nuotrauka paženklinta įspaudu „Fotogr. Stropus“ Dainiaus Raupelio kolekcija

277


543. Vila „Blanhe“ (Baltoji). Dešinėje apačioje – liūtas, dabar stovintis Gintaro muziejaus arkoje I. Stropaus nuotrauka iš leidinio „Palanga. Vaizdų albumas“, 1936, p. 18

544. Mokykla I. Stropaus nuotrauka iš leidinio „Palanga. Vaizdų albumas“, 1936, p. 19


Leidybinė veikla Ignas Stropus, kaip ir kiti to laiko fotografai, mažais tiražais pats gamino nedidelius Palangos albumus, sudarytus iš nuotraukų, suklijuotų ant kartono lapų342. 1936 m. kovo 18 d. Lietuvos šaulių sąjungos Palangos būrys išleido 17x24 cm dydžio fotografijų albumą „Palanga. Vaizdų albumas. Foto J. Stropaus“ su 89 nuotraukomis (543–550)343. Albumą atspaudė Klaipėdos akcinės „Ryto“ bendrovės spaustuvė. Teko matyti keletą šio albumėlio egzempliorių, ir tik viename jų antrajame puslapyje yra išlikusi prezidento A. Smetonos nuotrauka. Kituose egzemplioriuose ji buvo rūpestingai išplėšta: sovietiniais laikais žmonės bijojo – už panašių vaizdų turėjimą galėjai pakliūti į valdžios nemalonę. Ignas Stropus aktyviai fiksavo Palangos miestelio gyvenimą. Daugybė jo nuotraukų atspausta reklaminiuose kurorto leidinukuose, pavyzdžiui: 1929 m. leidinys „Palangos jūros maudyklės. Lietuvos gydymo ir poilsio vasaros kurortas“ (551) iliustruotas vien Igno Stropaus nuotraukomis (31 fotografija), 1936 m. lankstinuke „Palanga. Baltijos pajūrio vasarvietė. Palangos planas“ yra dvi Stropaus nuotraukos: „Tiškevičiaus parkas“ bei „Dariaus ir Girėno alėja“, 1937 m. leidinuke „Palangos kurorto informacija“ – trys fotografijos: „Palangos vaizdai“, „Naglio kalnas“, „Tiškevičiaus parkas ir rūmai“. Nuotraukas fotografas publikavo ir tuometinėje Palangos bei respublikinėje spaudoje, pavyzdžiui: 1931 m. išėję pirmieji keturi laikraščio „Palangos pajūrys“ numeriai buvo iliustruoti tik Igno Stropaus nuotraukomis (fotografo pavardė nenurodoma), 1933 m. laikraštyje „Palanga“ po nuotraukomis „Jonas Šimkus“344 (552) bei „Arklių lenktynių laimėtojai Palangoje“345 (553) jau yra užrašyta fotografo pavardė. Dvisavaitiniame žurnale „Mūsų dienos“346 (Kaunas) išspausdintos penkios nuotraukos iš Palangos. Įdomu, kad po straipsnio antrašte parašyta „Foto Ig. Stropaus“, o žemiau atspaustos keturios Birštono

545. I. Stropaus leidinio „Palanga. Vaizdų albumas“ viršelis, 1936

Palangos m. sav. viešosios bibliotekos Kraštotyros skyriaus archyvas

546. Palangos bažnyčios altorius I. Stropaus nuotrauka iš leidinio „Palanga. Vaizdų albumas“, 1936, p. 15

279


547. Paplūdimys I. Stropaus nuotrauka iš leidinio „Palanga. Vaizdų albumas“, 1936, p. 37

548. Paplūdimys I. Stropaus nuotrauka iš leidinio „Palanga. Vaizdų albumas“, 1936, p. 39


549. Laivai Šventosios uoste I. Stropaus nuotrauka iš leidinio „Palanga. Vaizdų albumas“, 1936, p. 79

550. M. ir G. Kanų gintaro dirbtuvės I. Stropaus nuotrauka iš leidinio „Palanga. Vaizdų albumas“, 1936, p. 77


551. I. Stropaus nuotraukos iš leidinio „Palangos jūros maudyklės. Lietuvos gydymo ir poilsio vasaros kurortas“ p. 15, 1929 Palangos m. sav. viešosios bibliotekos Kraštotyros skyriaus archyvas


kurorto nuotraukos, Palangos vaizdai išdėstyti kitame puslapyje (554–555). Matyt, Stopus fotografavo ir Birštone, galbūt ir kitose Lietuvos vietose. 1931 m. laikraštyje „Žemaičių balsas“347 – keturios Plungės gaisro nuotraukos, 1934 m. dvisavaitiniame žurnale „Šaltinėlis“ (Marijampolė) – penkios nuotraukos: „Aukščiausia Nidos kopa“, „Smiltimis apnešta žvejo troba“, „Turgaus diena“, „Limonado gamintojai“, „Ekskursija prie Švedų kapo kalno“. Nuotrauka „Smiltimis apnešta žvejo troba“ publikuojama ir Franco Efos knygoje „Dünenbau“ (1904 m.), galbūt I. Stropus šią nuotrauką reprodukavo iš minėto leidinio348. Nuotraukos publikuotos ir albumuose: 1930 m. „Pamatykime Lietuvą“, „Į Lietuvą Vytauto Didžiojo metais“, 1931 m. „D.L.K. Vytauto jubiliejinių 1930 m. albumas“, 1933 m. „Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas“ ir kituose349.

552. Jonas Šimkus Iš laikraščio „Palanga“, 1933 rugpjūčio 20, Nr. 2, p. 1 epaveldas.lt: LNB Periodikos fondas Fp474

553. Arklių lenktynių laimėtojai Palangoje Iš laikraščio „Palanga“, 1933 rugpjūčio 20, Nr. 2, p. 2 epaveldas.lt: LNB Periodikos fondas Fp474

283



554–555. Žurnalo „Mūsų dienos“ (Kaunas) p. 4, 5, 1928 rugpjūčio 26, Nr. 14 epaveldas.lt: LNB Periodikos fondas Ep336


556. Igno Stropaus laidotuvės Kauno Panemunės kapinėse, 1959 rugpjūtį Iš kairės: fotografo brolis Kazimieras Stropus, Petras Jokužis, Albinas Kijauskas, Vaclovas Vengalis, Saukalienė, Stanislava Stropienė, Z. Vengalienė, Ieva Stropienė, Justinas Saukalas, Adelė Jokužienė, Algirdas Stropus. Vaikai: Vytautas Vengalis, Rita ir Jūra Jokužytės Fotografas nežinomas Albino Kijausko šeimos albumas

557. Albinas Kijauskas prie Igno ir Ievos Stropų kapo, Kaunas Algirdas Stropus, 1978 Albino Kijausko šeimos albumas


Atsisveikinimas su Palanga 1940-ųjų sovietų okupacija, 1941-ųjų trėmimai, vokiečių okupacija, neramūs pokario metai pakeitė gyvenimą pajūryje: poilsiautojų Palangoje beveik nebeliko, tad išvyko ir Ignas Stropus su šeima. Spaudoje teigiama, kad 1945 m. Ignas su žmona išvyko į jo gimtuosius Pakutuvėnus, tačiau sūnus Algirdas pasakojo, kad tėvai apsistojo motinos tėviškėje – Šiemuliuose, nors dažnai lankydavosi ir gimtinėje Pakutuvėnuose, kur gyveno jo broliai su šeimomis. Palangoje paliko visus archyvus, kurie ten ir žuvo. Kaime dar šiek tiek fotografavo350, aplinkinių kaimų gyventojai ateidavo fotografuotis į namus. Žmona Ieva vasaromis dažniau gyvendavo Šiemulių kaime, dalį žemės išnuomodavo kaimynams. Buvo savotiško charakterio moteris: mėgo dėvėti vyriškus drabužius, mylėjo gyvūnėlius, juos dresuodavo, ir šie paskui ją sekiodavo351. 1956 m. Ignas su žmona apsigyveno pas sūnų Kaune, Panemunėje, Upelio g. 6. Ignas Stropus mirė 1959 m. rugpjūčio 13 d.352, būdamas 74-erių metų. Žmona Ieva mirė apie 1976 m. Abu palaidoti Panemunės kapinėse353 (557).

558. Ieva Stropienė, Šiemuliai, 1950 Matmenys 7,3x6 cm Albino Kijausko šeimos albumas

559. M. Silkauskaitė I. Stropus, 1923

Lukrecijos Vaitkevičienės šeimos albumas

287


560–562. Palanga I. Stropus

Jolantos Klietkutės kolekcija


563–565. Palanga I. Stropus

Dainiaus Raupelio kolekcija


566. Fotografo vaikai Algirdas, Milda ir Genutė Stropai I. Stropus (?), ~1918 Stanislavos Šimkienės šeimos albumas

567. Palangos pradinės mokyklos mokytojai Sėdi iš kairės: 1 – Lukošienė, 2 – direktorius Martynas Kleinaitis, 3 – K. Ruibys, mokyklos kapelionas, Palangos parapijos vikaras, 4 – Milda Stroputė (Panarienė). Antroje eilėje stovi iš kairės: 1 – Baltrėnas, 2 – Felicija Mensonienė, 3 – Panaras, 4 – Juozas Plačas, klasės auklėtojas Nuotrauka paženklinta įspaudu „Palanga Meno-Fotogr. Stropus“, 1942 Alfonso Zaleskio šeimos albumas


Fotografinis palikimas Kretingos muziejuje saugoma 27 įvairaus laikotarpio Igno Stropaus nuotraukos, 12 fotoatvirukų ir penki Palangos vaizdų atvirukai. LMA Vrublevskių bibliotekoje – 22 Palangos fotoatvirukai, pažymėti fotografo įspaudu „Palanga Meno-Fotogr. Stropus“, ir 20 atvirukų. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio meno muziejuje – 16 atvirukų. Šiaulių universiteto bibliotekos Aušrininko dr. Jono Šliūpo archyve – 11 fotografo įspaudu pažymėtų nuotraukų. Maironio lietuvių literatūros muziejus saugo 10 Stropaus darbų, daugelis jų – rašytojo Butkų Juzės portretai. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje yra šešios fotografo darytos grupinės pedagogų nuotraukos ir 1933 metų 10-ies atvirukų rinkinys „Palanga / Išleido Ig. Stropus“. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje – keturi Palangos vaizdų atvirukai, 1934 m. išleistas 10-ies atvirukų rinkinys „Palangos prisiminimui“ ir 1936 m. albumas „Palanga. Vaizdų albumas“. Knygoje „Senoji Palanga“354 atspausdinti 48 fotografo atvirukai iš Henriko Grinevičiaus kolekcijos. Daug fotografo nuotraukų ir atvirukų surinko kolekcininkas Algimantas Miškinis, savo kolekciją padovanojęs Lietuvos nacionaliniam muziejui. Kiti muziejai ir didžiosios bibliotekos taip pat turi I. Stropaus darbų, tačiau nėra galimybės sužinoti, kiek ir kokių, kol fondai neištirti ir nesuskaitmeninti.

568. Petras Baronas „Ignas Stropus“, 2015, aversas, Ø 110

569. Petras Baronas „Ignas Stropus“, 2015, reversas, Ø 110

291


570. Birutės slėnis Nuotrauka paženklinta įspaudu „Palanga Meno-Fotogr. Stropus“ Romualdo Beniušio kolekcija

571. Birutės kalnas Nuotrauka paženklinta įspaudu „Palanga Meno-Fotogr. Stropus“

Palangos m. sav. viešosios bibliotekos Kraštotyros skyriaus Emilijos Adiklienės rankraščių fondo archyvas


572. Audra prie jūros I. Stropus

Jolantos Klietkutės kolekcija

573. Tiškevičių rūmai, Palanga I. Stropus Dainiaus Raupelio kolekcija


574. Genutės Stroputės laidotuvės, 1931 spalio 30 Iš kairės: Milda Stroputė, Ignas Stropus, Ieva Stropienė, Algirdas Stropus Albino Kijausko šeimos albumas

575, 576. Milda Stroputė I. Stropus, Palanga, 1929

Albino Kijausko šeimos albumas


Dukterys Genutė ir Milda Igno ir Ievos Stropų dukterys dvynukės – Genutė ir Milda – gimė 1916 m. rugpjūtį355 Šiemuliuose (Plungės r.). Genutė buvo silpnos sveikatos, mirė nuo kaulų tuberkuliozės paauglystėje, 1931 m. spalio 14 d.356 Milda, antroji iš dvynukių, užaugo sveika, energinga, linksma, draugiška moteris. Baigė mokytojų seminariją, Palangoje dirbo pradinių klasių mokytoja. Labai mylėjo žemaičių tarmę, atvykusi į kaimą su visais kalbėdavo žemaitiškai, todėl kaimynams labai patiko, sakydavo: „Mokyta, bet nepasipūtusi“. Ištekėjo už bendradarbio mokytojo iš Rytprūsių – Panaro. Palangoje gimė sūnus Arvydas. Karo pabaigoje kartu su mažamečiu sūneliu, vyru ir brolio Algirdo žmona Malvina bei jų dukryte Jūrate pasitraukė į Vakarus. Gyveno iš pradžių Vokietijoje, o paskui su šeima išvyko į JAV. Tėvus Lietuvoje aplankė tik vieną kartą 1976 m., nes sovietmečiu keliones labai varžydavo. Mirė JAV 1993 metais357.

577. Milda Stroputė, Palanga I. Stropus (?), 1937 Albino Kijausko šeimos albumas

295


578, 579. Algirdas Stropus, fotografo sūnus I. Stropus, 1931 Aldutės Šeduikienės šeimos albumas


Sūnus Algirdas Igno ir Ievos Stropų sūnus Algirdas (g. 1914 m. rugsėjo 2 d. Šiemulių k.)358 – žymus Lietuvos chirurgas, docentas, Gedimino ordino kavalierius359, dėstęs Kauno medicinos institute chirurgiją. Akademikas Jurgis Brėdikis prisimena: „Mano tikrasis chirurgijos mokytojas buvo doc. Algirdas Stropus. Į jo namus arkliais traukiami vežimai atvažiuodavo iš aplinkinių rajonų, ir man tuomet kilo mintis, kad ir aš norėčiau būti tokiu gydytoju, pas kurį važiuoja daug ligonių“360. 1930–1932 m. Algirdas mokėsi Plungės progimnazijos VIII laidoje. Mokslas sekėsi labai gerai, beveik visą laiką buvo pirmas mokinys. Ypač mėgo fiziką, matematiką, istoriją, neblogai sekėsi literatūra361. Baigęs Plungės progimnaziją, tvirtai nusprendė studijuoti mediciną VDU. Tais laikais pirmaisiais studijų metais studentams nemokėdavo stipendijos. Pinigų pakankamai neturėjo, tad teko padirbėti korepetitoriumi – mokė Palangos vasarotojų vaikus pataisininkus, užsidirbo 400 litų. Tėvas norėjo išmokyti hipnozės, bet Algirdo tai nedomino362. Vieną vasarą susipažino su garsiu Žemaitijos chirurgu Vladu Burba, susidraugavo su jo vaikais. Tai nulėmė pasirinkimą tapti chirurgu. Kadangi buvo geras ir gabus studentas, jam paskirta LOR profesoriaus P. Radzvickio stipendija. Baigus studijas, per trejus metus reikėjo išlaikyti 16 valstybinių egzaminų, kuriuos jis išlaikė per vienerius metus ir 1938 m. gavo gydytojo diplomą. 1939 m. dešimt mėnesių dirbo stažuotoju Telšių ligoninėje, chirurgo L. Plechavičiaus pagalbininku. Po stažuotės prof. V. Kanauka priėmė dirbti į savo vadovaujamą kliniką Rau-

donojo kryžiaus ligoninėje363. 1940–1944 m. buvo Kauno universiteto Chirurgijos klinikos asistentas, 1944–1950 m. – Kauno medicinos instituto Hospitalinės chirurgijos katedros dėstytojas, nuo 1952 m. – docentas. Vienas pirmųjų Lietuvoje ėmė daryti vėžiu ir uždegiminėmis ligomis sergančiųjų plaučių ir stemplės rezekcijas. Įrengė Kauno respublikinės klinikinės ligoninės Traumatologijos ortopedijos skyrių, daug prisidėjo prie šios ligoninės Torakalinio bei Plaučių ir kaulų tuberkuliozės chirurgijos skyrių įkūrimo. Paskelbė nemažai mokslinių straipsnių apie kraujo perpylimą, plaučių ir kaulų tuberkuliozės gydymą, taip pat traumatologijos klausimais364. Antrojo pasaulinio karo metais, artinantis frontui, Algirdo žmona Malvina (Bubelevičiūtė, g. 1919 m.) su dukrele Jūrate apsigyveno Palangoje, jo sesers Mildos šeimoje. Nesulaukusi vyro, su Mildos šeima pasitraukė į Vakarus. A. Stropus to padaryti nespėjo ir negalėjo, nes būdamas tuo metu vienintelis chirurgas nepanoro laužyti Hipokrato priesaikos ir palikti ligonių likimo valiai. Likęs vienas, samdėsi butą ir namų šeimininkę. Priglaudė ir išleido į mokslus giminių vaikus, padėjo giminaičiams, grįžusiems iš Sibiro. Prieš išeidamas į pensiją, nusipirko mažutį namelį Panemunėje ir ten gyveno su tėvais iki jų mirties. Galiausiai liko vienas, sunkiai vaikštantis po klubo sąnario operacijos. Vienuma nesiskundė, nemėgo triukšmo ir sambūrių. Patiko skaityti mokslinę ir grožinę literatūrą, spaudą – ne tik lietuvių, bet ir užsienio kalbomis. Algirdas niekad nesiskundė gyvenimu, buvo reiklus sau ir kitiems365. Bolševikų valdžia jam simpatijų nejautė, mat žmona emigravo į Šveicariją, o sesers

297


580. Milda Stroputė, Algirdas Stropus (po demobilizacijos), Ieva Stropienė, 1939 Fotografas nežinomas Albino Kijausko šeimos albumas

581. Algirdas Stropus Fotografiniai eksperimentai – triguba ekspozicija I. Stropus (?) Albino Kijausko šeimos albumas


šeima – į JAV366. Grįžęs iš darbo ar kelionių, rasdavo nusiaubtą butą – ieškota laiškų, kad būtų galima apkaltinti ryšiais su kapitalistiniu pasauliu367. Sąžiningas ir ambicingas žmogus negalėjo susitaikyti su tokiu nepasitikėjimu. Nenorėdamas konfliktų, negynė disertacijos moksliniam laipsniui gauti, darbą atidavė draugui368. Kadangi buvo žymus chirurgas, nematė reikalo pataikauti valdininkams, todėl, kai tik buvo siūloma suteikti jam aukštą mokslo laipsnį, Maskvos ,,kompartika“ tam sutrukdydavo369. Ilgą laiką buvo Vyriausybės (tiek senosios, tiek naujosios) pamirštas. Gyveno labai kukliai, gaudamas kaip ir visi eiliniai gydytojai menkutę pensiją. Vėliau valdžia prisiminusi paskyrė didesnę pensiją. Medicinos seselės dėka į jį dėmesį atkreipė Kauno savivaldybė: suremontavo šildymą, sutvarkė seno namelio langus, duris, nupirko naują televizorių. Tačiau neilgai visu tuo teko naudotis. Algirdas Stropus mirė 2005 m. birželio 5 d., palaidotas Kauno Panemunės kapinėse.

582. Algirdas Stropus su žmona Malvina Stropiene (Bubelevičiūte) I. Stropus Albino Kijausko šeimos albumas

299


583. Saulėlydis I. Stropus

BKM GEK27012/138

584. Saulėlydis I. Stropus

Jolantos Klietkutės kolekcija


Rinktinė bibliografija 1. 1933 m. kilnojamosios fotoparodos katalogas lietuvių tautai populiarizuoti draugijos „Putpelė“. Šiauliai: Titnagas, 1933. ŠAM Fotografijos skyriaus Spaudinių rinkinys, ŠAM, F-Sp 9. 2. ADIKLIENĖ, Emilija. Basanavičiaus gatvė [Palanga, 1978–1984], [Rankraštis], Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos kraštotyros skyrius. 3. ADIKLIENĖ, Emilija. Vytauto gatvė [Palanga, 1978–1984], [Rankraštis], Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos kraštotyros skyrius. 4. BARANAUSKAITĖ, Audra. Mūsų miestelių keistuoliai. Iš bernardinai.lt [interaktyvus], 2006, vasario 23. Prieiga per internetą: <http://www.bernardinai.lt/straipsnis/-/10591>. 5. BUIKIENĖ, Lina. Stropus Ignas. Iš Kretingos personalijų žinynas [interaktyvus], 2008. Prieiga per internetą: <http://www.kretvb.lt/lt/krastotyra/personaliju-zinynas/44-kretingos-personaliju-zinynas/770kpz-stropus-ignas>. 6. GOCENTAS, Vytautas. Palangos vaizdai leidiniuose, fotografijose iš Nacionalinės bibliotekos fondų. Voruta, 2006, gruodžio 31. 7. GRAJAUSKIENĖ, Livija. Paroda-paskaita „Palangos kultūros paveldas fotografijoje“ sulaukė išskirtinio dėmesio. Palangos tiltas, 2013, balandžio 16, p. 8. 8. Ig. Stropaus knygynas, Meno fotografija. 1936 m. sezoninis Palangos kalendorius. Nemokama lietuvių verslininkų dovana Palangos vasarotojams. Išleido Lietuvių Verslininkų Sąjungos Palangos skyrius. St. Jonušo sp. Kretingoje, p. [5]. 9. Ignas Stropus (1885 01 20 – 1959 08 13). Ignas Stropus – žymus Lietuvos pajūrio fotografas. Iš Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka [interaktyvus], 2013. Prieiga per internetą: <http://palangamvb.lt/lt/krastotyra1/virtualios-parodos/425-ignas-stropus>. 10. Ignas Stropus (1885 01 20 – 1959 08 13). Iš Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka [interaktyvus], 2015, sausio 15. Prieiga per internetą: <http://palangamvb.lt/media/public/krastotyra/Biografijos/ Ignas%20Stropus.pdf>. 11. Ignas Stropus. Personalijų žodynas. Iš Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema [interaktyvus], 2012, vasario 21. Prieiga per internetą: <http://www.limis.lt/personaliju-zodynas/-/personFastSearch/ view/5387127>. 12. In memoriam: [chirurgas A. Stropus, 1914 09 02–2005 06 05: nekrologas]. Žemaičių saulutė, 2005, liepos 7, p. 3. 13. JUODAKIS, Virgilijus. Lietuvos fotografijos istorija 1854–1940. Vilnius: Austėja, 1996, p. 108. ISBN 9986-464-06-4. 14. KANARSKAS, Julius. Grafų Tiškevičių nuotraukos Kretingos muziejuje. Žemaičių žemė, 2013, Nr. 2, p. 42–48. 15. KANARSKAS, Julius. The Tiškeviciai Family Counts Photographic Portraiture at the Kretinga Museum (Lithuania). Uncommon Culture, 2014, Vol. 5, No. ½ (9/10), p. 114–121. ISSN 2082-6923. 16. Kas ieško grožio, randa jį J. Stropaus Foto-Laboratorijoj. Pliažas, 1931, liepos 19, Nr. 3, p. 32 (38). 17. Kijauskų giminės medis. Iš myheritage.lt [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www.myheritage. lt/site-family-tree-67020811/pk?familyTreeID=4&rootIndividualID=4000152>. 18. Klaikus gaisras Palangoje. Trimitas, 1938, gegužės 12, Nr. 19, p. 462. 19. KLIETKUTĖ, Jolanta. Fotografui Ignui Stropui – 130 metų. Iš Bernardinai.lt [interaktyvus], 2015, sausio 20. Prieiga per internetą: <http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2015-01-20-jolanta-klietkute-fotografui-ignui-stropui-130-metu/126538>.

301


20. KLIETKUTĖ, Jolanta. Fotografui Ignui Stropui – 130 metų. Plungės žinios, 2015, sausio 30, p. 3, 10, 13. 21. KLIETKUTĖ, Jolanta. Fotografui Ignui Stropui – 130 metų. Žemaičių saulutė, 2015, sausio 15, p. 9–11. 22. KLIETKUTĖ, Jolanta. Ignui Stropui – vienam garsiausių pajūrio fotografų – 130 metų. Palangos tiltas, 2015, sausio 20, p. 6, 11. 23. KLIETKUTĖ, Jolanta. Ignui Stropui – vienam garsiausių pajūrio fotografų – 130 metų. Iš eFoto.lt [interaktyvus], 2015, sausio 19. Prieiga per internetą: <http://www.efoto.lt/fotografu_pristatymai/ignui_ stropui_130_metu>. 24. KLIETKUTĖ, Jolanta. Ignui Stropui, fotografui iš Pakutuvėnų – 130 metų. Iš Pakutuvėnai – Šv. Antano Paduviečio parapija ir vienuolynas [interaktyvus], 2015, sausio 20. Prieiga per internetą: <http://pakuta.lt/2015/01/20/ignui-stropui-fotografui-is-pakutuvenu-130-metu>. 25. KLIETKUTĖ, Jolanta. Parodoje „Palangos kultūros paveldas fotografijoje“ – Paulinos Mongirdaitės kūryba. Palangos tiltas, 2013, balandžio 30, p. 8. 26. KLIETKUTĖ, Jolanta. Parodoje „Palangos kultūros paveldas fotografijoje“ – apie fotografą Igną Stropų. Palangos tiltas, 2013, gegužės 7, p. 8. 27. KLIETKUTĖ, Jolanta. Pirmasis Kretingos fotografas – Ignas Stropus. Pajūrio naujienos, 2015, sausio 20, p. 6, 17. 28. KLIETKUTĖ, Jolanta. Pirmasis Kretingos fotografas – Ignas Stropus. Švyturys, 2015, sausio 21, p. 6, 7. 29. KLIETKUTĖ, Jolanta. Svarbiau už degančius namus buvo fotografuoti Palangos gaisrą. Vakarų ekspresas, 2015, vasario 3, p. 11. 30. KONČIUS, Ignas; RUOKIS, Viktoras. Palangos kraštas. Palangos kraštui pažinti medžiaga. Su paveikslais, diagramomis, žemėlapiais, profiliais. Kaunas: Valstybės spaustuvė, Žemės departamento leidinys, 1925, p. 130–131. 31. KUKTOROVIENĖ, Asta. Nuotraukų paroda „Pirmajam Kretingos fotografui Ignui Stropui – 130“. Iš Kretingos r. sav. M. Valančiaus viešoji biblioteka [interaktyvus], 2015, sausio 19. Prieiga per internetą: <http://www.kretvb.lt/lt/naujienos/archyvas/2185-nuotrauku-paroda-pirmajam-kretingos-fotografui-ignui-stropui-130>. 32. KULVIETIENĖ, Džiuljeta. Pasitikome naują akademiko Jurgio Brėdikio knygą. Ave Vita [LSMU ir LSMU ligoninės Kauno klinikų savaitraštis], 2012, vasario 3, p. 2. 33. LIAUŠKIENĖ, Birutė. Prarastosios Palangos dvelksmas. Lietuvos žinios, 2006, gegužės 20, p. 9. 34. Lietuvos telefono abonentų sąrašas 1940. Pašto valdybos leidinys. 35. MATULYTĖ, Margarita. Plevenantis senosios Palangos laikas. Literatūra ir menas, 2006, gegužės 12, p. 10–11. 36. MATULYTĖ, Margarita; STRIUOGAITIS, Saulius. Senoji Palanga: Henriko Grinevičiaus fotografijų ir atvirukų kolekcija. Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2009. ISBN 978-9986-669-83-8. 37. Meno fotografija J. Stropaus. Palangos jūros maudyklės. Lietuvos gydymo ir poilsio vasaros kurortas. Kurorto inspekcijos leidinys, 1929, p. 23. 38. MUKIENĖ, Danutė. Senųjų nuotraukų rinkiniai Žemaitijos muziejuose. Žemaičių žemė, 2012, Nr. 3, p. 10–11. 39. Pakutinskienės Felicijos (g. 1904 m.) interviu, 1972. KMMA, f. 3, b. 6, p. 20. 40. Pakutinsko Felikso (g. 1942 m.) interviu, 2014. Jolantos Klietkutės asmeninis archyvas. 41. Palangos vilų ir namų savininkų, prekybos įmonių ir amatininkų sąrašas: priedas prie Palangos plano 1937 metams, p. 11. 42. RUŠKIENĖ, Danguolė. Pajūrio fotografija vienu rakursu. Fotografija, 2010, Nr. 1, p. 4–7. 43. SENDRAUSKAS, Adas. Palanga fotografijoje – fotografija Palangoje 1870–2013 m. Palangos tiltas, 2013, balandžio 10, p. 8.

302


44. Seniausia Palangos kurorto fotografija J. Stropaus. Naujoji Romuva, 1938, Nr. 22–24, p. 38. 45. Seniausia Palangos kurorto meno fotografija J. Stropaus. Palangos kurorto informacija. Palangos kurorto informacijos biuras, 1937, liepos 1, p. 3. 46. STONKUS, Anicetas. Akistata su istorija. [Rankraštis] Aniceto Stonkaus asmeninis archyvas. 47. STONKUVIENĖ, Laima. Knyga pagerbs pirmuosius pajūrio fotografus. Švyturys, 2014, birželio 18, p. 5. 48. STONKUVIENĖ, Laima. Šeimos relikvija – žymiausio pajūrio fotografo daryta nuotrauka. Švyturys, 2012, kovo 24, p. 1, 5. 49. Stropaus Algirdo (g. 1914 m.) interviu, KMMA f. 3, b. 6. 50. Stropienės Ievos (g. 1891 m.) interviu, KMMA f. 3, b. 6. 51. STROPUS, Stasys. Plungės kraštas 1253–2003. I dalis. Babrungo, Kulių, Nausodžio, Stalgėnų seniūnijos 1253–2003. Vilnius: Mokslo aidai, 2004, p. 192–193. ISBN 9955-591-12-9. 52. STROPUS, Stasys. Vadovas po Palangos parką. Vilnius: Regnum fondas, 2001, p. [8]. ISBN 9986-49455-9. 53. ŠEŠKEVIČIENĖ, Irena. Aptiko autentišką grafaitės atviruką. Pajūrio naujienos, 2015, sausio 23, priedas „Mūsų žmonės“, p. 10. 54. ŠIMKIENĖ, Stanislava. Jacintos ir Ignaco Stropų giminė. [Rankraštis, 2011] Stasio Šimkaus asmeninis archyvas. 55. VAITKUTĖ, Vaida. Fotografija Žemaitijoje. Svarbesni faktai ir žymiausi krašto fotografai. Žemaičių žemė, 1998, Nr. 4, p. 19. 56. VALIULIS, Skirmantas; ŽVIRGŽDAS, Stanislovas. Fotografija Žemaitijos miestuose ir miesteliuose. Žemaičių žemė, 2004, Nr. 1, p. 16. 57. Zaborskienės Loretos interviu, 2013, Plungė, Jolantos Klietkutės asmeninis archyvas. 58. ZACHAREVIČIENĖ-BUINICKAITĖ, Dana. Palanga fotografijose ir retuose leidiniuose. Voruta, 2006, gruodžio 23, p. 1, 8. 59. ŽUKAUSKIENĖ, Genovaitė. Palangos valsčiaus amatai ir amatininkai XX a. pirmoje pusėje. Iš „Versmės“ leidyklos spaudai rengiamos monografijos „Palanga“. 60. ŽVIRGŽDAS, Stanislovas. Fotografija Žemaitijos miesteliuose. Žemaičių saulutė, 2003, spalio 31, Nr. 39, p. 5. 61. ŽVIRGŽDAS, Stanislovas. Ignas Stropus – žymiausias Lietuvos pajūrio fotografas. Dienovidis, 2002, Nr. 3, p. 39. 62. ŽVIRGŽDAS, Stanislovas. Ignas Stropus – žymiausias Lietuvos pajūrio fotografas. Mūsų miestelių fotografai. Vilnius: Lietuvos fotomenininkų sąjunga, 2003, p. 72–79. ISBN 9955-438-18-5. 63. ŽVIRGŽDAS, Stanislovas. Pirmieji Palangos fotografai. Žemaičių žemė, 2003, Nr. 4, p. 40–41.

303


Summary The book “First photographers from the seashore: Paulina Mongirdaitė, Ignas Stropus” surveys history of photography on the seashore dated 1890–1944. Though it has passed over a hundred years, there were no works written according to principles of scientifically based research on creative works by P. Mongirdaitė and I. Stropus. Scarce biographical details of the photographers and texts written by several researchers of their creative works were scattered in various publications. This is the first work which systemizes all the information available and provides exhaustive analysis of the photographers’ lives, personalities and creative works. The book which is based on archival materials presents the personalities of the photographers, chronologized photography and publishing activities, works, surveys genealogy, family, descendants – surroundings that influenced their way of life, shaped personalities. For the first time the book publishes portraits of the photographers which were kept only in family photo albums. The book provides data which was unknown or previously submitted incorrectly. The edition is abundantly illustrated with iconographic material from 14 museums, 5 archives, 12 libraries, 18 art collectors, 24 family photo albums from Lithuania, Poland, Latvia. PAULINA MONGARDAITĖ. The exact date and location of her birth remains unknown. It is thought that she was born around 1865 in Raseiniai District, Kaunas Province in the family of the nobles Mečislovas and Zofija (Griškevičiūtė) Mongirdai. She was educated in Warsaw at a private Mrs H. Čarnocka boarding school, completed ladies’ Tleck (Fleck?) photography courses. She became the first female photographer in Lithuania and the first photographer who established fine-art photography pavilion in Palanga, she was the first one to perpetuate towns of Palanga, Kretinga, Gargždai and left the portraits of summer holiday makers. The photographs by P. Mongirdaitė constitute the iconographic base of the seashore photographers of the end of XIX – the beginning of XX century. The photographer died on November 5th, 1924. She was buried in Palanga Cemetery near the chapel. IGNAS STROPUS was born on Januray 20th, 1885 in Plungė District, Pakutuvėnai village, in a farmer family of Ignacas and Jacinta (Prišmontaitė) Stropai. In 1908 he established a fine-art photography pavilion named “Birutė” which was the first one in Kretinga. He married into a farm to his wife in Šiemuliai village and lived there 1914–1920, he managed the farm at the same time travelling through villages and taking pictures. In 1921 he moved to Palanga, settled in a house rented by rector J. Šniukšta, there he opened a photo pavilion. 1930–1933 he worked as a photographer in Plungė, later returned to Palanga, became the most famous photographer in Palanga at the time, perpetuated many arts and culture personalities, town events, big fires which had occurred in Palanga and Plungė. We can state that I. Stropus continued the work of P. Mongirdaitė, his photographs constitute iconographic base of Lithuanian seashore of the first half of XX century. I. Stropus died on August 13th, 1959, was buried in Panemunė Cemetery370.

304


Streszczenie W książce „Pierwsi fotografowie Pomorza: Paulina Mongirdaitė, Ignas Stropus“ została przedstawiona historia fotografii na Pomorzu w latach 1890–1944. Po upływie ponad stulecia wciąż brakowało specjalistycznych prac naukowych poświęconych badaniu działalności twórczej P. Mongird i I. Stropusa. Skromne informacje biograficzne oraz teksty autorstwa badaczy ich twórczości były rozproszone w różnych opracowaniach. Niniejsza praca jest pierwszą publikacją, w której została usystematyzowana dotychczasowa wiedza oraz przedstawiona wyczerpująca analiza dotycząca życia, osobowości i twórczości dwojga artystów fotografików. W oparciu o materiały archiwalne zostały przedstawione cechy osobowe artystów, chronologicznie usystematyzowana ich działalność fotograficzna i wydawnicza, prace dotyczące genealogii, rodziny, potomków – najbliższego otoczenia, które miało wpływ na życie i formowanie się osobowości. Po raz pierwszy publikowane są portrety obojga fotografów, przechowywane dotychczas w albumach rodzinnych. W książce zostały podane fakty, które były dotychczas nieznane albo też zawierały błędną informację. Publikacja jest bogato ilustrowana, wykorzystane w niej zostały materiały ikonograficzne pochodzące ze zbiorów 14 muzeów, 5 archiwów, 12 bibliotek, 18 albumów należących do kolekcjonerów oraz 24 – będących własnością rodzinną. PAULINA MONGIRD (MONGIRDÓWNA). Dokładna data urodzenia i miejsce nie są znane. Uznaje się, że urodziła się ona około 1865 roku w powiecie rosieńskim w gubernii kowieńskiej, w rodzinie szlacheckiej Mieczysława i Zofii (z Gryszkiewiczów) Mongirdów. Kształciła się w prywatnej pensji pani Henryki Czarnockiej w Warszawie, ukończyła kursy fotografii u pań Tleck (Fleck?). Była pierwszą kobietą zawodowym fotografem na Litwie, która jako pierwsza założyła w Połądze zakład fotografii artystycznej i uwieczniła miasteczka Połągę, Kretyngę oraz Gorżdy, pozostawiła tysiące portretów wczasowiczów. Fotografie P. Mongird stanowią podstawę ikonograficzną litewskiego Pomorza z końca XIX w. – początku XX w. Zmarła 5 listopada 1924 roku. Pochowana została na cmentarzu w Połądze, niedaleko kaplicy. IGNAS STROPUS urodził się 20 stycznia 1885 r. w gminie płungiańskiej, we wsi Pakutuvėnai, w rodzinie gospodarzy Ignacego i Jacynty (z Pryszmontów) Stropusów. W 1908 r. założył pierwszy w Kretyndze zakład fotografii artystycznej „Birutė“. W latach 1914–1920 mieszkał z żoną w jej rodzinnej wsi Šiemuliai, gospodarzył na roli, a jednocześnie chodził po wsiach i fotografował. W 1921 r. przeniósł się do Połągi, zamieszkał w wynajmowanym od proboszcza J. Szniukszty domu, gdzie otworzył również zakład fotograficzny. W latach 1930–1933 pracował jako fotograf w Płungianach (Plungė), później wrócił do Połągi, gdzie stał się najbardziej znanym ówczesnym artystą. Uwiecznił wielu działaczy kultury i sztuki litewskiej, utrwalał też wydarzenia miejskie, w tym np. wielkie pożary w Płungianach i Połądze. Można stwierdzić, że I. Stropus był kontynuatorem działalności P. Mongird, jego fotografie stanowią bowiem podstawę ikonograficzną litewskiego Pomorza w pierwszej połowie XX w. I. Stropus zmarł 13 sierpnia 1959 r., spoczywa na cmentarzu w Poniemuniu (Panemunė)371.

305


Literatūra 1. 1930 m. Lietuvos telefonų knyga. 2. 1940 Lietuvos telefono abonentų sąrašas. Pašto valdybos leidinys. Kaunas: Spindulys. 3. ADIKLIENĖ, Emilija. Basanavičiaus gatvė [Palanga, 1978–1984], [Rankraštis]. Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos fondai. 4. ADIKLIENĖ, Emilija. Palangos m. senosios sodybos ir jų gyventojai. D. 3. Pietinė Palangos dalis [Mašinraštis]. Palanga, 1978–1982. Dr. J. Šliūpo memorialinės sodybos archyvas. 5. ADIKLIENĖ, Emilija. Vytauto gatvė [Palanga, 1978–1984], [Rankraštis]. Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos fondai. 6. Alfonsas Survila. Iš Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema [interaktyvus], 2013, vasario 22. Prieiga per internetą: <http://www.limis.lt/personaliju-zodynas/-/personFastSearch/view/6855428>. 7. Algirdas Stropus (1914–2005) pro memoria. Iš avevita.lt [interaktyvus], 2005. Prieiga per internetą: <http://www.kmu.lt/avevita/text.php?str_id=888>. 8. BALEAN, Džon. Istorija, sukurta ir atrasta 1842–1939 m. spaudos fotografijose. Iš kalbos tarptautinėje konferencijoje „Skaitmeninimas ir fotografinė atmintis“, 2013, rugsėjo 11, Vilnius. 9. BARANAUSKAITĖ, Audra. Mūsų miestelių keistuoliai. Iš bernardinai.lt [interaktyvus] VšĮ „Bernardinai.lt“. 2006, vasario 23. Prieiga per internetą: <http://www.bernardinai.lt/straipsnis/-/10591>. 10. BARTKIENĖ, Regina. Paroda „Mažieji spaudos perlai. Senųjų atvirukų rinkiniai Žemaičių muziejuje „Alka“ 20 a. I pusė“, skirta Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai. Iš Žemaičių muziejus „Alka“ [interaktyvus], 2013. Prieiga per internetą: <http://zam.mch.mii.lt/Parodos/2013m._paroda_atviruku. htm>. 11. BOBROWICZ, Jan Nep. Herbarz Polski. Lipsk, 1842. 12. CH. Kultura polska zbliża się do Bułgarów! Świat Słowiański, 1914, Nr. 115. 13. DZISEVIČ, Alicija. Marilė Putkamerienė – Adomo Mickevičiaus mūza. VU naujienos [interaktyvus], 2014, vasario 24. Prieiga per internetą: <http://naujienos.vu.lt/komentarai/marile-putkameriene-adomo-mickeviciaus-muza/>. 14. JACKIEWICZ, Mieczysaw. Polacy na Litwie 1918–2000: Sownik Biograficzny. Warszawa, 2002. ISBN 8388455729. 15. JOVAIŠATITĖ, Augenija; STRIPINIENĖ, Odeta; ŠIUKŠČIENĖ, Virginija. Gerardas Bagdonavičius. Tapyba/grafika/dizainas/fotografija. Katalogas. Šiaulių „Aušros“ muziejus, 2011. 16. Juozo Daugirdo istorinių aktų kolekcija. II: Kauno, Ukmergės, Upytės ir kitų pavietų vietovės. 1502– 1911. 8: Belazariškis, Upytės pavietas. 1683–1808. 770. [Rankraštis] Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos rankraščių fondas. 17. KAIRIENĖ, Jolanta. Senieji lietuviški atvirukai. Iš Mokslas internetui ir visuomenei [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://mokslasplius.lt/mokslo-lietuva/1998-2000/170/atvirukai.htm>. 18. KANARSKAS, Julius. Kretinga: praeities skraistę praskleidus. Klaipėda: Druka, 2009. ISBN 978609-404-057-3. 19. KANARSKAS, Julius. Mišučių dvaras – Mongirdų šeimos lopšys. Kretingos muziejaus mokslinis archyvas, f. 16, b. 81. 20. Klaikus gaisras Palangoje. Trimitas, 1938, gegužės 12, Nr. 19, p. 462. 21. KOJALAVIČIUS-VIJŪKAS, Albertas. Lietuvos D. K. bajorijos herbynas [Rankraštis], [XVII a. vid.], p. 476–478. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos rankraščių fondas. 22. KRZYWICKI, Tomasz. Szlakiem Adama Mickiewicza po Nowogrodczyznie, Wilnie i Kownie: przewodnik. Rewasz, 2006. ISBN: 978-83-89188-51-8. 23. KULIKOWSKI, Andrzej. Wielki herbarz rodów polskich. Warszawa: Świat Książki, 2005. ISBN 9788373915237. 24. KULVIETIENĖ, Džiuljeta. Pasitikome naują akademiko Jurgio Brėdikio knygą. Ave Vita [LSMU ir LSMU ligoninės Kauno klinikų savaitraštis], 2012, vasario 3. 25. Lucijano Rydelio laiškai motinai. 1912 liepos 21, rugpjūčio 15, Palanga. [Rankraščiai]. Privatus Lucijano Rydelio šeimos archyvas. 306


26. M. Piaseckaitės-Šlapelienės knygyno katalogas. Vilnius, 1910. 27. MATULYTĖ, Margarita. Bažnyčios atgimimas Palangos kurorte. Literatūra ir menas, 2007, birželio 22, Nr. 3148. 28. MIŠKINIS, Algimantas. Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės, III tomas. Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai, II knyga. Vilnius, 2007. ISBN 9986-420-57-1. 29. Numgaudžio Gedimino OFM (g. 1963 m. Kretingoje) interviu, 2014. Jolantos Klietkutės asmeninis archyvas. 30. O litewskich rodach bojarskich zbratanych ze szlachtą polską w Horodle r. 1413. – 12. Ród Montygerda (Wadwicz). Miesięcznik Heraldyczny 5. Lwów, 1920. 31. Palanga, 1933, rugpjūčio 20, Nr. 2. 32. Palanga. Baltijos pajūrio vasarvietė. Kretinga: Spaudaliet, 1936. 33. Palanga. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia: istorijos, architektūros, meno kūrinių, archyvų tyrimai. Sud. Mukienė, Danutė. Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, Regionų kultūrinių iniciatyvų centras, 2007, p. 21. ISBN 978-9955-9730-5-8. 34. Palangos istorija. Sud. Žulkus, Vladas. Klaipėda: Libra Memelensis, 1999. ISBN 9986-9217-0-8. 35. PETRAUSKAS, Rimvydas. Lietuvos diduomenė XIV a. pabaigoje – XV a.: sudėtis – struktūra – valdžia. Vilnius: Aidai, 2003. ISBN 9955-445-67-X. 36. PETREIKIS, Tomas. Regioninės knygos kultūra Žemaitijos knygos 1905–1944 m. pavyzdžiu. Daktaro disertacija. Vilniaus universitetas. Vilnius, 2014. 37. POCIUS, Bronislovas. Plungės gaisras. Plungės žinios, 2013, vasario 15, p. 2. 38. RIŠKUS, Vaidutis. Caro laikais nukentėję giminaičiai. Voruta, 2010, balandžio 10, p. 14. 39. Salytės-Aleksejevos Adelės (g. 1938 m. Kretingoje) interviu, 2013. Jolantos Klietkutės asmeninis archyvas. 40. Senasis Kretingos dvaro parkas – gyvoji istorija. Kretinga: Kretingos muziejus, Klaipėda: Druka, 2012. ISBN 978-609-404-123-5. 41. SKRINSKAS, Robertas Gedvydas. Piligrimo vadovas po stebuklingas Marijos vietas. Kaunas: Judex, 1999. ISBN 9986-9165-9-3. 42. SOKOŁOWSKA-GWIZDKA, Joanna. Rody polskie. Tyszkiewiczowie. Połąga. Iš gazetagazeta.com [interaktyvus], 2006, balandžio 22. Prieiga per internetą: <http://www.gazetagazeta.com/artman/publish/article_12641.shtml>. 43. STRIMAITIS, Vaclovas. Palanga XX a. pradžios prisiminimuose ir spaudos puslapiuose [Rankraštis], 1972. Palangos kurorto muziejaus archyvas. 44. STRIUOGAITIS, Saulius. Palangoje – atkurtos grafų Tiškevičių rūmų terasos vazos. Iš Palangos gintaro muziejus [interaktyvus], 2011. Prieiga per internetą: <http://www.pgm.lt/ekspozicija/Terasos_vazos_Striuogaitis_2011.htm>. 45. SUBOCZ, Krzystof. Statek życia Bronisława Mongirda przycumował w rodowym porcie. Kurier Wileński, 2008, lapkričio 8, p. 1, 8–9. 46. SZYMAŃSKI, Józef. Herbarz średniowiecznego rycerstwa polskiego. Warszawa: PWN, 1993. ISBN 83-01-09797-3. 47. TYLA, Antanas. Iš Lietuvos kilę Tartu universiteto studentai 1802–1918 metais. Lietuvos istorijos metraštis, 1981. Vilnius, 1982. 48. ULINSKYTĖ-BALZIENĖ, Vilija. Apie senąsias Šiaulių fotoateljė. Iš Šiaulių naujienos [interaktyvus], 2013, balandžio 6. Prieiga per internetą: <http://www.snaujienos.lt/naujienos/siauliai-tarp-fotografijosir-kinematografijos/28335-vilija-ulinskyt-balzien-apie-sensias-iauli-fotoatelj>. 49. VAINEIKIENĖ, Stasė. Palangos atsiminimai. Palanga, 2014. ISBN 978-609-404-173-0. 50. VALICKA-BUCEVIČIENĖ, Nora. Palanga. Laisvė, 1921, sausio 12, 13, 18. 51. VĖLAVIČIUS, Romualdas; NORVAIŠIENĖ, Lijana. Nevarėnų parapijos istoriografija. Tiltai, 2006, Nr. 1, p. 67. 52. WALICKA, Nora. Poląga. Ziemia, 1914, Nr. 23. 53. ZABIEHA, Konstant. Kalendarzyk Paryski na rok 1878 zawierający wykazy adresów polskich firm domów handlowych i przemysłowych zakładów przemysłowych i rękodzielniczych Instytucyj i Stowarzyszeń. Paris, 1878. 54. ZASZTOWT, Leszek. Wileńscy miłośnicy „starożytności“ w latach 1899–1914. Kwartalnik Historii Nauki i Techniki, 1990, 35/2 – 3. 55. ZIMNACHAITĖ, Aldona. Sugrįžimai. Kaunas: Atmintis, 2001. ISBN 9986-760-42-9. 307


56. ŽALKAUSKAITĖ, Gintarė. Ar mūsų jūroje yra delfinų? Iš vilkai.lt [interaktyvus], 2014, spalio 3. Prieiga per internetą: <http://www.vilkai.lt/ar-musu-juroje-yra-delfinu-2014-10-03>. 57. ŽUKOVSKIS, Andrejus. Atviruko istorija. Literatūra ir menas, 2011, lapkričio 28. 58. КОМОЛОВ, Михаил. Фототипия «Шерер, Набгольц и Ко». Iš Старинные почтовые открытки [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://russianpostcard.narod.ru/scherer.htm>. 59. ЛИДМЕР, Я. И. Вся Курляндская губерния. Митава, 1904. 60. Памятная книжка Виленской губернии на 1915 годъ. Вильна: Губернская типографiя, 1915. 61. Памятная книжка Ковенской губернии на 1899 год. 62. Росийский медицинский список изданный управлением главного врачебного инспектора министерства внутренних дел, на 1910 год. С.-Петербургъ, 1910.

Santrumpos: BKM – Biržų krašto muziejus Sėla ČDM – Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus KM – Kretingos muziejus KM IF – Kretingos muziejaus ikonografijos rinkinys KMMA – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas LCVA – Lietuvos centrinis valstybės archyvas LLBM – Lietuvos liaudies buities muziejus LMAVB – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka LMAVB RS – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyrius LNB – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka LNB RKRS – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius LVIA – Lietuvos valstybės istorijos archyvas MLIM – Mažosios Lietuvos istorijos muziejus MLLM – Maironio lietuvių literatūros muziejus PAVB RKRS – Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka Retų knygų ir rankraščių skyrius RGIA – Российский государственный исторический архив (Rusijos valstybės istorijos archyvas, Sankt Peterburgas) RKIC – Regionų kultūrinių iniciatyvų centras, visuomeninė organizacija ŠAM – Šiaulių „Aušros“ muziejus ŠUB – Šiaulių universiteto biblioteka VDU – Vytauto Didžiojo universitetas VU – Vilniaus universitetas VUB RS – Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius ŽDM – Žemaičių dailės muziejus

308


Nuoširdžiai dėkoju už pagalbą 1. Adui Sendrauskui

36. Mažosios Lietuvos muziejaus darbuotojams

2. Agnieszkai Jakubczyk

37. Otilijai Gricienei

3. Aidui Baškiui

38. Otilijai Juozapaitienei

4. Albinui ir Pauliui Kijauskams

39. Panevėžio apskrities Gabrielės PetkevičaitėsBitės viešosios bibliotekos darbuotojoms

5. Almai Leilionaitei 6. Antikvariatui Kaune 7. Arvydui Každailiui 8. Audronei Bukauskienei-Urbonaitei 9. Aušrai Latonienei 10. Birutei Kulnytei 11. Biržų krašto muziejaus Sėla darbuotojams 12. Bronislavai Spevakovienei 13. Bronislovui Pociui 14. Dainiui Raupeliui 15. Daivai Delnickaitei 16. Danutei Einikienei 17. Danutei Mukienei 18. Gargždų karšto muziejaus darbuotojams 19. Gediminui Sriebaliui 20. Irenai Šeškevičienei 21. Jonui Brigiui

40. Reginai Makauskienei 41. Ritai Nagienei 42. Romualdui Beniušiui 43. Sandrai Bučiūtei 44. Sauliui Žulkui 45. Sigutei Bendikienei 46. Stanislavai Šimkienei ir Stasiui Šimkui 47. Šiaulių „Aušros“ muziejaus, Fotografijos skyriaus darbuotojams 48. Tomui Petreikiui 49. Veronikai Simutienei 50. Vytautui Eidukui 51. Vytautui Šliūpui 52. Vladui Kusui 53. Zitai Paulauskaitei 54. Zitai Pikelytei

22. Jovitai Vilimaitienei 23. Juozui ir Tomui Šimkams 24. Jūračiui Liachovičiui 25. Kretingos r. saviv. M. Valančiaus bibliotekos darbuotojoms 26. Laimai Damulienei 27. Laimai Jonauskaitei 28. Laurai Stačkauskienei 29. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos darbuotojams 30. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Informacinių technologijų tyrimo skyriaus darbuotojams 31. Lolitai Miežienei 32. Lukrecijai Vaitkevičienei 33. Maironio lietuvių literatūros muziejaus darbuotojoms 34. Margaritai Lizdenytei 35. Margaritai Matulytei 309


Išnašos 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13

14 15 16 17

18 19 20 21 22 23 24

310

Kolekciją paveldėjo sūnus Tadas Grinevičius. Nikženaitis, A. Palanga XIII–XV amžiais. Palangos istorija, p. 107. Genienė, Z. Gyvenvietė, vadinama miesteliu. Palangos istorija, p. 244. Sokołowska-Gwizdka, J. Rody polskie. Tyszkiewiczowie. Genienė, Z. Nuo vasarvietės iki kurorto. Palangos istorija, p. 248. Vareikis, V. Gyvenimas pasienyje. Palangos istorija, p. 222. Genienė, Z. Nuo vasarvietės iki kurorto. Palangos istorija, p. 249. Kanarskas, J. Asmeninis laiškas, 2013-05-22. Genienė, Z. Nuo vasarvietės iki kurorto. Palangos istorija, p. 252. Genienė, Z. Gyvenvietė, vadinama miesteliu. Palangos istorija, p. 244. Wrotnowska, J. Notatki pamiętnikowe... Zeszyt I. Iš lenkų kalbos vertė Nida Gaidauskienė. Ten pat. Iš lenkų kalbos vertė J. Klietkutė. Paprastoji jūrų kiaulė yra Baltijos jūros delfinas arba banginukas. Išvaizda ji panaši į delfiną, tik neturi jiems būdingo „snapo“. Dar tarpukariu nuo Palangos tilto jas buvo galima stebėti nardančias jūroje. Abu paskutinius kartus, kai Lietuvoje tiesiogiai susidurta su jūros kiaulėmis – 2001 ir 2003 m., jos buvo rastos žuvusios žvejų tinkluose. Žalkauskaitė, G. Ar mūsų jūroje yra delfinų? Wrotnowska, J. Notatki pamiętnikowe... Zeszyt I. Iš lenkų kalbos vertė J. Klietkutė. Vareikis, V. Pirmajame pasauliniame kare. Palangos istorija, p. 234–235. Ten pat, p. 236. Apie apskrities statistiką ir pristatymą visokių žinių ir pranešimų centralinei valdžiai. Kretingos apskrities viršininko. 1919. LCVA, f. 1096, ap. 1, b. 3, l. 107. Petreikis, T. Regioninės knygos kultūra Žemaitijos knygos 1905–1944 m. pavyzdžiu, p. 60. Kanarskas, J. Kretinga: praeities skraistę praskleidus. Juodakis V. Lietuvos fotografijos istorija 1854–1940, p. 147. Ten pat, p. 148. Ulinskytė-Balzienė, V. Apie senąsias Šiaulių fotoateljė. Kulikowski, A. Wielki herbarz rodów polskich, p. 309. Jono Petro Mangirdaičio tėvas – Mangirdas. Pirmoji žmona nežinoma, sūnus – Jonas. Antroji žmona – kunigaikščio Teodoro Kaributaičio duktė Ona, kurios motina kunigaikštienė Anastazija Kaributienė dovanojo jam Loską (Ašmenos pavietas). 1434 m. Žygimantas Kęstutaitis suteikė jam Ivijos dvarą

25 26 27 28 29 30 31 32 33

34 35 36 37 38

39 40 41 42

(Ašmenos pavietas), tai galėjo būti ir tėvoninės valdos patvirtinimas. Būtent iš Ivijos kildino save jo palikuonys. Buvo vienas įtakingiausių Lietuvos didikų Vytauto, Švitrigailos, Žygimanto Kęstutaičio ir Kazimiero laikais. Jo sūnus Petras Jonaitis Mangirdaitis (miręs po 1497 m.), LDK didikas, pirmąkart minimas 1476 m. Pirmoji žmona Jono Vėževičiaus duktė Ona (vaikai tik iš šios santuokos: sūnus Jonas ir duktė Ona [Mondigird], ištekėjusi už Stanislovo Petraičio Kiškos), antroji – kunigaikščio Aleksandro Jurgaičio Alšėniškio duktė Ona. Pagrindinė tėvoninė valda – Ivija (Ašmenos pavietas) // Petrauskas, R. Lietuvos diduomenė XIV a. pabaigoje – XV a., p. 260–261. Bobrowicz, J. Herbarz Polski, p. 208–210. O litewskich rodach bojarskich zbratanych..., p. 55. Szymański, J. Herbarz średniowiecznego rycerstwa polskiego, p. 282–283. Každailis, A. Asmeninis laiškas, 2014-10-09. LVIA, f. 391, a. 8, b. 2571, l. 50–51v. Valicka-Bucevičienė, N. Palanga. Laisvė, 1921, sausio 18, p. 2. Kojalavičius-Vijūkas, A. Lietuvos D. K. bajorijos herbynas, p. 476–478. Skrinskas, R. G. Piligrimo vadovas po stebuklingas Marijos vietas, p. 260. Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje saugomas ankstesnis, 1690 m. sudarytas Barboros Mongirdaitės-Skirvainienės (Mongirdowna Skirwoyniowa) raštas, kuriuo ji būsimam antrajam vyrui Jonui Liutkevičiui-Petraškai (Lutkiewicz Pietraszko) dovanoja velionio Kazimiero Skirvainio jai užrašytą pusę – 176 kapų grašių vertės Daugirdų dvaro Tendžiogalos pavietą. Tačiau pagal šį dokumentą neįmanoma nustatyti Barboros giminystės ryšio su Paulina // Juozo Daugirdo istorinių aktų kolekcija, II: Kauno, Ukmergės, Upytės ir kitų pavietų vietovės. 1502–1911. 8: Belazariškis, Upytės pavietas. 1683–1808. p. 770. LVIA, f. 391, a. 8, b. 2571, l. 50–51v. Ten pat. Памятная книжка Ковенской губернии на 1899 год, p. 235. Zabieha, K. Kalendarzyk Paryski na rok 1878..., p. 112. Росийский медицинский список изданный управлением главного врачебного инспектора министерства внутренних дел, на 1910 год, p. 270. Tyla, A. Iš Lietuvos kilę Tartu universiteto studentai 1802–1918 metais, p. 72–73. Памятная книжка Виленской губернии на 1915 годъ, p. 326. Zasztowt, L. Wileńscy miłośnicy „starożytności“ w latach 1899–1914, p. 263–264. Лидмер, Я. И. Вся Курляндская губерния, p. 140, 206.


43 LVIA, f. 391, a. 8, b. 2571, l. 50–51v. 44 Anupras Šredersas (Šrederis, 1812–1885) – Betygalos klebonas, 1864 m. ištremtas į Sibirą. 45 LVIA, f. 669, ap. 1, b. 1236, l. 15v., eil. nr. 28, iš rusų kalbos vertė Aidas Baškys. 46 Wrotnowska, J. Notatki pamiętnikowe... Zeszyt I. 47 LVIA, f. 1861, a. 1, b. 2, l. 59, Nr. 31, iš rusų kalbos vertė A. Baškys. 48 Valicka-Bucevičienė, N. Palanga. Laisvė, 1921, sausio 13, Nr. 9, p. 2. 49 Wrotnowska, J. Notatki pamiętnikowe... Zeszyt I. 50 LVIA, f. 1861, a. 1, b. 2, l. 174, Nr. 8. 51 LVIA, f. 669, a. 1, b. 1281, l. 52v., eil. nr. 150, iš rusų kalbos vertė A. Baškys. 52 Jurgučio P. interviu, p. 12. 53 1937 m. Palangos vilų ir namų savininkų sąraše Vytauto g. 97 namo savininke pažymėta Mongirdienė. Deja, jos giminystės ryšio su Paulina Mongirdaite nepavyko nustatyti // Palangos vilų ir namų savininkų, prekybos įmonių ir amatininkų sąrašas: priedas prie Palangos plano 1937 metams, p. 11. 54 LVIA, f. 669, a. 1, b. 1321, l. 27, eil. nr. 135, iš rusų kalbos vertė A. Baškys. 55 Stanislovas Valickis (Stanisław Walicki) turėjo du brolius ir seserį, motinos neteko vaikystėje. Vaikus augino nevedęs dėdė ir šešios netekėjusios jo seserys Sakovščinos (Sakowszczyzna) dvare Baltarusijoje. Stanislovo tėvas Leopoldas Valickis buvo gimnazijos mokytojas, polonistas, dirbo Vilniuje. Tėvo broliai studijavo universitete, vėliau dalyvavo 1863 m. sukilime ir caro valdžios buvo išsiųsti į Rusijos gilumą. Sakovščinos dvaras parduotas. Vyriausias dėdė Liudvikas Rusijoje baigė medicinos mokslus. Liudviko brolis dvynys Povilas Valickis iš tremties grįžo ligotas ir netrukus mirė. Dėdė Jonas buvo filologas, po žmonos mirties tapo kunigu. Stanislovas Valickis mokėsi Vilniuje, Bajorų institute. Po sukilimo institutas buvo uždarytas, tad teko mokytis rusiškoje gimnazijoje. Vėliau Stanislovas įstojo į žemės ūkio mokyklą Žabikove, Poznanėje (w Żabikowie w Poznańskiem), tačiau baigęs mokslus pagal specialybę nedirbo. Dažnai keitė darbus – buvo direktoriumi įvairiuose fabrikuose, todėl su šeima dažnai keitė ir gyvenamąją vietą // Wrotnowska, J. Notatki pamiętnikowe... Zeszyt I. 56 Wrotnowska, J. Notatki pamiętnikowe... Zeszyt I. 57 Įrašo Nr. 7, diena 18, amžius 50. Valicka. 1912 m. balandžio 18 d. Palangos miestelyje mirė Sofija, gim. Mongird, Valicka nuo vėžio, gavusi Sakramentus. Kauno gubernijos bajorė, penkiasdešimties metų, šios parapijos. Paliko sutuoktinį Stanislovą, dukteris Eleonorą ir Janiną. Palaidojo kunigas Šniukšta 22 balandžio parapijos kapinėse // LVIA f. 1861, a. 1, b. 2 (136v, 7). Iš rusų kalbos vertė J. Klietkutė. 58 LVIA, f. 1861, ap. 1, b. 4, l. 18v, eilės Nr. 6. 59 Jackiewicz, M. Polacy Na Litwie 1918–2000, p. 29. 60 Šniukštienės-Šunienės V. interviu, p. 16. 61 Wrotnowska, J. Notatki pamiętnikowe... Zeszyt I. 62 1930 m. Lietuvos telefonų knyga, p. 103. 63 Ch. Kultura polska zbliża się do Bułgarów, p. 38–42. 64 Valicka-Bucevičienė Nora, bibliografija: 1) Claude Sénéchal, vertimas iš prancūzų kalbos B. K. Na polance [poezija]. [Dodatek do pisma tygodniowego „Bluszcz“ 1902] Warszawa: [s.n.], 1902, 14 p.,

65 66 67 68 69

70 71 72 73 74

75 76 77 78 79 80 81 82 83 84

19 cm. 2) Miłosz Faliński. Bałtycka legenda starożmudzka: dramat we 3 aktach z ludowego podania. Na bursztynowem wybrzeżu. [drama] Kraków: D. E. Friedlein, [1903], [6], IX, [1], 75, [1] p., 18 cm. 3) Eleonora z Ładziców-Walickich Bolesławowa K. B. Jak rozumieć „Wesele“ St. Wyspiańskiego. Wilno: [s.n., 1908], 16 p., 18 cm. 4) Nora Walicka (Bolesławowa Wręby-Bucewiczowa). Prometeya: wybór poezyi[!]. [S.l.]: nakładem autora, [1909], 33, [1] p., 22 cm. 5) Nora Walicka. [Poezye młodociane i] Wróg: poezye nowe. Kraków: nakładem autora, 1913, 30, [1] p., 22 cm. 6) Nora Walicka. Na dnie borów drzemie licho [poezye]. 1913. 7) Nora Walicka. Połąga. Ziemia. 1914, Nr. 22–27. 8) B. K. Stanisław Wyspiański: Wesele. [santrauka ir komentarai] Tarnów: Zygmunt Jeleń, [leidimai:] 1918, 1920, 1921, 32 p., 18 cm. 9) K. B. Stanisław Wyspiański – Wesele: streszczenie i objaśnienie. [santrauka ir komentarai] Tarnów: nakł. Księgarni Zygmunta Jelenia 1921 ir Kraków: Krakowskie Towarzystwo Wydawnicze, 1946, 32 p., 15 cm. 10) Nora Valicka-Bucevičienė. Palanga. Laisvė, 1921, sausio 12, Nr. 8, p. 2; sausio 13, Nr. 9, p. 2; sausio 18, Nr. 13, p. 2. 11) Nora Walicka. Dziś pani mi się śniła...: obraz dramatyczny w 4 aktach z zakończeniem. [drama] Kowno: [s.n.], 1939, 86 p., 22 cm. Jackiewicz, M. Polacy Na Litwie 1918–2000, p. 29. Omilanowska, M. Połąga w czasach Tyszkiewizcow, p. 249. Wrotnowska, J. Notatki pamiętnikowe... Zeszyt I. Ten pat. Šis faktas gana miglotas, nes 1863 m. sukilimą Raseinių karšte išsamiai ištyrinėjęs Jonas Brigys teigia, kad Mongirdų pavardė šiame krašte sukilimo metu nefigūravo, taip pat nėra žinių, kad būtų buvęs įkurtas sukilimo nacionalinis fondas. Wrotnowska, J. Notatki pamiętnikowe... Zeszyt I. Adiklienė, E. Vytauto gatvė, p. 2. Jurgučio P. interviu, p. 12. Miškinis, A. Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės III tomas, p. 34. Septyni arai K. Milašiaus, pasistačiusio kino teatrą nugriauto senojo Mongirdų namo vietoje, ir Mongirdaitės 10 arų // Adiklienė, E. Palangos m. senosios sodybos ir jų gyventojai. D. 3, p. 7. Adiklienė, E. Palangos m. senosios sodybos ir jų gyventojai. D. 3, p. 23. Omilanowska, M. Połąga w czasach Tyszkiewizcow, p. 208. Šniukštienės-Šunienės V. interviu, p. 17. Krzywicki, T. Szlakiem Adama Mickiewicza..., p. 296. Kun. Vaclovas Strimaitis (1905–1982). Palanga XX a. pradžios prisiminimuose ir spaudos puslapiuose, p. 2. Vaineikienė, S. Palangos atsiminimai, p. 14. Jovaišaitė, A. Gerardas Bagdonavičius, p. 147, 1214, 1245. Dzisevič, A. Marilė Putkamerienė – Adomo Mickevičiaus mūza. Karwowski, St. Połąga i Kretynga, p. 19. Wrotnowska, J. Notatki pamiętnikowe... Zeszyt I. Iš lenkų kalbos vertė N. Gaidauskienė.

311


85 Wrotnowska, J. Poezje wybrane. Iš lenkų kalbos vertė J. Klietkutė. 86 Wrotnowska, J. Notatki pamiętnikowe... Zeszyt I. Iš lenkų kalbos vertė N. Gaidauskienė. 87 Wrotnowska, J. Poezje wybrane. Iš lenkų kalbos vertė J. Klietkutė. 88 Wrotnowska, J. Notatki pamiętnikowe... Zeszyt I. Iš lenkų kalbos vertė J. Klietkutė. 89 Ten pat. Iš lenkų kalbos vertė N. Gaidauskienė. 90 Wrotnowska, J. Poezje wybrane. Iš lenkų kalbos vertė J. Klietkutė. 91 Wrotnowska, J. Notatki pamiętnikowe... Zeszyt I. Iš lenkų kalbos vertė N. Gaidauskienė. 92 Wrotnowska, J. Poezje wybrane. Iš lenkų kalbos vertė J. Klietkutė. 93 Wrotnowska, J. Notatki pamiętnikowe... Zeszyt I. Iš lenkų kalbos vertė N. Gaidauskienė. 94 Wrotnowska, J. Poezje wybrane. Iš lenkų kalbos vertė J. Klietkutė. 95 Wrotnowska, J. Notatki pamiętnikowe... Zeszyt I. Iš lenkų kalbos vertė N. Gaidauskienė. 96 Ten pat. 97 Šniukštienės-Šunienės V. interviu, p. 17. 98 Janinos Vrontnovskos prisiminimai rašyti praėjus daugeliui metų, tad kai kurie faktai, pavardės gali būti netikslūs. Ponių Tleck pavardės Lenkijos fotografų sąrašuose nėra, tačiau Varšuvoje buvo „Litografia Ottona Flecka“ (1843–1908). 99 Wrotnowska, J. Notatki pamiętnikowe... Zeszyt I. 100 Strzałkowski, J. Asmeninis laiškas, 2013-05-21. 101 Wrotnowska, J. Notatki pamiętnikowe... Zeszyt I. 102 Ten pat. 103 Pakutinskienės F. interviu, p. 20. 104 Šniukštienės-Šunienės V. interviu, p. 17. 105 Wrotnowska, J. Notatki pamiętnikowe... Zeszyt I. 106 Pakutinskienės F. interviu, p. 20. 107 Wrotnowska, J. Notatki pamiętnikowe... Zeszyt I. 108 Pakutinskienės F. interviu, p. 20. 109 Šniukštienės-Šunienės V. interviu, p. 17. 110 Wrotnowska, J. Notatki pamiętnikowe... Zeszyt I. 111 Paulina Mongirdaitė. LIMIS. 112 Pakutinskienės F. interviu, p. 20. 113 RGIA, 776, 20, 1502 // Strzałkowski, J. Słownik fotografów, p. 332. 114 Strzałkowski, J. Asmeninis laiškas, 2013-05-21. 115 Pakutinskienės F. interviu, p. 20. 116 Wrotnowska, J. Poezje wybrane. 117 Pakutinskienės F. interviu, p. 20. 118 Šniukštienės-Šunienės V. interviu, p. 17. 119 Pakutinskienės F. interviu, p. 20. 120 Jurgučio P. interviu, p. 13. 121 Wrotnowska, J. Notatki pamiętnikowe... Zeszyt I. 122 LNB RKRS, F66-137 (175). 123 Bučiūtė, S. Fotografės Paulinos Mongirdaitės kūryba, p. 27. 124 Omilanowska, M. Połąga w czasach Tyszkiewizcow, p. 139. 125 Biblioteka Narodova, AFF.IV-11, IF 25726.

312

126 Omilanowska, M. Połąga w czasach Tyszkiewizcow, p. 208. 127 Valiulis, S.; Žvirgždas, S. Fotografijų albumai Lietuvoje. 128 „Rembrantiška“ šviesa – maždaug 45o kampu pro langą krentanti šviesa studijoje tvyrančioje tamsoje apšviečia tik modelio veidą bei kelias blankias fone esančias detales. 129 Bučiūtė, S. Fotografės Paulinos Mongirdaitės kūryba, p. 28. 130 Jagučio K. interviu, p. 31. 131 Jurgučio P. interviu, p. 12. 132 Omilanowska, M. Połąga w czasach Tyszkiewizcow, p. 208. 133 Kanarskas, J. Grafų Tiškevičių nuotraukos Kretingos muziejuje, p. 46–47. 134 Ten pat, p. 44. 135 Ten pat, p. 43. 136 Matulytė, M. Plevenantis senosios Palangos laikas. 137 Iš lenkų kalbos vertė J. Klietkutė. 138 Buchholz-Todoroska, M. Kąpielisko bałtyckie na przełomie XIX i XX wieku, p. 6. 139 Krivienė, I. Kompaktiniame diske – Vilniaus universiteto bibliotekos istoriniai rinkiniai, p. 22. 140 Matulytė, M. Plevenantis senosios Palangos laikas. 141 Bučiūtė, S. Fotografės Paulinos Mongirdaitės kūryba, p. 4, 25. 142 Kanarskas, J. Fotografė Paulina Mongirdaitė, p. 5. 143 Kartais herbo pavadinimas Wadwicz buvo suprantamas kaip fotografo vardas ir kilo versijų apie fotografą vyrą. Tai klaida. Pvz.: ŠAM saugomos nuotraukos (GEK 30086) nugarėlėje yra du fotografės P. Mongirdaitės antspaudai: „ФОТОГРАФИЯ П. МОНГИРДЪ ПОЛАНГЕНЪ Курляндской губ.“ ir „Wadwicz Mongird / Polangen.“. 144 Kanarskas, J. Fotografė Paulina Mongirdaitė, p. 5. 145 Beveik identišką firminį ženklą naudojo to paties laikotarpio Vilniaus fotografas Aleksandras Jurašaitis (žiūr. Juodakis V. Lietuvos fotografijos istorija 1854–1940, priešlapis 3), St. Peterburgo įmonė „Universal elektrik“ (Универсалъ Электрикъ), Lenkijos fotografas W. Wesołowski iš Łowicz. 146 Valiulis, S. Fotografijų albumai Lietuvoje: raida, tipai, tendencijos, p. 153–161. 147 Bučiūtė, S. Fotografės Paulinos Mongirdaitės kūryba, p. 39. 148 LMAVB RS, A-341. 149 Adiklienė, E. Polonga Bains de mer, p. 28. 150 Balean, D. Istorija, sukurta ir atrasta 1842–1939 m. spaudos fotografijose. 151 Adiklienė, E. Polonga Bains de mer, p. 28–29. 152 VUB RS, F1-F1251. 153 Biblioteka Narodowa, A.6843/repr.XX/ I-947. 154 Matulytė, M. Plevenantis senosios Palangos laikas. 155 Ziemia, 1910, birželio 11, Nr. 25, p. 376. 156 Matulytė, M. Plevenantis senosios Palangos laikas. 157 Vienas pirmųjų atvirlaiškių leidėjų Palangoje buvo ir Moses Gutmanno knygynas, atvirukus leidęs jau 1900 metais.


158 Anuomet atvirukai buvo vadinami „laiškeliais“ // M. Piaseckaitės-Šlapelienės knygyno katalogas, p. 59. 159 Kairienė, J. Senieji lietuviški atvirukai. 160 Žukovskis, A. Atviruko istorija. 161 Kairienė, J. Senieji lietuviški atvirukai. 162 Žr. Matulytė, M.; Striuogaitis, S. Senoji Palanga, p. 254. 163 Kairienė, J. Senieji lietuviški atvirukai. 164 Žvirgždas, S. Fotografija Žemaitijos miesteliuose, p. 5. 165 Pieštą pagal Vilniaus leidėjo Jozefo Krzeczkowskio knygos „Biruta“ (1837 m.) dailininko A. Pieńkowskio iliustraciją // Zimnachaitė, A. Sugrįžimai, p. 93. 166 Pieštą pagal Léonardo Chodźko knygos „Pologne illustre“ reprodukciją // Junevičius, D. Zigmas Toliušis ir jo lietuviškų iliustruotų atvirukų istorijos studija, p. 122. 167 Genienė, Z. Palangos bažnyčios statybos istorijos fragmentai. Palanga. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, p. 21. 168 Matulytė, M. Bažnyčios atgimimas Palangos kurorte. 169 Žvirgždas, S. Fotografija Žemaitijos miesteliuose, p. 5. 170 Kanarskas, J. Fotografė Paulina Mongirdaitė, p. 5. 171 Emil Pinkau & Co (1880–1926) Breslau ir Leipcigas, Saksonija. Spausdino knygas, žemėlapius, atvirukus, litografijas, įvedė atvirukų numeravimą. Ankstyviausi spaudiniai yra nespalvoti, o nuo 1897 m. pradedama spausdinti spalvotai. Tai buvo viena didžiausių pasaulio spaustuvių. Spausdino leidinius daugeliui JAV ir Europos leidėjų. 172 Įmonė veikė 1863–1918 m. 1867 m. ją nusipirko talentingas Kuršo gubernijos fotografas Albert Henrich Mei (1842–1913). // Комолов M. Фототипия «Шерер, Набгольц и Ко». 173 Комолов, M. Фототипия «Шерер, Набгольц и Ко». 174 LMAVB RS, f. 308-659, l. 648. 175 Iš lenkų kalbos vertė Nida Gaidauskienė. 176 Matulytė, M. Bažnyčios visuomeninis statusas pajūrio kurorte, p. 68. 177 Toliušis, Z. Iš lietuviško atviruko istorijos (1904– 1918 m.), p. 119. 178 Omilanowska, M. Połąga w czasach Tyszkiewizcow, p. 233. 179 Žiūr. Matulytė, M.; Striuogaitis, S. Senoji Palanga, p. 48. 180 Žiūr. ten pat, p. 285. 181 Žiūr. ten pat, p. 284. 182 Žiūr. ten pat, p. 55. 183 Žiūr. ten pat, p. 47. 184 Žiūr. ten pat, p. 46. 185 Žiūr. ten pat, p. 122. 186 Mukienė, D. Senųjų nuotraukų rinkiniai Žemaitijos muziejuose, p. 11. 187 Senasis Kretingos dvaro parkas – gyvoji istorija, p. 26. 188 Saulius, S. Palangoje – atkurtos grafų Tiškevičių rūmų terasos vazos. 189 Bučiūtė, S. Fotografės Paulinos Mongirdaitės kūryba, p. 42.

190 Juodakis, V. Lietuvos fotografijos istorija 1854– 1940, p. 72. 191 Valiulis, S.; Žvirgždas, S. Lietuvos fotografija Pasaulinėje parodoje Paryžiuje 1900 metais, p. 166–168. 192 Končius, I.; Ruokis, V. Palangos kraštas, p. 5. 193 Ten pat, p. 18. 194 Ten pat, p. 88. 195 Ten pat, p. 116. 196 Ten pat, p. 117. 197 Ten pat, p. 232. 198 Ten pat, p. 236. 199 Ten pat, p. 237. 200 Ten pat, p. 239. 201 Ten pat, p. 242. 202 Ten pat, p. 243. 203 Ten pat, p. 243. 204 Ten pat, p. 244. 205 Ten pat, p. 246. 206 Ten pat, p. 253. 207 Kraj, 1898, Nr. 33, p. 412. 208 Ziemia, 1910, birželio 11, Nr. 24, p. 376. 209 Ten pat, p. 390. 210 Ziemia, 1910, birželio 11, Nr. 24, p. 392. 211 Ziemia, 1910, birželio 18, Nr. 25, p. 389. 212 Ziemia, 1914, gegužės 30, Nr. 22, p. 346. 213 Ziemia, 1914, rugpjūčio 20, Nr. 25, p. 394. 214 Wędrowiec, 1912, rugsėjo 5, Nr. 21, p. 418. 215 Ten pat, p. 419. 216 Omilanowska, M. Połąga w czasach Tyszkiewizcow, p. 236. 217 Tygodnik illustrowany, 1927, Nr. 44, p. 894. 218 Vareikis, V. Pirmajame pasauliniame kare. Palangos istorija, p. 236. 219 Vareikis, V. Lietuvių ir latvių ginčas dėl Palangos. Palangos istorija, p. 257. 220 Kretingos apskrities viršininko įstaigos knygų ir bylų sąrašas 84, Nr. 38 XII d. Apie pasų išdavimą ir prižiūrėjimą Palangos valsč. Pradėta: 1921 m. birželio mėn. 8 d., baigta: 1921 m. gruodžio mėn. 31 d. // LCVA, f. 1096, ap. 1, b. 134, l. 16. 221 Kretingos apskrities viršininko įstaigos knygų ir bylų sąrašas 76 Nr. 26 XII d. Apie pasų išdavimą ir prižiūrėjimą Palangos valsč. Pradėta: 1922 m. sausio mėn. 16 d., baigta: 1922 m. lapkričio mėn. 13 d. // LCVA, f. 1096, ap. 1, b. 142, l. 12. 222 Končius, I.; Ruokis, V. Palangos kraštas, p. 130–131. 223 Jasinskienė, D. Minint pirmojo lietuviško spektaklio jubiliejų. 224 LVIA, f.669, a. 55, b. 3, l. 4v, Nr. 34. 225 Pakutinskienės F. interviu, p. 20. 226 Kanarskas, J. Asmeninis laiškas, 2013-10-30. 227 Pakutinsko Felikso interviu. 228 Gedimino Numgaudžio OFM interviu. 229 Neretai po fotografų mirties jų sutuoktiniai ar mokiniai tęsdavo paviljono veiklą: perimdavo fotografinę techniką, paviljono dekoracijas, fotokorteles – paveldėtus negatyvus jau daugino kaip savus. Peršasi nedrąsi mintis, kad po Paulinos mirties

313


jos paviljono palikimą galėjo perimti, perpirkti ar net paveldėti tuo metu vienintelis Palangos fotografas, beveik kaimynas Ignas Stropus. Tokiu būdu Paulinos negatyvai galėjo pasiekti ir Feliciją Pakutinskienę, nes būtent jos tėvo namuose Ignas Stropus nuomojosi patalpas fotopaviljonui ir Antrojo pasaulinio karo metu išvyko iš Palangos, palikdamas čia visą fotografinę techniką bei savo negatyvų archyvą. Deja, 1970–1971 m. užrašytuose Igno Stropaus žmonos ir sūnaus prisiminimuose šis faktas neminimas. 230 Kazimieras Milašius (1909–1963) gimė Nasrėnuose devynių vaikų šeimoje. Baigė pradinę mokyklą, toliau mokytis nebuvo lėšų. Turėdamas 15 metų, su „kromeliu“ ant pečių vaikščiojo po kaimus, pardavinėdamas smulkias prekes. Kiek užsidirbęs, giminaičių padedamas, įsigijo manufaktūros krautuvę. Dar kiek prasigyvenęs, brolio Gabrieliaus padedamas, su žmona Adele nusipirko Palangoje, Vytauto gatvėje, sklypą ir pasistatė didelį mūrinį namą. Įsteigti kino teatro nepavyko, nes prasidėjo Antrasis pasaulinis karas // Adiklienė, E. Palangos m. senosios sodybos ir jų gyventojai. D. 3, p. 22 // 1948 m. Kazimieras ir Adelė Milašiai buvo ištremti į Irkutsko sritį, Šamanką // Salytės-Aleksejevos A. interviu. 231 Adiklienė, E. Palangos m. senosios sodybos ir jų gyventojai. D. 3, p. 7. 232 Palangos vilų ir namų savininkų, prekybos įmonių ir amatininkų sąrašas, p. 10. 233 K. Milašius kino teatro namą, kuriam sugrįžo adresas Nr. 84, pastatė tik po metų. 234 Pirmuoju bibliotekos vedėju buvo paskirtas poetas Butkų Juzė, fotografo Igno Stropaus giminaitis. 235 1936 m. lankstinuke matyti, kad kitoje gatvės pusėje priešais vaisinę 21-uoju sąrašo numeriu (pav. 6) Vytauto g. Nr. 111 pažymėta privati Martišauskaitės skol. biblioteka, veikusi iki valstybinės bibliotekos įkūrimo. Valstybinė biblioteka adresu Vytauto g. Nr. 84 išbuvo mažiau nei metus, po to perkelta į Nr. 111, vietoj Martišauskaitės bibliotekos // Palanga. Baltijos pajūrio vasarvietė. 236 Adiklienė, E. Palangos m. senosios sodybos ir jų gyventojai. D. 3, p. 23. 237 Kanarskas, J. Fotografė Paulina Mongirdaitė, p. 5. 238 LLBM, N 8376. 239 Stačkauskienė, L. Asmeninis laiškas, 2013-04-18. 240 Stoukas, J. Nuotraukų ir atvirukų albumas, 1902. X. 16–1941. I. 23. Vieta: Kaunas, Palanga ir kt. LNB RS, F65-137. 241 Bučiūtė, S. Fotografės Paulinos Mongirdaitės kūryba, p. 33. 242 Knygoje „Senoji Palanga“ publikuoti 86 šios kolekcijos P. Mongirdaitės darbai. 243 Bučiūtė, S. Fotografės Paulinos Mongirdaitės kūryba, p. 47. 244 1775 m. Plungės seniūnijos inventorius. LVIA, f. 11, ap. 1, b. 1203. 245 Šimkienė, S. Jacintos ir Ignaco Stropų giminė. 246 Pranas, Stanislovas, Simonas, Juozas, Ignacijus // Stonkus, A. Akistata su istorija. 247 Šimkienė, S. Jacintos ir Ignaco Stropų giminė. 248 Ten pat. 249 Ten pat. 250 Ten pat.

314

251 Vėliau – Kretingos apskritis, Kartenos valsčius // Juodakis, V. Lietuvos fotografijos istorija 1854– 1940, p. 106. 252 LVIA, f. 669, a. 18, b. 59, l. 72v, Nr. 8. 253 Šimkienė, S. Jacintos ir Ignaco Stropų giminė. 254 Žvirgždas, S. Pirmieji Palangos fotografai. 255 Stropaus A. interviu, p. 2. 256 Šimkienė, S. Jacintos ir Ignaco Stropų giminė. 257 Ten pat. 258 Stropaus A. interviu, p. 2. 259 Šimkienė, S. Jacintos ir Ignaco Stropų giminė. 260 Žvirgždas, S. Ignas Stropus – žymiausias Lietuvos pajūrio fotografas, p. 39. 261 1936 m. sezoninis Palangos kalendorius, p. [6]. 262 1903 m. spalio 21 d. Mendelis Berkovičius gavo gubernatoriaus leidimą įkurti fotoateljė Plungėje // RGIA. 263 Alfonsas Survila. LIMIS. 264 Stropienės I. interviu, p. 4. 265 Kanarskas, J. Kretinga. Praeities skraistę praskleidus, p. 78. 266 Stonkuvienė, L. Šeimos relikvija – žymiausio pajūrio fotografo daryta nuotrauka, p. 1, 5. 267 Žvirgždas, S. Mūsų miestelių fotografai, p. 73. 268 Kanarskas, J. Grafų Tiškevičių nuotraukos Kretingos muziejuje, p. 44. 269 LVIA, f. 669, a. 13, b. 148, l. 86, Nr. 43. 270 Šimkienė, S. Jacintos ir Ignaco Stropų giminė. 271 Stropaus A. interviu, p. 1. 272 Kijauskų giminės medis, www.myheritage.lt. 273 Stropaus A. interviu, p. 1. 274 Stropienės I. interviu, p. 4. 275 Šimkienė, S. Jacintos ir Ignaco Stropų giminė. 276 Končius, I.; Ruokis, V. Palangos kraštas, p. 130–131. 277 Valiulis, S.; Žvirgždas, S. Fotografija Žemaitijos miestuose ir miesteliuose, p. 16. 278 Pakutinskienės F. interviu, p. 20. 279 Stropaus A. interviu, p. 1. 280 Stropienės I. interviu, p. 4. 281 Stropaus A. interviu, p. 1. 282 Adiklienė, E. Vytauto gatvė, p. 20. 283 1936 m. Sezoninis Palangos kalendorius, p. [9]. 284 Seniausia Palangos kurorto fotografija J. Stropaus. Naujoji Romuva, p. 38. 285 Stropaus A. interviu, p. 2. 286 Ten pat. 287 Stropienės I. interviu, p. 5. 288 Stropaus A. interviu, p. 2. 289 Stropienės I. interviu, p. 4. 290 Felicija Ambrazaitytė-Pakutinskienė (1904– 1994) vaikystėje susirgo skarlatina ir neteko klausos (užsikrėtė nuo pas tėvą atėjusio žmogaus užsakyti karsto mirusiajam nuo skarlatinos). Fotografavo „Akwa“ bei kitais fotoaparatais. Fotografuodavo poilsiautojus prie jūros, darydavo kalėdinius atvirukus. Dirbo fotografe iki 1953 m. // Žukauskienė, G. Palangos valsčiaus amatai ir amatininkai XX a. I p.


291 F. Ambrazaitytė-Pakutinskienė 1946–1949 m. savarankiškai dirbo Palangoje, pokario metais – Palangos artelėje // Pakutinskienės F. interviu, p. 20. 292 Ramanauskas, V. Iš Mažeikių fotografijos istorijos. Mažeikiai, 1991. Mažeikių muziejaus archyvas, b. 217 // kitur nurodomi 1925 m. // Žvirgždas, S. Ignas Stropus – žymiausias Lietuvos pajūrio fotografas, p. 39. 293 Stropaus A. interviu, p. 2. 294 Turinčių teisę balsuoti Lietuvos Seiman Palangos miesto gyventojų sąrašas // Končius, I.; Ruokis, V. Palangos kraštas, p. 130–131. 295 Visiems šešiems savo vaikams tėvas suteikė išsilavinimą ir galimybę įsigyti specialybę: vyriausiasis sūnus Adolfas išvyko į Palangą mokytis fotografijos, jauniausias Vaclovas iš tėvo paveldėjo siuvėjo amatą. Deja, Adolfas mirė labai jaunas, į Plungę taip ir nesugrįžo. Palaidotas tikriausiai Palangoje // Zaborskienės L. interviu, 2013, Plungė. Jolantos Klietkutės asmeninis archyvas. 296 Stropaus A. interviu, p. 1. 297 Pocius, B. Plungės gaisras, p. 2. 298 Stropienės I. interviu, p. 4 299 Ten pat. 300 LCVA, f. 1347, ap. 1, b. 1, l. 43. 301 Žukauskienė, G. Palangos valsčiaus amatai ir amatininkai XX a. I p. 302 Juodakis, V. Lietuvos fotografijos istorija 1854–1940, p. 108. 303 Palangos vilų ir namų savininkų, prekybos įmonių ir amatininkų sąrašas, p. 11. 304 Palangos jūros maudyklės, p. 23. 305 Pliažas, 1931, liepos 19, Nr. 3, p. 32 (38). 306 Palangos kurorto informacija, p. 3. 307 Žukauskienė, G. Palangos valsčiaus amatai ir amatininkai XX a. I p. 308 Stropaus A. interviu, p. 2. 309 Žvirgždas, S. Mūsų miestelių fotografai, p. 73. 310 Gocentas, V. Palangos vaizdai leidiniuose, fotografijose iš nacionalinės bibliotekos fondų. 311 Stropaus A. interviu, p. 2. 312 Ten pat. 313 Klaikus gaisras Palangoje. Trimitas, p. 462. 314 Albino Kijausko (g. 1929 m.) prierašas po Palangos gaisro nuotrauka, 2014. 315 Juodakis, V. Lietuvos fotografijos istorija 1854–1940, p. 106. 316 Stropaus A. interviu, p. 2. 317 Ten pat, p. 1. 318 Ten pat. 319 Adiklienė, E. Basanavičiaus gatvė, p. 69. 320 Palangos vilų ir namų savininkų, prekybos įmonių ir amatininkų sąrašas. 321 Lietuvos telefono abonentų sąrašas 1940, p. 305. 322 Pakutinsko F. interviu. 323 Stropaus A. interviu, p. 1. 324 LCVA, f. 1367, ap. 1, b. 768, l. 1. 325 Ten pat, l. 3.

326 Покорный Иосиф Иосифович, 1862–1914, Литография в Либаве с 1904 года. Prieiga per internetą: <http://new-yaroslavl-vintage-foto. blogspot.com/2013/01/blog-post.html>. 327 Pieštas pagal Vilniaus leidėjo Jozef Krzeczkowski knygos „Biruta“ (1837 m.) dailininko A. Pieńkowski iliustraciją (litografija, 10,4x7,2 cm) // Zimnachaitė, A. Sugrįžimai, p. 93. 328 Stropus, S. Vadovas po Palangos parką, p. [8]. 329 Žvirgždas, S. Mūsų miestelių fotografai, p. 73. 330 1933 m. kilnojamosios fotoparodos katalogas..., p. 5. 331 Ten pat. 332 Ten pat, p. 6. 333 Ten pat, p. 10. 334 Ten pat, p. 13. 335 Žvirgždas, S. Mūsų miestelių fotografai, p. 73. 336 Gocentas, V. Palangos vaizdai leidiniuose, fotografijose iš nacionalinės bibliotekos fondų. 337 Ten pat. 338 Stropaus A. interviu, p. 2. 339 Stropienės I. interviu, p. 4. 340 Žvirgždas, S. Mūsų miestelių fotografai, p. 73. 341 Stropaus A. interviu, p. 2. 342 Pliažas, 1931, liepos, Nr. 3, p. 32 (38). 343 Žvirgždas, S. Ignas Stropus – žymiausias Lietuvos pajūrio fotografas, p. 38. 344 Palanga, 1933, rugpjūčio 20, Nr. 2, p. 1. 345 Ten pat, p. 2. 346 Mūsų dienos, 1928, rugpjūčio 26, Nr. 14. 347 Žemaičių balsas, 1931, balandžio 16, p. 3. 348 Žvirgždas, S. Pirmieji Palangos fotografai. 349 Žvirgždas, S. Mūsų miestelių fotografai, p. 74. 350 Stropaus A. interviu, p. 2. 351 Šimkienė, S. Jacintos ir Ignaco Stropų giminė. 352 Kijauskų giminės medis. www.myheritage.lt. 353 Šimkienė, S. Jacintos ir Ignaco Stropų giminė. 354 Matulytė, M.; Striuogaitis S. Senoji Palanga. 355 Kijauskų giminės medis, www.myheritage.lt. 356 Šimkienė, S. Jacintos ir Ignaco Stropų giminė. 357 Ten pat. 358 Ten pat. 359 Algirdas Stropus (1914–2005) pro memoria. 360 Kulvietienė, D. Pasitikome naują akademiko Jurgio Brėdikio knygą, p. 2. 361 Šimkienė, S. Jacintos ir Ignaco Stropų giminė. 362 Ten pat. 363 Ten pat. 364 Stropus, S. Plungės kraštas, p. 192–193. 365 Šimkienė, S. Jacintos ir Ignaco Stropų giminė. 366 Stropus, S. Plungės kraštas, p. 192–193. 367 Šimkienė, S. Jacintos ir Ignaco Stropų giminė. 368 Ten pat. 369 Stropus, S. Plungės kraštas, p. 192–193. 370 Į anglų kalbą vertė Aurida Bartašiūtė. 371 Į lenkų kalbą vertė Irena Fedorovič.

315


Asmenvardžių rodyklė Adiklienė Emilija 161, 257 Adomauskas Kazimieras 201 Algirdas 116, 117 Alonderis V. 249 Ambrazaitienė Monika 97 Ambraziejus 257 Ambrozaitis Pranas 241, 247 Andrius Potockis 8 Armonas 15 Augustinas Faustas 62, 91, 127 Aukštikalnis Konstantinas 208 Aukštikalnytė Zabielskienė Elena 208 Baden-Powell Olave 234 Baden-Powell Robert Stephenson Smyth 234 Bagdonavičius Gerardas 47 Bakanauskaitė Z. 70 Baltikauskaitė Elena 257 Baltikauskas 200 Baltikauskas Aleksandras 257 Baltrėnas 290 Balzerytė O. 200 Banaitytė Salomėja 63 Barkauskas M. 223 Baronas Petras 163, 291 Basanavičius Jonas 155, 157, 235, 252 Beniušis Petras 248 Beniušis Romualdas 142, 236, 250, 292 Berkovičius Mendelis (Michelis) 191, 314 Bernacińska 41 Bertulis A. 283 Beržanskis Jeronimas OFM 78, 105, 107 Birutė 11, 117, 118, 119, 251 Bischoff-Handschin Vilija 260 Bitkevičius Jonas 224 Bitkevičius Juozas 224 Bitlierius A. 200 Bytautienė (Rūtytė) Petronėlė 261 Bortkevičienė Felicija 90 Bortkevičius Feliksas 90, 198, 199 Brėdikis Jurgis 297 Brigys Jonas 311 Bružas Vladas 228 Bružienė (Paulauskaitė) Stefanija 228 Bucevičienė (Valicka) Eleonora (Nora) (Walicka Bucewicz 316

Eleonora) 34, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 45, 53, 151, 159, 311 Bucevičius Boleslovas (Bucewicz Bolesław) 34, 35 Bucevičius Bronislovas 41 Bucevičiūtė Marija Uršulė (Bucewicz Marja Urszula) 35, 45, 53 Budrytė A. 225 Bukauskienė-Urbonaitė Audronė 214, 222, 256 Burba Vladas 297 Burneikienė J. 200 Burneikienė (Gvildaitė) Margarita 257 Burzelis J. 90 Butėnaitė M. 200 Butkus 209 Butkus Juozas (Butkų Juzė) 196, 197, 203, 209, 231, 235 Butvilalė 64 Chodkevičius Jonas Karolis 15, 105 Chodźko Léonard 313 Čarnocka (Czarnocka) Henrika 57 Čiurlionis Petras 157 Damulienė Laima 88 Daukšaitė I. 225 Daumantas Adolfas (sūnus) 206, 207, 315 Daumantas Adolfas 207, 212, 213, 315 Daumantas Vaclovas 215 Daumantas Viktoras 213 Daumantas Vladislovas 71 Daumantienė 213 Dauta Klemas 90 Dembinska Zofija 261 Dembinskaitė Elena 8 Demereckas Kęstutis 121 Deubner J. 148–150 Dievaitienė (Rakštytė) Liuda 90 Dievaitis 90 Dirgėlas A. 200 Dobilas Juozas 187 Dogelis Povilas 87 Drungilas Mykolas 194 Drungilas Steponas 194 Drungilienė Rozalija 194 Efa Franc 283 Eidinaitė V. 200 Eidukas Vytautas 115, 123, 141, 145, 237, 266, 274 Eitavičiūtė Zofija 257

Empacheris Edvardas 156 Falinski Miloš (Faliński Miłosz) žiūr. Bucevičienė Eleonora Fleck? 57 Fleck Otton 89 Fledzinskaitė 90 Gabalis 156 Gadeikis B. 200 Gaidonienė P. M. 203 Galdikienė Vida Teresė 261 Galvonas 90 Galvonienė-Jatulytė Adelė 90 Gaudutienė (Simutytė) Magdalena 193 Gaudutis Augustinas 207 Gebenas (Geleris) 161 Gedaminskas Kazys 223 Gedgaudaitė Ona 188 Gedgaudas (Onos vyras) 188 Gedgaudas (Petronėlės vyras) 182 Gedgaudienė Ona 188 Gedgaudienė-Rupeikienė Petronėlė 182, 215 Gediminas 33, 116, 117 Gegdaudaitė Ona Geissler Richard 191 Gelžinienė Ona 197 Giniotis A. 209 Gira Liudas 155, 157 Glemžaitė M. 90 Glinskis Konstantinas 157 Gotšelkas Robertas 255 Grauslytė Petrusė 224 Grigaliūnienė (Gudaitė) Kazimiera 76 Grinevičius Henrikas 5, 82–86, 92, 93, 103, 105–109, 111, 121, 125, 132, 165, 263–265, 291 Grinevičius Tadas 310 Griškevičienė (Pluščiauskaitė) Zofija 39, 41 Griškevičienė Ieva 41 Griškevičius Jonas 39, 41 Griškevičius Mauricijus 39, 41, 51 Grybauskas Stasys 246 Grudzinskaitė Pranė 256 Grudzinskas Antanas 256 Grušienė (Geniotytė) Ieva 76 Grušys Juozas 76 Gudas Antanas 76 Gudauskas K. 200 Gudienė (Tamolytė) Kazimiera 76


Gutmann Mose 137, 143, 241, 313 Gvagnini Aleksandras 119 Henrich Mei Albert 313 Ivanauskas Tadas 90 Jablonskis Jonas 90, 157, 235, 252 Jadenkaitė A. 200 Jadvyga 137 Jagutis S. 200 Jakavyčius L. 119 Jakševičiūtė-Venclauskienė Stanislava 156, 234 Jakubčyk Agnieška (Jakubczyk Agnieszka) 33–49, 53, 55, 57 Jakučionis Aug. 90 Jankauskas Vincas 257 Janulaitis Augustinas 156, 157 Janušaitis Aloyzas OFM 261 Janušis Feliksas 156 Janušytė Liūnė 157 Januškevičius Česlovas 209 Jarulaitis Vincentas 76, 88 Jasenskis Julijonas 89 Jasenskytė Felicija 89 Jasinskas V. 200 Jocas Leonas OFM 261 Jogaila 11, 33, 137 Jogailaitė Ona 11 Jokužienė Adelė 286 Jokužis Petras 286 Jokužytė Jūra 286 Jokužytė Rita 286 Jonušas Bronius 234 Jonutis Ren. 209 Jonutytė Julytė 209 Juodakis Virgilijus 5, 149, 223 Jurašaitis Aleksandras 312 Jurevičienė (Auželytė) Ona 228 Jurevičienė (Paulauskaitė) Ona 261 Jurevičius Aloyzas 228 Jurevičius Juozas 228 Jurevičiūtė Marija 261 Jurevičiūtė Sofija 261 Jurgaitis Alšėniškis Aleksandras 310 Jurjonaitė P. 200 Jurkaitė C. 200 Jurkūnas V. 209 Jurkus 257 Jurkus J. 200 Juškevičius Felicijonas 61 Juškytė Jadvyga Teofilė 156 Kalvytė A. 225 Kanai M. ir G. 281 Kanauka V. 297 Kaributaitė Ona 310 Kaributaitis Teodoras 310 Kaributienė Anastazija 310 Kaunas Juozas 261 Kaunienė Zuzana 261

Kavalčiukas 207 Kavaliauskas Pranciškus 206 Kentra Jonas 201 Keturakis 156 Kęstutaitis Žygimantas 310 Kęstutis 11, 117, 118, 119, 251 Kiaunarskis Ksaveras 39 Kijauskaitė Marcelė 188 Kijauskas Albinas 184, 185, 187–189, 191, 202, 204–207, 243, 244, 286, 287, 294, 295, 298, 299 Kijauskas Kazimieras 188, 189 Kijauskas Kazys 188, 189 Kijauskienė (Gaudutytė) Julija 189 Kiška Stanislovas Petraitis 310 Kymantaitė-Čiurlionienė Sofija 76, 88 Kymantas Leonas Augustinas 76 Kymantienė (Jarulaitytė) Elzbieta 76, 88 Kleinaitis Martynas 290 Klietkutė Jolanta 5, 8, 17, 26, 40, 43, 44, 50, 63, 66, 83, 91, 116, 118, 119, 131, 136, 140, 142–144, 147, 151, 158, 176, 179, 202, 209, 212, 218, 219, 236, 238, 239, 250, 258, 263, 267, 270, 276, 288, 293, 300 Klomposaitė 234 Kniūkštienė (Kijauskaitė) Zofija 189 Kojalavičius-Vijūkas Albertas 37 Končius Algirdas 159 Končius Antanas 60 Končius Ignas 60, 149, 151, 159 Končiūtė Antanina 60 Kontrimaitė E. 200 Kosakovskis Stanislovas Kazimieras 131 Krajevskis 131 Krasickai 158 Krėvė-Mickevičius Vincas 235 Kriaučiūnas Edikas 71 Kryžanovska (Kryżanowska) 81 Krzeczkowski Jozef 313, 315 Kubertavičius Petras 157 Kubilienė (Vengalytė) Barbora 182 Kuizinas Stanislovas 156 Kulyčiūtė Liucija 90 Kumponaitė Eugenija 190 Kunkis Jonas Ansas 143 Kupstas Aleksandras 157 Kvederaitė Agnė 209 Landsbergienė 257 Lenkauskaitė J. 200 Lenortas Valt. 249 Lenortas Vil. 249 Leonas Petras 252

Lesytė E. 200 Liachovičius Jūratis 10, 124, 203, 237, 239, 240, 243 Litvinas Mendelis 201 Liutika Leonas 51 Liutikienė Petrė 51 Liutkevičius-Petraška Jonas 310 Lopacinskaitė Darata 8 Lubytė V. 225 Lukošienė 290 Macytė E. 225 Mačernaitė A. 200 Mangirdaitis Jonas 310 Mangirdaitis Petras Jonas 33, 310 Mangirdas 310 Mangirdienė Vėževičisiūtė Ona 310 Markus 241 Masalskis Ignotas Jokūbas 15 Mazalaitė Nelė 257 Mensonienė Felicija 209, 290 Miceikaitė M. 200 Micelskaitė Marija 8 Mickevičius Adomas 47, 48, 49, 119 Mickevičius J. 203 Mikalauskas Izidorius 190 Mikuckaitė B. 209 Mikuckis 49 Milašienė Adelė 314 Milašius 207 Milašius Gabrielius 314 Milašius Kazimieras 161, 311, 314 Milukas Antanas 149 Mironova (Jurevičiūtė) Eleonora 228 Miškinis Algimantas 97, 165 Mongigird Kiškienė Ona 310 Mongirdaitė-Skirvainienė Barbora 310 Mongirdas Andriejus 32, 37 Mongirdas Baltramiejus 32, 37 Mongirdas Eduardas Juozapas 32, 39 Mongirdas Florentinas Martynas 32, 37 Mongirdas Jonas 32, 41, 63 Mongirdas Jonas Viktoras Benediktas 32, 37 Mongirdas Mečislovas Angelas Kandida 32, 39, 41, 45, 49, 53, 161 Mongirdas Mykolas 32, 37 Mongirdas Vaclovas 32, 33, 37 Mongirdas Vincentas Kazimieras 32, 37, 39 Mongirdas Vytautas Juozapas 32, 37 Mongirdas Vladislovas Jonas 32, 37, 47, 156 317


Mongirdienė (Bankauskaitė) Michalina 32, 37 Mongirdienė (Bogdanavičiūtė) Karolina 32, 39 Mongirdienė (Griškevičiūtė) Zofija 32, 34, 35, 39, 41, 49, 53, 57, 161 Murauskienė (Jurevičiūtė) Teresė 228, 261 Murza 90 Nabholz (Набгольц) 125, 131 Nagienė Rita 81, 230, 232, 248, 249, 268, 269, 276 Nainienė J. 200 Nainis J. 200 Niesiolovskis Ksaveras 7 Nikitinskis Nikolajus 69, 77, 84, 93, 103, 105, 106 Norvilaitė D. 200 Norvilas 200 Oginskienė Marija 9 Oginskis Bogdanas 19 Oginskis Mykolas 9 Olštein (Paulauskaitė) 261 Olšteinas 261 Opolskaitė M. 200 Pabrėža Jurgis 149 Pakutinskas Feliksas 159 Pakutinskienė (Ambrazaitytė) Felicija 97, 159, 203, 206, 207, 241, 314, 315 Panaras 290, 295 Panaras Arvydas 295 Panarienė (Stroputė) Milda 176, 184, 188, 197, 206, 290, 294, 295, 297, 298 Parčevskis Karolis 261 Pašilis V. 209 Paulauskas Feliksas 223, 230 Paulauskas J. 200 Paulauskas Jonas 201 Pauliutė-Butkienė Bronė 183 Pažemecnas 90 Perkumaitė M. 200 Perkumienė Birutė 194 Petkevičaitė-Bitė Gabrielė 156 Petrauskaitė T. 200 Petreikis Tomas 216, 221, 275 Pieńkowski A. 313, 315 Pilka Stasys 157 Pinkau Emil 125, 313 Plačas Juozas 290 Plechavičius L. 297 Pocius 257 Pocius Bronius 219 Pokornyj Juozas (Покорный Иосиф) 251, 255 Potockis Stanislovas 8 Potockytė Izabelė 8 Potockytė Joana 8 Potockytė Kotryna 8 Potockytė Marija 8 318

Potockytė Sofija 8 Prapuolenis Kazimieras 230, 253, 260 Prišmontaitė Kotryna 182 Prišmontas Antanas 177 Prišmontienė (Joneckytė) Eleonora 177 Pronskus Juozas 196 Puslovskis Stanislovas 73 Putkamerienė (Vereščakaitė) Marija (Marilė) Ieva 47 Ragauskaitė Stasė 224 Ragauskaitė Zosė 224 Ragauskas A. 249 Ragauskas Antanas 224 Ragauskas Pranas 224 Ragauskienė Morta 224 Ramanauskaitė Gražina 67, 227 Ramanauskas Valerijonas Mikalojus 227, 230, 234 Ramanauskas Viktoras 227 Rauchas M. 200 Raupelis Dainius 24, 44, 51, 53, 63, 65, 80, 81, 87, 88, 92–95, 97, 105, 110, 112–114, 117, 119, 120, 122, 124–126, 128, 129, 131, 133–139, 146, 154, 165, 170, 254, 262, 277, 289, 293 Remenčiūtė O. 196 Restas 213 Rimkus Pranas 157 Ripalytė B. 200 Rydel Helena 8 Rydel Lucijan 8 Rydel Lucjanas (Lutek) 8 Rudavičius Jonas 254 Ruibys Jonas 75 Ruibys K. 290 Ruokis V. 149 Rupeika Izidorius 215 Rupeika Matas 182, 197 Rupeikienė (Stonkutė) Ieva 182, 188, 197 Ruseckas Petras 277 Ruškys Petras 200 Rūtienė Julija 261 Sakavičienė (Jasinskaitė) Marcelė 182 Samoilovas Aleksandras 122 Samulevičienė J. 260 Sapiega Kazimieras Jonas 15 Saukalaitė 176 Saukalas Antanas 182 Saukalas Justinas 286 Saukalienė (Stroputė) Barbora 176, 182, 197, 286 Schmidt Rob. 143 Silkauskaitė M. 287 Sirutytė Z. 200 Skirvainis Kazimieras 310 Skrinska Jokūbas 277 Slavėnas 257

Słommer A. 45 Smetona Antanas 233, 279 Smielauskaitė B. 200 Stadzevičius B. 119 Stankienė Milda 193 Stankūnas Ciprijonas 201 Stasionis Alfonsas 224 Stepaitis J. 283 Steponavičienė (Gomaitė) Ona 207, 214, 259 Steponavičius Feliksas 255 Steponavičius Juozas 214 Steponavičius Kazimieras 214 Steponavičius Leonas 214 Steponavičius Pranciškus 188, 259 Stonys Pranciškus 248 Stonkus Jonas 182 Stoukus Juozas 163 Strakšienė (Kijauskaitė) Julija 189 Strandmann Karl Eduard 7 Strimaitis Vaclovas 47 Stropaitė Z. 200 Stropienė (Bubelytė) Malvina 178, 179, 295, 297, 299 Stropienė (Mikalauskaitė) Barbora 178, 179, 182 Stropienė (Prišmontaitė) Jacinta 176–179, 180, 182, 183, 187, 189 Stropienė (Rupeikaitė) Ieva 176, 178, 179, 182, 185, 186, 187, 188, 190, 197, 204, 205, 206, 223, 286, 287, 294, 297, 298 Stropienė (Stroputė) Stanislava 178, 179, 182, 286 Stropienė Barbora 178, 179, 187 Stropienė Regina 178, 179, 182 Stropus Albinas 176, 178, 179, 182, 183, 188 Stropus Alfonsas 176, 178, 179 Stropus Algirdas 176, 178, 179, 184, 188, 190, 197, 207, 241, 286, 287, 290, 294–299 Stropus Boniventūras 177–179 Stropus Ignacas 176–179, 181, 182, 183, 187 Stropus Juozapas 178, 179, 182 Stropus Justinas 176, 178, 179, 182, 183, 189 Stropus Kazimieras 176, 178, 179, 182, 183, 189, 286 Stropus Pranas 178, 179, 183 Stropus Vladas 176, 178, 179, 182, 183, 189 Stroputė Genutė 178, 179, 184, 188, 197, 206, 290, 294, 295 Stroputė Jūratė 178, 179, 295, 297 Stroputė Marija 178, 179, 182 Survila Alfonsas 191, 263, 267, 274


Survilaitė Danguolė 274 Sutkus J. 283 Šakinis Juozas 21, 25, 113, 129, 146, 215 Šalkauskas Povilas 257 Šarauskienė 90 Šarvas M. 200 Šeduikienė Aldutė 187, 207, 214, 255, 259, 296 Šereris (Шерер) 125, 131 Šiaulevičiūtė Antanina 251 Šikšniūtė (Jankauskienė) 257 Šilgulienė (Budvilaitė) Olimpija 65 Šimkienė (Stroputė) Stanislava 5, 176–181, 183, 189, 290 Šimkus Jonas 279, 283 Šimkus Juozas 186, 275 Šlapelienė (Piaseckaitė) Marija 119, 130, 131, 137, 156 Šlekis 247 Šlekys J. 209 Šliūpas Jonas 90, 157, 223, 224, 230, 234, 235, 246, 252 Šliūpas Vytautas 224, 234, 246, 247 Šliūpienė (Grauslytė) Grasilda 234 Šniukšta Juozapas 66, 159, 203, 311 Šniukšta Petras 66 Šniukšta Pranas 66 Špogytė K. 225 Šredersas (Šrederis) Anupras 39, 41, 310 Švitrigaila 116, 117, 310 Tamošauskas A. 209 Tamošiūnas Mykolas Juozapas 107, 163 Timinskienė Justina 206 Tiškevičienė (Horvataitė) Sofija 9, 19, 68, 74, 77, 198 Tiškevičienė (Puslauskaitė) Marija 73, 77, 261 Tiškevičienė Antanina 72 Tiškevičius Aleksandras 23, 71, 73, 77, 163, 197, 198, 199, 261 Tiškevičius Alfredas Marija 70, 71, 261 Tiškevičius Antanas 9 Tiškevičius Feliksas 8, 72, 97, 163 Tiškevičius Jonušas Marija 8, 68 Tiškevičius Juozapas 261 Tiškevičius Juozapas 7, 11, 19, 23, 75 Tiškevičius Jurgis 68, 73, 77, 261 Tiškevičius Kazimieras Viktoras Justinas Marija 68, 73, 77, 261 Tiškevičius Stanislovas Juozas Marijonas 8, 68, 73, 77, 261

Tiškevičius Vladislovas 8, 77 Tiškevičiūtė Aleksandra 68, 73 Tiškevičiūtė Alina 8 Tiškevičiūtė Antanina 8, 68 Tiškevičiūtė Izabelė 73, 77 Tiškevičiūtė Marija 8 Tiškevičiūtė Marija 9, 19, 261 Tiškevičiūtė Marija Kristina 8, 68 Tiškevičiūtė Marija Teresė 8, 68 Tiškevičiūtė Ona Marija 73, 77 Tiškevičiūtė Sofija 8, 68 Tiškevičiūtė-Ostrovska Elena Klotilda 74, 77, 261 Tiškus Antanas 201, 257 Tiškutė Elena 257 Tleck? 57 Toliušis Šarūnas 118 Untulis Matas 157 Urbonas Antanas 214 Vaičiulis Vytautas 208 Vaičiūnienė Teofilija 157 Vailionis 90 Vaineikienė Stasė 47, 157, 262 Vaineikis Jurgis 157 Vaineikis Liudas 155, 156, 157, 201, 234 Vaineikytė Elena 157 Vaineikytė Liuda 157 Vainiūnaitė-Kubertavičienė Antanina 157 Vainoraitė Ona 203 Vaišnys 234 Vaišnoras Pranas 207 Vaitkevičienė Lukrecija 228, 287 Vaitkus J. 200 Vaitkutė E. 200 Valantinaitė A. 200 Valicka Marija 38 Valickienė (Mongirdaitė) Zofija (Walicka Mongird Zofja) 34, 38, 41, 46, 57, 61, 63, 81, 83, 311, 312 Valickis Jonas (Walicki Jan) 311 Valickis Leopoldas (Walicki Leopold) 51, 311 Valickis Liudvikas (Walicki Liudwik) 311 Valickis Povilas (Walicki Paweł) 311 Valickis Stanislovas (Walicki Stanisław) 34, 41, 45, 47, 61, 159, 311 Valiulis Skirmantas 5 Valytė A. 225 Vasiliauskas K 200. Vaza Zigmantas 105 Veltūnas 15 Venckus 187 Vengalienė (Stroputė) Jacinta 176, 178, 179, 182, 183 Vengalienė Z. 286 Vengalis Juozapas 178, 179, 182

Vengalis Kazimieras 176, 178, 179 Vengalis Vaclovas 178, 179, 286 Vengalis Vytautas 178, 179, 286 Vengalytė (Kubilienė) Barbora 178, 179, 182 Vesolovskis V. (Wesołowski W.) 312 Vičiulis P. 200 Viežbickis B. (Wierzbicki B.) 137 Vigelis M. 249 Vilkas Ignas 209 Vilkelis Romualdas 153, 165 Vilkutaitis Antanas žiūr. Keturakis Vilkutaitis Juozas žiūr. Keturakis Vindigas Jonas 235 Vinkus-Vitkauskas Aleksandras 75 Višinskis Povilas 156 Vitkauskienė Magdalena 75 Vitkauskytė Ona 75, 119, 137 Vytautas 11, 117, 251, 310 Volskytė 257 Von Eggert Emmanuel 191 Vrotnovska (Valicka) Janina (Wrotnowska Walicka Janina) 5, 7, 34, 35, 37, 38, 39, 40, 41, 45, 46, 47, 51, 61, 311 Vrotnovskis Andrius (Vrotnowski Andrzej) 45 Zabielskis 208 Zaborskienė (Daumantaitė) Loreta 213 Zahorska Halina 70, 71 Zahorskis Vladislovas (Zahorski Władysław) 70, 71 Zaleskis Alfonsas 223, 225, 234, 241, 248, 260, 290 Zamkus 84 Zingeris 231 Zubovas Mikalojus 19 Žalnieriukynas Kazys 156 Žičkaitė 90 Žilinskaitė Z. 225 Žilytė P. 225 Žygelienė 90 Žygelis Balys 90 Žygimantas Augustas 15 Žygimantas Senasis 15 Žulkus Saulius 6, 111, 121, 126, 141, 145, 154, 222, 226, 232, 241, 245, 246, 266, 268–267 Žvaginaitė J. 200 Žvirgždas Stanislovas 5, 191, 192 319


Kl-99

Jolanta Klietkutė Pirmieji pajūrio fotografai: Paulina Mongirdaitė, Ignas Stropus / Jolanta Klietkutė. – Kretinga: [Jolanta Klietkutė], 2015. – 319, [1] p.: iliustr., faks., portr. – Santr. angl. ir lenk. – Bibliogr.: 171–173, 301–303, 306–308. – Asmenvardžių r-klė.: p. 316–319.

Knygoje apžvelgiama fotografijos istorija pajūryje 1890–1944 m. Remiantis archyvine medžiaga pristatomos fotografų asmenybės, chronologiškai susisteminta fotografinė, leidybinė veikla, darbai, apžvelgiama genealogija, šeima, palikuonys – artimiausia aplinka, nulėmusi Paulinos Mongirdaitės ir Igno Stropaus gyvenimus, formavusi asmenybes. Pirmą kartą publikuojami pačių fotografų portretai iki šiol saugoti šeimos albumuose. Knygoje pateikiami faktai, kurie buvo nežinomi arba klaidingi. Leidinys gausiai iliustruotas ikonografine medžiaga iš Lietuvos, Lenkijos, Latvijos 14-os muziejų, 5-ių archyvų, 12-os bibliotekų, 18-os kolekcininkų bei 24-ių šeimos albumų.

UDK 77(474.5) (092) ISBN 978-609-95754-0-7

Knygos išleidimą finansavo Irena ir Petras Klietkai Palangos miesto savivaldybė Kretingos rajono savivaldybė Lietuvos nacionalinis muziejus VšĮ Šv. Antano dienos centras Kretingos r. sav. M. Valančiaus viešoji biblioteka Palangos miesto saviv. viešoji biblioteka Asociacija „Metalo ieškiklių naudotojų klubas“ FB „Lietuvos bajorai“ administratoriai Alma Haboševičienė Audronė Kurmanavičienė Aura Banevičienė Birutė Mockuvienė Bronė Spevakovienė D. Truikauskienė Danguolė Survilaitė Darius Česnavičius Emilija Aleknavičienė Giedrė Mickūnaitė Giedrė Miežetienė Giedrius Šarka

Gražina Banienė J. E. Sebukai Julius Kanarskas Jūratis Liahovičius Jurgita Stonienė Justina Vitkauskaitė Bernard Jonas Drungilas Kęstutis Rudys L. R. Vaineikytė M-D. Mikalauskaitė Mindaugas Gasparavičius N. Steponvičiūtė Pranciškus Drakšas R. Ivanovienė Rita Nagienė Romualdas Drakšas Saulius Žulkus Sigutė Bendikienė Šarūnas Mortuza Vaidas Kuprelis Vida ir Antanas Galdikai Zita Skarienė

Draudžiama perspausdinti ar kitaip naudoti knygos iliustracijas be jų teisių turėtojų raštiško sutikimo

Tiražas 500 vnt. Spausdino „Standartų spaustuvė“

Dariaus ir Girėno g. 39, Vilnius; www.standart.lt


321



Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.