J.Lozoraičio projektas "Pro & Contra"

myk

PR

19

ET CONTRA

2004 m. sausio 30 d.

Tam davë, o tam ne (1)

Kæstuèio Vanago nuotrauka

ELTA nuotrauka

Ties metø riba ant kultûros ir meno visuomenëje menininkø ir kultûripuslapyje diskutuoja vienas ið veikëjø galvø kaip ið gausybës ninkø prielankumà. Taèiau, kaip nuskriaustøjø Nacionalinio rago tebebyra valdþios malonës ið áprasta, kuo daugiau duodama, tuo dramos teatro meno vadovas biudþeto: ir nacionalinës, ir vyriau- daugiau nepatenkintøjø. Pirmoji Egmontas Georgas Jansonas ir sybës, ir Kultûros ministerijos nepasitenkinimo banga kilo dël vienas ið skriaudëjø Kultûros premijos, ir valstybës stipendijos, Kultûros ministerijos fondo lëðø, ministerijos sekretorius Juozas ið ávairiø fondø papildomai finanskirtø teatrø pastatymams ir Ðirvinskas. ...... .......... . . . . . . . . suotos kultûros ástaigos. Tai koncertiniø organizacijø progra. ....... .......... . . . . . . suprantama: artëjant rinkimams moms remti, paskirstymu. . . . ....... .......... . . valdantysis klanas stengiasi Ðia tema mûsø . . . . . . . ........ uþsitikrinti emocingø ir sugebanèiø .......... . . . . . . . . . ....... sukelti ðurmulá .......... . . . . . . . . . ........ jais, nuostatomis, reikalavimais vadovau.......... . . . . . . . . . .... . . . jasi ekspertø komisija, suabejojusi ðiø . . . . . . ...... projektø verte. ..........

Egmontas Georgas Jansonas:

Nesuvokiami kriterijai

Þinoma, toks ekspertø komisijos akibrokðtas privertë koreguoti LNDT repertuaro planus. 2004 m. teatras iðleis 4 programinius spektaklius V.Krëvës, Just.

Marcinkevièiaus, M.Zyverto Giesmë apie Vorutos vilkolaká Mindaugà , I.Turgenevo Mënuo kaime (reþ. J.Dautartas), F.Ðilerio Marija Stiuart (reþ. J.Vaitkus), V.Ðekspyro Karalius Lyras (reþ.

V.Masalskis). Visø kitø spektakliø, planuotø iki ekspertø komisijos sprendimo, teatras bus priverstas atsisakyti arba atidëti geresniems laikams.

Geresni laikai gal ir tuðèia viltis.

Mat suþinojome, kad dabar atsirado nauja nuostata neremti nacionaliniø institucijø projektø. Tiesa, ðis antinacionalinis kriterijus nëra nurodytas 2002 m. kovo 25 d. ásakymu Nr.110 Kultûros ministro patvirtintame dokumente Lietuvos teatrø pastatymø ir koncertiniø organizacijø koncertiniø programø projektø rëmimo ið valstybës biudþeto tvarka . LNDT nuomone, mûsø projektai atitinka visus kriterijus.

Literatûroje ir mene (2004 01 24) buvo praneðta, kad yra ir kitø kriterijø , bet apie juos ministro patvirtintame dokumente në þodþio. Taèiau toks kitø kriterijø terminas palieka laisvas rankas ekspertams, taip, matyt, atsirado ir antinacionalinis kriterijus .

Ir nëra èia ko piktintis priimta antinacionalinë nuostata , ir tvarka. Juk visos valdþios mus mokë susiverþti dirþus dël ðviesios ateities. Iðmokome, todël ir esame tokie liekni kaip tie liekniausieji pasaulyje Lietuvos jaunuoliai (tiesa, specialistai tvirtina, kad tie liekniausieji vis nori valgyti...). Pernai LNDT pastatë ðeðis spektaklius, ðiemet pastatysime keturis. Lieknëjam.

O ðiaip nëra to blogo, kas neiðeitø á gera. Kaip ir kitos biudþetinës ástaigos, ið biudþeto mes gaudavome ir tebegauname lëðø atlyginimams ir ið dalies pastato iðlaikymui. Dalá uþdirbtø lëðø skirdavome ir tebeskiriame pastato iðlaikymui, kità dalá naujiems spektakliams kurti. Kai kuriuos spektaklius ið dalies paremdavo Kultûros ir sporto rëmimo fondas. Ið uþdirbtø pinigø statydavome ir tebestatome spektaklius. Dar daugiau: savais artistais rëmëme kitus daugiausia nevalstybinius teatrus. Dabar spektaklius statysime tik savo lëðomis ir remsime nevalstybinius teatrus, kurie gaus pinigø savo pastatymams ið biudþetiniø lëðø, ið to paties pastatymø fondo, kuris buvo sukurtas, sumaþinus valstybiná finansavimà.

N O C A R T

Ið pradþiø buvome ðokiruoti ir ápykæ. Iðgirdome gandus, o vëliau gavome oficialø raðtà: Informuojame, jog Kultûros ministerija, atsiþvelgdama á Lietuvos teatrø pastatymø ir koncertiniø organizacijø koncertiniø programø vertinimo komisijos rekomendacijas, Jûsø pateiktam (-iems) projekto (-ø) vykdymui (-ams) ið Lietuvos teatrø pastatymø ir koncertiniø organizacijø koncertiniø programø projektø rëmimo programai skirtø lëðø 2004 metais finansinës paramos neskyrë.

Tà paèià dienà Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) suraðë laiðkà Lietuvos Respublikos kultûros ministrei p.

R.Þakaitienei: Lietuvos nacionalinis dramos teatras 2004 m. finansavimui ið Kultûros ministerijos pastatymø fondo (kuris, beje, sudarytas sumaþinus valstybiniø teatrø finansavimà ið biudþeto) lëðø pateikë tris projektus: 1) Nacionalinës premijos laureato Jono Vaitkaus kuriamo spektaklio apie Vydûnà projektà; 2) Nacionalinës premijos laureato Valentino Masalskio kuriamo spektaklio pagal V.Ðekspyro Karaliø Lyrà ; 3) Reþisieriaus Juliaus Dautarto kuriamo spektaklio pagal I.Turgenevo Mënuo kaime premjerà.

Pateikæ ðiuos projektus Kultûros ministerijai, mes manëme, kad LNDT repertuare atsiras 3 aukðto meninio lygio pastatymai, patenkinantys ávairiausiø þiûrovø poreikius. Juolab, kad ðiø trijø reþisieriø spektakliai mûsø teatre turi didelá pasisekimà. Pagal lankomumà ðie pastatymai yra teatro repertuaro lyderiai.

Deja, në vienas ið ðiø projektø nepatenkino Kultûros ministerijos ekspertø. Mes neginèijame specialistø sprendimo. Bet mes turime teisæ þinoti, kokiais kriteri-

Juozas Ðirvinskas:

Neidealu, bet teigiama Teatrø pastatymø ir koncertiniø programø finansavimo fondas, yra atsiradæs kaip Kultûros ministerijos programa, kurios tikslas buvo kompensuoti sumaþëjusá teatrø ir koncertiniø organizacijø finansavimà. Todël ir buvo pradëta vykdyti ði Kultûros ministerijos programa, kurios tikslas suteikti papildomà biudþetiná finansavimà bûtent kûrybinei organizacijø veiklai.

Ið tiesø, keliolika ar keliasdeðimt papildomø tûkstanèiø nëra teatro ar koncertø organizacijai dideli pinigai, taèiau kai tokia suma yra skiriama kûrybinei veiklai, tai suteikia galimybæ þymiai pagerinti teatrø spektakliø ar koncertiniø programø kokybæ.

valstybinës trupës vaidina itin ryðkø vaidmená.

Eimunto Nekroðiaus Meno fortas , Oskaro Korðunovo teatras tai nevalstybinës ástaigos, o jø indëlis á mûsø kultûrà ir jos sklaidà uþsienyje yra labai svarus. Verta remti ir smulkesnes, maþiau nusipelniusias trupes, nes jos neturi kitokiø finansiniø ðaltiniø Sulyginus pernai metø ir ðiø metø projektø, kuriuos rëmë minëtas fondas, sàraðus, krinta á akis ir tai, kad dalis projektø nebuvo ágyvendinti arba buvo pastatyti ne tie spektakliai, kurie buvo þadëti. Nepaisant to, nerealizuotø projektø pateikëjai ir ðiemet fondo buvo remiami. Ar tokia praktika, Jûsø manymu, yra pagrásta?

Ekspertai, be abejo, atkreipia á tai dëmesá. Pasitaiko, kad projektas nerealizuojamas arba realizacijos metu keièiamas dël objektyviø prieþasèiø. Taèiau fondo taisyklës numato ir tokius atvejus. Tuomet organizacijos vël kreipiasi á ekspertø komisijà, iðdësto savo motyvus, ir komisija sprendþia, ar leisti keisti projekto ágyvendinimo sàlygas, ar ne.

Buvo ir tokiø atvejø, kai teatrai nesugebëjo panaudoti jau skirtø lëðø pastatymams, ir jos gráþo á biudþetà. Taèiau tai ne visada yra pretekstas nesuteikti jiems paramos kitàmet. Tuo pat metu yra vykdoma labai grieþta buhalterinë kontrolë, kad fondo lëðos nebûtø panaudotos niekur kitur, iðskyrus kûrybinæ veiklà. Kita vertus, manyèiau, kad tokios pat kareiviðkos tvarkos meno, kûrybos srityse ne visuomet yra racionalu laikytis.

Dera atkreipti dëmesá á tai, kad ekspertø komisijos sprendimai tëra rekomendacijos. Galutiná sprendimà dël projektø rëmimo priima ministerijos vadovybë. Ðiuo atveju ministrë nematë bûtinybës koreguoti ekspertø iðvadø.

Kodël remiamø projektø sàraðe nëra trijø nacionaliniø institucijø Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, Nacionalinës filharmonijos ir Lietuvos nacionalinio dramos teatro? Ar ið visø jø dël to sulaukëte priekaiðtø?

Prisipaþinsiu, kad taip. Taèiau nacionalinës institucijos, kuriø veikla yra finansuojama atskiromis biudþeto pozicijomis, yra þymiai geresnës padëties, negu kiti valstybiniai teatrai ar koncertinës ástaigos, o tuo labiau nevalstybinës. Todël ekspertø komisija priëjo prie iðvados, kad nacionalinës institucijos, efektyviai dirbdamos, turëtø sugebëti rasti lëðø ir kûrybinei veiklai ið savo pagrindiniø rezervø. Ðiemet Kultûros ministerijos fondas Lietuvos teatrø ir koncertiniø organizacijø pastatymams ir programoms skyrë 780 tûkstanèiø litø biudþetiniø lëðø. Dera atkreipti dëmesá ir á tai, kad beveik në vienas projektas nëra finansuojamas 100 procentø tai yra dalinis finansavimas.

Likusias lëðas projektø pateikëjai uþsidirba patys arba gauna ið kitø ðaltiniø ið Kultûros ir sporto rëmimo fondo, uþsienio fondø ir rëmëjø.

Mano asmeninë nuomonë ne visuomet sutampa su fondo ekspertø komisijos sprendimais, taèiau su didþiàja jø dalimi sutinku. Neidealizuodamas pastaruoju metu taikomos tvarkos, kol kas nematau kitokios alternatyvos. Turint omeny, kad dauguma nevalstybiniø institucijø, iðskyrus finansavimà ið ðio ir panaðiø fondø, neturi kitokiø egzistavimo ðaltiniø, matau labai svarø fondo indëlá ir á mûsø teatro meno puoselëjimà, ypaè nevalstybiniø teatrø veiklos srityje.

Kalbëjosi Julijus Lozoraitis

O R P

Koks subjektyviø ir objektyviø ðios praktikos kriterijø balansas?

Fondo ekspertø komisijos sudëtis yra nustatoma dvejiems metams, jà tvirtina ministras, Kultûros ir meno tarybos teikimu. Kriterijai, kuriais vadovaujasi fondo ekspertai, ávairûs. Yra nuomonë, kad prioritetà turëtø nacionaliniai veikalai ir debiutiniai jaunø reþisieriø pastatymai.

Ekspertø vertinimuose, be abejonës, esti ir objektyviø, ir subjektyviø momentø: vieni labiau linkæ remti vienokius reiðkinius, kiti kitokius. Pavyzdþiui, dabartinë ekspertø komisija yra linkusi labiau remti nevalstybinius teatrus, vieðàsias ástaigas pastarajame fondo lëðø paskirstyme didþioji dalis teko bûtent nevalstybinëms institucijoms. Tai, manyèiau, yra gerai, nes Lietuvos teatro gyvenime ne-

Tai, kad fondas, kuris sukurtas remti paðlijusià mûsø valstybiniø teatrø sistemà, remia nevalstybinius teatrus ir dar labiau tà sistemà komplikuoja, daugeliui kelia abejoniø. O Teatrø ástatymui kurti jau gaiðtamas antras deðimtmetis. Kol nëra valstybiniø teatrø sistemà reglamentuojanèio ástatymo, tol galios ávairûs nereglamentuoti kriterijai, tol bus labai daug nuskriaustøjø ir nepatenkintøjø, nepaisant to, kiek ir kam bus atseikëta ið valstybës biudþeto.

Kitame raðinyje ið serijos Tam davë, o tam ne bandysime ið arèiau paþvelgti á neseniai ásiplieskusá konfliktà tarp kai kuriø kultûrinës spaudos leidiniø ir Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondo.

P.S.

Su iðsamia ðios Pro et Contra pozicijos iðklotine galite susipaþinti mûsø tinklalapyje http://www.laikas.net

myk

PR

19

ET CONTRA

2004 m. vasario 6 d.

Tam davë, o tam ne (2) Kæstuèio Vanago nuotraukos

Kaip þadëjome, tæsiame temà apie valstybës lëðø skirstymà kultûrai, ðásyk periodiniams kultûros leidiniams. Ðià temà paskatino rinktis platø atgarsá turëjæs Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondo (SRTRF) nutarimas ðiemet nebefinansuoti trijø kultûriniø leidiniø 7 meno dienø , Krantø ir Nemuno . Ðia tema kalbamës su fondo spaudos komisijos pirmininku, Raðytojø sàjungos leidyklos redaktoriumi, prozininku Vytautu Girdzijausku bei poetu ir publicistu Vytautu Rubavièiumi.

V.Rubavièius:

Dësningo proceso apraiðkos Vegetuoti nebëra prasmës Sprendimas nesuteikti finansavimo 7 meno dienoms , Nemunui ir Krantams , buvo priimtas ne iðkart, o po ilgø diskusijø. Kad patenkintø visas pateiktas paraiðkas, fondas privalëtø disponuoti daugiau nei 9 milijonais litø. O paskirstyti ðiemet galëjome tik ðiek tiek daugiau nei 3 milijonus.

Mûsø komisija nesiûlë neskirti pinigø nei 7 meno dienoms , nei Nemunui . Taèiau paaiðkëjus, kad pinigø trûksta, buvo balsuojama ir prieita prie sprendimo neremti trijø minëtø leidiniø.

Liko nenukentëjæ Raðytojø sàjungos leidiniai: þurnalas Metai , savaitraðtis Literatûra ir menas , Ðiaurës Atënai ir gerà reputacijà turintis þurnalas Kultûros barai .

Tokià reputacijà ðis leidinys uþsitarnavo ne tik savo publikacijø kokybe ir kryptingumu, bet ir mokëjimu tvarkyti finansinius reikalus, o tuo gali pasigirti ne kiekvienas fondo remiamas leidinys. Paramà gavo ir þurnalas Naujasis þidinys Aidai , savaitraðtis Atgimimas ir kt.

Skirstant pinigus keblumø kilo dël to, kad ðiemet spauda neteko dalies nepanaudotø lëðø ið tos fondo dalies, kuri skirta garso ir vaizdo projektams, kaip tai bûdavo anksèiau. Be to, fondas tikëjosi gauti papildomai dar pusæ milijono litø. Seimas ðiuos pinigus paskyrë, taèiau jie atiteko regioniniams laikraðèiams. Pasinaudoti ðiomis papildomomis lëðomis kultûriniø leidiniø finansavimui mes negalëjome. Ðiø papildomai skirtø lëðø skirstymui teks skelbti naujà konkursà. Nemunas irgi galëtø dalyvauti konkurse, jeigu ið þurnalo ryþtøsi tapti laikraðèiu. Tai ámanoma. Poetas Algimantas Mikuta dël ligos apleido vyriausiojo redaktoriaus vietà. Jo pareigas eis kaunietis poetas Viktoras Rudþianskas.

Tad Nemunas turi ðansø atsigauti.

Ir man buvo skaudu dël to, kad fondas nebegalëjo toliau remti kai kuriø kultûros leidiniø. Kita vertus, fondo Taryba seniai kritikavo pasenusià kultûros leidiniø struktûrà, o su tuo nenorëjo sutikti leidëjai.

O R P

Kuris ið nebefinansuojamø leidiniø sulaukë daugiausia priekaiðtø?

Labiausia kritikuojami buvo Krantai ir Nemunas . Juk sprendimams didelæ reikðmæ turi ne tik komisijos nariø, bet ir ne-

....................................................................................................................................................................

V. Girdzijauskas:

priklausomø ekspertø balsai. Ekspertø komisijos sudëtis kartais keièiasi, jø vardai nëra vieðinami. Ir ekspertø iðvados dël Krantø buvo neigiamos. Ðis leidinys iðties nuklydo á ðonà nuo tø gairiø, kurias buvo nuþymëjæs þurnalo ákûrëjas poetas Vaidotas Daunys. Tiesa, bûta pretenzijø ir Naujajai Romuvai , bet Romuva yra þymiai nuoseklesnë.

O Nemunà tikrai bûtø sunku apginti.

Redakcija prieð pat komisijos posëdá paruoðë naujà, modernesná numerá, bet nespëjo jo iðleisti. Jie pateikë komisijai tik maketà, ir tai nepadarë áspûdþio.

Fonde nuolat bûdavo diskutuojama apie tai, kad tæstiniai projektai turi bûti finansuojami net kasmet nepristatant naujo. Bet fondo Ástatuose tebëra punktas, kad kiekvienas projektas kasmet privalo bûti ið naujo pateiktas konkursui. Porà metø dël lëðø stokos nebuvo samdoma ekspertø. Taèiau ðiemet ir tæstiniams projektams galiojo konkursas ir ekspertø iðvados.

Tiesa, buvo ámanomas ir kitas kelias sumaþinti finansavimà tiems, kuriuos fondas remia didþiausiomis sumomis. Bet tokio varianto nesiryþta siûlyti, nes tuomet viskas bûtø po senovei. Silpni leidiniai ir toliau vegetuotø, o stipriuosiuose reikëtø atsisakyti dalies darbuotojø, sumaþinti apimtis, nemokëtø honorarø ir t.t. Po tokiø taupymo procedûrø , pavyzdþiui, Literatûrai ir menui bûtø þymiai sunkiau atsigauti negu Nemunui ið þurnalo tapti laikraðèiu.

Gal kam ir atrodys keista, taèiau, nesu linkæs kategoriðkai smerkti fondo sprendimo neteikti finansavimo trims kultûriniams leidiniams ir nemanau, kad tai yra iðpuolis prieð kultûrà.

Kultûros laikraðèiø ir þurnalø leidëjams reikëtø suvokti, kad aplinka, kurioje jie egzistuoja ir veikia, yra seniai pasikeitusi. Kalbos apie kultûros leidiniø vegetavimà sklinda jau daug metø, beveik nuo nepriklausomos kultûrinës spaudos egzistavimo pradþios. Ir kas ið to?

Kultûrinæ spaudà ðiuo metu daþniausiai leidþia þmonës, kurie nori tik tarnauti, taèiau maþai tokiø, kurie degtø noru leisti ðiuolaikiðkà leidiná. Todël dauguma kultûriniø leidiniø vegetuoja, kitaip tariant, eina kaip ëjæ .

Ar kultûrinë spauda analizuoja kultûros ir visuomenës padëtá europinës kultûros kontekste? Ne. Tik nuolatinis nemotyvuotas apeliavimas á nedidelio rato skaitytojus, o paðaliniam þmogui tokius leidinius skaityti tiesiog nuobodu.

Juk yra ir kitokiø leidiniø, kurie sugeba iðsiversti, pvz., Kultûros barai , Naujasis þidinys Aidai . Jie ieðko naujø egzistavimo formø, todël yra ádomûs.

O gal raðytojai labiau pamaloninti dël to, kad yra lojalesni valdþiai?

Manyèiau, nederëtø pervertinti menininkø organizuotumo ir politinio sàmoningumo. Visi kûrëjai ir jø organizacijos teatralø, kompozitoriø, dailininkø yra valdþios vienodai pamaloninami ar vienodai ignoruojami.

Kodël, Jûsø manymu, kultûrinë spauda yra linkusi iðsaugoti senas formas?

Manyèiau, èia tas atvejis, kai forma tiesiogiai priklauso nuo turinio. Juo menkesni kûrybiniai pajëgumai, juo siauresnis akiratis, juo nuobodesnës formos.

Nuolatos yra skundþiamasi, kad idëjø skurdumà, vadinasi, ir leidiniø nuobodumà lemia pinigø stygius. Manyèiau, reikia susiverþti dirþus, pateikti gerà produktà ir tik tada reikalauti pinigø. Reikia rodyti norà, ryþtà, kûrybinæ galià, o ne skurdumà.

A R T N O C T E

Kurie kandidatai ateityje gali bûti taupymo politikos aukos? Kuriems fondo remiamiems leidiniams derëtø pasistengti?

Manyèiau, didþiausi priekaiðtai galëtø bûti pareikðti Atgimimui , nuolat sulaukia kritikos ir Naujasis þidinys Aidai . Manau, ir Naujajai Romuvai reikëtø naujø idëjø. Apskritai, manyèiau, kad fonde derëtø atskirti spaudos ir garsiniø bei regimøjø projektø finansavimà. Tai suteiktø fondo veiklai aiðkumo, o projektø pateikëjams daugiau garantijø. Ir bûtinai reikëtø bent treèdaliu padidinti fondui skiriamø lëðø sumà.

Ar Jums nekrinta á akis fondo dëmesys Raðytojø sàjungos leidiniams? Èia nieko nuostabaus. Raðytojø sàjunga stipri organizacija, sukaupusi nemaþà moraliná ir kitoká kapitalà. Ir visa, kas daroma jos vardu, atrodo patikima ir solidu.

Kita vertus, ir èia iðkyla kokybës klausimas: ar tai, kas publikuojama ðios sàjungos leidiniuose, pakankamai modernu? Ir èia esti nemaþai nuovargio, rutinos apraiðkø.

Raðytojø sàjungos leidiniams trûksta ðiuolaikiðko konceptualumo, siejanèio kultûros, politikos ir ekonomikos dalykus. Pavyzdþiui, kam þurnale dalimis spausdinti naujus romanus, jeigu tà patá þymiai operatyviau ir efektingiau atlieka knygø leidyklos? Bandomoji literatûrinio þurnalo funkcija, kai èia galëjo pasireikðti pradedantysis raðytojas ar eksperimentuoti savo meistriðkumu, dabar jau nebeaktuali.

Ir Metai turëtø keistis. Kitaip ðá þurnalà neiðvengiamai iðtiks toks pat likimas.

O kultûriniø leidiniø intonacija ?

Leidinio intonacija priklauso tik nuo þmoniø, kurie já leidþia. Labai svarbu ir leidinio kultûrinis reikðmingumas.

Trûksta aiðkios pilietinës ir politinës redakcijos pozicijos, iðsamesnës analizës ir interpretacijos.

Kà kultûros þmonës mano apie politinës demagogijos ásigalëjimà? Kà mano apie þiniasklaidos tarnavimà politikø interesams? Kartais net atsiranda noras gráþti prie senoviðko visuomeninio-kultûrin i o l e i d i n i o s u p r a t i m o . Tu o m e t i r leidinys bûtø reikðmingesnis, labiau matomas, lengviau pasinaudotø naujomis technologijomis, taigi ir pinigø greièiau atsirastø.

Vadinasi, kultûriniø leidiniø valstybinio finansavimo apribojimas natûralaus proceso apraiðka?

Taip, bûèiau linkæs þiûrëti á tai, kaip á visiðkai natûralià jø mirtá. Ir turiu omeny ne tik tuos du þurnalus ir vienà laikraðtá.

Menkëja bei nyksta ir dienraðèiø kultûriniai puslapiai. Tai rodo visuomenës ir leidëjø poþiûrá á kultûrà. Bet tam turëjo reikðmës ir paèiø kultûrininkø nuodëmës.

Parengë Julijus Lozoraitis

Kà èia daugiau pridursi. Vietoje epilogo gal vertëtø prisiminti barzdotà anekdotà apie slaugytojà, veþanèià ligoná. Ðis maldauja nuridenti já á reanimacijos skyriø, o slaugytoja grieþtai pareiðkia: Pasakyta á lavoninæ ir jokiø kalbø! O gal prisiminkime raðytojø Ilfo ir Petrovo posaká: Skæstanèiøjø gelbëjimas yra paèiø skæstanèiøjø rûpestis ?

myk

PR

19

ET CONTRA

2004 m. vasario 13 d.

Ar verta verþtis á Eurovizijà ?

Rimanto Kazarino nuotrauka

Andriaus Ufarto (BFL) nuotrauka

Retai kurie reiðkiniai taip uþvaldo mûsø visuomenës nariø protus ir aistras, kaip sportas ir politika. Pastarosiomis dienomis ðias tradicines visuomenës gaiðaties erdves papildë ir aistros dël Lietuvos dalyvavimo Eurovizijos dainø konkurse.

Rytoj vakare Kauno sporto halëje vyksianèiame finaliniame nacionalinio konkurso atrankos ture paaiðkës, kas konkurse atstovaus Lietuvai. Þymiausi Lietuvos laimëjimai ðioje popso muzikos mugëje yra Ovidijaus Vyðniausko paskutinë vieta ir grupës Skamp dvylikta vieta 2001-aisiais. Nepaisant tokiø trofëjø , tautinës þvaigþdelës ir vël verþiasi á Europos popso Olimpà. Ar verta? To klausiame aktoriaus ir dainininko Vytauto Kernagio bei muzikologo ir televizijos laidø vedëjo Dariaus Uþkuraièio.

Muzikologas Darius Uþkuraitis Lietuvoje pasigenda giliø muzikinio popso tradicijø

Jeigu Lietuvai atstovautø Dþegeris?

Nesu tas þmogus, kuris skirsto vietas ir kà nors sprendþia dël Lietuvos dalyvavimo Eurovizijos konkurse, nors daugelis mano bûtent taip. Pernai belgø pavyzdys parodë, kad Eurovizijos konkurse sëkmæ gali pelnyti ne tik lëkðtos dainos, bet ir originalesni kûriniai su folkloro elementais. Ðiemet kai kà panaðaus yra parengæ estai, baltarusiai ir dar keliø ðaliø atstovai. Atrodo, skamba labai patraukliai. Mûsø atrankiniuose koncertuose ðiemet kaþkodël vyravo ispaniðki ritmai, kurie Europoje buvo madingesni prieð metus kitus. Gali atsitikti taip, kad mes su savo ispaniðkomis melodijomis konkurse atrodysim ðiek tiek senamadiðki.

Eurovizijos konkursas yra muzikinis renginys, taèiau jame daug kà sprendþia ir sportinis azartas, ir atsitiktinumas, ir sëkmë, ir santykiai su kaimynais, ir t. t. Egzistuoja ir tam tikros tradicijos: pvz., Kipras bûtinai balsuoja uþ graikus, graikai uþ Maltà ir t. t. Uþ mus tradiciðkai balsuoja rusai, latviai, dabar pradëjo ir estai. Jeigu visi kaimynai uþ mus balsuotø, o mes uþ kaimynus, nieko smerktina èia nebûtø.

Publikai derëtø suprasti, kad tai tëra þaidimas, o ne jokia nacionalinë nelaimë, jeigu neuþimame pirmosios vietos. Antai uþpernai Aivaras buvo 23-ioje vietoje, o po jo, paskutinëje vietoje danë. Abu tada buvo scenos debiutantai. Tai parodë, kad debiutantams tikrai neverta vykti á toká atsakingà konkursà. Danës atlikta daina buvo puiki tai daugelis. Nepaisant to, ji uþëmë paskutinæ vietà.

Pro et

Prisiminkime 2001 metus, kai Eurovizijos konkursà laimëjo estai. Mus jie nustebino tuo, kad sulauþë mûsø estiðkumo stereotipà, o kitus europieèius árodydami, kad ir posovietinëje erdvëje yra sugebanèiø europietiðkai atrodyti, judëti ir dainuoti. Ar mes galime kuo nustebinti kaimynus ir Europà?

Jau pradëjome to mokyti. Du mûsø pretendentus Ðèiogolevaitæ ir Mantà ruoðia bûtent estai. Pilvelytë dainuoja portugalø dainà, Eva graikø, taigi mes irgi telkiame tarptautines pajëgas. Mûsø dainininkø repertuaras nelietuviðkas, nes gerø popsiniø dainø kûrëjø Lietuvoje nedaug, todël talkina pagalbininkai ið uþsienio.

Pagal liberalias ir demokratiðkas Eurovizijos konkurso taisykles ðaliai neprivalo atstovauti tos ðalies pilietis. Teoriðkai galëtø atsitikti ir taip, kad uþ Lietuvà dainuotø, pvz., Mikas Dþegeris.

Bet tai tik teorinë prielaida.

.......................................................................................................................................................................

Darius Uþkuraitis:

Dabar daþnai ðnekama apie dvi Lietuvas. Ar egzistuoja tai ir popso pasaulyje? Ar verta verþtis á Eurovizijos konkursà su vietos standartais?

Nuo seno aiðku, kad ta muzika, kurià transliuoja Pûko radijas , labai skiriasi nuo tos, kurià girdime ið radijo stoties Lietus . Skirtumas visada egzistavo, bet ðiemet ið to vidaus vartojimui skirto popso iðsiskyrë Edmundas Kuèinskas. Jis yra vienas rimèiausiø kandidatø vaþiuoti á Turkijà. Mes nesiûlome kandidatø, patys atlikëjai turi nuspræsti, ar dalyvaus konkurse.

Per pastaruosius metus padëtis Lietuvoje tikrai pasikeitë á gera. Ðiemet buvo pateiktos net 62 paraiðkos, atsirado naujø veidø. Turime daug jaunø atlikëjø, kurie gali gerai dainuoti, bet trûksta gerø dainø.

Profesionalai nenori kurti popso arba sukuria kà nors pernelyg sudëtinga.

Dera prisiminti, kad su Antanu Ðabaniausku baigësi tautinio popso era, taip ir nesukûrusi savo mokyklos, tai, kà turi mûsø kaimynai. Sovietiniais laikais buvo estrada, taèiau jos mokykla nepavadinsi.

Naivu tikëtis, kad ðiemet Lietuva Eurovizijos konkurse uþims pirmàjà vietà. Tai gali atsitikti tik per fuksà (atsitiktinai) kaip sporte.

Mëgstantis bliuzà ir rokà Vytautas Kernagis teigia, kad Eurovizijos dainø konkursas puikus renginys

Vytautas Kernagis:

Áveikti tris metrus Nors esu bliuzo ir roko ðalininkas, vis dëlto manau, kad Lietuvai dalyvauti Eurovizijos dainø konkurse yra naudinga. Ir ðtai kodël.

Eurovizijos konkursas europinë popso muzikos ðventë. Esu buvæs Nacionalinio atrankos konkurso komisijos pirmininkas, ir tuomet mes atrinkome grupæ Skamp kaip labiausiai atitinkanèià tarptautinius standartus.

Lietuviø atlikëjø populiarumas, mano nuomone, lygus trims metrams. Atvaþiavæs á, sakykim, Latvijos pasiená, esi þvaigþdë, o nuvaþiavæs tris metrus uþ uþtvaros jau niekas. Kaip áveikti tà trijø metrø barjerà?

Mes dirbame daugiau vidaus rinkai, galbût todël pas mus maþiau yra roko, o daugiau popso . Niekas neprivalo verþtis á Eurovizijà , taèiau daug kas nori ten patekti akivaizdþiai pervertindamas savo galimybes.

turime ðansø uþimti aukðèiausias prizines vietas, taèiau stengtis verta ir bûtina.

Yra þmoniø, kurie negali gyventi be krepðinio, kiti be futbolo, treti be teniso ir t. t.

Ir Eurovizijos konkursas sutraukia labai daug þiûrovø, já þiûri visas pasaulis, todël dalyvauti jame tikrai yra gerai.

O jeigu kalbësime apie aþiotaþà dël pirmosios vietos, publikos reakcijà á pergalæ ar pralaimëjimà, tai èia vël kaip sporte: jeigu laimëjai tai mes visi laimëjome, o jeigu pralaimëjai tai praloðei tu vienas. Ir tie, kurie ryþtasi dalyvauti ðiose varþybose, privalo tam nusiteikti.

Con tra

Kas, kur, kada?

Kasmetinis Eurovizijos dainø konkursas Eurovision Song Contest vyksta nuo 1956 m.

Tuomet buvo sukurta antþeminio ryðio sistema tarp Europos ðaliø Europe Broadcasting Union , arba tiesiog Eurovision Eurovizija . Ji transliavo teatro, dokumentikos ir sporto programas. Tada gimë ir pramoginë programa Eurovision Song Contest Europos ðaliø valstybiniø televizijos stoèiø konkursas, skirtas geriausios populiarios dainos ( ðlagerio ) iðaiðkinimui. Pirmas Eurovizijos dainø konkursas ávyko 1956 m. Ðveicarijoje. Lietuviai pirmàkart Eurovizijos konkurse dalyvavo 1994 m. Dubline (Airija), taèiau Ovidijui Vyðniauskui þiuri komisija tuomet neskyrë në vieno taðko. 1999 m. Izraelyje Aistë Smilgevièiûtë uþëmë 20-àjà vietà, 2001 m. grupë Skamp Danijoje 12-àjà, 2002 m. Taline (Estija) Aivaras uþëmë 23-àjà vietà. 49-asis Eurovizijos dainø konkursas ávyks 2004 m. geguþës 15 d. Stambule (Turkija).

Tai gal lietuviams dainininkams apskritai nëra prasmës verþtis á Eurovizijos dainø konkursà? Galbût ðio konkurso muzika yra svetima mûsø prigimèiai?

Ne, verþtis bûtina, nes tai yra ir Lietuvos vardo garsinimas, ir naudinga patirtis. Kaip ir dailiojo èiuoþimo varþybos ar kitos sporto ðakos, kuriose dalyvaudami mes dar ne-

Kadangi Lietuva ir ðiemet turi labai nedaug ðansø tapti Eurovizijos dainø konkurso laimëtoja, kur Jûs áþvelgiate tokio visuotinio aþiotaþo ðaknis?

Pirmiausia visus labai vilioja þodþio pradþia Euro... O dël pirmos vietos niekuomet negali þinoti, kam ji atiteks. Tai loterija. Vienais metais pirmà vietà uþima kokia labai saldi dainelë, o kitais tikrai aukðto lygio dainininkas.

Labai svarbûs yra kiti reginio elementai, visos sudëtinës jo dalys kostiumai, ðviesos, choreografija ir kt. Juk tai televizijos konkursas, þiûrovas nori ne vien klausytis, bet ir matyti.

Jeigu lygintume su ðansais televizijos laidoje iðloðti milijonà, tai, manyèiau, Lietuvos ðansai laimëti Eurovizijos dainø konkursà yra beveik tokie patys.

Parengë Julijus Lozoraitis

Aðtuoniolika nacionalinës atrankos á Eurovizija 2004 nugalëtojø iðtraukë burtus, lëmusius jø pasirodymo finaliniame renginyje eilæ. Vasario 14-àjà Kauno sporto halëje rengiamà koncertà pradës atlikëja Geltona. Maþdaug keturis kartus daugiau balsø uþ savo artimiausià varþovà surinkæs nacionalinës atrankos turø lyderis Amberlife koncertuos keturioliktas, o antràjà vietà uþëmæs Edmundas Kuèinskas penkioliktas. Kiti konkurso dalyviai iðsirikiavo tokia eilës tvarka: antra koncertuos Rasa Kauðiûtë, treti Lawry , ketvirti grupë N.E.O. , penkta Aistë Pilvelytë, ðeðti Relanium , aðtunti B Avarija , devinti grupë KES , deðimta pasirodys Rûta Ðèiogolevaitë, vienuolikta Indraya, dvylikta Taja su Merlin , trylikta Eva, Kas vyks á Stambulà? ðeðiolikta Violeta Riaubiðkytë, septyniolikti Atsakymø variantus siøskite iki Saulës klioðas . Finaliná turà Kaune ves vasario 14 d. 18 val. Atspëjusiøjø televizijos ir radijo laidø vedëjas Aurimas laukia Laiko dovanelë.

Dautartas ir buvusi laidos Be tabu vedëja info@laikas.net Greta Ðapkaitë.

Laiko ir ELTA inf.

19

ET CONTRA

2004 m. vasario 20 d.

Ar Tëvynëje vieta varjetë?

Kabaretas tai restoranas ar kavinë su muzika, ðokiais ir dainomis, jis gali egzistuoti bet kurioje kavinëje. O varjetë jau yra lengvo þanro teatras, kuriame rodomi pramoginiai, muzikiniai ir kitokie vaidinimai. Tai esminis skirtumas. Kabarete gali bûti ir geriama, ir valgoma, ir stebima programa. Varjetë programos metu valgyti nëra priimta, èia yra scena, dekoracijos, teatrinis apðvietimas, mizanscenos, muzika.

Tai, kas buvo parodyta Brodvëjaus programoje Pakeliui á... , turëtø bûti ávardyta bûtent kaip varjetë, o ne kaip kabaretas.

Taèiau mes nesiryþome pavadinti Brodvëjaus varjetë. Já vadiname Muzikiniu teatru-klubu , nes repertuare numatyta ne tik varjetë, vyks ir kitokiø þanrø renginiø romansø vakarai, koncertai, populiarios klasikos koncertai ir pan. Netrukus Brodvëjaus scenoje bus parodyta ir Roko Radzevièiaus roko opera Jûratë ir Kastytis .

O dël nuostatos, kad varjetë yra þemesnio þanro menas, drásèiau su tuo nesutikti. Esu tos nuomonës, kad bet kuris menas, skirtas publikai klasikinës muzikos koncertas ar opera, baletas ar dramos teatras, ar varjetë pirmiausia yra pramoga. Skirtumas tik tas, kad kiekvienu atveju pramogaujama skirtingai.

Vienu atveju tai pramoga protui, kitu iðlavintai klausai ar reikliai akiai. Varjetë yra pramoga, skirta poilsiui. Apie aukðtesnius ar þemesnius þanrus, manau, apskirtai nederëtø kalbëti, nes visi þanrai reikalauja profesionalumo, artistiðkumo ir ágûdþiø.

Be abejonës, tai, kà rodysime Brodvëjaus teatre, niekada neprilygs Moulin Rouge , Lido ar kitø garsiausiø pasaulio varjetë pasirodymams. Bet tai ne prieþastis visai nieko nedaryti. Atsiþvelgdami á kuklesnes finansines ir technines galimybes, profesionaliai, patraukliai ir skoningai kursime ðio þanro programas. Svarbu ne uþsimoti realizuoti neávykdomus pasaulinio lygio renginius, o nesidrovëti ir padaryti kuklesná, bet tarptautinius standartus atitinkantá reginá.

Pirmieji varjetë bandymai sovietiniu metu vyko sostinës Erfurto ir Dainavos restoranø rengiamose programose. Taèiau tai buvo tik bandymai. Varjetë ne tik neturëjo sàlygø atsirasti, bet ir publika dar nebuvo pribrendusi ðiam þanrui. Turëjo pra-

o r P

juto nejaukiai dël sûnaus kaimynystës. Bet atmintyje iðliko ne sadoerotinës filmo scenos, o pojûtis apie naujà, lig ðiol nepatirtà pasaulá.

Kai kà panaðaus teko patirti, kai praëjusá savaitgalá vël áëjau á tà paèià Tëvynæ , tik su neoniniu uþraðu Brodvëjus . Ðiaip pastato iðorë neþadëjo nieko nauja. Tokios iðorës galëjo bûti bet kas ir vulgarus naktinis baras, ir stiklu bei metalu þvilgantis biuras, ir nuo agrokultûriniø padargø lûþtanti, vëdarais dvokianti Zosës klëtis .

Nuostabà pirmiausia kelia rausvos prieblandos tirðtuma. Raudonos lemputës bra, raudoni roþytëmis iðmarginti tapetai, nepajudinamø këdþiø su atloðais aksomo raudonis... Ið pabrëþtinai stilizuotø retro nuotraukø koketiðkai þvelgia nebyliojo kino epochos veidai. Jaukaus atsiskyrimo savijautà skatina ir naujoji pastato architektûra dviejø aukðtø, su kolonomis ir turëklais salæ juosianèios galerijos, suteikianèios galimybæ sëdint prie marmuriniø staliukø tarsi nepastebëtiems matyti visa, kas vyksta scenoje ir aikðtelëje prieðais jà. Èia galima atpaþinti lankytojo veidà tik tuomet, kai jis pats to nori arba kai jis uþima vietas aikðtelës centre, arba susidûrus kuluaruose kaktomuða kuluarø èia apstu.

Regëdamas spalvingà, ant vulgarumo ir kièo ribos pavojingai balansuojantá varjetë programos ðëlsmà, stebëjausi pats savimi.

Kur dingo visi aukðti meniniai kriterijai? Kodël nekelia pasipiktinimo agresyvus erotiðkumas ir klykianèios spalvos? Kokius epitetus èia skubiai pasitelkus, kad galëtum atsiriboti nuo viso to, kà siurbèiodamas vynà, stebi neatplëðdamas þvilgsnio, nepaisant to, kad kitu atveju ne tik neþiûrëtum, bet stengtumeisi net pasmerkti?

Tuomet suvoki paprastà varjetë dësná: kiekvienas, patekæs èia, tampa ðio renginio personaþu ir tas, kuris plaikstosi scenoje, ir tas, kuris slepiasi uþ kolonos kuluaruose. Tiesiog gauni neákainojamà galimybæ tapti ypatingu personaþu, net jeigu toks nesi gyvenime. O jeigu toks esi ir uþ ðio pastato ribø èia tampi dar aukðtesnio lygio personaþu savo smagumui ir aplinkiniø pramogai.

Teisus yra Saulius Kizas, sakydamas, kad mûsø visuomenë turëjo subræsti iki varjetë.

Matyt, subrendo. Personaþø jau turime, ir dar kokiø! Daugumà jø tikrai greitai pamatysime ir varjetë pasaulyje.

Gyvenimas yra kabaretas! dainuojama garsiajame miuzikle. Tëvynë yra varjetë! knieti perfrazuoti ðià citatà, apsilankius naujajame muzikiniame teatre Brodvëjus .

a r t n o C t e Markas Lifðicas:

Personaþø ðokis personaþams

Ið pradþiø èia buvo nejaukus kino teatras su nepatogiomis faneros këdëmis. Kartais èia vykdavo uþdaros kino filmø perþiûros, kur nomenklatûrinei publikai buvo rodomi paprastiems þmonëms neprieinami importiniai kino filmai. Kartà, kai buvau mokinys, mudviem su tëvu pavyko ásmukti á tokià perþiûrà. Tàsyk Tëvynëje rodë amerikietiðkus Kapitono Granto vaikus su Morisu Ðevaljë ir angliðkà trilerá apie Ðerlokà Holmsà. Ðie niekaip ðokiruoti vaikus neþadantys pavadinimai tikriausiai ir suklaidino tëvà. Kai Holmsà átraukë maniako prostituèiø þudiko gaudyniø verpetai, tëvas akivaizdþiai pasi-

Autoriaus nuotrauka

Lengvojo þanro naðta

...........................................................................................................................................

Saulius Kizas:

eiti nemaþai laiko, kol mûsø þmonës pasivaþinës po uþsiená, aplankys garsiausius ir kuklesnius pasaulio varjetë klubus.

Juk varjetë reikalauja tam tikro kultûros lygio, vidinio pasirengimo ir net iðorës. Èia nedera eiti apsirengus kasdieniais drabuþiais, kaip á kitus demokratiðkus renginius. Mûsø muzikiniame teatre vyks ir ðokiø vakarai, ir populiarios muzikos koncertai. Taèiau varjetë programos bus ypatingos, ir teatro personalas stebës, kad taisykliø bûtø laikomasi.

Mûsø varjetë programoje dalyvauja daugiausia ðokëjai ir dainininkai, profesionaliø aktoriø maþuma. Taèiau, patekæ á teatro aplinkà, kur yra scena, teatrinis apðvietimas, dekoracijos, ypatinga publika, jie pajunta bûtinybæ bûti dar artistiðkesni.

Juk kiekvienas varjetë ðokis ar daina yra nedidelis spektaklis, o kiekvienas ðokëjas ar dainininkas tampa personaþu. Tai verèia visus atlikëjus ypaè stengtis. Varjetë aplinka reikalauja ið jø ypatingø pastangø, kartais didesniø nei koncertas Sporto rûmuose ar Forum Palace .

Tiesa, dar neturime vieno ið pagrindiniø privalomø personaþø konferansjë.

Kol kas sàmoningai jo atsisakëme. Kas ið mûsø estrados þvaigþdþiø galëtø atlikti ðá vaidmená? Kol kas nematau në vieno, kuris galëtø pateikti tokio lygio humorà, koks yra bûtinas ðiam personaþui. Mûsø humoristai moka juokinti, bet dar nemoka juokaudami bûti nuoðirdûs.

Laiko archyvo nuotrauka

Kæstuèio Vanago nuotrauka

Sodrioje praëjusio savaitgalio kultûriniø ávykiø paletëje iðsiskyrë pirmojo mûsø ðalyje varjetë Muzikinio teatro-klubo Brodvëjus atidarymas buvusiame sostinës kino teatre Tëvynë . Apie varjetë ir kabareto þanrø ypatumus, pritaikant juos mûsø publikai ir jos poreikiams su masiniø reginiø reþisieriumi ir muzikinio teatro Brodvëjus programø meno vadovu Sauliumi Kizu diskutuoja Markas Lifðicas.

Naujojo sostinës muzikinio teatro klubo Brodvëjus programa Pakeliui á ... stebina ir spalvingais ðokëjø pasirodymais

myk

PR

19

ET CONTRA

2004 m. vasario 27 d.

Italø raðytojo kometa ............................................................................................

Penktoji Vilniaus knygø mugë, praëjusá savaitgalá vykusi sostinës parodø centre LITEXPO, ir jos dalyvius, ir rengëjus nustebino lankytojø antplûdþiu. Ypatingo publikos dëmesio sulaukë vienas uþsienio sveèias, italø raðytojas romanistas Alesandras Barikas (Alessandro Baricco). Visur, kur tik pasirodë, já lydëjo didþiulis jaunø moteriðkos lyties gerbëjø dëmesys. Per susitikimà su skaitytojomis Vilniaus rotuðëje dëmesio iðlepintas sveèias net pareiðkë, kad jo renginiai virsta spektakliais ir cirko vaidinimais moteriðkajai publikai.

Jis juokais papraðë, kad á susitikimus su juo dël lyèiø proporcijos bûtø siunèiami ir... kareiviø daliniai. Taèiau raðytojo bendravimas su publika buvo vaisingas. Á kai kuriuos þurnalistø ir gerbëjø klausimus jis atsakydavo improvizuotomis novelëmis. Vienà ið tokiø, papasakotø praëjusá ðeðtadiená Vilniaus rotuðëje, siûlome ir Laiko skaitytojoms.

............................................................................................. Italø raðytojas Alesandras Barikas tapo ryðkiausia ðiø metø Vilniaus knygø mugës þvaigþde

a r t n o C t e

èiau buvo numatyta, kad po poros savaièiø ji pasirodys visu savo groþiu, ir visi tuomet pamatys, jog tai iðties kometa. Vieni Italijos miestø merai net nusprendë laikinai uþgesinti gatviø apðvietimà, kad kometà bûtø lengviau áþiûrëti.

Pirmà dienà, kai kometa vos tik pasirodë, man paskambino mano vyriausiasis redaktorius. Jis tikrai yra genialus þurnalistas, vienas ið didþiausiø ðiuolaikinës italø þurnalistikos autoritetø. Jis manæs paklausë: gal norëtum ðiandien nuvykti á kokià kaimo vietovæ, paþiûrëti á kometà ir paraðyti apie jà straipsná?

Atsakiau jam, kad mintis nebloga. Istorija apie kometà turëtø bûti ádomi. Be to, tai nereikalavo ypatingø pastangø tereikëjo vakare pasivaikðèioti uþmiestyje ir pasiþvalgyti po dangø. Gerai, sakau. Paëmiau uþraðø knygelæ, pasiþymëjau tà dienà, kai kometa bus matoma, ir turëdamas laiko galësiu atlikti ðá darbà.

Taèiau redaktorius man pasakë: þinai, norëèiau, kad nueitum jos pasiþiûrëti jau ðiànakt. Taèiau, atsakiau jam, kad ðiànakt að nieko nepamatysiu, nes kometa dar vos matoma. O jis man pareiðkë, kad visai nesvarbu esi raðytojas, kà nors sugalvosi.

Man tai pasirodë visiðkai kvaila. Pasakiau jam, kad vis dëlto norëèiau sulaukti tos dienos, kai ji tikrai pasirodys. O jis, bûdamas geras þurnalistas, paklausë manæs, kodël noriu eiti bûtent tà dienà, o ne ðià. Todël, atsakiau, kad tai bus ta diena, kai kometa pasirodys ið tikrøjø. Ir tuomet jis pasakë tai, kas buvo man labai didelë pamoka: kometa pasirodo danguje tik tuomet, kai mes apie tai praneðame. Kometa ið tikrøjø pasirodo tik tuomet, kai toks laikraðtis kaip mûsø apraðo jos pasirodymà savo puslapiuose. Tai man pasirodë labai arogantiðka, bet sutikau nueisiu ðávakar.

Nuëjau. Danguje matësi tik maþytis taðkelis. Paraðiau straipsná. Kità dienà iðëjo mûsø laikraðtis, kurio du puslapiai buvo skirti kometai. Ten buvo ir mano straipsnis, ir dar keli kiti straipsniai apie kometà.

Italijoje ðis laikraðtis vienas ið átakingiausiø. Tà patá vakarà apie kometà praneðë televizijos pagrindinës þinios tai buvo didþiulis iðsamus reportaþas. O jau kità dienà apie kometà raðë ir visi kiti

o r P

Italijos laikraðèiai, skirdami jai po keletà puslapiø.

Dar kità dienà per televizijà þiûrëjau didelá interviu su garsiu mûsø futbolininku.

Jis buvo traumuotas, negalëjo þaisti. Þurnalistas jo paklausë: ar jau matëte kometà, kà galite apie jà pasakyti?

Pagaliau atëjo ir tikroji kometos diena.

Bet þmonës jau nekreipë á jà jokio dëme-

sio. Vargðai merai dar buvo iðjungæ miestø gatviø apðvietimà. Þmonës dël to pasipiktinæ skambino á redakcijas, protestavo ir skundësi, kad gatvëse padaugëjo avarijø. Ir jau niekas nebeþiûrëjo á dangø.

Taip, þurnalistikos logika kartais bûna beprotiðka. Bet labai daþnai pasitaiko, kad þurnalistai bûna teisûs.

Parengë Julijus Lozoraitis

......................................................................................................................

Moterys ieðko

Nuosekli feministë, Vilniaus universiteto Lyèiø studijø centro vedëja istorikë Dalia Marcinkevièienë teigia, kad aþiotaþas, kilæs tarp jaunø moterø per ðiø metø Vilniaus knygø mugæ ir ypaè pasireiðkæs sveèiø ið uþsienio raðytojø atþvilgiu, yra natûralus ir suprantamas

Disbalansas tarp vyrø ir moterø pasauliø mûsø visuomenëje labai ryðkus, sako specialistë. Vyrai apskritai yra pasitraukæ ið to bendro dvasinio gyvenimo, kuris turi prasmës tik tuo atveju, kai jame dalyvauja abi pusës, vyriðkoji ir moteriðkoji. Paþiûrëkite, viskas, kas susijæ su dvasiniu gyvenimu, prasmingu laisvalaikiu, intelektualiu poilsiu, esti vien tik moteriðkosios mûsø visuomenës pusës dispozicijoje.

Bet tokia padëtis, toks disbalansas moterø toli graþu nepatenkina. Juk harmoniðkam gyvenimo supratimui ir visaverèiam jo pajutimui reikia abipusio lyèiø dvasinio proceso, reikia susiðnekëjimo, reikia bendravimo. Ðito mûsø ðiuolaikinës jaunos moterys ypaè pasigenda. Joms trûksta emocinio vyriðko prado jø dvasiniame gyvenime, ir jos ieðko jo visur mene, teatre, literatûroje, kine etc. Juk didþiausià pasisekimà tarp moteriðkos publikos ðiuo metu turi bûtent siuþetai apie moters ir vyro dvasiná suartëjimà. O moterys apskritai diktuoja ðiuolaikines dvasinio gyvenimo tendencijas, todël jos ir pasireiðkia taip savotiðkai, kaip pasireiðkë per knygø mugæ.

Sprendþiant ið visko, mûsø ðalis jau galutinai pasirinko vartotojiðkos visuomenës kelià. Taigi kyla klausimas: kokià vietà, kokià funkcijà dabar atlieka knyga kaip daik-

Laiko archyvo nuotraukos

Pokalbio vedëjas literatûrologas Almantas Samalavièius prisiminë þodþius romanisto Rièardo Gavelio, kuris teigë, kad þurnalistika þudo jo, kaip raðytojo, laikà, ir paklausë sveèià, kaip ðis vertina savo þurnalistinæ patirtá.

Man ji labai padëjo. Savaime suprantama, toje srityje esu prikrëtæs ir daugybæ kvailysèiø. Bet þurnalistikos dëka man pavyko pamatyti platøjá pasaulá, o to negalëèiau pasiekti kitais bûdais. Þurnalistika reikalauja tam tikros disciplinos, kuri irgi buvo labai naudinga. Tiesa, dël to buvau priverstas raðyti ne itin meniðkus kûrinëlius. Raðytojui darbas laikraðtyje yra tarsi karinë tarnyba negali raðyti tik tai, kas tau patinka. Visuomet privalai paraðyti po 60, 70 ar 80 eiluèiø, ir baigta.

O man labiausiai patikdavo iðguldyti po 20. Visuomet tekstà iðmargindavau daugtaðkiais, redaktoriai tuos daugtaðkius iðbraukdavo. Syká paraðiau straipsná, kuriame buvo beveik vien daugtaðkiai redaktorius juos visus pakeitë taðkais.

Ir dabar, bûdamas raðytojas, dar kartais dirbu ir þurnalistu, viename ið didþiausiø Italijos dienraðèiø Republika . Bet tai jau kitokia patirtis. Dabar jau galiu dëti daugtaðkiø, kiek noriu. Ir visi tam pritaria. Ir dël apimties savæs neriboju trumpiau sakant, atsirevanðuoju . Be to, keliauju po pasaulá, ir laikraðèiai man uþ tai moka.

Sveèias pateikë publikai nedidelæ novelæ ið savo þurnalistinës patirties Þurnalø ir laikraðèiø skaitytojai turi savo ypatingà, kartais absurdiðkà logikà. Bet kartais toje logikoje glûdi ir racionalus grûdas. Pavyzdþiui, daþniausiai atsiverèiu laikraðtá rytà, kai esu dar mieguistas, kramtau pusryèius, ir nesu nusiteikæs pamatyti ten gausybës daugtaðkiø. Noriu taðkø. Nelengva pripaþinti, bet kartais þurnalistai bûna teisûs.

Prieð keletà metø danguje pasirodë kometa, jà visi galëjome pamatyti. Prisimenat, koks buvo jos vardas? Taigi prieð porà metø galëjome matyti ðià didelæ þvaigþdæ. Þymiai anksèiau apie kometos pasirodymà jau buvo pradëta skelbti internete, ji spëjo tapti savotiðku mitu. Savaime suprantama, ir laikraðèiai skyrë jai nemaþai dëmesio. Tai buvo þinia, kurios visi laukë.

Ir vienà dienà ta lauktoji kometa tikrai pasirodë. Ið pradþiø vos galëjai áþiûrëti. Ta-

.....................................................................................................................................................

myk

PR

Vilniaus universiteto Lyèiø studijø centro vedëja Dalia Marcinkevièienë mano, kad jaunø moterø aþiotaþas dël italø raðytojo yra normalus dalykas tas ðiame aþiotaþiniame vienkartiniø daiktø vartojimo procese? Manyèiau, knyga buvo ir yra pirmiausia dvasinio bendravimo priemonë. Mûsø jaunos moterys, nepaisant kraðtutinio pragmatiðkumo, yra linkusios ir á labai savotiðkà kraðtutiná romantiðkumà. Tokie personaþai kaip Vilniaus mugës sveèiai raðytojai Alesandras Barikas ir Frederikas Beigbedë atitinka jø svajoniø romantiniø personaþø kriterijus, o jø romanai, dar ir su jø autografais, tampa neatsiejami jø romantiðkojo idealo atributai. Todël nedera stebëtis ar pavydëti, kad atvykëliai raðytojai ir jø knygos pelno toká didelá mûsø jaunø moterø dëmesá. Jie tikrai yra to verti.

19

ET CONTRA

2004 m. kovo 19 25 d.

Du iðtvirkëliai po vienu stogu Valstybinio jaunimo teatro archyvo (Dmitrijaus Matvejevo) nuotrauka

Skrajojanèiojo teatro archyvo (Audriaus Zavadskio) nuotrauka

Julijus Lozoraitis kultura@laikas.net

Regimantas Adomaitis iðtvirkëlio Kazanovos vaidmenyje toks pat þavus, kaip ir vaidindamas teigiamus vaidmenis

Kazanova be nuodëmës Spektaklá Kazanova. Paskutinë nuodëmë derëtø sveikinti pirmiausia todël, kad tai sëkminga ið pirmo þvilgsnio visiðkai beviltiðko projekto baigtis.

Sumanymà inicijavo beveik niekam neþinoma visuomeninë organizacija Skrajojantis teatras , kurios bene vienintelis ligðiolinis nuopelnas tëra spektaklis Anna Weiss . Já su aktoriais Vladu Bagdonu, Dalia Overaite, Rasa Samuolyte ir Aurelija Tamulyte 1999 m. buvo pastatæs Jonas Vaitkus. Spektaklis buvo geras, taèiau laukto pelno neatneðë. Ir ðtai dabar Skrajojanèio teatro entuziastai Juozas Pocius ir Jonas Vaitiekaitis vël lipa ant to paties grëblio. Ir kà gi?

Pjesæ apie garsø 18 a. ðirdþiø ëdikà, raðytojà, filosofà, ðnipà, teatralà, kortuotojà, kaliná Dþakomà Kazanovà (Giacomo Girolamo Casanova, 1725 1798) prieð du deðimtmeèius paraðë èekø kilmës vokieèiø dramaturgas Karlas Kazaueris. Jis sukûrë dialogà dviem aktoriams, vyrui ir moteriai, atpasakojantiems paskutiniø Kazanovos dienø, praleistø Èekijoje, Bohemijos kraðto Duchovo pilyje, versijà. Atseit visiðkai susenæs, bet jau paraðæs savo 12 tomø meilës pergaliø metraðtá, buvæs supermergiðius Kazanova (aktorius Regimantas Adomaitis) baigia savo dienas visø uþmirðtas ir paþemintas sandëliuke, prikrautame apdulkëjusiø rankraðèiø ir panaðiø á spintas, susmegusiø á þemæ antkapiø nuolauþø (dailininkë Renata Valèik).

Senà iðtvirkëlá daugiau ið pareigos nei ið paðaukimo slaugo beviltiðkai neiðprususi Bohemijos kaimietë Sofija (aktorë Aurelija Tamulytë). Kilmingiausiø Europos buduarø didvyrio pasakojimus ji vertina tik kaip dar vieno iðprotëjusio senuko, kurá savo pramogai priglaudë jos ðeimininkas, kliedesius. Toks neatitikimas prikelia seno sijonø medþiotojo lyg ir palaidotus instinktus ir kelia neátikimà uþduotá paþadinti ðitoje moteriðkos lyties spintoje giliai slypinèià romantiðkà prigimtá. Ir tuo momentu, kai ði uþduotis artëja prie tikslo, senuko gyvybinis potencialas iðsenka, o moteriðkas romantiðkumas iðsiverþia ið spintos be jokios perspektyvos bûti panaudotas pagal prigimtá. Paskutinë nuodëmë taip ir neávyksta.

Sceninë uþduotis atrodytø lyg ir nesudëtinga, jeigu jos centre nebûtø charizmatinës asmenybës aktoriaus R.Adomaièio. Anot þinovø, charizma tai priskyrimas asmenybei sa-

Praëjusá savaitgalá dviejuose sostinës teatruose, ásikûrusiuose po buvusiø Oginskiø rûmø (Arkliø g. 5) stogu, apsigyveno du labai panaðios istorinës reputacijos personaþai. Tai 18 a. moterø ðirdþiø ëdikas Kazanova ir 1 a. iðtvirkëlis Romos imperatorius Kaligula. Kovo 12 d. Vilniaus teatro Lëlë scenoje ávyko K.Kazauerio pjesës Kazanova. Paskutinë nuodëmë premjera, o kitas dvi dienas gretimame Valstybiniame jaunimo teatre buvo rodomi A.Kamiu pjesës Caligula pirmieji spektakliai.

Publika turëjo retà progà per porà dienø beveik toje paèioje vietoje pasidþiaugti naujausiais mûsø teatro þvaigþdþiø sukurtais personaþais, o recenzentams suteikë galimybæ papostringauti apie þanrø kaità ir ávairovæ mûsø teatrø scenose. vybiø, garantuojanèiø jai visuotiná garbinimà ir pasitikëjimà jos neribotomis galimybëmis. Kad tokiø savybiø minëtai mûsø teatro ir kino þvaigþdei yra priskiriama, niekam nekyla abejoniø. Taèiau to nesuvokë pirmas ðio projekto reþisierius èekas Michaelis Tarantas. Jam teko iðv y k t i a t g a l á s a v o g imtinæ, taip ir neáveikus mûsø charizmatiniø vertybiø. Tuomet pagalbon pasikviestas buvæs Kauno dramos teatro aktorius, pastaruoju metu sëkmingai kaip artistas reziduojantis Kanadoje Sakalas Uþdavinys (beje, ið iðvaizdos tikra jauno Kazanovos kopija). Deðimtmetis praleistas uþjûryje nesudarkë jo neabejotinø tautiniø vertybiø suvokimo, ir spektaklis ávyko.

Be efektingø dekoracijø reginá dar puoðia (tiksliau sakant, nuostabiai jo nedarko) Audriaus Balsio parinkta (ar sukurta) muzika atskiri ritmai ir garsai, kurie nieko neiliustruoja ir suteikia vyksmui paslaptingumo.

Panaði ðiame spektaklyje ir Aurelijos Tamulytës suvaidintos Sofijos funkcija. Jos personaþas kaip þaisliukas yo-yo águdusio vaiko rankose juo mikliai manipuliuoja tas, kuris sudaro pagrindiná reginio svorá, esminæ jo prasmæ, jo pretekstà ir tikslà. Tai aktoriaus Regimanto Adomaièio vaidinamas Kazanova. Jis riaumoja ir mojuoja rankomis, jo griaudëjanèio balso intonacinë paletë tæsiasi nuo tyliausio pianissimo iki kurtinamo fortissimo .

Toks galëtø bûti ir Don Kichotas, ir Faustas, ir Nesèiastlivcevas, ir Lyras, ir dar daug kitø griausmingø klasikiniø personaþø. Jø bûtis yra jø paèiø fantazijø ir vaizduotës pasaulis, jø pasaulëjautà lemia juos sukûrusiø aktoriø sceninë patirtis.

Toks yra ir R.Adomaièio suvaidintas Kazanova. Spektaklio finale jo paskutinë auka Sofija galø gale savo suvedþiotojà aplanko su ritualine vestuvine puoðmena fazano iðkamða, spindinèia visomis giminës pratæsimui pasirengusio paukðèio plunksnø spalvomis. Bet veltui. Jos laukia ant dulkëtø rankraðèiø sudribæs negyvas suvedþiotojo kûnas ir styrantis jo kardas, lyg praeityje likusiø aistringø kovø, þaizdø, skausmø ir pergaliø simbolis.

o r P

..........................................................................................................................................................................................................................................

myk

PR

Noktiurnas ties praraja Vël sutapimas: pagrindiná imperatoriaus tirono Kaligulos vaidmená Albero Kamiu pjesëje, prieð 20 metø J.Vaitkaus statytoje Kauno dramos teatre, vaidino Regimantas Adomaitis. Dabar jis perleido ðá vaidmená Valstybinio jaunimo teatro aktoriui Rolandui Kazlui. Scenos þvaigþdei, kuri irgi gali pasigirti savo charizma. Ir ðis naujas vaidmuo padeda jai atsiskleisti.

Kartø estafetë ðiame spektaklyje vertinga ne tik charizmatiniø aktoriø asmenybiø, besipuikuojanèiø kaimyninëse scenose, ryðiais. Vienas graþiausiø ðio tikrai nestandartinio reginio momentø buvo finalinis dviejø spektakliø kûrëjø, tëvo ir sûnaus kompozitoriaus Juliaus Andrejevo ir reþisieriaus Igno Jonyno iðëjimas prieð publikà. Tai þadino ne tik sentimentalø aðaringumà, bet ir aiðkø pojûtá, kad esama itin brandþios sintezës fenomeno.

Derëtø prisipaþinti, kad a priori spektaklio pavadinimo ir jo reþisieriaus vardo derinys (Albero Kamiu Caligula ir Ignas Jonynas) þadino vaizduotëje kaþkoká trankø, aitriø dûmø, lazerio spinduliø, prakaituotø kûnø blizgesio ir laukiniø klyksmø kupinà naktiniø striptizo klubø vaizdà. Taèiau pirmi ðio spektaklio garsai (bûtent garsai, o ne vaizdai bet kuriame spektaklyje pirmiausia veikia þiûrovà) nuteikia melancholiðkam, dramatiðkam, filosofiniam gyvenimo gelmiø ir paradoksø apmàstymui, kaip klausytojà veikia nakties muzika noktiurnas.

Bet apie muzikà vëliau. Publika susodinta scenoje, prieð jos akis tamsûs ir keisti scenos viduriai , nusidriekæ á kairæ, paradinë þiûrovø salës ertmë deðinëje. Prieð auditorijos vidurá ant ilgos virvës siûbuoja kilpoje pakabintas gruoblëtos geleþtës diskas tarsi ðvytuoklë ar mënulis. Man reikia Mënulio! kartoja savo despotiðkumo apakintas imperatorius Kaligula.

Prieðais publikà grublëtø lentø sostas su ásmeigta vinimi, kuria naudojasi Kaligula, apakindamas Romos pilieèius.

Toliau didþiuliø lentø vartai, einantys ligi pat scenos dëþës virðaus. Uþ jø butaforinë, Kaligulos neapkenèiama ir niokojama Roma (dekoracijø dailininkë Marta Vosyliûtë). Ið parankiniø ir atsitiktiniø medþiagø ir atributø sukurpta Romos senatoriø ir patricijø kostiumø ávairovë, kartais pagraþinta ypaè prabangiais ðarvais ið odos (kostiumai Sandros Straukaitës). Visas pastatymas dël faktûrø, erdviø ir perspektyvø gausos sudaro ypatingos teatrinës prabangos áspûdá, ir tuo pat metu verèia suvokti, kad ðis áspûdis tëra iliuzija, ir tai yra tikras teatras.

Rolandas Kazlas imperatoriaus Kaligulos vaidmenyje sugebëjo atsikratyti komiko etiketës Tàsûs, máslingi violonèelës ir obojaus garsai paneria mus á Rolando Kazlo Kaligulos beviltiðko nuþmogëjimo gelmes, á bûsenà, kuri pateisina bet koká þiaurumà, despotizmà ir pasityèiojimà ið þmogaus, jo kanèiø, jo mirties. Pasirodæs trumpomis kelnaitëmis ir su á mergaitës naktinius panaðia tunika, Kaligula stovi ties bedugne ant parterio balkono atbrailos, keldamas nemistifikuoto pavojaus nuojautà. Ði nuojauta nepalieka þiûrovø per visà spektaklá, ir yra lydima nuolatinio noktiurniðko Rolando Kazlo Kaligulos bûsenos ritmo. Ar jis þudo, ar tyèiojasi, ar apgaudinëja, ar degina Romà, ar prievartauja, ar... Ðitaip ðnekëdamiesi apie spektaklá, nejuèiomis priëjome prie pagrindinio spektaklio vaidmens. Ið muzikinës pusës dera paminëti ir kitus puikius ðio spektaklio vaidmenis ir Povilo Budrio suvaidintà karvedá Herëjà, ir Neringos Varnelytës sukurtà imperatoriaus sugulovæ Kesonijà, ir Rimgaudo Karvelio þyná Senektà, ir Andriaus Bialobþeskio, ir Vytauto Taukinaièio, ir Irenos Tamoðiûnaitës, ir kitø ávairiø kartø Jaunimo teatro aktoriø vaidmenis. Visi jie, neprarasdami savo dramatiðkumo, itin organiðkai veikia spektaklio laike ir erdvëje, randa jame savo vietà, spalvà ir skambesá.

Naujas reþisieriaus I.Jonyno spektaklis dràsiai galëtø bûti ávardytas kaip filosofinis noktiurnas . Skirtingai nuo ankstesniø ðio reþisieriaus darbø, kuriuose statytojas daþniausia þaidë ávairiais vaizdiniais, jame dominuoja muzikinis pradas, ir toks atramos taðkas itin darniai susijungë su filosofiniu A.Kaimu pjesës turiniu ir poetiniu jos skambesiu.

Toks sprendimas suteikë galimybæ gimti ne tik brandþiam pastarojo meto sostinës Jaunimo teatro kûriniui, bet ir vienam ryðkiausiø mûsø aktoriø R.Kazlui atskleisti savo, kaip didelio dramos aktoriaus talentà, subrandinti ir átvirtinti savo charizmà.

Tik gaila, kad ðá spektaklá vienu metu gali matyti labai nedaug þiûrovø. Visà laikà negali atsikratyti jausmo, kad spektaklis gali bûti paskutinis, nes jo dalyviø tyko tiek pavojø tarsi per gladiatoriø kautynes Koliziejuje. Ir ugnis, ir kilpos, ir svaigus aukðtis, ir aðtri geleþis.

a r t n o C t e

Mûsø reitingas:

Kas daugiau? kultura@laikas.net

Mûsø reitingas:

Kas daugiau? kultura@laikas.net