Jurgita v portfolio

Jurgita Volungevičiūtė

portfolio El. paštas volungita@gmail.com, tel 867616166

45

44

43

42

Stipri, turinti gilias tradicijas, racionali ir sykiu įkvepianti užmoju. Profesinio ugdymo kelionę į Daniją ir Švediją surengę Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos (LKAS) atstovai puikiais įvertinimais apipylė skandinavų kraštovaizdžio architektūros mokyklą, kurią garsina toli gražu ne vien žalieji stogai. Dešimtis įvairių objektų Malmėje, Stokholme ir Kopenhagoje aplankę specialistai pripažino, kad iš kaimynų dar galime daug ko pasimokyti.

Žurnalas „Statyba ir architektūra“ dizainas ir maketavimas 2015/3 balandis

Automobilius išgujo nuo durų

„Skandinavų kraštovaizdžio architektūrai skiriamas ir atitinkamas dėmesys, ir lėšos, tad tai, kas padaryta – padaryta gerai, ypatingai. Lankydamiesi Švedijoje, Danijoje pamatėme tradiciškai tvirtą skandinavų mokyklą ir tai, kaip ji realizuojama. Žiūrėjome į tai su lengvu pavydu. Deja, kartais neįvertiname, kad Lietuvoje turime švarų vandenį, daug nesudarkytų natūralių kraštovaizdžių, kuriuos atsakingai tvarkydami irgi galime daug pasiekti. Skandinavijoje įprastai ne kuriama gamtiniame komplekse, bet jis sukuriamas iš ko nors“, – įvertino LKAS pirmininkas Alvydas Mituzas.

Stokholmo renovuotų gyvenamųjų namų kvartale kraštovaizdžio architektą sužavėjo tai, kaip čia išspręsta transporto problema. „Prie namų aplinka suformuota taip, kad žaluma, želdynai būtų šalia. Mes stengiamės kuo arčiau durų pasistatyti mašinas, o švedai prie savo slenksčio kuria parkus, želdynus, – palygino kraštovaizdžio architektas. – Beje, Kopenhagoje teko išgirsti, kad automobiliais važinėja bankininkai ir labai turtingi žmonės.

Iš esmės populiariausia susisiekimo priemonė ten – dviračiai, kurie veikia ne tik kaip sveikatinimo, bet ir ekologinė priemonė.“ Pašnekovo teigimu, dviračių kultas čia toks stiprus, kad Skandinavijos šalyse jau rūpinamasi automagistralėmis ne automobiliams,o būtent

2015/2 kovas

šioms dviratėms transporto priemonėms, ką jau kalbėti apie smulkesnę infrastruktūrą – kad ir specialius pandusus, kuriais dviratininkai gali patekti į visus gyvenamųjų namų aukštus.

Prie vandens užkardų nestato

Specialistui didelį įspūdį paliko ir kaimynų gebėjimas kurti patrauklias visuomenines erdves – anot pašnekovo, įžvalgiai suprojektuota aplinka skatina žmones burtis, susipažinti, bendrauti. „Pavyzdžiui, teigiama, kad Malmės krantinėje Švedijoje neretai susirenka iki 15 tūkst. miestiečių, kurie bendrauja vieni su kitais, mėgaujasi galimybe leisti laiką šalia vandens. Tačiau sykiu ši erdvė suprojektuota taip, kad joje jaukiai jaustųsi ir vienas žmogus“, – teigė A. Mituzas.

Anot pašnekovo, vanduo skandinavų kraštovaizdžio architektūroje – atskira tema. „Tai labai svarbus, estetiškai patrauklus elementas. Vanduo įsileidžiamas iki pat namų slenksčio. Svarbiausia, kad ši priemonė labai drąsiai išnaudojama, įvedama į gyvenamuosius rajonus – čia galima netgi statyti namus, prie kurių priplaukiama valtimi. Pas mus vandens telkinius būtų liepta aptverti tvoromis, užkardomis ir pan., o ten saugumo jausmas susiformavęs žmonių sąmonėje, net vaikai laisvai laksto kran-

tinėmis, ir nieko baisaus nenutinka“, – pasakojo kraštovaizdžio architektas.

LKAS pirmininkas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Skandinavijos šalyse kolegos itin didelį dėmesį skiria pačių želdinių įvairovei, estetikai. „Poilsio, bendravimo erdvės sukurtos išties tapybiškuose, gražiuose kraštovaizdžiuose. Akivaizdu, kad tokią aplinką žmonės tausoja, puoselėja – ir tas tausojimo principas irgi labai svarbus“, – pripažino specialistas.

Siekia sukurti darnią visumą

Kraštovaizdžio architektė Dovilė Ivanauskienė prisipažino, kad kelionės metu bene didžiausią įspūdį paliko socialiai atsakingas požiūris į viešųjų erdvių projektavimą, aiškius funkcinius architektūros ir kraštovaizdžio ryšius, erdvių formavimą bei medžiagiškumą.

Iš skandinavų galėtume

žioimų d iz nd

pasimokyti integralumo siekio visose kraštovaizdžio kūrimo plotmėse – nuo pagrindinės idėjos išgryninimo iki estetinių, funkcinių,

va re to ių sp

technologinių

aš yv kr imit

a r škško p i v e na nei

Kaina 2,49 Eur 8,60 Lt

Kraštovaizdžio dizainerė Asta GRABAUSKIENĖ.

LKAS pirmininkas Alvydas MITUZAS.

i a ndktūr a k ite

S rch a

ENERGIŠKAI EFEKTYVUS BŪSTAS: KADA PERŽENGSIME RUBIKONĄ?

CIVILINĖS

SLĖPTUVĖS: KOKS PASIRINKIMAS?

SENAMIESČIO ATEITIES SCENARIJUS: ATKURTI AR SUKURTI?

UNIVERSALUSIS DIZAINAS – ARCHITEKTŪROS KOKYBĖS KRITERIJUS

Kaina 2,49 Eur 8,60 Lt

KELIŲ INFRASTRUKTŪRA: FINANSINIŲ DUOBIŲ LOPYMAS

59

IŠŠŪKIAI STEBINO NET patyrusius ekspertus

BŪSTO ĮSIGIJIMAS: GARANTIJOS

STATYBOS ĮSTATYMO PATAISOS: AR GRIEŽTESNI REIKALAVIMAI GARANTUOS KOKYBĘ?

PO GAISRŲ PAVELDO OBJEKTUOSE – KOMPROMISŲ PAIEŠKOS ĮSTATYMŲ LEIDŽIAMI STEBUKLAI: KAIP DAUGIABUČIAIS VIRSTA VIENBUČIAI NAMAI

IN 2/

1

r.1 4N

RA

TŪ

UK

STR

A FR

20

Saulėtos dienos iliuzija – net tamsiausią naktį ar metro tunelyje

IS

UL

20

58

SAVIVALDYBIŲ INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS ĮSTATYMAS – VAISTAS ŽVYRKELIŲ LIETUVAI

SKAITMENINĖ STATYBA: KAM NENAUDINGOS PERMAINOS?

.1 Nr 14

SA

PA

2/

N

SGD TERMINALO

ATEITIES VISUOMENĖ BRĘSTA ŠIANDIENOS MOKYKLOSE

14

20

A RK TVA TO Į Ršio AŠ namo visus aukštus dviratininkai gali K /užvažiuoti specialiais pandusais.

1 .1

DIRBTINIS natūralus dangus

Lina BIELIAUSKAITĖ

Šalies energinio nepriklausomumo garantu įvardijamo Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo veiklos startas liudija Lietuvos kompetenciją įgyvendinti ambicingus strateginius projektus.

Ekspertai pripažįsta, kad bendram darbui pajėgas suvieniję įvairių grandžių specialistai sugebėjo užtikrinti sklandų, spartų terminalo statybos procesą ir atlikti skrupulingas projekto užduotis.

Darbai vykdyti nepertraukiamai

Jungtiniam TAEM įmonių grupės bendrovių „TAEM Urbanistai“ ir „TAEM Projektų valdymas“ konsorciumui buvo patikėta viena atsakingiausių projekto užduočių –

nologinius procesus. Kranais buvo dirbama ir laivuose, neturint stabilaus pagrindo, tad esant nepalankioms oro sąlygoms – didesniam vėjui, bangavimui – tokiomis aplinkybėmis darbuotis yra itin sudėtinga“, – pripažino V. Drungys.

Betoną transportavo keltais

SGD terminalui įrengti buvo sukalti metalinių vamzdžių poliai. Nors sąlygas kiek apsunkino kietas Kuršių marių gruntas ir dažnai nepalankūs orai, darbai įgyvendinti neatsiliekant nuo grafiko. „Kadangi darbai vykdyti ir po vandeniu, į pagalbą buvo pasitelkti ir narai, tad mūsų įmonei taip pat teko organizuoti povandeninių darbų priežiūrą“, – specifinius niuansus paminėjo bendrovės „TAEM Projektų valdymas“ techninės priežiūros vadovas V. Drungys.

vo-saugyklos. Daugiau nei pusmetį ši konstrukcija buvo gaminama Olandijoje. Ant trapo taip pat sumontuotos elektros tiekimo ir telekomunikacinės įrangos sistemos. Tad šiam įrenginiui, pripažino bendrovės „TAEM Projektų valdymas“ techninės priežiūros vadovas V. Drungys, buvo keliami aukščiausi kokybės ir saugumo reikalavimai. „Perėjimo tarp konstrukcijų tilteliai buvo surenkami krante, po to keliami į baržas ir montuojami jau ant pačių konstrukcijų. Ilgiausias trapas siekia beveik 44 metrus, be to, jis buvo sėkmingai sumontuotas dirbant ant vandens. Šis darbas pareikalavo ypatingo tikslumo, nes, kaip minėjau, kranais buvo dirbama iš laivų“, – aiškino V. Drungys.

Prieš montuojant aukšto slėgio dujų rankoves, jų bandymai vyko krante. Vokietijoje pagaminti įrenginiai buvo užpildomi vandeniu ir sukėlus slėgį iki reikalingo buvo tikrinama

SGD terminalo krantinę sudaro tokie hidrotechniniai statiniai kaip aukšto slėgio dujų ir aptarnavimo platformos su papildomomis prieplaukomis aptarnaujantiems laivams, tvirtinimo bei švartavimo aikštelės, taip pat pėsčiųjų tiltai tarp atskirų platformų ir aikštelių.

Svarbiausiu projekto hidrotechninės dalies statybų etapu įvardijamiems krantinės betonavimo darbams iš viso panaudota 7338 kubiniai metrai betono. Tokiam kiekiui transportuoti prireikė daugiau kaip 200 bendrovės „Smiltynės perkėla“ keltų reisų. Užtikrinant nepertraukiamą betonavimo technologijos procesą, reikėjo naudoti po du keltus vienu metu. Nepertraukiamo betonavimo metu statybų aikštelėje nuolat dirbo nuo 25 iki 30 darbininkų ir specialistų. Be to, siekiant, kad besikeliantieji į Kuršių neriją ir atgal nepatirtų nepatogumų, keltai į terminalą kursuodavo naktimis.

Statant SGD terminalo infrastruktūros objektus – krantinę ir dujotiekį – kartu vykdyti ir pagrindinių jungiamųjų konstrukcijų gamybos bei bandymo darbai.

Sumontuoti sudėtingi įrenginiai

Trapas, kurio aukštis siekia net 24 metrus, yra vienintelė jungiamoji konstrukcija tarp SGD terminalo krantinės ir lai-

jų surinkimo kokybė. Aukšto slėgio dujų rankovės, kuriomis suskystintosios gamtinės dujos perduodamos iš laivo į krantinės įrenginius, buvo transportuojamos baržomis atskirais moduliais ir montuojamos ant dujų platformos. Šie darbai užtruko dvi dienas. Dujų rankovių aukštis siekia 26,5 metro, svoris – beveik 50 tonų, o šių vienetinio tipo konstrukcijų gamyba truko vienus metus. „Kiekvienas projekto etapas buvo sudėtingas, atsakingas, bet kartu – ir labai įdomus. Be abejo, būta ir nesklandumų.

Tačiau bendrame projekto kontekste tai buvo smulkūs trikdžiai. Džiaugiamės, kad TAEM įmonių grupė turėjo galimybę prisidėti prie šio unikalaus strateginio projekto, kuris pareikalavo platesnio požiūrio į techninės priežiūros komandos funkcijas. Manau, įvertinus projekto struktūrą ir jo įgyvendinimo terminus, įgyta patirtis unikali ne tik mūsų regiono, bet ir visos Europos mastu. Be abejo, objektyviausiai mus gali įvertini tik užsakovas“, – teigė bendrovės „TAEM Projektų valdymas“ direktorius D. Kaminskas.

„CoeLux®“ instaliacija „Tritticus“, pristatyta 14-ojoje Venecijos architektūros bienalėje, projekte „Z! Zingonia, Mon Amour“.

Iwano Baano nuotr.

su oje udėuri , k s, s mą . ija ijo ers log log rv tyje no no pe o sri tins . ch ch šti ka , te dų te reik dizain pas (ang s s yru au io ali vė tori os d s, g rjero ujo ižiu sk yti fak vies iago inte ši na mėra etų and at p s m i, b tos s š dž ir i, že ika čio me ėje pan , o šimt gija taip aulė s e lo tų s sve an no on ra ir taup na ram di T ižiu ik d hno bū ikų ir p iac ą . p ora ve nio iją rėp ijos f. P ng be i te usm r tro ma mo teti rg ap a es ene iste ieti pro da us, nčia ja ne fob ®“ Be tos nė s apšv rsto ti ne soria uoja ylėtą vapą lia stro Lux ių e a k ti n k it k o u oe tin v a p fe ri u de ga o inėje aip s jektu pro ą im ą p palų a s ir kla ę „C adra s, o ij rm t e g v ik k m n e t v a ti ola ute i, lo ne ida kv pro no ieti eli s p rią ų k in no išiu l tikraktus r). A apšv suk dinti niu niū lo ch , kad ipala keli as m mis ės o Ga hite rape lų x®“ pibū ši te dė ats yra eli ko giu s d et ir s Pa fiziad paro gi ir jie i ne k n 4“ arc rthsc atūra oeLu ir a i fero e n u i. l, k 01 ža s m tmosydryn fesorisukurtatalpois, ea m n ti „C kaip dė mai imin metu učia pan s 2 pa pati u to la o y t ri rd , ra a ia i ė ip s ž pro ko e p eta is sak ga s tuo e ja i T wa žin kad ijos yra Ty ip mą. jaučia ors ip ji P. D uxA ripa tyti, akc enu dėtin atiktį, kaangau zikos pavydaros009 mjos unonę ta p s p ta a su alvą. alies jau nės je, n . Ir tino ų „L giją am čių resiai n ad min s d ja) fi jam už s. 2 ubri įm ®“ ų sp „Iš d vės žmo vieso lang – tvir ojim olo ia p sve čiau i, k ęs ugti tali ą – ktą gu Ins čią Lux rd i š be “, an chn i reik stų ras tyt ndin džia to (I dim s efe s lan oje, dan oe os e s e jam je na ov ie p yb ma bra ir ite ren so au dij de nį „C ondonuomo muo iamo lpoje n bū apd o te tikra akv . Pa am Po pa etų vidų niverso sp s švie dang®“ sta ė pratoles į g tai. ka idž pata ol te usių ietim kurį mą p iuzija m e į L le a n as es noji urc ikia 10 m os s u rad ulė ius Lux teig ė į sk trų ą, k vyk apšv gu, taty rsi il jim ertifik o šia i e laik ne n ris ta Reeveik patalpubrijoaliaulios samuos „Coepani įsukreip š mėnpdova ht So“ tapoto rė ą a la m p ai o s šk ą ig ® pe i s ces nij k e a B lti į Ins pag ra dina ėje Tra as n vis Lond atori ieso cijos s: „T pri 14“ s („L Lux roje ine as nam pro mpa g k v ke mą, ani natū “ va ktin . di a n – o v e p ė o š o u n 0 k tali ing a“. sniš ga im no ės as s 2 jov „Co i ir me laižie Trap tinį ux® proje s P pasta ja btin Į ins raišk agij laip rtai, ntav lauso ing rd nau mą. toja su s sk di ir op oeL voje soriu jos ę jo to ji km wa o dir tum. gi iš na m ksta nda pate prik s sė uxA tim ano s plė jung tą ir nį – „C ksty rofe visas y sta io au s ir i ė s v ry g ie v k u k . „L o n v s efe i vo . G se r an te p “ ir mą rasta se us nta pš pdo gij ą da šio as vės bu ima metu riam truk ate da rsite x Srl toji pap iuo tų a “) a nolo adim sos lią sias ūdis, im rd s įtik Šiuo – ku s už vės p p ų, tūra u ve oeLu to plės ne stižin me 2014 tech atr švie iet as e etru ą etu ujo na idžiavės įs duli adij „C jek kta pre elnė ear šios aus ulės pšv nam ram rtia d int pin ikd sta jus m s n “. pro Proje ose ®“ p e Y iu – sori rė sa is a gau pa ra a i. reg . O os erdlės s ave tre n šio x Srl p ėti os int a iš gal ir y mu siu ux of th verž profeatkū an tik ies iam sau u ku eL turnologij s paalogų pšvietisiekidie oeLu nd se pa s šv rėp nės , kart vy „Co tion pro slinį vėje e li k n ia a ro ą ta n a p s „C se ova okslo mok erd da erč saulė nea dirbti protą gų tech ulta ri a lės p auto ferą už vum riv Inn ru m riai, roje . os ia alo ®“ rez netum saukūrėjųs skliktas: ty aktu . tas čių na s p uo tm ik ak AnoeLuxtimo l kas ra tik rtne užda roje kta tis n s yra tan pgau lia kto gau efe tą r a ai ve onių ypač umo s, k „C švie ko atū pe pa ka, osfe “ efe sty ima krin rsi a je an lės oti ai iam žm ija trū urė opro as d sau tkart danap koje s n raiš atm Lux® markasiek talpą o, ta rali ig čių log os šia g g rin usia šio din čios yko a urio dėl atū i te an no ies s ir sąly u dą „Coe ę ir os p į pa aism ia inis pū in av l k ir . ad n laba dirb tech s šv riau ato Ką ja io ij as ų ž n m ą d g įs iė s p ry lo rt n . s in m je a li m no to en , k Es s – sp ams są, d ydra rą le žyd hno uku šešė būs do itacij emy laido die kva s kli skoje oliari gai. ma jame nink roce do ž ą filt lima tec ris, s ir jų cinę ai ro im pož s sk lios uo e urau Alia s p itin il chir ksli inį p atro ėlyn są ga aip ku iktų emo tyrimdulių se ar vieso atūra ios n atšia rba iaurėsiasi šią te mo tį fiz ms į m švie na, k ida s ir iniai spin lpo ®“ š uo n tolus tys oje a už š s tę us sve ės pa s mu er š tinę ėly ma Pirm lės pata Lux ia n , nu enan nad nas rioda sitelk je e č a zo e s u gu rio p dirb ne m inė yb p s pa sa ižių „Co ken šaly gyv , K cif lim oro , ku iant ti ją pe ga e, e čių ngora atą. urie isos timi, vijojelimatometų ima ir s mo juos uos s dž vers da veik s, k tai v kryp dina s k usis yven ėta iky zie ntr gijo u pa ir s tiem sia alių Skan ala ms ų išg om prita , mu o ce nolo rose sid rt e ali miau ašig iui, trem kur ta iem . su ios os spo tech žda Pir ietų yzdž eks oje, vos ž gvėti gija plač bučiu ar Šios tys u se. lo p o v i n n š d ie . ir , pa ap rkti ietu ale hno ba vie rožio ose ba talp ir se lbėti nta gų L tų p o tec je, la ose, e, g taig s, d e pa ka ir A ir il i galė tim mo ntru sport ės įs onė štos ratomsių ą irg pšvie siste s ce tran mon ti žm ank Ta logij ja a ugos kybo me ir pra ertin ar itin no Naują psa s pre inia ose rai įv ose a o m e m ože iuru g atalp tos ka mato se, p se, b tų itin se p nu stuo truo turė inė a uo o te mus ožem kin valu se p ė pri lang be

35

34

KATEDROS VARPINĖ

SKAIČIUOJA NAUJĄ LAIKĄ SGD terminalo statybos darbų techninė priežiūra. Konsorciumo atstovai kontroliavo ir bendruosius statybos, ir dujotiekio tiesimo, ir įrangos montavimo procesus.

Pirmasis Baltijos šalyse SGD terminalas, kurį sudaro laivas-saugykla, 450 metrų ilgio krantinė ir 18 kilometrų dujotiekio atšaka, Kuršių mariose ties Kiaulės Nugaros sala iškilo mažiau nei per ketverius metus. Bendrovės „TAEM Projektų valdymas“ direktorius Dainius Kaminskas tikino, kad SGD terminalas – daugeliu aspektų unikalus projektas. „Visi numatyti darbai įgyvendinti per rekordiškai trumpą laiką, tai įvertino ir tarptautiniai konsultantai – įprastai tokio pobūdžio objektams pastatyti ir įrengti nustatomi visai kiti terminai. Darnus profesionalių užsakovo, projekto valdymo ir techninės priežiūros komandų darbas užtikrino sklandų skirtingų standartų suderinimą įgyvendinant šį projektą. Kai kurie darbų etapai vyko nepertraukiamai, o visas projektas įgyvendintas laikantis 24/7 principo“, – teigė bendrovės „TEAM Projektų valdymas“ direktorius D. Kaminskas.

Bendrovės „TAEM Projektų valdymas“ techninės priežiūros vadovas Viktoras Drungys įvardijo, kad bene didžiausiu išbandymu ne tik techninės priežiūros specialistams, bet ir rangovams tapo nepartraukiamo masyviojo betonavimo darbai, įrengiant terminalo konstrukcijas bei krantines. „Šis projektas specifinis tuo, kad dauguma darbų vyko ne krante, o ant vandens.

Reikiama įranga, medžiagos būdavo transportuojamos ne tik mašinomis, bet ir keltais, baržomis. Tai tapo dideliu iššūkiu visai komandai, nes reikėjo labai atsakingai suplanuoti betono transportavimą ir tada jau užtikrinti atitinkamus tech-

onių ė žm rafizin uke p ė ir , nuo la ų – bū ti in c emo laikų spinduli i praleis s s kad etų ro TĖ IULY ta, nuo m ų saulės stengia ės plėt stų VIČ ody rida ų įr riklauso aunam žiemas ramon gą mie us Ing k in slin labai p nuo g riečių nio p r smo ir dang lk o M ata iko, šiau ndie ik pe bet paga sveik žiamo la augelis Dėl šia – ne t duliai, . Ir čia į sa, žyleid dėl to d tuose. logėja lės spin asfaltas nos švie metų tent pos pie ija tik b kia sau as kaip lia die siausiu Euro situac nepasie do pilk is natūra et ir tam lygio entojų tos atro siūlant autis n gyv e nuola okslas, le mėg kon teina m i ir sau žeme. bą a dangum iliai po dru , net g laiku

I KY ITA PR TO ZMUI Š OK RI TA T B TU NG IAN IAM STE NG RIN NESI VĖS E R LTŪ TĄ O KU OJEK I SEN PR TUOT I IM AS KT BJE KTAS / O OBJE .10 .10 / N N 14 4 20 201

MO

rie tą „p ų ų vie vertėt atym etus sitikti į im pas per m ten pa udenį.

RČ MA ų stą r nė įpra kart te ir ėti užę, Rus ms orą bokš palyd tų geg iaus e n iečia nt p mu į ar Viln što“ be simaty avasar šių m kos Vil aryta p u a o k į a p d o t r b eisti inan tsira pert vėl atid pak inę ate ybė a metų rpinė t a m sos ia gali eik 20 ikos v Tok po bev s bazil kai atedro s. arkik ytojam lank Ė

IT ĖNA

skrajutės

Vizitinės kortelės

Direktorė Violeta Darulytė VŠĮ „Benefacio“ Buhalterinės apskaitos paslaugos www.benefacio.eu El. p. info@benefacio .eu tel. +370 646 54798

Grožio namai DEVERO Medeinos g. 25 LT-06135 Vilnius

Manikiūro paslaugos Pedikiūro paslaugos Grožio specialistė RŪTA Kontaktinis tel.: 37067602292

Mokslininkų g. 6A (411 kab.)

Vilnius LT-08412 Įm. k.: 302726732 a/s numeris: LT957300010130492446

Tel. +370 604 74 089 El. p. Info@froceth.lt

Independent Business Consultant

Mobile ph. No. +370 699 07676 E-mail: dargytes@yahoo.com www.youngliving.com

R L ad Mo T-5 vil E b 0 ė F l. . 25 nų ww ace paš +37 6 K pl w. bo ta 0 au . eu ok s 62 na 17 ro : in 24 s, , te pr fo 43 L nt ek @e 44 ie .l yb ur tu t in ot va es en pa t. la lt pi ne s

SOLVEIGA DARGYTĖ

Kino teatro „Pasaka“ kalėdinis vokas ir dovanų kuponas

Plakatai

FK MŪRAS – FK „INTERNATAS“

LAPKRIČIO 3 D. (ŠEŠTADIENIS), 16:00

MERKINĖS INTERNATO STADIONAS

(IR ATSISVEKINIMAS SU JUO PRIEŠ REKONSTRUKCIJĄ)

ATEIK PAŽIŪRĖTI, KAIP ŽAIDŽIA SAVI! ATSISVEIKINKIM SU STADIONU PRIEŠ REKONSTRUKCIJĄ!

PC MEGA velykinis plakatas

PC MEGA gimtadienio sveikinimas

KLB - segtuvas

KLB - lankstinukai

Kamieninių Ląstelių Bankas

KLB - dovanų kuponas

Linkmenų g.28, LT-08217, Vilnius

Tel.: +370 5 272 9048 Faks.: +370 5 272 9046

El. paštas: info@klb.lt www.klb.lt

Kamieninių ląstelių bankas – vienintelė licencijuota kamieninių ląstelių saugykla Baltijos šalyse, įsikūrusi Vilniuje. Mūsų specialistai – kvalifikuoti imunologai, biologai, genetikai, biofizikai. Saugykla suteikia galimybę išsisaugoti savo kūdikio virkštelės kraujo kamienines ląsteles.

Panevėžys Kaunas Marijampolė Tauragė Telšiai Nėščiosios ir Šiauliai

naujagimio kortelė

+370 61800659

Kamieninės ląstelės – taip gydo gamta

Alytus Utena Vilnius +37061075202 www.klb.lt

Kaunas Marijampolė Tauragė Telšiai Šiauliai

Alytus Utena Vilnius

+370 61800659

+37061075202

Kamieninės ląstelėstaip gydo gamta

Grainio liepa: logotipas, vizitinė ir skrajutė

e. ėj

MB „Grainio liepa“ nuomoja dviračius Merkinėje, baidares, sporto ir laisvalaikio inventorių.

Vykdami į gamtą galite nekrauti pilno automobilio.

Atvešime viską ko Jums reikia (miegmaišius, palapines, valtis, kepsnines, indus ir t.t.) į pasirinktą vietą.

pre k es ar ba

,

Priimame sendaikčius komiso pagrindais Atvežame prekes pagal užsakymą

Kalvių g.5, Merkinė, Varėnos raj., Tel.: +370 616 18 592 Pirkdami prekes arba užsakydami paslaugas remiate sportą ir kultūrą Merkinėje.

e. ėj

MB „Grainio liepa“ nuomoja dviračius Merkinėje, baidares, sporto ir laisvalaikio inventorių.

Vykdami į gamtą galite nekrauti pilno automobilio.

Atvešime viską ko Jums reikia (miegmaišius, palapines, valtis, kepsnines, indus ir t.t.) į pasirinktą vietą.

rkd am ip rek e sa rb a

,

Prekyba sendaikciais

Prekyba sendaikčiais

s remiate spor tą i lauga rk pas ult mi a ūr d ąM y k a er s ki už n

Kalvių g.5, Merkinė, Varėnos raj.

Tel. +370 616 18 592

Pirk dam i

s remiate spor tą i lauga rk pas i ult m ūr da ąM y k a er s ž ki u n

Logotipai

www.kinfo.lt plakatai, asmens akreditacija, baneris

POKALBIS SU REŽISIERIUMI filmas, kuris yra gerokai daugiau nei tik filmas apie „12 vergovės metų“ – tarp žmogiškumo ir beprotybės istoriją ir rasizmą.

Filmo, sukurto pagal to paties pa„12 VERGOVĖS METŲ“ – vadinimo memuarus, veiksmas vyksta XIX a. viduJei Steve`ą McQueeną rio Amerikoje, kai reikėtų įsprausti į memą laisvas juodaodis ir trumpai apibūdinti, Solomonas Northuta frazė, greičiausiai, pas (Chiwetel Ejioskambėtų taip: ne visada for) yra pagrobiarežisuoju filmą, bet kai mas ir išvežamas į režisuoju, tai būna ypatinvergovę Pietų valgas rezultatas. Nuo 2008stijose, kur plantųjų sukūręs vos tris filmus, acijų savininkams į McQeenas savo socialjuodaodžius žiūrėti inių problemų pobūdžio kaip ne į žmones kūriniams suteikia puikias atrodė normalu galimybes rinkti kritikų ir įprasta. Įvykio liaupses ir apdovanojipradžia vystoma mus žinomiausiuose filmų nelinijine pasakofestivaliuose. Neatsilieka jimo struktūra, ir naujausiasis – „Dvylika tačiau McQeenas vergovės metų“ (12 Years nesistengia žiūroa Slave, 2013). Tai vienas vo supainioti. realiausių pretendentų į Atvirkščiai, sten„Oskarą“ kaip geriausias

Jei Steve`ą McQueeną reikėtų įsprausti į memą ir trumpai apibūdinti, ta frazė, greičiausiai, skambėtų taip: ne visada režisuoju filmą, bet kai režisuoju, tai būna ypatingas rezultatas. Nuo 2008-ųjų sukūręs vos tris filmus, McQeenas savo socialinių problemų pobūdžio kūriniams suteikia puikias galimybes rinkti kritikų liaupses ir apdovanojimus žinomiausiuose filmų festivaliuose.

Neatsilieka ir naujausiasis – „Dvylika vergovės metų“ (12 Years a Slave, 2013). Tai vienas realiausių pretendentų į „Oskarą“ kaip geriausias filmas, kuris yra gerokai Filmo, sukurto pagal to paties pavadinimo memuarus, veiksmas vyksta XIX a. vidurio Amerikoje, kai lais-

vas juodaodis Solomonas Northupas (Chiwetel Ejiofor) yra pagrobiamas ir išvežamas į vergovę Pietų valstijose, kur plantacijų savininkams į juodaodžius žiūrėti kaip ne į žmones atrodė normalu ir įprasta. Įvykio pradžia vystoma nelinijine pasakojimo struktūra, tačiau McQeenas nesistengia žiūrovo supainioti. Atvirkščiai, stengiamasi išvengti netikėtumo su iškylančiais klaustukais – „O kas dabar bus?“ – ir tiesiog padėti susitelkti į veikėjo išgyvenamus jausmus, taigi „Dvylika vergovės metų“ nėra veiksmo filmas.

Jei Steve`ą McQueeną reikėtų įsprausti į memą ir trumpai apibūdinti, ta frazė, greičiausiai, skambėtų taip: ne visada režisuoju filmą, bet kai

Pokalbis su Mykolu VILDŽIŪNU: „Kuo daugiau sutiksiu žmonių, kurie manęs paklaus, ar filme iš tikrųjų taip nutiko, tuo laimingesnis būsiu“ Autorė: Kristina Palšytė Neatsitiktinai pasikalbėti ir išgerti kavos puodelį Mykolą Vildžiūną pakviečiau būtent į kino teatrą. Už kelių dienų ekranuose pasirodys pirmasis jo filmas „Nesamasis laikas“. Kino salėse pristatant lietuviškus filmus Mykolo Vildžiūno vardą ir pavardę esame matę ne kartą, bet pirmą autorinį filmą žiūrovams jis pristato šiemet. Kaip pats Mykolas sako, „Nesamasis laikas“ jau baigtas, supakuotas ir laukia žiūrovų: „Ateikit ir naudokitės tuo, kad jums yra padarytas filmas, nes jis pasirodys vasario 28 dieną.“ Pabandyk įsivaizduoti, kaip į naujo tavo filmo „Nesamasis laikas“ premjerą pro šias kino salės duris ima rinktis žiūrovai. Kokius juos įsivaizduoji?

Norėčiau įsivaizduoti kuo platesnį žiūrovų ratą. Man, kaip autoriui, kuriant filmo istoriją, kuri vystoma per vyro draminę liniją, žinoma ta amžiaus kategorija, kuriai priklauso pagrindiniai filmo veikėjai, nes filme „Nesamasis laikas“ kalbama apie tai, kas vyksta su to amžiaus žmonėmis. Tai pakankamai reali istorija, kuri vyksta dabar Lietuvoje, Vilniuje, kurį mes ir atpažįstame. Filmas turėtų pritraukti ir jaunesnius žmones, kuriems įdomu, kaip gyvena tie, šiek tiek vyresni, taip pat sudominti ir dabartinės kartos tėvus, nes filme matome ir personažo tėvus, kurie atlieka tam tikrą vaidmenį, paryškindami istoriją savo rūpesčiu ir begaline meile bandydami padėti jam atrasti laimę. Taigi matau pakankamai įvairų žiūrovą – nuo vėlyvo mokyklinio iki pensinio amžiaus, kuriems, tikiuosi, filmas taip pat bus įdomus.

Kokiais būdais reklamuojate „Nesamąjį laiką“ šiandienos naujų lietuviškų filmų sraute?

Mūsų pagrindinis uždavinys buvo pasistengti kuo teisingiau ir kuo plačiau pask-

leisti žinią apie filmą. Žinome ir pasaulinių, ir dabar jau vietinių atvejų, kuomet galima sulyginti filmo reklaminę kampaniją su pačiu filmu – kartais tai labai skirtingi dalykai. Reklaminė kampanija gali labai gerai parduoti filmą, kuriame po to pamatai ne tai, ko tikėjaisi, arba priešingai – tu nematai, visiškai nesusidomi reklama ir netikėtai patenki kažkur, ar tai būtų paroda, spektaklis ar koncertas, kur vyksta labai įdomūs dalykai. „Nesamojo laiko“ reklaminė kampanija nei kažkuo išsiskiria, nei yra kitokia – tai pakankamai tradicinės priemonės: stengiamės būti matomi spaudoje, stengiamės pristatyti taip, koks tas filmas yra iš tikrųjų, nors nesinori apie jį papasakoti dar prieš jam pasirodant taip pasakant – „Štai toks bus filmas.“ Jau įpusėjus filmavimui darėme pirmą spaudos konferenciją, kas yra ganėtinai netipiška.

O paskui ilgai tylėjome.

Ar po „Nesamojo laiko“ anonso pristatymo jau sulaukėte komentarų apie jį? Kokios buvo žiūrovų reakcijos ir kokių jų tikitės?

Aš specialiai nenorėjau pradėti reklamuoti labai anksti, taigi „Facebook‘ą“ mes paleidome neseniai: jis auga pakankamai sparčiai, mūsų supratimu, mūsų filmo anonsą žiūri, ir komentarai yra pozityvūs, kas taip pat džiugina, nes žinome kartais pakankamai stereotipinį požiūrį į tuoj pasirodysiančius lietuviškus filmus – dar niekas nematė, bet jau

„Šeimos albumas: rugpjūtis“ – spektaklio repeticija?

Autorė: Alisa Žarkova

daugiau nei tik filmas apie istoriją ir rasizmą.

Filmo, sukurto pagal to paties pavadinimo memuarus, veiksmas vyksta XIX a. vidurio Amerikoje, kai laisvas juodaodis Solomonas Northupas (Chiwetel Ejiofor) yra pagrobiamas ir išvežamas į vergovę Pietų valstijose, kur plantacijų savininkams į juodaodžius žiūrėti kaip ne į žmones atrodė normalu ir įprasta. Įvykio pradžia vystoma

MEISTRAI Jei Steve`ą McQueeną reikėtų įsprausti į memą ir trumpai apibūdinti, ta frazė, greičiausiai, skambėtų taip: ne visada režisuoju filmą, bet kai režisuoju, tai būna ypatingas rezultatas. Nuo 2008ųjų sukūręs vos tris filmus, McQeenas savo socialinių problemų pobūdžio kūriniams suteikia puikias galimybes rinkti kritikų liaupses ir apdovanojimus žinomiausiuose filmų

Taigi tau svarbu, kad žmonės ateitų ne tik į šį filmą, bet apskritai imtų žiūrėti lietuvišką kiną?

Mano filmas, žinoma, patenka į bendrą kontekstą: lietuviškų filmų vis daugiau, jie skirtingi, jie panašūs, jie visi savi, nes jie lietuviški. Ir taip – vaikščiokime į lietuviškus filmus. Salėse žiūrovų vis daugėja tik dėl to, kad daugėja pačių lietuviškų filmų. Tai tikiuosi, kad į mūsų filmą ateis žiūrovų, kurie pakvies ir kitus ateiti, ir iš principo pasakys, kad verta, faina žiūrėti lietuviškus filmus, tai puiki pramoga: kam kartą per mėnesį, kam du, kam kartą per metų ketvirtį. Statistiškai Lietuvos žiūrovas gana pasyvus – yra tokių, kurie kartą per dvidešimt metų į kino teatrą neįžengia. Žiūrovas yra labai reikalingas, nes kinas be žiūrovo, kaip teatras be žiūrovo, kaip bet kokia kita raiška – kam? Dėl ko?

Papasakok plačiau, kaip gimė pats „Nesamasis laikas“? Jo idėja susiformavo kūrybinio proceso metu, ar buvo labiau išlaukta, subrandinta?

Idėjas visada permąstau ir bandau praleisti per dabartinio laiko filtrą. Jeigu niekas nuo idėjos gimimo iki jos realizavimo nesikeičia, vadinasi, kažkas negerai, ta idėja visai sintetinė, be gyvybės. Tai ir šis sumanymas ilgai brendo bei augo. Šitas filmas kaip karoliukai – jis vis nėrėsi nėrėsi po vieną.

Pirminė idėja, vienas iš siužetinių karoliukų, kuris išliko filme, kilo kažkur 2006 metais. Žinoma, viskas paskui labai pasikeitė, visi siužetai išsivystė visai kitaip.

Daugiau skaitykite KINFO.LT

anksčiau už mane.“ Nepaisant to, kad aktorei tenka vaidinti gana tradicinį personažą su tokiomis pat tradicinėmis problemomis, jai pavyksta tai padaryti įtikinimai, o judviejų su Meryl Streep barnių scenos tampa didžiausiu filmo privalumu.

BŪK KINFORMUOTAS

EKSKURSANTE Jei Steve`ą McQueeną reikėtų įsprausti į memą ir trumpai apibūdinti, ta frazė, greičiausiai, skambėtų taip: ne visada režisuoju filmą, bet kai režisuoju, tai būna ypatingas rezultatas. Nuo 2008ųjų sukūręs vos tris filmus, McQeenas savo socialinių problemų pobūdžio kūriniams suteikia puikias galimybes rinkti kritikų liaupses ir apdovanojimus žinomiausiuose filmų festivaliuose. Neatsilieka ir naujausiasis – „Dvylika vergovės metų“ (12 Years a Slave, 2013). Tai vienas realiausių pretendentų į „Oskarą“ kaip geriausias filmas, kuris yra gerokai

visi žino. Bet panašiai būna ir su krepšinio rinktine: ji tik išvažiuoja, o jau jiems kabina medalį arba skelbia paskutinę vietą. Čia labai normalu, toks lūkesčių formavimas. O kol kas tie lūkesčiai pakankamai gražūs. Aišku, pagrindinis tikslas, kad ateitų tų žmonių tiek, kiek jų ateina, ir, svarbiausia, kad išėję jie dar norėtų kažkam pasakyti, kad verta nueiti į kiną, į lietuvišką kiną. Geresnės reklaminės kampanijos negu mouth to mouth (iš lūpų į lūpas – aut. past.) nėra.

daugiau nei tik filmas apie istoriją ir rasizmą.

Filmo, sukurto pagal to paties pavadinimo memuarus, veiksmas vyksta XIX a. vidurio Amerikoje, kai laisvas juodaodis Solomonas Northupas (Chiwetel Ejiofor) yra pagrobiamas ir išvežamas į vergovę Pietų valstijose, kur plantacijų savininkams į juodaodžius žiūrėti kaip ne į žmones atrodė normalu ir įprasta. Įvykio pradžia vystoma

„Šeimos albumas: rugpjūtis“ – viena tų šeimos dramų, kuriose pagrindinius herojus po vienu stogu suveda tam tikras įvykis. Nepriklausomai nuo įvykio priežasties (tai gali būti vestuvės, laidotuvės, mirtis, testamento paskelbimas, naujos gyvybės atsiradimas ar tiesiog Kalėdos, Padėkos diena, jubiliejus ir t.t. – reikiamą pabraukti), žodis po žodžio galiausiai įsižiebia konfliktas, virstantis į šeimos tragediją, į paviršių iškyla daugelį metų slėpti „skeletai spintoje“, o toliau, jau priklausomai nuo žanro taisyklių, istorija baigiasi skaudžiu šeimos iširimu arba laimingu susivienijimu.

Paskutiniais metais Vestonų šeima retai susirenka kartu, tačiau šį kartą tam atsirado svari priežastis – nuo alkoholio priklausomybės kenčiantis tėvas vieną dieną tiesiog išėjo iš namų ir nebegrįžo. Trys dukterys atvažiuoja palaikyti vėžiu sergančios bei nuo raminamųjų vaistų priklausomos motinos.

Užpernai lipusį į sceną atsiimti savo trečiojo „Oskaro“ už Margaret Thatcher vaidmenį Meryl Streep juokavo, kad šis kartas jau tikrai paskutinis, tačiau praėjus vos porai metų akademikai eilinį kartą įrodė savo begalinę meilę nominuodami ją jau aštuoniolik-

tąjį sykį. Jeigu po nominacijų paskelbimo dar buvo šiokių tokių abejonių, ar ji pelnyta, visos jos dingsta vos išvydus ekrane Meryl Streep.

Vien jos išvaizda šokiruoja – tai plinkanti nuo chemoterapijos, tai užsidėjusi varnos juodumo peruką. Kamuojama burnos ertmės vėžio ir iš savo burnos cigaretės nepaleidžianti Violet skausmą malšina alkoholiu ir tabletėmis.

Nors jos herojė pilna begalinio liūdesio, nepasitenkinimo savimi bei savo gyvenimu, joje vis dar kibirkščiuoja aistra bei meilė.

Paprasčiausiai atėjo laikas išlieti ilgai metų metais kauptą nepasitenkinimą, nuoskaudas, pagiežą, nusivylimą bei pyktį.

Iš trijų dukterų į motiną labiausiai panaši Barbara – Julia Roberts. Jos herojė supranta tą panašumą ir dėl jo kenčia. Be to, jos pačios šeima griūna. Vyras (Ewan McGregor) paliko dėl jaunesnės studentės, o keturiolikmetė dukra pradeda nuo jos tolti.

Visa tai nutinka ne be jos pačios kaltės, savo dukrai Barbara sako: „Daryk, ką nori, tik nesugalvok numirti

Kitos Violet dukterys šeimos „sąskrydyje“ irgi pasirodo su savais rūpesčiais. Jauniausioji – lengvabūdė Karen (Juliette Lewis) į laidotuves atsitempia savo nei vieno sijono nepraleidžiantį turtuolį-sužadėtinį (Dermot Mulroney). Tuo tarpu santūrioji Aivi (Julianne Nicholson) ištvermingai kenčia motinos patyčias dėl savo išvaizdos: „Vienintelė moteris, kuri galėjo pasirodyti be makiažo, buvo Elizabeth Taylor, bet ir ji vaikščiodavo su tona makiažo ant veido.“ Aivi niekaip nesiryžta pradėti savarankiško gyvenimo, taip pat pati to nežinodama atskleis dar vieną šeimos paslaptį. Įdomu, kad vyrų charakteriai šioje juostoje atsiduria šešėlyje, dar daugiau, jie vaizduojami visiškais nevykėliais. Samo Shepardo herojus, cituojantis T. S. Elioto frazę „Gyvenimas yra ilgas“, nusižudo pačioje filmo pradžioje, „mažajam“ Čarlzui – Benedictui Cumberbatchui – užtenka drąsos tik niūniuoti meilės daineles, bet ne pristatyti savo meilės objektą šeimai, o Chriso Cooperio personažas nesugeba ištarti nei vieno žodžio, prieštaraujančio jo žmonai (Margo Martindale).

Filmo „Šeimos albumas: rugpjūtis“ (August: Osage County, 2013) scenarijus parašytas pagal

kupiną juodojo humoro dialogų Tracy‘o Lettso pjesę „August: Osage County“ (2007), kuri buvo įvertinta Pulitzerio premija.

Ilgai nesvarstę broliai Weinsteinai ėmėsi prodiusuoti filmą bei parinko „žvaigždišką“ aktorių sudėtį. Tik ar neabejotinai puiki aktorių sudėtis kartu su Pulitzerio premija gali savaime garantuoti sėkmę?

Režisuoti filmą buvo pakviestas televizijoje įpratęs dirbti Johnas Wellsas, iki šiol turėjęs vieną ne itin sėkmingą bandymą didžiuosiuose ekranuose – filmą „Kompanijos žmonės“ (The Company Men, 2010).

Daugelis turėtų atsiminti tuos laikus, kai skaitmeniniai fotoaparatai dar nefiksavo kiekvienos mūsų gyvenimo akimirkos, o visos vykusios nuotraukos buvo išryškinamos ir kruopščiai sudedamos į šeimos albumą. Kažkas panašaus įvyko ir šioje juostoje. Susidaro įspūdis, kad galutinėje filmo versijoje tiesiog buvo paliktos visos pavykusios scenos, nesvarstant, ar jos būtinos.

Kadangi, šiuo atveju, „Šeimos albumas“ pasako apie juostą daug daugiau negu „Oseidžo apygarda“, šį kartą netgi nesinori pykti ant platintojų, eilinį kartą pakeitusių originalų filmo pavadinimą. Didžiausias juostos trūkumas tas, kad režisierius tiek pasitiki aktoriais, kad galiausiai pradeda juos eksploatuoti. Tam tikrais momentais ima atrodyti, kad režisieriaus apskritai nėra, o žiūrovas atsiduria spektaklio repeticijoje.

Daugiau informacijos KINFO.LT

www.photovolunge.lt logotipas ir svetainÄ—s dizainas

parduotuvės „Mados pasaulis“ logotipas

Internetinio puslapio „Vestuvinės dekoracijos“ logotipas

EtiketÄ—s

Piešimas