3–6 metu vaiko raida by knygos.lt

ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdytojams atrasti ir suprasti vaikų raidos dėsningumus, o juos perpratus išmintingai parinkti arba kurti vaikams naudingas ugdymo ir ugdymosi situacijas. Įspūdinga šio leidinio koncepcija – aprašyti tik aktualias, pačių autorių ar jų kolegų praktikoje išbandytas vaiko raidos pažinimo teorijas (pvz., statistinių garsų srauto savybių teoriją ir kt.), jas organiškai siejant su praktika. Išskirtinis šios knygos bruožas – didžiulė pagarba vaikui ir skaitytojui. Autorės išradingai parinko turinio išdėstymo struktūrą – prieš kiekvieną naują skyrių ar jo dalį pateikiama skaitytojo susidomėjimą provokuojanti situacija, jos centre – vaikas ir jo veikla. Pateikiami ir vartojamų sąvokų žemėlapiai. Sisteminga, gausiai pavyzdžiais iliustruota medžiaga neleidžia skaitytojui pasiklysti, nukrypti nuo provokuojančios situacijos ir mokslu grindžiamų jos paaiškinimų. Taip sukuriamas visuminis aptariamos temos vaizdas, o keliami klausimai, analizuojami praktiniai

3–6 metų vaiko raida

Šios knygos paskirtis – paprastai, bet pagrįstai padėti

KATRIN HILLE PETRA EVANSCHITZKY AGNES BAUER

3–6 metų vaiko raida

pavyzdžiai leidžia be didelių pastangų suvokti pateikiamos informacijos esmę, skatina išsamiau domėtis viena ar kita vaiko raidos sritimi, modeliuoti pedagogines užduotis ir situacijas. Šį leidinį rekomenduoju kaip parankinę knygą ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdytojams: darželių auklėtojoms ir auklėtojams, ikimokyklinio ugdymo studijas pasirinkusiesiems, visiems, auginantiems vaikus. Tai puiki galimybė skaitytojui lengvai ir nuosekliai gilintis į ankstyvąją vaikystę, ją geriau pažinti, pripažinti ir kurti prasmingas vaiko ir suaugusiojo sąveikas. GRAŽINA ŠEIBOKIENĖ, psichologė, Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja

ISBN 978-609-466-075-7

9 786094 660757

Psichologijos pagrindai ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdytojams

KATRIN HILLE PETRA EVANSCHITZKY AGNES BAUER

3–6 metų vaiko raida

Psichologijos pagrindai ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdytojams Iš vokiečių kalbos vertė Giedrė Gricienė

VI LNI US

2015

UDK 159.922.7 Hi53

Katrin Hille Petra Evanschitzky Agnes Bauer Das Kind – Die Entwicklung zwischen drei und sechs Jahren Bern/Köln, 2013

Leidinį recenzavo Lietuvos edukologijos universiteto profesorė dr. Ona Monkevičienė

Layout und Illustrationen: Hannes Saxer, Bern Satzgestaltung: kaltner verlagsmedien GmbH, Bobingen © 2013 hep verlag ag, Bern/Köln © Giedrė Gricienė, vertimas į lietuvių kalbą, 2015 © „Tyto alba“, 2015 ISBN 978-609-466-075-7

Visų pirma Knygoje ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdytojams turėtų būti apžvelgiamas ir vaikų darželis. Buvome tuo įsitikinusios, todėl joje yra nemažai darželio gyvenimo praktikos atgarsių: vaikų nuotraukų ir istorijų, ten dirbančių pedagogų nuotraukų ir citatų, tėvų pastebėjimų ir pasakojimų. Ačiū darželinukų tėvams ir auklėtojoms už geranorišką pagalbą, už palaikymą nekomplikuojant situacijos. Dėkojame tėvų konsultantams. Ačiū fotografei. Ačiū vaikams, kuriuos galėjome fotografuoti. Jūs gerokai dėl mūsų pasistengėte. Tiesą sakant, iš pradžių to nė nepastebėjome, susivokėme tik išgirdusios, kad vienas iš jūsų specialiai fotografavimo dienai iš tėčio skolinosi dezodorantą. Dėkui ir tiems vaikų darželio auklėtiniams, kurių istorijas ir mintis perpasakoti ir perteikti mums buvo leista. Knyga apie trejų–šešerių metų vaiko raidą turi atitikti ir mokslinius reikalavimus. Kadangi šiuo aspektu buvome pakankamai išsamiai ištyrinėjusios ne visas čia apžvelgiamas vaiko raidos sritis, mums prireikė kolegių iš NMSC (Neuromokslų ir mokymo sklaidos centro; vok. TransferZentrum für Neurowissenschaften und Lernen – ZNL) Ulmo universitete ekspertizės. Jo darbuotojos mums patarė, kokia literatūra naudotis, jos skatino mus ir koregavo. Kadangi manome, jog vien šokolado nepakanka, čia dar kartą oficialiai dėkojame ir joms. Knyga, suteikianti vaikų ugdytojams pagrindinių žinių apie vaiko psichologiją, turi būti informatyvi ugdymo ir lavinimo požiūriu, todėl jos tekstus buvome įteikusios peržiūrėti ir kritiškai įvertinti vienos socialinės pedagogikos mokyklos dėstytojui. Taigi atsirado pora svarbių skyrių, kuriuos šiaip būtume pražiūrėjusios. Dėl to ir klišių šioje knygoje mažiau. Dėkojame už tai. Esame dėkingos už atliktą darbą bei kalbos jausmą ir savo redaktorei. Laimė, ieškoti klaidų ir trūkstamų brūkšnių jai, regis, buvo vienas malonumas (nors mums tai ir sunkiai suprantama). Ačiū, kad tekstas dėl to kalbos ir formos prasme tik praturtėjo. Mūsų partneriai ne kartą supratingai leidosi įtraukiami į diskusijas apie vaiko raidą, tad jiems, drauge ir visiems kitiems, čia atskirai nepaminėtiems, tačiau prie knygos rengimo ir pasirodymo prisidėjusiems, sakome: Ačiū!

Prisistato autorės Katrina Hille, diplomuota psichologė, gimusi 1968 m. Man malonu prisiminti laiką, kurį praleidau savo vaikų darželyje. Ten buvo paspirtukas – didesnis už mane pačią! Jis riedėdavo taip greitai, kad jausdavausi lyg skrisčiau. Ir žaislai ten buvo patys gražiausi: iš jų buvo galima statyti bokštus, gaminti papuošalus. Darželyje net šiek tiek pramokau skaičiuoti. Labai džiaugiausi, kai atėjo metas eiti į mokyklą. Ten išmokau skaityti ir patyriau daug nuostabių dalykų. Dar įdomiau buvo studijuoti psichologiją, rengti daktaro disertaciją ir jau tapus mokslų daktare dirbti Naujojoje Zelandijoje. Tačiau man, mokslininkei, dabar įdomiausia dirbti NMSC. Čia įgytas žinias galiu pritaikyti praktikoje. Petra Evanschitzky, diplomuota socialinė pedagogė, gimusi 1970 m. Vaikų darželio laikai mano gyvenime susiję su lipdymo trauma: atsimenu, kaip ir kiti vaikai, sėdžiu prie stalo, priešais mane guli keli kieti lipdymo masės gabalai, o aš, gavusi nurodymus, privalau nulipdyti figūrą... „Man nepavyks!“ Ši visos vaikų grupės tuo pačiu metu toje pačioje vietoje atliekama ta pati užduotis mane trikdė... Kas yra gerai vaikams? Ko reikia, kad atsiskleistų tai, kas juose geriausia? Atsakymo į šiuos klausimus vėliau ieškojau dirbdama profesinėje srityje. Kaip socialinė pedagogė, aš mokiausi ir žaisdavau kartu su vaikais bei paaugliais vaikų namuose ir dienos užimtumo grupėse. Dirbant NMSC, prisidėjo dar vienas aspektas – žvelgti iš esmės, ieškoti visa ko pagrindo, o sukauptą patirtį sieti su moksliniu pažinimu. Agnesa Bauer, diplomuota psichologė, gimusi 1981 m. Kai galvoju apie metus, praleistus vaikų darželyje, pirmiausia prisimenu trumpą spektakliuką, kuriame vaidinau boružę. O „raudona, raudona, geltona, žalia“ dar ir dabar neretai suskamba ausyse, kai išgirstu fleitos garsus. Paskui dar buvo mesjė Filipas, toks ponas prancūzas su barzda, su mumis žaisdamas jis mokė mus prancūzų kalbos. Žaidimą sieti su mokymusi, matyt, jau tada man atrodė geras dalykas – kaip ir galimybė išmėginti save įvairiose srityse. Kaip puiku, kad po psichologijos studijų dirbdama NMSC ir profesinėje srityje turiu galimybę veikti tarsi žaisdama įvairius žaidimus – ir mokausi, ir dirbu.

Turinys Visų pirma 5 Prisistato autorės 6 Apie šią knygą 11

Pagrindai 1. Mokymasis 16 1.1 Mokymosi pagrindai 20 1.2 Savaiminis mokymasis 25

1.3 Tikslinga parama mokymuisi 28

2. Savireguliacija / vykdomosios funkcijos 38 2.1 Kas yra vykdomosios funkcijos 42 2.2 Kaip formuojasi vykdomosios funkcijos 43 2.3 Su kuo susijusi vykdomųjų funkcijų raiška 45 2.4 Koks yra vykdomųjų funkcijų poveikis

2.5 Vykdomųjų funkcijų lavinimas 50

3. Motyvacija 54 3.1 Pagrindiniai fiziologiniai poreikiai

vaikų darželyje 58 3.2 Ko dar siekia žmogus, arba

Pagrindiniai psichiniai poreikiai 61 3.3 Išorinės motyvacijos svarba 66

Vaiko raida 4. Motorikos raida 72 4.1 Kas yra motorika 76 4.2 Motorikos raidos pagrindai 78 4.3 Motorikos raidos skirtumai 79 4.4 Judėti svarbu 82

5. Kalbos raida 86 5.1 Pagrindiniai kalbos raidos požymiai ir mechanizmai 90 5.2 Kalbos raidos skatinimas 100 5.3 Kalbos raidos stebėsena ir parama vaikui 106 5.4 Dvikalbystė ir kalbinė įvairovė 112

6. Kognityvinė raida 120 6.1 Ankstyvieji kognityviniai gebėjimai 124 6.2 Atminties procesai 127 6.3 Matematika vaikų darželyje:

skaičiaus sąvokos formavimasis 130 6.4 Pažinimo procesai vaikų darželyje:

aplinkos pažinimas 133 6.5 Intelektas kaip kognityvinės veikos požymis 138

7. Socialinė ir emocinė raida 144 7.1 Ankstyvieji socialiniai gebėjimai 148 7.2 Perspektyvos perėmimas 153 7.3 Emocijos ir emocinis intelektas 158 7.4 Lytinio identiteto raida 165

Tiltas pedagogikos link 8. Parama vaikui 178 8.1 Kas iš tiesų padeda vaikams augti 182 8.2 Kelti iššūkius 185 8.3 Būti dėmesingam vaikui 191

Šaltinių nuorodos 196 Iliustracijų ir nuotraukų šaltiniai 205

Apie šią knygą Tai knyga apie vaiko raidą. Psichologijos knyga. O tų, kuriems psichologija pirmiausia asocijuojasi su I. Pavlovo šunimis ar B. F. Skinerio žiurkėmis, laukia staigmena. Čia bus kalbama apie mažus vaikus – optimalų jų palaikymą ir paramą jiems. Psichologija gali pasiūlyti daugiau nei mažai ką bendra su praktine kasdienybe turinčias teorijas. Savo teorines nuostatas esame patikrinusios praktinėje vaikų darželio veikloje. Į jas žvelgėme vertindamos ilgametį bendradarbiavimą su ankstyvojo amžiaus vaikų pedagogais. Viso to rezultatas yra psichologinių teorijų ir empirinių atradimų sintezė, padėsianti darželių auklėtojoms įveikti profesinius iššūkius. Daug kas palyginti nauja. Daug kas remiasi dalykais, kurie dar nebuvo mūsų universitetinių studijų turinio dalis. Daugelis atradimų atlikti pastaraisiais metais arba iš naujo atrasti visiškai neseniai. Mokslas, nagrinėjantis vaiko raidą pastaraisiais dešimtmečiais, plėtojosi labai sparčiai. Pasitelkus ir tarptautinius leidinius, tapo lengviau jį pritaikyti. Šis proveržis labai naudingas ir ikimokykliniam vaikų ugdymui. Todėl ir parašėme šią knygą.

Pikti liežuviai plaka, kad psichologija yra mokslas, atsakinėjantis į klausi mus, kurių niekas neuž davė, nes arba atsakymai būna jau seniai žinomi, arba klausimai niekam neįdomūs.

Dietrichas Dörneris

Išsilavinimą turintis ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdytojas privalo gebėti profesionaliai ugdyti trejų–šešerių metų vaikus. Mūsų knyga pasitarnaus kaip svarbių šio amžiaus vaiko raidos temų įvadas. Būtent tokias amžiaus ribas lėmė ikimokyklinio vaikų ugdymo įstaigų tvarka. Tradiciškai vaikų darželiuose dažniausiai ugdomi trejų–šešerių metų amžiaus vaikai. Tiesa, jaunesnių vaikų ugdymas, auklėjimas ir priežiūra pastaruoju metu taip pat neretai patenka į šių įstaigų akiratį, tačiau manome, kad šios abi amžiaus grupės yra nusipelniusios turėti po atskirą knygą. Beje, šioje knygoje minėtų amžiaus ribų laikomasi ne visada. Kai kurios vaiko raidos proceso sritys suprantamos tik aptariant jaunesniojo amžiaus vaiko raidą. Tokiu atveju apžvelgiama ir ji. Skaitydami šią knygą, ugdytojai įgis sustruktūrintą žinių bagažą, jis taps tolesnio lavinimosi ar tobulinimosi pamatu. Kaip įvade, šioje knygoje nesistengėme paminėti ir apžvelgti kuo daugiau duomenų, teorijų ir pavardžių – iš tiesų daugiau jų aplenkėme, nei įtraukėme į turinį. O pirmtakus ir senus psichologijos vilkus, kurie šio mokslo istorijoje užima garbingą vietą, į knygą įtraukėme ne todėl, kad jie garsūs ir žinomi. Teo rijų, kurių praktinis taikymas mums pačioms tebėra paslaptis, čia ieškoti yra bergždžias reikalas. Vietoj jų leidinyje rasite mokslinių darbų, galinčių tapti kelrodžiu praktinei veiklai, ir, žinoma, tuos darbus, kurie padeda geriau suvokti esminius 11

vaiko raidos procesus ir šį suvokimą įtvirtinti. Viena vertus, neperžengti apsibrėžtų ribų ne visada buvo lengva, kita vertus, yra gausu specialiosios vieną ar kitą sritį, aspektą išsamiau nagrinėjančios literatūros, kurią galima drąsiai siūlyti visiems, kurie tuo domisi. Ko mes ligi šiol vis pasigesdavome, kaip tik ir buvo įvadas, todėl mintis apie atskirą knygą kilo dar ir dėl to. Gaila, kad apie tai vis dar tenka užsiminti XXI am žiuje. Tikiuosi sulaukti, kai bus kitaip. Nilsas M., 27 m. vaikų darželio auklėtojas

Kad skaityti būtų sklandžiau, vengėme kaskart vartoti ir vyriškąją, ir moteriškąją giminę, todėl dažniausiai vartojome moteriškąją. Tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų darželių auklėtojų iš tiesų dominuoja moterys, tad vyrai, tikimės, už tai mums atleis. Knygą sudaro trys dalys. Pirmoje dalyje sutelktos pagrindinės žinios išdėstytos trijuose skyriuose: mokymasis, savireguliacija ir motyvacija. Antrą dalį, skirtą vaiko raidai, sudaro tokie skyriai: motorikos, kalbos, kognityvinė bei socialinė ir emocinė raida. Trečioje dalyje siūloma sutelkti dėmesį į vaiko raidos stebėseną ir paramą vaikui nutiesiant tiltus pedagogikos link. Kiekviena dalis prasideda nuo apetitą žadinančių prieskonių, kurių tikslas – sudominti nagrinėjama tema. Trumpos istorijos žadina smalsumą, kelia šypseną ar net glumina. Jos yra kaip emociniai raktai toliau pateikiamiems samprotavimams. Dažnai, nors ne visada, plėtojant temą prie jų toje dalyje sugrįžtama. Plačias paantraštes palikome dėl įvairių jų panaudojimo galimybių. Visų pirma tai puiki vieta paaiškinti dalykines sąvokas, kurios apibrėžiamos ir akcentuojamos greta esančiuose tekstuose. Antra, jose galima įkurdinti citatas ir nuorodas, kurios metaforiškai siejasi su skyriaus tema, ją pagrindžia ar praplečia.

Tikėk tais, kurie ieško tiesos, ir abejok tais, kurie tariasi ją suradę. André Gide

Šiame leidinyje aprašomi įvairūs moksliniai darbai. Jie tarsi struktūriniai mokslinio pažinimo elementai. Išmokę skaityti ir suprasti mokslo darbus bei studijas, išmokstame suprasti mokslą. Vaikų darželio auklėtojos, skaitydamos šią knygą, nebus rengiamos tapti mokslininkėmis, tačiau mums svarbu, kad mokslo darbai joms nebūtų kas nors tolima ir neįveikiama. Ikimokyklinės pedagogikos praktikai turi mokėti taikyti mokslinį pažinimą, kad galėtų įvertinti jo ribas ir raiškos galimybes. Seni kaip Žemė debatai apie tai, kas – paveldimumas ar aplinka – lemia vaiko charakterio bruožus ir jo raidos ypatumus, dar tebevyksta, pastaraisiais metais jų gerokai pagausėjo. Kartais net gali pamanyti, jog anksčiau jų nė nebuvo. Vis dėlto atskirame skyriuje to nenagrinėjame. Po trumpos įžangos ši tema

yra prisimenama ir plėtojama kiekviename skyriuje. Kaskart pateikiame nuorodų, kokie biologiniai, šeiminiai ir nuo šeimos nepriklausantys veiksniai kurias vaiko raidos sritis veikia. Kiekviename skyriuje rasime sąvokų žemėlapį (angl. concept map). Jame apžvelgiamas skyriaus turinys, pateikiamos pagrindinės sąvokos ir jų sąsajos. Šis sąvokų žemėlapis gali būti naudojamas savikontrolei: Ar man žinoma ši sąvoka, ar turiu ką apie ją pasakyti? Ar galiu ją tiksliau apibūdinti? Ar suprantu, kodėl sąvokos susijusios būtent taip, o ne kitaip?

Sąvokų žemėlapis vizua lizuoja koncepciją. Žinias jame galima pavaizduoti grafiškai. Tai padeda surikiuoti mintis ir jas apmąstyti.

Savikontrolei kiekvieno poskyrio pabaigoje pateikiami klausimai. Jie turi padėti įtvirtinti tai, kas perskaityta. Atsakant į juos galima pasitikrinti, kas jau suprasta. Kiekvieno skyriaus pabaigoje pateikiami klausimai gilinimuisi. Tai klausimai ir užduotys, dalykine informacija peržengiantys skyriaus ribas. Jais siekiama paskatinti labiau gilintis į atskiras temas, o perskaitytą turinį sieti su praktine savo patirtimi. Kadangi ši knyga sumanyta kaip trejų–šešerių metų vaiko raidos pažinimo įvadas, kiekvieno skyriaus pabaigoje pateikiamas literatūros sąrašas su komentarais. Kas nori sužinoti daugiau (o mes labai tikimės, kad čia pateikiamomis žiniomis pažadinsime daugelio susidomėjimą), ras jame nuorodų, padėsiančių gilinti ir plėsti turimas žinias.

Mokymo menas yra menas padėti atrasti. Nežinomas autorius

Pagrindai

1 Mokymasis

– Parodysiu kai ką įdomaus! – sako jauna moteris ją stebinčiam penkiamečiui Timui ir timpteli žais lą. Žaislas spygteli. – Matai? Ji timpteli dar kartą. Timo akys išsiplečia. Dabar su šiuo žaislu jam leidžiama ir pažaisti. Timas drauge su kitais vaikais dalyvauja tyrime. Mokslininkai stebi, kiek laiko jie žaidžia su žaislu ir kiek įdomių jo funkcijų atranda. Žaislas, pasirodo, gali ne tik spygtelėti: jis skleidžia muzikos garsus, jame žybsi lemputės, yra paslėptas veidrodėlis, kuriame galima išvysti aukštyn kojomis apverstą savo atvaizdą. Timas žaislu domisi ne itin ilgai ir aptinka ne visas jo funkcijas. Jis dar kelis kartus timpteli žaislą taip, kaip matė tai darant moterį, tačiau cypčiojimas netrukus nusibosta. Maksas taip pat yra šio tyri mo dalyvis – jam nebuvo rodoma, ką žaislas „gali“. Jis ir kiti vaikai, patys susiradę ir išsirinkę šį žaislą, žaidė juo ilgiau, rado daugiau jo funkcijų. Visa tai stebint, peršasi išvada, kad nuorodos ir demons travimas vaikų norą tyrinėti bei atrasti tik slopina. Tokie yra tyrimo rezultatai. Bonawitz, E. et al. (2011), p. 322–330.

epizodinės žinios ypatingosios semantinės žinios bendrosios semantinės žinios procedūrinės žinios suteikia galimybę įgyti

žinių, kurių rūšys

aprašytos skyriuje

1.1 skyrius Mokymosi pagrindai p. 20

sąlygojami esminiai

jį lemia visą gyvenimą trunkantis

neuroplastiškumas

keičia

1. Mokymasis dažnai vyksta nepastebimai

šis principas vadinasi

patirtis

apima ir klausimą

sinapses leidžia smegenims

atpažinti už daugelio pavienių patirčių slypinčias bendrybes

1.2 skyrius Savaiminis mokymasis p. 25

vaikams yra

dažniausiai nepakanka, todėl būtina

nepaliekame atsitiktinumui, tam skirta

1.3 skyrius Tikslinga parama mokymuisi p. 28

teikiama taikant įvairias

ikimokyklinės pedagogikos teorijas apibūdina

vaiką, kaip savo mokymosi proceso konstruotoją

auklėtoją, kaip aplinką ir priemones, profesionalią kaip reikšmingas palydovę mokantis mokymuisi

Kodėl žmogus, priešingai nei gyvūnai, turi tiek daug mokytis?

Šiame skyriuje sužinosite: • kas yra mūsų mokymosi pagrindas; • kad mūsų mokymasis dažniausiai yra savai minis ir kodėl taip yra; • kaip vaikų mokymasis tikslingai skatinamas taikant įvairias ikimokyklinės pedagogikos

įvilktas į žaidimo rūbą

sistemas.

svarbiausia mokymosi forma

Friedrichu Fröbeliu Maria Montessori remiantis, pavyzdžiui,

Waldorfu / Rudolfu Steineriu Reggio Emilia pedagogika / Lorisu Malaguzzi Situacijų metodu / Jürgenu Zimmeriu

1.1 Mokymosi pagrindai Kodėl mokomės? Mokymasis – tai veikla, kurios metu įgyjame ži nių, gebėjimų ir įgūdžių.

Vaikui pradėjus daryti ką nors, ko prieš tai jis niekada nebuvo daręs (pavyzdžiui, verstis kūlio), arba sužinojus ką nors, ko prieš tai nežinojo (pavyzdžiui, kad vaikų darželio grupės naujoko vardas – Tomas), sakome, kad jis išmoko kai ką nauja. Mes, žmonės, iš prigimties esame tiesiog tobulai gabūs ir linkę mokytis. Delfinai yra pasaulio plaukimo čempionai, šikšnosparniai – echolokacijos (orientacijos pagal garsus), o mes pirmaujame gebėjimu mokytis. Žemėje nėra kitos taip sėkmingai besimokančios gyvos būtybės.

Žodis lernen (vok. mokytis) kildinamas iš indoeuropietiško žodžio lais~ (pėdsakas, kelias, vaga, palikti pėdsakus, sekti).

Kodėl, tiesą sakant, būdami žmonės, galime ir turime taip intensyviai užsiimti šia veikla? Erkėms to nereikia. Joms gana, kad gali laukti aukos, ropoti ir įsisiurbti. Tiek užtenka visam gyvenimui. Žmonėms yra kitaip. Reikia atlikti kur kas daugiau įvairiausių dalykų. Beje, visko tenka dar ir išmokti. Kitaip nei erkės, negimstame su parengta elgesio programa. Negana to, norėdami pasiekti savo tikslus, turime išmokti atitinkamai elgtis. Pavyzdžiui, niurzgėdamas ir zirzdamas vaikas ne visada gauna, ko nori. Darželyje tai negelbsti beveik niekada, o štai iš mamos galima šio to išpešti – tik, žinoma, ne automobilyje, kai pakeliui į darželį užstringama spūstyje. Gamta neaprūpino mūsų jau parengta elgesio programa (erkėms šiuo atžvilgiu ji buvo dosnesnė), tačiau mes gavome kai ką daug vertingesnio – mokymosi mechanizmams sukurti būtinus genus, kurių dėka elgesio programą susikuriame patys. Kol vaiko galvelėje susiformuoja individualus pasaulio vaizdas, jam tenka daug ko išmokti. Žinių ir mokymosi rūšys Galima mokytis daugybės dalykų. Pavyzdžiui, kad (1) žaidimų aikštelėje iš lizdo iškrito paukščiukas, (2) kad ant kėdžių galima sėdėti arba kad priėję prie mėsos prekystalio vaikai gali gauti griežinėlį dešros, kad (3) naujoko vardas Tomas arba kad gyveni Paupio gatvėje, o tavo namo numeris – 21. Be viso to, dar galima mokytis (4) verstis per galvą ar lipti laiptais. Mokslininkai skiria kelias įgytų žinių rūšis. Viena iš jų yra epizodinės žinios. Tokių žinių įgyjame be pastangų. Užtenka tapti stiprų įspūdį mums padariusio įvykio dalyviu. Pavyzdžiui, iš lizdo iškrinta ir bejėgiškai sparneliais plaka paukščiukas, tą paukščiuką reikia apsaugoti nuo besotės katės. Vaikas, kurį toks įvykis labai sujaudino, ilgai jį prisimins. Mažylis įsidėmėjo, kas atsitiko, jis išmoko šį epizodą, įsiminė jį. Kita žinių rūšis – semantinės žinios. Jas galima suskirstyti į dvi grupes. Tai bendrosios semantinės žinios apie daiktų, dalykų

ar reiškinių savybes (pomidorai yra raudoni; ant kėdžių galima sėdėti; prie mėsos prekystalio vaikams duodama paragauti dešros). Bendrosios semantinės žinios įgyjamos sąveikaujant su šiais daiktais, dalykais ir situacijomis. Smegenys atrenka tai, kas yra bendra, pavyzdžiui, pomidorams, kėdėms arba vaikams prie mėsos prekystalių, su kuriais mums tenka susidurti gyvenime, taigi semantinės žinios yra sukaupiamos per patyrimus. Antra grupė vadinama ypatingosiomis semantinėmis žiniomis. Šiuo atveju neieškoma bendrybių, tik mėginama išsiaiškinti, kuo ypatingas kiekvienas atskiras daiktas, dalykas ar reiškinys (būtent šio vaiko vardas yra Tomas). Ypatingosios semantinės žinios yra vardai, duomenys, datos, faktai ir kitos atskirybės. Šio tipo žinių kaupimo mechanizmą laviname įsiminimo žaidimais. Toks žinių turinys turi būti iškaltas atmintinai. Tai pavyksta asocijuojant, ieškant sąsajų, kuriant lengviau įsiminti padedančius eiliuotus posakius. Formuotis asmeniniam reikšmingumui geriausiai padeda epizodinės žinios. Žinios apie tai, kaip atliekama viena ar kita veikla, vadinamos procedūrinėmis žiniomis. Jos įgyjamos mokantis, mokantis ir dar kartą mokantis. Jas kaupiame sąmoningai treniruodamiesi ir praktikuodami („Dabar mokausi kūlversčio.“), tačiau galime kaupti ir savaime (lipti laiptais aukštyn mokomasi kaskart einant namo – net neketinant tobulinti šio gebėjimo ir jo neįsisąmoninant). Lentelėje galima apžvelgti visas minėtas žinių rūšis ir tai, kaip jas įgyjame. Žinių rūšis Epizodinės žinios

Pavyzdys Žinome, Tai, kas mus Nuosava kuprinė pradekas išskiria dant lankyti mokyklą (skirtumai, atskirybės) Naujoko vardas yra ToFaktinės semantinės mas; kortelė su tokiu pažinios čiu paveikslėliu yra viršutiniame kampe kairėje Tai, kas Visos kėdės yra su ketuBendrosios semantinės mums riomis kojomis ir atlošu, ant jų galima sėdėti žinios bendra (panašuProcedūrinės Žinome, Lipti laiptais arba žaisti mai, bend stalo tenisą žinios kaip rybės)

Sukaupiamos... formuojantis asmeniniam reikšmingumui įsimenant, siejant, asocijuojant, kuriant eiliuotus posakius per patirtį su daugybe šios grupės ob jektų treniruojantis, atliekant pratimus, savaime arba sąmoningai

Žinių rūšys ir kaip jos įgyjamos

Kaip mokomės? Sinapsės (gr. synapsis – „ryšys“) yra nervinių ląstelių dalys, kuriomis perduodami signalai.

Neuroplastiškumas apibūdina smegenų savybę kisti atsižvelgiant į tai, kaip ir kiek jomis naudojamės.

Nesvarbu, ko mokomės, smegenyse tai visuomet pasireiškia taip pat – sinapsių pokyčiais. Sinapsės yra nervinių ląstelių dalys, kuriomis jos jungiasi viena su kita. Sinapsėmis ląstelės perduoda impulsus, tačiau šių nervinių kontaktų vietose ryšys veikia kiek kitaip, nei teka elektros srovė, kai elektros prietaiso kištukas įkišamas į kištukinį lizdą. Nervinių ląstelių ryšys jokiu būdu nėra toks patvarus, kad impulsai kiekvienu atveju būtų perduodami automatiškai. Tarp sinapsės ir kitos nervinės ląstelės yra tarpas, vadinamasis sinapsinis plyšys. Čia sprendžiama, ar nervinis impulsas keliaus toliau. Jei anksčiau neperduotas impulsas nuo tam tik ro momento iš vienos ląstelės vis dėlto patenka į kitą ir yra perduodamas tolyn, vadinasi, žmogus ko nors išmoko („Prie prekystalio vaikai gauna dešros.“). Išmokstama ir tuomet, kai prieš tai perduotas impulsas („Iš mamos galima ko nors išprašyti zirziant.“) kažkuriuo metu užstringa ir toliau nebeperduodamas („Tik ne tada, kai mama vairuoja automobilį.“). Mokymasis iš esmės yra nervinio impulso perdavimo tikimybės pokytis. Smegenų, tiksliau, jų sinapsių, kintamumas vadinamas neuroplastiškumu. Plastiškumas yra medžiagotyros sąvoka. Šis mokslas medžiagas skirsto į plastiškas ir elastingas. Elastingas medžiagas galima ištempti ar suspausti kaip guminę juostelę ar lauko teniso kamuoliuką, tačiau, vos nustojus veikti išorinei jėgai, jos grįžta į pirminį būvį. Vėl paleidus iš rankų guminę juostelę ar lauko teniso kamuoliuką, mūsų poveikio nelieka nė ženklo. Plastiškos medžiagos yra kitokios: nustojus veikti išorinei jėgai, jos netampa tokios, kokios buvo anksčiau, jos pakinta. Tokių medžiagų formą galima nesunkiai keisti. Šia prasme čia ir kalbama apie neuroplastiškumą – smegenys kinta (jos keičia savo formą žmogui mokantis) ir tą kitimą kurį laiką išsaugo. Anksčiau buvo manoma, kad žmogui gimus smegenys vargu ar keičiasi. Šiandien žinoma, kad, priėjus prie tokios išvados, labiau suklysti vargu ar buvo galima. Smegenų kitimas, taigi neuroplastiškumas, yra žmogaus mokymosi ir lavėjimo pagrindas – atsižvelgiant į tai, kokių iššūkių mums pateikia gyvenimas arba kokios patirties įgyjame, smegenys kinta tiek, kiek (ir kaip) jomis naudojamės savo tikslams pasiekti.

Neuro plastiškumo pavyzdžiai

Remiantis patirtimi • Suaugusiųjų, kurie penkias dienas kasdien po dvi valandas mokė si groti pianinu, padidėjo pirštų judesius valdanti smegenų sritis. • Šias pratybas nutraukusiesiems po savaitės minėta smegenų sritis vėl tapo tokia, kokia ir buvo prieš pradedant mokytis groti. • Buvo nustatyta, kad Londono taksi vairuotojų, kurie dienų dienas kaip žuvys vandenyje nardo milijoninio miesto gatvių labirintais, yra padidėjusi smegenų sritis, atsakinga už erdvinę orientaciją. • Jaunų suaugusiųjų, kurie tris mėnesius mokėsi žongliruoti, sme genyse buvo padidėjusi sritis, reguliuojanti akių ir rankos koordi naciją. • Jaunų suaugusiųjų, kurie penkias dienas iš eilės išbuvo užrištomis akimis ir mokėsi Brailio rašto, lytėjimo kontrolę perėmė smegenų sritis, kuri paprastai rūpinasi rega. • Jauniems suaugusiesiems buvo nuslopintas rankų pirštų jautru mas. Po trijų valandų smegenų sritis, atsakinga už tų pirštų lytėji mą, sunyko. Tuo pat metu padidėjo lytėjimo jautrumas veide.

Po smegenų operacijų • Dėl smegenų uždegimo trimetei mergaitei teko pašalinti kairįjį smegenų pusrutulį, reguliavusį kalbą ir dešinės kūno pusės jude sius. Nepaisant to, būdama septynerių, mergaitė jau įstengė nor maliai judėti ir kalbėjo dviem kalbomis. Trūkstamas funkcijas per ėmė kitos smegenų sritys. • Trimečiam Nikui dėl stiprių epilepsijos priepuolių buvo pašalintas dešinysis smegenų pusrutulis. Po vienuolikos metų jis pradėjo lankyti mokyklą, laisvalaikiu dainavo mokyklos chore, fechtavosi ir piešė komiksus. • Brukui buvo vienuolika, kai jam pašalino kairįjį smegenų pusrutu lį. Manyta, kad vaikas liausis kalbėti, tačiau taip nenutiko, sulau kęs aštuoniolikos jis baigė mokyklą, susirado darbą ir pradėjo stu dijuoti. • Žmonės po insulto dažnai praranda kalbos dovaną, nes nustoja funkcionuoti kalbą valdančios smegenų sritys. Kalbėti išmoksta ma iš naujo, nes gretimos smegenų sritys įsigudrina perdirbti kalbą.

Plastiškos, formavimui pasiduodančios smegenys išlieka visą gyvenimą, tačiau vaikystėje joms tai būdinga kur kas labiau. Ši tendencija matyti žemiau pateiktuose grafikuose: A grafikas rodo, kaip greitai, atsižvelgiant į vaikų amžių, vėl atsikuria nervai; B grafikas rodo, kaip greitai imigrantai išmoko anglų kalbos gramatiką, atsižvelgiant į tai, kokio amžiaus jie atvyko į Angliją; C grafikas atspindi prievartos, pateiktos informacijos priemonėse, poveikį – kuo jaunesnis žiūrovas, tuo dažniau informacijos priemonėse matyta prievarta persikelia į realų jo gyvenimą.

0,8 0,6 0,4 0,2

<10 11–15 16–20 21–25 26–30 31–35 36–40 > 40

Kokio amžiaus buvo sužalotas

260 250

0,45 Matytos prievartos perkėlimo į kasdienį gyvenimą dažnis

Pasiekimai gramatikos srityje

Lytėjimo jautrumas praėjus dvejiems metams po operacijos

Vaiko gyvenimas – kaip per pievas vingiuojantis takelis, kuriame kiekvie nas keliauninkas palieka savo pėdsaką. Sena kinų išmintis

0,4

0,35

240 230 220

0,3

0,25

210

3–7 8–10 11–15 17–22 23–28 31–39

0,2 <6

6 –11

Kokio amžiaus imigravo

12–17

18–21

> 21

Tiriamųjų amžius

Visi trys grafikai atspindi mokymosi formas: gebėjimo lytėti atsikūrimą (A), svetimos kalbos taisyklių įsisavinimą (B) ir bendrąsias semantines žinias apie prievartos padarinius (C). Viso to išmokstama tuo efektyviau, kuo jaunesnis yra besimokantysis. Jau antrame gyvenimo dešimtmetyje mokymosi greitis drastiškai mažėja. Peršasi išvada, kad taip yra dėl neuroplastiškumo ny kimo. Pasitikrinkite savo žinias: 1. Kokios yra keturios žinių rūšys ir kaip įgyjamos kiekvienai iš jų priskiriamos žinios? 2. Pateikite du neuroplastiškumo pavyzdžius. 3. Kokie duomenys rodo, kad su amžiumi neuroplastiškumas mažėja? 4. Kurios žinių rūšies prireikia atsakant į pirmus tris klausimus? 5. Kurios kitos žinių rūšys gali pagelbėti atsakant į 1–3 čia pateiktus klausimus? Kaip?

3–6 metų vaiko raida

Šios knygos paskirtis – paprastai, bet pagrįstai padėti

KATRIN HILLE PETRA EVANSCHITZKY AGNES BAUER

3–6 metų vaiko raida

ISBN 978-609-466-075-7

9 786094 660757

Psichologijos pagrindai ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdytojams