ÄŽ va d a s
1
Europos istorija
2
Į va d a s
Norman Davies
Europa Istorija Iš anglų kalbos vertė Leonas Tamas ir Vytautas Petrukaitis
Vilnius 3
Europos istorija
UDK 940 Da 461
Versta iš: Norman Davies Europe: history Published by Pimlico, London, 1997
This edition published with the support from the Open Society Fund – Lithuania Knygos leidimą finansavo Atviros Lietuvos fondas
Specialusis redaktorius Rimantas Zagreckas
© Norman Davies, 1996 © Vertimas į lietuvių kalbą, ISSN 1392-1673 L. Tamas, V. Petrukaitis, 2008 ISBN 5-415-01578-7 © Leidykla VAGA, 2008
4
Į va d a s
Ch r i s t i a nu i, m ū s ų k a l i f o r n i ečiui
5
Europos istorija
6
Į va d a s
PRATARMĖ
Originalaus ðioje knygoje nedaug. Kadangi daugumà rûpimos temos aspektø jau iðnagrinëjo ankstesni istorikai, pirminiø tyrimø prisireikë maþai. Knygos origina lumà, kiek jo apskritai yra, sudaro medþiagos parinkimas, pertvarkymas ir patei kimas. Pagrindinis tikslas – sudaryti Europos istorijos laiko bei erdvës tinklelá ir, pateikiant tuose rëmuose pakankamai daug temø, sukurti visumos áspûdá. Stengtasi, kad mokslinis aparatas bûtø minimalus. Knygoje nëra pastabø apie faktus ir teiginius, kuriuos galima rasti visuose pripaþintuose þinynuose. Tarp jø ypaè vertëtø paþymëti The Encycklopaedia Britannica 11-àjá leid. (1910–1911), kuris smarkiai pranoksta visus paskesnius jos leidimus. Pastabos knygos pabai goje turëtø patvirtinti tik maþiau þinomas citatas ir informacijos ðaltinius, nemi nimus standartiniuose vadovëliuose. Nereikëtø manyti, kad ðioje knygoje visada pritariama cituojamuose veikaluose pateiktoms interpretacijoms: „On ne s’eton nera pas que la doctrine exposée dans le texte ne soit toujours d’accord avec les travaux auxquels il est renvoyé en note“.* Akademiniai samprotavimai, kuriais remiantis buvo raðoma ði knyga, iðdësty ti „Ávade“. Taèiau struktûrà reikëtø ðiek tiek paaiðkinti. Knyga yra keliø skirtingø lygiø. Dvylika apþvalginiø skyriø aprëpia visà Euro pos praeitá, nuo jos prieðistorës iki dabarties. Laipsniðkai pereiname nuo þvilgsnio ið toli, bûdingo I skyriui, aprëpianèiam pirmuosius penkis milijonus metø, prie stebëjimo ið gan arti XI ir XII skyriuose, kurie apima dvideðimtàjá amþiø, metams skiriant maþdaug po puslapá. Kiekviename skyriuje yra specifiðkesniø „kapsuliø“. Tai lyg teleskopinës fotonuotraukos, kurios iliustruoja siauresnes temas ir tarsi suskaldo chronologinæ tëkmæ. Kiekvienà skyriø baigia panoraminë „momentinë fotonuotrauka“, apimanti visà Europos þemynà, lyg þiûrëtume ið kokio nors pato gaus stebëjimo taðko. Bendrà áspûdá galima palyginti su istorijos albumu, kuriame panoraminius vaizdus paávairina detales vaizduojantys intarpai ir vaizdeliai stam biu planu. Viliuosi, jog skaitytojai supras, kad tikslumas, kurá galima pasiekti tuose skirtinguose lygiuose, labai nevienodas. Ið tikrøjø, juk negalima tikëtis, kad apibendrinantis, sintetinantis veikalas atitiktø moksliniø monografijø reikalavi mus, nes pastarøjø ir tikslai kitokie. * „Nesistebëkite, jei pateiktoji doktrina tekste ne visada sutaps su darbais, kurie cituojami pastabo se“; Ferdinand Lot. La Fin du monde antique et la début du Moyen Âge) (Paris, 1927), 3.
7
Europos istorija
Dvylika pagrindiniø skyriø sudaryti laikantis tradicinës Europos istorijos struk tûros. Tai ryðkus chronologinis ir geografinis tinklelis, kuriame ras savo vietà visos kitos temos ir klausimai. Orientuojamasi á „ávykiais grindþiamà istorijà“: svarbiausius politinius darinius, kultûrinius judëjimus ir socek onomines tenden cijas. Tai leidþia istorikams informacijos gausybæ suskaldyti á aprëpiamus (taèiau neiðvengiamai nenatûralius) vienetus. Chronologiðkai akcentuojami Viduramþiai ir Naujieji amþiai, kuomet jau galima atpaþinti visà Europos bendruomenæ. Geo grafiðkai stengtasi tolygiai apimti visas Europos pusiasalio dalis nuo Atlanto ligi Uralo – ðiauræ, rytus, vakarus, pietus ir centrà. Apraðant laikotarpius stengtasi prieðintis „eurocentrizmo“ bei „Vakarø civili zacijos“ tendencijoms (apie tai þr. „Ávade“). Taèiau tokios apimties veikale buvo neámanoma tiek praplësti pasakojimo, kad jis iðeitø uþ Europos ribø, nors kny goje rasime uþuominø apie tokiø joje nenagrinëjamø dalykø kaip islamas, kolo nializmas ar Europos uþjûrio teritorijos didþiulæ reikðmæ. Pakankamai dëmesio skiriama ir Rytø Europos reikalams. Kur tik ámanoma, jie siejami su pagrindinë mis temomis. Rytø elementas átraukiamas nagrinëjant tokius klausimus kaip bar barø ásiverþimai, Renesansas, Prancûzijos revoliucija, kurie pernelyg daþnai patei kiami kaip svarbûs tik Vakarams. Kodël tiek daug vietos skiriama slavams, galima paaiðkinti tuo, kad tai pati didþiausia Europos etninë ðeima. Paprastai apibendrinamos nacionaliniø valstybiø istorijos, taèiau dëmesio skirta ir valstybiø neturinèioms tautoms. Nepamirðtos ir maþumø bendruomenës, pradedant ereti kais, raupsuotaisiais ir baigiant þydais, èigonais, musulmonais. Paskutiniuose skyriuose nesilaikoma „Sàjungininkø istorinës schemos“ (þr. „Ávadà“) prioritetø, taèiau dël jø ir nepolemizuojama. Abu pasauliniai karai trak tuojami kaip „vienos dramos du vienas po kito einantys veiksmai“, pirmenybæ teikiant svarbiausiam Europos þemyno ginèui tarp Vokietijos ir Rusijos. Paskuti niajame skyriuje apie pokario Europà nuðvieèiami 1989–1991 m. ávykiai ir Sovietø Sàjungos subyrëjimas. Ginamas teiginys, kad 1991 metais suiro geopoli tinë arena, vadinama „Didþiuoju trikampiu“, atsiradusi dvideðimtojo amþiaus pra dþioje (þr. III priedà, 86), ir jos þlugimas sudaro tam tikrà „átrûká“ istorijos raido je. Artëjantis dvideðimt pirmasis amþius suteikia galimybiø kurti naujà Europà. Kapsulëmis, kuriø ið viso yra apie 300 (þr. 30 þemëlapá ir I priedà), siekiama keliø tikslø. Jomiss atkreipiamas dëmesys á tà didelæ specifiniø klausimø ávairovæ, kuri antraip neatsispindëtø sintetinanèio istorijos veikalo apibendrinimuose ir iðvadose. Kartais kapsulëse atskleidþiamos temos, perþengianèios pagrindiniø skyriø ribas; jos taip pat iliustruoja tas ádomybes, keistenybes ir nenuoseklumus, kuriuos pernelyg rimti istorikai ignoruoja. Kapsulës pirmiausia buvo parenkamos taip, kad kuo geriau supaþindintø su ðiuolaikiniø tyrinëjimø „naujais metodais, naujomis disciplinomis ir naujomis tyrimø sritimis“. Jose pateikti apie ðeðiasde ðimties mokslo srièiø pavyzdþiai iðmëtyti po skyrius taip, kad apimtø kuo plates ná laiko ir erdvës diapazonà bei temø ratà. Dël knygos apimties, leidëjo kantrybës ir autoriaus atkaklumo stokos pirminis kapsuliø sàraðas buvo sutrumpintas. Nepaisant to, viliuosi, kad ði puantilistinë tapybos technika sukurs pakankamai átaigø áspûdá, net jei taðkø bus kiek maþiau. 8
PRATAR Į v a dMa Ės
Kiekviena kapsulë átvirtinta tekste tam tikrame laiko ir erdvës taðke ir turi ant raðtæ, atspindinèià jos turiná. Jas galima skaityti kaip atskirus savarankiðkus vie netus, bet galima susieti ir su tuo kontekstu, kuriame jos pateikiamos. Momentinës fotonuotraukos, kuriø yra dvylika, turëtø pateikti kintanèio Euro pos þemëlapio panoraminiø vaizdø serijà. Jos uþðaldo chronologinio pasakojimo tëkmæ, paprastai svarbiausiais momentais, ir laikinai sustabdo verþlø lëkimà per didþiules laiko ir teritorijos erdves. Jos padës skaitytojui atgauti kvapà ir ádëmiau apþiûrëti gausius pasikeitimus, vykstanèius vienu metu keliomis skirtingomis kryptimis. Á ðiuos pasikeitimus sàmoningai þvelgiama ið vieno stebëjimo taðko, net nesistengiant ávertinti daugybës kitø nuomoniø ir alternatyviø perspektyvø, kuriø neabejotinai bûta. Ðia prasme „momentinës nuotraukos“ tiesiog begëdiðkai subjektyvios ir impresionistinës. Kai kada jos pasiekia ginèytinø teorijø ribas, sujungdamos þinomus ávykius ir dokumentais nepatvirtintas prielaidas bei iðva das. Kaip ir kai kurie kiti ðios knygos elementai, jos kai kam atrodys perþengu sios áprastines akademinio argumentavimo ir analizës ribas. Jei taip, tai jos atkreips dëmesá ne tik á didelæ Europos praeities ávairovæ, bet ir á prizmiø, pro kurias galima þiûrëti á jà, gausumà. Didþioji ðios knygos dalis paraðyta Oksforde. Að labai skolingas turtingai senajai Bodlëjaus bibliotekai (Bodleian Library), puikioms ir senoms jos aptarna vimo tradicijoms. Ðiai knygai atsirasti padëjo ir stipendijos, gautos ið Mokslø apie þmogø instituto (Institut für die Wissenschaften vom Menschen) Vienoje bei ið Harvardo universiteto Ukrainos tyrimo instituto. Jos raðymà paávairino keli apsi lankymai Europos þemyne, o ypaè áspûdþiai, sukaupti Baltarusijoje ir Ukrainoje, kelionëje ið Bavarijos á Bolonijà, á Prancûzijà, Ðveicarijos Alpes, Olandijà, Veng rijà ir Vandëjà. Noriu padëkoti uþ vieneriø metø atostogas moksliniam darbui, kurias suteikë Londono universiteto Slavø ir Rytø Europos studijø skyrius su sàlyga, kad susira siu lëðø ið privaèiø ðaltiniø apmokëti mane pakeitusiam dëstytojui. Kitu metu, kai tokiø atostogø neturëjau, ðiai knygai tikriausiai iðëjo á naudà mano sugebëjimas rasti ákvëpimo raðymui paèiose ávairiausiose vietose – traukiniuose, lëktuvuose, valgyklose, ligoniniø laukiamuosiuose, Havajø paplûdimiuose, kitø mokslininkø seminarø galinëse eilëse, net krematoriumo automobiliø stovëjimo aikðtelëje. Taip pat esu dëkingas uþ specialià Hainemano ir „Mandarino“ leidyklø subsidijà, skir tà papildomos medþiagos rengimui paspartinti. Noriu iðreikðti padëkà tiems kolegoms ir draugams, kurie perskaitë atskirus ðios knygos skyrius ar poskyrius: Barry’ui Cunliffe’ui, Stephanijai West, Rietui van Bremenui, Davidui Morganui, Davidui Eltui, Faniai Oz-Salzburger, Markui Almon dui ir Timothy’ui Gartonui Ashui. Dëkoju ir daugybei pagalbininkø ir konsultantø: Tonyui Armstrongui, Sylvijai Astle, Alexui Boydui, Michaelui Branchui, Law rencui Brocklissui, Carolinai Brownstone, Gordonui Craigui, Richardui Crampto nui, Jimui Cutsallui, Reesui Daviesui, Reginai Davy, Denisui Deletantui, Geof frey’ui Ellisui, Roger Greene, Hugui Grynui, Michael’ui Hurstui, Geraintui Jenkinsui, Mahmudui Khanui, Marijai Korzeniewicz, Grzegorzui Króliui, Janui 9
Europos istorija
McKellenui, Dimitrijui Obolenskiui, Laszlo Peteriui, Robertui Pynsentui, Martynui Rady, Mary Seton-Watson, Heidroonui Speed y, Christinai Stone, Athenai Syriatou, Evai Traers, Lukui Treadwellui, Peteriui Varey, Marijai Widowson ir Sergejui Jakovenkai. Dëkoju visai sekretoriato padëjëjø grupei, kuriai vadovavo „Kings ley“, redaktorei Sarahi Barrett, dailininkei Sally Kendall, paveikslø tyrinëtojai Gill Metcalfe, rodykliø sudarinëtojui Rogerui Moorhousui, kartografams Kenui Wassui ir Timui Aspenui, iliustratoriui Andrew’ui Boagui, mano redaktoriams „Oxford University Press“ ir „Mandarino“ leidyklose, projekto menedþeriui Patrickui Duf fy, ypaè dëkoju savo þmonai, be kurios paramos ir pakantumo ðio projekto nieka da nebûtø apvainikavusi sëkmë. Uþ juodo katino radimà premija nenumatyta*. Yra rimtø prieþasèiø manyti, kad Europos istorija – tai akademinë disciplina, tvirtai pagrásta praeities ávykiais, kurie atsitiko ið tikrøjø. Taèiau Europos praeitá galima prisiminti tik momentiniais þvilgsniais á jà, daliniais tyrimais ir pasirinktais aiðkinimais. Visos jos atkurti niekada nepavyks. Todël ði knyga yra tik viena ið daugybës Europos istorijø, kurias galima paraðyti. Tai tik tas vaizdas, kurá pama të viena pora akiø, perfiltravo vienos smegenys ir uþraðë viena plunksna. Norman Davies Oksfordas, 1993 m. birþelio 16 d.
Rengiant pataisytà knygos Europa: istorija leidimà, buvo taisomos tik klaidos, susijusios su faktais, nomenklatûra ir raðyba. Nemëginta vël gráþti á istoriniø inter pretacijø vieðpatijà. Be pirminës konsultantø komandos (dauguma jø neatsisakë patarti man ir antrà kartà), ypatingos mano padëkos nusipelnë dar ðie asmenys: J. S. Adamsas, Anna Armstrong, Nealas Aschersonas, Timothy Bainbridge’as, Timas Blanningas, Timas Boyle’is, seras Raymondas Carras, Jamesas Cornishas, J. Cremona, M. F. Cullis’as, I. D. Davidsonas, Jo Ekscelencija Suomijos amba sadorius, Jo Ekscelencija Italijos ambasadorius, Felipë Fernandezas-Armesto, J. M. Forresteris, Robertas Frostas, Michaelas Futrellis, Grahamas Gladwellis, Richardas Hoftonas, Hughas Kearney’us, Noelis Makcolmas, Veliboras Milanovi ãius, B. C. Moberly, Janas Morrisas, W. Schultë Nordoltas, Robinas Osborne’as, Stevenas Pálffy, Rojus Porteris, Paulas Prestonas, Jimas Reedas, Donaldas Russel las, Davidas Selbourne’as, Andrew L. Simonas, N. C. W. Spence’as, Normanas Stone’as, Alanas H. Stratfordas, Richardas Tyndorfas, Johnas Wagaras, Michaelas Westas, B. K. Workanas, Philipas Wynnas ir Basilis Yamey’us. Norman Davies 1997 m. kovo 17 d. * „Juodojo katino“ istorija tokia: raðydamas ðià knygà, autorius syká savo jauniausiajam sûnui, deðimt meèiui Christianui (kuriam, beje, ir dedikuota ði knyga) leido pasiûlyti ir savo idëjø. Taip originalo 865 puslapyje atsirado paslaptingasis „Juodasis katinas“. Dideliam autoriaus pasitenkinimui, jo neið braukë në vienas ið daugelio redaktoriø, tad jis paliktas ir lietuviðkajame vertime (vertëjo past.).
10
Į va d a s
TURINYS
Þemëlapiø sàraðas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 13 Europos legenda . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 17 Ávadas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 21 I. Peninsula: Aplinka ir prieðistorë . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 67 II. Hellas: Senovës Graikija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 115 III. Roma: Senovës Roma, 753 m. pr. Kr. – 337 m. po Kr. . . . . . . . . . . . . . . 165 IV. Origo: Europos gimimas, apie 330–800 m. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 229 V. Medium: Viduramþiai, apie 750–1270 m. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 303 VI. Pestis: Krikðèionybës krizë, apie 1250–1493 m. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 391 VII. Renatio: Renesansas ir Reformacija, apie 1450–1670 m. . . . . . . . . . . . . 475 VIII. Lumen: Ðvietimas ir absoliutizmas, apie 1650–1789 m. . . . . . . . . . . . . 581 IX. Revolutio: Sumaiðtis þemyne, apie 1770–1815 m. . . . . . . . . . . . . . . . . . 679 X. Dynamo: Pasaulio jëgainë, 1815–1914 m. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 759 XI. Tenebrae: Europos uþtemimas, 1914–1945 m. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 897 XII. Divisa et Indivisa: Padalyta ir nepadalyta Europa, 1945–1991 m. . . . . . 1049 Litratûros sàraðas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1129 Kapsuliø litratûros sàraðas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1166 I priedas. Kapsuliø sàraðas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1196 II priedas. Áklijø iliustracijø paaiðkinimai ir padëkos . . . . . . . . . . . . . . . . . 1198 III priedas. Istorinës santraukos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1206 Asmenvardþiø rodyklë . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1331
11
Europos istorija
12
Į va d a s
ŽEMĖLAPIŲ SĄRAŠAS
1. Europos pusiasalis, apie 10 000 m. pr. Kr.. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 16 2. Karalienë Europa. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 20 3. Rytø ir Vakarø ribø linijos Europoje. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 38 4. Europa: fiziniai regionai. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 68 5. Egëjo jûros regionas senovëje: II tûkst. pr. Kr.. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 109 6. Prieðistorinë Europa. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 116 7. Roma – Sicilija – Kartagina, 212 m. pr. Kr.. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 158 8. Romos imperija, I a. pr. Kr. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 166 9. Konstantinopolis. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 222 10. Europa: migracijos. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 232 11. Popieþiaus Stepono kelionë, 753 m. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 296 12. Europa apie 900 m. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 306 13. Nyderlandai, 1265 m.. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 381 14. Europa apie 1300 m.. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 392 15. Maskvos stiprëjimas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 464 16. Europa, 1519 m.. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 476 17. Roma, senovës ir ðiuolaikinë. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 574 18. Europa, 1713 m.. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 582 19. Mocarto kelionë á Prahà 1787 m.. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 673 20. Europa, 1810 m.. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 680 21. Revoliucinis Paryþius: a) Paryþiaus centras; b) 1814 m. kampanija. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 751 22. Europa, 1815 m.. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 760 23. Europa, 1914 m.. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 880 24. Europa per didájá karà, 1914–1918 m. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 898 25. Naujoji Europa, 1917–1922 m.. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 936 26. Europa Antrojo pasaulinio karo metu, 1939–1945 m.. . . . . . . . . . . . . . . 994 27. Pokario Vokietija, po 1945 m.. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1041 28. Europos padalijimas, 1949–1989 m.. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1050 29. Europa, 1992 m.. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1122
13
Europos istorija
JONA ERIKAS
PHILIBEG
RINKA BADAS
Ðiaurës jûr LANFAIRAS
Ð
BARDAS MARSTONAS MAGIJA OXFAM BEÞDÞIONË
Atlanto vandenynas Paryþius ANALAI DESSEIN FEMME GOTIKA GILJOTINA IMPRESSION MALET KOMPOSTELA FATIMA KABALA FARAONAS PRADO
GONCALVEZAS ÞEMËS DREBËJIMAS FLAMENCO INKVIZICIJA PICARO
ADELANTE
MEZQUITA GUERRILLA
Londonas
NEAPYKANTA GARSAS TABARDAS LLOYD’S UTOPIJA MASONAI COMENIUS MAUVE 101 CARITAS GROSSENMEER LANÞMARKAS REVERENTIA INFANTË CONSPIRO GROTEMARKT HERMANNAS KAUKAZO NOYADES ÐUANAI CRAVATE PFALCAS RASË GAUCHE EPIDEMIJA EPIGRAFAS COMBRAY SPAUDA ALCOFRIBAS DUOMONAS NIBELUNGAI ANGELUS BRAGUETTE ELSASS BENZAS BOMAS STRASBÛRAS LAUSSEL SINGULARIS FAUSTUS FOTOGRAFIJA HOLIZMAS SAMOS DANUVIUS KVAILYBË AGOBARDAS PARNASAS JACQUARD MENOCCHIO SIRUPAS LUGDUNUM TEZË RELAXATIO SEN GOTARDAS ORANGE VALTELLINA CHASSE ALPËS PROSTIBULA RAUPSUOTASIS MONTAJU NOSTRADAMUS STRADIVARIUS MADONA COMPUTATIO DÞINSAI LUPIKAVIMAS SYPHILUS FIESTA TEMPUS MASILIJA SONATA GETAS RUFINUS LEONARDO KORSIKA LESBIANIZMAS MERCANTE PLAKIMAS
RENTOS ROUGE TORMENTA TOUR DE FRANCE VENDÉMIAIRE ÞIBUTËS
EL CIDAS XATIVAH
TRISTANAS
Antikinë Roma AQUILA ARICIJA AUC KATAKOMBOS KONDOMAS LEX LUDI NOMEN
Roma
ANNO DOMINI BAMBINI CANTUS KONKLAVA INDEX POPIEÞË PROPAGANDA SYLLABUS
ETRUSKOMANIJA
SPARTAKAS PANTA EGNACIJA „KYLHOLO“ OPERACIJA
ÁVAIRÛS BOKSININKAI C–14 CRUX DASA DEVIATIO DIABOLOS KAPITALISTINIS ÞEMËS ÛKIS MISSA NEZ OPERA
PALEOGRAFIJA PASCHA PLOVUM PRIESKONIØ JAUTIS RANKIOTOJAI-MEDÞIOTOJAI SALIKORNIJA SKAISTYBË TAMUZAS VALSTYBË VENDANGE
Kapsuliø vieta tekste nurodyta I priede, p. 1196–1197
14
GATTOPARDO ARCHIMEDAS . GGANTIJA
Vidurþe jûra
Į va d a s FARERAI
KALEVALA
ra
FUTHARK BIBLIJA
ZUNDAS
S
O
DANNEBROG ESTIJA
HANZA
ÐLËZVIGAS
Berlynas
BATALIONAS
Peterburgas
DINGAS ELDLUFT NOBELIS SOCIALISTAI
TOLUNDAS
R
VORKUTA
NORVEGIJA
NOVGORODAS
Baltijos jûra
2
ELEMENTAI EULERIS PETROGRADAS RUSIA SOVKINO
LATVIJA e = mc EULENBURGAS EVS LIETUVA GENUG KRAL HOSBACHAS TOR DÖNHOFF MYRAS GESANG ÞÀSIES ÞINGSNIS GOTA KANTATA RESPONSA KATYNË FREUDE SMOLENSKAS BLR HEXEN ALTMARKTAS EROS LILI METRIKA DOLERIS ALCHEMIJA AUÐVICAS KONOPIÐTË HEJNAÙ GRILENÐTEINAS GENAI MIKROBAI PIKTOJI DVASIA SLAVKOVAS ÐLËKTOS TONAS ÈERNOBYLIS LYÈIAKOVAS WIENER WELT CORVINIANA BUÈAÈAS VINO AKVINKAS MORES RAITELIØ ARMIJA BUDA DERLIUS MURANO UKRAINA ÈERNOVICAI ÈABA ILYRIJA ÐAMANAS POGROMAS USKOK VLADAS ILLYRICUM SARAJEVAS
MIRUSIEJI
FLORA
MATRIMONIO
POTIOMKINAS MOLDOVA GAGAUZAI
SANITAS DIRHAMAS
PUGAÈIOVAS CHAZARAI
NIKOPOLIS CHERSONESAS
ZADRUGA SHQIPERIA
SPASITEL' SUSANINAS TEREMAS
Juodoji jûra
MAKEDONIJA PAPIRUSAS ATHOS
HEPTANESOS OMPHALOS
ABCHAZIJA
IKONA APOKALIPSË
GROBIS ÈIGONAI
mio GRECO
TAXIS TEICHOS
Antikinë Graikija ATLETAI BARBARAI CEDROS DEMOS DZEUSAS EDIPAS EKOLOGIJA ELEKTRONAS
EPAS ISTERIJA JUODOJI ATËNË KADMAS MOUSIKE NOMISMA OMPHALOS SCHOLASTIKOS
GENOCIDAS
THRONOS
15
Europos istorija
Ð
Kalnai Aukðtumos Þemumos Ledynai 0
1 žemėlapis Pusiasalis, 10 000 m. pr. Kr.
16
kilometrai 500
Į va d a s
Europ os legenda
Ið
pradþiø Europos nebuvo. Penkis milijonus metø tysojo tik ilgas vingiuotas, panaðus á laivo prieká puoðianèià figûrà pusiasalis be pavadinimo didþiausio pasaulyje þemyno vakaruose. ten buvo vandenynas, kurio dar niekas nebuvo per plaukæs. Pietuose – dvi uþdaros susisiekianèios jûros, nusëtos salomis, su savo álankomis ir pusiasaliais. Ðiaurëje buvo didelë poliarinë ledo kepurë, kuri amþiams bëgant èia plëtësi, èia traukësi it kokia didþiulë ledinë medûza. O rytuose – buvo sausumos tiktas, jungiantis já su likusiuoju pasauliu, ið kur turëjo atkeliauti visos tautos ir visos civilizacijos. Tarp apledëjimø pusiasalyje pasirodë pirmieji naujakuriai – þmoniø giminës atstovai. Neandertalio paleoantropai ir Kromanjono urviniai þmonës tikriausiai turëjo vardus, turëjo savo veidus ir mintis. Tik neámanoma suþinoti, kas gi jie ið tikrøjø buvo. Galima tik susidaryti labai neaiðkø vaizdà ið jø paliktø pieðiniø, dirbiniø ir ið jø kaulø. Kai ledynai atsitraukë paskutiná kartà – vos prieð dvylika tûkstanèiø metø – pusiasalyje pasirodë naujos migrantø bangos. Niekieno neapdainuoti pionieriai ir þvalgai ið lëto slinko vakarø link, keliaudami pakrantëmis, áveikdami sausumos plotus ir jûras, kol pasiekë paèias atokiausias salas. Didþiausias iðlikæs jø ðedevras ið akmens ir bronzos amþiø sandûros laikø buvo pastatytas paèiame þmoniø apgyventos teritorijos pakraðtyje, atokioje, tolokai nuo kranto esanèioje saloje. Taèiau jokios ðiø dienø hipotezës nepajëgios atskleisti, kas ið tikrøjø ákvëpë tuos meistriðkuosius akmentaðius ir kaip vadinosi tas jø didysis akmenø ratas1 . Kitame pusiasalio gale kiti ið tø senovës þmoniø bronzos amþiaus apyauðryje kûrë bendruomenæ, kurios átaka iðsilaikë iki ðiø dienø. Pasak padavimo, helenai ásiverþë ið þemyno vidaus trimis didelëmis bangomis, antrojo tûkstantmeèio pr. Kr. pabaigoje uþvaldydami Egëjo jûros pakrantes. Jie nukariavo vietos gyventojus ir susimaiðë su jais. Pasklido po tûkstanèius salø, iðsibarsèiusiø vandenyse tarp Peloponeso pakranèiø ir Maþosios Azijos. Jie absorbavo þemyne dominavusià kul tûrà ir dar senesnæ Kretos kultûrà. Jø kalba skyrë juos nuo „barbarø“ – tø, kurie „nesuprantamai vapalioja“. Jie ir buvo senovës Graikijos kûrëjai. [BARB AR AI ] Vëliau, kai klasikinëje epochoje vaikai klausinëdavo tëvø, ið kur atsirado þmonija, jiems buvo pasakojama, kad pasaulá sukûræs kaþkoks neapibrëþtas opi fex rerum – „dieviðkasis kûrëjas“. Jiems buvo pasakojama apie tvanà ir apie Europà. 17
Europos istorija
Europa buvo vienos ið labiausiai gerbiamø klasikinio pasaulio legendø per sonaþas. Ji – Kretos valdovo Mino motina, taigi Vidurþemio jûros civilizacijos seniausios ðakos pramotë. Prabëgomis jà pamini ir Homeras. Taèiau poemoje Europa ir jautis, kurios autoriumi laikomas Moschus Sirakûzietis, ir ypaè romënø poeto Ovidijaus Metamorfozëse Europa áamþinta kaip nekalta karalaitë, suvedþio ta Dievø Tëvo. Bevaikðtinëjanèià su tarnaitëmis gimtosios Finikijos pakrantëmis jà suþavëjo Dzeusas, pasivertæs sniego baltumo jauèiu: Baimë jau baigë praeit, ir jautis duodas mergaitei Ir per krûtinæ taksnot, ir naujà vainikà uþkarti Jam ant tvirtø ragø. Pagaliau karalaitë iðdrásta Sëstis ant jauèio kupros, neþinodama, kà ji prispaudþia. O kai nuo þemës sausos ir kranto tvirtojo dievas Ëmë á vandenis brist, statydamas kojà ið lëto, Jau ádràsëjæs galop á patá vidurá mariø Leidos su savo grobiu. Ta þvalgos á paliktà krantà, Dreba visa ir, viena ranka uþ ragø ásitvërus, Laikos uþ sprando kita, drabuþá kedena jai vëjas2 .
Taip atkuriama gerai þinoma legenda apie Europà, tokià, kokia ji buvo vaiz duojama ant graikø vazø, Pompëjos namuose (þr. 1 pav. áklijoje), o naujaisiais laikais Ticiano, Rembrandto, Rubenso, Veronezës ir Claude’o Lorraino. Herodotui, istorikui, raðiusiam penktajame amþiuje pr. Kr., ði legenda nepa darë áspûdþio. Jo nuomone, Europos pagrobimas buvo tik nuo seniausiø laikø dël moterø grobimo vykstanèiø karø eilinis epizodas. Finikieèiø ið Tyro gauja pagro bë Io, karaliaus Argo dukterá; dël to graikø ið Kretos gauja nuplaukë á Finikijà ir pagrobë Tyro karaliaus dukterá. Tipiðkas „akis uþ aká“ atvejis.3 Legenda apie Europà turi daug priereikðmiø. Iðgabendamas karalaitæ á Kretà nuo Finikijos pakranèiø (dabar èia pietinis Libanas), Dzeusas, be jokios abejonës, senesnës azijinës Rytø civilizacijos vaisius perdavë naujosioms Egëjo jûros salø kolonijoms. Finikija priklausë faraonø átakos sferai, todël Europos kelionë simbo lizuoja mistiná ryðá tarp senovës Egipto ir senovës Graikijos. Sakoma, kad Euro pos brolis Kadmas, klajojæs po pasaulá ieðkodamas jos – orbe pererrato – atne ðë á Graikijà raðtà. [KADM AS ] Europos kelionë taip pat simbolizuoja neramià dvasià tø, kurie pasekë jos pëdomis. Skirtingai nei didþiosios upiø slëniø civilizacijos prie Nilo, Indo ar Meso potamijoje bei Kinijoje, nors jos ir egzistavo ilgai, bet jø geografinë ir intelektua linë raida buvo lëta, Vidurþemio jûros civilizacijà stimuliavo nuolatinis judëjimas. O judëjimas këlë netikrumà ir nesaugumà. Netikrumas neleido nurimti minèiai, o nesaugumas skatino energingai veikti. Kreta buvo pirmoji galinga jûrø valstybë. Jos laivai gabeno þmones, prekes ir kultûrà, skatindami paèius ávairiausius mainus su þemëmis, á kurias jie nuplaukdavo. Kaip karalaitës Europos drabuþiai, taip ir tø senovës jûreiviø protai buvo be paliovos „kedenami vëjo“ – tremulae sinuantur flamine vestes 4 . 18
E UROPOS L E ĮGvEaNdDA as
Europa keliavo Saulës marðrutu ið rytø á vakarus. Pasak kitos legendos, Sau lë buvo ugnies veþimas, nematomø þirgø traukiamas ið slaptø arklidþiø uþ sau lëtekio kraðto á poilsio vietà uþ saulëlydþio ribos. Tiesà sakant, viename ið keliø etimologiniø aiðkinimø Azija, „saulëtekio ðalis“, suprieðinama su Europa, „sau 5 lëlydþio ðalimi“ . Helenai pradëjo vadinti Europa savo teritorijas, esanèias á vakarus nuo Egëjo jûros, kad atskirtø jas nuo savo senesniøjø þemiø Maþojoje Azijoje. Europos istorijos apyauðryje þinomas pasaulis buvo rytuose. Neþinomybë lau kë vakaruose, jà dar reikëjo atskleisti. Europos smalsumas galëjo jà praþudyti. Taèiau jis ákvëpë naujà civilizacijà, kuriai galø gale buvo lemta perimti jos vardà ir paplisti visame pusiasalyje.
19
Europos istorija
2 žemėlapis. Karalienė Europa (Regina Europa) Raižinys iš Sebastianp Muntzerio leidinio Kosmografija (Cosmographia Universalis, VII kn.; 1550–1554) 20
Į va d a s
ĮVADAS Istorija ðiandien
Raðant
istorijà galimi ávairiausi masteliai. Galima viename puslapyje sutalpinti visos Visatos istorijà, bet galima ir apie karkvabalio gyvenimà priraðyti keturias deðimt tomø. Vienas patyræs ir áþymus istorikas, ketvirtojo deðimtmeèio diplo matijos specialistas, paraðë knygà apie Miuncheno krizæ ir jos padarinius (1938– 1939), paskui knygà „Paskutinioji taikos savaitë“, o treèioji jo knyga vadinosi „1939 metø rugpjûèio 31“. Jo kolegos veltui laukë ðià serijà vainikuojanèios kny 1 gos, tarkim, tokiu pavadinimu: „Paskutinioji minutë prieð vidurnaktá“ . Tai atspindi dabartinæ tendencijà suþinoti vis daugiau apie vis smulkesnius dalykus. Po Pirmojo pasaulinio karo suplanuotas prancûzø leidinys „L’Evoliution de l’humanite“ (Þmonijos istorija), kurio per 90 procentø paskirta Europai. Turëjo 2 iðeiti 110 pagrindiniø ir dar keli papildomi tomai . Mûsø knygoje prieðingai – uþsibrëþtà tà paèià ir net papildomà medþiagà sutalpinti tarp dviejø virðeliø. Vis dëlto në vienas istorikas nesugeba iðreikðti minties taip taupiai, kaip tai padaro poetai: Jei Europà laikysime nimfa, Neapolis bus Jos akis rugiagëliø þydra. O Europos ðirdis Tai juk Varðuva. Rakðtys jos kûne – Mintauj‡a, Peterburgas, Azovas, Odesa, Sevastopolis. Paryþius – galva, o standi 3 Jos apykaklë – Londonas. Roma – ðkaplieriai ðventi .
Dël tam tikrø prieþasèiø, istorinëms monografijoms apimant vis siauresnes sritis, nespecializuotose apþvalgose nusistovëjo tokie masteliai, kad vienam amþiui skiriama keli ðimtai puslapiø. Pavyzdþiui, „The Cambridge Mediaeval History (Kembridþo viduramþiø istorija; 1936–1939) laikotarpá nuo imperatoriaus 4 Konstantino iki Thomo More’o apraðo aðtuoniuose tomuose . Vokieèiø „Hand buch der europäischen Geschichte“ (Europos istorijos þinynas; 1968–1979) dvy likos amþiø istorijà nuo Karolio Didþiojo ligi Graikijos pulkininkø laikø pateikia 5 septyniomis ne maþiau storomis knygomis . Áprasta daugiau vietos skirti dabarèiai, o ne senovës ar viduramþiø laikotarpiams. Anglø skaitytojams skirtame pirmajame apþvalginiame veikale – Rivingtono „Europos istorijos periodø“ aðtuoniuose tomuose nuo senovës einant prie dabarties mastelis vis didëja: 442 metus apiman èiame Charleso Omano tome „Dark Ages (Tamsieji amþiai) 476–918“ (1919) vie name puslapyje vidutiniðkai telpa 1,16 metø, 104 metus apimanèiame 21
Europos istorija
A. H. Johnsono tome „Europa in the Sixteenth Century (Europa ðeðioliktajame amþiuje)“ (1897), vieneriems metams jau skiriama 4,57 puslapio, o 84 metus apimanèiame W. Alisono Phillippso tome „Modern Europe (Ðiuolaikinë Europa) 6 1815–1899“, (1905) metams apraðyti skiriama 6,59 puslapio . Panaðiai daroma ir 7 naujesniuose apþvalginiuose veikaluose . Dauguma skaitytojø labiausiai domisi savàja epocha. Taèiau ne visi istorikai stengiasi jiems átikti. Paplitusi nuomonë, kad „einamieji reikalai“ negali tapti „istorija“, kol nepraeina bent pusðimtis metø, kol netampa prieinami dokumentai 8 ir laiko perspektyva nepraskaidrina þmoniø protø . Tai pagrástas poþiûris. Taèiau tai reiðkia, kad bet kokià bendràjà apþvalgà reikia nutraukti kaip tik ties ta vieta, kur ji tampa ádomiausia. Ðiø dienø istorijà gali iðkreipti bet koks politinis spaudi mas. Nepaisant to, në vienas iðsilavinæs suaugæs þmogus negali tikëtis veikti efek 9 tyviai, jeigu neturi supratimo apie dabartiniø problemø kilmæ . Prieð keturis ðim tus metø seras Walteris Raleighas, savo veikalus raðæs jau pasmerktas myriop, puikiai suprato gresiantá pavojø. „Jei kas raðydamas naujausiø laikø istorijà per daug painiosis Tiesai po kojomis, – sakë jis, – tam gresia pavojus likti be dan 10 tø“ . Turint galvoje visus keblumus nereikëtø stebëtis, kad „Europos“ ar „Europos civilizacijos“ objektas suprantamas nepaprastai ávairiai. Sëkmingø mëginimø apþvelgti visà Europos istorijà ne daugiatomiame keliø autoriø paraðytame vei kale bûta nedaug ir juos skiria nemaþas laiko tarpas. Retas iðimtis sudaro H. A. 11 L. Fisherio „A History of Europe (Europos istorija)“ (1936) arba Eugeno Webe 12 rio „A Modern History of Europe (Ðiuolaikinë Europos istorija)“ (1971) . Abi jos – tai iðplësti esë apie abejotinà „Vakarø civilizacijos“ koncepcijà (þr. toliau). Ko gero, labiausiai vykusios ið didþiøjø apþvalgø bus tos, kuriose daugiausia dëmesio 13 skiriama vienai temai; tokia yra Kennetho Clarko „Civilization (Civilizacija)“ , kurioje á Europos praeitá þiûrima per meno ir tapybos prizmæ, arba Jacobo Bro 14 nowskio „The Ascent of Man (Þmogaus iðkilimas)“ (1973) , kurioje jis nagrinëja mokslo ir technikos istorijà. Abu ðie veikalai buvo gausios televizinës produkcijos atðakos. Naujesniame esë ði tema paliesta remiantis materialistiniu poþiûriu, 15 pagrástu geologija ir ekonominiais iðtekliais . Daugiatomiø istoriniø apþvalgø vertë neginèytina, taèiau jie pasmerkti likti þinynø pobûdþio veikalais, kurie nëra skaitomi iðtisai, juose tik ieðkoma informa cijos kokiu nors klausimu. Nei studentai istorikai, nei paprasti skaitytojai neskai tys deðimties, dvideðimties ar ðimto deðimt Europos istorijos tomø, kol prieis iki labiausiai juos dominanèiø klausimø. Tai nëra gerai. Visumos struktûra nustato parametrus ir prielaidas, kurios be jokiø paaiðkinimø iðkyla atskirose detalesniø studijø dalyse. Pastaraisiais metais bûtinybë perþiûrëti bendràjà Europos istorijos struktûrà didëja tiesiai proporcingai ásigalinèiai labai specializuotø darbø madai, kai objek tas itin iðpleèiamas. Kelios reikðmingos iðimtys, kaip antai Fernando Braudelio 16 veikalas , tik patvirtina ðià taisyklæ. Taèiau daugelis istorikø ir studentø pasida vë tai „vis daugiau ir daugiau vis siauresniu ir siauresniu klausimu“ tendencijai 22
Į va d a s
tiek, kad kartais net pamirðta platesnæ perspektyvà. Vis dëlto humanitariniuose moksluose reikalingi ávairûs masteliai. Istorijai reikia ir plaèios perspektyvos, analogiðkos planetø skriejimui erdvëje, ir sugebëjimo nusileisti þemyn iki papras tø þmoniø lygio, atsidurti jø kailyje, áþvelgti, kas vyksta po jø kojomis. Istorikui reikia ir teleskopo, ir mikroskopo, ir encefalografo, ir geologinio zondo. Neginèytina, kad istorijos tyrimus pastaraisiais metais labai praturtino nauji metodai, naujos disciplinos, naujos tyrimo sritys. Kompiuteriai atvërë kelià dau geliui statistiniø tyrimø, kurie anksèiau istorikams buvo neprieinami. [RENTOS ] Istoriniams tyrimams daug naudos davë socialiniø ir humanitariniø mokslø meto dø bei koncepcijø panaudojimas. [ARIC IJA] [CEDR OS] [CHASS E] [KOND OM AS] [EPAS] [FIESTA] [GEN AI] [SEN GOTARD AS] [LEO N ARD AS] [LIET UVA] [NOVG OR OD AS] [PLOV UM] [PROPAG AND A] [SAL IKORN IJ A] [VEND ANG E] .
Tendencija, kurià 1929 metais pradëjo prancûzø Annales mokykla, dabar jau beveik visuotinai pripaþinta. [ANN AL ES] . Ásitvirtino ir naujos tyrimø krip tys – þodinës kûrybos istorija, istorinë psichiatrija („psichoistorija“), ðeimos isto rija, paproèiø istorija. [VAID UOKL IS] [MOR ES] [GARS AS] [ZADR UG A] . Ðalia to, naujus istorinius metmenis ágavo ir daugelis temø, atspindinèiø nûdienos aktualijas. Kova su rasizmu, gamtinë aplinka, lyèiø santykiai, seksas, semitizmas, visuomenës klasës, taika – tai temos, kurioms skirta daug nûdienos publikacijø ir diskusijø. Nepai sant „politinio tinkamumo“ niuansø, visos jos praturtina visumà. [JUOD OJ I ATĖNĖ] [KAUK AZO RAS Ė] [EKOLOG IJ A] [FEMM E] [NOB EL IS] [POG ROM AS] [SPARTAK AS]
Vis dëlto tyrimo srièiø gausëjimas ir didëjantis moksliniø publikacijø skaièius neiðvengimai sukëlë átampà. Profesionaliems istorikams kelia neviltá bûtinybë „neatsilikti nuo literatûros“. Atsiranda pavojus vis giliau pasinerti á ultraspecia lizacijos labirintus ir prarasti sugebëjimà bendrauti su plaèiaisiais skaitytojø sluoksniais. Siauros specializacijos ásigalëjimas vyko apraðomosios istorijos sàskaita. Kai kurie specialistai dirbo vadovaudamiesi prielaida, kad bendrøjø isto rijos kontûrø perþiûrëti nereikia, kad vienintelis kelias, vedantis prie naujø atra dimø – gilintis á kurià nors siaurà sritá. Kiti, pasiðovæ tirti „giliàsias struktûras“, visai nusisuko nuo istorijos „pavirðiaus“. Jie visas jëgas skiria „ilgalaikëms, pama tinëms tendencijoms“ analizuoti. Kaip kai kurie literatûros kritikai, paþodinæ teksto reikðmæ laikantys beverèiu dalyku, ir istorikai kartais linkæ atsisakyti ápras tiniø „faktø“ tyrimo. Jie ugdo studentus, net neketinanèius aiðkintis, kaip, kur ir kada kas atsitiko. Faktais paremtos istorijos smukimà lydi, ypaè auditorijose, „empatijos“ vaid mens didëjimas, t. y. pratimai, skirti istorinei vaizduotei ugdyti. Vaizduotë, be abejo, yra esminë istoriniø tyrimø sudëtinë dalis. Taèiau empatinius pratimus galima pateisinti tik tuo atveju, jei jie paremti bent trupuèiu þiniø. Pasaulyje, kur groþinei literatûrai, kaip solidþiam istorinës informacijos ðaltiniui, irgi yra iðkilu si grësmë, studentams kartais kyla pavojus, kad praeièiai suvokti jie neturës kitos 17 medþiagos, iðskyrus savo mokytojø prietarus . Ypaè apgailëtinas dalykas yra istorijos atitrûkimas nuo literatûros. Kai „struk tûralistus“ humanitariniuose moksluose ið kai kuriø srièiø pradëjo stumti „dekonstrukcionistai“, istorikai ir literatûros kritikai ëmë stengtis eliminuoti ne 23
Europos istorija
tik áprastines tradicines þinias, bet ir vieni kitus. Laimë, dekonstrukcionavus krað tutinius dekonstrukcionizmo aspektus, atsirado vilèiø tokias ezoterines properðas 18 uþgydyti . Nëra jokios prieþasties, kodël protingas istorikas negalëtø panaudoti literatûriniø tekstø, kritiðkai juos ávertinæs, arba kodël literatûros kritikai negalë tø panaudoti istoriniø þiniø. [GATTOPARD O ] [RAIT EL IŲ PIRM OJ I ] Todël dabar atrodo, kad „specialistai“, ko gero, bus apsirikæ. Istorikai pro fesionalai visada buvo garbingai pasidalijæ darbà: stropios bitës darbininkës ir bitës karalienës, tos grands simplificateurs (didþiosios supaprastintojos), tvarkan èios viso avilio triûsà. Jei avilio gyvenimà lems vien tik bitës darbininkës – medaus nebus. Negalima sutikti ir su nuomone, kad platûs „bendrosios istorijos“ kontûrai yra nekintami, nustatyti visiems laikams. Jie irgi keièiasi, priklauso nuo mados; ir tie, kurie buvo nustatyti prieð penkiasdeðimt ar ðimtà metø, jau yra pribrendæ perþiûrëti (þr. toliau). Lygiai taip pat senøjø istorijos geologiniø sluoks niø tyrimo niekada negalima atskirti nuo to, kas vyksta þemës pavirðiuje. Ieðkant „tendencijø“, „visuomeniø“, „ekonomikø“ ar „kultûrø“, nereikia iðleisti ið akiø vyrø, moterø ir vaikø. Specializacija atvërë duris nepripaþástantiems skrupulø politiniams intere sams. Kadangi niekas nesijauèia kompetentingas pareikðti nuomonæ klausimais, iðeinanèiais uþ siauros specializacijos ribø, likusioje erdvëje laisvai siautëja nie kieno netramdomi plëðrûnai. Ypaè ydingas yra solidþiø gerai dokumentais paremtø tyrimø pritaikymas akivaizdþiai selektyvaus pobûdþio temoms, nes tai a priori paðalina galimybæ, kad bus apþvelgti visi svarbûs faktoriai. A. J. P. Tay loras apie vienà ið tokiø darbø yra pasakæs, kad jis „devyniasdeðimèia procentø 19 teisingas ir ðimtu procentø nenaudingas“ . Protingas atsakas á tokià tendencijà bûtø interpretacijø pliuralizmas ir kliovi masis „kiekybës saugumu“. Kitaip sakant, reikëtø skatinti kuo didesnæ poþiûriø ávairovæ, kad bûtø galima iðvengti kiekvieno ið jø ribotumo. Pasikliauti kokiu nors vienu poþiûriu rizikinga. Taèiau penkiasdeðimt ar ðeðiasdeðimt poþiûriø – ar net trys ðimtai – kartu paëmus gali bûti patikimas pagrindas teisingam vaiz 20 dui susidaryti. „Nëra vienos Tiesos; tiesø yra tiek, kiek yra sensityvumø“ . II skyriuje minimas garsusis Archimedo pasiûlytas π problemos sprendimas, t. y. apskritimo ilgio ir jo skersmens santykio apskaièiavimas. Archimedas þinojo, kad apskritimo ilgio reikðmë bus kaþkur tarp taisyklingo ábrëþtinio ir apibrëþtinio daugiakampiø kraðtiniø ilgio sumos (þr. brëþiná). Kadangi nemokëjo tos reikðmës nustatyti tiksliai, jam kilo mintis nustatyti jà apytikriai priartëjimo (aprok simacijos) bûdu, apskaièiavus ábrëþtinio daugiakampio 96 kraðtiniø ilgá. Kuo dau giau kraðtiniø turëtø toks daugiakampis, tuo labiau jis priartëtø prie apskritimo formos. Panaðiai perðasi mintis, kad kuo daugiau bus praeitá nuðvieèianèiø ðalti niø, tuo maþesnis bus skirtumas tarp praeities realybës ir istorikø mëginimø jà rekonstruoti. Vienoje knygoje tokià neávykdomà istoriko uþduotá palyginau su fotografo darbu: jo statiðki dvimaèiai atvaizdai negali tiksliai atkurti dinamiðko trimaèio 21 pasaulio. „Istorikas, kaip ir fotoaparatas, visada meluoja“ . Pratæsiant ðá palygi 24
Į va d a s
nimà galima pasakyti, kad fotografas gali labai padidinti savo darbø tikroviðkumà (jei tikroviðkumas yra jo tikslas), didindamas to paties objekto fotografijø skaièiø. Daug nuotraukø, padarytø ið ávairiø stebëjimo taðkø, naudojant ávairius objekty vus, filtrus, juosteles, kartu paëmus labai sumaþina didelá pavienës nuotraukos selektyvumà. Kino operatoriai pastebëjo, kad greit rodant vienà po kito daug kadrø atsiranda visai nebloga laiko ir judëjimo imitacija. Analogiðkai „gyvà isto rijà“ galima atkurti tik tada, kai istorikas sugretins kuo ávairesniø ðaltiniø tyrimo rezultatus. Galutinis rezultatas niekad nebus tobulas, taèiau kiekvienas papildo mas stebëjimo rakursas ir kiekvienas naujas stebëjimo bûdas padeda geriau pavaizduoti atskiras dalis, kurios kartu ir sudaro visumà. Iðkraipymai yra neiðvengiamas visø informacijos ðaltiniø poþymis. Absoliutus objektyvumas yra nepasiekiamas. Kiekvienas metodas turi savo stipriàsias ir silp nàsias puses. Svarbu suvokti, kokie yra kiekvieno metodo privalumai ir kokie iðkraipymai jam bûdingi, kad bûtø galima kuo labiau priartëti prie tikrovës. Kri tikai, kurie prieðinasi, kad istorikai remtøsi poezija, sociologija, astrologija ir t. t., nes tie ðaltiniai esà „subjektyvûs“, „daliniai“ ar „nemoksliniai“, konstatuoja aki vaizdþius dalykus. Tai tas pats kaip prieðtarauti þmogaus skeleto rentgenogra moms ar embriono sonografiniams tyrimams motyvuojant tuo, kad jie teikia labai neaiðkø vaizdà. Gydytojai naudoja visus ámanomus prietaisus þmogaus kûno ir psichikos paslaptims atskleisti. Istorikams irgi reikalinga ne maþesnë tyrimo prie moniø ávairovë, kad galëtø ásiskverbti á praeities paslaptis. Dokumentais pagrásta istorija, puoselëjanti ilgametes tradicijas, yra vienas vertingiausiø, taèiau kartu ir vienas rizikingiausiø tyrimo bûdø. Neatsargiai nau dojantis juo, galimos ðiurkðèios interpretavimo klaidos; be to, praeityje yra daug srièiø, kurios neatsispindi dokumentuose. Vis dëlto niekas nepaneigs, kad istori niai dokumentai lieka vienu vaisingiausiø þiniø ðaltiniu. [HOSS BAC HAS ] [METR IK A ] [SMOL ENSK AS ] Lordas Actonas, Kembridþo istorijos mokyklos ákûrëjas, kadaise iðpranaðavo vienà itin þalingà dokumentais grindþiamos istorijos ypatybæ. Ji teikia pirmenybæ árodymø kaupimui, maþiau dëmesio skirdama tam, kaip juos interpretuoja istori kai. Maþdaug prieð 90 metø Actonas raðë: „[Mes gyvename] dokumentø amþiuje, kuris stengiasi padaryti istorijà nepriklausomà nuo istorikø, siekti þinojimo raðy 22 mo sàskaita“ . Apskritai istorikai daugiau laiko skiria savitarpio ginèams negu problemoms, su kuriomis susiduria jø nelaimingi skaitytojai. Mokslinio objektyvumo siekimas smarkiai apkarpë ankstesnius fantazijos polëkius, atskyrë faktus nuo prasimany mø. Taèiau kartu jis sumaþino instrumentø, kuriais istorikai gali pasinaudoti norë dami supaþindinti visuomenæ su savo atradimais, skaièiø. Juk geram istorikui negana tik nustatyti faktus ir surinkti árodymus. Kita jo uþduoties pusë yra ási skverbti á skaitytojø protus, susikauti su visais iðkreiptais vaizdiniais, kuriø nesto koja kiekvienas istorijos suvokëjas. Tuos vaizdinius formuoja ne tik penki fiziniai pojûèiai, bet ir sudëtingos ið anksto uþprogramuotos intelektualinës grandinës, pradedant lingvistine terminija, geografiniais pavadinimais bei simboliniais þenk 25
Europos istorija
NormaNas Daviesas, iðkilus Londono universiteto profesorius, oksfordo Wolfsono koledþo vyresnysis dëstytojas, keleto pagarsëjusiø europos istorijos knygø, tarp jø ir Dievai þaidþia bei Europos ðirdis autorius. veikalas Europa. istorija monumentalus, stebinantis þvilgsnio platumu, iðmanymo gilumu bei istorinës nuojautos subtilumu, titaniðkas vieno þmogaus darbas. autoriaus istorinio poþiûrio originalumà, kartais net ðokiruojantá iðvadø naujumà atspindi ir knygos struktûra: dvylika skyriø, pateikianèiø panoramiðkai skaidrø europos istorijos vaizdà nuo ledynmeèio iki „ðaltojo karo“ ir sovietø im perijos þlugimo XX a. pabaigoje, inkrustuoti per 300 „kapsuliø“ itin patraukliø (taèiau ir prasmingø) istorijos ádomybiø, leidþianèiø beveik netarpiðkai pajusti senovës Graikijos, krikðèioniðkojo viduramþiø pasaulio, Napoleono epochos ar, tarkim, faðistinio reþimo realybæ. Tai tikrai gyvas istorijos jausmas. Kiekvienas skyrius baigiamas „momentine istorijos nuotrauka“ tarsi sustab dþius laikà, skvarbiu istoriko (ar iðkilios asmenybës) þvilgsniu aprëpiamas visas þemynas ið vieno erdvës taðko taip „uþfiksuojama“ kurios nors epochos baigmës situacija, pavyzdþiui, „Niurnbergas. 1945 m. spalio 19 d., penktadienis“. Knygoje ypaè daug dëmesio skiriama rytø europai, beje, ir Lietuvai. „Nëra anglø kalba kitos europos istorijos, kuri nebûtø tokia neðaliðka, tyrinëdama rytus ir vakarus (...) Po Normano Davieso jau nebeámanoma europos istorijos raðyti taip, kaip raðëme iki ðiol...“ (London Review of Books) itin informatyvûs ðio veikalo priedai su þemëlapiais, istorinëm santraukom, popieþiø, imperatoriø, valdovø dinastijø sàraðais, chronologinëm lentelëm ir kt. Deðimt kartø iðrinkta metø knyga, ji yra ambicingiausias kada nors pasi rodæs veikalas apie senojo kontinento istorijà. ALK – serija verstiniø knygø, kurias leidþia ávairios leidyklos, remiamos Atviros Lietuvos fondo. Serijos tikslas – supaþindinti skaitytojus su ðiuolaikiniø humanita riniø mokslø pagrindais. Ðios knygos leidimà ALF remia kartu su Vidurio Europos universiteto Vertimø projektu. A T V I R O S
I S S N 139 2 -167 3 I S b N 5 - 415 - 0157 8 -7
26 w w w. v a g a . l t
L I E T U V O S
K N Y G A
CEU