GAUTAMA BUDA
Diktavimai perduoti per Pasiuntinį
Tatjaną Nikolajevną Mikušiną (2005–2014)
VšĮ „Siriaus“ centras
Vilnius, 2025
Išversta iš
Микушина, Т.Н. Гаутама Будда Владыки Мудрости. / Т.Н. Микушина. – Омск: Издательский Дом «СириуС», 2015 – 312 с.(Серия «Владыки Мудрости»).
UDK 141.339
ISBN 978-5-903894-73-4
Knyga tęsia seriją „Išminties Valdovai“. Serijoje publikuojami labiausiai šiuolaikinei žmonijai žinomų įvairių Mokytojų Laiškų rinkiniai. Šie Laiškai perduoti per Pasiuntinį T. N. Mikušiną, kuri nuo 2004 metų dirba vadovaujant Išminties Valdovams. Pasitelkiant ypatingą metodiką T. N. Mikušina priima Laiškus daugiau nei iš 50-ies Šviesos Esybių.
Knygoje yra rinktiniai Gautamos Budos Laiškai. Juose pateikiama daug Mokymų. Štai kai kurie iš jų: apie sąmonės keitimą, apie esamą situaciją Žemėje, apie tarpusavio ryšį tarp kataklizmų, socialinių konfliktų, karų ir žmonijos sąmonės lygio, apie Bendruomenę, apie laimę, apie konfliktų įveikimą, apie atpažinimą, apie Budos sąmonę.
Didžiojo Mokytojo Laiškuose jūs galėsite susipažinti su šiais ir kitais Mokymais, duotais žmonėms šiuolaikiniame etape, kad padėtų išeiti iš kritinės situacijos mūsų planetoje.
Bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) portale ibiblioteka.lt
ISBN 978-609-8228-15-1
© T. N. Mikušina, 2015 © UAB LN „SiriuS“, 2015 ©VšĮ „Siriaus“ centras, 2024
GAUTAMA BUDA
Didingasis Išminčius iš Indijos.
Budizmo įkūrėjas
Buda – tai ne vardas. Iš sanskrito kalbos jis verčiamas kaip prabudęs, pasiekęs nušvitimą. Budizme jis reiškia aukštą dvasinio tobulumo lygį – sąmonės būseną to, kuris pažino Tiesą ir įvaldė aukščiausią Išmintį.
Budistų kosmologijoje kalbama apie didelį skaičių tokių Esybių, ir Gautama Buda (kai kuriuose šaltiniuose – Gotama) yra viena iš grandžių Budų eilėje, prasidedančioje tolimoje praeityje ir nusitęsiančioje į tolimą ateitį.
J. P. Blavatskaja „Slaptojoje Dok-
trinoje“ minėdama „Trisdešimt penkių Išlaisvinančių Budų pasisakymai“ manu-
skriptą, apie Budas rašo: „Šios Asmenybės, nors jos šiaurės budistų religijose vadinamos Budomis, tokiu pačiu pagrindu gali būti vadinamos Riši, Avatarais ir t. t., nes jos yra „Budos, buvusios prieš Šakjamunį“ tik šiauriniams
Etikos, kurios mokė Gautama, pasekėjams. Šie didieji Mahatmos, arba Budos, yra bendras viso pasaulio turtas; jie yra istoriniai Išminčiai – bent jau visiems okultistams, tikintiems tokia Išminčių Hierarchija, ir kuriems jos egzistavimas buvo įrodytas nušvitusiais šios Brolijos nariais.
Jie išrinkti iš vienos devyniasdešimt septynių Budų grupės ir iš penkiasdešimt trijų kitos“.
Toliau išnašoje: „Gautama Buda, pavadintas Šakja
T’ub-pa, yra dvidešimt septintas iš paskutinės grupės, nes dauguma šių Budų pri-
klauso Dieviškosioms Dinastijoms, mokiusioms žmoniją“.
Po savo nušvitimo karalaitis Sidharta Gautama pradėjo vadintis Buda Šakjamuniu, tai yra „prabudusiu Išminčiumi iš karališkosios Šakja giminės“. Gautama
Buda išpranašavo po jo ateisiančio kito
Budos Maitrėjos pasirodymą „praėjus penkiems tūkstančiams metų po jo mirties“ – taip paaiškinama J. P. Blavatskajos Teosofijos žodyne.
Pasidomėkime žymiausio Indijos Išminčiaus, budizmo įkūrėjo Gautamos Budos gyvenimo istorija ir mokymo esme1 .
1 Tolimesnis Gautamos Budos gyvenimo aprašymo tekstas pateikiamas iš V. I. Polian knygos
„Didieji Moralistai“.
Gimimo vieta ir laikas. Šeima. Legendos
Gimimo vieta – Indijos šiaurė, Hi-
malajų karalystė Nepalas su sostine Kapilavastu. Gimimo laikas: rasta urna su Budos pelenais ir datomis ant jos: 621–543
m. pr. m.e., kurios liudija, kad Buda gyveno 78 metus. Žodiniai padavimai kalba apie tai, kad jis gyveno 100 metų, o 78 mokytojavo. Gautama gimė pirmosiomis
gegužės dienomis, per pilnatį. Jo tėvai kilę iš karališkos Šakja giminės: tėvas Šu-
dhodana ir motina Maja. Pilnas karalaičio vardas: Gautama (pergalingasis) Šakjamuni (Šakja arba Sakja – giminės vardas, muni – galingasis atjautoje, vienumoje ir bežadėje tyloje) princas Kapilavastu Sidharta (įvykdęs savo paskirtį). <…>
Budos, kaip ir kitų Didingųjų Išminčių, vardas apsuptas legendomis. Viena legenda byloja apie tai, kad Buda savo moti-
na pasirinko Mają kaip tyriausią iš moterų ir įėjo į jos kūną nuostabaus balto dramblio pavidalu. Baltojo dramblio atvaizdas Indijos padavimuose – dieviškojo Avataro Višnaus (Avataras – Dieviškasis Įsikūnijimas) gimimo simbolis. Kita legenda byloja apie tai, kaip didysis Riši Atiša, atsiskyrėlis, gyvenęs Himalajuose, atėjo pasveikinti naujagimį Bodhisatvą (Dangiškojo Budos Sūnų). Pagal to laikmečio papročius, penktą dieną po Bodhisatvos gimimo 108 išminčiai-braminai susirinko karaliaus rūmuose suteikti karalaičiui vardą ir išpranašauti jo likimą. Labiausiai mokyti iš jų išpranašavo, kad karalaitis atsiskirs nuo pasaulio, pamatęs keturis ženklus – senį, ligonį, numirusįjį ir atsiskyrėlį, ir kad jis laukui bėgant taps Buda. Princas Sidharta buvo auklėjamas kaip sosto paveldėtojas. Jis naudojosi visais džiaugsmais, kuriuos teikia grožis, sveikata, valdžia, turtai. Pasiekęs vyro
amžių vedė nuostabią merginą. Jis buvo visaip saugomas nuo nelaimių ir kančių.
Keturi išpranašauti susitikimai supažindino jį su žmogiškosiomis kančiomis ir privertė pakeisti likimą. Pajutęs neįveikiamą norą atrasti žmogiškųjų kančių priežastį, jis nusprendė palikti rūmus, tėvus, mylimą žmoną, naujagimį sūnų.
Pagrindinės gyvenimo gairės
Būdamas 24 metų (kitais duomenimis – 29 metų) princas paliko rūmus ir išėjo klajoti po pasaulį. Jis ėjo tyriausio gyvenimo, gilaus mąstymo, milžiniškos proto įtampos keliu. Tuo metu Indijoje daugelį jaudino dvasinės paieškos. Šimtai žmonių, senų ir jaunų, palikdavo savo namus siekdami dvasinio nušvitimo ir tapdavo atsiskyrėliais ieškodami išminčių, kurie padėtų jiems surasti tikrąjį gyvenimą. Tarp atsiskyrėlių karalaitis rado
patyrusių mokytojų. Jie supažindino jį su filosofiniais mokymais, kontempliacijos ir savo kūno valdymo metodais, tačiau nė pas vieną iš jų jis nerado aukščiausios tiesos, dovanojančios išsivadavimą iš kančių. Keletą metų jis gyveno kaip asketas, klajodamas po miškus, vaikščiodamas nuo vieno kaimo prie kito, maitindamasis išmalda. Tai buvo rūsčios askezės metai. Norėdamas pasiekti nušvitimą ir surasti Aukščiausią Tiesą, jis imdavosi pačių sunkiausių išbandymų. Jis nesisaugojo kaitrios saulės, lietaus, vabzdžių. Atsisakydavo net minimalaus maisto kiekio, kol neteko sąmonės. Savo patirtimi įsitikinęs, kad asketizmas neturi jokios vertės, Gautama įvardino jį kaip klaidingą kelią, tuo sukeldamas asketų priešiškumą. Panašiai kaip ir kitus didingus pasišventėlius, Budą, pagal padavimą, baisiai gundė demonų kunigaikštis, blogio dvasia Mara, kuris stengėsi sunaikinti jo