Jau nuo neatmenamų laikų
k I oske d I rba pardavėja Olga. t iesą sakant, j I čia truputį įstr I gus I .
diena iš dIenos jI malOnIaI sveIkInasI su gerai pažįstamaIs kLientaIs, o savO pIrkėjų nOrus mOka atmIntinaI.
v yras su keistu šunimi, nuo L at gaudančiu
sav O u O degą, perka ryt I nį laikraštį.
m ažąjį rėksnį gal I ma nuram I nti t I k salda I n I u ant pagal I uko. Olga tai žino, o rėksnys žino, kad j I tai žino.
d ama, kur I a I nes I seka
mei L ėje, patar I mų iešk O
m O terų žurnaluose.
v yras, kur I s n I ekada nenus I ima
akinių nuo sau L ės, ska I t O h O r O skopus
ir perka l O ter I j O s b I l I etus.
k iekvieną rytą 10.35 pro k I oską prabėga vaikinas, kur I s n O r I 0,5 l butel I uko negazuoto vandens.
p onia su kuodu
d O m I s I žvejyba, katėm I s ir p O l I t I ka.
t uristai amžina I neranda kel I o į taikomosi O s dai L ės muz I e J ų.