Minties galia. Pakeiskite mąstymą, pakeisite gyvenimą by knygos.lt

jei tik patys šios galios joms nesuteikiame.

James Borg (Džeimsas Borgas) – britų psichologas, verslo konsultantas, tarpusavio santykių, vadybos ir verslo plėtojimo specialistas. Jis dirba reklamos ir žurnalistikos srityse, rengia psichologijos seminarus.

ISBN 978-9986-16-891-1

9 789986 168911

James Borg

Pakeiskite mąstymą, pakeisite gyvenimą

„Minties galia“ kupina galios tikrąja šio žodžio prasme. Galios, kuri leis jums kontroliuoti savo mintis, emocijas ir visą savo gyvenimą. Jūsų mintys, mąstymo būdas lemia ir jūsų savijautą, ir elgseną. Tik įsivaizduokite, kaip viskas galėtų pasikeisti, jei gebėtumėte valdyti galią, slypinčią jūsų mintyse. Gal dar nežinojote, kad kiekviena mintis smegenyse sukelia elektrocheminę reakciją – dėl mintį lydinčios emocijos gaminasi vienokios ar kitokios cheminės medžiagos, o jas po visą kūną išnešioja kraujas. Tos medžiagos – tai ne tik išgirtieji „laimės hormonai“ endorfinai, kuriuos smegenys išskiria, kai jaučiame malonumą, bet ir daugybė kitų hormonų, kuriuos smegenų vaistinė gamina, kai jaučiamės nelaimingi, išgyvename baimę, stresą, kaltę, depresiją, pyktį. Tad nuo emocijų, kurias sukelia mūsų pačių mintys, priklauso, ar į kraują bus išskiriamos medžiagos, gerinančios savijautą, ar priešingai – žalingos psichinei ir fizinei sveikatai. Ši knyga patars, kaip kontroliuoti baimę ir nerimą, pagerinti asmeninius ir darbo santykius. Sužinosite, kaip pakeisti savo nuostatas ir tapti atsakingam už savo mąstymą, kaip, panaudojus įgimtas proto galias, kontroliuoti savo mintis, užuot leidus joms valdyti jus. Viskas įmanoma, reikia tik peržengti įsivaizduojamas savo proto ribas. „Minties galia“ padės jums ir asmeniniame, ir profesiniame gyvenime; jei jūs įstengsite kontroliuoti savo mąstymą, pakeisti sustabarėjusius įsitikinimus, pats tapsite savo laimės kalviu. Pakeitę mąstymą, pakeisite ir gyvenimą.

James Borg

Mintys neturi galios žeisti,

Pakeiskite mąstymą, pakeisite gyvenimą

James Borg

Pakeiskite mąstymą, pakeisite gyvenimą

Iš anglų kalbos vertė Teresa Aidukienė

VILN IU S

2012

UDK 159.98 Bo-275

James BORG MIND POWER CHANGE YOUR THINKING, CHANGE YOUR LIFE Pearson Education, 2010

Viršelyje panaudota fotografija © Jan Cerovsky | Dreamstime.com

ISBN 978-9986-16-891-1

James Borg 2010 This translation of MIND POWER: CHANGE YOUR THINKING, CHANGE YOUR LIFE, First Edition is published by arrangement with Pearson Education Limited. Teresa Aidukienė, vertimas į lietuvių kalbą, 2012 Asta Puikienė, viršelio dizainas, 2012 „Tyto alba“, 2012

Skiriu visiems, kurie pasidalijo savo mintimis ir patirtimi. Visa tai sudėjau į šią knygą. Ir skaitytojams, kurie geba keisti savo mąstymą ir patirti didesnę gyvenimo pilnatvę.

Jei ir yra toks tikėjimas, kuris gali pajudinti kalnus, tai tik tikėjimas savo minties galia.

1. E s at e s av o m i n č i ų p r o d u k ta s

Turinys Padėka Įžanga

1 dalis. Svarbiausia yra mintys

1. Esate savo minčių produktas 2. Iškreipto mąstymo galia 3. Minčių valdymas

2 dalis. „Kankinamas protas“

4. Stresinė mąstysena 5. Nerimas 6. Pyktis

3 dalis. „Būtasis“, „esamasis“ ir „būsimasis“ protas

7. Atmintis ir smegenys 8. Nugalėtojas pasiima viską 9. Gyvenimas yra nuostabus

Baigiamoji išvada: menas mąstyti Priedas. Atsakymai į „Proto mankštos“ klausimus

9 11

19 51 87

121 165 187

209 247 267 283 286

1. E s at e s av o m i n č i ų p r o d u k ta s

Padėka Leidėjas dėkoja visiems, maloniai davusiems leidimą perspausdinti medžiagą, kuriai naudoti jie turi autoriaus teises. Už nuotraukas Alamy Images: Dennis MacDonald, p. 52, Scott Camazine, p. 222, Oredia, p. 226, Moviestore Collection Ltd, p. 276 (viršus); Corbis: Ben Radford, p. 257; Getty Images: James N Arrington / iStock Vectors, p. 34 ir 157, Norman Potter / Central Press, p. 255; Rex Features: Miramax / Everett Collection, p. 77, Snap, p. 275, Everett Collection, p. 276 (apačia) ir 278; Science Photo Library Ltd: Jacopin, p. 31. Tekstą Citata 254–255 p. iš „Winning? It’s all in the mind“, The Times, 2010-02-04, © The Times ir 2010 m. vasario 4 d./nisyndication.com. Buvo stengtasi susisiekti su visais autoriaus teisių turėtojais. Iš anksto atsiprašome už netyčia pasitaikiusias klaidas ar netikslumus. Būtų malonu turėti galimybę ateityje, jeigu bus kartojamas šios knygos leidimas, joje įdėti tikslesnę padėką.

...nieko nėra gero ar blogo, tik mūsų mintys paverčia ką nors geru ar blogu. William Shakespeare

1. E s at e s av o m i n č i ų p r o d u k ta s

Įžanga Ar gali būti kas nors svarbiau už mintis? Mintys kuria realybę. Mąstymo kokybė lemia gyvenimo kokybę. Galvojimas neišvengiamai yra visa ko, ką veikiame, dalis; į ką įsitraukiame kiekvieną dieną. Tačiau tai taip pat yra tai, ką dauguma supranta kaip savaime aiškų, be jokių asmeninių pastangų vykstantį dalyką. Mūsų protas veikia nuolatos, bet daugeliui net į galvą nešauna mintis (!) pagalvoti apie savo galvojimo procesą. Iš tiesų nėra ir negali būti svarbesnės temos nei ši, nes mūsų mintys yra visko, ką per visą savo gyvenimą veikiame, pagrindas. Turbūt už mąstymą yra tik vienas svarbesnis dalykas – kvėpavimas. Apie ką rašoma šioje knygoje? Ogi apie tai, kaip pasiekti emocinę gerovę, sėkmę asmeniniame ir profesiniame gyvenime išmokus valdyti mintis, įgimtas proto galias panaudoti savo nuostatoms ir elgesiui keisti. Taikydami knygoje siūlomus metodus, išsivaduosite iš minčių tironijos, trukdančios daugiau pasiekti visose gyvenimo srityse. Sužinosite, kaip savo nuostatas galima pakeisti kitomis ir vėl būti atsakingam už savo mąstymą. Atgauti kontrolę. Taigi šios knygos tikslas – skatinti skaitytojus galvoti (iš tiesų kilnus knygos apie mąstymą tikslas!) ir suteikti žinių apie tai, kad mes, žmonės, panaudodami įgimtas proto galias, puikiai gebame kontroliuoti savo mintis, užuot leidę joms valdyti mus. Tik protas gali vesti į sėkmę arba tempti atgal – tolyn nuo sėkmės. Todėl norint pakeisti gyvenimą tereikia padaryti vienintelį dalyką – pakeisti mąstymą. 11

Į Ž AN G A

Pirmiausia knygoje nagrinėsime pamatinius turimus įsitikinimus ir nuostatas. Nes būtent jie užkuria mąstymo variklį, tačiau dažnai įsitikinimai ir nuostatos iš esmės patys yra „riboti“. Tyrinėju protą jau kokį šimtą metų (gerai, gerai, aš tik taip jaučiuosi). Kažkada seniai stengiausi išplėsti informacijos, kurią gali įsiminti paauglys (štai šis), apimties ribas. Tuomet atrodė, kad toks smegenų apkrovimas skatins jose formuotis vadinamąsias naujas neuronų jungtis, arba, kaip dabar įprasta sakyti, nervinius takus, ir todėl „kuo daugiau informacijos įsiminsi, tuo daugiau jos atgaminsi“. Iš tiesų netrukus buvo daug lengviau mintyse atlikti daugybos veiksmus nuo 2 iki 300 ir kitokius skaičiavimus, taip pat įsiminti pavadinimus, populiarių dainų tekstus ir panašiai. Taip atsitiko dėl to, kad mano protas buvo nuolat verčiamas vis sunkiau ir sunkiau dirbti, t. y. atlikti vis daugiau ir kaskart sudėtingesnių skaičiavimų mintyse. Tas domėjimasis – visiškai atsitiktinis – paslaptingais, stebuklingais dalykais mane paskatino susidomėti nuostabia proto veikla. Būta net labai konkrečių priežasčių, pastūmėjusių specializuotis meno srityje, vadinamoje proto stebuklu. Laisvu nuo studijų laiku retkarčiais pasirodydavau scenoje, būdavau trumpam įdarbinamas, o mano „numeris“ (pavadinimas glosto savimeilę!) vadinosi „Jameso Borgo protas ir stebuklai“. Iš tikrųjų buvo įdomu, kad žmonės nuoširdžiai žavėdavosi pasirodymo dalimi, skirta protui. Panašu, kad daugeliui jų nepaprastai rūpi „minčių skaitymas“, „minčių valdymas“ ir visa, kas susiję su proto veikla. Todėl tikiuosi, kad ši knyga apie protą suteiks nemažai informacijos. Jeigu ją perskaičius bent viena ar dvi siūlomos idėjos palies jautrią jūsų stygą, o jas pritaikius gyvenimas teiks daugiau pasitenkinimo, tuomet knygos tikslas bus pasiektas. Nagrinėdami proto veiklą, keliausime vis sudėtingesniais vingiais, kol galiausiai suprasime, kad kiekvienas iš mūsų esame tas, ką galvojame. Suprasime, kaip įsitikinimai ir elgesys apibrėžia, kas esame. Išmoksime keisti požiūrį į įvairius dalykus taiky12

Į Ž AN G A

dami minčių valdymo modelį. Jį taikau mokydamas, per pratybas ir jau daugybę metų pats sau! Modelio pagrindas – racionalaus emocinio elgesio terapijos (REET) principai, o terapijos esmę sudaro filosofų, gyvenusių prieš du tūkstančius metų, mokymas ir teorijos. Aš „stoviu ant milžinų pečių“, kurie per amžius pabrėždavo tinkamo mąstymo svarbą. Jau filosofai stoikai, tokie kaip Sokratas, teigė, kad „neištirto gyvenimo neverta gyventi“, o Epiktetui priklauso posakis „man rūpi ne tiek gyvenimo reiškiniai, kiek tai, ką žmonės apie juos mano“. Shakespeare’as taikliai yra pasakęs, kad „nieko nėra gero ar blogo, tik mūsų mintys paverčia ką nors geru ar blogu“. Ši mintis driekiasi nuo pat Normano Vincento Peale’o, pabrėždavusio pozityvaus mąstymo galią, iki šiuolaikinio amerikiečių psichoterapeuto Alberto Elliso, REET kūrėjo. Jo terapijos modelis padarė tikrą perversmą ir buvo toks vaisingas, kad jį ėmė taikyti daugelis specialistų, o vėliau jo pagrindu buvo sukurta kognityvioji elgesio terapija (KET; angl. Cognitive Behavioural Therapy, CBT). Akivaizdu, kad žmonės per tūkstantmečius ne itin pasikeitė. Juos tebekamuoja tos pačios nekontroliuojamo proto keliamos bėdos.

Bet argi šitaip turėtų būti? Stresas yra šiuolaikinio gyvenimo palydovas, juk nė vienas žmogus nepasakys, kad niekada nėra jo patyręs. Gyvenimas be rūpesčių – tik iliuzija. Baimė ir nerimas prislegia kiekvieną, todėl panagrinėsime būdus, padedančius atpažinti mintis, kurios sukelia šias emocijas, ir neleidžiančius joms įsisiautėti. Viena iš tų neigiamų emocijų, kenkiančių protui ir kūnui, yra pyktis. Gebėjimas įveikti šį emocinį negalavimą – būtina sąlyga, kad žmogaus savijauta būtų gera. Kaip jūs esate tas, ką galvojate, taip jūs esate tas, ką prisimenate. Apžvelgsime smegenų nervinių takų temą ir panagrinėsime, kaip yra saugomi prisiminimai ir kaip galima sustiprinti smegenų ląsteles, 13

Į Ž AN G A

kad kuo daugiau ir geriau įsimintume. Ir galiausiai išsiaiškinsime, kaip susiformavę naujus mąstymo įgūdžius galime pažvelgti į savo svajones ir į jų įgyvendinimo būdus. Vienintelis dalykas jus skirs nuo ankstesniojo savęs – bus pakitę jūsų įsitikinimai ir nuostatos. Šis pokytis – tai nuostabaus vandens ratilų efekto, kilusio pakitus jūsų supratimui, padarinys. Stengiausi rasti aukso vidurį derindamas pateikiamos medžiagos nuodugnumą, informaciją apie mokslinius tyrimus (vengiau specifinių sąvokų) ir jų sąsajas su tikru gyvenimu. Jeigu iš šios knygos pasisemsite bent žiupsnelį idėjų, padėsiančių tobulinti mąstymą ir gerinti gyvenimą, manysiu, kad tikslą pasiekiau. Rašyti šią knygą, kaip ir kitas trilogijos knygas, mane įkvėpė troškimas informuoti, šviesti ir smaginti. Išmintingų citatų poveikis žmogaus gyvenimui neįtikėtinai didelis, gyvenimas gali net apvirsti aukštyn kojom. Į šią knygą įterpiau keletą tokių. Gal skaitytojui kils noras vieną ar kitą įsidėmėti, galbūt persirašyti ir kartais pacituoti. Dėkoju šimtams žmonių, kurie papasakojo apie savo mąstymą, – tai buvo labai informatyvu, – taip pat apie savo patirtį, kasdienio gyvenimo sėkmes ir nesėkmes. Visiems turiu pasakyti – nemoku saugoti paslapčių! Nors iš tiesų panaudojau tik kai kurias mintis ir pavyzdžius (žinoma, nenurodęs juos pateikusiųjų vardų). Man buvo malonu išgirsti, jog daugybė žmonių gebėjo pripažinti, kad būtent „klaidingas“ arba „negatyvus“ mąstymo būdas juos gyvenime stabdė ir kad minčių valdymo modelis atvėrė jiems akis ir padėjo išmokti į viską pažvelgti kitaip. Taip pat buvo malonu, gal net dar maloniau, išgirsti, kad pakeistos nuostatos ir pozityvus mąstymas, įdėjus daug pastangų praktikuojantis, daugeliui leido pasiekti puikius rezultatus. Žmogaus praeitį, dabartį ir ateitį formuoja jo mintys. Įsidėmėkite – mūsų mąstymas ir yra mūsų gyvenimo biografija. Taigi pradėkime ją rašyti... James Borg 14

1. E s at e s av o m i n Ä? i Ĺł p r o d u k ta s

dalis

Svarbiausia yra mintys

1. E s at e s av o m i n č i ų p r o d u k ta s

skyrius

Šiandien esate ten, kur jus nuskraidino vakardienos mintys, o rytoj būsite ten, kur šios dienos mintys nuves. Blaise Pascal

E s at e s av o m i n č i ų p r o d u k ta s

Esate savo minčių produktas Ar žinote, kad kasdien mūsų galvose vidutiniškai kyla nuo 60 iki 80 tūkstančių minčių? Stulbinamas skaičius, ar ne? Būtent todėl jų kokybė lemia savijautą ir elgesį. Tas vidinis dialogas, nuolat vykstantis galvoje, ir yra tikrasis biografijos autorius. Nes mąstymas gali vesti į sėkmę arba priešingai. Taigi, norėdami pakeisti savo gyvenimą, turite padaryti vieną dalyką – pakeisti savo mąstymą. Ar jūs valdote savo protą, ar jis valdo jus? Jei pripažinsite ir įsisąmoninsite, kad jūs pats laikote vadeles, viskas taps įmanoma. Kasdienę žmogaus savijautą lemia išskirtinai jo mintys. Gyvenime yra vienintelis pasirinkimas – siekti nugalėti arba susitaikyti su pralaimėjimu. Kito kelio nėra. Gyvenimas – kova, ir kiekvienas iš mūsų, šiaip ar taip, esame į ją įtraukiamas. Išgyvename nusivylimą, nerimą, frustraciją, finansines problemas, kalbas apie mūsų planetai gresiančią pražūtį, ką jau kalbėti apie būtinybę kaip nors tvarkytis su kita „gamtos nelaime“ – žmogiškosiomis būtybėmis. Nors žmogui būdinga kaltinti aplinkinius arba tiesiog savo lemtį dėl patiriamo pykčio, streso, liūdesio, nepasitenkinimo, nerimo ar dar ko nors, iš tiesų tik mintys diktuoja tam tikrus jausmus ir lemia elgesį. Argi netampame savo minčių apie skurdą, skausmą, problemas, meilę, gerumą, viltis produktu? Mūsų atsakymas į šį klausimą daugiausia ir lems, kaip jausimės. Kaip susidorojame su kasdienėmis problemomis ir kiek rūpesčių jos mums kelia, tiesiogiai priklauso nuo to, ką apie jas galvojame ir 1 dalis. Svarbiausia yra mintys

1 d a l i s . S va r b i au s i a y r a m i n t y s

kaip jas vertiname. Kitaip sakant, per kokį filtrą iš tiesų žvelgiame į pasaulį. Paprastai kalbant, jeigu negalime pakeisti aplinkinių žmonių ar tam tikrų savo gyvenimo aplinkybių, bent jau gebame pakeisti tai, kas priklauso nuo mūsų – pasinaudoję proto galia pakeisti mąstymo būdą; jį pakeitus pakis ir mūsų nuostata žmonių ar aplinkybių atžvilgiu. Tokia galinga yra ši neįvertinta, nors gilią senovę siekianti metodika. Amžių būvyje filosofai ir didieji mąstytojai ne kartą jau buvo nutraukę paslapties skraistę nuo šio reiškinio. Dabarties laikais – vos prieš penkiasdešimt metų – klinikinis psichologas Albertas Ellisas atkreipė dėmesį į tai, kaip svarbu nesveiką negatyvų mąstymą keisti remiantis jo siūlomu racionalaus emocinio elgesio terapijos (REET) metodu. Ir mano paties socialinės ir kognityviosios psichologijos sričių tyrimai tapo daug įdomesni, nes buvo nagrinėjama Elliso pasiūlyta metodika, padėjusi pagrindus šiuo metu plačiai ir sėkmingai taikomai kognityviajai elgesio terapijai (KET). Mums pasisekė – nuo paskutinio praėjusio amžiaus dešimtmečio kur kas daugiau sužinojome apie žmogaus smegenis. Žinome, kad neuronų (smegenų ląstelių) jungčių skaičiaus didėjimas lemia smegenų masės augimą. Žinome, kad kuo aktyvesnė smegenų veikla, kuo dažniau joms duodame darbo – „testuojame“ jas, tuo stipresnės tampa ne tik jau susiformavusios neuronų jungtys, bet ir randasi naujų. Šie svarbūs atradimai iš esmės pakeitė supratimą apie paprasto mąstymo akto poveikį smegenims. Tikriausiai yra tekę girdėti sąvoką „paslankumas“, kai kalbama apie mūsų patirties įtaką smegenų formavimuisi. Taigi, ar yra kas nors svarbiau už mūsų pačių mintis? Mąstymas yra susijęs su kiekvienu mūsų atliekamu veiksmu, tai procesas, kuriame dalyvaujame kiekvieną savo gyvenimo akimirką. Tačiau dauguma iš mūsų tai priima kaip savaime suprantamą dalyką. Protas nuolat veikia, bet daugumai žmonių nė į galvą nešauna mintis (!) pagalvoti 20

E s at e s av o m i n č i ų p r o d u k ta s

apie savo mąstymo procesą. Nors akivaizdu, kad svarbesnės apmąstymų temos nei ši nėra – tai visos mūsų veiklos šerdis. Tik pagalvokime apie tai. Apsidairykime. Viskas, ką matome, kaž kieno galvoje gimė minties pavidalu. Štai tos kėdės dizainas, šios knygos viršelis, ano žadintuvo mechanizmas, nešiojamasis kompiuteris, suteikiantis galimybę dirbti net ne darbovietėje ar namuose. Pasirauskime giliau, prisiminkime šių daiktų „protėvius“: kompiuterį (jis pagimdė minėtą nešiojamąjį), išrastą komunikacijos priemonę telefoną: laikant, kad fiksuotasis ryšys yra savaime suprantamas, mintis, jog reikia mobilesnės priemonės, buvo akstinas ją sukurti. Na, o kaip atsirado televizija? Juk tai produktas visos virtinės minčių apie stebuklingo katodinių spindulių vamzdelio tobulinimą, kol jis tapo plokščiuoju ekranu. O lėktuvas, be vargo kylantis į dešimties kilometrų aukštį... Manau, kad pirmiausia buvo mintis. Kiekvienas žmonijos siekis, svarbiausi jos atradimai – medicinos, mitybos, inžinerijos, architektūros ir verslo sričių atradimai – viskas prasidėjo nuo minties kažkieno galvoje. Maža to, visi tie, kurie apie tai mąstė, sąmoningai pasirinko viziją, o ne gerokai paprastesnį kelią, t. y. tokias mintis: „šito niekad nebus“, „juokinga mintis“, „netikiu, kad...“, „gerai ir taip, kaip yra“, „visi mane išjuoks“, „neįmanoma šito padaryti.“ Arba mums įprastas: „Ne man tokie dalykai...“ Ir taip toliau, ir panašiai. Kaip jau minėjau, protas gali mus vesti nuostabiausių dalykų link arba nuolat stabdyti.

Valdykite savo protą arba jis valdys jus Taigi esame savo minčių produktas. Kas sekundę, kas minutę sau mintyse komentuojame situaciją, ir šito komentaro turinys veda prie veiksmo arba ketinimo, taip pat ir prie tam tikro pojūčio. 21

1 d a l i s . S va r b i au s i a y r a m i n t y s

Kyla svarbus klausimas: Ar jūs valdote protą? Ar leidžiate protui valdyti jus?

Kadangi mintys lemia tam tikrą emocinę būseną, jūs, galimas daiktas, didžiąją gyvenimo dalį klydote manydamas, kad niekaip negalite pakeisti savo nuotaikos arba emocinės būsenos. Pasiruoškite dabar sužinoti didžiausią pasaulyje paslaptį – kiekvienas turime galių pakeisti savo emocinę būseną. Ir ši galia vadinama minties galia. Ji jūsų paslaugoms. Protas, kuris leidžia patirti tam tikrą emociją, gana paslaugiai suteikia galią ir ją pakeisti. Sutrikote? Žinoma, juk turite tokią teisę. Bet akimirką pagalvokite: juk jūsų protas – tai ne jūs. Kaip įrodymas gali būti toks faktas: jūs pats gebate jį stebėti. Būdamas vienas įsitraukite į vidinį pokalbį ir imkite stebėti į galvą ateinančias ir iš jos išeinančias mintis. Pasėdėkite bent dvi minutes ir pasiklausykite šito dialogo – sekite jį tarsi būtumėte pasyvus stebėtojas. Nekomentuokite minčių, tik stebėkite jas kaip žiūrovas. Taip pat atkreipkite dėmesį, ar buvote suviliotas priimti kai kurias, galimas daiktas, užklydusias į galvą negatyvias mintis. Na ir kokių gi perlų jums pažėrė protas laukiant, kol prabėgs begalinės dvi minutės? Ar panašu į tai (tikras pavyzdys)? „Hm, lubas jau reikia baltinti... ar ten voras? Kuriuo laiku sakiau susitiksiąs su Nataša? Manau, ji atrodys fantastiškai po dviejų savaičių poilsio... Mano oda tokia sausa ir spuoguota... Tas oro kondicionierius kelia tokį triukšmą... Aš niekada neatrodysiu toks spindintis kaip Nataša... Šis kambarys labai ankštas... Šiandien turiu nueiti į valyklą... nekenčiu tos naujos 22

E s at e s av o m i n č i ų p r o d u k ta s

ponios prie langelio... o kur dėjau tą bilietą?.. Įdomu, ar tos dvi minutės jau praėjo?..“ Jei gebėjote sekti mintis, įrodėte, kad esate tarsi už savo mąstymo, išorėje, t. y. sekėte savo paties mąstymą. Taigi jūs turite galią kontroliuoti savo protą (jeigu juo naudojatės šiuo tikslu) ir neleisti protui valdyti jūsų. Pripažinus šį vieną paprastą faktą, galėtų pasikeisti milijonų žmonių gyvenimai. Deja, ši tiesa nėra paplitusi visuomenėje, ja vadovaujasi tik nedaugelis suvokusiųjų žmogaus proto gebėjimų dvilypumą – jie ir gauna didžiulę naudą. Šie žmonės tiesiog budriai seka savo vidinį dialogą ir pripažįsta, kad jis visuomet yra pradinis stimulas veikti ar susiformuoti tam tikrai nuostatai (taigi ir emocijai). Todėl jie stengiasi – kai tik įmanoma – negatyvias arba žlugdančias mintis pakeisti pozityvesnėmis ir optimistiškesnėmis. Aš pats tai atradau ankstyvojoje paauglystėje per mokinių atostogas, vartydamas labai seną įmantriai parašytą knygą, kelių šimtų vis nesibaigiančio teksto puslapių, pageltusių nuo laiko ir drėgmės, skleidžiančių pelėsių kvapą, primenančių šventąjį vaikystės svajonių gralį – „Burtų knygą“ (žinoma, tai buvo dar prieš „Harį Poterį“!). Skaitydamas užkliuvau už citatos – tai buvo vienintelė vieta, išspausdinta pasviruoju šriftu. Ta citata tuomet mane tiesiog pribloškė, o jos poveikis nepradingo ligi šiol. Ją perskaitęs išgyvenau „Eureka!“ mirksnį: „Nesvarbu – būsi optimistas ar pesimistas, rezultatas bus toks pat. Tiesiog optimistas smagiau nugyvens jam skirtą laiką.“ Man tai buvo tarsi mygtuko paspaudimas, įjungiantis kitokį mąstymo būdą. 23

1 d a l i s . S va r b i au s i a y r a m i n t y s

Bu kn rtų yg a

sva r opt būsi bu – ar imist tas pesim as is-

Kodėl, pamaniau, turėčiau eikvoti savo nervų energiją negatyvioms mintims, juk tas pats mąstymo procesas gali būti optimistinis (ir dar už dyką!)? Žodis, kuris anuomet buvo madingas – ir tinkamas, – buvo „besmegenis“... Išmintingų posakių, galinčių pakreipti žmogaus gyvenimą, galia yra nuostabi.

Kad neužmirščiau, užsirašiau šį posakį, citavau jį daugybę kartų, todėl kai pamečiau tą brangiąją popieriaus skiautelę, žodžiai jau buvo tvirtai įstrigę man į galvą. Būtent ten ir buvo jiems tinkamiausia vieta: akimirksniu pakito mano mąstymas – negatyvias mintis ėmiau nuolat keisti daug pozityvesnėmis. Tai sustiprino prielaidą, kad jeigu tik mes atsakingi už minčių „gaminimą“, tuomet mes taip pat atsakingi už tų minčių keitimą (ir 24

E s at e s av o m i n č i ų p r o d u k ta s

gebame tai atlikti). Taigi imti sveikiau, optimistiškiau mąstyti jau nebepriminė neįmanomos atlikti užduoties. Žinoma, prireikė keisti įsišaknijusį įprotį. Daugumai žmonių nusivylimo, frustracijos, nelaimės ir praradimų lūkesčiai yra tapę tarsi gyvenimo būdu: „Tikriausiai šeštadienį, kai lauke pradėsime kepti mėsą ant grotelių, ims pilti lietus.“ „Lažinuos, traukinys vėl vėluos.“ „Aš niekada nesuprasiu šitos buhalterinės apskaitos programos.“ „Aš niekada neišlošiu loterijoje.“ „Ji man nebepaskambins (po pirmojo pasimatymo), pamatysi.“ Nėra jokių abejonių: kuo daugiau dėmesio skiriame pesimistinėms mintims, tuo prasčiau emociškai jaučiamės, nes mintys sukelia atitinkamą emocinę būseną. Tarkime, pavyko atsikratyti šio įpročio ir perfrazuoti anksčiau cituotas mintis: „Manau, oras tinkamas mėsai ant grotelių kepti. O jeigu ir lis, lietus nesutrukdys smagiai praleisti laiką.“ „Tikėkimės, traukinys šiandien atvyks numatytu laiku.“ „Ši naujoji buhalterinės apskaitos programa sudėtinga, bet aš ją perprasiu, juk dar tik dvi dienas ja naudojuosi.“ „Na, man niekad nesisekė loterijose, bet kažkas juk laimi.“ „Ji tikriausiai paskambins – atrodo, bendrauti mums buvo malonu.“ Vien pakeitus vidinį pokalbį su savimi, jau bus juntamas poveikis nuotaikai ir fiziologijai. Nors veikla nepakito. Kalbama apie mėsos kepimą ant grotelių, traukinius, kompiuterinę programą, loteriją ir pasimatymą. Pasikeitė tik lūkesčiai, susiję su aplinkybėmis, kuriomis 25

1 d a l i s . S va r b i au s i a y r a m i n t y s

tai turėtų vykti. Mes perjungėm jungiklį iš pesimistinės padėties į optimistiškesnę. Pasikeitė nuostata. Pasijutome geriau. Žinoma, yra žmonių, kuriems, atrodo, tiesiog pasisekė, nes jie iš prigimties linkę žvelgti į gyvenimą optimistiškai. Tačiau pasikalbėjus su daugeliu iš jų – o aš taip ir padariau – paaiškėjo, kad, šiaip ar taip, jie sąmoningai pasirinko. Jie turėjo sukurti savo psichologinę būseną, o, paprastai kalbant, išmokti, kaip pakeisti savo įprastą mąstymą. Pakeisti požiūrį į gyvenimą, esmines nuostatas, nes optimistai, kaip ir visi kiti, jas susikuria iš savo minčių. Svarbu suprasti, kad pesimistinis mąstymas turi tokį ypatumą – jis prasiskverbia į visas gyvenimo kerteles. • Jis sulaiko nuo veiklos. • Neleidžia pasinaudoti pasitaikančia proga. • Neleidžia įgyvendinti sumanymų. Ką pirmiausia reikėtų daryti? Pripažinti, kad turite polinkį – galbūt tik retkarčiais – gyvenimą ir įvairias susiklostančias aplinkybes vertinti negatyviai arba pesimistiškai. Tuomet įsidėmėkite šią svarbią nuostatą (pagrindinę šios knygos idėją): Esate savo mąstymo produktas – jūsų mintys lemia savijautą.

Atlikta daugybė mokslinių tyrimų nagrinėjant negatyvų ir pozityvų požiūrį į gyvenimą. Turbūt ne kartą yra tekę girdėti, kai kalbama apie pesimizmą ir optimizmą, vartojant posakį apie puspilnę ir pustuštę stiklinę (optimistas ir pesimistas). Kitaip tariant, kurį variantą stiklinės turiniui apibūdinti ir kurią nuostatą dėl visko, kas vyksta gyvenime, pasirinktumėte? 26

E s at e s av o m i n č i ų p r o d u k ta s

Spragtelėti jungiklį Po kelių dešimtmečių psichologijos ir smegenų veiklos tyrimų galime tvirtai teigti, kad būti optimistu yra ne tik geriausias pasirinkimas, šis „optimizmas“ turi įtakos įvairių mūsų gyvenimo sričių rezultatams, nes pakeičia veiksmus ir jausmus. Šie pakitimai pirmiausia • padeda siekti užsibrėžto tikslo ir • sukuria palankesnes sąlygas siekiams įgyvendinti. Suprantama, optimizmas nepadės ištraukti laimingo loterijos bilieto ir laimėti milijoną – bet bent jau paskatins nueiti ir nusipirkti bilietą. (Daugybė pesimistų skundžiasi, kad juos aplenkia sėkmė loterijoje, bet taip niekada ir nenusiperka bilieto!) Skaitydami knygą, įsitikinsite, kad reikia tik spragtelėti proto jungiklį – ir mąstymas visiškai pakis. Taip pat tiesiog neišmatuojamai pakis gyvenimo kokybė. Esame įpratę prie minties, kad norėdami išsaugoti gerą fizinę sveikatą turime mankštintis. Jei jaučiame arba mums pasakoma, kad kūnas silpnas, dažniausiai imamės kokių nors veiksmų, kad pagerintume fizinę būklę. Tačiau, atrodo, šito nepasakysi apie mąstymą. Mes tokie abejingi savo gyvenimo psichinei pusei, kad šį abejingumą galima pavadinti visiška apatija: manome – susitaikyk su stresinėmis situacijomis, kurios gyvenime nukrenta tau ant galvos, – kaip nors su jomis susitvarkyk (arba ne) – skųskis, kad pasaulis neteisingas, – ir šis ciklas nepaliaujamai kartojasi. Psichine sveikata reikėtų rūpintis lygiai taip pat kaip ir fizine forma. Kodėl? Todėl, kad kiekvienas žmogus yra savo minčių produktas. Ar tai būtų asmeninis, ar profesinis gyvenimas, be jokių abejonių, sėkmė lydės tik tuo atveju, jeigu mintys bus tinkamos. 27

1 d a l i s . S va r b i au s i a y r a m i n t y s

Mąstymas yra ne tai, kas tiesiog vyksta. Mąstymas yra tai, ką mes patys darome.

E s at e s av o m i n č i ų p r o d u k ta s

Mąstymas lems veiksmus išoriniame pasaulyje, taip pat reakciją į tai, kas tame gyvenime nukrinta ant galvos, kitaip tariant, įgyjamą patirtį. Smegenys – tai vaistinė Esame savo minčių produktas, todėl kitame skyriuje panagrinėsime negatyvų ir iškreiptą mąstymą ir emocijas, kurių jis sukelia. Kadangi šia knyga siekiama padėti pakeisti mąstymą, turėtume išmanyti, kokie yra minčių valdymo būdai. Todėl bus naudinga sužinoti, kaip kyla mintys, prasideda mąstymo procesas ir kur jis gali nuvesti. Kai suprantate, kas vyksta, galite geriau tą vyksmą valdyti, o ne pats būti valdomas.

Kas iš tiesų daro didžiulį įspūdį mąstymo procesų ir smegenų veiklos tyrimų srityje, tai technologijų, pradėtų taikyti paskutiniame XX a. dešimtmetyje, tobulėjimas. Iš tiesų tik jos leido „pamatyti“, kas vyksta smegenyse, kai žmogus galvoja. Jeigu perskaitęs šią knygą prisiminsite vos vieną dalyką, tebūnie tai štai šis teiginys: smegenys yra tarsi vaistinė, kuri veikia be pertraukos ir duoda vaistų bet kuriuo paros metu. Kiekviena mintis sukelia biocheminę reakciją, ir kai kurios šių reakcijų labiau nei kitos priklauso nuo emocinio minties intensyvumo. Protas ir kūnas neatskiriamai tarpusavyje susiję. Mintys sukelia emocijas, kurios paskatina išsiskirti atitinkamas chemines medžiagas. Vienos šių medžiagų gali padėti, kitos – pakenkti (netrukus tai panagrinėsime). Taip pat išsamiau panagrinėsime stresą / nerimą ir pyktį. Kai nuolat jaučiame psichologinį stresą, į kraują nenutrūkstamai išsiskiria tam tikrų cheminių medžiagų, nes išgyvenamos emocijos skatina jas gamintis. Ilgainiui šios medžiagos paveikia sveikatą. 29

1 d a l i s . S va r b i au s i a y r a m i n t y s

Pamatysime, kad šios neigiamos emocijos drauge su daugybe kasdien išgyvenamų kitų sukelia žalingų cheminių medžiagų antpuolį ir jos veikia ne tik tą akimirką, bet ir dar ilgą laiką išlieka organizme. Visiems žinoma, kad po sunkaus gyvenimo tarpsnio kartais susergama arba kurį laiką prastai jaučiamasi. Taip būna todėl, kad negatyvios mintys kaip atsakas į sunkią ar nemalonią situaciją (realią arba įsivaizduojamą) ir jas lydinti „cheminė ataka“ nualina organizmo imuninę sistemą. Tačiau būna ir priešingai – teigiamos mintys ir jas lydinčios malonios emocijos duoda signalą smegenims ir į kraują išsiskiria gerieji cheminiai junginiai, stiprinantys protinę ir fizinę būklę, taip pat imuninės sistemos kovingumą. Kokiu būdu nurodome šiai smegenyse veikiančiai vaistinei išskirti gerąsias ar blogąsias medžiagas? Labai paprastai – mintimis. Svarbu, kokias – teigiamas ar neigiamas – mintis pasirenkame. Taigi mąstymui būdingas grįžtamojo ryšio ciklas: • kuo daugiau negatyvių minčių galvoje, tuo blogiau jaučiamės, o tai sukelia dar daugiau negatyvių minčių, todėl savijauta dar labiau pablogėja; • kuo daugiau teigiamų minčių galvoje, tuo geriau jaučiamės, o tai sukelia dar daugiau teigiamų minčių, todėl savijauta dar labiau pagerėja. Gerųjų ar blogųjų medžiagų pliūpsniai yra grįžtamojo ciklo dalis. (Turbūt pastebėjote, kaip lengvai kai kurie žmonės grimzta į depresiją, – tai puikiai iliustruoja šį procesą.) • Teigiamos mintys – sužadinate geras emocijas – išsiskiria gerosios medžiagos – gerai jaučiatės. 30

jei tik patys šios galios joms nesuteikiame.

ISBN 978-9986-16-891-1

9 789986 168911

James Borg

Pakeiskite mąstymą, pakeisite gyvenimą

James Borg

Mintys neturi galios žeisti,

Pakeiskite mąstymą, pakeisite gyvenimą