Žmonės ir kompanijos: 50 sėkmės istorijų

d

Giedrius Drukteinis

m

SĖKMES ISTORIJŲ

K A IP CHR1ST1ANAS D iO R A S PA D A R Ė MOTERIS L A IM IN G A S C hristianas Dioras buvo tituluojam as „prancūziškos m ados tėvu“ („m otinos“ titulas atiteko jo niekada nem ėgusiai Coco Chanel), „žm ogum i, sugrąžinusiu Paryžiui m ados sostinės statusą“. Ir žm o­ gum i, kuris „padarė m oteris laim ingas“.

Jo vard ą ir pavardę galim a išvysti ant m adingų prašm atniausių pasaulio m iestų butikų iškabų, gausybės drabužių, batelių, kvepa­ lų buteliukų ir laikrodžių. N et jo pavardė skam ba kažkaip gražiai ir prasm ingai - „D ior“, ką prancūzų rašytojas Jacquesas Cocteau iššifravo kaip jun gin į iš dviejų žodžių - „D ieu“ (Dievas) ir „O r“ (auksas). Prancūziškos m ados gerbėjam s jis buvo tiesiog „auksinis šventasis“, paryžietiškos elegancijos ir prabangos simbolis.

N ors jo gyven im as visai neprim inė pasakos ir buvo kupinas nuopuolių bei tragedijų.

C hristianas D ioras gim ė 1905 m etais nedideliam e G ranvilio m iestelyje N orm andijos pakrantėje, trąšų fabrikanto ir gražuolės m am os šeimoje. Turėjo keturis brolius ir seseris, bet tėvo verslo užteko, kad šeim a gyventų pasiturinčiai ir 1911 m etais netgi per­ sikeltų gyventi į Paryžių. Vaikystėje Christianas dem onstravo p o ­ lin k į m enui ir svajojo tapti dailininku, tačiau tėvai norėjo, kad jis taptų diplomatu. Jų spaudžiam as, D ioras įstojo į Politikos m oks­ lų m okyklą, tačiau diplomato karjera jo niekaip neviliojo. Užuot m okęsis geografijos ir tarptautinės teisės, Christianas D ioras m ie­ liau leido laiką m uziejuose, m uzikos ir dailės istorijos kursuose.

M okyklos diplom ą jis gavo 1925 m etais, tačiau tuo jo diplomato karjera ir baigėsi.

54

KA IP C H RISTIA N AS DIORAS PADARĖ MOTERIS L A IM IN G A S

|

Dar vaikystėje čigonė buvo išbūrusi Christianui D iorui ateitį, pranašaudama, kad jis liks be pinigų, bet po to vėl praturtės m o­ terų dėka. Skambėjo banaliai, ir 14-metis Christianas tuo, žinoma, nepatikėjo, nes šeim a gyveno pasiturinčiai. 1928 metais, tėvui pade­ dant, Christianas Dioras kartu su draugu Jacquesu Bonjacku atida­ rė meno galeriją, kurioje buvo parduodam i H enry M atisse’o, Pablo Picasso ir kitų dar nelabai žym ių dailininkų paveikslai, sendaikčiai.

Pelno ta m aža galerija nenešė, tačiau tėvas nepaliaujam ai fi­ nansavo šį projektą, kad sūnus bent taip patenkintų savo aistrą m enui. V iskas ėjosi gerai, kol per 1929 m etais prasidėjusią krizę neprasidėjo nesėkm ių ir tragedijų ruožas: C hristiano D ioro b ro­ lis pateko į psichiatrinę ligoninę, m irė m ylim a m am a. 1931 m etų pradžioje bankrutavo tėvas, nesėkm ingai investavęs visą kapitalą į nekilnojam ąjį turtą. Šeim os brangenybės buvo išparduotos iš var­ žytinių, o prie viso to tėvas dar susirgo tuberkulioze. Christianas, bėgdam as nuo tokių nesėkm ių ir depresijos, kartu su jau nų archi­ tektų grupe išvyko prasiblaškyti į Sovietų Sąjungą, kur aplankė Leningradą, K aukazą ir Juodosios jūros pakrantę. G rįžęs į P ary­ žių, rado uždarytas savo galerijos duris, nes be tėvo finansavim o ji bankrutavo. Pasiskolinęs iš draugų pinigų, Christianas Dioras išvyko taisyti sveikatos į Balearų salas, kur susižavėjo kilim ų ga­ m yba, pradėjo kurti k ilim in ių raštų eskizus ir netgi norėjo pradėti pats gam inti kilim us, tačiau nerado šios užm ačios finansuotojo.

G rįžus į Paryžių, teko pradėti žem iško darbo paieškas. Tai ne­ buvo taip paprasta, nes jo patirties prekiauti meno dirbiniais nepa­ kako, kad taptų sekretorium i ar batsiuviu. Tačiau netikėtai pavyko parduoti vieną iš bankrutavusios galerijos išsaugotą paveikslą, ir gautų pinigų užteko perkelti likusią šeim ą į Prancūzijos piet us.

Pats Christianas apsistojo pas draugą dailininką ir aktorių Jeaną Ozzeną, tuo m etu dirbusį m ados dailininku. Jis įtraukė ir Diorą į šitą užsiėm im ą: Christianas pradėjo piešti suknel es, pradžiai ko ­ pijuodam as eskizus iš m ados žurnalų, vėliau juos kurdam as pats.

J. Ozzenas ėmė siūlyti Dioro eskizus siuvėjam s kartu su savaisiais, po truputį prekyba įsisiūbavo. N etrukus Christianas Dioras išvis

55

56

GIEDRIUS D RU KT EIN IS

metė darbo paieškas ir užsiėmė vien eskizų paišym u. Jo suknelių ir skrybėlaičių piešiniai netgi pateko į „Le Figaro Illustre“ žurnalą ir buvo ten nuolat spausdinam i. G aliausiai 1937 m etais Christianas Dioras uždirbdavo tiek, kad galėjo nuom otis savo būstą.

N ors m oteriškų skrybėlaičių eskizai buvo labai populiarūs, jis visgi nusprendė užsiim ti vien aprangos kūrim u. 1938 metais jo piešinius pastebėjo garsus tuo m etu Paryžiaus dizaineris Robertas Piguet, pakvietęs Diorą tapti savo leidžiamo m adų žurnalo vyriau ­ siuoju dailininku. Taip jis pradėjo kurti aprangą teatrui ir kinui Dioro kurtais kostium ais dainavo M arlene Dietrich ir Edith Piaf.

Deja, tolesniam jų bendradarbiavim ui sukliudė Antrasis pasaulinis karas. 1939 metais Christianas Dioras buvo pašauktas į kariuomenę ir tarnavo Prancūzijos pietuose. Po prancūzų arm ijos kapituliacijos apsistojo pas tėvą ir seserį ir kurį laiką ūkininkavo. Tačiau žemė jo netraukė. 1941 metais Christianas Dioras metė kauptuką ir sugrįžo į Paryžių, kur įsidarbino dailininku pas kitą garsų to meto dizaine­ rį Luciene’ą Lelongą (vos prieš kelerius metus jam čia buvo atsakyta sekretoriaus vieta). Per kelerius metus jo eskizai ir idėjos taip pakei­ tė Luciene’o Lelongo kolekcijų stilistiką, jog net viena am erikiečių žurnalistė viešai pasiteiravo Lelongo, kas tas jaunas talentas užku­ lisiuose, kurio dėka gim sta tokie gražūs apdarai?

Tai įkvėpė Diorą patį užsiim ti drabužių kūrim u ir mada. Juoba kad jis jau pakankam ai pasitikėjo savim i ir jautėsi tam subrendęs.

Robertas Piguet buvo išmokęs jį elegantiškumo ir paprastumo su­ vokim o, o Lelongas atskleidė amato ir technologijų detales, padėjo pajausti m edžiagą ir meilę rankų darbui. 1946 metais Christiano Dioro Lelongui kurtas puošnias sukneles pastebėjo ir jom is susiža­ vėjo turtingas tekstilės magnatas M arcelis Boussacas, kurio pinigais Paryžiuje, Montjeno aveniu, buvo atidaryti „D ior“ mados namai.

Pirm oji C hristiano Dioro kolekcija, padem onstruota 1947 m e­ tais, sukėlė tikrą sensaciją ir nuskam bėjo per visą pasaulį. Be jo ­ kios pom pastikos ji gali būti vadin am a „pati žinom iausia stiliaus istorijos kolekcija1. Kodėl? Nes pradėjo visiškai naują m oteriškos išvaizdos koncepciją, pavadintą „N ew L o o k“ - „N aujasis įvaizdis“

KA IP C H RISTIA N AS DIORAS PADARĖ MOTERIS L A IM IN G A S

|

(šį term iną sugalvojo tuom etinė „H arp er’s Bazaar“ redaktorė, po kolekcijos pristatym o aiktelėjusi: „K oks naujas įvaizdis!“ ). P irm ą kartą pokarinėje Europoje, vis dar besikam uojančioje tarp griuvė­ sių nuo nepritekliaus, podium u žengė m oterys, vilkin čios ryškių spalvų puošnias sukneles su pūstais sijonais, aukštai iškeltais d i­ deliais biustais ir sutrauktu „bitės liemeniu“.

Tokia apranga taip kontrastavo su p okariniu skurdu ir įprastu karo m etais moters vaizdu - seginčios trum pą sijoną (nes trūko audinių), vilkin čio s kvadratinį v y rišk ą švarką ar kelnes, jog dau­ gelis žurnalistų kolekciją apibūdino kaip „dekadentišką“ ir „iššaukiančią“. Tačiau niekas negalėjo paprieštarauti, kad D ioro kolek­ cijoje buvo sutelktas visas m oteriškum as ir rom antika, kurio taip trūko tuom etiniam Paryžiui, ir niekas negalėjo suabejoti, kad taip aprengtos m oterys prim inė tik ką pražydusias gėles. Išryškintas liemuo, krinolinas (pūstas sijonas) prim inė X IX am žiaus Pran cū­ ziją, klestinčią ir kultūringą - o pats Dioras vėliau teigė, kad tokias suknelės form as nešiojosi širdyje jau nuo 1910 m etų, kai m otina, prieš išeidam a į balių, šlam ėdam a sijonais ateidavo pabučiuoti lo ­ vose gulinčių vaik ų - tą didingą vaizd ą jis įprasm ino savo kolekci­ joje. Ir pasauliui tai patiko.

Tiesa, ne visiem s, ne iškart ir ne visur. Feministės kaltino Diorą tuo, kad korsetais ir krinolinais jis siekė sugrąžinti moteris į vyro vergės statusą (pasitaikė atvejų, kai skurdžiai vilkinčios moterys Prancūzijos provincijoje užpuldavo „N ew Loo k“ stilium i apsiren­ gusias tautietes). Kitus gąsdino Dioro m odelių ryškios spalvos ir or­ namentai, kurie pilkam Paryžiui atrodė pernelyg iššaukiantys. Tre­ čius baugino prabangios medžiagos - satinas, plona vilna, šilkinė tafta, kurių trūko ir kurios buvo brangios. Ketvirti jį ūdijo dėl per­ nelyg didelės gausos medžiagų, net nederančių viena su kita. Coco Chanel apie jį sakė: „Dioras? Jis nerengia moterų. Jis jas prikem ša“.

Tačiau visos m oterys to norėjo.

A m erikoje, į ku rią Christianas Dioras atvyko 1948 m etais pristatyti „N ew L oo k“ kolekcijos, jis buvo užsipultas dėl „m ote­ rų suvulgarinim o“. Jis buvo kaltinam as pernelyg išpūstom is ir

57

58

GIEDRIUS D RU KT EIN IS

pakeltom is m oterų krūtinėm is, tuo, kad su tokiom is siaurom is suknelėm is sunku jodinėti, ir tuo, kad jo siūlom i m oterų apatiniai drabužiai y ra pernelyg aptempti. „K aip drįsta prie prabangos su­ grįžti šalis, kam uojam a streikų, beveik kasdien besikeičiančių v y ­ riausybių, ir tokia, kurioje iš principo trūksta visko?“ - retoriškai klausė laikraščiai, šaipydam iesi iš Dioro am bicijų grąžinti pasau­ liui prancūzišką prašm atnum ą ir eleganciją. Žinom a, am erikiečių aroganciją galim a suprasti ir pateisinti - per karą Paryžius buvo praradęs „pasaulio m ados sostinės“ titulą, ir toks triukšm ingas prancūziškas sugrįžim as į rin ką juos neram ino.

Tiesą sakant, C hristianas Dioras visą likusį gyven im ą buvo kaltinam as viskuo ir nuolat. Netgi tada, kai jo vardas jau visam e pasaulyje buvo tapęs elegantiškum o ir grožio sinonim u, kaltini­ m ai „arogancija“ , „įžūlum u“ ar „nežabota drąsa“ nesiliovė. Į tai jis ironiškai atsakydavo, kad „p rakeikim as per visą pirm ąjį laikraš­ čio puslapį y ra geriau, nei dvi apgailėtinos eilutės pagyrų paskutiniam e“. Nes jo k ia kritika niekada nesugebėjo įrodyti, kad Christianas Dioras neteisus, užtat susidom ėjim ą jo kolekcijos sukeldavo.

O m oterim s jo siūlom as stilius patiko.

Vėliau pats Christianas Dioras savo sėkmę aiškino taip: „M o ­ terys pajuto savo prigim tiniu instinktu, kad aš ne tik noriu pada­ ryti jas gražesnes, aš noriu p adaryti jas laim ingesnes“. 1948 m etais jis buvo apdovanotas aukštosios m ados „O skaru“ , teikiam u dizai­ neriam s už padem onstruotą ypatingą originalum ą. Ir 1949 m etais „N ew L o o k“ tapo A m erikos mada.

Tais pačiais m etais Christianas Dioras jau valdė 75 procentus prancūziškos m ados eksporto ir netgi tapo vienu iš penkių žin o­ m iausių pasaulio žm onių. Būtent jo dėka Paryžius susigrąžino „m adų sostinės“ statusą: „D ioras išgelbėjo Paryžių taip pat, kaip ir M arnos m ūšis“, - apie jį su susižavėjim u rašė laikraščiai. Ir nors visi kalbėjo apie jo sukeltą perversm ą madoje, pats Dioras širdies gilum oje žinojo, kad tai viso labo tik sugrįžim as į norm as ir prie gero skonio. Jis grąžino į m adą m oterišką vaizdą ir rom antiką, atgaivino prabangos kultą. Jis kvietė žm ones m ėgautis gyvenim u

KA IP C H RISTIA N AS DIORAS PADARĖ MOTERIS L A IM IN G A S

ir sakė: „Eu rop a pavargo nuo krentančių bom bų, dabar jai norisi sprogdinti fejerverkus“.

Ateinantį dešim tm et į Christianas Dioras tapo tik ru m ados orakulu, tendencijų diktatorium i ir naujų verslo form ų atradėju.

D ar 1948 m etais Christianas D ioras tapo pirm uoju, pradėjusiu prekiauti m ados licencijom is: parduodam as teises gam inti savo sukurtus m odelius kitom s kom panijom s - iš pradžių P rancūzijo­ je, o po to ir visam e pasaulyje. „M es parduodam e savo idėjas v i­ siems, kas jas nori paversti realiu daiktu“, - pareiškė jis, netrukus už savo kū rinių tiražavim ą gaudam as m ilžiniškas pajam as. Jis suvokė, kad m oterų figūros skirtingose šalyse y ra skirtingos, to­ dėl, atidarydam as užsienyje savo m ados nam ų atstovybes, gam i­ no m odelius pagal tenykščių m oterų gabaritus. Iš esmės tai reiškė, kad jis turėdavo sukurti apie 1 000 naujų m odelių per m etus, nes kiekvienas jo salonas pasižym ėjo atskirom is originaliom is kolek­ cijom is, bet tai buvo jo am bicingas garbės reikalas. Jo negąsdino tokios kūrybos apim tys ir naujos idėjos - per pusm etį galėjo p a­ keisti sijono ilgį ar išvis visą savo suknelių siluetą, tiesą sakant, jis pats sąm oningai stengėsi, kad jo sukurta m ada kuo greičiau išeitų iš m ados - „gyven im as trum pas, jį reikia gyventi kuo greičiau“, m ėgo sakyti jis. Ir m oterys to norėjo.

Christianas D ioras puikiai išm anė „greito gyven im o“ rinką.

Jis sugalvojo ir išpopuliarino visiškai naują kolekcijų dem onstra­ vim o tipą, žym iai besiskiriantį nuo ram ių ir lėtų ikikarin ių m adų dem onstravim o. Jo dukart per m etus įvykstančios prezentacijos buvo triukšm ingos, teatrališkos, su originalia m uzika, sutelkian­ čios aukštuom enę ir žvaigždes. Pristatom ų kolekcijų temų am pli­ tudė buvo plati - teatras, opera, literatūra, gėlės, m uziejus, P ary­ žius, kartais m istiška - kortos, p aslap tys...

Per 10 veiklos metų jis nepatyrė nė vienos nesėkmės - nei ko ­ merciškai, nei kūrybiškai. 1950 metais jo kom panija „D ior“ tapo pripažinta „prabangios aprangos“ lydere pasaulyje. Atsirado papil­ doma kvepalų kom panija „Christian Dior Perfum e“ (savo kvapų la­ boratoriją jis buvo įsteigęs dar 1942 metais), 1953 metais pradėti siūti

59

60

|

GIEDRIUS D RU KT EIN IS

bateliai, paleista bižuterijos linija „Bijoux“, 1955 metais „D ior“ pra­ dėjo bendradarbiauti su „Sw arovski“, kuriant papuošalus iš krista­ lų. Kom panija gam ino kaklaraiščius, korsetus, pirštines, rankines, papuošalus, uždirbdam a apie 20 m ilijonų dolerių kasmet.

V ienintelis pavojus jo dom inavim ui buvo kilęs 1954 m etais, kai į m ados pasaulį trum pam buvo sugrįžusi C oco Chanel, propaga­ vusi „dėvim os ir praktiškos m ados“ koncepciją - visišką antipodą Dioro kuriam ai „visuotinės prabangos“ filosofijai. C oco Chanel jo kū ryb ą vadino „50-ųjų siaubais“, kaltino jį tuo, kad „įk išo m ote­ ris į kvailas form as“. Tačiau tai nepakenkė Dioro įdirbiui - p ri­ pažįstam as jis buvo visam e pasaulyje. Buvo apdovanotas gausybe valstybinių apdovanojim ų, o A n gl ij os karalienė asm eniškai pra­ šė jo rengti naujų kolekcijų pristatym us Prancūzijos ambasadoje Londone arba karališkuose rūm uose, kur ji galėtų juos pirm oji pam atyti.

Jis žavėjo savo darbuotojus atkaklum u, optim izm u ir m okėji­ m u pradėti idėją nuo nulio. Jis gebėjo įžvelgti spalvas ten, kur jų nematė kiti. N etgi visiem s gerai žinom as term inas „50 pilkos atspalvių“ iš esmės yra Christiano Dioro frazė. Jis garsėjo netgi m o­ kėjim u įžvelgti kitų žm onių talentą - būtent „D ior“ nam uose savo karjerą pradėjo Pierre’as C ardinas, būtent nuo jo prasidėjo Yveso Sainto Laurento kelias į m ados O lim pą. N es jis matė gyvenim o džiaugsm ą. „V isada vertinau savo am atą kaip kovą prieš viską, kas y ra vidutiniška ir dem oralizuoja“ , - sakė Dioras.

Tačiau po sėkm ingo verslininko ir kūrybingo dizainerio fasadu slypėjo kenčianti ir depresijos kam uojam a asmenybė. Christianas Dioras iš išorės atrodė tikras hedonistas - vienatvės nemėgstantis gurm anas, nuolat apsuptas nedidelės draugų kom panijos, su ku­ riais mėgo kortuoti. Savo draugų rate jis atrodė švelnus, m inkštas ir svajingas. Tiesa, turėjo nedidelę silpnybę - buvo labai prietarin­ gas ir nepriim davo jokio sprendim o, prieš tai nepasitaręs su savo būrėja „M ad am Delahaye“. Ta pačia, kuri kadaise jam pranašavo, kad jis neturės pinigų ir praturtės m oterų dėka. Būtent jos kortos ir patarė Christianui D iorui priim ti M arcelio Boussaco pasiūlym ą.

KA IP C H RISTIA N AS DIORAS PADARĖ MOTERIS L A IM IN G A S

Tačiau tik patys artim iausi draugai matė sergančią ir n evil­ ties kam uojam ą asmenybę. Pirm asis širdies sm ūgis C hristianą D iorą ištiko dar 1947 m etais, iškart po „N ew L o o k“ trium fo, ta­ čiau jis ignoravo gydytojų perspėjim us lėtinti tempą. Stresas buvo nuolatinis jo palydovas, ir jo tarnų arm ija, aptarnaujanti gausybę jo būstų ir nam ų, privalėjo avėti tik kailines šlepetes, kad padų kaukšėjim u netrukdytų korifėjaus ram ybės. D ioro nervai buvo taip įtempti, kad kartais vairuotojui tekdavo apsukti kelis ratus, kol jis ryždavosi įžengti į savo saloną ar nam us. K artais Christianas Dioras paskam bindavo savo ūkvedei n aktim is ir verkdavo į telefono ragelį kaip vaikas.

K ita bėda, persekiojusi C hristianą D iorą, buvo jo nelaim inga m eilė vyram s, dažniausiai nesusilaukianti nuoširdaus atsako. G a ­ liausiai 1956 m etais jis suartėjo su jaunuoliu iš A lžyro, Jacquesu Benitu, kurį įsim ylėjo taip, kad, nustojęs rūpintis savo reputaci­ ja, Christianas Dioras su juo pradėjo rodytis viešum oje, sulauk­ dam as Paryžiaus aukštuom enės pasm erkim o. Jam taip norėjosi patikti savo m eilužiui, kad Christianas Dioras nusprendė praeiti „svorio m etim o“ kursą Italijos M ontekatinio kurorte. Beje, būrėja savo m etam ose kortose pamatė pavojaus ženklą ir įkalbinėjo kori­ fėjų ten nevažiuoti. Ir pirm ą kartą gyvenim e D ioras jos nepaklau­ sė. Tame kurorte jis ir m irė nuo širdies smūgio. N etgi jo m irtis iškart buvo apipinta legendomis. V iena versija teigė, kad Dioras m irė kortuodam as, kita - paspringęs žuvies ašaka, trečia - bepro­ tiškai besim ylėdam as.

Kad ir kas ten įvyko, gyvenim o rato atgal nepasuksi - vienas didžiausių X X am žiaus dizainerių m irė. Jam buvo vos 52 metai.

1984 m etais „D ior“ m ados nam ai tapo prabangos prekės g ru ­ pės „L V M H “ dalim i. Šiuo m etu su „D ior“ ženklu yra gam inam a apranga, avalynė, aksesuarai, papuošalai, apatiniai, kosm etika ir parfum erija, m obilieji telefonai, laikrodžiai. Kom panijoje dirba 56 tūkstančiai žmonių.

6i