UDK 72(474.5)(084) Am31
K n y go s l e i d i m ą p a rė m ė
The publication of this book has been supported by
S u d a r y t o j a Ed i t o r D ov i l ė K r i k š č i ū n a i t ė Ve r t ė j a Tra n s l a t o r Gabrielė Gailiūtė K a l b o s re d a k t o r i a i L a n guage editors G i n t a rė Pe t u c h ov a i t ė J o s e p h E ve ra t t D i za i n e r i a i D e s i g n e rs Zigmantas Butautis D ov i l ė K r i k š č i ū n a i t ė
Viršelio nuotrauka Cover picture Ramūnas Danisevičius I S B N 9 7 8 - 6 0 9 - 9 5 4 8 4 - 1-8
Nuotraukos Photographs © Raimondas Urbakavičius 076, 084, 085 © Indriķis Stūrmanis 184, 186, 188, 189, 192, 193, 194, 195, 196 © Kontis Šatūnas 050, 063, 065, 068 © Vaclovas Valužis 032, 033, 034 © Nathan Willock 066, 069, 071 © Marius Šlaustas 237
© Audrys Karalius, esė essay, 2014 © Ambraso architektų biuras Audrius Ambrasas Architects, 2014 © LAPAS, 2014
Turinys Contents 005 009
AUDRYS KARALIUS Dvidešimt aštuoni asmeniškumai Vilniaus klausimu Twenty-eight personal tips concerning Vilnius
012 028 030 032 036 049 044 050 072 076 090 096 098 102 104 106 108 114 130 138 148 150 152 156 160 162 166 170 174 176 182 198 200 204 208 212 216
DARBAI WORKS Baltic Hearts Marenta 1 Mickevičiaus 5 Hanner 2 K29 K21 MMC Swedbank K20 Europa Jokūbas Lukiškės Skaiteks Bažnyčia BMS MGV NFTMC Rupert Vila N Vila G Rūtų 10 Kiškių 7 Mačiuliškės Vila Si Jonava Palanga Juodkrantė Agila Vila Lielupe LNMM DNB Lucavsala Karosta Rakvere Tallinn Beton hala TBC
224 226
Paroda „21 maketas” Exhibition ’21 models’ Apdovanojimai Awards
229 233
237
AUDRIUS AMBRASAS Apie architektūrą, švietimą(si), procesą, kontekstą ir dangoraižius On Architecture, (Self-) Education, the Process, the Context and Skyscrapers Apie biurą About the studio
BALTIC HEARTS
Dvidešimt aštuoni asmeniškumai Vilniaus klausimu
Stovėjome prisispaudę prie plieninio tinklo tvoros ir žiūrėjome žemyn į Nerį. Tai buvo pramoga. Žvėryno krantas tuomet atrodė aukštas, nuo jo matėsi toli ir daug. Lodka, lodka, – šaukė kolegos – Nerimi lėtai slinko pirma pavasarinė žvejų valtis. Aš nešaukiau – žiūrėjau į nuostabų rūmą, atsivėrusį tolumoje, ties upės posūkiu, dangiškai apšviestą horizontalaus rytinio spindulio… Po kelerių metų apie architektūrinį savo atradimą pasipasakojau tėvui ir paprašiau, kad mane nusivestų Ten. Išbraidėme Neries pakrantę greta savaitinio lopšelio-darželio, po to – išilgai viso Žvėryno, bet nieko panašaus į aną pavasariškai saulėtą rūmą neradome. Atsargus tėvo bandymas vietoje architektūrinio stebuklo prastumti Pedagoginį institutą ketvirtoko buvo ryžtingai atmestas dėl akivaidžios stebuklinių požymių stokos… Vilnius pasirodė – Vilnius dingo. Dingo ilgam. Vėliau keletą kartų vėl pasirodė. Gal greičiau – atsivėrė. Atvėrė savo esmę, savo prigimtį, savo genetinį kodą. Supratau, kad Vilnius šiaip sau nedalina savęs. Jo begalinio gylio, dvasios, daugiasluoksnių nuotaikų ir patirčių, virpančių ore paslapčių ir labirintinių naratyvų nesulauksi it labdaros. Arba – reklaminio lapelio oro uoste: Aplankykite mane ir aš jums atsiskleisiu. Atsitiktinei akiai Vilnius uždaras. Kaip Ambrasas*. Žinoma, kaip kiekvienas brangus akmuo, Vilnius turi atviro spindesio. Dar daugiau. Vilnius – tarsi religija. Universalus, talpus ir gediminiškai svetingas
* Niekados nevadinau Audriaus Ambraso kitaip, kaip pavarde. Logiško paaiškinimo papročiui neturiu. Nebent tai, kad
2007-2014
Audrys Karalius
kiekvienam, kuris nori čia įleisti šaknį ir Vilniaus vardan uoliai ištirpti kasdienybės ritualuose. Be to, Lietuvos architektūriniam svorio centrui vis labiau tolstant nuo meno ir vis labiau artėjant prie verslo, o pastatus vis dažniau vadinant investicijomis ir vis rečiau kūriniais, Vilnius tapo tartum universalia dimensija, kuria matuojamės savojo Aš architektūrinį ūgį. Savo architektūrinę brandą, jėgą ir ypač – rankų švelnumą**. Rankų švelnumas – rimtas išbandymas kiekvienam šiuolaikiniam architektui. Būti radikaliam, architektūriškai dominuoti ir rėkti – gerai. Projektuoti griežtai, kategoriškai, be-baimių-ir-kompleksų – gerai. Demonstruoti švelnumą, klausą ir kontekstualumą – blogas tonas. Architektų cechas palaikytų tai bailumu, negalia, silpnumu. Cechas silpnų negerbia. Nes mes – profesionalai... Ambrasui rankų švelnumas – išbandymas dvigubas. Žmogus niūrus, rimtas, be dienos šviesoje įžiūrimų jausmų. Jau trečiame kurse nešiojo tokį veidą, jog atrodė, kad laisvalaikiu pozuoja Gediminui Jokūboniui granitiniams monumentams. Arba vos pasibaigus semestrui išeis į pensiją, aplenkdamas visus profesorius ir patį sfinksą dekano kostiumu. Bet Vilnius padarė savo... Ilgainiui jis prasiveržė pro monolitinę Ambraso odą ir griežtiems, steriliems, racionaliems architekto projektams įšvirkštė sodrios, nedistiliuotos poezijos. Stebėjau, kaip Ambrasas kovoja su tais nepavaldžiais protui „nevyriškais“ kraujo kūneliais. Kaip stengiasi nupilti iš projektų bet kokį iracionalumą, dekoratyvumą, spalvą, plastiškesnę formą ar kitokią laisvamanišką ereziją. Jis akivaizdžiai didžiuodavosi kietaisiais „suvaldytais” projektais ir slėpė, beveik gėdijosi, minkštesnių „nepaklusniųjų”, kuriuose įstrigęs jausmas, neduokdie, galėjo būti atpažintas svetimos akies. Pradėjo skaityti. Šiaip architektai neskaito. Jie žino... Ambrasas skaitė apie Vilnių. Jam akivaizdžiai trūko Vilniaus, kaip paaugliui trūksta vitaminų pavasarį. Dviese su fotoaparatu išlandžiojo Senamiesčio, Užupio ir visokių markučių kiemus. Karstėsi Vilnelės ir Neries šlaitais. Dviračiu išmaišė Vilnijos užkaborius iki Gudijos sienos, kur dėl viso pikto Pasienio policijos buvo prevenciškai užkardytas „dėl neįprastos, įtarimą keliančios elgsenos”. Pokalbiuose daugėjo istorinių Vilniaus epizodų, dalindavosi istorinėmis aeronuotraukomis ir atvirutėmis. Sustodavo prie kokio Užupio namo ir lyg gimnazistas deklamuodavo jo
Ambrasas skamba pakankamai išsamiai. Kaip pravardė, kaip brendas, kaip mato vienetas. Jis, beje, irgi manęs kitaip nėra
** Mano mokytojo Algimanto Nasvyčio dimensija architektūriniam
pavadinęs, tik pavarde.
kontekstualumui matuoti.
005
BALTIC HEARTS
Twenty-eight personal tips concerning Vilnius
We stood pressing our faces against the steel chainlink fence, and looked down at the River Neris. In those days, the bank at Žvėrynas seemed high, you could see far and wide from it. ‘Lodka! Lodka!’ shouted the others. The first fishing boat after the winter was slowly making its way down the Neris. I didn’t shout: I was looking at the wonderful palace which had emerged in the distance, on the bend in the Neris, looking heavenly in the light of the slanting rays of the morning sun... A few years later, I told my father about my architectural discovery, and asked him to take me There. We trudged along the bank of the Neris beside a kindergarten, and then all through Žvėrynas, but we couldn’t find anything like that palace in the spring sun. My father’s careful attempt to push the Pedagogical Institute as a substitute for the architectural miracle was rejected out of hand by the fourth-grader, because of its obvious lack of miraculous qualities ... Vilnius appeared and disappeared. It disappeared for a long time. Later it appeared again on several occasions. Or rather, it opened up. It opened its heart, its nature, its genetic code. I understood that Vilnius doesn’t open itself up easily. You can’t expect to receive its bottomless depths, its spirit, its multilayered moods and experiences, its secrets shimmering in the air, and its labyrinthine narrative, like a gift. Or, as the brochure at the airport says, ‘Come and visit me, and I’ll reveal myself to you.’ Vilnius remains closed to random eyes. Just like Ambrasas.* Of course, like every precious gem, Vilnius has an external sheen. Even more. It is like a religion. Like its founder Gediminas, it is universal, spacious and * I have never called Audrius Ambrasas by anything but his last name. I have no logical explanation for this, except to say that
2007-2014
Audrys Karalius
hospitable to everyone who wishes to put down roots here and zealously dissolve in the mundane rituals in its name. Besides, as the architectural tipping point in Lithuania is growing further and further away from art, and closer to business, and as buildings are more and more often referred to as ‘investments’, and less often as ‘creations’, Vilnius has become a sort of universal dimension, which we use to measure the architectural height of our own selves. Our architectural maturity, strength, and especially the gentleness of our hands.** The gentleness of their hands is a serious challenge to every contemporary architect. To be radical, architecturally prominent, and loud, is good. To plan carefully and decisively, with no fears or complexes, is good. To show gentleness, sensitivity and contextuality is considered to be bad form. The architectural establishment regards that as cowardice, impotence and weakness. The establishment has no respect for the weak. Because we’re professionals... To Ambrasas, the gentleness of his hands is a double challenge. He is solemn and serious, and shows no visible feeling in the cold light of day. He already looked like that in his third year in university. You would think that in his free time he worked as a model for granite monuments by the sculptor Gediminas Jokūbonis the famos soviet-era sculptor. Or it seemed that he would retire as soon as the term ended, before any professor or even the dean himself in his Sphinx’s suit. But Vilnius got its way ... Eventually it broke through Ambrasas’ thick skin, and injected raw, unrefined poetry into his strict, sterile and rational projects. I watched him fight these ‘unmanly’ blood cells that refused to obey the mind. How hard he tried to cleanse his projects of any irrationality, decoration, colour, dynamic shape or other unrestrained heresy. He was very proud of his hardboiled and ‘controlled’ projects, and hid the softer ‘disobedient’ ones, almost embarrassed that the emotion that was trapped in them might, God forbid, catch a stranger’s eye. He began to read. Normally architects don’t read. They simply know. Ambrasas read about Vilnius. He clearly needed Vilnius, like a teenager needs vitamins in the spring. He went around every courtyard in the Old Town, Užupis, and other neighbourhoods with his camera. He scrambled over the banks of the River Vilnelė and the River Neris.
‘Ambrasas’ sounds enough. It is like a nickname, a brand, a unit of measurement. Incidentally, he has also never called me by
** My teacher Algimantas Nasvytis used this dimension to measure
anything but my last name.
architectural contextuality.
009
2007–2014
012
BALTIC HEARTS
BALTIC HEARTS
2007–2014
013
2007–2014
06 05
Biuras F Biuras E
1.110 1.107 m² 660 658 370 369
04 03 02 01
WC WC WC Holas
3 11 11 55
Biurai
Bendros erdves Patalpos Nr. Patalpa
0
1
2
3
4
5
6
BALTIC HEARTS
7
8
9
10 TRECIO AUKSTO PLANAS
N
m²
TRECIO AUKSTO PATALPU EKSPLIKACIJA
660 m² Biuras F
02
+7.00
03
04
55 m² Holas
370 m² Biuras E
06 05
Biuras B Biuras A
420 421 m² m² 232 230 100 101
04 03 02 01
WC WC WC Holas
43 88 88 70 69
Biurai
Bendros erdves Patalpos Nr. Patalpa
0
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10 PIRMO AUKSTO PLANAS
N
m²
PIRMO AUKSTO PATALPU EKSPLIKACIJA
230 m² Biuras B
02
70 m² Holas ±0.00
100 m² Biuras A
018
03
04
BALTIC HEARTS
Baltic Hearts
2007–2014
REALIZACIJA REALISATION
V E R S LO C E N T R A S B U S I N E SS C E N T R E
Vieta Location Ukmergės g. 120, Vilnius U žsakovas Client UAB „Baltic Hearts” B endras plotas Total area 20 000 m2 P rojektas P roject 2007–2008 S tatyba Construction 2008–2014 A rchitektai Architects Audrius Ambrasas, Donatas Malinauskas Komanda T eam Mindaugas Reklaitis, Rasa Ambrasienė, Jonas Motiejūnas, Vika Pranaitytė Konstruktoriai S tructural engineer Darius Selevičius, UAB „Konstrukcijų projektai” Svarbi vieta – istorinis ir dabartinis šiaurinis įvažiavimas į miestą, žaliųjų Šeškinės kalvų papėdė, šlaitinis sklypas. Projekto realizacija nuo intuityvaus pirminio eskizo iš esmės nesiskiria – reljefą atkartojantys palei magistralę išrikiuoti 3 žemi tūriai tarsi kybo ant šakotų asimetriškų kolonų, tai jiems suteikia dinamiškumo. Pirmi ir ketvirti aukštai įtraukti, todėl vizualiai veikia tik 2 aukštai, susiformuoja jaukios erdvės tarp korpusų, čia naudojamas natūralus akmuo, apželdinti šlaitai. Svarbios architektūrinės detalės – pirmo aukšto perdangos apdaila išorėje bei gaubto denginio parapetas – išlieti iš apdailinio monolitinio betono. Visa inžinerinė įranga paslėpta, preciziškai sutvarkytas parteris. Sėkmingą ir kokybišką projekto realizaciją lėmė užsakovų suprantingumas ir finansinės galimybės. This location is an important one: it is at the historic and current northern entrance into the city, below the green hills of Šeškinė, and the plot is on a slope. The realisation of the project hardly differs at all from the original sketch: the three low volumes seem to hang dynamically on asymmetrically branching columns, as if reflecting the relief. The first and the fourth levels are indented, leaving only two storeys to function visually, and green slopes with natural stone form the small spaces between the corpuses. The decoration of the first-floor ceiling slab and the shell-shaped roof parapet, which are cast in concrete, are important architectural details. All the structural components are hidden, and the ground floor is neatly organised. The successful and high-quality realisation of the project depended a great deal on the understanding with and the financial capabilities of the client.
019
2001–2002
032
hanner 2
hanner 2
2001–2002
033
2011
038
k29
K29
K29
2011
KONKURSAS COMPETITION
B I U R Ų KO M P L E K S A S O F F I C E CO M P L E X Vieta Location Konstitucijos pr. 29 U žsakovas Client UAB „K29” B endras plotas Total area 26 500 m2 Konkursas Competition 2011, 2-oji vieta 2nd prize A rchitektai Architects Audrius Ambrasas, Mindaugas Reklaitis, Jonas Motiejūnas, Vika Pranaitytė Rengti eskizinį pasiūlymą konkursui (kaip ir „K21”) mus pakvietė greičiausiai dėl to, kad šioje erdvėje jau projektavome „Europą”, „Swedbank”, „Hanner 2”, rengėme eskizus „Baltic Heats”. Neturėdami didelių vilčių laimėti ir nesiekdami dominuoti šioje erdvėje, kūrėme atsipalaidavę, pasitelkėme biurų pastatų projektavimo patirtį – struktūra turi būti aiški, todėl optimaliai pritaikytas stačiakampis. Tačiau sukurta intriga – prasukimas. Taip išgaunama dinamiška forma, atitinkanti judrių gatvių tinklą, atsiranda jaukiai apželdintos terasos, vedančios link pagrindinių įėjimų, pastato tęsiniu tampa rytinėje dalyje planuojamas parkas. Nors buvo leistas didesnis aukštingumas, projektavome santykinai žemą 7 aukštų pastatą. Aplink daug aukštuminio bangavimo, norėjome sukurti pjedestalą architektūrinei kalvai Konstitucijos pr. ir Šeškinės ozui. Svarbiausi judėjimo srautai numatomi iš Konstitucijos pr. bei Geležinio Vilko g. – juos pastatas „sugaudo” ir „praleidžia” kiaurai per savo centrinę ašį. We were probably invited to submit an entry to the competition (just like K21) because we had already designed Europa, Swedbank and Hanner 2, and had begun Baltic Heads. So, without much hope of winning, we relaxed, and based our work on our experience of designing office buildings – the structure needs to be clear, so a rectangle was a perfect match. However, we created an interest in the twist. This produced a dynamic shape, reflecting the network of busy streets, and provides for pleasant green terraces leading towards the main entrances. The park that is planned for the eastern part forms an extension to the building. Even though a greater height was allowed, we created a rather low seven-storey building: there is plenty of undulating height around, so we imagined it as a base for the architectural hill of Konstitucijos Ave and the hills of Šeškinė. The main flows are expected from Konstitucijos Ave and Geležinio vilko St; the building ‘collects’ them and ‘lets them through’ its central axis.
039
2007–2009
050
SWEDBANK
SWEDBANK
2007–2009
051
2007–2009
058
SWEDBANK
SWEDBANK
9
10 8.500
+5,971
hs-6.200
H i(dangos) = 3,9%
+6.2 00
+6.3 00
E
+6.0 00
+6.1 00
+5.8 00
+6 .1 +6 02 .2 +6 01 .2 +6 99 .3 +6 97 .49 6
8.000
+6,454s-v +6,576s-v
+5.9 00
DŠ
40.40 0
+5.5 00
+5.6 00
M
+5.4 00
hs-6.520
L
F
+5.3 00
+5.1 00
i(dangos) = 3,9%
+5,433
+5.7 00
2.40 0
C
3.400
21
+3,756s-v
23
26
27 28
J
+3.600
+1.800
hs-3.200
+1.900
K
C
F
+3.100
+2.300
+3.000
+2.400 +2.500
+2.900
+2.600
F
+2.700 +2.800
i(dangos) DŠ
8.000
+3.300 +3.200
+2.200
hs-5.470
ngos )
+3.400
+2.100
= 5, 5%
i(da
G
+3.500
= 10,8%
DŠ
hs-4.870
+3.700
hs-4.520
DŠ
+3.200
+2.600
hs-3.690
+3.400
D
E
+2.400
+3.500 DŠ
+3.600 8.000
+3.700 +3.800
+3,907s-v
+2,122 DŠ
+4.000
+4.100 +4,311
C
C
+4.200
E
D
DŠ
hs-4.560
+3.900 +4,073s-v
C
+4.300
B
8.000
+5,054
+4.800 +4.700 +4.600 +4.500 +4.400 +4.300 +4.200 1.50 0 +4.100 +4.000 +3.900 +3.800 +3.700 +3.600 +3.500 +3.400 +3.300 +3.200 +3.100 +3.000 +2.900 +2.800 +2.700 +2.600 +2.500
24.453
8.000
i(dangos) = 13,7%
1.500
2.000 +2,400
2
3
4
5
6
7
8
9
10
10/1
11
12
059
13
14
15
16
1717/1
E
B/1
20 .262
A
1
D
+2.500
hs-3.240
S
+3.300
E
+2.700
+3.000
hs-5.020
+2.800
G
+2.900
= 10,8%
+2,759
+3.100
= 5, 5%
D
F
B
H
+3.800
+2.000
DŠ ngos )
25
i(dangos)
H i(da
24
+0.200
DŠ
hs-6.080
D
22
+5,100s-v
+5.2 00
hs-6.400
=1 4%
+5,236
8.000
i(d
+4,101s-v
H/1
+1,229s-v
20
N
+1,300 an go s)
09 2.9
+6.0 00 +5.9 00 +5.8 00 +5.7 00 +5.6 00 +5.5 00 +5.4 00
DŠ
DŠ
6.969
H/2
2.800
+0 13 .1 .56 +0 01 1 .1 +0 99 .2 +0 98 .3 +0 96 .49 +0 5 .59 +0 3 .69 +0 1 .79 +0 0 .88 +0 8 .98 +1 7 .08 +1 5 .18 +1 3 .28 +1 2 .38 +1 0 .47 +1 8 .57 +1 7 .67 +1 5 .77 +1 4 .87 +1 2 .97 +2 0 .06 +2 9 .16 +2 7 .26 +2 5 .36 +2 4 .46 +2 2 .56 +2 1 .65 +2 9 .75 +2 7 .85 +2 6 .95 +3 4 .05 +3 2 .15 +3 1 .24 +3 9 .34 +3 8 .4 +3 46 .54 +3 4 .64 +3 3 .74 +3 1 .84 +3 0 .93 +4 8 .03 +4 6 .13 +4 5 .23 +4 3 .33 +4 1 .43 +4 0 .52 +4 8 .6 +4 27 .7 +4 25 .82 3 +4 .9 +5 22 .02 +5 0 .1 +5 18 .2 +5 17 .3 +5 15 .4 +5 14 .51 +5 2 .6 +5 10 .7 +5 09 .8 +5 07 .9 +6 05 .00 4
8.000
DŠ
hs-5.820
G 6.558
+4,159s-v
R P
O
GRUDINTO STIKLO STOGAS
±0,000s-v
+6.7 00 +6.6 00 +6.5 00
hs-6.220
DŠ
+1,840s-v
±0,000s-v
K
H/2
hs-6.180
+0,400s-v
H/1
+7,090s-v
+6.4 00 +6.3 00 +6.2 00 +6.1 00
4.600
+5,900
5.200
13.54 5
+5,800
8.000
37.910
+5,700
8.000
+5,600
8.000
+5,500
5.500
+5,400
i(dangos) = 5%
+5,300
A
i(dangos) = 8,6%
+0,101
+5,200
5.500
21.919
+5,100
19
18 4.250
+1.600
+5,000
+1.800 +1.700
+4,900
+2.000 +1.900
+4,800
+2.200 +2.100
+4,700
+2.400 +2.300
i(dangos) = 13,2%
+4,600
8.500
i(dangos) = 8,6%
+4,500
+2.600 +2.500
+4,000
17
8.500
+2.800 +2.700
+3,900 +3,143s-v
16
8.500
+3.000 +2.900
+3,800
15
8.500
+3.200 +3.100
+3,700
14
3.930
+3.400 +3.300
+3,600
4.570
+3.600 +3.500
+3,500
4.1 21
+3,400
i(da
-0.670
+3,300
13
12/1
8.500
s-v
i(dangos) = 39,6%
8.000
H/3 B
+3,200
i(dangos) = 39,6%
+3,085
12
4.250
8.000
porankio dalis horizontalioje plokštumoje
K
11
10/1 4.250
16
2.500
8.500
15
14
18
B
6.000
8 8.500
13
12
+3.800 +3.700
7 8.500
11
+4.000 +3.900
5/1 6 8.500
10
+4.200 +4.100
5 8.500
9
+4.400 +4.300
4 8.500
8
+4.600 +4.500
3 8.500
7
+4.800 +4.700
2 8.500
6
+5.000 +4.900
1 A
5
4
= 11 ,7%
3
2
ngo s)
1
2007–2009
A/1 A
F
2007
076
k20
k20
2007
077
2007
078
k20
k20
2007
079
2002–2004
EUROPA
2
1
4
3
1 23 5
080
EUROPA
Europa
2002–2004
REALIZACIJA REALISATION
A D M I N I S T R AC I N I S - KO M E RC I N I S KO M P L E K S A S A D M I N I S T R AT I V E - CO M M E RC I A L CO M P L E X Vieta Location Konstitucijos pr., Vilnius U Ĺžsakovas Client UAB „Hannerâ€?, Vilniaus miesto savivaldybÄ— Vilnius City Municipality B endras plotas Total area 43 500 m2 Verslo centras B usiness centre 16 000 m2, 33 aukĹĄtai 33 storeys P rekybos centras S hopping centre 20 000 m2 E uropos aikĹĄtÄ— E urope S q uare 4 000 m2 Vilniaus apskrities administracija Vilnius District A dministration 2 500 m2 Parkingas Parking 1 000 automobiliĹł 1 000 cars P rojektas P roject 2002–2003 S tatyba Construction 2002–2004 A rchitektai Architects Audrius Ambrasas, Vilma AdomonytÄ—, Donatas Malinauskas, Rasa AmbrasienÄ—, Jovita PetkuvienÄ— I nterjero diz ainas I nterior design Darius JuĹĄkeviÄ?ius Konstruktoriai S tructural engineers Jurgis SidaraviÄ?ius, Bronius Ĺ˝ymantas, Aleksandras Kirjanovas
����������
���������������Ä?��
��
ďż˝
��
��
������������Ä?���
1964 m. kilusi idÄ—ja deĹĄiniajame krante formuoti architektĹŤrinÄ™ kalvÄ… SavivaldybÄ—je patvirtina XXI a. pradĹžioje, tvyrant ekonominio pakilimo entuziazmui. 120 m aukĹĄÄ?io verslo centro (1) cilindras Ĺžymi besiformuojanÄ?ios naujojo miesto centro kalvos virĹĄĹŤnÄ™ ir uĹžbaigia Baltojo tilto aĹĄÄŻ. Gerai matomas miesto panoramose, pastebimas NaujamiesÄ?io ir SenamiesÄ?io gatviĹł perspektyvose ĹĄis objektas susilaukÄ— ir neigiamĹł vertinimĹł, nes pakeitÄ— Vilniaus siluetÄ…. Prekybos centro (2) kompozicinÄ— aĹĄis – ÄŻ visus komplekso pastatus jungianÄ?iÄ… aiĹĄktÄ™ (3) ÄŻsiliejantis erdvus pasaĹžas, dengtas lenktu stikliniu stogu, kuris atkuria jaukiĹł senamiesÄ?io gatveliĹł ÄŻspĹŤdÄŻ. Kompleksas baigtas Lietuvos ÄŻstojimo ÄŻ ES proga ir tapo naujojo Vilniaus centro Ĺženklu. Taupant lÄ—ĹĄas, per neÄŻtikÄ—tinai trumpÄ… laikÄ… parengtas ir ÄŻgyvendintas projektas galbĹŤt kiek neiĹĄbaigtas, taÄ?iau pagrindiniai elementai – srautĹł valdymas ir jungimas, kompozicija, aikĹĄtÄ— – ir ĹĄiandien mums atrodo teisingi. The idea to form an architectural hill on the right bank of the River Neris was conceived in 1964, and revived at the beginning of the 21st century during an economic boom. The 120-metre cylindrical business centre (1) marks the apex of the new centre, and complements the White Bridge. Visible in views and from the streets of the Old Town and Naujamiestis, it met with negative reactions, as it changed Vilnius’ skyline. The compositional axis of the shopping centre (2) is a spacious passage with a curved glass roof, recreating an impression of the Old Town’s streets, and flowing into the square (3) that connects all the buildings. The development was finished as Lithuania joined the EU, and became a symbol of the new centre of Vilnius. The project was prepared and realised in a very short time amid economic restrictions, so it could be a little underexploited, but the main aspects, the composition, the flows, and the square, still seem right to us today. 081
2012
102
bažn yčia
bažn yčia
Bažnyčia
2012
ESKIZAS SKETCH
B A ŽN YČI A PA Š I L A IČI U O S E C H U RC H I N PA Š I L A IČ I A I
Vieta Location Pašilaičiai, Vilnius B endras plotas Total area 1000 m2 Architektas Architect Audrius Ambrasas Neatsilaikyta pagundai – dar nėra tekę rengti bažnyčios eskizų. Gyvenamajame rajone planuojama nedidelė bažnyčia skirta popiežiui Jonui Pauliui II. Demokratiškumas, paprastumas ir spinduliuojanti charizma – toks išlikęs įspūdis apie šį popiežių, tokios norėtųsi ir bažnyčios. Lapo formos stogu tarsi dideliu piltuvu vanduo suteka į priešais pagrindinį fasadą esantį šulinį. Įėjimas neakcentuotas – paslinktas į šoną. Neaukšta, šviesi, link altoriaus platėjanti vidaus erdvė sukuria jaukią ir humanišką atmosferą. Į šventorių patenkama iš trijų pusių – rytų, šiaurės ir vakarų, iš pietų jo erdvę formuoja parapijos namų ir klebonijos pastatas. We could not resist this temptation, as we have never designed a church before. The small church dedicated to Pope John Paul II is planned in a residential neighbourhood. Democracy, simplicity and radiant charisma were characteristics of the Pope, and therefore they are to form the impression that the new church should create. A leaf-shaped roof like a big funnel collects water in a well in front of the main facade. The entrance is moved to the side and is inconspicuous. The rather low, well-lit inside space widens towards the altar, creating an intimate and democratic atmosphere. The churchyard is accessible from three sides – the east, the west and north, and its space from the south is formed by the church hall and the presbytery.
103
2011–2013
118
rupert
rupert
2011–2013
119
2011–2013
rupert
1
2
3
4
5
26.500 100
11.800
2.400
2.400
9.500
1.900
400
12.700
700
297
virš alt.+8,70
150
G1 470
150
3.464 2.192
470
150
4.200
virš alt.+8,70
360
980
700
3.395
3.600
360
397 3.359
980
G
H
150
6,60
470
3.727
2.198
3.397
173
H
3.600
470
11.900
F1
6,60
6,60
3.600
E1 470
120
150
4.200
27.667
3.465
3.395
3.600
980
2.192
3.395
150
D1
470
120
360
2.198
3.600
3.465
4.200
980
700
D
150
470
27.197
6,60
360
700
E
virš alt.+8,70
150
700
virš alt.+8,70
150
360
virš alt.+8,70
470
2.198 980
3.396
3.465
4.200
470
F
470
+6,60 400
470 3.465
700
3.398
C1
2,192
470
150
2.198
B1 3.600
6,60
3.498
360
700
3.900
3.900
980
150
B
virš alt.+8,70
470
3.600
6,60
150
150
980
150
360
4.200
C
12.005 400
295
2.000
11.900
12.700
2.400
2.400
9.500
400
27.000
1
2
3
4
5
7
1 DZ
6
2
3
4
8
5
EKSPLIKACIJA 1. Holas 80.96 m2 2.Ekspozicijų -konferencijų salė 274,34 m2 3.Studija 32,02 m2 4. Studija 37,60 m2 5.Studija 22,82 m2 6.Studija 32,02 m2 7. Skaitykla 51,69 m2 8.Administracija 17,50 m2
120
SK
SK
370
370
A 370
A
rupert
RUPERT
2011–2013
REALIZACIJA REALISATION
M E N O I R E D U K AC I J O S C E N T R A S A RT A N D E D U C AT I O N C E N T R E Vieta Location Meškeriotojų g. 33, Vilnius U žsakovas Client VŠĮ „Šiuolaikinio meno asociacija” B endras plotas Total area 2 096 m2 P rojektas P roject 2011 S tatyba Construction 2012–2013 A rchitektai Architects Audrius Ambrasas, Vilma Adomonytė, Mindaugas Reklaitis Konstruktoriai S tructural engineers Adomas Sabaliauskas, Domas Amolevičius Antrajame Valakampių paplūdimyje vietoje buvusios parduotuvės ir troleibusų žiedo Vaidilutės g. ašyje stovi menų centras. Kurortinė aplinka ir meno kūrimo paslaptingumas buvo pagrindinės inspiracijos. Medžio apdaila vizualiai maskuoja pastatą pušyne, o vienintelė anga akliname pagrindiniame fasade masina lankytoją tarsi pro rakto skylutę pažvelgti į menininkų pasaulį. Pirmame aukšte – universali salė, skaitykla, administracijos patalpos. Rūsyje – kompiuterinio meno dirbtuvės. Antrame aukšte apie pagrindinę pastato ašį išdėstytos dviejų tipų menininkų rezidencijos: su lauko terasomis arba su antresolėmis viduje. Iš antro aukšto koridoriaus atvirais laiptais akimirksniu galima nusileisti tiesiai į lankas. Rūsys ir pirmas aukštas perdengti 12 m ilgio surenkamomis gelžbetoninėmis plokštėmis. Antrą aukštą laikanti konstrukcija – plieno profilių karkasas. Fasadai apkalti termiškai apdorotomis pušinėmis lentomis, vidaus apdailai naudojamos balintos pušinės dailylentės. Art Centre is at Valakampiai next to a river. Built on the site of a shop beside a former bus terminus, the leisure environment and the mystery of creativity were the main inspirations. The wood finish makes the building dissolve visually into the pine forest, and the only break in the facade allows visitors to look at the artists’ world as if through a keyhole. The ground floor has a hall, a library and offices. The basement features a space for computer art workshops. Artists’ studios on the second floor surround the main axis of the building. There are two types: with an outdoor terrace, and with a mezzanine inside. The second-floor corridor opens on to a meadow. The ceilings of the basement and the first floor are made from 12-metre-long prefabricated reinforced concrete panels. The second-floor supporting construction is a steel profile framework. Heat-treated pine boards are used for the cladding, and bleached pine panelling for the interiors.
121
2005−2007
132
VILA N
VILA N
2005−2007
133
VILA N
2005−2007
ƒ
\
134
[
%
$
ƒ
$
D ULQ YLW
&
YLWULQD
\
'
[
&
VILA N
Vila N
2005−2007
REALIZACIJA REALISATION
GY V E N A M A S I S N A M A S FA M I LY H O U S E Vieta Location LaurĹł g., Vilnius U Ĺžsakovas Client UAB „Sturnusâ€? B endras plotas Total area 465 m2 P rojektas P roject 2005 S tatyba Construction 2006–2007 A rchitektai Architects Audrius Ambrasas, Rasa AmbrasienÄ— Konstruktoriai S tructural engineers Jurgis SidaraviÄ?ius, Bronius Ĺ˝ymantas
(
)
[
*
GraĹžioje vietoje prie upÄ—s Vilniaus priemiestyje suprojektuota plastiĹĄka vila. ArchitektĹŤrinÄŻ sprendimÄ… padiktavo kraĹĄtovaizdis – pastatas tarsi iĹĄauga iĹĄ ĹžemÄ—s ir vÄ—l pranyksta. Svarbus vidaus ir iĹĄorÄ—s ryĹĄys – laukas natĹŤraliai jungiamas su vidumi, iĹĄ gyvenamosios erdvÄ—s atsiveria puikĹŤs vaizdai. Pastatas formuoja kiemo erdvÄ™, atvirÄ… upÄ—s slÄ—nio kryptimi ir uĹždarÄ… nuo kaimynĹł. OrganiĹĄkai formuojamos vidinÄ—s erdvÄ—s ir patalpos. SpiralÄ—s centras yra valgomasis su dideliu stoglangiu. Apie besisukanÄ?iÄ… spiralÄ—s aĹĄÄŻ komponuojama gyvenamoji erdvÄ— su dengtomis lauko terasomis, ĹĄeimininkĹł kabinetai, miegamasis, toliau vaikĹł kambariai, ĹŤkinÄ—s patalpos ir garaĹžas. IĹĄoriniĹł sienĹł apdaila – monolitinis betonas su lentĹł klojinio atspaudu. BetoniniĹł sienĹł fone iĹĄryĹĄkÄ—ja varinÄ—s langĹł detalÄ—s. TerasĹł stogai papildo skulptĹŤriĹĄkÄ… pastato kompozicijÄ…. This curved villa is situated in a striking landscape, on a slope above the river on the outskirts of Vilnius. The landscape influenced most the architectural solution. The first impression suggests that the building appears from the ground, and vanishes somewhere in the surroundings. The slight curve of the building shapes both the inner yard, with a magnificent view of the landscape, and the half-blind outer facade that protects the occupants from the curiosity of neighbours. The plan resembles a spiral, and at the top is a dining-room with a huge skylight over the entire centre. Other parts of the house are arranged along the spiral: the livingroom and outer terraces, the master bedroom, and, further along the axis, children’s rooms, a kitchen, a garage and auxiliary premises. The idea of the naturally nestling house was purposely strengthened by choosing concrete imprinted with wooden planks, and copper parts for windows, as facade materials.
135
2007
166
JUODKRANTÄ–
JUODKRANTÄ–
2007
167
2001
174
VILA LIELUPE
VILA LIELUPE
Vila Lielupe
2001
KŪRY BINĖS DIRBTUVĖS-KONKURS A S WORKSHOP-COMPETITION
GY V E N A M A S I S N A M A S FA M I LY H O U S E
Vieta Location Jūrmala, Latvija Jūrmala, Latvia K ū rybin ė s dirbtuvė s -konkursas Workshop Competition 2001, 2-oji vieta 2nd prize A rchitektas A rchitect Audrius Ambrasas Tai pirmosios kūrybinės dirbtuvės, kuriose teko dalyvauti. Vieta įdomi – pagrindiniame Latvijos kurorte, Jūrmaloje, prie Lielupės žiočių. Užduotis – gyvenamasis šeimos namas. Pasiūliau sklypą apkasti ir taip suformuoti dirbtinę salą. Namas gyvybingas, vieno lygio, priderintas prie gamtos, greta laivų prieplauka. Šeimininkas jachtininkas, todėl jo kabinetas, tarsi kapinoto bokštelis, įrengtas antrame aukšte. Atskirus funkcinius tūrius jungia stiklo perdangos. This was the first international workshop in which we took part. It is an interesting location in the main Latvian resort of Jūrmala, near the mouth of the River Lielupė. The brief was to design a family house. We suggested digging around the plot, thus forming an artificial island. The house is lively, on a single level, and in tune with nature, and there is a wharf for boats nearby. The owner likes sailing, so his home office is on the second floor, like a ship’s bridge. The different functional volumes are separated by glass.
175
2007 – 2010
DNB
%&"#(""
%/(#&""
%/(#(-*
%/*#+""
%*.#*""
%*-#(""
%**#"""
%)+#&""
%)&#+""
%))#*""
%'#(""
%&#"""
%&#"""
!"#"""
!"$""
,*#+-"
188
!"#"""
,*#.""
DNB
2007–2010
189
2012 – 2013
224
TBC
TBC
21 maketas
2012–2013
PARODA EXHIBITION
PARODA „21 M A K E TA S ” K A U N O A RC H I T E K TŪ RO S F E S T I VA LY J E K A Fe 2 0 1 3 EXHIBITION ‘21 M O D E L S ’ AT K A U N A S A RC H I T E C T U R E F E S T I VA L K A Fe 2 0 1 3 Parodoje pristatoma dvidešimt vieno projekto istorija, iliustruota maketų nuotraukomis. Maketas dažniausiai būna pirmoji kūrybinės diskusijos metu generuotos idėjos materializacija. Maketas nemeluoja. Nuostabi verbalinė idėja gali akimirksniu keliauti į šiukšlyną, nepavykus jos sumaketuoti. Darbinių maketų nuotraukos atspindi procesą, formos paiešką. Kartais projektas eskiziniu maketu ir baigiasi, tačiau lieka gražios nuotraukos ir prisiminimas. Maketo nuotrauką palyginus su realizuoto pastato panašaus rakurso fotografija, galima atsekti pirminės idėjos sėkmingą (arba ne) realizavimą. Konkursinių projektų maketai nieko neslėpdami atskleidžia architektūrinę idėją, o kompiuterinės vizualizacijos tik ją papildo. Parinkus tinkamas medžiagas, konkursiniai maketai kartais tampa savarankiškais kūriniais ir keliauja per parodas, kol galiausiai grįžta visiškai subyrėję. Nėra galimybių išsaugoti visus maketus, ypač darbinius, tačiau archyve lieka nuotraukos. Jas vartant, prisimenamos projektų istorijos. The exhibition tells the story of 21 projects, illustrated by photographs of models. The model is usually the first expression of the idea to be generated in the creative discussion, and it never lies. A good verbal idea may immediately deteriorate once it is made into a model. Photographs of skech models reflect the process of the search for a form. Sometimes the model is the end of the project, but pictures of them remains as a memory. By comparing a photograph of a model to a photograph of the finished building taken from a similar angle, we are able to see how successfully the original idea was realised. Models for competition projects show the architectural idea, and sometimes they become creations in their own right, they go to exhibitions, and return in a shambles. It is not possible to preserve all models, especially working ones, but photographs of them are kept in archives. Browsing through them helps us to recall the projects.
225
2012 – 2013
RANKENA 1999 II-osios archdizaino parodos „Detalė” diplomas 1999 Diploma from the second ‘Detail’ architecturedesign exhibition
HANNER 2001 Lietuvos architektų sąjungos parodos „Lietuvos architektūra 2001” diplomas 2001 Žurnalo „Archiforma” nominacija 2001 Diploma from the Architects Association of Lithuania’s ‘Lithuanian Architecture 2001’ exhibition 2001 Nomination from Archiforma magazine
226
Apdovanojimai
LINO NAMAS 2001 Lietuvos architektų sąjungos parodos-konkurso „Geriausi projektai ir realizacijos Vilniaus mieste 2001” prizas už geriausią realizuotą tūrinį objektą 2001 The ‘Best Realised Volumetric Object’ prize from the Architects Association of Lithuania’s ‘Best Projects and Realisations in Vilnius City 2001’ exhibition-competition
M A R E NTA 2003 VI-osios archdizaino parodos „Detalė” diplomas 2003 Diploma from the sixth ‘Detail’ architecturedesign exhibition
A pdovanojimai
2012–2013
Apdovanojimai Awards
BMS 2005 Lietuvos architektūros parodos „Žvilgsnis į save. 2003–2005” diplomas 2005 Diploma from the ‘Introspection. 2003−2005’ exhibition of Lithuanian architecture E U RO PA 2005 Lietuvos architektūros parodos „Žvilgsnis į save. 2003– 2005” apdovanojimas METRAS 1/5 2005 The METRE 1/5 prize from the ‘Introspection. 2003−2005’ exhibition of Lithuanian architecture
SWEDBANK 2010 Tarptautinis architektūros apdovanojimas, teikiamas architektūros ir dizaino muziejaus Chicago Athenaeum 2009 Lietuvos architektūros parodos „Žvilgsnis į save. 2008–2009” apdovanojimas METRAS 1/5 2009 Lietuvos nekilnojamo turto plėtros agentūros apdovanojimas „Už darnią plėtrą” kategorijoje „Komerciniai pastatai” 2009 Žurnalo „Archiforma” architektūrinė premija 2010 The International Architecture Award, from the Chicago Athenaeum Museum of Architecture and Design 2009 The METRE 1/5 prize from the ‘Introspection. 2008−2009’ exhibition of Lithuanian architecture 2009 The LNTPA’s ‘Sustainable Development Award’ in the ‘Commercial Buildings’ category 2009 The architectural award from Archiforma magazine
DNB 2011 Kasmetinis Rygos miesto prizas už geriausią realizuotą architektūros kūrinį 2011 Riga city’s annual prize for ‘Best Realised Architectural Work’
227
TBC
Apie architektūrą, švietimą(si), procesą, kontekstą ir „dangoraižius”
Architektūra Architektūra nėra grynasis menas, jo čia tik nedidelė dalis. Bet labai svarbi – tik ji gali viską nukreipti teisingu keliu. Tai tarsi uždavinio su daugeliu nežinomųjų sprendimas. Kartais vienu netikėtu veiksmu išsprendi tris keturias problemas. Galbūt tuomet architektūra ir yra menas. Menas yra architektūros vertė. Pastatas gali būti funkciškai tinkamas, gerai sukomponuotas, tvirtai pastatytas, bet jei trūksta „meniškumo”, nėra epochos pėdsako, vertės jis neįgis. Kai pastatas kyla, vis gludini jį akimis – žiūri ir žiūri. Ir pabaigus kurį laiką žiūri ir tikriniesi. Vėliau žiūrėti į jį nebegali. Dar vėliau stebi jį kaip ne savo. Kaip vieną „iš”. Tada gali matyti, kaip tavo sukurtas pastatas gyvena. Maloniausia, jeigu tas gyvenimas vyksta pagal tavo užmanymą. Baigtas kūrinys architektui nebepriklauso – jis jau įvykęs faktas. Net ir rekonstruoti pastatą geriausiai gali kiti – iš šalies objektyviau matyti, kas pavyko, kas ne. Įstatymuose reikėtų įrašyti punktą apie pavykusių pastatų apsaugą nuo jų autorių, nes jie dažnai galvoja, kad turi teisę pastatą perkurti kaip nori. Bet čia tas pats, kaip suaugusį vaiką vaikyti su rykštele. Didelę įtaką architektūrai daro užsakovo ir statybininko išsilavinimas, įgimtas ar įgytas estetinis pojūtis. Visada svarbu įsiklausyti į užsakovo reikalavimus, nepriklausomai nuo jo pažiūrų ar išsilavinimo. Dažnai tai padeda mobilizuotis ir atrasti netikėtus sprendimus. Tačiau blogiausia, kai visi projektuoja ir tam pasiduodi – čia pastumk, čia patrauk. Architektūrinis sprendimas turi būti aiškus ir paprastas. Architektūra atspindi savo laiko visuomenę, nes ją veikia daug dalyvių: investuotojai, kurie ketina kažką statyti; bankas, kuris skolina pinigus; architektas, kuris piešia; plačioji visuomenė, kuri niekam nepritaria; savivaldybė, kuri pritaria viskam; statybininkai, kurie stato taip, kaip moka, ir t. t. Grįžtamasis visuomenės ryšys reikalingas. Tačiau sociologiniai tyrimai apie jos poreikius gali būti pavojingi. Henry Fordas yra sakęs: „Jei būčiau
2012–2013
Audrius ambrasas
paklausęs žmonių, ko jie nori, būtų atsakę, kad greitesnių žirgų.” Visuomenė kartais nežino, ko galima norėti, jai reikia pasiūlyti idėją. Švietimas(is) Mano mokymasis daugiausia buvo empirinis. Prisimenu aukštojoje mokykloje sutiktus dėstytojus, bet negalėčiau vieno kurio nors įvardyti kaip mokytojo. Galų gale, ką konkretaus galima išmokyti architektūroje? Pokarinę architektų kartą mokė projektuoti stalininę architektūrą, o jie kūrė ją visiškai kitokią. Iš mokytojų kaip asmenybių užsilieka atskiros mintys, pastabos, prisimeni viską tarsi „dygsniais”. Toks empirinis edukacijos procesas galbūt nėra geras, galbūt trūksta nuoseklumo. Bet mūsų karta baigė ir netrukus pradėjo dirbti savarankiškai, visi būtinai norėjome kažką padaryti patys. Pirmame ar antrame kurse sugalvojome Architektūros fakultete Saulėtekyje pakabinti tokį informacinį stendą – langą. Senamiestyje išsilupom iš seno apleisto pastato lango rėmus, nudažėme raudonai, pritvirtinome koridoriuje ir ten kabindavome informaciją apie postmodernizmą. Su postmodernizmu plūstelėjo naujas architektūros supratimas, naujų scenarijų, intrigų atradimas. Tik dabar postmodernizmą, kaip pastebėjau, teoretikai sutapatina vien su pseudoistorizmu. Mes tuo metu visai kitaip jį suvokėm. Visaip sukdavom galvas, kaip pernelyg paprastus uždavinius pasidaryti sudėtingesnius. Studentai visada yra imlūs naujiems dalykams. Kasdien dirbant su realiais projektais, nori nenori daraisi pragmatiškas, o dėstymas šiek tiek padeda nuo to „atšokti”, išlaisvina kūrybines galias, skatina įsitraukti į žaidimą ir jame aktyviai dalyvauti. Tai smegenų mankšta. Įdomu. Pirmosios architektūros parodos „Žvilgsnis į save”* organizavimas prasidėjo be didelių manifestų apie visuomenės švietimą, intuityviai norėjom parodyti * Pirmąją architektūros parodą „Žvilgsnis į save“ sumanė ir 2003 metais šviežiai atidarytame požeminiame parkinge po Gedimino prospektu surengė iniciatyvinė grupė: Darius Osteika, Saulius Pamerneckis, Sigitas Kuncevičius, Paulius Trimonis, Audrius Ambrasas, Linas Tuleikis, Rolandas Palekas, Gintaras Klimavičius, Marius Šaliamoras. Paroda tapo tradicine kas dvejus metus rengiama Lietuvos architektūros apžiūra. Po to buvo įsteigta viešoji įstaiga „Architektūros fondas“ (steigėjai Audrius Ambrasas, Darius Osteika, Paulius Trimonis, kurį vėliau pakeitė Julija Reklaitė). Fondo pirmieji tikslai buvo surengti antrą parodą bei išleisti Vilniaus architektūros gidą. Vėliau „Architektūros fondas“ tapo platforma architektų edukacinėms, kūrybinėms, visuomeninėms ir kt. iniciatyvoms realizuoti.
229
TBC
On Architecture, (Self-) Education, the Process, the Context and Skyscrapers
2012–2013
audrius ambrasas
Henry Ford once said: ‘If I asked people what they wanted, they would say faster horses.’ Sometimes society does not know itself what it wants, and the architect has to come up with something.
Architecture
(Self-) Education
Architecture is not pure art, but art makes up a very important part of it. It is the only thing that can get you going in the right direction. It is like solving an equation with multiple unknowns: sometimes an unexpected move gives you the solution to three or four problems. Perhaps that is when architecture becomes art.
My education was mostly empirical. I can remember my lecturers from when I was a student, but I cannot single out any particular one as a mentor . At the end of the day, what can you dictate precisely in architecture? The postwar generation of architects cut its teeth on Stalinist architecture, but they did it quite differently. I have various memories and observations of my teachers as personalities, but they all merge into one, like stitches in a piece of cloth. This kind of empirical educational process may not be perfect , it may be inconsistent; but we graduated, and we soon began to work ourselves. We all were desperate to do something of our own.
Art is a quality of architecture. A building can function well, it can be well put together and well built; but if it lacks artistry, and expresses no traces of its times, it will have no value. As a building goes up, you keep running over it with your eyes, looking at it and looking at it. And after it’s finished, you look at it again, and go on checking it for some time. Later, you cannot look at it, and then you do not even see it as your own. You view it as if from the outside. Then you can watch how your building comes alive. It is very pleasant if that life turns out to be what you planned it should be. The finished work does not belong to the architect any more, that’s a fact. Even the renovation of a building is best done by somebody else: they can see more clearly what worked, and what did not. There should be a law protecting successful buildings from their architects, who often think they have the right to tinker with the building as much as they like. But it is like chasing your grown-up child around with a stick. Architecture is very deeply influenced by the views of the client and by the builders, by their natural or their acquired aesthetic taste. It is always important to listen to the client’s expectations, regardless of their attitude or their education. Often that helps to generate ideas and come up with unexpected solutions. However, the worst thing is when everybody is working together, and everybody gives way: tuck it in a bit here, pull it out a bit there. An architectural solution should be simple and clear. Architecture reflects contemporary society, because it is influenced by many factors: the investors who made the decision to build, the bank that lends the money, the architect who designs it, society at large, which will not agree to anything, the municipality, which agrees with everything, the builders, who construct it as well as they can … and so on. Feedback from society is useful. But sociological research about what society wants can be dangerous.
In our first or second year as students, we decided to set up a notice board in the architecture faculty in Saulėtekis. We found a window frame in an abandoned building in the Old Town, painted it red, hung it up in a corridor, and put up some information about postmodernism. Postmodernism promoted a new understanding of architecture, it encouraged new scenarios and new plots. I have noticed that nowadays theoreticians identify postmodernism only with pseudo-historicism. In those days, we saw it quite differently. We exhausted ourselves wondering how we could complicate tasks that seemed to be too simple. Students are always very open to new ideas. If you work every day on real projects, you become pragmatic, either intentionally or otherwise; and teaching distracts you from that, flexing your creative muscles, and encouraging you to participate in a game. It is a mental exercise, and it’s interesting. When we organised the first ‘Žvilgsnis į save’ (Introspection) architectural exhibition,* we did not put * The first architecture exhibition ‘Žvilgsnis į save’ was the brainchild of a group of enthusiasts (Darius Osteika, Saulius Pamerneckis, Sigitas Kuncevičius, Paulius Trimonis, Audrius Ambrasas, Linas Tuleikis, Rolandas Palekas, Gintaras Klimavičius and Marius Šaliamoras). It was organised in 2003 in the newly opened underground car park under Gedimino Avenue. The exhibition has become a traditional review of Lithuanian architecture, and takes place every two years. Later, the NGO Architektūros fondas was founded by Audrius Ambrasas, Darius Osteika and Paulius Trimonis. The latter was replaced by Julija Reklaitė. Nowadays Architektūros fondas became a platform for various educational, creative, public and other initiatives by architects.
233
2012 – 2013
TBC
R asa Ambrasien ė
V ilma A domonytė
Tomas E idukevič ius
Donatas Malinauskas
M indaugas R eklaitis
1962 gimė Vilniuje 1980–1985 Vilniaus inžinerinis statybos institutas, Architektūros fakultetas 1995–1999 žurnalo „Arkitektas” redaktoriaus pavaduotoja nuo 1999 Audriaus Ambraso architektų biuras, architektė 1962 Born in Vilnius 1980–1985 Vilnius Civil Engineering Institute, Faculty of Architecture 1995–1999 Arkitektas magazine editorial assistant Since 1999 Audrius Ambrasas Architects, architect
1972 gimė Panevėžyje 1990–1995 Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Architektūros fakultetas, bakalauro diplomas 1995–1997 Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Architektūros fakultetas, magistro diplomas nuo 1997 Audriaus Ambraso architektų biuras, architektė 1972 Born in Panevėžys 1990–1995 Vilnius Gediminas Technical University, Faculty of Architecture, BA 1995–1997 Vilnius Gediminas Technical University, Faculty of Architecture, MA Since 1997 Audrius Ambrasas Architects, architect
1977 gimė Marijampolėje 1996–2000 Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Architektūros fakultetas, bakalauro diplomas 2000–2002 Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Architektūros fakultetas, magistro diplomas 2001–2004 „Ugira”, „Laimos ir Ginto projektai”, K. Tamošėčio projektavimo firma „Nadruva”, architektas 2004–2007 Audriaus Ambraso architektų biuras, architektas nuo 2007 laisvai samdomas architektas 1977 Born in Marijampolė 1996–2000 Vilnius Gediminas Technical University, Faculty of Architecture, BA 2000–2002 Vilnius Gediminas Technical University, Faculty of Architecture, MA 2001–2004 Ugira, Laimos ir Ginto projektai, K. Tamošėtis’ design firm Nadruva, architect 2004–2007 Audrius Ambrasas Architects, architect Since 2007 freelance architect
1978 gimė Panevėžyje 1996–2000 Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Architektūros fakultetas, bakalauro diplomas 2000–2002 Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Architektūros fakultetas, magistro diplomas 2002–2010 Audriaus Ambraso architektų biuras, architektas 1978 Born in Panevėžys 1996–2000 Vilnius Gediminas Technical University, Faculty of Architecture, BA 2000–2002 Vilnius Gediminas Technical University, Faculty of Architecture, MA 2002–2010 Audrius Ambrasas Architects, architect Since 2010 freelance architect
1983 gimė Kaune 2001–2005 Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Architektūros fakultetas, bakalauro diplomas 2004 Blekingės technologijų institutas, Karlskrona, Švedija 2006–2008 Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Architektūros fakultetas, magistro diplomas 2005–2006 Architektūros biuras „IaN+”, Roma, Italija, architektas 2004–2012 Audriaus Ambraso architektų biuras, architektas Nuo 2012 Architektų biuras „Sprik”, architektas 1983 Born in Kaunas 2001–2005 Vilnius Gediminas Technical University, Faculty of Architecture, BA 2004 Blekinge Institute of Technology, Karlskrona, Sweden 2006–2008 Vilnius Gediminas Technical University, Faculty of Architecture, MA 2005–2006 IaN+ architecture studio, Rome, Italy 2004–2012 Audrius Ambrasas Architects, architect Since 2012 Sprik Architects Studio, architect
236
TBC
2012–2013
Apie biurą About the studio Audrius Ambrasas 1962 gimė Vilniuje 1980–1985 Vilniaus inžinerinis statybos institutas, Architektūros fakultetas 1985–1994 Paminklų restauravimo ir projektavimo institutas Vilniuje nuo 1991 Audriaus Ambraso architektų biuro vadovas 2004–2012 Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto docentas 1962 Born in Vilnius 1980–1985 Vilnius Civil Engineering Institute, Faculty of Architecture 1985–1994 Vilnius Monument Restoration and Planning Institute Since 1991 Head of Audrius Ambrasas Architects 2004–2012 Vilnius Gediminas Technical University, Department of Architecture, associate professor
Įvairiais laikotarpiais dirbo: Worked during various periods: Gintautas Adlys Justas Baltulis Marius Bliujus Justė Jankauskaitė Jurgis Jurevičius Vilius Juknevičius Darius Juškevičius Dovilė Krikščiūnaitė Jonas Motiejūnas Mantas Olšauskas Jovita Petkuvienė Vika Pranaitytė Aurelija Slapikaitė Monika Sriubaitė Vykintas Šeškus Gabrielius Varnelis
237
2012 – 2013
1. Mindaugas Reklaitis, Monika Sriubaitė, Jurgis Jurevičius, Vilma Adomonytė, Mantas Olšauskas, Rasa Ambrasienė. Brno, 2007 2. „Jokūbo” maketas parodoje „Deadline today”. Viena, 2007 3. Raketa nešėja Vilma Adomonytė. 2007 4. Parodoje „21 maketas”. Kaunas, 2013 5. Audrius Ambrasas. Madridas, 2008 6. Tomas Eidukevičius ir Monika Sriubaitė prie „DNB” maketo. 2007 1. Mindaugas Reklaitis, Monika Sriubaitė, Jurgis Jurevičius, Vilma Adomonytė, Mantas Olšauskas and Rasa Ambrasienė in Brno, 2007 2. The Jokūbas model in the ‘Deadline Today’ exhibition in Vienna, 2007 3. The practice’s main pillar Vilma Adomonytė, 2007 4. At the ‘21 Models’ exhibition in Kaunas, 2013 5. Audrius Ambrasas in Madrid, 2008 6. Tomas Eidukevičius and Monika Sriubaitė by the DNB model, 2007 7. Darius Juškevičius, whisky and Audrys Karalius at the work desk, 2004 8. Mindaugas Reklaitis and Jurgis Jurevičius in Valencia, 2008 9. Outdoor games at Karačiūnai, 2007 10. Rasa Ambrasienė and Aurelija Slapikaitė in Madrid, 2007 11. Dovilė Krikščiūnaitė, Vika Pranaitytė, Jonas Motiejūnas and the creative process, 2013 12. The ‘Office Tennis Open’, 2007 13. Donatas Malinauskas diving at Karačiūnai, 2007 14. Rasa Ambrasienė, Vilma Adomonytė and Ūla Ambrasaitė in Spain, 2008 15. Mindaugas Reklaitis by the Swedbank model, 2006
7. Darius Juškevičius, viskis ir Audrys Karalius prie darbo stalo. 2004 8. Mindaugas Reklaitis ir Jurgis Jurevičius. Valencija, 2008 9. Žaidimai lauke. Karačiūnai, 2007 10. Rasa Ambrasienė ir Aurelija Slapikaitė. Madridas, 2007 11. Dovilė Krikščiūnaitė, Vika Pranaitytė, Jonas Motiejūnas ir kūrybinis procesas. 2013 12. „Officetennis open”. 2007 13. Donatas Malinauskas nardo. Karačiūnai, 2007 14. Rasa Ambrasienė, Vilma
TBC
Adomonytė, Ūla Ambrasaitė. Ispanija, 2008 15. Mindaugas Reklaitis prie „Swedbank” maketo. 2006
1
2
9
12
238
TBC
2012–2013
5
4
6
3
7
8
10
11
14
15
13
239