Laimonas Bogušas. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija. Projektavimas, realizacija atgimstančio istorinio miesto centro kontekste

KLAIPĖDA STATE MUSIC THEATRE RECONSTRUCTION. DESIGN, REALIZATION IN THE REVIVING HISTORICAL CITY CENTER CONTEXT

Adresas / Address: Danės g. 19, Klaipėda Projekto vadovas / Head architect: Tomas Burokas (UAB „Inžinerinė mintis”) Užsakovas / Client: Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras Rangovas / Contractor: UAB „Infes”

Architektai / Architects: UAB „Inžinerinė mintis”: Nomeda Karolina Petniūnienė, Eimantas Pranevičius, Mindaugas Rauckis. Studio GA: Wolfgang Gollwitzer, Goda Visockaitė, Mitsuhisa Matsunaga. MB „Urbanistinė architektūra”: Laimonas Bogušas, Tomas Medzelas (DP SA, projekto vykdymo priežiūros vadovo atstovas, BIM koordinavimas) Interjero architektai / Interior architects: MB „Mariaus Mateikos architektūros sprendimai”: Marius Mateika, Indrė Ankudavičienė; Studio GA

UAB „Statinių konstrukcijų projektavimo biuras”: Artūras Preikšaitis, Kęstutis Gineitis, Mindaugas Šereika

Konstruktoriai / Structural engineer: Plotas / Area: 8 700 m2 Tūris / Volume: 53 000 m3 Sklypo plotas / Site area: 4 160 m2 Didžiosios salės sėdimų vietų skaičius / Number of seats in the main hall: 752 Mažosios salės sėdimų vietų skaičius / Number of seats in the small hall: 172

Rekonstruojamo pastato vaizdas iš Danės skvero

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatas rekonstruojamas nuo 2018 m. rudens. Šiuo metu jau baigtos statyti pagrindinės naujosios pastato dalies konstrukcijos, suvokiamas būsimo pastato tūris, todėl jau galima įvertinti pastato poveikį kontekstui. Išsaugota senoji pastato dalis taip pat jau atnaujinta. Šių metų pradžioje visuomenei atvertas rekonstruotas Danės skveras, iš kurio aiškiai matomas ir rekonstruojamas muzikinio teatro pastatas. Savo ruožtu teatro pastatas yra svarbus Danės gatvės užstatymo išklotinės formantas ir urbanistinė dominantė. Teatro rekonstrukcija tiesiogiai ir netiesiogiai susijusi su kitais centrinėje miesto dalyje įgyvendinamais arba planuojamais projektais – Atgimimo aikštės, Danės skvero ir krantinių, Danės gatvės rekonstravimu. Viešojo transporto priemonių atnaujinimas, planuojamas BRT sistemos diegimas, vandens autobusai Danės upėje – muzikinio teatro rekonstrukcija gali būti vertinama šių miesto viešojo-kultūrinio gyvenimo aspektų kontekste.

Vieta

Beveik du dešimtmečius vykusios diskusijos dėl siūlymų ir galimybės iškelti teatrą į naują vietą baigtos. Būtina pažymėti, kad šio straipsnio autorius, dalyvaudamas 2011 m. paskelbtame naujos teatro vietos parinkimo konkurse1 , kaip ir absoliuti dauguma įvykusio konkurso dalyvių, siūlė teatrą įkurti ant Kuršių marių kranto, Šiauriniame rage. Toks daugumos dalyvių siūlymas nestebina, žinant konkurso sąlygose išdėstytus reikalavimus, pasiūlytas galimas vietas teatro statybai ir akivaizdžiai tendencingai suformuluotą uždavinį (neakivaizdžiai prašoma įrodyti, kad geriausia vieta muzikiniam teatrui – Šiaurinio rago teritorija Kuršių marių pakrantėje). Konkursas vyko politinių įvykių kontekste – vyko aktyvios (taip pat ir politinės) diskusijos dėl galimybių miestui perimti dalį uosto teritorijų, formuoti priėjimus prie Kuršių marių, atveriant visuomenei krantines, atkuriant dalį buvusių urbanistinės struktūros elementų ir pan. Šiuo metu Danės upės žiočių Šiaurinio rago (buv. „Laivitės“) teritorija, kurioje pradedamas įgyvendinti „Memelio miesto“ projektas, taip pat atgimsta, ruošiamasi projektuoti naują uosto administracinį pastatą (vyksta konkursas – viešasis pirkimas). Šiandien galima teigti, kad sprendimas išsaugoti viešą kultūrinę funkciją (teatrą) viename iš centrinės miesto aikštės pastatų buvo teisingas. Be abejo, tokiam vertinimui įtakos turi ir parengto teatro pastato rekonstravimo projekto urbanistiniai sprendiniai – išsaugotas susiformavęs ir Naujamiesčiui būdingas perimetrinis kvartalų užstatymas su vertikalia dominante (bokštu) ties sankryža, didžioji salė ir pagrindiniai vestibiuliai bei centrinis įėjimas orientuoti į senamiestį ir Danės skvero erdvę. Teigiamas rezultatas tiek centrinei miesto urbanistinei erdvei – Atgimimo aikštei (rekonstravus teatrą, didėja spaudimas pagaliau atnaujinti ir pačią aikštę, vėliau – ir likusius jos formantus, įskaitant ir Klaipėdos viešbutį, o ypač – šalia teatro stovintį daugiabutį gyvenamąjį namą), tiek pačiai centrinei miesto daliai (išsaugant visuomeninę-kultūrinę funkciją užtikrintas centrinės miesto dalies gyvybingumas, žmonių srautai, atgimusio muzikinio teatro kontekste visiškai kitaip vertinami greta vykstantys ar įvykę procesai – Danės skvero ir gatvės rekonstrukcija, miesto viešojo transporto sistemos plėtra, stambaus mastelio nauja gyvenamoji statyba istorinio miesto centro prieigose, pvz., Pelenyno (Bastionų) namų kompleksas.

Galimų teatro satybos vietų analizė. Ištrauka iš vietos parinkimo konkurso darbo. Schemų autorius - L. Bogušas

Muzikinis teatras Atgimimo aikštės ir prieigų erdvinėje sistemoje. Schemos autorius - L. Bogušas

1 Apie 2011m. Įvykusį vietos naujam teatro pastatui parinkimo konkursą: http://architektams.lt/konkursai/klaipedos-valstybinio-muzikinio-teatro-naujo-pastato-statybos-vietos-parinkimo-atviras-architekturinis-urbanistinis-konkursas/ Klaipėdos architektūra 2021 / Klaipėda architecture 2021 17

2014m. LASKAO kasmetiniame leidinyje spausdintame straipsnyje2 rašiau, kad “svarbiausi istorinio miesto centro prieigose planuojami infrastruktūros objektai patenka į sunykusio fortifikacinio žiedo zoną, todėl rengiant šiuos projektus būtina įvertinti sprendinių įtaką miesto urb. struktūrai ir vizualiniam išskirtinumui”. Šiandien centrinėje miesto dalyje realizuojamus arba planuojamus objektus galima vertinti kaip šios mano 2014 m. išsakytos minties realizaciją.

Miesto fortifikacijos sutvarkymo schema Ar pastaraisiais metais vykstantys ir žinomi planuojami procesai rodo, kad miesto centrinės dalies atgaivinimas – įvykęs faktas? Bastionų namų kvartalas, muzikinis teatras, Danės skveras, buv. fortifikacijos sistemos fragmentų šalia Kultūros fabriko regeneravimas, Atgimimo aikštė, piliavietės prieigos. Ar šiuos procesus galima vertinti kaip sistemingą kompleksinį centrinės miesto dalies regeneravimo reiškinį, strategiją? Ar tai tik apibrėžtoje erdvėje vienu metu vykstantys, tačiau tarpusavyje nesusiję procesai, atspindintys bendrą pasaulinę urbanistinę tendenciją – miestų centrų tankinimą ir regeneravimą, populiacijos grįžimą iš chaotiškai užstatytų priemiesčių į centrines miestų dalis? „Klaipėdos miesto mažosios architektūros, aplinkotvarkos įrangos išdėstymo bei aplinkos estetinio formavimo, miestiškojo kraštovaizdžio tvarkymo specialiajame plane“ (rengėjas / autoriai: UAB „Nemuno deltos projektai“) numatyta galimybė regeneruoti arba kitomis priemonėmis išryškinti / pažymėti buvusią senamiesčio gynybinių įtvirtinimų sistemą – reali juridinė priemonė, tobulinant Klaipėdos m. urbanistinę struktūrą, formuoti miesto vizualinį identitetą ir ekonominį (taip pat ir turistinį) patrauklumą, apie kuriuos nuolat diskutuojama viešojoje erdvėje.

Projekto rengimas

Parengto projekto sprendiniais išsaugomi esami pastato korpusai – 10 aukštų bokštas ir 4 aukštų korpusas ties Herkaus Manto g. Didžiosios salės korpusas griaunamas, jo vietoje projektuojamas naujas didžiosios salės tūris su rūsiais ir scenos patalpų techniniu bloku. Automobilių stovėjimo vietos numatomos po Atgimimo aikšte planuojamoje stovėjimo aikštelėje, dalis – Danės g. juostoje.

Darbo projektas ir statybos darbai

Projektas pradėtas įgyvendinti 2018 m. rudenį, po 2015 m. įvykusio konkurso, techninio projekto rengimo, statybos leidimo gavimo ir statybos rangovo parinkimo procedūrų. Planuojama statybos darbų pabaiga – 2023 m. pabaigoje. Statybos pradžios etapas Kaip ir įprasta rekonstruojamų statinių, ypač – sudėtingų, iki 1990 m. statytų pastatų atveju, vienas svarbiausių projekto rengimo komandai tenkančių uždavinių – nuolatinis rengiamo projekto sprendinių tikrinimas ir tikslinimas vietoje, siekiant išvengti klaidų ir išspręsti kolizijas dėl tarpusavyje nesutampančių techninio projekto sprendinių, istorinių kadastro duomenų ir faktinės situacijos. Ypač aktualu kalbant apie SA, SK, ŠVOK dalių darbo projekto sprendinius išsaugomoje pastato dalyje. Pastato valymo metu fiksuoti bazinių dydžių (bendras korpuso ilgis / plotis, patalpų aukščiai, nesutapimai skirtinguose aukštuose) nesutapimai, pašalinus patalpų apdailą aptikta svarbių dokumentuose nebuvusių laikančiųjų konstrukcijų (sijų, tarpinių aukštų perdangų), tikslintini langų ir durų angų dydžiai bei proporcijos. Svarbus veiksnys buvo ir „netikėti atradimai“ – kadastro duomenyse neužfiksuoti smulkesni atskirų patalpų ar pastato dalių perstatymai, inžinerinių sistemų fragmentų įrengimas ir pan.

Reguliarus sprendinių tikslinimas ir tikrinimas statyboje

Naujosios pastato dalies atveju reikšmingiausi veiksniai, darę įtaką darbo projekto rengimui ir statybos darbų pradžiai, buvo esamo salės korpuso griovimas ir archeologinių tyrimų atlikimas.

Nugriautas teatro salės korpusas – be rūsio. Statybos metu gruntai buvo perkasti, todėl reikšmingų radinių (tiek pavienių, tiek struktūrinių) nefiksuota. Fiksuota buvusių fortifikacijų vieta (fosos ir gynybinio pylimo vieta). Esama pastato dalis Esama pastato dalis šalia Herkaus Manto g. ir Atgimimo aikštės (bokštas ir 4 aukštų korpusas) projekto sprendiniais išsaugomos. Nekeičiama pagrindinių fasadų kompozicija ir spalvinė raiška. Išsaugomos pastato dalies funkcinė paskirtis iš dalies keičiama, nors patalpų struktūra išlieka. Didžioji 4 aukštų korpuso dalis skiriama teatro administraciniams, gamybiniams poreikiams – administracijos kabinetams, kostiumų studijai, solistų poilsio ir pasiruošimo patalpoms. Centrinėje korpuso dalyje esanti kolonų salė išsaugoma ir atnaujinama. Perdangoje tarp 1 ir 2 aukštų įrengiama nauja anga, atkartojanti esamos angos charakterį. Tuo esamas vieno iš pagrindinių įėjimų vestibiulis pirmajame aukšte sujungiamas su kolonų salės antrojo ir trečiojo aukštų lygiais. Kolonų salės šviestuvas atnaujinamas. Esama ir naujoji pastato dalys pirmajame–trečiajame aukštuose sujungiamos vestibiulinėmis erdvėmis. Bokšto penktajame–aštuntajame aukštuose suprojektuoti vizituojančių solistų gyvenamieji apartamentai (po du kiekviename aukšte), devintajame aukšte – konferencijų salė. Pakeista bokšto lifto vieta ir dydis, o viršutiniame aukšte esanti apžvalgos aikštelė išsaugoma ir atnaujinama. Naujoji pastato dalis Visiškai nugriovus buvusį teatro didžiosios salės korpusą, centrinėje ir rytinėje sklypo dalyse pastatytas naujas antžeminis trijų aukštų didžiosios salės tūris su dviem rūsio aukštais ir scenos dėže. Antžeminėje dalyje išdėstyta didžioji ir mažoji (blackbox) salės, vestibiuliai, scenos techninės erdvės (scenos dėžė, kišenės), virtuvės patalpų grupė ir įvairios pagalbinės bei techninės patalpos. Rūsio aukštuose išdėstytos orkestro ir solistų repeticijų salės, scenos dekoracijų dirbtuvės, instrumentų sandėliai, solistų persirengimo kambariai, įrašų studija, įvairios techninės ir pagalbinės patalpos.

Buvusios salės korpuso vieta Kolonų salės interjero vizualizacija

Trečio aukšto planas Naujoji pastato dalis pagrindiniu fasadu atgręžta į Danės g., skverą ir Danės upę. Šiame fasade išdėstyti centrinis įėjimas į pastatą (po konsoline dalimi šalia bokšto), pirmajame–trečiajame aukštuose – vestibiuliai (centrinėje dalyje, ties jungtimi tarp senosios ir naujosios pastato dalių), iš kurių patenkama į didžiosios salės parterį ir balkoną. Pirmajame–antrajame aukštuose didžioji salė laisvai apeinama vestibiuliais, iš kurių atsiveria vaizdai į senamiestį, Danės upę ir skverą. Scenos dėžėje ir orkestro duobėje suprojektuotos mobiliosios platformos. Orkestro duobės platformomis iš rūsio patalpų pakeliami orkestro instrumentai, scenoje – dekoracijos arba pagal scenografiją formuojamas scenos reljefas. Bendras scenos dėžės erdvės aukštis – beveik 30 metrų.

Specifiniai aspektai

Tinkas Esamos pastato dalies fasadų spalvinis sprendimas ir kompozicija projekto sprendiniais išsaugoma. Fasadai dengiami dekoratyviniu granitiniu tinku, kurio spalva parinkta ruošiant bandomuosius tinko mišinius (smulkintas granitas) ir atliekant bandomuosius tinkavimus. Analogiškai prie parinktų išsaugomos pastato dalies fasadų tinko spalvų ir faktūrų derinamos naujosios pastato dalies fasadų apdailos medžiagos – tinkas, kabinamosios keramikos plokštės (tiek aklinų plokštumų, tiek ažūrinių struktūrų), didžiosios salės sferinio denginio viršutinė danga. BIM metodikos taikymas Pastato techninis projektas nebuvo rengiamas taikant BIM metodiką, tačiau darbo projekto pagrindinės dalys rengtos taikant šį metodą. Taikant BIM metodiką rengtos pagrindinės projekto dalys (SP, SA, SK, ŠVOK, interjeras, scenos technologija). Metodas naudingas tiek sprendiniams rengti ir tikrinti, tiek skirtingoms projekto disciplinoms tarpusavyje suderinti ir reguliariai proceso dalyvių komunikacijai bei savikontrolei.

Esamai pastato daliai BIM metodika netaikyta, tačiau SA dalies sprendiniai buvo sumodeliuoti, siekiant vizualiai patikrinti svarbius sprendinius (fasadų spalvinį sprendimą, skaidymą ir kt.). Inžinerinių dalių (ypač SK, ŠVOK) sprendinių atveju esamoje pastato dalyje taikyti BIM metodiką netikslinga dėl fiksuotų anksčiau tekste minėtų reikšmingų neatitikimų tarp istorinių duomenų, techninio projekto sprendinių ir faktinės situacijos. Projekto dalyvių komunikacijai naudotos internetinės platformos (komunikacijai, užduočių delegavimui ir kylančių klausimų sprendimui – Dalux, projekto dalių informacinių modelių koordinavimui ir sprendinių tikrinimui – Trimble Connect), fizinis serveris (dokumentacijai ir reguliariai fotofiksacijai archyvuoti).

Projekto erdvinis modelis

BIM tikrinimas Trimble Connect sistemoje

Net ir dalinis (esminėms statinio projekto dalims) BIM metodikos taikymas techniškai sudėtingo ir netipinės erdvinės konfigūracijos pastato atveju sudaro galimybę efektyviai rengti projektinius sprendinius, tarpusavyje derinti skirtingų projekto dalių rengėjams kylančius klausimus, sudaryti medžiagų kiekių žiniaraščius, pagal individualų poreikį atlikti BIM duomenų filtravimą ir grupavimą. Visais atvejais nėra galimybių išvengti klaidų, lemiamų žmogiškojo veiksnio. Informacinio modelio elementai turi būti suformuoti priskiriant korektišką parametrinę informaciją, tuo užtikrinant tikslų darbo rezultatą (medžiagų kiekiai, susikirtimų kontrolė ir pan.).

Apibendrinimai ir išvados

1.Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstravimas – reikšmingas įvykis centrinės Klaipėdos dalies kontekste. Rekonstruojamas pastatas – ne tik svarbus architektūrinis-urbanistinis akcentas, dominantė, bet ir socialine prasme reikšmingas objektas. 2.Gyvybingas visuomeninės-kultūrinės paskirties objektas centrinėje miesto dalyje – gyvo miesto centro garantas, turintis tiesioginę įtaką ir atnaujinamų viešųjų erdvių gyvybingumui bei funkciniam naudojimui. Atgimęs teatras aktyvins (arba jau aktyvina) kitų istorinio miesto centro ir prieigų objektų atnaujinimą. 3.Rekonstravus muzikinio teatro pastatą ir Danės skverą, didėja spaudimas pagaliau kokybiškai atnaujinti ir pačią Atgimimo aikštę – centrinę miesto viešąją erdvę. 4.Išsaugojus viešąją kultūrinę funkciją viename iš Atgimimo aikštės pastatų-formantų, užtikrinamas miesto centro gyvybingumas, turistinio potencialo vystymas. 5.Išsaugoti teatrą esamoje vietoje – teisingas sprendimas, nepaisant kontroversiškų ir daugiaprasmių diskusijų dėl galimybių statyti teatrą visiškai naujoje vietoje. Šiuo žingsniu istorinis miesto centras apsaugotas nuo neprofesionalių urbanistinių deformacijų ir negyvybingo komercinio objekto atsiradimo centrinėje miesto aikštėje. 6.Šiuo metu vykstantys arba planuojami procesai rodo kompleksinį dėmesį centrinei miesto daliai ir istoriniam miesto centrui. Įgyvendinti arba planuojami įgyvendinti projektai Danės upės erdviniame kanale formuoja reikšmingą viešųjų erdvių sistemą nuo Mokyklos g. tilto iki Danės upės žiočių. 7.Didžioji dalis regeneruojamų viešųjų objektų – buvusių miesto gynybinių įtvirtinimų (fortifikacijos sistemos) šiaurinės ir rytinės dalių zonoje. Siekiant realaus Klaipėdos vizualinio identiteto, būtina tęsti buvusių fortifikacijos sistemos elementų regeneravimą arba išryškinimą šiuolaikinėmis urbanistinėmis-architektūrinėmis priemonėmis ir urbanistinio projektavimo metodikomis.

The article is an overview of the ongoing Klaipėda state musical theatre reconstruction project. The process is evaluated from the final phase of an ongoing journey from political discussions, feasibility study, competition, project to construction along with the impact project has on the city centre regeneration processes and the impact of the building as an important spatial formant and a visual dominant to the immediate surroundings, urban, social and cultural context and even economic vitality of the city centre. The article is based on personal experiences of the authors participation in the process as an architect and the author of the architectural part of the project during the construction phase, project BIM coordinator and the representative of the project implementation supervisor with an overview of project preparation issues, relevant technical and technological aspects of BIM methodology in practice, communication between client – contractor – project designer and engineers. The text is illustrated with personal images taken during the construction process, drawing and digital model fragments, and project author visualisations. The article does not examine the technical project stage of the process and the associated legal issues. The technical project was designed by JSC „Inžinerinė mintis“ (Lithuania) together with Studio GA (Germany) – authors of the competition design proposal. The construction process is carried out along the lines of the technical project without any major changes to original design.