LIETUVE_2013_geguze_Internetui

64 psl.

2013 / 5 (9) Kaina 2,99 Lt

Gaminame su Tupperware

4 pyragų Net

receptai

KAIP SUKAUPTI DIDESNĘ PENSIJĄ?

: ė t y ž a d l i Edita M

PATYS KURIAME

K Ė N K LIE INGA! LAIM

PROBLEMAS MEZOTERAPIJA

Tegul laikas Jus aplenkia!

ISSN 2029-9567

TIKROS NORVEGIJOS IR AMERIKOS LIETUVIŲ ISTORIJOS

VISKAS MOTERIMS

2013 / 5 (9)

LIETUVIAI PASAULYJE

TURINYS SVEČIUOSE VYRAI ISSN 2029-9567 © IĮ „Inekta“, Kaunas Vyriausioji redaktorė Inesa Uktverienė Kalbos redaktorius Giedrius Lužinas Redakcija: Ieva Ąžuolaitytė, Sandra Kanopkaitė Dizainerė – fotografė Jolanta Miliūnienė

4 Ką praranda Lietuva?

14 Iš naujo užauginsiu muziką, kuri saugo...

MES MYLIM LIETUVĄ

LIETUVOS KAMPELIAI

Dėl reklamos skambinkite: 8 620 44 223

Rašykite mums adresu: info@lietuve.lt

Spaustuvė „BALTO print“ © Platinti šio leidinio tekstus, vaizdo informaciją galima tik redakcijai sutikus.

Už reklamų ir skelbimų tekstų kalbą redakcija neatsako.

8 Žmonės patys susikuria problemas

42 Lietuvos pilys

LIETUVIAI KELIAUJA

GAMINAME SU LIETUVE

44 Tailandas – rojus žemėje

60 Pyragas su šaldytomis uogomis „Aistringas pabučiavimas“

Viršelyje Edita Mildažytė Fotografija iš LRT archyvų

Atsakyk į klausimą ir laimėk prizą!

Nemokami skelbimai puslapyje www.lietuve.lt

41 psl.

LIETUVIAI PASAULYJE Vaida Žebrauskienė Gimė: Kaune Mokytoja Gyvena: 3 metus 8 mėnesius Tionsberge, Norvegijoje Moto: Viskas gyvenime turi prasmę, tik galbūt šiandien dar jos nesuprantu

Pokalbis su Vaida Žebrauskiene, dabar gyvenančia Norvegijoje ir ten dirbančia mokytoja, truko gana ilgai, nes buvo labai įdomus. Apie švietimo sistemą, jos subtilybes, privalumus ir trūkumus Vaida tikrai turėjo ką pasakyti. Pasirodo, kad Lietuva šiuo aspektu mes galime didžiuotis, bet, pasak pašnekovės, būtina semtis patirties iš kitų šalių ir tobulinti savąją švietimo sistemą, kad ji tenkintų visus mokinių poreikius. Be to, V. Žebrauskienė turi nemažai darbo patirties ir Londone, kur gyveno trejus metus prieš atvykdama į Tionsbergą.

KĄ PRARANDA LIETUVA? Koks įvykis paskatino Jus išvykti į Angliją? Tiesa, ten ilgai nenuobodžiavote ir greitai pradėjote dirbti mokykloje... Į Londoną išvažiavau, kai dukrytei Lalitai buvo vos mėnuo. Mano vyras beveik septynerius metus gyveno tarp Lietuvos ir Didžiosios Britanijos, todėl mudu seniai svajojome gyventi visi kartu. Tikriausiai dukrytės gimimas ir buvo tas momentas, kai pajutome, jog atėjo laikas man ir vaikams išvykti į Londoną. Pirmus metus nedirbau, rūpinausi vaikais, mokiausi anglų kalbos, lankiau dainavimo pamokas. Kadangi švietimo

4

WWW.LIETUVE.LT

sistemos Lietuvoje ir Anglijoje labai skiriasi, sūnus Ąžuolas, būdamas vos šešerių, pateko iškart į antrą klasę. Tada labai jaudinausi, kaip jam seksis adaptuotis mokykloje: bendravimas ir mokymasis vyksta tik anglų kalba, jis niekada nelankęs mokyklos... Kai pati pramokau anglų kalbos (mokykloje mokiausi tik vokiečių ir rusų kalbų), nutariau lankyti klasės asistentų kursus. Iš pradžių net neketinau dirbti, tenorėjau padėti savo Ąžuolui mokytis, tačiau atlikdama praktiką sūnaus mokykloje gavau pasiūlymą ten pasilikti. Dirbdavau rytais, kol mažoji

būdavo rytinėje mokyklėlėje-darželyje.

Ar Londonas yra tinkamas miestas šeimai su mažamečiais vaikais?

Londonas – tikras megãpolis, su visais tokio didmiesčio privalumais ir trūkumais. Mano nuomone, šeimai su vaikais gyventi Londone nėra labai palanku dėl nusikaltimų, kurių daugelis prastesniuose rajonuose net neregistruojami. Čia ypač akcentuojamas vaikų saugumas. Tie, kas yra gyvenę Londone, patvirtins, kad visur vaikų ugdymo įstaigos

aptvertos labai aukštomis tvoromis, prie pagrindinių įėjimų ir pagrindiniuose kiemuose įrengtos kameros, labai dažnai ugdymo įstaigų darbuotojai naudoja elektroninę raktų sistemą, tik įėję į pastatą pasirašo papildomoje registracijos knygoje.

Visi su vaikais dirbantys suaugusieji kasmet turi pristatyti iš policijos pažymą apie kriminalinių įrašų nebuvimą. Vaikus iki dvylikos metų privaloma atvesti į mokyklą ir pasiimti iš jos vienam iš tėvų arba kitam suaugusiam žmogui, apie kurį yra informuota mokykla. Pamenu, net paprasčiausia išvyka į kiek to-

Atostogos Lietuvoje. Fotografavo Eglė Xiapin.

lėliau esantį didesnį parką būdavo labai kruopščiai planuojama porą savaičių: pasirenkamas maršrutas, derinamas išvykoje dalyvausiančių vaikų bei suaugusiųjų skaičių, renkami raštiški tėvų sutikimai...

Bet gal šį trūkumą finansuoja galimybė turėti patogų ir gerą darbą...

Deja, kitas didmiesčio trūkumas yra tas, kad labai retai kas gauna darbą savo rajone. Daugelis žmonių nuvažiuoti į darbą ir grįžti iš jo eikvoja daug laiko net esant puikiam miesto transportui. Pavyzdžiui, mano vyras į darbą neretai keliaudavo valandą, dvi ar net tris, priklausomai nuo objekto vietos, ir tiek pat namo, todėl labai dažnai mes atsisveikindavome 6 valandą ryto, vakarieniauti susėsdavome 8 valandą vakaro, o po poros valandų Brėmeno (Vokietija) karuselių parkas

jau lįsdavome į pižamas... Laiko pabendrauti likdavo nedaug... Dėl šių priežasčių, ypač turint vaikų, kuris nors vienas iš tėvų turi arba visai nedirbti, arba dirbti ne visą darbo dieną, arba samdyti kitą suaugusįjį, kuris pasirūpintų vaikais kol tėvai dirba.

Tai visi paminėti Londono trūkumai ir paskatino persikelti į Norvegiją?

Iš tiesų ne visai taip... Lalitai buvo treji, kai susirgus mano mamai nusprendėme iš Londono persikelti pas ją į Norvegiją. Buvo ne taip paprasta viską mesti... Ypač vyrui, nes jis Londone pragyveno ir pradirbo dešimt metų. Be to, Londone buvo ir draugai, ir darbas, ir finansinis stabilumas, ir seniai pamirštas kultūrinės adaptacijos laikas. Tačiau aš pati augau didelėje šeimoje ir man

LIETUVĖ

5

Mano turtas – Ąžuolas ir Lalita.

Fotografafo Eglė Xiapin. mokytoja. Be to, planuoju toliau studijuoti bendrąją pedagogiką, kuri reikalinga mano kvalifikacijai kelti. Prisimenu, kad kultūrinius skirtumus ir adaptaciją kolektyve padėjo įveikti lietuviškas gebėjimas dirbti komandoje, profesionalumas, lankstumas, disciplina...

Jau ne kartą esam kalbėję su kitais pašnekovais apie norvegus, bet būtų įdomūs ir Jūsų pastebėjimai...

tos mano šeimos – mamos, brolių, sesių – labai labai trūko. Mes žinojome, kad nebūsime palikti likimo valiai, kad yra artimieji, kurie padės viskuo, kuo galės. Ir padėjo! Vyras darbą Norvegijoje gavo dar mums bebūnant Londone, o aš buvau pakviesta į pokalbį privačioje pagal M. Montessori ugdymo metodiką dirbančioje mokykloje dirbti gimtosios kalbos mokytoja visai netrukus po atvykimo. Žinoma, mamos pažintys ir įdirbis čia labai padėjo.

Deja, sunkiausia laukė po to...

reikėjo. Aš buvau įdarbinta dėl gero anglų kalbos mokėjimo, nes mano darbas buvo vaikus mokyti anglų kalbos, skatinanti juos kuo daugiau bendrauti angliškai. Norvegų kalba tarsi nėra labai sunki, nes turi panašių šaknų žodžių su vokiečių ir anglų kalbomis, bet man ji nebuvo labai lengvai perprantama. Dabar jau jaučiu, kad galiu be kompleksų pakalbėti telefonu, parašyti kokią paprastą žinutę ar laišką į mokyklą.

Norvegai giria mano tartį, bet klaidų aš vis dar darau.

Kas labiausiai Norvegijoje vertinama ieškant darbo?

Aukštasis išsilavinimas, tiesiogiai susijęs su darbu, Norvegijoje ypač vertinamas. Nuo jo priklauso uždarbis bei karjeros galimybės. Visiems atvykėliams tenka siųsti savo išsilavinimo dokumentus į atitinkamą įstaigą, kad būtų pripažinti. Mano diplomus britai pripažino, o štai norvegai to padaryti nenorėjo, todėl teko papildomai mokytis Norvegijoje. Dabar esu diplomuota pagal M. Montessori metodiką dirbanti

Kokie sunkumai užgriuvo? Atrodo, viskas turėtų būti lengva, juk turėjote darbus ir šeima buvo šalia...

Paaiškėjo, kad pietinėje šalies dalyje norvegai yra labai uždari. Norvegijoje gyvename jau ketvirti metai, tačiau tik dabar ėmėme jausti, kad kaimynai ar vaikų klasės draugų tėvai, iki tol mus visus tuos metus stebėję iš tolo, pradeda kalbinti, sutinka užsukti į svečius arbatos, domisi mūsų šeima, veikla, kartais net mūsų šalimi ir kultūra. Geras anglų kalbos mokėjimas, darbai pagal išsilavinimą ir kvalifikaciją buvo ir yra dideli privalumai, tačiau raudonuojančios dienraščių antraštės su mūsų tautiečių kriminaliniais „žygdarbiais“ spontaniškoms bičiulystėms nepadėjo ir nepadeda.

Kadangi mokytojos duonos ragavote Didžiojoje Britanijoje, tai tikriausiai ir gerosios patirties, kuri galėtų būti pritaikyta ir Norvegijos, ir Lietuvos švietimo sistemoje, įgijote.

O kaip Norvegijoje dirbote mokytoja, jei nemokėjote norvegų kalbos?

Pirmus trejus metus mokykloje, kurioje dirbu, man norvegų kalbos ne-

6

WWW.LIETUVE.LT

Pirma, kas labai krenta į akis, norvegų patriotiškumas – nesuvaidintas didžiavimasis savo šalimi bei jos ekonominiais pasiekimais. Norvegai domisi savo istorija, puoselėja tradicijas, garsiai ir iškilmingai švenčia nacionalines šventes. Ne tik valstybinių švenčių, bet ir gimtadienių progomis jie kelia nacionalinę vėliavą bei labai dažnai šeimos (krikštynų, vestuvių), bažnytinių švenčių progomis velkasi savo gražiuosius nacionalinius kostiumus.

Be to, visokio amžiaus norvegai labai daug juda! Ar lyja, ar sninga – visada pamatysi bėgiojančių, dviračiais važiuojančių ar slidėmis šliuožiančių norvegų. Neveltui juokaujama, kad norvegų vaikai gimsta su slidėmis... Šios tautos žmonėms įaugusi vidinė motyvacija gyventi fiziškai aktyviai ir sveikai. Daugeliui tai tiesiog gyvenimo būdas. Tiesa, norvegai yra uždaroki ir gana sėslūs, todėl neretai jų draugai yra mokyklos draugai, netoliese gyvenantys tėvai, broliai ar sesės su šeimomis. Jie turi nuo seno susiformavusį artimųjų bei bičiulių ratą, kuriame, dažniausiai naujiems pažįstamiesiems vietos nelabai ir yra. Kita vertus, norvegai yra ramūs ir atsipalaidavę. Jie nesijaudina dėl rytojaus, nes puikiai žino, jog jų uždarbiai yra vieni iš didžiausių pasaulyje, o ištikus bėdai ar netekus darbo jie sulauks valstybės pagalbos. Tam yra sukurtos puikiai veikiančios sveikatos ir socialinės apsaugos sistemos, kurios ypač palankios Norvegijos piliečiams.

Po koncerto Kristiansande (Norvegija) su vokalo mokytoja Monica, kuri daug metų dainuoja Londono gospelo chore.

Pirmoji mano kitokios švietimo

Lena – mano geriausia draugė ukrainietė, taip pat gyvenanti Norvegijoje, su kuria kartu studijavome M. Montessori pedagogiką. Tiesa, ji dirba mokytoja kitoje mokykloje.

kus praktikus, kurių klasėje ir yra dauguma, sudarant sąlygas gabiesiems vaikams tobulinti žinias pagal jiems parengtas individualias programas. Tai tikrai nereiškia, kad Britanijoje pats mokymas yra prastesnės kokybės.

sistemos patirtis buvo Londono Stoneydown pradinėje mokykloje.

Stoneydown mokyklai vadovavo direktorė, jai padėjo mokymo reikalų pavaduotoja bei specialiųjų poreikių koordinatorė. Specialiųjų poreikių koordinatorius yra labai svarbus asmuo mokykloje, kuris konsultuoja mokytojus sudarant individualius mokymo planus, papildomas kalbos ar matematikos programas silpnesniems mokiniams bei kontroliuoja jų vykdymą, ypač dirbant su elgesio ar mokymosi sunkumų, raidos sutrikimų turinčiais vaikais. Jis yra pagrindinė grandis bendradarbiaujant su psichologinėmis ar vaikų teisių apsaugos tarnybomis bei tiesioginis visų asistentų koordinatorius ir vadovas.

Ten mokytojai turi asistentus?

Lietuvoje apie tai galima tik pasvajoti...

Mano pagrindinis darbas buvo asistuoti klasės mokytojai, dirbti su mokiniais mažose grupėse pagal sudarytas skaitymo ar matematikos programas. Taip pat dirbau su atskirais mokiniais po 15 minučių kasdien pagal jiems sudarytas individualiais programas.

O ar mokytojai skatinami kelti savo kvalifikaciją?

Mokykla buvo ypač suinteresuota savo darbuotojų profesiniu kvalifikacijos kėlimu. Mes mažiausiai kartą per tris mėnesius dalyvaudavome praktiniuose seminaruose, kuriuose buvo mokoma, kaip dirbti esant tam tikroms situacijoms (kaip dirbti su vaiku, turinčiu vieną ar kitą autizmo formą, kaip laikyti jo galūnes emocinės isterijos metu, kad nesusižeistų ir nesužeistų kitų, kokiais žodžiais raminti ir pan.), kaip teisingai apklausti vaiką, kuris prasitaria patyręs fizinę, seksualinę ar kitokią prievartą, kaip protokoluoti

tokią apklausą, kad ji nepakenktų tolimesniam policijos tyrimui. Kvalifikacijos kėlimo kursuose buvome mokomi atpažinti agresyvaus vaiko elgesio priežastis: ar agresyvus bendravimas kyla iš aplinkos, kurioje vaikas auga, ar tai tėra savo nuomonės reiškimas fiziniais veiksmais, dėl lėčiau besiformuojančios kalbos, neradimo žodžių emocijoms išreikšti. Taip pat esu dalyvavusi daugybėje kitų puikių tik mokytojo asistentams skirtų seminarų.

O kam Norvegijos ir Anglijos mokyklose skiriama daugiausia dėmesio?

Anglijoje ir Norvegijoje pirmiausia labai didelis dėmesys skiriamas socialinei vaiko adaptacijai, jo savijautai klasės kolektyve. Beveik kiekviename seminare mums kartodavo, kad vaikas ar paauglys, kuris nesijaučia saugus klasėje, nesutaria su klasės draugais, nesijaučia gerai su jį mokančiu suaugusiuoju, jaudinasi dėl kitų dalykų (tėvų skyrybos, kultūrinis šokas, sunkiai serganti mama, vieno iš senelių netektis), negali efektyviai mokytis, nes jo protas nuolat užimtas jį graužiančia problema. Tokiu atveju svarbu, kad mokytojas ar kitas suaugusysis pastebėtų tokį vaiką, išsiaiškintų jį neraminančią problemą ir padėtų jam, jei reikia, pasitelkiant profesionalų pagalbą, išspręsti tą situaciją.

O ką patys britai mano apie Rytų Europos šalių švietimo sistemą?

Keletas Londono mokytojų grįžo iš seminaro, kuriame mokė kaip dirbti su vaikais, atvykusiais iš Rytų Europos šalių. Tada ir buvo pasakyta nenuginčijama tiesa, kad mokymo programos Rytų Europos šalyse yra labai stiprios, tačiau orientuotos į ypač intelektualius vaikus, kurių klasėje būna vos 10–15%. O britų švietimo sistema orientuota į vai-

Tikriausiai pritarsite, kad svarbiausia mokant vaikus yra juos motyvuoti ir sudominti mokomu dalyku.

Iš savo patirties galiu pasakyti, kad ir Anglijoje, ir Norvegijoje vaikams mokytis yra labai smagu. Pati esu mama ir neprisimenu nei vienos dienos, kad mano sūnus ar dukra nenorėtų eiti į mokyklą. Atvirkščiai, sūnus buvo labai nuliūdęs, kai jam pakilo temperatūra ir jis negalėjo eiti į mokyklą, nes kaip tik tądien jo klasės draugai pristatė projektą apie Kentukį. Be to, nemažiau svarbu paminėti, kad mokyklos turi ir atitinkamus finansinius resursus: vadovėlių, pratybų sąsiuvinių, pieštukų, dažų, spalvoto ir piešimo popieriaus, klijų, žirklių, naujausių kopijavimo aparatų, kompiuterių ir išmaniųjų lentų. Taip pat yra skiriamas tam tikras biudžetas bendroms išvykoms. Kur kas lengviau būti spontaniškiems ir kūrybingiems, kai nesame ribojami žemiškomis reikmėmis...

Kuriose srityse, Jūsų manymu, turėtų tobulėti švietimo sistema Lietuvoje?

Lietuvoje yra labai daug puikių pedagogų, kurie dirba iš pašaukimo, jiems patinka jų darbas ir jie mokiniams atiduoda visą savo širdį.

Tokius mokytojus aš labai gerbiu.

Pirmiausia, mano manymu, turėtų keistis požiūris į pačią mokytojo profesiją. Reiktų pergalvoti, ar reikalingi dabartinio lygio seminarai, išanalizuoti jų praktinę naudą ir pritaikomumo galimybes. Manau, kad svarbūs seminarai turėtų būti rengiami tik tos srities profesionalų, jie turi atitikti modernėjančios mokyklos poreikius bei būti finansuojami valstybės. Be to, per dešimt metų Lietuvoje nesusiklostė bendra sistema, kaip turėtų dirbti psichologai ir socialiniai pedagogai mokykloje, su kuo konsultuotis ar bendradarbiauti sudėtingesniais atvejais ir pan. Tiek Anglijoje, tiek Norvegijoje man teko stebėti ypač artimai ben-

dradarbiaujančias atitinkamas tarnybas, kurios teikia ir konsultacijas, ir realią pagalbą vaikui, jo šeimai, mokytojams, klasės vaikams. Lietuvoje, šalyje, kuri pirmauja psichologinio bei fizinio smurto, savižudybių skaičiumi Europoje tarp vaikų ir paauglių, veikianti psichologinė bei socialinė sistema tarp mokyklos ir vaikui gebančių padėti institucijų yra ypač reikalinga ir svarbi.

Beje, gal yra Lietuvoje mokymo sritis, kuri lenkia tiek Norvegiją, tiek Didžiąją Britaniją?

Lietuvaičiai tikrai gali didžiuotis muzikiniu vaikų lavinimu. Tokių muzikos mokyklų, kaip mes turime Lietuvoje, kur vos už šimtą litų vaikus mokytų groti instrumentu, solfedžio, muzikos teorijos ar istorijos, o dar ir chorinio dainavimo, nei Anglijoje, nei Norvegijoje, nei tikriausiai visoje likusioje Vakarų Europoje nėra. Muzikinis vaikų lavinimas čia yra asmeninis tėvų reikalas ir kainuoja jis labai brangiai...

Jūs esate kilusi iš 8 vaikų šeimos. Ar visi dabar gyvena Norvegijoje?

Taip, visi aštuoni mano mamos vaikai gyvena Norvegijoje. Mes su seserimi čia atvykome su šeimomis.

Nežinau, kiek gerų žmonių prarado Lietuva emigravus mūsų šeimoms, bet faktas, kad Lietuva prarado daug energingų ir potencialo turinčių jaunų žmonių, kurie, deja, greitai tėvynėn grįžti neketina.

Ką Jums šiandien reiškia Lietuva, kai esate taip toli nuo jos?

Lietuva – mano ir mano vaikų gimtinė, šaknys, su giliomis tradicijomis, kalba bei kultūra. Mums vis dar ne tas pats, kas vyksta gimtinėje.

Nuolat skaitome dienraščius, žiūrime televiziją ir grįžę tėvynėn dažnai jaučiamės apie politinį ir ekonominį Lietuvos gyvenimą žinantys daugiau nei tie, kurie nuolat gyvena Lietuvoje. Mes vis tyliai pasvajojame, kiek daug galėtume kiekvienas duoti vieną dieną grįžę namo... Ar tai ir liks svajonės – parodys laikas.

Linkime, kad Jūsų svajonės išsipildytų.

Kalbėjosi Ieva Ąžuolaitytė

LIETUVĖ

7

MES MYLIM LIETUVĄ

ŽMONĖS PATYS SUSIKURIA PROBLEMAS

Labai gerai žinomos moters Lietuvoje – Editos Mildažytės – pristatinėti tikriausiai nereikia.

Eidama į susitikimą su ja, nežinojau, ko tikėtis, nes internete teko visko apie ją prisiskaityti... Priėjau prie išvados, kad ji gali būti visokia, tiesiog negali žinoti, kokią Editą sutiksi tą dieną. Tačiau po pokalbio supratau, kad ir ką apie ją kalbėtų žmonės, ši moteris – neeilinė asmenybė, turinti tvirtą ir aiškią nuomonę. Beje, beveik kiekvieną jos pasakytą mintį būtų galima užsirašyti atminčiai. Dar ilgai mąsčiau apie visas kartu aptartas aktualiausias Lietuvos problemas, kurias, anot jos, žmonės patys ir susikuria. Tiesa, man vis dar atrodo, kad aš tikrai save kamuoju problemomis, kurių iš tiesų nėra. O jūs?

kurių l ė d , s y t s a ž Yra dvi prie vynę: įdomus ir tė verta palikti ktyvų Lietuvoje e mažai persp arba meilė. as turintis darb

kitiems kažką, parodyti, kad daug pasiekė ir yra laimingi, bet, deja, nėra ką parodyti.

Yra tikrai labai aukšto lygio universitetų užsienyje, kur studijuoja gabiausieji, o vidutiniokai, deja, neįstoja... Ir yra tokių universitetų, kurie yra visiškai vidutinio lygio.

Jie apsimeta, kad kažko moko, o tie, kurie ten studijuoja, apsimeta, kad mokosi.

Tikriausiai Jūs turite nuomonę apie tai, kodėl Lietuvoje tokie nemylimi tie, kurie paliko savo tėvynę, emigravo.

Normalus dalykas yra susipriešinimas tarp emigrantų ir likusių čia, Lietuvoje. Pastarieji sakosi palikti...

Kažkas išvažiavo ir paliko viską, kas man yra svarbu: mano vertybes,

tradicijas, šalį. Ir dar aiškina, kad ten kažkur geriau! O tie išvažiavusieji irgi tikėjosi, kad jų ten laukia pieno upės medaus krantais. Fiziškai ir finansiškai gyventi gal ir lengviau, bet psichologiškai sunku, nes jie ten jaučiasi vieniši... Neigia patys tai ar pritaria, bet vis tiek jie niekada ten nesijaučia savi. Be to, ir prieš kitus, kuriuos paliko Lietuvoje, jaučia šiokį tokį konfūzą: nori įrodyti

žiodami daiktus iš Lietuvos į Angliją ir atvirkščiai, nelegaliai prekiauja ir visai neblogai jiems ten. Dabartinė karta gyvena dėl turto ir pinigų, bet ne dėl žmonių...

O Jūs pati kaip vertinate tuos pieno upių medaus Kaip manot, ar normalu, krantais ieškotojus?

Yra dvi priežastys, dėl kurių ver- kad ten gyvenantys lietuta palikti tėvynę: įdomus ir mažai viai net nesivargina moperspektyvų Lietuvoje turintis dar- kinti savo vaikų kalbėti bas arba meilė. Kitų priežasčių aš lietuviškai? nematau, nes tiek, kiek jie uždirba ten, nemanau, kad neuždirbtų ir čia. O apskritai apie gyvenimo kokybę tai ką čia bepridursi... Gyvena viename Londono gale, o iš jo tris valandas trenkiasi metro į kitą galą, kur dirba. Taip pusę dienos praleidžia kelyje. Pavyzdžiui, jeigu tu apsigyvensi Šalčininkuose, o Vilniuje dirbdamas gausi porą tūkstančių litų, tai galima sakyti, kad tavo pragyvenimo lygis bus lygiai toks pat kaip ir Londone.

Aišku, kad nenormalu, kad lietuvių vaikai jau nebemokomi lietuviškai kalbėti. Ateis laikas, kai vaikai pradės klausinėti, kas aš esu, iš kur kilau, kur mano šaknys, kokios yra mano tradicijos, kuo aš galiu būti įdomus aplinkai ir kitiems, su kuo aš gyvenu, kodėl aš čia gyvenu... Vaikas, augdamas svetimoje aplinkoje, be jokių tradicijų, auga tarsi vaikų namuose. Joks Helovinas jiems nekels tokio jaudulio, nebus toks svarbus, kaip nuo žvakių žibantys kalneliai Visų Šventųjų vakarą.

Bet vis tik tautiečiai masiškai emigruoja... Jų ne- Bet kažkas Lietuvoje negąsdina atstumai iki dar- gerai, jeigu jie išvažiavo...

Jeigu stengiesi, kažko sieki, ir Liebo, darbai fabrikuose...

O kur link važiuoja mūsų žmonės?

Jei jie norėtų imtis verslo, tai važiuotų į Ameriką. Bet visi bėga į šalis, kuriose yra aukščiausias socialinio saugumo lygis – į Angliją, Norvegiją, Airiją. Ten jie truputį padirba, dar gauna pašalpas, kursuoja ve-

tuvoje gali pasiekti, bet čia sunkiau skintis kelią. Tie emigrantai, kurie nori išsaugoti tradicijas, mokinti vaiką lietuvių kalbos, irgi turi dėti daug pastangų, nes užuot ėję į alaus barą ir lėbavę penktadienį, jie negali to daryti, nes šeštadienį

LIETUVĖ

9

Galų gale visi, kurie gimėme, mirsime.

Reikia pagaliau imti į viską paprasčiau žiūrėti. turi vežti savo vaikus į šeštadieninę lietuvių mokyklą, kur juos dar kažko su Lietuva susijusio moko.

Be to, tą laiką, kol vaikas mokosi, tėvai turi kažkur prastumti: važiuoti nusipirkti maisto, laukti, kol galės atsiimti vaiką iš tos mokyklėlės. O kai pasiimi vaiką iš mokyklos, tai jau pusės šeštadienio ir nėra... Čia tikrai reikia didelio pasiaukojimo ir pasiryžimo. Tai didžiulis darbas. Ir tam ne visiems užtenka pastangų. Deja, emigruoja ne pačios aukščiausios kvalifikacijos pedagogai, mokantys žodžių ir kalbos, kurių tiems vaikams iš viso net nereikia. Juk jie nebevartoja tos kalbos. Kai kurie net nežino kai kurių žodžių prasmės.

Senųjų emigrantų vaikai kalba lietuvių kalba kaip kažkokia puskalbe ir dar moko emigrantų vaikus, kurie puikiai kalba lietuviškai, nes iš Lietuvos išvažiavo po 9 klasių, todėl ką jau ką, bet kalbą – moka. Ir tada paaiškėja, kad tie mokytojai su vaikais iš viso nebesusišneka. Mes visą laiką žiūrime į prastuomenę, bet gal žiūrėkime į tuos, kurie turi ką pasakyti ir parodyti. Kodėl, pavyzdžiui, Sabonis žaidė NBA? Nes jam nebuvo kur geriau žaisti... Jeigu tu baigei kokią nors išskirtinę specialybę, tai logiška, kad gal negausi darbo Lietuvoje ir teks emigruoti...

10 WWW.LIETUVE.LT

Tie, kurie išvažiuoja mo- iš tų universitetų, kurie apsimeta, kytis irgi ne visada pa- kad moko... sirenka tinkamai? Juk Kaip manote, jeigu reikėkalbama, kad užsienio tų vėl stoti į Baltijos kelią, universitetuose aukštes- ar atsirastų entuziastų? nė studijų kokybė. Žinoma, esu tuo tikra. Neabejoju Yra tikrai labai aukšto lygio universitetų užsienyje, kur studijuoja gabiausieji, o vidutiniokai, deja, neįstoja... Ir yra tokių universitetų, kurie yra visiškai vidutinio lygio.

Jie apsimeta, kad kažko moko, o tie, kurie ten studijuoja, apsimeta, kad mokosi. Visi šitie mokymaisi yra sukurti tam, kad būtų kur padėti jaunimą, kad jie nelįstų į darbo rinką kol nesulauks bent 25 metų. Čia paprasta viso pasaulio praktika, taip yra visur. Mokėdami už mokslą pinigus, studentai sukuria ir papildomas darbo vietas profesoriams.

Diplomas labai dažnai ir lieka tik diplomu. Juokinga, kai žmonės, baigę vadybininko studijas, dėlioja šokoladinius kiaušinius arba tvarko stendus su cigaretėmis prekybos centruose. Dar suprasčiau, jei toks vadybininkas „suvadybintų“ pigiausią lašišą, bet ne, jų darbas apsiriboja teisingu prekių išdėstymu stenduose, o tą puikiai padarytų keturias klases baigusi boba. Taigi va tokius darbuotojus mes ir gauname

nei sekundę. Juk šiuo metu nėra jokios agresijos, nėra bėdos, nėra vargo. Žmonės per daug gerai gyvena ir baigia užmigti. V. Juknaitė yra sakiusi, jei valgysit nors vieną savaitę per metus – Didžiąją savaitę iki Velykų – tik sausą duoną, pamatysit, kokia skani košė su sviestu po to! Dabar problemos daromos iš visko! Svarstoma, ar man turėti vaikų? Tada ruošiamasi, kada turėti vaikų, o jau kai laukiasi, visai aplinkai skelbiasi, kad laukiasi, ir t. t. Mūsų laikais jeigu vienas kitą mylėjo, tai ir gimdė vaikus...

Tai gal paprasčiausiai trūksta protingų žmonių valdžioje... Dar geriau – moterų, kurios padarytų tvarką.

Trūksta sveiko proto! O žmonės neturi ką veikti. Visi apsimetinėja, kad kažką dirba, ir iš to susideda visas kapitalizmas. Jei būtų tik tos funkcijos, kurių reikia, neliktų la-

bai daug darbo vietų, ypač tokiais technologijų laikais. Nebereikėtų visokių nesąmoningų darbo vietų: baudų lipdukų klijuotojų, paskui tų lipdukų nuėmėjų, plaukų priaugintojų, nosių lygintojų, psichologų, gyvenimo vadybininkų ir t. t. Juk tiek daug pseudospecialistų, kurie atsirado tik iš to nuolatinio darbo improvizavimo. Jei visi laikytųsi taisyklių, nebereikėtų tiek daug visko aplink. Žiūrėk, žmogus į viską spjauna ir išvažiuoja į kaimą augint moliūgų. Tada pamato, jog žmogui iš tiesų reikia visai nedaug, kad išgyventų, gal užtenka ir to, kas jau yra. Pradedi galvoti, gal užtenka ir 30 litų, kad būtum žmogumi...

Mačiau dabar naujus batus gali ir už litą nusipirkti. Kuo jie prastesni už tuos, kur kelis šimtus kainuoja?

Niekuo! Čia tik mes susikuriame vaizdinį, kad tie brangesni kažkuo ypatingi. Žirniai, kruopos – tai pats sveikiausias maistas, kurį valgant užtektų ir 150 litų per mėnesį. Pavyzdžiui, internetas... Nusipirk kokią stubą kaime, turėk internetą, kuriuo dirbti galėtum... O jei turėsi šalia dar karvę bei ožką, tai ir prasimaitinsi, ir mokesčiai kaime tiek nekainuos. Va, ir gali būti sau ponas, tik reikia turėti idėjų...

vų karAš galvoju, kad dar mūsų tė s laitos, kurią auklėjo A. Smetono s geras kai, buvo išlaikytas tas sena ra soviekvapas. O dabar išaugo tik a vis dar tinių žmonių tauta. Ir ta taut . diegia sovietinę gyvenseną LIETUVĖ 11

ojam Mes susigalv yog kažkokią sav mą ir ra venimo prog u jeig nervinamės, , ip nepavyksta ta . ota kaip suplanu

nės, nes neturi ką veikti. Daugiausia piktų komentarų parašoma ryte, kai normalus valstybės tarnautojas geria kavą. Tai taip išeina, kad jie irgi taip išlieja savo pagiežą. Vakare tikriausiai mažai komentuoja, nes jau apkalbinėja su draugais gyvai...

O gal vakare leidžia laiką varvindami seiles į televizijos ekrane mirgančias žvaigždes ir pavydi jiems sotaus ir saugaus gyvenimo?

Aš nemanau, kad čia viskas dėl taisyklių nepaisymo…

Deja... Mes visi nesilaikome taisyklių ir kaltiname kitus dėl savo nesėkmių. Kai einame į teismą, mes norime laimėti. Kažkas tada turi pralaimėti, todėl logiška, kad penkiasdešimt procentų bus nepatenkintųjų. Pražiūrėję ligą ir nuėję pas daktarą irgi nervinamės, kad daktaras kaltas, nors liga tai mano, o ne daktaro. Kai atsitinka kokia bėda, ar kažkur pažeidžiame įstatymą, tai einame susitvarkyti, o ne atlikti bausmės, nes niekada nenorim pripažinti, kad mes kažką padarėme neteisingai. Galų gale visi, kurie gimėme, mirsime. Reikia pagaliau imti į viską ir paprasčiau žiūrėti. Nesuprantu, kur tų problemų esama?

O Lietuvos švietimas? Ar ir čia nematote problemų?

Na, pavyzdžiui, kad ir švietimas. Visi eina iš proto, į kokią mokyklą leisti savo vaiką, apšokinėja jį, investuoja tūkstančius korepetitoriams, o tiems vaikams visiškai dzin. Jie gal svajoja, kaip šluostys beždžionėms užpakalius arba gelbės pasaulį...

O jaunimas dabar apskritai gali pasiųsti mokytoją švilpt bet kada, ypač ankstyvos paauglystės laikotarpiu. Aš ir šakėmis prie sienos remiama neičiau dirbti su 5 – 9 kla-

12 WWW.LIETUVE.LT

sių mokiniais... Gimnazistai vėliau pradeda šiek tiek mąstyti, o iki tol tai nulis proto ir šimtai energijos.

Apskritai vaiką reikia palikti ramybėje, kad jis pats galėtų atrasti save.

Jeigu jam reikės, jis išsikapstys. O jei nenorės, tai ir liks tas vidutiniokas.

Tėvai niekaip neprivers savo vaiko siekti kažko daugiau... Darbe dirbk gerai ir būsi žvaigždė, nes visokių specialybių žmonių reikia. Atrodo, kad visi tėvai įsivaizduoja savo vaikus su baltomis pirštinėmis sėdinčius už didelio biuro stalo. Bet nebūtinai ir jiems taip atrodo. Mes susigalvojam kažkokią savo gyvenimo programą ir nervinamės, jeigu nepavyksta taip, kaip suplanuota.

Programą mums seniai sugalvojo ir užrašė Ten. Pasak vienos Rytų patarlės, jei eini savo gyvenimo keliu, tai ir eini sau ramiai. O jei ne, tai gyvenimas tave traukia kaip bliaunantį ožį... Tada ir sveikata pakrinka, ir ligos puola.

Pristatydama savo knygą „Pasimatymas su Lietuva“ daug keliaujate po visą pasaulį. Kokius lietuvius dažniausiai sutinkate?

Lietuviai, kurie buriasi kitose šalyse, yra aktyviausi. Jie ir Lietuvą ten būdami iš naujo atranda, ir nepraranda su ja jau turimo ryšio. Visi manęs klausia, kodėl aš taip optimistiškai

parašiau savo knygą? Pateiksiu pavyzdį: vienuose namuose vaikas nubunda ir gauna pylos iškart už tai, kad neišsivalė dantų, kad nubudo su traiškanomis akyse, kad išpylė pieną, o į mokyklą išleidžiamas su grasinimu, kad nebandytų grįžti namo, jei gaus dvejetą. O jei tokiomis pat aplinkybėmis tėvai sakytų labas rytas, einam kartu išsivalyti dantis ir nusiprausti, pažiūrėk, kokia graži dėmė išėjo išliejus pieną, ir atsisveikindami pasakytų, jog lauksime tavęs grįžtant, net jeigu tu gausi ir blogesnį pažymį, tai jau savaime aišku, kad šioje šeimoje vaikas išaugs visai kitoks. Aplinkybės gali būti tokios pačios, bet gali skirtis skiepijamos vertybės. Kokias mokyklas turi praeiti tėvai, kad tinkamai auklėtų savo vaikus? Aš galvoju, kad dar mūsų tėvų kartos, kurią auklėjo A. Smetonos laikai, buvo išlaikytas tas senas geras kvapas. O dabar išaugo tikra sovietinių žmonių tauta. Ir ta tauta vis dar diegia sovietinę gyvenseną. Aš nenoriu taip kalbėti, nes iš tiesų matau daug nuostabaus jaunimo, kuris yra labai veiklus, protingas, visko nori ir visko siekia. Aš manau, kad vis tik laikai keisis, pereisime sistemos pasikeitimo krizę. Aš dažnai prisiskaitau komentarų, kad E. Mildažytei klimaksas, bet neimu į galvą, nes aš manau, kad visgi komentuoja daugiausia kalėjime sėdintys žmo-

Nuotraukos iš asmeninio E. Mildažytės archyvo

Niekas nesusimąsto apie tai, kad dirbdamas žiniasklaidoje tu niekada nesi užtikrintas savo ateitimi.

Gauni finansavimą nuo rugsėjo iki gegužės mėnesio ir džiaugiesi, o už kitus keturis mėnesius išvis negauni jokios algos. Ir nieko, vis tiek visi galvoja, kad tie, kurie filmuojasi televizijose yra milijonieriai. O iš tiesų tai mes paprasti mirtingieji. Televizija dabar dažnai ujama, kad rodo nieką ir nepuoselėja jokių vertybių.

Jeigu šeimoje yra taisyklės, tvarkingai suskirstytas laikas, visi turi savo atsakomybių, tai net nelieka laiko tam televizoriui. O jeigu tėvai nenori, kad jų vaikas žiūrėtų tą ar aną laidą, tai tegul užrakina televizorių, ir jie nežiūrės jo. Pažįstu šeimų, kurios taip ir daro.

Ir vis tik... Ko reikia išmokti lietuviams, kad pagaliau išgyventų sistemos pasikeitimo krizę?

Mums reikia išmokti gerų manierų ir pagarbos bei laikytis nustatytų taisyklių net ir tada, kai niekas nemato. Trumpiau sakant, kai pasikeis komentarai internete, tai pasikeis ir visuomenė. Čia daug nereikia. Ko norėti, jei koks vargšas paauglys kaime žiūri pro langą ir nieko nemato, arba žiūri į pilką radiatorių, o visas internetas lūžta nuo straipsnių, kaip M. Petruškevičius skina žvaigždes nuo dangaus. Tai jam savaime ir kyla pagieža bei pyktis, kuriuos lengviausia išlieti komentaruose...

Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Inesa Uktverienė

MAMA – DIEVO TEVO BENDRAKUREJA

ŽODŽIAI IŠ SIELOS

Pirmasis gegužės sekmadienis – motinos diena. Tikriausiai šią dieną visi švenčiame pakylėti, jai abejingų nelieka. Kiekvienas sveikiname savo mamą, linkime sveikatos ir laimės, o širdyje džiaugiamės, kad galime ją apkabinti... Sakoma, kad tėtis tampa tėčiu, kai paima į rankas savo kūdikį, o mama tampa mama iškart, kai sužino, kad laukiasi. Mamos širdis laikoma pavyzdžiu. Niekas negeba mylėti tokia meile, kaip mama. Atsiduoti savo vaikams, juos auginti, paaukoti visą save ir stengtis dėl jų. Ne veltui mama laikoma Dievo Tėvo bendrakūrėja, ir ten, kur mama, ten – gailestingumas ir meilė.

Plačiau apie tai šiandien pasakoja Skriaudžių parapijos klebonas Arūnas Simonavičius.

BŪTI MAMA – PAŠAUKIMAS

Mama – tai pašaukimas kurti kartu su Tėvu. Toks pašaukimas visada bus gerbiamų ir nepamainomų pašaukimų sąrašo viršuje. Labai dažnai būna aptariami motinystės klausimai, bet, norint išgyventi prasmingą motinystę, jos vargų kilnumą ir džiaugsmų ryškumą, riekia ieškoti, iš kur kyla abejingų nepaliekantis žodis ir pašaukimas.

MOTINOS KILMĖS DIEVIŠKUMAS

Mama, kaip gimdytoja, savo užduotimi ir verte kyla iš Dievo Tėvo. Manau, kad yra būtina motinoms žinoti motinystės kilmę. Būti autoritetinga, gyvybinga, mylima ir mylinčia mama neįmanoma nežinant savo dieviškosios kilmės. Dievas kaip ir tėvai kuria naują gyvybę, ją puoselėja ir laiko prie širdies...

Patikėkit, verta skaityti senovines knygas. Vienoje jų buvo rašoma apie motiną, kurią nužudė jos pačios sūnus.

Kalėjime kalintis ir sužvarbęs nuo šalčio sūnus neiškęsdamas sušuko: „Mama!“ Tada jis pajuto jį apklojant kailiais. „Kas čia?“ – tamsoje paklausė jis. „Miegok, sūnau, tau šalta, apklosiu tave“, – teišgirdo rūpestingą balsą. Rašytojas, o ir daugelis skaitytojų, gali tik pasidžiaugti, kad ir mūsų laikais mama pasielgtų lygiai taip pat.

MAMA DALIJASI SAVO TIKĖJIMU SU VAIKAIS

Dievas mūsų pirmajai Motinai Ievai liepė būti klusniai. Išties, įspūdinga mamos klausa ir nepaprastas gebėjimas ne tik atskirti didžiausiame triukšme savo kūdikio balsą, bet ir suprasti, koks poreikis tame balse skamba.

Apaštalai pirmuosius krikščionis mokė, kad tikėjimas ateina iš klausymo. Na, matyt, natūraliai susiklosto, kad moterų ir mamų bažnyčioje būna daugiau. Taigi mama moko žodžio valdymo meno: pasakyti ir išgirsti. Krikščionims tai labai svarbu, nes esame Žodžio tikyba. Žodis tapo kūnu būtent Marijoje ir gyveno tarp mūsų. Tai reiškia, kad ne tik pienu ir meile mama dalijasi su vaikais, bet ir tikėjimu. Laimingi tie, su kuriais mamos ir močiutės kalbasi apie Dievą, dalijasi asmenine tikėjimo ir draugystės su Dievu patirtimi. Kuo ilgiau mama maitino savo vaiką krūtimi, tuo jis užaugo sveikesnis, kuo daugiau mama dalinasi savo tikėjimu su vaiku, tuo vaiko tikėjimas turi gilesnes šaknis.

PRAŠYMAS

Taip Dievo sutvarkyta, kad motinystė ir tėvystė yra dvi neatsiejamos dalys. Išgirsti ir kalbėti yra ir pedagogiškai, ir psichologiškai, ir dvasiškai nepamainomi dalykai. Mama yra vaiko vedlys, kai tam tikrame amžiuje vaiką reikia pavesti ir tėvo glėbiui. Tai ne tik labai sunki užduotis, bet ir mamos išbandymas nesisavinimo ir dalijimosi su tėvu vaiko meile.

Tad prašymas šiandien mamoms toks... Suprasdamos žodžio galią, plačias savo galimybes vaiko pasaulyje, linkėdamos vaikui ir sau gerovės, sielos brandos ir išganymo, nekeikite ir nežeminkite savo vyro ar tėvo, ypač vaiko akivaizdoje. Tada vaikas neabejodamas tars: Dėkoju Tau, Dieve, kad turiu mylinčią Mamą.

Algimantas Baltakis

MOTINA Kur mano pradžia?

Už tūkstančio mylių.

Prieš tūkstantį metų.

Motinos įsčiose.

Po širdim.

Kur mano tąsa?

Ant motinos rankų.

Motinos akyse.

Motinos mintyse.

Tenai mano tąsa.

O kai motinos nebebus?

Prie motinos kapo.

Motinos akyse.

Motinos mintyse.

Po diemedžiu.

O kur mano pabaiga?

Už tūkstančio mylių.

Po tūkstančio metų.

Motinos įsčiose.

Motinos akyse.

Motinos mintyse.

Pabaigos nėra.

Tėra tik tąsa...

1969

LIETUVĖ 13

fotografija

Jolantos Miliūnienės fotografija

SVEČIUOSE VYRAI

Tomo Kaunecko

O J U A N Š I U I S N I G U UŽA I R U K , Ą K I Z MU . . .

O G U A S

ka s po pradinin o h ip h e s o čiu Šiandien sve Sindikato“ grupės &G Lietuvoje, „G ų tekstų autorius ir ain vokalistas, d s ėja muzikos kūr danskas-Svaras. iau Gabrielius L je žodžiai liejasi bo Nors jo kūry kalbinamas jis u laisvai, tačia o: apie viską, ko iav . nedaugžodž atsakė trimis sakiniais jis teiravomės, dis – ne žvirblis... i žo Matyt, tikra

Jolantos Miliūnienės fotografija

Kas mes tokie, žmogui e kad neleistum ? būti laimingam

„Ne jiems, o mums, ne dėl jų – dėl mūsų... / Aš perlaužiu save ir atiduodu tau pusę, / O savąją pasėjęs vidury tuščio lauko, / Iš naujo užauginsiu muziką, kuri saugo... / Aš rašau naktimis, nes naktimis geriau rašosi, / Mintys, patapę bagažu, į laisvę prašosi...“ Tai

Jūsų dainos tekstas. Kaip iš tikrųjų kuriami tekstai muzikai, kuri auga, kuri saugo, kuri skauda?

Temos tekstams, mintys ateina iš savos patirties ir gyvenimo, kokį matau aplink save. Kiekvienas mūsų prisilietimas prie įvairių gyvenimiškų situacijų sukelia apmąstymus. Iš jų ir gimsta dainos.

Jūs daug bendraujate su jaunimu. Ko jiems labiausiai reikia?

Jiems nereikia padėti, kaip daugeliui atrodo, su jais reikia bendrauti, kalbėtis, argumentuoti, draugauti.

Jaunimas yra jaunimas. Toks kaip visada: smalsus, radikalesnis už suaugusiuosius ir maištingesnis, bet ieškantis ir norintis rasti, kurti, eiti pirmyn.

„Aš nuo pirmadienio mesiu rūkyt / Pažadu: paskutinę surūkysiu ryt!“ Kaip Jums at-

rodo, ar jaunimas supranta, kokią žalą daro žalingi įpročiai? Kaip jiems padėti atsisakyti ir baisesnių priklausomybių?

Kartais kalbuosi su jaunais žmonėmis apie žalingus įpročius šiaip arba

kieno nors paprašytas. Man būna įdomu, kadangi į šią problemą visi kartu bandome pažvelgti ne per draudimų ar gąsdinimų prizmę, o per laisvalaikio užimtumo ir gyvenimiškos motyvacijos langą.

Dabar Jūs toks bendraujantis, o koks buvote vaikystėje?

Uždaro būdo... Didelėmis akimis žvelgiantis į pasaulį... Ir truputį liūdnas...

Aktyviai dalyvaujate socialinėse iniciatyvose. Ar tai duoda apčiuopiamos naudos?

Aš tai darau dėl vidinio poreikio.

Kažkada tam tikri žmonės man padėjo susivaikyti savyje, todėl aš irgi nenoriu praeiti pro šalį ten, kur

galiu pro šalį nepraeiti. Pokyčių visuomet yra, tačiau man svarbus pats procesas, nes už rezultatą atsakingas tas, kuris nori (arba nenori) keistis.

Daug jaunimo emigruoja, nemato ateities Lietuvoje, nori rasti laimę svetur...

Jie iškeliauja išsibandyti ir ieškoti savęs – tai normalu jaunystėje. Ir dauguma jų grįš. O jei kažkas ir suras tikrą laimę užsienyje, kas mes tokie, kad neleistume žmogui būti laimingam?

Ko Jūs mokote savo vaikus? Ar auklėjate juos kažkaip kitaip?

Aš toks pats tėtis kaip visi. Norėčiau, kad jie būtų geri ir laimingi, bet tai priklausys nuo jų pačių.

LIETUVĖ 15

Tomo Kaunecko fotografija

Manau, kad namai yra svarbu, tėvų požiūris yra svarbu, dėmesys vaikams yra svarbu.

Esate pilietiškas ir tą deklaravote ne tik 2009 metais keliaudamas į ekspediciją „Misija Sibiras“...

Taip, aš labai myliu Lietuvą, bet mano tėvynės meilės supratimo išraiškos neturi nieko bendra su šūkiais, vėliavomis, eitynėmis ir deklaracijomis. Aš tai jaučiu širdyje ir ne dvi, o 365 dienas per metus. Mums visiems daug ko trūksta, bet reikia užduoti klausimą ne iš tribūnų visiems, o pirmiausia kiekvienam asmeniškai, ar mes norime kažką pakeisti?

Istorijos apraiškų „G&G Sindikato“ kūryboje esti, tik reik mokėti jas atpažinti. Hiphopas ir istorinė Tado Blindos asmenybė atrodytų sunkiai derantys elementai, tačiau filme „Tadas Blinda. Pradžia“ jie vienas kitą papildo ir dėl to istoriniam filmui kurtas dainos tekstas tampa

16 WWW.LIETUVE.LT

šiuolaikiškas: „Kas iš tavo teisybės, jei nedrįsi jos ginti / Kas iš gyvenimo, jei gailiesi galėjęs gimti / Žodis – niekas, jeigu pilkas / Kas iš tavęs, jeigu silpnas“.

Tadas Blinda yra legenda, herojus, kalbantis apie teisingumą ir nelygybę, todėl mums tai imponuoja ir yra svarbu. Kai sužinojome, kad bus kuriamas šitas filmas, mes labai užsidegėme jam sukurti dainą.

Ir mums net nerūpėjo, ar ji pateks į tą filmą.

Ką Jums reiškia ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis, įteiktas šių metų kovo pradžioje Prezidentės Dalios Grybauskaitės?

Galimybę susipažinti su Prezidente, kurią labai gerbiu. Galimybę padėkoti visiems, su kuriais einu koja kojon. O visa kita buvo ir prieš tai, ir bus vėliau, nes ne dėl medalių gyvenu.

Kadangi Algis Ramanauskas mano, jog hiphopas nėra muzika, o repo gerbėjai tik sienas terlioja, tai

jis ir Jūsų dėl to nemėgsta.

Gal dar kitų to nemėgimo priežasčių yra?

Negyvenu jo gyvenimo ir juo labiau nesigilinu į jo „karus“. Tiesiog man gaila laiko destrukcijai. Gal jis ir teisus, kad negalima paišyti bet kur, tačiau kai pas mus pilna pastatų vaiduoklių, kurie tikrai nepuošia miestų, o politikai nesugeba jų sutvarkyti, aš mielai leisčiau juos nuspalvinti grafičiais – būtų kur kas gražiau.

Turite minias gerbėjų, ar niekada nepamąstėte apie politiko karjerą? Juk šaliai reikia ne tik gerų specialistų, bet ir dorų žmonių. Gal tada ir griūvančių pastatų būtų mažiau...

Mane kviečia į politiką. Bet aš neinu. Nesu politikas ir, priešingai nei kai kurie, gėdijuosi imti pinigus už savo nekompetenciją.

Beje, o kodėl Jums taip patinka grafičiai?

Aš mėgstu grafičius dėl įvairių jų rakursų. Nors tai ir nelegalu, bet visa, ką tie vyrukai ir merginos vaizduoja

(aš nekalbu apie nemokšų keverzones), kokias žinutes palieka, man atrodo ir estetiška, ir socialiai teisinga. Kaip pavyzdį paminėsiu užrašą, dėkojantį vairuotojams už tai, kad jie rodo posūkius palengvindami dviratininkų ir pėsčiųjų gyvenimus, po tiltu Vilniuje: „Jūs rodot posūkius dėl manęs, o ne dėl policijos, ir jūs nuostabūs“.

Ką norėtumėt pasakyti po visą pasaulį išsibarsčiusiems lietuviams ir tiems, kurie likę čia?

Aš niekada nesakiau, kad Lietuvoje viskas blogai, bet jei ieškote laimės svetur, nepamirškite šaknų ir žinokite, jog mylėti Lietuvą galima ir kitur būnant. Mes čia esame, būsime, kursime, gyvensime ir kiekvienas mūsų pozityvus sprendimas ar mintys atneš kažką naujo ir gero. Aš tikiu ateitimi.

Ačiū už pokalbį.

PALAIKYDAMI SAVUS KURIAME GERESNĘ APLINKĄ SAU Visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad dviem trečdaliams lietuvių svarbi prekės ar paslaugos lietuviška kilmė, o aštuoni iš dešimties įvairiais būdais palaikytų vietinį verslą skatinančias iniciatyvas.

Akivaizdu, kad norime palaikyti Lietuvoje dirbančius ir kuriančius žmones,, nes tai teikia ir konkrečios naudos mūsų šaliai.

Stiprus vietinis verslas kuria darbo vietas ir teigiamą aplinką. Šį pavasarį veiklą pradėjo projektas „Už savus“. Jo iniciatoriais tapo komunikacijos agentūra „Bosanova“ ir atlikėjai Jurgis ir Erica Didžiuliai, lietuviškos kosmetikos gamintojai „Ambroozija“ bei kiti. Projekto iniciatoriai nori pabrėžti, kad palaikydami tuos, kurie yra arčiausiai mūsų, patys gyvensime geriau.

Kiekvieną dieną renkamės prekes ir paslaugas, tačiau retai susimąstome, kokia tokių sprendimų įtaka mūsų aplinkai. Pavyzdžiui, jei nuspręstumėte visus metus pirkti vien lietuviškus obuolius, per 12 mėnesių mūsų ūkininkai gautų papildomai kelis šimtus litų. Jei tokių žmonių būtų dešimt, obuolių augintojas galėtų pasodinti kelias papildomas obelis ir pasamdyti žmogų jas prižiūrėti. „Už savus“ kiekvienos savo iniciatyvos sėkmę matuoja konkrečiais rezultatais. Šių metų balandžio mėnesį natūralios lietuviškos kosmetikos namai „Ambroozija“ vykdė kosmetikos mainus. Pramoninė kosmetika buvo keičiama į rankų darbo lietuviškus odos priežiūros gaminius. Akcijos metu buvo išdalinti keli šimtai kosmetikos gaminių. Tai kartu yra ir keli šimtai potencialių naujų „Ambroozijos“ klientų.

Kovo ir balandžio mėnesiais prekybos centre „IKI“ pasirodė „Už savus“ plakatai ir stendai, kviečiantys rinktis Lietuvos ūkininkų produkciją. Nors šios akcijos rezultatai vis dar skaičiuojami, prekybininkai pastebėjo išaugusį lietuvių susidomėjimą mūsų ūkiuose išaugintais gaminiais.

Vasaros pradžioje „Už savus“ Vilniuje pristatys restoranų ir barų, kuriuose šeimininkai sukasi virtuvėje ar stovi už baro, žemėlapį. Tai padės sostinės perliukus atrasti ir miesto svečiams. Projekto organizatoriai teigia, kad maži žingsniai ir nedideli elgesio pokyčiai gali turėti įtakos dideliems apčiuopiamiems rezultatams, kurių naudą pajus daugelis.

Palaikyk savus! Sužinok daugiau www.uzsavus.lt.

LIETUVIAI PASAULYJE Auksuolė Kišonaitė-Marciulevičienė Gimė: Jonavoje Rūbų modeliuotoja Gyvena: 7 metus Čikagoje, JAV Moto: Visada siek užsibrėžto tikslo

O K Š I T A M A DR LIKIMO I A M Y D N IŠBA Auksuolė Kišonaitė-Marciulevičienė – dramatiško likimo moteris. Per savo gyvenimą jai teko patirti tiek, kad atrodo, daugiau pakelti jau nebeįmanoma: skyrybos su vyru, diagnozuotas krūties vėžys, mylimo sūnaus savižudybė, tautiečių apgavystės ir visi sunkumai, kuriuos patiria žmogus, atsidūręs toli nuo savo tėvynės ir artimųjų. Tačiau nepaisant visų išgyventų skausmų, Aksuolė kalbantis nei karto nesusigraudino ir savo skausmo neparodė. Ji didžiavosi savo neeilinių talentų turinčia dukra Sandrita ir visais žmonėmis, kurie tarsi angelai ją lydėjo ir globojo išgyvenant visus didžiuosius sunkumus. Pasak šios moters, tikriausiai jie buvo Dievo, kuris nesiliovė jos globoti, siųsti. Deja, dažniausiai išgyvendami tragiškus savo gyvenimo įvykius žmonės mieliau burnoja ant savo gyvenimo ir Dievo, kuris juos sukūrė... Iš Auksuolės tvirtumo ir optimizmo galime tik pasimokyti!

Kaip atsidūrėte Amerikoje?

Man pasisekė laimėti žaliąją kortą... Išvažiavome, tačiau po mėnesio grįžome į Lietuvą, nes mano dukra, nuo penkerių metų grojanti pianinu, jau nuo šešerių buvo tarptautinių konkursų laureatė. Kai jai suėjo aštuoneri, išvykome į JAV. Tik dėl jos muzikinės karjeros buvome trumpam sugrįžę į Lietuvą, kad atsisveikintume su visais muzikos mokytojais ir bendramoksliais. Surengėme rečitalį, kaip padėką.

Kaip tokią gabią mokinę iš savo rankų paleido mokytojai?

Mano dukros Sandritos tikrai nenorėjo paleisti, nes kiek vėliau ji dar pradėjo groti ir lumzdeliu. Grodama šiuo pučiamuoju muzikos instrumentu ji taip

20 WWW.LIETUVE.LT

Amerikoje nebuvo tokio aukšto lygio muzikos mokyklų, kuriose dirbantys pedagogai galėtų ugdyti mano dukrą. Jie tą pasakydami ir nukreipė mus tiesiai į institutą.

pat užėmė pirmąją vietą kaip jauniausia atlikėja, nes jai tebuvo septyneri metai. Kadangi gyvenimas yra mūsų, tai mes ir sprendėme, kaip elgtis. Pasirinkome Ameriką!

Kaip Sandrita adaptavosi Amerikoje?

Ji buvo dar visai mažytė.

Ji ten jautėsi puikiai, po trijų mėnesių jau galėjo susikalbėti angliškai. Žmonės stebėjosi, kad po pusės metų ji jau laisvai kalbėjo šia užsienio kalba.

Ten ji tęsė muzikos mokslus, ieškojome analogiškos muzikos mokyklos, kokioje mokėsi gimtinėje. Tačiau Amerikoje nebuvo tokio aukšto lygio muzikos mokyklų, kuriose dirbantys pedagogai galėtų ugdyti mano dukrą. Jie tą pasakydami ir nukreipė mus tiesiai į institutą. Po perklausos Sandritai

bos suteikti nelabai gali, nes mes juk gyvename Amerikoje. Be to, mudu su vyru išsiskyrę, tai ir su jo šeima nelabai artimai bendraujame. Viską darau viena... O ir pagalbos jokios nelaukiu ir neprašau...

Ar Jūsų dukra yra vienturtė?

Ne... Mano sūnui per klaidą žalioji korta nebuvo suteikta, todėl jis turėjo likti Lietuvoje kol jam sukaks 21 metai. Kadangi jam tada buvo aštuoniolika, teko laukti dar trejus metus. Jis liko gyventi su savo tėčiu. Kai pildžiau dokumentus žaliajai kortai laimėti, mes jau buvome išsiskyrę.

JAV gydytojai nepamiršta, kad davė Hipokrato priesaiką, todėl pirmiausia gydo žmogų, suteikia jam visą medicininę priežiūrą, o tik po to, kai pasveiksta, pateikia jam sąskaitas..

ugdyti paskyrė profesorių, kurio pamokos kainavo 120 dolerių už valandą.

Kadangi aš buvau vieniša mama, ką tik atvykusi emigrantė, mums padarė labai didelę nuolaidą ir kaina buvo sumažinta.

O kaip dabar sekasi Jūsų paauglei dukrai?

Ji ir toliau skina laurus. Šiuo metu Sandrita kuria muziką, dalyvauja jaunųjų kompozitorių konkursuose.

Ji tikrai labai talentinga...

Tikriausiai visus savo unikalius gebėjimus paveldėjo iš tėčio giminaičių: senelio – kompozitoriaus Pranciškaus Beinario, ir tetos – choro dirigentės Danguolės Beinarytės. Jie labai skatina mano dukrą. Deja, kitokios pagal-

Tikriausiai šiuo metu jau kartu su sūnumi gyvenate Amerikoje...

Deja, pritrūko kelių mėnesių iki sūnaus atvykimo gyventi į Ameriką... Tam sutrukdė tragiška žinia, jog jo neliko tarp gyvųjų... Teigiama, kad sūnus pakėlė ranką prieš save, tačiau aš niekada tuo iki galo nepatikėjau... Kadangi tada gyvenau Amerikoje, jaučiu, kad nuo manęs buvo daug kas nuslėpta...

Paprastai nelaimės po vieną nevaikšto...

Nuvykusi į Ameriką sužinojau, kad nuo nervų, įtampos, streso ir nuovargio sulaukiau ne kokių naujienų, kurias pranešė mano kūnas. Susirgau krūties vėžiu. Pradėjo slysti žemė iš po kojų. Žinojau, kad turiu išsigydyti šią ligą dėl vaikų. Žinoma, tuo metu neturėjau pinigų, reikėjo mokėti mokesčius ir išsi-

LIETUVĖ 21

laikyti pačiai bei dukrą išlaikyti... Tačiau aš niekada nepraradau optimizmo.

Iš kur sėmėtės tiek daug ryžto ir tvirtybės, ypač būdama taip toli nuo visų artimųjų?

Viską dariau dėl vaikų... Dėl savo dukros... Tikėjausi ten geresnės ateities savo vaikams. Beje, JAV pagyventi planavau tik laikinai... Per tą laiką, kol gyvenau Amerikoje, nutrūko visos gijos, kurios siejo mūsų šeimą... Dabar likome tik mudvi su dukra.

Sergant onkologinėmis ligomis tikriausiai nepakanka vien moralinės paramos, nes gydymas kainuoja labai brangiai. Kaip sprendėte visas iškilusias problemas?

Susipažinau su viena Amerikos lietuvių šeima, kuri man padėjo. Jie – pirmosios kartos emigrantai iš Lietuvos. Visą laiką buvau jų ir Dievo globojama.

Jų šeima mane lydėjo pas visus gydytojus, vertėjavo, palaikė mane ne tik morališkai. Laikau juos savo tėvais, jie tiek man daug davė... Amerikoje tikrai labai aukštos kokybės medicina ir priežiūra. JAV gydytojai nepamiršta, kad davė Hipokrato priesaiką, todėl pirmiausia gydo žmogų, suteikia jam visą medicininę priežiūrą, o tik po to, kai pasveiksta, pateikia jam sąskaitas.

O ką daryti, jei vis tiek neturi pinigų sąskaitoms apmokėti?

Mano atveju taip ir buvo... Tiek gydymas, tiek vaistai kainavo labai daug.

Man atliko net penkias operacijas. Susiradau ten gimusį lietuvį, kuris yra plastinės chirurgijos specialistas. Jis yra nuostabus žmogus, jo tėvai rengia įvairius Lietuvai remti skirtus renginius, puoselėja lietuviškumą ir meilę Lietuvai. Šis nuostabus žmogus man atliko operaciją visiškai nemokamai! Esu jam dėkinga... Ir būsiu iki gyvenimo pabaigos.

22 WWW.LIETUVE.LT

Kiekvieną k artą prisim inusi šiuos dalyk us negaliu p atikėti, kad man pa vyko sutikt i tiek gerų žmonių sav o gyvenime ir patirti tiek skaudž ių išbandym ų vienu metu.

Per savaitę po to, kai sužinojau, kad sergu vėžiu, man buvo atlikti visi reikalingi tyrimai.

Ar patikėsite, kad jau po savaitės gulėjau ant stalo operãcinėje?

Ar Jums taikė chemoterapiją?

Taip. Tai buvo ilgas šio gydymo kursas. Galiu tik pasidžiaugti, kad man ir vėl pasisekė – gavau nuolaidų kaip vieniša mama. Per savaitę po to, kai sužinojau, kad sergu vėžiu, man buvo atlikti visi reikalingi tyrimai. Ar patikėsite, kad jau po savaitės gulėjau ant stalo operãcinėje?

Kaip reagavo artimieji į Jūsų diagnozę?

Niekas iš artimųjų, išskyrus sesę, nežinojo apie mano ligą. Su sese dažnai kalbėdavomės per programą „Skype“. Aš jai guosdavausi, rodydavau kuokštais slenkančius plaukus ir abi verkdavome... Dukrai tepasakiau, kad sergu, bet pasveiksiu. Čia vėl turiu dėkoti amerikiečiams, kurie padėjo prižiūrėti mergaitę, leido gyventi jų bute kol gydysiuos chemoterapija ir neėmė jokio mokesčio... Niekam daugiau nesipasakojau, nes nenorėjau blogų emocijų ir minčių, kadangi Lietuvoje visi išgirdę tokią diagnozę skuba pirkti laidotuvių vainiką. Kiekvieną kartą prisiminusi šiuos dalykus negaliu patikėti, kad man pavyko sutikti tiek gerų žmonių savo gyvenime ir patirti tiek skaudžių išbandymų vienu metu.

Kas tokiu gyvenimo etapu neleido nuskęsti depresijos liūne?

Man tokiu momentu padėjo širdies draugas, kurį sutikau visai netikėtai.

Ieškojau gydytojo internetu, kuris galėtų išrašyti nemokamą vaistų receptą.

Atsiliepė vienas žydų tautybės Amerikos pilietis, kuris pasisiūlė padėti. Jis buvo baigęs medicinos universitetą Uzbekijoje ir tęsė savo karjerą Amerikoje. Metus jis mane ir dukrą globojo. Šis žmogus man padėjo nepasinerti į depresiją. Juk sirgdamas depresija žmogus labiausiai nori būti vienas... Būtent jis ir vedėsi mane į koncertus ir teatrus. Ir iki šiol esame širdies draugai.

Tiesa, dukra labai nori studijuoti mediciną. Maniau, kad tam įtakos turėjo mano liga, tačiau, pasirodo, ji visiškai jos neatsimena... Manau, kad tam jos apsisprendimui daugiau įtakos turi mano draugas. Ji mato, kiek daug gali pasiekti gydytojai.

Kaip Jūs save realizuojate šiuo metu?

Dirbu parduotuvėje. Esu patenkinta savo darbu. Dirbu tam, kad susipažin-

čiau su ta darbo sistema, nes ateityje noriu atsidaryti savo parduotuvę, kur būtų parduodami mano kurti ir siūti rūbai moterims. Jau esu pristačiusi tris savo kūrybos kolekcijas. Taip pat dirbu ir šeštadieninėje Lietuvių mokykloje, kur mokau vaikus lietuviškai. Nemažai laiko skiriu ir Lietuvių bendruomenės valdybos veiklai.

Ar gaunate užsakymų iš lietuvių? Ar neteko jais nusivilti?

Gaila, tačiau lietuviai labiausiai mane ir nuvylė. Šokių kolektyvui „Suktinis“ siuvau ir rankomis siuvinėjau visus rūbus, bet likau tik su puse sutarto atlyginimo... Kitą dalį turėjo sumokėti „Dance duo“ kolektyvas, tačiau nesumokėjo. Jau sirgdama dieną naktį siuvau tuos kostiumus... Na, skaudi patirtis, bet ką padarysi... Iš klaidų mokomasi... Reikėjo pasirašyti darbo sutartį, o aš to nežinojau. Ir dabar to kolektyvo vadovę sutinku ir klausiu, kaip bus, bet, deja, atsakymo nesulaukiu. Juk mes ten esame kaip ant delno, viskas išlenda anksčiau ar vėliau į dienos šviesą... Beje, girdėjau šmeižtą, neva blogai rūbus pasiuvau...

Koks pats sėkmingiausias Jūsų kūrinys?

Tikriausiai tai vestuvinė suknelė, kurią kūriau savo sesei dvynei. Po jos vestuvių suknelė buvo dar kelis kartus išnuomota, kol ją nupirko labai turtingi žmonės, nes norėjo turėti sau kaip išskirtinį kūrinį, kuris priklausytų tik jiems.

Džiugu, kad šiuo metu esate kupina gyvenimo džiaugsmo ir įkvėpimo. Gal juo galite pasidalinti ir su kitais.

Linkiu visiems žmonėms susikaupimo, stiprybės ir daugiau pasitikėjimo vienam kitu. Tuomet sužydės draugystė ir bus galima kartu dirbant nuversti net didžiausius kalnus!

Linkime Jums sveikatos ir stiprybės.

Kalbėjosi Inesa Uktverienė

LIETUVĖ 23

SPECIALISTO KONSULTACIJA

TAVO PENSIJA – TAVO PASIRINKIMAS! KAUPTI MAKSIMALIAI

Tomas Žukauskas „Pastaruosius kelis mėnesius manęs vis kas nors paprašo pasidalinti nuomone apie pensijų reformą.

Visuomet vengdavau tai daryti viešai dėl dviejų priežasčių: pirma, manau, kad kaip lektorius ar tiesiog pašnekovas esu geresnis nei rašytojas; antra, per didelis nepasitikėjimas valdžia dėl per dažnai keičiamos nuomonės“, – sako UAB „Mano konsultantas“, teikiančios finansinio planavimo ir konsultavimo paslaugas, direktorius Tomas Žukauskas. Kodėl vis dėl to jis pasiryžo pasidalinti savo nuomone? Kadangi dar 2012 metų pabaigoje priimti Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimai pradėjo veikti, kaip buvo numatyta, nuo balandžio 1 dienos. Tai paskatino T. Žukauską įveikti ir pirmąją savo baimę... Šio įstatymo pakeitimų esmė – pasikeitusios sąlygos kaupiant pensiją II pakopos pensijos kaupimo fonde. Turbūt viešojoje erdvėje visi Lietuvos gyventojai jau yra ne kartą girdėję, kad reikės rinktis vieną iš trijų variantų. Pabandysiu Jus, brangūs „Lietuvės“ skaitytojai, supažindinti su siūlomais trimis variantais, o išvadas turėsite pasidaryti patys.

24 WWW.LIETUVE.LT

Tai naujas pensijos kaupimo variantas, dar kitaip vadinamas „2+2+2“, nes būtent pagal tokią sistemą kaupiami pinigai būsimai pensijai. Šią sistemą sudaro trys skirtingos įmokų dalys į II pakopos pensijos kaupimo fondą.

Pirmieji 2% – įmoka, į pensijų kaupimo sąskaitą pervedama iš „Sodros“, kiti 2% – savanoriškai papildomai mokama įmoka nuo apmokestinamųjų žmogaus pajamų ir paskutiniai 2% – papildomas valstybės skatinimas, skaičiuojamas nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio ir pervedamas iš Valstybės biudžeto.

Rinktis šį pensijos kaupimo modelį labiausiai apsimoka šiems asmenims: • Gaunantiems vidutinį arba mažesnį nei vidutinį darbo užmokestį. Priminsime, kad vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje yra 2139 Lt ant popieriaus, t. y. 1655,24 Lt į rankas. Tai ypač naudinga tiems, kurie gauna mažesnes nei vidutines pajamas, nes nuo savo algos (pavyzdžiui, 1000 Lt ant popieriaus) pridėsite 2% (20 Lt), o iš Valstybės biudžeto gausite 2% nuo vidutinio darbo užmokesčio (42,78 Lt). Reiškia, kad iš Valstybės biudžeto gausite du kartus daugiau nei pridėsite patys.

• Pagal Lietuvos Banko atliktą matematinį skaičiavimą, šį pensijos kaupimo modelį apsimoka rinktis asmenims iki 55 metų amžiaus.

KAUPTI MINIMALIAI Pasirinkti šį kaupimo variantą – reiškia nieko nekeisti, jei esate pasirašęs II pakopos pensijos kaupimo sutartį. Tiesiog „Sodra“ perves po 2% nuo darbo užmokesčio sumos kaip ir seniau.

Rinktis šį pensijos kaupimo modelį labiausiai apsimoka šiems asmenims: • Gaunantiems ypač didelį mėnesinį atlyginimą (6000 Lt ir daugiau).

• Jei iki pensinio amžiaus liko mažiau kaip 10 metų.

STABDYTI KAUPIMĄ Pasirinkti šią alternatyvą – reiškia nutraukti įmokas į II pakopos pensijos kaupimo sąskaitą ir sulaukus pensinio amžiaus pensiją gauti tik iš „Sodros“. Jei esate pasirašęs II pakopos pensiją, sukaupti pinigai būtų ir toliau investuojami ir kauptųsi pensijos kaupimo fonde, tiesiog nebebūtų mokama naujų įmokų. Sulaukus pensinio amžiaus, sukaupti pinigai būtų pervedami į žmogaus sąskaitą sutartyje numatytais būdais.

Rinktis šį pensijos kaupimo modelį labiausiai apsimoka šiems asmenims: • Jei iki pensinio amžiaus liko mažiau kaip 10 metų.

• Nepasirašiusiems II pakopos pensijos kaupimo sutarties.

II pakopos išmoka (Lt/mėn.) pagal 2%+2% savanoriškas ir skatinamąsias įmokas II pakopos išmoka (Lt/mėn.) pagal 2% įmokas iš „Sodros“

2.500,00

I pakopos „Sodros“ pensija, Lt To meto atlyginimas „į rankas“, Lt 2.121 Lt

1.630,00

1.630,00

1.630,00

1.630,00

1.770 Lt 1.630,00

1.630,00

1.630,00

1.464 Lt

2.000,00

1.500,00

1.196 Lt 945 Lt

929,49

834,22

1.000,00

738,94

722 Lt 536,38

643,66

500,00

429,11

321 Lt 123,83 Po 15 metų

Po 20 metų

Po 25 metų

Po 30 metų

Po 35 metų

Po 40 metų

Po 45metų

0,00

1 pav. Pensijos dydis, esant 2 % kaupimui. Šaltinis: Lietuvos investicijų ir pensijų fondų valdymo asociacijos skaičiuoklė , 2012

II pakopos išmoka (Lt/mėn.) pagal 2%+2% savanoriškas ir skatinamąsias įmokas II pakopos išmoka (Lt/mėn.) pagal 2% įmokas iš „Sodros“

1.800,00

I pakopos „Sodros“ pensija, Lt 1.630,00

To meto atlyginimas „į rankas“, Lt

1.630,00 1.600,00 1.397 Lt

1.200,00

1.201 Lt 1.023 Lt

1.000,00

860 Lt

544 Lt 536,38 201 Lt

929,49 834,22

697 Lt

738,94

800,00 600,00

643,66

400,00

429,11 200,00

123,83 Po 15 metų

1.400,00

Po 20 metų

Po 25 metų

Po 30 metų

Po 35 metų

Po 40 metų

Po 45metų

0,00

2 pav. Pensijos dydis, esant 2+2+2 kaupimo sistemai. Šaltinis: Lietuvos investicijų ir pensijų fondų valdymo asociacijos skaičiuoklė , 2012

Valstybės skatinamoji įmoka – nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio

8% 7%

2%

6% 2%

5% 4% 3%

1% 1%

„Sodros“ įmoka

2%

2% 1%

2%

Papildoma dalyvio įmoka nuo apmokestinamųjų pajamų

3.5% 2%

KĄ DARYTI? Pirmiausia patariu Jums neskubėti, nes turite laiko apsispręsti iki šių metų rugsėjo 1 dienos. Vėliau bus per vėlu. Taip pat kol kas įstatyme nepalikta galimybė po kurio laiko persigalvoti ir priimti kitą sprendimą. Būtent dėl to siūlau dar atsakingiau apsvarstyti įvairius variantus. Jei patys neapsisprendžiate ar Jums kyla papildomų klausimų, turėtumėte pasitarti su savo asmeniniu finansų konsultantu, o ne su kaimynu konsultantu, nes priimtas sprendimas turės labai daug įtakos Jūsų pensijai.

Jei tokio asmeninio finansų konsultanto dar neturite, UAB „Mano konsultantas“ (manokonsultantas.lt) darbuotojai pasiūlys visą spektrą finansinio planavimo instrumentų, išsamiai pakonsultuos ir pateiks Jums geriausius ir palankiausius sprendimus.

2%

0% 2014 m.

2016 m.

2030 m.

3 pav. Prognozuojama įmokų struktūra, dalyviui pasirinkus alternatyvą „Kaupti maksimaliai“

LIETUVĖ 25

Ar tikrai būtina ieškoti naujų kosmetikos priemonių artėjant šiltajam sezonui? Juk daugelis pasakytų, jog dar likę pusė indelio maitinančiojo, lašelis drėkinančiojo kremo?

Atnaujinti savo kosmetikos krepšelį vis dėlto vertėtų. Pačios pastebite, kad po žiemos organizmas pasilpsta, dažniau puola ligos.

Lygiai taip pat ir mūsų oda nuo šalčio lauke ir sauso oro patalpose tampa glebesnė, sausesnė, kartais papilkėja, kartais šerpetoja. Pavasarį odai, kaip ir visam organizmui, būtini vitaminai, o mūsų atveju – stipresnio poveikio serumas, turtingesnės sudėties stangrinantis kremas. Įsibėgėjant pavasariui, vertėtų pasilepinti ir veido kauke, ypač jei žiemą moteris tam nerasdavo laiko. Be to, reikia peržiūrėti savo kremus: stipriai maitinantis ar saugantis dabar nėra toks reikalingas, jį galima pasilikti nakčiai. Dienai reikėtų intensyviai drėkinančios priemonės.

Kūno priežiūros pradžiamokslis

„Parduokite man stebuklingą kremą, kuris akimirksniu paverstų jauna, gražia, be raukšlių. Duokite ko nors po tiek ilgai užsitęsusios žiemos atgaivinti odai“, – matyti maldavimas moters akyse.

Stebuklingų priemonių yra, tik, norint pajusti jų poveikį, lyg pasakose reikia įvykdyti kelias sąlygas.

Pirmiausia – pamilti save.

Vieno garsiausių Vilniaus plastikos ir kosmetologijos centų „Dr Klinika“ kosmetologė Vilma Vaitulionytė, dirbanti su gyvąja rankų darbo „Ambroozijos“ kosmetika, įsitikinusi, kad įsibėgėjant pavasariui, oda priežiūros alksta net labiau nei žiemą. „Ir pati jaučiu, ir klientės dažnai stebisi, kad šiuo metu, nors žiemą naudojome įvairias priemones, oda pradeda sausėti, šerpetoti, rausti. Tai yra ženklas, kad ja reikėtų intensyviau pasirūpinti“, – sakė specialistė. Žinoma kosmetologė sutiko papasakoti, kaip pasirengti pavasario ir vasaros džiaugsmams, naudojant „Ambroozijos“ produktus.

26 WWW.LIETUVE.LT

„Ambroozijos“ siūlomos natūralios priemonės daugiausia kuriamos įvairių aliejų pagrindu. Ar pavasariui, vasarai jie nėra per sunkūs? Ar neblizgės veidas, tokiu kremu pasitepus ryte?

Bet kokiame kreme – ar sintetiniame, ar natūraliame – aliejaus vis tiek yra. Kremo „be riebalo“ būti negali. Dėl to cheminėje kosmetikoje yra aptikta mineralinės alyvos, tai yra naftos produkto. „Ambroozijos“ produktuose naudojamas natūralus, nerafinuotas aliejus. Kitas dalykas, kad cheminėje kosmetikoje minėtos alyvos yra 10–20 procentų. Kai kuriuose „Ambroozijos“ kremuose aliejus sudaro 70 procentų. Atrodytų, kad natūralūs produktai yra labai riebūs. Tačiau pagalvokime: jei didžiąją dalį kremo sudarytų vanduo, tai priemonė greitai susigertų. Ar tada ji suteiktų laukiamą poveikį? „Ambroozijos“ gamintojos ypač akcentuoja, kad reikia žinoti, kaip odą valyti. Ką tai reiškia?

Naudojant natūralią „Ambroozijos“ kosmetiką, odai reikia skirti šiek tiek daugiau dėmesio. Tiesa, mane stebina internete sklindantis, manau, kai kurių kolegų kosmetologų paskleistas mitas, kad aliejus kemša poras. Aliejų (ką jau kalbėti apie kremus su aliejais) bijoti nereikėtų. Natūralus produktas, tepamas ant tinkamai nuvalyto veido, odos porų niekada neužkimš ir veidui blizgesio nesuteiks. Tuo labiau, kad po 10 minučių nuo panaudojimo, kremo perteklių būtina nuvalyti.

Be to, natūralias priemones pamėgusios moterys kartais įsivaizduoja, jog ant veido galima krauti bet ką. Tepasi kokoso aliejumi ir džiaugiasi, kad bus gerai... Šiuo atveju pamirštamas pats svarbiausias dalykas: jeigu odos nevalysime, ypač jeigu ji riebesnė, poros tikrai užsikimš. Ne dėl aliejaus – dėl nešvaros. „Ambroozija“ būtent tuo ir skiriasi nuo kitų natūralių priemonių gamintojų. Jos kūrėjos ragina ypatingą dėmesį skirti būtent odos valymui. Visus būtinus odos priežiūros žingsnius skirstome etapais: pirmasis – valymas, be kurio, jei tikrai rūpinatės oda, neišsiversite; antrasis – odos prausimas kiekvieną vakarą, o toms, kurios turi riebesnę odą, ir kas rytą; trečiasis – drėkinimas, o tada ir maitinimas, jei rei-

kia. Moterims siūloma veido priežiūros sistema, kuri leis pasiekti maksimalų rezultatą, o kartu ir pamilti save. Šiuolaikinės moterys nuolat skuba ir leisti sau pusvalandžio trukmės kasdienes procedūras reta gali...

Kai ką mūsų pasakojimai apie būtinybę prižiūrėti veidą tikrai gąsdina. Bet aš negaliu pataikauti klientei ir sakyti: jei neturi laiko, tai nevalyk veido, neprausk, kaukės nesidėk, imk šitą kremą – jis išspręs visas tavo problemas. Taip nebūna! Juk mesdamos svorį nesitikime, kad galėsime sėdėti prie televizoriaus, šlamšti pyragėlius, o tada išgersime stebuklingą piliulę ir kilogramai prapuls. Norėdamos turėti gražią odą, vakare turime skirti sau bent 5 minutes. Kai „Abroozijos“ butike sostinės Trakų gatvėje vyksta grožio seminaras, veido priežiūros ritualą – su valymu, prausimu, masažais ir kitais malonumais – ištęsiame iki dviejų ar trijų valandų. Bet tai yra maloni pamoka. Kai išmokstame ir priprantame, savęs mylėjimo ritualas netrunka ilgiau kaip kelias minutes.

Kai moterims kažkas patinka, jos to produkto nori vartoti kuo daugiau...

Tokių atvejų buvo ne vienas... Kartą klientė skundėsi, kad ryte jos paakiai beveik visada būna patinę. Paaiškėjo, kad ji paakių kremą „Vaivora“ tepa ant akių, kad net blakstienų nesimato, nes, pasak jos, turi labai daug raukšlių... Tai anekdotinė situacija, bet ji atskleidžia, kad klientėms tenka aiškinti ne tik kokias priemones, bet ir kur bei kiek jų reikia tepti. Manymas, kad kuo daugiau priemonės užsitepsi, tuo jaunesnė ir gražesnė pasidarysi, tikrai klaidingas.

Bet stebuklo trokšta kiekviena moteris, ypač kai bando naują kremą.

Natūralūs kremai, garantuoju, yra kur kas veiksmingesni nei cheminės priemonės! Jų stebuklingas veikimas grįstas pirmiausia tuo, kad kremo sudėtyje esančios natūralios žaliavos atpažįstamos odos kaip savos. Jos geriasi gilyn, kuria ilgalaikį rezultatą.

Būtent dėl to tokios priemonės nepardavinėjamos savitarnos lentynose. Jei moterys, nepasitarusios su gamintojais ar kosmetologais, puls jas pirkti ir teptis po daug, tai gali sulaukti priešingo rezultato: išryškės kapiliarai, atsiras paraudimų ir kitų nemalonių dalykų. Šios priemonės, turi būti dozuojamos kaip vaistinėje, tada poveikis bus geriausias.

Ar tikrai raukšles palyginti, veidą paskaistinti galima natūraliomis priemonėmis?

Juk ant sintetinių kremų įpakavimų yra tiek daug mažai kam suprantamų chemijos pramonės atradimų pavadinimų parašyta.

Atradimų, kurie patekę į organizmą neaišku, kokį poveikį duos, mes tikrai nenaudojome ir nenaudosime.

Bet „Ambroozijos“ kremuose, kurių sudėtį aptariame su gamintojais, atsiranda vis daugiau augalinių ekstraktų: sojos, žen-

šenio, ginkmedžio, žaliosios arbatos, granatų sėklų, net augalinis hialuronas (viena iš pagrindinių odos audinio sudedamųjų dalių, padedanti pritraukti itin daug drėgmės), taip pat įvairių rožių, kurios pačios savaime yra tikras gamtos stebuklas, produktų, ypač tinkančių brandžiai odai. Šioje serijoje siūlomas ir stebuklingas prausiklis-kaukė, akivaizdžiai mažinantis šerpetojimą, vitamininis kremas, ypač tinkantis pavasario bei rudens metu, gelis bijančioms aliejinio kremo riebumo.

Kokias priemones rekomenduotumėte būtinai turėti šiltuoju sezonu?

Pirmiausia, tai stebuklingas kremas „Aušlavis“, tinkantis ir dideliam, ir mažam. Juo galima naudotis ir prieš saulės vonias, ir po jų. Norėčiau pabrėžti, kad natūralių priemonių, visiškai apsaugančių nuo nepageidautino spindulių poveikio, nėra ir būti negali! „Aušlavyje“ esantis sviestmedžio aliejus šiek tiek silpnina neigiamą saulės poveikį, o bičių vaškas, šaltalankis, arbatmedis, kiti produktai ramina odą, gydo nudegimus, patinimus, dezinfekuoja. Šią priemonę ir pati visada turiu savo krepšelyje. Pavasarį moteris, manau, pradžiugins anticeliulitinis kremas su daug šildančių eterinių aliejų ir kosmetiniu kofeinu, veikiančiu gilesnius audinius. Aišku, jei kimšite viską, kas pakliuvo po ranka, vien kremas išskaidyti riebaliukų nepadės. Jį reikia derinti su lengva dieta, kontrastiniu dušu, masažu. „Ambroozijos“ lentynos pasipildė ir visa linija drėkiklių, nepakeičiamų šildant saulutei. Be šios priemonės eiti iš namų tikrai tuoj bus negalima. Drėkikliai jau siūlomi ne tik stikliniuose, bet ir plastikiniuose buteliukuose, todėl juos tampa labai patogu įsimesti į rankinę. Vėsaus kvapaus drėkiklio, kurį galima naudoti ir ant makiažo, purkštelėjimas karštą dieną tampa ir malonumu, ir didele pagalba odai.

Ar natūralios kosmetikos priemonės tinka visoms moterims?

Natūralios kosmetikos gamintojai ragina jų siūlomas priemones pirmiausia išbandyti. Pasitepus riešą, alkūnės linkį alerginė reakcija išryškėja per 5–10 minučių. Taip pat reikia žinoti, kad alerginės reakcijos požymiai yra patinimas, stiprus niežulys, ryškios dėmės. Jei oda po natūralios kosmetikos raustelėjo, tai dažniausiai reiškia, kad ji... gavo maisto. Jei oda tikrai jautri, gamintojai siūlo mėginukus. Parsineškite juos namo, tepkite švarią odą, taip įsitikinsite, ar priemonė tinka būtent jums. „Ambroozijos“ kosmetikos gamintojos taip pat siūlo iki šiol Lietuvoje nepraktikuotą naujovę – nemokamus seminarus, kuriuose moterys, klausydamos kosmetologų patarimų, gali pabandyti visas priemones ir sužinoti, kaip jas naudoti.

Ar tiesa, kad ilgesnį laiką naudojant natūralias priemones jų reikia vis mažiau?

Tikrai tiesa. Cheminės priemonės odą tarsi užmigdo... Natūrali kosmetika skatina odą prabusti. Neretai tokias priemones naudojančios moterys staiga pamato, kad joms, ypač vasarą, nebereikia intensyvios priežiūros, užtenka odą švariai nuvalyti ir papurkšti drėkikliu.

Grožio ritualų butikas Totorių g. 7-1, Vilnius Grožio salelė Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė Konstitucijos pr. 16, Vilnius

www.ambroozija.lt

MOTERIS IR MENAS www.lietuve.lt

GYVENIMO ARITMETIKA: POTĖPIS PO POTĖPIO

„Turiu daug svajonių... Didelių ir mažų.... Be svajonių nebūtų nieko... Dabar jau žinau, kad jos pildosi, todėl svajoju dar daugiau“, – sako Rasa Art. Jos švelnumo ir atjautos užtenka ir saviems, ir globojamiems vaikams, su kuriais ji bendrauja spalvomis. Rasa paprastai ir be pagražinimų pasakoja apie prakalbintus vaikus, teptuko galią ir blaškymąsi po pasaulį...

Kada pradėjote rimtai piešti, kas Jus įkvėpė?

Rimtai savarankiškai tapyti pradėjau baigusi studijas. Tapyba mane įtraukė ir užvaldė, kai rimtai pradėjau ieškoti savo gyvenimo kelio.

Tai buvo nusiraminimas ir psichologinė terapija. Tapydama perėjau per visus savo gyvenimo etapus.

Tos drobės labai asmeniškos... Nors ir per simbolius, bet pasakojo apie mano gyvenimą, viltis, svajones.

Tiesiog negalėjau netapyti. Ir dabar, kai ilgesnį laiką neprisėdu prie molberto, pasidarau pikta, nebežinau, ko noriu nei iš savęs, nei iš kitų. Kyla paveikslo mintis, idėja ir nešiojuosi ją galvoje tol, kol ji nepriverčia sės-

28 WWW.LIETUVE.LT

ti ir tapyti. Dabar mano paveikslai taip pat gana asmeniški, tik aš stengiuosi neaiškinti paveikslo esmės. Žmonės pirmiau pasižiūri, pajaučia, patinka ar ne, o tada, perleidę per savo vidų, interpretuoja tai, ką mato. Paveikslas kabės žmogaus namuose, todėl svarbu, kad jis kažką reikštų, pasakotų jam, atskleistų jo mintis ir jausmus, o ne dailininkės. Kiekvienas mes turime savo pasaulį, kurį puošiame savo mintimis ir jausmais. Man labai smagu, kai mano paveikslai iškeliauja svetur ir papildo kito žmogaus pasaulį. Tuomet jaučiu, kad yra daugiau žmonių su panašiais pasauliais, kad visi mes vienaip ar kitaip susiję.

Lietuvoje menininkams nelengva. Kaip Jūs manote, ar tai dėl didelės konkurencijos, ar dėl to, kad lietuviai nemoka įvertinti meno?

Kuo Jūsų paveikslai skiriasi nuo kitų dailininkų darbų?

Tapau aliejiniais dažais ant drobės ne braukdama teptuku, o tapšnodama, todėl visi mano teptukai išsiskleidę kaip gėlytės. Šita technika tapant spalvų perėjimas pasidaro panašus į akvarelės liejimą, tačiau spalvos yra daug ryškesnės. Taip atsiranda faktūra, kurią liečiant rankomis ji tarsi braižosi.

Jūsų paveiksluose vaizduojamos moterys. Kodėl?

Moterys yra stiprioji lytis, ant kurios laikosi pasaulis. Pažiūrėkite, kiek jos

gali išgyventi dėl kitų, kiek jos gali besąlygiškai mylėti ir aukotis, kiek jos gali meluoti ir apsimetinėti dėl kilnaus ir nelabai kilnaus tikslo... O ar yra toks dalykas pasaulyje, kurio moteris negali? Žinoma, vyrai taip pat daug gali, bet moterys, kad ir ką bedarytų, viskam suteikia dramatiškumo, jausmingumo. Man patinka tapyti moteris... Stiprias moteris, karalienes, kurios yra kiekvienoje iš mūsų.

Niekam niekur nėra lengva. Meno mylėtojų Lietuvoje yra daug, tik jų finansinės galimybės dažnai ribotos. Man smagu, kai mano darbai puošia gerų žmonių namus, todėl kai matau, kad žmogui patinka paveikslas, bet jis negali jo įpirkti, kainą nuleidžiu net iki savikainos.

Tiesa, taip darau tada, kai pažįstu žmogų ir žinau, kad jis įvertins mano tokį poelgį.

dabar, r I . i t y u netap prie mola j ė l a g e u n Tiesiog į laiką neprisėd bežinau, e n kai ilges idarau pikta, n š kitų. i as berto, p ei iš savęs, nei n ko noriu

Menininkai – jautrios sielos žmonės. Ar tas jautrumas ir paskatino pasinerti į savanorystę? Jūs turite du savo vaikus ir dar šiluma dalinatės su paliktais vaikais...

Globoti paliktus ir nuskriaustus vaikus man norėjosi seniau, bet tik tada, kai susilaukiau savo vaikų, tai įgyvendinau. Jau trečius metus esu laikinųjų vaikų globos namų savanorė. Pradžioje su vaikais piešėme ant sienų, dabar kartą per savaitę vedu dailės terapijos užsiėmimus.

Man labai svarbu, kad jiems padėdama pati iš jų gaunu labai daug teigiamų emocijų. Paklausius kai kurių iš jų gyvenimo istorijų, suprantu, kad aš per 30 savo gyvenimo metų neišgyvenau net trečdalio sunkumų, tekusių jiems per 10 – 12, o kartais ir tik 5 gyvenimo metus...

LIETUVĖ 29

Koks Jums atrodo jų pasau- Jūs labai daug savo laiko ir lis? Ar Jums nesunku su jais jėgų atiduodate kitiems. bendrauti?

Ar to išmokote dar gyvenJų pasaulis sudėtingas ir, manau, dama Amerikoje? vertas tapytojo teptuko... Bendrauti su jais nesunku, tiesiog palauki, kol jie pradeda pasitikėti. Su vienais vaikais susibendrauju greičiau, su kitais nepavyksta visai, bet dauguma yra kalbūs, nori bendrauti. Mažesni vaikai nori šilumos, daugiau apkabinimų, panešiojimų...

Ar Lietuvos valstybė jais pakankamai rūpinasi? Ko jiems labiausiai trūksta?

Mano nuomone, finansiškai valstybė tokiais vaikais rūpinasi pakankamai, tačiau neužtenka apleistam vaikui tik pavalgyti duoti ir švariai jį aprengti. Sakyčiau, kad turėtų būti privaloma kiekvienam vaikui reguliariai lankytis pas psichologą ar psichoterapeutą. Neužtenka tik išnaikinti utėles iš galvos, manau, jas naikinti reikia ir iš giliau...

30 WWW.LIETUVE.LT

Amerika – tikra svajonių šalis, tik reikia turėti tvirtą svajonę. Aš ten išvažiavau nelabai žinodama, ko noriu, todėl gyvenimas davė tai, kas priklausė. Studijų metais į Ameriką važiuodavau padirbėti per vasaros atostogas kaip ir daug kitų studentų. Baigusi universitetą, nusprendžiau išvažiuoti ten gyventi. Bent jau tada taip galvojau... Dirbau įvairius darbus: prižiūrėjau senelius ir vaikus, tvarkiau namus, aptarnaudavau klientus kavinėje... Buvau pradėjusi Amerikoje studijuoti, bet su būsimu vyru nusprendėme, kad ten neverta investuoti nei laiko, nei pinigų, nes norime grįžti į tėvynę ir čia gyventi.

Ar nesigailite, kad grįžote?

Teko išgirsti replikų, kam reikėjo lietuvaitei trenktis į Ameriką, susirasti

lietuvį vyrą ir parvažiuoti į Lietuvą.

Bet man pačiai tokių abejonių nebuvo. Niekada netroškau ištekėti už amerikiečio. Patirties, įgytos Amerikoje, niekada nesigailėjau.

O grįžome todėl, kad jautėme, jog labai stipriai namai traukia. Tuomet mano namų suvokimas skyrėsi nuo dabartinio. Dabar mano namai yra ten, kur yra mano šeima, mano vaikai, bet tada tai buvo tiesiog Lietuva...

Ten ir čia... Ar skirtumai labai dideli?

Anksčiau tie skirtumai tarp Amerikos ir Lietuvos buvo ryškesni. Ten gyvenimas daug paprastesnis... Jei praradai darbą, labai greitai gali susirasti kitą. Ir tos amerikietiškos šypsenos manęs neerzino. Tiesa, dabar ir Lietuvoje žmonės daugiau šypsosi. O vairavimo stilius... Tai mane sugrįžusią tiesiog glumino. Kaune norėdamas pasukti į kairę anksčiau turėdavai ilgai laukti, kol kas nors praleisdavo, o ten – mojuoja, rodo,

kad praleidžiu, linki gero kelio. Bet dabar, man atrodo, ir pas mus situacija gerėja. Grįžtantys bent trumpam emigrantai parveža gerosios vairavimo kultūros. O gal aš tiesiog pripratau?

Kokia Jums atrodo Lietuva šiandien? Kokiomis spalvomis ją nupieštumėte?

Mūsų šeima dar metus gyveno Anglijoje, bet ir vėl grįžome į Lietuvą.

Ir grįžome ne todėl, kad nesisekė.

Tiesiog supratome paprastą tiesą: jei mes čia dirbsime tiek, kiek ten, gyvensime lygiai taip pat gerai, o gal ir dar geriau nei ten. Skųstis galima daug, ilgai ir įvairias dalykais, bet ar dėl to kas nors pasikeis? Todėl Lietuvą nupieščiau šviesiomis spalvomis, kad tik užkrėsčiau visus pozityviu mąstymu...

Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Inesa Uktverienė

Atgaivinama tradicija rinkti gražiausią Aukštaitijos merginą Gegužės 31 dieną Panevėžyje po aštuonerių metų pertraukos vyks įspūdinga grožio šventė – „Mis Aukštaitija 2013“. Žadama visus nustebinti puikiu renginiu, kuriame savo jėgas išbandys ne tik grožio, bet ir originalumo, talento bei drąsos nestokojančios merginos.

Pasak konkurso organizatorių Ievos Žiukaitės-Damaševičienės ir Rasos Rimšės, grožis – tai ne tik makiažu padailintas veidas, nes ir ką tik iš lovos atsikėlusi mergina gali būti įspūdingai žavi, jeigu ji spinduliuoja šilumą, yra charizmatiška ir elegantiška, pasitikinti savimi. Penkiolikos finalininkių pasirodymus vertins kompetentinga komisija.

Vertinimo kriterijai – merginos originalumas, natūralumas, išradingumas, išvaizda, elegancija, gebėjimas bendrauti, atsakomybės jausmas, fotogeniškumas. Gražiausia Aukštaitijos mergina pasipuoš juvelyro Vytauto Petrausko sukurta įspūdinga karūna.

Apie paskutinį, 2005 metais vykusį grožio konkursą ir gyvenimą po jo pasakoja „Mis Aukštaitija 2005“ nugalėtoja Ingrida Muzikevičiūtė.

šokius, dalyvavau daugelyje konkursų, buvau bandžiusi ir modelio darbą. Meluočiau, jei sakyčiau, kad eidama į konkursą nesitikėjau laimėti...

Kardinalių pasikeitimų neįvyko Negaliu skirstyti savo gyvenimo prieš konkursą ir po jo.

Mano tikslai liko tie patys – siekiu tapti gydytoja. Netrukus baigsiu VI kursą, o tada dar tęsiu specializuotąsias studijas. Dabar man atrodo, kad grožio konkursas buvo maloni patirtis. Po jo širdyje liko tik šilti prisiminimai ir teigiamos emocijos.

Puiki saviraiškos galimybė

„Mis Aukštaitija 2005“ nugalėtoja Ingrida Muzikevičiūtė.

Norėjau laimėti Pamenu, mama tada laikraštyje perskaitė skelbimą, kviečiantį merginas registruotis į netrukus vyksiantį grožio konkursą. Nutariau nepraleisti progos ir sudalyvauti atrankoje. Nors kitos merginos jaudinosi prieš repeticijas, tačiau man scenos baimė buvo jau seniai pamirštas dalykas, kadangi nuo šešerių metų lankiau pramoginius

Dalyvavimas tokiame konkurse tikrai suteikia daugiau pasitikėjimo savimi ir padeda įveikti scenos baimę. Merginoms linkiu nepraleisti tokio šanso, drąsiai žengti į priekį ir siekti savo užsibrėžto tikslo.

Tikiu, kad bet kuri tokiame konkurse dalyvavusi mergina dėl to nė kiek nesigaili. Kai išgirdau iš organizatorės Ievos Žiukaitės-Damaševičienės, kad vėl ruošiamasi atgaivinti šį konkursą, tai labai apsidžiaugiau, nes jaunimui nėra labai daug saviraiškos galimybių Aukštaitijoje. Džiaugiuosi, kad yra tokių iniciatyvių ir organizuotų žmonių kaip Ieva Panevėžyje. Tikiuosi, kad renginys nuo šių metų taps kasmetinis...

Nauji veiklos horizontai Grožio konkursas – tai ne tik išskirtinis įvykis gyvenime. Jo metu susipažinsite su naujais žmonėmis, praplėsite akiratį, o modelio karjeros siekianti mergina parodys savo stiprybes ir bus pastebėta.

Tačiau reiktų nepamiršti, kad dalyvavimo tokiame konkurse sudedamosios dalys taip pat yra sunkus darbas ir didelės pastangos.

www.lietuve.lt

www.lietuve.lt DVD „LAISVĖS KOVŲ ISTORIJA SU S. NIJOLE SADŪNAITE“ Vilnius: VšĮ Bernardinai.lt, 2012, 174 min.

XX amžiaus antrosios pusės laisvės kovos – tas gyvybės šaltinis, be kurio nebūtų įmanomas nei Atgimimas, nei Nepriklausomybės atkūrimas. DVD rasite 6 laidas, kuriose bandoma į šias kovas pažvelgti per disidentės vienuolės Nijolės Sadūnaitės dramatiško gyvenimo prizmę. N. Sadūnaitę baugino, kalino, tardė, buvo išsiuntę į lagerį, tremtį, bandė palaužti psichologiškai ir fiziškai, tačiau teko pripažinti, kad didžiulė prievartos mašina nesugeba įveikti žmogaus, jei šis nebijo, gyvena tikėjimu ir atsiremia į Viešpatį. Pasak pačios N. Sadūnaitės, ji nėra jokia didvyrė ar stiprybės pavyzdys, tai Viešpats ją globojo ir saugojo, kad sugėdintų stipriuosius ir galinguosius bei parodytų, jog niekas iš mūsų negali atimti laisvės ir tikėjimo, jei tik mes patys jų neišsižadėsime, nenupulsime į baimę... DVD būtina peržiūrėti visų kartų atstovams, kad nepamirštų, jog iš praeities galime semtis stiprybės.

Jonathan Düring OSB „SU SMURTU SUSIDŪRUS. KRIKŠČIONIŠKIEJI SAVIGYNOS PRINCIPAI“ Vilnius: Všį Bernardinai.lt, 2012, 144 p. Vertė Lolita Panzer.

Vokiečių mąstytojas, vienuolis Jonathan Düring OSB knygoje paprastu stiliumi pasakoja apie smurtą ir galimą krikščioniškąją reakciją į jį. Smurtas ir elgesys smurto akivaizdoje yra vienas skaudžiausių išbandymų žmogaus gyvenime, nesvarbu krikščionis jis ar ne. Juo labiau, kad šiuolaikinėje visuomenėje, žiniasklaidoje, net mokykloje ir šeimoje kasdienio smurto atvejų vis daugėja. Autorius bando atsakyti, kodėl taip yra, į smurtą žvelgdamas per krikščioniškąją pasaulėžiūrą (konkrečiai – Kalno pamokslą) ir netikėtai derindamas ją su Rytų kovos menų patirtimi, kuri autoriui atsivėrė aikido treniruotėse. Juk atidžiau pažvelgus, „ir kiekviena smurto forma pasirodo esanti pagarbos bei dėmesio šauksmas“. Ši knyga siekia padėti optimistiškiau žvelgti į gyvenimą ir jo išbandymus, rasti atsakymą į klausimą, kaip įvairaus smurto akivaizdoje gali ar turi pasielgti tikintis žmogus.

Gintaras Aleknonis „AČIŪ TIEMS, KURIE IŠGIRDO“ Vilnius: VšĮ Bernardinai.lt, 2012, 432 p. Žurnalisto, politikos apžvalgininko, Mykolo Romerio universiteto profesoriaus Gintaro Aleknonio komentarai – išsamus ir intriguojantis 2005–2010 metų Lietuvos politinio gyvenimo dienoraštis. 1993–2003 metais autorius darbavosi Laisvosios Europos radijuje Miunchene ir Prahoje, turėjo progą gerai pažinti vokiečių bei čekų žurnalistiką

DVD „TOBY NUOTYKIAI SU JĖZUMI“ Kalbos: lietuvių ir anglų.

Laikas: 85 minutės.

Garsino UAB „Baltic Production“. Įgarsinta brolių pranciškonų ir www.bernardinai.lt iniciatyva.

Tai trys nuotaikingi animaciniai filmai, kurių kūrėjai jau yra apdovanoti prestižiniu tarptautinio krikščioniškųjų filmų festivalio prizu. Tai animacija, kuri yra kartu ir linksma, ir prasminga, ne tik įtraukia, bet ir augina. Trijose istorijose nemoralizuojančiai perteikiami įvairūs iššūkiai, su kuriais tenka susidurti kiekvienam vaikui. Pirmasis pasakojimas „Pabaisos ir aš“ – apie baimę ir veiksmingiausią atsaką į ją – draugystę su Jėzumi, kuris mums dovanoja galingiausius ginklus nuo baimės. Antroji istorija „Triuškinimo metas“ – žaismingas pasakojimas apie dalinimosi svarbą. Nėra paprasta kitam duoti tai, ką pats labai mėgsti. Dažnai gyvenime įsikibę laikomės dalykų, kurie mums trukdo žengti toliau, atskirai nuo kitų. Trečioji istorija – „Susidraugavimas“. Sunkiausia susidraugauti ne su kitais, bet su savimi pačiu, atsikratyti nepilnavertiškumo kompleksų ir pripažinti, kad esu nuostabi Viešpaties svajonė, kuri Jam rūpi. Toby nuotykiai – netradicinė krikščioniška animacija. Čia nėra saldžių katechetinių scenų. Tai iššūkis pirmiausia mums, tėvams, verčiantis susimąstyti, kaip šiandien kalbėti apie pamatines tiesas vaikams.

Gendrutis Morkūnas „PUODUKAS KEFYRO ANT PALANGĖS: APIE GYVENIMĄ SERGANT“ Vilnius: VšĮ Bernardinai.lt, 2012, 160 p.

Tai subtili ir jautri paskutiniais žinomo lietuvių rašytojo G. Morkūno gyvenimo mėnesiais rašyta biografinė apysaka, pasakojanti apie ligą ir ligoninę, apie gyvenimą sergant, pastangas suprasti ligą, ją prisijaukinti ir gyventi tiek, kiek liko ir lemta. G. Morkūnas sako, kad „tai – pasakojimas apie panašius į mane. Na, dar šiek tiek apie mane. Tad nereikia į ją žiūrėti, kaip į <...> kieno nors ligos istoriją. Tai greičiau kelių, keliolikos, keliasdešimties žmonių ligos istorijos. Menkučiai gyvenimo gabaliukai, išplėšti iš tamsos atsitiktinio žibinto švystelėjimo...“

bei politines realijas. Knygoje skaitytojai turi galimybę ne tik prisiminti svarbiausius politinius procesus, bet ir naujai pažvelgti į tai, kas įvyko mūsų šalyje. Šioje knygoje nuosekliai ir išsamiai analizuojami įvairūs Lietuvos politinio gyvenimo procesai, pateikiami originalūs vertinimai. Autoriaus įžvalgos – sąžiningos ir nuoseklios, kviečiančios dialogui, primenančios, koks sudėtingas ir svarbus yra valstybės kūrimas. Knygoje akcentuojama, kad be tvirtų vertybinių pamatų politinis gyvenimas tėra tik nendrė, lankstoma permainingo vėjo.

www.bernardinai.lt

32 WWW.LIETUVE.LT

knygos

PASIRŪP I N SAVO MA KIME ŽAISIAIS DRAUGA IS

Balandžio mėnesį Lietuvos Respublikos Seime Seimo narės Orintos Leiputės iniciatyva vyko visuomeninių gyvūnais besirūpinančių organizacijų atstovų susitikimas su Žemės ūkio viceministru Ryčiu Šatkausku. Susitikime buvo aptartos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo įgyvendinimo problemos.

ĮVERTINKITE SAVO GALIMYBES

Retas vaikas užauga neturėdamas namie kokio nors augintinio: kačiuko, šuniuko, šeško ar žiurkėno. Rūpestis gyvūnėliu moko vaikus jautrumo, draugiškumo, atsakomybės ir pareigingumo. Kartais prieš įsigydami augintinį suaugusieji neįvertina savo gyvenimo sąlygų, būdo ir neapsvarsto, ar jie pasirengę turėti gyvūną.

Ką turi kiekvienas žinoti prieš įsigydamas gyvūną? Pirmiausia, ar turės galimybę juo rūpintis: ar šeimos nariai nealergiški augintinių plaukams, ar turės galimybę registruoti gyvūną ir, jei reikės, mokėti mokesčius, ar turės lėšų kasmet skiepyti, o jei susirgs – vežti pas veterinarijos gydytoją ir gydyti, kokybiškai maitinti, ar nebus paliktas gyvūnas vienas visą dieną, ar nekels kitiems žmonėms grėsmės.

ELGESYS SU GYVŪNAIS – ELGESIO SU ŽMONĖMIS ATSPINDYS

Lietuvoje nuolat pasigirsta žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų.

Kartais stebina ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų abejingumas. Tėvai turi būti labai dėmesingi vaiko elgesiui su gyvūnais, nes žiauraus

www.lietuve.lt

elgesio su gyvūnais atvejis gali tapti žiauraus elgesio su žmogumi repeticija.

Deja, pakankamai mažai informacijos apie augintinius, jų poreikius ir priežiūrą. Labai skiriasi laikymo taisyklės nuosavose valdose ir daugiabučiuose bei didžiuosiuose miestuose ir kaimiškosiose savivaldybėse.

Prieš kelerius metus nebuvo bendrojo lavinimo mokyklų ugdymo planuose numatyta pamokų, kurių metu aiškintų apie augintinius, jų laikymo taisykles, priežiūrą. Šiandien situacija pasikeitė, tačiau nėra parengta mokymo metodikų, nėra mokomi mokytojai. Praktiškai viskas remiasi nevyriausybinių organizacijų, užsiimančių gyvūnų globa ir priežiūra, iniciatyvomis ir asmeninėmis žmonių patirtimis.

PAGRINDINĖS PROBLEMOS

Pagrindinės problemos naminių gyvūnų globos srityje yra neatsakingas veisimas, benamių gyvūnų populiacijos reguliavimas, žiaurus elgesys su gyvūnais bei tinkama gyvūnų priežiūra ir auginimas.

Nėra aiškiai reglamentuotas ir kontroliuojamas gyvūnų veisimas, prekyba. Teko matyti ne vieną veisimui laikytą ir iki išsekimo išnaudotą kalytę, kuri vėliau kaip nereproduktyvi buvo išmesta į gat-vę.

Priveisti neaiškios psichikos, sveikatos gyvūnai pardavinėjami tiek turguose, tiek internetu, o nepasisekus parduoti – išmetami į gatvę.

Vis dar vyksta nelegalios šunų kovos. Lietuvoje nėra įteisintas privalomas socializacijos testas. Masiškai besidauginančios benamės katės iššaukia gyventojų netoleruotiną elgesį. Būtų tikslinga turėti humanišką kačių populiacijos reguliavimo programą.

Neužtenka priimti įstatymą, būtina kuo greičiau parengti finansiškai pagrįstas ir efektyvias gyvūnų gerovę ir apsaugą garantuojančias programas bei su jomis supažindinti savivaldybių administracijas, policiją, kitas šią sritį kuruojančias tarnybas bei visą visuomenę.

LIETUVĖ 33

KETURKOJAI DRAUGAI

Vieni šeimininkai mano, kad augintinį pakanka gerai maitinti, kiti įsivaizduoja, kad šuo turi miegoti drauge lovoje, sėdėti pietų metu prie vieno stalo, o lauke turi teisę daryti viską, kas tik šauna į mielą jo galvytę.

Pamestinuku namai Šiandien mūsų herojai – mažylis Stigas ir jo šeimininkė, „5 pėdučių“ prieglaudos laikinoji globėja ir savanorė Raimonda Šakinytė. Geru šeimininku tikriausiai ne tampama, o gimstama. Stigas – pirmasis Raimondos šuo, o ji stebėtinai puikiai žino, kaip elgtis beveik kiekvienu šunelio auginimo atveju.

Vieni šeimininkai mano, kad augintinį pakanka gerai maitinti, kiti įsivaizduoja, kad šuo turi miegoti drauge lovoje, sėdėti pietų metu prie vieno stalo, o lauke 34 WWW.LIETUVE.LT

turi teisę daryti viską, kas tik šauna į mielą jo galvytę. Visgi atsakingas šeimininkas supranta, kad jo šunelis neturi sukelti bėdų ar išgąsčio aplinkiniams, neturi teršti aplinkos, privalo žinoti savo vietą, nes meilė gali būti tokia pat stipri net ir laikantis kai kurių taisyklių. Raimonda tai kuo puikiausiai supranta, todėl į lauką visada eina nešina maišiukais (patys suprantat, kokiam reikalui), stebi aplinką ir mato artėjančius vaikus, spardomus kamuolius ar burnoti linkusias bobutes, todėl užbėgdama menkiausiai nelaimei už akių, prisisega Stigutį ir taip išvengia vaikučių išgąsčio ar į kamuolį suleistų Stigučio dantukų. Ilgai nesiryžusi į namus priimti šunelio, nes manė neturinti tam sąlygų, šiandien ji – pagarbos verta šeimininkė, o žydraakis Stigas – mažytis genijus, kasdien noriai besimokantis ko nors naujo.

Mūsų adresas: Jūrininkų pr. 38, Klaipėda. Telefono numeris: +370 620 15 481. Interneto svetainė: www.5pedutes.lt

Kelerius pastaruosius metus turėjai ne vieną laikinąjį globotinį, kurie vėliau iškeliaudavo į naujus namus. Kodėl būtent Stigutis tapo nuolatinis šeimos narys?

Mano vaikystė buvo nuostabi. Visada turėjau keturkojų draugų. Ne tik šuniukų, bet ir kačiukų. Už tai esu dėkinga savo seneliams. Jie man parodė, kaip gyvenimą papildo švelnutis, drėgna nosyte, uodegytę vizginantis padarėlis, be kurio nebeįsivaizdavau savo gyvenimo.

Paūgėjusi supratau, jog dar nesu pakankamai subrendusi ir atsakinga, kad būčiau gera šeimininkė, bet žinojau, jog tas laikas greitai ateis.

Kol neturėjau galimybės turėti savo šunelio ir gyvenau su tėveliais, jie man suteikė galimybę parsinešti į namus ne vieną ir ne du laikinuosius globotinius. Tai truko ne vienerius metus. Turėjome visko: nuo mažyčio katinuko, kurį maitinome pipete, iki didelio tingaus, tačiau taip pat nuostabaus Labradoro retriverio (tai tokie medžiokliniai ir tarnybiniai šunys). Kai rasdavome šaunius šeimininkus ir ateidavo metas gyvūnėlį atiduoti, plyšdavo širdis visai šeimai, bet atsiradus naujam pamestinukui, negalėdavome pasakyti ne. Vėliau išsikrausčiau į savo gyvenimo draugo Tomo tėvelių namus. Maniau, jog ne visi gali būti tokie pakvaišę dėl gyvūnėlių ir degti noru jiems padėti, bet labai

maloniai nustebau, kai ir šiuose namuose atsirado Tomo rastas katinėlis. Tada antras, trečias... Visi džiaugėmės matydami kaip jie auga, stiprėja ir randa naujus puikius namus. Mano širdies draugas žinojo, kaip stipriai noriu, jog kažkuris gyvūnėlis liktų mūsų iki jo gilios senatvės. Vieną vėlų vakarą man paskambino draugai ir pranešė, jog rado gatvėje pasimetusį, sušlapusį ir išsigandusį mažytį vokiečių aviganio mišrūną. Būtent apie tokį aš ir svajojau visą gyvenimą! Su Tomu sėdome į mašiną ir nurūkome jo pasiimti. Tai ir buvo mūsų Stigas!

Suvyniotas į antklodę, visas drebantis ir išsigandęs, žiūrėjo į mus su viltimi, jog juo pasirūpinsime. Parsivežėme jį namo. Atsiguliau su Stigu ant grindų ir jį raminau. Staiga jis nustojo drebėti ir palaižė man veidą... Tą pačią sekundę jį pamilau...

Tomas, pamatęs mano akis, pasakė: „Mūsų šuo!“ Tai buvo laimingiausia diena mano gyvenime!

Kiekvienas mylimas augintinis yra išskirtinis.

Kuo iš kitų šunų išsiskiria Stigas?

Stigas išsiskiria išvaizda: savo žydromis akimis, kurios nebūdingos vokiečių aviganiams. Tai vienas iš pliusų, kodėl verta pasirinkti mišrūną, o ne dokumentinį šunelį. Niekas kitas tokio neturės! O charakteris...

Turbūt kiekvienas šuo tai daro, bet kiekvienam šeimininkui atrodo, jog jo gyvūnas viską daro kitaip. Stigas

moka nuoširdžiai džiaugtis nauju žaisliuku ar skanėstu. Jis iš kailiuko neriasi, kad tik parodytų, koks yra patenkintas nauja dovana. Laksto ratais pabrukęs uodegą. Taip pat turi savitą kitų šuniukų prisikvietimo būdą: atsigula ant žemės, įtempia kakliuką ir įdėmiai žiūri – tam neįmanoma atsispirti! Dar vienas juokingas Stigo išskirtinis bruožas – pamišėlio žvilgsnis. Kai jis ką nors labai skanaus kanda arba įnirtingai ką nors graužia, valiūkiškai pakyla jo antakiukai ir sužvairuoja akytės.

O Stigo pusbrolio Otelo šeimininkas sako, kad labiausias Stigas išsiskiria tuo, kad yra akiplėša per visą mielą pilviuką...

Kaip Stigas praturtino, o gal apkartino, tavo gyvenimą?

Kai tapau Stigo šeimininkė, mano gyvenimas labai pasikeitė. Ir tik į gerąją pusę! Anksčiau mėgau ilgai gulinėti lovoje, tinginiauti. Dabar kiekvieną rytą mane pabudina švelnus Stigo alsavimas į veidą, o kartais, kai būnu labai įmigusi, jis mane žnaibo savo mažyčiais dantukais. Galbūt daugeliui tai visiškai neatrodo smagus pasikeitimas, tačiau aš neįsivaizduoju, ar gali būti geresnė dienos pradžia. Anksčiau mano diena galėdavo prasidėti ir vidurdienį, o aš iki vakaro nebūdavau iškišusi nosies iš namų... Dabar nepraleidžiu nė vienos saulėtos dienos. Kai grįžtu pavargusi po darbo, išėjimas pasivaikščioti su šaunia keturkojo kompanija yra nuostabus atsipalaidavimo būdas.

Su kokiais sunkumais susiduri auklėdama Stigą ir kaip stengiesi spręsti juos? Ką norėtum patarti kitiems šeimininkams?

Kai tiek laiko apie tai svajoji ir pagaliau svajonė išsipildo, kažin ar galima kažką pavadinti sunkumu.

Norėdami būti geri šeimininkai, turite turėti labai daug kantrybės ir noro, kad pasiektumėte gerų rezultatų. Kitiems šeimininkams norėčiau patarti skirti kiek įmanoma daugiau laiko savo augintiniui, tinkamai jį maitinti ir vertinti jį kaip šeimos narį, o tada viskas savaime susidėlios į savas vietas.

Kai prieš trejus su puse metų Raimonda išleido į tikruosius namus pirmąjį savo globotą šunelį – gražuolę Latę (kurią šeimininkai pervadino Moka) – jai atrodė, kad žemė slysta iš po kojų. Tai buvo nuostabi kalytė, kurios neįmanoma neįsimylėti. Per keturias laikinosios globos savaites Latė buvo tapusi neatsiejama Raimondos gyvenimo dalimi, tačiau sąlygų pasilikti šunelį, mergina tuo metu neturėjo. Ir tik neseniai, kai jau Stigutis lakstė jos namuose, mergina prisipažino, jog atiduoti Latę dabartiniam šeimininkui buvo vienas geriausių sprendimų, nes dabar ne vienas, o du šuneliai turi nuostabius namus.

Parengė Simona Šakinytė

LIETUVĖ 35

MOTERIS IR MENAS

STIKLINĖS SVAJOS Menininkei Jūratei Povilaitienei iš Kauno stiklas asocijuojasi ne su laime nešančiomis šukėmis ar neįveikiamu stiklo kalnu, bet su svajomis. Viskas, kas nors kartą šmėstelėjo jos galvoje kaip vizija, vieną saulėtą rytą arba lietingą popietę gali tapti konkrečiu daiktu iš stiklo. Ne, Jūratė nėra nei fanatikė, nei darboholikė, kadangi jai svarbu pabūti su šeima, vaikais, draugais, malonu puoselėti namus, gėlynus, prižiūrėti savo sėtas daržoves... Bet vis tiek samtį, šluostę ir kauptuką ji mielai iškeičia į stiklo rėžtuką.

Molį iškeitė į stiklą Viskas gyvenime prasideda nuo paprastų dalykų: kol išmokstame auginti orchidėjas – rūpinamės nereikliais kaktusais, kol pavyksta iškepti sultingą kepsnį – tepame sumuštinius... Apie tokią pačią pradžią galėtų papasakoti ir Jūratė Povilaitienė, kuri su moliu pradėjo dirbti besimokydama vidurinėje mokykloje. Kad tai nebuvo tik pa-

36 WWW.LIETUVE.LT

auglės užgaidos, o tvirtas įsitikinimas, įrodo tai, jog mergina baigė keramikos mokslus Kauno kolegijos J. Vienožinskio menų fakultete. Taip apie dešimt metų ji dirbo tik su moliu... Kol vieną dieną atrado stiklą. „Dirbant su stiklu visa ši keramikės patirtis labai praverčia, o ir stiklo kepimo technologija panaši į keramikos – gaminys lydosi specialioje

krosnyje panašioje temperatūroje“, – apie darbo specifiką pasakojo Jūratė. Nors medžiagos ir skirtingos, tačiau kūrybinis procesas dažnai baigiasi labai panašiai – netikėtumu. „Molis yra minkštas, minkomas rankomis ir tik po to dengiamas spalvomis, o vitražinį stiklą jau įsigyju spalvotą, pjaustau specialiu stiklo rėžtuku ir apdorojusi jį spe-

cialiomis replėmis dėlioju detales“, – tokius skirtumus pastebi menininkė. Kai žiūri į J. Povilaitienės gaminius, nepaliauji stebėtis, kad net mažiausios detalytės yra išpjautos liaunutės moters lanksčiais rankų judesiais. „Visada labai įdomu atidaryti krosnį ir pamatyti rezultatą, nes jis gali skirtis nuo to, ką įsivaizdavau gamindama. 800°C temperatūro-

je vyksta lydymosi procesai, kurių nematai ir negali kontroliuoti, todėl pagaminti daiktai dažnai iškrečia malonią staigmeną“, – apie idėjos įprasminimą šypsodamasi pasakojo Jūratė. Ji žiūrėdama į savo keramikos darbus su nostalgija prisimena molį ir svajoja ateityje gaminti papuošalus ir namų interjero detales, kur būtų derinami iš pirmo žvilgsnio tarsi nederantys dalykai – molis ir stiklas. Jūratė Povilaitienė apgailestavo, kad turi tik dvi rankas ir negali įgyvendinti visko, kas sukasi jos galvoje...

Angelo sparno paliesta

savo charakterį, nuotaiką. „Atrodo tiek daug įvairiausių gyvūnų prisipiešusi ir pagaminusi esu, bet kolekcija vis didėja ir didėja. Deja, kažkas visada lieka tik popieriuje...

O gal vis dar laukia savo eilės?“ – svarstė Jūratė. Kiek tai įmanoma technologiškai, ji stengiasi gaminti erdvinius vitražiukus, kurie suteikia namams gyvumo ir žaismingumo.

Stiklinio dirbinio gimimas Akys – sielos veidrodis... Mūsų vaikai – mūsų pačių mažos kopijos...

Taip yra ir su menininko sukurtais darbais. Pasak J. Povilaitienės, jie

visada būna kūrėjo jausenos ir apmąstymų įprasminimas, nes kiekvienas darbas pradedamas nuo eskizo ant popieriaus. „Jau piešdama turiu įsivaizduoti, kurioje vietoje stiklas dengs kitą stiklą. Be to, reikia daryti taip, kad stiklo sluoksnių nebūtų per daug ir kepdamas gaminys nesuskiltų“, – apie stiklo virtimą daiktu kalbėjo autorė. Pasak jos, pirmiausia reikia vaizduotėje susidėlioti spalvas, nuspręsti, kurios bus dominuojančios. Nors pati menininkė labiausiai mėgsta rusvus ir gintarinius atspalvius, tačiau ji derinasi prie medžiagos, iš kurios gamina. „Stiklas turi spindėti ryškiomis spalvomis, žaisti saulės spinduliais, nors jos pas mus ir mažoka... Gal dėl

to klientai, nesvarbu ar įsigydami mano kurtus papuošalus, ar namų aplinką gražinančius daiktus, dar ir vitražinio stiklo saulutę parsiveža namo, kad ji lange visada šviestų“, – apie žmonių įpročius pasakojo Jūratė. Jos kuriamuose darbuose visada atsispindėjo tikroviškesnis formos ir charakterio perteikimas.

Tiek molio gaminiai anksčiau, tiek vitražai dabar iš kitų menininkų darbų išsiskiria smulkiomis detalėmis, gausesne puošyba. „Kuo daugiau įdėta darbo, kuo sudėtingiau pasiektas rezultatas, tuo man tas kūrinys brangesnis... Pinigine prasme, pirkėjas to tikrai nepastebi“, – sakė Jūratė Povilaitienė.

Nors stiklas ir neprimena šiltumo įspūdį sudarančios vilnos, lengvo ir plazdenančio šilko, tvirtumą simbolizuojančios odos ar natūralumu dvelkiančio medžio, tačiau per iš stiklo pagamintus namų interjerą pagražinančius daiktus sukuriamas jaukumo, lengvumo, trapumo ir svajingumo įspūdis. Aštuntus metus J. Povilaitienė kuria savo dirbtuvėje tai, nuo ko ir prasidėjo jos draugystė su stiklu. „Tai buvo ramybe dvelkiantis angelas... Iš matinio stiklo, aptakių formų ir suteikiantis tikėjimą tuo, ką darau“, – žiūrėdama svajingai į tolį pasakojo Jūratė.

Pagal pirmąjį jos angelą sukurti kiti angelai iki šiol turi didelę paklausą.

Angelų Jūratė turi sukūrusi apie dvidešimt skirtingų modelių ir kiekvienas iš jų visada suranda savo šeimininką. „Labai įdomu stebėti žmogų, kuris renkasi angeliuką... Juk mes kiekvienas vis kitaip įsivaizduojame Savąjį Angelą“, – kalbėjo menininkė. Nesvarbu, ar gaminami angelai, ar gyvūnų vitražai, svarbiausia, kad tai būtų iš visos širdies. Tada lange pakabinti ar priklijuoti spalvoto stiklo drugiai arba žuvys ne tik žaidžia įvairiausiomis spalvomis ant grindų ir kambario sienų, bet ir parodo

LIETUVĖ 37

Senieji klientai nuolat sugrįžta Stiklo paveikslai bei vitražai namų erdvę ir puošia, ir pripildo žaismingų spalvų, tačiau Jūratės Povilaitienės kūryboje taip pat nemažai dėmesio skiriama funkcionalioms namų interjero detalėms. Pasak kūrėjos, visada svarbu turėti ką pasiūlyti žmogui, norinčiam ne tik interjero detalės, bet ir ieškančiam funkcionalumo. Nors laviruoti tarp meninių idėjų ir užsakovo norų nėra labai lengva, tačiau Jūratė turi klientų, kurie nuo pat pirmųjų pagamintų dirbinių jos nepamiršta ir visada kreipiasi kai reikia dovanos draugams ar sau ką nors nori pasidovanoti. „Tarp klientų yra įvairių specialybių žmonių, todėl kartais tenka skambinti jiems ir klausti patarimo, pavyzdžiui, susirgus vaikui“, – apie abipusę naudą pasakojo Jūratė. Daug vitražų iškeliauja į užsienį, nes ten, kaip ir pas mus, vertina gražų ir kokybišką rankų darbą. Jūratė sakė, kad turi klientę iš Baltarusijos, su kuria susipažino Jūros šventės mugėje prieš septynerius metus. Ji kaskart atvykusi į Lietuvą būtinai įsigyja vitražiukų sau ir draugams. Be to, per muges labai daug tų pačių pirkėjų kiekvienais metais vis po kokį gaminį įsigyja ir kaupia savo kolekcijas. Tokia reklama yra maloniausia ir geriausia. „Tikrai niekada nebruku savo gaminio žmogui, kuris neįsitikinęs, ar jis jam patinka. Šios verslininko gyslelės neturiu... O ir nenorėčiau taip elgtis... Svarbu gerbti žmogaus nuomonę ir jo pasirinkimą“, – sakė Jūratė. Tai tik patvirtina, kad ji menininkė, o ne prekeivė.

Geriausia reklama – rekomendacija

Pasiūlymas įsigyti dirbinį kitam žmogui – geriausia reklama. „Malonu, kai internetu (juratesstiklas.lt) susiradę užsakovai prašo pagaminti vienetinių darbų. Esu gaminus stiklinius Kazlų Rūdos, Tauragės, Klaipėdos, Kėdainių ir kitų miestų herbus, medalius tarptautinio maratono bėgikams, įvairius suvenyrus apdovanojimams ir nominacijoms.

Palangos reabilitacijos ligoninės pacientai gali pasidžiaugti mano

38 WWW.LIETUVE.LT

stiklo vitražiukais puoštais langais“, – bandė prisiminti užsakomuosius darbus menininkė. Kiekvienais metais į ją kreipiasi mokyklos dėl šimtadienių ir paskutinių skambučių suvenyrų. Turi J. Povilaitienė ir klientę iš Rusijos, kuriai gamina veislinių šunų stiklinius vitražiukus. „Čia labai svarbu tikslios proporcijos, kiekvienos veislės šuniuko laikysena, spalva, charakterio bruožų perteikiamas“, – apie netradicinius darbus pasakojo Jūratė.

Kai gamini kitiems, nepamiršk ir savęs

Visas naujas idėjas Jūratė Povilaitienė išbando savo pačios namuose.

Atstatinėdami su vyru seną rąstinį namą ir kurdami jo interjerą galvojo, kur galėtų pritaikyti savo rankų darbo stiklo detales. Taip jiems kilo idėja vonią dekoruoti savo gamintomis plytelėmis. Visus kitus su vonios kambariu susijusius daiktus – muilines, lentynėles, veidrodžių rėmus – taip pat išsikepė iš stiklo savo pašios dirbtuvėje. Namuose esančias duris šeima išsirinko su stiklais, kad galėtų jas dekoruoti vitražais.

Ant didelio valgomojo stalo visada stovi pačios Jūratės pasigamintos stiklinės lėkštės su vaisiais ir sausainiais. Ji savo šeimos šventėms pasigamina stiklines stalo korteles su graviruotais svečių vardais, kad kiekvienas galėtų namo parsinešti malonią smulkmeną. Jūratės ir Raimondo Povilaičių šeimoje namus kuria abu sutuoktiniai. „Mūsų namuose mes viską darėme patys.

Praktiškai visą namą perstatėme iš naujo, todėl kiekviena detalė labai brangi. Mano vyras auksinių rankų meistras. Jis net pats nežinojo kiek visko moka kol nepradėjo statybų“, – džiaugėsi Jūratė. Pasak jos, reikia nepamiršti savo dirbiniais papuošti ir savo namų, kad paskui kiti nesakytų, jog „Šiaučius be batų, o kriaučius be kelnių“...

Parengė Lina Bačiūnaitė-Lužinienė

Fotografavo Lina Tomkevičienė (www.auksiniskadras.lt)

Apyrankė Žurnalas „KAROLIUKAI“ dalinasi idėja, kaip pasidaryti apyrankę „Pavasariniai žiedai“

Jums reikės: •

Medinės apyrankės pagrindo (gali tikti ir sena nebenešiojama apyrankė) • Akrilinių dažų • Teptuko • Lako • Tiulio • Juodo veltinio • Sutažo juostelės • Klijų • Žirklių • Plonos floristinės vielutės • Replyčių • Įvairiausių karoliukų • Segės pagrindo

Darbo eiga: 1.

3.

4.

2.

5.

6.

8.

7.

9.

10.

11. 12.

14. 15.

13.

16.

1. Nusidažome apyrankę norimos spalvos dažais. Dažyti reikia kelis kartus. Paliekame išdžiūti. Tada nulakuojame ir paliekame išdžiūti per naktį.

2–3. Atsikerpame 2,5 karto platesnę tiulio juostelę nei apyrankės plotis. Ja aptraukiame apyrankę susiūdamos su juodais kaproniniais neslystančiais siūlais.

4–5. Išsikerpame reikiamą veltinio juostelę, paslėpsiančią vidinę apyrankės pusę. Ją priklijuojame klijais.

6. Sutažo juostele gražiai apklijuojame vietas, kur veltinys jungiasi su apyranke. Paliekame išdžiūti.

7–9. Paimame segės pagrindo skylėtąją dalį.

Per ją perveriame vielutę, kuria tvirtiname pagrindinius 6 karoliukus, išvirkščiojoje pusėje likusias vielutės dalis suvydamos į vieną pagrindinį kamieną. Už jo bus patogu laikyti veriant kitus karoliukus.

10. Ratu pritvirtinę karoliukus gauname gėlytę. Ji bus pagrindinė ašis.

11. Į viduriuką įveriame kristaliuką.

12–13. Tada iš šonų veriame norimus karoliukus. Jų turi būti per visą ašį vienodas skaičius, kad gėlė formuotųsi tolygiai. Vielutę slepiame blogojoje pusėje.

14. Viduryje esantį karoliuką apjuosiame mažais blizgiais karoliukais.

15. Aplink veriame dar keletą šakelių su karoliukais, kad gėlė atrodytų su daug žiedlapių.

16. Pritvirtiname antrą segės pagrindo dalį taip paslėpdamos visas vielutes, kurios liko veriant karoliukus. Nebijokite vielutės pakoreguoti ir pasukinėti – ji naudojama tam, kad būtų galima lengvai formuoti gėlės žiedą.

Gautą segę įsegame į tiuliu apsiūtą apyrankę.

Turime puošnų aksesuarą. Beje, sege galite puoštis ir išsegusios iš apyrankės. Taigi viena segė atlieka net keletą funkcijų!

LIETUVĖ 39

Kryžiažodžio konkurso, skelbto 2013 4-me „Lietuvės“ numeryje, laimėtojos: Vlada Irvinskienė, Pasvalys, Roma Vasiliauskienė, Kupiškis.

Teisingas kryžiažodžio atsakymas

TRAKAI

Sveikiname!

P.S. Dėl prizo teiraukitės tel. +370 37 32 88 20, mob. tel. +370 620 44 223 arba el. paštu: inesa@lietuve.lt info@terrapublica.lt

Spręskite kryžiažodį ir laimėkite leidyklos „Terra Publica“ įsteigtą prizą – puikų fotoalbumą „Lietuva. 100 vietų, kurias turite pamatyti“ www.terrapublica.lt

KRYŽIAŽODŽIO ATSAKYMĄ SIŲSKITE IKI 2013 M. GEGUŽĖS 25 D. TRUMPĄJA ŽINUTE NR. 1398 Žinutėje rašykite: LTE (tarpas) ATSAKYMAS (tarpas) JŪSŲ VARDAS (tarpas) PAVARDĖ (tarpas) MIESTAS Žinutės kaina 1 Lt. Laimėtojai bus paskelbti kitame numeryje.

40 WWW.LIETUVE.LT

ŽAIDIMAS

Atsakykite į klausimą!

Kaip vadinasi pirmoji Lietuvos išeivių banga, gyvenanti Amerikoje,

2013 metų žurnalo „Lietuvė“ ketvirtame numeryje skelbto konkurso laimėtojai:

Atsakymą siųskite iki gegužės 25 dienos trumpąja žinute Nr. 1398 Žinutėje rašykite: LTE (tarpas) ATSAKYMAS (tarpas) DOVANOS NUMERIS (tarpas) JŪSŲ VARDAS (tarpas) PAVARDĖ (tarpas) MIESTAS. Žinutės kaina 1 Lt.

Dovana 1 – Sabina Šmitaitė Dovana 2 – Akvilina Krutkevičiūtė, Kaišiadorys Dovana 3 – Galina Starkevičienė, Kaunas Dovana 4 – Regina Razulevičiūtė, Kaunas Dovana 5 – Virginija Sedenkienė, Lazdijai Dovana 5 – Genute Suslavičienė, Kaunas Dovana 6 – Bernadeta Kaminskaitė, Kretinga

ir laimėkite pasirinktą prizą.

Išrinksime net šešis laimėtojus, kurie bus paskelbti kitame numeryje.

1

2

PC AKROPOLIS, K. Mindaugo pr. 49, Griunvaldo al. I a., Kaunas Tel. 8 37 21 44 59

3

BIŽUTERIJA GALANTERIJA AKSESUARAI

www.bernardinai.lt

4

knygų rinkiniai 5 2 Dovanų rinkinyje ne visos pavaizduotos knygos

50 Lt čekis

apsipirkti parduotuvėje „KOKETĖ“

6

Aliejų mišinys iš parduotuvės www.ambroozija.lt

LIETUVĖ 41

LIETUVOS KAMPELIAI Parengė leidykla „Terra Publica“

LIETUVOS PILYS

Visi lietuviai didžiuojasi Gedimino ir Trakų pilimis, drąsiai jas giria turistams, kviečia jose apsilankyti. Vis dėlto ar nepamiršome, kad turime ir daugiau pilių? Tikrai galime didžiuotis dar trimis pilimis, kurios mena senovės didikų gyvenimą. Siūlome su jomis susipažinti iš arčiau.

RAUDONĖS PILIS

V. Kandroto nuotrauka

Viena gražiausių išlikusių pilių Lietuvoje – Raudonės pilis (Raudonėje, Jurbarko r. savivaldybėje). Šią pilį XVI a. pastatė Prūsijos pirklys Krišpinas Kiršenšteinas. Vėliau pilis buvo valdoma Olendskių ir galiausiai atiteko Zubovams. Dabar čia įsikūrusi Raudonės pagrindinė mokykla. Šis mūrinis pilies kompleksas yra išlaikęs senąją „U“ formą, eklektišką architektūros stilių ir penkis bokštus, kurių įspūdingiausias – cilindrinis 33,5 m aukščio bokštas. Nuo jo viršūnės atsiveria įspūdinga Nemuno upės panorama. Šalia pilies – parkas, kuriame galima išvysti devynių kamienų liepą bei senovinį malūną, pastatytą 1923 m., kuris dėl modernių tam metui įrenginių garsėjo visame krašte. Čia atvykti ypač verta gegužės 25 d., kai vyksta teatralizuota „Panemunių žiedų“ šventė. Joje šurmuliuoja amatų kiemeliai, vyksta koncertai, teatralizuoti pasirodymai ir žaidimai. Šventės metu galima pasipuošti istoriniais kostiumais, prisėsti krėsle ar karietoje ir nusifotografuoti, patiems pasigaminti papuošalą ar išsikepti įvairių gardėsių.

42 WWW.LIETUVE.LT

PANEMUNĖS PILIS

V. Kandroto nuotrauka

Panemunės pilis pastatyta ant Nemuno dešiniojo kranto šlaito. 1597 m. dvarą įsigijo vengrų kilmės dvarininkas Janušas Eperješas. O įspūdingos pilies pastatas iškilo 1604–1610 m. Tai renesanso ir gotikos stilių derinys, kurį, spėjama, kūrė Petras Nonhartas. 1925 m. iš JAV sugrįžęs kun. Antanas Petraitis įsigijo pilį ir stengėsi ją atgaivinti, o po jo mirties čia apsigyveno jo kviesti vienuoliai, pastatydinę prie pilies koplytėlę. 1935 m. pilis perduota Švietimo ministerijai, dabar ją prižiūri Vilniaus dailės akademija. Šalia pilies žaliuoja XVII a. įkurtas parkas, kurį anksčiau sudarė gėlynai, kaskadiniai tvenkiniai, stovėjo vandens malūnai. Šiuo metu išlikęs tik parkas ir kaskadiniai tvenkiniai. Nors pilis yra rekonstruojama, tačiau ji lankoma, galima pasivaikščioti pilies kiemeliais ar nuo pilies bokšto pasigrožėti atsiveriančiomis Nemuno slėnio platybėmis.

MEDININKŲ PILIS

Nuotraukos iš Trakų istorijos muziejaus archyvo

Medininkų kaime (Vilniaus r. sav.) galima apžiūrėti gardinės LDK pilies griuvėsius. Pagal savo paskirtį ir konstrukciją Medininkų pilis laikoma seniausiu pilies tipu Pabaltyje. Ši pilis buvo daugiau gynybinė nei skirta karaliams gyventi.

XIV–XV a. pr. buvusi viena didžiausių gynybinio tipo pilių regione, po Žalgirio mūšio 1410 m. neteko savo strateginės reikšmės, čia įkurta kunigaikščių rezidencija. Pilis apgriauta per 1655 m. karą su Rusija, o griuvėsiai dar kartą nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą. Išlikusi 10–15 metrų aukščio siena, 2011 metais rekonstruotas pagrindinis pilies bokštas – donžonas. Jame įkurtas muziejus, kurio kiekviename aukšte įrengtos ekspozicijos: Lietuvos mūrinių pilių, archeologinių radinių, karybos, sidabro dirbinių. Penktame aukšte – sienine tapyba dekoruota menė, skirta įvairiems renginiams, o bokšto viršuje – reginys akims po apylinkes.

LIETUVĖ 43

GROŽIS

Masažo ir mezoterapijos specialistė Aurelija Žukauskė

MEZOTERAPIJA

Tegul laikas Jus aplenkia!

Odos senėjimas

Mezoterapija: kas, kam ir kodėl

Dažniausiai mezoterapija pasirenkama tada, kai žmogus, pažiūrėjęs į veidrodį, pagalvoja: „Oda susiraukšlėjo, pasenau“. Kodėl pirmiausia raukšlėjasi ir sensta veido oda?

Yra daugybė faktorių, sąlygojančių šį procesą. Vienas iš svarbiausių – genetika. Palyginus dviejų žmonių odos senėjimo amžių arba net greitį galime gauti labai skirtingus rezultatus. Chronologinis odos senėjimas, kaip ir visa kita genetinė informacija, yra užprogramuota mūsų ląstelėse.

Genetika (tai ko mes negalime pakeisti) – tik vienas faktorius. Pavyzdžiui, aplinkos poveikį odai galime bent jau minimaliai kontroliuoti: vengti intensyvių tiesioginių saulės spindulių, vėjo, jei yra galimybė, rinktis kuo mažiau užterštą aplinką, o taip pat neteršti gamtos, nes užteršta aplinka kenkia mums patiems. Taip pat patartina nevartoti alkoholio, rūkalų, sveikai maitintis.

Prie gyvenimo būdo faktorių, greitinančių odos senėjimą ir lemiančių odos būklę, taip pat priskiriamos dietos, stresai, naudojimasis soliariumu. Žinoma, odai įtakos turi ir mechaniniai veiksniai – natūralūs, pasikartojantys veido raumenų judesiai, dėl kurių susidaro pirmosios raukšlės.

Todėl patartina daugiau šypsotis ir mažiau pykti, nes juoko raukšlės žmogų netgi puošia.

Mezoterapija – tai medicininė paprasta ir veiksminga procedūra, kurios metu mikroinjekcijomis į paviršinius ir vidurinius odos sluoksnius (esant reikalui ir į gilesnius) lokaliai yra įterpiamos biologiškai aktyvios medžiagos. Mezoterapija gali būti atliekama ir profilaktikos tikslais – siekiant atitolinti odos senėjimo požymius, norint pamaitinti veido odą ir taip pristabdyti jos suglebimą, raukšlių atsiradimą.

Ar jums reikalinga mezoterapijos procedūra, pasakys jūsų odos būklę įvertinęs specialistas.

Beje, tik jis gali pasakyti, kiek procedūrų reikėtų, kokias medžiagas patartina rinktis norint išspręsti konkrečią odos problemą. Kadangi mezoterapijos koncepcija yra paprasta – mažai, retai ir reikiamoje vietoje – reikia naudoti tinkamus preparatus. Specialistas gali jums pasiūlyti rinktis vienos sudedamosios medžiagos (pavydžiui, hialurono rūgšties) preparatą arba kokteilį, kuris sumaišomas iš keleto ingredientų. Kokteilių sudėtyje yra įvairių preparatų: hialurono rūgšties, vitaminų (A, E, C, B, K), amino rūgščių, mikroelementų (Zn, Co, Mg, P, S), mineralinės medžiagos, kofermentų, organinių rūgščių kompleksų, augalinių ekstraktų, antioksidantų, lipolitikų, homeopatinių bei biotechnologijų produktų. Kokteilių sudėtis, priklausomai nuo to, kokia problema yra sprendžiama, kiekvienu atveju skiriasi.

Veikiant šioms medžiagoms, atkuriamas odos tonusas ir elastingumas, oda tampa drėgnesnė, išsilygina raukšlės.

Kiek mažesnis kokteilių ir sudedamųjų dalių pasirinkimas yra gydant celiulitą. Pasirinkus kūno mezoterapiją į probleminių vietų gilesnius sluoksnius yra įterpiamos veikliosios medžiagos, kurios stangrina odą, mažina strijas, padeda skaidyti celiulitą. Gydymui vartojami tokie mezoterapijos preparatai, kurie skaido fibrozę ir riebalines sankaupas, gerina kraujotaką, limfotaką, sugrąžina odos elastingumą. Norint pasiekti maksimalų rezultatą, specialistai rekomenduoja gydymo kursą pradėti nuo limfodrenažinio masažo (aparatu ar rankomis), tada atlikti mezoterapijos kursą, o rezultatams įtvirtinti – kūno įvyniojimus, masažą.

Mezoterapijos procedūros taikomos stabdant plikimą, plaukų slinkimą dėl įvairių priežasčių (ligos, trūkstant vitaminų, esant silpnam plaukui ir kt.). Po mezoterapijos plaukams procedūrų jūsų plaukai atgaus žvilgesį, susinormalizuos plaukų riebalinių liaukų veikla, pajusite, kad plaukai auga greičiau, jų yra daugiau.

44 WWW.LIETUVE.LT

Mezoterapijos procedūros ir jauniems Kaip jau minėta, mezoterapijoje svarbu mažai, retai ir reikiamoje vietoje, todėl koreguojamos vietos zonoje 2–10 milimetrų gylyje plona adatėle nedidelėmis dozėmis įterpiami veiklieji preparatai.

Mezoterapijos metu naudojamos

Kiekviena moteris, net ir sulaukusi brandaus amžiaus, nori būti graži, patikti sau ir kitiems, sulaukti komplimentų. Galbūt dėl šios priežasties žmonės visada norėjo sukurti grožio ir jaunystės eliksyrą. Na, kol kas jo niekam nepavyko pagaminti, tačiau alternatyvių metodų yra. Vienas iš jų – mezoterapija, kuri kartais vadinama stebuklinga, nes jau po pirmosios procedūros oda tampa skaisti, lygesnė, švytinti. Estetiniu tikslu mezoterapija taikoma gydant plikimą, naikinant celiulito sankaupas, norint išlyginti atsiradusias raukšles dekoltė, kaklo bei veido srityse, atgaivinti, drėkinti ar tiesiog pamaitinti veido odą. įvairios technikos, kurios leidžia sugrąžinti odos tonusą, padidinti drėgmės išlaikymą gilesniuosiuose odos sluoksniuose, stimuliuoti metabolizmą ląstelėse, prisotinti odą vertingomis veikliosiomis maitinamosiomis medžiagomis, stangrinti odą.

Linijinių injekcijų technika leidžia koreguoti raukšles ir sukurti palaikomąjį veido „karkasą“ bei efektyviai kovoti su „antruoju pagurkliu“, modeliuoti veido ovalą. Po mezoterapijos procedūrų oda įgauna sveiką spalvą, tampa gaivi, švyti, praranda pilką atspalvį. Dažnai pasigirsta nuomonių, kad šios procedūros tinka tik vidutinio amžiaus žmonėms, tiems, kurių oda susiraukšlėjusi, sena. Ši nuomonė klaidinga, nes mezoterapija gydymo tikslu taikoma ir visai jauniems žmonėms. Pavyzdžiui, esant itin užterštai odai, bėrimams, mezoterapija leidžia atsisakyti antibiotikų ir greitai pašalinti uždegimo procesus, sumažinti išsiplėtusius kapiliarus. Po tokių procedūrų kraujagyslių tinklelis veido srityje išnyksta arba tampa mažiau matomas.

Procedūrų dažnumas ir intensyvumas

Intensyvus mezoterapijos kursas susideda iš 7–10 seansų kas 7–10 parų. Intensyviai mezoterapiją galima atlikti ne daugiau kaip du kartus per metus, jei jums nebuvo taikomas palaikomasis kursas, kurio dažnumas yra 1–2 kartai per mėnesį. Galima atlikus intensyvų kursą, ypač jei mezoterapija jums taikoma pirmą kartą, pasirinkti palaikomąjį gydymą, tačiau dėl dozavimo vertėtų pasikonsultuoti su specialistu ir vadovautis jo rekomendacijomis. Per dažna mezoterapija gali sukelti nepageidaujamų padarinių.

Dėmesio!

Kiekvienas mezoterapijos specialistas turėtų jūsų paklausti apie sveikatos būklę. Kadangi absoliučių kontraindikacijų šiai procedūrai nėra, būtina atkreipti dėmesį į toliau išvardintus sutrikimus.

Kraujo krešėjimo sutrikimas;

Antikoaguliantų ir antiagregantų vartojimas; Kraujagyslių patologija; Nėštumas; Tulžies pūslės akmenligė; Alergijos. Šalutinis mezoterapijos poveikis (paraudimas, ypač veido ir kaklo srityje, kuris dažniausiai praeina per valandą po procedūros; patinimas, mikrohematomos (mėlynės), kurios gali atsirasti pirmųjų procedūrų metu, ypač atliekant riebalinių sankaupų korekciją) priklauso nuo individualių organizmo savybių, preparatų, procedūros atlikimo technikos.

Mezoterapija – tai rimtas gydymo būdas, kurį gali atlikti tiktai medicininį išsilavinimą turintis asmuo. Galbūt tai nėra vienintelis būdas grožiui ir jaunystei išlaikyti, tačiau suderinus sveiką mitybą, fizinį aktyvumą, masažus ir mezoterapiją ilgai galėsime džiaugtis švytinčiu veidu ir gera sveikata bei mėgautis komplimentais.

Jei tik pastebėjote pirmuosius veido odos senėjimo požymius arba nusprendėte pama itinti savo odą, nelaukite ir užsiregistruokite mezoterap ijos procedūrai. Žurnalo „Lietuvė“ skait ytojams su šiu o kuponu grožio salone „Geltonoji akac ija“ (Kaune) mezoterapijos kursui bus ta ikoma 50% nuolaida, o palaikomosioms procedūr oms – 25% nuolaida.

Masažo ir mezoterapijos specialistė Aurelija Žukauskė Registracija telefonu: 8 695 50 921 Grožio salonas „Geltonoji akacija“, Akacijų g. 6, Kaunas

LIETUVIAI KELIAUJA

TAILANDAS Rojus žemėje

Balandžio mėnesį keliavome po pietvakarinėje Tailando įlankos dalyje pabirusias saleles, o šį kartą pasižvalgykime po kelias iš 150 Andamanų jūros bangų skalaujamas salas, ne vieną užbūrusias savo grožiu.

Šiltos naktys ir karštos dienos Krabi provincijoje Krabi provincija – vienas populiariausių Tailando Karalystės turistinių taškų, o džiunglių apsuptas ir provincijos sostine tituluojamas Krabi miestelis – puiki vieta pažinčiai su pietinėmis Andamanų jūros salomis pradėti. Nedidelis, ant to paties pavadinimo upės kranto įsikūręs miestelis žavi savo jaukumu, todėl jame tikrai verta praleisti bent vieną dieną, o juo labiau – naktį.

Kaip tik saulei nusileidus čia užverda tikras gyvenimas: Krabi miestelis visoje šalyje garsėja savo naktiniais turgumis, į kuriuos pavalgyti susirenka tiek vietiniai gyventojai, tiek ir smalsūs turistai. Sutemus Krabi upės krantinę užplūsta daugybė kilnojamųjų restoranų: prekeiviai pasistato po porą grilių, atsigabena kalną daržovių, jūros gėrybių bei kitų produktų, o aplink išrikiuoja

46 WWW.LIETUVE.LT

plastiko staliukus. Vos per keliolika minučių tuščią aikštę užpildo alkanų žmonių minia. Kadangi norinčių pavalgyti visada gerokai daugiau nei yra sėdimų vietų, čia neegzistuoja toks dalykas kaip „mano stalas“, visi sėda ten, kur yra laisva kėdė... Taigi šis turgus – puiki vieta susirasti naujų draugų, pasidalinti įspūdžiais ar tiesiog smagiai ir sočiai praleisti vakarą.

Vos 8 km nuo miestelio centro įsikūrusi unikali šventykla, vadinama Tigro urvu. Jau iš pavadinimo galima nuspėti, jog šventykla yra įrengta oloje, o pagrindinis akcentas – didžiulė tigro skulptūra. Įėjimas į šventyklą yra nemokamas, tačiau lankytojus pasitinkanti moteris visiems padovanoja po laimės apyrankę ir siūlo paaukoti pinigų.

Nuo šventyklos žengus vos 1237 žingsnelius, atsiveria nepakartojamas vaizdas. Tiesa, tuos žingsnelius reikia žengti į stačiausią kalną...

Ropščiantis į viršų atrodo, kad tuoj išgaruosi nuo žemės paviršiaus, bet įveikus stačius laiptus ir pamačius vaizdą supranti, kad vertėjo taip stengtis. Kopdami sutiksite būrį

Naktiniuose Krabi miestelio turgeliuose kiekvieną vakarą staliukus okupuoja išalkusių žmonių minios.

Šiame paplūdimyje filmavosi Leonardo DiCaprio.

Šiose salose šeimininkauja tik paukščiai ir šikšnosparniai.

siautėjančių beždžionių su mažais beždžioniukais. Ant medžių pritvirtinta daug ženklų, perspėjančių turistus, kad beždžionių šerti negalima, nes jos gali būti agresyvios, tačiau tai netrukdo apačioje esančiai parduotuvei pardavinėti bananus, virš kurių kabo užrašas „Pamaitinkite beždžiones“.

Plaukime pasižvalgyti Kadangi Krabi miestelis įsikūręs ties

upės žiotimis, iš čia labai patogu plaukti pasižvalgyti po aplinkinius paplūdimius ir salas. Visų pirma keliaukime į Railay paplūdimius, pamėgtus ne tik vandens pramogų gerbėjų, bet ir kalnų sporto entuziastų. Vienintelis būdas čia patekti – atplaukti laivu, nes Andamanų jūra ir stačios uolos supa šią vietovę iš visų pusių.

Taip pat galite užsisakyti vienos dienos turą po Phi Phi salas... Gali būti taip, kad kurioje iš jų net norėsime pasilikti ilgesniam laikui. Pirmiausia plaukime į Maya įlanką, kur 2000

metais buvo filmuotas filmas „Paplūdimys“ su žaviuoju Leonardo DiCaprio. Nuo filmo pasirodymo didžiuosiuose ekranuose šis paplūdimys lyg magnetas traukia turistus iš viso pasaulio, todėl pakrantėje stebins milijonas laivų, o paplūdimy – minios vėplinėjančių turistų.

Toliau traukime į Phi Phi Don salą. Čia situacija tokia pati: visur minios turistų. O sala yra nuostabi, džiunglėmis apaugusių kalnų vaizdas ir kojas kutenantis skaidrus vanduo tiesiog užburia.

LIETUVĖ 47

Įveikus 1237 laiptelius atsiveria kvapą gniaužianti Krabi provincijos panorama.

Valtyje įsikūrusi nedidelė kavinukė.

Įveikusių 80 m ilgio tunelį laukia malonus netikėtumas.

Ramybės oazė Iš Krabi miestelio per porą valandų autobusu galima nuvykti į Tailando pietuose esančią Trang provinciją.

Po Phi Phi salų atvykus į Trang paplūdimius pribloškia čia tvyranti ramybė. Kol kas šios vietos dar neatrastos užsieniečių, čia dažniausiai atostogauja tailandiečiai, į baltuosius vis dar žiūrintys kaip į kažką reto ir egzotiško.

Didelių viešbučių čia nėra, paplūdimyje rikiuojasi jaukūs namukai, tirštai apsodinti įvairiais augalais, su mažomis terasėlėmis, kuriose visada bus patogus krėslas ir hamakas. Restoranas, arba vieta, kurioje galima pavalgyti, čia tik viena.

Užkalbinti vietiniai, išgirdę Yok Yor restorano pavadinimą, išsišiepia iki ausų, rodo kuria kryptimi eiti, siūlosi pavežti. Matyti, kad restoranas – vietinė įžymybė. Išties, gauti staliuką nėra taip lengva – visi apsėsti gausių tailandiečių šeimų, nukrauti

48 WWW.LIETUVE.LT

gais vaisiais Atsigaivint i sult in antis jūroje. siūloma net maud

Šiame ham ak praleist i ne e norėtųsi dieną ir ne dvi...

Dauguma Krabi naktinių turgelių pardavėjų yra vaikai.

gausybe įvairių valgių iš jūros gėrybių. Anglų kalba valgiaraštis yra tik vienas, angliškai kalba tik virtuvės šefė, todėl ji pati ir aptarnauja tajų kalbos nemokančius atvykėlius iš svečių šalių. Vartant beveik 30 puslapių valgiaraštį, restorano šeimininkė trypčioja, prašo paskubėti, nes ji turi daug darbo. Žodžiu, geriausia tiesiog nupasakoti, ko norėtumėt valgyti, nesvarbu ar tai yra tarp siūlomų patiekalų, ar ne.

Virtuvės šefė sakosi galinti pagaminti bet ką. Maistas čia tikrai labai skanus... Kitą kartą atėjus scenarijus tas pats: virtuvės šefė skubina rinktis, nekantriai vardina, ką turi virtuvėje: žuvis, kalmarai, krevetės... O apsispręsti tikrai būna gana sunku...

Trange, kaip ir kiekviename pakrantės miestelyje, turistams siūlomos kelionės aplink salas. Šios vietovės įžymybė – Morakoto urvas, prie kurio atplaukus visiems išdalinamos liemenės ir liepiama iššokus iš laivo susikabinti gražia vorele, nes

Yok Yor restorano gėrybės.

Kelionę po Andamanų jūros salas tęsime kitame žurnalo numeryje. teks įveikti maždaug 80 metrų ilgio aklinai tamsų urvą. Atrodo, kad per tirštą tamsą tenka irtis beveik amžinybę, po truputį prarandama orientacija, darosi nelabai jauku.

Bet tada priekyje blyksteli šviesa ir nustebusių, nuo šviesos besimarkstančių turistų grupė suvokia atsidūrusi nuostabiame uždarame paplū-

dimyje, esančiame uolos vidury. Paplūdimys visiškai mažučiukas, vanduo skaidrus ir šiltas, o įspūdis toks, tarsi stovėtum ugnikalnio krateryje.

Informacinėje lentoje rašoma, jog šiame paplūdimyje seniau piratai slėpdavo savo lobius, o į paplūdimį patekti galima tik atoslūgio metu.

Norint aplankyti netoliese kuror-

to kranto esančias saleles visiškai nebūtina užsisakinėti organizuoto turo, pakanka išsinuomoti baidarę. Kilometro spinduliu nuo kranto pabirę daugybė negyvenamų salelių. Didžioji jų dauguma – neįžengiamos džiunglės su nedideliais, akmenuotais paplūdimiais. Saulei artėjant horizonto link pastebi, jog vanduo slūgsta tiesiog akyse – prasideda atoslūgis. Susiruošus atgal, baidarę iki vandens tenka nešti, o atgal į paplūdimį irkluoti nebereikia: irklai kabina dugną, todėl daug paprasčiau parbristi.

Norint apkeliauti visas Andamanų jūros saleles, tradicinių poros savaičių atostogų tikrai nepakaktų, bet bent pagrindines salas pamatyti tikrai verta. O nuklydus toliau nuo turistų pamėgtų vietų nustebina netikėti atradimai ir žmogaus dar nepaliestos gamtos kampeliai.

Nuotraukos ir kelionės įspūdžiai Sandros Kanopkaitės

LIETUVĖ 49

PSICHOLOGIJA Kiekvienas žmogus, kuris pasineria į tam tikrą veiklą, ir kiekvienas besigydantis ligonis turėtų domėtis ne tik veiklos ar gydymo privalumais, bet ir slypinčiais pavojais.

Pamenu psichologijos studijas... Studentai, kurie labai uoliai studijuodavo psichologiją, gilindavosi į save, savotiškai apsinuodydavo: imdavo įžvelgti labai daug savų ir svetimų trūkumų ir nuolat juos analizuodavo.

Panašiai atsitinka ir su populiariosios psichologijos persisotinusiu žmogumi: jis pasijunta daug žinąs, išmoksta diskutuoti ir ginčytis remdamasis jos sąvokomis ir dėsningumais, pakyla jo savivertė, tačiau tai nereiškia, kad pasikeičia jo charakteris ar gyvenimas. Žmogus skaito vieną knygą po kitos, eina iš vienų kursų į kitus ir vis labiau vargina kitus savo samprotavimais. Viena mano klientė kartą sakė: „Psichologinės knygos mane veikia kaip narkotikas. Perskaičiusi vieną aš iš karto stveriuosi kitos, o paskui beveik neatsimenu, apie ką skaičiau.“ Psichologija veikia ne tik tiesiogiai su ja susiduriančius žmones. Nuo psichoanalizės išradimo laikų psichologija stipriai paveikė kultūrą ir visuomenę. Tad pamąstykime apie itin didelę įtaką visuomenei darančią populiariąją psichologiją. Tokios psichologijos žinių rasime populiariuose žurnaluose ir knygose, jos perteikiamos įvairiuose mokymuose, seminaruose, jų turi iš svetur, ypač iš Rusijos, atvykstantys mokytojai, daugelyje saviugdos centrų galime susidurti su dvasinių ir populiariosios psichologijos žinių mišiniu.

Nors populiarioji psichologija ir remiasi moksline psichologija, tačiau gerokai ją supaprastina, jos dėsningumai ne visada atitinka naujausius tyrimus, vartojami neaiškūs terminai, pavyzdžiui, „būk savimi“ arba „mylėk save“. Tai, kuo užsiima psichologai mokslininkai ar profesionalūs psichoterapeutai, yra gerokai sudėtingiau ir kur kas silpniau veikia liaudies mases, o populiariais dalykais daugelis žmonių tiesiog apsikrečia.

50 WWW.LIETUVE.LT

Psichologė GENOVAITĖ BONČKUTĖ-PETRONIENĖ

Populiarioji psichologija –

vaistai ar

nuodai POZITYVAUS MĄSTYMO KULTAS

Pradėkime nuo pozityvaus mąstymo. Populiariosios psichologijos atstovai teigia: „Nusišypsokite ir sakykite sau: „Aš geriausias, protingiausias, nuostabiausias. Man kas dieną sekasi vis geriau ir geriau.“ Bet tiek gyvenime, tiek psichoterapinėje praktikoje beveik nesutikau žmonių, kuriems tai būtų padėję. Kodėl?

Visų pirma, jei pastangos negalvoti apie bėdas yra tokios pačios

kaip pastangos uždrausti sau galvoti apie baltąją mešką, jos tik dar stipriau braunasi sąmonėn. Jei ant dvokiančio daikto užpurkšite kvepalų, ar blogas kvapas dings? Prisimenu labai liūdną atvejį: vieno kliento šeimoje santykiai buvo labai blogi ir situacija vis prastėjo, tačiau jis vis viena optimistiškai laukė, kada situacija pagerės, kol pagaliau padarė avariją ir labai susižalojo.

Egzistencinėje filosofijoje ir psichologijoje nerimas laikomas neišvengiamu ir reikalingu žmogaus būties aspektu. Nebūtina užmiršti net trauminės patirties, nes ir ji gali suteikti prasmę toliau gyventi. Dvasinėse tradicijose irgi nesiūloma bėgti nuo neigiamų jausmų. Budistai sako: „Patirk, bet nenuskęsk.“ Dvasiniai mokymai siūlo įsiklausyti į tai, ką mums siunčia likimas, kurio pamokų naudos mes gana dažnai

nesuvokiame, o ne jėga bandyti pertvarkyti gyvenimą pagal savo planą.

Mes galime nusiteikti, kad viskas bus gerai, bet nekeisti realybės.

Kurdami gražius ateities planus, pamirštame šiandieną, o atėjus rytdienai planai sužlunga. Sveikai pesimistiškas žmogus nusivilia rečiau, nes nesitikėdamas gražios rytdienos jis daugiau pasidžiaugia šia diena, o rytdieną gyvenimas jam gali pateikti gražių staigmenų.

Pozityviai mąstant sukuriama iliuzija, kad viskas yra žmogaus rankose, bet yra toli gražu ne taip. Mes negalėjome pasirinkti gimimo vietos, tėvų ir to, kas mums įdiegta iš vaikystės, lygiai taip pat mes negalime numatyti savo tolesnio gyvenimo aplinkybių, politinių įvykių, stichinių nelaimių poveikio ir t. t. Ypač vaikams svarbu paaiškinti, kas yra nesėkmė ir nusivylimas. Vaikus būtina perspėti, kad ir geri žmonės gali pakliūti blogiesiems į nagus, ir paaiškinti, ką tada reikia daryti.

AUKOS SINDROMAS Kitas populiariosios psichologijos trūkumas – tai neribota savianalizė. Anot profesorės Danutės Gailienės, galima tapti ne psichologu, o „psichologistu“ – nuolat viską nagrinėjančiu „prisiskaitėliu“, kuris tikrai negalėtų padėti kitam.

Kai pirmą kartą prisirijau psichologinių žinių, labai aiškiai pajutau: kai pradedi per daug mąstyti, nustoji jausti.

Bet didžiausia neribotos savianalizės žala ta, kad žmogus ima jaustis auka. Psichologija ima veikti atvirkščiai. Anot žymaus psichologo Polo Perselo, nuolat tobulindamiesi, ieškodami problemų ir jų sprendimo būdų, žmonės darosi nepatenkinti savo gyvenimu ir savimi. Spėju, kad būtent dėl šios

priežasties dažnai nebūna laimingi ir patys psichologai, o juk jie turi daugiau galimybių išspręsti daugelį savo problemų.

Viduramžiais žodis „nesveikas“ buvo vartojamas kalbant apie mūšio metu padarytas žaizdas, o dabartinė psichoanalizė teigia, kad dauguma žmonių yra neurotikai.

Jei sveikas žmogus yra tokia retenybė, tai gal reikia pripažinti, kad normalu turėti silpnybių?

Analizuoti kiekvieną žingsnį – reiškia atsisakyti kasdieninio džiaugsmo. O juk sveikas protas sako, kad žmonių galimybės yra ribotos, jų charakteriai keičiasi labai mažai ir tik su didelėmis pastangomis. Ar ne geriau būtų rasti savo stipriąsias vietas ir jas šlifuoti?

Pasak sociologės Evos Illouzos, visuomenė darosi moteriška, kur kas daugiau žmonių linkę nagrinėti jausmus ir santykius, vis labiau trūksta to, kas archetipiškai buvo laikoma vyriškumu: drąsos, ryžto, veiksmo, orumo.

Gerai, kad dar yra ir psichologijos neužvaldytų žmonių, šalia kurių su džiaugsmu ne kartą ilsėjausi nuo psichologijos.

IŠGANYMASHARMONIJA Populiariosios psichologijos idealas – harmoningas žmogus.

Jis turi nepersidirbti, per daug neįsijausti, nepasinerti į veiklą, išlaikyti dvasinę ramybę. Ar iš tiesų reikia judėti ten link? Tie, kurie gydėsi nuo vėžio, žino, jog norint išgyti, pusiausvyros neužtenka. Žmogus, kuris kontroliuoja savo valgymą, miegojimą, užimtumą, galų gale ima gyventi harmoningai, bet

nelaimingai. „Lepinkite save kuo įvairesniais būdais“, – sako daugelis ilgaamžių. Sėkmės siekimas bet kokia kaina kenkia, savęs lepinimas – ne. O sąmoningas savęs kontroliavimas paverčia gyvenimą dirbtiniu.

Pavyzdžiui, jei vieną valandą medituosi, o kitos valandos bus tarsi beprasmės, kažin ar gyvenimas taps tikresnis. O juk medituoti galima visada: keliaujant, valgant, dirbant, ilsintis.

Populiarioji psichologija nustato normatyvus, kas yra harmoningas ir sveikas žmogus. Sakykime, jei žmogus mėgsta vienatvę ir neturi daug draugų arba per daug dirba, psichologiškai jis jau „nesveikas“.

Tai toli gražu neskatina rasti savito stiliaus. Pavyzdžiui, ar būtina dirbti tik darbo valandomis ir kruopščiai saugoti laisvalaikį? Juk didžiausias pasiekimas yra kaip tik tas, kai tarp darbo ir poilsio išsitrina riba. Jei žmogus džiaugiasi darbu, jis tuo džiaugsmu pasidalina ir su tais, kuriuos myli. Tikriausiai žmogui nekenkia nei sunkus darbas, nei skubėjimas, jei jie yra prasmingi, labiau kenkia per dažnai patiriami negeri jausmai. Jei vienas žmogus labai mėgsta darbą, jis turi gyventi su jį palaikančiu žmogumi, tada jokių konfliktų nekils.

Tarp kūrybiškų žmonių galime sutikti įvairiausių keistuolių, ir net psichiniai ligoniai gali būti savotiškai laimingi savo visai neharmoningame gyvenime.

INDIVIDUALIZMAS IR EGOIZMAS Dar vienas populiariosios psichologijos nuopelnas – individualizmo skatinimas. Tokie šūkiai, kaip „Mylėk save“, „Visos psichologinės problemos atsi-

randa dėl žemos savivertės“, „Svarbiausia – išreikšti save“, kalba apie tai, kad visų pirma žmogus turi siekti patenkinti savo poreikius. Norint gerų santykių, reikia ieškoti vieno tikslo dviem, investuoti savo energiją į draugystę, nors būdami kartu mes neišvengiamai kažką prarandame, pavyzdžiui, kartais stabdome vieni kitų vystymąsi. Šeima irgi nėra skirta vien laimei, visų pirma ji savo narius turi aprūpinti materialine gerove, išsilavinimu ir bendravimu. Į savivertės kėlimą taip pat verta pažvelgti įdėmiau. Psichologinės problemos gali būti susijusios su žemu savęs vertinimu, bet tyrimai rodo, kad daugelis žmonių linkę ne nuvertinti, o pervertinti save. Per daug gerai save vertinantis žmogus gali nekreipti dėmesio į kitų jausmus ir teises, būti nejautrus.

Kai psichologija užėmė moralės vietą, imta manyti, kad žmogus negali kontroliuoti savo elgesio, nes jį veikia pasąmonė. Išpopuliarėjo „vidinio vaiko“ sąvoka ir sureikšminti vaikiški suaugusiųjų išgyvenimai.

Tikėtina, kad greitai pasaulyje gyvens vien paaugliai, ieškantys savojo „Aš“. Žinoma, vaikiški jausmai svarbūs, bet ne ką mažiau svarbu suprasti ir amžiaus suteikiamus privalumus. Mes ne visada galime valdyti savo jausmus ar poelgius.

Psichologija siūlo puikų būdą, kaip įsigilinti į jų priežastis ir išsilaisvinti, bet svarbu eiti toliau. Žmogus gali būti psichologiškai sveikas, bet tikras egoistas. Egoizmas labai sumažina gyvenimo įprasminimo galimybes. Turiu pripažinti, kad tarp mano klientų gana mažai žmonių, kurie su malonumu darytų gera kitam. Sugebėjimas įprasminti savo gyvenimą išgelbėja žmogų nuo daugelio, regis, neišsprendžiamų problemų.

Polas Perselas sako: „Jei jautiesi nesveikas, kuo skubiau daryk gerus darbus, taisyk santykius su aplinkiniais ir mažiau galvok apie save.“

IR VISGI PSICHOLOGIJA MUMS REIKALINGA Senais laikais, kai žmonių mąstymas nebuvo psichologinis, gyventi anaiptol nebuvo geriau. Anot kanadiečių psichoterapeuto Y. Dalpe‘o, daugelyje pirmykščių kultūrų individas nebuvo laikomas nuo kitų besiskiriančiu žmogumi ir jį lengvai buvo galima pakeisti kitu individu. Moterys, kaip ir tarnai bei gyvuliai, ilgai buvo laikomos turtu ir net ginčytasi, ar jos turi sielą, o neištikimą žmoną vyras galėjo net užmušti; vaikus versdavo sunkiai dirbti ir mušdavo net mokyklose; žmonės gyveno grupėmis ir negalėdavo nei pabūti vieni, nei labai suartėti; sutuoktinius parinkdavo tėvai.

Dabartinė visuomenė tampa įvairiapusiškesnė, tolerantiškesnė įvairiems įsipareigojimams mylimam žmogui, šeimos modeliams, gyvenimo būdui. Žmonių sveikata pagerėjo ne tik dėl medicinos pasiekimų, bet ir dėl to, kad žmonės daugiau tikisi iš gyvenimo ir labiau kontroliuoja tai, kas jiems nutinka.

Populiariosios psichologijos knygos dabar itin skaitomos neatsitiktinai. Jos skirtos gyvybiškai svarbios informacijos alkiui patenkinti ir yra nepaprastai naudingos, nes padeda tinkamiau elgtis. Mes visi siekiame didesnio jautrumo, užuojautos ir tolerancijos, todėl tikrai neišgyvename moralinio nuosmukio. Deja, judėdami šiuo keliu neišvengiamai darome klaidų.

Kai kurių iš jų mes galime išvengti.

Psichologė Genovaitė Bončkutė-Petronienė Vilnius El. paštas: genute.petroniene@gmail.com Telefonas 8 686 04 243 Interneto svetainė: http://www.psichologas.info

LIETUVĖ 51

PATARIMAI

LIEKNĖK LAIMINGA! kiekviena jūsų draugė, kaimynė ar bendradarbė, kuri tikrai norėtų sulieknėti, bet neturi valios. Be to, kiekvienas numestas kilogramas padidins pasitikėjimą savimi. Įsivaizduokite, kad antsvoris tikrai nepadeda jaustis sveikai.

Dėl jo kyla tiek ligų... Padėkite sau sportuodama.

Būkite madinga! Įsivaizduokite, kad nueinate į parduotuvę ir visi rūbai jums tinka, kad nebereikia girdėti, jog tokio dydžio rūbų nėra, arba graužtis dėl išryškėjančių apvalumų. Ar gali būti geresnis jausmas?

Pradėkite naują etapą! Kai pamilsite save, atsikratysite nereikalingų kilogramų, tikrai galėsite didžiuotis, kad turite valios ir jums nieko nėra neįmanomo.

•

•

Tikriausiai ne kartą esate girdėjusios, jog dažnai svoris auga dėl ypač didelio irzlumo, streso ir nepasitenkinimo.

Taigi visų grožio procedūrų, lieknėjimo ir geros savijautos pradžia – gera nuotaika, savęs mylėjimas ir tikėjimas, kad tikrai pavyks! Jei nusprendėte sulieknėti, pirmiausia perskaitykite šiuos patarimus.

ĮSIMYLĖK!

• Žiūrėdama į veidro-

dį matykite pačią gražiausią moterį žemėje.

Nusiteikite, kad kelias į laimę (t. y. į lieknumą) nėra trumpas ir lengvas.

Pasiryžkite mitybos pokyčiams ir galvokite, ką dedate į burną.

Atrodo paprasta? O ar bandėte nepamiršti šių trijų paprastų taisyklių bent savaitę?

• •

MOTYVUOK! Nuspręsti lieknėti taip pat gali padėti motyvacija.

Nustebinkite visus kokia nors svarbia proga! (Juk tikrai artėja kieno nors jubiliejus, išleistuvės, svarbi ceremonija ar atostogos...) Lieknėjant labai svarbu žinoti ne tik norimų atsikratyti kilogramų kiekį, bet ir terminą, per kurį turite sulieknėti. Įsivaizduokite, kokia lengva jausitės. Juk dėl antsvorio iškart apsipilate prakaitu, jaučiate sąnarių, nugaros skausmus.

Nušluostykite nosį konkurentėms! Ta konkurentė – tai

•

• •

52 WWW.LIETUVE.LT

•

MĄSTYK! Prieš bet ką dedant į burną labai svarbu mąstyti. Juk puikiai žinome sveikos mitybos piramidę, tačiau ar neviršijame tam tikrų maisto produktų paros normos? Taigi dabar pasikartosime sveikos mitybos piramidės valgymo principus ir jų laikysimės.

1 2 3 4

Pirmoji pakopa Tai produktai, kurių reikia valgyti daugiausia – duona, kruopos, ryžiai, javainiai, makaronai ir bulvės. Visiškai nereiškia, kad bulves reikia valgyti su spirgučiais ir grietine, o makaronus su sūrio ir kumpio kalnu.

Antroji pakopa Tai vaisiai ir daržovės. Daržoves galima valgyti kada nori ir kiek nori, tačiau su vaisiais reikėtų būti atsargesnėms. Pavyzdžiui, vynuogės turi labai daug cukraus, todėl yra pakankamai kaloringos; obuoliai, kriaušės, apelsinai turi nemažai angliavandenių, todėl jų nerekomenduojama valgyti vakare, tačiau jie gali būti puikus užkandis tarp pagrindinių valgymų.

Trečioji pakopa Tai pieno produktai, mėsa, paukštiena, žuvys, jūros gėrybės, ankštinės kultūros, kiaušiniai, riešutai ir sėklos. Jų reikėtų valgyti po 2 – 3 porcijas per dieną. Beje, jeigu vartojate mažai pieno produktų, reikėtų gerti kalcio papildų, nes jis labai svarbus mūsų kaulams ir dantims.

Ketvirtoji pakopa Tai riebalai, aliejus, cukrus, saldumynai – pavojingiausi ir mažiausiai mums reikalingi produktai. Iš šių produktų organizmas negauna jokių reikalingų medžiagų, o kalorijos juose karaliauja.

SKAIČIUOK! Būtų idealu, jei prieš pradėdamos keisti mitybos įpročius ir gyvenseną, susimąstytumėte, ką valgote, kada ir kiek. Suskirstykite dieną į etapus, juose raskite laiko pavalgyti. Be to, labai svarbu laikytis režimo ir jo nekeisti net savaitgaliais ar laisvadieniais. Taigi per dieną tuo pačiu metu turite penkis kartus pavalgyti arba užkąsti, tada organizmas nepradės kaupti riebalų atsargų.

Pusryčius valgyti privaloma! Net jeigu jums atrodo, jog esate mie-

•

guistos, skrandis jau nuo 5 valandos ryto laukia, kada jį pamaloninsite maistu. Be to, vos tik nubudęs jis dirba geriausiai, todėl geriausiai ir aprūpina iš maisto gautomis medžiagomis visą organizmą.

Visada rankinėje turėkite obuolį, javainį, riešutų ar džiovintų vaisių.

Juos valgykite, jeigu pajausite alkį arba nespėsite papietauti, tačiau nevertėtų piktnaudžiauti tokiais užkandžiais ir jie neturėtų pakeisti pagrindinio maisto.

Idealu, jeigu pagrindinį maistą suvalgysite iki 15 valandos, nes iki šio laiko sunaudojama daugiausia kalorijų. Vėliau fizinis krūvis mažėja, todėl normalu, kad maisto taip pat pakanka lengvesnio.

Nuo 15 iki 19 valandos valgykite pieno produktų, vaisių ar daržovių. Po to maisto nebevalgykite visai, nes organizmas tokiu metu jau pradeda ilsėtis, skrandis taip pat nebeatlieka savo darbo. Be to, jis atideda virškinimo etapą rytojuj ir visas suvalgytas maistas lieka troškintis skrandyje.

Idealiausia, jei valgytumėte kas 3 valandas, o valgymai per dieną būtų keturi ar penki. Negerai, jei visą dieną nieko nevalgysite, o vakare sušveisite dvigubą kepsnio porciją. Visą dieną alkus, padidėja rizika persivalgyti ir persirijus ištampyti skrandį. Atminkite, niekada neturite jaustis alkana!

• • • •

-500 KALORIJŲ!

Deja, bet kalorijų skaičiavimas – vienintelis būdas, kuris padės sveikai mesti kilogramus kartu laikantis ir anksčiau nurodytų patarimų.

Auksinė kalorijų skaičiavimo taisyklė: savo kūno svorį padauginkite iš koeficiento 23,3 (vyrams – 25,2), tada iš koeficiento, geriausiai nusakančio jūsų fizinę veiklą, ir gausite kalorijų normą, kurią suvartodama išlaikysite tokias pat kūno formas, o jeigu išminusuosite 500 kalorijų, per dvi savaites sulieknėsite kilogramu. Būtent tiek svorio numesti pataria dietologai, kad jis negrįžtų atgal ir nedarytumėte žalos organizmui.

Koeficientai fiziniam krūviui apskaičiuoti 1,2 – jei daugiau laiko praleidžiate gulėdama, sėdėdama ar vairuodama automobilį.

1,3 – jei daugiau laiko praleidžiate kažką veikdama nei gulėdama ar sėdėdama.

1,5 – jei vaikštote į darbą pėsčiomis, tvarkotės namie, dirbate stovimą darbą.

1,7 – jei daug vaikštote, sportuojate, dirbate sunkų fizinį darbą.

Pavyzdys. Jei sveriate 70 kilogramų, į darbą ir iš jo vaikštote pėsčiomis, o grįžusi dar tvarkotės namie, tada koeficientas bus 1,5.

Taigi 70 x 23,3 x 1,5 = 2446,5. Būtent tiek kalorijų turite suvartoti, jei nori, kad svoris nekistų. O atėmusios 500 kalorijų, nejausdamos alkio sveikai ir protingai lieknėsite.

DAR KELETAS PRAKTINIŲ PATARIMŲ

• Derinkite maistą.

• Gerkite kuo daugiau vandens.

• Valgykite lėtai, nes sotumas ateina tik po 20 minučių.

• Niekada nesiguoskite maistu.

• Valgykite vos pajutusios alkį, niekada neleiskite sau išalkti.

• Riebius padažus keiskite prieskoniais, tačiau venkite druskos.

• Nuotrauką, kurioje atrodėte liekniausia, ir dabartinę savo nuotrauką pasikabinkite ant šaldytuvo.

• Kasdien sverkitės. Būtinai!

• Nepirkite vengtinų produktų. Jei namuose turėsite šokolado arba bulvių traškučių, tai vis tiek ateis laikas, kai jiems neatsispirsite.

• Būtinai įtraukite namiškius į sveikos mitybos programą. Jeigu jiems nepatinka, tegul gaminasi valgį patys.

• Nuolat turėkite veiklos, kuri padėtų užsimiršti vakare. Dažniausiai

persivalgoma vakarais, kai maistas tampa užsiėmimu.

VISUS LIEKNĖJIMO REZULTATUS DAR GERIAU IŠRYŠKINSITE STOJUSIOS Į KOVĄ SU CELIULITU! Didžiausias pastarojo priešas – šveičiamasis kūno masažas, 2 litrai vandens per dieną, kuo mažiau cukraus ir jokių gazuotų gėrimų!

CELIULITO PRIEŠĖ!

Jums reikės permatomos maisto plėvelės ir bet kokio šildančio kūno kremo iš parduotuvės.

Nušveiskite kūną natūraliu šveitikliu. Šveitiklį pasigaminkite iš kavos tirščių, įpylusios į juos du šaukštelius makadamijų aliejaus (tiks ir alyvuogių) ir pusę saujos rupios druskos.

Kavos tirščiai – bene geriausia ir pigiausia priemonė nuo celiulito, gerinanti kraujotaką.

Visuose brangiausiuose kremuose nuo celiulito gausu kofeino, kuris ir padeda deginti riebalus. Po šveitimo ištepkite visą kūną šildančiu kūno kremu, o problemines vietas – šlaunis, rankas, liemenį – apvyniokite maistine plėvele ir pabūkite ramiai apie 30 minučių užsiklojusi antklode. Rezultatus pamatysite jau po 6 kartų. Kol mėgausitės ramybe atlikdamos šią procedūrą, palepinkite savo veidą natūraliu vitaminų šaltiniu. Užplikykite ramunėlių arbatos, o jos šiek tiek pravėsusius maišelius užsidėkite ant akių bei kaktos. Būtinai išgerkite ir arbatą – ji nuramins prieš miegą.

Tai puikiausias SPA procedūrų rinkinys namie!

LIETUVĖ 53

GAMINAME SU Reikės:

• 6 vidutinio dydžio persikų • 12 graikinių riešutų puselių • 200 g rupių miltų • 170 g rudojo cukraus • 1 šaukštelio sodos • 2 šaukštelių malto imbiero • 1,5 šaukštelio malto cinamono • 180 ml pieno • 80 ml saulėgrąžų aliejaus

Darbo eiga:

Apverstas imbierinis pyragas

54 WWW.LIETUVE.LT

Ant formos dugno pabarstykite cukraus. Į kiekvieno persiko puselę įdėkite graikinio riešuto puselę.

Išdėliokite persikus perpjautąja puse žemyn.

Sumaišykite miltus, cukrų, sodą, cinamoną ir imbierą. Plakikliu suplakite pieną ir aliejų. Įmuškite kiaušinius ir vėl paplakite.

Supikite plakinį į miltų mišinį. Išmaišykite.

Supilkite tešlą ant persikų.

Kepkite 175ºC temperatūros orkaitėje 40 minučių. Šiek tiek atvėsusį pyragą išverskite ant padėklo.

Papuoškite pyragą uogomis.

Dangiškas datulių pyragas Reikės:

• 200 g džiovintų datulių be kauliukų • 1 nubraukto arbatinio šaukštelio sodos • 150 ml verdančio vandens • 150 g minkšto sviesto • 150 g cukraus • 2 kiaušinių • 170 g miltų • 1 apelsino • Saujelės graikinių riešutų • 1 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių

Glaistui reikės: • 40 g sviesto • 150 g cukraus • 200 ml plakamosios grietinėlės

Darbo eiga:

Datules dėkite į puodą, užpilkite karštu vandeniu, įberkite šaukštelį sodos ir pavirkite apie 5 minutes.

Virdamos datulės pradeda težti ir sugeria visą vandenį. Vis pamaišykite ir pamaigykite jas, kad pasidarytų vientisa masė, bet ne košė.

Reikia, kad dar matytųsi viena kita datulė, o kitos jau būtų ištežusios.

Atvėsinkite jas. Įkaitinkite orkaitę iki 180°C temperatūros.

Minkštą sviestą plakite „Quick Chef“ smulkintuvu naudodami šluoteles, įberkite cukraus ir plakite tol, kol pasidarys balkšvas kremas.

Kiaušinius įmuškite į plaktuvą ir paplakite. Maždaug po šaukštą kiaušinių masės pilkite į sviesto masę ir vis plakite, kol sudėsite visus kiaušinius. Įtarkuokite apelsino žievelės oranžinės dalies. Venkite baltosios dalies, nes ji karti.

Sviesto masę perdėkite į dubenį. Į ją persijokite miltus kartu su kepimo milteliais. Išmaišykite. Sudėkite datulių masę ir suberkite rankomis pasmulkintus graikinius riešutus.

Išmaišykite.

Masę sudėkite į apvalią silikoninę forma, kepkite apie valandą. Jei naudosite gilią forma, tai pyragas keps ilgiau.

Gamindami padažą, sviestą, grietinėlę ir cukrų dėkite į puodą ir viską užvirkite.

Virkite maišydami apie 10 minučių, kol masė sutirštės ir taps švelniai balkšvos karamelinės spalvos.

Padažą užpilkite ant pyrago ir pabarstykite riešutais. Padažas vėsdamas sustings.

LIETUVĖ 55

GAMINAME SU

Šokoladinis pyragas „Saldu, gardu kaip du medu“ Reikės:

• 300 g 70% juodo šokolado • 100 g sviesto • 100 ml miltų • 200 ml cukraus • Žiupsnelio druskos • 1 indelio saldinto sutirštinto pieno „Rududu“ • 100 g riešutų • 3 kiaušinių

Darbo eiga:

Šokoladą su sviestu ištirpinkite.

Suberkite cukrų, įberkite druskos, išmaišykite. Įmuškite kiaušinius ir gerai išmaišykite. Sudėkite miltus ir vėl pamaišykite. Sudėkite riešutus (galima prieš tai juos susmulkinti). Įkaitinkite orkaitę iki 170ºC temperatūros. Supilkite pusę šokoladinės tešlos. Ant jos šaukštu išdėliokite apie pusę indelio „Rududu“ masės. Ant viršaus užpilti kitą pusę šokoladinės tešlos ir ant jos šaukštu išdėliokite likusią „Rududu“ dalį ir šiek tiek jį įspauskite į tešlą.

Kepkite ne ilgiau kaip 40 minučių, kadangi perkepęs pyragas būna ne toks skanus. Atvėsinkite ir prieš pjaustydami palaikykite bent 3 valandas šaldytuve.

56 WWW.LIETUVE.LT

Varškės pyragas su persikais „Saulės vaišės“

Tešlai reikės:

• 125 g sviesto • 100 g cukraus • 1 kiaušinio • 1 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių • 200 g miltų

Įdarui reikės:

• 300 g pertrintos varškės • 150 g grietinėlės • 150 g grietinės • 150 g cukraus • 1 citrinos sulčių • 1 citrinos tarkuotos žievelės • 4 šaukštų krakmolo • 3 kiaušinių • 2 arbatinių šaukštelių vanilinio cukraus • 1 skardinės (820 g) konservuotų persikų, kuriuos galima pakeisti uogomis, bananais, slyvomis ar smulkintais obuoliais.

Darbo eiga:

Kambario temperatūros sviestą sudedame į „Quick Chef“ smulkintuvą, supilame cukrų ir išmaišome. Įmušame kiaušinį ir vėl išmaišome. Masę sudedame į dubenį ir suberiame su kepimo milteliais sumaišytus miltus. Užmaišome tešlą, dedame į silikoninį indą ir kočėliuku iškočiojame.

Varškę dedame į dubenį, supilame iki standžių putų išplaktą grietinėlę, grietinę, citrinos sultis, suberiame cukrų, sutarkuotą citrinos žievelę, krakmolą, supilame išplaktus plaktuvu kiaušinius, įberiame vanilinio cukraus ir viską išmaišome. Gautą masę pilame ant tešlos. Ant viršaus sudedame konservuotus persikus ir pašauname į iki 175ºC temperatūros įkaitintą orkaitę. Kepame apie valandą, kol pyrago viršus gražiai pagelsta.

„Tupperware“ kompanijoje dirba daugybė moterų: vienoms tai nepamainomas pomėgis, kitoms – rimtas verslas. Tai svajonių darbas toms, kurios mėgsta gaminti, bendrauti, kurti grožį.

PLATINTOJAI LIETUVOJE UAB „Tvarkos linija“ Mob. tel. 8 673 94 719 Mob. tel. 8 615 55 744 e.bloziene@tvarkoslinija.lt www.tvarkoslinija.lt Kaukysos g. 18, Vilnius

LIETUVĖ 57

GAMINA „LIETUVĖ“

Reikės: • 2 dėžučių lazanijos lakštų

Sūrio padažui reikės: • 100 g sviesto • 100 g miltų • 1 l pieno • 200 g fermentinio sūrio • Mocarelos sūrio • Baltojo minkštojo lietuviško varškės sūrio • Žiupsnelio muskato riešuto • Druskos

Vegetariška lazanija

Daržovių troškiniui reikės: • 250 g konservuotų raudonųjų pupelių • 250 g juodųjų alyvuogių • 4 šaukštų alyvuogių aliejaus • 10 morkų • 5 svogūnų • 1 česnako • 500 g konservuotų pomidorų savo sultyse • 1 kupino šaukšto pomidorų pastos • Aštrios adžikos pastos • Juodųjų pipirų • Druskos • Šakelės čiobrelio • Šaukšto džiovinto raudonėlio • Šaukšto džiovintų česnako laiškų

Darbo eiga: Pasigaminsime sūrio padažą.

1. Sutarkuokite sūrius burokine tarka.

2. Puode ištirpinkite sviestą ir suberkite miltus, maišydami pakepkite apie minutę. Įberkite žiupsnelį tarkuoto muskato.

58 WWW.LIETUVE.LT

3. Tada po truputį pilkite pieną ir nuolat maišykite 4. Kai padažas bus jau sutirštėjęs, berkite tarkuotą 5. Kai sūris išsilydys, padažas bus paruoštas. šluotele. Kaitinkite ant ugnies kol pasidarys tirštas sūrį. Jei reikia, padažą paskaninkite druska. padažas. Pieną pilkite lėtai, po truputį, kad nebūtų gumulų. Nuolat maišykite.

Pasigaminsime daržovių troškinį

2. Gerai įkaitinkite keptuvėje alyvuogių aliejų ir į jį dėkite supjaustytus svogūnus bei česnakus. Mentele paskirstykite juos keptuvėje ir gražiai apkepkite. Tada supilkite džiovintus česnakų laiškus, paskui 1. Supjaustykite svogūnus. Morkas sutarkuokite – morkas ir kitus prieskonius. burokine tarka. Supjaustykite alyvuoges žiedeliais.

3. Kai daržovės suminkštės, supilkite konservuotus pomidorus, konservuotas pupeles, suberkite alyvuoges, įdėkite pomidorų pastos ir adžikos. Dar šiek tiek viską maišydami patroškinkite.

4. Paimkite indą aukštais kraštais, kuriame sluoksniuosite lazaniją. Pirmiausia formos dugne dėkite keptų daržovių troškinio. Po to klokite lazanijos lakštų, o ant jų pilkite sūrio padažo. Tada vėl dėkite daržovių troškinio, klokite lazanijos lakštus ir pilkite daržovių troškinio. Taip sluoksniuokite tol, kol indas bus pilnas. Paskutinis sluoksnis turi būti baltojo sūrio padažo.

Patarimai

Lazanijos lakštų nereikia nei virti, nei mirkyti. Jiems išbrinkti užtenka drėgmės iš daržovių troškinio ir sūrio padažo.

Jeigu paruoštos lazanijos nekepsite tuojau pat, o tik po kelių valandų ar kitą dieną, jos kepimo laikas bus trumpesnis.

5. Kepimo indą uždenkite kepimo folija ir dėkite į iki 160–170°C temperatūros įkaitintą orkaitę. Kepkite 1 valandą. Paskui nuimkite kepimo foliją ir dar kepkite 30 minučių kol viršus gražiai pagels.

Gamino ir fotografavo Jolanta Miliūnienė

Lazaniją nerekomenduojama kepti aukštesnėje nei 170°C temperatūros orkaitėje.

LIETUVĖ 59

GAMINA „LIETUVĖ“

Pyragas su šaldytomis u

Artėjant naujam uogų sezonui atlaisvinkime vietą šaldiklyje, sunaudokime nuo praėjusios vasaros užsilikusias ir per žiemą nesuvalgytas šaldytas uogas: vyšnias, braškes, mėlynes.

Išsikepkime labai paprastą, greitai pagaminamą ir ypač skanų pyragą, patiksiantį tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.

Vienas 22 cm skersmens pyragas arba du 10 cm skersmens pyragai

Reikės: • 125 g miltų • 110 g sviesto • 3 valgomųjų šaukštų šalto vandens • 400 g šaldytų vyšnių be kauliukų (jas galite pakeisti kitomis uogomis arba jų mišiniu) • 0,25 puodelio cukraus • 1 valgomojo šaukšto kukurūzų krakmolo • 1 valgomojo šaukšto citrinos sulčių • Žiupsnelio tarkuotos citrinos žievelės • 1 kiaušinio

60 WWW.LIETUVE.LT

1. Šaltą sviestą supjaustykite kubeliais ir dėkite į maisto smulkintuvą kartu su miltais.

Gamino ir fotografavo Sandra Kanopkaitė

Darbo eiga:

2. Keliais pulsuojančiais paspaudimais maišykite sviestą ir miltus kol gausite stambius trupinius.

uogomis „Aistringas pabučiavimas“

3. Įpilkite šalto vandens ir vėl trumpam įjunkite 4. Gautus trupinius iškrėskite ant maistinės plė- 5. Pasiruoškite įdarą. Nutarkuokite gerai nuplautos maisto smulkintuvą. velės, suformuokite gumulą ir dėkite valandai į citrinos žievelę. šaldytuvą.

7. Po valandos išimkite tešlą iš šaldytuvo, pada- 8. Vieną tešlos lakštą atsargiai įklokite į sviestu palinkite į dvi dalis, jei planuojate kepti vieną didelį teptą kepimo indą, nupjaukite tešlos perteklių. pyragą, arba į keturias, jei kepsite du mažesnius.

6. Atitirpusias uogas užpilkite cukrumi ir krakmo- Paviršių, ant kurio kočiosite tešlą, pabarstykite lu, įberkite tarkuotos citrinos žievelės ir įpilkite miltais. Iškočiokite du arba keturis plonus tešlos vieną valgomąjį šaukštą citrinos sulčių. Viską su- lakštus. maišykite.

Ar žinojote, kad...

....šaldytos uogos yra daug sveikiau nei uogienės, į kurias paprastai dedama daug cukraus. ...šaldant uogas nežūna jose esantys vitaminai.

...kuo šviežesnės uogos užšaldomos, tuo geriau. Geriausiai šaldyti tinka nuo -18°C iki -23°C temperatūra.

9. Supilkite paruoštas uogas.

11. Kepkite iki 170°C temperatūros įkaitintoje orkaitėje maždaug 30 minučių arba kol tešla taps gražios auksinės spalvos. Iškeptam pyragui leiskite šiek tiek atvėsti, pabarstykite cukraus pudra ir skanaukite.

...jei uogos užšaldytos žemesnėje nei -18°C temperatūroje, jas suvartoti galima per 8–12 mėnesių; jei žemesnėje nei -8°C temperatūroje – per 3 mėnesius. ...lengvai formą prarandančias uogas (braškes, avietes, gervuoges) nuplovus ir nusausinus geriausia šaldyti sandariuose indeliuose, o vyšnioms, serbentams, agrastams tiks ir maišeliai.

10. Atsargiai imkite likusį tešlos lakštą ir uždenkite indą. Kraštus sandariai užspauskite, nupjaukite tešlos likučius. Išplakite kiaušinį su vienu valgomuoju šaukštu vandens ir konditeriniu teptuku tolygiai aptepkite pyrago viršų. Peiliu įpjaukite 4 vietose.

LIETUVĖ 61

HOROSKOPAS

Moteris yra vyro karjeros sėkmė!

Jei vyro karjera klostosi sėkmingai, dėl to tikriausiai reikia dėkoti mylimosioms. Žmonoms privalu remti savo vyrus asmeniniame ir dalykiniame gyvenime: bendradarbiauti dėl vyro finansinių reikalų, būti jo sekretore arba aukle.

Ar žinote, kaip kiekvieno Zodiako ženklo moteris veikia savo vyro karjerą? Pasinaudokite šia informacija.

AVINAS

Po Avino ženklu gimusios žmonos pagal garbės troškimą ir entuziazmą neturi sau lygių. Jos nesislėpdamos didžiuojasi savo vyrais, įkvepia juos imtis naujų darbų. Jų žodyne nėra žodžio „pralaimėjimas“. Šios moterys yra optimistės. Jos ryžtasi pačioms pavojingiausioms avantiūroms, dalykiškai ir nesigilindamos į detales pataria esant sudėtingoms situacijoms. Tačiau jos labai nekantrios: joms būtina žinoti, kad svarbios gyvenimo problemos neišsprendžiamos vienu ypu. Be to, joms patartina suprasti, kad namai vyrui – tvirtovė ir prieglobstis su patogia ir ramia aplinka. (kovo 21 – balandžio 20)

DVYNIAI

Moterys, gimusios po Dvynių ženklu, sugeba ir nori būti nepakeičiamos visiems. Jos įvairialypės, mėgsta skelbti iššūkį. Labai tinka kaip žmonos kariškiams, užsienio korespondentams ir visiems, kam dažnai tenka važinėti. Jos geros, linksmos, nuostabios šeimininkės, svetingos. Šios moterys padeda savo vyrams, jeigu su jomis pagarbiai tariamasi, neniurzga ant jų, neprisimena senų jų klaidų ir paklydimų. Jos supranta tikrąsias gyvenimo vertybes ir sunkumus. Dvynės dažnai pritrūksta ištvermės, jos negali suvokti, kad sėkmė nepasiekiama greitai ir gyvenime gali būti daug sunkumų. (gegužės 22 – birželio 21)

62 WWW.LIETUVE.LT

JAUTIS

Žmonos, gimusios po Jaučio ženklu, labai mėgsta pinigus ir gražius daiktus. Jos susirūpinusios vyro sėkme, praktiškos, verčia vyrus metodiškai siekti savo tikslo, nepakenčia pralaimėjimų. Jautis – bankininkų ženklas.

Daugelis vyrų laimingi, kai jiems vadovauja sveiku protu ir dalykiniu mitrumu pasižyminčios žmonos. Jos – Veneros vertos dukros: turi puikų skonį, mėgsta vyrams dovanoti gražius rūbus. Šio ženklo moterys renkasi turtingus ir dėmesingus draugus, dievina prabangą ir sėkmę.

Namus paprastai sutvarko išmoningai, prabangiai, skoningai, komfortiškai. Joms sunku sugyventi su progresyviai mąstančiu vyru.

(balandžio 21 – gegužės 21)

VĖŽYS

Laimingi tie vyrai,, kurie turi žmonas Vėžius, laukiančias jų namuose ir sukuriančias šiltą aplinką, jaukų namų mikroklimatą. Vėžiai – visų Zodiako ženklų motinos, motiniškai mylinčios savo vyrus ir turinčios jautrią intuiciją kaip visi Vandens ženklai. Nors jos retai pasirodo visuomenėje, tačiau ir ten suteikia vyrui foną. Jos puikios šeimininkės. Vyras su tokia moterimi jaučiasi šeimos galva. Trūkumas – per didelis atkaklumas, kartais peraugantis į konservatyvizmą, o kartais net į nepasitikėjimą. (birželio 22 – liepos 22)

Horoskopus parengė www.dienoshoroskopas.lt

LIŪTAS

Liūto ženklo moterys nesitenkina antraeiliu vaidmeniu. Jos yra išpuikėlės ir mėgsta prabangą. Didžiausia laimė joms – aukštą padėtį turintis vyras.

Nepailstančios darbštuolės, nekantrios, moka įvertinti vyro pastangas siekti sėkmės dalykiniame gyvenime, jeigu jaučia pasitikėjimą juo ir aktyviai dalyvauja jo veikloje. Šio ženklo moterys dažnai būna egoistės. Jos turi tvardyti savo ryškų norą vadovauti ir privalo atsiminti, kad vyrams savęs įtvirtinimas svarbiau negu moteriai. (liepos 23 – rugpjūčio 21)

MERGELĖ

Likti šešėlyje Mergelei mieliau, ji ne(rugpjūčio 22 – rugsėjo 23) mėgsta aktyvaus visuomeninio gyvenimo. Šio ženklo moterys laimingos su vyrais, dirbančiais intelektualioje srityje: advokatais, mokytojais, mokslininkais, gydytojais. Tų profesijų vyrai idealūs Mergelėms, jų nevilioja vyrų didvyriškumas ir avantiūros. Mergelės dažnai rūpinasi savo išore ir savo karjerą aukoja vyro labui. Dirbdamos su vyrais vienoje srityje, tenkinasi sekretorės ir referentės vaidmeniu. Jos yra rūpestingos, dėmesingos, aštrialiežuvės. Mergelės turi būti vyro atžvilgiu ypač taktiškos, kad nepažeistų jo pasitikėjimo savimi.

SVARSTYKLĖS Svarstyklės labiausiai vertina laisvę. (rugsėjo 24 – spalio 23)

Jos neištveria vienatvės. Svarstyklės valdo santuoką. Moterys svarstyklės siekia žinoti kiekvieną vyro žingsnį, norėdamos suprasti jo interesus ir darbą, vyro karjerai prireikus lengvai susiranda draugų ir keičia gyvenamąją vietą. Jos yra analitikės ir labai protingos. Jų patarimai vyrams dėl darbo vyriški, kadangi jos suvokia problemos esmę. Net jeigu kalbama apie jausmus, jos sugeba rasti tinkamą sprendimą, kadangi yra apdovanotos taktu.

ŠAULYS

Moterys, gimusios po Šaulio ženklu, mėgsta nuotykius ir avantiūras, jų gyvybingumas neišsenkantis. Jų nevilioja pinigų kaupimas. Jos neverčia vyrų nuo ryto iki nakties dirbti dėl pinigų. Svarbiausia joms yra asmenybės išraiška. Nors namų ruoša jas vargina, šio ženklo moterys mėgsta švarą, grožį, komfortą. Tai svetingos, nuotaikingos šeimininkės, kurios mieliau renkasi vidinį nerimą dėl siekiamo tikslo, negu kenčia kasdienišką nuobodybę. (lapkričio 23 – gruodžio 22)

VANDENIS

Moteriai, gimusiai po Vandenio ženklu, pinigai mažai ką reiškia. Daugeliui jų laimė yra dvasinis gyvenimas, o ne jo materialinė pusė. Jų devizas: „Ne vien duona sotūs“. Šio ženklo moterys įkvepia aukštos padėties siekiančius vyrus. Jos yra idealios vyrų, dirbančių visuomeninį ir valstybinį darbą, partnerės. Vandenių dorybė – nejausti pavydo ir įtarumo. Jos niekada nekontroliuoja savo vyrų. (sausio 21 – vasario 19)

SKORPIONAS Žmonos, gimusios po Skorpiono žen(spalio 24 – lapkričio 22)

klu, yra ištikimos ir pasišventusios, gali apginti savo meilę, tačiau kartu yra stiprios ir savarankiškos. Joms svarbiausia yra laimė, todėl ramiai ir vyriškai iškenčia vargus ir nepriteklius. Svarbiausios jų savybės: ištvermė sunkią minutę, įžvalgumas, žmonių pažinimas. Pas šio ženklo moteris pinigai plaukte plaukia.

OŽIARAGIS (gruodžio 23 – sausio 20)

Ožiaragio ženklo moterys mano, kad sėkmė – atkaklaus darbo ir pasiaukojimo rezultatas. Jos nebamba ant vyrų už tai, kad jie lėtai kyla tarnyboje. Jos ne šiaip sau tikisi sėkmės, bet dirba dėl jos. Šio ženklo moterys yra taupios ir ekonomiškos, nepaprastai darbščios.

ŽUVYS

Vyrai apie žmonas Žuvis gali pasakyti, kad jos visada laukia jų pagalbos, suteikdamos galimybę jiems pajusti savo svarbą ir reikalingumą, ir parodydamos, jog visiškai pasitiki jų nuomone. Žuvys nenurodinėja vyrams ir neprieštarauja jiems. Jos įvertina vyro patarimą, niekuomet „negraužia“, net jei jo karjera ir nenusisekusi. Joms labiausiai rūpi sutuoktinio ramybė ir laimė. (vasario 20 – kovo 20)

Horoskopus parengė www.dienoshoroskopas.lt

LIETUVĖ 63

išradingoms, sumaŽurnalas „Karoliukai“ – ančioms vienetinio šk ie ir s m nė ti ir sk iš s, niom i tokia dar nesi, bet aksesuaro moterims. Je kaip tik tau! Pasias al rn žu s ši , ti bū ja nori mintais papuošalais, puoškime pačių pasiga riančiomis detalėku ą um uk ja e im ok ru deko e laimingos! mis savo namus ir būkim