vilnius 2012
Iš anglų kalbos vertė Agnė Puzauskaitė
Versta iš: David Levithan, The Lover’s Dictionary. Farrar, Straus and Giroux, New York, 2011
© David Levithan, 2011 © Vertimas į lietuvių kalbą, Agnė Puzauskaitė, 2011 © Leidykla VAGA , 2012 ISBN 978-5-415-02229-8 UDK 821.111(73)-31 Le387
Mano tėvams – su dėkingumu ir nuostaba
A aberrant, adj. neįprasta(s), būdv.
– Paprastai tokių dalykų nedarau, – pasakei tu. – Aš taip pat, – patikinau. Vėliau išaiškėjo, kad mes abu ir anksčiau užmegzdavome pažintis internete, mes abu ir anksčiau užsiimdavome seksu per pirmą pasimatymą, mes abu ir anksčiau susivokdavome, kad įsimylime per greitai. Raminome save tuo, ką iš tikro abu ir kiekvienas galvojome: – Paprastai, kai taip elgiuosi, nesijaučiu gerai. Pasverk tos akimirkos viltį, tą jausmą. Su juo lyginsi visa kita.
9
abstain, v. susilaikyti, veiksm.
Atsiprašau, kad nustebau, jog tą vakarą negėrei. – Kažkas negerai? – paklausiau. Šiaip išgerti po darbo neatsisakydavai. – Nesikuklink, – pasakei, – išgerk už mus abu. Užsisakiau du „Manheteno“ kokteilius. Nežinojau, ar tau pasiūlyti gurkštelti. Nežinojau, ar būtų lengva, bent kartą, priversti tave sustoti. – Kas yra? – paklausiau. Dramatiškai patylėjusi, visiškai rimtai atsakei: – Laukiuosi, – ir pratrūkai juoku. Aš irgi nusijuokiau, nors juoktis visai nesinorėjo. Pakėliau savo „Manheteną“, linktelėjau taure tavo pusėn ir paklausiau: – Nuo ko?
10
abstraction, n. abstrakcija, daikt.
Meilė – tai viena abstrakcijos rūšių. O dar tos naktys, kai miegu be tavęs, kai įsikniaubiu į pagalvę, o ne į tave, kai išgirstu pirštų galiukų tipenimą, bet ne tavąjį. Negaliu tavęs atkurti visiškai. Lieka tik apglėbti mintis apie tave.
11
abyss, n. bedugnė, daikt.
Būna dienų, kai viskuo abejoju. Kai gailiuosi visko, ką iš manęs paėmei, visko, ką tau daviau, ir laiko, kurį tuščiai iššvaisčiau mums.
12
acronym, n. akronimas, daikt.
Pamenu tavo pirmą elektroninį laišką, kurį pasirašei BU. Nežinojau, ką tai reiškia. Skambėjo griežtai, lyg trinktelėjimas. BU! Betmenas nubloškia Ridlerį. BU! Riksmai „meluoji! Meluoji!“ Ašaros. BU! Taigi aš atrašiau: „ BU ?“ Kai po dešimties minučių atsakei, paaiškinai. Man patiko juokingas vaizdas, kurį tada apie tave susikūriau: tu pasilenki prie nešiojamojo kompiuterio, švelniai lūpomis priglundi prie ekrano ir prieš paverčiant žodžius elektra sutvirtini juos: „Bučiniu užantspauduota.“ Dabar kaskart, kai gaunu tavo BU , jaučiu tos elektros aidą.
13
adamant, adj. nepalenkiama(s), būdv.
Tu prisiekinėjai, kad Meryl Streep gavo „Oskarą“ už geriausią moters vaidmenį filme „Silkwood“. Aš sakiau, kad ne, tai buvo „Sofijos pasirinkimas“. Tu ginčijaisi su manimi taip, lyg diskutuotume apie Dievo egzistavimą arba apie tai, ar mums apsigyventi kartu. Tokio tipo kovos – niekada nelaimimos: net jei ir esi nugalėtojas, įskaudini kitą žmogų, o tai jau susiję su tam tikru pralaimėjimu. Žinoma, dėl filmų pasitikrinome, ir nors tu pripažinai, kad aš neklydau, vis tiek elgeisi taip, lyg tai būtų buvusi ypatinga proga. Tada galvojau tave palikti. Vieną sekundės dalį jau buvau tarpduryje.
14
akin, adj. gimininga(s), būdv.
Tavo anketoje radau parašyta, kad mėgsti „Šarlotės Voratinklį“. Apie tai kalbėjomės ir per pirmą pasimatymą: abu apibūdinome jį žodžiu „spinduliuojantis“, abiems graudžiausias momentas buvo ne tas, kai miršta Šarlotė, o tas, kai rodosi, kad ir visi kiti vaikai paliks paršelį Vilburą. Žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, ar šis mūsų bendrumas buvo svarbus? Ar svarbu buvo tai, kad vakarais abu gerdavome kavą ir kad vasarą po studijų baigimo, pasirodo, abu vykome į Barseloną? Žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, ar toks jau didelis atradimas buvo sužinoti, kad abu bijome kutenimo ir kad abu labiau mėgstame šunis, o ne kates? Iš tikro, ar tie faktai nebuvo skirti tuščiai vietai užpildyti iki tol, kol išsipildys tikroji perspektyva? Spalvinome paveikslus pagal spalvas nurodančius skaičius, o pradėdavome nuo žalios. Nes tai pasirodė besanti mūsų mėgstamiausia spalva. Mums atrodė, kad tai turi kažką reikšti.
15
alfresco, adv. atvirai, priev.
Nė minutės ilgiau nebegalėjome iškęsti mieste, todėl nuėjome tiesiai į automobilių nuomos punktą, nes nebuvome iš anksto užsirezervavę automobilio, ir iš ten pradėjome kelionę šiaurės kryptimi per valstijas. Kol tu vairavai, aš skambinėjau ir pagaliau radau mums namelį. Stabtelėjome prekybos centre ir dviem naktims nusipirkome maisto, kurio būtų užtekę savaitei. Lauke nebuvo taip labai šalta, tad virtuvės stalą išsinešėme laukan. Vėjas vis užpūtinėjo žvakes, bet mums tai nerūpėjo, nes pirmą kartą mums esant kartu virš mūsų švietė daugybė žvaigždžių. Vynas padiktavo pokalbio toną – vangų, girstelėjusį, žemišką. – Man patinka tokia alfresco stiliaus vakarienė, – pasakei tu, o aš susijuokiau. – Ką? – perklausei. – Ė, mes juk ne nuogi, – tariau. Dabar jau juokeisi tu. – Alfresco nebūtinai reiškia tai, – pasakei man. – Ir, beje, negi dabar nesijauti nuogai? 16
Tu nutilai ir mostelėjai man, kad paklausyčiau. Miško garsų, oro jausmo. Vynas sėdo į mano mintis. Dangus, čia pat. Ir tavo akys, stebinčios, kaip siurbiu visa tai į save. Nuogi pasauliui. Pasaulis – nuogas mums.
17
aloof, adj. uždara(s), būdv.
Nuo kokios 7–8 klasės turėjau įprotį uždavinėti klausimą: – Apie ką galvoji? Taip visada darau iš nevilties, bet vis tiek klausinėju, nors ir žinau, kad tai niekada nesuteiks man to, ko noriu.
18
anachronism, n. anachronizmas, daikt.
– Eisiu ieškoti mums arklio ir vežimo, – pasakytum tu. – O aš maniau, kad vyksime laivu su oro pagalve, – atsakyčiau.
19
anthem, n. himnas, daikt.
Tai buvo mūsų šeštas (gal septintas) pasimatymas. Aš gaminau, o tu užsispyrei suplauti indus. Netgi neleidai man jų šluostyti. Po to kvepėjai muilo putomis, atsisėdai ir įsipylei dar vieną pigaus vynelio taurę. Sukrovei kojas man ant kelių ir sudribai taip, lyg ką tik būtume rengę fiestą tūkstančiui svečių, o tu būtum buvusi vienintelė kambarinė, turėjusi viską iškuopti. Tada pauzė. Aš vis dar baiminausi kiekvieno mūsų pokalbio plyšio, bijojau, kad štai ir ji, akimirka, kai nebeturime ką vienas kitam pasakyti. Vis dar stengiausi daryti tau įspūdį, vis dar norėjau to paties iš tavęs, kad pasakodamas draugams, galėčiau skleisti žinią apie tai, kaip tu mane stebini, taip įtikindamas ir save, kad tai yra įmanoma. – Jei būtum šalìs, – paklausiau, – koks būtų tavo tautinis himnas? Įsivaizdavau kokią nors jau egzistuojančią dainą. Kad ir „What a Wonderful World“ arba „Que Sera, Sera“, arba pokšto dėlei kokią nors „Hey Ya!” („I would like, more than anything else, for my nation to be shaken like a Polaroid picture). 20
– Tai būtų bliuzo daina – atsakei tu. Tada pakėlei akis į lubas, ir užsimerkusi pradėjai bliuzo ritmu dainuoti: Na, naa, na, na Darbe aš pavargstu, Na, naa, na, na Bet nuomą mokėti turiu Na, naa, na, na Tėvai niekad manęs nemylėjo Na, naa, na, na Emociškai sulaužė Na, naa, na, na Žinau, kam čia esu Na, naa, na, na Kad plaučiau tau indus Na, naa, na, na Atsargiai su norais Na, naa, na, na Nes šūdą tu žinai Na, naa, na, na Daug vyrų pakliuvo Na, naa, na, na Į mano spąstus Na, naa, na, na Taigi, berneli, žinoki Na, naa, na, na Gali perpiešti žemėlapį Na, naa, na, na
21
Nes aš – išdidi tauta Na, naa, na, na Tai rodo mano vėliava Na, naa, na, na Pasaulis šis sumautas Na, naa, na, na Geriau jau linksmink tu mane.
Sustojai ir atsimerkei. Aš ėmiau ploti. – Ko čia ploji, – pasakei, – geriau pamasažuok bliuzo dainininkės pėdas. Taip ir nepaklausei, koks būtų mano himnas. Bet tai niekis, nes iki šiol nežinau, ką būčiau atsakęs.
22
antiperspirant, n. antiperspirantas, daikt.
– Nieko čia žavingo, kad kvepi kepimo milteliais, – pasakiau aš. – Kepimo soda, – pataisei. – Jei norėčiau iškepti paprastą pyragą tereiktų tau į pažastį sumesti sviesto, miltų, cukraus... – Kodėl mes apie tai kalbam? Gali priminti? – Tu tiesiog nebeužuodi raugalo, kuriuo tepi pažastis, nes prie to kvapo priprantama. O aš jaučiuosi lyg susitikinėčiau su prekybos centru „Whole Foods“. – Puiku, – atrėžei. – Puiku? – nusistebėjau. Mintyse pyliau: „Tavo žiniai, aš leidausi slidžiu kompromiso šlaitu vien tam, kad išlaikytume taiką ir harmoniją. Už dešimties minučių bus įvykdyta to antiperspiranto deginimo ceremonija. Tikiuosi, jis dega.“ – Aš tiesiog nekenčiu jo, – tariau tau. – O aš nekenčiu plaukų ant tavo kojų nykščių. – Nešiosiu kojines, – pažadėjau, – visą laiką, net duše. – Įspėju, – pasakei tu, – kai vieną dieną paprašysi manęs atsisakyti kažko, ką labai mėgstu, reikalai pakryps bjaurion pusėn. 23
24