Neistikimybe by UAB Leidykla VAGA

Neištikimybė

Ka i p i šgy dy ti pa rtne ri o suke l t ą sk a u s m ą i r a tga uti pa si t i kė ji m ą

ne iĹĄ t i k i m y b Ä&#x2014;

Neištikimybė Kaip išgydyti partnerio sukeltą skausmą ir atgauti pasitikėjimą

Dr. Janis Abrahms Spring Michael Spring

Iš anglų kalbos vertė I re na Jo mant ie nė ir M i ld a D yke

vilnius 2014

ne iš t i k i m y b ė

UDK 177.6 Sp59

Versta iš: Janis Abrahms Spring with Michael Spring, After the Affair: Healing the Pain and Rebuilding Trust When a Partner Has Been Unfaithful

Geriausiems mano biÄ?iuliams Aaronui, Maxui ir Michaelui

ne iĹĄ t i k i m y b Ä&#x2014;

Turinys

Įžanga. Ar pora gali išgyventi neištikimybę? ............................................9 Pirma pakopa

Reakcija į neištikimybę. Ar tai, ką jaučiu, normalu? .............15 I. II.

Nukentėjusio partnerio reakcija. Prislėgtas praradimų griūties .................................................. 17 Neištikimo partnerio reakcija. Pasimetęs pasirinkimų labirinte ...............................................47

Antra pakopa

Galimų pasirinkimų įvertinimas. Likti ar išeiti? ................... 73 III. Kaip iš naujo įvertinti savo meilės sampratą? ........................ 75 IV. Atverkime savo abejones ir baimes ....................................... 93 Trečia pakopa

Kaip atsigauti po neištikimybės. Kaip atkursime mūsų bendrą gyvenimą? ............................................................ 119 V. Ko pasimokysime iš neištikimybės? .................................... VI. Kaip atkurti pasitikėjimą? ................................................... VII. Kaip kalbėti apie tai, kas įvyko? ......................................... VIII. Vėl seksas .......................................................................... IX. Kaip išmokti atleisti? .......................................................... X. Seksas, paslaptys ir neištikimybė kibernetinėje erdvėje. Gyvenimas su „nauja“ neištikimybe .....................

121 161 181 208 252

Epilogas. Atskleidus paslaptį. Tiesa ir pasekmės ............................... Padėka ........................................................................................... Išnašos ........................................................................................... Bibliografija .....................................................................................

290 301 304 312

267

ne iĹĄ t i k i m y b Ä&#x2014;

įžan g a

Įžanga

Ar pora gali išgyventi neištikimybę?

Kaip klinikinė psichologė, krizės ištiktas poras gydanti jau trisdešimt penkerius metus, atsakau „taip“, tik su sąlyga, kad abu pasiryžę sąžiningai pažvelgti į save ir partnerį, per šią gyvenimą sukrėtusią krizę įgyti įgūdžių išvysti tikrąjį savo „aš“. Naudinga prisiminti, kad nesate vieninteliai. Įvairių šaltinių statistika gerokai skiriasi, tačiau, vienų naujausių ir patikimiausių tyrimų duomenimis, beveik 37 proc. vedusių vyrų ir 20 proc. ištekėjusių moterų buvo neištikimi.1 Tikslių procentų niekas nežino, tačiau neabejoju, kad jei kas meluoja sutuoktiniui, sumeluos ir tyrėjui. Bet, remdamiesi net pačiais konservatyviausiais skaičiavimais, drąsiai galėtume teigti, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose 1 iš 2,7 porų – daugiau negu 21 milijonas asmenų – yra paliesti neištikimybės.2

Ką laikysime neištikimybe? Ar neištikimybę būtinai tapatinsime su seksualine sueitimi? O bučinys? O priešpiečiai drauge?3 Į tokius klausimus nė nesistengiu atsakyti – juk svarbu tik tai, kas svarbu jums pačiam. Sulaužytą pasitikėjimą matuojame bend ru susitarimu ar bent pagal tai, kaip manėte buvę sutarę. Iš tiesų kiekvienas jausimės išduotas partnerio, kuris lytiškai santykiavo su trečiu asmeniu, nesvarbu, ar tai būta atsitiktinio vienos nakties nuotykio, ar ilgiau trunkančio emocinio prisirišimo. Tačiau ne vienas pajustumėte išdavystę bei grėsmę ir dėl kitokių artimumą rodančių elgesio apraiškų – apkabinimų, baltų rožių glėbio. Prieš 9

ne iš t i k i m y b ė

penkerius metus mano pacientė, vardu Šerona, nusivilko palaidinukę ir geriausios draugės vyrui parodė krūtis. Toliau jie nenuėjo, tačiau šios dvi poros po tokio išpuolio iki šiol neatsigavo. Šioje antroje knygos laidoje įdėjau papildomą skyrių apie „naują“ – virtualią neištikimybę. X skyrius padės jums susivokti, kas yra neištikimybė internete, ir suteiks įrankių, padėsiančių susitarti dėl skirtingų nuomonių apie tai.

Trys vertinimai, kurių nesiimu Nesiimu apibendrintai vertinti, ar meilės romanas savaime gerai, ar blogai. Tai, kas vieno gyvenimą gali praturtinti, kitą emociškai sužlugdys ir sunaikins ryšį su teisėtu partneriu. Iš patirties žinau, kad užsitęsęs romanas, jei nėra abiejų partnerių sutikimo, tik sekina santykius ir bet kokį tvirtesnį artimą prisirišimą padaro tikrai ne įmanomą. Tad jei esate tas neištikimas partneris, kuris rimtai ketina atkurti santykius su savo kita puse, manyčiau, kad su meilužiu (meiluže) jums derėtų atsisveikinti. Jūsų abiejų neskirstau į auką ir skriaudiką, išdaviką ir išduotąjį. Abiem reikėtų pripažinti ir įvertinti savą atsakomybės dalį už tai, kas įvyko. Užuot bandžius suversti kaltę kitam, skatinčiau kiekvieną aiškiai pažvelgti į savo asmenybės bruožus, pastūmėjusius šio romano link, ir pabandyti pasikeisti taip, kad tai padėtų atkurti pasitikėjimą ir artimumą. Tai nereiškia, jog laikau jus lygiai atsakingus už neištikimybę, – niekas negali priversti kito žmogaus išeiti pašaliais. Tačiau kviečiu abu pajusti prisidėjus prie tos tuštumos, kuri tarp jūsų paliko vietos trečiam. Nesiūlau nei žūtbūt likti kartu, nei išspragsėti į šalis vien todėl, kad jaučiatės nelaimingi. Tiesiog kviečiu drauge su manimi patyrinėti tas unikalias priežastis, dėl kurių turite meilužį ar jį paliekate, kodėl pasirinkote gaivinti santykius su partneriu ar to atsisakote. Jūsų sprendimas turėtų būti sąmoningas, deramai pasvertas, remtis ne tik jausmais. Nes kaip tik jausmai ir gali jus išduoti.

įžan g a

Keletas žodžių apie terminus Knygoje partnerius vadinu nukentėjusiaisiais (įskaudintaisiais) ir ne ištikimaisiais. Nukentėjusysis yra tas pirminio santykio asmuo, kurio samprata apie monogamiją pažeidžiama. Neištikimasis – tas, kuris užmezgė kitą ryšį šalia pirminio. Buvo tikrai nelengva parinkti šiems asmenims „etiketes“. Tiesa, neištikimas partneris kartais gali jaustis nė kiek ne mažiau įskaudintas. Tačiau dažnai smarkiau suniokotas jaučiasi tas, kurio partneris nuklydo į šalį. O kategoriškai neskirstau partnerių į išduotus ar išdavikus, kadangi šie žodžiai išreiškia tam tikrą moralinį teisumą ar pasmerkimą, atsakomybės naštą suverčia vienam partneriui, nors atsakomybė už šią situaciją retai tenka vienam iš dviejų. Tą asmenį, su kuriuo jūsų partneris buvo nusukęs į šalį, vadinu meilužiu (meiluže) arba neištikimy bės objektu. Meilužio terminą vartoju ir kalbėdama apie neištikimą partnerį, tęsiantį romaną. Neištikimybės objektą miniu kalbėdama abiem partneriams – šitaip siekdama atsiriboti nuo romantiškų mei lužio konotacijų ir apsaugoti nukentėjusio partnerio jausmus. Visos knygoje pateiktos citatos ir konkrečių atvejų pavyzdžiai sukaupti per daugelio darbo metų praktiką, konkrečių asmenų tapatybės pakeistos, saugant paciento konfidencialumą.

Kam skirta ši knyga Knyga Neištikimybė parašyta bet kuriems dviem žmonėms, norintiems atkurti santykius po vieno jų neištikimybės. Turiu galvoje tiek susituokusias, tiek drauge gyvenančias poras, tiek heteroseksualius ar homoseksualius asmenis. Bandau vienodai svariai kalbėti ir įskaudintam, ir neištikimam partneriui. Ši knyga skirta ir tiems žmonėms: yy kurie, dėl neištikimybės nutrūkus santykiams, nepajėgia užmiršti ir peržengti tos patirties; nori suprasti, kodėl santykiai netvėrė ir kokia atsakomybės dalis už tai, kas susiklostė negerai, tenka kiek vienam jų; 11

ne iš t i k i m y b ė

yy kurie nori geriau suvokti neištikimybę, patirtą šeimoje, kurioje jie augo, taip bandydami išvengti panašaus elgesio stereotipų; yy profesionalams ir dvasiniams vadovams, kurie gydo atskirus asmenis bei poras, nukentėjusias dėl neištikimybės4; yy partneriams, kurie ketina užmegzti romaną, tačiau nori geriau suprasti savo jausmus prieš žengdami bet kokį nesugrąžinamą žingsnį; yy partneriams, kurie norėtų įvertinti, kuo naudinga ar žalinga būtų atskleisti jau nutrauktą neteisėtą ryšį; yy partneriams, kurie neketina atskleisti jau nutraukto neteisėto ryšio, bet norėtų sustiprinti santykį su partneriu ir pažinti patys save; yy partneriams, kurie įtaria savo kitą pusę neištikimybe, tačiau niekada jų to tiesiai nepaklausė; yy poroms, kenčiančioms ne tik dėl neištikimybės, bet ir dėl paslapčių, melo, nepasitikėjimo; yy poroms, kurios nori išmokti įveikti neišvengiamus vedybinio gyvenimo nusivylimus, prieš imdami paguodos ieškoti kur nors kitur.

Trys išgijimo pakopos Ši knyga veda jus per tris aiškiai apibūdinamas pakopas (kai kas jas pavadintų minų laukais): tai jūsų reakcija į neištikimybę, pastangos su ja susigrumti ir po jos atsigauti. Pirmas etapas. Supratimas, kad jus apėmę jausmai yra normalūs Romanui iškilus aikštėn, abu sutuoktinius įtraukia emocijų sūkurys – įskaudintas partneris prislėgtas skausmingo praradimo, o neištikimą partnerį užgriūva prieštaringų pasirinkimų ir emocijų lavina. Išreikšdama šiuos jausmus žodžiais, viliuosi jus padrąsinti: nesate nei išprotėję, nei nestabilių emocijų, lygiai tokį pat skausmą ir sumaištį patyrė ir kiti, tad nesate vienas.5 Antras etapas. Sprendimas iš naujo įsipareigoti arba išsiskirti Emocijos bent kiek nurims tik tada, kai išsiaiškinsite, kuriam iš prieštaringų impulsų – pasilikti ar išeiti – pasiduoti. Nagrinėda12

įžan g a

mi šiuos pasirinkimus, priimsite gerai pasvertą sprendimą, nulemtą konkrečių aplinkybių ir savo reikmių. „Ko galėčiau tikėtis iš meilės?“, „Ar galiu pasitikėti jausmais?“, „Iš kur žinoti, ar mano partneris man tinka?“ – kaip tik į tokius klausimus ir padėsiu jums atsakyti. Trečias etapas. Santykių atgaivinimas Jei apsispręsite susitaikyti su partneriu, veikiausiai teks vargti ištisus mėnesius, gal net metus, stengiantis atkurti pasitikėjimą ir artimumą. Drauge su jumis apžvelgdama tam tinkamas strategijas, viliuosi suteikti jums priemonių, kurios padės: yy išsiaiškinti, ką reiškia partnerio neištikimybė, ir suvokti deramą savo atsakomybės už tai dalį; yy atsisveikinti su meilužiu; yy iš naujo pelnyti pasitikėjimą (jei esate neištikimas partneris) ar išmokti išreikšti, ko jums stinga, kad vėl galėtumėte pasitikėti (jei esate įskaudintas partneris); yy kalbėtis taip, kad jūsų partneris išgirstų ir suprastų jūsų skausmą, išklausyti taip, kad paskatintumėte savo partnerį atsiverti ir neslėpti nuo jūsų pažeidžiamų vietų; yy įžvelgti numanomas ankstesnės gyvenimo patirties paliktas žaizdas, išmokti apsaugoti šios praeities nesuterštus šiandienius jūsų santykius; yy išmokti gyventi su skirtumais, kontroliuoti nepasitenkinimą, kad net tada, kai nesijaučiate labai mylimas ar mylintis, išsaugotumėte prisirišimą prie partnerio; yy vėl suartėti seksualiai; yy atleisti partneriui ir sau.

Knygoje kalbu apie situacijas, kai neištikimybės paslaptis atskleista, tačiau kai kuriais atvejais taip nebūna. Epiloge neištikimam partneriui padėsiu pasverti visus paslapties atskleidimo „už“ ir „prieš“. Ar apsispręsite vienaip, ar kitaip, judu su partneriu vis tiek galite triūsti, bandydami sukurti naują bendrą gyvenimą.

ne iš t i k i m y b ė

Laidotuvių ar naujo ryto varpai? Galbūt kai kurie jūsų nebenorėsite rizikuoti ir pradėti visko iš naujo, kad dar smarkiau neįsiskaudintumėte ir nenusiviltumėte. Nusigręžti nuo pažeistų santykių galėtų būti paprasčiausias ar pats protingiausias sprendimas, išlaisvinantis iš vilties tironijos. Bet taip pat šis sprendimas taip ir neleistų jums užaugti, suvokti karčią tiesą apie gyvenimą, meilę, apie save ir imtis tos bauginančios atsakomybės už darnius santykius naštos. Šia knyga bandau padėti tiems, kuriuos kitos pusės nuklydimas labai įskaudino, tačiau šiuo metu jūs arba vis dar kenčiate, negalėdami pasirinkti, arba esate tokie drąsūs ir prisipažįstate norį likti drauge, nesidangstant išvysti, kiek abu esate kalti dėl šios neištikimybės, ir dirbti ranka rankon atkuriant pasitikėjimą ir artimumą. Jei įsipareigosite ir vėl būti vienas kitam ištikimi, praeis šiek tiek laiko ir galbūt netgi suvoksite, kad partnerio romanas buvo ne tik širdgėlos suteikusi trauma, bet ir pavojaus signalas, raginimas pabusti. Ilgainiui gal net suprasite, kad jums kaip tik reikėjo tokio branduolinio sprogimo, kaip partnerio meilės intriga, idant tai sugriautų visą ankstesnį statinį ir jį pakeistų sveikesnis, sąmoningesnis, brandesnis ryšys. Turint omenyje, kokie abu jaučiatės suniokoti, veikiausiai neturėjote daugybės progų pasitikrinti tarpusavio ryšio tvirtumo. Tad skatinu jus pasinerti į šį procesą, įveikti nuoskaudą ir pažvelgti į tai, ką kartu galėtumėte sukurti. Tiesą sakant, kviečiu jus, man suskaičiavus iki trijų, žengti į ringo vidurį ir, nusimovus bokso pirštines, paduoti vienas kitam ranką.

įžan g a

p i r m a pa ko pa

Reakcija į neištikimybę Ar tai, ką jaučiu, normalu?

ne iĹĄ t i k i m y b Ä&#x2014;

Nuk en t ėj us i o pa rt n e r i o r e a k c i ja . prislėgtas praradimų griūties

I Nukentėjusio partnerio reakcija Prislėgtas praradimų griūties

Kai buvau penkiolikos, mane išprievartavo. Tai buvo niekai, palyginti su tavo neištikimybe. Prievartautojas buvo svetimas, tave laikiau geriausiu draugu. Tik sužinojusi tavo paslaptį, lioviausi jaustis tau kuo nors ypatinga. Tačiau pažvelgusi atidžiau, matau, kad praradau pasitikėjimą pasauliu ir savimi.

Šie komentarai tėra menka užuomina tos persmelkiančios, žemę iš po kojų išmušančios netekties, kurią veikiausiai pajusite pirmą kartą išgirdę, kad partneris buvo jums neištikimas. Tokiai triuškinančiai žiniai pasiruošti tiesiog neįmanoma. Jūsų gyvenimo ir pasaulio aplinkui samprata veikiausiai subyrės į gabalus. Bet koks ligšiolinis pasitikėjimas savimi ir saugumo jausmas atrodo naivus arba klaidingas. „Kur aš buvau? – klausiate savęs. – Ar gyvenu šioje planetoje?“ Veikiausiai šis sukrėtimas paveiks ir jūsų kūną, ir protą. Susvyruos pamatinis įsitikinimas pasaulyje egzistuojančia tvarka ir teisingumu. Neteksite jausmo, jog esate savo gyvenimo šeimininkas, dings savigarba ir suvokimas, kas jūs apskritai esate. Pasijusite visų apleistas – šeimos, draugų, Dievo. Svetimas pats sau, blaškysitės nuo vieno kraštutinumo prie kito, vieną akimirką griežtai apsisprendęs ir pasitikintis savimi, bet štai vėl pažemintas ir trokštąs paguodos. Šių intensyvių jausmų alinamas gal net imsite svarstyti, ar tik jums nesimaišo protas.

ne iš t i k i m y b ė

Būkite tikri, tikrai nesimaišo, tiesą sakant, tai, ką patiriate, yra normali ir adekvati reakcija į smarkiai traumuojančią patirtį. Kenčiate ne tik dėl to, kad išardyti jūsų santykių pamatai, bet ir dėl to, kad žlugo iliuzijos, jog esate savo partneriui ypatingas ar ypatinga, kai jus siejęs artimumas regėjosi truksiąs amžinai. Būtų keista, jei prislėgtas tokių sukrečiančių naujienų jaustumėtės kitaip. Maršai, keturiasdešimtmetei socialinei darbuotojai ir motinai, vėl atsistoti ant kojų prireikė daugiau nei dešimtmečio: Po trylikos santuokos metų Laris pareiškė, jog iškeičia mane į auklytę, keturiolika metų už jį jaunesnę mergaitę. Mano pirmoji reakcija buvo tokia: „Negali būti, kad tai vyksta su mumis, mes juk ideali pora. Juk auklytė man beveik kaip dukra, kaip ji galėtų išduoti mano pasitikėjimą?“ Kai Laris išsikraustė gyventi su ja, mėnesį neįstengiau pakilti iš lovos. Per naktį iš visa gebančio, nepriklausomo, kupino entuziazmo asmens pavirtau visišku lavonu, suparalyžiuota depresijos, apie kurią ligi šiol girdėjau tik iš knygų. Kartą naktį gulėjau lovoje, pribaigta to kontrasto tarp namuose tvyrančios tylos ir mano galvoje siaučiančio siaubo bei sumaišties, kai išgirdau barkštelint garažo durų grandinėlę. „Jis sugrįžo, – pamaniau, – nori susitaikyti.“ Nulėkiau žemyn su pižama, pirmiausia veidrodyje pasitikrinusi, kaip atrodau, ir tik tada supratau, kad garažo durys nė netruktelėjo. Man pasivaideno. „Praradau ne tik sutuoktinį, bet ir protą“, – staiga dingtelėjo. Pasitikėjimas savimi toliau seko. Mačiau save kaip apgaulę, kiaurą lukštą, tokį tuščią, kad nėra net ko gydyti, žmogų, nevertą būti vaiko motina, nevertą padoraus partnerio. Gyvenimas priklausė kitiems, tik ne man. Ir po trejų metų – mudu su vyru vėl seniai gyvenome kartu – vis dar kentėjau nuo depresijos, tada per seminarą, skirtą potrauminio streso sindromui, sužinojau, kad kraštutinio emocinio streso ištiktas žmogus dažnai atsiriboja nuo gyvenimo,6 praranda ryšį net su savimi, gali pradėti regėti haliucinacijas. Štai kas man buvo, dingtelėjo man. Mano depresija turi pavadinimą. Jei tik būčiau žinojusi tai anksčiau, būčiau nesijautusi tokia vieniša, gal būčiau greičiau atsivėrusi ateities galimybei. Jei kas nors būtų padėjęs man suvokti, kas vyksta, koks tai būtų buvęs aukščiausio gailestingumo veiksmas. 18

Nuk en t ėj us i o pa rt n e r i o r e a k c i ja . prislėgtas praradimų griūties

Kaip tik čia ir prasideda šis skyrius – pirmiausia paruošiu jus tiems praradimams, kuriuos patiria beveik kiekvienas nukentėjęs, neištikimybės išbandymo prislėgtas partneris. Kai suvoksite, kad jūsų reakcija būdinga daugeliui, veikiausiai jausitės ne taip smarkiai nusiaubti išdavystės, bus lengviau pakelti negailestingas emocijų bangas. Kai savo reakciją galite numatyti, gebate apibrėžti ir pakelti ją turėtų būti lengviau. Sveikimo procesas prasideda tada, kai tampate savo jausmų liudininku, suvokiate savo skausmą. Svarbiausia prisiminti, kad didžiausias pavojus niekada neišgyti kyla tada, kai netenkame vilties.

Fiziologinis partnerio neištikimybės poveikis Labai gali būti, kad šiuo metu jūsų nervų sistema ir kognityvinis funkcionavimas patiria tam tikrų fiziologinių pokyčių. Kai į simpatinę nervų sistemą plūsteli adrenalino ir kitų streso gaminamų hormonų, patiriate padidėjusį sujaudinimą. Nuolat ieškote įrodymų, kad jūsų partneris ar partnerė ir vėl nusuko į šalį. Nepaliaujamas susirūpinimas, nerimas trukdo užmigti, naktį dažnai pabundate, jautriau reaguojate į triukšmą. Miego stygius ir tikrai per dideli minčių srautai sekinte sekina. Galvoje be paliovos dilgčioja ryškūs, skaudinantys prisiminimai ir vaizdiniai. Užmigus sapnuose vis daugiau smurto, jie vis labiau trikdantys. Pabudę staiga pasimetate, prarandate nuovoką. Štai dažnas atvejis, taip nutiko ir Glorijai, trisdešimtmetei žurnalistei. „Tądien, kai vyras prisipažino apie savo meilės intrigą, paklydau važiuodama į darbą, – pasakojo ji man. – Išsigandau, kad maišosi protas. Juk pagaliau tai kelias, kuriuo važinėju jau penketą metų.“ Pem, trisdešimt septynerių metų nekilnojamojo turto agentė, pasakoja panašią istoriją: Kai Džefas prisipažino įsimylėjęs kitą moterį, priverčiau jį susikrauti lagaminus ir išvykti. Kitą savaitgalį, nenorėdama laiko leisti viena, nuvažiavau į Bloko salą aplankyti draugų. Pakeliui stabtelėjau pažiūrėti golfo turnyro, pėsčiomis perėjau visą golfo taką. Kol vaikščiojau, 19

ne iš t i k i m y b ė

viskas atrodė gerai. Bet kai reikėjo grįžti prie automobilio, pamiršau, kur jį palikau. Valandą ieškojusi pagaliau radau, tačiau mane tai taip sukrėtė, jog visą kelią namo verkiau. Atšaukiau visus savaitgalio planus, praleidau jį namuose lovoje. Išgąsdino ne tiek mano išsiblaškymas, kiek tai, ką apie tai pagalvojau. Atrodė, kad kraustausi iš proto.

Dėl pokyčių, vykstančių nervų sistemoje, intensyvios emocijos gali sukelti jums tikrą siaubą, visišką bejėgiškumą. „Visa suderintos, koordinuotos ir tikslingos veiklos sistema suyra“,7 – rašo Abramas Kardineris, apibūdindamas neurofiziologinį traumos poveikį. Kitas, jau visai kitoks, fiziologinis pokytis vyksta tada, kai jūsų nervų sistemą veikia išsiskiriantys, morfijų primenantys, endogeniniai opioidai. Jie atbukina skausmo pojūtį, apsaugo nuo kraštutinio emocinio streso. Kitaip tariant, kūnas susitraukia, tarsi nugrimzta į žiemos miegą, užsidaro. Jausmų ir pojūčių skalė susiaurėja, prarandate susidomėjimą tais santykiais ir veikla, kurie vos prieš kelias savaites teikė malonumą, atrodė prasmingi. Iš visų jėgų stengdamasis tvardytis, matote, jog vos funkcionuojate. Mintys padrikos, sunku susikaupti. Darbe sklaidote ant stalo popierius. Namie sėdite įsmeigę akis į tuštumą. Praradę pasitikėjimą sugebėjimu bendrauti su pasauliu, užsisklendžiate, nuo visko atsiribojate. Jaučiatės apimtas keistos nejautros, nuo visa ko atitolęs. Tu apsimeti, kad toliau gyveni, nors žinai, kad dalis tavęs mirusi, – aiškina keturiasdešimt dvejų metų specialiojo ugdymo specialistė Stefanė. – Paprastai jausdavausi tarsi mudu su Džonu jungia auksinis siūlas. Žvilgtelėdavau per kambarį ir pajusdavau energiją, kuri traukė mudu vieną prie kito. Dabar tegalėčiau pasakyti, kad mes šiaip taip pakenčiame vienas kito draugiją. Esame kartu, bet viduje aš mirus.

Romane Separation {Išsiskyrimas} rašytojas Danas Franckas aprašo apgaudinėjamo sutuoktinio jausmus, kai šis ima iš tikrųjų suvokti, jog žmona užmezgusi ryšį už santuokos. „Jis gyveno siaube, dabar šį pakeitė plyna buko liūdesio pakrantė. Siaubas bent jau judrus, liūdesys – sustingęs. Tarsi vanduo vazoje.“8 20

Nuk en t ėj us i o pa rt n e r i o r e a k c i ja . prislėgtas praradimų griūties

Psichologinis partnerio neištikimybės poveikis Esama devynių rūšių praradimų, kuriuos jūs, nukentėjęs partneris, veikiausiai patirsite. Visi jie yra pamatinio savęs praradimo, pranokstančio ir partnerio praradimą, variacijos. Įžvelgti šį praradimą kokia nors forma gali būti nelengva, nes nė viena iš jų nėra apčiuopiama. Tačiau nors kitiems žmonėms ir atrodote nepasikeitęs, viduje jūs tikriausiai kraujuojate. Ūmai pasijutote praradę: yy Tapatybę yy Jausmą, kad esate ypatingas yy Savigarbą, nes nusižeminote ir išdavėte pamatines vertybes, bandydami susigrąžinti kitą pusę yy Savigarbą, kad neįstengėte prisipažinti, jog su jumis pasielgė neteisingai yy Minčių ir veiksmų kontrolę yy Pamatinį pasaulio tvarkos ir teisingumo jausmą yy Religinius įsitikinimus yy Susietumą su kitais yy Tikslo jausmą – net troškimą gyventi

Tapatybės praradimas. Nebesu, kas buvau Sužinojus apie partnerio romaną, tenka iš pamatų naujai apsibrėžti savo tapatybę. Klausiate: „Jei tu, viso mano gyvenimo pora, nesi tas asmuo, kuriuo tave laikiau, jei mūsų santuoka melas, tai kas esu aš?“ Staiga išvystate save suskilusį, deformuotą, visai ne tokį, kokį anksčiau save pažinojote. Anksčiau gal laikėte save talentinga, nepriklausoma, linksma, drąsia, draugiška, nuoširdžia, pastovia, mylinčia, dosnia, patrauklia asmenybe. Bet dabar taip nemanote. Dabar savo asmenį galėtumėte apibūdinti šimtais neigiamų epitetų: pavydus, įtūžęs, kerštingas, nesusivaldantis, smulkmeniškas, kupinas pagiežos, išgąsdintas, vienišas, paliegęs, supurvintas, bjaurus, nevertas pasitikėjimo, viešai apgėdintas. Apakinti savo partnerio apgaulės, prarandate ir pažįstamą savojo „aš“ vaizdą, abejojate savo gerumu, patrauklumu, gebėjimu taikiai sugyventi su pasauliu. 21

ne iš t i k i m y b ė

Gyvybinga, sportiška, ryžtinga – taip mane apibūdino koledžo met raštyje, – prisimena Džeinė, penketą metų ištekėjusi, trisdešimt vienerių metų buhalterė. – Dabar po Džono romano man, regis, neliko nei energijos, nei noro net koją iškelti į lauką. Jaučiuosi it apnuoginta prieš svetimus žvilgsnius.

Keturiolika metų išgyvenusi santuokoje Roberta irgi bando įveikti staigią tapatybės netektį. „Ligi šiol save mėgau. Laikiau save maloniu žmogumi, mylinčia, meilės verta žmogiškąja būtybe. Viso to nebeliko. Nepaliauju savęs graužti, kad Donas apgaudinėjo mane dėl to, jog buvau pernelyg „saldi“, visai eilinė. Gal neatsitiktinai likau viena. Gal ir joks bent kiek vertesnis žmogus nenorėtų užmegzti su manim pažinties.“ Jei jus, kaip ir Robertą, slegia depresija, veikiausiai būsite linkę perdėti savo trūkumus, dėl partnerio svetimavimo be saiko plaksite save. Dabar save apibūdinate iškeldami tai, ko savyje nekentėte. Jums atrodo, kad šis pasibaisėtinas dalykas įvyko tik dėl jūsų kaltės. Viliatės, kad jeigu jums pavyktų perkurti save, jūsų pora atgimtų. Apsigaudinėjate, mėginate įsikalbėti, kad jūsų santykio lemtis – jūsų rankose. Vėliau pažvelgsite į save objektyviau, kaltę paskirstysite tolygiau. Šiuo metu neverta tikėtis, jog pajėgsite tiek atsitraukti nuo šios situacijos, kad galėtumėte ką nors teisingai įvertinti, o visų mažiausiai – save. Taigi pamatinio savojo „aš“ praradimo jausmas yra žala, kuri yra daug didesnė negu pati neištikimybė. Kas gali skaudinti labiau negu jausmas, lyg būtum ne savo odoje, kad esi atskirtas nuo šerdies, kuria visada pasiremdavai prireikus apibūdinti, kas esi? Išskirtinumo jausmo praradimas. Maniausi esantis tau ypatingas žmogus. Dabar matau, kad esu pakeičiamas Kartu su jūsų „aš“ jausmu nušluotas ir įsitikinimas, kad judu su partneriu esate vienas kitam skirti, kad nėra žmogaus, su kuriuo jis būtų laimingesnis, kad kartu sudarėte pirmapradę neišardomą sąjungą, kurios negalima nei padalyti, nei išardyti. Tad neištikimy22