lgl þinios
2003
ES kampanija
Uþ ávairovæ – prieð diskriminacijà Ar þinotumëte savo teises, jei jus diskriminuotø? Naujausiais „Eurobarometro“ tyrimo apie poþiûrá á diskriminavimà duomenimis, tik vienas ið trijø europieèiø þino savo teises.
Didinti suvokimà apie teises – vienas ið pagrindiniø naujos penkeriø metø Europos Sàjungos kampanijos prieð diskriminacijà dël rasës ar etninës kilmës, religijos ar ásitikinimø, amþiaus, negalios ar seksualinës orientacijos tikslø. Kampanijà Briuselyje pradëjo Uþimtumo ir socialiniø reiklaø komisarë Anna Diamantopoulou. Jos pradþia skirta dviems naujoms ES direktyvoms prieð diskriminacijà, kurios netrukus ásigalios. Pradëdama kampanijà komisarë Anna Diamantopoulou pastebëjo, kad valstybës narës turi dëti daugiau pastangø, kad ES antidiskriminacinës nuostatos pradëtø veikti ðiø metø pabaigoje. „Eurobarometro“ apklausa apie diskriminacijà ES aiðkiai parodë, kad þmonës nepakankamai iðmano savo teises. Todël ðiandien ir pradedu europinæ informacijos kampanijà, kurios devizas „Uþ ávairovæ – prieð diskriminacijà“. Laimësime visi, jei uþtikrinsime, kad mûsø darbo vietose ir kitose kasdienio gyvenimo srityse nebûtø diskriminavimo“,kalbëjo komisarë.
„Eurobarometro“ tyrimo apie diskriminacijà duomenimis, dauguma europieèiø ásitikinæ, kad asmens etninë kilmë, religija, negalia, seksualinë orientacija ar amþius gali bûti kliûtimi ieðkant darbo, net jei kvalifikacijos vienodos. Dauguma respondentø nusiteikæ prieð diskriminacijà bet kokiomis aplinkybëmis, taèiau ásitikinæ, kad jø bendrapilieèiai linkæ labiau diskriminuoti nei jie patys. Suvokimas apie teises skiriasi ávairiose ðalyse, taèiau du treèdaliai visø respondentø neþinotø savo teisiø jei bûtø diskriminuojami. Informacijos kampanija ir siekia uþpildyti ðià spragà ir geriau nuðviesti teises ir pareigas pagal naujas ES taisykles. Informacinës kampanijos su devizu „Uþ ávairovæ – prieð diskriminacijà“ pirmaisiais metais daugiausiai dëmesio skirs diskriminavimui darbe – profesinës sàjungos ir darbdaviai bus pagrindinës jø tikslinës grupës. Kampanijos plakatas vaizduoja kraðtutinæ diskriminacijà
darbe – vienodi, bejausmiai manekenai uþimti kasdienio kontoros darbo rutina. Antraðtë „Mûsø skirtumai keièia mus“ akcentuoja teigiamus darbuotojø ir darbdaviø ávairovës aspektus. Neseniai ávykæ ES apdovanojimai uþ ávairovæ darbo vietose parodë, kad vis daugiau kompanijø domisi darbuotojø ávairove dël verslo sëkmës, o ne tik dël teisiniø reikalavimø. Darbuotojø ávairovës politikà jau skatina kompanijø strateginiai planai þmogiðkajam kapitalui didinti bei kûrybiðkumui vystyti. Numatoma, kad 2004 metais ES informacijos ir vieðumo kampanija prieð diskriminacijà pasieks ir naujas valstybes nares. Pagal oficialø ES Komisijos praneðimà
2
lgl þinios
Aktualijos ES Konstitucijoje – apsauga nuo diskriminavimo 450 milijonø gyventojø apimsianèios iðsiplëtusios Europos Sàjungos Konstitucijos projektas átraukë nuostatas ir dël gëjø bei lesbieèiø teisiø. Europos nevyriausybiniø organizacijø dëka Konstitucijoje atsirado straipsnis, kuris skelbia, kad Sàjunga sieks kovoti su diskriminavimu dël lyties, rasës ar etninës priklausomybës, religijos ar ásitikinimø, negalios, amþiaus ar seksualinës orientacijos ágyvendindama savo þmogaus teisiø politikà ir veiksmø planus joms ginti. Diskusijos dël projekto, atrodo, bus tæsiamos ir po ES virðûniø susitikimo birþelio 20 d. Vatikanas garsiausiai pasisako prieð homoseksualø teisiø átraukimà á Konstitucijà.
Europa pripaþásta vienalytes santuokas Daugiau kaip pusë ið 15 Europos Sàjungos valstybiø teisiðkai pripaþásta vienos lyties porø sugyvenimà. Belgija ir Nyderlandai leidþia vienalytëms poroms tuoktis pagal tuos paèius ástatymus, kaip ir heteroseksualistams. Nyderlandai taip pat leidþia sudaryti santuokas gëjams ið uþsienio. Trys ðalys – Danija, Suomija ir Ðvedija – turi registruotos partnerystës
ástatymus, kurie suteikia vienalytëms poroms daugiau kaip 99 procentus santuokos teisiø ir pareigø. Dvi ne ES narës – Islandija ir Norvegija – taip pat turi panaðius ástatymus. Iðsamûs partnerystës ástatymai galioja ir Prancûzijoje bei Vokietijoje, bet jie nesuteikia visø santuokos teisiø.
B.Vësaitë ir K.Kriðèiûnas pripaþásta, kad Lyties pakeitimo ástatymas nëra pirmo bûtinumo klausimas. Bet Civilinio kodekso nuostatose yra, pasak jø, uþfiksuota asmens teisë á lyties pakeitimà, kurià turëtø reglamentuoti konkretus ástatymas.
Portugalija pripaþásta vienalytes poras, kurios faktiðkai gyvena kartu ir veda bendrà ûká, taèiau ðios teisinës garantijos siauresnës uþ santuokos.
Parlamentarai paþymi, kad Lietuvoje jau yra asmenø, kuriems atlikta lyties pakeitimo operacija, o ðie asmenys susiduria su juridiniais barjerais, kai siekia pasikeisti pavardæ ið vyriðkos á moteriðkà ir atvirkðèiai.
Kai kurios Ispanijos ir Britanijos savivaldybës teisiðkai pripaþásta bendrà gëjø ir lesbieèiø porø gyvenimà vietiniu lygiu.
Pasak B.Vësaitës ir K.Kriðèiûno, neargumentuotas ir teiginys, kad ástatymà proteguoja medikø ir farmacininkø verslo interesai.
Tik du Seimo nariai pasiprieðino transfobijai Seimo narius socialdemokratus Birutæ Vësaitæ ir Kæstutá Kriðèiûnà stebina kai kuriø Lietuvos politikø nuostatos ir siekis blokuoti Lyties pakeitimo ástatymà. Ðio ástatymo projekto kritikus jie kaltina populizmu. Jø pareiðkimai, B.Vësaitës ir K.Kriðèiûno nuomone, „dvelkia ksenofobija, nepakantumu kitokiems, nei áprasta, bei demokratijos stoka“. Lyties pakeitimo ástatymo projektà ginantys parlamentarai apgailestauja, kad dar nesame subrendæ bûti tikri europieèiai.
Abu socialdemokratai teigë, kad „kalbëti apie verslo interesus yra tiesiog nerimta, nes 50 asmenø, norinèiø pakeisti lytá, yra pernelyg maþa rinka, dël kurios vertëtø lauþyti ietis“. Jie kvieèia parlamentarus, kuriems brangi demokratijos plëtra Lietuvoje ir kurie gerbia asmens laisvo apsisprendimo teisæ, nepasiduoti populizmui ir tamsuoliðkumui bei palaikyti Lyties pakeitimo ástatymà. Seimo seniûnø siûlymu Lyties pakeitimo ástatymo projektas buvo iðbrauktas ið Seimo posëdþio darbotvarkës. Ðá dokumentà grieþtai yra sukritikavæs ir Seimo pirmininkas Artûras Paulauskas.
Ðis leidinys iðleistas finansiðkai padedant Europos Bendrijos ACCESS programai. Jame iðdëstytos Lietuvos gëjø lygos paþiûros ir pozicija, kurios negali bûti laikomos oficialia Europos Bendrijos nuomone.
2
lgl þinios Kanadoje sutuokta pirmoji gëjø pora
JAV - kovotojø uþ gëjø teises pergalë
Du Ontarijo vyrai tapo pirmàja Kanadoje sutuokta tos paèios lyties asmenø pora, kai tik provincijos teismas nusprendë, kad gëjø santuoka yra legalus dalykas.
Jungtiniø Valstijø Aukðèiausiasis Teismas pripaþino, kad valstijø teisës aktai dël homoseksualiniø santykiø draudimo prieðtarauja Konstitucijai ir taip patvirtino reikðmingà aktyvistø pergalæ kovoje uþ gëjø teises. Sprendimui pritarë ðeði ið devyniø teismo teisëjø.
Michaelas Leshneris (Maiklas Lesneris) ir Michaelas Starkas (Maiklas Starkas) susituokë civilinës metrikacijos biure. Tuoktuvëse dalyvavo vieno ið jaunavedþiø 90 metø motina ir apie 50 draugø bei stebëtojø. Toronto advokatas, sumainæs þiedus su savo 22 metø partneriu, sakë esàs labai laimingas. Vestuvës ávyko praëjus kelioms valandoms po to, kai Ontarijo apeliacinis teismas nutarë, kad tos paèios lyties asmenys turi teisæ legaliai tuoktis provincijoje, o federaliniai Kanados ástatymai dël tradiciniø santuokø buvo paskelbti antikonstituciniais. “Ástatymuose egzistuojantis santuokos apibrëþimas paþeidþia poros teises á lygybæ lytinës orientacijos prasme”, - sakë apeliacinis teismas, skelbdamas 61 puslapio nutarimà. Teismo sprendimas tapo pergale septynioms tos paèios lyties poroms, kurios gynë þemesniojo teismo sprendimà, sakiusá, kad drausdami tuoktis Kanados ástatymai paþeidþia jø konstitucines teises. Otava mëgino atmesti tà sprendimà, tvirtindama, kad santuoka yra paremta vyro ir moters sàjunga. Kol kas neþinia, ar Otava apskøs teismo sprendimà Kanados Aukðèiausiajame teisme. Nyderlandai tapo pirmàja ðalimi pasaulyje, legalizavusia gëjø ir lesbieèiø santuokas. Tai ji padarë 2001 metø balandþio 1 dienà.
Trylikos JAV valstijø sodomijos ástatymuose numatyta bausmë uþ tos paèios lyties pilnameèiø poros analinius ar oralinius lytinius santykius, net jie vyksta abiejø ðaliø sutikimu privaèioje valdoje. Ieðkiná teismui dël 30 metø senumo Teksaso valstijos “homoseksualaus elgesio” ástatymo pateikë Johnas Geddesas Lawrence’as ir Tryonas Garneris, kuriuos besimylinèius savo miegamajame 1998 metais policija aptiko, kai tikrino, kaip iðaiðkëjo, melagingà praneðimà apie ginkluotà incidentà namuose. Ieðkovai tvirtino, kad valstijos ástatymas paþeidþia jø teisæ á privatø gyvenimà ir nediskriminuojanèià gynybà, kurià JAV ástatymai numato visiems savo pilieèiams. Valstijos valdþios atstovai gynë ástatymà, teigdami, jog tos paèios lyties porà santykiø draudimas reikalingas, rûpinantis ðeimomis ir vaikais. Bylà vedæs teisëjas Anthony Kennedy savo nutarime teigë, kad abu vyrai “turi teisæ á tai, kad jø privatus gyvenimas bûtø gerbiamas”. Atskiru sprendimu, penkiais balsais prieð keturis Teismas, þengdamas nedaþnà þingsná, nutarë atðaukti ankstesná savo
sprendimà. Prieð 17 metø priimtame nutarime buvo patvirtintas Dþordþijos sodomijos ástatymas bei paskelbta, jog gëjams nesuteikiama konstitucinë teisë uþsiimti lytiniais santykiais net privaèioje valdoje.
Naujas kodeksas nediskriminuoja Naujasis LR Baudþiamasis kodeksas ásigaliojo 2003 metø geguþës 1 dienà. Pagaliau nebeteko galios liûdnai pagarsëjæs diskriminacinis senojo kodekso 122 straipsnis “skambiu” pavadinimu “Vyro lytinis santykiavimas su vyru”. Jis numatë laisvës atëmimo bausmæ iki aðtuoneriø metø uþ savanoriðkà dviejø vyrø lytiná santykiavimà, jei jie (arba vienas ið jø) jaunesni nei 18 metø. Tuo tarpu heteroseksualistai gali nevarþomai lytiðkai santykiauti nuo 14 metø. Teisinë homoseksualiø ðalies vyrø lygybë pasiekta tik tryliktaisiais nepriklausomybës metais. Baudþiamojo kodekso straipsniai buvo keièiami daþnai, taèiau ði teisinë problema nesulaukë ðalies politikø ir Teisingumo ministerijos dëmesio iki grieþtos Europos Parlamento kritikos keliose rezoliucijose. Diskriminacijà pripaþino ir teisingumo viceministras Gintaras Ðvedas. Laiðke Seimo Europos reikalø komitetui jis paþymi, kad „tokià nuostatà kritikuoja ir Lietuvos teisininkai, teigdami, kad savanoriðkas lytinës aistros tenkinimas tarp lytiðkai subrendusiø vyrø negali bûti pripaþástamas nusikaltimu, nes tokiu atveju nepaþeidþiamas nei vyro seksualinis apsisprendimas, nei nelieèiamumas”. 3
lgl þinios Þmogaus teisës
Svarstomas ástatymas, drausiantis diskriminacijà Seimas po pateikimo pritarë Lygiø galimybiø ástatymo projektui, kuriuo siekiama uþdrausti bet kokià diskriminacijà dël asmens amþiaus, lytinës orientacijos, negalios, rasës ar etninës priklausomybës, religijos ar ásitikinimø.
þmonos ðliure. Ðis ástatymas netaikomas tokiems asmenims. Èia jûsø paties darbas, kaip ið to pado iðlásti”.
Pasak ástatymo projektà pateikusiø Seimo nariø Aloyzo Sakalo ir Gedimino Dalinkevièiaus, ðis dokumentas parengtas iðanalizavus gyventojø skundus ir paklausimus dël jø patirtos diskriminacijos.
Iðkilus diskusijai, kokia institucija priþiûrës ðio ástatymo, kai jis ims galioti, ágyvendinimà, A.Sakalas pasiûlë ðá darbà deleguoti Vyrø ir moterø lygiø galimybiø kontrolieriaus tarnybai, o nesteigti naujos - Lygiø galimybiø kontrolieriaus tarnybos.
Seimo Þmogaus teisiø komitetui, Moterø ir vyrø lygiø galimybiø kontrolieriaus tarnybai þmonës skundësi, kad ypaè yra diskriminuojami dël amþiaus. Nustatydami grieþtus amþiaus apribojimus, darbdaviai net nesuteikia galimybës pretenduoti á tam tikras pareigas jaunesnio ar vyresnio amþiaus þmonëms. “Jeigu þmogui yra penkiasdeðimt metø, nors jis ir geras specialistas, jis darbo gauti negali. Darbdavys sako, kad jam reikalingas specialistas iki dvideðimties ar trisdeðimties metø, nesvarbu, jeigu penkiasdeðimtmetis turi tinkamà kvalifikacijà”, - kalbëjo A.Sakalas. Jo teigimu, ásigaliojus naujajam ástatymui, darbdavius bus galima bausti, jeigu jie tos paèios kvalifikacijos þmogø diskriminuos pagal amþiø. Ástatymo projekte siûloma uþdrausti bet kokià diskriminacijà dël asmens amþiaus, lytinës orientacijos, negalios, rasës ar etninës priklausomybës, religijos ar ásitikinimø, yra apibrëþtos tiesioginës ir netiesioginës, 4
teigiamos diskriminacijos sàvokos. Siûloma nustatyti pareigà valdþios ir valdymo institucijoms, ðvietimo ástaigoms, mokslo ir studijø institucijoms, darbdaviui ágyvendinti lygias galimybes nepriklausomai nuo asmens amþiaus, lytinës orientacijos, negalios, rasës ar etninës priklausomybës, religijos ar ásitikinimø. Lygiø galimybiø ágyvendinimas apibrëþiamas ir vartotojø teisiø apsaugos bei reklamos srityse. Socialdemokratui Mindaugui Basèiui suabejojus, ar ðiuo ástatymu pavyks sumaþinti ávairaus pobûdþio diskriminacijà realiame gyvenime, partijos kolega A.Sakalas teigë, kad “absoliuèios diskriminacijos bus sunku iðvengti, bet jeigu mes jà sumaþinsime, tai bus didelis mûsø visø laimëjimas”. Pasak parlamentaro, Lietuvoje daþniausiai þmonës diskriminuojami dël amþiaus, negalios, reèiau pastebima diskriminacijos dël rasës ar tautybës, reèiausia yra religinë diskriminacija. Konservatoriui Arvydui Vidþiûnui átarimà sukëlë tai, kad “ðis ástatymas netaikomas ðeimos ir privaèiosioms gyvenimo sritims”. Atsakydamas á tai, A.Sakalas sakë: “Tarkime, jûs arba kitas Seimo narys sëdi namuose po
“Palaukime, leiskime ástatymui pradëti veikti, o tada bus aiðku, ar ði tarnyba pati viena pajëgi, ar reikës jà skaldyti ir kurti atskirà tarnybà, ar reikës ðiai paèiai tarnybai duoti tik papildomø etatø ir finansavimà”, teigë A.Sakalas. Seimo nutarimo projekte numatyta, kad Lygø galimybiø kontrolieriaus tarnyba priþiûrës, kaip vykdomi Moterø ir vyrø lygiø galimybiø ir Lygiø galimybiø ástatymai. Atsiþvelgiant á tai, papildytos Lygiø galimybiø kontrolieriaus tarnybos funkcijos ir teisës, patikslintos minëtos tarnybos darbo organizavimo nuostatos. Vyriausybë taip pat pasiûlë Seimui ástatymo projekto redakcijà, jo sàvokas ir formuluotes suderinti su atitinkamomis ES Tarybos direktyvomis, Valstybës tarnybos ástatymu, Mokslo ir studijø ástatymu, Seimo nutarimo projektà papildomai suderinti su Valstybës tarnybos ástatymu, naujuoju Baudþiamojo proceso kodeksu ir naujuoju Baudþiamuoju kodeksu.
lgl þinios
Klaipëdietis laimæ rado oficialiai susituokæs su vokieèiu Dalia Gudavièiûtë Slëgë konfliktas su giminëmis Lietuvos pilietis Igoris Ðechovcovas savo laimæ surado Vokietijoje, kur prieð pusantrø metø uþregistravo santuokà su savo iðrinktuoju Holgeriu Meyeriu. Tai buvo viena pirmøjø homoseksualiø santuokø ðioje ðalyje. Ðià savaitæ sutuoktiniai atvyko á Klaipëdà. Tik praëjus pusantrø metø po vedybø Igorio tëvas sutiko susipaþinti su savo sûnaus sutuoktiniu ir pasikvietë juos abu pietø. Kalbëdami su „Lietuvos rytu“ sutuoktiniai tikëjosi, jog pagaliau baigësi juos slëgæs konfliktas su artimiausiais giminaièiais. Atsirado viltis, kad pradës bendrauti klaipëdieèio ir hamburgieèio tëvai bei seserys. Tikisi partnerystës ástatymo Lietuvos gëjø lygos duomenimis, I.Ðechovcovas yra vienas ið keturiø Lietuvos pilieèiø, áregistravusiø homoseksualias santuokas Europos Sàjungos valstybëse. Ðios santuokos Lietuvoje nepripaþástamos. Ðiø metø pradþioje surengta Lietuvos gëjø apklausa parodë, kad trys ketvirtadaliai jø mano, jog partnerystës ástatymas turëtø apibrëþti ne tik vyro ir moters, bet ir tos paèios lyties partneriø santykius. Gëjø manymu, Lietuvos visuomenë bus pasirengusi áteisinti tos paèios lyties asmenø partnerystæ maþdaug po penkeriø metø.
Tëvui praneðë po vestuviø Prieð pusantrø metø, kai Igoris ir Holgeris atvyko á Lietuvà ðvæsti vestuviø, Igorio tëvas atsisakë atvykti á ðventiná pokylá Kretingos þiemos sode. Vestuvëse dalyvavo tik ið Hamburgo atvykæ Holgerio tëvai bei draugai ir Igorio draugai ið Lietuvos. Igorio tëvas apie sûnaus homoseksualumà suþinojo tik ðiam jau susituokus. Þinia buvo tokia netikëta, kad tëvà iðtiko ðokas, jis nebenorëjo matyti savo sûnaus. Tik prieð pusmetá Igorio tëvas pats paskambino sûnui á Vokie-
tijà ir pasveikino su gimtadieniu. Holgeris tëvams bei seseriai apie savo lytinæ orientacijà buvo praneðæs iðkart, kai apsisprendë gyventi kaip gëjus. Susipaþino gëjø paplûdimyje Prieð penkerius metus jaunas jûreivis ið Klaipëdos, dirbantis laive, veþiojanèiame senus automobilius ið Vokietijos, viename gëjø paplûdimyje susipaþino su verslininku ið Hamburgo. Abu teigia, kad tai buvo meilë ið pirmo þvilgsnio. Klaipëdietis nemokëjo në þodþio vokiðkai, vokietis – në þodþio rusiðkai. Kalbëjosi akimis. Nukelta á 6 psl.
5
lgl þinios Atkelta ið 5 psl.
„Tai buvo klasikinë meilës istorija“,- juokiasi 38 metø Holgeris, kurio vardas lietuvio ausiai skamba kaip „Olga“.
Holgeris ásigijo rusø kalbos vadovëlá ir pradëjo rimtai mokytis kalbos, o Igoris pamaþu ëmë kalbëti vokiðkai.
juk vaikø neturime, niekas mûsø nesieja“, – aiðkino Igoris.
Pasiteiravus, kuo bûtent jie vienas kitam patiko, abu vienu balsu tvirtina, kad paaiðkinti, uþ kà þmogø myli – neámanoma.
Pavardës pasikeisti negalëjo
Á klausimà, kaip pasikeitë jø gyvenimas oficialiai áregistravus santuokà, abu sutuoktiniai atsakë skirtingai.
„Þinome tik, kad mylime“, – sakë 39 metø Igoris. Holgeris tuo metu jau ðeðerius metus gyveno su kitu gëjumi ir susipaþinæs su Igoriu ilgai kankinosi, negalëdamas apsispræsti, ar palikti savo mylimàjá. Kurá laikà vyriðkiai susitikinëdavo Igoriui atplaukus á Vokietijà. Vëliau Holgeris iðnuomojo butà, á kurá atvykdavo po darbo ið Hamburgo. Ambasada atsakë trumpai Kai vyrai nutarë gyventi kartu, Holgeris paraðë laiðkà á Lietuvos ambasadà Berlyne, teiraudamasis, kokius formalumus turëtø atlikti, kad galëtø gyventi su savo mylimu gëjumi Igoriu Ðechovcovu Lietuvoje. Netrukus jis gavo savo laiðkà, ant kurio buvo uþraðas: „Klausk savo draugo“. Sutartis – pas notarà Tuomet Hamburge pas notarà buvo sudaryta partnerystës sutartis gyventi kartu. Holgeris pristatë paþymà apie savo pajamas, árodanèias, kad turës ið ko iðlaikyti Igorá. Klaipëdietis Igoris gavo leidimà gyventi Vokietijoje be teisës dirbti arba dirbti darbà, kurio atlyginimas nevirðytø ðios valstybës atlyginimo minimumo – 630 tuometiniø Vokietijos markiø per mënesá.
6
2001-øjø rugpjûtá Hamburgas tapo pirmuoju Vokietijos miestu, kuriame buvo pradëtos registruoti gëjø santuokos. Igoris aiðkina, kad tuo metu Hamburge nemaþai vokieèiø buvo sudaræ homoseksualias sàjungas su kitatauèiais, kurie neturëjo teisës gyventi Vokietijoje. Jiems buvo svarbu áteisinti savo santykius. Be to, Hamburge gëjø interesams atstovavo Þaliøjø sàjunga ir Socialdemokratø partija. Igoris ir Holgeris vieni pirmøjø pradëjo rûpintis oficialiai susituokti. Prireikë ðeðiø savaièiø, kol Vokietijoje ir Lietuvoje buvo surinkti visi reikalingi dokumentai, tarp jø ir patvirtinantys, kad Igoris nëra Lietuvoje susituokæs. Igoris norëjo pasikeisti ir pavardæ arba prie savo pavardës prisidurti sutuoktinio pavardæ. Bet ambasadoje Berlyne jam buvo paaiðkinta, kad Lietuvoje tokios santuokos yra nepripaþástamos ir sutuoktuvës su kitu vyru nëra pakankamas pagrindas pakeisti pavardæ. Pagal Vokietijos ástatymus dabar Igoris neturi teisës registruoti jokios ðeimos bet kurioje kitoje ðalyje. „Mes, gëjai, kur kas daþniau kuriame neregistruotas ðeimas nei heteroseksualûs þmonës –
Pradëjo jausti atsakomybæ
Igoris aiðkino, jog atsirado finansinis stabilumas: jis daugiau uþdirba, turi gyvybës draudimà, nesibaimina dël ateities. Susituokæs jis gavo leidimà dirbti ir ðiuo metu dirba seneliø prieglaudoje virtuvës darbininku. Klaipëdieèio manymu, nepasikeitë partneriø santykiai, tik atsirado jausmas, kad jie vienas uþ kità atsako. Dar prieð sutuoktuves Igoris buvo patekæs á avarijà. Taèiau ligoninës personalas Holgeriui neleido budëti prie Igorio lovos, nes pagal taisykles tokius sunkius ligonius gali slaugyti tik ðeimos nariai. Po jungtuviø pasijuto tvirèiau Holgeris teigë nekenèiàs melo ir negalás gyventi kà nors slëpdamas. Todël já slëgë, kai su bendradarbiais negalëdavo vieðai kalbëti apie Igorá. Dabar jam patinka kolegoms pasakoti, kà jo vyras pasakë arba padarë, kur jie ketina vykti. „Pasikeitë mano poþiûris á gyvenimà“, – kalbëjo Holgeris, pridûræs, jog po jungtuviø pasijuto tvirèiau. Povestuvinë kelionë á Paryþiø Po jungtuviø „Karstadt“ prekybos tinklo parduotuvës skyriaus vedëjas Holgeris Meyeris papraðë personalo vadovo jam pri-
lgl þinios klausanèiø laisvadieniø povestuvinei kelionei.
tuoktiniai dviraèiais kasmet aplanko kurià nors Europos ðalá.
metø, bet visuomenë juos laiko viengungiais.
Ta proga bendradarbiai jaunavedþiams padovanojo butelá ðampano ir trijø dienø Paryþiaus transporto kortelæ.
Ðiais metais jie nuskrido á Talinà ir ið ten pajûriu patraukë á Klaipëdà.
Gëjø lygos pirmininkas 39 metø V.Simonko ir lygos koordinatorius 38 metø E.Platovas kartu gyvena jau 13 metø.
Taip pat buvo áteiktas bilietas á populiarø miuziklà „Karalius Liûtas“ – antrà bilietà teko ásigyti savo sàskaita. Buitimi rûpinasi kartu Igoris ir Holgeris nuomojasi trijø kambariø 80 kvadratiniø metrø butà Hamburge. Anksèiau Igoris buvo priverstas daug laiko praleisti namuose, todël jis daugiau rûpindavosi buitimi: virdavo, tvarkydavo. Dabar, kai Igoris turi darbà, buitimi rûpinasi abu sutuoktiniai. Anot Igorio, konfliktø, kurie neiðvengiami kiekvienoje ðeimoje, kyla tik dël jo uþsispyrimo. Vienintelis dalykas, kuriuo rûpinasi namuose tiktai Igoris – gëliø vazonai. Jam patinka auginti gëles. Senatvei atideda pinigø
Vaþiuodami jie prie dviraèiø prisitvirtindavo gëjø vëliavà, kurios Baltijos ðalyse niekas neatpaþindavo. Darbe vedybø neafiðuoja Vokietijoje, kaip ir Lietuvoje, nemaþai gëjø gyvena uþdarai, nes vengia sulaukti uþgauliojimø, kartais – net fizinio smurto. Holgerio manymu, dideliuose Vokietijos miestuose homoseksualumas yra toleruojamas, bet maþuose miesteliuose ir kaimuose á tai þiûrima kreivai. Seneliø prieglaudoje, kur Igoris dirba, jis neafiðuoja savo santuokos. Tiesa, jis segi auskarus, taèiau seneliai jo neklausia, kodël taip puoðiasi. Kasmet per Naujuosius metus Igoris ir Holgeris dalyvauja tradiciniame þaliøjø priëmime rotuðëje, kur gëjai vakarienës sveèiams neðioja ðampanà
Holgeris pradëjo gauti didesná atlyginimà. Abiejø pajamos laikomos ðeimos nuosavybe ir abu sprendþia, kaip leisti pinigus. Dalis jø atidedama senatvei ar nenumatytoms iðlaidoms.
Vieni jø dëvi vyriðkus drabuþius, kiti – moteriðkus. Holgeris mëgsta per ðiuos priëmimus apsirengti moteriðkai.
Nei Holgeris, nei Igoris nejauèia diskomforto, kad vienas jø yra akivaizdþiai turtingesnis. „Jis þinojo, kà veda“, – juokiasi Igoris.
Lietuvos gëjø lygos þiniomis, pirmasis Lietuvos pilietis sudarë homoseksualià santuokà uþsienyje dar 1995 metais su Ðvedijos pilieèiu. Taip pat þinoma dar apie dvi Lietuvos pilieèiø homoseksualias santuokas – Belgijoje ir Norvegijoje.
Pora neplanuoja nieko ásivaikinti. „Kol jauni, mes norime dar pakeliauti“, – vienu balsu aiðkina gëjø pora. Didþiausios ðios ðeimos iðlaidos – atostogø kelionës. Abu su-
Kartu gyvena daugelá metø
Anot gëjø, nemaþai homoseksualiø porø Lietuvoje kartu gyvena jau dvideðimt ir daugiau
„Að nejaukiai jauèiuosi þinodamas, kad mano asmeninis gyvenimas valstybei nerûpi. Juk sàjungà tarp vyro ir moters, net jeigu jie neturi vaikø, valstybë gerbia. Taigi argumentas, kad esame tuðèiaþiedþiai, neteisingas“, – kalbëjo E.Platovas. Lauks visuomenës nuomonës Naujajame Civiliniame kodekse Lietuva pripaþino sugyvenimà be registruotos santuokos, bet tik vyro ir moters. Ten pat skelbiama, kad tuoktis tos paèios lyties asmenims yra draudþiama. Lietuvos gëjai nutarë pirmiausia siekti, kad visuomenë keistø nuomonæ apie gëjø santuokas ir tik tada þengti konkreèius þingsnius. Jiems atrodo beprasmiðki Latvijos ir Èekijos gëjø mëginimai pateikinëti parlamentui ástatymo projektus, nes tie vis atmetami. Problemos – ir Europoje Daugiau kaip pusë ið penkiolikos Europos Sàjungos valstybiø teisiðkai pripaþásta vienos lyties porø sugyvenimà. Taèiau tik Belgija ir Olandija leidþia vienalytëms poroms tuoktis pagal tuos paèius ástatymus kaip ir heteroseksualams. Danija, Suomija ir Ðvedija turi registruotos partnerystës ástatymus, kurie suteikia vienalytëms poroms beveik visas santuokos teises ir pareigas.
7
Parama lesbietëms, gëjams ir biseksualams darbe 1. Kitø homoseksualiø ar biseksualiø darbuotojø buvimas Tyrimai patvirtina, kad gëjai ir lesbietës lengviau atskleidþia savo orientacijà darbo vietoje, jei þino, kad tarp darbuotojø jau yra atvirø homoseksualø ar biseksualø.
2. Pasitikëjimas savimi ir savigarba Ðis veiksnys taip pat gali bûti sietinas su kitø atvirø homoseksualiø darbuotojø buvimu. Taèiau jis gali bûti ir gëjø bei lesbieèiø bendruomenës paramos iðdava. Homoseksualiø ir biseksualiø darbuotojø saugumo darbo aplinkoje laipsnis tiesiogiai atsiliepia darbuotojø pasitikëjimui.
3. Kitø bendradarbiø parama Neákainojamas kitø kolegø aktyvus palaikymas ir jûsø tapatumo gerbimas. Vienas gëjus ávardijo savo heteroseksualius bendradarbius kaip „pagrindiná stiprybës ir palaikymo ðaltiná“, kai jis nusprendë atskleisti darbe savo tapatumà. Heteroseksualûs darbuotojai gali ið esmës pakeisti darbo aplinkà, aiðkiai pasisakydami uþ lesbieèiø ir gëjø teises.
LGL projektas “Áveikiant diskriminavimà darbe” Daugiau informacijos: http://www.gay.lt/lgl/ access.html
4. Darbdavio lygybës politika Tyrimas parodë, kad labiausiai sukurti patogià ir saugià darbo aplinkà gëjø ir lesbieèiø personalui padeda lygybës ágyvendinimo veiksmø planai, á kuriuos átraukiama ir maþumos seksualinës orientacijos apsauga bei teigiamas poþiûris á jà. Naujoviðku uþimtumo politikos pavyzdþiu laikoma privati kontaktiniø læðiø kompanija „Baush & Lomb“, veikianti Airijoje. Bendrovë ágyvendina saugios erdvës dirbantiems gëjams, lesbietëms ir biseksualams programà. Ði programa – tai dalis bendrovës darbuotojø atrankos politikos, kuri numato ir personalo mokymus prieð homofobijà. Bendrovës darbuotojai gali savo darbo vietose pasikabinti specialiai sukurtà magnetà su roþiniu trikampiu, kuris reiðkia, kad jie pasiryþæ kurti saugià ir atvirà darbo aplinkà savo homoseksualiems, biseksualiems ir transseksualiems bendradarbiams. Ðie darbuotojai netoleruoja homofobiðkø juokeliø ar pastabø, skatina nepamirðti visø darbuotojø partneriø, ágyvendina teigimà poþiûrá á seksualumo ir lytiðkumo ávairovæ, gerbia asmens privatumà ir atvirai kalba apie seksualinæ orientacijà. Bendrovëje ákurta ir atskira paramos grupë gëjams ir lesbietëms.
5. Profesinës sàjungos parama Tyrimas nustatë, kad darbo kolektyvuose, kuriuose profesinës sàjungos suformulavo palankià politikà seksualinës orientacijos atþvilgiu, pasitikëjimo lygis tarp homoseksualiø nariø buvo aukðtesnis. Tokia politika apima gëjø ir lesbieèiø teisiø átraukimà derantis dël lygiø galimybiø ágyvendinimo, informacinius leidinius apie teises homoseksualiems darbuotojams, gëjø ir lesbieèiø partneriø átraukimà á profesiniø sàjungø teikiamas paslaugas ir paramà bei aktyvø teigiamø gëjø ir lesbieèiø ávaizdþiø propagavimà profsàjungos leidiniuose. Tarptautiniu ir Europos lygiu homoseksualûs profesiniø sàjungø nariai jungiasi á bendradarbiavimo tinklus, kurie laikomi pagrindiniais veiksniais átvirtinanèiais gëjø ir lesbieèiø teises uþimtumo srityje.
6. Lesbietëms ir gëjams draugiðki uþimtumo sektoriai Aiðku, kad Europoje yra tam tikrø sektoriø, kurie pasiþymi atviresniu poþiûriu á gëjus ir lesbietes. Paþanga ypaè jauèiama valstybës tarnyboje tose ðalyse, kuriose darbdaviai ir profesinës sàjungos ágyvendina lygybës sutartis ir lygiø galimybiø politikà.
LGL Þinios Lietuvos gëjø lygos leidinys Nr. 16, 2003 Nr. 2 Redaktorius: Eduardas Platovas Redakcjios adresas: P.D. 2862, Vilnius 2000. Telefonas: (8-5) 2333031 El. paðtas: lgl@gay.lt