Lietuvis N 21 (462)

Kitas numeris lapkričio 15 d.

ISSN 1649-5574

IN PARTNERSHIP WITH

Akcija galioja: 01/11/2016 - 14/11/2016

POMIDORŲ SULTIS, 3L

Tomato juice 3l

Akcija galioja tik LITUANICA parduotuvėse

Nr. 21 (462) lapkričio 1 d., 2016 (44 savaitė)

www.lietuvis.ie

4770321251042

Kaina €1.00, £1.00

Vėlinių žvakutės liepsnoje susitinkam su išėjusiais Vėlų rudenį miršta medžiai, gėlės.

Gamta pamažu rimsta ir rengiasi žiemos tylai, kad pavasarį vėl atgimtų. Mes juk taip pat gamtos dalis: gimstame, augame, senstame ir mirštame, kad po kurio laiko vėl atgimtume gal kažkuo, o gal tik kažkieno atmintyje. Gal todėl Visų Šventųjų ir Vėlinių šventę minime būtent vėlyvą rudenį, kad mes aiškiau pajustame tą nematomą ryšį su gamta, su mus supančiu pasauliu?

Lapkričio pradžioje dvi dienas skiriame mirusiųjų pagerbimui. Visų Šventųjų dieną, lapkričio 1-ąją, mes pagerbiame visus, kurie yra danguje. Pagerbiame visą dangiškąją bažnyčią, pagerbiame visus šventuosius ir visus išėjusius. O Vėlinės yra artimųjų žmonių prisiminimų šventė. Tačiau svarbu ne tai – svarbiausia turbūt yra jas skirianti naktis, kurią kažkodėl ir vadiname Vėlinėmis.

Joms artėjant, žmonės važiuoti ir pėsti skuba aplankyti artimųjų kapų, trumpam stabtelėdami prie kažkieno seniai apleisto kapo.

Kapų kauburėliai pasidengia chrizantemų žiedais ir paskęsta žvakių šviesoje. Ugnis simbolizuoja dviejų pasaulių – gyvųjų ir mirusiųjų – amžiną ryšį. Mirusiųjų pagerbimo šventėse deganti ugnis tai mūsų siekis susitaikyti, paprašyti atleidimo ir tyloje dar pabūti su tais, kurie paliko mus. Būtent tokiomis akimirkomis mes pajuntame šio pasaulio trapumą, daromės geresni, pažadėdami sau branginti tai, ką šiandien turime.

Mirusiųjų pagerbimo papročiai Lietuvoje išliko iki šių dienų. Senovėje, aplankius kapus, visi rinkdavosi prie stalo vakarienės. Prieš valgymą šeimos vyriausias narys imdavo kaušą, dėdavo į jį įvairių rūšių miltų, druskos ir suberdavo tai į židinį, sakydamas: „Už visus mūsų išėjusius“.

Vėlinių, kaip ir kitų švenčių – Velykų, Kalėdų – apeigos prasidėdavo apeiginiu prausimusi. Prie uždengto balto stalo žmonės sėsdavosi švarūs, tvarkingais drabužiais. Beje, minima, jog senovėje išsiprausę žmonės vėlėms pirtyje palikdavo marškinius, o kartais ir stalą su valgiais. Apeigos troboje prie stalo būdavo labai turtingos: maldos, raudos, giedojimai, užkeikimai, vėlių šaukimai ir vaišės, kurias valgė patys ir aukojo vėlėms bei pakeleiviams ir elgetoms.

Valgių turėję būti 12. Kuo ypatingi

Vėlinių valgiai? Kaip ir visose mūsų šventėse, pirmenybė atiduodama duonai. Kiti valgiai labai archaiški – juka ir kruopiniai vėdarai.

Vėlinių vaišių metu aplink stalą būtinai uždegami žiburiai – žvakės ar kitokia ugnis. Vėlinių apeigų metu buvo pagerbiama deivė Veliona. Tai vėlių Deivė – Motina.

Aukodavo Dievui Perkūnui, tikėdamiesi malonių ir pastiprinimų mirusiųjų vėlėms, taip pat būtinai Dievui Žemininkui (Vėlių Dievui).

Dabar paprastai ant mirusiųjų karsto ir kapo dedame vainikus ir gėles. Tačiau kai kurie žmonės lig šiol per Vėlines ant kapų deda valgius. Dažnai tenka matyti kapų, apdėtų obuoliais, riešutais, saldainiais, pyragėliais ir kitais gardumynais. Kai kas tiki, kad atlėkę alkani paukšteliai pales ir už tai mirusiesiems pagiedos, juos palinksmins.

Kiti tiki, kad ateis koks vargdienis,

pasistiprins ir už mirusįjį pasimels.

Dar kiti galvoja, kad šiomis vaišėmis vaišinsis patys mirusieji.

Vėlinių vakarą žmonės mėgsta papasakoti šiurpių istorijų apie klajojančias šioje žemelėje vėles be vietos, neramius vaiduoklius, be laiko išėjusius iš šio margo pasaulio.

Nors vaiduokliais retai kas tiki, bet Vėlinių vakarą ne kiekvienas drąsuolis išdrįs eiti į savo lauko miškelį ar kokius senkapius, saugosis vaiduokliais apšauktos vietos.

Jeigu Vėlinių vakarą į namus užeina nepažįstamas keleivis, tai toks svečias labai nuoširdžiai priimamas ir gausiai vaišinamas. Tai vis dėl anksčiau vyravusio įsitikinimo, jog tokie keleiviai – vėlės arba vėlių pasiuntiniai, atėję aplankyti gyvųjų ar paprašyti kokių nors malonumų, kad pagelbėtų vargstantiems mirusiems.

Žmonių įsitikinimu, šią dieną buvo pavojinga vykti į kelionę arba išeiti naktį iš namų, ginti gyvulius ar naktį juos palikti lauke, nes numirusieji gali pakenkti. Vakare susirinkusi prie stalo šeimyna melsdavosi, valgydavo tylėdama, netyčia nukritęs maistas buvo paliekamas toms vėlėms, kurių nebuvo kam pakviesti. Ant stalo nakčiai palikdavo bendrų vaišių, nes mirusieji ir toliau buvo laikomi šeimos nariais, per bendrą maistą jie prisijungdavo prie bendrų rūpesčių.

Kitą dieną maistą išdalindavo elgetoms. Buvo tikima, kad elgetos turi paslaptingą ryšį su mirusiaisiais, yra lyg mirusiųjų ar gyvųjų tarpininkai. Todėl elgetas lietuviai gerbė, maitino ir duodavo išmaldą. Paprotys per Vėlines elgetoms dalinti maistą ir prašyti, kad jie pasimelstų už mirusiuosius, išliko iki

šių dienų. Šiandien, kaip ir seniau, dar daug kas tiki, jog Vėlinių vakarą mirusiųjų vėlės ateina aplankyti savo artimųjų. Sakoma, Vėlinių vakarą ir naktį galima susitikti su mirusiaisiais, pasimatyti ir pasikalbėti kaip su gyvais. Vėlinių vakarą, laukiant mirusiųjų vėlių, pasirūpinama jas tinkamai priimti ir pavaišinti, būtinai uždegti bent vieną žvakutę, kad jos rastų kelią į namus. Sušildytos mūsų dėmesio, dvasios ir širdies šilumos, žvakučių liepsnos, mūsų artimųjų vėlės nurimsta – jos mato ir žino, kad gyvena su mumis ir mumyse, gyvens mūsų vaikų ir jų vaikų atmintyje. Taip ir sukasi tas gyvenimo ratas, trumpam stabtelėdamas per Vėlines ir leisdamas mums bent akimirkai susilieti su tais, kurių nėra šalia mūsų.

Singros Vitkutės nuotr.

Ką turėčiau daryti patekęs į avariją?

Teisinės konsultacijos 7 psl.

Advokatai. Notaro paslaugos. tel. 0862179620 inga@griffinsolicitors.ie www.griffinsolicitors.ie NELAIMINGI ATSITIKIMAI. Vertimas nemokamai



2

NAUJIENOS

Nr. 21 (462) lapkričio 1 d., 2016

Airija suteikė Sirijai 7.5 milijonų eurų humanitarinę pagalbą Airija suteikė 5 mln. eurų pagalbą nesibaigiančių karų iškankintai Sirijai. Artimiausiu metu ši pagalba pasipildys dar dviem su puse milijonų eurų. Apie tai informavo Airijos užsienio reikalų ministras Charlie Flanagan po susitikimo su ES Komisijos Humanitarinės pagalbos komisare

Christos Stylianides.

Penki milijonai eurų buvo pervesti į Humanitarinės pagalbos fondą.

Likusieji 2,5 milijono eurų, tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms ir Raudonajam kryžiui, artimiausiu metu taip pat bus pervesti Sirijai.

Airijos užsienio reikalų ministras

Charlie Flanagan, aptardamas situaciją su ES Komisijos Humanitarinės pagalbos komisare Sirijoje, ypač Aleppo mieste, išreiškė susirūpinimą ir Airijos pasirengimą padėti sirams.

Jis sakė, kad “pinigai, kuriuos skyrė Airija, neišspręs visų Sirijos problemų, bet jie suteiks galimybę aprū-

„Ryanair“ keičia registracijos į skrydį tvarką Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ griežtina taisykles keleiviams, bilietus įsigyjantiems be papildomo rezervuotos vietos mokesčio. Kaip rašo „The Independent“, nuo lapkričio vien tik bazinę kainą už bilietus mokantiems keleiviams internetu užsiregistruoti į skrydį bus skirtas trumpesnis laikotarpis. Jei anksčiau nemokamos internetinės registracijos

paslauga būdavo galima pasinaudoti likus savaitei iki skrydžio, tai dabar ši paslauga taps prieinama tik likus keturioms dienoms. Toks sprendimas neabejotinai supykdys keleivius, kuriems tinka atsitiktine tvarka parinkta vieta lėktuve, jiems tenkanti nemokant papildomo mokesčio. Šiuo metu vykstantieji savaitės atostogų gali užsiregistruoti į skrydžius ir atsispaus-

dinti įlaipinimo korteles iš karto į abi puses arba parsisiųsti jas per „Ryanair“ programėlę išvykimo dieną.

Nuo kito mėnesio, deja, keliautojams teks atostogų metu ieškoti kompiuterio tam, kad galėtų atlikti internetinę registraciją ir atsispausdinti įlaipinimo korteles, arba ieškoti belaidžio interneto ryšio tam, kad galėtų pasinaudoti „Ryanair“ programėle

(derėtų nepamiršti, kad kai kuriuose Graikijos ir Maroko oro uostuose registracija į skrydžius per išmaniuosius nėra tinkama). Kita alternatyva, už kurią teks sumokėti papildomus 6 svarus (6,64 eurų) už asmenį, – konkrečiam keleiviui lėktuve rezervuojama konkreti vieta. Užsisakiusiesiems šią paslaugą internetinė registracija bus galima mėnesį iki skrydžio. „Nuo

pinti žmones maistu, vandeniu ir sveikatos priežiūros priemonėmis.

Airija padeda Sirijai nuo 2012 metų ir toliau tęs šią pagalbą. Kiekvieną vakarą savo televizorių ekranuose mes matome, kad Sirijos žmonėms, ypač apgultam Allepo miestui, reikalinga skubi kiekvieno iš mūsų pagalba.

Būdami tarptautinės bendruomenės dalis, mes negalime likti abejingi žmonių kančioms, todėl Airija toliau teiks humanitarinę pagalbą šiai vargstančiai šaliai ir jos žmonėms."

Pernai Airijos pagalba įvairioms pasaulio šalims sudarė 142 mln. eurų.

Journal.ie

lapkričio 1 d. nemokama internetinė registracija į skrydį bus prieinama likus 4 dienoms iki skrydžio, o uždaroma – likus 2 valandoms iki lėktuvo pakilimo. Kitaip tariant, nepageidaujantys vietos lėktuve rezervuoti keleiviai gali registruotis į skrydį internetu arba per mobiliąją programėlę likus 4 dienoms iki skrydžio, bet ne vėliau nei likus dviem valandoms iki lėktuvo pakilimo; tokiu atveju jiems bus skirta atsitiktine tvarka parinkta vieta,“ – teigiama „Ryanair“ klientams skirtame pranešime. Pigių skry-

džių bendrovės „Ryanair“ atstovas spaudai leidiniui „The Independent“ teigė, kad toks sprendimas paremtas grįžtamuoju ryšiu su klientais ir skirtas didinti pasirinkimą klientams, pageidaujantiems rezervuoti vietą lėktuve. Prieš šešias savaites „Ryanair“ vadovas Michaelis O‘Leary prognozavo, kad per likusius šių metų mėnesius bilietų kainos turėtų mažėti 10-12 proc. dėl aršios konkurencijos ir sumažėjusios paklausos po įvykusio referendumo dėl ES. Delfi.lt

Airijos vakarinėje pakrantėje „Apple" ir Airija kreipsis į teismą aptikti nuodingi jūros gyventojai dėl neteisėtų ES veiksmų Populiarioje burlenktynininkų ir vandens sklandytojų vietoje, vakarinėje Airijos pakrantėje, aptiktos nuodingosios Physalios, tai – violetiniai, perregimi, kažkuo primenantys balioną, nuodingi, bet ne medūzos – jūros gyventojai.

Apie juos priimta kalbėti kaip apie sifonoforų grupės duobagyvius.

Biologai kartais šias egzotiškas būtybes, kurios šiek tiek visgi primena medūzą, vadina portugališkais laiveliais (lot. - Physalia physalis).

Airijos nacionalinė saugumo tarnyba, atsakinga už saugą vandenyje, kreipėsi į vandens sporto mėgėjus, kad šie, besimėgaudami savo pamėgtomis sporto šakomis, būtų itin atsargūs vandenyje. Į vandens

sportininkus ir mėgėjus taip pat kreipėsi ir ekspertai, prašydami būti ypatingai atidiems, nes būtent jiems, esant vandenyje, būdingas melagingas saugumo jausmas.

Dauguma vandens soprto mėgėjų yra įsitikinę, kad vilkėdami hidrokostiumą, jie yra apsaugoti nuo visų pavojų, tykojančių jų begalinėje vandens platybėje.

Nepaisant to, kad egzistuoja tik maža tikimybė, jog Physalia įgėlimas gali įveikti apsaugos priemones, bet toks atvejis visai įmanomas.

Tarnyba primygtinai rekomenduoja vandens sportininkams ir mėgėjams treniruotis tik tam specialiai skirtose vietose ir netoliese esant gelbėtojams.

Physalia nuodai labai pavojingi žmonėms. Jie gali sukelti ne tik skausmą, bet iššaukti ir anafilaksinį šoką.

Jūrų biologų nuomone, Physalia tolimi giminaičiai yra medūzos, dažniausiai sutinkamos pietinėse platumose. Kaip Physalia galėjo atsidurti Airijos pakrantėse, neaišku, bet greičiausiai čia jas atplukdė Golfo srovė.

Parengta pagal eurosmi.ru informaciją

„Apple“ ir Airija rengiasi apskųsti Europos Sąjungos (ES) konkurencijos tarnybų darbą dėl nepakankamos informacijos apie tyrimą, kurio rezultatas buvo rekordinis 13 mlrd. eurų mokestis, informuoja „Bloomberg“.

Svarstydamos galimybę kreiptis į teismą, „Apple“ ir Airija tvirtina, kad ES neinformavo apie pasikei-

tusį tyrimo pobūdį. Jų apeliacijos būtų panašios į „Intel“ korporacijos pateiktą skundą dėl to, kad ES pamynė korporacijos teises, atlikdama panašų tyrimą beveik prieš dešimtmetį. ES konkurencijos komisarė Margherete Vestager patikino, kad tyrimas nepasuko nauja linkme ir kad „Apple“ ir Airija abi buvo nuolat informuojamos apie tyrimo eigą nuo jo pradžios 2014 m. iki rugpjūčio 30 d., kai Airijai buvo nurodyta atsiimti iš „Apple“ 13 mlrd. eurų mokesčių. „Valstybė narė turi teisę žinoti tikslius kaltinimus ir jų pokyčius, – sakė Jacquesas Derenne, Briuselio „Sheppard, Mullin, Richter & Hampton LLP“ teisininkų kontoroje dirbantis

advokatas. – Jeigu bus patvirtinta, kad galutinis sprendimas susijęs su klausimais, faktais ir net teisinėmis interpretacijomis, kurios nebuvo aptartos su valstybe nare, tai jau bus problema“. Sprendime, kuris nuvilnijo per Atlantą, ES nurodė „Apple“ sumokėti Airijai 13 mlrd. eurų mokesčių. Bendrovei sudarytas sąlygas Europos Komisija įvertino kaip neteisėtą valstybės pagalbą, leidusią sumažinti pelno mokesčio tarifą iki 0,005 proc.

2014 m. JAV iždas atsakė, kad ES įsivaizduoja esanti „viršvalstybinė mokesčių inspekcija“, kelianti grėsmę pasaulinės mokesčių reformos vystymui.

Elta.lt

Kritus svaro vertei, „Ryanair“ sumažino pelno prognozes Skrydžių bendrovė „Ryanair“ sumažino visų metų pelno prognozę, kaltindama po balsavimo dėl „Brexit“ nuvertėjantį svarą, praneša BBC. Pigių skrydžių bendrovė pranešė, kad jos grynasis pelnas sieks 1,3-1,35 mlrd. eurų ir bus 5 proc. mažesnis, nei prognozuota

anksčiau. „Ryanair“ teigimu, svaro nuvertėjimas 13-15 proc. sumažins antrąjį pusmetį iš bilietų pardavimo gaunamas pajamas. „Ryanair“ vadovas Michael O'Leary sakė, kad, nors efektyvesnis kainų reguliavimas ir spartesnis augimas padėtų sušvelninti poveikį, vis tiek

Lietuvos Respublikos ambasada Airijoje

yra „išmintinga“ pakoreguoti gaires. Taip pat jis įspėjo, kad gairės pakoreguotos darant prielaidą, jog svaras daugiau nenuvertės, o pajamos, gaunamos iš bilietų pardavimo, nemažės. Anksčiau šį mėnesį „Ryanair“ konkurentė „Easyjet“ irgi įspėjo, kad svaro nu-

vertėjimas jai atsieis apie 90 mln. svarų einamaisiais finansiniais metais, dvigubai daugiau, nei prognozuota liepą (40 mln. svarų).

Nuo referendumo svaro sterlingų vertė, palyginti su doleriu, sumažėjo 18 proc.

Delfi.lt

47 Ailesbury Road, Ballsbridge, Dublin 4, IRELAND

Tel.:+353 1 2035757, +353 1 2035737 Faksas: +353 1 2839354 El. paštas: amb.ie@urm.lt http://ie.mfa.lt Priėmimo laikas darbo dienomis: 10 - 13 val. Konsulinė informacija ir registracija darbo dienomis: 14 - 17 val.

„Lietuvis“ E-mail: lietuvis.ie@gmail.com

Redakcija nėra atsakinga už reklaminės mežiagos turinį. Disclaimer: The publisher cannot be responsible and liable for any contents of any advertising and other material contained herein whatsoever. Redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su autoriaus nuomone. Laikraščio platinimo klausimais kreipkitės telefonu: + 35385 1602896. For distribution queries call: + 35385 1602896.

Reklamos klausimais kreipkitės telefonu: + 35385 1602896 sales@russianireland.com. For advertising call + 35385 1602896.

Laikraščio tiražas – 5000 egzempliorių. ISSN 1649-5574

REKLAMA

Nr. 21 (462) lapkričio 1 d., 2016

3

4

NAUJIENOS

Nr. 21 (462) lapkričio 1 d., 2016

Bankrotų kreivė Lietuvoje vis kyla Per devynis šių metų mėnesius 1900 įmonių Lietuvoje tapo bankrutuojančiomis. Nors tai ketvirtadaliu daugiau nei prieš metus, tačiau nuoseklų bankrotų augimą kelis metus iš eilės nulemia didėjantis įmonių skaičius bei kitos priežastys, teigia kredito biuras „Creditinfo“.

“Pagrindinės bankrotų augimo prielaidos yra dvi. Pirma – kasmet daugėja veikiančių įmonių. Taigi natūralu, kad augant bendram įmonių skaičiui, dalis įmonių visgi pasitraukia iš rinkos. Antra – mokesčius surenkančių valstybės ins-

titucijų tolerancija įmonėms skolininkėms išlieka žema. Valstybės institucijos šiuo atveju atlieka higienos funkciją, iš rinkos pašalindamos nemokias įmones. Vertinant platesniu požiūriu, stiprių veikiančių įmonių Lietuvoje daugėja, tad verslui aktualiausia atsirinkti su kuo dirbti, o su kuo būti atsargesniam ir galbūt dirbti tik prašant avansinio apmokėjimo“, - sako Rasa Maskeliūnienė, kredito biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vertinimo vadovė.

Kredito biuro analizės duomenimis, iš 1900 bankrotų 77% atvejų veikla galutinai sustabdyta prieš

kelis mėnesius, užfiksavus suprastėjusius finansinius rodiklius, atsiradus reikšmingiems vėlavimams sumokėti kredito įmokas, sąskaitas už ryšio, elektros paslaugas, nevykdant finansinių įsipareigojimų verslo partneriams, pradėjus mažėti darbuotojų skaičiui, ar atsiradus kitos informacijos apie įmonę.

“Vertinant bankrotų skaičių ir tame sektoriuje veikiančių įmonių skaičių, labiau išsiskiria tik statybos bei maitinimo paslaugų sektoriai.

Tai reiškia, kad šiuose sektoriuose bankrotų ir veikiančių įmonių santykis yra didesnis nei kitose veiklo-

se. Kituose sektoriuose bankrotų ir veikiančių įmonių skaičius didesnio nerimo ženklų nerodo”, - teigia kredito biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vertinimo vadovė. ekonomika.tv3.lt

Pinigų lietus „Lidl Lietuva”: įspūdingi priedai už viršvalandžius

Rudenį Lietuvoje pradėjo kilti kainos Trečius metus iš eilės sezoniniai veiksniai Lietuvoje pirmąjį rudens mėnesį kilstelėja infliaciją – šį rugsėjį kainos buvo 0,6 proc. didesnės nei rugpjūtį. Kaip ankstesniais metais tokiu laikotarpiu, pabrango drabužiai ir avalynė (dėl naujų rudens ir žiemos kolekcijų) bei maisto produktai, iš kurių labiausiai ūgtelėjo daržovių kainos. Taip pat pabrango degalai.

Tačiau ne viskas rugsėjį brango – atpigo kai kurios poilsio paslaugos, farmacijos gaminiai, vaisiai ir tai darė didžiausią neigiamą įtaką mėnesinei infliacijai.

Vartojimo prekių kainos rugsėjį padidėjo 1,2 proc., iš esmės dėl jau minėtų drabužių ir avalynės kainų pokyčių, o paslaugų kainos sumažėjo 1,0 proc. dėl atpigusių sezoninių paslaugų, tokių kaip keleivių vežimas oro transportu, atostogų išvykos.

Maisto kainos kyla ne tik Lietuvoje Metinė infliacija (2016 m. rugsėjo mėn., palyginti su 2015 m. rugsėjo

mėn.), apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą, buvo teigiama ir sudarė 0,8 proc. – ji buvo tokia pati kaip ir rugpjūčio mėn. Metinei infliacijai didžiausią įtaką darė padidėjusios restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugos, tabako gaminių, spirituotų gėrimų, alaus ir asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto kainos.

Viena iš labiausiai diskutuojamų temų Lietuvoje – didėjančios maisto kainos – iškilo dar gerokai prieš kalafiorų dramą ir „Lidl“ atėjimą į Lietuvos maisto prekių parduotuvių rinką. Maisto produktų, gėrimų ir tabako kainų metinis augimas spartėja nuo šių metų pradžios, o nuo kovo mėn. maisto kainos didėja daugiau negu 2 proc. Kokie veiksniai prisideda prie maisto brangimo? Pasižiūrėkime už Lietuvos ribų. Maisto prekių kainų augimas matomas ir euro zonoje.

Tai kas gi vyksta pasaulyje? Pagal Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos sudaromą pa-

saulinį maisto kainų indeksą, maisto žaliavos pasaulyje pigo nuo 2012 m., o didžiausias atpigimas užfiksuotas 2015 m. – pasaulinis maisto kainų indeksas sumažėjo visu penktadaliu. Tačiau nuo 2016 m. šis indeksas sparčiai kyla, ir jau rugpjūčio mėn. jis buvo didesnis nei 2015 m. rugpjūtį. Didėja visų penkių pagrindinių maisto produktų grupių kainos, apimančios grūdus, mėsą, pieną, augalinį aliejų bei cukrų, o sparčiausiai – cukraus bei aliejaus kainos.

Numatoma, kad ateityje šis indeksas ir toliau kils – pasaulinės masto žaliavų kainos yra artimai susijusios su naftos kaina, kuri po truputį kyla nuo 2016 m. sausio vidurio.

Atsigaunant naftos kainai tarptautinėse rinkose, Lietuvoje pamažu kyla ir degalų kainos. Todėl degalų metinis atpigimas ir toliau mažėjo, kartu mažėjo neigiama degalų kainų įtaka bendrajai infliacijai.

Infliacija kaimyninėse šalyse Kaip infliacija Lietuvoje skiriasi nuo kitų Baltijos šalių? 2016 m. Latvijoje

Atlyginimų ir užimtumo augimas buvo įspūdingas, bet beveik visi geri dalykai kada nors baigiasi Pirmąjį šių metų pusmetį metinis užimtumo augimas Lietuvoje buvo spartesnis nei tikėtasi ir siekė net 2,4 procento. Atsižvelgiant į tai, jog darbingo amžiaus gyventojų skaičius per metus sumažėjo 1,8 procento, užimtumo augimo skaičiai yra iš tiesų įspūdingi. Iki šiol darbo jėga ir užimtumas augo dėl spartaus darbo jėgos aktyvumo lygio

didėjimo, tačiau ateityje to nebepakaks – “Swedbank” prognozuoja, kad 2017 ir 2018 metais užimtumas mažės po 0,4 procento. Tai bus vienas pagrindinių veiksnių, slopinančių potencialaus BVP augimą ir neleidžiančių tikėtis spartesnio nei 3 procentų ekonomikos augimo.

Namų ūkių vartojimas šiemet augs 5,5 procento,

tačiau 2017 ir 2018 metais sulėtės atitinkamai iki 4 ir 3,5 procentų. Įdomu tai, kad, remiantis “Swedbank” prognozėmis, realus darbo užmokesčio fondo augimas šiemet sieks net 8,3 procento ir bus spartesnis už namų ūkių vartojimo augimą, tai reiškia išaugusią namų ūkių taupymo normą. Vis dėlto tuo pat metu paskolų namų ūkiams port-

bendroji infliacija vis dar yra neigiama, o estų – panaši į Lietuvos.

Lietuvos bankas prognozuoja, jog 2016 m. vidutinė metinė infliacija Lietuvoje bus 0,7 proc., Latvijos centrinis bankas Latvijai numato nulinę infliaciją, o Estijos centrinis bankas Estijai – 0,6 proc. infliaciją.

Išnykus pastarojo naftos kainos kryčio efektams, metinė infliacija euro zonoje rugsėjį (pagal Eurostato paskelbtą įvertį) pasiekė didžiausią lygį per paskutinius dvejus metus ir sudarė 0,4 proc. (liepos ir rugpjūčio mėn. ji buvo 0,2 %). Infliacijos padidėjimą lėmė didesnis paslaugų kainų metinis augimas ir gerokai mažesnis nei ankstesnį mėnesį energijos kainų metinis sumažėjimas. Infliacija, neįskaitant energijos, rugsėjį sumažėjo ir sudarė 0,8 proc. (liepos ir rugpjūčio mėn. ji buvo atitinkamai 1,0 % ir 0,9 %).

Komentaro autorė - Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistė Erika Ivanauskaitė. ekonomika.tv3.lt

felis ir toliau didėja - liepos mėnesį metinis augimas siekė 6,7 procento. Tai signalizuoja apie aukštą namų ūkių pasitikėjimą ir pasiryžimą didinti savo finansinį svertą.

Puikūs vidaus paklausos rezultatai atsispindi ir viešuosiuose finansuose. Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius pajamos į valstybės biudžetą 2,14 procentų viršijo planą ir buvo 6,5 procentais didesnės nei prieš metus.

Biudžeto pajamas kilstelėjo spartus darbo užmokesčio fondo augimas, panašu, kad vaisių davė ir valdžios atstovų kova su neoficialiu darbo užmokesčiu.

"Swedbank" informacija

„Lidl Lietuva“ nusprendė atsidėkoti savo darbuotojams už itin intensyvų šio laikotarpio darbą ne vien žodžiais: rugsėjį kolektyvui išmokėta iš viso 415 000 eurų premijų, o į darbuotojų sąskaitas pervestas ir tiksliai suskaičiuotas atlyginimas už viršvalandžius atidarymo metu – iš viso 360 000 eurų su mokesčiais.

Nuo šių metų birželio iki dabar 21 „Lidl” parduotuvę visoje šalyje atidariusi bendrovė „Lidl Lietuva“ šiuo metu turi per 1 600 darbuotojų. Įmonės darbuotojams išmokėtos atlyginimams proporcingos premijos, kurių bendra suma su mokesčiais – 415 000 eurų.

Prekybos tinklo „Lidl“ darbuotojai šių metų birželį, liepą, rugpjūtį bei rugsėjį dirbo neskaičiuodami valandų, tačiau jas minutės tikslumu fiksavo įmonėje įdiegta elektroninė darbo laiko apskaitos sistema. Ji užtikrina, kad už viršvalandžius būtų sąžiningai atlyginta.

Pasak UAB „Lidl Lietuva" generalinio direktoriaus Radostin Roussev-Peine , 2016-ieji yra išskirtiniai visai įmo-

nės komandai, o „Drąsių investicijų“ prizas – tai viso kolektyvo, drąsių žmonių, kurie padarė įmanoma tai, kas atrodė neįmanoma, ir kasdien įveikia naujus iššūkius, įvertinimas.

UAB „Lidl Lietuva“ investicijos į darbuotojų atlyginimus, jų kvalifikacijos kėlimą, ilgalaikius mokymus užsienyje per pastaruosius trejus metus sudarė 18 mln. eurų, į pastatus, žemės sklypus, sandėlio, parduotuvių bei administracinio pastato įrenginius, automobilius bei IT įrangą investuota 120,6 mln. eurų.

“Lidl Stiftung & Co.” yra Vokietijos prekybos tinklas, turintis virš 10000 parduotuvių daugiau nei 20 Europos šalių. Jis priklauso kontroliuojančiosiai bendrovei Schwarz Gruppe (kompaniją 1930 įkūrė Schwarz šeima) , kuri taip pat valdo parduotuvių tinklus Handelshof ir Hypermarket Kaufland. Pagrindinis “Lidl” konkurentas yra “Aldi”. Šią vasarą “Lidl” parduotuvės buvo atidarytos ir Lietuvoje.

Parengta pagal ekonomika.tv3.lt ir Lietuvos spaudą

Investicijos susitraukė, tačiau daugiausia viešajame sektoriuje – tikėtina, kad netrukus atsigaus Pirmąjį šių metų ketvirtį vien atsargų neigiamas poveikis BVP augimui siekė net 2,8 procentinio punkto. Galbūt įmonėms nerimą kėlė Kinijos ekonomika ir jos galimas „kietas nusileidimas“, galbūt prisidėjo ir geopolitiniai neramumai, visgi korekcijos dydis sufleruoja, kad to priežastis galėjo būti susijusi su statistiniais netikslumais. Labiau nustebino pirmąjį šių metų ketvirtį susitraukusios investicijos, kurios stagnavo ir antrąjį ketvirtį.

Visgi investicijų augimą labiausiai žemyn tempė viešasis sektorius. Pirmąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, materialinės investicijos minėtame sektoriuje sumažėjo net 20 procentų, tuo metu, investicijos privačiame sektoriuje

minėtu laikotarpiu beveik nepakito. Svyravimai yra gana dažnas reiškinys, tad nematome priežasčių, užkertančių kelią investicijų augimui. Greičiausiai pagrindinė neaugusių investicijų priežastis yra susijusi su vėluojančiu ES fondų paramos skirstymu ir įsisavinimu. ES struktūrinių fondų parama numatytam septynių metų periodui siekia 6,7 milijardus eurų. Iki šių metų liepos mėnesio pabaigos pasirašytų sutarčių vertė jau siekė net 1,2 milijardus eurų arba penktadalį visai finansinei perspektyvai numatytos sumos. Tačiau buvo išmokėta tik apie 0,5 milijardo eurų arba tik 8,4 procentai visos sumos.

Parengta pagal “Swedbank” ekonomikos apžvalgą

NAUJIENOS

Tikėtina, kad eksportas Lietuvoje augs po 5-6 proc. per metus Metinis realus eksporto augimas pirmąjį ketvirtį siekė 9,3 procento, tačiau antrąjį šių metų ketvirtį sulėtėjo iki 1,5 proc., daugiausia dėl rafinuotų naftos produktų eksporto augimo, kurį lėmė atnaujinimo darbai naftos perdirbimo gamykloje bei smukusios naftos perdirbimo maržos. Eksporto augimui teigiamą poveikį turėjo sparčiau augęs javų eksportas, tačiau tikėtina, kad javų reikšmė antroje šių metų pusėje ims menkti.

“Swedbank” prognozuoja, kad realus prekių ir eksporto augimas per ateinančius keletą metų sieks apie 5-6 procentus. Spar-

tesnis augimas mažai tikėtinas dėl lėtesnio augimo pagrindinėse Lietuvos eksporto rinkose ir Rytuose, ir Vakaruose. 2018 metais galime tikėtis malonaus siurprizo, jei Rusija nuspręstų panaikinti embargą maisto produktams. Visgi net ir atšaukus embargą nepavyktų iškart susigrąžinti rinkos dalies, be to, nedaug įmonių ryžtųsi stipriai padidinti prekybą su šia nepastovia ir neprognozuojama rinka.

Tačiau greičiausiai ilguoju laikotarpiu eksportas į Rusiją ir kitas NVS šalis turės gana didelį teigiamą poveikį eksporto augimui.

"Swedbank" informacija

„Coca-Cola“ atleidžiamiems darbuotojams jau plaukia pasiūlymai

Alytuje uždaromos „Coca-Cola“ gamyklos darbuotojams darbo atsirastų, tik abejojama, ar siūlomos darbo vietos jiems bus patrauklios. Kaip patvirtino Alytaus teritorinės darbo biržos direktorius Regimantas Mačiulis, darbo 64 atleidžiamiems žmonėms tikrai atsiras. Kai kurios įmonės jau iš anksto siūlo vietas. Į Alytaus teritorinę biržą jau kreipėsi keletas įmonių, kurios išreiškė norą įdarbinti „Coca-Cola“ gamyklos darbuotojus. Tai įmonės „Kauno grūdai“, „Klaipėdos mėsa“, Lentvaryje įsikūrusi įmonė „Repro-Pet“. Alytaus teritorinės darbo biržos atstovai buvo susitikę su „Coca-Cola“ gamyklos darbuotojais ir informavo juos apie įsidarbinimo galimybes, laisvas darbo vietas. Spalio mėnesio pabaigoje gamykloje planuojama organizuoti atvirų durų dieną darbdaviams, ketinantiems įdarbinti gamyklos darbuotojus. Dalyvaus ir Alytaus teritorinės darbo biržos specialistai, kurie darbdaviams pristatys finansinės paramos galimybes įdarbinant minėtus asmenis. Iš pradžių darbdavių, norinčių įdarbinti gamyklos darbuotojus buvo nemažai, tačiau daug kas

persigalvojo, nes ne visos įmonės gali pasiūlyti tokį atlyginimą, kokio norėtų „Coca-Cola“ gamyklos darbuotojai. „Tų žmonių atleidimas didelio poveikio vietos darbo rinkai nepadarys. Mes darbo vietų turime pakankamai. Klausimas tik, ar „Coca-Cola“ gamyklos darbuotojai yra pasirengę užimti tas laisvas darbo vietas, ar jiems tos darbo vietos bus patrauklios, nes gamykloje „Coca-Cola“ žmonės išties turėjo neblogas darbo sąlygas ir vietas“, - kalbėjo R. Mačiulis.

Pasak jo, „Coca-Cola“ darbuotojams, kurie neatitiks reikiamos kvalifikacijos, bus sudarytos visos galimybės persikvalifikuoti. „Ne paslaptis, kad šiandien kai kurios įmonės susiduria su dideliais sunkumais ieškant darbuotojų. Į mus šiuo metu kreipiasi nemažai ieškančių darbuotojų darbdavių iš aplinkinių regionų. Jie nereikalauja ypatingos kvalifikacijos, gali parūpinti ir savo transportą, nuvežti ir parvežti iš darbo“, - apie darbo galimybes kalbėjo R. Mačiulis. 64 darbuotojai iš „Coca-Cola HBC Lietuva“ Alytaus gamyklos bus atleisti iki kitų metų vasario mėnesio.

Raimonda Andriulionytė

Nr. 21 (462) lapkričio 1 d., 2016

5

Kitų metų valstybės biudžetas: palikta erdvė naujiems mokesčiams Seimui pateiktas kitų metų valstybės biudžetas – vėl deficitinis.

Nors pajamos ir augs, išlaidos dar labiau didės. Ekonomistai vertina, kad toliau didėjant išlaidoms, jų vien ekonomikos augimu nekompensuosi. Jas padengti teks mokesčių mokėtojams.

Prognozuojama, kad valstybės biudžeto pajamos kartu su ES investicijomis ir kitos tarptautinės paramos lėšomis sieks 8,476 mlrd. eurų, arba 5,3 proc. daugiau nei planuojama gauti šiemet, o išlaidos – 9,060 mlrd. eurų, arba 4,3 proc. daugiau nei 2016 m. „Siekiant spartinti realiųjų pajamų augimą mažiausiai uždirbantiems gyventojams, taip pat – vykdyti tarptautinius susitarimus ir skatinti investicijas bei padidinti ekonomikos augimo galimybes, 2017 m. biudžetas strategiškai labai aiškiai orientuotas į socialinės atskirties mažinimą, krašto apsaugos stiprinimą ir būtinų struktūrinių reformų finansavimą“, – sakė finansų ministrė Rasa Budbergytė.

Skolos nukeliamos ateičiai Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas kitų metų biudžetą vertina neigiamai. Balansas nepasiektas, o skolos kaupiasi. „Valdžia nuolatos sako, kad bus subalansuotas biudžetas už poros metų, bet vis matome, kad jis ir toliau nesubalansuotas. Turėti deficitinį biudžetą, kai pajamos į biudžetą kiekvienais metais auga rodo, kad nėra tinkamai tvarkomasi su išlaidomis“, – konstatuoja Ž. Šilėnas.

Analitiko nuomone, nors ir finansų ministrė išskyrė pagrindines sritis, kurioms bus skiriama daugiau lėšų, biudžetas yra be prioritetų.

Mat vienoms sritims didinant lėšas, kitoms jos turėtų mažėti. „Jei šeima nusprendžia, kad jos prioritetas yra atostogos, tai tais metais neperka naujo automobilio ar televizoriaus. Tuo tarpu Lietuvos biudžeto atveju išeina taip, kad kažkuriai sričiai skirsime daugiau pinigų, bet kitoms nemažinsime.

Taip ir susidaro deficitas“, – sako ekonomistas.

Be visa to, jis pabrėžia, kad pagrindinė problema lieka neišspręsta – valstybės skola. Deficitas reiškia, kad yra skolinamasi ir skolų atidėjimas yra nukeliamas ateičiai, tikina Ž. Šilėnas. Ateities mokesčiai nuguls ant Lietuvos gyventojų pečių.

Jo teigimu, kiekvienam gyventojui

jau dabar prisikaupė po 6 tūkst. eurų skolos. „Vien palūkanos už skolą, t.y. mokėti tik už jas, neatiduodant pačios skolos, kiekvienais metais reikia 600 mln. eurų. Už tokią sumą būtų galima visiems gyventojams viso šildymo sezono kaštus užmokėti.

Norint sumažinti mokesčius reikia ir politinės valios. Jos nėra. Kitas dalykas, kai tu pastoviai suki deficitą, tai ir galimybių sumažinti mokesčius atsiranda vis mažiau“, – teigia jis.

Negalima visų išlaidų sieti su ekonomikos augimu Vis dėlto ne visi biudžetą vertina kategoriškai neigiamai. SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda tikina, kad numatytos didesnės išlaidos krašto apsaugai ir socialiniam modeliui – būtinos.

Tad nors subalansuoto biudžeto ir nepavyksta pasiekti, tam yra rimtų priežasčių. „Pirmiausia tai susiję su geopolitika – gynybų išlaidos didėjimas.

Kitos priežastys daugiau ekonominio pobūdžio – socialinio modelio įgyvendinimas. Gal ir vienkartinis, bet sukuriantis nuolatinį lėšų poreikį. Trečia, neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) kėlimas – beveik 150 mln. eurų negautų pajamų. Niekas nėra skaičiavęs, kiek grįžtų per vartojimą tų pajamų, nes gyventojai turėtų daugiau perkamosios galios, reiškia nupirktų daugiau ir dalį susigrąžinti įmanoma per PVM ir akcizus. Jei šituos tris sprendimus eliminuotume ir nebūtume įgyvendinę, būtume turėję perteklinį biudžetą. Tačiau nei vieno iš šių sprendimų nebuvo galima atidėti metams ar dar ilgiau“, – sako ekonomistas.

Visgi G. Nausėda pripažįsta, kad viešųjų išlaidų prasme valstybė

eina inercijos keliu – išlaidos vis šiek tiek didinamos. Nors išimčių ir pasitaiko, pavyzdžiui Valstybės saugumo departamentui skirta mažiau, tačiau jos retos.

Vargu ar ši Vyriausybė galėjo imtis kokios valdymo reformos kadencijai besibaigiant, sako ekonomistas.

Tad toks augantis finansavimas gali keistis naujajai Vyriausybei imantis valdymo funkcijų optimizavimo. Ekonomisto teigimu, tikėtina, kad nuo 2018 politikai galėtų imtis šios ekonominės reformos.

Priešingai nei ekonomistas Ž. Šilėnas, G. Nausėda teigia, kad žvelgiant į valstybės skolą, pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į ekonomikos augimą. Valstybės skolos ir BVP santykis didėja tuo atveju, jei biudžeto deficitas yra didesnis už ekonomikos augimą. Šiuo atveju, biudžeto deficitas bus mažesnis nei ekonomikos augimas. „Atsižvelgiant į tikrai palankias skolinimosi sąlygas, šiuo metu Lietuvos praskolinimo pavojaus nėra, bet norint imtis rimtesnių žygių mokesčių politikoje iškiltų klausimas, o kaip finansuoti. Pavyzdžiui, tolimesnis darbo mokesčio naštos mažinimas. Ar tai įvykdyti per ekonomikos augimą, kas švelniai tariant atrodo nevisiškai pagrįsta, nes ekonomikos augimas viena vertus gali būti labai kuklus, o antra ant šito kurpalio ir taip prikabinta visokių kitokių dalykų. Visi kalba apie tai, kad reikia gynybos išlaidas didinti ir pan., visi sieja tai su ekonomikos augimu. Aišku, kad neįmanoma visų žaislų ant šitos Kalėdinės eglutės sukabinti. Tada manyčiau, kad jau kiltų klausimas, o kaip elgtis su kitais mokesčiais, jei būtų imtasi ir tolesnio NPD didinimo ir „Sodros“ įnašo mažinimo“, – svarsto ekonomistas.

Mažiau skirta tik būstui ir komunaliniam ūkiui Biudžeto rodikliai parengti remiantis rugsėjo pradžioje paskelbtu ūkio raidos scenarijumi. Jis numato, kad 2017 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,7 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 2,2 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 6,2 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 7,2 proc.

Vyriausybė 2017 metais numato skolintis apie 3,2 mlrd. eurų, daugiausiai ankstesnei skolai grąžinti.

Planuojama, kad 2017 m. skolos valstybės vardu valdymo išlaidos sudarys beveik 560 mln. eurų, ir bus apie 43 mln. eurų mažesnės nei 2016 metais.

Valstybės biudžeto asignavimai švietimui sudarys apie 1,285 mlrd. eurų (88,3 mln. eurų daugiau nei 2016 m. plane), socialinei apsaugai – 1,226 mlrd. eurų (125,3 mln. eurų daugiau nei 2016 m. plane). Gynybai numatoma skirti 793 mln. eurų (149,2 mln. eurų daugiau nei 2016 m. plane), viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai – 710 mln. eurų (69 mln. eurų daugiau nei 2016 m. plane), sveikatos apsaugai – 604,5 mln. eurų (24,2 mln. eurų daugiau nei 2016 m. plane), poilsiui, kultūrai ir religijai – 274,8 mln. eurų (9 mln. eurų daugiau nei 2016 m. plane), aplinkos apsaugai – 164,2 mln. eurų (56,7 mln. eurų daugiau nei 2016 m. plane), būstui ir komunaliniam ūkiui – 113,8 mln. eurų (29,3 mln. mažiau nei 2016 m. plane). „Yra du labai svarbūs prioritetai, kurių mes laikomės – tai tarptautiniai mūsų įsipareigojimai NATO skirti krašto apsaugai ir gynybai lėšų, artėjant prie 2 proc. – mūsų projekte papildomai skiriame beveik 150 mln. eurų. Kita gana didelė išlaidų dalis numatyta socialiniam modeliui – arti 250 mln. eurų“, – teigė finansų ministrė Rasa Budbergytė.

Pasak R. Budbergytės, dar 144 mln. eurų kainuos neapmokestinamų pajamų dydžio didinimas, daugiau lėšų kitąmet reikės įmokoms už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis – 41,4 mln. eurų, Kelių priežiūros ir plėtros programai – 32,5 mln. eurų, pedagogų darbo užmokesčio didinimui – 24 mln. eurų, kultūros ir meno darbuotojų algų kėlimui – 7,1 mln. eurų, daugiabučių namų atnaujinimui ir modernizavimui – 14,6 mln. eurų, investuotojų pritraukimui į Lietuvą – 11,7 mln. eurų.

Viktorija Chockevičiūtė Ekonomika.lt

6

Nr. 21 (462) lapkričio 1 d., 2016

MANO AIRIJA

Titanikas. Belfastas “Titanikas” tai laivas, tapęs didžiausiu to laikmečio mokslo ir technikos pasiekimu, bet tai ir tas laivas, kuris atnešė žmonijai vieną skaudžiausių šiuolaikinės istorijos tragedijų. Trijų didžiausių laivų statybos ir jų žūties istorija – “Titaniko” (Titanic), “Britanikos”(Britannic) ir “Olimpikos”(Olympic) – atsispindi muziejaus “Titanikas.

Belfastas” ekspozicijoje.

Kiek mes žinome pasaulinių įvykių, kuriuos žmonės prisimena praėjus dešimtmečiams, o gal net ir šimtmečiams? Nemažai. Bet yra tokių, kurie priverčia mūsų protus reaguoti į juos aštriau, o širdis plakti smarkiau. Tie įvykiai gyvena mūsų atmintyje, atrodo, kad jie įvyko tik vakar.

Vienas iš jų – „Titanikas“. Niekada sau nekėlėme tikslo aplankyti „Titaniko“ muziejaus, net kurį laiką ir nežinojom, kad jis yra mūsų pamėgtoje Airijoje!

Bet taip atsitiko, kad likimas vieną dieną atvedė būtent į tą muziejų. Juolab nesitikėjom, kad ekspozicija paliks tokį neišdildomą įspūdį. Abejonių buvo dar ir dėl to, kad dauguma Airijos muziejų yra gana panašūs vienas į kitą: apvalus fojė su stiklinėmis sienomis, instaliacijos, spalvingos informacinės lentelės su šalia išdėstytais ekspozicijos fragmentais. Be to, neigiamą nuostatą stiprino ir tas faktas, kad mes pakankamai daug žinome apie “Titaniką” iš įvairių informacijos šaltinių, ypač grožinės literatūros ir filmų.

Taigi ... pabandom aprašyti tą įspūdį, kuris tikrai buvo netikėtas.

Jaudulį sukelia jau pati muziejas vieta – korporacijos Harland&Wolff teritorija, su visais jūrų uostui būdingais įrenginiais.

Vaizduotė, kiek jai leidžia fantazija, nedelsiant ima kurti to laikmečio vaizdus. „Titaniko“

istorija pradeda rutuliotis galvoje pasižiūrėjus vien į pastatą, kurio konstrukcija primena trijų laivų – “Titaniko”, “Britanikos”ir “Olimpikos” – pastatytų šioje teritorijoje, laivapriekių susijungimą.

Tokia būtų šio pasakojimo pradžia – esmė laukia pastato viduje.

Pirmiausia įspūdį padarė pati ekspozicijos ideja ir jos pateikimas. Šmėstelėjo ne visai gera mintis: kaip organizato-

riams pavyko iš tokio tragiško įvykio „daryti“ pinigus? Tačiau kaip bebūtų keista, viskas, ką pamatėme ekspozicijoje, toli gražu nepriminė banalų šou.

Pats faktas, kad Belfastas yra didžiojo laivo gimtinė, suteikia miestui teisę į šį komercinį projektą. Didingai atrodo viskas: laivo pastatymo istorija, laivas ir ... netgi pati tragedija.

Ir tik atsidūręs muziejaus viduje pamatai, kiek takto ir meilės reikėjo organizatoriams, kad atgaivintų šią tragediją, kad vos peržengus slenkstį nekiltų noras drožti tiesiai prie bilietų kasos, restorano ar parduotuvės, o priverstų stabtelėti beveik ties kiekviena detale, primenančia šio laivo laivo istoriją ir pajusti tą lengvą būsimos kelionės žavesį ir nerimą, kuris dar jokiu būdu nepranašauja tragedijos.

Net pastato apimtis ir aukštis atitinka „Titaniko“ parametrus: pastatas vienu metu, kaip ir garsusis laivas, gali sutalpinti 3

cijoms, kuomet kaitaliojami juodai-balti vaizdai su pro šalį skubančiais žmonėmis.

Nemėgstantiems koservatyvizmo reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad ekspozicija yra sukurta naudojant 3D formatą, šiuolaikines video ir audio technologijas, sukuriančias įspūdingus efektus: „Titaniko“ įgulos narių portretai, archyvinių dokumentų ištraukos, originalūs daiktai – visa tai paėmus kartu panardina jus į XX amžiaus pradžią.

Parodos kūrėjai verti pagarbos. Ekspozicija išdėstyta labai tikslingai, ir, kas būna retai, nesinori ją akimirksniu perbėgti ir greičiau sprukti pro duris, nuraminus sąžinę, kad tu ten buvai ir viską matei. Eidamas iš vienos salės į kitą, atsiduri tarp didžiulių sijų, metalo konstrukcijų, kurios savo dydžiu tiksliai atkartoja legendinio laivo

547 žmones, o jo aukštis siekia 38 metrus.

Parodoje yra įrengtos devynios ekspozicijos, kuriose pristatomas Belfastas ir chronologine tvarka pateikiama „Titaniko“ statybos istorija. Simboliška yra tai, kad paroda prasideda nuo viršaus ir leidžiasi į apačią (į gilumą). Jūs esate dar krante, bet pamažu įsitraukiate į tų įvykių atmosferą. Visa tai sukuriama padedant instalia-

konstrukcijas ir sustiprina realumo pojūtį.

Kada matai tokią didybę, užgniaužia kvapą, o juk galvojai, kad tokį įspūdį gali sukelti tiktai gera knyga ar filmas. Parodos kūrėjai iš tiesų demonstruoja nepaprastą išradingumą: funikulierius juda spirale tarp kalvių ir liejikų cechų, kur karščiu alsuoja krosnys, praslenka pro pagalbines patalpas, pro statybos bloką, kur matai, kaip

kniedėmis tvirtinamas laivo korpusas, kurį gali beveik ranka paliesti. Tarsi pro rūką išnyra 1-3 klasės kajutės ir supranti, kad jos visai tokios pat, kokios buvo „Titanike“, šmėsteli padavėjas prabangiame restorane.

Ir tik priartėjęs supranti, kad tai ne realybė, kad padavėjas netikras ir dar už stiklinio lango pastatytas. Tačiau visi faktai, neišleidžiant iš akių nei menkiausios detalės, išdėstyti tikslia seka – nuo laivo statybos pradžios iki pat jo nuleidimo į vandenį.

Lėtai, žingsnis po žingsnio, artėjame prie kulminacijos – pačios katastrofos. Keliose muziejaus salėse eksponuojami dokumentai, pagrindinių šios tragedijos dalyvių nuotraukos: inžinierių, konstruktorių, kapitono, prisiminimų ištraukos, žuvusiųjų ir išsigelbėjusių duomenys. Atrodo, kad čia ir galima būtų baigti ekspoziciją, bet taip nėra, jūs neturite nei mažiausio šanso iš čia pasprukti – jūs esate jau „ten“, iš kur nėra išeities, kur viešpatauja baimė, neviltis, šaltis ir tamsa... Patalpos apšvietimas, muzika, kapitono pokalbis su praplaukiančiu laivu „Karpatija“ (Carpathia) – ir ... atomazga.

Ir netgi palikus ekspoziciją dar kurį laiką norisi patylėti ir pabūti toje lengvo liūdesio būsenoje.

Muziejaus ekspozicijoje pateikti tikri faktai, niekas neišgalvota ir dirbtinai nesukurta.

Nėra net užuominos į tai, kad „Titaniko“ žūtis buvo ne kas kita, kaip „pasaulio valdovų“ sąmokslo išdava. Beje, apie tai yra sukurtas filmas, bet muziejaus ekspozicija kalba ne apie tai. Ji mums byloja apie didelių ambicijų ir iššūkių įgyvendinimą. Ir netgi galbūt ne apie tai, o paprasčiausiai apie tai, kas buvo patirta ir išgyventa, ir kas lig šiol nepamiršta...

KONSULTACIJOS

Nr. 21 (462) lapkričio 1 d., 2016

7

Nekilnojamojo turto pirkimopardavimo sandoriai Klausimas Prašyčiau padėti man išnarplioti gana painią situaciją. Perku Dubline butą. Jau sumokėjau užstatą ir man pasakė, kad šis sandoris bus užbaigtas per 2 mėnesius. Tačiau praėjo jau 6 mėnesiai, bet aš turiu labai mažai informacijos apie šį sandorį. Dėl to buvau priverstas jau 2 kartus atnaujinti paskolą ir nežinau, ką man toliau daryti. Agentas pasakė, kad bute gyvena žmogus, kuris nenori palikti buto ir nemoka nuomos mokesčio. Advokatas apskritai nieko konkretaus man nepasakė, išskyrus tai, kad turiu dar palaukti.

Advokato atsakymas Sunku komentuoti nekilnojamojo turto sandorius, kai jais užsiima kitas advokatas. Tačiau galiu pasakyti, kad vėlavimų tokiais atvejais iš tiesų pasitaiko, bet klausimai dėl kitų bute gyvenančių asmenų turėjo būti išspręsti prieš mokant depozitą. Buto savininkas turi galimybę paduoti į teismą buto nuomininką, kuris stabdo nekilnojamojo turto pardavimą.

Reikia pažymėti, kad net buto pardavimo atveju, nuomotojas turi pateikti nuomininkui tam tikros formos raštą, kuriame turi informuoti apie ketinimą parduoti butą ir duoti nuomininkui laiko išsikelti.

Gali būti, kad būtent dėl minėtų procedūrų nesilaikymo arba neteisingos informavimo formos ir iškilo ši problema. Visų pirma jums reikėtų kreiptis į advokatą, kuris tvarko jūsų reikalus ir paprašyti, kad jis jums aiškiai išdėstytų esamą situaciją. Jeigu advokatas neatsako į telefono skambučius, kreipkitės į jį su oficialiu raštu.

Apskritai nekilnojamojo turto sandoriai turi keletą etapų. Pirmasis etapas, kuomet yra sumokamas pradinis depozitas (paprastai jis mokamas nekilnojamojo turto agentui). Kitas etapas – perkamo objekto apžiūra. Pirkėjas kviečia specialistą, apžiūri perkamą nekilnojamąjį turtą ir specialistas parengia ataskaitą, kurioje turi įvardinti visus objekto trūkumus ir kitas problemas, susijusias su minėtu objektu. Kitas etapas – kontrakto pasirašymas ir antro depozito mokėjimas (paprastai ši procedūra vyksta advokato ofise). Šiame etape jūs turite turėti visą informaciją apie nekilnojamąjį turtą ir turi būti įvardinta paskutiniojo etapo – sandorio užbaigimo – data.

Ypatingai svarbus yra antrasis sandorio etapas, nes būtent tuomet tarp šalių atsiranda teisiniai įsipareigojimai, kuriuos abi šalys privalo vykdyti. Jeigu jūsų sandoris pasiekė šį etapą ir jeigu sutartyje buvo nurodyta pirkimo-pardavimo sandorio pabaigos data, jūsų advokatas gali kreiptis į ne-

Ką turėčiau daryti patekęs į avariją? kilnojamojo turto pardavėją ar jį atstovaujančias asmenis ir pareikalauti, kad sandoris būtų vykdomas. Jeigu sandorio sąlygos nevykdomos, jūsų advokatas turi teisę kreiptis į teismą.

Advokato kontaktai Į šį klausimą atsakė advokatė Jelizaveta Donneri (rusų kalba kalbanti advokatė Airijoje, turinti dvigubą kvalifikaciją ir sėkmingą daugiametę advokatūros praktiką Airijoje). Ji buvo pirmoji rusakalbė advokatė, pradėjusi savo advokatūros veiklą Airijoje, jos kompetencijoje yra: nagrinėjimas bylų, susijusių su asmens kūno sužalojimais, turėjusių įtakos sveikatai, imigracijos, įsidarbinimo, komercijos, šeimos, civilinės bylos, atstovavimas teisme, nekilnojamojo turto pirkimas-pardavimas.

Jeigu patekote į avariją, turėtumėte paskambinti į policiją (Garda) ir nedelsiant pranešti apie įvykį.

Atvykus pareigūnams, nedarykite jokių pareiškimų apie avariją ir neprisiimkite jokios atsakomybės dėl avarijos, kol neištirtos visos aplinkybės.

Nepalikite įvykio vietos, kol nepasikeitėte visa reikalinga informacija su kita puse. Jei kas nors susižeidė, taip pat nepalikite įvykio vietos, kol neatvažiavo policija (Garda).

Labai svarbu gauti šią informaciją: • Vairuotojo duomenis, automobilio numerį, draudimo kompaniją ir poliso numerį.

• Garda pareigūno vardą ir kurioje nuo-

vadoje jis dirba.

• Vairuotojo pavardę, vardą, adresą ir telefono numerį.

• Liudininko(-ų) pavardę, vardą, adresą ir telefono numerį.

Stenkitės prisiminti įvykio eigą. Tarkime, galite nubraižyti įvykio vietą arba ją nufotografuoti fotoaparatu ar telefonu, įsiminkite gatvių pavadinimus, automobilių išsidėstymą kelyje ir eismo eigą susidūrimo metu.

Nedelsdami susisiekite su savo draudimo kompanija ir praneškite apie įvykį.

Apsilankykite pas gydytoją, jei manote, kad susižeidėte ar blogai jaučiatės, nors iš karto po įvykio tai ir nebuvo akivaizdu.

Griffin Solicitors, Advokatai. Notaro paslaugos.

Gabriel House, 6 Cypress Park, Templogue, Dublin 6W Mes dirbame 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę.

Mob.: 0862179620 Jei norėtumėte patarimo teisiniu klausimu, prašau paskambinti man numeriu 0862179620 arba parašyti elektroninį laišką: inga@griffinsolicitors.ie Apsilankykite mūsų internetinėje svetainėje http://griffinsolicitors.ie/?lang=lt

Advokatės mob.: 086 0380385; Tel.: 01 853 7301; Interneto svetainė: www.dtsolicitors.ie; Internetinis Blog’as www.dtsolicitors.ie/blog/

Kodėl reikalinga teisininko pagalba perkant nekilnojamąjį turtą?

Sprendimas pirkti nekilnojamąjį turtą - yra svarbus žingsnis kiekvieno žmogaus gyvenime ir jeigu jūs jam jau ryžotės, būtina turėti kiek galima išsamesnę informaciją ir labai rimtą požiūrį į šį sandorį. Jeigu jūs nesate šios srities ekspertas, jums patartume kreiptis į teisininką, kuris padės visuose šio proceso etapuose, patikrins ir užtikrins sandorio teisingumą.

Praktika rodo, kad pirkėjas, savarankškai sudarydamas nekilnojamojo turto pirkimo sandorį, patiria

pastovų stresą, nes sandorio sąlygos dažnai yra keičiamos, pirkėjui pateikiama nepilna informacija (dokumentai) apie nekilnojamąjį turtą, ir žmogus pasimeta, jis nepajėgia objektyviai įvertinti nekilnojamojo turto pardavėjo arba maklerio diktuojamų sąlygų.

Kvalifikuota teisininko pagalba padės jums išvengti dažnai nekilnojamojo turto pardavėjų spendžiamų spąstų bei apribos nuo stresinių situacijų.

Nekilnojamojo turto pirkimo sando-

riai nėra vienos darbas. Teisininkas padės jums derėtis su pardavėju ir makleriu, padės parengti sutartį, apskritai, jis išspręs visus klausimus, kurie susiję su nekilnojamojo turto pirkimu.

Atminkite, kad net mažiausias neatidumas sandorio detalėms, klaidos registruojant dokumentus, menkiausias jų neatitikimas teisės aktams gali pirkėjui kainuoti labai brangiai. Negalima sutaupyti atsisakius tos srities teisininko pagalbos.

Teisinė kompanija „Byrne solicitors”, dirbanti Swords mieste, rusų ir lietuvių kalba teikia kvalifikuotą konsultaciją ir padeda visuose nekilnojamojo turto pirkimo etapuose. Dvidešimties metų darbo patirtį nekilnojamojo turto srityje turintis teisininkas padės jums be problemų įsigyti gyvenamąjį namą ar butą.

Kompanijos teisininkai užtikrins ne tik jūsų saugumą, bet ir gins jūsų interesus visuose nekilnojamojo turto pirkimo etapuose.

Norėdami gauti išsamią informaciją skambinkite dešimties metų darbo Airijoje patirtį turinčiai finansų konsultantei Janai Skačkovai tel.: 0872969182.

Internetinis puslapis: www.insuranceforyou.eu

8

GYVENIMAS

Nr. 21 (462) lapkričio 1 d., 2016

Tyla žudo - nebijok kalbėti Pagal savižudžių skaičių Lietuva yra pirmoji Europoje, o visame pasaulyje užima penktą poziciją, Airija yra 50-oje vietoje.

Lietuvoje 2014 metais savo valia iš gyvenimo pasitraukė 927 asmenys: 753 vyrai ir 174 moterys. Vyrai žudosi vidutiniškai tris kartus dažniau nei moterys. Vienaip ar kitaip su savižudybe yra susidūręs kas šeštas Lietuvos gyventojas. 75 proc. savižudžių apie planus žudytis prasitaria šeimos nariams ar draugams.

Lietuvos Respublikos ambasados iniciatyva Airijoje, Blanchardstown Meno ir pramogų centre, spalio mėnesį buvo suorganizuotas susitikimas, tema “Nebijok kalbėti”, į kurį ambasada pakvietė Lietuvos emocinės paramos tarnybos „Jaunimo linija“ buvusį vadovą psichologą dr. Paulių Skruibį, muzikantą ir dainininką Andrių Mamontovą ir aktorę Jurgitą Jurkutę bei Airijoje gyvenančius lietuvius.

Susitikime dalyvavusi Lietuvos ambasadorė Airijoje Rasa Adomaitienė sakė, kad savižudybių problema yra ne mažiau aktuali nei Lietuvos ekonominės problemos ir apie šią problemą būtina kalbėti, nes būtent žmonės ir kuria kiekvienos šalies gerovę.

Daug netikėtų minčių susitikime su Airijoje gyvenančiais lietuviais išreiškė psichologas Paulius Skruibis. “Lietuvoje kasmet nusižudo apie tūkstantis žmonių, tai baisūs skaičiai, kurie neleidžia mums ilgiau tylėti ir galvoti, kad savižudybių problemos Lietuvoje nėra”, – kalbėjo psichologas.

Ekonominė ir socialinė situacija, asmeninio gyvenimo dramos, artimųjų mirtys, skyrybos, smurtas šeimoje, patyčios, darbo praradimas – visa tai turi labai didelę įtaką savižudybių skaičiui. Paprastai savižudžių skaičius neturtingose valstybėse yra didesnis, tačiau žmonės žudosi ir gyvendami išsivysčiusiose šalyse, bet gerokai rečiau, nes tose šalyse šiai problemai valstybės institucijos skiria labai didelį dėmesį ir gali suteikti tikrai realią pagalbą.

2015 metais Sveikatos apsaugos ministerija įsteigė Savižudybių prevencijos biurą, tačiau psichologo Pauliaus Skruibio nuomone, Lietuvos valdžia šiai problemai skiria labai mažai dėmesio, elgiasi taip, tarsi šios problemos ir nebūtų.

Emigracija sumažino savižudybių skaičių Paklaustas, ar emigracija įtakoja savižudybes, ar atliekami kokie nors tyrimai, P. Skruibis atsakė, kad tokie tyrimai yra daromi ir rezultatai stebina. “Emigracija, kaip ir kiekvienas reiškinys, turi dvi puses: iš vienos pusės tai blogai Lietuvai, nes iš šalies išvažiuoja dažniausiai jauni žmonės, netenkame ne tik savo gyventojų, bet ir gabių, talentingų specialistų. Bet iš kitos pusės mes pastebejom tendenciją, kad nuo 2004 metų, kuomet Lietuva tapo ES nare, šalyje ženkliai sumažėjo savižudybių skaičius. Lietuvos įstojimas į ES atvėrė didesnes galimybes ne tik šaliai, bet ir kiekvienam iš mūsų. Daugeliui lietuvių

tai buvo vienintelė galimybė oficialiai, nesislapstant, išvažiuoti iš šalies ir pradėti gyvenimą iš naujo kitoje valstybėje. Žinoma, žmogus atsidūręs kitoje šalyje iš karto neatsikrato savo bėdų, be to, jis susiduria su naujomis problemomis: jam reikia rasti darbą, reikia kalbėti kita kalba, reikia integruotis į svetimą ir lig šiol nepažįstamą visuomenę, reikia spręsti šeimos problemas, paremti Lietuvoje likusius artimuosius ir t. t. Bet jis puikiai supranta, kad dabar turi šansą pradėti nuo nulio. Atitolęs nuo savo problemų, kurios galbūt jį lydėjo Lietuvoje, jis turi galimybę pažvelgti į jas iš šalies, permąstyti ir galbūt pradėti viską kitaip vertinti ir nebekartoti senų klaidų.

Dažniausiai taip ir atsitinka”, – sakė psichologas.

Nuo 2010 m. Andrius Mamontovas kartu su psichologu Pauliumi Skruibiu, Jaunimo linijos“ psichologais jau surengė trisdešimt aštuonis „Nebijok kalbėti“ susitikimus įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Šis jų susitikimas su Airijoje gyvenančiais lietuviais yra pirmas. Andrius Mamontovas sako, kad jam asmeniškai neteko išgyventi artimo žmogaus savižudybės, tačiau jis yra susidūręs su žmonėmis, kuriems teko praeiti netikėtą artimų žmonių netektį, todėl supranta, kaip sunku po to prisikelti artimiesiems. „Su artimo žmogaus savižudybe tiesiogiai ar netiesiogiai yra susidūręs beveik kiekvienas iš mūsų. Todėl ši tema yra aktuali mums visiems. Problema yra ta, kad žmonės vengia ar tiesiog bijo apie savižudybes kalbėti. Bet problemos neįmanoma išspręsti, kol jos neįvardijame”, – įsitikinęs A. Mamontovas.

“Būkime geresni kitiems ir mylėkime save” Gražiausia 2007 metų Lietuvos mergina, aktorė, televizijos laidų vedėja Jurgita Jurkutė su savižudybės problema yra susidūrusi asmeniškai: nusižudė jos tėvelis, ji neteko scenos partnerio, mums visiems gerai žinomo aktoriaus, renginių vedėjo Vytauto Šapranausko. „Išgyvenau penkerius ilgus tylos ir daugybės tamsių, sunkių jausmų metus. Esu viena iš tų, kuriai teko patirti artimų žmonių savižudybę. Žinau, kaip tai sunku ir kiek reikia pastangų, kad galėtum vėl atsistoti ant kojų. Nežinau, ar man būtų pavykę, jeigu ne artimųjų, draugų, pagalba, kurie vieną dieną paėmė ir atvežė man psichologą į namus. Kalbėjau su juo ir verkiau nesustodama keliolika valandų, o praėjus kuriam laikui pajutau, kad man darosi lengviau, kad mano juodas pasaulis pamažu ima švisti. Buvau pasiekusi tą ribą, kuomet pati jau negalėjau kreiptis pagalbos, nenorėjau su niekuo dalintis savo skausmu, galvojau, kad tai, kas atsitiko, yra tik mano vienos skausmas, mano vienos problema ir mano vienos kaltė. Aš nemačiau, kad mano artimiesiems ne mažiau sunku negu man, aš nekreipiau į juos jokio dėmesio – tada aš to tiesiog nepajėgiau padaryti. Buvau nugrimzdusi tik į save, ieškojau savo kaltės, lyg filmo juostą

sukau ir sukau galvoje tą dieną, kai iš gyvenimo išėjo mano tėvelis. Negalėjau rasti atsakymo: ką aš ne taip pasakiau, galbūt padariau, kodėl aš nepastebėjau, kad jam blogai, kodėl tą dieną nebuvau su juo, kodėl jis man nepaskambino, kodėl tylėjo???

Milijonai klausimų sau ir nei vieno atsakymo ir nuo to darėsi blogiau ir blogiau.

Nežinau, kas būtų atstitikę su manimi, jeigu ne artimųjų ir psichologų pagalba.

Savo patirtimi dabar dalinuosi tam, kad sustiprinčiau ir įkvėpčiau tuos, kuriems dabar sunku. Būkite geresni vienas kitam, atidesni, mylėkite ir gerbkite kitus ir pamilkite save tokį, koks jūs esate”, – renginyje kalbėjo Jurgita Jurkutė.

Alkoholis gali pastūmėti į savižudybę Psichologo P. Skruibio nuomone, savižudybę sąlygojantys veiksniai yra labai įvairūs, bet alkoholis vaidina tikrai ne paskutinį vaidmenį. Pasak psichologo, tiriant savižudybių atvejus buvo nustatyta, kad didžioji dauguma nusižudžiusių žmonių buvo išgėrę, bet tai nereiškia, kad jie buvo alkoholikai. Net ir nedidelis kiekis alkoholio, ypač jeigu žmogus yra blogos nuotaikos, ar slegiamas depresijos, dar labiau sustiprina negatyvias emocijas, dingsta savikontrolės jausmas, žmogus praranda realybės pojūtį ir gali nusižudyti. Alkoholio iššaukta agresija gali būti nukreipta tiek prieš kitus žmones, tiek prieš save patį.

Girti žmonės dažnai pridaro nesąmonių, kitą dieną jiems būna paprasčiausiai gėda, bet visa tai ištaisoma, kartais užtenka tik atsiprašyti dėl savo elgesio.

Kad savižudybių prevencija būtų efektyvi, problemą būtina suvokti kur kas plačiau, nei pagalbos ketinantiems ar bandžiu-

siems nusižudyti teikimas. Apie šią problemą būtina garsiai kalbėti, nereikia šios temos gėdytis, vengti ar, dar blogiau, bijoti.

Tyla žudo - nebijokime kalbėti P. Skruibio nuomone, jeigu žmogus užsimena apie savižudybę, paprastai pagalvojame, kad jis mus tiesiog gąsdina. Tačiau yra viskas kiek kitaip ir į tokį pasakymą būtina rimtai reaguoti ir bandyti ta tema su žmogumi pasikalbėti. “Jeigu žmogus atsisako su jumis kalbėtis, suraskite tokį žmogų, su kuriuo jis norės šia tema pasikalbėti, pabandykite surasti ar sukurti tokiam pokalbiui tinkamą aplinką. Žinokite, kad niekas nei iš šio nei iš to nepradeda kalbėti apie savižudybę. Aišku, gali būti ir taip, kad apie ketinimą nusižudyti žmogus pasako pagautas emocijų ir apie savižudybę rimtai negalvoja, tačiau bet kuriuo atveju tai liudija, kad tokią gąsdinimo formą pasirinkęs žmogus turi problemų. Kita vertus, toli gražu ne kiekvienas, slogių minčių apimtas žmogus, drįsta kalbėti apie savo problemas”, – sako P. Skruibis. Psichologas tokiais atvejais pataria artimiesiems nuoširdžiai pakalbėti su žmogumi, nes tai gali būti pirmasis žingsnis pagalbos link. “Dažnai žmonės bijo kalbėtis su tais, kurie grasina pakelti prieš save ranką, bijodami, kad dar labiau nepaskatintų žudytis. Tiesa yra kita – problemos nutylėjimas kaip tik dar labiau gali paskatinti žmogų ryžtis tokiam žingsniui. Todėl jokiu būdu nereikia vengti ta tema kalbėtis, nereikia bijoti to žodžio „savižudybė“, – pataria psichologas.

Susitikimo dalyvius domino, ar žmogus, kartą bandęs žudytis, tai gali pakartoti?

Pasak P. Skruibio, išlieka didelė rizika, kad toks elgesys kartosis. Nors dažniausiai pirmi bandymai žudytis būna nesėkmingi ir jeigu žmogui laiku suteikiama pagalba, palaipsniui tokį žmogų galima “išvesti” iš jį slegiančios būsenos.

O kad žmogui yra negerai, rodo daugybė ženklų: žmogus stengiasi atsiriboti nuo kitų, nebendrauja su draugais, šeimos nariais, dažnai būna piktas arba blogos nuotaikos, abejingai į viską žiūri, jį nustoja dominti ne tik artimųjų, bet ir paties problemos, nerūpi mokslas, darbas, šeima, pramogos. Kartais būna dar blogiau – negeriantys žmonės pradeda vartoti alkoholį ar narkotikus, neskiria jokio dėmesio savo išvaizdai ir elgesiui. Pastebėjus tokį artimo

elgesį, būtina su juo nuoširdžiai pakalbėti ir pabandyti suprasti tokios būsenos priežastį.

Paulius Skruibis, Andrius Mamontovas ir Jurgita Jurkutė susitikime vieningai tvirtino, kad nereikia laukti, kol žmogus nueis pas psichologą – pagalbą suteikti turime kiekvienas iš mūsų. Turime žinoti ir atpažinti tuos ženklus, kurie sako, kad žmogui yra blogai ir pagal galimybes stengtis jam padėti. Kaip tą padaryti, kaip padėti artimajam, draugui ar kolegai? Airijoje gali patarti specialūs nemokami pusės dienos kursai “safeTalk” kurie šįmet mini savo veiklos dešimtmetį. (Išsamesnę informaciją galite rasti adresu: https://www. livingworks.net/programs/safetalk/) arba ASIST (Applied Suicide Intervention Skills Training): https://www.livingworks.net/ programs/asist.

Nebijokime skambinti pagalbos telefonais Pasak Andriaus Mamontovo, labai daug kas priklauso nuo mūsų pačių, ypač jeigu pažįstamas ar artimas jums žmogus atrodo visą laiką prastai, arba dar blogiau, užsimena apie savižudybę, tik nereikia bijoti atvirai su juo apie tai pakalbėti. Andrius Mamontovas specialiai šiam susitikimui sukūrė atviruko-atmintinės dizainą, kuriame jis ir jo komanda parašė keletą patarimų, kaip galima padėti žmogui, atsidūrusiam ties savižudybės riba: kalbėdami nevenkite žodžio “savižudybė”; leiskite žmogui išsikalbėti, pasidalinti savo sunkumais; nepatarinėkite, o išklausykite ir pabandykite suprasti; dirbtinai nemažinkite jo problemų – pasakymas, kad “viskas bus gerai”, tokiu atveju yra bereikšmis; pabandykite atrasti, kas šį žmogų sulaiko nuo savižudybės; jei žmogus kalba apie savižudybę, tai visuomet rimta, net jei atrodo, kad jis tik nori pagąsdinti; neprisiimkite atsakomybės už kito žmogaus sprendimus – kartais žmonės nusižudo, net jei jiems yra suteikiama reikalinga pagalba; nelaikykite visko paslaptyje, pasitelkite į pagalbą žmones, kuriais pasitikite; paskatinkite žmogų kreiptis psichologinės pagalbos.

Tiesūs klausimai ir atviras pokalbis apie savižudybę mažina savižudybės riziką bei tampa pirmu ir labai svarbiu žingsniu pagalbos link.

Andriaus Mamontovo nuomone, jeigu tau yra tikrai labai blogai ir nenori savo problemų užkrauti kitiems, būtina skambinti nuolat veikiančiomis telefono linijomis – tai tikrai gera prevencijos priemonė.

Tokios linijos paprastai yra visada lengvai pasiekiamos, anonimiškos ir nemokamos, be to, žmonėms, kuriems sunku kalbėti apie jausmus, paprasčiau tai padaryti nematant pašnekovo ir anonimiškai, nes taip žmogus jaučiasi saugesnis.

Jūs galite skambinti bet kuriuo paros metu “Jaunimo linijos” pagalbos telefonu Lietuvoje (Airijojoje šiuo metu ši linija neveikia): 8 800 28888.

Airijoje nemokamą psichologinę pagalbą teikia kelios institucijos, pateikiame vieną iš jų - Psichologinės paslaugos (Psychological services), tel.: 086 898 2161; 1800 247 247; 01 623 5606; pagalba moterims: 01 678 8858.

Eugenija Vitkienė Antonio Rekuno nuotr.

AKTUALU

Nr. 21 (462) lapkričio 1 d., 2016

“Backto.lt-Atgal į Lietuvą!” ragina specialistus grįžti namo Spalio viduryje Dubline vykusi konferencija "Backto.lt-Atgal į Lietuvą!" sulaukė nemažo Airijoje gyvenančių lietuvių dėmesio.

Tai privačios iniciatyvos socialinis projektas, kuriam vadovauja Linas Stankus ir kuris yra remiamas ir palaikomas tik iš Lietuvos įmonių skirtų lėšų. Projekto rengėjai dirba savo inciatyva, važinėja po lietuvių bendruomenes, išsibarsčiusais po pasaulį, ir ragina specialistus, įgijusius išsilavinimą ar turinčius darbo patirties įvairiose užsienio kompanijose grįžti į Lietuvą. Konferenciją Dubline rėmė tokios stambios kompanijos kaip “Western Union”, TEO/Omnitel, CITCO, ALLIANCE for Recruitment. “Backto.lt” projekto mecenatas - Tauragės Industrinis Parkas.

Konferenciją pradėjusi Lietuvos Respublikos ambasadorė Airijoje Rasa Adomaitienė siūlė pasinaudoti jos galimybėmis ir artimiau susipažinti su dabartine ekonomine situacija Lietuvoje, darbo rinkos pasiūlymais, verslo galimybėmis, užmegzti naujus kontaktus, kurie tikrai pravers ateityje.

Lietuvoje vertinami studijavę ar įgiję darbo patirties užsienyje specialistai Šio projekto vadovas Linas Stankus sakė, kad kaip ir visose “Backto. lt - Atgal į Lietuvą!” konferencijose jį nustebino kiek daug Airijoje dirba ir studijuoja išsilavinusių jaunų Lietuvos žmonių, gerų ir talentingų specialistų, kurie šiandien labai reikalingi lietuvai. “Džiugu, kad mūsų tautiečiai, būdami toli nuo Lietuvos, domisi jos gyvenimu, darbo rinka, atlyginimais ir tai teikia vilčių, kad galbūt ne dabar, bet praėjus kuriam laikui, jie grįš į Lietuvą. Pavažinėjau po Dubliną ir pamačiau kad čia yra tokių stambių gigantų, kaip Google, Facebook, Dell ir kad juose dirba nemažai lietuvių, tad labai norėtųsi, kad mūsų specialistai, dirbantys šiose ar kitose kompanijose, pasiūlytų savo darbdaviams įsteigti padalinius Lietuvoje ir įdarbintų mūsų specialistus. Tuomet ir patys lietuviai lengviau apsispręstų ir grįžtų namo, gyventų savo žemėje ir kalbėtų savo kalba”, – sakė Linas Stankus. Jis patikino, kad dabar Lietuvoje didžiosios kompanijos, priimdamos žmones į darbą, labai vertina tuos, kurie yra studijavę užsienyje arba yra įgiję ten darbo patirties. “Tokia tendencija labai stipriai įsivyrauja ir tą turi žinoti

lietuviai, dirbantys ar studijuojantys užsienyje”, – sakė L. Stankus. Jo nuomone, galima dirbti Lietuvai ir negyvenant Lietuvoje – paprasčiausiai galima padėti kompanijoms įeiti į Lietuvos rinką, galima ieškoti investuotojų, kurie Lietuvoje įsteigtų kompanijas arba padalinius ir įdarbintų mūsų žmones.

Konferencijos tikslas - pritraukti kuo daugiau kompanijų į Lietuvą ir susigrąžinti specialistus namo Kompanijos ALLIANCE for RECRUITMENT atstovas Andrius Francas patvirtino projekto vadovo žodius, kad jų pagrindinis atvykimo į Airiją tikslas – pritraukti investicijas į Lietuvą ir sugrąžinti mūsų specialistus namo. „Tie pokyčiai, kurie dabar vyksta Lietuvoje, yra labai pozityvūs: kyla atlyginimai, kuriasi naujos darbo vietos, miestai tampa jaukesni ir patogesni, plėtojama jų infrastruktūra. Aišku, žmogui, pragyvenusiam Airijoje 15-17 metų, aktualiausias klausimas yra kokį atlyginimą jis gaus Lietuvoje? Galiu nuraminti – jis gaus gerą atlyginimą”, – užtikrino A. Francas. Jis įsitikinęs, kad mažos šalys sugeba labai greit prisitaikyti prie rinkos, kaip tai padarė Airija, todėl reikia tikėtis, kad po kokių dešimties metų tokų pačių ar net didesnių laimėjimų pasieks ir Lietuva.

Airijos CITCO investicijoms pasirinko Lietuvą dėl IT infrastruktūros, geografinės padėties ir talentingų darbuotojų CITCO kompanija, teikianti rizikos fondų administravimo ir fondų investavimo paslaugas, 2007 metais atidarė savo filialą Lietuvoje – „Citco Vilnius“. Tai vienas iš

kompanijos strateginių paslaugų centrų, teikiančių apskaitos ir verslo teisės paslaugas plačiam tarptautinių klientų ratui, daugiausia – nekilnojamojo turto fondams ir tarptautinėms korporacijoms.

Kompanijoje dirba apie 300 finansų, teisės, verslo analitikos ir kitų sričių specialistų. CITCO vadovas Diarmuid Sexton konferencijoje pabrėžė, kad kompanija savo investicijoms Lietuvą pasirinko tik po to, kai atliko išsamią rinkos analizę ir būtent Lietuvoje rado geriausią IT infrastruktūrą ir verslo sąlygas, idealią geografinę padėtį ir neįtikėtinai talentingus darbuotojus. Jo nuomone, didelis pliusas yra ir tai, kad beveik visi lietuviai kalba bent viena užsienio kalba. “Mes turime padalinius keliose šalyse, tačiau Finansinių paslaugų centrui pasirinkome būtent Lietuvą, nes tik čia radome tiek daug gerų specialistų, išmanančių savo darbą ir kalbančių net keliomis užsienio kalbomis”, – sakė Diarmuid Sexton.

Dabar tinkamas metas grįžti į Lietuvą „Nors dabar gyvename ekonominio ir politinio neapibrėžtumo laikotarpyje, bet visgi dabar yra pats tinkamiausias laikas grįžti į Lietuvą, – kalbėjo „Swedbank“ atstovė Laura Galdikienė ir salė atidžiai sekė kiekvieną jos žodį. – Bendrasis visuomenins produktas (BVP) šių metų antrajame ketvirtyje yra 4 procentais didesnis, nei prieš krizę ir tai didelis Lietuvos laimėjimas.

Be to, 7 procentais pakilo darbo užmokestis. Per ketverius metus net 5 kartus buvo didinamas minimalus atlyginimas. Apskritai, atlyginimų didėjimui didžiausią įtaką

daro du veiksniai, tai: reikiamos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas ir minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didėjimas gyventojams, turintiems mažiausias pajamas.

Prognozuojama, kad Bendrasis visuomeninis produktas šiemet didės dar 2,2 procento, o ateinančiais ir 2018 metais atitinkamai išaugs 3,0 procento ir 2,5 procentų”.

Pagrindiniai verslo stabdžiai yra pelno ir su darbu susiję mokesčiai, nelankstus darbo santykių reglamentavimas ir neefektyvi valdžios biurokratija. „Swedbank“ atstovė patvirtino, kad emigracija daro neigiamą poveikį šalies ekonomikai – paskutiniais duomenimis, per mėnesį iš Lietuvos emigruoja maždaug 2 500 žmonių.

Informacinių technologijų lyderės TEO/Omnitel ieško specialistų Kompanija yra informacinių technolohijų lyderis Lietuvoje – joje dirba 3 200 darbuotojų, tačiau kompanija tebeieško smalsių, kūrybingų, drasių ir gabių specialistų. Šiuo metu 99% Lietuvos žmonių turi prieigą prie 4G interneto, greitai jie galės naudotis 5G interneto paslaugomis. 60% interneto pasiekia Lietuvą per TEO tinklus. Pastaruoju metu kompanija daug dėmesio skiria ryšio saugai užtikrinti bei personalo mokymui, draugiškos atmosferos kolektyve kūrimui.

Kompanija ragino Airijoje gyvenčius specialistus nedvejoti ir įsilieti kaip galima greičiau į šį gausų ir kūrybingą kolektyvą.

Amerikos „Western Union“ padalinys Vilniuje – didžiausias kompanijos padalinys pasaulyje “Western Union” kompanijos ats-

tovė Irma Milišauskaitė sakė, kad Vilniaus biure dabar dirba apie 1 600 darbuotojų ir tai sudaro apie 13 proc. viso kompanijos darbuotojų skaičiaus. Turint mintyje, kad kompanija savo veiklą vykdo daugiau nei 200 pasaulio šalių, Lietuvos padaliniui tikrai yra kuo pasigirti. “Western Union” turi apie 500 ofisų pasaulyje. I. Milišauskaitė informavo, kad iki šių metų pabaigos ketinama priimti dar apie 120 darbuotojų, tad Airijoje gyvenantiems Lietuvos specialistams reikėtų į šį faktą atkreipti dėmesį. Tačiau bendrovė didina ne tik darbuotojų skaičių, bet plečia ir paslaugų tinklą, tad darbo kompanijoje atsiras viesiems. „Western Union“ Lietuvą pasirinko įvertinusi šalies politinį, ekonominį stabilumą, švietimo lygį ir geras ekonomikos augimo prognozes.

“Go Vilnius” ieško specialistų, galinčių pritraukti investicijas ir kurti Vilniaus įvaizdį „Go Vilnius“ kompanijos vadovas Darius Udrys gimė JAV, lietuvių karo pabėgėlių šeimoje, Vilniuje gyvena nuo 2011 metų. Sako, kad jam patinka gyventi Lietuvoje ir jam visai negaila buvo palikti Los Andželą, todėl paragino Airijoje gyvenančius lietuvius taip pat apsispręsti ir grįžti į Lietuvą. Jo vadovaujama kompanija taip pat mielai priimtų į darbą jaunus ir gabius specialus, nes tokie žmonės greičiau padėtų įgyvendinti kompanijos tikslus, padėtų užtikrinti Vilniaus miesto tarptautinį konkurencingumą, pritrauktų daugiau verslų, investicijų bei turistų į sostinę. “Siekiame sukurti infrastruktūrą, atitinkančią tarptautinius standartus, kad žmonės Vilniuje būtų laimingi, o turistai jaustųsi kaip namie. “Todėl ir ieškome talentingų specialistų, galinčių prisidėti prie Vilniaus miesto gerovės ir patrauklaus miesto įvaizdžio kūrimo”, – sakė D. Udrys.

Lietuvoje didesnės galimybės, nes mažesnė konkurencija Savo sėkmės istoriją konferencijoje pristatė kompanijos “Wide Wings” vadovas Gediminas Tamulynas.

Audiovizualinės komunikacijos agentūros „Wide Wings“ vardas dar nėra plačiai žinomas Lietuvos bei užsienio rinkose, bet 27 kompanijos darbuotojai yra jauni žmonės ir jiems viskas dar prieš akis. Jeigu kompanija iš pradžių siūlė savo paslaugas tik Lietuvos provincijai, vėliau platesniam ratui, tai dabar

9

jau daug ką įdomaus gali pasiūlyti ir užsienio kompanijoms. G. Tamulynas pasakojo, kad paklaidžiojęs po pasaulį, nutarė “nutūpti” Lietuvoje. “Smagu gyventi Lietuvoje, čia geri žmonės, čia mūsų šaknys – juk Lietuvos stiprybė yra jos tautoje.

Mes tai turime suprasti ir vertinti, turime didžiuotis, kad kalbame viena seniausių kalbų pasaulyje, kad turime garbingą praeitį. Be to, Lietuvoje yra kur kas didesnės galimybės, nes nepalyginamai mažesnė konkurencija negu, sakykim, Paryžiuje”, – įsitikinęs G. Tamulynas.

“Jūsų indėlis Lietuvai būtų svaresnis ir labiau įvertintas, jeigu jūs gyventumėte ir dirbtumėte Lietuvoje” Paskutinis konferencijos dalyvis, papasakojęs savo sėkmės istoriją, buvo visiems gerai pažįstamas ir visų karštai mylimas muzikantas ir dainininkas Jurgis Didžiulis. “Jūs palikote Lietuvą, bet Lietuva jūsų nepaliko – mes čia, kad sugriautume tą sieną tarp lietuvio Airijoje ir lietuvio Lietuvoje. Reikia griauti stereotipus, kad esame nacionalistai, kad emigrantai yra tautos išdavikai – mes tokie nesame, mes tiesiog dar neišsilaižėme sovietinės okupacijos žaizdų, mums dar lig šiol skauda ir mes dar tik mokomės gyventi naujame pasaulyje.

Aš neraginu jūsų grįžti į Lietuvą, aš tik noriu jūsų paprašyti, kad labiau mylėtume ir gerbtume vienas kitą, nes Lietuva yra ne kas kita, kaip jos žmonės, nesvarbu kur jie dirbtų ar gyventų. Aš jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad Lietuva be jūsų nesusitvarkys, bet visgi manau, kad jūsų indėlis Lietuvai būtų svaresnis ir labiau įvertintas, jeigu jūs gyventumėte ir dirbtumėte Lietuvoje”, – sakė J. Didžiulis. Jis gimė Bogotoje, Kolumbijoje. Apsispręsti padėjo pusmetį Lietuvoje ir pusmetį Kolumbijoje gyvenančio senelio raginimai. Kolumbijoje Jurgis turėjo pankroko grupę, su kuria 1999 metais patraukė laimės ieškoti į Ispaniją. Deja, jos ten neradęs, grįžo į Lietuvą ir, kaip pats sako, nei vieną dieną dėl to nesigailėjęs. „Lietuvoje yra mano šeimos šaknys, aš čia jaučiuosi reikalingas, čia man gera gyventi ir kurti”, – konferencijos dalyvius užtikrino muzikantas ir tikrai nei vienas salėje sėdintis žmogus nesuabejojo jo žodžiais, juolab, kad į konferenciją atvyko ir jo žmona airė Erica Jennings, jau ilgą laiką gyvenanti ir kurianti Lietuvoje.

Pasibaigus konferencijai lietuviai dar ilgai nesiskirstė, diskutavo, kokį ženklą – šauktuką ar klaustuką – po “Backto.lt-Atgal į Lietuvą” padėti? Laikas parodys, bet viena tikrai buvo aišku – lietuviai visada padeda, kai reikia pagalbos ir visada grižta ten, kur yra laukiami ir mylimi.

Eugenija Vitkienė Antonio Rekuno nuotr.

10 Nr. 21 (462) lapkričio 1 d., 2016

PRIE KAVOS

SUDOKU

*** Kalbasi anglė, rusė ir amerikietė.

Anglė sako: – Vakar grįžo vyras namo, o aš jam sakau: jeigu rytoj nenupirksi mikrobangės, valgyt galėsi darytis pats. Na, ką jūs manot? Pirmą dieną nematau, antrą dieną nematau, o trečią dieną jau stovi mikrobangė.

Amerikietė sako: – Sakau savo vyrui, jei nebus skalbimo mašinos, rūbus galėsi skalbti pats. Na, ir ką manot?

Pirmą dieną vyro nematau, antrą nematau, trečią dieną skalbimo mašina stovi.

Rusė sako: – Sakau vyrui, jeigu nebus dujinės viryklės, galėsi pats valgyt virt.

Na, ir ką jūs manot? Pirmą dieną vyro nematau, antrą nematau ir tik trečią dieną dešinės akies krašteliu pradėjau vyrą matyt. *** Vyras ir žmona skaičiuoja šeimos biudžetą. Vyras: – Na, aš uždirbu 800 eurų, tu dar 600 gauni, plius už tarą per mėnesį 200 gaunam. Tai kur visi pinigai dingsta? ***

AUROS SAVAITĖS PROGNOZĖ lapkričio 1-15 dienoms

Nelengvas metas gali dar prasitęsti. Daugeliui žmonių, kas per ilgą laiką negatyvaus kaupėsi viduje, šiomis dienomis gali prasiveržti į išorę.

Tai bus gera proga susipažinti su savo bei aplinkinių žmonių vidinėmis savybėmis, kurių iki šiol nežinojome. Dabar įtampa, nerimas apims dažniau nei paprastai ir savitvarda taps itin reikalinga tiek asmeniškai bendraujant, tiek tvarkant reikalus. Drąsiau ir ramiau pripažinkite nemalonius dalykus, kurie dabar taps akivaizdūs.

Kita vertus, venkite be reikalo įtarinėti, taip pat pavyduliauti – būkite atlaidesni savo partneriui. Tikėtini ir jus kompromituojantys įvykiai.

Tad pasistenkite mažiau tikėti apkalbomis. Tai sudėtigesnis laikas pradėti naujus darbus, tvirtinti svarbius dokumentus. Pasistenkite mažiau žadėti, įsipareigoti, ypač partneriams. Gali iškilti ir nemenkos finansinės problemos, paaiškėti

netikėti nuostoliai. Ne laikas aiškintis, ginčytis, tvarkyti piniginius, turtinius reikalus su dalykiniais partneriais, taip pat spręsti paveldėjimo klausimus su giminaičiais. Ir pasisaugokite sukčių, melagių, vagių.

Avinas. Pasistenkite išgirsti tai, ką sako artimieji, draugai – gali būti, kad nematote ko nors aiškiai naudingo. Tai palankus metas dalykiniams susitikimams, svarbiems klausimams aptarti.

Jautis. Netikėto persilaužimo ir nelauktų posūkių metas. Svarbu nepamiršti savo mylimiems žmonėms pasakyti to, kas jums svarbu, nes jūsų minčių skaityti niekas nemoka. Nepervarkit, nes išeikvotos energijos niekas nebesugrąžins.

Dvyniai. Labiau pasikliaukite likimu – netikėtai gali atsirasti išeitis, ateiti pagalba.

Tai neblogas metas mokesčių, draudimo, kredito reikalams tvarkyti. Palanku ieškoti lėšų savo veiklai plėtoti.

Vėžys. Jūsų laukia ganėtinai nesėkmingas periodas, svetimoje aplinkoje jausitės nejaukiai, nesaugiai. Ne laikas kuo nors svarbiu užsiimti darbe. Namuose pasistenkite savo nepasitenkinimu neslėgti artimųjų. Geras periodas išsivalyti, atsinaujinti, iš namų išnešti nereikalingus daiktus, drabužius.

Paskui katerį ežero paviršiumi lekia žmogelis ant vandens slidžių.

Staiga trosas trūksta ir slidininkas panyra po vandeniu. Ant kranto sėdintys žvejai čiumpa valtį, irklus ir plaukia gelbėti sportininko. Po dešimties minučių jiems pavyksta jį ištraukti. Atplukdo skenduolį į krantą, daro dirbtinį kvėpavimą.

Vienas žvejys įdėmiai pažiūri į skenduolį ir sako: – Vyrai, man atrodo, kad veltui stengiamės, – anas buvo ant slidžių, o šitas – su pačiūžomis. *** Furšete žmona priekaištauja vyrui: – Tu jau kokį penktą kartą eini prie stalo paimti maisto. Argi tau ne gėda?

– Nė kiek, nes aš visiems sakau, kad nešu tau. *** Mokytoja klausia: – Vaikučiai, kas yra mumija?

Petriukas: – Konservuota karalienė. *** Ateina Petriukas pavėlavęs į pamoką.

– Kodėl pavėlavai į pamoką? – klausia mokytoja Petriuko.

– Kiaulę ant šakos kabinau, – atsako Petriukas.

– Kodėl tu ją kabinai?

– Mama sakė, kad zylutės mėgsta lašinukus, – ramiai atsako Petriukas. *** Petriukas ateina į mokyklą ir mokytoja jo klausia: – Petriuk, ar tu sulaužei suolą?

Petriukas atsako: – Ne, bet aš daugiau taip nedarysiu... *** – Petriuk, ar tu tiki pomirtiniu gyvenimu? – klausia mokytojas.

– Ne, o kodėl klausiate?

– Prie mokyklos stovi tavo senelis, į kurio laidotuves vakar išsiprašei iš pamokų... *** Lauke stovi ir rūko Petriukas.

Senyva bobutė jam sako: – Ar tavo tėvai žino, kad tu rūkai?

Petriukas: – O ar tavo vyras žino, kad tu kalbi su nepažįstamais vyrais? *** Šešiametis Petriukas niekaip negali suprasti, ką murma jo vienerių metų broliukas. Nepatenkintas jis sako mamai: – Mama, ar tu įsitikinusi, kad jis lietuvis? *** Petrelio mamytė virtuvėje girdi, kaip įsijautęs mažius svetaineje žaidžia su dižiuliu žaisliniu geležinkeliu: – Visi šunsnukiai, kas jau atvažiavote, py**inkit na**ui iš traukinio ir atlaisvinkit kuo greičiau vietą kitiems. O tie py**ukai, kurie tik dabar

susiruošėt važiuoti, paruošiat bilietus ir greit lipate su savo čemodanais, sėdate ir varom. Traukinys š**ančių nelaukia!

Mama, pašiurpusi, šoka prie Petrelio: – Šiuose namuose toks leksikonas nevartojamas. Dabar eik į savo kambarį, stok į kampą dviems valandoms, apgalvok viską ir tik tuomet galėsi vėl būti laisvas.

Mama paruošė pietus, paskaitė laikraštį, na, ir po poros valandų į virtuvę atslinko Petriukas: – Mama, gal jau galiu žaisti, dvi valandas kampe jau atstovėjau...

Mama: – Gerai, atlikai bausmę, gali vėl žaisti.

Petriukas grįžo prie geležinkelio.

Ir girdisi vėl: – Atvykusius keleivius prašome tvarkingai palikti vagoną, nepamirškite paimti savo daiktų.

Išvykstančius prašome neskubėti, suneškite visą savo bagažą į vidų, patogiai įsitaisykite...

Mama šypsosi patenkinta ir nustebusi. O Petriukas tęsia: – Palydovai norės pamatyti jūsų bilietus. O tie, kuriuos už**so dviejų valandų vėlavimas, eikit ir skųskitės tai bambeklei virtuvėje! ***

ATSAKYMAS

Liūtas . Jei negalite apsidrausti, jei nesate pakankamai informuoti, verčiau nerizikuokite. Nebūkite lengvatikiai, galite susidurti su gražiai pateiktu melu. Saugiai vairuokite kelyje. Nederėtų pasirašinėti atsakingų dokumentų.

Mergelė. Galėsite išspręsti seniai jus varginantį klausimą. Geriausiai atidėti tiek finansinius reikalų tvarkymus, tiek apsipirkimus - bus lengva suklysti. Neaptarinėkite su sutuoktiniu šeimos išlaidų, taip išvengsite nepagristų kaltinimų ir konfliktų.

Svarstyklės. Šį periodą teks rinktis iš dviejų blogybių tą, už kurią geriau jums mokės. Pasirinkimas kuklus, tačiau rinktis visvien teks. Kiek tai turės įtakos ateičiai, niekas nežino, greičiausiai šis akimirksnio sprendimas ar trumpa veikla papildys jūsų piniginę.

Skorpionas. Dabar pats laikas stebėti likimo ženklus. Viskas yra žymiai paprasčiau, nei kartais jums atrodo. Pykstate, kad negalite nuspėti, kas bus, ir neturite galimybės viską susiplanuoti. Jūsų laukia geri pokyčiai, greičiausiai – darbe, bet jie nebus tokie reikšmingi, kaip jums atrodo. Finansinius nesklandumus teks spręsti čia ir dabar. Šaulys. Šiuo metu ieškote naujų galimybių, tačiau visur yra netikrumo ir apgaulių. Bėda

ta, kad negalite nieko atidėti, reikia veikti dabar. Todėl klausydami patarimų draugų bei artimųjų, galvodami apie ateitį ir perspektyvas drąsiau judėkite į priekį. Pirmiausia, imkitės su buitimi ir nekilnojamuoju turtu susijusių reikalų, pelnas – ne už kalnų.

Ožiaragis. Būsite dėmesio centre, ne vienas žmogus norės su jumis susitikti, pasikalbėti. Pagaliau išgirsite ir ilgai lauktų naujienų, susitiksite žmones, kurių niekaip anksčiau negalėjote išvysti. Jūsų optimizmas ims stiprėti. Tik nepervertinkite savo galimybių, nepamirškite dažniau nusileisti antrajai pusei.

Nepalanku spręsti finansines problemas, pirkti ką nors brangaus.

Vandenis. Nepraraskite pasitikėjimo savimi, vykite nuo savęs visas netikusias, liūdnas mintis. Atsisakykite bendrauti su egoistais ir pesimistais, kad galėtumėte pailsėti niekieno netrukdomi, išvažiuokite trumpam į kelionę. Atėjo laikas atokvėpiui. Žuvys. Jūsų mintys skraidys kažkur toli.

Jei susitiksite ar pasikalbėsite su tais, apie kuriuos galvojate, jausitės kur kas smagiau.

Užsiimkite kuo nors neįprastu, mėgaukites hobiu, aplankykite parodą, nes jums reikėtų atitrūkti nuo kasdienybės problemų. Šis metas bus palankus konfidencialiems reikalams tvarkyti, tikrintis sveikatą.

DĖMESIO! Kiekvieno penktadienio vakarą, 19:00 val., renkama grupė psichoterapiniam seansui tema: “Kaip įvaldyti stresą”.

Dalyvavimo trukmė 1,5val., mokestis-20 eurų. Pasiteiravimui skambinti telefonu: 0857626922 Aura

PORTRETAI Sakė Erica Jennings savo interviu laikraščiui “Lietuvis”, trumpam atvyksi į Airiją kartu su savo vyru Jurgiu Didžiuliu surengti koncertą konferencijos "Backto.lt-Atgal į Lietuvą!" dalyviams. Paklausta, kur jos namai dabar – Lietuvoje ar Airijoje, nedvejodama atsako, kad jos namai ten, kur yra jos šeima – taigi, dabar Lietuvoje.

Dar 1998 m. kartu su Viktoru Diawara ir Viliumi Alesiu ji sukūrė grupę „Skamp“, tačiau nuo 2011 metų daugiausiai koncertuoja su vyru Jurgiu Didžiuliu, yra surengusi keletą solinių koncertų. Savo profesinę karjerą ji pradėjo dar būdama paauglė ir pelnė kone visus muzikinius apdovanojimus.

“Mano tėvai atvažiavo į Lietuvą kai man buvo šešiolika metų, - pasakoja airė Erica Jennings (dabar Ericai 36). - Išvažiavom iš Airijos dėl mano tėčio, kuris yra Europos Sąjungos fondų konsultantas transporto klausimais. Lietuva tuo metu rengėsi stoti į Europos Sąjungą ir mano tėvelis padėjo tai padaryti.

Taigi, tuomet mums nebuvo jokio pasirinkimo ir mes net nesvarstėm, ar mums likti Airijoje, ar važiuoti visiems į Lietuvą. Mes esam šeima ir mes turim būti kartu, nesvarbu kur, ar Lietuvoje, ar kitoje šalyje, kitaip ir būti negalėjo.”

- Turbūt nelengva buvo adaptuotis svetimoje šalyje, ar nenorėjote grįžti namo, į Airiją?

- Žinoma, kad norėjau. Aš pati esu iš Donegalo, iš ten kilusi visa mano šeima, ten nuostabios vietos, labai graži gamta, jeigu dar nebuvote, tikrai siūlyčiau ten nuvažiuoti. Būtent šito gamtos grožio labiausiai ir ilgėjausi, neslėpsiu, ilgiuosi ir dabar. Kol dar buvo gyvas mano senelis, aš dažnai atvažiuodavau į Airiją, bet prieš dvejus metus mes jo netekom, kiti giminės išsibarstė po pasaulį ir dabar mane nedaug kas sieja su Airija. Airija yra mano gim-

Nr. 21 (462) lapkričio 1 d., 2016

“Mano namai ten, kur yra mano šeima”

tinė, bet, kaip jau ir sakiau, mano namai ten, kur mano šeima. Jeigu man reikėtų rinktis tarp karjeros ir šeimos, aš nei akimirkos nedvejodama rinkčiausi šeimą. Bet kol kas man neteko daryti tokio pasirinkimo, tikiuosi, ir neteks.

- Kaip jums sekėsi Lietuvoje, turbūt nelengva buvo, juk reikėjo išmokti kalbą, priprasti prie kitos kultūros, pagaliau, ir prie kitokios gamtos?

- Taip, buvo nelengva. Aš lankiau

tarptautinę mokyklą, nors turėjau savo mokytoją airę, kuri atvažiuodavo pas mane į Lietuvą mokyti manęs, kad aš nenutolčiau nuo savo mokyklinės programos ir kad galėčiau pasirengti egzaminams.

Tada aš dar galvojau, kad greitai grįšiu į Airiją, kad ten studijuosiu dramą, kad ten ir gyvensiu. Buvau labai jauna, man buvo septyniolika metų ir tėvai mane ragino neskubėti, palaukti, kol “užaugsiu” ir tik tada priimti tokius rimtus sprendi-

mus. Aš taip ir pasielgiau - likau Lietuvoje. Tada pamažu pradėjau muzikuoti, rimčiau mokytis lietuvių kalbos, atsirado draugų ratas, paskui sutikau Jurgį, sukūrėme šeimą, gimė sūnūs, baigiau studijas – pilnai įsitraukiau į Lietuvos gyvenimą.

Su mumis tada į Lietuvą atvažiavo ir mano sesuo, per pačią krizę ji sugalvojo Vilniuje atidaryti restoraną, Kokius trejus metus jai labai sunkiai sekėsi, o kadangi mes esam šeima, mums irgi buvo labai sunku, bet stengėmės kuo galėdami padėti vienas kitam, palaikyti vienas kitą ir mums viskas neblogai sekėsi. Dabar sesers biznis plečiasi, ji ištekėjo už lietuvio ir labai patenkinta savo gyvenimu Lietuvoje, kaip, beje, ir visa mano šeima.

- Spaudoje esu skaičiusi, kad jūs gerai kalbate lietuviškai, bet tikrai nesitikėjau, kad taip gerai, tad kodėl jūsų repertuare tiek nedaug lietuviškų dainų?

- Taip, man nelengva buvo išmokti lietuvių kalbą, ilgą laiką gėdijausi kalbėti lietuviškai, bijojau suklysti, galvojau, iš manęs visi juoksis ir šaipysis. Kantriai mokiausi, paskui pamažu ir kalbėti pradėjau. Gana greitai Lietuvoje pradėjau muzikuoti -muzikai juk nesvarbu, kokia tu kalba kalbi, kokios esi tautybės.

Kas žino, galbūt būtent muzika ir padėjo man gana greitai adaptuotis Lietuvoje. Apskritai, visa mano

šeima labai muzikali, ypatingai mano tėvelis, jis puikiai dainuoja.

Turbūt girdėjote, kad airiai yra labai muzikalūs ir labai balsingi. Galima sakyti, kad šitą gamtos dovaną aš gavau iš savo tėvų ir savo gimtinės.

Kartu su Jurgiu esu sudainavusi keletą lietuviškų dainų: “Tu ateik į pasimatymą”, “Gera”, bet tos dainos labai paprastutės, labai nesudėtingi tekstai. Rimtesnių dainų aš negaliu dainuoti lietuviškai, nes, …kaip čia jums geriau paaiškinus? Galima sakyti, kad aš suprantu dainos esmę, suprantu žodžius, suprantu, apie ką daina, bet aš tarsi nejaučiu gilumos, slystu lyg paviršiumi. Lietuvos poezija puiki, galima būtų ne vieną eilėraštį įdainuoti, bet aš negaliu šito padaryti, nes, kaip jau minėjau, aš suprantu žodį, bet aš jo nejaučiu. Tai kokia čia gali būti daina? Nežinau, kaip kitiems dainininkams, muzikantams, bet man geriausiai sekasi dainuoti savo gimtąja kalba.

- Kas jums kuria muziką, rašo dainų tekstus?

- Viską darau aš pati. Dabar svajoju apie solinę karjerą, jaučiuosi, kad išsisėmiau” tiek muzikuodama su grupe “Skamp”, tiek dainuodama su Jurgiu. Dabar surengsiu muzikinį turą Lietuvoje ir padarysiu pertrauką, susikoncentruosiu ir pabandysiu dar kartą iš naujo atrasti save.

11

- Kokia kalba jūs kalbate namuose?

- Vaikai su Jurgiu paprastai kalba ispaniškai, nes Jurgis turi ispaniško kraujo, jo mama iš Kolumbijos, aš dažniau su jais kalbu angliškai, žinoma, mes kalbam ir lietuviškai, juk jaunėlis lanko lietuvišką darželį, vyresnysis mokosi lietuvių mokykloje. Galima sakyti, kad mūsų šeima yra internacionalinė. Nors mes ir gyvenam Lietuvoje, bet jaučiamės pasaulio piliečiais. Pagaliau juk ne taip svarbu, kur gyveni, svarbiausia, su kuo gyveni, kuo užsiimi, kaip tau sekasi realizuoti save, kokie žmonės tave supa.

- Ar važiavote į konferenciją agituoti Airijoje gyvenančius lietuvius grįžti į Lietuvą?

- Tikrai ne. Pritariu Jurgiui, kad nesvarbu, kur tu gyveni, svarbu, kad tu žinai, kas esi, kad nepamiršti savo šaknų, o padėti Lietuvai galima ir negyvenant Lietuvoje. Juk airiai emigrantai taip pat padeda Airijai nors ir negyvena Airijoje, daug kas gyvena Amerikoje, Australijoje, Kanadoje, dabar jau ir Lietuvoje gyvena nemažai airių.

Apskritai, airių bendruomenės užsienyje yra labai stiprios ir vieningos. Žmonės stengiasi padėti ne tik vienas kitam, bet ir savo šaliai. Žinoma, daug Airijai padėjo ES parama, bet labai daug padėjo ir airiai emigrantai, kurie, kad ir kur begyventų, žino, kad jie yra airiai, tuo didžiuojasi ir tikrai daug padeda savo šaliai. Manau, lietuviai irgi tokie yra, tiesiog jums dar reikia laiko. Juk norint padėti kitam, pats turi kažką turėti, turi sukurti tvirtą pamatą pirmiausiai sau. Ne tiek jau daug laiko praėjo nuo Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, bet permainos jau yra ir jos tikrai geros.

- Ar jūs pati jaučiate tas permainas?

- Žinoma, be jokios abejonės. Prasidėjus ekonominei krizei, mes jau gyvenome Lietuvoje. Visiems buvo nelengva, bet tuo pačiu tai buvo labai įdomus laikotarpis, mes matėm, kaip keitėsi žmonės, kaip jie atsikrato kompleksų, kaip gerėja ir gražėja gyvenimas. Bet juk jūs ir patys tą žinote.

- Kasdieną žmonės išvažiuoja iš Lietuvos, daug kas pasirenka Airiją, ar jums nesinori susikrauti lagaminą ir vieną dieną išvažiuoti kartu su jais?

- Tkrai ne. Artimiausiu metu mes neplanuojame išvažiuoti iš Lietuvos, bet kas žino, kas bus ateityje, Pagaliau niekada nereikia sakyti niekada.

Vakare nedideliame jaukiame Dublino “Mezz” bare Erica ir Jurgis negailėdami jėgų ir nepaisydami vėlyvo meto linksmino savo dainomis ir muzika konferencijos svečius ir dalyvius.

Antonio Rekuno nuotr.

12 Nr. 21 (462) lapkričio 1 d., 2016

SKELBIMAI

Jūsų skelbimas publikuojamas trijuose laikraščio numeriuose

Išsami skelbimų publikavimo instrukcija – 20 psl.

Paslaugos teikėjas www.modeva.com

Wedding dress atelier is looking for a professional with excellent sewing skills for a part-time position. E-mail: info@sewcreativealterations. com, Phone: +353 87 955 0404, +353 87 747 0579.

Reikalingi gipso plokščių sukėjai (tackeriai).

Darbas Dubline. Darbo įrankiai ir patirtis būtini. Tel.: 00 353 85 128 8650.

Reikalingi vairuotojai Airijoje rinkti maišus nuo durų. 1kg kaina 1.3 eurų. Daugiau informacijos tel.: 00 353 85 830 0777.

Siuvimo salonui Dublin 6 (Kimmage) reikalinga siuvėja visai darbo savaitei. Tel.: 00 353 86 104 5006.

Garden maintenance team leader required.

Good planning and work ethics is a must. Good command of English. Full B clean driving licence required. Telephone: +353 87 682 3188.

Labdaros organizacija “The Mendicity Institution”, įsikūrusi Dubline ir dirbanti su benamiais ir vargstančiais Rytų Europos šalių piliečiais, ieško lietuviškai/rusiškai arba lenkiškai kalbančių žmonių, kurie: 1) Užimtų dirbtuvių vadovo pareigas (20 val. per savaitę). Informacija ir kontaktai: http://www.activelink.ie/content/ vacancies/community/23161. 2) Turėtų laiko ir noro dirbti savanoriais šioje organizacijoje kartą per savaitę bei padėtų darbo ieškantiems lietuviams rengiant CV, ieškant darbo online, ir t.t.

Skelbimas ir kontaktai: http://www.activelink. ie/…/community-exc…/volunteering/23180).

3) Galėtų padėti mokyti anglų kalbos. Informacija adresu: http://www.activelink.ie/content/ community-exchange/volunteering/23288.

Nursing Home is looking for qualified nurses.

E-mail: www.irishnursinghomes.net Send CV to alanshaw@parkehouse.ie Reikalingas (a) skrajučių platintojas(a). Pageidautina iš Lucano, Blanchardstowno, Swords.

Tel.: 00 353 85 270 5111.

http://issuu.com/LaikrastisLietuvis

Vyrų ir moterų kirpyklai,grožio salonui Mulingaro mieste reikalingos specialistės, turinčios 8-10 metų darbo patirtį. Geros darbo sąlygos.

Anglų kalba būtina. Tel.: 00 353 85 819 6722.

Siūlomas geras darbas ir geros pajamos. Šis skelbimas skirtas tiems, kurie tiki, kad laikraštyje rašoma tiesa. Daugiau informacijos tel.: 00 353 85 188 3677.

Reikalingas brošiūrų platintojas, gyvenantis pietiniame Dubline. Tel.: 00 353 85 106 6316, Romas.

Elektrikams siūlomas darbas Skandinavijoje (Švedijoje, Danijoje). Ieškome visų tautybių kvalifikuotų elektrikų, kalbančių angliškai ir galinčių skubiai atvykti į interviu Dubline. Kreiptis į Indrę Dambrauskaitę, Digital Media Officer.

Tel.: + 353 85 717 1542, E-mail: indre@exportise.iewww.exportise.ie

Reklamos patalpinimo klausimais skambinkite: +353851602896 sales@russianireland.com

I'm looking for Lithuanian, Russian or Latvian experienced live in nanny, with Basic English.

For more information call Eva on 086 777 4066 or Stuart 086 385 6300 or text us.

Ieškau auklės gyventi kartu Dubline. Reikia, kad bent šiek tiek mokėtų anglų kalbą. Tel.: 086 777 4066 arba 086 385 6300. Jeigu negalėsite prisiskambinti, siųskite žinutę.

Reikalinga mergina valyti namus Dubline. Tel.: 00 353 85 772 7186.

Reikalingi namų tvarkytojai dirbti Dubline ir jo apylinkėse pilnam etatui nuo pirmadienio iki šeštadienio. Valytojai turi teikti aukščiausios kokybės valymo ir lyginimo paslaugas bei vykdyti namų savininkų reikalavimus. Kandidatai turi legaliai dirbti Airijoje, turėti vairuotojo pažymėjimą ir būti pasirengę vairuoti Dubline.

Būtina gera šnekamoji anglų kalba. Darbo galime apmokyti. Pareiškėjai turėtų siųsti tik CV elektroniniu paštu staff@pristine.ie arba faksu 01 289 7918.

Reikalinga plataus profilio kirpėja Talloje D24.

Darbo patirtis būtina. Tel.: 00 353 85 132 8493.

Reikalingas patikimas ir aktyvus verslo partneris (partneriai). Geri verslo pasiūlymai. Tel.: 00 353 85 188 3677.

Advokato Paslaugos Dubline Darbo teisė, Kompensacijos, Šeimos teisė, Baudžiamoji teisė, Įvykiai kelyje, Asmeninės traumos, Draudimo bylos.

Registracija telefonu

086 3030255

DUBLIN-SOLICITORS@1000sADS.com

Neprsiskambinate, ne bėda, atsiųskite savo Vardą bei Pavardę SMS žinute ir mes Jums perskambinsime.

SIŪLO DARBĄ

NUOLAIDA TAIKOMA TIK NURODYTOMS PASLAUGOMS

NUOLAIDA

15%

KVALIFIKUOTI SPECIALISTAI MODERNI ĮRANGA

DOVANŲ KUPONAS PASITIKRINK DANTIS NEMOKAMAI registracija: nuskanuok barkoda, , , Pavarde Arba atsiusk savo Varda , sms

+353 85 1399833 Lower Dorset Street, Dublin 1 www.Clinic4U.ie

SKELBIMAI Lithuanian newspaper in Ireland is looking for marketing manager. Main objectives are: selling advertising space for newspaper and running campaigns in Internet and Social networks. Requirements: Lithuanian and English languages (Russian optionally). Knowledge of marketing in Media, Internet and Social networks. High commission guaranteed. If you are interesting in this position, please, send your CV to sales@russianireland. com Reikalingi patyrę automobilių dažytojai ir paruošėjai. Tel.: 00 353 85 745 9897.

Reikalingas brošiūrų platintojas, turintis automobilį ir telefoną. Tel.: 00 353 01 424 2400, e-mail: info@publicitymailing.ie

IEŠKO DARBO Flexible with own car childminder available in Dublin 15. I will look after your child together with my 3 year boy. I speak in Lithuanian, Russian and English. Good rates. Please contact for more info by mob. 0863090303.

Moteris ieško auklės darbo Dubline. Skambinti tel.: 00353852753323.

Construction worker is looking for a job to work with concrete. Phone: 0851566753.

Galiu prižiūrėti jūsų mažylį savo namuose. Ilgametė patirtis prižiūrint vaikus. Esu dirbusi vaikų darželyje. Turiu rekomendaciją, nes metus laiko Airijoje prižiūrėjau 3 metų berniuką.

Gyvenu Dublin18. Tel.: 00353872774694, Renata.

Moteris ieško bet kokio darbo. Galiu prižiūrėti vaikus jūsų namuose, galiu valyti bei atlikti kitus darbus. Už darbo pasiūlymą atsidėkosiu.

Tel.: 00353858434848.

26 metų mergina ieško darbo. Turiu darbo patirties valant namus, ofisus.

Tel.: 00353874624564.

Nr. 21 (462) lapkričio 1 d., 2016

13

Citroen Picaso 2000 metų, 1.6 benzinas. Yra Tax, Nct. Kaina 500 eurų. Dublin. Tel.: 00 353 89 233 0268 arba 00 353 85 741 3427.

troniniu paštu: gamyba.remontas@gmail.com.

Galime bendrauti per Skype ar FB paskyrą. Tel.: 00 370 6007 7023.

Parduodu aukštos kokybės viso kūno masažuoklį.

Kaina 550 eurų. Tel.: 00 353 85 188 3677.

IEŠKO NUOMOTIS

Pirkčiau namų valytojos darbą Dubline. Tel.: 00353857217909.

Moteris 49 metų amžiaus išsinuomuotų kambarį Dublino centre 3, 7, 9 rajonuose. Tel.: 00 353 85 843 4848.

55 metų vyras, turintis didelę suvirintojo ir vairuotojo (visos kategorijos) darbo patirtį. ieško darbo. Anglų kalba gera. Tel.: 00353874653871.

PASLAUGOS

NUOMA

Mokau skambinti arfa ir pianinu. Dovanų kuponai. Mulingaras. Tel.: 00 353 86 105 8956.

Jaunas vyras ieško bet kokio darbo. Turiu patirties statybose, galiu dirbti apdailos darbus , taip pat darbus, susijusius su mediena ir mašinomis.

Siūlyti įvairius variantus. Angliškai kalbu silpnai.

Tel.: 00353851189284.

Mielos merginos, maloniai kviečiame apsilankyti naujame grožio kambaryje "Moda Donna", kuris įsikūręs grožio klinikoje. Pas mus dirba patyrę ir kvalifikuoti grožio specialistai. Tel.: 00 353 87 762 7479.

Išnuomojamas dvivietis kambarys Tyrrelstowne, dirbančiam, tvarkingam žmogui. Sąskaitos + mokesčiai.Tel.: 0851492777, 353857187424

39 metų darbšti, atsakinga bei energinga moteris ieško darbo Dubline ar jo apylinkėse.

Anglų kalba vidutiniška. Transportą turiu. Tel.: 00353851496550.

Anglų kalbos pamokos pagal Colins programą (galime padėti išmokti kalbėti su airišku akcentu). Kaina 400 eurų per mėnesį už šešias valandas per savaitę. Tel.: 00 353 85 244 3265.

Ieškau ofisų, mokyklų valytojos darbo. Tel.: 00353834749269.

Mūrininkas, turintis darbo patirtį, ieško darbo Dubline ar jo apylinkėse. Tel.: 00353857400219.

27metų vyras ieško bet kokio darbo. Anglų kalbos žinios vidutinės. Siūlyti įvairius variantus.

Galiu sumokėti už darbą. Vairuotojo teisių neturiu. Tel.: 00353851162774.

PERKU- PARDUODU Parduodu beveik naują Samsung televizorių. Įstrižainė 80 cm. Kaina 250 eurų. Skambinti Tel.: 00 353 86 240 9154.

Padėsiu persikraustyti Dubline. Tel.: 00 353 85 844 5397.

Padėsiu nueiti į bent kokią istaigą (Social, Tax Office, Hospital ir t.t). Vertimas, formų pildymas.

Tel.: 00 353 85 180 5680.

Vienos valandos viso kūno atpalaiduojantis masažas (orthopedinis , nėščiosioms). Kaina 15-25 eurai. Rūgštiniai veido valymai kainuos 25-30 eurų. Dublinas 11, Finglas. Tel.: 00 353 85 775 8657.

Minkšti baldai pagal individualius užsakymus iš Lietuvos. Siųskite savo pageidavimus elek-

Išnuomojamas dvivietis kambarys Straffan, Co. Kildare. Geras susisiekimas (eiti iki stotelės 2 min.). Kaina 350 eurų+sąskaitos. Name gyvena rami, dirbanti pora. Skambinti tel.: +353874653871.

Lucane išnuomojami vienvietis ir dviviečiai kambariai. Dvivietis kambarys išnuomojamas vienam vaikinui. Šalia yra Lidl, Spar parduotuvės, autobuso stotelė. Tel.: +353857561302.

Nuo spalio mėnesio 8 dienos Walkinstown, Dublin 12, išnuomojamas dvivietis kambarys. Kaina 350 eurų. Tel.: 353857834923.

Tyrrelstowne išnuomojamas dvivietis kambarys dirbančiam, tvarkingam žmogui. Sąskaitos+mokesčiai. Skambinti tel.: 085 718 7424.

Išnuomuojame vienvietį kambarį Clonsilloje šalia Polo Stores pardotuvės, jaukiame name dirbančiam žmogui. Kaina 320 eurų + depozitas ir sąskaitos. Tel.: 00 353 85 806 6001 arba +353 85 770 4376.

14 Nr. 21 (462) lapkričio 1 d., 2016

SKELBIMAI

Išnuomojamas vienvietis kambarys Clondalkin, Dublin 22. Name gyvena viena šeima. Geras susisiekimas, šalia Luis ir autobusų stotelė.

Kaina 320 eurų per mėnesį. Tel.: 00 353 85 118 2878.

Ilgiems santykiams ieškomas vyriškas vyrukas.

Amžius 50 ir daugiau metų. Tel.: 00353852422075.

25 metų sportinio sudėjimo vaikinas ieško išdykusios panelės. Tel.: 00353851732311.

54 metų tvarkingas vyras norėtų susitikti su panašaus amžiaus moterimi rimtam bendravimui ir gyvenimui. Tel.: 00353874615513.

Išnuomojamas didelis vienvietis kambarys su balkonu, netoli Charlistauno prekybos centro.

Kaina 370 eurų + depozitas + sąskaitos. Tel.: 00 353 87 139 0898.

Ieškau draugo maloniam bendravimui. Pageidautinas amžius apie 60 metų. Tel.: 00353851002366.

Gal jau pavargai gerti? Yra būdas atsisakyti šio žalingo įpročio. Anoniminių alkoholikų klubas gali padėti. Tel.: 00353857677412 Dubline arba 00353851211384 Korke.

Išnuomojamas dvivietis kambarys tvarkingame, jaukiame name tik dirbantiems žmonėms.

Kaina 480 eurų + sąskaitos + depozitas. Laukiame norinčių ramiai ir gražiai gyventi. Tel.: 00 353 89 405 3136.

PAŽINTYS Ieškau gyvenimo draugės, man 49-eri metai.

Skambinti tel.: +353872289706.

Susipažinčiau su nuoširdžiu, paprastu, kultūringu vyriškiu virš 55 metų, kuris vertina abipusę pagarbą ir supratimą. Tel.: 00353857237052.

Linksma 53 metų moteris ieško draugo. Tel.: 00353868755215.

44 metų tvarkingas ir nerūkantis vyras susipažintų su moterimi. Tel.: 00353857146300.

Simpatiškas 50 metų vyras intymiai draugystei susipažintų su nestambia moterimi iš Dublino arba netoli jo. Tel.: 00353868958564.

43metų vedęs vyras, gyvenantis netoli Limericko, susipažintų su moterimi. Tel.: 00353851874458.

48 metų moteris ieško gyvenimo draugo ir laukia skambučio. Tel.: 00353873510796.

Mes, vyrų ir moterų bendrija, susivienijom dėl tikslo padėti vienas kitam išsivaduoti nuo alkoholizmo. Tiktai mes, praėję per visas kančias, sukeltas alkoholinės priklausomybės, realiai galim suprasti tuos, nuo kurių praktiškai visi nusisuko.

Yra grupė rusų kalba, o grupė, bendraujanti lietuvių kalba, renkasi kiekvieną antradienį 20:00 val. adresu: Celbridge Parish centre, Main Street.

Tel.: 00353858234060.

59 metų liekna, nuoširdi, draugiška moteris susipažintų su vienišu vyriškiu draugystei. Gyvenu Co. Clare. Skambinti tel.: +353868760533.

ĮVAIRŪS Keisti tie metai… Jų kaskart daugėja, palieka plaukuose sidabro giją. Kas vakar buvo mielas svetimėja, tolsta praeitin draugai ir lieka… Tel.: 00353861694081.

LEGAL NOTES INTERNATIONAL ASSOCIATION OF LEGAL PRACTITIONERS COMPANY LIMITED BY GUARANTEE, never having traded its registered office and having its principal place of business at Unit 4, Isolde’s Tower, Essex Quay, Dublin 8, and has no assets exceeding €150 and having no liabilities exceeding €150, has resolved to notify the Registrar of Companies that the company is not carrying on business and to request the Registrar on that basis to exercise her powers pursuant to section 733 of the Companies Act 2014 to strike the name of the company off the register. By Order of the Board.

http://issuu.com/LaikrastisLietuvis

Susipažinčiau su simpatiška moterimi iš Dublino ar šalia jo. Man 46 metai, gyvenu Lucane. Tel.: 00353852705111.

55 metų vyras iš Dublino ieško draugės. Tel.: 00353871390898.

54 metų 170 cm ūgio moteris iš Dublino ieško gyvenimo draugo. Atsakysiu tik į telefono skambutį, su nepadoriais pasiūlymais prašom neskambinti. Tel.: 00353872407471.

Gentleman, s/east, kind, easy-going. Seeks for kind lady 50s, 60s from East European for long relationship. Phone: 0877669091.

2017 ADVERTISING RATES

Applies to “Nasha Gazeta – Russian newspaper and “Lietuvis” – Lithuanian newspaper.

Both papers are publishing fortnightly (twice a month).

full page

Full page 260 x 320 mm 1 insertion from 500€ 4 insertions from 400€ each 8 insertions from 350€ each 16 insertions from 300€ each 24 insertions from 240€ each

½ page

Half page 260 x155mm 1 insertion from 250€ 4 insertions from 200€ each 8 insertions from 175€ each 16 insertions from 150€ each 24 insertions from 120€ each

¼ page

1/8 page

1/16 page

1/32 page

¼ page 125 х 155mm 1 insertion from 125€ 4 insertions from 100€ each 8 insertions from 88€ each 16 insertions from 75€ each 24 insertions from 60€ each

1/8 page 125 х 75mm 1 insertion from 65€ 4 insertions from 50€ each 8 insertions from 45€ each 16 insertions from 35€ each 24 insertions from 25€ each

1/16 page 60 х 75mm 1 insertion from 40€ 4 insertions from 25€ each 8 insertions from 20€ each 16 insertions from 15€ each 24 insertions from 10€ each

1/32 page 60 х 40mm 1 insertion from 20€ 4 insertions from 15€ each 8 insertions from 10€ each 16 insertions from 9€ each 24 insertions from 5€ each

If you booking made for two month or more we will place your adverts for free on our web sites www.russianireland.com and www.lietuvis.ie as well on our Facebook pages All prices included VAT 23% For advertising call 0851602896 or sales@russianireland.com

2017

Коммерческие объявления. До 30 слов.

1 insertion from 15€ 4 insertions from 10€ each 8 insertions from 5€ each 16 insertions from 5€ each 24 insertions from 2€ each Leaflet insertion – from 80€ for single title print run ions from 300€ each 24 insertions from 240€ each

REKLAMA

Nr. 21 (462) lapkričio 1 d., 2016

15

Perkant už 50€ ir daugiau

MANUAL HANDLING VERTIMAS Į RUSŲ

kaina Safe Pass €120

0877834724 АNDREJ

10% nuolaida

Parduotuvėje “Taste of Europe” Palmerstown Court, Mungret Street, Limerick Follow us on Fasebook: Taste of Europe. Limerick Voucher must be presented at the checkout!

SIUNTOS

«NUO DURŲ IKI DURŲ»

Airija - Anglija - Lietuva Latvija - Estija 00353 860469396(Airija) 00371 25453182 (Latvija) Komercinių krovinių gabenimas 00353 867813400(Airija) www.disalservices.com

BRANGIAI SUPERKAME • Spalvota metala • Katalizatorius • Mobiliuosius telefonus ir elektronikos lauza PASIIMAME PATYS VISOJE AIRIJOJE

Tel.: 0857742544 EURO SCRAP METAL www.euroscrapmetal.ie

Ofisas Swords 35 Main Street, Swords. Теl.: 0857674831

ADVOKATAS

Nenusipirkai eilinio „Lietuvio“ numerio?

Skaityk elektronines ankstesnių laikraščio numerių versijas!

Imigracija/ Paso prašymo pateikimas Socialinės išmokos Darbo ginčai Šeimos teisė Baudžiamoji teisė

66 Fitzwilliam Square, Dublin 2 Tel.: 085178631166

PRENUMERATA SUBSCRIPTION 24 numeriai €60

Užpildę šį kuponą, jūs galite užsiprenumeruoti laikraštį „Lietuvis“

NAME/VARDAS, PAVARDĖ ADDRESS/ADRESAS

http://issuu.com/ LaikrastisLietuvis

TEL.

E-MAIL

DATE/DATA Please complete order form, enclose your cheque or postal order and send to the following address: Rusinfo Productions, “Nasha Gazeta”, 5 floor, 55 O’Connell Street Lower, Dublin 1, Ireland. Please Make Cheque and PO Payable to Rusinfo Productions Ltd.

16 Nr. 21 (462) lapkričio 1 d., 2016

REKLAMA