Lietuvis N 2 (537)

ISSN 1649-5574

Kitas numeris balandžio mėn.

Nr. 2 (537) kovo 9 d., 2021 (11 savaitė)

www.lietuvis.ie

Kaina €1.00, £1.00

Airijos lietuviams suteikta unikali galimybė dalyvauti 2021 metų Šv. Patriko festivalyje Jūs nepatikėsite, bet šiemet kiekvienas turės galimybę sėdėti pirmoje eilėje ir stebėti Šv. Patriko festivalį. Argi tai įmanoma?

Taip, nes šiais metais festivalį stebėsime būdami namuose ir sėdėdami savo pamėgtame krėsle.

Bet svarbiausią žinią jūs skaitote būtent dabar. Airijos lietuviams buvo suteikta unikali galimybė dalyvauti šių metų Šv. Patriko festivalyje. Lietuvą reprezentuos Elonos Šemetienės vadovaujamas tautinių šokių kolektyvas “Suktinis”.

(Nukelta į 11 psl.)

Laikraštis + Internetas + Socialiniai tinklai

Dvi minutės nuo M50 greitkelio - 11 išvažiavimas

Lietuvis klientas gavo 50 000 eurų kompensaciją dėl nugaros sužeidimo Teisinės konsultacijos 7 psl.

Advokatai. Notaro paslaugos.

Tel.: 0862179620 inga@griffinsolicitors.ie • www.griffinsolicitors.ie

NELAIMINGI ATSITIKIMAI. Vertimas nemokamai

6 Cypress Park, Templeogue, Dublin 6W, DX 154004, Dublin. Griffin Solicitors



Nemokama automobilių aikštelė.

Viena kaina vienam mėnesiui!

Puikus pasiūlymas 3 spusdinimams

€200

Internetas + Facebook + Baneris laikraštyje 60x75 mm -

€100

Internetas + Facebook + Baneris laikraštyje 60x40mm -

Internetas + Facebook + ½ laikraščio puslapio.

Internetas + Facebook + ¼ laikraščio puslapio.

Išsamesnė informacija:

€60 €40

arba el. paštu: sales@lietuvis.ie

Nelaimingas atsitikimas viešajame transporte. Kaip gauti kompensaciją?

7 psl.

ginčuose,

El.paštas: Svetainė:

2

AMBASADA INFORMUOJA

Nr. 2 (537) kovo 9 d., 2021

Ambasadorius Marijus Gudynas pasveikino Airijos lietuvius su Vasario 16-ąja

Senato pirmininkas Mark Daly pasveikino Lietuvą ir Airijoje gyvenančius lietuvius su Vasario 16-ąja

Lietuvos Respublikos ambasadorius Airijoje Marijus Gudynas pasveikino tautiečius su Lietuvos valstybės atkūrimo diena: “Laisvė yra viena iš pačių didžiausių gyvenimo dovanų ir viena iš pačių didžiausių gyvenimo atsakomybių. Su Vasario 16-ąja!!!"

Lietuvos valstybės atkūrimo dieną Airijos lietuvius suvienijo bendra malda Vasario 14 d., sekmadienį, 14 val. Airijos lietuviai susijungė į bendrą maldą – Šv. Mišias, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti, kurios nuotoliniu būdu buvo transliuojamos iš Dublino šv. Andriejaus bažnyčios. Šv. Mišias aukojo Airijos lietuvių katalikų misijos kapelionas kunigas Egidijus Arnašius (Airija), Tėvas Jėzuitas Lukas Laniauskas SJ (JAV) ir Tėvas Jėzuitas Eugenijus Markovas SJ (Lietuva).

Pamaldų metu lietuviai meldėsi už Tėvynę ir jos žmones, susikaupimu pagerbė svarbią mūsų istorijos datą bei Nepriklausomybės kovų savanorius ir visus

Vasario16-ąją Airijos Senato pirmininkas Mark Daly plenarinio posėdžio metu pasveikino Lietuvą ir šioje šalyje gyvenančius lietuvius su Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Savo

Lietuvos laisvę gynusius.

Airijos lietuvių katalikų bendruomenei ši diena buvo dviguba šventė, nes lygiai prieš šešiolika metų, 2005 metų vasario 16

d. į Dubliną atvyko pirmasis lietuvis kunigas Egidijus Arnašius ir veiklą Airijoje pradėjo lietuvių katalikų misija.

Vardan Tos!

sveikinimo kalbą Senato pirmininkas pradėjo ir baigė lietuviškai: "Su laisvės diena, Lietuva!". “Kai matai, kad Senatas šį sveikinimą mums paruošė su lietuviškais subtitrais, supran-

ti kokie artimi savo širdimis ir mintimis esame. Už mūsų ir Jūsų laisvę!”, – savo mintimis ambasados Facebook puslapyje dalinosi ambasadorius Marijus Gudynas.

Airijos vaikai Lietuvos atkūrimo dienos proga dovanojo Lietuvai spalvingą muzikinį klipą

Lietuvos ambasada Airijoje išreiškė solidarumą su Baltarusija Vasario 6 d. Lietuvos ambasada Airijoje nušvito tautinės Baltarusijos vėliavos spalvomis. Solidarumo su Baltarusijos žmonėmis dienai artėjant Lietuvos ambasadorius Airijoje Marijus Gudynas ir visas ambasados kolektyvas išreiškė bendrystę su visais kovojančiais už fundamentalias demokratijos vertybes savo valstybėje.

Lietuvos Respublikos ambasada Airijoje

Lieuvos ambasadorius Airijoje Marijus Gudynas padėkojo Airijos vaikams, Portlaoise lituanistinės mokyklos “Ryto Mokykla” mokytojai Ilonai ir visam kolektyvui, taip pat muzikos mokytojai Jolantai Dumskytei už muzikinius ir spalvotus linkėjimus Lietuvai Vasario 16-osios proga.

“Ačiū visiems dainorėliams ir dailininkams, prisi-

dėjusiems prie šio klipo kūrimo! Jūs visi tiesiog nuostabūs! Visus su Vasario 16-ąja, Valstybės atkūrimo diena! Lai skamba Lietuvos Laisvė mūsų vaikų širdelėse”, – linkėjo ambasadorius. Įrašas Youtube platformoje: https://www.youtube.com/watch?v=6mxkSCConRk

47 Ailesbury Road, Ballsbridge, Dublin 4, IRELAND

Tel.:+353 1 2035757, +353 1 2035737 Faksas: +353 1 2839354 El. paštas: amb.ie@urm.lt http://ie.mfa.lt Priėmimo laikas darbo dienomis: 10 - 13 val. Konsulinė informacija ir registracija darbo dienomis: 14 - 17 val.

„Lietuvis“ E-mail: lietuvis.ie@gmail.com

Redakcija nėra atsakinga už reklaminės medžiagos turinį. Disclaimer: The publisher cannot be responsible and liable for any contents of any advertising and other material contained herein whatsoever. Redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su autoriaus nuomone. Laikraščio platinimo klausimais kreipkitės telefonu: + 35385 1602896. For distribution queries call: + 35385 1602896.

Reklamos klausimais kreipkitės telefonu: + 35385 1602896 sales@lietuvis.ie. For advertising call + 35385 1602896.

Laikraščio tiražas – 1500 egzempliorių. ISSN 1649-5574

AMBASADA INFORMUOJA

Lietuvos ambasada Airijoje paminėjo Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną Sausio 27 d. LR ambasadorius Airijoje Marijus Gudynas kartu su ambasados kolektyvu pagerbė Holokausto aukų šviesų atminimą, prisijungdami prie akcijos #WeRemember.

Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną visi šiai tragedijai neabejingi žmonės nuoširdžiai pagerbė tuos, kurie tais tamsiais laikais peržengė savo pareigas ir prisiėmė asmeninę atsakomybę siekdami išgelbėti žmonių gyvybes.

Puiki naujiena – toliau plečiamas ir stiprinamas lietuvių kalbos mokymas Airijoje! Jau nuo kitų mokslo metų lietuvių kalba bus įtraukta į Airijos mokyklų mokymo programą kaip pasirenkama užsienio kalba. Lietuvių kalba įgaus tokį patį statusą ir bus dėstoma tuo pačiu lygiu, kaip ir kitos pasirenkamos užsienio kalbos, pavyzdžiui –

Tegul plazdančios trispalvės ir raudoname audekle šuoliuojantys Vyčiai liudija kiekvieno mūsų begalinę meilę savo tėvų ir protėvių žemei, pagarbą jos istorijai ir didžiavimąsi tuo, kad mes visi kartu šiandien kuriame laisvą ir demokratišką Lietuvą.

Kiekvienas langas, kuriame plazdės mūsų vėliava liudys, kad čia yra maža dalelė di-

prancūzų, vokiečių, ispanų ar italų. Nuo 2022 metų taip pat bus galimybė laikyti valstybinį lietuvių kalbos brandos egzaminą pagrindiniu arba aukštesniu lygiu.

Airijos lietuviai Kovo 11-osios proga sveikins Lietuvą

Dublino lietuvių bendruomenė Kovo 11-osios proga paskelbė projektą „Pasveikink Lietuvą!“ Sveikinti galima video įrašu, eilėmis, proza, fotografija, piešiniu, rankdarbiu ar akrobatiniu triukiu. Visiškai nesvarbu, – vardan tos Lietuvos, atsistoki ant galvos!

Savo sveikinimą galite siųsti el.paštu: dublinpirmininkas@alb.ie arba WhatsApp numeriu 0857082364 iki kovo 8-os dienos. Gražiausio ar originaliausio sveikinimo autorius bus apdovanotas Trispalve, kurią jam ar jai įteiks Lietuvos Respublikos ambasada Airijoje.

Kviečiame visus aktyviai dalyvauti!

3

Kvietimas kelti vėliavą Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga!

Lietuvos amasadorius Airijoje Marijus Gudynas ir ambasados kolektyvas paragino tautiečius Kovo 11-ąją, švenčiant Lietuvos laisvę, savo namų, darboviečių languose, balkonuose bei kiemuose iškelti Lietuvos valstybinę arba istorinę vėliavą.

Airijoje plečiamas ir stiprinamas lietuvių kalbos mokymas

Nr. 2 (537) kovo 9 d., 2021

delės pasaulio Lietuvos.

Ypač kviečiame į šią akciją įsitraukti mažuosius Airijos lietuvius bei jaunimą! Neturintys vėliavos, kviečiami į akciją pažvelgti kūrybiškai – klijuoti piešinius ant langų ar dalintis sukurtomis iš simbolių, daiktų vėliavomis.

Iškeltų vėliavų nuotraukų ir video įrašų lauksime el. paštu info.ie@urm.lt. Dalinkimės iškelta mūsų vėliava socialiniuose tinkluose, skleiskime žinią po pasaulį!

Taip kaip šv. Patriko dieną pasaulis nusidažo žaliai, taip Kovo 11-ąją mes galime jį nudažyti geltonai, žaliai ir raudonai.

Visi kartu – Vardan Tos!

4

NAUJIENOS

Nr. 2 (537) kovo 9 d., 2021

Kada 2021 m. Pratęsti "Covid-19" 5 lygio apribojimai turėsime “Bank Holiday” Airijoje?

Vyriausybės koronaviruso pandemijos pakomitečio sprendimu "Covid-19“ 5-ojo lygio apribojimai Airijoje pratęsti dar iki balandžio 5 dienos, o po to to jie vėl bus peržiūrėti, praneša dienraštis Journal.ie.

Pakomitetis posėdžiavo vasario 22 d.23 dienomis, o posėdžiams pasibaigus paskelbė Vyriausybės atnaujintą planą „Gyvenk su kovidu“ (Living with Covid).

Pagal planą 5 km kelionės apribojimai nebus pakeisti bent iki balandžio 5 d.

Pandeminę bedarbio išmoką (PUP) ir paramą verslui planuojama pratęsti iki birželio mėn. pabaigos.

Atnaujintame plane pažymima, kad šiuo metu Vyriausybė pagrindinį dėmesį skirs

"Covid-19" vakcinos išleidimui/gavimui.

Airijos vyriausybė taip pat priėmė sprendimą dėl mokyklų veiklos atnaujinimo: 1 ir 2 klasių mokiniai ir abiturientai grįš į savo klases kovo 1 d.

Kovo 8 d. pradės veikti ikimokyklinio ugdymo klasės (pre-school).

Kovo 15 d. į mokyklas sugrįš pradinių ir penktų klasių mokiniai.

Darželiai ir lopšeliai atnaujins darbą kovo 29 d.

Balandžio 12 d. į mokyklas sugrįš visi vidurinės mokyklos mokiniai.

Statybos ir mažmeninės prekybos sektoriams bus leista atnaujinti veiklą kai tik sumažės koronaviruso pandemijos atvejų. Šie sektoriai bus vieni pirmųjų, kuriems bus leista atnaujinti savo veiklą po ilgą laiką veikiančių pandemijos apribojimų.

Tikimasi, kad nuo balandžio Airija gaus daugiau „Covid-19“ vakcinos ir jos tiekimas pagaliau susitvarkys Atsižvelgdama į sunkius “Covid-19” padarinius šalies ekonomikai ir žmonėms, o ypač turizmo sektoriui, Airijos Vyriausybė neatmeta galimybės šiais metais įvesti dar vieną papildomą “Bank Holiday” dieną. Kol kas dar neaišku, ar šį idėja bus įgyvendinta, tačiau tikimasi, kad Vyriausybė visgi nuspręs Airijos žmonėms suteikti dar vieną papildomą “Bank Holiday” dieną, nes jie dabar šito kaip niekada anksčiau tikrai nusipelnė, informuoja dienraštis “Irish Mirrorr”.

Taigi, kada 2021 turėsime “Bank Holiday”?

• New Year’s Day (1 January) • Saint Patrick’s Day (17 March) • Easter Monday (April 5) • First Monday in May (May 3) • First Monday in June (June 7) • First Monday in August (August 2) • Last Monday in October (October 25) • Christmas Day (25 December) • Saint Stephen’s Day (26 December) Velykų pirmadienis yra vienintelė valstybinė šventė, kuri kiekvienais metais gali skirtis, nes Velykų data kiekvienais metais keičiasi, todėl keičiasi ir “Bank Holiday” data.

Apskritai, Velykos švenčiamos pirmąjį sekmadienį po pirmosios pilnaties. Tai reiškia, kad anksčiausia bet kokių metų Velykų sekmadienio data yra kovo 22 d., o vėliausia – balandžio 25 d.

Primename, kad Didysis penktadienis nėra valstybinė šventė, nors tą dieną kai kurios mokyklos ir įmonės nedirba, tačiau tai nereiškia, kad tą dieną visi galime atostogauti.

Europoje mažiau valstybinių švenčių nei Airijoje (devynios) turi tik Vengrija, Nyderlandai ir JK (aštuonias), o visame pasaulyje tik Meksikoje yra mažiau valstybinių švenčių (septynios).

Pagal valstybinių švenčių skaičių pirmauja Austrija, Švedija, Lenkija ir Portugalija – šios šalys turi po 13 šventinių dienų.

Pasak Sveikatos apsaugos tarnybos vadovo Paul Reid, artimiausiais mėnesiais „Covid-19“ vakcinų tiekimas į Airiją pradės didėti. Pastaruoju metu kiekvieną savaitę buvo gaunama nuo 40 000 iki 45 000 vakcinos dozių, artimiausiu metu tikimasi gauti dar 80 000 vakcinos, o po keletos savaičių – 100 000 dozių, informuoja nacionalinis transliuotojas RTE. Sveikatos apsaugos tarnybos vadovas teigia, kad didesnio vakcinos kiekio laukiama jau balandžio mėnesį – planuojama gauti daugiau nei milijoną vakcinų per mėnesį arba 250 000 per savaitę.

Paul Reid informavo, kad vieni iš pirmųjų, kaip ir buvo numatyta, ir toliau bus skiepijami visi vyresni nei 70-ies

metų žmonės (pusė milijono žmonių).

Jie bus skiepijami dviem dozėmis iki gegužės vidurio.

Jo teigimu, Sveikatos apsaugos tarnyba siekia kiek galima greičiau gauti vakciną, sukaupti jos atsargas, kad aprūpintų šeimos gydytojus ir 40 masinės vakcinacijos centrų visoje šalyje.

Pasak Paul Reid, Dublino skiepų centre „Helix“ kas dieną planuojama paskiepyti 5 000 žmonių. Pirmieji skiepai, kurie buvo atlikti šiame centre parodė, kad dar reikia sutvarkyti žmonių registracijos sąrašus ir suderinti masinius srautus, kad būtų išvengta ankstesnių klaidų.

Skiepų centrai veiks 12 valandų per dieną, septynias dienas per savaitę, tačiau darbo laikas gali būti pailgintas, jei tai

padaryti leis vakcinos atsargos.

Airijos sveikatos apsaugos tarnybos vadovas pripažino, kad vakcinos pristatymas į šalį per pirmąjį šių metų ketvirtį

Dantų gydymas medicinos kortelių turėtojams atsidūrė „visiškame chaose“ Airijos odontologų asociacija pranešė, kad precedento neturintis odontologų skaičius pasitraukia iš oficialios gydymo schemos, pagal kurią visi iki 16 metų amžiaus vaikai ir vyresni nei 16 metų medicinos kortelių turėtojai turi gauti burnos sveikatos priežiūros paketus. Pagal šią schemą jau gauta 90 proc. paraiškų, o šalyje trūksta odontologų, kurie patenkintų tokį poreikį. Dėl to medicinos kortelių turėtojų odontologinis gydymas Airijoje atsidūrė „visiškame chaose“, rašo Journal.ie.

2017-2020 m. valstybės išlaidos medicinos kortelių turėtojų odontologinei priežiūrai sumažėjo 30 proc. – nuo 5,5 mln. iki 3,8 mln. Beje, tam tikrose medicinos srityse šis finansavimas sumažėjo dar daugiau – iki 48 proc.

buvo sutrikęs, tačiau jis tikisi, kad antrajame metų ketvirtyje pristatymas susitvarkys ir vakcinos tiekimas bus labiau nuspėjamas.

Airijos odontologų asociacijos generalinis direktorius Fintan Hourihan sakė, kad 2020 m. beveik ketvirtadalis šalyje dirbančių odontologų pasitraukia iš valstybės dantų gydymo schemos, nes ji „neatitinka tikslų ir jų lūkesčių“.

Jo teigimu, odontologai daugelį metų siekė derybų su Sveikatos apsaugos departamentu pakeisti dantų gydymo paslaugų teikimo schemą, tačiau jiems nepavyko to padaryti.

2019 m. tuometinis sveikatos apsaugos ministras Simon Harris parengė naują planą „Smile agus Slainte“, kurio tikslas – pakeisti odontologijos tarnybą iš „diagnozuoti ir gydyti“ į profilaktikos centrą, kuris kiekvienam vaikui iki 16 metų ir medicinos kortelių turėtojui būtų prieinamas vietoje, tačiau to padaryti nepavyko iš dalies ir dėl prasidėjusios „Covid-19“ pandemijos.

Tikimasi, kad koronaviruso pandemijai pasitraukus, Vyriausybė dar grįš prie nemokamų odontologinių paslaugų teikimo schemos ir įneš į ją daugiau aiškumo tiek šioje srityje dirbantiems gydytojams, tiek pacientams.

NAUJIENOS

Nr. 2 (537) kovo 9 d., 2021

5

Kovo 11-ąją Lietuva švęs Nepriklausomybės atkūrimo dieną Atgimimo pradžią ir demokratinį virsmą žymėjo 1987-ieji, kai prie paminklo Adomui Mickevičiui įvyko pirmasis nesankcionuotas mitingas, kuriame viešai buvo pasmerktas 1939 m. rugpjūčio 23 d. Vokietijos ir Sovietų Sąjungos paktas. Jau kitais metais – 1988 m. birželio 3 d. buvo išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, kurią sudarė 35 asmenys. Tų metų vasarą per visą Lietuvą nuvilnijo pirmieji tūkstantiniai Sąjūdžio organizuoti mitingai.

O 1988 m. spalio 22–23 d. Vilniuje susirinkęs Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas išrinko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimą (jį sudarė 220 narių) ir Seimo Tarybą, kurią sudarė 35 asmenys. Sąjūdžio Seimas 1989 m. vasario 15 dienos deklaracijoje pirmą kartą paskelbė aiškiai suformuluotą siekį atkurti nepriklausomą demokratinę Lietuvos Respubliką, nepavaldžią Sovietų Sąjungos administracinei sistemai ir jurisdikcijai, o 1989 m. rugpjūčio 23 d. pareiškė, kad 1940 metais politinio diktato ir teroro sąlygomis išrinkto vadinamojo „Liaudies Seimo“ sprendimai neturėjo ir neturi teisinės galios. Realus Lietuvos

valstybės nepriklausomybės atkūrimas įvyko po to, kai jau laisvuose ir demokratiniuose rinkimuose buvo išrinktas Lietuvos parlamentas – Aukščiausioji Taryba.

1990 m. vasario 24 d., pirmą kartą per 50 okupacijos metų, įvyko pirmieji laisvi ir demokratiniai rinkimai į tuomet dar Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą. Šiuose rinkimuose pirmą kartą per visą okupacijos laikotarpį vyko reali kandidatų konkurencija, o išrinktieji deputatai įgijo Tautos mandatą. Nors šie rinkimai vyko dar aneksuotoje Lietuvoje, tačiau pagrindinis tikslas buvo parlamentiniu keliu panaikinti aneksiją ir viešai pareikšti, kad Lietuva yra nepriklausoma valstybė ir tęsia Lietuvos Respublikos valstybingumo tradicijas. Į pirmąjį posėdį tuomet dar Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatai susirinko 1990 m. kovo 10 d. pavakarę, o vėlyvą 1990 m. kovo 11-osios vakarą išsiskirstė jau kaip demokratinis Lietuvos Respublikos parlamentas.

1990 m. kovo 11-ąją buvo priimtas penkių dokumentų rinkinys. Svarbiausias šio rinkinio dokumentas – jau Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos priimtas Aktas

„Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“, kuris skelbė, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai reikšdami „Tautos valią, nutaria ir iškilmingai skelbia, kad yra atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas, ir nuo šiol Lietuva vėl

yra nepriklausoma valstybė. Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d.

Nepriklausomybės aktas ir 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo Seimo rezoliucija dėl atstatytos Lietuvos demokratinės valstybės niekada nebuvo nustoję teisinės galios ir yra Lietuvos Valstybės konstitucinis pamatas.“

Įvertindamas šios kadencijos parlamento nuopelnus, Lietuvos Respublikos Seimas 1996 m. lapkričio 28 d. priėmė deklaraciją, kuria 1990– 1992 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą pavadino Lietuvos Respublikos Aukščiausiąja Taryba-Atkuriamuoju Seimu. Taip buvo įvertinta Lietuvos Respubli-

Pagrindiniai pokyčiai 2021 metais: paveiks kiekvieno Lietuvos gyventojo piniginę

2021 metais didėja minimali alga, išmokos už vaiką ir pensijos, tačiau už kai kurias siuntas, cigaretes, elektrą ir dujas teks sumokėti daugiau. Be to, keli pokyčiai laukia kaupiančiųjų pensijai savarankiškai bei gaunančiųjų valstybės pagalbą dėl Covid-19.

Kaip informuoja „Sodra“, 2021 metų pradžioje į antros pakopos pensijų kaupimą bus įtraukti nauji gyventojai, kurie iki šiol pensijų kaupime niekada nėra dalyvavę.

Kaip žinia, pasiūlymus tapti antros pakopos pensijų kaupimo dalyviais atsitiktine tvarka parinktoje kaupimo bendrovėje gaus tie gyventojai, kurie į kaupimą nebuvo įtraukti anksčiau ir šiemet sausio 2 dieną turės darbo sutartį ar bus vykdantys savarankišką veiklą bei jaunesni nei 40 metų amžiaus.

Nuo sausio 1 dienos nuo 200 iki 212 eurų didėja darbo paieškos išmoka tiems, kurie yra užsiregistravę Užimtumo tarnyboje ir negauna jokių kitų išmokų. Tačiau jos mokėjimo trukmė trumpėja nuo 6 iki 4 mėnesių.

Darbo paieškos išmoka taip pat nebus mokama studentams ir profesinių mokyklų mokiniams.

Dirbantieji savarankiškai ir po Naujų metų gali tikėtis mėnesinės 257 eurų paramos. Tačiau ji bus mokama tik tada, kai savarankiška veikla registruota bent 3 mėnesius per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki karantino ir ekstremaliosios situacijos paskelbimo dienos.

MMA – 642 eurai Nuo sausio 1 dienos minimali mė-

nesinė alga „popieriuje“ didėja 35 eurais, iki 642 eurų. Padidėjimas „į rankas“ sudaro apie 20 eurų, darbuotojai turėtų gauti apie 468 eurus. Dėl didesnės MMA didėja ir darbo užmokestis, kurį reikia mokėti norint išvengti pajamų mokesčio už dienpinigius. Nuo sausio 1 dienos tokiems darbuotojams reikės mokėti bent 1059,30 euro „popieriuje“, t. y. 57,75 euro daugiau nei dabar.

Vaiko pinigai – 70 eurų Vadinamieji vaiko pinigai nuo sau-

sio 1 dienos didėja 10 eurų, iki 70 eurų. Išmoka vaikams su negalia, iš gausių ir nepasiturinčių šeimų auga 11 eurų, iki 111 eurų.

Pensija – 440 eurų Skaičiuojama, kad vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2021 metais pasieks 440 eurų, o vidutinė pensija – 413 eurų. Šiuo metu vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu sudaro 400 eurų, o vidutinė pensija – 377 eurus.

Mokesčiai nuo algos Kitąmet neplanuojama keisti jokių mokesčių ar socialinio draudimo įmokų nei dirbantiems pagal darbo sutartį, nei savarankiška veikla užsiimantiems asmenims, tačiau įsigalioja keli anksčiau priimti pokyčiai.

Finansų ministerija prognozuoja, kad atlyginimai 2021 metais augs 4,1 proc., o infliacija sudarys 1,4 proc.

Naujos vertės 2021 metais NT mokesčio įstatymo pakeitimų nėra, tačiau savininkų mokamos sumos kitąmet gali padidėti dėl 2020 metais atlikto NT masinio

vertinimo.

Brangesnės siuntos Nuo 2021 metų liepos 1 dieną įsigalios pakeitimai susiję su e-prekybos paketu. Pavyzdžiui, nebeliks importo PVM lengvatos smulkioms siuntoms (iki 22 eurų – „Delfi“), atsiras nuotolinė prekyba iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis, keisis nuotolinės prekybos ES viduje sąlygos ir kt. Taigi, už smulkias siuntas iš Kinijos ar Rusijos teks sumokėti maždaug penktadaliu (standartinis PVM tarifas – 21 proc.) daugiau.

Brangsta rūkalai Kaip informavo Finansų ministerijos atstovai, pagal 2018 metais priimtas Akcizų įstatymo pataisas, dėl mokestinių veiksnių, nuo 2021 metų kovo cigaretės vidutiniškai galėtų pabrangti apie 0,13 euro už 20 vienetų. Pakelis cigarilių ar cigarų – gali brangti apie 0,17 euro (laikantis prielaidos, kad pakelyje yra 20 gramų apmokestinamo produkto, jei svoris kitoks – atitinkamai proporcingai kitoks ir

kos Aukščiausiosios Tarybos veikla atkuriant valstybės Nepriklausomybę, įtvirtinant Lietuvos valstybingumą, nustatant demokratinės valstybės raidos kelią, tai yra buvo pripažintas visų Atkuriamojo Seimo uždavinių įgyvendinimas.

Parengta pagal www.lrs.ltinformaciją

poveikis kainai), o 30 gramų rūkomojo tabako – apie 0,42 euro.

Elektros kainos Pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) patvirtintus tarifus visuomeninio tiekėjo „Ignitis“ klientams, populiariausias „standartinis“ vienos laiko zonos tarifas nuo sausio 1 dienos didėja 2,9 proc. (0,4 ct/kWh) iki 14,1 ct/kWh (su PVM), dviejų laiko zonų – 3,9 proc. (0,6 ct/kWh) iki 16,1 ct/kWh (dienos) ir 1 proc.

(0,1 ct/kWh iki 10 ct/kWh (nakties ir savaitgalio). Kaip žinia, daugiau kaip 5 tūkst. kWh per metus suvartojantys elektros vartotojai šiemet turėjo pasirinkti nepriklausomus tiekėjus, kurių kainos nereguliuojamos.

Dujų kainos Nuo sausio 1 dienos buitiniai vartotojai, gamtines dujas naudojantys maistui ruošti, už suvartotą kubinį metrą gamtinių dujų mokės 3 centais daugiau, t. y. 0,50 euro su PVM, pastovioji tarifo dalis (mokama kas mėnesį, nepriklausomai nuo dujų suvartojimo) nesikeis – 0,56 euro su PVM. Vartotojams, vartojantiems gamtines dujas šildymui, gamtinių dujų tarifai (nei pastovioji, nei kintamoji dalis) nesikeičia.

Andriaus Ufarto nuotrauka Parengta pagal www.delfi.lt informaciją

6

ŠVIETIMAS

Nr. 2 (537) kovo 9 d., 2021

VDU informacinė kampanija dėl lietuvių kalbos mokymo išeivijoje Nors lituanistiniam švietimui užsienyje skiriama nemažai dėmesio, statistiniai duomenys rodo, kad tik 5–6 proc. lietuvių vaikų išeivijoje sistemingai mokosi lietuvių kalbos. Reikšdamas susirūpinimą ir siekdamas gerinti susiklosčiusią situaciją, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kartu su LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Pasaulio lietuvių bendruomenės švietimo komisija ir Lietuvos ambasada Airijoje pradeda vykdyti informacinę kampaniją, skirtą tėvams išeivijoje šviesti dėl lietuvių kalbos mokymo svarbos. „Nemažai tėvų išeivijoje mano, kad jų vaikams nėra poreikio mokytis lietuvių kalbos, nes jų vaikai tikriausiai negyvens Lietuvoje.

Tačiau jau seniai yra žinoma, kad, gyvenant užsienyje, gimtosios kalbos mokymasis yra itin svarbus tapatybei puoselėti, o daugiakalbystė yra labai naudinga vaiko raidai. Pastebime, kad dalis vaikų, kurių tėvai nemokė lietuvių kalbos, sulaukę paauglystės pradeda ieškoti savo lietuviškų šaknų, o nemokant kalbos tas šaknis atrasti yra sunkiau“, – teigia vienas kampanijos iniciatorių, Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas, 2017–2020 m. ėjęs Lietuvos ambasadoriaus pareigas Airijoje.

Anot E. Meilūno, formaliojo ir neformaliojo švietimo lituanistines mokyklas šiuo metu lanko apie 10 tūkst. vaikų, tačiau preliminariais duomenimis šiandieninėje lietuvių diasporoje gyvena apie 150 tūkst. vaikų ir jaunuolių. „Todėl svarbu yra ne tik remti jau veikiančias lituanistines mokyklas bei steigti naujas, bet ir kalbėtis su vaikų tėvais apie lietuvių kalbos mokymo svarbą“, – neabejoja Užsienio reikalų viceministras.

Sieks sugriauti lituanistinio mokymo mitus Kaip teigia VDU profesorė Ineta

Dabašinskienė, kiekviena šeima išeivijoje tam tikru metu sprendžia savo šeimos kalbos politikos klausimus. „Kokia kalba kalbėti namuose, ugdyti vaikus ir panašiai, o pasirinkimas didele dalimi priklauso nuo tėvų kalbinių nuostatų, jų pačių kalbų vartojimo patirties, kalbinio repertuaro.

Nereikia pamiršti, kad dvikalbystės raida nėra tapati vienakalbystei, todėl dvikalbių vaikų kalba (-os) gali skirtis žodyno, gramatikos ir kitais kalbiniais parametrais nuo vienakalbių vaikų, tačiau tie skirtumai neturėtų būti traktuojami neigiamai“, – teigia prof. I. Dabašinskienė.

Anot VDU Pasaulio lietuvių universiteto veiklų koordinatorės dr.

Ingridos Dačiolienės, diskutuojant apie šiandieninius lituanis-

ir dvikalbystės mitus“, – teigia dr.

I.Dačiolienė.

Laukia patarimų ir gerųjų patirčių Siekiant, kad kuo daugiau išeivijos vaikų galėtų mokytis lietuvių kalbos, lituanistinių mokyklų mokytojai ir kiti lituanistinio ugdymo praktikai kviečiami dalinis savo įžvalgomis ir patarimais apie tai, kas labiausiai motyvuoja tėvus leisti vaikams mokytis lietuvių kalbos – praktinė kalbos mokėjimo nauda, ar tautiškumo, šeimos vienybės ir meilės gimtajai kalbai motyvai. Prašoma dalintis tėvų ir vaikų motyvavimo patirtimis: su kokiais iššūkiais dažniausiai susiduriama, kaip šie iššūkiai sprendžiami. Taip pat laukiama patarimų tėvams, mokytojams ir kitiems lietuvių kal-

Lietuvių kalbos mokytojos Kristina Jankaitienė ir Jurgita Urbelienė tinio ugdymo iššūkius ir būdus juos išspręsti, tenka susimąstyti, kaip galime pakeisti nepalankų dalies tėvų nusiteikimą lituanistinio švietimo atžvilgiu. „Mūsų siekis – rasti kelią pasiekti tėvus, kurių vaikai nesilanko lituanistinėse mokyklose, sugriauti egzistuojančius lituanistinio ugdymo

tema „Dvikalbystės/daugiakalbystės nauda“. Po šios edukacijos į kitą lietuvių kalbos pamoką susirinko 21 iš 23 vaikų. Tuo tarpu prieš pokalbį su tėvais, pamokoje dalyvavo 8 vaikai. „Tai paskatino domėtis ir priežastimis, kodėl tėvai yra abejingi gimtajai kalbai, kuri jiems yra duotybė, išmokta iš savų tėvų, vartota mokantis ir dirbant Lietuvoje“, – pasakojo mokytoja.

Kampaniją vainikuos lituanistinis forumas „Pirmieji Jurgitos Urbelienės straipsniai, skirti lituanistinio ugdymo ir dvikalbystės mitams, susilaukė didelio susidomėjimo. Jie tapo stipria edukacinio projekto apie lietuvių kalbos mokymo išeivijoje svarbą, kurį koordinuoja Vytauto Didžiojo universitetas,

bos mokymo praktikams: kokie yra efektyviausi lietuvių kalbos perdavimo šeimoje būdai, kokias baimes ir kokiu būdu tėvams ir vaikams reikėtų įveikti? Norintieji pasidalinti įžvalgomis ir patarimais dėl lietuvių kalbos mokymo išeivijoje kviečiami rašyti adresu: ingrida.dacioliene@vdu.lt, su

patirtimis kviečiame susipažinti VDU Pasaulio lietuvių interneto svetainėje www.pasauliolietuviai.lt.

Pastebi tėvų abejingumą – tai reikia keisti „Paradoksalu, bet teigiamo požiūrio į lietuvių kalbą, jos reikalingumą ir svarbą, pirmiausia reikia

mokyti tėvus, tačiau tokia šiandieninė realybė“, – teigia 2020 m. lituanistinio švietimo mokytojo premijos laureatė, lietuvių kalbos mokytoja Airijoje Jurgita Urbelienė. Nuolat susidurdama su neigiamu tėvų požiūriu į lituanistinį ugdymą, mokytoja nusprendė vesti edukacinę pamoką tėvams

pradžia“, – teigia dr. I. Dačiolienė.

Informacinę kampaniją, skirtą gerinti lietuvių kalbos mokymo išeivijoje situaciją, kovo 12 d. vainikuos lituanistinio ugdymo forumas. Jame politikai, užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai, akademikai, diasporos atstovai analizuos ir spręs opias lietuviškosios tapatybės ir lietuvių kalbos išsaugojimo išeivijoje problemas. Siekiama, kad lituanistiniam ugdymui skirtas forumas taptų kasmetiniu renginiu, bendrai diskusijai ir bendram tikslui sujungiantis lietuvius gyvenančius Lietuvoje ir išeivijoje.

Renginyje bus keliami klausimai, ar Lietuvos strateginis interesas turėtų būti, kad kuo daugiau lietuvių vaikų ir jaunimo, gyvenančių užsienyje, galėtų mokytis lietuvių kalbos? Kokią paramą reikėtų suteikti lituanistinėms mokykloms, kaip šviesti mokinių tėvus ir ar lietuvių kalba yra vertybė? Su detalia renginio programa susipažinti galima Vytauto Didžiojo universiteto interneto svetainėse www.vdu.lt ir www. pasauliolietuviai.lt.

Parengta pagal www.vdu.lt

KONSULTACIJOS

Nr. 2 (537) kovo 9 d., 2021

Nelaimingas atsitikimas viešajame transporte. Kaip gauti kompensaciją?

Jei jūs ar jūsų šeimos narys pateko į nelaimingą atsitikimą viešajame tranporte, būtinai kreipkitės į „Tracey Solicitors“ advokatą, kuris padės parengti ir pateikti ieškinį dėl kompensacijos.

Nelaimingas atsitikimas/avarija, kad ir kokia sunki ji būtų, gali būti traumuojantis įvykis, ypač jei patyrėte fizinius sužalojimus.

Taigi, jeigu patekote į nelaimingą atsitikimą/avariją viešajame transporte, jūs turite teisę į kompensaciją.

Atvejai, susiję su viešojo transporto avarijomis Viešojo transporto vairuotojai privalo rūpintis keleivių sveikata ir saugumu.

Jei avarija įvyko dėl vairuotojo aplaidumo, jis yra atsakingas už visus jūsų patirtus sužalojimus. Kai kuriais atvejais atsakomybė tenka transporto įmonei, nes ji taip pat yra atsakinga už savo darbuotojus.

Transporto įmonė taip pat yra atsakinga už savo riedmenų būklę. Atsakomybės nustatymas yra svarbi proceso dalis, todėl svarbu surinkti avarijos įrodymus, kad būtų galima nustatyti atsakomybės dydį/ laipsnį.

Dažniausiai pasitaikančios viešojo transporto avarijos: įvairūs transporto priemoių susidūrimai, neatsargus vairavimas, staigus stabdymas ir kt. eismo pažeidimai.

Ką daryti patekus į avariją viešajame transporte?

Kiekvieno keleivio sveikata ir saugumas yra prioritetas. Jei įvykus nelaimingam atsitikimui pagalbos tarnybos dar nebuvo iškviestos, skambinkite į Garda, nepaisant avarijos dydžio ir patirtų sužalojjimų.

Taip pat nepaisant to, ar esate lengvai ar sunkiai sužeistas, turite kuo skubiau po avarijos susisiekti su savo gydytoju. Kai kuriais atvejais net ir nesunkūs sužalojimai vėliau gali sukelti rimtą grėsmę jūsų sveikatai. Jei bus reikalingi papildomi tyrimai ar medicininė pagalba, būtinai pasilikite visų išlaidų kvitus.

Svarbu surinkti visą reikalingą informaciją apie nelaimingą atsitikimą/avariją, kuri apima: • informacija apie vairuotoją (-us) ir kitus

eismo įvykio dalyvius: vardas, pavardė, adresas, kontaktinė informacija, transporto priemonės registracijos informacija.

Taip pat galite surinkti informaciją apie žmones, dalyvavusius ar mačiusius avariją/eismo įvykį: • įvykio vietoje dirbančio avarinio personalo vardas, pavardė ir kontaktiniai duomenys: felčeris/saugos tarnybos atstovas/ ugniagesių komanda; • nufotografuokite avarijos vietą iš skirtingų pusių – tai padės jūsų advokatui suprasti, kaip įvyko nelaimė; • užsirašykite nelaimingo atsitikimo datą, laiką ir vietą; • atkreipkite dėmesį į oro sąlygas avarijos metu.

Atsakomybė Svarbu pažymėti, kad atsakomybė yra svarbus veiksnys teikiant pretenziją vežėjui. Nelaimingų atsitikimų kompensacija gali būti išmokėta tik tuo atveju, jei galima įrodyti, kad viešojo tarnsporto priemonės vairuotojas yra atsakingas už avariją. Be to, užsirašykite duomenis kitų keleivių, kurie vėliau gali pateikti įrodymus. Žalos įvertinimas Bendro pobūdžio žala yra nefinansinė žala. Jai priskiriami tokie faktoriai kaip skausmas ir kančia ir/arba fizinė ir emocinė trauma, patirta dėl nelaimingo atsitikimo.

Speciali žala yra susijusi su išlaidomis, patirtomis dėl nelaimingo atsitikimo. Prie specialių išlaidų priskiriamos tokios išlaidos kaip uždarbio praradimas (jei tapsite neveiksniu), medicinos sąskaitos ir papildomos išlaidos (pvz., kelionės į ligoninę).

Bylos nagrinėjimas Sprendimas dėl ieškinio, kuris pateiktas dėl žalos atlyginimo, nėra įprasta procedūra, nes kiekvienas atvejis yra skirtingas.

Jeigu kreipsitės į „Tracey Solicitors“, mūsų advokatas nuolat jus informuos apie bylos eigą.

Paprastai procedūra dėl žalos atlyginimo veiks taip: • jūsų advokatas pateiks skundą Žalos įvertinimo komisijai, kuri įvertins ir pasiūlys kompensaciją; • jūs spręsite, ar priimti siūlomą sumą, ar

atmesti; • jei abi šalys sutars dėl kompensacijos dydžio, jūsų bylos nagrinėjimas bus baigtas; • jei viena iš šalių atmes siūlomą sumą, jūsų byla bus nagrinėjama teisme; • prieš teismo posėdį vyksta derybos dėl kompensacijos sumos ir, kaip rodo praktika, dažniausiai yra susitariama ir byla sprendžiama ne teismo tvarka; • Jei jūsų byla nėra išspręsta derybų etape, byla patenka į teismą, kur teisėjas priims sprendimą dėl žalos atlyginimo kompensacijos dydžio.

Teisinės pretenzijos pateikimo terminai Laikas, per kurį turite pateikti pretenziją, priklauso nuo situacijos. Bendra visų atvejų taisyklė yra dvejų metų laikotarpis nuo avarijos/nelaimingo atsitikimo dienos arba tos dienos, kai įvykis tapo žinomas.

Kreipimasis į advokatą padės jums aptarti ieškinio pateikimo terminus dėl kompensacinės žalos atlyginimo.

Informaciją parengė „Tracey Solicitors“, kompanija, turinti 30-ies metų patirtį nuostolių atlyginimo srityje.

Jei patyrėte sužalojimus nelaimingo atsitikimo ar avarijos metu, susisiekite su mumis! Mūsų kompensacijų specialistai Airijoje ir užsienyje padės jums išspręsti visus su žalos atlyginimu susijusius klausimus.

Jei norite gauti konfidencialią informaciją, skambinkite „Tracey Solicitors“ telefonu: 01 649 9900 arba susisiekite su Emilija pagalbos telefonu: 087 165 1564. Taip pat galite parašyti į kompanijos elektroninį paštą.

Mūsų adresas: Tracey Solicitors 17 St. Andrew Street Dublin 2 Tel.: 01 6499900 Interneto svetainė: https://www.traceysolicitors.ie * Ginčytinoje byloje advokatas gali neskaičiuoti mokesčių ar kitų apmokėjimų, tokių kaip apdovanojimo ar atskaitymo procentinę dalį ar nustatytą susitarimu dalį, nuo žalos išieškojimo dydžio.

Lietuvis klientas gavo 50 000 eurų kompensaciją dėl nugaros sužeidimo Į “Griffin Solicitors” kreipėsi 35-erių metų lietuvis, kuris dirbo sandėlyje. Į jo pareigas įėjo stiklo paketų pakrovimas ir iškrovimas. Vieną darbo dieną jis dirbo vienas – krovė prekes į furgoną ir susižeidė nugarą. Vyras į tai nekreipė dėmesio ir dirbo toliau, nes kitą dieną jis turėjo vyti atostogauti Lietuvą. Tačiau jo nugaros skausmas sustiprėjo lėktuve ir jis, jau būdamas Lietuvoje, visgi nusprendė kreiptis į gydytoją. Grįžęs į Airiją, po savaitės jis oficialiai pranešė apie nugaros sužeidimą. “Griffin Solicitors” advokatams pradėjus aiškintis nelaimingo atsitikimo aplinkybes paaiškėjo, kad šiam darbuotojui nebuvo pravesti būtini apmokymai kaip tinkamai krauti sunkius daiktus, pvz. dėžes, prekes.

Kėlimo įranga, su kuria klientas turėjo perkelti prekes, pastoviai lūžinėjo.

Darbdaviai neigė savo atsakomybę. Jie bandė ginčytis, kad “Griffin Solicitors” klientas turėjo problemų su nugara iki minėto įvykio. Tačiau byla buvo taikiai išspręsta likus dviems savaitėms iki teismo paskirtos bylos nagrinėjimo datos. Klientas tuo metu jau buvo grįžęs gyventi į Lietuvą. Jis davė parodymus telefonu ir byla buvo taikiai užbaigta sutikus su 50 000 eurų kompensacija. Ši istorija yra tikra, tačiau, kad apsaugotume susijusių asmenų privatumą, vardai ir vietovės buvo pakeistos.

Griffin Solicitors, Advokatai.

Notaro paslaugos.

6 Cypress Park, Templeogue, Dublin 6W, DX 154004, Dublin Mes dirbame 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę.

Mob.: 0862179620 Jeigu jums reikia teisininko patarimo, prašau skambinti tel.: 0862179620 arba rašyti elektroninį laišką: inga@griffinsolicitors.ie Apsilankykite mūsų internetinėje svetainėje https://griffinsolicitors.ie/lt/

7

8

AIRIJOS LIETUVIAI

Nr. 2 (537) kovo 9 d., 2021

Airijos lietuvių bendruomenė jungia tautiečius jau penkiolika metų Turbūt teisingai yra pasakyta, kad, norint pasitikrinti savo jausmus, reikia nuo objekto atsitraukti ir pažiūrėti į jį tarsi iš naujo. Taip greičiausiai mums nutinka ir išvykus toli iš Lietuvos. Tą teigia ir dažnas Airijoje apsistojęs lietuvis, tvirtinantis, kad ten dar labiau jaučia savo šaknis ir dar labiau brangina ryšį su tautiečiais. Būtent namų ilgesys ir bendrumo poreikis paskatino juos burtis. Prieš daugiau kaip penkiolika metų į Airiją išvykusiems lietuviams svarbų vaidmenį suvaidino lietuviška mokyklėlė. Kaip prisimena dabartinis Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Arūnas Teišerskis, būtent iš mokyklėlės išaugo bendruomenė, o ne atvirkščiai. 2004 m. rugsėjį tuometės Lietuvos atstovybės patalpose (dar nebuvo ambasados) Dubline duris atvėrė pirmoji lituanistinė mokykla „4 vėjai“, sėkmingai gyvuojanti iki šiol. Pati bendruomenė tuomet dar nebuvo juridiškai įregistruota.

Kadangi lietuvių skaičius tuo laiku Airijos sostinėje buvo tikrai gausus, visi norėjo ką nors daryti, vienytis, buvo tikslinga oficialiai steigti bendruomenę. Tai įvyko 2005 m. sausį.

Pirmuoju Airijos lietuvių bendruomenės pirmininku buvo išrinktas šiuo metu Naujojoje Zelandijoje gyvenantis Linas Jakučionis. Per penkiolikos metų laikotarpį bendravimo poreikis ir žmonių aktyvumas kiek pakito, bet Airijos lietuviai ir toliau įžvelgia tokios bendrystės prasmę. „Airijos lietuvių bendruomenė – tai jauna, bet labai brandi ir aktyvi bendruomenė, savo kasdiene veikla ir pasišventimu rodanti puikų meilės tėvynei Lietuvai pavyzdį“, – teigia Lietuvos ambasadoriaus Airijoje kadenciją baigęs Egidijus Meilūnas. Jis neslepia, kad išvyksta iš čia apimtas pačių geriausių jausmų, nes turėjo galimybę susipažinti su daug puikių, šviesių, patriotiškų tautiečių. Jam džiugu, kad pandemija nesustabdė lietuviškos veiklos Airijoje, daug jos perkelta į virtualią erdvę, toliau veikia lituanistinės mokyklos, vyksta koncertai ir kita kultūrinė veikla. Likimas jam lėmė trejus metus bendrauti ir bendradarbiauti su šia fantastiška bendruomene, padėjusia dar giliau suprasti, koks prasmingas

yra posakis: „Nesvarbu, kur gyveni, svarbu, ar meilė Tėvynei dega tavo širdyje.“ Lygindamas su kitų šalių, tokių kaip JAV, Australijos ar Prancūzijos, bendruomenėmis ambasadorius išskiria gana trumpą Airijos lietuvių istoriją. Tarpukariu lietuvių organizacijų Airijoje nebuvo, žinomiausiu to metu lietuviu čia buvo tapęs legendinis lakūnas Feliksas Vaitkus. Vėliau, sovietinės okupacijos metu, su Airija irgi nebuvo galimybių palaikyti ryšių. Tad gausiau burtis šioje šalyje lietuviai pradėjo 2004 m., Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. „Tačiau dėl Airijos lietuvių aktyvumo ir pasišventimo lietuvybės reikalui per tuos penkiolika metų buvo padaryta tiek daug, kad esu tikras, jog ateityje istorikai, nagrinėdami Airijos lietuvių istoriją, bus maloniai nustebinti“, – užbaigia tautiečių už šiltą bendravimą ir iniciatyvas pamėgtas diplomatas. Į Airiją kartu su būsimu vyru viena pirmųjų Dublino lietuvių bendruomenės pirmininkių Eglė Sakalauskienė atvyko 2004 m. Kaip ir tūkstančiai kitų – tik metams, dviem, šiek tiek užsidirbti. Gana greitai iš draugų sužinojo apie Dubline vykstančius lietuvių susitikimus, bet ateiti ten prisiruošė tik po metų, kuomet, kaip pati sako, galutinai įgriso maršrutas „darbas–namai“. Taip susipažino su aktyviausiais Airijos lietuvių bendruomenės nariais, kurie pasiūlė prisijungti prie šeštadieninės mokyklos „4 vėjai“ kolektyvo. Tuo metu profesionalių mokytojų mokykloje buvo vos keli, todėl buvo kviečiami sava-

noriai, kurie galėtų tiesiog pakalbėti su vaikais įvairiausiomis temomis ir taip turtinti jų lietuvišką žodyną. „Kadangi esu labiau „tiksliukė“, tai tapau matematikos mokytoja, o štai vyro pomėgis – istorija, todėl jis vaikams vedė istorijos pamokas“, – prisimena mokytojavimo Airijos sostinėje pradžią Eglė. Šiuo metu ji koordinuoja Airijos lietuvių tarpusavio pagalbos grupės veiklą.

Paskelbus COVID-19 pandemiją kovo 20 d. į šią pagalbos grupę susibūrė daugiau kaip 50 savanorių – įvairių profesijų žmonių, taip pat lietuvių įkurtų įmonių. Per pastaruosius kelis mėnesius padėta tautiečiams, kuriems tuo metu labiausiai reikėjo pagalbos. Bendraudami su pagalbos ieškančiais žmonėmis savanoriai pastebėjo, kad viena didžiausių problemų – informacijos lietuvių kalba trūkumas, todėl jiems dažnai tenka aiškinti įvairias administracines tvarkas ir pan. At-

siranda ir į didesnę bėdą patekusių tautiečių, kuriems reikėtų ir materialinės pagalbos, bet kol kas ją suteikti nėra galimybių.

Labiausiai bendruomenėje Eglę džiugina veiklų įvairovė. Anot jos, Airijos lietuviai yra labai aktyvūs, buriasi į grupes pagal pomėgius, organizuoja renginius. Didelė bendruomenės dalis yra lituanistinės mokyklėlės. Jos akimis, galbūt šiek tiek trūksta glaudesnio bendradarbiavimo tarp grupių, tačiau nesunku suprasti, kad lietuviško teatro vadovas nebūtinai domėsis sporto klubu ar mokyklėlės mokytoja – giedojimu bažnyčios chore. not buvusios bendruomenės pirmininkės, žmonių poreikiai ir bendravimo stilius per penkiolika metų labai pasikeitė. Tada absoliuti dauguma tautiečių buvo dar visai neseniai atvykę į Airiją. Jų ryšys su Lietuva daugiausia buvo bendravimas su artimaisiais tele-

fonu ar elektroniniu paštu, draugų ir pažįstamų – vienetai arba visai nebuvo, todėl žmonės ieškojo asmeniško kontakto su tautiečiais. Į susitikimus kiekvieną pirmą mėnesio ketvirtadienį ateidavo daugybė žmonių, kartais vos tilpdavo į barą Dublino centre. Buvo puiki komanda, kuri ir įkūrė pirmąją lituanistinę mokyklėlę „4 vėjai“, Airijos lietuvių bendruomenę, sukūrė daugybę nuostabių renginių bei projektų.

Bėgant metams bendruomenę papildė vis daugiau žmonių, atsirado daugybė grupių, susibūrusių pagal interesus. Šiuo metu lietuviai turi Dubline net du mėgėjiškus teatrus!

Bendruomenė ilgainiui virto labiau skėtine organizacija, jungiančia, remiančia šias grupes ir padedančia joms gyvuoti, bet ne tiesiogiai koordinuojančia kiekvienos grupės veiklą. Tačiau poreikis artimai ir dažnai tiesiogiai bendrauti nuslūgo. Eglei šiek tiek gaila, kad sunyko daugiau kaip 10 metų gyvavusi lietuvių susitikimų tradicija. Bet galbūt galutinai nuslūgus pandemijai išsiilgę gyvo bendravimo Dublino lietuviai vėl susirinks į miestų barus pasikalbėti ir pasidalinti naujienomis? Dar ji sako, kad visada šiek tiek su pavydu žiūrėjo į tas užsienio

bartiniu pirmininku A. Teišerskiu, kuris pakvietė į „4 vėjų“ mokyklą.

Nuo to ir prasidėjo…“, – dalijasi prisiminimais. Po ketverių metų pati buvo išrinkta Dublino bendruomenės pirmininke. Per 10 metų tiek surengta renginių, projektų, tiek sutikta žmonių! Jau pačioje pradžioje bekalbant su drauge Loretai užgimė svajonė sujungti poeziją su muzika ir taip praskaidrinti sielą.

Norėjosi vietos, kur būtų galima suburti kuriančius, dainuojančius ir mėgstančius to klausytis žmones. Taip gimė „Lyrikos vakarai“, kuriems šiemet jau dvylika metų. O su jais ir pati ištikimiausia komanda, kuri visada buvo šalia – kūrė, organizavo, rašė scenarijus, kepė pyragus. „Petys petin visus tuos metus dirbome su A. Teišerskiu. Be jo palaikymo, tikėjimo nebūtų tiek nuveikta“, – įsitikinusi Rasa. Vieni žmonės organizavo sporto renginius, kiti kultūrinius, dar su kitais dirbta mokykloje. Surengtos įvairios paramos akcijos, netgi cepelinų balius benamiams. Šiemet virtualų „Lyrikos vakarą“, skirtą poeto Pauliaus Širvio 100-mečiui, peržiūrėjo per 10 tūkst. lankytojų. Vienas iš jai pačiai įsimintiniausių projektų buvo ,,Lietuva–Airija“, kai visus

lietuvių bendruomenes, kurios turi susitikimams vadinamuosius „Lietuvių namus“. Airijos lietuvių bendruomenė kol kas tokių patalpų neturi. „Gal galime pasvajoti, kad po 10–15 metų tokią susibūrimų vietą turėsime“, – svajoja E. Sakalauskienė.

Dešimt metų Dublino lietuvių bendruomenei vadovavusią Rasą Kochanauskaitę-Raižienę į Airiją prieš 16 metų atnešė panašūs vėjai kaip ir Eglę. Pradžioje planavo pabūti tris mėnesius – dirbti, tobulinti anglų kalbą. Bet taip susiklostė, kad čia užaugo ir išsilavinimą įgijo jos dukra, čia draugai ir bendruomenė, seniai tapusi svarbia gyvenimo dalimi. „Visada buvau veikli, tad vien tik dirbti ir miegoti – ne man.

Sužinojau apie tuo metu vykusius mėnesinius lietuvių susitikimus „Vat house“ bare, nuėjau, susipažinau su tuomete bendruomenės pirmininke E. Sakalauskiene, da-

2013-uosius metus renginiuose buvo renkamos lėšos dviem organizacijoms, abiejose šalyse vienijančioms vaikų, turinčių Dauno sindromą ir autizmą, šeimas. Tąkart susibūrė visi: atlikėjai, sportininkai, o baigiamasis vakaras įvyko Dublino mero rezidencijoje. Vakarą vedė garsi airių aktorė Ruth McCabe ir tautietis aktorius Džiugas Siaurusaitis. „Gal skamba kiek nuvalkiotai, bet gyvenant toli nuo Tėvynės visa tai įgyja visiškai kitokią prasmę.

Kai išgirsti po Dublino dangumi skambančią Tautinę giesmę, kai „Lyrikos vakare“ slapčiausias tavo gelmes paliečia lietuviškos poezijos posmas, kai tarsi šventenybę po renginio valgai Angelės Roveršteinienės įmonės „Dublin duona“ iškeptą juodą duoną, klausimų, kam reikia bendruomenės, tikrai nekyla“, – tvirtina ilgametė bendruomenės lyderė.

Nukelta į 9 psl.

AIRIJOS LIETUVIAI Atkelta iš 8 psl.

Lituanistinės mokyklos „Gintarėlis“ direktorė Donata Simonaitienė prisimena, kad pati į Airijos lietuvių bendruomenę įsitraukė prieš kokius 10 metų. O tikslai ir tada, ir dabar tie patys – lituanistinis švietimas. Ji pati domisi švietimo naujovėmis, todėl norėdama pasidalinti patirtimi subūrė visas Airijos lituanistines mokyklas po vienu stogu. „Žmogus yra sociali būtybė, tad bendrauti ir bendradarbiauti norisi. O kas gali būti geriau nei bendravimas su savo tautiečiais?

Juk mus sieja tiek daug – istorija, kultūra, tradicijos. Ir tai reikia švęsti!“ – teigia ji. Anot jos, mokyklos noriai kooperuojasi su vietos bendruomenėmis. Dažniausiai didžiąją bendruomenės dalį ir sudaro mokyklos mokytojai, tėvai ir vaikai.

Airijoje šiuo metu veikia 19 lituanistinių mokyklų, internetinis portalas „Airijos vaikai“, lietuvių kalbos mokytojų stovykla-kongresas ir kt.

Airijos lietuviai aktyvūs Pasaulio Lietuvių Bendruomenės švietimo komisijoje, siekia, kad jų mokyklos būtų pripažintos kaip oficialios Lietuvos ugdymo įstaigos, padedančios ne tik Airijoje gyvenantiems išmokti lietuvių kalbos, bet ir grįžus į gimtinę sėkmingai integruotis į Lietuvos mokyklas.

Nuo 2022 m. lietuvių kalbą Airijoje jau bus galima egzaminuoti kaip antrąją kalbą. Anot D. Simonaitienės, toks pokytis yra tikrai sveikintinas. Prieš 10 m. vaikai buvo tik atvykę iš Lietuvos, baigę kelias klases Lietuvoje ir dėl to gerai kalbėjo lietuviškai, o dabar jau užaugo Airijoje gimusi karta, kuri lietuvių kalbą girdi tik namuose iš tėvų.

Jiems jau sunku rašyti filosofinio pobūdžio rašinį, tad naujasis egzaminas bus žymiai lengvesnis ir tai, tikėtina, paskatins daugiau vaikų jį pasirinkti. Jau trejus metus Airijos mokyklose yra dėstoma lietuvių kalba. Tiesa, šis procesas neįsibėgėja taip greitai, kaip norėtųsi, ir kol kas ji prieinama tik trijose mokyklose – Dubline ir dviejose mokyklose Monachane (Monaghan). Ši Airijos valstybės iniciatyva tikrai džiugina, nes lietuvių kalba pateko į pasirenkamųjų kalbų sąrašą ir ją gali mokytis bet kas, nebūtinai lietuvis.

Perspektyvoje Donata tikisi bendruomenės augimo ir dar daugiau naudingų sumanymų. Juolab kad naujas idėjas padiktuoja pats gyvenimas. Štai jau kelintą savaitgalį yra galimybė mėgautis puikia muzika „Virtualioje scenoje su Nojum“. Tad nors ir į koncertą nuvykti negalima, lietuviška muzika nenustoja džiuginti Airijos lietuvių.

Muzikos mokyklos "Boružiukų muzika“ Dubline vadovė, dainų konkursų organizatorė Rita Kundrotaitė-Šilas dar prieš atvykdama 2005 m. žinojo apie Airijos sostinėje gyvenantį lietuvį kunigą

Egidijų Arnašių. Tad atvykusi pirmą savaitgalį nuėjo į lietuviškas Mišias. Ten ir įvyko pirmoji pažintis su vietos lietuviais. Iš ten sutikto gausaus jaunimo rato susibūrė folkloro ansamblis „Lietuviškas dobilas“. Rita savo muzikinį išsilavinimą pirmus kelerius metus galėjo išnaudoti giedodama ir grodama lietuviškoms Mišioms. Po kelerių studijų metų Lietuvoje sugrįžusi į Airiją Rita 2009 m. pradėjo lietuvių vaikų ankstyvąjį muzikinį ugdymą.

Kaip pati sako, buvo poreikis, atsirado ir pamokėlės. Ilgainiui paste-

Nr. 2 (537) kovo 9 d., 2021

jų parama pasiekia skurdžiau gyvenančius tautiečius Lietuvoje. Nors Airijoje organizuojama nemažai renginių, tačiau labiausiai įsimintina ir laukiama Valdui yra metų pabaigos Labdaros vakarienė bei himno giedojimas Mindaugo karūnavimo dieną. Prieš keletą metų Emo parke Dublino lietuviai pasodino lietuvišką ąžuoliuką ir dabar visada ten renkasi, kai nori pabūti ,,Lietuvoje“. „Didžiuojamės, kad jau daug metų Balinrobo miestelyje vyksta Felikso Vaitkaus skrydžio paminėjimai, o Dubline surengta pirmoji Airijos menės sukūrimo stimulas. „Feliksas Vaitkus mus subūrė. Jis padarė didžiulę paslaugą, nes dėl jo čia lietuvius labai mėgsta“, – prisimena iš Suvalkijos kilusi moteris. Taip gimė jau keturiolika metų gyvuojantis festivalis „Mums vis dar reikia sparnų“, sutraukiantis lietuvius ir iš kitų Airijos kampelių. Nors ji su ambasadore I. Bričkovskiene buvo iniciatorės, bet nuopelnais dalijasi su visais ten gyvenančiais lietuviais. Daug prisidėjo vėliau bendruomenės pirmininkės pareigas ėjusi Dainutė Petrauskienė, su bendraminčiais sukūrusi ir festivalio himną. Jai vadovaujant Balinrobe garsiajam lakūnui buvo pastatytas paminklas, Mėjo grafystės valdžia

bėjo, kad vaikai neturi kur savęs išreikšti scenoje. Taip po ketverių metų gimė idėja organizuoti vaikų ir moksleivių dainų festivalį-konkursą „Skambėk skambėk, lietuviška daina“. Muzikalioji lietuvė tiki, kad pasaulis išeis iš pandemijos ir lietuvių bendruomenė galės tęsti prasmingus darbus, o lietuvaičiai ir toliau mokės kalbėti ir dainuoti lietuviškai.

Verslininkas Valdas Molevičius iš Marijampolės į Airiją pirmą kartą atvyko 2006 m. aplankyti čia gyvenančio ir dirbančio sūnaus, o dar po kelerių metų jau įsteigė bendrą Airijoje registruotą įmonę „MV Transport“. Kadangi verslas sparčiai plėtėsi, su sūnumi nutarė, kad vienas iš jų turi vadovauti įmonei Airijoje, o kitas Lietuvoje.

Sūnui išvykus studijuoti į Lietuvą, Valdui teko pasilikti gyventi nuolat Airijoje. „Kadangi nuo veiklos pradžios mūsų įmonės klientai buvo daugiausia lietuviai, tai per keletą metų pavyko susipažinti su įvairiuose Airijos regionuose gyvenančiais žmonėmis ir palaikyti draugiškus ryšius, dalintis naujienomis iš Tėvynės“, – sako jis. Verslininkui malonu, kad, nepaisydami atstumo, lietuviai ir toliau palaiko senąsias tradicijas ir puoselėja gimtąją kalbą. Džiaugiasi širdis, kai lietuviškos mokyklėlės paprašo atvežti iš Lietuvos vadovėlių ar kitų mokymo priemonių. Gražus ilgalaikis Airijos lietuvių bendradarbiavimas užsimezgęs su Marijampolės Samariečių bendrija. Labai daug lietuvių šeimų prisideda prie kilnios misijos ir nuoširdžiai džiaugiasi, kad

lietuvių sporto šventė pritraukė šimtus lietuvių šeimų. Tikimės, kad, nepaisant visų pandemijų, ši šventė taps kasmetine“, – viliasi išeivis iš Marijampolės. Šiemet gimtajame mieste, kurio ambasadoriumi buvo išrinktas, suorganizavo fotografijos parodą. Deja, tai buvo paskutinis renginys, kurį pavyko surengti dar pačios pandemijos pradžioje. Planų yra ir bus, bet apie juos vengia dabar kalbėti. Gaila, kad verslo, kultūros ir turizmo sumanymus stabdo pandemijos suvaržymai. Kas bebūtų, Valdas tikisi, kad ilgainiui stipri Airijos lietuvių bendruomenė bus dar vieningesnė ir aktyvesnė, o čia gimusi nauja karta nepamirš savo šaknų ir sėkmingai įsilies į tautinį gyvenimą.

Nuo 2006 m. Mėjo (Mayo) lietu-

vius draugėn burianti Miranda Jankauskienė prisimena, kad tais metais atvykusi čia jau rado veikiančią lietuvišką Felikso Vaitkaus mokyklėlę. Vėliau ir jos keturi sūnūs, ir kitų vaikai užaugo, išvažinėjo, tad ir mokyklėlės nebeliko.

Pirmą kartą apie lietuvių kilmės lakūną F. Vaitkų, 1935 m. lėktuvu „Lituanica II“ pakartojusį Dariaus ir Girėno skrydį per Atlanto vandenyną ir dėl gedimų nutūpusį Balinrobo apylinkėse, ji išgirdo būtent iš savo vaikų, parnešusių iš mokyklos žinią apie Lietuvos ambasados ir kitų tautiečių atvykimą lakūno pagerbimo proga. Tas susitikimas su tuomete Lietuvos ambasadore Airijoje Izolda Bričkovskiene, ponais Vidugiriais ir buvo vietos bendruo-

susigiminiavo su Marijampolės savivaldybe. Per bendruomenės gyvavimo laiką užmegzti kontaktai su Lietuvos moterų verslininkių klubu, vykdomos vadinamosios verslo misijos, kurias palaiko ir airių vietos valdžia. Buvo organizuotas verslo simpoziumas, kuriame iš Lietuvos dalyvavo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).

Lietuvė primena, kad būtent vietiniai airiai pirmieji subūrė F. Vaitkaus gerbėjų komitetą, pakvietė pas save Lietuvos ambasados atstovus.

Komitetas saugo išlikusias lietuvio lėktuvo dalis, apie jo žygdarbį mokykloje mokomi vaikai. Pačios Mirandos sūnūs dvyniai viename renginyje buvo pristatyti kaip didvyriškos tautos atstovai, kuriems

9

spausti ranką kiekvienam yra garbė. Yra išlikusi mokinių prie lėktuvo dalių nuotrauka. Vyriausias Mirandos sūnus, sutapimas tai ar ne, tapo raketų inžinieriumi, prieš tai baigęs aviacijos inžinerijos studijas.

Atlikėjas ir dainų autorius Darius Mileris-Nojus Airijoje atsidūrė dar 2001 m. vedamas idėjos su šios šalies vardu susieti savo kūrybą. Dar 1992 m. Alytuje su bendraminčiais buvo įkūręs folkroko grupę „Airija“.

Tik atvykęs organizavo Dubline savo pirmąjį akustinį koncertą, po to koncertavo reguliariai, taip pat organizavo kitų lietuvių atlikėjų koncertus Airijoje, dalyvavo Lietuvos Respublikos ambasados Airijoje atidaryme ir kitoje kultūrinėje veikloje. Jo publika yra lietuviai visame pasaulyje, taip pat airiai. Pandemijos laikotarpiu ypač aktualūs tapo jo gyvi koncertai per feisbuką, kuriuos rengia nuo 2016 m. Atlikėjas sako, kad labiausiai vertina toleranciją, lietuvybės išlaikymą, vienas kito palaikymą, įvairių idėjų įgyvendinimą kartu. Per 19 metų Airijoje įvyko daug įsimintinų dalykų, jam malonu, kai veikla pastebima, vertinama. Šiuo metu gyvena įsimintiniausiu metų kūrybiniu darbu – daina „Pabūk su savimi“, kurią sukūrė kartu su R. Kochanauskaite-Raižiene, įrašė ir išleido kartu su Airijos lietuvių atlikėjais šią gegužę.

Taip pat įsimintinas pirmasis Airijos lietuvių atlikėjų koncertas internetu „Viskas bus gerai“ ir Dariaus vis dar kuriama jau minėta tiesioginė laida internete „Virtuali scena su Nojum“. Šioje virtualioje scenoje jis muzikuoja su Airijos lietuvių atlikėjais ir kitų kūrybinių profesijų atstovais, juos kalbina. Atlikėjo ir dainų autoriaus veiklą remia Airijos lietuvių kultūros asociacija.

Rita Lamsargytė-Mockė, organizacijos „Airijos lietuviams rūpi“ vadovė, artimiau bendradarbiauti su Airijos lietuvių bendruomene pradėjo 2014-aisiais, kai su keletu artimų draugių įkūrė šią ne pelno organizaciją. Jos tikslas suburti kuo daugiau Airijoje gyvenančių lietuvių, įmonių ir organizacijų padėti Lietuvoje onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams. Tokiam žingsniui paskatino artimos draugės mirtis, jos jauniausią sūnų užklupęs diabetas. Rita su bendramintėmis planavo labdaros renginius, todėl kreipėsi į bendruomenę, kad padėtų skleisti žodį apie šį sumanymą. Jai be galo džiugu, kad idėja sulaukė didžiulio palaikymo – per šešerius metus suburtas didelis nuostabių lietuvių būrys ne tik Dubline, bet ir kituose Airijos miestuose, kurie iki šiol padeda sergantiems vaikams Lietuvoje. Glaudūs saitai paramos organizaciją sieja su bendruomene iki šiol.

Aurelija BANIULAITIENĖ “Pasaulio Lietuvis”

10 Nr. 2 (537) kovo 9 d., 2021

PORTRETAI

Užupio dramos teatro režisierė Rita Urbonavičiūtė: „Reikia įsiklausyti, ką prisiminsi tada, kai viską pamirši“ Praėjusių metų pavasarį Užupio dramos teatras, pasiilgęs lietuviškos išeivijos publikos, rimtai planavo gastroles Airijoje, tačiau jų planus sujaukė koronaviruso pandemija, kuri, tikimės, vėliau ar anksčiau pasibaigs ir mes kada nors (tikėkimės, kad labai greitai) sveikinsime teatrą Airijoje ir visi kartu su juo atsigausime, nusiimsime nuo veido kaukes ir pagaliau galėsime apkabinti pasiilgtus, seniai matytus žmones.

O tuomet, kai „Covid-19“ užkratas dar nebuvo apėmęs viso pasaulio ir mes laukėme teatro Airijoje, po sėkmingos teatro spektaklio „Haroldas ir Modė“ premjeros, Užupio meno inkubatoriuje susitikome su režisiere Rita Urbonavičiūte pasikalbėti – turiu pripažinti, sakyti „interviu“ visai nesinori. Galbūt dėl atmosferos? Užupis visada atneša kažkokį sunkiai atpasakojamą betarpiškumo ir jaukumo jausmą. O ir pokalbiui pasirinkta vieta – teatro marionečių apsuptyje, žvakių prieblandoje – vertė pokalbio metu išsibraukti kai kuriuos labiau „techninius“ klausimus, jaučiant, kad šįkart norisi leisti mintims pačioms tekėti vilneliška tėkme.

Labiausiai – link ten, kur neša meniška siela – pradedant nuo meilės teatrui ištakų, įsisraunijant kalbai apie kūrimo procesą ir, galiausiai, ištekant mintimis apie ateitį. Ir laimę.

– Anksčiau interviu esate sakiusi, kad nuo pat pradžių žinojote, jog būsite režisiere. Ar nesvarstėte tarp teatro ir vaizdo režisūros?

– Rinkausi teatrą, nes tai – gyvas menas, kuriantis naują realybę. Iškart žinojau. Gal iš meninės intuicijos, gal iš knygų. Supratau, kad gyvas menas padeda būti, keistis, atsinaujinti, suprasti pasaulį, leidžia jausti, kad ir tu pats esi gyvas.

Kai aš numirsiu, tada bus kinas (juokiasi).

Teatras apima beveik visas meno sritis, todėl jis turi daugiau galimybių suprasti ir atskleisti tiesas tiems, kurie jų ieško. Tai nėra tiesiog pakvailiojimas ar lengvas pasivaikščiojimas. Užtat sakau, kad teatras turi labai daug galios. Žinoma, kinas taip pat yra paveikus, bet teatras – dar labiau. Tikriausiai todėl, kad jame yra gyva akimirka, kurioje nuo aktorių sklinda stipri energija į žiūrovus, iš žiūrovų – į mane. Ta nenutrūkstamai dalijama energija prasprogsta kažkokiu katarsiu, o tada aš prisipildau naujomis idėjomis ir mintimis, kurios vėliau vėl gimsta nauju spektakliu.

Be to, teatras man yra būdas rasti bendraminčių, mąstančių panašiai, kaip aš. Jeigu nors vienas žiūrovas lieka žiūrėti, tada žinau – man pavyko. Taip ir eini tolyn, nuo vieno prie kito pastatymo, vis arčiau atvedančio prie tiesos, kurios tu ieškai. Ir taip – begalybė, kol pamatysi šviesą. Teatras – labai geras būdas save tobulinti.

– Kuriate ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Kuo, be pjesių pasirinkimo, skiriasi teatras vaikams ir suaugusiems?

– Vaikams kurti – kitas dalykas. Labai atsakinga misija. Galvoju, kad visi, kurie kuria vaikams, yra Kūrėjai iš didžiosios raidės. Gerbiu save už pastatymus vaikams. Teatras ateinančiai kartai dabar ypač svarbus, nes mūsų pasaulyje jau trūksta gyvo ryšio, dvasinio ugdymo.

Dėl šios priežasties man labiausiai

ir patinka matyti, kaip vaikai žiūrėdami spektaklį auga. Ir džiūgauja.

Tada juos stebiu su tokiu ypatingu pasigėrėjimu, galvoju „tame ir yra prasmė!“.

Statant spektaklius suaugusiems, tas džiaugsmas kitoks. Kai kuriu jiems, kuriu dėl savęs. Ten jau – metafiziniai dalykai, aukštesnis pažinimas, galimybė atrasti. Pirmiausia, būnant tam tikrame savo asmeninės brandos laikotarpyje, atsiranda pjesė, tada giliniesi į dramaturgiją, analizuoji, renki informaciją, medžiagą – apie savo spektaklį turi žinoti viską iki mažiausių smulkmenų tam, kad savo idėją ir pastatymą galėtum pagrįsti. Tas pažinimas tęsiasi ilgai. Tol, kol galimybė pažinti išsenka. Tada spektaklis numiršta.

Pavyzdžiui, su „Haroldu ir Mode“ supratau, kad neišgyvenau tos paprastos, įprastos „buitinės“ meilės.

Man ji kitokia, buityje netelpanti, metafizinė. Supratau, kad visąlaik ir statau spektaklius apie meilę, stengdamasi sumažinti tą bedugnę tarp į žemišką, buitinį gyvenimą vedančio proto ir į ekstazę vedančios širdies. Tikiu, kad yra aukso vidurys. Tik dabar galvoju, ar aš, tą atskirtį bemažindama spektakliuose, gyvenau savo gy-

venimą pati?

– Prieš beveik dešimtį metų esate sunkūrusi ir pastačiusi savo autorinę pjesę „Trys paršiukai, vilkas ir jo nostalgija“. Ar rašysite dar?

– Vaikams? Nežinau. Bet dabar rašau knygą, mane akmenimis už ją užmėtys... Noriu, kad paskelbtų po mirties (juokiasi).

Ten aš griaunu sienas. Esu žmogus, kuris mato melą. Netikiu politika, bet ir nesu anarchistė. Dabar jau išmokau priimti visapusišką tiesą, tad ir knygoje noriu šia tiesa ir tuo, ką sukūriau, pasidalinti: pažįstu visokiausių žmonių, tačiau visi mes esame iš vieno ir to paties akmens – iš esmės nėra nei gerų, nei blogų žmonių. Keista, bet viskas gali akimirksniu pasikeisti, kai pakeiti savo paties požiūrio kampą. Apie tai savo knygoje ir rašau.

– Koks yra aktorių pasirinkimo spektakliui procesas? Ar panašus, kaip realiame gyvenime pasirenkant artimus?

– Panašus tuo, kad ieškant sau artimų žmonių tiek teatre, tiek gyvenime specialiai nieko nereikia daryti. Tiksliau, reikia daryti tai, ką tau daryti patinka, ir viskas. Būti savimi. Gyventi taip, kad būtum lengvas kaip oras. Jei prieš patį

save, prieš savo tėkmę neskleidi nenuoširdžių vibracijų, nusiramini, tada reikalingi žmonės patys ateis. Tik labai nepatinka man tie formulumai, stengiuosi jų išvengti. Aš esu tirianti, noriu įdomaus, tikro, kūrybinio bendravimo.

Aktoriai į mano kūrybinę pasaulėjautą ateina savaime, tikriausiai dėl mus siejančio meninio pajautimo. Iškart pajauti, kad tai tavo žmogus. Statai spektaklį ir galvoji, kuris čia galėtų būti? O tada tiesiog atpažįsti – matyt, čia taip pat padeda meninė intuicija. Tada, atradus tą aktorių, jį labai myli ir gerbi. Antraip, jei aktoriui neparodysi reikiamo dėmesio, gali būti labai sudėtinga. Svarbiausia – kad būtų bendraminčiai.

– Ar su aktoriais pasidalinate kažkokiais savo ritualais?

– Aktoriai – atskira tauta. Jie jautrūs, kūrybingi, nuoširdūs, kitokie.

Tie, su kurias dirbu, man yra lyg sodas su daugybe spalvų. Myliu juos, puoselėju, auginu, gerbiu jų atsidavimą ir tikėjimą teatro menu. Dėl to skirtingumo ir prie kūrybos proceso su jais reikia prieiti skirtingai. Nėra vienodų ritualų. Vieną kartais užtenka apkabinti, kitą reikia papurtyti, prie kito negali eiti, susitinka tik žvilgsniai.

Kartą, prieš debiutinį savo spektaklį, jauna aktorė priėjo prie manęs ir sako: „labai bijau“. Tada supratau, kad jai ritualas reikalingas.

Užkalbėjome vandenį – vanduo yra žmogaus minčių laidininkas, surenkantis informaciją ir grąžinantis į žmogaus kūną. Sakėme, kad viskas puikiai pavyks, kad ji sugebės nusiraminti. Palaikėme ant saulės. Prieš spektaklį ji atsigėrė, ir viskas pavyko puikiai. Aktorė buvo labai laiminga.

Aktoriai, su kuriais dirbu, žino, kad spektakliai mano gyvenime yra mano satisfakcija. Jie žino, kad statydama spektaklį jam atiduodu visą save. Tad ir dirbu su tais, kurie man yra mieli, kurie panašiai mąsto, kuriuos teatras irgi brandina, jiems tai taip pat daugiau ne darbas, o malonumas.

Gal tiek, kad prieš spektaklį visada apsikabiname – tarsi kartu einam per minų lauką, sukalbam kažkokį iš visatos siunčiamą žodį.

– Dažnai iš ėjusių į spektaklius vėlyvu sovietmečiu girdžiu, kad „tada“ teatras buvo kitoks – labiau paliečiantis. Kas pasikeitė?

Gal žiūrovas?

– Laikai kiti! Tada žmonės nieko nematė, juk buvom įkalinti. Taip, matėm teliką, kuris formavo mūsų mintis, ir dabar taip yra, bet tada teatras ir laikraštis buvo svarbiausi. Dabar žaisliukai pasikeitė – pasaulis pasidarė toks mažas, gali viską perskaityti, viską pamatyti.

Tik rinkis. Ir net išsirinkti nebegali! Žmogus jau išskaidytas, nesukoncentruotas, tapęs įrankiu. Tada žmonės jautėsi turintys gyvenimą.

Spektakliai atspindėjo juos pačius.

Negali sakyti, kad tada buvo gerai ar blogai, ar kad dabar yra geriau ar blogiau. Gerai yra dabar – tik reikia būti stabilios dvasios ir tikėti tuo, ką darai. Nori statyti spektaklį – statyk. Iš to, ką turi. Nebijok, nusiramink, nemėgdžiok.

Reikia dažniau klausti savęs: „o kas tu esi?“. Visa kita tiesiog pamiršti, išvalyti save, prisikasti prie prigimtinių dalykų. Įsiklausyti, ką prisiminsi tada, kai viską pamirši.

Va, kaip tyčia dabar kurį laiką nešiojuosi, nežinau kodėl...(režisierė ima kažko ieškoti kuprinėje, galiausiai išsitraukia savo vaikystės nuotrauką ir paduoda man). Vienintelis būdas neprarasti savasties – tai atsigręžti į savo vaikystę. Todėl reikia pažiūrėti į savo vaikystės nuotrauką ir prisiminti, kas tada buvai, koks buvo tavo žvilgsnis.

Matai, kaip žiūriu (režisierė kalba apie savo vaikystės nuotrauką)?

Stebiu. Visada buvau stebėjota.

Su tuo pirminiu jausmu, esančiu nusimetus visą modernių laikų informacinę naštą, ir reikia kurti. Su tuo ir reikia stebėti spektaklį. Tada jis bus toks pat paveikus, kaip kad būdavo tada.

– Viename interviu minėjote, kad avangardas Jums – jau praeitas etapas. Kokiame etape esate dabar? Koks bus ateinantis?

– Jau nebeprisiskiriu jokiam žanrui. Komedija, drama, man jau vienodai rodo (juokiasi). Taip, prieš dešimtmetį man dar buvo svarbu avangardas, post-modernas. Dabar yra tik delionė. Toks etapas, kuriame norisi viską pamiršti ir likti prie klausimo – kas yra žmogus? Dabar man rūpi jo egzistencinis klausimas, norisi kalbėti apie žmogaus vertikalę. Ėjau pro girią, pro ežerą, pro pievelę.... Šiuo metu reikia pereiti dykumą – tiesiog eiti.

Kaip Mažasis princas – einu per dykumą link žvaigždės tikėdamasi, kad galbūt sutiksiu gyvatę, kuri mane perkels į kitą pažinimo etapą.

Interviu baigtas. Paėkoju režisierei už atsakymus, sunumeruoju juos nuo 1 iki 7, bet suprantu, kad tarp jų visa dviejų valandų pokalbio patirtis niekaip nesutilps. Srauni mintis, sraunus pajautimas – sulig Vilnelės tėkme.

Pokalbio nuotrupos, netilpusios tarp skaičių, bet privalančios likti – dar kelios režisierės mintys apie sielas ir gyvenimo laimę: „Sutikdamas žmones atpažįsti, ar tai brandžios sielos. Tokios sielos mėgsta eiti į mišką, rašo dienoraštį, mėgsta būti tyloje. Brandi siela trokšta erdvės sau tam, kad galėtų susivokti. Jauna siela šitokioje būsenoje nesijaučia saugiai, ieško draugų, negali pabūti viena, negali viena spręsti. Todėl rašyti dienoraštį – būtina. Tai padeda žmogui save atrasti vis iš naujo, suvokti, kad gyvenimas yra gražus. Kasryt su Saule keliesi ir kvėpuoji gaivų orą. Rojus. Kartą, pamenu, būdama dar maža išėjau pabėgioti, galvoju, kaip gera bėgti. Tada pagalvojau – bet negi čia ir yra laimė?

Negali būti, kad taip paprasta.

Dabar suprantu – eiti, bėgti, kvėpuoti, juoktis, matyti žmonių akis yra mano laimė“.

Režisierės Ritos Urbonavičiūtės spektaklius galima pamatyti „Teatro saloje“, Užupio dramos teatre.

MANO AIRIJA

Nr. 2 (537) kovo 9 d., 2021

11

Kovo 17-ąją Airija švenčia savo globėjo, Šv. Patriko, dieną Šv. Patriko istorija ir tradicijos Apie šv. Patriką, Airijos šventąjį ir globėją, sukurta keletas pasakojimų. Pagal vieną jų, jis gimė Velse apie 385 metus. Jo tikrasis vardas buvo Maewynas ir jis būtų gavęs Airijos vyskupo vietą, tačiau stokojo pinigų mokslams.

Iki 16 metų Maewynas, būsimasis šventasis, save laikė pagoniu. Kaip tik tada vaikinas buvo sugautas kaimą siaubusių airių plėšikų ir parduotas į vergiją. Būdamas nelaisvėje jis priartėjo prie Dievo.

Po šešerių metų Maewynas pagaliau ištrūko iš vergijos ir nuvyko į Gaulio miestą. Ten 12 metų studijavo vienuolyne. Studijų metu jaunuolis suprato, kad jo misija – visus pagonis paversti krikščionimis. Jis

norėjo grįžti į Airiją ir ten įvykdyti savo užduotį. Tačiau jo vyresnieji nusprendė, kad į Airiją vyks šventasis Palladius. Tačiau pastarasis po poros metų buvo perkeltas į Škotiją ir tada Maewynas-Patrikas (jau persivadinęs krikščionišku vardu) pagaliau buvo paskirtas antruoju Airijos vyskupu. Jis gana sėkmingai krikštijo vietinius gyventojus. Tačiau tai nepatiko keltų žyniams. Jie kelis kartus Patriką buvo suėmę, tačiau jam vis pavykdavo ištrūkti. Patrikas keliavo per Airiją, steigdamas naujus krikščioniškus vienuolynus, mokyklas ir bažnyčias. Taip jis pamažu keitė savo šalį.

Patriko misija truko 30 metų, kol galiausiai jis apsistojo Down’o gra-

fystėje. Šv. Patrikas mirė 461 metų kovo 17 dieną. Nuo tada ši diena švenčiama jo garbei.

Daug airių folkloro skirta būtent šiai šventei. Vieni pasakoja, kad šv.

Patrikas galėjęs prikelti žmones iš numirusiųjų. Kiti teigia, kad jis išvaręs visas gyvates iš Airijos. Kai kurie šį pasakojimą laiko pagonių pavertimo krikščionimis metafora.

Iš pradžių šv. Patriko diena buvo katalikų šventė ir tik vėliau ji virto pasaulietine.

Vienas iš svarbiausių šventės ir pačios Airijos simbolių – trilapis dobilas (angl. shamrock). Manoma, kad šis simbolis atsirado tada, kai šv.

Patrikas panaudojo trilapį dobilą šv. Trejybei paaiškinti: Dievas Tėvas,

Dievas Sūnus ir Šventoji Dvasia yra atskiri to paties vieneto elementai, kaip ir trys atskiri, tačiau kotelio sujungti, dobilo lapeliai. Šv. Patriko pasekėjai ėmė tradiciškai segėti trilapį dobiliuką šventės metu.

Kitas šv. Patriko šventės simbolis – leprikanai (air. Leprechauns). Tai mistiniai atsiskyrėliai, kurie vengia kontakto tiek su mirtingaisiais, tiek su nemirtingomis būtybėmis – elfais. Jie uoliai siuva... batus. Taip pat jie yra paslėptų lobių ir brangenybių savininkai. Leprikanas paprastai vazduojamas su batu vienoje rankoje ir plaktuku kitoje arba sėdintis prie lobių skrynios. Lobių ieškotojai gali priversti leprikaną išduoti paslaptį, kur paslėptos brangenybės.

Tačiau jei tik žmogus nusisuka į šalį – leprikanas iškart išnyksta. Todėl, norint surasti lobį, reikia nenuleisti nuo atsiskyrėlio akių. Dauguma leprikanų negražūs – maži, stori, raukšlėtais veidais senukai, tačiau, nepaisant kūno sudėjimo, labai grakščiai judantys.

Linksmas šv. Patriko dienos tradicijas airių emigrantai išpopuliarino visame pasaulyje, pvz., Amerikoje ši šventė švenčiama jau nuo XVIII amžiaus. Tačiau labiausiai, žinoma, ši diena švenčiama pačioje Airijoje.

Daugybę turistų vilioja itin spalvingos Dublino ir kitų miestų eisenos, vyraujanti puošni žalia spalva (Airijos gamtovaizdžio simbolis) ir tamsus „Guinesso“ alus. Manoma,

kad viena iš šventės populiarumo priežasčių ta, kad jos data yra tik keletą dienų prieš oficialią pavasario pradžią. Tai tarsi pirmoji pavasario žaluma po žiemos. „Cead mile failte“ – šimtas tūkstančių pasveikinimų Jums (air.)!

Deja, kai laikraštis buvo rengiamas spaudai, dar neturėjome informacijos ar šįmet Airijoje dėl koronaviruso pandemijos bus leista švęsti Šv.

Patriko dieną, nes pernai šventė dėl to paties nelemtojo “Covid-19” buvo uždrausta. Tačiau jokie apribojimai nesustabdo airių ją paminėti, bent jau širdyje tai tikrai. Taigi, gražios ir smagios Šv. Patriko dienos arba, kaip sako airiai “Naomh álainn agus ceanúil Lá Fhéile Pádraig”!

Airijos lietuviams suteikta unikali galimybė dalyvauti 2021 metų Šv. Patriko festivalyje (Atkelta iš 1 psl.)

Lietuvių grupės koordinatorė Laima Prokofjevienė, net ir braukdama prakaitą, labai džiaugiasi šia galimybe. Juk šiuo pandemijos laikotarpiu – pasirodymo publikai plačiuoju mastu galimybė – misija beveik neįmanoma. Beveik. Po begalinių derybų su valstybinėmis institucijomis, krūvos užpildytų formų, elektroninių laiškų srauto, lietuvių dalyvavimas festivalyje buvo patvirtintas. Taigi, kaip pasakė Frekenbok: “Mes būsim televizoriuj”.

Trumpai apie 2021 metų Šv. Patriko festivalį.

“Dúisigh Éire!” – “Pabudusi Airija!” – šių metų festivalio tema. Tai aiškus ir atviras raginimas žmonėms po ilgų bei tamsių mėnesių pakilti ir žengti į šviesesnes dienas. Šis festivalis – teigiamas emocijas skleidžianti, pakili šventė, kurioje šurmuliuos neįtikėtini žmonės, bendruomenės, jaunimas, menininkai bei kūrėjai iš viso pasaulio.

Kaip ir kiekvienais metais, festivalis nesiskųs renginių stoka, – planuojama daugiau nei 100 įvairiausių virtualių renginių. Jie bus rodomi per Šv. Patriko festivalio televiziją (SPF

savo šalies šventę. Pirmą kartą programa bus transliuojama gyvai ir kiekvienas atras būtent jam patinkantį renginį. Man ypač malonu, kad festivalis skatina meno, kultūros, gyvų renginių, turizmo ir bendruomenių veiklą”.

Laikinosios Šv. Patriko festivalio direktorės Annos McGowan manymu, perėjimas iš žiemos į pavasarį simbolizuoja naują viltį, naują bendrą pozityvumo viziją ateičiai.

Dublino merė Hazel Chu sakė: „Daugeliui mūsų tai buvo sunkūs

TV), - specialų internetinį televizijos kanalą, kuris bus transliuojamas internetinėje svetainėje: stpatricksfestival.ie. Transliacija prasidės kovo 12-ą dieną ir tęsis iki kovo 17-os bei bus matoma visame pasaulyje. Per Šv. Patriko festivalio televiziją visas pasaulis galės stebėti Šv. Patriko festivalį, kuris apjungs 80 milijonų

žmoniją į vieną šeimą – per muziką, teatrą, meną, spektaklį, poeziją, pasakojimą, tradicinius menus, virtualias ekskursijas, maistą bei kultūrą.

Visas SPF televizijos tvarkaraštis su kiekvieno renginio dienomis ir laiku bus paskelbtas kovo pradžioje, o žiūrovai galės atkurti visus įvykius per SPF TV grotuvą iki kovo 21 die-

nos.

Kalbėdama apie 2021 metų Šv. Patriko festivalį, Turizmo, kultūros, meno, „Gaeltacht“, sporto ir žiniasklaidos ministrė Catherine Martin sakė: „Man malonu pranešti apie finansavimą, skirtą šių metų festivaliui. „Dúisigh Éire!” leis mums visiems susiburti ir saugiai atšvęsti

metai, todėl labai malonu matyti, kad Šv. Patriko festivalis sugrįžta, atnešdamas mums tiek daug fantastiškų renginių, kuriais bus galima mėgautis visame pasaulyje. Sveikinu Šv. Patriko festivalio valdybą ir komandą, sukūrus tokią nuostabią šiuolaikinės kultūros šventę“.

P.S. Filmavimas vyko laikantis visų Covid 19 apribojimų reikalavimų bei turint visus reikiamus valdiškų institucijų leidimus.

Laima Prokofjevienė

12 Nr. 2 (537) kovo 9 d., 2021

PRIE KAVOS

Kovo 8-oji Lietuvoje ir pasaulyje Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, 1991 metais Kovo 8-oji nustojo būti valstybine švente, tačiau tai atmintina diena, švenčiama kaip Tarptautinė moterų solidarumo diena.

2014 m. metų Kovo 8-ąją sukako

100 metų, kaip pirmą kartą Lietuvoje buvo pažymėta Tarptautinė moters diena. 1977 metais Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sprendimu Kovo 8-oji įteisinta kaip “kovos už moterų teises” diena.

Kai kuriose šalyse (NVS) Kovo 8-oji – valstybinė šventė.

Visame pasaulyje šią dieną minimi moterų pasiekimai, nepaisant jų tautybės, nacionalinių ar etninių ribų, kalbos, kultūrinių, ekonominių ir politinių skirtumų.

Pirmą kartą idėja minėti Tarptautinę moterų dieną atsirado dar XX amžiaus pradžioje.

Pirmoji nacionalinė moterų diena buvo minima Amerikoje 1909 metų vasario 28-ąją. JAV moterys šventė šią dieną iki 1913 metų.

1911 metais kovo 19 dieną Moterų šventė buvo minima Austrijoje, Vokietijoje, Danijoje ir Šveicarijoje,

kur mitinguose dalyvavo virš milijono žmonių. Tuomet jie reikalavo suteikti moterims teisę į darbą ir profesinį parengimą, be to moterys siekė užimti valstybines pareigas ir išvengti diskriminacijos darbo vietose.

Istorikai mini, kad 1914 metų Kovo 8-oji buvo pažymėta Lietuvoje kaip Moterų diena. Tikėtina, kad tai įvyko Vilniuje, nes čia veikė Žydų socialistų BUND‘o organizacijos, juk Moters dienos pažymėjimo iniciatorės buvo Vakarų Europos žydės.

Pasak istorikės Virginijos Jurėnienės, kai ką viešo Tarptautinės mo-

ters dienos proga Lietuvoje 1914 metais bandyta surengti ir Šiauliuose, nes šiame mieste telkėsi daug moterų darbininkių.

Vėl aktyviai kalbėti apie Tarptautinę moters dieną Lietuvoje pradėta tarpukariu, 1925 metais moterų socialdemokračių dėka.

Buvusioje Sovietų Sąjungoje Kovo 8-oji oficialia švente ir nedarbo diena tapo Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1965 metų gegužės 8-osios įsaku. Ilgą laiką Kovo 8-oji buvo Tarybų Sąjungoje buvo valstybine švente.

Tarptautinė moters diena yra švenčiama taip pat ir JT. Šiuo metu

ji švenčiama Rusijoje, Armėnijoje, Azerbaidžane, Kazachstane, Kirgizijoje, Moldovoje, Baltarusijose ir t. t.

Tarptautinė moters diena – Kovo 8-oji – yra nacionalinė šventė ir laisvadienis keliose kitose šalyse: Angoloje, Bisau Gvinėjoje, Zambijoje, Kenijoje, Korėjoje, Madagaskare, Mongolijoje, Ugandoje ir Eritrėjoje.

Tačiau kaip ten bebūtų, Kovo 8-oji – tai pirmoji pavasario šventė, kuri neįsivaizduojama be vyrų su gėlių puokštėmis rankose skubančių pasveikinti savo mamas, seseris, drauges, žmonas.

Kaip švenčiamos Velykos Lietuvoje ir pasaulyje Didžioji pavasario šventė – Velykos – simbolizuoja Kristaus prisikėlimą. Šiemet, 2021 metais, Šv. Velykas švęsime balandžio 4 d. Ankščiau Velykos buvo švenčiamos kaip gamtos atgimimo šventė, kurios metu mūsų protėviai garbino medžius, burtais ir maldomis bandė užtikrinti gerą derlių. Iš pagoniškos pavasario gamtos atgimimo šventės kilusi kiaušinių marginimo tradicija, tačiau daugelis kitų Velykų papročių atsirado krikščionybės laikais.

Iki 325 m. Velykos buvo švenčiamos įvairiomis savaitės dienomis: penktadienį, šeštadienį arba sekmadienį. 325 m. imperatorius Konstantinas paskelbė, kad Velykos švenčiamos pirmąjį sekmadienį po pavasarinės mėnulio pilnaties. Tad Velykų data kiekvienais metais gali kisti nuo kovo 22 iki balandžio 25 dienos.

Pavadinimo kilmė Manoma, jog lietuviškas Velykų pavadinimas kilęs iš baltarusiško šventės pavadinimo Velikyj dienj, kuris reiškia Didžioji diena. Velykų pavadinimas taip pat siejamas su žodžiu vėlės, mat mūsų protėviai šiuo laiku aplankydavo artimųjų kapus, nunešdavo jiems maisto, dažniausiai – margučių.

Velykų papročiai Nuo seno lietuviai Velykas švęsdavo 4 dienas, tačiau senieji papročiai pamažu išnyko. Naktį iš šeštadienio į sekmadienį vykdavo Velyknakčio budėjimai. Žmonėms susirinkdavus budėti ir melstis prie Kristaus kapo. Tada bažnyčiose pasirodydavo jį saugantys kareiviai, įvairūs persirengėliai, kurie šaudydavo iš patrankų, budindavo užsnūdusius bei krėsdavo įvairiausius pokštus.

Pirmąją Velykų, Ugnies dieną, sau-

lei tekant, prasidėdavo Prisikėlimo pamaldos, kada būdavo šventinami margučiai, druska, duona ir kiti valgiai. Išėję iš bažnyčios, žmonės vieni kitus sveikindavo, bet negaišdavo: buvo tikima – jei neskubėsi Velykų rytą, visus metus vaikščiosi apsnūdęs. Vakare jaunimas eidavo kiaušiniauti, švęsdavo bei giedodavo. Geriausi dainininkai būdavo apdovanojami margučiais ar velykiniais skanumynais. Šią dieną taip pat būdavo renkamas gražiausias margutis.

Antrosios Velykų dienos, vadinamos Perkūno diena, rytą visi miegantys būdavo pažadinami plakant verbomis. Vaikai dainuodami eidavo iš kaimynų prašinėti margučių.Trečioji Velykų diena, vadinama Gegužės, buvo skirta žaidimams, supimuisi. Šią dieną taip pat būdavo laistomasi vandeniu bei garsiai juokiamasi, kad greičiau pabėgtų blogosios dvasios.

Ketvirtąją, Ledų dieną, žmonės nieko nedirbdavo: tikėta, kad darbas gali prišaukti ledų krušą.

Atvelykis Pirmasis sekmadienis po Velykų vadinamas Atvelykiu, arba Velykėlėmis. Tada dažniausiai būdavo pabaigiami Velykų valgiai arba

ruošiami nauji, tokie kaip per Velykas. Šią dieną kiaušinius dauždavo ir sūpuoklėse supdavosi tik vaikai – tai jų Velykos. Atvelykis – šventinio svečiavimosi pabaiga.

Velykos kitose šalyse Velykų sekmadienis daugelyje šalių švenčiamas ne tik kaip Kristaus prisikėlimo šventė, bet ir kaip šviesos pergalė prieš tamsą. Kiekviena tauta turi tik jai būdingų velykinių papročių.

JAV ir Kanadoje kiaušiniai dažomi Didžiojo šeštadienio vakare.

Sekmadienio rytą visa šeima ieško margučių, kuriuos, kaip pasakoja vaikai, visuose namuose paslepia Velykų kiškis. Jis ne tik slepia margučius, bet ir neša vaikams dovanų. Dauguma šeimų Šiaurės Amerikoje sekmadienio ryte eina į bažnyčią, o vėliau švenčia.

Norvegai per Velykas mėgsta ne tik slidinėti kalnuose bei marginti kiaušinius, bet ir narplioti painias žmogžudystes. Dauguma televizijos kanalų rodo detektyvines istorijas, laikraščiai bei žurnalai jas spausdina, o skaitytojai bando išaiškinti. Suomiams Velykos asocijuojasi su fejerverkais bei ugnies šou, kažkada turėjusiais gąsdinti piktąsias dvasias.

Anglijoje Velykos taip pat švenčiamos linksmai. Tai ne tik žiemos, bet ir Gavėnios pabaiga, todėl ant velykinio stalo būtinai turi būti kumpis. Miestuose vyksta šventės, kur šokėjai šokdami skambaliukais skelbia pavasario pradžią. Čekijoje ir Slovakijoje Velykų pirmadienio rytą vyrai plaka moteris, taip išreikšdami joms potraukį. Nuplakta moteris kaip atleidimo ir dėkingumo ženklą vyrui duoda margutį. Vakare moterys ant bet kurio vyro gali užpilti kibirą šalto vandens. Panaši tradicija yra ir Lenkijoje, bet dabar ji nėra labai populiari.

Šveicarai per Velykas kelioms dienoms važiuoja į pajūrį, o Vokietijoje labai mėgstami šokoladiniai triušiukai. Čia vaikai Velykų rytą randa Velykų kiškio atneštą krepšelį, pilną margučių bei įvairiausių saldumynų.

Pietų Europoje margučiai nedažomi. Italai per Velykas valgo šokoladinius kiaušinius, kuriuose randa plastmasinių žaisliukų ir kitokių staigmenų. Ispanai pramogauja su draugais ir gamina tradicinį Velykų patiekalą – piene išmirkytą keptą duoną, apibarstytą ruduoju cukrumi.

Margutis – Velykų simbolis Lietuviams, kaip ir daugeliui pasaulio tautų, kiaušinis buvo gyvybės, derlingumo, vaisingumo bei gamtos atgimimo simbolis. Tikėta, jog bažnyčioje pašventinti margučiai įgauna magiškų galių: saugo namus nuo gaisro, derlių – nuo krušos ir sausros, gyvulius - nuo ligų. Senovėje lietuviai kiaušinius visada dažydavo Didžiojo šeštadienio vakare, o Velykų rytą margučius slėpdavo lauke. Vaikams sakydavo, kad juos ten padėjo pro šalį važiuodama Velykė.

Su dažytais kiaušiniais susiję daug

lietuviškų velykinių papročių ir žaidimų. Populiariausias vaikų velykinis žaidimas – margučių ridenimas. Buvo manoma, kad kiaušiniams susilietus su žeme pažadindamos požemio dvasios.

Margučių daužymas taip pat turėjo simbolinę prasmę: dužus kiaušiniui, į laisvę išeina gyvybę nešanti kosminė gyvatė.

Kodėl per Velykas dažome kiaušinius?

Vienoje legendoje pasakojama, kad tą dieną, kai gimė Romos imperatorius Markas Aurelijus (II a.), višta išperėjo raudonais taškeliais išmargintą kiaušinį. Nuo to laiko tarp romėnų atsirado paprotys dovanoti vienas kitam dažytą kiaušinį. Šią tradiciją perėmė krikščionys.

Pasak kitos legendos, kaip Kristaus prisikėlimo ženklas ant puotos stalo paraudonavo virti kiaušiniai, o kepta višta atgijo. Dar viena legenda pasakoja, kad Marija Magdalena pranešdama draugams apie Kristaus prisikėlimą, rankose nešė kiaušinį, kuris virto raudonu.

Lenkų legenda teigia, jog Mergelė Marija, norėdama pralinksminti kūdikį Jėzų, nudažė virtus kiaušinius skirtingomis spalvomis: raudona, geltona ir žalia. Iš čia kilo paprotys margučius dažyti įvairiomis spalvomis.

Kiaušiniai marginami jau seniai Pirmieji kiaušinius marginti pradėjo senovės egiptiečiai ir persai. Jie tikėjo, kad kiaušinis - Visatos simbolis. Seniausi dažyti ir brūkšneliais marginti kiaušiniai buvo rasti IV a. Vokietijoje. Lietuvoje margučiai buvo žinomi jau XIII a. Tai liudija Gedimino kalno teritorijoje rasti akmeniniai, kauliniai ir moliniai kiaušiniai. Manoma, kad XVI a. visoje Lietuvoje buvo paprotys per Velykas dažyti kiaušinius.

PRIE KAVOS

SUDOKU

ASTROLOGINĖ AUROS PROGNOZĖ kovo 1-31 d.

Nusimato pertvarkų metas. Tvarkant reikalus dažniau prisiminkite, kad tai bus dvilypis metas, kai sėkmė, aplinkinių palaikymas, entuziazmas ir kliūtys, priešiškumas, kritiškumas pasireikš vienu metu. Daug kas priklausys nuo jūsų užimamos pozicijos, nuo lankstumo bei optimizmo – nepraraskite jo ir venkite konfrontacijos. Šiuo metu svarbu užsitikrinti aplinkinių palaikymą, įtakingų asmenų paramą. Nors ir būsite jautresni, tačiau stenkitės likti ramūs bei geranoriški, siekite padėti kitiems – tuomet šis periodas praeis sklandžiau. Derėtų baigti senus užvikintus darbus bei atsiprašyti ar susitaikyti. Atėjo laikas užmiršti konfliktus, patirtas nesėkmes, išgyvenimus, nuoskaudas – santykių aiškinimasis bus beprasmiškas užsiėmimas, galintis sunaikinti ir tą gerą, kas liko. Nebūkite patiklūs – tikrinkite gaunamą informaciją.

Net ir be piktos valios galite būti suklaidinti.

Didelė apgaulių, sukčiavimo tikimybė. Palankus metas namų tvarkymui. Derėtų išnešti šiukšles, šlamštą. Patartini ir įvairūs ritualai, padedantys išvalyti namų energetinę erdvę (ugnis, smilkalai, būgnelių daužymas, varpelių skambinimas ir pan.).

Nr. 2 (537) kovo 9 d., 2021

Avinas. Pasiruoškite netikėtumams, kurie gali sugriauti jūsų planus, atimti viltį. Gali paaiškėti, kas nebuvo jūsų draugai, bei tekti atsisveikinti su jais. Saugokitės vagių, apgavikų, melagių. Galimas šantažas, išdavystė.

Jautis. Nepasiduokite pagundai susipykti su savo viršininku, namuose su tėvais, sutuoktiniu. Jei kils noras pademonstruoti savo jėgą bei nepriklausomybę – suskaičiuokite iš pradžių iki dešimt, paskui iki šimto (atbuline tvarka) kol nurimsite.

Dvyniai. Nepasikliaukite per daug sėkme, tariamai palankiomis aplinkybėmis – galite nusivilti. Nepasiduokite įtakingų asmenų spaudimui ir pasisaugokite finansinių apgaulių. Tausokite savo nervus.

Vėžys. Saugokite sveikatą bei gerą savo vardą: dabar veiks klaidų dėsnis, pagal kurį „iš visų nemalonumų atsitiks būtent tas, kuris labiausiai pakenks“.

Būkite atidesni, jautresni artimiesiems (ypač vyresnėms moterims šeimoje). Šiomis dienomis svarbu bus išlaikyti ramybę.

Liūtas. Nepriiminėkite jokių atsakingų sprendimų, nes galite supainioti, kas yra kas: ne viskas, kas netikę, taisytina, šalintina, bus kenksminga, o kas priimtina – naudinga. Gali tekti susidurti ir su kritika, priešiškumu, net apkalbomis. Nesukit sau galvos dėl to, „ką žmonės pamanys“.

Mergelė. Vargu ar pavyks į rimtas finansines problemas, atkreipti reikalingų asmenų dėmesį. Jei ir sulauksite pagalbos tai tik tais klausimais, kuriuos patys pajėgūs išspręsti. Įsitikinsite, jog menki ar net niekingi klausimai sprendžiami operatyviai, o svarbūs – nesprendžiami visai.

13

Svarstyklės. Pastangos gali atnešti priešingų rezultatų – tiek finansiniuose, tiek meilės reikaluose. Itin būkite atidūs, kad nepakenktumėte savo vaikams, žmogui, kurį mylite. Ir jokių romantiškų nuotykių – tai tikrai nepalankus metas įsimylėti, ar eiti į pasimatymą.

Skorpionas. Nereikėtų nukabinti nosies – prieš pagerėdamą situacija dažniausiai pablogėja, tad būtų logiška neskubėti bei svarbių reikalų netvarkyti.

O visų geriausia šį periodą ramiai praleisti namuose, daugiau šilto dėmesio skiriant ne tik artimiesiems, bet ir sau. Šaulys. Nevarginkite savęs bendravimu, ypač su valdininkais, vadovybe ar giminaičiais: įtikinėjimu, ginčais galite pakenkti savo karjerai, sugadinti santykius su gimine. Prisiminkite seną tiesą – visus pasiūlymus žmonės supranta kitaip, negu siūlantysis.

Ožiaragis. Esamų problemų išspręsti greitai ir be komplikacijų nepavyks.

Dėl finansinių nesklandumų gali kilti konfliktų tiek namuose, tiek darbe. Gresia nuostoliai, priverstinės išlaidos. Netinkamas laikas skolinti ar investuoti pinigus.

Vandenis. Artimiausiu metu galite stipriai apsigauti. Prisiminkite – jei atrodo, kad situacija gerėja, vadinasi, kažką tikrai pražiopsojote. Tai fatališkas metas, kai negalima pasiduoti pirmam impulsui ir priiminėti atsakingus sprendimus. Žuvys. Nepasiduokite liūdesiui, nepiktnaudžiaukite optimizmu – jis gali ne mažiau pakenkti. Ir nebrandinkite tuščių vilčių – ko gero, jos bus susijusios su pinigais arba meile. Tinkamas laikas nebrangiems pirkiniams.

DĖMESIO!

Kiekvieno penktadienio vakarą, 19:00 val., renkama grupė psichoterapiniam seansui tema: “Kaip įvaldyti stresą”.

Dalyvavimo trukmė 1,5val., mokestis-20 eurų.

Pasiteiravimui skambinti telefonu: 0857626922 Aura

ATSAKYMAS

ANEKDOTAI – Kodėl daugelis vyrų nemėgsta ryšėti kaklaraiščio?

– Todėl, kad jis užima per daug vietos kišenėje. *** Kaip trys programuotojai užsidirba pinigų?

Vienas gamina virusus, Antras – antivirusus, O trečias – Windows, kad veiktų virusai. *** Stovi kariuomenės vadas prieš eilinius ir sako: – Kas važiuos bulvių kasti, žingsnį į priekį.

Vienas kareivis žengė, – aš.

Kariuomenes vadas sako:

– Kiti eis pėsti. *** Vaikas klausia tėvo: – Tėveli, o kas toliau? Mėnulis ar Niujorkas?

– Vaike, galvok logiškai. Tu mėnulį matai?

– Taip.

– O Niujorką?

– Ne. – Tai ir daryk išvadas…. *** Pas psichiatrą: – Daktare, mano rankos dreba.

– Rūkote?

– Rūkiau.

– Geriate?

– Gėriau.

– Tai ką, metėte?

– Ne, dar tik nusprendžiau mesti.

– Na, štai, matote, organizmas jau išsigando. *** Ateina blondinė sekretorė pas viršininką, pažiūri į kabinetą ir klausia: – Ar mane jau atleidote?

Viršininkas: – Ne. Sekretorė: – Tai kodėl sofą išnešėte? *** Gatvėje prie vyriškio prieina moteris: – Sveiki... Nesu tikra, bet, man rodos, jūs vieno iš mano vaikų tėvas...

Vyriškis pasimeta: – Ką????

Moteris tęsia: – Nusiraminkite, aš turiu omenyj... Atsiprašau, esu mokytoja... *** Vyras ir moteris užeina į mėsos parduotuvę.

– Duokite, prašom, 20 kilogramų

dešros, – sako moteris.

– Panele, kam jums tiek daug reikia?, – klausia pardavėja.

– Man reikia šunį maitinti, – atsako moteris.

– Kokį šunį? Mes jokio šuns neturime! – šaukia ant jos vyras.

– O tu nelok, – atsako ši. *** Susitinka du alkoholikai: „Na, jau pusryčiavai?“ – „Ne, dar nė lašo...“ *** Kalbasi dvi blondinės: – Ir vėl noriu i Paryžių!

– O tu ką, ten buvai?

– Ne, bet vakar irgi norėjau. *** Ateina blondinė pas gydytoją ir skundžiasi: – Nežinau kas man yra. Paliečiu galvą – skauda, paliečiu pilvą – skauda, paliečiu koją – skauda…

Gydytojas: – Žinau kas jums yra.

– Kas? – Jums pirštas sulūžęs. ***

Spektaklio premjera. Režisierius su direktoriumi laksto pirmyn atgal – jaudinasi... Staiga iš žiūrovų salės pakyla vyriškis ir eina durų link. Direktorius su režisieriumi pribėga prie jo ir puola kamantinėti: – Ką, nepatiko pastatymas?

– Na ne, lyg ir normaliai pastatyta...

– Tai ką, aktoriai prastai vaidina?

– Ne, visai nieko.

– Tai gal kostiumai, dekoracijos?

– Kodėl? Gerai viskas.

– Tai kodėl jūs išeinate?

– Suprantate, labai baisu vienam sėdėti salėje. *** – Daktare, mes praradome pacientą.

– Kas atsitiko?

– Pasveiko. *** Žmona – vyrui: – Brangusis, išnešk šiukšles.

– Palauk, nieko negirdžiu. Žmona garsiau: – Išnešk šiukšles!

– Juk sakiau palauk – negirdžiu! Žmona paleidžia gerklę: – Sakau, šiukšles išnešk, *** !!!

Vyras, netekęs kantrybės: – Aš ne tavęs, o televizoriaus negirdžiu! *** Kalbasi du vyrai: – Klausyk, tavo žmona į darbą vaikšto?

– Mmm… vaikšto.

– Teisingai, ir aš saviškei neduodu pinigų talonėliams… *** Kalbasi du draugai.

– Aš su žmona išsiskyriau, visą turtą pasidalinom.

– Kaip jums tai pavyko? Pas jus gi ne butas, o gausybės ragas.

– Taip ir pasidalinom: man gausybė, jai ragas. *** – Vakar vežiau dukrą į kaimą, parodžiau kaip ožys atrodo.

– Kurių galų?

– Kad žinotų kaip atrodo tikras ožys, o tai iš motinos žodžių neteisingai įsivaizduoja.

14 Nr. 2 (537) kovo 9 d., 2021

SKELBIMAI / REKLAMA

Kaip paduoti skelbimą į laikraštį?

Komercinių (iki 20 žodžių) skelbimų įkainiai.

Skelbimo, išspausdinto stambiu (bold) šriftu, kaina: Spalvoto ir įrėminto skelbimo kaina: 1 publikavimas 10 € 1 publikavimas 15 € 2 publikavimai 15 € 2 publikavimai 25 € Komerciniai skelbimai į skyrelius: "Paslaugos", "Nuoma", "Siūlo darbą", už kuriuos nesumokėta, nebus spausdinami.

1 – SKELBIMAS INTERNETINIAME PUSLAPYJE www.lietuvis.com Užsiregistruokite puslapyje.

Parašykite naują individualų ar komercinį skelbimą.

Skyrelyje „Skelbimai“ paspauskite nuorodą "Mano skelbimai" ir pasirinkite tą skelbimą, kurį norite publikuoti kitame laikraščio „Lietuvis“ numeryje. Atsidarys papildoma apmokėjimo per PayPal forma.

Sumokėkite už pasirinktą skebimą.

Alternatyvūs mokėjimo būdai: Perveskite pinigus per banką į sąskaitą: Account name: Newsinfo Media and Publications Ltd Bank: Bank of Ireland. College Green IBAN IE43BOFI90001780174966 BIC BOFIIE2D Acc 80174966 Sort Code 900017 Skyrelyje Mokėjimo paskirtis nurodykite ID skelbimas internetiniame puslapyje.

2 - IŠSIŲSKITE SAVO SKELBIMĄ Į ELEKTRONINĮ PAŠTĄ, ADRESU: sales@russianireland.com Paskutinis skelbimų padavimo terminas – antradienis, likus vienai savaitei iki kito laikraščio numerio išspausdinimo. Laikraščio numerio išleidimo data yra skelbiama laikraščio pirmojo puslapio viršuje.

Skelbimai, išsiųsti paštu, bus spausdinami kitame laikraščio „Lietuvis“ numeryje.

Dėl skelbimų publikavimo skyrelyje "Paslaugos" prašome skambinti tel.: +353851602896 arba rašyti adresu: sales@russianireland.com PASLAUGOS SAVE €50 With Carpet Cleaning Bundle. Karcher vacuum cleaners vacuum all the dirt that’s deep within the carpet and also wash them out. Using a scrubbing brush it lifts the carpet which leaves it feeling soft and fresh. What’s included : – Stairs & landing carpet – x3 bedroom carpets More info: www.cleanbee.ie Pensininkas Ben MacLochlainn gali padėti išmokti airių kalbą ir pasirengti mokyklos programai.

Jis kalba skirtingomis airių tarmėmis ir gali padėti vaikams ir suagusiems pasirenkant tarmes: Gaoth Dobhair (Donegal, sunkiausiai suprantama), Conemara (Galway), Corca Dhuibhne (Kerry).

Rašyti į el. paštą: ben7maclochlainn@gmail.com NUOMA Lucan‘e dideliame name išnuomosiu dvivietį kambarį moteriai. Namas po renovacijos.

Kambaryje yra šildomos grindys, trigubo stiklo lango paketas, saulėta pusė. Kaina – 650 eurų.

Daugiau informacijos telefonu: 0892783498.

Kviesti Anną.

Lucan‘e tvarkingam ir padoriam žmogui išnuomojamas kambarys. Kaina – 500 eurų (į ją įskaičiuotos sąskaitos). Depozitas – 250 eurų.

Tel.: 0892047998, el. paštas: Breidaka91@gmail. com Dubline, Drumcondra, netoli centro, išnuomosiu vienvietį ir dvivietį kambarius. Tel.: 0877214454 Dviejų kambarių apartamentuose vienam žmogui išnuomojamas vienas kambarys. Kaina - 450 eurų, plius depozitas ir sąskaitos (dalinamos dviem asmenims). Bute gyvena vienas žmogus.

Tel.: 0871045537

Dublin 15, nestandartiniame ir tvarkingame name vienam žmogui, neturinčiam žalingų įpročių, išnuomojamas kambarys su atskiru dušu ir tualetu.

Kaina - 630 eurų per mėnesį. Tel.: 085 7382927 Ballbriggane, pirmame aukšte, išnuomojami dviejų miegamųjų kambarių apartamentai. Kaina - 1300 eurų per mėnesį. El. paštas: alexkaa72@yahoo.com, tel.: +353831868391

www.lietuvis.ie

Bulgarijoje, Sunny Beach rajone, išnuomojama pilnai įrengta studija su lauko baseinu. Iki Juodosios jūros pakrantės pėsčiomis 15 minučių kelio. Netoliese yra parkas, restoranai, parduotuvės, autobusų stotelės.

Kaina - prieinama. Tel.: 0852340119 Balbriggan’e išnuomojamas didelis dvivietis kambarys vienam dirbančiam asmeniui. Name gyvena vienas žmogus. Kaina 575 eurai + depozitas + sąskaitos (bilai). Tel.: +353 857810161

Fully furnished studio in Bulgaria for rent. Outdoor swimming pool on site. In “Sunny Beach” area, Bulgaria. 15 minutes walking distance from the Black sea coast. Walking distance to park, restaurants, shops and bus stop. Very reasonable price. Telephone: 0852340119

PERKU-PARDUODU Bulgarijoje, Harmony Suites 12 Grand Resort, parduodamas 3 kambarių butas už 2 kambarių kainą. Saulėtas krantas, 10 min. kelio iki jūros. Tel.: (Viber, WhatsApp) 0872024488 el. paštas: maxx. ursu@gmail.com

PARDUODU AUTOMOBILĮ

SIŪLO DARBĄ Turime laisvą darbo vietą II ar III kategorijos inžinieriui. Darbas susijęs su projektavimu statybų segmente, pastatuose ir civiliniuose objektuose.

Labai įvairus projektų portfelis. Įdomus darbas su lanksčiu grafiku ir konkurencingu atlyginimu, atsižvelgiant į darbo stažą ir kategoriją. CV siųskite adresu: roman@obaconsulting.ie

Nestardantiniame ir tvarkingame name, esančiame Dublin 15, žmogui be žalingų įpročių išnuomojamas kambarys su atskiru dušu ir tualetu. Kaina 630 eurų per mėnesį. Tel.: 085 7382927.

Swords, Applewood rajone, išnuomojamas butas su dviem miegamaisiais. Viename iš miegamųjų yra atskiras dušas ir tualetas, o bute – du balkonai, vonios kambarys su tualetu, svetainė, virtuvė, langai į parką, šalia žaidimų aikštelė, mokykla. Kaina sutartinė. Butą tiesiogiai, be tarpininkų, nuomoja savininkas. Tel.: 0877457135.

Dublino pietinėje dalyje, Dundrum, išnuomosiu kambarį vienam asmeniui. Rami vieta, šalia „Lidl“, „Super Value“, Marley parkas. Kursuoja 14,75,16 maršrutų autobusai. Kaina – 120 eurų per savaitę, plius užstatas. Sąskaitos įskaičiuotos į nuomos kainą. Tel.: 0868649804 Dirbančiai porai ar vienam asmeniui, nepiktnaudžiaujančiam alkoholiu, Swords miegamajame rajone, po kapitalinio remonto, išnuomojamas kambarys. Kaina – 625 eurai + užstatas ir sąskaitos. Yra automobilių stovėjimo aikštelė, internetas ir TV su rusiškais kanalais.

Name gyvena 2 žmonės. Skambinkite telefonu: 0862188102 po 16.00 val.

Išnuomojamas atskiras namas su vienu miegamuoju, virtuve ir visais patogumais. Tel.: 0851521967 Netoli Marlay parko, D16R8X5, vienam asmeniui išnuomojamas kambarys. Kaina – 400 eurų per mėnesį + depozitas + sąskaitos. Tel.: 0851499711 Dublino centre, pageidautina moteriai, išnuomojamas kambarys su baldais. Kaina – 500 eurų + depozitas + sąskaitos. Tel.: 0879576502

Parduodamas 7 vietų mikroautobusas „Peugeot 807“ (sidabrinis), MPV 2004 m., Petrol 2,1L, NCT until 25 June 2021, TAX until May 2021, Millage 135,000 miles 217,261 км, ELECTRIC SLIDING DOORS, Climate control, 5 speed Manual gearbox, 1 owner. „Peugeot 807“ yra dinamiškas, patikimas ir ekonomiškas automobilis, sukurtas ilgoms kelionėms ir patogioms šeimos atostogoms. Toks automobilis - tai aktyvių žmonių pasirinkimas, kurie visada mėgsta "laikyti ranką ant pulso". „Peugeot 807“ yra kompaktiškas automobilis, kuriame galima įrengti trečią sėdynių eilę. Jo bendrieji matmenys yra: ilgis 4727 mm, plotis 1854 mm, aukštis 1752 mm, o ašių bazė yra 2823 mm. Prošvaisa yra būdinga daugumai Europos keleivinių automobilių ir yra 130 milimetrų. „Peugeot 807“ turi gana erdvų bagažo skyrių.

Standartinėje padėtyje, pakėlus užpakalines sėdynes ir pakraunant po langų linija, galima gauti iki 830 litrų laisvos vietos.

Gabaritinių krovinių gabenimui galima išimti sėdimas vietas ir gauti iki 2948 litrų laisvo ploto.

Interjero dizainas yra paprastas ir ergonomiškas.

Interjero centre yra tvirtas prietaisų skydelis ir lakoniškas vairas su 2 diapazonų reguliavimu.

Visi svertai ir parinktys, įskaitant garso ir klimato valdymą, yra kompaktiški ir prieinami, o daugybė skyrių ir skyrelių suteikia galimybę patogiam daiktų laikymui.

Erdvumas, efektyvumas, patikimumas ir unikalios transformavimo galimybės - vargu ar galima pervertinti šios transporto priemonės pranašumus.

Kaina - 500 eurų (galima derėtis). Dublinas, tel.: 0879034587

Siūlau darbą statybos sektoriuje Intel Ireland Leixlip campus. Kandidatai turi turėti IPAF arba MEWP (krautuvų operatorių) sertifikatus. Siūlomi dieninės ir naktinės pamainų darbai.

Atlyginimas nuo 850 iki 1000 eurų per savaitę.

Skambinkite tel.: 0899465897 arba siųskite CV į el. paštą: balalik@yahoo.com MS Solicitors is a busy boutique full service law firm based in Dublin 8. Full-time position available for the role of legal secretary. We require an enthusiastic legal executive/secretary who can speak fluent Russian and English, to join our team. Previous experience is desirable, but not necessary. The ideal candidate is a quick learner, responsible, calm under pressure and a good team-player. If you enjoy a multi-cultural, fastmoving environment, please apply ASAP to olga. shajaku@ms-solicitors.ie Malahide, Dubline, įsikūrusi kirpykla pilnai arba nepilnai darbo dienai įdarbins kirpėją. Atlyginimas – 100-130 eurų per dieną. Tel.: 0863563287 (Kviesti Romaną).

Kviečiame dirbti Cavan, Cavano apskrityje.

Skambinti tel.: 0899465897 arba siųskite CV į el.paštą: balalik@yahoo.com PAŽINTYS Airis (55-eri metai, ūgis 188 cm), turintis nuosavą namą ir gerą darbą, rimtiems santykiams ieško patrauklios nuo 30-ies iki 57-erių metų moters (gyvenamoji vieta nėra svarbu). Skambinti Dermot tel.: 0857826153 arba rašyti į el.paštą: carey.dermot65@gmail.com

REKLAMA

15

Nr. 2 (537) kovo 9 d., 2021

REKLAMOS ĮKAINIAI SPAUSDINTAME

REKLAMA

leidinyje (laikraštyje) Galioja „Lietuvis“

Commercial classifieds

up to 30 words - 10€

1/32 page 60х40mm 15€

Laikraštis + Internetas + Socialiniai tinklai Viena kaina vienam mėnesiui!

Puikus pasiūlymas 3 spusdinimams

€200

Internetas + Facebook + Baneris laikraštyje 60x75 mm -

€100

Internetas + Facebook + Baneris laikraštyje 60x40mm -

Full page 260x320mm 400€

€40

Internetas + Facebook + ¼ laikraščio puslapio.

1/4 page 125х155mm 100€

1/8 page 125х75mm 50€

€60

Internetas + Facebook + ½ laikraščio puslapio.

1/16 page 60х75 mm 25€

Išsamesnė informacija el. paštu: sales@lietuvis.ie

Half page 260x155mm 200€

SOCIAL - 35000 FOLLOWERS

8

9

10 11 12 13 14

6

7

8

9

10 11 12 13 14

6

7

15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31

4

5

6

7

1

2

3

8

9

10 11

4

12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25

5 3

26 27 28 29 30 31

September

5

6

7

8

9

10

5

8

9

10 11 12 13 14

4

6

7

15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30

2 5

8 4

25 26 27 28 29 30 31

3

1 5

11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24

2

7 4

3 4

9 3

27 28 29 30

2 4

8 3

13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26

4

1

0 5

10 11 12

3

9 4

9

2

F Sa Su

6 4

8

1

7

2

3

8

9

10 11

4

12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30

M Tu W Th

F Sa Su

2

3

6

9

10 11 12 13 14 15

1 4

5

7

8

Dates of publication for “Nasha Gazeta” and “Lietuvis” shown in light blue Numbers of weeks shown in light

16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31

December

M Tu W Th

8 4

5

6

November

F Sa Su

5 4

4

M Tu W Th

4 4

3

1 4

7 3

2

0 4

6 3

7

1

9 3

5 3

6

October

F Sa Su

4 3

0 3

2 2

28 29 30

6

3 3

14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27

5

2 3

3

10 11 12 13

31

M Tu W Th

5

F Sa Su

1

August F Sa Su

1 3

2 9

M Tu W Th

0 3

1 8

9 2

6 2

1 2

24 25 26 27 28 29 30

5 2

0 2

10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23

7

8 2

9

4

M Tu W Th

July F Sa Su

7 2

2

8

M Tu W Th

6 2

1

4 2

9 1

7

6

3 2

8 1

3

2 2

7 1

F Sa Su

5

5

June

M Tu W Th 4

3

7 1

May

3 1

4

25 26 27 28 29 30 31

2

6 1

15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28

1

5 1

5

4

F Sa Su

4 1

3

2 1

8

3

11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24

2

April

M Tu W Th

3 1

10

1

1 1

9

F Sa Su

0 1

8

March

M Tu W Th

9

7

3

7

6

2

6

2

5

1

5

1

4

February

F Sa Su

Schedule of publication

January M Tu W Th

2021

All prices excluded VAT 23%

M Tu W Th 6

7

F Sa Su

1

2

3

8

9

10 11 12

4

5

13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31

1st of January New Year Day 17th of MarchSt. Patrick’s day, 5th of April - Easter Monday 3th of May, 7st of June, 2rd of August, 25th of October Bank Holidays 25th of December Christmas Day 26th of December St. Stephen’s Day

For advertising call 0851602896 or sales@russianireland.com

Gydomosios hipnozės klinika “HYPNO CODING” Padės jums, kai kitos gydymo priemonės nepadeda

Žinomas rusakalbis hipnozės terapeutas Europoje ALEKSEJUS IVANOVAS Tel.: 087-766-9044 Informacija: www.facebook.com/hypnocoding/ Adresas: 31 Brews Hill, Navan, Co. Meath

Kepykla „Dublin Duona” gamina produkciją pagal lietuviškas senolių tradicijas ir autentiškas receptūras tiktai iš lietuviškų natūralių produktų.

Duona natūraliai rauginama ir ilgai brandinama, pagardinama kmynais ir ruginiu salyklu. Ypatingo pripažinimo sulaukė “Gardžioji” duona, kuri kepama dideliais kepalais, kad išsaugotų puikų aromatą ir skonines savybes.

“Dublin Duona” - tai išskirtinio skonio gaminiai, pagaminti su meile ir rankų šiluma.

Internetinė svetainė: www.dublinduona.com

16 Nr. 2 (537) kovo 9 d., 2021

REKLAMA

Siūlome advokato konsultacijas per Zoom ir Teams Zoom konsultacijos metu galėsite bendrauti su advokatu būdami savo namuose.

Arba galite atvykti į ofisą ir prisijungti prie Teams.

Nenusipirkai „Lietuvio“ numerio?

Skaityk elektronines ankstesnių laikraščio numerių versijas!

ADVOKATŲ KOMPANIJA BRADY KILROY SOLICITORS

Rusakalbis advokatas Pavelas Abramovas • Nelaimingi atsitikimai, traumos ir eismo įvykiai • Medicininis aplaidumas • Šeimos teisė • Darbo teisė • Bankroto bylos • Komerciniai ginčai

El. paštas: info@bradykilroy.ie Tel.: 01 2180806

Hipotekos ir Draudimas Airijoje Tel: 0872969182 jana@covermore.ie

COVERMORE FINANCIAL IS REGULATED BY THE CENTRAL BANK OF IRELAND

patalpinimo klausimais skambinkite:

Prisijungę prie Teams, kalbėsite su advokatu, kuris bus kitame kabinete.

Norėdami pasitarti ar užsiregistruoti, skambinkite Eglei 0871239298

Reklamos

http://issuu.com/ LaikrastisLietuvis

+353851602896 sales@russianireland.com