ISSN 1649-5574
Kitas numeris birželio mėn.
Akcija galioja: 24.05.2022-24.06.2022
Tris dešimtis kiaušinių Eggs
5099501330230
LITUANICA (Carrickmacross, Carrick-on-Shanon, Drogheda, Longford, Mullingar, Navan, Rush), NEMUNAS (Cavan), PROMO (Cork), PROMOLITUANICA (Blanchardstown).
Nr. 5 (551) gegužės 24 d., 2022 (21 savaitė)
www.lietuvis.ie
Kaina €1.00, £1.00
“Dublin Duona” švenčia 15 metų jubiliejų! Lietuviška kepykla Dubline „Dublin Duona“ švenčia savo penkiolikos darbo metų Airijoje sukaktį! dėkingi jiems, kad visus tuos metus buvo kartu su mumis. Tikimės, kad ir toliau sėkmingai bendradarbiausime. Dėkojame didmeninės prekybos sandėliui „Maxela“ ir parduotuvių tinklui „Polostores“. Dabar šviežia „Dublin duona“ produkcija prekiaujama daugiau nei 100 Rytų Europos ir Airijos parduotuvių , įskaitant ir Šiaurės Airiją.“ Džiugina tai, kad prieš kelerius metus „Dublin Duona“ kepama lietuviška duonelė pateko į Airijos rinką – dabar jos galima įsigyti ir airiškose parduotuvėse. Malonu pažymėti, kad Angelė Roveršteinienė, „Dublin Duona“ steigėja ir vadovė, taip pat yra nenuilstama lietuvybės puoselėtoja, visų Lietuvos Respublikos ambasados Airijoje ir Airijos lietuvių bendruomenės organizuo-
Dvi minutės nuo M50 greitkelio - 11 išvažiavimas
Dviratininkė gavo 30 000 eurų kompensaciją iš savivaldybės, kai įvažiavusi į kelio duobę nukrito nuo dviračio ir išsimušė dantis Teisinės konsultacijos 7 psl. Advokatai. Notaro paslaugos. Tel.: 0862179620 inga@griffinsolicitors.ie • www.griffinsolicitors.ie
NELAIMINGI ATSITIKIMAI. Vertimas nemokamai
6 Cypress Park, Templeogue, Dublin 6W, DX 154004, Dublin. Griffin Solicitors
jamų renginių ilgametė rėmėja. Beje, padedant „Dublin Duona“ komandai, laikraščiai „Lietuvis“ ir „Nasha Gazeta“ („Mūsų Laikraštis“) taip pat pasiekia atokiausiose salos vietose gyvenančius mūsų skaitytojus. Naudodamiesi proga, laikraščių „Lietuvis“ ir „Nasha gazeta“ kolektyvai sveikina „Dublin duona“ su 15 metų jubiliejumi ir linki šios puikios kepyklos vadovams ir visam draugiškam kolektyvui sėkmės versle ir ilgų klestėjimo metų. Dėkojame Jums už Jūsų triūsą, už duoną ir skanėstus, primenančius namus. Apie kompanijos produkciją ir paslaugas galite plačiau susipažinti „Dublin Duona“ internetinėje svetainėje: www.dublinduona.com
(Nukelta į 8 psl.)
Angelė didžiuojasi "Dublin Duona" gaminiais
Nemokama automobilių aikštelė.
Angelė Roveršteinienė ir Vladimiras Yemets
Idėja pradėti nacionalinės duonos gamybą Airijoje gimė verslininkams Vladimirui Yemets ir Angelei Roveršteinienei, o pirmoji produkcija pasirodė jau 2007 metų balandyje. Kepykla „Dublin Duona“ – pirmoji lietuviškos duonos kepykla Airijoje, kepanti ruginę ir kvietinę-ruginę duoną pagal klasikinę lietuviškos, o dabar ir latviškos duonos kepimo technologiją. „Mes naudojame tik natūralius ingredientus! – tvirtina „Dublin Duona“ steigėja ir vadovė Angelė Roveršteinienė. – Dabar „Dublin Duona“ kepėjai yra įvaldę daugiau nei 19 rūšių duonos gamybos procesus.“ „Švęsdami savo 15 metų jubiliejų, mes norime padėkoti mūsų partneriams, – sako Angelė Roveršteinienė. – Mūsų pirmieji partneriai –„Lituanica“ parduotuvių tinklas Airijoje, esame labai
Ieškiniai dėl peties sužalojimo 6 psl.
ginčuose,
El.paštas: Svetainė:
2
AMBASADA INFORMUOJA
Nr. 5 (551) gegužės 24 d., 2022
Organizuojamos papildomos lietuvių kalbos pamokos Dubline ir Galway
Airijos ir Lietuvos tarpparlamentinių santykių vadovų ir narių susitikimas mac Devlin TD, senatoriai Maria Byrne ir Gerry Horkan, parlamentarė Emer Higgins ir kiti demonstruoja kokios mūsų šalys yra artimos ir kiek bendrystės ir abipusės pagarbos tarp šalių esama. Reikėjo suspėti aptarti daugybę abiems šalims ir mūsų piliečiams tikrai svarbių klausimų: Lietuvos diaspora Airijoje, transatlantinių santykių stiprinimas, įvykusio Brexit iššūkiai, Europos Sąjungos darbotvarkės klausimai, Rytų partnerystė, Baltarusijos problematika ir kt. Bet neabejotinai pats svarbiausias vizito klausimas – egzistencinį Europos saugumo
Organizuojamos papildomos lietuvių kalbos pamokos šeštadieniais Galway ir Dubline! Lithuanian Saturday classes in Galway and Dublin! Registracija į pamokas Dubline: https://www.surveymonkey.com/.../LC2024SaturdayLithuanian... Registracija į pamokas Galway: https://www.surveymonkey.com/.../LC2024SaturdayLithuanian...
Lietuva ES narė jau 18 metų!
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva prisijungė prie Europos Sąjungos. Tai buvo didžiausia ES plėtra ne tik valstybių skaičiumi, bet ir plotu bei gyventojų skaičiumi. Lietuva per šiuos 18 metų nuveikė labai daug. BVP išaugo 3,6 karto, tiesioginės užsienio investicijos 6 kartus, o vidutinis darbo užmokestis daugiau nei 4 kartus.
Lietuvos ambasada Airijoje ragina aplankyti Kauną – Europos kultūros sostinę 2022
Trumpas bet labai turiningas ir svarbus Lietuvos Respublikos Seimo tarpparlamentinio bendradarbiavimo su Airija grupės vadovės Dalios Asanavičiūtės ir šios grupės nario Giedriaus Surplio vizitas į Airiją. Po balandžio pabaigoje vykusio aktyvaus bendravimo su Airijos lietuviais Šeimų sporto šventėje, sekmadienio vakaras ir pirmadienio pirma dienos pusė buvo skirta intensyviems ir labai svarbiems susitikimams su Airijos institucijų atstovais – švietimo agentūros atsakingos už lietuvių
kalbos dėstymą Airijos mokyklose PPLI vadove, Užsienio reikalų ministerijos atstovais ir, turbūt svarbiausia, Airijos abiejų Parlamento rūmų vadovais ir nariais. Tai, kad su Lietuvos Seimo delegacija rado laiko susitikti Airijos Senato vadovas Mark Daly, Airijos žemųjų parlamento rūmų Dail vadovas Sean O‘Fearghail, Airijos Užsienio reikalų ir gynybos komiteto pirmininkas Charles Flanagan, mus viso vizito metu globojęs didžiausias Lietuvos draugas – Airijos Parlamento draugystės su Lietuva grupės vadovas Cor-
Projektas "Lietuvos ženklai Airijos viešosiose erdvėse" Kviečiame Airijos lietuvių bendruomenes, organizacijas, lituanistines mokyklas ar pavienius asmenius dalyvauti projekte „Lietuvos ženklai Airijos viešosiose erdvėse“. Projekto tikslas: didinti
Lietuvos matomumą, žinomumą, atpažįstamumą Airijoje. Konkurso sąlygos: • Sugalvoti ir įgyvendinti projektą, kuris padėtų Lietuvai būti dar labiau pozityviai matomai Airijos
Nuo balandžio mėnesio Lietuvos ambasada Airijoje pradėjo labai reikšmingą kampaniją – kviečia visus aplankyti Kauną – Europos kultūros sostinę 2022. Tai yra bendras Lietuvos Respublikos ambasados Airijoje ir Kaunas 2022 projektas, skatinantis leistis į tikrai įspūdingą kultūrinę kelionę, patirti Kauną ir jo modernizmo architektūrą ir galbūt net sutikti Mitinį Žvėrį. Per šiuos metus galima rinktis iš daugiau kaip 40 festivalių, 60 parodų, 250 renginių, 250 koncertų... Jei norite sužinoti daugiau tereikia aplankyti Kaunas Europos kultūros sostinė interneto puslapį: www. kaunas2022.eu
Lietuvos Respublikos ambasada Airijoje
pamatą sudrebinusi Rusijos agresija Ukrainoje ir demokratinio pasaulio atsakas. Tai, kad absoliučia klausimų dauguma delegacijų nuomonės visiškai sutapo leidžia tikėti, kad šalys ypač glaudžiai bendradarbiaus ieškodamos sprendimų ir siekdamos juos įgyvendinti. „Tikiu, kad intensyvūs tarparlamentiniai santykiai, kuriuos sutarė aktyviai vystyti abiejų parlamentų draugystės grupių vadovai – Dalia Asanavičiūtė ir Cormac Devlin – taps tvirtu pamatu bendram veikimui. Dėkoju Ieva Nurminen ir visiems Lietuvos Respublikos ambasados Airijoje/ Embassy of Lithuania in Ireland kolegoms už darbą, kurio rezultatais galime pagrįstai didžiuotis“, – sakė Lietuvos ambasadorius Airijoje Marijus Gudynas.
viešosiose erdvėse bei populiarintų Lietuvos vardą, didintų šalies žinomumą. Skatiname Airijos viešas erdves puošti lietuviška simbolika, dalyvauti viešuose renginiuose pristatant Lietuvą ir pan. • Projektą įgyvendinti iki 2022 m. liepos 5 d., o rezultatais pasidalinti viešojoje socialinėje medijoje ar vietinėje spaudoje; • Apie sėkmingai įgyvendintą projektą pranešti el. paštu ambasadai iki 2022 m. liepos 5 d. (amb. ie@urm.lt); • Konkurso dalyvių darbus skelbsime viešai ir laimėtoją išrinks visa Airijos lietuvių bendruomenė; • Konkurso prizas: 1000 eur vertės lietuvybę ir bendruomeniškumą stiprinantis projektas laimėjusiai bendruomenei, organizacijai,
miestui, kuriame gyvena laimėtojas. Dėl konkretaus prizo (projekto) bus tariamasi su nugalėtoju. • Komandos kapitonui bus įteiktas asmeninis prizas. Akivaizdu, kad didžiuotis Tėvyne yra svarbu, tačiau dar svarbiau – kiekvienam iš mūsų pagalvoti kaip kasdienybėje galėtume prisidėti prie Tėvynės klestėjimo, tarptautinių tiltų tiesimo, Lietuvos vardo garsinimo užsienyje. Lietuvių diaspora pasaulyje – išradinga, kūrybingų idėjų nestokojanti bendruomenė. Globali Lietuva – tai kiekvienas lietuvis, kuris dideliais ar mažais, bet kilniais darbais ir veiksmais, kasdien kuria modernios Lietuvos veidą. Raginame kiekvieną kuo plačiau pasidalinti šiuo kvietimu. Tesuskamba dar garsiau Lietuvos vardas Airijos viešosios erdvėse!
47 Ailesbury Road, Ballsbridge, Dublin 4, IRELAND
Tel.:+353 1 2035757, +353 1 2035737 Faksas: +353 1 2839354 El. paštas: amb.ie@urm.lt http://ie.mfa.lt Priėmimo laikas darbo dienomis: 10 - 13 val. Konsulinė informacija ir registracija darbo dienomis: 14 - 17 val.
„Lietuvis“ E-mail: lietuvis.ie@gmail.com
Redakcija nėra atsakinga už reklaminės medžiagos turinį. Disclaimer: The publisher cannot be responsible and liable for any contents of any advertising and other material contained herein whatsoever. Redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su autoriaus nuomone. Laikraščio platinimo klausimais kreipkitės telefonu: + 35385 1602896. For distribution queries call: + 35385 1602896. Reklamos klausimais kreipkitės telefonu: + 35385 1602896 sales@lietuvis.ie. For advertising call + 35385 1602896. Laikraščio tiražas – 1500 egzempliorių. ISSN 1649-5574
NAUJIENOS
Nr. 5 (551) gegužės 24 d., 2022
Lietuvos diasporos vaidmuo planuojant pilietinį pasipriešinimą Pataruosius trisdešimt metų po mūsų nepriklausomybės atgavimo gyvenome jausdamiesi saugiai. Gyvenimas tekėjo ginčuose dėl Covid, bet niekas negalėjome pagalvoti, kad ramybę sutrikdys karas! Karas šalia mūsų. Karas Ukrainoje! Mūsų visuomenė reagavo staigiai. Taip pat staigiai reagavo ir mūsų diaspora. Jau kitą dieną kone visose pasaulio sostinėse mitinguose šalia Ukrainos dvispalvių, plevėsavo ir mūsų trispalvė. Į Ukrainą lietuviai iš už Atlanto, Europos, Azijos ėmė siųsti miegmaišius, rūbus, medicinos reikmenis, automobilius, pinigus. Į savo rezidavimo valstybių parlamentus lietuvių organizacijos kreipėsi peticijomis, prašymais teikti pagalbą Ukrainai, paremti stojimą į ES, remti ginklais ir riboti rusiškų gamtinių išteklių pirkimą. Mūsų tautiečiai visame pasaulyje stojo petys petin su broliais ir sesėmis ukrainiečiais! Žinant lietuvių, bėgusių nuo karo ir įsitvirtinusių svetur, pagalbą priešinantis sovietinei okupacijai, šiandien galime vesti paraleles. Matome tą patį aktyvumą, pasišventimą padėti ir daryti įtaką valdžios institucijoms, turinčioms sprendžiamąją galią. Lietuvai esant okupuotai, Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo daug palankumo abejose Amerikos politinėse partijose Lietuvos atžvilgiu. Tai rodo gausus palaikymas Kongrese teiktų rezoliucijų, kongresmenų laiškai užtariant politinius kalinius. Tačiau geranoriškumas atsirado ir išliko ne todėl, kad Lietuva būtų laikoma svarbia, o dėl nuolatinio Amerikos lietuvių spaudimo rinktiems atstovams kongrese, nes atstovai buvo jautrūs savo rinkėjų pageidavimams. Dirvą nuolat pureno Amerikos lietuviai. Nenuilstama Didžiosios Britanijos lietuvių sąjungos politinė veikla padėjo Londone išlaikyti Lietuvos pasiuntinybės
Dalia Asanavičiūtė
3
ir pasiryžimą prireikus prie jos prisidėti. Šiandien, žinant visas jau vykdytas priemones, svarbios ir Lietuvos diasporos pasipriešinimo kryptys: - įtaka viešai ir politinei nuomonei savo šalyse (pvz. vieši laiškai savo valstybės valdžiai, straipsniai ir interviu vietinėje žiniasklaidoje, televizijoje, susitikimai su valdžios atstovais); - Įtaka sprendimams tarptautinėms organizacijoms kaip NATO, ES, JT, Tarptautinio Raudonojo kryžiaus komitetui, taip pat poveikio darymas verslams; - vistinės visuomenės informavimas apie grėsmes Lietuvai, jos aktyvinimas; - diasporos diplomatiniai ryšiai, ryšiai su žiniasklaida, universitetais, verslais; - pilietinės akcijos kaip mitingai ir demonstracijos įvairiose pasaulio šalyse ir miestuose; - lietuvių visame pasaulyje mobilizavimas, koordinavimas; - kova su desinformacija savo rezidavimo
veiklos tęstinumą. Britanijos lietuviai aktyviai dalyvavo mitinguose ir demonstracijose, nukreiptose prieš Sovietinį režimą. Tačiau demonstracijomis nebuvo apsiribota. Jungtinės Karalystės lietuviai rašė lobistinius laiškus Britanijos vyriausybei ir parlamentarams. Suvažiavimo rezoliucijos buvo siunčiamos didžiųjų valstybių vadovams, Šventajam Tėvui. Tokios politinės patriotiškai nusiteikusios bendruomenės iniciatyvos pagreitino Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo pripažinimą, Jungtinės Karalystės ambasados atidarymą Vilniuje ir Lietuvos aukso sugrąžinimą. Galima vardinti daug patriotiškumo žingsnių, kurių veiklos identiškos dabar vykstančioms, siekiant pergalės Ukrainai. Diasporai nebereikia įrodinėti, kad nutikus dienai X telksis pagalbai Lietuvai ir vykdys priešinsis karui ir Lietuvos okupacijai. Seime Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete svarstant „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją” mūsų diasporos įtraukimas ryškiai pastebimas. Stipri, aktyvi ir organizuota diaspora, užsienyje veikiančios lietuviškos organizacijos, lituanistinės mokyklos įvardinamos Lietuvos potencialu. Pastebima, kad dalyvavimas diasporos demokratinių patriotinių organizacijų, veikiančių euroatlantinės integracijos kriterijus ir vertybes atitinkančiose užsienio valstybėse veikloje ir pilietinėse akcijose teigiamai veikia pilietinį aktyvumą. Pasaulio lietuvių tapatybės ir bendruomeniškumo jausmo stiprinimas, nacionalinės kultūros pažinimas, aktyvesnis diasporos įsitraukimas į Lietuvos gyvenimą ir gerovės joje kūrimą stiprina susitapatinimą su Lietuvos valstybe ir pasitikėjimą ja, didina patriotiškumą ir pasirengimą valstybės gynybai
šalyse; - stiprūs ryšiai su kitomis tautinėmis bendruomenėmis savo šalyse; - telkti ir transportuoti humanitarinę pagalbą; - telkti ir transportuoti Lietuvoje trūkstamas priemones gynybai; - telkti finansus humanitarinei pagalbai ir gynybos priemonėms, ginklams; - teikti pagalbą evakuacijai; - teikti pagalbą lietuvių karo pabėgėliams savo šalyse. Diaspora yra didelis dar neišnaudotas potencialas, kuris naudingas Lietuvai tiek taikos, tiek pavojaus metu. Šio potencialo matymas ir diasporos įtraukimas svarstant Piliečių rengimo pasipriešinimui Strategiją, svarbus Nacionalinio saugumo veiksnys. Dalia Asanavičiūtė LR Seimo narė
4
Nr. 5 (551) gegužės 24 d., 2022
NAUJIENOS
Moteris dalinasi patirtimi, kaip sutaupė 1000 eurų per metus, atšaukdama tik tris sąskaitas – pabandykite ir jūs Dienraščio „Irish Mirror“ kaitytoja sako, kad kas kelis mėnesius peržiūri pagrindines sąskaitas ir tiesioginio debeto banko ataskaitas, kad „racionalizuotų“ išlaidas, nuspręstų ką gali pakeisti ir išsiaiškintų kur galėtų gauti geresnį pasiūlymą. Keturių miegamųjų sublokuotame name gyvenanti vieniša mama, turinti tris vaikus, davė keletą patarimų, padėsiančių gerokai sutaupyti.
Visų pirma ji ragina žmones atšaukti visas neesmines sąskaitas, nemokamus bandymus, kuriuos pamiršti atšaukti, arba mokėjimus už paslaugas, kuriomis nesinaudoji ir kurių iš tiesų nereikia. Ji sako: „Peržiūrėkite savo mėnesinių sąskaitų sąrašą ir būkite griežti, atšaukite tas paslaugas,, kurių jums nereikia“. Moteris gerokai sutaupė po to, kai atšaukė „Amazon Prime“ (9,50 EUR), „Disney+“ (9,50 EUR), kas dvi
savaites „Mindful Chef“ receptų dėžutės (70 EUR per mėnesį) prenumeratas. Vien šie trys atšauki-
mai jai sutaupė 90 eurų per mėnesį arba 1080 eurų per metus.
Airijos vicepremjeras Leo Varadkar: atlyginimų didinimas neišspręs infliacijos problemų
Ekonominių ir socialinių tyrimų instituto (Economic and Social Research Institute – ESRI) duomenimis, dėl karo Ukrainoje infliacija Airijoje šią vasarą gali siekti 8,5 proc., o metų vidurkis – 6,7 proc., rašo RTE. Šalies vicepremjeras Leo Varadkar teigė, kad atlyginimų didinimas nėra ta priemonė, kuri išspręs infliacijos problemas ir paragino Vyriausybę imtis antiinfliacijos strategijos, kad sumažintų pragyvenimo
išlaidas. Jis sakė. kad sutinkantis su instituto vertinimu, jog dabartinis infliacijos šuolis nėra laikinas. Pasak jo, tai gali tęstis dvejus metus ar ilgiau, todėl reikia ilgalaikio plano ir skubių laikinų priemonių, kurios sušvelnintų infliacijos keliamus iššūkius. Anot vicepremjero, atlyginimų, pensijų bei socialinio aprūpinimo didinimas yra reikalingas, norint bent iš dalies kompensuoti žmo-
nėms didesnę pragyvenimo išlaidų dalį, bet tai nėra sprendimas, kuris pažabotų infliaciją. Leo Varadkar paragino Vyriausybę parengti išsamią antiinfliacijos strategiją, kuri sumažintų vidutines pajamas gaunančių asmenų pajamų mokesčio naštą, mažintų paslaugų sąnaudas, stiprintų konkurencijos ir vartotojų įstatymus, spartintų perėjimą nuo iškastinio kuro prie alternatyvios energijos ir didintų socialinio būsto statybos mastą. Kalbėdamas apie mokesčius, Leo Varadkar sakė paprašęs finansų ministro ištirti naujo 30 proc. mokesčio tarifo vidutines pajamas gaunantiems asmenims perspektyvumą. Jo teigimu, Vyriausybė ieško būdų, kaip žmonėms kompensuoti brangstančią energiją, tačiau šis klausimas turi būti derinamas su
Vyriausybė svarsto „energijos paros laiko kainodaros“ klausimus, siekiant išspręsti didėjančias energijos kainas Vyriausybė, siekdama išspręsti didėjančias energijos sąnaudas, svarsto „paros laiko“ kainodaros
klausimus. Paros laiko kainodara – tai sistema, kai tam tikru paros metu, kai yra mažesnė paklausa,
elektros energijos kaina yra mažesnė. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, vartotojai galėtų naudotis skalbimo mašina tuo paros metu, kai energijos kainos yra mažesnės, rašo RTE. Aplinkos, klimato ir komunikacijos ministras Eamon Ryan sako, kad „paros kainodara“ gali leisti žmonėms „daugiau sutaupyti naudojant paros laiko kainų mechanizmą“. „Artimiausiomis savaitėmis pateiksime pasiūlymus“, – žada ministras. Jis ketina susitikti su energijos tiekėjais ir paprašyti jų apsvarstyti ga-
Europos Sąjunga. Anot vicepremjero, infliaciją lėmė tarptautiniai veiksniai, kurių šalies Vyriausybė nekontroliuoja, tačiau teigė, kad ji bando „sumažinti didėjančio pragyvenimo išlaidų problemą“.
limybę visiems klientams pateikti naudingą paketą, kurį turi nauji elektros energijos vartotojai. Ministras siūlo pažvelgti į tą priemonę, kuri naudojama JK, ir išsiaiškinti, ar ji gali būti naudinga Airijoje. Elektros energijos tiekėjas ESB pastaruosius metus apsisaugojo nuo kainų kilimo rizikos pirkdamas išankstinius sandorius dėl dujų, naudojamų elektros gamybai. Tačiau dabar šios apsidraudimo strategijos baigiasi, todėl „Electric Ireland“ paskelbė apie didelį dujų ir elektros kainų padidėjimą: elektros kainos nuo 2022 m. gegužės 1 d. vartotojams padidėjo 23,4 proc., o dujų – 24,8 proc. „Electric Ireland“ teigimu, padidinus vidutinę sąskaitą už elektrą per mėnesį reikės mokėti 24,80 euro daugiau, o vidutinė dujų sąskaita padidės 18,35 euro per mėnesį.
Apdorota beveik šeši tūkstančiai būsto paraiškų pabėgėliams iš Ukrainos apgyvendinti Airijos Raudonasis kryžius išnagrinėjo beveik 6 000 būsto pasiūlymo paraiškų Ukrainos pabėgėliams ir išsiuntė jas atitinkamoms institucijoms, kad paraiškos būtų paskirstytos. Raudonojo kryžiaus organizacija pranešė, kad iki šiol Vaikų departamentui perduota 1900 laisvo nekilnojamojo turto įkeitimo pasiūlymų, tačiau jų skaičius greitai auga. Organizacija pranešė, kad tą turtą departamentas perdavė valdžios institucijoms. Minėtas nekilnojamasis turtas pirmiausia bus naudojamas suaugusiems pabėgėliais apgyvendinti, kol Garda tikrins pabėgėlių dokumentus. Daugybė šeimininkų airių, kurie priėmė ukrainiečius pabėgėlius prieš prasidedant oficialiam apgyvendinimo procesui, susitiko su Airijos Raudonojo kryžiaus organizacijos atstovais dėl patarimų ir paramos. Larysa Harbarchuk ir jos 12-metė dukra Dasha iš Kijevo į Airiją atvyko kovo 16 d. Dublino mokykla, esanti netoli jūros, tapo savotišku bendruomenės centru pabėgėliams iš Ukrainos ir vietiniams gyventojams, beje, ukrainiečiai ten kiekvieną savaitę lanko anglų kalbos pamokas. Larysa ir Dasha pratinasi prie gyvenimo sąlygų su naujais šeimininkais Deirdre Breathnach, jos vyru ir jų keturiomis dukromis. Šeštos klasės mokinė Dasha sako: "Viskas labai greit keičiasi. Reikia pradėti naują gyvenimą naujoje šalyje, todėl reikia žinoti daug įvairių dalykų, kurių anksčiau nežinojome. Turiu nedidelių sunkumų dėl anglų kalbos, bet gyvenimas čia labai gražus, aš myliu šią šalį“. Dasha neseniai pradėjo lankyti airišką mokyklą, o jos mama, kuri yra buhalterė, turi naują darbą. "Turiu laikiną darbą. Man sunku apsiprasti su naujomis taisyklėmis, naujomis programomis, bet tikiuosi, kad viskas bus gerai", – RTE programai pasakojo Larysa. Airė Deirdre Breathnach sakė, kad ji tapo pabėgėlių iš Ukrainos šeimininke per kitus vietinius savanorius ir kad tai įvyko gana greitai, dar prieš prasidedant oficialiam pabėgėlių apgyvendinimo procesui. Pasako jos, pabėgėlių priėmimas į šeimą nebuvo sudėtingas ir ji rekomenduotų kitoms šeimoms tai padaryti, jei tik galės. „Buvo daug lengviau, nei manėme, mūsų priglausta ukrainiečių šeima yra puiki. Turiu 12 metų dukrą, tokio pat amžiaus kaip Dasha, todėl mergaitės greitai susidraugavo, jos kartu lanko tą pačią mokyklą", – pasakojo Deirdre.
SPORTAS
Nr. 5 (551) gegužės 24 d., 2022
Dubline vykusią antrąją Šeimų sporto šventę jungė lietuviškumo dvasia ir bendrystės jausmas 2022 metų balandžio 24 d., sekmadienį, Dubline, Airijos nacionaliniame sporto centre (Sport Ireland Campus), vyko antroji lietuviška Šeimų sporto šventė. Tą dieną visi keliai Airijos lietuvius vedė į Dubliną – į Šeimų sporto šventę. Antrasis tautiečių susibūrimas buvo panašus į pirmąjį tuo, kad tiek suaugę, tiek vaikai turėjo ne tik galimybę išbandyti daugybę sporto šakų, susitikti su kitais Airijoje gyvenančiais tautiečiais, bet jų laukė ir nemažai naujovių bei siurprizų. 2019 metais vykusi pirmoji lietuviška Šeimų sporto šventė Airijoje sulaukė labai didelio susidomėjimo, tad į antrąją, po poros metų pertraukos, lietuviai ėjo su džiaugsmu ir entuziazmu. Sporto šventėje visi – ir vaikai, ir suaugę – turėjo galimybę išbandyti jėgas daugiau kaip trisdešimtyje įvairiausių rungčių: traukti virvę, šaudyti lazeriu, bėgti estafetę, mesti ietį, žaisti badmintoną ar stalo tenisą, mėtyti baudas, dalyvauti daugelyje kitų rungčių. Buvo daug azarto, gerų emocijų ir puikių prizų! Kiekvienas svečias specialioje registracijos vietoje galėjo atsiimti nemokamą dalyvio pasą – bilietą, leidusį išbandyti įvairias sporto šakas ir tuo pačiu rinkti taškus, kuriuos dienos
pabaigoje buvo galima iškeisti į medalius ir kitus puikius prizus! Šį kartą šventė buvo atvira visiems, kurie norėjo prekiauti lietuviškais gaminiais. Tai buvo erdvė, kurioje buvo galima parduoti ir nusipirkti visa, kas mūsų akims, ausims, skoniui yra pažįstama – lietuviška. Į antrąją Šeimų sporto šventę buvo pakviesti saloje veikiantys formalūs ir neformalūs lietuviški klubai, organizacijos, mokyklos, kolektyvai ir apskritai visi, norintys įvairiose rungtyse išbandyti savo jėgas, pabendrauti su bendraminčiais ir gerai praleisti laiką. Kiekvienas, apsilankęs šiame renginyje pamatė, kiek daug visko lietuviško šioje saloje jau vyksta, ir atrado tai, kas yra miela ar atrodo prasminga jo sielai ir kūnui. Bendraminčių lietuviškam būrimuisi ir veikimui tikrai rado visi norintys – nuo jauno iki seno. Kas žino, gal čia užgimė ir naujų lietuviškos veiklos idėjų? Smagiai ir turiningai ir prabėgo ilgai laukta Šeimų sporto šventė Airijoje 2022. Buvo malonu matyti tiek daug pasiruošusių žaidynėms ir bendravimui žmonių. Neabejojame, kad po šios šventės kiekvieno mūsų širdyse ir sielose atsirado dar daugiau lietuviškos bendrystės, nes Lietuva yra galinga pirmiausia todėl, kad mes visi, kad ir kur begyventume, išlaikome šį
ryšį, paduodame vienas kitam ranką, mokame apsikabinti ir susitelkti. O šis renginys ir buvo skirtas tam, kad čia, Airijoje, visi jaustumėmės vieninga ir galinga tauta. https://facebook.com/events/s/seimu-sporto-svente-airijoje-2/395626102330655/ Organizatoriai: Airijos Lietuvių sporto asociacija, Aurora project, Airijos Lietuvių Bendruomenė, Baltic United FC - Dublin, Žalgirio garbės klubas. Renginio partneriai: Lietuvos ambasada Airijoje, Globali Lietuva, Sport Ireland Campus. Informaciniai rėmėjai: Laikraštis „Lietuvis”, Lietuvių foto bendruomenė Airijoje. Rėmėjai: MV Transport, Dublin duona, Print Sky, Spark Energy. Šventės organizatoriai dėkoja dalyviams, partneriams, rėmėjams, savanoriams ir visiems, prisidėjusiems prie šio renginio. Mes neatsisveikiname, mes sakome: iki susitikimo kitais metais! Šeimų sporto šventės Airijoje 2022 akimirkas įamžino fotografas Iwan Russ.
Ambasadorius Marijus Gudynas ir Šeimų sporto šventės dalyviai iškilmingai įneša Lietuvos vėliavą
5
6
KONSULTACIJOS
Nr. 5 (551) gegužės 24 d., 2022
Ieškiniai dėl peties sužalojimo
Peties sužalojimai gali būti įvairaus pobūdžio ir atsitikti dėl įvairių priežasčių – tokią traumą galima patirti kelyje, viešoje vietoje ar darbe. Kai kuriais atvejais dėl šių sužalojimų nukentėjęs asmuo gali būti neveiklus ir nepajėgus atlikti paprastas kasdienes užduotis.
Dažniausios pasitaikančios peties traumų priežastys Kaip minėjome, peties traumas galima patirti įvairiose vietose: • automobilio avarijos metu nuo smūgio gali būti pažeistas petys; • viešoje vietoje, kaip taisyklė, sužalojimas įvyksta dėl nelaimingo atsitikimo, pavyzdžiui, paslydus ir nukritus; • darbe dažniausiai pasitaiko paslydimai ir griuvimai, dėl kurių patiriamos peties traumos, o negydant pasikartoja patempimai. Dažniausiai pasitaikančios peties traumos: • Nutirpęs petys. • Išnirimai. • Peties patempimas. • Osteoartritas. • Raiščių pažeidimas. • Bursitas. • Nejautrus petys. • Raktikaulio lūžis. • Raumenų pažeidimas.
• Lūžę kaulai. • Patempimas. • Pasikartojanti peties trauma. • Brachialinio rezginio pažeidimai. Peties traumų priežastys Traumos, patirtos viešoje vietoje. Nelaimingi atsitikimai, galintys baigtis daugybiniais sužalojimais, gana dažnai įvyksta viešoje vietoje. Tokiais atvejais už įvykį dažnai yra atsakingas tos vietos savininkas ar vadovas. Jie yra atsakingi už tai, kad visi jų patalpų lankytojai būtų saugūs ir išvengtų pavojų, galinčių sukelti traumas. Jei yra pažeidimų, kurių negalima laiku pašalinti, reikia įrengti įspėjamuosius ženklus, kad žmonės apie tai žinotų. Tai labai svarbi nelaimingų atsitikimų prevencijos priemonė. Dažniausios peties traumų priežastys viešoje vietoje yra šios: • Paslystama ir nukrentama ant šlapių grindų išsiliejusių skysčių vietose, kuriose nėra įspėjamųjų ženklų. Tai gali nutikti parduotuvėse, restoranuose, prekybos centruose, aludėse/baruose. • Nelygūs paviršiai, dėl kurių taip pat galima paslysti ir nukristi. • Išsilieję skysčiai, kurie nebuvo laiku išvalyti. Tai viena dažniausių nelaimingų atsitikimų viešose vietose priežasčių. • Nepakankamas apšvietimas, dėl kurio žmonės gali nematyti savo aplinkos.
• Ant grindų paliktos kliūtys ir daiktai, už kurių žmonės gali užkliūti ir susižaloti petį. • Prastai prižiūrimi takai ir sugedusi įranga/technikos priemonės. • Sulaužyti turėklai. Dažniausios peties traumų priežastys darbe yra šios: Nelaimingi atsitikimai darbo vietoje yra labai dažni. Darbdaviai yra atsakingi už savo darbuotojų sveikatą ir saugą jų darbo metu. Jie privalo dažnai atlikti darbo vietos rizikos vertinimus, kad nustatytų ir pašalintų pavojus, kurie gali sukelti sužalojimą. Darbuotojai turėtų būti informuoti apie šių vertinimų rezultatus. Taip pat
svarbu, kad darbuotojai žinotų galiojančias sveikatos ir saugos taisykles, nes tai gali padėti išvengti nelaimingų atsitikimų. Neapmokyti darbuotojai yra labiau linkę susižaloti, nes jie gali dirbti netinkamai ir nesaugiai. Dažniausios pečių traumų priežastys darbo vietoje yra šios: • Paslystama ir nukrentama ant grindų dėl ne vietoje paliktos įrangos ar technikos priemonių. • Nepilnavertis darbuotojų mokymas. • Darbui reikalingų asmeninių apsaugos priemonių trūkumas. • Prasta naudojimo instrukcija ir prastas
saugos mokymas. • Netinkamų įrankių naudojimas darbe. • Nesugebėjimas užtikrinti saugios darbo aplinkos. • Negydomi pasikartojantys patempimai gali sukelti rimtas peties traumas. • Kritimas iš aukščio. • Prastas apšvietimas darbo vietoje. Esant šioms priežastims, atsakomybė gali būti taikoma darbdaviui, jei įrodoma, kad jis nesudarė saugių darbo sąlygų. Dažniausios pečių traumų priežastys kelyje yra šios: Kelyje gali atsitikti daug atvejų, kai asmuo gali sužaloti pečius dėl kito asmens veiksmų ar neveikimo. Tais atvejais, kai galite įrodyti, kad jūsų traumos būtų buvę galima išvengti, jei kita šalis nebūtų pasielgusi aplaidžiai, turite teisę pareikšti ieškinį. Keletas kelių eismo įvykių, susijusių su peties trauma: • Automobilio avarija. • Nelaimingas atsitikimas, kurio metu sužalojamas keleivis. • Autobuso avarija. • Dviračio avarija. • Motociklo avarija. • Pėstieji. Norėdami pateikti ieškinį dėl peties sužalojimo, turite įrodyti, kad jį sukėlė kitas asmuo. Advokatas gali padėti surinkti visus svarbius įrodymus, patvirtinančius atsakomybę. „Tracey Solicitors“ padaro teisę prieinamą visiems – nepaisant jūsų žinių ar patirties ieškinių procese.
Informaciją parengė kompanija „Tracey Solicitors“, turinti 30 metų darbo patirtį žalos atlyginimo srityje Airijoje. Jei nelaimingo atsitikimo metu patyrėte rimtą traumą, susisiekite su mumis! Mūsų žalos atlyginimo specialistai Airijoje ir kitose šalyse padės išspręsti visas su žala susijusias problemas. Dėl konfidencialaus pokalbio skambinkite Tracey Solicitors telefonu 01-6499900 arba susisiekite el. paštu ask@traceysolicitors.ie ir praneškite mums apie savo atvejį. Mes konsultuojame ir rusų kalba. Mūsų adresas: Tracey Solicitors, 17 St. Andrew Street, Dublin 2 Tel.: 01 6499900 Interneto svetainė: www.traceysolicitors.ie * Ginčytinoje byloje advokatas gali neskaičiuoti mokesčių ar kitų apmokėjimų, tokių kaip apdovanojimo ar atskaitymo procentinę dalį ar nustatytą susitarimu dalį, nuo žalos išieškojimo dydžio.
Kaip išsinuoti patalpas Airijoje neturint rekomendacijų? rime ir negalime turėti. Ar tai teisėtas reikalavimas ir kaip galima išspręsti šią problemą?
Mano šeima neseniai persikėlė į Airiją, o prieš persikraustant turėjome nedidelį kavinių tinklą savo šalyje. Airijoje turime leidimą pradėti verslą, apžiūrėjome keletą patalpų nuomai, bet savininkai prašo rekomendacijų (References) iš Airijos, bet mes jų netu-
Su šia problema susiduria ne tik imigrantai, bet ir pirmą kartą verslą Airijoje kuriantys vietos gyventojai. Faktas yra tas, kad teisiniu požiūriu objektų apžiūros etape jūs neturite sutartinių santykių su nuomotoju. Šiuos santykius užmegsite tik sudarę žodinį susitarimą ir susitarę dėl sandorio sąlygų, t. y. pasirašant sutartį. Nuomotojas turi teisę pateikti savo reikalavimus, taip pat kaip ir nuomininkas. Jei yra keli potencialūs nuomininkai (paprastai Airijoje taip yra dėl didelio būsto ir ko-
mercinio nekilnojamojo turto trūkumo), nuomotojas užmegs sutartinius santykius su asmeniu ar įmone, kuri jam pasiūlys priimtimiausias sąlygas ir įrodys, kad turi pakankamai lėšų ir gali pateikti rekomendacijas/atsiliepimus (References). Nuomotojo rizika yra suprantama, todėl prieš sudarant sutartį reikalaujama įrodyti sėkmingą verslo eigą ir galimybes mokėti nuomą. Galite paaiškinti, kad neturite ir negalite turėti rekomendacijų iš Airijos, nes čia nei kartą neturėjote savo verslo, tačiau turite rekomendacijų iš tos šalies, iš kurios atvykote, taip pat galite įrodyti, kad turite sėkmingo verslo valdymo patirties, o
sąskaitoje yra pakankamai pinigų. Galite apsvarstyti galimybę siūlydami didesnį užstatą. Sutarčiai sudaryti ir teisinei sandorio pusei parengti jums reikės advokato. Būtina atkreipti dėmesį ne tik į sutarties sąlygas, bet ir patikrinti nuomotojo bei turto statusą. Būtina patikrinti, kaip ši patalpa anksčiau buvo naudojama, ar leidimas naudoti ją pagal paskirtį yra numatytas planavimo dokumentuose. Nesvarbu, ar nuomotojas yra tiesioginis patalpų savininkas, ar yra ilgalaikis nuomininkas, turintis subnuomininko teisę ir patalpų savininko leidimą. Jeigu sutartis sudaroma ilgam laikui, pagalvokite apie galimybę nutraukti sutartį anksčiau laiko (šis punk-
tas gali būti numatytas sutartyje), taip pat svarbu numatyti galimybę ginčus spręsti ne teismo tvarka. Likusius punktus nurodys advokatas, kuris spręs jūsų klausimus. Sėkmės naujame versle!
Atsakymą pateikė Elizabeth Donnery, advokatė ir notarė, turinti ilgametę sėkmingą advokatūros praktiką Airijoje. Jos kompetencijoje – asmens sužalojimo bylos, imigracija, darbo, komercinės, šeimos, civilinės teisės bylos, atstovavimas teisme. Mob.: 086 0380385; Tel.: 01 853 7301; Interneto svetainė: www.dtsolicitors. ie ; www.dtsolicitors.ie/blog/
KONSULTACIJOS
Nr. 5 (551) gegužės 24 d., 2022
Kiek reikia uždirbti norint nusipirkti namą Airijoje 2022 metais?
Yana Skachkova Jei svajojate įsigyti būstą Airijoje, bus naudinga susipažinti su nekilnojamojo turto kainomis įvairiose šalies apskrityse. Būsto kainos ir toliau auga. Nuo 2022 metų pradžios jos vidutiniškai padidėjo 2,4 proc. Tačiau nereikia pamiršti, kad namų kainos įvairiose šalies apskrityse labai skiriasi. Nekilnojamojo turto svetainė “MyHome.ie” neseniai paskelbė 2022 m. pirmojo ketvirčio ataskaitą, kurioje rodoma, kad vidutinė namo kaina šalyje šiuo metu sudaro 295 000 eurų, t. y. 12,3 proc. daugiau nei buvo pernai (duomenys pagrįsti vidutine kaina už trijų kambarių sublokuotą namą). Taigi, kainos svyruoja nuo 115 000 eurų Longford iki 375 000 eurų Wicklow apskrityse. Vadovaudamasis “MyHome.ie” paskelbtais duomenimis, dienraštis „Irish Mirror“ paskaičiavo, kokio atlyginimo (per metus) jums reikės, kad galėtumėte gauti hipoteką už vidutinį trijų miegamųjų kambarių sublokuotą namą kiekvienoje apskrityje. Duomenys pagrįsti įprasta maksimalia hipotekos palūkanų norma, kuri yra 3,5 karto didesnė už jūsų bruto metinį atlyginimą. Centrinio banko indėlių taisyklės taip pat reikalauja 10 proc. užstatą iš pirkėjų, perkančių būstą pirmą kartą. Carlow Vidutinė namo kaina: 210 000 EUR 15,07 proc. daugiau nei 2021 m. Depozitas: 21 000 EUR Atlyginimas: 54 000 EUR Cavan Vidutinė namo kaina: 175 000 EUR 16,67 proc. daugiau nei 2021 m. Depozitas: 17 500 EUR Atlyginimas: 45 000 EUR Clare Vidutinė namo kaina: 199 950 EUR 5,79 proc. daugiau nei 2021 m. Depozitas: 19 995 EUR Atlyginimas: 51 415 EUR Cork Vidutinė namo kaina: 255 000 EUR 4,08 proc. daugiau nei 2021 m. Depozitas: 22 500 EUR Atlyginimas: 66 428 EUR Donegal Vidutinė namo kaina: 136 000 EUR 9,68 proc. daugiau nei 2021 m.
Depozitas: 13 600 EUR Atlyginimas: 34 971 EUR Dublin Vidutinė namo kaina: 349 000 EUR 5,76 proc. daugiau nei 2021 m. Depozitas: 34 900 EUR Atlyginimas: 89 742 EUR Galway Vidutinė namo kaina: 240 000 EUR 6,67 proc. daugiau nei 2021 m. Depozitas: 24 000 EUR Atlyginimas: 61 714 EUR Kerry Vidutinė namo kaina: 185 000 EUR 9,14 proc. daugiau nei 2021 m. Depozitas: 18 500 EUR Atlyginimas: 47 571 EUR Kildare Vidutinė namo kaina: 240 000 EUR 6,67 proc. daugiau nei 2021 m. Depozitas: 24 000 EUR Atlyginimas: 61 714 EUR Kilkenny Vidutinė namo kaina: 197 000 EUR 11,58 proc. daugiau nei 2021 m. Depozitas: 19 700 EUR Atlyginimas: 50 657 EUR Laois Vidutinė namo kaina: 180 000 EUR 9,09 proc. daugiau nei 2021 m. Depozitas: 18 000 EUR Atlyginimas: 46 285 EUR Leitrim Vidutinė namo kaina: 165 000 50 proc. daugiau nei 2021 m. Depozitas: 16 500 EUR Atlyginimas: 42 428 EUR Limerick Vidutinė namo kaina: 220 000 EUR 2.33 proc. daugiau nei 2021 m. Depozitas: 22 000 EUR Atlyginimas: 56 571 EUR Longford Vidutinė namo kaina: 115 000 EUR 15 proc. daugiau nei 2021 m. Depozitas: 11 500 EUR Atlyginimas: 29 571 EUR Louth Vidutinė namo kaina: 225 000 EUR 13,07 proc. daugiau nei 2021 m. Depozitas: 22 500 EUR Atlyginimas: 57 857 EUR Mayo Vidutinė namo kaina: 169 000 EUR 13,42 proc. daugiau nei 2021 m. Depozitas: 16 900 EUR Atlyginimas: 43 475 EUR Meath Vidutinė namo kaina: 265 000 EUR 10.42 proc. daugiau nei 2021 m. Depozitas: 26 500 EUR Atlyginimas: 68 142 EUR Monaghan Vidutinė namo kaina: 170 000 EUR 17,24 proc. daugiau nei 2021 m. Depozitas: 17 000 EUR Atlyginimas: 43 714 EUR Offaly Vidutinė namo kaina: 175 000 EUR
9,38 proc. daugiau nei 2021 m. Depozitas: 17 500 EUR Atlyginimas: 45 000 EUR Roscommon Vidutinė namo kaina: 140 000 EUR 47,37 proc. daugiau nei 2021 m. Depozitas: 14 000 EUR Atlyginimas: 36 000 EUR Sligo Vidutinė namo kaina: 179 000 EUR 26,95 proc. daugiau nei 2021 m. Depozitas: 17 900 EUR Atlyginimas: 46 028 EUR Tipperary Vidutinė namo kaina: 169 250 EUR 11,35 proc. daugiau nei 2021 m. Depozitas: 16 925 EUR Atlyginimas: 43 521 EUR Waterford Vidutinė namo kaina: 197 000 EUR 56,49 proc. daugiau nei 2021m. Depozitas: 19 700 EUR Atlyginimas: 50 657 EUR Westmeath Vidutinė namo kaina: 194 975 EUR 11,41 proc. daugiau nei 2021 m. Depozitas: 19 497 EUR Atlyginimas: 50 136 EUR Wexford Vidutinė namo kaina: 200 000 EUR 11,73 proc. daugiau nei 2021 m. Depozitas: 20 000 EUR Atlyginimas: 51 428 EUR Wicklow Vidutinė namo kaina: 375 000 EUR 9,49 proc. daugiau nei 2021 m. Depozitas: 37 500 EUR Atlyginimas: 96 428 EUR Ekspertų teigimu, per artimiausius kelerius metus nekilnojamojo turto kainos dar labiau augs. Tad jei jau seniai planavote įsigyti nekilnojamąjį turtą, neatidėliokite šito sprendimo vėlesniam laikui ir pirkite jau dabar! Daugelį metų mūsų kompanijos patirtis ir žinios padėjo imigrantams Airijoje suprasti hipotekos ir draudimo klausimus. Mes naudojame modernias komunikacijos priemones ir dirbame su klientais iš visos Airijos. Nemokamą konsultaciją galite gauti telefonu: 0872969182, Skype: Yana.Skachkova, Zoom, el.paštu: jana@covermore.ie, mūsų biure Dubline arba galime susitikti kitoje Jums patogioje vietoje. Regulatory Notices. Warning: If you do not keep up your repayments, you may lose your home. You may have to pay charges if you pay off a fixed-rate loan early. The cost of your monthly repayments may increase. If you do not meet the repayments on your loan, your account will go into arrears. This may affect your credit rating, which may limit your ability to access credit in the future.
Dviratininkė gavo 30 000 eurų kompensaciją iš savivaldybės, kai įvažiavusi į kelio duobę nukrito nuo dviračio ir išsimušė dantis Dalija (28 m.) kiekvieną rytą dviračiu važiavo į darbą įmonėje, esančioje Dublino centre. Vieną kartą ji, kaip įprastai, važiavo dviračiu apsirengusi specialia su atšvaitais apranga, kai staiga pajuto, kad jos priekinis dviračio ratas kažkur įstrigo – dviratis netikėtai sustojo ir Dalija nukrito nuo dviračiu, atsirenkdama veidu į grindinį. Ji pajuto, kad jos burna prisipildo kraujo ir, bandydama atsistoti, kraujo baloje ant grindinio pamatė du savo priekinius dantis. Dviratininkas, vžiavęs už merginos, sustojo ir paskambino Greitajai pagalbai. Atvykę medikai patarė merginai paimti išmuštus dantis ir važiuoti į ligoninę, kur Dalijai pirmąją pagalbą suteikė Skubios pagalbos medikai. Prieš išleisdami ją namo, medikai patarė kuo greičiau apsilankyti pas savo dantistą. Dalija netrukus apsilankė Dublino Odontologijos ligoninėje. Ją apžiūrėjo gydytojas, kuris patikino, kad po sėkmingo gydymo ji atgaus savo šypseną. Nukentėjusiai buvo atlikta ne viena
procedūra – gydymas tęsėsi keletą mėnesių. Kai Dalija apsilankė pas “Griffin Solicitors”, ji informavo advokatus, kad ji kiekvieną dieną tuo pačiu keliu važiuoja į darbą ir grįžta iš jo ir kad ten ir anksčiau buvusi kelio duobė staiga labai padidėjo. Ji parodė jiems kelio duobės nuotraukas iš kurių matėsi, kad dar visai nesenai kelio duobę taisė savivaldybė. “Griffin Solicitors” pasikonsultavo su ekspertais, kurie patvirtino, kad kelio duobė atsirado dėl blogai atliktų kelio darbų, kurie nesenai buvo atliekami toje vietoje. Dalijos paraišką nagrinėjo Žalos atlyginimo taryba ir po 15 mėn. pagal naujas Žalos atlyginimo gaires jai buvo paskirta 30 000 eurų kompensacija. Ji taip pat atgavo pinigus, sumokėtus už gydymą, medicinos paslaugos ir medicininius išrašus. Ši istorija yra tikra. Tačiau asmenų vardai ir vietovės buvo pakeistos, kad užtikrintume jų privatumą.
Griffin Solicitors, Advokatai. Notaro paslaugos. 6 Cypress Park, Templeogue, Dublin 6W, DX 154004, Dublin Mes dirbame 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Mob.: 0862179620 Jeigu jums reikia teisininko patarimo, prašau paskambinti man tel.: 0862179620 arba parašyti elektroninį laišką: inga@griffinsolicitors.ie Apsilankykite mūsų internetinėje svetainėje https://griffinsolicitors.ie/lt/ facebook @GriffinSolicitors
7
8
PORTRETAI
Nr. 5 (551) gegužės 24 d., 2022
Moteris, kuri 15 metų Airijos lietuviams kepa gimtuosius namus primenančią duoną Airijoje lietuviškos duonos kepykla “Dublin Duona” šiais metais, balandžio mėnesį, šventė penkiolikos metų jubiliejų. Jeigu ši kepykla tiek metų dirbtų Lietuvoje, galbūt šią sukaktį ir nekuklu būtų pavadinti jubiliejumi, bet “Dublin Duona” jau 15 metų triūsia Airijoje, o svetur juk laikas kitaip bėga ir galbūt turi netgi kažkokią kitokią, šiek tiek gilesnę, prasmę. Jeigu Lietuvoje duona mums buvo kasdieninė, tai svetur, lietuviška duona, tegul ir kasdien perkama, vistiek yra šventinė. Kompanija “Dublin Duona” turi du savininkus – Vladimirą Yemets ir Angelę Roveršteinienę. Būtent Angelę šios gražios sukakties proga nusprendė pakalbinti laikraštis “Lietuvis”. (Atkelta iš 1 psl.) – Kaip jums kilo idėja čia, Airijoje, pradėti kepti lietuvišką duoną? – Airijoje kurį laiką išvis nebuvo šviežios duonos (išskyrus šaldytą), tad mes su Vladimiru pagalvojome: kodėl neiškepus kažkokios “mūsiškės” duonos? Iš pradžių Vladimiras pasiūlė kepti rusakalbiams “Borodino” duoną, o aš pasiūliau kepti lietuvišką duoną, juk mūsų daug daugiau Airijoje! Jis pritarė ir mes pradėjom skaičiuoti, svarstyti, kiek žmonių turėtų dirbti, kiek duonos galim iškepti, kur parduosim. Aišku, pradžia buvo nepaprastai sunki. Pradinis kapitalas buvo lygus nuliui. Aš čia jau turėjau parduotuvę, kurią pardaviau ir į tą idėją investavau visus gautus pinigus. Jų neužteko, ėmėm paskolas ir skolinomės. Pinigus mums skolino mano artimiausi kaimynai iš Lietuvos, esu labai dėkinga jiems. Tiesa, vėliau aš jų šeimai padėjau įsidarbinti Airijoje. Mano brolis taip pat paėmė iš banko paskolą ir pinigus atidavė man – viską sudėjus, išėjo didelė pinigų suma, bent mums tada taip atrodė. Savo gamybą mes pradėjom labai primityviai – nusipirkom pelių išnarstytą pečių už kelis tūkstančius eurų, kurį suremontavo mano draugės vyras, atvykęs atostogų į Airiją ir pradėjom kepti duoną. Bet kai atvažiavo pirma mašina iš Lietuvos su visais produktais, mūsų pinigai labai greit kažkur išnyko, o juk dar buvo žmonės, kuriems reikėjo mokėti atlyginimą. Važinėjom po parduotuves, siūlėm mūsų duoną, bet parduotuvės iš pradžių skeptiškai į mus žiūrėjo, sakė, kad duonos čia ir taip užtektinai (jie kalbėjo apie šaldytą duoną), o mes įtikinėjome, kad jeigu mūsų duonos neparduos, mes pasiimsim ją atgal ir parduotuvės nieko nepraras. Visą gyvenimą būsiu dėkinga Arūnui, kurio pavardės dabar, deja, jau nepamenu, bet kuris tuomet turėjo parduotuvę Vilnius-Dublinas ir lietuviškų produktų bazę. Kuomet aš Airijoje turėjau savo parduotuvę, aš imdavau prekes iš jo. Atsimenu, prieš pat Velykas nuvažiavau į jo bazę su pilnu padėklu mūsų duonos ir pradėjau guostis, kad mūsų duonos niekas neperka, kad nėra pinigų atlyginimams mokėti, negalim skolų grąžinti, prašiau, kad jis paimtų nors kiek tos duonos. Jis pažiūrėjo į mane, uždėjo ant peties ranką ir pasakė:
“Netikiu, Angele, kad lietuvis nepirktų šviežios, dar šiltos duonos. Tu palauk, ateis toks laikas, kai ne tu siūlysi, o tavęs prašys duonos.” Po šių žodžių man prašviesėjo akyse, aš juo patikėjau ir jo žodžiai labai greit išsipildė. Dabar tikrai žinau, kad žodis žmogų gali ne tik užmušti, bet ir prikelti. Jis liepė palikti jam tą atvežtą duoną ir labai daug jos pardavė! Prieš Šv. Kalėdas, praėjus pusei metų, mūsų duonos ne tik jau prašė, bet ir reikalavo – prieš mus atsivėrė rinka, pasipylė užsakymai. Pirmieji, kurie labai draugiškai ir maloniai mus priėmė į rinką, buvo lietuvių parduotuvių tinklas “Lituanica”, po to buvo “Maxsela”. Tačiau labai greitai pamatėm, kad negalim atlikti visų užsakymų ir iškilo kita problema: ką dabar daryti, mūsų pečius tiek užsakymų “neveža”. Ir … įvyko stebuklas.
Po Angelės patikrinimo, duona keliaus ant mūsų stalo – Esate verslininkė, turbūt labai praktiškas žmogus ir... kalbate apie stebuklus... – Nežinau, kaip tai pavadinti, kai išsipildo tai, apie ką svajoji – aš tai vadinu stebuklu, kada neįmanoma, tampa įmanoma, tik reikia labai norėti ir tikėti. Be to, aš tikrai žinau, kad Dievas mane myli ir visada man padeda. Taigi, apie tą stebuklą. Šis buvo susijęs su mielėmis. Bekepant duoną mums pritrūko mielių ir mes nuvažiavom jų pasiskolinti į “Traditional Polish Bakery” kepyklą. Jau tuomet tai buvo didelė kepykla, ji buvo “ant bangos”, nes buvo pirmoji, turėjo naujausią įrangą ir netikėtai savininkai paklausė, ar mes nenorėtume šią kepyklą pirkti, nes jie plečia gamybą ir jiems per mažai šių patalpų. Nebuvo kitos išeities, turėjome rinktis: arba užsidaryti,
Angele Roveršteinienė arba bandyti derėtis dėl galimybės pirkti tą kepyklą išsimokėtinai, nes pinigų neturėjome. Ir, argi ne stebuklas? – jie sutiko parduoti ją išsimokėtinai. Esae lig šiol jiems labai dėkingi. Nenorėčiau dabar įvardinti tos sumos, kurią su Vladimiru turėjom už ją sumokėti, galiu pasakyti tik tiek – kai aš pamačiau kainą ir kai supratau, kiek pinigų kas mėnesį reikės grąžinti, man, bepasirašant sutartį, parkeris iš rankų iškrito. Penkerius metus ta skola kabojo lyg Damoklo kardas, bet mes ją grąžinom. Tai buvo dar prieš 2008 metų krizę, nors, kas žino – gal dabar būtų dar sunkiau tuos pinigus grąžinti. Jeigu dabar reikėtų viską pradėti iš pradžių, niekam nelinkėčiau, netgi didžiausiam priešui, nueiti tą kelią, kurį įveikėme mes. – Kas jums padeda kepti duoną ir kaip ją kepate, ar be lietuvaičių turite ir kitų pirkėjų? – Visų pirma “Dublin Duona” – tai geras ir profesionalus kolektyvas. Gamyboje dabar dirba 8 žmonės, taip pat turim 7 vairuotojus. Didžiuojamės savo technologe – Aldona Baronaitiene – ji ne tik savo amato profesionalė, turinti daugiau nei keturiasdešimties metų darbo patirtį, bet, pirmiausiai, ji – nuostabus žmogus. Esu labai dėkinga savo darbuotojams, nes be jų triūso nebūtų ir duonos. Be to, aš turiu du sūnus, kurie labai man padeda. Mūsų duonos gamybos technologiniai procesai yra gana sudėtingi – kai kurios rūšies duonos paruošimo procesas trunka iki 30-ties valandų. Dabar mes kepam daug rūšių tikrai natūralios ir skanios duonos. Sunku pasakyti, kokia yra populiariausia – vieni perka juodą, kiti šviesią duoną, vieni mėgsta su saulėgrąžomis, kiti be jų. Kepam ir latvišką duoną – turime profesionalų technologą Latvijoje, bet kuris dar ir konsultuoja bei seminarus rengia Lietuvoje. Į Airiją jis atvyko mums pakvietus ir iškepė visiškai natūralią, tiesa, turinčią ilgą raudinimo procesą, duoną. Taigi, mūsų produkciją mielai perka ne tik lietuviai ir latviai, bet ir rusakalbiai žmonės, vokiečiai, airiai, nors pastarieji labiau mėgsta šviesią duoną.
– Airijoje jums puikiai sekasi, turbūt viskas gerai buvo ir Lietuvoje, tad kas jus atvedė į šią šalį? – Atvykau į Airiją prieš penkiolika metų – taip jau atsitiko, kad likau Lietuvoje viena su dviem vaikais, nieko neturėjau. Mano karjera Airijoje prasidėjo nuo grybyno ir aš to neslepiu. Man padėjo gauti iškvietimą viena moteris iš Lietuvos, kurios draugė tuo metu dirbo Airijos grybyne. Ačiū jai, nes jos dėka man pavyko atvykti į Airiją, kai Lietuva dar nebuvo įstojusi į ES. Grybyne išdirbau du mėnesius, nes sąlygos tais laikais grybynuose buvo tragiškos, atlyginimai labai maži. Susirinkau daiktus ir išvažiavau į Rush. Tai toks miestelis prie jūros. Atsimenu, buvo šeštadienis, neturėjau pinigų. Mano draugė Gražinutė, su kuria susipažinau grybyne, atidavė man savo “vergišką” atlyginimą, peržegnojo ir “palaimino”. Nusipirkau burgerį ir, pasislėpusi už užkandinės, atsiguliau ant lagaminų ir pernakvojau. Rytą einu gatve ir matau merginą, supratau, kad ji ne airė ir užklausiau, gal ji žinanti apie kokį darbelį? Pasakė, kad golfo klubui reikalinga indų plovėja. Beje, žmonės, kurie pirmiausiai man padėjo Airijoje, buvo latviai. Po to aš padėjau latviams. Taip pat padėjo airis, kuris paėmė mane tų indų plauti. Kartą jis man pasakė, jeigu per naktį išmoksiu 40 angliškų žodžių, susijusių su produktais ir maisto gamyba, jis man leis būti virėjo padėjėja. Dirbau ten porą mėnesių, po to dirbau restorane, po to viešbutyje, padėjau nuostabiai airių šeimai miestelyje Skerries. Pati gyvenau Rush ir toje pačioje gatvėje buvo toks gastronomas-parduotuvė (tai buvo mano dabartinio partnerio Vladimiro parduotuvė, kuri priklausė dar vienam savininkui), bet tai buvo viena iš pirmųjų Rytų Europos šalių parduotuvių Airijoje. Ten susipažinau su parduotuvės savininku iš Lvovo – Vladimiru Yemets, tuomet jis buvo dar ir rusų bendruomenės Airijoje pirmininkas. Kažkurį laiką dirbau pas jį parduotuvėje, po to jie su partneriu atidarė pirmąjį lenkiškos produkcijos sandėlį ir prasitarė, kad parduotuvę nori parduoti ir paklausė
ar aš nenorėčiau išsimokėtinai jos įsigyti? Sutikau. Taip ir įsisuko ratas: iš ryto dirbdavau airių šeimos viešbutyje, o po pietų, antrą valandą dienos, skubėdavau atidaryti parduotuvę, kad žmonės po darbo galėtų apsipirkti. Iš pradžių viską dariau pati: užsakydavau prekes, iškraudavau ir sukraudavau į sandėlį, išdėliodavau ant lentynų. O ant „kupros“ buvo dar du vaikai, žinojau, kad jais turiu pasirūpinti. Po metų laiko priėmiau į darbą pardavėją, tai buvo nuostabi moteris iš Lietuvos. Negaliu nepasikartoti – Dievas mane tikrai myli, aš turiu nuostabius vaikus, kurie man nei karto gyvenime nepadarė gėdos ir nesukėlė jokių rūpesčių. Dabar jie daug dirba ir dar padeda man, nes supranta, kad tai, ką mes darom, darom mūsų bendram labui. Prieš išvykdama į Airiją (vienam sūnui tuomet buvo 15, kitam –13 metų), aš pažadėjau jiems, kad mes turėsim viską, sakiau, tik jūs patikėkite manim, o aš jumis. Pažadėkite, kad gerai mokysitės ir būsite geri vaikai, o aš padarysiu viską, kas nuo manęs priklauso ir mes tikrai gyvensim gerai. Dievulis šiuos mano žodžius išgirdo ir šiandien mes turime viską: turim vienas kitą, turim gerus darbus, turim namus. – Tai jūsų namai dabar čia, Airijoje? – Ne, tikrai ne, Airija nėra mūsų namai ir niekados jais nebus. Nusipirkau butą Vilniuje, mano jaunystės studentavimo laikų mieste, kuriame lig šiol gyvena mano patys gražiausi prisiminimai ir kuriame labai gerai jaučiuosi. Man baisu, kada žmonės pamiršta apie savo šaknis, pamiršta savo kalbą ir nemoko jos savo vaikų – mes neturime teisės pamiršti savo gimtų namų. Tu gali čia nusipirkti nekilnojamąjį turtą, gali vaizduoti esąs airis, bet tu, gyvendamas bet kuriame svetimame krašte, niekada nebūsi savas. Tai sakau nuoširdžiai, galite taip ir parašyti. Žmogus, kuris taip galvoja arba taip elgiasi, paprasčiausiai apgaudinėja pats save arba bijo būti savimi. – Ar tai reiškia, kad planuojate grįžti į Lietuvą? – Taip, ketinu grįžti į Lietuvą, turiu planų ten pradėti savo verslą, nežinau, ar man pavyks, ar ne, bet aš tikiuosi, kad viskas bus gerai. Esu avantiūristė, mėgstu rizikuoti, negaliu gyventi be “dozės” adrenalino. Kai tos “dozės” negaunu, blogai jaučiuosi, žinau, kad visą gyvenimą einu “peilio ašmenimis”, bet jeigu būčiau kitokia, kažin ar aš būčiau įveikusi tą kelią, kurį nuėjau. “Dublin Duona” rėmė ir teberemia labdaros projektus, taip pat Lietuvos ambasados Airijoje ir Airijos lietuvių bendruomenės renginius. Manau, kad mes turime vieni kitiems padėti, o jeigu negalime padėti, tai bent jau nekenkime vieni kitiems. Tik gėris išgelbės pasaulį. Ačiū jums visiems. – Dėkojame už pokalbį ir visų mūsų skaitytojų vardu sveikiname jus ir “Dublin Duona” kolektyvą su gražia sukaktimi. Linkime, kad visi jūsų ateities planai, padedant Dievui, artimiesiems ir stebuklams, taptų realybe. Nuotraukos iš Angelės Roveršteinienės asmeninio albumo
ŠVIETIMAS
Vaiko atleidimas nuo airių kalbos mokymosi mokykloje Airijoje pagrindinė oficialioji kalba yra airių ir šios kalbos mokymasis yra privalomas mokyklose. Tačiau vaikams imigrantams tai gali sukelti stresą, ypač jei vaiko gimtoji kalba yra kita ir jis stengiasi greitai išmokti anglų kalbą. Airių kalba yra pakankamai sunki kalba, kuri visiškai skiriasi nuo anglų kalbos ir jeigu jos reiks mokytis, vaikui tai gali tapti nepakeliamu krūviu. Tačiau išeitis yra. Pradinės ar vidurinės mokyklos administracija turi teisę išskirtinėmis aplinkybėmis atleisti mokinius nuo airių kalbos mokymosi: 1. Jei mokinys iki 12 metų (arba iki paskutinių pradinės mokyklos metų imtinai) mokėsi už valstybės ribų ir neturėjo galimybės mokytis airių kalbos. 2. Jei mokinys įgijo pradinį arba vidurinį išsilavinimą Airijoje, o vėliau kurį laiką praleido užsienyje ir vėl sugrįžo į mokyklą Airijoje. Tačiau nuo paskutinių studijų Airijoje turi būti praėję ne mažiau kaip treji metai, o mokinys turi būti ne jaunesnis kaip 12 metų, kai vėl sugrįžta į Airijos mokyklą. 3. Jeigu mokinys (ne mažiau kaip 2-os pradinės klasės) turi specifinių mokymosi ar bendrų žinių įgijimo (nepakankamai intelektualiai išsivystęs) sunkumų. Tačiau reikia, kad būtų patvirtinta, jog dėl šių sveikatos sutrikimų mokinys negali pasiekti bendrai priimtų mokymosi rezultatų. Sveikatos problemos turi būti patvirtintos kvalifikuoto psichologo ataskaitoje. Paraiškos pateikimo metu standartizuotas testo/skaitymo/supratimo/rašybos balas turi sudaryti 10 proc. arba mažiau.
4. Diplomatų arba konsulų, reziduojančių Airijoje, vaikai. Ši taisyklė galioja tik pradinių klasių mokiniams. Esant tokiai situacijai ir norint vaiką atleisti nuo airių kalbos mokymosi, galima pasinaudoti aukščiau išvardinta pirmąja išskirtine aplinkybe. Kaip paduoti prašymą Vienas iš tėvų/globėjų turi pateikti mokyklos direktoriui raštišką prašymą dėl atleidimo nuo airių kalbos mokymosi vaiko vardu. Formą galima paimti ir atsispausdinti iš Vyriausybės svetainės: www.gov.ie. Prašyme turi būti nurodyta priežastis, kodėl prašote atleisti vaiką nuo airių kalbos mokymosi. Prašymas bus svarstomas tik tuo atveju, jei tokios galimybės yra numatytos pradinių ar vidurinių mokyklų ugdymo programose. Būtina pridėti dokumentus, patvirtinančius vaiko amžių ir pažymas iš kitų mokyklų, kurias jis lankė. Mokyklos vadovybė turi peržiūrėti prašymą ir, pasitarusi su mokyklos mokytojais, parengti ataskaitą apie mokinį. Jei mokyklos taryba pritars, jums turėtų būti išduotas pažymėjimas, leidžiantis atleisti jūsų vaiką nuo airių kalbos mokymosi mokykloje.
Švietimo departamento kontaktai dėl vaiko atleidimo nuo airių kalbos mokymosi: Adresas: Curriculum and assessment policy unit, Department of Education, Dublin 1, Marlborough Street, D01 RC96 El. paštas: CAP_Helpdesk@education.gov.ie Tel.: 01 889 2257 Sprendimą galima apskųsti Jei prašymas atleisti vaiką nuo airių kalbos mokymosi yra atmestas, vienas iš tėvų/globėjų gali apskųsti mokyklos sprendimą Irish Education Agent Course (IEAC). Skundas turi būti pateiktas per 30 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai mokykla priima sprendimą atmesti prašymą. Apie šį sprendimą tėvams/globėjams turi būti pranešta raštu. Švietimo departamento kontaktai dėl apeliacijos: Adresas: Schools financial and database section, Department of Education, Cornamaddy, Co. Westmeath, Athlone, N37 X659 El. paštas: irishexemptionappeal@education. gov.ie Tel.: 0906-483999, 0906-483896, 0906-484030
Nr. 5 (551) gegužės 24 d., 2022
9
10 Nr. 5 (551) gegužės 24 d., 2022 Šiuos mitus, nuvykusi į Dubliną su Užimtumo tarnybos įgyvendinamu projektu ,,Gal į Lietuvą?“, gyvai išgirdo ,,Renkuosi Lietuvą“ komanda. Pasak Tarptautinės migracijos organizacijos (angl. k. International Organization for Migration – IOM) Vilniaus biuro vykdomo projekto „Renkuosi Lietuvą“ komandos vadovės Editos Urbanovič, Dubline išgirsti mitai yra gajūs ir kitų šalių lietuvių bendruomenėse – tai komanda kasdien išgirsta konsultuodama užsienio lietuvius internetu bei telefonu ir skuba juos paneigti. „Turbūt labiausiai dėl grįžimo dvejoja mokyklinio amžiaus vaikų turintys asmenys, todėl dažniausiai sprendimas grįžti priimamas dar iki jiems pradedant lankyti mokyklą arba ją baigus. Tėvai nerimauja, kad vaikams bus sunku mokytis lietuvių kalba, pereiti prie kitos švietimo sistemos ar kad šiems grįžus teks kartoti mokyklos kursą“, – pasakoja E.Urbanovič. Tuo tarpu iš užsienio grįžusių emigrantų vaikų skaičius Lietuvos mokyklose auga. Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, pernai į Vilniaus mokyklas buvo priimti 89 iš užsienio grįžę vaikai. Pasak E.Urbanovič, vaikų iš užsienio grįžimas pastebimas ir kituose šalies miestuose. Pavyzdžiui, Šiauliuose šiais mokslo metais mokosi dvigubai daugiau grįžusių emigrantų vaikų nei pernai. „Jie yra integruojami į klases pagal amžių ir mokosi kartu su savo bendraamžiais. Jei reikia, jiems suteikiama pagalba: parengiamas integracinis planas ir sudaromas individualus ugdymo
planas, taip pat skiriamos papildomos konsultacijos ar lietuvių kalbos pamokos. Tokių vaikų ugdymui finansuoti Lietuvoje skiriama ir papildomų lėšų“, – aiškina „Renkuosi Lietuvą“ vadovė. Nemokantys lietuvių kalbos vaikai gali mokytis išlyginamojoje klasėje ar mobilioje grupėje – tam skiriama nuo 20 iki 25 valandų per savaitę. Be to, šalyje veikia su į Lietuvą grį-
AKTUALU
Užsienio lietuvius nuo grįžimo į gimtinę stabdo mitai apie mokyklas, pensijas ir darbo užmokestį Airijoje gyvena palyginti gausi lietuvių bendruomenė, kurią sudaro daugiau kaip 36,5 tūkst. žmonių. Per praeitus metus iš Airijos į Lietuvą grįžo 1848 tautiečiai. Visgi, nuo grįžimo į gimtinę Airijos lietuvius dar stabdo paplitę klaidingi įsitikinimai: neva anglų kalba besimokiusiems vaikams Lietuvoje teks minti privačių mokyklų slenksčius ir tai, kad norintys gauti pensiją, turi sukaupti užsienyje būtinąjį darbo stažą, rašoma „Renkuosi Lietuvą“ pranešime žiniasklaidai.
žusių emigrantų vaikais dirbančių mokyklų tinklas, kurio tikslas stiprinti šių vaikų integraciją į švietimo sistemą. Šiuo metu šį tinklą sudaro daugiau kaip 60 mokyklų. „Girdime ir nuogąstavimų, kad į Lietuvą reikia grįžti iki rudens, kol neprasidėjo nauji mokslo metai. Tačiau Lietuvos mokyklos vaikus į laisvas vietas priima visus metus, tad ir nespėjus į centralizuotą
priėmimą, kuris vyksta kiekvieną pavasarį, vaikai be mokyklos tikrai nelieka“, – pabrėžia E.Urbanovič. Darbo stažas – sumuojamas Tarp kitų emigrantų grįžimo į Lietuvą baimių – užsienyje uždirbtos senatvės pensijos praradimas bei galimai mažesnės pajamos mūsų šalyje. „Nemažai susitikime dalyvavusių Airijos lietuvių minėjo, kad nori išdirbti bent 10 metų šio-
je šalyje ir tik tuomet grįžti, nes tokiu atveju neva garantuotai gaus airišką pensiją. Teko žmonėms priminti, kad nepriklausomai nuo darbo stažo trukmės skirtingose Europos Sąjungos (ES) šalyse, jis yra sumuojamas. Įvertinus visose valstybėse įgytą stažą, nustatoma, ar žmogus turi teisę į pensiją. Jei taip, kiekviena valstybė paskiria pensijos dalį ir moka ją pagal nacionalinę teisę“, – aiškina E.Urbanovič. Lietuvoje senatvės pensija skiriama, jei asmuo turi bent 15 m. minimalaus darbo stažo. Pašnekovė pateikia pavyzdį: jei asmuo 10 metų dirbo Lietuvoje ir 5 metus Airijoje – jis turės teisę į pensiją Lietuvoje. Tokiu atveju kiekviena šalis mokės už toje šalyje sukauptą stažą: už 10 m. pensiją mokės Lietuva, už 5 m. – Airija. Per 5 metus užmokesčio vidurkis paaugo 48 proc. Tuo tarpu darbingo amžiaus emigrantams aktualu, ar Lietuvoje ras darbą už norimą atlyginimą ir ar neteks tenkintis minimalia alga. „Kai klausėme Airijos lietuvių, kaip dažnai kyla jų atlyginimai ar kaip jie pasikeitė nuo jų
atvykimo į Airiją, žmonės sakė, kad alga kyla retai arba nežymiai, keliais procentais. Vienas susitikimo dalyvių pasakė, kad Lietuvoje gaus 4 kartus mažesnį atlyginimą už tą patį darbą, kurį dirba Airijoje. Tačiau Lietuvoje jau ketverius metus iš eilės atlyginimai auga daugiau nei 8 proc. per metus, tad šie emigrantų nuogąstavimai gali neatitikti esamos situacijos darbo rinkoje. Juo labiau, kad minimalus atlyginimas Lietuvoje mokamas tik už nekvalifikuotą darbą“, – sako „Renkuosi Lietuvą“ vadovė. Jai pritaria ir Užimtumo tarnybos Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja Indrė Laučienė: darbo pasiūlymų stokos šalyje nėra, nes praktiškai visose srityse trūksta darbuotojų, tad bet kokio išsilavinimo aktyvūs emigrantai,
vidutinė būsto kvadratinio metro kaina Dublino miegamajame rajone siekia 3760 eurų, kai tuo tarpu Vilniuje – 2129 eurus. Airijoje nuosavą būstą turi 70,3 proc. gyventojų, Lietuvoje – net 88,6 proc. Be to, grįžtančios jaunos šeimos gali pasinaudoti ir valstybės paskata pirmajam būstui įsigyti, kuri gali siekti nuo 15 iki 30 proc. Be to, remiantis ekonomistų prognozėmis, šiemet darbo užmokesčio augimas Lietuvoje išliks ženklus ir sieks 8,8 proc. Per penkerius metus atlyginimo šalyje vidurkis paaugo 48 proc., Lietuva buvo viena sėkmingiausių iš besivystančių ir augančių ES valstybių. Grįžti skatina artimųjų ilgesys Pernai „Renkuosi Lietuvą“ užsakymu „Spinter tyrimų“ įgyvendinta apklausa atskleidė, kad užsienyje gyvenančius lietuvius labiausiai grįžti į Lietuvą skatina čia likę šeimos nariai ir artimieji – net 76 proc. respondentų nurodė, kad gyvendami Lietuvoje jaustųsi geriau dėl čia turimo artimųjų rato. „Poreikis turėti ir puoselėti ryšius
kurie nori dirbti, tikrai ras darbą ir Lietuvoje. „Darbo užmokesčio dydis priklauso nuo sektoriaus, kuriame žmogus ieško darbo. Galbūt Lietuvoje atlyginimai dar nesiekia Airijos lygio, tačiau lyginant darbo užmokesčio dydį svarbu įvertinti kitus finansinius aspektus – kiek žmogui kainuoja būsto išlaikymas, turimi įsipareigojimai, kiek ir ko galės įsigyti bei kokią gyvenimo kokybę jis turės už gaunamą užmokestį. Įvertinus šiuos dalykus darbo užmokesčio skirtumas nebeatrodo toks didelis“, – teigia I.Laučienė. Pavyzdžiui, šiuo metu
su savo artimaisiais yra natūralus. Dėl šios priežasties užsienyje gyvenantys tautiečiai yra linkę burtis į bendruomenes, kuriose galėtų minėti tradicines šventes, ugdyti vaikų patriotiškumą ir nepamiršti lietuvių kalbos. Kad ryšį su Lietuva nutraukia tik vienetai emigrantų, galime spręsti vien iš pilnų oro uostų, kai lietuviai grįžta aplankyti giminių per didžiąsias metų šventes ar vasaros atostogas“, – komentuoja E.Urbanovič. Parengta pagal „Renkuosi Lietuvą“ ir 15 min.lt inf.
MANO AIRIJA
Nr. 5 (551) gegužės 24 d., 2022
11
Didysis Airijos badmetis. Mirtys ir emigracija Airijoje, Kroupatriko kalno papėdėje, stovi labai keistas laivas. Jis panašus į nedidelį XIX amžiaus burlaivį. Jo priekis atsuktas į vakarus Atlanto link. Tačiau šis laivas niekada neišplauks į jūrą. Jis yra gerai pritvirtintas prie betoninio pamato. Ant laivo denio matyti šiurpą keliantys netikri žmonių griaučiai. Šis laivas – tai didžiulis metalinis monumentas, oficialiai atidengtas 1997 metais, skirtas vienai baisiausių Airijos nelaimių – Didžiajam badmečiui – atminti. Žmonių griaučiai ir laivas primena tragiškuosius 1845—1850 metus, kai Airijoje siautėjo mirtis ir gyventojai masiškai bėgo iš šalies. Žinoma, badmečių patyrė ir kitos šalys, ne vien Airija. Tačiau Didysis Airijos badas buvo itin nuožmus. 1845 metais Airijoje gyveno apie aštuonis milijonus žmonių, o iki 1850-ųjų iš bado mirė apie pusantro milijono jų. Ieškodami geresnio gyvenimo į Didžiąją Britaniją, Jungtines Valstijas ir kitur emigravo dar vienas milijonas gyventojų. Iš tiesų tragiška. Dėl ko kilo toks didžiulis badas? Kokia pagalba buvo suteikta badaujantiesiems? Ko pamoko ši nelaimė? Kad išsiaiškintume šiuos klausimus, pirmiausiai pasidomėkime, kaip airiai gyveno prieš badmetį. Prieš Didįjį badą XIX amžiaus pradžioje Didžioji Britanija valdė labai daug žemių, tarp jų ir Airiją. Dauguma Airijos žemių priklausė britų žemvaldžiams, kurie paprastai gyveno Didžiojoje Britanijoje. Savo žemes jie brangiai nuomodavo airiams, o samdiniams mokėdavo labai mažai. Tūkstančiai smulkių ūkininkų gyveno labai skurdžiai. Jie negalėdavo įpirkti mėsos, daugelio kitų maisto produktų, todėl augindavo pigiausias, paprasčiausias ir maistingiausias tomis sąlygomis daržoves – bulves. Bulvių reikšmė Airijoje bulves pradėta auginti 1590 metais. Jos puikiai vešėjo net skurdžioje žemėje, nes drėgnas ir švelnus Airijos klimatas bulvėms gerai tiko. Jomis airiai maitindavosi patys ir šerdavo gyvulius. XIX amžiaus viduryje bulvėmis buvo užsodinta beveik trečdalis visos dirbamos žemės. Apie du trečdalius bulvių derliaus suvalgydavo žmonės. Tai buvo kasdieninis airių valgis. Kadangi tiek daug žmonių mito, galima sakyti, vien bulvėmis, susidarė palankios sąlygos didžiulei nelaimei. Kas atsitiktų, jei bulvių derlius pražūtų? Pirmasis nederlius Bulvių nederlius pasitaikydavo ir anksčiau. Trumpalaikė parama padėdavo išgyventi, o geras kitų metų derlius pataisydavo padėtį.
Tad bulvių nederlius 1845 metais vyriausybei nesukėlė nerimo. Tačiau tąsyk padėtis buvo kur kas grėsmingesnė. Dabar jau žinoma, kad 1845-ųjų bulvių derlių pražudė maras, kurį sukėlė grybelis, vadinamas bulvine fitoftora (phytophthora infestans). Vėjo pernešamas grybelis sparčiai plito iš vieno bulvių lauko į kitą. Užkrėstos bulvės supūdavo dirvoje, o laikomos rūsiuose, kaip pasakojo gyventojai, tiesiog „ištirpdavo“. Kadangi Airijoje buvo auginamos tik vienos veislės bulvės, liga išplito po visą šalį. Kitais metais vėl
buvo pasodintos tos pačios veislės bulvės, tad grybelis ir toliau naikino derlių. Antrasis nederlius Išlikusios prastos bulvės buvo pasodintos kitąmet, 1846-aisiais, tačiau maras ir vėl viską nuniokojo. Kadangi neliko ko kasti, daugelis samdinių neteko darbo. Ūkininkai tiesiog negalėjo jų išlaikyti. Kad daugybė neturtingų žmonių galėtų išmaitinti savo šeimas, šalies vyriausybė samdė juos dirbti įvairius darbus, daugiausiai tiesti kelius. Kai kurie galėjo įsidarbinti tik vargšų prieglaudose. Jos įdarbindavo skurdžius ir kaip užmokestį duodavo maisto ir pastogę. Dirbti reikėdavo labai sunkiai. Maistas dažniausiai būdavo prastas, o būstas – primityvus. Kai kurie neišgyveno. Tačiau šios priemonės šiek tiek
palengvino padėtį. Bet tuo nelaimė dar toli gražu nesibaigė. 1846—1847 metų žiema buvo nepaprastai atšiauri ir tai beveik visiškai sustabdė darbus lauke. Įvairios valstybinės įstaigos dalino maistą nemokamai. Vis dėlto po dvejų metų vyriausybės pinigai, skirti samdomiems darbininkams išlaikyti, buvo besibaigią. Vis didėjančiai išsekusių žmonių miniai visa parama tebuvo lašas jūroje. Tuomet Airijai atėjo dar sunkesnės dienos. Svetur gyvenantys žemvaldžiai, kurių daugelis patys turėjo dide-
lių skolų, ir toliau reikalavo mokėti nuomą. Daugybė nuomininkų negalėjo susimokėti, todėl tūkstančiai iš tokių žemių buvo išvaryti. Kai kurie, tikėdamiesi geresnio gyvenimo, išsikėlė į miestus. Tačiau neturėdami maisto, pinigų ir pastogės, kur jie galėjo eiti? Daugelis tematė vienintelę išeitį – išvykti iš šalies. Masinė emigracija Į svečias šalis airiai vyko ir anksčiau. Jau nuo XVIII amžiaus pradžios nemažai jų išplaukdavo į Didžiąją Britaniją ir Ameriką. Po 1845 metų žiemos emigrantai paplūdo kaip skėriai. 1850 metais 26 procentus Niujorko gyventojų sudarė airiai ir jų ten buvo daugiau nei Airijos sostinėje Dubline. Per šešerius bado metus pavojingų 5000 kilometrų kelionių per Atlantą buvo surengta penki tūkstančiai. Daugelis laivų buvo
seni. Kai kuriais anksčiau buvo gabenami vergai. Juos imta naudoti tik dėl susidariusios kritiškos padėties. Ankštos laivų gyvenamosios patalpos buvo tik šiek tiek patvarkytos. Sanitarinės sąlygos ten buvo prastos, o keleiviai turėdavo tenkintis labai skurdžiu valgiu. Tūkstančius bado išsekintų keleivių užpuolė visokios ligos. Daugybė mirė pakeliui. 1847 metais į Kanadą plaukusius laivus imta vadinti karstais. Iš maždaug 100 000 emigrantų daugiau nei 16 000
mirė pakeliui arba netrukus po kelionės. Savo draugams ar giminaičiams Airijoje emigrantai rašė apie baisias sąlygas, tačiau jų srautas vis vien nemažėjo. Keletas žemvaldžių padėjo savo buvusiems nuomininkams. Pavyzdžiui, vienas jų pasamdė tris laivus ir apmokėjo tūkstančio savo nuomininkų kelionę. Tačiau dauguma emigrantų už kelionę turėjo susimokėti patys. Išvykti neretai galėjo tik vienas ar du didžiulės šeimos nariai. Tik įsivaizduokite prieplau-
koje susirinkusių tūkstančių žmonių skausmą, kai jiems tekdavo galbūt visam laikui atsisveikinti su savo artimaisiais... Ligos ir trečiasis nederlius Po dvejų iš eilės bulvių nederliaus metų ir masinės emigracijos Airiją užklupo dar viena neganda – ligos. Daug gyvybių nusinešė šiltinė, dizenterija ir skorbutas. Likę gyvi tikriausiai manė, kad blogiau būti jau nebegali, tačiau jie klydo. Apsidžiaugę neblogu 1847 metų derliumi žemdirbiai kitąmet pasodino trigubai daugiau bulvių. Tačiau ir vėl nelaimė! 1848-ųjų vasara buvo labai lietinga. Bulvių maras ištiko dar sykį. Per ketverius metus pražuvo trys derliai. Valstybinės ir labdaros įstaigos nebegalėjo padėti. Bet ir tai buvo ne viskas. 1849 metais choleros epidemija nusinešė dar 36 000 žmonių gyvybių. Po Didžiojo badmečio Galiausiai nelaimės ėmė trauktis. Kitąmet bulvės užderėjo gerai. Pamažu viskas ėjo geryn. Vyriausybės sprendimu buvo panaikintos visos bado metais susidariusios skolos. Gyventojų skaičius vėl ėmė didėti. Nors ir vėliau derlių kartais ištikdavo maras, tokia neganda kaip Didysis badmetis, per kurį Airija neteko daugiau nei ketvirtadalio gyventojų, nebepasikartojo. Šiandien visoje Airijoje išgriuvusios akmeninės sienos ir namai primena tuos sunkius laikus, kai daugybė airių turėjo palikti šalį. Vien Jungtinėse Valstijose dabar gyvena daugiau kaip 40 milijonų airių kilmės žmonių. JAV prezidentas Džonas F. Kenedis ir Henris Fordas, automobilio „Ford“ išradėjas, buvo tiesioginiai bado metais emigravusių airių palikuonys. Šaltinis: https://wol.jw.org/lt
12 Nr. 5 (551) gegužės 24 d., 2022
AIRIJOS LIETUVIŲ KŪRYBA
Vakarykščia diena II dalis (Tęsinys, pradžia „Lietuvis“, Nr. 4 (550) Vietoj įžangos Žmonės, neskaitykite, jei nemėgstate senų moterų prisiminimų. Ir pezėjimų prieš joms užmiegant. O lietuviškai trumpai drūtai tariant: “Neieškokit proto šiknoj” kaip kažkas patarė Facebuke in the 2020s. Taupykit laiką. Laikas pinigai – pinigai alus. Taip mane auklėjo mano Juodaičių auklėtiniai in the late 1970s. Dikanka ir Gogolis Smagiausia buvo Dikankoje. Karštą vasaros dieną visada norisi ištrūkti iš dulkino triukšmingo miesto į kaimą. Rodos, netoli Dikankos jaunutė keturiolikmetė pagimdė rašytoją Nikolajų Gogolį. Nesuprasi – rusų ar ukrainiečių rašytojas. Rašė rusiškai. Ir apie Ukrainą. Nuvežė mus ir į chutorą prie Dikankos, kurį jis aprašė. Man ta Dikanka dar asocijuojasi su
ir Ivaną Nikiforovičių, kurie mirtinai susiginčijo, bet neatsimenu dėl ko2. Ir apie Gogolio “Nosį” Ir vėl nukrypsiu į šalį. Į Nekrošiaus teatrą. Ne Profsąjungų rūmuose, bet Arklių gatvėje. Ir jo statytą Gogolio spektaklį “Nosis”, kur Ingeborga Dapkūnaitė spektaklio pradžioje (gal ir spektaklio pabaigoje), kaip katė užšoko ant aukštesnio nei savo ūgio pjedestalo ir atsistojo. Jau neatsimenu kokia poza. Bet taip pritūpė ir šoko. Įdomu, ar būtų ji užšokusi Marčiulioniui ar Saboniui ant pečių? O tada ji užšoko ant to pjedestalo, kuris tikrai nebuvo toks storas, kaip Žaliojo Tilto skulptūrų ar Lenino Lukiškių aikštėje. Mane tada taip sužavėjo Ingeborgos Dapkūnaitės šuolis iš apačios į kokių dviejų metrų aukštį, kad net neatsimenu
Dikankos nelabieji vaikystėje matytu filmu “Vakarai vienasėdyje ties Dikanka – Вечера на хуторе близь Диканьки”1. Jau kaip man su broliu juokinga buvo, kaip ragana, apsirengusi gražiais ukrainietiškais rūbais ir su šluota, išlenda pro kaminą ant šiaudinio stogo ir patraukia į mėnulį per žvaigždėtą dangų. Abu stebėjomės: kaip ji gali skraidyti? Kaip ją nufilmavo? Ir velniukas, toks rudas skystais šeriais apžėlęs kriuksis su spindinčiom akutėm, iš duonkepės krosnies išsirita ir visokius nelabus pokštus žmonėms krečia. Gražumas tos Dikankos! Balti kūbiniai namukai su nunokusiom trešnėm ir vyšniom liepos pradžioj. Ir upė pro ją teka. Anais laikais, t.y., 1982 metais, tų kavinių kaime kaip ir nebuvo. Vietinėj parduotuvėj mes kelios turistės susimetėm „ant“ batono, dešros, sūrio ir limonado butelio. Sėdėjome ant lieptelio, teliuškavome kojas vandeny, sotinomės ir džiaugėmės išvyka iš tvankaus dulkino Charkovo. Palaima. Vaovas pasakojo mums toje Dikankoje apie Gogolio laikais gyvenusius kaimynus Ivaną Ivanovičių
paties spektaklio. Šiandien man pačiai įdomu, kaip ten Nosis vaikščiojo miesto gatvėmis, kaip užėjo pas gorodnyčių, kaip bendravo su sutiktais žmonėmis. Mirusios sielos Dar ten Dikankoj pasakojo ir apie kitus Gogolio kūrinius: pjesę “Revizorius”, ir apie romaną “Mirusios sielos”, kurias jis jau rašė gerokai “pašlijusiais nervais”. Rašė apie savo laikmetį, lyg jausdamas kas bus XX amžiaus pabaigoje – XXI amžiaus pradžioje. Tose “Mirusiose sielose” Čičikovas supirkinėjo mirusių baudžiaunin-
kų sielas, kad taptų dvarininku. O tada, kai dirbau Juodaičių vidurinėj 1976-1979 metais, pirmomis rugsėjo dienomis buvo ne supirkinėjami, bet skolinami vaikai. Nedaug – gal tik vienas kitas. Kad neuždarytų mažų vos kelias dešimtis mokinukų turinčių pradinių mokyklų, kur su keturiomis klasėmis dažniausiai dirbdavo viena mokytoja. Taip buvo ir po 10-15 metų, kai mano draugė dirbo aštuonmetėj (pagrindinėj), ir kaip jie prašydavo vidurinių mokyklų paskolinti kelis šeštokus ar aštuntokus, kol praeis rajono švietimo skyriaus patikrinimai. Ir kaip laukdavo sprendimo – pratęs ar nepratęs dar vieneriems mokslo metams mokyklėlės, turinčios 5 pirmokus ir 6 aštuntokus, gyvenimą... Sakysit – sovietinis išmislas... Sutinku. Ir ne visai... Airių avys pagal Gogolį Atvažiavau į Airiją, kur kalnuotoje vakarų pakrantėje žmonės avis augina. Vienas Airijos vokietis sakė, kad durniai tie airiai avis auginti – žemę ištrypia, žolę iki pašaknų nugraužia, dirvožemio nepalieka. O ką tu ant tos uolos auginsi? Bulves, kurias jie kaip ir lietuviai ar baltarusiai mėgsta? Svogūnus, kuriuos airiai atsiveža iš Olandijos, bet supakuoja Airijoje ir užrašo, kad tai airiškos firmos svogūnai? Ir prieš Šventą Patriką kovo vidury airiškos kompanijos supakuotos Ispanijos braškės irgi kaip savo vietinės
braškės parduodamos. Taip ir avys. Kai išgirsta ūkininkas, kad bus tikrinamos avių bandos, tuoj kaimyno avių iš kitos kalvos keteros persigina, nugaras raudonais ar mėlynais dryžiais brūkštelna, kad būtų panašiau į savas avis, ir praeina patikrinimą. Avių vos ne dvigubai daugiau. Bet ir pinigų iš Europos dvigubai gauna. Kitą savaitę savo avis jau skolina kaimynui už kalno keteros. Ir tas gauna daugiau pinigų savo avims auginti. Pašarą pirkti. Veterinarui mokėti. Galų gale, savo vaikus į mokslus leisti, o paskui išmoks-
Dalia Smelstoriūtė lintiems vaikams pirkti bilietą į Angliją, Ameriką ar Australiją. O į jų vietą – Rytų Europa parūpina pigią darbo jėgą. Value for money išmislas. Ne sovietinis gal vakarinėj Europos pusėj... Tai va.
juokėmės. Net ir jaunutė gražutė mergaičiukė Vitalija liūdnai šypsojosi. Į mudviejų su Tania pokalbį beveik nesikišo. Vitalija tik man mergaičiukė, nes jai jau daugiau nei dvidešimt. Vaikų neturi. Gal ir gerai, nes ištekėjo ir jau spėjo išsiskirti. O dar čia tas karas... Graži Vitalija. Kaip ir visos ukrainietės. Dar nedrąsi. Juk svetimoj šaly. Tik kelios dienos čia Airijoje pas Tanią. Rusiškai kalba gerai. Tik lėtokai. Jauti, kad rusų jai – jau užsienio kalba. Žodžius turi rankioti. Tėvas ją pavežėjo iki sienos. “Pavežejo” gal ir ne tas žodis: 400 kilometrų į vieną pusę per valandą kitą nesukarsi. O dar grįžti namo reikia, palikus dukrą su drauge
Kuo daugiau airiškų avių, tuo daugiau europietiškų pinigų Seni geri laikai Pasakojau Taniai savo prisiminimus iš Kijevo, iš Charkovo, Poltavos. Kaip iš pliko Lysenkos Kijeve šaipėmės, nepasakojau. Nesakiau, kad braškės Charkove vos ne dvigubai brangiau kainavo, nei Halės turguj, kur užsukau prieš traukiniui išvažiuojant... Anuo metu į kelionę visada įsidėdavom, ne tik apatinių rūbelių, bet ir maisto, peiliuką, net šaukštą ir šakutę, rankšluostį, muilo gabaliuką ir skysto muilo buteliuką galvai plauti, adatą su siūlu... Taip mes tuo metu gyvenome. Dažniausiai viešbučiuose gaudavom rankšluosčius. O išvažiuojant iš viešbučio juos reikėdavo “priduoti” registratūroje ir atsiimti savo pasą. Tokia tvarka buvo. Niekas nesiskųsdavo, kad lovos patalynė nuo skalbimo pilkšvoka, ar kampas įplyšęs. Juk ne visam gyvenimui čia atvažiavom. Tik nakčiai dviem ar trim. Namo grįžusios gulėsim ant nutrintos patalynės, bet savo, saulės ir vėjo ant pievos išdžiovintos. Tikrai nesukom dėl to galvos, nes mūsų galvos buvo trinktos skystu muilu už 22 kapeikas. Vitalija, karo ukrainietė Stovėjom mes trys – dvi ukrainietės ir lietuvė - Kastlepolardo vidury prie socialinio skyriaus ir balakinom rusiškai. Gal ir ukrainietiškai būčiau šį tą supratusi, bet ji lietuviškai tai ne... Kalbėjom ir
prie pasienio posto. Ten jau jos perėjo per sieną kartu su visais. Paskui autobusu atvažiavo į kažkokį Lenkijos miestą. Su drauge išsiskyrė, nes draugė pas gimines Lenkijoje važiavo. O Vitalija iš Varšuvos atskrido į Dubliną. Ir dar Vitalija sakė, kad airiai jai buvo labai geri – tik paklausė, ar ji turės kur gyventi, ar ją kas pasitiks. Uždėjo vizą ir liepė laukti. O tada jau Džonas ją iš oro uosto paėmė ir atvežė pas Tanią. Mandagios šypsenos jos veide dar nėra, kai pasakoja, kaip čia atsidūrė. Galų gale, pavargusi. Jausmai ir nežinia išvargina daugiau, nei fizinis darbas kasant lysves pavasarį. Zuikio svajonės Paklausiau, ką ji veikė Ukrainoje. Juk viena čia ji. Brolis liko Ukrainoje. Pirmas dienas bus gerai, kol Tania ją globos. Bet metų metais juk neglobos. Dirbti reikės. Vitalija man tuoj – buvau siuvėja. Žavumėlis! Geriau ir būti negali!!! Turiu čia visokių senų Džeko marškinių. Negaliu jų išmesti, nes labai jau prie jų prisirišęs. Vitalija apykakles galėtų sutvarkyti, nes jis marškinių be apykaklių nepripažįsta... Kišenes padidinti, kad iphonai į juos tilptų ir neiškristų pasilenkus. Ko aš čia kritikuoju Džeką, jei pati laikau viską, ką atsivežiau iš dolerinių pirktą Lietuvoj ir ką pirkausi ir nešiojau čia, kartais tik kartą
kitą užsivilkusi... Moku (gal geriau sakyti mokėjau kažkada) ir megzti, ir nerti, ir siūti. Ir jaunystėj anoj Sąjungoj kelis kartus esu šį bei tą susikurpusi. Jei būtų tekę man ištekėti Lietuvoj, tai labai jau menkutė ta mano pasoga būtų buvusi. Lyg žinojau nujaučiau, kad Kinija rengs visą pasaulį. Pigiau už grybą. Value for money... Tai va. Net Burdos žurnalus su iškarpom atsivežiau iš Lietuvos. Dar Džeko sekretorė prancūzė, 4 vaikų mama, davė man vieną naujesnį 1990s numerį... Nes ji irgi siūdavo savo mergaitėms pati. Savo vyriausiajai pasiuvo nuostabią išleistuvinę suknelę. Čia aš tik žiemą taip svajoju, kaip iš dviejų drapanų pasisiūsiu vieną, su plevenančiu čigonišku sijonu, su didelėm kišenėm, su gilia iškirpte nugaroj ir prieky ir vaikščiosiu po savo plėcių, apie kurį Džekui soliciteris, registruodamas mūsų namą ir žemę, 2006 metais pasakė: “A strong half an acre of land!” Dar ir šiandien skaičiuoju, kiek gi tos žemės mes pirkom – 20 ar 30 arų... Duok dieve, šitą aptvarkyti, kad nuo kelio žmonėms neatrodytų, jog niekas čia negyvena. Kai kur pakasu bulvėms ar daržovėms. Kai kur paraviu, nes iš pradžių usnis teko rauti. Dar Airijoj mada veją aplink namus turėti, tai ir šienauti tenka ar takelį padaryti. Dar airiai vienas nuo kito gyvatvorėms apsitvėrę, tai šen ten gyvatvorę apkarpyti reikia. Aš gi ne ūkininkė ir ne iš ūkininko šeimos... Pokario komjaunuolių kartos vaikas... Jau antra karta nuo žagrės... Bet ir įsisvajojau aš: va, jei ilgiau neras Vitalijai darbo, gal ji man galėtų ką pasiūti, nes aš jau tingiu? Užmokėčiau. Pensiją gaunu. Turiu iš ko pamokėti... Nedaug, bet i to xleb... Dar paklausiau, ar sukneles siuva. Ir čia subliuško mano svajonės. Kaip muilo burbulas... Ji išsitraukė savo mobilų ir tuoj parodė nuotraukas. Pasirodo, ji daugiau tiesias siūles siuvo ir siuvinėjo. Nelabai aš ką įžiūrėjau jos rodomose nuotraukose... Siuvinėjimas juk toks subtilus daiktas... Nesiuvinėsi ant padėvėto ir jau ne kartą skalbto audinio... Ne value for money... Šių laikų žmonės, kad ir gimę dar sovietinių laikų pabaigoj, jau value supranta... O ji gi - Laisvos Ukrainos vaikas... Dar trisdešimties neturi... (Tęsinys kitame laikraščio numeryje) Dalia Smelstoriūtė https://www.youtube.com/watch?v=YrsqKUD3Be8 2 Н. Гоголь. Повесть о том, как поссорился Иван Иванович с Иваном Никифоровичем. https://www.youtube.com/watch?v=7BX_08GKP2U 1
PRIE KAVOS
SUDOKU
ASTROLOGINĖ AUROS PROGNOZĖ birželio 1-30 d. Šis periodas bus naudingas aktyviai veiklai, tinkamas imtis sunkių ar nemalonių, nuobodžių darbų, kurių vis bandote išvengti. Taip pat palankus metas romantiškiems pasimatymams bei naujoms meilės pažintims, šventimams, pramogavimui. Neieškokite lengvų kelių, nebijokite – atkakliu triūsu viską pasieksite. Taip pat gali padaugėti ginčų, nesutarimų, mat būsime labiau kategoriški, maksimalistiški. Vertėtų išspręsti senus nesutarimus – aplinkybės vers grįžti prie tos pačios problemos, kuri vėl atsinaujins, prie senų darbų. Turėsite progą kai ką svarbaus išsiaiškinti, įrodyti savo teisumą ar suvokti svetimų idėjų pranašumą. Tiks aptarinėti, kurti ilgalaikius projektus, rengti susitarimus ir sandorius. Susitelkite dabar, nes tai vėliau atneš sėkmę! Labai geras metas sveikatos tikrinimui, gydymo ar organizmo stiprinimo pradžiai. Avinas. Šis periodas bus naudingas tiems, kas sutaria su sutuoktiniu, kas
Nr. 5 (551) gegužės 24 d., 2022
turi gerų draugų. Tad pasistenkite suderinti savo poreikius bei planus pirmiausia su antrąja puse ir raskite laiko susitikti su draugais. Jautis. Siekite spręsti bendravimo problemas darbo kolektyve, ieškokite abipusio supratimo. Palankios iškrovos dietos. Dvyniai. Optimizmui pakaks pagrindo: pajusite aplinkinių meilę, dėmesį, o jūsų reikalai pajudės geresne linkme. Gera proga spręsti įsisenėjusias problemas. Palanku tvarkyti vaikų reikalus. Vėžys. Naujų darbų nepradėkite, baikite senus. Beje, nesistenkite nertis iš kailio darbe, net jei gresia nemalonus pokalbis su šefu, – daugiau dėmesio skirkite artimųjų reikalams bei namams. Aplankykite tėvus – galite gauti gerą patarimą iš savo mamos. Liūtas. Šis laikotarpis tinkamas apsispręsti darbo klausimu, taip pat dalykiniams susitikimams bei pažinčių užmezgimui, bendravimui su veiklai reikalingais žmonėmis, pasikeitimui informacija, nedidelėms kelionėms, komandiruotėms. Mergelė. Jums visai tiktų spręsti uždarbio klausimus, analizuoti alternatyvius pajamų šaltinius. Tinka ieškoti pagalbininkų darbe, žmonių, galinčių padėti tvarkyti, remontuoti namus.
Emocinės vaizduotės terapija yra naujas psichodinaminės psichoterapijos krypties metodas Specifinis emocinės-figuracinės terapijos skirtumas – tai analitinio tyrimo ir korekcijos derinys dirbant su emocinių būsenų vaizdiniais. Technika leidžia išreikšti emocinę būseną vaizdiniu, garsiniu ar kinestetiniu būdu ir transformuoti pradinę emocinę būseną vidiniu darbu su šiuo vaizdu. Poveikį atlieka pats klijentas, tai yra saviįtaiga savo emocijoms ar asmenybės dalims. Bet koks mūsų patirtas įvykis, ypač neigiamas, niekur nedingsta, palikdamas pėdsaką mūsų emocinėje būsenoje. Kiekvienas tolimesnis priimtas sprendimas, taip pat reakcijos ir veiksmai bus glaudžiai susiję su praeities įvykiais. Naudodami emocinių vaizdų terapiją galite tiesiogine prasme grįžti į praeitį ir įveikti emocines traumas. Koks rezultatas? Įsivaizduokite, kad esate laisvas nuo psichinių kančių ir rūpesčių, jūsų siela ir kūnas nebeskauda. Nėra „kramtomosios gumos“ nuo įkyrių minčių ir išgyvenimų, nėra praeities naštos, nepatiriama
ATSAKYMAS
ANEKDOTAI – Tėti, šiandien mokykloje mažasis tėvų susirinkimas. – Ka reiškia mažasis? – Na… tu, aš ir direktorius. *** Išgėręs vyras grįžta namo ir iškart krinta į lovą. – Seniai noriu pasikalbėti apie rimtus dalykus, bet negaliu, tu amžinai pareini girtas, – sako žmona. – Nesuprantu, – atsako vyras. – Girtas pareinu aš, o kalbėti negali tu… *** – Daktare, esu labai susirūpinusi, nes imu prarasti atmintį. – Kada tai prasidėjo?
– Kas kada? *** Mokytojas: – Koks veiksmažodžio laikas: aš tvarkausi, jis, ji tvarkosi? Jonelis kelia ranką: – Prieššventinis… *** Žurnalistas: – Kokios aplinkybės lėmė, kad jūs šiandien šimtametis? – Mano gimimo metai – 1920. *** Kalbasi bendradarbiai: – Šefas uždraudė darbo metu gerti kavą ir skaityti laikraščius. – Tai ką dabar veiksime? – Gersime arbatą ir skaitysime
žurnalus. *** – Kur buvai? – klausia motina sūnaus. – Pas kaimynus. – Ar ne per dažnai ten lankaisi? – Ne, kaimynė labai apsidžiaugė. Sakė, tik tavęs man ir trūko. *** – Močiute, kur arbata? Negaliu rasti. – Kokia tu nevykėlė. Vaistinėlėje, kakavos dėžutėje su užrašu „Druska“. *** Kupranugariukas klausia savo tėvo: – Tėveli, kodėl mes turime dvi kupras? Į tai kupranugaris: – Ten mes kaupiame maistą, kai einame per dykumą. Kupranugariukas: – O kodėl mes turime kanopas vietoj kojų? Kupranugaris: – Kad neįklimptume į smėlį, kai einame per dykumą. Kupranugariukas: – Tai ką mes tada veikiame zoolo-
gijos sode? *** Iš tardymo protokolo: –Ponas Petraiti, jūsų žmona nuskendo visai šalia kranto, pliaže? – Taip. Ji visada ten maudydavosi. – Ir aplinkui buvo daug žmonių, kurie matė, kad jūs tuo metu skaitėte laikraštį? – Taip. Ten visada daug žmonių. – Ir ji tuo metu rėkė, bet jūs net galvos nepasukote, kad į ją pažvelgtumėte? – Taip. Ji visada daug rėkdavo. *** Kalbasi dvi moterys: – Maniškiui, kad taptų idealiu vyru, trūksta tik vieno. – Vieno – ko? – Vieno milijono eurų… *** – Ryte, kai suskamba žadintuvas, jaučiuosi taip, lyg į mane šaudytų. – Iškart pašoki? – Ne, guliu kaip užmuštas. *** Durnynas, du durniai sugalvojo iš jo pabėgti, vienas sako kitam: – Bėgsim vakare, tik nueik apžiūrėti, ar yra tvora, jei didelė, tai
13
Svarstyklės. Visą šį laikotarpi būsite kupini energijos, pasitikėjimo savimi, ir jus lydės sėkmė! Tiks imtis ir skubių reikalų, o taip pat tų, kuriems išjudinti reikalinga jūsų asmeninė iniciatyva. Skorpionas. Nenorėkite daugiau nei galima. Netiks imtis nieko naujo, neverta skirti svarbių susitikimų, pasirašyti atsakingų dokumentų, taip pat užmegzti naujas pažintis. Neskubinkite įvykių – dabartinius reikalus atidėkite kitam laikotarpiui. Šaulys. Galimi netikėti pokyčiai darbe. Galite gauti seniai lauktą žinią, rasti ilgai ieškotą informaciją. Įsidėmėkite sužinotus dalykus – jie bus svarbūs ateičiai. Ožiaragis. Kažkas be jūsų žinios bei įsikišimo pasikeis naudinga linkme. Palankus metas įsigyti buitinę techniką namams. Vandenis. Jausis pakilios nuotaikos, patirsite pagarbų aplinkinių dėmesį. Palankus metas tvarkyti darbo reikalus, susijusius su užsieniu. Žuvys. Laukia įtemptas, tačiau naudingas metas. Darbe daug spėsite nuveikti. Labiau pasikliaukite pirmu įspūdžiu – tai padės rasti teisingą sprendimą.
emocinė ir raumenų įtampa. Šiandien lengvai įkvėpiate ir užtikrintai einate per gyvenimą. Su kokiomis problemomis aš dirbu: - Emocinės traumos vaikystėje; - Sužalojimai, gauti suaugus; - Baimės, nemiga, kliedesiai - Apatija gyvenimui; - Apmaudas; - Pyktis; - Emocinė priklausomybė nuo partnerio; - Išsiskyrimas / skyrybos; Alkoholizmas, priklausomybė, persivalgymas EOT psichologas, geštalto terapeutas, art psichologas, hipnologas, Darbas : online, offline, Whatsap 0857626922, Facebook, messenger, Psichologė (Lika Paulausk) Sesijos Lietuvių -rusų kalbomis. Dublin 15.Castleknock
prasikasime, o jei maža, – tai perlipsim. Nueina pažiūrėti, po kiek laiko draugas grįžta ir sako: – Neapsimoka bėgti. Kitas klausia: – Kodėl? – Tvoros nėra, – atsako kitas. *** Kalbasi dvi draugės: – Kaip jums pavyksta taip taupiai gyventi? – Labai paprastai: visas būsimas išlaidas mes su vyru apsvarstome kartu ir būtinai po darbo. – Ir kaip jūs šitaip sutaupote? – Labai paprastai: kai mes baigiame tartis, visos parduotuvės jau būna uždarytos. *** Psichiatrinėje ligoninėje pacientas skundžiasi gydytojui: – Daktare, gal galėtumėte tą ligonį perkelti į kitą palatą? – Kokį ligonį? – Na, tą… Kuris motociklą vaizduoja. – Jums trukdo jo keliamas triukšmas? – Ne. Išmetamosios dujos.
*** Pusvalandį pavėlavęs Darius ateina į draugų susibūrimą. – Moneta lėmė, ar man eiti, ar likti namie, – pasakoja jis. – Ir tas taip ilgai truko? – Taip, monetą mečiau net 14 kartų!.. *** Darbo metu užsiimant tuo, kuo negalima, puikiai vystosi regėjimas, klausa ir budrumas… *** Sveikas miegas ne tik ilgina gyvenimą, bet ir sutrumpina darbo dieną… *** Daktaras pasikviečia pacientą į priimamąjį ir teiraujasi: – Na ar ilgai teko laukti? Pacientas: – Man laikas neprailgo. Ant tapetų suskaičiavau 64123 gėlytes… *** Šiandien ryte gavau SMS: Aš gyvenu name priešais Jus, norėčiau susipažinti… Aš atrašiau, kad gyvenu priešais lavoninę, ir mane tokios pažintys baugina…
14 Nr. 5 (551) gegužės 24 d., 2022
SKELBIMAI / REKLAMA
Kaip paduoti skelbimą į laikraštį? NORĖDAMI ĮDĖTI SKELBIMĄ Į LAIKRAŠTĮ „LIETUVIS“: 1. Užsiregistruokite svetainėje: www.lietuvis.ie 2. Sukurkite naują skelbimą 3. Sumokėkite už pasirinktą publikacijos parinktį
SUSIPAŽINKITE SU SKELBIMŲ PADAVIMO TAISYKLĖMIS SVETAINĖJE:
SKELBIMŲ TALPINIMO ĮKAINIAI Privatūs skelbimai - 2 eurai 60 dienų laikotarpiui Komerciniai skelbimai - 5 eurai 14 dienų laikotarpiui Dėmesio! Palankus pasiūlymas - komercinė reklama tik 15 eurų 2 mėnesiai – premijinis skelbimas svetainėje 4 publikacijos – mūsų socialinių tinklų puslapiuose 2 publikacijos – spausdintame leidinyje
Mokėjimo metodai: „PayPal“ Pervedimas į einamąją sąskaitą: Newsinfo Media and Publications Ltd, Bank of Ireland. College Green IBAN IE43BOFI90001780174966 BIC BOFIIE2D
sales@lietuvis.ie PASLAUGOS Siūlome kokybišką Jūsų nuotraukų spausdinimą. Dydžiai nuo A5 (14,8x21cm) iki A1 (59,4x84,1cm), taip pat bet kokio ilgio spauda iki 59,4cm pločio. El. paštas: InterPhotoAgency@gmail.com. Tel.: +3538935313070 Vonios kambario remontas. Tel: 085 8001732 Vertimų biuras. Bet koks patvirtintas vertimas tik 20 Eur. Medicininiai vertimai nuo 30 Eur. Dublino miesto centras: 3rd Floor, 55 O'Connell Street, Lower, Dublin2. Tel.: 018728179 ir 0851407050. Interneto svetainė: www.ales. ie, Facebook: https://www.facebook.com/eutrin
Klinikinis hipnoterapeutas A.P.Ivanovas priima Navano mieste, Meath apskrityje. Alkoholizmo ir rūkymo kodavimas, priklausomybių, neurozių, fobijų ir depresinių sutrikimų, nervų sistemos ligų, psichologinių traumų, seksualinių sutrikimų ir psichosomatinių ligų psichokorekcija ir gydymas. Hipnozės gydymas duoda aukštus ir stabilius rezultatus, greitai ir patikimai atkuria paciento sveikatą, grąžina jį į socialinę veiklą ir pagerina gyvenimo kokybę. Daugiau informacijos interneto svetainėje: https://hypno-coding.com/ ir socialiniame tinkle: https://www.facebook.com/hypnocoding/ Tel.087-766-9044 NUOMA
Specifinis emocinės vaizduotės terapijos skirtumas – tai analitinio tyrimo ir korekcijos derinys dirbant su emocinių būsenų vaizdiniais. Technika leidžia išreikšti emocinę būseną vaizdiniu, garsiniu ar kinestetiniu būdu ir transformuoti pradinę emocinę būseną vidiniu vaizdu. Darbą atlieka pats klientas, tai yra saviįtaiga savo emocijoms ar asmenybės dalims. Bet koks mūsų patirtas įvykis, ypač neigiamas, niekur nedingsta, palikdamas pėdsaką mūsų emocinėje būsenoje. Kiekvienas tolimesnis priimtas sprendimas, taip pat reakcijos ir veiksmai bus glaudžiai susiję su praeities įvykiais. Naudodami emocinių vaizdų terapiją galite tiesiogine prasme grįžti į praeitį ir įveikti emocines traumas. Koks rezultatas? Įsivaizduokite, kad esate laisvas nuo psichinių kančių ir rūpesčių, jūsų siela ir kūnas nebeskauda. Nėra „kramtomosios gumos“ nuo įkyrių minčių ir išgyvenimų, nėra praeities naštos, nepatiriama emocinė ir raumenų įtampa. Šiandien lengvai įkvėpiate ir užtikrintai einate per gyvenimą. Mes dirbame su šiomis problemomis: emocinės traumos vaikystėje, sužalojimai, baimės, nemiga, kliedesiai, apatija gyvenimui, apmaudas, pyktis, emocinė priklausomybė nuo partnerio, išsiskyrimas/skyrybos, alkoholizmas, priklausomybė, persivalgymas. EOT psichologas, geštalto terapeutas, art psichologas, hipnologas, psichologė Lika Paulausk. Darbas: online, offline, Whatsap 0857626922. Messenger, Facebook: www.facebook.com/psichologe. aura. El.paštas:auraprognosis@gmail.com. Sesijos lietuvių -rusų kalbomis. Dublin 15. Castleknock Rusakalbis advokatas Pavelas Abramovas: nelaimingi atsitikimai, traumos ir eismo įvykiai, medicininis aplaidumas, šeimos teisė, darbo teisė, bankroto bylos, komerciniai ginčai. El.paštas:info@bradykilroy.ie. Tel.: 01 214 5535 Pavargai gerti? Nežinai, kaip išbristi iš alkoholio liūno? Norėtum vėl tapti normaliu žmogum? Jei taip, galim padėti. Anoniminiai Alkoholikai. Tel.: 085 1211384, 087 4151347
Dirbantis vyras, neturintis žalingų įpročių ir blogų pažinčių, mėgstantis tylą ir tvarką, išsinuomos kambarį Swords, Santry ar kitose šalia oro uosto esančiose vietose bet kuriam laikui, bet geriausia – ilgam. Tel.: 086-0802605 SIŪLO DARBĄ Siuvimo studijai Dublino Blackrock ir Stillorgan rajonuose reikalingi specialistai, išmanantys siuvimo verslo specifiką, galintys aptarnauti klientus, priimti užsakymus, drabužius taisymui. Anglų kalbos žinios yra būtinos. Telefonas: 0870001263 „Residence Day Spa“ reikalingas/a aukštos kvalifikacijos SPA specialistas/ė, išmanantis/i kūno anatomiją, įvairias SPA ir masažų technikas, paslaugų ir procedūrų standartus bei kitas rytietiškas SPA praktikas. Pareigos: SPA salono klientų aptarnavimas, procedūros: masažas, įvyniojimas, pilingas, visapusiška SPA priežiūra, prekyba namų priežiūros priemonėmis, naujų SPA procedūrų ir receptų kūrimas ir diegimas, profesionalus ir kūrybiškas požiūris į darbą. Reikalavimai: darbo patirtis, gilios SPA žinios, įvairių masažo technikų išmanymas, SPA programų vedimo įgūdžiai, geri bendravimo įgūdžiai, atsparumas stresui, mandagumas, reprezentatyvi išvaizda, iškalbingumas, profesionalus požiūris į darbą, aptarnavimo kokybės standartų laikymasis, puikus klientų aptarnavimas. Sąlygos: lankstus grafikas, atlyginimas nuo 12 EUR/val., nemokamas profesinis mokymas, darbas draugiškame kolektyve. Tel.: 085-2009920, Zane. El. paštas: enquiries@ theresidencedayspa.ie Reikalingas stalius arba stogdengis nedideliam namo projekto įgyvendinti. Daugiau informacijos telefonu: 087-2691127, Igoris
www.lietuvis.ie
Laikraštis „Lietuvis“ kviečia profesionalius žurnalistus bendradarbiauti. Darbas nuotoliniu būdu. Publikacijoms parengti reikalingos anglų kalbos žinios. Rusų kalbos žinios yra sveikintinos. Siųskite CV adresu: sales@lietuvis.ie Būtinai nurodykite savo profilius socialiniame tinkle Facebook IEŠKO DARBO Moteris ieško ofiso/biuro valytojos darbo. Tel.: 0857400219 PAŽINTYS DĖMESIO! D15, Blanchardstown, kuriamas naujas pažinčių klubas. Kviečiami vyrai, moterys, poros nuo 40 m. amžiaus. Naujos pažintys, laisvalaikis, įvairus ir geras bendravimas, plius anglų kalba. Registruotis SMS : noriu i kluba. Saulius, mob: 0892621373
Nenusipirkai „Lietuvio“ numerio? Skaityk elektronines ankstesnių laikraščio numerių versijas!
http://issuu.com/ LaikrastisLietuvis
Reklamos patalpinimo klausimais skambinkite: +353851602896
sales@russianireland.com
REKLAMA
Nr. 5 (551) gegužės 24 d., 2022
15
Ieškome platintojų Vieninteliai Airijoje mėnesiniai spausdinti laikraščiai
„Nasha Gazeta“ (rusų kalba) ir „Lietuvis“ (lietuvių kalba) ieško platintojų! Nemokamai suteiksime iki 50 jums reikiamų laikraščių egzempliorių.
Laikraščius galite: Dovanoti nemokamai Platinti kultūriniuose ir bendruomenės renginiuose Dalinti advokatų biuruose, medicinos įstaigose, mokyklose ir klubuose. Taip pat galite už 1 EUR realizuoti Rytų Europos prekių parduotuvėse ir platinimo vietose, per pristatymo ir siuntų paslaugas.
Susisiekite su mumis tel.: WhatsApp +353851602896 arba rašykite adresu: sales@russianireland.com Laikraščius reikia atsiimti Dubline.
ADVOKATŲ KOMPANIJA BRADY KILROY SOLICITORS
Rusakalbis advokatas Pavelas Abramovas • Nelaimingi atsitikimai, traumos ir eismo įvykiai • Medicininis aplaidumas • Šeimos teisė • Darbo teisė • Bankroto bylos • Komerciniai ginčai
El. paštas: info@bradykilroy.ie Tel.: 01 2180806
16 Nr. 5 (551) gegužės 24 d., 2022
REKLAMA
Kepykla „Dublin Duona” gamina produkciją pagal lietuviškas senolių tradicijas ir autentiškas receptūras tiktai iš lietuviškų natūralių produktų. Duona natūraliai rauginama ir ilgai brandinama, pagardinama kmynais ir ruginiu salyklu. Ypatingo pripažinimo sulaukė “Gardžioji” duona, kuri kepama dideliais kepalais, kad išsaugotų puikų aromatą ir skonines savybes. “Dublin Duona” - tai išskirtinio skonio gaminiai, pagaminti su meile ir rankų šiluma.
Internetinė svetainė: www.dublinduona.com