LFF leidinys "Mus vienija futbolas" 2016 m. kovas, Nr.8

Nr. 8 / 2016 kovas

Lietuvos futbolo federacija

Mus vienija futbolas!

EDGARAS JANKAUSKAS: Mourinho čempionų kartos patirtis prie rinktinės vairo

DEIVIDO ŠEMBERO

Karjeros blyksniai ir permainos A lygos komandų apžvalga Jaunieji vartų sargai Trijų merginų futbolo svajonė Kauniečio švilpukas tarp grandų Žemaitijos futbolo atgimimas Naujas medicinos centras Luko Spalvio EURO 2016 favoritai

Šiame numeryje: Lietuvos futbolo federacijos leidinys Nr. 8, tiražas: 500 Redakcija: LFF komunikacijos skyrius media@lff.lt

Nuotraukos: Valdas Knyzelis Saulius Čirba

Vaidotas Januška

Raimondas Adžgauskas Evaldas Šemiotas

Telšių AFF / FK „Atmosfera“ Monika Požerskytė

Irmantas Sidarevičius Linas Šilkaitis

Emilis Šimkus Tekstai: Robertas Každanas Valdas Knyzelis

Vaidotas Januška Audrius Bareišis Dizainas: Laima Petkevičienė Dėl reklamų kreiptis: a.remeika@lff.lt

+370 686 20966 Oficiali svetainė: www.LFF.lt Oficiali TV internete: www.Futbolo.TV

04 Edgaro Jankausko iššūkių kelyje – posūkis namo 08 Penki rinktinės varžovai: faktai ir skaičiai 10 96-asis sezonas – su nauju formatu ir stabilumo link 12 A lygos prezidentu tapęs Deividas Šemberas: „Esu maksimalistas“ 16 Merginos svajones įgyvendina per futbolą 20 Bendras tikslas – Europos merginų čempionatas 21 Mokyklų sales užplūdo merginų futbolo aistros 22 Naujausi lietuviškos vartininkų kalvės talentai 24 Kauniečio švilpuko klausė ir pasaulio čempionai 26 LFF medicinos centras žada perversmą sporto pasaulyje 28 Futbolas eteryje – patrauklesnis ir arčiau žiūrovo

www.facebook.com/LTUfutbolas

30 Žemaitijos futbolo atgimimo daigai

www.youtube.com/lietuvosfutbolas

32 Investicijos į futbolo ateitį

Lietuvos futbolo federacija

33 Stadionas atviras tiek profesionalams, tiek mėgėjams

Socialiniai tinklapiai: www.twitter.com/ltfutbolas

Stadiono g. 2, LT-02106, Vilnius Tel. +370 5 2638741 Faks. +370 5 2638740 info@lff.lt

34 EURO 2016 favoritai ir prognozės pagal Luką Spalvį

3

5

Nr. 8 / 2016 kovas

Edgaro Jankausko iššūkių kelyje – posūkis namo Tekstas – Vaidotas Januška Nuotraukos – Raimundas Adžgauskas, Saulius Čirba

Daug pristatinėti Edgaro Jankausko nereikia – per savo futbolininko karjerą jo surinkta įspūdinga trofėjų kolekcija tapo šio buvusio Lietuvos rinktinės puolėjo vizitine kortele.

15 metų užsienyje rungtyniavęs E.Jankauskas į gimtąjį Vilnių parsivežė ne tik titulus, bet ir gausų įvairios patirties bagažą iš aukščiausio lygio rungtynių bei darbo su garsiais treneriais.

Artėjant pirmosioms rinktinės rungtynėms pakvietėme buvusį garsų futbolininką prisiminti įsimintinas savo karjeros akimirkas ir pasidalinti mintimis apie laukiančius iššūkius.

Vaikystėje futbolą žaidėte aikštėje prie „Žalgirio“ stadiono, kuri ironiškai praminta „Marakana“ – pagal legendinį stadioną Rio de Žaneire. Kokia buvo ta vilnietiška versija?

Kaip tik neseniai mačiau, kaip vaikai treniruojasi Afrikoje. Mūsų „Marakanoje“ buvo panašiai – smėlis, žvyras. Labai smulkūs akmenukai net papuldavo po oda. Vasarą kai būdavo karšta prireikdavo užpilti vandens. Vartai buvo iš geležinio tinklo, laikui bėgant ir jis nuplyšo. Pirmą kartą vartus su tikru tinklu išbandžiau, kai išvažiavom į Vokietiją.

Na, ir, „Žalgirio“ stadione. Kai paaugome, eidavom padavinėti kamuolių per rungtynes. Per pertrauką užlipti ant aikštės su žole ir mušti į vartus su tinklu buvo kažkas fantastiško…

Kas tokioje aplinkoje motyvavo siekti karjeros aukštumų?

Meilė futbolui – kitos motyvacijos ir neturėjome. Tais laikais nebuvo galimybių išvažiuoti kažkur kitur iš Sovietų sąjungos ir ten užsidirbti. Patekti į „Žalgirį“ atrodė kažkas nerealus. Žaisdavom futbolą prieš ir po treniruotės. Laukdavom, kol greičiau nutirps sniegas. Pasidarydavome aikštę

4

Kokia buvo Jūsų legionieriaus karjeros pradžia?

Gerai sužaidžiau stovykloje Izraelyje, ir po pusmečio pakvietė į Rusiją, Maskvos CSKA komandą. Buvo nelengva pirmą kartą nutolti nuo namų. Pamenu, vasarą išeinu į gatvę vasarą – 12 eismo juostų, beprotiškai daug automobilių, asfaltas lydosi... Be to, buvau traumuotas. Nuėjęs pas trenerį pradėjau kažką pasakoti, kad man reikia grįžti namo. Treneris nuramino, pasakė, kad palauks, kol pasveiksiu. Jei tada būtų buvęs griežtesnis – gal būtume atsisveikinę.

Vėliau pripratau, gerai sekėsi žaisti. Bet gyvenimas Maskvoje buvo mažiausiai patogus iš visų miestų, kuriuose teko būti – dideli atstumai, daug žmonių, transporto spūstys. Su CSKA tekdavo keliauti ir kariniais lėktuvais.

Šią patirtį 40 metų E. Jankauskas sieks pritaikyti jau kaip pagrindinis Lietuvos futbolo rinktinės strategas, kuriuo tapo šių metų pradžioje.

„Žaisdavom futbolą prieš ir po treniruotės. Laukdavom, kol greičiau nutirps sniegas.

Pasidarydavome aikštę tarp medžių.“

Dažnai kamavo traumos?

Turėjau iš tiesų rimtų traumų. Norėjosi baigti futbolininko karjerą anksčiau, bet paskui supratau, žmonės patardavo, ir nutariau bandyti toliau. Bet tas kelias nėra amžinas – vieni baigia anksčiau, kiti vėliau. Kiek lemta – tiek. Tikrai negaliu sau priekaištauti, kad nesilaikiau režimo, prastai treniravausi ar trūko noro. Traumos būdavo dėl nuovargio arba nelaimingi atsitikimai, sportiniai incidentai.

tarp medžių – tik buvo svarbu kad šunų ten nevedžiotų... Šiais laikais vaikai jau nebežaidžia tokiomis sąlygomis. Galbūt tikrų aikščių nėra labai daug, bet atsirado dirbtinės – tikrai yra kur pažaisti.

Belgijoje buvo paprasčiau?

Po Rusijos jaučiausi kaip kurorte...

Kas be ko, Briugė, kur žaidžiau – gražesnis, patogesnis, miestas nei Maskva. Požiūris į futbolą taip pat kitoks.

Rusijoje visi turėjo prietarus: negalima skustis prieš rungtynes, negali groti muzika, visi turi tylėti.

Pirmą sezoną su „Brugge“ laimėjome čempionatą dideliu skirtumu. Bet sezono pradžioje kartą pralaimėjome rungtynes mažai komandai. Galvojau, kad bus katastrofa – bent taip buvo Rusijoje. Tačiau po rungtynių žaidėjai juokiasi, geria „colą“, valgo sumuštinius, leidžia muziką – tarsi nieko neįvyko. Rusijoje atrodo, kad pralaimėjai, ir gedulas, kaip laidotuvės. Belgijoje pralaimėjimas laikomas futbolo dalimi. Svarbu išanalizuoti, padaryti išvadas.

Ar tiesa, kad pirmoje treniruotėje su „Brugge“ tiek primušėte į vartus, kad treneris paprašė nusiraminti ir pasitaupyti rungtynėms?

Kažkas panašaus buvo. Tai buvo viena geresnių mano treniruočių. Kiek smūgiavau – labai daug kamuolių atsidurdavo vartuose. Treneris sako – pataupyk įvarčius. Bet taupyti nereikėjo: per pirmas 5-6 rungtynes įmušiau gal 8 kartus.

Pirmasis iš lietuvių patekote į Ispanijos futbolo čempionatą. Koks jausmas buvo patekus tarp futbolo žvaigždžių?

Kai žaidėjus kurį laiką matai tik per televizorių, o paskui vieną dieną prieš juos žaidi, aišku – tai svajonės išspildymas. Kiekvienos rungtynės ten iššūkis.

Bet laikui bėgant pripranti ir tai atrodo kaip kasdienybė, normalu.

Pirmos rungtynės kelios dienos po mano atvykimo į „Real Sociedad“ buvo Madride su vietos „Atletico“, „Vicente Calderon“ stadione, kuris talpina 54 tūkst. žiūrovų. „Atletico“ komanda kaip ir maniškė, balansavo prie iškritimo iš lygos ribos, bet jų sudėtis buvo įspūdingesnė. Man pavyko įmušti įvartį ir sužaidėme lygiosiomis 1:1. Nors pagal žaidimo eigą turėjome praleisti šešis įvarčius...

Didžiausias futbolo karjeros nusivylimas?

Trauma „Porto“ komandoje prieš UEFA taurės finalą Sevilijoje 2003 metais. Aikštė buvo labai prasta, duobėta – net keista kaip leido žaisti finalo rungtynes. Susižeidžiau paskutinę treniruotę prieš finalą, paskutinę minutę aidint švilpukui. Kai treneris Jose Mourinho sužinojo, sakė: „pavėlavau sušvilpti treniruotės pabaigą 10 sekundžių“. Aš jam atsakiau – ne dešimt, o sekundę...

Grįžęs į Portugaliją sužinojau, kad plyšo čiurnos raiščiai. Tačiau iš karto po treniruotės nebuvo galimybės sužinoti tikslios diagnozės. Dar turėjau vilties, kad tik patempimas. Komandos kineziterapeutas užsiminė, kad iš Brazilijos žino apie tokią skausmo terapiją.

Rungtynės rytoj, kas beliko – įsikandau rankšluostį į dantis, o man sukinėjo čiurną. Iki samonės netekimo trūko sekundės... Bent jau viską pabandėme.

Bet kokiu atveju, finale žaisti negalėjau.

2004 metais su FC „Porto“ iš UEFA Čempionų lygos eliminavote garsųjį „Manchester United“. Ką prisimenate iš tų rungtynių?

Neturėjome daug šansų pasižymėti, bet paskutinę minutę Philas Neville‘as pastumė man į nugarą ir buvo skirtas baudos smūgis. Po jo įmušėme lemtingą įvartį. Toliau sekė tikra beprotybė – visi subėgom į krūvą. Kažkokiu būdu ten atsirado ir treneris J. Mourinho, nors buvome kitoje pusėje. Pamenu, kad pridėtinis laikas ėjo kaip begalybė.

Po šitos pergalės supratome, kad galime eiti iki galo, nes kitame etape krito ir Madrido „Real“ ir AC „Milan“.

Tą sezoną Čempionų lygoje žaidėte 10 rungtynių iš 12, bet finale „Porto“ komandai Jūsų paslaugų neprireikė...

Rungtynės pradėjome be tikro, akcentuoto puolėjo. Atsargoje buvau aš ir Benni McCarthy. Vienu momentu J.Mourinho atsisuko į suolelį ir žiūri – į mane, į jį. Manau, kad tai buvo tas momentas kai jis nežinojo, ką išleisti į aikštę. Jei būčiau atsistojęs ir priėjęs, būtų pasisekę man. Bet pauzė buvo per ilga ir treneris pasirinko Benni. Šiek tiek gailiuosi tos akimirkos.

Kita vertus, patekti į komandą, kuri dalyvauja Čempionų lygoje ir tuo labiau laimi finale – didelis dalykas. „Porto“ klubas turėjo sutartis su 45 žaidėjais.

Rungtynėms galima registruoti tik 18.

Todėl tarp jų patekti buvo pakankamai nelengva.

Kaip sekėsi sutarti su aikštinguoju treneriu Jose Mourinho? Kokie Jūsų santykiai dabar?

Kai atvykau į Portugaliją, J.Mourinho dar nebuvo itin žinomas. Jis karjeros pradžioje dirbo vertėju „Barcelona“ klube, vėliau tapo asistentu, grįžo į Portugaliją, gerai pasirodė „Leiria“ ir tada jį paskyrė „Porto“ treneriu. J.Mourinho norėjo, kad žaisčiau jo komandoje, mane perpirko iš „Benfica“. Tada Mourinho buvo mažiau garsus, puikiai tai suprato, todėl ėjo lėtais žingsniais, Nukelta į 7 psl.

7 Atkelta iš 5 psl.

buvo kaip visų draugas. Mūsų santykiai buvo labai geri. Pora metų dirbome kartu. Nebuvo didelių konfliktų. Nesame kažkokie geri draugai, bet kai susitinkame – pasikalbame. Prieš kelis metus kalbėjomės Bostone, kai jo treniruojamas Milano „Inter“ buvo atvykęs į JAV. Žaidėte 9 užsienio šalyse ir 13 klubų.

Vienoje vietoje užsisėdėti ilgiau buvo sunku?

Visada norėjosi naujų iššūkių – pažinti naują čempionatą, kažkokių naujų siekių. Rinkausi tokį keliauninko kelią.

Nesinorėjo sėdėti vienoje komandoje dešimt metų. Turėjau galimybių pažinti naujas šalis, jų futbolą, žmones.

„Visada norėjosi naujų iššūkių – pažinti naują čempionatą, kažkokių naujų siekių. Rinkausi tokį keliauninko kelią.“ Futbolo trenerio karjerą pradėjote užsienyje – Rusijoje, Škotijoje. Kiek naudinga buvo tokia patirtis?

Tikrai buvo naudinga padirbėti tiek Maskvos „Lokomotiv“, tiek Edinburgo „Hearts“. Visa ta pradžia – kai baigi žaisti ir pradedi treniruoti – labai sunki. Galvoji sau – nuo ko pradėti? Vėliau jau atsiranda daugiau patirties, pradedi mąstyti, ką galima pakeisti, ko nedaryti. Man pasisekė, kad pradžioje mane kvietė patyręs Jose Couceiro (buvęs Lietuvos rinktinės ir „Lokomotiv“ strategas iš Portugalijos – aut. past.), iš jo galėjau pasimokyti.

Pernai netreniravote nė vienos komandos. Laisvą laiką paskyrėte asmeniniam tobulėjimui?

Vis tiek buvau šalia futbolo, mano draugų ratas taip pat iš futbolo. Kas dieną futbolą žiūri, treniruojiesi, bendrauji su futbolo žmonėmis. Todėl nebuvau atitrūkęs. Mokiausi trenerio kursuose UEFA PRO licencijai gauti, buvau išvykęs į Belgiją atlikti praktikos. Buvau įvairiose vietose. Daug kam svarbiausia kitoje šalyje pirmiausia pamatyti paminklus, man – stadioną.

Dauguma Lietuvos futbolo rinktinės žaidėjų rungtyniauja užsienyje.

Ar treneriui labai sunku išsirinkti tinkamiausius?

Taip, tai visai kita darbo specifika nei klube. Treneriui tas nėra paranku, žymiai geriau, kai žaidėją matai kasdien treniruotėse, matai jo progresą, nuotaikas. Rinktinėje treneris sutinka žaidėjus kelias dienas prieš rungtynes. Laiko pažinti žmogų artimiau nėra. Bet nieko nepakeisi.

Pastaraisiais metais rinktinė nedažnai nudžiugindavo gerbėjus pergalėmis, tuo pačiu iš jų pusės netrūko kritikoms tiek treneriams, tiek žaidėjams. Sieksite susigrąžinti aistruolių pasitikėjimą?

Pasitikėjimas svarbu visur – ir sporte, ir gyvenime. Bet nemanau, kad tai pagrindinė problema. Vis dėlto žaidėme su stipresniais priešininkais pagal įvairius komponentus – pagal reitingą, atstovaujamus klubus. Nemanau, kad buvo visai prastai, pasitaikė ir gerų rungtynių – su Šveicarija savo aikštėje (Lietuvos rinktinė pirmavo 1:0 ir pralaimėjo tik pabaigoje – aut. past.) ar Slovėnijoje (lygiosios 1:1). Visgi daug ką lemia meistriškumas. Mes juo atsiliekame. Tačiau netgi jei taip yra, mano manymu, galime nenusileisti kovingumu, kiekvienose rungtynėse atsiduoti šimtu procentų. Žaidėjas savo meistriškumą taip pat gali tobulinti kas dieną savo klube.

Atrankos į Pasaulio čempionato grupėje mūsų rinktinės varžovai – Anglija, Škotija, Slovakija, Slovėnija, Malta. Kaip vertintumėte komandų galimybes?

Be abejo, lyderiai yra anglai. Toliau eina pajėgios Slovakijos, Slovėnijos rinktinės, Škotija taip pat stipri. Galbūt Malta prie autsaiderių, bet šiais laikais visos rinktinės moka žaisti futbolą. At-

rodo, kad lyg ir viskas turėtų būti aišku, bet rezultatas nustebina. Vis dėlto nė vienerių rungtynių nepralaimėjome joms neprasidėjus. Su visais reikia kautis, stengtis įmušti. Turime kiekvieną kartą kautis garbingai, kad nesulauktume priekaištų iš žiūrovų. Koks bus rezultatas, priklausys ir nuo meistriškumo, ir nuo sėkmės.

▪

„Nė vienerių rungtynių nepralaimėjome joms neprasidėjus. Turime kiekvieną kartą kautis garbingai, kad nesulauktume priekaištų iš žiūrovų.“

9

Nr. 8 / 2016 kovas

Penki rinktinės varžovai: faktai ir skaičiai Nuotraukos – Valdas Knyzelis, Vaidotas Januška, Evaldas Šemiotas

Lietuvos vyrų futbolo rinktinės kelyje į 2018 m. Pasaulio futbolo čempionatą stovi penki neblogai pažįstami varžovai.

Anglijos ir Slovėnijos komandos su lietuviais žais antrą ciklą iš eilės, Slovakija ir Škotija – po trumpesnės ar ilgesnės pertraukos, o Malta neseniai buvo varžove kontrolinėse rungtynėse.

Kviečiame trumpai susipažinti su visais penkiais oponentais, svarbiausiomis datomis ir faktais.

2018 m. Pasaulio čempionato atranka, Europos zona: • 52 komandos.

• Pradžia 2016 m. rugsėjį, pabaiga 2017 m. spalį.

• 7 grupės po 6 komandas, 2 grupės po 5 komandas.

• 9 grupių nugalėtojai iš karto patenka į finalinį etapą.

• 8 geriausios antros komandos žaidžia atkrintamąsias rungtynes.

• Finalinis etapas 2018 m. birželio – liepos mėn. Rusijoje.

Anglija

Gyventojų: 53 mln.

FIFA reitingas (kovo mėn.): 9 vieta Pasiekimai: - 1966 m. Pasaulio čempionai - 1968, 1996 m. Europos čempionato pusfinalio dalyviai Namų stadionas: Londono „Wembley“ (90 tūkst vietų.)

Treneris: Roy Hodgson Žvaigždė: Wayne Rooney („Manchester United“).

UEFA EURO 2016 atranka: 1 vieta E grupėje (10 pergalių per 10 rungtynių) Rungtynės su Lietuva: 2 pergalės 2015 m. – 4:0 namuose, 3:0 išvykoje

Slovakija

Slovėnija

Gyventojų: 5,4 mln.

FIFA reitingas: 26 vieta Pasiekimai: - 2010 m. Pasaulio čempionato aštuntfinalis Namų stadionas: Žilinos „pod Dubnom“ (11 tūkst. vietų) Treneris: Jan Kozak Žvaigždė: Marek Hamšik („Napoli“, Italija)

Gyventojų: 2 mln.

FIFA reitingas: 54 vieta Pasiekimai: - Žaidė 2002 ir 2010 m. Pasaulio, 2010 m. Europos čempionatuose Namų stadionas: Mariboro „Ljudski vrt“ (13 tūkst. vietų) arba Liublijanos „Stožice“ (17 tūkst.)

Treneris: Srečko Katanec Žvaigždė: Josip Iličič („Fiorentina“, Italija)

UEFA EURO 2016 atranka: 2 vieta C grupėje (7 pergalės, 1 lygiosios, 2 pralaimėjimai) Rungtynės su Lietuva: Oficialios – 2 lygiosios 2012-13 m. (1:1 namuose ir išvykoje) Kontrolinės – 1 pergalė ir 1 lygiosios 1992-93 m. (2:2 namuose, 1:0 išvykoje)

UEFA EURO 2016 atranka: 3 vieta E grupėje (5 pergalės, 1 lygiosios, 4 pralaimėjimai)

Škotija

Gyventojų: 5,3 mln.

FIFA reitingas: 45 vieta Pasiekimai: - Žaidė 8 Pasaulio ir 2 Europos čempionatuose Namų stadionas: Glazgo „Hampden Park“ (51 tūkst. vietų) Treneris: Gordon Strachan Žvaigždė: Steven Fletcher („Marseille“, Prancūzija)

Rungtynės su Lietuva: 1 pergalė, 1 lygiosios, 2 pralaimėjimai • 1994-95 m. – 1:2 namie ir 1:2 išvykoje • 2014-15 m. – 2:0 išvykoje ir 1:1 namie

UEFA EURO 2016 atranka: 4 vieta D grupėje (4 pergalės, 3 lygiosios, 3 pralaimėjimai) Rungtynės su Lietuva: 5 pergalės, 2 lygiosios, 1 pralaimėjimas • 1998-99 m. – 0:0 išvykoje, 3:0 namuose • 2003 m. – 0:1 išvykoje, 1:0 namuose • 2006-07 m. – 2:1 išvykoje, 3:0 namuose • 2010-11 m. – 0:0 išvykoje, 1:0 namuose

Lietuvos vyrų futbolo rinktinės kalendorius Kontrolinės ir Baltijos taurės rungtynės: Kovo 23 d. Rumunija – Lietuva Kovo 26 d. Rusija – Lietuva Gegužės 29 d. Lietuva – Estija (Baltijos taurė) Birželio 1 d. Latvija – Lietuva (Baltijos taurė) Birželio 6 d. Lenkija – Lietuva

8

Malta

Gyventojų: 440 tūkst.

FIFA reitingas: 161 vieta Namų stadionas: Ta' Qali (18 tūkst. vietų) Treneris: Pietro Ghedin UEFA EURO 2016 atranka: 6 vieta H grupėje (2 lygiosios, 8 pralaimėjimai) Rungtynės su Lietuva: Kontrolinės – 1 pergalė, 1 lygiosios, 1 pralaimėjimas: 2002 m. 1:1, 2006 m. 1:4, 2015 m. 2:0 (visos namie).

Pasaulio futbolo čempionato atranka: Rugsėjo 4 d. Lietuva – Slovėnija Spalio 8 d. Škotija – Lietuva Spalio 11 d. Lietuva – Malta Lapkričio 11 d. Slovakija – Lietuva 2017 m.

Kovo 26 d. Anglija – Lietuva Birželio 10 d. Lietuva – Slovakija Rugsėjo 1 d. Lietuva – Škotija Rugsėjo 4 d. Slovėnija – Lietuva Spalio 5 d. Malta – Lietuva Spalio 8 d. Lietuva – Anglija

11

Nr. 8 / 2016 kovas

96-asis sezonas – su nauju formatu ir stabilumo link Tekstas – Vaidotas Januška Nuotraukos – Saulius Čirba, Valdas Knyzelis

Pavasario pradžioje startavęs Lietuvos futbolo čempionatas sumažėjo pagal dalyvių skaičių, bet tikimasi stabilesnio sezono, o atnaujinus formatą – išlaikyti konkurenciją iki sezono pabaigos.

mas – Liną Klimavičių gynyboje pakeitė brolis Arūnas. Tai lygiavertė pamaina.“

Pernai „SMSCredit.lt A lygoje“ rungtyniavo 10 klubų, šiemet nutarta šį skaičių sumažinti iki 8. Aštuntąja komanda tapo naujokė – Pirmos lygos nugalėtoja Jonavos „Lietavos“ komanda.

2015 m. sezonas: 3 vieta.

Treneris: Konstantin Sarsanija.

Lyderiai: Donatas Kazlauskas, Marius Papšys, Abdoul Sylla.

Jaunasis talentas: Domantas Šimkus.

Pagal užsienio pavyzdžius lygos varžybų formatas pakoreguotas taip, kaip nėra buvę jau senokai. Visos komandos tarpusavyje žais po keturis kartus, tačiau šešių geriausių komandų dar laukia papildomas, penktasis varžybų ratas.

Likusios dvi ekipos žais dėl išlikimo. 7 vietą užėmęs klubas pereinamosiose rungtynėse su Pirmos lygos antra komanda, o 8 pozicijoje likusi komanda atsisveikins su teise žaisti aukščiausioje lygoje.

Komandas ir galimybes apžvelgti padėjo ilgametis futbolo komentatorius ir apžvalgininkas Nerijus Kesminas.

Vilniaus „Žalgiris“

2015 m. sezonas: 1 vieta lygoje, LFF taurės laimėtojai.

Treneris: Valdas Dambrauskas.

Lyderiai: Donovan Slijngard, Mantas Kuklys, Bahrudin Atajič.

Jaunasis talentas: Justas Lasickas.

Nerijaus Kesmino nuomonė: „Favoritas dėl rezultatų, dėl struktūros, dėl biudžeto. Viskas susiveda į tai, jog „Žalgiris“ turėtų vėl apginti titulą. Komanda iš dalies pasikeitė, tačiau vargu, ar bus silpnesnė. Teigiamas dalykas yra pažadas, kad klubas nesiruošia vasarą prieš Čempionų lygą daryti daug permainų.

Pernai tas nepasiteisino, nes ne visi naujokai sėkmingai įsiliejo į komandą.

Net išvykus J. Kendyšui, „Žalgiris“ turi ilgiausią atsarginių suolą, gerą pamainą.“

10

FK „Trakai“

2015 m. sezonas: 2 vieta.

Treneris: Valdas Urbonas.

Lyderiai: Deividas Česnauskis, Jurij Mamajev, David Aršakian.

Jaunasis talentas: Donatas Šėgžda.

Nuomonė: „Praėjęs sezonas buvo puikus, komandos branduolys išsaugotas.

Kaip ir viskas gerai, bet sezono pradžia kovojant su „Žalgiriu“, panaudojus garsią frazę, kelia įvairių minčių. Galbūt trūko Jurijaus Mamajevo, kuris pernai atliko daugiausiai rezultatyvių perdavimų lygoje. Lyginant su „Žalgiriu“, „riteriai“ turi trumpesnį atsarginių suolelį. Todėl lyderių vaidmuo daug svarbesnis – netekus J. Mamajevo, D. Aršakiano ar D. Česnauskio gali kilti problemų. Naujokai ypatingai neišsiskiria. Ryškiausias pakeiti-

Klaipėdos „Atlantas“

Nuomonė: „Šios komandos stiprybė ta, kad žaidėjai gerai pažįsta vienas kitą, ekipa susižaidusi, subalansuota.

Tai leidžia jai kovoti dėl prizinių vietų, Savotiškai galima sakyti, kad „Atlantas“ pagal sudėtį labai panašus 2014-uosius. Sugrįžę K. Gnedojus, M. Papšys, D. Kazlauskas, E. Razulis gerai pažįsta vienas kitą, treneris žino, kaip juos išnaudoti. Įdomu, kaip pritaps jaunimas iš Šiaulių: R. Gedminas ir D.Šimkus yra įdomūs žaidėjai. Vartininko pozicija nesusilpnėjo – M.Malinauską pakeitė taip pat nemažai patyręs P. Valinčius.“

Marijampolės „Sūduva“

2015 m. sezonas: 4 vieta.

Treneris: Aleksandar Veselinovič.

Lyderiai: Andro Švrljuga, Predrag Pavlovič, Tomas Radzinevičius.

Jaunasis talentas: Markas Kardokas.

Nuomonė: „Ši komanda sustiprėjo po praėjusio sezono. Pirmos nesėkmingos rungtynės buvo labiau atsitiktinumas, galbūt dar trūksta susižaidimo, reikia laiko į komandą įsilieti legionieriams iš Balkanų. Tačiau tai laiko klausimas – „Sūduva“ turėtų grįžti ant prizininkų pakylos. Įdomus pats klubo filosofijos pasikeitimas, nes antrą sezoną komandai vadovaus tas pats treneris. Manau, kad tai į gera, nes blaškymasis ir trenerių kaita vargu ar būna reikalingas. Iš kitos pusės, praėjęs sezonas nebuvo labai nesėkmingas, tiesiog nepavyko paskutinės rungtynės.“

„Kauno Žalgiris“

Praėjęs sezonas: 5 vieta.

Treneris: Laimis Bičkauskas.

Lyderiai: Ignas Dedura, Mindaugas Kalonas, Andrius Velička.

Jaunasis talentas: Rokas Krušnauskas.

Nuomonė: „Pagrindinis klausimas – ar nebus antrų metų sindromo, t.y. kai komanda pakilusi iš žemesnės lygos sužaidžia labai gerai, o po to arba sustoja, arba tiesiog varžovai pradeda rimčiau vertinti. Manau, kad šiemet kauniečiams bus sunkiau nei pernai.

Nors sezono startas to ir nežadėjo.

Puolime pats laikas atėjo atsiskleisti R. Krušnauskui, yra nemažai ir kitų jaunų žaidėjų – tokių kaip K. Šilkaitis.

Didžiausia netektis – D. Rekišas, bet jei M. Kalonas susigrąžins seną formą, jis gali tapti svarbia figūra. Tokio aiškaus lyderio, kuris išsiskirtų, aikštės viduryje komandai trūksta.“

Utenos „Utenis“

2015 m. sezonas: 6 vieta.

Treneris: Mindaugas Čepas.

Lyderiai: Edgaras Mastianica, Arminas Vaskela, Arsenij Buinickij.

Jaunasis talentas: Eligijus Jankauskas.

Nuomonė: „Šio klubo pliusas, kad jis stabilus organizacine prasme. Žaidėjų pasikeitimų žiemą įvyko nemažai, bet nemanau, kad komanda kažkuo susilpnėjo. Liko vienas praėjusių metų lyderių E. Mastianica. Kita vertus, reiks pratintis naujiems vidurio gynėjams, keičiasi saugų linija, puolimo lyderis.

Gali jiems prireikti laiko susižaidimui.

Pastiprinimą saugų linijoje žada A. Vaskela. Pagrindinis puolėjas A. Buinickis turi sugebėjimą šaltakraujiškai realizuoti progas. Jei įgaus gerą sportinę formą, jis bus rimtas ginklas.“

Kauno „Stumbras“

2015 m. sezonas: 7 vieta.

Treneris: Darius Gvildys.

Lyderiai: Klaudijus Upstas, Nerijus Mačiulis, Artūras Rimkevičius.

Jaunasis talentas: Klaidas Janonis.

Nuomonė: „Šios komandos branduolys išliko toks pats. Klubas kryptingai augina jaunus žaidėjus, juos papildo tokie „vilkai“ kaip N.Mačiulis ar Ar. Rimkevičius. Iš jaunesnių žaidėjų potencialiais lyderiais gali subręsti K. Upstas, E. Skripkinas. Komandą prieš sezoną papildę legionieriai pridėjo patirties ir solidumo. Tačiau kalbama, kad sezono eigoje gali keistis komandos strategija, atvykti daug legionierių. Neaišku, kaip jie pakeis ekipos veidą, todėl „Stumbro“ ateitis labai nenuspėjama.“

Jonavos „Lietava“

2015 m. sezonas: 1 vieta Pirmoje lygoje.

Treneris: Robertas Poškus.

Lyderiai: Valdemar Borovskij, Dominykas Galkevičius, Tadas Eliošius.

Jaunasis talentas: Julius Aleksandravičius.

Nuomonė: „Keli anksčiau rinktinei atstovavę žaidėjai ženkliai sustiprino komandą, patirties lygoje turi ir atsinaujinusi gynybos grandis. Pagrindinė sudėtis nebloga, bet problema matau dėl atsarginių stygiaus. Su 15-16 lygiaverčių žaidėjų bus sunku per visą sezoną, kažin ar visi išlaikys vienodą sportinę formą. Daug priklausys nuo to, ar bus sveikas D. Galkevičius, kaip seksis mušti įvarčius L. Stonkui. Jonaviečių pliusas – naujokų entuziazmas. Pernai daugelis spėjo, kad „Spyris“ bus patrankų mėsa, bet nutiko priešingai. Ar taip pavyks „Lietavai“, sunku numatyti.

Tai didžiausia lygos mįslė.“ ▪

13

Nr. 8 / 2016 kovas

A lygos prezidentu tapęs Deividas Šemberas: „Esu maksimalistas“ Tekstas – Vaidotas Januška Nuotraukos – Raimundas Adžgauskas, Valdas Knyzelis, Evaldas Šemiotas

Žaisdamas futbolą Deividas Šemberas retokai išsiskirdavo įspūdingais įvarčiais ar efektingu žaidimu, kuris žavėtų žiūrovus. Tačiau tapti viena ryškiausių Lietuvos futbolo figūrų jam padėjo kitos savybės – tokios, kaip troškimas laimėti ir maksimalizmas.

Praėjusių metų pabaigoje atsisveikindamas su futbolininko karjera tuometinis Vilniaus „Žalgirio“ kapitonas jau raitojosi rankoves kitokiam išbandymui: „Lietuvos futbolo klubų asociacijos A lyga“ prezidento postui.

37 metų vilniečiui sportinę aprangą iškeitus į oficialų kostiumą tenka prisitaikyti ir valdyti emocijas, tačiau naujo vaidmens jis ėmėsi su ne mažesniu užsidegimu. Net kai laukia vienas iš gausybės interviu, gali tikėtis: D. Šemberas tam bus pasiruošęs tarsi lemiamoms rungtynėms.

Pradėjęs futbolo legionieriaus karjerą vos 19-os metų išvykote iš Vilniaus į Maskvą. Tokiam jaunam vaikinui nebuvo sunku priprasti ir atsispirti pagundoms?

Buvo sunku iš jaukaus ir gražaus miesto Vilniaus persikelti į beprotiško tempo didmiestį su savo nesuvokiamomis taisyklėmis. Tuomet supratau, kiek Lietuva toli pažengusi nuo kitų buvusių sovietinių šalių. Prireikė 2-3 metų susigyventi su tokiu gyvenimo ritmu.

Pagundoms Maskvoje niekas negali atsispirti. Buvo laiko tarpas, kai teko pajusti visko.... Tačiau svarbiausia laiku sustoti.... Prikrėsdavome kvailysčių (šypsosi – aut. past.).

Maskvos CSKA komanda kurį laiką vykdavo į treniruočių stovyklas Kaukazo kalnuose. Papasakokite, kas ten būdavo?

Mus išveždavo į sovietinių laikų sanatorijas. Ten laukė specialus maistas.

Jis buvo natūraliai gaminamas, tačiau prastas, be jokio skonio. Labai trūkdavo skanaus maisto. Turėjome po tris treniruotes per dieną. Pragariškas krūvis. Paskutinė treniruotė baigdavosi po 22 val. baseine. Ten vykdavo

12

„Esu maksimalistas. Bet koks rezultatas, apart pergalės, man neegzistuoja. Visos kitos vietos, apart pirmos, man yra nevykusios.“

įvairūs išgyvenimo vandenyje pratimai.

Po tokių treniruočių iki kokių 3 val. nakties net neužmigdavome. Kitą rytą, jau 8 val., keldavomės į pirmą treniruotę.

Tikras išgyvenimas.

Po pirmų dviejų sezonų tų stovyklų atsisakė ir ten nebevažiavome. Komanda buvo perkrauta fiziškai ir stabiliai per sezoną neišlaikydavo vienodo krūvio.

Sportinė forma labai banguodavo. Tokios stovyklos labiau tinkamos armijai nei sporto klubui.

„Paskutinė treniruotė baigdavosi po 22 val. baseine. Ten vykdavo įvairūs išgyvenimo vandenyje pratimai. Po tokių treniruočių iki kokių 3 val. nakties net neužmigdavome.“ Po nesėkmių tekdavo gauti daug pylos?

Tikrai taip. Buvome ugdomi kaip nepralaimintys. Visada reikėdavo tik laimėti, todėl po kiekvienų nesėkmingų rungtynių tekdavo daug atkentėti. Kitą dieną noro važiuoti į treniruotę nebūdavo, nes žinodavome kas laukia susirinkime – rungtynių analizė ir daug daug kritikos, iš kurios arba pasidarydavai išvadas, arba ne...

Fizinių represijų tikrai nebuvo, bet buvo savotiškas psichologinis spaudimas, reikalavimai. Kas jų nesilaikydavo, būdavo netgi piniginės baudos. Su laiku vis dėlto tie dalykai pranyko. Tai buvo naudojama ankstesnėje rusiškoje metodikoje. Paskutinius 7-8 metus šie dalykai nebenaudojami, viskas būdavo paprasčiau, labiau vakarietiškai, jei taip galima pavadinti.

Vienintelis iš lietuvių esate žaidęs UEFA taurės finale. Ar pamenate, koks jausmas buvo išbėgti į aikštę tokiose rungtynėse? Kaip atšventėte pergalę?

Teko išbėgti tada, kai rezultatas buvo 3:1 CSKA naudai. Ypatingo jaudulio nejaučiau. Pasiruošimas rungtynėms buvo tradicinis. Tačiau tai, ką padarėme laimėdami taurę supratome ne iš karto.

Tik tada, kai grįžome į miestą, nuo pat nusileidimo oro uoste prasidėjo beprotiškas tempas: šventimai pagerbimai, oficialūs priėmimai, dovanos ir didžiulis sirgalių dėmesys. Buvo didelė šventė, tikras futbolo bumas, nes pirmoji Rusijos – ir apskritai Rytų – futbolo ekipa

iškovojo naujųjų laikų Europos trofėjų.

Vėliau mūsų pavyzdžiui pasekė Donecko „Šachtar", Sankt Peterburgo „Zenit".

Po dviejų savaičių Rusijos taurės finalo rungtynėse prieš „Chimki" – tikrai ne pačią stipriausią ekipą – vos laimėjome 1:0. Buvome išsekę ne nuo varžybų grafiko, o nuo sveikinimų maratono.

Tais metais laimėjome visus trofėjus – Rusijos čempionatą, taurę, Supertaurę.

Tai buvo geriausi metai tiek komandai, tiek man asmeniškai.

UEFA taurėse sužaidėte daugiausiai rungtynių nei bet kuris kitas lietuvis, esate rungtyniavęs prieš daugelį garsių Europos klubų. Kuris varžovas labiausiai įsiminė?

Visos UEFA Čempionų lygos rungtynės – ypatingos. Ten viskas aukščiausio lygio – išskirtinis dėmesys, organizacija, žiūrovai, komandų lygis, susitelkimas į kiekvieną epizodą. Visa tai daro šį turnyrą stipriausiu klubiniu turnyru pasaulyje. Įsimintina buvo žaisti prieš tokias komandas kaip „Chelsea", „Arsenal", „Liverpool", „Man United", „Porto", „Inter", Madrido „Real". Išskirti kažką sunku.

Visgi neslėpsiu, kad nuo vaikystės mano favoritai užsienyje buvo „Manchester United" su tokiais žaidėjais kaip Ericas Cantona ar Davidas Beckhamas. Todėl būdavo šioks toks ypatingas jausmas varžytis prieš šią komandą. Tačiau tokiame lygyje sentimentų, kokie buvo jaunystėje, nebelikdavo.

Tiesiog atlikdavai tiesioginį savo darbą.

Natūralu buvo žaisti prieš tokias ekipas.

Daug keliavote tiek po Europą žaisti tarptautinių rungtynių, tiek Rusijoje.

Kur vykti buvo sunkiausia ar keisčiausia?

Sunku būdavo skristi į Vladivostoką – kai devynias valandas praleidi lėktuve, nėra malonu. Išlipus iš lėktuvo maišosi diena su naktimi, skirtingos laiko juostos. Po dvylikos valandų turi eiti į aikštę žaisti. Bet kažkokių kitų sudėtingų kelionių nepamenu. Su baltom meškom žaisti futbolą neteko (šypsosi – aut. past.).

Esate daugiausiai geltonų ir raudonų kortelių per karjerą surinkęs Rusijos futbolo čempionato žaidėjas. Kas tai lėmė?

Esu maksimalistas. Bet koks rezultatas, apart pergalės, man neegzistuoja.

Visos kitos vietos, apart pirmos, man yra nevykusios. Aikštėje tos emocijos dažnai liedavosi per kraštus, gaudavau nemažai kortelių. Iš kitos pusės, be emocijų žaidimas yra miręs. Suprantu, kad taip negali būti, bet kartais aikštėje nesusivaldydavau. Tačiau viskas tik dėl tikslo būti pirmam.

Buvo tokių poelgių, dėl kurių po to ypač gailėjotės?

Kartą už emocijų nevaldymą buvau teisėjo išvarytas iš aikštės. Pavedžiau komandą ir dėl to gailėjausi, o papildomai dar teko sumokėti baudą, kuri buvo numatyta klubo vidaus taisyklėse – 100 tūkstančių dolerių. Todėl buvo dviguba bausmė.

Esate pajuokavęs, kad pasamonėje galbūt esate ledo ritulininkas.

Patinka ši sporto šaka?

Tiesa – ledo ritulys man mielas, nes ten daug vyriškos kovos. Daugiausiai iš visų sportų. Galbūt galėtų lygintis tik amerikietiškas futbolas ar regbis. Ledo ritulyje kūnas pakankamai apsaugotas, leidžiama daug dvikovų, peržengti tam tikras ribas. Todėl man tai artima. Ar pats žaidžiu? Ne, nors pastaruoju metu draugai labai kviečia pradėti, pačiuožinėti. Bet laiko niekaip nerandu.

Lietuvos futbolo rinktinėje sužaidėte 82 rungtynes. Kurios akimirkos labiausiai įsiminė?

Buvo ir malonių, ir prastų periodų, mūsų pasirodymai su rinktine bangavo.

Apskritai, rinktinėje buvo gera, draugiška atmosfera. Geriausi laikai buvo treniruojant Algimantui Liubinskui ir Jose Couceiro. Apie tą laiką galima kalbėti tik su gerais prisiminimais. Ne veltui tuo metu rinktinė parodė geriausius rezultatus. Tai atspindėjo ir reitingo lentelė.

Buvo malonu laimėti prieš tokias komandas kaip Austrija, kuri dabar stipriai patobulėjo, taip pat prieš Rumuniją (2008 m.). Kai buvau jaunesnis, buvo smagi pergalė prieš Bosniją ir Hercegoviną, taip pat lygiosios 1:1 su pasaulio vicečempione Vokietija, lygiosios su Italija.

Stipriai kandžiojomės ir tik po atkaklios kovos nusileidome prieš prancūzus.

Liko apmaudo dėl to, jog nepavyko su rinktine patekti į Europos ar pasaulio čempionatą. Nors vertinant realiai – vargu, ar turėjome šansų. Dabar reikia Nukelta į 14 psl.

Nr. 8 / 2016 kovas

Atkelta iš 13 psl.

stengtis padėti ateities kartoms, kad mūsų jaunieji talentai ten patektų ir padarytų didelę šventę. Nes tokie čempionatai – tai išskirtinės šventės, kurias švenčia visa šalis.

Baigus žaidėjo karjerą labiau jautėsi nusivylimas, ar pasitenkinimas tuo ką pavyko pasiekti?

Net keista, kad žaidėjo karjera taip lengvai baigėsi. Dieną prieš paskutines rungtynes važiuodamas į treniruotę mašinoje pagalvojau „Tai juk mano paskutinė treniruotė.“ Tada pasidarė liūdna – buvau tiek metų atidavęs futbolui ir dabar – paskutinė treniruotė. Rungtynių dieną jau koncentruojiesi į varžovą, į tikslą, kuris numatytas tai dienai, todėl apie karjeros finišą jokių minčių nebuvo.

Buvo malonu, kai žiūrovai palydėjo šiltais aplodismentais. Norėtųsi, kad ateityje ir kitus žaidėjus taip gražiai išlydėtų tiek komanda, tiek žiūrovai. Taip keliama futbolo kūltura. Apskritai gavau daug gražių žinučių, sveikinimų. Nors to nesureikšminu, bet esu visiems dėkingas.

Paskutinius du sezonus „Žalgiris“ Lietuvos futbolo čempionatą laimėjo užtikrinta persvara. Ar lygoje trūko konkurencijos?

Nepasakyčiau, kad laimėti tuos du čempionų titulus buvo lengva. Visada jautėme alsavimą iš nugaros, paskutinį sezoną – iš „Trakų“. Kita vertus, „Žalgiriui“ prilygstančių komandų nebuvo.

Varžovai galėjo mus įveikti tik pavienėse rungtynėse, tačiau bendrai per čempionatą, per 36 turus, sudaryti konkurenciją „Žalgiriui“ buvo per sunku. Labai tikiuosi, kad ateityje atsiras komandų, kurios galės sudaryti konkurenciją ir mūsų čempionatas bus įdomesnis visomis prasmėmis.

Lietuvos klubai dar nėra patekę į UEFA grupių etapus. Paskutinius dvejus metus su „Žalgiriu“ Jums taip pat nesisekė. Kaip manote, ar realu Lietuvos čempionams tą pasiekti artimiausiu metu?

Manau, kad mažais žingsneliais einama link to tikslo. UEFA Čempionų lygos grupių etapas yra rimtas turnyras ir ten patekti labai sunku, bet praėjus du atrankos etapus visai realu patekti į UEFA Europos lygos grupių varžybas.

Su tokia klubo vadyba artimiausių kelių metų laikotarpyje „Žalgiris“ tikrai gali patekti į grupių etapą. Tai suteiktų daug džiaugsmo futbolo gerbėjams, kurie galėtų atvažiuoti pamatyti aukšto lygio ekipas.

14

Kodėl sutikote tapti futbolo A lygos klubų asociacijos prezidentu?

Taip atsitiko, kad gavau pasiūlymą iš (būsimo lygos direktoriaus – aut. past.)

Rimvydo Čekavičiaus. Jį pažinojau, mačiau ką jis paskutiniais metais nuveikė futbole, kiek yra atsidavęs ir kaip profesionaliai žiūri į visas detales. Mane jo požiūris „papirko“, o klubai manimi pasitikėjo. Todėl nusprendžiau eiti tuo keliu, kuris yra nelengvas, bet įdomus.

Ar sunku buvo kone 30 metų pragyvenus futbolo žaidėjo grafiku persiorentuoti į sėdimą darbą?

Kokios savybės iš sportininko karjeros praverčia?

Visiškai nebuvo sunku. Tiesiog suprantu, kad tos savybės, kurios reikalingos aikštėje, gali trukdyti. Reikia daugiau racionalumo, nesivadovauti emocijomis. Be abejo, daug mokausi, nes darbo specifika kitokia.

Kaip apibūdintumėte pagrindines savo funkcijas A lygos prezidento darbe?

Jei trumpai ir banaliai – užtikrinti patikimą lygos funkcionavimą. Bet aišku, tai reiškia daug dalykų. Vienas iš asociacijos tikslų – suvienyti visų klubų vadovus ir visiems bendrai ieškoti geriausių sprendimų gerinant tiek bendrą Lietuvos futbolo įvaizdį, tiek kuriant klubams pridėtinį vertę, geresnį finansinį stabilumą, užtikrinti lygos skaidrumą ir švarumą.

Taip pat reikės rasti sprendimus kaip padidinti žiūrovų lankomumą stadionuose, kurti strategiją, rinkodarą ir daug kitų užduočių. Norime po kelių metų sukurti tokį produktą, kuris būtų patrauklus rėmėjams ir žiūrovams. Tai yra nelengva, bet ambicijų turime ir darbo nebijome.

Ką pavyko nuveikti per pirmuosius darbo mėnesius?

Turėjome nusistatę tris pagrindines užduotis – susitarti su Lietuvos futbolo federacija (LFF) dėl bendradarbiavimo, rasti transliacijų partnerį bei generalinį lygos rėmėją. Visa tai pavyko.

LFF įsipareigojo padengti teisėjavimo mokesčio išlaidas, kurios nuo klubų nuims nemažą finansinę naštą. Federacija prisidės ir kitais dalykais, kurie svarbūs lygai norint keisti savo veidą.

Radome bendrą kalbą ir nekyla jokių nesusipratimų.

Taip pat puiku, kad, nepaisant visų praėjusį sezoną buvusių skandalų, išlaikėme pagrindinio rėmėjo „SMSCredit.lt“ pasitikėjimą. Jų noras bendradarbiauti mums yra tas lakmuso popierėlis, rodantis, kad lyga galima pasitikėti ir einame teisinga linkme.

Norime, kad mūsų lyga pasiektų kuo platesnę auditoriją, todėl dėl transliacijų sutarėme su UAB „Tele-3“. Lygos rungtynes trečiadienio vakarais nuo 18 val. rodo TV6 televizija, o šeštadienio vidurdieniais futbolo mėgėjai gali žiūrėti specialią laidą „Futbolo.TV“.

▪

„Norime po kelių metų sukurti tokį produktą, kuris būtų patrauklus rėmėjams ir žiūrovams. Tai yra nelengva, bet ambicijų turime ir darbo nebijome.“

17

Nr. 8 / 2016 kovas

Merginos svajones įgyvendina per futbolą

šeima labai palaikė. Vienintelis klausimas buvo: „ar tikrai nori?“. Prieš tai dar lankiau šokių ir dainavimo būrelius.

Pastarųjų teko atsisakyti, nes visur nesuspėdavau. Iš aplinkinių dar įvairių replikų susilaukdavau, tačiau palaipsniui tai dingo, visi palaikė.

Tekstas – Robertas Každanas Nuotraukos – Monika Požerskytė, Saulius Čirba

Mitas, kad futbolas – tik vyrų sportas – jau neigiamas senokai.

Tuo labiau, kad atsiranda vis daugiau moterų, kurioms šis žaidimas tampa neatsiejama jų gyvenimo dalimi.

Naujausias žingsnis pirmyn moterų futbolui Lietuvoje – projektas „Įgyvendink savo svajones“ („Live Your Goals“). Visame pasaulyje vykstanti kampanija skatina moteris ir mergaites žaisti futbolą.

Lietuvos futbolo federacija (LFF) į projekto pirmąjį etapą sukvietė 7-14 metų moksleives ir suteikė galimybę joms susipažinti su futbolo pagrindais, aktyviai sportuojant praleisti laiką, dalyvauti smagiuose žaidimuose ir išklausė įkvėpiančių projekto ambasadorių pasakojimų. „Įgyvendink savo svajones“ projekto ambasadorės – trys jaunos, bet jau spėjusios pasižymėti Lietuvos moterų rinktinės futbolininkės: Vestina Neverdauskaitė, Greta Kaselytė ir Kamilė Vaičiulaitytė.

„Eidavau žaisti ne tik pas mergaites, bet ir pas berniukus, kurie noriai nepriėmė. Tai manęs nesulaikė. Ėjau savo tikslo link.“ tė. Tačiau nuėjus į kelias treniruotes pamėginau ir labai patiko, pradėjau stengtis. Eidavau ne tik pas mergaites, bet ir pas berniukus, kurie, aišku, noriai nepriėmė. Tai manęs nesulaikė. Buvo ir patyčių, bet tada man tai nerūpėjo, ėjau savo tikslo link.

Labai palaikė ir motyvavo mano pirmas treneris Bronius Kičas. Vėliau, žaidžiant su kitų miestų komandomis, pastebėjo Rimantas Viktoravičius. Jis pasiūlė atvykti į Šiaulius ir žaisti už „Gintra-

Universitetą“. Man jau buvo paskutiniai mokslo metai – 12 klasė – todėl ir sutikau. Visada buvo mažytė svajonė patekti į šią komandą. Jau ketverius metus atstovauju šiai komandai ir labai tuo didžiuojuosi.

Kokia buvo aplinkinių reakcija į tavo užsibrėžimą tapti futbolininke?

Visų požiūris buvo stereotipinis – neva futbolą gali žaisti tik berniukai.

Tačiau, kai pradėjau rimtai tuo užsiimti,

Ką galėtum patarti merginoms, kurios žaidžia ar norėtų žaisti gynėjos pozicijoje?

Būti gynėjai nereikia išskirtinių charakterio savybių. Viską lemia treneris: kokioje pozicijoje tavo vieta ir kur geriausiai pačiai sekasi. Jei kažką išskirti, tai drąsą, nes be vartininko tu esi paskutinis komandos žaidėjas, kuris gali lemti įvarčio buvimą. Nors sakoma, kad „gynyba prasideda nuo puolimo“, bet jeigu varžovai prieina prie gynybos, tu – paskutinė viltis padėti komandai.

Ką dažniausiai veiki laisvu nuo sporto metu? Be kurių hobių neįsivaizduoji savo gyvenimo?

Neįsivaizduoju savo gyvenimo be sporto ir futbolo. Bet laisvalaikiu leidžiu sau pailsėti nuo paties futbolo ir užsiimu kitu sportu, mėgstu pabėgioti su šunimi, pasilepinti SPA malonumais, taip pat būti su savo artimaisiais ir draugais. Visgi kartais to laisvalaikio nebūna.

Vestina Neverdauskaitė

2014 metais kartu su „GintraUniversitetu“ patekote tarp 16 geriausių komandų Europoje.

Kaip tai pavyko ir kokias pamokas išmokote?

Pradžioje, kai sužinojome kokios laukė komandos, buvome šiek tiek nuliūdusios. Tačiau treneriai, kurie mus rengė ir ruošė šiam UEFA turnyrui, neleido nė minutės galvoti apie tai. Kai pamatėme, jog galime laimėti, išsisklaidė visos abejonės ir darėme tai, ką sugebame geriausiai, negalvodamos apie pasekmes.

Kas tave įtraukė į futbolą ir paskatino profesionaliai treniruotis?

Tiesiog turėjau draugę, kuri lankė futbolą ir sako: „Gal nori pamėginti“. Man jau seniai labai patikdavo tos aprangos ir pats žaidimo stilius. Kieme žaisdavome su kamuoliu žaidimą „21“, kai reikia sumušti ant kojos kamuolį.

Buvau to žaidimo entuzias-

Esi kartą pasakiusi, kad pati norėtum suburti visą futbolo komandą. Vis dar neatsisakai šios drąsios idėjos įgyvendinimo? Žinoma – juk galima kurti viziją, iki kurios eitumei mažais žingsneliais. Dabar jau dirbu trenere ir turiu suburti merginų futbolo komandą. Treniruoju aš ir kita jauna trenerė, mano komandos narė

Prieš dvejus metus jos su Šiaulių „Gintros-Universiteto“ komanda sudrebino futbolo pasaulį patekdamos tarp 16 geriausių komandų UEFA Čempionių lygoje. Siūlome trumpą pažinti su šiomis trimis futbolininkėmis.

Gimtasis miestas: Tauragė Amžius: 21 Pozicija: Gynėja Komanda: Šiaulių „Gintra-Universitetas“ Titulai: Geriausia 2015 m. Lietuvos futbolininkė, keturiskart Lietuvos čempionė (nuo 2012 m.), Baltijos moterų futbolo rinktinių taurės laimėtoja

16

Pasimokyti reiktų visų pirma tikėjimo. Jei nematysi vizijos, netikėsi, kad tai įmanoma, tai ir neįvyks. Labai daug įtakos turėjo pati komandos sudėtis ir atmosfera, buvom itin vieningos. Labai motyvavome ir palaikėme viena kitą sunkiausiais momentais. Prie viso šito žygio prisidėjo ir fanai, kurie palaikė mus, džiaugėsi mumis, kad ir koks buvo rezultatas.

Tatjana Veržbickaja. Abi dirbame su ta pačia komanda. Esame vienintelės moterys Šiauliuose, dirbančios futbolo trenerėmis.

Tavo mėgstamiausios futbolo komandos ir žaidėjai?

Mano favoritės – Brazilė Marta ir amerikietė Alex Morgan. Kalbant apie klubus, pirmiausia palaikau ir vyrų nacionalinę rinktinę. Esu patriotė. Tačiau turiu ir mėgstamą užsienio vyrų komandą – tai FC „Barcelona“. Jie vieni mano favoritų su gražiu taktišku ir technišku žaidimu, kurio galima ir pasimokyti.

Kokie pirmieji įspūdžiai iš išvykų su „Įgyvendink savo svajones“ projektu?

Labai smagu būti išrinktai atstovauti tokiam puikiam projektui. Visą paaukotą laiką atperka malonumas, „pasikrauni“ labai teigiamų emocijų ir karmos taškų. Stengiuosi mergaitėms būti pavyzdys, motyvuoti jas, papasakoti, kad futbolas – tai ne vien žaidimas, pasidalinti savo patirtimi. Jeigu jos labai to norės ir sieks – bus tokios kaip aš ar net geresnės.

Greta Kaselytė

Gimtasis miestas: Ukmergė Amžius: 23 Pozicija: Vartininkė Klubas: „Napoli C.F.“, Italija Titulai: Geriausia Lietuvos vartininkė (nuo 2007 m.), daugkartinė Lietuvos čempionė (nuo 2012 m.), Baltijos moterų futbolo rinktinių taurės laimėtoja Atstovauji klubui Pietų Italijoje.

Kuo labiausiai sužavėjo nauja komanda ir nauja šalis?

Personalo gausa ir merginų atsidavimu futbolui.

Treniruočių metu turime gausų personalą, kuris padeda treneriui ruošti treniruotėms skirta inventorių, turime komandos gydytoją kiekvienoje treniruotėje. Kalbant apie atsidavimą – komandoje yra merginų, kurios gyvena 1-2 valandas kelio nuo Neapolio ir važinėja į treniruotes kelis kartus per savaitę, nes daugiau galimybių neturi.

Taip pat sužavėjo tėvų

„Labai džiaugiuosi, kad pasirinkau būtent šią sporto šaką, pamačiau pasaulio.“ dėmesys savo vaikams. Kiekvienoje treniruotėje yra merginų tėvų, kurie stebi treniruotes, taip pat atvyksta i rungtynes. Jei rungtynės kitame mieste, tėvai atvažiuoja pasižiūrėti. Pietų Italija man patinka: geras oras, įdomi kultūra, žmonių įpročiai. Stebina kraštovaizdis, miesto vaizdai, maistas ir žmonių atsipalaidavimas.

Nukelta į 18 psl.

19

Nr. 8 / 2016 kovas

Atkelta iš 17 psl.

Pavyko greitai prisitaikyti prie komandos? Įvaldei vietinės kalbos pradmenis, kaip žadėjai?

Komanda priėmė šiltai, prisitaikyti, manau, pavyko. Iš pradžių buvo sunku priprasti prie komandos taktikos, nes buvo kitaip nei Lietuvoje. Dabar jau prisitaikiau ir nejaučiu nepatogumų.

Kalbos pradmenis įvaldžiau, man kaip

tupėje treniruočių metu būdavo Darius Petraška, kuris treniruoja ir supažindina su technika. Žaidžiant Šiauliuose vartininkų trenerio neturėdavome, tad laukdavau rinktinės stovyklų.

Palinkėčiau išsikelti asmeninį tikslą tobulėti, kiekvienų rungtynių metu stengtis priimti kuo geresnius sprendimus ir po rungtynių apgalvoti, kaip galėjai pasielgti kitaip, analizuoti save. Žinoma, tas tikslas turėtų įgyvendinti svajonę, kurią turi susikurti pati.

dalyvauja futbolo gyvenime kaip teisėja. Emilija – jaunesnės kartos žaidėja. Ji ir treniruotis pradėjo jaunesnė. Manau, bus dar geresnė, jei sportuos toliau.

Man labai smagu, kad mes trys esame futbole, kartu daugiau turime daugiau bendros veiklos. Mūsų jaunesni broliai taip pat žaidžia futbolą. Moterų futbolas yra populiarus Ukmergės rajone.

Labai džiaugiuosi, kad pasirinkau būtent šią sporto šaką, pamačiau pasaulio.

Visa tai šiuo metu Emilija išgyvena ats-

Teko pačiai panaršyti internetą, griebti kamuolį ir valandų valandas praleisti kieme kartojant tuos pačius judesius.

Kodėl sutikai prisidėti prie projekto „Įgyvendink savo svajones“?

Labai džiaugiuosi, kad vyksta šis projektas ir kad galiu būti jo dalimi. Vaikystėje man pasisekė – atsidūriau tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje tą dieną, kai mane pakvietė į futbolo treniruotę. Šis projektas keliaudamas po mokyklas tokią galimybę suteikia įvairių mokyklų moksleivėms. Man didelė garbė, kad galėjau su merginomis pasidalinti savo patirtimi ir supažindinti su sportu karaliumi futbolu.

Kas įtraukė tave į futbolą bei kuo ši sporto šaka tave vaikystėje sudomino?

Vos išmokau vaikščioti, tėvai turėjo problemų mane priversti sėdėti vienoje vietoje. Tad pradėjus eiti į pirmą klasę iškart ieškojome popamokinės veiklos.

Būrelių buvo daug, tačiau trečioje klasėje per kūno kultūros pamoką priėjo mūsų mokyklos mokytoja, futbolo trenerė Ingrida Siliūnienė ir pasiūlė išbandyti futbolo treniruotę. Su kiekviena treniruote ši sportą pažindavau, o kartu ir pamildavau vis labiau. Komanda buvo labai draugiška ir linksma, treniruotėse atrasdavau vis naujų iššūkių, o dar laukdavo rungtynės, kur emocijos liejasi laisvai.

Taip mane futbolas ir pavergė.

vartininkės pozicijoje žaidžiančiai žaidėjai komunikacija yra labai svarbi. Pagrindinius žodžius, padedančius komunikuoti per rungtynes žinau, stengiuosi kalbėti daug ir padėti gynėjoms. Komandos draugėms labai smagu mane pamokinti vietines neapolietiškos kalbos posakių. Jos sako, kad jau esu beveik Napolitano (itališkai – neapolietė).

Ar sulauki daug dėmesio iš italų emocingame Neapolyje?

Taip, dėmesio sulaukiu nemažai, labai išsiskiriu iš visų žmonių vien savo išvaizda, ūgiu. Gatvėje pasižiūri visi. Iš pradžių baugino tas žmonių žiūrėjimas ir vyrų švilpavimai. Bet dabar jau apsipratau, stengiuosi nekreipti dėmesio.

Kokie būtų tavo patarimai vartininkei, kuri norėtų pasekti tavo pavyzdžiu ir išmėginti jėgas užsienyje?

Iš pradžių reikia įgauti daug rungtynių patirties. Be abejo, labai svarbios yra treniruotės su vartininkų treneriu, kuris išmano savo darbą ir gali supažindinti su technika. Man pasisekė, kad pradėjus sportuoti Šven-

18

Kas įtraukė tave į futbolą?

Tikriausiai gyvenamoji vieta ir norėjimas nebūti prastesnėmis už berniukus.

Kiekviena mano kartos futbolininkė galėtų papasakoti skirtingas priežastis dėl ko pradėjo žaisti. Aš turėjau pavyzdį: -Šventupėje žaidė futbolą mano dvi vyresnės pusseserės, kurių namuose žavėjo apdovanojimai ir medaliai, laikraščių iškarpos. Mane mažą tai labai žavėjo. Šventupėje, kur gyvenau, be futbolo kitų sporto šakų treniruočių ir nevyksta.

2003 metais į šį miestelį atsikraustėme iš Ukmergės pradėjome su seserimi Lina eiti į Vidiškių mokyklą. Treneris Vytautas Tutlys rinko naują mergaičių grupę, atvyko į namus ir pakvietė ateiti i treniruotę. Per pirmąją treniruotę su Lina ėjome pas vartininkų trenerį. Nesupratome, kad treneris nori iš mūsų padaryti vartininkes. Tikriausiai jis taip pasielgė, nes mūsų mama buvo aukšta.

Kaip sekasi tavo seserims futbole?

Lina būtų tikrai gera vartininkė, jei nebūtų per daug užsispyrusi eiti žaisti į aikštę. Dabar ji studijuoja kūno kultūrą,

Gimtasis miestas: Kaunas Amžius: 21 Pozicija: Saugė/Puolėja Komanda: Kauno FM „Žara“ Titulai: Perspektyviausia Lietuvos futbolininkė (2013 m.), geriausia puolėja (2011 m.), Lietuvos čempionato sidabro medalių laimėtoja

Ką futbolas tau suteikė brangiausio?

Futbolas – dinamiškas sportas, suteikiantis labai daug gerų emocijų, kartais ir blogų. Lygiai taip kaip ir gyvenimas. Tad nebijau teigti, kad futbolas mane išmokė gyventi. Dirbti iš visų jėgų siekiant savo tikslo, atsitiesti, išsilaižyti žaizdas, kai viskas nesiklosto taip kaip planuota, ir toliau kovoti. Futbolas suteikė galimybę pažinti pasaulį, kitų šalių kultūrą ir jų žmones, taip dar daugiau išmokti apie save ir savo šalį. Taip pat suteikė neįkainojamą dovaną – tikrus draugus, kurie kartu su manimi, nesvarbu ar šalta, ar karšta.

Prieš kelerius metus internete keli tūkstančiai žmonių peržiūrėjo vaizdo klipą, kuriame juos nustebinai savo puikiu kamuolio žongliravimo technika. Kaip to išmokai?

Nuo pat mažens, kaip ir daugelis vaikų, žavėjausi futbolo virtuozo Ronaldinho išvystyta technika tiek aikštelėje, tiek už jos ribų. Taip susidomėjau futbolo „freestyle“. Mokytojų neturėjau, o futbolo triukai merginoms buvo svetimi.

Kaip sekasi suderinti futbolą ir mokslus? Koks linksmiausias epizodas įstrigo iš mokyklos suolo?

Studijuoju Kauno technologijos universitete cheminę technologiją ir inžineriją.

Tikiu, kad sportas niekada netrukdys mokslui, o tik padės. Tad suderinti šiuos du dalykus didelių kėblumų nekyla. Žinoma, būna, dienotvarkės visai suintensyvėja, dubliuojasi datos, bet kelios

tovaudama merginų rinktinėms. Labai džiaugiuosi, kad abi seserys yra įsitraukusios į futbolą, gali atrasti save vienoje ar kitoje srityje ir jaustis laimingomis.

Kamilė Vaičiulaitytė

bemiegės naktys dar nepadarė labai didelės žalos. O vis tiek galima atrasti teigiamų pusių ir sakyti, kad čia saviugdos forma. Kartą su draugais sugalvojome slapta nepastebimi likti mokykloje per naktį, o ryte, kaip niekur nieko, išeiti į pamokas. Buvo labai daug ir baimės, bet dar daugiau juoko.

Kokie tavo laisvalaikio praleidimo būdai už futbolo aikštės?

Mėgstu laisvalaikį leisti su sau brangiais žmonėmis, o ypač gamtoje, kai geras oras. Kvailioti ir džiaugtis kartu kiekviena diena, nustumiant visas problemas į šalį.

Taip pat mėgstu filmus, serialus, dokumentiką. Kartais pagroju gitara.

Ko norėtum palinkėti futbolininkėms ir visiems futbolo mėgėjams?

Jaunosioms futbolininkėms palinkėsiu tikėti savimi, reikalauti iš savęs kiekvieną dieną vis daugiau, ne tik futbolo aikštėje, bet ir už jos ribų. Mylėti futbolą.

Visiems kitiems palinkėsiu ateiti į merginų futbolo rungtynes. Palaikyti moterų futbolą ir padrąsinti šalia esančią draugę, sesę, ar draugės sesę žaisti futbolą.

Merginų futbolas yra nuostabus sportas, skriaudžiamas mūsų pačių, mūsų kurtų stereotipų. Bet ar svarbu ką tu darai, jeigu jautiesi laimingas? Mums reikia jūsų palaikymo. Būkim vieni kitiems geri.

▪

„Futbolas mane išmokė gyventi. Dirbti iš visų jėgų siekiant savo tikslo, atsitiesti, išsilaižyti žaizdas, kai viskas nesiklosto taip kaip planuota, ir toliau kovoti.“

21

Nr. 8 / 2016 kovas

Bendras tikslas – Europos merginų čempionatas

kiančios patirtys pravers ne tik siekiant karjeros futbole, bet ir gyvenimo kelyje.

Liko pora metų

Tekstas – Robertas Každanas Nuotraukos – Valdas Knyzelis

Futbolo bendruomenė po truputį ruošiasi neiliniam Lietuvos sporto renginiui – 2018 metų UEFA merginų iki 17 metų (WU-17) čempionato finaliniam etapui.

Pirmą kartą mūsų šalyje vyksiančiame merginų čempionate dalyvausiančiai Lietuvos komandai skiriamas ypatingas dėmesys ir specialus pasiruošimo planas.

Atrinktos kandidatės

Merginų WU-15 rinktinė (gimusios 2001 m. ir jaunesnės žaidėjos) suburta praėjusių metų vasarą – po įvairių testų peržiūrėta beveik 80 rinktinės kandidačių iš įvairių šalies regionų.

Joms paskirtos pasiruošimo užduotys, pagal kurias merginos periodiškai vertinamos susirinkus į treniruočių stovyklas.

Gausiausiai merginų atstovauja Vilniaus, Jonavos, Šiaulių miestus, taip pat yra futbolininkių iš Kauno, Klaipėdos, Alytaus, Panevėžio, Marijampolės, Ukmergės, Druskininkų, Zarasų,

Gargždų, Vilkaviškio, Grigiškių ir kitur.

Nemenčinės,

Dovanos ir palinkėjimai

Su merginomis, jų tėvais ir treneriais susitiko ir Lietuvos futbolo federacijos (LFF) vadovai. Jie apdovanojo futbolininkes bei jų trenerius regionuose reprezentacine apranga ir inventoriumi bei linkėjo sėkmės priimant būsimus iššūkius. „Atstovauti Lietuvos garbei Europos čempionate – nėra lengvas tikslas.

Laukia stiprios priešininkės ir didelė atsakomybė. Džiaugiuosi, kad susirinkome ir tikiu, kad bendrai dirbdami šį tikslą pasieksime. Kelionė link tikslo bus įdomi, pamokanti, praturtins jus ir padės siekti kitų ateities tikslų“, – sakė LFF prezidentas Edvinas Eimontas.

LFF generalinis direktorius Nerijus Dunauskas pažymėjo, kad merginoms lau-

Savo ruožtu, rinktinės treneris Vytautas Jančiauskas atkreipė dėmesį, kad norint pasiekti užsibrėžtą tikslą prireiks daug sunkaus darbo, atsisakyti tam tikrų malonumų ir visų palaikymo – ypač tėvų, ir trenerių: „Iki Europos čempionato liko apie 28 mėnesiai ir tai nėra daug. Visgi, jei visi susikabinsime, kaip kadaise Baltijos kelyje, vienas kitą palaikysime, tą tikslą pasieksime.“

Mokyklų sales užplūdo merginų futbolo aistros

Tekstas – Robertas Každanas Nuotraukos – Valdas Knyzelis

Renginio pabaigoje optimistiškomis mintimis pasidalino kelios futbolininkės ir tėvai. „Šis artėjantis čempionatas yra puiki žinia mūsų šaliai, laukia itin kilnus tikslas kautis už Lietuvos garbę", – neabejoja Vilma Statkienė, kuri džiaugiasi dukters Gertrūdos ryžtu atstovauti Lietuvai.

Artimiausiuose rinktinės pasiruošimo planuose – dalyvavimas vaikinų U-15 II lygos pirmenybėse. Iki mokslo metų pabaigos tai pat kas mėnesį bus rengiamos treniruočių stovyklos, o individualius įgūdžius merginos tobulins savo miestų komandose.

▪

„Šis čempionatas yra puiki žinia mūsų šaliai, laukia itin kilnus tikslas kautis už Lietuvos garbę.“

To dar nebuvo – pirmą kartą surengtos merginų salės futbolo (Futsal) žaidynės mokyklose. Jos su kaupu pranoko organizatorių lūkesčius – užsiregistravo net 347 komandos. Net 70 ekipų subūrė Alytaus futbolo apskritis.

Lietuvos futbolo federacijos (LFF) ir Masinio futbolo asociacijos rengiamos žaidynės „LadyGolas“ (pavasarį kasmet vyksta mišrios moksleivių žaidynės „Golas“) vyko dvejose amžiaus grupė-

se – 14-15 metų bei 13 metų ir jaunesnių. Kiekvieną komandą sudarė iki 10 žaidėjų. Futbolo džiaugsmą atrado ir tos moksleivės, kurios anksčiau nesidomėjo šia populiaria sporto šaka. Žiemą komandos rungėsi savivaldybių finaluose, vėliau laukia apskričių finalai, o balandį – superfinalo varžybos.

Laimėjo visi dalyviai – kiekviena komanda gavo Futsal kamuolį.

20

„Manau, kad „LadyGolas“ nustebino ne vieną. Komandų skaičius sugriovė stereotipus, ar bent jau paneigė aplinkinių abejones, kad futbolas, o ypač salės futbolas, netinkamas merginoms, – sakė viena iš žaidynių organizatorių Vilma

Zurzė. – Šios žaidynės – tai galimybė kiekvienai merginai, netgi nežaidusiai futbolo anksčiau, įgyvendinti savo svajones tiek aikštelėje, tiek už jos ribų.“ Vienas iš „Ladygolo“ žaidynių privalumų ir populiarumo faktorių yra žaidimas salėje nepriklausomai nuo oro sąlygų. „Šiais metais LFF prioritetas yra moterų ir salės futbolas, todėl kilo idėja apjungti šias šakas ir įtraukti merginas mokyklose bei sudaryti galimybę aktyviai joms leisti laisvalaikį žiemą. „Ladygolo“ pliusas yra žaidimas salėje, kur merginoms šilta ir smagu“, – patikino V. Zurzė.

Matydami merginų pastangas ir džiaugsmą gainiojant kamuolį, žaidynėmis liko patenkinti ir fizinio lavinimo mokytojai. Tikimasi, kad kitais metais „Ladygolas“ sudomins dar daugiau Lietuvos ugdymo įstaigų ir plėsis žaidynių žemėlapis.

▪

23

Nr. 8 / 2016 kovas

Naujausi lietuviškos vartininkų kalvės talentai

Nuo kada nebeišsiskiri su vartininko pirštinėmis? Kokie vartų sargai yra tavo autoritetai?

Iki devynerių metų buvau gynėjas, bet perėjus į kitą komandą treneris Petras Simanavičius pasiūlė tapti vartų sargu, nes turėjau didelį ūgį, ir jis mane matė kaip vartininką. Autoritetai man – Thibaut Courtois, Edwinas van der Saras.

Tekstas – Robertas Každanas Nuotraukos – Valdas Knyzelis

Lietuva nuo seno garsėjo futbolo vartininkais. Šios pozicijos žaidėjų iš mūsų šalies skaičius užsienio klubuose ypač gausus – pastarąjį sezoną devyni lietuviai šiemet žaidė įvairiuose Europos čempionatuose, o dar penki jauni lietuviai atstovauja klubų jaunimo komandoms.

Paskutinis lietuviškos vartininkų kalvės „importas“ – Titas Krapikas ir Arijus Bražinskas. Abu vartininkai savo sugebėjimus pademonstravo atstovaudami Nacionalinės futbolo akademijos (NFA) komandai Elitinėje jaunių futbolo lygoje, kurioje žaidė šalies stipriausios šešiolikmečių ir aštuoniolikmečių komandos.

Po kelių peržiūrų praėjusių metų rudenį T. Krapikas pasirašė sutartį su Genujos „Sampdoria“, o A. Bražinską priviliojo anglų „Sheffield Wednesday“. Pirmasis jau žaidžia Italijoje, U-17 jaunių komandoje, ir svajoja apie debiutą „Serie A“ čempionate, o antrasis į Angliją persikels liepos mėnesį.

Titas Krapikas

Gimtasis miestas: Kėdainiai Amžius: 17 Pozicija: Vartininkas Klubas: Genujos „Sampdoria“ (Italija) Titai, kada susidomėjai futbolu ir supratai, jog nori siekti sportinių pasiekimų?

Futbolu susidomėjau būdamas septynerių. Pirmas mano klubas buvo Kėdainių SM komanda, kurią treniravo treneris Gintaras Krasauskas – jam esu dėkingas, kad nukreipė mane į vartininko poziciją.

Supratau, jog siesiu savo gyvenimą su futbolu kai gavau šansą trylikos atvykti į Nacionalinę futbolo akademiją.

Tai buvo žingsnelis link didžiojo futbolo. Manau, jog NFA treneris Algirdas Surgautas norėjo iššūkio – iš silpno vartininko padaryti gerą žaidėją, kuris galėtų padėti Lietuvos futbolo rinktinei.

Manau, jam puikiai pavyko per sunkų darbą – su treneriu pasiekėme savo tikslus. Jaunių rinktinėje de-

22

biutavau 2014 m., kai buvau 15 metų amžiaus.

Ar buvo kokia alternatyva futbolui?

Kuo mėgsti užsiimti laisvalaikiu?

Alternatyvų nebuvo, galvoje nuolat vyravo tik futbolas. Bet dar mėgstu žūklę.

Ypač kai turime laisvo laiko su tėčiu – visada praleidžiame prie vandens telkinio.

Su kokiais iššūkiais tau teko susidurti pasirinkus vartininko amatą?

Iššūkių buvo tikrai daug ir dar daugiau laukia ateityje. Dažnai reikia „perlipti“ per save fiziškai ir psichologiškai. Juk vartininko pozicija yra atsakingiausia, visada turi būti susikaupęs, sekti žaidimą – tai nėra paprasta, kaip mano kiti.

Kodėl pasirinkai būtent „Sampdoria“? Ar dažnai teko girdėti atsiliepimų apie ten žaidusį Marių Stankevičių?

„Sampdoria“ mane sudomino todėl, kad vartininkų paruošimas yra aukščiausiame lygyje. Noriu tapti kuo geresniu žaidėju, todėl ir patraukiau į Italiją.

Marių Stankevičių čia žino visi: nuo kiekvieno trenerio iki sirgalių. Atsiliepimai apie jį tikrai šilti.

Klubas turi tikrai puikų jaunimą ką rodo ir rezultatai. Savo metų grupėje lenkėme tikrai garsių Italijos klubų jaunimą – „Fiorentina“, „Torino“.

„Vartininko pozicija yra atsakingiausia, visada turi būti susikaupęs, sekti žaidimą – tai nėra paprasta, kaip mano kiti.“

Kuo tave labiausiai žavi Genujos miestas? Ar jau gerai moki itališkai?

Miestas mane žavi tuo, jog yra prie jūros kranto, senas ir turintis gilią istoriją.

Italų kalbą jau pramokau, susišnekėti galiu su bet kuo. Įvaldyti nėra lengva, bet įmanoma, jei turi tikslą ir nori išmokti. Treniruotėse yra puikus treneriai, kurie šneka ir angliškai. Dabar jau moka keletą žodžių ir lietuviškai – greičiau, ramiai, atsipalaiduok ir baseinas.

Kaip komanda tave priėmė, ar turi pravardę? Ar klubas laikosi kokių nors tradicijų?

Gavau pravardę Peter Schmeichel (praeityje garsus Danijos rinktinės vartininkas – aut. past.), per rungtynes vadina vardu ar pavarde. Tu turi viską įrodyti aikštėje – jei darai viską dėl komandos, jog ji laimėtų, tai priima labai šiltai ir draugiškai. Viena tradicija yra, jog vieną dieną prieš rungtynes puikiai išanalizuojame varžovus.

Galvoji apie profesionalo ateitį „Serie A“ čempionate, ar puoselėji ir kitus lūkesčius? Kurie futbolininkai tau yra autoritetai šiuo metu?

Taip dabar svajoju apie „Serie A“, bet dar reikia daug darbo norint ten žaisti. Apie kitą čempionatą negalvoju, bet viskas paaiškės ateityje. Kalbant apie Lietuvos nacionalinę rinktinę, ji visada bus manyje ir, kai gausiu kvietimą atvykti, niekada neatsisakysiu ir kovosiu už savo šalį.

Dabar mano autoritetai yra „Sampdoria“ klubo pirmos komandos vartininkai Emiliano Viviano, Cristian Puggioni, Alberto Brignoli ir Samuele Massolo, su kurias turiu galimybę karts nuo karto pasitreniruoti ir iš arti stebėti, kaip galėčiau pasiekti savo tikslą, gauti puikių patarimų.

Arijus Bražinskas

Gimtasis miestas: Alytus Amžius: 16 Pozicija: Vartininkas Klubas: „Sheffield Wednesday“ (Anglija) nuo liepos mėn., dabar – NFA Arijau, kuo tave sužavėjo futbolas?

Kaip pavyko atsispirti vilionėms tapti krepšininku ar tinklininku, turint tokį aukštą ūgį?

Kai buvau šešerių metų, draugas pasiūlė nueiti į futbolo treniruotę Alytaus 1-oje vidurinėje mokykloje, nuo tos treniruotės ir užsikabinau. Buvo pasiūlymų lankyti krepšinį ar rankinį, bet futbolas labiausiai patiko ir žaisdamas jį jaučiau didžiausią malonumą.

Kokius įspūdžius paliko klubo treniruočių režimas ir Šefildo miesto aplinka? Kas nustebino Anglijoje?

Treniruotės aukšto lygio, žaidėjai individualiai stiprūs visose amžiaus grupėse. Tiek pirmą kartą ten apsilankius lapkričio mėnesį, tiek antrą pora kartų treniravausi su pagrindine komanda. Įspūdžiai liko nerealūs. Sporto bazė beveik miesto viduryje, miestas tvarkingas, bet neteko pabūti jo centre. Nustebino atviras žmonių bendravimas, žaidėjų profesionalumo lygis, aikščių kokybė.

„Klubo treneriai tiki: jei sunkiai dirbsiu, tai nebus mano paskutinė karjeros stotelė.“ Iššūkiai, kuriuos pirmiausiai pamėginsi įveikti Anglijoje? Kokių atsiliepimų esi gavęs iš „Sheffield Wednesday“ trenerių?

Labiausiai sieksiu geros komunikacijos su žaidėjais, nes gana sunku žaisti, kada negali kalbėti ir suprasti jų žodžių trumpinimų, ką daryti. Žaidimo tempas ten yra aukštas, dariau treniruotes su 2-3 metais vyresniais iš U-21 komandos ir pagrindine komanda, rungtyniaujančia „Championship“ lygoje (antrasis Anglijos futbolo divizionas – aut. past.).

Klubo treneriai tiki: jei sunkiai dirbsiu, tai nebus mano paskutinė karjeros stotelė. Visada tiki, kad pavyks prasimušti kuo greičiau, o kaip bus pamatysime artimiausioje ateityje.

Persikelsi į Šefildą liepos mėnesį – kokie tavo tikslai iki tol?

Išlaikyti aukštą lygį moksluose, pakelti anglų žinių bagažą ir padėti NFA komandai rodyti geriausius rezultatus Elitinėje jaunių lygoje.

▪

25

Nr. 8 / 2016 kovas

Kauniečio švilpuko klausė ir pasaulio čempionai Tekstas, nuotraukos – Valdas Knyzelis

Pasaulio čempionai vokiečiai, Anglijos rinktinė, „Fiorentina“, Romos „Lazio“, „Sevilla“, Londono „Tottenham Hotspur“, Glazgo „Celtic“. Tai futbolo komandos, kurios rungtynėse privalėjo klausyti 37-erių teisėjo iš Kauno Gedimino Mažeikos švilpuko.

Vienas geriausių mūsų šalies futbolo arbitrų – nuolatinis UEFA varžybų dalyvis ir skiriamas vis svarbesnėms dvikovoms. Šį sezoną jis tapo pirmuoju lietuviu (po nepriklausomybės atkūrimo) kuris teisėjavo UEFA Europos lygos atkrintamojo etapo rungtynėms.

Nuo 2008 metų tarptautinę (FIFA) kategoriją turintis teisėjas neslepia, jog svajoja dirbti ir UEFA Čempionų lygos pagrindinio etapo kovose. Interviu G. Mažeika papasakojo apie savo įsimintiniausias rungtynes, pasikeitusias sąlygas, svajones, darbą ir laisvalaikį.

Ar vaikystėje svajojote, galvojote apie tokią karjerą? Kaip pasukote teisėjo keliu?

Apie profesionalaus futbolo teisėjo karjerą, ko gero, mažai kas svajoja. Realybė tokia, kad teisėjais dažniausiai tampa žmonės, kurie anksti priversti baigti futbolininko karjerą dėl traumos, ar kaip mano atveju, supratę, kad neturi pakankamai talento tapti profesionaliu, gero lygio, žaidėju.

Man asmeniškai dar „padėjo“ apsispręsti ir sveikatos sutrikimai. Žaisdamas futbolą porą kartų buvau netekęs samonės. Niekas tuo metu nesugebėjo paaiškinti kodėl taip atsistiko. Tik vėliau supratau, kad tai buvo dehidratacijos pasekmės.

Kokios buvo pirmosios tarptautinės rungtynės karjeroje?

2008 metų kovą, žaidė San Marino ir Serbijos jaunimo rinktinės. Dvikova baigėsi rezultatu 0:5, tačiau iki dabar atsimenu jaudulį ir daugelį rungtynių momentų.

Tai nepamirštama. Prieš rungtynes jaudinausi taip, jog bijojau išmetus burtų žetoną jo nepagauti. Nuo to laiko niekada negaudau jo, o leidžiu kristi ant žemės.

Tai lyg prietaras prieš rungtynes.

Kurias rungtynes įvardintumėte kaip įsimintiniausias – pagal rungtynių vietą ar komandas, kurioms teko teisėjauti?

24

„Prieš 10 metų galėjome tik pasvajoti, jog kada nors teisėjausime su radijo ryšiu.“

Įspūdingiausias stadionas – Londono „Wembley“, kai teisėjavau Anglijos rinktinei. Komanda – Vokietijos rinktinė.

Teisėjavau vokiečiams atrankoje į Pasaulio čempionatą Brazilioje. Tą čempionatą jie laimėjo.

Tačiau visada sakau, jog sunkiausias ir dėl to labiausiai įsiminusias rungtynes teisėjavau Albanijoje, kur žaidė vietos jaunimo rinktinė su Azerbaidžano bendraamžiais. Rungtynės vyko 16 valandą per 40 laipsnių karštį. Teisėjų inspektorius netgi leido nedaryti pramankštos aikštėje.

Išėję į aikštę iškart pasigailėjome: tvankumas buvo nepakeliamas. Jau penktą minutę dėl masinės konfrontacijos parodžiau du įspėjimus. Po pirmo kėlinio pagalvojau – viskas. Fizinių jėgų neliko. Šiek tiek pagelbėjo tai, jog per antrą kėlinį. nuo pagrindinės tribūnos krito šešėlis ant aikštės. Rungtynės baigėsi rezultatu 0:0. Parodžiau 8 geltonas ir dvi raudonas korteles. Gavau patį geriausią įvertinimą per karjerą ir įspūdžių visam gyvenimui.

Kaip pasikeitė teisėjų darbas ir sąlygos lyginant dabar ir prieš 10 metų?

Kartais prisimename laikus, kuomet teisėjų stovyklose gyvendavome po septynis kambaryje. Galbūt tai buvo prieš 15 metų. Prieš 10 metų mes galėjome tik pasvajoti, jog kada nors teisėjausime su radijo ryšiu tarpusavyje, ar turėsime elektronines vėliavėles Pirmoje lygoje.

Fiziniam pasirengimui dabar taip pat skiriame daug daugiau dėmesio, neužtenka bėgti krosą porą kartų per savaitę. Turime savo fizinio rengimo trenerį, pas kurį gali kreiptis bet kokiu rūpimu klausimu, pasikonsultuoti. Kartą ar du per metus paskaitas mums skaito lektoriai iš įvairių Europos šalių. Futbolo teisėjo darbas tampa vis profesionalesnis.

Ar Jūsų profesionalumą pastebi ir futbolininkai?

Apskritai, ar keitėsi Lietuvos futbolininkų požiūris į teisėjus?

Manau, kad futbolininkai taip pat profesionalėja ir tai skatina pagarbą vieni kitiems. Vis rečiau reikia aiškinti: „prašau, nemokykite mus taisyklių ir jų interpretacijų, nes juk mes nemokome jūsų pataikyti į vartus, atlikti perdavimą, atimti kamuolį.“ A lygoje vieni kitus pakankamai gerai pažįstame ir gerbiame. Taip pat teigiamas postūmis yra tai, jog prieš sezoną teisėjai ir inspektoriai vyksta į klubus ir

riame visi galės susirinkti palaikyti mūsų rinktinę ar klubus Europos taurėse.

supažindina komandas su naujausiomis taisyklių interpretacijomis ir tendencijomis.

Ar likote patenkintas paskutiniu savo sezonu?

Visada sakiau, kad geriausias įvertinimas – kitos tau skirtos rungtynes. Pastarasis sezonas buvo geras. Ne puikus, ne labai geras, tačiau geras. Yra kur pasitempti, tačiau buvo ir momentų, kuriuos prisimenu su dideliu malonumu.

Pastarajame sezone labai gerai dirbome kaip komanda. Už tai ypač dėkingas savo asistentams Vytautui Šimkui ir Vyteniui Kazlauskui, papildomiems teisėjams Sergejui Slyvai ir Jurijui Paškovskiui. Teisėjavimas, kaip ir futbolas – komandinis darbas. Nekalbu vien apie rungtynes, tačiau ir apie pasiruošimą joms, kelionės drauge, treniruotes drauge. Jei nebus supratimo ir gerų tarpusavio ryšių – nieko neišeis.

Kada bus galima išvysti lietuvį UEFA Čempionų lygos rungtynėse? Ar tai Jums svarbu asmeniškai?

Tai yra siekiamybė ir tikslas, tačiau ten patenkama laiptelis po laiptelio, reikia būti kantriam ir nenustoti tikėti, jog gali tai pasiekti. Negaliu įvardinti konkrečios datos ar termino. Dalyvauti Čempionų lygoje – svajonė, tai ko trokšta visi futbolą žaidžiantys, teisėjaujantys ar kažkaip su juo susiję žmonės. Tai klubinio futbolo viršūnė. Darau viską, kad ten patekčiau.

Kaip pavyksta adaptuotis prie aplinkos išvykus į tarptautines rungtynes? Ar neišmuša iš vėžių daugiatukstantinės žiūrovų minios?

Pilni stadionai manęs neglumina. Kuomet ateini į juos treniruotis prieš rungtynes atrodo didingi ir šiek tiek slegiantys.

Tik tuomet turi laiko pagalvoti apie tai, koks bus triukšmas, kokia minia čia susirinks, kiek pastabų ar patarimų gausi.

Rungtynių metu apie tai nėra kada galvoti, visa koncentracija yra į žaidimą.

Triukšmas, audringa atmosfera padeda susikaupti. Supranti, koks svarbus šis žaidimas tūkstančiams žmonių. Lietuvoje šito trūksta. Tikiuosi, kad greitu laiku ir mes turėsime modernų stadioną, ku-

Pernai FIFA panaikino 45 metų amžiaus cenzą teisėjams. Kiek metų planuojate teisėjauti toliau?

Manau, jog tie 45 metai nebuvo sugalvoti šiaip sau. Visgi amžius veikia tavo fizines galias, ypač greitį. Dar turiu šiek tiek laiko apie tai pamąstyti. Visgi dabar linkčiau link to, jog reikia užleisti vietą jaunesniems. Kažkada aš užėmiau Audriaus Žutos vietą. Tikiuosi jam gėdos nepadariau... Jei rimčiau, tai ne vien fizinės ištvermės klausimas, tačiau ir moralės.

Kuo užsiimate be teisėjavimo futbole?

Dirbu kūno kultūros pedagogu darželyje. Tai išties įdomus ir įtraukiantis darbas. Dabar dažnai mąstau, kuria kryptimi eiti baigus teisėjo karjerą: tapti futbolo teisėjų inspektoriumi ar su vaikų kūno kultūra. Norėčiau tai derinti.

Laisvalaikiu labai mėgstu skaityti, nors negaliu skirti tam daug laiko. Ypač mėgstu klasikinę rusų literatūrą. Pažaidžiu kompiuterinius žaidimus, nors sūnums paaugus jau vis rečiau gaunu tam laiko (šypsosi – aut. past.). Leidžiu laiką su šeima, auginu tris vaikus.

Beje, UEFA teisėjų instruktoriai pradedantiems teisėjams akcentuoja, kad visą laiką prioritetų lentelėje šeima ir darbas turėtų būti aukščiau už teisėjavimą. Ne visada tai pavyksta, tačiau visada stengiuosi rasti kompromisą.

Jei viską pasvertume, ar teisėjavimas futbole gali būti svajonių darbas?

Tokiame lygyje, kokiame teisėjauju – ko gero taip. Tačiau iki teisėjavimo Europos ar pasaulio lygiu laukia sunkus ir alinantis kelias. Žiūrėdamas į pradedančius teisėjus kartais pagalvoju,kad jie nesuvokia, kiek daug reikės atsisakyti, paaukoti ir iškęsti, kad šio to pasiektum. Dažnas jaunas teisėjas nori visko čia ir dabar.

Dėl to tarp teisėjų yra didžiulė natūrali atranka, kurią įveikia toli gražu ne kiekvienas. Juk ne taip paprasta užuot ėjus į vakarėlį, pasakyti savo draugams, jog negali, nes rytoj teisėjausi dvylikamečiams. Nuo čia prasideda kelias į svajonių darbą.

▪

„Triukšmas, audringa atmosfera padeda susikaupti. Supranti, koks svarbus šis žaidimas tūkstančiams žmonių.“

27

Nr. 8 / 2016 kovas

LFF medicinos centras žada perversmą sporto pasaulyje

kiekvienu sportininku. Fizinio parengimo treneriai vertins kiekvieną žaidėją individualiai. Laukia didelis darbas, nes jau dabar turime apie 250 potencialių klientų iš akademijos ir įvairių amžiaus grupių vyrų ir moterų futbolo rinktinių.

Būtent jie taps pirmaisiais centro klientais, su kuriais bus užmegzti ryšiai.

Seksime jų fizinę būklę ir padėsime siekti sportinių aukštumų“, – sakė J. Braga.

Tekstas – Audrius Bareišis Nuotraukos – Valdas Knyzelis

Lietuvos futbolo federacijos (LFF) sporto medicinos centras tikisi tapti pagrindine Lietuvos sportininkų gydymo ir reabilitacijos meka.

Sporto medicinos tyrimų ir gydymo, reabilitacinę, mokslo ir edukacinę veiklą vystyti siekiantis centras praėjusių metų pabaigoje gavo licenciją ir pradeda darbus.

Gydytis į Kaune įsikūrusį sporto medicinos centrą turėtų atvykti ne tik nacionalinių vyrų bei moterų bei jaunimo rinktinių atstovai, bet ir Lietuvos aukščiausios futbolo lygos klubų žaidėjai. Vėlesniuose plėtros etapuose numatyta, kad medicinos centro klientais galės tapti ir kitų sporto šakų atstovai.

Kitų šalių patirtis

LFF prezidentas Edvinas Eimontas pasakojo, kad sporto medicinos centro idėja kilo prieš dvejus metus, bendraujant su kitų šalių futbolo federacijų atstovais.

Anot LFF vadovo, nuolat akcentuojama, kad tiek futbole, tiek praktiškai bet kurioje sporto šakoje, greičiai ir tempas auga, sparčiai keičiasi treniravimo metodikos, todėl tenka ieškoti būdų padėti sportininko organizmui efektyviai prisitaikyti: „LFF yra atsakinga už futbolą, tad remiantis kitų šalių pavyzdžiais medicinos srityje, negalėjome sėdėti sudėję rankų. Kitos šalys irgi pradėjo steigti tokius centrus, o pasiekti rezultatai įrodė jų naudą, – aiškino E. Eimontas – Iki šiol turėjome nedidelį medicinos centrą, kuris dirbo su Kaune įsikūrusios LFF Nacionalinės futbolo akademijos nariais. Bet pastaruoju metu itin padaugėjo rinktinių bei klubų už kurias federacija yra atsakinga. Supratome, kad net jei nekalbame apie didelį medicinos centrą, tai bet kuriuo atveju reikalingi specialistai, kurie nuolat dirbtų su mūsų komandomis. Kai įvertinome poreikį, nebeliko abejonių, kad toks centras turi būti įkurtas.“

Darbai juda į priekį

Kaip pasakojo bendrovės „LFF Sporto medicinos centras“ administratorė Vita Klinkevičienė, jau yra pasirašyta sutartis su Respublikine Kauno ligonine, kuri pagal medicinos

26

„Specialistai užtikrins funkcinių sistemų būklės nuolatinę ir tęstinę diagnostiką, sveikatos stiprinimą ir palaikymą, taikant pažangius terapijos, kineziterapijos metodus ir priemones.“ centro užsakymą atliks klinikinius laboratorinius, biocheminius laboratorinius tyrimus rinktinių nariams, taip pat ir Nacionalinės akademijos auklėtiniams bei futbolo bendruomenės nariams.

kvalifikuoti kineziterapeutai. Specialistai sudarys visą reabilitacijos planą.

Mūsų specialistai užtikrins gerą sportininkų formą, funkcinių sistemų būklės nuolatinę ir tęstinę diagnostiką, sveikatos stiprinimą ir palaikymą, taikant pažangius terapijos, kineziterapijos metodus ir priemones“, – LFF sporto medicinos centro veiklą apibūdino V. Klinkevičienė.

Profesionalesnis požiūris

Maža to, bus renkami, analizuojami ir kaupiami duomenys apie kiekvieną konkretų centro klientą. Jų šiuo metu taip pat netrūksta. Pirmaisiais sporto medicinos centro klientais tapo Nacionalinės futbolo akademijos nariai (jų apie 50) ir įvairių amžiaus grupių rinktinių nariai (jų apie 200).

„Medicinos centre šiuo metu dirba trys kineziterapeutai ir sporto gydytoja. Intensyviai ieškomas Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, nes LFF padedanti vokiečių įmonė „Zimmer“ suteikė galimybę turėti medicinos prietaisus, kurių poveikis traumų gydymui yra didelis.

„Medicinos centras aptarnaus rinktinių stovyklas, specialistai dirbs per varžybas. Medicinos centro atstovai ir naujasis Lietuvos futbolo A lygos prezidentas Deividas Šemberas planuoja susitikimą dėl bendradarbiavimo su aukščiausios lygos komandomis, dėl medicininio jų aptarnavimo bei sveikatos būklės diagnostikos.

Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas skirs gydymą, procedūras, gydomuosius masažus, kuriuos atliks mūsų

Vienas iš pagrindinių sporto medicinos centro tikslų – profesionalesnis požiūris į gydymą, traumas bei reabilitaciją.

Todėl yra numatyti seminarai bei konferencijos fizinio rengimo treneriams, klubų gydytojams. Taip pat pasirašyta trišalė sutartis su Lietuvos sporto universitetu“, – artimiausius planus įvardijo V. Klinkevičienė.

Atlikta galimybių studija

Bendrovės „LFF Sporto medicinos centro“ direktorius Jonas Braga džiaugėsi, kad nuo 2015 metų gruodžio 1-osios medicinos centrui buvo suteikta licencija, kuri leido pradėti vykdyti numatytą veiklą. „Pasiruošimas užtruko, tačiau tikrai nenorėjome skubėti lyg akis išdegę. Siekiant rasti geriausius sprendimus, buvo atlikta didelė studija, kuri patvirtino, kad geriausia vieta įsteigti centrą yra Kaune. Buvo įvertinti patys įvairiausi niuansai – atstumai, plėtros galimybės ir t.t. Tad abejonių neliko, reikėjo tik dirbti toliau“, – pasakojo J. Braga.

Anot jo, nors mintis apie tokį sporto medicinos centrą kilo dar 2014 metais, bet vis kažko pritrūkdavo. „Mūsų tikslas artimiausiu metu tapti LFF priklausančių rinktinių bei futbolo klubų sporto medicinos centru. Iki šiol buvo samdomi specialistai su trumpalaike misija. Siekiame kad centre dirbantys specialistai ne tik padėtų konkrečios traumos atveju, bet ir sektų sportininko sveikatos būklę, profesionaliai parengtų reabilitacijos planą bei padėtų išvengti pakartotinių traumų“, – pasakojo J. Braga.

Pirmojo sporto medicinos centro įkūrimas Kaune yra tik pradinis etapas. Vėliau žadama išsiplėsti taip, kad pavyktų apimti visas Lietuvos futbolo akademijas. „Juk jose treniruojasi potencialūs Lietuvos nacionalinės rinktinės žaidėjai. Tad tikrai nebus apsiribota vienu regionu“, – pridūrė J. Braga.

Kaups duomenis apie sveikatą

Sporto medicinos centro direktorius pabrėžė, kad itin svarbu pradėti kaupti sportininkų sveikatos istoriją: „Tas galioja tiek profesionalaus sporto duris pravėrusiems asmenims, tiek pirmuosius žingsnius sporto pasaulyje žengiantiems vaikams. Juk treneriams tokie duomenys apie vaiko sveikatos būklę būtų itin vertingi bei leistų parinkti teisingus krūvius, sudaryti tinkamą treniruočių planą. Ateinantys sportuoti vaikai iš karto turi būti registruojami, kad galėtume domėtis jų sveikata.“ LFF sporto medicinos centro vadovas pabrėžė, kad bus siekiama užkirsti kelią sportininkų traumoms. „Esminis faktorius tas, kad dirbama su

Anot centro direktoriaus, tiek žaidėjai, tiek treneriai yra susidomėję sporto medicinos centro veikla ir perspektyvomis: „Norime sudaryti jauniesiems futbolininkams geras sąlygas pasiruošti rinktinės lygiui. Maža to, mūsų tikslas nėra tik futbolo žaidėjai. Perspektyvoje yra paslaugų teikimas ir kitų sportų šakų atstovams. Planai yra sudėlioti keleriems metams į priekį. Norime suteikti kokybiškas paslaugas, todėl neketiname skubėti ir planą įgyvendinsime etapas po etapo.“

Didelis žingsnis į priekį

„Kai įvykdysime trečią etapą, sporto medicinos centre bus galimybė remtis ir moksliniais tyrimais. Tokių tyrimų duomenys leis atlikti kokybiškesnę reabilitaciją. Mūsų vienas pagrindinių tikslų – kuo greičiau pastatyti sportininką ant kojų. Taip pat užkirsti kelią, kad traumos nebesikartotų“, – pridūrė V. Klinkevičienė.

Anot jos, LFF sporto medicinos centro atsiradimas yra didelis žingsnis į priekį, mat pagaliau visa itin reikšminga informacija apie sportininkus bus vienoje vietoje: „Taip bus užtikrintas kokybiškas ir profesionalus gydymas.“ ▪

29

Nr. 8 / 2016 kovas

Futbolas eteryje – patrauklesnis ir arčiau žiūrovo Tekstas, nuotraukos – Valdas Knyzelis

Lietuviškas futbolas dar niekada nebuvo taip patraukliai ir įvairiapusiškai pateiktas kaip šiemet. Šį sezoną futbolo mėgėjus džiugina ne tik modernios transliacijos, bet ir į televizijos eterį sugrįžusi speciali laida.

Futbolo laidos sugrįžimas

Didžiausia šio sezono naujovė – savaitinė laida apie futbolą, kurios televizijų eteriuose nebuvo septynerius metus. Šeštadieniais 12 valandą per TV6 televizija rodoma Lietuvos futbolo savaitės aktualijų apžvalga „Futbolo.TV“. Daugiausiai dėmesio laidoje skiriama šalies čempionatui – „SMSCredit.lt A lygai“.

Laidos veidais bei balsais tapo jaunatviškų bei patyrusių futbolo žurnalistų ir komentatorių junginys: Paulius Jakelis, Ervinas Kvitkauskas, Nerijus Kesminas ir Evaldas Gelumbauskas. „Norime, kad laida būtų įdomi ne tik didžiausiems futbolo aistruoliams, bet ir sudomintų kitus žmonės. Stengsimės jausti žiūrovų pulsą ir atsižvelgsime į jų pageidavimus, – tikino E. Kvitkauskas – Esame sukaupę nemažą patirtį, turime profesionalią komandą, kuri pasiruošusi suteikti šiuolaikišką turinį ir į situacijas reaguoti labai dinamiškai, kadangi sporte viskas keičiasi labai greitai.“ Jis atskleidė, kad laidos kūrybinė grupė prieš sezoną plušo negailėdama jėgų, o futbolininkams teko dalyvauti iki išnaktų užtrukusiuose filmavimuose. Jų metu netrūko geros nuotaikos, žaidėjai netgi įsikūnijo į įvairius vaidmenis: pavyzdžiui, dziudo kovotojų, fechtuotojų ar boksininkų.

Ketverius metus „SMScredit.lt A lygoje" rungtyniaujantis kroatas Andro Švrljuga tokias naujovės siejo su futbolo augimu Lietuvoje: „Lyginant tuos metus, kiek esu čia, viskas auga – tiek klubai, tiek nušvietimas. Turime kažką pozityvaus.“ E. Kvitkausko teigimu, pavyko surinkti ypatingai daug įdomios ir išskirtinės medžiagos. „Esame paruošę nemažai siurprizų. Garantuojame, kad Futbolo.

TV laidos bus pačios aukščiausios kokybės, tad lauksime žiūrovų dėmesio.“

28

„Futbolo.TV laidos bus pačios aukščiausios kokybės.“ Televizijos transliacijų ypatumai

Į naują lygmenį persikėlė ir televizijos transliacijos. Septyniomis kameromis filmuojamos rungtynės, analizės ir komentarai, karšti interviu, inovatyvi grafika – tai tik dalis šio sezono transliacijų ypatybių.

Pagrindinių „SMSCredit.lt A lygos“ rungtynių transliacija žiūrovai gali mėgautis pastoviu laiku – trečiadieniais 18 valandą per TV6. Visas kitas lygos transliacijas galima stebėti internetu futbolo.tv, alyga.lt, arba tv3play.lt svetainėse.

Apie tai kaip vyksta pasiruošimas ir

darbas tiesioginių transliacijų metu, plačiau papasakojo Futbolo.TV transliacijų režisierius Tomas Skamaročius. Žiūrovai mato tik televizijos transliacijos galutinį produktą. Kaip vyksta pasiruošimas, kiek tai laiko užtrunka?

Televizijos transliacija yra maksimalių išbandymų metas. Tai ne poezija, viskas turi veikti kaip šveicariškas laikrodis. Viena menka klaidelė kurioje nors grandyje gali įnešti didelį chaosą transliacijos kokybėje.

Techninis pasiruošimas futbolo transliacijai užtrunka apie 6 valandas. Pasiruošime dalyvauja penki darbuotojai.

Statomos filmavimo kameros, garso mikrofonai, komentatorių pozicija, statistika, testuojama įranga, perkeliamas signalas televizijai, internetui. Kūrybinė komanda renkasi dvi valandos iki transliacijos: aptariamas rungtynių scenarijus, žaidėjai kuriems bus skiriamas padidintas dėmesys, prieš tai vykusios rungtynės. Ruošiamasi galimiems rungtynių scenarijams.

Turime gerai išmanyti sportą, pažinoti žaidėjus, akimirksniu reaguoti į įvykius aikštėje. Sporto transliacijos žavi tuo, kad jos yra nenuspėjamos, įvykiai gali pasikeisti bet kurią akimirką, nes sportas yra drama. Mes turime tą dramą kuo išraiškingiau parodyti televizijos žiūrovams.

Kiek žmonių dažniausiai dirba transliacijų metu? Kokios jų funkcijos bei atsakomybės?

Televizinėje „SMSCredit A Lygos“ transliacijoje dirba apie 20 žmonių: transliacijos režisierius, pakartojimų režisierius, garso režisierius, grafikos

režisierius, 6 operatoriai, 2 operatorių asistentai, statistas, transliacijos koordinatorius, 2 komentatoriai, 4 asistentai.

Kiekvienas turime savo užduotis, ateiname padarę namų darbus. Tada tarsi orkestras pradedame groti. Kaip mėgstu sakyti, geras dirigentas su blogu orkestru nebūsi. Nėra svarbesnių ar mažiau svarbių darbo vietų. Pavyzdžiui, operatoriaus asistentui padarius klaidų padedant su kameros kabeliu, jis neatsidurs tinkamoje vietoje, tinkamu laiku, prarasime reikiamą kadrą, neparodysime reikiamo titro. Kad išeitų graži simfonija, kiekvienas instrumentas turi veikti teisingai. Manau, kad esame susigroję.

Ar didelis skirtumas tarp internetinės ir televizinės futbolo rungtynių transliacijos?

Techninis skirtumas yra nemažas. Tačiau mano nuomone, nėra svarbesnių ar mažiau svarbių transliacijų. Visada susitelkiame šimtu procentų – nepriklausomai nuo rungtynių, ar į kur jos transliuojamos, atiduodame visas jėgas.

Kokie didžiausi iššūkiai Jūsų darbe?

Iššūkis yra kiekviena transliacija, nes sportas vyksta pagal iš anksto nesuplanuotą scenarijų.

Negali žinoti kaip įvykiai aikštėje pasisuks, kas įvyks ir kokios emocijos užvirs. Turi išlikti ramus, greitai ir teisingai priimti sprendimus, parodyti pakartojimus, panaudoti teisingus titrus paaiškinant susidariusias situacijas.

Adrenalino kiekis yra įspūdingas.

Kokių naujovių žadate transliacijų metu?

Prieš sezoną organizavome filmavimus su klubais ir paruošėme naują grafikos paketą, t.y. panašų, kokį matome geriausiose lyg ose. Taip pat pradėjome naudoti „Cable Cam“, t.y. kamerą ant troso, kuri gali atsidurti bet kurioje aikštės pusėje.

▪

„Iššūkis yra kiekviena transliacija. Negali žinoti kaip įvykiai aikštėje pasisuks, kas įvyks ir kokios emocijos užvirs.“

31

Nr. 8 / 2016 kovas

Žemaitijos futbolo atgimimo daigai Tekstas – Robertas Každanas Nuotraukos – Telšių AFF / FK „Atmosfera“

Kurį laiką iš profesionalaus futbolo žemėlapio dingusi Žemaitija atgimsta su naujomis jėgomis. Telšiuose gegužę laukia dviguba šventė – rekonstruoto stadiono atidarymas ir Lietuvos futbolo federacijos taurės finalo rungtynės.

„Mažeikiuose įvykę pokyčiai – kaip diena ir naktis. Pernai ant naujos aikštės treniravomės beveik visą žiemą.“ kyklos treneris Nerijus Gudaitis prilygino šios aikštės įrengimą revoliucijai. „Mažeikiuose įvykę pokyčiai – kaip diena ir naktis. Anksčiau vasario mėnesiais buvo neįmanoma žaisti futbolo, stadiono aikštė tam nebuvo pritaikyta.

Pernai treniravomės beveik visą žiemą, nes beveik nebuvo sniego, o šiemet vaikinai nuo vasario padėjo treniruotis ir tobulėti. Treneriai dabar gali tikrai jaustis kaip treneriai ir negalvoti, kaip motyvuoti žaidėjus. Dar itin svarbu, kad įrengtas labai geras apšvietimas“, – kalbėjo N. Gudaitis, kuris vietos futbolo gerbėjams puikiai žinomas kaip 1994 metais šalies čempionate triumfavusios „Romar“ komandos kapitonas.

Naujas Mažeikių futbolo tradicijas siekia kurti „Atmosferos“ klubas. Šiuo metu Mažeikiuose yra 15 vaikų futbolo grupių, tad aikštė leido išspresti problemą dėl tinkamų treniruočių vietų trūkumo.

Pozityvių vilčių regiono futbolo aistruoliams taip pat teikia naujos aikštės Telšiuose, Mažeikiuose, pokyčiai jaunimo futbolo srityje bei komandų gausa LFF Pirmoje lygoje.

Telšiai pasiruošę visapusiškai

Praėjusiais metais Telšių futbolo bendruomenė lengviau atsikvėpė – pagaliau baigti net kelerius metus užtrukę Telšių centrinio stadiono rekonstrukcijos darbai. Įrengta futbolo aikštė su bėgimo takais, rekonstruotos vakarų (2000 vietų žiūrovams) ir rytų tribūnos (320 vietų, išplėčiamos iki 500), patalpos rungtynių dalyviams.

Telšių futbolininkai jau pora sezonų džiaugiasi galimybe treniruotis ir šaltuoju metų laikotarpiu. Šalia Telšių „Ateities“ pagrindinės mokyklos įrengta standartinių matmenų dirbtinės dangos aikštė, kurią dovanojo LFF. Šioje aikštėje namų rungtynes Pirmoje lygoje žaidė Telšių „Džiugo“ komanda, atvykdavo ir kitos Žemaitijos ekipos.

30

Telšių apskrities futbolo federacijos vadovas Leonas Dunauskas labiausiai džiaugėsi dėl aikščių įrengimo, nes tai pasitarnaus jaunųjų futbolininkų ugdymui ir galbūt padės atrasti naujus Arlauskius. „Labiausiai pasistūmėjo Telšiai, kurie susitvarkė infrastruktūrą ir turi daugiausiai vaikų futbolininkų grupių.

Jaunimo futbolo srityje nedaug atsilieka ir Mažeikiai. Tiesa, Mažeikiams ir Plungei reiktų sustiprinti savo klubus, kad šie žaistų Pirmoje lygoje. Plungėje yra planų dėl dirbtinės dangos aikštės įrengimo. Taip pat apskrityje vykdome mažesnių parametrų futbolo aikščių projektus“, – pokyčius apibendrino L. Dunauskas.

Mažeikiai džiaugiasi treniruočių sąlygomis

Standartinių matmenų dirbtinės dangos aikštė padedant LFF projektui įrengta Mažeikiuose, greta pagrindinio stadiono. Praeityje žinomas Lietuvos futbolo rinktinės žaidėjas, Mažeikių sporto mo-

Pasak N. Gudaičio, pagrindiniu rūpesčiu lieka pagrindinio stadiono infrastruktūra – trūksta patalpų rungtynių dalyviams. Šiemet „Atmosfera“ dar neatitiko Pirmos lygos reikalavimų, bet nestinga optimizmo išspręsti trūkumus ir jau kitąmet startuoti aukštesniame divizione.

Šilalės postūmis – atnaujintas stadionas

Pastaraisiais metais buvo atidarytas ir atnaujintas Šilalės miesto stadionas su 500 vietų žiūrovų tribūna. Šilalė kol kas neturėjo reprezentacinės komandos tarp trijų aukščiausių futbolo divizionų, tačiau, anot mero Jono Gudausko, tikimasi suburti ekipą II lygai. Šilalės miesto savivaldybė ir Lietuvos futbolo federacija (LFF) yra pasirašiusios bendradarbiavimo sutartį. Miesto stadione stovyklavo Lietuvos merginų U-17 ir U-19 rinktinės.

Jaunieji Šilalės futbolininkai sektiną pavyzdį jau turi – iš šio miesto kilusį vartininką Edviną Gertmoną įsigijo Prancūzijos klubas „Rennes“. 19-metis jau spėjo atstovauti ne tik visos šalies jaunimo rinktinėms, bet ir pustrečio sezono rungtyniavo Lietuvos čempionate, buvo pakviestas į nacionalinę vyrų rinktinę.

Žemaičių desantas Pirmoje lygoje

Pernai iki 18 komandų išsiplėtusioje LFF Pirmoje lygoje kovėsi net šešios Žemaitijos komandos – Gargždų „Banga“, „Palanga“, Telšių „Džiugas“, Kelmės „Kražantė“, Kretingos „Minija“ ir Tauragės „Tauras“.

Nors „Banga“ pastarasiais metais ir apleido aukščiausią Lietuvos divizioną, komandos aistruoliai liko ištikimi – kiekvienos namų rungtynės sutraukdavo šimtus oranžinių-mėlynų žiūrovų ir aistringo palaikymo. Tokio, kokio pavydėtų daugelis i stipriausių Lietuvos klubų.

Vaido Žutauto treniruojama „Banga“ finišavo bronzinėje pozicijoje, o šiemet 50 metų jubiliejų švenčiantis klubas pasiruošęs kovoti pirmenybėse dėl auk-

so medalių. Vyrų pasiekimai įkvėpė ir gargždiškes – Pavelo Kozlovo treniruojamos „Bangos“ merginos šiemet debiutuos Lietuvos moterų A lygos čempionato.

„Gargždų pavyzdys, kai vaikai yra globojami vieno klubo, o ne valdiškų institucijų, yra užkrečiantis. Šiuo pavyzdžiu bando sekti kiti miestai.“

Ambicijų neslėpia ir „Palangos“ futbolo klubas, kuris bendradarbiaudamas su Klaipėdos „Atlantu“ 2015 m. sezoną baigė stipriausiųjų penketuke. Prieš pora metų vietos futbolo pajėgas suvienijęs Telšių „Džiugas“ pernai debiutavo Pirmos lygos pirmenybėse.

Po 14 metų savo atstovą antrajame futbolo divizione turėjo Kelmės „Kražantė“, o Kretingos „Minija“ grįžo po kelių metų pertraukos. Prasčiau sekasi tik Tauragės „Taurui“ – prieš penkerius metus ši komanda Lietuvoje buvo tarp 5 stipriausiųjų, bet šiemet dėl finansų stygiaus iš Pirmos lygos pasitraukė.

Trokšta Gargždų modelį pritaikyti jaunimo futbole

Žemaičiai aktyviai dalyvauja jaunių pirmenybėse, tačiau daugelyje miestų reformos vaikų ir jaunių futbole tik prasideda.

Plungės sporto ir rekreacijos centro (SRC) direktoriaus Alvydo Viršilo nuomone, situaciją sunkina energingų trenerių stygius, tačiau pastaruoju metu pastebima pažanga. „Gargždų, kur sukurta visa struktūra, yra užkrečiantis. Manome, kad jų modelis – kai miesto vaikai yra globojami vieno klubo, o ne valdiškų institucijų – yra sėkmingas ir perspektyvus. Šiuo pavyzdžiu bando sekti kiti miestai – pirmiausiai Telšiai, kur vaikų grupės sujungtos su „Džiugo“ klubu. Šiemet tą padarėme Plungėje“, – teigė A. Viršilas.

Permainos Plungėje prasidėjo po 2 metus trukusių derybų. 2015 m. spalį buvo įsteigtas Všį „Plungės futbolas“, kuris suvienijo „Babrungo“ klubą su vaikų futbolo klubu „Žiogeliai“. „Sporto centro iniciatyva du metus rajono valdžią įtikinėjome dėl jungimosi naudos, ir pernai pagaliau pavyko“, – pažymėjo direktorius.

A. Viršilas akcentavo kontaktų su užsieniu svarbą: „Olandijoje turime savo buvusį auklėtinį Tomą Daumantą.

Mūsų „Žiogelių“ auklėtinis Audrius Laučys dabar žaidžia Anglijos FC „Brentford“ klube. Teko stebėti jų treniruotes ir rungtynes. Taip pat ten išsiuntėme į komandiruotę porą trenerių. Manau, ta užsienio patirtis tikrai padėjo apsispręsti mums dėl tolesnės plėtros modelio.“ Artimiausiu metu, anot A. Viršilo, Plungėje planuojamos naujovės turėtų suteikti treneriams papildomos motyvacijos bei paskatinti naujų futbolo tradicijų atsiradimą: „Jau kalbama apie mergaičių grupes, artimiausiomis dienomis bus priimtas sprendimas dėl „Babrungo“ dalyvavimo LFF II lygoje. Manau, kad pagerės trenerių darbo su vaikais kokybė.“ ▪

33

Nr. 8 / 2016 kovas

Investicijos į futbolo ateitį Nuotraukos – Linas Šilkaitis

100 000 futbolą žaidžiančių vaikų, kurie anksčiau nesportavo. Tokį tikslą išsikėlusi Lietuvos futbolo federacija (LFF) pernai pradėjo programą „Užauginkime Ronaldo Lietuvai“. Jos metu bus naujai įrengta 10 aikščių, 100 aikštelių, išdalinti 1000 vartų ir 10000 kamuolių.

Aikštynų poreikis išlieka

Projektas gimė atsižvelgus į Lietuvos futbolo strategijos tikslus ir specialiai atliktą visuomenės nuomonės tyrimą.

Jis parodė, jog didžioji dalis Lietuvos gyventojų pritartų, jog jų vaikai žaistų futbolą, tačiau jų vaikų lankomose ugdymo įstaigose sąlygos žaisti futbolą nėra tinkamos.

Pasak LFF prezidento Edvino Eimonto, nepaisant gausių LFF investicijų į futbolo infrastruktūrą aikštynų poreikis išlieka didelis. Todėl nutarta sutelkti nemažą resursų dalį į programą, kuri orientuota į mokyklas ir darželius.

„Norime, kad į futbolo pasaulį pasinertų kuo daugiau vaikų. Tam, kad po 10 ar 15 metų treneriai galėtų rinktis ieškant naujų Ronaldo ar Messi. Ne taip svarbu, kuris iš jų – tiesiog lygiuojamės į geriausius kaip siekiamybę“, – sakė E. Eimontas.

Norinčios gauti futbolo vystymo programos „Užauginkime Ronaldo Lietuvai“ paramą ikimokyklinio ugdymo įstaigos, mokyklos ir gimnazijos, sporto ir kitos panašios organizacijos internete teikia paraiškas. Iki 2016 metų kovo patenkintos 786 paraiškos – paskirta 4713 kamuolių, 502 futbolo vartų ir 101 aikštelė. Bendra paramos vertė – 253 tūkst. 57 eurai.

Vaikų užimtumas ir prevencija

Viena pirmųjų prašymą dalyvauti projekte pateikė stiprias sporto tradicijas puoselėjanti Alytaus rajono Butrimonių gimnazija.

Pasak socialinės pedagogės Ramutės Jablonskienės, butrimoniečiai džiaugiasi, kad pavyko maksimaliai pasinaudoti parama. „Tai bene pirmasis gimnazijos bendruomenės projektas, kuriam buvo pateiktos net trys paraiškos ir visos jos buvo tenkintos 100 procentų: prašėme dirbtinės dangos aikštelės – gavome, prašėme 2 futbolo vartų – gavome. Nepasikuklinome – paprašėme 20 futbolo kamuolių – gavome visą prašytą kiekį“, – džiaugėsi R. Jablonskienė.

Nuotraukos – Emilis Šimkus, Valdas Knyzelis

Šeštus metus skaičiuojantis Lietuvos futbolo federacijos (LFF) stadionas Vilniuje nuolat atnaujinimas siekiant aukštų tarptautinių standartų ir išlieka Lietuvos rinktinės namai. merų ir specialiomis studijomis buvo rodomos Lietuvos rinktinės rungtynės su Anglijos futbolo rinktinės žvaigždėmis.

Jos teigimu, gautas inventorius ir aikštelė – ne tik galimybė vaikams aktyviai sportuoti, bet ir prevencija, nes aktyvia, kryptinga, sportine veikla užsiimantys vaikai, jaunimas ar suaugusieji yra užimti ir mažėja tikimybė, kad jie pasuks blogais keliais.

Biržų Kaštonų ir Pabiržės mokyklose kūno kultūros mokytoju dirbantis Audrius Unglinikas į projektą įtraukė ir gretimas Biržų krašto mokyklas. „Kas savaitę įsijungiu LFF interneto svetainę. Joje perskaičiau apie projektą ir pakviečiau savo kuruojamas pagrindines mokyklas į jas įsitraukti. Po to pasidalinau informacija plačiau – prisijungė Papilio ir Medeikių pagrindinės mokyklos“.

▪

„Aktyvia sportine veikla užsiimantis jaunimas yra užimtas – mažėja tikimybė, kad jie pasuks blogais keliais.“

žiniasklaidos atstovams, jų darbo vietos, įrengta konferencijų salė, patalpos saugumui, nauji įėjimo vartai ir stebėjimo kamerų sistema, žiūrovų sanitarinės patalpos, nauja VIP tribūna, sutvarkytos stadiono prieigos, stovėjimo aikštelė, renovuotos stadiono tribūnos.

Dėl stadiono infrastruktūros nuomos teirautis el. paštu v.buzmakovas@lff.lt

LFF stadiono istorija

• Iki 2004 metų vadinosi „Lokomotyvo“ stadionu. Po rekonstrucijos tapo į sostinę persikėlusio „Vėtros“ klubo stadionu.

Įtraukė berniukus ir mergaites

A. Unglinikas patikino, kad „Užauginkime Ronaldo Lietuvai“ prisidėjo prie futbolu „užsikrėtusių“ vaikų skaičiaus pagausėjimo. „Pabiržiečiai labiausiai džiaugiasi gavę aikštelę ir 30 kamuolių, o „Kaštonų“ mokykla gavo 10 kamuolių. Mokyklos dabar aktyviai žaidžia futbolo rungtynes, dalyvaujame berniukų ir mergaičių futbolo varžybose, – pasakojo pedagogas – Gretimuose kaimuose atsirado mergaičių ir berniukų futbolo komandos. Anksčiau mokyklos turėjo 2-3 kamuolius, o dabar su dovanomis galime geriau pasirengti futbolo varžyboms, futbolas įtraukia daugiau žmonių.“

32

Stadionas atviras tiek profesionalams, tiek mėgėjams

LFF stadione taip pat rungtyniauja ir treniruojasi du stipriausi šalies klubai Vilniaus „Žalgiris“ ir „Trakai“, komandos iš Pirmos lygos, mėgėjų, vaikų senjorų komandos.

Praėjusiais metais stadione paklota naujausios kartos dirbtinė danga, kuri kasmet įvertinama ekspertų iš užsienio ir turi aukščiausią, FIFA dviejų žvaigždučių kokybės standarto sertifikatą. Ši danga net 90 procentų atitinka natūralios charakteristikas.

Pasak stadiono vadovo Vladimiro Buzmakovo, stadionas yra daugiafunkcis, nes nėra pritaikytas vien futbolui. „Turėjome ir regbio sporto šakos atstovų treniruočių, o didžiausias stadione vykęs kultūrinis renginys – prieš pora metų Lietuvos dainų šventės metu vykusi Šokių diena „Sodauto“. Stadione turėjome netgi madų kolekcijos pristatymą“, – pasakojo V. Buzmakovas.

Stadione galime išsinuomoti ne tik didelę ar mažesnę aikštę rungtynėms ar treniruotėms, bet ir erdvią konferencijų salę su garso ir vaizdo įranga ar treniruoklių salę.

2015 metų modernizuotas stadiono apšvietimas, kuris atitinka poreikius aukštos kokybės televizijos transliacijoms.

Praėjusių metų rudenį su gausybe ka-

• 2010 metų pabaigoje Lietuvos futbolo federacija išsaugojo stadioną reikmėms išpirkdama iš „DnB Nord" banko, kuriam stadionas buvo atitekęs dėl „Vėtros“ klubo nevykdytų finansinių įsipareigojimų.

• 2015 m. modernizuotas apšvietimas, paklota nauja dirbtinė danga.

Galimybių studija

• 2015 m. atlikta galimybių studijai tolimesnei plėtrai. Praplėtus tribūnas, jas apdengus stogu, stadiono talpa išaugtų iki daugiau 8 tūkstančių vietų (dabartinė talpa – apie 5 tūkst.).

Vietoje mažosios treniruočių aikštelės būtų įrengtas nepilnų matmenų futbolo maniežas.

• 2011 m. varasą pradėta rekonstrukcija. Rugsėjo mėn. įrengta standartinių matmenų dirbtinė danga.

• Iki 2012 m. pabaigos atlikta stadiono rekonstrukcija: įrengta nepilnų matmenų treniruočių aikštė, išplėstos ir renovuotos patalpos rungtynių dalyviams, įrengtos patalpos LFF administracijai, išplėstos patalpos

• Atlikus patobulinimus stadionas atitiktų UEFA 4 kategorijos reikalavimus. Juos įgyvendinus stadione būtų galima rengti UEFA Čempionų lygos ar Europos lygos varžybas nuo grupių etapo iki pusfinalio.

▪

35

Nr. 8 / 2016 kovas

EURO 2016 favoritai ir prognozės pagal Luką Spalvį Tekstas – Valdas Knyzelis Nuotraukos – Vaidotas Januška, Irmantas Sidarevičius

Šią vasarą visų sporto sirgalių akys bus nukreiptos į Prancūziją. Dešimtyje šios šalies miestų birželio 10 – liepos 10 dienomis vyks 15-asis Europos futbolo čempionatas arba tiesiog – EURO 2016.

24 šalių varžybas dėl teisės vadintis stipriausia Senajame žemyne atidžiai stebės ir geriausias praėjusių metų Lietuvos futbolininkas, šalies rinktinės puolėjas Lukas Spalvis.

21 metų L. Spalvis šiuo metu atstovauja „Aalborg“ klubui Danijoje, tačiau Europos čempionate gali išvysti žaidžiant būsimus komandos draugus. Nuo kito sezono lietuvis karjerą tęs viename pajėgiausių Portugalijos klubų Lisabonos „Sporting“.

L. Spalvio mintys apie artėjantį čempionatą: Mėgstama komanda „Man patinka Belgijos rinktinės žaidimas ir joje žaidžiantys futbolininkai. Užpernai Pasaulio čempionate sirgau už belgus.

Palaikysiu juos ir šių metų čempionate.

Tikiu, kad ši rinktinė gali pasiekti daug.

Iš šios rinktinės tikiuosi gražaus futbolo.

Kai pats nedalyvauji, bent norisi patrauklaus akiai žaidimo.“ Favoritai „Manau, kad pirmenybės bus ypač atkaklios. Yra daug komandų, galinčių laimėti – prancūzai, vokiečiai, ispanai ar anglai. Laikas parodys, kas bus stipriausias. Bet nereikia pamiršti netikėtumo faktoriaus. Tiek čempionato debiutantai, tiek kitos šalys, iš kurių tikimasi mažiau, gali nustebinti. Taip, kaip tai 2004 metais padarė Graikijos rinktinė. Laukia vieno mėnesio turnyras, tai daug ką gali lemti žaidėjų sportinė forma, psichologinė ar fizinė savijauta.“ Rezultatyviausias žaidėjas „Net nežinau, negalėčiau įvardinti. Juo turėtų tapti vienos iš rinktinių, kuri nukeliaus iki čempionato pusfinalio ar finalo, puolėjas.“

34

Naujokų šansai „Manau, kad islandai turi visas galimybes šiame čempionate pateikti staigmeną. Islandija maža šalis, bet su charakteriu, jei taip galima sakyti. Jie parodė, kad moka žaisti futbolą, turi futbolininkų iš Anglijos „Premier“ lygos ar Vokietijos antrosios lygos. Islandai tikrai gali nustebinti, jie turi nemažai aukšto lygio žaidėjų.“

Stebėjimas stadione „Dar nežinau, ar bus įmanoma nuvykti. Ko gero, norėsis pailsėti po sezono.

Be to, vasarą keliuosi į Portugaliją, kur prasidės kitas, kur kas svarbesnis mano karjeros etapas. Reikės prieš jį pailsėti, atgauti jėgas. Tačiau per televizorių būtinai žiūrėsiu. Juk tokie čempionatai vyksta kas ketveri metai, todėl jų praleisti nevalia.“ ▪