2010-2020 m. Lietuvos futbolo strategija

LIETUVOS FUTBOLO STRATEGIJA 2010–2020 M.

LIETUVOS FUTBOLO STRATEGIJA 2010–2020 M.

Futbolas – gyvenimo mokykla Futbolas yra žaidimas ir turi likti žaidimu. Žaisti, kaip mylėti ar juoktis, yra tai dėl ko esame ir išliekame žmonėmis. Futbolas į kiekvieno gyvenimą ateina savaime. Kamuolio spyris – iš esmės instinktyvus veiksmas, susijęs su žmogaus natūra. Tai ir yra šio gražaus žaidimo sėkmės pagrindas.

Pats į futbolą atėjau taip pat kaip ir visi vaikai, kurie pamėgsta spardyti kamuolį. Natūralu, kad šiandien sunku paaiškinti laiką ar vietą, kai futbolas atėjo į mano vaikystę. Bet jis man tapo nepaprasta gyvenimo mokykla.

Futbolas – komandinis sportas. Kaip ir visos komandinės sporto šakos, jis moko vienybės, draugystės ir tapatumo su grupe – trijų svarbiausių vertybių visose bendruomenėse. Tokiai jaunai, ir tuo pat metu gilią senovę siekiančias tradicijas turinčiai šaliai kaip Lietuva, futbolas reiškia šaknis, identitetą ir bendrą džiaugsmą. Šiuolaikinėje visuomenėje to dažnai trūksta ir todėl turime tai dar labiau puoselėti ir branginti.

Michelis Platini UEFA prezidentas

Turinys

2 psl.

4 psl.

5 psl.

6 psl.

8–9 psl.

10 psl.

11 psl.

12 psl.

14 psl.

16–17 psl.

18–19 psl.

20–21 psl.

22–23 psl.

24 psl.

25 psl.

26 psl.

UEFA prezidentas apie futbolą Futbolo euforija LFF prezidento kreipimasis Futbolo misija 11 mitų apie Lietuvos futbolą Lietuvos futbolo organizavimo modelis Lietuvos futbolo vizija Mes tikime Strateginės kryptys Infrastruktūros plėtra Masiškumo skatinimas Profesionalumo kėlimas Futbolo kultūros ugdymas Dirbkime kartu Apie LFF Strategijos kūrimo dalyviai

LIETUVOS FUTBOLO STRATEGIJA 2010–2020 M.

Ji užlieja širdis, kai aidint himno garsams ryžtu spindinčios žaidėjų akys ruošiasi garbingai kovai; Ji išnyksta akimirkoje, kai kamuolys sustingsta ties 11 m. riba ir stadionas nuščiūva, laukdamas lemiamo smūgio; Ji slepiasi minutėje tylos, kai pralaimėjimo kartėlis spaudžia gerklę ir nuo įtampos pavargusiu veidu nurieda nusivylimo ašara; Ji pražysta pergalės šūksniais, pasipuošia ryškiausiomis spalvomis, nuvilnija ir kyla aukštyn, kai daugiatūkstantinė aistruolių minia skanduoja nugalėtojo vardą.

Tos kelios dangiškos sekundės Garbės, Pasididžiavimo, Nuoširdumo, Vienybės ir besąlygiškos MEILĖS FUTBOLUI.

Mieli futbolo bendruomenės nariai, Neabejoju, jog jums, kaip ir man, futbolas yra ne tik dalis laisvalaikio, sporto, bet ir gyvenimo dalis.

Praėjus beveik šimtmečiui nuo pirmųjų futbolo rungtynių, sužaistų Lietuvoje, galime džiaugtis gerėjančiais nacionalinių rinktinių rezultatais, plečiama infrastruktūra, augančia nauja futbolininkų karta. Kita vertus, futbolo plėtrai mūsų šalyje vis dar trūksta kryptingumo, koordinacijos ir sutarimo dėl vieningų tikslų. Šioms spragoms pašalinti bendromis futbolo bendruomenės ir Lietuvos futbolo federacijos pastangomis buvo parengta ilgalaikė Lietuvos futbolo strategija.

Rengiant šį projektą, kartu su partneriais atlikome išsamią esamos situacijos analizę, įsigilinome į įvairių šalies futbolo sričių darbuotojų, sirgalių, regioninės ir nacionalinės valdžios bei visuomenės nuomonę. Šias iniciatyvas apibendrinome 2010 03 05 Lietuvos futbolo bendruomenės suvažiavime, kuriame buvo patvirtinta Lietuvos futbolo vizija bei strateginės plėtros kryptys. Neabejojame, jog tai leis efektyviau koordinuoti atsakingų institucijų veiklą ir siekti dar geresnių rezultatų. Šiame leidinyje pristatome Jums naują Lietuvos futbolo organizavimo modelį, strateginės plėtros tikslus, jų įgyvendinimo prielaidas. Paaiškiname, kaip bus vykdoma futbolo infrastruktūros plėtra, skatinamas šios sporto šakos masiškumas, keliamas profesionalumas bei ugdoma futbolo kultūra. Jame taip pat rasite pagrindines futbolo, kaip sporto šakos ir užimtumo formos, plėtojimo kryptis, veiklos prioritetus bei uždavinius.

Esu tikras, kad mūsų visų pastangų, bendradarbiavimo ir kryptingos veiklos dėka mes pasieksime pagrindinį tikslą – kad futbolas taptų populiariausia ir profesionaliausiai organizuota sporto šaka Lietuvoje, bendruomenės pripažįstama kaip pirmo pasirinkimo aktyvaus laisvalaikio forma.

Liutauras Varanavičius Lietuvos futbolo federacijos Prezidentas

LIETUVOS FUTBOLO STRATEGIJA 2010–2020 M.

Futbolo misija Futbolo misija ir galimybės jau seniai peržengė vien tik sportinio žaidimo ribas. Šiuolaikinis futbolas tampa neatsiejama darnios socialinės plėtros dalimi visame pasaulyje: 1. Futbolas STIPRINA • palaiko gerą fizinę formą; • grūdina organizmą; • padeda vaikams ir paaugliams augti sveikiems; • suteikia teigiamų emocijų.

2. Futbolas SKATINA BENDRAUTI • bendruomenės narius, organizuojant įvairius sporto renginius; • bendraamžius, buriant komandas ir dalyvaujant turnyruose, varžybose; • tėvus ir vaikus, kartu leidžiant laisvalaikį; • futbolo mėgėjus, sutelkiant pastangas futbolo aikštelėms puoselėti; • įvairias visuomenės grupes (mokyklas, savivaldybes, futbolo klubus gyventojus, verslininkus), ieškant bendrų interesų.

3. Futbolas LAVINA JAUNIMĄ: • moko žaisti kartu; • siekti rezultatų; • kovoti garbingai; • atsikratyti žalingos „gatvės“ įtakos; • skleisti pažangias mintis bei tobulėti.

4. Futbolas LEIDŽIA BŪTI SOCIALIAI ATSAKINGU: • vykdyti įvairias socialines programas; • padėti vietos bendruomenės nariams; • skatinti vaikų ir paauglių užimtumą; • organizuoti sveikatinimo programas; • integruoti neįgaliuosius.

SVEIKATOS APSAUGA

INTEGRACIJA ŠVIETIMAS

SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ

LIETUVOS FUTBOLO STRATEGIJA 2010–2020 M.

1 mitas:

Futbolas Lietuvoje nepopuliarus, lietuviai juo nesidomi

Faktai: 2010 m. pasaulio futbolo čempionato transliacijas stebėjo net 80 proc. lietuvių (2,6 mln.). Latvijoje ir Estijoje šis procentas mažesnis, atitinkamai 64 ir 74 proc. („SIC Gallup Media“/TNS tyrimai).

2 mitas:

Lietuva niekada netaps futbolo šalimi

Faktai: Per pastaruosius penkerius metus masinį futbolą žaidžiančių lietuvių skaičius išaugo 4 kartus: nuo 12 tūkst. 2005-aisiais iki 50 tūkst. 2010-aisiais.

3 mitas:

Lietuvoje nėra gerų stadionų, futbolo infrastruktūra pas mus blogiausia Europoje.

Faktai: Per pastaruosius 10 metų Lietuvoje atsirado 20 naujų arba rekonstruotų stadionų. Prie mokyklų pastatyta arba atnaujinta 100 mažų universalių dirbtinės dangos aikštelių. LFF šiemet iškovojo teisę 2013-ais metais Lietuvoje surengti Europos jaunimo U-19 futbolo čempionatą.

4 mitas:

Lietuvos futbolo A lyga neįdomi ir žemo lygio, gerokai atsiliekanti nuo LKL krepšinio lygos.

Faktai: A lygos varžybų lankomumas (~1200 žiūrovų per rungtynes) lenkia LKL krepšinio lygos lankomumą (~900).

Pagal šį kriterijų latviai atsilieka dvigubai, estai – penkiskart.

5 mitas:

Lietuvos futbolo rinktinė pralaimi net silpniausiems ir niekada nelaimi prieš stiprius varžovus.

Faktai: Vien pastaraisiais metais Lietuva yra nugalėjusi tokias futbolo valstybes kaip Serbija, Čekija, Ukraina, Austrija, Rumunija, Lenkija ir kt.

6 mitas:

Nacionalinė rinktinė neturi jokių šansų kada nors patekti į finalinius Europos ar pasaulio čempionatus.

Faktai: Atrankoje į 2008 m. Europos čempionatą Lietuvą grupėje liko 5-ta, į 2010 m.

Pasaulio čempionatą – 4-ta, dabartinėje atrankoje į 2012 Europos čempionatą Lietuva turi realių šansų užimti 2–3 vietą grupėje.

Daugiausia vilčių dedama į 2016 m. Europos čempionatą.

7 mitas:

Prasta futbolo infrastruktūros ir futbolo rezultatų padėtis tik pas mus, artimiausi kaimynai mus lenkia

Faktai: Kitos Baltijos šalys – Latvija ir Estija – nuo Lietuvos atsilieka tiek dabartiniais nac.rinktinės rezultatais ir padėtimi FIFA reitinge, tiek ir futbolo infrastruktūra – stadionų skaičiumi, jų atnaujinimu, aukščiausios futbolo lygos lankomumu.

8 mitas:

Lietuvos futbolas – korumpuotas

Faktai: Daugiau nei 10 metų senumo skandalų šleifo atgarsiai prieštarauja faktams – visiškai pasikeitusi LFF vadovybė, akivaizdūs futbolo populiarinimo ir infrastruktūros gerinimo rezultatai.

9 mitas:

Už stadionų statybą Lietuvoje atsakinga Lietuvos futbolo federacija

Faktai: Stadionų statymas – ne LFF funkcija, tačiau per 10 metų į futbolo aikštes ir infrastruktūrą Lietuvoje investavo 25 mln. Lt, valstybė praktiškai neprisidėjo prie šių investicijų.

10 mitas:

Pastatytas nacionalinis stadionas išspręstų daugelį Lietuvos futbolo problemų

Faktai: Nacionalinio stadiono trūkumas tėra fasadinė Lietuvos futbolo problema, dažniausiai mėgstama akcentuoti įvairių komentuotojų. Tačiau tai nėra esminis trūkumas bei netrukdo Lietuvos futbolo augimui, tik Lietuvos įvaizdžiui.

11 mitas:

Tarybų Sąjungos laikais Lietuvos futbolas buvo aukštesnio lygio

Faktai: Tarybiniais metais „Žalgirio“ aukščiausia vieta Tarybų Sąjungos lygoje – 3.

Vertinant buvusias Tarybų Sąjungos šalis, pagal reitingą Lietuvos rinktinė šiuo metu taip pat 3-ioji. Be to, „Žalgiris“ neiškovojo tiek pergalių prieš vakarų klubus, kiek klubai šiandien.

LIETUVOS FUTBOLO STRATEGIJA 2010–2020 M.

Lietuvos futbolo organizavimo modelis Sėkmingos futbolo plėtros, sportinių rezultatų gerinimo ir visos šios sporto šakos organizavimo modelį Lietuvoje įsivaizduojame kaip piramidę, kurioje pagrindinius futbolo elementus jungia pats bendriausias veiksnys –

Profesionalumas

FUTBOLO KULTŪRA Masiškumas

Infrastruktūra

Futbolo, kaip ir bet kokios kitos sporto šakos, pagrindas yra infrastruktūra – vieta, kurioje žaidžiama. Tai uždaros salės bei lauko futbolo aikštelės (pilnų ir nepilnų matmenų, natūralios ir dirbtinės dangos, privačios ir valstybinės nuosavybės, specialios ir multifunkcinės).

Masiškumas yra žmonių, organizuotai (dalyvauja turnyruose, varžybose ir lygose) ar laisvalaikiu (su draugais, šeimomis) žaidžiančių futbolą, skaičius. Masiškumas yra profesionalaus sporto pagrindas: iš mėgėjiško futbolo vaikai ir jaunuoliai ateina į futbolo užsiėmimus, papildo komandas, pereina į profesionalų gretas.

Profesionalumas apima futbolo klubus ir rinktines, futbolo personalą (treneriai, medikai, vadybininkai) ir šią sporto šaką atstovaujančias institucijas (organizacijas, federacijas, asociacijas, lygas ir kt.). Kuo didesnis futbolo masiškumas, tuo aukštesnį profesionalumo lygį ir geresnius rezultatus galime pasiekti.

Futbolo kultūra suvokiama kaip dimensija, lemianti žmonių norą žaisti, stebėti ar remti šią sporto šaką. Ji turi įtakos visiems futbolo organizavimo elementams: infrastruktūros plėtrai (priimant sprendimus dėl aikščių įrengimo ir salių pritaikymo futbolui), masiškumui (noras žaisti laisvalaikiu) bei profesionalumui (skatinant vaikų užimtumą, stebint futbolo varžybas ir kt).

Lietuvos futbolo vizija iki 2020 m.

Futbolas yra POPULIARIAUSIA ir PROFESIONALIAUSIAI ORGANIZUOTA sporto šaka lietuvoje, bendruomenės pripažįstama kaip PIRMO PASIRINKIMO aktyvaus LAISVALAIKIO FORMA. Populiariausia: • didžiausias profesionalų, mėgėjų ir laisvalaikiu futbolą žaidžiančių žmonių skaičius; • didžiausias žiūrovų skaičius renginiuose; • aukščiausi futbolo varžybų/renginių transliacijų reitingai lyginant su kitomis sporto šakomis.

Profesionaliausiai organizuota: • didžiausias klubų skaičius lyginant su kitomis sporto šakomis; • didžiausias per metus vykstančių organizuotų varžybų skaičius; • geriausias aikštelių ir salių prieinamumas žmonėms.

• didžiausias futbole dirbančių žmonių skaičius (treneriai, vadybininkai, medikai ir kt.); • LFF ir kiti futbolo organizatoriai turi kokybės sertifikatus; • futbolo varžybas, turnyrą, lygą yra paprasta suorganizuoti.

Bendruomenė: • visi Lietuvos gyventojai – miestų, gyvenviečių, kaimų.

Pirmo pasirinkimo: • didžioji dalis bendruomenės futbolui teikia pirmenybę rinkdamasi aktyvaus laisvalaikio leidimo formą.

Aktyvus laisvalaikis: • fizinio aktyvumo forma lauke arba uždarose patalpose.

LIETUVOS FUTBOLO STRATEGIJA 2010–2020 M.

Mes tikime Kodėl priėmėme tokį ambicingą ir, galbūt, iš pirmo žvilgsnio neįgyvendinamą iššūkį – pasiekti, kad futbolas taptų populiariausia sporto šaka Lietuvoje? Tam yra keletas prielaidų, kuriomis nuoširdžiai tikime: Populiarumas. Futbolas jau yra populiariausia ir masiškiausia sporto šaka daugelyje Europos ir pasaulio šalių. Jis pritraukia daugiausiai žiūrovų į stadionus bei prie TV ekranų. Futbolo, kaip ir kitų sporto šakų, rinktinių rezultatai suteikia pagrindą nacionaliniam pasididžiavimui, o pasaulio ir Europos futbolo čempionatai yra nepakartojamas reginys, kurio laukia visi futbolo mėgėjai.

Demokratiškumas. Futbolą galima žaisti bet kokio dydžio ir dangos aikštelėje, su įvairaus dydžio vartais ir kamuoliais, su sportine avalyne ar netgi be jos.

Futbolo mėgėjams neturi įtakos jų fiziniai duomenys (ūgis, stiprumas ir kt.). Tai leidžia teigti, jog ši sporto šaka gali būti masinė vaikų, jaunimo bei suaugusiųjų laisvalaikio praleidimo forma.

Harmonija. Gerbiame visas sporto šakas, turinčias gilias tradicijas, aukšto lygio profesionalus, demonstruojančius puikius rezultatus pasaulio arenose. Futbolo populiarumo didinimo sieksime ne konkuruodami su jomis, o skatindami visas futbolo organizacijas siekti didesnio profesionalumo, gerindami prieinamumą prie futbolo aikščių, pritraukdami daugiau nesportuojančių vaikų ir suaugusiųjų.

Taip pat inicijuosime ir prisidėsime prie valstybinio lygio programų, skirtų vaikų ir suaugusiųjų bendram fiziniam aktyvumui skatinti ir sveikatai gerinti.

LIETUVOS FUTBOLO STRATEGIJA 2010–2020 M.

Strateginės plėtros kryptys Įgyvendinti Lietuvos futbolo strategiją, kuri yra sukurta Lietuvos futbolo vizijai pasiekti, sieksime koncentruodami savo pastangas į 4 pagrindines plėtros kryptis, pateiktas modelyje.

Lietuvos futbolo strategijos įgyvendinimo modelis

Futbolas yra POPULIARIAUSIA ir PROFESIONALIAUSIAI ORGANIZUOTA sporto šaka lietuvoje, bendruomenės pripažįstama kaip PIRMO PASIRINKIMO aktyvaus LAISVALAIKIO FORMA.

Infrastruktūros plėtra

Masiškumo skatinimas

Profesionalumo kėlimas

Futbolo kultūros ugdymas

STRATEGINIAI TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 2010–2020 M.

Kiekvienoje strateginėje kryptyje yra apibrėžti norimi rezultatai, už kurių koordinavimą ir pasiekimą yra atsakinga Lietuvos futbolo federacija. Į Lietuvos futbolo strategijos įgyvendinimą bus įtrauktos kitos futbolo federacijos ir asociacijos, profesionalūs klubai, valstybės institucijos bei bendruomenės nariai. Skatinsime juos reikšti savo nuomonę ir pageidavimus, derinti ir atstovauti savo interesus, bendradarbiauti tarpusavyje.

LIETUVOS FUTBOLO STRATEGIJA 2010–2020 M.

1. Infrastruktūros plėtra Futbolo masiškumo, profesionalumo ir populiarumo augimo pagrindas yra stipriai susijęs su infrastruktūra – tiek mėgėjai, tiek profesionalai privalo turėti geras sąlygas žaisti futbolą.

2010–2020 metais planuojama aktyviai tęsti stadionų atnaujinimo darbus, ypatingą dėmesį skiriant treniruočių bazių steigimui, maniežų įrengimui, futbolo aikščių, esančių prie mokyklų, renovacijai ir sporto centrų, analogiškų Kaune esančiai Nacionalinei futbolo akademijai, steigimui. Šiame procese aktyvus vaidmuo tenka profesionaliems futbolo klubams, vietos bendruomenėms ir savivaldai. LFF savo ruožtu prisidės prie strateginių projektų įgyvendinimo.

Tuo pačiu yra planuojamas technologijų, skirtų sklandžiai futbolo veiklai vystyti, diegimas.

Infrastruktūros plėtros uždaviniai ir siekiami rezultatai iki 2020 m.

• Veikia infrastruktūros objektų duomenų bazė.

• Nustatytas skaičius infrastruktūros objektų • Įrengti 6 regioniniai treniruočių centrai.

• Įdiegta elektroninės CRM („Client Relationship Management“) ir FMS („Football Management System“) sistemos.

• Veikia vieninga varžybų analizės sistema.

• Veikia futbolo socialinis tinklas (apjungiantis „vidinius“ vartotojus, t.y. futbolo organizacijas, klubus ir komandas, stadionus, ir „išorinius“ vartotojus, t.y. bendruomenę).

• Sudarytos realios sąlygos neįgaliesiems stebėti futbolo varžybas stadionuose.

Sėkmės pavyzdys Kaune sukurtas Nacionalinės futbolo akademijos kompleksas dabar – didžiausias Lietuvoje. Tai vieta, kurioje treniruojasi ir mokosi jaunimo U-16, U-17, U-18 ir U-19 rinktines sudarantys talentingiausi šalies jaunieji futbolininkai.

Trys dirbtinės dangos ir viena natūrali aikštė, futbolo maniežas čia užimti nuo ryto iki vakaro. Centre taip pat yra konferencijų salė, persirengimo patalpos, medicinos punktas, treniruoklių salė, kompiuterių klasė nuotoliniam mokymui vykdyti, kambariai 60 sportininkų ir treneriams ir kita infrastruktūra.

Prie pagrindinės aikštės, kurios danga pakeista 2010 metais, įrengta 500 sėdimų vietų tribūna.

Visa komplekso teritorija sutvarkyta, įrengta nauja parkavimo aikštelė, pastatyti futbolui ir istorinei Dainų šventės vietai įamžinti skirti paminklai.

Bendra LFF investicijų suma į šį projektą siekia 20 mln. litų.

LIETUVOS FUTBOLO STRATEGIJA 2010–2020 M.

2. Masiškumo skatinimas Masiškumas yra pagrindas, be kurio neįmanomas profesionalusis futbolas – aukščiausio lygio sportininkai, klubai, Lietuvai atstovaujančios suaugusiųjų ir jaunimo rinktinės.

Tuo remiantis viena iš pagrindinių strateginių krypčių yra skirta įvairaus amžiaus, skirtingų lyčių bei fizinio pajėgumo sportuojančiųjų skaičiui didinti. Šiam tikslui pasiekti būtinas sistemingas darbas įvairiose srityse: rengiant trenerius ir teisėjus, įtraukiant futbolo treniruotes į valstybinę mokyklinio ugdymo sistemą. Ypatingą dėmesį skirsime mergaičių, merginų ir moterų pritraukimui į futbolą, mėgėjiškų futbolo klubų plėtrai, neįgaliųjų įtraukimui į bendrą futbolo sistemą.

Futbolas visų pirma turėtų tapti pirmojo pasirinkimo aktyvaus laisvalaikio praleidimo forma. Visame pasaulyje futbolo profesionalai sudaro vos pusę procento visų, žaidžiančių futbolą, tačiau likusi dalis yra užkietėję futbolo mėgėjai, „sergantys“ futbolu.

Masiškumo skatinimo uždaviniai ir rezultatai iki 2020 m.

• Kiekvienoje seniūnijoje yra bent po vieną vaikų futbolo komandą/grupę.

• Kiekvienoje seniūnijoje yra bent po vieną UEFA C licenciją turintį ir aktyviai dirbantį žmogų.

• Kiekvienais metais 10% gyventojų sudalyvauja futbolo varžybose kiekvienoje apskrityje įskaitant visas futbolo rūšis (lauko, salės, paplūdimio, 3x3).

• Moterys ir mergaitės sudaro 25% visų futbolo žaidėjų.

• Bendras LFF registruotų mėgėjiškų klubų skaičius yra 1.000 (vidutiniškai 3 klubai 10.000-ių gyventojų kiekvienoje apskrityje).

• Mokyklose bent 1 kartą per savaitę kiekviena klasė turi galimybę žaisti futbolą kūno kultūros pamokos metu.

• Kiekviename darželyje yra galimybė žaisti futbolą (maži vartai, 2-o dydžio kamuolys).

• Vyksta neįgaliųjų varžybos ir turnyrai.

Sėkmės pavyzdys Ilgalaikė LFF vaikų masinio užimtumo programa „Sugrąžinkime vaikus į stadionus“ vienija 12 skirtingų projektų. Sėkmingiausias iš jų – „Ežiogolas“. „Ežiogolas“ – šešerius metus vykusios seniūnijų moksleivių futbolo žaidynės, kurios tapo didžiausiomis Baltijos šalyse ir 2010 metais dvejose amžiaus grupėse sulaukė net 11 000 dalyvių. Šis projektas – puikus darnaus viešojo (LFF), verslo („Omnitel“) ir valstybinio (Kūno kultūros ir sporto departamento) sektorių bendradarbiavimo pavyzdys.

LIETUVOS FUTBOLO STRATEGIJA 2010–2020 M.

3. Profesionalumo kėlimas Mūsų šalyje sieksime įtvirtinti Vakarų Europoje vyraujančią futbolo klubo sampratą, kuomet profesionalus klubas turi skaidrią ir aiškią valdymo sistemą, kurioje aktyviai dalyvauja ir vietos bendruomenė.

Futbolo klubas – ne tik aukščiausios lygos komanda, bet ir jaunimo, berniukų, mergaičių komandos, mėgėjų futbolas. Klubai turi tapti aktyviais bendruomenės nariais, socialiai atsakingais už vietos žmonių užimtumą ir sveikatą, o tuo pačiu ir būsimų profesionalų ugdymą.

Strategijoje numatyta iki 2020 m. ne tik išplėsti aukščiausiąją ir pirmąją lygas, bet padėti ir žemesnėse lygose žaidžiantiems klubams kelti savo profesionalumą.

Taip pat siekiame sukurti futbolo profesionalų – trenerių, teisėjų, sporto mokytojų bei kitų specialistų – rengimo, ugdymo ir kvalifikacijos kėlimo sistemą.

Sistemos tikslas – licencijuoti visą su futbolu susijusią veiklą bei įtvirtinti aiškius vertinimo kriterijus, kurių pagrindas – bendras kokybės standartas (pvz., ISO).

Profesionalumo kėlimo uždaviniai ir rezutatai iki 2020 m.

• Profesionalių klubų skaičius yra 30 (aukščiausia lyga – 12; antra lyga – 18).

• Licencijuotų klubų skaičius visose lygose (centralizuotose, apskričių) yra 200.

• Minimalus komandų skaičius profesionaliame klube – 15: 10 berniukų; 2 mergaičių; 1 veteranų; 1 pagrindinė; 1 dublerių.

• Kiekvienoje amžiaus grupėje yra paruoštas reikiamas skaičius žaidėjų futbolo komandoms (pagal apibrėžtus fizinius – techninius kriterijus).

• LFF akredituoja visas vaikų ugdymo įstaigas (treneriai, programos).

• Veikia vieninga futbolo specialistų kvalifikacijos sistema.

• LFF turi įdiegtą vadybos kokybės standartą.

• Įdiegtas kokybės standartas kitiems varžybų organizatoriams.

• Yra apibrėžti ir efektyviai veikia bendradarbiavimo principai tarp LFF ir kitų futbolo organizacijų.

Sėkmės pavyzdys 2006 metų pradžioje Gargždų futbolo mėgėjai, vietos verslininkai įkūrė viešąją įstaigą „Gargždų futbolas“, nuo kurios prasidėjo Gargždų „Bangos“ futbolo klubo atgimimas.

Po ketverių metų sistemingo ir kryptingo darbo, su vietos valdžios pagalba nedidelio miesto ekipa iš II lygos nužygiavo į A lygą ir tapo stipria vidutinioke. Siekiant įgyvendinti LFF klubų licencijavimo reikalavimus, rekonstruotas Gargždų miesto stadionas, klubas turi vaikų komandas, kuriose treniruojasi apie 300 vaikų. Gerinant infrastruktūrą taip pat įrengta vienintelė Klaipėdos rajone pilnų matmenų dirbtinės dangos aikštė.

Bendruomeniniu principu organizuojamas klubas tapo miesto pasididžiavimu. Palaikyti komandos į stadioną vidutiniškai susirenka apie tūkstantis žiūrovų – lyginant su miesto gyventojų skaičiumi tai geriausias rezultatas šalyje.

LIETUVOS FUTBOLO STRATEGIJA 2010–2020 M.

4. Futbolo kultūros ugdymas Visų pirma, sieksime formuoti teigiamą požiūrį į futbolą, visuomenės palaikymą su futbolu susijusiai veiklai, pokyčiams ir projektams.

Tikimės, kad profesionalūs klubai, remdamiesi minėtu Vakarų Europoje vyraujančiu klubo modeliu, padės aktyviai populiarinti šią sporto šaką vietos bendruomenėse. Taip pat reikalinga užmegzti tarpusavio bendradarbiavimu grindžiamus futbolo klubų santykius su sirgaliais, kad būtų išvengta nekultūringo, netoleruotino ir su garbingo žaidimo principais nesusijusio elgesio.

Išaugus futbolo populiarumui regionuose tikimasi ir didesnio dėmesio Lietuvos nacionalinei rinktinei. Sieksime didinti nacionalinės rinktinės sirgalių skaičių ir tarpusavio bendravimą ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų, ypač tose šalyse, kuriose formuojasi didžiausios lietuvių bendruomenės.

Futbolo kultūros ugdymo uždaviniai ir rezultatai iki 2020 m.

• Lietuvos futbolo įvaizdį visuomenės apklausų metu teigiamai vertina 80% respondentų.

• Kiekvienas profesionalus futbolo klubas turi savo sirgalių klubą, atitinkantį sirgalių chartiją.

• Vidutinis žiūrovų skaičius nacionalinėse profesionalių klubų varžybose – 5000.

• Lietuvos rinktinės oficialiose namų varžybose užpildyta 90% vietų stadione.

• Lietuvos rinktinės sirgalių klubas turi ne mažiau kaip 5000 aktyvių narių.

• Veikia Lietuvos rinktinės ambasados Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Ispanijoje ir kitose šalyse.

• Kiekvieno nacionalinio turo rungtynių apžvalga transliuojama per nacionalinę televiziją.

• Vyksta visų profesionalių klubų nacionalinių rungtynių tiesioginės transliacijos.

• Lietuvos nacionalinės rinktinės varžybų transliacija patenka į populiariausių laidų penketuką.

• Kiekvienas licencijuotas klubas vykdo socialinės atsakomybės programą.

• Futbolas yra labiausiai eksploatuojama sporto tema masinės informacijos priemonėse.

• Visa LFF ir jos narių veiklos oficiali informacija yra viešai prieinama.

• Veikia futbolo kultūros švietimo sistema.

• Skatinamas „Fair Play“ principo, antidiskriminacijos, komandinės dvasios, elgesio normų ir žaidimo taisyklių laikymasis.

• Ne mažiau kaip 50% visų licencijuotų klubų veikia pagal geriausios praktikos klubo veiklos modelį.

• Veikia klubų kūrimosi skatinimo sistema.

• Savanorystė veikia kaip futbolo kultūros pagrindas.

Sėkmės pavyzdys 2010-ųjų spalį seniausia Lietuvos futbolo aistruolių grupė – Vilniaus „Žalgirio“ sirgaliai „Pietų IV“ – paminėjo savo veiklos 25-metį. „Žalgirio“ aistruoliai – organizuoto futbolo komandos palaikymo pradininkai mūsų šalyje. „Pietų IV“ – ne tik dainos, vėliavos ar choreografijos stadione, bet ir savitarpio pagalba, bendruomeniškumo jausmas. Sunkiausias „Žalgiriui“ laikais, 2009-aisiais, būtent Pietų IV pastangomis, jos narių asmeniniais ir iš įvairių akcijų gautais finansais „Žalgiriui“ pavyko išlikti. Šiandien „Žalgirio“ fanų grupė – gausiausia Lietuvoje ir vienija apie 150 aktyvių narių. Vilniečiai sudaro nemažą dalį ir Lietuvos futbolo rinktinę palaikančių gerbėjų ir prisidėjo prie fanų klubo sukūrimo.

LIETUVOS FUTBOLO STRATEGIJA 2010–2020 M.

Dirbkime kartu

Kurdami Lietuvos futbolo strategiją 2010–2020 m. nuolat akcentavome, kad yra labai svarbu, jog strateginės kryptys būtų bendro Lietuvos futbolo federacijos, jos narių ir futbolo bendruomenės darbo rezultatas.

Strategines futbolo plėtros kryptis diskusijose formavo įvairaus lygio Lietuvos futbolo sistemos dalyviai – tie žmonės, kurie kasdien susiduria su įvairiausiais iššūkiais, turi reikiamos patirties ir praktikos. Į strategijos kūrimą taip pat įtraukėme tuos, kurie futbolą tiesiog mėgsta arba laiko jį neatsiejama savo gyvenimo dalimi.

Siekiant gerinti futbolo situaciją šalyje reikės kiekvieno mūsų pastangų, todėl kviečiame visus bendradarbiauti. Dalinkitės su mumis savo mintimis, pasiūlymais, idėjomis ir rekomendacijomis: strategija@lff.lt.

Suvienykime savo mintis, idėjas ir pastangas, kad futbolas taptų populiariausia sporto šaka Lietuvoje!

Lietuvos futbolo federacija

Istorija • 1922 m. įkurta Lietuvos sporto lygos futbolo skyriaus pagrindu • 1923 m. priimta į FIFA (Tarptautinė Asociacijos futbolo federacija) • 1991 m. gruodžio 9 d. po 51 metų priverstinės pertraukos sugrąžinta į FIFA. • 1992 m. balandžio 23 d. UEFA (Europos futbolo asociacijų sąjunga) pripažino Lietuvos provizorinę narystę.

Struktūra LFF teisinė forma – asociacija, kurią sudaro nariai (klubai, asociacijos, apskričių federacijos ir kitos organizacijos). Aukščiausiasis LFF organas – Konferencija.

Kitus klausimus sprendžia LFF Vykdomasis komitetas, kurį sudaro penkių komitetų pirmininkai, LFF narių atstovai ir LFF Prezidentas. LFF veiklą atskirose srityse įgyvendina atitinkami skyriai.

Pagrindinė veikla • Nacionalinių ir jaunimo rinktinių formavimas ir dalyvavimas varžybose • Profesionalų ir mėgėjų, vaikų ir jaunimo futbolo varžybų organizavimas • Futbolo masiškumo, dalyvavimo sportinėje veikloje skatininimas • Futbolo populiarinimas • Parama infrastruktūros projektams • Techninis vystymas

LIETUVOS FUTBOLO STRATEGIJA 2010–2020 M.

Futbolo strategijos kūrime dalyvavo:

Aironas Morkūnas Aivaras Vyšniauskas Albertas Palaima Albinas Grabnickas Alfonsas Rimantas Simanavičius Algirdas Maldūnas Alvydas Surgautas Aida Ulčinienė Alvydas Viršilas Anatolijus Stecenko Anatolijus Ziborovas Andrius Krisiūnas Andrius Pacevičius Antanas Adomynas Artūras Gimžauskas Artūras Krukis Arūnas Porutis Arūnas Rastenis Arūnas Reinikis Arūnas Armalis Audrius Remeika Audrius Šapalas Dainatas Dragūnas Dainius Bučma Dainius Šipelis Darius Butkus Darius Preibys Darius Stažys Darius Žindulis Deividas Kančelskis Deividas Rafanavičius Donatas Jodenis Edvinas Eimontas Egidijus Sinkevičius Ernesta Aleksaitė Ernestas Guralija Eugenijus Riabovas Evaldas Gelumbauskas Evaldas Šemiotas Evaldas Skyrius Gediminas Juozaitis Gediminas Misius Giedrius Chamanskis Giedrius Vitkus Gintaras Butkus Gintaras Jasiūnas

Gintaras Ugianskis Gintas Buzas Gintautas Babravičius Inga Gliožaitienė Ingvaras Butautas Irena Anusevičienė Irena Povilaitienė Jurij Karpovič Jolita Kličiūtė Jonas Stažys Julius Kvedaras Juozas Šiaučiulis Jurga Chomskytė-McGeever Justas Klevinskas Justas Labutis Rimas Kazakevičius Kazimiras Dranginis Kęstas Joneliūnas Kęstutis Deltuva Kęstutis Gimbutas Kęstutis Paknys Laimis Bičkauskas Laurynas Zibolis Leonas Dunauskas Linas Kubilickas Liutauras Varanavičius Maksimas Bechterevas Martynas Jakimauskas Mindaugas Žebrauskas Modestas Jackus Mykolas Adamavičius Nerijus Dunauskas Nerijus Galvanauskas Nerijus Kesminas Nikolajus Biriukovas Paulius Jakelis Paulius Malžinskas Pavel Kozlov Raimondas Beliauskas Raimondas Statkevičius Raimondas Žilinskas Rasa Ambrulevičienė Regimantas Lukoševičius Renata Misevičienė Renatas Vestartas Ričardas Zdančius

Rimantas Skersys Ritas Vaiginas Robertas Tautkus Romanas Levinskas Romas Draškinis Romas Kukis Romas Pikčilingis Romualdas Jonaitis Romualdas Lavrinavičius Romualdas Norkus Romualdas Švedkauskas Saulius Lesnickas Saulius Makštelė Saulius Skibiniauskas Šenderis Giršovičius Sikstas Ridzevičius Stasys Stankus Steponas Nacius Tomas Kavaliūnas Vaidotas Rastenis Vaidotas Januška Vaiva Zizaitė Valdas Kasperavičius Valdas Knyzelis Valdemaras Šteinas Viačislavas Novikovas Vidmantas Butkevičius Vidmantas Šulčius Vilma Dobrovolskaitė Vilma Venslovaitienė Vladimiras Buzmakovas Vladimiras Fedotovas Vygandas Jodenis Vygantas Macevičius Vytautas Papečkys Vytautas Šepetys Vytautas Stanevičius Vytautas Tutlys Zenonas Sabaliauskas Zigmas Jurevičius Zigmas Paulauskas Žydrūnas Grudzinskas bei gausus būrys dalyvavusių pradiniame tyrime ir teikusių savo pasiūlymus.

Nuoširdžiai dėkojame!

Ar žinojai kad?

Panašaus į futbolą žaidimo ištakos siekia tūkstantmetį prieš mūsų erą ir Senovės Kiniją, kai buvo žaidžiama su odiniu kamuoliu, prikimštu plaukų ar plunksnų tarp dešimt metrų aukščio stulpų. Toks futbolas, koks žinomas šiandien, buvo pradėtas žaisti XIX amžiaus viduryje (1848 m.), Anglijoje.

Prabėgus daugiau nei pusantro šimto metų Tarptautinės Asociacijos Futbolo Federacijos (FIFA) atliktas tyrimas parodė, kad futbolą žaidžia apie 250 miljonų žmonių visame pasaulyje.

Pasaulio futbolo čempionatas – didžiausias pasaulio sporto renginys, žiūrimesnis už Olimpines žaidynes. 2010 m. pirmenybių rungtynes vidutiniškai stebėjo po 400 mln. žiūrovų, finalą – 700 mln.

LIETUVOS FUTBOLO STRATEGIJA 2010–2020 M.

LIETUVOS FUTBOLO FEDERACIJA Šeimyniškių g. 15, LT–09312 Vilnius Tel. (8 5) 2638741, faks. (8 5) 2638740 El. paštas info@lff.lt