RAMYBĖS UOSTĄ

Nuotraukos: Monika Remeikytė

Stilistė: Greta Žvinklytė

Makiažas: Gabija Bieliauskaitė

Šukuosena: Rita Mar tinkutė

Drabužiai iš UTA

Agnė MAČIULY TĖ

Ievos gerbėjus 2020 metų birželį nustebino jos ir M.Kiltinavičiaus skyrybos, o 2021­ųjų vasarą žiniasklaidą jau drebino žinia apie slaptas dainininkės vestuves su vaišnavų vienuoliu Simu Grabausku (37 m.). Dėl tokių pokyčių pikti liežuviai skalambijo apie moters asmeninį gyvenimą ir net kaltino ją vertybių stoka, tačiau I.Zasimauskaitė į kalbas atsakė šypsena ir toliau saugojo savo santykius, jau spėjusius patirti skaudų išbandymą.

Dabar, kai audros debesys liko užnugaryje, Ieva jaučiasi ir atrodo kaip niekada laiminga. Ji žvelgia į ateities paveikslą, kuriame – netoli Vilniaus stovintis jos ir Simo svajonių namas, sodo hamake besisupantys jųdviejų vaikai ir danguje besimainančios šviesios ir niūrios spalvos –juk būtent toks ir yra tikrasis gyvenimas.

vau apie atsakymą. Anksčiau mano sąraše Simas būtų buvęs paskutinėje vietoje. (Juokiasi.) Mus siejo tokia draugystė, apie kurią niekada nepagalvotum, kad gali būti kas nors daugiau. Vis dėlto mitas, kad vyras ir moteris gali būti draugai, man nepasitvirtino.

Simas buvo tas žmogus, kuris buvo arčiausiai manęs, kai man buvo labai blogai. Su juo jaučiausi ir jaučiuosi saugi, rami. Pamenu, vieną dieną žvelgiau į jį ir viduje pabudo supratimas: „O Dieve, aš jį myliu.“

Na, o su Mariumi neišsiskyrėme staiga. Iki užsimezgant mano ir Simo santykiams buvome išsiskyrę tiek kartų, kad suskaičiuoti neužtektų abiejų rankų pirštų. Tiesiog gal tai nebūdavo oficialu, apie tai nebuvo garsiai šnekama. Taip pat, kaip ir daugelis žmonių, apie santykius buvau linkusi kalbėti tik iš gerosios pusės, labai retai liesdavau temas, kurios buvo nepa­

– Ieva, inter viu žur na lui „Sti lius“ pas tarą jį kar tą davė te 2018 metais. Tada kalbė jote apie „Eurovi ziją“, buvu sius santykius, tikė jimą, meilę. At rodo, jūsų gy ve nime pa sikeitė labai daug kas. O kas ne pa sikeitė?

– Nors kiek pa si kei tė ša lia esan tys žmonės, aplinkybės, nepakito mano vertybės, jos net sustiprėjo. Muzika, dvasinė praktika, meilė – visi šie dalykai kaip buvo, taip ir yra man labai svarbūs.

– Kalbant apie buvu sią santuoką, turbūt dau gelį jū sų gerbė jų nus tebino tai, kad, netikė tai išsisky ru si su Mariumi, jau po metų vėl žengė te prie altoriaus. Iš šalies at rodė, kad jū sų ir Simo meilė įsilieps nojo žaibišku greičiu arba kad ji ru se no ir anksčiau. Kaip buvo iš tiesų?

– Simą iki santuokos pažinojau apie še še rius me tus. Su juo su si pa ži no me šventykloje, anksčiau tarp mūsų nebuvo jokių jausmų. Žinote, su mergaitėmis seniau pajuokaudavome, su kokiu vyru norėtume sieti savo gyvenimą. Nors buvau susituokusi, viduje vis tiek pasvarstyda­ rankios. Apskritai buvau dideliame chaose.

Labai mylėjau Marių ir myliu iki dabar. Iki šiol sakau, kad Marius yra mano šeima. Turiu tris mamas: savo, Simo ir Mariaus. Būna labai keista, kai žmonės išsiskiria ir ima vienas kitą drabstyti purvu. Juk jūs kartu gyvenote tiek metų! Susituokėte iš meilės! Kai išsiskyrėme, man žmonės dažnai sakydavo: „Jeigu būtum mylėjusi, nebūtum išsiskyrusi ir palikusi.“ Kodėl mes pasukome skirtingais keliais, aiškinausi pas psichologą. Be to, mane, kaip ir daugelį, po skyrybų slėgė stiprus kaltės jausmas. Psichologo kabinete supratau, kad bėgant laikui meilė gali labai keistis. Taip nutiko ir mums su Mariumi.

– Ar su situok ti su Simu buvo spontaniškas sprendimas?

– Ne, tikrai ne. Žinojau, kad drauge su šiuo žmogumi noriu kurti gyvenimą. Norėjosi tai įtvirtinti. Tikiu santuoka, šeima man pirmiausia siejasi su vestuvėmis.

Ves tu ves pla na vo me. Mū sų san tykiuose viskas vyksta planuotai, nieko nėra spontaniško. Manau, kad tam įtakos