KŪRĖJAS stipriai mylėjo TIK KARTĄ

Dizaineris Jeanas Paulis Gaultier (70 m.) po dvejų metų pertraukos vėl ruošiasi į pasaulines gastroles su įspūdingu muzikos spektakliu „Fashion Freak Show“.

Garsusis prancūzas – ne tik vie nas įdo miau sių aukštosios mados dizainerių, bet ir vienas linksmiausių ir nuoširdžiausių žmonių. Per susitikimą su vokiečių žurnaliste jis vilkėjo laisvo stiliaus drabužius ir avėjo juodus „Ugg“ batus.

„Na, dėl savo išvaizdos nesuku galvos. Į veidrodį nežiūriu“, – juokdamasis sakė mados dizaineris.

Jam didesnis malonumas rengti kitus. Bet po šių žodžių įžymusis dizaine­ ris pridūrė: „Bet juos ne papuošti ar net pakeisti, o atskleisti asmenybę.“

Nuo 2020­ųjų J.P.Gaultier oficialiai yra pensininkas, bet apie ramybę negali būti nė kalbos. Dabar su savo inscenizacija „Fashion Freak Show“ mados dizaineris ruošiasi užkariauti Japoniją. Pirmą kartą savo gyvenimo istoriją kūrėjas parodė 2019­aisiais. Paryžiuje parodytas spektaklis, kuriame susipina muzika, vaidyba ir mada, vėliau demonstruotas Londone, kituose Europos mietuose, netrukus bus pristatomas Japonijoje, vėliau laukia Vokietija.

– „Fashion Freak Show“ – ne tik kostiumų, bet ir savotiškai biog rafinis spektaklis. Ka da kilo mintis savo gy ve nimą parody ti sce noje?

– Dar būdamas mažas berniukas norėjau kurti kostiumus filmams ar miuziklams. Dėl to į savo kolekcijų pristatymus įterpdavau šou elementų – scenos dekoracijas ar muziką. Reginys priminė tarsi didelį vakarėlį. Galiu rašyti tik apie tai, ką žinau, kas man artima, todėl savo pirmajame miuzikle pasakoju savo gyvenimą.

– Koks jū sų pir ma sis pri siminimas?

– Pliušinis meškiukas Nana. Buvau ketverių ar penkerių metų ir iš tikrųjų troškau turėti lėlę, bet mano tėvai nenorėjo jos padovanoti. Dėl to ant meškiuko užtempiau liemenėlę, kad jis atrodytų kaip moteris. Nanai sukūriau savo pirmąją kūgio formos liemenėlę.

– Tai pa dė jo jū sų kar je ros pamatą?

– Iš tikrųjų vaikystėje buvau be galo drovus. Kadangi neturėjau brolių ir seserų, daug laiko praleisdavau su močiute, kuri buvo slaugytoja. Kai atėjusios pacientės teiraudavosi dėl masažo ar injekcijos, šioms neprašant ji dar pažerdavo patarimų dėl šukuosenos ir makiažo – nemokamai.

Sėdėjau šalia, klausiausi, piešiau jų išvaizdą iki močiutės patarimų ir po jų. Daugelis žavėjosi mažu berniuku, kuris darė eskizus. Buvome svajonių komanda.

– Ne pai sant to, turė jote maiš tininko dva sią.